3

vadasPraktik atlikau iauli rajono savivaldybje, Ekonomikos ir verslo pltros skyriuje. iauli rajono savivaldybs administracija yra savivaldybs biudetin staiga. Savivaldybs administracija yra vieasis juridinis asmuo, turintis sskait bankuose, anspaud ir blank su iauli rajono savivaldybs herbu ir savo pavadinimu. Savivaldybs administracijos steigjas yra Savivaldybs taryba. Administracijos buveins adresas: Vilniaus g. 263, LT-76337 iauliai. Veiklos ris Lietuvos Respublikos savivaldybi veikla. Mano praktikos vadovas iauli rajono savivaldybs Ekonomikos ir verslo pltros skyriaus vedjas A. Baikauskas. Vedjas yra susipains su LR statymais ir Vyriausybs nutarimais, kitais teiss aktais, reglamentuojaniais vedjo kompetencij. Praktikos tema paintin praktika. Susipainau su iauli rajono savivaldybs ypatumais, rengiamais steigimo dokumentais, vertinau ekonomin padt. Susipainau plaiau su projektais ir j reikalavimais.

4

1. iauli rajono savivaldybs krimo ir veiklos trumpa charakteristika 1.1 Savivalda

XX a. pradioje, atsikuriant Lietuvos valstybei, kaimuose m burtis parapij komitetai, kurie jau 1918 met rudien virto valsi tarybomis. J atstovai is Gruzdi, Bazilion, iauli valsi 1918 met gruodio 7 dien dalyvavo sudarant iauli apskrities taryb. Po II pasaulinio karo vietoj apskrities buvo steigta iauli sritis, o valsiai suskaidyti I daug smulki apylinki. 1950 met birelio 20 dien, krus iauli rajon, jam priskirtos 36 apylinks, kurios um 1143 kvadratinius kilometrus. Tuo pat metu steigiamas ir Kurn rajonas, kuris egzistavo iki 1962 met, kai buvo prijungtas prie iauli rajono. Po agars rajono panaikinimo iauli rajonui priskiriamos akynos, elvn, arn apylinks ir Uvenio rajonui priklausiusi Varputn apylink. Besikeiiantis gyvenimas kl naujus reikalavimus ir rajono administracinei struktrai. Smulkios apylinks buvo sujungiamos, siekiant sudaryti optimal j tinkl. 1982 metais rajone liko 11 apylinki su jose veikusiomis Darbo moni deputat tarybomis. Tokios tarybos, sadarytos i partinio ir kinio aktyvo, vadovavo ir visam rajono gyvenimui. Taryboms vadovavo vykdomojo komiteto pirmininkai. 1990 met pavasar, atkuriant Lietuvos nepriklausomyb, rajone vyko pirmieji demokratiniai rinkimai rajono Taryb. Rinkjai pirm kart galjo rinkti Tarybos narius i keli kandidat. Rajono tarybos pirmininku buvo iringtas Antanas umanas, o rajono valdytoju Tarybos nariai paskyr Vytaut Krasausk. Po jo rajono valdytojais dirbo Rimantas Mainas, Bronius ekanauskas. 1995 metais apylinki tarybos buvo paleistos, apylinks gijo seninij status. Joms vadovauti rajono Taryba skiria seninus, kuri veikl reglamentuoja rajono savivaldybs administracija.

5

1.2

Savivaldybs principai

iauli rajono savivaldyb steigta pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos statym. io statymo tikslas skatinti ir pltoti vietos savivald kaip demokratins valstybs raidos pagrind. is statymas nustato savivaldybi institucij sudarymo ir veiklos tvark gyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartojos nuostatas, apibria vietos savivaldos principus, savivaldybi institucijas, j galiojimus ir funkcijas, savivaldybs tarybos nario status, savivaldybi kins ir finansins veiklos pagrindus. Pagrindiniai savivaldybs principai: 1. Savivaldybs tarybos nariai u savo veikl yra atsakingi rinkjams. 2. Savivaldybs intitucijos sudaro slygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendim profektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, skatina kitas pilietins iniciatyvos formas. 3. Savivaldybi ir valstybs interes derinimas tvarkant vieuosius savivaldybi reikalus. 4. Savivaldybs institucij ir kit savivaldybs vieojo administravimo subjekt veikla turi bti aiki ir suprantama gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos slygos gauti paaikinimus, kas ir kodl daroma. 5. Savivaldybs institucij priimti sprendimai bendruomens interesais neturi paeisti statym garantuot atskir gyventoj teisi. 6. Gyventojai ir j atstovai turi teis susipainti su savivaldybs institucij priimtais sprendimais, gauti vieus ir motyvuotus atsakymus pareikt nuomon apie tarnautoj darb. 7. Savivaldybs veiklos ir savivaldybs institucij priimam sprendim teistumas. 8. mogaus teisi bei laisvi utikrinimas ir gerbimas.

6

1.3 Mes esame

iauli rajonas yra Lietuvos iaurje. Netoli yra Latvija ir Baltijos jra.

Administracinis rajono centras iauli miestas. iauliai sikr rytiniuose emaii auktumos laituose, gana pakilioje vietoje, Mos, Dubysos, Ventos ir Nevio basein takoskyroje. iauli miesto teritorija sudaro 81 km2.

A- iauli rajono savivaldyb.

7 B- iauli miesto turgus.

1.4 Organizacin formaAdministracijos direktorius Administracijos direktoriaus pavaduotojas vietimo ir sporto skyrius Kanceliarija Vyriausiasis specialistas karo prievolei administruoti Savivaldybs gydytojas Vyriausiasis specialistas (ekologas) Vyriausiasis sanitarijos inspektorius Vyriausiasis specialistas darbo saugai ir sveikatai Informacijos tarnyba Vyriausiasis specialistas Jaunimo reikalams ir turizmui Seninijos

Turto valdymo skyrius Architektros ir urbanizacijos skyrius Finans skyrius

Archyvas

Buhalterija

Juridinis skyrius Vaik teisi apsaugos tarnyba Centralizuotos savivaldybs vidaus audito taryba kio ir transporto taryba

Informatikos skyrius

Kultros skyrius

ems kio skyrius Ekonomikos ir verslo pltros skyrius Civilins metrikacijos skyrius

Socialins paramos skyrius Pedagogin psichologin tarnyba

Savivaldybs administracija sudaro struktriniai padaliniai skyriai ir tarnybos, struktriniai teoriniai padaliniai seninijos bei struktrinius padalinius neeinantys vieojo administravimo valstybs tarnautojai. Savivaldybs administracijos struktr tvirtina arba keiia iauli rajono savivaldybs taryba. Savivaldybs admininstracijos struktriniai ir struktriniai teritoriniai padaliniai gali turti sskait bankuose (pritarus savivaldybs tarybai), anspaudus bei blankus.

8 vietimo ir sporto skyrius - gyvendina valstybin vietimo politik, Lietuvos Respublikos statymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimus, vietimo ir mokslo ministro sakymus, Savivaldybs institucij sprendimus ir kitus teiss aktus, reglamentuojanius vietimo, kno kultros ir sporto veikl. Turto ir valdymo skyrius - utikrina savivaldybs patikjimo teise valdomo ir savivaldybei nuosavybs teise priklausanio turto efektyv valdym ir naudojim. Architektros ir urbanizacijos skyrius - koordinuoja architektros ir urbanistikos proces rajone, planuoja ir organizuoja teritorinio planavimo darbus ir priiri detalij, specialij ir bendrojo plan realizacij. Priima ir aptarnauja rajono gyventojus pagal skyriaus darbo specifik. Finans skyrius - nustatyta tvarka rengia rajono savivaldybs biudeto projekt. Informatikos skyrius - taiko paangias informacines technologijas savivaldybs valdymo kokybei gerinti. Kultros skyrius - saugo ir puoselja nacionalins kultros tapatum, kultros paveld ir jo veikl. ems kio skyrius - gyvendina savivaldybs teritorijoje valstybs politik ems kio, melioracijos, kaimo pltros srityse. Civilins metrikacijos skyrius - utikrina teistum, registruojant civilins bkls aktus tiek valstybs bei visuomens interesais, tiek norint apsaugoti asmenines bei turtines piliei teises. Kanceliarija - nustatyta tvarka rengia mediag Tarybos posdiams ir technikai aptarnauja, formina Tarybos posdi sprendimus ir protokolus, mero potvarkius, isinia juos monms bei organizacijoms, kitoms valstybs institucijoms bei suinteresuotiems asmenims, rengia ir formina administracijos direktoriaus sakymus. Archyvas -utikrina dokument, sukaupt archyve, isaugojim ir apskait. Buhalterija - gyvendina administracijos, rajono Valdybos ir Tarybos patvirtina savivaldybs finansin politik. Vaik teisi apsaugos tarnyba - socialiai problemini eim prieira ir kontrol, psichologinio, fizinio, seksualinio smurto prie vaik naudojimo bei vaiko neprieiros atveju tv ir vaik teisinis bei psichologinis konsultavimas. Pedagogin psichologin tarnyba - didina specialij poreiki, psichologini, asmenybs ir ugdymosi problem turini vaik ir jaunuoli ugdymosi veiksmingum, psichologin atsparum, teikiant reikaling informacin, ekspertin ir konsultacin pagalb mokykloms ir mokytojams. Informacijos tarnyba - utikrina Savivaldybs veiklos vieum.

9

2. Steigimo dokumentaiPagrindiniai du steigimo dokumentai yra registracijos paymjimas ir iauli rajono savivaldybs administracijos nuostatai. Registracijos paymjime turi bti tokie duomenys: 1.Kodas. 2. Buvs kodas. 3. Teisin forma. 4. registravimo data. 5. Registravimo tvarkytojas. 6. Paimjimas iduotas (data). iauli rajono savivaldybs administracijos nuostatuose pateikiama: 1. Bendrosios nuostatos. 2. Administracijos tikslai, udaviniai ir funkcijos. 3. Savivaldybs admininstracijos teiss ir pareigos. 4. Savivaldybs admininstracijos darbo organinzavimas. 5. Darbo apmokjimos slygos. 6. Savivaldybs administracijos los ir j panaudojimas. 7. Savivaldybs administracijos veiklos kontrol. 8. Baigiamosios nuostatos.

10

3. Ekonomikos ir verslo pltros skyriaus ekonomins veiklos organizavimas 3.1 Svarbiausi skyriaus udaviniai1. Dalyvauti savivaldybs investicini projekt rengime ir vykdyme, pritraukiant investicijas rajon. 2. Dalyvauti susitikimuose su verslininkais bei darbo biros atstovais, padedant plsti smulk ir vidutin versl rajone bei platinant informacij apie iauli rajono savivaldybs pagalbos verslui formas. 3. Kontroliuoti licencijuojam veiklos ri darb, bendradarbiauti su nevyriausybinmis ir jaunimo organizacijomis. 4. Dalyvauti bendrovi, kuriose iauli rajono savivaldyb turi kontrolin akcij paket, valdyb veikloje. 5. Vesti kinink ki registr bei konsultuoti kaimo bendruomeni krimo klausimais.

11

3.2 Skyriaus darbo organizavimasEkonomikos ir verslo pltros skyrius planuoja savo veikl rengia metin ir ketvirtinius planus. Skyriaus darbas organizuojamas pagal Savivaldybs administracijos direktoriaus patvirtint metin skyriaus veiklos plan. Ekonomikos ir verslo pltros skyriui vadovauja vedjas, kur pareigas priima ir i j atleidia Savivaldybs administracijos direktorius Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka. Skyriaus vedjas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Savivaldybs administracijos direktoriui. Ekonomikos ir verslo pltros skyriaus vedjas: 1. vadovauja skyriui ir atsako u jam pavest udavini ir funkcij vykdym; organizuoja skyriaus darb, paskirsto funkcijas tarp skyriaus tarnautoj ir darbuotoj; 2. atsiskaito u skyriaus veikl; 3. atstovauja skyri Savivaldybs administracijos struktriniuose padaliniuose, kitose Valstybs institucijose ir staigose; 4. utikrina, kad skyriaus veikloje bt laikomasi Lietuvos Respublikos statym, vykdomi Vyriausybs nutarimai, Savivaldybs Tarybos sprendimai, Savivaldybs mero potvarkiai, Savivaldybs administracijos direktoriaus sakymai; 5. gali turti kit Savivaldybs administracijos direktoriaus jam suteikt galiojim. Ekonomikos ir verslo pltros skyriaus tarnautojai ir darbuotojai: 1. tiesiogiai pavalds skyriaus vedjui ir atskaitingi Savivaldybs administracijos direktoriui per skyriaus vedj; 2. j pareigybms keliami specialieji reikalavimai, funkcijos nustatomos pareigybi apraymuose; 3. juos statym nustatyta tvarka pareigas priima ir i j atleidia, skiria tarnybines, drausmines nuobaudas ir paskatinimus Savivaldybs administracijos direktorius. Kai Ekonomikos ir verslo pltros skyriaus vedjas negali eiti pareig, j pavaduoja skyriaus vedjo pavaduotoja. Kit skyriaus tarnautoj ir darbuotoj pavadavimas forminamas Savivaldybs administracijos direktoriaus sakymu, skyriaus vedjo teikimu. Atleidiami i pareig arba perkeliami kitas pareigas skyriaus tarnautojai ir darbuotojai privalo perduoti reikalus (nebaigtus vykdyti dokumentus, nebaigtus sprsti klausimus, turimas bylas ir kt.), taip pat informacin ir normin mediag, anspaudus ir spaudus. Skyriaus vedjas paskiria tarnautoj, atsaking u perduodam reikal tvarkym. Vedjas visa tai perduoda Savivaldybs administracijos direktoriaus paskirtam tarnautojui (darbuotojui).

12

Investicijos Vienas pagrindini ekonomins pltros faktori yra tiek vidaus tiek usienio investicijos. iojesrityje iauli rajono savivaldybs administracijoje dirba Program ir investicij paiekos tarnyba. Tuo tikslu iauli rajono savivaldyb bendradarbiauja su Pranczijos, Suomijos, Norvegijos regionais, skatina verslo misijas umezgant verslo kontaktus. Pagal iauli rajono 2003-2013 m.m. pltros strategin plan pirmasis prioritetas yra patraukli verslui ir usienio investicijoms aplinka. Ilgalaikje strategijoje tai numatoma pasiekti skatinant verslo konsultavimo, informacijos, mokymo paslaug pltr bei gerinant aplinkos infrastruktr ES investicijoms. Programoms finansuoti yra rengiami projektai, iekoma donor, dalyvaujama konkursuose i iorini fond ir program ( Kultros ministerijos fondas, region ir entnokultros programa, ES komisijos delegacijos praograma, Nvo parama, ALF programa...). Taip pat finansuojama ir i savivaldybs biudeto l. Jas sudaro: 1. pajamos i Savivaldybs turto; 2. baudos, gautos statym nustatyta tvarka; 3. vietins rinkliavos; 4. pajamos u teikiamas paslaugas; 5. pajamos, gautos u inuomot valstybin em; 6. paskolos; 7. kitos statym nustatytos pajamos.

Darbo apmokjimas

13 Darbo umokesio fond kasmet nustato Savivaldybs taryba, tvirtindama metin savivaldybs biudet. Savivaldybs administracijos karjeros valstybs tarnautoj bei darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis ir gaunani umokest i savivaldybs biudeto, darbo apmokjimo slygas nustato Savivaldybs admininstracijos direktorius teiss akt nustatyta tvarka: 1. Valstybs karjeros tarnautoj darbo umokestis nustatomas pagal Valstybs tarnybos statymo ir su juo susijusi teiss akt nuostatomis, skaiiuojant Vyriausybs patvirtintos minimalios mnesio algos dydiais. 2. Darbuotoj, dirnabi pagal darbo sutartis, darbo umokestis mokamas pagal Darbo kodekso bei su juo susijusi teiss akt nuostatas, taikant koeficientus pagal Vyriausybs patvirtint bazins mnesins algos dydius. Darbo kodeksas yra pagrindinis darbo santykius reglamentuojantis dokumentas, kurio normos taikomos darbuotojams dirbantiems pagal darbo sutartis. Taip pat jo normos taikomos ir valstybs tarnautojams tiek, kiek j darbo santyki nereglamentuoja Valstybs tarnybos statymas. Darbo kodeksas apibria fizini asmen ir darbdavi teisnum ir veiksnum, darbuotojo ir darbdavio svokas, terminus, darbo sta, atstovavimo pagrindus, darbo teisi ir pareig atsiradimo ir gyvendinimo pagrindus, socialin partneryst, kolektyvines sutartis bei darbo sutari ris, j sudarym bei pasibaigim, darbo ir poilsio laik, darbo umokest, garantijas ir kompensacijas, darbo drausm, materialin atsakomyb, darbuotoj saug ir sveikat, darbo ginus. Valstybs tarnybos statymas yra pagrindinis norminis aktas, kuris reglamentuoja savivaldybs politik, vieojo administravimo karjeros valstybs tarnautoj darbo santykius bei apmokjim. Kiti darbo statymai bei teiss aktai reglamentuojantys darbo santykius ir socialines garantijas galioja tiek, kiek j tarnybos santyki ir socialini garantij nereglamentuoja valstybs tarnybos statymas. Darbuotojams netekus darbingumo jiems garantuojamas materialinis aprpinimas. Tai reglamentuoja Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas. Jame nurodomi asmenys, draudiami ligos ir motinysts socialiniu draudimu, teis io draudimo paalpas, j skyrimo, apskaiiavimo bei mokjimo slygos. Ligos ir motinysts socialinis draudimas statym nustatytais atvejais kompensuoja ios ries draudimu apdraustiems asmenims dl j pai arba eimos nari ligos, taip pat dl motinysts, motinysts (tvysts) dal prarast darbo pajam.

14

4. Ekonomikos ir verslo pltros skyriaus veiklos ataskaitos ekonomin padtis 4.1 Program finansavimas2002 m. pateikta 84 paraikos program finansavimui, i j finansuota 74 paraikos. 2003 m. pateikta 59 paraikos program finansavimui, i j finansuota 54 paraikos. 2004 m. pateikta 98 paraikos program finansavimui, i j finansuota 96 paraikos. Pagal veiklos sritis ir prioritetus skirta:

Pagal lentel matome, kad 2002 m. finansavimas yra didesnis u 2003 m. , taiau 2003 m. finansavimas yra labiau paskirstytas pagal veiklos sritis. 2004 m. finansavimas programoms yra ymiai didesnis ir taip pat paskistymas vairesnis, nes ir 2004 m. buvo pateikta daugiausia paraik. Vidutinikai l skirta vienai paraikai:

Pastebime, kad vidutinikai li skirimas vienai paraikai tolygiai didja kiekvienais metais.

15

4.2 Projekt finansavimasRengti projektai, iekota finansini donor, dalyvauta konkursuose projekt finansavimui i iorini fond ir program. 2002 m. rengti bei koordinuoti rengimo ar gyvendinimo etapuose 22 projektai. 2003 m. Taryba pareig arba koordinavo 36 projektus. 2004 m. pareng ir koordinavo 30 projekt. Visi ie projektai gavo dalin finansavim i fond:

Pagal lentels duomenis matome, kad 2004 m. profekt finansavimas i fond yra didziausias, taip pat 2004 m. paramos buvo gauta i daugiau fond.

16

5. iauli rajono ekonomin situacija Demografiniai rodikliai2004 met pabaigoje iauliuose gyveno 130 tkst. gyventoj (2003 metais - 131,2 tkst. gyventoj). Nuo 0 iki 15 met gyventoj skaiius sudar 18,05 proc. vis gyventoj, darbingo amiaus 64,31 proc., pensinio amiaus - 17,64 proc. Gyventoj skaiius, tenkantis 1 kv.km. - 1,61 tkst. Gyventoj.

Gyventoj demografins tendencijos iauli mieste buvo panaios kaip ir kit didij miest, nes iauliuose gyventoj skaiius majo. Pagrindins iauli, kaip ir didij Lietuvos miest, gyventoj majimo prieastys yra gyventoj migracija usien ir majantis natralus gyventoj prieaugis. Natralus gyventoj prieaugis - tai skirtumas tarp gimusij ir mirusij skaiiaus. ie skaiiai rodo, kad iauliuose natralus gyventoj prieaugis maja.

17 Natralus gyventoj prieaugis 2001 - 2004 m. 2001 m. Gimusij skaiius per metus 1162 Mirusij skaiius per metus 1268 Natralus gyventoj prieaugis - 106 2002 m. 1098 1319 - 221 2003 m. 1120 1318 - 198 2004 m. 1155 1339 - 184

Gyventoj migracija - tai j persiklimas gyventi i vienos vietos kit toje paioje alyje arba u valstybs rib. iauli mieste migracijos saldo yra neigiamas - vadinasi ivykusij skaiius virija atvykusiuosius. Migracijos saldo 2001 m. - 2004 m. 2001 m. Atvykusij metus Migracijos saldo skaiius per 1370 2002 m. 1103 1631 - 528 2003 m. 1550 2848 - 1298 2004 m. 1995 2943 - 948

Ivykusij skaiius per metus 1725 - 355

Prognozuojama, kad per artimiausius kelerius metus gyventoj skaiius turt stabilizuotis, o vliau ir didti. iuo metu gyventoj skaiius keiiasi dl didesns jaunimo migracijos ir atvykstanij iaulius mokytis i kit rajon moni. Tolimesnis gyventoj skaiiaus didjimas priklausys nuo viso regiono ekonomins ir socialins pltros.

Darbo rinka

18 Darbo rinka - rinkos ekonomikos sudedamoji dalis. Joje darbo paklausa ir pasila siekia atitikimo, suderinimo. Nuo 1999 m. iki 2002 m. viena opiausi socialini-ekonomini iauli miesto ir viso regiono problem buvo nedarbas. 2000 m. nedarbas sudar 16,1 proc. ir pasiek aukiausi tak, taiau nuo 2001 m. nedarbo lygis tolygiai majo. 2003 m. sumajo perpus lyginant su 2000 m., o 2004 m. pabaigoje tesiek 3,6 proc. Jaunimo nedarbas buvo maiausias - 2,7 proc., bet moter nedarbas yra aukiausias - 6,9 proc. Vidutinio metinio nedarbo skirtumas tarp iauli miesto ir rajono siek 2,2 proc. punktus (2003 metais - 4,7 proc. punktus). 2004 metais iauliuose enkliai pagerjo darbo rinkos funkcionavimo slygos, skatinanios gyventoj uimtum. Tai liudija darbo rink apibdinantys rodikliai: iaugo darbo jgos paklausa, sumajo bedarbi, taip pat ilgalaiki bedarbi skaiius, sumajo nedarbo lygis. iauli darbo bir kreipsi 10870 bedarbi, t.y. 3147 arba 22,5 proc. maiau negu 2003 metais. Darbo jgos paklausos didjimas, augantis produktyvumas turjo teigiamos takos darbo rinkos rodikliams - majo nedarbo lygis ir augo vidutinis mnesinis darbo umokestis.

2004 metais iaugo darbo jgos pasila moni turini profesin, auktesnj ar auktj isilavinim, o sumajo registracija nekvalifikuot darbinink. Darbo jgos paklausa pagal ekonomines veiklas iaugo i paslaug sferos bei ems kio moni, pagal isilavinim atsirado didesnis poreikis specialistams su auktuoju ar auktesniuoju isilavinimu. Jei 1999 m. - 2001 m. iauliuose darbo umokestis majo, tai nuo 2002 met nustatytas jo didjimas.

5.3 Pramon

19 2004-ieji iauliams buvo stabils augimo metai. iauliai jau drsiai gali konkuruoti su kitais didiaisiais Lietuvos miestais. Dar daugiau, iauli vizijoje nubrtas modernus pramons ir verslo miestas. engdami priek iaulieiai imoko ir dar vien pamok - btina sukurti ne tik palankias slygas verslui pltoti, bet ir sudaryti galimybes poilsiui. Jau iemet miestas virs milinika statyb aiktele. Per 2004 metus iauli mieste parduota pramons produkcijos u 1,22 mlrd. Lt. (padidjimas lyginant su 2003 metais - 13 proc.). Svarbiausi pramons gamini gamyba Gaminys durpi gavyba (slyginio drgnumo), tkst. t msa ir I kategorijos subproduktai, tkst. t deros ir rkyti msos gaminiai, tkst. t sviestas, tkst. t riebs sriai, tkst. t miltai, tkst. t kombinuotieji paarai, tkst. t duona ir pyrago gaminiai, tkst. t konditerijos gaminiai, tkst. t alus, tkst. dal nealkoholiniai grimai, tkst. dal virutinis trikotaas, mln avalyn (be avalyns i gumos arba plastik) mln. por metalo pjovimo stakls, vnt televizoriai, tkst. dviraiai, tkst. Metai 2000 31,9 4,2 1,2 0,02 0,1 34,5 5,5 5,3 5,0 32,5 0,3 4,1 4,2 4,3 5,0 4,0 5,2 22,1 4,8 2001 36,0 0,3 0,1 2002 74,7 0,3 0,6 2003 31,4 0,3 0,9

1050,0 2026,0 2519,0 2653,0 223,0 307,0 536,0 670,0 1,5 0,1 21,0 3,4 0,1 43,0 3,1 0,1 52,0 3,2 0,05 36,0

205,9 143,2 348,3 686,8 254,2 322,5 344,1 351,2

Dar ir iandien pagrindins investuotojos iauliuose tebra vietins pramons mons. Taiau jos kuria naujas darbo vietas ir ambicingus verslo planus. Kylant miesto ekonomikai vis daugiau l mons skiria modernizavimui ir pltrai. UAB "iauli Tauro televizoriai" iuo metu dirba vir 900 darbuotoj. mon skmingai konkuruoja su usienio televizori gamintojais, o neseniai gyvendinti usibrti planai - televizori su skystj kristal monitoriais gamyba. AB "Venta" 2005 m. sausio 1 d. dirbo 836 darbuotojai, tai viena didiausi moni darbdavi, kuri usiima bald gamyba. iauli miesto mons siekia sitvirtinti usienio rinkose. Vien plastikini buteli ruoini

20 gamyba usiimanti UAB "Putoknis" eksportuoja 85 % savo produkcijos. 2004 metais AB "Baltik Vairas" pagamino 370 tkst. vienet dvirai, o metin mons apyvarta sudar vir 124 mln. Lit. AB "Baltik Vairas" eksportuoja daugiau kaip 95 % savo produkcijos. Apie 70 % parduodama Vokietijoje, kita dalis - Skandinavijos alyse, Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje ir, inoma, Lietuvoje. UAB "Sintuva" yra viena i bendrovi, kurias jungia AB "Neaustini mediag fabrikas". iuo metu monje dirba 220 darbuotoj. iandien mon gamina apie 30 ri bald bei apie 430 skirting bald apmual. 2004 m. joje diegta Kokybs vadybos sistema pagal standarto EN ISO 9001 reikalavimus. UAB "Sintuva" palyginti jauna, bet viena stambiausi bald apmual siuvimo mon Lietuvoje, kurios produkcija eksportuojama vedij, Norvegij, Danij, veicarija, Vokietija, Latvij, Estij. Tarp spariausiai augusi didiausi Lietuvos bendrovi yra UAB "Ertresa" - elektronikos detali importuotoja. Bendrov veriasi DVD ir televizori detali importu i Azijos ir Kinijos, j komplektavimu ir eksportu Rusij. Per mnes bendrov isiunia 300 konteineri sukomplektuot detali. iauli mon UAB "Metaloidas", vienintel naudot padang perdirbja aldymo bdu Baltijos alyse, prajus rugsj pradjusi i veikl, per pirmuosius 4 mn. gumos miltus ir droles perdirbo 900 t padang, padang perdirbim investavo apie 6 mln. Lt. Bendrovje dirba apie 140 darbuotoj. UAB "Metalo prekyba" iki iol daugiausia usim didmenine prekyba, o mamenin pradjo prie 3-4 m. Dabar pastaroji sudaro apie 40 % apyvartos. Bendrov atidar filial Klaipdoje ir prekybos skyri Vilniuje. UAB "Metalo prekyba" 2004 m. I-III ketv. rodikliais siliejusi tarp didiausi ir spariausiai augusi Lietuvos bendrovi, bendrovs 9 mn. pardavimai siek 25,1 tkst. monje dirba vir 80 darbuotoj.

5.4

Didiausios iauli rajono mons

21

iauli rajono savivaldybei nuosavybs teise priklausanios mons

Pagal iauli rajono 2003-2013 m.m. pltros strategin plan pirmasis prioritetas yra patraukli verslui, usienio investicijoms aplinka. Tai ilgalaikje strategijoje numatoma pasiekti skatinant verslo konsultavimo, informavimo, mokymo paslaug pltr bei gerinti ekonomins veiklos slygas rajone.

5.5

Aplinkos patrauklumas verslui

22 iauli rajonas yra alies iaurs vakarinje dalyje. Gera geografin padtis leidia kryiuotis vairiems sausumos keliams, todl jis yra patrauklus iorini investicij pritraukimo poiriu. ia kertasi automagistrals, vedanios Sankt-Peterburg, Kaliningrad, Vilni, Varuv (didiojo Hansa kelio dalis iuo metu atnaujinta iauli iauriniu apvaiavimu Kelms - Kurn Jonikio kryptimis). Rajone yra gerai ivystytas geleinkeli tinklas (magistrals Maeiki, Vilniaus, Kaliningrado, Rygos kryptimis). Netoli (150 km) atstumu yra neulantis Klaipdos uostas. Rajono teritorijoje yra veikiantis krovininis Zokni aerouostas bei vienas didiausi alies miest iauliai. Dauguma gyventoj sutelkti miesteli tipo gyvenvietse ir tai yra svarbus veiksnys, padedantis vystyti traukos centrus vystant smulk ir vidutin versl. Yra pakankamai laisv ems plot su netoliese esaniomis komunikacijomis (elektros tinklais, dujotiekiais, vandentiekio magistraliniais tinklais). Tai ypa svarbu, nes Lietuvai stojus ES ateityje tai turs didel potencial industrini park krimui. Vertinant ES politik, iauli rajono savitumus (Kryi kalnas, Kurtuvn draustinis, Gruzdi, Kurtuvn, Kurn banyios, piliakalniai bei amatininkysts tradicijos) nemaos galimybs slypi turizmo ir kaimo turizmo vystymo srityje.TRKUMAI 1. Dl didels konkurencijos Lietuvos oro paslaug rinkoje minimaliai naudojamas iauli oro uostas. Didelis geleinkelio fizinis nusidvjimas. 2. Dalis keli tinklo neutikrina reikiamo pralaidumo ir eismo saugumo, bloga kelio danga, daug neasfaltuot keli, didel gatvi dal sudaro vyrkeliai. 3. Energetiniai ir vandens tiekimo tinklai neatitinka tarptautini standart reikalavim. Energijos tiekimo linij ir rengini nusidvjimas maina energijos tiekimo patikimum ir kokyb. 4. Neipltota keli infrastruktra prie turizmui patraukli objekt. 5. Nevystomas pavojing atliek tvarkymas, svartynas neatitinka tarptautini reikalavim, neefektyvi antrini aliav surinkimo sistema. 6. Maai dmesio skiriama teritoriniam planavimui. Trksta tinkamai rengt pramonini zon, kurios bt patrauklios investuotojams. 7. Miesto parkai nesutvarkyti, neparengti j detalieji planai, kai kuriuose i j vykdoma intervencija, statomi pastatai. 8. Uterto vandens nuotek valymo renginiai fizikai ir moraliai pasen. Vandens telkiniai teriami nepakankamai ivalytomis nuotekomis. Pabali , Medelyno ir Kalniuko rajonai neturi centralizuoto vandentiekio ir vandenvalos tinkl. 9. Apleistos rekreacins zonos, nepritaikytos poilsiui ir turizmui, neipltota fizin infrastruktra. Neefektyvus ekologinis vietimas. 10. Didel oro tara, ypa miesto centre, net 24 proc. teritorijos yra stipriai uterta

6. iauli rajono savivaldybs aktualiausi statymai

23 iauli rajono savivaldyb vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos statymu, darbo kodeksu, valstybs tarnybos statymais bei kiekvienas skyrius vadovaujasi savo statymais. Taip pat vadovaujasi mokesi lengvatu teikimo statymu. Mokesi lengvat teikimas 1. U sukurtas naujas darbo vietas. ios taisykls taikomos mikromonms ir smulkioms monms, registruotoms iauli mieste ir einamaisiais metais krusioms ne maiau kaip 2 (mikromonms) ir 5 (smulkioms monms) naujas darbo vietas iauli mieste bei naujai (einamaisiais metais) kurtoms monms. i tvarka galioja ir iauli rajono savivaldybje registruotiems moni filialams, kurie mokesius moka iauli rajono savivaldybs biudet. mons iauli rajono savivaldybs tarybos sprendimu kitais metais gali bti atleidiamos nuo i iauli rajono savivaldybs biudetui tenkani mokesi ar j dalies mokjimo: ems nuomos arba ems mokesio, nekilnojamojo turto mokesio. Jei individuali mon, kin bendrija nemoka ems arba ems nuomos ir (ar) nekilnojamojo turto mokesi, ji gali bti atleidiama nuo mons pajam mokesio. Savivaldybs tarybos sprendimu nauj darbo viet krimui skatinti numatyt mokesi lengvat suma paskirstoma monms, sukrusioms daugiau kaip 5 darbo vietas per metus, proporcingai kurt darbo viet skaiiui. Vienai monei skiriama ne daugiau kaip 800 lit mokesi lengvata u vien sukurt nauj darbo viet. 2. U param kultrai, sportui, socialinei bei sveikatinimo veiklai. Siekdama skatinti meno ir kultros kolektyv rmim bei kultros ir sporto, socialini ir sveikatinimo objekt pltr iauli rajono savivaldyb atskirais miesto Tarybos sprendimais atleidia nuo ems, ems nuomos ar nekilnojamojo turto mokesio mones, staigas, organizacijas, fizinius asmenis, investuojanius las, aukojanius ar kitaip i savo l remianius kultr ir sport, sveikatinimo ir socialin veikl. Mokesi lengvatos taikomos tiems paramos gavjams, kurie per paskutinius du metus pagal ilgalaikes programas investavo ar kitaip materialiai rm kultr ir sport, o suteikiamos lengvatos suma neturi viryti 50 proc. suteiktos paramos sumos.

Ivados ir rekomendacijos

24 iauli rajono savivaldyb skatina pltoti vietos savivald ir gyvendinti teiss akt nustatytas funkcijas. Savivaldyb tinkamai organizuoja biudeto pajamas. Sudaro tinkamas salygas verslo pltrai skatinti. Didiausias trkumas mano manymu yra tas, kad labai nepastovi statymin baz, ypa lieianti valstybs tarnyb. Tai apsunkina darb: daug laiko reikia skirti gilinantis pasikeitusius statymus, reikia skirti papildom l seminarams ir metodinei literatrai, o sunkiausia pritaikyti kompiuterines programas prie besikeiiani normini akt.

Literatros sraas

25 1. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas.//Valstybs inios.2002, Nr. 64. 2. Lietuvos Respublikos Valstybs tarnybos statymas.//Valstybs inios.2002, Nr. 45. 3. iauli rajono savivaldybs puslapis internete www.siauliai-raj.sav.lt 4. Bartkeviius. Vieojo administravimo valstybs tarnautoj darbo apmokjimo nauja 5. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos statymas.//Valstybs inios. 2000, Nr. 91. 6. Lietuvos Respublikos Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas. 7. Vladas Mikalauskas. iauliai. Vilnius, 1984. 8. J. Mackeviius. Buhalterins apskaitos raida Lietuvoje. Vilnius:1991. 9. Razauskas R. A vadovas. Vilnius, 1997 10. Lietuvos Respublikos savivaldybi biudet pajam nustatymo metodikos statymas. 11. Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybs moni statymas. 12. Vietos savivalda Lietuvoje. Trumpas inynas savivaldybi darbuotojams. - V.: LII, 1998. 13. Bukeviit E., Pukelien V. Valstybs mokesi sistema. - K.: Technologija, 1998. tvarka.//Apskaitos, audito ir mokesi aktualijos Nr. 38, 39, 40 2001 m.

26