Civilini teisi gyvendinimas ir gynimas

Civilini teisi gyvendinimo samprataCivilini teisi gyvendinimo formosCivilinis teisinis santykis teiss gyvendinimo rezultatasSubjektini civilini teis gyvendinimo ribosCivilini teisi apsauga ir gynimasIekinin gynybaCivilin teisin atsakomyb

Civilini teisi gyvendinimo samprataTeiss gyvendinimas - tai naudojimasis teiss norm suteiktais ar neudraustais leidimais - subjektinmis teismis, vykdant tas teises legalizuojanias pareigas. (r., A. Vaivila. Teiss teorija. 299 p.)Toks apibrimas grindiamas poiriu teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov.

Subjektini teisi ir subjektini pareig vienov civiliniuose santykiuoseNereikt apsiriboti vien tik teiss subjekto, turinio pareigas, veiksmais, o nurodyti, kad subjektins teiss gyvendinamos ir subjektins teiss turtojo veiksmais.

Civilini teisi gyvendinimo formosNaudojimasis teise - tai atlikimas leistin ar neudraust veiksm.Tai pagrindin civilini teisi gyvendinimo forma (r., A. Vaivila. Teiss teorija. 299 p.)Kitos civilini teisi gyvendinimo formos yra naudojimosi teise realizavimo bdai:teiss laikymasis;teiss vykdymas;teiss taikymas;

Subjektins civilins teiss gyvendinamos civilinio teisinio santykio struktroje

Civilinis teisinis santykis - tai:civilins teiss subjekt teisinis ryys, dl materialini (turto) ar asmenini vertybi,susaistantis juos tarpusavyje susijusiomis teismis ir pareigomis,kuri gyvendinimas utikrinamas teiss normomis nustatytomis valstybs prievartos priemonmis.

Teiss normaTeisinis santykisSubjekto teisSubjekto pareigaSubjektini teisi gyvendinimas ir pareig vykdymasObjektyviosios teiss ir subjektins teiss sveikavimas

Civilin subjektins teiss gyvendinamas ir subjektins pareigos vykdymas Du subjektins teiss apibrimo aspektai:subjektin teis nustato jo turtojo leistino elgesio ribas, t.y. suteikia galimyb:veikti paiam arba reikalauti atitinkamo elgesio i pareigas turini asmen. Antruoju atveju subjektin teis vadinama reikalavimo teise.Absoliutini ir reliatyvini civilini teisini santyki ypatumai Subjektin pareiga nustato pareigoto civilinio teisinio santykio dalyvio privalomo elgesio ribas.Privalomas elgesys koresponduoja su reikalavimo teise, t.y. pareigotas asmuo veikia reikalavimo teis turinio asmens naudai.Pastaba - studentui btinai suvokti kuo skiriasi subjektin teis ir reikalavimo teis, taip pat kokios ries civiliniams santykiuose subjektins teiss apibdinimui vartojamas terminas reikalavimo teis.

Civilin subjektin teis

Prof. Karl Larenc (vadovlyje Allgemeiner Teil des deutschen Burgerlichen Rechts , 1980 m. p.184) paymi subjektins teiss teisin gali, suteikiani jos turtojui teisin valdi pareigoto asmens atvilgiu.

Tai ir kontinentins, ir anglo-saks iuolaikine civilins teiss doktrinai charakteringas poiris subjektins teiss esm, kuri atskleidiama per jos tiksl, funkcijas ir teisines galimybes iems tikslams ir funkcijoms gyvendinti.Prof. P. Vitkeviius subjektin teis apbria kaip galimo (leistino) teiss normomis nedraudiamo elgesio rib, o jos turin atskleidia per tris subjektins teiss turtojo galimybes: veikti paiam, reikalauti veikimo i kit, imtis priemoni ginti ir saugoti savo teis.

Civilini teisi ir pareig atsiradimo pagrindai

Civilins teiss ir pareigos atsiranda civilinio kodekso ir kit statym numatytais pagrindais, taip pat i fizini asmen ir organizacij veiksm (sandori), kurie nors ir nra statym numatyti, bet pagal civilini statym bendruosius pradmenis bei prasm sukuria civilines teises ir pareigas. 1.136 straipsnis.

ia nuostata realizuojamas principas leidiama viskas kas neudrausta.

Civilins teiss ir pareigos atsirandane tik i sandori, bet ir:

i teism sprendim;i administracini akt, turini civilines teisines pasekmes; kaip intelektins veiklos rezultatai;dl alos padarymo, taip pat dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo; dl vyki ar veiksm (veikimo, neveikimo), su kuriais statymai sieja civilines teisines pasekmes.

1.136 straipsnis. Civilini teisi ir pareig atsiradimo pagrindaiPvz., valstybs laiduota nemokama sveikatos prieiros paslaug teikimo sistema remiasi ne sutartiniais paciento ir sveikatos prieiros staigos santykiais, bet i statym ir kit teiss akt kylaniomis tarpusavio teismis ir pareigomis. Civilin byla Nr. 3K-7-24/2004 m.

Teisiniai faktaiTeisini fakt klasifikacijaVeiksmaivykiaiTeisti veiksmaiNeteisti veiksmaisandoriaiJuridiniai poelgiaiAdministraciniai aktai ir teismo sprendimaiPaprasti vykiaiNenugalima jga (force majeure)6.212 str.

Pagrindins civilini teisini santyki rys

Daiktiniai ir prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai

Absoliutiniai ir santykiniai (reliatyviniai) civiliniai teisiniai santykiai

Daiktini ir prievolini civilini teisini santyki gyvendinimo ypatumaiCiviliniai teisiniai santykiai daiktinius ir prievolinius skirstomi pagal santykio objekt ir teis turinio subjekto teisi objekt gyvendinimo bd.Daiktinio teisinio santykio objektas yra daiktas (ar jam prilygintas turtas), o teis turintis subjektas savo teises daikt gyvendina pats be kitos santykio alies (treij asmen) veiksm.Prievolinio teisinio santykio teis turintis subjektas turi tik reikalavimo teis kit teisinio santykio dalyv (al). Vadinasi, jo teiss gyvendinamos kito asmens veiksmais.

Subjektini civilini teisi gyvendinimo ribos

Vergvaldins Romos teisje galiojo principas, kad tas kas naudojasi savo teise, niekieno interes nepaeidia (qui suo jure utitur, neminem laedit).is principas reik neribot teiss gyvendinim.Draudimo piktnaudiauti savo teise principas iuolaikin civilin teis, kuri grindiama mogaus teisi saugojimo prioritetu, saugo ne tik subjektini teisi turtojo, bet subjektini pareig turtojo teises ir interesus, taikydama abiej teisinio santykio ali veiksmams ir poelgiams vienodus siningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todl iuolaikini demokratini valstybi civiliniai statymai numato tam tikras civilini teisi gyvendinimo ribas.

Asmenys savo nuoira laisvai naudojasi civilinmis teismis, taip pat ir teise gynyb.

gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis statym, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros morals principus bei veikti siningai, laikytis protingumo ir teisingumo princip.Teism praktika LTA byla

Civilini teisi gyvendinimas negali bti naudojamas nesiningai ir ne pagal statymus riboti konkurencij ar piktnaudiauti dominuojania padtimi rinkoje.

1.137 straipsnis. Civilini teisi gyvendinimas ir pareig vykdymas

Draudiama piktnaudiauti savo teise, t. y. draudiama gyvendinti civilines teises tokiu bdu ir priemonmis, kurios be teisinio pagrindo paeist ar varyt kit asmen teises ar statym saugomus interesus ar daryt alos kitiems asmenims arba prietaraut subjektins teiss paskiriai.alos padarymas kitiems asmenims piktnaudiaujant teise yra pagrindas taikyti civilin atsakomyb.Jeigu asmuo piktnaudiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti j ginti.

1.137 straipsnis. Civilini teisi gyvendinimas ir pareig vykdymas

Jeigu asmuo piktnaudiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti j ginti.alos padarymas kitiems asmenims piktnaudiaujant teise yra pagrindas taikyti civilin atsakomyb. Draudimo piktnaudiauti savo teise principo paeidimo padariniai

Piktnaudiavimo atribojimo nuo delikto pavyzdysKasacinio skundo argumentas, kad turi bti nustatyta, koki konkrei al ir kam padar iekovas, sisdamas informacij, nepagrstas.Piktnaudiavimu teise vertintinas asmens elgesys, kuris perengia subjektins teiss realizavimo ribas. Tuo gali bti daroma ala ar keliama grsm jai atsirasti. Kiti asmenys yra priversti saugotis nuo tokio elgesio prevencinmis priemonmis. Kai siuniami dideli kiekiai nepageidaujamos informacijos, asmenys gali imtis spjamj priemoni, nelaukdami, kol ala jiems bus padaryta. Iekovo siuniamos informacijos blokavimo faktai yra nustatyti, tai vertintina kaip apdairi informacijos vartotoj saugojimasis nuo galim nepageidaujam pasekmi - alos. Teistumo poiriu informacins erdvs terjo veiksmai vertintini kaip piktnaudiavimas teise, nepriklausomai nuo to, ar ala padaryta. LAT Civilin byla Nr. 3K-3-35/2003 m. dl interneto iuklinimo.

Terminuot ir neterminuot prievoli gyvendinimo ypatumai

Termin rysAtnaujinamiNeatnaujinamigyjamiejiNaikinamiejiAtnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali j atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dl svarbi prieasi.

gyjamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus atsiranda (gyjama) tam tikra civilin teis ar pareiga.

Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus inyksta tam tikra civilin teis ar pareiga.

Teisi gyvendinimoPareig vykdymo

galiojimo terminas yra naikinamasis (CK 1.117 straipsnio 6 dalis) ir pasibaigusio galiojimo termino negalima atnaujinti.

Gali bti iduodamas naujas galiojimas.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. birelio 20 d. sprendimasDokumentams dalyvauti Bir AB "Silas" akcij paketo privatizavime vieo aukciono bdu registracijos laikas buvo apibrtas laiko tarpu. ia prasme biuletenyje nustatytas terminas yra konkreiai apibrtas ir naikinamasis, kadangi pasibaigus nustatytam laiko tarpui, pasibaigia tam tikros civilins teiss ir pareigos.

Civilini teisi apsaugos ir gynimo samprataCivilini teisi apsaugos sistema ukerta keli subjektini teisi paeidimui.

Civilini teisi gynimas - tai prievartos priemoni taikymas paeidjui siekiant atstatyti paeistas teises ar/ir nutraukti paeidim.

Naujajame Civiliniame kodekse yra numatyta eil atvej, kada tam tikr veiksm atlikimui yra btinas teismo leidimas.Pvz., Atlikti intervencij mogaus kn, paalinti jo kno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu. Sutikimas chirurginei operacijai turi bti ireiktas ratu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, tok sutikim gali duoti jo globjas, taiau neveiksniam asmeniui kastruoti, sterilizuoti, jo ntumui nutraukti, j operuoti, jo organui paalinti btinas teismo leidimas. 2.25 straipsnisAsmens psichin bkl gali bti tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu. 2.26 straipsnisLaikinasis administratorius valdo turt, i to turto ilaiko asmenis, kuriuos neinia kur esantysis privalo ilaikyti, apmoka neinia kur esanio asmens skolas. Disponuoti turtu, j keisti ar kitaip suvaryti teises turt laikinasis administratorius gali tik teismo leidimu. 2.29 straipsnis

.

Civilinio proceso kodekse nustatyta praym dl teismo leidimo idavimo padavimo vieta, praymo turinys, reglamentuota ios kategorijos byl nagrinjimo tvarka.

Iekinin gynybaAsmenys savo nuoira laisvai naudojasi civilinmis teismis, tarp j ir teise gynyb. Apie tai plaiau r. Tolstoj J.

1.137 straipsnis. Civilini teisi gyvendinimas ir pareig vykdymasi CK nuostata atspindi civilins teiss subjekto autonomikum, kuris slygoja aktyv jo paties veikim savo interesais, pasirenkant savo teisi gyvendinimo ir gynimo bdus, taip pat ireikia nesikiimo privaius reikalus princip.Iekinin gynyba - privatins (civilins) teiss metodo esminis poymis

Iekin dl nepilnameio ar riboto veiksnumo asmens sudaryto sandorio pripainimo negaliojaniu gali pareikti neveiksnaus asmens atstovai ir prokuroras.

Iekin dl juridinio asmens steigimo pripainimo neteistu gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar valdymo organai, taip pat prokuroras, gindamas vie interes. Santuoka, sudaryta tik dl aki, neturint tikslo sukurti eimos teisinius santykius, gali bti pripainta negaliojania pagal vieno i sutuoktini arba prokuroro iekin.Iekinin gynyba - nesikiimo privaius santykius principo iraika

Civilini teisi gynimo bdaiCivilines teises statym nustatyta tvarka gina teismas, nevirydamas savo kompetencijos, iais bdais:1) pripaindamas tas teises;2) atkurdamas buvusi iki teiss paeidimo padt;3)ukirsdamas keli teis paeidiantiems veiksmams ar udrausdamas atlikti veiksmus, kelianius pagrst grsm alai atsirasti (prevencinis iekinys);4) priteisdamas vykdyti pareig natra;5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisin santyk;6) iiekodamas i paeidusio teis asmens padaryt turtin ar neturtin al (nuostolius), o statym arba sutarties numatytais atvejais netesybas (baud, delspinigius);7) pripaindamas negaliojaniais valstybs ar savivaldybi institucij arba pareign aktus, prietaraujanius statymams, io kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais;8) kitais statym numatytais bdais.1.138 straipsnis. Civilini teisi gynimas

Daiktiniai ir prievoliniai teisi gynimo bdai

Savigyna

Visuose iuolaikinse teiss sistemose yra pripainta viena: kad kreditorius tais atvejais, kai skolininkas nevykdo prievols, negali tiesiogiai taikyti savigynos.

Pvz., pardavjas negali tiesiog atimti prekes i pirkjo, kuris nesumokjo u jas pinig ir pan.

Apie savigyn plaiau r. Petras Algirdas Mikinis. SAVIGYNA LIETUVOS CIVILINJE TEISJE/ Jurisprudencija Nr.28/20

Savigyna tai asmens veiksmai, kuriais jis teistai priverstinai gyvendina savo teis, kai nemanoma laiku gauti kompetenting valstybs institucij pagalbos, o nesimus savigynos priemoni teiss gyvendinimas tapt negalimas arba i esms pasunkt. Taiau asmuo, panaudojs savigyn neteistai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padaryt al.6.253 straipsnis. Civilins atsakomybs netaikymas ir atleidimas nuo civilins atsakomybs

Savigynos taikymo slygos

Panaudoti savigyn ginant savo civilines teises leidiama tik io kodekso numatytais atvejais.

Savigynos bdai ir priemons turi atitikti teiss paeidimo pobd ir kiekvienu konkreiu atveju neperengti savigynos rib.

Naudojant savigyn, btina gerbti mogaus teises ir laisves bei laikytis statym reikalavim.1.139 straipsnis.

4.34 straipsnis. Valdymo gynimas

Kiekvienas valdytojas turi teis ginti esam valdym ir atnaujinti atimt valdym.

Daikto sulaikymas ir pareig atlikimo sustabdymas - teisi ir interes apsaugos priemon

Daikto sulaikymas

Kitam asmeniui priklausanio daikto teistas valdytojas, turintis reikalavimo teis daikto savinink, gali sulaikyti jo daikt tol, kol bus patenkintas reikalavimas.Sulaikymo teis negali bti gyvendinama, jeigu nra sujs reikalavimo vykdymo terminas.Kiti statymai gali nustatyti kitokias daikto sulaikymo taisykles, nei CK.4.229 straipsnis.

Pareig atlikimo sustabdymas1. Skolininkas turi teis sustabdyti prievols vykdym, jeigu jis turi pakankam ir proting pagrind abejoti, ar asmuo, kuriam turi bti vykdyta prievol, turi teis priimti jos vykdym, ir skolininko reikalavimu is asmuo nepateikia reikiam reikalavimo teiss buvimo rodym.2. Skolininkas taip pat turi teis sustabdyti prievols vykdym, kai kreditorius nevykdo savo prieprieins pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus prieprieins pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievols vykdymo sustabdym.3. Skolininkas neturi teiss sustabdyti prievols vykdymo, kai kreditorius savo pareigos negali vykdyti dl paties skolininko kalts, taip pat kai kreditorius savo pareigos negali vykdyti dl nuo jo nepriklausani aplinkybi.6.46 straipsnis

Specialiosios daikto sulaikym reglamentuojanios normos

Jeigu usakovas nevykdo savo sipareigojimo sumokti rangos sutartyje nustatyt atlyginim arba kitoki sutarties ali sutart sum, rangovas turi teis iiekoti jam pagal sutart priklausanias sumas u atlikt darb i usakovui priklausani rengini, likusi mediag ir kito usakovui priklausanio turto, kol usakovas visikai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darb rezultat tol, kol usakovas tinkamai nevykdys savo prievols.4.656 str.

Jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teis i naudos gavjui grintin l pasilikti sau sum, kaip umokest u atliktas administravimo paslaugas, arba, kol bus su juo atsiskaityta, turi teis sulaikyti turt.4.238 str.

6.69 straipsnis. Sulaikymo teisKreditorius turi teis pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas vykdo prievol.

2.161 straipsnis. Sulaikymo teis1. Prekybos agentas turi teis sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktus ir teises tuos daiktus patvirtinanius dokumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys.2. Atsisakymas nuo sulaikymo teiss negalioja.

Prevencinis iekinys - intereso gynimo priemon

Prevenciniu iekiniu laikomas iekinys, kuriuo siekiama udrausti atlikti veiksmus, sukelianius reali alos padarymo ateityje grsm.

Prevencinio iekinio taikymo slyga - realus pavojus, kad ateityje gali bti padaryta alos, taip pat jeigu alos padaryta eksploatuojant mon, rengin ar dl kitokios kins ar nekins veiklos ir yra realus pavojus, jog dl ios veiklos vl gali bti padaryta alos, tai teismas iekovo praymu gali pareigoti atsakov sustabdyti ar nutraukti toki veikl.

Teismo atsisakymas tenkinti prevencin iekin neatima teiss reikalauti atlyginti dl tos veiklos atsiradusi al.Teismas gali atsisakyti tenkinti praym dl tokios veiklos sustabdymo ar nutraukimo, jeigu veiklos nutraukimas ar sustabdymas prietaraut vieajai tvarkai.

CK 6.255 straipsnis.

Civilin teisin atsakomyb - civilini teisi gynimo priemonCivilins teisins atsakomybs samprataCivilins teisins atsakomybs atsiradimo slygosCivilins teisins atsakomybs rysCivilins teisins atsakomybs funkcijos

Civilins atsakomybs samprata ir rys

1. Civilin atsakomyb tai turtin prievol, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius).

2. Civilin atsakomyb yra dviej ri: sutartin ir deliktin. 6.245 straipsnis.

Sutartin atsakomyb yra papildoma turtin prievol, kuri atsiranda nevykdius ar netinkamai vykdius sutart, kurios viena alis turi teis reikalauti nuostoli atlyginimo ar netesyb, o kita alis privalo atlyginti sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu patirtus nuostolius arba sumokti netesybas (baud, delspinigius).

Deliktin civilin atsakomyb yra turtin prievol, atsirandanti dl alos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsakomyb atsiranda dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais.

aequum est (nemo) cum alterius detrimento fieri (locupletior) (lot. teisinga yra, kad niekas netapt turtingesnis nuo alos kitam).

Dalin, solidarioji ir subsidijarioji civilin atsakomyb

2004 m. gegus pabaigoje ES buvo priimta speciali direktyva, kuria nustatoma kompensavimo nukentjusi nuo nusikaltim aukoms tvarka.Ji sigalios nuo 2005 met liepos 1-osios.Pvz., jei policija dl vienoki ar kitoki prieasi pus met negali nustatyti asmens, padariusio al, valstyb turs pareig kompensuoti tam tikr alos dal nukentjusiam, nelaukdama, kol bus rastas kaltininkas, i kurio bt galima isireikalauti alos atlyginim.

Civilins teisins sankcijoslot. sanctio -grieiausias nutarimasPagrindins sankcij rys - netesybos ir nuostoli atlyginimas.Pagrindin civilins sankcijos funkcija - kompensacin. Jos negali bti nukreiptos paeidjo asmenines vertybes, o tik jo turtin sfer.

Civilin teisin atsakomyb visada susijusi su sankcij taikymu.Taiau civilini sankcij taikymas ne visada yra civilin atsakomyb, nes ne visos sankcijos susijusios su papildoma prievole. Papildomai prievolei atsirasti reikalingas teisinis pagrindas teiss paeidimas

Civilins teisins atsakomybs bruoas - turtinis pobdis.

Civilin atsakomyb sankcija u statymu saugomos civilins subjektins teiss ar intereso paeidim, kuri paeidjui sukelia nenaudingas teisines pasekmes - papildom prievol nukentjusio asmens naudai, kurios vykdymas pasireikia tam tikr paeidjo jo turto sumainimu.

Civilins teisins atsakomybs slygosNeteisti veiksmaialaPrieastinis ryysKalt

Neteisti veiksmai:nevykdymas statymuose ar sutartyje numatytos pareigos;atlikus veiksmus, kuriuos statymai ar sutartis draudia atliktipaeidus bendr pareig elgtis atidiai ir rpestingai.

Teistais veiksmais padaryta ala gali bti atlyginama tik statym nustatytais atvejais.

ala ir nuostoliai

ala yra asmens turto ar kit vertybi netekimas ar sualojimas.Nuostoliai alos pinigin iraika.

Tiesioginiai nuostoliai ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Be to, nuostolius skaiiuojama protingos ilaidos:1. skirtos alos prevencijai ar jai sumainti;2. susijusios su civilins atsakomybs ir alos vertinimu;3. susijusios su nuostoli iiekojimu ne teismo tvarka.4. kai dl to paties veiksmo atsirado ir ala, ir nauda, gauta nauda skaitoma nuostolius.

Nuostoli rodinjimo pareiga. Jei alis negali rodyti nuostoli dydio, j dyd nustato teismas

Neturtin ala:

Asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, emocin depresija ir kt.

Neturtin al teismas vertina pinigais, atsivelgdamas jos pasekmes, al padariusio asmens kalt, jo turtin padt, padarytos turtins alos dyd ir kitas turinias reikms aplinkybes, o taip pat siningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Prieastinis ryys:

atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susij su veiksmais (veikimu ar neveikimu)

Kalt: Civ. atsakomyb atsiranda tik esant kaltei, iskyrus atvejus (numatytus statyme ar sutartyje) kai atsakomyb atsiranda be kalts.Kalt gali pasireikti tyia ar neatsargumu;Esant ir kreditoriaus kaltei, atlygintini nuostoliai maintini proporcingai jo kaltei arba skolininkas atleidiamas nuo atsakomybsLaikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsivelgiant prievols esm bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis slygomis buvo btina.

iuolaikinis civilins teiss mokslas kalts buvimui nustatyti remiasi reali galimybi kriterijais (objektyvioji kalt):ar teiss paeidjas turjo realias galimybes tinkama vykdyti prievol;ar jis msi vis priemoni, kad ivengt paeidimo ir nuostoli.

Siningumo prezumpcija ir kaltumo prezumpcija. Apie tai plaiau r. A. Norknas Kalt kaip civilins atsakomybs pagrindas/ Jurisprudencija, Nr. 28/20

Neturtin ala atlyginama tik statyme nustatytais atvejais.

Iimtis:Kai neturtin ala padaryta dl nusikaltimo asmens sveikatai ar dl asmens gyvybs atmimo atlyginama visais atvejais. Apie neturtin al r.:Boarnikov

Plaiau apie civilin teisin atsakomyb r.:ALGIO NORKNO CIVILINS ATSAKOMYBS MOKYMO DALYKO PASKAIT KURSASCivilins ir komercins katedros interneto puslapyje