.

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

, , ,

PETRO TARASENKOS lOO-OSIOMS GIMIMO METINEMS PAZYMETI

,

•

VILNIUS "ACADEMIA" 1992

•

Ats. redaktore is!. m. dr. LMA nart~ korespondente R EGINA VOLKAITE-KULIKAUSKIENE

•

Picliniai ILONOS KERSUL YTES, DAIVOS KAZLAUSKAITES ir straipsnilj autorilj Nuotraukos straipsnilj autorilj ir KAZIMIERO VAINORO

•

-

•

ISBN S-89942-JSS-X © Liet uvos is torijos institu tas, 1992

mesnes analogijos pastebimos vadinamosios "Iu­zitem! kulturos mozufI./-varmijos grupes" srityje, buvusiuose Rytprusiuose [22, p. 217-219] ir Milogrado kulturos teritorijoje pieHl Baltarusijo­je [4, p. 42-54].

' LITERATURA

I. MHTpocjlaHoB A.r. K HCTopml HaCeJleHHSI CpeAHe~l fieno­PYCCHH B :,moxy paHHero )J{eJle3a. ABTopecjl . KaHlI. AHC. Jl., 1955.

2. Kulikauskas P., Kulikauskiene R., Tautavicius A. Lietuvos archeologijos bruofai. V., 1961.

3. Lietuvilj etnogeneze. V .. 1987. 4. MeJlbliHKOBcKall O.H . nJleMelia IOlKHOt'l l:ieJlopyccml B

paHHeM lKeJle3HOM BeKe. M., 1967. 5. CelloB B.B. CJlaBSlHe Bepx>lero nOAHenpoBbSl H nOABHHbSl.

M., 1970. 6. Yp6aHaBH4IOc B.<1> . 3axOp0>lC>lHSl B BOlle: HaxoAKH H HH­

TepnpeTal\f1S1 / / ApXeOJlOnlSl H HCTOPHSI nCKOBa H nCKOBCKOH lCMJlH. Te3HCbl AOKJlaJlOB. nCKOB, 1987.

7. AJleKCalillPoB A.A. HeYJIOBflMblt'l llorpe6aJlbHblt'1 06pSlJl / / ApXeOJlOrHSl H HCTOPHSl nCKoBa fl nCKOBCKO~l 3eMJlH. Te3Hcbl JlO­KJlaJlOB. nCKOB, 1988.

8. Jaskanis J. Obrzqdek pogrzebowy zachodnich balt6w w schylku starozytnosci (I-V w.n.e.). Wroclaw, Warszawa, Krak6w, Gdallsk, 1974.

9. Velius N. Senoves baltlj pasauleziflra. V., 1983.

10. Szukiewicz W. Cmentat:zYsko neolityczne w Lankis­zkach pod NacZlj w pow. Lidzklm, gub. Wilenska /I Pami­~tnik Fizyograficzny. 1916. T. 23.

1 L Kuliknuslms P. Paveisininklj , Lazdijlj raj., piliakalnis ir jo tyrinejimai II Istorija . 1970. T. 11.

12. Kulikauskas P. Panemunilj dzOkai ir jotvingiai II Panemunilj dzukai. V., 1970.

13. Kulikauskns P. Ufnemulles piliakainiai I-XIII am­fiuje. V. , 1982.

14. GrigalaviCiene E. Bruksniuotosios keramikos lokali­niai variantai Lietuvoje II MADA. 1989. T. 3(108).

15. J1YXTaH A.Ii. BocT04HaSl J1!1TBa B I TblCSl4eJleTHH AO H.3. ABTOpecjl. KaHA. AHC. M., 1990.

16. Merkevicius A. Zalvario - ankstyvojo gelefies am­fiaus laidojimo paminklai ir pagrindiniai laidosenos bruo!ai Lietuvoje (issl,:yrus Pajurio ruoUi) II Aktualus kultoros pa­minkllj tyrinejillllj uzdaviniai. v., 1988.

17. Luchtanas A. Zvalgomieji tyrinejimai Kernaveje ir jos apylinkese II ATL 1988 ir 1989 metais. V., 1990.

18. Tarasenka P. Priesistorine Lietuva. Kaunas, 1927. 19. Tarasenlm P. Gimtoji senove. Siauliai, b.m. 20. Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medfiaga. Kau­

nas, 1928. 21. Tarasenka P. Apeiginiai Lietuvos piliakainiai II Zi­

dinys, 1934. Nr. 11. 22. Okulicz J. Pradzieje ziem pruskich ad p6tnego p.­

leolitu do VII w.n.e. Wroclaw, Warszawa, Krak6w, Gdansk, 1973.

• EARLY IRON AGE CEMETERY IN KERNAVE

ALEKSIEJUS LUCHTANAS

SUMMARY

Burial monuments of the Stroked Pottery Culture have been almost unknown until recently. During the excavations in Kernave (the Sirvintos distr.) in the Pajauta valley in 1989-1990, settlements dating from different ages were in­vestigated and a number of cremated graves were discove­red. The Kernave burial ground is located on a hillock on the bank of the Neris river, within the territory of neglected settlements of the Stone and Early Bronze ages. An area of 450 m2 was inveMigated and 5 well-preserved cremated graves were uncovered. The burial was very di­verse: there were cremated graves in stone constructions Fig. 1, stroked urns of clay (Fig. 2), and simple pits Fig. 3. According to an urn, characteristic of the 1st

millenium B.C., the shrouds and stratigraphy of the graves, the Kernave burial ground is dated t'o the Early Iron Age, most probably 3rd-2nd ce.nturies B.c.

Similar graves, located near Kernave in Samuliava (the Kai~iadorys distr.) and Mitkiilkes (the Trakai distr.) were described in the works of P. Tarasenka in the 3rd decade of the twentieth century. Close analogies come from the borders of the area of the Stroked Culture: graves in Paveisininkai (the Lazdijai distr.) and (Byelo-russia ).

ILLUSTRATIONS

Fig. L Kernave burial-ground. Cremated grave No 4 Fig. 2. Kernave burial-ground. Cremated grave No 3

of stonemounds Fig. 3. Kernave burial-ground. Urn of grave No 5 in

situ

DEGINTINI\J KAP\J IS KERNA vES PAJAUTOS • •

SLENIO ANTROPOLOGINE ANALIZE

•

RIMANT AS JANKAUSKAS

Kremuot4 kaul4 tyrimo problemos nagrinetos daugelio autori4, taciau toki4 darb4 Lietuvoje iki siol nebuvo. Literatoroje nurodoma, kad degint4 kap4 tyrimo rezultatai negali prilygti griautini4 kap4 tyrimams [1]. Toki4 tyrim4 su­detingum<l s<llygoja tai, kad kaulai bona ne tik fragmentiski iT blogiau islik~, bet ir netek~

labai svarbi4 antropologinei ekspertizei detali4, termiSkai pakit~, deformuoti (be to keiCiasi ir histologine kaulo struktura), labai smulkiai fragmentuoti bei neretai tirti tenka labai nedi­deli kieki.

EksperimentiSkai nustatyta, kad zemiausia kremacijos temperatura, kai ima byreti dant4

39

vainikai, yra apie 700°C, 0 daznai ji siekia l()()(}OC [2]. Apskritai priimta kaul4 sudegimo laipsni skirstyti i 5 stadijas [3]: 1) dalinis ap­degimas ir perdegimas, 2) silpnas perdegimas -kaulai maiai deformuoti, tamsios spalvos, 3) vidutinis perdegimas - didesnis epifizi4 susitrau­kimas ir deformacija, spalva pilka, 4) stiprus perdegimas - kaulai labai deformuoti, trapos, spalva gelsva ar sviesiai pilka, 5) labai stiprus perdegimas (sudegimas) - visiskai isdeg~s orga­ninis matriksas, smulkos trapos fragmentai, spalva kreidinc ar balta.

Esant tokioms s,!lygoms, antropologo uzduo-tis buna atsakyti i tokius klausimus:

1. Keli4 asmen4 kaulai degintiniame kape? 2. Kokia asmens (asmen4) Iytis? 3. Asmens (asmen4) amzius? ' . 4. Koks as mens (asmen4) ogis ir kiti indi­

vidualos poiymiai? Atsakymai i siuos klausimus, be antropologi­

nes ir demografincs informaeijos, archeologui . gali suteikti papildom4 duomen4 apie laidojimo

paprocius. Siame rasinyje pateikiame is Kernavcs Pa­

jautos slcnio pirm4j4 <iegintini4 kap4 kaul4, tyrinctll 1989-1990 m., analizcs rezultatus. Tir­dami rcmcmcs N.G. Gejvall'o (Iyties diagnosti­ka) bei J. Strzatko, J. Piontek'o ir A. Malinowski'o (Iyties diagnostika, ogis) metodiko­mis [1].

Palaidojimas NT. 1. Sudegimo laipsnis 3-4. Pavyko identifikuoti kaukoJes skliauto fragmen­tus, 3 pastovi4j4 dant4 saknis, dubenkaulil! fragmentus, slaunikauli4 kaklus ir galvas, slauni­kaulio distalini gal'!. Lik~ fragmentai neidentifi­kuoti. Palaikai priklause 7-15 m. (7-8 m.?) vaikui.

Palaidojimas NT. 2. Sudegimo laipsnis ' 3-4. Smulkos fragmentai, kuri4 identifikuota kakti­kaulio centrincs dalies, pakauskaulio ivyno frag­mentai, kairio smilkinkaulio uolinc dalis, desinio sCdynkaulio fragmentas, kairio slaunikau­lio maiasis gObrys, juosmens slanksteli4 kon4 fragmentai. Palaikai gaJejo priklausyti 2 asme­nims: suaugusiam (adultus-maturus, 30-50 m.), zemo ugio (161-165 em) vyrui, kiek jaunesnio amziaus moteriai.

Palaidojimas NT. 3. Sudegimo laipsnis ivai­ruoja nuo 2 iki 4. Identifikuota kaukolcs skliauto fragmentai, skruostikaulis, apatinio zan­dikaulio dalys, kaklo slanksteli4 konai (tarp j4 antras slankstelis), rank4 ir koj4 kaul4 diafizi4 fragmentai. Palaikai vieno asmens, moters (su-

40

tampa 6 poiymiai), amzius, sprendziant pagal kramtomojo aparato biikl~ - maturus (40-60 m.). Bendras kaul4 svoris - 1115 g (kauko­lcs 80 g, Iiemens 35 g, rank4 55 g, koj4 110 g, neidentifikuot4 fragmentq 835 g).

Palaidojimas NT. 4. Sudegimo laipsnis 4-5. Identifikuota daug kaukolcs skliauto kaul\.!, 3 dant\.! saknys, kelil! sonkauli\.! fragmentai, ran­kos kaulq - stipinkaulio galva ir iastikaulio skridinys, koj l! kaull! diafizill skeveldros. Palai­kai vieno as mens (moters?), kurios amzius, sprendziant pagal epifizill biikl~, adultus (20-40 m.), 0 ogis galcjo buti 160-164 em (auks­tas). Bendras kaul\.! svoris 660 g (kaukolcs 85 g, liemens 10 g, rankos 25 g, kojos 35 g, neidentifikuot4 475 g).

Palaidojimas NT. 5 (urnoje). Sudcgimo laips­nis 4. Labai fragmentiski palaikai, identifikuoti pavyko apatinio zandikaulio ir 1 pieninio dan­ties dalis. Kaulai vaiko, kurio amzius galcjo boti 0-7 m. (infans I). Bendras kaulq svoris 10 g.

Palaidojimas NT. 6. Labai fragmentiSki 2-3 sudegimo laipsnio kaulai - neidentifikuoti fragmentai. Asmuo suaugys (apie 20 m., sprendziant pagal epifizi4 fragment us) , Iytis ne­nustatyta). Bendras kaull! svoris 70 g.

Kaulai is suardyt\.! virsutinil! plot\.! NT. 1 ir NT. 4 sluoksniq neidentifikuoti.

Tyrimq rezultatus reikia vertinti kaip preli­minarinius - detalesnc statistinc ir demografine analizc bus galima tik iStyrus vis,! senkapi· Reikia tiketis, kad darbo rezultatai paskatina archeologus artimiau bendradarbiauti ir lauko darbq metu: Iiteratoroje yra nuorodq, kad ur­nose neretai kaulai bodavo sudedami anatomine tvarka [4].

LITERATORA

1. Piontek J. Biologia populacji pradziejowych. Pozna6: Wydawnictwo nallkowe UAM, 1985. 260 s.

2. Str:wlko J., Piontek J., Malinowski A. MozliwoSci identyfikacji szcz'ltk6w llldzkich z grob6w cialopalnych w ~wietle wynik6w bad,ul eksperymentalnych II Metody, wyniki i konsel,:wencje bada6 koSci z grob6w cialopalnych. PoznaJl , 1974. S. 31-42.

3. Malinowski A. Historia i perspcktywy antropologic­znych bada6 grob6w cialopalnych II Metody, wyniki i kon­seI.:vencje bada6 ko~ci z grobow cialopalnych. Poznall , 1974. S. 7-15.

4. lIenneberg M. Problem ukladu 3natomicznego w grobach popiclnicowych na przykladzie cmentar0'~ka ludnosci kultury pom6rskiej w Kucharach pow. Pleszew II Metody, wyniki i konseI..-wencje bada6 kosci z grob6w cialopalnych. Poznan, 1974. S. 117-123.

ANTHROPOLOGICAL ANALYSIS OF CREMATED GRAVES FROM PAjAUTA VALLEY. KERNAvE

R[MANTAS JANKAUSKAS

SUMMARY

.. After a chort discussion on the problems of the iden­t1flcauon of cremated bones, the results of anthropological analysIs are presented.

In grave No 1 bones of a child (infans II age group, 7-15, probably 7-8 years old) were identified. Grave No 2 contained remnants of an adult to mature male (30-50 years old) stature of which could be 161-165 em, and a younger female.The bones of a mature (40-60 years old) female were found in grave No 3. [n grave No 4 an adult person (20-40 years old) , probably a female with the

stature of approximately 160-164 em, had been burried. Grave No 5 (in urn) contained very fragmentary bones (total weight 10 g) 6elonging probably to infans [ age group (0-7 yeilrs Old). Very fragmentalY (total weight 70 g) bones of an adult person of unknown sex were in grave No 6.

JUODONIV PILIAKALNIS IR GYVENVIETE (ROKISKIO RAJ.)

ELENA GRIGALAVIC[ENE

• IZANGA

JuodoniQ archeologiniai paminklai - piliakal­nis ir jo papedeje esanti gyvenviete - yra desi­neje Kamajl!-Svedasl! kelio puseje, lO-ame kilometre nuo Kamajl! ir 8-ame kilometre nuo Svedasl!, salia nedidelil! Juodonil! kaimo kapi­naicil! (1 pav.).

Piliakalnis, vadinamas Peeeniku, zinomas jau seniai. Archeologineje literatoroje jis buvo pa­minetas F. Pokrovskio sudarylame XIX a. pa­baigos zinoml! archeologinil! paminkll! zemelapyje [I, p. 104]. Veliau sis paminklas buvo jtrauktas i P. Tarasenkos Lietuvos arche­ologinil! paminkll! zemelapi [2, p. 145], kur duotos bendros zinios apie ji.

Piliakalnis irengtas kazkada buvusio dero, veliau pelkes, krante, iSilgai jo besit~sianCios aukStumos pabaigoje. Nuo likusios kalvos dalies jis atskirtas dauba. Nuo vandens puses piliakal­nis pakil~s 19 m, is ki t I! pusi Q - 3-4-8-17 m. AikStcle 45x50 m dydzio, ovalios formos, pailga PR-SV kryptimi, aukSciausia PR - maziausiai apsaugotoje puseje, zemejanti 3 metrll nuoly­dziu. Virsutine 3,5-4 m aukScio slaito dalis labai stati, zemiau slaitai aplink nuolaidos. ·

Siuo metu piliakalnis labai apardytas. Ypac pasikeit~s SV puses slaitas, kur nuslinkusios zemes deformavo visq virsutin~ slaito dalj. Be to, pietineje slaito puseje jrengtas kelias, ku­riuo masinomis vazinejama i aikStel~. Rytiniame piliakalnio slaite irengti laiptai, vedq j aikstel~, o visas takas is abiejl! pusil! apsodintas me­dziais.

Pali aikslele laip pat apaugusi medziais ir krumais, kuril! saknys placiai pasklidusios po visq kulturinj sluoksni. B~ to, jos viduryje yra I pasaulinio karo metu keturiasdesimties zuvu­sil! karil! du ben\lri kapai. Tik nedidele aikSte­Ies dalis, jos zemiausia vieta, yra lygi, neapaugusi medziais ir maziausiai suardyta. Ta­ciau ir cia geguzinill metu virsutinis aiksteles pavirsius sutryptas ir labai kietas, 0 sios vietos radiniai labai sunyk~.

Apie piliakalnj ir jo aplinkq vietiniai gyven­tojai zino is jvairil! padaviml!, liudijancil! jl! demesj sioms vietoms. Sakoma, kad po pilia­kalniu esanti karciama, j kuriq jejimas uivers­tas didziuliu akmeniu. Akmens vienas krastas

•

netgi dabar matyti siaurvakariniame slaite. Seni zmones dar prisimena, kad pacioje aiksteleje buvusi gili duobe (sulinys), i kuriq laidydav~ akmenis, bet nukritusio akmens garso nesigirde­dav~. Veliau duob~ uZvert~ akmenimis. Taciau vietiniai gyventojai neprisimena, kurioje vietoje buv~s sulinys, 0 tyrinejiml! vietoje jo pedsakl! neaptikta.

Visai salia piliakalnio dabartineje pelkeje yra versme. Pasakojama, kad Cia vaziav~s su sesetu arklil! ponas ivaziav~s j tq versm~, kuri tuo metu buvusi didele. Nuo to laiko si versme vadinama Sesiazirge.

Apie 300 metrl! j V nuo piliakalnio, ap­supta pelkil! iskilusi. kalvele, zmoniQ vadinama "Valiulio kalneliu". Cia lietuviQ krivaitis Valiu­lis kurst~s amzinqjq ugnj.

1949 metais piliakalnj apziorejo Lietuvos is-torijos instituto ivalgomoji ekspedicija [3,

41