pavojingos cheminËs medÞiagos - vdi.lt · 6 ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti pakenkimų...
TRANSCRIPT
PAVOJINGOS CHEMINËS MEDÞIAGOSRizikos vertinimasInformacija ir rekomendacijos
2007 m. Vilniusantras leidimas
valstyb inë darbo inspekci ja
�
Pavojingos cheminės medžiagos 3
Pavojingų cheminių medžiagų pavojingumo kategorijos,simboliai ir pavojingumo nuorodos 7
Saugos duomenų lapas 11
Stulpelių modelis 20
Nuorodos pakaitalų vertinimui, panaudojantstulpelių modelį 22
Rizikos vertinimo rekomendacijos, įgyvendinant darbuotojųapsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatus 24
Priedas 31
Užrašams 43
Turinys
3
Teisės aktas, apibrėžiantis pagrindines sąvokas, susijusias su pavojin-gomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais, yra “Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas” (Žin., 2006, Nr. 65-2381). Pagrindiniai norminiai teisės aktai, reglamentuojantys darbą su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, yra “Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai” ir “Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatai” (Žin., 2001, Nr.65-2396). Pavojingų cheminių medžiagų klasifikavimo kriterijai nustatomi “Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje” (Žin., 2001, Nr.16-509).
Cheminis veiksnys – cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne.
Pavojingas cheminis veiksnys – tai bet koks cheminis veiksnys, atitinkan-tis pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo kriterijus, nustatytus Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje, išskyrus tas medžiagas ir preparatus, kurie atitinka tik aplinkai pavojingų medžiagų kriterijus.
Kas yra pavojingos cheminės medžiagos?
Pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai – tokios cheminės medžiagos ir preparatai, kurių bent viena savybė gali būti priskiriama vienai iš šių kategorijų:
1) sprogiosios medžiagos ir preparatai – tai kietos, skystos, pastos ar gelio pavidalo medžiagos ir preparatai, galintys ir be atmosferos deguonies egzotermiškai reaguoti, greitai išskirdami dujas, ir nustatytomis bandymo sąlygomis detonuoti, greitai užsiliepsnoti ar iš dalies ribotoje erdvėje pakaitinti sprogti;
2) oksiduojančios medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir prepara-
4
tai, kurie dėl sąveikos su kitomis medžiagomis, ypač degiomis, sukelia labai egzoterminę reakciją;
3) ypač degios medžiagos ir preparatai – tai skystos medžiagos ir pre-paratai, kurių pliūpsnio ir virimo temperatūros yra nepaprastai žemos, bei dujinės medžiagos ir preparatai, kurie normaliomis sąlygomis užsidega nuo sąlyčio su oru.
4) labai degios medžiagos ir preparatai:
a) medžiagos ir preparatai, kurie, nenaudojant jokios energijos, aplinkos temperatūroje gali įkaisti ir galiausiai užsidegti nuo sąlyčio su oru;
b) kietos medžiagos ir preparatai, kurie gali greitai užsidegti po trumpo sąlyčio su uždegimo šaltiniu ir, uždegimo šaltinį pašalinus, toliau dega ar sudega;
c) skystos medžiagos ar preparatai, kurių labai žema pliūpsnio temperatūra;
d) medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru išskiria pavojingus degių dujų kiekius;
5) degios medžiagos ir preparatai – tai skystos medžiagos ir preparatai, kurių žema pliūpsnio temperatūra;
6) labai toksiškos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;
7) toksiškos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus
5
organizmą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;
8) kenksmingos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;
9) ardančios (ėsdinančios) medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, sąveikaudami su gyvais audiniais, gali juos suardyti;
10) dirginančios medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie po vienkartinio, ilgalaikio ar pakartotinio susilietimo su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą;
11) jautrinančios (sensibilizuojančios) medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, įkvėpti ar prasiskverbę per odą, gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir tolesnis medžiagos ar preparato poveikis gali sukelti kenksmingus padarinius;
12) kancerogeninės medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir prepara-tai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti vėžį arba padidinti sergamumą vėžiu;
13) mutageninės medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą;
14) toksiškos reprodukcijai medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) gali pakenkti vyro ar moters lytiniam pajėgumui
6
ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti pakenkimų dažnumą;
15) aplinkai pavojingos medžiagos ir preparatai – medžiagos ir prepara-tai, kurie, patekę į aplinką, gali sukelti tiesioginį ar uždelstą pavojų vienam ar keletui aplinkos komponentų.
Cheminių medžiagų pavojingumą ir reikiamas saugos priemones nurodo rizikos ir saugos frazės.
Rizikos frazės (R) tai frazės, apibūdinančios tam tikrą riziką ir nurodančios konkrečius rizikos faktorius dėl galimo pavojaus, susijusio su cheminės medžiagos naudojimu.
Saugos frazės (S) tai frazės, nurodančios saugos patarimus ir susijusios su saugiu cheminės medžiagos naudojimu.
Rizikos ir saugos frazių formuluotės turi būti tokios, kokios pateiktos priede.
7
Pavojingų cheminių medžiagų Pavojingumo kategorijos, simboliai ir Pavojingumo nuorodos
Cheminės medžiagos, pavojingos dėl jų fizikinių cheminių savybių
Pavojingumo kate-gorija
Simbolio raidė Simbolis Pavojingumo nuoroda, pagrindinės rizikos frazės
Sprogstamoji E
Sprogimo simbolis
SprogstamojiR2, R3
Oksiduojanti O
Liepsna ir apskriti-mas
OksiduojantiR7, R8, R9
Ypač degi F+
Liepsna
Ypač degiR12
Labai degi F
Liepsna
Labai degiR11, R15, R17
Degi Nėra pavojingumo simbolio
Nėra pavojingumo nuorodos R10
8
Cheminės medžiagos, pavojingos sveikatai
Pavojingumo kate-gorija pagrindinės rizikos frazės
Simbolio raidė Simbolis Pavojingumo nuoroda
Labai toksiška T+
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai
Labai toksiškaR26, R27, R28 ir R39
Toksiška T
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai
ToksiškaR23, R24, R25, R39 ir R48
Kenksminga Xn
Šv. Andrejaus kryžius
KenksmingaR20, R21, R22, R65, R40 ir R48
Ardanti (ėsdinanti) C
Korozijos simbolis
Ardanti (ėsdinanti)R34 ir R35
Jautrinanti (sensibili-zuojanti)
XnXi
Šv. Andrejaus kryžius
Kenksminga R42Dirginanti R43
Dirginanti Xi
Šv. Andrejaus kryžius
DirginantiR36, R37, R38 ir R41
9
Pavojingumo kate-gorija pagrindinės rizikos frazės
Simbolio raidė Simbolis Pavojingumo nuoroda
Kancerogeninė1 ir 2 kategorijos
T
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai
ToksiškaR45 ir R49
Kancerogeninė3 kategorija
Xn
Šv. Andrejaus kryžius
KenksmingaR40
Mutageninė1 ir 2 kategorijos
T
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai
ToksiškaR46
Mutageninė3 kategorija
Xn
Šv. Andrejaus kryžius
KenksmingaR68
Toksiška reprodukcijai1 ir 2 kategorijos
T
Kaukolė ir sukryžiuoti kaulai
ToksiškaR60 ir R61
Toksiška reprodukcijai3 kategorija
Xn
Šv. Andrejaus kryžius
KenksmingaR62 ir R63
10
Cheminės medžiagos, pavojingos aplinkai
Pavojingumo kate-gorija pagrindinės rizikos frazės
Simbolio raidė Simbolis Pavojingumo nuoroda
Pavojinga aplinkai N
Pavojaus aplinkai simbolis
Pavojinga aplinkaiR50, R50/R53, R51/R53, R54, R55, R56, R57, R58
11
Informacijos šaltinis apie cheminių veiksnių keliamą pavojų yra Saugos duomenų lapas (2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamen-to ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr.1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, autorizacijos ir apribojimų, R E A C H reglamentas, Ofi-cialusis leidinys L, 2006-12-30, Nr. 396). Saugos duomenų lapas yra būdas, kuriuo nustatyta saugos informacija apie klasifikuotas che-mines medžiagas ir preparatus, įskaitant informaciją iš atitinkamos (-ų) cheminės saugos ataskaitos (-ų), perduodama tiekimo grandine artimi-ausiam (-iems) tolesniam (-iems) naudotojui (-ams). Toliau pridedama Saugos duomenų lapo struktūrą ir privalomą informaciją, kurį pade-da darbdaviui nustatyti, ar darbo vietoje esama pavojingų cheminių veiksnių, ir įvertinti dėl jų naudojimo kylančią riziką darbuotojų sveikatai bei saugai.
1. CHEMINĖS MEDŽIAGOS/PREPARATO IRBENDROVĖS/ĮMONĖS PAVADINIMAS
Cheminės medžiagos/preparato pavadinimas.
Cheminės medžiagos/preparato paskirtis.
Bendrovės/įmonės pavadinimas (taip pat šio asmens tikslus adresas ir te-lefono numeris, taip pat už saugos duomenų lapą atsakingo kompetentingo asmens elektroninio pašto adresas).
Pagalbos telefonas.
2. GALIMI PAVOJAI
Cheminės medžiagos arba preparato klasifikacija pagal Direktyvų 67/548/EEB arba 1999/45/EB klasifikavimo taisykles.
saugos duomenų laPas(Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento 1907/2006
(REACH) II priedas)
12
Pavojai, kuriuos cheminė medžiaga ar preparatas kelia žmogui ir aplinkai.
Pastaba. Būtina aiškiai atskirti preparatus, kurie klasifikuojami kaip pavo-jingi, nuo preparatų, nepriskiriamų pastariesiems.
Fizikinis ir cheminis poveikis, kenksmingas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai bei jo simptomai, susiję su cheminės medžiagos ar preparato nau-dojimu ir galimu netinkamu naudojimu.
Cheminės medžiagos klasifikacija.
3. SUDĖTIS / INFORMACIJA APIE KOMPONENTUS
Bendras komponentų ir jų koncentracijos aprašymas, jų koncentracijos ar koncentracijų intervalai preparate.
Cheminių medžiagų klasifikacija (pavojingumo simboliai ir R frazės).
Cheminių medžiagų pavadinimas ir registracijos numeris.
EINECS arba ELINCS numeris.
CAS numeris ir IUPAC pavadinimas (jei toks yra).
4. PIRMOSIOS MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONĖS
Pirmosios medicinos pagalbos priemonės.
Pirmiausia nurodoma ar būtina skubi gydytojo apžiūra. Nurodoma, ar pro-fesionali gydytojo pagalba būtina ar rekomenduojama.
Informacija pagal skirtingus poveikio būdus - įkvėpus, per sąlytį su oda ir su akimis, prarijus.
Specialios priemonės, skirtos specialiam ir skubiam gydymui (atskirais atvejais).
13
5. PRIEŠGAISRINĖS PRIEMONĖS
Tinkamos gesinimo priemonės.
Gesinimo priemonės, kurių negalima naudoti saugos sumetimais.
Specialūs pavojai, kuriuos gali kelti pati cheminė medžiaga ar preparatas, degimo produktai arba degant išsiskiriančios dujos.
Speciali apsaugos įranga, skirta gaisrininkams.
6. AVARIJŲ LIKVIDAVIMO PRIEMONĖS
Kolektyvinės apsaugos ir asmeninės apsauginės priemonės.
Aplinkos teršimo prevencijos priemonės.
Cheminės medžiagos/preparato surinkimo (susėmimo) ir neutralizavimo (nukenksminimo) būdai ir priemonės.
7. NAUDOJIMAS IR SANDĖLIAVIMAS
Saugaus naudojimo atsargumo priemonės (reikalavimai ar taisyklės, susi-jusios su chemine medžiaga arba preparatu bei priemonių aprašymas).
Saugaus sandėliavimo sąlygos (specialūs reikalavimai sandėliavimo patalpoms arba talpykloms, nesuderinamos cheminės medžiagos, saugo-jimo sąlygos (temperatūros ir drėgmės ribos bei intervalai, apšvietimas, inertinės dujos ir pan.), speciali elektros įranga ir statinės elektros iškrovos prevencija, medžiagos kiekio apribojimas ir saugojimo sąlygos, reikalavimai pakuotei ar talpyklai).
Konkretus (-ūs) naudojimo būdas (-ai) (jei galutiniai produktai skirti konkrečiam (-tiems) naudojimo būdui (-ams), rekomendacijose dėl naudoji-mo būdo (-ų)).
Pramonėje ar jos sektoriuje taikomos patvirtintos instrukcijos.
14
8. POVEIKIO PREVENCIJA/ASMENS APSAUGA
Ribinės poveikio vertės.
Ribinės vertės darbo aplinkoje ir (arba) biologinės ribinės vertės.
Informacija apie šiuo metu rekomenduojamas stebėsenos procedūras.
Preparatų atveju – vertės tų komponentų, kuriuos privaloma išvardyti sau-gos duomenų lapo 3 skiltyje.
Poveikio kontrolė.
Konkrečias rizikos valdymo priemonės, kurių imamasi naudojant cheminę medžiagą, kad jos poveikis darbuotojui ir aplinkai būtų kuo mažesnis.
Kai cheminės saugos ataskaita yra privaloma - rizikos valdymo priemonių, taikomų nustatytiems naudojimo būdams, išdėstytiems saugos duomenų lape, santrauka.
Poveikio darbo aplinkoje kontrolė.
Asmeninės apsauginės priemonės, tiksliai nurodoma, kuri įranga garan-tuoja pakankamą ir tinkamą apsaugą:
a) kvėpavimo sistemos apsauga;
b) rankų apsauga;
c) akių apsauga ;
d) odos apsauga.
Poveikio aplinkai kontrolė.
9. FIZIKINĖS IR CHEMINĖS SAVYBĖS
Cheminės medžiagos ar preparato agregatinė būsena (kieta, skysta, dujinė) ir spalva.
Kvapas.
Jei kvapas juntamas, jis glaustai aprašomas.
15
pH.
Virimo temperatūra/virimo temperatūros intervalas.
Pliūpsnio temperatūra.
Lydimosi temperatūra/lydimosi temperatūros intervalas.
Degumas (kietų medžiagų, dujų).
Sprogimo ribos.
Oksidacinės savybės.
Garų slėgis.
Santykinis tankis.
Tirpumas.
Tirpumas riebaluose ir vandenyje.
Pasiskirstymo koeficientas: n-oktanolis/vanduo.
Klampa.
Garų tankis.
Garavimo greitis.
Pastaba.
Preparatų atveju paprastai teikiama informacija apie paties preparato savybes. Tačiau nustačius, kad tam tikras pavojus nekyla, būtina aiškiai atskirti atvejus, kai klasifikaciją atliekantis asmuo neturi informacijos, nuo atvejų, kai bandymų rezultatai neigiami. Jei manoma, kad būtina pateikti informaciją apie atskirų komponentų savybes, reikia aiškiai nurodyti, su ku-riuo iš jų susiję pateikiami duomenys.
10. STABILUMAS IR REAKTINGUMASCheminės medžiagos arba preparato stabilumas ir galimos pavojingos reakcijos, kylančios tam tikromis naudojimo sąlygomis, taip pat išsiskyrimo
16
į aplinką atveju:vengtinos sąlygos; vengtinos medžiagos; pavojingi skilimo produktai; stabilizatorių poreikis ir jų buvimas; galima pavojinga egzoterminė reakcija; saugos svarba, keičiantis cheminės medžiagos ar preparato agregatinei būsenai; pavojingi skilimo produktai, kurie gali susidaryti dėl sąlyčio su vandeniu;galimas skilimas į nestabilius produktus.
11. TOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA
Ūmus toksiškumas
Dirginimas
Pasklidimas
Lėtinis poveikis
Poveikis žmonėms:
Kancerogeniškumas
Mutageniškumas
Toksiškumas reprodukcijai
Informacija apie skirtingus poveikio būdus (įkvėpus, prarijus, per odą ir patekus į akis) bei simptomus, susijusius su fizikinėmis, cheminėmis ir toksikologinėmis savybėmis.
Pastaba.
Informacija apie specifinį tam tikrų preparato cheminių medžiagų poveikį sveikatai (atsižvelgiant į 3 skiltyje „Sudėtis/informacija apie komponentus“ pateiktą informaciją).
17
12. EKOLOGINĖ INFORMACIJA
Cheminės medžiagos, preparato savybės, galinčios daryti poveikį aplinkai.
Ekotoksiškumas (toksiškumas vandens, dirvožemio organizmams, ki-tiems gyvūnams ir augalams).
Judrumas (patekimas į gruntinius vandenius arba pasklidimas toli nuo išsiskyrimo vietos).
Išsilaikymas ir skilimas (biodegradacija) aplinkoje.
Bioakumuliacija.
Duomenys apie kitus poveikius.
13. ATLIEKŲ TVARKYMAS
Informaciją apie saugų atliekų tvarkymą.
Cheminės medžiagos ar preparato bei užterštos pakuotės tinkami šalinimo būdai (deginimas, perdirbimas, šalinimas sąvartyne ir pan.).
Jei cheminės saugos ataskaita yra privaloma, informacija apie atliekų tvar-kymo priemones, kuriomis tinkamai kontroliuojamas cheminės medžiagos poveikis žmonėms ir aplinkai, turi atitikti poveikio scenarijus, kurie pateikiami saugos duomenų lapo priede.
Pastaba.Nurodomos atitinkamos Bendrijos nuostatos, susijusios su atliekomis.
Jų nesant, naudotojui naudinga priminti, kad gali galioti nacionalinės arba regioninės nuostatos.
14. INFORMACIJA APIE GABENIMĄ
Specialios atsargumo priemonės medžiagos gabenimui savo teritorijoje
18
ar už jos ribų.
Norminio dokumento pavadinimas RID/ADR, IATA, IMO.
Cheminės medžiagos, preparato pavadinimas.
Pavojingo krovinio kodas.
Pavojingumo klasė.
JT numeris.
Pakuotės grupė.
15. INFORMACIJA APIE REGLAMENTAVIMĄ
Informacija apie medžiagos (arba preparate esančios medžiagos) cheminės saugos vertinimo atlikimą.
Informacija apie sveikatą, saugą ir aplinką, nurodyta etiketėje pagal Direk-tyvas 67/548/EEB ir 1999/45/EB.
Nacionaliniai teisės aktai, kuriais įgyvendinamos šios nuostatos, bei kitos nacionalinės priemonės, kurios gali būti svarbios.
Pastaba.Jei šiame saugos duomenų lape nurodytai cheminei medžiagai ar pre-
paratui taikomos konkrečios nuostatos, susijusios su žmonių arba aplinkos apsauga Bendrijos lygiu (pvz., suteikiama autorizacija arba taikomi apriboji-mai), šios nuostatos nurodomos, kiek tai įmanoma.
16. KITA INFORMACIJA
Pavojingumo simboliai.
Rizikos frazės, saugos frazės.
Mokymo nurodymai.
Rekomenduojami naudojimo apribojimai.
19
Pagrindinių duomenų, naudotų pildant saugos duomenų lapą, šaltiniai.
Informacija apie saugos duomenų lape atliktus pakeitimus, papildymus.
Šiame saugos duomenų lape pateikti duomenys turi būti prieinami visiems, kurių darbas yra susijęs su chemine medžiaga ar preparatu. At-siradus naujų duomenų apie cheminės medžiagos ar preparato poveikį sveikatai ir aplinkai, apie prevencines priemones pavojams sumažinti arba jiems visiškai pašalinti, cheminės medžiagos ar preparato tiekėjas privalo nedelsiant atnaujinti informaciją, pateiktą saugos duomenų lape ir atnaujintą informaciją raštu ar elektroniniu būdu nemokamai pateikti visiems ankstes-niems gavėjams, kuriems cheminė medžiaga ar preparatas buvo tiekiami paskutinius 12 mėnesių.
Pagal Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 21 punkto reikalavimus darbdavys įvertinęs riziką privalo užtikrinti, kad rizika darbuotojų saugai ir sveikatai dėl pavojingų cheminių medžiagų ar preparatų būtų pašalinta arba sumažinta iki minimumo. Tai jis privalo padaryti pakeis-damas cheminę medžiagą ar procesą kitu nepavojingu arba mažiau pavo-jingu. Toliau pateikiame Vokietijos specialistų parengtą metodinę medžiagą “Stulpelių modelį” skirtą cheminių medžiagų ar preparatų pakaitalų įvertinimui ir parinkimui.
20
Pro
du
kta
s:Û
mu
s p
avo
jus
sveik
ata
i(v
ienk
artin
is p
ovei
kis,
pvz
., ch
emin
ës a
varij
os m
etu)
Lëti
nis
pa
voju
s sv
eik
ata
i(P
asik
arto
jant
is p
ovei
kis)
Pa
voju
s a
plin
ka
iG
ais
ro ir
spro
gi-
mo p
avo
jus
Pa
voju
s d
ël
med
þia
gø
iðsi
skyr
imo
Pa
voju
s d
ël
pro
ceso
Lab
ai d
idelë
ri
zika
laba
i nuo
ding
os m
edžia
gos/
prep
arat
ai
(R26;
R27;
R28)
med
þiag
os/p
repa
rata
i, ku
-rie
kon
takt
e su
rûg
ðtim
is g
ali
sud
ary
ti la
bai
nuo
ding
as
duja
s (R
32)
kan
cero
geni
nës
med
þiag
os 1
arb
a 2
kate
gorij
os (
Ca
rc.
ka
t. 1
, K
1;
Ca
rc. ka
t. 2
, K
2;
R45, R
49)
mut
agen
inës
med
þiag
os 1
ar
2 ka
tego
rijos
(Mu
t. K
at.
1, M
1;M
ut.
K
at.
2, M
2, R
46)
pre
para
tai,
kuriø
sud
ëtyj
e ka
ncer
-og
enin
iø a
r m
utag
enin
iø 1
ar
2 ka
tego
rijos
med
þiag
ø ko
ncen
traci
ja
0,1
%
med
þiag
os i
r pr
e-pa
rata
i su
pav
ojin
-g
um
o s
imb
oli
u N
ir
paþ
ymët
os R
50
; R
51
; R
53
; R
54
; R
55;
R56;
R57;
R58;
R59
med
þia
go
s/p
re-
para
tai,
pvoj
in-g
umo
klas
ë va
nden
iui W
GK
3
spro
gios
med
þiag
os/
pre-
para
tai (
R2; R
3) l
engv
ai u
þsili
epsn
o-ja
nèio
s du
jos
ir sk
ysèi
ai
(R12
, Vb
F AI
arb
a B
su p
liûps
nio
tem
p. <
0
0 C i
r vi
rimo
tem
p.
35 0 C
sav
aim
e uþ
silie
psno
-ja
nèio
s m
edþi
ago
s/pr
epar
atai
(R17
)
duj
os s
kysè
iai,
kur
iø
ga
rø s
lëg
is 2
50
hPa
(mba
r)(p
vz.,
di
chlo
rmet
anas
) d
ulka
nèio
s ki
etos
m
edþi
agos
aer
ozol
iai
atv
iras
apdo
r-oj
imas
ti
esi
og
inio
ko
ntak
to s
u od
a ga
limyb
ë p
laèi
apav
irðis
na
udoj
imas
Did
elë
ri
zika
nuo
ding
os m
edþi
agos
/pre
-pa
rata
i (R
23;
R24;
R25)
lab
ai ë
dþio
s m
edþi
agos
/pr
epar
atai
(R
35)
med
þiag
os/p
repa
rata
i, ku
ri-os
kon
takt
e su
van
deni
u ar
ba
rûgð
timis
gal
i sud
aryt
i nuo
din-
gas
duja
s (R
29;
R31)
odà
jau
trina
nèio
s m
edþi
a-go
s (R
43;
Sh)
kvë
pavi
mo
taku
s ja
utri
-na
nèio
s m
edþi
agos
(R
42
, Sa
) p
repa
rata
i, ku
riø s
udët
yje
odà
ar k
vëpa
vim
o ta
kus
jau-
trina
nèiø
med
þiag
ø ko
ncen
-tra
cija
1
%(d
ujom
s 0
,2%
)
pav
ojin
gos
repr
odu
kcija
i 1
ar
2 k
ateg
orijo
s m
edþi
agos
(R
ep
r.
Ka
t.1
, R
e1
, R
f1;
Re
pr.
Ka
t.2
, Re, R
f2, R
60;
R61)
pre
para
tai,
kuriø
sud
ëtyj
e pa
vo-
jingø
repr
oduk
cija
i 1 a
r 2 k
ateg
orijo
s m
edþi
agø
konc
entr
acija
0
,5%
(d
ujom
s 0
,2%
) 3
kat
ego
rijo
s ka
ncer
oge
ninë
s m
edþi
ago
s (C
arc
. K
at.
3,
K3
, R
40)
3 k
ateg
orijo
s m
utag
enin
ës m
edþi
a-go
s (M
ut.
Ka
t.3, M
3, R
40)
pre
para
tai,
kuriø
sud
ëtyj
e ka
ncer
o-ge
nini
ø ar
mut
agen
iniø
3 k
ateg
orijo
s m
edþi
agø
konc
entra
cija
1%
med
þiag
os,
kurio
s ka
upia
si o
rgan
-iz
me
(R33)
med
þia
go
s/p
re-
para
tai
be p
avoj
in-
gum
o s
imb
olio
N,
bet
paþy
mët
os R
52;
R53;
R59
med
þiag
os /
pre-
para
tai
su p
avoj
in-
gum
o va
nden
iui k
lase
W
GK
2
leng
vai u
þsid
egan
èi-
os m
edþi
agos
/pre
par-
atai
(R1
1, V
bf A
I arb
a B
su p
liûps
nio
tem
p.
0….2
1 0 C
) m
edþi
agos
/pre
para
-ta
i, ku
rios
su v
ande
niu
suda
ro l
abai
deg
ias
duja
s (R
15)
med
þiag
os/p
repa
ra-
tai,
galin
èios
suk
elti
gais
rà (
R7;
R8;
R9)
med
þiag
os/p
repa
ra-
tai s
u þi
nom
omis
(ta
m
tikro
mis
) sa
vybë
mis
(R
1; R
4; R
5; R
6; R
7;
R1
4;
R1
6;
R1
8;
R19;
R30;
R44)
sky
sèia
i, k
uriø
g
arø
s
lëg
is
50
…2
50
h
Pa
(mb
ar)
(p
vz.
, m
etan
olis
)
sTu
LPEL
iØ M
OD
ELis
PAG
ALBA
PAV
OJØ
NU
STAT
YMU
I IR
PAKA
ITAL
Ø P
ARIN
KIM
UI P
AGAL
DAR
BUO
TOJØ
APS
AUG
OS
NU
O C
HEM
INIØ
VE
IKSN
IØ D
ARBE
NU
OST
ATØ
21
STRA
IPSN
Á
21
Vid
uti
në
rizi
ka
ken
ksm
ing
os
svei
kata
i m
edþi
agos
/pre
para
tai (
R20;
R21;
R22)
med
þiag
os,
kuria
s ga
lima
ásis
avin
ti su
mot
inos
pie
nu
(R64)
Ëdþ
ios
med
þiag
os/p
repa
ra-
tai (
R34);
pH
11,
5; p
H
2)
aki
ms k
enks
min
gos m
edþi
a-go
s (R
41)
net
oksi
nës
dujo
s, k
urio
s ið
stum
dam
os o
rà g
ali s
ukel
ti du
sulá
(pvz
., az
otas
)
3 k
ateg
orijo
s re
prod
ukci
jai p
avoj
in-
gos
med
þiag
os (R
ep
r. K
at.
3, R
e3,
Rf3
, R
62, R
63)
pre
para
tai,
kuriø
sudë
tyje
3 k
ateg
or-
ijos p
avoj
ingø
repr
oduk
cija
i med
þiagø
ko
ncen
traci
ja
5%
(duj
oms
1%
)
med
þiag
os/p
repa
r-at
ai s
u pa
vojin
gum
o va
nden
iui k
lase
WG
K 1
uþs
iliep
snoj
anèi
os
med
þiag
os/p
repa
rata
i (R
10, V
bF A
II, p
liûps
nio
tem
p. 2
1…55
0 C)
sky
sèia
i, k
uriø
ga
rø s
lëgi
s 1
0…
50
h
Pa
(mba
r),
iðs
kyru
s va
nd
en
á (p
vz.,
to
luol
as)
uþd
aras
apd
or-
ojim
as s
u po
v-ei
kio
galim
ybe,
pv
z.,
uþpi
ldan
t, b
and
ant
arb
a va
lant
Ma
þa r
izik
a d
irgin
anèi
os m
edþia
gos/
pre-
para
tai (
R36;
R37;
R38)
odo
s pa
kenk
imai
, di
rban
t dr
ëgno
se s
àlyg
ose
med
þiag
os i
r pr
epar
atai
, ku
riuos
pra
rijus
pak
enki
ami
plau
èiai
(R
65)
ken
ksm
ingo
s od
ai m
edþi
a-go
s/pr
epar
atai
(R66
) g
arai
suk
elia
mie
guis
tum
à ir
svai
gulá
(R67)
kita
ip l
ëtin
iu b
ûdu
kenk
ianè
ios
med
þiag
os (b
e riz
ikos
fraz
ës R
, taè
iau
pavo
jinga
med
þiag
a)
n
ep
avo
jin
go
s va
nden
iui
med
þia-
go
s/p
rep
ara
tai
(NW
G,
an
ksèi
au
WG
K 0
su
nki
ai
uþs
ilie
p-
sno
janè
ios
med
þia-
gos/
prep
arat
ai (
VbF
AIII
, pl
iûps
nio
tem
p.
55…
100
0 C)
sky
sèia
i, k
uriø
ga
rø s
lëgi
s 2…
10 h
Pa (
mba
r)
(pvz
., ks
ilola
s)
uþd
ari s
anda
rûs
áreng
inia
i u
þdar
i áre
ngin
-ia
i su
nusiu
rbim
u su
sida
rym
o vi
-et
oje
Nere
ikšm
in-
ga
ið p
atirt
ies
neke
lianè
ios
abej
oniø
med
þiag
os (p
vz.,
vand
uo, c
ukru
s,
para
finas
ir p
an.)
ned
egio
s ar
ba t
ik
laba
i su
nkia
i uþ
silie
p-sn
oja
nèio
s m
edþi
a-go
s/pr
epar
atai
(sk
y-sè
iam
s pliû
psni
o te
mp.
>
100
0 C)
sky
sèia
i, k
uriø
ga
rø s
lëgi
s <
2
hPa
(mba
r) (
pvz.
, gl
ikol
is)
ned
ulka
nèio
s ki
-et
os m
edþi
agos
��
Ar jau egzistuoja rekomendacija dėl pakaitalų?
Atsakyti į klausimą, kokia cheminė medžiaga ar preparatas kelia mažiausią riziką, dažnai nėra paprasta. Daugeliui pakaitalų jau egzistuoja rekomenda-cijos, kurios galėtų būti perimamos tiesiogiai, pvz.:
• Techninės taisyklės pavojingų cheminių medžiagų naudojimui,
• Rekomendacijos iš įvairių šaltinių,
• Gera praktika
Veikimo būdai
Jeigu Jūsų pakaitalų parinkimui nėra rekomendacijų, Jūs galite stulpelių modelio pagalba atlikti greitą cheminių medžiagų ir preparatų palyginimą. Jums tik reikia informacijos iš Saugos duomenų lapo arba iš ženklinimo etiketės ant pakuotės. Toliau veikite taip:
1. Nukopijuokite aukščiau pateiktą stulpelių modelio lentelę kiekvie-nai nagrinėjamai cheminei medžiagai ir ant kopijos užrašykite medžiagos pavadinimą;
2. Saugos duomenų lape paimkite reikiamą informaciją apie pavojų, klasifikavimą, rizikos frazes, bei duomenis, medžiagos fizikines ir chemines savybes pagal saugos duomenų lapo 9 skirsnį. Papildomus duomenis Jūs taip pat rasite 2, 5, 11 ir 12 skirsniuose.
3. Įrašykite surastus duomenis kiekvienai cheminei medžiagai atitinkamo-je kopijoje. Paskutiniame stulpelyje pažymėkite naudojamus procesus.
4. Dabar palyginkite stulpelius atskirai kiekvienai vertinamai medžiagai (pagal poreikį):
• Ūmus ir lėtinis pavojus sveikatai,
nuorodos Pakaitalų vertinimui, Panaudojant stulPelių modelĮ
23
• Pavojus aplinkai,• Gaisro ir sprogimo pavojus,• Pavojus dėl medžiagų išsiskyrimo (emisijos),• Pavojus dėl naudojamo proceso.
Atkreipkite dėmesį:
• Lyginamasis vertinimas daromas visada tik stulpelyje ir jokiu būdu ne eilutėje. Stulpeliai “Ūmus pavojus sveikatai” ar “Lėtinis pavojus sveikatai” suprantami kaip stulpelis.
• Stulpelyje “Ūmus pavojus sveikatai” ypatingą dėmesį atkreipkite į rizikos frazes R20; R21; R22; R23; R24 ir R25 - kai yra tokių rizikos frazių deriniai su R48, tai tokios cheminės medžiagos/preparatai priskiriami aukštesnei pa-vojingumo kategorijai. Tada jau kalbama apie lėtinį pavojų sveikatai.
Rezultatų aiškinimas (interpretavimas)
• Jeigu potencialaus pakaitalo visuose penkiuose stulpeliuose pavojus sveikatai (aplinkai) yra mažesnis negu naudojamos cheminės medžiagos (naudojamo cheminio preparato), tai pakaitalo parinkimo klausimas yra išspręstas.
• Dažnai potencialus pakaitalas kai kuriuose stulpeliuose pasižymi kaip tinkamesnis, mažiau pavojingas naudojimui, tačiau kituose, viename ar dvie-juose stulpeliuose, yra blogesnis. Tuomet Jums reikia nustatyti, kokios pavojų savybės (kurie stulpeliai) Jums turi didesnę reikšmę. Pavyzdžiui: nepašalinus medžiagos apdorojimo procese užsidegimo šaltinių, ypatingas dėmesys - gaisro ir sprogimo savybėms, taip pat medžiagų išsiskyrimui. Kai apdorojimo metu susidaro dideli kiekiai atliekų, didesnis dėmesys – aplinkai.
• Dokumentuokite savo sprendimus tinkamu būdu (pvz., pridedant anksčiau nurodytą kopiją).
24
Atlikdamas rizikos vertinimą, darbdavys pirmiausia turi nustatyti, ko-kios cheminės medžiagos ir preparatai yra naudojami įmonėje (susidaro ar išsiskiria gamybos procese, sandėliuojama, susidaro kaip atliekos, transpor-tuojama). Įmonėje privaloma visų naudojamų cheminių medžiagų ir preparatų apskaita pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarką (Žin., 2002 Nr.79-3391). Darbdavys turi nustatyti, ar naudojamos cheminės medžiagos yra priskiriamos pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pre-paratams.
Direktyvos 67/548/EEC I priede („Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašas“ ) pateiktas sąrašas pavojingų medžiagų, dėl kurių klasifikavimo ir ženklinimo yra priimti Europos Komisijos sprendimai. Šis priedas yra nuolat atnaujinamas. Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą lietuvių kalba gali-ma rasti adresu: http://www.infochema.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/Suklasifikuotu%20cheminiu%20medziagu%20sarasas200502541453.pdf“
Europos cheminių medžiagų biuro svetainės esamų cheminių medžiagų skyriuje http://ecb.jrc.it/existing-chemicals/ yra nuoroda į ESIS – Europos cheminių medžiagų informacijos sistemą, kuri Jums pateiks informaciją apie konkrečią cheminę medžiagą: medžiagos EINECS, CAS numerius, pavadinimą keliomis kalbomis, molekulinę formulę, gamintojų/importuotojų sąrašą, klasifikavimą, rizikos ir saugos frazes, IUCLID (International Uni-form Chemical Information Database) duomenų bazės informaciją (jei tai yra cheminė medžiaga), rizikos vertinimo ataskaitą (jei tai privalu).
Informacija apie pavojingas chemines medžiagas, kurios naudojamos, gaminamos ar išsiskiria gamybos proceso metu darbo vietoje ir informaci-ja apie šių medžiagų poveikį sveikatai ir saugai padeda efektyviau parinkti tinkamas darbo saugos priemones bei tinkamus veiksmus.
Visą esminę informaciją – cheminės medžiagos kategorija, leistinos
riZikos vertinimo rekomendacijos, ĮgYvendinant darbuotojų aPsaugos nuo cheminių veiksnių
darbe nuostatus
25
koncentracijos, ženklinimas, rizikos (R ) ir saugos (S) frazės, pavojingumo požymiai – reikalingą medžiagos savybių ir rizikos įvertinimui, galima rasti Saugos duomenų lape, bet to dažnai nepakanka. Kodėl?
• Cheminės medžiagos ir preparatai klasifikuojami ir ženklinami pagal toksikologinių, fizikinių ir cheminių tyrimų rezultatus. Jei tokie tyrimai esa-mai medžiagai nėra atlikti ir nėra mokslinių išvadų, tai į šias savybes klasi-fikuojant ir ženklinant medžiagas nėra atsižvelgiama.
• Nepaženklintos cheminės medžiagos ir preparatai savo sudėtyje gali turėti pavojingų cheminių medžiagų arba tos pavojingos medžiagos gali susidaryti darbo proceso metu ir jos taip pat gali išsiskirti darbo vietoje bei kelti riziką darbuotojo sveikatai.
• Gaminių, kaip taisyklė, nereikia ženklinti, tačiau savo sudėtyje jie gali turėti pavojingų cheminių medžiagų arba tos medžiagos gali susidaryti ar išsiskirti darbo proceso metu.
Tai reiškia:
1. Negalima vienareikšmiškai teigti, jog nepaženklintos cheminės medžiagos ir preparatai nepasižymi pavojingomis savybėmis. Galbūt nėra atlikti šių medžiagų savybių ar preparatų sudėtinių medžiagų tyrimai.
2. Nežinoma, ar paženklintų cheminių medžiagų ženklinimo duomenys yra paremti pavojingų medžiagų tyrimais ar tik turimais rezultatais. Todėl vienareikšmiškai atsakyti negalima, ar Suklasifikuotų pavojingų cheminių medžiagų sąraše įvardinta medžiaga, kuri paženklinta tik kaip degi, nėra ir kenksminga, nes nebuvo atlikti šios medžiagos toksiškumo tyrimai.
Norint įvertinti naudojamos cheminės medžiagos savybes, reikia atsižvelgti į atliktus tyrimų rezultatus. Esant nepakankamiems tyrimams, iš gamintojo reikia pareikalauti duomenų apie cheminės medžiagos savybes, vadovau-jantis žemiau išvardintais poveikio aspektais:
• ūmus toksiškumas,
• odos sudirginimas,
26
• gleivinės sudirginimas,
• mutageninis poveikis,
• kiti
ir pagal gautus duomenis cheminę medžiagą suklasifikuoti. Ieškant pakaitalų ir parenkant saugos priemones, jei nepakanka tyrimų, kol bus surinkti duomenys, turi būti vadovaujamasi turimais duomenimis.
Vertinant riziką, atsižvelgiama ir į kitų naudotojų patirtį, mokslo įstaigų, valstybinių institucijų ekspertų nuomonę. Aplinkos apsaugos agentūra yra Lietuvos kompetentinga institucija, kuri atlieka cheminės medžiagos rizikos vertinimą pagal bendruosius principus ir nuostatas, išdėstytus „Cheminių medžiagų rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo tvarkos apraše” (Žin., 2005, Nr. 149-5452).
Jei darbdavys neturi informacijos apie minėtus aukščiau nurodytus po-veikio aspektus, jis turi vadovautis “blogiausio atvejo” metodu ir atlikdamas tolimesnius veiksmus, pripažinti šias savybes kaip egzistuojančias.
Darbdavio veiksmai veikloje, susijusioje su pavojingomis cheminėmis medžiagomis:
I. Veikloje, susijusioje su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, reikia imtis minimalių priemonių, kaip numatyta Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 17 ir 18 punktuose. Šios priemonės yra esmi-niai saugumo užtikrinimo reikalavimai dirbant su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais.
II. Įgyvendinus minimalias priemones, reikia įvertinti veiklą, susijusią su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir atsakyti, ar šios priemonės yra pakankamos. Atsakant į šį klausimą, turėtų būti aptariama ir įvertinama:
• Ar laikomasi poveikio ir ribinių koncentracijų ore reikalavimų;
• Reikia įvertinti konkrečias toksikologines savybes, priklausomai nuo panaudoto kiekio, medžiagų išsiskyrimo potencialo, saugos priemonių ir taikomų metodų.
27
III. Jei minimalios priemonės pagal nustatytus kriterijus darbuotojų saugai yra pakankamos, tai reiškia, kad pagal Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 20 punktą rizika yra maža (priimtina) ir nereikia imtis papildomų priemonių (alternatyvios medžiagos, techninės, organizacinės ir higieninės priemonės). Tačiau vis tiek reikia nuolat darbuotojus instruktuoti, mokyti.
Jei minimalios priemonės pagal nustatytus kriterijus darbuotojų saugai ir sveikatai yra nepakankamos, vadovaujantis Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų 21-27 punktais, reikia imtis specialių apsaugos ir prevencijos priemonių. Tačiau manoma, kad veikloje su kancerogeninėmis ir mutageninėmis 1 ir 2 kategorijos medžiagomis vis-uomet egzistuoja rizika, kurios reikia vengti imantis Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų 14-20 punktuose numatytų priemonių.
Visų pirma, jei yra galimybių, pavojingos cheminės medžiagos turi būti pakeičiamos kitomis, mažiau pavojingomis arba turi būti daromi darbo metodų pakeitimai pritaikant juos prie naujausių technologijų išsivystymo.
IV. Turi būti atliktas parinktų saugos ir prevencijos priemonių veiksmingu-mo patikrinimas, o esant reikalui jos turi būti pakeičiamos ar patobulinamos.
Objektyvus veiksmingumo kriterijus yra nustatytų ribinių koncentracijų ore ir poveikio dydžių įvertinimas. Veiksmingumo kontrolę galima atlikti:
• įvertinus poveikį, remiantis “blogiausio atvejo” požiūriu:
• pritaikius specifinius kriterijus, kuriuos parengė asociacijos, profesiniai susivienijimai, oficialios institucijos ar gamintojai;
• atlikus matavimus ir tai dokumentavus.
V. Jei reikia, būtina imtis papildomų priemonių darbuotojų saugos užtikrinimui, parenkant tinkamas apsaugines priemones ir tuo pačiu sumažinant pavojingų medžiagų poveikį darbuotojams.
28
VI. Kiekvienos darbo vietos rizikos įvertinimą reikia dokumentuoti, tų pačių rizikos situacijų duomenis galima pateikti apibendrintai. Dokumentaciją sudaro:
• Naudojamų cheminių medžiagų sąrašas;
• Pavojingų cheminių medžiagų sąrašas;
• Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas, įskaitant matavimų rezultatus, saugos priemones bei reguliarių matavimų ar patikrinimų re-zultatus.
VII. Rizikos vertinimą reikia atlikti bet kokiai veiklai, susijusiai su cheminėmis medžiagomis, ir esant tam tikriems veiklos etapams:
1. Pirminis egzistuojančių darbo vietų įvertinimas;
2. Įdiegus naujas chemines medžiagas;
3. Įsigijus naujus agregatus, įrengimus ar prietaisus;
4. Įdiegus naujas gamybos technologijas;
5. Atlikus darbo organizavimo pakeitimus;
6. Įvykus nelaimingam atsitikimui ar nustačius profesinę ligą;
7. Iš esmės pakitus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams.
Rizikos vertinimą reikia vykdyti nuolat.
Rizikos įvertinimo praktinio įgyvendinimo įmonėse, ypač mažose, galimybės ir metodinės rekomendacijos
Naudojamų cheminių medžiagų pavojingų savybių nustatymui, rizikos įvertinimui ir darbo saugos priemonių parinkimui, darbdavys turi turėti specialių žinių. Didelėse įmonėse bei didelėse chemijos pramonės įmonėse dažniausiai yra specialistų, kurie turi pakankamų specialių žinių.
Ką gi turi daryti mažos įmonės, ypač tos įmonės, kurios naudoja che-mines medžiagas? Tokioms įmonėms be abejonės reikia informacijos ir rekomendacijų metodikos, kurią jie suprastų ir galėtų pritaikyti atliekant rizikos vertinimą. Čia svarbų vaidmenį atlieka cheminių medžiagų gamintojai
29
ir tiekėjai, nes jie privalo darbdaviams pateikti reikalingą informaciją ir meto-dines rekomendacijas.
Cheminių medžiagų gamintojai gerai žino savo produktus, todėl jie turi ne tik apibūdinti jų chemines ir technologines savybes ir pateikti duomenis apie toksikologines, chemines fizikines savybes, bet taip pat numatyti ir reikalin-gas darbo su šiais produktais apsaugos priemones. Gamintojai gali naudo-tojams su produktais pateikti ir reikalingą naudojimui informaciją bei rizikos vertinimo duomenis.
Kokią informaciją, reikalingą rizikos vertinimui atlikti, naudotojams privalo pateikti cheminių medžiagų ar preparatų gamintojas?
1. Medžiagų ar preparatų savybės:
• Sudėtinės medžiagos;
• Cheminės medžiagos klasifikavimas ir ženklinimas (nurodant kuo remiantis tai atlikta); poveikio aspektai - “ūmus toksiškumas”, “odos sudirginimas”, “gleivinės sudirginimas” ir “mutageninis potencialas”;
• Fizikinės-cheminės savybės.
2. Naudojimo technologija ir paskirtis;
3. Rizika/poveikis per orą ir sąlytyje su oda;
4. Specifinės darbo saugos priemonės:
• Pakaitinės medžiagos;
• Techninės priemonės;
• Organizacinės priemonės.
Visuomet turi būti nurodomos bent minimalios būtinos priemonės pagal Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų reikalavimus.
5. Poveikis po priemonių įdiegimo/įgyvendinimo.
Gerai parengta cheminių medžiagų gamintojo informacija apie produktą gali padėti gausiam naudotojų ratui tinkamai atlikti rizikos vertinimą, ka-
30
dangi jis ne vien tik pateikia cheminę medžiagą/preparatą, bet ir privalomą informaciją, kaip tinkamai su ja/juo elgtis. Gamintojas atsako už pateiktos informacijos teisingumą.
Jei naudotojas nukrypsta nuo produkto naudojimo informacijoje ar Sau-gos duomenų lape pateiktos informacijos, jis pats turi nustatyti ir atlikti rizikos įvertinimą.
Naudinga informacija:
Valstybinė darbo inspekcija parengė praktinius nurodymus dėl darbuotojų, kurie gali būti veikiami cheminių veiksnių darbo vietose, saugos ir sveikatos. „Cheminiai rizikos veiksniai. Geros praktikos vadovas“
http://www.vdi.lt/index.php?-1503694069
31
RIZIKOS FRAZĖS
R1 Sausa gali sprogti
R2 Sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių
R3 Ypač didelė sprogimo rizika nuo smūgio, trinties, ugnies ar kitų uždegimo šaltinių
R4 Sudaro labai jautrius sprogstamuosius metalo junginius
R5 Kaitinama gali sprogti
R6 Gali sprogti ore arba beorėje aplinkoje
R7 Pavojinga gaisro atžvilgiu
R8 Gali užsidegti dėl sąveikos su galinčiomis degti medžiagomis
R9 Gali sprogti sumaišyta sugalinčiomis degti medžiagomis
R10 Degi
R11 Labai degi
R12 Ypač degi
R14 Smarkiai reaguoja su vandeniu
R15 Reaguoja su vandeniu, išskirdamos ypač degias dujas
R16 Gali sprogti sumaišyta su oksiduojančiomis medžiagomis
R17 Savaime užsideganti ore
R18 Naudojama gali sudaryti degius (sprogius) garų (oro) mišinius
R19 Gali sudaryti sprogstamuosius peroksidus
R20 Kenksminga įkvėpus
R21 Kenksminga susilietus su oda
Priedas
32
R22 Kenksminga prarijus
R23 Toksiška įkvėpus
R24 Toksiška susilietus su oda
R25 Toksiška prarijus
R26 Labai toksiška įkvėpus
R27 Labai toksiška susilietus su oda
R28 Labai toksiška prarijus
R29 Reaguodama su vandeniu, išskiria toksiškas dujas
R30 Naudojama gali tapti labai degi
R31 Reaguodama su rūgštimis, išskiria toksiškas dujas
R32 Reaguodama su rūgštimis, išskiria labai toksiškas dujas
R33 Pavojinga - kaupiasi organizme
R34 Nudegina
R35 Stipriai nudegina
R36 Dirgina akis
R37 Dirgina kvėpavimo takus
R38 Dirgina odą
R39 Sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus
R40 Gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus
R41 Gali smarkiai pažeisti akis
R42 Gali sukelti alergiją įkvėpus
R43 Gali sukelti alergiją susilietus su oda
R44 Gali sprogti, jei kaitinama sandariai uždaryta
R45 Gali sukelti vėžį
33
R46 Gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus
R48 Veikiant ilgą laiką sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R49 Gali sukelti vėžį įkvėpus
R50 Labai toksiška vandens organizmams
R51 Toksiška vandens organizmams
R52 Kenksminga vandens organizmams
R53 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pa kitimus
R54 Toksiška augmenijai
R55 Toksiška gyvūnijai
R56 Toksiška dirvožemio organizmams
R57 Toksiška bitėms
R58 Gali sukelti ilgalaikius nepalankius aplinkos pakitimus
R59 Pavojinga ozono sluoksniui
R60 Kenkia vaisingumui
R61 Kenkia negimusiam vaikui
R62 Gali pakenkti vaisingumui
R63 Gali pakenkti negimusiam vaikui
R64 Kenkia žindomam vaikui
R65 Kenksminga - prarijus, gali pakenkti plaučius
R66 Pakartotinas poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą
R67 Garai gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą
34
RIZIKOS FRAZIŲ DERINIAI
R14/15 Smarkiai reaguoja su vandeniu, išskirdamos ypač degias dujas
R15/29 Reaguoja su vandeniu, išskirdamos toksiškas ir ypač degias dujas
R20/21 Kenksminga įkvėpus ir susilietus su oda
R20/22 Kenksminga įkvėpus ir prarijus
R21/22 Kenksminga susilietus su oda ir prarijus
R20/21/22 Kenksminga įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus
R23/24 Toksiška įkvėpus ir susilietus su oda
R24/25 Toksiška susilietus su oda ir prarijus
R23/25 Toksiška įkvėpus ir prarijus
R23/24/25 Toksiška įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus
R26/27 Labai toksiška įkvėpus ir susilietus su oda
R27/28 Labai toksiška susilietus su oda ir prarijus
R26/28 Labai toksiška įkvėpus ir prarijus
R26/27/28 Labai toksiška įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus
R36/37 Dirgina akis ir kvėpavimo takus
R37/38 Dirgina kvėpavimo takus ir odą
R36/38 Dirgina akis ir odą
R36/37/38 Dirgina akis, kvėpavimo takus ir odą
R39/23 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus
R39/24 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda
R39/25 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pa
35
kenkimus prarijus
R39/23/24 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pa kenkimus įkvėpus ir susilietus su oda
R39/23/25 Toksiška, sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos
pakenkimus įkvėpus ir prarijus
R39/24/25 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pa kenkimus susilietus su oda ir prarijus
R39/23/24/25 Toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pa kenkimus įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus
R39/26 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus
R39/27 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda
R39/28 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus prarijus
R39/26/27 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir susilietus su oda
R39/26/28 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir prarijus
R39/27/28 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda ir prarijus
R39/26/27/28 Labai toksiška: sukelia labai sunkius negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus
R40/20 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus
R40/21 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda
36
R40/22 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus prarijus
R40/20/21 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir susilietus su oda
R40/20/22 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus ir prarijus
R40/21/22 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus susilietus su oda ir prarijus
R40/20/21/22 Kenksminga: gali sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus
R42/43 Gali sukelti alergiją įkvėpus ir susilietus su oda
R48/20 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/21 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/22 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/20/21 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/20/22 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R48/21/22 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/20/21/22 Kenksminga: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant, veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/23 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
37
R48/24 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/25 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/23/24 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir veikiant per odą sukelia sunkius sveikatos sveikatos
R48/23/25 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/24/25 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R48/23/24/25 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant, veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus
R50/53 Labai toksiška vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus
R51/53 Toksiška vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepa lankius vandens ekosistemų pakitimus
R52/53 Kenksminga vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus
SAUGOS FRAZĖS
S1 Laikyti užrakintą
S2 Saugoti nuo vaikų
S3 Laikyti vėsioje vietoje
S4 Nelaikyti gyvenamosiose patalpose
S5 Laikyti užpiltą ... (tinkamą skystį nurodo gamintojas)
S6 Laikyti po ... (inertines dujas nurodo gamintojas)
38
S7 Pakuotę laikyti sandariai uždarytą
S8 Pakuotę laikyti sausoje vietoje
S9 Pakuotę laikyti gerai vėdinamoje vietoje
S12 Nelaikyti sandariai uždarytos pakuotės
S13 Laikyti atokiau nuo maisto, gėrimų ir gyvulių pašaro
S14 Laikyti atokiau nuo ... (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)
S15 Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių
S16 Laikyti atokiau nuo uždegimo šaltinių. Nerūkyti
S17 Laikyti atokiau nuo galinčių degti medžiagų
S18 Pakuotę naudoti ir atidaryti atsargiai
S20 Naudojant nevalgyti ir negerti
S21 Naudojant nerūkyti
S22 Neįkvėpti dulkių
S23 Neįkvėpti dujų, dūmų, garų, aerozolių (konkrečiai nurodo gamintojas)
S24 Vengti patekimo ant odos
S25 Vengti patekimo į akis
S26 Patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir kreiptis į gydytoją
S27 Nedelsiant nusivilkti visus užterštus drabužius
S28 Patekus ant odos, nedelsiant gerai nuplauti ... (kuo - nurodo gamintojas)
S29 Neišleisti į kanalizaciją
S30 Niekada nemaišyti šios medžiagos su vandeniu
39
S33 Imtis atsargumo priemonių elektrostatinėms iškrovoms išvengti
S35 Atliekos ir pakuotė turi būti saugiai pašalintos
S36 Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius
S37 Mūvėti tinkamas pirštines
S38 Esant nepakankamam vėdinimui, naudoti tinkamas kvėpavimo takų apsaugos
priemones
S39 Naudoti akių (veido) apsaugos priemones
S40 Šia medžiaga užterštus daiktus ir grindis valyti su ... (kuo - nurodo gamintojas)
S41 Gaisro arba sprogimo atveju neįkvėpti dūmų
S42 Purškiant (fumiguojant) naudoti tinkamas kvėpavimo takų apsaugos priemones
S43 Gaisrui gesinti naudoti ... (tiksliai nurodyti gesinimo priemonę)
S45 Nelaimingo atsitikimo atveju arba pasijutus blogai, nedelsiant kreiptis į gydytoją
(jeigu įmanoma, parodyti šią etiketę)
S46 Prarijus nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti šią pakuotę arba etiketę
S47 Laikyti ne aukštesnėje negu ... oC temperatūroje (nurodo gamintojas)
S48 Laikyti sudrėkintą (kuo - nurodo gamintojas)
S49 Laikyti tik gamintojo pakuotėje
S50 Nemaišyti su ... (nurodo gamintojas)
40
S51 Naudoti tik gerai vėdinamose vietose
S52 Nepatartina naudoti vidaus darbams, esant didelio ploto paviršiams
S53 Vengti poveikio – prieš naudojimą gauti specialias instrukcijas
S56 Šios medžiagos atliekas ir jos pakuotę išvežti į pavojingų atliekų surinkimo vietas
S57 Naudoti tinkamą pakuotę aplinkos taršai išvengti
S59 Kreiptis į gamintoją (tiekėją) informacijai apie šių medžiagų ar preparatų panaudojimą
S60 Šios medžiagos atliekos ir jos pakuotė turi būti šalinamos kaip pavojingos atliekos
S61 Vengti patekimo į aplinką. Naudotis specialiomis instrukci jomis (saugos duomenų
lapais)
S62 Prarijus neskatinti vėmimo, nedelsiant kreiptis į gydytoją ir parodyti jam šią pakuotę
arba etiketę
S63 Įkvėpusį ir dėl to blogai pasijutusį nukentėjusįjį išvesti į gryną orą ir jo netrikdyti
S64 Prarijus praskalauti burną vandeniu (jei nukentėjusysis turi sąmonę)
41
SAUGOS FRAZIŲ DERINIAI
S1/2 Laikyti užrakintą vaikams neprieinamoje vietoje
S3/7 Pakuotę laikyti sandariai uždarytą vėsioje vietoje
S3/9/14 Pakuotę laikyti vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje atokiau nuo ... (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)
S3/9/14/49 Laikyti tik gamintojo pakuotėje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje atokiau nuo ... (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)
S3/9/49 Laikyti tik gamintojo pakuotėje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje
S3/14 Laikyti vėsioje vietoje atokiau nuo ... (nesuderinamas medžiagas nurodo gamintojas)
S7/8 Pakuotę laikyti sandariai uždarytą ir sausoje vietoje
S7/9 Pakuotę laikyti sandariai uždarytą, gerai vėdinamoje vietoje
S7/47 Pakuotę laikyti sandariai uždarytą, ne aukštesnėje negu ... °C temperatūroje (nurodo gamintojas)
S20/21 Naudojant nevalgyti, negerti ir nerūkyti
S24/25 Vengti patekimo ant odos ir į akis
S27/28 Patekus ant odos, nedelsiant nusivilkti visus užterštus drabužius ir gerai nuplauti ... (kuo – nurodo gamintojas)
S29/35 Neišleisti į kanalizaciją; atliekos ir pakuotė turi būti saugiai pašalintos
S29/56 Neišleisti į kanalizaciją, šios medžiagos atliekas ir jos pakuotę išvežti į pavojingų atliekų surinkimo vietas
S36/37 Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius ir mūvėti tinkamas pirštines
42
S36/37/39 Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius, mūvėti tinkamas pirštines ir naudoti akių (veido) apsaugos priemones
S36/39 Dėvėti tinkamus apsauginius drabužius ir naudoti akių (veido) apsaugos priemones
S37/39 Mūvėti tinkamas pirštines ir naudoti akių (veido) apsaugos priemones
S47/49 Laikyti tik gamintojo pakuotėje, ne aukštesnėje negu ... °C temperatūroje (nurodo gamintojas)
43
uÞrAÐAMs
44
uÞrAÐAMs