personalo valdymo skyriaus veikla -...
TRANSCRIPT
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonė „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“. Projektas ,,Organizacinių ir metodinių
sąlygų studentų verslumo gebėjimams ugdyti sukūrimas, naudojant verslo praktinio mokymo modelį“
IVPMĮ „AGROVERSLO KORPORACIJA“
PERSONALO VALDYMO SKYRIAUS VEIKLA METODINIS INFORMACINIS RINKINYS
Parengė:
lekt. Danutė Strazdienė
doc. dr. Rūta Adamonienė
lekt. Jolanta Vilkevičiūtė
asist. Marija Duobaitė
Sandra Lopetaitė
AKADEMIJA, 2011
2
TURINYS
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 3 1. PERSONALO VALDYMO ESMĖ ............................................................................................ 4 2. PERSONALO SKYRIAUS VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI, SKYRIAUS NUOSTATAI ...................................................................................................................................... 5 3. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ ORGANIZAVIMAS ...................................................... 8
3.1. Prašymas priimti dirbti.............................................................................................................. 8 3.2. Gyvenimo aprašyamas.............................................................................................................. 8 3.3. Motyvacinis laiškas................................................................................................................... 9
3.4. Charakteristika ir rekomendacija ................................................................................................ 10 3.5. Pokalbis su darbdaviu ................................................................................................................. 10 3.6. Prašymas dėl Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ......................................................... 12 3.7. Darbo sutartis.............................................................................................................................. 13 3.8. Įmonės vadovo įsakymas dėl priėmimo į darbą, jo registravimas............................................... 16 3.9. Darbo pažymėjimo paruošimas ir išdavimas, jo registracija...................................................... 16 4. DARBUOTOJŲ ASMENS BYLŲ TVARKYMAS ..................................................................... 17 5. PRANEŠIMAI VALSTYBINIAM SOCIALINIO DRAUDIMO FONDUI (SODRAI) APIE PERSONALO PRIĖMIMĄ IR ATLEIDIMĄ IŠ DARBO............................................................... 18 6. DIRBANČIŲJŲ DARBO LAIKO APSKAITA, DARBO LAIKO APSKAITOS ŽINIARAŠČIO PILDYMO TVARKA ....................................................................................................................... 19 7. ĮMONĖS VEIKLOS DOKUMENTAI IR JŲ KLASIFIKAVIMAS ........................................... 21 8. GAUNAMOS IR IŠSIUNČIAMOS KORESPONDENCIJOS TVARKYMAS ........................... 22 9. ĮMONĖJE (ĮSTAIGOJE)PARENGTŲ (SIUNČIAMŲJŲ IR VIDAUS) DOKUMENTŲ REGISTRAVIMAS........................................................................................................................... 23 10. ASMENS BYLŲ ARCHYVŲ TVARKYMAS.......................................................................... 24 11. DOKUMENTACIJOS PLANO FORMAVIMAS .............................................................................. 24 12. PAREIGINIŲ NUOSTATŲ RENGIMAS .................................................................................. 26 DRAUSMINĖ IR MATERIALINĖ DARBUOTOJŲ ATSAKOMYBĖ .......................................... 26 14. DARBUOTOJŲ SUSIRINKIMO ORGANIZAVIMAS ............................................................ 29 15. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA.................................................................................. 30 16. VIZITINĖS KORTELĖS IR JŲ NAUDOJIMAS....................................................................... 32 LITERATŪRA .................................................................................................................................. 34
3
ĮVADAS
Ar reikalingas įmonei personalo skyrius? Kurią gyvavimo akimirką įmonė pradeda jausti tokio
skyriaus poreikį?
Kaip vadovui (kuris nėra kadrų klausimų specialistas) rasti išmanančius darbuotojus, galinčius
dirbti tokiame skyriuje? Ką geriau samdyti – psichologus ar vadybininkus. Kiekviena organizacija formuoja
savo kolektyvą. Vadovas renkasi darbuotojus, kurie gebėtų siekti organizacijos tikslų, konkurencinio
pranašumo, galėtų įgyvendinti naujoves. Daugelis vadovų jau suprato, kad įmonėje personalo skyrius,
derinantis savo veikloje ir pačius gyvybingiausius senus, ir vakarietiškus vadybos metodus, yra būtinas.
Lietuvoje jau pradedama suvokti, kad įmonės sėkmė pirmiausiai priklauso nuo dirbančių joje žmonių, kad
svarbiausias dalykas - atrinkti tinkamiausią žmogų į tinkamiausią vietą.
Šis informacinis rinkinys skiriamas Verslo praktinio mokymo firmos (VPMF) Personalo skyriaus
veiklai analizuoti, studijuoti ir studentų verslumo gebėjimams ugdyti.
4
1. PERSONALO VALDYMO ESMĖ
Personalo valdymas kaip specifinė valdymo rūšis egzistuoja tik socialinių organizacijų rėmuose.
Nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio visas socialines organizacijas vienija keletas bendrų bruožų: pirmas
universalus organizacijos bruožas yra tikslas. Tikslų nustatymas turi labai svarbią reikšmę organizacijos
veiklos efektyvumui, kadangi tai suteikia prasmę tiek individualioms, tiek kolektyvinėms pastangoms.
Antras būdingas organizacijos bruožas - personalas, be kurio negali egzistuoti jokia organizacija.
Organizacijos atsiranda tik tada, kai tikslui pasiekti yra būtinos bent kelių žmonių pastangos. Antra vertus,
žmonės, būdami individualūs, turi savų lūkesčių bei tikslų, todėl, įsitraukę į tam tikrų organizacijų veiklą, jie
tikisi patenkinti ir asmeninius interesus. Bendro tikslo siekimas lemia organizacijos narių veiksmų ir
pastangų derinimo būtinumą, t.y. valdymo veiklos atsiradimą, todėl trečias universalus organizacijos bruožas
yra personalo valdymas. Ketvirtas socialinės organizacijos bruožas - organizacijos kultūra. Organizacija nėra
paprasta individų visuma. Organizacijoje egzistuoja normos ir vertybės, turinčios didelę įtaką darbuotojų
elgesiui. Jos gali skatinti organizacijos narius dėti maksimalias pastangas, siekiant bendro tikslo, arba,
atvirkščiai, - juos stabdyti.
Organizacijos kultūra – tai esminių vertybių, vienodų įsitikinimų sistema, kuri išskiria organizaciją iš
kitų, yra pripažįstama organizacijos narių, įtakoja jų elgesį, yra palaikoma organizacijos istorijų, mitų,
herojų, pasireiškia per tradicijas, ceremonijas, ritualus ir simbolius. Kiekviena organizacija turi tik jai vienai
būdingas, nusistovėjusias tradicijas, vertybes, įsitikinimus, politiką, nuostatas, elgesio tendencijas, kurias
pripažįsta ir vadovaujasi organizacijos nariai.
Taigi personalo valdymas yra viena iš kertinių organizacijos egzistavimo sąlygų. Be suderintų
pastangų neįmanoma kryptinga visos organizacijos veikla. Maža to, personalo valdymas leidžia išspręsti
svarbią praktinę problemą - pasiekti organizacijos ir jos narių asmeninių tikslų atitikimą. Yra žinoma, jog
visada esama didesnio ar mažesnio konflikto tarp atskiro darbuotojo ir organizacijos lūkesčių. Organizacijos
tikslai gali būti aiškūs ir suprantami, tačiau jeigu jos nariai jiems nepritaria, gerų rezultatų tikėtis sunku.
Žinoma, visiško organizacijos ir jos narių tikslų suderinimo pasiekti neįmanoma jau vien dėl to, kad
organizacija yra socialinė sistema, susidedanti iš individų, turinčių skirtingus poreikius, siekius, interesus.
Personalo valdymas gali tapti veiksmingu įrankiu, koordinuojančiu personalo veiksmus, siekiant bendrų
tikslų. Šiuo atveju įmonės tikslų siekimas atskiram žmogui turi tapti saviraiškos, savęs įteisinimo,
bendradarbiavimo procesu. Personalo valdymą galima suprasti kaip sistemą, kurios pagrindinis tikslas –
užtikrinti efektyvų vadovų ir pavaldinių bendradarbiavimą, siekiant organizacijos tikslų.
Personalas (žmogiškieji ištekliai, darbo jėga, kadrai) - visi organizacijos dirbantieji: darbininkai,
vadovai, specialistai, aptarnaujantis personalas ir t.t. Personalo valdymas - tai praktinis darbas ir politika, kad
vadovaudami verslui galėtume dirbti su žmonėmis susijusį darbą - priimti, apmokyti, įvertinti, atlyginti savo
kompanijos darbuotojams bei sudaryti jiems saugią ir teisingą darbo aplinką.
Personalo vadybos procesas įforminamas dokumentais. Personalo dokumentai reglamentuoja
asmens teisinę padėtį darbo kolektyve: teisę turėti tinkamas darbo sąlygas, socialinio aprūpinimo garantijas,
galimybę kelti kvalifikaciją, siekti karjeros. Personalo dokumentacija įvairi ir dokumentų daug. Personalo
5
skyriuje tvarkoma gaunama ir išsiunčiama korespondencija, rašomi skyrių darbo aprašymai, skelbimai,
įsakymai, vedama dirbančiųjų darbo laiko apskaita, daromi įrašai asmens kortelėse, formuojamos
asmens bylos, organizuojami darbuotojų susirinkimai, sudaromi dokumentacijos planai bei archyvai.
Personalo dokumentai turi būti tinkamai įforminti, juridiškai galiojantys, nustatyta tvarka saugomi, kad būtų
užtikrinama galimybė naudotis dokumentų informacija ne tik dabar, bet ir po daugelio metų. Sudaryti
dokumentus pagal keliamus reikalavimus nėra paprasta – reikia turėti dokumentų valdymo ir darbo teisės
žinių.
Šiandien daugelyje bendrovių atsakingo už kadrus darbuotojo pareigos toli gražu neapsiriboja kadrų
dokumentacijos tvarkymu. Jo darbas – ir palankaus psichologinio klimato palaikymas, ir lanksčių darbo
skatinimo metodų rengimas, ir mokomųjų seminarų, praktinių užsiėmimų organizavimas.
Šios funkcinės permainos (paveikusios net patį pareigų pavadinimą: "kadrų inspektorius" virto
"personalo vadybininku") yra ir tiesioginė bendrų ekonominių ir socialinių santykių kaitos, ir
besiformuojančios daugelyje įmonių vidinės kadrų politikos, visiškai kitokios negu buvo vykdoma
"išsivysčiusio socializmo" laikais, rezultatas.
Prieš kelerius metus Lietuvoje aukščiausiojo lygio vadovai į personalo specialistus žvelgė kaip į
personalo dokumentų tvarkytojus. Dabar juos vertina veikiau kaip specialistus, kurie geba užtikrinti, kad
įmonėje nestigtų darbuotojų. Žinoma, toks personalo vadovo funkcijų suvokimas labai toli nuo siekiamybės
matyti juos kaip strateginius įmonės valdymo partnerius. Kita vertus, tai aiškiai rodo, kad vadovų požiūris
keičiasi į gera. Yra daug priežasčių, dėl kurių žmogiškųjų išteklių valdymas versle tampa vis svarbesnis.
Pavyzdžiui, auga atlyginimai, tad būtina galvoti, kaip daugelį įmonėje vykstančių procesų padaryti
efektyvesnius. O tai neišvengiamai susiję su racionaliu personalo valdymu.
2. PERSONALO SKYRIAUS VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI, SKYRIAUS NUOSTATAI
Personalo skyrius – tai bendroji administracija arba sekretoriatas
Personalo skyriaus vadovas ir darbuotojai vadovaujasi pareiginiais nuostatais :
* tai pagrindinis normatyvinis dokumentas, apibūdinantis kiekvieno darbuotojo pareigybinį statusą
(pareigas, teises, atsakomybę),
* tai darbuotojų veiklą reglamentuojantis dokumentas, lemiantis jų savarankiškumo lygį, padeda
įvertinti kiekvieno darbuotojo asmeninį indėlį į veiklos rezultatus,
* nustato tarnybinę, linijinę ir funkcinę subordinaciją tarp darbuotojų ir padalinių,
* įteisina darbuotojo autonomiškumą, garantuoja jo interesų apsaugą, santykius su viršininkais.
Personalo vadyba - tai visi su firmos darbuotojais susiję reikalai. Personalas ne tik tiesiogiai
dalyvauja procese, naudodamas objektus ir darbo priemones, bet ir numato tikslus bei organizuoja
racionalią jų įgyvendinimo sistemą, vėliau kontroliuoja ir koreguoja vykdymą. Personalo vadyba
nagrinėja efektyvaus personalo naudojimo problemas, įvertindama tiek įmonės (siekdama didžiausio darbo
efektyvumo), tiek individo interesus (siekdama sudaryti optimaliausias darbo sąlygas kiekvienam individui).
6
Personalo valdymą suprantame kaip bendradarbių santykių organizavimą ir koordinavimą, siekiant nustatyto
tikslo.
Personalas – tai tam tikras pareigybes užimančių darbuotojų visuma Pareigybė suprantama
kaip darbo vieta, kurią užimti gali tam tikro išsilavinimo, profilio, patyrimo, įgūdžių, asmeninių (fizinių ir
dvasinių) savybių darbuotojas, kuris privalo sugebėti atlikti darbo vietai priskirtus darbus, esant tam
tikroms technikos, organizavimo ir darbo sąlygoms.
Personalo skyriaus veikla – tai firmos darbuotojų santykių organizavimas ir koordinavimas, siekiant
nustatytų firmos tikslų. Šiame skyriuje tvarkomi darbuotojų dokumentai: prašymai, darbo sutartys,
pranešimai Sodrai, asmens bylos, rengiami įsakymai.
Darbuotojai dažnai baiminasi prarasti darbą po jų darbo įvertinimo. Žinoma, būna žmonių, kurių
rezultatai tikrai nekokie, bet ir jiems visuomet galima atrasti darbą ir vietą sistemoje. Tad baimintis įgūdžių
įvertinimo tikrai nėra ko, tai tik galimybė atskleisti savo – žmogaus, darbuotojo – galias ir jas geriausiai
išnaudoti.
Personalo vertinimo problema yra ta, kad atsirado poreikis pritraukti kvalifikuotą jėgą ir pakelti
darbo našumą, kokybę. Atsirado visai kiti reikalavimai ir, aišku, darbo organizavimui. Personalo vertinimo
uždavinys – parinkimas darbuotojų, turinčių rinkai reikalingų savybių.
Personalo skyriaus tikslai, uždaviniai ir funkcijos.
Personalo skyriaus nuostatuose yra įvardyti Skyriaus tikslai ir nurodyti uždaviniai. Skyriaus tikslas –
vykdyti vidaus administravimo veiklą. Svarbiausi Skyriaus uždaviniai yra šie:
• vykdyti su personalu susijusią veiklą ir administracijos funkcijas;
• nagrinėti asmenų prašymus;
• taikyti norminius dokumentus, reglamentuojančius darbuotojų ir darbdavių santykius, administruoti
personalo formavimą bei judėjimą; (įdarbinimo tvarka ir paskirstymas į skyrius; atleidimo iš darbo
tvarka; atostogų suteikimas, dirbančiųjų darbo laiko apskaitą, pranešimai SoDrai dėl personalo
priėmimo į darbą ir atleidimo, komandiruočių ir kt.);
• personalo duomenų bazės ir archyvinės medžiagos tvarkymas (sudaryti, tvarkyti ir saugoti
darbuotojų asmens bylas, atlikti įrašus asmens kortelėse, nuolatinis jų papildymas);
• parengti darbuotojų pareiginius nuostatus, įvertinant darbuotojų vaidmenį įmonėje;
• registruoti gaunamą ir siunčiamą korespondenciją, ją paskirstyti skyriams, tvarkyti verslo
korespondenciją;
• organizuoti ir vadovauti darbuotojų susirinkimams, parengti susirinkimų protokolus;
• firmos prezentacijų organizavimas;
• padėti įstaigos vadovui formuoti personalo valdymo politiką, valdyti personalą;
• organizuoti žmogiškųjų išteklių plėtrą ir dalyvauti formuojant įstaigos organizacinę kultūrą.
• rūpintis darbuotojų darbo sauga ir sveikata (reglamentuoti saugaus darbo taisykles, kontroliuoti jų
laikymąsi ir vykdymą).
Personalo skyriaus nuostatuose uždaviniams įgyvendinti yra numatytos funkcijos, kurios pateiktos 1
lentelėje (pateiktos funkcijos miesto savivaldybės personalo skyriaus pavyzdžiu):
7
1 lentelė. Personalo skyriaus funkcijos Miesto savivaldybės pavyzdžiu 1. Savivaldybės merui patvirtinus tarybos posėdžio darbotvarkę, ją ir visą medžiagą teikia tarybos nariams, kitiems pareigūnams, registruoja posėdžių dalyvius, atlieka kitus su tarybos posėdžių rengimu susijusius veiksmus, taip pat aptarnauja posėdžius, rengia jų protokolus. 2. Remdamasis priimtu sprendimu, baigia redaguoti tarybos posėdžių sprendimų projektus, jeigu svarstant šiuos projektus tarybos posėdyje buvo pateikta pastabų, papildymų ar pakeitimų. 3. Teikia savivaldybės merui pasirašyti tarybos sprendimų ir mero potvarkių bei administracijos direktoriui įsakymų projektus, o juos pasirašius jų nuorašus išsiuntinėja pagal sudarytus sąrašus. 4. Techniškai aptarnauja savivaldybės merą, kitas savivaldybės institucijas ir tarybos narius, kai šie vykdo savo įgaliojimus. 5. Apdoroja, sistemina ir įveda į informacijos sistemą savivaldybės tarybos sprendimus, mero potvarkius, administracijos direktoriaus įsakymus. 6. Organizuoja savivaldybės mero, administracijos direktoriaus pavedimų vykdymo kontrolę. 7. Organizuoja reikalingos savivaldybės tarybai, merui ir administracijos direktoriui informacijos rengimą. 8. Nagrinėja asmenų prašymus ir juos aptarnauja taikant „vieno langelio“ principą. 9. Priima asmenų prašymus, nustato, kokia jų esmė, kokios informacijos reikia sprendimams priimti, kokią informaciją ir dokumentus pagal galiojančius teisės aktus privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, numato, kokią informaciją administracija gali gauti iš savo padalinių, pavaldžių ir kitų institucijų, ir paprašo asmenį, kuris kreipiasi, pateikti informaciją ir dokumentus, kurių administracija pati negali gauti arba kuriuos pagal galiojančius teisės aktus privalo pateikti šis asmuo, bet jų nepateikia. 10. Užregistruoja gautus prašymus elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ ir perduoda juos savivaldybės merui, administracijos direktoriui. 11. Siunčiamąją korespondenciją registruoja, informaciją įrašo į kompiuterinį duomenų banką, atsako už savivaldybės dokumentų išsiuntimą laiku. 12. Perduoda prašymus juos nagrinėti paskirtiems valstybės tarnautojams; asmens pageidavimu informuoja jį apie prašymą nagrinėjantį valstybės tarnautoją (darbuotoją); jeigu prašymo nagrinėjimas nepriskirtinas administracijos kompetencijai, persiunčia jį kitai institucijai, pasilikę prašymo kopiją. 13. Įteikia ar išsiunčia asmenims atsakymus. 14. Teikia informaciją telefonu. 15. Asmens pageidavimu jį informuoja apie prašymo nagrinėjimo eigą. 16. Konsultuoja, informuoja asmenį pagal administracijos direktoriaus nustatytą kompetenciją. 17. Rengia pasiūlymus, kaip geriau nagrinėti sudėtingus, dažnai gaunamus prašymus. 18. Kartą per metus atlieka asmenų aptarnavimo ir prašymų nagrinėjimo taikant „vieno langelio“ principą kokybės analizę ir apie tai informuoja administracijos direktorių. 19. Spausdina savivaldybės tarybos, kolegijos, komitetų ir komisijų, savivaldybės mero, Kontrolės ir audito tarnybos, administracijos struktūrinių padalinių dokumentus ir tvarko jų apskaitą. 20. Saugo savivaldybės tarybos, savivaldybės mero, administracijos antspaudus su Alytaus miesto savivaldybės herbu ir atsako už jų naudojimą pagal savivaldybės administracijos reglamente nustatytą tvarką. 21. Nustatytąja tvarka tvarko archyvines bylas ir perduoda jas į savivaldybės archyvą. 22. Priima iš savivaldybės administracijos skyrių ir tarnybų, likviduotų įmonių dokumentus toliau saugoti Alytaus miesto savivaldybės archyve, tikrina jų sutvarkymą, užtikrina tinkamą archyvinių dokumentų saugojimą ir naudojimą. 23. Konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės reguliavimo sferoje esančių įstaigų, likviduotų įmonių darbuotojams, besirengiantiems perduoti dokumentus į savivaldybės archyvą. 24. Išduoda asmenims (pareiškėjams) archyvo pažymas, patvirtintus archyvo dokumentų išrašus, nuorašus ir kopijas. 25. Atlieka likviduotų įmonių dokumentų vertės ekspertizę, rengia aktus dokumentų byloms nurašyti ir sunaikinti. 26. Derina bylų apyrašus, dokumentacijos planus švietimo įstaigų darbuotojams, atsakingiems už dokumentų tvarkymą, juos konsultuoja. 27. Rengia nuolatinio ir ilgo saugojimo bylų apyrašus, laikino saugojimo bylų sąrašus bei dokumentacijos planus. 28. Rengia aktus dokumentų perduoti bylas valstybiniam saugojimui, nurašymui, sunaikinimui. 29. Dalyvauja planuojant savivaldybės administracijos veiklą ir valdant personalą. 30. Tiria personalo poreikį ir teikia pasiūlymus savivaldybės vadovams. 31. Vykdo personalo atranką. 32. Atlieka priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų įforminimo procedūras. 33. Organizuoja ir parengia dokumentus atostogų suteikimo klausimais. 34. Organizuoja ir vykdo valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedūras. 35. Planuoja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų karjerą ir teikia pasiūlymus savivaldybės vadovams. 36. Organizuoja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. 37. Įformina priedų ir priemokų skyrimą, papildomo darbo krūvio ir papildomų funkcijų pavedimą. 38. Vykdo skatinimų ir nuobaudų skyrimo procedūras. 39. Atlieka personalo tvarkymo funkcijas savivaldybės administracijos išorėje. 40. Tvarko archyvines bylas personalo klausimais. 41. Atlieka kitas personalo administravimo funkcijas. 42. Organizuoja savivaldybės mero ir mero pavaduotojų, administracijos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų darbotvarkes, informuoja administracijos ir kitų institucijų darbuotojus apie rengiamus posėdžius, pasitarimus. 43. Teikia savivaldybės vadovams reikalingą informaciją, gautą iš administracijos struktūrinių padalinių ir vykdytojų, duomenis ir dokumentaciją. 44. Organizuoja savivaldybės vadovų telefoninius pokalbius, perduoda telefonogramas, gauna ir perduoda žinias faksu. 45. Rengia svečių priėmimą pagal priimtą etiketą. 46. Inicijuoja, dalyvauja ir vykdo viešuosius pirkimus savivaldybės administracijoje pagal Skyriaus kompetenciją. 47. Inicijuoja ir dalyvauja rengiant investicinius projektus pagal Skyriaus kompetenciją.
8
3. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ ORGANIZAVIMAS
Norint įsidarbinti verslo praktinio mokymo firmoje personalo skyriaus darbuotojams turi būti
pateikiami šie dokumentai:
• prašymas priimti dirbti;
• gyvenimo aprašymas;
• motyvacinis laiškas;
• charakteristika;
• rekomendacija;
• darbuotojų įskaitos lapas (priėmimo į darbą anketa).
3.1. Prašymas priimti dirbti
Prašymas – vieno asmens arba grupės asmenų surašytas dokumentas, adresuojamas pareigūnui arba
įstaigai, kuriame išdėstomas koks nors prašymas arba pageidavimas.
Prašyme nurodomas prašymo autorius vardininko linksniu. Jei dokumentas susijęs su tarnybiniais
santykiais, rašomos užimamos pareigos, po to vardas ir pavardė. Jei nesusijęs su užimamomis pareigomis –
nurodoma gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys – adresas, telefonas, el. paštas ir kita svarbi informacija,
dažniausiai rašomas paprastame lape.
Prašymas būtinai turi turėti: antraštinę dalį, tekstą ir parašą (parašus); teksto pabaigoje gali būti
pridedamų priedų sąrašas. Dokumentas turi būti rašomas prisilaikant galiojančių Dokumentų valdymo
taisyklių.
Prašymo tekstas paprastai pradedamas veiksmažodžio prašyti esamojo laiko formomis Prašau...,
Norint pabrėžti mandagumą, vartojama tariamoji nuosaka: Prašyčiau..., Prašytume... Prašymo priežastis ir
aplinkybes galima išdėstyti ir pačioje pradžioje ir tik po to pasakyti patį prašymą. Prašymo tekstą galima
baigti įvairiais papildomaisiais ar paaiškinamaisiais sakiniais, pvz.: Esu baigęs... (nurodoma mokykla ir
specialybė); Su nuostatais susipažinau.
Jei prie prašymo pridedama priedų, teksto pabaigoje jie išvardijami, užrašant žodį PRIDEDAMA
(žr.1 priedą).
3.2. Gyvenimo aprašyamas
Gyvenimo aprašymas (Curriculum vitae arba CV – lot. ,,gyvenimo kelias“) – tai paties asmens
surašytas dokumentas apie svarbiausius jo gyvenimo etapus, šeimą, išsilavinimą, profesiją ir pareigas (žr. 2
priedą). Gyvenimo aprašymas - tai pirmasis prisistatymas darbdaviui, dėl to turite pasistengti jį rašydami.
Jūsų CV yra skirtas iškovoti jums pakvietimą į interviu. Jis turi suteikti pakankamai informacijos, kad
sukeltų potencialaus darbavio susidomėjimą
• Asmeniniai duomenys (vardas, pavardė, gimimo metai bei kontaktiniai duomenys).
• Išsilavinimas (kada pradėjote ir kada baigėte mokymo įstaigą, kokioje mokymo įstaigoje, kokią
specialybę ir mokslo laipsnį įgijote, diplomo įgijimo data).
9
• Darbo patirtis. Nuo kada iki kada dirbote, darbovietės pavadinimas, miestas, užimamos
pareigos (galbūt pareigos keitėsi, tuomet svarbu tai nurodyti), pagrindinės funkcijos. Darbo patirties
aprašyme reikėtų nurodyti savo pasiekimus. Pasakykite darbdaviui, ką iš tiesų pasiekėte. Šioje vietoje
kuklumas nereikalingas – jūs turite parduoti save, turite parodyti, jog sugebate pasiekti konkrečius rezultatus.
Neturite darbo patirties? Akcentuokite asmenines savybes, įgūdžius reikalingus darbui, mokymo įstaigoje
tikslingai pasirinktus papildomus dalykus ar užklasinę veiklą
• Kvalifikacijos kėlimo kursai. Jeigu tokių kursų buvo daug, nurodykite tik tuos kursus, kurie
gali būti svarbūs naujajame darbe.
• Užsienio kalbų mokėjimas (kokias užsienio kalbas ir kokiu lygiu mokate. Galite išskirti kalbų
žinių lygį raštu ir žodžiu).
• Kiti įgūdžiai. Svarbu paminėti kitus Jūsų turimus įgūdžius, kurie gali būti svarbūs naujame
darbe: vairavimo stažas, kompiuterinės programos, kuriomis dirbate, ir kt.
• Pomėgiai ir asmeniniai ypatumai. Paminėkite svarbiausius savo pomėgius ir pasiekimus. Tai
nėra privaloma gyvenimo aprašymo dalis.
• Gyvenimo aprašyme nesistenkite kuo detaliau aprašyti savęs, čia turi būti tik tai, kas svarbiausia.
Pabrėžkite savo privalumus prieš kitus, jie turi būti unikalūs. Galima CV siųsti su nuotrauka. Daugumoje CV
kaip privalumai būna nurodyti kruopštumas, komunikabilumas, punktualumas ir kt.. Dokumentas rašomas
ieškant darbo, stojant mokytis, siekiant gauti kitas pareigas ir pan. Dokumentas turi būti patvirtintas parašu.
Europass CV – vieninga gyvenimo aprašymo forma visoje Europoje (žr. 3 priedą). Geras CV –
bilietas į sėkmę ieškant darbo ar dalyvaujant tarptautinių mainų programose. Siūlome naudotis Europass CV
forma. Europass CV patogus, nes yra galimybė jį užsipildyti internete arba parsisiųsti šabloną į savo
kompiuterį; Europass CV išsamus; Europass CV šiuolaikiškas, nes jis yra prieinamas 25 kalbomis; leidžia
atskleisti ne tik tradicinius faktus apie save, bet ir pabrėžti darbui reikalingus gebėjimus bei bendravimo
įgūdžius; naudojamas populiariausiuose darbo paieškos portaluose (www.cv.lt, www.cvmarket.lt,
www.cvonline.lt, www.naujasdarbas.lt, www.visidarbai.lt).
3.3. Motyvacinis laiškas
Motyvacinis laiškas – (žr. 4 priedą). Jame išdėstote tai, kas padėtų atskleisti norą ir tinkamumą eiti
būtent tas pareigas, į kurias pretenduojate. Motyvacinis laiškas nėra privalomas, tačiau darbdaviai tikisi jį
gauti. Tai yra gera galimybė išsiskirti iš kitų kandidatų. Motyvacinis laiškas pradedamas nuo to, iš kur
sužinojote apie siūlomą darbą (skelbimas laikraštyje, darbo biržos siuntimas ir kt.). Būtina paaiškinti, kodėl
susidomėjote šiuo darbu. Toliau trumpai aprašykite darbo patirtį. Išsiplėsti nereikia, nes plačiau darbo veikla
bus išdėstyta gyvenimo aprašyme. Paminėkite tik tuos faktus, kurie reikalingi einamoms pareigoms užimti.
Labai svarbu paminėti ir tai, kuo galite būti naudingas tai organizacijai. Tinkamumas darbui (gebėjimai,
domėjimasis, patirtis); tolesni veiksmai (susitikimo, pokalbio prašymas ir kt.).
Šiame dokumente neminėkite savybių ir įgūdžių, kurie nėra svarbūs norimoms pareigoms užimti,
nekartokite gyvenimo aprašyme nurodytų faktų. Motyvacinis laiškas rašomas laisva forma A4 formato
popieriaus lape. Laiško apimtis – 0,5–1 puslapis, ne ilgesnis.
10
PATARIMAI:
1. Patikrinkite, ar laiške nėra gramatinių klaidų.
2. Paminėkite visas svarbias savybes. Motyvacinis laiškas turi būti spausdintas, o ne rašytas ranka,
turi skambėti įtikinamai, profesionaliai, entuziastingai.
3. Motyvaciniame laiške reikia paaiškinti CV paminėtus faktus, suteikti platesnę informaciją apie
save. Jei CV yra silpnų vietų, jas pakomentuoti. Laiškas turėtų būti sudarytas iš 4–5 pastraipų.
4. Nenaudokite to paties motyvacinio laiško skirtingoms darbo vietoms!
5. Jeigu darbas yra kitoje srityje negu anksčiau dirbote arba kurią studijavote, nurodykite ryšius tarp
jų, nurodykite, kodėl Jūs tinkate darbui, o ne kodėl darbas tinka jums.
6.Nurodykite, kada galėtumėte atvykti į pokalbį ir palikite kontaktinį telefoną. Užbaigdami laišką
paminėkite, kad artimiausiu metu laukiate atsakymo.
Gyvenimo aprašymas ir motyvacinis laiškas turi būti:
• nuoseklus ir suprantamas, tikslus: svarbu, kad potencialus darbdavys galėtų lengvai rasti reikiamą
informaciją; nepalikite gyvenimo aprašyme netikslumų, kurie vėliau gali sukelti darbdavio abejonių;
• trumpas, spausdintas ir be klaidų.
3.4. Charakteristika ir rekomendacija
Charakteristika – tai dokumentas (žr. 5 priedą), kuriame aprašomos kieno nors būdingos ypatybės,
teigiami bruožai, trūkumai. Joje nurodomi pagrindiniai žmogaus veiklos etapai, jų įvertinimas, išsilavinimas,
profesiniai sugebėjimai. Teksto antraštės vietoje nurodoma asmens, kurio charakteristika rašoma, vardas ir
pavardė.
Rekomendacija (žr. 6 priedą) – dokumentas, kuriame aptariama ir palankiai vertinama asmens
veikla ar asmeninės bei dalykinės savybės, pateikiami šiam asmeniui palankūs siūlymai. Rekomendacijas
paprastai rašo buvę darbdaviai, dėstytojai, visuomeninių organizacijų vadovai, gerai žinomi įtakingi draugai
ir kt. Rekomendacijoje vertinami veiklos rezultatai, pažymima jų svarba; apibūdinama pažiūra į darbą,
profesinis tobulėjimas; aprašomi gebėjimai bendrauti su kolektyvo nariais (arba jiems vadovauti);
pažymimas asmens tinkamumas tam tikram darbui ar pareigoms užimti.
3.5. Pokalbis su darbdaviu
Pokalbio metu darbdavys gali paprašyti užpildyti kokią nors anketą, todėl būtina turėti rašymo
priemonę, reikalingų datų, pavardžių, adresų ir telefonų sąrašą, kad galėtumėte atsakyti į klausimus apie
išsilavinimą, ankstesnes darbo vietas ir rekomendacijas. Į klausimą apie atlyginimą galima parašyti derybų
objektas. Reikia rašyti įskaitomai.
Prieš vykstant į pokalbį reikia pasitikrinti: ar tvarkinga išvaizda ir apranga; ar turimi su savimi 1 – 2
gyvenimo aprašymo ir rekomendacijų egzemplioriai; ar tiksliai žinomas pokalbiui skirtas laikas; ar žinomas
tikslus organizacijos adresas; ar gerai žinoma pašnekovo pavardė ir pareigos.
Į pokalbį dėl darbo reikia atvykti laiku.
11
Svarbiausi patarimai, kaip elgtis pokalbio metu:
• prieš įeinant į kabinetą reikia stabtelti ir šiek tiek palaukti, kol pakvies įeiti į vidų;
• sveikinantis su pašnekovu reikia tvirtai paspausti jam ranką ir pasakyti – Malonu susipažinti
arba Ačiū, kad skyrėte man laiko;
• nesisėsti, kol nebus pasiūlyta;
• pokalbį pradėti reikia leisti pašnekovui.
Būtina išlaikyti vienodą balso intonaciją ir nekalbėti nei per lėtai, nei per greitai. Reikia stengtis, kad
bendraujant niekas nepastebėtų netinkamų įpročių (plaukų taršymas).
Pokalbis yra dialogas, bet ne monologas. Sėkmingiausiai jis pavyksta tada, kai pašnekovai po lygiai
kalba ir klauso. Reikia atidžiai įsiklausyti į pašnekovo klausimus.
Kalbant apie dabartinį ar buvusį darbą, negalima reikšti neigiamų minčių ir atsiliepimų.
Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi, pokalbio klausimai būna neįtikėtinai panašūs:
Papasakokit apie save arba Kaip jūs save apibūdintumėte? Darbdaviui neįdomu, ar pašnekovas save
laiko linksmu žmogumi, ar mėgsta sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu). Jam terūpi, ar kandidatas yra
tinkamas dirbti tam tikrą darbą.
Kokias darote klaidas?, Ar turite silpnybių? Į šiuos klausimus galima atsakyti truputį linksmiau,
išryškinant paskutinę silpnybę, kuri jau įveikta.
Kodėl norite šio darbo? Pašnekovas nori sužinoti, ar kandidatas rimtai nusprendė, ir ar organizacija
turės naudos, jį pasamdžiusi.
Kodėl turėčiau jus samdyti? Darbdaviai dažnai taip paklausia, tikrindami kandidato reakciją į
užduodamą klausimą. Būtina kalbėti apie savo įgūdžius pasitikėt savimi. Galima paminėti tokią informaciją,
kuri nebuvo įrašyta gyvenimo aprašyme.
Kodėl jūs išėjote (norite išeiti) iš dabartinio darbo? arba Dėl ko jus atleido? Reikia sakyti tiesą ir
nekritikuoti buvusio ar dabartinio darbdavio.
Kiek jūs uždirbdavote? Reikia sakyti atvirai. Galima prisipažinti, kad tikimasi didesnio atlyginimo.
Kokio pageidautumėte atlyginimo? Pokalbį apie užmokestį patartina atidėti, kol bus pasiūlytas
darbas.
Kiti galimi klausimai:
1. Ko jūs siektumėte naujajame darbe, ką stengtumėtės įgyvendinti, pakeisti? 2. Kodėl jūs ieškote naujo darbo? 3. Kaip apibūdintų jus jūsų draugai, buvę kolegos? 4. Kaip apibūdintumėte pats save? 5. Papasakokite apie savo paskutinę darbovietę? 6. Kokie buvo jūsų pasiekimai paskutiniame darbe? 7. Kodėl jūs norite dirbti būtent mūsų firmoje? 8. Ko jūs tikitės iš naujojo darbo? 9. Jūsų teigiamos savybės. 10. Jūsų neigiamos savybės. 11. Kaip save įsivaizduojate po 5 metų? 12. Ar turite rekomendacinius laiškus iš buvusių darboviečių (atminkite, jog rekomendacijos duodamos
tik tuo atveju, jei jų paprašo darbdavys). 13. Ar turite klausimų man? Ir t.t.
12
Derybos dėl atlyginimo
Derybos dėl atlyginimo – paskutinė ir bene sunkiausia užduotis ieškant naujo darbo. Pagrindinė
derybų taisyklę – darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą. Tai gali būti ženklas, kad jis nori kandidatą įdarbinti.
Niekada nereikia diskutuoti apie pinigus, kol organizacija neįvardijo pirminės sumos. Išgirdus apytikslį dydį,
galima pasiprašyti didžiausios siūlomos sumos. Atsakant į klausimą apie pageidaujamą darbo užmokestį,
būtina įvertinti ne tik savo poreikius, bet ir esamą situaciją darbo rinkoje.
Pokalbiui pasibaigus nereikia delsti išeiti. Pašnekovas pats duoda ženklą, kada pokalbis yra baigtas.
Pašnekovas gali pažvelgti į laikrodį arba tiesiog atsistoti. Jis gali pasakyti: Pranešiu maždaug per savaitę
arba Paskambinkite po savaitės. Jeigu pašnekovas tyli, tada galima paklausti: Ar galiu paskambinti po
savaitės ir sužinoti galutinį sprendimą?
Išeinant reikia pažvelgti pašnekovui į akis, paspausti ranką ir padėkoti už susitikimą.
Po pokalbio
Padėkos laiškas išsiunčiamas vienos dienos laikotarpyje po jūsų interviu. Pradžioje pažymėkite
poziciją, į kurią pretendavote ir kada vyko interviu. Laiškas turi būti asmeniškai adresuotas žmogui, su
kuriuo vyko pokalbis. Kreipiamasi vardu, pavarde ir pareigomis. Laiške dar kartą pažymėkite, jog jūs esate
susidomėjęs siūloma darbo vieta bei įmone, kurioje tektų dirbti. Taip pat parašykite, jog jūs bet kada galite
ateiti papildomam pokalbiui arba atsiųsti papildomos informacijos, jei reikia. Laiškas gali būti trumpas,
keturių ar penkių sakinių.
3.6. Prašymas dėl Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD)
Nuo 2009 m. sausio 1 d. pakeista neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) taikymo
tvarka. NPD numatyta taikyti tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms
pajamoms, o konkretų taikytiną NPD nustatyti atsižvelgiant į gyventojo pajamas vadovaujantis principu, kad
didėjant pajamoms taikomas vis mažesnis NPD, o tam tikrą lygį viršijančioms pajamoms numatyta NPD
netaikyti. Kalendoriniais metais pasirinktoje darbovietėje NPD taikomas tik nuolatiniam Lietuvos
gyventojui, pateikusiam prašymą jį taikyti (žr. 7 priedą), tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos
neviršija 800 litų per mėnesį, taikomas 470 litų per mėnesį NPD;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos
viršija 800 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:
Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 470 – 0,2 (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų
esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 800).
13
3.7. Darbo sutartis
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą (toliau DK) darbuotojas – fizinis asmuo, kuris pagal DK
13 straipsnį, turi darbinį teisinį subjektiškumą – teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį, už
atlyginimą. Darbdavys – tai įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės
formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK14 straipsnį, turinti darbinį teisinį
subjektiškumą – teisnumą ir veiksnumą. Darbdaviu taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Darbdavio
(fizinio asmens) teisinį subjektiškumą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas.
Darbo sutartimi laikomas darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti
tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje
nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti
darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose
norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo
darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam
tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.
Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir
kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino,
sezoninio darbo pobūdžio ir kt.). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų
(darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Minimalus darbo
užmokestis yra nustatomas LR Vyriausybės ir darbdavys neturi teisės mokėti darbuotojui mažiau nei
nustatyta minimali mėnesinė alga.
Kokių dokumentų gali pareikalauti darbdavys, priimdamas darbuotoją į darbą yra numatyta Darbo
kodekso 104 straipsnyje:
Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį
dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą.
Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu,
sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį
pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo keturiolikos
iki šešiolikos metų, – gimimo liudijimą, vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą,
vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą, o mokslo metų laikotarpiu – mokyklos, kurioje nepilnametis
mokosi, raštišką sutikimą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų.
Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. (8 priedas). Pavyzdinė darbo
sutarties forma buvo patvirtinta LR Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 (LR Vyriausybės...,
2003). Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo
įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas
lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks
žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų.
14
Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia
darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarčių registravimo bei
darbuotojo tapatybę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo tvarka ir taisyklės patvirtintos LR Vyriausybės 2003
metų balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503 „ Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių, darbuotojo tapatybę
patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms pateikimo
patvirtinimo“.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus
jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties
sudarymą atsako darbdavys.
Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti
asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais,
reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu
šalys nesutarė kitaip.
Darbo kodekso 106-107 straipsniai numato išbandymo tvarką ir sąlygas. Darbo kodekso 108
straipsnyje yra išskirtos šios darbo sutarčių rūšys (9 priedas):
1. Neterminuotos.
2. Terminuotos, laikinosios, sezoninės.
3. Dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų.
4. Nuotolinio darbo.
5. Patarnavimo darbams.
6. Kitos.
Neterminuota darbo – darbo sutartis, kai priimamas darbuotojas nenurodant atleidimo termino.
Terminuotos darbo sutartis – tai darbo sutartis sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų
atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties,
jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys.
Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių
atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai
nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
Sezoninės darbo sutarties sudarymo tvarką reglamentuoja Darbo kodekso 112 straipsnis. Sezoninė
darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir
klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai
(vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. Sezoninių
darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir
darbo apmokėjimo ypatybes remdamasi Darbo kodeksu nustato LR Vyriausybė.
2003 m. rugpjūčio 19 d. LR Vyriausybė nutarime Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų
patvirtinimo“ nustatė laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus, jos pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat
laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus; darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus;
darbo sutarties su namudininkais ypatumus bei patarnavimo sutarties ypatumus).
15
Laikinoji darbo sutartis – tai darbo sutartis, sudaryta neilgesniam kaip 2 mėnesių laikui. Laikinoji
darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos,
atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti. Laikinoji darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su
studentais, moksleiviais jų atostogų metu, vadovaujantis Darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų
nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų. Laikiniesiems darbuotojams
išbandymo laikotarpis nenustatomas.
Antraeilės pareigos (darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku
einamos pareigos ar atliekamas darbas. Darbo sutartyje dėl antraeilių pareigų (darbo), be kitų sutarties
sąlygų, turi būti nurodyta, kad darbuotojas priimtas į antraeiles pareigas dirbti sulygtą darbą. Darbuotojas,
norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą), iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris
darbuotoją priima į antraeiles pareigas (darbą), iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą, kurioje turi būti
nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. Darbuotojas, dirbantis keliose
darbovietėse, būsimam darbdaviui turi pateikti pažymas apie darbo laiko kitose darbovietėse pradžią ir
pabaigą.
Nuotolinio darbo sutartis gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų
darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose darbuotojui priimtinose vietose, ne darbovietėje.
Nuotolinio darbo sutartyje nurodoma darbo vieta (adresas), kurioje darbuotojas atliks darbo
funkcijas, darbuotojui darbdavio suteikiamos darbui naudoti darbo priemonės, nustatoma aprūpinimo jomis
tvarka, atsakomybė už jų sugadinimą teisės aktų nustatyta tvarka. Darbuotojo naudojamos darbo priemonės,
įranga, darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Darbdavys apmoko
darbuotoją, kaip saugiai naudotis darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis ir įranga. Darbuotojas privalo
rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo darbuotojo elgesio ar klaidų, sauga
ir sveikata, taip pat tinkamu įrangos ir darbo priemonių naudojimu. Nuotolinio darbo sutartyje nurodomas
darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą, šio
atsiskaitymo tvarka.
Jeigu dirbama naudojant informacines technologijas (kompiuterį, telefoną ir panašiai), darbdavys
atsakingas už priemones, kuriomis užtikrinama duomenų, naudojamų darbuotojo darbo metu, apsauga.
Nuotolinio darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo laikas, ne ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, kurį
darbuotojas skirsto savo nuožiūra ir apskaito pats.
Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja teikti asmenines namų ūkio
paslaugas, o darbdavys – fizinis asmuo, kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas,
mokėti darbuotojui darbo užmokestį, užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, vykdyti kitus sutartyje
numatytus įsipareigojimus. Asmeninės namų ūkio paslaugos – tai automobilio vairuotojo, kiemsargio, namų
ruošos ir kitokių pagalbininkų – skalbėjo, virėjo, namų kambarinės paslaugos, atliekant įvairius darbus
privačiuose namų ūkiuose, vaikų, ligonių priežiūros darbuotojo, auklės, auklės tarnaitės, slaugės, sodininko
(sodo priežiūros paslaugos), kompiuterių sistemų specialisto (darbdavio privačiame namų ūkyje arba savo
namuose darbdaviui teikiamos paslaugos ), kitos darbdaviui teikiamos asmeninės namų ūkio paslaugos.
Patarnavimo sutartyje turi būti nustatytas kasdieninio darbo pradžios ir pabaigos laikas, darbo diena gali būti
16
pertraukiama. Pagal patarnavimo sutartis dirbantiems darbuotojams gali būti taikoma suminė darbo laiko
apskaita. Darbuotojų dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdinės formos
darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Patarnavimo sutartyje darbuotojo pageidavimu gali būti susitarta dėl
išlaidų (kelionės, nakvynės, spec. Drabužių įsigijimo ir kitų), patirtų teikiant paslaugas, kompensavimo,
apgyvendinimo pas darbdavį ir maitinimo sąlygų. Sudarius patarnavimo sutartį, darbdavys neprivalo įteikti
darbuotojui darbo pažymėjimo.
Darbo sutartys užregistruojamos darbo sutarčių registre. (10, 11 priedas)
3.8. Įmonės vadovo įsakymas dėl priėmimo į darbą, jo registravimas
Įsakymai (žr. 12, 13, 14 priedus – teisės aktus) leidžiami personalo klausimais; atostogų klausimais;
komandiruočių klausimais; įmonės veiklos klausimais.
Teisės aktų (įsakymų) sudedamosios dalys yra šios: herbas arba prekių ženklas, dokumento
sudarytojo pavadinimas, dokumento pavadinimas, dokumento data, registracijos numeris, dokumento
sudarymo vieta, tekstas, parašas.
Teisės aktų data rašoma mišriuoju būdu. Teisės akto tekstas turi būti glaustas, aiškus, logiškas.
Jame negali būti faktų ir situacijų aprašymo, pastabų, atskirai nurodomo pagrindo.
Teisės aktai registruojami atskiruose žurnaluose (žr. 15 priedą) pagal dokumentų rūšis ir saugojimo
terminus.
Personalo skyrius užpildo ir priimto į darbą ASMENS KORTELĘ (žr. 16 priedą), priėmimo į darbą
anketą (personalo įskaitos lapas). Beveik kiekviena įmonė (savo kompetencijos rėmuose) susikuria ir
priėmimo į darbą anketą – personalo įskaitos lapą. Tai nėra privalomas dokumentas, jei asmuo pateikia
gyvenimo aprašymą.
3.9. Darbo pažymėjimo paruošimas ir išdavimas, jo registracija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu darbuotojo tapatybę patvirtinantį dokumentą – darbo
pažymėjimą (žr. 17 priedą) darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbo vietoje.
1. Darbo pažymėjimą išduoda ir keičia darbdavys;
2. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys
įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą – darbo pažymėjimą.
3. Darbuotojo darbo pažymėjimas galioja iki darbo sutartyje nustatyto termino.
4. Darbuotojų, priimtų dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, darbo pažymėjimo galiojimo laiką
nustato darbo tvarkos taisyklės.
5. Darbuotojo darbo pažymėjimas keičiamas, jeigu jis tapo netinkamas naudoti arba pasikeičia
vienas iš jo rekvizitų duomenų.
6. Darbuotojas, gaudamas naują arba keičiamą darbo pažymėjimą, pasirašo pažymėjimą
išduodančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros tvarkomame darbuotojų darbo
pažymėjimų registravimo žurnale (žr. 18 priedą).
17
7. Darbo pažymėjimą darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio (arba įmonės,
įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vidaus darbo tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje.
8. Už darbo pažymėjimo išdavimą, jo laikymo tvarkos nustatymą ir pateikimo kontroliuojančioms
organizacijoms užtikrinimą atsakingas darbdavys.
4. DARBUOTOJŲ ASMENS BYLŲ TVARKYMAS Priimant į darbą naują darbuotoją jam užvedama asmens byla.
Darbuotojų asmens bylos sudaromos iš dokumentų, patvirtintų dokumentų kopijų ar nuorašų,
tiesiogiai susijusių su konkrečiu darbuotoju per jo darbo firmoje laikotarpį. Asmens byloje dokumentai
segami tokia tvarka:
• įsidarbinimo anketos;
• prašymas priimti dirbti;
• motyvacinis laiškas;
• charakteristika;
• gyvenimo aprašymas;
• darbo sutartis;
• darbo pažymėjimas;
• darbuotojo anketa (personalo įskaitos lapas);
• mokslo baigimo dokumentų kopijos (realioje įmonėje);
• paso duomenų lapo kopija (gimimo liudijimo kopija nepilnamečiams) (realioje įmonėje);
• socialinio draudimo pažymėjimo duomenų lapo kopija (realioje įmonėje);
• rekomendacijos (realioje įmonėje);
• įsakymo dėl priėmimo į darbą kopija;
• kvalifikacijos kėlimą liudijančių pažymėjimų kopijos(realioje įmonėje);
• prašymai perkelti į kitą darbą (skyrių) arba atleisti iš darbo;
• įsakymų apie tarnybos eigą kopijos ir kt.;
• karinės įskaitos lapo kopija (realioje įmonėje);
• sveikatos pažyma (realioje įmonėje);
• tėvų sutikimas (nepilnamečiams) (realioje įmonėje).
Dokumentų įsegimo į asmens bylą tvarka – nauji dokumentai segami bylos viršuje.
Asmens bylos registruojamos asmens bylų registravimo žurnale (žr. 19 priedą). Sudaromas asmens
byloje esančių dokumentų apyrašas. Apyrašo numeris turi sutapti su darbo sutarties numeriu. Šie dokumentai
ruošiami laisva forma.
18
5. PRANEŠIMAI VALSTYBINIAM SOCIALINIO DRAUDIMO FONDUI (SODRAI) APIE
PERSONALO PRIĖMIMĄ IR ATLEIDIMĄ IŠ DARBO
Draudėjai „Simulith“ Sodrai teikia šiuos pranešimus:
1. Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią. Pateikiamas kai
apdraustasis asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį arba su juo sudaroma rašytinė slapto
bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią mokamas atlygis.
2. Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Pateikiamas kai
darbuotojas atleidžiamas iš darbo arba nutraukiama rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią
buvo mokamas atlygis.
3. Pranešimas apie apdraustajam suteiktas (atšauktas) tėvystės atostogas arba atostogas vaikui
prižiūrėti. Pateikiamas, kai apdraustajam suteikiamos tėvystės atostogos, kol vaikui sukaks vienas mėnuo;
kai apdraustajam (motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui), suteikiamos atostogos vaikui
prižiūrėti, kol jam sueis treji metai; kai apdraustasis, kuriam suteiktos tėvystės atostogos arba atostogos
vaikui prižiūrėti, sugrįžta iš atostogų anksčiau nurodyto laiko; kai apdraustasis jo paties prašymu ar kitais
teisės aktų nustatytais atvejais atleidžiamas iš darbo nepasibaigus tėvystės atostogoms arba atostogoms
vaikui prižiūrėti.
4. Pranešimas apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius.
Pateikiamas, kai:
1) apdraustajam asmeniui suteikiamos nemokamos atostogos;
2) apdraustajam asmeniui suteikiamos atostogos kvalifikacijai tobulinti, kūrybinės atostogos,
mokymosi atostogos ir už suteiktų atostogų laikotarpį darbo užmokestis ar kitos išmokos
nemokamos;
3) apdraustasis asmuo neatvyksta į darbą administracijos leidimu ir už minėtą laikotarpį jam
darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokamos už vieną ar daugiau dienų;
4) apdraustajam asmeniui suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai;
5) apdraustajam asmeniui laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bei buvo išduota medicininė
pažyma ir už šį laikotarpį darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokamos;
6) apdraustajam asmeniui nušalinimo nuo darbo (pareigų) ar pravaikštos laikotarpiais darbo
užmokestis ar kitos išmokos nemokamos už vieną ar daugiau dienų;
7) apdraustasis asmuo pašaukiamas atlikti karo tarnybą arba mokomąsias karines pratybas ir už
minėtą laikotarpį darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokamos už vieną ar daugiau dienų;
8) apdraustajam asmeniui kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties
laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais darbo užmokestis ar kitos išmokos
nemokamos už vieną ar daugiau dienų.
5. Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM pranešimas). Draudėjai
kiekvieną mėnesį pateikia SAM pranešimą ir jo priedus apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio
draudimo įmokas; apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir įmokas.
19
6. Pranešimas dėl pašalpos skyrimo. Pranešimą teikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o dėl
motinystės pašalpos skyrimo – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens kreipimosi dienos. Ir kt.
Šių pranešimų formas ir formų pildymo programas galima rasti adresu:
http://www.sodra.lt/lt/draudeju_portalas/formos. Pranešimų teikimą reglamentuoja Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d.
įsakymu Nr. V-243 Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės. Pranešimai
teikiami siunčiant elektroninį dokumentą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Jeigu draudėjai turi
9 ar mažiau apdraustųjų asmenų, pranešimai gali būti teikiami rašytine forma tiesiogiai Fondo valdybos
teritoriniam skyriui.
Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateiktas darbuotojo
(praktikanto) priėmimo į darbą dieną. Priėmimo į darbą dieną pranešimas turi būti pasiųstas elektroniniu
paštu į „Simulith“ Sodrą ([email protected]).
Darbdaviui atleidus draudžiamąjį iš darbo, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio
draudimo pabaigą būtina pateikti „Simulith“ Sodrai per 3 dienas nuo darbuotojo atleidimo datos.
Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM pranešimas) už atitinkamą
laikotarpio privalo būti pateiktas Fondo valdybos teritoriniam skyriui iki kito kalendorinio mėnesio 15
dienos.
6. DIRBANČIŲJŲ DARBO LAIKO APSKAITA, DARBO LAIKO APSKAITOS
ŽINIARAŠČIO PILDYMO TVARKA
Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir pildymo tvarkos aprašą galima rasti adresu
http://www.socmin.lt/index.php?543753386 (žr. 20 priedą).
Į darbo laiko apskaitos žiniaraštį surašomi šie duomenys: visų įstaigos sąrašuose esančių
darbuotojų vardai, pavardės, jų pareigos (profesija, kvalifikacinė kategorija), darbo grafiko numeris (jeigu
įmonėje naudojamas ne vienas darbo grafikas) ir nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį.
Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ranka ar kompiuteriu žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir
neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas
sutartinis žymėjimas (žr. 21 priedą). Darbuotojams turi būti suteikta galimybė susipažinti su darbo laiko
apskaitos žiniaraščiu įstaigos vadovo nustatyta tvarka.
Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui skiriamos 3 eilutės: pirmojoje eilutėje
nurodoma faktiškai dirbtas laikas (atskirai naktį dirbtas laikas ir viršvalandžiai) ir neatvykimo į darbą atvejai;
antrojoje eilutėje nurodoma laikas, dirbtas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ir darbo pertraukos,
kurios įskaitomos į darbo laiką; trečiojoje eilutėje siūloma žymėti neatvykimo į darbą atvejus, kurie prilyginti
darbo laikui.
Darbo laiko apskaitos žiniaraščio 1–12 skiltyse nurodomas darbo laiko balansas. Čia atskirai
nurodytos 3 pagrindinės grupės:
1. Faktiškai dirbtas laikas, kurį sudaro darbo tvarkos taisyklėse ir darbo sutartyje numatytas
kasdienis darbo laikas ir viršvalandžiai. Tarnybinės komandiruotės prilyginamos faktiškai dirbtam laikui.
20
2. Neatvykimas į darbą, nurodomi kiekvieno darbuotojo neatvykimo į darbą atvejai per mėnesį pagal
atskiras jų rūšis (taikomas sutartinis žymėjimas).
3. Nedirbtas laikas, prilygintas darbo laikui.
Darbo laiko apskaitos žiniaraščio faktiškai dirbto laiko ir neatvykimo į darbą atvejų per mėnesį
suminėje eilutėje nurodomas struktūrinio padalinio faktiškai dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejų
skaičius.
Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo
nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų
sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.
Už darbo laiko apskaitą atsakingi įstaigos skyriai, padaliniai ar tie darbuotojai, kuriuos nurodo
įstaigos vadovas įsakyme. Darbo laiko apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodekso XIII –
XIV skyriai (žr. Darbo kodeksas).
Į darbo laiką įeina:
• faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose;
• tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas;
• laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti;
• pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką;
• privalomų medicininių apžiūrų laikas;
• stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose; nušalinimo nuo darbo
laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;
• prastovos laikas ir kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.
Į darbo laiką neįeina:
• pravaikšta;
• neatvykimas į darbą administracijos leidimu;
• valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės
pratybos;
• nedarbingumo laikas;
• pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės,
atostogos ir kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.
Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 val. (maksimaliai 48 val.) per savaitę arba 8 val. per dieną.
Kitą svarbią informaciją apie darbo laiko reglamentavimą skaitykite Lietuvos Respublikos Darbo kodekso
XIII skyriuje.
Poilsio laikas – tai laisvas nuo darbo laikas: pertrauka pailsėti ir pavalgyti (0,5 – 2 val.); papildomos
ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku (~30 min.); paros nepertraukiamasis poilsis
tarp darbo dienų (pamainų) (ne turmpesnė kaip 11 val. iš eilės); savaitės nepertraukiamasis poilsis;
kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos); tikslinės atostogos, pavyzdžiui nėštumo ir gimdymo,
tėvystės, mokymosi ir kt. (detaliau skaityti Lietuvos Respublikos Darbo kodekso XIV skyriuje).
21
7. ĮMONĖS VEIKLOS DOKUMENTAI IR JŲ KLASIFIKAVIMAS
Dokumentai atsirado labai seniai. Jie lydi žmogų visą gyvenimą, nes reikalingi visose veiklos srityse.
Be dokumentų, juose užfiksuotos informacijos mes negalėtume atlikti valdymo darbo, be jų nėra istorijos. Nėra
tokios profesijos, kurios atstovams nereikėtų susidurti su dokumentais. Visų profesijų darbuotojai ne tik
naudoja dokumentuose esančią informaciją, bet ir patys juos rengia.
Dokumentas (lot. documentum – pamokomas pavyzdys, liudijimas, įrodymas) – materialus objektas
(popierius, piešinys, nuotrauka, kino juosta), kuriame užfiksuotos kokios nors žinios. Dokumentas –
priemonė įvairiais būdais fiksuoti informaciją, įvykius, faktus, tikrovės reiškinius, taip pat žmogaus mąstymo
ir praktinę veiklą. Visa tai galima fiksuoti raštu, vaizdu, garsu. Tai dokumento sąvoka plačiąja prasme.
Dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos
pateikimo būdo, formos ir laikmenos.
Akivaizdu, kad popieriuje išspausdinta informacija negali užtikrinti efektyvaus keitimosi informacija
proceso, ypač jei partneris yra kitame mieste ar kitoje šalyje. Šiame etape tradicinę informacijos laikmeną,
popierių turi pakeisti netradicinės – elektroninės laikmenos (elektroniniai dokumentai). Tik tokiu būdu
galimas efektyvus priimamų sprendimų informacinis aprūpinimas.
Nepriklausomai nuo to, ar informacija teikiama popierinėje laikmenoje, ar elektroniniame
dokumente, privalomi tie patys valdymo dokumentų įforminimo reikalavimai. Vienintelis skirtumas –
elektroniniame dokumente įprastą parašą keičia skaitmeninis.
Specialiuosius dokumentus organizacijos rengia pagal nustatytus reikalavimus, o organizuodamos
valdymo procesą rengia teisės aktus, tvirtinamuosius ir informacinius dokumentus, sudarančius veiklos
dokumentų sistemą.
Veiklos dokumentai yra universalūs, jie visi rengiami pagal tas pačias taisykles:
• teisės aktai – kolegialių institucijų, įstaigų vadovų, kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčių
valstybės tarnautojų leidžiami teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo funkcijoms įgyvendinti
(įsakymai, nutarimai, nurodymai, potvarkiai, sprendimai);
• tvirtinamieji dokumentai (juose nustatomos pagrindinės organizacijų veiklos normos, tikslai,
uždaviniai, kompetencija, darbuotojų teisės ir pareigos) – teisės aktais tvirtinami kiti teisės aktai, nustatantys
įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo normas (instrukcijos, įstatai, nuostatai, statutas, taisyklės,
reglamentai ir kt.);
• įstaigų siunčiamieji ir vidaus dokumentai (informaciniai), kuriuose pateikiama informacija ar
duomenys, fiksuojami su įstaigos veikla susiję faktai, įvykiai, ryšiai su kitomis įstaigomis (aktai, apžvalgos,
ataskaitos, charakteristikos, pažymos, protokolai, raštai, rekomendacijos ir kt.). Prie šių dokumentų
priskiriami ir asmens rengiami dokumentai – gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas, prašymas,
paaiškinimas (pasiaiškinimas).
Kiekvienos įstaigos dokumentų komplektą lemia jos funkcijos ir kompetencija, sprendžiamų klausimų
pobūdis, jų sprendimo tvarka, ryšiai su kitomis įstaigomis, dokumentų funkcinė paskirtis.
22
Teisinis dokumentų rengimo pagrindas:
1. Lietuvos Respublikos Prezidento įsakai ir dekretai.
2. Lietuvos Respublikos įstatymai.
3. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir potvarkiai.
5. Lietuvos Respublikos ministerijų įsakymai ir nutarimai.
6. Aukštesniosios įstaigos nutarimai ir įsakymai.
7. Įstaigos vadovo įsakymai.
Kiekviena įstaiga turi sudaryti dokumentų sąrašą, kuriais naudodamasi įformins savo veiklą, ir
pridėti jį prie įstaigos Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių. Rengiant dokumentų sąrašą, būtina
vadovautis Valdymo dokumentų klasifikatoriais ir Dokumentacijos planu.
Tam, kad būtų galima įvykdyti dokumento užduotį, greitai surasti ir tvarkingai naudoti jo
informaciją, dokumentas turi būti gerai parengtas, tinkamai įformintas ir juridiškai galiojantis.
8. GAUNAMOS IR IŠSIUNČIAMOS KORESPONDENCIJOS TVARKYMAS
Visa gaunamoji korespondencija, nesvarbu, kokiu būdu ji pateko į įstaigą (paštu, telegrafu ir kt.),
priimama sekretoriate (raštinėje), mūsų atveju Personalo skyriuje. Pirmiausia patikrinama, ar
korespondencija skirta įstaigai, ar nesuplyšę vokai, ar juose yra visi dokumentai. Jeigu korespondencija
atsiųsta ne tuo adresu, ją būtina persiųsti nurodytai įstaigai arba grąžinti siuntėjui. Vokai atplėšiami
(sekretoriate) raštinėje, išskyrus korespondenciją su užrašu „asmeniškai“. Ši korespondencija neatplėšta
perduodama nurodytam asmeniui.
Gauti faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrengimais informaciniai dokumentai, jei yra
užtikrinta jų teksto apsauga ir galima identifikuoti siuntėjo parašą, atspausdinami ir registruojami bendra
tvarka. Jei vėliau atsiunčiamas dokumento originalas, jis registruojamas ta pačia data ir numeriu, kaip
anksčiau telekomunikacijų įrenginiais gautas dokumentas. Jei kartu su dokumentu (prašymu, pareiškimu)
pateikiamas asmens dokumentas (gimimo liudijimas, mokslo baigimo pažymėjimas ir kt.), asmens
dokumentas, padarius jo kopijas, grąžinamas pateikusiajam.
Sekretoriate (raštinėje) mūsų atveju Personalo skyriuje visi gauti dokumentai peržiūrimi ir
suskirstomi į registruotinus ir neregistruotinus. Neregistruotini dokumentai (reklaminiai pranešimai,
programos, periodiniai leidiniai ir pan.) ir asmeniška korespondencija perduodama pagal paskirtį. Ant
registruotino dokumento dedamas gauto dokumento registracijos spaudas ir įrašoma gavimo data.
Kiti dokumentai užregistruojami (22 priedas) ir perduodami susipažinti įstaigos vadovui, jo
pavaduotojui ar struktūriniam padaliniui. Įstaigos vadovas, peržiūrėjęs dokumentą, rašo rezoliuciją, kurioje
trumpai išdėsto, kas ir kokiu būdu turi spręsti dokumente keliamus klausimus ar reikalavimus. Dokumentai
su rezoliucijomis grąžinami į raštinę mūsų atveju į Personalo sk. ir įteikiami vykdytojams. Atlikęs užduotį,
vykdytojas dokumentą deda į bylą, arba perduoda už bylos sudarymą atsakingam struktūriniam padaliniui ar
darbuotojui.
23
Dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą: teisės aktai, siunčiamieji, kiti įstaigoje parengti
dokumentai – jų pasirašymo ar tvirtinimo dieną, gauti – jų gavimo dieną.
Kol dokumentas neužregistruotas, jokios tolesnės procedūros negali būti atliekamos.
9. ĮMONĖJE (ĮSTAIGOJE)PARENGTŲ (SIUNČIAMŲJŲ IR VIDAUS) DOKUMENTŲ
REGISTRAVIMAS
Įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti registruojami, kad būtų įrodytas jų
buvimas įstaigos dokumentų apskaitos sistemoje ir užtikrinta paieška. Dokumentai registruojami dokumentų
registruose: Įstaigos teisės aktai registruojami atskiruose registruose pagal dokumentų rūšis ir saugojimo
terminus. Pasirašyti teisės aktai (vidaus dokumentai – įsakymai, sprendimai ir kt.) registruojami ir, jeigu
reikia, dauginami. Pirmasis egzempliorius įsegamas į atitinkamą bylą, o kiti egzemplioriai perduodami
vykdytojams, struktūriniams padaliniams ar siunčiami kitoms įstaigoms.
Informaciniai įstaigos vidaus dokumentai (protokolai, aktai, pažymos ir kt.) registruojami
atskiruose registruose pagal dokumentų rūšis. Jei tokių dokumentų apyvarta didelė, jie gali būti registruojami
atskiruose registruose pagal sudarytojus, temas, saugojimo terminus, kitą požymį ar jų derinį. Jei
informacinių įstaigos vidaus dokumentų apyvarta nedidelė, jie gali būti registruojami viename informacinių
įstaigos vidaus dokumentų registre, jei kiti teisės norminiai aktai nenustato kitaip.
Informaciniai siunčiamieji ir gauti dokumentai registruojami atskiruose registruose (23 priedas).
Gali būti nustatyti ir kiti siunčiamųjų ar gautų dokumentų registrai pagal korespondentus ar temas.
Dokumentų registruose registruojami vienų kalendorinių metų dokumentai, jei kiti teisės norminiai aktai
nenustato kitaip. Dokumentų registrų kiekį nustato ir jų sąrašą tvirtina įstaigos vadovas. Įstaigos dokumentų
registrų sąrašas (24 priedas) turi būti visiems prieinamas.
Dokumentų registracijos formą bei rekvizitų išdėstymo tvarką joje pasirenka pati įstaiga ir nurodo
įstaigos raštvedybos instrukcijoje. Siunčiami dokumentai paprastai rengiami taip: parengiamas dokumento
projektas, jis spausdinimas, įforminimas, registruojamas ir išsiunčiamas. Prieš atiduodamas dokumentą
pasirašyti, jį parengęs asmuo privalo patikrinti dokumento turinį, ištaisyti korektūros klaidas, suderinti jį su
suinteresuotomis įstaigomis ar asmenimis ir pats vizuoti. Pasirašyti siunčiamieji dokumentai perduodami
sekretoriatui (raštinei) registruoti ir išsiųsti. Dokumentai turi būti išsiųsti tą pačią dieną, kada jie pasirašomi
ir užregistruojami.
Įstaigoje turi būti vykdoma dokumentų kiekio apskaita. Dokumentų kiekis – tai įstaigos gaunamųjų,
siunčiamųjų ir vidaus dokumentų skaičius per tam tikrą laiką (mėnesį, ketvirtį, metus). Dokumentas
apskaitoje registruojamas tik vieną kartą. Gaunamieji ir siunčiamieji dokumentai skaičiuojami sekretoriate
(raštinėje) gautųjų dokumentų pirminio apdorojimo metu ir siunčiamųjų dokumentų registravimo bei
išsiuntimo metu. Dokumentų kiekį ir apyvartos duomenis susumuoja raštinė ir pateikia įstaigos vadovui
susipažinti.
24
10. ASMENS BYLŲ ARCHYVŲ TVARKYMAS
Darbuotojų asmens bylos sudaromos iš dokumentų, patvirtintų dokumentų kopijų ar nuorašų,
tiesiogiai susijusių su konkrečiu darbuotoju per jo darbo įstaigoje laikotarpį. Darbuotojo asmens byloje turi
būti tokie dokumentai:
• dokumentų, esančiu byloje, vidaus apyrašas;
• gyvenimo aprašymas
• prašymas priimi į darbą ar dalyvauti konkurse;
• darbo sutartis
• pareigybės nuostatai (su supažindinimo žyma);
• pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimo į darbą kopija;
• darbuotojo įskaitos lapas
• mokslo baigimo dokumentų kopijos;
• charakteristikos ir rekomendacijos;
• prašymai perkelti į kitas pareigas, atleisti iš darbo;
• įsakymų personalo klausimais kopijos;
• mokslo darbų ar išradimų sąrašas;
• atestacijos lapai;
• kvalifikacijos kėlimo, konkurso darbo vietai užimti komisijų protokolų išrašai;
• pažymos ir kiti dokumentai.
Asmens byla saugojama 75 metus įstaigos archyve, o po to perduodama saugoti valstybės ar
savivaldybės archyvui, kitų asmens bylos dokumentų saugojimo terminai nurodyti lentelėje (žr. 25 priedą).
Asmens bylos archyvavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos archyvų departamento prie LR
Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 dokumentų tvarkymo ir
apskaitos taisyklės. Remiantis šiomis taisyklėmis, asmens bylos lapai numeruojami (žr. 26 priedą) nustatyta
tvarka. Kiekvienos bylos lapai numeruojami atskirai.
11. DOKUMENTACIJOS PLANO FORMAVIMAS
Įstaigos dokumentų tvarkymui ir valdymui visose jos veiklos srityse ir bylų sudarymui užtikrinti
turi būti parengtas numatomų sudaryti bylų planas – dokumentacijos planas. Dokumentacijos planas (30
priedas) parengiamas kasmet, likus mėnesiui iki naujų kalendorinių metų pradžios. Dokumentacijos plane
bylos surašomos pagal įstaigai nustatytas funkcijas ir veiklos sritis. Veiklos sritys ir bylos sisteminamos
įstaigos pasirinkta tvarka.
Kiekvienai dokumentacijos plane įrašytai bylai suteikiamas indeksas, kurį sudaro dokumentacijos
plano punkto ir papunkčio eilės numeris.
25
Dokumentacijos plane įrašytai konkrečiai bylai suteiktas eilės numeris nekeičiamas. Jei kitais
kalendoriniais metais tokia byla nesudaroma, jos numeris į dokumentacijos planą neįrašomas ir kitai bylai
nesuteikiamas. Į dokumentacijos planą įrašomos visos bylos, kurias planuojama kitais kalendoriniais metais
sudaryti ar tęsti. Kiekvienos dokumentacijos plane įrašytos bylos saugojimo terminai nurodomi
vadovaujantis įstatymais, kitais teisės norminiais aktais, nustatančiais dokumentų saugojimo terminus.
Lietuvos Respublikos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtinta
Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė. Rodyklė nustato valstybės ir savivaldybių institucijų,
įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotų asmenų vidaus administravimo, kitų bendrųjų veiklos dokumentų
minimalius saugojimo terminus ir dokumentus, kurie bus perduoti nuolat saugoti į valstybės archyvus.
Dokumentacijos plane taip pat nurodomi už bylų sudarymą atsakingi struktūriniai padaliniai ar
darbuotojai. Dokumentacijos planas rengiamas atsižvelgiant į bendruosius bylų sudarymo principus.
Įstaigoje parengti teisės aktai (nutarimai, įsakymai, potvarkiai ir kt.) dedami į atskiras bylas pagal jų rūšis ir
saugojimo terminus. Tvirtinamieji dokumentai (nuostatai, taisyklės, instrukcijos ir kt.) dedami kartu su teisės
aktais, kuriais jie buvo patvirtinti.
Gauti teisės aktai įstaigos veiklos klausimais (nutarimai, įsakymai, potvarkiai ir kt.) dedami į
atskiras bylas pagal dokumentų rūšis ir sudarytojus. Jei tokių dokumentų gaunama nedaug, jie gali būti
dedami į vieną bylą.
Susirašinėjimo dokumentų bylos sudaromos pagal temas. Susirašinėjimo dokumentų bylų
antraštėse nurodomi konkretūs arba apibendrinti korespondentų pavadinimai ir susirašinėjimo su jais
klausimai.
Dokumentų registrai, pasibaigus jų pildymo laikotarpiui, dedami į bylas pagal jų saugojimo
terminus ar į registre registruotų dokumentų bylas, jei registras nesudaro atskiros bylos.
Bylų antraštės dokumentacijos plane turi būti konkrečios ir aiškios, nurodančios byloje esančių
dokumentų turinį ir rūšį. Jei byla sudaroma iš dviejų rūšių dokumentų, bylos antraštėje nurodomos abi
dokumentų rūšys. Jei byla sudaroma iš trijų ar daugiau rūšių dokumentų vienu klausimu, bylos antraštėje
apibendrintai rašoma ,,dokumentai“. Jei byla sudaroma iš vieno dokumento, antraštėje nurodomas jo
pavadinimas. Bylų antraštėse pavadinimai netrumpinami, nevartojamos nekonkrečios formuluotės.
Sudaromos vienarūšės bylos į dokumentacijos planą įrašomos viena apibendrinta antrašte.
Jei per kalendorinius metus susidaro dokumentų, kuriems bylos dokumentacijos plane
nenumatytos, rengiamas dokumentacijos plano papildymų sąrašas. Į sąrašą įrašytoms naujoms byloms
suteikiamas indeksas, einantis iš eilės pagal patvirtinto dokumentacijos plano atitinkamo punkto papunktį.
Sąrašas derinamas ir tvirtinamas kartu su kitų metų dokumentacijos planu. Sudaromos vienarūšės bylos
įrašomos į tų bylų apskaitos žurnalus, sąrašus jei kiti teisės norminiai aktai nenustato kitokios jų apskaitos.
Dokumentai per kalendorinius metus į dokumentacijos plane numatytas bylas dedami laikantis šių
reikalavimų. Dokumentų rūšys ir turinys turi atitikti dokumentacijos plane numatytos sudaryti bylos antraštę.
Bylos antraštė ir indeksas turi būti užrašyti ant bylos segtuvo. Į bylą dedamas vienas dokumento
egzempliorius. Jei faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais gautas dokumentas
26
užregistruojamas ir jame parašoma rezoliucija, o vėliau gaunamas dokumento originalas, į bylą dedamas
originalas ir anksčiau gauto dokumento lapas su jį gavusioje įstaigoje parašytais rekvizitais.
Dokumentai byloje dedami chronologine tvarka, jei netaikoma kita sisteminimo tvarka. Vardiniai
dokumentai byloje sisteminami pavardžių abėcėlės tvarka. Priedai ir pridedami dokumentai dedami prie tų
dokumentų, kuriems jie priklauso. Jei priedų ar pridedamų dokumentų yra daug, jie gali būti dedami į atskirą
bylą. Į bylas gali būti dedama vaizdinė medžiaga, įstaigos parengti leidiniai, susiję su jos atliekamomis
funkcijomis. Dokumentų juodraščiai ir grąžintini dokumentai į bylas nededami. Byla sudaroma ne daugiau
kaip 150–200 lapų, jei jų yra daugiau, sudaroma kita byla.
Pasibaigus kalendoriniams metams, pagal dokumentacijos planą, jo papildymų sąrašą,
vienarūšių bylų sąrašus ar kitus nustatytus jų apskaitos dokumentus suvedami bylų sudarymo
statistiniai duomenys, jie rašomi dokumentacijos plano suvestinėje.
12. PAREIGINIŲ NUOSTATŲ RENGIMAS
Pareiginiai nuostatai, įstatai, vidaus tvarkos taisyklės priklauso tvirtinamųjų dokumentų grupei. Šie
dokumentai gali būti papildomi šiais rekvizitais: specialiąja žyma, suderinimo žyma, vizomis, supažindinimo
žyma, dokumento paieškos nuoroda, taip pat gali būti nurodytas dokumento rengėjas. Tvirtinamų dokumentų
tekstą sudaro punktai ir jų pastraipos, punktų papunkčiai, kurie rašomi pagal nustatytus reikalavimus.
Tvirtinamų dokumentų tekstas gali būti skirstomas skyriais, skirsniais, poskyriais.
Tvirtinami dokumentai gali turėti priedų (dokumentų formų, lentelių, paaiškinimų ir pan.).
Tvirtinamuose dokumentuose parašo rekvizitas nerašomas, teksto pabaiga žymima horizontaliu brūkšniu,
brėžiamu po tekstu, ties jo viduriu (žr. 31, 32, 33 priedus).
DRAUSMINĖ IR MATERIALINĖ DARBUOTOJŲ ATSAKOMYBĖ
Darbo drausmė teisės literatūroje suprantama keliais aspektais:
1. Kaip kolektyvinis darbo organizavimo principas;
2. Kaip teisės šakos – darbo teisės – principas;
3. Kaip darbo teisės institutas, teisės normų, reglamentuojančių darbo drausmę, visuma;
4. Kaip teisinio darbo santykio turinio elementas(darbuotojo paklusimas nustatytai darbovietėje
darbo tvarkai);
5. Kaip konkretaus darbuotojo elgesys, jo pareigingumas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių).
Darbo drausmė teisės teorijoje dar suprantama objektyviu ir subjektyviu požiūriu. Objektyviu
požiūriu darbo drausmė – visuma teisės normų, nustatančių darboviečių darbo tvarką, darbuotojo, darbdavio
ir administracijos pareigas, darbuotojų skatinimo priemones, drausminės atsakomybės pagrindus, drausminių
nuobaudų taikymą ir reguliuojančių kitus su darbo drausme susijusius santykius.
Subjektyviu požiūriu darbo drausmė suvokiama kaip konkretaus darbuotojo pareiga laikytis jam
privalomų norminių teisės aktų reikalavimų bei vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus,
duodamus remiantis sudaryta darbo sutartimi.
27
Darbo drausmė užtikrinama tokiais būdais (metodais):
1. Įtikinėjimo;
2. Auklėjimo;
3. Skatinimo;
4. Sankcijų (drausminio poveikio priemonių taikymo) (Darbo kodekso komentaras..., 2004).
Darbuotojai pagal Darbo kodeksą turi laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus
darbdavio ir administracijos nurodymus. Už gerą darbo pareigų vykdymą darbdavys gali skatinti darbuotojus
(pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti
tobulintis ir kt.).
Pagal LR Darbo kodeksą darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba
netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo
drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos kitos drausminės nuobaudos.
Drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui.
Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
1. Pastaba;
2. Papeikimas;
3. Atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).
Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir
sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip
darbuotojas dirbo anksčiau. Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę
nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė
nuobauda gali būti skiriama pakartotinai. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės
pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko,
kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, –
ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo
dienos. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas
buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių
reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo
pažeidimo padarymo dienos.
Drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo
skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų. Jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba,
jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui.
Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, (31 priedas) kuriuo vienas darbo santykio
subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.
Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos:
1. Padaroma žala;
28
2. Žala padaroma neteisėta veika;
3. Yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
4. Yra pažeidėjo kaltė;
5. Pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;
6. Žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
Jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais – sužalotojo
(mirusiojo) asmens didelis neatsargumas), žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba
reikalavimas atlyginti žalą atmetamas.
Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai:
1. Darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (Kodekso 249 straipsnis);
2. Žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą (Kodekso 249 straipsnis);
3. Kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai (Kodekso 249 straipsnis);
4. Darbuotojui padaroma neturtinė žala;
Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:
1. Turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);
2. Medžiagų pereikvojimo;
3. Baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;
4. Išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;
5. Netinkamo materialinių vertybių saugojimo;
6. Netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;
7. To, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar
piniginėms vertybėms grobti;
8. Kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.
Šiais aukščiau išvardintais atvejais darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau
kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus Darbo kodekso 255
straipsnyje.
Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:
1. Žala padaryta tyčia;
2. Žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta
tvarka;
3. Žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4. Žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis
darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5. Žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta
specialiuose įstatymuose;
6. Žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
7. Tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
29
14. DARBUOTOJŲ SUSIRINKIMO ORGANIZAVIMAS
Susirinkimai organizuojami pereinant dirbti į kitą skyrių arba iškilus neatidėliotiniems klausimams,
pav.: ruošiantis verslo praktinių mokymo firmų mugei, atsiradus drausmės pažeidimams, keičiant vidaus
tvarkos taisykles ir pan. Susirinkime aptariami darbo metu iškilę klausimai, firmos veikla. Susirinkimo
taisyklių, kurias privalo žinoti ir vadovai, ir pavaldiniai, yra labai daug.
Svarbiausia nepamiršti, jog kiekvienam būtina išmokti formaliąsias susirinkimo taisykles. Kas
susirinkime turėtų būti nuveikta, nustato rengėjai, susirinkimo pirmininkas, tai numatyta ir darbotvarkėje.
Pirmininkas gali keisti nustatytą tvarką. Susirinkimo rengėjai paprastai žino jo strategiją.
Kuo formalesnis susirinkimas, tuo griežčiau laikomasi taisyklių.
Susirinkimo darbotvarkė – tai jame nagrinėtų klausimų sąrašas, sudarytas tokia tvarka, kuria jie
bus svarstomi. Prieštaringi klausimai gali būti pateikti atskirai.
Protokolas (žr. 35 priedą) – tai dokumentas, kuriame fiksuojami kolegialių organų posėdžių,
susirinkimų, pasitarimų, ir pan. renginių klausimų svarstymo eiga bei priimti nutarimai. Protokolas
įforminamas baltame, švariame popieriaus lape, arba jau su atspausdintu jame pirmu ir antru rekvizitas.
Dokumento pavadinimui skirtoje vietoje didžiosiomis raidėmis įrašomas žodis PROTOKOLAS, data su
dokumento registracijos numeriu ir dokumento sudarymo vieta.
Protokolas susideda iš įvadinės ir dėstomosios dalies. Pirmiausia įrašoma ,,posėdis (susirinkimas,
suvažiavimas ir kt.) įvyko“ – data, laikas (2011-06-01 15.00 val.). Įvade nurodoma pirmininko ir protokolą
rašiusio asmens (sekretorės,-iaus) vardai ir pavardės, dalyviai (nebūtina nurodyti užimamas pareigas),
svarstomieji klausimai – DARBOTVARKĖ – tai jame nagrinėtų klausimų sąrašas, sudarytas tokia tvarka,
kuria jie bus svarstomi. Prieštaringi klausimai gali būti pateikti atskirai. Rašant DARBOTVARKĘ visi
klausimai turi prasidėti žodeliu ,,Dėl“.
Reikia išvardinti visus dalyvius (vardas ir pavardė), tarp jų ir kviestuosius asmenis (vardas ir
pavardė). Pastarieji išvardinami atskirai, nurodant jų atstovaujamą įstaigą ir pareigas. Jei dalyvių labai daug,
užtenka protokole nurodyti tik bendrą dalyvavusiųjų skaičių, o prie protokolo pridėti dalyvių registravimo
sąrašą. Protokole turi būti nuoroda į šį sąrašą, pavyzdžiui: 25 nariai (sąrašas pridedamas, 1 priedas) arba 25
nariai (sąrašas pridedamas, žr. priedą). Tokiu pat būdu reikia įforminti ir kviestųjų asmenų registravimą, jei
jų yra daug.
Dėstomoji protokolo dalis skirta kiekvieno klausimo svarstymo eigai. Ji rašoma pagal schemą:
SVARSTYTA, Pranešėjai, NUTARTA. Šie žodžiai spausdinami toliau nuo kairiosios paraštės (pastraipoje)
didžiosiomis raidėmis (išskyrus ,,pranešėjai“).
Po žodžio SVARSTYTA įrašomas darbotvarkės klausimas (vardininko linksnyje) arba pranešimo
tema, pranešėjo vardas bei pavardė, pareigos, trumpas pranešimo turinys. Jei pranešimo tekstas pridedamas
prie protokolo, jo turinys neaprašinėjamas, o skliausteliuose nurodoma, pavyzdžiui: (pranešimas pridedamas,
2 priedas) arba (pranešimas pridedamas, žr. priedą).
30
Pranešėjai – rašoma kalbėjusiųjų asmenų vardų raidės, pavardės ir trumpas pasisakymų turinys, jei
šių pasisakymų tekstas nepridedamas. Pridedant pasisakymų tekstą, rašoma analogiška nuoroda, kaip ir
pridedant pagrindinio pranešimo tekstą.
Po klausimo svarstymo dalies rašomas žodis NUTARTA (NUSPRĘSTA), priimtas nutarimas
(sprendimas) konkrečiu darbotvarkės klausimu. Jei svarstomu klausimu balsuojama, nurodomi balsavimo
rezultatai. Jei nutarimas (sprendimas) susideda iš dviejų ar daugiau punktų, po žodžio NUTARTA
(NUSPRĘSTA) rašomas dvitaškis ir tekstas dėstomas punktais. NUTARIMAS gali būti pridedamas atskiru
dokumentu.
Kiti darbotvarkėje numatyti ir apsvarstyti klausimai protokoluojami tokia pačia tvarka.
Protokolą pasirašo pirmininkas (-kė) ir protokolą rašęs asmuo sekretorė (-ius), jei kiti teisės aktai
nenustato kitaip. Protokolai gali būti išsamūs ir glausti. Protokolai nevizuojami ir nederinami.
Dokumentų išrašai
Išrašas (žr. 36 priedą). Dokumentų išrašai daromi iš įstaigoje sudarytų ar joje saugomų dokumentų
(švariame dokumentams skirtame rašyti A4 formato popieriaus lape), kai reikia pateikti dokumento dalį,
susijusią su konkrečiu faktu ar sprendimu, konkrečiu fiziniu ar juridiniu asmeniu arba apibrėžta asmenų
grupe. Specialiosios žymos rekvizito vietoje rašomas žodis ,,Išrašas“, iš dokumento išrašomas dokumento
sudarytojo pavadinimas, dokumento pavadinimas, dokumento data, registracijos numeris, reikiama
dokumento teksto dalis ir parašo rekvizito dalys (be parašo). Parašo rekvizite po pareigų pavadinimu
dedamas įgaliojimus turinčio struktūrinio padalinio antspaudas, užrašomas ,,tikrumo žymos rekvizitas“.
15. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA
Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui,
sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose,
kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba kad ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Kiekvienam
darbuotojui privaloma sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo
sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos
ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę
kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo
sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais yra darbdavio pareiga. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemones
įmonėje finansuoja darbdavys.
Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė įmonėse vertinama pagal tai, kaip darbo priemonės, darbo
sąlygos įmonėje, jos padaliniuose atitinka teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimus. Vertinant darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, nustatoma profesinė rizika – traumos ar kitokio
darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio
(veiksnių) poveikio.
Profesinė rizika turi būti įvertinta kiekvienoje įmonėje. Profesinės rizikos vertinimo tvarką įmonėse
nustato Profesinės rizikos vertinimo nuostatai. Profesinės rizikos vertinimą organizuoja įmonės vadovas ar
darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai. Profesinės rizikos vertinimas vykdomas
31
pasitelkiant darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus bei profesinės rizikos veiksnių tyrimo įstaigas. Turi
būti įvertinta kiekvieno darbo aplinkos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, ergonominio,
psichosocialinio, fizinio) darbuotojams keliama rizika. Nustačius riziką, turi būti užpildomos Profesinės
rizikos nustatymo kortelės kiekvienam rizikos vertinimo objektui. Profesinės rizikos nustatymo kortelių
duomenys turi būti apibendrinti ir užpildytas nustatytos formos Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės
pasas. Įvertinus profesinę riziką, įmonėje turi būti parengtas ir patvirtintas rizikos šalinimo ir mažinimo
priemonių planas, kuriuo vadovaujantis įgyvendinamos rizikos prevencijos priemonės.
Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja Darbo kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos
įstatymas, kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba socialinės
apsaugos ir darbo ministro kartu su kitais ministrais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti
darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, iš jų teisės aktai, parengti įgyvendinant atitinkamas Europos
Sąjungos direktyvas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Darbuotojų saugos ir sveikatos 2009–2012 metų
strategija.
Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, gali paskirti vieną ar daugiau
darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar (ir) sudaryti
sutartį dėl darbo saugos ir sveikatos paslaugų teikimo su licencijuotu fiziniu ar (ir) juridiniu asmeniu. Visais
atvejais saugos ir sveikatos specialistų, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti
pakankamai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones.
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas, teises,
pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų
saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai. Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos rūšys,
kurių įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir (ar) darbuotojų skaičių, privalo būti steigiamos darbuotojų
saugos ir sveikatos tarnybos, ir ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti
nesteigiamos, o jų funkcijas vykdo darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo. Jų žinios iš
darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo
ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais bendraisiais nuostatais. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose
nustatomos ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos
funkcijas (kai tarnyba nesteigiama) gali atlikti darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo.
Darbdavys informuoja darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiančius asmenis apie įmonės
darbuotojus, atsakingus už pirmąją medicinos pagalbą ir priešgaisrinių bei evakuavimo priemonių
įgyvendinimą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nurodomos darbdavio pareigos sudarant saugias ir
sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.
Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos rengiamos ir tvirtinamos prieš pradedant eksploatuoti
įmonę, jos padalinius, darbo vietas, darbo priemones, prieš diegiant naujus technologinius procesus ar
pradedant darbus. Įmonėse vykdomi instruktavimai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais:
• įvadinis;
• pirminis darbo vietoje;
32
• periodinis darbo vietoje;
• papildomas darbo vietoje;
• tikslinis darbo vietoje.
Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos rengiamos ir tvirtinamos remiantis Lietuvos Respublikos
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 Dėl darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo.
Kiekviena instrukcija privalo turėti pavadinimą ir numerį, pvz., „Automobilių šaltkalvio darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukcija Nr.1“, „Automobilių šaltkalvio, atliekančio variklio ar jo dalių pakeitimo
darbus, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija Nr.2“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija
naudojant kompiuterinę įrangą Nr.3“, „Gegnių tvirtinimo prie stogo ir stogo dengimo darbų darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukcija Nr.4“. Instrukcijos įforminimo rekomenduojamas pavyzdys (žr. 37 priedą).
Patvirtintos instrukcijos registruojamos įmonės ar padalinio darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų
registravimo žurnale (žr. 38 priedą).
Dokumentų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, saugojimo terminai nurodyti lentelėje (žr. 39 priedą).
16. VIZITINĖS KORTELĖS IR JŲ NAUDOJIMAS
Vizitinės kortelės sąvoka atsirado XIX a. Tais laikais vizitinė kortelė buvo neatsiejama dvarininkų
bendravimo priemonė, padedanti plėsti pažįstamų ratą. Ir dabar bet kuriame oficialiame susitikime
neapsieinama be vizitinių kortelių. Jos tapo mūsų gyvenimo kasdienybe, būtinu atributu prisistatant ar
susipažįstant. Vizitinė kortelė - tai lapelis kuriame yra nurodomi svarbiausi duomenys apie asmenį. Tai yra
jūsų arba atstovaujamos firmos atspindys. Pagal vizitinę kortelę dažniausiai yra susidaromas pirmas įspūdis
apie savininką.
Vizitinėje kortelėje informacija skirstoma į dvi dalis: pažintinę ir kontaktinę. Pažintinė yra vardas,
pavardė, pareigos bei organizacija. Kontaktinė - telefonai, faksas, adresai ar kt.
Vizitinėje kortelėje galima nurodyti tik telefoną ar elektroninį paštą. Tarnybinis protokolas
nedraudžia rašyti kelis adresus, bet daugiau kaip du paprastai nenurodomi. Svetimo fakso ar telefono
numerį galima įrašyti tik gavus to asmens sutikimą.
Kalbos požiūriu yra trys vizitinių kortelių rūšys:
• informacija rašoma viena kalba;
• vienoje pusėje rašoma viena kalba, kitoje - kita;
• vienoje pusėje rašoma dviem kalbomis.
Teisingiausios ir tinkamiausios yra pirmosios: lietuviui teikiame lietuvišką kortelę, anglui anglišką,
rusui - rusišką, vokiečiui - vokišką, tad vykstant į užsienį, pravartu turėti vizitinių kortelių tos šalies kalba.
Visiškai nepaisančios protokolo yra kortelės, kurių vienoje pusėje rašoma dviem kalbomis.
Kortelės tekstas turi būti lakoniškas, taisyklingas. Šriftą galima parinkti savo nuožiūra. Svarbu, kad
jis būtų estetiškas ir aiškus. Vizitinės kortelės tekstas rašomas viena spalva. Labi svarbu, kad kortelė būtų
33
paprasta ir funkcionali. Įvairūs pamarginimai ir piešinukai solidumo jai nesuteikia, priešingai – atskleidžia
prastą skonį.
Vienoje kortelėje negalima nurodyti ir įmonės veiklą apibūdinančios ir asmeninės informacijos.
Vizitinė kortelė, kurioje šalia informacijos apie įmonę nurodytas ir asmens vardas, pavardė, pareigos,
neatitinka vizitinių kortelių reikalavimų
Dažniausiai vizitinėmis kortelėmis keičiamasi dalykinių pokalbių ar priėmimų metu. Vizitinės
kortelės įteikimas – svarbus veiksmas. Vizitinė kortelė, elgesys ją paimant ar įteikiant formuoja pirmąjį
įspūdį apie Jus.
Keitimasis vizitinėmis kortelėmis prasideda nuo paties svarbiausio dalykiniame pokalbyje ar
susitikime dalyvaujančio asmens. Prisistatydamas rangu žemesnis asmuo įteikia savo vizitinę kortelę rangu
aukštesniam, o pastarasis atsako tuo pačiu. Gali būti ir išimčių. Jei rangu aukštesniam asmeniui reikia
užmegzti kontaktą su rangu žemesniu asmeniu, jis gali inicijuoti keitimąsi vizitinėmis kortelėmis pokalbio
metu. Nuo to , kaip elgsitės su savo partneriais ar kolegomis priklausys ir jų požiūris į jus bei jūsų
organizaciją.
Svarbiausia kortelių funkcija – priminti naujas pažintis, pavardes adresus. Į vizitines korteles būtina
atsakyti, t.y. jei vizitinę kortelę duoda jums, tai ir jūs turite įteikti savo, todėl visada turėkite savo vizitinių
kortelių. Jei atsitinka taip, kad tuo metu neturite , būtina pasiaiškinti, kodėl jos negalite įteikti, pvz..,
Kaip tyčia visas išdalinau” arba
,,Pasikeitė mano telefono numeris, todėl užsisakiau naujas korteles” ir pan.
Vizitinę kortelę įteikite atsuktą tekstu į pašnekovą, kad imdamas jis galėtų perskaityti įrašus.
Duodant vizitinę kortelę dera dar kartą pasakyti savo pavardę. Tai ypač aktualu bendraujant su
užsieniečiu – taip jis geriau suvoks jūsų pavardės tarimą. Gautoje vizitinėje kortelėje nedera daryti kokių
nors įrašų. Jei pašnekovas nori nurodyti dar vieną savo telefono numerį, tai jis turi padaryti pats ant savosios
kortelės. Gavę kieno nors kortelę, elkimės su ja pagarbiai- perskaitykime tai, kas joje parašyta, pagirkime
kortelės dizainą.
Jei kortelėmis keičiamasi draugijoje, reikėtų apdalyti jomis visus. Jei reikiamo kiekio kortelių
neturite, atsiprašykite ir neduokite jų niekam. Saugokite, kad vizitinės kortelės nesusiteptų, kad visada
atrodytų kaip naujos, nes tai – jūsų pačių ir jūsų organizacijos simbolis.
Kortelės siunčiamos po sėkmingo vizito, pridedamos siunčiant dovanas, kvietimus į parodas ar pan.
Yra atvejų, kai vizitinės kortelės nedera siųsti paštu ar perduoti per trečiąjį asmenį. Pvz., pradėjus eiti naujas
pareigas ir norint susipažinti su partneriais ar tomis įstaigomis, su kuriomis ateityje teks bendradarbiauti,
dera pačiam atvykti į atitinkamą įstaigą ar firmą (tai vienintelis atvejis, kai dėl apsilankymo nereikia tartis iš
anksto) ir sekretorei ar administratorei įteikti savo vizitinę kortelę. Kortelė adresuojama vadovui, nesvarbu,
ar jis tuo metu yra darbo vietoje, ar ne. Jei vadovas tuo metu laisvas, pažintinį susitikimą inicijuoja jis
Įvairiose šalyse keitimosi vizitinėmis kortelėmis etiketas yra specifinis, tačiau viena taisyklė galioja
visada ir visiems – su kitais žmonėmis, siūlančiais savo vizitinę kortelę, elkitės taip, kaip norėtumėte, kad su
jumis elgtųsi, kai jūs įteikiate savo kortelę. Tada ir jūs prisiminsite tuos žmones, ir jie jus prisimins.
34
LITERATŪRA
1. ADAMONIENĖ, R. 2007. Karjeros projektavimas ir valdymas [Elektroninis išteklius]: mokomoji knyga Kaunas: Akademija.
2. Adamonienė, R. Raupelienė, A. Žmogiškųjų išteklių valdymas organizacijoje 2008 [Elektroninis išteklius]: mokomoji knyga Kaunas: Technologija.
3. ADAMONIENĖ, R. ir kiti 2004. Personalo valdymas: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija.
4. CEMNOLONSKIENĖ, D. ir kiti. 2007. Darbo teisė buhalteriams: darbo sutartis, darbo laikas ir darbo apmokėjimas, darbuotojų komandiruotės, atostogos. Vilnius: Pačiomis.
5. Dokumentų rengimo taisyklės. 2001. Valstybės žinios, 2006, nr. V-58. Vilnius.
6. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės. 2001 (2005-11-02).
7. DAMBRAUSKIENĖ, G. ir kt. 2004. Lietuvos teisės pagrindai. Vilnius: Justitia.
8. LAURINAVIČIENĖ, A.; RANCOVA, G. 2003. Personalo dokumentai. Vilnius.
9. LUKŠAITĖ, D. 2006. Organizacijos dokumentų apskaita ir jos tvarkymas. Biuro administravimas, nr. 11, p. 25–32.
10. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas. 2002. Valstybės žinios, nr. 64-2569 (su vėlesniais pakeitimais). Vilnius.
11. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas . 2003. Valstybės žinios , 2003, nr . IX-1672. Vilnius.
12. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. A1-186/V-694 „Dėl įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2003, nr. 89-4039. Vilnius.
13. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinis puslapis. 2011. LRV nutarimai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2011-05-17]. Prieiga per Internetą: <http://www.socmin.lt/index.php?543753386>
14. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2005, nr. 70-3170. Vilnius.
15. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. 2004. Individualūs darbo santykiai, lll dalis. Vilnius: Justitia.
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 metų balandžio 24 d. nutarimas Nr. 503 „ Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių, darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms pateikimo patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2006, nr. 102 – 3948 (su vėlesniais pakeitimais). Vilnius.
17. LR Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2003, nr. 81-3690 (su vėlesniais pakeitimais). Vilnius.
18. Pavyzdinė darbo sutarties forma. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115. Valstybės žinios,, 2003, nr. 11-412 (su vėlesniais pakeitimais). Vilnius.
19. STRAZDIENĖ, D. 2009. Rašytinė komunikacija: mokomoji knyga. Kaunas: Akademija.
20. RINKEVIČIENĖ, A. 2007 Dokumentų rengimo naujovės ir kalbos aktualijos: įforminimas, tekstai, kalbos klaidos, pavyzdžiai. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.
21. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2010, nr. 73-3728. Vilnius.