2009 05 29 PenktadienisÐviesa 1Nr. 10 (22708) 2009 05 29 Penktadienis

JAUNYSTËS IR GROÞIO ÐVENTË

KONKURENCIJA

Informuoja prorektorius doc. dr. Aivas Ragauskas

VPU vietos 20072109 m. reitinguose: 200710 ; 2008 7; 2009 7.Tarp 14 Lietuvos aukðtøjø universitetiniø mokyklø esame 7 vietoje. Uþ mûsø lieka 3 univer-

sitetai (ÐU, KU, KMU) ir 3 akademijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijai pavyksta bûti aukð-èiau faktiðkai tik dël didesniø studijø ir mokslo balø. Skirtumai tarp padëties lentelës viduryje labainedideli mes nuo MRU atsiliekame apie 1,4 balo, ÐU nuo mûsø apie 0,3 balo, KU daugiau kaip1,2 balo.STUDIJOSGauname 393648 proc. Stabilaus augimo nëra. Taèiau 2009 m. vieta optimistiðka.MOKSLASPagal ðá kriterijø turëtume bûti bendroje 6 vietoje, stabiliai lenkiame MRU, gauname 1822 proc.

nuo galimø 100 proc. Taip pat lenkiame þemiau esanèius. Taèiau stabiliu augimu nepasiþymime.FINANSAI2007 neskaièiuota2008 gavome net 78 proc. pirmoji vieta. Ásivëlus klaidai, vietoje 100 mln. bazinio finasavimo

paþymëta tik 10 mln.2009 m. 18 proc., t. y. 10 vieta. Bazinis finansavimas sudaro labai didelæ finansavimo dalá, daug

lëðø skirta studentø organizacijoms. Stokojame mokslo institutø, kurie kituose universitetuose uþdirbadaugumà lëðø. Stokojame ûkio objektø uþsakymø.VIEÐOJI NUOMONËJeigu skaièiai teisingi 705830 proc. jie rodo stabilø ir radikalø blogëjimà. Berods tai silpniau-

sia mûsø vieta.

DEMOKRATINËS POLITIKOS INSTITUTOREITINGAI

SUTARTYS

2009 m. geguþës 1114 d.Vilniaus pedagoginiame uni-versitete lankësi Pskovo vals-tybinio pedagoginio S. Kiro-vo universiteto (PVPU) rek-torius prof. Aleksandras Go-golevskis ir universiteto Ry-ðiø su visuomene skyriaus ve-dëja Jelena Gogolevskaja. Vi-zito metu rektorius prof. A.Gogolevskis skaitë praneðimàVPU Filologijos fakultetotarptautinëje mokslinëje kon-ferencijoje Kalba ir tarpkul-tûrinë komunikacija. Gegu-þës 15 d. VPU rektoriusA. Gai-þutis ir PVPU rektorius prof.

PASIRAÐYTABENDRADARBIAVIMOSUTARTISSUPSKOVOVALSTYBINIUPEDAGOGINIU

S.KIROVOUNIVERSITETU

Lekt. Þydrûnas MaèiukasTarptautiniø ryðiø skyriausvedëjas

A. Gogolevskis pasiraðë dvi-ðalio bendradarbiavimo su-tartá, apimanèià 6 bendradar-biavimo sferas: bendrø moks-liniø seminarø, konferencijøbei simpoziumø, bendrø moks-liniø tyrimø organizavimà,keitimàsi informacija apiemoksliniø tyrimø vykdymà irpasiekimus, akademinio ir ad-ministracinio personalo, jau-nøjø mokslininkø, studentømainus.Susitikimø su VPU vadovy-

be, atskirø fakultetø ir institu-tø Istorijos fakulteto, Filolo-gijos fakulteto, Socialinës ko-munikacijos atstovais metu,buvo aptartos ir ávertintos kon-kreèios bendradarbiavimoperspektyvos mokslo, studijø,projektø srityse.

Sutarties signatarai prof. A.Gogolevskis ir rektoriusakad. A.Gaiþutis

SPORTAS

Geguþës 13 d. surengtos ketvirtosios universiteto olimpinës þaidynës.

KAIMYNYSTË

Tradicinæ pavasario spor-to fiestà atidarë rektoriusakademikas Algirdas Gaiþu-tis, kalbëjo þaidyniø iniciato-rius SSF dekanas prof. Aud-ronius Vilkas. Ketvirtàjá kar-tà pakelta universiteto olim-piniø þaidyniø vëliava, uþ-degta ugnis, skambëjo gar-bingø ir kilniø sporto varþy-bø priesaikos, visi dalyviaibëgo olimpinæ mylià.Olimpines rungtis lydëjo

linksma nuotaika ir bièiulið-ka visø fakultetø ir institutøsportininkø bei þaidyniø da-lyviø draugystë.

ATIDARYTAS RUSØKULTÛROS CENTRAS

Iðkilmiø pradþia Reportaþas 2 psl. Olimpinës mylios startas

OLIMPINË UGNIS

Reportaþas 8 psl.

2 Ðviesa2009 05 29 Penktadienis

Estijos sostinëje ávyko de-ðimtoji Baltijos valstybiø mate-matikø konferencija Matemati-kos mokymas: retrospektyva irperspektyva. Pernai ðià konfe-rencijà organizavoVilniaus peda-goginis universitetas bei iðleidoleidiná. Kitàmet forumas bus Lat-vijos Daugpilio universitete.Kaip informavo ðio matema-

tikø sambûrio dalyvis VPU pro-rektorius doc. dr. Vytautas Ber-notas, konferencija skirta mate-matikos didaktikai vidurinëse iraukðtosiose mokyklose. Ið dvy-likos Lietuvos universitetø daly-viø mûsø universiteto delegaci-ja buvo didþiausia ðeði MIFdëstytojai.

MATEMATIKØ FORUMAS TALINE

Matematikø suvaþiavimo dalyviai

Palanga devynioliktàjákartà ðventë Jurgines. Ðiojeðventëje jau penkioliktàjá kar-tà dalyvavo Vilniaus pedago-ginio universiteto folkloro an-samblis Poringë.Palangoje susirinko 12 fol-

kloro ansambliø ið Kaiðiado-riø, Kauno, Maþeikiø, Vil-niaus, Klaipëdos, Varniø ir, þi-noma, Palangos, taip pat atvy-ko sveèiø ið Liepojos (Latvija).Ðventë prasidëjo eitynëmisnuo miesto centrinës aikðtës ikiBotanikos parko. Margaspal-vë tautiniais rûbais pasipuo-ðusiø ansamblieèiø procesijapalangiðkius ir jø sveèiusdþiugino skambiomis daino-mis, linksma muzika, uþdegan-èiais ðokiais. Kadangi Jurgi-nës pavasario, gamtos atbu-dimo ðventë, ansambliai dai-navo specialiai ðiai progai pa-rinktas dainas, kuriø melodi-jos plaèiai sklinda po parkà,

kartu su ragø, skuduèiø ir dûd-maiðiø melodijomis tvenki-niais nuvinguriuoja iki pat Bi-rutës kalno ir jûros.Pasak ansamblieèiø, Jurgi-

nës jau tapo ne tik Palangos, betir Poringës tradicija. Mesdþiaugiamës galëdami dalyvau-ti ðioje ðventëje ir esame dëkin-gi jos organizatoriams bei uni-versiteto administracijai. Pa-langos þmonës mus priima la-bai ðiltai, kartais patiriame itinnetikëtø maloniø akimirkø. Nu-lipæ nuo kalno patraukëme priejûros. Ten sutikome vestuviø pa-lydà, kuriuos apdainavom ir ga-vom saldainiø, sakë porin-gietës Gintarë ir Ieva.Vakarinë ðventës dalis,

kaip visada, vyko klube Ana-pilis ir ðalia jo. Èia susirin-kæ ansambliø nariai buvo vai-ðinami þuviene, tradiciðkai ke-pë kiauðinienæ. Pasistiprinævieni ëjome palydëti saulës, ki-ti nërë á ðokio sûkurá. Ðokomtrypëm, kiek galëjom, kol tam-si naktis atëjo.

Gintarë Nefaitë

RUSØ KULTÛROS CENTRASAlgimantos Vaikðnytës ir Daivos Dubosaitës reportaþas

Rusø kultûros centro mecenatai Rusijos Federacijos ambasadoriusV.Èkhikvadze (deðinëje) ir Ruskij mir fondo direktorius V.Nikonov

,,PORINGË PENKIOLIKTÀJÁKARTÀ ÐVENTË JURGINES

PALANGOJE

MOKSLAS

Daina saulæ palydint...

KAIMYNYSTË

Geguþës 21 d. V. Molotovovaikaitis Filologijos fakulteteViaèeslav Nikonov atidarëRusø kultûros centrà.

Interjeras

Sveèiai A.Iljin, S.Ulitin. Kairëje FF Tarpkultûrinës komunikacijoskatedros vedëjas doc. dr. G.Petkeviè Posëdþiø ir susitikimø kambarys

Ruskij mir centrai popu-liarina rusø kultûrà ir kalbà,steigia bibliotekas, kuriose siû-loma susipaþinti su Rusijos ki-

no klasika, galima nau-dotis garso knygomis,moksline metodineliteratûra, leidþia ne-mokamai skaityti, þiû-rëti ar klausytis svar-biausiø rusiðkø þi-niasklaidos priemoniø.Taip pat organizuo-

jami seminarai, rusøkalbos kursai, parodos,kûrybiniai susitikimai.Pasak Vilniaus pe-

dagoginio universitetorektoriaus akad. Algir-do Gaiþuèio, tai labaisvarbus ávykisVilniauspedagoginio universi-

teto akademiniame gyvenime.Ruskij mir fondas gerai þino-mas ir yra atidaræs 23 centrusvisame pasaulyje. Ðis centras treèias Baltijos ðalyse. Manypaè dþiugu, kad ryðiai tarp tau-tø stiprëja ir nuolatos atsinauji-na, kalbëjo akad.A.Gaiþutis.Iðkilmëse dalyvavo Rusijos

Federacijos nepaprastasis ir ága-liotasis ambasadorius Lietuvo-je Vladimir Èkhikvadze, RusijosFederacijos ambasados Lietu-voje pirmasis sekretorius KirilTillyabaev, LR Uþsienio reikaløministerijos Rytø kaimynystëspolitikos departamento direkto-rë Jolanta Balèiûnienë, LR Uþ-sienio reikalø ministerijos Ry-tø kaimynystës politikos depar-tamento Rusijos skyriaus pir-mas sekretorius Donatas Aðki-nis, fondo Ruskij mir direkto-rius Viaèeslav Nikonov, fondoRuskij mir atstovas prie Euro-pos visuomeniniø organizacijøðventikas Antonij Iljin, fondoRuskij mir aprûpinimo vady-bos menedþeris Sergej Ulitin,Vilniaus vyskupijos atstovasðventikas Tëvas Vladimiras,Maskvos patriarchijos leidybosatstovas Igor Lapðin ir kiti gar-bûs sveèiai.

KULTÛRA

2009 05 29 PenktadienisÐviesa 3

STUDENTAI

Pavasariui besibaigiant kiek-vieno studento galvoje kirbamin-tys apie netrukus pasibaigsianèiusmokslo metus, dar vienos sesi-jos pradþià bei ilgai lauktàsiasatostogas. Tad dar ðiek tiek su-jaukti nusistovëjusias mintys nu-sprendë energingieji ir aktyvûsVPU SMF studentø atstovybësnariai. Nors geguþës 14 d. buvoþvarbi ir vëjuota, taèiau orø ne-gandos nesutrukdë ávykti ilgailauktai socialiniø mokslø fakul-teto dienø ðventei.

SOCIALINIØ MOKSLØ FAKULTETO DI09 : STUDIJUOJANT NEPAMIRÐKIME IRPASTUDENTAUTI...

Justina Kvedaraitë Jau nuo pat ankstaus ryto vy-ko paskutiniai pasiruoðiamiejidarbai ir sëkmingai bei sklan-dþiai 11val. SMF DI buvo ati-daryta. Iðkilmingà ceremonijàpradëjo SMF studentø atstovy-bës prezidentas Tomas Petryla.Jis kvietë visus dalyvauti ðiai die-nai skirtuose renginiuose bei va-kare bûtinai apsilankyti klubeTarantino vyksianèioje vakari-nëje dalyje. Dekano Vlado Sen-kaus bei prodekano Vytauto Lu-koðevièiaus palinkëjimai ðiosdienos proga pralinksmino visussusirinkusius. Svarbiausia buvopaminëta tik studentams skirta

taisyklë studijuojant nepamirð-ti ir studentauti. Garbingai ið-kelta socialiniø mokslø fakulte-to vëliava suplevësavo skambantstudentø himnui Gaudeamus Igi-tur. Oficialioji dalis buvo áþan-ga á netrukus prasidësianèiaslinksmybes. Visø susirinkusiøjønuotaikà dar labiau pakëlë á tra-sà paruoðti spalvingieji ir pato-bulinti maisto prekiø veþimëliai,kurie ðià dienà virto sparèiomistransporto priemonëmis SMFratukø varþybose. Prie starto li-nijos rikiavosi pirmosios ko-mandos, kurio þût bût nusiteiku-sios laimëti. Lengviausias ko-mandos atstovas sësdavo á veþi-mëli, o likæ du galiûnai stumiakiek turëdami jëgø. Uþvirus ánir-tingai kovai adrenalinas liejosiper kraðtus. Buvo ir ne ten atsi-radusiø duobiø, ir neáveikiamøkliûèiø, taèiau aktyvus sirgaliøpalaikymas neleido nuleisti ran-kø ir sumaþinti energijos iki patfiniðo linijos. Pirmà vietà iðko-vojusi komandà Lëti ir pasiutælaimëjo sporto klubo ásteigtuspakvietimus.Visi dalyvavæ akty-vistai neliko taip pat be apdova-nojimø.Visi norintieji galëjo prisi-

jungti prie atstovybës nariø irðvarinti savo universiteto aplin-kà. Apsiginklavæ maiðais irpirðtinëmis bei dalyvaudami ðio-je tradicinëje akcijoje turbût vëltapome tvarkingiausiais studen-

tais Vilniuje. Dþiugu, kad mûsødëka, VPU antrøjø rûmø aplinkatapo daug ðvaresnë. Vakaro pro-

grama pritraukë daugybæ studen-tø pasilinksminti á Tarantinoklubà.

Saulëtà geguþës 16 tà dienàðauni treèiakursiø istorikø ko-manda iðsiruoðë aplankytiAnykð-èiø miestà ir susipaþinti su jokraðto istorija. Kelionës sumany-toja dëstytoja ir XIX a. Lietu-vos istorijos specialistë Vida Gi-rininkienë, kurios tikslas buvosupaþindinti treèiakursius stu-dentus ir Studentø mokslinësdraugijos narius su gyvàjà kraðtoistorija aplankant iðkilioms XIXamþiaus asmenybës skirtus mu-ziejus. Kitas kelionës tikslas dalyviø aktyvumo ir suinteresuo-tumo skatinimas. Ekskursantaineturëjo gido, nes patys bûsimi is-torikai turëjo pasidomëti Anykð-èiø istorija ar konkreèia to kraðtoasmenybe, paruoðti trumpus pra-neðimus ir savo sukauptomis þi-niomis pasidalinti su bendramoks-liais. Kelionë iki Anykðèiø iðtiesneprailgo klausantis istorijø apiedvasininko ir poeto Antano Bara-nausko indëlá á literatûrà, kalbo-

ANYKÐÈIØ KRAÐTO ISTORIJOS PËDSAKAIStyrà, matematikos mokslà, þinio-mis ir atsiminimais apie gimtojokraðto istorijà su bendramoks-liais dalinosi treèiakursis anykð-tënas Mindaugas Nefas.Artëjant Anykðèiø link ke-

liautojus ið toli pasveikino aukð-èiausi Lietuvoje Ðv. apaðtaloevangelisto Mato neogotikinësbaþnyèios bokðtai. Ekskursijaprasidëjo prie seniausio memo-rialinio muziejaus Lietuvoje Antano Baranausko klëtelës, ku-rioje poetas ir sukûrë savo þy-miàjà poemà ,,Anykðèiø ðilelis.Aplankytas ir ðalimais stovintisraðytojoAntano Þukausko Vie-nuolio memorialinis muziejus.Pirmo aukðto ekspozicija at-spindi raðytojo gyvenimà bei kû-rybiná kelià, o antrame aukðteesantys memorialiniai kamba-riai iðsaugoti tokie, kokie jie bu-vo èia gyvenant raðytojui ir joðeimai. Vëliau keliautojai aplan-kë parodø salëje esanèià Stanis-lovo Petraðkos akmens tapybosdarbø parodà, kurios originalipaveikslø atlikimo technika ne-

turi analogø Europoje. Kitas eks-kursantø lankytinas objektas bu-vo 110 sius savo gyvavimome-tus skaièiuojanti Aukðtaitijossiaurojo geleþinkelio stotis irSiaurukomuziejus. Bûsimieji is-torikai iðkart iðbandë rankinædrezinà bei dviratá ant bëgiø, ap-þiûrëjo siauruko garveþá ir tarpu-kario dvasia alsuojantá stotiesvirðininko kabinetà.Keliautojai ðios kelionës

metu turëjo unikalià galimybæapþiûrëti á turistinius þinynus ne-átrauktà muziejø bendramoks-lio M. Nefo ðeimos namuoseákurtà etnografiniø radiniø beisovietinës atributikos ekspozici-jà. Originalûs eksponatai liudijaAnykðèiø kraðto ir muziejaus ðei-mininkø ðeimos istorijà. Po sve-tingos vieðnagës privaèiamemu-ziejuje iðskubëta prie Ðeimynið-këliø (Vorutos) piliakalnio irmedinio apþvalgos bokðto. Èiaþvalgantis po vaizdingas piliakal-nio apylinkes buvo iðklausytadëstytojo medievisto Tomo Ba-ranausko paskaita apie piliakal-nio archeologinius kasinëjimus,jø radinius, gynybinius átvirtini-mus ir istorikø keliamas prielai-das, kad ðioje vietoje galëjo sto-vëti garsioji Vorutos pilis. Ke-liautojø dar laukë paþintis suAr-klio muziejumi, kur dëstytojaV.Girininkienë pristatë Lietuvosarklininkystës pasididþiavimà Þemaitukø veislæ.Apþiûrëtos ar-kliniø þemës dirbimo padargø,transporto priemoniø ekspozici-jos ir etnografinëse sodybosekalvio bei audëjos demonstruo-ti amatai. Keliautojai apsilankëir gimtojoje raðytojo Jono Bi-liûno sodyboje muziejuje. Ða-lia ðios sodybos durø kaþkadavaikðtinëjo literatûriniuose kûri-niuose apraðyti veikëjai: elgeta,

Eglë Burbaitë ðuo Brisius ir balta katytë ið no-velës Kliudþiau.Aplankytas ir J.Biliûno kapas, vadinamasLaimësþiburiu. Galutinis kelionës tiks-las buvoA.Baranauskoplunksnosiðgarsintas Anykðèiø ðilelis suáspûdingo dydþio legendomis api-pintu Puntuko akmeniu.

Kelionë á Anykðèius studen-tus praturtino lokalinës kraðtoistorijos þiniomis, artimesnepaþintimi su lietuviø literatûrosklasikais, bendravimo ir savopraneðimø pristatymo áspû-dþiais bei linksmais prisimini-mais.

Aukðtaitijos siaurojo geleþinkelio stotyje

M.Nefo ðeimos muziejuje

DI09 organizatoriai

Visi buvome ðventës dalyviaiSMF ratukai...

NAUJIENOS

VILNIAUSMOKSLEIVIØMINIATIÛROS

GMFVERDENËSGALERIJOJE

Tæsinys 45 psl.

4 Ðviesa2009 05 29 Penktadienis

Balandþio 28 29 dienomisVPU Istorijos fakulteto bendruo-menë ðventë Istorikø dienas. Dvidienas dëstytojai ir studentai ak-tyviai dalyvavo IF Studentø atsto-vybës rengtuose kultûriniuose irpramoginiuose renginiuose, vaka-ronëse ir IF Studentø mokslinësdraugijos rengtoje dëstytojø irstudentø dviejø daliø konferenci-joje. Mokslinio intereso gyvybin-gumà studentiðkø linksmybiø sû-kuryje árodë sausakimða konfe-rencijos ,,Lietuvos tûkstantmeèiopëdsakais auditorija. Konferen-cija buvo skirta ne tik paminëti Is-torikø dienas, bet prisiminti irgarbingà mûsø Tëvynës vardotûkstantmetá.Konferencijà atidarë ir svei-

kinimo þodá gausiai auditorijai ta-rë Istorijos fakulteto dekanasLietuvos mokslo premijos laure-atas prof. dr. Eugenijus Jovaiða.Profesorius pasidþiaugë, kad Is-torikø dienø renginiuose neuþ-mirðtamamokslinë veikla ir kvie-të pamàstyti, ar galëjo egzistuotiLietuvos vardas be Lietuvos teri-torijos. Dekanas nuoðirdþiai pri-sipaþino esantis baltocentristas irretoriðkai klausë jaunø þmoniøauditorijos kaip jam tokiam ne-bûti, jeigu baltø laikotarpis anti-kos laikais uþëmë milþiniðkà Eu-ropos teritorijà, jeigu moralë, pa-protinë teisë, gamybinë kultûra,visuomenës santykiai buvo tokie,kad protëviai galëjo prekiauti irbendrauti su visa Europa. Profe-sorius palinkëjo jaunimui bûti,,sveikais baltocentristais irgerbti savo tëvynës istorijà.Konferencijos dalyviai buvo

pasveikinti liaudiðkomis daino-mis, kankliø muzika bei etikosspecialybës studentø eilëmis.

KONFERENCIJA ,,LIETUVOS TÛKSTANTMEÈIO PËDSAKAISPirmasis konferencijos pra-

neðimas ,,Pirmasis Lietuvosvardo paminëjimas 1009 me-tais buvo lekt. TomoBaranaus-ko, kuris bandë analizuoti ðiosdatos svarbà mûsø tautai, Lietu-vos vardo paminëjimo aplinky-bes, Ðv. Brunono biografijà ir joKverfurto grafø giminæ. Prele-gentas pastebëjo, kad pirmasisLietuvos paminëjimas yra kartuir pirmas raðytiniuose ðaltiniuo-se minimas Lietuvos susidûri-mas su krikðèionybe, o Ðv. Bru-nono veiklos apraðymas sutei-kia mums þiniø ir apie to metoLietuvos sienø apsaugà, religi-jà, karinæ organizacijà, hierar-chijà ir paveldëjimà. Lektoriusaptarë kaip Ðv. Brunono þûtá ver-tino tuometinë krikðèioniðkaspasaulis, pastebëjo, kad to me-to misionieriai nevengë kon-frontacijos ir kankinio mirties.Prelegentas diskutavo, kuri gidata ar Kvedlimburgo analøminima kovo 9ji, ar amþinin-ko Titmaro Melzerburgieèiokronikoje minima vasario 14ji yra tikroji Lietuvos varda-dienio diena. Prelegentui pati-kimesnë atrodo vasario 14 die-nos data, nes realu, kad amþinin-kas galëjo gauti pirminæ infor-macijà. Lektorius paragino vi-sus áprasminti Lietuvos varda-diená, nes ði þinia jau tûkstantámetø keliauja ið kartos á kartà.Prof. dr. Libertas Klimka sa-

vo praneðimu ,,Lietuviðkøjø ka-lendoriniø paproèiø ádomybëssiekë atskleisti, kaip etninë kul-tûra vystësi per tûkstantmetá,kuo mûsø valstybë yra iðskirti-në europiniame kontekste. Pro-fesorius sakë didþiuojasi esàslietuvis, nes Lietuva piliakal-niø þemë, o tai reiðkia, kad mesþinom laisvës kainà. Prelegen-tui Lietuvos kultûros brandà ro-

do savitas baltiðkasis menas, pir-mosios Edukacinës komisijosEuropoje ákûrimas ir architektû-ra, gyvuojanti tarp rytø ir vakarø.Profesorius auditorijai paruoðëvizualinæ kelionæ po Lietuvà ieð-kantmûsøunikalumopavyzdþiø irkalendoriniø paproèiø refleksijostautodailëje atvejø. Buvo aptartisaulës motyvais papuoðti kryþiai(kryþdirbystë yra UNESCO pa-veldo sàraðe); tautodailës uniku-mai vëtrungës; þemaièiø Uþga-vëniø kaukës, atspindinèios pro-tëvio ávaizdá; tobulos droþybospavyzdþiai medþio raiþiniai suÐv. Jurgiu; austos juostos dzû-kø paveldas; kankliavimo tradici-ja suvalkieèiø palikimas; verps-tës aukðtaièiø laiðkas ið praei-ties; marguèiai savo raðtais at-kartoja pasaulio modelá; dviejøkultûrø sàryðá simbolizuoja àþuo-lai su koplytëlëm; pajûrio krikð-tai senieji antkapiniai paminklai;lietuviðkos dainos ir senieji mu-zikos instrumentai mums teikiadþiaugsmo ir pasigërëjimo savokultûriniu palikimu.Doc. dr. Benedikto Ðetkaus

praneðimas ,,Kelionës ir istori-ja: malonumas ir profesinë sa-viugda buvo orientuotas á jauno-sios auditorijos pomëgá keliau-ti. Prelegentas ragino istorijosstudentus uþsienio ðalyse visadapaieðkoti Lietuvos kultûrinio iristorinio palikimo, kaip kad tu-ristai sugeba savo kraðto pëdsa-kø surasti mûsø þemëje. Docen-tas ragino keliaujant Lietuvojepirmiausia atkreipti dëmesá ámemorialinius paminklus (statu-las, akmenis, koplytstulpius, me-morialines lentas), istoriná rel-jefà (piliakalnius, pilkapius, gy-nybinius átvirtinimus), akmenis,kelius (geleþinkelius, plentus,akmenimis grástus kelius, tiltus),pastatus (baþnyèias, varpines,

mokyklas, dvarus, gamybinës arkomercinës paskirties pastatus)ir kapines. Prelegentas rodë au-ditorijai nuotraukas ir kvietë ak-tyviai dalyvauti viktorinoje klausytojai turëjo atpaþinti ob-jektus. Taip auditorija turëjo pro-gà apkeliauti visà Lietuvà ir pa-tirti, kad þinant kraðto istorijà irpaveldà, kelionës tampa iðtiesprasmingomis.III kurso istorijos specialy-

bës studentas Mindaugas Nefassavo praneðimu ,,Rinkimai áKlaipëdos kraðto seimelá 1925metais aptarë kontrastingà Klai-pëdos kraðto istorijà ir dar labaimaþai tyrinëtà Klaipëdos seime-lá. Klaipëdos kraðto seimelis parlamentinis valdymo organas,kuris veikë nuo 1925 iki 1936metø, prelegentas pasirinko ið-samiau aptarti rinkimus á pirmà-já Klaipëdos kraðto seimelá, kuo-met rinkimus laimëjo vokieèiøVieningojo fronto sàraðas. Iðva-dose prelegentas paþymëjo, kadpagrindinë lietuviø pralaimëjimoprieþastis rinkimuose á pirmàjáseimelá buvo nesugebëjimas su-jungti lietuviðkø sàraðø ir vienin-gai kovoti rinkimuose, o vokiðkisàraðai pasirinko teisingà takti-kà ir á rinkimus ëjo su keliais sà-raðais, kuriø paskirtis buvo pa-traukti kuo ávairesnius visuome-nës sluoksnius.Krikðèioniðkosios antropo-

logijos ir pedagogikos II kursomagistranto Tomo Bartkaus pra-neðimas ,,Katalikø ðvietëjø tei-giniø ir koncepcijø átaka religi-nës Romuvos bendrijos doktri-nos bei pasaulëþiûros susiforma-vimui priminë, kad senovës bal-tø religinë bendrija Romuva ju-ridiðkai áteisinta 2001 metais,kad ji siekia tapti tradicine reli-gija Lietuvoje. Prelegentà domi-nanti sritis asmenybiø indëlis

á senojo tikëjimo susiformavimà,pasaulëþiûrà ir doktrinà, nes Ro-muva akcentuoja, kad prie to daugprisidëjo tokios asmenybës kaipS.Daukantas, J.Basanavièius,Vy-dûnas, taèiau praneðëjas iðanali-zavo katalikø ðvietëjø darbus irteigia, kad ir didieji katalikø ðvie-tëjai Z. Ivinskis, J. Jakðtas,A. Ða-poka,A. Maceina, S. Ðalkauskas,J. Girnius ir Maironis galëjo tu-rëti átakos Romuvos tikëjimodoktrinai. Prelegentas pripaþásta,kad lietuviø sàmonëje yra daugstereotipinio religijos suvokimo,viliasi, kad romuvieèiø ir katali-kø sàmonë nebûtø suskaldyta,kvieèia ugdyti tolerancijà, plëto-ti dialogà, bendradarbiavimà.Prof. dr. Juozas Skirius savo

praneðimu ,,Naujausiøjø laikø is-toriniai asmenys anekdotuosenorëjo priminti, kad ið 6 istori-niø ðaltiniø rûðiø viena rûðis yrafolkloras, o folkloro sudëtinëdalis yra anekdotas. Anekdotuskaupia ir tyrinëja mokslininkai,nemaþai jø yra paskelbta specia-lizuotose rinkiniuose. Profeso-rius teigë, kad anekdotas geba la-bai koncentruota forma parodytiðalies, tautos, valdþios neigiamaspuses, atsispindëti tautos siekiusir pomëgius. Prelegentas paste-bëjo, kad anekdotai daþniausiaiformuodavosi karðtuose átampostaðkuose, kaip kad kalëjimai, kon-centracijos stovyklos ar getai iráprasmina mintá ,,Jeigu að juo-kiuosi, vadinasi að gyvenu. Pre-legentas praneðimui pasirinko ap-tarti anekdotus apie totalitariniøsistemø vadovusA.Hitlerá,V. Le-ninà, J. Stalinà, B. Musoliná ir tøanekdotø sukûrimo aplinkybes.Profesorius studentams atsklei-dë, kad folkloras yra svarbus ðal-tinis, vaizdþiai atskleidþiantis pro-bleminius klausimus ir visada tu-rintis racionalø grûdà.

Eglë Burbaitë

Kaip jau áprasta, viskas pra-sidëjo Istorijos fakulteto deka-no, prof. E. Jovaiðos sveikina-moji kalba. Jis pasidþiaugë, kadkasmet galima iðvysti kaþkànaujo, prasmingesnio bei kadIF studentø bendruomenë visginemiega ir yra aktyvi. Po kal-bos, visi norintieji galëjo uþ-

mesti aká bei kaþkà isigyti ma-þame turgelyje, kuriame savodarbus pristatë amatininkësbei þmonës su proto negalia.Pastarøjø rankdarbiai, trykð-tantys spalvomis bei nuoðirdu-murdumu tikrai uþkariavoðventës dalyviø ðirdis. Visø dë-mesá tai taip traukë ir persiren-gëliai renesanso damos, pa-gonys, senovës lietuviø karþy-gis, bandyta pamëgdþioti net

ATIDARYMAS SU ISTORINIAIS ATRIBUTAISsenovës ðkotus. Taèiau atida-rymo vinimi tapo inscenizuotosketuriø vyrukø kovos ðpagomisbei rapyromis. Skambant rene-sansinei muzikai, jie demonst-ravo senàsias dvikovø tradici-jas, þiûrovus supaþindimo sukovos technika. Norintieji ga-lëjo pasimokyti, kaip tinkamaivarþovà paðaukti á dvikovà, ati-duoti jam pagarbà ir pagrin-diniø koviniø judesiø.

Vidmantas Vaitulevièius

TIK TÛKSTANTIS ÞINGSNIØ SCENOJE...Studentø atstovybës nariai

sukvietë visus á VPU II rûmus pa-þiûrëti spektaklio ,,Tûkstantisþingsniø. Kaip jau galima spræs-ti ið pavadinimo, spektaklis skir-tas paminëti áspûdingà ir jubilie-jinæ Lietuvai datà 1009 metus,kada pirmà kartà raðytiniuoseðaltiniuose buvo paminëtas mû-sø tautos vardas.Spektaklis nuo pat pradþiø

ásuko þiûrovus á savo verpetà irsudomino paslaptinga dvasia pa-sislëpusia uþ juodø ir baltø ðir-mø. Pirmoji spektaklio dalis bu-vo skirta pristatyti seniausiuslietuviø religijos bruoþus: gam-tos jëgø garbinimà, magijà, ávai-rias dievybës bei ritualus ypaè suugnimi. Vël pasirodþius dvasiaimistiðus vaizdus pakeitë graþusrenesansiniai ðokiai, sulaukëdaug þiurovø aplodismentø. Po

linksmybiø atëjo laikas liûdnammûsø tautos periodui uþgro-bimams.Uþgrojus liûdnai muzi-kai spektaklio herojai savo ei-lëraðèiai, kuriø paraðymo tiks-las buvo prikeltá tautà kovaiprieð galingà prieðà, parodë, kadLietuviø tauta niekada nebuvosugluþdyta, nors prieðai buvoðvedë daug draudimø ir siekëpalauþti þmoniø dvasià, bet tau-ta tikejo savo jëgomis. Tai at-sispindëjo kitoje scenoje, kaibuvo vaizduojamas Lietuvosnepriklausomybës atgavimas.Deja, XXa. buvo labai þiauruslaikotarpis ir spektaklio auto-riai pagerbë visus tremtinius,iðtremtus á plaèiuosius Sibiromiðkus.Po visø negandø ir nelaimiø

vis gi, Lietuva tapo nepriklau-soma ir veikejai susikabynæ

rankomis privertë visus þiurovusprisiminti Baltijos kelià, sim-bolizuojantá kaimyniniø ðaliøbendrus norus, draugystæ ir sie-kimà tapti laisvais. Finalynisspektaklio akordas buvo paèiospaslaptingosios dvasios pasiro-dymas ir jos dialogas su metrað-tininkø skirtas pabrëþti istorijossvarbà tautos istorijoje, jos ga-lingà jëgà vienijanèià þmonës.Gausiai apipilti sujaudintø

þiûrovø plojimø visi spektaklioveikëjai iðëjo á scena ir ið visosðirdies nusilenkë jiems, deko-dami uþ supratingumà. Ypaèdaug plojimø bei liaupsinimøsulaukë spektaklio autoriai irkûrëjai, kurie sakë, kad ,,taip no-rëjo paskatinti paprastà þmogødomëtis savo ðalies istorija, ku-rioje galima atrasti daug graþiømomentø.

ISTORIKØ DIENOS 2009 NAUJIENOS

VILNIAUS MOKSLEIVIØMINIATIÛROS GMF

GALERIJOJE VERDENË

Technologinio ugdymo katedra atidarë antràjà ekspozicijà. Ðá kartàjos autoriai kûrybingiausieji Vilniaus moksleiviai, kuriuos mokotechnologijø ugdymo mokytojai, mûsø fakulteto absolventai. Jie at-veþë mums parodà Mano maþas pasaulis. Tai ryðki meniniø tech-nologijø versmë. Tikimës, kad rudeniop èia iðvysime ir paèiø moky-tojø kûrybà, sako katedros vedëja doc. dr. Birutë Þygaitienë

2009 05 29 PenktadienisÐviesa 5

PavasaráVilniaus Pedagoginiouniversiteto Gamtos mokslø fa-kultete ávykoTechnologijø diena,skirta Lietuvos mokiniams ir mo-kytojams.Technologijø ugdymo kated-

ra ðiais mokslo metais ypaè ste-bina iniciatyviomis naujovëmis:neseniai atidaryta galerija Verde-në, ne vienas studento darbas ið-siøstas á tarptautines kûrybiniødarbø parodas, o ðtai dabar ne-tradicinë atvirø durø diena!Renginyje, po áþanginiø dës-

tytojø (doc. dr. Þivilës Sederevi-èiûtësPaèiauskienës, doc. dr.Birutës Þygaitienës ir dr. ZitosÞebrauskienës) sveikinmo kalbø,lankytojai galëjo apsilankyti oran-

TECHNOLOGIJØ DIENA NEEILINË POPIETË UNIVERSITETEDonatas Kriukas

þerijoje, Verdenës galerijoje,stiklapûtystës auditorijoje. Be to

mokytojai ir vyreniø klasiø mo-kiniai ið Vilniaus miesto bei ra-jono, Ðiauliø, Druskininkø, Aly-taus, Nevëþio, Varënos rajonogalëjo ið arèiau susipaþinti suávairiomis technologijomis at-skirose grupëse iðmëginti sa-vo jëgas kurdami inkliuzijas po-pieriuje (D. Kriukas), kompo-nuodami floristinius koliaþus(V.Raðkevièienë), mokydamiesiausti gobelenà (L. Ringelienë) arkurti ávaizdá (I. Valantinaitë,E.Norkuvienë), iðbandydamikompiuterinæ grafikà (L. Kle-niauskas), dekoruodami ávairiusgaminius dekupaþo technika (A.Vatkevièiûtë) ar suþinoti skiau-tiniø technikos naujoviø (R. In-dièianskienë). Be to, buvo gali-ma atpaþinti ekologiðkus ir funk-cinius maisto produktus bei pla-èiau suþinoti apie ðiø produktønaudà (B.Mielkuvienë).Tikimasi, kad ðis renginys

vyks ir kitais metais bei taps gra-þia tradicija ir susilauks vis dides-nio susidomëjimo tarp bûsimøjøstudentø ir pedagogø, nes pasakilgametës katedros dëstytojos dr.Zitos Þebrauskienës, technologi-jø specialybei nebaisios jokioskrizës. Technologijos yra mûsøgyvenimo natûrali dalis, o patsgyvenimasparodo jos svarbà.Kar-tu technologijø edukologijos spe-cialybës tai orientacija á kitokià kokybiðkà buitá ir bûtá.

Per studentø þalià alëjàNusirito reformø banga,Ir kiðenëj palikus tik vëjàPamojavo paðaipiai ranka.

O studentas, palikæs be þado,Susigûþë kamputy gailiai.Net ir viltá gyventi praradæsJam badaut teks nuobodþiaiilgai...

Tai realià ðiandieninæ aukðto-jo mokslo reformos situacijà at-spindinèios eilës. Ko gero nieksneþino, kiek tai uþtruks, kada at-eis geresni laikai ir palankesnëssàlygos jaunam þmogui verþtispirmyn, á gyvenimà, ateitá.

Studentai piktinasi reforma

VPU studentai apie naujàjàstudijø reformà lyg susitaræ tvir-tina, kad nepritaria ðiai viskàgriaunanèiai stichijai. Prieþastyspaprastos ir aiðkios: tokia per-tvarka naudinga bankams, politi-kams, valstybei, bet tik ne varg-ðui studentui, kuris ir taip ið visøjëgø stengiasi kabintis á gyveni-mo skvernus. Uþ maþiausiai gau-namà 20 litø stipendijà, studen-tas nei elektroninio transporto bi-lieto nusipirkti negali... O kur darpavalgyti? Apsirengti? Pastogævirð galvos gauti?

Stipendija praverèia kiek-vienam

Studentai noriai pasidalijo sa-vo patirtimi papasakodami, kur irkaip iðleidþia stipendijø pinigus.Pirmakursë Rûta prasitaria, kadsavo stipendijà taupo ateièiai, josneiðleidþia. Tik ne kaþin kà pritau-pysi... Antrojo kurso studentas

Laura Valeikaitë

DIDESNËS STIPENDIJOS LIEKAMIGLOTASVAJONE

Rokas savàjà praleidþia kartu sutëvø duotais pinigais maistui beikitoms buitinëms reikmëms. ORenata ir Dovilë uþ stipendijøðlamanèius leidþia sau vienàkartà per mënesá apsilankyti ka-vinëje, nors tai tik laðas jûrojekiek ten palieka pelno... Ketvir-takursëAgnë dþiaugiasi, jog su-dëjusi visus keturis metus tau-pytà stipendijà, nusipirko saunaujà kompiuterá.Daug galima sau leisti su to-

kiais finansiniais resursais, arne? Ir pragyventi be tëvø para-mos visai ámanoma... O jaunasþmogus, gavæs aukðtojo iðsila-vinimo diplomà, tegali gatvespaðlavinëti ir pastogei ðiukðly-nuose þemës plotelá iðsinomuo-ti. Tokia ðiandieninë ðvietimopolitika Lietuvoje.Kam stengtis ir siekti aukð-

tø rezultatø, jeigu baigus uni-versitetà vistiek reiks eiti gat-ves ðluoti ir tokiu bûdu darbostaþà didinti, darbo patirtá ðau-dyti, kad po to galëtum karje-ros laiptais kiek aukðtëliau pa-lypëti...Ar kada nors bent blyð-ki viltis pragyventi nuðvis stu-dento skurdþiame gyvenime?Nors stipendija bûtø padori, kadjaunosioms kartoms badautinetektø... Tad apie skatinamøjøstipendijø tendencijas apklau-sëme VPU studijø prorektoriøVytautà Bernotà.

Stipendijø ateitis miglota

Prorektorius atkreipë dë-mesá, jog skatinamosios sti-pendijos yra skirstomos tik poto, kai paskaièiuojamos vi-siems socialinës stipendijos,kuriø dydis ðiuo metu siekia390 litø per mënesá. O tik tadakas lieka geriausiai besimokan-tiems. Na, o jeigu socialiniø

stipendijø skaièius virðija 22proc., tai skatinamàsias stipen-dijas teks uþmirðti...

V.Bernoto teigimu, valstybësocialiniø stipendijø rûpesèiogalëtø neperduoti universite-tams, o pati jais rûpintis ir pa-tobulinus sistemà, naikinti ska-tinamøjø stipendijø priklauso-mybæ nuo socialiniø stipendijø.Stipendijø situacija artimiausiumetu keistis neþada, taèiau, ne-atmetama galimybë, kad jeiguVyriausybë priims nutarimà irsugrieþtins socialinës stipendi-jos gavimo kriterijus, tai skati-namoji stipendija gali þymiaipadidëti., viliasi jis.Ir vis dëlto, kaip skatinamøjø

stipendijø dydþiai veikia studen-dijos konkurencijà ir motyvaci-jà? V. Bernotas ðypteli ir atsako,kad pirmiausia reikia mokytis nedël stipendijos, nes taip studijospraranda prasmæ. Tokia situacijaneveikia nei studentø motyvaci-jos, nei konkurencijos.Taigi, mokykimës ne dël sti-

pendijø ar duonos kàsnio, o dëlsavo intelekto koeficiento, dëlsavo kultûrinio, socialinio, visa-pusiðko iðprusimo. Nesvarbu,kad iðsilavinimas neuþtikrins at-eities, bet visa tai turëdami, galbûsime sotûs. Juk aukðtojomokslo ateities vizija labai blyð-ki, neaiðki ir gali tekti dar ilgaidirþus verþtis.

UÞUOJAUTA

NUOÐIRDÞIAI UÞJAU-ÈIAMELIETUVIØKALBOSKATEDROS DËSTYTOJÀSIGITÀJARMOLAVIÈIENÆDËLMYLIMOSMAMYTËSMIRTIES.

Bendradarbiai

Technologijø dienos apibendrinimas

Kuriami floristiniai koliaþai

Mokiniø rankose kûrybiniaidarbai

NAUJIENOS

VILNIAUS MOKSLEIVIØMINIATIÛROS GMF

GALERIJOJE VERDENË

Parodos autoriø mokytojai

STUDENTAI

6 Ðviesa2009 05 29 Penktadienis

Ankstø bei saulëtà balandþio21 dienos rytà deðimt VPU stu-dentu jau lûkuriavo laukdami vai-kuèiø ið vaikø globos namø, ku-rie buvo pakviesti á Sporto irsveikatos fakulteto studentø at-stovybës organizuojamà projektàPABÛKIMEKARTUUÞSIIM-DAMI TUO PAÈIU. Vaikuèiøbuvo 51, kurie atvyko ið keliøLietuvos miestø lydimi auklëto-jø. Dalyvavo Labdaros ir para-mos fondo VISOS LIETUVOSVAIKAI, LKMS vaikø ir jauni-mo paramos centro, AuleliøVGN irVilniaus vaikø globos na-mø ,,Gilë globotiniai.Projekto tikslas uþimti, nu-

stebinti ir pralinksminti vaikus,supaþindinti su VPU, ugdyti jau-nø þmoniø solidarumo jausmà irskatinti tolerantiðkumà.Jaunimëlis su savo auklëto-

jomis sugûþëjo jau 9 val. ryto.Supaþindinus su programa, kuribuvo numatyta tæstis net 11 val.,projektas buvo paskelbtas pra-dëtu. Vaikai noriai bendradar-biavo kartu su jaunimu, kurie bu-vo uþ juos atsakingi. Visi vaiku-èiai gavo korteles, kurias nusi-spalvinæ sau patinkanèiomisspalvomis ir uþsiraðæ vardà pri-sisegë, kad su kiekvienu butugalima susipaþint. Visi buvo pa-skirstyti á tris grupes, kurios tu-rëjo savo planus pirmajai dienosdaliai. Toje dalyje vieni ëjo áVPU esanèià oranþerijà, kur bu-vo pasakojama ir rodoma ávai-rûs pasaulyje augantys augalai.Kiti nuleliavo á zoologijos ka-tedrà, kur apþiûrinëjo þmogausorganus, drugelius bei dëles.

Karolis Kaladinskas,Klaidas Janeika

PABÛKIME KARTU UÞSIIMDAMI TUO PAÈIUTreti ëjo á sporto centrà, kur jodirektorë Irma Braðkienë pasa-kojo apie VPU sportininkø pa-siekimus ir ragino kiekvienà jau-nuolá kuo aktyviau judëti.Po pirmos dalies ekskursijø,

susijungus visoms trims grupe-lëms, patraukë visa didelë kolo-na á prekybos ir pramogø centràPANORAMA. Ten jaunimëlissmagiai leido laikà kartodrome,kur vyko varþybos kartingais.Vieni parodæ, o kiti iðbandæ savogabumus vairuoti, visi draugiðkaipatraukë su skanduotëmis pietau-ti á ÞVËRYNOSMUKLÆ.Pasistiprinæ ir vël nusiteikæ

darbui ëjome sportuoti. Vaikinu-kai ëjo mokytis MUAY THAYkovos menø, kuriø juos mokëtrenerisAndrius Ðiupaila su asis-tentais, o panelës uþsiiminëjo ae-robika pas Jelenà Koroliovà. Vë-liau visi patraukë á didþiàjà VPUsporto salæ, kurioje þaidë ávai-rius sportinius þaidimus. Ir visgivaikus suvienijo þaidimas, kurámoka kiekvienas pirmokas kvadratas.Pasportavusios ir nuvargu-

sios projekto paþibos persikëlëá fizikos fakulteto salæ, kur lau-kë paskutinioji projekto dalis vakarinis filmas su daug spragë-siø, uþkandþiø, saldumynø, vaisiøir vaisvandeniø. Paþiûrëjæ sma-gø animaciná filmukà galiausiasulaukë ir vakaro, kuris reiðkë at-sisveikinimà.Þinoma, kad prieð atsisveiki-

nant, negalëjome paleist vaikøtuðèiomis, juk tiek rëmëjø paska-tino mûsø projektà skirdami kasko galëjo, uþ kà jiems esame la-bai dëkingi. Kiekvienas vaikutisliko apdovanotas ir uþ aktyvumà,ir uþ sportinius pasiekimus, ir uþgerà elgesá, ir uþ gerà nuotaikà.

Todël kiekvienas gavo po auksi-ná medalá, kuris vieniems buvopirmasis jø gyvenime ir tuo pa-èiu rëmëjø skirtø dovaneliø.Nematëme vaiko, kuris bûtø

nepatenkintas, kuris neðauktøAÈIÛ renginio pabaigoje, kaivisi plojo. Stebëjomës, kaip jiedràsiai iðeidami spaudë mumsrankas atsisveikindami iki kitømetø, o kokie jie buvo bailûs pra-dþioje. Esame labai laimingi.Mûsø atstovybës ilgas pasi-

ruoðimas, kolegø pagalba, ir tikgeri norai atpirko visà iðlietàprakaità stengiantis pasiektibent dalelæ to, kà padarëmeðiandien. Dþiaugiamës, kadmums neliko abejingø þmoniø.Esame sujaudinti tokio vaikø at-virumo, uþsidegimo dirbti kar-tu su vyresniaisiais, todël jiemspaþadëjome, kad mes susitiksi-me ir kitais metais.Dar kartà dëkojame savo rë-

mëjams: Tomui Bagdonavièiui;Arvydui Straigiui; Sporto centruiÐviesa; SSF dekanui prof.Aud-roniui Vilkui; Prekybos ir pramo-gø centrui Panorama; Lietuvosmokiniø ir studentø sporto cen-tro direktorei Onai Babonienei irdirektorës pavaduotojui RimuiBukðnaièiui; Adidas BalticsSIA; Gudeliømedelyno direk-torei Liucijai Lavrovai ir Vikto-rui Lavrovui; rankinio komandaiVPU Ðviesa Eglë; kavineiÞvëryno smuklë; kartodromuiBattery; Appolo boulingui.Taip pat dëkojame visiems ki-tiems padëjusiems pagalbinin-kams:VPU GMF SA; VPU FTFSA; dëkojame dëstytojams prof. habil. dr. J. R.Stoniui, asist.T. Jokðienei ir I. Braðkienei; ir vi-siems kitiems prisidëjusiems priemûsø projekto.

PROJEKTAS

KULTÛRA

Nacionalinis chorø konkur-sas Lietuvos balsai pamaþël ju-da finiðo link, deja, jau be Vil-niaus pedagoginio universitetochoro AveVita. Áveikæs tris eta-pus, kolektyvas paliko Lietuvostelevizijos projektà, taèiau aukð-tai iðkelta galva: bûti tarp aðtuo-niø geriausiø chorø tvirta po-zicija.

Tikslø linkTam, kad áveiktø tris chorø

konkurso etapus, Ave Vita tu-rëjo gerokai papluðëti: laiko pa-siruoðimui nedaug, o uþduotysnelengvos sudëtingos dainos,nauji, dar neiðmëginti þanrai, ne-gana to, vien gerai padainuoti ne-uþtenka þiûrovai, komisija no-ri matyti ðou, ðoká, spektaklá.Ðtai èia ir prasidëdavo 5 valan-das trukusios repeticijos, darbasiki vëlaus vakaro.

CHORO AVE VITA TELEVIZINË KELIONËVilija Andrulevièiûtë Taèiau visi vargai atsipirkda-

vo su kaupu, iðgirdus publikosaplodismentus, ðûksnius, aukðtuskomisijos skirtus balus. Choraslabai dþiaugësi, jog komisija itingerai ávertino jø atliktos grupësBiplan Labas rytas bei LinoAdomaièio Tavo spalvos na, opastarosios atlikimui pagyrø ne-gailëjo ir pats jos autorius L.Adomaitis. Nemaþa dalis kon-kursui ruoðtø dainø dabar skam-ba kolektyvo koncertiniame re-pertuare.Chorinës kultûros bei muzi-

kos populiarinimo tikslas taip patpasiektas chorà atpaþásta ir jopasirodymais dþiaugiasi þmonësne tik Lietuvoje. Neseniai Kali-ningrado srityje vieðëjæs kolek-tyvas ten taip pat susilaukë kom-plimentø: kaip smagu jus maty-ti taip puikiai dainuojant, dabarjau ir gyvai, ne tik per televizi-jà, dþiaugësi lietuviø parapi-jos Kaliningrade Ðventosios Ðei-mynos baþnyèios klebonas

Anupras Gauronskas.Kaltø beieðkant

Nors AveVita dþiaugiasi irdidþiuojasi savo pasiekimais, vis-gi nusivylimo taip pat neslepia.Buvome nusiteikæ ir pasiryþæprojekte iðlikti ilgiau, vienin-gai teigia choro nariai.Tai kas gi buvo tas faktorius,

nulëmæs choro pasitraukimà iðprojekto? Neobjektyvus, neap-galvotas komisijos vertinimas?Ogal ne itin stiprus kolektyvo pa-siruoðimas? Ar tiesiog per ma-þas þiûrovø palaikymas balsuo-jant? Klausimas sudëtingas, to-dël ir atsakymà sunku rasti.Èia jau iðryðkëja ir kita ðian-

dienos problema apatija. Kurdingo bendruomeniðkumo jaus-mas ir draugiðkas palaikymas?

Yra daugybë dalykø, nuo ku-riø priklausomugali tapti þmogus.Tarp jø ir vienatvë. Pasaulio ður-mulyje vienatvë daugeliui tampatrokðtama sala, kurioje norimaapsigyventi nors trumpam.Taèiauapsigyvenus, apsiprantama ir ási-gyvenama. Ilgainiui kyla reali pa-gunda negráþti ið saugios vienat-vës salos á realybæ. Likti joje supaèiu savimi.

VIENATVË KAIPNARKOTIKAS

Nusigræþimas nuo ðio pasau-lio realybës ir nenoras rûpintisjo reikalais atrodo gan viliojan-tis ir saugus., o vientvëje puose-lëjamos mintys reikðmingos irsvarbios. Kam?Ogi tam, kuris jaspuoselëja kaip gëles, kurios jamatrodo paèios graþiausios. Taèiauvienatvës mintys gëlës bevai-sës ir bekvapës.Tai þmogaus dva-sinës patirties þenklai, taèiau jie

negali bûti perduoti kitiems kaipdvasinis paveldas, kaip patirtis,nes kiekvienas turi savàjá.Taigi toji vienatvës patirtis,

kuria þmogus sàmoningai ar ne-sàmoningai bando iðsiskirti iðaplinkiniø, yra jam svarbi ir reikð-minga, bet tik jam, nes kitokiosjis neturi ir negali turëti. Todël jàir brangina. Ji tampa jam savo-tiðku uþutekiu, prie kurio pripran-

tama kaip prie narkotiko. Ne visigeba iðlaikyti ðià nepriklausomy-bæ.Aiðku viena ðiaip ar taip Vie-natvës pagunda visada buvo, yrair bus. Tad visada teks rinktis.

Mirtis beveidë ir begarsë. Jivisada ateina, kaimaþiausiai lau-kiama. Kaip netikëtas, nemalo-nus sveèias, su kuriuo teks ne-iðvengiamai susitikti. Su mirtimigalima apsiprasti, bet negalimasu ja ilgai gyventi. Mat mirtis yravisiðka prieðingybë tam, kà þmo-gus þino, jauèia ir gali ásivaizduo-ti. Tai riba, kurios jis negali per-þengti, iðlikdamas ðiapus. Taèiaukartu ji labiausiai patraukli suvar-gusiam kûnui ir sielai, kaip gali-mybë nutraukti kanèias.

Prof. Valdas Pruskus

MIRTISTaèiau ar ið tiesø su mirtimi

jos pasibaigs? Aiðkaus ir patiki-mo atsakymo nëra. Todël ir ne-skubama á jos glëbá... Laukiamaþenklo, aiðkaus kvietimo, kurákiekvienas iðgirsta ir atpaþástasavaip. Þenklo, kuris þadintø vil-tá jog su mirtimi gyvenimas ne-sibaigia.Mirtis tëra slenkstis, kurá

perþengus laukia kitas neþinomasgyvenimas, apie kurá tiek prikal-bëta, priraðyta, bet nieko ið es-mës nepasakyta. Gyvenimas, ku-ris ir magi, ir baugina kas tenuþ horizonto?

Rinkos ekonomika lig ðiolyra efektyviausias bûdas tenkin-ti visuotinës gerovës siekius.Taèiau joje glûdi ir problema.Pagrindinë rinkos ekonominiøsantykiø problema yra þmogiðku-mas. Esmë ta, kad rinkos santy-kiai remiasi mainais darbo jë-ga mainoma á atlyginimà. Sam-dinys dirba nelaisva valia, bet dëlatlyginimo, dël pinigø, kurie uþ-tikrina jam gyvenimo (vartoji-mo) kokybæ. Darbo jëga perka-ma, o tai nëra þmogiðka santy-kiai tarp samdanèio ir priverstosamdytis nëra lygiaverèiai. Tainëra santykiai tarp lygiø ir nepri-klausomø individø. Taigi tie san-tykiai aiðkiai paþeisti, suþaloti.Bandymai juos sanuoti ávai-

riomis iðorinëmis priemonëmis,ástatymais ir pan. visada buvo irbus nepakankami, nes sàlygotikonkreèiø istoriniø aplinkybiø,

RINKOS EKONOMIKAmentaliteto ir orientuoti á pro-tà, bendro racionaliai suvoktogërio siekimà. Jie kalba proto irástatymø kalba, o ne ðirdies kal-ba. Tad þmogiðkumo deficitasrinkos santykiuose visada buvoir bus. Tai reiðkia, kad þmogið-kumà visada teks bûti pasiren-gusiems ginti.Savo ruoþtu rinkos visuome-

næ galima palyginti su laivu, ku-rio kapitonas yra.... virëjas. Jis ge-rai þino kà, mes keleiviai, valgy-sime, vartosime rytoj, bet jam vi-sai nerûpi ar tai mums priimtina,atliepia mûsø siekius ir lûkesèius.Jis tiesiog þino, kad kito pasirin-kimo neturime. Visi mes esametokio laivo keleiviai. Atrodomesotûs keleiviai, nes turime kapi-tonà virëjà. Taèiau ar esamesaugûs? Ar uþtenka tik þinoti kàvalgysime rytoj, neþinant kainos,kiek uþ tai teks sumokëti?

Ðiandien daug kalbama apiesaugumà saugumà keliuose,darbe, gatvëje, namuose. Taèiauesmë ta, saugumas neatsiejamasnuo teisingumo. Jei paþeistasteisingumas, tai paþeistas ir sau-gumas.Teisingumo pasaulyje siekta

nuo seno ir ávairiais bûdais Vie-ni siûlë jo siekti per savanorið-kà iðsiþadëjimà turto ir jo pada-lijimà vargstantiems, kiti perklasiø kovà atimant ið turèiø iriðdalinant neturintiems.Mûsø laikais teisingumas

bandomas realizuoti per masinávartojimà, sudarant kuo dides-nëms þmoniø grupëms sàlygas irgalimybes vartoti ir taip tenkintisavo kaip vartotojø poreikius.Tokiu bûdu vartojimas tam-

pa ir neatsiejama individo saugu-mo dalimi: jei tu vartoji prekesir paslaugas, kurias vartoja dau-guma, tai tu savaip uþsitikrini irsaugumà esi priimamas á var-tojanèiøjø tarpà ir savaip jame ið-tirpsti, tapdamas vienu ið dauge-lio. Bet uþtat ágyji vartojanèiøjøpripaþinimà ir paramà.

SAUGUMAS IR TEISINGUMASSavo ruoþtu vartojimas atro-

do nereikalauja ið mûsø ir atsa-komybës bei ásipareigojimø vyk-dymo neatidëliotinai. Prieðingai uþ mus tà rizikà ir atsakomybætariamai prisiima bankai siûlyda-mi lengvatiná vartojimo kredità.Tuo bûdu ir atsakomybæ nukelda-mi á ateitá negalvok kas bus ry-toj vartok ðiandien. Vartok kaipvisi, neribok savæs niekuo, tikvartodamas tai, kà vartoja aplin-kiniai gali jausti saugus.Tuo tarpu teisingumas pir-

miausia siejasi su atsakomy-be, pasirengimu sàmoningai pri-imti sprendimus ir vykdyti pri-siimtus ásipareigojimus. Kitaiptariant, uþimti aktyvià pozicijà.O aktyvios pozicijos uþëmimasir jos ginimas niekada nebuvo irnebus paprastas ir saugus uþsië-mimas. Jis reikalauja ið indivi-do vidujai motyvuotø atsakingøveiksmø. Tad nenuostabu, kadðiandien daugeliui kur kas labiaurûpi saugumas, o ne teisingu-mas. Maþiau þinai ramiau mie-gi. Bet tas miegas kvepia mir-timi...

ESË

DOKUMENTAI

P.S. AVEVITAPAKVIES-TAKONCERTUOTI LTVPRO-JEKTE LIETUVOS BALSAIBIRÞELIO 6D.

PAMESTA DARIAUS PET-RAUSKOSTUDIJØKNYGELË

Ðviesos redakcijalinki skaitytojamsgeros vasaros, graþiøáspûdþiø irminèiø.

Susitiksime rugsëjomënesá.

2009 05 29 PenktadienisÐviesa 7

SPORTAS

Registracijos Nr. SL 749Ðviesos redakcija. Studentø g. 39, Centriniai VPUrûmai, 511 kab., tel. 2 736 967, mob. 8 698 33971, el. paðtas

skom@vpu.ltRedaktorius Juozas Skomskis.Maketuotoja Loreta Damauskienë.Redkolegijos vadovë doc. dr. Kristina Kaluinaitë

Spausdina UAB Utenos Indra, Maironio g. 12 Utena.www.indra.lt Tiraþas 1000 egz.

Ðtai ir pasibaigë Hall ball3x3 krepðinio turnyras. Dalyva-vo 7 komandos ið SMF, IF, SSF,GMF. Buvo suþaista 25 rungty-nës. Silpnø komandø iðties nebu-vo, o þaidimas buvo aukðto lygio.Ápusëjus varþyboms ið jø pasitrau-kë viena komanda, dël nemalo-naus ir skaudaus epizodo, kaiaikðtelëje paèiame kovos ákarð-tyje vienam komandos þaidëjuibuvo prakirsta nosis. Grupëje ly-deriavo komanda graþiu pavadi-nimu Kempiniuko chebra uþ-tikrintai áveikdama visas koman-das ir atrodë, kad nugalëtojai jauaiðkûs, bet pusfinalyje uþtikrin-tai suþaidusi komanda SKAN-ZA keliavo á finalà, o kempi-niukai kovoti dël III vietos. Ki-tas pusfinalis këlë maþiau intri-

HALL BALL 3X3 VYRØKREPÐINIS

Andrius Semionovas gos ir á finalà nukeliavo koman-da Diurex áveikæ pajëgià ko-mandà ið SMF ir IF Lengvai.Maþajame finale triumfavoKempiniuko chebra 18:14áveikusi Lengvai. Kovoje dël Ivietos po sunkios kovos koman-da SKANZA antrus metus iðeilës iðsaugojo teisæ raðyti savokomandos vardà ant pereinamo-sios taurës. Ji rezultatu 12:9 nu-galëjo SSF pirmakursiø koman-dà Diurex. Nugalëtojø koman-doje þaidë: Ramûnas Raèkauskas(SSF, III k.),Martynas Þala (SSF,II k.), Vaidas Rusteika (SSF, IIIk.) ir Andrius Semionovas (SSF,III k.). Visos, prizines vietas uþ-ëmusios komandos buvo apdo-vanotos mineraliniu vandeniu,diplomais ir piniginiais prizais,o nugalëtojams ant kaklo buvouþkabinti dar ir medaliai. Dëko-jame visiems dalyvavusiems!

Hall Ball 3x3 krepðinio turnyro finaliniø kovø dalyviai

Norëèiau padëkoti visomskomandoms, dalyvavusioms SSFdekano krepðinio taurës turnyreuþ tai, kad sàþiningai rinkosi á vi-sas varþybas. Nepasididþiavo at-eiti NKL ir LKL þaidþiantys pro-fesionalai, kurie tik papuoðë ðiasvarþybas savo meistriðkumu.Ypaè nustebino vienodas koman-dø pajëgumas.Visos varþybos ið-laikydavo átampà iki pat rungty-niø pabaigos.Grupës varþybose labai gerai

atrodæ II kurso studentai, neradojokiø ginklø prieð puikiai suþai-dusius pirmakursius ir buvo tie-siog nokautuoti. Antrasis pusfi-nalis paþërë daug intrigos. Per-galæ galëjo iðplëðti tiek ketvir-takursiai, tiek treèiakursiai, betnetaiklûs abiejø komandø lyde-riø baudos metimai paskutinæ

Andrius Semionovas

KREPÐINIS DEKANO TAUREI LAIMËTIrungtyniø minutæ iðlaikë átampàiki paskutiniø rungtyniø sekun-dþiø, kurià iðsklaidë 3 ið 4 taik-lûs ir ðaltakraujiðki K. Chadata-vièiaus baudos metimai kurie irnulëmë sunkià pergalæ.Maþajame finale ilgà laikà

pirmavæ ketvirtakursiai, tiesiogneteko þado, kai antrakursiai ket-virto këlinuko pabaigoje pataikë5 tritaðkius metimus ið eilës iriðplëðë sàlyginai lengvà pergalæ.Finale du su puse këlinio vi-

rë lygi kova, kol treèio këliniopabaigoje atëjo pavëlavæs III kur-so studentas N.Strazdauskas, ku-ris tinkamai sustygavo komandosþaidimà tiek gynyboje, tiek puo-lime ir padëjo treèiakursiamstapti SSF dekano krepðinio tau-rës nugalëtojais. Komandoje þai-dë G. Lopeta, G. Kievinas (ko-mandos kapitonas), R. Raèkaus-kas,A. Breidokas,A. Lukauskis,K. Chadatavièius, T. Jureviè,

V.Kalinka, P. Leonavièius, T.Ogintas,M.Armonas, F. Juchne-vièius ir N. Strazdauskas.Naudingiausiais þaidëjais ta-

po P. Kirdeika (IV kursas), V. Ja-tulevièius (II kursas), D. Ratke-vièius (I kursas), R. Raèkauskas(III kursas).Sportininkus apdovanojo ir

graþia kalba sveikino pats SSFdekanasAudroniusVilkas.Ir visai nesvarbu, jog kaþkuri

komanda savo saldøjá prizà pali-ko ant rûbinës sienø ar kad keliþaidëjai daugiau kalbomis neidarbais bandë paveikti teisëjus irtaip nulemti rungtyniø baigtá, betmums svarbiausia teigiamosemocijos ir gera nuotaika, neskrepðinis suvienija visus.

SSF dekano taurës krepðinio èempionai

VPU STUDENTØ REZULTATAIXXV SELL STUDENTØ

ÞAIDYNËSE Jelgavoje (Latvija),2008 05 2124

VPU studentai iðkovojo 5 aukso, 5 sidabro ir 3 bronzo me-dalius (ið viso 13).

LENGVOJIATLETIKAAlina Vaiðvilaitë (aukso medalis rutulio stûmime).Rimantas Mëlinis (sidabro medalis ðuolyje á aukðtá).Virmantë Vaièekonytë (sidabro medalis rutulio stûmime).

PLAUKIMASPaulius Andrijauskas (2 bronzos medaliai).

DZIUDOArnas Pagojus (aukso medalis).

ÐACHMATAIKæstutis Labeckas (sidabro medalis).

STALOTENISASKæstutis Þeimys (2 aukso ir 1 bronzos medaliai).Julita Meðkutavièiûtë (aukso ir sidabro medaliai).Gintautas Juchna (2 aukso ir 1 sidabro medaliai).Martyna Sidabraitë (sidabro ir bronzos medaliai).

Iðaiðkinti trys stipriau-si ir iðtvermingiausi mûsøuniversiteto studentai.Svarsèio kilnojimo varþy-

bose vaikinai rungësi, kurisdaugiau kartø iðkels 24 kgsvarstá.Varþybose dalyvavo 23dalyviai. Nugalëtojas nebuvoaiðkus iki paèios pabaigos.Daugiausiai kartø (46 kartus)iðkëlæsG. Strelcov (MIF, III k.)ið dalyviø pasirodë paskutinisir iðkovojo I vietà.Antrasis bu-vo E. Ðarkus (GMF, IV k.), ku-ris iðkëlë 45 kartus, o treèia-sis likoko, iðkëlæs 40 kartø, L.Jurkevièius (GMF, IV k.).

Simona Arlauskaitë

TIKRØVYRØKOVASVARSÈIOKILNOJIMOVARÞYBOSE

Ramûnë Motiejûnaitë

VARDAI IR VEIDAIIMTYNIØDEGTUKAS

Arnas Pagojus

Kartais, kai pagalvoji, labaiádomu stebëti sportuojanèiusþmones. Jie realiame pasaulyjebûna vienokie, o varþybose vi-sai kitokie. Kartais matai þmo-gø, kuris yra labai ramus, tingi-nys, o varþybose pamatai, kad jisvisai kitoks energingas, uþsi-degantis kaip degtukas. Imtyniøsporte beveik sportininkai ir gy-venime, ir sporte yra degtukai.Toks yra ir SSFmagistrantasAr-nas Pagojus. Jis prieð keletàdienø Jelgavoje tapo XXVSELL studentø þaidyniø dziudovarþybø (iki 81 kg) nugalëtoju.A. Pagojus gimë 1984 vasa-

rio 4 d. Vilniuje. Èia ir uþaugo.Tiesa, vasaras praleisdavo Ma-rijampolëje pas moèiutæ netoliÐeðupës, todël dabar be gamtosnegali. Laisvà minutæ Arnas le-kia prie vandens, daþniausiai pa-nardyti ar pamedþioti. A. Pago-jus baigë Salomëjos Neriesgimnazijà Vilniuje.Arnaspamena,kaibaigë Ikla-

sæ, jiems reikejo suraðyti ir á vo-kà ádëti svajonæ, kuo norëtø bûtiuþaugæs. Neseniai tà vokà radoir pamatë, kad jis buvo uþraðæs:kai uþaugsiu, gyvensiu Ameri-koje ir bûsiu Ðvarcnegeriu.Þiûrëdamas filmus su Briu-

su Lee, uþsimanë tapti imtyni-ninku. Kai tëvasArnà vedë á sa-læ, vienoje pusëje sportavo ka-ratë kitoje sambo. Netyèia uþ-sukæs ten, kur treniruojasi sam-

bo, ten ir pasiliko. Sportuoti pra-dëjo 1995 metais pas treneráEduarda Ruda. Vëliau perejo pasAlgá Meèkovská. Pas ðá trenerásportuoja iki ðiol.A. Pagojus ðiomis dienomis

baigs Sporto ir sveikatos fakul-teto kûno kultûros magistro stu-dijas. Geriausios akimirkos iðstudijø metø siejasi su vasarosbei þiemos stovyklomis Tamo-ðavoje, kurioje buvo ir juoko, irdþiaugsmo, ir ávairiø nuotykiø.Sporte kuriozø taip pat netrûko,linksmiausia, aiðku, bûdavo tre-niruoèiø stovyklose ar kelionë-se namo po varþybø.Metai, praleisti bakalaure,

ne uþsimirð niekada. Tuos me-tus prisimena su didele nostal-gija. Kai susitinka su grupio-kais, visada prisimena bendrasiðvykas, paskaitas, dëstytojus.Beje, kai kuriuos dëstytojus vi-sà gyvenimà minës tik geru þo-dþiu. Tokiø iðsilavinusiø, ádo-miø ir su savitu humoro jausmu

þmoniø Arnui dar niekur kiturneteko sutikti.Arnui ásimintiniausia, kai

medalis ateina, ádëjus daug pa-stangø. Ásimeni geriausiai netada, kai laimi, bet tada, kai pra-loði svarbià kovà ar varþybas.Kaip sako, geri dalykai greitaipasimirðta. Arnas Pagojusstengiasi labai daug. Jis yradaugkartinis Lietuvos suaugu-siø ir jaunimo dziudo, sambovarþybø nugalëtojas bei prizi-ninkas. Europos Sàjungos sam-bo èempionate 2006 m. iðko-vojo II vietà (iki 74 kg).Arnas Pagojus yra vienas ið

dugiausiai kartø VPU studentødalyvavæs SELL þaidynëse. Jistokio rango varþybose pabûvo-jo jau 6 kartus, kur tik vienà kar-tà liko be medalio. Ðiemet jistapoXXVSELL þaidyniø dziu-do varþybø èempionu (iki 81kg).Taip patArnas pabando bus-hido kovos menà. Ðiø metø ba-landþio mënesá jis tapo Lietu-vos bushido imtyniø èempionu.Arnas Pagojus mëgsta daug

sporto ðakø. Su draugais daþ-niausiai þaidþia futbolà, o va-sarà ir tinkliná. Taip pat paþiûrirankinio varþybas. Ðiaip sten-giasi daugiau panardyti (nardobe balionø)...Tai irgi savotis-kas sportas, beje, labai teigia-mai átakojantis kvëpavimo sis-temà.Gyvenime Arnas sau norë-

tø palinkëti gyventi taip, kadatsigræþus dël nieko netektøgailëtis.

8 Ðviesa2009 05 29 Penktadienis

IVOLIMPINËSÞAIDYNËS

ÈEMPIONAIJAUNYSTËS IR GROÞIO ÐVENTË

Kaladës metimas.Vaikinai. Marius Meðkënas (FTF, I k.)Merginos. Vaida Arboèiûtë (SSF, IV k.)Pasagos metimas.Vaikinai. Igor Lapuðinskij (SSF, I k.)Merginos. Graþina Labul (SSF, IV k.)Gladiatoriø turnyras.Eglë Dzikaitë ir Ignas Vaiðnoras (SSF, IV k.)Kovos veþimø lenktynës.Viktorija Jemeljanova, Giedrius Kvaraciejus ir Donatas Pipiras. (SSF, IV k.)Futbolas 5 x 5.Vendeta: Marius Tubis (SMF, II k.), Darius Mickevièius (SMF, I k.), Gintas Mineikis (IF, IV k.),

Ignas Griðkonis (IF, III k.), Donatas Þibûda (SSF, I k.), Edgaras Daujotas (IF, IV k.).Virvës traukimas.Laura Þemaitytë, Edita Dudënaitë ir Vaida Jotkûnaitë (GMF, II k.), Remigijus Jonutis,Aivaras Erslovas

ir Saulius Urbonas (FTF, IV k.)Dëstytojø smiginis.Juozas Astrauskas (VPU sporto komplekso vedëjas)

Gladiatoriø turnyro nugalëtojai

Kovos veþimø lenktyniø nugalëtojai

Virvës traukimo nugalëtojai

Ðtangos spaudimo nugalëtojai ir prizininkai

NUOTAIKINGOSVARÞYBØAKIMIRKOS

RomualdoSauliausreportaþas