1

Peritoninë dializë

ir hemodializë –

kurià pasirinkti?

Peritoninë dializë

ir hemodializë –

kurià pasirinkti?

2

Inkstai

Inkstai – tai poriniai pupelës formos organai, esantys abiejosestuburo pusëse juosmens srityje. Per juos nuolat teka kraujas, kuráinkstai iðvalo nuo kenksmingø medþiagø, susidaranèiø vykstant nor-maliai medþiagø apykaitai, ir paðalina jas su ðlapimu. Tai ne vienintelëinkstø funkcija – jie taip pat:

• Reguliuoja vandens ir druskø kieká organizme• Reguliuoja kraujo spaudimà, iðskirdami hormonus reninà bei

angiotenzinà II• Skatina eritrocitø gamybà, iðskirdami hormonà eritropoetinà• Juose susidaro aktyvusis vit. D, reguliuojantis kalcio apykai-

tà. Tokiu bûdu inkstai padeda iðlaikyti kaulus stiprius ir svei-kus.

Sutrikus inkstø veiklai, jie nebepajëgia atlikti savo funkcijø, kraujasneapvalomas nuo kenksmingø medþiagø, ðios kaupiasi kraujyje, su-keldamos daugybæ nepageidaujamø reiðkiniø: pykinimà, vëmimà, ben-drà silpnumà, galvos skausmà, nieþulá, nemigà.

Pagrindiniai medþiagø apykaitos produktai, kuriø kiekis kraujyjepadidëja, sutrikus inkstø funkcijai:

• Kreatininas – raumenø apykaitos produktas• Ðlapalas – baltymø apykaitos produktas• Natris(druska), kalis, fosfataiSutrikus inkstø veiklai, vystosi jø nepakankamumas. Dël paþeistø

inkstø funkcijø atsiranda:• Kojø tinimas, „maiðeliai“ aplink akis, dusulys – dël nepakanka-

mo skysèiø paðalinimo ið organizmo• Galvos skausmas, ávairiø organø (ðirdies, akiø ir kt.) paþeidi-

mas – dël padidëjusio kraujo spaudimo

3

• Maþakraujystë, nuovargis, silpnumas, dusulys, blyðki odos spalva –dël sutrikusios eritrocitø gamybos

• Kaulø silpnumas, osteoporozë, daþnesni kaulø lûþiai – dël su-trikusio kalcio pasisavinimo

Lëtiná inkstø nepakankamumà gali sukelti daug ligø:• Cukrinis diabetas• Arterinë hipertenzija(nuolatinis kraujo spaudimo padidëjimas)• Uþdegiminës inkstø ligos (pielonefritas, glomerulonefritas, in-

tersticinis nefritas)• Ágimtos ar paveldimos inkstø ligos bei anomalijos (inkstø poli-

cistozë, hipoplazija)• Inkstø akmenligë• Jungiamojo audinio ir sànariø ligos (reumatoidinis artritas, sis-

teminë raudonoji vilkligë)Specifinio inkstø nepakankamumo gydymo nëra. Gydoma pa-

grindinë liga, sukëlusi inkstø funkcijos nepakankamumà, bei simpto-mai, atsirandantys dël nepilnaverèio inkstø funkcionavimo:

• skiriama dieta, ribojanti baltymus ir druskà, kartais – ir kaliobei riebalø kieká

• vaistais reguliuojamas arterinis kraujo spaudimas• gydoma maþakraujystë• koreguojamas kalcio ir fosforo kiekis organizmeTiksliai laikantis gydytojo nurodymø, galima sulëtinti inkstø ne-

pakankamumo progresavimà. Bet inkstams nusilpus iki tam tikrosribos, teks pradëti pakaitinæ inkstø terapijà – dializes. Dializiø metukraujas nuo kenksmingø medþiagø apvalomas naudojant specialiusaparatus. Kitas galimas gydymo bûdas – inksto persodinimas (transp-lantacija). Taèiau, jei esate tinkamas transplantacijai, jums daþniau-siai teks kurá laikà dializuotis, kol sulauksite tinkamo donoro.

Ðiame leidinyje rasite dviejø inkstø pakaitinës terapijos bûdø ap-raðymus, jø privalumus ir trûkumus. Tikimës, kad tai padës jumspasirinkti priimtiniausià ir patogiausià metodà.

4

Istorija

Lëtinis inkstø nepakankamumas, atsirandantis dël ávairiø inkstøligø, þnomas jau nuo seniausiø laikø. Dar senovës ir viduramþiø Ro-moje uremija buvo gydoma karðto vandens voniomis, prakaitavimosukëlimu, kraujo nuleidimu. Taèiau tokie gydymo metodai ne kà te-padëdavo, ir þmonës su sutrikusia inkstø funkcija mirdavo.

Viskas pasikeitë atsiradus dializei, kuri ðiuo metu leidþia gyventideðimtis metø - net jei inkstai visiðkai nebedirba. Terminas „dializë“yra kilæs ið graikiðko þodþio „dialusis“, reiðkianèio „iðtirpimà“. Dializæpirmà kartà apibûdino ir panaudojo ðkotø chemikas Thomas Gra-ham 1854 m. Taèiau pirmiausia tai buvo taikoma ne gydymui, onaudojama chemijos laboratorijose skysèiuose iðtirpusiø medþiagøar vandens paðalinimui ið tirpalø. Po kurio laiko dializë pritaikyta irmedicinoje kraujo valymui nuo nereikalingø ir pavojingø medþiagø.Ið pradþiø buvo daromi bandymai su dirbtinëmis kraujagyslëmis irgyvûnais, o pirmoji hemodializë þmogui atlikta 1924 m. Vokietijoje.Deja, ðis, kaip ir keletas po jo sekusiø pacientø, po dializës procedû-ros neiðgyveno dël nepakankamo jos efektyvumo ir didelës organiz-mo intoksikacijos. Tyrimai su dializëmis buvo toliau tæsiami, ir pir-moji sëkminga hemodializë atlikta 1945 m. Nyderlanduose moteriaisu ûmiu inkstø nepakankamumu. Ji iðgyveno ir po keliø savaièiø visið-kai pasveiko. Pacientai su lëtiniu inkstø nepakankamumu iðgyvendavotik keletà dienø ar porà savaièiø, nes pastoviø hemodializiø nebuvogalima taikyti dël sudëtingo priëjimo prie kraujo. Áprastai á kraujagys-læ bûdavo ástatomas stiklinis vamzdelis, taèiau juo naudotis ilgà laikàbuvo neámanoma. Tai tæsësi iki 1966 m., kuomet buvo suformuotapirmoji arterio-veninë fistulë, leidþanti hemodializæ atlikti ilgà laikà.Tokia arterio-veninë fistulë naudojama ir ðiuo metu. Dabar hemo-

5

dializë yra plaèiausiai taikomas ir visiems prieinamas pakaitinës inks-tø terapijos metodas.

Pirmoji peritoninë dializë þmogui atlikta metais anksèiau nei he-modializë – 1923 m. Taèiau ji ilgà laikà neiðpopuliarëjo dël tuo metunepakankamo efektyvumo ir daþnø pilvaplëvës uþdegimø (peritoni-tø). Pradþioje buvo taikomi tokie peritoninës dializës bûdai: nenu-trûkstama dializë – kai dializës tirpalas nuolat pilamas per vienà kate-terá á pilvo ertmæ, o per kità kateterá tuo paèiu metu iðleidþiamas; irpakaitinë (intermituojanti) dializë, kai tirpalas per kateterá supilamasá pilvo ertmæ,o po kiek laiko per tà patá kateterá iðleidþiamas.

1978 m. pradëjus naudoti nepertraukiamà ambulatorinæ perito-ninæ dializæ, stiklinius dializës tirpalo butelius pakeitus á plastikiniusmaiðelius sumaþëjo peritonitø daþ-nis, dializës atlikimas tapo papras-tesnis ir ðiuo metu tai yra vis la-biau populiarëjantis inkstø pakai-tinës terapijos metodas. Lietuvo-je peritoninë dializë pradëta 1963m. Kai kuriose ðalyse (JAV, Mek-sikoje, Anglijoje) didþioji daugu-ma serganèiøjø lëtiniu inkstøfunkcijos nepakankamumu renka-si peritoninæ dializæ.

Jungtinëse Amerikos Valstijo-se dializës bei inkstø transplanta-cija ðiais laikais atliekama netgi na-miniams gyvûnams: ðunims ir ka-tëms. Tiesa, jø ðeimininkai uþ taimoka didelius pinigus – viena dia-lizës procedûra ðuniui kainuojaapie 500 doleriø.

A dialysis machine cleans this dog’s blood.

The treatment is given when an animal’s

kidneys stop working properly.

Erik Freeland nuotrauka ið „National

Geographic World“ þurnalo 1998 m.

6

Hemodializë – tai procedûra, kurios metu prijungiamas aparatas,

valantis kraujà nuo nereikalingø medþiagø bei paðalinantis skysèiø

pertekliø. Kraujo valymas vyksta ne kûne, o jo iðorëje, kraujui tekant

specialiomis magistralëmis („dirbtinëmis kraujagyslëmis“).

Hemodializë yra veiksmingas inkstø pakaitinës terapijos bûdas,taèiau visiðkai inkstø veiklos nepakeièia. Hemodializë paprastai atlie-kama 3 kartus per savaitæ po 4 val. Pacientas pats pasienka ástaigà,kurioje nori bûti dializuojamas. Tai gali bûti ligoninë ar privatus diali-zës centras (jame uþ dializës procedûras taip pat nereikia mokëti).

Tam, kad bûtø galima atlikti hemodializæ, reikia:• Priëjimo prie kraujo – fistulës arba centrinës venos kateterio• „dirbtiniø kraujagysliø“, kuriomis kraujas teka kûno iðorëje• Hemodializës aparato• Dializatoriaus, dar vadinamo „dirbtiniu inkstu“• Dializuojanèio tirpalo

Arterinë-veninëjungtis – fistulë

Prieš pradedant gydymà hemodializëmis, reikia suformuoti arte-rijos ir venos jungtá – fistulæ. Hemodializës metu ið ðios jungties krau-jas paimamas, pumpuojamas per dializatoriø ir vël gràþinamas á krau-jotakà.

Fistulë suformuojama ligoninëje nedidelës operacijos metu. Jidaþniausiai formuojama rieðo ar dilbio srityje, toje rankoje, kuriàþmogus maþiau naudoja (deðiniarankiams – kairëje rankoje, kai-riarankiams – deðinëje). Jei kraujagyslës tose vietose yra silpnos

7

ir netinkamos fistulei, ji gali bûti formuojama þaste, blauzdoje arðlaunyje. Kartais fistulë suformuojama panaudojant nuosavà ve-nà – vena paimama ið ðlaunies ar blauzdos ir persodinama tampaèiam þmogui á rankà, kur ir padaroma fistulë. Jei neámanomapanaudoti në vieno ið ðiø bûdø, fistulë suformuojama naudojantdirbtinæ (sintetinæ) kraujagyslæ – protezà. Jei ir ðis bûdas neáma-nomas, kraujo valymas atliekamas per centrinës venos laikinà arnuolatiná kateterá.

Iðkart po fistulës suformavimo, jos naudoti dar negalima. Fis-tulë turi „subræsti“. Kiekvienos hemodializës procedûros metu peraparatà turi pratekëti 250–450 ml/min greièiu – tokiu bûdu iðvalo-ma iki 120 l kraujo. Taigi toks kraujo kiekis turi bûti paimamas iðarterioveninës jungties ir toks patkiekis gràþinamas á jà. Tam reika-linga labai gera ir stipri vena. Fis-tulës formavimo operacijos me-tu arterija sujungiama su vena, irta jungtimi arterinis kraujas tekaá venà. Dël stipresnës kraujo sro-vës venos sienelës ilgainiui susto-rëja, kraujagyslës spindis tampadidesnis ir ji pati stipresnë. Tadafistulë jau paruoðta hemodiali-zëms.

Nuo operacijos iki pirmosioshemodializës procedûros turi pra-eiti bent mënesis. Taèiau geriau-sia, jei fistulë nepunktuojama dar4–5 mënesius ar daugiau. Kadareikia suformuoti fistulæ, nuspræsjûsø inkstø ligø gydytojas. Arterinë-veninë jungtis – fistulë

8

Fistulës prieþiûra iki hemodializës pradþios

Po fistulës suformavimo labai svarbu jà mankðtinti. Kuo labiaufistulë bus mankðtinama, tuo labiau iðsivysèiusi ir subrendusi ji buspradedant hemodializes. Fistulës iðsivystymas priklauso ir nuo arteri-nio kraujo spaudimo – jei jis þemas, fistulë vystysis lëèiau. Jei fistulëmaþa ir silpna, gali bûti sudëtinga á jà ávesti hemodializës atlikimuireikalingà adatà.

Mankðtinti fistulæ reikia pradëti iðkart po jos suformavimo. Taiatliekama spaudant maþà guminá kamuoliukà. Tuo paèiu metu gali-ma prieðingà rankà laikyti po rankos, kurioje yra fistulë, paþastimi.Tai pagerins kraujo tekëjimà fistule. Rekomenduojama atlikti po 10–20 kamuoliuko paspaudimø 4–5 kartus per dienà.

Keletà kartø per dienà bûtina patikrinti kraujo tëkmæ fistulëje.Jungtá ðvelniai palietus plaðtaka, jauèiamas ûþesys, virpëjimas, silpnaspulsavimas. Jei virpëjimas susilpnëja ar pradingsta, reikia nedelsiantapie tai praneðti gydytojui ar slaugytojui.

Suformuotà jungtá reikia labai saugoti, nes kraujagysliø, tinkamøpanaudoti fistulei, nëra daug. Fistulei sustojus, reikës formuoti nau-jà. Tuo metu, kol nauja jungtis bus tinkama naudoti, turësite bûtidializuojamas per centriná kateterá, ávestà á kakle ar kirkðnyje esanèiàvenà. Tai sukelia daug nepatogumø.

Arterio-veninës fistulës prieþiûra

pradëjus hemodializës procedûras

• Fistulës vieta visuomet turi bûti ðvari. Prieð hemodializës pro-cedûrà rankà, kurioje yra fistulë, nusiplauti su muilu

• Fistulæ nuolat tepti heparino tepalu. Tai daryti tik ðvariai nuplo-vus odà

9

• Stebëti ar nëra infekcijos poþymiø: paraudimo, patinimo, karð-èio fistulës vietoje. Pastebëjus tokiuos pokyèius nedelsiant pra-neðti gydytojui ar slaugytojui

• Laikytis visø patarimø, apraðytø anksèiau (iðskyrus fistulësmankðtinimà)

Hemodializës aparatas

Tai maþdaug indaplovës dydþio aparatas, kuris atlieka ðias funkcijas:1. Pumpuoja kraujà2. Gamina ir tiekia dializës tirpalà3. Seka jûsø kraujo spaudimà, matuoja kraujo pH ir skysèiø per-

tekliaus, paðalinamo ið organizmo, kieká

Hemodializës aparatas

10

Dializatorius

Tai svarbiausia hemodializës sistemos dalis, kuri ir atlieka „dirbti-nio inksto” funkcijà. Vienkartinio dializatoriaus viduje yra tûkstanèiaituðèiaviduriø skaidulø, kuriomis teka kraujas. Kraujas plona, pusiaupralaidþia membrana yra atskirtas nuo dializës tirpalo, kuris dializa-toriumi teka prieðinga kryptimi. Dializës tirpalà tiekia dializës apara-tas. Kraujo valymas hemodializës metu vyksta pagal tuos paèius fizi-kos dësnius kaip ir peritoninës dializës metu:

• Difuzija – ištirpusios medþia-gos pro pusiau pralaidþià memb-ranà juda ið ten, kur jø koncen-tracija didelë, á ten, kur jø kon-centracija maþa. T.y. ið kraujo per-eina á dializës skystá. Taip paðali-namos maþiausios molekulës: ðla-palas, kalis, kreatininas. Pusiaupralaidþioje membranoje yradaug maþø skyluèiø, pro kuriasdidelës molekulës nepraeina, to-dël ji ir vadinama pusiau pralai-dþia.• Ultrafiltracija – vanduo ið krau-jo per membranà pereina dël slë-giø skirtumo

Jei reikia, á dializës tirpalà áde-dama bikarbonato, kuris ðarminakraujà ir panaikina acidozæ.Dializatorius

11

Pašalinis HD poveikis

HD metu ið kraujo paðalinamas vandens perteklius. Jei tai vykstaper greitai ar ðalinamas labai didelis vandens kiekis, kuris kûne susi-kaupë tarp dializës procedûrø, gali atsirasti hipotonija (þemas kraujospaudimas), nuovargis, pykinimas, galvos skausmas, raumenø mëð-lungis. Tai gali pasireikðti hemodializës metu ar po jos. Daþniausiaiðiø nemaloniø jutimø galima iðvengti ribojant suvartojamø skysèiøkieká ir tarp dializiø nepriaugant svorio daugiau nei rekomenduojama(iki 2,5 kg) bei laikantis tinkamos dietos.

Paprastai prie hemodializës priprantama per kelis mënesius. Apiebet koká ðalutiná poveiká iðkart praneðkite dializës gydytojui ar slaugyto-jui, nes daþniausiai jo prieþastys gali bûti lengvai ir greitai pašalinamos.

Mityba

Hemodializë inkstø funkcijos nepakeièia visiðkai. Jos metu kraujasnuo medþiagø apykaitos produktø ir skysèiø pertekliaus apvalomastiek, kad galëtumëte gerai jaustis ir dirbti. Taèiau kenksmingø me-dþiagø kiekis kraujyje iðlieka aukðtas. Dël to labai svarbu teisinga mi-tyba, kuri gali padidinti dializiø efektyvumà, pagerinti jûsø savijautàbei sveikatos bûklæ.

• Skysèiai. Nebeveikiant inkstams labai svarbu riboti suvarto-jamø skysèiø kieká. Skysèiø perteklius didina kraujo spaudi-mà, sukelia tinimus, plauèiø edemà ir dusulá, apsunkina ðir-dies darbà. Dël jo bûna daugiau paðaliniø reiðkiniø hemodia-lizës metu.

12

Rekomenduojamas vandens suvartojimo kiekis per parà ap-skaièiuojamas taip: prie praëjusios paros ðlapimo kiekio reikapridëti 500 ml skysèiø. Svarbu atsiminti, kad kai kurie maistoproduktai, pvz. sriuba, vaisiai, jogurtas, ledai savo sudëtyje turididelá kieká skysèio.

Taip pat svarbu sekti savo kûno svorá. Kasdien ið ryto (ne-pusryèiavæ) sverkitës tuo paèiu metu. Svorio pokyèiai rodo skys-èiø susikaupimà arba per didelá jø netekimà. Gydytojas apskai-èiuos jûsø idealø svorá, ir jûs turëtumëte stengtis nepriaugtidaugiau nei rekomenduota.

Skysèiø pertekliø rodo ir patinimai po akimis, rankø pirštuo-se, ties kulkšnimis.

• Kalis. Kalio perteklius sukelia veido ir lieþuvio tirpimà, raume-nø silpnumà, metalo skoná burnoje, ðirdies ritmo sutrikimus,gali net sustoti ðirdis. Todël sekti suvartojamo kalio kieká reikiaitin atidþiai.

Dalá kalio ið bulviø ir kitø darþoviø galima paðalinti jasnulupus ir prieð gaminimà keletà valandø pamirkius ðaltamevandenyje.

Nebeveikiant inkstams labai

svarbu riboti suvartojamø

skysèiø kieká

13

• Fosforas. Didelis fosforo kiekis silpnina kaulus, skatindamaskalcio iðëjimà ið jø, greitina osteoporozës iðsivystymà bei suke-lia odos nieþëjimà.

Jei fosforo kiekis jûsø kraujyje aukðtas, gydytojas paskirsvaistus, maþinanèius fosforo kieká kraujyje.

• Natris (valgomoji druska). Didina troðkulá ir skysèiø susilaiky-mà organizme, dël to atsiranda patinimø, didëja kraujo spau-dimas, apsunkinamas širdies darbas.

Reikëtø suvartoti ne daugiau 3,5 g natrio per dienà. Toks jokiekis jau yra maisto produktuose, tad gaminat maistà nereikë-tø druskos dëti papildomai.

• Baltymai. Jei prieð pradedant gydymà dializëmis turëjote la-bai riboti baltymø suvartojimà, dabar to daryti nebereikia. Ga-lite suvartoti 1,2 – 1,4 g/kg baltymø per dienà. Baltymai, gau-nami ið þuvies, mësos, paukðtienos, kiauðiniø yra vertingesninei gaunami ið grûdø ir darþoviø. Gyvulinës kilmës baltymaisavo sudëtyje turi amino rûgðèiø, kuriø nëra augalinës kilmësbaltymuose. Pakankamas baltymø kiekis didina organizmo at-sparumà infekcijoms, skatina þaizdø gijimà.

• Kalorijos. Bûtina suvartoti pakankamà kieká kalorijø. Ne ma-þiau 35 kcal/kg per dienà.

• Angliavandeniai neribojami.

• Vitaminai. Dializës metu didelis kiekis vitaminø yra paðalina-mas ið organizmo, tad jø reikia vartoti papildomai. Kokie vita-minai jums tinka geriausiai, paklauskite savo gydytojo.

14

Hemodializës privalumai:• 4 dienas per savaitæ nereikia atlikti dializiø• Dializës ástaigoje galite susipaþinti su kitais pacientais

Hemodializës trûkumai:• Procedûros laikà nustato dializës ástaiga• 3 kartus per savaitæ turite vykti á dializës ástaigà• Gali bûti sunku suderinti su mokslu ar darbu

Verta þinoti

Jei pradëjote gydymà hemodia-lizëmis, tai nereiðkia, kad nuo ðiolnebegalite niekur iðvykti ilgesniamnei poros dienø laikotarpiui. Diali-zës gali bûti atliktos bet kurioje to-kias paslaugas teikianèioje ligoninë-je ar privaèiame centre visoje Lie-tuvoje. Tereikia ið anksto susisiektisu tokia ástaiga ir suderinti proce-dûros atlikimo laikà.

Tas pats galioja ir Europos Sà-jungos ðalyse bei Islandijoje, Nor-vegijoje, Ðveicarijoje, Lichtenðteine.Visi apdraustieji privalomuoju svei-katos draudimu gali gauti nemoka-mas hemodializës paslaugas ðioseðalyse. Tam reikia prieð kelionæ su-sisiekti su ligonine, esanèia vietovë-je, á kurià keliausite. Nemaþai diali-zës centrø ávairiose ðalyse galite ras-Dializës procedûra

15

ti ðiame tinklalapyje: http://www.globaldialysis.com/centres.asp. Vyks-tant á kelionæ taip pat reikia turëti á anglø kalbà iðverstà iðraðà apieLietuvoje skiriamà gydymà. Suþinoti daugiau galima teritorinëse ligoniøkasose.

Uþ hemodializës paslaugas ne Europos Sàjungos ðalyse teks mo-këti patiems.

Peritoninë dializë (PD) – inkstø pakaitinës terapijos metodas, kaikraujo valymas vyksta pilvo ertmëje.

Peritoninæ dializæ sudaro:• Pilvaplëvë. Tai yra plona plëvë, ið vidaus iðklojanti pilvo ert-

mæ ir lyg krepðys laikanti joje esanèius organus. Bendras josplotas – apie 2 kv.m. Peritoninës dializës metu pilvaplëvë at-lieka filtro funkcijà – per jà ið kraujo á dializës tirpalà pereinamedþiagø apykaitos produktai ir skysèiø perteklius.

• Kateteris – plonas lankstus vamzdelis, kuris á pilvo ertmæ áve-damas operacijos metu. Vienas jo galas paliekamas kûno iðorë-je. Per ðá vamzdelá supilamas dializës skystis ir ið pilvo ertmësiðleidþiamas skystis, kuriame yra ið kraujo perëjusios nuodin-gos ir nereikalingos medþiagos: kreatininas, ðlapalas ir kt. Ka-teteris paliekamas ilgam laikui – kol jis funkcionuoja ar kolatliekama peritoninë dializë.

• Dializës tirpalai. Tai specialios sudëties skystis, kuriuo kaskelias valandas uþpildoma pilvaplëvës ertmë. Á já pereina krau-jyje esanèios nereikalingos medþiagos ir vandens perteklius.Tam tikrais laiko tarpais ðis skystis iðleidþiamas ir pakeièiamasnauju.

PD procedûra susideda ið 3 faziø:1. Dializës tirpalo supylimas á pilvaplëvës ertmæ

2. Tirpalo laikymas pilvaplëvës ertmëje3. Tirpalo išleidimas

16

Peritoninë dializë tinkama daugiau nei pusei ligoniø, kuriems rei-kalinga pakaitinë inkstø terapija. Ðá kraujo valymo bûdà ligonis galipasirinkti prieð pradedant pakaitiná gydymà. Esant kai kurioms svei-katos bûklëms, ir gydytojas patars rinktis PD.

Medicininës PD indikacijos:• Kairiojo ðirdies skilvelio padidëjimas• Lëtinis ðirdies nepakankamumas• Vaikai• Neámanoma suformuoti fistulæ• Cukrinis diabetas• Kitos ðirdies – kraujagysliø sistemos ligos (ðirdies aritmijos,

voþtuvø ligos)

Kontraindikacijos:• Lëtinës þarnyno ligos• Blogas pilvaplëvës pralaidumas• Psichikos sutrikimai• Paciento nenoras alikti PD

Pasiruošimas peritoninei dializei

Kad bûtø galima pradëti PD procedûras, á pilvo ertmæ ástatomaskateteris. Tai atliekama ligoninëje nedidelës operacijos metu. Katete-ris implantuojamas jums patogioje, lengvai po drabuþiais paslepia-moje pilvo vietoje. Pilvo sienoje kateteris átvirtinamas minkðtu þiedu.Iðorëje lieka maþdaug 15 cm. ilgio kateterio galas.

Dializæ atlikti galima po operacijos praëjus 2 sav., kai þaizda geraisugyja. Kai kada tai gali uþtrukti iki 6 savaièiø. Kol þaizda gyja, nelei-dþiama maudytis vonioje, tai galima daryti tik po duðu, kateterá irþaizdà uþklijavus neperðlampamu tvarsèiu.

17

Ið pradþiø kateterio iðëjimo vietà priþiûri slaugytoja. þaizdai sugi-jus, tai atliksite pats.

Kateterio iðëjimo vietos prieþiûra:• Prieð kiekvienà sàlytá su kateteriu bûtina ðvariai nusiplauti ran-

kas• Kiekvienà kartà atlikus procedûrà apþiûrima, ar kateterio iðëji-

mo vieta nëra paraudusi, patinusi, šlapiuojanti, skausminga• Valymui nenaudoti spiritiniø ar sudëtyje jodo turinèiø tirpalø,

nes jie gali nudeginti odà ir sudaryti palankias sàlygas infekcijosatsiradimui

• Po valymo kateterio ávedimo vieta turi bûti nusausinta• Ilgai gulëti vonioje nepatar-

tina, nes tada suminkðtëjaoda ðalia kateterio iðëjimovietos, ir ið vandens gali pa-tekti infekcija

• Plaukioti galima kateterio ið-ëjimo vietà uþklijavus specia-liu neperðlampamu tvarsèiu.Paplaukiojus reikia nusi-prausti po duðu, áprastu bû-du iðvalyti kateterio iðëjimovietà ir uþklijuoti sausu ðva-riu tvarsèiu

• Nardyti negalima• Pastebëjus bet koká pakiti-

mà kateterio iðëjimo vieto-je ar ðalia jos, nedelsiantkreiptis á gydytojà ar slau-gytojà Kad bûtø galima pradëti PD procedûras,

á pilvo ertmæ ástatomas kateteris

18

Peritoninës dializës rûðys

Kai pooperacinë þaizda sugyja, pradedamos peritoninës dializësprocedûros. Galite pasirinkti jums priimtiniausià bûdà. Peritoninë diali-zë gali bûti atliekama aparatu – automatinë PD arba rankiniu bûdu –nuolatinë ambulatorinë PD.

Automatinë peritoninë dializë

Atliekant ðià procedûrà, naudojamas specialus aparatas, kuris sukateteriu, ástatytu á jûsø pilvo ertmæ, yra sujungiamas aðtuonioms –deðimèiai valandø nakties metu. Tuo metu, kai vyksta dializë, jûs ga-lite ramiai miegoti. Aparatas pats pagal nustatytà programà automa-tiðkai suleis ir iðleis dializës tirpalà. Jums tereikia prieð einant miegotiprie aparato prijungti reikiamà skysèio maiðeliø kieká.

Jei dializës metu atsiranda kokiø nors nesklandumø, jus paþadinsaparate esanti signalizavimo sistema.

Aparatas gali atlikti keletà skirtingø peritoninës dializës progra-mø. Gydytojas, atsiþvelgdamas á jûsø pilvaplëvës laidumà, parinks tin-kamiausià. Daþniausiai naudojami automatinës peritoninës dializësreþimai yra ðie:

1. Nuolatinë (nepertraukiamà) ciklinë peritoninë dializë. Ðis bûdasgeriausiai tinka tiems, kuriø pilvaplëvës laidumas yra didelis ar viduti-niðkai didelis. Aparatas nakties metu keletà kartø visiðkai pakeièia diali-zës skystá. Dienos metu dializës skystis taip pat paliekamas pilve.

2. Naktinë (intermituojanti) peritoninë dializë. Taikant ðá meto-dà, aparatas dializës skystá nakties metu pakeis keletà kartø, o dienosmetu pilve skysèio nebepaliekama.

19

3. Naktinë atoslûgio (uþliejamoji) peritoninë dializë. Taikant ðiàprogramà, pilvaplëvës ertmë uþpildoma pradiniu dializës tirpalo kie-kiu, kuris sudaro 30–40 proc. standartinio kiekio, o likæs dializësskystis suleidþiamas ir iðleidþiamas. Tokiu bûdu pilvaplëvës ertmëjevisada bûna dalis dializës tirpalo, todël jo suleidimo ir iðleidimo laikasyra trumpiausias, ir taip ið kraujo per pilvaplëvæ paðalinama daugiaukenksmingø medþiagø. Dienos metu skysèio pilvo ertmëje nepalieka-ma. Ðis metodas geriausiai tinka tiems, kuriø pilvaplëvës laidumas yramaþas ar vidutiniðkai maþas.

Automatinës peritoninës dializës privalumai:• galima atlikti naktá, miego metu• daugelis pacientø, kuriems atliekama automatinë peritoninë dia-

lizë, gali dirbti arba mokytisAutomatinës peritoninës dializës trûkumai:• atlikti dializei reikia specialaus aparato ir vietos jam kambaryje

Nuolatinë ambulatorinë peritoninë dializë

Tai daþniausiai atliekama peritoninës dializës rûðis. Atliekama ran-kiniu bûdu bet kokioje ðvarioje aplinkoje – namie, darbe, kelionëje.Pilvo ertmëje nuolat bûna 2–3 l skysèio, priklausomai nuo þmogauskûno sudëjimo ir svorio. Dializës tirpalà pasikeièia pats þmogus 3–4kartus per dienà. Pakeitimo procesas trunka 20–30 min. Dializëstirpalo pakeitimas atliekamas itin atidþiai ir laikantis higienos, kadbûtø kuo labiau sumaþinta daþniausiai pasitaikanèios PD komplikaci-jos – peritonito atsiradimo galimybë.

Dializës tirpalo pilve bûna nuolat – dienà ir naktá. Ðis bûdas ge-riausiai tinka tiems, kuriø pilvaplëvës laidumas yra didelis ar viduti-niðkai didelis. Laikotarpiu tarp tirpalo keitimø galima atlikti daugumàáprastø darbø.

20

Kaip tiksliai atlikti dializës tirpalo pakeitimà nuolatinës ambulato-rinës PD metu, jus iðmokys PD slaugytoja.

Nuolatinës ambulatorinës PD privalumai:• Ið anksto tinkamai susiplanavus dializës tirpalo pakeitimo laikà

galima dirbti visà darbo dienà• PD galima atlikti namie, darbe, atostogø metø, automobilyje• Galima uþsiimti beveik visa ta paèia veikla, kaip ir iki dializës

procedûrø pradþiosNuolatinës ambulatorinës PD trûkumai:• Pilvo ertmëje nuolat bus 1-2 l skysèio, dël to galite atrodyti

storesnis, ypaè, jei esate smulkaus sudëjimo. Dël dializës tirpa-le esanèio cukraus priaugsite ðiek tiek svorio

• Dializës tirpalo pakeitimus reikia atlikti itin kruopðèiai, siekiantiðvengti infekcijos patekimo

• Jei neturite nuosavo transporto, kuriuo galite veþiotis medþia-gas, reikalingas PD atlikimui, bus sunku iðvykti toliau nuo na-mø visai dienai

• Transportuojant medþiagas, reikalingas PD atlikimui, reikia daugvietos, jos yra sunkios

Dializës tirpalai

Medþiagø apykaitos produktai ir skysèiø perteklius ið kraujo yrapaðalinami dviem bûdais – osmoso ir difuzijos.

Osmosas – jo metu vanduo ið kraujo pro membranà (ðiuo atve-ju tai pilvaplëvë) juda á dializës tirpalà dël koncentracijø skirtumo (iðmaþesnës koncentracijos zonos á didesnës koncentracijos zonà). Taivadinama ultrafiltracija. Koncentracijø skirtumas atsiranda dël diali-zës tirpaluose esanèios gliukozës. Viena gliukozës molekulë pritraukiadaug vandens molekuliø, dël to vanduo juda á pilvaplëvës ertmæ. Tad

21

kuo tirpalo gliukozës koncentracija didesnë, tuo daugiau vandens per-eina á dializës tirpalà ir daugiau jo paðalinama. Gaminami skirtingøgliukozës koncentracijø tirpalai:

• Maþos (1,36 proc.). Naudojamas patenkinamo svorio þmogui,kai skysèiø susikaupia iki 500 ml.

• Vidutinës (2,27 proc.). Naudojamas, kai reikalinga vidutinë ul-trafiltracija, 200–600 ml skysèio paðalinimui.

• Didelës (3,86 proc.). Ðios koncentracijos tirpalas naudojamasreèiausiai, kai reikia ið organizmo paðalinti didelá skysèio per-tekliø (400–1000 ml).

Difuzija – skystyje ištirpusios medþiagos pereina per membra-noje esanèias maþas skylutes á ten, kur jø koncentracija maþesnë.Tokiu bûdu ið kraujo á pilvaplëvës ertmæ pereina ir vëliau yra paðalina-mai elektrolitai, ðlapalas, kreatininas.

Dializës tirpaluose esanti gliukozë praëjus 2–3 val. nuo dializës pra-dþios pradeda rezorbuotis á kraujà. Dël to atsiranda medþiagø apykai-tos sutrikimø: hiperglikemija, insulino kiekio padidëjimas, nutukimas,ilgainiui paþeidþiama pilvaplëvë. Labai sumaþëjus pilvaplëvës ultrafiltra-ciniam pajëgumui, peritoninæ dializæ teks keisti á hemodializæ.

Ðiuo metu, vartojant gliukozës polimerø tirpalà, kurio pagrindi-në sudedamoji medþiaga yra ikodekstrinas, galima prailginti pilvap-lëvës funkcionavimo laikà. Naudojant ðá tirpalà bûna geresnë skys-èiø ultrafiltracija nei su standartiniais gliukozës tirpalais. Kadangipaðalinama daugiau vandens, galima gerti daugiau skysèiø. Ðis tir-palas gali bûti naudojamas nuolatinës ambulatorinës PD (pilvo ert-mëje paliekamas 6–12 val.) ir nuolatinës ciklinës PD metu (palie-kamas 14–16 val.). Taèiau dël bûdingo nepageidaujamo ilgalaikioðio tirpalo vartojimo poveikio (organizme kaupiasi gliukozës poli-merø skilimo produktas), já galima vartoti tik 1 kartà per dienà.Toks tirpalas gali bûti skiriamas sergantiems cukriniu diabetu bei

22

tiems, kuriems bûna nepakankama skysèiø ultrafiltracija vartojantstandartinius gliukozës tirpalus.

Á dializës tirpalus taip pat bûna ádëta laktato ir bikarbonato, kuriepalaiko normalø kraujo pH (rûgðtingumà).

Ligoniams, kuriems yra mitybos nepakankamumas, gali bûti ski-riami tirpalai, savo sudëtyje turintys amino rûgðèiø. Jos ið tirpalopatenka á kraujà ir naudojamos baltymø sintezei.

Skysèio maiðeliai bûna ávairaus tûrio – nuo 2 iki 5 l. Seniemsþmonëms ar turintiems judëjimo funkcijos sutrikimà, kilnoti ir nau-doti tokius maiðelius gali bûti sudëtinga.

Kad PD procedûra bûtø malonesnë ir nesukeltø pilvo skausmø,tirpalo maiðelá prieð procedûrà galima paðildyti. Geriausia tai darytimaiðelá susukus á ðvarø rankðluostá ir padëjus ant radiatoriaus ar ðaliabutelio su karðtu vandeniu.

Draudþiama skysèio maiðelius ðildyti mikrobangø krosnelëje, merktiá karðtà vandená ar maiðelá tiesiogiai dëti ant karðto pavirðiaus.

PD komplikacijos

• Daþniausiai pasitaikanti peritoninës dializës komplikacija – infek-cija. Pasikartojanti ar laiku nepradëta gydyti infekcija gali sukeltipilvaplëvës uþdegimà – peritonità, taip pat pabloginti pilvaplëvësfiltracinæ funkcijà. Infekcijà gali sukelti nepakankama higiena, dia-lizato nutekëjimas ið pilvo ertmës, kateterio judinimas, trauma.Norint iðvengti infekcijos, reikia laikytis kateterio ávedimo vietosprieþiûros taisykliø bei þinoti pirmuosius infekcijos poþymius:1. Karðèiavimas2. Pykinimas ar vëmimas3. Paraudimas, skausmas, ðlapiavimas aplink kateterá4. Dializato drumstumas

23

• Pilvo sienos iðvarþos. Dël tirpalo padidëjæs slëgis pilvo ertmëjegali susilpninti pilvo siena sudaranèias struktûras.

Peritoninës dializës pakankamumas

Praëjus maþdaug 4 savaitëms nuo dializiø pradþios atliekamas pil-vaplëvës ekvilibracijos testas. Nustaèius kraujo, ðlapimo bei dializatorodikliø duomenis ávertinamas medþiagø apykaitos produktø perëji-mo greitis ið kraujo á dializës skystá. Pagal gautus duomenis gali bûtikeièiamas peritoninës dializës metodas ar programa.

Mityba

Kadangi peritoninë dializë vyksta nuolat, mitybos apribojimai tru-putá maþesni nei atliekant hemodializæ. Gydytojas, atsiþvelgdamas ájûsø kraujo tyrimus, patars, kaip pakeisti savo maisto racionà.

PD privalumai:

• Lëèiau maþëja liekamoji inkstø funkcija (ilgiau iðlieka didesnisðlapimo kiekis)

• Po inksto transplantacijos transplantatas pradeda greièiau funk-cionuoti, jei prieð tai buvo atliekama peritoninë dializë, o nehemodializë

• Reikia maþiau eritropoetino anemijos gydymui• Galima atlikti namie, darbe, kelionëje, nereikia vykti á HD centrà• Maþesni mitybos ir skysèiø vartojimo apribojimai nei atliekant HD• Nenaudojamos adatos

24

• Jauèiatës vienodai visà laikà. Nëra savijautos pablogëjimø (kaipprieð HD procedûrà) ir pagerëjimø (kaip po HD)

• Procedûrà atliekate jûs pats, nereikia vykti á dializës atlikimoástaigà

PD trûkumai:

• Svarbu iðvengti infekcijos patekimo per kateterá, todël kai kurieuþsiëmimai gali bûti draudþiami(pvz. plaukiojimas eþere) ar nu-rodoma imtis specialiø atsargumo priemoniø(neperðlampamastvarstis ant kateterio)

• Kateteris tampa jûsø kûno dalimi• Nëra laisvø nuo dializës dienø. Tai turi bûti atliekama kasdien.

Ne visada lengva nuspræsti, koks gydymo bûdas geriausias. Jûsøsprendimas priklauso nuo jûsø medicininës bûklës, gyvenimo bûdobei asmeninio poþiûrio. Aptarkite privalumus ir trûkumus su savosveikatos prieþiûros komanda. Jei pradedate vienoká gydymà ir nu-sprendþiate, kad norëtumëte pabandyti kitoká, pasikalbëkite apie taisu savo gydytoju. Turite kuo daugiau suþinoti apie gydymo bûdo pri-valumus ir trûkumus. Remdamiesi tomis þiniomis, jûs su savo gydy-toju pasirinksite gydymà, kuris geriausiai tinka jums.

Jei norëtumët pasikalbëti su þmonëmis, kuriems jau teko priimti

ðá sprendimà, galite kreiptis á Lietuvos nefrologiniø ligoniø asociacijà

„Gyvastis“. Mûsø skyriø adresus ir kontaktinius telefonus rasite interneto

puslapyje www.donoras.lt, juos taip pat gali duoti gydantis gydytojas

arba likimo draugai.