pedagogųrengimo programos moduliai · pedagogųrengimo programos moduliai prof. dr.dalia marija...

Pedagogų rengimo programos moduliai

Prof. dr.Dalia Marija STANProf. dr.Dalia Marija STANČČIENIENĖĖDoc. dr. Zita NAUCKDoc. dr. Zita NAUCKŪŪNAITNAITĖĖDoc. dr. Vida GUDDoc. dr. Vida GUDŽŽINSKIENINSKIENĖĖProf. habil. dr. Vilija TARGAMADZProf. habil. dr. Vilija TARGAMADZĖĖ

VILNIUSVILNIUS20112011--0303--15 15


Tikslas Tikslas ––ugdyti bugdyti būūsimsimųųjjųų pedagogpedagogųųkompetencijas darbui kompetencijas darbui alternatyvaus ugdymo institucijosealternatyvaus ugdymo institucijose

Modulis IModulis IAlternatyvaus ugdymo filosofinAlternatyvaus ugdymo filosofinėė paradigmaparadigma

Modulis (Modulis (7 ECTS kreditai) skirtas pirmosios skirtas pirmosios studijstudijųų pakopos programai.pakopos programai.Tikslas:Tikslas:plplėėsti ir gilinti alternatyvaus ugdymo filosofijos sti ir gilinti alternatyvaus ugdymo filosofijos teorines bei praktines teorines bei praktines žžinias, atskleidinias, atskleidžžiant jiant jųųformavimosi istorinformavimosi istorinęę raidraidąą ir ypatumus; ir ypatumus; ugdyti paugdyti pažžintines, funkcines ir bendrintines, funkcines ir bendrąąsias sias kompetencijas bei skatinti studentus jas nuolat kompetencijas bei skatinti studentus jas nuolat tobulinti.tobulinti.

Alternatyvaus ugdymo filosofinAlternatyvaus ugdymo filosofinėė paradigmaparadigma

Modulis padės studentui:

suvokti, analizuoti, vertinti ir įprasmintialternatyvaus ugdymo filosofinę paradigmąrealiame pedagoginiame procese.


Studijų modulis integruoja filosofinę ir edukologinę ugdymo paradigmą.

Ugdymo filosofija konstituojapirmapradį socialumą ir bendražmogiškuosius santykius.


Toks ugdymo filosofijos suvokimas leidžia apibrėžti alternatyvaus ugdymo filosofinės paradigmos funkcionavimo struktūrinius komponentus ir išryškinti jos aksiologinius, ontologinius bei epistemologinius aspektus.

Šie aspektai, veikiami socialinės-ekonominės, dvasinės ir kultūrinės sanklodos, nuolat keičiasi, determinuodami ugdymo filosofiją.


Filosofinė alternatyvaus ugdymo paradigma padeda atskleisti žmogaus būtį bei išryškinti asmens individualias veiklos bei elgsenos galimybes ir ypatumus.Pliuralistinėje visuomenėje asmuo, kaip subjektas, priklauso keliems socialiniams laukams: šeimai, ugdymo institucijoms, darbovietei, visuomeninėms organizacijoms ir kt. Šie laukai suponuoja asmeniui skirtingus vaidmenis ir veiklas, kurios neretai transformuoja subjektyvią tikrovę.


Ugdymo filosofijoje žmogaus egzistencija suvokiama kaip reikšmingas ego cogito, kuris sudaro prielaidas naujai konstruoti alternatyvaus ugdymo modelius, pagrįstus filosofinėmis įžvalgomis, kurių realizavimui pasitelkiama savirefleksija, personalinių ir socialinių identitetų atpažinimas, dialogas su Kitu ir kitais.


Tendencinga Tendencinga ššiuolaikinio holistinio poiuolaikinio holistinio požžiiūūrio rio įįvisuomenvisuomenęę kritika ir modernaus bei kritika ir modernaus bei postmodernaus mpostmodernaus mąąstymo prielaidos stymo prielaidos edukologijos moksle keiedukologijos moksle keiččia ugdymo proceso ia ugdymo proceso strategijas.strategijas.

Alternatyvaus ugdymo esminis uAlternatyvaus ugdymo esminis užždavinys davinys ––padpadėėti ti žžmogui tapti tuo, kuo jis geba bmogui tapti tuo, kuo jis geba būūti, t.y.:ti, t.y.:

aktualizuoti save aktualizuoti save socialiai reiksocialiai reikššmingoje veiklojemingoje veikloje..

Modulis IIDidaktinės veiklos modeliavimas alternatyvaus

ugdymo kontekste

Modulis (7 ECTS kreditai) skirtas būsimųjų mokytojųdidaktinės kompetencijos ugdymui – teoriniam ir praktiniam pasirengimui.Tikslas:padėti būsimiems mokytojams įsigyti ir nuolat tobulintidalyko turinio planavimo, ugdymo(si), aplinkų kūrimo, mokymo(si) proceso valdymo, reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencijas, reikalingas didaktinei sistemai modeliuoti, didaktiniam procesui organizuoti, dalykiniams ir komunikaciniams mokinių gebėjimams ugdyti.

Didaktinės veiklos modeliavimas alternatyvaus ugdymo kontekste

Didaktinės veiklos modeliavimas alternatyviose ugdymo institucijose orientuojamas į didaktinės sistemos elementų dermę, įvertinant ugdytinio savitumus ir alternatyvaus ugdymo kontekstą.


BBūūsimieji pedagogai mokomi:simieji pedagogai mokomi:formuluoti mokymo(si) tikslformuluoti mokymo(si) tiksląą bei ubei užždavinius; davinius; planuoti mokymplanuoti mokymąą(si) ir prognozuoti galimus (si) ir prognozuoti galimus ugdymo sunkumus bei modeliuoti jugdymo sunkumus bei modeliuoti jųų įįveikos veikos alternatyvas; alternatyvas; atrinkti mokymo metodus, adekvaatrinkti mokymo metodus, adekvaččius ius mokymo(si) tikslams pasiekti;mokymo(si) tikslams pasiekti;parengti mokiniams parengti mokiniams įįdomidomiąą ir patraukliir patraukliąąmokymo(si) medmokymo(si) medžžiagiagąą..


BBūūsimieji mokytojai simieji mokytojai įįgyja ugdymo(si) gyja ugdymo(si) aplinkaplinkųų kkūūrimo kompetencijrimo kompetencijąą::kurti emocikurti emocišškai saugikai saugiąą, poky, pokyččiams iams palankipalankiąą ir asmens poreikius ir asmens poreikius skatinanskatinanččiiąą mokytis ugdymo(si) aplinkmokytis ugdymo(si) aplinkąą..


BBūūsimieji mokytojai simieji mokytojai įįgyja mokymo(si) gyja mokymo(si) proceso valdymo kompetencijproceso valdymo kompetencijąą::padeda mokiniui formuluoti mokymosi tikslus,padeda mokiniui formuluoti mokymosi tikslus,konstruoti jkonstruoti jųų pasiekimpasiekimąą ir reflektuoti rezultatus;ir reflektuoti rezultatus;modeliuoti didaktinmodeliuoti didaktinęę sistemsistemąą, derinant visus jos, derinant visus joselementus, orientuojantis elementus, orientuojantis įį konkretkonkretųų mokinmokinįį;;prieinamai ir suprantamai perteikti reikalingprieinamai ir suprantamai perteikti reikalingąąinformacijinformacijąą bei projektuoti grbei projektuoti grįžįžtamtamąąjjįį ryryššįį..


BBūūsimieji mokytojai simieji mokytojai įįgyja reflektavimo gyja reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencijir mokymosi mokytis kompetencijąą::panaudoja pedagogikos mokslo pasiekimus didaktinės sistemos tobulinimui; remiasi savo ir kolegų patirtimi, pozityviaireaguodami į grįžtamąjį ryšį.

Modulis IIIPalankių mokymo(si) aplinkų kūrimas

alternatyvaus ugdymo kontekste

Modulis (7 ECTS kreditai) skirtas pirmosios Modulis (7 ECTS kreditai) skirtas pirmosios studijstudijųų pakopos programaipakopos programaiTikslasTikslas::padpadėėti bti būūsimajam mokytojui suprasti palankios simajam mokytojui suprasti palankios mokymosi aplinkos reikmokymosi aplinkos reikššmmęę ir tobulinti ir tobulinti kompetencijas, reikalingas suprasti bei kompetencijas, reikalingas suprasti bei projektuoti palankiprojektuoti palankiąą mokymosi aplinkmokymosi aplinkąąalternatyvaus ugdymo kontekste.alternatyvaus ugdymo kontekste.

Palankių mokymo(si) aplinkų kūrimas alternatyvaus ugdymo kontekste

Modulis būsimiems mokytojams padės:

užtikrinti sisteminius pokyčius jaunimo mokykloje kurie padės skatinti mokymosi motyvaciją;išmanyti palankių mokymo(si) aplinkų kūrimo strategijas, būdus ir metodus, dėmesį skiriant kuriamai mokymo aplinkai, jos poveikiui mokinio motyvacijai, mokymosi pasiekimams ir savijautai.

Modulis IVMokyklų elgsenos projektavimas alternatyvaus

ugdymo kontekste

Modulis (7 ECTS kreditai) skirtas antros studijModulis (7 ECTS kreditai) skirtas antros studijųųpakopos programai.pakopos programai.Tikslas: Tikslas: padpadėėti bti būūsimiesiems pedagogams suprasti simiesiems pedagogams suprasti ššvietimo organizacijos elgsenvietimo organizacijos elgsenąą kaip individkaip individųų ir jir jųųgrupigrupiųų koordinuotkoordinuotąą veiklveikląą ssąąveikoje su iveikoje su iššorine ir orine ir vidine aplinka bei projektuoti tinkamvidine aplinka bei projektuoti tinkamąą mokyklmokyklųųelgsenelgsenąą alternatyvaus ugdymo kontekste.alternatyvaus ugdymo kontekste.

Mokyklų elgsenos projektavimas alternatyvaus ugdymo kontekste

Modulis suteiks bModulis suteiks būūsimiems pedagogams simiems pedagogams kompetencijas:kompetencijas:suvokti organizacijos elgsenos ypatumus bei jos dermės su subalansuota plėtra parametrus; analizuoti organizacijos elgsenos, vizijos, misijos, strategijos dermę ir jos modeliavimoypatumus alternatyvaus ugdymo kontekste;projektuoti organizacijos elgsenos kaitos galimybes alternatyvaus ugdymo kontekste.


Modulyje atskleidModulyje atskleidžžiama organizacijos iama organizacijos elgsenos ir elgsenos ir ššvietimo sampratos bei jvietimo sampratos bei jųųcharakteristikos. Analizuojamas charakteristikos. Analizuojamas alternatyvus ugdymas kaip sudalternatyvus ugdymas kaip sudėėtintinėėššvietimo sistemos dalis ir individo bei vietimo sistemos dalis ir individo bei organizacijos vaidmuo organizacijos vaidmuo ššvietimo sistemoje.vietimo sistemoje.


Alternatyvaus ugdymo Alternatyvaus ugdymo įįgyvendinimas gyvendinimas jaunimo mokykloje jaunimo mokykloje –– iiššššūūkis mokykloskis mokyklosbendruomenei. Jo sbendruomenei. Jo sėėkmingam ukmingam užžtikrinimui tikrinimui dera modeliuoti sisteminius pokydera modeliuoti sisteminius pokyččius ius jaunimo mokykloje kaip socialinjaunimo mokykloje kaip socialinėėje je institucijoje, orientuojantis institucijoje, orientuojantis įį organizacijos organizacijos elgsenos optimalielgsenos optimaliąą paiepaiešškkąą..


Pristatyti moduliai eksplikuoja Pristatyti moduliai eksplikuoja alternatyvaus ugdymo metodologines alternatyvaus ugdymo metodologines nuostatas, kurios padeda ugdytiniui nuostatas, kurios padeda ugdytiniui suvokti gyvenimo prasmsuvokti gyvenimo prasmęę ir veikti tam ir veikti tam tikroje socialintikroje socialinėėje erdvje erdvėėje.je.


AAččiiūū uužž ddėėmesmesįį

pedagogųrengimo programos moduliai · pedagogųrengimo programos moduliai prof. dr.dalia marija...

Documents