klaipedos raad 2009 2 - klrd.am.ltklrd.am.lt/vi//files/0.818448001288267781.pdf2009 metais klaip...

AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009 m. DARBO ATASKAITA 1

TURINYS KLAIPĖDOS REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTO MISIJA ............................................................................................................ 2 STRUKTŪRA, STRUKTŪRA, DARBUOTOJŲ SKAIČIUS.............................................................................................................................................. 3 PRIORITETAI. VEIKLOS PROGRAMA ............................................................................................................................................................................ 4 VANDENS IŠTEKLIŲ KONTROLĖ IR KOKYBĖS VALDYMAS ................................................................................................................................ 20 ATLIEKŲ TVARKYMO KONTROLĖS VALDYMAS.................................................................................................................................................... 27 CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ TVARKYMAS IR KONTROLĖ ............................................................................................................................................. 37 RADIOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ KONTROLĖ .................................................................................................................................................................. 38 APLINKOSAUGINIAI LEIDIMAI, INTEGRUOTAS VALDYMAS............................................................................................................................... 39 EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ IR AVARIJŲ PREVENCIJA IR VALDYMAS. .............................................................................................................. 64 POTENCIALIAI PAVOJINGŲ OBJEKTŲ KONTROLĖS ORGANIZAVIMO VYKDYMAS ...................................................................................... 70 KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS APLINKOS KOKYBĖS SRITYJE............................................................................................. 71 GYVŪNIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO KONTROLĖ ..................................................................................................................................................... 75 KRAŠTOVAIZDŽIO IR DIRVOŽEMIO APSAUGA ....................................................................................................................................................... 83 VALSTYBINĖ MIŠKŲ KONTROLĖ ................................................................................................................................................................................ 84 APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS REZULTATAI..................................................................................................................... 90 VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR APLINKOSAUGINIS ŠVIETIMAS................................................................................................................... 96 PERSONALAS.................................................................................................................................................................................................................... 97


KLAIPĖDOS REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTO MISIJA

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos

departamentas yra biudžetinė įstaiga, organizuojanti ir vykdanti valstybinę aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo kontrolę Aplinkos ministerijos priskirtoje teritorijoje: Klaipėdos apskrityje, Tauragės rajone, Šilalės rajone, Pagėgių savivaldybėje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Kuršių mariose, o taip pat Lietuvos Respublikos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Kontroliuojamos sausumos teritorijos plotas 8111 tūkst.km2, o tai yra (12,42% bendro šalies ploto). Kontroliuojamoje teritorijoje gyvena apie 475,9 tūkst. gyventojų arba 14% bendro šalies gyventojų skaičiaus.

Pagrindinė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento darbo kryptis – tai Lietuvos valstybės aplinkosaugos politikos integravimas į visų ūkio šakų subalansuotą ekonominę plėtrą taip, kad išsaugotume Lietuvos pajūrio kraštą sau ir ateities kartom.

Pagrindinis departamento uždavinys – užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje, organizuoti ir vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę regione, Baltijos jūros, Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje bei teritoriniuose vandenyse.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas yra vienas didžiausių respublikoje. ir iš kitų regionų išsiskiria tuo, kad jame yra Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kuriame vykdoma jūrinės industrijos plėtra, vyksta intensyvi verslinė žvejyba Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.

Klaipėdos regiono

kontroliuojama teritorija1 552 619 ha

(24% Lietuvos teritorijos)

52%

48%

Vanduo Sausuma

Klaipėdos regiono

kontroliuojama teritorija1 552 619 ha

(24% Lietuvos teritorijos)

52%

48%

Vanduo Sausuma


STRUKTŪRA, STRUKTŪRA, DARBUOTOJŲ SKAIČIUS 2009 metais Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente buvo 128 pareigybės: 99 karjeros valstybės tarnautojai ir 29 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Pavaldumas Kuravimas

D I R E K T O R I U S

Direktoriaus pavaduotojas Direktoriaus pavaduotojas

Klaipėdos m. agentūra

9 pareigybės

Kretingos raj. agentūra

6 pareigybės

Klaipėdos raj. agentūra

7 pareigybės

Skuodo raj. agentūra

6 pareigybės

Šilalės raj. agentūra

6 pareigybės

Palangos m. agentūra

4 pareigybės

Neringos m. agentūra

3 pareigybės

Jūros aplinkos apsaugos agentūra

12 pareigybių

Tauragės raj. agentūra

7 pareigybės

Šilutės raj. agentūra

6 pareigybės

Klaipėdos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija

9 pareigybės

Pagėgių sav. agentūra

4 pareigybės

Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyrius

13 pareigybių

Teisės ir bendrųjų reikalų skyrius

5 pareigybės

Ūkio tarnyba

5 pareigybės

Miškų kontrolės skyrius

3 pareigybės

Buhalterinė tarnyba

3 pareigybės

Personalo ir dokumentų

valdymo skyrius 3 pareigybės

Šilutės Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija

12 pareigybių


PRIORITETAI. VEIKLOS PROGRAMA

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS PAGRINDINIŲ UŽDAVINIŲ (PRIORITETŲ) VYKDYMO REZULTATAI 2009 m.

Eil. Nr.

Tikslas, prioritetinė priemonė Įvykdymo rodikliai Paaiškinimai, pavyzdžiai, vertinimas ar pasiektas tikslas

1. Atliekų tvarkymas 1.1. Kontroliuoti rūšiuotų komunalinių atliekų tvarkymą Atlikta patikrinimų – 45

Skirta administracinių nuobaudų – 3 Duota privalomų nurodymų – 1 Nustatyti pažeidimai pašalinti. Duotas privalomas nurodymas įvykdytas. 1 ūkio subjektas užsiregistravo atliekų tvarkytojų registre. 1 ūkio subjektas koregavo TIPK leidimą. 2010 m. priemonė išlieka prioritetine.

1.2. Patikrinti visų savivaldybių teritorijas dėl rūšiavimo paslaugos atitikimo nustatytiems reikalavimams, nustačius neatitikimus imtis administracinių priemonių situacijai gerinti

Kontroliuojamų savivaldybių skaičius -10, t.t. seniūnijų – 72. Patikrintos 65 seniūnijos (10 savivaldybių) –, t.y. 90% visų kontroliuojamų seniūnijų.

52 seniūnijose specialiųjų konteinerių, skirtų antrinėms žaliavoms surinkti, pastatymas atitinka valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytiems minimaliems reikalavimams. Neatitinka 13 seniūnijų (3 savivaldybės) - Kretingos raj. sav. (3 seniūnijose), Skuodo raj. sav. (1 seniūnijoje), Šilalės raj. sav. (9 seniūnijose). Kretingos raj. vyko pertvarkymas (buvo keičiamos rūšiavimo) konteinerių pastatymo vietos, todėl patikrinimo metu ne visose patvirtintose vietose buvo rasti atliekų rūšiavimo konteineriai ( Šilalės rajone kol nebuvo konkurso keliu parinktas atliekų vežėjas, tol ten nebuvo sąlygų rūšiavimo konteinerius aptarnauti ir jie nebuvo užsakomi. Šiuo metu jau yra parinktas vežėjas ir jam nustatyta sąlyga organizuoti rūšiavimo konteinerių pastatymą ir aptarnavimą. Skuodo mieste rūšiavimo konteinerių pastatymo vietos parinktos neproporcingai atskiruose miesto dalyse gyvenančių gyventojų skaičiui. Individualių


Eil. Nr.


namų gyventojams sudarytos blogesnės sąlygos rūšiuoti atliekas. Skuodo agentūra savivaldybei nurodė parinkus atliekų vežėją peržiūrėti atliekų rūšiavimo konteinerių pastatymo vietas. 2010 m. priemonė išlieka prioritetine Kretingos, Šilalės ir Skuodo rajono agentūroms.

1.3. Kontroliuoti, kad po 2009 m. liepos 16 d. į sąvartynus, neatitinkančius ES reikalavimų, nebūtų vežamos atliekos. Organizuoti ne mažiau, kaip po 1 reidą kiekviename rajone šiems pažeidimams išaiškinti

Kontroliuoti 7 objektai (visi suplanuoti), kuriuose 2009 m. I pusm. turėjo būti nutrauktas atliekų šalinimas. Atlikti 8 patikrinimai.

Nustatyta pažeidimų – 2. Abiem atvejais pažeidimai nutraukti (Joskaudų sąvartynas Kretingos raj., Rumšų sąvartynas Šilutės raj.) Glaudėnų sąvartynas nebuvo tikrintas, nes jame vyko rekultivacijos darbai (pastoviai dirbo statybos darbų genrangovas UAB „Hidrostatyba“). Kiškėnų sąvartynui leidimas buvo panaikintas 2008-01-21. Nutrauktas atliekų šalinimas sąvartynuose, neatitinkančiuose ES reikalavimų.

1.4. Patikrinti veikiančius sąvartynus dėl aplinkosauginių reikalavimų laikymosi

Atlikti visų 9 veikiančių sąvartynų patikrinimai

Nustatyti pažeidimai – 3 (1 Puodkalių savartyne Skuodo raj., 2 Tauragės regioniniame Leikiškių sąvartyne). Visi nustatyti pažeidimai pašalinti . Duoti privalomieji nurodymai - 3 (UAB „KRATC“). Visi duoti privalomieji nurodymai įvykdyti. 1 ūkio subjektas koregavo TIPK leidimą (Klaipėdos regioninis Dumpių sąvartynas, UAB „KRATC“).

1.5. Kartu su seniūnijų/savivaldybių pareigūnais suorganizuoti kiekvienos seniūnijos patikrinimą dėl aplinkos teršimo šiukšlėmis ir imtis priemonių nustatytoms problemoms spręsti

Patikrinta 69 seniūnijos iš 72, t.y. 96 %. Atlikta 70 patikrinimų.

Didžioji dauguma nustatytų užšiukšlintų teritorijų yra sutvarkyta. 13-ai pažeidėjų skirtos administracinės nuobaudos pagal ATPK 513 str. 1 d. ir 86 str. Duotas 1 privalomasis nurodymas. Privalomasis nurodymas įvykdytas. Nesutvarkytos 5 užšiukšlintos teritorijos. 3-jų užiukšlintų teritorijų sutvarkymui 2010 metais Šilutės rajono savivaldybė skyrė lėšų iš


Eil. Nr.


Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos fondo lėšų. 2 užšiukšlintas teritorijas Šilalės rajone Šilalės rajono agentūros raštais įpareigotos sutvarkyti Šilalės rajono savivaldybė (Aitros hidrografiniame draustinyje) ir Bilionių seniūnija.

1.6. Sustiprinti atliekas tvarkančių įmonių kontrolę siekiant, kad veiklos nutraukimo atveju neliktų nesutvarkytų atliekų (kontroliuoti sukauptų atliekų kiekius, peržiūrėti veiklos nutraukimo planus)

Patikrinta 88 atliekų tvarkytojų registre registruotų atliekų tvarkytojų. Atlikti 107 patikrinimai.

Nustatyta pažeidimų – 15. Nustatyti pažeidimai pašalinti. Duota privalomųjų nurodymų – 1 Privalomojo nurodymo įvykdymas pratęstas iki 2010 metų. Pakoreguoti 2 veiklos nutraukimo planai (Klaipėdos m.).

2. Aplinkos kokybė 2.1. Patikrinti visus probleminius didesnių nei 2000 GE

aglomeracijų valymo įrenginius, esant reikalui surašyti privalomus nurodymus taikyti laikinas priemones valymo efektyvumui gerinti, užtikrinti, kad TIPK leidimuose nustatyti reikalavimai nuo 2010 sausio 01 d. atitiktų bent DLK/DLT reikalavimus

Patikrinta valymo įrenginių – 13

Nustatyta pažeidimų – 16 Duota privalomųjų nurodymų – 4. Skaičiuota žala aplinkai – 1. Įvykdyti 3 privalomieji nurodymai, 1 privalomasis nurodymas neįvykdytas. Žala aplinkai neatlyginta, vyksta teisminiai procesai (UAB „Šilutės vandenys“ dėl Šyšos upės taršos). Ši veiklos sritis išlieka prioritetine ir 2010 metais.

2.2. Patikrinti visus didesnius kaip 300 SG kiaulių kompleksus, įvertinant kaip laikomasi aplinkos apsaugos reikalavimų bei įgyvendinamos priemonės (TIPK sąlygos) taršai mažinti ir aplinkai saugoti

Viso yra 4 objektai. Visi 4 buvo patikrinti. Alikta patikrinimų – 8

UAB „Vingininkai“ (Šilalės rajonas) atsakingas darbuotojas baustas pagal ATPK 513 str.17d. administracine bauda už pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimą. Duota privalomųjų nurodymų – 2. Privalomieji nurodymai šiuo metu jau įvykdyti (dėl oro teršalų inventorizacijos atlikimo). Ši veiklos sritis išlieka prioritetine ir 2010 metais.

3. Vandens telkinių apsauga 3.1. Patikrinti visų didesnių nei 100 ha vandens telkinių,

(išskyrus saugomas teritorijas (ST), kuriose Patikrinta vandens telkinių – 11 Nustatyta pažeidimų – 27

Pašalinta pažeidimų – 23, dviem asmenims dėl iškastų kūdrų vandens apsaugos


Eil. Nr.


reikalavimų laikymąsi prižiūri ST direkcijos) pakrančių apsaugos juostas. Nustačius aplinkosauginius pažeidimus imtis priemonių, kad pažeidimai būtų pašalinti

juostoje ir zonoje paskaičiuotos žalos ir medžiaga perduota Šilalės rajono prokuratūrai. 1 byla (Klaipėdos rajonas) bus nagrinėjama Vyriausiajame administraciniame teisme ir 1 pažeidėjas (Klaipėdos rajonas) šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos. Daugiausia užfiksuota pažeidimų dėl neteisėtų tvorų statymo pakrantės apsaugos juostose, užtveriant priėjimą prie paviršinių vandens telkinių. Ši veiklos sritis išlieka prioritetine ir 2010 metais.

4. Valstybinė miškų kontrolė 4.1. Patikrinti 10 proc. privačių miško sklypų Patikrinta 3286 privatus

sklypas, kas sudaro 12,0% nuo bendro jų skaičiaus.

Pažeidėjams skirta 231 administracinė nuobauda, t.t.: 45 atvejais už neteisėtus miško kirtimus. 20 bylų perduota ikiteisminiam tyrimui. 6 bylos perduotos teismui. Nepaisant taikytų prevencinių priemonių ataskaitiniais metais neteisėtai buvo iškirsta 7% daugiau medienos negu 2008. 2008 m. neteisėtai iškirsta 847 ktm, 2009 m. – 908 ktm. 2010 m. priemonė išlieka prioritetu, bus tikrinama 2600 vnt. privačių miško sklypų, bei taikomos kitos prevencinės priemonės.

4.2. Patikrinti 25 proc. individualių miškotvarkos projektų kokybę prieš jų derinimą

Patikrinta 74 vnt. individualių miškotvarkos projektų, kas sudaro 40,0% nuo visų pateiktų derinimui

3 atvejais skirtos administracinės baudos. Pagerėjo individualių miškotvarkos projektų parengimo kokybė. Užtikrintas LR Miškų įstatymo laikymasis. 2010 m. priemonė nėra prioritetas, bus tikrinama 60 vnt.

4.3. Patikrinti 90 proc. plynais kirtimais 2005 m. iškirstų želdintinų kirtaviečių sąvalaikį atkūrimą

Patikrinta 458 ha iš 488,4 ha iškirstų, t.y. 93,7%.

Neatželdinta 14 biržių, kurių bendras plotas – 9,15 ha. Už savalaikį miško neatkūrimą nubausta 11 asmenų, skirta 4,45 tūkst. litų baudų. Pažeidimai pašalinti. Ataskaitiniais metais 2% sumažėjo bendras neatkurtų


Eil. Nr.


(vertinant ha) kirtaviečių plotas lyginant su 2008 metais, t.y. pagerėjo kirtaviečių atkūrimas. 2010 m. priemonė nėra prioritetas, bus tikrinama tik 50 proc. plynais kirtimais 2006 m. iškirstų kirtaviečių.

5. Gyvūnijos apsauga 5.1. Patikrinti ne mažiau kaip pusę leidimus naudoti

medžiojamųjų gyvūnų išteklius naudoti turinčių naudotojų

Iš viso departamentas kontroliavo 93 naudotojus. Kompleksiškai patikrintas 71 naudotojas, t.y. 78% visų naudotojų.

Daugiau negu planuota medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojų buvo patikrinta reaguojant į departamento gaunamą informaciją apie galimai daromus pažeidimus medžioklės metu. Nors ataskaitiniais metais ir buvo patikrinta 29% daugiau naudotojų negu 2008, tačiau užfiksuotų pažeidimų skaičius išaugo 65% ir viršijo net 2007 metų lygį. Tam įtakos turėjo susidariusi sunki ekonominė situacija, nedarbas. Išaugęs užfiksuotų pažeidimų skaičius rodo, kad ši sritis ir 2010 metais turi likti prioritetinė.

5.2. Siekti geresnio visuomenės informavimo apie gyvosios gamtos išteklių naudojimo reglamentavimą, vykdomą kontrolę, galimybes teikti informaciją apie neteisėtai vykdomą veiklą

9 kartus teikta informacija. Ataskaitiniais metais informacijos teikimo atvejų skaičius išaugo 1,5 karto lyginant su 2008 metais.

5.3. Skatinti aktyvesnį visuomenės, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, medžioklės ir žūklės plotų vienetų naudotojų dalyvavimą saugant gyvosios gamtos išteklius

Už 2008 metų darbo rezultatus Aplinkos ministro padėkos raštais paskatinti 7 neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai

6. Jūros aplinkos apsauga 6.1 Patikrinti ne mažiau kaip 250 laivų, įplaukusių į

Lietuvos vidaus vandenis, teritorinę jūrą, išskirtinę ekonominę zoną, įvertinant jų atitikimą MARPOL 73/78 konvencijos bei jos priedų, HELCOM konvencijos rekomendacijų, LR Jūros aplinkos apsaugos agentūros įstatymo nustatytiems

Planuota patikrinti ne mažiau kaip 250 laivų, Patikrinta -376 laivai, t.y. 50% daugiau negu planuota.

Visais atvejais patikrinimų metu nustatyti pažeidimai buvo pašalinti. 24 atvejais skirtos administracinės nuobaudos. Daugumoje nuobaudos buvo skiriamos už laivo žurnalų pildymo reikalavimų pažeidimus, taikant ATPK 86 str. ir 56 str.


Eil. Nr.


aplinkosaugos reikalavimams. Duotas 1 privalomasis nurodymas, kuris buvo savalaikiai įvykdytas.

6.2 Kompleksiškai patikrinti ūkio subjektų pasirengimą bei turimas priemones taršos incidentų likvidavimui.

Planuota atlikti 6 patikrinimus. Patikrinta 5. (vienu atveju KJP flotilė netikrinta, nes dėl objektyvių priežasčių ilgą laiką nebuvo suderintas Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų planas).

Atliktų patikrinimų metu pažeidimų užfiksuota nebuvo.

6.3 Kontroliuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos bei Kuršių marių farvaterio valymo/gilinimo ir grunto gramzdinimo jūroje darbus; sustiprintą kontrolę, stebint iš laivų ir oro.

Planuota kontroliuoti 8 kartus. Kontroliuota 10 kartų. .

2 atvejais skirtos administracinės nuobaudos, pagal 86 str. Duotas 1 privalomasis nurodymas (dėl grunto kasimo darbų Klaipėdos senosios pilies jachtų uoste sustabdymo). Pažeidimai pašalinti. Duotas privalomasis nurodymas įvykdytas. 2010 m. priemonė išlieka prioritetine.


APLINKOS ORO KOKYBĖS VALDYMAS

1. Oro taršos RAAD priklausančioje teritorijoje vertinimo rodikliai:

1 lentelė.

Lentelė nepildoma.

2 lentelė. Parametrai Rodikliai Rodiklio tipas

Parametro aprašymas Skaitinė išraiška Įvertinimas

1 2 3 4 5 Išmestas SO2 kiekis (t/m) iš stacionarių taršos šaltinių pramonėje;

4 ☺ Į atmosferą išmetamų pagrindinių teršalų kiekis*:

Sieros dioksidas (SO2)

Ap

Išmestas SO2 kiekis (t/m) iš stacionarių taršos šaltinių energetikoje;

316 � NOx išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių taršos šaltinių pramonėje;

63 ☺ Azoto oksidai (NOx) Ap

NOx išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių taršos šaltinių energetikoje;

593 � LOJ išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių taršos šaltinių pramonėje;

3317 � Lakieji organiniai junginiai (LOJ) Ap

LOJ išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių taršos šaltinių energetikoje;

5 ☺ KD išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių taršos šaltinių pramonėje;

489 � Kietosios dalelės (KD) Ap

KD išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių taršos šaltinių energetikoje;

84 � CO išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių taršos šaltinių pramonėje;

355 � Anglies monoksidas (CO) Ap

CO išmestas kiekis (t/m) iš stacionarių taršos šaltinių energetikoje.

3066 �

Parametrai Rodikliai Rodiklio tipas Parametro aprašymas Skaitinė išraiška

Įvertinimas

1 2 3 4 5 Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekis, tenkantis pagamintos energijos vienetui*

Ap t CO2/1MWh;


Komentarai. Stebimas SO2 išmetimų mažėjimas tiek pramonės, tiek

energetikos sektoriuje. Pagrindinės priežastys lėmusios šio teršalo išmetimų sumažėjimą yra tai, kad vietoj mazuto ar skalūno alyvos naudojamos gamtinės dujos bei biokuras. AB ,,Klaipėdos energija“ sumažėjo sudeginto mazuto kiekiai.

Ataskaitiniais metais pradėjo naudoti biokurą UAB „Skuodo šilumos tinklai“ bei UAB „Šilalės šilumos tinklai“ katilinėje Nr. 2.

CO išmetimų nežymus didėjimas energetikos sektoriuje siejamas su tuo, kad įmonės vis daugiau naudoja biokurą.

NOx ir kietųjų dalelių išmetimai kinta nežymiai. Įmonės, kurios pereina prie biokuro naudojimo stato naujus arba rekonstruoja esamus oro valymo įrenginius, tokiu būdu didinant biokuro sunaudojimą Klaipėdos RAAD kontroliuojamoje teritorijoje išmetamų kietųjų dalelių kiekis į atmosferą eilė metų lieka stabilus.

Klaipėdos RAAD kontroliuojamoje teritorijoje 80 proc. LOJ išmetama Klaipėdos mieste, kuriame yra įsikūrusios didžiosios naftos produktų krovos kompanijos, t.y. AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“. Ataskaitiniais metais LOJ išmetimai lyginant su 2008 metais sumažėjo 20 proc., tai lėmė sumažėjusios AB „Klaipėdos nafta“ naftos produktų krovos apimtys, t.y. per 2009 metus įmonė perkrovė 7,66 mln. naftos produktų (projektinis pajėgumas-7,1 mln. naftos produktų). Taip pat mažesni LOJ išmetimai iš AB ,,Baltijos laivų statyklos“, AB ,,Vakarų laivų gamyklos“ dukterinių įmonių bei kitų pramonės sektoriaus įmonių, kadangi dėl ekonominės situacijos pablogėjimo buvo sumažintos gamybos apimtys. Antri metai iš eilės stebimas LOJ išmetimų sumažėjimas iš AB „Mažeikių nafta“ Būtingės terminalo, nes įmonė nevykdė naftos eksporto. LOJ išmetimų sumažėjimas stebimas ir medienos apdirbimo pramonėje, nes daugelis ūkinėje veikloje pradėjo naudoti dažus vandeniniu pagrindu. LOJ išmetimų didėjimą ar mažėjimą metų eigoje daugiausia įtakoja ne oro taršos mažinimo priemonių diegimas, bet naftos produktų krovos apimčių svyravimai.

Kad įvertinti LOJ teršalų padidėjimą, buvo atlikta analizė suskirstant visas įmones į keturias kategorijas: krova vykdančios įmonės, nafta išgaunančios įmonės, medienos paviršių bei kitų rūšių dengimą vykdančios įmonės, chemijos pramonės įmonės.

Objektas Išmesta teršalų

2007 m. t/metus

Išmesta teršalų 2008 m. t/metus


Aplinkosauginių priemonių įdiegimas Pastabos

Krovą vykdančios įmonės AB ,,Klaipėdos nafta” 1339,0 2110,5 2072,8 Sumažėjo krovos apimtys UAB KJKK ,,Bega” 1,5 1,9 1,1 UAB ,,Krovinių terminalas” 12,6 58,2 62,1 Padidėjo krovos apimtys UAB ,,Klaipėdos keleivių ir 3,2 2,3 10,0


Objektas Išmesta teršalų 2007 m. t/metus



Aplinkosauginių priemonių įdiegimas Pastabos

krovinių terminalas” UAB ,,Klaipėdos Smeltė” 0,5 0,2 0,5 UAB ,,Vakarų krova” 0,4 0,4 AB ,,Mažeikių nafta” 222,7 24,8 18,9 Iš viso 1579,5 2198,3 2165,8 Naftą išgaunančios įmonės

UAB ,,Geonafta” 76,6 77,5 89,3 UAB ,,Minijos nafta” 354,6 325,7 290,8 UAB ,,Genčių nafta” 5,1 1,1 0,4 UAB ,,Manifoldas” 13,5 2,5 2,1 Iš viso 449,8 406,8 382,6 Medienos paviršių bei kitų rūšių dengimą vykdančios įmonės

UAB ,,Vakarų mediena Torso” 2,5 2,6 0,6 UAB ,,Baldistra” 1,1 1,2 - Įmonė veikos nevykdė. UAB ,,Šilutės baldai” 27,9 19,1 11,7 AB ,,Biofuture” 3,7 23,8 24,1 UAB ,,Akmena” 0,7 0,6 0,25 UAB ,,Vara” 2,1 2,3 1,2 UAB ,,Varkojis ir ko” 0,2 0,1 0,15 UAB ,,Tauragės keramika” 0,5 0,6 - Įmonė veikos nevykdė. UAB ,,Gargždų mida” 7,1 4,8 5,4 UAB ,,Litana ir ko” 0,9 1,0 0,3 UAB ,,Sendvario baldai” 0,2 0,1 0 UAB ,,Baltic premator Klaipėda” 28,3 46,6 41,8 UAB ,,Elme transportas” 0,7 0,15 UAB ,,Vakarų techninė tarnyba” 4,2 1,7 UAB ,,Vakarų laivų statykla” 0,1 0,35 UAB ,,Vakarų metalgama”

121,4

72,6 44,6 UAB ,,Laivitė” 0,7 0,1 0,02 UAB ,,Baltijos laivų statykla” 154,4 163,5 106,5 AB ,,Klaipėdos mediena” - 0,3 0,3 AB ,,Klaipėdos baldai” 5,5 10,7 4,3 Iš viso 357,2 355,0 243,4 Chemijos pramonės įmonės

UAB ,,Neo Group” 14,7 37,4 24,6

UAB ,,Orion Global Pet” 1,3 4,4 3,4

Iš viso 16,0 41,8 28,0


ORO KOKYBĖS MIESTUOSE IR RAJONUOSE VALDYMAS.

3. Vertinimo rodikliai: 3 lentelė.

Parametrai Rodikliai Rodiklio tipas

Parametro aprašymas Skaitinė išraiška

Įvertinimas

1 2 3 4 5 Miestų oro kokybė tiriamose vietose

B Vidutinė metinė koncentracija (µg/m3) Stotis Nr. 0031. Klaipėda, centras KD10, SO2, NO2, benzenas, Stotis Nr. 0033. Klaipėda, Šilutės plentas. KD10, NO2

25 2 15 0,01 27 14

☺

Miestų oro užterštumas azoto dioksidu

B Bendras valandų skaičius, kai buvo viršyta 1 val. NO2 ribinė vertė; Stotis Nr. 0031. Klaipėda, centras Stotis Nr. 0033. Klaipėda, Šilutės plentas.

0 0

☺

Miestų oro užterštumas ozonu B Bendras parų skaičius, kai buvo viršyta 8 val. O3 siektina vertė; Stotis Nr. 0033. Klaipėda, Šilutės plentas.

0

☺

Miestų oro užterštumas KD10 B Dienų skaičius, kai buvo viršyta KD10, paros ribinė vertė. Stotis Nr. 0031. Klaipėda, centras Stotis Nr. 0033. Klaipėda, Šilutės plentas.

29 33

☺

*Duomenys Klaipėdos RAAD pateikė Jūrinių tyrimų centro Aplinkos kokybės kontrolės skyrius


4 lentelė.


Parametro aprašymas Skaitinė išraiška

Įvertinimas

1 2 3 4 5 Miestų oro kokybės monitoringo programos įgyvendinimo efektyvumas

Ef Parametrų sk., kuriems per metus nesurinktas reikiamas duomenų kiekis / bendras matuojamų parametrų sk.

Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių valstybinės laboratorinės kontrolės programos (plano) įgyvendinimo efektyvumas

Ef Planuotų pagal programą kontroliuoti taršos šaltinių sk. /analizių sk. / kontroliuotų pagal programą taršos šaltinių sk. / analizių sk.

70/83/59/69

5 lentelė.


Įvertinimas

1 2 3 4 5 Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių atitikimas taršos normoms*

At Įmonių, kuriose buvo nustatyti taršos viršijimai, sk. / kontroliuotų oro taršos srityje įmonių sk. / įmonių, turinčių TIPK leidimų oro taršos dalį sk.

16/59/136


Komentaras Per ataskaitinius metus buvo planuota atlikti 70 stacionariuose

aplinkos oro taršos šaltiniuose valstybinę laboratorinę kontrolę, tačiau buvo atlikta tik 59 stacionariuose aplinkos oro taršos šaltiniuose, kas sudaro 84 procentus nuo suplanuotų patikrinimų. Per 2009 metus buvo atlikta 83 procentai suplanuotų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių analizių. Neefektyvų suplanuotų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių valstybinės laboratorinės kontrolė programos įgyvendinimą lėmė vangus Jūrinių tyrimų centro Aplinkos kokybės kontrolės skyriaus darbas.

Analizuojant atliktus valstybinės laboratorijos stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių tyrimų duomenys, galima daryti išvada, kad dažniausiai viršijimai fiksuojami stacionariuose kurą deginimo įrenginiuose, kuriose deginamas biokuras, kas sudarė 53 proc. nuo visų įmonių kuriuose buvo fiksuoti viršijimai. Kitą stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių viršijimų dalį sudaro viršijimai iš technologinių procesų, t.y. medienos apdirbimo pramonėje, chemijos pramonėje, asfalto gamybos pramonėje.

30 proc. įmonių, kuriuose fiksuoti oro taršos normatyvų viršijimų buvo Klaipėdos mieste ir Kretingos rajone, 23 proc.-Šilutės rajone, 15 proc.-Klaipėdos rajone. Daugiausia gyventojų skundų dėl oro taršos buvo sulaukta iš Klaipėdos miesto gyventojų, kurie skundėsi AB „Klaipėdos mediena“, UAB „Mestilla“, AB „Klaipėdos nafta“, UAB ,,Philip Morris Lietuva“ vykdoma ūkine veikla bei UAB ,,Neo Group“ Klaipėdos rajone. Eil. Nr.

Objekto pavadinimas Normatyvų viršijimo skaičius per 2009 metus

Parametrai viršiję normatyvus Normatyvų viršijimo priežastys, įmonės veiksmai pažeidimams pašalinti

1 AB „Klaipėdos mediena“, Klaipėda 1 KD Pradėjo eksploatuoti šlapio valymo elektrostatinį filtrą, buvo vykdomi filtro montavimo ir derinimo darbai.

2 UAB „Izobara“, Klaipėda 1 CO Netinkamai suderintas degimo įrenginių degimo procesas

3 AB „Klaipėdos keliai“ 1 KD Neefektyviai veikia oro valymo filtrai 4 UAB ,,Philip Morris Lietuva“ 1 NOx Duotas privalomas nurodymas dėl priemonių plano

parengimo. 5 UAB „Neo Group“, Klaipėdos r. 2 Vinilo eteris, toluenas, butadienas,

1,2,4-trimetilbenzenas

6 UAB „Sakuona“, Klaipėdos r. 2 CO, KD, formaldehidas Neefektyviai veikia oro valymo filtrai, priemonių nesiimta.

7 UAB ,,Šilutės baldai“, Šilutės r. 1 NOx 8 AB ,,Šilutės girnos“, Šilutės r. 1 KD


Eil. Nr.

Objekto pavadinimas Normatyvų viršijimo skaičius per 2009 metus

Parametrai viršiję normatyvus Normatyvų viršijimo priežastys, įmonės veiksmai pažeidimams pašalinti

9 UAB ,,SBA-Germania“, Šilutės r. 1 NOx 10 UAB ,,Kretingos šilumos tinklai“

Melioratorų g. 10, Kretinga 1 CO

11 UAB ,,Kretingos šilumos tinklai“ Darbėnų k., Kretingos r.

1 CO

12 AB ,,Akmena“ Kretingos r. 1 CO 13 UAB ,,Genčių nafta“ Kretingos r. 1 CO

6 lentelė.


Įvertinimas

1 2 3 4 5 Mobilių taršos šaltinių atitikimas oro taršos normoms

At Patikrintų įmonių eksploatuojančių autotransporto priemones sk. / įmonių eksploatuojančių autotransporto priemones, kuriuose nustatyti oro taršos normų pažeidimai, sk. / tikrintinų įmonių, eksploatuojančių autotransporto priemones sk.

Mobilių taršos šaltinių atitikimas oro taršos normoms*: Iki 5 metų senumo automobiliai : Benzininiai Dyzeliniai su turbo pripūtimu/be turbo pripūtimo

5-10 metų senumo automobiliai: Benzininiai Dyzeliniai su turbo pripūtimu/be turbo pripūtimo

Virš 10 metų senumo automobiliai: Benzininiai Dyzeliniai su turbo pripūtimu/be turbo pripūtimo

At

Patikrintų automobilių įmonėse sk. / iš jų neatitiko oro taršos normų, sk.



Įvertinimas

1 2 3 4 5 Mobilių taršos šaltinių atitikimas oro taršos normoms**: Iki 5 metų senumo automobiliai: Benzininiai Dyzeliniai su turbo pripūtimu/be turbo pripūtimo

19/0 28/0

5-10 metų senumo automobiliai: Benzininiai Dyzeliniai su turbo pripūtimu/be turbo pripūtimo

532/2 422/0

Virš 10 metų senumo automobiliai: Benzininiai Dyzeliniai su turbo pripūtimu/be turbo pripūtimo

At Keliuose patikrintų automobilių, sk. / iš jų neatitiko oro taršos normų, sk.

812/52 419/1

Komentarai. Mobilių taršos šaltinių atitikimą taršos normomis tikrina Jūrinių tyrimų centro Aplinkos kokybės kontrolės skyrius ir šią informaciją pateikė

aukščiau paminėta valstybinė institucija. Per 2009 metus įmonės, eksploatuojančios transporto priemonės, tikrintos nebuvo. Per ataskaitinius metus buvo patikrinta 2232 mobilios transporto priemonė, iš jų 55 transporto priemonės leistinas normas viršijo, tai sudarė 2,5 proc. Nuobaudos taikytos 55 pažeidėjams. Lyginant 2009 metų automobilių, viršijančių leistinas normas, duomenis su ankstesniais metais, ryškėja tendencija, kad automobilių skaičius neatitinkantis LAND-14, LAND-15 reikalavimų pagal išmetamų CO ir CH dujų kiekį mažėja, nes ankstesniais metais buvo fiksuota 7 proc. automobilių nuo bendro patikrintų automobilių skaičiaus viršijusių normatyvus.


2. Aplinkosauginių programų įgyvendinimas regione. Aplinkosauginių objektų (įrenginių) planavimo ir statybos kontrolė. RAAD veiklos

programos vykdymas. AB ,,Klaipėdos mediena“ įgyvendino numatytus darbus: nutraukta faneros gamyba bei likviduota sena skysto kuro įmonės katilinė, likviduoti

lauko drėgnų drožlių pneumatinio transportavimo vamzdynai, suremontuota medienos drožlių plokščių gamybos pneumatinio transporto sistemą. Šilumos energijai gaminti katilinėje įmonės teritorijoje sumontuoti medienos atliekomis kūrenami 2 MW ir 3,5 MW galios vandens šildymo katilai VYNCKE bei TAMULT. Įrengtas naujas biokuro sandėlis. Modernizuotos drožlių džiovyklos su degimo ir džiovinimo produktų valymo ciklonais. Sumontuota nauja AMDP gamybos linija. Scheuch firmos šlapio valymo elektrostatinis nusėsdintuvas SENA džiovyklų išmetimams į aplinkos orą mažinti sumontuotas ir pradėjo veikti nuo 2009-ų metų IV ketvirčio. Šlapio valymo elektrostatinis nusėsdintuvas SENA pasižymi dideliu kietųjų dalelių, aerozolių bei organinių junginių atskyrimo efektyvumu, mažais slėgio nuostoliais dujoms kylant iš apačios į viršų, optimaliu nuotekų susidarymu, mažais aptarnavimo poreikiais. Su nusėsdintuvo universalumu susiję išmetamų į aplinkos orą teršalų valdymas. Eksploatuojant šiuos įrenginius, galima be žymesnio pavojaus aplinkai reguliuoti sudeginamų džiovykloje gamtinių dujų ir šlifavimo dulkių santykį, didinant šlifavimo dulkių vartojimą, kas yra ypač aktualu technologinių atliekų panaudojimo atžvilgiu, plečiant plokščių gamybą.

AB ,,Klaipėdos kartonas“ siekiant sumažinti sklindančius kvapus kasmet numatė cheminių ir fizinių metodų taikymą kvapų išsiskyrimui mažinti- redukuojančių bakterijų ir kitų anaerobinių bakterijų naikinimui.

AB ,,Klaipėdos nafta“ 2009 m. įgyvendino šviesių naftos produktų pakrovimo į mobiliąsias talpyklas sistemos rekonstrukciją ir geležinkelio estakados Nr. 1 pirmo kelio mazuto išpylimo sistemos modernizaciją, atliko plaukiojančių dangčių virš rezervuarų stogų stiprinimą, angliavandenilių surinkimą virš tanklaivių linijos Nr. 2 prieplaukoje, bei pasatė angliavandenilių garų deginimo įrenginį.

UAB ,,Mestilla“ sumontavo bandomąją sistemą kvapų, sklindančių iš aliejaus spaudimo cecho, neutralizavimui: kvapą naikinantis reagentas purškiamas į oro srautus, išeinančius iš išspaudų aušinimo ir sėklų valymo ventiliacinės systemos, iš presų ir kondicionierių ventiliacinės sistemos.

UAB ,,Šilutės baldai” 2009 m. įdiegė plokštumų ir briaunų apdailos liniją naudojančią vandeninio pagrindo dažus. UAB ,,Šilutės automobilių keliai“ siekiant sumažinti kietųjų dalelių išmetimus modernizavo asfaltbetonio maišyklę, pakeisdami į naują

,,Comaco“ maišyklę. UAB ,,Kretingos šilumos tinklai“ pakeistas susidėvėjęs biokuru kūrenamas katilas DE-14-10 į naują biokuru kūrenamą 5 MW galios katilą

,,Kalvis 5000 Mk“ su pagalbiniais įrenginiais. AB ,,Kretingos grūdai“ baltyminių vitamininių papildų ceche sumontavo naują oro valymo filtrą JM6. AB ,,Akmena“ pakeitė dažymo kamerų filtrus, įdiegė automatinę dažymo liniją. UAB ,,Rasa“ pakeitė dujinį katilą į naują biokuru kūrenamą katilą.


VANDENS IŠTEKLIŲ KONTROLĖ IR KOKYBĖS VALDYMAS 6. RAAD veiklos rezultatų vandens kokybės srityje apžvalga.

Ataskaitiniais 2009 m. buvo numatyti šie uždaviniai vandens kokybės valdymo srityje: 1. Vykdyti potencialių paviršinių vandens telkinių teršėjų pavojingomis medžiagomis patikrinimus, siekiant išsiaiškinti šių pavojingų medžiagų

patekimo į gamtinę aplinką šaltinius 2. Patikrinti visus probleminius didesnių nei 2000 GE aglomeracijų valymo įrenginius, esant reikalui surašyti privalomus nurodymus, taikyti

laikinas priemones valymo efektyvumui gerinti, užtikrinti TIPK leidimuose nustatyti reikalavimai nuo 2010-01-01 atitiktų bent pagal DLK/DLT reikalavimus.

3. Tikrinti iš individualių gyvenamųjų kvartalų 4. Kontroliuoti , kad savivaldybės arba įmonės, atsakingos už nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, laiku parengtų nuotekų tvarkymo reikalavimų

įgyvendinimo programas, užtikrinančias reikalavimų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamente, įgyvendinimą nustatytu laiku, vykdyti jų įgyvendinimo priežiūrą.

3. Vykdyti paviršinių nuotekų , surenkamų nuo galimai teršiamų teritorijų arba nuo aglomeracijų, kuriose gyventojų ekvivalentas nuo 10000 iki 100000, tvarkymo reikalavimų laikymosi patikrinimus, ūkio subjektams, kuriems jau įsigaliojo arba nuo 2010 metų įsigalios Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyti reikalavimai.

1 užduoties vykdymas. Į valstybinės kontrolės planus buvo įtraukta atlikti kontrolę Suomių projekto „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ objektai: UAB „Klaipėdos vanduo „ UAB „NAVABA“ RASA, UAB „JUOZO ALUS“, Šoblinskienės ind. Įmonė, UAB „Kretingos vandenys“< UAB „Vilkyškių pieninė, UAB „Šilalės vandenys“, ŽŪB „Kontautėliai“, UAB „Grimeda“, UAB „Tauragės vandenys“, UAB „Stragutės mėsa“, UAB „Šilutės vandenys.” Kontrolės metu išleidžiamose nuotekose į aplinką pavojingų medžiagų DLK viršijimų nebuvo nustatyta. 2 užduoties vykdymas. 2009 metais buvo vykdoma kontrolė visų didesnių nei 2000 GE aglomeracijų valymo įrenginių darbas. Operatoriai eksploatuojantys Salantų, Skaudvilės, Kvėdernos, Švėkšnos, Rusnės miestelių nuotekų valymo įrenginius parengė taršos mažinimo planus. 2009 m. buvo pradėti ruošti šių valymo įrenginių rekonstrukcijos projektai. 2009 m antroje pusėje buvo pradėta vykdyti Tauragės miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija, kuri planuojama baigti 2011 metais. Įgyvendinus aukščiau paminėtus projektus visose didesnėse nei 2000 GE aglomeracijose bus užtikrintas nuotekų apvalymas iki (DLK/DLT) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų. 3 užduoties vykdymas. Agentūros (pagrinde Klaipėdos rajono kur intensyviausiai buvo urbanizuojamos teritorijos) tikrinio iš individualių gyvenamųjų kvartalų per biologinio valymo įrenginius į gamtinę aplinką išleidžiamų apvalytų nuotekų atitikimą nustatytiems normatyvams. Tikrinimo metu Klaipėdos rajone buvo patikrinta 5 objektai, Klaipėdos mieste 2 objektai ir Palangos mieste 1 objektą. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad ne visi gyvenamųjų kvartalų nuotekų valymo įrenginiai nuotekas apvalo iki nustatytų normatyvų. Vykdant apvalytų nuotekų kontrolę buvo nustatyti Žaliojo slėnio, Slengių , kad


nuotekų valymo įrenginiai nuotekų neapvalo iki nustatytų normatyvų. Tikslinga ir 2010 m. tęsti kontrolę iš individualių gyvenamųjų kvartalų per biologinio valymo įrenginius į gamtinę aplinką išleidžiamų išvalytų nuotekų atitiktį nustatytiems normatyvams 4 užduoties vykdymas. Iš savivaldybių ir įmonių atsakingų už nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimą, kurios neužtikrina nuotekų apvalymo iki Nuotekų tvarkymo reglamento nustatytų reikalavimų atnaujinant, koreguojant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, buvo pareikalauta parengti pateikti taršos mažinimo programas. Įmonės eksploatuojančios nuotekų valymo įrenginius į kuriuos nuotekos patenka iš didesnių nei 2000 GE aglomeracijų aukščiau paminėtas programas parengė. 5 užduoties vykdymas. Buvo vykdoma kontrolė kaip paviršinių nuotekų, surenkamų nuo galimai teršiamų teritorijų arba nuo aglomeracijų, kuriose gyventojų ekvivalentas nuo 10000 ir daugiau, tvarkymo reglamento reikalavimo laikosi paviršinių nuotekų sistemas eksploatuojančios įmonės. Įmonėms, kurios eksploatuoja paviršinių nuotekų sistemos neatitinkančios Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimams jų turimuose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose yra nustatytos konkrečios datas iki kada jų eksploatuojamos paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos atitiks aukščiau paminėto reglamento reikalavimus. 7 lentelė.


Įvertinimas

1 2 3 4 5 Vandens sunaudojimas ir nuotekų valymas Vandens sunaudojimas pramonės reikmėms

Ap Pramonės reikmėms sunaudotas paviršinio / požeminio vandens kiekis (tūkst. m3) regione (atmetus paviršinio vandens poreikius atominės, hidroenergetikos ir žuvininkystės reikmėms);

4109/4160

☺

Vandens sunaudojimas buities reikmėms Ap Buities reikmėms sunaudotas požeminio vandens kiekis (tūkst. m3) / regiono gyventojų skaičius;

12326 / 478946

☺;

Vandens gręžiniai At Bendras vandens gręžinių skaičius / tamponuotinų vandens gręžinių skaičius / užtamponuotų vandens gręžinių skaičius;

2422 / 159 /28

�



Įvertinimas

1 2 3 4 5 Bendras į aplinką išleidžiamų nuotekų kiekis / reikalingų valyti nuotekų kiekis (tūkst. m3)**

53449 / 46144

☺

Buitinės ir gamybinės nuotekos*

% (nuo reikalingų valyti nuotekų kiekio): išvalomų iki nustatytų normų / nepakankamai išvalomų / nevalomų;

94,9 / 4,95 / 0,15

☺

Bendras į aplinką išleidžiamų nuotekų kiekis/reikalingų valyti nuotekų kiekis (tūkst. m3)**

12785 / 11916

�

Nuotekų išvalymas

Paviršinės nuotekos

Ap

% (nuo reikalingų valyti nuotekų kiekio): išvalomų iki nustatytų normų /nepakankamai išvalomų / nevalomų.

76,4 / 4,8 / 18,8

�

Buitinės ir gamybinės nuotekos

Taršos šaltinių, kuriuose buvo nustatyti vandens teršalų išmetimų normatyvų viršijimai (LK), skaičius/bendras įmonių, turinčių TIPK leidimų vandens taršos dalį sk. / planuotų kontroliuoti vandens taršos šaltinių sk. / faktiškai kontroliuotų vandens taršos šaltinių sk.

39 / 87 / 102 / 101

�

Nuotekų atitikimas kokybės normoms

Paviršinės nuotekos

At

Taršos šaltinių, kuriuose buvo nustatyti vandens teršalų išmetimų normatyvų viršijimai (LK), skaičius / bendras įmonių, turinčių TIPK leidimų vandens taršos dalį sk. / planuotų kontroliuoti vandens taršos šaltinių sk. / faktiškai kontroliuotų vandens taršos šaltinių sk.

31 / 126 / 129 / 117

�

Požeminio vandens nuostoliai Ap Vandens paėmimas / sunaudojimas / nuostoliai (tūkst. m³)

3002 / 22339 / 19289

�


Komentarai. Požeminio vandens suvartota:

2008 m –24327 tūkst. m³; 2009 m ––22332 tūkst. m³.

Išleista gamybinių – buitinių nuotekų reikalingų valyti:

2008 m –– 50162 tūkst. m³, iš jų apvalyta iki nustatytų normų – 49364 tūkst. m³, nepakankamai apvalyta – 285 tūkst. m³, be valymo –– 513 tūkst. m³.

2009 m –– 46144 tūkst. m³, iš jų apvalyta iki nustatytų normų – 45510 tūkst. m³, nepakankamai apvalyta – 565 tūkst. m³, be valymo –– 69 tūkst. m³. 2009 metais pradėjo veikti:

• Pagėgių nuotekų valymo įrenginiai 320 m³/d našumo; • Pradėta vykdyti Tauragės miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija. • Priekulės mstl. nuotekų tinklai pajungti prie Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginių. • Pradėjo veikti rekonstruoti (pastatyti nauji) Švėkšnos miestelio 100 m³/d našumo valymo įrenginiai.


Buitinių ir gamybinių nuotekų atitikimas kokybės normoms

29

4739

118111

101

0

20

40

60

80

100

120

140

2007 m. 2008 m. 2009 m.

vnt.

DLK viršijimai Faktiškai kontroliuotų šaltinių skaičius

Paviršinių nuotekų atitikimas kokybės normoms

20 2331

124

72

117

0

20

40

60

80

100

120

140

2007 m. 2008 m. 2009 m.

vnt

.

DLK viršijimai Faktiškai kontroliuotų šaltinių skaičius


2006 m.2007 m.

2008 m.2009 m.

Be valymo

Nepakankamai išvalytos

Išvalytos

4470353521

49364

45510

597414

285565480

577

51369

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

Gamybinių - buitinių nuotekų išleidimas tūkst. m3

Be valymo Nepakankamai išvalytos Išvalytos


Paviršinių nuotekų išleidimas tūkst. m3

9496

1487

29522249

48435

83569

11231706

1239

9098

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

10000

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Be valymo Nepakankamai išvalytos Išvalytos

Požeminio vandens nuostoliai tūkst. m3

26629 26852

2432722332

4356

7149

2585 3002

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Paimta

Nuostoliai


ATLIEKŲ TVARKYMO KONTROLĖS VALDYMAS

9. Prioritetinių veiklos krypčių atliekų kontrolės srityje rezultatų apžvalga 2009 m. buvo nusistatyti šie prioritetai atliekų tvarkymo srityje:

� Medicininių atliekų, susidarančių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, tvarkymo kontrolė; � Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių, privalančių turėti pavojingų atliekų tvarkytojų licencijas, kontrolė. � Nepavojingų atliekų sąvartynų vykdomos veiklos ir jų priežiūros po uždarymo sustiprinta kontrolė;

2009 metais Klaipėdos regione buvo 54 pavojingų atliekų tvarkytojai, turintys pavojingų atliekų tvarkymo licencijas. Departamento specialistai (inspektoriai) atliko šių įmonių veiklos patikrinimus dėl leidimuose ir licencijose nustatytų sąlygų laikymosi, kurių metu buvo nustatyta atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų. Įmonių atsakingiems darbuotojams buvo skirtos administracinės nuobaudos bei duoti privalomi nurodymai pažeidimams pašalinti. Intensyvinta ir nepavojingų atliekų tvarkytojų kontrolė. Ataskaitiniais metais Atliekas tvarkančių įmonių registre buvo užsiregistravusios 178 Klaipėdos regione vykdančios ūkinę veiklą įmonės, 129 iš jų vykdė veiklą pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, 25 – atliekų surinkimo ir vežimo veiklą.

Pagal atliktos savavališkai užterštų teritorijų inventorizacijos duomenis, surašyti aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo aktai ir perduoti savivaldybių administracijoms, kuriuose nurodytos vietos su nesankcionuotai užterštomis teritorijomis. Savivaldybių administracijoms buvo siųsti raštai dėl užterštų teritorijų tvarkymo organizavimo.

Problemiška padėtis yra atliekų tvarkymas sodų bendrijose. Buvo organizuojami reidai, kurių metu išaiškintas ne vienas pažeidimas, organizuoti susitikimai su sodų bendrijų ir seniūnijų atstovais, vykdytos įvairios akcijos atliekų tvarkymo klausimais. Per ataskaitinius metus įdiegtos konteinerinės atliekų surinkimo sistemos s/b „Guboja“, s/b „Šernai“, s/b „Dituva“, s/b „Minija“ ir dar penkiose sodų bendrijose.

10 Vertinimo rodikliai: 10 Lentelė



1 2 3 4 5 Sąvartynų uždarymas, likvidavimas At Uždarytų (likviduotų) sąvartynų

skaičius / bendras jų skaičius regione metų pabaigoje.

2 / 28

☺


50

7

43

3

40

0

33

7

28

2

0

10

20

30

40

50

vnt.

2005 2006 2007 2008 2009

Sąvartynų uždarymas, likvidavimas 2005-2009 m.

Bendras sąvartynų skaičius Uždarytų (likviduotų) sąvartynų skaičius

Komentarai 2009 m. pradžioje departamento kontroliuojamoje teritorijoje buvo 33 mišrių komunalinių atliekų sąvartynai bei 2 specifiniai sąvartynai, tai

UAB “Klaipėdos energija” neutralizacijos šlamo ir AB “Klaipėdos kartonas” komunalinio dumblo saugojimo aikštelės. Paruošti ir patvirtinti Klaipėdos, Neringos, Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės, Tauragės rajonų bei Pagėgių savivaldybių

komunalinių atliekų tvarkymo planai 2006-2010 metams, bei atliekų tvarkymo taisyklės. Įrengtas ir išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Tauragės regioninio sąvartyno eksploatavimui Leikiškių kaime

Tauragės rajone. Pradėjus veikti šiam sąvartynui uždaryti Tauragės, Šilalės rajonų, centriniai buitinių atliekų sąvartynai. Buvusių centrinių sąvartynų teritorijų ribose numatytos įrengti žaliųjų (biodegraduojančių) atliekų kompostavimo aikštelės, rajonų centruose –

stambiagabaritinių atliekų aikštelės. Tokios aikštelės jau yra įrengtos ir išduoti leidimai jų eksploatavimui Tauragės apskrityje. Klaipėdos apskrityje ruošiami teritorijų planavimo dokumentai aikštelių įrengimui. Parengti projektiniai sprendiniai Tauragės regiono senų sąvartynų uždarymui.


11 lentelė



1 2 3 4 5 Komunalinių atliekų surinkimas Ap Surinktas RAAD teritorijoje

komunalinių atliekų (mišrios, antrinės žaliavos, kitos) kiekis (tūkst. tonų) / gyventojų skaičius;

300 / 471379

☺

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos plėtra

At Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos įdiegimas % (gyventojų skaičius, kuriems teikiama paslauga (tūkst. gyventojų.) x 100 / gyventojų skaičiaus (tūkst. gyventojų));

91% / 427797

☺

Gamybinių atliekų surinkimas** Ap Surinkta RAAD teritorijoje gamybinių atliekų (tūkst. tonų). 692,882

�

Informacija pateikiama už ankstesnius metus (nei ataskaitiniai metai)


349

1101

225

909

183

910

298

728

300

692

0

200

400

600

800

1000

1200

Atli

ekų k

ieki

s (tūks

t. t

onų)

2004 2005 2006 2007 2008

Komunalinių ir gamybinių atliekų surinkimas 2004-2008 m.

Surinkta (gauta) komunalinių atliekų Surinkta (gauta) gamybinių atliekų

349

232 225174 183

137

298

189

300

197

0

50

100

150

200

250

300

350

Atli

ekų k

ieki

s (tūks

t. t

onų)

2004 2005 2006 2007 2008

Komunalinių atliekų tvarkymas 2004-2008 m.

Surinkta (gauta) komunalinių atliekų Šalinama sąvartynuose arba kitose vietose ant žemės ar po žeme


69 70 7284

91

0

20

40

60

80

100

% n

uo g

yven

tojų

sk

aičia

us

2004 2005 2006 2007 2008

Konteinerinės atliekų surinkimo sistemos diegimas 2004-2008 m.

Komentarai Nepavojingų atliekų (komunalinių ir gamybinių), surinkimu regione užsiiminėjo 25 įmonės. Lyginant su 2008 metais šių atliekų surinkta

daugiau. Surenkamų komunalinių atliekų kiekio 2008 m. šalinimo sąvartynuose dalis sudarė apie 66%, likusi dalis buvo arba perdirbama regiono atliekų tvarkytojų, arba perduota tvarkyti kitų savivaldybių atliekų tvarkytojams.

Konteinerinių atliekų bei konteinerinių atliekų rūšiavimo sistema apima vis didesnę dalį regiono gyventojų. Regione komunalinių atliekų tvarkymo sistemos (konteinerinių atliekų sistemos) paslauga naudojosi 91% ūkio subjektų (įmonių, įstaigų ir organizacijų) ir gyventojų, ši paslauga kol kas yra tik iš dalies įdiegta. 2009 m. pagal esamas tendencijas situacija turėtų būti geresnė ir Klaipėdos RAAD kartu su savivaldybių administracijomis suintensyvinus pastangas artimoje ateityje konteinerinių atliekų ir konteinerinių atliekų rūšiavimo sistemos būtų visiškai įdiegtos.


12 Lentelė Parametrai

Rodikliai Rodiklio tipas Parametro aprašymas Skaitinė išraiška

Įvertinimas

1 2 3 4 5 Antrinių žaliavų surinkimas At Surinkta RAAD teritorijoje atliekų

(tūkst. tonų) / iš jų - iš komunalinių atliekų (tūkst. tonų);

429.683 / 26.326

�

- stiklo At Surinkta RAAD teritorijoje antrinių

žaliavų (tūkst. tonų) / iš jų - iš komunalinių atliekų (tūkst. tonų);

5,776 / 1,420

☺

- plastiko

At Surinkta RAAD teritorijoje antrinių žaliavų (tūkst. tonų) / iš jų - iš komunalinių atliekų (tūkst. tonų);

7.3905 / 0,6942

�

- popieriaus

At Surinkta RAAD teritorijoje antrinių žaliavų (tūkst. tonų) / iš jų - iš komunalinių atliekų (tūkst. tonų);

35,249 / 3,628

�

- metalo

At

Surinkta RAAD teritorijoje antrinių žaliavų (tūkst. tonų) / iš jų - iš komunalinių atliekų (tūkst. tonų);

364,221 / 7,328

�

- padangų At Surinkta RAAD teritorijoje antrinių

žaliavų (tūkst. tonų). 5,397 / 0,025

�

Informacija pateikiama už ankstesnius metus (nei ataskaitiniai metai)


0

2

4

6

8

10

12

surin

kta

(gau

ta)

antr

inių

žal

iavų

(tū

kst.

to

nų)

Nepavojingų atliekų surinkimas perdirbimui 2004-2008 m.

stiklas 1,18 3,12 3,19 3,73 5,78

plastikas 2,06 5,14 11,70 7,96 7,39

padangos 0,36 1,85 9,43 3,94 5,40

2004 2005 2006 2007 2008

0

200

400

600

surin

kta

(gau

ta)

antr

inių

žal

iavų

(tū

kst.

to

nų)

Nepavojingų atliekų surinkimas perdirbimui 2004-2008 m.

popierius 100 33 48 29 35

metalas 523 489 457 359 364

2004 2005 2006 2007 2008


Komentarai Stiklo, plastiko bei panaudotų padangų dalis, lyginant su popieriaus bei metalo atliekomis yra nedidelė apie 3% visų surenkamų antrinių žaliavų

kiekio. 2008 m. šių atliekų surinkta apie 6% daugiau nei 2007 m. Stiklo, plastiko atliekos nors ir surenkamos, tačiau jų perdirbimas beveik nevykdomas, o visas srautas (kaip antrinė žaliava) dažniausiai eksportuojamas į kitas užsienio šalis ir tik nedidelė dalis plastikinės pakuotės atliekų yra perdirbama V. Puidoko individualioje įmonėje Klaipėdos rajone. Naudotų padangų mechaninį smulkinimą vykdė UAB „Kuusakoski“ tačiau paskutiniu metu užsiima tik jų išvežimu į Suomiją perdirbimui. Klaipėdos regione nėra panaudotų padangų perdirbimo įmonių, šios atliekos laikinai saugomos ir išvežamos į UAB “Akmenės cementas” sudeginimui.

Popieriaus ir metalo atliekų surinkta daugiau. Didžioji dalis surinktų metalo laužo ir atliekų buvo eksportuojama į užsienio valstybes. Metalo atliekų perdirbimas regione praktiškai nevyksta, atliekamas tik mechaninis apdorojimas (smulkinimas). Metalo atliekų surinkta apie 2% daugiau nei 2007 metais. Ganėtinai gerai vykdomas popieriaus ir kartono atliekų perdirbimas. 2008 m. apie 21% surinkto popieriaus ir kartono atliekų buvo perdirbta UAB “Klaipėdos kartonas”.

13 Lentelė



1 2 3 4 5 Pavojingų atliekų tvarkymas**

Ap Bendras surinktas RAAD teritorijoje pavojingų atliekų kiekis (tūkst. tonų)***;

17,625 ☺

- naudoti netinkamos transporto priemonės

Ap Surinkta RAAD teritorijoje (tūkst. tonų);

4,682 ☺

-akumuliatoriai Ap Surinkta RAAD teritorijoje (tūkst. tonų);

1,131 ☺

-alyvos Ap Surinkta RAAD teritorijoje (tūkst. tonų);

5,278 �

- naftos produktais užterštas gruntas Ap Surinkta RAAD teritorijoje (tūkst. tonų);

1,550 �

- medicininės atliekos Ap Surinkta RAAD teritorijoje (tūkst. tonų);

0,036 �

- netinkama naudoti elektros ir elektronikos įranga

Ap Surinkta RAAD teritorijoje (tūkst. tonų). 2,753 �

Informacija pateikiama už ankstesnius metus (nei ataskaitiniai metai) * už 2006 metus neatsiskaitoma ** pateikiama pagal Aplinkos apsaugos agentūros nustatytą atliekų kodų paskirstymą. *** pateikiama visų surinktų pavojingų atliekų srautų suma.


4,2

1,7

7,2

1,3

8,9

0,1

8,6

1,2

6,4

1,6

0

2

4

6

8

10

surin

ktaa

tliekų (

tūks

t.

tonų

)

2004 2005 2006 2007 2008

Pavojingų atliekų surinkimas tvarkymas 2004-2008 m.

akumuliatoriai, alyvos, medicininės atliekos naftos produktais užterštas gruntas

Komentarai 2008 m. surinkta 17,6 tūkst. t. pavojingų atliekų, kurių didžiąją apie 30% sudaro panaudotos įvairių rūšių alyvos. 2008 m. buvo surinkta 4,682

tūkst. tonų netinkamų naudoti transporto priemonių bei 2,753 tūkst. tonų netinkamos naudoti elektros ir elektronikos įrangos, 1,131 tūkst. t. akumuliatorių ir 5,278 tūkst. t. alyvų atliekų. Įvertinant kelerių paskutiniųjų metų duomenis, ryškėja pavojingų atliekų mažėjimo tendencija. Mažėjimą galima paaiškinti tuo, kad regione veiklą vykdo įmonės, užsiimančios šių atliekų surinkimu. Svarbiausios iš jų – UAB “Žalvaris”, UAB “Toksika”, UAB “Kuusakoski”.

11. Atliekų tvarkymo programų įgyvendinimas regione. Atliekų tvarkymo programų įgyvendinimo regione kontrolė. RAAD veiklos programos vykdymas (už atsiskaitomus metus).

12 Atliekų kontrolės miestuose ir rajonuose įvertinimas ir pagrindiniai uždaviniai kitiems metams.

Daug dėmesio buvo skiriama, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, užsiimantys pavojingų atliekų tvarkymu, įsigytų pavojingų atliekų tvarkytojų licencijas. Ataskaitiniais metais Klaipėdos regione įregistruotoms 9 įmonėms, užsiimančioms pavojingų atliekų tvarkymu, buvo išduotos pavojingų atliekų tvarkytojų licencijos. Klaipėdos RAAD agentūros vykdo licencijose nustatytų sąlygų laikymosi kontrolę

Atsižvelgiant į Klaipėdos regiono prioritetus atliekų tvarkymo srityje, kitiems metams numatomi šie pagrindiniai uždaviniai:


� Medicininių atliekų, susidarančių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, tvarkymo kontrolė; � Nepavojingų atliekų sąvartynų vykdomos veiklos ir jų priežiūros po uždarymo sustiprinta kontrolė; � Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių, privalančių turėti pavojingų atliekų tvarkytojų licencijas, kontrolė.

2010 M. AGENTŪROS VEIKLOS PRIORITETAI 1.Užtikrinti, kad kontroliuojamoje teritorijoje nebūtų vykdoma nelicencijuota pavojingų atliekų tvarkymo veikla. 2.Užtikrinti tinkamą medicininių atliekų tvarkymą. 3.Nuolat inicijuoti Klaipėdos regiono savivaldybių administracijas dėl bešeimininkių atliekų užterštų teritorijų tvarkymo.


CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ TVARKYMAS IR KONTROLĖ

Cheminės medžiagos Įrangos turinčios PCB inventorizavimo ataskaitos:

2007 m.- 12 įmonių,

2008.- 13 įmonių,

2009 m. 12 įmonių

Informacija gauta iš Aplinkos ministerijos perduota apie įsigytas ozono sluoksnį ardančias medžiagas perduodama agentūroms. UŽ 2007 m. tiesiogiai nei viena įmonė iš Klaipėdos regiono nepateikė ataskaitų, po patikrinimo pateikė ataskaitas 10 įmonių. Už 2008 m. 5 įmonės atsiskaitė Aplinkos ministerijai , 7 įmonės pateikė ataskaitas po paraginimo.

Problema: Departamentas/agentūros neturi informacijos apie turimą įrangą su ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis.

2007 m. suderinta 29 programos,


RADIOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ KONTROLĖ Apie ypatingas radiacines situacijas, kai fiksuojamas jonizuojančios spinduliuotės gama dozės galios padidėjimas ar radiacinės avarijos, ar kt.

incidentai, ataskaitiniais metais Klaipėdos regione neįvyko.


APLINKOSAUGINIAI LEIDIMAI, INTEGRUOTAS VALDYMAS 13. Vertinimo rodikliai: 14 lentelė.


Įvertinimas

1 2 3 4 5 Aplinkosauginių leidimų skaičius At Bendras TIPK leidimų skaičius RAAD

kontroliuojamoje teritorijoje ataskaitinių metų pradžioje/ ataskaitinių metų pabaigoje / atsiskaitomais metais išduota TIPK;

392/376/21 ☺

TIPK leidimai 1 priedo įrenginiams Ap Bendras šių įrenginių skaičius RAAD kontroliuojamoje teritorijoje ataskaitinių metų pradžioje/ ataskaitinių metų pabaigoje / išduota atsiskaitomais metais;

33/31/0 ☺

GPGB diegimas Ap Skaičius įrenginių įdiegusių GPGB / turinčių įdiegti;

15/17 ☺

TIPK leidimai 2 priedo įrenginiams Ap Bendras šiai grupei priskiriamų objektų skaičius RAAD kontroliuojamoje teritorijoje ataskaitinių metų pradžioje/ ataskaitinių metų pabaigoje / išduota TIPK atsiskaitomais metais;

359/345/21 ☺

Poveikio aplinkai vertinimas Ap Priimta spendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos / atlikta atrankos procedūrų;

9/324 ☺

SAARP, AARP Ap Surinkta mokesčių į SAARP / surinkta baudų ir atlyginta žala į AARP (Tūkst. Lt.)

3462,994/284,598 ☺


Komentarai. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009 metais atnaujino 5 TIPK leidimus I priedo įrenginiams: UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui“, UAB „Mažeikių rugelis“, UAB ,,Grabupėliai”, AB ,,Tauragės keramika”, UAB „Neo Group“. Dvi įmonės priskirtos I priedo įrenginiams veiklos nebevykdo: ŽŪB ,,Pamario paukštynas” Šilutės filialas, ŽŪB ,,Pamario paukštynas” Skuodo filialas bei UAB ,,Šilutės baldai“ sumažino pajėgumus ir buvo priskirta prie II priedo įrenginių. Iš viso 2009 metais Klaipėdos RAAD kontroliuojamoje teritorijoje buvo išduoti 21 TIPK leidimai, atnaujinti - 50 leidimai ir koreguoti - 93 leidimai. Pagrindinės TIPK leidimų koregavimo priežastys: teisės aktuose nustatytų normatyvų paviršinėms bei buitinėms nuotekoms pasikeitimai, atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento pakeitimas, susidariusių atliekų rūšių ir kiekių pakitimas, įmonių vykdomos rekonstrukcijos ir modernizacijos, technologijų pakitimas bei naujų ar patikslintų poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų ir aplinkos oro teršalų inventorizacijos ataskaitų parengimas.

Pagal veiklos rūšis I priedo įrenginiai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente yra šie:

Veikos rūšys Ūkinės veiklos objektas GPGB atitikimas Pastabos Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW

AB ,,Klaipėdos energija” Elektrinė AB ,,Klaipėdos energija” Rajoninė katilinė AB ,,Klaipėdos energija” Lypkių katilinė AB ,,Klaipėdos nafta”

Neatitinka Neatitinka Neatitinka Neatitinka

Įmonėms parengti aplinkosauginių veiksmų planai ir suderinti su Klaipėdos RAAD

Chemijos įrenginiai bazinėms plastinėms medžiagoms (polimeriniam sintetiniam pluoštui ir pluoštui, turinčiam celiuliozės) gaminti

UAB ,,Orion Global Pet” UAB ,,Neo Group”

Atitinka Atitinka

Chemijos įrenginiai pagrindinėms neorganinėms cheminėms medžiagoms gaminti: deguonies turintiems organiniams junginiams: alkoholiams, aldehidams, ketonams, karboksirūgštims, esteriams, acetatams, eteriams, peroksidams, epoksidinėms dervoms.

UAB ,,Mestilla” Atitinka

Pieno apdorojimo ir perdirbimo įmonės, į kurias priimama daugiau kaip 200 t pieno per dieną.

UAB ,,Šilutės Rambynas” UAB ,,Vilkyškių pieninė”

Atitinka Neatitinka

UAB ,,Vilkyškių pieninė” parengė aplinkosauginių veiksmų planą ir suderino su Klaipėdos RAAD

Įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.

UAB ,,Vakarų buitis” VŠĮ ,,Grunto valymo technologijos”

Neatitinka Atitinka

UAB ,,Vakarų buitis” ir UAB ,,Kuusakoski” aplinkosauginių


Veikos rūšys Ūkinės veiklos objektas GPGB atitikimas Pastabos UAB ,,Kuusakoski”

UAB ,,Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas”

Neatitinka Atitinka

veiksmų planą ir suderino su Klaipėdos RAAD

UAB ,,KRATC” Klaipėdos regiono sąvartynas

Atitinka Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.

UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui“

Atitinka

Įrenginius keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti plytoms, molio dirbiniams, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną, degimo krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m³, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/m³.

UAB ,,Tauragės keramika” Neatitinka UAB ,,Tauragės keramika” parengė aplinkosauginių veiksmų planą ir suderino su Klaipėdos RAAD

Įrenginiai, skirti dengimui apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kurių įkrova didesnė kaip 2 tonos plieno per valandą“

UAB ,,Vakarų cinkas” Neatitinka

UAB ,,Vakarų cinkas” parengė aplinkosauginių veiksmų planą ir suderino su Klaipėdos RAAD

Įrenginiai, kuriuose naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus

UAB ,,Vakarų metalgama” UAB ,,Baltic premator Klaipėda” UAB ,,Baltijos laivų statykla”

Neatitinka Atitinka Atitinka

UAB ,,Vakarų metalgama” parengė aplinkosauginių veiksmų planą ir suderino su Klaipėdos RAAD

Gofruotojo popieriaus ir kartono bei taros iš popieriaus ir kartono gamyba, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną

AB ,,Klaipėdos kartonas” Atitinka

Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg) ir daugiau kaip 750 vietų paršavedėms

UAB ,,Grabupėliai” UAB ,,Kontvainiai” AB ,,Vingininkai” UAB ,,Bridimeksas”

Neatitinka Atitinka Neatitinka Atitinka

UAB ,,Grabupėliai” ir AB ,,Vingininkai” parengė aplinkosauginių veiksmų planą ir suderino su Klaipėdos RAAD

Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams

UAB ,,Mažeikių rugelis” UAB ,,Vievio paukštynas”

Neatitinka Atitinka

UAB ,,Mažeikių rugelis” parengė aplinkosauginių veiksmų planą ir suderino su Klaipėdos RAAD


Veikos rūšys Ūkinės veiklos objektas GPGB atitikimas Pastabos Įmonės, kuriose apdorojamos ir perdirbamos maisto produktams gaminti skirtos gyvulinės žaliavos (išskyrus pieną), kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną

UAB ,,Agrovet” UAB ,,Mars Lietuva” UAB ,,Vilkyčių mėsa”

Neatitinka Atitinka Neatitinka

UAB ,,Agrovet” ir UAB ,,Vilkyčių mėsa” parengė aplinkosauginių veiksmų planą ir suderino su Klaipėdos RAAD

Įmonės, kuriose apdorojamos ir perdirbamos maisto produktams gaminti skirtos augalinės žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis)

AB ,,Kretingos grūdai” Neatitinka


POVEIKIO APLINKAI VERTINAMAS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - KRAAD) direktoriaus

2009-05-14 įsakymu Nr. LV1-114 patvirtinta KRAAD 2009 metų veiksmų programos (toliau – Veiksmų programa) 4.10. punkte buvo numatyta atlikti 155 atrankas ir priimti atrankos išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.

KRAAD 2009 m. išnagrinėjo 360 paraiškų dėl įvairių planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo (1 lentelė). 1 lentelė. 2006-2009 metais atliktų PAV procedūrų suvestinė

Gauta paraiškų Atlikta atrankų Patvirtinta programų

Priimta sprendimų Nėra kriterijų PAV atrankos

procedūrai atlikti

Nenagrinėta (trūksta

informacijos, ir kt.

2006 176 146 19 11 0 0 2007 433 337 10 9 66 11 2008 454 369 15 14 30 26 2009 360 324 10 9 16 -

PAV atrankai atlikti buvo pateiktos 340 paraiškų, iš kurių 324 buvo atliktos atrankos procedūros, 16 – nebuvo kriterijų atrankai atlikti. 2009 m. metais vis dar didelę dalį – 29 % atliekamų atliekų sudarė atliekos dėl mažaaukščių gyvenamųjų kvartalų statybos, tačiau lyginant su

ankstesniais metais, šių atrankų skaičius sumažėjo beveik per pusę. 22 % visų atrankų sudarė atrankos dėl infrastruktūros objektų (vandens tiekimo, nuotekų valymo įrenginių, kelių ir kt.) statybos ir rekonstrukcijos. Šių veiklų atrankų skaičiaus didėjimą lėmė Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama šiems projektams įgyvendinti. 17 % atrankų buvo atlikta dėl pramonės objektų statybos ir modernizacijos. 11 % atrankų sudarė atrankos dėl ūkininkų sodybos įkūrimo. Pastaruoju metu nemažai ūkininkų sodybų yra kuriam šalia Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ir gali daryti poveikį šioms teritorijoms, todėl vadovaujantis LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 3 dalimi, šiai veiklai atliekama atranka dėl PAV privalomumo. Po 7 % atrankų buvo atlikta dėl komercinės paskirties objektų statybos bei vėjo jėgainių įrengimo. Atrankos dėl naudingųjų išteklių telkinių eksploatavimo sudarė 6 % visų atrankų (1 pav.).


1 pav. Dominuojančios planuojamų ūkinių veiklų sritys, kurioms buvo atliktos PAV atrankos procedūros 2009 m.

Išnagrinėjus pateiktą informaciją atrankai atlikti, atrankos išvados – PAV neprivalomas buvo priimtos 312 kartų, o PAV privalomas – 13 kartų.

Pagrindinės priežastys, nulėmusios PAV privalomumą buvo: 3 atvejais – neišspręstas nuotekų tvarkymas; 3 atvejais – ūkinė veikla planuojama Gamtiniame karkase; 3 atvejais – planuojamos ūkinės veiklos vieta patenka į valstybinį mišką; 2 atvejais – planuojama ūkinė veikla neatitinka rajonų Bendrojo plano sprendinių ir 2 atvejais – visuomenės nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla.

Vertinant 2006 – 2009 metų laikotarpį, 2009 m. stebimas PAV atrankų skaičiaus mažėjimas (2 pav.). Kadangi didžiąją dalį atliekamų atrankų pastaraisiais metais sudarė atrankos yra dėl mažaaukščių gyvenamųjų namų, statybos, bendrą atrankų skaičiaus sumažėjimą lėmė atrankų atliekamų dėl šios ūkinės veiklos skaičiaus mažėjimas.


2 pav. 2006-2009 m. laikotarpiu atliktų atrankų skaičiaus kaita.

Vadovaujanti Veiksmų programos 4.11. punktu, buvo numatyta patvirtinti 10 planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo

programų, nagrinėti ataskaitas ir priimti sprendimus dėl planuojamų ūkinių veiklų leistinumo pasirinktose vietose. 2009 m. KRAAD išnagrinėjo ir patvirtino 10 PAV programų bei priėmė 9 sprendimus dėl įvairių planuojamų ūkinių veiklų galimybių poveikio

aplinkai požiūriu. Vertinant 2006-2009 m. laikotarpiu išnagrinėtų PAV programų ir ataskaitų skaičiaus kaitą, 2009 m. stebimas PAV programų bei priimtų PAV

sprendimų skaičiaus grįžimas į 2007 m. situaciją (3 pav.). Kadangi ankstesniais metais didžiąją dalį patvirtintų PAV programų ir priimtų PAV sprendimų sudarė sprendimai dėl ENTP demontavimo aikštelių įrengimo, atlikus LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin. 2005, Nr. 84-3105, 2008, Nr. 81-3167) pakeitimus, ir ENTP veiklą perkėlus į minėto įstatymo 2 priedą, PAV programų ir sprendimų skaičius sumažėjo.


3 pav. Planuojamos ūkinės veiklos, kurioms buvo patvirtintos PAV programos 2009 m.

2009 m. daugiausia sprendimų dėl galimybių poveikio aplinkai požiūriu buvo priimta dėl ūkinių veiklų susijusių su naudingųjų išteklių gavyba

bei atliekų surinkimu ir tvarkymu. (4 pav.).


4 pav. Planuojamos ūkinės veiklos, dėl kurių galimybių poveikio aplinkai požiūriu buvo priimti sprendimai 2009 m.

2009 metais įvyko 16 PAV subjektų susirinkimų, iš kurių – 11 – dėl atrankos išvadų persvarstymo, ir 5 - PAV subjektų išvadų dėl PAV

ataskaitų svarstymai (5 pav.). Net 6 (iš kurių 4 dėl EVJ) kartus prašė persvarstyti atrankos išvadas ir 1 kartą pateikė motyvuotą pasiūlymą PAV ataskaitai suinteresuota visuomenė, griežtai pasisakanti prieš vėjo jėgainių bei kitų objektų (grūdų sandėlio, konkurencingos įmonės) statybą. PAV procese dalyvavo ir PAV subjektai: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys (1 kreipimasis dėl atrankos išvados persvarstymo ir 1 neigiama išvada dėl PAV ataskaitos), Klaipėdos apskrities viršininko administracija (1 kreipimasis dėl atrankos išvados persvarstymo), Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (2 neigiamos išvados dėl PAV ataskaitos), Kretingos rajono savivaldybės administracija (1 kreipimasis dėl atrankos išvados persvarstymo). Dėl nepalankių atrankos išvadų persvarstymo kreipėsi ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriai (3 kartus).


5 pav. 2009 m. sukviesti PAV subjektų susirinkimai.

Strateginis poveikio aplinkai vertinimas Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV) – tai tam tikrų planų ir programų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymo,

apibūdinimo ir vertinimo procesas. SPAV procesą sudaro trys etapai: SPAV atranka, apimties nustatymo dokumentų nagrinėjimas ir SPAV ataskaita. Per ataskaitinius 2009 metus buvo atlikta 13 SPAV procedūrų: išnagrinėta 10 atrankų, pateiktos išvados dėl 2 apimties nustatymo dokumentų

kokybės, įvertinta 1 ataskaita. Išnagrinėjus pateiktus SPAV atrankų dokumentus ir vadovaujantis LR aplinkos ministro 2004-08-27 įsakymu Nr. D1-456 patvirtinto Planų ir

programų atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo V skyriaus 11 punktu, kai nei vienam aplinkos komponentui nėra tikėtinos reikšmingos neigiamos pasekmės, buvo pateikta 10 atrankos išvadų, kad SPAV neprivalomas. Nei vienu atveju 2009 m. nebuvo pateikta atrankos išvada – SPAV privalomas.


6 pav. 2006-2009 m. atliktų SPAV procedūrų skaičiaus kaita.

Lyginant 2006-2009 m. laikotarpį, matyti, kad 2007 m. ženkliai išaugęs atliktų SPAV procedūrų skaičius, 2009 m. sumažėjo iki 2006 m. lygio

(6 pav.).


TERITORIJŲ PLANAVIMAS

Klaipėdos RAAD Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus specialistai 2009 m. išnagrinėjo 1173 paraiškas specialiesiems ir

detaliesiems planams rengti (žr. pav.), tai ganėtinai skiriasi nuo 2007 ir 2008 metų, kai buvo gautos atitinkamai 1748 ir 1735 paraiškos teritorijų planavimo dokumentams rengti. Matome paraiškų sąlygoms teritorijų planavimo dokumentams gauti mažėjimo tendenciją – per 2009 m. gaunamų paraiškų skaičius sumažėjo 32 %. Tai aiškintina susidariusia bendra ekonomine situacija Lietuvoje ir pasaulyje, be to, žymų planavimo sąlygų padidėjimą 2007 ir 2008 m. įtakojo miestų ir rajonų bendrųjų planų patvirtinimas, nes iki bendrųjų planų patvirtinimo teritorijų planavimo procesas buvo pristabdytas.

10 procentų visų pateiktų paraiškų buvo atmesta: paprašyta patikslinti, pateikti papildomą informaciją arba planavimo sąlygos neišduotos, kadangi planavimo tikslai prieštarauja LR teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms ar kitiems teisės aktams (neatitinka galiojančių bendrojo plano sprendinių, nėra parengti rajonų ar miestų bendrieji planai, planuojamiems sklypams galioja apribojimai pagal LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą ir pan.).

7 pav. Klaipėdos RAAD išnagrinėtos paraiškos planavimo sąlygoms 2009 m.

Analizuojant planavimo sąlygų pokyčių tendenciją per penkerius metus, pažymėtina, kad 2009 m. planavimo sąlygų atžvilgiu grįžtama į 2006

metų lygį. Šiais metais planavimo sąlygų skaičius teritorijų planavimo dokumentams rengti išliks panašus kaip ir praėjusiais metais.


8. pav. Planavimo sąlygų išdavimas 2005-2009 m.

Daugiausia paraiškų planavimo sąlygoms, kaip ir praėjusiais metais, pateikė Klaipėdos rajono savivaldybė – 451 paraiška, kas sudaro 38 %

bendro paraiškų skaičiaus. Nedaug atsiliko Kretingos rajonas – 297 paraiškos, kas sudaro 25 % visų paraiškų. Pažymėtina, kad Kretingos rajone 2009 m., kai stebimas bendras teritorijų planavimo dokumentų rengimo sąlygų sumažėjimas, paraiškų skaičius nuo 157 paraiškų 2008 m. išaugo iki 297 paraiškų 2009 metais. Tai aiškintina tuo, kad Kretingos rajono bendrasis planas buvo patvirtintas pačioje 2008 m. pabaigoje. Po to pagal bendrą paraiškų skaičių seka Šilutės, Šilalės rajonų ir kitos savivaldybės (9. pav.).


9. pav. Planavimo sąlygų išdavimo 2005-2009 m. pasiskirstymas pagal savivaldybes

Didžiosios dalies rengiamų detaliųjų planų tikslas yra žemės ūkio paskirties keitimas gyvenamiesiems namams statyti ar komercinei veiklai

plėtoti. Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurios teritorijai rengiamas bendrojo plano sprendinių pakeitimo planas, nemaža dalis sąlygų išduodama, vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, kuria leidžiamas detaliojo plano rengimas, neatitinkant bendrojo plano sprendinių, jei iki detalaus plano tvirtinimo bus pakeisti numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys bendrųjų planų sprendiniai.

Teritorijų planavimo sąlygos, kurioms nustatyti nėra kriterijų pagal LR aplinkos ministro 2008-05-30 įsakymo Nr. D1-294 „Dėl planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos patvirtinimo“ 2.3. p. p., t.y. kai nekeičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, dėl planuojamos veiklos gali būti užteršti paviršiniai vandens telkiniai ir kt. (10 pav.), sudaro 21 %.


10 pav. Planavimo sąlygos, kurioms nustatyti nebuvo kriterijų

Nuo 2008 m. kovo 1 d. ūkininkai, kurie ankščiau statydavosi savo sodybas turėdami sodybos vietos parinkimo aktą ir rengdami techninį

projektą, privalėjo pradėti rengti žemėtvarkinius planus, kurie priskiriami specialiesiems planams. PAVN sk. specialistai rengia sąlygas žemėtvarkiniams planams, o vėliau juos tikrina ir derina. 2008 m. prasidėjus žemėtvarkinių planų rengimo procesui, tokiems projektams rengti buvo išduodamos sąlygos, o 2009 m. derintų žemėtvarkinių projektų ūkininkų sodybų parinkimui skaičius išaugo 7 kartus – iki 133 žemėtvarkinių projektų per metus (11 pav.).


11 pav. Pateiktų derinimui žemėtvarkinių projektų suvestinė

Departamento 2009 metų veiksmų programoje buvo numatyta atlikti 500 teritorijų planavimo dokumentų aplinkosauginį vertinimą ir teikti

išvadas dėl jų derinimo. 2009 m. savivaldybių nuolatinėse statybos komisijose (NSK) teritorijų planavimo dokumentų buvo įvertinta daugiau nei numatyta – 670 vietoj numatytų 500.

BENDRIEJI PLANAI

Beveik visos Klaipėdos RAAD administruojamoje teritorijoje esančios savivaldybės turi pasitvirtinusios rajono teritorijų bendruosius planus,

išskyrus Šilutės rajono savivaldybę, kuri nėra pasitvirtinusi rajono ir miesto bendrojo plano. Klaipėdos rajone jau nuo 2007 m. pradėtas rengti bendrojo plano sprendinių pakeitimo planas, kuris dabar yra derinimo stadijoje. Praėjusiais 2009 metais Klaipėdos regione buvo patvirtinti tik Skuodo miesto ir rajono bendrieji planai. Pažymėtina, kad iki šiol nėra patvirtinto Klaipėdos apskrities bendrojo plano.

Kad būtų užtikrintas LR geriamojo vandens įstatymo įgyvendinimas, į sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti yra įrašomi specialieji inžinerinės infrastruktūros įrengimo planai. Kol kas šie planai yra tik rengiami, Klaipėdos rajono savivaldybėje yra patvirtintas tik du tokie specialieji planai – Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių Trušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimas Nr. T11-260) ir Jakų gyvenvietės aplinkos susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008-08-28 sprendimas Nr. T11-451).


Planavimo sąlygos saugomose teritorijose

Departamentas planavimo sąlygas saugomose teritorijose išduoda tik tokiu atveju, jei saugoma teritorija neturi direkcijos, t.y. valstybiniuose draustiniuose, pavyzdžiui, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje. Kadangi saugomose teritorijose esantiems sklypams planavimo sąlygas nuo 2008-06-11, įsigaliojus naujai LR aplinkos ministro 2008-05-30 įsakymu Nr. D1-294 patvirtintai Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkai, rengia šių saugomų teritorijų direkcijos, tai departamente sąlygų išdavimas saugomose teritorijose yra žymiai sumažėjęs. Didžiosios dalies rengiamų detaliųjų planų saugomose teritorijose tikslas yra buvusių sodybų atstatymas. Pagrindinės priežastys, dėl kurių planavimo sąlygos saugomose teritorijose nebuvo išduotos:

• dėl nepateiktų buvusių sodybų buvimo fakto įrodymų. Siekiant atstatyti buvusias sodybas, pagal LR saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 108-3902) 9 straipsnio 8 punktą, reikalingas jų buvimo fakto įrodymas, o prie savivaldybių pateikiamų paraiškų tai įrodančių dokumentų nebūdavo pridėta;

• dėl neatitikimo saugomų teritorijų tvarkymo planų sprendiniams, numatant žemės ūkio paskirties keitimą. Vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi (Žin., 2004, Nr. 21-617), detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį, rengiami tik tuo atveju, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Ta pati nuostata įtvirtinta ir LR saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje (Žin., 2001, Nr. 108-3902), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama, jei tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų sprendiniams ir reglamentams.

• dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Vadovaujantis LR saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 8 dalimi, saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį.

Departamento 2009 metų veiksmų programoje buvo numatyta nustatyti 1000 sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti. Ši priemonė buvo įvykdyta, nes bendras paraiškų skaičius teritorijų planavimo dokumentams rengti siekė 1173 paraiškas.


PROJEKTAVIMAS

Klaipėdos RAAD 2009 m. buvo pateiktos 1846 paraiškos projektavimo sąlygoms rengti, iš kurių 12 procentų buvo atmesta dėl įvairių

priežasčių: pateikta nepilna ar netiksli informacija, nepateiktas paraiškos priedas apie naudojamus gamtos išteklius arba jis netinkamai užpildytas (nenurodant nuotekų kiekių, įrengiamų katilų galingumo ir pan.). Lyginant su ankstesniais metais, 2009 m. paraiškų projektavimo sąlygoms skaičius žymiai sumažėjo nuo 2469 (2008 m.) ir 2423 (2007 m.) iki 1846 paraiškų, tačiau 2006 m. paraiškų skaičių viršija 2 kartus (12 pav.).

12 pav. Projektavimo sąlygų rengimas 2005-2009 m.

Kaip ir paraiškų planavimo sąlygoms gauti, daugiausia paraiškų projektavimo sąlygoms pateikė Klaipėdos rajono savivaldybė (699), ir tai

sudarė 38 % nuo bendro paraiškų skaičiaus. Aktyvus individualių gyvenamųjų namų, komercinės ir kitos paskirties pastatų projektavimas tebevyksta Šilutės, Kretingos rajonuose ir Palangos mieste. Iš kitų rajonų ir miestų paraiškų projektavimo sąlygoms pateikta žymiai mažiau.

Nors departamentas gauna daug paraiškų projektavimui, tačiau dažnai projektavimo sąlygos nenustatomos, vadovaujantis STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtinto 2002-04-30 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 215 (Žin., 2002, Nr. 54-2153), 33, 34 ir 36 punktų nuostatomis, nes nėra kriterijų specialiųjų projektavimo sąlygų rengimui. 2009 metais tokių paraiškų, kurioms nenustatytos sąlygos, buvo net 64 procentai. Savivaldybės užsiklausia projektavimo sąlygų beveik visiems projektams: sodo namelių perplanavimui ar statybai, individualių gyvenamųjų namų statybai pagal parengtus detaliuosius ar žemėtvarkinius planus, nors departamentas tokiais atvejais sąlygų nenustato (13 pav.).


13 pav. Projektavimo sąlygos, kurioms nustatyti nebuvo kriterijų 2009 m.

Vykdydami LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. veiklos programos 10.3.9 punktą, rengiant sąlygas

infrastruktūros objektams buvo nurodoma esant galimybėms pasijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos priklausančios savivaldybei, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimą numatyti į jas. Analogiškos nuostatos laikomasi ir derinant techninius projektus. Rengiant planavimo sąlygas taip pat atsižvelgiama į galimybes pasijungti prie centralizuotų tinklų.

Departamento 2009 metų veiksmų programoje buvo numatyta nustatyti 2000 aplinkosauginių sąlygų statinių projektavimui, tačiau buvo išnagrinėta šiek tiek mažiau paraiškų – 1846. Šio tikslo pasiekti nepavyko dėl statybos ir projektavimo darbų bendros mažėjimo tendencijos Lietuvoje.


TECHNINIŲ PROJEKTŲ APLINKOSAUGOS DALIES IR PROJEKTINĖS DOKUMENTACIJOS DERINIMAS

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyrius 2009 metais išnagrinėjo 205 techninių projektų aplinkos apsaugos dalis, iš kurių 176 buvo pritarta. 29 techninių projektų aplinkos apsaugos dalys, buvo nederintos, nes neišpildė aplinkosauginių reikalavimų bei neatitiko Departamento išduotoms projektavimo sąlygoms.

Daugiausia techninių projektų derinimui aplinkos apsaugos dalį numatomai vykdyti veiklai teikta Klaipėdos rajone ir Klaipėdos mieste, atitinkamai 25 % ir 48 % nuo visų teiktų techninių projektų. Pagrindinės techninių projektų (AA dalies) nederinimo priežastys – projektinės dokumentacijos neatitikimas išduotoms specialiosioms projektavimo sąlygoms. Dažnai pasitaiko, kad nepakankamai įvertinama projektuojamos ūkinės veiklos ar objekto įtaka aplinkos kokybei bei nenumatomos priemonės neigiamam poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti, neįvertinamos apsauginės ir sanitarinės zonos bei jose taikomi apribojimai. Nevykdomi kitų statybos techninių reglamentų reikalavimai. Taip pat dažni nukrypimai nuo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų privalomųjų ir pasirinktųjų statinio projektavimo reikalavimų, t.y. nesilaikoma pagrindinių teritorijos tvarkymo režimo reglamentų.

Vertinant išnagrinėtus techninius projektus savivaldybių nuolatinėse statybos komisijose, matosi, kad daugiausia techninių projektų 2009 m. išnagrinėta Klaipėdos rajono savivaldybėje (481 vnt.) ir Kretingos rajono savivaldybėje (202 vnt.).

Departamento 2009 metų veiksmų programoje buvo numatyta įvertinti 1500 statybos projektų dėl atitikimo aplinkosauginiams reikalavimams ir teikti išvadas dėl jų derinimo. Statybos projektų dėl atitikimo aplinkosauginiams reikalavimams (AA dalių) 2009 m. NSK ir departamento PAV skyriuje buvo išnagrinėta mažiau nei numatyta – 1288 vietoj numatytų 1500.


Klaipėdos uosto valymas, gilinimas ir grunto gramzdinimas jūroje

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (departamentas) veikloje yra specifinė sritis,

priklausanti nuo regiono geografinės padėties – departamento kontroliuojamoje teritorijoje yra Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Būtingės terminalas, pajūrio juosta.

Uosto eksploatacija ir plėtra – tai akvatorijos valymo bei gilinimo darbai, krantinių rekonstrukcijos ir naujų krantinių statyba, taip pat kita veikla, daranti poveikį jūros aplinkai. Visa tai turi būti vykdoma atsižvelgiant į griežtus aplinkosaugos reikalavimus. Subalansuota uosto plėtra yra vienas didžiausių mūsų regiono tikslų ir rūpesčių.

Nagrinėjant ir sprendžiant klausimus, susijusius su Klaipėdos uosto veikla bei plėtra, taip pat kita veikla darančia poveikį jūros rajono aplinkai, Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriuje atliekami įvairūs specifiniai darbai – išduodami leidimai uosto akvatorijos valymo ir gilinimo bei iškasto grunto tvarkymo darbams; derinami krantinių rekonstrukcijos ir naujų krantinių statybos hidrotechniniai darbai; nagrinėjami įvairūs su uosto veikla susiję normatyvinių dokumentų projektai, nagrinėjamos mokslinių tiriamųjų darbų, monitoringo darbų ataskaitos; analizuojami VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) vykdomų uosto akvatorijos kasimo darbų poveikio aplinkai kontrolės rezultatai; koordinuojamas ir kontroliuojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vykdomas aplinkos monitoringas.

Uosto įplaukos kanalo ir akvatorijos prie krantinių gylis yra būtinas garantas projektinio tonažo ir dydžio laivų švartavimuisi, saugiam patekimui į uostą. Uosto akvatorijos gilinimo ar valymo darbai atliekami žemkasėmis ar žemsiurbėmis, o iškastas gruntas išvežamas į jūros tolimąjį ar artimąjį sąvartynus, naudojamas krantinių statybos ir rekonstrukcijos darbams, švarus, aplinkosauginius normatyvus tinkamas smėlis naudojamas paplūdimių pamaitinimui.

2009 metais buvo išduoti leidimai uosto dugno valymo darbams šiose akvatorijose: � Krantinių Nr. 142-143a akvatorijoje; � Krantinių Nr. 78-79 ir Nr. 153-154 akvatorijoje; � Prie krantinių Nr. 1 ir Nr. 2; � Įplaukos kanale nuo PK26 iki PK76; � Uosto įplaukos kanale, nešmenų gaudyklių rajone; � Išoriniame įplaukos kanale nuo PK0 iki PK-17; � Krantinių Nr. 101-106 rajone (įplaukos kanalas nuo PK76 iki PK82); � Prie krantinės Nr. 139; � Prie krantinių Nr. 101-106; � Prie krantinių Nr. 5-6; � Priešais krantines Nr. 90-100; � Priešais krantines Nr. 67-73; � Prie krantinių Nr. 118-120; � Įplaukos kanale nuo PK0 iki PK10; � Prie krantinių Nr. 140-141. Pratęsti ankščiau išduoti leidimai: � Gilinimo darbams Malkų įlankoje (1 etapas);


� Gilinimo darbams Malkų įlankoje prie krantinės Nr. 142; � Gilinimo darbams įplaukos kanale, uosto vartų rajone nuo PK0 iki PK-16; � Gilinimo darbams įplaukos kanale nuo PK0 iki PK28; � Valymo darbams uosto įplaukos kanale, nešmenų gaudyklių rajone; � Valymo darbams krantinių Nr. 142-143a akvatorijoje; � Valymo darbams įplaukos kanale nuo PK26 iki PK76; � Valymo darbams prie krantinių Nr. 1 ir Nr. 2; � Valymo darbams išoriniame įplaukos kanale nuo PK0 iki PK-17; � Valymo darbams prie krantinės Nr. 139; � Valymo darbams prie krantinių Nr. 101-106; � Valymo darbams priešais krantines Nr. 90-100; � Valymo darbams priešais krantines Nr. 67-73; � Valymo darbams prie krantinių Nr. 5-6; � Valymo darbams įplaukos kanale nuo PK0 iki PK10.

1 pav. Išduotų ir pratęstų leidimų uosto akvatorijos valymo ir gilinimo darbams dinamika 2007-2009 m.


Pagal KVJUD pateiktą informaciją, 2009 metais uosto akvatorijos dugno valymo ir gilinimo darbai I ir III ketvirtį nebuvo vykdomi, per II

ketvirtį iškasta 482 m3, per IV ketvirtį – 126198 m3. Iš viso per 2009 metus Klaipėdos uosto akvatorijoje iškasta 126680 m³ grunto. Daugiausia grunto iškasta uosto įplaukos kanalo nešmenų gaudyklių rajone (šiaurinėje gaudyklėje) – apie 62309 m³ grunto.

Uosto akvatorijoje iškastas gruntas yra gramzdinamas jūroje esančiuose dviejuose sąvartynuose. Morena, silpnai ir vidutiniškai kenksmingomis medžiagomis užterštas dumblingas smėlis bei dumblas yra gramzdinami už 20 km į pietvakarius nuo uosto vartų, 40-45 m gylyje esančiame III dampingo („tolimasis sąvartynas“) rajone. Šios akvatorijos, primenančios netaisyklingo rombo formą, koordinatės yra:

55o 36,6‘ š. pl. ir 20o 46,9‘ r. ilg.; 55o 38,7‘ š. pl. ir 20o 45,5‘ r. ilg.; 55o 39,5‘ š. pl. ir 20o 49,3‘ r. ilg.; 55o 37,4‘ š. pl. ir 20o 50,7‘ r. ilg. Šiame „tolimajame sąvartyne“ per 2009 m. buvo nugramzdinta 38712 m3 grunto. 879680 m3 iškasto švaraus, 1 užterštumo klasės, pagal LAND

46A-2002 reikalavimus, smėlio buvo panaudota paplūdimių papildymui (pamaitinimui).

2 pav. 2000-2009 m. uosto akvatorijoje iškasto grunto tvarkymo būdai


1 lentelė. III – ame jūros dampingo rajone gramzdinamo grunto apimtys pagal grunto pobūdį Grunto tipas, m3 Metai

morena smėlis, žvirgždas, gargždas dumblas 1995 2 004 906 - 188 600 1996 1 007 071 697 898 - 1997 555 939 269 010 56 485 1998 961 152 170 743 489 475 1999 1 054 783 - 472 330 2000 25 000 - 60 000 2001 1 047 769 89 666 661 516 2002 943 811 10974 94 823 2003 393 572 108 627 194 384 2004 1 078 169 89 049 64 292 2005 865 394 509 862 88 802 2006 749 402 3072 59 876 2007 246 731 91 241 110 036 2008 858 275 148 023 174 406 2009 0 31 169 7 543

3 pav. III-ame dampingo rajone nugramzdinto grunto apimčių dinamika 1987 – 2009 m.


1 lentelėje, pateikti duomenys apie III-ame jūros dampingo rajone 1995 - 2009 m. nugramzdinto grunto apimtis pagal grunto pobūdį. Šiuo laikotarpiu didžiąją dalį kasamo uoste ir išvežamo į jūrą grunto dalį sudarė moreninis gruntas Per 2009 m. daugiausia iškasta smėlio 31169 m3 ir nedidelė dalis dumblo 7543m3. 3 pav. pateikta 1987-2009 m. nugramzdinto grunto III-iojo dampingo rajone dinamika.

Iškylančios problemos 2008 metų pabaigoje pasikeitė LAND 46-2002 taisyklės. Pasikeitus taisyklėms departamentas susiduria su šiomis problemomis: a. Taisyklių 38 punktas numato, kad prašyme grunto gramzdinimo jūroje leidimui gauti turi būti nurodyta, ar laive, kuriuo bus atliekami

grunto gramzdinimo darbai, veikia AIS, GPS. KVJUD teikdamas prašymą, šios informacijos neturi, kadangi konkursas valymo darbams rengiamas tik gavus iš departamento leidimą valymo ar gilinimo darbams.

b. Gruntų klasifikacijoje pagal pirmąjį kenksmingų medžiagų sąrašą, Arsenas (As), polichlorbifenilų suma (PCB), policiklinių aromatinių angliavandenilių suma (PAA), numatytas vertinimas tik gruntui patenkančiam į IV užterštumo klasę, esant žemesnėms koncentracijoms departamentui neaišku, kaip vertinti gruntus ir priskirti atitinkamoms užterštumo klasėms (I-III).

c. 22 punktu nurodoma, kad sprendimą, ar privaloma tirti antrajame sąraše išvardintas kenksmingas medžiagas ir kokios medžiagos iš šio sąrašo turi būti ištirtos, priima Klaipėdos RAAD, tačiau tuo pačiu, 32 punktu nurodoma, kad III užterštumo klasės gruntą leidžiama gramzdinti jūroje tik tuo atveju, jei pagal 2-ąjį sąrašą ištirtų kenksmingų medžiagų koncentracijos neviršija 1 µg/kg susos masės. Departamentui vadovaujantis 22 punktu ir nurodžius ištirti kenksmingas medžiagas iš pirmojo ir antrojo sąrašo, užsakovui atlikus gruntų cheminę analizę ir nustačius, kad gruntas priskiriamas I-II užterštumo klasei, tačiau cheminėms medžiagoms iš antrojo sąrašo viršijus ribinę vertę, LAND 46-2002 nėra numatyta, ką departamentas tokiu atveju turi daryti, užsakovui leisti kasti gruntą ir vežti į tolimojo dampingo rajoną, ar iškastą gruntą saugoti specialiai užterštam gruntui įrengtoje aikštelėje.

d. LAND 46-2002 numatyta, kad grunto mėginiai fizikinių ir cheminių savybių tyrimui imami ne mažesniu kaip 0,5 m intervalu ir mėginių skaičius priklauso nuo planuojamo kasti gylio. Turėtų būti labiau reglamentuotas mėginių ėmimo procesas bei privalomas mėginių ėmimo horizontas, priklausomai nuo planuojamo kasti gylio.

e. Vadovaujantis LAND 46-2002 nurodoma, kad planuojant gruntą gramzdinti jūroje, užsakovas Departamentui pateikia grunto gramzdinimo poveikio aplinkai stebėsenos programą. Klausimas, ar kiekvieniems kasimo ir valymo darbams būtina rengti atskirą poveikio aplinkai stebėsenos programą, nes KVUJD yra parengęs aplinkos monitoringo programą, kuri šiuo metu yra galiojanti.

f. Iki šiol nėra įrengta užteršto grunto laikymo-saugojimo aikštelė, atliekant uosto akvatorijos valymo ar gilinimo darbus ir nustačius uosto akvatorijoje esamo grunto IV užterštumo klasę, todėl iki šiol neišspręstas šio grunto tvarkymo būdas.


EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ IR AVARIJŲ PREVENCIJA IR VALDYMAS.

14. Ekstremalių situacijų ir avarijų valdymas. 15 lentelė. EKSTREMALIOS SITUACIJOS IR AVARIJOS

Rodiklio tipas

Ataskaitiniais metais

skaičius

Žala aplinkai ataskaitiniais metais (Lt)

Ankstesniais metais

skaičius

Žala aplinkai ankstesniais metais (Lt)

Situacijos įvertinimas

Ekstremalių situacijų skaičius (situacijos kai yra pasiekiami nustatyti ES kriterijai, pildomas ES protokolas)

Ap

1

2300271

2007 m. - 4 2008 m. - 1

2007 m. - 1784037 2008 m. - 0

�

Ekologinių avarijų skaičius (kitos registruojamos avarijos ar įvykiai kai padaroma ar gali būti padaryta žala aplinkai)

Ap

3

3711

2007 m. - 2 2008 m. - 6

2007 m. - 122373 2008 m. - 258647

☺

Situacijos bendras įvertinimas

Klaipėdos m. Ataskaitiniais 2009 metais ekstremalių situacijų bei ekologinių avarijų agentūros kontroliuojamoje teritorijoje neįvyko, užfiksuotas 1 įvykis

nesusijęs su žala aplinkai, dalyvauta 3 pratybose. 2008 metais užfiksuoti 6 įvykiai nesusiję su žala aplinkai, dalyvauta 1 pratybose. 2007 metais įvyko viena ekstremali situacija, užpildytas YES protokolas (2007-03-18 trūko UAB „Klaipėdos vanduo“ miesto nuotekų spaudiminė

linija), 3 įvykiai nesusiję su žala aplinkai. Klaipėdos raj. Ankstesniais ir ataskaitiniais metais ekstremalių situacijų (situacijos, kai yra pasiekiami nustatyti kriterijai, pildomas YES protokolas) Klaipėdos

rajone nebuvo. 2009 m. įvyko 3 incidentai. Klaipėdos miesto teritorijoje, šalia Rimkų gyvenvietės, nuotekų tinklų kameroje UAB „Neo Group“ priklausančioje

slėginio vamzdyno (F1S) dalyje išsisandarinus sujungimo movai nuo 2009-02-13 iki 2009-02-19 d. į aplinką (žemės paviršių ir gilesnius jo sluoksnius) pateko 90 m 3 nuotekų. Paskaičiuota 1319,79 lt. žala gamtai. 2009-07-17 GNK „Žaliasis slėnis“ trūkus nuotėkų surinkimo vamzdynui į aplinką pateko 42 m 3 nuotekų, paskaičiuota 1221,50 lt. žala gamtai. GNK „Žaliasis slėnis 2009-11-30 iš nuotėkų surinkimo vamzdyno į aplinką pateko 7,9 m 3 nuotekų, paskaičiuota 1169,67 lt. žala gamtai.


Kretingos raj. Ataskaitiniais metais ekstremalių situacijų ir ekologinių avarijų rajone neįvyko Skuodo raj. Ekologinių avarijų ar ekstremalių situacijų rajone 2006 – 2010 metais neužfiksuota. Palangos m. Per paskutinius tris metus ekstremalių situacijų, kai yra pasiekiami numatyti kriterijai, nebuvo. 2009 m. spalio 30 d. buvo vykdomos avarinių

situacijų lokalizavimo ir likvidavimo pratybos kartu su karinėmis jūros pajėgomis. Pratybos tema ir tikslas: patikrinti tarnybų dalyvaujančių kovoje su naftos tarša, techniniu aprūpinimu, ryšiais, gelbėjimą operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją, užkertant kelią tolimesniems naftos teršalų plitimams. Teršalų surinkimas, darbo koordinavimas, sąveika tarp įstaigų.

Neringos m. Ataskaitiniais metais nei YES nei ekologinių avarijų užregistruota nebuvo.

Šilutės raj. 2009 m. liepos 3 d. visiškai sutriko Šilutės miesto valymo įrenginių biologinis nuotekų valymo procesas ko pasėkoje nuotekos po mechaninio

valymo buvo išleidžiamos į Šyšos upę. Dėl šios priežasties buvo užterštas 7,5 ha Šyšos upės plotas. 2009 m. liepos 27 d. Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-738 paskelbė ekstremalią situaciją „Vandens užterštumas“.

Organizuojant nuotekų biologinių įrenginių atstatymo darbus bei gerinant ekologinę situaciją Šyšos upėje įvyko 5 savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro posėdžiai. Kontroliuojant užterštų nuotekų patekimą į Šyšos upę, biologinių įrenginių atstatymo eigą, Šyšos upės užterštumą, Jūrinių tyrimų centras 9 kartus ėmė vandens mėginius laboratoriniams tyrimams iš Šilutės miesto nuotekų valyklos komunalinių nuotekų išleidimo į Šyšos upę vietoje, Šyšos upės žiotyse 100 m žemiau ir aukščiau Šilutės m. komunalinių nuotekų išleistuvo, žemiau ir aukščiau AB „Biofuture“ šaldymui naudoto vandens išleistuvo. UAB „Šilutės vandenys“ agentūra surašė 4 privalomus nurodymus. Už vieno privalomojo nurodymo neįvykdymą vyr. technologei-ekologei skirta administracinė 600,00 Lt nuobauda pagal ATPK 51/14 str. 1 d. Rugsėjo 21 d. biologinių nuotekų valymo įrenginių veikimas buvo atstatytas ir nuotekos vėl išvalomos iki TIPK leidimė nustatytų normatyvų. 2009 m. rugsėjo 29 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-935 ekstremali situacija buvo atšaukta. Šyšos upės hidrobiontams padaryta žala įvertinta 2 300 271,12 Lt.

2008 m. savivaldybėje ES užregistruota nebuvo, 2007 m. buvo įvykusi viena ES, kai buvo pralaužtas UAB „Grabupėliai“ srutų rezervuaro pylimas ir ištekėjusios srutos užteršė Šyšos upę.

Šilalės raj. 2009 metais Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje YES užregistruota nebuvo. Tauragės raj. 2009 metais ekstremalių situacijų Tauragės rajono agentūros kontroliuojamoje teritorijoje užregistruota nebuvo.


Per paskutinius tris metus įvykusių ES, ekologinių avarijų ir kitų įvykių skaičius, vnt.

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

ES Ekolog. avar. Kitų įvykių

Viso:

Per ES ir ekologines avarijas aplinkai padarytos žalos dydžiai, Lt

0

500000

1000000

1500000

2000000

2500000

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

ES Ekolog. avar.

Viso:


15. Kontrolės organizavimas mažinant gaisringumą. 16 lentelė.

Rodikliai Rodiklio

tipas

Ataskaitiniais metais

skaičius

Išdegintas plotas, ha

ataskaitiniais metais

Ankstesniais metais

skaičius

Išdegintas plotas, ha

ankstesniais metais


Gaisrai: durpynų

Ap

0

0

2007 m. - 0 2008 m. -1

2007 m. - 0

2008 m. - 4,08

☺

miškų Ap

9

2,49

2007 m. - 17 2008 m. - 5

2007m. -4,896 2008 m. - 0,66

☺

atvirose teritorijose (žolės, ražienų deginimas) Ap

231

183,24

2007 m. - 176 2008 m. – 145

2007 m. – 83,42 2008 m. - 79,37

�

Viso:

240

185,73

2007 m. - 193 2008 m. – 151

2007 m. – 88,316 2008 m. – 84,11

�

Klaipėdos m. Ataskaitiniais 2009 metais didžioji dalis ( virš 95% ) agentūros kontroliuojamoje teritorijoje gaisrų įvyko sausros metu ( balandžio mėnesį ), II

ketvirčio kritulių kiekis sieke tik 86,9 mm, dėl kruopščiai parengtų gaisrų prevencijos priemonių ir parengto plano, reguliariai vykdomų reidų bei lietingos vasaros gaisrų skaičius ženkliai sumažėjo.

Klaipėdos raj. Miškų ir durpynų gaisrų 2009 m. rajone nebuvo. Kretingos raj. Lyginant su praėjusiais metais gaisrų užregistruota nebuvo, nes siekiant sumažinti gaisringumą susijusį su pavasariniu sausos žolės ir rudeniniu

šiaudų bei kitų žemės ūkio kultūrų atliekų deginimu buvo organizuojami bendri reidai su policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų pareigūnais. Rajoninėje spaudoje buvo publikuojami pranešimai, aplinkosaugos reikalavimai deginant sausą žolę, šiaudus ir kitas augalinės kilmės atliekas. Reidų metu bendrauta su visuomene, dirbtas prevencinis darbas. Piliečiai, nesilaikantys nustatytų reikalavimų, buvo baudžiami administracine tvarka.

Skuodo raj. Ataskaitiniais metais rajone išdegusių plotų kiekis nedidelis. Tai įtakoja intensyviai vystoma žemdirbystė - nedirbamų žemės plotų praktiškai nėra.


Palangos m. Per paskutinius tris metus pranešimų dėl gaisrų, kilusių miškuose, negauta. Žymiai pagerėjo padėtis su žolės deginimu atvirose teritorijose. Čia

daugiausia gaisrų registruota bendro naudojimo plotuose. Daugumoje atvejų pažeidėjų nustatyti nepavyko. Analizuojant 3-jų metų gaisringumą matyti, kad tiek pagal padegimų skaičių, tiek pagal išdegintus plotus ataskaitinio laikotarpio rodikliai žymiai pagerėjo. Kasmet agentūros iniciatyva pavasarį organizuojami pasitarimai savivadybėje su organizacijomis, susitikimai mokyklose. Sudaromi priemonių planai. Rengiami bendri reidai su Palangos miesto priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (PGT), pasienio užkarda.

Neringos m. 2009 metais Neringos miesto agentūros kontroliuojamoje teritorijoje užfiksuoti 4 miško paklotės gaisrų atvejai, kurių metu išdegė 0,13 ha miško

paklotės. Ataskaitiniais metais Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija tęsė LR aplinkos ministro 2006-05-19 dienos įsakymu Nr. D1-248 patvirtinto

“Veiksmų ir priemonių plano 2006 m. gaisro Kuršių nerijos nacionaliniame parke padariniams likviduoti ir gaisrų prevencijai organizuoti” vykdymą. Įgyvendindama šiame plane numatytas priemones, KNNP direkcija įvykdė eilę profilaktinių priemonių, mažinančių miško gaisrų kilimo tikimybę. Buvo atnaujinta 140 km. mineralizuotų juostų. Palankiausiose gaisrams kilti vietose iškirsta 11 ha. kalninės pušies medynų, pastatyta 4 nauji užtvarai įvažiuoti į mišką, išvalyta 502 ha. miško.

Priešgaisrinių priemonių įgyvendinimui ataskaitiniais metais buvo išleista 35,0 tūkst. Lt. Šilutės raj. 2009 m., palyginus su ankstesniais metais, padaugėjo pavasarinių gaisrų atvirose teritorijose. Padaugėjimą lėmė ankstyvas, šiltas ir sausas

pavasaris. Iš viso per 2009 m. Šilutės PGT užfiksavo 2 miškų (išdegė 1,5 ha miško paklotės ), 80 laukų, pievų (išdegė 97,48 ha), 1 durpingos pievos (išdegė 0,2 ha), 7 ražienų (išdegė 1,25 ha) degimo atvejų. Šilutės rajono agentūros pareigūnai 2 asmenims surašė ATPK protokolus ir skyrė 300 Lt baudų. Agentūra 3 kartus dalyvavo bendruose reiduose kartu su Šilutės PGT ir Šilutės miškų urėdijos pareigūnais.

Šilalės raj. Lyginant su ankstesniais metais 2009 m. padidėjo sausos žolės ir miškų deginimo atvejų. Pagėgių sav. Per 2009 metus atlikta 38 reidai, siekiant išaiškinti žolės deginimo atvejus. Daugiausiai nudegintų žolės plotų buvo užregistruota pakelėse,

teritorijose, kurios neturi savininkų. Per 2009 m. nustatyti 3 žolės deginimo atvejai, kai žolė buvo deginama asmeninės nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose. Pažeidėjams buvo surašyti ATPK protokolai, skaičiuota žala gamtai, apie išaiškintus žolės deginimo atvejus informuota nacionalinė mokėjimų agentūra.


0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

skaič ius plotas, ha skaič ius plotas, ha skaič ius plotas, ha

2007 m. 2008 m. 2009 m.

Durpynų gaisrai

Viso:

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18


2007 m. 2008 m. 2009 m.

Miško gaisrai

Viso:

0

50

100

150

200

250


2007 m. 2008 m. 2009 m.

Gaisrai atvirose teritorijose

Viso:


POTENCIALIAI PAVOJINGŲ OBJEKTŲ KONTROLĖS ORGANIZAVIMO VYKDYMAS 16. Potencialiai pavojingų objektų kontrolės vykdymas. 17 lentelė.

PP objektai Objektų skaičius

Patikrinimų skaičius

Nustatyta pažeidimų Pašalinta pažeidimų


Keliantys ypač didelį pavojų avarijos atveju

5 7 0 0 ☺

Pavojingi dėl galimos žalos gyventojams ir aplinkai avarijos atveju

15 28 0 0 ☺

Pavojingi aplinkosauginiu požiūriu 14 17 0 0 ☺ Viso 34 52 0 0 ☺

Komentaras 2009 metais KRAAD aplinkos apsaugos agentūros vykdė potencialiai pavojingų objektų, esančių Klaipėdos regione (pagal LR aplinkos

ministro 2005-05-18 įsakymu Nr. D1-207 patvirtintą Potencialiai pavojingų objektų sąrašą) planinius specifinius bei kompleksinius patikrinimus. Kadangi, per 2009 m. nebuvo nustatyta pažeidimų, galima daryti išvadą, jog įmonėse didėja kontrolė aplinkos apsaugos srityje.


KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS APLINKOS KOKYBĖS SRITYJE

2009-04-01 departamentas parengė 2009-ųjų metų veiklos planą, kuris 2009-04-22 patvirtintas Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-208. Šio veiklos plano pagrindu buvo parengta ir 2009-05-14 departamento direktoriaus įsakymu Nr. LV1-114 patvirtinta departamento 2009 metų veiksmų programa. Departamento veiksmų programos pagrindu agentūros parengė agentūrų 2009-ųjų metų veiksmų programas. Agentūrose buvo pakoreguoti kontroliuojamų objektų sąrašai, su kuriais pateikta papildoma informacija apie kontroliuojamus objektus, t.t. ir apie šių objektų tikrinimo dažnumus. Buvo nustatyti departamento veiklos prioritetai 2009 metams. Jų pagrindu buvo parengtas Klaipėdos RAAD veiksmų, įgyvendinant 2009 metų prioritetus veiksmų planas-ataskaita, kuriame buvo numatyti veiklos vertinimo rodikliai. Taip pat buvo parengtas ir 2009-04-20 departamento direktoriaus įsakymu Nr. LV1-91 patvirtintas Kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planas 2009 metams.

Rengiant šiuos planus buvo atsižvelgta į nacionalinius/regioninius įsipareigojimus ir prioritetus, Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. balandžio 4 d. rekomendaciją Nr. 2001/331/EB, nustatančią minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus, Aplinkos ministro 2003-06-30 įsakymą Nr. 327 “Dėl kontroliuojamų objektų tikrinimo dažnumo nustatymo regionų aplinkos apsaugos departamentuose tvarkos”, dalinai pakeistą 2005-12-31 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-632, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 1-47 “Dėl veiklos planų sudarymo metodinių nurodymų patvirtinimo” bei VAAI viršininko 2004-02-18 įsakymu Nr.1A-18 “Dėl aplinkos apsaugos inspektavimo vadovo aprobavimo“ patvirtintą inspektavimo metodiką. Rengiant metinį patikrinimų planą, prioritetai buvo teikiami HELCOM rekomendacijai dėl teršalų nuotekose ir emisijose, Bazelio, CITES konvencijų reikalavimams, IMPEL rekomendacijoms ir kt..

Klaipėdos RAAD miestų, rajonų ir savivaldybių agentūros Veiklos aplinkos kokybės srityje planavimas ir vykdymas

ataskaitiniais (2009) metais Kl.m. Kl.raj. Kret.raj. Sk.raj. Pal.m. Ner.m. Šilut.raj. Šilal.raj. Pag.sav. Taur.raj. Viso: Patikrinimus vykdžiusių inspektorių skaičius 7 4 3 3 3 2 3 3 2 3 33

Ataskaitiniais metais kontroliuotų objektų skaičius 855 210 578 125 108 4 185 274 65 164 2568 t.t. veiklą vykdantys su TIPK ir GINL leidimais 119 59 38 18 18 2 51 24 13 48 390 t.t. I priedo įrenginiams 15 6 2 2 0 0 5 1 1 2 34 t.t. II priedo įrenginiams 104 53 36 16 18 2 46 23 12 46 356 t.t. pavojingų atliekų tvarkymo licencijas turintys objektai 25 7 2 1 0 0 2 2 5 11 55 t.t. pavojingiems priskirti objektai 26 4 4 1 2 0 0 0 0 0 37

Atnaujinta TIPK leidimų 12 4 6 2 4 0 9 3 2 8 50 Koreguota TIPK leidimų 40 14 9 1 3 1 14 5 1 5 93 Išduota naujų TIPK leidimų 12 2 2 0 0 0 1 0 1 3 21 Panaikinti leidimai (neliko kriterijų) 9 2 2 2 1 0 5 4 1 2 28

Planuota atlikti su leidimais dirbusių įmonių patikrinimų 119 106 50 18 21 5 80 25 28 48 500 Atlikta su leidimais dirbusių įmonių patikrinimų 119 106 47 18 21 5 81 25 38 48 508 Nustatyta įmonių, dirbusių be TIPK leidimo 5 0 1 0 0 0 0 0 0 2 8 TIPK leidimo sąlygų nesilaikiusių įmonių skaičius 5 10 0 0 0 0 11 11 4 7 48


Už TIPK leidimo sąlygų nesilaikymą taikytų nuobaudų skaičius 5 16 0 0 0 0 18 14 15 7 75

Planuota patikrinti objektų, kuriems nereikia leidimų (TIPK leid.) 138 59 36 107 90 45 8 31 52 80 646 Atlikta planinių ūkio subj., kuriems nereikia leidimų patikrinimų 159 59 36 108 84 49 16 37 60 80 688

Planuota atlikti pavojingiems priskirtų objektų patikrinimų 8 5 7 2 2 0 0 0 0 0 24 Atlikta pavojingiems priskirtų objektų patikrinimų 8 7 7 2 3 0 0 0 0 0 27

Planuota atlikti potencialiai pavojingiems priskirtų objektų patikrinimų 3 8 7 2 2 0 5 0 1 0 28 Atlikta potencialiai pavojingiems priskirtų objektų patikrinimų 3 8 7 2 3 0 6 0 1 0 30

Planuotų patikrinti atliekas naudoj. ir eksport. ūkio subjektų, turinčios teisę išduoti pažymas, skaičius 6 0 0 0 0 0 0 0 0 1 7 Iš viso patikrinta šių ūkio subjektų 6 0 0 0 0 0 0 0 0 1 7

Planuota patikrinti pavojingų atliekų tvarkymo licencijas turinčių objektų 27 7 2 1 0 0 2 2 5 11 57 Patikrinta pavojingų atliekų tvarkymo licencijas turinčių obj. 27 7 2 1 0 0 2 2 5 11 57

Atliktų pavojingų atliekų tvarkymo licencijas turinčių objektų patikrinimų skaičius 51 15 3 1 0 0 4 4 15 22 115

Patikrinta pramonės ir jiems prilygintų objektų 68 45 25 41 10 3 48 27 18 33 318 Kontroliuojant pramonės objektus atliktų patikrinimų skaičius 199 73 40 54 10 7 71 29 50 38 571 Kontroliuojant pramonės objektus išaiškintų pažeidimų skaičius 136 40 49 9 4 1 26 16 6 14 301

Surašyta privalomųjų nurodymų 31 17 3 4 1 0 23 4 2 4 89 Skirta ekonominių baudų 28 4 14 4 2 1 6 11 1 2 73

Planuota patikrinti į kontroliuojamų objektų sąrašą įtrauktų objektų 303 143 141 125 108 64 58 55 65 128 1190 Patikrinta kontroliuojamų objektų sąraše esančių objektų 303 143 134 121 103 64 56 54 65 128 1171

Planuotas patikrinimų (planinių) skaičius 387 183 152 136 125 78 89 62 88 153 1453 Atliktų patikrinimų (planinių) skaičius 363 183 142 132 102 78 87 62 88 153 1390 t.t. planuota: kompleksinių 150 44 4 19 35 3 12 32 5 17 321 specifinių 237 139 148 117 90 75 77 30 83 136 1132 t.t. atlikta: kompleksinių 150 44 4 18 37 3 11 32 5 17 321 specifinių 213 139 138 114 65 75 76 30 83 136 1069


Atlikta ūkininkų ūkių patikrinimų (pagal sutartį su NMA) 0 9 16 21 0 0 37 33 27 22 165 Išnagrinėta pareiškimų, skundų, prašymų 171 14 14 7 18 12 8 1 16 10 271

Atlikta neplaninių patikrinimų 70 67 22 36 32 4 62 4 56 24 377 Viso atlikta planinių ir neplaninių patikrinimų 433 250 164 168 134 82 149 66 144 177 1767

Planuota atlikti mokesčių už aplinkos teršimą patikrinimų: 88 12 67 50 19 44 17 33 17 29 376 t.t. mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių 12 4 5 1 4 1 8 3 3 6 47 t.t. mokesčių už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių 46 4 28 27 10 35 7 11 3 16 187

t.t. mokesčių už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis 30 4 34 22 5 8 2 19 11 7 142

Atlikta mokesčių už aplinkos teršimą patikrinimų: 101 7 68 48 33 46 16 66 18 28 431 t.t. mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių 10 4 5 1 4 1 8 13 3 5 54 t.t. mokesčių už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių 41 1 31 29 16 35 6 34 3 16 212

t.t. mokesčių už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis 50 2 32 18 13 10 2 19 12 7 165

Planuota atlikti mokesčių už valstybinių gamtos išteklių naudojimą patikrinimų 8 12 2 2 2 0 5 5 4 8 48

Atlikta mokesčių už valstybinių gamtos išteklių naudojimą patikrinimų 6 14 2 2 3 0 7 4 2 8 48

Viso atlikta mokesčių už aplinkos teršimą ir gamtos išteklių naudojimą patikrinimų 107 21 70 50 36 46 23 70 20 36 479

Nustatyta mokesčių nuslėpimo atvejų: 32 4 14 4 2 1 3 7 3 5 75 t.t. mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių 2 2 2 1 2 0 1 5 3 2 20 t.t. mokesčių už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių 10 0 9 3 0 1 1 1 0 2 27

t.t. mokesčių už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis 19 0 2 0 0 0 0 1 0 1 23 t.t. mokesčių už valstybinių gamtos išteklių naudojimą 1 2 1 0 0 0 1 0 0 0 5

Planuotų atlikti valstybinės laboratorinės kontrolės anal. skaičius: 97 67 61 29 18 6 66 48 26 46 464 t.t. teršalų išleidžiamų su nuotekomis 69 53 52 27 13 6 54 43 23 41 381 t.t. oro teršalų emisijų į aplinkos orą 28 14 9 2 5 0 12 5 3 5 83

Atliktas planuotų valstybinės laboratorinės kontrolės 80 57 53 28 18 6 64 35 26 34 401


analizių skaičius:

t.t. teršalų išleidžiamų su nuotekomis 55 48 46 27 13 6 54 30 23 30 332 t.t. oro teršalų emisijų į aplinkos orą 25 9 7 1 5 0 10 5 3 4 69

Atliktas neplaninių valstybinės laboratorinės kontrolės analizių skaičius: 14 8 4 0 29 0 38 5 8 1 107 t.t. teršalų išleidžiamų su nuotekomis 7 8 3 0 29 0 38 5 7 1 98 t.t. oro teršalų emisijų į aplinkos orą 7 0 1 0 0 0 0 0 1 0 9 Nepatikrintas planuotų patikrinti (JTC) objektų skaičius, vnt.: 17 10 8 1 0 0 2 13 0 12 63 t.t. teršalų išleidžiamų su nuotekomis 14 5 6 0 0 0 0 13 0 11 49 t.t. oro teršalų emisijų į aplinkos orą 3 5 2 1 0 0 2 0 0 1 14 t.t. % nuo planuotų patikrinti objektų skaičiaus 17,5 14,9 13,1 3,4 0,0 0,0 3,0 27,1 0,0 26,1 13,6

Užfiksuotas viršnormatyvinis teršalų išleidimas su nuotekomis į aplinką: 13 3 10 3 1 0 12 7 6 6 61 t.t. 2 ir daugiau kartų, atvejų skaičius 2 2 3 0 0 0 3 3 4 0 17 Užfiksuota viršnormatyvinė oro teršalų emisija į aplinką: 4 2 4 0 0 0 3 0 0 0 13

t.t. 2 ir daugiau kartų, atvejų skaičius 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Viso viršnormatyvinės taršos į aplinką atvejų skaičius: 17 5 14 3 1 0 15 7 6 6 74 t.t. % nuo visų atliktų patikrinimų (JTC) skaičiaus 21,2 8,8 26, 4 10,7 5,6 0,0 23,1 20,0 23,1 17,6 18,4 Kl. m. - Klaipėdos miesto agentūra Kl. raj. - Klaipėdos rajono agentūra Kret. raj. - Kretingos rajono agentūra Sk. raj. - Skuodo rajono agentūra Pal. m. - Palangos miesto agentūra Ner. m. - Neringos miesto agentūra Šilut. raj. - Šilutės rajono agentūra Šilal. raj. - Šilalės rajono agentūra Pag. sav. - Pagėgių savivaldybės agentūra Taur. raj. - Tauragės rajono agentūra JTC – Jūrinių tyrimų centras


GYVŪNIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO KONTROLĖ 19 lentelė.

Rodikliai Rodiklio tipas Stebimi parametrai Skaitinė išraiška Įvertinimas 1 2 3 4 5

GYVŪNIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS IR KONTROLĖ

Išaiškinta gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimų:

Ef Iš viso, sk./t.t. šiurkščių, sk. 2007 – 1643 / 179 2008 – 1493 / 186 2009 – 1440 / 301

☺

Verslinės žvejybos srityje Ef Iš viso, sk./t.t. šiurkščių, sk. 2007 - 123 / 18 2008 - 83 / 13 2009 – 138 / 12

☺

Mėgėjiškos žūklės srityje Ef Iš viso, sk./t.t. šiurkščių, sk. 2007 – 1338 / 150 2008 – 1160 / 161 2009 – 1201 / 264

☺

Specialiosios žvejybos srityje Ef Iš viso, sk./t.t. šiurkščių, sk. 2007 - 2 / 1 2008 - 0 / 0 2009 – 0 / 0

☺

Medžioklės srityje Ef Iš viso, sk./t.t. šiurkščių, sk. 2007 - 71 / 10 2008 – 51 / 13 2009 – 79 / 25

☺

Išaiškinta gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių

Ef Iš viso, sk./perduota ikiteisminiam tyrimui pradėti, sk./pradėta ikiteisminių tyrimų, sk./perduota teismui, sk./priimta apkaltinamųjų nuosprendžių, sk.

2007 - - / - / - / - / - 2008 - 2/ 2 / 2 / 1 / 1 2009 – 4 /4 / 4 / 3 / 3

☺

Komentarai.

2009 metais išaiškinta 1440 vnt. gyvūnijos teisės aktų pažeidimai iš kurių 301 šiurkštūs. Kaip ir ankstesniais metais daugiausiai pažeidimų nustatoma žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos srityje, tai sudaro 83 %. Didžiausią nustatomų pažeidimų dalį sudaro Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimai. Pagrindiniai pažeidimai yra šie:

1. Licencijos ar žvejo mėgėjo leidimo neturėjimas; 2. Naudojimas daugiau žvejybos įrankių negu leidžia Mėgėjiškos žūklės taisyklės; 3. Žvejyba uždraustoje vietoje;


4. Žvejyba uždraustu laiku; 5. Žvejyba draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Mėgėjiškos žūklės pažeidimų nustatoma mažiau, tačiau šiurkščių pažeidimų nemažėja, nes žmonės vis dar neatsisako lengvų būdų gaudyti žuvis

draudžiamais būdais bei įrankiais, kurie yra pigūs ir juos lengva įsigyti ir naudoti. Analizuojant duomenis nustatyta, jog padidėjo šiurkščių pažeidimų išaiškinimas. Įtakos tam turėjo suintensyvinti, bendri reidai su policijos, valstybės sienos apsaugos pareigūnais, neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais. Taip pat manome, kad įtakos tam turėjo ir nuolatinis informacijos, rezultatų pateikimas internetiniame Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento puslapyje, spaudoje, radijuje, dėl ko gyventojai liko neabejingi daromiems pažeidimams bei vis dažniau apie juos praneša.

Gyvunijos teisės aktų pažeidimai

16431493 1440

179 186301

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2007 2008 2009

viso

šiurkštūs

Gyvūnijos teisės aktų pažeidimų paskirstymas

83%

11%6%

Žvejyba Medžioklė Kiti gyvunijos pažeidimai


20 lentelė. Rodikliai Rodiklio

tipas Stebimi parametrai Skaitinė išraiška Įvertinimas

1 2 3 4 5 ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO KONTROLĖ

Verslinės žvejybos kontrolė Ef Atlikta patikrinimų, sk. / išaiškinta pažeidimų, sk. / atimta teisė užsiimti žvejyba, sk.

433 / 138 / - ☺

Vandens telkinių nuomos verslinei žvejybai sutarčių kontrolė

Ef Galiojančių sutarčių sk. / atlikta patikrinimų, sk. / išaiškinta pažeidimų, sutarčių sk./pateikta pasiūlymų dėl sutarčių nutraukimo, sk. / nutraukta sutarčių, sk.

5 / 5 / - / - / 1 ☺

Leidimų naudoti žūklės plotus kontrolė Ef Leidimų sk. / atlikta patikrinimų, sk. / išaiškinta pažeidimų, leidimų sk. / panaikinta leidimų, sk.

60 / 21 / 4 / - ☺

Mėgėjiškos žūklės leidimų platinimo organizavimas ir kontrolė

Išplatinta leidimų, sk. / sudaryta sutarčių dėl leidimų platinimo, sk. / patikrinta leidimų platintojų, sk. / nustatyta sutarčių sąlygų nesilaikymo atvejų, sk.

22921 / 5 / - / - ☺

Specialiosios žvejybos kontrolė Ef

Atlikta patikrinimų, sk. / išaiškinta pažeidimų, sk. / sustabdyta žvejybų, sk.

54 / - / - ☺


Komentarai. 2009 metais versline žvejyba Kuršių mariose užsiėmė 71 verslinės

žvejybos įmonė. Kuršių mariose vyrauja smulkios žvejybos įmonės, turinčios nedidelius karšio bei sterko limitus. Šių įmonių finansinę padėtį gerina nelimituojamų žuvų sugavimai.

Per praėjusius metus verslines žvejybos įmones tikrintos 433 kartus ir nustatyta 138 pažeidimai, iš kurių 12 šiurkštūs teisės aktų pažeidimai. Kaip ir kiekvienais metais buvo atliktas kompleksinis įmonių tikrinimas, kurio metu nustatinėjama kaip įmonės teikia mėnesines ataskaitas, ar neviršijo skirto limito, ar žvejybos žurnalo duomenys atitinka ataskaitas, ar visais atvejai buvo pranešta apie draudžiamas sugautas žuvis ir t.t. Praktika rodo, kad tikslinga kas metai vykdyti šį tikrinimą, nes jo metu nemažai tikrintų įmonių buvo baudžiamos, o pažeidimų susijusių su laimikio įforminimu mažėja.

Didžiausią dalį nustatytų Verslinės žvejybos šiurkščių pažeidimų sudaro leidimo sąlygų nesilaikymas. Šie pažeidimai dažniausiai nustatomi žvejybos vietoje, tikrinant įrankių akytumus bei skaičiuojant tinklus vienetais. Laimikio neįrašymas nustatomas netikėtai įmones tikrinant laimikio iškrovimo vietose. Draudžiamų žvejybos įrankių naudojimas buvo nustatomas tiek žvejybos vietoje, tiek verslininkams grįžus į iškrovimo vietą. Analizuojant duomenis nustatyta, jog specialiosios žvejybos taisyklių pažeidimų mažėjo kiekvienais metais, o šiais metais jų iš vis nenustatyta. Tokiems rezultatams turėjo įtakos nuolat vykdoma specialiosios žvejybos kontrolė. 21 lentelė.

Rodikliai Rodiklio tipas

Stebimi parametrai Skaitinė išraiška

Įvertinimas

1 2 3 4 5 MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO KONTROLĖ :

Leidimų naudoti medžiojamuosius gyvūnus kontrolė

Ef

Medžioklės plotų vienetų sk./patikrinta, kaip laikomasi leidimuose naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius nurodytų reikalavimų, patikrinimų sk. /

105 / 75 / 36 ☺

Verslinės žvejybos kontrolė

0

100

200

300

400

500

600

2007 2008 2009

Patikrinimų skaičius

Pažeidimų skaičius

Šiurkštūs pažeidima




Įvertinimas

1 2 3 4 5 nustatyta leidimų reikalavimų pažeidimų, leidimų sk.

Medžioklių kontrolė Ef Patikrinta medžioklių, sk. / išaiškinta pažeidimų, sk. 56 / 43 ☺ Informacijos apie medžioklės taisyklių pažeidimus talpinimas į Medžiotojų sąvado duomenų bazę

Ef

Pažeidimų sk. / pažeidimus padarė asmenys, neturintys teisės medžioti

79 / 10 ☺

Informacijos teikimas teritorinėms policijos įstaigoms apie asmenis, pažeidusius medžioklės taisyklių reikalavimus

Ef

Pažeidimų sk. / nepateikta nustatyta tvarka, atvejų sk. / anuliuota leidimų laikyti medžioklinius ginklus, sk.

6 / - / 4 ☺

Komentarai. Per 2009 metus nustatyti 79 medžioklės taisyklių pažeidimai. Lyginant su praeitais metais, pažeidimų išaiškinta daugiau. Pastebėta, kad

pastaruoju metu padaugėjo šiurkščių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimų Tai galėtų būti susiję su Lietuvos Respublikos ekonomine situacija bei suaktyvinta kontrole naktimis, švenčių ir savaitgalio dienomis. 22 lentelė.



Įvertinimas

1 2 3 4 5 LAUKINIŲ GYVŪNŲ, JŲ DALIŲ IR GAMINIŲ IŠ JŲ ĮVEŽIMO / IŠVEŽIMO, PREKYBOS BEI LAIKYMO NELAISVĖJE KONTROLĖ:

Leidimų prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, išdavimas

Prekybos vietų sk./išduota leidimų, sk. 29 / 25 ☺

Prekybos laukiniais gyvūnais kontrolė Ef Patikrinimų sk./išaiškinta pažeidimų, sk. 19 / 6 ☺ Leidimų laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje išdavimas

Aptvarų, voljerų sk. /išduota leidimų, sk. 19 / 11 ☺

Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje kontrolė

Ef Patikrinimų sk./ išaiškinta pažeidimų, sk. 10 / 1 ☺


Komentarai. 2009 metais buvo vykdoma prekybos laukiniais gyvūnais kontrolė, tikrintos prekybos vietos, maitinimo įstaigos ir kitos vietos, kuriose viešam

gyvūnų ar jų dalių eksponavimui reikalingas nustatytos formos leidimas. 2009 metais Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai konfiskavo plėšriojo paukščio, meškos iškamšas.


23 lentelė

Rodikliai Rodiklio

tipas Stebimi parametrai Įvertinimas

Taikytos priemonės

Vykdytų priemonių įvertinimas

Planuojamos priemonės

1 2 3 4 5 6 7 NEETATINIŲ APLINKOS APSAUGOS INSPEKTORIŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

NAAI skaičius

Bendras skaičius 2007 m.: 74 2008 m.: 91 2009 m.: 93

�

� →→→→

NAAI išaiškinti pažeidimai

Ef Išaiškino savarankiškai ir kartu su aplinkos apsaugos valstybės pareigūnais aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus sk./tame tarpe šiurkščius sk./pažeidimų procentas nuo visų RAAD išaiškintų pažeidimų sk. 2007 m.: 789 / 50 / 24% 2008 m.: 372 / 33 / 12,4% 2009 m.: 728 / 64 / …

☺

Organizacinės, inspekcinės

☺ →→→→

NAAI pokytis Ef

Pratęsta įgalinimų sk./nepratęsta įgalinimų sk./suteikta naujų sk./panaikinta įgalinimų sk. 2007 m.: 63 / 16 / 11 / 1 2008 m.: 49 / 26 / 44 / 1 2009 m.: 81 / 9 / 14 / 1

�

Organizacinės

� →→→→

Komentarai:

2009 metais neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių darbo rezultatai žymiai pagerėjo, lyginant su 2008 metais. Jiems talkinant išaiškinta 728 vnt. įvairių aplinkos apsaugos norminių aktų pažeidimų (daugiausiai gyvosios gamtos), iš jų – 64 šiukštūs. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skaičius, lyginant su 2008 metais, didesnis 2%, o pažeidimų išaiškinta 95% daugiau.


0

100

200

300

400

500

600

700

800

vnt.

2007 m. 2008 m. 2009 m.

Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skaičiaus ir išaiškintų pažeidimų skaičiaus santykis

NAAI skaičius Padėjo išaiškinti pažeidimų


KRAŠTOVAIZDŽIO IR DIRVOŽEMIO APSAUGA

24 lentetė


Stebimi parametrai Skaitinė išraiška Įvertinimas

1 2 3 4 5 KRAŠTOVAIZDŽIO IR DIRVOŽEMIO APSAUGA

Karjerų plotai At Pagal TIPK leidimus leistų eksploatuoti karjerų plotas / išeksploatuotų karjerų plotas / rekultivuotų karjerų plotas

2958,85/1540,5/9 �

Draustinių būklė

B Bendras draustinių skaičius / patikrinta draustinių, sk. / draustinių, kuriuose nustatyti pažeidimai, sk.

37/20/8 �

*Teikiamas patikslintas draustinių skaičius Klaipėdos RAAD kontroliuojamoje teritorijoje (ankstesnėse ataskaitose nebuvo įvertinta tai, kad kai kurių draustinių teritorija patenka į kelių KRAAD agentūrų kontroliuojamas teritorijas)

Komentarai Ataskaitiniais metais išeksploatuotų karjerų plotas sudarė 1540,5 ha., 9 ha karjerų ploto buvo rekultivuota. Karjerų rekultivavimas vykdomas

pagal suderintus projektus.


VALSTYBINĖ MIŠKŲ KONTROLĖ

18. Trumpa regiono miškų apžvalga.

2009 sausio 1 d. valstybinės miškų apskaitos duomenimis, miškų plotas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamoje teritorijoje užima 225,753 tūkst. ha, iš jo privačių miškų plotas – 79,942 tūkst. ha. 25,009 tūkst. privačių miško savininkų valdo 27,902 tūkst. privačių miško sklypų. Vidutinis sklypo plotas 2,9 ha, o valdos – 3,2 ha.

Medienos ištekliai kontroliuojamoje teritorijoje sudaro apie 25,9 mln m3. Medynų produktyvumas - 199 m3/ha. Teritorijoje vyrauja spygliuočių (16 mln. m3) ir minkštųjų lapuočių (8,3 mln m3) miškai. Vyraujanti medynų rūšis – eglynai (36,7 tūkst. ha).

19. Miškų plotų kaita, miškų nuosavybė, administracinis paskirstymas.

Didžiausias miškingumas yra Neringos (84,4%) ir Palangos (40,5 %) miestų savivaldybėse, mažiausias – Skuodo (19,5 %) rajone ir Pagėgių (16,8 %) savivaldybėje. Didžiąją dalį valstybinės reikšmės miškų valdo miškų urėdijos – 89,3 %, Kuršių nerijos nacionalinis parkas - 6,4 %. Privatūs ir privatizavimui skirti miškai vyrauja Skuodo (72,5%), Šilalės (65,1%), Klaipėdos (59,9 %) rajonuose. Iš viso departamento kontroliuojamoje teritorijoje yra 27,902 tūkst. privačių miško sklypų. Vidutinis vieno miško sklypo plotas – 2,9 ha. 20. Miškų atkūrimo valstybiniuose ir privačiuose miškuose kontrolė.

25 lentelė.



Įvertinimas

1 2 3 4 5 Miškų plotas B Mln. ha. 0.226 �

Miškų įstatyme nustatytais terminais neatkurtų kirtaviečių plotas ha/proc. nuo želdintinų kirtaviečių

0/0 ☺ Miškų atkūrimas ir įveisimas valstybiniuose miškuose

At

Miškų atkūrimo ir įveisimo kokybė ☺

2009 metais patikrinus valstybės patikėjimo teise valdomus Kretingos, Tauragės miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko valstybinius miškus, nustatyta, kad iškirsti miško plotai atkuriami laiku. Kretingos miškų urėdijoje buvo vertinama miško želdinių ir žėlinių kokybė. Patikrinta 85,3 ha (14 % nuo bendro kiekio). Gerai įvertinta 28,6 ha (73 %), o patenkinamai 10,4 (27 %) ha.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke miško žėliniai ir želdiniai buvo vertinami 5,4 ha plote. 2,3 ha (43 %) įvertinta gerai, 1,7 ha (31 %) patenkinamai ir 1,4 ha (26 %) žuvę.

Tauragės miškų urėdijoj buvo įvertintas 2005 metais iškirstų biržių atkūrimas. Patikrinta 25 % želdintino ploto. Urėdijoje 95% tikrintų plotų įvertinta gerai ir 5 % patenkinamai.


26 lentelė.

Miško atkūrimo įvertinimas Želdinių kokybės įvertinimas Žėlinių kokybės įvertinimas

Įvertinta blogai Įvertinta blogai Įvertinta blogai

Miškų urėdijos pavadinimas

Patikrinta ha Ha %

Patikrinta ha ha %

Patikrinta ha ha %

V.Į. Kretingos miškų urėdija

n.d n.d. n.d. 39,0 0 0 12,6 0 0

V.Į. Tauragės miškų urėdija

73,2 0 0 n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas

n.d. n.d. n.d. 5,4 1,4 (žuvę) 26 n.d. n.d. n.d.

27 lentelė.



Įvertinimas

1 2 3 4 5 Privačių miškų atkūrimas At Plynai iškirstų kirtaviečių privačiuose miškuose

atkūrimo proc. nuo patikrinto ploto. 98 ☺

Privačių miškų atkūrimo kontrolė plynai iškirstose biržėse buvo vienas iš prioritetinių uždavinių. Vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis, miškas želdintinose kirtavietėse turi būti atkurtas per 3 metus. Todėl pagrindinis dėmesys buvo skirtas 2005 metų kirtaviečių atkūrimo kontrolei.

Plynais kirtimais 2005 m. iškirsta 487,4 ha patikrinta 458,0 ha (94 %) kirtaviečių. Nustatyta, kad miškas 2005 m. kirtavietėse atkurtas 448,85 ha (98%) plote. Miškų atkūrimo rezultatai yra geriausi nuo 2007 metų. Neatkurta 14 biržių (9,15 ha), nubausta 11 asmenų 4,450 tūkst. Lt suma. 21. Miško kirtimų privačiuose miškuose dinamika per paskutinius tris metus ir kirtimų kontrolė. Išrašyta leidimų miškui kirsti ir leista iškirsti medienos iš pagrindinių ir tarpinių kirtimų, miškotvarkos projektų kokybės kontrolė: Leidimų kirsti mišką 2009 metais išrašyta 603 vnt. ir leista iškirsti 98,758 tūkst. ktm. medienos. Su leidimais iškertamos medienos kiekis privačiuose miškuose mažėja nuo 2006 metų, tačiau didėja iškirstos medienos kiekis pagal ketinimus kirsti mišką. 2009 metais privačių miškų savininkams, užpildžius ketinimą kirsti mišką, leista iškirsti 21,955 tūkst. ktm. Išrašyta leidimų miškui kirsti ir leista iškirsti pagrindiniais ir tarpiniais kirtimais.


176000148000

28000

124812111262

13551

9875889523

9235

020000400006000080000

100000120000140000160000180000

2007 2008 2009

Išrašyta leidimų miškui kirsti ktm

Iškirsta medienos pagrindiniais kirtimais ktm

Iškirsta medienos tarpiniais kirtimais ktm.

Miškotvarkos projektų kokybės kontrolė.

391

342

177

294273

122

198 185

74

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2007 2008 2009

Pateikta derinti miškotvarkos projektų vnt.

Suderinta vnt.

Patikrinta projektų kokybė natūroje vnt.

22. Biržių paruošimo kirtimui kokybės kontrolė.

2009 metais buvo patikrinta biržių atrėžimo kokybė prieš išrašant leidimus miškui kirsti 84 kartus. Už neteisingą biržių atrėžimą nubausti 2 asmenys 0,400 tūkst. Lt suma. Daugiausia yra tikrinamos privačios, plynais kirtimais kertamos biržės, kad atitiktų aplinkosauginius ir miškininkystės reikalavimus.


23. Neteisėti miško kirtimai.

28 lentelė.

Rodikliai Rodiklio tipas Stebimi parametrai Skaitinė išraiška Įvertinimas

1 2 3 4 5 Neteisėtų miško kirtimų dinamika per paskutinius tris metus: Neteisėtų kirtimų atvejų skaičius (vnt.) 2007 m. 2008 m. 2009 m.

62 48 62

�

Neteisėtai iškirstos medienos tūris (ktm.) 2007 m. 2008 m. 2009 m.

1160 847 962

�

Vidutiniškai iš 1000 ha neteisėtai iškirstos medienos tūris (ktm.) 2007 m. 2008 m. 2009 m.

14 11 12

☺

Išaiškinta neteisėtų kirtimų kaltininkų (proc.) 2007 m. 2008 m. 2009 m.

80 73 73

�

Patikrinta privačių miško sklypų (proc. nuo bendro skaičiaus) 2007 m. 2008 m. 2009 m.

15 14 12

☺

Neteisėti miško kirtimai

Ap

Vidutiniškai vienas inspektorius patikrino privačių miško sklypų per metus (vnt.) 2007 m. 2008 m. 2009 m.

305 297 253

☺


24. Neteisėtais kirtimais iškirstas medienos kiekis ktm. ir neteisėtais kirtimais privačiuose miškuose iškirstas medienos kiekis vidutiniškai iš 1000 ha. Nustatytas neteisėtai iškirstos medienos kiekis (ktm).

1130

106

847

73

962

55

0

200

400

600

800

1000

1200

2007 2008 2009

privačiuose miškuose

valstybiniuose miškuose

Neteisėtais miško kirtimais iškirstas medienos tūris tenkantis vienam tūkstančiui ha miško ploto

14

1112

0

2

4

6

8

10

12

14

2007 2008 2009

Vidutiniškai iškirsta iš 1000 ha


25. Administracinių baudų skirtų už miško pažaidas ir žalos aplinkai už neteisėtus miško kirtimus teikimo ir išieškojimo dinamika. 2009 metais, lyginant su 2008 metais, skirtų baudų skaičius ir suma mažėjo pasiekdama 2007 metų lygį. 2009 metais žala aplinkai išaugo 65 %

iki 61, 714 tūkst. Lt. Baudų didėjimą lėmė užfiksuotas didesnis neteisėtų kirtimų skaičius. 2007 metais baudų išieškota – 84%, 2008 metais –90%, 2009 metais – 78%.

57,478

48,368

61,577

35,232

63,91157,331

34,99635,297

57,69

45,039

61,714

41,257

0

10

20

30

40

50

60

70

2007 2008 2009

Skirta baudų tūkst. Lt.

Išieškota baudų tūkst. Lt., proc.

Žala tūkst. Lt.

Išieškota žalos tūkst Lt., proc.

26. Valstybinės miškų kontrolės įvertinimas ir pagrindiniai uždaviniai kitiems metams.

Departamentas valstybinės miškų kontrolės pagrindinius tikslus ir uždavinius, numatytus 2009 metų veiklos programoje, įvykdė. 2009 metais padaugėjo neteisėtų kirtimų skaičius ir iškirstos medienos kiekis. Išaiškinti ir nubausti 73 neteisėtų kirtimų kaltininkai. Lygiai tiek pat kiek ir 2008 metais. Geriau buvo atkuriami iškirsti miško plotai, sumažėjo miško naudojimas privačiuose ir valstybiniuose miškuose.

2010 metais, konsultuodamas miško savininkus, vykdydamas prevencines priemones, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir toliau sieks užtikrinti tinkamą valstybinę miškų kontrolę visų nuosavybės formų miškuose, mažinti neteisėtų kirtimų kiekį, užtikrinti iškirsto miško atkūrimą tikslinėmis medžių rūšimis. Šiems tikslams pasiekti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas numato pagrindines jų įgyvendinimo priemones:

• tęsti privačių miško valdų savininkų konsultavimą; • dalyvauti privačių miškų savininkų mokymuose; • išlaikyti miško naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės apimtis privačiuose ir valstybiniuose miškuose; • tikrinti privačių miško valdų individualius miškotvarkos projektus; • tikrinti lentpjūvėse medienos apskaitą ir sanitarinių taisyklių laikymąsi; • bendradarbiauti su kitomis suinteresuotomis institucijomis; • dalyvauti naujų norminių teisės aktų projektų rengime; • kelti valstybinę miškų kontrolę vykdančių pareigūnų kvalifikaciją.


APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS REZULTATAI

29 lentelė Metai Pažeidimų pobūdis Administraciniai

pažeidimai Žala aplinkai Ekonominės

baudos

Van

denų

Atm

osfe

ros

Atl

iekų

Kra

štov

aizd

žio

Miš

kų

Gyvūn

ijos

Par

eigy

binių

Kit

i paž

eidi

mai

Sava

vališ

kos

stat

ybos

Paž

eidi

mų

skaiči

us

Iš jų

pare

igūnų

Skir

ta

adm

inis

trac

ini

ų ba

udų

Lt.

Atv

ejų

skaiči

us

Pas

kaič

iuot

a su

ma

Lt.

Atv

ejų

skaiči

us

Pas

kaič

iuot

a su

ma

Lt.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 Atsiskaitomi 2009 301 98 214 329 256 1407 201 73 - 2879 292 313151 206 390245 54 241341 Palyginimui 2008 282 151 254 241 296 1464 226 90 - 3004 326 406499 167 170820 59 175008

2007 283 231 347 308 243 1557 254 - 5 3228 395 454945 218 2284473 172 381917 2009 metais, lyginant su 2008 m., išaiškintų aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų skaičius sumažėjo 4,2%. Pagrindinė priežastis: sumažėjęs

pareigūnų darbo valandų skaičius dėl neužimtų pareiginių ir dėl nemokamų atostogų, esant sumažintiems darbo užmokesčio asignavimams. Kitos priežastys: 35% sumažėjo pažeidimų atmosferos apsaugos srityje, įvertinant baudas už automobilių išmetamų dujų koncentracijos viršijimą, sumažėjo pažeidimų atliekų tvarkymo srityje, kadangi ankstesniais metais buvo nustatyta daug pažeidimų naujoje srityje - pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos tvarkymo ir ataskaitų teikime, sumažėjo miškų apsaugos taisyklių pažeidimų. Žymiai išaugo išaiškintų pažeidimų skaičius kraštovaizdžio apsaugos srityje (36%), daugiau nustatyta vandenų apsaugos reikalavimų pažeidimų.

2009 metais, kaip ir ankstesniais, ypač didelis dėmesys buvo skiriamas šiurkščių pažeidimų išaiškinimui gyvosios gamtos apsaugos srityje. Dažni pažeidimai aplinkos kokybės srityje buvo pirminės atliekų apskaitos taisyklių pažeidimai, pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos tvarkymo ir ataskaitų teikimo tvarkos pažeidimas, miškų apsaugoje – želdinių neatkūrimas kirtavietėse ar kirtimai be leidimo, gyvosios gamtos apsaugos srityje – pažeidimai pildant verslinės žvejybos žurnalus, mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimai ir kt.

Aplinkai padarytos žalos atvejų nustatyta 23% daugiau, jos piniginė išraiška padidėjo 23%, lyginant su 2008 metais. Nors ekonominių baudų atvejų skaičius sumažėjo 5 vnt., ekonominių baudų suma litais išaugo 38%.

Vykdant prevencinį darbą agentūros, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija kartu su Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos, Valstybės sienos apsaugos pareigūnais, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, miškų urėdijų, seniūnijų atstovais rengė reidus, siekiant užkirsti kelią miškų gaisrų kilimui, atliekų bei sausos žolės deginimui, neteisėtam miškų kirtimui, neteisėtai žvejybai ir kitiems pažeidimams.


Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų priimti nutarimai dažnai būna apskundžiami ir nagrinėjami Klaipėdos apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Pagrindinė priežastis, kodėl administracinių teisės pažeidimų nutarimai skundžiami Klaipėdos apygardos administraciniam teismui yra pažeidėjo siekis išvengti administracinės nuobaudos arba, kad būtų skirta švelnesnė administracinė nuobauda. Be to, kreipiantis į apygardos administracinį teismą žyminis mokestis už skundo padavimą nėra mokamas, todėl šia teise ir naudojasi administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys. Paduodant tokius skundus pažeidėjai paties administracinio teisės pažeidimo fakto neginčija, o nurodo aplinkybes ir faktus, turinčius įtakos administracinės nuobaudos sumažinimui.

Per 2009 metus, užtikrinant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nutarimų galiojimą teko dalyvauti 24 kartus Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Pažymėtina, kad didžioji dalis administracinių teisės pažeidimo bylų išnagrinėtos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai.

Klaipėdos apygardos administraciniam teismui priėmus nutartį patenkinti asmens skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno priimto nutarimo panaikinimo, skundžia ją apeliacine tvarka – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Didžioji dalis departamento apeliacinių skundų Vyriausiasis administracinis teismas patenkino.

2009 m. Departamento teisininkai, pažeidėjams neatlyginus žalos geranoriškai, į bendrosios kompetencijos (civilinės bylos) teismus su ieškiniais kreipėsi 53 kartus. Visus ieškinius parengtus 2009 m. teismai tenkino visiškai. 2009 m. 3 baudžiamosios bylos. Šiose baudžiamosiose bylose Departamento procesinė padėtis – civilinis ieškovas.


Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. išaiškinta aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų

(viso - 2879 vnt.)

Vandenų - 30110% Atmosferos - 98

3%

Atliekų - 2147%

Kraštovaizdžio - 32911%

Miškų - 2569%

Gyvūnijos - 140750%

Pareigybinių - 2017%

Kiti pažeidimai - 733%


2879

3004

3228

3941

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000

2009 m.

2008 m.

2007 m.

2006 m.

Išaiškinta pažeidimų


0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

vnt.

Kretin

gos r

.

Skuod

o r.

Palango

s m.

Neringo

s m.

Gyvos

ios g.a.

insp.

padalinys

2007-2009 m.skirta administracinių baudų

2007 m.

2008 m.

2009 m.


0

20

40

60

80

100

120

vnt.

Klaipėdo

s r.

Kretin

gos r.

Pagėgių

s.

Skuod

o r.

Šilalės

r.

Šilutės

r.Tau

ragė

s r.

Palang

os m.

Klaipė

dos m

.Ner

ingos m

.Jū

ros A

AAGyv

osios

g.a.i

nsp.

agentūra

Patekta pretenzijų atlyginti gamtai padarytą žalą

2007 m.

2008 m.

2009 m.


VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR APLINKOSAUGINIS ŠVIETIMAS

Visuomenės aplinkosauginis švietimas ir mokymas 2009 metais, kaip ir ankstesniais metais, buvo viena iš prioritetinių Klaipėdos regiono

aplinkos apsaugos departamento veiklos sričių. Visuomenė, žinodama savo teises, tampa aplinkosauginių reikalavimų vykdymą skatinanti sąjungininke, įpareigojanti tiek ūkinę veiklą vykdančias įmones, tiek kiekvieną pilietį laikytis šių reikalavimų. Aplinkosauginių teisių ir pareigų įgyvendinimas visuomenėje pasireiškia aktyviu jos dalyvavimu, pranešant apie pastebėtus aplinkosauginius pažeidimus. Departamente iš piliečių 200 metais gauta daug telefoninių pranešimų, raštiškų pareiškimų ir skundų. Visi jie buvo patikrinti, teikiama reikalinga informacija ir taikomos priemonės.

Vykdant Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymą ir kitus norminius dokumentus, Šia tvarka vadovaujasi departamento darbuotojai, teikdami aplinkosauginę informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims pagal paklausimus raštu, žodžiu ar telefonu, vadovaujasi patvirtintu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento dokumentų laikymo, informacijos rengimo bei teikimo pagal visuomenės paklausimus reglamentu ir disponuojamos informacijos apie aplinką sąvadu.

Departamento specialistai palaiko nuolatinius ryšius su savivaldos, mokslo bei visuomeninėmis organizacijomis. Departamento, agentūrų darbuotojai ir pareigūnai bendradarbiauja (teikia informaciją arba ruošia straipsnius, laidas) su žiniasklaidos priemonėmis: Radijo stotimi “Laluna”, “Balticum” televizija, rajonų vietinėmis kabelinėmis televizijomis, respublikinių televizijų ir laikraščių korespondentais, dienraščiais “Klaipėda”, “Vakarų ekspresas”, rajonų laikraščiais: “Tauragiškių balsas”, Šilalalės artojas”, “Šilo aidas”, “Šilokarčema”, “Pamarys”, “Banga”, “Mūsų žodis”, “Skuodas”, “Pajūrio naujienos”, “Švyturys” ir kt. 2009 metais aplinkosauginėmis temomis išspausdinta didžiulis kiekis straipsnių ir dalyvauta eilėje televizijos laidų, skaitytos paskaitos mokyklose ir seniūnijose. Žiniasklaidos priemonėse buvo akcentuojamos akcijos “Miškas 2009”, akcijos “Lašiša 2009” priemonės, pavasarinio žolės deginimo prevencija, privačių miškų apsaugos, kontrolės ir atkūrimo klausimai. Ypatingas dėmesys buvo kreipiamas, informuojant visuomenę per visus regione leidžiamus laikraščius, atliekų surinkimo ir tvarkymo klausimams.

Departamentas teikia metodinę ir informacinę medžiagą Klaipėdos Universiteto, kolegijų studentams, ruošiant kursinius ir diplominius darbus, sudaromos sąlygos įvairių aukštųjų mokyklų studentams atlikti praktiką. Departamentas darbuotojai metodinę pagalbą nuolat teikia mokyklų ekologiniams klubams ir būreliams. Mokyklose skaitytos paskaitos aktualiais aplinkos apsaugos klausimais, dalyvauta, rengiant konkursus, konferencijas ir įvairias akcijas. Visi departamento padaliniai organizavo ir aktyviai dalyvavo akcijose “Miškas”, “Lašiša” ir kt.

Aktuali informacija sistemingai skelbiama departamento internetiniame puslapyje.


PERSONALAS Institucijoje iš viso 2009 metais buvo 128 pareigybės, iš jų: 99 karjeros valstybės tarnautojai ir 29 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Struktūriniai partvarkymai: Nuo 2009 m. sausio 1 d. įkurti trys nauji padaliniai: Personalo ir dokumentų valdymo skyrius, Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija ir Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija Kėlė kvalifikaciją:

Kvalifikacijos kėlimo kursai: Organizacijų lyderių programa – 1; Gyvosios gamtos apsauga – 8; Atliekų tvarkymo kontrolė – 3; Aplinkos apsaugos teisė – 6; Aplinkos apsauga – 2; Valstybinė miškų kontrolė – 5; Teritorijų planavimas, projektų derinimas – 5; Aplinkosaugos mokesčių mokėjimo kontrolė – 2; Atmosferos apsauga – 2; Vandenų apsauga - 3. Seminarai, konferencijos: Viešųjų pirkimų, buhalterinės apskaitos – 7.

Personalo kaita per atsiskaitomą laikotarpį: • 2009 m. į pareigas priimta:

Karjeros valstybės tarnautojų –13 (iš jų – 3 pakaitiniai) Darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis – 3.

• 2009 m. iš pareigų atleista; Karjeros valstybės tarnautojų –4 (iš jų – 3 pakaitiniai) Darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis – 4 .

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas: Įvertinta “nepatenkinamai” – nebuvo; Įvertinta “labai gerai” – nebuvo.

Nuobaudos, skatinimai: Tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojams –13 Drausminių nuobaudų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis -1. Departamento direktoriaus padėkos – 6, Aplinkos ministro padėka – 2


28. Agentūrų ir pareigūnų darbo kontrolė

Per 2009 m. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas tikrino struktūrinių padalinių atliekamą darbą, vadovaujantis teisės normų aktais. Siekiant užtikrinti agentūrų ir pareigūnų darbo kontrolę departamentas tikrino struktūrinių padalinių darbą. Buvo atliekamas inspektorių kontroliuojamų objektų ir priskirtų kontrolei teritorijų būklės ir kontrolės rezultatų bei surašomų dokumentų sugretinimas. Už tarnybinius nusižengimus, buvo pradėta 40 tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų, už tikrinimo metu nustatytus pažeidimus nubausta 14 Klaipėdos RAAD pareigūnų. Siekiant padidinti pareigūnų atsakomybę buvo keisti vidaus tvarkos dokumentai.

Visi inspektoriai už atliktą darbą atsiskaito agentūrose vedėjams už kiekvieną savaitę. Vieną kartą per mėnesį agentūros atsiskaito ir nagrinėja mėnesio užduočių vykdymą departamentui.

Kiekvieno mėnesio ar kitokio pasitarimo metu nustatomos papildomos užduotys, numatytos metų planuose. Pasitarimų metu priimtos protokolų nuorodos prilygsta direktoriaus įsakymui. Kartą per mėnesį agentūros savo susirinkimuose nagrinėja iškeltas užduotis, o priimti nutarimai protokoluojami. 29. Įstatymų, leidimų ir kt. efektyvumo analizė

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas mano, jog prieš pratęsiant įgalinimus neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių tikslinga sugriežtinti pastarųjų veiklos vertinimą. Tokiu būdu būtų sugriežtinta neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių darbo kokybė.

Iš praktinės pusės susidurta su sunkumais siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtinta teise duoti privalomuosius nurodymus prevencijos tikslais ar pažeidimams pašalinti. Manytume, jog šiame įstatyme būtų tikslinga numatyti, kad privalomojo nurodymo apskundimas nesustabdo jame nurodytų aplinkybių pašalinimo įgyvendinimo. Siūlome papildyti LR ATPK 262 str. Į minėtą straipsnį įrašyti 85 str.1 dalis ir 5 dalis.(Sutaupytume inspektorių darbo laiko sąnaudas, pagreitintume nutarimo priėmimą už smulkius medžioklės taisyklių pažeidimus). 30. Patikrinimų plano sėkmių ir nesėkmių apibūdinimas ir įvertinimas, susijęs su ateities planuojama veikla

Klaipėdos miesto agentūra Sėkmės:

• Ataskaitiniais metais sėkmingai buvo atliekami patikrinimai mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis srityje; • Išaiškinta sąlyginai daug nuslėptų mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių; • Jau keletą metų iš eilės nebuvo YES atvejų; • Kilus grėsmei, kad bus viršytas metinis leistinas taršos kietosiomis dalelėmis dienų skaičius, agentūros pareigūnų pastangų dėka

savivaldybė parengė priemonių planą, oro taršai kietosiomis dalelėmis Klaipėdos mieste sumažinti; • Vyko glaudus bendradarbiavimas su kitų valstybinių žinybų (VSC, PGT, CS ir Darbų saugos inspekcija) atstovais, kas leido operatyviai


spręsti iškylančias problemas; • Užbaigta AB „Klaipėdos mediena“ oro valymo įrenginių rekonstrukcija, ko pasėkoje turėtų sumažėti Paupio gyvenvietės gyventojų

nusiskundimų dėl oro taršos kietosiomis dalelėmis. Nesėkmės:

• Vis dar nepavyksta išspręsti „kvapų“ problemos, nors priemonių planai parengti pvz. UAB “Mestila“ įsipareigojo pastatyti vandens skruberius, AB “Klaipėdos nafta“ atliko aplinkos oro inventorizaciją ir į TIPK leidimą įsitraukė sieros junginius;

• Nepavyko pilnai išspręsti medicininių atliekų tvarkymo problemos. Iš trijų gydymo įstaigų, kurioms privalu turėti TIPK leidimus, tik viena yra šį leidimą gavusi (viena ruošia paraišką TIPK leidimui gauti). Įvykę keli susitikimai su gydymo įstaigų vadovais teikia vilčių, kad ši problema artimiausiu laiku bus išspręsta;

• Nepavyko pasiekti, kad iš Glaudėnų laikino sandėliavimo aikštelės būtų išvežtos nestandartinių gabaritų padangos, kurių susikaupė apie 80 tonų.

Klaipėdos rajono agentūra Prie agentūros sėkmių 2009 metais galima būtų priskirti tai, kad buvo pasiekta gerų rezultatų vykdant valstybinį aplinkos apsaugos ir gamtos

išteklių naudojimo reguliavimą bei kontrolę, užtikrinant įstatymų laikymąsi pramonės įmonėse. Įvykdytos LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento veiklos programoje numatytas prioritetines priemones. Palyginus su praeitu ataskaitiniu laikotarpiu padėtis pagerėjo pramonės ir kitose įmonėse, kurios geriau laikosi joms nustatytų reikalavimų. Agentūra kontroliuodama įmones daugiau dėmesio skyrė TIPK leidimuose nustatytų sąlygų vykdymui. Pavyko pasiekti gerą taikytų įstatymų vykdymo užtikrinimo priemonių efektyvumą. Lyginant su 2008 m. baustų pareigūnų skaičius sumažėjo 10 vnt. Ženkliai sumažėjo pažeidimų vandenų ir atmosferos apsaugos srityje. Vyko sėkmingas bendradarbiavimas su rajono policijos komisariatu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriumi, prokuratūra.

Prie nesėkmių būtų galima priskirti tai, kad nepavyko pasiekti, kad rajone esančių gyvenamųjų kvartalų valymo įrenginiai būtų eksploatuojami neviršijant leistinų normatyvų, dažnai įvyksta nuotekų trasų gedimai, nuotekomis teršiama aplinka (GNSB „Žaliasis slėnis“).

Rajono teritorijoje 2006-2009 m. smarkiai išaugo gyvenamųjų namų statybos apimtys, teritorijų planavimo apimtys. Ženkliai išaugo detaliųjų planų derinimo apimtys agentūros specialistams, dalyvaujantiems nuolatinės statybos komisijos darbe (2009 m. suderinti 481 detalieji planai, 2008 metais - 372 detalieji planai, 2007 metais - 218 detaliųjų planų), kas pareikalavo nemažai papildomo darbo laiko. Nors detaliųjų planų ir techninių projektų derinime Klaipėdos rajono nuolatinės statybos komisijoje nuo 2009 m. II pusmečio dalyvavo ir RAAD PAV ir normatyvų skyriaus specialistai, tačiau jų pagalba nebuvo pastovi ir pakankama.

Kretingos rajono agentūra Sėkmės/nesėkmės siekiant plano tikslų ir prioritetų įgyvendinimo: Agentūra darbo planuose numatytus patikrinimus 2009 metais atliko 95 %, reikėjo patikrinti 141 objektą, patikrinta tik 134 objektai. Pagrindinė

neatliktų patikrinimų priežastis – tikrintinų įmonių veiklos nutraukimas. Inspektoriai iš dalies specializuojasi tikrindami objektus. Per ataskaitinius metus patikrinti visi rajono objektai, turėję departamento išduotus TIPK leidimus. Rajone TIPK leidimus turi 38 objektai. Būna atvejų, kad prireikia departamento darbuotojų konsultacijų, ypač derinant projektinę dokumentaciją. Dažniausiai problemos kyla atliekant neplaninius patikrinimus. Jūrinių


tyrimų centras nevisada yra pajėgus operatyviai atlikti oro arba vandens mėginių laboratorines analizes. Vizualiai nustatyti aplinkos taršą ne visada galima. Problemų kyla tikrinant rajone esančius geriamojo vandens gręžinius. LGT teikdama gręžinių sąrašus, nenurodo gręžinių savininkų ir tikslių jų buvimo vietų. Dėl šios priežasties kai kurie gręžiniai iki šiol lieka neidentifikuoti.

Išvados apie planuotos inspekcinės politikos vykdymą, užtikrinant įstatymų laikymąsi pramonės įmonėse ir kituose kontroliuojamuose objektuose, resursų pakankamumą kokybiniu, o tai pat ir kiekybiniu atžvilgiais: Agentūra suplanuotus darbus atlieka pilnai, t. y. kiekybiniu atžvilgiu inspekcinė politika vykdoma gerai. Atskirais atvejais, kai vieno objekto

patikrinimas užtrunka ilgiau arba iškilus būtinybei atlikti neplaninius patikrinimus, inspektoriai yra priversti skubėti, ko pasėkoje nukenčia kitų objektų patikrinimo kokybė.

Išvados apie tai, kaip pramonės ir kitos įmonės laikosi joms nustatytų reikalavimų, palyginant su praeitu ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikytų įstatymų vykdymo užtikrinimo priemonių efektyvumą: Agentūros darbuotojai tikrindami įmones laikosi taršos prevencijos principo. Tai reiškia, kad stengiamasi pagrindinį dėmesį skirti ne nuobaudų

skyrimui, o visų pirma įmonės informavimui ir keliamų aplinkosauginių reikalavimų išaiškinimui. Siekiama agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ir kontroliuojamų įmonių atsakingų atstovų kolegialaus darbo.

Skuodo rajono agentūra Agentūra pagal darbuotojų išsilavinimą ir patirtį aplinkosaugos srityje yra pajėgi vykdyti aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo kontrolę

rajone. Ataskaitiniais metais agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atliko visus planinius objektų patikrinimus. Pramonės ir kitos įmonės laikėsi joms nustatytų reikalavimų, vykdė žinybinę laboratorinę kontrolę ir duomenis teikė agentūrai.

Sudėtingai rajone sekasi diegti atliekų rūšiavimo sistemą, nors tam yra ir objektyvių priežasčių (vėlai iš ministerijos gauti konteineriai, jų įteisinimas ir pan.). Dėl lėšų stokos sunkiai įgyvendinami vandentvarkos ir vandenvalos projektai (projektai paruošti, tačiau iki šiol neskirta lėšų jų įgyvendinimui).

Rengiant agentūros veiksmų programą 2010 metams bus atsižvelgta į ministerijos nustatytus prioritetus, pagrindinį dėmesį skiriant valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimui bei žemės ūkio objektams, kadangi rajone vyrauja gyvulininkystės ir augalininkystės produktų gamyba. Pakankamas dėmesys bus skiriamas ūkininkų ūkių tikrinimui. Agentūra turi pateikti daugybę ataskaitų, atlikti neplaninių patikrinimų, ko pasėkoje lieka mažiau laiko inspekciniam darbui.

Neringos miesto agentūra Analizuojant ataskaitinio planinio laikotarpio sėkmes ir nesėkmes reikėtų pažymėti, kad nusistatyti prioritetai buvo daugiau ar mažiau

sėkmingai įgyvendinami. Sunkiau sekėsi įtakoti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo plane nustatytų atliekų tvarkymo metinių užduočių įgyvendinimą.

Sėkmingai įgyvendinamas Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotėkų sistemos rekonstrukcijos ir plėtros projektas, valstybinei komisijai priduotos 4 -rios nuotėkų valyklos (Nidos, Juodkrantės, Preilos ir Pervalkos), kuriose atlikti paleidimo - derinimo darbai bei rekonstruotos Nidos, Juodkrantės ir Preilos- Pervalkos vandenvietės.

Patikrinti visi objektai, kuriems ūkinei veiklai vykdyti buvo reikalingi TIPK leidimai. Objektuose, kuriems ūkinei veiklai vykdyti nebuvo reikalingi leidimai, aplinkos kokybės srityje buvo atlikti 45 planiniai, mokesčių už aplinkos teršimą mokėjimo teisingumo patikrinimai.


Neblogai sekėsi išaiškinti mėgėjišką žūklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, o taip pat pažeidimus padaromus kraštovaizdžio apsaugos srityje.

2009 metais žymiai pagerėjo bendradarbiavimas su Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovais, ypač savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų ir techninių projektų derinimo, gyvūnų populiacijos reguliavimo bei inspekcinio darbo srityse.

Gana tampriai buvo bendradarbiauta su VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkardos tarnyba, ko pasėkoje pavyko išaiškinti 5 mėgėjiškos žūklės pažeidimus bei rasti ir išimti 8 bešeimininkius tinklus.

Šilutės rajono agentūra Agentūros pareigūnams pavyko atlikti plane numatytus objektų planinius patikrinimus, pagal nustatytus aplinkos apsaugos inspektavimo

vadove nustatytus reikalavimus. Kad užtikrinti planuojamos inspekcinės politikos vykdymą, įstatymų laikymąsi pramonės įmonėse ir kituose kontroliuojamuose objektuose,

agentūrai reikia papildomų darbuotojų aplinkos kokybės ir miškų kontrolės srityse. Šilalės rajono agentūra Sėkmės: Sėkmingai įvykdytos prioritetinės aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės užduotys. Užbaigus Nemuno žemupio baseino I paketo III-IV dalies darbus, sumažėjo aplinkos tarša nevalytomis buitinėmis nuotekomis. Pagal vykdomą nitratų direktyvą ūkininkams pastačius mėšlidės, sumažėjo paviršinio ir požeminio vandens tarša. Nesėkmės:

Nepavyko pasiekti, kad Šilalės rajono savivaldybė daugiau dėmesio skirtų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui (paslaugos išplėtimui, atliekų rūšiavimui, dumblo aikštelės statybai).

Liko nemažai neišspręstų problemų. Dalis įmonių ir bendrovių nesilaikė TIPK leidimuose nustatytų sąlygų (netinkamai vedė atliekų apskaita, netinkamai eksploatavo biologinio valymo įrenginius).

Pagėgių savivaldybės agentūra Pagėgių savivaldybės agentūros sudarytas veiklos planas buvo pilnai įvykdytas. Nepavyko pasiekti, kad būtų užtamponuoti 12 nenaudojamų

artezinių vandens gręžinių, nors dėl to 2 kartus raštu buvo kreiptąsi į Pagėgių savivaldybės administraciją. Gautas savivaldybės administracijos pasižadėjimas gręžinius užtamponuoti 2010 m., numatant tam lėšų iš savivaldybės biudžeto skyrimą. Pastebėtina, kad ne visada efektyviai dirbo nuotekų valymo įrenginiai. Ataskaitiniais metais praktiškai visuose įrenginiuose bent po kartą buvo nustatyti normatyvų viršijimai. Dėl to taikytos administracinio poveikio priemonės. Savivaldybės teritorijoje yra likusios 9 užšiukšlintos teritorijos. Kaip matyti iš patikrinimo rezultatų nemažėja nustatomų pažeidimų gyvosios gamtos apsaugos srityje skaičius, todėl 2010 m. numatoma daugiau dėmesio skirti šioje srityje daromiems pažeidimams išaiškinti.

klaipedos raad 2009 2 - klrd.am.ltklrd.am.lt/vi//files/0.818448001288267781.pdf2009 metais klaip...

Documents