paukŠČiŲ apsaugai svarbioje teritorijoje bei juos
TRANSCRIPT
![Page 1: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/1.jpg)
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
MIŠKŲ IR EKOLOGIJOS FAKULTETAS
Aplinkos ir ekologijos institutas
Liudas Vasaravičius
KURTINIŲ ( Tetrao urogallus ) TUOKVIEČIŲ ERDVINIAI
POSLINKIAI 1999-2014 METAIS LABANORO GIRIOS
PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI
JUOS LEMIANTYS VEIKSNIAI
Antrosios studijų pakopos (magistro) baigiamasis darbas
Studijų sritis: Biomedicinos mokslai
Studijų kryptis: Biologija
Studijų šaka: Ekologija
Studijų programa: Taikomoji ekologija
Akademija, 2015
![Page 2: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/2.jpg)
2
Antrosios pakopos (magistrantūros) Taikomosios ekologijos studijų programos baigiamųjų
darbų vertinimo komisija (patvirtinta Rektoriaus 2015 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 153-PA):
Pirmininkas: Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto
Biologijos katedros profesorius habil. dr. Petras Kurlavičius (mokslininkas).
Nariai: Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, Miško biologijos ir miškininkystės instituto
profesorius dr. Edmundas Bartkevičius (mokslininkas);
Aplinkos ir ekologijos instituto direktorius, profesorius dr. Vitas Marozas
(mokslininkas);
Aplinkos ir ekologijos instituto profesorė dr. Laima Česonienė (mokslininkė);
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus
pavaduotoja Rūta Baškytė (praktikė).
Mokslinis vadovas: lekt. dr. Žydrūnas Preikša, Aleksandro Stulginskio universitetas
Instituto direktorius: prof. dr. Vitas Marozas, Aleksandro Stulginskio universitetas
Recenzentas: . lekt. dr. Jurgita Sasnauskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas
Oponentas: lekt. dr. Jolita Abraitienė, Aleksandro Stulginskio universitetas
![Page 3: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/3.jpg)
3
Vasaravičius L. Kurtinių (Tetrao urogallus) tuokviečių erdviniai poslinkiai 1999-2014
metais Labanoro girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje bei juos lemiantys veiksniai.
Taikomosios ekologijos studijų programos magistro darbas / Vadovas lekt. Žydrūnas Preikša; ASU.
– K., 2015 – 46 p.: 16 pav., 6 lentelės. Bibliogr.: 33 pavad.
SANTRAUKA
Magistro darbe tiriami kurtinių tuokviečių erdviniai poslinkiai 1999-2014 metais Labanoro
girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje bei juos lemiantys veiksniai.
Darbo objektas – Švenčionių rajone, Labanoro girios paukščių apsaugai svarbios teritorijos
dalyje esanti kurtinių populiacija.
Darbo metodai - Kurtinių skaičiaus įvertinimui taikyta valstybinė monitoringo metodika.
Pagal ją skaičius buvo nustatinėjamas vizualiai stebint paukščius vakarais jiems susirenkant į
tuokvietes bei pagal ekskrementus.
Darbo rezultatai. Labanoro regioninis parkas išskirtas kaip kurtinių apsaugai svarbi
teritorija. Tačiau tai neužtikrina šios Lietuvoje sparčiai nykstančios rūšies išsaugojimo. Todėl,
siekiant geresnės apsaugos, grėsmių sumažinimo, būtina įvertinti paukščių skaičių saugomoje
teritorijoje bei nustatyti, kokios buveinės jiems tinkamiausios. Kurtiniai tuokvietėms dažniausiai
pasirenka senus, brandžius ar perbrendusius, žemo skalsumo pušies medynus be pomiškio su retu
kadagių traku arba be jo. Viena pagrindinių tuokvietės pasirinkimo sąlygų – aplinkoje esanti pelkė
su krūmokšniais – gailiais, vaivorais, bereiniais. Pagrindiniai aspektai, kurie sąlygojo kurtinių
tuokviečių erdvinius poslinkius yra susiję su žmogaus veikla. Tai trikdymas lankymosi tuokvietėse
metu, miškų ūkio veikla, rekreacija. Nors tai populiacijos gausos tiesiogiai nepaveikia, tačiau
paukščiai išbaidomi iš optimaliausių buveinių. 1999 – 2014 metų laikotarpiu 2 kurtinių tuokvietės
liko nepakitusios, 6 susijungė, 3 tuokvietės išnyko ir 2 tuokvietės pasislinko.
Raktažodžiai: kurtinys (Tetrao urogallus), tuokviečių erdviniai poslinkiai, Labanoro giria.
![Page 4: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/4.jpg)
4
Vasaravičius L. Spatial displacement of capercaillie (Tetrao urogallus) mating places
and their determinants in 1999-2014 in important bird protection areas of Labanoras
forest. Master thesis of Applied Ecology study program / Scientific advisor lekt. Žydrūnas Preikša;
ASU. – K., 2015 – 46 p.: 15 figures., 6 table. References.: 33 titles.
SUMMARY
Master thesis investigates spatial variation of capercaillie mating places and their
determinants in 1999-2014 inimportant bird protection areas of Labanoras Forest.
Object of the work – the population of capercailzies in an important part of the territory in
Švenčionys District, Labanoras Forest Protected Area.
Methods of the work - the numbers of birds were counted using the monitoring methods
approved by the State. These methods mean that birds are being counted in the evenings at the
mating sites and by the birds’ excrements.
The results of the work.. Labanoras Regional Park is separated as an important protective
area for the capercailzies. However, this does not guarantee the preservation of this endangered
species in Lithuania. In order to improve their protection and reduce threats, it is necessary to
estimate the number of birds in a protected area and determine what kind of habitation is suitable
for them. For their mating place capercailzies often prefer old, mature or over-mature, low stocking
level pine stands without undergrowth with a sparse juniper glade or without it. One of the main
conditions in the selection of the mating-place is the wetland with shrubs in its surroundings. The
main aspects of the spatial variation of the capercailzies’ mating-places are related to human
activities such as visits in these mating-places, forestry activities and recreation. While this does not
affect directly the population of the birds, they are flushed form their optimum habitats.
In a period of 1999-2014, 2 capercaillie mating places remained unchanged, 6 merged, 3
disappeared and 2 moved.
Keywords: capercaillie (Tetrao urogallus), spatial displacements of the mating-
places, Labanoras Forest.
![Page 5: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/5.jpg)
5
TURINYS
ĮVADAS ...............................................................................................................................................6
1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................7
1.1. Labanoro girios paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) – Europos ekologinio tinklo
Natura 2000 dalis ............................................................................................................................. 7
1.2. Kurtinių apsaugos teisiniai aspektai Lietuvoje ......................................................................... 9
1.3. Kurtinių paplitimas ir ekologija .............................................................................................. 13
1.3.1. Kurtinių paplitimas Europoje ir Lietuvoje ..................................................................... 13
1.3.2. Kurtinių morfologija ........................................................................................................ 16
1.3.3. Kurtinių biologiniai ir ekologiniai bruožai ...................................................................... 18
2. TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS IR METODIKA ............................................20
3. TYRIMO REZULTATAI...........................................................................................................26
3.1.Kurtinių gausumo pokyčiai Labanoro girios PAST 1999 – 2014 metais ................................ 26
3.2.Kurtinių tuokviečių erdviniai poslinkiai Labanoro regioniniame parke 1999 – 2014 metais . 32
3.3.Faktorių, turėjusių įtakos kurtinių gausos kaitai bei buveinių erdviniams poslinkiams 1999 –
2014 metų laikotarpiu, įvertinimas ................................................................................................ 40
IŠVADOS ...........................................................................................................................................42
LITERATŪRA ...................................................................................................................................43
PRIEDAI ............................................................................................................................................45
![Page 6: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/6.jpg)
6
ĮVADAS
Sparčiai vystantis technologijoms, augant gyvenimo lygiui nuolat didėja vartojimas. Tai, ko
vienai šeimai užtekdavo prieš šimtą metų, šiuo metu jau mažai vienam žmogui. Todėl natūralu, jog
vis intensyviau ir intensyviau panaudojami gamtiniai ištekliai. Vieni jų, tokie kaip nafta, baigia
išsekti, kitų likę dar pakankamai. Todėl natūralu, jog gamtiniai ištekliai, kurių atsargos nėra beribės,
vis dažniau keičiami atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Anglis ar mazutas vis dažniau pakeičiami
mediena ar kitomis augalinės kilmės medžiagomis. Todėl nenuostabu, jog vis labiau intensyvėja
miškų ūkinė veikla.
Miškas, kaip ir kitos ekosistemos, yra gyvybiškai svarbus didelei gyvūnijos daliai kaip maisto
šaltinis, gyvenamoji vieta, slėptuvė. Jame sau prieglaudą randa didelė dalis vabzdžių, paukščių,
žinduolių ir kitų gyvūnijos pasaulio atstovų.
Lietuvoje didesnė miškų dalis koncentruojasi rytinėje ir pietinėje šalies dalyse. Čia vyrauja
pušynai, kuriuose sau vietą randa vieni nuostabiausių ir rečiausių mūsų krašto paukščių – kurtiniai.
Kurtinys labai archajiškas paukštis, labai prisirišęs prie pušynų. Be to, jis nemigruoja, visą
gyvenimą praleidžia tame pačiame miško masyve. Todėl natūralu, jog jis labai jautrus bet kokiam
trikdymui. Siekiant apsaugoti jį nuo išnykimo, užtikrintų pačių paukščių ir buveinių išsaugojimą,
reikia žinoti jo veisimosi, tuoktuvių vietas, įvertinti biotopų pobūdį, paukščių gausumą ir jų elgseną,
prisitaikymą prie žmogaus. Toks ir buvo šio darbo tikslas.
Labanoro regioninis parkas pasirinktas neatsitiktinai. Čia gyvena viena didžiausių Lietuvoje
kurtinių populiacijų, be to, parkas išskirtas kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija, taigi svarbi
visos Europos Sąjungos kontekste.
Tyrimo aktualumas:
Atliktas tyrimas gali padėti geriau įvertinti kurtinių gausumą Labanoro girios paukščių
apsaugai svarbioje teritorijoje, geriau suvokti kai kuriuos kurtinio ekologijos bruožus, tokius kaip
buveinių pasirinkimas, tuo pačiu geriau užtikrinti jų apsaugą.
Tyrimo tikslas:
Išanalizuoti kurtinių tuokviečių erdvinius poslinkius 1999-2014 metais Labanoro girios
paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje bei juos lemiančius veiksnius.
![Page 7: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/7.jpg)
7
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Labanoro girios paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) – Europos
ekologinio tinklo Natura 2000 dalis
Europos Sąjungos (ES) gamtos apsaugą reglamentuoja du pagrindiniai teisės aktai – Paukščių
ir Buveinių direktyvos.
Europos Bendrijos Tarybos direktyva 79/409/EEC dėl laukinių paukščių
apsaugos (Paukščių direktyva) priimta 1979 m. balandžio 2 d. Paukščių direktyva - viena seniausių
gamtos apsaugą reglamentuojančių direktyvų. Visose šalyse narėse ji oficialiai įsigaliojo 1981 metų
balandžio 6 dieną. Šia direktyva siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai
paplitusius europinėje valstybių narių teritorijoje. Ši direktyva taikoma paukščiams, jų lizdams ir
buveinėms. Visos šalys-narės privalo laikytis direktyvos nuostatų.
I-ame direktyvos priede, kuris buvo peržiūrėtas jau keletą kartų ir paskutinė redakcija atlikta
integruojantis naujoms kandidatėms, yra įrašytos 194 paukščių rūšys. Pagal laukinių paukščių
direktyvos 4 straipsnį (1 skirsnis) tai rūšys, kurioms gresia išnykimo pavojus, kurioms gali pakenkti
tam tikri jų buveinių pokyčiai, taip pat rūšys, kurios laikomos retomis ar kurioms dėl specifinio jų
buveinių pobūdžio reikia išskirtinio dėmesio. Ji reikalauja, kad pirmame priede išvardintų paukščių
rūšių svarbiausios perėjimo vietos būtų saugomos, ir kad jų populiacijos nesunyktų. Tokių vietų
apsaugai turi būti steigiamos specialios apsaugos teritorijos - Paukščių apsaugai svarbios teritorijos
(PAST). Vienas šios direktyvos tikslų yra europinės svarbos specialių saugomų teritorijų tinklo,
vadinamojo NATURA 2000, sukūrimas. Šiuo tinklu siekiama užtikrinti ES paplitusių rūšių bei
buveinių apsaugą. PAST, kurios buvo ar bus įsteigtos vadovaujantis Paukščių direktyvos
nuostatomis, taip pat bus įtrauktos į šį tinklą (Raudonikis, 2000). Taip pat numatyta pačias
vertingiausias paukščiams vietas tvarkyti pagal specialius reikalavimus, atkurti sunaikintas buveines
bei sukurti naujas. Analogiškų apsaugos priemonių privalo imtis šalys narės, siekdamos apsaugoti
svarbiausias migruojančių rūšių susitelkimo vietas (nors jos ir nebūtų įtrauktos į pirmąjį direktyvos
priedą).
Ši direktyva taip pat reglamentuoja paukščių medžioklę. ES valstybėse gali būti medžiojami
tik antrame priede išvardinti paukščiai. Panašiai yra numatyta tvarka, kokių rūšių paukščiai gali būti
pardavinėjami, pervežami komerciniais tikslais ir pan. Tokios rūšys išvardintos trečiajame
direktyvos priede (nuoroda). Europos Komisijoje vyrauja nuomonė, kad tam, jog būtų laikoma, kad
vienai ar kitai rūšiai nustatytų PAST pakanka, jose turi būti saugoma ne mažiau kaip 20 proc. šalies
perinčios populiacijos. Pats PAST tinklas Lietuvoje nėra pastovus ir priklausomai nuo mokslinių
![Page 8: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/8.jpg)
8
tyrimų, stebėsenos duomenų surinkimo ir analizės, taip pat nuo mūsų nepriklausančių veiksnių, bus
tikslinami PAST rūšių sąrašai, koreguojamos ribos (Anuškevičius D., 2011).
Kurtinys įtrauktas į Berno konvencijos III (Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos
apsaugos konvencija, Bernas, 1979 m.) bei Paukščių direktyvos I priedus.
Lietuvai tapus Europos Bendrijos nare, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų
teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 24 straipsnio 2 dalimi ir
įgyvendindama 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių
apsaugos (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva
97/49/EB) nuostatas, atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, 2004 m. balandžio 8 d. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų
dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai
svarbių teritorijų nustatymo“) buvo išskirtos šios kurtinių apsaugai svarbios teritorijos bei
nustatytos jų ribos:
1. Pertako miškas (PAST kodas LTLAZB003, plotas – 1123 ha, vertinta gausa: 15-20 patinų);
2. Čepkelių pelkė (PAST kodas LTVARB002, plotas – 11212 ha, vertintina gausa: 40-50 patinų);
3. Karaviškių miškas (PAST kodas LTVARB004, plotas – 343 ha, vertintina gausa: 10-15 patinų);
4. Dainavos giria (PAST kodas LTVARB005, plotas – 55920 ha, vertintina gausa: 15-20 patinų);
5. Gelednės miškas (PAST kodas LTSVEB004, plotas – 1654 ha, vertintina gausa: 10 patinų);
6. Rūdninkų giria (PAST kodas LSALB004, plotas – 20080 ha, vertintina gausa – 20 patinų);
7. Labanoro giria (PAST kodas LSVEB002, plota – 55344 ha, vertintina gausa – 30 patinų);
Pagal Aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 dienos įsakymą Nr. 22 PAST buvo išskiriamos tose
vietose, kur aptinkama daugiau kaip 4 patinai.
Labanoro regioniniame parke yra dvi Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijos. Tai
paukščių apsaugai svarbi teritorija „Labanoro giria“ ir vietovė, atitinkanti gamtinių buveinių
apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus „Labanoro regioninis parkas“ (Gulbinas, 2012). PAST
atrenkamos remiantis moksliniais ornitologiniais kriterijais, vertinant rūšių apsaugos poreikius
visada remiamasi populiacijų gausumo tendencijomis ir pokyčiais (t.y. teritorijos negali būti
išskirtos remiantis tik geografiniais kriterijais). Vis lieka svarbu užtikrinti tinkamą rūšių apsaugą,
nes vien PATS įsteigimas neužtikrina, kad paukščių gausėtų.
![Page 9: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/9.jpg)
9
1.2. Kurtinių apsaugos teisiniai aspektai Lietuvoje
Rūšis į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta nuo 1989 metų. Šiuo metu ji priskiriama 2
(Vulnerable) retumo kategorijai. Taigi, šis paukštis traktuojamas kaip pažeidžiama rūšis, kurių
populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja (Lietuvos raudonoji knyga,
2007).
Žinomos kurtinių tuokvietės bei jų apsaugos zonos yra saugomos. Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintose Miško kirtimo taisyklėse
nustatyta, kad kurtinių tuokvietėse draudžiami pagrindiniai miško kirtimai. Kurtinių tuokviečių
apsaugos zonose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržių plotas turi būti ne didesnis kaip 2 ha,
jose būtina palikti pavienius stambius, šakotus medžius (ne mažiau kaip 10 tokių medžių 1 ha).
Kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. draudžiami visi miško
kirtimai ir medienos ištraukimas, išskyrus žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai
pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus ir visų rūšių
medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus, vykdomus pagal
Taisyklių X skyriaus ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.
Lietuvoje dar yra ,,Laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir
estetikos tikslams taisykles“ patvirtintos Aplinkos ministro įsakymu 2009 m. kovo 17 d. Nr. D1-
105, konkrečiai kurtinio atveju apie gyvūnų stebėjimą.
Laukinių gyvūnų naudojimas mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams yra:
laisvėje esančių laukinių gyvūnų stebėjimas, fotografavimas, filmavimas, piešimas, balsų
įrašinėjimas ir panašūs veiksmai, kai gyvūnai nepaimami iš gamtinės aplinkos, netrikdomi ir
nepadaroma žala jų būstams ar buveinėms. Draudžiama į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų
saugomų paukščių veisimosi metu prie jų būstų ar buveinių stebėti, filmuoti, fotografuoti, piešti,
įrašinėti jų balsus, kai gyvūnai trikdomi (ar sugaunami), galima tik turint Aplinkos ministerijos
išduotą leidimą. Valstybinio parko zonose, kuriose apribotas žmonių lankymasis, – jei yra gautas
šios saugomos teritorijos administracijos išduotas leidimas, kartu leidžiantis lankytis toje teritorijoje
(išduodamas vadovaujantis šios saugomos teritorijos nuostatais).
Buveinių apsauga
Didelių vientisų seno miško sklypų išlaikymas yra svarbiausia šių paukščių apsaugos
priemonė. Manoma, kad vienam patinui reikia 80 ha, o tuokvietei susiformuoti – daugiau nei 220 ha
senų medynų, nors ji gali būti ir pribręstančiame medyne. Tinkamomis sąlygomis, esant
pakankamai kurtinių gausai, tuokvietės yra tolygiai pasiskirsčiusios kas 2 km. Estijoje absoliuti
![Page 10: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/10.jpg)
10
dauguma buvo senesniuose nei 60 metų išretėjusiuose pušynuose. Tinkama buveinė taip pat gali
būti ten, kur tarp tinkamų medynų nėra didelių atstumų ir jie nėra tankūs, be to, juose gausiai želia
krūmokšnių ardas.
Šiuo metu daugiau nei 90 proc. kurtinio nacionalinės perinčios populiacijos sutinkama
saugomose teritorijose. Kurtinio apsaugai Čepkelių rezervatui, Karaviškių miškui, dainavos giriai,
Labanoro giriai, Gelednės miškui, Pertako miškui ir Rūdninkų giriai suteiktas paukščių apsaugai
svarbių teritorijų statusas. Nepaisant galiojančių apsaugos reikalavimų minėtose teritorijose
stebimas rūšies veisimosi buveinių būklės blogėjimas dėl:
a) Miško ūkinės veiklos didesnėje saugomų medynų dalyje;
b) Populiacijų izoliacijos ir buveinių fragmentacijos;
c) Išaugusio trikdymo dėl išaugusio miškų lankymo;
d) Plėšrūnų neigiamo poveikio.
Vertinant šalies mastu, kurtinio radaviečių apsaugos būklė tiek PAST, tiek u jų ribų vertinama
kaip nepalanki dėl intensyvaus miškų naudojimo ir paukščių trikdymo. Kurtinio perinčios
populiacijos išlikimo galimybės Lietuvoje priklauso nuo veisimosi buveinių būklės dideliuose
miškų masyvuose, kurie yra ūkinės svarbos, todėl šiose teritorijose susikerta ūkiniai ir
gamtosauginiai interesai. Tačiau rūšies apsaugai išskirtose PAST teritorijose prioritetai turėtų būti
pasirenkami kurtinio naudai. Pirmasis rūšies apsaugos žingsnis turi būti informacijos apie vietinių
populiacijų tuokvietes surinkimas ir šiomis žiniomis pagrįstų apsaugos sprendimų priėmimas laiku.
Dabartiniai šalies teisiniai dokumentai numato visų tuokviečių ir apsaugos zonų apie jas galimybes,
todėl kurtinių tuokviečių nauja inventorizacija gali labai pagerinti rūšies apsaugą. Kurtinio
populiacijomis ir buveinėms neigiamos įtakos turintys veiksniai gali būti skirstomi į lemiančius
buveinių nykimą ir jų kokybės blogėjimą ir tiesiogiai įtakojančius populiacijų gausumą.
(Raudonikis, 2012).
Nuo 1990 metų kurtinių skaičius Lietuvoje sumažėjo iki 30%. Kurtiniai yra jautrūs trikdymui,
ypač tuokvietėse. Tuokvietės ir patinų teritorijos apie 1 km aplink jas būna nuolat užimtos.
Tuokvietės ir aplinkiniai medynai iki 500 metrų apie jas, kurie yra potencialios alternatyvių
tuoktuvių vietos, turi būti griežtai saugomi. Apie tuokviečių teritorijas turi būti įsteigtos apsaugos
zonos, kuriose būtų ribojamas ūkininkavimas (Maehl, 2006).
![Page 11: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/11.jpg)
11
1 lentelė. Kurtinio palankios apsaugos būklės kriterijai. (Maehl, 2006)
Kriterijus Vertinamas rodiklis Matavimo
vienetas Rodiklio būklė Pastabos
Populiacija Populiacijos dydis Patinų skaičius Stabilus arba
didėjantis
Dydis nustatomas
pagal patinų
skaičių
Gyvenamosios
teritorijos/
Buveinės
sąlygos
Brandūs ir netrikdomi
pušų medynai su
gausiu krūmokšnių
ardu
Veisimosi ir
mitybos vietų
plotas
Stabilus arba
didėjantis
Reikiama
augmenija sudaro
kurtinių
gyvenamosios
aplinkos
branduolį
Trikdymas Žmonių veiklos
intensyvumas
Tuokvietėse ir
gretimose
teritorijose turi
būti išsaugota
ramybė
Tuokvietės ir
gretimos
teritorijos turi
būti netrikdomos
žmonių vasario –
rugpjūčio mėn.
Veisimosi ir mitybos
vietų pasiskirstymas
Veisimosi ir
mitybos plotai 1
km spinduliu
apie tuokvietę
Veisimosi ir
mitybos vietų
užimami plotai
stabilūs ar
didėjantys
Senesni nei 60 m
medynai turi
sudaryti ne
mažiau 50%
Plėšrūnų įtaka Lapių, mangutų,
šernų ir varninių
paukščių gausa
Plėšrūnų
populiacija
stabili arba
mažėja
Plėšrūnų gausa
turi būti
kontroliuojama
kasmet
Grėsmės:
Intensyvi ūkinė veikla.
1. Kirtimai tuokvietėse ir veisimosi vietose. Kurtinių gyvenamąją aplinką ypač neigiamai veikia
plynieji kirtimai. Senų medžių kirtimas tuokvietėse ir greta jų yra žalingas, nes šie medžiai yra
reikalingi paukščių poilsiui ar tuoktuvėms bei yra svarbus maisto šaltinis žiemą ir veisimosi
metu;
2. Sanitariniai kirtimai veisimosi metu gali trikdyti paukščius ir mažinti veisimosi sėkmę;
3. Miškų ūkyje naudojami insekticidai gali kelti grėsmę.
Trikdymas.
1. Tokia žmonių veikla kaip: a) bet kokia miškų ūkinė veikla; b) rekreacija, grybų ir uogų rinkimas
tuokvietėse, gretimose teritorijose sausio – liepos mėn paukščiams yra žalinga;
2. Medžioklė tuokvietės teritorijoje ir jos apsaugos zonoje trikdo paukščius. Nelegali kurtinių
medžioklė.
Gausios plėšrūnų populiacijos.
Žinduoliai – lapės, mangutai, kiaunės šernai ir varniniai paukščiai gali sunaikinti lizdus ir mažus
jauniklius.
![Page 12: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/12.jpg)
12
Rekomenduojami veiksmai:
Ūkinės veiklos reguliavimas.
1. Išskirtose tuokvietėse kirtimai neatliekami. Leidžiami tik kirtimai, numatyti planavimo
dokumentuose, gerinantys kurtinių gyvenamąją aplinką;
2. Tuokviečių apsaugos zonose (200 m apie jas) neatliekami plynieji kirtimai. Leidžiami atrankiniai
kirtimai rugsėjo – gruodžio mėn;
3. Tuokviečių apsaugos zonose (1 km spinduliu apie jas) leidžiami iki 2 ha ploto plynieji ar
atvejiniai kirtimai, jei po jų liks daugiau nei 50% pribręstančių ir brandžių medynų, turinčių
gausų krūmokšnių ardą. Formuoti 0.6 ir mažesnio skalsumo pušynus su mikroaikštelėmis;
4. Kitoje teritorijoje miškų ūkio veikla turi būti vykdoma taip, kad pribręstantys ir brandūs medynai
sudarytų ne mažiau kaip 20% visos miškų apaugusios teritorijos. Plynieji ir atvejiniai kirtimai
rekomenduojami iki 2 ha ploto;
5. Atkuriant pušynus pirmenybę teikti natūraliam žėlimui, juose formuoti mikroaikštes ir retmes;
6. Visoje miškų ūkio teritorijoje nenaudoti pesticidų, išskyrus miško sodmenų šaknų mirkymą;
7. Nusausintose vietose atkurti hidrologinį režimą, jei tai pagerintų kurtinių gyvenamąją aplinką.
Trikdymo mažinimas.
1. Veisimosi vietose (1 km spinduliu apie tuokvietes) nevykdyti miškų ūkinės veiklos veisimosi
metu (vasario – rugpjūčio mėn);
2. Paukščių stebėtojų lankymasis tuokviečių teritorijose veisimosi metu (vasario – liepos mėn.) turi
būti griežtai reglamentuotas ir leidžiamas tik mokslinių tyrimų ir monitoringo tikslais;
3. Atsitiktiniams lankytojams tuokviečių apsaugos zonose pastatyti draudžiamus ženklus, paaiškinti
neigiamą trikdymo įtaką;
4. Tuokvietėse, tuokviečių apsaugos zonose ir veisimosi vietose draudžiama rengti masinius
renginius ir stovyklauti
5. Su vietinėmis medžiotojų organizacijomis susitarti, kad kurtinių veisimosi zonose nebus
medžiojama;
6. Medžiotojams, miško savininkams ir kitiems teritorijos lankytojams parengti lankstinukus,
aiškinančius kurtinių apsaugos svarbą ir taikomas priemones.
Gausios plėšrūnų populiacijos.
Kasmet ne kurtinių veisimosi metu reguliuoti potencialių plėšrūnų gausą (kiaunių, mangutų,
šernų, varninių paukščių) (Maehl, 2006).
![Page 13: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/13.jpg)
13
1.3. Kurtinių paplitimas ir ekologija
1.3.1. Kurtinių paplitimas Europoje ir Lietuvoje
Eurazijoje paplitęs nuo Pirėnų kalnų iki Užbaikalės. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį,
poliarinį Uralą, Obės, Lenos vidurupius. Į pietus paplitęs iki pietinių Altajaus šlaitų, pietinio Uralo,
Kijevo srities, Karpatų, Alpių, Pirėnų kalnų. Visame areale sėslus.
Europoje gyvenančios populiacijos labai suskaidytos (Birds in Europe, 2004).
Kurtinys dabartiniu metu peri 29 pasaulio valstybėse. Ištisinis kurtinio paplitimo arealas
apima borealinių miškų zoną, siekdamas rytinę Lietuvą ir šiaurės Baltarusiją. Tuo tarpu Lietuvoje,
Latvijoje, pietinėje Švedijoje ir piečiau esančiose šalyse jau sutinkamos fragmentuotos, o dažnai ir
stipriai izoliuotos populiacijos, kurias tokios sėslios rūšies, kaip kurtinys, atveju galima vertinti kaip
visiškai savarankiškas ir atskiras.
Kadangi pietinėje arealo dalyje rūšis paplitusi labai sporadiškai, peri palyginti nedidelio ploto
teritorijose ir sutinkama palygini nedaugelyje vietų, bendrą rūšies paplitimo arealo plotą yra
problematiška nustatyti, juolab nurodyti, kokią jo dalį užima rūšiai tinkamos buveinės. Šiuo metu
pasaulyje peri virš 1 mln. porų, iš kurių ne mažiau 740 000 sutinkama Europoje. Didelis kurtinio
vietinių populiacijų mažėjimas Europoje buvo pastebėtas jau XVIII–XIX amžiais, kuomet dėl
beatodairiško miškų kirtimo kurtinio buveinės tapo fragmentuotos ir rūšis pradėjo nykti. Būtent tada
kurtiniai išnyko Vakarų Europos žemumų miškuose ir liko tik kalnuotose vietovėse. Tačiau vėliau
susirūpinus miškų išsaugojimu kurtinių populiacijos nykimas sustojo ir 1970–1990 metais Europinė
populiacija laikyta stabilia. 1990–2000 m. laikotarpiu daugelyje Europos šalių rūšies perinčios
populiacijos buvo vertinamos kaip mažėjančios, daugumoje dėl išaugusio trikdymo. Tačiau Rusijoje
konstatuotas populiacijos augimas, todėl, įvertinus stabilią gausią Norvegijos populiaciją, visa
Europinė kurtinių populiacijas laikoma pakankamai stabilia ir saugia (Raudonikis, 2012).
2004 metų duomenimis šalies populiacija buvo vertinama 300 – 400 patinų. Kaip jau buvo
minėta, didesnė populiacijos dalis koncentruojasi PAST teritorijose. Už PAST ribų šie paukščiai
negausiai vis dar aptinkami Trakų rajono Ropėjos girininkijoje, Varėnos rajono Ropėjos, Kabelių,
Rudnios girininkijose (Raudonikis, 2007).
Didžiojoje dalyje Europos valstybių kurtinių mažėja. Didelės stabilios populiacijos yra
Latvijoje, Baltarusijoje ir Norvegijoje, gausėja Rusijoje (2 lentelė).
![Page 14: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/14.jpg)
14
2 lentelė. Kurtinių gausumas bei populiacijos pokyčiai atskirose Europos valstybėse (Birds in
Europe, 2004).
Šalis Populiacijos dydis (patinai) Populiacijos pokyčiai
Albanija 10 – 30 Mažėja
Andora 60 – 80 Stabili
Austrija 4 000 – 8 000 Mažėja
Baltarusija 2 500 – 3 000 Stabili
Bosnija ir Hercegovina Nežinoma Nežinoma
Bulgarija 500 – 800 Mažėja
Kroatija 35 – 140 Mažėja
Čekija 75 – 100 Mažėja
Estija 1 200 – 2 000 Mažėja
Suomija 200 000 – 300 000 Mažėja
Prancūzija 1 300 – 3 000 Mažėja
Vokietija 650 – 970 Mažėja
Graikija 225 – 313 Nežinoma
Italija 2 000 – 2 500 Mažėja
Latvija 1 500 – 2 500 Stabili
Lichtenšteinas 4 – 8 Mažėja
Lietuva 300 – 400 Mažėja
Makedonija 50 – 80 Stabili
Norvegija 50 000 – 100 000 Stabili
Lenkija 220 – 400 Mažėja
Rumunija 4 500 – 5 200 Stabili
Rusijos europinė dalis 400 000 – 450 000 Didėja
Serbija ir Juodkalnija 170 – 220 Mažėja
Slovakija 500 – 700 Mažėja
Slovėnija 550 – 600 Mažėja
Ispanija 1 900 – 2 000 Mažėja
Švedija 84 000 – 110 000 Mažėja
Šveicarija 450 – 500 Mažėja
Ukraina 800 – 1 000 Mažėja
Jungtinė karalystė 536 Mažėja
Viso 760 000 – 1 000 000
Arealo dydis > 4 000 000 km2
![Page 15: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/15.jpg)
15
Lietuvoje kurtiniai gausiausiai aptinkami Pietų ir Rytų Lietuvoje. Anksčiau Lietuvoje kurtinių
būta daug. K Tyzenhauzas (1843) nurodo, kad šis paukštis Lietuvoje įprastas. Kaip tvirtina T.
Ivanauskas (1957), vėliau padėtis pasikeitė. Beveik visoje Suvalkijoje kurtinys buvo išnaikintas.
Ypač jų sumažėjo po Pirmojo pasaulinio karo. Gausiausiai kurtinių būta Labanoro girioje, Zarasų
rajono miškuose. Padaugėjo kurtinių ir Rūdninkų girioje. Iki 1914 m. kurtiniai gyveno Šimonių
girioje, bet vėliau išnyko. Apie kurtinių gausumo dinamiką galima spręsti pagal apskaitas, kurios
atliekamos mūsų respublikoje: 1940 m. kurtinių buvo 860, 1950 – 400, 1960 – 1100, 1970 – 990,
1980 – 530, 1982 – 400, 1983 -420, 1984 – 415, 1985 suskaičiuota 413 kurtinių. Jie pasiskirstę taip:
Varėnos raj. – 111, Šalčininkų – 101, Švenčionių – 99, Lazdijų – 45, Anykščių – 40, Ignalinos – 9,
Vilniaus – 6, Širvintų raj. – 2. Tai spygliuočių miškų gyventojas, todėl gausiausiai jų aptinkama
pušynais garsėjančiose Šimonių, Labanoro, Rūdininkų, Gudų giriose. Šimonių girioje dirbtinai
įveistas – paukščiai atvežti ir paleisti į ankstesnes jų gyventas vietas. Gudų girioje gausiausia
kurtinių išliko Čepkelių rezervate (apie 50 – 60 paukščių) ir gretimai esančiuose miškuose tarp
Pagarendos ir Musteikos kaimų (Logminas, 1990).
Įvertinti kurtinių populiacijos gausumo pokyčius teritorijose, kuriose 2012 metais buvo
vykdomas monitoringas, yra sudėtinga, nes trijose teritorijose (Čepkelių pelkėje, Karaviškių miške,
Rūdninkų girioje) buvo atliktas tik vienas pakartojimas (Rūdninkų girioje tik vienoje stebėjimų
vietoje – 2), o Gelednės miške nenurodytas skaičius paukščių, kurių veiklos pėdsakai buvo rasti
apskaitų metu. Tuo tarpu Dainavos girioje, Labanoro girioje ir Pertako miške reikšmingų kurtinių
populiacijos gausumo pokyčiu neužregistruota, nors Labanoro girioje ir stebėtas tam tikras gausumo
sumažėjimas (3 lentelė).
3 lentelė. Kurtinio vietinių populiacijų gausumas ir jo pokyčiai paukščių apsaugai svarbiose
teritorijose (?- nežinoma) (Dagys, 2013).
PAST
pavadinimas
Įvertinta
gausa iki
2004
(patinai)
Įvertinta
gausa
2006
(patinai)
Įvertinta
gausa
2008
(patinai)
Įvertinta
gausa
2010
(patinai)
Įvertinta
gausa
2012
Pokyčiai (%)
Čepkelių pelkė 40-50 ? >12 18-20 5-8 ?
Karaviškių
miškas
10-15 ? >5 >5 2 ?
Dainavos giria 15-20 17-20 15-20 16-20 16-17 -
Gelednės miškas 10 9-12 ? >5 ? ?
Rūdininkų giria 20 17-25 17-25 15-25 5-7 ?
Labanoro giria 30 25-30 49-63 40-50 20-28 nereikšmingas
Pertako miškas 15-20 12-15 10-15 12-15 10-12 -
![Page 16: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/16.jpg)
16
1.3.2. Kurtinių morfologija
Kurtinys – stambiausias miškų paukštis. Patinas maždaug kalakutės dydžio. Jo uodega apvali.
Patelė gerokai mažesnė, skiriasi nuo tetervino patelės rudu kaklu ir apvalia uodega.
Patinas rusvai juodas, išmargintas šviesiais taškeliais ir banguotais dryželiais. Galva ir gerklė
juosvi. Pagurklis tamsiai žalias, metalo žvilgesio. Antakiai pliki, raudoni. Pilvas išmargintas
balsvomis dėmėmis. Kojos iki pirštų pamatų plunksnotos. Pirštų šonuose yra raginės išaugos.
Snapas balsvas. Rainelė ruda. Kojos rausvos rudos. Patelės viršutinė kūno pusė pilkai, rausvai ir
juodai marga. Pečių srityje didokos baltos dėmės. Kaklas ir pagurklis rudi. Kita apatinė kūno dalis
rusva, išmarginta juosvomis ir baltomis dėmėmis. Snapas pilkas. Jaunikliai panašūs į patelę, bet
blankesnių spalvų. Jų apatinė kūno dalis be baltų dėmių. Pūkuotų jauniklių viršutinė kūno dalis
gelsvai ruda, per nugarą eina tamsi ruda juostelė, pečiai ir antuodegis išmarginti netaisyklingomis
dėmelėmis. Kūno apačia gelsvai rusva, kaklas šviesesnis. Galva gelsva tamsiai dėmėta. Pirštai
nepūkuoti (Raudonikis, 2000).
Kūno masė ir matmenys: patinų (n-8) Q 4300 (3550 – 4900) g, A390 (370 – 405) mm (V.L);
patelių Q 2500 – 3000 g, A (n – 4) 204 – 310 [11]; patinų (n – 10) A 400,7 (392 – 410) mm, Cul (
iki šn.) 35,6 (32 – 37,4) mm, Pl 74,2 (69 – 80) mm (A.M.). Lietuvos kurtinių, kaip rodo atskirų
autorių tyrimai, patinų svoris svyruoja nuo 4,5 kg iki 5,35 kg, o atskirais atvejais net iki 6 kg,
patelės gerokai lengvesnės – apie 2,5 – 3 kg. Kūno ilgio vidurkis 965 mm, sparnų tarpugalis –
vidurkis 1300 mm, uodegos ilgis 285 – 360 mm (Logminas, 1962).
1 pav. Kurtinio patinas (dantis.tvk.lt)
![Page 17: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/17.jpg)
17
2 pav. Kurtinio patelė. (dantis.tvk.lt)
Kurtinio mitybinis spektras yra labai siauras. Jauni paukščiai pirmosiomis savaitėmis minta
įvairiais vabzdžiais. Tuo metu svarbūs yra skruzdžių perai, kurie sudaro didelę kurtinio jauniklio
raciono dalį. Paaugę jauni paukščiai minta augaliniu maistu – mėlynių, vaivorų, bruknių uogomis,
jų ūgliais bei lapeliais, įvairių kitų augalų vegetatyvinėmis dalimis. Apskritai, kurtinių mityboje
svarbi yra mėlynė, nes sudaro didelę raciono dalį, be to, jos sąžalynai pasižymi vabzdžių gausa,
kurie vasarą yra svarbūs kurtiniui. Taip pat lesa medžių pumpurus, žirginius, kadagių uogas.
Rudenėjant lesa drebulių lapus. Žiemos mėnesiais patinai minta tik pušų spygliais. Dažnai išsirenka
vieną ar kelias pušis, į kurias nuolat skrenda maitintis.
Po jais būna daug ekskrementų su apvirškintais spygliais. Patelė lesa daugiau beržo,
juodalksnio žirginių, įvairių augalų sėklų ir uogų. Rupiam maistui suvirškinti kurtiniai, ypač
patelės, prilesa daug smulkių, kelių milimetrų skersmens akmenukų, kurie gali sverti iki 50 g. Ypač
intensyviai akmenukus rankioja prieš žiemą ir pavasarį, t. y. kol jie dar neužsnigti. Kurtinys labai
sėslus paukštis, dažniausiai visą gyvenimą praleidžiantis kelių kilometrų atstumu apie tuokvietę(es).
Didžiausias žinomas įveiktas kurtinio atstumas yra apie 30 km, tačiau ir tai monotoniškuose taigos
plotuose. Tačiau net ir labai sėsliam kurtiniui būdingi sezoniniai buveinių pasirinkimo ypatumai,
kuomet jis žiemos pabaigoje prieš veisimosi sezoną maitinasi netoliese tuokviečių, o pasibaigus
veisimosi sezonui, kol patelės peri ir vedžioja jauniklius, patinai pradeda šertis, dažniausiai
praranda galimybę skraidyti, todėl sulenda į pelkėtus krūmynus ir nendrynus, kur maitinasi ant
žemės. Tuomet kurtinį pamatyti labai sunku. Tačiau, atėjus rudens sezonui, kurtiniai ir vėl renkasi
šviesiuose pušynuose, nenutoldami nuo senųjų tuokviečių (Raudonikis, 2012).
![Page 18: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/18.jpg)
18
1.3.3. Kurtinių biologiniai ir ekologiniai bruožai
Kurtinys gyvena sausuose ar užmirkusiuose pušynuose ir aukštapelkėse, apaugusiose
žemomis pušaitėmis. Tinkamiausios buveinės yra brandūs, šviesūs pušynai, turintys gausų uoginių
krūmokšnių ardą, kurį sudaro vaivorai, mėlynės ir bruknės. Vengia ištisinių miško plotų, nors
retkarčiais randamas pusamžiuose medynuose. Dažniausiai aptinkamas mozaikiškame
kraštovaizdyje, greta miško pievelių, aikštelių, kirtaviečių, pelkių pakraščiuose, kur geresnės
mitybos sąlygos. Tuoktuvėms dažniausiai pasirenka aukštapelkių pakraščiuose augančius brandžius
ir bręstančius pušynus. Mėgstama kurtinio tuoktuvių buveinė – sausos, pušimis apaugusios salos,
supamos aukštapelkės plotų (Maehl, 2006).
Kurtinys, ypač patinas yra atšakus, mėgstantis vienatvę paukštis. Tačiau pavasarį per
tuoktuves jo elgsena iš esmės pasikeičia. Baigiantis žiemai, vasario antroje pusėje – kovo pradžioje
netoli tuoktuvių vietų galima išvysti būdingus rėžius: pasipūtęs ir išskleidęs sparnus, patinas
vaikštinėja žeme, plunksnų galais raižydamas sniegą. Tai tuoktuvių preliudija. Tuoktuvių vietos
pastovios daugelį metų. Priklausomai nuo pavasario eigos, kovo antroje pusėje – balandžio
pradžioje prasideda tuoktuvės. Intensyviausias tuoktuvių laikotarpis būna balandžio viduryje ir
trunka 10 – 14 dienų. Paskutinės paukščių tuoktuvės pastebėtos gegužės pirmoje pusėje.
Tuoktuvėmis būdinga tam tikra tvarka. Vakare, tuoj po saulės laidos (miglotą, apniukusią dieną
anksčiau), vienas po kito į tuoktuvių vietą renkasi kurtiniai. Jie triukšmingai tupia į pušų viršūnes,
skraido, ieško tinkamo medžio nakvynei. Nutūpęs kurtinys klausosi, keistai riaugteli. Paskutiniai
paukščiai atskrenda jau sutemus. Retkarčiais kurtinio giesmę galima išgirsti ir vakare, tačiau
paprastai ji pasigirsta anksti rytą, dar prieš aušrą. Iš pradžių lyg skiemenuoja ,,teeke – teeke...“. Šis
garsas vis greitėja, kol nutrūksta, pertrauktas garsaus pokštelėjimo ,,triok“. Šis giesmės fragmentas
būdingas vakarinės dalies populiacijos paukščiams (rytinėse ir šiaurinėse mūsų šalies dalyse jos
negirdėti). Po šios giesmės girdėti tylus savitas šnypštimas, primenantis metalo džeržgesį. Jis trunka
3-4 sekundes. Tada paukštis nieko negirdi. Kurtinio balsas gana tylus, girdimas 100 – 150 m
atstumu (Logminas, 1990).
Giedoti bando vienerių metų patinai, tačiau jų giesmė neišbaigta ir jie nedalyvauja
tuoktuviniuose turnyruose. Tokie patinai įsikuria atokiau nuo tuoktuvių vietos. Suaugę patinai turi
individualią tuoktuvių teritoriją, medį ar net keletą jų, kur nuolat atskrenda ir gieda. Ryte tuoktuvės
trunka 3-5 val., kai kurie paukščiai triukšmauja ilgiau. Tuoktuvės galima suskirstyti į tris etapus:
ankstyvajį, kai kurtiniai gieda medžiuose, vėlyvesnįjį, kai nusileidžia ant žemės, gieda
vaikštinėdami ar pešasi (paprastai tuo laiku pasirodo patelės), paskutinįjį, kai kurtiniai vėl sutupia į
medžius ir dar kurį laiką gieda. Giedodamas kurtinys vėduokle išskleidžia uodegą, papučia ir kiek
nuleidžia sparnus, galvą pakelia statmenai. Prašvitus girdėti ir patelių kvaksėjimas. Kurtinio
tuoktuvinį balsą išgirsi ne tik ankstyvą pavasarį, bet ir rudenį, kai nusistovi saulėti šilti orai. Po
![Page 19: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/19.jpg)
19
tuoktuvių paukščiai pradeda šertis. Tada beveik neskraido ir slapstosi nuošaliuose tankumynuose
(Logminas, 1990).
Kurtinių lizdavietės paprastai būna iki 1 km atstumu nuo tuoktuvių vietos. Peri retuose
brandžiuose pušynuose ar medynuose netoli atviresnių aikščių, laukymių, kirtaviečių. Lizdą suka po
kadagiais, šakų krūvomis, gailių, vaivorų krūmais. Tai nedidelės (n-4) 25-32 cm pločio ir 10-14 cm
gylio išspaustos paukščių duobutės ar natūralios žemės įdubos. Gūžtoje tik natūrali samanų, kitų
žolių danga, pavienės šakelės, žievės gabalėliai ir perinčio paukščio iškritę pūkai. Kiaušinius deda
dar nesibaigus tuoktuvėms – balandžio pabaigoje – gegužės pirmoje pusėje. Pilnos dėtys (n – 6)
aptiktos gegužės 4–15 dienomis. Deda 7–9, rečiau 4–6 ar 10 gelsvai rusvų, gausiai išmargintų
tamsiai rusvomis ar kraujo spalvos dėmelėmis, taškeliais ir gyslelėmis kiaušinių. Jų (n – 8)
matmenys: 60,3x40,9 (58,7 – 62,2 x40,3 – 41,5) mm. Sveria 53 (51 – 55) g. Patelė peri 26 – 29
dienas. Viena augina jauniklius. Ankstyvųjų dėčių jaunikliai gali išskristi gegužės paskutinėmis
dienomis, tačiau dažniausiai – birželio pirmą dekadą. Vėlyvųjų ir antrųjų vadų jaunikliai išsirita
vėliau. Birželio 24 d. Aptikti jaunikliai dar neskraidė. Vadoje būna 5 – 8 paukščiukai. Jie patiklūs,
arti prisileidžia net žmogų. Nemokėdami skraidyti, slepiasi tankioje žolėje ir tūno nejudėdami. Peri
ant žemės, todėl dėtis dažnai išdrasko šernai, mangutai, lapės bei kiti plėšrūnai. Dalis lizdų
sunaikinama kertant mišką, valant kirtavietes, deginant šakas. Nemažai jauniklių žūva per du
pirmuosius gyvenimo mėnesius dėl nepalankių klimatinių sąlygų, ligų, juos medžioja įvairūs
plėšrūs žinduoliai ir paukščiai. Taigi užauga tik 2 – 4 paukščiai (Dagys, 2006).
Jauni paukščiai pirmomis savaitėmis minta įvairiais vabzdžiais. Vėliau – augaliniu maistu:
mėlynių, vaivorų, bruknių uogomis, jų ūgliais bei lapais, įvairių kitų auglų vegetatyvinėmis dalimis.
Lesa medžių pumpurus, žirginius, kadagių uogas. Rudenėjant kurtinys lesa drebulių lapus. Žiemą
patinai minta tik pušų spygliais. Išsirenka viena ar keletą pušų, į kurias nuolat skrenda maitintis. Po
tokiais medžiais būna daug išmatų su apvirškintais spygliais. Patelė daugiau lesa beržo, juodalksnio
žirginių, įvairių augalų sėklų ir uogų. Rupiam maistui virškinti praryja daug smulkių 2 – 5 mm
dydžio kvarcinių akmenukų. Jų skilvyje būna 700 – 900 ir sveria 25 – 50 g. Akmenukus rankioja
visą laiką, tačiau intensyviausiai rudenį, prieš užsningant, ir pavasarį (Dagys, 2006).
![Page 20: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/20.jpg)
20
2. TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS IR METODIKA
Tyrimo tikslas:
Išanalizuoti kurtinių tuokviečių erdvinius poslinkius 1999-2014 metais Labanoro girios
paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje bei juos lemiančius veiksnius.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti kurtinių bendrą gausumą ir gausumo kaitą Labanoro girios paukščių apsaugai
svarbioje teritorijoje 1999-2014 metais;
2. Nustatyti Labanoro girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje žinomų kurtinių
tuokviečių erdvinę struktūrą bei jos pokyčius 1999-2014 metais;
3. Įvertinti faktorius, kurie galėjo turėti įtakos kurtinių gausos kaitai bei buveinių erdviniams
poslinkiams 1999-2014 metų laikotarpiu.
Tyrimo objektas:
Švenčionių rajone, Labanoro girios paukščių apsaugai svarbios teritorijos dalyje esanti
kurtinių populiacija.
Tyrimo hipotezė:
Labanoro girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje esanti kurtinių populiacija ar jos dalis
mažėja dėl tinkamų buveinių nebuvimo, miškų ūkio veiklos, didelės plėšrūnų gausos.
Tyrimo metodika:
Tyrimai buvo atliekami paties darbo autoriaus kartu su Labanoro regioninio parko ir
Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus už monitoringo vykdymą atsakingu
specialistu. Tyrimai buvo vykdomi žemiau aprašytomis metodikomis kombinuotu būdu. Dalis
rezultatų buvo gauta iš archyvo.
1999 metų duomenys gauti apklausiant miškininkus, gamtininkus bei pagal girininkijose ir
regioninio parko direkcijoje saugomus archyvinius duomenis. 2006, 2008, 2010, 2012 bei 2014
metais duomenys buvo surenkami sistemingiau, kadangi parko direkcijos specialistai vykdė kurtinių
valstybinį monitoringą. 2010 bei 2014 metais atliekant monitoringo darbus dalyvavo ir šio darbo
autorius.
![Page 21: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/21.jpg)
21
Stebėjimo vietos charakteristika
Atliekant tyrimą pasirinkta stebėjimo vieta – tai, visų pirma, visos žinomos kurtinių tuoktuvių
teritorijos. Tačiau siekiant tikslesnių duomenų, būtina aplankyti ir visas potencialias tuoktuvių
vietas – brandžius šviesius (be tankaus pomiškio apatiniame arde) pušynus, aukštapelkių salas bei jų
pakraščius (apypelkio miškus), t.y. tipiškas rūšies veisimosi buveines, nes kurtiniai gana dažnai
keičia tuokviečių (ypač nedidelių ir nesenai susiformavusių) vietas. Todėl turi būti tikrinami visi
tinkami medynai, ypač apie egzistuojančias (egzistavusias) tuokvietes arba ten, kur buvo stebimi
suaugę paukščiai. Nėra būtina apžiūrėti tik žmonių gausiai lankomų bei nebrandžių medynų. Jei
stebimos teritorijos yra didesnės nei 5000 ha, tai potencialios tuokvietės apžiūrimos tik apylinkėse
(t.y. tuokvietės paprastai ieškomos tik ten, kur buvo neseniai stebimi kurtiniai). Kurtinių apskaitos
vykdomos tuose pačiuose taškuose kaip ir kitais metais, nebent potencialių vietų skaičius padidėtų
dėl naujų duomenų apie pastebėtus kurtinius (Raudonikis, 2006).
Kurtinys pakankamai daug laiko praleidžia ant žemės ar besimaitindamas medžiuose ir
palyginti mažai skraido. Kurtinys – paukštis, kuris pastovių porų nesudaro, pateles jis apvaisina
tuokvietėse, į kurias jos pačios ir suskrenda. Todėl kurtinio patinai patys aktyviai neieško patelių,
tačiau pačių tuoktuvių metu patinai yra labai aktyvūs ir dažnai net agresyvūs savo gentainių
atžvilgiu.
Tuoktuvės prasideda vasario pabaigoje – kovo pradžioje ir intensyviai vyksta iki balandžio
pabaigos. Intensyviausiai jos trunka 10–14 dienų apie balandžio vidurį. Paskutiniai patinai
tuokvietėse lankosi iki gegužės mėn. Manoma, kad ilgiau užsibūna jauni patinai, vėliau pasirodę
tuovietėse. Kai tuokvietėse nebesilanko patelės, jas apleidžiai ir patinai, tačiau vėlyvi patinai yra
labai svarbūs vietos populiacijai, nes kai patelės po nesėkmingo perėjimo sugrįžta į buvusią
tuokvietę, jei čia dar yra patinų, ji pakartotinai apvaisinama. Tuoktuvių vieta, jei paukščiai
netrikdomi, išlieka pastovi daugelį metų.
Tuokviečių apsauga yra nepaprastai svarbi, nes ji yra vietinės kurtinio populiacijos traukos
centras ir palankios apsaugos būklės garantas.
Kurtinio patinai į tuokvietę susirenka dažniausiai iš vakaro ir švintant pradeda tuoktuvių
ceremonijas, kurios trunka apie 3 – 5val. Tuomet paukščiai ypač jautrūs trikdymui ir pabaidyti gali į
tuokvietę sugrįžti tik po kelių dienų. Apvaisintos patelės pasitraukia iš tuokviečių ir kelių kilometrų
atstumu nuo jų retuose pušynuose ar greta miško aikščių, kirtaviečių bei laukymių įsirengia lizdą.
Tai duobutė po kadagiais, vaivorais, gailiais ar šakų krūvomis. Patelės lizdo nesuka, o pačioje
duobutėje tik natūrali augmenija. Kiaušinius jos deda dar nesibaigus tuoktuvėms: balandžio
pabaigoje – gegužės pirmojoje pusėje. Patelė kiaušinius peri 26 – 29 dienas ir pirmosios dėtys jau
aptinkamos iki gegužės vidurio, kuriose būna 7 – 9, rečiau 4 – 6 ar 10 kiaušinių. Vadoje dažniausiai
5 – 8 jaunikliai, kurie ritasi dažniausiai birželio pirmąją dekadą. Jie yra savarankiški ir po kelių
![Page 22: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/22.jpg)
22
valandų palikę lizdą sekioja patelę. Palyginti didelė jauniklių dalis žūva dėl nepalankių klimatinių
sąlygų, todėl dažniausiai skraidyti pradeda tik 2 – 4 vienos vados paukščiai ir dalis jauniklių jau
ateinanačiais metais dalyvauja tuokvietėse, o patelės pradeda perėti jau antraisiais savo gyvenimo
metais (Raudonikis, 2012).
Stebimi parametrai
Įvertinama atskirose tuokvietėse esančių patinų gausa. Tačiau nebūtina stebėti pačių paukščių.
Apskaitų metu užtenka registruoti tik jų veiklos pėdsakus, tiksliau ekskrementus. Jie aiškiai skiriasi
tarp abiejų lyčių paukščių. Patyrę stebėtojai gali netgi nurodyti ir apytikslį patinų amžių. Be to,
pagal jų būklę (drėgnumą, spalvą, konsistenciją) galima nusakyti kokio senumo jos yra. Todėl
įdėmiai apžiūrėjus kurtinių patinų ekskrementus, galima gana tiksliai nusakyti kiek patinų paskutinę
naktį lankėsi tuokvietėje. Tačiau atskirais atvejais patinų gausą tuokvietėje galima nustatyti ir
remiantis perskrendančių paukščių sukeliamais garsais. Vienu iš dviejų būdų nustatytas maksimalus
patinų skaičius tuokvietėje ir nurodo vietinės populiacijos dydį (Raudonikis, 2006).
Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas
Vertinami tokie parametrai: miško ūkinė veikla veisimosi (tuokvietėje) ir maitinimosi (300 m
apie tuokvietes) vietose, papildomi trikdymo faktoriai, plėšrūnų veiklos. Vietos savybių
išsaugojimas ir pasikeitimai vertinami balų sistema, pagal žemiau pateikiamą lentelę:
4 lentelė. Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas
Grėsmė Įvertinimas Detalesnis pažeidimo fakto
aprašymas
1. Kirtimai veisimosi
vietoje rugsėjo-sausio
mėn.
1:Yra / 0:Nėra Nurodoma jei registruojami tik
pagrindiniai kirtimai (plyni ir
atrankiniai, ne ugdomieji,
šviesinimo ar sanitariniai)
2. Kirtimai, miško ruoša
veisimosi vietoje vasario –
rugpjūčio mėn.
1:Yra / 0:Nėra Nurodomi jei registruojami bet
kokie kirtimai, pradedant
ugdomaisiais
3. Kirtimai, miško ruoša
maitinimosi vietose
vasario – rugpjūčio mėn.
1:Yra / 0:Nėra Nurodomi jei registruojami bet
kokie kirtimai, pradedant
ugdomaisiais
4. Lankytojai veisimosi ir
maitinimosi vietose
1:Yra / 0:Nėra Registruojama jeigu žmonės
apsistoja ilgesniam laikui
(stovyklauja) arba užtrunka ilgiau
(pvz. grybauja)
5. Trikdymas dėl
transporto priemonių
1:Yra / 0:Nėra Nurodoma, jeigu veisimosi ar
maitinimosi vietas kerta bet kokio
dydžio keliukais, kuriais vasario –
rugpjūčio mėn. važinėja transporto
priemonės
6. Plėšrūnų galimas
neigiamas poveikis
1:Yra / 0:Nėra Nurodoma, jeigu veisimosi ar
maitinimosi vietose didelė plėšrūnų:
šernų, lapių, kiaunių, mangutų gausa
(pagal pėdsakus ant sniego, išknisas)
![Page 23: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/23.jpg)
23
Stebėjimų procedūra
Apskaita vykdoma pačioje tuokvietėje (ar pasirinktoje potencialioje teritorijoje), detaliai
apžiūrint kurtinių veiklos pėdsakus – ekskrementus, pėdas, plunksnas ir pan. Tačiau esminė
informacija apie tuokvietės būklę, t.y. patinų skaičių, surenkama tik tiksliai nustačius, kuriuose
medžiuose patinai tupi tuoktuvių metu. Vėliau, pagal išmatų kiekį ir būklę, sprendžiama apie patinų
tuokvietėje skaičių.
Taigi, net ir žinant tikslią tuokvietės vietą, joje reikia suregistruoti visus kurtinių naudojamus
medžius. Tai galima pasiekti tik įdėmiai apžiūrint kiekvieną potencialiai tinkamą medį (ir kas
dedasi po juo), t.y. stambias pušis su pakankamai storomis šakomis, prie kurių yra geras
priskridimas. Todėl kiekvienoje atrinktoje teritorijoje sugaištama labai nevienodai laiko. Tai
priklauso nuo tuokvietės dydžio, gamtinės buveinės tipo (ar tik pavieniai tinkami medžiai, ar visas
medynas ir pan.). Vykdant apskaitas reikia vengti bet kokio paukščių trikdymo, todėl stebėtojai turi
elgtis tyliai, autotransporto priemones palikti kiek įmanoma toliau nuo tuokvietės.
Ankstesniais metais taikytos patinų (ar jų balsų) registracijos tuokvietėse
nerekomenduojamos. Pirmiausia, tai trikdo paukščius labai svarbiu jų sezoninio gyvenimo
momentu. Be to, apskaitų trukmę ir sėkmę sunku planuoti, nes apskaitą gali nutraukti netikėtai
pabaidytas jaunas patinas. Pavieniai patinai, ypač jauni, neretai laikosi ir atokiau nuo pagrindinės
tuokvietės “aikštės”, todėl gali likti nepastebėti. Atskirais atvejais patinų gausą tuokvietėje galima
nustatyti ir remiantis perskrendančių paukščių sukeliamais garsais, kadangi nuo žemės į medžius
kylantys ar iš vieno medžio į kitą perskrendantys paukščiai girdimi iš gana toli. Šiuo atveju nėra
būtinas tiesioginis kontaktas su paukščiais, kuomet jie gali būti pabaidomi. Tačiau šis metodas tinka
tik iš anksto žinomų tuokviečių atveju, nes stebėtojai turi žinoti tuokvietės ribas ir užimti
atitinkamas pozicijas prieš apskaitas. Be to, jį taikyti gali tik didelę patirtį turintys stebėtojai,
kadangi ne taip paprasta, ypač gausesnėse tuokvietėse, nustatyti ar buvo girdėti skirtingu paukščių,
ar to paties perskridimai. Tai įvertinti gali tik patyręs tyrėjas, todėl labiau rekomenduojama patinų
apskaita remiantis ekskrementais. Tačiau, bet kuriuo atveju, reikia iš anksto nuspręsti, kurį metodą
pasirinkti ir jį taikyti vėlesniais metais. Metodų kaitaliojimas nerekomenduojamas.
Apskaitos tose pačiose vietose vykdomos kovo trečią-balandžio pirmą ir balandžio antrą-
trečią dekadomis, priklausomai nuo pavasario pradžios ir eigos. Tuokvietese patinai lanko iki
gegužės pradžios, tačiau nuo balandžio pabaigos jų skaičius jau neatspindi tikrosios populiacijos
būklės, nes dalis paukščių jau palieką tuokvietę. Be to, kad nereikėtų naujų tuokviečių ieškoti per
patį apskaitų įkarštį, patartina potencialių vietų paiešką vykdyti jau vasario pabaigoje-kovo
pradžioje. Tuo metu paukščiai laikosi netoliese būsimų tuokviečių, o jų veiklos pėdsakai
(ekskrementai, sparnų ir pėdų žymės) lengvai pastebimi ant sniego dangos. Ši informacija
palengvins vėlesnę tuokviečių paiešką apskaitų metu.
![Page 24: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/24.jpg)
24
Apskaitoms pagal ekskrementus tinkamas visas šviesus paros metas, tačiau pačiose
tuokvietėse galima lankytis ne anksčiau kaip 4 valandos po saulės patekėjimo. Tai yra labai griežtas
reikalavimas, nes ankstaus ryto metu tuokvietėje yra apvaisinamos patelės. Ir, galiausiai, apskaitos
turi būti baigiamos ne vėliau kaip 16 val., nes tuo metu patinai susirenka tuokvietėse. (Raudonikis,
2006)
Duomenų rinkimui reikalinga įranga ir priemonės
GPS imtuvas su atsarginiais elementais
Detalus vietovės žemėlapis (ne stambesnis nei 1:10000)
Diktofonas su atsarginiais elementais
Užrašų knygutė (diktofono gedimo atveju) ir bent dvi rašymo priemonės
Transporto priemonė
Laikrodis
Atsarginis apavo komplektas
Mobilusis telefonas – nenumatytiems atvejams
Stebėjimų registracijos procedūra
Rūšies monitoringo duomenys surašomi į perinčių paukščių rūšių monitoringo bendruosiuose
reikalavimuose pateikiamą apskaitos duomenų formą. Atskirai pateikiama informacija apie atskiroje
tuokvietėje stebėtus paukščius.
Pradinis kurtinio monitoringo etapas apskaitų metais yra informacija apie esamas ir
potencialias tuokvietes surinkimas prieš veisimosi sezoną (žiemą, anksti pavasarį) apklausiant
miškininkus, medžiotojus, vietinius žmones ar tiesiog aplankant potencialias buveines ir ieškant
rūšies veiklos pėdsakų. Tai savarankiškai stebėtojų renkama informacija, vėliau leidžianti sumažinti
jų lauko darbų kaštus, tačiau šie duomenys į apskaitos duomenų formą nerašomi.
Atliekant apskaitą būtina nurodyti naujai aptiktas tuokvietes, kurių nebuvo individualiose
monitoringo programose, tačiau kuriose turi būti vykdomos patinų apskaitos. Naujai aptiktas
tuokvietes reikėtų pažymėti kartografinėje medžiagoje ir nustatyti jų koordinates. Papildomai būtina
nurodyti apie aptiktus žuvusius paukščius, kurie neretai aptinkami tuokvietėse. Galiausiai,
pageidautina pateikti siūlymus dėl tuokviečių būklės pagerinimo (buveinių tvarkymo, kylančių
grėsmių sumažinimo ir pan.). Kai kada galima pastebėti, kad vienas patinas tos pačios nakties metu
tupi keliuose medžiuose, tačiau tai nustatyti reikalinga nemaža patirtis bei papildomos žinios.
(Raudonikis, 2006)
Duomenų kokybės užtikrinimas
Apskaitų rezultatams didžiausią įtaką turi gausūs krituliai ir sniegas. Lietus sudrėkina
paukščių ekskrementus, todėl tampa sunku nustatyti jų amžių. Kai išmatos papildomai drėkinamos,
![Page 25: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/25.jpg)
25
apskaitų negalima vykdyti ne tik lietingu oru, bet ir artimiausią dieną po jo. Tuo tarpu naujai iškritęs
sniegas paslepia paukščių ekskrementus bei pėdsakus, todėl netikslinga ne tik vykdyti apskaitų, bet
net ir pačių tuokviečių paieškos. Registruojant patinus pagal perskridimų garsus,
nerekomenduotinos apskaitos vėjuotu oru, kadangi ošiantys medžiai žymiai susilpnina girdimumo
galimybes.
Stebėjimus gali vykdyti tik kvalifikuoti, pakankamos ornitologinių tyrimų patirties turintys
stebėtojai arba specialiai tam apmokyti asmenys. Paukščių lyties ir amžiaus nustatymas pagal
ekskrementus yra nesunkiai įsisavinamas, tačiau tai turi išaiškinti specialistai. Tikslesnis patinų
skaičiaus įvertinimas remiantis girdimais paukščių perskridimais reikalauja žymiai detalesnių
išaiškinimų bei apmokymų, kurie turi būti organizuojami tik rūšies apskaitų programose
dalyvaujantiems stebėtojams (Raudonikis, 2006).
Labanoro girios PAST (iki 2005 metų – Labanoro regioniniame parke) kurtinių gausa buvo
įvertinta 18 tuokviečių. 1999 metais buvo žinoma 16 tuokviečių. 2006 – 2014 metais juose vykdyti
monitoringo darbai, šiuo metu parko teritorijoje nustatyta 18 – 19 tuokviečių, visos – Švenčionių
rajone. 1999 metų duomenys gauti apklausiant miškininkus, gamtininkus, pagal girininkijose ir
regioninio parko direkcijoje saugomus archyvinius duomenis. 2006, 2008, 2010, 2012 bei 2014
metais duomenys buvo surenkami sistemingiau, kadangi parko direkcijos specialistai vykdė kurtinių
valstybinį monitoringą. 2010 bei 2014 metais atliekant monitoringo darbus dalyvavo ir šio darbo
autorius. Tuokviečių išsidėstymas pateikiamas 3 pav.
3 pav. Kurtinių tuokviečių bei potencialių tuokviečių išsidėstymas Labanoro girios PAST
(didžiosiomis raidėmis pažymėtos atskiros tuokvietės)
![Page 26: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/26.jpg)
26
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1.Kurtinių gausumo pokyčiai Labanoro girios PAST 1999 – 2014 metais
Paskutinį kartą kurtinių tuoktuvės A tuokvietėje fiksuotos 2007 metais. Buvo likęs vienintelis
„ilgametis“ patinas, atskiriamas pagal baltą dėmelę ant kaklo. Panašu, jog tuokvietė išnyko arba
persikėlė į kitą vietą. Be to, sąlyginai netoli, apie 4 km. Atstumu yra kitos tuokvietės. Todėl galima
manyti, jog paskutinis patinas arba prisijungė prie tose tuokvietėse esančių, arba dėl vienų ar kitų
priežasčių žuvo. Šalia tuokvietės esančiu plentu Molėtai – Ignalina eismas visada buvo intensyvus,
todėl negalima teigti, jog trikdymas dėl transporto priemonių galėjo turėti įtakos tuokvietės
sunykimui. Suintensyvėjęs neigiamas plėšrūnų poveikis irgi mažai tikėtinas, kadangi neatsirado
jokių naujų faktorių, galėjusių sąlygoti plėšrūnų gausos padidėjimą.
2006 metais Kiauneliškio rezervate buvo fiksuota B tuokvietė, tačiau šiais metais yra tik
netiesioginiai to įrodymai. Vis dėlto, kadangi gretimos tuokvietės nutolę gana dideliu atstumu,
galima spėti, jog netoliese tuokvietės esama. Tai patvirtina faktas, jog 2007 – 2008 metais netoliese
esančioje Salaičio apyežerių pelkėje rasta labai daug kurtinių veiklos pėdsakų.
Tuokvietė buvo visiškai šalia A tuokvietės, netgi tikėtina, jog tai viena ir ta pati. Vis dėlto
1999 metų miškų inventorizacijos metu jos išskirtos kaip atskiros. Vienintelė jas skirianti rimtesnė
kliūtis – plentas Molėtai – Ignalina, tačiau vargu ar tai gali būti argumentas išskiriant dvi tuokvietes.
Kaip ten bebūtų, šiuo metu tuokvietė nebeegzistuoja, paskutiniai veiklos pėdsakai (plunksnos)
fiksuotos 2010 metais.
Galimai tikėtinas didesnis nei kitur neigiamas plėšrūnų poveikis, kadangi tuokvietė įsikūrusi
rezervate, kur draudžiamas bet koks lankymas, taip pat ir medžioklė.
C Tuokvietė stabili, akivaizdžių grėsmių nėra, gausos pokyčiai neesminiai. Pažymėtina, jog
1999 metų miškų inventorizacijos medžiagoje buvo išskirtos dvi tuokvietės, susiliečiančios viena su
kita. Šio darbo autoriaus bei Labanoro regioninio parko direkcijos specialistų nuomone, šiuo atveju
tai netikslinga traktuoti kaip dvi tuokvietes dėl pernelyg mažų atstumų. Realių išskirtinių grėsmių
nepastebima, plėšrūnų galimas neigiamas poveikis irgi neturėtų būti traktuotinas kaip išskirtinis.
Tuokvietė yra Antaliedės botaniniame – zoologiniame draustinyje, dėl tokio statuso labiau ribojama
miškų ūkio veikla.
D Tuokvietė stabili, ypatingų grėsmių nenustatyta. Netoliese yra kranklio lizdas. Pažymėtina,
jog 1999 metų miškų inventorizacijos duomenimis, Netoliese, iki 1 km. Atstumu buvo išskirtos dvi
kitos tuokvietės, kuriose parko direkcijos specialistams nuo 2006 metų kurtinių užfiksuoti
nepavyko. Viena tų galimų tuokviečių akivaizdžiai neatitinka kriterijų, kadangi išskirta eglyne, tad
greičiausiai įsivėlė klaida. Kita tuokvietė pagal medynų struktūrą atitinka kriterijus, tačiau paukščių
tenai nefiksuota. Tuokvietė yra Girutiškio gamtiniame rezervate, todėl jokių kitų grėsmių būti
![Page 27: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/27.jpg)
27
negali. Šie niuansai bus aptariami kitame skyriuje vertinant tuokviečių erdvinius poslinkius. Pagal
istorinius duomenis nepavyko įvertinti 1999 metų kurtinių gausos. Nelabai aiškios tuokvietės ribos,
kadangi gana dideli plotai medynų atitinka kriterijus, tiksliau kažką nustatyti nepavyko dėl laiko
stokos.
F tuokvietė yra Girutiškio gamtiniame rezervate, pačiame centre. Pagal lokalizaciją šios
tuokvietės paukščiai turėtų kontaktuoti su esančiais G tuokvietėje, kadangi nedideli atstumai,
kurtiniai stebėti ir teritorijoje tarp tuokviečių. Galbūt tai yra netgi ta pati tuokvietė. Išskirtinių
grėsmių nėra, kadangi rezervatas, galimas didesnis nei kitur neigiamas plėšrūnų poveikis.
G yra viena seniausių tuokviečių, žinoma daugiau kaip 30 metų. Kurtinių skaičius joje
stabilus, arba bent jau turėtų būti taip traktuojamas. 1999 metų duomenys gali būti netikslūs,
kadangi toks didelis patinų skaičius kelia abejonių – artimoje aplinkoje nėra daug tinkamų biotopų.
Lyginant su 2006 bei 2008 metais, tuokvietė nežymiai erdviškai transformavosi. Tai bus atskirai
aptariama kitame skyriuje. Kasmet patinų skaičius vertintas visais trimis metodais (klausymasis
vakare, pagal ekskrementus dieną, iš slėptuvės ryte).
H tuokvietėje gana intensyvus trikdymas – ją kerta gana intensyviai važinėjami miško
keliukai, elektros linija, per tuokvietę išgabenama mediena, vyksta pagrindiniai bei tarpiniai
kirtimai. 2006 - 2010 metais vieno patino tuoktuvių medis visiškai nesikeitė. Tuoktuvės centras –
plynas kirtimas, kuriame, tiesa, palikta 20 medžių 1 ha. Labiausiai tikėtina, jog tuokvietė pasislinko
į šiaurės vakarus ir susiliejo su U tuokviete, kuri irgi pasislinkusi šiauriau. Detaliau tai bus
aptariama tolesniuose skyriuose.
I tuokvietėje labai sudėtinga atlikti korektiškas apskaitas, kadangi pelkinė tuokvietė. Tai, jog
stebimi suaugę kurtinio patinai rodo, jog tuokvietės vis dėlto esama, tačiau ji nelokalizuota.
Apskaitas apsunkina tai, jog šalia gyvena erelis žuvininkas (Pandion haliaetus), todėl siekiant
išvengti trikdymo minimizuojamas lankymosi tuokvietėje laikas. Galimi kontaktai su E tuokviete.
2010 metais
J tuokvietėje besilankančių patinų kiekis nevertintinas. Ankstesniais metais buvusi gausi ir
gyvybinga tuokvietė galėjo persikelti į kitą vietą dėl gamtos fotografų itin intensyvaus trikdymo,
tačiau vis dėlto 2012 bei 2014 metais kurtiniai vėl aptikti. Galbūt tiesiog 2010 metais jų nepavyko
aptikti dėl subjektyvių priežasčių (4 pav.).
![Page 28: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/28.jpg)
28
4 pav. Kurtinių gausos atskirose tuokvietėse (A-J) 1999-2014 metais palyginimas.
Tikėtina, jog kažkada buvusi gausi ir gyvybinga K tuokvietė pasislinko dėl miško kirtimų
įtakos. Akivaizdžiai didelę neigiamą įtaką gali daryti miško išvežimo (ne ištraukimo) darbai,
kadangi jų laikotarpis nėra reglamentuotas. Vyko sanitariniai kirtimai, taip pat vykdytas atvejinis
kirtimas. Taip pat, nors vietovė ir turi botaninio – zoologinio draustinio statusą, vyksta intensyvi
nelegali rekreacinė veikla. Greičiausiai kurtiniai pasitraukė labiau į rytus bei susiformavo pelkinė
tuokvietė. Šie niuansai bus detaliau aptariami kitame skyriuje.
L tuokvietė, jei ji yra, nežinoma, bet tikrai ne nurodytoje vietoje. Gausa nevertinama.
Greičiausiai 1999 metų miškų inventorizacijos duomenyse įsivėlė klaida.
Tikėtina, jog M tuokvietėje susirenkantys paukščiai kontaktuoja ir su N tuokvietės paukščiais.
Vienintelis barjeras – gana mažai važinėjamas plentas, šalia kurio kurtinys buvo stebėtas. Anot
vietinio medžiotojo, jis šioje vietovėje eidavo klausytis kurtinių dar apie 1998 metus. Dalis
tuokvietės gali būti pelkiniame miške, kur daug sunkiau aptikti paukščių veiklos pėdsakus.
N tuokvietėje 2007 metais per vieną kvartalą ant kvartalinės linijos aptikta ekskrementų.
Netoli 2008 m. jau preliminariai identifikuotos tuokvietės (gretimame kvartale) Labanoro
girininkijos eiguliai rado lizdą su kiaušiniais. Kitas lizdas rastas 2012 metais. Gausa vertinta visais
trimis metodais. Neabejotinai galimi šios tuokvietės paukščių kontaktai su esančiais M ir Q
tuokvietėse (galimai atskirais metais patinai lankosi ir kitose). Tai bus aptarta kitame skyriuje.
Tuokvietė geros būklės, tačiau šalia eina miško keliukas į Paalsuodės kaimą, netoli yra ir šiais
metais asfaltuotas krašto kelias. 2012 metais kovo mėnesį tuokvietėje vykdytas nelegalus plynas
kirtimas, vykdyti medienos išgabenimo bei sandėliavimo darbai.
0
1
2
3
4
5
6
A B C D E F G H I J
Ku
rtin
ių p
atin
ų s
kaič
ius
Tuokvietės (A-J)
1999
2006
2008
2010
2012
2014
![Page 29: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/29.jpg)
29
O tuokvietėje susirenkantys paukščiai, ypač pastaruoju metu, labai trikdomi. Vykdomi miško
gabenimo darbai, medienos apdorojimas (šakų smulkinimas pačioje tuokvietėje), buvo platinamas
kelias. Labai tikėtina, jog tuokvietė pasitraukė į kitą vietą. Netrikdoma tuokvietė buvo gana gausi,
buvo matomos ir patelės.
2006 metais lokalizuotoje P tuokvietėje 2008 metais kurtinių veiklos pėdsakų neaptikta. 2010
metais dieną vizualiai stebėti trys patinai, nors tuokvietė nelokalizuota. Netoliese gyvena erelis
žuvininkas, todėl pakartojimai nebuvo atliekami. 2012 metais paukščių ar jų veiklos pėdsakų
neaptikta, 2014 metais apskaitos nevykdytos. Siekiant tiksliau įvertinti tuokvietės lokalizaciją,
reikalingi papildomi išsamūs tyrimai.
Gali būti, jog Q tuokvietėje lankosi paukščiai iš N tuokvietės arba tai ta pati N tuokvietė.
Tyrimus apsunkina dideli plotai potencialiai tinkamų medynų. 2012 metais vykdyti plyni
pagrindiniai miško kirtimai, miško sodinimo darbai. Veiklos požymių aptinkama daugelyje vietų. R
tuokvietėje vykdyti miško kirtimo bei išvežimo darbai. Tuokvietę kerta neintensyviai važinėjamas
miško keliukas. Pati tuokvietė buvo žinoma ir anksčiau, tik niekur oficialiai tai nebuvo skelbta.
S tuokvietė iki 2008 metų nebuvo žinoma, todėl šiuo atžvilgiu miškų ūkio veikla nebuvo
ribojama, apie tuokvietę plyni kirtimai, pakraščiuose aptikti medžiotojų bokšteliai. Medžiotojai bei
Labanoro girininkijos girininkas teigia matę kurtinius, tačiau juos pažįsta ir nemedžioja. Pastaruoju
metu pro tuokvietę išgabenama mediena iš tolimesnių kvartalų. Tikėtina, jog tuokvietė arba sunyko,
arba pasislinko, nors 2014 metais vienas patinas ir buvo stebėtas vizualiai.
Gali būti, jog T tuokvietė sunyko pasislenkant į pietus bei susiliejant su U bei H tuokvietėmis,
kadangi atstumai nėra dideli, apie 1,5 km., o tarp šių tuokviečių kurtinių veiklos pėdsakų buvo
aptinkama.
2012 – 2014 metais U tuokvietės aplinkoje stebimas labai suintensyvėjęs trikdymas, kaip ir H
tuokvietėje. Iki 7 kurtinių patinų pastaraisiais metais buvo stebima piečiau, prie kelio Lakaja –
Januliškis. Tai galėtų būti patinai iš T, U ir H tuokviečių, suformavę vieną naują. Šie aspektai bus
aptariami kitame skyriuje.
Potencialioje V tuokvietėje apskaitos daugiau nebuvo vykdomos, todėl jokių duomenų apie
kurtinių buvimą nėra. Teritorijoje buvo lankomasi kitais tikslais, tačiau kurtinių veiklos požymių
neaptikta.
Pakartojimas Z tuokvietėje nebuvo atliktas dėl laiko stokos, bet 2010 metais tikrai buvo ne
mažiau kaip 2 kurtinio patinai. Vėlesniais metais apskaitos nevykdytos dėl labai sudėtingo
teritorijos pasiekiamumo bei laiko stokos.
Siekiant palyginti kurtinių gausą 1999 – 2014 metais buvo atlikta lyginamoji analizė.
Analizės rezultatai pateikti 5 pav. bei 5 lentelėje.
![Page 30: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/30.jpg)
30
5 pav. Kurtinių gausos atskirose tuokvietėse (K-U) 1999-2014 metais palyginimas.
5 lentelė. Kurtinių gausos atskirose tuokvietėse 1999-2014 metais palyginimas ( patinų skaičius), ( ?
– nežinoma).
Metai
Tuokvietė
1999 m. 2006 m. 2008 m. 2010 m. 2012 m. 2014 m.
A 4 1 0 0 0 0
B 3 2 0 1 0 0
С 5 4 3 5 5 4
D ? ? 2 2 1 2
E ? 2 5 4 1 2
F ? 1 1 1 2 ?
G 7 2 4 3 5 3
H 4 1 3 3 0 0
I 1 1 1 2 1 1
J ? ? 6 ? 5 6
K 10 ? 1 ? 1 ?
M ? ? 1 2 1 1
N ? ? 3 3 4 3
O ? ? 4 4 6 ?
P ? 3 ? 3 ? ?
Q ? ? 1 1 3 2
R ? 1 1 3 4 ?
S ? ? 2 2 ? 1
T ? ? 2 1 ? ?
U ? ? 6 ? ? ?
Viso: 34 18 26 21 39 25
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
K M N O P Q R S T U
Ku
rtin
ių p
atin
ų s
kaič
ius
Tuokvietės (K-U)
1999
2006
2008
2010
2012
2014
![Page 31: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/31.jpg)
31
34
18
26
21
39
25
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
1999 2006 2008 2010 2012 2014
Lyginant kurtinių gausą atskirose tuokvietėse pastebimas skirtingas kurtinių skaičius
skirtingais metais. 1999 metais kurtinių didžiausias skaičius buvo pastebimas A, C, G ir K
tuokvietėse, tačiau A tuokvietė jau nebeegzistuoja, kadangi paskutiniai veiklos pėdsakai
(plunksnos) buvo fiksuotos 2010 metais. Tuokvietės išnykimui įtakos galėjo turėti plėšrūnų
poveikis, kadangi tuokvietė buvo įsikūrusi rezervate, kur draudžiamas bet koks lankymas ir
medžioklė.
Analizuojant kurtinių skaičių 1999 – 2014 metais pastebima, kad didžiausias šių paukščių
populiacijos mažėjimas buvo 2006 metais, kuomet jų buvo pastebima tik 18. Lyginant su kitais
metais (2008 – 2012) skaičius svyruoja 21 – 39. Tokią pat išvadą galima daryti ir lyginant
atitinkamų tuokviečių kurtinių populiaciją, beveik visuose tuokvietėse kurtinių pastebima 2008,
2010, 2012 metais. Tačiau 2014 metais vėl pastebimas kurtinių skaičius mažėjimas, iš viso
preliminariai jų suskaičiuojama buvo tik 25 (6 pav.)
6 pav. Kurtinių skaičius 1999 - 2014 metais.
Taigi, vertinant bendrą gausumą gali atrodyti, jog 2006 metais kurtinių buvo sumažėję. Tačiau
tai lėmė subjektyvios priežastys – tai buvo pirmi metai, kai buvo pradėtas vykdyti valstybinis
monitoringas, tyrėjui trūko patirties, mažiau pažįstama buvo ir teritorija. 1999 metų duomenys
nepilni, nes dažnai buvo konstatuojama, jog tuokvietėje kurtinių yra, tačiau neaiškus jų kiekis. 2014
metais ne visose tuokvietėse atlikti tyrimai.
Apibendrinant galima teigti, jog Labanoro regioniniame parke esanti kurtinių populiacija yra
pakankamai stabili ir gyvybinga, tuokviečių tankis pakankamas jog populiacija galėtų egzistuoti
ilgą laiką. Įvertinus tai, jog menamai žinoma apie 70% tuokviečių, bendra paukščių (patinų) gausa
Labanoro girios PAST yra apie 25.
![Page 32: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/32.jpg)
32
3.2.Kurtinių tuokviečių erdviniai poslinkiai Labanoro regioniniame parke 1999 – 2014
metais
Kaip jau buvo minėta 2 skyriuje, buvo vertinami ir tuokviečių erdviniai poslinkiai bei tai
įtakojantys faktoriai. 7 pav. pateikiamas A tuovietės erdvinis išsidėstymas.
7pav. Kurtinių A tuokvietės erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)
Tuokvietės (A) bei jos apsauginės zonos (A1) ribos nuo 1999 metų išliko nepakitusios. Tačiau
šiuo metu esama tuokvietė yra sunykusi. To faktoriai – pernelyg mažas paukščių kiekis buvusioje
tuokvietėje, t.y. jis labai sumažėjo ir galiausiai išnyko visai. Greičiausiai dalis kurtinių persikelė į Q
arba N tuokvietes (nors tikėtina, jog tai – viena ir ta pati).
A
A1
![Page 33: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/33.jpg)
33
8 pav. Kurtinių B tuokvietės erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)
Ši tuokvietė (B), bei jos apsaugos zonos (B1) taip pat nepakitusi nuo 1999 metų, bet šiuo
metu taip pat yra išnykusi. Ji, kaip ir minėta, yra visai šalia A tuokvietės, todėl jas galbūt būtų buvę
galima traktuoti kaip vieną. Vėlgi, galimai paukščiai, nykstant tuokvietei pasitraukė į N arba Q
tuokvietes.
B
B1
![Page 34: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/34.jpg)
34
9pav. Kurtinių C tuokvietės erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvm.lt)
C tuokvietė, čia traktuojama kaip viena, pagal valstybinės miškų tarnybos duomenis iš tiesų
yra dvi tuokvietės (9 pav.). Matome, jog šios menamos dvi tuokvietės tarpusavyje ribojasi
tuokviečių apsauginėmis zonomis (C1), tarp pačių tuokviečių atstumas yra apie 200 m. Todėl vargu
ar jas galima būtų traktuoti kaip atskiras tuokvietes, kadangi visiškai neabejotinai abiejose
teritorijose dėl mažo atstumo lankosi tie patys paukščiai.
Tuokvietė žinoma mažiausiai nuo 1999 metų, aktyvi bei gyvybinga ir dabar, pasižymi
stabilumu erdvėje. Erdvinių pokyčių iš esmės nepastebėta.
C
C1
C1
C
![Page 35: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/35.jpg)
35
D tuokvietė (10 pav.) lokalizuojasi Girutiškio gamtiniame rezervate, žinoma nuo 2008 metų.
10 pav. Kurtinių D tuokvietės erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)
Ji lokalizuojasi 42 bei 43 kvartaluose, per stebimą laikotarpį išliko stabili. Pažymėtina, jog
nuo 2006 metų kurtinių neaptinkama 1999 metais inventorizuotose tuokvietėse, esančiose 144 –
145 bei 159 – 160 kvartaluose. Pastaroji išvis neatitinka kriterijų, kadangi visiškai netinkami
medynai – vyrauja eglės su tankiu pomiškiu, buveinė visiškai netinkama.
Tuo tarpu 144 – 145 kvartaluose esantys medynai potencialiai labai tinkami, tačiau juose
jokių kurtinių veiklos pėdsakų pastaruoju metu neaptinkama. Jei ten tuokvietė ir buvo, ji pasislinko
(kas mažai tikėtina, nes aplinkoje vėlgi nelabai tinkami medynai) arba susijungė su D tuokviete. Tai
galėjo įtakoti vien tik gamtiniai faktoriai, nesusiję su žmogaus veikla.
D
![Page 36: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/36.jpg)
36
E ir I tuokviečių išsidėstymas bei ribos pateiktos 11 pav.
11 pav. Kurtinių E ir I tuokviečių erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)
E tuokvietėje, esančioje 57 ir 63 kvartaluose kurtiniai buvo fiksuoti (tiesa, ne kasmet), ji buvo
stabili. Tuo tarpu I tuokvietė, esanti 61 bei 67 kvartaluose monitoringo duomenimis nebuvo
patvirtinta, nerasta jokių požymių, jog jos ten esama. Tiesa, kurtiniai ne monitoringo metu šioje
išskirtos tuokvietės teritorijoje buvo fiksuoti, tačiau tai galėjo būti ir paukščiai, susirenkantys į E
tuokvietę. Jokių išskirtinių faktorių, galinčių neigiamai įtakoti kurtinių būklę E ar I tuokvietėse,
nenustatyta.
F tuokvietė (12 pav.) aptikta Girutiškio gamtiniame rezervate, iki 2006 metų ji nebuvo
žinoma, joje aptinkami pavieniai paukščiai. Kadangi šalia yra gana gausi ir ilgametė G tuokvietė
(12 pav.), labai tikėtina, jog F tuokvietės patinai dažnai nuskrenda ir į G.
E
E1
I I1
![Page 37: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/37.jpg)
37
12pav. Kurtinių F ir G tuokviečių erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)
Tarp F (20 ir 21 kvartalai) bei G (31 ir 32 kvartala) yra apie 1 km atstumas. Be to, reikia
įvertinti tai, jog G tuokvietė pasislinkusi – jos lokalizacija šiuo metu yra 31 kvartalo šiaurės
vakarinėje dalyje (pažymėtoje kaip apsaugos zona) bei 23 kvartalo pietinėje dalyje (dalinai
buvusioje tuokvietėje, dalinai – apsaugos zonoje). Taigi, tuokvietė pasislinko į šiaurės vakarus, link
F tuokvietės.
Pagrindiniai tai sąlygoję veiksniai galimai buvo bent keli. Rytiniu tuokvietės pakraščiu
praeina miško keliukas, tiesa, neintensyviai eksploatuojamas. Prie pietiniame pakraštyje esančio
Ešerinio I ežero gana intensyviai poilsiaujama, nors tai ir neleistina (teritorija turi telmologinio
draustinio statusą). Galėjo įtakos turėti ir miškų ūkio veikla (sanitariniai bei kiti (ribinių linijų
prakirtimas) kirtimai). 2012 metais aptiktas negyvas patinas, dalinai suėstas, taigi, tam tikrą poveikį
galėjo turėti ir plėšrūnų veikla.
Apibendrinant galima teigti, jog G tuokvietės bei jos apsaugos zonos ribos yra koreguotinos,
nors tuokvietė gyvybinga, tačiau ji pasislinkusi erdvėje.
H ir U tuokvietės (13 pav.) buvo šalia viena kitos.
F F1
G
G1
![Page 38: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/38.jpg)
38
13pav. Kurtinių H ir U tuokviečių erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)
Dėl mažo atstumo tarp jų vėlgi galima spėti, jog jos galėjo būti traktuojamos kaip viena.
Žinomos nuo 1999 metų šiuo metu jos kaip ir nebeegzistuoja, tačiau susiformavo kita tuokvietė,
greičiausiai iš abiejų pastarųjų. Jų lokalizacija šiuo metu yra Pasiaurės girininkijos 31 – 42 bei
Januliškio girininkijos 70 – 80 kvartalai. Pagrindinės poslinkio priežastys be jokios abejonės yra
intensyvi miškų ūkio veikla bei trikdymas. Transporto priemonės vargu ar galėjo turėti įtakos
poslinkiams, kadangi per buvusias tuokvietes einančiomis kvartalinėmis, miško keliukais bei
elektros linija eismas daug mažiau intensyvesnis, nei keliu Lakaja – Januliškis. Tuo tarpu sodinukų
sodinimas, ugdymas, tarpiniai bei pagrindiniai kirtimai, medienos ruoša, jos išvežimas neabejotinai
yra pagrindiniai trikdžiai, sąlygoję šiuos pokyčius. Reikalingi papildomi tyrimai naujos tuokvietės
ribų bei apsaugos zonos ribų išskyrimui.
J tuokvietės lokalizacija bei ribos pateikiamos 14 pav.
H U H1
U1
![Page 39: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/39.jpg)
39
14 pav. Kurtinių J tuokvietės erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)
Tuokvietė ilgametė, stabili ir gana gausi (iki 7 patinų atskirais metais). Jokių erdvinių
poslinkių nepastebėta. Tuokvietė kompaktiška, ją riboja netinkami medynai. Šalia einantis keliukas
mažai važinėjamas, be to, kaip jau buvo minėta, neintensyvus eismas paukščių tuoktuvių metu
netrikdo, bent jau nepastebėta jokių to įrodymų.
K ir S tuokvietės išsidėstę sąlyginai arti viena kitos (15 pav.).
15pav. Kurtinių K ir S tuokviečių erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)
J
J1
K
K1
S S1
![Page 40: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/40.jpg)
40
K tuokvietė dėl pagrindinai miško kirtimų yra pasislinkusi į 206 bei 217 kvartalus. 216
kvartalo rytinėje dalyje, pačioje tuokvietės teritorijoje vyko intensyvūs miško kirtimai, tarp jų ir
pagrindiniai atvejiniai. Šiuo atveju vėlgi tai be jokios abejonės turėjo įtakos tuokvietės poslinkiams.
Beje, ne vien dėl trikdymo, bet ir dėl tuokviečių būklės pabloginimo.
Tuo tarpu S tuokvietė, esanti 220 kvartale dalinai buvo sugadinta, dalinai išbaidyti paukščiai
(vasario – kovo mėnesiais buvo vykdomas plynas kirtimas).
3.3.Faktorių, turėjusių įtakos kurtinių gausos kaitai bei buveinių erdviniams
poslinkiams 1999 – 2014 metų laikotarpiu, įvertinimas
Analizuojant faktorius, kurie turėjo įtakos kurtinių gausos kaitai bei buveinių erdviniams
poslinkiams 1999 – 2014 metais, pagrindinės grėsmės išskiriamos kaip: trikdymas dėl transporto
priemonių, lankytojai veisimosi ir maitinimosi vietose, kirtimai, miško ruoša veisimosi vietoje 02 –
08 mėnesiais, kirtimai, miško ruoša maitinimosi vietoje 02 – 08 mėnesiais, kirtimai veisimosi
vietoje 09 – 01 mėnesiais, ir plėšrūnų galimas neigiamas poveikis. Grėsmių pasiskirstymas
atskirose tuokvietėse pateikiamas 6 lentelėje.
6 lentelė. Grėsmių įvertinimas atitinkamose tuokvietėse. ( 0 nėra grėsmės; 1 yra grėsmė )
Grėsmės
Tuokvietės
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V Z
Kirtimai veisimosi
vietoje, 09-01 mėn. 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 1 0 0 1 1 1 1 0 0
Kirtimai, miško
ruoša veisimosi
vietoje, 02-08 mėn.
0 0 0 0 0 0 1 1 0 0 1 1 1 1 1 0 1 1 1 1 1 0 0
Kirtimai, miško
ruoša maitinimosi
vietoje, 02-08 mėn.
0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 1 1 1 1 1 0 1 1 1 1 1 0 0
Lankytojai veisimosi
ir maitinimosi
vietose
0 0 0 0 1 0 1 1 1 1 1 0 0 1 1 0 1 1 1 1 1 0 1
Trikdymas dėl
transporto priemonių 1 0 0 0 1 0 1 1 1 1 1 0 0 1 1 0 1 1 1 1 1 0 1
Plėšrūnų galimas
neigiamas poveikis 0 1 1 1 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 1 0
![Page 41: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/41.jpg)
41
Kurtinių gausa ir kartu buveinių erdviniai poslinkiai priklauso nuo keleto veiksnių, tačiau
pagrindinės grėsmės susijusios su žmogaus veikla. Didelės reikšmės kurtinių gausumui turėjo ir
trikdymas dėl transporto priemonių, intensyvus eismas šalia tuokviečių esančiais keliais ar miško
keliukais. Ši grėsmė sudarė 24 % visų pagrindinių grėsmių. Taip pat lankymasis kurtinio veisimosi
ir maitinimosi vietose įvardijama kaip gana svarbi grėsmė, įtakojanti kurtinių gausumą (21%). Tai
susiję su žmonių specifinėmis laisvalaikio veiklomis, grybautojų antplūdis pasirodžius pirmiesiems
grybams, kurie auga dar kurtinio tuoktuvių metu, dideli žmonių srautai miškuose tiesiog
laisvalaikio praleidimui, didelis besidominčių gamta žmonių skaičius, kurie nori pamatyti, išgirsti ar
nufotografuoti kurtinį. Neatsargus elgesys gali išbaidyti kurtinius iš tuokviečių. Kirtimai, miško
ruoša veisimosi vietoje, nuo vasario iki rugpjūčio mėnesio sudarė 19 %. Kitimai, miško ruoša
maitinimosi vietoje, nuo vasario iki rugpjūčio mėnesio sudarė 17 %. Plėšrūnų galimas neigiamas
poveikis turėjo įtakos kurtinių gausai ir buveinių erdviniams poslinkiams ir sudarė 10 %. Per didelis
plėšrūnų gausumas neigiamai veikia pirmiausiai kurtinių veisimosi sėkmingumą - plėšrūnai
sunaikina kurtinių dėtis, jauniklius, gali papjauti suaugusius patinus ir perinčias pateles. Palyginus
ne didelė dalis 9 %, bet labai reikšminga grėsmė tai kirtimai veisimosi vietoje nuo rugsėjo iki sausio
mėnesio (16 pav.).
16 pav. Grėsmės, įtakojančios kurtinių gausumą
Visos šios grėsmės buvo vertinamos pačiose tuokvietėse, pagal tyrimo metodikoje nurodytu
vietos savybių išsaugojimo įvertinimu. (4 lentelė) (Raudonikis, 2006)
![Page 42: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/42.jpg)
42
IŠVADOS
1. Labanoro girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje nėra reikšmingų kurtinių
populiacijos gausumo pokyčių, tačiau nuo 1999 iki 2014 metų kurtinių skaičius keitėsi
priklausomai nuo tuokviečių ir aplinkos veiksnių. 1999 m. – 34 kurtinio patinai; 2006 m. –
18 kurtinio patinų; 2008 m. – 26 kurtinio patinai; 2010 m. – 21 kurtinio patinas; 2012 m. –
39 kurtino patinai; 2014 m. – 25 kurtinio patinai.
2. Tuokvietės, kuriose pastebimi erdviniai poslinkiai buvo veikiamos miškų ūkio veiklos,
rekreacijos, dažno žmonių lankymosi tuokvietėse. Toks trikdymas pačiai populiacijai
tiesiogiai įtakos neturi, tačiau tokiu būdu paukščiai išbaidomi iš optimaliausių buveinių ir tai
sąlygoja kurtinių tuokviečių erdvinius poslinkius; 1999 – 2014 metų laikotarpiu 7 kurtinių
tuokvietės liko nepakitusios, 6 susijungė, 3 tuokvietės išnyko ir 2 tuokvietės pasislinko.
3. . Didžiausią įtaką kurtinių gausumui turi trikdymas dėl transporto priemonių 24%,
Lankytojai veisimosi ir maitinimosi vietose 21% , kirtimai, miško ruoša veisimosi vietoje 02
- 08 mėn. 19%, kirtimai, miško ruoša maitinimosi vietoje 02 - 08 mėn. 17 %, plėšrūnų
galimas neigiamas poveikis 10 %, kirtimai veisimosi vietoje 9%.
![Page 43: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/43.jpg)
43
LITERATŪRA
Birds in Europe. Population estimates, trends and conservation status. Birdlife International,
Oxford, „British library“, 2004.
Dagys. M. Ar pavyks atkurti ankstesnį kurtinio paplitimą Lietuvoje. Žurnalas apie gamtą, 2006,
Nr.2. Vilnius, „Lututė“, 2006.
Europos Bendrijos Tarybos direktyva 79/409/EEC dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių
direktyva). Priimta 1979 m. balandžio 2 d.
Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija. Bernas, 1979 m.
Kurlavičius. P. Ar gyvens Lietuvoje kurtiniai. Baltasis gandras.1999, Nr.2.
Kurlavičius P. Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti. Vilnius, „Lututė“, 2003.
Lietuvos raudonoji knyga. Sudarė Rašomavičius V. Vilnius, „Lututė“, 2007.
Lietuvos fauna. Paukščiai. 1 t. Sudarė Logminas V. Vilnius, „Mokslas“, 1990.
Maehl P. Kai kurių Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių tvarkymo rekomendacijos. Vilnius,
„Lututė“, 2006.
Logminas V. 1979. Lietuvos paukščiai. Vilnius, Mokslas. 62-64 p.
Murauskas G., Čekanavičius V.. Statistika ir jos taikymai. II dalis. Vilnius, 2002.
Raudonikis L. Europos sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. Vilnius,
„Lututė“, 2000.
Raudonikis L., Stanevičius V., Brazaitis G., Sorokaitė J., Treinys R., Dagys M., Dementavičius D.
Europos bendrijos svarbos gyvūnų rūšių monitoringo metodikos. Paukščiai. Vilnius, „Petro
ofsetas“, 2006.
Raudonikis L. Bendra Europos Bendrijos perinčių paukščių rūšių 2006 metų ataskaita. Vilnius,
2007.
Raudonikis. L. Paslaptingasis kurtinys. Baltasis gandras, 2000, Nr.1.K.:Lututė.2000
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902)
2004 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 399 „Dėl Lietuvos
Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų,
sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 669 „Dėl miško
ugdymo kirtimų taisyklių patvirtinimo“.
www.birdlife.lt, 2004.01.03
www.am.lt, 2014.01.03
www.dantis.tvk.lt, 2014.02.14
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=281951, 2014.02.14
![Page 44: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/44.jpg)
44
http://www.viesvile.lt/naujienos_read.php?id=11928201102013.09.12
http://www.birdlife.lt/lod/files/Miskai PK/Ekologiniai%20bukles%20vertinimo%20kriterijai.pdf,
2013.09.12
http://gamta.lt/cms/index?rubricId=98975e0e-c23e-4fc0-9c79-2ffe1ac6e5d2, 2014.01.03
VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. „VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Aukštagirio girininkijos
taksoraštis“. Miškotvarka 1999 m. (aktualizuota 2007 m.).
VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. „VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Antaliedės girininkijos
taksoraštis“. Miškotvarka 1999 m. (aktualizuota 2007 m.).
VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. „VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Januliškio girininkijos
taksoraštis“. Miškotvarka 1999 m. (aktualizuota 2007 m.).
VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. „VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Labanoro girininkijos
taksoraštis“. Miškotvarka 1999 m. (aktualizuota 2007 m.).
VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. „VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Pasiaurės girininkijos
taksoraštis“. Miškotvarka 1999 m. (aktualizuota 2007 m.).
VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. „VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Prūdiškės girininkijos
taksoraštis“. Miškotvarka 1999 m. (aktualizuota 2007 m.).
![Page 45: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/45.jpg)
45
PRIEDAI
![Page 46: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/46.jpg)
46
JAUNASIS MOKSLININKAS – 2015. Straipsnių rinkinys
Biologinės įvairovės ir laukinių gyvūnų populiacijų valdymo mokslinė sekcija
KURTINIŲ TUOKVIEČIŲ ERDVINIAI POSLINKIAI LABANORO GIRIOJE IR JUOS
LEMIANTYS VEIKSNIAI
Liudas VASARAVIČIUS
Santrauka
Labanoro regioninis parkas išskirtas kaip kurtinių apsaugai svarbi teritorija. Tačiau tai neužtikrina šios Lietuvoje
sparčiai nykstančios rūšies išsaugojimo. Todėl, siekiant geresnės apsaugos, grėsmių sumažinimo, būtina įvertinti
paukščių skaičių saugomoje teritorijoje bei nustatyti, kokios buveinės jiems tinkamiausios. Kurtiniai tuokvietėms
dažniausiai pasirenka senus, brandžius ar perbrendusius, žemo skalsumo pušies medynus be pomiškio su retu kadagių
traku arba be jo. Viena pagrindinių tuokvietės pasirinkimo sąlygų – aplinkoje esanti pelkė su krūmokšniais – gailiais,
vaivorais, bereiniais.
Tyrimo objektas – Švenčionių rajone, Labanoro girios paukščių apsaugai svarbios teritorijos dalyje esanti
kurtinių populiacija.
Pagrindiniai aspektai, kurie sąlygojo kurtinių tuokviečių erdvinius poslinkius yra susiję su žmogaus veikla. Tai
trikdymas lankymosi tuokvietėse metu, miškų ūkio veikla, rekreacija. Nors tai populiacijos gausos tiesiogiai nepaveikia,
tačiau paukščiai išbaidomi iš optimaliausių buveinių.
Raktiniai žodžiai: kurtinys, tuokviečių erdviniai poslinkiai, Labanoro giria.
Įvadas
Pagal paukščių direktyvą Europos Bendrijos šalyse narėse steigiamos visoje Europoje nykstančių paukščių
apsaugai svarbios teritorijos. Kurtinys įtrauktas į Berno konvencijos III bei Paukščių direktyvos I priedus. Mūsų šalyje
kurtinio apsaugai išskirtos 7 teritorijos, viena kurių – Labanoro giria, kurios ribos sutampa su Labanoro regioninio
parko ribomis. Paukštis saugomas ir nacionaliniame lygmenyje. Lietuvoje kurtinys įrašytas Raudonąją knygą,
priskiriamas 2 (sparčiai nykstanti rūšis) retumo kategorijai.
Kurtinys plačiai paplitęs Eurazijoje, tačiau Europoje jo populiacijos labai suskaidytos. 2004 metų duomenimis
šalies populiacija buvo vertinama 300 – 400 patinų. Gausiausiai aptinkamas Čepkelių rezervate, Rūdninkų bei Labanoro
giriose, Gelednės biosferos poligone. Kurtinys gyvena sausuose ar užmirkusiuose pušynuose ir aukštapelkėse,
apaugusiose žemomis pušaitėmis. Tinkamiausios buveinės yra brandūs, šviesūs pušynai, turintys gausų uoginių
krūmokšnių ardą, kurį sudaro vaivorai, mėlynės ir bruknės. Vengia ištisinių miško plotų, nors retkarčiais randamas
pusamžiuose medynuose. Kurtiniai nevengia infrastruktūros objektų – žvyruotų kelių ir miško keliukų, bei kvartalinių ir
elektros perdavimo linijų. (Zyzas R., 2012).
Priklausomai nuo pavasario eigos, kovo antroje pusėje – balandžio pradžioje prasideda tuoktuvės.
Intensyviausias tuoktuvių laikotarpis būna balandžio viduryje ir trunka 10 – 14 dienų.
Kurtinių skaičiaus įvertinimui taikyta valstybinė monitoringo metodika. Pagal ją skaičius buvo nustatinėjamas
vizualiai stebint paukščius vakarais jiems susirenkant į tuokvietes bei pagal ekskrementus. Taip pat pagal taksoraščius
įvertintas buveinių pasirinkimo pobūdis. Pagal monitoringo metodiką Labanoro regioniniame parke įvertinta kurtinių
gausa 18 – oje tuokviečių. Nustatyta kurtinių gausa – 43 patinai.
Sparčiai vystantis technologijoms, augant gyvenimo lygiui nuolat didėja vartojimas. Tai, ko vienai šeimai
užtekdavo prieš šimtą metų, šiuo metu jau mažai vienam žmogui. Todėl natūralu, jog vis intensyviau ir intensyviau
panaudojami gamtiniai ištekliai. Vieni jų, tokie kaip nafta, baigia išsekti, kitų likę dar pakankamai. Todėl natūralu, jog
gamtiniai ištekliai, kurių atsargos nėra beribės, vis dažniau keičiami atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Anglis ar
mazutas vis dažniau pakeičiami mediena ar kitomis augalinės kilmės medžiagomis. Todėl nenuostabu, jog vis labiau
intensyvėja miškų ūkinė veikla.
Miškas, kaip ir kitos ekosistemos, yra gyvybiškai svarbus didelei gyvūnijos daliai kaip maisto šaltinis,
gyvenamoji vieta, slėptuvė. Jame sau prieglaudą randa didelė dalis vabzdžių, paukščių, žinduolių ir kitų gyvūnijos
pasaulio atstovų.
Lietuvoje didesnė miškų dalis koncentruojasi rytinėje ir pietinėje šalies dalyse. Čia vyrauja pušynai, kuriuose sau
vietą randa vieni nuostabiausių ir rečiausių mūsų krašto paukščių – kurtiniai.
Kurtinys labai archajiškas paukštis, labai prisirišęs prie pušynų. Be to, jis nemigruoja, visą gyvenimą praleidžia
tame pačiame miško masyve. Todėl natūralu, jog jis labai jautrus bet kokiam trikdymui. Siekiant apsaugoti jį nuo
išnykimo, užtikrintų pačių paukščių ir buveinių išsaugojimą, reikia žinoti jo veisimosi, tuoktuvių vietas, įvertinti
biotopų pobūdį, paukščių gausumą ir jų elgseną, prisitaikymą prie žmogaus. Toks ir buvo šio darbo tikslas.
Labanoro regioninis parkas pasirinktas neatsitiktinai. Čia gyvena viena didžiausių Lietuvoje kurtinių populiacijų,
be to, parkas išskirtas kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija, taigi svarbi visos Europos Sąjungos kontekste.
![Page 47: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/47.jpg)
47
Darbo tikslas Išanalizuoti kurtinių tuokviečių erdvinius poslinkius 1999-2014 metais Labanoro girios paukščių apsaugai
svarbioje teritorijoje bei juos lemiančius veiksnius.
Darbo uždaviniai:
4. Įvertinti kurtinių bendrą gausumą ir gausumo kaitą Labanoro girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje 1999-
2014 metais;
5. Nustatyti Labanoro girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje žinomų kurtinių tuokviečių erdvinę struktūrą bei
jos pokyčius 1999-2014 metais;
6. Įvertinti faktorius, kurie galėjo turėti įtakos kurtinių gausos kaitai bei buveinių erdviniams poslinkiams 1999-2014
metų laikotarpiu.
Tyrimo objektas ir vieta
Švenčionių rajone, Labanoro regioniniame parke esanti Labanoro girios paukščių apsaugai svarbi teritorija ir joje
esanti kurtinių populiacija.
Tyrimo metodika
Tyrimai buvo atliekami paties darbo autoriaus kartu su Labanoro regioninio parko ir Aukštaitijos nacionalinio
parko direkcijos Gamtos skyriaus už monitoringo vykdymą atsakingu specialistu.
1999 metų duomenys gauti apklausiant miškininkus bei gamtininkus bei pagal girininkijose bei regioninio parko
direkcijoje saugomus archyvinius duomenis. 2006, 2008, 2010, 2012 bei 2014 metais duomenys buvo surenkami
sistemingiau, kadangi parko direkcijos specialistai vykdė kurtinių monitoringą pagal valstybinę aplinkos monitoringo
programą. 2010 bei 2014 metais atliekant monitoringo darbus dalyvavo ir šio darbo autorius.
Stebėjimo vieta, pirmiausia – visos žinomos kurtinių tuoktuvių teritorijos. Tačiau siekiant tikslesnių duomenų ir
rezultatų buvo aplankytos ir visos potencialios tuoktuvių vietos.
Įvertinama atskirose tuokvietėse esančių patinų gausa. Tačiau nebūtina stebėti pačių paukščių. Apskaitų metu
užtenka registruoti tik jų veiklos pėdsakus, tiksliau ekskrementus. Pati apskaita vykdoma pačioje tuokvietėje ar
pasirinktoje potencialioje teritorijoje, detaliai apžiūrit kurtinių veiklos pėdsakus – išmatas, pėdas, plunksnas ir pan.
Tačiau esminė informacija apie tuokvietės būklę, t.y. patinų skaičių, surenkamas tik tiksliai nustačius, kuriuose
medžiuose patinai tupi tuoktuvių metu. Vėliau pagal išmatų kiekį ir būklę, sprendžiama apie patinų tuokvietėje skaičių
(Raudonikis, 2006).
Rezultatai ir jų aptarimas
Labanoro girios PAST (iki 2005 metų – Labanoro regioniniame parke) kurtinių gausa buvo įvertinta 18
tuokviečių. 1999 metais buvo žinoma 16 tuokviečių. 2006 – 2014 metais juose vykdyti monitoringo darbai ir šiuo metu
Labanoro girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje nustatyta 18 – 19 tuokviečių, visos jos – Švenčionių rajone.
Siekiant palyginti kurtinių gausą 1999 – 2014 metais buvo atlikta lyginamoji analizė (1 ir 2 pav.).
1 pav. Kurtinių gausos atskirose tuokvietėse 1999 – 2014 metais palyginimas
Lyginant kurtinių gausą atskirose tuokvietėse pastebimas skirtingas kurtinių skaičius skirtingais metais. 1999
metais kurtinių didžiausias skaičius buvo pastebimas A, C, G ir K tuokvietėse, tačiau A tuokvietė jau nebeegzistuoja,
kadangi paskutiniai veiklos pėdsakai (plunksnos) buvo fiksuotos 2010 metais. Tuokvietės išnykimui įtakos galėjo turėti
plėšrūnų poveikis, kadangi tuokvietė buvo įsikūrusi rezervate, kur draudžiamas bet koks lankymas ir medžioklė. C
tuokvietėje kurtinių gausa stabili visais metais (1999 – 2014), skaičius kinta tačiau nežymiai. Šioje tuokvietėje realių
![Page 48: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/48.jpg)
48
grėsmių nepastebima, plėšrūnų galimas neigiamas poveikis irgi neturėtų būti kaip išskirtinis. Tuokvietė yra Antaliedės
botariniame - zoologiniame draustinyje, dėl tokio statuso labiau ribojama miškų ūkio veikla. Taigi, galima daryti
prielaidą, kad miškų ūkio veikla turi įtakos kurtinių gausai.
2 pav. Kurtinių skaičius 1999 – 2014 metais
Analizuojant kurtinių skaičių 1999 – 2014 metais pastebima, kad didžiausias šių paukščių populiacijos
mažėjimas buvo 2006 metais, kuomet jų buvo pastebima tik 18. Lyginant su kitais metais (2008 – 2012) skaičius
svyruoja 21-39. Tokią pat išvadą galima daryti ir lyginant atitinkamų tuokviečių kurtinių populiaciją, beveik visuose
tuokvietėse kurtinių pastebima 2008, 2010, 2012 metais. Tačiau 2014 metais vėl pastebimas kurtinių skaičius
mažėjimas, iš viso preliminariai jų suskaičiuojama buvo tik 25.
Taigi, vertinant bendrą gausumą gali atrodyti, jog 2006 metais kurtinių buvo sumažėję. Tačiau tai lėmė
subjektyvios priežastys – tai buvo pirmi metai, kai buvo pradėtas vykdyti valstybinis monitoringas, tyrėjui trūko
patirties, mažiau pažįstama buvo ir teritorija. 1999 metų duomenys nepilni, nes dažnai buvo konstatuojama, jog
tuokvietėje kurtinių yra, tačiau neaiškus jų kiekis. 2014 metais ne visose tuokvietėse atlikti tyrimai.
Apibendrinant galima teigti, jog Labanoro regioniniame parke esanti kurtinių populiacija yra pakankamai stabili
ir gyvybinga, tuokviečių tankis pakankamas jog populiacija galėtų egzistuoti ilgą laiką. Įvertinus tai, jog menamai
žinoma apie 70% tuokviečių, bendra paukščių (patinų) gausa Labanoro girios PAST yra apie 25.
Be abejo, reikalingos papildomos apsaugos priemonės, tokios kaip medienos išvežimo reglamentavimas,
trikdymo iš žmogaus pusės apribojimai, ekologinis švietimas. Taip pat neleistina viešinti tikslių duomenų apie esamas
tuokvietes.
Kurtinių tuokviečių erdvinė struktūra per 1999 – 2014 metus žymiai nepasikeitė, kai kurios tuokvietės
pasislinko, kai kurios susijungė. 1999 – 2014 metų laikotarpiu erdviniai poslinkiai įvertinti 13 tuokviečių, 2 tuokvietės
liko nepakitusios, 6 susijungė, 3 tuokvietės išnyko ir 2 tuokvietės pasislinkusios. Pagrindiniai aspektai, sąlygoję kurtinių
tuokviečių erdvinius poslinkius tiesiogiai susijęs su žmogaus veikla. Toks trikdymas pačiai populiacijai tiesiogiai įtakos
neturi, tačiau tokiu būdu paukščiai išbaidomi iš optimaliausių buveinių ir tai sąlygoja kurtinių tuokviečių erdvinius
poslinkius.
3 pav. Grėsmės, įtakojančios kurtinių gausumą
![Page 49: PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI JUOS](https://reader031.vdocuments.pub/reader031/viewer/2022012503/617d59df2548ce4bbc0ea3a2/html5/thumbnails/49.jpg)
49
Pagrindinė grėsmė, kuri turėjo įtakos kurtinių gausai ir buveinių erdviniams poslinkiams, buvo trikdymas dėl
transporto priemonių. Ši grėsmė sudarė 24% visų grėsmių (3 pav.). Taip pat gana didelės reikšmės kurtinių gausumui
turėjo ir lankytojai veisimosi ir maitinimosi vietose. Ši grėsmė sudarė 19 % visų pagrindinių grėsmių.
Išvados 1. Kurtinys Lietuvoje yra paplitęs lokaliai, dažnai tarpusavyje susisiekiančiuose miškų masyvuose. Jau nuo senų
laikų geriausias kurtinių būklė buvo Labanoro girioje ir gretimuose miškuose. Labanoro girios paukščių
apsaugai svarbioje teritorijoje nėra reikšmingų kurtinių populiacijos gausumo pokyčių, tačiau nuo 1999 iki
2014 metų kurtinių skaičius keitėsi priklausomai nuo tuokviečių ir aplinkos veiksnių. 1999m – 34 kurtinio
patinai; 2006m – 18 kurtinio patinų; 2008m – 26 kurtinio patinai; 2010m – 21 kurtinio patinas; 2012m – 39
kurtino patinai; 2014m – 25 kurtinio patinai.
2. Kurtinių tuokviečių erdviniai poslinkiai dažniausiai buvo įtakojami ir susiję su žmogaus veikla. Tuokvietės,
kuriose buvo pastebimi pokyčiai, buvo veikiamos miškų ūkio veiklos ir dažnai lankomos žmonių. Toks
kurtinių trikdymas populiacijai tiesiogiai įtakos neturi, tačiau paukščiai išbaidomi iš optimaliausių buveinių ir
tai sąlygoja kurtinių tuokviečių erdvinius poslinkius. 1999 – 2014 metų laikotarpiu 2 kurtinių tuokvietės liko
nepakitusios, 6 susijungė, 3 tuokvietės išnyko ir 2 tuokvietės pasislinko.
3. Kurtinio populiacijos išlikimo galimybės PAST teritorijoje priklauso nuo tuokviečių būklės dideliuose miškų
masyvuose, kurie yra ūkinės svarbos, todėl šiose teritorijose susikerta ūkiniai ir gamtosauginiai interesai.
Didžiausią įtaką kurtinių gausumui turi transporto priemonės 24%. Lankytojai veisimosi ir maitinimosi
vietose 21% , kirtimai, miško ruoša veisimosi vietoje 02 - 08 mėn. 19%, kirtimai, miško ruoša maitinimosi
vietoje 02 - 08 mėn. 17 %, plėšrūnų galimas neigiamas poveikis 10 %, kirtimai veisimosi vietoje 09 – 01 mėn.
9%.
Literatūra Kurlavičius P. Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti. Vilnius, „Lututė“, 2003.
Lietuvos raudonoji knyga. Sudarė Rašomavičius V. Vilnius, „Lututė“, 2007.
Lietuvos fauna. Paukščiai. 1 t. Sudarė Logminas V. Vilnius, „Mokslas“, 1990
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902)
Raudonikis L. Europos sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. Vilnius, „Lututė“, 2000
Raudonikis L., Stanevičius V., Brazaitis G., Sorokaitė J., Treinys R., Dagys M., Dementavičius D. Europos bendrijos
svarbos gyvūnų rūšių monitoringo metodikos. Paukščiai. Vilnius, „Petro ofsetas“, 2006
Zyzas R. Kurtinių populiacijos gausos kaita ir miško struktūra jų buveinėse // Miškininkystė, ISSN 1392-2041, 2012,
Nr. 2 (72), p. 47-54.
SPATIAL DISPLACEMENT OF CAPERCAILLIE MATING PLACES IN LABANORAS FOREST AND THE
FACTORS INFLUENCING THEM.
Liudas VASARAVIČIUS
Summary
Labanoras Regional Park is separated as an important protective area for the capercailzies. However, this does
not guarantee the preservation of this endangered species in Lithuania. In order to improve their protection and reduce
threats, it is necessary to estimate the number of birds in a protected area and determine what kind of habitation they are
suitable for. As their mating place capercailzies often choose old, mature or over-ripped, low-nourishing pine stands
without undergrowth with a sparse juniper glade or without it. One of the main conditions in the selection of the mating-
place is the wetland with shrubs in its surroundings.
The object of the research is the population of capercailzies in an important part of the territory in Švenčionys
District, Labanoras Forest Protected Area.
The main aspects of the spatial displacements of the capercailzies’ mating-places are related to human
activities such as visits in these mating-places, forestry activities and recreation. While this does not affect directly the
population of the birds, they are flushed form their optimum habitats.
Keywords: capercailye, spatial displacements of the mating-places, Labanoras Forest.
Duomenys apie autorių Liudas Vasaravičius, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto II studijų pakopos magistrantūros ištęstinių
studijų studentas
Studijų programa – Taikomoji ekologija
El. paštas: [email protected]
Baigiamojo darbo vadovas: ASU Aplinkos ir ekologijos instituto lekt. Žydrūnas Preikša
Recenzentas: ASU Miško biologijos ir miškininkystės instituto lekt. dr. Jolanta Stankevičiūtė