politinis lūžis ekrane. (po)komunistinė transformacija lietuvos … · 2020. 5. 12. · čiulis...

Tai pirmasis mokslininkų žvilgsnis į politinių ir socialinių transfor-macijų, vykusių 1987-1991 metais, vaizdavimą ir refleksiją Lietu-vos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje. Knygojeatskleidžiama, kas permainingų 9 – 10 dešimtmečių sandūroje kine ir televizijoje buvo vertingiausia, svarbiausia, neįprasta irkas užfiksuota kino bei magnetinėse vaizdajuostėse. Monogra-fijos autoriai gilinasi į svarbius to meto istorinius įvykius irpersonalijas ir į tai, kas lėmė nacionalinio dokumentinio kino irtelevizijos kaitą. Analizuojami audiovizualinėse medijose repre-zentuojami pokyčiai mūsų visuomenėje ir atgimstančioje Lietu-voje dominuojantys politiniai bei socialiniai naratyvai.

Tyrimas aprėpia nedidelį, tačiau įvykių tirštą laikotarpį. Jam perprasti jaunos kartos žmogui reikalinga pagalba – ir tam pasitarnaus ši publikacija. Monografija yra vertingas tyrimas, naudingas suvokti, kuo kino ir televizijos dokumentikos kaita buvo reikšminga, kaip ji vyko, kas darė įtakos vaizdo medijų turiniui, fiksavusiam radikalias žmonių ir sistemų permainas.

Prof. dr. Andrius Vaišnys (Vilniaus universitetas)

VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA

Anna Mikonis-Railienė

Renata Šukaitytė

Mantas Martišius

Renata Stonytė

(PO)KOMUNISTINĖ TRANSFORMACIJA LIETUVOS

DOKUMENTINIAME KINE, VIDEOKRONIKOJE IR TELEVIZIJOJE

EKRA

POLITINISLU ZIS

NEPOLITINIS

EKRANELU

ZIS

EKRA

POLITINISLU ZIS

NE

2020

Anna Mi oni Railienė

Renata aitytė

Mantas Martišius

Renata Stonytė

(PO)KOMUNISTINĖ TRANSFORMACI A I TU OS

OKUM NTINIAM KIN I OKRONIKO IR T I I O

EKRA

POLITINISLU ZIS

NE

Ši monogra�ja yra parengta ir išleista vykdant Lietuvos mokslo tarybos �nansuotą projektą „Politinis lūžis

ekrane: pokomunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine ir videomedžiagoje“ (sutarties LMT

nr. S-MOD-17-13)

Apsvarstė ir rekomendavo spausdinti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos

katedra ir Ekraninės ir performatyviosios komunikacijos katedra (2019 12 09, protokolas Nr. 160000-KP-46)

Recenzentai:

doc. dr. Aurimas Švedas

prof. dr. Natalija Arlauskaitė

prof. dr. Andrius Vaišnys

Sudarė Anna Mikonis-Railienė ir Renata Šukaitytė

Autoriai: Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė, Mantas Martišius, Renata Stonytė

Santraukos į anglų kalbą vertėja Aleksandra Fominaitė

Fotogra�jos – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Algirdas Tarvydas, Andrius Petrulevičius, Romas Jurgaitis,

LLMA archyvas

Viršelyje panaudota Rimvydo Kepežinsko iliustracija, 1989 m., autorių teisių turėtojo atstovas LATGA, Vilnius 2020

Leidinio bibliogra�nė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės

Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliogra�jos duomenų banke (NBDB)

ISBN 978-609-07-0362-5 (spausdinta knyga)

ISBN 978-609-07-0363-2 (skaitmeninis PDF)

© Anna Mikonis-Railienė, 2020

© Renata Šukaitytė, 2020

© Mantas Martišius, 2020

© Renata Stonytė, 2020

© Vilniaus universitetas, 2020

Pratarmė / 7

PO ITINI IR SOCIA INI IRSM

AU IO I UA INIAI IU I IMAI / 12 Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė

SO I TM IO POC OS AI T S IR NARAT AI K R INĖ

I TU OS IR A TI OS A I OKUM NTIKO / 28 Renata Šukaitytė

Dokumentinis kinas kaip istorinis ir politinis diskursas, nacionalinė kultūra ir transnacionalinė atmintis / 28

Socialinė-politinė tikrovė ir pilietinės visuomenės gimimas devintojo dešimtmečio pabaigoje / 34

Erdvės ir laiko sąstingis: poetiniai žlugusios imperijos dokumentai / 61 Svarbiausi įvykiai ir asmenybės, pakeitusios santvarką / 70 Globali politika, SSRS žlugimas ir šaltojo karo baigtis / 87 Apibendrinamosios išvados / 99

I AIS INTI AI AI I TU OS TRANSFORMACI OS

R PR NTACI A AU IO I UA INIUOS A TINIUOS / 102 Anna Mikonis-Railienė

Įvadas. Kinas kaip istorijos šaltinis / 102Transformacijos laikotarpio vaizdo įrašai: kontekstas ir savybės / 113

„Esamojo laiko“ vaizdo kronikos / 115Video kaip žinių transliavimo būdas / 119

Politinių permainų theatrum mundi. Tarp kultūrinio spektaklio ir politinio reginio / 124

Sceniniai pasirodymai ir masinių sambūrių ritualai / 126Sugrįžimų drama / 134Simbolinė scenerija / 136

Diskurso universumas – nuo žodžio iki laisvės / 140Veikiantis žodis – poetiniai Sąjūdžio mitingai / 142Grįžkime prie Dievo – kunigų maldos / 148Kai žodžiai tampa ginklu – Vytauto Landsbergio kalbos / 151Muzikos vaidmuo Atgimimo epochoje / 157Roko maršo kronikos / 158Kodėl dainuojama? / 165

TURIN S

A IS

A IS

A AS

1

0

2

4

Kruvinasis sekmadienis: Sausio įvykių atminties (re)konstrukcija / 167„Kruvinoji desantininkų puota“ / 170Liudininkų emocijos – vaizdų emocijos / 172

Apibendrinamosios išvados / 176

KINO KRONIKA I TU O ( ) ATMINTIS

TAUTA IR PO ITIKOS KAITA / 182 Renata Stonytė

Politinė tikrovė kino kronikoje / 182 Kino kronika Lietuvoje / 186 Kino kronika kaip ideologinio aparato dalis / 191 Nuo „pabudimo“ iki „pakilimo“: stiprėjanti nepriklausomybės idėja kino kronikoje / 199 Kino kronika kaip istorinės atminties mediumas / 206 Atkurti ir išlaikyti: 1990–1991 metų įvykiai kino kronikoje / 212 Apibendrinamosios išvados / 219

ANTIS NU A IUO ANT AT IMIMO TRAUKIN

T ISTORINIAIS IO M TAIS / 224 Mantas Martišius

Įvadas / 224 Glaustas sovietinės propagandos mechanizmo kursas / 227 Lietuvos televizijos kaita – 1987–1990 metais / 237

LTV 1987–1988 m. pirmas pusmetis / 237Mažais žingsneliais nepriklausomumo link – 1988 metų antroji pusė – 1989 metų pirmas pusmetis / 2881989-ieji – lūžio metai / 296

TV programa / 304Propagandos redakcijos laidos / 306Atgimimo laidos ir sovietizmo nykimas / 316Laidos jaunimui ir vaikams / 321

Apibendrinamosios išvados / 328

Literatūra ir šaltiniai / 333 Filmogra�ja / 347 Santrauka anglų kalba / 357 Asmenvardžių rodyklė / 364

A IS

A IS

3

P ata ė 7

P ata ė

Ilgą laiką brandinta mintis apie būtinus gilesnius lietuviško dokumen-tinio kino, užgimusio Lietuvos istorinio lūžio metais, tyrimus buvo įgyven-dinta dėl Lietuvos mokslo tarybos �nansinės paramos. Tyrimai, kurie tapo šios knygos pagrindu, buvo atlikti įgyvendinant 2017–2019 metais mokslinį projektą „Politinis lūžis ekrane: pokomunistinė transformacija Lietuvos doku-mentiniame kine ir videomedžiagoje“. Tad norime padėkoti Lietuvos mokslo tarybos ekspertams, leidusiems įgyvendinti tyrimus ir jų rezultatų sklaidą.

Reiškiame nuoširdžią padėką knygos recenzentams prof. dr. Andriui Vaišniui, prof. dr. Natalijai Arlauskaitei ir doc. dr. Aurimui Švedui už skirtą laiką ir vertingas pastabas. Knygos rankraštis taip pat buvo apsvarstytas Vil-niaus universiteto Komunikacijos fakulteto Ekraninės ir performatyviosios komunikacijos ir Politinės komunikacijos katedrų jungtiniame posėdyje. Jo metu išgirstos pastabos ir nuomonės mums padėjo patikslinti mokslines prie-laidas ir įtaigiau suformuluoti argumentus.

Šios monogra�jos parengimas nebūtų visavertis be geranoriškos Lietu-vos, Latvijos ir Estijos kino kūrėjų ir ekspertų pagalbos teikiant vizualinę me-džiagą ir informaciją apie dokumentinio kino raidą tiriamuoju laikotarpiu. Tad nuoširdžiai dėkojame visiems prie to prisidėjusiems: kinotyrininkei ir Estijos kino archyvo direktorei Evai Naripeai, Latvijos kino centro „Media“ biuro vadovei Leldai Ozolai, režisieriams Vytautui V. Landsbergiui („A Pro-pos“ studija), Agnei Marcinkevičiūtei, Audriui Stoniui, Giedrei Žickytei bei prodiuseriams Teresai Rožanovskai (studija „Ketvirta versija“) ir Guntčiui Trekteriui („Ego media“ studija). Taip pat dėkojame režisieriui Arūnui Mate-liui ir prodiuserei Algei Matelienei (studija „Nominum“).

8 POLITINIS LUÞIS EKRANE

œ

Tiksliau ir išsamiau ištirti �lmų, videokronikų sukūrimo ir demonstravi-mo aplinkybes, Atgimimo laikotarpio �lmavimo kontekstus, surasti pačius �l-mus ar fotogra�jas padėjo asmeniniai susitikimai su režisieriais ir operatoriais. Analizuojama epocha labai nesena, todėl, kalbant Haydeno White’o žodžiais, ji vis dar gyvuoja žmonių atmintyje. Be tų žmonių nuoširdžių ir atvirų liudiji-mų bei noro pasidalyti savo gyvenimo patirtimi ir įspūdžiais šios knygos taip pat nebūtų. Už žinias apie �lmų įgyvendinimo aplinkybes, įdomius gyvenimo ir kūrybos kontekstus dėkojame kantriems pašnekovams, aktyviems Atgimi-mo epochos kūrėjams: Edmundui Zubavičiui, Vytautui Damaševičiui, Ar-vydui Reneckiui, Romui Dabrukui, Algirdui Tarvydui, Laimai Pangonytei, Andriui Petrulevičiui, Andriui Kaušiniui.

Kaupiant tyrimo medžiagą, praktinę pagalbą suteikė archyvų specialistai. Esame dėkingi Lietuvos centrinio valstybės archyvo Garso ir videodokumen-tų skyriaus vedėjai Laurencijai Volungevičienei ir vyriausiajai archyvistei Giedrei Maciulevičienei už kantrybę, geranoriškumą ir operatyvumą. Taip pat esame dėkingi Kino dokumentų skyriaus vyriausiajai archyvistei Daliai Kalesnikienei už pagalbą rengiant „Tarybų Lietuvos“ ir Lietuvos kronikos �l-mogra�jos duomenis bei Fotodokumentų skyriaus darbuotojoms už suteiktą informaciją.

Ypatingą padėką norėtumėme pareikšti režisierei Agnei Marcinkevičiū-tei, kuri mums maloniai suteikė galimybę pasinaudoti Romo Dabruko video-kronikomis ir reportažais, suskaitmenintu Vytauto Landsbergio archyvu ir susipažinti su vertinga audiovizualine medžiaga ir Lietuvoje neprieinamais dokumentiniais �lmais, �ksuojančiais reikšmingus aptariamo laikotarpio po-litinius įvykius.

Ieškodami knygai iliustracijų pasinaudojome taip pat turtinga Algirdo Tarvydo, Andriaus Petrulevičiaus, Edmundo Zubavičiaus surinkta medžiaga. Esame jiems dėkingi už šioje knygoje įdėtas nuotraukas.

Kai kurios monogra�joje spausdinamos įžvalgos buvo pristatytos moks-liniuose straipsniuose (A. Mikonis-Railienė, „Obrazy walczące o wolność. Wydarzenia polityczne lat 1988–1991 w wybranych �lmach dokumentalnych Litwy“, in Kino. Postkomunizm. Polityka. Film w krajach Europy Środkowo--Wschodniej wobec procesów transformacji politycznej i konsekwencji roku1989, Marta Brzezińska-Pająk (sud.). Kraków: Libron, 2018, p. 239–267;R. Šukaitytė „Šaltasis karas, Sovietų Sąjungos griūtis ir Baltijos šalių nepri-klausomybė Jaak Kilmi „Disko ir atominis karas“ ir Jono Meko „Lietuva ir

http://www.archyvai.lt/lt/kontaktai_175/lcva_kd_-sk.html

P ata ė 9

SSRS žlugimas“ �lmuose“, in R. Šukaitytė ir K. Kirtiklis (sud.) Socialinės ti-krovės meditacija: kultūra, politika, visuomenė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018, p. 105–129) ir tarptautinių konferencijų pranešimuose (R. Šu-kaitytė „�e Birth of the Nation and the Politics of Dissensus in Jonas Mekas’ documentary Lithuania and the Collapse of the USSR“, in ECREA Film Stu-dies Section Conference Multivoicedness in European Cinema Representation, Industry, Politics, Cork, Ireland, 10–11.11.2017 ir Small Cinema Conference „Diversity in Glocal Cinemas: Language, Culture, Identity“. Bilbao, Spain. 20–22.10.2017).

P ata ė 11

0 A AS


œ

Politini i o ialini i

a io i aliniai li i i ai

Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė

Ty i na a i et eny

1989-ieji – Berlyno sienos griūtis – ir 1991-ieji – SSRS žlugimas neabejo-tinai yra ikoniniai XX a. pasaulinės istorijos įvykiai, simbolizavę šaltojo karo, dalijusio pasaulį į dvi konfrontuojančias politines, ekonomines ir militaristines zonas, baigtį. Tai metai, kai Sovietų Sąjungos įtakos laukas susitraukė ir jos galia subliūško. Baltijos ir kitų buvusio Rytų bloko šalių gyventojams šie įvykiai buvo itin svarbūs, nes suponavo ilgai lauktą geopolitinį ir kultūrinį grįžimą į Europą ir istorinės neteisybės baigtį. Šio grįžimo prielaidų susikūrė kiek anksčiau – tai: pra-ėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pirmoje pusėje Lenkijoje įkurto profe-sinių sąjungų susivienijimo „Solidarumas“ (lenk. Solidarność) vykdyti visuome-nės demokratizacijos procesai, nuoseklus disidentų darbas kovojant su režimu, 1985 metais SSKP sovietiniame bloke inicijuota politinė, ekonominė, socialinė reforma, leidusi SSRS ir „draugiškų“ respublikų gyventojams aktyviau dalyvauti visuomeninėje ir netgi politinėje veikloje, kurių pagrindinis tikslas 1989–1990 metais Baltijos šalyse bei Vidurio ir Rytų Europoje – atkurti nepriklausomas nuo Maskvos valstybes ir susigrąžinti orumą bei europietiškąją tapatybę.

Lietuvos istorijoje XX a. devintojo dešimtmečio antra pusė ir dešimtojo dešimtmečio pradžia – ypatingas laikas, kai Lietuva, atsiskirdama nuo Sovietų Sąjungos, tapo savita „išnykimo erdve“ (angl. space of disappearance, Ackbar Abbass), suponuojančia naujos valstybės ir visuomenės kristalizavimosi sąly-gas. Ši situacija atsirado dėl tuometinės politinės santvarkos ir socialinio gyve-nimo transformacijos, vykusios dėl ekonominės ir politinės krizės socialisti-niame bloke. Kaita buvo dinamiška, dramatiška ir įvairialypė, turėjo skirtingas baigtis ir pasekmes gyventojams. Lietuvoje 1988–1991 metai asocijuojami su naujos politinės jėgos ir kultūros atsiradimu (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio

a a Politini i

o ia lini i a io i

aliniai li i i ai

13

įkūrimu, laisvais rinkimais į LSSR Aukščiausiąją tarybą, kuriuos laimėjo opozi-cinis Sąjūdis), pilietinės visuomenės gimimu („Baltijos kelio“ akcija, šimtatūks-tantinis mitingas Vingio parke) ir stiprėjimu (1991 m. sausio tragiški įvykiai), Lietuvos valstybingumo atkūrimu ir jo tarptautiniu pripažinimu. Transfor-macija apėmė visas visuomeninio gyvenimo sritis ir tapo visuotiniu reiškiniu, apėmusiu politinį gyvenimą ir ekonomiką (perėjimą nuo valstybinės planinės ekonomikos prie kooperacijos principų), video technologijos išplitimą kine, te-levizijoje, mene ir namų ūkiuose, nepriklausomos medijų rinkos formavimąsi, stichiškos piratinės kultūros atsiradimą ir daugelį kitų reiškinių.

Ne visos šios XX a. antroje pusėje vykusios politinės ir socialinės gyveni-mo transformacijos yra plačiai analizuojamos Lietuvos sociologų, politologų, istorikų ir medijų tyrėjų darbuose. Daugiausia dėmesio skiriama politinei, vi-suomeninei ir ekonominei raidai, o medijų ir kultūros srities pokyčių tyrimai pradėti atlikti visai neseniai. Svarbiausius įvykius, vedusius į Lietuvos suvere-nitetą ir SSRS griūtį, kruopščiai dokumentavo istorikai Česlovas Laurinavičius ir Vladas Sirutavičius Lietuvos istorijos XII tomo I dalyje „Sąjūdis: nuo „Per-sitvarkymo“ iki Kovo 11-osios“ (Laurinavičius, Sirutavičius, 2008). Alvydas Nikžentaitis ir Irena Šutinienė parengė vertingą straipsnį apie Baltijos kelio pi-lietinės akcijos svarbą atkuriant Lietuvos suverenumą bei formuojant Lietuvos kultūrinę atmintį ir lietuvių tapatybę (Nikžentaitis, Šutinienė, 2011). „Nepa-klusnių“, „paralelinių“ visuomenių fenomenus, pilietinės visuomenės genezę ir nesmurtinio pasipriešinimo totalitarinei sistemai formas Lietuvoje nuosek-liai tiria politologai Rytis Bulota (Bulota, 2004; 2011), Jūratė Kavaliauskaitė (Kavaliauskaitė, 2011; 2015), Ainė Ramonaitė (Ramonaitė, 2011; 2015) ir kiti. Sociologas Zenonas Norkus atliko išsamią Lietuvos ūkio ir visuomenės struk-tūros kaitos analizę po 1990-ųjų monogra�joje „Du nepriklausomybės dvide-šimtmečiai“ (Norkus, 2014). Žiniasklaidoje vykusias struktūrines, politines ir vertybines transformacijas nuodugniai ištyrė Andrius Vaišnys monogra�joje „Žurnalistikos potvynis. Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita 1986–1990“ (Vaišnys, 2020). Kur kas daugiau dėmesio sulaukė kapitalistinės ir neolibe-ralistinės socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo reformos po 1989-ųjų (Berlyno sienos griūties ir revoliucijų, nuvertusių komunistų valdžią Rytų ir Vidurio Europoje) ir 1991-ųjų (SSRS iširimo ir buvusių sovietinių respublikų suvereniteto pripažinimo), mokslininkų vadinamos „pokomunistine trans-formacija“. Šiam laikotarpiui Lietuvoje daug dėmesio skyrė Zenonas Norkus (Norkus, 2008; 2012; 2014) ir �losofas Tomas Kavaliauskas (Kavaliauskas,


œ

2014). Lietuvos nacionalinio transliuotojo kaitą nuosekliai tyrė Žygintas Pe-čiulis (Pečiulis, 2012; 2015), o žiniasklaidos institucinę raidą ir santykį su na-cionaline politika – Deimantas Jastramskis (Jastramskis, 2019).

Audiovizualinių medijų ir kino tyrimų lauke po 1993 metų Sauliaus Ma-caičio sudaryto straipsnių rinkinio „Ekrane ir už ekrano“ ilgą laiką tvyrojo minimo laikotarpio mokslinių re�eksijų apie Lietuvos kino status quo ir trans-formacijas vakuumas. Svarbu konstatuoti, nors nebuvo sisteminių tyrimų, iš-samiai paaiškinančių, kas vyko kino ir medijų lauke vėlyvuoju sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais, ir kaip pokyčiai veikė medijų turinį ir jo kūrėjus, fragmentiškų, tačiau labai vertingų įžvalgų pasirodydavo įvai-rių autorių monogra�jų skyriuose, straipsniuose ir kituose darbuose. Šiame kontekste išskirtinos monogra�jos: Annos Mikonis-Railienės ir Linos Ka-minskaitės-Jančorienės „Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, �lmai, režisieriai“ (Mikonis-Railienė, Kaminskaitė-Jančorienė, 2015) ir Annos Mikonis „Poe-tycki kinematograf. Nurt artystyczny w kinie litewskim“ (Mikonis, 2010) bei straipsnių rinkiniai: Renatos Šukaitytės sud. „Baltic Cinemas A�er the 1990’s: Shi�ing (Hi)Stories And (Id)Entities“ (Šukaitytė, 2010) ir Natalijos Arlauskai-tės sud. „Vizualumo politika“ (Arlauskaitė, 2018). Istorinių Atgimimo ir Sąjū-džio tyrimų, naudojančių audiovizualinę medžiagą kaip tyrimų objektą, kon-tekste išskirtini du straipsniai: Rūtos Šermukšnytės „Nuo reprodukcijos prie revizijos: tautos atminties kūrimo dinamika 1988–2005 metais Lietuvos do-kumentiniame kine ir televizijoje“ (Šermukšnytė, 2008) ir Violetos Davoliūtės „�e Popular Movement and Postmodernism: Re�ections on the Cinema of Sąjūdis“ (Davoliūtė, 2007). Politinio Baltijos šalių dokumentinio kino tyrimus nuosekliai atlieka Renata Stonytė ir Renata Šukaitytė, kuriuose analizuoja po-litinio įvykio sampratas ir atmintį (Stonytė, 2014) ir Šaltojo karo baigties bei SSRS griūties reprezentacijas Baltijos šalių kine (Šukaitytė, 2018).

Iš užsienio autorių mokslinių darbų, skirtų „komunizmo baigčių“ proble-matikai kine tirti, svarbūs Ewos Mazierskos tyrimai, paskelbti monogra�joje „European Cinema and Intertextuality. History, Memory and Politics“ (Ma-zierska, 2011) ir Jadwigos Głowos straipsnis „Zooming in on History‘s Turning points. Documentaries in the 1990s in Central and Eastern Europe (Głowa, 1999), kuriame paliesti kino ir medijų kaitos klausimai Rytų ir Vidurio Euro-poje. Dina Iordanova knygoje „Cinema of the Other Europe: �e Industry and Artistry of East Central European Film“ (Iordanova, 2003) taip pat gilinosi į šio regiono valstybių kino industrijos struktūros ir vaidybinių �lmų stilisti-

a a Politini i

o ia lini i a io i

aliniai li i i ai

15

kos, tematikos, žanrų kaitą transformacijos metais. Tekstai, apimantys čekų, slovakų, vengrų, serbų, ukrainiečių, baltarusių ir vokiečių permainų epochos kiną, išspausdinti antologijoje, kurią parengė Varšuvos universiteto Vidurio ir Rytų Europos tarpkultūrinių studijų katedra: „Kino. Postkomunizm. Polityka. Film w krajach Europy Środkowo-Wschodniej wobec procesów transformacji politycznej i konsekwencji roku 1989“ (sud. Marta Brzezińska-Pająk, 2018).

Šios monogra�jos autoriai – Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė, Mantas Martišius ir Renata Stonytė – reaguodami į tai, kad Sąjūdžio epo-cha sulaukė plačių ir įvairiapusių tyrimų, o gausi audiovizualinė medžiaga, formuojanti mūsų kultūrinę atmintį ir nacionalines tapatybes, vis dar lieka kino ir vizualinių medijų tyrėjų beveik nepaliesta, nusprendė imtis ambicin-go darbo – ištirti mažai tirtą audiovizualinę medžiagą ir atskleisti, kokį (po)komunistinės transformacijos (1987–1991 metais) naratyvą Lietuvoje gene-ruoja dokumentinis kinas, nepriklausomų operatorių nu�lmuota vaizdo (vi-deo) medžiaga ir televizija ir kaip jis veikia bendrame Baltijos šalių bei Rytų ir Vidurio Europos kontekste.

Knyga „Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje“ apima savitus vizuali-nio diskurso klausimus, tuo metu dominavusius medijose (dokumentiniame kine, televizijoje, vaizdo (video) įrašuose). Kaip teigė Paul Ricoeur, vis dėlto neįmanomos įžvalgos be hipotezių, neįmanomi faktai be klausimų. Medžiaga, dokumentai neprabyla, jeigu nepalenki jų veri�kacijai (Ricoeur 2000, p. 236). Tad tirdami politinės transformacijos reprezentacijas audiovizualinėje me-džiagoje, bandome atsakyti į siaurus, kryptingai suformuluotus tyrimo klausi-mus, kurie padeda apibrėžti ir apibūdinti tyrimo lauką: Kokį (po)komunistinės politinės transformacijos (nuo Sąjūdžio, Balti-

jos kelio, Nepriklausomybės atkūrimo iki dramatiškų Sausio 13-osios įvykių de jure ir de facto) naratyvą Lietuvoje generuoja dokumentinis kinas, TV, video ir kino kronikos?

Kuo šis naratyvas savitas kitų Baltijos šalių, Vidurio ir Rytų Europos dokumentinio kino kontekste?

Kokie politiniai veiksniai veikė Lietuvos televizijos programos turinį 1987–1991 metais ir kada LTV išsilaisvino iš sovietinės propagandos bei cenzūros gniaužtų?

Į kokius Lietuvos istorijos ir kultūros kontekstus bando apeliuoti �l-mai ir videokronikos?


œ

Kas buvo Atgimimo įvykių metraštininkai, stovėję už kamerų? Ką jiems pavyko nu�lmuoti ir kokia medžiaga liko už viešojo diskurso

ribų? Kodėl? Šios knygos tekstų pradžios tašku tapo ir jos struktūros pagrindinę kon-

cepciją padiktavo įvairiapusiška audiovizualinė medžiaga. Knyga apima me-džiagą, kurios speci�škumą nusako dėl vizualinės reprezentacijos už�ksuoti ir išsaugoti faktogra�niai įvykiai bei perteikti visuomenės transformacijos procesai. Knygos tyrimo objektas – įvairių žanrų audiovizualinė medžiaga, apimanti kūrybinę dokumentiką (I dalis), privačius vaizdo įrašus (II dalis), Lietuvos kino studijoje �lmuotą kino kroniką (III dalis) ir LTV laidas (IV da-lis). Ši audiovizualinė medžiaga suteikia galimybę visapusiškai ištirti politi-nius ir socialinius lūžius atspindinčių kūrinių naratyvą ir jų poveikį politinių transformacijų paliestai tikrovei. Siekėme atlikti tokią medžiagos atranką, kuri leistų suderinti gerai žinomus dokumentinius �lmus su autorine doku-mentika, sunkiau prieinamais ir mažiau žinomais kūriniais, bei aprašyti LTV laidas, kino kronikas ir vaizdo (video) medžiagą, tapusią pagrindiniu aptaria-mo laikotarpio informacijos šaltiniu. Visų knygos dalių chronologiniai rėmai yra tokie patys, apima svarbiausius politinius įvykius – nuo pirmojo nesank-cionuoto LLL mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1987 metais iki kulminacinio momento – 1991 metų kruvinojo sausio. Taigi šioje knygoje atliktas tyrimas yra skiriamas tam, ką Haydenas White’as vadina istoriofotija (historiophoty), priešpriešindamas ją verbalinį ir rašytinį diskursą vartojan-čiai istoriogra�jai (White, 1988). Todėl mūsų tikslas yra istorinių, socialinių ir kultūrinių politinės transformacijos kontekstų, jų simbolių lauko ir antropo-loginės erdvės (kasdienybės, žmonių santykių, mentaliteto), atsiskleidžiančių �lmuotoje medžiagoje, kritinė analizė.

Taip pat verta pažymėti, kad XX a. dešimtasis dešimtmetis – tai ne tik institucinės ir ekonominės permainos Lietuvos kine, ne tik pokyčiai bendroje medijų erdvėje, bet ir naujo dokumentinio kino modelio formavimasis.

Politini ina i to i a i at inti

Šioje monogra�joje norėjome atskleisti tai, kas, mūsų nuomone, permai-ningų, devintojo ir dešimtojo dešimtmečių sandūroje kine ir televizijoje buvo vertingiausia, svarbiausia, neįprasta ir ką už�ksavo kino ir magnetinės vaiz-dajuostės. Siekėme aprėpti ne tik tai, kas yra svarbu nacionalinės ir pasaulinės

a a Politini i

o ia lini i a io i

aliniai li i i ai

17

istorijos kontekste (ikoniniai įvykiai ir personalijos), bet ir tai, kas 1987–1991 metais lėmė nacionalinio dokumentinio kino savitumą ir kitos audiovizuali-nės medžiagos išskirtinius bruožus.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvos kinas transformacijos laikotarpiu patyrė gilią krizę. Centralizuotos, valstybės �nansuojamos ir cenzūros kontroliuoja-mos �lmų gamybos žlugimas sukėlė nenutrūkstamas permainas ne tik �lmų gamybos ir platinimo srityje, bet ir jų tematikoje ir stilistikoje. Lietuvos kinui iškilo mirties grėsmė ir visų pirma – dėl žiūrovų trūkumo. Dauguma kino tea-trų buvo privatizuota ir pertvarkyta į didesnį pelną teikiančias erdves: parduo-tuves, prekių sandėlius, valiutos keityklas ir kt. Tačiau svarbesniu reiškiniu tapo tai, kad santvarkos transformaciniai pokyčiai taip užvaldė operatorių ir režisie-rių mąstymą, jog vaidybinis kinas kuriam laikui nutyla, užleisdamas vietą žai-biškai besikeičiančiai tikrovei. Lietuvos dokumentinis kinas lūžio metais visų pirma dokumentavo tai, kas vyko gatvėse, aikštėse, politiniame ir socialinia-me gyvenime. Politinės transformacijos epochos Lietuvoje liudininkais tapo ir kino režisieriai bei operatoriai. Dokumentinio kino įsigalėjimą iš dalies lėmė ir atsilikusi Lietuvos kino studijos techninė bazė, ir studijos menki �nansiniai ištekliai, nulemti gamybos sistemos pokyčių (Mikonis, 2013, p. 201; 2014).

Tuo metu Lietuvos dokumentiniame kine įvyko svarbus lūžis. XX a. de-šimtajame dešimtmetyje atsiranda politinis ir socialinis kinas, vaizduojantis autentišką politinį gyvenimą ir atvirai �ksuojantis Lietuvos laisvės bylą. Ga-lima sakyti, kad nuo 1987 iki 1991 metų lietuviškame kine vyravo masių – viešųjų renginių, mitingų, susibūrimų, susirinkimų – vaizdai, bylojantys apie tautos susitelkimą istorinio lūžio metais. Ekrane buvo rodomos vėliavos, po-litikos lyderių veidai ir vėl – vėliavos, ir vėl – lyderių veidai (Arlickaitė, 1999). Kūrybinis dokumentinis kinas, pasižymėjęs savita estetika, pabrėžęs �lmo au-toriaus kūrybinę perspektyvą, kalbėjęs sodria vizualine kalba ir subtilia reto-rika, orientavęsis į kaimo realijas, buvo nustelbtas dokumentinio kino žanro, operatyviai pateikusio karštus politinio gyvenimo įvykius ir sudėtingą sociali-nį būvį. Medijuota tikrovė nebuvo palanki metaforų kalbai, subtiliai simbolių analizei ar autoriniam žvilgsniui.

Tai nereiškia, kad ankstesniais metais dokumentinis kinas išvengė po-litikos. Komunistinė sistema ir už cenzūrą atsakingos institucijos prižiūrėjo, kad kiekvienas �lmas būtų idėjiškai teisingas. Dokumentiniai �lmai rėmėsi politinio veikimo propagandiniais metodais. Jie nevaizdavo nei politikų, nei tikro politinio gyvenimo, nes sovietinėje sistemoje politika buvo pakeista


œ

komunistine ideologija. Politinio gyvenimo vaizdavimas dokumentiniame kine tapo propagandinės sistemos dalimi, o kino juostoje atsispindėjo falsi�-kuota ir inscenizuota tikrovė (taip pat ir politinė). Dokumentinis kinas siekė parodyti ne autentišką tikrovę, bet tarnavo utilitariniams, propagandiniams tikslams. Jeigu reikėtų kalbėti apie �lmą kaip atvirą, spontanišką pasakojimą, skirtą politikams ir politiniams įvykiams, tai tektų kalbėti apie tokį kiną, kuris Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, užgimė tik po 1989 metų.

Atgimimo epochoje autentiška politinė praktika, atsikračiusi propagan-dinių šūkių, iš lėto, laipsniškai tiesė kelią į laisvą gyvenimą. Šioje vietoje verta prisiminti tuos lūžinius įvykius ir momentus, kurie ne tik darė įtaką Lietuvos kino studijos programinėms nuostatoms, bet ir padiktavo naujas dokumenti-nio kino temas. Pirmieji už�ksuoti besikeičiančios tikrovės vaizdai priklauso nenuilstamam to laikmečio įvykių dalyviui, Lietuvos kino studijos operato-riui Vytautui Damaševičiui. Jis savo iniciatyva nu�lmavo vaizdus iš Lietuvos Laisvės Lygos pirmojo viešai organizuoto mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1987 m. rugpjūčio 23 dieną1. Damaševičius, sovietinio karininko akivaizdoje 1988 m. rugsėjo 28 d. �lmavęs LLL mitingo dalyvius, buvo sumuš-tas, areštuotas, o �lmavimo kamera sudaužyta. Šis incidentas, tapęs moralinio Lietuvos kino studijos apsisprendimo tašku, pirmą kartą sukėlė diskusijas apie režisierių �lmavimo laisvę ir paskatino kritiką dėl valdžios brutalių veiksmų prieš kino operatorius. Režisieriai atvirame laiške LSSR vidaus reikalų minis-trui Stasiui Lisauskui pasipiktinę rašė: „LTSR kinematogra�ninkų sąjunga ir Lietuvos kino studija reiškia ryžtinga protestą prieš šį niekuo neišprovokuotą susidorojimą su Kinematogra�ninkų sąjungos nariu, Lietuvos kino studijos režisieriumi Vytautu Damaševičiumi ir reikalauja nubausti kaltus dėl to asme-nis. [...] tik tokiu būdu mes išvengsime „baltųjų“ ir „juodųjų“ dėmių, užtve-riančių kelią į teisinę valstybę“ (Atviras laiškas, 1988 10 03).

Kitas svarbus žingsnis buvo kino žurnalo „Tarybų Lietuva“, nuo 1967 metų vadovaujamo redaktorės Bytautės Pajėdienės, pavadinimo pakeitimas į „Lietuvos kroniką“. Tai įvyko steigiamajame Sąjūdžio suvažiavime 1988 me-tais, pritarus Lietuvos komunistų partijos vadovams. „Dokumentikos“ susi-vienijimo meno vadovas Arvydas Reneckis vaizdingai nupasakojo šį momen-tą: „Vyko Sąjūdžio suvažiavimas Vilniaus sporto rūmuose. Pasiėmiau Bytautę

1 Šį mitingą �lmavo ir Lietuvos radijo ir televizijos komiteto žurnalistai „Panoramos“ laidai kaip kontrpropagandos reportažą (Vaišnys, 2020).

a a Politini i

o ia lini i a io i

aliniai li i i ai

19

už rankos ir nusivedžiau pas fojė stovėjusį Brazauską. Pasakiau, kad jei katali-kams sugrąžinote katedrą, tai leiskite nuo šiol kino žurnalą vadinti ne „Tarybų Lietuva“, o „Lietuvos kino kronika“. Bytautė (mūsų mieloji Bitė) atrodė kaip musė ant karvašūdžio. Jos partijos lyderis pasakė: „Draugai kinematogra�stai, kaip jūs nuspręsite, taip mes ir įvykdysime bei jus paremsime.“ Man beliko tik sušukti: „valio“! Apkabinau mūsų Bitę ir sukalbėjau triukšme jai į ausį: „dova-nok, bet nuo šiol tai vadinsis „Lietuvos kino kronika“; juo labiau kad ir Lietu-vos kino studijoje jau buvome sutarę“ (Reneckis, 2019, interviu).

Dėl Edmundo Zubavičiaus Lietuvos Atgimimas turi savo trilogiją, skir-tą 1988–1991 metų istoriniams ir politiniams įvykiams. Režisierius kartu su operatoriais Arvydu Reneckiu ir Romualdu Damuliu tautai sugrąžino ilgai istorinėje užmarštyje buvusią paskutiniojo Lietuvos Respublikos užsienio rei-kalų ministro Juozo Urbšio asmenybę. Urbšys iš ekrano papasakojo apie Ri-bentropo ir Molotovo pakto pasirašymo aplinkybes ir pasidalijo atsiminimais apie Sovietų Sąjungos ultimatumą Lietuvai. Šie atsiminimai transformacijos epochoje Lietuvai tapo svariu moraliniu argumentu, vaduojantis iš sovietinės okupacijos. „Juozą Urbšį ypatingai buvo sunku įkalbėti �lmuotis. Jisai iki tol niekada nesileido į jokius interviu, į jokius pokalbius, gyveno labai uždarą gyvenimą. Reikėjo kaip nors prie jo prieiti“, – prisiminė Edmundas Zubavi-čius. – „Mums padėjo Landsbergis-Žemkalnis, apie kurį tik užbaigiau �lmą. Pas Urbšį nuvažiavome su Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu, ir tik po ilgų po-kalbių jis sutiko kalbėtis. Tai buvo patys pirmieji �lmavimai su paskutiniuoju Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru“ (Zubavičius, 2017, interviu).

Taigi Atgimimo laikotarpis – tai ne tik lietuviško kino instituciniai ir gamy-biniai pokyčiai, bet ir dokumentinio kino naujo modelio formavimasis, kurio esmė – natūralaus politinio ir socialinio gyvenimo vaizdavimas ir analizavimas.

Tad neatsitiktinai monogra�jos tekste atsiranda politinio kino sąvoka. Kino ir politikos ryšys – toks pat senas kaip ir pas kinas, nes argi gali egzistuoti kinas, nebūdamas bent mažumą politinis? Kaip teigia Philipas Drake’as, ki-nas – tiek iš technologinės, tiek iš kultūrinės pusės – nuo pat savo atsiradimo siejamas su politika (Drake, 2016). Kinas atspindi tam tikrus politinės siste-mos bruožus, kuria vertybių sistemą, tampa politinės socializacijos veiksniu. Jean-Lucas Comolli ir Jeanas Narboni, politinį kiną apibrėždami kaip politi-nės ideologijos mediumą, teigia, kad „kiekvienas �lmas yra politinis“ (Como-lli; Narboni, 2004, p. 814). Pirmiau išsakytas mintis papildo Mike Wayne’as postuluodamas, kad „visi �lmai yra politiniai, bet ne visi yra politiniai tokiu


œ

pat būdu“ (Wayne, 2001, p.1). Šiame rinkinyje dažnai keliamas klausimas apie transformacijos periodo kino politiškumą, jo rūšis ir prasmes. Politinė pers-pektyva itin ryški I ir III knygos dalyse, kur analizuojami politiniai procesai ir įvairios to meto Lietuvos, Vidurio ir Rytų Europos šalių politinio ir socialinio gyvenimo aktualijos ir jų atspindžiai audiovizualiniuose kūriniuose. Politika čia yra pagalbinė kategorija, tampanti bendru svarstymų apie Baltijos šalių bei Vidurio ir Rytų Europos kraštų valstybinę santvarką pagrindu. Politinio kino konceptualūs rėmai šiuo atveju leidžia analizuoti įvairius socialinius ir visuo-meninius reiškinius, taip pat padeda �lmus suprasti iš globalios komunikaci-jos ir pokolonijinių tyrimų perspektyvos. Kadangi SSRS žlugimas ir Berlyno sienos, dalijusios Europą į Rytų ir Vakarų, griūtis yra neabejotinai svarbiausi Europos ir pasaulio politiniai XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešim-tojo dešimtmečio pradžios įvykiai, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių kūrėjų �lmai apie minėtus įvykius tampa transnacionalinės atminties ir transnacio nalinio kino dalimi. Chiara de Cesari ir Ann Rigney teigimu, „globali komunikacija, laiko ir erdvės suspaudimas, postkolonialumas, transnacionalinis kapitaliz-mas, didelio masto migracija ir regioninė integracija: visa tai reiškia, kad na-cionaliniai rėmai nėra savaime suprantami kasdieniame gyvenime ir formuo-jant tapatybę“ (De Cesari, Rigney, 2014, p. 2). Šia nuostata remiantis I knygos dalyje Lietuvos kūrėjų dokumentinis kinas yra analizuojamas Europos kūrėjų �lmų, re�ektuojančių tą patį istorinį laikotarpį, kontekste.

O knygos IV dalyje, analizuojančioje Lietuvos televizijos veiklą, politi-nė kategorija suprantama kaip ideologijos ir propagandos įrankis. LTV kaip viena iš svarbiausių masinės komunikacijos priemonių totalitarinio režimo sąlygomis tapo vienu iš pagrindinių sovietinės propagandos ir agitacijos gin-klų. Lietuvos televizijoje, kaip rodo atliktas tyrimas, pertvarkos idėjos gerokai vėlavo ir iki 1989 metų televizijos laidų turinys vis dar atspindėjo sovietinės propagandos kanonus. Būtent dėl to, norint geriau suprasti minėtame laiko-tarpyje televiziją apėmusius procesus, šios dalies skyriuje „Glaustas sovietinės propagandos mechanizmo kursas“ apžvelgiamas propagandos naudojimas sovietinėje žiniasklaidoje.

Atgimimo laikotarpio dokumentika, kino ir videokronika yra svarbūs taip pat kaip Lietuvos istorijos kaitos šaltinis. Tačiau �lmas istorijos liudininku gali tapti ne tik kaip dokumentas, perteikiantis informaciją apie konkretų įvykį. Filmas, būdamas vizualine medija, užmezga glaudesnį santykį su tikrove negu rašytas ar spausdintas žodis, kartu kitaip formuoja socialinę tikrovę, perženg-

a a Politini i

o ia lini i a io i

aliniai li i i ai

21

damas tai, kas matoma: jis kas kartą leidžia prakalbinti istorijos sferą, kuri buvo užslėpta, neapčiuopiama ir nematoma (Ferro, 2011). Kino, kaip istorinio šalti-nio, kategorija dominuoja II knygos dalyje. Joje svarstymai apsiriboja audiovi-zualinės istorijos sritimi, kurią kinas domina kaip speci�nė pažinimo ir praei-ties pristatymo forma. Analizuojami dokumentiniai ir televiziniai �lmai bei vi-deokronikos yra traktuojami ne kaip meniniai kūriniai ar kūrybinės praktikos produktai, bet kaip audiovizualiniai istoriniai pasakojimai, kurie akademinės istoriogra�jos atžvilgiu tampa alternatyviomis (nekonvencinėmis, anot Ewos Domańskos, (Domańska, 2006)) mokslo apie praeitį kūrimo formomis. Vizu-alinė istorija yra gimininga vizualinei antropologijai ir vizualinei sociologijai, todėl II knygos dalyje į istorinės tikrovės tyrimą žvelgiame iš antropologinės ir sociologinės perspektyvos, tyrimo žvilgsnį kreipiame į kino ir tikrovės san-tykį, apimantį ne tiek politinį, kiek visuomeninį ir kultūrinį tų įvykių peizažą. Antropologinis žvilgsnis leidžia rekonstruoti tikrovę pagal audiovizualinę me-džiagą, išskaidant ją į teatro, žodžio (dialogo) ir atminties kategorijas.

Verta pabrėžti, kad audiovizualinė lūžio epochos reprezentacija neabe-jotinai formuoja mūsų požiūrį į tam tikrus politinius įvykius, asmenybes ir istoriją, keisdama arba įtvirtindama visuomenėje funkcionuojančias prasmes, konstruodama ir papildydama nacionalinį ir pasaulinį mentalinių idėjų žemė-lapį. Medijų tyrėjas Paulas Grainge’as tvirtina, kad medijų „sukuriama“ politi-nių įvykių atmintis turi įtakos ir jų interpretavimui, o kas kontroliuoja žmonių atmintį, tas kontroliuoja jų dinamizmą (Grainge, 2003). Todėl I dalyje bei kitų dalių atskiruose skyriuose (III dalies „Kino kronika kaip istorinės atminties mediumas“) ir (II dalies „Kruvinasis sekmadienis. Sausio įvykių atminties (re)konstrukcija“) atsiranda kolektyvinės ir kultūrinės atminties kategorija, kurią nulėmė panaudota vizualinė medžiaga.

Taigi atskirose knygos dalyse gilinamasi į skirtingus audiovizualinių me-dijų lauko segmentus, jame veikiančius žaidėjus ir sukurtus artefaktus, į atgi-mimo laikotarpio politinę ir sisteminę transformaciją žvelgiama iš daugelio perspektyvų; epocha analizuojama, pasitelkus įvairius metodologinius ir teo-rinius instrumentus.

Knygos sandara

Šioje knygoje sudėtų tekstų tyrimo atspirties tašku, kaip jau minėjome, tapo audiovizualinė medžiaga, kuri dėl savo speci�škumo reikalauja kitokių,


œ

savitų metodologinių instrumentų ir skirtingų tyrimo ir teorinių prieigų. Visa tai lėmė ir pagrindinę knygos sandaros idėją.

Renata Šukaitytė monogra�jos pirmoje dalyje „Sovietmečio epochos baigtys ir jų naratyvai kūrybinėje Lietuvos ir Baltijos šalių dokumentikoje“ Lietuvos kūrybinę dokumentiką analizuoja Baltijos šalių bei Rytų ir Vidurio Europos kino kontekste, taip išplėsdama geogra�nes šios monogra�jos tyrimų ribas. Lyginamoji analizė atskleidžia skirtingų kartų ir tautybių kūrėjų liudiji-mus apie devintojo dešimtmečio antroje pusėje ir dešimtojo dešimtmečio pra-džioje vykusias politines transformacijas, išryškina tuometinių politinių jėgų ir personalijų vertybines ir ideologines nuostatas, paprastų žmonių lūkesčius ir baimes. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atsisky-rimo nuo SSRS ir tapimo nepriklausomomis valstybėmis naratyvas konstruo-jamas pasitelkiant gana skirtingas perspektyvas ir tikrovės reprezentavimo modelius bei retorinius režimus, tačiau susitelkiama į Baltijos respublikose ir SSRS vykusius svarbius politinius ir socialinius pokyčius, vietinius politi-nius ir akademinius autoritetus, mažai dėmesio skiriant platesniam pasauli-nių politinių įvykių kontekstui. Tyrimu atskleista, kad �lmų tikslai, politinės darbotvarkės, naratyvai ir retorika skyrėsi atsižvelgiant į jų sukūrimo laiką, vietą ir kontekstą, kuriame jie veikė. Dėl transnacionalinės sklaidos Baltijos šalių �lmuose pilietiniai ir politiniai judėjimai įsiliejo į bendrą europinį taikių revoliucijų srautą, tapo ne tik nacionalinės, bet ir transnacionalinės atminties diskurso apie totalitarinių režimų ir šaltojo karo baigtį dalimi.

Annos Mikonis-Railienės parašyta antroji dalis „Išlaisvinti vaizdai. Lietuvos transformacijos reprezentacija audiovizualiniuose šaltiniuose“ skiriama politinės transformacijos įvykių „vizualiniam diskursui“, kuris do-minavo minėto laikmečio audiovizualinėse medijose – tiek dokumentiniuose ir televizijos �lmuose, tiek videokronikose. Analizė apima Vladimiro Kostiu-govo, Roberto Verbos, Laimos Pangonytės, Leono Glinskio, Andriaus Petru-levičiaus, Domanto Vildžiūno, Algirdo Pročkio, Andriaus Kaušinio sukurtas videokronikas bei Lietuvos kino studijos dokumentinius �lmus. Šioje dalyje taip pat aptariami lietuviškos videokultūros formavimosi kontekstai lūžio me-tais, analizuojami komunikacinio modelio pokyčiai, rekonstruojami politiniai ir socialiniai įvykiai, kuriuos Lietuvos operatoriams pavyko už�ksuoti vaizdo juostose. Didžiųjų pokyčių vaizdai, Atgimimas, senosios sistemos žlugimas ir naujos santvarkos atsiradimas suformavo spektaklio principus atliepiantį pasakojimą, kupiną teatrinių metaforų, įtraukusį teatrinio pasirodymo sim-

a a Politini i

o ia lini i a io i

aliniai li i i ai

23

boliką. Lūžio epochoje scena tapo integralia kasdienybės dalimi. Vieši deba-tai valstybės ir laisvės tema vyko atvirose scenose, o gatvėse tiesiogiai buvo reiškiama esamos situacijos kritika. Parinkti �lmų ir videokronikų fragmen-tai „karštai“ iliustruoja tezę apie ypatingą žodžio, dainos, diskusijų ir derybų reikšmę. Ji ženklino ne tik Sąjūdžio veiklą, bet ir buvo neatskiriamas lūžio epochos politinio gyvenimo elementas.

Atliktas tyrimas parodė, kad už�ksuoti demokratines permainas buvo galima tik dėl privačios, iš institucijų priežiūros išsivadavusios iniciatyvos ir sparčiai populiarėjančių naujų vaizdo įrašų technologijų. Vaizdo kamera tapo visuotine ir populiaria politinio lūžio �ksavimo priemone. Kai televizija (ypač pradinėje transformacijos stadijoje), o kartu su ja ir Lietuvos kino studija ne-teko galimybės informuoti visuomenę apie einamuosius įvykius, privatūs vi-deo dokumentai tapo pagrindiniu informacijos apie istorinės reikšmės įvykius šaltiniu. Jie taip pat vykdė savitą pilietinės televizijos naujienų funkciją. Tad galima teigti, kad videotechnologija užvaldė tą sritį, kurią o�cialioji informa-cija pasiekdavo ne taip greitai, arba tas sritis, kuriose dėl įvairių priežasčių pasipriešinimas propagandinei kultūrai buvo stipresnis.

Trečiojoje dalyje „Kino kronika Lietuvoje (1988–1991): atmintis, tauta ir politikos kaita“ Renata Stonytė analizuoja 1988–1991 metais Lietuvos kino studijoje leistus kino kronikos numerius. Ji atskleidė, kad kronikos tematikos ir turinio pokyčiai vyko ganėtinai lėtai – politinės transformacijos periodu kronika Lietuvoje ilgą laiką tarnavo vietinei valdžiai ir tendencingai atspin-dėjo politines realijas. Švelnėjant vietinės valdžios retorikai ir taikantis prie visuomenės nuotaikų, pamažu kito ir kronikos turinys bei tematika. Šį pokytį atskleidžia žurnalo pavadinimo pakeitimas 1988 metais – iš „Tarybų Lietu-vos“ kronikos į „Lietuvos kroniką“, nors turinys iš dalies dar išliko politiškai angažuotas. Tyrimas atskleidė, kad perversmo metais (nuo 1990 m.) kroni-kos kūrėjai pradėjo �ksuoti naująjį Lietuvos istorijos etapą, o iki šiol dažnai vyravęs kūrėjų „atstumas“ ir atsiribojimas nuo pateikiamos medžiagos virsta valdžios palaikymu ir pritarimu. Taip „Lietuvos kronika“ įgyja naują impulsą dokumentuoti pirmuosius nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus ir jais vykusias politines ir socialines transformacijas.

Ketvirtoje dalyje „Vejantis nuvažiuojantį Atgimimo traukinį: LTV is-toriniais lūžio metais“ Mantas Martišius analizuoja televizijos veiklą apta-riamu laikotarpiu ir nagrinėja vidinius LTV procesus, susijusius su programų kūrimu ir laipsniškais televizijos pokyčiais. Autoriaus analizės objektas yra ne


œ

tiek audiovizualinė medžiaga, kiek šią tematiką liečiantys dokumentai, kurių vieni buvo publikuoti spaudoje, o kiti saugomi Lietuvos televizijos ir radijo komiteto archyve. Martišius, taikydamas televizijos programų turinio analizę, kruopščiai, išsamiai aptardamas 1987–1991 metais transliuotas LTV laidas, atskleidžia sisteminį LTV lūžį, kai televizija išsivadavo iš sovietinės propagan-dos ir cenzūros gniaužtų. Kaip teigia autorius, sovietinės propagandos siste-moje LTV užėmė išskirtinę vietą. Atlikdama televizijos kanalo funkcijas, LTV suvokta kaip viena iš svarbiausių sovietinės propagandos priemonių. Todėl iš archyvinių dokumentų galima matyti, kad LTV eteryje ilgą laiką tvyrojo so-vietinis „raugas“, o visos televizijos ir radijo redakcijos buvo įpareigotos kurti laidas apie sovietų valdžios pergalę Lietuvoje. Lėtą LTV judėjimą laisvėjimo link rodo ir tai, teigė Martišius, kad laida Atgimimo banga LTV eteryje pradėta rodyti tik 1988 metų vėlyvą rudenį, o atvirai „perestroikos“ idėjos Maskvoje jau buvo iškeltos 1986 metų vasarį. Tyrimas atskleidė, kad LTV laisvėjimo lai-kotarpiu ir lūžio momentu reikėtų laikyti 1989 metų rudenį.

Knygos dalių autoriai iš skirtingų perspektyvų analizuoja (po)komunis-tinės transformacijos (1987–1991 metų) naratyvą ir tiria jį generuojančias institucijas, individus ir audiovizualinius artefaktus. Tad LTV laidose, kino kronikose, nepriklausomų operatorių už�ksuotoje kino ir vaizdo medžiago-je bei kūrybinės dokumentikos kadruose generuojami Atgimimo naratyvai, analizuojami skirtingose dalyse, leidžia skaitytojui susidaryti išsamų vaizdą, kaip keitėsi audiovizualinės medijos ir jų generuojamas turinys Lietuvoje, kas jam darė įtaką ir kuo šie naratyvai saviti Rytų ir Vidurio Europos kontekste. Tad knygoje analizuojamos temos ir problemos viena kitą nuosekliai papildo ir išplečia. Tikimės, kad knygoje išanalizuota medijuota 1987–1991 metų so-cialinė ir politinė tikrovė išplės Atgimimo epochos tyrimų lauką ir jį pratur-tins naujomis įžvalgomis, inspiruojančiomis kitus tyrimus.

Kiekvieną dalį baigėme išsamiomis apibendrinamosiomis išvadomis. Monogra�jos pabaigoje skaitytojas ras literatūros ir šaltinių bei �lmų ir kitos audiovizualinės medžiagos sąrašus, kurie gali būti naudingi išsamiai gilinan-tis į atskirose dalyse analizuojamą audiovizualinių medijų sritį. Tikimės, kad skaitytojui ypač bus naudingos �lmogra�jos, nes jose sudėjome darbus, už�k-savusius įvairius sparčiai besikeičiančios tikrovės niuansus. Tai �lmai, kurie dabar atveria tai, kas mus tuo metu jaudino, kėlė nerimo ar džiugino, kuo mes gyvenome toje politinėje ir socialinėje kasdienybėje.

a a Politini i

o ia lini i a io i

aliniai li i i ai

25

i a neat lei ta ti o ė

Baigiant vertėtų papasakoti apie patirtus sunkumus tyrimo metu. Atlie-kant parengiamuosius knygos rengimo darbus – intensyviai ieškant tyrimui tinkamų �lmų ir audiovizualinės medžiagos, ilgai ir nuoširdžiai kalbantis su operatoriais mus slėgė liūdnas praradimo jausmas, o kartu – skaudi pajauta, kad palietėme kažką svarbaus, kas mūsų akyse nesustabdomai kito ir nyko. Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad vienas iš esminių Lietuvos istorijos įvykių – Atgimimas – yra chaotiškai išbarstytas vaizdajuostėse, o didžiulis kiekis įrašų tebesaugoma privačiuose archyvuose, kurie yra sunkiai prieinami. Atliekant Lietuvos televizijos nu�lmuotos medžiagos tyrimą paaiškėjo, kad nėra išliku-sio to meto vientiso vaizdo archyvo. Galima surasti ir tirti tam tikrus frag-mentus, atskiras laidas, bet tai neatstoja sistemingo žvilgsnio. Be to, didelė vaizdo archyvo dalis prarasta per 1991 metų sausio 13-osios įvykius. Belieka apgailestauti, kad vis dar nesuskaitmenintas pagrindiniais Sąjūdžio metrašti-ninkais laikomų Laimos Pangonytės ir Roberto Verbos videoarchyvas, kuris Pangonytės valia kol kas nėra prieinamas tyrėjams. Susistemintos informa-cijos apie audiovizualinę medžiagą stoka labai trukdė įvertinti tiek Lietuvos istorijos procesus, tiek to laikmečio medijų erdvės struktūrą ir kaitą.

Tad verta prisiminti dar 1898 metais kino teoretiko ir operatoriaus Bo-lesławo Matuszewskio esė išsakytą mintį. Jis straipsnyje „Naujas istorijos šal-tinis“ pranašiškai rašė: „Įprasta celiuloidinė juosta tampa ne tik istoriniu do-kumentu, bet taip pat istorijos dalele, kuri nemirė [...] Istorija tik užmigo [...], reikia tiktai šviesos spindulio, prasiskverbiančio pro tamsą, kad pažadintų ir iš naujo atgaivintų praėjusias valandas“ (Matuszewski, 1995, p. 55). Audiovizua-linė medžiaga, dokumentiniai �lmai ir gausūs videokronikų kadrai, be abejo, yra svarbi „Atgimimo istorijos dalelė“; kartu jie nenustoja būti nauju istorijos šaltiniu – tos istorijos, kuri vis dar slypi neatskleista namų archyvuose.

Tikimės, kad ši knyga ir atliktų tyrimų sklaida padės spręsti reikšmin-go audiovizualinio paveldo išsaugojimo ateities kartoms problemą ir paska-tins Lietuvos valstybę deramai pasirūpinti 1987–1991 metų audiovizualiniu paveldu – surinkti, išpirkti ir suskaitmeninti privačių žmonių rankose esan-čią vaizdo medžiagą, kurioje už�ksuoti svarbiausi Atgimimo metų istoriniai momentai. Tai reikia atlikti kuo skubiau, nes privačiomis vaizdo kameromis �lmuoti ir VHS kasetėse saugomi įrašai gali išsimagnetinti ar būti kitaip suga-dinti, taigi – amžiams prarasti.

a a Politini i

o ia lini i a io i

aliniai li i i ai

27

1 A IS


œ

So iet e io e o o ai ty i

na aty ai y inė e iet o

i alti o ali o enti o e

Renata Šukaitytė

o entini ina ai i to ini i olitini

i a na ionalinė lt a i t an na ionalinė

atmintis

Šioje dalyje gilinsiuosi į kūrybinės dokumentikos darbus, XX a. devintuo-ju ir dešimtuoju dešimtmečiais tiesiogiai �ksavusius, re�ektavusius tuometi-nius Lietuvos, Vidurio ir Rytų Europos politinius, socialinius virsmus, SSRS griūtį ir šaltojo karo baigtį, bei �lmus, sukurtus po lemtingų įvykių. Šie skir-tinguose erdvėlaikiuose, socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose atsiradę �lmai kuria skirtingų požiūrių ir kartų atstovų dialogą, permąsto ir (re)in- terpretuoja istorinius įvykius iš skirtingų perspektyvų, papildo ir produkuoja naujas istorines žinias. Kinas, pasak Ewos Mazierskos, „yra istorijos dalis ir praeities diskursas“, o istorija ir praeitis yra intertekstualios prigimties, kurios samprata keičiasi atsižvelgiant į santykį su tekstais, sukurtais pasitelkiant skir-tingus diskursinius režimus, medijas, kalbas, vertybinius imperatyvus (Ma-zierska, 2011, p. 1). Ši man artima nuostata (aptinkama ir kitų mokslininkų, pvz., Keitho Jenkinso (1997), Aluno Munslow (1997; 2006), Haydeno White’o (1996) darbuose), skatina tirti dauginių sovietinės epochos baigčių ir poli-tinių, socialinių pasekmių reprezentacijas �lmuose, sukurtuose nevienodu laiku skirtingose geopolitinėse erdvėse. Tokia lyginamoji kontekstinė Lietu-vos dokumentinių �lmų ir jų konstruojamų socialinių ir politinių naratyvų analizė padės atskleisti jų vietą Rytų ir Vidurio Europos kino erdvėje ir argu-mentuoti, kodėl juos galime teigti esant transnacionalinio kino, transnaciona-linės atminties ir istorijos subjektu. Tyrimu siekiu parodyti, kad �lmų tikslai,


œ

ite at a

ir šaltiniai 333

IT RAT RA IR A TINIAI

ite at a

ABBAS, Ackbar (1997). Hong Kong: Culture and the Politics of Disappearance. Minnea-polis: University of Minnesota Press. ISBN-10: 0816629250.

ALTSCHULL, J. Herbert (1984). Agents of power. �e Role of the News Media in Human A�airs. London: Longman. ISBN 9780582284173.

ANUŠAUSKAS, Arvydas (2008). „Tiesos sakymas“. In Naujasis Židinys-Aidai, 6, p. 225–229.

ARLAUSKAITĖ, Natalija (2013). Dokumentas ir/ar prisijaukintas valdžios žvilgsnis: ‘Blokados’ archyvas. In Politologija, 1 (69), p. 88–132 .

ARLAUSKAITĖ, Natalija (2014). Anne’s Frank sapnai romiųjų naktį: Indeksiškumo pa-žadas ir rastos medžiagos kinas. In Athena, 9, p. 71–81.

ARLAUSKAITĖ, Natalija (2018). Vizualumo politika. In Politologija, 2 (80). ARLICKAITĖ, Gražina (1999). Litwa: Odrodzenie kina dokumentalnego. In Dokument

po przełomie. Film dokumentalny lat 90. w Europie Środkowo-Wschodniej, Jadwida Głowa (ed.). Kraków: Uniwersytet Jagielloński. ISBN 8391176606.

ASSMANN, Aleida (2008). Transformations between History and Memory. In Social Research, 1, p. 49–72.

ASSMANN, Jan (2008). Communicative and Cultural Memory. In Cultural Memory Studies. An International and Interdisciplinary Handbook. Astrid Erll (ed.), Ansgar Nünning (ed.). Berlin, New York, p. 109–118. ISBN-13: 978-3110188608.

BACZKO, Bronisław (1994). Wyobrażenia społeczne: szkice o nadziei i pamięci zbioro-wej. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. ISBN 8301113707.

BADIOU, Alain (2008). �e Communist Hypotheses. In New Le� Review, 49, p. 29–42. BANIONIS, Juozas (2009). Lietuvos laisvinimo sąjūdis Vakaruose XX a. septintajame

dešimtmetyje: telkėsi naujoji karta. In Genocidas ir rezistencija, 2009, 1 (25), p. 78–93. ISSN 1392-3463.

BARNOUW, Eric (1993). Documentary: A History of the Non-Fiction Film. Oxford Uni-versity Press, ISBN 13: 978-0195078985.

BARTHES, Roland (1999). S/Z, Warszawa: Wydawnictwo KR. ISBN 8386989386.BAECHLIN, Peter; MULLER-STRAUSS, Maurice (1952). Newsreels Across the World.

Paris: UNESCO. BAUŽA, Česlovas (2005). Kova dėl nepriklausomos demokratinės Lietuvos. In Lietuvos

valstybingumo atkūrimas. Lietuva 1940–1990. Okupuotos Lietuvos istorija, Arvydas Anušaus-kas (ed.), p. 595–638. ISBN 9986757657.


œ

BEATTIE, Keith (2004). Documentary Screens Non-�ction �lm and Television. England: Palgrave MacMillan. ISBN 978-0230-6-2803-8.

BAGUŠAUSKAS, Juozapas Romualdas; STREIKUS, Arūnas. (2005). Dokumentų rinki-nys: Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje 1949–1990. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ISBN 9986757681.

BLAŽYTĖ, Danutė (2000). Tarybinė liaudis vėl virsta tauta. In Lietuvos suvereniteto atkūrimas 1988–1991 metais, Arvydas Anušauskas (ed.), Juozapas Romualdas Bagušauskas (ed.), Česlovas Bauža (ed.); et al. Vilnius: Diemedis, p. 113–133. ISBN 9986230845.

BLUE, James. One Man's Truth: An Interview with Richard Leacock. In Film Comment, vol.3, nr 2.

BOYM, Svetlana (2001). �e Future of Nostalgia. New York: Basic Books. ISBN-10: 9780465007080.

BONITZER, Pascal (1997). Powierzchnia wideo. In Pejzaże audiowizualne. Telewizja, wideo, komputer, Andrzej Gwóźdż (ed.). Kraków: Universitas, p. 309–310. ISBN: 8370523463.

BRZEZIŃSKA-PAJĄK, Marta (ed.) (2018). Kino. Postkomunizm. Polityka. Film w kra-jach Europy Środkowo-Wschodniej wobec procesów transformacji politycznej i konsekwencji roku 1989. Kraków: Libron. ISBN 978-83-65705-44-0.

BREWIŃSKA, Maria (2007). Świadomość medium. In Bill Viola, Maria Brewińska (ed.). Warszawa: Narodowa Galeria Sztuki , p. 73–101.

BROWN, Steve (2006). How Does Music Work. Toward a Pragmatic of Musical Commu-nication. In Music and Manipulation: On the Social Uses and Social Control of Music. Steven Brown (ed.), Ulrik Volgsten (ed.). New York: Berghahn Books. ISBN 978-1845-4-5098-4.

BRUZZI, Stella (2002). New Documentary. London, New York: Routledge. ISBN 978-1134-7-3944-8.

BURKE, Peter (2008). Eyewitnessing: �e Uses of Images as Historical Evidence. Cornell University Press. ISBN 9780801473180.

BULOTA, Rytis (2004). Lietuvos persitvarkymo sąjūdis: teorinė masinio judėjimo analizė: disertacija. Vytauto Didžiojo universitetas, (rankraštis).

BULOTA, Rytis (2011). Visuomeninės nuostatos ir (nepastebima) rezistencija Kaune vėlyvuoju sovietmečiu. In Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2 (29), p. 244–258.

CHAPMAN, Jane (2009). Issues in Contemporary Documentary. Polity Press. ISBN-10: 0745640109.

CHION, Michel (1994). Audio-vision: Sound on Screen. New York: Columbia University Press. ISBN 978-0231-0-7899-3.

COMOLLI, Jean-Luc; NARBONI, Jean (2004). Cinema/Ideology/Criticism. In Film �eory and Criticism: Introductory Readings, Leo Braudy (ed.), Marshall Cohen (ed.). New York: Oxford University Press, p. 812–819. ISBN 0195158172.

CONLEY, Tom (2010). Time Image. In �e Deleuze Dictionary. Adrian Parr (ed.). Edin-burg: Edinburg University Press, p. 286–287.

CORNER, John (2008). Documentary Studies: Dimensions of Transition and Continui-

ite at a

ir šaltiniai 335

ty. In Rethinking Documentary: New perspective and practices. �omas Austin (ed.), Wilma de Jong (ed.). Berkshire, England: Open University Press. ISBN 978-0335-2-2191-2.

CORNER, John (2019). Part VIII. �e Politics of Documentary. Introduction. In Tzio-umakis, Yannis (ed.); Molly, Claire (ed.), �e Routledge Companion to Cinema and Politics. Routledge, p. 445–457. ISBN-10: 1138391689.

ČEPAITIS, Virgilijus (2007). Su Sąjūdžiu už Lietuvą. Vilnius: Tvermė. ISBN 9986476410.DAVOLIŪTĖ, Violeta (2007). �e Popular Movement and Postmodernism: Re�ections

on the Cinema of Sąjūdis. In Athena, 3, p. 124–134. ISSN 1822-5047.De CESARI, Chiara; RIGNEY, Ann (2014). Introduction: Beyond Methodological Na-

tionalism. In Media and Cultural Memory / Medien und kulturelle Erinnerung, Vol. 19. Trans-national Memory. Circulation, Articulation, Scales. Chiara de Cesari (ed.) and Ann Rigney (ed.). Berlin: De Gruiter, p. 1–25. ISBN 978-3-11-035902-2.

DELEUZE, Gilles (2010). Cinema 2: �e Time Image. London & New York: Continuum. DELTCHEVA, Roumiana (2005). Reliving the Past in Recent East European Cinemas.

In East European Cinemas, A. Imre (ed.). New York, London: Routledge, p. 197–211. ISBN 0-415-97268-X.

DOMAŃSKA, Ewa (2006). Historie niekonwencjonalne. Re�eksja o przeszłości w nowej humanistyce. Poznań: Wydawnictwo Poznańskie. ISBN 83 7177 473 7.

DRAKE. Philip (2016). Approaches to Cinema and Politics. In �e Routledge Compani-on to Cinema and Politics, Yannis Tzioumakis (ed.), Claire Molloy (ed.). New York: Routledge, p. 13–16. ISBN: 9781317392460.

ELLUL, Jacque (1973). Propaganda. Vintage books. ISBN 9780394718743. EDENSOR, Tim (2004). Tożsamość narodowa, kultura popularna i życie codzienne. Kra-

ków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego. ISBN 83 23319197.FERRO, Marc (2011). Kino i historia. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. ISBN

9788301168353.FERRO, Marc (2008). Film. Kontranaliza społeczeństwa? In Film i historia, Iwona Kurz

(ed.). Warszawa: Wydawnictwo Uniwersytetu Warszawskiego, p. 67–92. ISBN 978-83-235-0403-0.

FRANK, Susi K. (2018). Bildformeln: Visuelle Erinnerungskulturen in Osteuropa. Biele-feld: Transcript. ISBN 978-3-8376-2717-6.

FOUCAULT, Michel (2011). Film in Popular Memory: An Interview with Michel Fo-ucault. In �e collective memory reader. Jerey Olick (ed.), Daniel Levy (ed.), Vered Vinitz-ky-Seroussi (ed.). New York: Oxford University Press. ISBN 978-0195-3-3741-9.

GODZIC, Wiesław (2002). Wideo, czyli kontrolowanie iluzji wolności. In Nowe media w komunikacji społecznej w XX wieku, Maryla Hop�nger (ed.). Warszawa: O�cyna Naukowa, p. 316–330. ISBN 83-88164-50-3.

GOFFMAN, Erving (2000). Savęs pateikimas kasdieniame gyvenime, vertė Milda Keršie-ne-Dyke. Vilnius: Vaga. ISBN 9785415014903.

GŁOWA, Jadwiga. (1998). Świadectwo przełomu politycznego lat 1989-90 w wybranych


œ

�lmach dokumentalnych Polski, Czech, Słowacji i Węgier. In Kwartalnik �lmowy, 23, Jesień. Warszawa: Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk, p. 85–94.

GRAINGE, Paul (ed.) (2003). Memory and Popular Film. Manchester University Press. ISBN-10: 0719063744.

HIGSON, Andrew (2000). �e limiting imagination of national cinema. In Cinema and Nation, Hjort, Mette (ed.); Mackenzie, Scott (ed.). Routledge, p. 63–74. ISBN 10: 0415208637.

HJORT, Mette; MACKENZIE, Scott (2009). Introduction. In Cinema and Nation. Mette Hjort (ed.), Scott Mackenzie (ed.). New York: Routledge, p. 1–16. ISBN 978-0-0415-20863-5.

HOFMAN, Eva (2011). Time. London: Pro�le Books. ASIN B0092G5VIO. IORDANOVA, Dina (2003). Cinema of the Other Europe: �e Industry and Artistry of

East Central European Film. Wall�ower Press. ISBN 10: 1903364612.IRZYKOWSKI, Karol (1924). Dziesiąta Muza. Zagadnienia estetyczne kina. Kraków:

Krakowska Spółka Wydawnicza.IVANAUSKAS, Vilius (2013). Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai tautų draugystės im-

perijoje. Vilnius: LII leidykla. ISBN 9786098183047.JAMESON, Fredric (1995). �e Geopolitical Aesthetic Cinema and Space in the World

System. Indiana University Press. ISBN-10: 0253209668. JAMESON, Fredric (1986). On Magic Realism in Film. In Critical Inquiry, 12(2), Win-

ter, p. 301–325. �e University of Chicago Press.JANION, Maria (2001). Romantyzm i jego media. In Prace wybrane, tom 4. Kraków:

Universitas, p. 146–147.JASTRAMSKIS, Deimantas (2019). Žiniasklaidos politika Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus

universiteto leidykla. ISBN 9786090702154.JARVIE, Ian (2000). National cinema: a theoretical assessment. In Cinema and Nation,

Hjort, Mette (ed.); Mackenzie, Scott (ed.). Routledge, p. 75–87. ISBN-10: 0415208637. JENKINS, Keith (1997). �e Postmodern History Reader. London: Routledge. ISBN-10:

041513904X. KAVALIAUSKAITĖ, Jūratė; MIKAILIENĖ, Živilė (2011). Vakarų „palytėtųjų“ autono-

mija sovietmečiu: nuo hipių iki Roko maršų per Lietuvą. In Sąjūdžio ištakų beieškant: Nepa-klusniųjų tinklaveikos galia, Ainė Ramonaitė (ed.), Jūratė Kavaliauskaitė (ed.). Vilnius: Baltos lankos, p. 59–98. ISBN 9789955235323.

KAVALIAUSKAITĖ, Jūratė; RAMONAITĖ, Ainė (2011). Sąjūdžio ištakų beieškant: Ne-paklusniųjų tinklaveikos galia. Vilnius: Baltos lankos. ISBN 978-9955-23-532-3.

KAVALIAUSKAITĖ, Jūratė; RAMONAITĖ, Ainė; KLUMBYS, Valdemaras (2015). Kaž-kas tokio labai tikro“: nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos. Sakytinės istorijos šalti-nių rinkinys / ‚Something so Truly Real‘: Narratives of the Disobedient Society of the Soviet Era‘. Collection of oral histories. Vilnius: Aukso žuvys. ISBN 9786098120134 6098120137.

KAVALIAUSKAS, Tomas (2014). Transformations in Central Europe Between 1989 and 2012: Geopolitical, Cultural, and Socioeconomic Shi�s. Rowman and Little�eld. ISBN-10: 0739197312.

ite at a

ir šaltiniai 337

KERTZER, David I. (1989). Ritual, Politics, and Power. London: Yale University Press. ISBN-13: 978-0300043624.

KNUDSEN, Klaus (2008). Transcendental Realism in Documentary. In Rethinking Do-cumentary. New Perspectives, New Practices, �omas Austin (ed.), Wilma De Jong (ed). Open University Press, p. 108–120. ISBN-10: 0335221912.

KRACAUER, Siegfried (2009). Od Caligariego do Hitlera. Z psychologii �lmu niemieckie-go. Gdańsk: Słowo/obraz terytoria, ISBN 9788374539333.

KRACAUER, Siegfried (2009). Teoria �lmu. Wyzwolenie materialnej rzeczywistości. Gdańsk: Słowo/obraz terytoria, ISBN 978-83-7453-899-2.

KURZ, Iwona (2008). Ludzie jak żywi: historiofotia i historioterapia. In Film i historia, Iwona Kurz (ed). Warszawa: Wydawnictwo Uniwersytetu Warszawskiego, p. 7–18. ISBN 978-83-235-0403-0.

LANDSBERGIS, Vytautas (2019). Lūžis prie Baltijos. Politinė autobiogra�ja po ketvirčioamžiaus. Vilnius: Bonum verbum, ISBN 978 6099608006.

LAURINAVIČIUS, Česlovas; SIRUTAVIČIUS, Vladas (2008). Lietuvos istorija (XII to-mas, I dalis). Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios. Vilnius: Baltos lankos. ISBN 978-9955-223-164-6.

LEAVY, Patricia (2007). Iconic Events Media, Politics, and Power in Retelling History. Lexington Books. ISBN-10: 0739115197.

LEYDA, Jay (1964). Films Beget Films: A Study of Compilation Film. New York: Hill and Wang, ISBN-10 080901355X.

LIEVEN, Anatol (1995). Pabaltijo revoliucija. Estija, Latvija, Lietuva – kelias į nepriklau-somybę, vertė Rasa Asminavičiūtė, Aušra Čižikienė. Vilnius: Baltos lankos. ISBN 9986403731.

LITWINOWICZ-DROŹDZIEL, Małgorzata (2008). O starożytnościach litewskich. Mi-tologizacja historii w XIX-wiecznym piśmiennictwie byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego. Kraków: Universitas, ISBN 9788324208371.

MACAITIS, Saulius (sud.). Ekrane ir už ekrano. Vilnius: Regnum. ISBN 9986494036.MALINOWSKI, Bronisław (2003). Słowo w konteście działania. In: Antropologia słowa:

zagadnienia i wybór tekstów, Grzegorz Godlewski (ed.). Warszawa: Wydawnictwo Uniwersy-tetu Warszawskiego, p. 113–123. ISBN 978832350051.

MARPLES, David Roger (2004). �e Collapse of the Soviet Union, 1985–1991. New York: Routledge. ISBN-13: 978-0582505995.

MARTINKUS, Vytautas (1998). Sąjūdžio eseistika: rašytojai literatūros ir politikos kryžkelėje. In Lietuvos Sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas, Danutė Blažytė (ed.), V. Ka-šauskienė (ed.). Vilnius: LLI, p. 91–100. ISBN 9986780225.

MARTIŠIUS, Mantas (2012). Komunikacinės progresijos konstravimas informacinia-me kare. In Žurnalistikos tyrimai, 2012, 5, p. 183–205.

MARTIŠIUS, Mantas (2010). Neakivaizdus karas nagrinėjant informacinį karą. Vilnius: Versus aureus. ISBN 9789955342908.


œ

MATULYTĖ, Margarita (2011). Fotogra�jos raiškos ir sklaidos Lietuvoje sovietizavimas. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas.

MATUSZEWSKI, Bolesław (1995). Ożywiona fotogra�a: czym jest, czym być powinna. In Nowe źródło historii. Ożywiona fotogra�a jest, czym być powinna. Warszawa: Filmoteka Narodowa.

MAZIERSKA, Ewa (2011). European Cinema and Intertextuality. History, Memory and Politics. New York: Palgrave Macmillan. ISBN 978-0-230-57954-5.

MAZIERSKA, Ewa (2014). Introduction: Marking Political Cinema. In Framework: �e Journal of Cinema and Media, 55(1), Spring, p. 35–44.

MAŽEIKIS, Gintautas (2016). Pogulaginė sąmonė ir atžangos dialektika. In Darbai ir Dienos. Kaunas: VDU leidykla, t. 65, p. 55–86.

MAŽEIKIS, Gintautas (2010). Propaganda ir simbolinis mąstymas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. ISBN 9789955125754.

MCKERNAN, Luke (2009). Newsreels: Form and Function in Using Visual Evidence. In Using Visual Evidence, Richard Howells (ed.), Robert Matson (ed.). Maidenhead: Open University Press. ISBN 978-0335-2-2864-5.

McNAIR, Brian. (1991). Glasnost, perestroika and soviet media. London: Routledge. ISBN 9780415035514.

MIKONIS, Anna (2013). Poetycki kinematograf. Nurt artystyczny w kinie litewskim. Warszawa: O�cyna Naukowa. ISBN 978 83 74590983.

MIKONIS-RAILIENĖ, Anna; KAMINSKAITĖ-JANČORIENĖ, Lina (2015). Kinas so-vietų Lietuvoje: Sistema, �lmai, režisieriai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. ISBN 9786094471827.

MIKONIS-RAILIENĖ, Anna (2014). Man, History and Poetry. Dominant Tendencies in Lithuanian 21st-Century Documentary Films. In Images, XV(24). Poznań, p. 76–90.

MIKONIS-RAILIENĖ, Anna (2018). Obrazy walczące o wolność. Wydarzenia politycz-ne lat 1988–1991 w wybranych �lmach dokumentalnych Litwy. In Kino. Postkomunizm. Po-lityka. Film w krajach Europy Środkowo-Wschodniej wobec procesów transformacji politycznej i konsekwencji roku 1989 Marta Brzezińska-Pająk (ed.). Kraków: Libron, p. 239–267. ISBN 978-83-65705-44-0.

MUNSLOW, Alun (1997). Deconstructing History. London: Routledge. ISBN-10: 041539144X.

MUNSLOW, Alun (1999). �e Routledge Companion to Historical Studies. London: Ro-utledge. ISBN-10: 0415184959.

NAFICY, Hamid (2001). An Accented Cinema Exilic and Diasporic Filmmaking. Prince-ton University Press. ISBN-10: 0691043914.

NICHOLS, Bill (2010). Engaging Cinema. An Introduction to Film Studies. New York, London: W.W. Norton & Company, Inc. ISBN-10: 0393934918.

NICHOLS, Bill (1992). Representing Reality. Issues and Concepts in Documentary. Bloo-mington & Indianapolis: Indiana University Press. ISBN-10: 0253206812.

ite at a

ir šaltiniai 339

NIKŽENTAITIS, Alvydas; ŠUTINIENĖ, Irena (2010/2011). Baltijos kelio dvidešimt-metis: eilinis jubiliejus ar kultūrinės atminties transformacijos pradžia? In Lietuvos istorijos metraštis, p. 71–83.

NYE, Joseph (1990). Bound to Lead: �e Changing Nature of American Power. New York: Basic Books. ISBN-13: 978-0465007448.

NYE, Joseph (2005). So� Power: �e Means to Success in World Politics. New York: Pu-blic Aairs. ISBN-13: 978-1586483067.

NORKUS, Zenonas (2014). Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai. Kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius: Aukso žuvys. ISBN 978-609-8120-04-2.

NORKUS, Zenonas (2008). Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė trans-formacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. ISBN 978-9955-33-231-2.

NORKUS, Zenonas (2012). Political Development of Lithuania: A Comparative Analy-sis of Second Post-Communist Decade. In World Political Science Review, 8(1), p. 217–251. ISSN 1935-6226.

OGINSKAITĖ, Rūta (1993). Atgimimo šviesa ir šešėliai Lietuvių dokumentikoje 1988–1991 metais. In Ekrane ir už ekrano, Macaitis, Saulius (ed.). Vilnius: Regnum, p. 54–83. ISBN 9986494036.

OGINSKAITĖ, Rūta (1993). Irimo laikų dokumentika („Neregių žemė“ir kiti „Felikso“ laureato Audriaus Stonio �lmai). In Ekrane ir už ekrano, Macaitis, Saulius (ed.). Vilnius: Re-gnum, p. 111–132. ISBN 9986494036.

PEČIULIS, Žygintas (1997). Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika. Vil-nius: LRT leidybos centras. ISBN 9986912202

PEČIULIS, Žygintas (2015). Genesis of public broadcaster in Post-Soviet society: Li-thuanian case / Zygintas Peciulis. In Current Issues of Mass Communication, Issue 18 (2015). [interaktyvus] Prieiga per internetą: http://comstudies.org/wp-content/uploads/2015/CIMC_2015_no18_pp08-21.pdf

PEČIULIS, Žygintas (2012). Televizijos kaitos proceso sisteminės analizės matmenys. Me-dijos, žiniasklaida, žurnalistika tradicinėje ir tinklaveikos visuomenėje. Vilnius: VU leidykla.

PEČIULIS, Žygintas (2012). Televizija ir valstybė: sąveikos metamorfozės. In Agora: po-litinių komunikacijų studijos, 1, p. 11–24.

PELURITYTĖ-TIKUŠIENĖ, Audinga (2010). Lietuvių literatūra Nepriklausomybės akivaizdoje, Gimtasis žodis, 1, p. 17–25.

PLANTINGA, Carl (2015). Rhetoric and Representation in Non�ction Film. Grand Ra-pids: Chapbook Press. ISBN 978-1936-2-4301-3.

PRZYLIPIAK, Mirosław (1998). Polski �lm dokumentalny po roku 1989. In Kwartalnik �lmowy. 23, Jesień. Warszawa: Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk, p. 62–84.

RAMONAITĖ, Ainė (2015). Nematoma sovietmečio visuomenė. Vilnius: Naujasis židi-nys–Aidai. ISBN 9786098163018.

http://comstudies.org/wp-content/uploads/2015/CIMC_2015_no18_pp08-21.pdf

http://comstudies.org/wp-content/uploads/2015/CIMC_2015_no18_pp08-21.pdf


œ

RAMONAITĖ, Ainė (2010). Creating one’s own reality as resistance: the shape of „pa-rallel society“. In Soviet Lithuania. In Lithuanian Historical Studies, 15, p. 79–106.

RAMONAITĖ, Ainė; KAVALIAUSKAITĖ, Jūratė (2011). Sąjūdžio plėtra už didmiesčių ribų. In Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia, Jūratė Kavaliauskaitė (ed.), Ainė Ramonaitė (ed.). Vilnius: Baltos lankos, p. 375–406. ISBN 978 9955235323.

RANCIÈRE, Jacques (2010). Dissensus: On Politics and Aesthetics, iš prancūzų kalbos vertė Steven Corcoran. Continuum. ISBN 978-1-84706-445-5.

RANCIÈRE, Jacques (2006). �e Politics of Aesthetics. London, New York: Continuum. ISBN-13: 978-0826489548.

RASCAROLI, Laura (2009). �e Personal Camera. Subjective Cinema and the Essay Film. London; New York: Wall�ower Press. ISBN-10: 1906660123.

RENOV, Michael (1993). Introduction: �e Truth About Non-Fiction. In �eorizing Documentary, Renov, Michael (ed.). New York & London: Routledge, p. 1–11. ISBN-10: 0415903823.

RENOV, Michael (2012). �eorizing Documentary. United Kingdom: Routledge. ISBN 978-1135-2-1309-1.

RENOV, Michael (1993). Toward a Poetics of Documentary. In �eorizing Documen-tary, Renov, Michael (ed.). New York & London: Routledge, p. 12–36. ISBN-10: 0415903823.

RICOEUR, Paul (2000). Pamięć, historia, zapomnienie, vertė Janusz Margański. Kraków: Universitas. ISBN 97883 242 1744 1.

ROLLINS, Peter C. (1998). Hollywood as Historian: American Film in a Cultural Con-text. University Press of Kentucky. ISBN-13: 978-0813109510.

ROSENSTONE, Robert A. (2006). History on Film / Film on History. London: Longman Pearson. ISBN 9780582505841.

ROSENSTONE, Robert A. (1988). History in Images/History in Words Re�ections on the Possibility of Really Putting History onto Film. In �e American Historical Review, 93(5), Oxford University Press, p. 1173–1185.

ROSENSTONE, Robert A. (1995). Visions of the Past: �e Challenge of Film to Our Idea of History. Cambridge: Harvard University Press. ISBN 9780674940987.

SCLESINGER, Philip (2009). �e Sociological Scope of ‘National Cinema‘. In Cinema and Nation. Mette Hjort (ed.), Scott Mackenzie (ed.). New York: Routledge, p. 19–31. ISBN 978-0-0415-20863-5.

SABONIS, Arvydas; SABONIS, Stasys (1992). Rašytojas ir cenzūra. Vilnius: Vaga. ISBN 3497016195.

SENNAS, Alfredas Erichas (1992). Bundanti Lietuva, iš anglų kalbos vertė Liūtas Moc-kūnas, Zita Mažeikaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. ISBN 5420010593.

SERVICE, Robert (2015). �e End of the Cold War: 1985–1991. London: McMillan. ISBN-13: 978-0330517294.

SMAILL, Belinda (2010). �e Documentary. Politics, Emotion, Culture. Palgrave Mac-millan. ISBN-10: 1137482516.

ite at a

ir šaltiniai 341

ŠMIDCHENS, Guntis (2014). �e Power of Song: Nonviolent National Culture in the Baltic Singing Revolution. University of Washington Press. ASIN: B00XV5VPVO.

SPIGEL, Lynn (2008). Od wieków ciemnych do złotego wieku: pamięć kobiet a seriale telewizyjne, In Film i historia, Iwona Kurz (ed.). Warszawa: Wydawnictwo Uniwersytetu War-szawskiego, p. 307–337. ISBN 978-83-235-0403-0.

STONIENĖ, Vanda (2006). Lietuvos knyga ir visuomenė: nuo spaudos draudimo iki ne-priklausomybės atkūrimo (1864–1990). Vilnius: Versus aureus. ISBN 9789955699149.

STONYTĖ, Renata (2014). Politinio įvykio reprezentacija kine: dainuojanti revoliucija. In Informacijos mokslai, 70, p. 45–57.

STÜMER, Jenny (2015). Reframing Historical Space between East and West in Cynthia Beatts’s Cycling the Frame (1988), �e Invisible Frame (2009) and Bartosz Konopka’s Rabbit à la Berlin (2009). In East, West and Centre. Reframing Post-1989 European Cinema. Michael Gott (ed.), Todd Herzog (ed.). Edinburgh University Press, p. 23–36. ISBN-10: 0748694153.

ŠEPETYS, Nerijus (2007). Vytautas Landsbergis kaip XX a. Lietuvos valstybės veikėjas. In Naujasis Židinys–Aidai, 10, p. 446–450.

ŠERMUKŠNYTĖ, Rūta (2008). Nuo reprodukcijos prie revizijos: tautos atminties kū-rimo dinamika 1988–2005 metais Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje. In Naciona-linio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis. Andrijauskas Antanas (ed.), Rubavičius Vytautas (ed.). Vilnius: Kronta, p. 258–275. ISBN 9786094010163.

ŠUKAITYTĖ, Renata (2018). Šaltasis karas, Sovietų Sąjungos griūtis ir Baltijos šalių ne-priklausomybė Jaak Kilmi „Disko ir atominis karas“ ir Jono Meko „Lietuva ir SSRS žlugimas“ �lmuose. In Socialinės tikrovės mediacija: kultūra, politika ir visuomenė. Renata Šukaitytė, Kęstas Kirtiklis (ed.). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. ISBN 9786094599316.

ŠVEC, Luboš (2017). Perestroika, Baltijos respublikos ir Čekoslovakija 1988–1991 metais. Iš čekų kalbos vertė Geda Montvilaitė. Vilnius: Margi raštai. ISBN 9789986094807.

TERLECKAS, Antanas (2017). Suvokti Lietuvą: Kaip Marcinkevičiaus mitas tapo politi-niu? In Naujasis Židinys-Aidai, nr. 1, p. 27–34.

VAIŠNYS, Andrius (2020). Žurnalistikos potvynis. Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita 1986–1990. Vilnius: Vaga. ISBN 978-5-415-02583-1

VALLET, Ellisabet; DAVID, Charles-Philippe (2012). Introduction: �e (Re)Building of the Wall in International Relations. In Journal of Borderland Studies, 27 (2), 2012. [in-teraktyvus] [žiūrėta 2018 10 28]. Prieiga per internetą: https://www.tandfonline.com/doi/pdf/10.1080/08865655.2012.687211?needAccess=true

VITOLS, Maruta, Zane (2008). Cinematic Weapons: Subversion and Resistance in Juris Podnieks‘ Newsreels and Short Documentaries. In Via Transversa: Lost Cinema of the Former Eastern Block. Place and Location. Naripea Eva (ed.), Trossek Andreas (ed.); Studies in Envi-ronmental Aesthetics and Semiotics, No VII. Tallinn: Eesti Kunstiakadeemia, p. 57–72. ISBN 978-9985-9946-0-3.

VITOLS, Maruta, Zane (2008). From �e Personal to �e Public: Juris Podnieks andLatvian Documentary, �loso�jos mokslų daktaro disertacija, Ohio State University. [inter-

https://www.tandfonline.com/doi/pdf/10.1080/08865655.2012.687211?needAccess=true

https://www.tandfonline.com/doi/pdf/10.1080/08865655.2012.687211?needAccess=true


œ

aktyvus] [žiūrėta 2018 08 16]. Prieiga per internetą: https://etd.ohiolink.edu/pg_10?0::-NO:10:P10_ACCESSION_NUM:osu1210796660

WAYNE, Mike (2008). Documentary as Critical and Creative Research. In �omas Austin (ed.), Wilma De Jong (ed). Rethinking Documentary. New Perspectives, New Practices. Open University Press, p. 82–94. ISBN-10: 0335221912.

WHITE, Hayden (1988). Historiography and Historiophoty. In �e American Historical Review, 93(5). Oxford University Press, p. 1193–1199.

WILLIAMS, Linda (1993). Mirrors without Memories: Truth, History, and the New Do-cumentary. In Film Quarterly, 46(3), p. 9–21.

WINKEL, Roel Vande (2006). Newsreel Series: World Overview. In Encyclopedia of the Documentary Film. Ian Aitken (ed.). New York, London: Routledge. ISBN 978-1579-5-8445-0

WITTIG-MARCINKEVIČIŪTĖ, Eglė (2014). Stalino saulė ir Busho mėnulis. Neištirti nepriklausomybės blokados puslapiai. In Kultūros barai, 5, p. 69–77, 95. ISSN 0134-3106

ZEMON, Natalie Davis (2002). Slaves on Screen: Film and Historical Vision. Cambridge, MA: Harvard University Press. ISBN 9780674008212.

ZONN, Lidia (1986). O montażu w �lmie dokumentalnym. Warszawa: Centralny Ośro-dek Metodyki Uopowszechniania Kultury. ISBN 8370100198.

ZNANIECKI, Florian (1984). Społeczne role uczonych. Warszawa: PWNZRYD, Michael (2003). Found Footage Film as Discursive Metahistory: Craig Baldwin’s

Tribulation 99, In �e Moving Image, 3(2), p. 40–61.ŽIŽEK, Slavoj (1989). �e Sublime Object of Ideology. London; New York: Verso, ISBN-

13: 978-0860919711. ŽIŽEK, Slavoj (2006). A�erword. In �e Politics of Aesthetics, vertė Gabriel Rockhill.

London, New York: Continuum, p. 69–79. ISBN-13: 978-0826489548. БАХТИН, Михаил (1975). Вопросы литературы и эстетики. Москва: Художе-

ственная литература.ФОМИН, Виктор (2012). История киноотрасли в России: управление, кинопроиз-

водство, прокат. Москва. ПАРФЁНОВ, Леони ́д. (2010). Намедни. Наша эра. 1971–1980. События, люди,

явления, 3. 1981–1990. Москва: Издательская группа Аттикус, КоЛибри. ISBN 9785389005754

https://etd.ohiolink.edu/pg_10?0::NO:10:P10_ACCESSION_NUM:osu1210796660

https://etd.ohiolink.edu/pg_10?0::NO:10:P10_ACCESSION_NUM:osu1210796660

ite at a

ir šaltiniai 343

Šaltiniai

A y ai

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS (LCVA)f. R-522 – LSSR Glavlitas: ap. 2, bylos: 14, 102, 103, 106, 107, 109, 111, 113, 118, 136, 173.f. R- 981 – LSSR valstybinis televizijos ir radijo komitetas: ap. 2, bylos: 284, 285, 287, 289,

290, 295, 300, 304, 306, 306a.

Kino e ti ali atalo ai

AALST van, Willemen (1992). In View of the Lithuanian Documentary Film. In In-ternational Documentary Filmfestival Amsterdam katalogas, sud. Jan Heijs, Petra Pijnappels, Stichting International Documentary Filmfestival Amsterdam, p. 123.

HADELN De, Moritz (1987). Preface. In 19-ojo Nyon tarptautinio dokumentinių �lmų festivalio ir 38-ojo Berlyno tarptautinio kino festivalio programos „Panorama“ katalogas „Les Documentaires Des Republiques Sovietiques Baltes. Une Retrospective / Die Dokumentar�l-me Der Baltischen Sowjetrepubliken. Eine Retrospektive / Documentary Films of the Baltic Soviet Republics. A Retrospective“, sud. Erika de Hadeln, Moritz de Hadeln, Hans-Joachim Schlegel. Nyon, p. 5–15.

PILIPAVIČIENĖ, Živilė (1987). „Re�ections on the Brink of a New Phase in Lithuanian Documentary Film“ (originali versija spausdinta žurnale „Kinas“, 1987, nr. 3). In 19-ojo Nyon tarptautinio dokumentinių �lmų festivalio ir 38-ojo Berlyno tarptautinio kino festivalio pro-gramos „Panorama“ katalogas „Les Documentaires Des Republiques Sovietiques Baltes. Une Retrospective / Die Dokumentar�lme Der Baltischen Sowjetrepubliken. Eine Retrospektive / Documentary Films of the Baltic Soviet Republics. A Retrospective“, sud. Erika de Hadeln, Moritz de Hadeln, Hans-Joachim Schlegel. Nyon, p. 65–67.

PODNIEKS, Juris (1987). „Why I Made a Film „Is it Easy to be Young“ (originali ver-sija spausdinta žurnale „Moskovskoe kinoobozrenie“, 1987, April, Moskow). In 19-ojo Nyon tarptautinio dokumentinių �lmų festivalio ir 38-ojo Berlyno tarptautinio kino festivalio pro-gramos „Panorama“ katalogas „Les Documentaires Des Republiques Sovietiques Baltes. Une Retrospective / Die Dokumentar�lme Der Baltischen Sowjetrepubliken. Eine Retrospektive / Documentary Films of the Baltic Soviet Republics. A Retrospective“, sud. Erika de Hadeln, Moritz de Hadeln, Hans-Joachim Schlegel. Nyon, p. 41–42.

Annos Mi oni Railienė a yti inte i

o e ato iai i e i ie iai

Interviu su Edmundu Zubavičiumi, 2017 08 23Interviu su Vytautu Damaševičiumi, 2017 07 16Interviu su Romu Dabruku, 2018 11 29


œ

Interviu su Laima Pangonyte, 2017 07 23 Interviu su Andriumi Kaušiniu, 2019 10 16Interviu su Arvydu Reneckiu, 2019 09 22Interviu su Andriumi Petrulevičiumi, 2019 10 24

Periodiniai leidiniai

„Apie obelį, širdies skausmą ir kiną“ (1989). Liucijos Armonaitės pokalbis su Z. Putilo-vu. In Kinas, nr. 10, p. 18.

AUKŠTAITYTĖ, Nika (1988). „Sąjūdžio metraštis“. In Kinas, nr. 10, p. 4–5.„Černobylio situacija valdoma“ (1986). In Tiesa, balandžio 30 d.DAMULIS, Romualdas (1991). „Fiksuokime nusikaltimų kroniką“. In Kinas, nr. 2, p. 1. „Kviečia nauja videosalė“ (1989). In Savaitės ekranas, nr. 8, vasario 24 d.GUDAITIS, Romas (1988). „Peršautų dainų kraštas“, In Literatūra ir menas, 1988 06 11,

nr. 24, p. 2–4.IVANAUSKAITĖ, Jurga (1988). „Dvi dienos, kurios pakeitė Lietuvą“. In Sąjūdžio žinios,

1988-10-29, nr. 49.Kalba Vilnius: Lietuvos TSR radijo ir televizijos programų savaitraštis (1986), nr. 1.Kalba Vilnius: Lietuvos TSR radijo ir televizijos programų savaitraštis (1987) nr. 1-52.Kalba Vilnius: Lietuvos TSR radijo ir televizijos programų savaitraštis (1988), nr. 1-52.Kalba Vilnius: Lietuvos TSR radijo ir televizijos programų savaitraštis (1989), nr. 1-51.Kalba Vilnius: Lietuvos TSR radijo ir televizijos programų savaitraštis (1990), nr. 1-53.Kalba Vilnius: Lietuvos TSR radijo ir televizijos programų savaitraštis (1991), nr. 1-52.MARCINKEVIČIUS, Justinas (1988). „Reabilituota – 1970 metais“. In Literatūra ir me-

nas, 1988-05-28, p. 3.OGINSKAITĖ, Rūta (1989). „Iš kaladėlių ir iš sąžinės“. In Kinas, nr. 4. PAUKŠTYTĖ, Rasa (1991). „Fikcija“. In Kinas, nr. 3.„Ne vadovauti, o paremti“. In Kinas, nr. 9, 1988.Savaitės ekranas (1988), nr. 37.Savaitės ekranas (1989), nr. 35.Savaitės ekranas (1990), nr. 14.Savaitės ekranas (1990) nr. 17.Savaitės ekranas (1990) nr. 32–33.STOŠKUS, Krescencijus (1988). „Dokumentika – galimybės ir perspektyvos“. In Kinas,

nr. 7.VALIULIS, Skirmantas (1989). „Įeiti galima“. In Kinas, nr. 8.VALIULIS, Skirmantas (1990). „Kronika vėl priekyje?“. In Kinas, nr. 1.VALIULIS, Skirmantas (1987). „TV kinas: problemos ir perspektyvos“. In Kinas, nr. 6,

p. 8–10„Video“ (1989). In Kinas, nr. 12, p. 24.

ite at a

ir šaltiniai 345

n i lo e i o inynai

DOKUMENTŲ RINKINYS (1956). Apie partinę ir tarybinę spaudą. Vilnius: Valst. po-lit. ir moksl. lit. l-kla.

TOMKUS, Petras. Afganistano karas. In Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Moks-lo ir enciklopedijų leidybos centras. [interaktyvus] [žiūrėta 2019 02 10]. Prieiga inernetu: https://www.vle.lt/Straipsnis/Afganistano-karas-71151

Vildžiūnas, Domantas (2017). In Lietuvos kinematogra�ninkai, Rasa Paukštytė (ed.). Vilnius: Krantų redakcija. ISBN 9789955857235.

ŽURNALISTIKOS ENCIKLOPEDIJA (1997). Interaktyvus [žiūrėta 2017 m. liepos 2 d.]. Prieiga internetu: http://www.kf.vu.lt/dokumentai/publikacijos/Zurnalistikos-enciklo-pedija.pdf

ВАСИЛЬЕВА, Инна; КУДРЯВЦЕВ, Сергей (2002). Распоряжением Совета Мини-стров РСФСР [...]. In Новейшая история отечественного кино 1986–2000. Киносло-варь. Кино и Контекст. Т. IV. Л. Аркус (ed). Санкт-Путербург: Сеанс, 2002, p. 57–59. ISBN 5-901586-04-2.

l lat o o el o talai el lei iniai

ANTANAVIČIUS, Ugnius (2017). Po 30 metų: ko labiausiai bijojo istorinio 1987-ųjų mitingo organizatorius V. Bogušis ir ką jam sakė KGB? Iš: 15min.lt. Interaktyvus [žiūrėta 2017 lapkričio 18 d.]. Prieiga internetu: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/po-30-me-tu-ko-labiausiai-bijojo-istorinio-1987-uju-mitingo-organizatorius-v-bogusis-56-843156

ČYVAS, Tomas; LUKŠAS, Aras (2007). Pirmoji laisvės kregždė. In Veidas, 2007 08 23, nr. 34, Interaktyvus [žiūrėta 2017 m. gegužės 10 d.]. Prieiga internetu: https://www.tv3.lt/naujiena/151328/tomas-cyvas-aras-luksas-pirmoji-laisves-kregzde

FRYE, Brian L. (2007). Me, I Just Film My Life: An Interview with Jonas Mekas. Sen-ses of Cinema. [interaktyvus]. [žiūrėta 2017 09 10] Prieiga inernetu: http://sensesofcinema.com/2007/feature-articles/jonas-mekas-interview/

KANAPIENIS, Rimantas, (2015). Sąjūdžio kareiviai. In Nepriklausomybės sąsiuviniai, nr. 2 (12). Interaktyvus [žiūrėta 2017 m. lapkričio 23 d.]. Rofondas. Prieiga internetu: http://www.rofondas.lt/wp-content/uploads/2015/08/NS_2015_02.pdf

KŠANAVIČIUS, Arvydas (2002). Lietuvos atgimimo epochą prisiminus. Išsivadavimo raidos skerspjūvis. 1988–1990 metai. Iš: xxiamzius.lt, Interaktyvus [žiūrėta 2017 m. birželio 4 d.]. Prieiga internetu: http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021023/zvil_01.html

PETRULEVIČIUS, Andrius (2018). Fotografų ir žurnalistų darbas sausio naktį buvo toks pat svarbus kaip ir gynėjų, 2018 06 30. Interaktyvus [žiūrėta 2018 m. lapkričio 23 d.]. Pri-eiga internetu: http://www.pressphoto.lt/naujienos/andrius-petrulevicius-fotografu-ir-zur-nalistu-darbas-sausio-nakti-buvo-toks-pat-svarbus-kaip-ir-gyneju

TSIOKOS, Basil (2010). Summerfest: Jaak Kilmi on „Disco and Atomic War“; In-die Wire, [interaktyvus] [žiūrėta 2017 12 28]. Prieiga internetu: http://www.indiewire.com/2010/07/summerfest-jaak-kilmi-on-disco-and-atomic-war-watch-it-now-free-245199/

https://www.vle.lt/Straipsnis/Afganistano-karas-71151

http://www.kf.vu.lt/dokumentai/publikacijos/Zurnalistikos-enciklopedija.pdf

http://www.kf.vu.lt/dokumentai/publikacijos/Zurnalistikos-enciklopedija.pdf

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/po-30-metu-ko-labiausiai-bijojo-istorinio-1987-uju-mitingo-organizatorius-v-bogusis-56-843156

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/po-30-metu-ko-labiausiai-bijojo-istorinio-1987-uju-mitingo-organizatorius-v-bogusis-56-843156

https://www.tv3.lt/naujiena/151328/tomas-cyvas-aras-luksas-pirmoji-laisves-kregzde

https://www.tv3.lt/naujiena/151328/tomas-cyvas-aras-luksas-pirmoji-laisves-kregzde

http://sensesofcinema.com/2007/feature-articles/jonas-mekas-interview/

http://sensesofcinema.com/2007/feature-articles/jonas-mekas-interview/

http://www.rofondas.lt/wp-content/uploads/2015/08/NS_2015_02.pdf

http://www.rofondas.lt/wp-content/uploads/2015/08/NS_2015_02.pdf

http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021023/zvil_01.html

http://www.pressphoto.lt/naujienos/andrius-petrulevicius-fotografu-ir-zurnalistu-darbas-sausio-nakti-buvo-toks-pat-svarbus-kaip-ir-gyneju

http://www.pressphoto.lt/naujienos/andrius-petrulevicius-fotografu-ir-zurnalistu-darbas-sausio-nakti-buvo-toks-pat-svarbus-kaip-ir-gyneju

http://www.indiewire.com/2010/07/summerfest-jaak-kilmi-on-disco-and-atomic-war-watch-it-now-free-245199/

http://www.indiewire.com/2010/07/summerfest-jaak-kilmi-on-disco-and-atomic-war-watch-it-now-free-245199/


œ

VAISETA, Tomas (2000). Atgimstanti Lietuva: 2. Vasaris. Rinkimai į laisvę: kaip dan-guje, taip ir žemėje (nuotraukos). Iš lrytas.lt Interaktyvus [žiūrėta 2017 m. birželio 6 d.]. Prieiga internetu: ,http://kultura.lrytas.lt/-12669591401264783330-atgimstanti-lietuva-2-va-saris-rinkimai-%C4%AF-laisv%C4%99-kaip-danguje-taip-ir-%C5%BEem%C4%97je-nuo-traukos.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

o o entai i o ani a i o entai

ALIULIS, Vaclovas (2008). Sąjūdis, Sąjūdėlis, In Sąjūdis ateina iš toli, parengė Romas Gudaitis, Antanas Rybelis, Angonita Rupšytė. Vilnius: Margi raštai, p. 9–35, 404–416. ISBN 97899860937252008.

„Atviras laiškas LTSR VR ministrui S. Lisauskui“, 1988 10 03, Vytauto Damaševičiaus asmeninis archyvas.

JUOZAITIS, Arvydas (2008). „Politinė kultūra ir Lietuva“. Pranešimas Lietuvos daili-ninkų sąjungoje, 1988 04 20. In Sąjūdis ateina iš toli, parengė Romas Gudaitis, Antanas Rybe-lis, Angonita Rupšytė, p. 9–35. Vilnius: Margi raštai. ISBN 9789986093725.

MARTINAITIS, Marcelijus (2006). Tylintys tekstai: Užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971–2001. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. ISBN 9986394279.

LTSR kinematogra�ninkų sąjungos V plenumo „1987 m. Lietuvos kino studijos pro-dukcijos aptarimo“ stenograma. LLMA, f. 307, ap. 1, b. 319.

http://kultura.lrytas.lt/-12669591401264783330-atgimstanti-lietuva-2-vasaris-rinkimai-į-laisvę-kaip-danguje-taip-ir-žemėje-nuotraukos.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy



Fil o a a 347

FI MO RAFI A

Filmogra�ja aprėpia knygoje cituojamą įvairių žanrų audiovizualinę medžiagą (kūrybi-nę dokumentiką, video �lmus, videokronikas, Lietuvos kino studijoje kurtą „Tarybų Lietuvos“ ir Lietuvos kroniką), temiškai susijusią su 1987–1991 metų politiniais įvykiais Lietuvoje, La-tvijoje, Estijoje ir kitose Europos šalyse. Šią audiovizualinę medžiagą sudaro 1987–1991 me-tais sukurti kūrybinės dokumentikos, televizijos ir video �lmai, sukurti vėliau ar sumontuoti iš 9–10 dešimtmečiais nu�lmuotos medžiagos.

Filmogra�nis videokronikų aprašas apima nu�lmuoto įvykio pavadinimą, jo tikslią datą, operatoriaus pavardę ir �lmuotos medžiagos saugojimo vietą. Papildomai aprašyti svar-biausi Lietuvos politinės transformacijos įvykiai, rodyti „Tarybų Lietuvos“ ir Lietuvos kino kronikoje.

K y inė o enti a

Ar jau įnešti „Antį“, 1988, režisierė Laima Pangonytė, operatorius Juozas Matonis. Lie-tuva (Lietuvos kino studija), 9 min.

Atmintis, 1997, režisierius Jonas Vytautas Misevičius, operatoriai: Aleksejus Jakovlevas, Romas Dabrukas, Lietuva (Company JVM Lithuania), 40 min.

Baltijos kelias, 1990, režisieriai Audrius Stonys ir Arūnas Matelis, operatoriai: Romu-aldas Damulis, Stanislavas Konstantinas Griškevičius, Juozas Matonis, Algimantas Petraitis, Zbignevas Pomecka, Zacharijus Putilovas. Lietuva (Lietuvos kino studija), 10 min.

Barikadų vaikai, 1991, režisierius Vytautas Damaševičius, operatoriai: Arvidas Andri-jus Baronas, Eugenijus Ostašenkovas. Lietuva (Lietuvos kino studija), 10 min.

Dar sykį! Lietuva, 1990, režisierius Edmundas Zubavičius, operatorius Romualdas Da-mulis. Lietuva (Lietuvos kino studija), 80 min.

Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį, 1990, režisierius Arūnas Matelis, operatorius Rim-vydas Leipus. Lietuva (Lietuvos kino studija), 10 min.

Disidentai, 2013, režisierius Petras Savickas, operatoriai Audrius Kemežys, Vytas Plyt-nikas. Lietuva („Ketvirta versija“), 30 min.

Ir ateis ta diena. Baltijos kelias / �e Day Will Come, 1989, režisierė Regina Stadalni-kaitė-Komžienė, operatoriai: Donatas Buklys, Eugenijus Kryžanovskis, Jonas Marcinkevičius. Lietuva (LTV), 7 min.

Iš keliautojų gyvenimo, 1987, režisieriai Kornelijus Matuzevičius, Arvydas Reneckis, operatorius Kornelijus Matuzevičius, kompozitorius Faustas Latėnas. Lietuva (Lietuvos kino studija), 10 min.


œ

Juoda dėžė, 1994, režisierius ir operatorius Algimantas Maceina. Lietuva (Studija „Re-gno“), 38 min.

Kaip mes žaidėme revoliuciją, 2012, režisierė Giedrė Žickytė, operatoriai Eitvydas Doškus, Audrius Kemežys. Lietuva („Just a Moment“), 67 min.

Kieno mūsų žemė?, 1988, režisierius ir operatorius Algirdas Tarvydas. Lietuva (Lietu-vos kino studija. TSRS Valstybiniam televizijos ir radijo komitetui užsakius ), 38 min.

Lemtingas posūkis. 1987, režisierius Edmundas Zubavičius, operatorius Zbignevas Po-mecka. Lietuva (Lietuvos kino studija; Lietuvos tele�lmas), 45 min. (�lmas-reportažas apie persitvarkymo procesus Lietuvoje, kurtas TSRS centrinės televizijos užsakymu).

Lietuva. Vėl laisva. 1992, režisierius Edmundas Zubavičius, operatorius Romualdas Da-mulis. Lietuva (Lietuvos radijas ir televizija; Teledokumentika), 60 min.

Lietuva: Žodžiai į sąžinę, 1991, režisierius Edmundas Zubavičius, operatorius Romual-das Damulis. Lietuva (Lietuvos kino studija), 60 min.

Lithuania and the Collapse of the USSR / Lietuva ir SSSR žlugimas, 2008, režisierius ir operatorius Jonas Mekas. JAV, 286 min.

Lūžis prie Baltijos. Vytautas Landsbergis: nuo Čiurlionio į Sąjūdį, 2013, �lmą kūrė Agnė Marcinkevičiūtė, Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vaidotas Digimas. Lietuva (LRT, Vy-tauto Landsbergio fondas), 53 min.

Lūžis prie Baltijos. Bunda Baltijos dvasia, 2013, �lmą kūrė Agnė Marcinkevičiūtė, Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vaidotas Digimas. Lietuva (LRT, Vytauto Landsbergio fon-das), 52 min.

Lūžis prie Baltijos. Baltijos keliu į Nepriklausomybę, 2013, �lmą kūrė Agnė Marcin-kevičiūtė, Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vaidotas Digimas. Lietuva (LRT, Vytauto Lands-bergio fondas), 53 min.

Lūžis prie Baltijos. Tęsiame darbą, 2016, �lmą kūrė Gražina Ručytė-Landsbergie-nė, Agnė Marcinkevičiūtė, Kostas Radlinskas. Lietuva (LRT, Vytauto Landsbergio fondas), 53 min.

Lūžis prie Baltijos. Psichologinis karas, 2017, �lmą kūrė Gražina Ručytė-Landsbergie-nė, Agnė Marcinkevičiūtė. Lietuva (LRT, Vytauto Landsbergio fondas), 53 min.

Malda už Lietuvą, 1991, režisierius Almantas Grikevičius, operatorius Romualdas Da-mulis. Lietuva (Lietuvos radijas ir televizija, Teledokumentika), 29 min.

Pabuvam savam lauki, 1988, režisierius Henrikas Šablevičius, operatorius Kornelijus Matuzevičius. Lietuva (Lietuvos kino studija), 20 min.

Per tą laiką...per keturiasdešimt metų, 1989, režisierė Laima Pangonytė, operatorius Zacharijus Putilovas. Lietuva (Lietuvos kino studija), 10 min.

Praėjusios dienos atminimui, 1990, režisierius Šarūnas Bartas, operatorius Vladas Naudžius. Lietuva („Kinema“), 40 min.

Rekrūtai, 1990, režisierius ir operatorius Algirdas Tarvydas. Lietuva (Lietuvos kino stu-dija. Lietuvos moterų sąjungai ir Kultūros susivienijimui „Sietynas“ užsakius), 29 min.

Fil o a a 349

Rugpjūčio 23 1989, 1989, režisieriai: Juozas Matonis, Romualdas Damulis, operatoriai: Romualdas Damulis, Stanislavas Griškevičius, Juozas Matonis, Algimantas Petraitis, Zbigne-vas Pomecka. Lietuva (Lietuvos kino studija), 9 min.

Spec. Žvėrynas, 2019, režisierius Andrius Lekavičius, operatorius Saulius Lukoševičius. Lietuva (360 laipsnių �lmai), Latvija (SIA Tanka), 90 min.

Sustingęs tvermės metas, 1990, režisierius Henrikas Šablevičius, operatorius Kornelijus Matuzevičius. Lietuva (Lietuvos kino studija), 20 min.

Tofalarija, 1985, režisieriai ir operatoriai: Šarūnas Bartas, Valdas Navasaitis. Lietuva, 12 min.

Vėliava iš plytų, 1988, režisierius Saulius Beržinis, operatorius Zacharijus Putilovas. Lietuva (Lietuvos kino studija), 30 min.

Visa teisybė apie mano tėvą, 2003, režisierius Vytautas V. Landsbergis, operatoriai: Vytautas V. Landsbergis, Audrius Kemežys, Vladas Vildžiūnas, Domantas Vildžiūnas, Rytis Kurkulis, Kornelijus Matuzevičius, Ignas Repšys. Lietuva („A Propos“), 63 min.

Sugrįžimas, 1990, režisieriai: Petras Abukevičius, Vytautas Damaševičius, operatoriai: Petras Abukevičius, Arvidas Baronas. Lietuva (Lietuvos kino studija), 47 min.

Žalieji muškietininkai, 2015, režisierius Jonas Ohman, operatoriai: Jonas Ohman, Eit-vydas Doškus. Lietuva („Ketvirta Versija“, „Atgaja“, „Aspectus Memoria“), 78 min.

Žūsim, kad gyventume, 1991, režisierius Vytenis Imbrasas, operatorius Antanas Blyža. Lietuva (Lietuvos kino studija), 20 min.

Arklio metai / Hobuse aasta, 1991, režisierius ir operatorius Andres Sööt. Estija (Tal-linn�lm), 49 min.

Baltijos kelias / Balti tee, 1989, režisierius Peeter Simm, operatoriai: Peep Laansalu, Priit Põldmaa, Jüri Suurevälja, M. Anderson, Donatas Buklys, E. Butkus, A. Jakobenas, Jonas Dovydaitis, M. Jurgensons, B. Krüger, Raivo Lugima, Eugenijus Kryžanovskis, G. Kulainis, J. Marcinkevicius, Aare Varik, Avo Kokmann, Rein Karemäe, Jüri Jaanus, Hardi Kerde. Estija(ERF Video: Maurum), 28 min.

Disko ir atominis karas / Disko ja tuumasõda, 2009, režisierius Jaak Kilmi, operato-rius Manfred Vainokivi. Estija (Eetriüksus), Suomija (Helsinki-Filmi), 90 min.

Drakono metai / Draakoni aasta, 1988, režisierius ir operatorius Andres Sööt, Estija (Tallinn�lm), 59 min.

Rodeo / Rodeo: Taming a Wild Country, 2018, režisieriai: Kiur Aarma, Raimo Jõe-rand, operatorius Manfred Vainokivi. Estija (Kiur Aarma for Traumfabrik), Suomija (YLE, ERR), 74 min.


œ

Ar lengva būti jaunam? / Vai viegli but jaunam, 1986, režisierius Juris Podnieks, ope-ratorius Kalvis Zalmancis. Latvija („Rigas Kinostudija“), 83 min.

Baltijos laisvės kelias / Baltijas brīvības ceļš, 2014, režisierius Askolds Saulītis, opera-torius Andrejs Verhoustinskis. Latvija („Terra Europa“), 52 min.

Imperijos pabaiga / Impērijas gals, 1991, režisierius Juris Podnieks, operatoriai: Juris Podnieks, Andris Slapiņš, Gvido Zvaigzne, Aleksandrs Demčenko, Uldis Millers, Zigurds Vi-diņš. Latvija („Studija 2“), 50 min.

Kryžiaus kelias / Homeland / Krustceļš, 1990, režisierius Juris Podnieks, operatoriai: Andris Slapiņš, Gvido Zvaigzne, Juris Podnieks. Latvija (Jura Podnieka studija), JK (Central Independent Television, „Channel 4“). Japonija (NHK), 64 min.

Laisvės antologija / Atmodas antoloģija, 2013, režisierius Askolds Saulītis, operatorius Andrejs Verhoustinskis. Latvija („Terra Europa“), 98 min.

Lopšys / Šūpulis. Kino žurnalas nr. 3, 1977, rež. Juris Podnieks. Latvija (Latvijos kino studija),

Mano mamos ūkis / Bekons, sviests un mana Mamma, 2008, režisierė Ilze Burkovs-ka-Jacobsen, operatoriai: Agris Birzulis, Tronds Jacobsen, Viktors Gribermans, Haralds Vec Trond Jacobsen, Ilze Burkovska-Jacobsen, Latvija („Ego Media“), Norvegija („Bivrost Film & TV“), 52 min.

„Mes“ / Mēs / Soviets / Hello, Do you Hear US?, 1989–1991, režisierius Juris Podnieks. Latvija (Jura Podnieka studija), JK („Channel 4“), 5 TV serijos x 52 min

A Soviet Odyssey, 1991, režisieriai: Naoki Hakamada, Yoshio Nakayama, Yuoshikazu Hishida, operatoriai: Kenji Chikata, Toshiaki Harai, Hideki Nakahara. Japonija (Nippon Tele-vision Network Corporation (NTV)), 60 min.

Dainuojanti Revoliucija / �e Singing Revolution, 2006, režisieriai: James Tusty, Maureen Castle Tusty, operatorius Miguelangel Aponte-Rios. JAV (Mountain View Producti-ons; Northern Light Productions), Estija (All�lm), 94 min.

Darbininkai 1980 / Robotnicy’ 80 / Workers‘ 80, 1982, režisieriai: Andrzej Chodakow-ski, Andrzej Zajączkowski. Lenkija (WFD), 102 min.

Elena Ceausescu, Doctor Horroris Causa, 1997, režisierius Emil Busurca. Nyderlandai („East West Film & TV Productions“), 103 min.

Gorbačiovas. Po imperijos / Gorbachev. A�er Empire (trilogijos Red Tsars. Presi-dents of Russia dalis). 2001. Režisierius Vitaly Mansky. Rusija („Vertov Studio“), 58 min.

Herzogas / Gorbačiovas / Meeting Gorbachev, 2018, Režisieriai: Werner Herzog, An-dré Singer, operatoriai: Yuri Burak, Richard Blanshard, JK („Spring Films“). Vokietija („Wer-ner Herzog Filmproduktion“), 91 min.

Fil o a a 351

Įvykis / Sobytie / �e Event, 2015, režisierius Sergei Loznitsa, operatoriai: Vladimir Glazkov, Vadim Donets, Vladimir Dyakonov, Alexander Ivanov, Sergei Lando, Vladimir Mo-rozov, Igor Petrov, Lev Rozhin. Nyderlandai („ATOMS & VOID“), Belgija („Cinematek“), 73 min.

Jeltsinas. Kitas gyvenimas / Yeltsin. Another Life. (trilogijos Red Tsars. Presidents of Russia dalis ). 2001. Režisierius Vitaly Mansky. Rusija („Vertov Studio“), 58 min.

Nicolae Ceausescu autobiogra�ja/ Autobiogra�a lui Nicolae Ceausescu, 2010, reži-sierius ir operatorius Andrei Ujica. Rumunija („Icon Production“), 180, min.

Paprastoji elegija / Простая елегия / Simple Elegy, 1990, režisierius Aleksandr So-kurov, operatorius Aleksandr Burov. Rusija ( Leningrad Documentary Film Studio), 17 min.

Rabbit à la Berlin / Królik po berlinsku, 2009, režisierius Bartosz Konopka, operato-rius Piotr Rosolowski. Lenkija („MS Films“), Vokietija („Ma.Ja.De Filmproduktion“), 51 min.

Revoliucijos videogramos / Videogramme einer Revolution / Videograms of a Revo-lution 1992, režisieriai: Harun Farocki, Andrei Ujica. Vokietija (Harun Farocki Filmproduk-tion; Bremer Institut Film & Fernsehen; Fernsehen Produktionsgesellscha� mbH), 106 min.

1989, 2014, režisieriai: Anders Østergaard, Erzsébet Rácz, operatorius Simon Plum. Da-nija („Magic Hour Films“), Vokietija („Gebrueder Beetz Filmproduktion“), Vengrija („Proton Cinema“), Norvegija („Radiator �lm“), 97 min.

Václav Havel: un homme libre, 2014, režisierė Andrea Sedlácková, operatorius David Cysar. Čekijos Respublika („Ceská Televize“), Prancūzija („Arte France“), 52 min.

i eo oni o

Pirmasis Sąjūdžio mitingas Katedros aikštėje, 1988 06 24, operatorė Laima Pangony-tė, LCVA VHS 1703 (Arvydo Juozaičio kolekcija).

Demonstracija prie Eltos agentūros, 1988 06 29, operatorė Laima Pangonytė (L. Pan-gonytės asmeninis archyvas).

Mitingas Vingio parke, 1988 07 09, operatorė Laima Pangonytė, LCVA, VHS 1701 (Ar-vydo Juozaičio kolekcija).

Ekologinis žygis prie Baltijos jūros, 1988 09 10, operatorius Gintaras Kudaba, Vaidilos videostudija, LCVA, VHS 0004-1.

Ekologinis žygis prie Ignalinos, 1988 09 17, operatorius Gintaras Kudaba, LCVA, VHS 0004-2.

Iškilmingas Tautinės vėliavos pakėlimas Gedimino pilyje, 1988 10 07, Robertas Ver-ba, Romas Dabrukas, Vaidilos videostudija, LCVA, VHS 0002-1.

Mitingas, skirtas Trispalvės tautinės vėliavos iškėlimo proga Gedimino kalne, 1988 10 07, operatoriai Algirdas Pročkys, Andrius Kaušinis, LCVA, VHS 2615.

Pirmosios šv. Mišios prie Arkikatedros, ją atgavus, 1988 10 23, operatoriai Robertas Verba, Romas Dabrukas, Lietuvos kultūros fondo Videostudija, LCVA, VHS 0001.


œ

Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas Vilniaus Sporto rūmuose, 1988 10 21–22, opera-torius Vladimiras Kostiugovas, LCVA, VHS 0007.

Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas Vilniaus Sporto rūmuose, 1988 10 21–22, opera-toriai Vladimiras Kostiugovas, Robertas Verba, LCVA, VHS 0007.

Poeto Bernardo Brazdžionio susitikimas su tauta Kalnų parke, 1989 06 12, operato-rius Romas Dabrukas, LCVA, VHS 0052-2.

Tremtinių palaikų atvežimas – Kėdainiai, 1989 07 28, operatorius Vladimiras Kos-tiugovas LCVA, VHS 1931.

Tremtinių karstų pernešimas į Arkikatedrą. Šv. Mišios už tremtinius, 1989 07 29, operatorius Romas Dabrukas, LCVA, VHS 0077.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas, skirtas Molotovo–Ribentropo pakto 50-osioms metinėms Kalnų parke, 1989 08 22, operatorius Romas Dabrukas (R. Dabrukoasmeninis archyvas).

Rugpjūčio 23 paminėjimas Dramos teatre, 1989 08 23, operatorius Andrius Petrulevi-čius (A. Petrulevičiaus asmeninis archyvas).

Mitingas prieš Raudonąją armiją, 1989 09 22, operatorė Laima Pangonytė, LCVA, VHS 1880.

Mitingas Vingio parke Vilniuje, 1990 04 07, operatorius Andrius Petrulevičius (A. Pe-trulevičiaus asmeninis archyvas).

Sąjūdžio tarybos organizuotas mitingas Katedros aikštėje Vilniuje, 1990 01 10, ope-ratorius Andrius Petrulevičius (A. Petrulevičiaus asmeninis archyvas).

Studentų manifestacija Vilniuje, 1990 04 12, operatorius Andrius Petrulevičius (A. Pe-trulevičiaus asmeninis archyvas).

Ginkluotų sovietinių kareivių Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ spaustuvės užgro-bimas, 1990 04 20, operatorius Andrius Petrulevičius (A. Petrulevičiaus asmeninis archyvas).

II Sąjūdžio suvažiavimas Vilniaus sporto rūmuose, 1990 04 22–23, operatorius An-drius Petrulevičius (A. Petrulevičiaus asmeninis archyvas).

Lietuvos kultūros kongresas Viniaus Sporto rūmuose, 1990 05 18, operatorius An-drius Petrulevičius (A. Petrulevičiaus asmeninis archyvas).

Vilniaus Kalnų parke Maskvos deputatų, Lietuvos ir Rusijos demokratinių partijų mitingas, 1990 06 01, operatorius Andrius Petrulevičius (A. Petrulevičiaus asmeninis archy-vas).

Ekonominės blokados pasmerkimas (mitingas prie bibliotekos), 1990 07 15, operato-rius Vladimiras Kostiugovas, LCVA, VHS 1922.

Žmonės saugo Aukščiausiąją Tarybą, 1991 01 10, operatorius Vladimiras Kostiugovas, LCVA, VHS 1910.

Sausio 13-osios įvykiai Aukščiausioje Taryboje (nuo ankstyvo ryto), 1991 01 13, ope-ratorius Vladimiras Kostiugovas, LCVA, VHS 1912.

Sausio 13–14 įvykiai, 1991 01 13–14, operatorius Andrius Petrulevičius (A. Petrulevi-čiaus asmeninis archyvas)

Fil o a a 353

i eo l ai

Laužai prie parlamento, 2011, operatorius ir režisierius Leonas Glinskis. Lietuva, 7 da-lys, 107 min.

Naktis Lietuvoje / Nicht Over Lithuania, 1991, režisierius Arvydas Reneckis, operato-rius Alvydas Buklys, Donatas Buklys, Arvydas Reneckis. Lietuva – JAV (Inter�lm & Video Vilnius-Chicago), 51 min.

Pabaigos pradžia, 1991, autoriai: Algirdas Pročkys, Andrius Kaušinis. Lietuva (Lietu-vos animacinių �lmų studija (LAF studija)), 30 min.

Penktas Dievo įsakymas. Sušaudytas himnas, 1992, autoriai: Algirdas Pročkys, Rim-tautas Šilinis, Andrius Kaušinis, operatoriai: Saulius Beržinis, Algis Liutkevičius, Algirdas Pročkys. Lietuva (Aras video), 30 min.

Penktas Dievo įsakymas. Byla 002, 1992, scenarijaus autorius, režisierius Rimtautas Šilinis, operatorius Algirdas Pročkys. Lietuva (Lietuvos animacinių �lmų studija), 28 min.

Penktas Dievo įsakymas. Medininkai, 1992, scenarijaus autorius, režisierius Rimtau-tas Šilinis, operatorius Algirdas Pročkys. Lietuva (Lietuvos animacinių �lmų ir FATA video), 30 min.

Penktas Dievo įsakymas. Rytoj – Laisvė, 1992, scenarijaus autorius, režisierius Rimtau-tas Šilinis, operatorius Algirdas Pročkys. Lietuva (Lietuvos animacinių �lmų studija ir FATA video), 30 min.

Roko Maršas, 1987, režisieriai: Dovydas Bluvsteinas, Margarita Starkevičiūtė, scenari-jaus autoriai: Algirdas Kaušpėdas, Margarita Starkevičiūtė, operatorė Laima Pangonytė. Lie-tuva, 3 dalys, 184 min.

Tikras garsas valstybės atgimimo 1989–1993, 2009, režisierius, operatorius, prodiuse-ris Domantas Vildžiūnas. Lietuva, 45 min.

Ta y iet o ino oni a

Tarybų Lietuva, nr. 5, režisierius Rimantas Gruodis, operatoriai: Antanas Blyža, Zbi-gnevas Pomecka, Algimantas Petraitis. 1988, Lietuvos kino studija.

Tarybų Lietuva, nr. 11, režisierius Vytautas Damaševičius, operatoriai: Arvidas Baro-nas, Algimantas Petraitis. 1988, Lietuvos kino studija.

Tarybų Lietuva, nr. 15, režisierius Arvydas Reneckis, operatorius Algimantas Petraitis. 1988, Lietuvos kino studija.

Tarybų Lietuva, nr. 19, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Kornelijus Matuzevi-čius, Zbignevas Pomecka. 1988, Lietuvos kino studija.


œ

S a ia i iet o olitinė t an o a i o

y iai Ta y iet o ino oni o e

Sąjūdžio organizuotas SSKP XIX konferencijos delegatų sutikimas Vingio parke liepos 9 d., 1988 m. Tarybų Lietuva, nr. 15, režisierius A. Reneckis, operatorius A. Petraitis. 1988, LKS.

Mitingas Vingio parke rugpjūčio 23 d., 1988. Žaliųjų organizuota akcija Baltijos jūrai gelbėti ,,Apkabinkime Baltiją“. Tarybų Lietuva, nr. 19, režisierė B. Pajėdienė, operatorius K. Matuzevičius, Z. Pomecka. 1988, LKS.

iet o ino oni a

Lietuvos kronika, nr. 1, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Zbignevas Pomecka, Algimantas Petraitis, Viktoras Radajevas. 1988, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 2, režisierius Edmundas Zubavičius, operatoriai: Romualdas Da-mulis, Algimantas Petraitis. 1988, Lietuvos kino studija.


Lietuvos kronika, nr. 4, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Arvidas Baronas, Al-gimantas Petraitis, Zbignevas Pomecka. 1988, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 1, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Zbignevas Pomecka, Algimantas Petraitis. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 3–4, režisierius Arvydas Reneckis, operatorius Zbignevas Pome-cka. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 9, režisierius Kęstutis Vaišvila, operatoriai: Arvydas Reneckis, Al-gimantas Petraitis, Zbignevas Pomecka. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 11, režisierius Edmundas Zubavičius, operatoriai: Romualdas Damulis, Algimantas Petraitis. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 14, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Antanas Blyža, Algi-mantas Petraitis, Algirdas Tarvydas. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr 16, režisierius ir operatorius Zacharijus Putilovas. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 18, režisieriai: Audrius Stonys, Arūnas Matelis, operatoriai: Ro-mualdas Damulis, Stanislavas Konstantinas Griškevičius, Juozas Matonis, Algimantas Petrai-tis, Zbignevas Pomecka, Zacharijus Putilovas. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 20, režisierius ir operatorius Vytautas Damaševičius. 1989, Lie-tuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 24, režisierius Vytautas V. Landsbergis, operatorius Antanas Blyža. 1989, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 2, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatorius Algirdas Tarvydas. 1990, Lietuvos kino studija.

Fil o a a 355

Lietuvos kronika, nr. 3, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Romualdas Damulis, Algirdas Tarvydas. 1990, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 7, režisierius Edmundas Zubavičius, operatorius Romualdas Da-mulis. 1990, Lietuvos kino studija.


Lietuvos kronika, nr. 9, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Romualdas Damulis, Algimantas Petraitis. 1990, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 10, režisierius Algirdas Dausa, operatoriai: Romualdas Damulis, Algimantas Petraitis. 1990, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 13, režisierius Vytautas Damaševičius, operatorius Algimantas Petraitis. 1990, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 15, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Romualdas Damulis, Algimantas Petraitis, Zacharijus Putilovas. 1990, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 17, režisierė Bytautė Pajėdienė, operatoriai: Romualdas Damulis, Algimantas Petraitis. 1990, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 1, režisierius ir operatorius Vytautas Damaševičius, operatoriai:. Arvidas Baronas, Romualdas Damulis, Juozas Matonis. 1991, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 2–3, kūrybinė grupė: Kęstutis Vaišvila, Antanas Blyža, Vidmantas Kazlauskas, Bytautė Pajėdienė, Algimantas Petraitis, Juozas Matonis. 1991, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 4, režisierius ir operatorius Vytautas Damaševičius, operatoriai: Antanas Blyža, Arvidas Baronas, Romualdas Damulis, Juozas Matonis, Algimantas Petraitis, Zbignevas Pomecka. 1991, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 5, režisierius Kęstutis Vaišvila, operatoriai: Juozas Matonis, Zbignevas Pomecka, Algimantas Petraitis, Kornelijus Matuzevičius, Romualdas Damulis. 1991, Lietuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 6, režisierius ir operatorius Kornelijus Matuzevičius. 1991, Lie-tuvos kino studija.

Lietuvos kronika, nr. 7, režisieriai Juozas Matonis, Zbignevas Pomecka, operatoriai: Juozas Matonis, Zbignevas Pomecka, Algimantas Petraitis. 1991, Lietuvos kino studija.

S a ia i iet o olitinė t an o a i o

y iai iet o ino oni o e

Tautinės vėliavos iškėlimas Gedimino bokšte, spalio 7 d., 1988 m. Lietuvos kronika, nr. 1, rež. B. Pajėdienė, op. Z. Pomecka, A. Petraitis, V. Radajevas. 1988, LKS.

Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo pirmoji diena, 1988 m. Lietuvos kronika, nr. 2, rež. E. Zubavičius, op. R. Damulis, A. Petraitis. 1988, LKS.

Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo antroji diena, 1988 m. Lietuvos kronika, nr. 3, rež. E. Zubavičius, op. R. Damulis, A. Petraitis. 1988, LKS.


œ

Mitingas Vingio parke 1988 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos kronika, nr. 1, rež. B. Pajė-dienė, op. Z. Pomecka, A. Petraitis. 1989, LKS.

1989 m. Vasario 16-osios dienos minėjimas, Lietuvos kronika, nr. 9, rež. K. Vaišvila, op. A. Reneckis, A. Petraitis, Z. Pomecka. 1989, LKS.

Pirmoji Baltijos Asamblėja gegužės 13–14 d. Taline; LTSR Aukščiausiosios Tarybos XI sesija, kurioje priimta deklaracija dėl Lietuvos suvereniteto atkūrimo bei LTSR ekonominio savarankiškumo įstatymas, 1989 m. Lietuvos kronika, nr. 11, rež. E Zubavičius, op. R. Da-mulis, A. Petraitis. 1989, LKS.

„Taikos žygis 89“ už sovietinės kariuomenės pasitraukimą iš Lietuvos, 1989 m. Lietuvos kronika, nr. 14, rež. B. Pajėdienė, op. A. Blyža, A. Petraitis, A. Tarvydas. 1989, LKS.

Baltijos respublikų solidarumo akcija ,,Baltijos kelias“, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos kronika, nr. 18, rež. A. Matelis, A. Stonys, op. R. Damulis, S. Griškevičius, J. Matonis, A. Pe-traitis, Z. Pomecka, Z. Putilovas. 1989, LKS.

1987 m. rugpjūčio 23 d. nesankcionuotas mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo; bado akcija Katedros aikštėje (Algimantas Andreika ir Petras Cidzikas), Sąjūdžio organizuo-jamas mitingas Vingio parke 1988 m. rugpjūčio 23 d.; taikaus protesto Katedros aikštėje iš-vaikymas rugsėjo 28 d. (,,Bananų balius“); 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelias. Lietuvos kronika, nr. 20, rež. ir op. V. Damaševičius. 1989, LKS.

LKP XX suvažiavimas, kurio metu LKP atsiskyrė nuo SSKP, Lietuvos kronika, nr. 2, rež. B. Pajėdienė, op. A. Tarvydas. 1990, LKS.

Michailas Gorbačiovas lankosi Lietuvoje 1990 m. sausio 11–13 dienomis, Sąjūdžio Ka-tedros aikštėje surengtas mitingas už Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos kronika, nr. 3, rež. B. Pajėdienė, op. R. Damulis, A. Tarvydas. 1990, LKS.

Kovo 11-oji Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, 1990 m. Lietuvos kronika, nr. 7, rež. E. Zubavičius, op. R. Damulis. 1990, LKS.

Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininko rinkimai 1990 m., Lietuvos kroni-ka, nr. 8, rež. E. Zubavičius, op. R. Damulis, V. Kazlauskas, A. Petraitis. 1990, LKS.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymas 1990 m., Lietuvos kronika, nr. 9, rež. B. Pajėdienė, op. R. Damulis, A. Petraitis. 1990, LKS.

Sąjūdžio 2-asis suvažiavimas, 1990 m. Lietuvos kronika, nr. 10, rež. A. Dausa, op. A. Pe-traitis, R. Damulis. 1990, LKS.

Antiblokadiniai mitingai, 1990 m. Lietuvos kronika, nr. 13, rež. V. Damaševičius, op. A. Petraitis. 1990, LKS.

1990 m. lapkričio 7 d. mitingai, Sausio 13-osios įvykiai, 1991 m. Lietuvos kronika, nr. 1, rež. ir op. V. Damaševičius, op. A. Baronas, R. Damulis, J. Matonis. 1991, LKS.

Tragiški 1991 m. sausio 13-osios įvykiai. Lietuvos kronika, nr. 2–3, kūrybinė grupė: K. Vaišvila, A. Blyža, V. Kazlauskas, B. Pajėdienė, A. Petraitis, J. Matonis. 1991, LKS.

1991 m. Sausio 13-osios įvykiai, aukų laidotuvės, Lietuvos kronika, nr. 4, rež. ir op.V. Damaševičius, op. A. Blyža, A. Baronas, R. Damulis, J. Matonis, A. Petraitis, Z. Pomecka.1991, LKS.

Sant a a an l al a 357

PO ITICA R AKT ROU ON SCR N

(POST) COMMUNIST TRANSFORMATION

IN IT UANIAN OCUM NTAR CIN MA

AN I O C RONIC

Summary

In the history of Lithuania, the second half of the 20th century and the beginning of the 1990s marked a signi�cant period when Lithuania, as it was separating from the Soviet Union, became a peculiar “space of disappearan-ce” (Ackbar Abbass), which presupposed the conditions for the crystallization of a new kind of state and society. �e change was dynamic, dramatic and diverse, with dierent outcomes and consequences for the population. In Li-thuania, the time from 1987 to 1991 is associated with the emergence of a new political force and culture (the establishment of the Sąjūdis, Lithuanian Reform Movement, free elections to the LSSR Supreme Council, won by the oppositional Sąjūdis), the birth of civil society (the Baltic Way action, the me-eting of hundreds of thousands in Vingio park) and its expansion (the events of January 1991), along with the restoration of Lithuanian statehood and its international recognition. Transformation embraced all areas of public life and became a global phenomenon involving political life and the economy (transition from state-planned economy to cooperation principles), the spre-ad of new technologies (video) in cinema, television, art and households, the development of an independent media market, the rise of spontaneous piracy culture, and many other phenomena.

�e authors of the monograph “Political Breakthrough on Screen: (Post) Communist Transformation in Lithuanian Documentary Cinema and Video Chronicle” („Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine ir videokronikoje“) – Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė, Mantas Martišius and Renata Stonytė – in responding to the situ-ation where the Sąjūdis epoch has been the subject of wide-ranging research, while the plentiful audio-visual footage that shapes our cultural memory and national identities remains virtually unexplored by �lm and visual media rese-archers, have determined to analyze the depiction and re�ection of the politi-


œ

cal and social transformations from 1987 to 1991 in Lithuanian documentary, video and television, to reveal the social turn in the reborn Lithuania in these audio-visual representations. �us, by exploring the representations of poli-tical transformation in audio-visual footage, the authors have attempted to answer the following narrow, purposefully formulated research questions that help de�ne and describe the �eld of research: What kind of narrative of (post)communist political transformation

(from the Sąjūdis, the Baltic Way, and the restoration of Independen-ce to the events of January 13, de jure and de facto) has documentary cinema, TV, video footage and �lm chronicles generated in Lithuania?

In which ways is this narrative unique in the context of documentary cinema in other Baltic countries, as well as in Central and Eastern Europe?

What political factors in�uenced the content of the Lithuanian nati-onal broadcaster “Lietuvos televizija” (LTV) from 1987 to 1991, and when did the LTV channel break free from the grip of Soviet propa-ganda and censorship?

What are the contexts of Lithuania‘s history and culture that the �lms and video chronicles try to appeal to?

Who were the chroniclers of the National Revival events, who stood behind the cameras?

What have they managed to shoot, and what footage was le� outside the public discourse? Why?

In the book, the object of research is audio-visual footage of various gen-res, which includes creative documentaries (part I), private video recordings (part II), �lm chronicle �lmed in Lithuanian Film Studio (part III) and LTV shows (part IV). �is video footage has provided us with an opportunity to fully explore the narrative of �lms re�ecting political and social breakthroughs, as well as the impact of cinema on reality aected by political transformations. We have aimed to make a selection that would combine well-known docu-mentaries with authored documentaries and harder-to-access or less-known works, and describe the �lm chronicles and video footage that became the main source of information on the period in question. �e chronological fra-meworks of all chapters of the book cover major political events – from the �rst unauthorized meeting of Lithuanian Liberty League by the Adam Mickiewicz monument in 1987 to its culmination in the bloodstained January of 1991.


In this monograph, our intention was to reveal what we thought was the most valuable, important, unusual in the cinema at the turn of the changeful 1980s to 1990s, and what cinematographic and video tapes have captured. We intended to cover not only what is important in the context of national and global history (iconic events and personalities), but also that which deter-mined the individuality of national documentary cinema and the distinctive features of its audio-visual footage made in 1987 to 1991. During the years of breakthrough, Lithuanian documentary cinema documented �rst and fore-most what was happening in the streets, squares, political and social life. It is also worth noting that the 1990s represent not only institutional and econo-mic changes in Lithuanian cinema, along with shi�s in the common media space, but also the formation of a new model of documentary cinema.

At that time, a major breakthrough happened in Lithuanian documentary cinema. �e 1990s saw the emergence of political and social cinema depicting authentic political life and openly recording the Lithuanian liberty case. �is is not to say that in previous years documentary cinema evaded politics. �e communist system and the authorities responsible for censorship oversaw that every �lm was conceptually correct. �e documentaries were based on propa-ganda methods of political action. �ey depicted neither politicians nor real political life, because in the Soviet system, politics was replaced by communist ideology. �e depiction of political life in documentary cinema became part of the propaganda system, and the cinematographic �lms re�ected a falsi�ed and staged reality (including political one). Documentary cinema did not seek to represent authentic reality – rather, it served utilitarian and propaganda pur-poses. If one were to talk about �lm as an open, spontaneous narrative for politicians and political events, it would have to be the kind of cinema that was born in Lithuania, like in the other Baltic States, already a�er 1989.

It is no coincidence, therefore, that the text of the monograph o�en raises the question of the political qualities of cinema in the transformational peri-od, their types and meanings. �e political perspective is prominent in the �rst and third parts of the book, which analyze political processes and various topics of political life both in Lithuania and other Central and Eastern Euro-pean countries. Here, politics is an auxiliary category, becoming the general basis for re�ection on the state order of the Baltic States and the countries of Central and Eastern Europe. �e conceptual frameworks of political cinema, in this case, allow for the analysis of various social and societal phenomena, as


œ

well as for the understanding of �lms from the perspective of global commu-nication and postcolonial research. �e �rst part of the book also analyzes Lithuanian documentary cinema in the context of Central and Eastern Euro-pean �lms re�ecting the same historical period.

�e category of cinema as a historical source dominates the second part of the book. �is part con�nes the deliberations to the �eld of audio-visual history that is interested in cinema as a speci�c form of cognition and presen-tation of the past. �is part treats documentary and television �lms and video chronicles not as works of art or products of creative practice, but rather, as audio-visual historical narratives, which, in terms of academic historiography, have become alternative (unconventional) forms of creating a science about the past. Visual history is akin to visual anthropology and visual sociology, so in the second part of the book, we look at the research in historical reality from an anthropological and sociological perspective, focusing the eye of the rese-arch on the relationship between �lm and reality – the one that covered not so much the political, but rather the social and cultural landscape. Anthropo-logical gaze allows us to reconstruct reality according to audio-visual footage by decomposing it into categories of theater, word (dialogue), and memory.

�e starting point for the study of the texts we put together in this book was audio-visual footage, which, by virtue of its speci�city, requires dierent, speci�c methodological tools and dierent ways of research and theoretical methods. �e book looks at the political and systemic transformation over the Revival period from many perspectives; it analyzes the epoch by employing various methodological and theoretical tools. All of this has also shaped the basic idea for the structure of the book.

Renata Šukaitytė, in the �rst part of the monograph “�e Ends of the Soviet Era and �eir Narratives in the Creative Documentary of Lithuania and the Baltic States” („Sovietmečio epochos baigtys ir jų naratyvai kūrybi-nėje Lietuvos ir Baltijos šalių dokumentikoje“), analyzes Lithuanian creati-ve documentary in the context of Baltic and Eastern and Central European cinema, thus expanding the geographical boundaries of the research in this monograph.

Her comparative analysis reveals the testimonies of �lmmakers of die-rent generations and nationalities on the political transformations that took place in the second half of the 1980s and the early 1990s, highlighting the values and ideological attitudes of the then political forces and personalities,


as well as the expectations and fears of ordinary people. �e research has sho-wn that the narrative of Lithuania and other Baltic States’ separation from the USSR and becoming independent states is constructed by using quite dierent perspectives and models of representation of reality and rhetorical regimes, but it focuses on important political and social changes in the Baltic States and USSR, as well as on local political and academic authorities, with little regard for the wider context of global political events. As a result of transnational distribution, in Baltic �lms civic and political movements joined the common European stream of peaceful revolutions, becoming part of the national and international discourse on the end of totalitarian regimes and Cold War.

�e second part, written by Anna Mikonis-Railienė, “Liberated Images. Representation of Lithuanian Transformation in Audio-visual Sources” („Išlaisvinti vaizdai. Lietuvos transformacijos reprezentacija audiovizuali-niuose šaltiniuose“) deals with the “visual discourse” of the political transfor-mation events, which dominated the audio-visual media of that period – both documentary and television �lms and video chronicles. Her analysis includes video chronicles produced by Vladimir Kostiugov, Robertas Verba, Laima Pangonytė, Leonas Glinskis, Andrius Petrulevičius, Domantas Vildžiūnas, Al-girdas Pročkys, and Andrius Kaušinis, as well as documentaries from the Li-thuanian Film Studio. �is part also discusses the context of the formation of Lithuanian video culture during the breakthrough years, analyzes the changes in the communicative model, and reconstructs the political and social events that Lithuanian cameramen managed to record on video tapes. According to the author, the images of major changes, Rebirth, the collapse of the old system and the emergence of a new order has formed a narrative that resem-bles principles of a theatre performance, thus is full of theatrical metaphors and incorporates the symbolism of a theatrical performance. In the epoch of breakthrough, the scene became an integral part of people’s daily life. Public debates on the subject of statehood and freedom took place in the open, on stages, while criticism of the current situation would be expressed directly in the streets. Selected excerpts from �lms and videoconferences provide a stri-king illustration of the thesis about the distinctive role of word, song, debate and negotiation. It characterized the activities of the Sąjūdis, but was also an indispensable element of the political life of the epoch.

�e research has shown that democratic change could only be captured through a private initiative, which had struggled free from institutional scru-


œ

tiny, as well as the new video recording technologies whose popularity was rapidly growing. �e camcorder became a common and popular means of capturing the political breakthrough. Video recordings, as a democratic medi-um, had to get on with a very important task in the then political and cultural context: to give voice to those who had been deprived of that voice for many long years. �ey also performed a distinctive function as a kind of news by civic television. �us, one can assert that video technology took over an area that oÂcial information would not reach so quickly, or areas where, for vario-us reasons, resistance to propaganda culture was stronger.

In the third part, “�e Chronicle of Cinema in Lithuania in 1988 to 1991: Memory, the Nation, and the Change of Politics” („Kino kronika Lie-tuvoje (1988–1991): atmintis, tauta ir politikos kaita“), Renata Stonytė ana-lyzes the series of �lm chronicles produced at the Lithuanian Film Studio in 1988 to 1991. Her analysis has revealed that changes in the subject and content of the chronicle were rather slow – during the period of political transforma-tion, the chronicle in Lithuania had long served the local authorities and was biased in re�ecting political realities. As the rhetoric of the local authorities so�ened and adjusted to the moods of the society, the content and topics of the chronicle gradually underwent a certain change. �is change also re�ects in the modi�cation of their newsreel title in 1988: from “�e Chronicle of the Soviet Lithuania” („Tarybų Lietuvos kronika“) it went to the “Chronicle of Li-thuania” („Lietuvos kroniką“), even though the newsreel content still partially remained politically engaged. �e research has revealed that, in the years of the overturn (starting in 1990), the makers of the chronicle began to record the new history of Lithuania, while their “distance” and self-dissociation from the footage that they provided turned into support and approval of the au-thorities. In this way, the “Chronicle of Lithuania” acquired a new impetus to document the �rst year of living in independent Lithuania.

In the fourth part, “Chasing the Passing Train Of �e Revival: LTV in the Historical Years of �e Breakthrough” („Vejantis nuvažiuojantį Atgimi-mo traukinį: LTV istoriniais lūžio metais“), Mantas Martišius analyzes tele-vision activity during the period in question, and examines the internal LTV processes associated with TV program development and progressive changes in television. �e author’s analysis deals not so much with audio-visual fo-otage as it does with documents related to this topic, some of which were


published in the press, while others have been stored in the archives of the Lithuanian Television and Radio Committee.

Martišius, applying the methods of television program analysis, as well as discussing thoroughly and exhaustively the shows LTV broadcasted from 1987 to 1991, reveals the systemic breakthrough of LTV, when the television broke free from the grip of the Soviet propaganda and censorship. According to the author, LTV occupied a distinctive place in the Soviet propaganda sys-tem. Performing the functions of a television channel, LTV was perceived as one of the most important means of Soviet propaganda. �erefore, one can see from the archive documents that, for a long period of time, the air of LTV broadcasting had a �air of Soviet “leaven”, while all television and radio edi-tors were obliged to produce shows about the victory of the Soviet authori-ties in Lithuania. �e slow movement of LTV in the direction of liberation is also evidenced by the fact, according to Martišius, that the LTV started to air their “Revival Wave” (“Atgimimo banga”) show only in the late autumn of 1988, while “perestroika” ideas already emerged openly in Moscow in Febru-ary 1986. His research has revealed that for LTV, a period of liberation and breakthrough should be considered the autumn of 1989.

�e narratives of Revival – generated in the television and �lm chroni-cle, as well as �lm and video footage by independent operators and shots of creative documentaries – that we have analyzed in dierent parts, can give the reader a complete picture of the ways in which audio-visual media and their generated content were changing in Lithuania, what in�uenced them, and in which ways these narratives are distinctive in the context of Central and Eastern Europe. �e book as a whole will allow the reader to see that the topics and issues analyzed by dierent authors in dierent parts are consistent in extending and complementing each other.

We have concluded each section with a comprehensive summary of the �ndings, a list of references and sources, and lists of �lms and other audio-vi-sual material that may be useful in diving deeper into the �eld of audio-visual media analyzed in each section of the book.


œ

ASM N AR I RO K Ė

A Aalst, van Willemien 29, 343 Aarma, Kiur 86, 89, 91, 349 Abarius, Gintautas 158 Abbas, Ackbar 62, 67, 333Abukevičius, Petras 134, 349Aleksa-Angarietis, Zigmas 192, 193Algirdas 290Aliulis, Vaclovas 148, 346Altschull, J. Herbert 231, 333Andreika, Algimantas 210, 356Antanaitis, Justinas 268Antanaitis, Vaidotas 201Antanavičius, Ugnius 345Anušauskas, Arvydas 142, 333, 334Aponte-Rios, Miguelangel 350Arlauskaitė, Natalija 4, 7, 14, 108, 110, 333Arlickaitė, Gražina 17, 333Asanavičiūtė, Loreta 168Atkočiūnas, Edmundas 150 B Babravičius, Gintautas 84 Baczko, Bronisław 112, 124, 333Badiou, Alain 34, 333Bachtin, Michail 112, 141, 142, 147Baechlin, Peter 190Bagušauskas, Juozapas Romualdas 237, 334Baltakis, Algimantas 269Banionis, Juozas 91, 333Baranovskis, Vasilijus 269Barnouw, Eric 109, 333Baronas, Arvidas Andrijus 188, 347, 349,

353, 354, 355, 356Bartas, Šarūnas 65, 67, 68, 69

Barthes, Roland 167, 333Basanavičius, Jonas 104, 197Baublys, Artūras 266Bauža, Česlovas 136, 333, 334Bazin, André 110Beattie, Keith 183, 334Beinoriūtė, Giedrė 90Bernatavičius, Juozas 245Beržinis, Saulius 44, 45, 46, 47, 98, 99, 103,

349, 353Bhabha, Homi K. 32Bieliauskas, Alfonsas 269Biliūnas, Jonas 286, 288Binkis, Kazys 293Birzulis, Agris 350Bismarck, Otto von 102Blanshard, Richard 350Blažytė, Danutė 236, 334, 337Blenda, Vaclav 87Blyža, Antanas 188, 349, 353, 354, 355, 356Bložė, Vytautas 208Bluvšteinas, Dovydas 158Boym, Svetlana 60, 77, 334Bonitzer, Pascal 119, 334Borisaitė, J. 254Boruta, Jonas 301Brazauskas, Algirdas 19, 81, 131, 143, 194,

195, 197, 198, 199, 201, 204, 214, 220, 302, 330

Brazdžionis, Bernardas 142, 143, 158, 352Bražinskas, Algimantas 295Brewińska, Maria 119, 334Brežnev, Leonid 154, 232Brinkley, David 93Brokaw, Tom 93

A en a i

o y lė 365

Broniukaitis, V. 242Brown, Steve 200, 334Brovka, Albertas 134Bruzzi, Stella 89, 185, 334Brzeziński, Zbigniew 35Brzezińska-Pająk, Marta 8, 15, 338Budraitis, Juozas 268Budrevičius, Viktoras 295Bujokas, Antanas 164, 165Buklys, Alvydas 353Buklys, Donatas 133, 347, 349, 353Bulota, Rytis 13, 58, 87, 91, 92, 334Burak, Yuri 350Burke, Peter 334Burkovska-Jacobsen, Ilze 43, 44, 90, 99, 350Burokevičius, Mykolas 214Burov, Aleksandr 351Bush, George H. W. 95, 96, 97, 169, 342Busurca, Emil 80, 350Butkus 349Buzanas, Mečislovas 261, 296 C Carter, Jimmy 35Ceausescu, Elena 80, 350, 351Ceausescu, Nicolae 73, 80Cesari, Chiara de 20, 31, 88, 335Champan, Jane 61, 334, 335Chikata, Kenji 350Chion, Michel 183, 334Chodakowski, Andrzej 81, 350Churginas, Aleksys 295Cidzikas, Petras 210, 356Cilinska, Antra 48Cysar, David 351Comolli, Jean-Luc 19, 334Conley, Tomas 68, 334Corner, John 33, 183, 334, 335Cvirka, Petras 292

Č Čekuolis, Algimantas 153Čepaitis, Virgilijus 131, 134, 137, 144, 335Černiachovskis, Ivanas 318Černikovas, Jonas 244Čibiras, Vytautas 261Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas 83, 151,

152, 165, 166, 348Čyvas, Tomas 345 D Dabrukas, Romas 8, 103, 109, 110, 116, 117,

118, 120, 123, 130, 131, 133, 134, 137, 143, 146, 148, 150, 168, 343, 347, 351, 352

Damaševičius, Vytautas 8, 18, 79, 98, 99, 103, 109, 134, 188, 196, 343, 346, 347, 349, 353, 354, 355, 356

Daukantas, Simonas 293Damulis, Romualdas 19, 52, 53, 56, 103, 133,

168, 188, 344, 347, 348, 349, 354, 355, 356

David, Charles-Philippe 74, 341Dausa, Algirdas 355, 356Davis, Natalie Zemon 105, 342Davoliūtė, Violeta 14, 335Deleuze, Gilles 33, 60, 62, 67, 334, 335Deltcheva, Roumiana 30, 335Demčenko, Aleksandrs 350Digimas, Vaidotas 348Dyakonov, Vladimir 351Domańska, Ewa 21, 107Donaldson, Sam 93Donelaitis, Kristijonas 293Donets, Vadim 351Donskis, Leonidas 86, 163, 351Doškus, Eitvydas 348, 349Dovydaitis, Jonas 349Drake, Philip 19, 335Dzido, Marta 81


œ

E Edensor, Tim 112, 124, 129, 335Eidintas, E. 266Ellul, Jacques 228, 335Engels, Friedrich 229, 230 F Faure, Felix 102Ferro, Marc 21, 105, 106, 107, 335Fledžinskas, Putinas 295Foucault, Michel 208, 335Frank, Susi K. 48, 333, 335Frye, Brian L. 93, 345 G Gandhi, Mohand K. 74Garbo, Greta 92Geda, Sigitas 142, 144, 145, 146, 147, 341Genys, Kęstutis 127, 157Genzelis, Bronislovas 214, 315Gediminas 290Glazkov, Vladimir 351Glinskis, Leonas 22, 58, 103, 110, 116, 117,

151, 155, 169, 174, 353, 361Głowa, Jadwiga 14, 36, 333, 335Godzic, Wiesław 120, 335Goman, Erving 112, 124, 335Gorbačiov, Michail 35, 36, 37, 38, 40, 49, 58,

73, 78, 80, 92, 94, 95, 96, 97, 136, 155, 169, 174, 191, 197, 201, 205, 219, 236, 254, 255, 257, 277, 281, 284, 306, 350, 356

Grainge, Paul 21, 336Greifenbergeris, Juozas 268Gribermans, Viktors 350Gricius, Jonas 193Gricius, Saulius 58, 59, 87Grierson, John 32, 53Grigas, Robertas 87Grikevičius, Almantas 103, 348

Griškevičius, Petras 189Griškevičius, Stanislavas Konstantinas 133,

347, 349, 354, 356 Grumadas, Arūnas 77Gruodis, Rimantas 353Gudaitis-Guzevičius, Aleksandras 269, 275,

286Gudaitis, Romas 130, 142, 166, 344, 346Gulevičius, Vladimiras 149, 305Gureckas, Jonas 315 H Hadeln, Moritz de 29, 343Hakamada, Naoki 350Havel, Václav 80, 81, 351Herzog, Werner 80, 341, 350Higson, Andrew 30, 336Hjort, Mette 30, 336, 340 Hofman, Eva 68Honecker, Erich 73 I Imbrasas, Vytenis 349Iordanova, Dina 14, 34, 336Irzykowski, Karol 109, 336Ivanauskaitė, Jurga 130, 344Ivanauskas, Vilius 143, 336Ivanov, Alexander 351Īvāns, Dainis 77 J Jaanus, Jüri 349Jacobsen, Haralds Vec Trond Jakobenas, A. 349Jacobsen, Tronds 350Jakovlev, Aleksandr 153, 169, 347Jakovlev, Aleksej 347Jameson, Fredric 62, 64, 336Janion, Maria 157, 336Janonis, Julius 269, 286, 288

A en a i

o y lė 367

Janisielis, Jonas 134Jankowski, Wojciech 36Januitis, Jonas 259, 261, 277, 329Jastramskis, Deimantas 14, 336Jefremov, Georgij 269Jelcin, Boris 35, 49, 80, 95Jennings, Peter 93Jevdokimovas, Artūras 61Jokubėnas, Algimantas 266Jonas Paulius II 142Jonutis, Zeferinas 244Jong, Wilma de 32Jõerand, Raimo 86, 349Juknevičius, Jonas 302Juozaitis, Arvydas 84, 130, 131, 136,143, 144,

163, 197, 351, 346Jurašas, Jonas 122Jurgaitis, Romas 4, 138Juršėnas, Česlovas 266, 300Juškaitis, Jonas 140Juškis, Telesforas 40Juzeliūnas, Julius 152

K Kalesnikienė Dalia 8Kalnietė, Sandra 77Kaminskaitė-Jančorienė, Lina 14, 167, 338Kanapienis, Rimantas 117, 345Karčiauskas, Mykolas 193Karemäe, Rein 349Kapočius, Viktoras 103, 117, 118, 121, 159,

160, 164, 297, 318Kasperavičius, Algis Kaušinis, Andrius 8, 22, 103, 109, 110, 116,

134, 137, 168, 170, 171, 344, 351, 353, 361

Kaušpėdas, Algirdas 85, 86, 129, 159, 162, 163, 353

Kaušpėdienė, Audronė 86Kavaliauskaitė, Jūratė 13, 148, 158, 336, 340

Kavaliauskas, Jonas 269Kavaliauskas, Tomas 13Kavaliauskas, Vilius 266Kazlauskas, Vidmantas 64Keedus, Sulev 66Keina, Algimantas 148Keith, Jenkins 28, 336 Kemežys, Audrius 85, 347, 348, 349Kentra, Albinas 116Kerde, Hardi 349Kernagis, Vytautas 158Kertzer, David I. 124, 337Keturakis, Robertas 268Kęstutis 157, 290Kilmi, Jaak 8, 88, 89, 90, 91, 94, 98, 99, 341,

345, 349Kirtiklis, Kęstas 9, 88, 341Kybelka, Henrikas 261, 296Kiuru, Sakari 86, 89, 349Klikūnienė, Vanda 198, 239Klova, Vytautas 251, 295Knudsen, Erik 64, 337Kojalavičius-Vijūkas, Albertas 290Kokmann, Avo 349Konopka, Bartosz 72, 341, 351Koppel, Ted 93Kostiugovas, Vladimiras 103, 110, 116, 130,

131, 135, 137, 143, 148, 165, 167, 168, 352

Kracauer, Siegfried 108, 109, 337Krėvė, Vincas 259Kriaučialiūnaitė, M. 269Kryžanovskis, Eugenijus 133, 347, 349Krukas, Georgijus 244Kšanavičius, Arvydas 345Kubilius, Vytautas 142Kudaba, Gintaras 116, 132, 133, 351Kudirka, Vincas 127, 136, 155, 178, 194, 293,

294, 318Kudžmaitė, Dalia 295


œ

Kuolelis, Juozas 277, 278, 281, 282, 284, 296, 317, 329, 330

Kurkulis, Rytis 349Kurz, Iwona 103, 335, 337, 341Kūris, Pranas 249 L Laansalu, Peep 349Laar, Mart 86Lando, Sergei 351Landsbergis, V. Vytautas 7, 81Landsbergis, Vytautas 5, 8, 19, 55, 56, 61, 77,

80, 81, 82, 83, 94, 95, 97, 100, 103, 104, 130, 131, 136, 142, 148, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 157, 165, 166, 169, 187, 197, 198, 208, 214, 337, 341, 348, 349, 354

Landsbergis-Žemkalnis, Vytautas 19, 81Laniauskas, Jonas 244Latėnas, Faustas 42, 170Laurinaitienė, Z. 277Laurinavičius, Algis 78, 315Laurinavičius, Česlovas 13, 35, 38, 54, 58, 84,

127, 130, 187, 337Laurinčiukas, Albertas 240Lauristin, Marju 77Lazauskas, Juozas 250 Lazauskas, V. 320Leacock, Richard 176Leavy, Patricia 71, 72, 206, 337Lee, Bruce 115Lehrer, Jim 93Leipus, Rimvydas 64, 347Leipus, Vladas 261, 278, 296Leyda, Jay 108, 337Lekavičius, Andrius 80, 349Lenin, Vladimir 51, 205, 216, 229, 230, 231,

240, 241, 246, 247, 273, 325Lieven, Anatol 127, 129, 156, 337Lileikis, Paulius 213

Linkaitė, Morta 175Lisauskas, Stasys 18, 245, 346Litwinowicz-Droździel, Małgorzata 127, 337Liutkevičius, Algis 353Łoziński, Marcel 36Loznitsa, Sergei 80, 351Lubitsch, Ernst 92Lucas, Edward 19, 89, 92Lugima, Raivo 349Lukoševičius, Jonas 261 Lukoševičius, Saulius 349Lukoševičius, Vytautas 244Lukšas, Aras 345 M Macaitis, Alfonsas 244, 247 Macaitis, Saulius 14, 337, 339Maceina, Algimantas 78, 79, 100, 348Mačiukevičius, Jonas 295MacKenzie, Stott 30, 336Mackevičius, Bronius 269Mačernis, Vytautas 75, 146, 204Maironis 127, 132, 137, 157, 293Maldonis, Alfonsas 269Malinowski, Bronisław 112, 141, 144Manskij, Vitaly 80, 350, 351Marcinkevičius, Justinas 54, 131, 133, 137,

142, 157, 195, 196, 201, 218, 269, 295, 341, 347, 349

Marcinkevičiutė, Agnė 7, 8, 83, 96, 143, 151, 156, 187, 348

Marcinkus, Romualdas 173Marples, David Roger 35, 337Martinaitis, Marcelijus 142, 143, 346Martinkus, Vytautas 142, 337Martišius, Mantas 3, 4, 6, 15, 23, 24, 224, 228,

337, 357, 362, 363, 374Marx, Karl 229, 230Masevičius, Eugenijus 139, 145, 166, 174Masytė, Eurika 157

A en a i

o y lė 369

Mateika, Edmundas 261 Matelis, Arūnas 7, 61, 62, 63, 64, 66, 67, 68,

69, 75, 76, 100, 103, 133, 157, 188, 204, 211, 347, 354, 356

Matonis, Juozas 103, 133, 168, 188, 347, 349, 354, 355, 356

Matulytė, Margarita 229, 338Matuszewski, Bolesław 25, 102, 103, 338Matuzevičius, Eugenijus 269, 295Matuzevičius, Kornelijus 40, 126, 188, 347,

348, 349, 353, 354, 355Mazierska, Ewa 14, 28, 31, 70, 90, 338Mažeikis, Gintautas 84, 228, 230Mažeikis, Juozas 256, 259, 261, 278, 280, 284,

338McKernan, Luke 183, 185, 338McNair, Brian 234, 338Mekas, Jonas 8, 9, 61, 73, 79, 80, 82, 84, 88,

93, 94, 95, 96, 97, 98, 99, 341, 345, 348Mickevičius, Adomas 16, 18, 163, 210, 220,

271, 275, 277, 281, 293, 329, 356, 358Mickevičius-Kapsukas, Vincas 269Mickūnas, Pranas 343Mikalajūnas, Antanas 116Mikalauskas, Vladas 240Mikonis-Railienė, Anna 3, 4, 5, 8, 12, 14, 15,

17, 22, 62, 66, 102, 167, 338, 343, 357, 361, 374

Milašius, Aleksandras 150Millers, Uldis 350Misevičius, Jonas Vytautas 151, 155, 169, 347Mykolaitis-Putinas, Vincas 146Morozov, Vladimir 296, 351Motieka, Kazimieras 205Muller-Strauss, Maurice 186, 190, 333Munslow, Alun 28, 338 N Na�cy, Hamid 43, 62, 338Nagy, Imre 73

Nakayama, Yoshio 350Nakahara, Hideki 350Narboni, Jean 19Naudžius, Vladas 348Navasaitis, Valdas 51, 61, 349Nekrašas, Justinas 245Nekrošius, Juozas 295Neméth, Miklós 73, 74Neverauskas, Juozas 259, 261, 263, 296Nėris, Salomėja 292Nichols, Bill 52, 53, 54, 62, 108, 338Nikolajus II 102Nikžentaitis, Alvydas 13, 74, 75, 339Nye, Joseph Samuel 88, 339Noreika, Laimonas 137, 244, 247, 269Norkus, Zenonas 13, 339Norris, Chuck 114Novikov, A. 249 O Oginskaitė, Rūta 37, 38, 40, 49, 50, 51, 52, 62,

64, 121, 122, 190, 339, 344Ohman, Jonas 57, 58, 60, 87, 99, 349Ostašenkovas, Eugenijus 347Østergaard, Anders 73, 351Ozolas, Romualdas 131, 194, 212, 214Oželytė, Nijolė 79, 315 P Pajedienė, Bytautė 18, 19, 188, 189, 353, 354,

355Paltanavičius, Vytautas 295Pangonytė, Laima 8, 22, 25, 109, 110, 116,

117, 120, 121, 129, 130, 134, 136, 138, 143, 144, 145, 146, 150, 158, 159, 161, 162, 163, 165, 168, 344, 347, 348, 351, 352, 353, 361

Paraščikaitė, E. 268Patackas, Algirdas 87Paukštytė, Rasa 190, 191, 344, 345


œ

Pavilionienė, Veronika 157Pečiulis, Žygintas 14, 227, 238, 339Peluritytė-Tikuišienė, Audinga 143, 339Perednikas, Kęstas 266Petkevičius, Vytautas 39, 136, 137, 142, 194Petraitis, Algimantas 133, 188, 347, 349, 353,

354, 355, 356Petrov, Igor 351Petrulevičius, Andrius 8, 4, 22, 103, 109, 110,

116, 117, 118, 122, 123, 131, 135, 143, 151, 169, 171, 173, 344, 345, 352, 361

Pilipavičienė, Živilė 47, 343Plantinga, Carl 184, 339Plechavičius, Kazys 240Plytnikas, Vytas 347Plum, Simon 351Pociūnienė, Liudvika 87Podnieks, Juris 37, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 54,

66, 68, 69, 80, 98, 99, 122, 169, 171, 172, 341, 343, 350

Põldmaa, Priit 349Pomecka, Zbignevas 133, 188, 347, 348, 349,

353, 354, 355, 356Požėla, Karolis 268 Požela, Juras 315Pročkys, Algirdas 22, 103, 110, 116, 118, 130,

133, 134, 137, 168, 169, 170, 171, 351, 353, 361

Prunskienė, Kazimiera Danutė 131, 214, 216, 217

Przylipiak, Mirosław 36, 339Putilovas, Zacharijus 134, 188, 347, 348, 349,

354, 355, 356Putin, Vladimir 93Putinaitė, Nerija 87Putna, Vytautas 268 R Racevičius, Rimvydas 295Rácz, Erzsébet 73, 351

Račiūnas, Pranas 148Račkauskas, Vladas 38, 43Radajevas, Viktoras 354, 355Radlinskas, Kostas 348Rakauskienė, Janina 297Ramanauskas, Jonas 242Ramanauskas, Vytautas 242Ramonaitė, Ainė 13, 87, 148, 336, 339, 340Rancière, Jacques 95, 97, 98, 340Rascaroli, Laura 81, 340Raudonikis, Algimantas 295Reagan, Ronald 35, 192Reneckis, Arvydas 8, 18, 19, 53, 103, 109,

126, 155, 169, 174, 188, 196, 211, 344, 347, 353, 354, 356

Renov, Michael 36, 40, 53, 57, 62, 206, 207, 340

Repšys, Ignas 349 Ricoeur, Paul 15, 40, 57, 206, 340Rigney, Ann 20, 31, 88, 335Rimgailienė, Zina 254Rimša, Kazys 268Roberts, Cokie 93Rollins, Peter C. 340Rosenas, Arnas 269Rosenstone, Robert A. 105, 107, 111, 139,

340Rosolowski, Piotr 351Rozhin, Lev 351Ručytė-Landsbergienė, Gražina 83, 151, 156,

187, 348 S Sabaliauskas, Algirdas 128, 149, 160Sabonis, Arvydas 229, 340Sabonis, Stasys 340Sadūnaitė, Nijolė 54, 87Saja, Kazys 142, 144, 146, 147Sakalauskas, Artūras 44, 45, 46Sakalauskas, Jonas 250

Salminen, Esko 89, 90, 92Samulionytė, Jūratė 90 Samulionytė, Vilma 90Sasnauskas, Julius 87Saulevičienė, B. 284Saulītis, Askold 73, 75, 77, 78, 86, 350Savickas, Petras 87Savisaar, Edgar 77Schlesinger, Philip 30, 340Schwarzenegger, Arnold 114Scowcro�, Brent 96Sedláckova, Andrea 80, 351Senn, Alfred Erich 125, 340Sikorskis, Romualdas 249Simm, Peeter 75, 98, 99, 133, 349Simonaitytė, Ieva 239, 293Simukaitis, Bernardas 126Simutis, Liudvikas 87Singer, André 80Sinkevičius, Apolinaras 259, 261, 263, 280,

296, 303Sirutavičius, Vladas 13, 35, 38, 54, 58, 78, 84,

127, 130, 187, 337Skiauterienė, L. 323Sladkevičius, Vincentas 148, 149Slapiņš, Andris 48, 350Slavickas, Albinas 295Śliwowski, Piotr 81Smaill, Belinda 33, 53, 57,340Smetona, Antanas 133, 207Sokurov, Aleksandr 351Solženicyn, Aleksandr 142Songaila, Rimgaudas 277, 302, 318, 330Sööt, Andres 51, 52, 86, 98, 99, 349Spigel, Lynn 168, 341Sruoga, Balys 146, 229Stadalnikaitė-Komžienė, Regina 133, 347Stakvilevičius, Mindaugas 315Staliliūnaitė, Rūta 269Stallone, Silvester 114

Starkevičiūtė, Margarita 84, 158, 353Statulevičius, Vytautas 240Steigvila, G. 284Steinfeld, Hans 169, 172Stonienė, Vanda 341Stonys, Audrius 7, 61, 75, 76, 79, 100, 103,

133, 188, 204, 211, 339, 347, 354, 356Stonytė, Renata 3, 4, 6, 14, 15, 23, 182, 357,

362, 374Stoškus, Krescencijus 189, 344Strijkovskis, Motiejus Stuina, Algimantas 250, 280, 309Stümer, Jenny 72, 341Suboč, Valentina 216Suurevälja, Jüri 349Svilainis, Pranas 241, 246

Š Šablevičius, Henrikas 37, 39, 40, 46, 103, 348,

349Šarmaitis, Romas 193Šein, Hagi 89Šepetys, Lionginas 153 Šepetys, Nerijus 152, 341Šermukšnytė, Rūta 14, 341Šernas, Adomas 251Shakespeare, William 293Šileika, R. 295Šilinis, Rimtautas 169, 170, 171, 173, 353Šimanas, Aleksandras 268Šimkus, Stasys 239Šimkūnas, Antanas 261Šimulis, Ignas 79Šimukauskas, J. 269Šmidchens, Guntis 34, 35, 341Šniukas, Domas 296, 302, 330, 317Šukaitytė, Renata 3, 4, 5, 8, 9, 12, 14, 15, 22,

28, 88, 341, 357, 360, 374Šutinienė, Irena 13, 74, 75, 339Švec, Luboš 50, 341

A en a i

o y lė 371


œ

Šved, Vladislav 315Švedas, Aurimas 4, 7

T Tarmak, Mart 117Tarvydas, Algirdas 4, 8, 40, 41, 46, 47, 98, 99,

103, 188, 189, 348, 354, 356Terleckas, Antanas 87, 144, 198, 201, 341Tomkus, Petras 48, 345Toshiaki, Harai 350Tsiokos, Basil S. 89, 345Tulaba, Ladas 175Tumas-Vaižgantas, Juozas 180, 294Turner, Graeme 36Tusty, James 35, 350Tusty, Maureen Castle 35, 350

U Ujica, Andrei 80, 94, 351Urbonas, A. 243Urbonavičius, Eugenijus 243Urbšys, Juozas 19, 53, 207Usinavičius, Virgilijus 128, 160

V Vabalas, Raimondas 238Vaičaitis, Pranas 293Vaičiūnaitė, Judita 245, 247Vaigauskas, H. 244Vaino, Karl 51, 86, 91Vainokivi, Manfred 349Vaiseta, Tomas 346Vaišnys, Andrius 4, 7, 13, 18, 341Vaišvila, Kęstutis 188, 354, 355, 356Valiulis, Skirmantas 113, 188, 193, 200, 207,

208, 211, 297, 344Valk, Heinz 34Vallet, Ellisabet 74, 341Varenikov, Valentin 173

Vareikis, Juozas 268Varik, Aare 349Vasiliauskas, Kazimieras 77Venskus, A. 269Verba, Robertas 22, 25, 103, 110, 117, 120,

123, 130, 137, 148, 150, 351, 352, 361Verhoustinskis, Andrejs 350Velikonis, Virmantas 269Vidiņš, Zigurds 350Vienuolis, Antanas 287Vildžiūnas, Domantas 22, 103, 110, 116, 118,

122, 123, 163, 164, 345, 349, 353, 361Vildžiūnas, Vladas 349Vileikis, Algirdas 240Vilimavičius, A. 266Viola, Bill 119, 334Visockis, Algimantas 239Višinskis, Povilas 292Vitols, Maruta Zane 48, 49, 50, 68, 69, 341Vizeras, V. 244Vytautas Didysis 290Vulfsons, Mavriks 77

W Wayne, Mike 19, 20, 45, 342Wałęsa, Lech 80White, Hayden 8, 16, 28, 30, 105, 107, 109,

342, 374Williams, Linda 184, 342Winkel, Roel Vande 185, 342Wittig-Marcinkevičiūtė, Eglė 96, 342

Z Zacharov, V. 268Zajączkowski, Andrzej 81Zalcmanis, Kalvis 350Zingeris, Emanuelis 152, 317Znaniecki, Florian 156, 342Zonn, Lidia 140, 141, 342

Zryd, Michael 110, 342Zubavičius, Edmundas 8, 19, 38, 39, 47, 51,

52, 53, 55, 56, 57, 80, 83, 98, 99, 103, 104, 109, 115, 188, 196, 343, 347, 348, 354, 355, 356

Zvaigzne, Gvido 48, 350 Ž Žalalis, Gintautas 323Žickytė, Giedrė 7, 80, 84, 85, 99, 163, 348Žigaitis, Rimvydas 295Žilinskas, Algimantas 251

Žižek, Slavoj 95, 96, 342Žižiūnas, Algimantas 121, 154, 209, 238Žlibinas, Stasys 295Žukauskas, J. 249Žuklys, A. 268

Васильева, Инна 114, 345Кудрявцев, Сергей 114Парфёнов, Леонид 342Фомин, Вaлерий 113, 114, 342

A en a i

o y lė 373

Dizainerė Jurga TėvelienėKalbos redaktorė Danutė PetrauskienėMaketuotoja Nijolė Bukantienė

Vilniaus universiteto leidykla Saulėtekio al. 9, LT-10222 [email protected], www.leidykla.vu.lt20,5 aut. l. Tiražas 300 egz.

Spausdino UAB „Petro ofsetas“Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

Leidinio spaudos lankų popierius Munken Lynx 90 g/m2

Priešlapių popierius Munken Lynx 170 g/m2

Įklijų popierius Gprint 90 g/m2

Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje / Sudarė Anna Mikonis-Railienė ir Renata Šukaitytė. Autoriai: Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė, Mantas Martišius, Renata Stonytė. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. – 374 p.; iliustr.

ISBN 978-609-07-0362-5

Monogra�ja „Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumen-tiniame kine, videokronikoje ir televizijoje“ – tai pirmasis mokslininkų žvilgsnis į politinių ir socialinių transformacijų, vykusių 1987–1991 metais, vaizdavimą ir re�eksiją Lietuvos do-kumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje. Knygoje atskleidžiama, kas permainingų praėjusio šimtmečio devintojo ir dešimtojo dešimtmečių sandūroje kine ir televizijoje buvo vertingiausia, svarbiausia, neįprasta ir kas už�ksuota kino bei magnetinėse vaizdajuostėse. Mo-nogra�jos autoriai gilinasi į svarbius to meto istorinius įvykius ir personalijas ir į tai, kas lėmė nacionalinio dokumentinio kino ir televizijos kaitą. Knygoje atskleidžiama, kaip audiovizua-linėse medijose reprezentuojami pokyčiai mūsų visuomenėje ir kokie politiniai bei socialiniai naratyvai dominuoja atgimstančioje Lietuvoje.

Tai pirmasis mokslininkų žvilgsnis į politinių ir socialinių transfor-macijų, vykusių 1987-1991 metais, vaizdavimą ir refleksiją Lietu-vos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje. Knygoje atskleidžiama, kas permainingų 9 – 10 dešimtmečių sandūroje kine ir televizijoje buvo vertingiausia, svarbiausia, neįprasta ir kas užfiksuota kino bei magnetinėse vaizdajuostėse. Monogra-fijos autoriai gilinasi į svarbius to meto istorinius įvykius ir personalijas ir į tai, kas lėmė nacionalinio dokumentinio kino ir televizijos kaitą. Analizuojami audiovizualinėse medijose repre-zentuojami pokyčiai mūsų visuomenėje ir atgimstančioje Lietu-voje dominuojantys politiniai bei socialiniai naratyvai.

Tyrimas aprėpia nedidelį, tačiau įvykių tirštą laikotarpį. Jam perprasti jaunos kartos žmogui reikalinga pagalba – ir tam pasitarnaus ši publikacija. Monografija yra vertingas tyrimas, naudingas suvokti, kuo kino ir televizijos dokumentikos kaita buvo reikšminga, kaip ji vyko, kas darė įtakos vaizdo medijų turiniui, fiksavusiam radikalias žmonių ir sistemų permainas.

Prof. dr. Andrius Vaišnys (Vilniaus universitetas)

VILNIAUS UNIVERSITETO LEIDYKLA

Anna Mikonis-Railienė

Renata Šukaitytė

Mantas Martišius

Renata Stonytė

(PO)KOMUNISTINĖ TRANSFORMACIJA LIETUVOS

DOKUMENTINIAME KINE, VIDEOKRONIKOJE IR TELEVIZIJOJE

EKRA

POLITINISLU ZIS

NE

POLITINISEKRANE

LUZIS

politinis lūžis ekrane. (po)komunistinė transformacija lietuvos … · 2020. 5. 12. · čiulis...

Documents