pradzia ltab lesto, įmonės kodas 302577612 aguonų g. 26, vilnius, lietuva 2015 m. konsoliduotos...

AB LESTO, įmonės kodas 302577612 Aguonų g. 26, Vilnius, Lietuva 2015 M. KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip

5 Energetikos įmonių grupė www.le.lt

FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITOS

Pasta-bos

Grupė

Bendrovė

2015-12-31 2014-12-31 2015-12-31 2014-12-31

TURTAS

Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas 4 761.071 722.038 761.071 682.634

Nematerialusis turtas 5 3.256 2.578 3.256 2.553

Investicijos į dukterines įmones 30 - - - 58.982

Investicijos į asocijuotas įmones 30 1.546 1.446 1.374 1.374

Investicinis turtas 6 - 44.791 - -

Atidėtojo pelno mokesčio turtas 19 - 2.041 - 2.041

Kitas finansinis turtas 7 10.633 1.463 10.633 480

776.506 774.357 776.334 748.064

Trumpalaikis turtas

Atsargos 8 2.078 2.316 2.078 1.604

Prekybos ir kitos gautinos sumos 9 77.053 58.731 77.053 56.210

Išankstiniai apmokėjimai, ateinančio laikotarpio sąnaudos ir sukauptos pajamos

10 5.407

6.530 5.407

6.264

Iš anksto sumokėtas pelno mokestis 1.604 - 1.604 -

Pinigai ir pinigų ekvivalentai 11 19.027 10.401 19.027 4.109

105.169 77.978 105.169 68.187

Ilgalaikis turtas skirtas pardavimui - 42 - -

105.169 78.020 105.169 68.187

Turto iš viso 881.675 852.377 881.503 816.251

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės akcininkams

Įstatinis kapitalas 12 175.144 174.915 175.144 174.915

Perkainojimo rezervas 13 55.254 69.997 55.254 61.324

Įstatymų numatytas rezervas 17.491 17.493 17.491 17.491

Nepaskirstytas pelnas 185.358 129.329 185.186 140.390

433.247 391.734 433.075 394.120

Nekontroliuojanti dalis - 37.556 - -

Nuosavo kapitalo iš viso 433.247 429.290 433.075 394.120

ĮSIPAREIGOJIMAI

Ilgalaikiai įsipareigojimai

Paskolos 18 147.576 99.855 147.576 99.855

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas 19 2.505 1.160 2.505 -

Ateinančių laikotarpių pajamos 14 79.298 83.663 79.298 83.663

Dotacijos, subsidijos 15 17.146 8.983 17.146 8.983

Ilgalaikės išmokos darbuotojams 1.331 1.261 1.331 1.158

Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 51 107 51 107

247.907 195.029 247.907 193.766

Trumpalaikiai įsipareigojimai

Paskolos 18 99.404 122.223 99.404 122.223

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 16 80.886 80.030 80.886 81.810

Gauti avansai, sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos 17

20.231

22.930 20.231

21.543

Mokėtinas pelno mokestis - 2.875 - 2.789

200.521 228.058 200.521 228.365

Įsipareigojimų iš viso 448.428 423.087 448.428 422.131

Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 881.675 852.377 881.503 816.251

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.



PELNO (NUOSTOLIŲ) IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS

Grupė Bendrovė

Pasta-bos

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.

Pajamos 20 585.534 665.160 580.961 650.710

Kitos pajamos 30 2.784 - 822 -

Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai (373.848) (438.851) (373.848) (438.851)

Nusidėvėjimas ir amortizacija 4,5,15 (36.095) (102.048) (34.793) (98.739)

Išmokos darbuotojams ir susijusios socialinio draudimo įmokos

21 (39.265) (44.592) (36.707) (36.867)

Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos (22.922) (24.030) (23.281) (24.946)

Transporto sąnaudos (3.295) (3.358) (4.156) (4.355)

Telekomunikacijos ir IT paslaugos (7.155) (7.269) (7.022) (6.922)

Nuoma ir komunalinės paslaugos (2.686) (3.134) (2.551) (2.738)

Kito turto vertinimo rezultatas - (156) - -

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 4 - (221.909) - (219.947)

Investicinio turto vertės pokyčio įtaka 6 - 329 - -

Kitos sąnaudos 23 (13.548) (10.818) (12.528) (9.081)

Veiklos pelnas (nuostoliai) 89.504 (190.676) 86.897 (191.736)

Finansinės veiklos pajamos 22 1.021 357 1.028 431

Finansinės veiklos sąnaudos 22 (2.427) (2.333) (2.411) (2.247)

Finansinės veiklos sąnaudos, grynąja verte (1.406) (1.976) (1.383) (1.816)

Pelnas (nuostoliai) iš investicijų į asocijuotas įmones 30 100 110 - -

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 88.198 (192.542) 85.514 (193.552)

Pelno mokesčio (sąnaudos) nauda 19 (12.757) 28.755 (12.967) 28.951

Grynasis pelnas (nuostoliai) 75.441 (163.787) 72.547 (164.601)

Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos): Straipsniai, kurie nebus perklasifikuojami į pelną

(nuostolius)

Pelnas (nuostoliai) dėl ilgalaikio turto perkainavimo 4 (65) (388.480) - (389.976)

Atidėtojo pelno mokesčio įtaka 19 10 58.272 - 58.496

Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) (55) (330.208) - (331.480)

Laikotarpio bendrasis pelnas (nuostoliai) 75.386 (493.995) 72.547 (496.081)

Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtinas:

Bendrovės akcininkams 75.136 (164.025) 72.547 (164.601)

Nekontroliuojančiai daliai 305 238 - -

75.441 (163.787) 72.547 (164.601)

Bendrasis pelnas (nuostoliai) priskirtinas:

Bendrovės akcininkams 75.105 (494.776) 72.547 (496.081)

Nekontroliuojančiai daliai 281 781 - -

75.386 (493.995) 72.547 (496.081)

Pagrindinis ir sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais)

24 0,124 ( 0,272) 0,120 ( 0,273)




NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS

Tęsinys kitame puslapyje


Grupė

Nuosavas kapitalas, priskirtinas Bendrovės akcininkams

Nekontroliuojanti dalis Nuosavo kapitalo iš viso Pasta-bos

Įstatinis kapitalas

Perkainojimo rezervas

Įstatymų numatytas rezervas

Nepaskirstytas pelnas Iš viso

Likutis 2014 m. sausio 1 d. 174.915 424.745 17.491 321.834 938.985 36.775 975.760

Bendrosios pajamos

Laikotarpio grynasis pelnas - - - (164.025) (164.025) 238 (163.787)

Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) (330.751) (330.751) 543 (330.208)

Bendrųjų pajamų iš viso - (330.751) - (164.025) (494.776) 781 (493.995)

Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas nusidėvėjimas, atėmus atidėtąjį pelno mokestį)

13 - (23.997) - 23.997 - - -

Pervesta į rezervus - - 2 (2) - - -

Dividendai už 2013 metus - - - (52.475) (52.475) - (52.475)

Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 174.915 69.997 17.493 129.329 391.734 37.556 429.290

Likutis 2015 m. sausio 1 d. 174.915 69.997 17.493 129.329 391.734 37.556 429.290

Bendrosios pajamos

Laikotarpio grynasis pelnas - - - 75.136 75.136 305 75.441

Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) - (31) - - (31) (24) (55)

Bendrųjų pajamų iš viso - (31) - 75.136 75.105 281 75.386


13 - (6.228) - 6.228 - - -

Dukterinių įmonių pardavimas 30 (8.484) (32) 8.516 - (37.837) (37.837)

Akcijų nominalios vertės perskaičiavimo į eurus rezultatas 229 - - - 229 - 229

Pervesta į rezervus - - 30 (30) - - - Dividendai už 2014 metus ir 2015 m. pusmetį 25 - - - (33.821) (33.821) - (33.821)

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 175.144 55.254 17.491 185.358 433.247 - 433.247

AB LESTO, įmonės kodas 302577612 Aguonų. 26, Vilnius, Lietuva 2015 M. KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS Visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip


NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS (TĘSINYS)

Bendrovė Įstatinis kapitalas

Perkainojimo rezervas

Įstatymų numatytas rezervas

Nepaskirs-tytas pelnas

Nuosavo kapitalo iš viso

Likutis 2014 m. sausio 1 d. 174.915 416.406 17.491 333.864 942.676

Bendrosios pajamos

Laikotarpio grynasis pelnas - - - (164.601) (164.601)

Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) - (331.480) - - (331.480)

Bendrųjų pajamų iš viso - (331.480) - (164.601) (496.081)


13 - (23.602) - 23.602 -

Dividendai už 2013 metus - - - (52.475) (52.475)

Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 174.915 61.324 17.491 140.390 394.120

- - - - - Likutis 2015 m. sausio 1 d. 174.915 61.324 17.491 140.390 394.120

Bendrosios pajamos

Laikotarpio grynasis pelnas - - - 72.547 72.547

Bendrųjų pajamų iš viso - - - 72,547 72,547

Pervedimai į nepaskirstytą pelną (perkeltas nusidėvėjimas atėmus atidėtąjį pelno mokestį)

13 - (6.070) - 6.070 -

Akcijų nominalios vertės perskaičiavimo į eurus rezultatas

229 - - - 229

Dividendai už 2014 metus ir 2015 m. pusmetį 25 - - - (33.821) (33.821)

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 175.144 55.254 17.491 185.186 433.075




PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS

Pasta-

bos

Grupė

Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

Pagrindinės veiklos pinigų srautai Grynasis pelnas (nuostolis) 75.441 (163.787) 72.547 (164.601)

Atstatymai:

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 19 12.757 (28.755) 12.967 (28.951)

Nusidėvėjimas ir amortizacija 4,5 37.154 102.975 35.852 99.666

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas 4 - 221.909 - 219.947

Investicinio turto vertės pokytis 6 - (329) - -

Turto vertinimo rezultatas - 156 - -

Dotacijų amortizacija 15 (1.059) (927) (1.059) (927)

Parduoto ir nurašyto ilgalaikio materialiojo turto pelnas (nuostoliai)

2.648 3.585

2.665 3.833

Investicijų į dukterines įmones perleidimo (pelnas)/nuostolis

30 (2.708) -

76 -

(Pelnas) nuostoliai iš investicijų į asocijuotas įmones 30 (100) (110) - -

Dividendų pajamos - - - (50)

Finansinės veiklos (pajamos) 21 (1.021) (357) (1.028) (381)

Finansinės veiklos sąnaudos 21 2.427 2.333 2.411 2.247

Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:

Prekybos ir kitos gautinos sumos (33) 1.009 6.050 984

Atsargos, išankstiniai apmokėjimai, ateinančio laikotarpio sąnaudos ir sukauptos pajamos

(212) 460

(488) 103

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos, ir gauti avansai, sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos

7.087 (21.665)

(10.255) (20.776)

Pinigų srautai iš veiklos 132.381 116.497 119.738 111.094

Sumokėtas pelno mokestis (12.814) (9.603) (12.814) (9.550)

Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos 119.567 106.894 106.924 101.544

Investicinės veiklos pinigų srautai

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo bei investicinio turto įsigijimas

(125.562) (102.691)

(114.243) (97.822)

Asocijuotų įmonių įsigijimas 1 - (1.373) - (1.373)

Dukterinių įmonių pardavimas 30 16.707 - 24.428 -

Asocijuotų įmonių pardavimas 30 - 5.526 - 5.526

Pajamos iš ilgalaikio materialiojo ir investicinio turto pardavimo 181 1.095 74 267

Gautos dotacijos 8.248 4.356 8.248 4.356

Susigrąžintos paskolos 96 145 96 145

Gauti dividendai - - - 50

Gautos palūkanos 212 53 209 40

Grynieji pinigų srautai, panaudoti investicinei veiklai (100.118) (92.889) (81.188) (88.811)

Finansinės veiklos pinigų srautai

Paskolų gavimas 133.500 67.652 133.500 67.652

Paskolų grąžinimas (116.912) (16.175) (116.912) (16.175)

Bendrovės akcininkams išmokėti dividendai (33.675) (52.719) (33.675) (52.719)

Sumokėtos palūkanos (2.051) (2.395) (2.046) (2.247)

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (19.138) (3.637) (19.133) (3.489)

Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas) 311 10.368 6.603 9.244

Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje 11 (2.409) (12.777) (8.701) (17.945)

Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 11 (2.098) (2.409) (2.098) (8.701)




FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

1 Bendroji informacija

Informacija apie Bendrovę

AB LESTO (toliau – Bendrovė) iki 2015 gruodžio 31 d. buvo Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Bendrovė Juridinių asmenų registre užregistruota 2010 m. gruodžio 27 d. Bendrovė veiklą pradėjo vykdyti nuo 2011 m. sausio 1 d. Bendrovės akcijos nuo 2011 m. sausio 17 d. įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius oficialųjį prekybos sąrašą. Dėl reorganizacijos, kaip aprašyta apačioje, 2015 m. gruodžio 10 d. prekyba vertybinių popierių biržoje Bendrovės akcijomis buvo sustabdyta. Bendrovės buveinės adresas buvo:

Aguonų g. 26, LT-03212 Vilnius, Lietuva.

Pagrindinė Bendrovės veikla yra elektros energijos tiekimas ir skirstymas. Bendrovė, valdanti vidutinės ir žemos įtampos skirstomąjį tinklą, visos Lietuvos vartotojams yra vienintelė elektros skirstymo paslaugos teikėja.

Bendrovės veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, kiti norminiai aktai.

Bendrovės akcininkai buvo:

2015 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 31 d.

Turimų akcijų skaičius Nuosavybės dalis Turimų akcijų skaičius Nuosavybės dalis

„Lietuvos energija“, UAB 570.066.682 94,39% 570.066.682 94,39%

Kiti akcininkai 33.877.911 5,61% 33.877.911 5,61%

Iš viso 603 944 593 100% 603 944 593 100%

2015 m. gruodžio 31 d. „Lietuvos energija“, UAB buvo Bendrovės patronuojanti įmonė. 100 proc. „Lietuvos energija“, UAB akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kurią atstovauja LR finansų ministerija

Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 EUR, yra paprastosios ir 2015 m. gruodžio 31 d. bei 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Bendrovė kitokių nei aukščiau paminėtų paprastųjų akcijų neturi, taip pat Bendrovės įstatuose nėra numatyta jokių apribojimų akcijoms ar specialių kontrolės teisių akcininkams. Bendrovė savų akcijų neturi.

2015 m. kovo 3 d. buvo paskelbtas pranešimas apie esminį įvykį, kuriuo Bendrovė pranešė apie Lietuvos energijos įmonių grupėje inicijuotą šios įmonių grupės veiklos grandinės išgryninimo programą. Programos koncepcijoje numatyta iki 2015 m. gruodžio pabaigos AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ sujungti į bendrą skirstymo tinklų įmonę, kuri pradės veikti nuo 2016 m. sausio 1 d. AB „Lietuvos dujos“ patronuojanti įmonė yra „Lietuvos energija“, UAB, kuriai priklauso 96,6 proc. akcijų. 2015 m. gegužės 29 d. neeiliniame AB LESTO visuotiniame akcininkų susirinkime buvo pritarta AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ reorganizavimo sujungimo būdu sąlygų parengimui.

2015 m. gruodžio 3 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas reorganizuoti Bendrovę ir AB „Lietuvos dujos" sujungimo būdu, įsteigiant AB Energijos skirstymo operatorius. Vadovaujantis 2015 m. gruodžio 3 d. Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu patvirtintomis reorganizavimo sąlygomis, 2015 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašytas Perdavimo - priėmimo aktas. Šio akto pagrindu AB Energijos skirstymo operatorius (toliau – AB ESO) perėmė visą Bendrovės turtą, teises ir pareigas. Bendrovės turto, teisių ir pareigų perėjimo momentas - 2015 m. gruodžio 31 d. 24 val. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Bendrovės vykdytą licencijuojamą elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklą nuo 2016 m. sausio 1 d. toliau tęsia AB ESO (juridinio asmens kodas 304151376, registruotos buveinės adresas Aguonų g.24, Vilnius).

Nuo 2016 m. sausio 17 d. AB ESO akcijos įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius Oficialųjį prekybos sąrašą.

Kainų reguliavimas

2015 spalio 30 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė skirstymo paslaugos kainos viršutines ribas 2016 metams:

• skirstymo paslaugos vidutinės įtampos tinklais – 1,000 Euro centų/kWh (2015 m. - 1,178 Euro centų/kWh); • skirstymo paslaugos žemos įtampos tinklais – 1,766 Euro centų/kWh (2015 m. –1,550 Euro centų/kWh).

2015 spalio 30 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2016 metams: visuomeninio tiekimo paslaugos 0,165 Euro centų/kWh (2015 m. –0,139 Euro centų/kWh)

2015 m. gruodžio 23 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė visuomeninės kainos viršutinę ribą 2016 metams buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos tinklų –8,086 Euro centų/kWh (be PVM), (2015 m. –8,616 Euro centų/kWh , be PVM) perkantiems elektros energiją iš žemos įtampos tinklų –9,852 Euro centų/kWh (be PVM), (2015 m. –10,165 Euro centų/kWh, be PVM).



Šiose finansinėse ataskaitoje yra pateiktos konsoliduotos AB LESTO ir jos dukterinių įmonių finansinės ataskaitos bei atskiros patronuojančios įmonės AB LESTO finansinės ataskaitos.

Konsoliduota grupė

Konsoliduotą grupę (toliau – Grupė) sudaro Bendrovė, jos dukterinės įmonės ir asocijuotos įmonės, kurios yra išvardintos žemiau:

Dukterinė ar asocijuota įmonė Šalis Įsigijimo

metai

Grupės dalis (%)

Veiklos pobūdis 2015 m. gruodžio 31 d.

2014 m. gruodžio 31 d.

UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“

Lietuva 2004 m. - 100% Elektros įrenginių statybos, rekonstravimo, remonto ir techninės priežiūros darbai

NT Valdos, UAB Lietuva 2010 m. - 57,30% Nekilnojamojo turto valdymo paslaugos

UAB Technologijų ir inovacijų centras

Lietuva 2013 m. 20,014% 20,02% Informacinių technologijų ir telekomunikacijų bei kitos paslaugos akcininkams

UAB Verslo aptarnavimo centras Lietuva 2014 m. 15,00% 15,00% Viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo, apskaitos ir personalo administravimo paslaugos akcininkams

2015 m. kovo 31 d. Bendrovė už 7.695 tūkst. EUR pardavė „Lietuvos energija“ UAB 18.904.252 (aštuoniolika milijonų devynis šimtus keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt dvi) UAB „Elektros tinklo paslaugos“ akcijas.

2015 m. balandžio 27 d. Bendrovė už 51.209 tūkst. EUR pardavė „Lietuvos energija“ UAB 1.692.666 (vieną milijoną šešis šimtus devyniasdešimt du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešias) NT Valdos UAB akcijas.

2014 m. liepos 21 d. Bendrovė kartu su „Lietuvos energija“, UAB, „Lietuvos energijos gamyba“, AB ir UAB LITGAS ir UAB Technologijų ir inovacijų centras pasirašė įmonės UAB Verslo aptarnavimo centras, kurios vienas pagrindinių veiklos tikslų – viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo, apskaitos ir personalo administravimo paslaugų teikimas akcininkams – steigimo sutartį. Šia sutartimi Bendrovė įsigijo 20 000 vnt. paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės akcijų. Visa emisijos kaina apmokėta piniginiu įnašu. UAB Verslo aptarnavimo centras įregistruota VĮ Registrų centras 2014 m. liepos 30 d. Po šio sandorio Bendrovei priklausė 20 % UAB Verslo aptarnavimo centras akcijų. 2014 m. spalio 28 d. įvyko UAB Verslo aptarnavimo centras neeilinis visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo sutarta padidinti įstatinį kapitalą 405 tūkst. EUR, išleidžiant 1.400.000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. 2014 m. spalio 29 d. tarp Bendrovės ir UAB Verslo aptarnavimo centras buvo sudaryta akcijų pasirašymo sutartis. Šia sutartimi Bendrovė pasirašė 280.000 vnt. paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės UAB Verslo aptarnavimo centras akcijų. Visa emisijos kaina buvo apmokėta piniginiu įnašu. Po UAB Verslo aptarnavimo centras įstatinio kapitalo padidinimo, Bendrovės turimų akcijų skaičius nepakito. 2014 m. gruodžio 12 d. įvyko UAB Verslo aptarnavimo centras neeilinis visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo sutarta padidinti įstatinį kapitalą 145 tūkst. EUR, išleidžiant 500.000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Po UAB Verslo aptarnavimo centras įstatinio kapitalo padidinimo, Bendrovės turimų akcijų skaičius nuo 20 proc., sumažėjo iki 15 proc., visų UAB Verslo aptarnavimo centras akcijų. Apskaitos paslaugos pradėtos teikti nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Finansinės ataskaitos už 2014 ir 2015 metus parengtos ir pasirašytos UAB Verslo aptarnavimo centro Apskaitos departamento atstovų. 2015 m. gruodžio 31 d. Grupėje ir Bendrovėje dirbo 2.178 darbuotojai (2014 m. gruodžio 31 d. – 3.004 ir 2.229 darbuotojai). Finansinės ataskaitos parengtos remiantis veiklos tęstinumo principu, nes po reorganizacijos Bendrovė tęs savo veiklą kaip AB ESO. Finansinių ataskaitų patvirtinimas

Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2016 m. kovo 04 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

2 Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas Toliau pateikiami pagrindiniai apskaitos principai, kuriais vadovaujantis buvo parengtos šios finansinės ataskaitos. Šie apskaitos principai buvo nuosekliai taikomi visiems ataskaitose pateiktiems laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip. 2.1. Finansinių ataskaitų rengimo pagrindai Šios finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis istorinės įsigijimo savikainos samprata, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris įvertintas perkainota verte ir investicinį turtą, įvertintą tikrąja verte. Šios finansinės ataskaitos yra pateiktos eurais ir visos sumos yra suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 eurų), jei nenurodyta kitaip. Bendrovės ir Grupės finansinės ataskaitos yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau - ES). Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus: a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS ir jų pakeitimus: TFAAK 21-asis aiškinimas – „Mokesčiai“.



Šiuo aiškinimu patikslinta įsipareigojimo sumokėti mokestį, kuris nėra pelno mokestis, apskaita. Įpareigojamasis įvykis, dėl kurio atsiranda įsipareigojimas, – tai įstatymais apibrėžtas įvykis, dėl kurio kyla įsipareigojimas sumokėti mokestį. Tai, kad ūkio subjektas turės ekonominių priežasčių toliau vykdyti veiklą būsimu laikotarpiu arba tai, jog jis rengia finansines ataskaitas vadovaudamasis veiklos tęstinumo prielaida, nelemia įsipareigojimo atsiradimo. Tokie patys pripažinimo principai taikomi tiek tarpinėms, tiek metinėms finansinės ataskaitoms. Aiškinimo nuostatų taikymas įsipareigojimams, atsirandantiems dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos schemų, nėra privalomas. Šis aiškinimas Bendrovės finansinėms ataskaitoms įtakos neturėjo. 2013 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai. Patobulinimai apima keturių standartų pakeitimus.

- Išvadų dėl 1-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad jeigu naujos standarto versijos taikymas dar nėra privalomas, tačiau ją galima taikyti anksčiau laiko, standartus pirmą kartą taikantis ūkio subjektas gali taikyti arba senąją, arba naująją versiją, jeigu tas pats standartas taikomas visiems nurodytiems laikotarpiams.

- 3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad šis standartas netaikomas jungtinės veiklos formavimo apskaitai pagal 11-ąjį TFAS. Pataisomis taip pat patikslinta, kad taikymo išimtis taikoma tik pačios jungtinės veiklos finansinėms ataskaitoms.

- 13-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad 13-jame TFAS numatyta portfeliui taikoma išimtis, kuri leidžia ūkio subjektui finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupės tikrąją vertę vertinti grynąją verte, yra taikoma visoms sutartims (įskaitant sutartis dėl nefinansinių priemonių pirkimo ar pardavimo), kurios priklauso 39-ojo TAS arba 9-ojo TFAS taikymo sričiai.

- 40-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad 40-asis TAS ir 3-asis TFAS nėra tarpusavyje nesuderinami. 40-jame TAS pateikti nurodymai padeda ataskaitas rengiantiems ūkio subjektams atskirti investicinį turtą ir savininko reikmėms naudojamą turtą. Ataskaitas rengiantys ūkio subjektai taip pat turi remtis 3-jojo TFAS gairėmis nustatydami, ar investicinio ūkio subjekto įsigijimas yra verslo jungimas.

Šios pataisos Bendrovės finansinėms ataskaitoms įtakos neturėjo. Kiti standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, įsigalioję finansiniams metams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d., nėra aktualūs Bendrovei. b) Dar neįsigalioję nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai

Kiti nauji standartai, standartų pataisos ir aiškinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kurie nebuvo taikomi rengiant šias finansines ataskaitas, nurodyti toliau: 9-asis TFAS „Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas“.

Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai: - Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais

vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

- Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.

- Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.

- Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.

- 9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis – tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.

- Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

Šis standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos. Šiuo metu Bendrove vertina naujo standarto įtaką jos finansinėms ataskaitoms. 2012 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai

Patobulinimai apima septynių standartų pataisas. - 2-ojo TFAS pataisomis patikslintas „teisių suteikimo sąlygų“ apibrėžimas ir atskirai apibrėžtos „veiklos sąlygos“ bei „paslaugų teikimo

sąlygos“. Pataisa taikoma mokėjimo akcijomis sandoriams, kurių suteikimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė. - 3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad (1) prievolė sumokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą,

klasifikuojama kaip finansinis įsipareigojimas arba nuosavybė remiantis 32-ajame TAS pateiktais sąvokų apibrėžimais ir kad (2) bet koks ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis – tiek finansinis, tiek nefinansinis – yra vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo datą, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. 3-ojo TFAS pataisos taikomos verslo jungimams, kurių įsigijimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.

- 8-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti (1) vadovybės sprendimus, susijusius su veiklos segmentų agregavimu, įskaitant segmentų, kurie buvo agreguoti, ir ekonominių rodiklių, kurie buvo vertinami nustatant, ar agreguoti segmentai turi panašias



ekonomines charakteristikas, apibūdinimą ir (2) segmento turto sutikrinimą su ūkio subjekto turtu, jeigu ataskaitose pateikiamas segmento turtas.

- Išvadų dėl 13-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad išbraukiant tam tikrus 39-ojo TAS straipsnius po 13-ojo TFAS paskelbimo nebuvo siekiama panaikinti galimybės vertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, jeigu diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

- 16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisomis patikslintas bendrosios balansinės vertės ir sukaupto nusidėvėjimo traktavimas, kai ūkio subjektas naudoja perkainojimo modelį.

- 24-ojo TAS pataisomis reikalaujama kaip susijusią šalį nurodyti ūkio subjektą, kuris ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui ar ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiai įmonei („vadovaujančiam ūkio subjektui“) teikia pagrindinių vadovaujančių darbuotojų paslaugas ir atskleisti sąnaudas, kurias vadovaujantis ūkio subjektas patyrė, teikdamas paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui.

Šie patobulinimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms. 15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“

Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį. Standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms. 2014 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai

Patobulinimai apima keturių standartų pataisas. - 5-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad pardavimo būdo pasikeitimas (perklasifikavimas iš "skirto parduoti" į "skirtą paskirstyti" arba

atvirkščiai) nėra pardavimo ar paskirstymo plano pasikeitimas ir kaip toks neturi būti apskaitytas. - 7-ojo TFAS pataisomis pateiktos gairės, skirtos padėti vadovybei nustatyti, ar susitarimo sąlygos dėl perduoto finansinio turto

aptarnavimo gali būti traktuojamos kaip tolesnis ryšys pagal 7-ąjį TFAS reikalaujamos atskleisti informacijos tikslams. Šiomis pataisomis taip pat patikslinta, kad 7-jame TFAS numatyti užskaitos atskleidimo reikalavimai nėra konkrečiai taikomi visiems tarpiniams laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai to reikalauja 34-asis TAS.

- 19-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad įvertinant išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimus, sprendimai dėl diskonto normos, aukštos kokybės įmonių obligacijų stiprios rinkos egzistavimo ar dėl to, kokias vyriausybės obligacijas naudoti kaip pagrindą, turėtų būti priimami remiantis valiuta, kuria išreikšti įsipareigojimai, o ne šalimi, kurioje jie atsirado.

- 34-jame TAS bus reikalaujama pateikti nuorodą iš tarpinių finansinių ataskaitų į „informacijos, atskleistos kitur tarpinėje finansinėje ataskaitoje“ vietą.

Šie patobulinimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms. „Informacijos atskleidimo iniciatyva“ – 1-ojo TAS pataisos

Standarto pataisomis patikslinta reikšmingumo sąvoka ir paaiškinta, kad ūkio subjektas neturi specialiai atskleisti informacijos, kurios reikalauja TFAS, jei informacija, susijusi su atskleidimu, nėra reikšminga, net jei TFAS numatytas konkrečių reikalavimų sąrašas arba jie apibūdinti kaip minimalūs reikalavimai. Standarte pateiktos naujos gairės dėl finansinėse ataskaitose pateikiamų tarpinių sumų, visų pirma tai, kad tokias tarpines sumas (a) turi sudaryti straipsnių eilutės, kuriose nurodytos pagal TFAS pripažintos ir įvertintos sumos; (b) būtina pateikti ir pavadinti taip, kad tarpines sumas sudarančios straipsnių eilutės būtų aiškios ir suprantamos; (c) būtina pateikti nuosekliai visais laikotarpiais; ir kad (d) tokios tarpinės sumos neturi būti labiau išskirtos nei TFAS reikalaujamos pateikti tarpinės ir galutinės sumos. Šios pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms. 16-asis TFAS „Nuoma“

Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis. Šis standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos. Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms. Kiti paskelbti, bet dar neįsigalioję standartai ar jų patobulinamai, tikėtina, neturės reikšmingos įtakos Bendrovei.

2.2. Konsolidacija

(a) Dukterinės įmonės

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima Bendrovę ir jos dukterines bei asocijuotas įmones. Dukterinės įmonės - tai visi ūkio subjektai (įskaitant struktūrizuotus ūkio subjektus), kuriuos kontroliuoja grupė. Grupė kontroliuoja ūkio subjektą, jei ji gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali naudotis savo galia valdyti šį ūkio subjektą, kad paveiktų šios grąžos dydį. Dukterinių ir asocijuotų įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos tiems patiems ataskaitiniams laikotarpiams bei naudojant vienodus apskaitos principus. Investicijos į dukterines ir asocijuotąsias įmones Bendrovės nekonsoliduotoje finansinės padėties ataskaitoje yra apskaitomos taikant įsigijimo savikainos metodą.



Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai jų kontrolė pereina Bendrovei ir nebėra konsoliduojamos nuo tos datos, kai Grupė praranda kontrolę. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. (b) Asocijuotos įmonės

Asocijuota įmonė – tai įmonė, kurioje Grupė turi reikšmingą įtaką, tačiau jos nekontroliuoja. Paprastai reikšminga įtaka užtikrinama turint nuo 20% iki 50% akcijų, turinčių balsavimo teisę. Investicijos į asocijuotas įmones yra apskaitomos taikant nuosavybės metodą ir pradžioje pripažįstamos įsigijimo savikaina. Į Grupės investiciją į asocijuotą įmonę įeina prestižas nustatomas įsigijimo metu. Grupei tenkanti įsigytos asocijuotos įmonės pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo pripažįstama pelno (nuostolių) dalyje, o Grupei tenkanti kitų bendrųjų pajamų pasikeitimų dalis po įsigijimo pripažįstama kitose bendrosiose pajamose. Šiomis sumomis yra koreguojama investicijų į asocijuotas įmones apskaitinė vertė. Jeigu Grupei tenkanti asocijuotos įmonės nuostolių dalis yra lygi arba viršija investicijos įsigijimo vertę, įskaitant bet kokias kitas negarantuotas gautinas sumas, Grupė nuostolių toliau nebepripažįsta, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė prisiėmė įsipareigojimus arba atliko mokėjimus, susijusius su asocijuotos įmonės įsipareigojimų įvykdymu. Nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės ir jos asocijuotų įmonių yra eliminuojamas iki Grupės turimos investicijos dalies asocijuotoje įmonėje. Nerealizuotas nuostolis taip pat eliminuojamas, jeigu sandoris nėra perleisto turto vertės sumažėjimo įrodymas. 2.3. Informacija apie segmentus Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinį sprendimus priimantį asmenį, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, sudaro Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus. Vadovybės vertinimu, Grupė ir Bendrovė turi vieną verslo segmentą, t. y. elektros energijos tiekimas ir skirstymas. Grupė ir Bendrovė turi vieną geografinį segmentą – Lietuvos Respubliką. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo stebi rezultatus remdamasis finansinėmis ataskaitomis, kurios yra parengtos naudojant tuos pačius apskaitos principus kaip ir finansinėse ataskaitose pagal TFAS, t. y. informaciją apie pelną ar nuostolius, įskaitant nurodytas pajamas ir sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus. Vadovybės pagrindinis stebimas pelningumo rodiklis yra EBITDA. Jo sutikrinimas su finansinėse ataskaitose patektu pelnu (nuostoliais) prieš apmokestinimą pateikiamas lentelėje:

Grupė Bendrovė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.

EBITDA 128.857 135.116 124.830 128.889

Nusidėvėjimas ir amortizacija (36.095) (102.048) (34.793) (98.739)

Finansinės veikos sąnaudos grynąja verte (1.406) (1.976) (1.383) (1.816)

Vertės sumažėjimo sąnaudos ir ilgalaikio materialaus turto nurašymai

(3.158) (223.634) (3.140) (221.886)

Pelnas (nuostoliai) prieš mokesčius 88.198 (192.542) 85.514 (193.552)

2.4. Užsienio valiutų perskaičiavimas (a) Funkcinė ir pateikimo valiuta

Kiekvienos Grupės įmonės finansinėse ataskaitose parodyti straipsniai įvertinti pirminės ekonominės aplinkos, kurioje konkreti įmonė vykdo veiklą, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Konsoliduotos finansinės ataskaitos pateiktos nacionaline valiuta eurais (Eur), Bendrovės funkcine ir pateikimo valiuta. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos valiuta buvo litai. Litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva prisijungė prie euro zonos ir jos nacionalinė valiuta tapo eurai. Litai buvo pakeisti į eurus santykiu 3,4528 lito už 1 eurą. Bendrovė perskaičiavo palyginamuosius skaičius iš litų į eurus taikydama oficialų lito ir euro kursą: 1 euras = 3,4528 Lt. Įstatinio kapitalo konvertavimas į eurus pateikiamas 11 pastaboje. (b) Sandoriai ir likučiai

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami į funkcinę valiutą naudojant valiutų kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną. Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostolis, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius turto bei įsipareigojimų likučius, apskaitomi pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. 2.5. Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, (pakankamai reguliariais, kad būtų užtikrinta, jog balansinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo tos, kuri būtų buvusi nustatyta remiantis tikrąja verte balanso dieną) nepriklausomų turto vertintojų atliktais vertinimais, ir sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra pripažįstama kitose bendrosiose pajamose, o paskui didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale. Vėlesnio turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, pripažįstama kitose bendrosiose pajamose ir šia suma yra mažinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale. Visi kiti sumažėjimai apskaitomi pelno (nuostolių) dalyje. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas pelno (nuostolių) dalyje. Visos kitos ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusios apskaitinės vertės padidėjimo sumos yra pripažįstamos kitose bendrosiose pajamose, o paskui didinamas perkainojimo rezervas nuosavame



kapitale. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto pelno (nuostolių) dalyje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą, nurašant turto perkainotą vertę iki likvidacinės vertės per šiuos nustatytus naudingo tarnavimo laikotarpius: Administraciniai pastatai (Grupėje) 60-75 metai Pastatai 15 - 50 metų Įskaitant:

Pastatai inžinieriniai 50 metų 35 - 110 kV transformatorinių pastočių pastatai 35 metai 6-10 kV skirstomųjų punktų pastatai 35 metai 10/0.4 kV transformatorinių pastatai 35 metai Ryšių ir valdymo sistemos pastatai 15-25 metai

Statiniai ir elektros tinklai 5 - 50 metų Įskaitant:

35 - 110 kV transformatorių pastočių el. įrenginiai (išskyrus pastatus) 30 metų 6-10 kV skirstomųjų punktų el. įrenginiai (išskyrus pastatus) 30 metų 10/0.4 kV galios transformatoriai 30 metų 35 kV kabelių ir oro linijos 40-45 metai 0.4 - 10 kV kabelių ir oro linijos 15 - 40 metų 35-110 kV galios transformatoriai 40 metų Ryšių ir valdymo sistemos įranga (išskyrus pastatus) 5 - 45 metų Hidrotechniniai įrenginiai ir statiniai 50-75 metai

Kitas ilgalaikis materialusis turtas 3 - 50 metų Turto likvidacinės vertės ir naudingo tarnavimo laikotarpiai reguliariai peržiūrimi ir, prireikus, tikslinami Bendrovėje nustatyta tvarka. Kai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas arba kitaip perleidžiamas, jo įsigijimo vertė bei susijęs nusidėvėjimas toliau nebeapskaitomi finansinėse ataskaitose, o su tuo susijęs pelnas arba nuostolis apskaitomas pelno (nuostolių) dalyje. Pelnas arba nuostoliai, perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, yra apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant parduoto turto likutinę vertę. Pardavus perkainotą turtą, atitinkama perkainojimo rezervo dalis perkeliama į nepaskirstytąjį pelną (nuostolius). Nebaigta statyba perkeliama į atitinkamas ilgalaikio materialiojo turto grupes tuomet, kai ji užbaigiama ir turtas yra parengtas jo numatytam naudojimui. Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje iš šių išlaidų gaus ekonominę naudą, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) dalyje tuo metu, kai jos yra patiriamos. Skolinimosi išlaidos, susijusios su turto, kurio parengimas naudojimui ilgai trunka (virš 1 metų), įsigijimu, statyba ar gamyba, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. 2.6. Investicinis turtas

Investicinį turtą sudaro Bendrovės ir Grupės pastatai ir statiniai, kurie laikomi uždirbti nuomos pajamoms arba tikintis vertės padidėjimo. Pradžioje investicinis turtas yra apskaitomas savikaina, o vėliau – tikrąja verte, nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Pelnas ar nuostoliai dėl tikrosios vertės pasikeitimo, sudarant finansines ataskaitas, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos pelno (nuostolių) dalį. Perkėlimai į investicinį turtą ir iš jo atliekami tik tada, kai pasikeičia turto paskirtis. Tam tikras nekilnojamas turtas gali būti naudojamas Bendrovės ir Grupės, o nenaudojama dalis gali būti skiriama nuomos pajamoms uždirbti arba tikintis turto vertės padidėjimo. Jeigu Bendrovės ir Grupės naudojama turto dalis gali būti atskirai parduota, turto dalys apskaitomos atskirai. Bendrovės ir Grupės naudojama turto dalis apskaitoma vadovaujantis 16-ojo TAS, o skirta turto nuomos pajamoms uždirbti- 40-ojo TAS reikalavimais. 2.7. Nematerialusis turtas (a) Kompiuterių programinė įranga

Įsigytos kompiuterių programinės įrangos licencijos kapitalizuojamos remiantis su konkrečios programinės įrangos įsigijimu ir parengimu naudojimui susijusiomis išlaidomis. Šios išlaidos amortizuojamos per jų įvertintą naudingo tarnavimo laikotarpį (3 metai). (b) Kitas nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas, iš kurio Grupė ir Bendrovė tikisi gauti ekonominės naudos ateityje, apskaitomas įsigijimo savikaina, sumažinta sukauptos amortizacijos ir vertės sumažėjimo nuostolio suma. Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per 3-4 metų įvertintą ekonominės naudos gavimo laikotarpį. 2.8. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas Turtas, kuriam skaičiuojama amortizacija arba nusidėvėjimas, periodiškai peržiūrimas, siekiant nustatyti jo vertės sumažėjimą, jeigu tik tam tikri įvykiai ar aplinkybių pasikeitimai rodo, kad turto apskaitinė vertė gali būti neatgauta. Suma, kuria turto apskaitinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę, pripažįstama vertės sumažėjimo nuostoliu. Atsiperkamoji vertė yra turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertė, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus sukuriančius vienetus). Nefinansinis turtas, išskyrus prestižą, kurio vertė sumažėjo, peržiūrimas galimam vertės sumažėjimo atstatymui kiekvienų finansinių ataskaitų parengimo dieną.



2.9. Finansinis turtas Grupė ir Bendrovė finansinį turtą skirsto į finansinį turtą, apskaitomą tikrąja verte per pelną (nuostolius), finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir galimą parduoti finansinį turtą. Finansinio turto pirkimai ir pardavimai apskaitoje registruojami sandorio dieną. Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per pelną (nuostolius), pradžioje apskaitomas tikrąja verte, pridedant sandorio sudarymo išlaidas. (a) Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu. Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (suteikto atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) dalyje pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas. Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolis pripažįstamas tuomet, kuomet yra objektyvių įrodymų, kad Grupė ir Bendrovė nesugebės susigrąžinti gautinų sumų iki nustatyto termino. Reikšmingi skolininko finansiniai sunkumai, tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdyta finansinė reorganizacija, taip pat mokėjimų nevykdymas ar uždelsimas – tai gautinų sumų vertės sumažėjimo požymiai. Turto apskaitinė vertė sumažinama, o nuostolių suma pripažįstama pelno (nuostolių) dalyje kitų sąnaudų straipsnyje. Kuomet gautina suma yra nebeatgautina, ji nurašoma mažinant vertės sumažėjimo sumą gautinoms sumoms. Anksčiau nurašytos, tačiau vėliau atgautos sumos apskaitomos pelno (nuostolių) dalyje pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos kitų sąnaudų straipsnyje. (b) Galimas parduoti finansinis turtas

Galimas parduoti finansinis turtas yra neišvestinis finansinis turtas, kuris yra priskirtas prie galimo parduoti arba nėra klasifikuojamas kaip paskolos ir gautinos sumos, investicijos laikomos iki išpirkimo ar finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolį). Galimą parduoti finansinį turtą ketinama laikyti neapibrėžtą laikotarpį. Galimas parduoti finansinis turtas įsigijimo momentu apskaitomas tikrąja verte pridedant įsigijimo kaštus, vėliau perkainojamas tikrąja verte. Nerealizuotas pelnas ar nuostoliai, atsiradę dėl tikrosios vertės pokyčių, apskaitomi kaip kitos bendrosios pajamos, išskyrus vertės sumažėjimo nuostolius ir užsienio valiutos keitimo rezultatą. Kai tokio turto pripažinimas nutraukiamas, visas kitose bendrosiose pajamose sukauptas perkainavimo rezultatas iškeliamas į pelną (nuostolį) bendrųjų pajamų ataskaitoje. Finansinio turto pripažinimas nutraukiamas tada, kai baigiasi sutartinių teisių gauti pinigų srautus iš finansinio turto galiojimo terminas arba kai Bendrovė perduoda iš esmės visas finansinio turto nuosavybei būdingas rizikos rūšis ir naudą. 2.10. Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones, kurios apskaitomos atskirose Bendrovės finansinėse ataskaitose, vertinamos savikaina, atėmus nuostolį dėl vertės sumažėjimo. 2.11. Atsargos Atsargos apskaitomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė. Savikaina nustatoma pagal FIFO metodą. Atsargų savikaina apima pirkimo kainą, mokesčius (išskyrus tuos, kurie vėliau Grupės ir Bendrovės susigrąžinami iš mokesčių institucijų), transportavimo, tvarkymo ir kitas išlaidas, tiesiogiai priskirtinas atsargų įsigijimui. Į savikainą neįeina skolinimosi išlaidos. Grynoji galimo realizavimo vertė yra įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus pardavimo sąnaudas. 2.12. Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip skirtas parduoti tuomet, kai jo apskaitinė vertė iš esmės bus atgauta iš pardavimo sandorio ir pardavimas yra laikomas labai tikėtinu. Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, apskaitomas žemesniąja iš apskaitinės vertės arba tikrosios vertės, atėmus pardavimo išlaidas. 2.13. Trumpalaikiai indėliai Trumpalaikiai indėliai apima trumpalaikes likvidžias investicijas iki vienerių metų, kurių terminas yra ilgesnis nei trys mėnesiai. Indėliai apskaitomi amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų metodą. 2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai Pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Pinigų srautų ataskaitoje pinigai ir pinigų ekvivalentai apima pinigus kasoje, indėlius einamosiose sąskaitose ir kitas trumpalaikes labai likvidžias investicijas, kurių terminas yra ne ilgesnis nei trys mėnesiai, bei banko sąskaitos kreditus (angl. overdrafts). Banko sąskaitos kreditai (overdraft) apskaitomi finansinės būklės ataskaitos trumpalaikių įsipareigojimų paskolų straipsnyje. 2.15. Prekybos skolos Prekybos mokėtinos sumos yra sukaupiamos, kuomet kita šalis įvykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį, ir pradžioje pripažįstamos tikrąja verte, o vėliau amortizuota savikaina, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą.



2.16. Paskolos Paskolos pradžioje apskaitomos tikrąja verte, atėmus patirtas sandorio išlaidas. Vėliau paskolos apskaitomos amortizuota savikaina. Bet koks skirtumas, susidaręs tarp pradžioje pripažintos sumos ir išpirkimo vertės, pripažįstamas pelno (nuostolių) dalyje pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje per skolinimosi laikotarpį, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Paskolos priskiriamos prie trumpalaikių įsipareigojimų, nebent Grupė ir Bendrovė turi besąlyginę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau kaip 12 mėnesių po finansinės būklės ataskaitos parengimo dienos. Skolinimosi išlaidos, susijusios su turto, kurio parengimas naudojimui ilgai (virš 1 metų) trunka, įsigijimu, statyba ar gamyba, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Kitos skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. 2.17. Pelno mokestis Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. (a) Pelno mokestis

Ataskaitinių metų pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaityti suma, kuri, tikimasi, bus atgauta arba sumokėta mokesčius administruojančiai institucijai. Skaičiuojant pelno mokestį yra naudojami mokesčių įstatymai ir mokesčio tarifai, kurie galioja finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas 2015 m. buvo 15 proc. (2014 m. –15 proc.). (b) Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu (arba neigiamu prestižu), arba jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno ar nuostolio. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti. Sumažinama iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami tarpusavyje, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir kuomet egzistuoja teisė padengti einamojo laikotarpio mokėtinus mokesčius grynąja verte. (c) Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtieji mokesčiai turi būti pripažinti pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukti į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis yra susijęs su sumomis, apskaitomomis per kitas bendrąsias pajamas, ir kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje tą patį ar kitą laikotarpį. 2.18. Išmokos darbuotojams (a) Socialinio draudimo sąnaudos

Grupė ir Bendrovė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Grupė ir Bendrovė moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų darbu dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos prie darbo užmokesčio sąnaudų. Nuo 2014 m. sausio 01 d. Bendrovės mokamas socialinio draudimo įmokų tarifas sudarė 31,17 proc. (b) Išeitinės kompensacijos

Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją dienos arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Grupė ir Bendrovė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai ji yra akivaizdžiai įpareigota nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą ir pasirašytus susitarimus su darbuotojais be galimybės jo atsisakyti arba įpareigota mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Ilgalaikės išmokos yra pripažįstamos dabartine verte, taikant rinkos palūkanų normą. (c) Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus

Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.



2.19. Dotacijos Valstybės suteiktos dotacijos pripažįstamos tikrąja verte, jeigu pagrįstai užtikrinama, kad dotacija bus gauta ir Grupė ar Bendrovė laikysis visų jai keliamų sąlygų. Valstybės dotacijos, susijusios su ilgalaikio materialiojo turto pirkimu, pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje ilgalaikių įsipareigojimų straipsnyje ir pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą pelno (nuostolių) dalyje pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje per susijusio turto įvertintą naudingo tarnavimo laiką. Ilgalaikio turto perkainojimo metu, dotacijos, susijusios su ilgalaikiu turtu, kuriam turto vertinimo metu buvo suformuotas vertės sumažėjimas apskaitytas per pelną (nuostolius), yra iš dalies nurašomos. Valstybės dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Valstybės dotacija, gautina kaip kompensacija už jau patirtas sąnaudas arba nuostolius, arba kaip siekiamybė nedelsiant suteikti finansinę paramą šiam ūkio subjektui be jokių su tuo siejamų būsimų išlaidų, turi būti pripažįstama pajamomis tą ataskaitinį laikotarpį, kada ji bus gaunama. 2.20. Veiklos nuoma (a) Veiklos nuoma - Bendrovė ir Grupė yra nuomininkai

Turto nuoma, kai nuomotojui lieka iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiama nauda, laikoma veiklos nuoma. Veiklos nuomos įmokos pripažįstamos sąnaudomis pelno (nuostolių) dalyje pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje proporcingai per visą nuomos laikotarpį. (b) Veiklos nuoma - Bendrovė ir Grupė yra nuomotojai

Turto nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka nuomotojui, yra laikoma veiklos nuoma. Įmokos pagal veiklos nuomos sutartis yra apskaitomos kaip pajamos tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį. 2.21. Atidėjiniai Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Kai Grupė ir Bendrovė tikisi, kad dalis ar visa atidėjinių suma bus kompensuota, pavyzdžiui, pagal draudimo sutartį, gautina kompensacija yra pripažįstama kaip atskiras turtas, bet tik tada, kai kompensavimas yra garantuotas. Su atidėjiniais susijusios išlaidos yra apskaitomos pelno (nuostolių) dalyje pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje grynąja verte, atsižvelgiant į kompensuojamas sumas. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusio laiko tarpą, yra apskaitomas kaip finansinės sąnaudos. 2.22. Pajamų pripažinimas Pardavimo pajamas sudaro už Grupės ir Bendrovės įprastinės veiklos metu parduotas prekes ir suteiktas paslaugas gauto ar gautino atlygio tikroji vertė, atėmus pridėtinės vertės mokestį, grąžinimus ir nuolaidas, o Grupės pardavimus – dar ir eliminavus pardavimus Grupės viduje. Pardavimo pajamos pripažįstamos, kuomet pajamų suma gali būti patikimai įvertinta, tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominės naudos ir yra tenkinami tam tikri kriterijai, nustatyti kiekvienai Grupės ir Bendrovės veiklai, kaip aprašyta žemiau. (a) Elektros energijos pardavimo pajamos

Elektros energijos pardavimo gyventojams pajamos per laikotarpį pripažįstamos tuomet, kai elektros energija yra patiekiama ir už ją yra gautas apmokėjimas. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pardavimo pajamos yra sukaupiamos, siekiant apskaityti patiektą, tačiau neapmokėtą elektros energiją. Elektros energijos pardavimo įmonėms pajamos pripažįstamos tuomet, kai įvykdomas elektros energijos pardavimas, remiantis faktiniu elektros energijos suvartojimu, atsižvelgiant į skaitiklių rodmenis. Elektros energijos pardavimo pajamos yra reguliuojamos. (b) Vartotojų prijungimo pajamos

Mokesčiai gauti už naujų vartotojų, gamintojų prijungimą bei elektros tinklo objektų ar įrenginių perkėlimą ar rekonstrukciją pageidaujant vartotojui, gamintojui ar kitiems asmenims, gauti po 2009 m. liepos 1 d., pripažįstami pajamomis prijungus vartotoją. Iki 2009 m. liepos 1 d. gauti aukščiau išvardinti mokesčiai apskaitomi kaip sukauptos ateinančių laikotarpių pajamos ir yra proporcingai pripažįstami pajamomis per naujai sukurto susijusio ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką. Susijusios sąnaudos, kurias sudaro ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė bei kitos sąnaudos, buvo kapitalizuotos ir yra nudėvimos per nustatytą kapitalizuoto turto naudojimo laikotarpį. (c) Paslaugų pardavimo pajamos

Paslaugų pardavimo pajamos pripažįstamos tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuomet buvo suteiktos paslaugos, atsižvelgiant į konkretaus sandorio įvykdymo lygį, įvertinamą pagal faktiškai suteiktas paslaugas, kaip visų teiktinų paslaugų procentinę dalį. (d) Prekių pardavimo pajamos

Prekių pardavimo pajamos pripažįstamos tuomet, kai visa rizika, susijusi su prekių praradimu ar sugadinimu yra perduodama iš Grupės ar Bendrovės pirkėjui pagal standartizuotas pardavimo sąlygas (INCOTERMS), sutartas su pirkėju ir kai pajamų suma būti patikimai įvertinta, o susijusių gautinų sumų susigrąžinimas yra tikėtinas.



(e) Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu (taikant efektyvios palūkanų normos metodą). Palūkanų pajamos apskaitomos kaip finansinės pajamos pelno (nuostolių) dalyje pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje. (f) Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą. 2.23. Dividendų paskirstymas Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai. 2.24. Vienai akcijai tenkantis pelnas Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas, dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Tuo atveju, kai akcijų skaičius pasikeičia, tačiau tai neįtakoja ekonominių resursų pasikeitimo, vidutinis svertinis išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidurkis pakoreguojamas proporcingai akcijų skaičiaus pasikeitimui taip, lyg šis pasikeitimas įvyko ankstesniojo pateikiamo laikotarpio pradžioje. Kadangi nėra jokių pelno (nuostolių) vienai akcijai mažinančių instrumentų, vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir sumažintasis pelnas nesiskiria. 2.25. Neapibrėžtumai Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža. Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda. 2.26. Įvykiai po finansinės padėties ataskaitos sudarymo datos Visi po finansinės padėties ataskaitos sudarymo dienos įvykę įvykiai (koreguojantys įvykiai) yra apskaitomi finansinėse ataskaitose, jei jie susiję su ataskaitiniu laikotarpiu ir turi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms. Visi įvykiai, kurie yra reikšmingi, tačiau nėra koreguojantys įvykiai, yra atskleidžiami finansinių ataskaitų pastabose. 2.27. Tarpusavio užskaitos Finansinis turtas ir įsipareigojimai sudengiami ir neto suma parodoma finansinės padėties ataskaitoje, kai yra teisinė galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinimas atsiskaityti neto suma arba realizuoti turtą ir įsipareigojimus vienu metu. Įgyvendinama teisė nepriklauso nuo ateities įvykių ir teisiškai įgyvendinama ūkio subjekto ir visų sandorio šalių tiek įprastomis veiklos sąlygomis, tiek įsipareigojimų nevykdymo, nemokumo ar bankroto atveju. 2.28. Reguliuojama veikla

Bendrovės pelningumas yra reguliuojamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvirtinant paslaugų kainas ateinantiems metams. Kainų lygis priklauso nuo numatomų ateinančių metų sąnaudų, prognozuojamos teikiamų paslaugų apimties, ankstesniais laikotarpiais uždirbto pelno nukrypimo nuo reguliuojamo dydžio ir kitų dalykų. Faktinės per metus Bendrovės patirtos sąnaudos gali skirtis nuo prognozuojamų tvirtinant kainas, taip pat faktinė paslaugų apimtis gali skirtis nuo prognozuojamos. Tokiu būdu, Bendrovės faktinis pelnas gali nukrypti nuo reguliuojamo lygio, ir skirtumas turės įtakos ateities paslaugų kainoms. Bendrovė nepripažįsta reguliuojamos veiklos turto ar įsipareigojimų, kurių paskirtis būtų išlyginti einamųjų metų pelną iki reguliuojamo lygio, jei šis skirtumą bus atgautas / grąžintas per paslaugų teikimą ateityje. 2.29. Dukterinių ir asocijuotų įmonių pardavimas Bendrovė / Grupė atskleidžia dukterinių ir asocijuotų įmonių pardavimo rezultatą lygų skirtumui tarp pardavimo kainos ir šių įmonių balansinės vertės / grynojo turto.

3 Reikšmingi apskaitiniai įvertinimai Vertinimai ir sprendimai nuolat peržiūrimi ir įvertinami remiantis praeities patirtimi bei kitais veiksniais, įskaitant būsimų įvykių tikimybę, kuri laikoma pagrįsta tam tikromis aplinkybėmis. Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, priimtus taikyti ES, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Pagrindinės sritys, kuriose naudoti vertinimai rengiant šias finansines ataskaitas, yra aptartos žemiau: (a) Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas ir vertės sumažėjimas Grupė ir Bendrovė ilgalaikį materialųjį turtą apskaito perkainota verte vadovaujantis 16-uoju Tarptautiniu apskaitos standartu "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai". 2014 m. gruodžio 31 d. būklei buvo atliktas Bendrovės valdomo ilgalaikio materialiojo turto vertinimas. Turto tikroji vertė buvo nustatyta remiantis UAB „Ernst & Young Baltic“ parengta AB „Lesto“ ilgalaikio materialiojo turto vertinimo ataskaita. Vertinant ilgalaikį materialųjį turtą tikrąja verte buvo naudojami pajamų ir kaštų vertinimo metodai.



2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė patikrino, ar ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jo tikrosios vertės. Vadovybė nustatė tikrąją vertę taikydama pajamų metodą. Vadovybės vertinimu, turto tikroji vertė reikšmingai nesiskyrė nuo balansinės vertės, todėl perkainojimo rezultatas nebuvo apskaitytas. Anksčiau turto vertinimas buvo atliktas 2008 m., išskyrus dukterinių įmonių tam tikrą turtą, kurio vertinimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio 31 d. 2009 – 2013 metais vadovybė neatliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimo dėl 2010 metais ir 2011 metais vykusio reikšmingo viso energetinio ūkio pertvarkymo ir dėl neapibrėžtumų 2012 m. ir 2013 m., susijusių su kuriamu naujuoju elektros energijos kainų nustatymo modeliu ir jo patvirtinimo terminu. 2014 m. pabaigoje -2015 m. pradžioje buvo patikslinti teisės aktai susiję su kainos ir reguliuojamos turto bazės nustatymu ateityje, todėl vadovybė nustatė ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę 2014 m. gruodžio 31 d. (b) Vartotojų prijungimo mokesčių atidėjimas Iki 2009 m. liepos 1 d. Bendrovė atidėdavo pajamas, gautas už vartotojų prijungimą prie elektros tinklo. Šios būsimųjų laikotarpių pajamos yra pripažįstamos pajamomis per 31 metų laikotarpį, t. y. elektros įrangos, Grupės ir Bendrovės pastatytos prijungiant vartotoją, vidutinį naudingo tarnavimo laiką. Bendrovė yra vienintelis elektros energijos skirstymo paslaugos teikėjas visos Lietuvos vartotojams, todėl vadovybė mano, kad paslaugų vartotojams teikimas yra neriboto laiko, dėl to elektros įrangos, pastatytos Grupės ar Bendrovės prijungiant vartotoją, vidutinis naudingo tarnavimo laikas buvo naudojamas kaip geriausias galimas įvertinimas laikotarpio, per kurį vartotojų sumokėti prijungimo mokesčiai yra pripažįstami pajamomis. Išsamesnė informacija pateikiama 14 pastaboje. Nuo 2009 m. liepos 1 d. gautos vartotojų prijungimo pajamos pripažįstamos prijungus vartotoją. (c) Sukauptos pajamos Iš gyventojų gautos pajamos pripažįstamos remiantis gautais mokėjimais. Dėl šios priežasties kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vadovybė apskaičiuoja ir sukaupia uždirbtų, bet dar gyventojų neapmokėtų pajamų sumą. Sukauptos pardavimo pajamos apskaičiuojamos, kaip gruodžio mėnesį gautų apmokėjimų už elektros energiją 1/3 dalis. Šis sukaupimas yra nustatytas remiantis Bendrovės istorine patirtimi bei vidutiniu vartotojų atsiskaitymo už elektros energiją periodu. Vadovybė apskaičiavo, kad daugelis gyventojų suvartotą elektros kiekį deklaruoja ir už jį sumoka 20 mėnesio dieną arba panašiu metu, tačiau elektros energija tiekiama visą mėnesį (30 arba 31 dieną). Todėl per likusias 10 dienų suvartotas elektros energijos kiekis proporcingai apskaičiuojamas atsižvelgiant į visą per mėnesį į elektros energijos tiekimo tinklą patiektą elektros energiją (faktiškai žinomas kintamasis) bei per visą gruodžio mėnesį gyventojų deklaruotą elektros energijos kiekį ir dauginant skirtumą iš vidutinio 1 kWh tarifo (10 pastaba). (d) Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai nustatyti remiantis vadovybės atliktais jų atgautinumo tikimybės ir terminų įvertinimais, susijusiais su sumomis, kurios nebus atgautos pagal pradžioje numatytus terminus.. Atgautinumo rodiklis priklauso nuo sėkmės rodiklio bei veiksmų, kurių buvo imtasi, siekiant atgauti labai uždelstas gautinas sumas. Bendrovės gautinos sumos, siekiant nustatyti jų vertę ir jos sumažėjimą, vertinamos bendrai panašių gautinų sumų grupėje. Bendrovė, atlikdama gautinų sumų vertės sumažėjimą bendrai, vadovaujasi istoriniais duomenimis apie panašių gautinų sumų grupėje įvykusius nuostolio įvykius. Bendrovė kasmet patikrina, ar bendram vertinimui taikomos atidėjimo normos atitinka istorinius gautinų sumų vertės sumažėjimo duomenis ir patvirtina bendrai vertinamų gautinų sumų atidėjimo normas kitiems metams. Bendrovės skaičiavimais nuo 2013 m. yra vertinamos ir nepradelstos skolos, kurių tam tikras procentas tikėtina bus ateityje neatgautas. Išsamesnė informacija pateikiama 9 pastaboje. (e) Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpiai Perkainodama turtą 2014 m. Bendrovė peržiūrėjo likusius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius. Atskirų turto vienetų likę naudingo tarnavimo laikai buvo apskaičiuoti pagal Ajovos nusidėvėjimo kreives, pagal kurias turto naudingo tarnavimo laikas yra ilgesnis už įprastinį apskaitoje naudojamą turto naudingo tarnavimo laiką, nes atsižvelgiant į tinkamą techninę priežiūrą ir turto palaikymą, jau pasenę objektai gali tarnauti ilgiau nei nustatytas įprastinis turto naudingo tarnavimo laikas. Peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai buvo pritaikyti skaičiuojant nusidėvėjimo sąnaudas nuo 2015 m. sausio 1 d. (f) Perdeklaruotos elektros energijos suvartojimas Nuo 2015 m. bei nuo 2016 m pradžios Bendrovė sumažino elektros energijos kainas, tačiau dalis gyventojų deklaravo daugiau elektros energijos nei realiai suvartojo. Bendrovė įvertino perdeklaruotą sumą. Įvertintas skirtumas 2015 m. ir 2016 m. buvo apskaitytas kaip gauti avansai (17 pastaba). (g) NT Valdos, UAB pardavimas 2015 m. balandžio 27 d. Bendrovė pardavė „Lietuvos energija“, UAB, 1.692.666 vnt. paprastąsias vardines NT Valdos, UAB, akcijas, bendrai sudarančias 57,30 proc. NT Valdos, UAB įstatinio kapitalo. Akcijų pardavimo sutartyje numatyta, jog pardavimo kainą sudaro Bazinė pardavimo kaina ir Bazinės pardavimo kainos priedas, kuris bus sumokėtas iki 2019 m. kovo 31 d. Kainos priedo dydis priklauso nuo normalizuotos EBITDA dydžio, kurį pasieks NT Valdos 2018 m. Bendrovė finansinės padėties ataskaitoje „Kitas ilgalaikis finansinis turtas“ straipsnyje apskaitė pardavimo kainos priedą didžiausia verte, kadangi, vadovybės vertinimu, maksimalūs finansiniai rodikliai, numatyti pardavimo sutartyje, bus pasiekti.



4 Ilgalaikis materialusis turtas Judėjimas Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto sąskaitoje pateikiamas žemiau:

Grupė Žemė Pastatai Statiniai ir mašinos

Trans-porto

priemo-nės

Kompiute- rinė ir kita

ryšių tech- nika

Kitas ilgalaikis materialu-sis turtas

Nebaigta statyba

Iš viso

2013 m. gruodžio 31 d. - - - - - - - -

Įsigijimo savikaina ar perkainota vertė 131 115.605 1.616.200 24.872 2.277 38.544 15.077 1.812.706

Sukauptas nusidėvėjimas - (21.562) (415.385) (9.474) (1.665) (19.474) (467.560)

2014 m. sausio 1 d. likutinė vertė 131 94.043 1.200.815 15.398 612 19.070 15.077 1.345.146

Įsigijimai - 118 691 3.580 86 78 101.012 105.565

Perleidimai - (34) (143) (348) - (1) - (526)

Nurašymai - (81) (3.819) - (1) (6) (51) (3.958)

Perkainojimas - (47.664) (560.706) (1.063) 56 (9.495) - (618.872)

Perklasifikavimai tarp grupių, į nematerialųjį turtą, atsargas, turtą skirtą parduoti

- 1.157 100.762 (1.106) 54 1.485 (103.458) (1.106)

Perklasifikavimai iš/į investicinio turto - (2.060) - - - - - (2.060)

Nusidėvėjimas - (5.676) (89.710) (2.340) (217) (4.208) - (102.151)

2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 131 39.803 647.890 14.121 590 6.923 12.580 722.038

Įsigijimo savikaina 131 40.014 651.655 14.883 1.116 7.194 12.580 727.573

Sukauptas nusidėvėjimas - (211) (3.765) (762) (526) (271) - (5.535)

131 39.803 647.890 14.121 590 6.923 12.580 722.038

- - - - - - - -

2014 m. gruodžio 31 d. - - - - - - - -

Įsigijimo savikaina 131 40.014 651.655 14.883 1.116 7.194 12.580 727.573


2015 m. sausio 1 d. likutinė vertė 131 39.803 647.890 14.121 590 6.923 12.580 722.038

Įsigijimai - 167 398 3.084 6 30 114.524 118.209

Perleidimai - (19) (50) (114) (13) - - (196)

Nurašymai - (14) (2.586) - (1) (14) (43) (2.658)


- 1.112 110.289 11 8.034 (6.271) (113.175) -

Perkainojimas - - - (65) - - - (65)

Perklasifikavimai į gautinas sumas iš finansinės nuomos

- - - (420) - - - (420)

Perklasifikavimai į/iš investicinio turto - (21) - - - - - (21)

Dukterinių įmonių pardavimas (52) (20.784) (2.272) (14.820) (365) (213) (1.589) (40.095)

Nusidėvėjimas - (2.011) (31.227) (1.014) (1.311) (158) - (35.721)

2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 79 18.233 722.442 783 6.940 297 12.297 761.071

Įsigijimo savikaina 79 20.134 755.737 804 8.234 425 12.297 797.710

Sukauptas nusidėvėjimas - (1.901) (33.295) (21) (1.294) (128) - (36.639)

79 18.233 722.442 783 6.940 297 12.297 761.071



Bendrovė Žemė Pastatai Statiniai ir mašinos

Trans- porto

priemo-nės

Kompiute- rinė ir kita ryšių tech-

nika

Kitas ilgalaikis

materialu-sis turtas

Nebaigta statyba

Iš viso

2013 m. gruodžio 31 d. - - - - - - - -

Įsigijimo savikaina 79 91.431 1.614.523 32 1.358 38.117 14.561 1.760.101

Sukauptas nusidėvėjimas - (21.562) (414.907) (25) (1.173) (19.295) - (456.962)

2014 m. sausio 1 d. likutinė vertė 79 69.869 1.199.616 7 185 18.822 14.561 1.303.139

Įsigijimai - 105 565 - 2 15 100.169 100.856

Perleidimai - (34) (130) - - - - (164)

Nurašymai - (81) (3.804) - - (2) (51) (3.938)

Perkainojimas - (48.023) (560.942) (2) 56 (9.495) (618.406)


- 1.680 100.179 - 54 1.485 (103.398) -

Nusidėvėjimas - (5.247) (89.372) (1) (101) (4.132) - (98.853)

2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 79 18.269 646.112 4 196 6.693 11.281 682.634

Įsigijimo savikaina 79 18.297 649.072 24 199 6.714 11.281 685.666


79 18.269 646.112 4 196 6.693 11.281 682.634

2014 m. gruodžio 31 d. - - - - - - - -

Įsigijimo savikaina 79 18.297 649.072 24 199 6.714 11.281 685.666


2015 m. sausio 1 d. likutinė vertė 79 18.269 646.112 4 196 6.693 11.281 682.634

Įsigijimai - 167 405 780 - 23 114.223 115.598

Perleidimai - (19) (50) - (13) - - (82)

Vertės sumažėjimo pokytis - - - - - - - -

Nurašymai - (14) (2.586) - (1) (13) (43) (2.657)


- 1.721 109.680 - 8.034 (6.271) (113.164) -

Nusidėvėjimas - (1.891) (31.119) (1) (1.276) (135) - (34.422)

2015 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė

79 18.233 722.442 783 6.940 297 12.297 761.071

Įsigijimo savikaina 79 20.134 755.737 804 8.234 425 12.297 797.710

Sukauptas nusidėvėjimas - (1.901) (33.295) (21) (1.294) (128) - (36.639)

79 18.233 722.442 783 6.940 297 12.297 761.071

Nebaigtos statybos įsigijimų padidėjimui didžiausios įtakos turėjo elektros tinklų rekonstrukcijos darbai, bei komplektinių transformatorinių keitimas į stulpines transformatorines.

Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas

Bendrovė ilgalaikį materialųjį turtą apskaito perkainota verte vadovaujantis 16-uoju TAS "Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai". Įgyvendindama 16-ojo TAS 31 straipsnio nuostatą, Bendrovė 2014 m. remiantis UAB „Ernst & Young Baltic“ ilgalaikio materialiojo turto vertinimo ataskaita, atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą ir nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė (įskaitant nebaigtą statybą) sudarė 683 mln. Eurų. Nustatyta, kad ilgalaikio materialiojo turto vertė 618 mln. Eurų mažesnė nei 2014 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto likutinė balansinė vertė, kuri buvo lygi 1 301 mln. Eurų. Reikšmingas ilgalaikio materialiojo turto vertės pokytis įvyko didžiąja dalimi dėl taikomo ekonominio nusidėvėjimo. Įvertinus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2009-2015 m. priimtus sprendimus ir apskaičiavus ekonominį nusidėvėjimą (turto vertinimas pajamų metodu), Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto vertė yra mažesnė nei pagal kaštų metodą nustatyta vertė.

Vertinant Bendrovės ilgalaikį materialųjį turtą perkainota verte, buvo naudojami pajamų ir kaštų vertinimo metodai. Turto vertinimas buvo atliekamas tokiais etapais: (I) nustatyta naujo turto atstatomoji vertė, (II) nustatytas turto fizinis ir funkcinis nusidėvėjimas, (III) atliktas turto atsipirkimo galimybių vertinimas (pajamų metodas).

Vertinant pajamų metodu Bendrovė naudojo šias pagrindines prielaidas:

Komisija, 2015 m. sausio 19 d. pažymoje Nr. O5-16 nustatydama 2016 - 2020 m. skirstymo paslaugos kainos viršutinę ribą, šiam laikotarpiui patvirtino investicijų grąžos normą lygią 6,79 proc. Ši norma naudojama nustatant investicijų grąžą 2016 m., 2015 m. naudojama Komisijos nustatyta 6,13 proc. investicijų grąžos norma, visu kitu planuojamu pinigų srautų periodu (2017-2024 m.) naudojama Bendrovės apskaičiuota investicijų grąžos norma 7,5 proc., darant prielaidą, kad bus patenkintas teisminis Bendrovės skundas dėl netinkamo dydžio investicijų grąžos taikymo;



diskontuojant pinigų srautus buvo naudota ikimokestinė 7,5 proc. diskonto norma; Bendrovės veiklos sąnaudos 2016-2020 m. periodu planuojamos pagal patvirtintus Bendrovės ilgalaikius planus, nuo 2021 m. planuojami pokyčiai pagal vertinimo metu galiojančias vidutinio metinio vartotojų kainų indekso (VKI) ir darbo užmokesčio kitimo projekcijas; įvertinta, kad atskirais reguliavimo periodais dėl planuojamo įmonės efektyvumo bus gautas papildomas pelnas; investicijos nurodytos 2015-2024 m. pagal patvirtintą 10-ies metų investicijų planą;

Bendrovės nuomone, 16,46 mln. Eur suma, kuria Komisija sumažino 2015 m. Bendrovės pajamų lygį, buvo pagrįstai įtrauktos i reguliuojamos veiklos sąnaudas 2011-2013 m. ir padarė prielaidą, kad teismas priims Bendrovei palankų sprendimą bei minėta suma Komisijos bus įtraukta į 2017 m. Bendrovės pajamų lygį.

Bendrovės nuomone, 2014 m. rugsėjo 24 d. Vyriausybės nutarimu (toliau – Vyriausybės nutarimas) patvirtintame Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų apraše nurodytas reguliuojamos turto bazės priedas, apskaičiuojamas kaip balansinės turto vertės ir reguliuojamos turto bazės skirtumas, susidaręs 2014 m. birželio 30 d., turėjo būti įtrauktas i kapitalo kaštus nustatant Bendrovės 2015-2016 m. pajamų lygį. Bendrovė kreipėsi i teismą dėl minėto priedo įtraukimo į pajamų lygį ir į planuojamus pinigų srautus įtraukė su reguliuojamos turto bazės priedu susijusius pinigų srautus su 50% tikimybe.

2014 m. Bendrovė atliko tikrosios vertės nustatymo jautrumo analizę nestebimų duomenų pokyčiams, remiantis tokiais scenarijais: I jautrumo analizės scenarijus: pasikeitus esamai reguliavimo aplinkai ir Komisijai nustatant Bendrovės pajamų lygį 2017-2024 m. laikotarpiu, nebus įtraukiama investicijų grąža nuo Vyriausybės nutarimu patvirtinto reguliuojamos turto bazės priedo, todėl Bendrovės pajamos prognozuojamu laikotarpiu (2015-2024 m.) sumažėtų 122,22 mln. eurų, o ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė sumažėtų iki 601 mln. eurų. II jautrumo analizės scenarijus: teisminėms institucijoms atmetus Bendrovės pateiktą skundą, kuriuo skundžiamas Komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. O3-944 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-845 „Dėl AB LESTO skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2015 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“, kuriuo remiantis buvo sumažintas Bendrovės skirstymo veiklos pajamos 16,46 mln. eurų suma, Bendrovės pajamos prognozuojamu laikotarpiu (2015-2024 m.) sumažėtų minėta 16,46 mln. eurų suma, o ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė sumažėtų iki 669 mln. eurų. III jautrumo analizės scenarijus: pasikeitus esamai reguliavimo aplinkai ir Komisijai nustatant Bendrovės pajamų lygį 2017-2024 m. laikotarpiu, bus įtraukiama investicijų grąža (100 proc. apimtimi) nuo Vyriausybės nutarimu patvirtinto reguliuojamos turto bazės priedo, todėl Bendrovės pajamos prognozuojamu laikotarpiu (2015-2024 m.) padidėtų 120 mln. eurų, o ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė padidėtų iki 762,6 mln. eurų.

Žemiau pateikiama informacija apie Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto tiktosios vertės paskirstymą 2014 m. gruodžio mėn. 31 d.

1 lygis 2 lygis 3 lygis

Iš viso: Aktyviose rinkose kotiruojamos kainos

Kiti tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiami

rodikliai Neskelbiami rodikliai

Žemė - - 79 79

Pastatai - - 18.269 18.269

Statiniai ir įrengimai - - 646.112 646.112

Transporto priemonės - - 4 4

Kitas ilgalaikis materialus turtas - - 6.889 6.889

Nebaigta statyba - - 11.281 11.281

Tikroji vertė 2014 m. gruodžio 31 d. - - 682.634 682.634

2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų datai Bendrovė remiantis diskontuotų pinigų srautų metodu patikrino ar turto balansinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jo tikrosios vertės. Diskontuoti pinigų srautai buvo apskaičiuoti remiantis 2015 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų datai galiojančiais teisės aktais ir metodikomis, reglamentuojančiomis skirstymo ir tiekimo veiklą:

- Komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 patvirtinta ir 2015 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. O3-572 pakeista „Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika“ (toliau - Metodika);

- Komisijos 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. O3-112 patvirtintu ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. O3-507 pakeistu „Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašu“ (toliau – Aprašas);

- Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 patvirtinta „Investicijų grąžos normos nustatymo metodika“ (toliau – WACC metodika).

Turto tikrosios vertės pasitikrinimas buvo atliktas planuojant pinigų srautus iki 2055 m., nes skirstymo veikla reglamentuojama remiantis ilgalaikio turto reguliuojama baze, kurią pagrinde sudaro ilgo naudojimo (40 m.) turtas – elektros linijos. Prognozuodama pinigų srautus, Bendrovė naudojo šias pagrindines prielaidas:

Komisija, 2015 m. spalio 29 d. pažymoje Nr. O5-386 nustatydama 2016 - 2020 m. skirstymo paslaugos kainos viršutinę ribą, šiam laikotarpiui patvirtino investicijų grąžos normą lygią 5,24 proc. Ši norma naudojama nustatant investicijų grąžą visu planuojamu pinigų srautų periodu;

diskontuojant pinigų srautus buvo naudota ikimokestinė 6,6 proc. diskonto norma;

Bendrovės veiklos sąnaudos 2016-2020 m. periodu planuojamos pagal patvirtintus Bendrovės ilgalaikius planus, nuo 2021 m. planuojami pokyčiai pagal vertinimo metu galiojančias vidutinio metinio vartotojų kainų indekso (VKI) ir darbo užmokesčio kitimo projekcijas;



remiantis Aprašo nuostatomis dalis Bendrovės patiriamų veiklos sąnaudų nėra įtraukiamos į reguliuojamas skirstymo ir tiekimo veiklos kainas;

įvertinta, kad atskirais reguliavimo periodais dėl planuojamo įmonės efektyvumo bus gautas papildomas pelnas (tokia galimybė yra numatyta Metodikoje);

investicijos nurodytos 2016-2025 m. pagal patvirtintą 10-ies metų investicijų planą, o nuo 2026 proporcingai mažinamos, darant prielaidą kad iki 2055 metų, bus atstatytas visas šiuo metu susidėvėjęs ar per laikotarpį iki 2055 m. susidėvėsiantis technologinis turtas;

Bendrovės kapitalo kaštai (investicijų grąža ir ilgalaikio turto nusidėvėjimas) apskaičiuojami ir nustatant kitų reguliavimo periodų skirstymo bei tiekimo paslaugų kainas įtraukiami remiantis Komisijos patvirtinto ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) modelio (toliau – Modelis) pagalba ir vadovaujantis Metodikos 7 punktu;

Bendrovė netraukė į vertinimą galimų palankių pinigų srautų iš vykstančių teisminių ginčų.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas prielaidas ir atlikus turto tikrosios vertės pasitikrinimą, Bendrovė nustatė, kad ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo jo tikrosios vertės .

Jautrumo analizė. Vadovaujantis 13 – ojo TFAS 93 straipsnio nuostatomis, 2015 m. Bendrovė atliko vertės sumažėjimo testo jautrumo analizę nestebimų duomenų pokyčiams, remiantis tokiais scenarijais:

I jautrumo analizės scenarijus: Komisijai nustatant Bendrovės pajamų lygį nuo 2021 m. ir pritaikant 10 proc. mažesnę investicijų grąžos normą, lygią 4,72 proc., Bendrovės pajamos prognozuojamu laikotarpiu (2016-2055 m.) sumažėtų 318 mln. eurų, o ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė sumažėtų iki 679 mln. eurų.

II jautrumo analizės scenarijus: pasikeitus esamai reguliavimo aplinkai ir Komisijai panaikinus papildomo pelno gavimo galimybes dėl įmonės efektyvumo, Bendrovės ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė sumažėtų iki 750 mln. eurų.

Visas ilgalaikis materialusis turtas, priskirtas 3 hierarchijos lygiui kaip tai numatyta 13 -ajame TFAS. Žemiau pateikiama informacija apie Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto tiktosios vertės paskirstymą 2015 m. gruodžio mėn. 31 d.

Bendrovė




rodikliai

Neskelbiami rodikliai

Žemė - - 79 79 Pastatai - - 18.233 18.233 Statiniai ir įrengimai - - 722.442 722.442 Transporto priemonės - - 783 783 Kitas materialus turtas - - 7.237 7.237 Nebaigta statyba - - 12.297 12.297

Tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. - - 761.071 761.071

Dukterinių įmonių turto perkainojimas

2014 m. spalio mėn. buvo atliktas Bendrovės dukterinės įmonės NT Valdos, UAB visų pastatų ir statinių vertinimas, atliktas nepriklausomų turto vertintojų UAB ,,InReal“ taikant lyginamosios vertės (pardavimų kainos analogų) metodą. NT Valdos, UAB vadovybės nuomone, remiantis šiuo metodu pakoreguotos pastatų ir statinių vertės 2014 m. gruodžio 1 d. atitinka jų tikrąją vertę.

2014 m. spalio mėn. buvo atliktas NT Valdos, UAB visų lengvųjų transporto priemonių vertinimas. NT Valdos, UAB vadovybė, taikydama VŠĮ „Emprekis“ duomenų bazėje skelbiamas lengvųjų transporto priemonių 2014 m. spalio 31 d. rinkos vertes, atliko lengvųjų transporto priemonių vertinimą.

Krovininio (specialaus) transporto priemones buvo vertinamos atrankos būdu , jų vertinimą atliko nepriklausoma vertinimo bendrovė UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas. Transporto priemonių vertės buvo patikslintos remiantis nepriklausomų turto vertintojų nustatytomis rinkos vertėmis, naudojant lyginamosios vertės metodą.

UAB „Elektros tinklo paslaugos“ Vadovybės vertinimu 2014 m. nebuvo reikšmingų ilgalaikio turto vertės svyravimo požymių, todėl 2014 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas nebuvo atliktas.

Toliau pateikiama informacija apie perkainojimo pelną ir nuostolius, patirtus per 2014 metus:

GRUPĖ Pripažinta kitose bendrosiose

pajamose ir perkainojimo rezerve

Pripažinta per pelną/nuostolį

Iš viso perkainojimo pelno (nuostolių)

Apskaitinės vertės padidėjimas (sumažėjimas) (388.480) (230.392) (618.872)

Dotacijų nurašymas (15 pastaba) - 8.483 8.483

Iš viso (388.480) (221.909) (610.389)



BENDROVĖ Pripažinta kitose bendrosiose

pajamose ir perkainojimo rezerve

Pripažinta per pelną/nuostolį

Iš viso perkainojimo pelno (nuostolių)

Apskaitinės vertės padidėjimas (sumažėjimas) (389.976) (228.430) (618.406)

Dotacijų nurašymas (15 pastaba) - 8.483 8.483

Iš viso (389.976) (219.947) (609.923)

Jei ilgalaikis materialusis turtas nebūtų buvęs perkainotas, Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. būtų buvusios tokios:

Grupė Žemė Pastatai Statiniai ir mašinos

Transporto priemonės

Kompiuterinė, ryšių ir kita orgtechnika

Kitas ilgalaikis

materialusis turtas

Nebaigta statyba Iš viso

2015 m. gruodžio 31 d. 109 39.580 890.148 783 14.116 438 12.308 957.482

2014 m. gruodžio 31 d. 161 52.052 823.372 16.210 531 16.353 12.596 921.275

Bendrovė Žemė Pastatai Statiniai ir mašinos

Transporto priemonės

Kompiuterinė, ryšių ir kita orgtechnika

Kitas ilgalaikis

materialusis turtas

Nebaigta statyba Iš viso

2015 m. gruodžio 31 d. 109 39.580 890.148 783 14.116 438 12.308 957.482

2014 m. gruodžio 31 d. 109 42.855 822.269 4 138 16.128 11.297 892.800

Ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės nustatymas

Bendrovės ir Grupės ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės, nustatytos naudojant pajamų ir kaštų vertinimo metodus, yra priskirtos 3 hierarchijos lygiui. Bendrovės dukterinės įmonės NT Valdos, UAB valdomo transporto priemonių tikrosios vertės, nustatytos naudojant tiesiogiai arba netiesiogiai skelbiamus duomenis, yra priskirtos 2 hierarchijos lygiui. Vertintojų išrinktų palyginamųjų objektų pardavimo kainos buvo koreguotos atsižvelgiant į vertinamo objekto specifinius požymius. Trečiam hierarchijos lygiui priskirti turto vienetai, įvertinti taikant pajamų metodą. Vertintojas disponavo sukauptais duomenimis ir informacija, įgalinančia tiksliai prognozuoti būsimuosius pinigų srautus. Būsimos pajamos apskaičiuotos remiantis lyginamųjų objektų nuomos kainomis, koreguotomis atsižvelgiant į vietą, plotą, būklę ir kitus vertę įtakojančius faktorius, ir vertinamo objekto faktinėmis nuomos kainomis, koreguotomis atsižvelgiant į užimtumą. Vertinimui taikoma ūkinių patalpų nuomos kaina, administracinių patalpų nuomos kainą. Dalies NT Valdos, UAB turto vienetų balansinės vertės koreguotos nebuvo, atsižvelgiant į nustatytą reikšmingumo limitą. Žemiau pateikiama informacija apie Grupės ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės paskirstymą 2014 m. gruodžio 31 d. pagal hierarchijos lygius (tikrosios vertės hierarchijos lygiai aprašyti 26 pastaboje):




rodikliai Neskelbiami rodikliai

Ilgalaikis materialusis turtas

-pastatai - 1.576 38.227 39.803

-statiniai - 103 647.788 647.891

-transporto priemonės - 13.884 236 14.120

-kitas ilgalaikis materialus turtas - 67 18.182 18.249

Iš viso - 15.630 704.433 720.063

2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės paskirstymas sutampa, kadangi 2015 m. buvo parduotos abi Bendrovės dukterinės įmonės



5 Nematerialusis turtas

Judėjimas Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto sąskaitoje pateikiamas žemiau:

Grupė Patentai ir licencijos

Programinė įranga

Kitas nematerialus

turtas

Nebaigti projektai

Iš viso


Įsigijimo savikaina 20 4.297 74 1.157 5.548

Sukaupta amortizacija (14) (2.806) (27) (2.847)

2014 m. sausio 1 d. likutinė vertė 6 1.491 47 1.157 2.701

Įsigijimai 6 19 - 676 701

Perklasifikavimas iš ilgalaikio materialiojo turto 30 1.605 14 (1.649) -

Amortizacija (8) (796) (20) - (824)

2014 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 34 2.319 41 184 2.578

Įsigijimo savikaina 55 5.922 89 184 6.250

Sukaupta amortizacija (21) (3.603) (48) - (3.672)

34 2.319 41 184 2.578

2014 m. gruodžio 31 d. - - - - -



2015 m. sausio 1 d. likutinė vertė 34 2.319 41 184 2.578

Įsigijimai 86 66 44 1.943 2.139

Perklasifikavimai tarp grupių - 1.305 11 (1.316) -

Dukterinių įmonių pardavimas - (20) (1) (7) (28)

Amortizacija (22) (1.391) (20) - (1.433)




98 2.279 75 804 3.256

Bendrovė Patentai ir licencijos

Programinė įranga

Kitas nematerialus

turtas

Nebaigti projektai

Iš viso


Įsigijimo savikaina 20 4.276 71 1.150 5.517

Sukaupta amortizacija (14) (2.794) (26) (2.834)

2014 m. sausio 1 d. likutinė vertė 6 1.482 45 1.150 2.683

Įsigijimai 7 - - 676 683

Perklasifikavimai tarp grupių, į/iš IMT 29 1.605 15 (1.649) -

Amortizacija (8) (785) (20) - (813)




34 2.302 40 177 2.553

2014 m. gruodžio 31 d. - - - - -



2015 m. sausio 1 d. likutinė vertė 34 2.302 40 177 2.553

Įsigijimai 86 60 44 1.943 2.133

Perklasifikavimai tarp grupių, į/iš IMT - 1.305 11 (1.316) -

Amortizacija (22) (1.388) (20) - (1.430)




98 2.279 75 804 3.256



6 Investicinis turtas Grupės investicinį turtą sudarė dukterinės įmonės NT Valdos, UAB turimi pastatai ir statiniai, kurie nėra naudojami Grupės reikmėms, o skirti pajamoms iš nuomos uždirbti. 2015 m. pardavus NT Valdos, UAB akcijas, Grupėje investicinio turto neliko. Toliau pateikiama informacija apie investicinio turto judėjimą:

GRUPĖ Investicinis turtas

2014 m. sausio 1 d. 42.599

Perleidimai (197)

Tikrosios vertės pokytis 329

Perklasifikavimas iš ilgalaikio materialiojo turto pasikeitus paskirčiai 2.060

2014 m. gruodžio 31 d. 44.791

2015 m. sausio 1 d. 44.791

Perklasifikavimas iš ilgalaikio materialiojo turto pasikeitus paskirčiai 21

Dukterinių įmonių pardavimas (44.812)

2015 m. gruodžio 31 d. -

2014 m. gruodžio 31 d. investicinio turto tikroji vertė buvo nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertinimo bendrovių UAB „InReal“ pateiktomis Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitomis. Turtas buvo vertintas naudojant palyginamųjų kainų metodą, išlaidų kaštų ir pajamų metodus ir jų derinius bei turto vertintojų sukaupta informacija ir duomenimis. Žemiau pateikiama informacija apie Grupės investicinio turto tiktosios vertės paskirstymą 2014 m. gruodžio 31 d. pagal hierarchijos lygius (tikrosios vertės hierarchijos lygiai aprašyti 26 pastaboje):

Grupė


Iš viso: Aktyviose rinkose kotiruojamos

kainos

Kiti tiesiogiai arba

netiesiogiai skelbiami rodikliai

Neskelbiami rodikliai

Investicinis turtas

-pastatai - - 44.028 44.028

-statiniai - - 763 763

Iš viso - - 44.791 44.791

7 Kitas ilgalaikis finansinis turtas Ilgalaikes gautinas sumas sudaro hipotekinės paskolos, kurios yra išduotos fiziniams asmenims 25 metų laikotarpiui ir paskolų, gautinų sumų iš susijusių įmonių ilgalaikė dalis.

Grupė Bendrovė

2015-12-31 2014-12-31 2015-12-31 2014-12-31

Suteiktų hipotekinių paskolų ilgalaikė dalis 419 480 419 480

Galimo pardavimo finansinis turtas (28 pastaba) 10.214 - 10.214 -

Finansinės nuomos ilgalaikė dalis - 931 - -

Kitos ilgalaikės gautinos sumos - 52 - -

Iš viso: 10.633 1.463 10.633 480

Galimo pardavimo finansinį turtą sudaro Lietuvos energija“ UAB įsiskolinimo už NT Valdos, UAB akcijų pardavimo kainos priedą (28 pastaba) dalis, už kurį atsiskaitymas numatytas po 2019 m. kovo mėn. 31 d. Priedo dydis priklauso nuo to, kokia suma 2018 m. NT Valdos, UAB normalizuota EBITDA viršis sutartyje numatytą ribą. Priedo tikroji vertė atitinka 3 lygį tikrosios vertės nustatymo hierarchijoje (plačiau 26 pastaboje) Hipotekinės paskolos turi būti grąžinamos dalimis iki 2027 m. Hipotekinės paskolos užtikrintos įkeistu gyvenamuoju būstu. 2015 m. šių paskolų einamųjų metų dalis buvo lygi 83 tūkst. EUR (2014 m. – 76 tūkst. EUR) ir buvo apskaityta prekybos ir kitų gautinų sumų straipsnyje (9 pastaba). Šios paskolos buvo išduotos su fiksuota palūkanų norma, kuri sudaro nuo 0,1 proc. iki 1 proc.

Grupė / Bendrovė

2015-12-31 2014-12-31

Suteiktų hipotekinių paskolų tikroji vertė 635 702

Suteiktų hipotekinių paskolų balansinė vertė 500 556



Hipotekinių paskolų tikroji vertė buvo nustatyta remiantis diskontuotais pinigų srautais taikant 1,78 proc. diskonto normą (2014m. gruodžio 31 d. – 2,21 proc.). Diskonto norma atitinka Lietuvos banko skelbiamą paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams palūkanų normą. Hipotekinių paskolų tikroji vertė atitinka 3 lygį tikrosios vertės nustatymo hierarchijoje (plačiau 26 pastaboje). Grupės ir Bendrovės hipotekinių paskolų diskontavimui buvo naudojamas palūkanų svertinis vidurkis, kuris 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 7,74 proc. (2014 m. buvo 7,69 proc.). Finansinės nuomos gautinų sumų tikroji vertė reikšmingai nesiskiria nuo apskaitinės vertės.

8 Atsargos

Grupė

Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31 2015 12 31 2014 12 31

Žaliavos ir atsarginės dalys 1.066 2.599 1.066 1.208

Elektros skaitikliai 775 657 775 657

Kuras 30 35 30 35

Kita 219 455 219 324

Atimti: Atsargų vertės sumažėjimas (12) (1.430) (12) (620)

Iš viso: 2.078 2.316 2.078 1.604

Atsargų nuvertėjimo iki grynosios galimo realizavimo vertės paskaičiavimas pagal naują 2015 m. patvirtintą metodiką Bendrovėje sąlygojo atsargų vertės sumažėjimo atstatymą. 2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Bendrovės atsargų vertės sumažėjimą sudarė:

Grupė

Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31 2015 12 31 2014 12 31

Atsargų vertės sumažėjimas laikotarpio pradžiai 1.430 1.905 620 901

Atsargų vertės sumažėjimo padidėjimas 1 19 1 20

Sumažėjimas dėl dukterinių įmonių pardavimo (810) - - -

Atsargų vertės sumažėjimo nurašymas (atstatymas) (609) (494) (609) (301)

Atsargų vertės sumažėjimas laikotarpio pabaigai 12 1.430 12 620

9 Prekybos ir kitos gautinos sumos

Grupė

Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31 2015 12 31 2014 12 31 Iš pirkėjų gautinos sumos 54.009 60.770 54.009 59.846

Prekybos ir kitos gautinos sumos iš susijusių šalių (28 pastaba) 29.163 4.426 29.163 2.979

Hipotekinių paskolų einamųjų metų dalis 81 76 81 76

Finansinės nuomos trumpalaikė dalis - 163 - -

Kitos gautinos sumos 2.082 2.226 2.082 2.026

Atimti: Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas (8.282) (8.930) (8.282) (8.717)

Iš viso: 77.053 58.731 77.053 56.210

Kitų gautinų sumų vertės dalis, kuri 2015 m. gruodžio 31 d. Grupėje ir Bendrovėje sudaro 920 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. Grupėje ir Bendrovėje atitinkamai 941 tūkst. eurų ir 744 tūkst. eurų) yra ne finansinės priemonės. Prekybos ir kitų gautinų sumų tikrosios vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms. Prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas yra pripažįstamas tada, kai tikėtina, kad skolininkas bankrutuos, nevykdo įsipareigojimų ar delsia mokėti. Bendrovės skaičiavimais nuo 2013 m. yra vertinamos ir nepradelstos skolos, kurių tam tikras procentas tikėtina bus ateityje neatgautas. Hipotekinių paskolų einamųjų metų dalys atskleidime pateiktos grynąją dabartine verte ir yra nepradelstos. Grupės ir Bendrovės prekybos ir kitas gautinas sumas, kurios nebuvo pripažintos abejotinomis, sudarė:

Grupė

Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31 2015 12 31 2014 12 31

Nepradelstos sumos 68.972 47.592 68.972 47.242

Pradelsta iki 1 mėn. 1.977 4.139 1.977 2.359

Pradelsta nuo 1 iki 2 mėn. 1.219 1.164 1.219 953

Pradelsta daugiau nei 2 mėn. 4.804 5.597 4.804 5.580

Iš viso: 76.972 58.492 76.972 56.134

Iš susijusių šalių gautinų sumų įsisenėjimo analizė pateikta 28 pastaboje. Prekybos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 25–35 dienų.



Toliau nurodytos Grupės ir Bendrovės prekybos gautinos sumos, kurioms suformuotas vertės sumažėjimas:

Grupė

Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31 2015 12 31 2014 12 31

Pradelsta iki 3 mėn. 802 882 802 880

Pradelsta nuo 3 iki 6 mėn. 331 547 331 533

Pradelsta nuo 6 iki12 mėn. 729 1.468 729 1.451

Pradelsta daugiau kaip 1 metus 6.420 6.033 6.420 5.853

Iš viso: 8.282 8.930 8.282 8.717

Grupės ir Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2015 m. ir 2014 m. buvo toks

Grupė Bendrovė

Likutis 2014 m. sausio 1 d.

11.666 11.479

Vertės sumažėjimo atstatymas

(1.638) (1.666)

Nurašyta

(1.098) (1.096)

Likutis 2015 m. sausio 1 d.

8.930 8.717

Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus

1.102 1.100

Sumažėjimas dėl dukterinių įmonių pardavimo

(215) -

Nurašyta

(1.535) (1.535)

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.

8.282 8.282

10 Išankstiniai apmokėjimai, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos

Grupė

Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31 2015 12 31 2014 12 31

Sukauptos elektros energijos pardavimo pajamos 5.143 6.013 5.143 6.013

Išankstiniai apmokėjimai už paslaugas 239 248 239 228

Kiti išankstiniai apmokėjimai, ateinančio laikotarpio sąnaudos, kitos sukauptos pajamos

25 269 25 23

Iš viso: 5.407 6.530 5.407 6.264

11 Pinigai ir pinigų ekvivalentai, terminuoti indėliai Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupė

Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31 2015 12 31 2014 12 31

Pinigai banke 19.027 10.401

19.027 4.109

19.027 10.401

19.027 4.109

Remiantis reitingų agentūros Moody's nustatytais reitingais, pinigų ir pinigų ekvivalentų likučių kredito kokybė yra:

Grupė

Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31 2015 12 31 2014 12 31 Aa3 17.862 3.190 17.862 805

A1 - 2.925 - 1.486

A3 1.165 4.286 1.165 1.818

Iš viso: 19.027 10.401 19.027 4.109

Pinigai ir pinigų ekvivalentai pinigų srautų ataskaitoje apima:

GRUPĖ

BENDROVĖ

2015 12 31 2014 12 31 2015 12 31 2014 12 31 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 19.027 10.401 19.027 4.109

Banko sąskaitos perviršis (overdraft) (18 pastaba) (21.125) (12.810) (21.125) (12.810)

(2.098) (2.409) (2.098) (8.701)



12 Įstatinis kapitalas 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 603 944 593 paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 litas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos. Atsižvelgiant į įsigaliojusius Akcinio bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymą bei Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatymo keitimo įstatymą, Bendrovės akcijų nominali vertė 2015 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota į eurus ir paprastosios vardinės akcijos vertė yra 0,29 EUR. Dėl akcijos nominalios vertės eurais euro centų tikslumu suapvalinimo susidaręs įstatinio kapitalo dydžio pokytis 229 tūkst. EUR

buvo užregistruotas apskaitoje kaip Bendrovės finansinės sąnaudos. Per 2015 m. ir 2014 m. akcijų skaičius nepasikeitė. 13 Rezervai Įstatymų numatytas rezervas

Įstatymų numatytas rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kasmet į šį rezervą turi būti pervesta ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol įstatymų numatytas rezervas pasiekia 10 proc. įstatinio kapitalo dydžio. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. įstatymų numatytas rezervas buvo pilnai suformuotas. Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas − tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Šis rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti.

Grupė Pasta-

bos Perkainojimo rezervas Atidėtasis pelno

mokestis Atėmus atidėtąjį pelno mokestį

Likutis 2014 m. sausio 1 d. 499.905 (75.160) 424.745

Pelnas (nuostolis) dėl ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo per metus

4 (388.480) 58.272 (330.208)

Perkainojimo rezervo pervedimas į nepaskirstytąjį pelną per metus (nusidėvėjimas, nurašytas turtas, perleistas turtas)

(52.858) 7.929 (44.929)

Rezervo atstatymas, susijęs su turto vertinimu 24.626 (3.694) 20.932

Dukterinių įmonių rezervo dalis, tenkanti nekontroliuojančiai daliai

(639) 96 (543)

Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 82.554 (12.557) 69.997


Pelnas (nuostolis) dėl ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo per metus 4

(65) 10 (55)

Perkainojimo rezervo pervedimas į nepaskirstytąjį pelną per metus (nusidėvėjimas, nurašytas turtas, perleistas turtas)

(7.327) 1.099 (6.228)

Dukterinių įmonių pardavimas (9.981) 1.497 (8.484)

Dukterinių įmonių rezervo dalis, tenkanti nekontroliuojančiai daliai

28 (4) 24


Bendrovė Pasta-bos Perkainojimo rezervas

Atidėtasis pelno mokestis

Atėmus atidėtąjį pelno mokestį


Pelnas (nuostolis) dėl ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo per metus

4 (389.976) 58.496 (331.480)

Perkainojimo rezervo pervedimas į nepaskirstytąjį pelną per metus (nusidėvėjimas, nurašytas turtas, perleistas turtas) (52.393) 7.859 (44.534)

Rezervo atstatymas, susijęs su turto vertinimu 24.626 (3.694) 20.932



Perkainojimo rezervo pervedimas į nepaskirstytąjį pelną per metus (nusidėvėjimas, nurašytas turtas, perleistas turtas) (7.141) 1.071 (6.070)


14 Ateinančių laikotarpių pajamos

Grupė / Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31

Ateinančių laikotarpių vartotojų prijungimo mokesčių pajamos 79.000 83.353

Ateinančių laikotarpių viešuosius interesus atitinkančių paslaugų pajamos 298 310

Iš viso: 79.298 83.663

Ateinančių laikotarpių vartotojų prijungimo mokesčių pajamos:



Grupė / Bendrovė

2015 m. 2014 m.

Laikotarpio pradžioje 87.706 92.059

Pripažinta pajamomis bendrųjų pajamų ataskaitoje (4.353) (4.353)

Laikotarpio pabaigoje 83.353 87.706

Grupė/ Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31

Ilgalaikė dalis 79.000 83.353

Trumpalaikė dalis (17 pastaba) 4.353 4.353

Iš viso: 83.353 87.706

Nuo 2009 m. liepos 1 d. visos iš naujų vartotojų už prijungimą prie elektros įrenginių ir iš užsakovų už elektros linijų perkėlimą gautos pajamos pripažįstamos tą laikotarpį kai atliekami darbai. Iki 2009 m. liepos 1 d. sukauptos pajamos pripažįstamos pajamomis per susijusio ilgalaikio materialiojo turto vidutinį tarnavimo laikotarpį.

15 Dotacijos Grupės ir Bendrovės dotacijų judėjimas 2015 m. ir 2014 m. buvo toks:

Grupė / Bendrovė

Likutis 2013 gruodžio 31 d. 14.037

Gauta 4.356

Dotacijos nurašymas dėl turto vertinimo (8.483)

Priskaičiuota amortizacija (927)


Gauta 9.229

Dotacijų atstatymas (7)

Priskaičiuota amortizacija (1.059)


Dotacijas sudaro iš Europos Sąjungos fondų gautos lėšos statinių ir elektros tinklų įsigijimui ir sukūrimui ir iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės neatlygintinai gautas ilgalaikis materialusis turtas. 2015 m. dotacijoms priskirtos atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančių elektros gamintojų prijungimo prie elektros tinklų tikslais sukurtas turtas, kompensuojamas iš VIAP biudžeto. Dotacijų amortizacija apskaitoma pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos nusidėvėjimo ir amortizacijos straipsnyje ir mažina susijusio ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas. 2014 m. atlikus ilgalaikio turto perkainojimą, buvo nurašytos dotacijos, susijusios su ilgalaikiu turtu, kuriam vertinimo metu buvo suformuotas vertės sumažėjimas. Nurašymas atliktas siekiant pateikti turto vertinimo rezultatą, nepriklausantį nuo pasirinkto dotacijų pateikimo būdo finansinėse ataskaitose.

16 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos

Grupė Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31 2015 12 31 2014 12 31 Prekybos mokėtinos sumos 38.232 40.205 38.232 37.034 Dukterinėms įmonėms mokėtinos sumos (28 pastaba) - - - 5.970 Susijusioms įmonėms mokėtinos sumos (28 pastaba) 38.275 35.425 38.275 35.176 Prekybos mokėtinų sumų iš viso: 76.507 75.630 76.507 78.180

Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį 184 705 184 214 Su darbo užmokesčiu susiję įsipareigojimai 1.288 1.220 1.288 949 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 2.907 2.475 2.907 2.467 Kitų mokėtinų sumų iš viso: 4.079 4.400 4.079 3.630

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 80.886 80.030 80.886 81.810

Kitų mokėtinų sumų vertėje dalis įsipareigojimų, kurie 2015 m. gruodžio 31 d. Grupėje ir Bendrovėje atitinkamai sudaro 1.777 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. Grupėje ir Bendrovėje atitinkamai – 1.938 tūkst. eurų ir 1.168 tūkst. eurų) yra ne finansinės priemonės. Prekybos mokėtinos sumos

Aukščiau minėtų finansinių įsipareigojimų sąlygos: − Prekybos mokėtinos sumos yra beprocentės ir paprastai joms yra nustatomas 60 dienų apmokėjimo laikotarpis. − Kitos mokėtinos sumos yra beprocentės ir jų vidutinis padengimo terminas yra šeši mėnesiai.



17 Gauti avansai, sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos

Grupė Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31 2015 12 31 2014 12 31 Sukauptos sąnaudos 4.286 6.053 4.286 4.859

Ateinančių laikotarpių vartotojų prijungimo pajamų trumpalaikė dalis

4.353 4.353 4.353 4.353

Kitų ateinančių laikotarpių pajamų trumpalaikė dalis 12 12 12 12

Gauti avansai 11.580 12.512 11.580 12.319

20.231 22.930 20.231 21.543

2015 m gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. gautus avansus sudaro avansai, gauti už naujų vartotojų prijungimą, avansu gautos sumos už elektros energiją, taip pat elektros energijos perdeklaravimo įtaka, kuri atsirado dėl to, kad dalis gyventojų deklaravo daugiau elektros energijos nei realiai suvartojo, atitinkamai 2015 m. – 1.458 tūkst. eurų, 2014 m. – 1.870 tūkst. eurų.

18 Paskolos

Grupė / Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31 Ilgalaikės paskolos

Bankų paskolos 147.576 99.855

Trumpalaikės paskolos

Banko sąskaitos perviršis (overdraft) 21.125 12.810

Bankų paskolos 78.279 109.413

99.404 122.223

Paskolų iš viso: 246.980 222.078

2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nevykdė vieno iš finansinių rodiklių, numatytų ilgalaikės paskolos sutartyje, todėl visas paskolos likutis – 6.316 tūkst. EUR – buvo perkeltas į trumpalaikių paskolų dalį. 2015 m. Bendrovė šią paskolą grąžino. Visoms Grupės ir Bendrovės paskoloms yra nustatytos kintamos palūkanų normos, kurių peržiūrėjimo laikotarpis yra ne ilgesnis nei 6 mėnesiai. Paskolų grąžinimo užtikrinimui nėra įkeistas joks turtas.

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31 Nuo 1 iki 2 metų 39.926

54.279 Nuo 2 iki 5 metų 107.650 45.576

147.576 99.855

Vidutinės palūkanų normos procentais finansinių ataskaitų parengimo dieną buvo tokios:

Grupė / Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31 Banko sąskaitos perviršis (overdraft) 0,61 0,82

Bankų paskolos 0,82 1,03

Grupės ir Bendrovės paskolų apskaitinės vertės denominuotos šiomis valiutomis:

2015 12 31 2014 12 31 LTL - 12.811

EUR 246.980 209.267

Iš viso: 246.980 222.078

Grupė ir Bendrovė turi šias nepanaudotas finansavimo galimybes, kurių terminas baigiasi vienerių metų laikotarpiu arba vėliau:

Grupė /Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31

Finansavimo galimybės 79.337 76.152



19 Atidėtasis pelno mokestis 2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Bendrovės pelno mokesčio sąnaudų/ (pajamų) komponentai:

Grupė Bendrovė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.

Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos 8.437 10.583 8.421 10.445

Atidėtojo pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos 4.320 (39.338) 4.546 (39.396)

Iš viso: 12.757 (28.755) 12.967 (28.951)

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčių analizė laike pateikta žemiau:

GRUPĖ BENDROVĖ

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas:

Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas vėliau kaip po 12 mėn.

3.895 3.393 3.895 2.305

Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas per 12 mėn.

730 4.424 730 4.205

Iš viso: 4.625 7.817 4.625 6.510

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai:

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti vėliau kaip po 12 mėn.

(6.214) (2.960) (6.214) (539)

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti per 12 mėn.

(916) (3.976) (916) (3.930)

Iš viso: (7.130) (6.936) (7.130) (4.469)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kuomet teisiškai galima sudengti einamojo laikotarpio mokesčių turtą su einamojo laikotarpio mokesčių įsipareigojimais ir kuomet atidėtasis pelno mokestis yra susijęs su ta pačia fiskaline institucija. Sudengtos sumos yra pateikiamos žemiau:

Grupė Atidėtojo pelno mokesčio turtas

Naujų vartotojų

prijungimo pajamos

Turto vertės sumažėjimas

Ilgalaikio materialiojo

turto perkainojimas ir

skirtumai dėl skirtingų

nusidėvėjimo normų

Sukauptos sąnaudos

Keliami nuostoliai

Mokestinis prestižas, susidaręs dėl verslo

mainų sandorio

Elektros perdeklaravimas

Iš viso

2014 m. sausio 1 d. 2.939 2.342 - 692 837 8 - 6.818 Pelno mokesčio (sąnaudos) pajamos, apskaitytos per pelną (nuostolį)

(171) (505) 1.453 (11) (40) (8) 281 999

2014 m. gruodžio 31 d. 2.769 1.837 1.453 681 797 - 281 7.818

Pelno mokesčio (sąnaudos) pajamos, apskaitytos per pelną (nuostolį)

(171) (139) (1.453) (28) - (62) (1.853)

Dukterinių įmonių pardavimas

- (420) - (123) (797) - - (1.340)

2015 m. gruodžio 31 d. 2.598 1.278 - 530 - - 219 4.625

Grupė Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas ir skirtumai dėl skirtingų nusidėvėjimo

normų

Investicijų lengvata

Dotacijų nurašymas

Iš viso

2014 m. sausio 1 d. (99.776) (3.772) - (103.548)


39.036 575 (1.272) 38.339

Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje 58.272 - - 58.272

2014 m. gruodžio 31 d. (2.468) (3.197) (1.272) (6.937)


(3.963) - 459 37 (2.467)

Dukterinių įmonių pardavimas 2.274 - - - 2.274

2015 m. gruodžio 31 d. (3.157) (2.738) (1.235) (7.130)



Bendrovė Atidėtojo pelno mokesčio turtas

Naujų vartotojų

prijungimo pajamos

Turto vertės sumažėjimas

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas ir skirtumai dėl skirtingų nusidėvėjimo normų

Sukauptos sąnaudos

Elektros perdeklaravimas

Iš viso

2014 m. sausio 1 d. 2.939 1.933 - 586 - 5.458


(170) (484) 1.453 (28) 281 1.052

2014 m. gruodžio 31 d. 2.769 1.449 1.453 558 281 6.510


(171) (171) (1.453) (28) (62) (1.885)

2015 m. gruodžio 31 d. 2.598 1.278 - 530 219 4.625

Bendrovė Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas ir

skirtumai dėl skirtingų

nusidėvėjimo normų

Investicijų lengvata

Dotacijų nurašymas

Iš viso

2014 m. sausio 1 d. (97.537) (3.772) - (101.309)


39.041 575 (1.272) 38.344

Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje 58.496 - - 58.496

2014 m. gruodžio 31 d. - (3.197) (1.272) (4.469)


(3.157) 459 37 (2.661)

2015 m. gruodžio 31 d. (3.157) (2.738) (1.235) (7.130)

Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma, priskirtina metų veiklos rezultatui, gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą 15 proc. pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:

Grupė Bendrovė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.

Pelnas prieš apmokestinimą 88.198 (192.542) - 85.514 (193.552)

Pelno mokestis apskaičiuotas taikant 15 % tarifą (2014 m. - 15 %)

13.230 (28.881) 12.827 (29.033)

Apmokestinamojo pelno nemažinančios sąnaudos 152 140 140 82

Neapmokestinamos pajamos (625) (14) - -

Iš viso: 12.757 (28.755) 12.967 (28.951)

20 Pajamos

Grupė Bendrovė

2015 12 31 2014 12 31 2015 12 31 2014 12 31

Elektros energijos pardavimas ir skirstymas 561.254 627.125 561.473 627.842

Naujų vartotojų prijungimo pajamos 15.675 17.581 15.675 17.583

Patalpų ir transporto nuomos pajamos 2.553 6.911 - -

Kitos pajamos 6.052 13.543 3.813 5.285

Iš viso: 585.534 665.160 580.961 650.710

21 Išmokos darbuotojams ir susijusios socialinio draudimo įmokos

Grupė Bendrovė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.

Darbo užmokesčio sąnaudos 26.045 29.673 24.329 24.906

Išeitinės kompensacijos 918 646 918 565

Socialinio draudimo įmokos 8.587 10.221 7.955 7.934

Sukaupto atostogų rezervo sąnaudos 2.837 3.089 2.672 2.639

Socialinio draudimo įmokos nuo atostogų rezervo 878 963 833 823

Iš viso: 39.265 44.592 36.707 36.867



22 Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos

Grupė Bendrovė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.

Finansinės veiklos pajamos

Delspinigių palūkanos iš prekybos gautinų sumų 592 217 589 276

Palūkanų pajamos iš kredito institucijų 5 51 5 39

Palūkanų pajamos už suteiktas paskolas 247 88 247 66

Dividendų pajamos - - - 50

Kitos pajamos 177 1 187 -

Iš viso: 1.021 357 1.028 431

- - - -

Finansinės veiklos (sąnaudos)

Paskolų palūkanų (sąnaudos) (2.052) (2.264) (2.047) (2.245)

Sandorių užsienio valiuta (nuostoliai) (236) (1) (229) -

Kitos (sąnaudos) (139) (68) (135) (2)

Iš viso: (2.427) (2.333) (2.411) (2.247)

- - - -

Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos) grynąja verte (1.406) (1.976) (1.383) (1.816)

23 Kitos sąnaudos

Grupė Bendrovė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.

Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas 2.658 3.957 2.657 3.938

Mokesčiai (išskyrus pelno mokestį) 2.142 2.965 1.899 2.260

Klientų aptarnavimo sąnaudos 1.982 2.153 1.981 2.146

Aptarnavimo įmonės sąnaudos 1.545 - 1.545 -

Gautinų sumų vertės sumažėjimas (9 pastaba) 1.102 (1.639) 1.100 (1.666)

Konsultacinės paslaugos 742 369 694 284

Viešieji ryšiai ir marketingas 639 663 632 640 Išmokos pagal kolektyvinę sutartį ir kitos papildomos išmokos 535 342 526 323

Personalo vystymas, komandiruotės 358 502 326 394

Draudimo, med. aptarnavimo sąnaudos 97 165 70 57

Dukterinių įmonių pardavimo nuostolis - - 898 -

Kitos sąnaudos 1.748 1.341 200 705

Iš viso: 13.548 10.818 12.528 9.081

24 Pelnas ir sąlyginis pelnas, tenkantis vienai akcijai Pagrindinis Pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra apskaičiuojamas dalijant Bendrovės akcininkams priskirtiną pelną iš metinio paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio.

GRUPĖ BENDROVĖ

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.

Bendrovės akcininkams priskiriamas grynasis pelnas (nuostoliai) (tūkst. EUR)

75.136 (164.025) 72.547 (164.601)

Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) 603.945 603.945 603.945 603.945

Pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai (eurais) 0,124 ( 0,272) 0,120 ( 0,273)

Sąlyginis Sąlyginis pelnas (nuostoliai) tenkantis vienai akcijai apskaičiuojamas koreguojant išleistų ir dar neapmokėtų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinį vidurkį, atsižvelgiant į prielaidą, kad visos potencialiai konvertuojamos paprastosios akcijos yra konvertuojamos. Bendrovė iki 2015 m. gruodžio 31d. nebuvo išleidusi konvertuojamų paprastųjų akcijų.

25 Vienai akcijai tenkantys dividendai Patvirtinti dividendai, tenkantys vienai akcijai

2015 m. 2014 m. Patvirtinti dividendai (tūkst.) 33.821 52.475

Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst.) 603.945 603.945

Patvirtinti dividendai, tenkantys vienai akcijai (eurais) 0,056 0,087

2015 m. balandžio mėn. 27 d. įvykęs eilinis visuotinis AB LESTO akcininkų susirinkimas patvirtino pelno už 2014 metų liepos-gruodžio mėnesius paskirstymą ir nusprendė skirti 0,02 EUR dividendų vienai akcijai. 2015 m. rugsėjo 24 d. įvykusiame AB LESTO neeiliniame visuotiniame



akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas skirti AB LESTO akcininkams po 0,0360 EUR dividendų už šešių mėn. laikotarpį, pasibaigusį 2015 m. birželio 30 d.

26 Finansinės rizikos valdymas Kredito rizika

Finansinis turtas ir gautinos sumos iš patronuojančios įmonės „Lietuvos energija“, UAB sudaro 45 proc. viso finansinio turto (7, 9 ir 28 pastabos). Kitos gautinos sumos pasiskirsčiusios tarp daugelio pirkėjų, todėl reikšmingos koncentracijos nėra. Kredito rizika ar rizika, kad sandorio šalis neįvykdys savo įsipareigojimų, yra kontroliuojamos naudojant kreditavimo sąlygas ir priežiūros procedūras. Grupė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto balansinė vertė. Todėl vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi hipotekinių paskolų, paskolų, prekybos ir kitų gautinų sumų ir pinigų banke sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitoje sudarymo dieną. Dėl Grupės ir Bendrovės veiklos specifikos užstatas iš pirkėjų nėra reikalaujamas. Pagal nuostatas Bendrovė ir Grupė laisvas lėšas gali investuoti tik į mažai rizikingus, trumpalaikius (kurių likęs terminas iki išpirkimo ne ilgesnis negu 549 kalendorinės dienos) pinigų rinkos ir skolos vertybinių popierių instrumentus, t. y. terminuotus indėlius, obligacijas, Vyriausybės vertybinius popierius, patikimų finansinių institucijų ar ūkio subjektų, turinčių ne žemesnį nei A- pagal Fitch Ratings agentūrą (arba kitų reitingo agentūrų atitikmenį) ilgalaikio skolinimosi kredito reitingą. Išimtiniais atvejais piniginiai ištekliai gali būti laikomi ir kitose finansinėse institucijos, kurios turi Lietuvos banko išduotą licenciją, kuri suteikia teisę teikti finansines paslaugas. Tokių finansinių institucijų sąskaitose Bendrovė gali laikyti nedidesnę sumą nei ta, kuri yra garantuojama pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Prioritetinis investavimo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas. 2015 m. gruodžio 31 d. maksimali Grupės ir Bendrovės kredito rizika yra lygi 110.936 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 75.667 tūkst. eurų ir 66.068 tūkst. eurų), kaip pateikta šios pastabos dalyje „Finansinės priemonės pagal grupes“. Palūkanų normos rizika

Visos Grupės ir Bendrovės paskolos yra su kintama palūkanų norma, kuri yra susijusi su EURIBOR bei VILIBOR (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir sukuria palūkanų normos riziką. Grupė ir Bendrovė nesudarė išvestinių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką. Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams, visus kintamuosius laikant pastoviais (keičiant palūkanų normą). Grupės ir Bendrovės nuosavybei įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

Grupė Bendrovė

Padidėjimas/ sumažėjimas procentiniais punktais

Įtaka pelnui prieš mokesčius

Padidėjimas/ sumažėjimas procentiniais punktais

Įtaka pelnui prieš mokesčius

2015 m.

EUR 0,01 -22 0,01 -22

EUR -0,01 22 -0,01 22

2014 m.

EUR 0,01 -19 0,01 -19

EUR -0,01 19 -0,01 19

LTL 0,02 -3 0,02 -3

LTL -0,02 3 -0,02 3

Užsienio valiutos rizika

Visas Grupės ir Bendrovės piniginis turtas ir įsipareigojimai yra išreikšti eurais, todėl užsienio valiutos rizikos iš esmės nėra. Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamo kiekio kredito linijų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,53 ir 0,51 (2014 m. gruodžio 31 d. – 0,34 ir 0,33). Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,53 ir 0,51 (2014 m. gruodžio 31 d. – 0,30 ir 0,29). 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo jų trumpalaikį turtą 95.352 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 150.038 tūkst. eurų ir 160.177 tūkst. eurų). Grupės ir Bendrovės pinigų srautai iš veiklos buvo teigiami ir 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais sudarė atitinkamai 119.567 tūkst. eurų ir 106.924 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 106.894 tūkst. eurų ir 101.544 tūkst. eurų). Per 2015 metus Grupė ir Bendrovė grąžino 116.912 tūkst. eurų paskolų (2014 m. – 16.175 tūkst. eurų), papildomai gavo 133.500 tūkst. eurų paskolų (2014 m. – 67.652 tūkst. eurų). Bendrovės vadovybės vertinimu pinigų srautai generuojami iš pagrindinės veiklos bus pakankami trumpalaikiams įsipareigojimams padengti.



Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus.

Grupė Mažiau nei 3

mėnesiai Nuo 3 iki 12

mėnesių Nuo 1 iki 5 metų Iš viso

Paskolos 35.624 67.877 149.443 252.944 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 79.109 - 51 79.160

2015 m. gruodžio 31 d. 114.733 67.877 149.494 332.104

Paskolos 21.256 102.612 101.400 225.268 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 78.092 - 107 78.199

2014 m. gruodžio 31 d. 99.348 102.612 101.507 303.467

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus.

Bendrovė Mažiau nei 3

mėnesiai Nuo 3 iki 12

mėnesių Nuo 1 iki 5 metų Iš viso

Paskolos 35.624 67.877 149.443 252.944

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 79.109 - 51 79.160

2015 m. gruodžio 31 d. 114.733 67.877 149.494 332.104

Paskolos 21.256 102.612 101.400 225.268

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 78.180 - 107 78.287

2014 m. gruodžio 31 d. 99.436 102.612 101.507 303.555

Tikroji vertė

Grupės ir Bendrovės pagrindinis finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos. Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra ne mažesnė už sumą, mokėtiną pareikalavus, diskontuotą nuo pirmos dienos, kurią gali būti pareikalauta ją sumokėti. Siekiant, kad būtų nuosekliai ir palyginamai nustatoma tikroji vertė ir atskleidžiama susijusi informacija, nustatoma tikrosios vertės hierarchija, kurią taikant duomenys, naudojami pagal vertinimo metodikas tikrajai vertei nustatyti, skirstomi į tris lygius. Pirmas vertinimo lygis (pats tiksliausias) - tokio paties turto arba tokių pačių įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviose rinkose, į kurią ūkio subjektas gali patekti vertinimo dieną. Antras vertinimo lygis – tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi turto arba įsipareigojimo duomenys, išskyrus pirmam lygiui priskiriamas kotiruojamas kainas. Trečias vertinimo lygis – nestebimi turto arba įsipareigojimo duomenys. Grupės ir Bendrovės finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei, išskyrus hipotekines paskolas, kaip aprašyta 7 pastaboje. Paskolų tikroji vertė buvo apskaičiuota diskontuojant tikėtinus ateities pinigų srautus pagal vyraujančias palūkanų normas. Paskolų ir kito finansinio turto tikroji vertė buvo skaičiuojama remiantis rinkos palūkanų norma. Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti Grupėje ir Bendrovėje naudojami tokie metodai ir prielaidos: a) Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų ir trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai

vertei. b) Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma

tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei. Finansinės priemonės pagal grupes

GRUPĖ Paskolos ir

gautinos sumos Galimo pardavimo finansinis turtas

Iš viso


Kitas ilgalaikis finansinis turtas (7 pastaba) 419 10.214 10.633

Prekybos ir kitos gautinos sumos (9 pastaba) 76.133 - 76.133

Sukauptos pajamos (10 pastaba) 5.143 - 5.143

Pinigai ir pinigų ekvivalentai 19.027 - 19.027

Iš viso: 100.722 10.214 110.936


Kitas ilgalaikis finansinis turtas (7 pastaba) 1.463 - 1.463

Prekybos ir kitos gautinos sumos (9 pastaba) 57.790 - 57.790

Sukauptos pajamos (10 pastaba) 6.013 - 6.013

Pinigai ir pinigų ekvivalentai 10.401 - 10.401

Iš viso: 75.667 - 75.667



GRUPĖ Kiti finansiniai

įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina

Įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelną

(nuostolius) Iš viso


Finansinės skolos 246.980 - 246.980

Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 79.109 - 79.109

Kiti įsipareigojimai 51 - 51

Iš viso: 326.140 - 326.140





Iš viso: 300.277 - 300.277

BENDROVĖ Paskolos ir gautinos sumos Galimo pardavimo finansinis turtas

Iš viso


Kitas ilgalaikis finansinis turtas (7 pastaba) 419 10.214 10.214

Prekybos ir kitos gautinos sumos (9 pastaba) 76.133 76.133

Sukauptos pajamos (10 pastaba) 5.143 5.143

Pinigai ir pinigų ekvivalentai 19.027 19.027

Iš viso: 100.722 10.214 110.936


Kitas ilgalaikis finansinis turtas (7 pastaba) 480 480

Prekybos ir kitos gautinos sumos (9 pastaba) 55.466 55.466

Sukauptos pajamos (10 pastaba) 6.013 6.013

Pinigai ir pinigų ekvivalentai 4.109 4.109

Iš viso: 66.068 66.068

Kiti finansiniai

įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina

Įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte per pelną

(nuostolius) Iš viso





Iš viso: 326.140 - 326.140





Iš viso: 302.827 - 302.827

27 Nebalansiniai įsipareigojimai Elektros energetikos objektų išpirkimas

2015 m. Bendrovė vykdo sodininkų bendrijų lėšomis įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų (elektros tinklų) supaprastintomis sąlygomis išpirkimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarime Nr. 1257 „ Dėl mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkų lėšomis įrengtų elektros perdavimo ir skirstymo linijų, transformatorių pastočių, elektros skydinių ir kitų elektros perdavimui ir skirstymui skirtų įrenginių išpirkimo iš bendrijos terminų nustatymo“ nustatytais terminais, t. y. iki 2011 m. liepos 1 d. Per 2015 m. išpirkta 4 vnt. 26 tūkst. eurų vertės bendrųjų elektros tinklų (2014 m. – 6 vnt. 67 tūkst. EUR vertės). Nuo išpirkimo proceso pradžios iki 2015 m. gruodžio 31 d. išpirkta 944 vnt. 3.459 tūkst. eurų vertės sodininkų bendrijų bendrųjų elektros tinklų. 2015 m. gruodžio 31 d. liko pateiktų 10 prašymų išpirkti turtą lengvatinėmis sąlygomis už 29 tūkst. eurų. Kapitalinių investicijų įsipareigojimai

2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kapitalinių investicijų įsipareigojimai, prisiimti pagal sudarytas sutartis finansinių ataskaitų sudarymo datą, tačiau neapskaityti finansinėse ataskaitose sudarė 9.732 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 8.179 tūkst. eurų). Mokesčių patikrinimai

Mokesčių inspekcija gali bet kuriuo metu per 5 iš eilės einančius metus po ataskaitinių mokestinių metų patikrinti apskaitos registrus ir apskaitos įrašus bei apskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Vadovybei nežinomos jokios aplinkybės, dėl kurių galėtų iškilti potencialus reikšmingas įsipareigojimas šiuo atžvilgiu.



Teisminiai ginčai

2014 m. lapkričio ir 2015 m. sausio mėn. AB LESTO kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) atitinkamus sprendimus ir prašydama įpareigoti Komisiją pašalinti padarytus pažeidimus bei nustatant AB LESTO viršutines skirstymo vidutinės ir žemos įtampos tinklais paslaugų kainų ribas kitam laikotarpiui, į ribų skaičiavimams naudojamą pajamų lygį įtraukti:

- už 2015 metus susidariusį skirtumą dėl Komisijos netinkamai pritaikyto WACC dydžio – 7,78 mln. Eur; - už 2015 metus susidariusį skirtumą dėl Komisijos netinkamai pritaikytų teisės aktų reikalavimų, nustatančių AB LESTO leistiną investicijų grąžą – 4,64 mln. Eur; - dėl Komisijos patikrinimo metu nustatytų nepagrįstų sąnaudų, kurias AB LESTO laiko neatsiejamomis reguliuojamos veiklos sąnaudomis – 16,46 mln. Eur;

Taip pat LESTO kreipėsi prašydama įpareigoti Komisiją pašalinti padarytus pažeidimus, kuriais buvo: - sumažintos AB LESTO elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos pajamos 2015 metams 862,78 tūkst. Eur suma; - sumažintos AB LESTO elektros energijos įsigijimo sąnaudos 2015 metams 311,63 tūkst. Eur suma.

Bendrovės nesutinka su tuo, kaip Komisija, priimdama sprendimus, aiškino ir taikė galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Dėl minėtų priežasčių, Bendrovės vertinimu, 2015 m. kainų ribos buvo apskaičiuotos nepagrįstai sumažinant pajamas 30,04 mln. Eur. Bendrovei palankaus teismo sprendimo atveju, minėtos sumos būtų įtrauktos į ateinančių metų tarifą, tokiu būdu padidėtų Bendrovės pajamos ir pelnas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio ir 2016 m. sausio mėn. bylas išnagrinėjo iš esmės ir priėmė sprendimus visiškai atmesti skundų reikalavimus. Bendrovė, nesutikdama su teismo sprendimais, pateikė apeliacinius skundus. 2015 m. vasario mėn. Bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydama panaikinti Komisijos nutarimą dėl AB LESTO skirstymo paslaugų vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2016-2020 metams nustatymo ir nurodydama, kad dėl Komisijos netinkamai pritaikytų teisės aktų reikalavimų, nustatančių AB LESTO leistiną investicijų grąžą ir būtinąsias reguliuojamos veiklos sąnaudas į 2016 m. kainų ribų skaičiavimams naudojamą pajamų lygį nebuvo įtraukta 11,93 mln. Eur.

Per laikotarpį nuo skundo pateikimo teismui, Komisija iš esmės pakeitė teisinę reguliacinę aplinką, kuri turi tiesioginę įtaką Pareiškėjo pozicijai šioje byloje ir skunde keliamiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad ši pasikeitusi teisinė reguliacinė aplinka (įskaitant ir skundžiamą nutarimą) tokių teisinių ir finansinių pasekmių, kurios yra išdėstytos Bendrovės skunde, Bendrovei nebesukelia, Bendrovė 2016-02-20 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl skundo atsisakymo. 2015 m. liepos mėn. Bendrovė pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos nutarimą dėl AB LESTO reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo, kuriuo buvo konstatuotas LESTO padarytas licencijuojamos veiklos pažeidimas – t. y., AB LESTO reguliuojamoms skirstymo ir visuomeninio tiekimo veikloms nepagrįstai priskyrė daugiau sąnaudų nei faktiškai galėjo būti priskirta – bei pripažinti paskirtą 300 tūkst. Eur sankciją nepagrįsta.-

Bylos nagrinėjimas šiuo metu sustabdytas, kol bus priimtas sprendimas administracinėje byloje, kurioje Bendrovė ginčija Komisijos patikrinimo rezultatus. Atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, Bendrovė finansinėse ataskaitose apskaitė minėtą baudą, pripažindama sąnaudas ir įsipareigojimą.

Teisminis ginčas su UAB „Vilniaus energija“

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 9,284 mln. Eur nuostolių priteisimo iš AB LESTO.

Ieškovas teigia patyręs 9,284 mln. Eur nuostolių dėl to, kad AB LESTO 2014 metais, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-11-20 nutarimu Nr.1051 ir su Ieškovu sudarytos elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties nuostatomis, supirkdavo tik techninio minimumo režimu Ieškovui priklausančiose termofikacinėse elektrinėse pagamintą RGA (remtinos gamybos apimties) elektros energijos kiekį. Ieškovo teigimu, teisės aktuose yra nustatyta pareiga bendrovei AB LESTO išpirkti maksimalų kiekį, kurios AB LESTO neįvykdė.

Ieškiniu prašoma pripažinti 2013 m. gruodžio 30 d. elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 80000/232945/753, sudarytos tarp Ieškovo ir Atsakovo nuostatas negaliojančiomis ab initio, įpareigoti Atsakovą per 2014 m. supirkti iš Ieškovo maksimalų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-11-20 nutarimu Nr. 1051 Ieškovo termofikacinei elektrinei Nr. 2 ir Ieškovo termofikacinei elektrinei Nr. 3 nustatytą remtinos gamybos apimtį, priteisti iš Atsakovo 9,284 mln. Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už Ieškovo naudai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bendrovė nesutinka su Ieškovo pozicija, jog Atsakovas privalo supirkti visą TEC2 ir TEC3 pagamintą remtinos gamybos apimties elektros energijos kiekį, kadangi VIAP teikimo aprašas ir kiti galiojantys teisės aktai nenustato pareigos Atsakovui supirkti visą Ieškovo TEC2 ir TEC3 pagamintą elektros energiją. Įvertinus tai, jog nagrinėjant bylą Ieškovas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėto nutarimo atskirų nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau teismas šio prašymo netenkino, o AB LESTO ginčijamas sutarčių nuostatas sudarė, vadovaudamasi minėto nutarimo nuostatomis, tikėtina, jog teismas atmes Ieškovo reikalavimus. Bendrovės vertinimu ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl finansinėse ataskaitose šis reikalavimas nėra apskaitytas. Byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.

28 Susijusių šalių sandoriai Bendrovės susijusios šalys 2015 m. ir 2014 m. buvo:

• „Lietuvos energija“, UAB (pagrindinis Bendrovės akcininkas) ir jos dukterinės bei asocijuotosios įmonės; • Bendrovės dukterinės įmonės; • Bendrovės asocijuotos įmonės;



• Bendrovės vadovai, taip pat jų vadovaujamos įmonės ar įmonės, kuriose vadovybė turi kontrolę ar reikšmingą įtaką; • visos valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami tik tada, kai jie yra

reikšmingi).

Prekių ir paslaugų pirkimai ir pardavimai:

2015 m. sausio – gruodžio mėn. Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Pardavimai

Susijusios šalys

Mokėtinos sumos ir

sukauptos sąnaudos

Gautinos sumos ir pajamos, už kurias

dar neišrašytos sąskaitos

Pirkimai Prekės ir paslaugos

Dukterinių ir asocijuotų įmonių pardavimas

Patronuojanti įmonė "Lietuvos energija", UAB 144 34.682 703 418 58.982

Asocijuotos įmonės 1.832 - 5.884 308 -

„Lietuvos energija“, UAB grupės įmones 10.999 122 158.293 5.863 -

Litgrid AB grupės įmonės 25.300 4.573 162.706 6.980 -

Iš viso: 38.275 39.377 327.586 13.569 58.982

2015 m. sausio – gruodžio mėn. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Pardavimai

Susijusios šalys

Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos





Patronuojanti įmonė "Lietuvos energija", UAB 144 34.682 660 326 58.982

Dukterinės įmonės - - 5.665 244 -

Asocijuotos įmonės 1.832 - 10.561 - -

„Lietuvos energija“, UAB grupės įmones 10.999 122 157.270 887 -


Iš viso: 38.275 39.377 336.860 7.064 58.982

„Lietuvos energija“, UAB gautina suma susidarė dėl įsiskolinimo už įsigytas UAB „Elektros tinklo paslaugos“ ir NT Valdos UAB akcijas (30 pastaba). Gautiną sumą sudaro galimo pardavimo finansinis turtas-10.214 tūkst. Eur (7 pastaba)ir trumpalaikė dalis- 24 428 tūkst. Eur.

Iki 2015 m. kovo 31 d. sandoriai su UAB „Elektros tinklo paslaugos“ rodomi prie Bendrovės dukterinių įmonių, nuo 2015 m. balandžio 01 d. prie „Lietuvos energija“, UAB grupės įmonių. Iki 2015 m. balandžio 30 d. sandoriai su NT Valdos, UAB rodomi prie Bendrovės dukterinių įmonių, nuo 2015 m. gegužės 01 d. prie „Lietuvos energija“, UAB grupės įmonių.

Bendrovė iš dukterinių ir asocijuotų įmonių perka paslaugas, susijusias su turto nuoma, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo, apskaitos ir personalo administravimo paslaugas, taip pat elektros įrenginių statybos, rekonstravimo ir techninės priežiūros darbus. Pagrindinę dalį pirkimų iš „Lietuvos energija“, UAB grupės įmonių sudaro elektros energijos pirkimai. Litgrid AB grupės įmonės teikia elektros energijos perdavimo paslaugas, bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP).

2014 m. sausio – gruodžio mėn. Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys


Gautinos sumos ir pajamos, už kurias dar neišrašytos sąskaitos



Patronuojanti įmonė "Lietuvos energija", UAB

- 27 13 352 5.527

Asocijuotos įmonės 1.616 76 8.106 729 -

„Lietuvos energija“, UAB grupės įmones 3.532 266 150.671 4.045 -


Iš viso: 35.425 4.426 371.452 12.009 5.527

2014 m. sausio – gruodžio mėn. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Pardavimai

Susijusios šalys






Patronuojanti įmonė "Lietuvos energija", UAB

- - 12 34 5.527

Dukterinės įmonės 5.970 97 23.082 836 -

Asocijuotos įmonės 1.534 - 7.659 - -

„Lietuvos energija“, UAB grupės įmones 3.401 62 150.009 496 -

Litgrid AB grupės įmonės 30.241 2.820 212.579 754 -

Iš viso: 41.146 2.979 393.341 2.120 5.527



Iš susijusių šalių gautinų sumų senaties analizė 2015 m. gruodžio 31 d.:

Gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas nėra

praėjęs bei kurioms neapskaitytas vertės

sumažėjimas

Gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas jau praėjęs, tačiau kurioms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas

Iš viso mažiau nei 30 dienų

30 – 60 dienų

60 – 90 dienų

90 – 120 dienų

daugiau nei 120 dienų

Grupė / Bendrovė 39.292 17 - - 68 - 39.377

Iš susijusių šalių gautinų sumų senaties analizė 2014 m. gruodžio 31 d.:

Gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas nėra

praėjęs bei kurioms neapskaitytas vertės

sumažėjimas

Gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas jau praėjęs, tačiau kurioms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas

Iš viso mažiau nei 30 dienų

30 – 60 dienų

60 – 90 dienų

90 – 120 dienų

daugiau nei 120 dienų

Bendrovė 2.979 - - - - - 2.979

Grupė 4.230 - 195 - - - 4.425

Išmokos vadovybei

Grupė / Bendrovė 2015 m. 2014 m.

Atlyginimai ir kitos trumpalaikės išmokos vadovams 550 498 t. sk. išeitinės išmokos 74 - Vadovų skaičius 6 7 Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei jų pavaduotojai, vyr. finansininkas. Vyr. finansininkas traukiamas iki 2014 m. lapkričio 30 d. Nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Bendrovės apskaitą tvarko UAB Verslo aptarnavimo centras.

29 Kapitalo rizikos valdymas Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 28,97 tūkst. Eur, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis nei 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė įvykdė šiuos reikalavimus. Finansuodama savo veiklą Grupė ir Bendrovė laikosi optimalios kapitalo struktūros valdymo politikos, siekdamos, kad nuosavybės rodiklis (nuosavo kapitalo ir turto santykis) viršytų 40 proc. Kapitalo valdymo tikslais Grupės ir Bendrovės vadovybė kapitalu laiko Grupės ir Bendrovės nuosavą kapitalą.

Grupė Bendrovė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.

Nuosavas kapitalas 433.247 391.734 433.075 394.120

Turtas 881 675 852.377 881.503 816.251

Nuosavybės rodiklis (nuosavo kapitalo ir turto santykis)

49% 46% 49% 48%

30 Investicijos

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais laikotarpiais investicijos į dukterines įmones Bendrovėje buvo:

Bendrovė 2015 12 31 2014 12 31

UAB „Elektros tinklo paslaugos“ - 6.873

NT Valdos, UAB - 52.109

Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai - 58.982

2015 m. kovo 31 d. Bendrovė už 7.695 tūkst. Eur pardavė „Lietuvos energija“ UAB 18.904.252 (aštuoniolika milijonų devynis šimtus keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt dvi) UAB „Elektros tinklo paslaugos“ akcijas. Iš akcijų pardavimo sandorio Bendrovė gavo 822 tūkst. Eur pelną, kurį apskaitė bendrųjų pajamų ataskaitoje „Pajamų“ straipsnyje. 2015 m. balandžio 27 d. Bendrovė pardavė „Lietuvos energija“ UAB 1.692.666 (vieną milijoną šešis šimtus devyniasdešimt du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešias) NT Valdos, UAB akcijas. Bazinė šių akcijų pardavimo kaina yra 41.176 tūkst. Eur, Bazinės pardavimo kainos priedas - 11.120 tūkst. Eur. Bendrovė akcijų pardavimo sandorio rezultatą - 898 tūkst. Eur nuostolį - apskaitė Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje „Kitos sąnaudos“ straipsnyje. Rezultatą sudaro nediskontuotas 188 tūkst. Eur pelnas iš akcijų pardavimo ir 1.086 tūkst. Eur nuostolis iš pardavimo kainos priedo, gautino iki 2019 m. kovo 31 d. dabartinės vertės nustatymo.



Po šių sandorių 2015 m gruodžio 31 d. Bendrovė dukterinių įmonių neturi.

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais laikotarpiais Bendrovėje investicijų į dukterines įmones judėjimas buvo:

Bendrovė 2015 m. 2014 m.

Apskaitinė vertė sausio 1 d. 58.982 58.982

Dukterinių įmonių pardavimas ( 58.982) -

Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai - 58.982

Pelnas iš dukterinių įmonių pardavimo apskaitytas Grupės bendrųjų pajamų ataskaitoje pajamų straipsnyje, o parduoto turto bei įsipareigojimų balansinės vertės sudarė:

Perleistas grynasis turtas Tarpusavio sandoriai,

kurie būtų eliminuojami konsoliduojant

Perleistas grynasis turtas konsoliduotose ataskaitose

Ilgalaikis nematerialusis turtas 28 - 28 Ilgalaikis materialusis turtas 40.074 - 40.074 Investicinis turtas 44.812 - 44.812 Atidėtojo pelno mokesčio turtas 73 - 73 Ilgalaikės gautinos sumos 1.219 - 1.219 Atsargos 1.441 - 1.441 Ilgalaikis turtas skirtas parduoti 40 - 40 Trumpalaikės gautinos sumos 6.924 3.980 2.712 Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai 7.721 - 7.721 Ilgalaikiai įsipareigojimai (104) - (104) Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas (1.006) - (1.006) Pelno mokesčio įsipareigojimai (102) - (102) Trumpalaikės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai

(7.086) (3.980) (2.874)

Grynojo turto vertė 94.034 - 94.034

Nurašoma nekontroliuojanti dalis (37.837)

Pardavimo kaina 58.905

Dukterinės įmonės pardavimo pelnas 2.784

2014 m. kovo 31 d. Bendrovė ir „Lietuvos energija“, UAB sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Šia akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Bendrovė už 5.526 tūkst. Eur perleido „Lietuvos energija“, UAB nuosavybės teise priklausančias asocijuotosios įmonės UAB Duomenų logistikos centras akcijas, kurios sudaro 24,94 proc. UAB Duomenų logistikos centras įstatinio kapitalo.

2014 m. liepos 21 d. Bendrovė kartu su „Lietuvos energija“, UAB, „Lietuvos energijos gamyba“, AB, UAB LITGAS ir UAB Technologijų ir inovacijų centras pasirašė įmonės UAB Verslo aptarnavimo centras, kurios vienas pagrindinių veiklos tikslų – viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo, apskaitos ir personalo administravimo paslaugų teikimas akcininkams – steigimo sutartį. Sutelkiant aptarnavimo funkcijas vienoje bendrovėje, į UAB Verslo aptarnavimo centras komandą suburti visi šių sričių specialistai iš „Lietuvos energija“, UAB grupės įmonių. 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 15 proc. UAB Verslo aptarnavimo centras akcijų.

UAB Verslo aptarnavimo centras akcininkai, turintys 5 (penkis) ir daugiau procentų akcijų, teikia po 1 (vieną) kandidatą į Bendrovės valdybą, o visi kiti akcininkai, turintys mažiau nei 5 (penkis) procentus akcijų – 1 (vieną) kandidatą bendrai. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas. Kadangi Grupė turi reikšmingą įtaką įmonės valdyme, priimant sprendimus, UAB Verslo aptarnavimo centras laikoma asocijuota įmone.

2014 m. liepos 10 d. UAB Technologijų ir inovacijų centro įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 2.896 Eur iki 5.792 tūkst. Eur. Didinant UAB Technologijų ir inovacijų centro įstatinį kapitalą, AB LESTO piniginiu įnašu apmokėjo 4.442.222 vienetus naujai išleistų paprastųjų vardinių akcijų. Po UAB Technologijų ir inovacijų centro įstatinio kapitalo padidinimo Bendrovės turimų akcijų skaičius nuo 20 proc. padidėjo iki 22,22 proc. visų UAB Technologijų ir inovacijų centro akcijų. 2014 m. gruodžio 19 d. UAB Technologijų ir inovacijų centro įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 6.430 tūkst. Eur, papildomai išleidžiant 2.200.525 paprastąsias akcijas. Po UAB Technologijų ir inovacijų centras įstatinio kapitalo padidinimo, Bendrovės turimų akcijų skaičius nuo 22,22 proc., sumažėjo iki 20,02 proc., visų UAB Technologijų ir inovacijų centras akcijų. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31. pasibaigusiais laikotarpiais investicijų į asocijuotas įmones judėjimas buvo:



Grupė Bendrovė

2015.01.01-12.31 Grupė Bendrovė

2014.01.01-12.31 2015.01.01-12.31 2014.01.01-12.31

Apskaitinė vertė sausio 1 d. 1.446 1.374 5.645 5.527 Asocijuotų įmonių įsigijimas - - 1.373 1.373

Asocijuotų įmonių pardavimas - - (5.682) (5.526)

Pelnas (nuostoliai) iš investicijų į asocijuotas įmones

100 - 110 -

Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai 1.546 1.374 1.446 1.374

Asocijuotų įmonių apibendrintos finansinės padėties ir bendrųjų pajamų už 2015 m. ir 2014 m. ataskaitos pateikiamos žemiau:

Apibendrinta UAB Technologijų ir inovacijų centas UAB Verslo aptarnavimo centras

finansinės padėties ataskaita 2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.

Trumpalaikis turtas ir įsipareigojimai Pinigai ir pinigų ekvivalentai 862 9 379 294

Kitas trumpalaikis turtas 3.536 2.813 688 225

Iš viso trumpalaikio turto 4.398 2.822 1.067 519

Finansiniai įsipareigojimai - (221) - -

Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (2.912) (3.380) (647) (151)

Iš viso trumpalaikių įsipareigojimų (2.912) (3.601) (647) (151)

Ilgalaikis turtas ir įsipareigojimai -

Ilgalaikis turtas 4.947 6.522 1 -

Kitas ilgalaikis turtas 292 - 34 -Iš viso ilgalaikio turto 5.239 6.522 35 -

Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai (39) (12) - -

Iš viso ilgalaikių įsipareigojimų (39) (12) - -

Grynasis turtas 6.686 5.731 455 368


bendrųjų pajamų ataskaita 2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.

Pajamos 14.363 13.312 3.825 330

Nusidėvėjimas ir amortizacija (2.328) (2.028) - -

Palūkanų sąnaudos (10) (3) - -

Pelnas prieš apmokestinimą 531 609 43 (180)

Pelno mokesčio pajamos/(sąnaudos) (74) (105) 12 -

Pelnas po apmokestinimo 457 504 55 (180)

Kitos bendrosios pajamos - - - -Iš viso bendrųjų pajamų 457 504 55 (180)

Iš asocijuotos įmonės gauti dividendai - - - -


finansinė informacija 2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m.

Grynasis turtas laikotarpio pradžioje sausio 1d 5.731 (725) 368 - Įstatinio kapitalo formavimas/išformavimas, rezervų pokyčiai 498 5.952 32 548

Laikotarpio pelnas/(nuostolis) 457 504 55 (180)

Grynasis turtas laikotarpio pabaigoje gruodžio 31 d. 6.686 5.731 455 368 Valdoma dalis 20,014 % 20,02 % 15 % 15 % Investicija į asocijuotą įmonę 1.486 1.395 59 51

Balansinė vertė 1.486 1.395 59 51

31 Įvykiai po finansinės padėties ataskaitos sudarymo datos Nuo 2016 m. sausio 1 d. Bendrovės klientų aptarnavimo funkcijos (klientų aptarnavimo kanalų veiklos valdymą ir vystymą, klientų kreipinių valdymą, sąskaitybą ir įmokų surinkimą, įsiskolinimų valdymą, pranešimų klientams siuntimą, sutarčių parengimą ir administravimą, kitų palaikomųjų klientų aptarnavimo funkcijų vykdymą) iškeltos į UAB Verslo aptarnavimo centrą.

*********

2015 AB LESTO GRUP S KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

Energetikos moni grup www.le.lt

AB LESTO GRUP S KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS Už 2015 metus

45 Energetikos moni grup www.le.lt

TURINYS METINIS PRANEŠIMAS

Pagrindiniai veiklos ir finansiniai rodikliai už ataskaitin laikotarp 47

Generalinio direktoriaus kreipimasis Bendrov s akcininkus 48

Bendrovei reikšmingiausi ataskaitinio laikotarpio vykiai 49

Finansini ir veiklos rodikli analiz 51

Veiksniai, turintys poveik Bendrov s finansiniams rodikliams 57

Informacija apie Bendrov s statin kapital ir vertybinius popierius 65

Klient aptarnavimas, aptarnavimo vertinimas 70

Bendrov s socialin atsakomyb 72

Bendrov ir Bendrov s valdymo organai 76

Esminiai vykiai Bendrov s veikloje 90

Priedai 94



Esmin informacija Vykdant valstyb s valdomos energetikos moni grup s „Lietuvos energijaį vert s grandin s išgryninimo program ,

sujungimo b du reorganizuotos AB LESTO ir akcin bendrov „Lietuvos dujosį 2015 m. gruodžio 31 d. baig savo veikl

kaip juridiniai asmenys.

Bendrovi akcininkams pritarus, steigtas naujas juridinis asmuo – AB „Energijos skirstymo operatoriusį (toliau – ESO) –

kuris per m AB LESTO ir akcin s bendrov s „Lietuvos dujosį turt , teises ir pareigas, skaitant sipareigojimus, kylančius

iš bendrovi sudaryt sutarči , ir nuo 2016 m. sausio 1 d. prad jo veikl .

Ataskaitinis laikotarpis, už kur parengta ataskaita Ataskaita parengta už 2015 m. sausio – gruodžio m nesius.

Informacija apie tai, kur ir kada galima susipažinti su ataskaita bei dokumentais, kuriais buvo naudotasi rengiant pranešimą, bei visuomen s informavimo priemon s, kuriose skelbiami bendrov s vieši pranešimai Su ataskaita bei dokumentais, kuriais naudojantis ji buvo parengta, galima susipažinti darbo dienomis pirmadieniais –

ketvirtadieniais 7.30–16.30 val., penktadieniais 7.30–15.15 val. AB „Energijos skirstymo operatoriusį buvein je,

Korporatyvin s komunikacijos skyriuje (Aguon g. 24, Vilnius, 535 kab.). Ataskaita taip pat pateikiama ESO tinklalapyje

www.eso.lt ir Vertybini popieri biržos AB „Nasdaq Vilniusį tinklalapyje www.nasdaqbaltic.com.

Vieši pranešimai, kuriuos AB LESTO privalo skelbti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teis s aktus, skelbiami

vertybini popieri biržos AB „Nasdaq Vilniusį tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com) bei Bendrov s tinklalapyje (www.lesto.lt iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir www.eso.lt nuo 2016 m. sausio 1 d.).

Asmenys, atsakingi už ataskaitoje pateiktą informaciją

Pareigos Vardas, Pavard Telefono Nr.

ESO Generalinis direktorius Liudas Liutkevičius (8 5) 277 7524

ESO Finans ir administravimo tarnybos direktorius Augustas Drag nas (8 5) 277 7524

ESO Finans departamento direktorius Art ras Paipolas (8 5) 277 7524

Konsoliduotoji AB LESTO (toliau tekste – LESTO, Bendrov ) ir jos dukterini moni (toliau tekste Bendrov ir jos dukterin s

mon s – LESTO grup ) ataskaita yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybini popieri statymu, Lietuvos

banko valdybos 2016 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 03-22 patvirtintomis Periodin s ir papildomos informacijos rengimo ir

pateikimo taisykl mis, kitais galiojančiais statymais ir teis s aktais.

Ataskaitos pasirašymo diena Ataskaita parengta ir pasirašyta 2016 m. kovo 4 d.



PAGRINDINIAI VEIKLOS IR FINANSINIAI RODIKLIAI UŽ ATASKAITIN LAIKOTARP

AB LESTO esminiai veiklos rodikliai

2014 m. 2015 m. Pokytis +/- %

Veiklos rodikliai Paskirstyta elektros energijos vartotojams vidutin s ir žemos tampos tinklais

TWh 8,39 8,53 0,14 1,6

Visuomeninis ir garantinis tiekimas TWh 3,22 3,12 -0,10 -3,1

Elektros energijos tiekimo kokyb s rodikliai SAIDI, min. (su „force majeureį) min. 144,04 106,53 -37,51 SAIFI, vnt. (su „force majeureį) vnt. 1,29 1,06 -0,23

AB LESTO esminiai finansiniai rodikliai

2014 m. 2015 m. Pokytis +/- %

Pajamos t kst. EUR 650.710 581.783 -68.927 -10,6 Elektros, kuro, ir susijusi paslaug pirkim s naudos t kst. EUR 438.851 373.848 -65.003 -14,8 Veiklos s naudos (1) t kst. EUR 82.971 83.105 134 0,2 EBITDA (2) t kst. EUR 128.889 124.830 -4.059 -3,1 EBITDA marža (3) % 19,81 21,46 Grynasis pelnas (nuostolis) t kst. EUR (164.601) 72.547 237.148 144,1

Visas turtas t kst. EUR 816.251 881.503 65.252 8,0 Nuosavas kapitalas t kst. EUR 394.120 433.075 38.955 9,9 Finansin s skolos t kst. EUR 222.078 246.980 24.902 11,2 Finansin s skolos gryn ja verte (4) t kst. EUR 217.969 227.953 9.984 4,6 Nuosavyb s pelningumas (ROE) (5) % -24,63 17,54 Nuosavo kapitalo lygis (6) % 48,28 49,13 Finansin s skolos gryn ja verte / EBITDA 12 m nesi % 169,11 182,61 Finansin s skolos gryn ja verte / Nuosavyb s santykis % 55,31 52,64

(1) Veiklos s naudos (OPEX) = veiklos s naudos, išskyrus elektros energijos ir susijusi paslaug pirkim s naudas, nusid v jimo ir amortizacijos bei vert s sumaž jimo ir ilgalaikio materialaus turto nurašym s naudas; (2) EBITDA (pelnas prieš finansin s veiklos rezultat , mokesčius, nusid v jim ir amortizacij ) = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinim + finansin s veiklos s naudos - finansin s veiklos pajamos - gauti dividendai + nusid v jimo ir amortizacijos s naudos + vert s sumaž jimo s naudos + ilgalaikio materialaus turto nurašymai; (3) EBITDA marža = EBITDA / Pajamos; (4) Finansin s skolos gryn ja verte = finansin s skolos - pinigai ir pinig ekvivalentai - trumpalaik s investicijos ir terminuoti ind liai – ilgalaikio kito finansinio turto dalis, kuri sudaro investicijos skolos vertybinius popierius; (5) Nuosavyb s pelningumas (ROE) = ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostolis) ⁄ [(ataskaitinio laikotarpio pradžios nuosavas kapitalas + ataskaitinio laikotarpio pabaigos nuosavas kapitalas) / 2]; (6) Nuosavyb s kapitalo lygis = nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje/visas turtas laikotarpio pabaigoje.



GENERALINIO DIREKTORIAUS KREIPIMASIS BENDROV S AKCININKUS

Gerbiamieji, 2015-ieji buvo pokyči metai. Visus metus LESTO ir „Lietuvos

dujosį atsakingai ruoš si strateginiam susijungimui vien

bendrovę – „Energijos skirstymo operatoriusį (ESO), kuris

s kmingai veikl prad jo nuo 2016 met sausio 1 dienos.

Esame pirmieji Baltijos šalyse, sujungę elektros ir duj

operatorius, vykdančius t pači veikl – energijos skirstym .

Šalia ši pokyči LESTO ir „Lietuvos dujosį pra jusius metus

užbaig ne tik s kmingai gyvendinusios užsibr žtus tikslus,

bet ir pasiekę reikšmingos pažangos kuriant išmaniuosius

tinklus.

LESTO ketvirt j 2015 met ketvirt prad jo elektros mainais

su 19 pirm j gaminanči klient . Ši naujov iš esm s pakeit

tradicin vartotojo paveiksl , nes nuo šiol bet kuris privatus

klientas gali tapti ir energijos gamintoju. Nuosavos generacijos

projektai gaus pagreit , tod l neišvengiamai tur sime

investuoti išmaniojo tinklo projektus.

Vienas j – bandomasis išmani j skaitikli projektas – s kmingai juda priek . Met pabaigoje pasirinkome partner , su

kuriuo kartu gyvendinsime pilotin projekt . Jo metu 3 t kst. klient diegsime išmaniuosius skaitiklius, kuri pagalba klientai

specialiame ekrane arba internete gal s steb ti valandin energijos suvartojim . Šiomis išmaniosiomis technologijomis

skatinsime klientus efektyviau vartoti energij ir taupyti nam kio išlaidas.

Iš viso per 2015-uosius LESTO elektros skirstymo tinkl investavo 117,6 mln. eur – 15,9 proc. daugiau nei 2014 metais.

tinklo modernizavim investuota 74,4 mln. eur , pl tr – 43,2 mln. eur . Vien paskutin j ketvirt baigtas tinklo

modernizavimo projektas 96-iose sod bendrijose pagerino teikiam paslaug kokybę 10 t kst. klient .

M s darb geriausiai vertina klientai, tod l džiaugiam s, jog ir LESTO, ir „Lietuvos dujosį klient pasitenkinimo lygis viršija

Europos bei Pasaulio energijos komunalini paslaug vidutines normas. LESTO klient pasitenkinimo lygis per metus

padid jo 4 punktais ir pasiek 80 punkt .

Klient pasitenkinim stiprino ir did jantis elektros tiekimo patikimumas. 2015 metais, palyginti su ankstesniais metais,

vidutin neplanuot elektros energijos persiuntimo nutraukim trukm (SAIDI) su stichini reiškini („force majeureį) taka

vienam klientui sumaž jo 37,51 minut s iki 106,53 minut s. Maž janči nutraukim trukmę, o taip pat ir nutraukim skaiči

l m tinklo modernizavimo projektai: oro linij keitimas požemin mis ir kabelin mis linijomis.

Klient pasitenkinimui takos tur jo ir maž jančios elektros energijos kainos. Did jantis LESTO veiklos efektyvumas leido

bendrovei prisid ti prie palankesni 2016 met elektros energijos kain – svertin skirstymo paslaugos kaina sumaž jo

daugiau nei 1 procentu.

Metus užbaig me s kmingu LESTO ir „Lietuvos duj į susijungimu. Ši dviej bendrovi veikl nuo 2016 met sausio 1

dienos tęsia ESO. Suvieniję j gas, mes gal sime dar efektyviau pasir pinti kiekvieno poreikiais ir pasi lyti daugiau galimybi

iš vien rank .

Liudas Liutkevičius

Valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius

AB „Energijos skirstymo operatoriusį



BENDROVEI REIKŠMINGIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO VYKIAI

2015-2025 m. LESTO investicijų planas 2015 m. vasario 3 d. LESTO pristat 2015-2025 m. investicij plan : per artimiausi dešimtmet LESTO planuoja iš esm s

modernizuoti skirstom j tinkl . Siekdama užtikrinti patikimas, saugias ir išmaniai valdomas paslaugas, Bendrov tinklo

modernizavim ir atnaujinim iki 2025 met numato investuoti 1,7 mlrd. EUR. LESTO investicijas sieks gyvendinti

palaipsniui tam, kad j taka elektros tarifui b t minimali. Bendrov s investicijos tur s teigiam poveik šalies ekonomikai.

Investicijas Bendrov numato finansuoti iš uždirbto pelno ir skolint l š .

UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOSį akcijų perleidimas Vadovaujantis LESTO valdybos sprendimu, 2015 m. kovo 31 d. LESTO ir „Lietuvos energijaį, UAB sudar akcij pirkimo -

pardavimo sutart . Šia akcij pirkimo – pardavimo sutartimi LESTO perleido „Lietuvos energijaį, UAB LESTO nuosavyb s

teise priklausančias UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOSį akcijas, kurios sudaro 100 proc. UAB „ELEKTROS TINKLO

PASLAUGOSį statinio kapitalo. UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOSį akcijos parduotos už nepriklausomo turto

vertintojo nustatyt akcij paketo rinkos vertę – 7 695 493,51 EUR.

UAB NT Valdos akcijų perleidimas Vadovaujantis LESTO valdybos sprendimu, 2015 m. balandžio 27 d. LESTO ir „Lietuvos energijaį, UAB sudar akcij pirkimo

– pardavimo sutart . Šia akcij pirkimo - pardavimo sutartimi LESTO perleido „Lietuvos energijaį, UAB LESTO nuosavyb s

teise priklausančias NT Valdos, UAB akcijas, kurios sudaro 57,30 proc. NT Valdos, UAB statinio kapitalo. Bazin ši akcij

pardavimo kaina yra 41 176 t kst. EUR, bazin s pardavimo kainos priedas – 11 120 t kst. EUR, mok tinas 2019 m.

LESTO ir akcin s bendrov s „Lietuvos dujosį reorganizavimas 2015 m. rugpj čio 31 d. vykusiuose LESTO ir akcin s bendrov s „Lietuvos dujosį valdybos pos džiuose buvo apsvarstytas

ir aprobuotas LESTO ir akcin s bendrov s „Lietuvos dujosį reorganizavimo s lyg projektas. Po reorganizavimo nuspręsta

steigti nauj akcinę bendrovę – ESO. LESTO ir „Lietuvos duj į akcijos keičiamos po reorganizavimo veiksiančios ESO

akcijas Reorganizavimo s lygose nustatyta tvarka ir pagrindais.

2015 m. gruodžio 3 d. AB LESTO ir akcin s bendrov s „Lietuvos dujosį neeiliniai visuotiniai akcinink susirinkimai pri m

sprendim reorganizuoti AB LESTO ir akcinę bendrovę „Lietuvos dujosį sujungimo b du, sujungiant AB LESTO ir akcinę

bendrovę „Lietuvos dujosį, kurios po reorganizavimo baigs savo veikl kaip juridiniai asmenys.

2015 m. gruodžio 3 d. ESO steb toj taryba ESO valdybos nariais 4 (ketveri ) met kadencijai išrinko šiuos asmenis: Aid

Ignataviči (valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius), Dali Andrulionienę (sritis – paslaugos), Eglę Čiužaitę (sritis –

finansai), Ryt Bork (sritis – tinkl pl tra) ir Dali Svetuleviči (sritis – tinkl eksploatavimas).

2015 m. gruodžio 11 d. V Registr centre registruota ESO.

2015 m. gruodžio 31 d. ESO steb toj taryba iš valdybos nario pareig nuo gruodžio 31 d. atšauk Aid Ignataviči ir

valdybos nariu iki veikiančios ESO valdybos pabaigos (2019 m. gruodžio 2 d.) išrinko Liud Liutkeviči . Nuo 2015 m.

gruodžio 31 d. ESO valdyb sudar Liudas Liutkevičius (valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius), Dalia Andrulionien

(sritis – paslaugos), Egl Čiužait (sritis – finansai), Rytis Borkys (sritis – tinkl pl tra) ir Dalius Svetulevičius (sritis – tinkl

eksploatavimas).

2015 m. gruodžio 31 d. ESO per m vis LESTO ir „Lietuvos duj į ilgalaik ir trumpalaik turt , taip pat ilgalaikius ir

trumpalaikius finansinius ir kitus sipareigojimus, gautinas ir mok tinas sumas pagal LESTO ir „Lietuvos duj į sudarytas

sutartis ar kitais pagrindais kylančias prievoles. ESO taip pat per m visas teises LESTO ir „Lietuvos duj į naudotas

licencijas, leidimus bei atestatus, jeigu teis s aktai numato tokio teisi perdavimo galimybę, bei kitas LESTO ir „Lietuvos

duj į teises ir pareigas pagal sandorius bei kitais pagrindais atsiradusias prievoles ( skaitant teises ir pareigas pagal

sudarytas kolektyvines ir darbo sutartis, LESTO ir „Lietuvos duj į bank s skaitose esančias l šas, sutartis su naujaisiais

bei esamais elektros energijos bei duj skirstymo paslaug vartotojais, elektros energijos gamintojais, elektros energijos ir



gamtini duj tiek jais, taip pat preki , paslaug ir / ar darb tiek jais) bei teises ir pareigas, kylančias iš kit LESTO ir

„Lietuvos duj į sudaryt dokument (technini s lyg , projektavimo s lyg ir kt.), išskyrus LESTO ir „Lietuvos duj į teises

ir pareigas, kurias Lietuvos Respublikos imperatyviomis teis s normomis draudžiama arba kuri negalima perduoti kitam

asmeniui reorganizavimo metu (toliau šis nurodytas ESO perimamas turtas, teis s ir pareigos vardijami kaip Perduodamas

turtas, teis s ir pareigos). ESO iš LESTO ir „Lietuvos duj į per m vis Perduodam turt , teises ir pareigas, visi LESTO ir

„Lietuvos duj į sandoriai traukti ESO buhalterinę apskait .

2015 m. gruodžio 31 d. LESTO išregistruota iš Juridini asmen registro.

2016 m. sausio 1 d. – ESO veiklos pradžia.

Ilgalaik s paskolos sutarties sudarymas Pasibaigus pagal pirkimo proced ras privalomam 15 dien pirkimo sutarties pasirašymo atid jimo terminui, LESTO ir Pohjola

Bank plc. Lietuvos filialas 2015 m. lapkričio 19 d. pasiraš sutart d l 70 mln. eur ilgalaik s paskolos suteikimo. Pohjola

Bank plc. Lietuvos filialo pasi lym pirkimo komisija pripažino geriausiu. L šos bus skirtos Bendrov s finansini

sipareigojim refinansavimui ir apyvartin ms l šoms. Paskolos trukm – 5 metai, kintama paskolos pal kan baz – 1 m n.

EURIBOR. Paskol Bendrov sipareigojo panaudoti per 12 kalendorini m nesi nuo kredito sutarties sudarymo. Sutarties

galiojimo laikotarpiu Bendrovei gali b ti suteiktas papildomas kreditas, neviršijantis 30 procent pirmin s nurodytos kredito

sumos.



FINANSINI IR VEIKLOS RODIKLI ANALIZ

Nuo 2015 m. kovo 31 d. perleidus UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOSį, akcijas ir nuo 2015 m. balandžio 27 d. perleidus

NT Valdos, UAB, akcijas, LESTO dukterini bendrovi nebeturi. Tod l, siekiant palyginamumo, bus aptariami Bendrov s

finansiniai rodikliai.

Pajamos, EBITDA, EBITDA pelningumas Per 2015 m. dvylika m nesi LESTO uždirbo 581,8 mln. eur pajam . Lyginant su 2014 m. dvylika m nesi , LESTO pajamos

sumaž jo 10,6 proc. Pajam maž jim l m elektros skirstymo kainos maž jimas, elektros energijos garantinio tiekimo

kiekio maž jimas bei mažesn vidutin vieno naujo vartotojo prijungimo kaina.

LESTO pajamos

LESTO EBITDA rodikliai

2013 m. 2014 m. 2015 m.

EBITDA, t kst. EUR 128 493 128 889 124 830

EBITDA marža, proc. 18,50 19,81 21,46 * EBITDA (pelnas prieš finansin s veiklos rezultat , mokesčius, nusid v jim ir amortizacij ) = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinim + finansin s veiklos s naudos - finansin s veiklos pajamos - gauti dividendai + nusid v jimo ir amortizacijos s naudos + vert s sumaž jimo s naudos + ilgalaikio materialaus turto nurašymai.

Bendrov LESTO per 2015 m. dvylika m nesi uždirbo 124,8 mln. eur pelno prieš pal kanas, mokesčius, nusid v jim ir

amortizacij (EBITDA). Lyginant su 2014 m., Bendrov s EBITDA sumaž jo 3,1 proc. – tok pokyt l m sumaž jusios

pajamos.

LESTO pajamų struktūra pagal veiklos sritis

641,9 652,5 694,6 650,7581,8

0

100

200

300

400

500

600

700

800

2011 2012 2013 2014 2015

Paj

amos

, m

ln. E

UR

66%

23%

6% 3%1% 1% Persiuntimo pajamos

Visuomeninio tiekimopajamos

Garantinio tiekimopajamos

Nauj vartotoj prijungimopajamos

Kitos elektros ar susijusipaslaug pardavimopajamos

Kitos pajamos



Pagrindinis LESTO pajam šaltinis – elektros energijos persiuntimas. Per 2015 m. dvylika m nesi persiuntimo pajamos

sudar 66 proc. Bendrov s pajam . Pajamos iš visuomenin s elektros energijos tiekimo veiklos sudar 23 proc. pajam , o

garantinio tiekimo vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiek jo, siek 6 proc. nuo vis pajam .

Sąnaudos Elektros energijos ir susijusi paslaug pirkimo s naudos per 2015 m. dvylika m nesi sudar 373,8 mln. eur ir, lyginant

su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, sumaž jo 14,8 proc. Maž jim lyginant su 2014 m. l m elektros sigijimo kainos, VIAP ir

perdavimo kainos dedam j sumaž jimas ir garantinio tiekimo kiekio bei technologini nuostoli kiekio sumaž jimas.

Ataskaitiniu 2015 m. laikotarpiu elektros energijos ir susijusi paslaug pirkimo s naudos bei nusid v jimo ir amortizacijos

s naudos atitinkamai sudar 75,5 proc. ir 7,0 proc. vis LESTO patirt s naud . Veiklos s naudos1 sudar 16,8 proc. vis

s naud . LESTO veiklos sąnaudos, tūkst. EUR

2014 m. 2015 m.

Išmokos darbuotojams ir susijusios socialinio draudimo mokos 36 867 36 707 Remonto ir technin s prieži ros s naudos 24 946 23 281 Transporto s naudos 4 355 4 156 Telekomunikacijos ir IT paslaugos 6 922 7 022 Nuoma ir komunalin s paslaugos 2 738 2 551

Kitos s naudos 7 143 9 388

Veiklos sąnaudos 82 971 83 105

Per 2015 m. dvylika m nesi LESTO veiklos s naudos padid jo 0,2 proc., lyginant su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, ir

sudar 83,1 mln. eur . Veiklos s naudos 2015 m. did jo d l Valstybin s kain ir energetikos kontrol s komisijos skirtos

baudos. Sankcija LESTO buvo skirta vadovaujantis atlikto patikrinimo rezultatais, kurie patvirtinti Valstybin s kain ir

energetikos kontrol s komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. O3-947 „D l AB LESTO planinio patikrinimoį.

Pelnas, nuostolis ir pelningumo rodikliai 2015 m. dvylikos m nesi LESTO grynasis pelnas siek 72,5 mln. eur , tuo tarpu 2014 m., vertinus ilgalaikio materialiojo

turto vertinimo rezultatus, Bendrov patyr gryn j nuostol , kuris sudar 164,6 mln. eur . LESTO grynasis pelnas (nuostolis)

1 Veiklos s naudos (OPEX) = veiklos s naudos, išskyrus elektros energijos ir susijusi paslaug pirkim s naudas, nusid v jimo ir amortizacijos bei vert s sumaž jimo ir ilgalaikio materialaus turto nurašym s naudas

-13,5 -12,812,6

-164,6

72,5

-170

-120

-70

-20

30

80

2011 2012 2013 2014 2015

Gry

nasi

s pe

lnas

(nu

osto

lis),

mln

. EU

R



2015 m. dvylikos m nesi LESTO veiklos pelnas sudar 86,9 mln. eur , o pelnas prieš apmokestinim siek 85,5 mln. eur .

2014 m. Bendrov s veiklos nuostolis sudar 191,7 mln. eur , o nuostolis prieš apmokestinim – 193,6 mln. eur .

LESTO pelningumo rodikliai

2013 m. 2014 m. 2015 m.

Grynasis pelningumas, proc. 1,81 -25,30 12,47 Bendrasis pelningumas, proc. 1,81 -76,24 12,47 Veiklos pelningumas, proc. 2,23 -29,47 14,94 Pelno prieš apmokestinim marža, proc. 2,09 -29,74 14,70 Turto pelningumas, proc. 0,87 -14,60 8,55

Nuosavo kapitalo pelningumas, proc. 1,32 -24,63 17,54 *Turto pelningumas (ROA) = ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostolis) / [ataskaitinio laikotarpio pradžios turtas + ataskaitinio laikotarpio pabaigos turtas) / 2]; ** Nuosavyb s pelningumas (ROE) = ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostolis) ⁄ [(ataskaitinio laikotarpio pradžios nuosavas kapitalas + ataskaitinio laikotarpio pabaigos nuosavas kapitalas) / 2]. Veiklos rodikliai

Veiklos rodikliai 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Gauta elektros energijos skirstom j tinkl , mln. kWh 8 874 9 061 9 152 Skirstymo technologiniuose renginiuose s naudos, mln. kWh 664 667 622 Persi stos elektros energijos kiekis, mln. kWh 8 209 8 394 8 529

Parduotos elektros energijos kiekis, mln. kWh 3 061 3 223 3 124

Elektros energijos tiekimo kokyb s rodikliai: SAIDI, min. (su „force majeureį) 153,9 144,04 106,53

SAIFI, vnt. (su „force majeureį) 1,43 1,29 1,06 Per 2015 m. dvylika m nesi LESTO savo klientams persiunt 8 529 mln. kWh elektros energijos. Elektros energijos

pardavimai iš šio skaičiaus sudar 36,6 proc., likusiems vartotojams LESTO teik tik persiuntimo paslaug . Lyginant su tuo

pačiu 2014 m. laikotarpiu, d l garantinio tiekimo sumaž jimo parduotos elektros energijos kiekis sumaž jo 3,1 proc., o

persi stos elektros energijos kiekis padid jo 1,6 proc. Bendrov s skirstymo technologiniuose renginiuose s naudos per

2015 m. dvylika m nesi sudar 622 mln. kWh, arba 6,8 proc. nuo gauto elektros energijos kiekio. 2014 m. tuo pat metu

šios s naudos siek 7,4 proc.

Persiųstos elektros energijos kiekis pagal objektus

31 proc. LESTO persiunčiamos elektros energijos suvartojo gyventojai. Pramon s objektai ir paslaug staigos suvartojo

atitinkamai 29 proc. ir 11 proc. elektros energijos. Lyginant su 2014 m. dvylikos m nesi duomenimis, elektros energijos

31%

29%

11%

10%

8%

4% 3% 4%

Gyventojai

Pramon s objektai

Paslaug staigos

Prekyba

Administracin s patalpos

Inžineriniai tinklai

Žem s kio gamyba

Kiti objektai



persiuntimo objektams strukt ra pakito nežymiai. Pramon s objektams persiunčiamos elektros energijos dalis padid jo 1

proc. punktu, o gyventojams – sumaž jo 1 proc. punktu.

Elektros energijos tiekimo kokyb (SAIDI, SAIFI) Su stichini reiškini („force majeureį) taka, vidutin neplanuot elektros energijos persiuntimo nutraukim trukm (SAIDI)

per 2015 m. dvylika m nesi vienam vartotojui siek 106,53 minutes ir, lyginant su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, sumaž jo

37,51 minut mis (2014 m. dvylikos m nesi SAIDI sudar 144,04 min.). Per 2015 m. pager jo stichini reiškini („force

majeureį) komponent – 2015 m. buvo nedaug stichini reiškini , kelianči gr smę skirstomojo tinklo darbui. Be to, šios

komponent s pager jim s lygojo ir tinklo rengini atsparumo gamtos s lygoms didinimas – investicijos kabelin

skirstom j tinkl . 2015 m. maž jo ir komponent , priskiriama operatoriaus atsakomybei: maž jim s lygojo augančios

investicijos skirstom j tinkl , tinklo rengini modernizavim , automatizavim , inovacij taikym ir diegim .

Elektros energijos tiekimo patikimumo rodikliai 2014 m. sausio – gruodžio m n. ir 2015 m. sausio – gruodžio m n.

Investicijos LESTO daug d mesio skiria elektros tinklo pl trai ir modernizavimui. Visuomenei tai teikia ir ekonominę, ir socialinę naud ,

didina elektros energijos tiekimo patikimum ir kokybę, sudaro geresnes s lygas elektros energij vartoti racionaliau, taip

pat prisideda prie Bendrov s vykdomos aplinkosaugos gerinimo krypties.

2015 m. dvylikos m nesi LESTO investicijos sudar 117,6 mln. eur – tai 15,9 proc. daugiau nei 2014 m. atitinkamu

laikotarpiu. LESTO investicijos ilgalaik turtą, tūkst. EUR

2014 m. sausis - gruodis


Pokytis, proc.

Struktūra proc.

2014 m. 2015 m.

Investicijos pl trą 49 963 43 150 -13,6 49,3 36,7

Nauj vartotoj rengini prijungimas 49 548 42 939 -13,3 48,9 36,5 Energetikos objekt išpirkimas 415 211 -49,2 0,4 0,2

Investicijos palaikymą 51 452 74 431 44,7 50,7 63,3

0,4-10 kV elektros tinklas 37 288 57 099 53,1 36,8 48,6 110-35 kV elektros tinklas 12 161 13 764 13,2 12,0 11,7

Kitos investicijos 2 003 3 568 78,1 2,0 3,0

Iš viso 101 415 117 581 15,9 100,0 100,0

22,13 21,45

46,36 40,52

3,07 4,06

72,48

40,50

0,00

20,00

40,00

60,00

80,00

100,00

120,00

140,00

160,00

SAIDI 2014 m.sausis - gruodis

SAIDI 2015 m.sausis - gruodis

0,24 0,25

0,62 0,54

0,040,05

0,380,22

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1,00

1,20

1,40

SAIFI 2014 m.sausis - gruodis

SAIFI 2015 m.sausis - gruodis

ąForcemajeureą

Nenustatytos

Priskiriamasoperatoriausatsakomybei

Išoriniopoveikio



Palyginti su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, per 2015 m. dvylika m nesi labiausiai padid jo investicijos 0,4-10 kV elektros

tinkl rekonstravim (53,1 proc.), o investicijos, skirtos 110–35kV elektros tinkl rekonstravimui, padid jo 13,2 proc.

Investicijos, skirtos energetikos objekt išpirkimui, sumaž jo 49,2 proc., o investicijos, skirtus nauj vartotoj rengini

prijungimui, sumaž jo 13,3 proc.

Per 2015 m. dvylika m nesi LESTO prijung 28 504 naujus vartotojus – 7,8 proc. daugiau nei 2014 m. atitinkamu

laikotarpiu, kuomet prijungta 26 433 nauj vartotoj . Nauj vartotoj prijungt objekt leistinoji naudoti galia sudar

386 863 kW – tai 15,2 proc. daugiau nei 2014 m. tuo pat metu, kuomet leistinoji naudoti galia sudar 335 910 kW.

2013 m. gruodžio 13 d. Bendrov pasiraš projekto „AB LESTO komplektini transformatorini keitimas stulpin mis

transformatorin misį finansavimo ir administravimo sutart su Lietuvos Respublikos kio ministerija ir Vš Lietuvos verslo

paramos agent ra (toliau – LVPA). Pagal ši sutart projekto finansavimui iš ES strukt rini fond skirta suma sudaro iki

2,25 mln. eur . Bendra iki 2015 m. rugpj čio 28 d. trukusio projekto vert sudaro 5,2 mln. eur . Projekto metu, atliekant

skirstom j tinkl modernizavimo darbus, 707 fiziškai ir morališkai nusid v jusios komplektin s transformatorin s buvo

pakeistos moderniomis stulpin mis transformatorin mis. Tai leis patenkinti did jančias apkrovas ir elektros energijos tiekimo

patikimumo bei kokyb s reikalavimus. Darbai buvo atliekami visoje Lietuvoje. gyvendintas projektas taip pat prisid jo ir prie

region vystymosi.

gyvendinant 2012 m. kovo 29 d. tarp Lietuvos Respublikos kio ministerijos, LVPA ir LESTO pasirašyt projekto „AB LESTO

elektros skirstomojo tinklo modernizavimas ir pl tra sodinink bendrijoseį finansavimo ir administravimo sutart d l LESTO

aptarnaujamoje Lietuvos teritorijoje esanči 76-i sodinink bendrij elektros tinkl modernizavimo ir pl tros iki 2015 m.

liepos m nesio pabaigos elektros tinkl modernizavimo ir pl tros darbai užbaigti visose 76-iose sodinink bendrijose.

Projekto finansavimui iš ES strukt rini fond skirta suma sudaro iki 2,65 mln. eur .

gyvendinant 2012 m. gruodžio 28 d. tarp Lietuvos Respublikos kio ministerijos, LVPA ir LESTO pasirašyt projekto „AB

LESTO orini elektros linij keitimas kabelin misį (36 objektai) finansavimo ir administravimo sutart iki 2015 m. liepos

m nesio pabaigos visiškai užbaigti elektros tinkl modernizavimo ir pl tros darbai 36-iuose objektuose. Projekto

finansavimui iš ES strukt rini fond skirta suma sudaro iki 1,57 mln. eur .


LESTO elektros skirstomojo tinklo modernizavimas ir pl tra sodinink bendrijoseį (17 – oje sod bendrij ) finansavimo ir

administravimo sutart iki 2015 m. rugs jo m nesio pabaigos darbai buvo visiškai užbaigti. Projekto finansavimui iš ES

strukt rini fond skirta suma sudaro iki 1,01 mln. eur .


LESTO transformatori pastoči modernizavimasį (7 transformatori pastot s) finansavimo ir administravimo sutart iki

2015 m. birželio m nesio pabaigos užbaigtos modernizuoti viso 7-ios transformatori pastot s. Projekto finansavimui iš ES

strukt rini fond skirta suma sudaro iki 2,73 mln. eur .

Finansinių rodiklių analiz Bendrov s LESTO turtas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudar 881,5 mln. eur , 88,1 proc. viso turto sudar ilgalaikis

turtas. LESTO ilgalaikis turtas nuo 2014 m. pabaigos iki 2015 m. gruodžio 31 d. padid jo 3,8 proc. Bendrov s likvidžiausias

turtas – pinigai ir pinig ekvivalentai – sudar 19,0 mln. eur , t. y. 18,1 proc. nuo viso trumpalaikio turto.



LESTO finansinio sverto rodikliai

2013.12.31 2014.12.31 2015.12.31

siskolinimo koeficientas 0,34 0,52 0,51 Skolos ir turto santykis 0,12 0,27 0,28 sipareigojim ir nuosavo kapitalo santykis 0,53 1,07 1,04

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis 0,19 0,56 0,57 Grynoji finansin skola, t kst. EUR 175 735 217 969 227 953 Grynosios finansin s skolos ir nuosavo kapitalo santykis 0,19 0,55 0,53 Ilgalaik s skolos ir nuosavo kapitalo santykis 0,09 0,25 0,34 Bendrojo mokumo koeficientas 1,90 0,93 0,97 Nuosavo kapitalo ir turto santykis 0,66 0,48 0,49 Akcijos kainos ir pelno santykis* 10,86 - 7,71

Kapitalizacija, mln. EUR 471,08 602,74 561,67 * Rodiklis neskaičiuojamas, jei patiriamas nuostolis

2015 m. gruodžio 31 d. pabaigoje LESTO finansin s skolos sudar 247,0 mln. eur , arba 55,1 proc. vis turim

sipareigojim . Ilgalaik s paskolos sudar 147,6 mln. eur , t. y. 59,8 proc. vis paskol . Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

LESTO trumpalaikiai sipareigojimai iš viso siek 200,5 mln. eur .

LESTO likvidumo rodikliai

2013.12.31 2014.12.31 2015.12.31

Einamojo likvidumo rodiklis 0,32 0,30 0,52 Kritinio likvidumo koeficientas 0,31 0,29 0,51 Absoliutaus likvidumo pinigais rodiklis 0,01 0,02 0,09 Apyvartinis kapitalas, t kst. EUR -142 425 -160 178 -95 352

Apyvartinio kapitalo ir turto santykis -0,10 -0,20 -0,11

LESTO trumpalaikiai sipareigojimai viršijo trumpalaik turt 95,4 mln. eur . Einamojo likvidumo koeficiento reikšm – 0,52.

Kritinio likvidumo koeficientas nežymiai skiriasi nuo einamojo likvidumo, kadangi atsargos sudaro vos 2,0 proc. nuo viso

trumpalaikio turto. Finansin skola, sumažinta trumpalaiki investicij bei pinig ir pinig ekvivalent dydžiu, sudaro 228,0

mln. eur . Bendrov s grynoji finansin skola sudaro 52,6 proc. nuosavo kapitalo.

Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie finansin je atskaitomyb je pateiktus duomenis bei kiti reikšmingi vykiai bei jų poveikis tarpin ms finansin ms ataskaitoms ir konsoliduotosioms finansin ms ataskaitoms Kita informacija pateikiama AB LESTO konsoliduotose ir bendrov s finansin se ataskaitose: 2015 m. konsoliduotose ir

bendrov s finansin se ataskaitose, parengtose pagal tarptautinius finansin s atskaitomyb s standartus, priimtus taikyti

Europos S jungoje.



VEIKSNIAI, TURINTYS POVEIK BENDROV S FINANSINIAMS RODIKLIAMS

Veiklos aplinka Jau ketvirtus metus Europos S jungos bendrasis vidaus produktas pamažu auga d l did jančio vartojimo. Be to, ekonomikos

augim tur t s lygoti ir žemos naftos kainos, palankios finansavimo s lygos ir silpnesnis euro kursas dolerio atžvilgiu. Iš

kitos pus s, pradeda ryšk ti naujos rizikos, galinčios paveikti ekonomikos augim : l tesnis Kinijos bei kit besivystanči

valstybi augimas, silpna pasaulin prekyba ir geopolitin tampa Europos kaimynyst je. Europos Komisija, 2016 m. vasario

m nes paskelbtoje prognoz je, prognozuoja, kad 2016 m. Europos s jungos bendrojo vidaus produkto augimas sieks 1,9

proc., o euro zonos – 1,7 proc. Tuo tarpu 2017 m. ekonomikos augimas tur t pasiekti atitinkamai 2,0 proc. ir 1,9 proc.2

Remiantis Europos Komisijos prognoz mis, Lietuvos ekonomikos augimas d l vidaus vartojimo ir eksporto augimo 2016 m.

padid s 2,9 proc., o 2017 m. – 3,4 proc.3

Lietuvos bank ekonomistai 2016 m. pradžioje paskelbtose Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvose taip pat

prognozuoja Lietuvos ekonomikos augim . Remiantis SEB banko analitik prognoz mis, tikimasi, kad 2016 m. Lietuvos

bendrasis vidaus produktas padid s 2,8 proc., 2017 m. – 3,2 proc.4 2016 m. sausio m nes „Swedbankį, AB analitikai taip

pat paskelb Lietuvos ekonomikos perspektyvas: tikimasi, kad 2016 m. bendrojo vidaus produkto augimas sieks 3,3 proc.,

o 2017 m. prognozuojamas 3,0 proc. augimas5. Remiantis Lietuvos banko 2015 m. gruodžio m nesio prognoze, Lietuvos

bendrasis vidaus produktas 2016 m. augs 2,9 proc.6

Lietuvos, Europos Sąjungos ir euzo zonos bendrojo vidaus produkto augimo prognoz s 2016 m. - 2017 m., proc.

Kadangi elektros energijos vartojimas yra glaudžiai susijęs su bendrojo vidaus produkto augimu, ekonomikos augimas turi

takos ir LESTO (nuo 2016 m. sausio 1 d. ESO) veiklos rezultatams. Atsižvelgiant ekonomist pateikiamas

makroekonomines prognozes bei 2015 m. rezultatus, 2016 m. ir toliau laukiamas persi stos elektros energijos kiekio

augimas.

LESTO persiųstos elektros energijos pokyčio taka LESTO pajamoms*

Persi stos elektros energijos kiekio pokytis, proc. Pajam pokytis, t kst. EUR

+1% 5 800 -1% -5 800

* Numatant prielaid , kad LESTO galioja 2015 m. taikyti, Valstybin s kain ir energetikos kontrol s komisijos nustatyti skirstymo paslaugos tarifai.

2 Duomen šaltinis: European Commission. European Economic Forecast Winter 2016 3 Duomen šaltinis: European Commission. European Economic Forecast Winter 2016 4 Duomen šaltinis: SEB bankas. Lietuvos makroekonomikos apžvalga Nr. 61, 2016 m. sausis 5 Duomen šaltinis: „Swedbankį ekonomikos apžvalga. 2016 m. sausio 26 d. 6 Duomen šaltinis: Lietuvos bankas. Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos. 2015 m. gruodžio 15 d.

1,9

1,7

2,9

2,8

2,9

3,3

2,0

1,9

3,4

3,2

3,0

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4

ES

Euro zona

Europos Komisijos Lietuvos BVP prognoz

SEB banko Lietuvos BVP prognoz

Lietuvos banko Lietuvos BVP prognoz

Swedbank Lietuvos BVP prognoz

2017

2016



Situacija elektros rinkoje 2015 m. vidutin elektros energijos kaina „Nord Poolį biržoje Lietuvos prekybos zonoje buvo žemesn nei atitinkamu

laikotarpiu pernai metais, išskyrus spalio m nes . 2015 m. spalio m nes vidutin elektros energijos kaina „Nord Poolį biržoje

Lietuvos prekybos zonoje, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai metais, padid jo 4,9 proc. Spalio m nes Baltijos šalyse

keletas veiksni vienu metu mažino elektros pasi l ir tai tur jo takos kain augimui. Nuo spalio 7 iki 11 d. vykstant

planiniams remontams sumaž jo pralaidumas tarp Švedijos ir Suomijos ir Suomija tur jo importuoti elektr iš Estijos. BRELL

žiede augo srautas iš šiaur s per Baltijos šalis d l remont Rusijoje. Be to, remontuojant linijas Latvijos ir Estijos pralaidumai

taip pat buvo mažesni nei prasta, o nuo spalio 14 iki 18 d. siek mažiau nei pusę galimo pralaidumo. Nuo spalio vidurio

Lietuvos elektrin nebegamina subsidijuojamos elektros7. Tuo tarpu gruodžio m nes vidutin elektros energijos kaina „Nord

Poolį biržoje Lietuvos prekybos zonoje, lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2014 m., sumaž jo 21,5 proc. Gruodžio m nes

elektros kainas mažino pigesn s elektros pasi la: Lietuvoje beveik 50 proc. augo v jo elektrini gamyba, Latvijoje 66 proc.

daugiau pagamino hidroelektrin s. Kainos Lietuvoje taip pat maž jo d l šventinio laikotarpio, per kur smuko elektros

paklausa8.

2014 m. ir 2015 m. vidutinių m nesinių kainų elektros biržoje palyginimas

2016 m. nustatytos viršutin s ribos LESTO veiklai svarbi valstyb s politika elektros energijos kain atžvilgiu: paslaug kainos yra reguliuojamos, kain viršutines

ribas nustato ir kontroliuoja Valstybin kain ir energetikos kontrol s komisija. 2015 m. spalio 30 d. Valstybin kain ir

energetikos kontrol s komisija nustat skirstymo paslaugos kainos viršutines ribas 2016 metams:

- skirstymo paslaugos vidutin s tampos tinklais – 1,000 euro ct/kWh (2015 m. – 1,178 euro ct/kWh);

- skirstymo paslaugos žemos tampos tinklais – 1,766 euro ct/kWh (2015 m. – 1,550 euro ct/kWh).

2015 m. spalio 30 d. Valstybin kain ir energetikos kontrol s komisija nustat visuomeninio tiekimo paslaugos kainos

viršutinę rib 2016 metams: visuomeninio tiekimo paslauga – 0,165 euro ct/kWh (2015 m. – 0,139 euro ct/kWh).

2015 m. gruodžio 23 d. Valstybin kain ir energetikos kontrol s komisija nustat visuomenin s kainos viršutinę rib 2016

metams vartotojams, perkantiems elektros energij iš vidutin s tampos tinkl – 8,086 euro ct/kWh (be PVM) (2015 m. –

8,616 euro ct/kWh, be PVM), perkantiems elektros energij iš žemosios tampos tinkl – 9,852 euro ct/kWh (be PVM)

(2015 m. – 10,165 euro ct/kWh, be PVM).

7 Duomen šaltinis: Elektros rinkos apžvalga, 2015 m. spalis [interaktyvus]. Ži r ta 2016-02-09. Prieiga per internet : http://www.litgrid.eu/index.php/elektros-rinka/rinkos-apzvalgos/798 8 Duomen šaltinis: Elektros rinkos apžvalga, 2015 m. gruodis [interaktyvus]. Ži r ta 2016-02-09. Prieiga per internet : http://www.litgrid.eu/index.php/elektros-rinka/rinkos-apzvalgos/798

33,5

44,5

55,5

6

Euro

ct/k

Wh

2014 m. 2015 m.



Bendrov s strategija ir tikslai LESTO strategija, parengta 2014-2020 m. laikotarpiui, galiojo iki 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. iki LESTO ir akcin s bendrov s

„Lietuvos dujosį susijungimo. Nauja bendrov ESO, nuo 2016 m. sausio 1 d. per musi LESTO ir akcin s bendrov s

„Lietuvos dujosį turt , teises ir pareigas, 2016 m. parengs nauj strategij .

LESTO strategijos santrauka LESTO ilgalaik strategija remiasi patikimumu, efektyvumu, aukšta reputacija ir vertyb mis gr sta organizacine kult ra.

LESTO misija – patikima elektros energija, kurianti vertę kiekvienam. Misijoje vardintas patikimumas siejamas su

pakankamo finansavimo užtikrinimu, efektyviomis investicijomis ir atsaking sprendim skatinimu.

LESTO vizija – aukštos reputacijos mon , kuria didžiuojasi darbuotojai, akcininkai ir visuomen . Vizijoje pabr žiama

orientacija aukštos kokyb s paslaug teikim , maksimal veiklos skaidrum ir finansinio stabilumo užtikrinim .

Misijos gyvendinim , vizijos siekim ir vis savo veikl LESTO grindžia šiomis vertyb mis:

1. Bendradarbiavimu

2. Atsakomybe

3. Rezultatu

Visi pamin ti elementai laikomi esmin mis prielaidomis siekti pagrindinio strateginio tikslo – mon s vert s didinimo. mon s

vert s didinimas suvokiamas kaip tvarus balansas tarp žemiau pateikt strategini krypči , kurios yra susietos subalansuot

veiklos rodikli metodikos (angl. Balanced Scorecard) atitinkamomis perspektyvomis:

1. Užtikrinti elektros energijos vartotoj interesus, didinti jiems sukuriam prid tinę vertę (Klient perspektyva).

2. Nuolat didinti veiklos efektyvum (Vidini proces perspektyva).

3. Formuoti vertyb mis gr st organizacinę kult r (Darbuotoj ugdymo perspektyva).

Ši krypči nuoseklus gyvendinimas leidžia subalansuotai siekti pagrindinio Bendrov s strateginio tikslo – mon s vert s

didinimo (Finans perspektyva).

LESTO strategijos schema

Suinteresuotos šalys Siekiant subalansuoto strategini krypči gyvendinimo pirmiausia atsižvelgiama suinteresuot šali interesus bei l kesčius.

Atliekant vidinę ir išorinę analizę buvo išskirtos šios svarbiausios suinteresuotos šalys: akcininkai, klientai, visuomen ,

darbuotojai, reguliatorius ir rangovai.



Bendrov s strategin s kryptys tur t atspind ti svarbiausi suinteresuot šali interesus. Pateikiama schema, kurioje

LESTO suinteresuot šali poreikiai perteikiami per strategines kryptis. Kiekviena strategin kryptis yra susijusi su viena ar

keliomis suinteresuotomis šalimis. Vadovaujantis šia logika, suinteresuot šali interes užtikrinimo steb jimui pateikiami

specifiniai tikslai bei rodikliai.

LESTO suinteresuotų šalių ir strateginių krypčių sąsaja

* Rodiklis yra tikslo skaitin (siektina) išraiška. ** Pagal PMP, programos gali b ti sudarytos iš projekt ir linijin s veiklos proces . *** Projektai gali b ti vykdomi pagal: (1) LESTO projekt valdymo proced ras (2) kaip veiklos proces transformacijos.

Investicijų planas 2015 m. vasario 3 dien LESTO paskelb 2015-2025 m. investicij plan . LESTO per artimiausi dešimtmet planuoja iš

esm s modernizuoti skirstom j tinkl . Siekdama užtikrinti patikimas, saugias ir išmaniai valdomas paslaugas, Bendrov

tinklo modernizavim ir atnaujinim iki 2025 met numato investuoti 1,7 mlrd. eur .

Daugiausia – 511 mln. eur – Bendrov ketina investuoti tinklo atsparumo klimato reiškiniams didinim . Tokiu b du elektros

oro linijos bus keičiamos požemin mis arba oro izoliuotomis linijomis. Per artimiausius 11 met toki linij dal planuojama

padidinti nuo 25 proc. iki 40 proc., arba nutiesti 18 t kst. km požemini ir izoliuot linij .

426 mln. eur ketinama investuoti program „Saugus ir patikimas tinklasį. Programos metu nesaug s transformatoriai,

kabeli linijos ir skirstomieji renginiai bus keičiami modernia, šiuolaikinius standartus atitinkančia ranga.

132 mln. eur numatoma investuoti elektros tampos kokyb s gerinim . Tai leis išspręsti nekokybiškos tampos problem

41 t kst. vartotoj sutvarkant beveik 9,1 t kst. km tampos svyravimo paveikt linij .

išmaniojo tinklo projektus LESTO ketina investuoti 34 mln. eur . Iki 2025 met ketinama gyvendinti 7 projektus, tarp j –

tinklo automatizavimo, išmani j skaitikli bandomieji projektai, vieningo dispečerinio centro ir skirstomojo tinklo valdymo

sistemos diegimas.

Likusios investicijos bus skirtos nauj vartotoj prijungimui, investicijoms IT sistemas ir kitas priemones.

LESTO investicijas sieks gyvendinti palaipsniui tam, kad j taka elektros tarifui b t minimali. Bendrov s investicijos tur s

teigiam poveik šalies ekonomikai. Investicijas Bendrov numato finansuoti surenkamomis l šomis už elektros skirstym ir

skolintomis l šomis.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. šio LESTO investicij plano gyvendinim perima ESO.



Rizikų ir neapibr žtumų veiksniai bei jų valdymas Rizikos valdymo politika Bendrov s rizik valdymo sistema grindžiama COSO (Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway

Commission) ERM (Enterprise Risk Management), AS/NZS ISO 31000:2009 (Risk management – Principles and

guidelines), ISO/IEC 27005:2011 (Information technology – Security techniques – Information security risk management)

principais.

Rizika LESTO suprantama kaip neapibr žtumas d l tikslo pasiekimo, s lygotas potenciali vyki ir galim j pasekmi .

LESTO veiklos tikslai suprantami plačiai ir apima tiek bendro pob džio tikslus, susijusius su ilgalaike strategija ir veiklos

planu, tiek ir konkrečius tikslus, susijusius su atskirais Bendrov s veiklos procesais. Bendrov s rizik valdymas paremtas

galimos neigiamos takos Bendrov s ir jos veiklos funkcij (proces ) tikslams ir rezultatams vertinimu. Rizik identifikavimas,

analiz , vertinimas ir valdymas atliekamas sistemingai, vadovaujantis „Lietuvos energijaį, UAB, moni grup s mon ms

vieninga Rizik valdymo politika, Bendrov je patvirtinta Rizik valdymo tvarka bei kitais su rizik valdymu susijusiais vidaus

teis s aktais.

Pagrindiniai LESTO rizik valdymo principai:

- rizikos valdymas kuria ir saugo kuriam vertę, o valdymo scenarijai ir priemon s parenkamos taip, kad prisid t

prie Bendrov s tiksl pasiekimo ir veiklos gerinimo;

- rizikos valdymas yra integruotas Bendrov s veiklos procesus ir susietas su veiklos planavimo procesu, stebint

Bendrov s veiklos rezultatus nuolat stebimos rizikos lygio tendencijos;

- rizikos valdymas yra sprendim pri mimo sudedamoji dalis;

- rizikos valdymas yra pritaikytas atsižvelgiant vidinę ir išorinę aplink bei rizik pob d ;

- rizikos valdymas yra sistemingas, strukt ruotas ir savalaikis;

- rizikos valdymas yra dinamiškas, reaguojantis pokyčius ir pasikartojantis;

- rizikos valdymo procesas yra skaidrus ir visapusiškas. Šiame procese dalyvauja vis grandži Bendrov s

darbuotojai. Tinkamum bei patikimum užtikrina rizik valdymo komiteto funkcijas atliekanti Bendrov s vadov

taryba, o „Lietuvos energijaį, UAB, moni grup s lygiu – Steb toj tarybos Rizik valdymo prieži ros komitetas.

Periodinis rizik nustatymo ir vertinimo ciklas, kurio metu vertinama veiklos funkcij (proces ) rezultat liekamoji rizika bei

užsibr žiamas rizikos valdymo priemoni sustiprinimas, vyksta kasmet veiklos tiksl proceso planavimo metu. Šio ciklo

metu nustatomos rizikos (rizikos veiksniai), galinčios tur ti neigiamos takos Bendrov s veiklos tikslams ir rezultatams.

Nustatytos rizikos vertinamos, atsižvelgiant j pasireiškimo tikimybę ir galim poveik veiklos tikslams ir rezultatams. Tokiu

b du vertintoms rizikoms, kuri kompleksinis tikimyb s ir poveikio vertinimas viršija rizikos tolerancijos rib , parenkamos

rizikos valdymo priemon s, kuri gyvendinimas sumažint tikimyb s ir (ar) poveikio tak taip, kad rizikos taka tikslams ir

rezultatams atsidurt Rizikos tolerancijos (rizikos apetito) ribose. Rizikos gali b ti vertinamos ir neplanuotai, prieš priimant

Bendrov s veiklai reikšming sprendim arba reikšmingai pasikeitus vidaus s lygoms ar išor s aplinkyb ms. Naudojamos

rizikos valdymo priemon s yra nukreiptos rizik išvengim , sumažinim , perdavim ir (ar) prisi mim , vertinant j poveik

Bendrovei nustatyt tiksl gyvendinimui, veiklos tęstinumui, atsižvelgiant rizik mažinanči priemoni kaštus bei j

efektyvum . Bendrov je siekiama valdyti visas kritin poveik veiklos tikslams ir veiklos tęstinumui galinčias tur ti rizikas,

nepriklausomai nuo j tikimyb s. Liekamosios rizikos atitikimas Rizikos tolerancijai, nauj rizik atsiradimas, rizikos valdymo

priemoni diegimo atitikimas rizik valdymo planui yra perži rimi kart per ketvirt .

Bendrov s rizik valdymo sistem vysto bei rizik valdymo proces koordinuoja Bendrov s pareig nas, atsakingas už rizik

valdym . Už priemoni nustatym , j takos analizę ir vertinim Bendrov s veiklos funkcijai (procesui), tinkamo rizik

valdymo priemoni plano sudarym ir gyvendinim atsakingas veiklos proceso ar padalinio, kurio rezultatams tos rizikos

gali tur ti neigiam tak , savininkas ar vadovas.



Rizikų valdymo ir kontrol s modelis Bendrov , valdydama ir kontroliuodama rizik , su kuria susiduria savo veikloje, taiko „trij gynybos linij į (angl. „three lines

of defense“) princip , nustatant aišk atsakomybi už rizik valdym ir kontrolę pasidalinim tarp Bendrov s valdymo bei

prieži ros organ ir strukt rini padalini ar funkcij (ži r ti žemiau).

Rizikų valdymo ir kontrol s modelio schema

„Pirmai gynybos linijaiį priklauso Bendrov s padalini darbuotojai ir vadovai (ne vardinti 2-oje ir 3-čioje gynybos linijose),

vykdantys j kompetencijai priskirtas veiklos funkcijas ir (ar) užtikrinantys veiklos funkcij vykdym pagal joms keliamus /

nustatytus reikalavimus, t. y. sandorius sudarantys ir (ar) Bendrov s pagrindines veiklas, valdymo ir pagalbinius procesus

(nepriklausančius 2-ai ir 3-čiai gynybos linijai) organizuojantys bei vykdantys darbuotojai ir j vadovai. 1-ai gynybos linijai

priklausanči funkcij / padalini vadovai ir darbuotojai, vykdydami veikl jiems nustatyt kompetencij ribose bei siekdami

nustatyt tiksl , prisiima su atitinkama veikla / procesu susijusias rizikas ir atsako už ši rizik suvaldym bei vidaus kontrol s

element diegim j atsakomyb je esančiuose procesuose.

„Antrai gynybos linijaiį priklauso Bendrov s rizik valdymo, atitikties teis s aktams, finans kontrol s, prevencijos ir saugos

funkcijos/padaliniai:

- už rizik valdym atsakingas asmuo atsako už tinkamos rizik valdymo ir kontrol s sistemos suk rim , rizik

valdymo proceso organizavim bei rizik valdymo kontrolę;

- Teis s departamentas užtikrina, kad Bendrov s vadov ir darbuotoj sprendimai atitikt teis s akt reikalavimus;

- Finans kontrol s padalinys užtikrina tinkamo finansini ištekli naudojimo kontrolę;

- Prevencijos padalinys atsako už prevencini rizikos valdymo priemoni , susijusi su piktnaudžiavimo rizika, fizine,

informacine ir turto sauga, diegimo organizavim bei kontrolę.

Bendrov s vadov taryba, atlikdama Rizik valdymo komiteto funkcijas, atsako už tinkam rizik valdym ir kontrolę 1-je ir

2-oje gynybos linijose.

„Trečiai gynybos linijaiį priklauso: „Lietuvos energijaį, UAB vidaus audito padalinys ir išorin audito bendrov . Vidaus audito

padalinio darbuotojai vertina rizik valdymo ir vidaus kontrol s efektyvum bei veiksmingum ir teikia rekomendacijas d l

rizik valdymo ir kontrol s tobulinimo. Bendrov s samdoma išorin audito bendrov ne rečiau kaip kart per metus pateikia

nuomonę apie Bendrov s finansin s atskaitomyb s teisingum ir rizik valdymo bei vidaus kontrol s veiksmingum .



Vidaus audito padalinio vadovas yra atskaitingas „Lietuvos energijaį, UAB steb toj tarybai ir reguliariai teikia informacij

apie Bendrov s rizik valdymo ir vidaus kontrol s efektyvum bei vidaus audito rekomendacij gyvendinim Bendrov s

valdybai ir steb toj tarybai.

Bendrov s pareig nas, atsakingas už rizik valdym , reguliariai teikia apibendrint informacij rizik valdymo ir kontrol s

klausimais UAB „Lietuvos energijaį Rizik ir proces valdymo vadovui.

„Lietuvos energijaį, UAB Steb toj tarybos Rizik valdymo prieži ros komitetas pagal nustatyt kompetencij vykdo rizik

valdymo ir kontrol s sistemos veiksmingumo prieži r visose trijose gynybos linijose.

Pagrindin s rizikos rūšys Bendrov s veikloje ir jų valdymas Pagrindin s rizikos r šys, su kuriomis savo veikloje susiduria Bendrov , yra šios:

- strategin rizika;

- atitikties rizika;

- operacin / veiklos rizika;

- finansin rizika.

Strategin s rizikos valdymas Strateginė rizika. mon s veiklos apimtyje šiai rizik grupei priskirtinos rizikos siejamos su veiklos planavimu, nepalanki

ar klaiding veiklos sprendim , netinkamo sprendim gyvendinimo arba nepakankamo/ pav luoto reagavimo politinius,

reguliacinius ar technologinius ir/ar mokslo (inovacij pritaikomumo) pokyčius. Taip pat šiai kategorijai, priklausomai nuo

rizik šaltini , gali b ti priskiriamos rinkos, reputacijos, žalos aplinkai ir gamtiniams ištekliams rizikos, kylančios iš netinkamai

nustatyt strategijos krypči . Svarbus makroekonomikos rizikos veiksnys yra rinkoje besiformuojanti elektros energijos

gamybos (ar importo) kaina. Ši kaina tiesiogiai lemia elektros energijos savikain . Visuomeninio tiekimo kaina yra

reguliuojama ir yra fiksuota nepriklausomai nuo tuo metu rinkoje susiformavusios elektros energijos kainos.

Bendrov s pajamos ir pelnas iš persiuntimo ir tiekimo veiklos tiesiogiai priklauso ir nuo elektros energijos persiuntimo /

suvartojimo apimči . Šalies makroekonomin pad tis turi tiesiogin s takos elektros energijos pardavimo, nauj vartotoj

elektros rengini prijungimo tendencijoms ir klient mokumui. Ši rizik Bendrov valdo konservatyviai planuodama elektros

energijos suvartojim bei pardavimo pajamas.

Eksploatuodama ir pl sdama valdom skirstom j tinkl , LESTO perka elektros tinklo rang bei medžiagas, kuri kainos

priklauso nuo rinkos tendencij . Nuo ši preki kain priklauso LESTO tinklo eksploatavimo ir investicij elektros tinkl

išlaidos, turinčios takos LESTO finansiniams rezultatams. Siekdama optimizuoti investicijas ir išlaidas tinklo eksploatacijai

bei pl trai Bendrov taiko investicij reitingavimo metod , grindžiam objektyviais kriterijais, atitinkančiais Bendrov s

elektros energijos skirstomojo tinklo eksploatacijos bei pl tros prioritetus.

Bendrov s veiklai taip pat svarb s politin s rizikos veiksniai. Elektros energijos skirstymo ir tiekimo tvark reglamentuoja

Lietuvos Respublikos elektros energetikos statymas. Min to statymo ir kit susijusi teis s akt pakeitimai gali daryti tak

LESTO veiklai ir rezultatams. Elektros energijos kain atžvilgiu svarbi valstyb s politika. Paslaug kainos yra reguliuojamos,

kain viršutines ribas nustato ir kontroliuoja Valstybin kain ir energetikos kontrol s komisija. LESTO veiklos rezultatai

priklauso nuo ši sprendim . Siekdama mažinti min tos rizikos tak veiklos rezultatams, Bendrov analizuoja tarptautinę

energetikos moni reguliavimo praktik bei, esant poreikiui, teikia pasi lymus teis s aktus rengiančioms valstyb s

institucijoms.

Atlikdama elektros energijos skirstymo, visuomeninio ir garantinio elektros energijos tiek jo funkcij Bendrov siekia

aukščiausi reputacijos standart . Šis siekis atsispindi Bendrov s misijoje, vizijoje, strateginiuose tiksluose bei vertyb se.

Bendrov s vadovai skiria didel d mes Bendrov s misijos, vizijos, vertybi bei strategini tiksl komunikavimui

darbuotojams. Be to, Bendrov vykdo socialinius projektus, tvirtinančius socialiai atsakingos Bendrov s vaizd .



Atitikties rizikos valdymas Atitikties rizika yra suprantama kaip rizika, kylanti iš reguliacin s, teisin s aplinkos pokyči ar konkreči sriči , kuriose

teisinti konkret s pasikeitimai, tačiau jie n ra tinkamai ar savalaikiai perkelti Bendrov s vidaus dokumentus arba

atsižvelgiant Bendrov s veiklos pob d toki reikalavim n ra galimyb s savalaikiai ir/ar pilna apimtimi gyvendinti. Taip pat

ši rizik grup gali b ti siejama su atitikim vairiems standartams, sertifikatams rizikomis. Tai nuostoli padid jimo ir (ar)

prestižo praradimo, ir (ar) pasitik jimo sumaž jimo rizika, kuri gali lemti išoriniai aplinkos veiksniai arba vidaus veiksniai

(pavyzdžiui, vidaus teis s akt bei etikos standart pažeidimai, darbuotoj piktnaudžiavimo atvejai ir t. t.).

Už atitikties rizikos valdym atsako Teis s departamentas. Siekiant minimizuoti teisin s atitikties rizik , Bendrov s teisininkai

dalyvauja Bendrov s vadovyb s sprendim pri mimo, vidaus teis s akt bei sutarči rengimo procesuose.

Operacin s / veiklos rizikos valdymas Operacinės/ veiklos rizikos suprantamos kaip rizikos patirti nuostolius/ negauti planuot pajam , neužtikrinti veiklos

tęstinumo ar kelti gr smę darbuotojams ir/ ar aplinkai, taip pat prarasti pasitik jim d l netinkam arba ne gyvendint vidaus

kontrol s proced r , netinkamai organizuot ir valdom proces , darbuotoj klaid ir/ ar neteis t veiksm bei informacini

sistem veiklos sutrikim arba d l išor s vyki takos. Šiai kategorijai priskiriamos rizikos, susijusios su netinkamu

žmogišk j ištekli valdymu, organizacijos mikroklimatu, darbuotoj saugos ir sveikatos, civilin s, fizin s, gaisrin s saugos

neužtikrinimu, netinkamomis/ nepakankamomis informacin mis technologijomis, informacijos saugos neužtikrinimu,

netinkamu sutarči valdymu, vidaus kontrol s sistemos neefektyvumu, produkt / paslaug / darb kokyb s nesuvaldymu,

klient aptarnavimo kokyb s neužtikrinimu, žalos aplinkai, gamtai padarymu ar proces neefektyvumu. Bendrov s veikloje

labai svarbus elektros energijos tiekimo sutrikim rizikos valdymas. Vienas pagrindini veiksni , charakterizuojanči

skirstomojo tinklo operatoriaus veikl – elektros energijos skirstymo patikimumas, vertinamas pagal vartotojams tenkanči

atjungim trukmę ir dažn (angl. sutrumpinimas SAIDI, SAIFI). D l neprognozuojam išorini veiksni , toki kaip stichiniai

gamtos reiškiniai, egzistuoja rizika, kad vartotojams nebus užtikrintas patikimas elektros energijos tiekimas, LESTO negaus

planuojam pajam , o atitinkam gedim šalinimas nulems papildomas eksploatacines s naudas. Šios rizikos valdymui

Bendrov yra parengusi išsamias ekstremali situacij valdymo proced ras. Taip pat, siekdama didinti tiekiamos energijos

kokybę ir patikimum , LESTO numato didži j dal vis investicij skirti skirstomojo tinklo atstatymui, elektros

transformatorini pastoči rekonstrukcijai bei nauj , ilgaamži , šiuolaikinius kokyb s standartus atitinkanči , elektros

rengini rengimui, ieško technologini sprendim , kurie užtikrint nuolatinę eksploatuojam skirstom j tinkl b kl s

kontrolę, operatyv gedim šalinim , užkirst keli elektros energijos tiekimo sutrikimams.

Finansin s rizikos valdymas Rinkos rizika yra nuostoli arba b sim j gryn j pajam netekimo rizika d l pal kan norm , valiut kurs bei biržini

preki kain pasikeitimo.

Likvidumo rizika yra rizika, kad Bendrov nesugeb s laiku vykdyti savo finansini sipareigojim ir (ar), siekdama juos

vykdyti, gali b ti privesta parduoti finansinius aktyvus ir d l likvidumo rinkoje stokos patirs nuostolius. Kredito rizika yra nuostoli rizika, kad klientai ir (ar) kitos sandorio šalys nesugeb s vykdyti savo sipareigojim Bendrovei.

Finansini rizik valdymas detaliau aprašytas 2015 m. audituotos konsoliduotos metin s finansin s atskaitomyb s

aiškinamojo rašto 26 pastaboje.



INFORMACIJA APIE BENDROV S STATIN KAPITAL IR VERTYBINIUS POPIERIUS

Akcijų kainos dinamika ir apyvarta LESTO akcijų kainos dinamika ir apyvarta, 2011-01-17 – 2015-12-31

LESTO – viena didžiausi pagal rinkos kapitalizacij bendrovi NASDAQ Baltic biržoje. Per 2015 m. dvylika m nesi LESTO

akcijos atpigo 6,9 proc. Per 2015 m. dvylika m nesi mažiausia LESTO akcij kaina užfiksuota 2015 m. rugpj čio 24 d. ir ji

siek 0,897 euro. Didžiausia LESTO akcij kaina buvo pasiekta 2015 m. sausio 14 d., kai viena LESTO akcija kainavo 1,09

euro. Vidutin svertin 2015 m. dvylikos m nesi LESTO akcijos kaina siek 0,952 euro.

LESTO akcijų kainos, OMX Vilnius ir OMX Baltic Benchmark indeksų dinamika, 2015-01-01–2015-12-31

Nuo 2015 m. pradžios iki gruodžio 31 dienos, indeksas OMX Vilnius pakilo 7,42 proc., indeksas OMX Baltic Benchmark

pakilo 14,43 proc., kai tuo metu LESTO akcij kaina per 2015 m. dvylika m nesi nukrito 6,91 proc. savo pradin s vert s.

0

100

200

300

400

500

600

0,45

0,55

0,65

0,75

0,85

0,95

1,05

1,15

1,25

2011.01.17 2012.01.17 2013.01.17 2014.01.17 2015.01.17

Apyvarta, tūkst. EU

RK

aina

, EU

R

Apyvarta, t kst. EUR Kaina, EUR

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

2015.01.01 2015.02.01 2015.03.01 2015.04.01 2015.05.01 2015.06.01 2015.07.01 2015.08.01 2015.09.01

%

OMX Baltic Benchmark OMX Vilnius LES1L



statinio kapitalo struktūra

Akcijų rūšis Akcijų skaičius, vnt.

Nominalioji vert , EUR

Bendra nominalioji vert , EUR

Dalis statiniame kapitale, proc.

Paprastosios vardin s akcijos 603 944 593 0,29 175 143 931,97 100,00

Bendrov s statinis kapitalas 2014 m. gruodžio 31 d. sudar 603 944 593 Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 603 944 593 Lt).

2015 m. balandžio 27 d. eilinis visuotinis akcinink susirinkimas patvirtino nauj LESTO stat redakcij , kurioje be kit

pakeitim , buvo pakeista Bendrov s akcij nominalios vert s ir statinio kapitalo išraiška litais išraišk eurais, t. y. nustatyta,

kad Bendrov s vienos akcijos nominali vert yra lygi 0,29 euro, o Bendrov s statinis kapitalas yra lygus 175 143 931,97

eur .

Visos Bendrov s akcijos yra apmok tos.

Akcijų klas s suteikiamos teis s ir pareigos Visos paprast j vardini akcij suteikiamos teis s vienodos. Akcij suteikiamas turtines ir neturtines teises nustato

statymai, kiti teis s aktai ir Bendrov s statai.

Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius – nurodyti šių sandorių sumas, susijusių asmenų santykių pobūd ir kitą informaciją apie sandorius, kuri būtina norint suprasti Bendrov s finansinę pad t , jeigu tokie sandoriai reikšmingi arba buvo sudaryti ne prastomis rinkos sąlygomis Informacija apie susijusi šali sandorius pateikiama 2015 m. audituotos konsoliduotos metin s finansin s atskaitomyb s

aiškinamojo rašto 28 pastaboje.

Reikšmingi susitarimai, kurių šalis yra emitentas ir kurie sigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai d l susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą Bendrov n ra sudariusi reikšming susitarim , kurie sigaliot , pasikeist ar nutr kt pasikeitus emitento kontrolei.

Informacija apie per ataskaitin laikotarp emitento vardu sudarytus žalingus sandorius, tur jusius ar ateityje galinčius tur ti neigiamos takos emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacija apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų. Būtina atskleisti reikšmingesnių sandorių esmę, sąlygas, interesų konfliktų pobūd ir jų taką sandoriui Per ataskaitin laikotarp emitentas žaling sandori (neatitinkanči Bendrov s tiksl , esam prast rinkos s lyg ,

pažeidžianči akcinink ar kit asmen grupi interesus ir pan.) bei sandori , sudaryt esant interes konfliktui tarp emitento

vadov , kontroliuojanči akcinink ar kit susijusi šali pareig emitentui ir j privači interes ir (arba) kit pareig ,

nesudar .

statų pakeitimo tvarka LESTO statai gali b ti keičiami tik visuotiniame akcinink susirinkime.

Vertybinių popierių perleidimo apribojimai 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis nebuvo žinoma apie kokius nors vertybini popieri perleidimo apribojimus per

ataskaitin laikotarp .



Dukterin s bendrov s 2015 m. gruodžio 31 d. LESTO dukterini bendrovi netur jo.

Informacija apie bendrov s filialus ir atstovybes Bendrov je filial ir atstovybi n ra.

Informacija apie bendrov je sudarytus komitetus Bendrov je komitetai nesudaryti.

Visų sigytų ir turimų savų akcijų skaičius, jų nominali vert ir statinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro LESTO iki ataskaitinio laikotarpio nebuvo sigijusi sav akcij ir per 2015 m. sav akcij ne sigijo.

Per ataskaitin laikotarp sigytų ir perleistų savų akcijų skaičius, jų nominali vert ir statinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro Bendrov per 2015 m. sav akcij ne sigijo ir neperleido.

Informacija apie apmok jimą už savas akcijas, jeigu jos sigyjamos ar perleidžiamos už mokest Bendrov per 2015 m. sav akcij ne sigijo ir neperleido.

mon s savų akcijų sigijimo per ataskaitin laikotarp priežastys Bendrov per 2015 m. sav akcij ne sigijo.

Informacija apie emitento vertybinius popierius LESTO akcijos AB Nasdaq Vilnius Oficial j prekybos s raš trauktos nuo 2011 m. sausio 17 dienos.

Kitose reguliuojamose rinkose Bendrov s akcijomis neprekiaujama.

ISIN kodas Prekybos sąrašas

VP trumpinys

Akcijų skaičius, vnt.

Vienos akcijos nominali vert ,

EUR

Pramon s šaka pagal

ICB standartą

Aukštesnysis sektorius pagal ICB standartą

LT0000128449 BALTIC MAIN LIST LES1L 603 944 593 0,29

7000 komunalin s paslaugos

7500 komunalin s paslaugos

Akcininkai 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendras LESTO akcinink skaičius – 7 065.

2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendras Bendrov s akcinink skaičius buvo 6 968.

LESTO, kuri po akcin s bendrov s Ryt skirstom j tinkl ir akcin s bendrov s „VSTį reorganizavimo per m min t

bendrovi turt , teises ir pareigas, akcininkais tapo visi asmenys, 2010 m. gruodžio 27 d. tur ję akcin s bendrov s Ryt

skirstom j tinkl ir akcin s bendrov s „VSTį akcij .



LESTO akcininkų skaičiaus pasiskirstymas pagal šalis, 2015-12-31

Valstyb Akcininkų skaičius Lietuva 6 747 Rusija 49 Baltarusija 39 Estija 37 Jungtin s Amerikos valstijos 19 Latvija 36 Kitos šalys 41 Iš viso 6 968

LESTO akcininkų pasiskirstymas pagal grupes, 2015-12-31

Akcininkų tarpusavio susitarimai, apie kuriuos emitentas žino ir d l kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teis s N ra žinoma apie kokius nors Bendrov s akcinink tarpusavio susitarimus, d l kuri gali b ti ribojamas vertybini popieri

perleidimas ir (arba) balsavimo teis s.

Balsavimo teisių apribojimai moni grup je n ra balsavimo teisi apribojim .

Emitento organų galiojimai išleisti ir supirkti emitento akcijas Sprendimus išleisti ar supirkti Emitento akcijas gali priimti visuotinis akcinink susirinkimas Lietuvos Respublikos Akcini

bendrovi statymo nustatyta tvarka.

Akcininkai, 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis tur ję daugiau kaip 5 proc. emitento statinio kapitalo

Akcininko vardas, pavard ( mon s pavadinimas, teisin forma, buvein s

adresas, kodas)

Akcininkui nuosavyb s teise priklausančių paprastųjų vardinių akcijų skaičius, vnt.

Turima statinio kapitalo dalis,

proc.

Nuosavyb s teise priklausančių

akcijų suteikiama balsų dalis, proc.

„Lietuvos energijaį, UAB, Žvej g. 14, LT-09310 Vilnius, mon s kodas 301844044

570 066 682 94,39 94,39

Dividendai 2015 m. balandžio 27 d. eiliniame visuotiniame akcinink susirinkime buvo priimtas sprendimas išmok ti Bendrov s

akcininkams dividendus už laikotarp nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pelno dalis, paskirta dividendams

9 , %

, % 0,9%0, %

Lietuvos energija UAB

Nam kiai

Finansin s institucijos irdraudimo bendrov s

Kiti akcininkai



išmok ti, sudar 12,1 mln. eur . Dividendai už šeši m nesi laikotarp nuo 2014 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d., tenkantys

vienai akcijai, sudar 0,02 euro.

2015 m. rugs jo 24 d. neeiliniame visuotiniame akcinink susirinkime buvo priimtas sprendimas išmok ti Bendrov s

akcininkams dividendus už trumpesn negu finansiniai metai laikotarp . Pelno dalis, kuri už 2015 m. šešis m nesius buvo

paskirta dividendams išmok ti, sudar 21,7 mln. eur . Dividendai už šeši m nesi laikotarp , pasibaigus 2015 m. birželio

30 d., tenkantys vienai akcijai, sudar 0,0360 euro. 2015 m. šeši m nesi LESTO grynasis pelnas siek 43,0 mln. EUR,

tad už 2015 m. šešis m nesius išmok t dividend / grynojo pelno rodiklis siek 0,5.

Informacija apie sutartis su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais LESTO galiotasis vertybini popieri s skait tvarkytojas yra AB SEB bankas.

SEB, AB kontaktiniai duomenys:

Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius;

Tel. 1528 arba +370 5 268 2800.



KLIENT APTARNAVIMAS, APTARNAVIMO VERTINIMAS

Aptarnaujamų klientų skaičius 2015 m. gruodžio 31 d. LESTO tur jo sudariusi 1,579 mln. sutarči su privačiais klientais ir 66,7 t kst. sutarči su

komerciniais klientais (2014 m. gruodžio 31 d. tur jo 1,561 mln. sutarči su privačiais klientais ir 66,2 t kst. sutarči su

komerciniais klientais).

Klientų aptarnavimo funkcijos išk limas Atsižvelgiant tai, kad Bendrov dalyvavo 2015 m. vasario 27 d. „Lietuvos energijosį, UAB valdyboje pritartos LE grup s

veiklos grandin s išgryninimo programos (toliau – Programa) koncepcijos apimtyje esančiame projekte „Klient aptarnavimo

veikl apjungimasį (toliau – Projektas), kurio tikslas – apjungti ir centralizuoti klient aptarnavimo funkcijas, standartizuoti

klient aptarnavimo veiklos procesus, užtikrinant efektyvesn resurs panaudojim , sukoncentruoti ger j klient

aptarnavimo praktik vienoje vietoje bei teikti aukštesn s kokyb s klient aptarnavimo paslaugas tiek LE grup s moni

klientams, tiek v liau š model pritaikant kit rinkos moni klientams – nuo 2016 m. sausio 1 d. LESTO klient aptarnavimo

funkcijos (klient aptarnavimo kanal veiklos valdym ir vystym , klient kreipini valdym , s skaityb ir mok surinkim ,

siskolinim valdym , pranešim klientams siuntim , sutarči parengim ir administravim , kit palaikom j klient

aptarnavimo funkcij vykdym ) iškeltos asocijuot „Lietuvos energijosį grup s monę – UAB Verslo aptarnavimo centr .

Aptarnavimo kanalų vystymas Per 2015 m. toliau augo klient , kurie naudojasi nuotoliniais aptarnavimo kanalais (savitarnos svetaine www.manoelektra.lt

ir klient aptarnavimo telefonu 1802), skaičius, o elektros energijos vartotoj srautai LESTO klient aptarnavimo centruose

mažesniuose miestuose maž jo. D l klient elgsenos pokyči nuo 2015 m. met spalio 1 d. 12 LESTO klient aptarnavimo

centr veikla, kuriuose apsilanko santykinai mažai klient , perkelta 7 didžiuosius klient aptarnavimo centrus.

2015 m. savitarnos svetain je www.manoelektra.lt užsiregistravusi vartotoj buvo 653 t kst., iš j 589 t kst. – privat s. Per

2015 m. savitarnos svetain s www.manoelektra.lt apsilankym skaičius, lyginant su 2014 m., išaugo nuo 2,986 iki 4,038

milijono.

Per 2015 m. klient aptarnavimo telefonu 1802 informacija suteikta daugiau nei 1 005,4 t kst. klient (per 2014 m. informacija

suteikta 1 001,5 t kst. klient ), buvo gauta ir išspręsta daugiau nei 351 t kst. klient kreipim si vairiais klausimais (per

atitinkam 2014 m. period buvo gauta ir išspręsta 325 t kst. klient kreipim si).

Per 2015 m. septyniuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančiuose klient aptarnavimo centruose buvo aptarnauta

251 830 klient (per 2014 m. buvo aptarnauta 287 640 klient ).

Elektros apskaitų eksploatavimas ir pl tra Bendrov per 2015 m. naujiems klientams reng 23 845 vnt. elektros energijos apskaitos prietais , iš j 26 proc. skirti

elektros energijos apskaitai vienfaziuose kintamos srov s tinkluose, o 74 proc. – trifaziuose tinkluose bei pakeit 86 051 vnt.

elektros energijos apskaitos prietais , kuriems baigiasi metrologinis patikros terminas, iš j 66 proc. naudojami elektros

energijos apskaitai vienfaziuose kintamos srov s tinkluose, o 34 proc. – trifaziuose tinkluose.

Nuolatos atnaujindama eksploatuojamus elektros energijos apskaitos prietaisus, Bendrov bei jos galioti asmenys taip pat

atliko daugiau nei 1 080 t kst. vnt. elektros apskaitos prietais eksploatavimo darb (apskaitos prietais patikrinimai, gedim

šalinimas, rodmen kontrol s darbai).

Investuodama elektros energijos apskaitos prietais modernizavim bei j automatizavim , Bendrov prie esamos

automatizuotos duomen nuskaitymo sistemos prijung 2 228 vnt. elektros apskaitos prietaisus, taip padidindama elektros

energij vartojanči , gaminanči Bendrov s klient objektuose eksploatuojam elektros apskaitos prietais , kuri duomenys

nuskaitomi nuotoliniu b du, skaiči iki 27 338 vnt. Elektros apskaitos prietais automatizavimas suteikia galimybę

automatiškai pateikti verslo klientams s skaitas už per laikotarp sunaudojam elektros energijos kiek , patiems klientams

nedeklaruojant suvartojamo elektros energijos kiekio.



2015 m. gruodžio m n. Bendrov su Lietuvos ir užsienio bendrovi konsorciumu, laim jusiu tarptautin vieš j pirkimo

konkurs , pasiraš sutart , pagal kuri konkurso laim tojas rengs 3 t kst. išmani j elektros energijos skaitikli Bendrov s

klientams. gyvendindama š bandom j projekt , Bendrov siekia ištirti išmani j skaitikli efektyvum ir j naud

gyventojams.

Klientų atsiskaitymų valdymas LESTO klientams yra sudariusi galimybę už elektros energij atsiskaityti pagal vidutin suvartojam elektros energijos kiek .

Atsiskaitymas pagal vidutin suvartojim padeda tolygiai planuoti išlaidas – nepaisant sezoniškumo ir suvartoto elektros

energijos kiekio pokyči , kas m nes mokama vienoda suma. Be to, vartotojai turintys kelis objektus, viena moka turi

galimybę atsiskaityti už keliuose vartotojui priklausančiuose b stuose suvartot elektros energij (gali b ti pateikiama viena

s skaita). M nesio mok už elektros energij dydis klientui apskaičiuojamas pagal ankstesn kliento elektros suvartojimo

vidurk (kilovatvaland mis, kWh), kuris tikslinamas pagal kliento deklaruotus rodmenis arba pagal periodinius skaitikli

patikrinimo duomenis. Sužinoti bei pasitikrinti pritaikyt mok jimo vidurk vartotojai gali prisijungę prie nuolat atnaujinamos

savitarnos svetain s www.manoelektra.lt, paskambinę klient aptarnavimo telefonu arba atvykę LESTO klient

aptarnavimo centr . Pagal gautas PVM s skaitas fakt ras atsiskaito kiek daugiau nei 17 proc. LESTO klient . Per 2015 m.

vykdyt mok jim už suvartot elektros energij pagal PVM s skaitas fakt ras skaičius, lyginant su 2014 m. atitinkamu

laikotarpiu, augo beveik 13 proc.

Klientai, pasirinkę elektros energijos apskaitos pagal vidutin suvartojim b d papildomai renkasi atsiskaitym tiesioginio

debeto b du, kai už elektros energij kiekvien m nes mokama suma automatiškai nuskaitoma iš kliento banko s skaitos.

Tiesioginio debeto b du atsiskaito 13 proc. LESTO klient .

Rinkos liberalizavimas 2015 m. gruodžio 31 d. nepriklausomi tiek jai tiekia elektros energij 66 354 objektams. Pagal 2009 m. liepos 8 d. LR

Vyriausyb s patvirtint Lietuvos elektros rinkos pl tros plan nepriklausom elektros energijos tiek j 2015 m. gruodžio

31 d. buvo pasirinkę:

• Apie 92 proc. objekt , kuri leistinoji naudoti galia sudar 400 kW ir daugiau;



• Apie 54 proc. objekt , kuri leistinoji naudoti galia buvo mažesn nei 30 kW.

likusius objektus elektros energij ir toliau tiekia garantinis tiek jas (LESTO).



BENDROV S SOCIALIN ATSAKOMYB

Atsakomybę prisid ti prie visuomen s gerov s LESTO pirmiausia gyvendina per nenutr kstamo elektros energijos tiekimo

bei skirstymo užtikrinimo veikl . Taip pat – aktyviai dalyvaudama pilieči švietime saugaus ir racionalaus elektros energijos

vartojimo klausimais. Skubame diegti ir pl toti naujas, perspektyvias ir aplink tausojančias technologijas.

Aplinkosauga DAROM 2015. Prie švaros iniciatyvos „Darom 2015į prisijung ir šiukšles, teršusias aplink , rinko LESTO darbuotojai

penkiuose regionuose: Vilniaus, Kauno, Šiauli , Alytaus ir Panev žio.

Kraštovaizdžio apsauga. LESTO, vykdydama ES dalinai finansuojam projekt , vietoje sen elektros oro linij tiesia naujus

kabelius vietov se, kuriose buvusi oro linij laidai buvo ploni ir pavojingai priart ję prie želdini , pasenusi infrastrukt ra

l m daug gedim . Kabelin s linijos užtikrina patikimesn elektros tiekim gyventojams ir yra saugesn s, be to, leidžia

džiaugtis gražesniu kraštovaizdžiu.

Iniciatyvos visuomenei LESTO gyvendina plataus masto ilgalaikius socialin s atsakomyb s projektus, skirtus vaikams, jaunimui ir plačiajai

visuomenei, kuriuos vienija aktyvus bendruomeni , tikslini visuomen s grupi sitraukimas, saugumo ir efektyvaus

energijos naudojimo ir aplinkos tausojimo id jos.

Projektų konkursas seniūnijoms ir bendruomen ms. LESTO kartu su Lietuvos savivaldybi seni n asociacija kviet

seni nijas bei j bendruomenes teikti paraiškas saugumo šalia elektros tinklo rengini bei visuomen s atsakingumo didinimo

projekt konkursui. Siekdamos spręsti su saugiu ir racionaliu elektros naudojimu susijusias problemas, bendruomen s tur jo

si lyti ši problem sprendimo planus ir projektus traukti kuo daugiau gyventoj . Projektai tur jo b ti susiję su siekiu didinti

gyventoj saugum . Itin laukti pasi lymai, kurie skatint gyventoj , ypač jaunimo, švietim ir atsakingum . Sulaukta paraišk

iš 30 seni nij ir bendruomeni . Gautas paraiškas vertino LESTO, Lietuvos savivaldybi seni n asociacijos, Lietuvos

savivaldybi asociacijos bei Vš „R piį atstovai. Nugal tojais paskelbti 7 edukaciniai ir praktiniai projektai – 2015 m. pirmoje

pus je vyko visi j suplanuoti renginiai – bendruomeni gyventojai žini apie saug elges su elektros ranga ir šalia jos

s m si interaktyviose paskaitose, viktorinose, konkursuose ir kit veikl metu.

Nuostolių mažinimo ir gyventojų švietimo iniciatyva „Operacija 2020į. Programa „Operacija 2020į siekiama skatinti

atsaking elges su elektros tinklo renginiais, didinti gyventoj supratim apie saug elges su elektros renginiais ir mažinti

neigiamas pasekmes, kylančias d l gyventoj neatsakingo ar piktavališko elgesio.

Kadangi didžiausias ramstis kovoje su vagyst mis yra gyventoj pilietiškumas, LESTO tęs bendradarbiavim su Lietuvos

savivaldybi seni n asociacija – rugs jo m nes mon s atstovai susitiko su 38 Jurbarko, Pag gi , Šilal s, Taurag s rajon

seni nais. Buvo pristatyta situacija ir diskutuota vagysči iš transformatorini , nelaiming atsitikim prevencijos regione

temomis.

Nacionalin edukacin programa „Darni mokyklaį. Siekdamas skatinti mokykl bendruomeni s moningum bei

prisid ti prie darnios, energij ir aplink tausojančios Lietuvos visuomen s k rimo, Lietuvos vaik ir jaunimo centras bei

LESTO kartu su partneriais pakviet šalies ugdymo staigas dalyvauti visus metus truksiančioje edukacin je programoje

„Darni Mokyklaį. Pirm j programos užduot – ekologinio p dsako tyrim – atliko 70 programoje dalyvaujanči ugdymo

staig , o visus metus pokyčius, leidžiančius sumažinti ekologin p dsak , dieg ir gyvendino 17 mokykl . 2015 m. baland

vyko baigiamasis renginys, kuriame apdovanoti komisijos (joje – ir LESTO atstovas) atrinkti geriausius rezultatus pasiekę ir

k rybiškiausi dalyviai.

Nusprendus projekt tęsti ir toliau, spalio m nes Vilniaus miesto savivaldyb je vyko antrojo „Darnios mokyklosį sezono

pristatymas Lietuvos mokykl ir darželi vadovams.

Energetinio efektyvumo didinimui – „Tiek, kiek reikiaį. Racionalaus elektros energijos naudojimo skatinimas yra viena

iš prioritetini LESTO socialin s atsakomyb s krypči , prisidedanti prie aplinkos ir energetini ištekli tausojimo bei šalies



sipareigojim vykdant Europos S jungos klimato kaitos program . Projektas skirtas kurti racionaliai gyvenančios

visuomen s tradicijas – čia ieškoma racionalaus elektros energijos vartojimo b d tiek buičiai, tiek verslui.

2015 met spalio-lapkričio m nesiais vyko LESTO kartu su partneriais organizuot konferencij ciklas „Tiek, kiek reikia

Pramoneiį. Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose organizuot rengini tikslas – skatinti šalies versl , ypatingai

pramon s mones, racionaliai vartoti energijos išteklius. Juose patirtimi dalinosi ekspertai ir bendrovi atstovai, kurie skait

pranešimus apie LED apšvietimo naud , reaktyvin s elektros energijos kompensavim , energetin audit . Šiemet

renginiuose buvo kalbama ne tik apie elektros energijos, bet ir apie gamtini duj vartojim . Iš viso 5 konferencijose dalyvavo

beveik 400 šalies pramon s moni atstov – daugiausia vyr. energetikai ir vadovai.

Modernaus gatvių apšvietimo projektas. LESTO kartu su Birštono savivaldybe ir Italijos viešojo apšvietimo kompanija

„Enel Soleį kiek daugiau nei prieš metus prad jo LED technologij šviestuv efektyvumo bandom j projekt Birštone „Tiek,

kiek reikia miestuiį. Jo metu 14 prast gatvi šviestuv buvo pakeisti LED technologijos šviestuvais. Metus trukusio

bandomojo projekto, kai 14 LED technologij šviestuv buvo rengta vienoje iš Birštono gatvi , rezultatai pristatyti balandžio

m nes spaudos konferencijoje. LED technologij šviestuvai suvartojo tik 7 601 kWh elektros energijos, tuo tarpu kitoje tos

pačios gatv s pus je švietusios 14 sen natrio lemp išeikvojo 13 324 kWh elektros energijos per t pat laikotarp .

Energetikų dienos renginiai visuomenei. Didžiausias energetikos bendroves jungianti Nacionalin Lietuvos elektros

asociacija, kurios nar yra ir bendrov LESTO, balandžio 17-18 d. Energetik dien pamin ti kviet Lietuvos energetikos ir

technikos muziejuje. Lankytojams duris atv ręs muziejus kviet nemokamai susipažinti su šalies energetikos istorija, jame

vyko interaktyvus orientacinis-detektyvinis žaidimas, pristatyta grup s moni darbuotoj fotografij paroda „Kasdienyb ir

nuotykiai darbeį. Mažiesiems lankytojams buvo rodomas spektaklis „Arklio Dominyko meil į, o visiems grojo violončelinink

trio iš Latvijos.

Racionalaus ir saugaus elektros vartojimo dienos Lietuvos bibliotekose. Siekdama paskatinti gyventojus prisid ti prie

aplinkos ir energetini ištekli tausojimo, 2015 m. rugs jo m nes LESTO jau antr j kart organizavo racionalaus ir saugaus

elektros vartojimo rengini cikl 15 šalies bibliotek . J metu susirinkusiems gyventojams LESTO specialistai patar , kaip

patogiai analizuoti ir vertinti nam kio elektros s naudas, kokie pročiai, anot ekspert vertinim ir tyrim , daro didžiausi

tak s skaitoms.

Tam, kad renginio dalyviai aiškiau sivaizduot , kaip taupiai, palyginti su kitais šalies gyventojais, jie vartoja elektros energij ,

buvo pristatomi ir naujausi apklaus apie vartojimo pročius rezultatai. Dalyviai gavo energijos tausojimo „Recept

knygelesį, kad racionalaus vartojimo patarimus, išgirstus renginio metu, b t lengviau prisiminti. Mažieji renginio dalyviai

susitiko su jaunimui skirtos edukacin s iniciatyvos „Elektromagijaį personažais, kurie su vaikais ne tik sprend vairius su

saugiu elektros vartojimu susijusius testus, bet ir žaid bei apdovanojo vairiais prizais.

Rugs jo m nes racionalaus ir saugaus elektros vartojimo dienos renginiai vyko Šalčinink , Kazl R dos, Rokiškio,

Taurag s, Marijampol s, Raseini , Jonavos, Kalvarijos, Birž , Jurbarko, Druskinink , Švenčioni , Ukmerg s, Plung s ir

Mažeiki rajon bibliotekose – juose dalyvavo daugiau nei pus t kstančio suaugusi j ir vaik .

Rinka, klientai ir investuotojai Verslo aplinkoje LESTO siekia palaikyti skaidrius santykius su visais rinkos dalyviais – klientais, partneriais, rangovais,

investuotojais. LESTO kasmet, r pindamasi energijos tiekimo saugumu ir ekonomine bei socialine nauda visuomenei, daug

d mesio skiria skirstomojo tinklo pl trai ir modernizavimui. Svarbus šios veiklos aspektas aplinkosaugos kryptyje – geresn s

s lygos tausoti energij , racionaliau j naudoti.

Bendradarbiavimas su Lietuvos bibliotekomis. 2015 m. kovo m nes LESTO ir Lietuvos nacionalin Martyno Mažvydo

biblioteka pasiraš susitarim bendradarbiauti gyvendinant socialin projekt „Bibliotekos pažangai 2į. Tai leis pl toti

bendrus gyventoj švietimo projektus Lietuvos nacionalin je Martyno Mažvydo bei viešosiose bibliotekose ir užtikrins tolesnę

kompiuterizuot LESTO savitarnos svetain s www.manoelektra.lt viet pl tr . Projektu „Bibliotekos pažangai 2į siekiame

išpl sti vieš j bibliotek bendradarbiavim su verslu, vietos valdžios institucijomis bei nevyriausybin mis organizacijomis,

ir taip dar labiau sustiprinti bibliotek tinkl Lietuvoje. Šiuo metu kompiuterizuotos LESTO savitarnos www.manoelektra.lt



vietos rengtos ir bibliotek darbuotojai apmokyti jau daugiau nei keturiasdešimtyje vieš j bibliotek visoje šalyje. LESTO

savitarnos www.manoelektra.lt paslaugomis galima pasinaudoti Vilniuje, Šalčininkuose, Trakuose, Kaune, Jonavoje,

Jurbarke, Kaišiadoryse, Šakiuose, Prienuose, Klaip doje, Plung je, Taurag je, Kretingoje, Skuode, Telšiuose, Šilut je,

Šilal je, Šiauliuose, Raseiniuose, Mažeikiuose, Kelm je, Joniškyje, Pakruojyje, Radviliškyje, Naujojoje Akmen je,

Panev žyje, Biržuose, Rokiškyje, Pasvalyje, Kupiškyje, Alytuje, Druskininkuose, Marijampol je, Var noje, Lazdijuose,

Vilkaviškyje.

Interaktyvus žem lapis investuotojams. 2015 m. pavasar LESTO svetain je patalpintu interaktyviu laisv gali

žem lapiu, kuriame galima sužinoti visoje Lietuvoje esanči elektros transformatori pastoči laisvas galias. Darbuotojai Darbuotojų sitraukimo skatinimas. Darbuotojai informuojami ir traukiami planuojamus pokyčius – dviej grup s moni

sujungim 2016 metais. Vidiniais mon s kanalais nuolat platinama informacija apie pokyči eig , jie dalyvavo renkant naujos

bendrov s pavadinim , sudaryta galimyb užduoti klausimus pokyči valdymo komandai.

Nuo 2015 rudens darbuotojai raginami b ti aktyvesni saugaus elektros tinklo „priži r tojaiį. Vidin s mon s iniciatyvos

„Saugumo agentaiį dalyviai darbuotojai ir ne darbo metu steb jo ir praneš apie galimai nesaugius elektros tinklo objektus,

pavojingai ties oro linijomis pasvirusius laidus ir pan. Vien per pirm sias dvi savaites sulaukta daugiau kaip 10-ies pranešim

su nuotraukomis (dauguma užfiksuot atvej – ne LESTO tinkle, tod l apie juos buvo pranešta atsakingoms institucijoms).

Darbuotojai – socialinių iniciatyvų organizatoriai. 2015 m. vykusios darbuotoj pasi lytos socialiai atsakingos iniciatyvos

sulauk aktyvaus susidom jimo: kaip aktyv s, žinias apie energijos taupym skleidžiantys lektoriai, jie dalyvavo renginiuose

bendruomen ms ir mokiniams. Per 2015 m. LESTO darbuotojai pamok les ved ir paskaitas skait daugiau kaip 500 vaik

ir mokini . Met pabaigoje žiniomis apie racional elektros energijos naudojim dalijom s ir su kit moni darbuotojais:

susitikome su Vilniuje dirbančiais „Swedbankį ir „Barclaysį darbuotojais.

Kraujo donoryst s akcijos. Vien iš moni grupi vertybi – atsakomybę – LESTO darbuotojai atliepia ne tik darbe, bet ir

reguliariai dalyvaudami kraujo donoryst s akcijose. Pra jusiais metais vien Vilniuje esančiuose filialuose organizuotos dvi

akcijos, jose surinkto kraujo užteks daugiau kaip 100 žmoni sveikatai ar gyvyb ms išgelb ti.

Tarp geriausių „Lietuvos energijosį monių grup s darbuotojų – ir LESTO atstovai. Energetiko dien iškilmingos

ceremonijos metu, tarp Lietuvos energetik garb s ženklo apdovanojim , Lietuvos Respublikos Energetikos ministro

pad k , Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojo pad k ir geriausio met darbuotojo apdovanojim gavusi j

– šeši LESTO darbuotojai.

Nelaimingų atsitikimų darbe prevencija. Greta vykdom organizacini prevencijos priemoni , pasitelkiama ir

komunikacija: Bendrov s intranete reguliariai publikuojama informacija apie nelaimingus atsitikimus mon s ir rangov darbo

vietose, pristatomos j priežastys, dalinama socialin s reklamos medžiaga. 2015 m. vasar , siekiant kaip manoma

patrauklesn mis priemon mis šviesti ne tik LESTO, bet ir rangovini moni darbuotojus, dirbančius su elektros renginiais,

buvo sukurti 4 trumpi animuoti filmukai temomis: „Pasiruošimas darbuiį, „Saugos priemoni naudojimasį, „Darbas elektros

linijoseį ir „Darbas oro linijoseį. keturias n dviej minuči nesiekiančias serijas buvo sud tos svarbiausios taisykl s ir

pavaizduotos saugumo priemon s, kuri nesilaikymas jau ne kart suk l skaudžias pasekmes. Filmukai buvo išplatinti ir

pristatyti susitikim , patikrinim ir mokymu metu. Dar viena pakartotinai saugumo taisykles primenanti medžiaga – plakatai,

atkartojantys filmukuose pristatytas taisykles – taip pat buvo išplatinti visiems padaliniams, kuriuose dirba inžinieriai,

operatyvini inžinerini brigad nariai.

LESTO darbuotojai – tarp profesionaliausiųjų. Ši met geguž s m nes Energetik mokymo centre elektros energetikai

varž si profesinio meistriškumo varžybose. veikus rungtis ir suskaičiavus rezultatus, pirmoji vieta ir profesionaliausi

energetik titulas atiteko LESTO Šiauli regiono komandai, antroje vietoje liko LESTO Kauno regiono komanda, trečioje –

LESTO Vilniaus regiono komanda. Šiais metais varžybose dalyvavo 11 komand , daugiau nei 100 dalyvi .



Šio renginio tikslas – skatinti LESTO ir rangovini moni darbuotojus kelti kvalifikacij ir tobul ti, atnaujinti žinias ir praktinius

g džius. Siekiama didinti LESTO ir rangov darbuotoj saugum pavojingose situacijose: pavyzdžiui, vykus gaisrui,

avarijai.

LESTO komanda šiais metais sudalyvavo ir dar viename profesinio meistriškumo konkurse – rugpj čio m nes

organizuotame Lietuvos pramon s profesini s jung federacijos. Bendroje varžyb skaitoje, pagal žaid j naudingumo

koeficient , kur l m bendra komandos prizinink surinkta bal suma ir komandos užimt prizini viet skaičius, LESTO

atiteko trečioji vieta.

Kova su korupcija LESTO netoleruoja joki korupcijos apraišk ir pasisako už s žining versl ir skaidr bendravim su valstyb s institucijomis.

Rizik minimizuoja veikiantys kompleksiniai vidaus kontrol s mechanizmai, skirti nustatyti galimus korupcijos rizikos

veiksnius. Korupcijos prevencija yra viena iš Bendrov s Prevencijos ir kontrol s skyriaus funkcij . LESTO nuolat vykdo

veiklos kontrolę, tobulina veiklos procesus ir imasi veiksm nustatytiems pažeidimams ištaisyti, pašalinti kylančias gr smes

geram Bendrov s vardui. 2014 m. geguž s m nes LESTO sigaliojo Nulin s tolerancijos korupcijai politika.

Atskaitomyb prieš visuomenę LESTO paskelb socialin s atsakomyb s pažangos 2014 m. ataskaitą. LESTO, Jungtini Taut „Pasaulinio susitarimoį

(angl. Global Compact) nar , paskelb kasmetinę socialin s atsakomyb s veiklos pažangos ataskait . 2014 m. LESTO

išpl t bendradarbiavim su pramon s ir gamybos mon mis, prad jo partnerystę su šalies bibliotekomis, o praktinę,

ilgalaikę energijos taupymo veikl – ekologinio p dsako skaičiavim ir mažinim – trauk mokykl bendruomenes.

Pristatyti gyventojų elektros energijos vartojimo pročių tyrimo rezultatai. LESTO užsakymu tyrim bendrov „Baltijos

tyrimaiį atliko gyventoj apklaus apie elektros energijos vartojimo pročius. Ji atskleid , jog taupanči j elektr skaičius,

nuo pra jusios apklausos prieš dvejus metus, išliko didelis – 75 proc., tačiau penktadaliu sumaž jo taupanči d l elektros

kain . Vis labiau tai daroma iš pročio ir aplinkos tausojimo – ši priežast nurod 15 proc. apklaust j . 7 proc. punktais

padid jo naudojanči energij taupančias lemputes bei perkanči mažai elektr naudojančius buitinius prietaisus.



BENDROV IR BENDROV S VALDYMO ORGANAI

Bendrov s organizacin struktūra

Bendrov s pavadinimas AB LESTO mon s kodas 302577612 statinis kapitalas 175 143 931,97 EUR

Buvein s adresas Aguon g. 26, LT-03212 Vilnius Telefonas (8 5) 277 7524 Faksas (8 5) 277 7514 Elektroninis paštas [email protected] Tinklalapis www.lesto.lt (nuo 2016 m. sausio 1 d. – www.eso.lt) Teisin – organizacin forma akcin bendrov registravimo data ir vieta 2010 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos juridini asmen registre

Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie bendrovę

Juridini asmen registras

Registro tvarkytojas V Registr centras

LESTO steigta sujungiant reorganizuotas Lietuvos skirstom j tinkl bendroves – akcinę bendrovę Ryt skirstomieji tinklai

ir akcinę bendrovę „VSTį, kurios 2010 m. gruodžio 31 d. baig savo veikl kaip juridiniai asmenys. LESTO per m akcin s

bendrov s „Ryt skirstomieji tinklaiį ir akcin s bendrov s „VSTį turt , teises ir pareigas ir nuo 2011 m. sausio 1 d. prad jo

elektros energijos skirstymo bei visuomeninio elektros energijos tiek jo veikl .

LESTO – Lietuvos elektros skirstom j tinkl operatorius, kurio pagrindin s funkcijos: elektros energijos persiuntimas

skirstymo tinklais, vartotoj poreiki tenkinimas, nauj vartotoj rengini ir objekt prijungimas, skirstom j tinkl

eksploatavimas, j prieži ra, valdymas, pl tojimas, saugumo ir patikimumo užtikrinimas. LESTO geografin rinka yra

Lietuva.

Licencijavimas

LESTO pagrindine veikla laikoma elektros energijos skirstymas ir tiekimas, kaip tai apibr žta Lietuvos Respublikos elektros

energetikos statyme ir LESTO išduotose veiklos licencijose: 2010 m. gruodžio m n. 30 d. išduotoje elektros energijos

skirstymo licencijoje Nr. L1-10 (ES) ir 2010 m. gruodžio m n. 30 d. išduotoje elektros energijos visuomeninio tiekimo

licencijoje Nr. L1-8 (VET).

LESTO vertyb s ATSAKOMYB

BENDRADARBIAVIMAS

REZULTATAS

LESTO misija Patikima elektros energija, kurianti vertę kiekvienam.

LESTO vizija Aukštos reputacijos mon , kuria didžiuojasi darbuotojai, akcininkai ir visuomen .

2015 m. gruodžio 31 d. LESTO:

Aptarnaujama teritorija – 65,3 t kst. km2

Klient skaičius – 1 645 313

o Privači klient skaičius – 1 578 624

o Verslo klient skaičius – 66 689

Elektros bendras skirstom j linij ilgis – 120 994 km



LESTO asocijuotos mon s 2015 m. gruodžio 31 d. LESTO kartu su kitomis mon mis valdo bendroves – UAB Technologij ir inovacij centr ir UAB

Verslo aptarnavimo centr .

Pagrindin informacija apie per ataskaitin laikotarp LESTO turimas ir tur tas kitų bendrovių akcijas

UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOSį * NT Valdos, UAB** UAB Technologijų ir

inovacijų centras UAB Verslo

aptarnavimo centras

Adresas Motor g. 2, Vilnius Geolog g. 16, Vilnius A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius

P. Lukšio g. 5B, Vilnius

registravimo data 2004 m. gruodžio 8 d. 2007 m. sausio 18 d. 2013 m. gruodžio 4 d. 2014 m. liepos 30 d.

mon s kodas 300072351 300634954 303200016 303359627

Telefonas (8 5) 210 6809 (8 5) 210 6539 (8 5) 278 2272 (8 5) 259 4400

Faksas (8 5) 216 7875 (8 5) 210 6543 (8 5) 278 2299 (8 5) 259 4401 Elektroninis paštas [email protected] [email protected] [email protected] [email protected]

Tinklalapis www.elektrostinklopaslaugos.lt www.valdos.eu www.etic.lt http://vac.le.lt

LESTO turima kapitalo dalis, proc., 2015 m. sausio 1 d.

100 57,30 20,02 15

LESTO turima kapitalo dalis, proc., 2015 m. gruodžio 31 d.

0 0 20,02 15

Pagrindin s veiklos pob dis

Elektros tinkl projektavimo, statybos, remonto, technin s prieži ros, vartotoj objekt prijungimo prie elektros tinkl paslaugos.

Nekilnojamojo turto ir transporto priemoni nuomos ir administravimo paslaugos.

Elektros energetikos grup s moni IT kio prieži ra ir aptarnavimas.

Vieš j pirkim organizavimas ir vykdymas, apskaitos ir personalo administravimo paslaug teikimas.

* Vadovaujantis LESTO valdybos sprendimu, 2015 m. kovo 31 d. AB LESTO ir „Lietuvos energijaį, UAB sudar akcij pirkimo–pardavimo sutart . Šia akcij pirkimo–pardavimo sutartimi LESTO perleido „Lietuvos energijaį, UAB LESTO nuosavyb s teise priklausančias UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOSį akcijas, kurios sudaro 100 proc. UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOSį statinio kapitalo. ** Vadovaujantis LESTO valdybos sprendimu, 2015 m. balandžio 27 d. LESTO ir „Lietuvos energijaį, UAB sudar akcij pirkimo–pardavimo sutart . Šia akcij pirkimo–pardavimo sutartimi LESTO perleido „Lietuvos energijaį, UAB LESTO nuosavyb s teise priklausančias NT Valdos, UAB akcijas, kurios sudaro 57,30 proc. NT Valdos, UAB statinio kapitalo.



LESTO valdymas Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal Bendrov s status Bendrov s organai yra visuotinis akcinink susirinkimas,

kolegialus prieži ros organas – steb toj taryba, kolegialus valdymo organas – valdyba, ir vienasmenis valdymo organas –

generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimas Bendrov s visuotinis akcinink susirinkimas yra aukščiausias Bendrov s organas.

Visuotinio akcinink susirinkimo kompetencij , sušaukimo ir sprendim pri mimo tvark nustato statymai, kiti teis s aktai ir

Bendrov s statai.

Per ataskaitin laikotarp Bendrov s akcininkai tur jo vienodas teises (turtines ir neturtines), numatytas statymuose, kituose

teis s aktuose bei Bendrov s statuose. N vienas Bendrov s akcininkas netur jo joki speciali kontrol s teisi , vis

akcinink teis s yra vienodos.

Bendrov s valdymo organai per ataskaitin laikotarp sudar tinkamas s lygas gyvendinti Bendrov s akcinink teises.

Per ataskaitin laikotarp vyko 5 akcinink susirinkimai. 2015 m. balandžio 27 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcinink

susirinkime dalyvavo Bendrov s generalinis direktorius, valdybos pirmininkas Aidas Ignatavičius, Finans ir administravimo

tarnybos direktorius, valdybos narys Andrius Bendikas ir LESTO Steb toj tarybos pirmininkas Darius Kašauskas.

Bendrov s steb tojų taryba LESTO steb toj taryba – kolegialus prieži ros organas.

Steb toj tarybos kompetencij , sprendim pri mimo bei nari rinkimo ir atšaukimo tvark nustato statymai, kiti teis s aktai

ir Bendrov s statai. LESTO steb toj taryb sudaro trys nariai, kurie yra renkami visuotiniame akcinink susirinkime ketveri

met kadencijai. Ne mažiau kaip vien trečdal LESTO steb toj tarybos sudaro nepriklausomi nariai. Steb toj taryba iš

savo nari renka steb toj tarybos pirminink .

Steb toj taryba

Valdyba

Visuotinis akcinink susirinkimas

Generalinis direktorius

Visuomeninio tiek jo

departamentas

Inovacij ir projekt valdymo

departamentas

Finans ir administravimo

tarnyba

Elektros tinklo

tarnyba

Klient aptarnavimo

tarnyba

Organizacijos vystymo ir

komunikacijos tarnyba

Prevencijos ir kontrol s

skyrius

Teis s departamentas

Vyriausiasis auditorius

„Lietuvos energijaį, UAB Vidaus audito

tarnyba

„Lietuvos energijaį, UAB Steb toj tarybos Audito

komitetas

„Lietuvos energijaį, UAB Steb toj

taryba

LESTO valdymo struktūra



Ataskaitiniu laikotarpiu steb toj tarybos sud tis nesikeit . 2015 m. gruodžio 31 dien Bendrov s steb toj taryb sudar

steb toj tarybos pirmininkas Darius Kašauskas, steb toj tarybos nariai – Ilona Daug lait ir Petras Povilas Č sna

(nepriklausomas narys).

Per ataskaitin laikotarp vyko 8 LESTO steb toj tarybos pos džiai, visuose j dalyvavo visi trys Steb toj tarybos nariai.

Steb tojų tarybos narių atlygio ir premijų sistema LESTO statuose numatyta: „Su steb toj tarybos nariais gali b ti sudaromos sutartys d l veiklos steb toj taryboje, kuriose

numatomos j teis s, pareigos ir atsakomyb . Nepriklausomiems steb toj tarybos nariams visuotinio akcinink susirinkimo

sprendimu gali b ti mokamas atlygis už veikl steb toj taryboje. Steb toj tarybos nari sutarči s lygas bei

nepriklausomumo kriterijus, vadovaujantis teis s akt nustatytais reikalavimais ir ger ja bendrovi valdymo praktika, nustato

visuotinis akcinink susirinkimasį.

2013 m. rugpj čio 2 d. sutartys d l LESTO steb toj tarybos nario veiklos sudarytos su Dariumi Kašausku ir Ilona Daug laite.

Šiems steb toj tarybos nariams už faktiškai vykdom steb toj tarybos nari veikl atlygis n ra mokamas.

2013 m. rugs jo 30 d. sutartis d l LESTO nepriklausomo steb toj tarybos nario veiklos sudaryta su nepriklausomu steb toj

tarybos nariu Petru Povilu Č sna. Nepriklausomam steb toj tarybos nariui už faktiškai vykdom nepriklausomo steb toj

tarybos nario veikl nustatytas 43,44 EUR valandinis atlygis. M nesinis atlygis nepriklausomam steb toj tarybos nariui

apribotas 1 013,67 EUR (neatskaičius mokesči ) suma. Premijos bei kiti mok jimai nepriklausomam steb toj tarybos nariui

n ra numatyti.



Darius Kašauskas (g. 1972 m.) Steb toj tarybos pirmininkas

Ilona Daug lait (g. 1970 m.) Steb toj tarybos nar

Petras Povilas Č sna (g. 1945 m.) Nepriklausomas steb toj tarybos narys

Pareigas jo nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.



Išsilavinimas

ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, BI Norwegian Business school,

Vadybos magistro laipsnis. Vilniaus universitetas,

Ekonomikos magistro laipsnis.

Vilniaus universitetas, Hidrogeologijos ir inžinerin s geologijos

magistro laipsnis.

Vilniaus universitetas , Ekonomisto kvalifikacija

Pagrindin darboviet

„Lietuvos energijaį, UAB Finans ir iždo direktorius

„Lietuvos energijaį, UAB Organizacinio vystymo direktor

Lietuvos parod ir kongres centras LITEXPO, valdybos pirmininkas

Per 2015 m. sausio-gruodžio m nesius steb toj tarybos nariams priskaičiuotos pinig sumos, EUR

- - 1 347

Dalyvavimas LESTO steb toj tarybos pos džiuose

8/8 8/8 8/8

Dalyvavimas moni ir organizacij veikloje, taip pat turima didesn kaip 5 proc. kit moni kapitalo ir bals dalis

mon s, staigos, organizacijos pavadinimas,

pareigos

Turima kapitalo ir bals

dalis, proc.


pareigos

Turima kapitalo ir

bals dalis, proc.


pareigos

Turima kapitalo ir

bals dalis, proc.

LESTO, steb toj tarybos pirmininkas

-

LESTO, steb toj tarybos nar - LESTO, nepriklausomas

steb toj tarybos narys -

AB „Lietuvos dujosį, steb toj tarybos pirmininkas - AB „Lietuvos dujosį,

steb toj tarybos nar - AB „Lietuvos dujosį,

nepriklausomas steb toj tarybos narys

-

„Lietuvos energijaį, UAB valdybos narys, Finans ir

iždo direktorius -

„Lietuvos energijaį, UAB valdybos nar , Organizacinio

vystymo direktor -

Lietuvos parod ir kongres centras LITEXPO, valdybos

pirmininkas -

UAB NT Valdos, valdybos pirmininkas -

UAB Technologij ir inovacij centras, valdybos

pirminink -

Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo nar s I. Šiaulien s visuomeninis

pad j jas

-

UAB „Kauno energetikos remontasį, valdybos narys - UAB ELEKTROS TINKLO

PASLAUGOS, valdybos nar -

UAB Verslo aptarnavimo

centras, valdybos pirmininkas - UAB Duomen logistikos centras, valdybos pirminink -

Nuo 2015-08-03 iki 2015-10-15 UAB „Gotlitasį (dab. UAB Elektronini mok jim

agent ra) generalinis direktorius

-

Sutuoktinis turi 3150 paprast j vardini UAB

„SOLUTIONLAB PRODUCTIONį ( mon s kodas 300629188) akcij

63

Nuo 2015-11-06 UAB Elektronini mok jim

agent ra, valdybos narys -

PASTABA: LESTO n ra perleidusi turto valdymo ar suteikusi garantij organ nariams. Per 2015 m. dvylika m nesi Bendrov neskyr valdymo organ nariams paskol , nesuteik garantij ir laidavim , kuriais b t užtikrintas j prievoli vykdymas. Ataskaitos pateikimo dien ESO steb toj taryb sudaro steb toj tarybos pirmininkas Dalius Misi nas, steb toj tarybos

nariai – Ilona Daug lait ir Petras Povilas Č sna (nepriklausomas narys).



Dr. Dalius Misi nas (g. 1978 m.) Steb toj tarybos pirmininkas

Ilona Daug lait (g. 1970 m.) Steb toj tarybos nar

Petras Povilas Č sna (g. 1945 m.) Nepriklausomas steb toj tarybos narys

Pareigas eina nuo: 2015 m. gruodžio 3 d.

Kadencijos pabaiga:



Kadencijos pabaiga:



Kadencijos pabaiga:


Išsilavinimas

Lundo universitetas, Technologijos moksl daktaro laipsnis, Lundo universitetas,

Pramonin s elektrotechnikos ir automatikos magistras, Kauno Technologijos universitetas,

Elektros inžinerijos bakalauro laipsnis

Vilniaus universitetas, Hidrogeologijos ir inžinerin s geologijos

magistro laipsnis

Vilniaus universitetas , Ekonomisto kvalifikacija

Pagrindin darboviet

„Lietuvos energijaį, UAB Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius

„Lietuvos energijaį, UAB Organizacinio vystymo direktor

Lietuvos parod ir kongres centras LITEXPO, valdybos pirmininkas



pareigos

Turima kapitalo ir bals

dalis, proc.


pareigos

Turima kapitalo ir

bals dalis, proc.


pareigos

Turima kapitalo ir

bals dalis, proc.

ESO steb toj tarybos pirmininkas

- ESO steb toj tarybos nar - ESO, nepriklausomas

steb toj tarybos narys -

„Lietuvos energijaį, UAB, Valdybos pirmininkas, generalinis direktorius

- „Lietuvos energijaį, UAB

valdybos nar , Organizacinio vystymo direktor

- Lietuvos parod ir kongres

centras LITEXPO, valdybos pirmininkas

-

Aukštojo mokslo tarybos narys -

UAB Technologij ir inovacij centras, valdybos

pirminink -

Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo nar s I. Šiaulien s visuomeninis

pad j jas

-

KTU alumn asociacija, prezidentas - UAB Duomen logistikos

centras, valdybos pirminink -

Nacionalin Lietuvos elektros asociacija,

prezidentas -

Sutuoktinis turi 3150 paprast j vardini UAB

„SOLUTIONLAB PRODUCTIONį ( mon s kodas 300629188) akcij

63

Lietuvos pramoninink konfederacija, viceprezidentas -

Asociacija „Eurelectricį, Direktori tarybos narys

-

* ESO statuose numatyta: „Su steb toj tarybos nariais gali b ti sudaromos sutartys d l veiklos steb toj taryboje, kuriose numatomos j teis s, pareigos ir atsakomyb . Nepriklausomiems steb toj tarybos nariams visuotinio akcinink susirinkimo sprendimu gali b ti mokamas atlygis už veikl steb toj taryboje. Steb toj tarybos nari sutarči s lygas bei nepriklausomumo kriterijus, vadovaujantis teis s akt nustatytais reikalavimais ir ger ja bendrovi valdymo praktika, nustato visuotinis akcinink susirinkimasį. 2015 m. gruodžio 3 d. sutartys d l ESO steb toj tarybos nario veiklos sudarytos su Daliumi Misi nu ir Ilona Daug laite. 2015 m. gruodžio 3 d. sutartis d l ESO nepriklausomo steb toj tarybos nario veiklos sudaryta su nepriklausomu steb toj tarybos nariu Petru Povilu Č sna.

Audito komitetas 2013 m. rugpj čio 27 d. „Lietuvos energijaį, UAB Steb toj taryba sudar audito komitet , kuriam pavesta nagrin ti ir teikti

Steb toj tarybai pasi lymus d l komiteto kompetencijai priskirt klausim ir klausim , d l kuri komitet kreipiasi Steb toj

taryba. Audito komiteto veikla taikoma „Lietuvos energijaį, UAB ir jos tiesiogiai bei netiesiogiai valdomoms dukterin ms

mon ms, tarp j ir LESTO (nuo 2016 m. sausio 1 d. ir ESO), bei kitos teisin s formos juridiniams asmenims, kuriuose

„Lietuvos energijaį, UAB gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiam tak .

Pagrindin s audito komiteto funkcijos:

- steb ti „Lietuvos energijaį, UAB ir jos moni grup s moni finansini ataskait rengimo proces ;



- steb ti „Lietuvos energijaį, UAB ir jos moni grup s moni vidaus kontrol s ir rizikos valdymo sistem veiksmingum ,

atlikti ši sistem poreikio ir tinkamumo analizę bei perži r ;

- steb ti, kaip atestuotas auditorius ir audito mon laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo princip , teikti su tuo susijusias

rekomendacijas;

- steb ti „Lietuvos energijaį, UAB ir jos moni grup s moni audito atlikimo procesus, vertinti audito veiksmingum ir

administracijos reakcij rekomendacijas, kurias audito mon pateikia vadovybei;

- steb ti „Lietuvos energijaį, UAB ir jos moni grup s moni vidaus audito funkcijos veiksmingum , analizuoti šios

funkcijos poreik ir tinkamum , teikti rekomendacijas d l vidaus audito funkcijos reikalingumo, veiksmingumo ir kitais su

vidaus auditu susijusiais klausimais.

Nuo 2015 m. sausio 5 d. moni grup je veikia centralizuota vidaus audito funkcija. Šis sprendimas padeda užtikrinti vidaus

audito veiklos nepriklausomum ir objektyvum , viening metodik ir atskaitomybę, o taip pat – racionaliau paskirstyti

turimus audito išteklius ir kompetencijas.

„Lietuvos energijaį, UAB audito komiteto nariai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Vardas, Pavard

Dalyvavimas emitento statiniame

kapitale (proc.)

Kadencija Darboviet

Rasa Noreikien (komiteto pirminink ) 0 2013 m. rugpj čio m n. –

2017 m. rugpj čio m n. Lietuvos Respublikos kio ministerija

Aušra Vičkačkien 0 2013 m. rugpj čio m n. – 2017 m. rugpj čio m n.

Lietuvos Respublikos Finans ministerijos turto valdymo departamentas

Danielius Merkinas (nepriklausomas narys) 0 2013 m. rugpj čio m n. –

2017 m. rugpj čio m n. UAB „Nordnetį

Gintaras Adžgauskas 0 2013 m. rugpj čio m n. – 2017 m. rugpj čio m n.

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas

Irena Petruškevičien (nepriklausoma nar ) 0 2014 m. spalio m n. –

2018 m. spalio m n.

Europos Komisijos audito vystymo komitetas JT Pasaulio maisto programa ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas Valstyb s kontrol

Bendrov s valdyba LESTO valdyba – kolegialus Bendrov s valdymo organas.

Valdybos kompetencij , sprendim pri mimo bei nari rinkimo ir atšaukimo tvark nustato statymai, kiti teis s aktai ir

Bendrov s statai. LESTO valdyb sudaro penki valdybos nariai, kurie yra renkami steb toj tarybos ketveri met

kadencijai. Valdyba iš savo nari renka valdybos pirminink .

2015 m. sausio 1 d. Bendrov s valdyb sudar valdybos pirmininkas Aidas Ignatavičius ir valdybos nariai – Virgilijus

Žukauskas, Andrius Bendikas, Sergejus Ignatjevas ir Dalia Andrulionien . 2015 m. vasario 25 d. LESTO Steb toj taryba

pri m sprendim atšaukti Dali Andrulionienę iš LESTO valdybos nario pareig nuo 2015 m. vasario 27 d.9

Ataskaitinio laikotarpio pabaigai Bendrov s valdyb sudar valdybos pirmininkas Aidas Ignatavičius ir valdybos nariai –

Virgilijus Žukauskas, Andrius Bendikas ir Sergejus Ignatjevas.

Per ataskaitin laikotarp vyko 33 LESTO valdybos pos džiai, visuose j dalyvavo visi valdybos nariai.

Valdybos narių atlygio ir premijų sistema LESTO statuose numatyta: „Su valdybos nariais prieš jiems pradedant eiti pareigas gali b ti sudaromos sutartys d l veiklos

valdyboje, kuriose numatomos j teis s ( skaitant teisę atlyg už veikl valdyboje, jeigu b t priimtas sprendimas mok ti

tok atlyg ), pareigos ir atsakomyb . Sutarči su valdybos nariais s lygas nustato steb toj tarybaį.

9 Per ataskaitin laikotarp Daliai Andrulionienei, kuri buvo atšaukta iš LESTO valdybos nario pareig nuo 2015 m. vasario 27 d., buvo priskaičiuota 1 738 EUR.



2013 m. rugs jo 17 d. sutartys d l LESTO valdybos nario veiklos sudarytos su Andriumi Bendiku, Sergejumi Ignatjevu ir

Virgilijumi Žukausku. 2013 m. rugs jo 17 d. sutartis d l LESTO valdybos pirmininko veiklos sudaryta su Aidu Ignatavičiumi.

Už veikl valdyboje nustatytas fiksuotas atlygis: 868,86 EUR (neatskaičius mokesči ) per kalendorin m nes valdybos

nariams ir 1 448,10 EUR (neatskaičius mokesči ) per kalendorin m nes valdybos pirmininkui. Premijos bei kiti mok jimai

valdybos nariams už faktiškai vykdom valdybos nari veikl n ra numatyti.

Aidas Ignatavičius

(g. 1974 m.) Valdybos pirmininkas Generalinis direktorius

Andrius Bendikas (g. 1973 m.)

Valdybos narys

Virgilijus Žukauskas (g. 1961 m.)

Valdybos narys

Sergejus Ignatjevas (g. 1965 m.)

Valdybos narys

Valdybos pirmininko pareigas jo nuo 2013 m. rugs jo 17 d.

iki 2015 m. gruodžio 31 d. Generalinio direktoriaus pareigas jo nuo 2013 m. rugs jo 23 d. iki 2015 m.

gruodžio 31 d.

Pareigas jo nuo 2013 m. rugs jo 17 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.



Išsilavinimas

Vilniaus universitetas, Verslo administravimo ir vadybos

magistro laipsnis

Baltijos Vadybos Institutas (BMI), verslo administravimo magistro

laipsnis

Kauno technologijos universitetas,

Elektros energijos tiekimo pramon s mon ms, miestams ir

žem s kiui magistro laipsnis.

Vilniaus universitetas, Finans ir kredito magistro

laipsnis

Pagrindin darboviet

LESTO, generalinis direktorius LESTO, Finans ir administravimo tarnybos direktorius

LESTO, Elektros tinklo tarnybos direktorius-generalinio

direktoriaus pavaduotojas

LESTO, Klient aptarnavimo tarnybos direktorius

Per 2015 m. sausio-gruodžio m nesius valdybos nariams priskaičiuotos pinig sumos, EUR

17 377 10 426 10 426 10 426

Dalyvavimas LESTO valdybos pos džiuose

33/33 33/33 33/33 33/33


mon s, staigos, organizacijos

pavadinimas, pareigos

Turima kapitalo ir

bals dalis, proc.


pareigos

Turima kapitalo ir

bals dalis, proc.


pareigos

Turima kapitalo ir

bals dalis, proc.


pareigos

Turima kapitalo ir

bals dalis, proc.

LESTO, valdybos pirmininkas,

generalinis direktorius -

LESTO, valdybos narys, Finans ir administravimo

tarnybos direktorius

-

LESTO, valdybos narys, Elektros tinklo tarnybos

direktorius-generalinio direktoriaus

pavaduotojas

0,000012

LESTO, valdybos narys, Klient aptarnavimo


Pylimo g. 36

pirmojo korpuso daugiabučio

savinink bendrija,

pirmininkas

- -

UAB Technologij ir inovacij centras, valdybos narys

- UAB Verslo aptarnavimo

centras, valdybos narys

-

Lietuvos energijos paramos fondas, valdybos narys

-

Nacionalin Lietuvos elektros asociacija,

tarybos narys -

Nacionalin Lietuvos energetikos asociacija,

tarybos narys -

PASTABA. Per 2015 m. dvylika m nesi Bendrov neskyr valdymo organ nariams paskol , nesuteik garantij ir laidavim , kuriais b t užtikrintas j prievoli vykdymas.

2016 m. sausio 1 d. ESO valdyb sudar valdybos pirmininkas Liudas Liutkevičius ir valdybos nariai – Dalia Andrulionien ,

Egl Čiužait , Rytis Borkys ir Dalius Svetulevičius. 2016 m. vasario 19 d. ESO Steb toj taryba pri m sprendim atšaukti

Eglę Čiužaitę iš ESO valdybos nar s pareig nuo 2015 m. vasario 19 d. ir iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos ESO

valdybos nariu išrinkti August Drag n .



Ataskaitos pasirašymo dien ESO valdyb sudar valdybos pirmininkas Liudas Liutkevičius ir valdybos nariai – Dalia

Andrulionien , Augustas Drag nas, Rytis Borkys ir Dalius Svetulevičius.

Rytis Borkys (g. 1969 m. )

Valdybos narys


Kadencijos pabaiga:


Liudas Liutkevičius

(g. 1980 m.) Valdybos pirmininkas Generalinis direktorius

Dalia Andrulionien (g. 1971 m.)

Valdybos nar

Augustas Drag nas (g. 1981 m.)

Valdybos narys

Dalius Svetulevičius (g. 1974 m.)

Valdybos narys

Valdybos pirmininko pareigas eina:

nuo 2015 m gruodžio 31 d.

Kadencijos pabaiga: 2019 m. gruodžio 2 d.

Generalinio direktoriaus

pareigas eina: nuo 2016 m. sausio 1 d.


Kadencijos pabaiga:


Pareigas eina nuo: 2016 m. vasario 19 d.

Kadencijos pabaiga:



Kadencijos pabaiga:


Išsilavinimas

Vilniaus universitetas, Tarptautinio verslo finans

magistro laipsnis

ISM vadybos ir ekonomikos universitetas,

BI Norwegion Business school, Vadybos magistro

laipsnis. Vilniaus universitetas, Ekonomikos

magistro laipsnis

Vilniaus universitetas, Verslo vadybos ir

administravimo magistro laipsnis

Kauno Technologijos Universitetas, aukštasis universitetinis inžinierinis

išsilavinimas.

Kauno technologijos universitetas, Matavim

inžinerijos magistro laipsnis.

Vilniaus universitetas, Vadybos ir verslo

administravimo magistro laipsnis

Pagrindin darboviet

ESO generalinis direktorius ESO Paslaug tarnybos direktor

ESO Finans ir administravimo tarnybos

direktorius

ESO Tinkl vystymo tarnybos direktorius ESO Tinkl eksploatavimo




pareigos

Turima kapitalo ir bals dalis, proc.

mon s, staigos,

organizacijos pavadinimas,

pareigos



pareigos


mon s, staigos,


pareigos

Turima kapitalo ir

bals dalis, proc.

mon s, staigos,


pareigos

Turima kapitalo ir

bals dalis, proc.

ESO, valdybos pirmininkas, generalinis direktorius

- ESO, Paslaug

tarnybos direktor

-

ESO, Finans ir administravimo


-

ESO Tinkl vystymo tarnybos

direktorius

-

ESO Tinkl eksploatavimo


-

Nacionalin Lietuvos duj

asociacija, Tarybos narys

-

UAB Verslo aptarnavimo

centro valdybos nar

-

UAB Technologij ir inovacij centro valdybos narys

-

Nacionalin Lietuvos

energetikos asociacija, Tarybos

narys

-

Lietuvos energijos paramos fondas, valdybos narys

-

„SECURITY COMPONENTSį, UAB, direktorius

-

UAB Directo projekt vadovas -



Generalinis direktorius Bendrov s vadovas – generalinis direktorius – vienasmenis Bendrov s valdymo organas.

Generalinio direktoriaus kompetencij , rinkimo ir atšaukimo tvark nustato statymai, kiti teis s aktai ir Bendrov s statai.

Generalin direktori renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareig Bendrov s valdyba. Generalinis direktorius organizuoja

Bendrov s veikl , jai vadovauja, veikia Bendrov s vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius, išskyrus Bendrov s stat ir teis s

akt numatytus atvejus.

2013 m. rugs jo 17 d. valdyba LESTO generaliniu direktoriumi nuo 2013 m. rugs jo 23 d. išrinko Aid Ignataviči , kuris

LESTO vadovavo iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Informacija apie per ataskaitin laikotarp priskaičiuotas pinigų sumas LESTO generaliniam direktoriui*

Darbo užmokestis, EUR Kitos išmokos, EUR

Generalinis direktorius Aidas Ignatavičius 78 892 2 803 *LESTO n ra perleidusi turto valdymo ar suteikusi garantij organ nariams. Per 2015 m. sausio-gruodžio m nesius Bendrov neskyr valdymo organ nariams paskol , nesuteik garantij ir laidavim , kuriais b t užtikrintas j prievoli vykdymas. LESTO generalinio direktoriaus dalyvavimas monių ir organizacijų veikloje, taip pat turima didesn kaip 5 proc. kitų monių kapitalo ir balsų dalis

Vardas, pavard mon s, staigos, organizacijos pavadinimas, pareigos Turima

kapitalo dalis, proc.

Balsų dalis, proc.

Aidas Ignatavičius žr. aukščiau pateikt informacij - - Emitento ir jo organų narių, sudarytų komitetų narių ar darbuotojų susitarimai, numatantys kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagr stos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi d l emitento kontrol s pasikeitimo Tokio pob džio susitarimai tarp emitento ir jo organ nari ar darbuotoj nebuvo sudaryti.

Bendrov s darbuotojai Pagrindinis Bendrov s turtas siekiant užsibr žt tiksl – darbuotojai. Bendrov s personalo politika orientuota darbuotoj

profesini geb jim ugdym bei organizacijos kult ros formavim , užtikrinant didesn s vert s klientams, partneriams ir

visuomenei k rim . LESTO darbuotoj skaičius 2015 m. pradžioje sudar 2 229. LESTO darbuotoj skaičius nuo met

pradžios per dvylika m nesi sumaž jo 51 darbuotoju arba 2,3 proc. ir 2015 m. gruodžio m nesio pabaigoje sudar 2 178.

2015 m. pirm j ketvirt vidaus audito funkcija buvo centralizuota ir iškelta „Lietuvos energijaį, UAB, to takoje bendras etat

skaičius sumaž jo 3 vienetais. Klient aptarnavimo tarnyboje buvo panaikintas Paslaug ir skol valdymo departamentas,

skol valdymo funkcij paliekant tiesiogiai pavaldži generaliniam direktoriui, o paslaug vystymo funkcij perkeliant Klient

aptarnavimo valdymo departament . Informacini technologij ir telekomunikacij skyrius perkeltas Finans ir

Administravimo tarnyb . Visi šie pokyčiai etat skaičiui takos netur jo.

2015 m. antr j ketvirt personalo administravimo funkcija buvo centralizuota ir iškelta UAB „Verslo administravimo centr į,

d l to bendras etat skaičius sumaž jo 5 vienetais. Nuo birželio 1 dienos Klient aptarnavimo tarnybos, Elektros apskait

valdymo departamento, Elektros apskait duomen ir s naud valdymo skyriuje vyko etat perskirstymas, nes buvo

steigtos 2 naujos Elektros apskait kontrol s grup s. Bendram etat skaičiui tai takos netur jo.



LESTO darbuotojai pagal kategorijas

Darbuotojų kategorija Darbuotojų skaičius

2015 12 31

mon s vadovas 1

Aukščiausio lygmens vadovai 5

Vidurinio lygmens vadovai 146

Ekspertai, specialistai, darbininkai 2.026

Visi darbuotojai 2.178

Pagal išsilavinim Bendrov s darbuotoj strukt ra buvo tokia: 58,8 proc. darbuotoj tur jo aukšt j išsilavinim , 21,9 proc.

tur jo aukštesn j išsilavinim , 19,3 proc. – vidurin ar spec. vidurin išsilavinim .

Atlygio sistema LESTO diegta atlygio politika, kurios gyvendinimas leido atsidurti greta kit pažangiausi šalies bendrovi , atlyginanči

darbuotojams už atlikt darb pagal pasiektus rezultatus, kuriam vertę organizacijai ir komandai. Kuriant atlygio sistem

buvo naudota „Hay groupį metodika, kuri užtikrina objektyv pareigybi vertinim pagal reikiam išsilavinim , problem

sud tingum ir atsakomyb s lyg , kuris tenka konkrečiai pareigybei. Ši sistema leidžia efektyviai valdyti Bendrov s išlaidas

ir užtikrina, kad LESTO strateginiai tikslai bei verslo valdymo logika atsispind t darbo užmokesčio sistemoje.

Bendrov s darbuotoj atlygio paket sudaro finansinis, nefinansinis ir emocinis atlygis. Finansinio atlygio sistema apima

kiekvien m nes mokam darbuotojo darbo sutartyje nurodyt pastovi j atlygio dal , taip pat pasiekus nustatytus veiklos

rezultatus Bendrov je pagal nustatyt tvark mokam kintam j atlygio dal bei Kolektyvin je sutartyje ir kituose vidaus

teis s aktuose numatytas priemokas (už viršvalandin , naktin darb ir pan.).

Bendrov je kintamosios atlygio dalies nustatym ir mok jim reglamentuoja LESTO darbuotoj kintamosios atlygio dalies

nustatymo ir mok jimo tvarka bei LESTO generalinio direktoriaus veiklos rodikli nustatymo ir kintamosios atlygio dalies

skaičiavimo bei skyrimo tvarka. LESTO darbuotoj kintamosios atlygio dalies nustatymo ir mok jimo tvarkoje nustatytas

maksimalus kintamos atlygio dalies dydis. LESTO generalinio direktoriaus veiklos rodikli nustatymo ir kintamos atlygio

dalies skaičiavimo bei skyrimo tvarkoje numatyta, kad generaliniam direktoriui kintam j atlygio dal iki 30 proc. metin s

pastovios atlygio dalies nustato Bendrov s valdyba. LESTO darbuotoj kintamosios atlygio dalies nustatymo ir mok jimo

tvarkoje numatyta, kad Bendrov s valdyba, atsižvelgdama steb toj tarybos nuomonę, nustato darbuotojams keliam

bendr j (Bendrov s) tiksl matavimo rodiklius ir tvirtina j vykdym . LESTO generalinio direktoriaus veiklos rodikli

nustatymo ir kintamos atlygio dalies skaičiavimo bei skyrimo tvarka numato, kad kintamoji atlygio dalis generaliniam

direktoriui skiriama už tiksl (rodikli ) pasiekim . Tikslus (rodiklius) generaliniam direktoriui nustato ir tvirtina Bendrov s

valdyba, atsižvelgiant Bendrov s steb toj tarybos nuomonę. Pažym tina, kad vienodi kintamosios atlygio dalies

nustatymo ir mok jimo principai yra taikomi visoje „Lietuvos energijaį, UAB moni grup je. LESTO darbuotoj kintamosios

atlygio dalies nustatymo ir mok jimo tvarkoje nustatyta, kad apskaičiuota kintamoji atlygio dalis aukščiausio lygmens

vadovams išmokama dalimis per 2 (du) mok jimus: pirmoji dalis, sudaranti 80 proc. visos apskaičiuotos ir paskirtos

kintamosios atlygio dalies (už ataskaitinio laikotarpio Nr.1 pasiektus tikslus (rodiklius)), išmokama per 30 kalendorini dien

nuo sprendimo d l kintamosios atlygio dalies išmok jimo pri mimo; antroji dalis, sudaranti 20 proc. visos apskaičiuotos

kintamosios atlygio dalies (už ataskaitinio laikotarpio Nr.1 metu pasiektus tikslus (rodiklius)), siekiant aukščiausio lygmens

vadov lojalumo monei ir veiklos rezultat tęstinumo, atidedama ir išmokama po 1 (vieneri ) met per 30 kalendorini dien

nuo sprendimo d l antrosios kintamosios atlygio dalies išmok jimo pri mimo, išmokant kartu su 80 proc. kintamosios atlygio

dalies, priskaičiuotos už ataskaitinio laikotarpio Nr.2 metu pasiektus tikslus (rodiklius). LESTO generalinio direktoriaus

veiklos rodikli nustatymo ir kintamos atlygio dalies skaičiavimo bei skyrimo tvarkoje nustatyta analogiška kintamosios atlygio

dalies išmok jimo generaliniam direktoriui tvarka.



Nefinansinis atlygis yra netiesiogin darbuotoj atlygio forma, kuri Bendrov pasitelkia savo darbuotoj pastang ,

sitraukimo bei lojalumo skatinimui, darbuotoj gerov s bei veiklos Bendrov je praturtinimui. Tai vair s Bendrov s renginiai,

sveikinimai ypatingomis progomis, pripažinimas ir vertinimas apdovanojant ypač ger veiklos rezultat pasiekusius

darbuotojus, sveikatingumo skatinimas, darbuotoj vystymas ir ugdymas. Emocinis atlygis yra sunkiai išmatuojamas, tačiau

didelę reikšmę darbuotoj sitraukimui mon s veikl , turintis veiksnys, kuris apima Bendrov s reputacij , organizacin

kult r ir vertybes, suteikiamas karjeros galimybes, vykdomas vairias vidines komunikacijos programas – darbuotojai turi

galimybę dalintis savo id jomis, užduoti r pimus klausimus, susipažinti su kolegomis vidiniame tinklapyje.

LESTO darbuotojų vidutinis darbo užmokestis

Darbuotojų kategorija Vidutinis bruto darbo

užmokestis, EUR


mon s vadovas 6.574 Aukščiausio lygmens vadovai 6.132 Vidurinio lygmens vadovai 2.076

Ekspertai, specialistai, darbininkai 973

Visi darbuotojai 1.062

Kolektyvin sutartis 2014 m. kovo 7 d. elektros skirstymo bendrov s LESTO darbuotoj konferencijoje buvo patvirtinta nauja kolektyvin s

sutarties redakcija, kuri užtikrins didesnę apsaug LESTO dirbantiems darbuotojams ir daugiau papildom naud , kurios

nenumatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Kolektyvin s sutarties tikslas – užtikrinti efektyv Bendrov s darb bei atstovauti vis Bendrov s darbuotoj teises ir teis tus

interesus. Sutartyje nustatytos darbo, darbo užmokesčio, socialin s, ekonomin s ir profesin s s lygos bei garantijos, kurios

n ra reglamentuojamos statym , kit normini teis s akt . Darbuotojams taikomos papildomos garantijos (išmokos

nelaiming atsitikim , ligos, artim j mirties atvejais, parama gimus vaikui, papildomos mokam atostog dienos gimus

vaikui, sudarius santuok , mirus artimajam bei kitais atvejais).

Nuo 2015 m. sausio 1 d. vedus eur , sausio 29 d. buvo pasirašytas susitarimas d l 2014 m. kovo 7 d. Kolektyvin s sutarties

pakeitimo.

Profesin s sąjungos Bendrov palaiko darbuotoj b rim si savanoriškas profesines s jungas ir su jomis glaudžiai bendradarbiauja. Kas ketvirt

organizuojami susitikimai, kuriuose aptariami Bendrov je vykdomi strateginiai projektai. Profs jung atstovai visada

dalyvauja darbo grup se, kai nagrin jami su darbuotojais susiję (darbo užimtumo, darbuotoj perkvalifikavimo, darbo

apmok jimo ir socialiniai) klausimai.

2015 m. balandžio 8d. vyko susitikimas su profs jung atstovais, kurio metu jiems buvo pristatyti ši met Atlygio perži ros

principai.

Kompetencijų ugdymas LESTO organizuoja skirting tip mokymus Bendrov s darbuotojams. Siekdama užtikrinti efektyvi , kokybišk elektros

skirstom j tinkl prieži r , efektyv klient aptarnavim bei darb saug LESTO investuoja darbuotoj ugdym . Per

2015 m. privalomuosiuose mokymuose, kuriuose keliama darbuotoj profesin kvalifikacija, o j pabaigoje išduodami

specialiuosius darbus atlikti leidžiantys pažym jimai, dalyvavo 653 dalyviai. Darbuotojai dalyvavo avarin s elektros stoties

dyzeli operatoriaus, degi j duj sistem eksploatavimo vadovo mokymai, darbininko, dirbančio aukštalipio darbus,

izoliacijos, žeminimo ir nulinimo varž matavimo, miško ruošos darb vadovo, 0,4 - 10 kV tampos oro linij neizoliuotais



laidais ir oro linij izoliuotais laidais / kabeliais elektromontuotojo, savaeigio platforminio keltuvo operatoriaus, pirmosios

pagalbos ir higienos g dži bei kituose mokymuose.

Per 2015 m. bendruosiuose ir profesiniuose mokymuose, kurie skirti bendr j ir profesini kompetencij lavinimui, dalyvavo

1 582 dalyviai. Šie mokymai organizuojami tiek formuojant grupes Bendrov s viduje, tiek siunčiant pavienius darbuotojus

išorini tiek j organizuojamus seminarus ir konferencijas (Lietuvoje ir užsienyje). Bendrov didel d mes skiria vadov

lyderyst s kompetencijai ugdyti – Ilgalaik vadovavimo programa, kurioje dalyvauja dalis Bendrov s vadov . Šiais metais

LESTO dalinai ar visiškai finansavo 19 darbuotoj studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Bendrov kompetencij ugdymo programas siekia traukti vidinius darbuotojus, turinčius specifini žini ir g dži bei

galinčius jomis dalintis su kitais. Per 2015 m. vidiniuose mokymuose, kuriuos veda LESTO vidiniai lektoriai, sudalyvavo

4 876 dalyviai. Didel dalis ši vidini mokym buvo skirti elektrotechninio personalo ugdymui, siekiant didinti darb saugos

bei klient aptarnavimo kokybę. Bendrov taip pat nuolat bendradarbiauja su gamintojais, rangos tiek jais, kurie nemokamai

dalinasi savo žiniomis su LESTO elektros tinklo tarnybos ir elektros apskait grupi darbuotojais, pristatydami rinkos

tendencijas ir naujoves energetikos srityje. Tokiuose mokymuose per 2015 m. sudalyvavo 342 dalyviai.

Siekiant užtikrinti organizuojam mokym kokybę, rengiant mokym programas nuolat artimai bendradarbiaujama su

mokym tiek jais, vykdomos mokym vertinimo apklausos.

Praktikos galimyb s LESTO aktyviai bendradarbiauja su mokymo staigomis ir sudaro s lygas universitet bei kolegij studentams pritaikyti

teorines žinias bei gyti praktini g dži . Per 2015 m. praktik LESTO visoje Lietuvoje atliko 109 studentai. Praktik

Bendrov je atliko ne tik studentai, kuriems yra organizuojama privaloma praktika – Bendrov vykd motyvuot bei

entuziasting student paiešk ir atrank bei suteik jiems galimybę praktik Bendrov je atlikti savanoriškai. Esant nauj

darbuotoj poreikiui, prisimename pačius entuziastingiausius praktikantus ir tinkamiausius pakviečiame prisijungti prie

LESTO komandos, t per 2015 m. padar 9 LESTO praktik atlikę studentai

Kiti komitetai „Lietuvos energijaį, UAB, moni grup je be Audito komiteto veikia Rizik valdymo prieži ros komitetas bei Skyrimo ir atlygio

komitetas.

Rizikų valdymo priežiūros komitetas Rizik valdymo ir prieži ros komitetas atsakingas už išvad ar pasi lym d l valdymo ir kontrol s sistemos Grup je veikimo

ir (ar) svarbiausi rizikos faktori bei rizikos valdymo ar prevencini priemoni gyvendinimo teikim steb toj tarybai.

Pagrindin s komiteto funkcijos:

- Steb ti, kaip identifikuojamos, vertinamos ir valdomos Bendrov s ir Bendrov s moni grup s tiksl pasiekimui aktualios

rizikos;

- Vertinti vidaus kontrol s proced r ir rizikos valdymo priemoni adekvatum identifikuotoms rizikoms;

- Vertinti rizik valdymo priemoni gyvendinimo b klę;

- Steb ti rizik valdymo proceso vykdym ;

- Analizuoti finansines galimybes rizik valdymo priemon ms diegti;

- Vertinti rizikas ir Bendrov s bei Bendrov s moni grup s moni rizik valdymo plan ;

- Vertinti periodinio rizik nustatymo ir vertinimo cikl ;

- Kontroliuoti, ar sudaromi rizik registrai, analizuoja j duomenis, teikti pasi lymus;

- Steb ti vidaus dokument , susijusi su rizik valdymu, rengim ;

- Vykdyti kitas funkcijas, Steb toj tarybos sprendimu priskirtas Komiteto kompetencijai.



„Lietuvos energijaį, UAB rizikų valdymo priežiūros komiteto nariai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Vardas, Pavard Dalyvavimas emitento statiniame kapitale (proc.) Kadencija Darboviet

Antanas Danys (komiteto pirmininkas) 0 2013 m. rugs jo m n. –

2017 m. rugpj čio m n. Grinvest PTE.LTD

Raimundas Petrauskas (nepriklausomas narys) 0 2013 m. rugs jo m n. –

2017 m. rugpj čio m n. Schmitz Cargobull Baltic,

UAB

Donatas Kaubrys (nepriklausomas narys) 0 2013 m. spalio m n. –

2017 m. spalio m n. Dovirma, UAB

Tomas Garasimavičius 0 2013 m. rugs jo m n. – 2017 m. rugpj čio m n.

Lietuvos Respublikos Vyriausyb

Skyrimo ir atlygio komitetas Skyrimo ir atlygio komitetas yra atsakingas už išvad ar si lym d l valdybos nari skyrimo, atšaukimo ar skatinimo klausim

teikim steb toj tarybai, taip pat už valdybos ir jos nari veiklos vertinim ir atitinkamos nuomon s teikim . Komiteto

funkcijos taip pat apima bendros atlygio politikos formavim moni grup je, atlygio dydžio ir sud ties nustatym , skatinimo

principus ir kt.

Pagrindin s komiteto funkcijos:

- Vertinti ir teikti pasi lymus d l Bendrov s, Bendrov s moni grup s moni ilgalaik s atlyginim politikos (fiksuoto

pagrindinio atlyginimo, nuo veiklos rezultat priklausančio atlygio, pensij draudimo, kit garantij ir atlygio form ,

kompensacij , išeitini išmok , kit atlygio paketo dali ), taip pat su asmens veikla susijusi išlaid kompensavimo

princip ;

- Vertinti ir teikti pasi lymus d l Bendrov s, Bendrov s moni grup s moni tantjem politikos;

- Priži r ti Bendrov s, Bendrov s moni grup s moni atlyginim ir tantjem politikos atitikim tarptautinei praktikai ir

gero valdymo praktikos rekomendacijoms ir teikti atitinkamus pasi lymus d l atlyginim , tantjem politikos tobulinimo;

- Teikti pasi lymus d l tantjem , skirstant Bendrov s, Bendrov s moni grup s moni atitinkam finansini met

paskirstytin j peln (nuostolius);

- Vertinti Bendrov s, Bendrov s moni grup s moni sutarči su Bendrov s, Bendrov s moni grup s moni valdymo

organ nariais s lygas;

- Vertinti kandidat Bendrov s, Bendrov s moni grup s moni organ narius ir vyresni j vadovybę paieškos bei

atrankos proced ras bei kvalifikacini reikalavim nustatym ;

- Nuolat vertinti Bendrov s, Bendrov s moni grup s moni valdymo ir prieži ros organ strukt r , dyd , sud t ir veikl ;

- Priži r ti, kaip Bendrov s, Bendrov s moni grup s moni valdymo organ nariai ir darbuotojai informuojami apie

galimybes kelti kvalifikacij ir reguliariai j kelia;

- Priži r ti ir vertinti Bendrov s, Bendrov s moni grup s moni valdymo ir prieži ros organ veiklos tęstinum

užtikrinanči priemoni gyvendinim ;

- Vykdyti kitas funkcijas, Steb toj tarybos sprendimu priskirtas Komiteto kompetencijai.

„Lietuvos energijaį, UAB skyrimo ir atlygio komiteto nariai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Vardas, Pavard Dalyvavimas emitento statiniame kapitale (proc.) Kadencija Darboviet

Aloyzas Vitkauskas (komiteto pirmininkas) 0 2013 m. rugpj čio m n. –

2017 m. rugpj čio m n. Lietuvos Respublikos

finans ministerija

Virginijus Lepeška (nepriklausomas narys) 0 2013 m. rugpj čio m n. –

2017 m. rugpj čio m n. UAB „Organizacij vystymo centrasį

Tomas Garasimavičius 0 2013 m. rugpj čio m n. – 2017 m. rugpj čio m n.

Lietuvos Respublikos Vyriausyb



ESMINIAI VYKIAI BENDROV S VEIKLOJE

Auditoriai 2015 m. liepos 1 d. vykusiame LESTO neeiliniame visuotiniame akcinink susirinkime buvo priimtas sprendimas d l 2015 m.

LESTO ir konsoliduot finansini ataskait audit atliksiančios audito mon s išrinkimo ir audito paslaug apmok jimo s lyg

nustatymo. 2015 met LESTO ir konsoliduot finansini ataskait audit išrinkta atlikti audito mon UAB

„PricewaterhouseCoopersį. Už 2015 m. finansini ataskait audito paslaugas nuspręsta mok ti ne daugiau kaip 37 000,00

eur sum (be prid tin s vert s mokesčio).

Kiti sutartiniai susitarimai su auditoriais Audito mon papildomai atliko bendrov s LESTO 2015 m. pirmo pusmečio audit ir pateik nepriklausomo auditoriaus

išvad .

Esminiai vykiai per ataskaitin laikotarp LESTO, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybini popieri rink reglamentuojančius teis s aktus, esminius

vykius bei kit reglamentuojam informacij skelbia visos Europos S jungos mastu. Su Bendrov s skelbiama informacija

galima susipažinti Bendrov s tinklalapyje (www.lesto.lt, nuo 2016 m. sausio 1 d. – www.eso.lt) ir AB NASDAQ OMX Vilnius

tinklalapyje (www.nasdaqomxbaltic.com).

LESTO 2015 m. skelb šią esminių vykių informaciją

Data Esminis vykis

2015-01-13 D l patvirtintos naujos elektros energetikos sektoriaus paslaug kainodaros

2015-01-19 D l skirstymo paslaug kain viršutini rib 2016 metams nustatymo ir turto vertinimo

2015-01-23 D l AB LESTO inicijuoto teisminio proceso

2015-02-03 D l 2015-2025 m. LESTO investicij plano

2015-02-10 D l preliminari finansini rezultat skelbimo periodiškumo

2015-02-13 Preliminar s neaudituoti 2014 m. LESTO rezultatai: dukart – iki 24 mln. eur išaugęs grynasis pelnas ir padid jusi EBITDA marža

2015-02-18 LESTO nustat tikr j turto vertę 2014 m. gruodžio 31 d. b klei

2015-02-25 D l AB LESTO valdybos nario atšaukimo

2015-02-27 LESTO grup s 2014 met neaudituoti veiklos rezultatai: d l efektyvesn s veiklos EBITDA išaugo 1,5 proc. iki 468 mln. lit

2015-03-03 D l planuojamo AB LESTO ir AB „Lietuvos dujosį sujungimo


2015-03-31 D l UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOSį akcij perleidimo

2015-04-03 D l AB LESTO eilinio visuotinio akcinink susirinkimo sušaukimo

2015-04-15 D l ilgalaik s paskolos viešojo pirkimo paskelbimo

2015-04-24 D l ketinimo sudaryti ilgalaik s paskolos sutart

2015-04-27 2015 m. balandžio 27 d. vykusiame AB LESTO eiliniame visuotiniame akcinink susirinkime priimti sprendimai

2015-04-27 Patvirtinti LESTO grup s 2014 met audituoti veiklos rezultatai



2015-04-27 D l NT Valdos, UAB akcij perleidimo

2015-05-04 D l AB LESTO neeilinio visuotinio akcinink susirinkimo sušaukimo

2015-05-15 Preliminar s neaudituoti 2015 m. pirmojo ketvirčio LESTO rezultatai: grynasis pelnas augo daugiau nei dukart – iki 27,6 mln. EUR

2015-05-15 D l ilgalaik s paskolos sutarties sudarymo

2015-05-29 2015 m. geguž s 29 d. vykusiame AB LESTO neeiliniame visuotiniame akcinink susirinkime priimti sprendimai

2015-05-29 2015- j pirmojo ketvirčio LESTO rezultatai: rekordin s investicijos ir patogesn s paslaugos klientams

2015-06-04 D l Valstybin s kain ir energetikos kontrol s komisijos priimto sprendimo

2015-06-04 „Lietuvos energijaį, UAB, vadovo pristatymas renginyje „CEO meets investorsį


2015-06-12 AB LESTO paskelb 2014 met socialin s atsakomyb s veiklos ataskait

2015-07-01 AB LESTO neeiliniame visuotiniame akcinink susirinkime priimtas sprendimas d l audito mon s išrinkimo


2015-07-28 D l kandidat r po AB LESTO ir AB „Lietuvos dujosį reorganizavimo veiksiančios naujos elektros energijos ir duj skirstymo bendrov s valdyb

2015-08-14 Preliminar s neaudituoti 2015 m. pirmojo pusmečio LESTO rezultatai: EBITDA augo 2 proc. iki 71 mln. EUR

2015-08-31 2015 met šeši m nesi LESTO rezultatai: bendrov s EBITDA augo 1,8 proc. iki 71 mln. eur , investicijos did jo 21 proc. iki 42 mln. eur


2015-08-31 D l AB LESTO ir akcin s bendrov s „Lietuvos dujosį reorganizavimo

2015-09-08 D l AB LESTO steb toj tarybos sprendim

2015-09-24 D l AB LESTO neeilinio visuotinio akcinink susirinkimo sprendim


2015-10-30 D l ketinimo sudaryti ilgalaik s paskolos sutart

2015-10-30 D l skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaug ir elektros energijos visuomenin s kainos viršutini rib 2016 metams nustatymo


2015-11-06 D l elektros energijos visuomenin s kainos viršutin s ribos 2016 metams nustatymo

2015-11-10 D l neeilinio AB LESTO visuotinio akcinink susirinkimo ir AB „Energijos skirstymo operatoriusį visuotinio akcinink susirinkimo

2015-11-16 Preliminar s neaudituoti 2015 m. devyni m nesi LESTO rezultatai: EBITDA siek 99,2 mln. eur , EBITDA marža išaugo iki 23 proc.

2015-11-19 D l ilgalaik s paskolos sutarties sudarymo

2015-11-27 2015 met devyni m nesi LESTO rezultatai: bendrov s EBITDA siek 99,2 mln. eur , investicijos augo 13,2 proc. iki 73 mln. eur

2015-11-27 D l elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomenini elektros energijos kain paskelbimo

2015-11-30 D l AB „Energijos skirstymo operatoriusį pristatymo investuotojams



2015-12-03 D l AB LESTO neeilinio visuotinio akcinink susirinkimo priimt sprendim

2015-12-03 D l AB „Energijos skirstymo operatoriusį visuotinio akcinink susirinkimo priimt sprendim

2015-12-03 Išrinkta AB „Energijos skirstymo operatoriusį valdyba

2015-12-03 D l AB „Energijos skirstymo operatoriusį valdybos sprendim

2015-12-03 D l AB „Energijos skirstymo operatoriusį steigimo ir traukimo AB NASDAQ Vilnius biržos Baltijos Oficial j prekybos s raš

2015-12-03 D l prekybos AB LESTO akcijomis sustabdymo

2015-12-08 D l AB LESTO ir AB „Energijos skirstymo operatoriusį valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus atsistatydinimo

2015-12-11 D l AB „Energijos skirstymo operatoriusį registravimo Lietuvos Respublikos Juridini asmen registre

2015-12-15 D l AB LESTO ir akcin s bendrov s „Lietuvos dujosį reorganizavimo s lyg ir kitos informacijos pripažinimo AB „Energijos skirstymo operatoriusį prospektui lygiaverte informacija

2015-12-15 D l atestat , suteikianči teisę eksploatuoti gamtini duj ir elektros renginius, išdavimo AB „Energijos skirstymo operatoriusį

2015-12-18 D l „Lietuvos energijaį, UAB priimt sprendim d l AB „Energijos skirstymo operatoriusį

2015-12-23 D l teismo priimto sprendimo

2015-12-23 D l elektros energijos visuomenin s kainos viršutini rib 2016 metams pakeitimo

2015-12-29 D l pakoreguot 2016 met elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomenini elektros energijos kain

2015-12-30 D l elektros energijos visuomeninio tiekimo, elektros energijos skirstymo bei gamtini duj skirstymo licencij išdavimo AB „Energijos skirstymo operatoriusį

2015-12-30 D l paskelbt 2016 met elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomenini elektros energijos kain

2015-12-31 D l AB „Energijos skirstymo operatoriusį steb toj tarybos ir valdybos priimt sprendim

2015-12-31 D l 2016 m. investuotojo kalendoriaus

2015-12-31 D l AB LESTO turto, teisi ir pareig perdavimo AB „Energijos skirstymo operatoriusį

2015-12-31 D l AB LESTO išregistravimo iš Juridini asmen registro

Esminiai vykiai, vykę po ataskaitinio laikotarpio pabaigos 2016 met sausio 11 dien prasid jo elektros tiekimo ir skirstymo bei gamtini duj skirstymo bendrov s „Energijos

skirstymo operatoriusį (ESO) akcij prekyba vertybini popieri biržoje Nasdaq Vilnius. Bendras Baltijos Oficial j prekybos

s raš traukt ESO paprast j vardini akcij skaičius – 894 630 333 vnt., vienos akcijos nominali vert – 0,29 euro. ESO

akcij simbolis – ESO1L.

KITA BENDROVEI REIKŠMINGA INFORMACIJA

monių grup s vidaus kontrol s ir rizikos valdymo sistemų, susijusi su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai požymiai LESTO moni grup s konsoliduotosios ataskaitos yra rengiamos pagal Tarptautinius finansin s atskaitomyb s standartus

(TFAS), priimtus taikyti Europos S jungoje.

Bendrov s rizik valdymo sistema grindžiama COSO (Committee of Sponsoring Organizations of the Treadway

Commission) ERM (Enterprise Risk Management), AS/NZS ISO 31000:2009 (Risk management – Principles and

guidelines), ISO/IEC 27005:2011 (Information technology – Security techniques – Information security risk management)

principais.



Teisiniai ginčai 2015 m. sausio 22 d. LESTO gavo informacij , kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas Bendrov s

skundas d l Valstybin s kain ir energetikos kontrol s komisijos (toliau - Komisija) 2014 m. gruodžio 19 dienos nutarimo Nr.

O3-947 „D l AB LESTO planinio patikrinimoį ir jo pagrindu priimt nutarim Nr. O3-944, Nr. O3-945, Nr. O3-946, Nr. O3-

960 panaikinimo. Bendrov nesutinka su 2014 m. gruodžio 19 d. Komisijos s naud patikrinimo akto išvadomis ir mano, kad

jos yra nepagr stos. Bendrov s nuomone, Komisija netinkamai atliko Bendrov s reguliuojamos veiklos patikrinim , pažeid

viešojo administravimo ir kio subjekt veiklos prieži ros principus, netinkamai vertino Bendrov s faktiškai patirtas jos

reguliuojamai veiklai vykdyti b tinas ir reguliuojam veikl trauktas s naudas.

2015 m. kovo 10 d. LESTO gavo informacij , kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas Bendrov s skundas

d l Valstybin s kain ir energetikos kontrol s komisijos 2015 m. sausio 19 dienos nutarimo Nr. O3-11 „D l AB LESTO

skirstymo paslaug vidutin s ir žemos tampos tinklais kain viršutini rib 2016-2020 metams nustatymoį panaikinimo.

Bendrov s nuomone, Komisija, priimdama nutarim , nepagr stai nesivadovavo 2014 m. rugs jo 24 d. Vyriausyb s nutarimu

Nr.1026 patvirtintu Valstyb s reguliuojam kain elektros energetikos sektoriuje nustatymo princip aprašu.

2015 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas Bendrov s skundas d l Valstybin s kain ir

energetikos kontrol s komisijos 2015 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. O3-351 „D l AB LESTO reguliuojamos veiklos s lyg

pažeidimoį panaikinimo. Min tas Komisijos nutarimas priimtas Komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. O3-947 „D l

AB LESTO planinio patikrinimoį pagrindu, kur Bendrov taip pat yra apskundusi teismui.

2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmet Bendrov s skund , kuriuo buvo prašoma iš dalies

panaikinti 2014 m. spalio 17 dienos Valstybin s kain ir energetikos kontrol s komisijos (toliau – Komisija) nutarimus Nr.

O3-841 ir Nr.O3-845. Komisija šiais nutarimais, Bendrov s nuomone, neteis tai pratęs 2011–2013 m. reguliavimo period

2015 metams ir netinkamai nustat viršutines elektros energijos skirstymo paslaugos kain ribas 2015 metams,

ne vertindama 2014 m. rugs jo 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimu Nr. 1026 patvirtinto Valstyb s reguliuojam

kain elektros energetikos sektoriuje nustatymo princip aprašo nuostat bei netinkamai suskaičiuodama 2015 metams

taikytin investicij gr žos norm (WACC). Bendrov nesutinka su teismo sprendimu ir 2016 m. sausio 5 d. pateik apeliacin

skund Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašydama panaikinti min t pirmosios instancijos teismo

sprendim . Apeliacinis skundas buvo priimtas ir nagrin jamas apeliacin s instancijos teisme.

2016 m. vasario 5 d. AB „Energijos skirstymo operatoriusį praneš , kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atmet

Bendrov s skund , kuriuo buvo prašoma panaikinti Valstybin s kain ir energetikos kontrol s komisijos (toliau – Komisija)

2014-12-19 nutarim Nr. O3-947 „D l AB LESTO planinio patikrinimoį bei šio nutarimo pagrindu priimtus nutarimus Nr. O3-

944, Nr. O3-945, Nr. O3-946, Komisijos 2014-12-23 nutarim Nr. O3-960 ir pareigoti Komisij vertinti Bendrov s negautas

pajamas ir patirtas papildomas s naudas d l nutarim galiojimo laikotarpiu nustatyt neteis t kain viršutini rib , nustatant

Bendrov s kain viršutines ribas kitiems laikotarpiams. Bendrov nesutinka su teismo sprendimu ir 2016 m. vasario 9 d. j

apskund apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliacinis skundas buvo priimtas ir

nagrin jamas apeliacin s instancijos teisme.



PRIEDAI Bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje,

valdymo kodekso laikymosi atskleidimo forma AB LESTO (toliau komentaruose – Bendrov , LESTO), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybini popieri statymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius listingavimo taisykli 24.5 punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi AB NASDAQ OMX Vilnius valdybos patvirtinto bendrovi , kuri vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkreči jo nuostat . Jei šio kodekso ar kai kuri jo nuostat nesilaikoma, yra nurodoma, kuri konkreči nuostat nesilaikoma ir d l koki priežasči . Bendrov s valdysenos ataskaitos santrauka:

LESTO valdymas Ataskaitos pasirašymo dien pagal Bendrov s status Bendrov s organai yra visuotinis akcinink susirinkimas, kolegialus

prieži ros organas – steb toj taryba, kolegialus valdymo organas – valdyba, ir vienasmenis valdymo organas – generalinis

direktorius. Ataskaitiniu laikotarpiu steb toj tarybos sud tis nesikeit . 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrov s steb toj taryb

sudar steb toj tarybos pirmininkas Darius Kašauskas, steb toj tarybos nariai – Ilona Daug lait ir Petras Povilas Č sna

(nepriklausomas narys). 2013 m. rugpj čio 2 d. sutartys d l LESTO steb toj tarybos nario veiklos sudarytos su Dariumi

Kašausku ir Ilona Daug laite. Šiems steb toj tarybos nariams už faktiškai vykdom steb toj tarybos nari veikl atlygis

n ra mokamas. 2013 m. rugs jo 30 d. sutartis d l LESTO nepriklausomo steb toj tarybos nario veiklos sudaryta su

nepriklausomu steb toj tarybos nariu Petru Povilu Č sna. Nepriklausomam steb toj tarybos nariui už faktiškai vykdom

nepriklausomo steb toj tarybos nario veikl nustatytas 43,44 EUR valandinis atlygis. M nesinis atlygis nepriklausomam

steb toj tarybos nariui apribotas 1 013,67 EUR (neatskaičius mokesči ) suma. Premijos bei kiti mok jimai nepriklausomam

steb toj tarybos nariui n ra numatyti.

2015 m. sausio 1 d. Bendrov s valdyb sudar valdybos pirmininkas Aidas Ignatavičius ir valdybos nariai – Virgilijus

Žukauskas, Andrius Bendikas, Sergejus Ignatjevas ir Dalia Andrulionien . 2015 m. vasario 25 d. LESTO Steb toj taryba

pri m sprendim atšaukti Dali Andrulionienę iš LESTO valdybos nario pareig nuo 2015 m. vasario 27 d. Ataskaitinio

laikotarpio pabaigai Bendrov s valdyb sudar valdybos pirmininkas Aidas Ignatavičius ir valdybos nariai – Virgilijus

Žukauskas, Andrius Bendikas ir Sergejus Ignatjevas.

2015 m. gruodžio 31 d. LESTO dukterini bendrovi netur jo. Bendrov je filial ir atstovybi n ra. Bendrov je komitetai

nesudaryti. Nuo 2015 m. sausio 5 d. moni grup je veikia centralizuota vidaus audito funkcija. Šis sprendimas padeda

užtikrinti vidaus audito veiklos nepriklausomum ir objektyvum , viening metodik ir atskaitomybę, o taip pat – racionaliau

paskirstyti turimus audito išteklius ir kompetencijas.

Nuo 2015 m. pradžios iki gruodžio 31 dienos, indeksas OMX Vilnius pakilo 7,42 proc., indeksas OMX Baltic Benchmark

pakilo 14,43 proc., kai tuo metu LESTO akcij kaina per 2015 m. dvylika m nesi nukrito 6,91 proc. savo pradin s vert s.

Bendrov s statinis kapitalas 2014 m. gruodžio 31 d. sudar 603 944 593 Lt (2013 m. gruodžio 31 d. – 603 944 593 Lt).

2015 m. balandžio 27 d. eilinis visuotinis akcinink susirinkimas patvirtino nauj LESTO stat redakcij , kurioje be kit

pakeitim , buvo pakeista Bendrov s akcij nominalios vert s ir statinio kapitalo išraiška litais išraišk eurais, t. y. nustatyta,

kad Bendrov s vienos akcijos nominali vert yra lygi 0,29 euro, o Bendrov s statinis kapitalas yra lygus 175 143 931,97

eur . Visos Bendrov s akcijos yra apmok tos. Visos paprast j vardini akcij suteikiamos teis s vienodos. Akcij

suteikiamas turtines ir neturtines teises nustato statymai, kiti teis s aktai ir Bendrov s statai.

Bendrov s Rizikų valdymo ir kontrol s modelis Bendrov , valdydama ir kontroliuodama rizik , su kuria susiduria savo veikloje, taiko „trij gynybos linij į (angl. „three lines

of defense“) princip , nustatant aišk atsakomybi už rizik valdym ir kontrolę pasidalinim tarp Bendrov s valdymo bei

prieži ros organ ir strukt rini padalini ar funkcij (ži r ti žemiau).



Vykdant valstyb s valdomos energetikos moni grup s „Lietuvos energijaį vert s grandin s išgryninimo program ,

sujungimo b du reorganizuotos AB LESTO ir akcin bendrov „Lietuvos dujosį 2015 m. gruodžio 31 d. baig savo veikl

kaip juridiniai asmenys. Bendrovi akcininkams pritarus, steigtas naujas juridinis asmuo – ESO, kuris per m AB LESTO ir

akcin s bendrov s „Lietuvos dujosį turt , teises ir pareigas, skaitant sipareigojimus, kylančius iš bendrovi sudaryt

sutarči , ir nuo 2016 m. sausio 1 d. prad jo veikl .

PRINCIPAI / REKOMENDACIJOS TAIP / NE /

NEAKTUALU KOMENTARAS

I principas. Pagrindiniai nuostatai Pagrindinis Bendrov s tikslas tur tų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatin akcininkų nuosavyb s vert s didinimą. 1.1. Bendrov tur t rengti ir viešai skelbti bendrov s pl tros strategij ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcinink interesais ir didinti akcinink nuosavybę.

Taip

Pagrindin s Bendrov s veiklos kryptys ir strategijos gair s viešai skelbiamos Bendrov s interneto tinklalapyje, Bendrov s tarpiniuose ir metiniame pranešimuose.

1.2. Vis bendrov s organ veikla tur t b ti sukoncentruota strategini tiksl gyvendinim , atsižvelgiant poreik didinti akcinink nuosavybę.

Taip

Bendrov s organai, siekdami Bendrov s veiklos tiksl , veikia Bendrov s ir vis Bendrov s akcinink naudai.

1.3. Bendrov s prieži ros ir valdymo organai tur t glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesn s naudos bendrovei ir akcininkams.

Taip

Bendrov s prieži ros ir valdymo organ veikl reglamentuojantys teis s aktai nustato bendradarbiavimo tarp Bendrov s prieži ros ir valdymo organ principus bei tvark ir užtikrina, kad valdymo ir prieži ros organai tinkamai veikt siekdami kuo didesn s naudos Bendrovei ir jos akcininkams.



1.4. Bendrov s prieži ros ir valdymo organai tur t užtikrinti, kad b t gerbiamos ne tik bendrov s akcinink , bet ir kit bendrov s veikloje dalyvaujanči ar su ta veikla susijusi asmen (darbuotoj , kreditori , tiek j , klient , vietos bendruomen s) teis s ir interesai.

Taip

Bendrov s organai gerbia Bendrov s veikloje dalyvaujanči ir su Bendrov s veikla susijusi asmen teises ir interesus. Nuo Bendrov s steigimo Bendrov bendradarbiauja ir vykdo socialinę partnerystę su Bendrov s darbuotoj atstovais (skiria l š kolektyvinei sutarčiai vykdyti, darbuotojams skatinti ir pan.). Bendrov vykdo prisiimtus finansinius ir kitus sipareigojimus kreditoriams. Bendrov , remdamasi klient nuomon s tyrim rezultatais ir gerosios tarptautin s praktikos tendencijomis, gyvendina sistemines Bendrov s klient aptarnavimo gerinimo priemones. Bendrov organizuoja socialinius projektus, traukdama vaikus, jaunim , vietos bendruomenes ir kitas socialines grupes. Išsamesn informacija apie Bendrov s vykdomas iniciatyvas pateikiama Bendrov s interneto tinklalapyje ir metiniame pranešime.

II principas. Bendrov s valdymo sistema Bendrov s valdymo sistema tur tų užtikrinti strategin vadovavimą Bendrovei, efektyvią Bendrov s valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp Bendrov s organų, akcininkų interesų apsaugą. 2.1. Be Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statyme numatyt privalom organ – visuotinio akcinink susirinkimo ir bendrov s vadovo, rekomenduojama bendrov je sudaryti tiek kolegial prieži ros organ , tiek kolegial valdymo organ . Kolegiali prieži ros ir valdymo organ sudarymas užtikrina valdymo ir prieži ros funkcij aišk atskyrim bendrov je, bendrov s vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu s lygoja efektyvesn ir skaidresn bendrov s valdymo proces .

Taip

Pagal Bendrov s status Bendrov je sudaromas kolegialus Bendrov s veiklos prieži r atliekantis organas – steb toj taryba, ir kolegialus Bendrov s valdymo organas – valdyba.

2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strategin vadovavim bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrov s valdymo funkcijas. Kolegialus prieži ros organas yra atsakingas už efektyvi bendrov s valdymo organ veiklos prieži r .

Taip

Pagal Bendrov s status, valdyba yra atsakinga už tinkam strategin Bendrov s valdym (tvirtina Bendrov s veiklos strategij ir veiklos biudžet , Bendrov s organizacinę valdymo strukt r , priima sprendimus d l kit teis s aktuose, Bendrov s statuose valdybos kompetencijai priskirt klausim ). Steb toj taryba yra atsakinga už efektyvi Bendrov s valdymo organ



veiklos prieži r (renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareig ; teikia visuotiniam akcinink susirinkimui pasi lymus ir atsiliepimus d l Bendrov s veiklos strategijos, Bendrov s metini finansini ataskait rinkinio, Bendrov s pelno (nuostoli ) paskirstymo projekto, Bendrov s metinio pranešimo, valdybos ir Bendrov s vadovo veiklos; teikia Bendrov s valdybai atsiliepimus ir si lymus d l Bendrov s veiklos strategijos ir veiklos biudžeto, priima sprendimus d l kit teis s aktuose, Bendrov s statuose steb toj tarybos kompetencijai priskirt klausim ).

2.3. Jeigu bendrov nusprendžia sudaryti tik vien kolegial organ , rekomenduojama, kad tai b t prieži ros organas, t.y. steb toj taryba. Tokiu atveju steb toj taryba yra atsakinga už efektyvi bendrov s vadovo vykdom funkcij prieži r .

Neaktualu

Pagal Bendrov s status Bendrov je sudaromas kolegialus Bendrov s veiklos prieži r atliekantis organas – steb toj taryba, ir kolegialus Bendrov s valdymo organas – valdyba.

2.4. Visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus prieži ros organas tur t b ti sudaromas ir tur t veikti III ir IV principuose išd styta tvarka. Jeigu bendrov nuspręst nesudaryti kolegialaus prieži ros organo, tačiau sudaryt kolegial valdymo organ – valdyb , III ir IV principai tur t b ti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.10

Taip

Pagal Bendrov s status Bendrov je sudaromas kolegialus Bendrov s veiklos prieži r atliekantis organas – steb toj taryba. III ir IV principuose išd stytos rekomendacijos Bendrov je n ra gyvendintos visa apimtimi, tačiau Bendrov laikosi vis teis s aktuose numatyt reikalavim , keliam kolegialaus organo sudarymui. Pažym tina, kad Bendrov vykdo elektros energijos persiuntim vartotojams skirstymo tinklais, eksploatuoja, priži ri, valdo ir pl toja skirstomuosius tinklus, tod l jos veikla griežtai reglamentuojama teis s aktais ir priži rima atitinkam valstyb s institucij (Valstybin s kain ir energetikos kontrol s komisijos ir kt.). Taip užtikrinamas min t sprendim pri mimo skaidrumas ir operatyvumas, gyvendinami Bendrov s vartotoj

10 III ir IV princip nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcinink susirinkimas renka steb toj taryb , t.y. organ , kuris iš esm s sudaromas siekiant užtikrinti bendrov s valdybos ir vadovo prieži r bei atstovauti bendrov s akcininkams. Vis d lto, jeigu bendrov je steb toj taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateikt rekomendacij tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažym tina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimt yra susijusios išimtinai su steb toj taryba (pavyzdžiui, komitetų formavimas), netur t b ti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcini bendrovi statym (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas d l valdymo organ prieži ros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrov s vadovo, bet ne pačios valdybos prieži ra; kodekso 4.1 punktas d l rekomendacij teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacij teikimu bendrov s vadovui; kodekso 4.6 punktas d l visuotinio akcinink susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrov s valdymo organ taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrov s vadovo.



nediskriminavimo, Bendrov s s naud mažinimo ir kiti principai.

2.5. Bendrov s valdymo ir prieži ros organus tur t sudaryti toks valdybos nari (vykdom j direktori ) ir steb toj tarybos nari (direktori konsultant ) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidel asmen grup negal t dominuoti šiems organams priimant sprendimus.11

Taip

Pagal Bendrov s stat 20 straipsn , Bendrov s steb toj taryb sudaro 3 (trys) nariai – fiziniai asmenys. Ne mažiau kaip 1/3 (vien trečdal ) steb toj tarybos turi sudaryti nepriklausomi nariai. Steb toj taryba priima sprendimus ir jos pos dis laikomas vykusiu, kai pos dyje dalyvauja daugiau kaip pus steb toj tarybos nari (Bendrov s stat 33.5 straipsnis). Pagal Bendrov s stat 37 straipsn , Bendrov s valdyb sudaro 5 (penki) nariai. Valdyba priima sprendimus ir valdybos pos dis laikomas vykusiu, kai pos dyje dalyvauja 4 (keturi) ir daugiau valdybos nari (Bendrov s stat 59.6 straipsnis). Bendrov s nuomone, Bendrov s statuose nustatytas steb toj tarybos ir valdybos nari skaičius yra pakankamas, kad b t užtikrinta tinkama Bendrov s veiklos prieži ra ir operatyvus bei efektyvus Bendrov s valdymas.

2.6. Direktoriai konsultantai arba steb toj tarybos nariai tur t b ti skiriami apibr žtam laikotarpiui, su galimybe b ti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teis s akt leidžiamais intervalais, tam, kad b t užtikrintas b tinas profesin s patirties augimas ir pakankamai dažnas j statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat tur t b ti numatyta galimyb juos atleisti, tačiau ta proced ra netur t b ti lengvesn už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo proced r .

Taip

Pagal Bendrov s stat 20 straipsn , Bendrov s steb toj tarybos nariai renkami Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statyme nustatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 met kadencijai. Pagal Bendrov s stat 37 straipsn , Bendrov s valdybos nariai renkami Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statyme nustatytam maksimaliam laikotarpiui – 4 met kadencijai. Apribojim steb toj tarybos ar valdybos nari perrinkimui Bendrov s statuose n ra numatyta, tačiau yra taikomi galiojančiuose teis s aktuose nustatyti apribojimai patiems kandidatams min t organ narius. Bendrov s statuose numatyta galimyb atšaukti tiek atskirus kolegiali organ narius, tiek vis kolegial organ in corpore,

11 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto s vokos vartojamos tais atvejais, kai bendrov je sudaromas tik vienas kolegialus organas.



nesibaigus tokio organo kadencijai (26 ir 44 straipsniai). Valdybos narius (pavienius arba visus) turi teisę atšaukti steb toj taryba (Bendrov s stat 36 straipsnis), o steb toj tarybos narius (pavienius arba visus) – visuotinis akcinink susirinkimas (Bendrov s stat 20 straipsnis).

2.7. Visuotinio akcinink susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali b ti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos neb t kli tis nepriklausomai ir nešališkai prieži rai vykdyti. Kai bendrov je nesudaroma steb toj taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrov s valdybos pirmininkas ir bendrov s vadovas neb t tas pats asmuo. Buvęs bendrov s vadovas netur t b ti tuoj pat skiriamas visuotinio akcinink susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko post . Kai bendrov nusprendžia nesilaikyti ši rekomendacij , tur t b ti pateikiama informacija apie priemones, kuri imtasi prieži ros nešališkumui užtikrinti.

Taip

Bendrov s visuotinio akcinink susirinkimo renkamo kolegialaus organo –steb toj tarybos – pirmininkas ir Bendrov s vadovas n ra tas pats asmuo. Steb toj tarybos nariai ir pirmininkas n ra buvę valdybos nariais ar Bendrov s vadovu. Bendrov s vadovas yra valdybos narys ir pirmininkas, tačiau tai nesudaro prielaid galimam nešališkumo atsiradimui, kadangi yra sudarytas Bendrov s veiklos prieži r atliekantis organas – steb toj taryba.

III principas. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka Bendrov s visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka tur tų užtikrinti Bendrov s atstovavimą smulkiųjų akcininkų interesams, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią Bendrov s veiklos bei jos valdymo organų12 priežiūrą. 3.1. Visuotinio akcinink susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas tur t užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrov s valdymo organ prieži ra, taip pat tinkamai atstovaujami smulki j akcinink interesai.

Taip

Steb toj taryba renkama Bendrov s visuotinio akcinink susirinkimo, laikantis Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statyme ir Bendrov s statuose nustatyt reikalavim .

3.2. Kandidat kolegialaus organo narius vardai, pavard s, informacija apie j išsilavinim , kvalifikacij , profesinę patirt , einamas pareigas, kitus svarbius profesinius sipareigojimus ir potencialius interes konfliktus tur t b ti atskleista bendrov s akcininkams dar prieš visuotin akcinink susirinkim , paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kur kandidat balsuoti. Taip pat tur t b ti atskleistos visos aplinkyb s, galinčios paveikti kandidato nepriklausomum (pavyzdinis j s rašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas tur t b ti informuojamas apie v lesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais tur t kaupti šiame punkte nurodytus duomenis

Taip / Ne

Informacija apie kandidatus Bendrov s steb toj tarybos narius akcininkams pateikiama Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo nustatyta tvarka visuotiniame akcinink susirinkime, kurio darbotvark je numatyta svarstyti klausim d l steb toj tarybos nari rinkimo, ir iš anksto n ra skelbiama. Pagal Bendrov s stat 22 straipsn kiekvienas kandidatas steb toj tarybos narius privalo visuotiniam akcinink susirinkimui pateikti kandidato interes deklaracij , joje

12 Atkreiptinas d mesys, kad tuo atveju, kai visuotiniame akcinink susirinkime renkamas kolegialus organas yra Valdyba, ji, kaip valdymo organas, tur t užtikrinti ne vis Bendrov s valdymo organ , o tik vienasmenio valdymo organo – Bendrov s vadovo – prieži r . Ši pastaba taikytina ir 3.1 punktui.



apie savo narius ir pateikti juos bendrov s metiniame pranešime.

nurodydamas visas aplinkybes, d l kuri gal t kilti kandidato ir Bendrov s interes konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkyb ms, d l kuri gal t kilti steb toj tarybos nario ir Bendrov s interes konfliktas, steb toj tarybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti Bendrovę ir steb toj taryb . Informacija apie steb toj tarybos nari einamas pareigas ar dalyvavim kit moni veikloje nuolat renkama, kaupiama ir pateikiama Bendrov s tarpiniuose ir metiniame pranešimuose bei Bendrov s interneto tinklalapyje.

3.3. Kai si loma paskirti kolegialaus organo nar , tur t b ti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai gal t vertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrov s metiniame pranešime tur t skelbti informacij apie savo sud t ir apie konkreči atskir savo nari kompetencij , tiesiogiai susijusi su j darbu kolegialiame organe.

Taip / Ne

Informacija apie kandidatus Bendrov s steb toj tarybos narius visuotiniam akcinink susirinkimui pateikiama Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statyme nustatyta tvarka visuotiniame akcinink susirinkime (žr. 3.2 rekomendacijos komentar ). Visuotiniame akcinink susirinkime pateikiama informacija apie kandidat steb toj tarybos narius darbo patirt ir einamas pareigas bei kita kandidato kompetencij apib dinanti informacija. Informacija apie steb toj tarybos nari einamas pareigas ar dalyvavim kit moni veikloje nuolat renkama, kaupiama ir pateikiama tarpiniuose ir metiniame pranešimuose ir Bendrov s interneto tinklalapyje.

3.4. Siekiant išlaikyti tinkam kolegialaus organo nari turimos kvalifikacijos pusiausvyr , kolegialaus organo sud tis tur t b ti nustatyta atsižvelgiant bendrov s strukt r ir veiklos pob d ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas tur t užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, tur t vairiapusi žini , nuomoni ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, tur t tur ti naujausi žini ir atitinkam patirt listinguojam bendrovi finans ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto nari tur t tur ti žini ir patirties atlyginim nustatymo politikos srityje.

Taip / Ne Neaktualu

Pagal Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statym , steb toj taryba renkama ir nari kvalifikacija vertinama visuotiniame akcinink susirinkime. Kadangi patronuojančioje bendrov je „Lietuvos energijaį, UAB (toliau – LE), sudarytas Audito komitetas, atskiras Audito komitetas Bendrov je n ra sudarytas (žr. 4.14 rekomendacijos komentar ).



LE taip pat yra sudarytas Skyrimo ir atlygio komitetas (žr. 4.13 rekomendacijos komentar ). Bendrov je Atlyginim komitetas nesudarytas.

3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams tur t b ti si loma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrov s organizacija bei veikla. Kolegialus organas tur t atlikti metin patikrinim , kad b t nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo g džius ir žinias.

Neaktualu

Steb toj tarybos nariai apie Bendrov s veikl ir jos pokyčius, esminius Bendrov s veikl reguliuojanči teis s akt ir kit Bendrov s veiklai takos turinči aplinkybi pasikeitimus reguliariai informuojami steb toj tarybos pos dži metu ir individualiai, esant poreikiui. Iki šiol Bendrov je nebuvo poreikio bei praktikos naujai paskirtiems steb toj tarybos nariams si lyti individuali program , skirt supažindinti su pareigomis, Bendrov s organizacija ir veikla bei organizuoti metinius patikrinimus.

3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interes konfliktai b t sprendžiami tinkamai, bendrov s kolegial organ tur t b ti išrinktas pakankamas13 nepriklausom 14 nari skaičius.

Taip

Steb toj tarybos sudarymas (ir nepriklausom nari išrinkimas) priklauso visuotinio akcinink susirinkimo kompetencijai. Bendrov s stat 20 straipsnyje nustatyta, kad Bendrov s steb toj taryba sudaroma iš 3 (trij ) nari , iš kuri ne mažiau kaip 1/3 (vienas trečdalis) turi b ti nepriklausomi. Ataskaitos pateikimo dien steb toj taryboje yra 1 (vienas) nepriklausomas narys iš 3 (trij ) nari .

3.7. Kolegialaus organo narys tur t b ti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminyst s arba kitokie ryšiai su bendrove, j kontroliuojančiu akcininku arba j administracija, d l kuri kyla ar gali kilti interes konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi vis atvej , kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti ne manoma, be to, skirtingose bendrov se santykiai arba aplinkyb s, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui b gant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo

Taip

Pagal Bendrov s stat 24 straipsn , nepriklausomumo kriterijus, vadovaujantis teis s akt nustatytais reikalavimais ir ger ja bendrov s valdymo praktika, nustato visuotinis akcinink susirinkimas. Vertinant nari nepriklausomum vadovaujamasi NASDAQ OMX Vilniaus listinguojam bendrovi valdymo kodekse nustatytais reikalavimais, Valstyb s turtini ir neturtini teisi gyvendinimo

13 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausom nari skaičius. Daugelyje užsienio valstybi kodeks yra nustatytas tam tikras nepriklausom nari , kurie turi sudaryti kolegial organ , skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo nari ). Tačiau, atsižvelgiant nepriklausom nari kategorijos naujum Lietuvoje, galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse tvirtinta lankstesn formuluot ir bendrov ms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausom nari skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausom nari skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovi valdymo pavyzdžiu. 14 Pažym tina, kad kai kuriose bendrov se d l pernelyg mažo smulki j akcinink skaičiaus vis kolegialaus organo nari išrinkim gali lemti stambiausio akcininko ar keli didžiausi akcinink balsai. Tačiau net ir pagrindini bendrov s akcinink išrinktas kolegialaus organo narys gali b ti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse tvirtintus nepriklausomumo kriterijus.



vertinimas tur t b ti grindžiamas santyki ir aplinkybi turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali b ti laikomas nepriklausomu, tur t b ti šie: jis negali b ti bendrov s arba susijusios bendrov s vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus organas – steb toj taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi b ti jęs toki pareig ; jis negali b ti bendrov s arba susijusios bendrov s darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi b ti jęs toki pareig , išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas kolegial organ kaip darbuotoj atstovas; jis neturi gauti arba neb ti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrov s arba susijusios bendrov s, išskyrus užmokest , gaut už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcij pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultat priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensij plan nustatyt kompensacij išmokos ( skaitant atid tas kompensacijas) už ankstesn darb bendrov je (su s lyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su v lesn mis pareigomis); jis neturi b ti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrol nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dal ); jis negali tur ti ir per pra jusius metus neturi b ti tur jęs svarbi verslo ryši su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryši laikytinas subjektas, kuris yra svarbus preki tiek jas arba paslaug teik jas ( skaitant finansines, teisines, patariam sias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas mokas iš bendrov s arba jos grup s; jis negali b ti ir per paskutinius trejus metus neturi b ti buvęs bendrov s arba susijusios bendrov s dabartin s arba ankstesn s išor s audito mon s partneriu arba darbuotoju; jis neturi b ti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrov je, kurioje bendrov s vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus organas – steb toj taryba) yra direktorius konsultantas arba steb toj tarybos narys, taip pat jis negali tur ti kit reikšming ryši su bendrov s vykdomaisiais direktoriais, kurie

valstyb s valdomose mon se tvarkos aprašo (patvirtinto 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimu Nr. 665) 64 punkto nuostatomis. Pagal Bendrov s stat 22 straipsn kiekvienas kandidatas steb toj tarybos narius privalo visuotiniam akcinink susirinkimui pateikti kandidato interes deklaracij , joje nurodydamas visas aplinkybes, d l kuri gal t kilti kandidato ir Bendrov s interes konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkyb ms, d l kuri gal t kilti steb toj tarybos nario ir Bendrov s interes konfliktas, steb toj tarybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti Bendrovę ir steb toj taryb . Ataskaitos pateikimo metu Bendrov s steb toj taryboje yra 1 (vienas) nepriklausomas narys. Taip pat žr. 3.6 rekomendacijos komentar .



atsiranda jiems dalyvaujant kit bendrovi arba organ veikloje; jis neturi b ti jęs kolegialaus organo nario pareig ilgiau kaip 12 met ; jis neturi b ti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus organas – steb toj taryba), arba 1-8 punkte nurodyt asmen artimas šeimos narys. Artimu šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir t vai. 3.8. Nepriklausomumo s vokos turin iš esm s nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis d lto negali b ti laikomas nepriklausomu d l ypating asmenini ar su bendrove susijusi aplinkybi .

Taip / Ne

Steb toj tarybos sudarymas (ir nepriklausom nari išrinkimas) priklauso visuotinio akcinink susirinkimo kompetencijai (žr. 3.6 rekomendacijos komentar ). Pagal Bendrov s stat 24 straipsn , nepriklausomumo kriterijus, vadovaujantis teis s akt nustatytais reikalavimais ir ger ja bendrov s valdymo praktika, nustato visuotinis akcinink susirinkimas (žr. 3.7 rekomendacijos komentar ). Be to, Bendrov s stat 23 straipsnyje yra numatyta, kad Steb toj tarybos nariu negali b ti: generalinis direktorius, valdybos narys, elektros energijos ar duj perdavimo ar gamybos (gavybos) veikl vykdančio juridinio asmens prieži ros organo, valdymo organo ar administracijos narys bei asmuo, kuris pagal teis s aktus neturi teis s eiti ši pareig .

3.9. Tur t b ti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kuri pri jo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali b ti laikomas nepriklausomu. Kai si loma paskirti kolegialaus organo nar , bendrov tur t paskelbti, ar laiko j nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar keli šiame kodekse nustatyt nepriklausomumo vertinimo kriterij , bendrov tur t paskelbti priežastis, kod l t nar ji vis d lto laiko nepriklausomu. Be to, bendrov kiekviename savo metiniame pranešime tur t paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.

Taip / Ne

Steb toj tarybos sudarymas (ir nepriklausom nari išrinkimas) priklauso visuotinio akcinink susirinkimo kompetencijai (žr. 3.6 rekomendacijos komentar ). Informacija apie kandidatus Bendrov s steb toj tarybos narius (taip pat informacija apie kandidato atitikt nepriklausomumo reikalavimams) visuotiniam akcinink susirinkimui pateikiama Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo nustatyta tvarka visuotiniame akcinink susirinkime (žr. 3.2 rekomendacijos komentar ). Informacija apie išrinktus nepriklausomus steb toj tarybos narius pateikiama tarpiniuose ir metiniame pranešimuose ir Bendrov s interneto tinklalapyje.



3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrov tur t paskelbti priežastis, kod l konkret kolegialaus organo nar laiko nepriklausomu. Kad b t užtikrintas informacijos, pateikiamos d l kolegialaus organo nari nepriklausomumo, tikslumas, bendrov tur t reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtint savo nepriklausomum .

Neaktualu

Bendrov je iki šiol nebuvo atvej , kada b t iškilęs poreikis taikyti ši rekomendacij . Su nepriklausomu steb toj tarybos nariu sudarytoje sutartyje d l nepriklausomo steb toj tarybos nario veiklos nustatytas pareigojimas steb toj tarybos nariui nedelsiant raštu informuoti Bendrovę ir steb toj taryb apie bet kokias naujas aplinkybes, d l kuri gal t kilti steb toj tarybos nario ir Bendrov s interes konfliktas.

3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už j darb ir dalyvavim kolegialaus organo pos džiuose gali b ti atlyginama iš bendrov s l š 15. Tokio atlyginimo dyd tur t tvirtinti bendrov s visuotinis akcinink susirinkimas.

Taip

Nepriklausomam steb toj tarybos nariui už jo veikl steb toj taryboje yra atlyginama su juo pasirašytoje sutartyje d l nepriklausomo steb tojo tarybos nario veiklos nustatyta tvarka ir s lygomis. Sutarties su nepriklausomu steb toj tarybos nariu s lygas tvirtina visuotinis akcinink susirinkimas (Bendrov s stat 19.1 straipsnis). 2013 m. liepos 26 d. Bendrov s visuotinis akcinink susirinkimas pri m sprendimus: patvirtinti sutarties d l nepriklausomo steb toj tarybos nario veiklos s lygas, nustatyti Bendrov s nepriklausomam steb toj tarybos nariui 150 Lt (43,44 EUR) valandin atlyg (neatskaičius mokesči ) už faktiškai vykdom nepriklausomo steb toj tarybos nario veikl , nustatyti, kad m nesinis atlygis Bendrov s nepriklausomam steb toj tarybos nariui yra apribotas maksimalia 3 500 Lt (1 013,67 EUR) (neatskaičius mokesči ) suma. Informacija apie išmokas nepriklausomam steb toj tarybos nariui skelbiama viešai Bendrov s tarpiniuose ir metiniame pranešimuose ir ir Bendrov s interneto tinklalapyje.

IV principas. Visuotiniame akcininkų susirinkime renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomyb

6 Pažym tina, kad šiuo metu n ra iki galo aišku, kokia forma gali b ti atlyginamas bendrov s steb toj tarybos ir (ar) valdybos nari darbas šiuose organuose. Akcini bendrovi statymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veikl steb toj taryboje/valdyboje jos nariams gali b ti mokamos tantjemos statymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrov s pelno. Ši formuluot , skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio statymo redakcijos, nenustato, kad steb toj tarybos ir (ar) valdybos nariams gali b ti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi statymas lyg ir neužkerta kelio steb toj tarybos ir valdybos nariams už darb mok ti ne tik tantjemomis, bet ir kitais b dais, nors aiškiai tokios galimyb s taip pat ne tvirtina.



Bendrov s valdymo sistema tur tų užtikrinti, kad visuotiniame akcininkų susirinkime renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teis s tur tų užtikrinti efektyvią bendrov s valdymo organų16 priežiūrą ir visų Bendrov s akcininkų interesų apsaugą.

4.1. Visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) tur t užtikrinti bendrov s finansin s apskaitos ir kontrol s sistemos vientisum bei skaidrum . Kolegialus organas tur t nuolat teikti rekomendacijas bendrov s valdymo organams ir priži r ti bei kontroliuoti j veikl valdant bendrovę.17

Taip

Visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus organas – steb toj taryba – yra atsakinga už efektyvi Bendrov s valdymo organ veiklos prieži r (renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareig ; teikia visuotiniam akcinink susirinkimui pasi lymus ir atsiliepimus d l Bendrov s veiklos strategijos, Bendrov s metini finansini ataskait rinkinio, Bendrov s pelno (nuostoli ) paskirstymo projekto, Bendrov s metinio pranešimo, valdybos ir Bendrov s vadovo veiklos; teikia Bendrov s valdybai atsiliepimus ir si lymus d l Bendrov s veiklos strategijos ir veiklos biudžeto, priima sprendimus d l kit teis s aktuose, Bendrov s statuose steb toj tarybos kompetencijai priskirt klausim ).

4.2. Kolegialaus organo nariai tur t s žiningai, r pestingai ir atsakingai veikti bendrov s bei akcinink naudai ir j interesais, atsižvelgdami darbuotoj interesus ir visuomen s gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai tur t : a) bet kokiomis s lygomis išlaikyti savo analiz s, sprendim pri mimo ir veiksm nepriklausomum ; b) nesiekti ir nepriimti joki nepagr st lengvat , kurios gali kompromituoti j nepriklausomum ; c) aiškiai reikšti savo prieštaravim tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra pri męs sprendim , d l kuri nepriklausomas narys turi rimt abejoni , tokiu atveju šis narys tur t padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydint , priežastis jis tur t paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).

Taip

Steb toj tarybos nariai veikia gera valia Bendrov s atžvilgiu, vadovaujasi Bendrov s interesais ir atsižvelgdami visuomen s gerovę. Steb toj tarybos nariai turi teisę išreikšti savo nuomonę visais pos džio darbotvark je numatytais klausimais, kuri, vadovaujantis Bendrov s steb toj tarybos darbo reglamentu, turi b ti tinkamai atspind ta pos džio protokole.

16 Žr. 3 išnaš . 17 Žr. 3 išnaš . Jeigu visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji tur t teikti rekomendacijas bendrov s vienasmeniam valdymo organui – vadovui.



4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys tur t skirti pakankamai laiko ir d mesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys tur t sipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius sipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrov se), kad jie netrukdyt tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pus je18 kolegialaus organo pos dži per bendrov s finansinius metus, apie tai tur t b ti informuojami bendrov s akcininkai.

Taip

Steb toj tarybos nariai dalyvauja kolegialaus organo pos džiuose ir skiria pakankamai savo, kaip kolegialaus organo nario, laiko pareigoms vykdyti. 2015 metais vyko 8 (aštuoni) LESTO Steb toj tarybos pos dži , visuose j dalyvavo visi trys Steb toj tarybos nariai.

4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrov s akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais tur t elgtis s žiningai ir nešališkai. Jis tur t užtikrinti, kad akcininkai b t tinkamai informuojami apie bendrov s reikalus, jos strategij , rizikos valdym ir interes konflikt sprendim . Bendrov je tur t b ti aiškiai nustatytas kolegialaus organo nari vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir sipareigojant akcininkams.

Taip

Bendrov s kolegial s organai laikosi nurodyt rekomendacij . Kolegiali organ nariai prieš priimdami sprendimus apsvarsto j tak Bendrov s veiklai ir visiems Bendrov s akcininkams. Bendrov s statai pareigoja Bendrov s kolegialius organus ir kiekvien j nar veikti Bendrov s ir jos akcinink naudai. Bendravimas su akcininkais ir sipareigojimai jiems nustatomi vadovaujantis teis s akt reikalavimais.

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius d l nedidel s j vert s arba sudarytus standartin mis s lygomis vykdant prastinę bendrov s veikl ), sudaromi tarp bendrov s ir jos akcinink , prieži ros ar valdymo organ nari , ar kit bendrov s valdymui tak daranči ar galinči daryti fizini ar juridini asmen , b t tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas d l toki sandori tvirtinimo tur t b ti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tok sprendim balsuoja dauguma nepriklausom kolegialaus organo nari .

Taip / Ne

Sutartys d l veiklos steb toj taryboje su steb toj tarybos nariais sudaromos akcinink susirinkimo sprendimu. Sutarči su valdybos nariais ir valdybos pirmininku d l j veiklos valdyboje s lygas nustato steb toj taryba. Bendrov s vadovo darbo sutarties s lygas nustato valdyba. Bendrov s kolegial s organai sandorius sudaro ir tvirtina vadovaudamiesi teis s akt ir Bendrov s stat reikalavimais.

4.6. Kolegialus organas tur t b ti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšm s bendrov s veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas tur t b ti nepriklausomas nuo bendrov s valdymo organ 19. Kolegialaus organo nari darbui ir sprendimams netur t daryti takos juos išrinkę asmenys.

Taip

Bendrov s steb toj taryba yra nepriklausoma nuo Bendrov s valdymo organ ir priimdama sprendimus, turinčius reikšm s Bendrov s veiklai ir strategijai, veikia savarankiškai, vadovaudamasi teis s akt reikalavimais, Bendrov s statais, Bendrov s patronuojančios bendrov s LE nustatytomis veiklos gair mis ir taisykl mis bei kitais veiklos parametrais.

18 Pažym tina, kad bendrov s gali sugriežtinti min t reikalavim ir nustatyti, kad apie pos džius prastai lankant kolegialaus organo nar turi b ti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 pos dži ). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo pos džiuose užtikrinimo priemon s yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovi valdymo pavyzdžiu. 19 Tuo atveju, kai visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija d l jos nepriklausomumo nuo bendrov s valdymo organ taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrov s vadovo.



Bendrov tur t užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai b t apr pinti pakankamais ištekliais (tarp j ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, skaitant teisę gauti – ypač iš bendrov s darbuotoj – vis reikiam informacij ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo išorinius teis s, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitet kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis min t konsultant ar specialist paslaugomis informacijai apie atlyginim nustatymo sistem rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas tur t užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteikt konsultacij susijusios bendrov s žmogišk j ištekli skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organ nariams.

Taip

Ne

Bendrov užtikrina steb toj tarybos apr pinim jos veiklai reikalingais ištekliais (techniškai priži ri steb toj tarybos pos džius, suteikia vis reikiam informacij ir vykdo kitas funkcijas, numatytas Bendrov s steb toj tarybos darbo reglamente).

Žr. 4.13 punkto komentar .

4.7. Kolegialaus organo veikla tur t b ti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai gal t tur ti didelę tak itin svarbiose srityse, kuriose interes konflikt galimyb yra ypač didel . Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrov s direktori skyrimu, atlyginimo bendrov s direktoriams nustatymu ir bendrov s audito kontrole bei vertinimu. Tod l tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti min ti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginim ir audito komitetus20. Bendrov s tur t užtikrinti, kad skyrimo, atlyginim ir audito komitetams priskirtos funkcijos b t vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrov s tur t išsamiai paaiškinti, kod l jos pasirinko alternatyv poži r ir kaip pasirinktas poži ris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrov se, kuri kolegialus organas turi nedaug nari , trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sud ties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkam informacij . Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač d l j vaidmens, veiklos ir skaidrumo), tur t b ti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.

Ne Ne

Steb toj taryba veikia ir sprendimus priima vadovaudamasi teis s akt ir Bendrov s stat reikalavimais. Bendrov je Komitetai nesudaryti. Bendrov s nuomone, steb toj tarybos darbas pakankamai efektyvus ir gerai organizuotas, tod l steb toj taryba gali tinkamai atlikti visas funkcijas, priskirtas šiems komitetams. Pagal Lietuvos Respublikos audito statymo nuostatas, viešojo intereso mon , kuri yra antrin mon ir kurios finansin s ataskaitos yra konsoliduojamosios, gali nesilaikyti Lietuvos Respublikos audito statymo reikalavim sudaryti Audito komitet , jeigu jos patronuojančioji mon tok sudaro. Kadangi patronuojančioje bendrov je LE sudarytas Audito komitetas, atskiras Audito komitetas Bendrov je n ra sudarytas. LE, kaip patronuojančioje bendrov je, taip pat yra sudaryti Skyrimo ir atlygio bei Rizik valdymo prieži ros komitetai. LE Skyrimo ir atlygio komitetas, be kit funkcij , vertina ir teikia pasi lymus d l Bendrov s ilgalaik s atlyginim politikos, tantjem politikos, vertina Bendrov s su

20 Lietuvos Respublikos audito statymas (Žin., 2008, Nr. 82-3233) nustato, kad viešojo intereso mon s ( skaitant, bet neapsiribojant, akcin se bendrov se, kuri vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstyb s nar s reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti Audito komitet .



valdymo organais sudarom sutarči s lygas, kandidat Bendrov s organ narius ir vyresni j vadovybę paieškos bei atrankos proced ras bei kvalifikacijos reikalavim nustatymus, nuolat vertina Bendrov s valdymo ir prieži ros organ strukt r , dyd , sud t ir veikl . LE Rizik valdymo komitetas stebi kaip vertinamos ir valdomos Bendrov s tiksl pasiekimui aktualios rizikos, vertina vidaus kontrol s proced r ir rizikos valdymo priemoni adekvatum identifikuotoms rizikoms, vertina rizikas ir Bendrov s rizik valdymo plan , stebi rizik valdymo proceso vykdym .

4.8. Pagrindinis komitet tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvum užtikrinant, kad sprendimai b t priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir pad ti organizuoti darb taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedaryt takos esminiai interes konfliktai. Komitetai tur t veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutin sprendim priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti j komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.

Ne

Komitetai Bendrov je nesudaryti. Žr. 4.7, 4.12, 4.13, 4.14 rekomendacij komentarus.

4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai tur t susid ti bent iš trij nari . Bendrov se, kuriose kolegialaus organo nari yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali b ti sudaryti tik iš dviej nari . Kiekvieno komiteto nari daugum tur t sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrov je steb toj taryba nesudaroma, atlyginim ir audito komitetai tur t b ti sudaryti išimtinai iš direktori konsultant . Sprendžiant, k skirti komiteto pirmininku ir nariais, tur t b ti atsižvelgiama tai, kad naryst komitete turi b ti atnaujinama ir kad neturi b ti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.

Ne


4.10. Kiekvieno kurto komiteto galiojimus tur t nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai tur t vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatyt galiojim ir reguliariai informuoti kolegial organ apie savo veikl ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto galiojimai, apibr žiantys jo vaidmen ir nurodantys jo teises bei pareigas, tur t b ti paskelbti bent kart per metus (kaip dalis informacijos, kuri bendrov kasmet skelbia

Ne




apie savo valdymo strukt r ir praktik ). Bendrov s taip pat kasmet savo metiniame pranešime tur t skelbti esam komitet pranešimus apie j sud t , pos dži skaiči ir nari dalyvavim pos džiuose per pra jusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas tur t patvirtinti, kad j tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kuri buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados. 4.11. Siekiant užtikrinti komitet savarankiškum ir objektyvum , kolegialaus organo nariai, kurie n ra komiteto nariai, paprastai tur t tur ti teisę dalyvauti komiteto pos džiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad pos dyje dalyvaut tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui tur t b ti sudarytos s lygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai tur t b ti daroma, reik t nurodyti komiteto veikl reglamentuojančiose taisykl se.

Ne


4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindin s skyrimo komiteto funkcijos tur t b ti šios: 1) parinkti kandidatus laisvas valdymo organ nari vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas tur t vertinti g dži , žini ir patirties pusiausvyr valdymo organe, parengti funkcij ir sugeb jim , kuri reikia konkrečiam postui, apraš ir vertinti pareigojimui atlikti reikaling laik . Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrov s akcinink pasi lytus kandidatus kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti prieži ros ir valdymo organ strukt r , dyd , sud t ir veikl , teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiam pokyči ; 3) reguliariai vertinti atskir direktori g džius, žinias bei patirt ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiam d mes skirti tęstinumo planavimui; 5) perži r ti valdymo organ politik d l vyresniosios vadovyb s rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas tur t apsvarstyti kit asmen , skaitant administracij ir akcininkus, pateiktus pasi lymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcinink susirinkimo renkamas kolegialus organas – steb toj taryba) ir vyresni ja vadovybe, tur t b ti konsultuojamasi su bendrov s vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasi lymus Skyrimo komitetui.

Ne

Skyrimo komitetas Bendrov je nesudarytas. Žr. 4.7 rekomendacijos komentar .

4.13. Atlyginim komitetas. 4.13.1. Pagrindin s atlyginim komiteto funkcijos tur t b ti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasi lymus d l valdymo organ nari ir vykdom j direktori atlyginim politikos. Tokia politika tur t apimti visas atlyginimo

Ne

Atlyginim komitetas Bendrov je nesudarytas. Žr. 4.7 rekomendacijos komentar .



formas, skaitant fiksuot atlyginim , nuo veiklos rezultat priklausančio atlyginimo sistemas, pensij modelius ir išeitines išmokas. Pasi lymai, susiję su nuo veiklos rezultat priklausančio atlyginimo sistemomis, tur t b ti pateikiami kartu su rekomendacijomis d l su tuo susijusi tiksl ir vertinimo kriterij , kuri tikslas – tinkamai suderinti vykdom j direktori ir valdymo organ nari atlyginim su bendrov s kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcinink interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasi lymus d l individuali atlyginim vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organ nariams siekiant, kad jie atitikt bendrov s atlyginim politik ir ši asmen veiklos vertinim . Vykdydamas ši funkcij , komitetas tur t b ti gerai informuotas apie bendr atlyg , kur vykdomieji direktoriai ir valdymo organ nariai gauna iš kit susijusi bendrovi ; 3) tur t užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui b t proporcingas kit bendrov s vykdom j direktori arba valdymo organ nari ir kit bendrov s darbuotoj atlyginimui; 4) reguliariai perži r ti vykdom j direktori ar valdymo organ nari atlyginim nustatymo politik (taip pat ir akcijomis pagr sto atlyginimo politik ) bei jos gyvendinim ; 5) teikti kolegialiam organui pasi lymus d l tinkam sutarči su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organ nariais form ; 6) pad ti kolegialiam organui priži r ti, kaip bendrov laikosi galiojanči nuostat d l informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač d l galiojančios atlyginim politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo); 7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organ nariams bendras rekomendacijas d l vyresniosios vadovyb s (kaip apibr žta paties kolegialaus organo) atlyginim dydžio ir strukt ros, taip pat steb ti vyresniosios vadovyb s atlyginim dyd ir strukt r , remiantis atitinkama informacija, kuri pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organ nariai. 4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausim , susijus su akcij pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemon mis, kurios gali b ti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas tur t : 1) apsvarstyti bendr toki skatinimo sistem taikymo politik , ypating d mes skirdamas skatinimui, susijusiam su akcij pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasi lymus; 2) išnagrin ti informacij , kuri pateikta šiuo klausimu bendrov s metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcinink susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasi lymus d l pasirinkimo sandori pasirašant akcijas arba



pasirinkimo sandori perkant akcijas alternatyvos apibr žiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginim komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, tur t pasidom ti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrov s vadovo nuomone d l kit vykdom j direktori ir valdymo organ nari atlyginim . 4.13.4. Atlyginimo komitetas tur t informuoti akcininkus apie savo funkcij vykdym ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcinink susirinkime. 4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindin s audito komiteto funkcijos tur t b ti šios: 1) steb ti bendrov s teikiamos finansin s informacijos vientisum , ypating d mes skiriant bendrov s ir jos grup s naudojam apskaitos metod tinkamumui ir nuoseklumui ( skaitant bendrovi grup s finansini ataskait rinkini konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kart per metus perži r ti vidaus kontrol s ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindin s rizikos ( skaitant rizik , susijusi su galiojanči statym ir taisykli laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcij veiksmingum , be kita ko, teikiant rekomendacijas d l vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir d l šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrov s administracija reaguoja šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrov je n ra vidaus audito funkcijos, komitetas poreik tur ti ši funkcij tur t vertinti bent kart per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išor s audito mon s parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrov s visuotinis akcinink susirinkimas) bei sutarties su audito mone s lygomis. Komitetas tur t ištirti situacijas, d l kuri audito monei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas d l tokiu atveju b tin veiksm ; 5) steb ti išor s audito mon s nepriklausomum ir objektyvum , ypač svarbu patikrinti, ar audito mon atsižvelgia reikalavimus, susijusius su audito partneri rotacija, taip pat b tina patikrinti atlyginimo, kur bendrov moka audito monei, dyd ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti keli esminiams interes konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išor s audito mon s skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito monei bei jos tinklui moka bendrov ir jos grup , tur t nuolat priži r ti ne audito paslaug pob d ir mast . Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. geguž s 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB tvirtintais principais ir gair mis, tur t nustatyti ir taikyti formali politik , apibr žianči ne audito paslaug r šis,

Ne

Žr. 4.7 rekomendacijos komentar . Pagal Lietuvos Respublikos audito statymo nuostatas, viešojo intereso mon , kuri yra antrin mon ir kurios finansin s ataskaitos yra konsoliduojamosios, gali nesilaikyti Lietuvos Respublikos audito statymo reikalavim sudaryti Audito komitet , jeigu jos patronuojančioji mon tok sudaro. Kadangi patronuojančioje bendrov je „Lietuvos energijaį, UAB, sudarytas Audito komitetas, atskiras Audito komitetas Bendrov je n ra sudarytas.



kuri pirkimas iš audito mon s yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrin jus ir c) leidžiamas be kreipimosi komitet ; 6) tikrinti išor s audito proceso veiksmingum ir administracijos reakcij rekomendacijas, kurias audito mon pateikia laiške vadovybei. 4.14.2. Visi komiteto nariai tur t b ti apr pinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrov s apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrov s administracija tur t informuoti audito komitet apie svarbi ir ne prast sandori apskaitos b dus, kai apskaita gali b ti vykdoma skirtingais b dais. Šiuo atveju ypatingas d mesys tur t b ti skiriamas bendrov s veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties mones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas tur t nuspręsti, ar jo pos džiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrov s vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskait ), vidaus auditorius ir išor s auditorius. Komitetas tur t tur ti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organ nariams. 4.14.4. Vidaus ir išor s auditoriams tur t b ti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimyb s susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas tur t veikti kaip pagrindin instancija ryšiams su vidaus ir išor s auditoriais palaikyti. 4.14.5. Audito komitetas tur t b ti informuotas apie vidaus auditori darbo program ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauk . Audito komitetas taip pat tur t b ti informuotas apie išor s auditori darbo program ir tur t iš audito mon s gauti ataskait , kurioje b t aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito mon s ir bendrov s bei jos grup s. Komitetas tur t laiku gauti informacij apie visus su bendrov s auditu susijusius klausimus. 4.14.6. Audito komitetas tur t tikrinti, ar bendrov laikosi galiojanči nuostat , reglamentuojanči darbuotoj galimybę pateikti skund arba anonimiškai pranešti apie tarimus, kad bendrov je daromi svarb s pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir tur t užtikrinti, kad b t nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam toki klausim tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams. 4.14.7. Audito komitetas tur t teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kart per šešis m nesius, tuo metu, kai tvirtinamos metin s ir pus s met ataskaitos.



4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas tur t atlikti savo veiklos vertinim . Jis tur t apimti kolegialaus organo strukt ros, darbo organizavimo ir geb jimo veikti kaip grup vertinim , taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinim bei vertinim , ar kolegialus organas pasiek nustatyt veiklos tiksl . Kolegialus organas tur t bent kart per metus paskelbti (kaip dal informacijos, kuri bendrov kasmet skelbia apie savo valdymo strukt ras ir praktik ) atitinkam informacij apie savo vidinę organizacij ir veiklos proced ras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nul m kolegialaus organo atliktas savo veiklos vertinimas.

Ne

Lietuvos Respublikos teis s aktuose n ra numatytas pareigojimas atlikti Bendrov s steb toj tarybos veiklos vertinim .

V principas. Bendrov s kolegialių organų darbo tvarka Bendrov je nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka tur tų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų pri mimą, skatinti aktyvų Bendrov s organų bendradarbiavimą. 5.1. Bendrov s kolegialiems prieži ros ir valdymo organams (šiame principe s voka kolegialūs organai apima tiek kolegialius prieži ros, tiek valdymo organus) vadovauja ši organ pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo pos dži tinkam sušaukim . Pirmininkas tur t užtikrinti tinkam vis kolegialaus organo nari informavim apie šaukiam pos d ir pos džio darbotvarkę. Jis taip pat tur t užtikrinti tinkam vadovavim kolegialaus organo pos džiams bei tvark ir darbing atmosfer pos džio metu.

Taip

Pagal Bendrov s status, Bendrov s steb toj tarybos ir valdybos darbo reglamentus ir esam praktik , ši rekomendacija Bendrov je gyvendinta.

5.2. Bendrov s kolegiali organ pos džius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtint grafik . Kiekviena bendrov pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegiali organ pos džius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad b t užtikrintas nepertraukiamas esmini bendrov s valdymo klausim sprendimas. Bendrov s steb toj tarybos pos džiai tur t b ti šaukiami bent kart per met ketvirt , o bendrov s valdybos pos džiai – bent kart per m nes .21

Taip

Pagal Bendrov s status, Bendrov s steb toj tarybos ir valdybos darbo reglamentus, Bendrov je steb toj tarybos pos džiai rengiami ne rečiau kaip kart per ketvirt , o valdybos – ne rečiau kaip kart per kalendorin m nes . Esant poreikiui valdyba gali nustatyti kit pos dži periodiškum .

21 Rekomendacijoje tvirtintas bendrov s kolegiali organ pos dži periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrov je sudaromi abu papildomi kolegial s organai – steb toj taryba ir valdyba. Kai bendrov je sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo pos dži periodiškumas gali b ti toks, koks nustatytas steb toj tarybai, t.y. bent kart per met ketvirt .



5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiam pos d tur t b ti informuojami iš anksto, kad tur t pakankamai laiko tinkamai pasirengti pos dyje nagrin jam klausim svarstymui ir gal t vykti naudinga diskusija, po kurios b t priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiam pos d kolegialaus organo nariams tur t b ti pateikta visa reikalinga, su pos džio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvark pos džio metu netur t b ti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai pos dyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatid liotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.

Taip

Vadovaujantis Bendrov s statais, Bendrov s steb toj tarybos ir valdybos darbo reglamentais, apie šaukiamus pos džius kolegiali organ nariai ir pos džius kviečiami asmenys informuojami iš anksto, taip pat jiems pateikiama visa reikalinga su pos džio darbotvark je numatytais svarstyti klausimais susijusi medžiaga.

5.4. Siekiant koordinuoti bendrov s kolegiali organ darb bei užtikrinti efektyv sprendim pri mimo proces , bendrov s kolegiali prieži ros ir valdymo organ pirmininkai tur t tarpusavyje derinti šaukiam pos dži datas, j darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrov s valdymu susijusius klausimus. Bendrov s steb toj tarybos pos džiai tur t b ti atviri bendrov s valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai pos dyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos nari atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.

Taip

Bendrov laikosi šios rekomendacijos. Steb toj tarybos pirmininkas ir valdybos pirmininkas glaudžiai bendradarbiauja spręsdami su Bendrov s valdymu susijusius klausimus. Pagal Bendrov s stat 33.3 straipsn , steb toj taryba privalo sudaryti galimybę dalyvauti jos pos džiuose ir teikti paaiškinimus valdybos nariams, Bendrov s vadovui ir kitiems darbuotojams, sprendžiant su j veikla susijusius klausimus.

VI principas. Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teis s Bendrov s valdymo sistema tur tų užtikrinti nešališką visų akcininkų, skaitant smulkiuosius ir užsieniečius, traktavimą. Bendrov s valdymo sistema tur tų apsaugoti akcininkų teises. 6.1. Rekomenduojama, kad bendrov s kapital sudaryt tik tokios akcijos, kurios j tur tojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavyb s, dividend ir kitas teises.

Taip

Bendrov s vis statin kapital sudaro 0,29 Eur nominalo paprastosios vardin s akcijos, kurios visiems j tur tojams suteikia vienodas turtines ir neturtines teises.

6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams s lygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiam nauj ar jau išleist akcij suteikiamomis teis mis.

Taip

Akcij suteikiamos teis s nurodomos Bendrov s statuose, kurie viešai skelbiami Bendrov s interneto tinklalapyje.

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarb s sandoriai, tokie kaip bendrov s turto perleidimas, investavimas, keitimas ar kitoks apsunkinimas, tur t gauti visuotinio akcinink susirinkimo pritarim 22. Visiems akcininkams tur t b ti sudarytos vienodos galimyb s susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, skaitant pamin t sandori tvirtinim .

Ne

Bendrov s sandoriai sudaromi Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statyme ir Bendrov s statuose nustatyta tvarka.

22 Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcinink susirinkimo kompetencijai sprendim d l ilgalaikio turto, kurio balansin vert didesn kaip 1/20 bendrov s statinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, keitimo, sigijimo ir pan. pri mimo. Tačiau svarb s, esminiai bendrov s veiklai sandoriai tur t b ti apsvarstomi visuotiniame akcinink susirinkime ir gauti jo pritarim . To nedraudžia ir Akcini bendrovi statymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrov s veiklos ir išvengti nepagr stai dažno sandori svarstymo susirinkime, bendrov s gali pačios nusistatyti svarbi



6.4. Visuotini akcinink susirinkim sušaukimo ir vedimo proced ros tur t sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir netur t pažeisti akcinink teisi bei interes . Pasirinkta visuotinio akcinink susirinkimo vieta, data ir laikas netur t užkirsti kelio aktyviam akcinink dalyvavimui susirinkime.

Taip

Bendrov visuotin akcinink susirinkim šaukia ir kitas susirinkimo proced ras gyvendina Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statyme nustatyta tvarka ir akcininkams sudaro lygias galimybes dalyvauti susirinkime.

6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenanči akcinink teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcinink susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrov s interneto tinklalapyje ne tik lietuvi kalba, bet ir angl kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcinink susirinkimo protokol po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrov s interneto tinklalapyje lietuvi ir angl kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrov s interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali b ti skelbiama ne visa dokument apimtis, jei j viešas paskelbimas gal t pakenkti bendrovei arba b t atskleistos bendrov s komercin s paslaptys.

Taip

Bendrov informacij apie šaukiam visuotin akcinink susirinkim , si lom sprendim projektus, kitus su šaukiamu visuotiniu akcinink susirinkimu susijusius dokumentus, taip pat informacij apie visuotiniame akcinink susirinkime priimtus sprendimus akcininkams pateikia teis s aktuose nustatyta tvarka ir terminais, paskelbdama juos viešai ir Bendrov s interneto tinklalapyje. Visa investuotojams skirta informacija ir dokumentai yra skelbiama lietuvi ir angl kalbomis per NASDAQ OMX Vilniaus vertybini popieri biržos informacinę sistem ir Bendrov s interneto tinklalapyje.

6.6. Akcininkams tur t b ti sudarytos galimyb s balsuoti akcinink susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams netur t b ti daroma joki kli či balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendr j balsavimo biuleten .

Taip

Bendrov s akcininkai gali gyvendinti savo teisę dalyvauti visuotiniame akcinink susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstov , jeigu asmuo turi tinkam galiojim arba su juo sudaryta balsavimo teis s perleidimo sutartis teis s akt nustatyta tvarka. Bendrov sudaro s lygas akcininkams balsuoti užpildant bendr j balsavimo biuleten , kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statyme.

sandori kriterijus, pagal kuriuos b t atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbi sandori kriterijus, bendrov s gali vadovautis Akcini bendrovi statymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo j , atsižvelgdamos savo veiklos specifik ir siek užtikrinti nepertraukiam ir efektyvi bendrov s veikl .



6.7. Siekiant padidinti akcinink galimybes dalyvauti akcinink susirinkimuose, bendrov ms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu b du sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcinink susirinkimuose naudojantis elektronini ryši priemon mis. Tokiais atvejais turi b ti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrov s gal t sudaryti s lygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcinink susirinkimus steb ti pasinaudojant moderni technologij priemon mis.

Ne

Šiuo metu, Bendrov s nuomone, n ra poreikio organizuoti balsavim telekomunikacij galiniais renginiais, be to, tam reik t dideli investicij . Tačiau, akcininkams pageidaujant ir atsižvelgiant objektyvias galimybes, Bendrov sudaryt galimybę akcininkams balsuoti naudojantis telekomunikacij galiniais renginiais.

VII principas. Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrov s valdymo sistema tur tų skatinti Bendrov s organų narius vengti interesų konfliktų ir užtikrinti skaidrų bei efektyvų Bendrov s organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. 7.1. Bendrov s prieži ros ir valdymo organo narys

tur t vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai

prieštarauja ar gali prieštarauti bendrov s interesams.

Jeigu tokia situacija vis d lto atsirado, bendrov s

prieži ros ar valdymo organo narys tur t per proting

termin pranešti kitiems to paties organo nariams arba

j išrinkusiam bendrov s organui, arba bendrov s

akcininkams apie toki interes prieštaravimo situacij ,

nurodyti interes pob d ir, jeigu manoma, vertę.

Taip

Bendrov laikosi ši rekomendacij . Pagal Bendrov s stat 22 straipsn , kiekvienas kandidatas steb toj tarybos narius privalo visuotiniam akcinink susirinkimui pateikti kandidato interes deklaracij , joje nurodydamas visas aplinkybes, d l kuri gal t kilti kandidato ir Bendrov s interes konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkyb ms, d l kuri gal t kilti steb toj tarybos nario ir Bendrov s interes konfliktas, steb toj tarybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti Bendrovę ir steb toj taryb . Pagal Bendrov s stat 39 straipsn , kiekvienas kandidatas valdybos narius privalo steb toj tarybai pateikti kandidato interes deklaracij , joje nurodydamas visas aplinkybes, d l kuri gal t kilti kandidato ir Bendrov s interes konfliktas. Atsiradus naujoms aplinkyb ms, d l kuri gal t kilti valdybos nario ir Bendrov s interes konfliktas, valdybos narys apie tokias naujas aplinkybes privalo nedelsdamas raštu informuoti valdyb ir steb toj taryb . Be to, Bendrov s stat 41 straipsnis numato, kad valdybos nariai negali dirbti kito darbo ar eiti kit pareig , kurios b t nesuderinamos su j veikla valdyboje, skaitant vadovaujanči pareig kituose juridiniuose asmenyse jim (išskyrus pareigas ir darb



bendrov je ir moni grup je), darb valstyb s tarnyboje, statutin je tarnyboje. Eiti kitas pareigas ar dirbti kit darb , išskyrus pareigas Bendrov je ir kituose juridiniuose asmenyse, kuri dalyviu yra bendrov , bei vykdyti pedagoginę, k rybinę ar autorinę veikl valdybos nariai gali tik gavę išankstin steb toj tarybos sutikim .

7.2. Bendrov s prieži ros ir valdymo organo narys negali painioti bendrov s turto, kurio naudojimas specialiai su juo n ra aptartas, su savo turtu arba naudoti j arba informacij , kuri jis gauna b damas bendrov s organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrov s visuotinio akcinink susirinkimo ar jo galioto kito bendrov s organo sutikimo.

Taip

Bendrov laikosi ši rekomendacij .

7.3. Bendrov s prieži ros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandor su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tok sandor (išskyrus mažareikšmius d l nedidel s j vert s arba sudarytus vykdant prastinę bendrov s veikl bei standartin mis s lygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, rašant tai pos džio protokol , pranešti kitiems to paties organo nariams arba j išrinkusiam bendrov s organui, arba bendrov s akcininkams. Šioje rekomendacijoje vardyt sandori sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.

Taip


7.4. Bendrov s prieži ros ir valdymo organo narys tur t susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai d l sandori ar kitoki klausim , su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

Taip

Vadovaujantis statymais ir Bendrov s teis s aktais, reglamentuojančiais Bendrov s prieži ros ir valdymo organ nari veikl , Bendrov s organ nariai privalo vengti situacijos, kai j asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti Bendrov s interesams ir neturi teis s balsuoti, kai pos dyje sprendžiamas su jo veikla atitinkamame Bendrov s organe susijęs ar jo atsakomyb s klausimas.

VIII principas. Bendrov s atlyginimų politika Bendrov je nustatyta atlyginimų politikos ir direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūr jimo ir paskelbimo tvarka tur tų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti Bendrov s atlyginimų politikos ir direktorių atlyginimų viešumą bei skaidrumą.



8.1. Bendrov tur t paskelbti savo atlyginim politikos ataskait (toliau – atlyginim ataskaita), kuri tur t b ti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginim ataskaita tur t b ti paskelbta ne tik kaip bendrov s metinio pranešimo dalis, bet tur t b ti skelbiama ir bendrov s interneto tinklalapyje.

Ne

Bendrov je atlyginim politikos ir direktori atlyginim tvirtinimo, perži r jimo ir paskelbimo tvarka bei Bendrov s atlyginim politikos ataskaita pagal susiklosčiusi praktik n ra rengiama. Tokio reikalavimo nenustato teis s aktai. Bendra informacija apie Bendrov s atlyginim politik ir vidutiniai atskir darbuotoj grupi atlyginim dydžiai viešai skelbiami Bendrov s tarpiniuose ir metiniame pranešimuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos statymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrov viešai skelbia Bendrov s valdymo organ nariams nustatyt darbo užmokest ir kitas su valdymo organ nari funkcijomis susijusias išmokas.

8.2. Atlyginim ataskaitoje daugiausia d mesio tur t b ti skiriama bendrov s direktori atlyginim politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat tur t b ti apžvelgiama, kaip atlyginim politika buvo gyvendinama pra jusiais finansiniais metais. Ypatingas d mesys tur t b ti skiriamas esminiams bendrov s atlyginim politikos pokyčiams, lyginant su pra jusiais finansiniais metais.

Ne

Žr. 8.1 rekomendacijos komentar . Metiniame pranešime n ra pateikiama Bendrov s direktori atlyginim politika ateinantiems ir tolesniems metams. Tarpiniuose ir metiniame pranešimuose pateikiama informacija apie Bendrov s organ nariams priskaičiuotas pinig sumas (atlyginimus, kitas išmokas, tantjemas, kitas išmokas iš pelno).

8.3. Atlyginim ataskaitoje tur t b ti pateikta bent ši informacija: 1) direktori atlyginim kintam ir nekintam sudedam j dali santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultat vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teis dalyvauti akcij pasirinkimo sandoriuose, teis akcijas arba kintamas sudedam sias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultat vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrov s interesams; 4) metod , taikom siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultat vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mok jimo atid jimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultat ryš ; 7) pagrindiniai metini premij sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir j pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitini išmok politik ;

Ne

Žr. 8.1 rekomendacijos komentar . Tarpiniuose ir metiniame pranešimuose pateikiama informacija apie Bendrov s organ nariams priskaičiuotas pinig sumas (atlyginimus, kitas išmokas, tantjemas, kitas išmokas iš pelno), informacija apie perleist turt ir suteiktas garantijas organ nariams, taip pat kita informacija, susijusi su atlygiu organ nariams.



9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagr sto atlyginimo teisi suteikimo laikotarp , kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcij išlaikym po teisi suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami informacija apie panaši bendrovi grupi , kuri atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrov s atlyginim nustatymo politik , sud t . 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo iš jimo pensij schemos pagrindini savybi aprašymas; 13) atlyginim ataskaitoje netur t b ti komerciniu poži riu neskelbtinos informacijos. 8.4. Atlyginim ataskaitoje taip pat tur t b ti apibendrinama ir paaiškinama bendrov s politika, susijusi su sutarči , sudarom su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organ nariais, s lygomis. Tai tur t apimti, inter alia, informacij apie sutarči su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organ nariais trukmę, taikomus pranešimo apie iš jim iš darbo terminus ir išsami informacij apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarči su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organ nariais nutraukimu pirma laiko.

Ne

Žr. 8.1 rekomendacijos komentar .

8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, tur t b ti išsamiai paskelbiama atlyginim ataskaitoje. Šiame dokumente tur t b ti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvien asmen , kuris bendrov je jo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkam finansini met laikotarpiu. 8.5.1. Tur t b ti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybin mis pajamomis susijusi informacija: 1) bendra atlyginimo suma, sumok ta arba mok tina direktoriui už paslaugas, suteiktas pra jusiais finansiniais metais, skaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcinink susirinkime; 2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios mon s, priklausančios tai pačiai grupei; 3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, d l kuri tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos; 4) jei tai leidžiama pagal statymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso prastin ms direktoriaus funkcijoms; 5) kompensacija, gautina arba sumok ta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organ nariui, pasitraukusiam iš savo pareig pra jusiais finansiniais metais;

Ne




6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vert , jeigu tokia nauda neturi b ti nurodyta pagal 1–5 punktus. 8.5.2. Tur t b ti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teis mis dalyvauti akcij pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotoj skatinimo akcijomis sistemomis: 1) pra jusiais finansiniais metais bendrov s pasi lyt akcij pasirinkimo sandori arba suteikt akcij skaičius ir taikymo s lygos; 2) akcij pasirinkimo sandori skaičius, realizuotas per pra jusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcij skaiči bei realizavimo kain , arba dalyvavimo darbuotoj skatinimo akcijomis sistemoje vert finansini met pabaigoje; 3) finansini met pabaigoje nerealizuotas akcij pasirinkimo sandori skaičius, j realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindin s teisi gyvendinimo s lygos; 4) visi esam akcij pasirinkimo sandori s lyg pokyčiai ateinančiais finansiniais metais. 8.5.3. Tur t b ti pateikiama ši su papildom pensij schemomis susijusi informacija: 1) kai pensij schema yra apibr žt išmok , pagal j direktori sukaupt išmok pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensij schema yra apibr žt mok , išsami informacija apie mokas, kurias už direktori sumok jo arba tur t sumok ti bendrov atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Tur t b ti nurodytos sumos, kurias bendrov arba bet kuri dukterin bendrov ar mon , traukta bendrov s konsoliduot j finansini ataskait rinkin , išmok jo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris jo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkam finansini met laikotarpiu, skaitant nesumok tas sumas ir pal kan norm .



8.6. Kai atlyginim nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrov s tur t nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis tur t b ti pakankama, kad bendrov gal t nemok ti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultat vertinimo kriterijai netenkinami.

Taip

Bendrov je kintamosios atlygio dalies nustatym ir mok jim reglamentuoja AB LESTO darbuotoj kintamosios atlygio dalies nustatymo ir mok jimo tvarka bei AB LESTO generalinio direktoriaus veiklos rodikli nustatymo ir kintamos atlygio dalies skaičiavimo bei skyrimo tvarka. AB LESTO darbuotoj kintamosios atlygio dalies nustatymo ir mok jimo tvarkos 4.5 punkte nustatytas maksimalus kintamos atlygio dalies dydis. AB LESTO generalinio direktoriaus veiklos rodikli nustatymo ir kintamos atlygio dalies skaičiavimo bei skyrimo tvarkos 4.5.1 papunktis numato, kad generaliniam direktoriui kintamoji atlygio dalis iki 30 proc. metin s pastovios atlygio dalies nustato bendrov s valdyba. Pažym tina, kad vienodi kintamosios atlygio dalies nustatymo ir mok jimo principai yra taikomi visoje „Lietuvos energijaį, UAB moni grup je.

8.7. Kintam sudedam j atlyginimo dali skyrimas tur t priklausyti nuo iš anksto nustatyt ir išmatuojam veiklos rezultat vertinimo kriterij .

Taip

AB LESTO darbuotoj kintamosios atlygio dalies nustatymo ir mok jimo tvarkoje numatyta, kad Bendrov s valdyba, atsižvelgdama Steb toj tarybos nuomonę, nustato darbuotojams keliam bendr j (Bendrov s) tiksl matavimo rodiklius ir tvirtina j vykdym . AB LESTO generalinio direktoriaus veiklos rodikli nustatymo ir kintamos atlygio dalies skaičiavimo bei skyrimo tvarka numato, kad kintamoji atlygio dalis generaliniam direktoriui skiriama už tiksl (rodikli ) pasiekim . Tikslus (rodiklius) generaliniam direktoriui nustato ir tvirtina bendrov s valdyba, atsižvelgiant bendrov s steb toj tarybos nuomonę.



8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mok jimas tur t b ti atid tas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mok jimas atidedamas, dydis tur t b ti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat j su nekintama atlyginimo dalimi.

Taip

AB LESTO darbuotoj kintamosios atlygio dalies nustatymo ir mok jimo tvarkoje nustatyta, kad apskaičiuota kintamoji atlygio dalis aukščiausio lygmens vadovams išmokama dalimis per 2 (du) mok jimus: pirmoji kintamosios atlygio dalis, sudaranti 80 proc. visos apskaičiuotos ir paskirtos kintamosios atlygio dalies (už ataskaitinio laikotarpio Nr.1 pasiektus tikslus (rodiklius)), išmokama per 30 kalendorini dien nuo sprendimo d l kintamos atlygio dalies išmok jimo pri mimo; antroji kintamosios atlygio dalis, sudaranti 20 proc. visos apskaičiuotos kintamos atlygio dalies (už ataskaitinio laikotarpio Nr.1 metu pasiektus tikslus (rodiklius)), siekiant aukščiausio lygmens vadov lojalumo monei ir veiklos rezultat tęstinumo, atidedama ir išmokama po 1 (vieneri ) met per 30 kalendorini dien nuo sprendimo d l antrosios kintamos atlygio dalies išmok jimo pri mimo, išmokant kartu su 80 proc. kintam ja atlygio dalimi, priskaičiuota už ataskaitinio laikotarpio Nr.2 metu pasiektus tikslus (rodiklius). AB LESTO generalinio direktoriaus veiklos rodikli nustatymo ir kintamos atlygio dalies skaičiavimo bei skyrimo tvarkoje nustatyta analogiška kintamos atlygio dalies išmok jimo generaliniam direktoriui tvarka.

8.9. susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organ nariais tur t b ti traukta nuostata, leidžianti bendrovei susigr žinti kintam sudedam j atlyginimo dal , kuri buvo išmok ta remiantis duomenimis, kurie v liau pasirod akivaizdžiai neteisingi.

Neaktualu

8.10. Išeitin s išmokos netur t viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metini atlyginim skaičiaus ir apskritai netur t b ti didesn s negu dvej met nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.

Taip

Išeitin s išmokos apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio nuostatomis.

8.11. Išeitin s išmokos netur t b ti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama d l blog veiklos rezultat .

Taip




8.12. Be to, tur t b ti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendim pri mimo procesu, kurio metu nustatoma bendrov s direktori atlyginim politika. Informacija tur t apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto galiojimus ir sud t , su bendrove nesusijusi konsultant , kuri paslaugomis naudotasi nustatant atlyginim politik , vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcinink susirinkimo vaidmen .

Ne


8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagr stas akcij skyrimu, teis akcijas netur t b ti suteikiama mažiausiai trejus metus po j skyrimo.

Neaktualu

8.14. Akcij pasirinkimo sandoriais ar kitomis teis mis sigyti akcij arba gauti atlyg , pagr st akcij kainos pokyčiais, netur t b ti naudojamasi mažiausiai trejus metus po j skyrimo. Teis s akcijas suteikimas ir teis pasinaudoti akcij pasirinkimo sandoriais arba kitomis teis mis sigyti akcij arba gauti atlyg , pagr st akcij kainos pokyčiais, tur t priklausyti nuo iš anksto nustatyt ir išmatuojam veiklos rezultat vertinimo kriterij .

Neaktualu

8.15. Po teisi suteikimo direktoriai tur t išlaikyti tam tikr skaiči akcij iki j kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcij sigijimu. Akcij , kurias reikia išlaikyti, skaičius turi b ti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vert .

Neaktualu

8.16. direktori konsultant arba steb toj tarybos nari atlyginim netur t b ti traukiami akcij pasirinkimo sandoriai.

Taip


8.17. Akcininkai, vis pirma instituciniai akcininkai, tur t b ti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcinink susirinkimuose ir balsuoti direktori atlyginim nustatymo klausimais.

Neaktualu


8.18. Nemenkinant organ , atsaking už direktori atlyginim nustatym , vaidmens, atlyginim politika arba bet kuris esminis atlyginim politikos pokytis tur t b ti traukiamas metinio visuotinio akcinink susirinkimo darbotvarkę. Atlyginim ataskaita tur t b ti pateikiama akcinink balsavimui metiniame visuotiniame akcinink susirinkime. Balsavimas gali b ti privalomojo arba patariamojo pob džio.

Neaktualu




8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcij pasirinkimo sandoriais ar kitomis teis mis sigyti akcij arba b ti atlyginamam remiantis akcij kain pokyčiais, iki j taikymo pradžios tur t pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcinink susirinkime priimdami atitinkam sprendim . Pritarimas tur t b ti susijęs su pačia schema ir akcininkai netur t spręsti d l atskiriems direktoriams pagal t schem suteikiamos akcijomis pagr stos naudos. Visiems esminiams schem s lyg pakeitimams iki j taikymo pradžios taip pat tur t pritarti akcininkai, priimdami sprendim metiniame visuotiniame akcinink susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai tur t b ti informuoti apie visas si lom pakeitim s lygas ir gauti paaiškinim apie si lom pakeitim poveik .

Neaktualu


8.20. Metinio visuotinio akcinink susirinkimo pritarimas tur t b ti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagr stomis schemomis, skaitant akcij pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcij skaičiaus nustatymas ir pagrindin s akcij suteikimo tvarkos s lygos; 3) laikotarpis, per kur pasirinkimo sandoriai gali b ti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandori realizavimo kainos pokyčio nustatymo s lygos, jeigu statymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaik s direktori skatinimo schemos kurios panašiomis s lygomis n ra si lomos visiems kitiems bendrov s darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcinink susirinkime taip pat tur t b ti nustatytas galutinis terminas, per kur už direktori atlyginim atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardyt tip kompensacijas atskiriems direktoriams.

Neaktualu


8.21. Jeigu leidžia nacionalin teis arba bendrov s statai, kiekvienam pasirinkimo sandori su nuolaida modeliui, pagal kur yra suteikiamos teis s pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia t dien , kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per kelet dien prieš realizavimo kainos nustatym , taip pat tur t pritarti akcininkai.

Neaktualu


8.22. 8.19 ir 8.20 punktai netur t b ti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis s lygomis si lomas bendrov s darbuotojams arba bet kurios dukterin s mon s darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcinink susirinkime.

Neaktualu




8.23. Prieš metin visuotin akcinink susirinkim , kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodyt sprendim , akcininkams tur t b ti suteikta galimyb susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai tur t b ti paskelbti bendrov s tinklalapyje). Šiame pranešime tur t b ti pateiktas visas akcijomis pagr sto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba ši schem pagrindini s lyg aprašymas, taip pat schem dalyvi vardai ir pavard s. Pranešime taip pat tur t b ti nurodytas schem ir bendros direktori atlyginim politikos ryšys. Sprendimo projekte tur t b ti aiški nuoroda pači schem arba pateikta pagrindini jos s lyg santrauka. Akcininkams taip pat tur t b ti pateikta informacija apie tai, kaip bendrov ketina apsir pinti akcijomis, kurios reikalingos sipareigojimams pagal skatinimo schemas gyvendinti: tur t b ti aiškiai nurodyta, ar bendrov ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti nauj akcij . Taip pat tur t b ti pateikta schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija tur t b ti paskelbta bendrov s interneto tinklalapyje.

Neaktualu


IX principas. Interesų tur tojų vaidmuo Bendrov s valdyme Bendrov s valdymo sistema tur tų pripažinti interesų tur tojų teises, tvirtintas statymų, ir skatinti aktyvų Bendrov s ir interesų tur tojų bendradarbiavimą, kuriant Bendrov s gerovę, darbo vietas ir finansin stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiek jus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrov je. 9.1. Bendrov s valdymo sistema tur t užtikrinti, kad b t gerbiamos tos interes tur toj teis s, kurias gina statymai.

Taip

Bendrov s valdymo sistema užtikrina, kad b t gerbiamos tos interes tur toj teis s, kurias gina statymai.

9.2. Bendrov s valdymo sistema tur t sudaryti s lygas interes tur tojams dalyvauti bendrov s valdyme statym nustatyta tvarka. Interes tur toj dalyvavimo bendrov s valdyme pavyzdžiai gal t b ti darbuotoj kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotoj kolektyvu bendrov s valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotoj dalyvavimas bendrov s akciniame kapitale, kreditori traukimas bendrov s valdym bendrov s nemokumo atvejais ir kt.

Taip

Bendrov laikosi ši rekomendacij . Pavyzdžiui, su Bendrov s darbuotoj atstovais vykdomos konsultacijos, derybos, pasitarimai d l Bendrov je vykdom veiklos optimizavimo proces . Pagal su Bendrov s darbuotoj atstovais pasirašyt Bendrov s kolektyvinę sutart , Bendrov informuoja profesini s jung atstovus apie Bendrov je numatomas permainas, Bendrov s finansinę pad t ir kt. Interes tur tojai gali dalyvauti Bendrov s valdyme tiek, kiek tai numato statymai.

9.3. Kai interes tur tojai dalyvauja bendrov s valdymo procese, jiems tur t b ti sudaromos s lygos susipažinti su reikiama informacija.

Taip




X principas. Informacijos atskleidimas Bendrov s valdymo sistema tur tų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius Bendrov s klausimus, skaitant finansinę situaciją, veiklą ir Bendrov s valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrov tur t atskleisti informacij apie: 1. bendrov s veikl ir finansinius rezultatus; 2. bendrov s tikslus; 3. asmenis nuosavyb s teise turinčius bendrov s akcij paket ar j valdančius; 4. bendrov s prieži ros ir valdymo organ narius, bendrov s vadov bei j atlyginim ; 5. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6. bendrov s ir susijusi asmen sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne prastin s bendrov s veiklos eigoje; 7. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interes tur tojais; 8. bendrov s valdymo strukt r ir strategij . Šis s rašas laikytinas minimaliu, ir bendrov s yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame s raše, atskleidimu.

Taip

Bendrov s tarpiniuose ir metiniame pranešimuose skelbiama informacija apie akcininkus, kurie nuosavyb s teise turi daugiau kaip 5 proc. emitento statinio kapitalo. Bendrov s metiniame pranešime atskleidžiama informacija apie prieži ros ir valdymo organ narius ir vadov . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos statymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrov viešai skelbia Bendrov s prieži ros ir valdymo organ nariams nustatyt darbo užmokest ir kitas su valdymo organ nari funkcijomis susijusias išmokas. Rekomendacijos 4 ir 6 punktuose nurodyta informacija skelbiama tiek, kiek yra privaloma pagal galiojančius teis s aktus ir metini finansini ataskait parengimui keliamus reikalavimus. Bendrov informacij , nurodyt šioje rekomendacijoje (išskyrus 4 ir 6 punktus), atskleidžia keliais b dais: 1) informacij skelbia statym nustatyta tvarka kaip esminius vykius (pvz., nauj prieži ros ir valdymo organ nari išrinkimas, Bendrov s finansiniai rezultatai); 2) informacij skelbia Bendrov s interneto tinklalapyje (pvz., Bendrov s veiklos tikslai); 3) informacij skelbia metiniame pranešime (pvz., Bendrov s prieži ros ir valdymo organ nariai, galimi numatyti esminiai rizikos veiksniai).

10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodyt informacij , rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kit bendrovi atžvilgiu, atskleisti informacij apie visos moni grup s konsoliduotus rezultatus.

Taip

Bendrov pateikia informacij apie visos moni grup s (t. y. Bendrov s ir jos dukterini bendrovi ) konsoliduotus rezultatus.



10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodyt informacij , rekomenduojama pateikti informacij apie bendrov s prieži ros ir valdymo organ nari , bendrov s vadovo profesinę patirt , kvalifikacij ir potencialius interes konfliktus, kurie gal t paveikti j sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrov s prieži ros ir valdymo organ nari , bendrov s vadovo iš bendrov s gaunam atlyginim ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.

Taip

10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodyta informacija pateikiama Bendrov s metiniame pranešime ir Bendrov s interneto tinklalapyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos statymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrov viešai skelbia Bendrov s valdymo organ nariams nustatyt darbo užmokest ir kitas su valdymo organ nari funkcijomis susijusias išmokas.

10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodyt informacij , rekomenduojama atskleisti informacij apie bendrov s ir interes tur toj , toki kaip darbuotojai, kreditoriai, tiek jai, vietos bendruomen , santykius, skaitant bendrov s politik žmonišk j ištekli atžvilgiu, darbuotoj dalyvavimo bendrov s akciniame kapitale programas ir pan.

Taip

10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodyta informacija skelbiama tiek, kiek tai privaloma pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teis s aktus. Informacija apie Bendrov s ir interes tur toj santykius skelbiama pranešimuose spaudai ir Bendrov s interneto tinklalapyje.

10.5. Informacija tur t b ti atskleidžiama tokiu b du, kad jokie akcininkai ar investuotojai neb t diskriminuojami informacijos gavimo b do ir apimties atžvilgiu. Informacija tur t b ti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius vykius b t skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybini popieri biržos prekybos sesijos, kad visi bendrov s akcininkai ir investuotojai tur t vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.

Taip

Bendrov informacij per NASDAQ OMX Vilniaus vertybini popieri biržos naudojam informacijos atskleidimo sistem pateikia lietuvi ir angl kalbomis vienu metu. Bendrov laikosi rekomendacijos ir pranešimus apie esminius vykius skelbia prieš arba po NASDAQ OMX Vilniaus vertybini popieri biržos prekybos sesijos, išskyrus teis s aktuose numatytus atvejus. Informacijos, galinčios tur ti takos jos išleist vertybini popieri kainai, Bendrov neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais b dais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistem .

10.6. Informacijos skleidimo b dai tur t užtikrinti informacijos naudotojams nešališk , savalaik ir nebrang , o teis s akt nustatytais atvejais neatlygintin pri jim prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informacij bendrov s interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informacij skelbti ir d ti bendrov s interneto tinklalap ne tik lietuvi , bet ir angl kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.

Taip

Be 10.5 rekomendacijos komentare nurodyto informacijos atskleidimo b do, Bendrov naudojasi vairiomis priemon mis (V Registr centro leidžiamu elektroniniu leidiniu viešiems pranešimams skelbti, naujien agent romis, viešai prieinamu Bendrov s interneto tinklalapiu), siekdama užtikrinti, kad skleidžiama informacija pasiekt kuo daugiau suinteresuot asmen . Bendrov s interneto tinklalapyje informacija skelbiama lietuvi ir angl kalbomis.



10.7. Rekomenduojama bendrov s interneto tinklalapyje skelbti bendrov s metin pranešim , finansini ataskait rinkin bei kitas bendrov s rengiamas periodines ataskaitas, taip pat si loma tinklalap d ti bendrov s pranešimus apie esminius vykius bei bendrov s akcij kain kitim vertybini popieri biržoje.

Taip

Bendrov savo interneto tinklalapyje skelbia vis šioje rekomendacijoje nurodyt informacij .

XI principas. Bendrov s audito mon s parinkimas Bendrov s audito mon s parinkimo mechanizmas tur tų užtikrinti audito mon s išvados ir nuomon s nepriklausomumą. 11.1. Siekiant gauti objektyvi nuomonę d l bendrov s tarpini finansini ataskait rinkinio, bendrov s metini finansini ataskait rinkinio ir metinio pranešimo patikrinim tur t atlikti nepriklausoma audito mon .

Taip

Bendrov je atliekamas Bendrov s metin s finansin s atskaitomyb s auditas. Audito mon taip pat patikrina metinio pranešimo atitikim audituotai finansinei atskaitomybei.

11.2. Rekomenduojama, kad audito mon s kandidat r visuotiniam akcinink susirinkimui si lyt bendrov s steb toj taryba, o jeigu ji bendrov je nesudaroma, - bendrov s valdyba.

Ne

Lietuvos Respublikos vieš j pirkim statyme nustatyta tvarka atrinkus audito monę, j visuotiniam akcinink susirinkimui si lo Bendrov s valdyba, nes vadovaujantis AB LESTO stat 54 straipsniu, AB LESTO valdyba atsako už visuotini akcinink susirinkim sušaukim ir rengim laiku.

11.3. Jei audito mon yra gavusi iš bendrov s užmokest už suteiktas ne audito paslaugas, bendrov tur t tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat tur t disponuoti bendrov s steb toj taryba, o jeigu ji bendrov je nesudaroma, – bendrov s valdyba, svarstydama, kuri audito mon s kandidat r pasi lyti visuotiniam akcinink susirinkimui.

Taip


pradzia ltab lesto, įmonės kodas 302577612 aguonų g. 26, vilnius, lietuva 2015 m. konsoliduotos...

Documents