PAPILDOMAINFORMACIJAAPIE 2018-2020 M. SVEIKATOS DRAUDIMO SISTEMOS

PLETOJIMO PROGRAM

MISIJAVLK - sveikiyif ir serganciiuif garantas - uztikilna apdraustiyij sveikatos prieziur ,

kompensuodama jos islaidas, skaidriai ir efektyviai naudodama lesas.[gyvendindama Ministerijos strateginj tiksl „Uztikrinti nemokatn is Privaiomojo sveikatos

draudimo fondo biudzeto kompensuojam sveikatos prie2iur , VLK vykdo SDSP program (toliau - Programa). Jos rengimo argumentai:

-- VLK ir teritorines ligonip kasos (toliau - TLK, VLK ir TLK kartu - ligonhj kasos) vykdoPSDF biudzetq ir disponuoja jo lesomis, todel joms tenka prievole garantuoti apdraustiesiemsrivalomuoju sveikatos draudimu (toliau - apdraustieji) sveikatos rieziur , kompensuoti suteiktij

sveikatos prieziuros paslaugij islaidas i letoti sveikatos d audimo sistem ;- SDSP p ogramos jgyvendinimas vertingas visuomenei;- SDSP programa padeda kry tingiau siekti jstaigos numatyto tikslo - jgyvendinti

solidarumo, teisumo ir visuotinumo princip s rivaiomojo sveikatos draudimo srityje.VLK neteikia sveikatos prieziuros paslaugv}, taciau garantuoja Siij paslaugi} teikimq,

kompensuodama jij islaidas. Siekiama tinkamai subalansuoti PSDF biudzeto pajamas ir islaidas,uztikrinti sveikatos apsaugos sistemos finansinj stabilum . Kartu VLK tu i uztikrinti sklandp irteising sveikatos prieziuros paslaugi} islaidij kompensavimq, taip sudarydama sqlygas sveikatosprieziuros paslaugi} teikejams ne tik teikti saugias, kokybiskas i prieinamas paslaugas, bet ir gautideramq, darbo s na das bei kvalifikacij atitinkantj atlygj. Planuodama savo veikl ir atlikdamanumatytus darbus, VLK siekia, kad butij optimizuota sveikatos prieziuros paslaugi} struktura,teikiama daugiau ekonomiskai efektyvii} paslaugi} (specializuoti} ambulatorinii}, p iemimo-skubiosios pagalbos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebejimo), gereti} teikiami} paslaugi}p ieinamumas ir mazeti} ji} teikimo netolygumas, buti} stiprinama pirmines sveikatos prieziurosg andis, gereti} seimos gydytoji} darbo rezultatai, mazeti} pacienti priemoka uzkompensuojamuosius vaistus, gereti} ligonii} kasi teikiami} viesojo administravimo paslaugi}kokybe, dideti} visuomenes informuotumas apie privaiomojo sveikatos draudimo sistem , josteikiamas galimybes ir naud , buti} efektyviau naudojamos PSDF biudzeto le§os, dideti} ligonii}kasi} darbuotoji} kompetencija, veiklos rezultatyvumas ir gyventoji} pasitikejimas p ivaiomojosveikatos draudimo sistema.

VLK struktur sudaro 4 departamentai, 10 jiems avaldziij skyrii} ir 10 skyriij,nepriklausancii} departamentams. VLK pavaldzios penkios TLK. VLK ir TLK pareigybespaskirstytos atsizvelgiant j didziausi leistin valstybes tarnautoji} ir darbuotoji}, dirbancii} agaldarbo sutartis i gaunancii} darbo uzmokestj is valstybes biudzeto bei valstybes fondi}, pareigybii}skaicii}, taip pat - } VLK ir TLK vykdomas funkcijas. Siuo metu VLK yra 145 pareigybes, TLK -329 pa eigybes. Taciau esami} pareigybii VLK pavestoms funkcijoms tinkamai vykdyti neuztenka.Atlikus VLK zmogiskiyi} isteklii} ir funkciji} analiz , buvo patvirtintas 10-ies papildomi}informacinii} technologiji} specialisti} pareigybii} poreikis.

2017 m. VLK peremus is Ministerijos Isankstines pacienti} registracijos informacinessistemos (www.sergu.lt) valdytojo funkcijas, prireiks ne maziau kaip 5 papildomi} informacinii}technologiji specialisti} pareigybii}.

Be to, Ministerija numato perduoti VLK e. sveikatos informacin$ sistemq ESPBI IS, kuriostolesnei p ieziurai uztikrinti taip pat reiketi} papildomi} zmogiskipi} isteklii}: projekto vadovo,programuotoji} (3 asmenys), analitiki}, duomeni} bazes administratorii}, aplikaciji} architekti} beivizualizacijos, tinklo, duomeni} saugyklos eksperti}. Is viso prireiks 15 papildomi} informacinii technologiji} specialisti} etati}.

Taip pat Ministerija numato perduoti VLK Kompensuojamiyi} vaistinii} preparati} kainyno irKompens ojamiyi} medicinos pagalbos priemonii} kainyno sudarymo funkcij . Siai funkcijaivykdyti papildomai buti} reikalingi 2 biomedicinos moksli} studijos srities issilavinim turintysdarbuotojai. Taigi, bendras papildomi} VLK zmogiskiyi} isteklii} poreikis sudaro 32 etatus.

Toliau igs miai pristatoma VLK veikla planuojamu laikotarpiu.

1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudzeto tvarumo uztikrinimas ir asme s sveikatosprieziuros paslaugij teikimo, siij paslau ij islaid apmokejirao sistemos tobulinimas.

1.1. Skatinti prieinami{, ekonomiskai efektyviy, integruoty asmens sveikatos prieziurospaslaugy ir aukstos kokybes pirmines asmens sveikatos prieziuros bei prevencinese programosenumatyty paslaugy teikimq.

Siekiant, kad buti} teikiama daugiau ekonomiskai efektyvii} sveikatos prieziuros paslaugq,2018-2020 m. numatoma pietoti dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ambulatorines chi urgijos,stebejimo, slaugos ir specializuotas ambulatori es sveikatos p ieziu os paslaugas bei priemimo-skubiosios pagalbos paslaugas, sudaryti galimybes pacioms ASP{ pasirinkti geriausi pacientui i jstaigai paslaugos teikimo bud , skatinti ASP{ teikti pirmenyb ekonomiskai efektyvioms paslaugijteikimo formoms.

Planuojama ir toliau pietoti PSDF biudzeto lesomis teikiamas gydytojij specialist konsultacijas, kurip metu atliekami tiriamieji ir gydomieji veiksmai. Tokiu budu siekiama daugiausudetingij diagnostikos i gydymo metodij taikyti ambulato ineje praktikoje ir mazintihospitalizacij .

Tikimasi, kad p adejus daugiau asmens sveikatos p ieziuros paslaugij teikti dienos stacionaroszjlygomis, pageres paslaugij p ieinamumas. Siuo tikslu planuojama suda yti tinkamas s lygasnesudetingas gydom sias ir (ar) diagnostines medicinines manipuliacijas atlikti ambulatoriskai beiASP{ p iemimo-skubiosios pagalbos skyriuje.

Atsizvelgiant j tai, kad pagal LR sveikatos prieziuros jstaigij jstatymo 152 straipsnioreikalavimus planuojama pradeti Lietuvos nacionalines sveikatos sistemos (toliau - LNSS) viesijjijjstaigq i LNSS biudzetiniij jstaigij, teikianciij asmens sveikatos prieziuros aslaugas, reitingavimg,ir jgyvendinant VLK 2018-2021 m. prioritetin$ kryptj „teikiamij paslaugij kokybes beip ieinamumo gerinimas , numatoma parengti ir Ministerijai pateikti siulym del veiklos kokybesrezultatij vertinimo rodiklio taikymo gimdymo paslaugas teikiancioms jstaigoms bei papildomo §iijASPJ skatinimo.

Gerinant vaikij raidos sutrikimij ankstyvosios reabilitacijos paslaugij prieinamumjj ir siekiant,kad sias paslaugas gauti kuo daugiau vaik j, kuriems jos yra reikalingos, 2018 m. planuojamap adeti teikti nauj vaikij raidos sutrikimij ankstyvosios reabilitacijos paslaug - isplestin jvairiijspecialistij konsultacijq. Taip pat numatoma praplesti vaikij aidos sut ikimij ankstyvosiosreabilitacijos dienos stacionaro paslaugij spekt .

2018-2020 m. lanuojama ir toliau stiprinti seimos gydytojo institucijej: skatinti seimosgydytojus uz kokybiskai atlikt darb , didinti uz jij atlikt darb skiriamij le§ij dalj. Planuojama:

• jvertinti skirtingo amziaus grupiij aptarnaujamij gyventojij apsilankymij pas seimosgydytojus daznj, laiko s naudas, sergamum letinemis ligomis ir tikslinti dife encijuot mokejim isPSDF biudzeto uz prisirasiusius gyventojus pagal amziaus g upes;

• nustatyti seimos gydytojij skatinimej uz pacientij, turinciij SP1, prieziurq;• nustatyti akredituotij pirmines ambulatorines asmens sveikatos prieziu os paslaugas

teikianciij jstaigij skatinim .Taip pat planuojama Slaugos paslaugij apimties pletra, papildant ambulato ines slaugos

namuose paslaugij gavejij sqrasq.LRV 2012 m. lapkri£io 28 d. nutarimu Nr. 148 „Del 2014-2020 metij Nacionalines

pazangos programos patvirtinimo patvhtintoje 2014-2020 m. Nacionalines pazangos programojedaug demesio skiriama ligij prevencijai. Laiku uzkirtus keliq ligai, issaugoma asmens sveikata irda bingumas, neprireikia kreiptis j gydytojus specialistus, taupomas gydytojij darbo laikas, maziauleSij isleidziama gydymui.

Siuo metu vykdomos kelios onkologiniij ligij prevencijos p og amos: moterys gali pasitik intidel gimdos kaklelio i kruties vezio, vyrai - del priesines liaukos vezio. Taip pat moterys i vyraigali pasitikrinti del storosios za nos vezio bei si dies ir kraujagysliij ligij. Pazymetina, kad trysprevencines p og amos (gimdos kaklelio, kruties ir storosios zarnos vezio) vykdomos pagal ESTarybos 2003 m. g uodzio 2 d. rekomendacijq 2003/878/EC „Del vezio patik os programijjgyvendinimo .

Kasmet skiriama pakankamai PSDF biudzeto lesij programoms jgyvendinti. 2017 m.p adzioje is PSDF biudzeto prevencinems programoms buvo skirta daugiau kaip 15 min. eunj.

2004 m. liepos menesj buvo pradeta vykdyti Gimdos kaklelio piktybiniij naviki} prevenciniijpriemonii}, apmokamif is PSDF biudzeto lesij, finansavimo programa. Moterims mio 25 iki 60 metijbuvo sudaryta galimybe kas trejus metus nemokamai pasitikrinti del gimdos kaklelio vezio. Nuoprogramos vykdymo pradzios iki 2017 m. pradzios del gimdos ka lelio vezio bent vien kart pasitikrino daugiau kaip 706 tukst. moterq.

Nuo 2005 m. vykdoma Atrankines mamografines patikros del kruties vezio finansavimoprograma. Mamografinis tyrimas, kurio atlikimo islaidos apmokamos PSDF biudzeto lesomis, galibuti atliekamas 50-69 metij moterims kas dvejus metus. 2016 m. daugiau kaip 99 tukst. moterijnemokamai pasitikrino del kruties vezio.

2005 m. buvo pradeta vykdyti Priesines liaukos vezio ankstyvosios diagnostikos finansavimoprograma. Pagal sis} program paslaugos teikiamos vyrams nuo 50 iki 69 met j ir vyrams nuo 45meti}, jei j\j broliai ar tevai sirgo priesines liaukos veziu. 2016 m. pagal siq program pasitikrinodaugiau kaip 119 tukst. vynj.

Taip pat 2005 m., siekiant sumazinti se gamum ir mirtingum nuo umi si dies irkraujagysliij ligq, buvo pradeta vykdyti Asmeni}, priskirtini} §irdies ir kraujagyslii} ligij didelesrizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonii} finansavimo programa. Si programa skirta 40-54meti} vyrams ir 50-64 metij moterims. 2016 m. sveikatos prieziuros paslaugos pagal si program buvo suteiktos daugiau kaip 256 tukst. pacientij.

2009 m. buvo pradeta vykdyti Sto osios za nos vezio ankstyvosios iagnostikos finansavimoprograma. Prog amoje numatytos paslaugos teikiamos 50-74 meti} asmenims kas dvejus metus.2016 m. pagal si program pasitikrino daugiau kaip 232 tukst. asmeni}.

2018-2020 m. VLK numato ir toliau skatinti ligi} prevencijj}, siekti, kad kuo daugiau asmeni},tu incii} teis$ pasitikrinti, gauti} §iose programose numatjdas paslaugas, ir uztikrinti tinkam mineti}prog ami} finansavim PSDF biudzeto le omis.

Gerinant Psichikos sveikatos centn} veiklq ir uztikrinant ge esnj pirmines psichikos sveikatosprieziu os paslaugi} prieinamum , numatoma pritraukti daugiau specialisti} - tikslinti psichologi}aptarnaujami} gyventoji} skaiciaus normatyvq.

Ligonii} kasos garantuoja apdraustiesiems sveikatos prieziuros paslaugi} teikim ,kompensuodamos ji} i§laidas. Tuo tikslu TLK sudaro sutartis su ASP{. VLK, kaip sj proces kontroliuojanti institucija, uztikrina acionali} PSDF biudzeto lesi} paskirstym TLK ir koordinuojaTLK i ASP{ suta cii} del asmens sveikatos prieziuros aslaugi} teikimo ir ji} iglaidij apmokejimoPSDF biudzeto lesomis sudarym ir vykdym , atlieka sio proceso stebesem .

Tobulinant sutarcii} del asmens sveikatos prieziu os paslaugi} teikimo ir ji} islaidi}apmokejimo valdym , kasmet perziurimi ir atnaujinami sii} sutartinii} sumi} planavimo apraSai beiteises aktai, reglamentuojantys sutardii} sudarym ir vykdym .

2018-2020 m. numatoma analizuoti sudarytas asmens sveikatos prieziu os paslaugi} teikimosutartis - vertinti suteikti} aslaugi} islaidas bei a imtis ir prognozuoti ji teikimo tendencijas.

Taip pat viena is ligonii} kasij fimkciji} - uztik inti laisv LR apdraustiyi} judejim ES salyse.VLK pagal kompetencij fgyvendina socialines apsaugos sistemas koordinuojancius EuroposParlamento ir Tarybos reglamentus, uztikrinancius ES apd austiyi} privalomuoju sveikatosdraudimu teis } sveikatos prieziurq, laisvai judant ES salyse. Jgyvendindama siuos tiesioginiotaikymo teises aktus, VLK apmoka PSDF biudzeto lesomis:

- LR apdraustiesiems ES salyse suteikti} butinosios medicinos pagalbos paslaugi} islaidas;- LR apdraustiesiems, siunciamiems tirti, konsultuoti ir (ar) gydyti j kitas ES §alis LR

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, siose salyse suteikti} planinii} sveikatos prieziurospaslaugi} islaidas;

- LR apdraustiesiems, persikelusiems gyventi j kitas ES salis, siose salyse suteikti} sveikatosprieziuros paslaugi} islaidas;

- LNSS priklausanciose ASPJ ES salii} apd austiesiems suteikti} asmens sveikatos prieziurospaslaugi} islaidas ir iSrasyti} kompensuojamiyi} vaisti} bei medicinos pagalbos priemonii} (toliau -MPP) jsigijimo islaidas. Sias VLK apmoketas islaidas veliau kompensuoja ES salii} susizinojimotarnybos.

1.2. Tobulinti ir koordimioti ASP}, vaistiniif ir kitif jstaigii bei jmoniy, sudariush} sutartis suVLK ar TLK, veiklos prieziurq.

Siekiant tobulinti VLK ir TLK vykdom ASP{, vaistinii} ir kitij jstaigij bei jmonh}, sudariusiijsutartis su VLK ar TLK, veiklos prieziu ir gerinti jos efektyvum , 2018-2020 m. numatoma:

• daugiau kontroles procedurq kryptingai vykdyti izikingiausiose veiklos prieziuros srityseplanine tvarka;

• pietoti jstaigij ir jmoniij konsultavim bei stebesen ir didinti kryptingai atliekamijkont oles procedu efektyvumq, atsizvelgiant \ privalomojo sveikatos draudimo informacinejesistemoje „Sveidra (toliau - „Sveidra ) kaupiamus jstaigi ir jmonii} veiklos stebesenos duomenis;

• taikyti naujus ASP{ veiklos stebesenos rodiklius;• didinti jstaigq, vaistinlij i kitij jstaigij bei jmonii , sudariusiij sutartis su VLK ar TLK,

veiklos prieziuros efektyvumjj, diegiant „Sveidroje automatines kont oles funkcijas;• tobulinti ASPJ, vaistinip ir kitp jstaigp bei jmonip, sudariusiij sutartis su VLK ar TLK,

veiklos p ieziurq antikorupciniu atzvilgiu, atliekant daugiau rotacinip kontroles p ocedurp, ir siektiASPJ, vaistinip ir kitp jmonip bei jstaigp, sudariusip sutartis su VLK ar TLK, veiklos p ieziurosstebesenos, efektyvumo (rezultatyvumo) matavimo i vertinimo tvarkos apra§o, patvirtinto VLKdirektoriaus 2016 m. bi zelio 17 d. jsakymu Nr. IK-189, 14 punkte numatytos rodiklio eiksmes;

• atliekant patikrinimus ASPJ taikyti kontrolinius klausimynus, patvirtintus VLKdirektoriaus 2016 m. bi zelio 23 d. jsakymu Nr. IK-239 „Del kontrolinip klausimynp patvirtinimo .

Jgyvendindama Ministerijos strateginj tikslq „Uztikrinti nemokamq is Privalomojo sveikatosdraudimo fondo biudzeto kompensuojamq sveikatos prieziurq , 2018-2020 m. VLK numatotobulinti ukio subjektp, teikiancip nemokamos sveikatos p ieziuros paslaugas, atsakomyb nustatantj teisinj reguliavimq. Siekiama ASPJ, vaistines i jmones atgrasyti nuo pazeidimp darymoteikiant nemokamq sveikatos prieziu q apdraustiesiems ir tokiu budu uzkirsti keliq naujiemspazeidimams.

1.3. Tobuli ti vaistq jsigijimo islaidq kompensavimq: mazinti vaistq kainas, skatinti racionahjvaistq vartojimq ir kokybiskqjq skyrimq.

VLK jgyvendina jvairias kompensuojam jp vaistp kain mazinimo priemones, todel tikimasi,kad 2018 m. paciento mokamos priemokos uz siuos vaistus ir toliau mazes. Siekiama, kad pacientppriemokos sudarytp ne daugiau kaip 19,0 proc. bendros kompensuojampjp vaistp jsigijimo islaidpsumos. Is dalies gyventojp i§laidas kompensuojamiesiems vaistams lemia tai, kad pacientai neralink? rinktis tos pacios grupes vaistp, kuriems taikoma maziausia priemoka. Sveikatos prieziuros irfarmacijos specialistai taip pat ne a suinte esuoti pasiulyti kaip tik tokius vaistus. Nustatytp vaistpisrasymo i isdavimo (pardavimo) reikalavimp jgyvendinimas ne a pakankamai veiksmingas: jptaikymas neuztikrina kokybi§kos paslaugos ir objektyvios bei issamios informacijos suteikimoaptarnaujamiems asmenims. Todel Lietuvoje planuojama jgyvendinti p iemones, skatinanciasgydytojus i vaistininkus padeti pacientui jsigyti efektyvip generinip vaistp uz maziausiq kainq. Sipp iemonip veiksmingumq parodo didejantis isduodamp kompensuojampjp generinip vaistpvidutinip palaikom jp dienos dozip (angl. Defined Daily Dose - DDD) skaicius, palyginti su bendruisduodamp kompensuojampjp vaistp DDD skaiciumi.

Siekiant efektyviai naudoti PSDF biudzeto lesas kompensuojamiesiems vaistams, mazinamoskompensuojam jp vaistp bazines kainos, o sutaupytos PSDF biudzeto lesos skiriamos inovatyvipvaistp jsigijimo islaidoms kompensuoti. Jtraukiant naujus vaistus j kompensavimo sistem , turetpbuti teikiama didesne pirmenybe ypac veiksmingiems vaistams, kurie ilgina sunkiomis ligomissergancip pacientp isgyvenamumq, mazina jp sergamum ir (ar) ligotumq. Teisinis reguliavimassudare palankias sqlygas j kompensuojampjp vaistp ir MPP sq asus jtraukti daug sudetinip vaist .Nors sie vaistai yra patogesni vartoti, ypac tais atvejais, kai pacientui vienu metu ten a vartotikeletq vaistp, taciau paciento mokama uz juos priemoka yra didesne nei priemoka, mokama uzatskirai jsigyjamus vaistus, be to, sudetinip vaistp terapine verte nera reiksmingai didesne neiatskirai vartojamp vaistp.

2018-2020 m. svarbi islieka kompensuojam jp vaistp stebesenos rodiklip, pagal kuriuos butpvertinama, ar racionaliai skiriami kompensuojamieji vaistai, taikymo reiksme. Taciau kol yraneprieinami duomenys apie pacientui skirto gydymo rezultatus ir nera jgyvendintos atitinkamos e.

sveikatos pletojimo priemones, nera galimybes taikyti stebesenos rodikliq, kurie ne tik padetijjvertiriti paciento gydymo, bet ir PSDF biudzeto lesij naudojimo efektyvumq. Siuo metu salyjefunkcionuojancios vaisti} duomeni kaupimo ir apdorojimo sistemos kaupia duomenis apiekompensuojamiyi} vaistij i§rasym } taciau negali analizuoti naujr kompensuojamiyi} vaisti}efektyvumo, nes negauna is ASPJ duomemj apie paciento sveikatos bukl? ir tyrimi} rezultatus.Planuojama, kad kompensuojamiyi} vaistij skyrimo netolygumus pagal „Sveidroje kaupiamusduomenis vertins Vaist komitetai, kurie bus steigiami prie TLK. Numatoma jvertinti ne tik atskirossavivaldybes ASPJ, bet ir vaistus skiriancii} gydytojij darbo kokyb , mokyti gydytojus acionaliaiskirti vaistus. 2018-2020 m. numatoma:

• 2018 m. jsteigti pirmqjj Vaistij komitet prie Siauliij TLK;• sudaryti galimyb kiekvienai ASPJ pagal „Sveidroje kaupiamus duomenis analizuoti

joje dirbanciij gydytoji is asytij kompensuojamiy vaistij skyrimo teisetum ;• nuo 2019 m. sukurti automatizuot§ bendr kompensuojamiyij vaist stebesenos siste *},

kuri padet st ategiskai spr sti neracionalaus vaistij vartojimo problemas.Lietuvoje nemazeja nejgaliij zmonhp Sunkiausi negali dazniausiai lemia piktybiniai

navikai, kraujotakos sistemos ligos, psichikos ir elgesio sutrikimai, todel VLK 2018-2020 m.numato daugiau PSDF biudzeto lesij skirti letinip ligij gydymo islaidoms kompensuoti. Siulymaijtraukti naujus vaistus j kompensuojamiijij vaistij sqrasus ir prognozuojamos PSDF biudzeto islaidossiems vaistams bus ve tinami kompleksiskai, siekiant pasirinkti medicininiu bei ekonominiupoziuriu efektyviausi gydymo naujais vaistais islaid kompensavimo budq. Sie vaistai gali butijrasomi J Ligi ir kompensuojamiyij vaistij joms gydyti s ras (A s as ) - tokiu atveju busisrasomas kompensuojamiyi} vaist receptas, kurj pacientas pateiks vaistineje. Tai pat §ie vaistaigali buti perkami centralizuotai ir paskirstomi atitinkamoms ASPJ. Numatoma nuolat vertinticentralizuotai perkami} vaisti}, kurie yra tinkami efektyviam ambulatoriniam gydymui, jrasymo JLigi} ir kompensuojamijji} vaisti} joms gydyti s ras (A s ras ) tikslingum . Nors buskompensuojamos naujai jrasomi} j minet sqraS brangii} vaisti} jsigijimo islaidos, pacienti}priemokos uz juos netu eti} dideti. Pacientai bus skatinami pasirinkti generinius vaistus (pigesnius,taciau tokius at efektyvius), ka tu bus siekiama, kad vaistai buti} skiriami tinkamai.

2018-2020 m. numatoma t$sti vaisti} ir MPP, skirti} labai etoms buklems gydyti, islaidijkompensavim*} pagal LR sveikatos aps ugos ministro jsakymu sudarytos Labai reti} zmogaussveikatos buklii} gydymo iSlaidi} kompensavimo komisijos p iimtus s rendimus. Planuojamakompensuoti kuo daugiau labai etoms buklems gydyti skirti} vaisti} pagal VLK ir vaisto gamintojosutartis, g indziamas klinikiniais rezultatais. Sios sutartys sudaromos, jei paciento gydymokompensuojamaisiais vaistais ar MPP islaidos per metus ar a per kit numatyt gydymo laikotarpj(jei skiriamas ilgesnis nei 6 menesii} gydymas) yra didesnes negu 100 000 eunj. Tokiu atveju vykstaLR sveikatos apsaugos ministro jsakymu sudarytos Tarpinstitucines derybi} del vaistinii} preparatqir medicines pagalbos priemonii} kaini} nustatymo komisijos ir vaisto ar MPP gamintojo derybos delkainos sumazinimo.

Ateityje numatoma pletoti tarpvalstybinj bendradarbiavim vykdant bendrus labai brangii}vaisti}, tarp ji} - ir retoms ligoms skirti}, vie§uosius pirkimus ar derybas del sii} vaisti kaini}.

2018-2020 m. numatoma t§sti derybas del vienintelio gamintojo gaminami} vaistinii}preparati}, jrasyti} j Centralizuotai apmokami} vaistinii} preparati} ir medicines pagalbos priemonii}sqraS }. Siekiant geresnio derybi} rezultato, numatoma pradeti jungtines kelii} Salh} (Lenkija, Latvija,Estija) derybas del sii} salii poreikiams tenkinti reikalingi vaistinii} preparati} kiekio.

1.4. Gerinti ortopedijos techniniy priemoniy jsigijimo islaid kompensavimq.Gerinant ortopedijos techninii} priemonii} (toliau - OTP) jsigijimo islaidi} kompensavim

apdraustiesiems ir siekiant isvengti galimi} piktnaudziavimi}, 2018-2020 m. numatoma efektyviaunaudoti OTP skiriamas PSDF biudzeto lesas ir geriau jas paskirstyti. Tam tikslui planuojamajgyvendinti sias kompleksines priemones:

• PSDF biudzeto lesomis kompensuoti modernesnii} rotezinii} sistemi} jsigijimo islaidasapd austiesiems (nuo 2016 m. atsirado teisines galimybes j kompensuojamiiji} OTP sqrasus jtrauktinaujus gaminius);

• tobulinti klausos aparaty jsigijimo islaidi kompensavimo sistemq, atsizvelgiant j pacientijporeikius;

• keiciantis gamybos technologijoms, perziureti kompensuojamiijij OTP ir ji} skyrimoindikaciji} s rasq, svarstyti klausimq del siuo metu individualiai gaminamij kompensuojamiyi} OTPpriskyrimo serijiniams gaminiams;

• tobulinti kompensucjamiyi) OTP skyrimo kontrol?, orientuojantis ne tik j patj ji} skyrimoteisetumo tikrinimq, zalos PSDF biudzetui nustatym ir baudit taikymq, bet ir j galimr zeidimrtprevencij , geresnj ortopedijos jmonii} ir apdraustryxj informavim .

Tikimasi, kad ir nedidinant finansavimo vises isvardytos priemones pades uztiki ntiaukstesn ortopedijos gaminiit kokyb .

1.5. Tobulinti giminingif diagnozi grupiii metodo taikymq aktyviojo gydymo paslaugyislaidoms apmoketi.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. perejus p ie aktyviojo gydymo paslaugij grupavimo pagal AR-DRG8.0 versij ir siekiant kuo tiksliau kompensuoti aktyviojo gydymo paslaugij, priskiriamijatitinkamoms giminingit diagnozii grupems (angl. diagnosis-related g oups - DRG), islaidas,2018-2020 m. numatoma pe skaiciuoti normatyvines gydymo trukmes ir giminingij diagnozii}grupems priskiriamus kaimt koeficientus bei bazin aktyviojo gydymo atvejo kain . Taip patsiekiama ztiki nti, kad salies mastu visos aktyviojo gydymo paslaugas teikiancios ASP[ naudodamosi Tar tautines statistines ligij ir sveikatos sutrikimi} klasifikacijos desimtuoju pataisytuir apildytu leidimu „Sisteminis ligij s rasas (Australijos modifikaeija, TLK-10-AM), Medicininiijinterveneijit klasifikacija (9 leidimas) bei Kodavi o standartais, vienodai priskirtij aktyviojogydymo atvejus atitinkamoms giminingij diagnoziij grupems. Numatoma nuolat vykdyti ASP{pateikiamij klinikinio kodavimo duomemj kokybes stebesen ir gr zinti tikslinti neteisingaipateiktus duomenis, tobulinti taikomus klinikinio kodavimo duomenij stebesenos metodus.Planuojama sukurti info macines sistemos programines jrangos aketq, leidziantj kurti klinikiniokodavimo tikiinimo taisykies. Numatoma vykdyti sveikatos prieziuros specialist mokymus, rengtiir viesinti informaeijs (rekomendaeijas, biuletenius ir pan.) klinikinio kodavimo klausimais.

2018- 2020 m. taip pat bus siekiama, kad salies mastu visos aktyviojo gydymo paslaugasteikiancios ASP{ sis paslaugs s naudas vienodai priskirts titinkamoms sqnauds grupems pagalgiminings diagnozis grupis melod , naudodamos VLK parengts ir LR sveikatos apsaugos minist ojsakymu patvirtints s nauds apskaitos model}.

2019- 2020 m. jdiegus 2016 m. jsigyts detalios s nauds apskaitos, atliekamos vykdantpaciento lygiu, informacin? sistems aktyviojo gydymo aslaugas teikianciose ASP|,dalyvaujanciose vykdant bandomsp sios informacines sistemos diegim , numatoma didintigiminings diagnozis grupis metodo jtak aktyviojo gydymo aslaugs islaids apmokejimui.

1.6 Gerinti nauji} sveikatos prieziuros paslaugif ir didele terapines vertes vaistqprieinamumq.

Visiems prieinama, kokybiska sveikatos apsaugos sistema, sauganti zmog , yra viena issvarbiaush} valstybes vertybis- Todel itin sva bu uztikrinti pakankams sveikatos apsaugosfmansavims-

Pagrindinis Lietuvos sveikatos prieziuros finansavimo saltinis yra PSDF biudzetas, kurio les poreikis Lietuvos gyventojs sveikatos prieziurai nuolat dideja. Sio biudzeto lesos sudaro beveik 90proc. viss valdzios sektoriaus islaids, skiriams sveikatos apsaugai. Pagrindiniai PSDF biudzetopajams saltiniai y a aktyvia ekonomine veikla uzsiimanci asmens mokamos privalomojo sveikatosdraudimo jmokos bei LR valstybes biudzeto jmokos ir asignavimai, skiriami valstybes PSDFbiudzetui priskirtoms funkeijoms vykdyti. Baigtinis PSDF biudzetui priskirts valstybes fun eijss rasas y a nustatytas LR sveikatos draudimo jstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (tai gyvybei gelbeti irissaugoti skirts paslaugs islaids apmokejimas, OTP gamybos ir ritaikymo islaids kom ensavimas,neatlygintinos kraujo donorystes propagavimas ir kompensaeijs kraujo donorams mokejimas,Nacionalines imunoprofilaktikos rogramos jgyvendinimo priemonis fmansavimas, butinosiosmedicinos pagalbos paslaugs, suteikts privalomuoju sveikatos draudimu neapdraustiems asmenims,islaids apmokejimas ir kt).

Pastaraisiais metais PSDF bi dzetui skiriamij valstybes biudzeto asignavimij dydis nerapakankamas visoms valstybes PSDF bi dzetui priskirtoms funkcijoms vykdyti (sios lesos 2017 m.sudaro 15,3 min. Eur; jos, palyginti su 2016 m., nedidejo, o lesij poreikis visoms valstybes PSDFbiudzetui priskirtoms fiinkcijoms vykdyti 2017 m. sudaro apie 90 min. Eu ). Siij funkcijij vykdymasuztikrinamas naudojant kitas PSDF biudzeto gaunamas pajamas, no s jp dydis taip pat nerapakankamas nuolat auganciam sveikatos prieziuros finansavimo poreikiui patenkinti. Kasmetrengiant PSDF biudzeto prognozes projektq ir PSDF biudzeto projektq Gi P gal Sveikatos draudimojstatym rengia ir kompetentingoms institucijoms teikia VLK bei Ministerija) yra apskaiciuojamasfaktinis PSDF biudzeto santykis su bendruoju vidaus produktu ir deklaruojamas valstybes biudzetoasignavimp poreikis valstybes priskirtoms PSDF biudzetui fu kcijoms vykdyti.

Skiriant pakankam valstybes biudzeto asignavimij PSDF biudzetui sumq, butp didinamaLietuvos valdzios sektoriaus islaidp sveikatos prieziurai dalis, kuri siuo metu yra viena maziausiijES (Lietuvoje valdzios se toriaus islaidos sveikatai suda o apie 67 proc. visij islaidij sveikatai irnesiekia ES vidurkio, kuris sudaro beveik 80 proc.).

Hy rlandaiDari aCekija

SvedijaUuksmeburgas

Jungtine karalystSKroatija

RumunijaJija

fancuzijaBeigija

AustfijaEuro os S junga

VoWelijaitalijs

S omijaSlovakijaSlo ni

lenki aIspanija

MaltaetuvaAirija

VengrijaPortugalija

LatvijaGraikij

BulgarijaIGpras

proc.Saitlnis: Pasaullo bankas, 2014 m. duomenys

Valdzios sektori us iSlaidq sveikatai alis (proc.), palyginti su beudromis islaidomis sveikatai 2014 m.

PSO atkreipe demesj j tai, kad valstybe sveikatos apsaugai skiria per mazai iesp iruzkrauna pernelyg didel$ sveikatos sistemos finansavimo nast gyventojams, juos nuskurdindama.Uzsienio ekspertai pabreze, kad valdzios sektoriaus dalis, skiriama sveikatai, turetij sudaryti nemaziau kaip 80 proc. visp islaidp, tenkancip sveikatos prieziurai. PSO atstovp nuomone, privataussekto iaus sveikatos prieziurai skiriama lesp dalis turetp sudaryti ne daugiau kaip 15 proc. visp lesp,tenkancip sveikatos prieziurai. Kuo daugiau lesp skiria valdzios sektorius, tuo mazesnes yra nampukip islaidos, papildomai skiriamos sveikatos prieziurai. Tai iliustruoja toliau pateikiama diagrama:

100

80%

Valdlios sektoriaus iSlaidij sveikatai dalis nuo BVP, %

§altinis: Pasaulio sveikatos organizadja, 2014 m, d omenys

PSO atstovai diagramoje nurodytus asmenij tiesiogini s mokejimus (angl. out-of-pocketpayments) apibrezia taip - tai bet kokie formalus ir neformalus gyventojij mokejimai, atlikti uzjiems tuo metu teikiam sveikatos prieziur . Ekspertij teigimu, dideles namp ukip isiaidos sveikatosprieziurai gali lemti gyventojij nuskurdimq, o tai galiausiai gali lemti ir jij sveikatos blogejim .Valstybes turi siekti, kad nebutp skurdinanciij namij ukip mokejimi} uz jp sveikatos prieziurp (angl.impoverishing out-of-pocket payments). PSO duomenimis, namp ukip isiaidos sveikatos prieziuraijvairiose salyse yra labai jvairios - jos sudaro nuo 5 proc. iki 70 proc. visp islaidp, tenkancipsveikatos p ieziurai. Tai reiskia, kad jvairiose salyse gyventojai yra skirtingai finansiSkai apsaugoti.Mazas pajamas gaunantys, vyresni, nejgal s, letinemis ligomis sergantys gyventojai y apazeidziamiausi ir susiduria su didziausiais finansiniais sunkumais. Finansines gyventojp apsaugosuztikrinimas y a aktualus ne vien tik ekonomiskai neissivysciusioms, bet ir ekonomiskaiissivysdiusioms bei turtingoms valstybems. Didziausia islaidp dalis, kurip namp kiai skiriasveikatos prieziurai, y a mokejimai uz vaistus ir medicines pagalbos p iemones.

PSO ekspertp tvirtinimu, valdzios sektorius sveikatos prieziurai turetp skirti ne maziau kaip 6proc. bendrojo vidaus produkto (Lietuvoje si dalis siekia siek tick daugiau kaip 4 proc.). Panasipdalj n o bendrojo vidaus produkto, kokip skiria Lietuva, ski ia ir tokios salys kaip Rumunija,Baltarusija, Turkija, Lenkija, Bulgarija. Svedijos, Danijos, Nyde landp, Prancuzijos valdziossekto iaus sveikatai skiriamos le§os sudaro 9-10 proc. bendrojo vidaus produkto.

a? 10%

9%

8%7%

6%

5%

> 4%VI

q 3%2%

1%

0%

V)O> IQ_j§

Salti is: Pasaulio sveika os rga izaci|a, 201 m. duom ii s

Valdzios sektoriaus islaidu sveik t i dalis (proc.)» p lygi ti su bendruoju vidaus produktu

Per mazas valdzios sektoriaus demesys siai sriciai yra ne tik blogij sveikatos rodikliij, bet irviena i§ gyventoji} nepritekliaus priezascip. Nustatyta, kad yra tiesioginis ysys tarp gyventojijsumokamij priemokij ir jij finansines bukles: kuo daugiau gyventojai moka priemoki} atsiskaitydamiuz sveikatos prieziuros p ekes ir paslaugas, tuo daugiau jij patiria katastrofines sveikatos prieziurosiSlaidas (Lietuva jau perlipo siq katastrofiniij islaidq ribq, nes nami] ukhj sveikatos prieziuraipapildomai skiriamij lesij dalis s daro per 30 proc. visp islaidq, tenkanciq sveikatos prieziurai).Katastrofines islaidos - tai tokios nami* ukio islaidos sveikatos prieziurai, kudos sudaro 40 proc. irdaugiau jp galimybes moketi (angl. OOPs exceeds 40% of houshold capacity to pay). Galimybemoketi nustatoma apskaiciuojant visq namp ukio islaidp ir islaidp butiniausioms reikmems (maistui,komunalinems paslaugoms ir pan.) skirtumq. Beveik desimtadalio Lietuvos namij ukip islaidossveikatos prieziurai yra katastrofines.75 - • • • •

50

45

0

35

30

25

20

15

10

5

0

Katastrofiniq islaidij riba >30%

Stiiigi zona <15%mmMii i MMMM iii miislMM mMU -rs-iicoaaztoo iyrQii.Lufcwi ujiocL S-io Ko

29! t m. li mf .n s

Naimj ukii islaidos sveikatos prieziurai (proc.)» p lyginti su bendromis islaidomis sveikatai

Tam, kad Lietuvos gyventojai nepatirti} katastrofiniij islaidij, susijusiij su sveikatos apsauga,bus siekiama, kad valdzios sektoriaus islaidij dalis, skiriama sveikatos apsaugai, didetij ir laipsniskaiartetij prie ES vidurkio. Finansiniai barjerai ir finansine rizika valdoma taikant sias priemones:didinant viesuosius flnansus, skiriamus sveikatos apsaugai, mazinant priemokas (ypac mokamasneturtingij zmoniij), mazinant perteklinj vartojimq - siuo atzvilgiu ypatingas demesys turetij butiskiriamas vaisti} israsymui ir vartojimui.

Padidinus valdzios sektoriaus islaidi] sveikatos apsaugai dalj, padidetp 2018-2020 m. PSDFbiudzeto galimybes finansuoti naujas paslaugas (te emedicinos, specializuotas skausmodiagnozavimo ir gydymo, psichoterapijos, dienos stacionaro ir kt.) bei inovatyvias tech ologijaspagal Sveikatos prieziuros technologiji} vertinimo komiteto siulymus.

Taip pat padidejus fmansavimui 2018-2020 m. buti} pagrjstai didinami sveikatos prieziurospaslaugi} jkainiai, taip sudarant s lygas ASP{ didinti medicinos darb otoji} darbo. uzmokestj irgerinti teikiamij paslaugij kokyb bei prieina um .

2. Informaciniij sistemij pletojimas, ligoniij kasij veiklos gerinimas.2.1. Igyvendinti ligo iif kasi{ informacinni technology pletros strategyq, siekiant tenkinti

visuomenes ir ligoniif kasif veiklos poreikius.Siekdamos didinti VLK ir TLK veiklos efektyvumq, ligoniij kasos vadovaujasi ligoniij kasi]

informacinii} technologiji] strategija, kurioje numatytos pag indines informaciniij sistemijtobulinimo kiyptys.

Vadovaujantis LRS 2016 m. birzelio 29 d. priimtu LR sveikatos prieziuros jstaigij jstatymoNr. 1-1367 2, 45 straipsniij pakeitimo ir jstatymo pa ildymo 152, 153 st aipsniais jstatymu Nr. XII-2538, asmens sveikatos prieziuros paslaugas teikianti jstaiga privalo apdraustam privalomuojusveikatos draudimu pacientui suteikti is PSDF biudzeto lesp apmokam asmens sveikatos prieziurospaslaug per nurodytq. termin , skaiciuojam nuo apdraustojo paciento kreipimosi j ASP mementoiki numatyto paslaugos gavimo laiko. Jeigu jstaiga asmens sveikatos prieziuros paslaug suteikiapraleidusi jstatymo nustatytus terminus, atitinkamai maziau jai sumokama uz §i paslaug is PSDFbiudzeto lesq. Taigi, jgyvendinant sj jstatym kyla butinybe vykdyti laukimo eiliij stebesenq. Tamtikslui turi buti sukurta informacine sistema, kurioje butij fiksuojama kiekvienos paslaugos trukme,realus paslaugos suteikimo laikas. Si informacine sistema neleistij atmesti paciento bandymouzsiregist uoti, be to, kiekviena jstaiga sioje sistemoje matytij visij kitij ASPJ ir gydytojij duomenisapie galinuj registraeijos laik . Ministerijai pavedus VLK siq funkeij , 2018-2020 m. buti} kuriamamineta informacine sistema.

Taip pat 2018-2020 m. VLK numato jsteigti duomeni} analizes centr (padalinj), skirt duomenij analizes procesui valdyti ir optimizuoti. Centras turetij uztikrinti per informacinessistemas gaunami} pirminhj duomen kokyb?, rengti duomen aprasy us, kurti duomeni} modeliusanalizei atlikti, rengti standartines ataskaitas ir atlikti nestandartines duomenij analizes uzduotis,taip pat - teikti VLK kaupiamus duomenis vidiniams ir isoriniams duomenij naudotojams, vykdytisvietejisk j bei mokom j veikl*} duomenij analizes srityje. Tai didintij institueijos atvirum*},duomen prieinamum ir efektyvij jij panaudojim .

2018-2019 m. numatoma toliau modernizuoti IS „Sveidra .Vykdant Europos Pa lamento ir Tarybos 2011/24/ES direktyvq del acientij teisiij j

tarpvalstybines sveikatos prieziuros paslaugas jgyvendinimo buvo sukurtas e. sveikatos tinklomodulis, o pagal Europos Parlamento 2014 m. vasario 26 d. patvirtintej treci j sveikatosprogram - bendnjjij veiksmij finansavimo modulis, pe ku j, remiantis glaudesne ES galiij e.sveikatos sistemij ir jij teikiamij paslaugij s veika, siekiama gauti ekonomines ir socialines naudos,gerinti sveikatos prieziuros sistemij koordinavimq, tvarum ir kokyb . 2018 m. numatoma dalyvautijgyvendinant minet bendnjjij veiksmij finansavimo modulj. Tai leis susipazinti su ES §aliijpatirtimi diegiant pacientij registrus, e. recepto ir paciento duomenij suvestiniij sistemas, taip pat leisgeriau planuoti jau veikianciij sistemij pletrq, siekiant efektyviau keistis duomenimis su kitij ESsaliij informacinemis sistemomis.

LRV 2017 m. liepos 3 d. pasitarimo protokoliniu nutarimu Nr. 30 VLK pavesta vykdytiESPBI informacines sistemos pagrindinio tvarkytojo funkcijas. Lietuvos e. sveikatos sistemos2017-2025 metij pletros programoje numatyta jsteigti VLK e. sveikatos adalinj ir vyriausiojo e.sveikatos architekto pareigyb?. Atsizvelgiant j tai, 2017-2018 m. VLK numato atlikti issami analiz del ESPBI informacines sistemos vaidymo peremimo is VJ Registr centre. Sios analizespagrindu bus parengtas ESPBI informacines sistemos vaidymo peremimo detalus planas,uztikrinantis nepertraukiam ESPBI info macines sistemos veikimq, ir parengti reikiamij teises aktt}pakeitimai.

2018-2019 m. numatoma ESPBI informacines sistemos nepertraukiama veikla ir josvystymas pagal poreikius.

Taip pat, jgyvendinant VLK pe duodam funkcij del kompensuojamiyi| vaistiniij preparatij irmedicinos pagalbos priemonii} kainij deklaravimo ir kainyno sudarymo ir skiriant VLK siosfunkcijos informacines sistemos valdytoju, numatoma jvertinti situacij , atlikti sistemos ir jos rysiijanaliz?, numatyti perkelimo proces ir parengti reikiamus teises aktij pakeitimus.

2.2. Tob linti ir viesinti VLK veiklq, inform oti visuomen apie privalomojo sveikatosdraudimo teikiamq naudq, organizuoti visuomems miomones tyrim s.

VLK nuolat tobulina savo veiklq, diegia pazangius vaidymo metodus i siekia, kad geretijligoniq kasij teikiamq viesojo administravimo paslaugq kokybe, butq efektyviau naudojamos PSDFiudzeto lesos, didetq ligoniq kasq da buotojq kompetencija, veiklos rezultatyvumas i gyventojq

pasitikejimas privalomojo sveikatos draudimo sistema. 2018-2020 m. metiniuose veiklos planuoseir darbuotojq kasmetinese uzduotyse bus numatomi konkretus kiekvieno darbuotojo siekiamiveiklos rezultatai, taip sutelkiant demesj ne \ procesq, bet j kuriamq pridetin? veit .

Ligoniq kasos teikia administ acines paslaugas pagal vieno langelio princip . Sveikatosdraudimo vykdymo ir ligoniq kasq teikiamq administ acini aslaugq klausimais gyventojaiinformuojami ir konsultuojami bendru visoje Lietuvoje telefono numeriu (8 700 88888),elektroniniai paklausimai gaunami bendru elektroninio pasto adresu info@vlk.it.

Siekiant nuosekliai gerinti teikiamq administraciniq paslaugq rieinamum i uztikrinti jqatitiktj vartotoj poreikiams, 2018-2020 m. planuojama tobulinti gyventoj info mavim irkonsultavimq, nuolat veitinti ir gerinti teikiamq administ acini paslaugq kokyb , vykdytiKonsultavimo informacines sistemos prieziu q, pletoti siq informacin sistemq, organizuotiaktualios informacijos a ie privalom jj sveikatos d audim teikimq (prieinamum ) gyventojams,aktyviai naudojant ir nuolat atnaujinant Konsultavimo zini baz$. Siekiant tobulinti gyventojqaptamavimq, numatoma atnaujinti gyventojq aptarnavimo kokybes standaitq. Kad sis standartasbutq vienodai suprantamas ir jgyvendinamas, planuojama organizuoti gyventojus aptarnaujanci TLK ir VLK da buotojq mokymus.

Gerinant ligoniq kasq atliekamo gyventojq nuomones apie gautas administracines paslaugastyrimo kokyb? ir efektyvumq, numatoma atnaujinti \ TLK ir VLK besikreipianci asmenqapklausos anketq ir organizuoti elektronines apklausas, atsisakant popieriniq anketq pildymo.Elektronines apklausos tikslas - skaidriai ir tiksliai identifikuoti, kaip administraciniq paslaugqgavejai vertina ligoniq kasq teikiamas administ acines paslaugas, gauti administraciniq paslaugqgerinimo pasiulym . Elektronine apklausos anketa bus skelbiama VLK interneto svetaineje. Pagalanketq a klausos duomenis bus analizuojami klientq poreikiai ir lukesciai, imamasi atitinkamqpriemoniq trukumams asalinti.

Tobulinant VLK veikl , 2018-2020 m. planuojama atlikti privalomojo sveikatos draudimosistem reglamentuojanciq teises aktq analiz$, identifikuojant esmines reglamentavimo spragas, irinicijuoti siq teises akt pakeitimus.

Numatoma organizacinemis, teisinemis ir informaciniq technologijq priemonemis didintiapdraustqj skaiciq. Uztikrinant LR sveikatos draudimo jstatymo jgyvendinimq ir siekiantoptimizuoti draudziamqjq asmenq aibes formavim pagal konkrecius privalomojo sveikatosdraudimo sistemos dalyviq at ankos kriterijus, kurie pa et sumazinti privalomojo sveikatosdraudimo administravimo kastus, planuojama tikslinti kai kuriuos teises aktus (LR sveikatosdraudimo jstatymq, Draudziam jq privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo dokumentq).Norima, kad kuo didesne dalis populiacijos but apdrausta privalomuoju sveikatos d audimu ir,

vykus draudziamajam jvykiui, galet gauti PSDF biudzeto lesomis kompensuojamas sveikatosprieziuros paslaugas. Tikslinant draudziamiyi} privalomuoju sveikatos dra dimu aib?, butpsiekiama, kad Lietuvos pilieciai, kurie faktiskai Lietuvoje negyvena (galbut yra seniai isvyk$ arbaniekada Lietuvoje negyven?, neturintys asmeniniq, socialiniij arba ekonominiij interest} Lietuvoje,tai gaii buti ir mir? uzsienyje pilieciai), nepatekti} j draudziam jt} s asus ir jiems nebutij taikomospriverstinio isieskojimo procedures.

2018-2020 m. bus t siamas ir 2017 m. pradetas vykdyti D audziamijji} privalomuojusveikatos draudimu registro (toliau - Registras) prieziuros ir pletros tech inis projektas. Registroprieziu os i plet os projekto jgyvendinimas uztikrins Registro funkcijxj atkurim visisko ar daliniosutrikimo atvejais, jskaitant sutrikimus, atsiradusius del klaidi} Regist o programineje jrangoje.2018-2019 m. atitinkamai bus keiciamos ir tobulinamos Registro funkeionavim uztik inandiosp iemones toliau nu odytais atvejais:

• atsiradus naujiems teises aktams a ba pasikeitus siuo metu galiojantiems RegistroJgyvendinamiesiems teises aktams;

• nustacius Registre naujus duomeni} atrankos parametrus;• vykdant Regist o s sajp su isorinemis informacinemis sistemomis bei susij siais

registrais stebesen , sprendziant pastebetas problemas;• salinant Regist o veiklos sutrikimus i sistemos funkeiji} neatitiktis nustatytiems

reikalavimams;• uztikrinant Registro funkeiji p iimtinum Registro naudotojui;• teikiant konsultacin$ pagalb Registro sistemines prieziuros, duomenij baziij, naudotojif

administravimo ir kitais klausimais, susijusiais su Registro veikla.Pirmiau nurodyti} priemonit} igyvendinimas uztikrins efektyvp informacinip i§teklii}

naudojimq. Tai leis ligonip kasi} darbuotojams greiciau ir nasiau dirbti, pades jvertinti priimami}sprendimij del privalomojo sveikatos draudimo jgyvendinimo pagrjstum .

2018-2020 m. numatoma supaprastinti dokumentp, suteikiancip LR apdraustiesiems teis$ \PSDF biudzeto lesomis apmokamq sveikatos prieziuri} kitose ES §alyse, isdavimo proceduras,tobulinant teises aktij, reglamentuojancii} LR apdraustiyi} teis$ gauti sveikatos rieziuros paslaugaskitose ES salyse nuostatas.

Viena is ligonii} kasij funkeiji} - nuolatinis visuomenes informavimas apie vykdom veikl ,privalomojo sveikatos draudimo teikiam naud§ i naujoves bei jo ga antuojam asmens sveikatosprieziur . 2018-2020 m. daugiau demesio numatoma skirti informavimui apie sveikatos prieziurospaslaugas, nemokamai teikiamas apdraustiesiems, racionah} vaisti} vartojimq, nepakantumokorupeijai sveikatos sistemoje ugdymo p iemonems. Kartu ypatingas demesys bus skiriamasinformavimui apie seimos gydytojo teikiamas paslaugas ir prevencines programas, bus skatinamapagal sias programas pasitikrinti.

2018-2020 m. ligonii kasos lanuoja jgyvendinti sias visuomenes informavimo priemones:• engti pranesimus spaudai apie privalomojo sveikatos draudimo teikiam } naud ir VLK

veiklos aktualijas bei naujoves; platinti siuos prane§imus per nacionalines ir regioninesziniasklaidos priemones, televizijos i radijo stotis, internetin$ ziniasklaid , socialinius tinklus,pacienti} ir mediki} organizaeijas, savivaldybes, TLK (sios toliau platinti} informaeijq per regionin$spaud ) bei kitas valstybes institueijas (Ministerij , LRV, LRS Sveikatos reikali} komitet ir kt.);

• organizuoti renginius, jgyvendinti visuomenes info mavimo kampanijas ir p ojektus,pasitelkiant ziniasklaidos priemones - televizij , radij , spaud , internetin ziniasklaid , siekiantinformuoti zmones apie apdraustiesiems nemokamai teikiamas sveikatos prieziuros paslaugas,skatinti jomis pasinaudoti, aktyviau dalyvauti vykdant prevencines programas, pasitikrintiprofllaktiskai;

• inieijuoti temas, kuriomis galeti} pasinaudoti ziniasklaidos priemones (internetas, spauda,radijas ir televizija), dalyvauti radijo ir televizijos laidose;

• daugiau demesio skirti ziniasklaidai: organizuoti ir kviesti zurnalistus j temines spaudoskonfereneijas, skirtas aktualiai informaeijai pateikti;

• aktyviai naudotis paskyra socialiniame tinkle „Facebook , skelbti jaunimui skirtussvieciamojo pobudzio pranesimus;

• tobulinti informacijos pateikim VLK interneto svetaineje ir socialiniame tinkle„Facebook , juose skelbti vykdomos viesinimo veiklos (projektij ir renginiij) vaizdin bei socialinesreklamos medziag , VLK ir TLK leidinius;

• pagal poreikj organizuoti renginius, parodas, susijusias su sveikatos prieziura irsveikatinimu;

• organizuoti VLK leidiniij spausdinimq, latinti VLK ir TLK leidinius, pasitelkiant sutarchjpartnerius (ASPJ, vaistines).

2018-2020 m. bus t siami visuomenes nuomones t rimai, kurip tikslas - jvertinti gyventojpinformuotum apie sveikatos prieziurq, kudos islaidos kompensuojamos PSDF biudzeto lesomis,prevencines programas ir kita pagal poreikj. Tyrimij rezultatai bus viesinami (skelbiami internetosvetaineje) ir pristatomi suinteresuotosioms salims, ty imp duomenys bus naudojami planuojant irjgyvendinant visuomenes informavimo priemones.

P ireikus numatoma rengti VLK metines konfe encijas, skirtas aktualiems privalomojosveikatos draudimo klausimams aptarti. disku ijoms su sveikatos sistemos dalyviais ir visuomenesnariais pletoti.

T siant 2016 m. pradet informavimo apie racionalij vaistij vartojim kampanijg, numatytainformuoti ir skatinti kompensuojamiyi} vaistp vartotojus vaistus jsigyti acionaliai, rinktis tuosvaistus, kurii} priemoka yra mazesne (gene inius).

vertinus 2017 m. jgyvendinamo projekto „Kylame j kov su veziu , kuriame dalyvaujaviesojo, privataus ir nevyriausybinio sektorip atstovai, rezultatus, numatoma t sti visuomenesinformavimq ir skatinim naudotis prevencinip programp teikiamomis galimybemis.

Atsizvelgus j tarpinstitucinio bend adarbiavimo ir bendradarbiavimo su socialiniaispartneriais patirtj, numatoma j vieginimo veiklq jtraukti tiek valdzios institucijas, tiek sutarcippartnerius (ASPJ, vaistines).