Projektas ,,Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (III etapas)“Nr. VP1-2.2-ŠMM-02-V-01-010

Knygų pristatymas

Parengė pradinių klasių mokytojaRita Stankevičienė

Vilnius2014m.

Vincas Tamašauskas

Pamokos virsmas: nuo pamokos vadybos iki aktyvausmokinio(2012, ŠUL)

KNYGOS PRISTATYMAS (anotacija)

Nors knyga labiau skirta gimnazijoms, tačiau tinka tiems, kurie domosi šiuolaikiniu ugdymu, noribūti šiuolaikiniu mokytoju, supranta, kad mokykla turi keistis. Šiandieninė mokykla skiriasi nuoankstesnės. Keičiasi tikslai, uždaviniai, mokytojo vaidmuo. Nuo žinių perteikimo link kompetencijųugdymo.Kad keistųsi mokykla, turi keistis ne tik pamokos struktūra, bet ir pats mokytojas turisuprasti savo funkciją. Mokytojas – šiuolaikiškos pamokos vadybininkas. Mokinys- aktyvusproceso dalyvis. Pamokose naudojami įvairūs mokymo metodai, skatinantys aktyvų mokymąsi.Mokytoja turi kelti klausimą, ieškoti atsakymo, kokia pamoka yra efektyvi. Dėmesio centremokinys. Knygoje yra daug pavyzdžių, kaip formuluoti pamokos uždavinius gimnazijoje, yra dienynopildymo pvz. Taip pat pateikti praktiniai patarimai, kaip reguliuoti mokinių namų darbų krūvį,, kaiptobulinti pamoką, pamokos mokymo uždaviniai ir veiklos dermė, kompetencijų ugdymas irvertinimas. Pateikti pažangos matavimo būdai; klausimai, atsakymai,šviesoforas,stebėjimas,demonstravimas, aprašas, testas, vertinimo patarimai. Yra pasiūlymų, kaip nustatyti užduotieskompetencijų vertinimo lygį. Siūlo naudoti projekto metodą. Pastebi, kad „meninė kūryba – aukščiausia savarankiškumo irindividualizacijos apraiška“.Aprašo mokytojų darbą gimnazijoje, kas padeda mokytojui sėkmingaidirbti, kaip motyvuoti mokinius. Pateikia pamokos planavimo schemą, kaip vertinti mokiniųkompetencijas (asmeninė patirtis). Aptaria, kas yra geras pedagogas, kodėl vienus myli ir gerbia,kitų ne. Taip pat knygoje yra pateiktos strategijos skirtingų gabumų mokinių ugdymui. „<Tai mokytojomeistriškumo išbandymas>“(turi būti komandinis darbas, kur mokinys pats pasirenka veiklą, taippat mokytojo sukauptas dalomosios medžiagos bankas). Siūlo akcentuoti mokinio pasiekimus,

pastangas, pažangą, o ne trūkumus.

Harvey F. Silver, Richard W. Strong, Matthew J.Perini

Mokytojas strategas“ - kaip kiekvienai pamokaipasirinkti tinkamą, tyrimais pagrįstą mokymo metodą.

(2012, UAB Rgrupė)

KNYGOS PRISTATYMAS (anotacija)

Knyga skirta šiuolaikiniam mokytojui, kuris nori dirbti kūrybiškai, taiko įvairius mokymometodus, kad pamoka būtų įdomesnė, nori mokinius įtraukti į aktyvų mokymąsi, pereina nuomokymo prie mokymosi paradigmos. „Mokymo metodai yra svarbi varomoji jėga, skatinanti kurtiypač veiksmingas mokyklas ir klases. „Pastarųjų metų patirtis parodė, jog siekiant iškeltų tikslųbūtina dirbti kitaip – plačiai taikant aktyviuosius mokymo(si) metodus“. Kurie metodai yra geriausi,negalima tiksliai atsakyti. Jie pasirenkami taip, kad geriausiai tiktų konkrečiam tikslui pasiekti. Knygoje aprašyta net 20 mokymo metodų pagal 4 mokymo stilius (meistriškumo, suvokimo,saviraiškos, tarpasmeninis). Autorius siūlo išbandyti visus metodus ir stilius, kad galėtume suteiktivisiems savo ugdytiniams tai, ko jie nori ir ko jiems reikia. Iš meistriškumo metodų labai patiko metodas „Sunkumo lygiai“, skirtas užduočiųdiferencijavimui. Šis metodas padės mokiniui išanalizuoti įvairaus sunkumo užduotis, pasirinktitinkamą užduotį, užsibrėžti tobulėjimo tikslus, siekiant aukštesnio sunkumo lygio; tuo pačiumokiniai mokysis savarankiškumo, refleksijos. Mokiniai, turėdami galimybę rinktis, bus labiaumotyvuoti mokytis ir daryti pažangą. Iš suvokimo metodų, labai patiko „Sąvokų įsisavinimo“ metodas. Pateikta schema, kuri puikiaipadėtų mokiniams, kai reikia įsiminti, apibūdinti, apibrėžti, pakartoti ar išsamiai išanalizuotisvarbias sąvokas ar terminus. Šis mokymo metodas skatina mokinius ieškoti panašumų ir skirtumų,kurti bei tikrinti hipotezes. Iš tarpasmeninių metodų įdomus „Abipusis mokymasis“. Šis metodas suteikia galimybę vaikamstapti konsultantais ir mokymosi partneriais. Padėdami vieni kitiems mokosi bendradarbiauti, taip

geriau įsisavindami ugdymo turinį, gebėjimus ir sąvokas. Mokinių partnerystė padeda ilgesniamlaikui įsiminti, geriau suprasti mokomąją medžiagą; gerina pasiekimus, užtikrina produktyvesnęaplinką, mokiniai tampa labiau savarankiški, mažiau priklausomi nuo mokytojo. Metodų įvairovė leidžia kūrybingai vesti pamokas, tačiau labai svarbu pasirinkti tinkamusmokymo ir mokymosi metodus. Skirtingi mokiniai skirtingais metodais išmoksta skirtingai. Įvairusto paties dalyko pateikimas padeda mokytis. Skirtingais metodais lavinami bendrieji mokiniųgebėjimai, kurie yra ypač svarbūs.

Renaldas Čiužas

Mokytojo kompetencijos. Profesinio meistriškumosiekis

(2013, Vilnius, edukologija)

KNYGOS PRISTATYMAS (anotacija)

Knyga skirta mokytojams, besidomintiems šiuolaikine švietimo sistema, norintiems žengti kojakojon su švietimo naujovėmis, naujais švietimo iššūkiais. „Mokytojo kompetencija – tai mokytojožinios, gebėjimai, asmeninės savybės ir vertybės, lemiančios veiksmingą ugdymą. Ši kompetencijadaro įtaką mokinių mokymosi motyvacijai ir pasiekimams“. Knygoje puikiai atskleista mokymo ir mokymosi paradigmos, spendžiama mokslinė problemasiekianti atskleisti du klausimus: kaip kinta mokytojo kompetencijos struktūra ir kaip reiškiasididaktinė kompetencija. Monografijoje remiamasi kiekybinio tyrimo strategija. Šiuolaikinė mokykla gali išmokyti asmenį mokytis. Švietimo sistemoje, kuri grindžiama mokymoparadigma pripažįstamas pasyvus žinių perėmimas, todėl negalima užtikrinti, teigia autorius,iniciatyvių, savarankiškų piliečių ugdymo. Daugelis mokinių praranda norą mokytis ir tampaabejingi. Mokytojo vaidmuo- palaikyti smalsumą, domėjimąsi mokymu.

Mokymosi paradigma – tai naujas požiūris į mokymą, kur akcentuojamas kritinis mąstymas,procesai orientuoti į mokinį, o ne į mokytoją, mokymasis tampa aktyvus. Mokytojas pagalbininkas,konsultantas, kuris siekia ne tik perduoti žinias, bet ir kurti mokymosi aplinkas, turintis ne tikdalykinę, bet ir pedagoginę kompetenciją. Mokytojas kartu su mokiniais renkasi mokymosi būdus,mokinys pats atsakingas už savo mokymąsi, aktyviai kaupia žinias, formuluoja tikslus ir ugdosisavo gebėjimus. Šiuolaikinis mokytojas turi gebėti veikti trijose srityse:1)dirbant su žiniomis, technologijomis ir informacija( informacijos valdymo kompetencija)2)dirbant su žmonėmis (bendradarbiavimo kompetencija)3)dirbant su visuomene.( bendrakultūrinėkompetencija) Dokumente „Mokytojo standartas“ išskiriamos 8 veiklos sritys: 1. Kelti aukštus lūkesčius mokinio pasiekimams 2. Siekti mokinių mokymosi pažangos ir gerų rezultatų 3. Turėti puikias dalykines žinias

4. Planuoti pamokas ir mokymą5. Mokymą pritaikyti įvairių poreikių mokiniams6. Vertinti mokinių pasiekimas7. Valdyti klasę ir užtikrinti saugią aplinką8. Vykdyti platesnes profesinias pareigas

Profesinė kompetencijos yra šios: Didaktinė(geba formuluoti mokymosi tikslą ir uždavinius: ko mokyti ir kaip mokyti), mokymosimokytis (geba apmąstyti mokymosi procesą ir rezultatus,pasirenka mokymosi būdus, žinostipriąsias ir silpnąsias savo savybes), tiriamosios veiklos (tiria savo veiklą), vadybinė( mokytojas,kuris aprėpia įvairius ,klasėje vykstančius procesus: mokymosi tempą, strategijas) Knygoje plačiau kalbama apie didaktinę kompetenciją. Apibūdinamas šiuolaikinis mokinio irmokytojo vaidmuo (mokytojas - patarėjas, o mokinys moka mokytis savarankiškai), mokymo irmokymosi tikslai (mokinys formuoja savo mokymosi veiklą), mokymo ir mokymosi turinys(orientuojamasi į mokinio pasirinkimą), mokymo ir mokymosi metodai (akcentuojami šiuolaikiniaimokymosi metodai), mokinių mokymosi motyvacija (vyrauja ne išorinė, o vidinė mokymosimotyvacija), mokinių pasiekimų vertinimas (vertinimas mokymuisi, o ne mokymosi vertinimas). Įvertinimo procesą įtraukia mokinius. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mokyklose vyrauja tiek mokymo, tiek mokymosi paradigmomsbūdingi požymiai.

Jonas Ruškus, Dainius Žvirdauskas, Vilija Stanišauskienė

Neformalusis švietimas Lietuvoje, faktai, interesai,vertinimai( 2009, Vilnius.)

KNYGOS PRISTATYMAS (anotacija)

Knygoje aprašytas 2008 m atliktas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti mokinių dalyvavimoneformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) sistemoje tendencijas, atskleisti NVŠ dalyvių informuotumą irinteresus. Šioje knygoje puikiai atskleisti NVŠ patiriami sunkumai, trūkumai ir pranašumai.Pateikta NVŠ samprata, remiantis 2003-2012 metų strategija. Aiškiai išdėstyti uždaviniai, principai.Trumpai aprašomos neformalaus švietimo tendencijos užsienio šalyse. NŠ (angl. Non-formal, informal education).Hoppers (2006), remdamasis įvairių autorių pastebėjimais,išskiria NŠ tipus:1) Paraformalus švietimas - terminas kilo iš Argentinos (Gallart,1989), formaliojo švietimo

pakaitalas, formaliojo švietimo neformalus atitikmuo. Siekiama to paties tikslo kaip irformalioje mokykloje, tik daroma tai kitais, alternatyviais, būdais. (pvz.:užsienio kalbostobulinimo pamokos, vakarinės mokyklos, nuotolinio mokymo programos, privatūs mokytojai,mokymas namuose).

Be šio dar tris tipus apima (2,3,4) Argentinoje, Kanadoje, Vengrijoje ir TSRS atlikti tyrimai. Visuotinis švietimas; pagrindinis tikslas – skurdui mažinti, kaip pritaikyti mokymosi veiklas

kintantiems vartotojų poreikiams, siekiantis bendradarbiauti su valsybe socialinių pokyčiųlinkme.

2) Asmeninis tobulėjimas - į laisvalaikio veiklas orientuotos institucijos. Tikslas – patobulėti irįveikti savo ribotumus; tipinė mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimo forma.

3) Profesinis rengimas – apima profesinio mokymosi veiklas, plėtojama profesinė dalyviųkompetencija, amatų mokymasis, verslumo plėtros programos ir visos kitos, orientuotos įpritaikomų gebėjimų plėtotę, renkantis darbą.

4) Papildomos Nš programos. Šios programos įtraukia apleistus vaikus ir padeda išsilaikyti jiemsformaliojo švietimo sistemoje. Taip pat siekiant praturtinti,pagilinti mokinių patirtį. Tai profesinioorientavimo programos, verslumo, gyvenimo įgūdžių ugdymas, kitos veiklos vedamos profesionalųar savanorių. Šios paslaugos yra specifinės ir teikiamos nevyriausybinių organizacijų arbendruomenės iniciatyva.

NŠ tyrinėjantys autoriai (Hoppers, 2006; Rogers, 2004,2005) išskiria tokias tendencijas:1. NŠ iniciatyvų skaičiaus ir masto augimas2. Ribų tarp NŠ ir FŠ nykimas3. Ryškus interesas NŠ programavimui ir sociopolitiniam lokalizavimui FŠ kontekste. Siekiama

apibrėžti neformalųjį švietimą bendrajame švietimo kontekste.

Knygoje aprašyti kiti tyrimai, kurie atskleidė NVŠ finansavimo trūkumus, institucijų tinklonepakankamumą, vaikų, dalyvaujančių NU veiklose netolygumą ir kitus trūkumus. Taip patatskleidžiami ir teigiami dalykai, tokie kaip socializacija ir individuacija, saviraiška. Aprašomasintelektas ir skirtingi intelekto tipai pagal H. Gardnerį. Taip apt apibūdinamas veiklų lankomumas.Įdomu, kad pradinių klasių mokiniai lanko labai įvairius būrelius. Tarp jų populariausi: sportas (net25 proc.visų veiklų, iš kurių populiariausias krepšinis), muzikos, šokių, dailės. Intelekto lavinimoveiklos gerokai nusileidžiapopuliarumu kitoms NVŠ veikloms. Taip pat Išskiriami formaliojo irneformaliojo ugdymo skirtumai, tėvų požiūris į NVŠ veiklas, pasirenkamumo problemos,neformaliojo ir formaliojo santykio vertinimas taip pat spec. poreikių mokinių, rizikos grupės šeimųmokinių patirtis. Pateiktos išvados ir rekomendacijos.

Rene Klarijs

Neriboti talentai ir neformalusis ugdymas(Vertimas iš rusų kalbos)

(2008, Praha)

KNYGOS PRISTATYMAS (anotacija)

Rene Klarijs -EAICY (Europos vaikų ir jaunimo laisvalaikio įstaigų asociacija) prezidentas. NU išskiriami 4 pagrindiniai dalykai, tikslai:

1. Bendravimas, socialumas, susitikimai2. Iškrova (po didelio įtempto darbo mokykloje galima atsipalaiduoti; nereikia skubėti,bijoti

suklysti). Teigiama atmosfera padeda mokytis geriau, nei įtampa.3. Kompetencijų, gebėjimų ugdymas; konkretaus tikslo siekimas savo noru.4. Poilsis

IšvadosFU turi trūkumų:

1. Negali keistis taip greitai, kaip reikalauja gyvenimas. Reikalinga NU pagalba. Todėl NU irFU vienas kitą papildo. Turi eiti greta

2. NU ir FU tai du batai. Klausimas „Koks batas reikalingas- medinė klumpė, madingasitališkas batelis ar griežtas aulinis batas)

3. Dabar abi sistemos eina greta. Tikslas sujungti į vieną visumą.

Raktiniai NU žodžiai-kompetencija ir įgūdžiai.

Nuo ko priklauso NU veikla (6kampė žvaigždė):1. Vaikas2. Metodai3. Valstybė4. NU organizacijos5. Universitetai, akademija kur ruošiami NU specialistai.6. Asmenys - profesionalai, kurie vykdo NU veiklas.

NU ir FU skirtumai

Nr. Formalus ugdymas Neformalus ugdymas

1 Pilnas užimtumas Dalinis užimtumas

2 Žinios gaunamos mokykloje Visur

3 Vieno tipo ugdymas visiems Įvairus

4 Ugdymas privalomas Pasirenkamas

5 Individuali konkurencija Kolektyvinis ugdymas, poilsis

6 Iš anksto suplanuotas tikslas Atviras finalas

7 Pritaikymas ateityje Pritaikymas šiai dienai

8 Ribotas laikas(tam tikras) Mokymasis gali trukti visą gyvenimą

9 Pasiekimai vertinami pagal standartus, vertina mokytojas

Pasiekimus vertina patys mokiniai, tėvai

10 Standartinės užduotys Pasirinkimo galimybės vaikams

11 Iš anksto parašytas mokymosi planas Pats pasirenka mokymosi planą pagal gebėjimus

12 Tikslas: žinios ir gebėjimas jomis naudotis Tikslas: aktualumas

13 Svarbus rezultatas Svarbus pats procesas

14 Griežtai ir rimtai Malonu ir be įtampos

15 1 mokytojas, 24 mokiniai 1 mokytojas, 1-15 mokinių

16 Daug nemotyvuotų Dauguma motyvuotų

17 Išduodamas socialiai svarbus diplomas Kartais išduodamas sertifikatas

18 Siekis- kuo didesnis proc. gerai besimokančių

Siekis – visapusiškas asmenybės ugdymas

19 Mokymasis per protą Mokymasis per praktiką

20 Ugdo kiti Ugdosi patys

21 Neatsižvelgiama į lytį Patys vaikai renkasi veiklas

22 Orientuojamasi į vidutinybes Individualus priėjimas spec. poreikių vaikams

23 Išsiskiria savo poreikiais Suvienija pagal poreikius

24 Vyrauja bausmės Vyrauja žingeidumas

25 Išsilavinimas-žinojimas teisingų atsakymų Ieškojimas atsakymų

26 Griežta sistema Lanksti sistema

27 Susikaupimas+disciplina+kartojimas Laisvė+saviaktualizacija+socializacija

28 Paklusnumas Dalyvavimas veikloje

Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas

PROJEKTAS:

„Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokiniu� esminiu� kompetenciju� ugdymas“ Mokiniu� moke�jimo mokytis kompetencijos vertinimo instrumentas ir jo taikymo metodine�s rekomendacijos

(VILNIUS, 2012)

KNYGOS PRISTATYMAS (anotacija)

Knygoje supažindinama su mokėjimo mokytis kompetencijos sąvoka, aprašoma kaip ugdytimokėjimo mokytis kompetenciją, kaip ją vertinti; pateiktos rekomendacijos, kuriomis galipasinaudoti ir mokytojai. Taip pat čia galima rasti klausimynų skirtų tiek mokiniams, tiekmokytojams. Klausimynai padėtų išsiaiškinti, kaip ugdoma mokėjimo mokytis kompetencija jūsųmokykloje. Manau pateikti 5-6 klasių mokinių užduočių vertinimo pavyzdžiai galėtų būtipanaudojami ugdymo procese ir pradinėse klasėse. Štai keletas aktualių ištraukų iš knygos: “Pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosiose programose (2008) mokejimas mokytis apibudi-namas „kaip asmens noras ir pasirengimas imtis nauju užduociu, gebejimas kontroliuoti pažintiniusir emocinius procesus mokymosi metu ir taikyti igytus gebejimus ivairiuose kontekstuose“. Turintysmokejimo mokytis kompetencija mokiniai „jaucia poreiki mokytis ir prisiima atsakomybe už savomokymasi, atkakliai siekia tikslo; geba planuoti ir apmastyti mokymosi procesą.

Mokejimo mokytis kompetencija pagal Bendrasias programas siejama su žiniu, gebejimu irnuostatu igijimu šiose srityse:

1. Teigiamas požiuris i mokymasi ir nusiteikimas mokytis;

2. Tikslo ir jo link vedanciu veiklu numatymas;

3. Organizuota ir kryptinga mokymosi veikla;

4. Mokymosi veiklos ir rezultatu apmastymas bei isivertinimas.

Ugdant mokiniu mokėjimo mokytis kompetencija svarbu i ugdymo procesa itraukti paciusmokinius kaip lygiavercius partnerius. Butina laikytis nuostatos, kad mokiniams grižtamosiosinformacijos apie ju mokejimo mokytis gebejimus teikimas yra nuolatinis ir nenutrukstamasprocesas.

Vertinant ir aptariant mokymosi rezultatus, juos reflektuojant, visada reiketu pradeti nuo teigiamudalyku paminejimo, salygu mokiniams patirti sekme aptarimo ir pan., t. y. nuo to, kas stiprintumokiniu savigarba.

Pabandykite isivertinti mokymosi mokytis gebejimus pasinaudodami pateikta diagrama. Diagramapadalyta i šešias dalis, vaizduojancias išoriniuose langeliuose ivardytus mokymosi mokytiskompetencijos elementus, trumpai aprašytus po diagrama. Kiekviena dalis suskirstyta i keturislangelius, pažymetus skaiciais 1, 2, 3 ir 4. Šie skaiciai rodo pasiekta gebejimo lygi, t. y. kuodidesnis skaicius, tuo gebejimas dažniau pasireiškia ar yra Jums budingas.

1. Mokytis noriu, jauciuosi atsakingas, pasitikiu savimi: suvokiu, kad mokymasis yra vertin-gas, todel noriai mokausi, jauciu poreiki tobuleti; pasitikiu savo jegomis ir esu pasiryžesveikti – atkakliai ir savarankiškai mokytis; žinau ir objektyviai vertinu savo stipriasias irsilpnasias savybes.

2. Mokytis galiu iš kitu ir su kitais: esu tolerantiškas, lankstus, isiklausau i kitu nuomone; moky-damasis noriai bendradarbiauju, dalijuosi žiniomis, igyta patirtimi su kitais.

3. Išsikeliu mokymosi tikslus ir planuoju mokymasi: sugebu nusistatyti mokymosi prioritetus,išsikelti man svarbius, konkrecius, realius ir laike apskaiciuotus mokymosi tikslus; sudetinga už-duoti sugebu išskaidyti i mažesnius žingsnius; ižvelgiu aplinkybes, galincias tureti itakos plano

igyvendinimui.

4. Organizuoju savo mokymasi, iveikiu sunkumus: pasirupinu mokymuisi tinkama aplinka irpriemonemis; sugebu organizuoti savo darba taip, kad jis butu atliktas gerai ir laiku; sugebu laikupastebeti kliutis, nesutrikti ir jas laiku iveikti.

5. Mokausi ivairiais budais: žinau ir taikau ivairius mokymosi budus; sugebu pasirinkti veiksmin-gus mokymosi budus.

6.Stebiu ir apmastau savo mokymasi: nuolat stebiu savo mokymasi; sugebu isivertinti savomokymasi ir tobulejima; ižvelgiu sekmiu bei nesekmiu priežastis, numatau tobulejimo kelius.

Štai keletas klausimų, kuriuos galima būtų užduoti mokiniams:

1. Man patinka ir domu mokytisį2. Noriu daug sužinoti ir b ti protingasū3. Noriu geros ateities, gero darbo4. Mokytis yra mano pareiga5. Noriu, kad t vai manim didžiuot siė ų6. Noriu gauti gerus pažymius7. Mokausi, nes mane nuolat ragina t vai ir mokytojaiė8. Jei nesistengsiu, barsis t veliaiė

1. Susimąstau, kad nuo mokymosi rezultatų priklausys mano ateitis.2. Užduotis stengiuosi atlikti iki galo, net jei sunku.3. Visas užduotis atlieku kruopščiai ir atsakingai4. Atsakingai atlieku namų darbus5. Gavęs užduotį pirmiausia bandau atlikti savarankiškai, net jei ji būna sunki.6. Drąsiai ir mandagiai išsakau savo nuomonę, net jei kiti galvoja ne taip, kaip aš.7. Atidžiai išklausau kitų nuomonės.8. Paklausiu nuomonės kitų , kurie tyli. Dirbdamas grupėje tariuosi su kitais.

1. Butinai atliksiu šia užduoti, nes man idomu. Pasistengsiu ja kuo geriau atlikti. Tikiu, kad man pavyks.

2. Pabandysiu atlikti šia užduoti. Suklysti nebijau, juk iš klaidu mokomes.3. Pabandysiu atlikti šia užduoti, nors ir abejoju, ar man pavyks.4. Imciausi šios užduoties tik tada, jei kas nors man padetu arba dirbtu kartu su manimi.

5. Neatlikciau šios užduoties

A )Ši užduotis man idomi, todel ja atliksiu.B) Pasistengsiu atlikti, nes man svarbu išmokti vaizdingai rašyti.C) Nelabai noriu rašyti, bet pasistengsiu ši darba padaryti gerai.D) Noriu gauti gera pažymi.E) Noriu, kad mokytojas mane pagirtu, todel pasistengsiu.F) Reikia rašyti, nes mokytojas patikrins namu darbus.G) Teks rašyti, nes teveliai tikrins namu darbus.

Kaip geriau savarankiškai ar kai padeda kiti

Jauciuosi geriau, drasiau, kai kas nors man padeda mokytis. Paprastas, lengvas užduotis dažniausiai atlieku pats. Noriu, kad sunkesnes užduotis man kas

nors padetu atlikti. Stengiuosi mokytis savarankiškai. Pagalbos kreipiuosi, jei paciam nepavyksta iveikti

užduociu. Nebijau sunkumu. Galiu savarankiškai atlikti ir lengvas, ir sunkias užduotis.

Sutiksiu tik tada, jei kartu pristatys visa grupe. Sutiksiu pristatyti, bet paprašysiu, kad kas nors iš grupes man padetu. Nors bus šiek tiek nedrasu, bet sutiksiu vienas pristatyti darba. Drasiai ir pasitikedamas savimi pristatysiu darba.

Taip pat išvardintos savybės, kurios padeda mokytis.

Refleksijai tiktų šie vagonėliai:

Puiki lentelė įsivertinti gebėjimamsir pradinėje mokykloje.

Būdai ,kurie padeda mokytis. Kaip išmokti lengviau Gali pasiūlyti mokytojas, draugai, tėvai; būdąrasti pats. Mokytojas pasiūlė kaip susikaupti.

Dominic Wyse, Pam Dowson

Knyga apie mokinių kūrybiškumą(Vilnius, 2013)

KNYGOS PRISTATYMAS (anotacija)

Knygoje aiškinama kūrybiškumo sąvoka, apibūdinama, kas yra kūrybiškumas, kūrybiškumomokymas. Anot autoriaus kūrybiškumas - tai asmens gebėjimas sugalvoti naujų originalių idėjų,kurie ekspertų laikomi turinčiais mokslinę, socialinę, estetinę, technologinę vertę. Anot autoriaus, lavinant kūrybiškumą labai svarbu yra aplinka. Jo nuomone reikia sukurti tokiąaplinką, kur mokiniai norėtų eksperimentuoti, ieškoti naujovių, nebijotų rizikuoti, o jų pastangosbūtų įvertintos.labai svarbu klasės erdvės sutvarkymas – skirtingos darbo zonos, kitokia stalųkombinacija. Kūrybiškam žmogui problemos suformulavimas yra svarbiau už jos sprendimą. Kūrybiškumo mokymas – tai originalus mąstymas ir veiksmai. Išskiria 3 sąvokas: 1. Kūrybiškas mokymas

2. Kūrybiškumo mokymas3. Kūrybiškas mokymasis

Kūrybiškas mokymasis siejamas su kūrybinėmis partnerystėmis. Buvo atlikti 2 tyrimai. Išryškėjokliūtys partnerystėje:

1) Mokyklos konkuruoja tarpusavyje2) Tėvų įtaka3) Noras užtikrinti saugumą

Taip pat kūrybiško mokymosi kliūtys yra: vertinimo sistema, formaliojo ugdymo programos.Autoriai pabrėžia, kad kūrybiškumą būtina skatinti per įvairių dalykų ugdymo programas, omokomieji dalykai turi sietis tarpusavyje, jei norime pamatyti ryšius tarp įvairių sričių. Vienojepamokoje įgytos žinios turi būti panaudojamos kitoje pamokoje. Taip pat siūlo keisti tvarkaraščius kas savaitę. (Pvz. vieną savaitę skirti gamtos mokslams, kitą –meno projektui, ar atlikti matematinį vietos aplinkos tyrimą). Pasisako užintegruotą mokymą,išskiria tokius privalumus-konkretūs gebėjimai lavinami pagal poreikį, o ne pagal iš anksto parengtąplaną. Pateikia įvairius mokymo metodus, pvz. metodas „Darbo ratas“(karuselė) – kai įvairiųgebėjimų mokinių grupės atlieka užduotis pakaitomis. Teigia, kad dirbdami savarankiškai mokiniainedarė mokymosi pažangos. Knygoje taip pateikiamas integruotos dienos planas. Trūkumas, kad mokytojai turėjo stebėti tuo

pačiu metu daug skirtingų užduočių. Siūlo ugdymo turinį perteikti skirtingais būdais, nes kiekvienasiš jų turi trūkumų. Autoriai taip pat išskiria mokymosi stilius pagal Gardnerio intelekto tipus, kurie dominuojapamokoje, pagal tam tikrą veiklą: kalbininkas, muzikas, tiksliukas, menininkas, nenuorama,psichologas, vienišius. Labai svarbu teigiamas atmosferos kūrimas. Ji turi skatinti savarankiškumą. Siūlo klasėje naudotisėkmių dėžutę, tačiau reikia apibrėžti sėkmės kriterijus: kuo džiaugiamės, ką darote pirmą kartą, kąjaučiate, ką buvo sunku padaryti. Mokant savarankiškumo siūlo leisti pasirinkti užduotis pagalsunkumo lygius. Toliau aprašo kitus kūrybiškumo ugdymo metodus, tokius, kaip vaidybos taikymo metodas, darbasbendradarbiaujant, medžiagų tyrimas, piešinio interpretacija, stebimasis piešimas, gamtos mokslųdirbtuvės, teminės dienos ir daug kitų įdomių veiklų bei projektų.

Kompetencijų ugdymasMetodinė knyga mokytojui

Projektas „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro(5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas

(Vilnius, 2012)

KNYGOS PRISTATYMAS (anotacija)

Ši metodinė knyga – puikus vadovėlis mokytojams, besidomintiems naujovėmis, norintiems dirbtikitaip, kad atitiktų XXI a. visuomenės keliamus iššūkius. Į kompetencijas orientuota pamoka –pagrindinis šios knygos motyvas, kuris reikalauja naujų profesinių žinių kokybės. Būtent čia, šiojeknygoje yra pateikiama žinių apie kompetencijų įgyjimą, kurios neatsiejamos nuo metodų ir būdųįvairovės taikymo. Visi metodai turi trūkumų, tačiau tik taikant įvairius metodus galima sumažintišį trūkumą. Taigi ir metodų bei jų taikymo pamokose pavyzdžių knygoje taip pat apstu. Knygojedaug klausimų skirtų pamąstymams, kurie padėtų mokytojams reflektuoti savo veiklą, taip patpateikta daug mokinių darbų pavyzdžių bei metodinės medžiagos. Knygoje puikiai atskleidžiama bendrųjų ir esminių kompetencijų samprata, išskiriami pagrindiniaikompetencijų bruožai.

Bendrosios kompetencijos:

1. Pažinimo kompetencija2. Komunikavimo kompetencija3 Asmeninė kompetencija4. Socialinė kompetencija

5. Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija6.Mokėjimo mokytis kompetencija. Pagrindinis dėmesys skiriamas šiai kompetencijai.Pateikiami klausimai į kuriuos turėtų orientuotis šiuolaikinis mokytojas:1. Ką mokinys turėtų žinoti apie mokymąsi?2. Ką reikia daryti, kad mokinius lydėtų sėkmė?3. Ar dirbate taip, kad jūsų mokiniai gali reikštis kaip savarankiški tyrėjai?4. Ar jūsų mokiniai mąsto kūrybiškai? Kaip tam sudarote sąlygas?5. Ar jūsų mokiniai aktyvūs? Kaip to pasiekiate?6. Ar jūsų mokiniai moka dirbti grupėmis, būti komandos nariai? Kaip to siekiate?

Knygoje taip pat puikiai išdėstyta, ką tai reiškia į kompetencijas orientuotas mokymas; ko turi siekti mokytojas sėkmingo ugdymo procese; kas yra mokymo sėkmė ir nuo ko ji priklauso.

1.Mokymasis yra aktyvus kuriamasis procesas.2.Mokymasis yra sukauptų žinių ir gebėjimų siejimas.3.Mokymasis yra bendradarbiavimas.4.Mokymasis turi tikslą.5.Mokymasis yra savitvarka.6.Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis (Pagal Sahlberg, 2004)

Siekiant padėti mokiniams išsiugdyti kompetencijas,mokytojui svarbu:• įtraukti mokinį į aktyvų, sąmoningą mokymąsi;• planuoti mokymosi, o ne tik mokymo procesą;• individualizuoti ir diferencijuoti mokymą irmokymąsi;• taikyti mokytis padedantį vertinimą;• išnaudoti IKT galimybes visiems dalykams mokytiir mokytis;• sukurti mokymąsi skatinančią aplinką;• įtraukti tėvus į ugdymo procesą.

Mokymosi psichologijos tyrėjai teigia, kad mokymosi sėkmė priklauso nuo mokinio motyvacijos. Nuo ko priklauso mokinių motyvacija? Viena iš teorijų aiškina, kad mokinių mokymosi motyvaciją lemia mokymosi vertingumo suvokimas ir tikėjimas sėkme.(Petty, 2008)„Mokymosi variklis“ yra toks:Sėkmė,patiriama mokinio.Motyvacija didėja kartu su įgautomis jėgomis ir dedamomis pastangomis;taigi rezultatai gerėja.Paskatinimas,susidedantis iš pagyrimų,savigyros ir bendraklasių pripažinimo.Tikėjimas savimi Didėja mokiniųpasitikėjimas savojėgomis ir auga savigarba.(Pagal Petty, 2006).

Didelis dėmesys skiriamas ugdymo diferencijavimo ir individualizavimo klausimams.Taip pat ugdymo turinio aktualizavimui bei integruotam mokymui. Kompetencijų ugdymas „apverčia“ požiūrį į mokymą: mokiniai įtraukiami į pačių pasirinktos problemos ar situacijos tyrinėjimą, jie skatinami tą problemą analizuoti įvairiais aspektais, o tada paaiškėja, kad prireikia įvairių sričių žinių ir gebėjimų. Taip ir įvyksta integracija: suartėja dalykai, skirtingų dalykų žinios taikomos viename kontekste.Vienas iš diferencijavimo būdų yra mokinių skirstymas į grupes tam tikriems tikslams pasiekti.Taigi šiuolaikiniam, į kompetencijas orientuotam ugdymo turiniui svarbūs ir šie du veiksniai:aktualizavimas – tai principas, reikalaujantis mokiniui atskleisti, kuo mokomasis dalykas yra svarbus, reikšmingas tiek visuomenėje, tiek mokiniui asmeniškai;kontekstualizavimas – tai principas, reikalaujantis mokomuosius dalykus pateikti mokiniui suprantamame kontekste.Taigi mokymasis turėtų būti susietas su realiomis problemomis, aktualijomis, tuo, kas svarbu konkretaus amžiaus tarpsnio mokiniams ir kas vyksta už klasės sienų.Mokymasis realiame, patraukliame kontekste aktyvina mąstymą ir didina mokymosi motyvaciją.Atkreipiamas dėmesys ir į mokyklą kaip į besimokančią bendruomenę, siekiančią plėsti ir palaikyti partnerystę ir bendradarbiavimu grįstus santykius tarp mokytojų, tėvų, mokinių, suvietos bendruomene, bei kitomis mokyklomis.Mokiniai gali mokytis ne tik mokykloje sukurtose tradicinėse ar netradicinėse mokymosi erdvėse, bet ir už mokyklos ribų, pavyzdžiui, bibliotekose, muziejuose, bažnyčioje, įvairiose įmonėse ar įstaigose. Tokiu būdu mokiniai inovatyviai ir kūrybiškai mokosi spręsti iškylančias problemas, sąmoningai rinktis ir neformalaus ar savarankiško ugdymosi formas.