155

Ac­ta humanitaric­a universitatis Saulensis.T.18(2014).155–171.ISSN1822-7309

J u l d i t a N A G L I U V I E N ėŠiaulių universitetas

Pagrindinės są­vokos: „kavinės literatūra“, ekstraktas, eskizas, Amžių sandū­ra, fin de siè­c­le, feljetonas, aforizmas, anekdotas, eilėraštis proza, impresionistinė miniatiūra, karnavališkumas.

Vienamefeljetone,nukreiptamepriešVienoskavinėsliteratus,EmilisSzittyapiktinasi,esąAltenbergoįtakaliteratūriniamAmžiųsandūrosgyvenimuitokiadi-delė,jogdabartiniairašytojai,siekdamigreitosšlovės,tikirterašą„altenbergišku“stiliumi.Šiamnepelnytam,autoriausnuomone,susižavėjimuiantrinąsnetirnepa-lenkiamu,„nekorumpuotu“ laikomasVienos literatūroskritikasKarlasKrausas,kurisbičiulioAltenbergoatžvilgiustaigaprarandąsplunksnosaštrumąirkalbosdovaną...Galiausiaistraipsnioautoriusišreiškiaviltį,kadAltenbergo,„ofi­cialiaibiurgeriųirkokečiųpripažintoVienosbohemiečio“kultasgreitulaikususilauksde-ramoskritikos(H e e r i n g 1993,145–146)1.PanašiaisudidžiunepasitenkinimuirAntonasKuhvisątometomažąjąproząkildinaišPeterioAltenbergokūrybos(K u h 1981,21).DaugumaitadAltenbergastampareprezentacinefi­gūra„kavi-nėsliteratūros“,„žanro“,kurioapibūdinimasdariršiandientyrinėtojamssukelianemažaiproblemų.

Šiosrūšies literatūrosdefi­nicijanestokojagriežtassąvokosribassprogdinan-čiosmetaforizacijos.Michaelis Rössneris siūlo pastarąjį terminą, kaip pirminį,„darbinį“variantą,aiškiaisuvokdamas,jog„žanru“šiotipoliteratūrinęprodukcijągalimavadintitiksąlygiškaiirtikkalbantapievadinamuosiuskavinėsliteratus–„JaunosiosVienos“autorius išGriensteidlioperiodo irautorius išCafé Central fazės:AlfredąPolgarą,AntonąKuh,PeterįAltenbergą2(R ö s s n e r 1999,10).

Jeigu preliminariai priimtume prielaidą, jog kavinės literatūrą lemia kavinėkaip„rašymoerdvė“(R ö s s n e r 1999,163),vienaišpirmųjųkavinėsliterato(va-1EmilSzittya,„Schnorrer-BohemeimCaféCentral“,141–147.Altenbergokultasimablės-tituojaupojomirties.Galiausiaipokarošisvienuolikoseskizųtomųautoriusnebesukelianiekamjokiųasociacijų.Ilgąlaikąnevertaiužmirštas,Altenbergasintensyviauimtastyri-nėtidevintodešimtmečioviduryje.2DaugiauapieliteratūrinėskavinėsperiodizacijąVienoježr.N a g l i u v i e n ė 2012.3ŠįterminąpasiūloMichaelisRössnerisįvadiniameknygosapieLiteratūrinę kavinę ir ka­vinės literatusstraipsnyje„DasKaffeehausalsOrtliterarischerProduktionunrRezeptionzwischen1890und1950inEuropaundLateinamerika“(R ö s s n e r 1999).

Peteris altenbergas ir „kavinės literatū­ra“

156

Juldita Nagliuvienė

dinamojo„centralisto“)apibrėžčiųeseistineformagalėtumelaikytiAlfredoPolga-ro„CaféCentralteoriją“(„TheoriedesCaféCentral“;P o l g a r 1984,254–259).Čiasakoma:

„Egzistuojarašytojų,kurienegalirašytiniekurkitur,tikCafé Central,tikčia,tikdykinėjant,jiemspadengiamasdarbostalas,tikčiajųglebustingumasnešavaisių.<...>Egzistuojapoetųarkitųdarbininkų,kuriemstikCafé Centralateinaišganinga,pragyvenimuiuždirbantimintis,<...>tylenių,kurietikCentralyje atranda savo ar skolinasikitųkalbą“(Ibid.,258).

Irvėliaudaugumatometorašytojųapibūdindavokavinėsliteratą,kaipžmogų,kuris„savopoetiniuskūriniusaršiaipkokiąrašliavąbrandinotikkavinėse.Tikšiaplinkasuteikėtamreikalingąnuotaikąirinspiravo,ypačpriešpiet“(taipapie„pa-siutusįreporterį“(<vok.‚rasenderReporter‘)EgonąErwinąKischąrašoWalterisMichalitschkesavoprisiminimuose;B i n d e r 2000,245).

Įakiskrintaironiškašiųapibūdinimųstilistika.Kavinėsliteratasbuvolaikomasmenkaverteliteratūrinėsscenosfi­gūra,savotiškuliteratūriniuprovincialu,„diletan-tu“4,autsaideriu,neturinčiuteisėspretenduotiįpoetovardą,matpoetastradiciškaireiškėDievoapdovanotątalentą,otalento,anotdaugumoskavinėsliteratūroskri-tikų,kavinėsebesilankantisliteratasištiesstokoja5.Paradoksalu,joggriežčiausiaismerkiantys,tokiekaipKarlasKrausas(str.„DemolirteLiteratur“�)arEduardasWenngrafas(esė„KaffeehausundLiteratur“�),patyslankėsiirdirbokavinėse.

Atsiliepimuosebuvoteigiama,kadtiktalentingamrašytojuinereikiajokiosins-piracijosiššalies.Jisnemedžiojaafektų, jisneieškoįkvėpimo,jisneparazituojakitųkūrėjųsąskaita,jisnešvaistosavobrangauslaikokavinėsepriekortųstaloar4 Šį kavinės literato apibūdinimą itin išsamiai ėmėsi aptarti Egonas Friedellis knygoje,skirtojemoderniaipoezijai,visųpirma,Altenbergokūrybai(F r i e d e l l 1992,132–137).Studijojeapverčiamadiletantizmosąvokataip,jogjitampaoriginalumo,netgigenialumodefi­nicija.Čiasakoma,jogtikpradedančiamdiletantuiyrabūdingavitalinėenergija,natū-raliaiatspindimajokūryboje,taddiletantizmasišesmėsesąsitinkūrybingas.Diletantaskuriąs„visiškainesąmoningai,išsavęs,tarsimedis,metantisvaisius“(Ibid.,133).Jistarsinakvišanenustojarašęs,nesrašymasjamsusijęsnesugebėjimuarnegebėjimurašyti,osuvidinenesąmoningabūtinybe.Jamnebūdingasintelektualusžvilgsnis,tadjisrašąsapietai,kątiesiogiaistebi,jisne„produkuoja“,jis„kuria“,jokūrybapriskirtinane„literatūrai“,o„poezijai“.Intelektualas,anotjo,niekadanegalėssukurtikažkoabsoliučiainaujo,tikdile-tantas,kokiujislaikėirAltenbergą,sukeliaperversmąmoksleirmene.5IšRichardoSpechtoprisiminimųsužinome,jogXIXa.pabaigojeCafé Griensteidl besi-lankančiųvisuotinaipripažintų,„itintalentingais“, tikraispoetais laikomųkūrėjųgildijagriežtaiatsisakėspausdintisavoeilėraščiusantologijoješaliatokių„diletantų“kaipArthu-rasSchnitzleris,HugovonHofmannsthalis.Likimoironija–šių„tikrųvokiečiųpoetų“,„Vienoslyrikosvilties“,tokiųkaipFritzasLemmermayeris,FranzasChristelis,HermannasHango,JosephasKitirasirkiti,šiandienniekasjauirnebeprisimena,ovadinamieji„dile-tantai“,„kavinės literatai“ne tik išliko,bet irpelnėpasaulinįpripažinimą(„AusjungenJahren“,95–105;Ve i g l 1991,98).�Žr.H e e r i n g 1993,60–87.�Žr.D i e W i e n e r M o d e r n e 1981,638–642.

157

Peteris altenbergas ir „kavinės literatū­ra“

dalyvaudamastuščiosediskusijose, jisneapsijuokianuolatinėsesavęspateikimoklounadose,o„kavinės literatams“, tarp jų irAltenbergui,buvopriskiriamivisišiebruožai.Apietai,kadtikraliteratūrinėprodukcijaneįmanomatriukšmingoje,prirūkytojekavinėsterpėje,kadkavinė„yradvasinioištvirkimomokykla“,kadji„praryjamūsųinteligenciją,mūsųšvietimą“,kadjoje„palaidojamasliteratūrinisgyvenimas“(D i e W i e n e r M o d e r n e 1981,641),galimeišskaitytinevie-no kritiko darbuose.

Irvisdėlto,nepaisantkavinėsliteratamsprikišamo„tingumo“,„impotencijos“ar„neveiksnumo“,stebinašiųautoriųdaugiausiapublicistikojeišspausdintoslite-ratūroskiekis.ŠtaiUlrikeLehnerbaigiamajameAntonoKuhrinktinėsZeitgeist im Literaturc­afé straipsnyje8sako,jogmitas,esąKuhbuvęsne„rašytojas“(<vok.‚Schriftsteller‘),okalbėtojas(<vok.‚Sprechsteller‘9),yragerokaiperdėtas(šiuometu, anot straipsnio autorės, jau suskaičiuota apie tūkstantis įvairių jo tekstų,spausdintųlaikraščiuoseiržurnaluose).Panašiaigalimakalbėtiirapiekituskavi-nėsrašytojus:AlfredasPolgarasdarsavogyvenimometaisbuvoišleidęs27rinkti-niųraštųtomus,Altenbergas–vienuolikaknygų,norspradėjosavokūriniusrašytiirspausdintiganėtinaivėlai.Lygiaitaippatvertudėmesioliteratūrinėsprodukcijoskiekiupasižymėjoirkitikavinėsliteratai–EgonasErwinasKischas,EgonasFrie-dellis,kąjaukalbėtiapietuosrašytojus,kuriuosbūtentkavinėserdvėpalaipsniuiauginoišmažųjųliteratūrosžanrųautoriųikidramatikųarromanistų:tarpjųpa-minėtiniKarlasKrausas,JosephasRothas,HeimitovonDodereris,MaxasBrodas,Franzas Werfelis, Friedrichas Torbergas ir kiti.

8UlrikeLehner,„Nachwort“,K u h 1985,257–260.9Išsamiausiąkomentarąšiailaikysenai,kuriąpirmasisįvardijoEgonasFriedellis,atran-dame Friedricho Torbergo knygoje Tante Jolesc­h oder der Untergang des Abendlandes in Anekdoten:„Tapravardebuvoapibūdintavisašiogabaus,itinsumanaus,daugiauneitiesiogjuokingonaivuolio,aukščiausiulaipsniudvasingokarštakošiosilpnybė.Neaišku,arjąsąlygojodisciplinostrūkumas,kaipbandėįtikintigeraijįpažinoję,archarakterione-buvimas.Galšisžmogus,kuriamvertaipriskiriamasgarbingasbohemiečiotitulas,buvotinginys,kaipbohemiečiuiirpridera,irjotingėjimasneleidoišsiskleistijotalentui,ogalviskąlėmėjokvestionuotinas(švelniaipasakius)elgesyssupinigais,kuriuosjismieliaubuvolinkęsužsidirbtimeistriškaikaulydamas,neimeniškairašydamas...Betkokiuatve-ju,nekalbantapiekaikuriuosišimtiniusatvejus,jamnepavykdavopriekavinėsstalobejokiovargolietebesiliejantįsolidųhumorąbeipokštavimąperteiktispausdintineforma,juolabiauperteiktispausdintužodžiuknygoje.Irjeiguvisdėltopabandydavo,spausdintimažifeljetonaiirskiltys,kuriuosjisrašydavoužitindideliushonorarus,neturėdavoniekobendrosusavožodineforma, iratvirkščiai,savoderamąkokybęvėlpasiekdavotikantpranešėjopodiumo.<...>Kuhgalėjonuostabiai improvizuoti, jopranešimaiekspromtu,susilaukdavęneapsakomaididelėsauditorijos,neturėjosaulygių,netgiad hoc­ suformuluo-tossentencijosbuvotaippersmelktosjoasmeninėscharizmos,temperamentobeisąmojin-gumo,jogjųbuvoneįmanomavėliauperpasakoti,juolabiauperteiktispausdintužodžiu“,T o r b e r g 2008, 249–250.ApieKuh taip pat žr.Geza vonCziffra, „AntonKuh, derSchnorrer-König“,H e e r i n g 1993,173–188;arbaFranzWerfel,„DerletzteKaffeehaus-literat“,Ibid.,192–193.

158

Juldita Nagliuvienė

Nuolatpaliudijama„tiesa“,jogkavinėjedirbantysfeljetonistaibuvo„niekamtikę“rašytojai,tačiaupuikūsoratoriai,spontaniškikalbėtojai,galintysuždegtiirpaskuisavevestiminią,tarnavokavinėserdvėjekuriamosartistinėssaviinsceniza-cijostikslui,kuristurėjopatvirtinti,esąkavinėsliterataitikdėlautentiško„vidinionegebėjimo“(kurisvėlgibuvodaugiauinscenizuotas,neividujaipagrįstas10) kurti tradicines„romanines“(omenyturimanatūralistinėirrealistinėromanopakraipa,moderniųjųpoetųtraktuojamakaippoezijosnuosmukis)formasišvengiabeatodai-riško,tuščioplepėjimo.Taipbuvopagrindžiamamoderniojimišriųjųžanrųesteti-kosteorija,apimantiir„autentiškos“kalbos,vienusakiniu,vienužodžiuatspindin-čiosbūtiesesmę,paieškas.

Tačiaunegalimapaneigtiirfakto,jogapskritojostalodiskusijosnevisadabuvovaisingos,dažnaivedėkūrybinioakligatviolinkarbaneužrašytostiesiogprapul-davo.Kartaispokalbiainuklysdavo įbanalybes,užstrigdavo tuščiojeanekdoto11 formojearlaikinuoseneprasmingųįvykių,„šiosdienos“debatuose.Atskirirašy-tojaineretaivengėsavarankiškumo,laikėsi„nuolatiniostalotaisyklių“,dirboprietospačiosmedžiagos,kaipirkitiliteratūrinioforumodalyviai,kūrėvariacijastospačiostemosšešėlyje–apievienaskitoribojimą,savarankiškumostokąrašėirKrausassavo„Sugriautojeliteratūroje“(H e e r i n g 1993,60–90).

„Kavinėsliteratūros“tyrinėtojai,tokiekaipMichaelisRössneris,AndreaPor-tenkirchnerarCarinaTrapper,pabrėžia, jogšįžanrąatspindi literatūrinėmažojiforma, tiesiogiai susijusi su kavinės erdvėje prie apvaliojo nuolatinio lankytojostaloperskaitytu ir aptartužodiniupranešimu.Tokio tekstobruožai–„jo trum-pumas, itin kondensuotas, įsimenantis vaizdavimas, oratoriškumas, aktualumasir sąsaja sukonkrečiuprie-tekstu“ (juogalibūtikoks įvykisar tiesiogkavinėjediskutuojama tema) (R ö s s n e r 1999,59).Dialogiškumas,mainųcharakteris,orientacijaįpublikąsuteikėtokiopavidaloliteratūraigyvybingumą,intensyvumą.Buvosudaromasįspūdis,tarsitekstasgimtųspontaniškosdiskusijoskonkrečioje

10Tokios saviinscenizacijos,bandant įtikinti suvokėjąkūrybiniu autoriaus „neįgalumu“,tekstų trivialumu, neišbaigtumu, net „niekingumu“, nestokoja ir Kafkos dienoraščiai,laiškaibeikaikuriejoapsakymai,pavyzdžiui,„Badomenininkas“arba„DainininkėJoze-fi­naarbapeliųtauta“,arba„MedžiotojasGrakchas“.Visišieapsakymaikilętiesiogiaiiškavinėskultūros,sukuriaKafkabuvoneatsiejamaisusijęstiekasmeniškaipersantykįsuMilenaJesenska,tiekper„Prahosratelio“,kuriamvadovavoMaxasBrodas,veiklą.11FriedrichasTorbergasanekdotąlaikoautentiškiausiukavinėskultūrosžanru,visajopri-siminimųknygasudarytaišanekdotų,surinktųliteratūrinėskavinėserdvėje(T o r b e r g2008,114).Daugumakavinės literatų idealizuojaanekdotąkaip„dvasiniopokštavimo“formą, kaip „sportą, dvasinę gimnastiką“ (MilanDumbrovic, „Diagnose des Literaten-cafés“,H e e r i n g 1993,210).Tačiaudažnaipokštavimasvirsdavožeminančiapajuoka,nukreiptaprieškitostalolankytojusbeikavinėskeistuolius,atlikdavusius„atpirkimoožio“vaidmenį.Altenbergovėlyvuosiuosetekstuoseaptinkamesąmojingogynimosinuopana-šių išpuoliųsegmentų(pvz.,eskize„Nesvarbūssvarbūs įvykiai“ („UnwichtigewichtigeEreignisse“)išVita Ipsa).Sąmojuiržodžiųžaismupoetasbandoapversti„beprotybės“bei„diletantizmo“,kuonuolatbuvokaltinamas,sąvokas.

159

Peteris altenbergas ir „kavinės literatū­ra“

grupėjemetu12.Tekstųoratoriškumą,Rössnerioteigimu,sustiprinoteziškumas,są-mojingumas,oratoriniomenoliekanos,kodiniaižodžiaiirneologizmai,tamtikrasasociacijųtinklas,parodijuojantyselementai,taikomikitomskartaistojepačiojekavinėjestaliukąrezervavusiomsliteratūrinėmsgrupėms,ypačtoms,kuriosbuvosusijusiossutradicinėmisliteratūrinėmisformomis(Ibid.,584).Nenuostabu,kadkalbaibuvoskiriamasišskirtinisdėmesys,kalbosvaldymasbuvosuvokiamaskaipegzistencinėbūtinybė,nessaveoratoriškaipateikęsliteratasgalėjotikėtis,kadbuspastebėtas,priimtasįnuolatiniolankytojostalo„akademiją“irkolegųpasiūlytasspausdinti.Viešumasgarantavopragyvenimošaltinį.

Pagrindinistokiotekstotikslas–įvairiomispriemonėmisįeitiįdialoginįsanty-kįsuišmaniu,intelektualiuskaitytoju.Neretai„išmanumas“ar„intelektualumas“buvosprendžiamaspagaltai,kaipskaitytojasgebaiššifruotiįvairiustekstokodus,netikėtasasociacijasaržodžiųžaismą,kaipjisįvaldęskalbą,kaiplaisvaioperuojakreatyvinėmiskalbosžaidimopriemonėmis.Paprastaiskaitytojas,neturintissanty-kiosutamtikronuolatiniolankytojostalogrupe,kurioscentrąsudarydavokoksnorslyderis,dvasinismentorius,tųšifrųneįstengdavodekoduoti.Tadkavinėslite-ratūrąRössnerisapibūdinakaip„žanrą“,palaikomąirinspiruojamąpokalbiotamtikrossiauros,itingriežtaiapribotosliteratūrinėsgrupėsrėmuose,ojąvienijadau-giaumažiaubendriestetiniaiinteresai(Ibid.).Kavinėtampaliteratūrinėskomuni-kacijosvieta.Stebėdamipasaulį„užlango“,autoriairašė,diskutavoirredagavosavotekstus.Būtinatokioskomunikacijossąlyga–kūniškaautoriaus(-ių)irklau-sytojo(-ų)aktualybė,juslinėskavinėspatirtys(tabakodūmai,silpnašviesa,kavoskvapas)irne-verbalinisminčiųperteikimas(laikysena,gestikuliacija,mimika).

Kitavertus,sukoncentravusdėmesįįkavinękaiptopografi­nįvienetą,kuriamevykstaliteratūrinėkomunikacija,„kavinėsliteratūrą“laikantkūrybineprodukcija,1) parašyta kavinėje, 2) tematiškai aktualizuojančia įvykius, pokalbius kavinėje ir aprašančia jos erdvę, 3) atsiradusią santykyje su kavine, 4) komunikuojančią su ka­vinės lankytojais13 (taigi,sukoncentruojantdėmesįįkavinękaip„rašymoerdvę“),galimaneišvengtitamtikropaklydimo.Vadovaudamasistuo,esąvisimodernieji„JaunosiosVienos“ ir jaiprijaučiančiųkūrėjųgrupių tekstaiyragimękavinėje,ViktorasŽmegačasteigia,kadšiosliteratūrinėsprodukcijostrumpumą,kondensuo-tumąirfragmentiškumąlemiatasfaktas,jogkavinėsebuvoneįmanomasusikauptididelėmsepinėmsdrobėms,kuriųpagrindas–siužetiškumasirloginistekstodaliųsusietumas, tolygusperėjimas (Ž m e g a č 1984,269).Tad tekstų trumpumą irfragmentiškumą,sekantšialogika,lemiatasfaktas,jogliterataineretaibuvoper-traukiamisavodarbometuarbanuolatįkavinęįžengiančiųkolegų,arbadiskusijų,kuriospatraukdavorašančiojodėmesį.Fabulosstygiųgalėtumeaiškinti tuo, jog

12Tekstaibūdavonetikaptariami,betiratsižvelgiantįgrupėsreakcijąčiapatredaguojamiikivisiemsgrupėsnariamspriimtinovarianto.13 Šią sklaidą pasiūloAlfredasRathas straipsnyje „BerlinerKaffeehäuser“ (R ö s s n e r1999,119).Tadavisustuometuparašytuskūriniusbentpagalvienąiššiųpunktųbūtųga-limapriskirti„kavinėsliteratūrai“.

1�0

Juldita Nagliuvienė

kavinės literatui stigo elementaraus santykio su jį supančiu pasauliu14, todėl jisapsisprendžiasavoprioritetaispasirinktimanifestacijąirproklamaciją,vedančiąsuvokėjąnaujosestetikoslink.

Tačiauarneatsirandačiapavojausvisąmoderniąfin de siè­c­leliteratūrąpriskirti„kavinėsliteratūros“tipui?Minėtopavojausypačneišvengiakitaskavinėsliteratū-rostyrinėtojasKrzysztofasLipińskis,nurodantisitinabstrakčius,sunkiaiapibrėžia-mus„žanro“bruožus:„Pliuralumas,santykissušiosdienosįvykiais,sankcionuotanetvarka(!),daugelioparadigmųkonkurencingumas,eklektizmas,reliatyvumas,diferentiškumas (!), heterogeniškumas (!), tradicinės perspektyvos nugalėjimasasmenine perspektyva, atomizacija (!), abstraktumas, fragmentiškumas, ironija,karnavališkumas,hibridiškumas,performatyvumas,aktualusdalyvavimasirt.t.“(L i p i ń s k i 2000,68).Mažaigelbstiirantrasissakinys,kiekkonkrečiaupaaiški-nantisatskirusterminus,aptinkamusirRössneriostudijoje:„Būtentkavinėscha-oseatrandameatvirumąirdaugiaperspektyvumą,spontaniškumąiroratoriškumą,orientaciją į publiką, aktualumą, fragmentiškumą, intertekstualumą (asociacijas,žodžiųžaismą, ironiją),karnavališkumą, santykį sudabartimi,kaip irdaugybėsprogramųirpažiūrųkonkurenciją“(Ibid.).

TyrinėtojaiCarinaTrapperirWolfgangasBunzelislaikosikiekkitokiospozici-jos.Norsjie„kavinėsliteratūrą“taippatkritikuojakaipžanrinįapibūdinimą,nepa-siūlydaminiekokitomainais,šisąvokairtoliauliekagaliotikaipterminas–meta-fora.Svarbiausiaklaida,jųnuomone,akcentuotipirmąjįapibūdinimosegmentą,nesištiesnėraskirtumo,artekstasbuvoparašytaskavinėje,arnamie,prierašomo-jostalo.Čiataippatbuvoprodukuojamitekstai,šiandienpriskiriami„kavinėslite-ratūrai“,jeigujieprakalbindavosavoišsirinktąpublikąperkodiniusžodžius,aso-ciacijas,sąmoningasprovokacijasirsuponuodavotospublikosreakcijas.Otokiekūriniai,kaipArthuroSchnitzlerio„Mirtis“ (vok.„DasSterben“),gimękavinėserdvėje,negalibūtilaikomikavinėsliteratūrajauviendėlapimties,kąjaukalbėtiapiekitus,kavinėsliteratūraiprieštaraujančiusbruožus,kaip,pvz.,fabulosirpasa-kojimotrečiuojuasmeniu.

Iškyladarvienasklausimas.Kavinėsliteratūrąlaikant„urbanine,negamtineidile“(AndreaPortenkirchner),argalimajaipriskirti irAltenbergoimpresionis-tines landšaftinesminiatiūras (joms taippatbūdingas tiekeseistinischarakteris,tiekkavinėsliteratūraibūdingastrumpumas),netjeigujosirgimstabetarpiškamesantykyjesukavinėserdve,kuriąAltenbergaslaikėkultūrosnuopuolįreprezentuo-jančia,dirbtinėskomunikacijos,paviršutiniosantykiosudaiktaisvietairjąnuolatsąmoningai„sprogdino“ekstatinėmistikrosnatūrospatirtimis,ovėliautekstinė-misproklamacijomis,kurios jau tikraigalibūtipriskiriamoskavinės literatūrai,aiškinotųminiatiūrųestetiniustikslussavorato,taigi,savonuolatiniostalodaly-viamsirklausytojams?

Beabejonės,irAltenbergokūrybojegausutekstų,kuriuosnedvejodamigalė-tumepriskirti„kavinėsliteratūrai“.JiebūdingiAltenbergoeskizams,apibūdinan-

14Apietairašėmejauiranksčiaustr.„RomanožanroredukcijaPeterioAltenbergoestetiko-je“,žr.N a g l i u v i e n ė 2010.

1�1

Peteris altenbergas ir „kavinės literatū­ra“

tiems kavinę, kaip vietą, kurioje dirbama ir gyvenama15: „Taip aš tapau“ („Sowurde ich“ iš rinkinio Semmering), „Nuolatiniai lankytojai“ („Stammgäste“ išSemmering),„Kavinė“(„DasKaffeehaus“išrinkiniųVita Ipsa, Fec­hsung, Mein Lebensabend),„Nuolatiniolankytojostalas“(„Stammtisch“išrinkiniųFec­hsung ir Vita Ipsa),„Manovardostalotaisyklės“(„DieRegelnfürmeinenStammtisch“išrinkinioMärc­hen des Lebens),„Naktinisbaras“(„Nachtcafé“išWas der Tg mir zuträgt),„Pokalbisprienuolatiniolankytojostalo“(„GesprächamStammtische“,publikuotas rinkinyje Vita Ipsa)irpan.Juosedetalizuojamaskavinėsgyvenimas,joskontekstas, įtakakavinės literatūrosautoriams.Tokiožanrokūriniaiatitinkairformaliuosiuskavinėsliteratūroskriterijus:čianaudojamasanekdotinispasako-jimo būdas, sąmojinga stilistika, vaizduojamas laiko atžvilgiu ribotas vyksmas,vedantisnetikėtos,dažniausiaikomiškos,atomazgoslinkiryraorientuotasįpubli-ką–daugiausiaskirtassiauram„pašvęstųjų“ratui,t.y.nuolatiniolankytojostalo„mokiniams“irnorintiemsjaistapti.

TrapperirBunzelisteigia,jogkavinėsliteratūraapibūdinatiekasmenį,kurisrašo,tiektematiką,tiekrašymosantykįsupublicistika.Pastarasisžanrobruožaslaikomassvarbiausiu,neskavinėsliteratūragimstatiesioginiamesantykyjesužur-nalistika,tekstųtrumpumąsąlygojavietoslaikraštyje,skiltiesribotumas.Žurnaliz-moįtakapasireiškiapermedialaussantykiobruožus.TadBunzeliui„kavinėslite-ratūra“yra terminas,apibūdinantis„specifi­nes literatūros,veikiamosdidmiesčiokultūrosirspaudos,atsiradimosąlygas“(T r a p p e r 2009,9).

Tipiškakavinėsliteratoliteratūrinėsprodukcijosformabuvofeljetonas1�. Am-žiųsandūrosVienagarsėjofeljetoninekūryba.Garsiausitometofeljetonistai,rašęliteratūriniu ir intelektualiupožiūriu itin aukštoskokybės fragmentus, priklausėarba„JaunosiosVienos“būreliui(garsiausiasfeljetonistas–HugovonHofman-nsthalis), arba „centralistų“ ir „Herrenhofo“ flangui (Alfredas Polgaras, KarlasKrausas, PeterisAltenbergas, FranzasBlei’us,RobertasMusilis ir kiti).Köwer15RemdamiesiF.Kürnbergerioskirtimi,kuriąšisįvedėdardevynioliktošimtmečiovidu-ryje, šiuos tekstusgalėtumevadinti „feuilleton restauratus“ (liet.< ‚smuklės feljetonų’)vardu(K ö w e r 1987,194).1� Žodis feljetonas kildinamas išprancūzųkalbos. Jįpirmąkartpavartojo irkultūriniamParyžiausvartojimuipateikėAbbéGeoffroy,1800metaisšalia„Debatųžurnalo“(„Jour-naldesDébats“) išleisdamaspapildomą lapąminėtupavadinimu.Čiabuvo išspausdintivisokie „lengvo turinio pokalbiai apie kasdienybę, dienos įvykius, teatrą ir literatūrą“(K ö w e r 1987,179).Köwerpateikiakeletąfeljetonoapibūdinimų.OskarasMaurusFon-tanafeljetonuvadina„literatūrinęformą,sklandančiąauksoviduryje tarpreikliosesė irdvasiniopokalbio,tarpšvelnausbrandžioskultūrosatspindėjimoirprovokuojančiosdartikatsirandančioskultūroskritikos,tarpsatyrosirchronikos,tarpmoraliniopaveldoiratvi-rumopasauliui“(Ibid.,184).WilmontasHaackekiekabstrakčiaufeljetonąkonotuojakaip„švarios,pakylėtos,pretenzingosprozosfragmentą,kuriamepoetinėpatirtis,perteikiamaliteratūrineforma,susiejamasužurnalizmuibūdingutrumpumuirfi­losofi­neperspektyva,paneigiančia arba aiškinančiamoralines kategorijas. Čia iškeliama asmeninė nuomonė,tačiaujinesusilpninajautrąvisuotinumui,betpakylėjajįtaip,jogkasdieniškidalykaihar-moningaibeipalaimingaisusisiejasuamžinaisiaisbūtiesklausimais“(Ibid.).

1�2

Juldita Nagliuvienė

tikina,kadvisiemsšiemsautoriamsyrabūdingakritiška„ironiškaipamokantidis-tancija“,akivaizdžiaiatsiribojantinuo tuometinioVienos feljetono,panegiriškaišlovinančioVienąirvieniečius(K ö w e r 1987,177–178).Kavinėsliterataielgėsikaiptikpriešingai,Vienąkonotuodamikaipkultūrinępelkę,vengiančiąatsinauji-nimo,ovieniečiusvadindamibukaismiestelėnais,prisirišusiaispriemirusiostra-dicijosirmirštančiomiesto.Pretenzingasliteratūrinisfeljetonassiekėišsivaduotinuopaviršutiniškumo,neatsakingoplepėjimo,žvilgsnįišmažųdalykųperkeliantįdidžiuosius,asmeniniusįspūdžiussusiejantsuvisuotinėmispatirtimis,tačiaunevisiemsautoriamstaipavyko,kąliudijairgausūstuometinėsfeljetoninėskūryboskomentarai1�.

Portenkirchnerteigimu,daugelyjefeljetonųaptinkamakavinėsevykusiųlitera-tūriniųdebatųmedžiaga(R ö s s n e r 1999,47)18.Dažniausiaitaibuvobanalioste-mos,pilkakasdienybė.Kavinėsliteratūrostekstaiaptariaaktualiusdienosįvykius,kartais visiškai nereikšmingus. Labai dažnai feljetonistų tekstuose yra kalbama„apienieką“,tačiauapvilktižodžiųžaismo,gausiųasociacijų,metaforųornamen-tuotėmisšiekelionėsįspūdžiai,recenzijos,asmeniniaiprisiminimai,gamtosste-bėjimaiiliuziškaisuteikiataibanaliairealybeiesencijos,ekstraktopavidalą,tarsibūtųpasakytakažkas itingilaus19.Svarbiausia čia–greita, spontaniška, ir visųpirma–originali,subjektyvireakcija,netikužkalbinanti,betirišmušantisuvo-kėjąišvėžių,jįprovokuojanti.Paprastųkasdieniųgyvenimoreiškiniųstebėjimasirjųpateikimasturėjoišsiskirtisubjektyvia,įvairiustabulaužančiaperspektyva,akivaizdžiaivengiantsąsajossusociumu,pabrėžtinaibejokiopolitiniosuintere-suotumo(žr.„RegelnfürmeinenStammtisch“išMärc­hen des Lebens).Nuolatpa-brėžiamasšiųtekstųkomentavimocharakteris,tarsijieiškiltųkažkokioreiškinio,įvykio,diskusijosetc.paraštėse.Besiremiantyskonkrečiatema,šietekstaibaigiasiaiškia,moraline, pamokoma, neretai sąmoju trykštančia refleksija, išvengiančiadaugiaprasmybės.Tekstaiišpradžiųbūdavopublikuojamiįvairiuosedienraščiuo-

1�ItinaršiaiVienosfeljetonokalbinįirformalųjįlengvabūdiškumąkritikavoKarlasKrau-sassavo„Fackele“,kritikosnegailėjoirArthurasSchnitzleris,kurissavolaikųfeljetonizmąlaikėišdavatosdvasinėsatmosferos,kuribuvoapėmusijolaikųVieną,stokojančiątikrų,autentiškųsielospatirčių(K ö w e r 1987,182).18Köwermano,kadvėlyvuosiuoseAltenbergokūriniuosegausunuorodų,kuriosleidžiamanyti, jogminėtos temosbuvoaptartoskavinėserdvėje.Eskizų formalusis skaidymasį kalbėtojo ir klausytojo – publikos dalis leidžia numatyti esminę literatūrinio forumokavinėjestruktūrą(K ö w e r 1987,212).19 ErnstasWechsleris studijojeVienos feljetonas (Das Wiener Feuilleton, 1888) teigia:„Tikrasis,vertingais sąmojopurslais trykštantispramoginis feljetonaspaneigiabetkokįišsamumą, bet kokias ambicijas į gilumą. Beveik neįmanoma išvengti pavojaus temąanalizuoti per lengvabūdiškai, pernelyg paviršutiniškai, užtušuojant dalyko rimtumąžaižaruojančiomisfrazėmis.Juknepriekaištingaiformai,mirguliuojančiamžodžiųžaidimuinereikiajokioturinio.Oirsugebėjimasišniekopadarytižybsintį,pasitenkinimoteikiantįmuiloburbuląčiapaverčiamasvertinamuirpuoselėjamumenu“(cit.išK ö w e r 1987,1��).

163

Peteris altenbergas ir „kavinės literatū­ra“

searbakultūriniuosemėnraščiuose,otikpotosurenkamiirspausdinamirinktinė-se knygose.

Minėtiemsturiniodalykamspasirenkamasnetikfeljetonožanras,betirkitostradicinės literatūros formos, kaip esė, fragmentas, kelionės apybraiža, satyra,anekdotas,aforizmas;tačiaudėlreformatoriškųambicijųjaspervadinanttaip,jogiškylažanrinioneapibrėžtumo,žanrųsintezės,kaipLipińskissako,„hibridizaci-jos“tendencija,kartaissuliejantiesė,feljetono,anekdoto,aforizmoirminiatiūrosformasįvienąsintetinįdarinį.YpačtaiakivaizduvėlyvosioseAltenbergorinkti-nėse(pradedantProdromos),itinpaveiktosepublicistikos.Tiektekstuose,pasižy-minčiuosegrynustebėjimu,tiekfragmentuose,kuriuoseaptinkamassiužetinispa-grindas ar fabulos fragmentai20,Altenbergasneretaiatsisakoteminiųpavadinimų,vyravusiųpirmuosiuoserinkiniuoseKaip aš matau arba Ką man atneša ši diena irsavokūriniusįvardijažanriniaisapibūdinimais.Galiausiaivisdažniaupasitaikotendencijatuopačiu„žanriniu“pavadinimuįvardytiskirtinguskūrinius.Taippa-siekiamasafektas,tarsibūtį(makrokosmosą)atspindėtųdaugybėsubjektyvistinėsžiūrosfragmentų,skaidulų(mikropasauliai).

Žanrinėkonotacija,ankstyvąjąAltenbergokūrybąlyginantsuvėliaupublikuo-taiskūriniais,taippatkeičiasi:stebėjimą,komentavimątrečiuojuasmeniukeičiavislabiauindividualizuotasestetinispožiūrisperautorizuoto„Aš“prizmę.Eski-zuosepagausėjaasmeniniopobūdžionuorodų,autobiografi­niųelementų.

PirmuosiuoserinkiniuoseAltenbergassavokūriniamsvartojapoezijos(<vok.„Dichtung“),eskizo(<vok.„Skizze“),ekstrakto(<vok.„Extrakt“)sąvokas,ganaišsamiaipaaiškina jųestetiniusprincipus:poezijabe jąvaržančio rimo ir ritmo„korseto“,eskizai,arbakitaipekstraktai,privalokondensuotaforma,tarsibuljonas„Liebigokolboje“(iš„Selbstbiographie“rinkinyjeWas der Tag mir zuträgt) pateik-tigyvenimoesmę21.VėlyvojojekūrybojetekstoredukcijosintencijossustiprėjairAltenbergassukondensuojasavo„ekstraktus“iki„labaimažųdalykėlių“(„GanzkleineSachen“išWas der Tag mir zuträgt),„komplimentų“(„Ideal-Komplimen-te“išrinkinioMein Lebensabend)„užrašoatviruke“(„TexteaufAnsichtskarten“,rinkinyje Neues Altes arba „Semmering Photogravüren“ rinkinyje Semmering), „išsiskaidymų, išsibarstymų“ („Zersplitterung“–Mein Lebensabend), „minties“(<vok.„Gedanken“,įvairiuoserinkiniuose),„mintiesnuolaužos“(<vok.„Gedan-kensplitter“,įvairiuoserinkiniuose),„nuolaužos,nuoskilos“(<vok.„Splitter“,itinmėgstamastekstožanrinisapibūdinimas,tamtikrais(10–20puslapių)intervalaispasikartojantys rinkinyje Fec­hsung ir tarytum iš inercijos dar irNac­hfec­hsung)

20ČiaremiamėsKöwerknygojeaktualizuotaisdviemfeljetoninėsAltenbergokūrybos,pri-artėjančiosprieto,kasgalėtųbūtivadinama„kavinėsliteratūra“,tipais(išsamiaužr.Köwer1987,191–209).Stebėjimocharakteriupasižyminčiuosefragmentuoseaptiksimelaiškoardienoraščio formaparašytus tekstus, teatro, šokiobei literatūroskūrinių „recenzijas“bei tekstus, kuriuos Altenbergas tiesiog vadina plepėjimu, plepalais, dialogu.Kūriniaisufabulosfragmentaisgalipasižymėti„sceniniu“charakteriu(„FünfMinutenSzenen“),api-būdinamikaip„pasakos“,„legenda“,„baladė“,„pranešimas“arba„parabolė“.21Plačiauapietaižr.N a g l i u v i e n ė 2010.

1�4

Juldita Nagliuvienė

arbanet „to,konetnegalimapavadintimintiesnuolauža“ („Nochnicht einmalSplittervonGedanken“rinkinyjeSemmering).Visišiežanriniaiapibūdinimaine-būtinai taikomi aforizmams,kartais jie sieja tekstus, kurių žanrinėskonotacijosatsiskleidžiatikpačiametekste.Tokiubūdupavadinimasklaidinasuvokėjąarbanuviliaformaliuosiusjolūkesčius.

Gyvenimopabaigojesustiprėjatendencijavartotiautobiografi­niusžanrus:pri-siminimus („Erinnerungen“ iš rinkinioVita Ipsa), išpažintis („Bekenntnisse“ išrinkinio Fec­hsung),prisipažinimus,autogramas(„Geständnis“,„Autogramme“išFec­hsung),įvairiusžanriniusapibūdinimus,išreiškiančiusdekadentiškąmirtiesil-gesį–testamentus(„MeinTestament“),savikritiką(„Selbstanzeige“),nekrologus(„Nekrolog“),elegiją(„Elegie“)(visiišVita Ipsa) ir t. t.

Įvairūstokiotipo„apsinuoginimai“,sąmoningainaudojantironiškaisatyriškąstilių, iš esmės būdingi ir kitiems „kavinės literatūros“ autoriams. Svarbiausiačia–neanalitinėobjektyviironiškažiūra,betkarnavališkaikonotuotasubjekty-viperspektyva: jos tikslas–užkluptisuvokėją,nuviltianalitines joambicijas ir„objektyvaus“ požiūrio taško paieškas, apverčiant karnavalinio subjekto vertes:tai,kas suvokiama,kaipgeidžiamavertybė,yrapažeminama, ir atvirkščiai, tai,kastradicinėjemoralėsirestetikossampratojekonotuojamakaipblogis,staigaišsubjektyvauskalbėtojopožiūriotaškožiūrintvirstadorybe.KaippavyzdįgalimepaminėtiirAltenbergoeskizus,temapasirinkusiusprostituciją:„Naktinisbaras“(„Nachtcafé“),„Primityvioji“(„DiePrimitive“)irpan.Tiesa,jiestokojakavinėsliteratūraibūdingosąmojingumo,yraperskrostiditirambiško,nyčiškopatoso.

Tradiciškai kavinės literatūrai priskiriami žanrai, tiesiogiai susiję su kultūri-niaisVienosgyvenimoįvykiais.Jųpobūdįtaippatsąlygojasąsajasužurnalizmu,tikslastekstusspausdintidienraščiuose,nušviečiančiuoseaktualiuskultūrosreiš-kiniusbeiįvykius.Tokiaisgalitaptitarptautinėsirvietinėsreikšmėsparodos:se-cesijosparodaVienoje(„Essay,Versuch“išrinkinioWas der Tag mir zuträgt),išAmerikos Prateryje gastroliuojantisBuffaloBillo cirkas („BeiBuffaloBill“, išMärc­hen des Lebens),RichardoWagneriooperosinscenizacija(„Der‚FliegendeHolländer‘“bei„TristanundIsolde“abuišAshantee)irpan.Altenbergasdažnairenkasiknygosarbateatro„recenziją“(pavadinimas‚Buchbesprechung‘aptinka-masvisuoseAltenbergorinkiniuose),atsakoįleidėjobeikritikųlaiškus(„AntwortanEgonFriedell“,išMein Lebensabend),rašodedikacijas(„Widmung“,Mein Le­bensabend),anonsus(„Annonce“,išSemmering) ir t. t.

Įdomu,jog,nepaisantitinakivaizdžiosfeljetoninėsliteratūros,žurnalizmoįta-kos,Altenbergasvisomisliteratūrinėssugestijospriemonėmispriešinasikritikųpa-stangomsjįsusietisupublicistiniaisžanrais,matžurnalistas,jonuomone,aiškinda-masirapibrėždamasvaizduojamąmedžiagą,„sugriaunaprigimtį“(„VitaIpsa.DasLebenselbst!“išrinkinioMärc­hen des Lebens).Tekste„Bandymasparašytiesė“(„Essay,Versuch“)tekstusįrėminančiamepašnekesyjesudienraščioredaktoriumiP.A. pasivadinęs kalbėtojas demonstruoja savo nesugebėjimą rašyti objektyviužurnalistiniustiliumi, impotenciją„sukurpti“ tekstuspagalpublicistiniųžanrų–esė,fi­losofi­nėesė,knygosrecenzija,teatrokritika–formas,nesjukberibėspoeto

165

Peteris altenbergas ir „kavinės literatū­ra“

dvasiosįskiltįnesutalpinsi.Taipkarnavalizuotaspoetoneįgalumasrašytispaudaivirstadorybe,žurnalistinisdiletantizmas–tikropoetovertybe.

Altenbergopastangosnubrėžtigriežtąribątarp„poezijos“irelementaraus„re-portažo“akivaizdžiosiresė„Reporterisirpoetas“(„ReporterundDichter“).Neat-sitiktinaipirmąkarttekstasbuvoišspausdintassecesijosmėnraštyjeJugend, kuria-mekaiptikirvykopanašauspobūdžiodebatai(perspausdintasantrameWie ic­h es seheleidime).Kūriniopretekstas–kažkoksmažiaureikšmingasspektaklisVienosDvaroteatre.Altenbergasišvisoreportažo„iškerpa“nedidelįfragmentą,kuriamgaliausiaiparašopoetinįkomentarą.Vienasžurnalistosakinysišplečiamasikidvie-jųpuslapiųapimtiesložėjesėdinčiųprincesių„sielosprotokolo“,pasakotojokalbapatosiška,emocionali.PanašiaiatsitinkairsukitaisAltenbergotekstais,kuriuosebentjauišpažiūrosturėtųbūtiaptartaspavadinimeminimaskūrinysarkultūrinisreiškinys.Tačiau„recenziją“,„aptarimą“aptiksimetikitinretaisatvejaisirvistiekobjektyviarecenzijajųpavadintinegalėsime(žr.„Knygosrecenzija“(„Buchbesp-rechung“)išProdromos22).NeskiekvienaspretekstasAltenberguitampaprielaidaskleistispoetiniam jomokymui, estetinėmspažiūromsarba tiesiogiaimokant iraiškinantpagrindinestomokymotiesas,arbanetiesiogiainaudojantpramoginiussąmojingo,neretaiirfeljetoniniopasakojimoelementus,nušviečiančiusįvykį(žr.eskizą „Nesvarbūs svarbūs įvykiai“ („Unwichtigewichtige Ereignisse“) išVita Ipsa23).

KaipirKarlasKrausas,Altenbergastokiaistekstaiskritikuoja„literatūrosišsi-gimimąikižurnalistikos“,diskusijos,bejokiosabejonės,vykoirliteratūrinėseka-vinėseprieAltenbergoirKrausovardostalų.Paradoksalu,jogšis„literatūrosnuo-puolis“Amžiųsandūroskultūrojeirbuvodenuncijuojamaskaipmenkavertėkavi-nėsliteratūra,sukuriakovojobeveikvisitometobentkokiopripažinimosulaukęrašytojai,tarpjųirkavinėsliterataispravardžiuojamiAltenbergasbeiKrausas.

KieksudėtingiaukavinėsliteratūrosgrupeipriskirtiAltenbergotekstus,kurieapibūdinamiimpresionistinės miniatiūrosterminu.Šiųnedidelių,dažniausiaivoskeliųpuslapiųapimties irmažiau tekstųcentre– įspūdis,primenantisprancūzųimpresionistųdrobes.Akcentuojamosspalvos,formosbekontūrų,užgožiančios,neretaiir„ištrinančios“asmenįcharakterizuojančiasdetales,visiškaiatsisakomavertinimo,vartojama„nuščiuvimo“technika,keistomisgrafi­nėmislinijomis,sun-kiaipaaiškinamabrūkšnelių,taškųbeiretoriniųženklųsistema,demonstruojantibūtiesištiktįsuponuojančias,kalbospriemoniųribotumą,jospralaimėjimąpriešneįprastas,ekstatinespatirtisakcentuojančiaspauzes,kuriomissėtenusėtianksty-viejiAltenbergoekstraktai,tuštumoslakūnomispertraukiantys,kapojantystai,kasturėtųbūtiapibrėžta,kaiptekstopasakojamasislygmuo.Visataipateikiamatarsifi­lmuiarfi­lmokadruiartimapaveikslųeilė,„taigitransponuojamaįstebėjimoiššalieslaikyseną“(K ö w e r 1987,206).Nuovėlyvųjųfeljetoniniųeskizųjieski-riasisavopabaiga:ankstyvosioseminiatiūrosejiatvira,išsiliejaįdaugybęgalimųperspektyvų,yradaugiaprasmė,nesnutylėta.Tematiškaišie tekstaiaktualizuoja

22EskizasišsamiaiaptartasK ö w e r 1987,196–201.23Žr.K ö w e r 1987,203–209.

1��

Juldita Nagliuvienė

vieniečiųkasdienybėspatirtisVienojeirkurortinėseAustrijosHabsburgųmonar-chijosvietose.Atsiremdami įgananereikšmingusvietinės reikšmės įvykius, jievaizduoja vidines vaiko, moters ir poeto sielos patirtis24.

Fragmentiniaieskizai, tokie,kokiuskūrėAltenbergas irkuriedar iršiandienyralaikomijokūrybosperlais,–taitarsigyvenimonyčiškaprasmeskaidulos,ku-riojeatsispindiarbapatsgyvenimas,arbajoidėja.Tokiųtekstųpilnapirmuosiuoseeskizų rinkiniuose, ypačKaip aš matau. Jie buvokuriami ir bekavinės įtakos,kartaisperaugdavoir įeilėraštįproza25. Fabulos ir pasakojimo buvo atsisakoma vienintelio,autentiškoįspūdžio,prasmęsuteikiančios,tradicinesmiesčioniover-tes–santuoką,profesiją,kapitalokaupimą–perskrodžiančios irkvestionuojan-čiospatirtiesvardan2�.Fragmentiškumą,skaidumągalėjosąlygotinetiekkavinės,otiesiogapskritaididmiesčiopatirtis,menų,fi­lmo,fotografi­josįtaka.Kitavertus,visikultūriniaiįvykiai,tiekvertidėmesio,tiekgananereikšmingi,buvoaptariamiliteratūrinėskavinėserdvėje.Tadgalimedrąsiaiteigti,kadAltenbergominiatiūrosvisosbeišimtiesbuvopaveiktosliteratūriniokavinėsforumo,norsnevisosžanri-niupožiūriuatspindėjotuosformaliuosiusreikalavimus,kuriešiandienpriskiriami„kavinėsliteratūrai“,kaipžanrui.

KavinėsliteratūraigalėtumepriskirtitasAltenbergominiatiūras,kuriostemaiatskleistipasirenkakavinėserdvęsujosgyventojais,kelneriais,nuolatiniaislan-kytojais ir keistomis, juokingomis istorijomis bei įreikšmina nuolatinio kavinėslankytojo žvilgsnį (stebėjimą(<vok.„sehen“)),nukreiptą įkitus lankytojusbei

24Išeitiestaškasčianekultūrinisįvykis,kaip,pavyzdžiui,dirbtinėsVenecijossukūrimasVienosPrateryje1895metais(„VenecijaVienoje“–„VenediginWien“išrinkinioWie ic­h es sehe,ciklas„FrauBankdirektorvonH.“),bet ištisąpasaulįatveriantis jaunosmotersvidinisgyvenimas.Detalės,kieknušviečiančiospasilinksminimoparkoatrakcijas,pasiro-dotekstetiktarpkitko,tiktiek,kiekjųreikiamuzikaliai,jautriaimoterssielaiatskleisti.AnkstyvuosiuoserinkiniuoseAltenbergofeljetoninę(norsliteratūriškumobruožųirnepra-randančią,tačiaukartupublicistinioišsamumosiekiančią)kavinėsliteratūrosprodukcijądemonstratyviai„nugali“poezija.Darvienasakivaizdustopavyzdys–„Vietinėkronika“(„LokaleKronik“išWas der Tag mir zuträgt).Pranešimaslaikraštyje,kuriuočiaremiama-si,eliminuojamaslyrineprozasuvisomisimpresionistineiminiatiūraibūdingomisvaizda-vimopriemonėmis.25Kitavertus,eilėraštisprozanėragarantas,jogtekstasnegalibūtipriskirtinas„kavinėsliteratūrai“.Plg.,pvz.,„Kavinę“(„DasKaffeehaus“,Vita Ipsa). 2�AnotRatho,pasakojimostygiųsąlygojospleenopatirtisartėjantIpasauliniamkarui–trūkstasiužeto,nesištiesnėraapiekąpasakoti.Taippatirmažojojefeljetoninėjepozo-jeakcentuojamasnuobodulys,sustojusiolaikopajautabeigramzdinančiospelkės,kitur,inferno, šešėlių karalystės atmosfera, ilgimasi sprogdinančio intensyvumo (R ö s s n e r1999,126).Altenbergovėlyvojojeprozoješinuotaikaįveiksminamaapnuoginamosdepre-sijos,neveiksnumo,nuovargioprotokolais(„Depression“išrinkinio„DerNachlass“arba„StundenderschlaflosenNacht“ iš„MeinLebensabend“), taippatnerviniųnegalavimų(„SanatoriumfürNervenkranke“iš„BilderbögendeskleinenLebens“arba„SanatoriumfürNervenkranke“ iš„Semmering“,„ZyklusVenedig“,„Heilmittel“ iš„NeuesAltes“ irpan.)aprašais.

1��

Peteris altenbergas ir „kavinės literatū­ra“

nereikšminguspokalbiusirįvykiuspaverčiantįitinvertingomisgyvenimoirsielostransparencijomis(kaip,pavyzdžiui,„Idylle“iš„DonJuano“ciklo,„CaféChan-tant“,„EinschweresHerz“–visiišrinkinioWas der Tag mir zuträgt). Šiai grupei priskirtume ir tekstus,kuriuoseverbalizuojamos tabu temos,vėlgi susijusios sukavinėskultūrosfenomenu:tokiomsbiurgeriškopasaulioatmetamomsvertybėms,kaipparazituojantisgyvenimobūdas,elgetavimas,prostitucija,skiriamasypatin-gasdėmesys,omiesčioniškosvertybės–šeima,santuoka,profesija,namųbuhal-terijos ir giminės pratęsimo intencijos – atmetamos kaip šleikštulį sukeliančiosneautentiškogyvenimosferos.Vertybės tampareliatyvios,apverčiamosaukštynkojomissąmojubeipokštu,žaidybiniaiselementaisįrodomastradiciniųmoralėsnuostatųneveiksnumas.

VėlyvosioseAltenbergoknygosepo1912metųtaippat,beje,pasitaikožanriniųapibūdinimų,priskirtinųimpresionistinėsminiatiūrosžanrui:įvykis(„Ereignis“),patirtis(„Erlebnis“,„MeineErfahrungen“),stebėjimas(„Betrachtung“),pažinimas(„Erkenntnis“)–visiišSemmering;nuotaika(„Stimmung“),prisiminimas(„Erin-nerung“), impresija („Impression“) – išVita Ipsa. Šie pavadinimai kartojami ir kituoserinkiniuose(Mein Lebensabend, Fec­hsung, Nac­hfec­hsung).

Kitavertus,vienpavadinimais,nusakančiaisžanrą,pasikliautinegalima,nesdažniausiaitai,kasįvardijamakonkrečiužanriniuapibūdinimu,stokojatamžanruibūdingųpožymių.Tai,kasįvardijama,kaip,pvz.,„daina“(„patirtis“,„laiškas“irt.t.),galiausiaipasirodobesantiesėarbafeljetonas,platforma,antkuriospoetasmanifestatorius stato savo estetiniųpažiūrų „rūmą“, suponuodamas ir tam tikrąpubliką,įkuriątekstekreipiamasi.Neretaipavadinimąatspindintys„žanrai“(pa-vyzdžiui,„laiškas“,„dienoraščiofragmentas“)irčiatėra„pre-tekstas“,oteksto,gimstančio„pojuo“,turinysgalėtųbūtikonotuojamaskaiptopre-tekstokomenta-ras.ToksžanrinisneapibrėžtumasbūdingasirkitiemsAltenbergokūriniams,taditinsvarbukiekvienąiš jųžanriniupožiūriunagrinėtiatskirai.Dažnai išryškėja,jogtai,kąAltenbergasapibūdinavienuarkitužanru,galibūtipriskirta„kavinėsliteratūrai“pagaljauminėtasžanrinesšiotiposavybes.Tačiaukartaistaipadarytiyralabaisunku,nesšiuolaikinisskaitytojasstokojatokonteksto,kuriuoremiantisbūtųgalimadiskursąpriskirtikavinėserdvei.Daugumapokalbių,ginčų,komiškųsituacijųkavinėserdvėjebuvoneužrašyti,jiegaliojotikkaipžodinispranešimas,keliaujantisišlūpųįlūpas,kolbuvogyvidiskusijojedalyvavęrecipientai.Šiąla-kūnąišleistosbuvusiųkavinėsliteratųprisiminimųknygos(Torbergo,Dumbrovi-ciausirkitų)užpildotikišdalies.

Rössneristeigia,kadtekstųanalizėpagal„kavinėsliteratūros“konotaciją–itindidelisiššūkistyrinėtojams,nesjoužduotis–išsiaiškintiminėtuskontekstus,ku-rieleistųsuprastišiųtrumpųpranešimųatsiradimopriežastis(R ö s s n e r 1999,586).Taigalėtųpadėti,anotjo,tikgausiarchyvinėparaliteratūriniųšaltinių–laiš-kų,prisiminimų,anekdotų,dienoraščių–analizė.Anotmokslininko,nederėtųap-siribotityrinėjamoautoriausautobiografi­niaisduomenimis,kuriančiaistamtikrąįvaizdį,„mitą“,nestaitaippatgalibūtiliteratūrinissimuliakras.Reiktųdėmesįsu-telktiirtiestųautoriųraštais,kuriepriklausotiektampačiamnuolatiniolankytojo

168

Juldita Nagliuvienė

stalui,tiekpriešiškainusiteikusiam,nesvisitapdavoliteratūrinėskomunikacijosdalyviaisirdažnaitaspats„įvykis“arpokalbiskavinėserdvėjeįvairiųjodalyviųbuvonušviečiamaslabaiskirtingai.Bešiokonteksto,pasakRössnerio,mesnesu-voksime,kokiąžiniątekstasnešajosuvokėjui.

literatū­raA l t e n b e r g 1903–PeterAltenberg,Was der Tag mir zuträgt, Berlin: Fischer Verlag.A l t e n b e r g 1909–PeterAltenberg,Bilderbögen des kleinen Lebens, Berlin: Fischer

Verlag.A l t e n b e r g 1913–PeterAltenberg,Semmering 1912, Berlin: Fischer Verlag.A l t e n b e r g 1915–PeterAltenberg,Fec­hsung, Berlin: Fischer Verlag.A l t e n b e r g 1918–PeterAltenberg,Vita Ipsa, Berlin: Fischer Verlag.A l t e n b e r g 1919–PeterAltenberg,Mein Lebensabend, Berlin: Fischer Verlag.A l t e n b e r g 1987a–PeterAltenberg,Ex­pedition in den Alltag, Gesammelte Skizzen

1895–1898,Wien:Löcker/FischerVerlag.A l t e n b e r g 1987b – Peter Altenberg, Ex­trakte des Lebens, Gesammelte Skizzen

1898–1919,Wien:Löcker/FischerVerlag.A l t e n b e r g 1924–PeterAltenberg,Märc­hen des Lebens, Berlin: Fischer Verlag.B i n d e r 2000–HartmutBinder,Wo Kafka und seine Freunde zu Gast waren, Furth im

Wald: Vitalis Verlag. D i e W i e n e r M o d e r n e 1981–Die Wiener Moderne(Hrsg.vonGotthartWun-

berg und Johannes J. Braakenburg), Stuttgart: Philipp Reclam Jun.F r i e d e l l 1992–EgonFriedell,Ec­c­e Poeta, Zürich: Diogenes Verlag. H e e r i n g 1993–Kurt-JürgenHeering(Hrsg.von),Das Wiener Kaffeehaus, Frankfurt

am Main, Leipzig: Insel Taschenbuch Verlag. K ö w e r 1987– IreneKöwer,Peter Altenberg als Autor der literarisc­hen Kleinform,

FrankfurtamMain–Bern–NewYork–Paris:PeterLangVerlag.K u h 1985–AntonKuh,Zeitgeist in Literaturc­afé,Wien:LöckerVerlag.L i p i ń s k i 2000–KrzysztofLipiński,„DasliterarischeKaffeehausalsSchauplatzmo-

dernistischerundantimodernistischerSpielereien“,Auf der Suc­he nac­h Kakanien. Lite­rarisc­he Streifzüge durc­h die versunkene Welt,St.Ingbert:RöhrigUniversitätsverlag,61–73.

N a g l i u v i e n ė 2009–JulditaNagliuvienė,„Veidas,vardasirkaukė:identitetokrizėdekadentinėje P.Altenbergo savivokoje“,Ac­ta humanitaric­a universitatis Saulensis, Šiauliai:VšĮŠiauliųuniversitetoleidykla,t.8,222–240.

N a g l i u v i e n ė 2010–JulditaNagliuvienė,„RomanožanroredukcijaPeterioAlten-bergoestetikoje“,Ac­ta humanitaric­a universitatis Saulensis,Šiauliai:VšĮŠiauliųuni-versitetoleidykla,t.11,19–39.

N a g l i u v i e n ė 2012–JulditaNagliuvienė,„Literatūrinėskavinėsfenomenasfin de siè­c­leVienoje.Istorinisaspektas“,Ac­ta humanitaric­a universitatis Saulensis, Šiauliai: VšĮŠiauliųuniversitetoleidykla,t.15,29–47.

P o l g a r 1984–AlfredPolgar,„Literatur“,Alfred Polgar, Kleine Sc­hriften, Band 4, Rein-beckbeiHamburg:RowohltVerlag.

R ö s s n e r 1999–MichaelRössner(Hrsg.von),Literarisc­he Kaffeehäuser. Kaffeehaus­literaten,Wien,Köln,Weimar:BöhlauVerlag.

169

Peteris altenbergas ir „kavinės literatū­ra“

T o r b e r g 2008–FriedrichTorberg,Tante Jolesc­h oder der Untergang des Abendlan­des in Anekdoten und Die Erben der Tante Jolesc­h, Doppelband, München: Langen Müller Verlag.

T r a p p e r 2009–CarinaTrapper,„Stätte des Sc­hreibens oder der Inszenierung“. Das literarisc­he Kaffeehaus zwisc­hen Sein und Sc­hein,[prieigainternete:<http://othes.uni-vie.ac.at/5105/1/2009-05-30_0304158.pdf>,žiūrėta2012-03-08].

V e i g l 1991–HansVeigl(Hrsg.von),Wiener Kaffeehausliteratur, Wien: Carl Hanser Verlag.

Ž m e g a č 1984–ViktorŽmegač(Hrsg.von),Gesc­hic­hte der deutsc­hen Literatur vom 18. Jahrhundert bis zur Gegenwart II/2(1848–1918),Königstein/Ts.:FischerVerlag.

Juldita nagliuvienė

Peteris altenbergas ir „kavinės literatū­ra“

S a n t r a u k a

Pagrindinės są­vokos:„kavinės literatūra“, ekstraktas, eskizas, Amžių sandūra, fin de siè­c­le, feljetonas, aforizmas, anekdotas, eilėraštis proza, impresionistinė miniatiūra, kar­navališkumas.

PeterisAltenbergas amžininkų buvo siejamas su žanru, kuris šiuolaikiniams tyrinė-tojams kelia nemažai problemų dėl defi­nicijos metaforiškumo bei ribų neapibrėžtumo.Straipsnyjenagrinėjamasklausimas,kasyra„kavinėsliteratūra“irkoksAltenbergosanty-kissušiuosąlyginiu„žanru“,neretaiklaidingaiapibūdinamu,akcentuojantpirmąjįsąvo-kossegmentą,kaipvietą,kuriojegimėminėtotipoliteratūra.

Aptariant„kavinėsliteratūros“bruožus(santykįsupublika,sąmojingumąbeianekdoti-nįcharakterį,publicistikosįtaką,žanrųhibridizacijostendencijasbeitematiškaibiurgeriųmoraleipriešingųnuostatųdeklaravimą ir dažnaibanaliųVienos ir vieniečiųgyvenimoscenųvaizdavimą),būtinaiškeltiklausimą,arvisiAltenbergokūriniaibeišimtiespaklūstašiaikonotacijai.Analizėsmetupaaiškėja,jogmažiausiaišiaikategorijaigalėtumepriskirtiankstyvojoperiodokūrinius–impresionistinesminiatiūras.Norsjųatsiradimasirsąlygo-taskavinėskultūros,jiesąmoningaiišsivaduojanuo„žurnalistinių“žanrų,stebimąpasaulįpaversdami„būtiesekstraktu“,poezija.

VėlyvojiAltenbergokūryba,veikiamažurnalistikos,dažniaususiejamasu„kavinėslite-ratūra“.Jąlemiafeljetoninisdėstymobūdas,pastangosreikštimintiskonkrečiaiiraiškiai,vengiantankstyvojojelyrinėjeprozojevyravusiųpoetiniųtuštumoslakūnųirmoderniospunktuacijos.ČiaakcentuojamaAltenbergoautorystėsulabaiaiškiaiapibrėžtu,pažiūrasdėstančiu„Aš“,nevengiančiuįtekstąįterptipersonalijų,atskleidžiamųdažniausiairetros-pektyviosžiūrosforma,sustiprėjadidaktinisprimygtinumas,manifestacinistrumpųfrag-mentųcharakterisirkt.

Tačiaunorsšitekstųgrupėyrasąlygojamakavinėskultūros,kaippokalbiųprienuolati-niolankytojostalomedžiaga,jinegalibūtibesąlygiškaivadinama„kavinėsliteratūra“.Čiareiktųatsižvelgtiįkiekvienąeskiząatskirai.Kitavertus,remiantisarchyviniaisšaltiniais,kaipsiūloMichaelisRössneris,–amžininkų,„kavinėsliteratų“,laiškais,dienoraščiaisir

1�0

Juldita Nagliuvienė

prisiminimais–galimatikišdaliesatsektikavinėsįtakąįvairiemsAltenbergotekstams,nes dauguma tosmedžiagos buvo neužrašyta, egzistavo tik verbaliniame prisiminimaisbesidalijančiųrecipientųlygmenyje.

Idealiausiainagrinėjamožanropožymiusrealizuojatieaustrųrašytojoeskizai,kuriuo-setiektematiškai,tiekformospožiūriususitinkaprobleminis„kavinėskultūros“laukas:juosekalbamaapiekavinės„gyventojų“interesus,jųsantykįsukūrybairpasauliu,topog-rafi­škaisegmentuojamaliteratūrinėskavinėserdvė,aptariamajosnariųhierarchija,charak-terizuojamikartaisužsukantyslankytojaibeikuriamasavotiškamitologija,susijusisunuo-latiniaislankytojais.TokiaiseskizaislaikytumeAltenbergofragmentus:„Kavinė“,„Manovardostalotaisyklės“,„Nuolatiniolankytojostalas“,„Taipašgimiau“irkitus.

Juldita nagliuvienė

Peter altenberg and “Coffee House literature”

S u m m a r y

keywords: “Coffee House Literature”, ex­trac­t, sketc­h, turn of the c­entury, fin de siè­c­le, feuilleton, aphorism, joke, poem, prose, impressionistic­ miniature, c­arnivalism.

PeterAltenberg’s contemporaries have associated himwith a genre causing quite alot of problems to the modern researchers in terms of defi­nition, metaphors, and indetermination of its limits. The article deals with “Coffee House Literature”, with itsmeaningandwithAltenberg’srelationtothisrelative“genre”whichisoftenmistakenlydescribedbyemphasisingthefi­rstsegmentoftheconceptastheplacewhereliteratureoftheaforementionedtypewasborn.

Withindiscussionofthefeaturesof“CoffeeHouseLiterature”(relationtotheaudience,wittinessand jocularcharacter, journalistic influence, trends ingenrehybridization,anddeclarationofattitudesthematicallycontradictingburghers’moralityaswellasdepictionof often trite scenes from the life ofVienna andViennese),wemust raise the issue, ifallAltenberg’sworksmetthisconnotationwithoutexception.Theanalysisrevealedthatworksfromtheearlyperiod,i.e.impressionisticminiature,couldbeleastattributabletothis category.Although the origin thereofwas determined by the coffee house culture,theydeliberatelygotridof“journalistic”genresturningtheworldbeingwatchedintoan“extractofentity”,poetry.

ThelatecreativeworkofAltenberg,beingundertheinfluenceofjournalism,ismoreoftenrelatedto“CoffeeHouseLiterature”.Itisconditionedbyfeuilleton-likeenunciationmethod, efforts put to express thoughts in a specifi­c and clearmanner, avoidingpoeticlacunasofemptinessandmodernpunctuationwhichprevailedintheearlylyricalprose.Here we emphasizeAltenberg’s authorship with a very clearly defi­ned “I” expressingone’sattitudes,notavoidinginsertionofpersonalitiesintothetext,mostlyrevealedintheform of retrospective disclosure, didactic insistence, manifestation-like character of brief fragments, etc. get stronger.

1�1

Peteris altenbergas ir „kavinės literatū­ra“

However, even though this group of texts is conditioned by coffee house culture,asmaterial collectedduringconversationsover a regular customer’s table, it cannotbeunconditionallyreferredtoas“CoffeeHouseLiterature”.Hereeachsketchshouldbetakeninto account individually. On the other hand, based on archival sources, as suggested by MichaelRössner,theinfluenceofcoffeehouseonvarioustextsbyAltenbergcanbepartiallytracedbackbymeansofletters,diaries,andmemoriesofhiscontemporaries,“coffeehouselitterateurs”,becausethemajorityofthismaterialhadnotbeenwrittendown,andexistedon the verbal level of recipients sharing their memories.

ThosesketchesbytheAustrianwriter,wheretheproblemfi­eldof“coffeehouseculture”metbothinrespectofthemeandform,fulfi­lthefeaturesofthegenreunderanalysisinthemostidealmanner:theyspeakabouttheinterestsofcoffeehouse“residents”,theirrelationtocreationandtheworld,thespaceofaliterarycoffeehouseissegmentedtopographically,hierarchy of its residents is discussed, rarely stopping-by customers are characterized and a kind of mythology related to regular customers is created. Such fragments by Altenberg “das Kaffeehaus” [“CoffeeHouse”],“Die Regeln für meinen Stammtisc­h” [“RulesovertheTableundermyName”],“Stammtisc­h”[“RegularCustomer’sTable”],“So wurde ic­h”[“ThisishowIwasBorn”],etc.couldbereferredtoassuchsketches.

J u l d i t a N A G L I U V I E N ėLiteratūros istorijos ir teorijos katedra

Šiaulių universitetasP. Višinskio g. 38

LT­76352 Šiauliai[juldita@gmail.c­om]