Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis

PRADINIO UGDYMO MOKYTOJO RENGIMO

STANDARTAS

Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis

PRADINIO UGDYMO MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

LIETUvOS RESPUbLIKOS švIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUvOS RESPUbLIKOS SOcIALINėS APSAUGOS IR DARbO MINISTERIJA

Vilnius, 2008

© Profesinio mokymo metodikos centras, 2008

Parengta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, įgyvendinant projektą Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0156 „Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“

Standarto rengimą koordinavo Profesinio mokymo metodikos centro Standartų ir mokymo programų skyrius

EUROPOS SAJUNGAEuropos socialinis fondas

K U R K I M E A T E I T Į D R A U G E !

PROfESINIO MOKyMO METODIKOS cENTRAS

�

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:5.1. Pradinio ugdymo mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.5.2. Standartas apibrėžia bendruosius pradinio ugdymo mokytojo rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: mokinio individualumo pažinimas ir pripažinimas; ugdymo turinio ir proceso vadyba; bendravimas ir bendradarbiavimas; profesinis tobulėjimas. 5.�. Pradinio ugdymo mokytojas dirba valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse bendrojo lavinimo vidurinėse, pagrindinėse, pradinėse mokyklose ir mokyklose-darželiuose pradinių klasių ir priešmokyklinio ugdymo mokytoju.5.4. Pradinio ugdymo mokytojas kuria saugią, mokinio emocinį, socialinį, intelektinį, dvasinį vystymąsi skatinančią ugdymo/si aplinką, planuoja ir tobulina dalykų turinį; vadovauja ugdymo procesui; vertina mokinių pasiekimus ir pažangą, organizuoja profesinės veiklos tyrimą, bendradarbiauja su kitais ugdymo proceso dalyviais, planuoja ir tobulina savo profesinę veiklą. 5.5. Sėkmingą pradinio ugdymo mokytojo darbą lemia šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas.6. Pradinio ugdymo mokytojo tikslas – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, visapusiškai jį ugdyti bei vadovauti ugdymo/si procesui.7. Pradinio ugdymo mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKvIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.2. Valstybinis kodas - S51440�.�. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

PRADINIO UGDYMO MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

PATVIRTINTALietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

4

8. Pradinio ugdymo mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.9. Pradinio ugdymo mokytojui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:9.1. atsakingumas;9.2. organizuotumas;9.�. kūrybiškumas;9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;9.5. kolektyvinis darbas;9.6. taktiškumas; 9.7. tolerantiškumas;9.8. matematinis raštingumas;9.9. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:10.1. Pradinio ugdymo mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.10.�. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

5

veiklos sritys Kompetencijos1. Mokinio individualumo pažinimas ir pripažinimas 1.1. Skatinti ugdymosi pažangą

1.2. Ugdyti sociokultūrinę vaiko kompetenciją1.�. Sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai tobulėti ir skleistis jo individualybei

2. Ugdymo proceso ir turinio vadyba 2.1. Modeliuoti pradinės mokyklos ugdymo turinį2.2. Planuoti ir organizuoti ugdymo procesą 2.�. Modeliuoti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemas 2.4. Organizuoti pradinės mokyklos veiklą

�. Bendravimas ir bendradarbiavimas �.1. Taikyti pedagoginės sąveikos principus �.2. Pažinti vaiko šeimą, ją konsultuoti ir informuoti�.�. Kurti bendradarbiavimą skatinančią aplinką�.4. Konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais

4. Profesinis tobulėjimas 4.1. Reflektuoti ir mokytis mokyti visą gyvenimą4.2. Naudoti informacines komunikacijos priemones4.�. Taisyklingai vartoti gimtąją kalbą realioje ir virtualioje profesinėje veikloje

Pradinio ugdymo mokytojo rengimo standarto1 priedas

PRADINIO UGDYMO MOKYTOJO vEIKLOS SRITYS IR KOMPETENcIJOS

6

PRA

DIN

IO U

GD

YM

O M

OK

YT

OJO

KO

MPE

TEN

cIJ

Ų R

IbO

S, S

TU

DIJ

Ų T

IKSL

AI I

R

KO

MPE

TEN

cIJ

Ų v

ERT

INIM

ASP

radi

nio

ugdy

mo

mok

ytoj

o re

ngim

o st

anda

rto

2 pr

ieda

s

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

1. M

okin

io

indi

vidu

alum

o pa

žini

mas

ir

prip

ažin

imas

1.1.

Ska

tinti

ugdy

mos

i paž

angą

Ugd

ymo

proc

eso

in

divi

dual

izav

imas

, dife

renc

ijavi

mas

ir

inte

grac

ija.

Ugd

ymo

aplin

kos o

rgan

izav

imas

.Sv

eika

tos u

gdym

as.

Savi

saug

a.Va

iko

raid

a.Sp

ecia

liųjų

por

eiki

ų va

ikų

inte

grac

ija.

1.1.

1. P

ažin

ti as

men

ybės

psi

chik

os

stru

ktūr

ą, ps

ichi

nius

reiš

kini

us, j

uos

vald

yti i

r ta

ikyt

i pra

ktin

ėje

veik

loje

Api

būdi

ntos

pag

rind

inės

as

men

ybės

vys

tym

osi t

eori

jos.

Pari

nkti,

išva

rdyt

i ir

apib

ūdin

ti va

iko

paži

nim

o, jo

rai

dos t

yrim

o m

etod

ai ir

form

os, f

izin

ės ir

ps

ichi

nės r

aido

s ypa

tum

ai.

Atp

ažin

ti sp

ecia

lieji

vaik

o po

reik

iai,

num

atyt

i kor

ekci

jos

būda

i ir

inte

grac

ijos g

alim

ybės

. Pa

reng

tas s

veik

atin

gum

o ug

dym

o pr

ojek

tas.

1.1.

2. P

ažin

ti įv

aira

us a

mži

aus v

aiko

ra

idos

ypa

tum

us, d

ėsni

ngum

us ir

ra

išką

1.1.

�. P

rogn

ozuo

ti to

lesn

ę vai

ko ra

idą,

fizin

io a

ktyv

umo

raiš

ką, n

umat

yti j

os

plėt

rą, k

urti

pala

nkia

s sąl

ygas

vai

kui

visa

pusi

škai

tobu

lėti

ir a

tsis

klei

sti

1.1.

4. Iš

man

yti v

aikų

reng

imo

mok

ykla

i ypa

tum

us ir

bra

ndum

o (į

)ver

tinim

o ro

dikl

ius

1.1.

5. P

ažin

ti ir

tenk

inti

esm

iniu

s ir

spec

ialiu

osiu

s vai

ko p

orei

kius

1.1.

6. Iš

man

yti e

lges

io k

orek

cijo

s, re

abili

taci

jos i

r in

tegr

acijo

s ga

limyb

es1.

2. U

gdyt

i so

ciok

ultū

rinę

va

iko

kom

pete

nciją

Vert

ybin

ės o

rien

taci

jos.

Pasa

ulėž

iūra

.So

cial

inė

inte

grac

ija.

Svei

katin

gum

o ug

dym

o pr

ogra

mos

.

1.2.

1. Iš

man

yti s

ocio

kultū

rini

us

vaik

o po

reik

ius,

kurt

i pal

anki

as ir

sa

ugia

s sąl

ygas

jiem

s ten

kint

i

Num

atyt

i ugd

ymo/

si ti

ksla

i ir

užda

vini

ai.

Pari

nkti,

api

būdi

nti i

r iš

vard

yti

tinka

mi u

gdym

o/si

met

odai

ir

form

os.

Num

atyt

a tin

kam

a ug

dym

o ap

linka

.

1.2.

2. U

gdyt

i vai

ko v

erty

bine

s nu

osta

tas,

soci

alin

ius į

gūdž

ius;

padė

ti va

ikui

paž

inti

pasa

ulį i

r įs

itvir

tinti

nuol

at k

inta

nčio

je a

plin

koje

7

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

1.2.

�. In

tegr

uoti

ir d

ifere

nciju

oti

prad

inio

ugd

ymo

prog

ram

ą pr

itaik

ant j

ą ko

nkre

taus

vai

ko

asm

enyb

ės u

gdym

ui/s

i

Pana

udot

i tin

kam

i išt

eklia

i. Pa

reng

tas u

gdym

o pr

ogra

mos

fr

agm

enta

s.Pa

reng

tas s

veik

atin

gum

o ug

dym

o pr

ojek

tas.

1.2.

4. D

iegt

i sve

ikos

gyv

ense

nos

įgūd

žius

ir įp

roči

us1.

�. S

udar

yti

pala

nkia

s sąl

ygas

va

ikui

visa

pusi

škai

to

bulė

ti ir

skle

istis

jo

indi

vidu

alyb

ei

Kūr

ybin

iai g

ebėj

imai

.Pr

iešm

okyk

linio

ugd

ymo

prog

ram

a.M

enin

į ugd

ymą

regl

amen

tuoj

anty

s do

kum

enta

i.M

enin

io u

gdym

o fo

rmos

.

1.�.

1. P

adėt

i vai

kui s

ėkm

inga

i ad

aptu

otis

mok

yklo

je

atsi

žvel

gian

t į jo

por

eiki

us, b

rand

os

mok

ykla

i lyg

men

į ir

indi

vidu

alia

s sa

vybe

s

Nus

akyt

i vai

ko b

rand

umo

mok

ykla

i rod

iklia

i.Pa

reng

ti m

enin

ės r

aišk

os

proj

ekta

i.Ve

sta

eksk

ursi

ja.

Vest

a įs

kaiti

nė p

amok

a.Ve

stas

pop

amok

inis

reng

inys

.Pa

reng

tos p

riem

onės

teig

iam

ai

emoc

inei

apl

inka

i kur

ti.

1.�.

2. S

udar

yti p

alan

kią

mok

ymos

i ap

linką

vai

kui p

ažin

ti, ty

rinė

ti, a

tras

ti pa

saul

į1.

�.�.

Kur

ti pa

rtne

rišk

ą, ja

ukią

ir

saug

ią u

gdym

o/si

apl

inką

1.�.

4. P

uose

lėti

kūry

bine

s vai

ko

galia

s ir

ugdy

ti kū

rybi

nius

geb

ėjim

us

įvai

rios

e ve

iklo

se2.

Ugd

ymo

proc

eso

ir

turi

nio

vady

ba

2.1.

Mod

eliu

oti

prad

inės

m

okyk

los u

gdym

o tu

rinį

Bend

rosi

os p

rogr

amos

, išs

ilavi

nim

o st

anda

rtai

, pra

dini

o ug

dym

o pr

ogra

ma

(pro

jekt

as).

Ugd

ymo

turi

nio

plan

avim

as.

Ugd

ymo

turi

nio

inte

rpre

tavi

mas

, in

tegr

avim

as, i

ndiv

idua

lizav

imas

.

2.1.

1. U

žtik

rint

i pag

rind

inę

ugdy

mo

tend

enci

ją –

vis

apus

išką

asm

enyb

ės

skle

idim

ą/si

Pare

ngta

vis

apus

iško

s asm

enyb

ės

ugdy

mo

sam

prat

os v

izija

.Pa

reng

tas u

gdym

o tu

rini

o pl

ano

epiz

odas

. Iš

anal

izuo

ti ir

paa

iški

nti p

radi

nių

klas

ių u

gdym

o pr

ogra

mų

ir

išsi

lavi

nim

o st

anda

rtai

.

2.1.

2. P

arin

kti i

r m

odel

iuot

i ug

dym

o tu

rinį

inte

gruo

jant

ir

indi

vidu

aliz

uoja

nt u

gdym

o

proc

esą

2.1.

�. Iš

man

yti p

radi

nių

klas

ių

ugdy

mo

prog

ram

ų be

i išs

ilavi

nim

o st

anda

rtų

reik

alav

imus

ir ju

os ta

ikyt

i pr

aktik

oje

2.1.

4. f

orm

uluo

ti ug

dym

o pr

ogra

mos

tik

slus i

r už

davi

nius

8

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

2.2.

Pla

nuot

i ir

org

aniz

uoti

ugdy

mo

proc

esą

Ugd

ymo(

si) a

plin

kos k

ūrim

as;

ugdy

mo

siste

mos

.Pr

adin

io u

gdym

o di

dakt

inės

nu

osta

tos;

ugdy

mo

proc

eso

inte

grav

imas

ir in

divi

dual

izav

imas

.Tr

adic

inės

ir ši

uola

ikin

ės

peda

gogi

kos p

rinc

ipai

ir m

etod

ai.

2.2.

1. Iš

man

yti u

gdym

o st

rate

gija

s, m

etod

us, j

ų es

mę

ir k

ūryb

iškai

taik

yti

ugdy

mo

prak

tikoj

e

Api

būdi

ntos

ugd

ymo

stra

tegi

jos,

pare

ngta

s pam

okos

ir

nepa

mok

inės

vei

klos

mod

elis.

Vest

a at

vira

pam

oka.

Pare

ngta

s eks

kurs

ijos p

roje

ktas

.N

umat

yti u

gdym

o pr

ogra

mos

tik

slai,

užda

vini

ai, m

etod

ai,

įgyv

endi

nim

o pr

iem

onės

ir

lauk

iam

i rez

ulta

tai.

2.2.

2. M

odel

iuot

i ir p

lanu

oti į

vair

ias

ugdy

mo

proc

eso

orga

niza

vim

o fo

rmas

2.2.

�. S

uvok

ti ug

dym

o sr

ičių

bei

m

okom

ųjų

daly

kų d

idak

tines

nu

osta

tas i

r jas

taik

yti u

gdym

o pr

oces

e2.

2.4.

Der

inti

bei t

aiky

ti tr

adic

inės

ir

šiuol

aiki

nės p

edag

ogik

os p

rinc

ipus

2.�.

Mod

eliu

oti

mok

inių

pa

siek

imų

ir p

ažan

gos

vert

inim

o si

stem

as

Pasi

ekim

ų ir

paž

ango

s ver

tinim

o si

stem

os.

Vert

inim

o tik

slas

, užd

avin

iai i

r kr

iteri

jai.

form

alus

ir n

efor

mal

us v

ertin

imas

.Ve

rtin

imo

form

os ir

būd

ai.

2.�.

1. Iš

man

yti p

radi

nėse

kla

sėse

ta

ikom

as v

ertin

imo

sist

emas

ir

met

odik

as, n

audo

ti ja

s pra

ktin

ėje

veik

loje

Pris

taty

tos v

ertin

imo

met

odik

os,

naud

ojam

os p

radi

nėse

kla

sėse

. Pa

aišk

inta

grį

žtam

ojo

ryši

o es

mės

. A

pibū

dint

as fo

rmal

us ir

ne

form

alus

ver

tinim

as.

Suku

rti v

ertin

imo

krite

rija

i ir

vert

inim

o si

stem

a.

2.�.

2. S

uvok

ti ve

rtin

imo

tiksl

ą, už

davi

nius

ir k

rite

riju

s, na

udot

i ju

os to

limes

niam

ugd

ymo

proc

eso

orga

niza

vim

ui2.

�.�.

Išm

anyt

i for

mal

aus i

r ne

form

alau

s ver

tinim

o bū

dus,

jų

naud

ojim

o yp

atum

us2.

4. O

rgan

izuo

ti pr

adin

ės

mok

yklo

s vei

klą

Prad

inės

mok

yklo

s vei

klą

regl

amen

tuoj

anty

s dok

umen

tai.

Mok

yklo

s vei

klos

stra

tegi

ja.

2.4.

1. S

uvok

ti ši

uola

ikin

ės p

radi

nės

mok

yklo

s pas

kirt

į, ku

rti i

r to

bulin

ti to

kią

mok

yklą

Ref

lekt

uota

mok

yklo

s str

ateg

ijos

reng

imo

sam

prat

a.

Išan

aliz

uoti

mok

yklo

s ve

iklą

ir u

gdym

o pr

oces

ą re

glam

entu

ojan

tys d

okum

enta

i.A

pibū

dint

a m

okyk

los a

udito

sa

mpr

ata.

Pa

aišk

into

s vai

ko te

isės

.

2.4.

2. Iš

man

yti p

agri

ndin

ius

šiuo

laik

inės

vad

ybos

pri

ncip

us,

gebė

ti ju

os ta

ikyt

i ugd

ymo

proc

ese

2.4.

�. N

audo

ti pr

adin

ės m

okyk

los

veik

lą re

glam

entu

ojan

čius

do

kum

entu

s, tv

arky

ti m

okyk

linę

doku

men

taci

ją

9

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

2.4.

4. A

naliz

uoti

ir v

ertin

ti m

okyk

linės

vei

klos

vei

ksm

ingu

mą

�. B

endr

avim

as

ir

bend

radarb

iavim

as

�.1.

Tai

kyti

peda

gogi

nės

sąve

ikos

pri

ncip

us

Prad

inio

ugd

ymo

dida

ktik

os

prin

cipa

i.Pe

dago

ginė

s-ps

icho

logi

nės

situ

acijo

s.M

okym

o/si

stra

tegi

jos.

Ugd

ymo

sist

emos

.U

gdym

o fo

rmos

ir m

etod

ai.

Bend

ravi

mas

ir b

endr

adar

biav

imas

.

�.1.

1. Iš

man

yti š

iuol

aiki

nius

pra

dini

o ug

dym

o di

dakt

ikos

pri

ncip

us;

kons

truk

tyvi

ai sp

ręst

i ped

agog

ines

-ps

icho

logi

nes s

ituac

ijas

Api

būdi

nti š

iuol

aiki

niai

pr

adin

io u

gdym

o di

dakt

ikos

pr

inci

pai.

Api

būdi

ntos

šiuo

laik

inės

ug

dym

o si

stem

os.

Pari

nkti

tinka

mi u

gdym

o m

etod

ai ir

form

os.

Num

atyt

os ir

paa

iški

ntos

be

ndra

darb

iavi

mo

form

os ir

bū

dai.

�.1.

2. Iš

man

yti i

r ta

ikyt

i tra

dici

nes

ir ši

uola

ikin

es u

gdym

o/si

sist

emas

, fo

rmas

, met

odus

�.1.

�. P

uose

lėti

kūry

bine

s vai

ko

galia

s, ug

dyti

kūry

bini

us g

ebėj

imus

, sk

atin

ti kū

rybo

s dži

augs

mą

bend

rauj

ant i

r be

ndra

darb

iauj

ant

įvai

rioj

e ve

iklo

je�.

2. P

ažin

ti va

iko

šeim

ą, ją

ko

nsul

tuot

i ir

info

rmuo

ti

Peda

gogi

nių-

psic

holo

gini

ų si

tuac

ijų

anal

izė.

Šeim

os p

ažin

imo

met

odai

.Pa

galb

os š

eim

ai r

ūšys

ir fo

rmos

.

�.2.

1. Iš

man

yti š

eim

os p

ažin

imo

met

odus

, geb

ėti j

uos t

aiky

ti pr

aktik

oje

Paai

škin

ti še

imos

paž

inim

o m

etod

ai.

Pare

ngta

s šei

mos

ir m

okyk

los

bend

rada

rbia

vim

o fo

rmų

proj

ekta

s.Pa

rink

ti pe

dago

gini

ų-ps

icho

logi

nių

situ

acijų

spre

ndim

o bū

dai.

Pari

nkta

edu

kaci

nės-

psic

holo

ginė

s pag

albo

s šei

mai

te

ma.

Pare

ngta

s kla

sės v

adov

o pl

anas

, nu

saky

ti jo

pri

ncip

ai, f

orm

os ir

na

udot

ini i

štek

liai.

�.2.

2. Ž

inot

i šei

mos

ir m

okyk

los

bend

rada

rbia

vim

o fo

rmas

, kūr

ybiš

kai

jas t

aiky

ti ug

dym

o pr

oces

e�.

2.�.

Išm

anyt

i šei

mos

form

alų

ir

nefo

rmal

ų po

veik

į vai

kui,

įver

tinti

ugdy

mo

šeim

oje

spec

ifiką

, gal

imyb

es�.

2.4.

Tei

kti e

duka

cinę

-psi

chol

ogin

ę pa

galb

ą še

imai

, įtr

auki

ant š

eim

ą į

akty

vią

sąve

iką

siek

ti be

ndro

tiks

lo�.

2.5.

Išm

anyt

i kla

sės v

adov

o ve

iklo

s pr

inci

pus i

r fo

rmas

�.�.

Kur

ti be

ndra

darb

iavi

mą

skat

inan

čią

aplin

ką

Ugd

ymo/

si a

plin

ka�.

�.1.

Kur

ti pa

rtne

rišk

ą be

ndra

darb

iavi

mo

aplin

kąPa

aišk

inti

bend

ravi

mo

ir

bend

rada

rbia

vim

o m

etod

ai,

form

os.

Išsk

irti

kom

andi

nio

darb

o �.

�.2.

Atp

ažin

ti ir

ver

tinti

prob

lem

ines

situ

acija

s,

10

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

kons

truk

tyvi

ai ja

s spr

ęsti

prin

cipa

i. Pa

teik

ti pr

oble

min

ių si

tuac

ijų

spre

ndim

o bū

dai.

�.�.

�. Iš

man

yti s

avir

egul

iaci

jos b

ūdus

�.4.

Kon

struk

tyvi

ai

bend

raut

i ir

bend

rada

rbia

uti

su u

gdym

o pr

oces

o da

lyvi

ais

Bend

ravi

mo

ir b

endr

adar

biav

imo

form

os ir

met

odai

.Pr

oble

min

ės si

tuac

ijos.

�.4.

1. B

endr

adar

biau

ti su

kol

egom

is,

paga

lbin

iu p

erso

nalu

, kita

is u

gdym

o pr

oces

o da

lyvi

ais k

uria

nt

ugdy

mo/

si p

riel

aida

s ir

vert

inan

t m

okym

osi p

asie

kim

us

Pare

ngti

reng

inių

pro

jekt

ai,

pam

okų

plan

ai-k

onsp

ekta

i.Pa

reng

ta u

gdym

o pl

ano

dalis

.A

tlikt

as p

rakt

ikos

do

kum

enta

vim

as.

�.4.

2. K

onst

rukt

yvia

i be

ndra

darb

iaut

i su

paga

lbą

vaik

ui ir

še

imai

teik

ianč

iom

is in

stitu

cijo

mis

�.4.

�. B

endr

auti

ir b

endr

adar

biau

ti su

skir

tingų

kul

tūrų

asm

enim

is

darb

o sr

ityje

ir s

ocia

linėj

e ap

linko

je,

sprę

sti k

onfli

ktus

4. P

rofe

sini

s to

bulė

jimas

4.1.

Ref

lekt

uoti

ir

mok

ytis

mok

yti

visą

gyv

enim

ą

Mok

ymos

i vis

ą gy

veni

mą

stra

tegi

ja.

Švie

timo

sist

emos

pri

ncip

ai.

Ugd

ymo/

si tu

riny

s.M

okyt

ojų

ates

taci

jos n

uost

atai

.

4.1.

1. Iš

man

yti m

okym

osi v

isą

gyve

nim

ą st

rate

giją

ir p

lanu

sPa

reng

tas k

arje

ros i

r/ar

pr

ofes

inės

vei

klos

pla

nas.

Pare

ngta

s ugd

ymo/

si tu

rini

o iš

dėst

ymo

plan

as.

Pare

ngta

s tyr

imo

proj

ekta

s.A

tlikt

a ty

rim

o re

zulta

tų a

naliz

ė.

4.1.

2. O

bjek

tyvi

ai v

ertin

ti sa

vo g

alia

s pr

ofes

inėj

e ve

iklo

je, r

efle

ktuo

ti4.

1.�.

Org

aniz

uoti

ir v

ykdy

ti pr

ofes

inės

vei

klos

tyri

mus

4.1.

4. P

lanu

oti,

sist

emin

gai

plės

ti be

ndrą

ją k

ultū

rinę

, so

cial

inę

ir p

rofe

sinę

ko

mpe

tenc

iją4.

2. N

audo

ti in

form

acin

es

kom

unik

acijo

s pr

iem

ones

Nau

jaus

ios i

nfor

mac

ijos i

r ko

mun

ikac

ijos t

echn

olog

ijos.

Kal

bos k

omun

ikac

ija.

Kom

piut

erin

is r

aštin

gum

as.

4.2.

1. N

audo

ti na

ujau

sias

in

form

acijo

s ir

kom

unik

acijo

s te

chno

logi

jas

Susi

stem

inti

doku

men

tų

duom

enys

(len

telė

s,

diag

ram

os).

Pare

ngta

s pro

jekt

as.

Atli

kta

reik

iam

o ša

ltini

o pa

iešk

a.Pa

reng

ti ra

što

darb

ai u

žsie

nio

kalb

a.

4.2.

2. B

endr

auti

bent

vie

na V

akar

ų Eu

ropo

s kal

ba

11

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

4.�.

Tai

sykl

inga

i va

rtot

i gim

tąją

ka

lbą

real

ioje

ir

vir

tual

ioje

pr

ofes

inėj

e ve

iklo

je

Kal

binė

rai

ška.

Ora

tori

niai

geb

ėjim

ai.

Lite

ratū

ra.

Peri

odik

a.

4.�.

1. S

uvok

ti ka

lbą

kaip

sva

rbia

usią

ta

utiš

kum

o po

žym

į, pu

osel

ėti

indi

vidu

aliu

s kal

binė

s rai

škos

ge

bėjim

us, k

ūryb

ines

gal

ias

Vest

a pa

mok

a.Pa

reng

tas š

vent

ės p

roje

ktas

, pa

mok

os p

lana

s-ko

nspe

ktas

.Pr

ista

tyta

s tea

trin

ės r

aišk

os

proj

ekta

s.A

tlikt

as įs

kaiti

nis l

iaud

ies a

rba

auto

rini

s kūr

inys

.

4.�.

2. N

audo

ti ve

rbal

iniu

s ir

neve

rbal

iniu

s kom

unik

avim

o bū

dus

skat

inan

t mok

inių

ben

drav

imą,

bend

rada

rbia

vim

ą4.

�.�.

Tob

ulin

ti pa

grin

dini

us

orat

orin

ius į

gūdž

ius,

impr

oviz

uoti

ir p

anau

doti

įvai

rią

teat

rinę

rai

šką

vaik

ų ka

lbai

ir k

ūryb

išku

mui

ugd

yti

Spausdino UAB „JUDEX“Europos pr. 122, LT-46�51 Kaunas

Tel./faks. (8~�7) �4 12 46www.judex.lt

Tiražas – 100 vnt. Užsakymo Nr. 7626

www.pmmc.lt

Išleido