2012 m. gegužės 25 d.www.ukzinios.lt3 p.

Saulė teka 4.55, leidžiasi 21.37Dienos ilgumas 16.42

Mėnulio jaunatis

ReceptasRūgštynių šaltibarščiai

Reikės 100 g rūgštynių, burokėlio, stiklinės grietinės, 1,5 l kefyro, 2 agurkų, 2 kietai virtų kiaušinių, 10 ridikėlių, 50 g svogūnų, druskos, pipirų, krapų.

Rūgštynes nuplaukite. Pašalinkite stiebelius, supjaustykite, apvirkite vande-nyje. Burokėlį išvirkite atskirai, nulupkite, supjaustykite. Dubenyje išplakite kefyrą ir grietinę, supilkite ataušusias rūgštynes kartu su nuoviru. Sudėkite supjaustytus burokėlius ir kitus susmulkintus produk-tus. Pasūdykite ir valandai padėkite šaltai. Tiekiant sudėkite pjaustytus kiaušinius.

AnekdotaiVilkas su kiškiu važiuoja traukiniu.

Kiškis guli pirmame aukšte, vilkas – an-trame. Staiga tik „bumbt“ – pasigirsta trenksmas.

– Kas ten nukrito? – teiraujasi kiškis.– Mano marškinėliai, – sušvogždžia

vilkas.– O ko taip garsiai?– Nusivilkt nespėjau.

888

Susitinka du kolegos. Vienas sako:– Ką tik buvau pas direktorių ir turiu

dvi naujienas: vieną blogą, kitą gerą. Nuo kurios pradėti?

– Na, pradėk nuo blogos.– Mane atleido.– O kokią gi gera?– Tave – taip pat.

Saulė teka 4.57, leidžiasi 21.36Dienos ilgumas 16.39

Mėnulio jaunatis

Saulė teka 4.54, leidžiasi 21.39Dienos ilgumas 16.45

Mėnulio priešpilnis

GEGUŽĖS26ŠEŠTADIENISAlgimantas, Eduardas, Vilhelmina

GEGUŽĖS27SEKMADIENISAugustinas, Žymantė,

Leonora

GEGUŽĖS28PIRMADIENISJustas,

Jogirdas, Rima

GEGUŽĖS25

PENKTADIENISAlmantas, Danutė,Evelina

Saulė teka 4.58, leidžiasi 21.34Dienos ilgumas 16.36

Mėnulio jaunatis

Plieninės profiliuotos stogų ir sienų dangos.• Plėvelės stogams ir sienoms.• Plastikinės lauko dailylentės.• Gamina apvalią ir stačiakampę lietaus • surinkimo sistemą.Skardos lankstiniai.• Išrašo sąskaitas (tinka ES paramai).•

Tel. 8 652 49994, V. Ališausko IĮ, Rokiškis, Ąžuolų g. 13.

ParDUoDU MalkaS: rąstelius, 3 m ilgio, pristatau. Minimalus užsakymo kiekis – 30 erdmetrių. Tel. 8 678 14288.

ParDUoDa didelius grąžtus tekinimo staklėms (po 25 lt). Tel. 8 620 45363.

2012 m. gegužės 25 d.www.ukzinios.lt7 p. 2012 m. gegužės 25 d.

2012 m. gegužės 25 d.„Ukmergės žinių“ priedas apie krašto praeitį ir dabartį

Prieš 50 me tų, 1962 m., Del-tu vo je pa sta ty ti kul tū ros na mai.

***Prieš 45 me tus, 1967 m.,

Uk mer gė je įku ria mas Vil niaus siu vi mo ga my bi nio su si vie ni-ji mo „Le li ja“ fi lia las. Prieš 20 me tų, 1992 m., šis siu vi mo fab-ri kas pa va di na mas „Vil kma“.

***Prieš 45 me tus, 1967 m.,

įkur tas Uk mer gės kraš to ty ros mu zie jaus Vep rių fi lia las (įkū-ri mo ini cia to rius ir va do vas – mo ky to jas Jo nas Žen te lis).

***Prieš 45 me tus, 1967 m.,

Vep riuo se pir mą kar tą su reng-tas „Po ezi jos pa va sa rė lis“.

***Prieš 45 me tus, 1967 m. va-

sa rio mėn., Uk mer gė je bu vo įsteig ta kil no ja mo ji me cha ni zuo-ta mon ta vi mo ko lo na, vei kian ti ūkis kai tos pa grin dais. Įmo nė tris kar tus kei tė pa va di ni mą. 1993 m. re or ga ni zuo ta į UAB „Sta ty bos mon ta vi mo dar bai“.

***Prieš 35 me tus, 1977 m.

rug sė jo 1 d., Uk mer gė je ati da-ry ta Penk to ji vi du ri nė mo kyk-la. 2000 m. mo kyk lai su teik tas Duks ty nos var das. 2001 m. rug sė jo 1 d. mo kyk la re or ga ni-zuo ta į Duks ty nos pa grin di nę.

***Prieš 30 me tų, 1982 m., pa sta-

ty tas pės čių jų til tas per Šven tą ją.***

Prieš 25 me tus, 1987 m., pa nai kin ta nuo 1960 m. ne to li Vep rių vei ku si so vie tų vi du ti nio nuo to lio bran duo li nių ra ke tų ba-zės ant ro ji pa lei di mo aikš te lė.

www.uk mer gesvb.lt

Šie met mi ni mos at min ti nos da tos

Sek ma die nį švę si me Sek mi-nes. Ši re li gi nė šven tė ypa tin gai mi ni ma Vep riuo se – uni ka lia me mū sų ra jo no kraš te. Per Sek mi-nes čia su plūs ta tūks tan čiai mal-di nin kų, be si mel džian čių pi lig ri-mi nia me Vep rių Kal va ri jų ke ly je.

Krikš čio nių pi lig ri mi nės ke lio-nės į Je ru za lę pra si dė jo II am žiu-je, sie kiant ap lan ky ti vie tas, su si-ju sias su Jė zaus Kris taus kan čia. Ti ki ma, kad Švč. Mer ge lė Ma ri ja bu vo pir mo ji pi lig ri mė, apė ju-si sa vo Sū naus Kan čios ke lią. Ji, leis da ma si nuo Gol go tos kal no, ap mąs tė Sū naus kan ki nys tę. Nuo Pi lo to rū mų iki Gol go tos (Kal va-ri jos) kal no Švč. Ma ri ja su skai čia-vo 1361 žings nį, o vė liau ji įren gė Kry žiaus ke lio sto tis.

Pi lig ri mai vyk da vo ap lan ky ti Kry žiaus ke lią, kur mels da mie si ga lė jo la bai gi liai ir as me niš kai iš gy ven ti Die vo Sū naus kan čią, pra šy da mi ma lo nės sau ir ar ti mie-siems. Pa les ti ną už ėmus mu sul-mo nams, ti kin tie ji pra ra do ga li-my bę lan ky tis Šven to jo je Že mė je, tad Kry žiaus ke lio sto tys V a. pra-dė tos sta ty ti Eu ro po je.

Ma no ma, kad pir mo sios Kry-žiaus ke lio sto tys Len ki jo je ir Lie tu vo je bu vo įsteig tos re mian-

Kalvarijų pradžia – Veprių bažnyčia. Ge di mi no Ne mu nai čio nuotr.

Per Sek mi nes at gy ja Vep rių kal va ri jostis Mi ka lo jaus Kris tu po Rad vi los įspū džiais iš ke lio nės į Je ru za lę 1582–1584 m.

Šiuo me tu Lie tu vo je yra tre jos Kal va ri jos – Vil niu je, Že mai čių Kal va ri jo je (Plun gės ra jo ne) ir Uk mer gės ra jo ne, Vep riuo se.

Is to ri niai šal ti niai liu di ja, kad Vep rių Kal va ri jos bu vo įreng-tos su si py kus Up nin kų ir Vep rių mies te liams dėl baž ny čios. Su-griu vus Up nin kų baž ny čiai, ca ro val džia ne lei do jos res tau ruo ti, tad nu tar ta įkur ti pa ra pi ją Vep riuo se ir į šią baž ny čią per vež ti Up nin kų baž ny čios in ven to rių.

Up nin kie čiai ne lei do pa im ti in-ven to riaus, riau šės tarp jų ir vep-riš kių tru ko pus an tros pa ros. Lai-mė jus vep riš kiams, up nin kie čiai boi ko ta vo nau ją ją baž ny čią. Vep-riš kiams ki lo di le ma, ką da ry ti, kad pa ra pi jos baž ny čia ne bū tų tuš čia. Bu vo iš kel ta idė ja Vep riuo se įkur ti Kal va ri jas.

Kal va ri jų pla nas bu vo pa reng-tas Vil niaus Kal va ri jų pa vyz džiu, sta tant var tus ir kop ly tė les, o iš Je ru za lės vie na mal di nin kė at ve žė dvy li ka mai še lių šven to sios že mės. 1846 m. Vep riuo se pir mą kar tą bu-vo apei ti Kris taus kan čios ke liai.

Vep rių Kal va ri jas su da ro 35 sto tys, ku rių il gis 6,7 km, ir 12 Ma ri jos ta ke lių (2 km il gio). Kal-

va ri jų Kry žiaus ke lias ei na pa lei ka pi nes, miš ku, ker ta Ced ro no upe lį, vė liau pa e že re grįž ta ma į

baž ny čios šven to rių, kur įreng tos pas ku ti nės 6 sto tys.

Nukelta į 8 p.

Tę si nys1931 m. pra dė ti ties ti van den-

tie kio ir ka na li za ci jos lau ko tin-klai, prie ku rių tu rė jo bū ti pri jung-ta 200 na mų. Pra dė ta pra džios mo kyk los So dų gat vė je sta ty ba, sa vi val dy bė sky rė 100000 Lt ap-skri ties li go ni nės sta ty bai Ge di-mi no gat vė je. Mies to tvar ky mui iš leis ta 61530 Lt.

***1932 m. pa sta ty tas van den tie kio

bokš tas (22 m aukš čio, 80000 lit rų tal pos, kai na – 23000 Lt), me di nė pra džios mo kyk la Vil niaus gat vė je, mū ri nė – So dų gat vė je. Mo kyk lų sta ty ba ir įren gi mas sa vi val dy bei kai na vo apie 243000 Lt.

Pra dė jo veik ti van den tie kis, iš-grįs ta apie 8000 m gat vių, bai gia-mos sta ty ti ka rei vi nės, pa skir tas 1,5 ha skly pas vals ty bi nės gim na-zi jos rū mų sta ty bai.

***1933 m. pra dė ta mies to sta dio-

no sta ty ba, re mon tuo tas ka lė ji mo pa sta tas. Mies to tvar ky mui iš leis-ta 56530 Lt. Iš grįs ta 2 km vieš ke-lių, 7 km nu žvy ruo ti, pa tai sy ta 9 km ke lių.

Taip pat su re mon tuo ta Pre zi-den to Sme to nos alė ja, iš ves tas pro fi lis ki toms va sar vie tės gat-vėms, su vež ta ir su skal dy ta 1178 kub. m ak me nų gat vėms grįs ti, pa ga min ta 223 kub. m ta šy tų ak-me nų, iš va ly ti mies to miš kai. Iš vi so mies to tvar ky mo rei ka lams iš leis ta 81382 Lt.

***1934 m. Van den tie kio sto ty je

įtai sy tas fil tras. Pa klo ta 2638 m van den tie kio. Jau yra 35 abo nen-

Uk mer gės pa sta tuo se – mies to is to ri ja

Uk mer gės se na mies tis. Uk mer gės kraš to ty ros mu zie jaus ar chy vo nuotr.

tai. Van den tie kio dar bams iš leis ta 60 tūkst. Lt. Ka na li za ci ja iš ves ta dvy li ko je gat vių, yra 10 abo nen tų, ben dras il gis 2500 met rų.

***„Van den tie kio su bokš tu ir ka na-

li za ci jos dar bams sa vi val dy bė iš lei-do 260 tūkst. Lt. Uk mer gė pir mas iš mū sų pro vin ci jos mies tų tu ri van-den tie kį ir ka na li za ci ją ir di džiau-sią nuo šim tį grįs tų gat vių. Pra ei tais me tais (1934 m.) nau jai nu da žy ti vi si mies to na mai ir skar di nės iš ka-

bos pa keis tos už ra šais sie no se. Šie met krei pia mas dė me sys į

gat vių iš tie si ni mą ir krau tu vių vit-ri nų di di ni mą. Įsa ko ma nu griau ti vi są ei lę į gat vę iš si ki šu sių laip tų ir gon kų, o ma žus lan gus pa di din ti įtai sant mo der niš kas vit ri nas. Įsa-ky ta vi siems na mams pri si jung ti prie van den tie kio ir ka na li za ci jos tin klo. Kau no, Del tu vos ir So-dų gat vių su si kir ti me bus įreng ta gra ži aikš te lė. Pra de da ma tvar ky ti Gruo džio 17-osios gat vė, ku ri ve-

da į spor to sta dio ną. Gat vės il gis – 1050 met rų.

Taip pat at lie ka mi že mės dar-bai ir ruo šia mas grin di mui ar klių tur gus. Kęs tu čio aikš tė šie met bus grin džia ma ta šy tais ak me ni mis. Pi-vo ni jos ku ror te Uk mer gės mies to sa vi val dy bė pa sta tė ne ma žą kur-hau zą. Kur hau zas bus mo der niš kai įreng tas: su te le fo nu, ra di ju, skai-tyk la ir ki tais pa to gu mais.”

Iš Ukmergės kraštotyros muziejaus archyvo

NUO ANGINOSPats pa pras čiau sias ir be ne

se niau siai var to ja mas vais tas nuo an gi nos yra 30 proc. cit ri-nos rūgš ties tir pa las. Juo kas va lan dą ska lau ja ma ger klė. Įsi ur bus tir pa lo į bur ną, gal va at lo šia ma ir gar ga liuo ja ma. Šis tir pa las efek ty viau siai gy-do pra di nes ger klės li gų sta-di jas.

Ne tu rint cit ri nos rūgš ties, ga li ma čiulp ti nu lup tos cit ri-nos skil te les, sten gian tis, kad jos bū tų kuo ar čiau ger klės. Iš čiulp tą skil te lę rei kia nu ry ti. Taip rei kia da ry ti kas va lan-dą, kol pa ge rė ja sa vi jau ta. Bet cit ri nos ga li pa dė ti tik li-gos pra džio je, vė liau bū ti na gy dy tis cit ri nos rūgš ti mi.

2012 m. gegužės 25 d. www.ukzinios.lt2012 m. gegužės 25 d.

Kiek vie nas bran daus am žiaus su lau kęs žmo gus sa vy je tu ri pa čią di džiau sią ver ty bę – sa vo gy ve ni mo is to ri ją. Kar tais ly-

gią, kaip sty ga, o kar tais pai nią, vin giuo tą, dra ma tiš ką... Jei no ri te pa pa sa ko ti sa vo gy ve ni mo is to ri ją ar sa vo tė vų,

se ne lių, drau gų is to ri jas, jei tu ri te įdo mių se nų nuo trau kų – jū sų vi sa da lau kia „Lai ko ai dai“.

Skam bin ki te tel. 63826, ra šy ki te ad re su Ge di mi no g. 34, Uk mer gė ar ba el. paš tu uk zi nios@uk zi nios.lt.

Per Sek mi nes at gy ja Vep rių kal va ri josAtkelta iš 7 p.Kal va ri jo se Kry žiaus ke liai

apei na mi šven čiant Sek mi nių – Šven to sios Dva sios at siun ti mo – šven tę. Kaip ra šo ma Šv. Raš te, ant Jė zaus mo ki nių bū re lio ta da nu si lei do Šv. Dva sia.

Mū sų pro tė viai per Sek mi nes ap-kai šy da vo tro bas ir gy vu lius ža lu-my nais, ber že lių ša ko mis. Sek mi nių šven tė su si ju si su gy vy bės vai sin gu-mu, au gi mu, sim bo li zuo jan čiu Šv. Dva sios pli ti mą vi sa me pa sau ly je.

Sek mi nės yra tre čio ji pa gal svar-bą ka ta li kiš ka šven tė, ku rio je gra žiai de ra ka ta li kiš ki ir pa go niš ki apei gų pa pro čiai.

Vep riuo se Sek mi nės bu vo šven-čia mos vi są sa vait ga lį. Mi nios mal di nin kų at vyk da vo ar kliais pa-kin ky tais ve ži mais iš to li mų vie tų, ap si sto da vo pas vie tos gy ven to-

jus, nak vo da vo dar ži nė se ant šie-no. Kal va ri jos bū da vo ei na mos 4–5 va lan das. Pa ke lė se vie ti niai gy ven to jai pa ruoš da vo ki bi rus su van de niu ir puo de lius.

Pa ke liui iš pir mo sios Kal va ri jų sto ties į ant rą ją pra ei na mos mies-te lio ka pi nės, prie ku rių su sto ję mal di nin kai gies me „Vieš pa ties an ge las“ pa ger bia mi ru siuo sius. To liau ei na ma miš ku, bren da ma per Ced ro no upe lį. Šv. Raš te ap ra-šy ta, kaip Jė zus su sa vo mo ki niais nu ė jo ana pus Ced ro no upe lio. Mal di nin kai, bris da mi per upe lį, praus da vo si jo van de niu ir pa si-rink da vo ak me nė lių, ku riuos par-si neš da vo na mo. Per bri dę upe lį mal di nin kai ke liais už ei da vo į va-di na mą jį Uba gų kal ną, kur jų jau lauk da vo el ge tos. Vi si šie pa pro-čiai bū din gi tiek ka ta li kiš koms,

tiek ir pa go niš koms tra di ci joms. So vie ti niais lai kais Lie tu vos

šven tą sias vie tas bu vo sten gia ma-si iš nai kin ti. 1962–1963 me tais tiek Vep rių, tiek Vil niaus Kal va-ri jos bu vo nu griau tos. Vep riuo se žmo nės kry že liais ir gė lė mis pa-žy mė da vo bu vu sių sto čių vie tas ir to liau or ga ni zuo da vo Kry žiaus ke lio ei se nas. Vie ti niai so vie tų ak-ty vis tai dė jo daug pa stan gų ne leis-ti žmo nėms da ly vau ti Sek mi nių ei se no je, at šauk da vo au to bu sus, tik rin da vo vyks tan čius žmo nes, bet šios pa stan gos ėjo vel tui. Per Sek mi nes tie sio gi niais ir ap lin ki-niais ke liais su plauk da vo mi nios žmo nių.

1989 m. per Sek mi nes bu vo at šven tin tos Vep rių Kal va ri jos, o au ko to jų lė šo mis at sta ty tos kop-ly tė lės.

Pet ras Vai čiū nas (1890–1959) – mū sų kraš te gi lią pė dą įmy nęs lie tu-vių po etas, dra ma tur gas ir ver tė jas. Sa vo vei ka luo se jis gvil de no ak tu-a lias tau ti nes, so cia li nes ir mo ra li nes pro ble mas, pa ra šė dau giau kaip 20 pje sių, virš 20 dra mų, iš lei do pen kias po ezi jos kny gas, iš len kų, ru sų, vo kie čių, pran cū zų kal bų ver tė gro ži nę li te ra tū rą ir va do vė lius. P. Vai čiū no ei lė raš tis „Mes be Vil niaus ne nu rim sim!“, iš sa kęs vi suo ti-nį to me to Lie tu vos pa si ry ži mą, vir to ko ne ant ruo ju tau tos him nu.

PET RAS VAI ČIŪ NAS – Uk mer gės kraš to sū nus

Ra sa GRIŠKEVIČIENĖAt ro do, kad obe lys šį pa va sa rį

žy dė jo vos ke lias die nas. Taip stai-ga nu klo jo vi sus šlai tus aki nan čiai bal ti žie dy nai ir ly giai taip pat stai-ga din go. Iš tir po. Pra ny ko. Tar si jų nė ne bu vo. Gal tik taip pa si ro dė? Gal mes tik su sap na vom tą fan tas-tiš ką žy dė ji mą? Tik riau siai...

Prie Vie šo sios bib lio te kos var tų ry man tis se na sis kaš to nas šie met daug liūd nes nis. Nors są ži nin gai už de gė vi są tūks tan tį sa vo ži bu-riuo jan čių žva kių, nors toks pat iš di dus ir kil min gas, jis šį pa va sa rį liū di. Nes ne te ko sa vo vie nin te lio drau go, ry mo ju sio ša lia, – grai ki-nio rie šut me džio, ku ris kiek vie ną ru de nį vi są bib lio te kos kie mą nu-bars ty da vo spal vo tais la pais. Jų bū da vo tiek daug, kad net kiem sar-gis im da vo rū go ti – ka ru čiais ga li tuos la pus kas dien vežt, ir vis tiek lie ka... Bet ne be li ko rie šut me džio: bė gant me tams jis ėmė sen ti, nyk-ti, džiū ti. Tad vie ną ry tą at va žia vo oran ži nė mis lie me nė mis vil kin tys vy rai ir nu pjo vė se nu ką...

***O bib lio te ko je jau šur mu liuo-

ja po ezi jos pa va sa rio nuo tai kos. Iš įvai rių mies tų su va žia vę po etai da-ly va vo po ezi jos skai ty muo se „Bal-to jo ba lan džio su grį ži mas“, skir tuo-se anykš tė no po eto, tau to dai li nin ko, Kau no ku ni gų se mi na ri jos klie ri ko Ka ro lio Šir vins ko at mi ni mui. Šį kar tą kon kur so lau re a te ta po ku piš-kie tė Vi da Kau la kie nė.

Du pri zus pel nė ir uk mer giš kiai.

Ge gu žė – po ezi jos mė nuoUž gra žiau siai pa skai ty tą ei lė raš tį ap do va no ta po etė Zu za na Stun žė-nie nė, už nuo šir džiau sią ei lė raš tį – Lai čių li te ra tė Sta sė La daus kai tė. Taip su ta po, jog ver ti ni mo ko mi si-ja, va do vau ja ma ra šy to jo Vy tau to Ka zie los, ap do va no jo abi uk mer-giš kes, šie met mi nin čias gar bin gą am žiaus ju bi lie jų. Da ly va vi mas kon kur se joms ta po dar vie na do-va na gim ta die nio pro ga.

Sa vo ei les skai tė ir anks tes nių „Bal to jo ba lan džio su grį ži mo“ kon kur so lau re a tai Al bi nas Ku lie-šis, Le o no ra Jan ke liū nie nė, li te-ra tės Mo ni ka Blauz die nė, Re gi na Sa ce vi čiū tė-Ka raz ne vi čie nė, pa-do va no ju si bib lio te kai glė bį sa vo kū ry bos kny ge lių.

***Šie met uk mer giš kių po ezi jos

mė gė jų lau kia du ne tra di ci niai ren-gi niai. Mies to šven tės me tu, bir že-lio 1-ąją, jau ni mą pa kvies Po ezi jos skai ty mai iš se na mies čio bal ko nų. Au to riai ga lės pri sta ty ti sa vo ei les, dai nuo ja mą ją po ezi ją, braz din ti gi-ta ro mis, įsi lie jant į mies to spal vų, gar sų ir nuo tai kų šėl smą. Va ka rop ra jo no po etų kū ry bos klau sy si mės žva kių švie sos ir kla si ki nės mu zi-kos fo ne Švč. Tre jy bės baž ny čio je.

***Po ezi jos paukš tė, plas no da ma

virš Lie tu vos mies tų ir mies te-lių, sa vo spar no pėd sa ką pa lie ka kiek vie no au to riaus šir dy je. Vla-do Šlai to vie šo ji bib lio te ka pa dė-

Pa gal anks tes nius eta tus mies to po li ci nin kų iš lai ky mas mies tui kai-nuo da vo 3 812 rub lių per me tus. Pa gal nau jus eta tus, re mian tis 1906 me tų sau sio 31 die nos įsta ty mu, iš-lai ky ti še šis vy res nius ir dvi de šimt aš tuo nis jau nes nius mies to po li ci-nin kus iš lei džia ma apie 9 000 rub-lių per me tus.

Da lį šių iš lai dų su da ran ti 5 210 rub lių su ma pra ėju sių tri jų me tų lai ko tar piu bu vo pa den gia ma iš Vals ty bės iž do. Vi sas mies to biu-dže tas 1908 me tais su da rė 31 528 rub lius, įskai tant ir mi nė tą ją 5 210 rub lių sub si di ją.

Mies to gau na mų pa ja mų vos už ten ka jo da bar ti niams po rei-kiams, ir nau jų lė šų įplau ki mo į mies to ka są ne ga li ma ti kė tis. Pa-grin di nės pa ja mos – įkai na vi mo rin klia va už ne ju da mą mies to nuo-

1929 m. 1930 m.

Nekilnojamo turto mokesčiai 44 655 71 693

Verslo mokesčiai 48 893 46 670

Mokestis už arklius, karietas, dviračius, automobilius ir šunis 6 183 37 000

Rinkliavos 10 970 63 700

Savivaldybės įmonių pajamos 28 179 21 579

Turto ir kapitalų pajamos 91 625 107 465

Skolų ir išlaidų gražinimas ir pašalpos 19 943 2 500

Kitos įvairios pajamos 9 863 20 750

Butų ančdėlis 29 479

Iš viso 289 790 374 657

Ukmergės miesto savivaldybės išlaidos

1929 m. 1930 m.

Dalyvavimas valdžios išlaidose 499

Miesto savivaldybės išlaikymas 43 486 94 665

Gaisrininkų išlaikymas 40 912 49 162

Švietimo, meno ir kultūros reikalams 45 661 67 979

Beturčių ir bedarbių globa 30 955 30 000

Sveikatos reikalams 22 841 39 534

Policijos išlaikymas 2860 7640

Miesto įmonių išlaikymui 33 947

Miesto tvarkymui 41 366 47 150

Mokesčiams 5717

Miestui priklausančio turto valdymas ir priežiūra 13 766

Įvairios išlaidos 5008 6000

Žemės ūkiui 1000

Naujokų šaukimo reikalams 500

Susisiekimo reikalams 27 727

Iš viso 287 018 363 717

Ukmergės miesto savivaldybės pajamos litais („Savivaldybė“ 1931 m. Nr. 7, 1930 m. Nr. 7)

1909 me tų pra šy mas pra tęs ti val diš ką sub si di ją Uk mer gės mies to po li ci jos iš lai ky mui

sa vy bę – pa di din tos iki įsta ty mu nu sta ty tos 10 pro cen tų nor mos.

Klau si mas apie pel no pa di di-ni mą už mies tui pri klau san čių že-mės val dų nu omą ga li bū ti iš kel tas tik da bar ti nių mies to že mės nuo-mos su tar čių ga lio ji mo lai ko tar-piui pa si bai gus.

Pre ky ba ir pra mo nė Uk mer gės mies te, esan ti to li nuo ge le žin ke lių tin klo, yra są stin gio būk lė je, o at sar-

jo už aug ti jau ne vie nai ži no mų kū rė jų kar tai. Di džiuo ja mės jais. Nes tai – bu vę ma žie ji skai ty to jai, nuo šir dūs bib lio te kos bi čiu liai. Vie nas jų – pa va sa rį di plo mi nį ba ka lau ro dar bą Vil niaus uni ver-si te te gi nan tis uk mer giš kis po etas, dai nų at li kė jas Vai nius Ba kas, dir-ban tis sa vait raš čio „Li te ra tū ra ir me nas“ kal bos re dak to riu mi.

Ka dai se bib lio te kos pro jek to dė-ka pa sau lį iš vy du si pir mo ji tuo me ti-nio mo ki nu ko Vai niaus ei lių kny ge lė „Lie taus spal vos“ ta po jau na jam po-etui ta ku į di dį jį kū ry bos ke lią. Ta čiau pri pa ži ni mas ne iš pai ki no ori gi na liu žo džiu džiu gi nan čio au to riaus.

„Pa si da ly siu su ju mis vie na, dar vai kys tė je at ras ta pa slap ti mi, – ra šo V. Ba kas Lie tu vos na cio na-li nei bib lio te kų sa vai tei skir ta me ra ši ny je. – Kar tais, jau kio mis pa-va ka rė mis, la bai la bai ty liai sė dint bib lio te kos skai tyk lo je ga li ma iš girs ti, kaip tarp len ty nų vaikš-čio ja an ge las. Tik ne ga li ma jo nu-bai dy ti. Ge riau sia ty liai pa šiu ren ti pus la piais, lyg ne ty čia pa lik ti jam puo de lį ar ba tos ir at vers tą sa vo mėgs ta miau sios kny gos pra džią. Ta da lė tai at si trauk ti ir pa si slėp ti už len ty nos. Kan triai lauk ti. Jei gu jums pa si seks, po ke lių, o gal ke-lio li kos mi nu čių jis tik rai at eis... Tik už au gus to tur būt ne ver ta pa-sa ko ti ki tiems – vis tiek ne pa ti kės. O jei gu su pras – tik riau siai ir jie mėgs ta va ka ro ti bib lio te ko je...“

gi nis šio mies to ka pi ta las, ku rį su da-ro 4 pro cen tai Vals ty bės ren tos, yra vos 500 rub lių no mi na li nės ver tės.

Šiuo me tu pri sky rus Uk mer gės mies to da bar ti nius po li ci jos ko man-dos eta tus iš lai kyti vien tik mies to lė šo mis, nu trau kus iž do sub si di jas, mies tas bū tų la bai ap sun kin tas.

Do ku men tą pa si ra šė: Gu ber na-to rius Ve riov ki nas, nuo la ti nis įstai-gos na rys P. Lis cas.

Le o no ra JANKELIŪNIENĖPet ro Vai čiū no mo ti na Ma ri ja

Šar kai tė (Šar kų so dy ba Bar bo-riš kių kai me) bu vo iš te kė ju si už ūki nin ko An ta no Ra zu mo, gy ve-nu sio Pi lia kal nių kai me, ku ris tais lai kais pri klau sė Vep rių vals čiui, Uk mer gės ap skri čiai.

Su pir mu vy ru tu rė jo ke tu ris vai kus. Li ku si naš le, iš te kė jo an trą kar tą (tuo kė si Sie si kų baž ny čioje) už Vin co Vai čiū no iš Kan čiš kių kai mo, ku ris at ėjo taip va di na mu už ku riu. Čia gi mė Pet ras ir dar du bro liai – Juo zas ir Vik to ras.

Nuo pat ma žens vai kams te ko dirb ti įvai rius ūkio dar bus. Au-to biog ra fi jo je P. Vai čiū nas ra šys: „Pa ū gė jęs ra lia vau kar ves, anks-ti iš mo kau rai tas jo ti, pa dė da vau tė vams bul ves so din ti, bran din ti var pą, au gin ti uo gą, įskie py ti obe-lį.“ Ta čiau na muo se bū ta kny gų, iš ku rių mo kė si vai kai. Mo ti na ma žą jį Pet riu ką iš mo kė skai ty-ti lie tu viš kai, tė vas – ru siš kai ir arit me ti kos, iš bro lio gim na zis to iš mo ko skai ty ti vo kiš kai ir grai-kiš kai. Mo kė jo dar ir len kiš kai. Vep rių pra di nę mo kyk lą, įsi kū ru-sią vals čiaus val dy bos na muo se, bai gė vos ne per vie ne rius me tus,

nors mo ky to jai bu vo ru sai ir mo kė tik ru sų kal ba.

Iš Pi lia kal nių kai mo iki Vep rių – sep ty ni ki lo met rai, to dėl ma ža-sis Pet ras gy ve no ma mos tė viš kė-je – Bar bo riš kiuo se, se ne lių Ma to ir Da ra tos Šar kų na muo se. Iš ten iki mo kyk los bu vo tik du ki lo met-rai. Ber niu ką gi mi nės la bai my lė-jo, nes jis bu vo tvar kin gas, stro-pus, ge rai mo kė si.

Ke lias ve dė to lyn, į Uk mer gės mies to mo kyk lą. „Už si dė jęs pir-mą kar tą gim na zis to ke pu rę, pa si-jau čiau tar tum ka ra lius su ka rū na. Ne ži no jau nė kaip gal vą lai ky ti. Va žiuo jant į Uk mer gę, at ro dė, jog vi si žmo nės žiū ri į ma no ke pu rę“, – toks di de lis džiaugs mas bu vo už lie jęs šir dį. O va žia vo mo ti nos iš aus ta čer ka si ne ei lu te, tė vo pirk-tais per di de liais ba tais...

Mo ky tis se kė si, tik pas ku ti nė-je ket vir to je kla sė je už da ly va vi-mą bruz dė ji muo se prieš ru sų ca ro val džią, už pro kla ma ci jų pla ti ni-mą (nors kra tos me tu ir ne bu vo jų ras ta) Pet ras ir dar po ra jo drau gų iš gim na zi jos bu vo pa ša lin ti be tei sės sto ti į vi du ri nę ar aukš tą ją mo kyk lą.

Tęsinys kitame numeryje

2012 m. gegužės 25 d.www.ukzinios.lt9 p.

Bitininkas Jonas Šantaras parduoda

medų (700 g – 9 Lt). Tel.: 64899, 8 615 68118,

8 686 42790.Tel.: 64899, 8 615 68118,

UKMERGĖS MENO MOKYKLA SKELBIA PAPILDOMĄ PRIĖMIMĄ Į DAILĖS SKYRIAUS:

- pagrindinio ugdymo programą (V–IX kl. mokiniams). Programos trukmė 4 metai, 11 pamokų per savaitę, birželio mėn. vyksta vasaros kūrybinė praktika, mokiniai atlieka baigiamuosius kūrybinius darbus;

- tikslinio ugdymo programą (baigusiems dailės mokyklą/skyrių ar savarankiškai pasiruošusiems ir siekiantiems studijuoti dailę mo-kiniams). Programos trukmė 3 metai, 7 pamokos per savaitę;

- neformaliojo ugdymo programą (V–XII kl. mokiniams). Progra-mos trukmė 4 metai, 3 pamokos per savaitę;

- suaugusiesiems:į dailės studiją (piešimas, tapyba, grafi ka ir kt.);į dailiosios tekstilės studiją (tapymas ant šilko, vilnos vėlimas ir

kt. technikos). Suaugusiesiems vyks 2 užsiėmimai per savaitę. STOJAMASIS EGZAMINAS Į PAGRINDINIO, TIKSLIN-

IO IR NEFORMALIOJO UGDYMO PROGRAMAS VYKS 2012 M. BIRŽELIO 5 D. (ANTRADIENĮ) 16.00 VAL. DAILĖS SKYRIUJE, KLAIPĖDOS G. 17, UKMERGĖ.

TELEFONAS PASITEIRAVIMUI (8 340) 60099.Į stojamąjį egzaminą prašome atsinešti savo kūrybos darbus, V–VI

klasių mokinimas – A3 formato balto popieriaus lapą, guašo dažų, teptuką, VII–XII klasių mokiniams – A3 formato balto popieriaus lapą, pieštuką, trintuką.

Stojamasis mokestis – 7 proc. BSI, t. y. 9,10 Lt.NORINTYS LANKYTI SUAUGUSIŲJŲ DAILĖS STUDIJĄ

PAŠYMUS PATEIKIA IKI 2012 M. BIRŽELIO 5 D.Prašymus mokytis užpildyti mokykloje ir sumokėti stojamąjį

mokestį pas sekretorę darbo dienomis: pirmadieniais–penktadieniais nuo 8.00 iki 16.30 val.; pietų pertrauka 12.00–12.30 val.

Ukmergės meno mokyklos adresas Vienuolyno g. 7, Ukmergė. Telefonas pasiteiravimui (8 340) 52734.

Direktorius Egidijus Petrikas

SIŪLO DARBĄ BETONO IR GELŽBETONIO GAMINIŲ GAMYBOS

MEISTRUI Darbo pobūdis: - vadovavimas pavaldiems darbuotojams, - gamybinių procesų kontrolė ir priežiūra, - gamybos technologijų, kokybės, darbo ir priešgaisrinės saugos

reikalavimų užtikrinimas. Reikalavimai: - aukštasis universitetinis išsilavinimas inžinerijos srityje, - darbo patirtis gamybos organizavimo srityje, - statybinių konstrukcijų ir gamybos technologijų išmanymas,- darbas kompiuteriu (Word, Excel, AutoCad pagrindai). Įmonė siūlo:- geras darbo sąlygas,- profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes.

Kontaktai: Antakalnio g. 60, Ukmergė, tel. (8 340) 64616, info@ug.lt. Siųsti CV. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio min-isterijos Ukmergės skyrius informuoja, kad 2012 metų birželio 5–birželio 19 dienomis Žemėtvarkos skyriaus patalpose, Vytauto g. 30, Ukmergė, vyks Rečionių ka-dastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas. Žemėtvarkos projekto autorius antra-dieniais nuo 9 iki 12 val. dalyvaus eksponuojant projektą.

Suinteresuoti asmenys gali iki birželio mėn. 19 dienos savo pastabas ir pretenzijas pateikti raštu Ukmergės žemėtvarkos skyriui.

Užs. Nr. 10059

Liu tau ras RAU DO NI KISKri vė nų tven ki nio sa la knibž-

dė te knibž da gy vy bės. Gau siau siai čia bu ria si ru da gal viai ki rai, pe ri Eu ro pos Są jun gos sau go mos upi-nės žu vėd ros, į Lie tu vos rau do ną ją kny gą įra šy ti juo da kak liai kra gai, daž nai pa si tai ko an čių, pa pras tų jų ki rų, til vi kų ir ki tų van dens paukš-čių. De ja, va žiuo jant pro šią sa lą ga li ma pa ste bė ti ir gau sias žve jų gre tas. Meš ke rės bro liai be di de-lių skru pu lų į sa lą su si tem pia įvai-riau sio in ven to riaus ir su si sta to jį vie no je vie to je. Jei kim ba, čia jie įsi ku ria bent pus die niui. Vi sa tai įpras ta, sa ky si te, ir net sma gu – juk žmo nės lais va lai kį lei džia gam to-je. De ja, de ja... Ga na daž nai žve-jai įsi tai so paukš čių kai my nys tė je per pa tį svar biau sią spar nuo čiams lai ką – ba lan džio– bir že lio mė ne-siais – paukš čių vei si mo si me tu.

Pa na šių vaiz dų ga li ma pa ste bė-ti ir ki tuo se ša lies van dens tel ki-niuo se: Kal vių kar je re, Nie daus ir net Kre tuo no eže ruo se, Ne mu no ir Ne ries sa lo se, dau ge ly je eut ro fi nių eže rų. Žve jams ap si sto jus ki rų ir žu vėd rų per ėji mo vie to se, paukš-čių kiau ši niai at šą la ar ba juos su-nai ki na plėš rū nai. Dėl to krei pia-mės į vi sus žve jus mė gė jus – prieš pra dė da mi žve jo ti ap si dai ry ki te ap lin kui, ar nė ra gre ta ki rų liz dų, pa si žiū rė ki te, ar virš gal vos ne kly-kia iš gąs čio ap im tos žu vėd ros. Bū-tent nuo jū sų pri klau so, ar at ei ty je van dens tel ki niuo se vis dar re gė-si me grakš čias žu vėd ras ir triukš-min gus, mū sų van de nims gy vy bės tei kian čius ki rus.

Pri si pa žin ki te, kar tais tur būt ne at krei pia te dė me sio į ne ri mau-jan čias at ski ras ma žų jų žu vėd rų po ras Ne mu no, Ne ries pa kran tė se ar Va ka ri nės Lie tu vos kar je ruo-se. Pa ly gin ti ne pik tai kark sin čios juo do sios žu vėd ros taip pat ga li ne su kel ti jo kio įta ri mo, kad ne to-lie se yra jų liz dai, juo lab kad ne re-tai tai bū na tik ke lio li kos paukš čių ko lo ni jos. Na, bet sa lo se pe rin čių tūks tan ti nių kly kian čių ki rų bū rio ne pa ste bė ti tik rai ne įma no ma. Ir jų liz dai iš to li ma to mi. Kai ki rų liz dus su ką tik su dė tais kiau ši-niais try pia „ak li“ ir „kur ti“ žve jai, paukš čiams dau giau nie ko ne be lie-ka, kaip tik be vil tiš kai klyk ti.

Po il gų ir se ki nan čių ke lio nių iš žie mo vie čių į per ėji mo vie tas su-

Or ni to lo gai krei pia si į žve jus: leis ki te paukš čiams už si au gin ti pa li kuo nis

grį žę spar nuo čiai, ra dę ato kes nę, pa li kuo nims au gin ti tin ka mą vie-te lę, be jė giai ko vo ti su sa lo se ar pa kran tė se įsi tai san čiais žve jais. Ypač daug ža los paukš čiams pa-da ro ma, kai įsi ku ria ma vis nau jo je sa los ar pa kran tės vie to je – dėl to su nai ki na ma dau gy bė ki rų ir upi-nių žu vėd rų dė čių. Tai pa si tai ko ne taip jau re tai.

Žiū rint ša lies mas tu, paukš čiai pe ri tik ne di de lė je van dens tel ki-nių da ly je, ypač to se vie to se, kur su si da ro gau sios jų ko lo ni jos. Tai-gi, jei žve jai paukš čių vei si mo si me tu veng tų pe rin čių paukš čių su-si tel ki mo vie tų, žūk lės vie tų tik rai ne pri stig tų. Nors gau siai van dens tel ki niuo se su si tel kę ru da gal viai ki rai ne tu ri iš skir ti nio ap sau gos sta tu so, ta čiau jie, gin da mie si nuo plėš rū nų, ap gi na ir ki tų paukš čių dė tis bei jau nik lius. Dėl to trik dant šiuos paukš čius nu ken čia ne tik jų dė tys, bet ir re tos, nyks tan čios spar nuo čių rū šys. Dau ge liu at ve ju pa da ro ma ža la ir paukš čių ap sau-gai skir toms te ri to ri joms.

Štai kad ir Kal vių kar je ras, ku ris pa skelb tas paukš čiams svar bia te-ri to ri ja. Vei si mo si pe ri odu čia lan-kan tis žve jams, be ru da gal vių ki rų, ken čia sau go mos upi nės žu vėd ros ir ypač re ti juo da kak liai kra gai, ku-rių ko lo ni jas ga li ma su skai čiuo ti vi so la bo ant ran kų pirš tų. Nie daus eže re sa vo aki mis ma čiau, kaip žve jai pri pu čia mas val tis iš tem pė džio vin ti ant ru da gal vių ki rų liz dų, o Kre tuo no eže ro Di džio jo je sa lo-je – net upi nių žu vėd rų ko lo ni jo je.

Vis dėl to be ne la biau siai pa-žei džia mos yra smė lė to se Ne mu-no ir Ne ries upių sa lo se pe rin čios ma žo sios ir upi nės žu vėd ros. Šie paukš čiai ne ga li sėk min gai už au-gin ti pa li kuo nių net ir dėl vie nai die nai ap si sto jan čių žve jų. Gam ti-nin kui nė ra krau pes nio vaiz do nei virš smė lio sa lo je įsi kū ru sio žve jo vi są die ną be vil tiš kai kly kian čios glež nos ma žo sios žu vėd ros, ne ga-lin čios ap gin ti smė lio duo bu tė je su dė tų kiau ši nių nuo su meš ke re mo suo jan čio at ėjū no. De ja, tai ga-na įpras tas vaiz das Ne ries že mu-py je, Ne mu no ruo že tarp Kau no ir Jur bar ko. Anks čiau, kol ne bu vo pa pil do mų gam to sau gi nin kų pa-stan gų, taip bū da vo ir Ne mu no kil pų re gio ni nia me par ke esan čia-me upės ruo že. Dėl žve jų trik dy mo

stip riai su ny ko ir ma žų jų bei upi-nių žu vėd rų pe rin čios po pu lia ci jos Ne mu no upės ruo že tarp Ku lau tu-vos ir Sma li nin kų, ku ris spe cia liai iš skir tas šių paukš čių ap sau gai.

Smar kiai nuo žve jų nu ken čia ir juo do sios žu vėd ros, liz dus su-kan čios sek lio se įlan ko se ant virš-van de ni nės au ga li jos, daž niau siai ali jo ši nių ašt rių ir lūg nių. To kio se vie to se gau su žu vų, tad jas žve jai la bai mėgs ta. Dėl to ne re tai juo dų jų žu vėd rų liz dai tie siog pa smer kia mi žū čiai: jei paukš čiai il giau ne tu pi liz-duo se, dė tys at šą la, o ge ma las žūs-ta, ar ba kiau ši nius su le sa var ni niai paukš čiai. Bū tent dėl žve jų trik dy mo juo do sios žu vėd ros iš ny ko Ka zi mie-ra vo paukš čių ap sau gai svar bio je te-ri to ri jo je (PAST), la bai ne sėk min gai šie paukš čiai pe ri Če da so PAST ir ki to se vie to se. Il ga lai kės ko lo ni jos iš li ko tik tarp au ga li jos esan čiuo se sek laus van dens plo tuo se, kur sun ku pa tek ti su val ti mis. De ja, net ir sau-go ti nų (į Lie tu vos rau do ną ją kny gą ir Paukš čių di rek ty vos I prie dą įra šy-tų) paukš čių rū šių kol kas tin ka mai ne sau go mū sų įsta ty mai, to dėl il ga-lai kės jų ap sau gos per spek ty vos yra sie ja mos tik su gam to je be si lan kan-čių žmo nių, tarp ku rių di de lė da lis žve jų, el ge siu.

Krei pia mės į vi sus žve jus mė-gė jus. Prieš už mes da mi meš ke rę, ap si dai ry ki te ap lin kui ir pa si žiū-rė ki te, ar virš gal vos ne kly kia bai-mės ap im tos žu vėd ros, ar ap lin kui ne ma ty ti ki rų liz dų, ku rių, be je, ga li bū ti ne tik sau su mo je. Paukš čių pa-ni ka – tai žen klas, kad ne to lie se – jų liz dai. Na, o žu vų yra vi sa me tel ki-ny je, tik rai ra si te ge rą vie tą ten, kur paukš čiai ne pe ri. Juo lab kad vei si-mo si se zo nas trum pas ir spar nuo čių ne va lia trik dy ti tik ge gu žės– lie pos mė ne siais. Šis lai ko tar pis ypač svar-bus paukš čiams. Jei jis bus sėk min-gas, va di na si, ir at ei ty je van dens tel ki niuo se ma ty si me grakš čias žu vėd ras, triukš min gus ki rus, ant plau kio jan čių liz dų pe rin čius kra-gus ir ki tus van dens spar nuo čius.

Straips nis pa reng tas įgy ven di-nant Eu ro pos re gio ni nės plėt ros fon do ir Lie tu vos vals ty bės biu-dže to lė šo mis fi nan suo ja mą pro-jek tą „Eu ro pi nės svar bos sau go mų te ri to ri jų tin klo „Na tu ra 2000“ in-ter ne ti niai var tai“, Nr. VP3-1.4-AM-09-K-01-076.

Užs. Nr. 8980

PARDUODA mažai naudotą buitinį seifą.

Tel. 8 687 79743.

2012 m. gegužės 25 d. www.ukzinios.lt

rYTŲ HoroSkoPaS (gegužės 28–birželio 3 d.)

ISSN 1392-852X. Lei dė jas UAB „Uk mer gės ži nios“,Ge di mi no g. 34, 20131 Uk mer gė, tel./fak s. 52744, mob. tel. 8 ~ 605 19268 (TELE2),in ter ne to sve tai nė www.uk zi nios.ltRe dak to rė Vil ma Ne mu nai tie nė (tel. 63826), el. p. uk zi nios@uk zi nios.ltRe dak to rės pa va duo to ja Vai do tė Šantarienė (tel. 60112), el. p. vai do te@uk zi nios.ltKo res pon den tė Li gi ta Juod val kie nė (tel. 63826), el. p. li gi ta@uk zi nios.ltBen dra dar bės Jo lan ta Pet ro ny tė, Zi ta Ba tai tie nėRe kla mos va dy bi nin kės Jovita Petraškienė, Judita Petronytė (tel. 52744), el. p. re kla ma@uk zi nios.ltFo to gra fas Ge di mi nas Ne mu nai tis (tel. 8 ~ 655 19581), el. p. ge di mi nas@uk zi nios.lt Vyr. bu hal te rė Jur gi ta Pet ro nie nė (tel. 52744), el. p. bu hal te ri ja@uk zi nios.ltLaikraštį ma ke tuo ja Valerija Kuzina, Vil ma Gu dei kai tėSpaus di no UAB „Val do lei dyk la“, Ge di mi no g. 34, Uk mer gė. Už sa ky mo nu me ris 1324.Ti ra žas 3100. Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.UAB „Uk mer gės ži nios“ yra Na cio na li nės ra jo nų ir mies tų laik raš čių lei dė jų aso cia ci jos na rys.Re dak ci ja už re kla mos teks tų tu ri nį ne at sa ko.Skel bi mai pri ima mi į laikraščius: „Vals tie čių laik raš tis“, „Anykš ta“, „Gim tasis Ro kiš kis“, „Ku piš kė nų min tys“ ir „Utenos diena“.

Ožiaragiams kitą savaitę pasiek-ti svarių rezultatų leis pastaruoju metu puoselėtos idėjos. Beje, įspūdingų laimėjimų bus pasiekta visose gyvenimo sferose. Daugelis šio Zo-diako ženklo atstovų artimiausiomis dienomis turės galimybę palypėti karjeros laiptais.

Vandeniai artimiausiomis dienomis, prieš priimdami vieną ar kitą sprendimą, turės viską gerai apgalvoti. Naujų idėjų ir pasiūlymų nestigs, todėl reikia pasirinkti tik tai, kas jums iš tiesų artima ir įdomu. Savaitgalį vienumoje iš naujo įvertinkite savo tikslus ir numatykite ateities planus.

Žuvims, iš visko sprendžiant, teks grąžinti senas skolas. Tai gali skaudžiai atsiliepti jūsų materialinei padėčiai, bet verčiau išspręsti šiuos klausimus būtent dabar, kadangi vėliau atsirastų papildomų keblumų. Savaitės pabaigoje savo iniciatyva imsitės naujos profesinės veiklos.

Avinai paskutinėmis pavasario dienomis palaikys gerus kontaktus su vyresnybe, netgi galite tikėtis jūsų nuopelnų įvertinimo ir materi-alinio paskatinimo. Galimas daiktas, kad draugiški santykiai su kitos lyties atstovais jus panardins į romantiškų nuotykių sūkurį.

Jaučiai staiga apsižiūrės, kad pastaruoju metu pinigų išleista gerokai daugiau nei derėtų pagal jų mate-rialines galimybes. Kad išvengtumėte lėšų stygiaus netinkamiausiu momentu, gerai apgalvokite visas savo išlaidas. O jei tai jus erzins, ieškokite naujų pajamų šaltinių.

Dvyniams giminės kitą savaitę suteiks didelę ir savalaikę paramą. Galimas dalykas, kad vienas iš jų jums padės sudaryti svarbią sutartį, kuri turėtų duoti daug nau-dos. Tai labai aktualu, kadangi papildomos lėšos jums dabar tikrai nepakenks. Tik neskubėkite, gerai apgalvokite kiekvieną žingsnį.

Vėžiai susipažins su naujais žmonėmis, kurie vėliau gali tapti ištikimais draugais ir puikiais pa-galbininkais. Mokėjimas bendrauti jums padeda rasti kalbą net su konfl iktiškiausiais asmenimis. Arti-miausiomis dieno-mis seksis vesti bet kokias derybas, kurių rezulta-tas bus naudingos sąjungos.

Liūtus lydės sėkmė profesinės veiklos srityje, prasideda laiko-tarpis, palankus pozicijoms tarny-boje stiprinti. Naujus dalykinius planus susiekite su ankstesnėmis idėjomis ir projek-tais, dabar atsiranda galimybių juos sėkmingai realizuoti. Vyresnybė atsižvelgs į jūsų pasiūlymus, o kolegos padės juos įgyvendinti.

Mergelės artimiausomis die-nomis gaus viliojantį pasiūlymą, susijusį su jų profesine veikla. Jums bus pasiūlyta palypėti karjeros laip-tais arba pereiti į geriau apmokamą ir įdomesnį darbą. Priimti šį pasiūlymą ar ne – spręskite patys, bet atminkite, jog turite viską, kad įkoptumėte į sėkmės viršūnę.

Svarstyklėms praverstų aktyviau plėsti akiratį. Kita savaitė bus tinkamas metas užmegzti kontaktus su tais žmonėmis, kurių pagalba jums reikalinga. Jūsų en-tuziazmas, energija ir naujos idėjos stulbins aplinkinius, kurie parems visus jūsų sumanymus ir planus.

Skorpionams vertėtų susimąstyti apie ateitį ir numatyti konkretų veiksmų planą artimiausiai perspektyvai. Mat jūsų gyvenime prasideda dideliems darbams palankus laikotarpis – dauge-lis jūsų sumanymų įgys konkrečių bruožų, atsiras galimybių realizuoti kūrybines idėjas.

Šauliai ateinančią savaitę turėtų skirti kūrybiniams klausimams. Atėjo nuostabus metas savo sugebėjimus pademonstruoti. Atsižvelkite į giminių ir artimųjų pa-tarimus, jie gali jums padėti savo idėjomis. Santykiuose su mylimu žmogumi astrologas žada jausmų atsinaujinimą.

Žvaigždės irgi klysta...ITAR-TASS-ELTA

10 p.

ak me nys, kaip mū sų pro tė vių pa pro čių at spin dys, už ima reikš-min gą vie tą ar che o lo gi jo je, is to-ri jo je. Tai – pa min klai, me nan tys pra ei ties kul tū rą. Jie api pin ti le-gen do mis ir pa da vi mais, ro do tuo me ti nio žmo gaus pa sau lė žiū-rą, su si ję su ti kė ji mu ant gam ti-nė mis jė go mis.

Se no vės lie tu viai al kais va din-tuo se kal ne liuo se, miš ke liuo se, lau kuo se ar ba pie vo se prie upe lių įreng da vo ak me ni nius au ku rus – ak me nis su įdu bi mu. Su ak me ni-mis su si ję se nie ji vaiz di niai apie po mir ti nes sie lų ke lio nes, jų bu-vi mą ak me ny se, po jais. Ak me nys ti kė ji muo se ar ti mi au ga lams, gy-vu liams, žmo gui, ryš ki jų są sa ja su der lu mu, vai sin gu mu. Ti ki ma, kad šven tų jų ak me nų įdu bi muo se su si rin kęs van duo yra gy dan tis.

Švent vie čių ak me nys lai ky ti jun gian čiai siais že mės, po že mio, dan gaus erd ves, mi ru sių jų, die vų ir žmo nių pa sau lius. Bu vo sa ko-ma, jog die vai at si ran da že mė je ten, kur ak muo, nuo ak mens jie nu žen gia į dan gų, dings ta po ak-me niu ar van de ny je.

Kul to, apei gi niai ak me nys ran-da mi vi sos Lie tu vos te ri to ri jo je. Daž niau siai tai – stam būs, apie 1,5–2,5 m sker smens rie du liai.

Au ku ro pa skir tį tu rė ję ak me nys

Ak me nys sle pia pa slap tis

su įvai rių dy džių bei for mų įdu-bo mis va di na mi du be nė tai siais. Jų įdu bos su kur tos gam tos ar ba žmo gaus. Daž niau siai ak me nys su du be nė liais sto vi prie van dens tel-ki nių, slė niuo se, lau kuo se.

Pė duo tai siais va di na mi ak me-nys sie ja mi su pa da vi mais, ran da-mi nuo ša lio se, pel kė to se, ne gy ve-na mo se vie to vė se. Dar sie ja mi su

lai do ji mo ir au ko ji mo pa min klais. Ak me nys ly gia vir šu ti ne plokš-

tu ma va di na mi „sta lais“, „krės-lais“, „lo vo mis“. Ma no ma, kad ant jų bu vo de da mos au kos. Daž-niau siai jie gu li šla pio se, pel kė to-se vie to se. Pa da vi mai by lo ja, kad „lo vo se“ gu lė da vo ar ba ne to lie se skalb da vo sa vo skal bi nius lau mės.

Pa reng ta pa gal Na tu ra lu sak muo.eu

Ja po ni jos sos ti nė je To ki ju je ati da ry tas aukš čiau sias pa sau ly je te le vi zi jos bokš tas. Bokš to aukš tis sie kia 634 met rus. Ja me įreng-ta te le vi zi jos ir ra di jo tran slia vi mo įran ga, res to ra nai, ap žval gos plat for mos ir pra mo gų zo nos. Apie 400 dar buo to jų du mė ne sius da ly va vo mo ky muo se, kad bū tų už tik rin tas šil tas ir tin ka mas lan-ky to jų pri ėmi mas. Iki lie pos mė ne sio bi lie tus į te le vi zi jos bokš tą ga li ma už si sa ky ti in ter ne tu. Aukš čiau sio bokš to sta ty ba pra si dė jo 2008 me tais, jis pa kei tė bu vu sį 333 met rų aukš čio To ki jo bokš tą. Pro jek tas kai na vo dau giau nei 800 mln. JAV do le rių.

***„Eu ro vi zi jos“ dai nų kon kur sas šiais me tais vyksta 57 kar tą. Ke-

le tas įdo my bių iš šio ren gi nio is to ri jos:Šia me kon kur se yra da ly va vu si ir vie na Af ri kos ša lis – Ma-• ro kas. At li kė ja Sa mi ra Said 1980-ai siais už ėmė prieš pas-ku ti nę vie tą. Dau giau siai kar tų – še šis – kon kur sas vy ko Ai ri jos sos ti-• nė je Dub li ne.Pir ma ja me kon kur se Lu ga ne 1956 me tų ge gu žės 24-ąją • da ly va vo tik sep ty ni da ly viai.Nor ve gi ja de šimt kar tų kon kur se li ko pas ku ti nė.• Per kon kur so is to ri ją bu vo tai ko mos skir tin gos ver ti ni mo • sis te mos. Sis te ma, kai vie na ša lis at li kė jui ga li skir ti dau-giau siai 12 ba lų, ga lio ja nuo 1975-ųjų.An glų kal ba yra sėk min giau sia kon kur se. 24 nu ga lė to jai • sa vo dai nas at li ko an gliš kai.

***Gam to vaiz džio fo to gra fas iš Pie tų Ko rė jos už 520 000 eu rų

įsi gi jo iš tuš tė ju sį kai mą Pran cū zi jos va ka ruo se. Už so džių, ku-ria me sto vi maž daug 20 iš da lies su trū ni ju sių na mų bei tvar tų ir ku ria me nuo 2008-ųjų nie kas ne gy ve na, jis pra džio je siū lė 330 000 eu rų. Ta čiau kai na per ke lias mi nu tes pa ki lo iki 520 000. Kur-be fi kai mas yra 557 m aukš ty je, vie nos tvir to vės pa pė dė je. Iš čia at si ve ria ke rin tis vaiz das į cen tri nį kal nų ma sy vą. Pas ku ti ny sis sa vi nin kas so džių įsi gi jo 2003 me tais ir čia įren gė atos to gų kai-mą, ta čiau vė liau ban kru ta vo. Ban kas ta da pa rei ka la vo kai mą par duo ti, kad bū tų grą žin tos 650 000 eu rų sie kian čios sko los.

***Nau jau sio ty ri mo duo me ni mis, die tų lai ky ma sis nėš tu mo lai ko-

tar piu ne tu ri ža lin go po vei kio nei mo te riai, nei jos bū si mam kū di-kiui. Pa skelb ta me pra ne ši me iš ana li zuo ti anks čiau at lik tų 44 ty ri-mų, ku riuo se da ly va vo dau giau nei 7 tūkst. be si lau kian čių mo te rų, re zul ta tai. Lon do no moks li nin kų gru pės tei gi mu, svei kos die tos lai-ky ma sis ir ne val gy mas už du pa de da ap si sau go ti nuo pa pil do mų ki log ra mų ir kom pli ka ci jų grės mės. Tuo tar pu da bar me di kai lai-ky tis die tų ne re ko men duo ja. Eu ro po je ir JAV 20–40 proc. mo te rų nėš tu mo lai ko tar piu pri au ga dau giau svo rio nei re ko men duo ja ma.

***Ka na dos po li ci jai te ko už duo tis aky lai ste bė ti spė ja mą dei man to

va gį: 52 me tų vy ras įta ria mas pas vie ną ju ve ly rą pie ti nia me Vin-dzo ro mies te 1,7 ka ra to bran gak me nį pa kei tęs klas to te, o ori gi na lą pra ri jęs. To dėl vy ras už da ry tas į ka me rą be tu a le to ir gam ti nius rei-ka lus yra pri vers tas at lik ti į ki bi rą, ku ris nuo lat tik ri na mas. Įta ria ma-sis dei man tą pa vo gė prieš dau giau nei sa vai tę – ge gu žės 10-ąją, ta čiau iki šiol jis iš or ga niz mo ne pa si ša li no, nors vy rui su gir dy ta vi-du rius pa lei džian čių vais tų. Po li ci ja ne abe jo ja, kad bran gak me nis iš tik rų jų yra vy ro or ga niz me. Tai pa tvir ti na rent ge no nuo trau kos.

***Kiekvieną pavasarį jau šešerius metus pingvinai Inca ir Rayas

sukrauna bendrą lizdelį, tačiau jame per visą laiką niekaip neatsira-do kiaušinis. Taip yra todėl, kad abu pingvinai yra patinėliai. Tačiau pingvinų prižiūrėtojai į jų lizdelį įdėjo kiaušinį, kad gyvūnai turėtų ką perėti. Pingviniukai iškart pasiskirstė vaidmenimis: Inca perėmė patelės vaidmenį ir pradėjo perėti kiaušinį. Pingvinas Rayas ruošiasi „tėviškam“ vaidmeniui – maitinti išsiritusį jauniklį atrytu maistu.