Nr.2(275�716)

2010 m.sausio 14�20 d.

Vilnius Jûragio BURKÐAIÈIO grafikos darbe ið parodos A. Þmuidzinavièiaus muziejuje.

3-7 p.

Elena BALIUTYTË: �Lyrika � sàvoka, labiauatitinkanti romantizmo paradigmà, poezija �modernizmo, o tokie neutralûs poezijosþanriniai ávardijimai kaip �eilës�, �eilëraðèiai�prie kai kuriø dabartiniø tekstø jau atrodokaip tam tikra provokacija.�

RimantasMARÈËNAS: �Negalëèiaupaaiðkinti, kodël, taèiau didokai daliailietuviø prozininkø átemptas, dramatiðkaskûrinio siuþetas, kuriame apstu iðorinioveiksmo, tarytum ne prie ðirdies.�

Valdemaras KUKULAS: �Kà apskritai reiðkiavis didëjantis ne konkretaus þmogaus, oapskritai visos visuomenës noras imtismeninës kûrybos, kai jos paklausa tojepaèioje visuomenëje nenumaldomai krinta?�

Proza Almis GRYBAUSKAS

Poezija Vytautas KAZIELA

Prie �Sparnuotosioskolonos�

AudronëMEÐKAUSKAITË

2 p.

Ilgesio sonataAudronëMEÐKAUSKAITË

9 p.

Vlado BRAZIÛNO nuotrauka

Devynioliktasis Lietuvos raðytojø sàjungospremijos laureatas Donatas Petroðius.

2 p.

2

Laureatai . 2010 m. sausio 14�20 d., Nr. 2 (275�716)

AudronëMEÐKAUSKAITË

Apie ásimintiniausius praëjusiømetø Kauno menininkus iðgirdomedar gruodþio mënesá. Tiksliau, ási-mintiniausiais jie tapo vos paskel-bæ ir vieðai pristatæ savo darbus, ta-èiau viskas ne taip paprasta. Dar tu-ri susiburti komisija, Kauno meni-ninkø namø meno kolegija, ir pa-skelbti savo svarø verdiktà. Ávardytituos, kuriems bus suteiktas kasme-tinis �Ásimintiniausio Kauno me-nininko� titulas, kuriø vardai vi-sam laikui bus áraðyti garbingameStasio Þirgulio sukurtos �Sparnuo-tosios kolonos� pjedestale, kuriemsþiemà praþys graþiausios gëlës ir ið-siskleis pavydþiai, draugiðkai ar pa-garbiai nusiteikusiø sveikintojøðypsenos.Visos jos sausio 8 d. vakarà nu-

skriejomenininko Èeslovo Lukens-ko (apdovanojimas uþ parodà-ins-taliacijà �Traumozeris� bei retros-pektyvinæ parodà �Motografika �aptapyba � apkaustika�), poetoGin-taro Patacko (pagerbto uþ Kaunomiesto tapatybës átvirtinimà poezi-joje ir knygà �Iðskyrus Pasimaty-mà Prie Paðto�) link. Ne ne, niekasnepamirðo ðiais metais pirmà kartàvertintos ir ásimintiniausios kûry-binës grupës. Uþ Kauno ir Lietuvoskompozitoriø kûrybos propagavi-mà Lietuvoje ir uþsienyje ja tapoKauno styginiø kvartetas. Visiemsjiems tikriausiai paties asketiðkiau-sio ir koncentruoèiausio vakarome-tu buvo áteikti ir laureatø atmini-mo þenkleliai, kuriuos, bent jau va-karo vedëjo aktoriaus Svobono tei-gimu, apdovanotieji galës panau-doti kaip �konkës� bilietus. Misti-fikuotas ir fantasmagoriðkas kelio-nes menininkai, þinoma, mëgsta.Vietoje Kauno mero Andriaus

Kupèinsko á iðkilmes atskriejo tikjo potvarkis, kurio ágalioti savival-dybës atstovai ásimintiniausiemsmenininkams áteikë pasidabruotusmedalius, skirtus Kauno miesto savi-valdos 600 metø sukakèiai. Á scenàkilo visas bûrys menininkø. È. Lu-kenskas net su ramentais, kurie ta-

po iðtikimiausiais jo pagalbinin-kais po skaudþios traumos, ir vi-siems susirinkusiesiems leido pa-sijusti itin sàmojingais: asociaci-ja tarp ramentø ir �Traumozerio�atrodë ðmaikðtesnë nei tokiam ið-kilmingam vakarui derëtø. Taèiauapie tokius subtilumus nebuvo ka-da galvoti � prieðais miesto valdþiosatstovus stovëjo du garsiausi Kau-no kultûros maiðtininkai. G. Patac-kas dþiaugësi apdovanojimu irtuo, kad pagaliau jo portretas ka-bës garbingoje vietoje. �Nuo ðiolne tik Antinio portretas galës su-tikti visus, ávaþiuojanèius á Kau-nà. O kada jis ten atsidûrë? Po to,kai buvo prikaltas prie �Sparnuo-tosios kolonos�. Pagaliau atëjolaikas ir man. O knyga... Ji buvokuriama kaip ir visos iki tol�, �kaip visada visiðkai rimtai kalbë-jo poetas.Apie maiðto dvasià prabilo ir

È. Lukenskas: �Mes su G. Patacku

paþástami gana seniai. SusitikomeVilniuje dar tais laikais, kai neþi-nojome, ar jau esame menininkai,ar dar ne, taèiau alternatyvoje jaubuvome. Gerokai pajudëjæ á uþribánuo civilizuotos socialinës discip-linos. Tik dël laimingai susiklos-èiusiø aplinkybiø neiðvaþiavometaip toli, kad mûsø dabar reikëtømënulyje ieðkoti. Abu turëjome su-sirasti svarmenø, kurie prilaikytø,nors gyvenime buvo visko. Gal taiir rodo, kad esame maiðtininkai.Turëdami toká maiðtingo darbostaþà nesame Kaune paskutiniai,taèiau � ir ne pirmieji. Manau, po-grindyje slepiasi daug kardinales-niø asmenybiø.Ðie metai man buvo tikrai der-

lingi. Kurá laikà uþsiëmiau savotið-ka ruoða, kaupimu. Dabar atëjo lai-kas barstyti, tarsi obelá purtyti.�Traumozerá� rengiau beveik visusmetus, o su pagalbininkais ágyven-dinau per savaitæ. Buvau sukûræs

Prie �Sparnuotosios kolonos�gana daug atskirø parodos segmen-tø, taèiau laikas ëjo, mintys keitë-si ir teko daryti vienà didþiulá dar-bà apie skausmingus mûsø tautosrandus.Gimiau Panevëþyje, maiðtininku

tapau Vilniuje, bendraudamas suVladimiru Èekasinu, AlgimantuKuru, Alfonsu Andriuðkevièiumi irkitais. O tada revoliucijø kelti at-vaþiavau á Kaunà. Tik ðiuo metudirbti ir gyventi iðsikëliau á provin-cijà. Ten patogiau dirbti. Pagaliauvisus savo árankius ir darbus turiusukaupæs vienoje vietoje. Að juknetapau paveikslëliø, kuriuos gali-ma galerijose pakabinti. Galerija galá mano darbà ir tilptø, taèiau darbasá galerijà � tikrai ne.�Maiðtininkai glaudþiasi vieno-

je gyvenimo pusëje, o kitoje gyve-na bei kuria visai kitokie meninin-kai. Pavyzdþiui, Kauno styginiøkvartetas � Karolina Beinarytë, Da-lia Terminaitë, Eglë Karþinauskai-

të ir Saulius Bartulis. �Ðiemet mû-sø kolektyvo kûryboje buvo ryðkiøakcentø, kurie ir padëjo gauti ðá ap-dovanojimà. Iðleidome penktàjàlietuviø Kauno kompozitoriøplokðtelæ, nors ðiaip jø jau esamesukaupæ vienuolika. Be to, vykdo-me projektà �Kauno kompozitoriøvakarai�. Ðiais metais, kaip niekad,pasipylë labai daug premjerø. Kau-no kompozitoriø specialiai praðë-me mûsø projektui sukurti kûriniøkvartetui. Visi labai noriai atsilie-pë, tad rudená ávyko áspûdingaskoncertas. Metai tikrai buvo dar-bingi.Esame miesto patriotai ir dþiau-

giamës, jei tai pastebi kiti. Kauneyra mûsø ðaknys, mes ið èia niekurnenorime iðvaþiuoti. Að labai ger-biu þmones, kurie nesusivilioja ge-resniu gyvenimu Vilniuje ar uþsie-nyje, o nepaisydami ekonominiøsunkumø èia dirba savo mëgstamàdarbà. Kaunas yra puiki vieta kûry-bai. Liûdina tik tai, kad þiniasklai-da yra susikoncentravusi á sostinësávykius ir neparodo to, kas vykstamûsømieste. Kaunas tikrai yra nuo-stabus, turintis nepaprastà aurà, ku-rios gali pavydëti visi kiti Lietu-vos gyventojai. Inteligentijos kon-centracija, kuri buvo tokia ryðkiLaikinosios sostinës laikais, dabargal yra iðsibarsèiusi, taèiau aura ið-likusi. Ir mes jà jauèiame�, � kalbë-jo S. Bartulis.Iðkilmiø vakarà muzikos buvo

tikrai daug ir áspûdingos, nes sce-noje pasirodë Naujø idëjø kameri-nis orkestras �NIKO�, vadovauja-mas Gedimino Gelgoto. Jo ðiuolai-kinæ art muzikà atliekantis ir ne-tradicinës koncepcijos muzikiniusprojektus rengiantis styginiø or-kestras ið pradþiø þiûrovus kiek pri-bloðkë, o atsipeikëjusius suþavëjo.Jø klausësi ne tik salëje sëdintysþiûrovai, bet ir jau dvideðimt ási-mintiniausiø menininkø portretø.Graþus skaièius, taèiau kitais me-tais teks já pakeisti. O kas tai savodidinga kûryba ástengs padaryti,dar pamatysime.Narcizo FREIMANO nuotrauka

Birutë JONUÐKAITË

Gera yra gimti paèiu laiku. Kaijokiø revoliucijø, karø ar cenzûrø.Dar geriau nuo pat ankstyvos jau-nystës imtis tokiø darbø, kurie netik duonà pelnytø, bet ir bûtø vie-ðai apkalbëti. Tokiø vieðø apkal-bø ðiemet sulaukë trys jauni þmo-nës: Gintaras Bleizgys, Indrë Jo-nuðytë ir Andrius Jakuèiûnas. Bû-tent jø knygas svarstë KazimieroBarëno premijos vertinimo komi-sija, kurià 2008 m. rudená sudarë(trijø metø kadencijai) Panevëþiorajono Gabrielës Petkevièaitës-Bi-tës vieðoji biblioteka. Taigi komi-sija (bibliotekos direktorë RimaMaselytë, prof. Viktorija Daujoty-të-Pakerienë, Julius Dautartas, Liu-da Jonuðienë, Birutë Jonuðkaitë)turëjo pripaþinti, kad visi trys au-toriai premijos sàlygas bent jauamþiumi atitinka � dar në vienam

Apdovanotas anaiptolne cinamoninëmis bandelëmis

ið jø nestuktelëjo 35 ir visø kny-gos iðleistos per pastaruosius dve-jus kalendorinius metus. �Visi jau-ni ir graþûs, teikiantys vilèiø�, anotprofesorës V. Daujotytës, bet pre-mija � viena. Todël ðá kartà teko áðalá atidëti G. Bleizgio esë knygà�Estafetë� (Lietuvos raðytojø sà-

jungos leidykla,Vilnius, 2009), I. Jo-nuðytës romanà �Baltas ðeðëlis�(�Magilë�, Panevëþys, 2008) ir pre-mijuoti A. Jakuèiûnà uþ romanà�Tëvynë� (Lietuvos raðytojø sà-jungos leidykla, Vilnius, 2008).

Nukelta á 8 p.

Skaitytojai poetà Donatà Petroðiøjau tikrai yra ásidëmëjæ kaip vienàstipriausiø ir originaliausiø jaunøjøkûrëjø, tad þinia, kad jo antroji po-ezijos knyga �Aoristas� pelnë Lietu-vos raðytojø sàjungos premijà, tik pa-liudijo, jog labai geros knygos ne-prapuola neaprëpiamame naujø lei-diniø sraute, jas ávertina ne tik kole-gos raðytojai, bet ir skaitytojai, nestiraþas jau bemaþ iðtirpæs.

Devynioliktasis

VladoBRAZIÛNOnuotrauka

Tradicinæ Trijø karaliø dienà,sausio 6-àjà, Raðytojø klube LRSpirmininkas, poetas Jonas Liniaus-kas laureato pagerbimo vakare per-skaitë netrumpà 1992 m. pradëtàðios premijos �uþ didelës vertës kû-riná� laureatø sàraðà, á kuriø gretaspriimtas ir D. Petroðius. Vertinimokomisijos vardu kalbëjo raðytojasVytautas Bubnys, smagiai praneð-damas, kad komisija buvo kaip re-ta vieninga, nors rinkosi ið penkiøknygø.

Nukelta á 8 p.

Ásimintiniausi 2009 m. Kauno menininkai. Narcizo FREIMANO nuotrauka

3

.. 2010 m. sausio 14�20 d.,

Nr. 2 (275�716)

Tàdien,kitàdien,kartais

Kas vaikðto kambary, kurápalikom uþrakintà?

Ramûnas KASPARAVIÈIUS

Uþ tvoros matosi miðkas. Jo þalia jëga, ro-dos, grius pro langà, uþtvindys klasæ.� Upës bus nukreiptos ten, kur jø vandens

labiausiai reikia � á dykumas. Karakumuoseþydës roþës, iðaugs miestai, bus nutiesti ke-liai ir gelþkeliai... Ir didþiulës Sibiro upës at-græþtos á pietus. Naujos augalø rûðys, iðau-gintos sekant Mièiurinu... Knygos bus vis pi-gesnës ir visiems prieinamos, � uþbaigia mo-kytoja ir þiûri á galiniam suole sëdintá vyràkariðku ðvarku.Miðkas moja man visomis virðûnëmis.Bibliotekoje ji paduoda knygutæ ið kam-

pe sukrautø krûvelës.� Ðità gali visai pasiimti. Patiks tau, � sa-

ko, � vis tiek tas prieðkarines teks iðveþti.Vëjas nuo eþero plaiksto skvernus ir de-

besis. Ðitoj álankoj, pro kurià einu, ðneka, ka-ro pabaigoj lëktuvas nukritæs...

� Septyni, � skaièiuoja Rimas, � aðtuoni,devyni, � bëgu darþinës link, � deðim, vie-nuolik, � pro atlapotas duris kabarojuos sie-na ant ðalinës, � ir dvideðim, � ðaukia, � einu! �ropom neriu toliau, sausos dulkës lenda á no-sá, gilyn á patamsá, tà nematomà, tirðtà jaudu-lá, kuris ðnera tarp pirðtø virsdamas ðienu, ir,jauèiu, vël apima svaigulys, panaðus kaip sap-ne, � krenti ir krenti kaþkur, ne visai baisu,nes þinai � ne bedugnën, tiesiog esi besvoris,lengvas toks lyg pûkelis, svaigulys � tarsitavæs ir visai nëra, gali bet kur atsirasti, kuonori virsti, keist gyvenimus ir pavidalus, bû-ti vis kitoks ir kitoks � svaigulys...Nuðliuoþiau á kaþkokià irðtvà ar urvà, tam-

su, akys neapsipratusios, grabinëjuos aplink.Ir prisimenu jûrininkà Sindbadà, besiropð-èiantá ið kapø duobës. Toj knygelëj, kuriàatidavë mokytoja. Kaip jis kopë ten per mi-rusiøjø kaulus. Pirðtai uþèiuopë kaþkokiusplaukus. Dabar jau ir baimë persmelkë. Galèia koks numirëlis? Plaukai susiraitæ, riebûs,rodos, dar ðilti. Ne, èiuopiu toliau, èia ne þmo-gaus plaukai, o avikailis. Kas paliko ant ðie-no kailinius? Svaigulys...Slëpynës � tai svaigulys.� Kà èia skaitai? � teiraujasi dëdë. Jie jau

gerokai iðgërë su tëvu, jisai nori parodyt dë-mesá.� Apie kapitono Hatero kelionæ á Ðiauræ, �

iðtiesiu Þiulverno knygà.Pavarto, paþiûri paveikslëlius.� Vis tu kaþkokius niekus. Pamokas pa-

ruoðei? � tëvui kad tik valdþià parodyti. Dë-dë � tai juk toks veikëjas, ir kare ar kaþkuruþfrontëj, kaip kartais pabamba tëvas, buvæs,

ir apsirengæs dar pusiau kariðkai, ir atvaþia-væs valdiðku viliuku. � Ten gi vienos fanta-zijos, baltos kumelës sapnas, nieko panaðausnër, o ne, vis vien jisai skaito, tik nauda vakokia?� Nu negali bût vien fantazijos. Þinai, jei-

gu pliki faktai bûtø, vëlgi neádomu, nieks irneskaitytø. Vadinasi, prideda, paávairina, pa-gardina, taip sakant, þmonëms pritraukti...� Kur jau ten! Kad Ðiaurës aðigaly ugni-

kalnis bûtø! Gi uþlietø já, bangos juk per patáÞemës smaigalá kokios turëtø verstis!!!� Kokios dar tau bangos? Juk ledai tenai!

Vienas ledas!� Tai kad ne! Va èia raðo, kad paèioj ðiau-

rëj ledø nebër, vandenys tenai!� O tu ar buvai? Gal ten tarp ledø ir yra

kokiø nors sroviø... Dabar ledlauþiai visur pra-plaukia, ðiaurë ar pietûs � vienodai...� Bet kad dar ir ið ugnikalnio gyvas gráþ-

tø... � tëvas jau nebetveria. Tik nauja taurelëapramina já. Iðgeria ir dëdë. Èia abu jie labaisimetriðki. Taèiau dëdë natûraliai persveria.� Sakau, kad negali bût vieni iðmislai, �

rimtai svarsto jis. � Iðspausdinta, matai, vaVilniuj, valstybinë leidykla iðleido. Vadinas,negali bût. Ir apskritai knygose turi bûti ðe-ðiasdeðimt procentø teisybës, kitaip jø neleis-tø. Kam þmones mulkint iðsigalvotais mo-nais? Nu, pasakos vaikam � kitas dalykas...� Kas patikrins tau tuos procentus... � krai-

po galvà tëvas.� Yr, kas patikrins. Ir dar kaip patikrins.

Nieks neliks nepatikrinta, � svariai sviedþiadëdë. Jo akiratis aiðkiai platesnis: � Negalibût, kad lygiai per pusæ � èia moksliniai fak-tai, o èia � tiek pat fantazijos pramogai, taiptik susisuktø galvos, oho! Ne � ðeðiasdeðimtprocentø tikrovës, ir ne maþiau!Uþ lango juoda, miðkas tamsoj iðtirpæs.Mënesienos ðviesoj per eþerà einumokyk-

lon kitapus. Þiema sutrumpino kelià. Þals-vai tviska ledas, o vanduo po juo juodas, lygnudaþytas. Kartkartëm èaiþus sprogulys per-veria eþerà nuo kranto iki kranto, pavirðiumiperbëga lauþyta linija, taèiau ledas tvirtas,ásistorëjæs. Anoj pusëje matos trys sustingæberþai, uþ jø jau ir mokykla. O èia á deðinæ,toje álankoje...Þiûriu pro ledà, vanduo skaidrëja, matau,

kaip pamaþ ið dumblø iðnyra suvarpytas kul-kø lëktuvas, kaip lëtai atsivoþia lakûno ka-binos stiklas, dar lëèiau ið jos ima èiuoþti be-jëgis kûnas, kyla, priartëja visai prie ledo. Aðlenkiuos ir matau, lyg ledas vaizdà padidin-tø, jo anapus þalsmëlá veidà, rankà, ið paskosvelkanèià kailinius, kurie skleidþias lyg pa-raðiutas, ið gelmës á pavirðiø besileidþiantiskraistë, dar arèiau lenkiuos, ir jisai artëja,glaudþiu ausá prie ledo, o jisai ið tenai manðaukia:

� Gana tau, baik rëkti, kelkis, mokyklonlaikas...

...kol pagaliau susivokë, kad èia gyvenane vienas. Kaþkas dar bûdavo kambary jamnesant. Atsekë tai ið vos pastebimø smulkme-nø: ne taip pasukta këdë, uþlenktas laikrað-èio kampas, nago (?) brëþis staltiesëje...Skaitau ir negaliu atsiplëðti. Viskas staiga

nutolo, nesvarbu nei mokyklos rûpesèiai, neimuðeika Darius, nei darþinëj aptiktas guolis.Oras aplink iðretëjo, gaudþiau já, nuo átamposspengë ausy, � kas toliau? kas vyksta tamekambary, kurá netikëtai radau spalvoto þurna-lo puslapiuose ir dabar nuo jo kvapà uþima?...ilgai kamavos, ilgai sprendë ðià máslæ,

neaiðki baimë kiûtojo kiekvienoj kertëje. Ið-eidavo, kaip paprastai, ir pareidavo, bet átari-mø tiktai daugëjo. Nepastebëjo, kad já kassektø, ir paèiam nëkart nepavyko pamatytikà nors áeinantá ar iðeinantá, nors kantriai ty-kodavo uþ kampo. Bet tiesiog jautë kiekvie-na làstele, kad esama kito... Bandydavo ási-vaizduot já, suprasti, kodël èia lankosi, at-spëti motyvus... Paskui ramindavo save, tie-siog esàs pervargæs, nesveikai átarus, matàsnebûtus dalykus. Jam tikriausiai reikëtø atsi-palaiduoti, kur nors nueiti, pasilinksminti arbent su kuo pasikalbët. Bet nei jis ëjo, neikalbëjo. Tik dar ádëmiau apþvelgdavo kiek-vienà kambario colá, giliau átraukdavo oro,iðeidamas papildomai patikrindavo palieka-mà daiktø rikiuotæ... Nieko. Jau buvo manàsnusispjauti ir nekreipt á tai dëmesio, � tegullankosi èia kas nori, kol man nekenkia, � kaiá galvà ðovë puiki mintis... Ir greitai jau ðifra-vo smulkias raideles, kurios per kalkiná po-pieriø atsispaudë ant lapo, palikto po staltie-se. Nors gal ir susidëliodavo kai kurios þo-dþiø dalys, gal net paskiri þodþiai, vis dëltojokio riðlaus teksto taip ir nesurinko. Bet jaubuvo tikras árodymas! Kaþkas tenai bûna!Kaþkà raðo. Uþsiraðinëja. Gal apie já? Nema-tomas, nesugaunamas, bet pats viskà paste-bintis. Ir fiksuojantis... Arba kas nors, kambuto ðeimininkas visai nerûpi, kam reikalin-ga tik ði erdvë, ðis kambarys ir stalas. Kodëlbûtent ðis, ne anas, ne kitas?Viskas buvo taip paslaptinga ir visiðkai

nesuprantama. Ávairiausi spëliojimai kirbëjogalvoj. Blogiausia, kad paèioj skausmingiau-sioj, aukðèiausia átampa ákrautoj vietoj, � jaujis kaþkà ras, gal net nutvers uþ rankos, � juo-davo uþraðas: �Tæsinys kitame numeryje.� Okito numerio tai nebuvo! Perverèiau dulkë-tas kaimo bibliotekos atsargas, iðnarðiau vi-sus uþkaborius � to �Jaunimo gretø� nume-rio, kuriame turëjo bût tæsinys, në pëdsako!Nors visi kiti mëtësi lentynose.Namo pasukau per Venckø kiemà. Prie ve-

randos durø stovëjo mokytoja. Manæs nepa-

stebëjo. Ið juodo rankinuko spragtelëjusi ið-traukë mëlynà pakelá, stuktelëjo nagu, ilgaisdailiais pirðtais paëmë paslaugiai iðnirusá pa-pirosà, èirkðtelëjo degtukà, iðpûtë pilkà dû-mà. Pirmà kartà maèiau jà rûkanèià, tai buvovisai nepaþástama moteris. Smuktelëjau uþgyvatvorës ir nematomas þiûrëjau á jà. Vëjasnuo eþero smelkësi po drabuþiais. Laukan ið-ëjo ir jaunasis Venckus. Jie tyliai kalbëjosi.Mokytoja rûkë, þvelgdama á medþius. Jo ran-ka apkabino jos liemená, o kita ëmë atsegi-nëti palaidinæ. Ji rûkë. Iðniro balta krûtis. Jispasilenkë ir godþiai gërë tà ið tolo ðvieèiantábaltumà. Patykom iðropojau atgal á kelià.

***

� O mus ið mokyklos veð!Dalá kelio einu suDarium. Jisai tiesiog kun-

kuliuoja.� Tenai ir sklandytuvas yra! Ir kabinoj pa-

sëdët galima!Man èia reikia laukt autobuso. Tarsteliu:� Pasakyk mokytojai, kad að á ligoninæ.

Boèiø aplankyt reikia.� Vis tiek reikalaus raðtelio, � numoja Da-

rius ir nueina paeþere.Boèelis apðepæs visas, sukritæs. Perduodu,

kà mama ádavusi: medaus, obuoliø, bet jis nënepaþiûri.� Nelabai man, vaikeli, reikia. Patys tenai

ar turit?Nors akys gyvos ir skaidrios, bet þiûri kaþ-

kaip ið tolo, atsietai, tarsi bûtø nematomas.� Nugyvenau va amþelá, bet kas èia aplin-

kui darosi, taip ir liksiu nesupratæs, ir kaipgalima...Uþëjau dar á krautuvæ ir sukau ðaudyklon.

Pakeliui iðniro toks bëdþius. Apskuræs, akysðuniðkai blizga. Rankose kartono lapas, antkurio uþraðyta: �Suðelpkite, susimildami.�� Gal ponaitis kelias kapeikas turëtø?

Savaitæ nieko nevalgæs... � ir kreta visas,purtosi.Iðsitraukiu nedidelæ mamos piniginæ, ku-

rià ádëjo kelionei, atidarau, krapðtau kapei-kas, dedu jas á kità delnà, o jis visas dar la-biau purtosi. Net kartono lapas uþdengia pi-niginæ.� Dëkui, ponaiti, dëkui, tai geras vaikas... �

susiþeria kapeikas ir visai jau nebesipurto.� Að dar kiðenëj turiu, palaukit...� Dëkui, ponaiti, dëkui, � nelaukæs suka

uþ kampo.Prieð dëdamas atgal patikrinu piniginæ.

Tuðèia. Metalines kapeikas tai að atidaviau,bet turëjo likt dar keli popieriniai rubliai. Jønebebuvo. Þvilgt uþ kampo, � vargetos ne-bëra. Ir kur dabar já berasi. O ir radæs, kà pada-rysi. Bejëgiðkumas ir gëda. Nors kiaurai þe-mæ prasmek. Tarsi ne jis, o að bûèiau prasi-kaltæs, kaþkà gëdinga padaræs. Ir në miðko,në eþero nematyt.Iððoviau dar kelis ðûvius á savo menkystës

gëdà, bet nesunaikinau jos. Gal kad kapeikømaþai bebuvo. Gráþt reikës pësèiomis.Prie paðto pamaèiau mûsø klasæ. Pasislëpt

jau nebuvo kur, gerai, kad jie dar manæs ne-matë. Nematë ir lengvu paltuku apsigaubusimokytoja. O gal tik apsimetë nematanti? Kaipir anàkart prie Venckø verandos? Kai að, nie-kingas, tupëjau uþ gyvatvorës, paskui ropo-jau á kelià, o jie apsikabinæ ëjo á darþinæ, ku-rioje ant ðalinës guli iðdriekti kailiniai.Greit uþsimaukðlinau ðiandien nusipirktà

kaukæ. Jie praeis pro ðalá ir nepaþins manæs.Matys vaikà su iðsiðiepusio tigro galva. O aðstoviu èia, ir manæs lyg visai nëra. Galiu keistpavidalus ir gyvenimus. Galiu bûti visai ki-toks. Svaigulys...

Almis GRYBAUSKAS

Alio BALBIERIAUS nuotrauka

4

. 2010 m. sausio 14�20 d., Nr. 2 (275�716)KAUKOLAIPTAI

Vytautas KAZIELA

pereinamasis laikas

nebuvai iðkankintas pavasariopo þiemos vël atëjo þiemabuvo gal tikpereinamasis laikastirpo sniegasvël snigo

ir tada manyje prasidëjo þiematuðtuma prisipildëèia ledo kristalais

buvo dar vëjaskaukiantis naktimisprieð mirtáar jauèiant negeraateinant

nieko turbût nemylëjau tadagerai neatsimenu

***

prisiminusigráþta atgalir kriauklesnuo krantosusirenka

Dieve kokia ji jaunavisiðkas vaikas

***

jums skambinaið Japonijospraneða telefonistë

pakeliu ragelápasikalbam

Dievas neþinomûsø vardøo prisiðaukia

sudþiûvæ vyðniø þiedlapiaitrupa tarp pirðtø

***

pasiilgau tavæsto kas nutolæir jau neatsiðaukia

***

mûsø tenai jau nëratas kelias neveikiapirmiausia iðnykstaakiø atmintypaskui juo þolë nueinaar vandenysupës tai dugnastarpekliskaþkieno kaspinëlis

negerk ið pëdelësnegerkpaskerstas avinëlis

***

ar prisimena sielatà vietàtà rûmàmeiles visasir nemeiles(jos sielai priklausoar kûnui)ar gráþta jinaiir þiûriá mëlynà tamsøþvaigþdëmis nusagstytà dangøá perlus ir deimantusJo karûnoje

***

tau baisu vienumostau atrodokad vienas esitu ðaukiir baisiausiaatrodokad niekas negirdi

kas yra uþ tamsosir uþ kà mus atskyrë nuo Joir tik krisdamos þvaigþdëspradegina tylà

***

Dievas yra miglojeten kur prasideda viskasir dingsta

mes patys ir esam miglaniekada neiðsipildantys

varpas tik gaus erdvëseðirdyse pakabintas

***

neáþvelgiamas veidasneatpaþintasVieðpatie tavo vienatvëdidesnë uþ mûsø viltá

***

prisiriði ir nepaleiditvirtai ásikibæs laikainet ir mirusiamreikia gyventio negalima ðitaipo ðitaip sunkunamuose be namøakyse be akiøvien tik veidu

***

du susisiekiantys indaivienas tuðèiaskitasuþ tuðèià tuðtesnis

***

ar þinaikà sakaineþinauir þinoti nenoriujau seniai neklausaunei savæs nei kitøpro plyðiusðnypðèia orasmano valtis kiaurao lëktuvaibesparniai lakiojakaip kulkaið rytøten kur akmenásavo ritutau ant kojø

***

nereikëjo netgi numirtikad palaidotas bûtum uþmirðtasgyveni tarsi ledjûrio þuvysá viskà stiklinëm akimsavø jokiø artimøjøtik trupinius surenka

ið dviejø kepalëliøðeðias pintines pritrupina

***

uþsikabinair gráþta atgalgráþta ir gráþta

geriapenkiasdeðimt septynias dienasá þvërá pavirsta

ðvæstas vanduo nepadedanepadeda poteriaipraðo sukandæs dantispakvieskite motinà

***

að bûsiusavæs nesukûræsið molioakmensar vandens

að mokausi bûtijau buvæsðviesos kvadrate

***

ið to kas turëjo bûtinieko nëra manyje

netgi avies skambaliuko

Ar lyrikø tautojeiðliks lyrika?

ElenaBALIUTYTË

Tai labiau retoriðkas nei tikrasklausimas, daug kartø jau keltas iratsakinëtas: vienais atvejais � ban-dant akademiðkai aiðkintis prozið-këjanèios poezijos perspektyvas(VytautasKubilius,Marijus Ðidlaus-kas), o daþniau � tiesiog skelbiantkritiðkus nuosprendþius naujajailietuviø poezijai. Bet jos kokybësproblemos tiesiogiai nëra susijusiosnei su verlibru ar �alogiðka� sintak-se, nei su �netinkamomis� poezijaitemomis. Ðiuo atveju kaip tik ban-dysiu parodyti, kad minëti pokyèiaigrësmës lietuviø poezijos tæstinu-mui nekelia. Beje, apie poezijosvaizdinio kaità kalba ne tik kritikai,bet ir patys poetai; ðtai smagø ir taik-lø eilëraðtá �apie þanrus lietuviø po-ezijoje� yra paraðæs Eugenijus Ali-ðanka, o ir visà ðá mano tekstà ámanubûtø perraðyti paèios poezijos cita-

tomis. Pavyzdþiui, problemos aktu-alumui pagrásti tiktø kitas Aliðan-kos tekstas � �Eilëraðèio galiojimolaikas� ið knygos �Exemplum�:

baigias galiojimo laikaseksportui nebetinkatransportuojantpernokusios metaforos virs koðeásimes puvinyspusvelèiui atiduodaturgaus dienàþiû ir susidomës kokia studentëbrandþiais kûrybos vaisiais

Gráþtant prie straipsnio antraðtës,dabar tiksliau bûtø klausti, ar poetøtautoje iðliks poezija. Lyrika � sà-voka, labiau atitinkanti romantizmoparadigmà, poezija � modernizmo,o tokie neutralûs poezijos þanriniaiávardijimai kaip �eilës�, �eilërað-èiai� prie kai kuriø dabartiniø teks-tø jau atrodo kaip tam tikra provo-kacija. Taigi naujoji poezija daþnaigerokai skiriasi nuo klasikinio savovaizdinio, ir autoriai kartais turi pa-sakyti, kad savo tekstà laiko bûtentpoezija. Rimantas Kmita, ðiais me-tais iðleidæs treèiàjà knygà, apie josþanro problemà signalizuoja ir pa-vadinimu: �Ðvelniai tariant / eilës.�Dël to autorius ir knygà pradeda tri-mis atitinkamo turinio epigrafais:Czesùawo Miùoszo (�Tai, kà að èiaðneku, þinia, jokios eilës�),WisùawosSzymborskos (�Nesisielo-jant pirma laiko, / ar tai yra poezija /ir kokia tai poezija�) ir Jano Satu-novskio (�Svarbiausia turëti áþûlu-mo þinoti, kad tai eilës�). �Áþûlumasþinoti, kad tai eilës�, aktualus iranksèiau iðëjusiai Neringos Abruty-tës knygai �Neringos M.�, turinèiaipaantraðtæ �eilëraðèiai�, ar naujau-siai Agnës Þagrakalytës �Visa tiesaapie Alisà Meler�.Paprastai poezijos vaizdinys pir-

miausia siejasi su formos, raiðkosplanu. Dabar ne vienu atveju atro-do, kad tos áprastos, poezijos statu-sà suteikianèios formos nelikæ. Apietokià poezijà galima (ir jau imama)kalbëti kaip apie prozà: t. y. akcen-

tuojant turinio, o ne formos momen-tus. Antai Abrutytës knygà kritikaiið esmës neigiamai vertino dël pasa-kotojos moraliniø savybiø, dël, jønuomone, pernelyg narciziðko san-tykio su savimi, dël patriotizmo sto-kos, tëvø nemeilës ir t. t., visai neref-lektuodami, kad autorë ir pasakoto-ja � ne tas pats. Tiesa, poetë pati sten-gësi tà atstumà kiek galima maþinti,be kita ko, knygà iliustruodama sa-vo nuotraukomis. Bet kritika visið-kai ignoravo ðioms eilëms bûdingàautoironijà. Vis dëlto kad ir kokianetradicinë, kitoniðka bûtø Abruty-tës poezija, su tradicija ji yra esmin-gai susijusi, nes dauguma jos tekstørandasi bûtent polemizuojant su tra-dicija. Bûtent lyrikà galima laikytijos tekstø þanriniu provaizdþiu, iro-niðkuoju atskaitos taðku. Neatsitik-tinai pirmasis eilëraðtis pavadintas�Daina�, nesvarbu, kad tai veikiaubûtø jos parodija. Arba toks nepa-

triotiðkai (o gal patriotiðkai) vaièai-tiðkas eilëraðtis:

nors að gerai þinau tà ðalá, kuriojnorëèiau pasilikti:

ir kalbà moku, ir gimiau ten, irgyvena ten daugiausia paþástamø

ir knygos ten mano, ir visokiesàsiuviniai vaikystës

ir smëlis, ir miðkas � sakyèiau:viskas �

yra ðalis � joje galëèiau gautididelæ gal net nepagydomà

ligà, yra ðalis � kai ne visadaturëjai litø, yra ðalis �

ten gyvena blogi ir baisiainepatrauklûs vyrai, yra

ðalis � kas gyvena joje, Tas Didvyris!

Vienas Abrutytës eilëraðtis pava-dintas �Iðvirkðèioji pusë teksto�; kaipsàmoningai �iðvirkðèiàjà� galimaávardyti visà ðios knygos poezijà. Ki-taip sakant, �iðvirkðèioji pusë� jos ei-lëse yra bûtent geroji, o abi ðias pu-ses daþniausiai skiria (ar jungia) iro-nijos nuotolis. Ðtai eilëraðèio �VienaAmsterdamo fantazija� �gerojoje�teksto pusëje � lietuviø liaudies dai-na �Sëjau rûtà, sëjaumëtà (...)�, o �ið-virkðèiojoje� � kanapës auginimo in-strukcija:

pasët kanapës sëklà ertmëj savoburnos

palaistyt nuryjamom seilëm jisuleis pradþioj

ðaknis á tavo plauèius plauèiaisulapos

pasët kanapës sëklà gilauslagamino dugne

kur nei kas pakontroliuos anei ðuouþuos

kanapë iðdygs ir bus jauna diena

pasët jà savo baimës zonojmoliniame vazone

auginti paprastai kaip ir kitusaugalus ið lëto

kanapæ sëjau rûtà sëjau mëtà

Nukelta á 5 p.

Autoriaus asmeninio archyvo nuotrauka

5

. 2010 m. sausio 14�20 d., Nr. 2 (275�716) KAUKOLAIPTAI

Atkelta ið 4 p.

Klasikinëje estetikoje buvo reg-lamentuota, apie kà gali bûti poezi-ja; antai anglas Johnas Ruskinas tei-gë, kad �mergaitë gali dainuoti apieprarastà meilæ, bet ðykðtuolis negalidainuoti apie prarastus pinigus�1. Oðtai pagal mûsø laiko paproèius, ku-riuos fiksuoja Gintaras Grajauskasknygoje �Eilëraðèiai savo kailiu�,yra atvirkðèiai: �Nieko pasauly nërakomiðkiau / uþ ásimylëjusá poetà //jis net negali iðtarti � // að tave my-liu // mat jam draudþiama // taip kal-bët ir raðyti (...)� (p. 81).Negali sakyti, kad naujojoje po-

ezijoje meilës visiðkai nebûtø, betjoje kur kas daþnesni pasakojimai�apie pinigus ir daiktus�. Atsisako-ma literatûriniø konvencijø, sten-giamasi kalbëti, remiantis savo pa-tirtimi, kiek ámanoma maþinant at-stumà tarp raðanèiojo ir skaitanèio-jo, apsieinant be metaforø ir kitøvadinamøjø meniniø priemoniø.Dar keletas Abrutytës eilëraðèiø pa-vadinimø: �Ið kriminalinës kroni-kos� (teksto tokiu pavadinimu esa-ma ir Aliðankos knygoje), �Seno vy-riðkio dantø istorija�, �Laimos þi-guliukas�. Eilëraðtyje �Pradþia�vardijama, nuo ko tekstas gali pra-sidëti:

pradþia gali bûti tokia: tavo batainauji

uþ du ðimtus litø, tavo ðvarkas bepamuðalo,

tavo veidas lupasi, plaukaipleiskanoja, o

meilë sena, nusibodusi, ties tokiapradþia ir sustoji

Pagal socialiná veiksmingumà arbent tokias pretenzijas naujàjà mi-nëto tipo poezijà galima pavadintiavangardine. O ðtai R. Kmità, vie-nà ið tokiø avangardininkø, galimabûtø ávardyti �tyliuoju�, nes jis nau-joje knygoje neparodijuoja ar kaip

kitaip nesiginèija su tradicija, ne-skelbia programø � tiesiog ramiairaðo kitaip. Net ir po Grajausko, sukuriuo yra vis palyginamas. Jo kny-gà �Ðvelniai tariant / eilës�, nelygkoká detektyvà, tiesiog ádomu skai-tyti, nors joje nëra kokiø iðoriniøefektø ir nieko, kas kristø á akiskaip speciali teksto poetika. Tie-siog tas, kuris pasakoja, sëdi antsuoliuko (daþniausiai autobusø sto-tyje, laukdamas miesto autobuso,ar aikðtëje), skaito savo literatûrosteorijas ir fiksuoja, kà mato: kaipsuderinæ sàlygas trise nusiveda pa-auglæ, kaip stumia laikà vietiniaibomþiukai, kaip prieina pavargëlisir papraðo nupirkti maisto ir pan.�Að sëdþiu stotelëje ðalia turgaus /ant suoliuko prie ðiukðliø dëþës / irskaitau straipsná haiku ir metø lai-kai (...).� Lyrinio subjekto, kurá ðiuoatveju norisi vadinti autoriumi, po-kalbininkais tampa svarsèikas, mik-roautobusiuko vairuotojas, maxi-mos kasininkë, bomþai ir kiti pa-prasti mirtingieji � pasak eilëraðèio,�neþinomi vabaliukai �ant ðitomiestelio grindinio tarp ðampano,alaus ir degtinës kamðteliø, nuorû-kø, saulëgràþø lukðtø (...)� (p. 10-11). Savo liumpenherojus, neabe-jotinai pasiþyminèius �kalbos tik-renybe� (vienoje vietoje autoriusironizuoja poezijos meno kaip �kal-bos tikrenybës� sampratà), jis ágar-sina jø paèiø kalba: slengas, kita-kalbiai intarpai yra natûrali tekstodalis. Ðiame socialiniame peizaþeautorius atstovauja kultûrai, bet nekaip didaktas ar moralistas, o kaippastabus, jautrus, lengvai autoiro-niðkas vertintojas. Jis stengiasi �ne-lásti á kadrà�, �objektyviai� fiksuo-ti realybës akimirkas kaip kokiametrumpametraþiame dokumentinia-me kine, bet kadrø montaþas ar ko-mentaras viskà sulydo á tekstà, ðiuoatveju � iðtisiná gyvenimo inter-tekstà. Kmitos eilëraðtá galima nu-filmuoti (girdëjau, kad vienas lat-

viø poetas eilëraðèius yra filmavæs).Beje, atrodo, jog socialumas, atvi-rumas gyvenimui pastaruoju metustiprëja ir kitø tekstuose; ne vienàtoká (�Gyvenu èia�, �PavasarisMaþ-vydo alëjoje�, �Tai kaipgi juos my-lët, visus tuos þmones�) galëtumerasti ir minëtame Grajausko rinki-nyje. Dar atmintyje iðkyla Viktori-jos Daujotytës knygos apie JonàStrielkûnà pavadinimas �Gyveni-mas prie turgaus�. Bûdinga, kad ðispavadinimo variantas, pasak profe-sorës, jos sàmonëje ëmë ribëti jaubaigiant knygà � ankstesni (�Ne-pripildomas amþinas indas�) buvæhermetiðkesni, ið aukðtojo stiliausregistro. Gráþtant prie Kmitos, ir netik jo, eiliø, bûtø svarbu atidþiauásiþiûrëti, kas jo tekstus daro poezi-ja formos prasme, nes neteisingamanyti, kad jos ðiuo atveju ið visonelieka. (�kokie dar eilëraðèiai, neiðis, nei tas, / ir prasmës ne tiek, kiekreikëtø, / jokios beveik potekstës)(...)� (p. 59), � ironizuoja poetas. Ga-lima ið karto pasakyti, kad Kmitoseilëraðèiø turinys, kaip ir visos ge-ros poezijos, yra áformintas. Pasa-kojimo reikðmës èia kaupiasi neme-taforoje, o detalëje, kalbos dvipras-mybëse, neforsuotame situacijøsimboliðkume. Kitaip sakant, formayra dar nesuformalëjusi, ir tas taria-mas beformiðkumas sukuria artimo,autentiðko santykio su realybe iliu-zijà. Priminsiu Arvydo Ðliogeriomintá apie formos ir beformiðkumosantykiø dialektikà: �Didþiojo kû-rinio misija pagauti, iðsaugoti tà ne-átikëtinai subtilià ribà, ant kuriosforma eina á beformiðkumà, nieka-da á já nepereidama. Bet ir mutatismutandis tuos skustuvo aðmenis,ant kuriø beformiðkumas pereidi-nëja á formà.�2

Visiðkai kitokio pobûdþio po-etas Donatas Petroðius � já galëtu-me pavadinti gal net �asocialiu� in-dividualistu, kuriam pagal moder-nizmo tradicijà iðskirtinai svarbi yra

forma � naujo rinkinio �Aoristas�eilëraðtyje �Neþymimasis artikelis�að� su lengva ironija taip pat svars-to panaðius dalykus:

gera formapasiekë maneo moterys

grakðèiai sëdiant savo blizganèiø dviraèiøo mano lûþta

atsiliekuo kàsakyèiau prisigretinæs

jei jokio konkretausturinio savo þodþiuoseneberandu

viena tikiðliekamoji vertëkiauromis padangomis

Ne vienas Petroðiaus naujojo rin-kinio eilëraðtis pasiþymi archaizuo-ta forma, kartais imituojant sintak-sinës intonacinës eilëdaros ar heg-zametro ritminá skambëjimà, pasitel-kiant inversinæ þodþiø tvarkà (veiks-maþodá nukeliant á eilutës pabaigà,paþyminá � po paþymimojo þodþio).Toks eilëraðtis primena klasikinioepo pasakojimà, bet su jo intonaci-niu kilnumu paprastai kontrastuojakasdienybës rutinà ávardijantis �þe-mas� turinys; ið ðio neatitikimo ky-lantis (auto)ironijos efektas iðreiðkiabûdingà autoriaus poþiûrá (eil. �Die-na ið dienos, rytas � ið nakties). Epasyra sociumo pasaulis, o Petroðiauspoezijos lyrinis subjektas � uþdaras,gal net autizmo poþymiø turintis in-dividas, nuolat susiduriantis su pa-saulio ar jo supratimo paradoksais.Petroðius � intelektualios poezijoskûrëjas. Jo eilëraðèiuose apmàstomiesminiai bûties dalykai, bet juose në-ra jokios patetikos ar atviros emoci-jos. �Lyrinis turinys� èia reiðkiamas

epine forma, pasakojimu, buitinëmissituacijomis, kurios eilëraðtyje daþ-niausiai ágyja parabolinæ, simboli-næ prasmæ.Taigi ne tik poezija, bet ir lyrika

ið esmës niekur nedingo � ji tik vie-nø raðoma, prisiminus Abrutytës ei-lëraðèio eilutæ, iðvirkðèiojoje teks-to pusëje, kitø � gerojoje. Beje, ver-libras jau nëra skiriamoji ðiø pusiøriba. Dël to ir prieðprieðiais telkti�ketureilio � poezijos tvirtovës�,pasak Sigito Gedos, ðalininkus në-ra bûtina.Socialumo aspektà ðiai apþval-

gai pasirinkome dël to, kad ðiuometu kultûros lauke literatûra imatrauktis á nuoðalæ: pirmame planeatsidûrë kitos, labiau �komunika-bilios� meno ðakos: fotografija,dokumentinis kinas, naujosioshibridinës meno formos. Manau,poezijos atvirumas gyvenimui, de-mokratizmas, socialumas, kritiðkadabarties refleksija yra tai, ko ðio-je sociokultûrinëje situacijoje rei-kia. Ði tendencija atrodo svarbi irdël to, kad, kaip raðoma Petroðiauseilëraðtyje �Niekur nedingsi�,vyksta �beprotiðkai spartus fikcijødauginimas�:

Nors niekini visas tas tuðtybësInovacijas vis viena turi susitaikytiSu tuo kad tavo ir tavo kompiuterioAtmintys praktiðkai susiliejo o

paliktosBe prieþiûros veikia analogiðkaiPrincipu: beprotiðkai spartusFikcijø dauginimas ir kosminëTikrovës atimtis

Socialinë tikrovës patirtis prieðkosminæ tikrovës atimtá.

1 Cit. Ið: Marijus Ðidlauskas, �Orfë-jasmokëjo lietuviðkai�, Vilnius: �Homoliber�, 2006, p.13.

2 Arvydas Ðliogeris, �Melancholijosarchipelagai�, �Ðiaurës Atënai�, 2004,birþelio 26 d.

Rûsèiai ir neverksmingaiRimantasMARÈËNAS

Literatûrinëje spaudoje retai pa-sitaiko, kad kas nors ryþtøsi recen-zuoti vienui vienà neseniai publi-kuotà apsakymà. Deja, vis daþniaunet eilëraðèiø knyga ar romanas lie-ka nepastebëti ir neaptarti. Taigi ne-sunku atspëti, kad praëjusiø metø�Nemuno� 42 numeryje paskelbtasVytauto Jancikevièiaus apsakymas�Sidabriniam miestely� ðiø eiluèiøautoriø turëjo rimtai �uþkabinti�, jei-gu parûpo nusiþengti ðiai neraðytaitaisyklei.Atsivertæs savaitraðèio numerá ir

ánikæs skaityti ðá man maþai paþásta-mo autoriaus kûriná, pirmà kartà jálëkte perlëkiau akimis, po valandë-lës jau neskubëdamas perskaièiauantrà kartà... Uþvaldë prieðtaringasáspûdis. Tasai pirmasis perskaity-mas, intriguojanèiai fabulai valdin-gai vedant, nuteikë kaip reta pozi-tyviai. Pagalvojau: pasirodo, ir lie-tuviø prozininkai sugeba raðyti trum-

pus átempto siuþeto kûrinius, kuriødramatizmas susiejamas ne tik suiðoriniu veiksmu, bet ir, kas ypaèsvarbu, su psichologine, dvasine, sa-kinys po sakinio átaigiai atskleidþia-mapersonaþo drama. Pastaruojume-tu teko perskaityti tiek ir tiek lietu-viø autoriø apsakymø bei noveliø,kur nieko nevyksta, kur personaþassmulkmeniðkai ir verksmingai kaps-tosi niekingai menkø savo iðgyve-nimø pliurzoje ir kuriuose nëra jo-kio iðorinio veiksmo. Ðitai, aiðku,nebûtø joks minusas. Taèiau iðgy-venimai iðgyvenimams nelygûs.Skiriasi jø perteikimo átaigumas. Jukir lietuviø novelistikoje yra pavyz-dþiø, kai raðytojo padedamas kûri-nio personaþas, lyg ir neatlikdamasjokio energingo fizinio veiksmo, begailesèio rausiasi savo sieloje ir at-skleidþia tokias jos gelmes, apnuo-gina tokià nemeluotà, ne tik jam vie-nam skaudþià dramà, kad kûrinysástringa á skaitytojo ðirdá ir atmintá.Kaip matote, net nepradëjæs kon-

kreèiaukalbëti apieV. Jancikevièiauskûriná, naudojuosi proga kiek stab-telëti prie vienos bendresnio pobû-dþio man (gal ne tik man?) aktualioslietuviø novelistikos problemos. Il-gai nedelsiant rûpi suformuoti sau irkitiems jau kurá laikà uþduodamàklausimà: �Ar átemptas apsakymosiuþetas �privalumas?�Suvokiu, kadprieð atsakant reikëtø leistis á ávairiuspasvarstymus su þodeliu �jeigu�.Kaip jau uþsiminiau, mûsø kul-

tûrinëje periodikoje daþnokai ten-ka skaityti kûriniø, kuriuose perso-naþo iðgyvenimai niekingai menki,geriausiu atveju keliantys nusiste-bëjimà, taèiau nejaudinantys ir jautikrai neskatinantys susimàstyti. Ne-siruoðiu ginèytis su ásivaizduojamuoponentu, teigianèiu, kad tai, kasvienam skaitytojui atrodo menka irneverta dëmesio, kitam, subtiliaujauèianèiam ir màstanèiam � labaisvarbu. Bet paëmiau plunksnà netam, kad gilinèiausi á teorinius svars-tymus. Juolab kad tokiems svarsty-

mams mano kompetencija per men-ka. Taèiau gal ne vien literatûrolo-gai turi teisæ pasamprotauti apie li-teratûrinës virtuvës ypatumus, argine? Be abejo, mano pasvarstymuo-se bus nemenka subjektyvumo do-zë. Bet juk ir tituluoti literatûrolo-gai kalbëdami apie kûrinius varguar gali bûti absoliuèiai objektyvûs.Drástu galvoti, kad bet kokià menorûðá vertinant absoliutus objektyvu-mas neámanomas.Negalëèiau paaiðkinti, kodël, ta-

èiau didokai daliai lietuviø prozi-ninkø átemptas, dramatiðkas kûriniosiuþetas, kuriame apstu iðorinioveiksmo, tarytumneprie ðirdies.Kal-bu ne apie romanus, kuriø jau patispecifika ið autoriaus reikalauja la-biau átempto siuþeto, siuþeto su di-desniu ar maþesniu intrigos uþtaisu.Kalbu apie trumpus prozos kûrinius,kuriø autoriams iðlaikyti neblëstan-tá skaitytojo dëmesá lyg ir lengviau...Girdþiu kandokà replikà: �Kam rû-pi intriga, tegu skaito detektyvus.�Paniekinanti tokios replikos poteks-të nesunkiai atspëjama. Bet juk irdetektyvas detektyvui nelygus. Kaikuriø autoriø, kad ir Georgeso Si-menono, detektyvuose giliau ir sub-tiliau ásiskverbiama á þmogaus psi-chologijà, á ligotos sielos virpesius

negu tûlame nuobodþiai buitiniamear politiniø aktualijø prifarðiruota-me kûrinyje.Turbût ne vienas esame svarstæ,

kodël per ðitiek metø nepaseno ir visnaujoms skaitytojø kartoms tebëraviliojamai ádomûs A. Dumas roma-nai �Grafas Montekristas� ar �Trysmuðkietininkai�? Þinia, tai visø pir-ma nuotykiø literatûros kûriniai, ku-riuose akinamai ðvyti neeilinë jø au-toriaus fantazija. Taèiau kodël, slen-kant deðimtmeèiams ar net ðimtme-èiams, vis naujiems groþinës litera-tûros vertintojams ir gerbëjams ne-nusibosta kûriniai, kuriø tikrai ne-galime priskirti nuotykinei literatû-rai? Priminsiu tik kelias, jau seniai áNebûtá iðkeliavusiø, taèiau anaiptolneuþmirðtø raðytojø pavardes. Kaþ-kokiu stebuklingu bûdu jie ir ið Tenbe jokiø reklamø sugeba prisikvies-ti vis naujas savo kûriniø gerbëjø ar-mijas. Turiu omenyje Stendhalá, Jac-kà Londonà, Guy de Maupassantà,didþiuosius XIX a. rusø raðytojus irdaugelá kitø ávairiomis kalbomis ra-ðiusiø autoriø.

Nukelta á 6 p.

Atgarsis

6

. 2010 m. sausio 14�20 d., Nr. 2 (275�716)KAUKOLAIPTAI

Atkelta ið 5 p.

Priraðyta daugybë moksliniøstudijø, kuriø autoriai sau ir ki-tiemsmëgina iðaiðkinti, kodël þmo-nija neástengia uþmirðti prieð tûks-tantmeèius kûrusiø didþiøjø anti-kos poetø ar �tik� prieð kelis ðimt-meèius raðiusio Williamo Shakes-peare�o. Taèiau vieno dalyko, kadir kaip jis jiems bûtø ne prie ðir-dies, nepajëgtø paneigti net patysdidþiausi modernumo ir naujumoðalininkai: tø �pelësiais pradvoku-siø� raðytojø kûriniai, pergyvenæávairiausias naujøjø laikø dvasinesrevoliucijas, kai buvo raginama at-sisakyti visko, kas �pasenæ�, ne-paisant tø �revoliucionieriø� pa-stangø, pasirodo besà nesunaiki-nami. Jie vis ið naujo prisimenami.Nei dabarties, nei ateities kartø at-mintyje jø autoriai neiðblësta ir ne-iðblës. Ar ðitas mûsø atminties lygir savaiminis atsiðvieþinimas sie-tinas tik su tuo, kad paminëtø irnepaminëtø aukðtojo dangaus glo-botø raðytojø geriausiø kûriniøpersonaþai, kaip sakoma, ið kûnoir kraujo ir jø lûpomis kalbantisautorius su genijaus átaigumu pra-byla apie amþinàsias didþiàsiasþmonijos problemas? O gal todël,kad tie personaþai, nors iðkiliau-siuose kûriniuose jiems nesveti-mas skausmingas susimàstymas,skaudþios abejonës ir savigrauþa,vis dëlto yra veiklos þmonës?Drástu galvoti, kad jeigu auto-

riai savo kûriniø herojø nebûtø�ávëlæ� á dramatiðkus ávykius, ne-privertæ jø pakliûti ne tik á fizið-kai, bet ir dvasiðkai labai sudëtin-gas ir skausmingas situacijas, jie,net ir labai talentinga ranka nuta-pyti, nûnai jau bûtø iðdilæ ið mû-sø atminties. Drástu teigti, kad irdieviðko ákvëpimo akimirkomisparaðytas Mariaus Katiliðkio ro-manas �Miðkais ateina ruduo�,praëjus net keliems deðimtme-èiams po kûrinio paskelbimo, ne-palieka abejingo tiek seno, tiek irtelevizijos serialø jau gerokai ið-lepinto jaunesnio skaitytojo netik dël poetiðkai vaizdingo, nos-talgija atausto teksto ir ryðkiø per-sonaþø, bet ir dël dramatiðko,anaiptol ne sentimentalaus siuþe-to. Dar neuþmirðau, kaip prieð ke-lis deðimtmeèius buvau maloniainustebintas ir net savotiðkai su-glumintas, perskaitæs kà tik iðëjusáK. Almeno istoriná romanà �Ðie-napjûtë�, áliejusá ðvieþio kibirkð-èiuojanèio kraujo dozæ á lietuvið-kos prozos gyslas. Mano nustebi-mas dar labiau iðaugo, kai suþi-nojau, kad autorius � þinomasJAV fizikas. Paveiktas ákvepian-èios romano energijos, puoliauapie já raðyti recenzijà, mëginda-mas á kûriná paþvelgti tiek istori-ko, tiek raðytojo akimis.Taèiau vargu ar tikslinga tæsti

lietuviðkos prozos kûriniø, kuriuossàlygiðkai bûtø galima priskirti iðori-nio veiksmo literatûrai, sàraðà.Trumpøjø prozos þanrø kûriniø ájá pakliûtø tikrai nedaug. Bet galvertëtø paaiðkinti, kà turëjau ome-nyje, teigdamas, kad televizijos

serialai þiûrovà ne tik lepina, betir tvirkina, dar energingiau retin-dami potencialiø skaitytojø gretas.Net ir kino meistrø susukti beiávairiais kinematografininkø ap-dovanojimais pagerbti serialai,kaip, pavyzdþiui, nûnai rodomas�Dingæ�. Prisipaþinsiu: ir að ðá te-leserialà retkarèiais pasiþiûriu, nesnegaliu atsistebëti neiðsenkanèiajo scenaristø fantazija ir iðmone.Taèiau ðis kûrinys vis dëlto sergadaugelio serialø liga: konkreèiampersonaþui skirtas mistinëje Salo-je vykstantis epizodas tetrunka voskelias dabarties minutes ir dar ke-lias, nukeliant já á praeitá ir panar-dinant á visai kitokià � modernauspasaulio aplinkà. Po akimirkos per-ðokama jau prie kito veikëjo ir sujo persona susijusio ávykio Salo-je, paskui � tolimame didmiesty-je... Taigi ir toliau nuosekliai,kryptingai nuo jaunø dienø ugdo-

mas þiûrovas, kuris ir suaugæs ne-sugebës ilgesná laikà sutelkti dë-mesá á vienà þmogø, vienà ávyká.Suformuojama savotiðka priklau-somybë, kuri neretai persikelia á re-alø pasaulá. Ðokinëjama nuo siu-þeto prie siuþeto, á niekà neásigili-nant ir giliau nesusimàstant. Kitavertus, vyresnio amþiaus skaityto-jà, kuris nuo jaunø dienø buvoápratæs su nemàþtanèiu susidomë-jimu skaityti, pavyzdþiui, �Karà irtaikà�, Honore de Balzaco ar Joh-no Galsworthy�o romanus, televi-zijos serialai vargu ar sugebës su-gadinti.Bet að neleistinai nutolau nuo

V. Jancikevièiaus apsakymo, norsbûtent jis paskatino imtis plunks-nos. Taigi prisipaþástu: pradëjæsðá kûriná skaityti, jau negalëjauatsitraukti. Ne todël, kad bûtø vy-te vijæs klausimas: o kas toliau?Ar, kaip ásijautus á gerai suregztàdetektyvà: kas þudikas? Mat au-torius, lyg ir nusiþengdamas ne-raðytoms novelës taisyklëms (vi-sø pirma turiu omenyje O. Hen-ry), labai anksti �iðdavë�, kokiødrastiðkø veiksmø jo personaþasruoðiasi imtis. Manojo susidomë-jimo kibirkðtá áskëlë tai, kad au-torius ið pat pradþiø prabilo apiedalykus, kurie jaudina ir skau-dþiai þeidþia þmones, nemokan-èius ar nenorinèius slëptis pogelbstinèiu, bet tuo pat metu irnuþmoginanèiu abejingumo ðar-vu. Jis prabilo apie absoliutø kitoþmogaus gyvybës nuvertinimà,prisidengiant kitokio tikëjimo artautybës ðirma. Jeigu autorius bu-vo uþsibrëþæs tikslà átaigiai ir ðiur-piai parodyti, kad mes, XX-XXI a.þmonës, në per nago juodymà ne-same maþiau þiaurûs ar amoralûsuþ viduramþiø þmones, kurie, pri-sidengdami kitoniðko tikëjimo arrasës ðûkiais, iðnaikino iðtisas tau-tas ir civilizacijas, tai jis toká tiks-là pasiekë. Jeigu nebûtume ásiti-kinæ, kad V. Jancikevièius centri-nës savo apsakymo figûros anaip-tol nesistengë idealizuoti, pavers-ti teisuoliu kerðytoju, baudþian-èiu kaltuosius uþ ðiurpius nusikal-

timus, tai ðá kûriná bûtume galëjægretinti su tipiðkais Holivudo fil-mais. Neabejoju, kad autorius kuopuikiausiai suvokë, jog vyras, ku-ris nuþudë moterá, nors ji jau se-niai negali vadintis jo þmona irgyvena su kitu, teisuoliu baudëjuar net herojumi galëtø bûti pava-dintas nebent musulmoniðkoje ða-lyje. Manau, autoriui rûpëjo tàRomà � Ratko � ne iðteisinti arpasmerkti, o suprasti kaip drama-tiðkai susiklosèiusiø aplinkybiøaukà. Taigi jis teisia ne Romà, oaplinkybes, kurios já tokiu paver-të. Þmogus, kuris nesudrebëjusiaranka paleido kulkà á savo buvu-sià þmonà � dukros motinà, þudy-mo instinktà ne su motinos pienuáèiulpë. Apsakymo personaþà to-ká padarë kurá laikà já supæ þmo-nës, kurie nekalto kraujo upëmisnuplovë didþiuosius Dievo ásaky-mus. Prieð musulmones Srebreni-

cos moteris ir jø vaikus, nors jamnepaþástamus ir svetimus, Romoranka nepakilo. Uþtat pakilo prieðsavo dukros motinà. Ið pirmoþvilgsnio ðitokio psichologiniofenomeno galimybë turbût nekiekvienà átikintø. Mane átikino.Juolab kad didþiàjà nuodëmæ Ro-mas nuplovë savo paties krauju.Ta proga rûpi pasakyti, kad apsa-kymo atomazga stipri, átaigi ir die-vaþi ne sentimentali. Ji diametra-liai prieðinga holivudiniø filmøatomazgoms. Kardinaliai skiriasiir pagrindiniø veikëjø moraliniaiprincipai, jø jausena ir màstyse-na. Holivudinio filmo herojui arantiherojui (nelygu, kokiomisakimis á já paþiûrësime), savo ran-ka ávykdþiusiam mirties nuosp-rendá skriaudikams, net nekylamintis apie saviþudybæ. Prieðin-gai � jis jauèiasi laimëjæs teisæ ánaujà laimingà gyvenimà su nau-ja mylimàja ir dideliais pinigais...Taigi turëjome puikià progà per-

skaityti rûstø, neverksmingà, neme-luoto dramatizmo kûriná. Bent jauman visi tie ðiurpûs ávykiai, apiekuriuos kadaise teko skaityti tik be-jausmiuose laikraðèiø informacijostekstuose, tapo realûs. Padvelkëkraujo ir mirties kvapai, visa tai pa-sirodë taip tikra, kad net pagalvo-jau: ar ðio kûrinio autorius, man ne-paþástamas þmogus, su skaitytojunesidalija savo asmenine, labaiskaudþia patirtimi, kaþkur ten Ðiau-rës Bosnijoje ágyta?Tokie buvo pirmieji kûrinio

áspûdþiai. Taèiau antrasis, jau lë-tas ðio apsakymo skaitymas iðpro-vokavo ir kitokiø minèiø, leidopastebëti ðiokiø tokiø stilistinioar kompozicinio pobûdþio minu-sø, teisingiau tariant, minusiukø,kurie ið ðalies visada geriau mato-mi. Nesunku atspëti, kad po to-kios áþangëlës ðiø eiluèiø autoriusryðis iðsakyti vienà kità kritiðkes-næ pastabà. Kritines pastabas apiesavo kûrinius autoriai pasitinka la-bai skirtingai � jos bent jau ið da-lies priimamos arba be iðlygø at-metamos. Panaðiai kaip motinøapie mylimus, kartais fanatiðkai

dievinamus vaikus. Ne naujiena,kad yra kûrëjø, kurie nesutinka sujokiais kritiðkesniais jø kûriniøvertinimais net ir tada, kai jie ið-sakomi dalykiðkai ir pagarbiai. Suvienu tokiu man teko artimai ben-drauti ir bièiuliautis. Deja, tasaimûzø globotas raðytojas jau iðke-liavæs Amþinybën. Uþteko vie-nintelá kartà netgi ne vieðai, o as-meniðkai pareikðti porà kritiðkes-niø pastabø apie kà tik dienosðviesà iðvydusá jo kûriná, ir jisryþtingai nutraukë mûsø drau-gystæ. Tikiuosi, aptariamo apsa-kymo autorius nepriklauso ðiaikûrëjø kategorijai.Taigi nors nesu apsakymomeist-

ras, tik ádëmus skaitytojas su di-deliu staþu, vis dëlto drásiu paste-bëti, kad V. Jancikevièiui savo kû-riná vertëjo pradëti nuo tos vietos,kur sakoma: �Iki jo gyvenimo pa-baigos tebuvo likusios trys valan-

dos. Taip jis nusprendë, uþtaisy-damas atsiveþtà pistoletà.� Tokiubûdu apsakymo intrigos spyruok-lë bûtø buvusi áverþta nuo pat pir-møjø þodþiø, jau jokiam skaityto-jui neuþtektø ryþto pastûmëti á ða-lá iki galo neperskaityto apsaky-mo teksto. Na, o po tokios kûriniopradþios retrospektyviai, vienu ki-tu sakiniu, taupia, bet iðkalbingadetale, kurios átaigos jëgà V. Jaci-kevièius yra perpratæs, jis galëtøskaitytojui pamaþu atskleisti, kaipRomas Savièius pakliuvo á tokiàdramatiðkà situacijà ir kas jis pervienas. Mes, lietuviø raðytojai, in-trigos uþmezgimo ir jos iðlaiky-mo iki pat kûrinio pabaigos me-no kaþkodël nenorëjome ir neno-rime mokytis nei ið G. de Mau-passanto, nei ið Katherine Mans-field, nei ið kurio kito kitakalbiopripaþinto novelës meistro. Aki-vaizdu, kad V. Jancikevièiui, jei-gu tik jis sau tokià uþduotá iðkel-tø, ðitai bûtø pagal jëgas. Nema-nau, jog tasai kompozicijos supap-rastinamas, nuoseklus pasakojimasir per ankstyvas �kortø� atidengi-mas kûriniui iðëjo á naudà.Jokiu bûdu nenoriu pasakyti,

kad autorius pasakoja nuobo-dþiai. Anaiptol. Jo stilius nëra ba-nalus. Jis vaizdingas ir... prasmin-gas. Raðytojui uþtenka vieno ki-to kruopðèiai pasverto sakinio ardetalës, ir skaitytojas supranta,kad nors personaþas Romas � neangelas, ne be þemiðkø silpnybiø,bet tikrai ne ið tø nelaimëliø, ku-rie kerðto ir neapykantos nuoduskiek kitoniðkiems negu jie þmo-nëms yra nurijæ su motinos pienu.Kartais vos vienas kitas sakinysskaitytojà esmingiau supaþindinasu pagrindiniu apsakymo veikë-ju, negu galëtø supaþindinti iðti-sas iðskydusio teksto puslapis.Autorius pasakoja, kad kadaiseRomas savo parduotuvëlëje svë-rë �produktus þmonëms, vaikamsið lentynø rinko graþesnius saldai-niø maiðelius, su vyrais uþ prekys-talio kartais perlauþdavo vyno bu-telá�. Taèiau dabar ið Srebrenicospragaro gráþusiam apsakymo vei-

këjui vaidenasi, kad raudonosuþuolaidos ant kavinës langø �lygið ðilto kraujo vonios iðtrauktos�.Be jokio pagraþinimo taupiomispriemonëmis autorius pieðia Ro-mo gimtojo miestelio realijas: gir-ti atsivërimai, girtos dainos, tar-tum nujauèiant pasaulio pabaigà,ir jokio tikro draugo. Kita vertus,apsakymo herojus net ir ten, Sreb-renicoje, kurioje upeliais liejosinekaltøjø kraujas ir lyg karðèiau-sia Pompëjos lavos banga siautë-jo padegtø musulmonø namøliepsnos, sàþinës ir þmoniðkumoneprarado. Suvokdamas savo be-jëgiðkumà prieð ásisiautëjusásmurtà, jis stengiasi bent jau tie-siogiai nedalyvauti toje ðiurpiojebeprotybëje. Nematydamas kitosiðeities, mëgina pakelti prieð saverankà... Taèiau net gráþæs á Lietu-và Romas neástengia iðsivaduotiið kiaurai já persmelkusios apoka-liptinës nuotaikos. Sakinys po sa-kinio, vaizdas po vaizdo autoriuspadeda skaitytojui pajausti savo-jo personaþo dvasinæ bûsenà, pa-þvelgti á nesulipdomai áskilusiàjo sielà, tartum paaiðkina ðiurpøRomo apsisprendimà bei tolimes-nius veiksmus.Kaip minëjau, daugeliu atvejø

autoriui pavyksta prabilti psicho-logiðkai átikinamai ir vaizdþiai.Kartais pasirodo, jog kokia norsdetalë lyg ir nebûtina. Bet perskai-tæs apsakymà iki pabaigos, supran-ti, kad ji buvo net labai prasmin-ga. Antai kad ir tas kalbëjimas, jogtamsoje negali áþiûrëti upës dug-no, þmogaus sielos negali perkoð-ti lëtoje jos srovëje, negali �ran-komis praskësti vandens�. Taèiaukai Romas, virð vandens iðkëlæspistoletà vis giliau brenda á upæ,imi suvokti tuose þodþiuose auto-riaus paslëptà prasmæ.Kita vertus, ádëmiai ir gal kiek

priekabiai skaitydamas, pastebi irtokiø palyginimø bei sugretinimø,kurie vargu ar dera prie labai jauspecifinës brutalios situacijos. Ne-lengva patikëti, kad stovint prie kàtik jo ranka nuþudytos þmonos kû-no, Romo galvoje (ar ðirdyje?) kil-tø tokiø ðviesiø, sakyèiau, net ro-mantiðkø asociacijø � iðsilydæsþvakës vaðkas primintø vëlyvas va-saros boruþes, o þvakës dûmelisasocijuotøsi su �obelø þiedlapiøpavasariniu debesëliu�. Ir dar vie-na, tik viena detalë, kuri bent jaumano akis skaudþiai þeidþia ir ku-rià protas atsisako priimti. Tai tojiraudona kà tik nuþudytos þmonospalaidinë, prispausta nuogomis josðlaunimis ir Romui primenanti�raudonà mirtininkø kambario vë-liavà�...Ðios kelios kritinës pastabëlës

kaþkaip netyèia atsidûrë pabaigo-je. Þinia, jø pateikëjas niekada ne-siryþtø tvirtinti, kad jo þvilgsnisnekvestionuojamai objektyvus.Vis dëlto tikiuosi, kad nesugadi-nau, be abejonës, labai pozityvausáspûdþio, kuris liko ne tik man,bet, manau, ir daugeliui kitø ðá ap-sakymà perskaièiusiøjø. Jau viendël lietuviø novelistikai ne itinbûdingo, gal todël labai iðsiilgto,dramatiðkumo, tuo pat metu gebantiðsaugoti psichologiná átaigumà,jo autoriui V. Jancikevièiui derëtødëkingai paspausti deðinæ.

Rûsèiai ir neverksmingai

77

. 2010 m. sausio 14�20 d., Nr. 2 (275�716) KAUKOLAIPTAI

�Keista, kad net Baudrillard�as,ákandin visø tø þanþakø-marksis-tëliø, kalba apie �tylinèias daugu-mas�. Niekada ir niekur tos dau-gumos nekalbëjo tiek daug, taipgarsiai, taip áþûliai, taip diktato-riðkai, niekada ir niekur tamsuo-menë taip agresyviai nereikalavosau privilegijø vien todël, kad ji �tamsuomenë, niekada ir niekur pa-dugnë nedrásdavo ásisupti á Ceza-rio togà, ásiropðti á tribûnà ir,griausmingai riaugëdama, mokytimus, kaip turime gyventi. Juk tai,kas eufemistiðkai vadinama �ma-sine kultûra�, galiausiai tëra tik ne-ðvankus pralobusios prastuomenëslëbavimas; tai, kas vadinama massmedia, tëra globalinis, o, be to, te-roristiðkai primetamas neðvanky-bës cirkas � kaip totalinë ir totali-tarinë prievarta, prievartaujanti netik hominidø rûðá, bet ir neþmogið-køjø daiktø pasaulá. Niekada ir nie-kur Saulë, Þemë, Ugnis ir Debesysnebuvo ðitaip begëdiðkai verèia-mi dalyvauti pornografijos orgijo-se � Ekranas paverèia pornoþ-vaigþdëmis netgi tyriausius ðalti-nius�, � raðo Arvydas Ðliogeris�Bulvës metafizikoje� (lapkrièio�Metai�). Tai bent jau ið dalies ga-li paaiðkinti ir iki ðiol neiðsiaiðki-namas kai kurias literatûros pro-blemas: kà reiðkia tokia neaprëpia-ma debiutuojanèiøjø gausybë ir,prieðingai bet kokiems logikos dës-niams, vis dëlto nekrintantis ben-dras meninis lygis? Kà apskritaireiðkia vis didëjantis ne konkre-taus þmogaus, o apskritai visos vi-suomenës noras imtis meninës kû-rybos, kai jos paklausa toje paèio-je visuomenëje nenumaldomaikrinta? Ið kur tas populiariø daini-ninkø noras scenoje dainuoti bû-tinai savo tekstus, neatlaikanèiusjokios estetinës nei loginës kriti-kos? Pagaliau kà reiðkia, jog ikiðiol negalime iðsiaiðkinti, rimtos arvis dëlto pramoginës literatûroskûrëja buvo Jurga Ivanauskaitë?Tad kà jau kalbëti apie Zità Èe-paitæ ar Dalià Jazukevièiûtæ...(Naujausias pavyzdys: kokià reak-cijà sukëlë subtilus, bet kritiðkasBrigitos Speièytës raðinys apiegarsøjá Kristinos Sabaliauskaitësromanà �Uodas, menka bjaurybë,arba Smulkiu ðriftu apie �Silva re-rum�, �Literatûra ir menas�, lapkri-èio 27!) A. Ðliogeris vienu mostuvisus klausimus iðsprendþia: ma-siø diktatûra (Jose Ortega y Gasse-tas, tiesa, kalbëjo apie masiø suki-limà, bet jo kultûros reikmëms ne-pritaikysi). Prastuomenës, ir, kasypaè svarbu, pralobusios prastuo-menës skonio ir skoniø diktatas.Tiesa, tokia iðvada verstø koreguo-ti kitas iðvadas ir teiginius: kalbë-tume ne apie pakankamai aukðtàbendrà meniná lygá, o apie praban-gø dizainà. Nekalbëtume apie pop-kultûros vertes ir reikðmes, bet so-ciologiðkai nagrinëtume prakutu-sios prastuomenës psichologijos au-tentikà. Nekalbëtume net ir apie for-mos eksperimentà, tik apie suaugu-siø þmoniø þaidimus ið neturëjimokà veikti. Ir argumentø tokiam gal-vojimui paremti lapkrièio periodi-koje visiðkai pakaktø. Groþinë li-teratûra kaip groþinë literatûra, betkà reiðkia ðiek tiek teoretizuoti es-tetiniø apþvalgø ir eseistiniø ap-màstymø apie kûrybos prigimtá irpsichologijà pavyzdþiai! �Literatû-ra ir menas� (lapkrièio 13) spausdi-na Edvardo Rimkaus esë �Raðymoþaidimas�, o �Ðiaurës Atënai� (taippat lapkrièio 13) visà pirmà pusla-pá atiduoda Augustino Dainio raði-niui �Poetinë bûsena�. Lengva bû-tø pasakyti, kad gvildenamos ele-mentarios, jau pirmakursiui ásibo-dusios temos. Sudëtingiau, kad vis-kas tuose raðiniuose tarsi ir teisin-ga. Bëda, kad net teisingiausiai ap-tartas vienas temos aspektas, ne-susietas su kitais septyniais ar de-vyniais tos paèios temos aspektais,virsta garsiai skambanèiu melu,

nes kalbama apie meninæ kûrybà,kurioje paslapties visada daugiaunegu áþvelgiamø tiesø, kurioje vie-nos kokios nors tiesos apskritai ne-bûna. Tiesa, galima tarti ir taip:þmogus pats sau aiðkinasi kûrybospradþiamokslá, ir nieko èia blogo.Bet tas aiðkinimasis pretenzingaiartinamas prie mokslinio diskurso,o tai jau prakutusios, pralobusiosprastuomenës bruoþas. Nesakau,kad apie kûrybà turëtø byloti tikprofesionalai, tai taip pat bûtø juo-kinga (antai kaip tragikomiðkaiskamba Romualdo Lankausko pa-siguodimas, kad jo paveikslø pa-rodose neeksponuoja vien todël,kad jis ne Dailininkø sàjungos na-rys: þr. �Kai plunksnà keièia tep-tukas� � �Literatûra ir menas�, lap-krièio 27), bet spaudos plotai, ku-riuose publikuojamos vienokios arkitokios áþvalgos, taip pat turëtøbûti diferencijuoti.Beje, ðita pakankamo meninio

lygio debiutø masë keièia, savotið-kai jaukia ir profesionaliosios lite-ratûros vertinimo kriterijus. Ji �nu-savina� ne tik patá meniná lygá, bet

ið dalies niveliuoja ir iðkiliausiømûsø kûrëjø techniná instrumenta-rijø. Taigi gali pasidþiaugæs, be spe-cialaus ásiklausymo atidëti (tai jauáprasta, to jau tikëjaisi) Aido Mar-èëno publikacijà (�Nemunas�, spa-lio 29 - lapkrièio 4), o ilgiau su-klusti ties neprognozuojamais Ra-mûno Kasparavièiaus tekstais (lap-krièio �Metai�, �Ðiaurës Atënai�,lapkrièio 27). Pastarasis atvejis itinmáslingas ir sunkiai apibrëþiamas.Ðis poetas gali bûti ir klasiðkai aið-kus (�Maþytis paukðtis ant ðakos /silpnus sparnus iðskleidæs skrenda/ per pilkàjà rudens legendà, / ku-riai tetrûksta pabaigos�), ir visiðkasabsurdistas, psichodelikas (�Duaustrijokai ëjo per pievas pavasará./ Susëdo ant krantelio ir þiûrëjo ábatus purvinus. / Atskrido maþassparnuotas tigriukas ið kitø / ásau-liø, kur laikas tylesnis, bet grei-tas. / � Tasai spengesys, � tarë vie-nas, � juk nieko nëra. Man baisu. / �Að esmi esàs, � save lepindamas ta-rë antrasis. � Ko tu bijai?� � �Kala-vijadantis tigras�). Visos poetinësR. Kasparavièiaus kûrybos balan-sas aiðkiai svyra á antràjà pusæ, taipsusiliesdamas ir su jo proza, tad jeineþinotum, kad pagrindinë poeti-në ðio poeto mokykla yra moder-nieji prancûzø kûrëjai, jo pasaulë-vaizdis bûtø tikrai keistas. Vis dël-to tai, kas paraðoma moderniøjøprancûzø poetø, yra paraðoma po-etine prancûzø kalba. Tai, kas pa-raðoma R. Kasparavièiaus, paraðo-ma niekieno kalba, nes nenutolsta-ma nuo paþodiðkosios kalbos va-rianto: su visomis ydingomis sin-taksinëmis, loginëmis struktûromis,su visais paþodiðkai iðverstais tro-pais, kurie kitoje kalboje tiesiognieko nereiðkia. Bet skaityti ádo-mu. Panaðiu keliu, regis, norëtø eitiir Vilius Dinstmanas (�Nemunas�,lapkrièio 19-25). Jis irgi gali bûti irklasiðkai skaidrus (�Beprotiðkaiskauda paliki mane ant turëklø / ak-menëliø ant dugno paberk kadminkðèiau atsigulèiau�), ir para-doksalus, absurdiðkas (�að prieina-mas tau kaip rublis / turëjai jø tryli-ka / paskutiná kartà nepasirodei /iðsigandai skurdo�), bet pastarojipoetikos atmaina neretai virsta ma-nierizmu ir paprasèiausia neskony-be (�stiebkis iki manæs atskiraiskadrais / kad galëèiau sustabdyti /kartais esi nevaldoma / netgi lovo-je / knarki�). Kaip ir R. Kasparavi-èiaus atveju, bendras publikacijosbalansas svyra antrojon poetikosatspalviø pusën, ir tai, bent jau kol

kas, dideliø laimëjimø neþada. Þi-noma, V. Dinstmanà skaityti ádo-miau negu Eglæ Perednytæ (�Nemu-nas�, lapkrièio 5-11): daug egzal-tacijos, bet nëra bent jau besifor-muojanèios savitesnës intonacijos,daug bendrø, graþiø þodþiø, taèiauneiðryðkëja individualesnës jøreikðmës ir prasmës, nuolatiniai ei-luèiø, poetiniø segmentø pasikar-tojimai ne sucementuoja eilëraðtástruktûriðkai, o prieðingai � poeti-ná audiná atskiedþia jo paties ele-mentais. Vis dëlto noras kalbëtijautriai, ásiklausyti ir iðgirsti jun-tamas, tai galëtø bûti savotiðka ið-eities pozicija eilëraðèiui rastis, bettik galëtø bûti...Naujausiajai Jono Strielkûno

publikacijai (lapkrièio �Metai�)trûksta vieno eilëraðèio, koks anks-tesnëje buvo �Juodoji dëþë�, tadapie ðá eilëraðèiø pluoðtà JaroslavasMelnikas, regis, neparaðys atskirodþiûgaujanèio straipsnio. Uþtatnaujas, nes iki ðiol veik negirdëtas,pasirodë Pranas Visvydas (�Litera-tûra ir menas�, lapkrièio 20): �Sto-vintieji delsia mirksná, / atsisukæ á

ugnies dievaitæ, / vis paglostydamiðvelniai / jos gaisø atominá vaisku-mà, / lyg tai bûtø jø vaikø sapnai /daug kà þadanèiam pasauly.� Inte-lektualus þodynas ir pabrëþtinas in-telektualo kalbëjimas, supoetina-mas liûdesio, graudulio intonacijø,verèia prisiminti geriausias XX a.Vakarø modernizmo pamokas ir �jau lietuviðkus � Antano Jasmantoeilëraðèius. Net keista, kad turëda-mi A. Jasmantà, Vincà Mykolaitá-Putinà, ðiandien savo poezijoje nie-ko panaðaus nebeturime. P. Visvy-das, jei bûtø aktyvesnis, ðiandieni-nës lietuviø lyrikos kontekste, re-gis, rastø deramà vietà. Likusieji po-ezijos publikacijø autoriai kokionors specialesnio dëmesio nereika-lauja: tai literatûriniø mitinguoto-jø bûrelis. Kiekvienas su savo cha-rakteriu, temperamentu, bet ðiuometu pasidavæ bendrai euforijai, pa-klusæ bendrai mûsø laiko ðûkiø pa-tetikai. Vis labiau kartojasi StasysStacevièius (�Literatûra ir menas�,lapkrièio 13), todël neiðvengiamaiima nusibosti. Ten, kur jis ástengiaatsitraukti nuo savo �Juodojoje� su-sikurtos estetikos, patenka á pavo-jingà abstrakcijø traukos laukà.Tarp abstraktaus kalbëjimo ir ne-ámanomai dirbtinës metaforos te-beklaidþioja Arvydas Genys (�Li-teratûra irmenas�, lapkrièio 6). Sun-ku patikëti, kad tiek eilëraðèiø rin-kiniø iðleidæs autorius ðitaip neval-dytø klasikinës eilëraðèio formos,nejaustø skirtingø leksiniø klodøspalvos. Kas kita � Valdas Gedgau-das (�ÐiaurësAtënai�, lapkrièio 13):èia tie semantiniai klodai tyèia ne-ámanomai maiðomi ir permaiðomi,bet uþtat kaip suverþiami techni-ne prasme, kokia preciziðka tam-pa jo eilëraðèio forma! Ankstes-nës V. Gedgaudo knygos to tikraineleido tikëtis. Intriguoja GyèioNorvilo �iðlydþio zonos� (�Ðiau-rës Atënai�, lapkrièio 27) � aiðkiaine esë, ne apmàstymai, o eilërað-èiai, nors ir spausdinami vedamojovietoje.Toliau � dar blogiau. Lina Na-

vickaitë (�Literatûra ir menas�, lap-krièio 27) nubëga ne kà toliau uþEmilijà Liegutæ: �tolsta blakstie-nos valtelë / nematomo kranto pu-sën / juodas rëþelis / dailiai iðgaub-toj / horizonto arkoje / gelmens pa-virðius / drumsèias / ir perðti.� Ben-dras poetinis pasakojimas, bendriávaizdþiai ir dar bendresnës þodþiøreikðmës, bet ir tai bûtø galima ið-kæsti. Svarbiausia � viskas negy-va, pasakojama vangiai ir nesuin-

teresuotai. Tarsi priklausytø skir-tingiems laikams ir skirtingomserdvëms, iðnyra ir Stanislovo Ab-romavièiaus eilëraðèiai (�ÐiaurësAtënai�, lapkrièio 20): panaðiaibuvo raðoma R. Graþio ir VytautoSkripkos debiutø laikais. Dabarpanaðaus braiþo eilëraðèiuose la-biausiai pasigendi þodþio ir vaiz-do koncentracijos. Bet kaip �lais-valaikio skaitiniai� tokie eilërað-èiai gali skambëti ir visai átaigiai:�dangus jau velkas marðkinius, /dryþuotus, be sagø. / Ir niekas ne-paaiðkina, / kodël tavim sergu //þaliam ðirdies plazdëjime / atodû-sy menkam... / Ið kur mes èia atëjo-me, / pas kà, / kodël / ir kam?� Ma-nieringas, nors nori bûti modernusir postmodernus, Nerijus Laurina-vièius (�Ðiaurës Atënai�, lapkrièio6): �Ið þemës kraujo / Juodþemiospàstø / Ið etaloninës druskos / Sà-stingio jungo / Kartëjanèiu stiebu/ Lyg kopëèiom / Kopianti saulës /Pirmoji / Ið tikro pirmoji / Prototi-pinë pienë / Subtilëjanèio skonio�ir t. t. Kad primintø ekspresioniz-mà, meninis vaizdas konstruoja-

mas pernelyg racionaliai ir sausai(nepaliekama vietos paèiai kalbossaviugdai), kad primintø dadaiz-mà, sakinys pernelyg nuoseklus irgrindþiantis pats save, taigi pre-tenzijos á modernizmà atkrinta. Kaslieka? Bûti pilkðvuojanèiu RomoDaugirdo ðeðëliu?Prozos puslapiai kaip buvo,

taip ir lieka paþenklinti badme-èio. Sandra Bernotaitë lapkrièio�Metuose� publikavo novelæ�Gaisras�, o �Ðiaurës Atënuose�(lapkrièio 6) � esë �Bet daiktai lin-kæ gyventi�, nors pastaruoju at-veju dël þanrinio apibûdinimo esulinkæs abejoti. �Daiktai� kaþko-dël man pasirodë ir jaukesni, irátikimesni negu �Gaisras�, nors si-tuacija juose buitiðka, kasdienið-ka ir be intrigos. Na, o �Gaisre�intrigos (tiksliau � gausiø parale-liniø intrigø) gal net per daug,ypaè kai vizualiai ryðkinamas pa-lëpës gaisras � virð visa ko. Vientodël, kad gaisras � virð visa ko,jo nutvieksti veikëjai nei sudega,nei iðkepa, o ávaizdþio simbolið-kumas leidþia pinti nesibaigian-èias, viena kità dengianèias me-taforas. Todël tekstas atrodo kar-tais per tirðtas, per klampus, ki-taip tariant, sunkiai padirbtas. Betduok, Dieve, tokiø darbo pastan-gø kitiems lapkrièio autoriams.Vidmantas Elmiðkis (�Nemunas�,spalio 29-lapkrièio 4) savo nove-lëms sugalvoja tokias menamas si-tuacijas, tokius racionaliai su-konstruotus vidinius konfliktus,kuriø �nepakelia� pats pasakoji-

mas, siuþetui jis pasirodo besàspernelyg elementarus. Kita vertus,novelës kvepia geru vakarietiðkustruktûros suvokimu, o tai mûsøprozoje ne taip jau daþna. Jei nepasakojimas pasakojime (lygia-greèiai raðomas apsakymas ir pa-sakojama, kaip jis raðomas), nie-ko neliktø ið Eglës Sakalauskai-tës �Þaliosios verandos istorijos,arba Apie apsakymo gimimà�(�Literatûra ir menas�, lapkrièio13). Na, vyriðkis gráþo ið paskaitøá iðsinuomotà verandà, na, radoten moterá, taip pat neakivaizdi-ninkæ, kuri verandà yra iðsinuo-mojusi dar seniau. O kas toliau �në pati autorë neþino, ir tas jos ne-þinojimas yra vienintelë apsaky-mo paslaptis, pateisinanti jo bu-vimà ðiame pasaulyje. Daugiau ar-gumentø uþ já lyg ir nëra: psicho-loginiø subtilybiø nerasta, kalbabendra ir prëska, siuþetas nauju-mu nekvepia. Uþtat visomis ge-riausiomis savybëmis (psicholo-gijos, niuansuoto pasakojimo,kalbos) pasiþymi Gintaro Bleiz-gio gal net ne apsakymas, o ðiaipgroþinis raðinys �Paveikslas�(�Ðiaurës Atënai�, lapkrièio 27),nors jame lyg ir nieko nepasako-jama: tiesiog sëdima savo namøpraeityje, ir tiek. Jei bûtø bent jaubandoma kurti savo meninæ kal-bà, bûtø galima pagirti GerdosVenèkauskaitës apsakymà �Vie-toj gyvenimo� (�Literatûra ir me-nas�, lapkrièio 6). Netipiðka situ-acija, gana máslingi veikëjø tar-pusavio santykiai (vagys? èigo-nai? nevisproèiai?) ir � gana lëkð-ta pabaiga: moterø prozos temørepertuarà eiliná kartà papildo nar-komanijos tema. Bet ðiaip jau, ið-skyrus finalà, visà apsakymà gau-bia lengvos ironijos, atsainauspoþiûrio á gyvenimà ir neatsakin-gos jaunystës atmosfera. Jei jauprabëgomis prabilome apie tradi-ciná moterø prozos temø repertu-arà, negalime apeiti Akvilës Jar-malavièiûtës apsakymo �Naivu-mas intymumo� (�Literatûra irmenas�, lapkrièio 27): autorë èiakaip jokia kita jos kolegë atsidu-ria dviprasmiðkoje situacijoje,nes raðo apie lesbietes, programið-kai tarsi iðvis neigdama tokiø san-tykiø galimybæ: pasiturinèiø na-mø tvarkytoja gráþusi namo suvo-kia, kad daugiau pas savo ðeimi-ninkæ, su kuria kà tik permiego-jo, neis. Gaila, kad tai tëra vienin-telis vidinis ðio apsakymo kon-fliktas, jo vieno ákvëpti kûrinëliuigyvybës neuþtenka. Nekalbu apietai, kad meninës kalbos proble-mos A. Jarmalavièiûtës kûrybojeprasideda jau nuo pavadinimo. Iðkokios kalbos verstas ðitas grioz-das: naivumas intymumo?Ir pabaigoje � vientisas nevilties

atodûsis: nieko tiesmukesnio, ba-nalesnio, bekalbiðkesnio uþ JuozoJasaièio romano iðtraukà �Darius,paskiau ðuo� apskritai nesu skaitæs(lapkrièio �Metai�).

***

Literatûroje ámanoma viskas. Galima netgi visiðkai kerëpliðkai nulin-guoti, nuropoti á lankas, bet net ir ðiais laikais pageidautina laikytisvienos sàlygos � talentingai.Tarkim: jeigu nori paraðyti meniná tekstà, kuris turi sudaryti áspûdá, jogjo �kalba netaisyta�, kartais tenka labai daug ir kruopðèiai taisyti.Be to, nederëtø pamirðti, kad sakinys visados mëgsta kone matematið-kai tikslià logikà.Arba logiðkai skaidrià motyvacijà, kodël logikos jame atsisakyta.

***

Eilëraðèiø skaitymas (netgi akimis, tylomis, vien sau) � pauzës menas.Nesvarbu, kad pauzë kiekvienàkart gali bûti iðlaikoma vis kitoje vie-toje, netgi ignoruojant autoriaus þenklus ar pageidavimus.Pauzë ir tik pauzë áðvirkðèia á mus vienà �kaifingiausiø� meninës in-formacijos doziø.(Praðymas kai kuriems aktoriams: skaitykite poezijà, bet ne vaidinkite jà!)

cave canem

Daugumos diktatûraValdemaras KUKULAS

8

. 2010 m. sausio 14�20 d., Nr. 2 (275�716)Vyksmas

Apdovanotas anaiptolne cinamoninëmis bandelëmis

Atkelta ið 2 p.

Premija buvo iðkilmingai áteik-ta sausio 7 dienà Panevëþio rajo-no Gabrielës Petkevièaitës-Bitësvieðojoje bibliotekoje, kuriojesaugomos visos jai dovanotos Ka-zio Barëno � þymiausio praëjusioðimtmeèio Anglijos lietuvio �knygos. Ðià premijà 2007m. ásteig-ti pasiûlë K. Barëno naðlë MarijaBarënienë, lig ðiol gyvenanti Lon-done ir aktyviai besidominti Lie-tuvos literatûriniu gyvenimu. Per-nai pirmàja laureate tapo Laura Sin-tija Èerniauskaitë uþ romanà �Be-nedikto slenksèiai�. Premijos áteiki-modiena,mecenatës valia, turëjobûtisausio 12-oji � sutapti su K. Barënogimtadieniu, taèiau ðiemet teko jàpaankstinti, nes A. Jakuèiûnas tàdienà þadëjo bûti jau kitame þemy-ne. Vis dëlto smagu, kad atsiradoproga kasmet pakalbëti apie K. Ba-rënà � iðkilià asmenybæ, kurios vie-ta, pasak profesorës V. Daujotytës,dar tik pradeda ryðkëti mûsø kultû-roje. Premijos áteikimo vakarà pro-fesorë mëgino rasti tarp jo ir A. Ja-kuèiûno tam tikrø sàsajø ir kaip vie-nà jø ávardijo Andriaus prozos ki-toniðkumà, �nes juk joks talentin-gas autorius nenori raðyti taip, kaipjau kaþkas yra raðæs, bet jie abu ra-ðo ta paèia iðtobulinta lietuviø kal-ba (...) Diametraliai prieðinga ir jøtëvynë, tarsi kito poliaus: Barënoji susiejama su dominuojanèiu mû-sø sàmonëje vaizdiniu (upë, laukai,sodelis, miðkas, kalvos ir t. t.), o Ja-kuèiûno tëvynë susieta su vidinemàstanèio, patirianèio þmogaus erd-ve�. Mecenatà ir laureatà, profeso-rës nuomone, susieja dar ir kultûri-në þurnalistika. Matyt, Andriui to-kie sugretinimai patiko, nes jis sa-vo � laureato � kalbà baigë maþ-daug tokiais þodþiais: �Prisilieèiauprie K. Barëno asmenybës ir tikriau-siai nesu toks blogas, kad ðá asmenásuterðèiau.�Neblogas, jaunas ir... iðkeliau-

jantis á Etiopijà. Manau, ten jamprireiks sëkmës. Ne vien literatû-rinës. Todël në kiek nenuklysda-ma nuo �Tëvynës� linkiu:

Mielas Andriau,kad niekad nepristigtø cinamo-

niniø bandeliø (p. 28), nes juk �vi-sas gyvenimas vyksta kaþkur tar-pukelyje tarp cinamono ir razinø�(p. 30);kad tavo akiratyje visada bûtø

geidþiamø baltaodþiø moterø irsantykiø su jomis tiek, kiek tariesiesàs vertas (p. 73);kad praryta obuolio sëklelë pa-

dëtø labiau mylëti þmonà (p. 27),o þmona nuolatos mûvëtø þaliaskojines (p.74);kad visuomet didþiuotumeis

savo organizmu, jaustumeis ypa-tingas ir galø gale ateitø ta die-na, kai suþinosi, kuo esi ypatin-gas (p. 131);kad nesumaþëtø troðkimas bûti

akyliu stebëtoju (p. 45) ir kad to-liau patiktø vykdyti tai, kà ið anks-to esi suplanavæs (p. 59);kad nuolatos jaustum daug jau-

dinanèiø ir svaiginanèiø kvapø ir,tikiuosi, niekad nepristigs auto-mobiliø iðmetamø dujø, kurias tumëgsti uostyti (p. 184);kad burna bûtø apsèiai prikimð-

ta literatûriniø prieskoniø (p. 16),o iðvydæs pieno baltumà uþsigeis-tum bûti dusinamai stipriai apka-bintas moters (p. 165);kad visada turëtum nuosavà ran-

kenà ties lova (p. 100), o prieðkam-baryje surastum kamuolá (p. 201);

Devynioliktasis

kad visos parduotuvës dirbtønaktá, ypaè apie 2 val. (p. 178);kad pamatæs kompiuterio pelæ

sëstum ir paraðytum daug graþiølaiðkø moterims (p. 159);kad visos tavo metamos nuo-

rûkos iðskrietø pro langà, ne-ástrigdamos uþuolaidoje ar orlai-dëje (p. 60);kad savo namuose visada turë-

tum koká nors simbolá, kad ir su-skrudusià muselæ degtukø dëþutë-je (p. 171);kad surastum savo santyká su

þiedlapiu (p. 193) ir niekada ne-prarastum ypatingo santykio suelektros lemputëmis (p. 134), kadðvytëtum kaip atspindys ant kom-paktinës plokðtelës (p. 71);kad tavo tëvynë tave nuola-

tos popintø, glamonëtø ir guos-tø (p. 75), ir niekada daugiau ne-bûtø sugrûsta á polietileniniusmaiðelius (p. 104);kad uþeitø ÞMOGUS, kai tik to

panorësi (p. 116);kad nesiliautum mylëjæs savæs

(p. 70);o svarbiausia, kad niekada ne-

iðmestum neveikianèio televizo-riaus, kuris padeda tau kurti saveið naujo, ir neprarastum savo di-dþiausio gyvenime troðkulio TIKBÛTI (p. 97).

Atkelta ið 2 p.

Tai � Aido Marèëno �Dievø tau-pyklë�, Donato Petroðiaus �Aoris-tas�, Jono Strielkûno �Lyrika�, Ja-roslavo Melniko �Tolima erdvë� irRenatos Ðerelytës �Mëlynbarzdþiovaikai�. Laureatas labai nuoðirdþiaiprisipaþino apie premijà maþai þi-nojæs, jos nesitikëjæs, nes ið tiesøuþtenka vyresniøjø kolegø, kuriuosgerbi, nuomonës, kad eini teisingakryptimi, kad tai, kà raðai, yra jauðis tas.LRS leidyklos, iðleidusios ir pir-

màjà, ir premijuotàjà Donato knygas,

vyr. redaktorius, literatûros kritikasValentinasSventickas savo tekste, pa-vadintame �Kritiko proginis akrosti-chas �Aoristui�, labai tiksliai ávardi-jo, kokiais raktais galëtø bûti atraki-namas �Aoristas�, kokiø þenklø lai-kytis keliaujant po ðios geros poezi-jos pasaulá. Visà akrostichà rasite ry-tojaus �Literatûroje ir mene�.Apie keliones kalbëjo ir litera-

tûrologë dr. Þydronë Kolevinskie-në, atkreipusi dëmesá á pasikarto-janèius raktinius ávaizdþius ðio kû-rëjo eilëse. Ðtai pora jø � �kelionë,upë, jûra�. Taip pat daug miestovietoviø ávardijimø leistø raðytojà

pavadinti keliaujanèiu per Vilniøpoetu. Jos nuomone, D. Petroðiø iðkitø jaunøjø kûrëjø galima iðskirtikaip intelektualø poetà, kuris savobiografinæ patirtá eilëraðèiuose su-geba paversti tokia intelektualia pa-tirtimi, kad ji tampa universalia.Naujasis laureatas kritikams dël

savo poezijos vertinimø neprieðta-ravo, nes greièiausiai pajuto, kadtai irgi, kaip ir premija, yra toks gra-þus paliudijimas � tai, kà dabar ra-ðai, yra tikrai gerai, tavo tas kelias,taip ir toliau. Donatas tiesiog per-skaitë savo eilëraðèiø, tarp jø, o irtarp kalbø, vis darniai ásipindavofleitininko Andriaus Radziukynoatliekama muzika.

Nemuno informacija

Margarita LUÞYTË

Akimirka � toks tal-pus þodis, priklausantisfilosofinei, poetinei, es-tetinei ir astronomineisferoms. Ji esti visokia:trumpa ir ilga, fizinë irdvasinë, þemiðka ir kos-minë.Á ðios sàvokos laukà

ásilieja naujoji aktoriaus,bardo Gedimino Stor-pirðèio kompaktinëplokðtelë ,,18 akimirkø�,iðleista leidykloje ,,Dominicus Li-tuanus�. Prieð metus pasirodë bar-do dainø rinktinë vaikams ,,Pran-ciðkaus sodas�; o naujausias auto-rinis albumas didesniesiems, pava-dinimu ,,Styginis�, iðleistas 2004 m.pradþioje. Praëjus penkeriems me-tams G. Storpirðtis dovanoja klau-sytojams naujà kûrybiná darbà, jáávardydamas paantraðte ,,Dainørinktinë�. Joje aptinkame ir naujø,ir þinomø, bet naujai atliekamø dai-nø. Tekstø autoriai � klasikos irðiø laikø poetai: W. Shakespeare�as(vert. A. Churginas), H. Radauskas,V. Maèernis, Just. Marcinkevièius,J. Mekas, J. Kunèinas, A. A. Jony-nas, J. Erlickas, R. Graibus, D. Ka-jokas, J Strielkûnas, N. Hikmetas(vert. V. Bloþë).Á 18 akimirkø � 18 dainø � bar-

das G. Storpirðtis sutalpina viskà �visà tiesà apie þmogø ir gyvenimà:nuo þemës vidurio iki iðtæstos aki-mirkos, virstanèios meditatyvia bû-ties amþinybe virð jûros...Kiekviena daina � tarsi spek-

taklis, kurio metu dainuojantisaktorius balsu, instrumentu, teks-tu, muzika ir savo siela perteikiagraþø, prasmingai susipynusáþmogiðkø jausmø pasaulá. Kiek-vienas þodis, pauzë, intonacijaskamba pilnàja, absoliuèia savoprasme. Kiekvienoje akimirkojepoetinius tekstus imi regëti, jaus-ti jø gyvybës alsavimà. Daina pa-siekia skaidriausias erdves, paky-la ir pakelia á vaiskø, lengvai irgrakðèiai plevenantá buvimà,jausmà.Akimirkø pasaulyje susitinka

trys gëlës: H. Radausko, D. Kajo-ko, A. A. Jonyno eilëse. Jø susitiki-mas taip pat kuria ypatingà skaid-rumà, kuris yra vienas iðskirtiniøðios dainø rinktinës bruoþø.Klausytojas dainose palieèiamas

Þemës planetos ávaizdþio (,,Sap-nas�, ,,Karalius�), þvaigþdþiø ðvie-sos (,,Du þmonës�, ,,Draugystë�),gimtø namø ðilumos (,,Þemës vidu-rys�, Langai�), gamtos artumo(,,Lietus�, ,,Virð jûros�), þaismës irdþiaugsmo (,,Japonas�, ,,Klavesi-nas�), sielos nemarumo (,,O siela!�,,,Klydau�).Dainos plokðtelëje nepaprastai

tiksliai ir jautriai sudëliotos. Jø se-ka, jø nematomi laipteliai, sàsa-jos � suderinta, sulieta... Bardo vi-dinis regëjimas ir klausa leido pa-siekti puikià iðdainuojamø akimir-kø kompozicijà.G. Storpirðèio autoriniams albu-

mams visada bûdingas graþus, itinderantis prie dainø turinio dizainas,klausytojui kaskart pateikiama irmaloniø atradimø, staigmenø. Ðioalbumo virðelyje randame knygelæsu dainø tekstais; o iðimame jà lyglaiðkà ið voko... Eilëraðèiai trumpaipristatomi anglø kalba; plokðtelësturinys, virðelis taip pat bus supran-tami uþsienio ðaliø klausytojams(vertëja Elena Griciûtë).Virðelio atvertime ádomu skaityti

G. Storpirðèio paraðytà áþangà �mi-niatiûrà apie tai, kaip gimsta daina,kodël, kam ji ateina...Dailininkë Julija Raèiûnaitë

sukûrë filosofiná, simboliná pieði-ná � plokðtelës ,,apdarà�. Jame iðtiesø puikiai dera dvi poros kuo-duotø paukðèiø, kurie asocijuoja-si su þirgeliø poromis ant stogokraigo; keturios gitaros � su raðy-mo plunksnomis, keturi batai irraktai, keturi þadintuvai, o penk-tasis � pieðinio centre; po dvyli-ka laiðkø ir þvakeliø; plokðtelëspieðinyje � laiðkai ir þvakës, ati-tinkantys laikrodþio dvylikosvalandø padalas, ðalia jø � ir dvy-lika plunksnø raðymui, o tarpuo-se � aðtuonios taurës ir dvi ðirdys.Visa tai � dainø akcentai. Ðie sim-boliai sudëliojami uþ ornamen-tuotø rëmeliø: tam tikru ritmu, tamtikra spalvø gama, o spalvos pri-slopintos, sodrios, minkðtos... Taisuteikia ypatingos ðilumos, ðir-dingumo.Turininga, graþiai ákomponuo-

ta bardo nuotrauka, kurios autorë �Jevgenija Levin.Ið tiesø daug kûrybinio iðradin-

gumo ádëta apipavidalinant G. Stor-pirðèio dainø rinktinæ. Nieko nëraatsitiktinio ar nelabai reikðmingo.Viskas itin apgalvota, atitinka dai-nuojamus poezijos tekstus.Tad 18 akimirkø galima ne tik

klausytis, bet ir þiûrëti á jas lydin-èius meniðkus pieðinius, vaizdus,gërëtis jais kaip ir dainomis.18 akimirkø � 18 dainø. Jos

trumpos, trunkanèios nuo dviejøiki penkiø minuèiø. G. Storpirðtisdainuoja apie Þemæ, bet lyg þvelg-damas truputá ið aukðèiau, jausda-mas ir þemiðkà, ir aukðtesniø sferødvasià.,,Tegu ðio albumo dainos nors

akimirkai suðildo ir Jûsø gyveni-mà!�, � raðo bardas áþangoje.Taip, jos tikrai suðildo. Aèiû G.Storpirðèiui uþ ðias dainas � pasi-liekanèias, artimas, begalines aki-mirkas...

Akimirkos þmonëmsir Þemei

K. Barëno premijos diplomà áteikia bibliotekos direktorëRima Maselytë. Virginijaus BENASO nuotraukos

9

. 2010 m. sausio 14�20 d., Nr. 2 (275�716) Mozaika

Ilgesio sonata

� Tiesa � sakymas to, kas yra tik-ra ir nekintama. Kai nemeluoji dëltuðèio populiarumo ar ðiandien taipmadingos sensacijos. Tiesa � kaikalbi apie tai, kà skauda, taèiau suðviesiu ilgëjimusi ir viltimi, nes to-kia yra þmogaus prigimtis. Tokiokûrëjo menas bus reikalingas kaippaguoda ar atsakymas á daugybæ rû-pimø klausimø. O menininkas va-dinsis angelu, nes jam iðties pado-vanota ypatinga galia bendrauti suDidþiuoju Kûrëju.� Kodël portretai? Ar þmogus

yra ádomiausias ir tobuliausias kû-rinys? Kas jame labiausiai traukiatapytojà?� Portretas nëra vien konkretaus

þmogaus vaizdavimas. Neuþtenkaiðmokti þmogaus anatomijà. Portre-tas yra bûsenø tapymas: iðoriniameportreto pavidale atskleidþiant pli-ka akimi neáskaitomus þenklus, ne-apèiuopiamus psichologinius þmo-gaus sàmonës ir pasàmonës iðgyve-nimus. Labai svarbu rasti ryðá suvaizduojamu þmogumi. Tuomet il-gai netrukus jis pats atvers sielosgelmes.Savo paveikslø herojus daþniau-

siai renkuosi pati. Þmogus yra il-gesinga ir ieðkanti bûtybë, iðbaig-èiausia visoje kûrinijoje. Mane su-vilioja þmogaus ilgesio sonata, ku-ri, deja, ne visuose skaisèiai spindi.Todël trokðtu neapèiuopiamu ir ne-sulaikomu garsu iðgiedoti paveiks-lo formos bei turinio vienovæ ir pra-tæsti þmogiðkàjà akimirkà, kûriniuisuteikdama amþinybës skonio.Mano kelio á portretà pradþia �

senos kaimo moèiutës, uþmirðtos,

vaikø nelankomos, vis laukian-èios... Gera bûdavo vasaromis kasrytà pinti jø ilgas plonas kasas irákvëpti jaunystës prisiminimø. Taiirgi tapyba...� Kaip jumyse pinasi tapyba,

muzika ir teatras?� Gimiau aktoriaus ir lietuviø

kalbos mokytojos, literatës ðeimo-je. Nuo pat vaikystës mane supomenø sintezë. Kadaise ne tik tapiau,bet ir ðokau sportinius ðokius, bu-vau ástojusi á Kauno dramos teatrostudijà, vadovaujamà reþisieriausGyèio Padegimo. Iki ðiø dienø dai-nuoju ir gilinu bel canto � italiðko-sios dainavimo mokyklos � þinias.Portreto kûrimas � man lyg ak-

toriaus paðaukimas, nes turiu ásikû-nyti á vaizduojamà paveikslo hero-jø: suprasti, kuo jis gyvena, ko il-gisi. Tapydama didelio formato por-tretines kompozicijas trokðtu áeiti ápaveikslà ir prabilti visomis menomûzomis � taip paversti paveikslàgyvu.Esu ásitikinusi, jog mano iðtiki-

mybë tapybos, muzikos ir teatromûzoms yra lyg ypatingos kûry-bos sparnø plunksnos, todël daþ-nà ákvëptà veiksmà bei þodá, virs-tantá kûnu � tapybos, muzikos(dainavimo), ðokio, poezijos pavi-dalu ar tiesiog apsigaubimà tyliaapmàstymø skraiste � vadinu Ta-pybos vardu.

,,Anelës rytas�.

Autorë portretinëje kompozicijoje ,,Þibuoklës�. (Fotografë AuðraGRIÐKONYTË).

AudronëMEÐKAUSKAITË

Sausio 14 d. galerija �Meno parkas� visus sukvietë á vaka-rà, skirtà menininkës Grytës Pintukaitës-Valeèkienës autori-niam katalogui �Grytë / Portretai� pristatyti. Jame su kau-pu buvo ne tik dailës, bet ir muzikos. Kauno berniukø ir jau-nuoliø choras ,,Varpelis� kartu su dainuojanèia dailininke.Vëliau G. Pintukaitë-Valeèkienë atliko arijø, galerijos direk-torius Arvydas Þalpys pristatë katalogà, o aktorë VirginijaKochanskytë skaitë tapytojos mintis ið katalogo ir ViktorijosPintukienës eiles.Ta proga dailininkë atsakë á kelis �Nemuno� klausimus:

Toks menas manæs nedomina, betliûdina. Jis skatina dràsiai pasisa-kyti ir nebûti abejingai Lietuvoskultûros ávykiams. Todël kurdamajauèiu dar didesnæ atsakomybæ uþkitus ir save. Kûrinys daro átakàkiekvienam, kuris já mato, todël tu-rime sakyti tiesà, nemeluoti. To ið-mokau ið tëvø, nuostabiø mokyto-jø, ir gyvenimo.� Teigëte, jog kurdama ieðkote

tiesos. Kas yra toji tiesa?

� Ðiuolaikinis menas turi dau-gybæ veidø, taèiau daþniausiai kiek-vienas matome tik sau artimà. Kaipá ðiuolaikiná menà reaguojate jûs,kaip jauèiatës jo apsuptyje?� Taip, ðiandienis menas turi

daug veidø, tik, deja, matomas irgirdimas daþniausiai tas, kuris ðo-kiruoja ir siekia stebinti publikà.Toks menas, manau, nevertas va-dintis menu, galbût tik �dariniu�ar nekokybiðku �produktu�, kurisgreitai genda, taèiau uþ já ðiandiendël Lietuvoje dar neiðplëtotos me-no vadybos projektø mecenatai ne-gailëdami pakloja savo graþiuo-sius banknotus. Kita vertus, manau,jog visi madingieji pasaulio uþsa-kovai bei garsiausiø konkursø su-manytojai ir komisijø nariai ðitaipelgdamiesi sàmoningai siekia nu-pirkti menininkus, kad jie nekurtøarba �sumeistrautø� tik laikinus,jokios vertës neturinèius �gami-nius�. Juk visuomenæ be ðaknø,principø ir vertybiø lengviau val-dyti! Ne veltui galerijos ar kûrybi-nës idëjos ðiandien vadinamos me-no tvartais, projektais, o santech-nikos parduotuvës � voniø galeri-jomis... Siekiama, kad mene nebe-liktø to, kas net ir paprastà þmogøgalëtø pakelti kûrybos skrydþiolink. Daþnas jaunas, parsidavæs,garbëtroðka ðiandienos meninin-kas nesiekia, kad þiûrovas, iðvydæsjo kûriná, taptø geresnis, tauresnis.

Galerija �Meno parkas�14 d., ketvirtadiená, 18 val.

galerijoje �Meno parkas� (Ro-tuðës a. 27, Kaunas) � vakaras,skirtas menininkës Grytës Pin-tukaitës-Valeèkienës autoriniokatalogo �Grytë / Portretai� pri-statymui. Vakaro programa:Kauno berniukø ir jaunuoliøchoras �Varpelis� atliks Leoni-do Abario, Vlado Braziûno �Ið-dainuoti ðirdimi� ir AndrewLloyd Webberio �Pie Jesu� �ið �Requiem�. Solistës GrytëPintukaitë-Valeèkienë ir Gab-rielë Pintukaitë atliks Benjami-no Gorbulskio, Justino Marcin-kevièiaus �Ant kiekvieno kal-nelio�. Choro meno vadovasKsaveras Planèiûnas, koncertmeisterë Auðra Leonavièienë. GrytëPintukaitë-Valeèkienë atliks: Alessandro Skarlatti �Le Violette�(�Þibuoklës�) ir Francesco Cilea Adrianos Lecouvreur arijà ið ope-ros �Adriana Lecouvreur�. Koncertmeisterë Virginija Daugirdienë.Katalogà pristatys galerijos direktorius Arvydas Þalpys. Aktorë Vir-ginija Kochanskytë skaitys Grytës Pintukaitës-Valeèkienës mintisið katalogo �Grytë / Portretai�, taip pat Viktorijos Pintukienës eiles.Pianistë Gabrielë Pintukaitë atliks Fryderyko Chopino �PreliudasNr. 4 e-mol�.16 d., ðeðtadiená, 14 val. Kauno filharmonijoje � knygos

�ROMUALDAS ÈARNA grafika- pieðiniai� sutiktuvës. Knygà bus ga-lima ásigyti LDS Kauno skyriuje ir galerijoje �Meno parkas�.19 d., antradiená, 18 val. galerijoje �Meno parkas� � Neringos Ðta-

raitienës ir Auðros Barzdukaitës-Vaitkûnienës parodos �Uþkulisiai� ati-darymas.

Tautos namai15 d., penktadiená, 18 val. Kauno kultûros centre �Tautos na-

mai� (Vytauto pr. 79 / Kæstuèio g. 1) � neoklasikinio ðokio ir kla-sikinës muzikos koncertas. Koncerte ðokio teatras �Releve� pri-statys neoklasikinio ðokio spektaklio �Fantomas� iðtraukas pagalgarsaus kompozitoriaus A. L. Vëberio muzikà, ðokio kompozicijà�Bolero� pagal M. Ravelio muzikà, tango choreografinæ kompo-zicijà �Susitaikymas�, kuri buvo sukurta pagal senovës indënøritualus. Koncerte taip pat dalyvaus istoriniø ðokiø duetas (vado-vë Goda Puleikytë), Marija Strackaitë (fleita), jaunieji pianistai(mokytoja Marija Armonavièienë). Áëjimas nemokamas.Informacija tel. 8-37 320661, el. p. vsi.kulturoscentras@gmail.com.

Grytë Pintukaitë-Valeèkienë.

10

. 2010 m. sausio 14�20 d., Nr. 2 (275�716)Vilniaus langas

Andrius JAKUÈIÛNAS

Neþinau, kam pirmam ðovë á gal-và naujuosius Vilniaus dailës aka-demijos rûmus � rekonstruotà bu-vusià �Tiesos� spaustuvæ � pava-dinti �Titaniku� (transatlantinionevykëlio paminëjimas ðiame kon-tekste anaiptol nëra vien ironiðkas,kaip norëtøsi manyti). Mano gal-va, tai itin vykusi pravardë tam gru-biam, indiferentiðkos architektûrospastatui, negailestingai apkëtusiamvisà senamiesèio kvartalà. Kaþin arjo slegiantá buvimà gali pateisintivien faktas, jog tai � naujas kultû-ros objektas, kuriame jau vykdomaedukacinë, meninë ir kitokia veik-la? Þvelgiant ið ðalies kartais atro-do, kad akiplëðiðkai ásigrûdæs tarpþemaûgiø senamiesèio namiûkðèiø,visai ðalia ástabiausiøVilniaus archi-tektûros paveldo objektø � Ðv. Onosir Bernardinø baþnyèiø ansamblio,Ðv. Mykolo baþnyèios ir vienuoly-no � tas pastatas tuoj tuoj pajudësir ásirëð á kurá nors, sakykime, goti-kos ðedevrà. Jis áþûlus, didelis, sun-kiasvoris. Bet tuo paèiu metu ir tra-pus � tarsi ið tikrojo �Titaniko� bû-tø paveldëjæs nuojautà, kad vienàdienà jam lemta atsitrenkti ir suduþ-ti. Á kà nors, kas jam atstos ledkalná.Manau, tai bus itin moderni pasta-tø griovimo áranga.Na, bet tai � labai tolima ateitis,

kai mûsø vaikaièiai á miesto centràið mikrorajonø vyks pasibarðkëda-mi lyno veþimaièiais (sklandë to-kia idëja Vilniaus savivaldybëjeprie Imbraso). Todël kiekvienas tu-rëtume pagal iðgales surasti �Tita-nike� gerøjø pusiø, prisijaukinti jáir pamëgti. Gal tai ir nebus sunku �atvirai kalbant, ið vidaus tas pasta-tas atrodo labai respektabiliai. Anotfotografo Rièardo Ðileikos, pro ket-virtajame �Titaniko� aukðte ásikû-rusios Fotografijos katedros langusgiedrà dienà galima pamatyti netdeðimties Vilniaus baþnyèiø bokð-tus (man pavyko suskaièiuoti 8). Iðterasos, kurioje daþniausiai rûko-ma, atsiveria labai netikëtas ir ásta-bus vaizdas á akademijos senuosiusrûmus ir Sereikiðkiø parkà, Gedimi-no pilá. Turint galvoje, kad Vilniu-je legaliai neámanoma uþkopti në ávienà baþnyèios bokðtà, galimybëpaklajoti akimis po tolius yra uni-kali. Neabejoju, kad gidai (jei juoskas nors áleis á vidø) netrukus pra-dës á akademijà vesti bûrius turis-tø, juo labiau kad ðièia sudarytosvisos sàlygos labai ðiuolaikiðkai at-sikratyti skysèiø pervirðio organiz-me (nesijuokite � turistui tai labairimtas vietos privalumas). Bet ap-skritai naujasis pastatas atskleidë,kaip pavirðutiniðkai akademijos va-dovybë þvelgia á savo misijà. Kal-bu ne apie pastato baisuokliðkumà,kuris gal kà nors ir ákvëps, bet apietai, kad saugyklose laikomø dau-giau kaip 18,5 tûkstanèio kûriniøkolekcija prisiminta tik pastaèius�Titanikà�. Argumentas, kad kûri-niø lig ðiol nebuvo kur eksponuo-ti, yra nerimtas � regis, akademijavisuomet mieliau atrasdavo vietosir pinigø viskam, kas gali duoti pel-no, ir piktybiðkai vengdavo bet ko-

kiø iðlaidø, gyvybiðkai bûtinø vi-saverèiam ugdymo ir meninio ðvie-timo procesui uþtikrinti.Ðiuo metu akademijoje veikia ið

minëtos kolekcijos darbø sudarytaparoda �Nuo 1793 iki 2009�. Jà su-daro nuo pat akademijos ákûrimo1793 m. iki ðiø dienø su jos istorijasusijusiø dailininkø, architektø, di-zaineriø, fotografijos ir vaizdo me-no kûrëjø darbai, kurie atspindiakademijos pedagogines permai-nas, mokyklos tradicijas ir naujo-ves, jos iðkiliausiø auklëtiniø kû-rybà, siekianèià mokyklos ákûrëjoLauryno Stuokos-Gucevièiaus, Pie-ðimo ir tapybos katedros vedëjoPranciðkaus Smuglevièiaus laikus.Paroda �Nuo 1793 iki 2009� yra

viena ið tø maloniø þiniø, kuri tarsibyloja, kad ateityje viskas klosty-sis geriau ir tai, kas ilgus metus bu-vo nuo mûsø paslëpta, pamaþu buspradëta vilkti á vieðumà. Nors ne-aiðku, kiek þmoniø apie tai suþinos.

Paroda �Nuo 1793 iki 2009� vyks-ta visiðkai nepastebëta þiniasklai-dos, kuklià informacijà apie jà ga-lima rasti nebentVDA interneto sve-tainëje ir www.artnews.lt � sutiki-me, ðiuos informacijos ðaltinius ty-rinëja tikrai ne kiekvienas, kuriamgalëtø bûti ádomûs dviejuose aukð-tuose ásikûrusiose ekspozicinëseerdvëse demonstruojami darbai. Ojuk èia galima patirti ir beprotiðkainuostabiø atradimø, suþinoti nûnnelabai garsinamø Vilniaus praei-ties faktø. Atradimu laikyèiau ne-þinomo Stepono Batoro universi-teto Dailës skyriaus auklëtinio kom-pozicijas su figûromis, atliktas artdeco stiliumi. Galima sakyti, tas dar-bas nedviprasmiðkai liudija, kokáaukðtà meniná lygá kitados buvo pa-siekæ ðios mokyklos mokiniai. �Uþ-mirðtajam faktui� neabejotinai at-stovauja prieðkarinio kubofuturis-tinio paminklo Adomui Mickevi-èiui brëþiniai. Ðio paminklo make-

tà sukûrë Zbigniewas Pronaszko,þinoma lenkø moderniosios dailësfigûra, lenkø ekspresionistø �for-mistø� grupës vienas lyderiø,skulptorius, tapytojas, teoriniøstraipsniø autorius. (Ið lentø ir ce-mento pastatytas paminklo make-tas ano meto Vilniaus visuomeneikëlë siaubà, todël prie rotuðës, kurið pradþiø buvo pastatytas, iðbuvoneilgai. Jis nukeltas á deðiná Nerieskrantà, netoli Tuskulënuose ásikû-rusiø artileristø kareiviniø, ið ten jávëliau pasiglemþë garsiojo Neriespotvynio bangos.) Greta brëþiniøtaip pat eksponuojama Jano Buù-hako, áamþinusio ðá paminklà, nuo-trauka.Ekspozicijoje yra ir daugiau tar-

pukaryje veikusio St. Batoro univer-siteto Dailës skyriaus pedagogø dar-bø. Be minëtojo J. Buùhako, kurionuotraukomis vilnieèiai galëjo jaune kartà gërëtis ir kuris gerokai pri-sidëjo formuojant Vilniaus kaip pa-slaptingo, romantiðko senovësmies-to ávaizdá, parodoje galima iðvystiJurgio Hoppeno, studentø VladoDrëmos, Kazimiero Idczako, OlgosÞukovskos, Leono Kosmulskio, Ju-lijaus Kùoso kûriniø. Pastarasis, be-je, buvo didelis Vilniaus mylëtojas,apie 1930 m. paraðæs (ðiek tiek ten-dencingà) kelioniø vadovà po Vil-niø, vëliau tragiðkai þuvæs krisda-mas nuo laiptø (ne �Suokalbio�).

Nenuskendæs paveldas�Titanike�

Prie pat antrojo aukðto salës du-rø pasitinkantá Leninà (Leninas.1973-1974) turbût bûtø galima pa-vadinti juokingiausiu, linksmiau-siu parodos darbu. Jo autorius � Fa-bijonas Ðulcas (1898-1984). Yra irdaugiau sovietinæ ideologijà at-spindinèiø darbø: Emilijos MarijosLiobytës-Vilutienës (1916-1955)�Mièiurininkë� (1949), VytautoJurkûno (1910-1993) �Bûsiu mel-þëja� (1960). Áspûdingas, tik jaumodernesnës raiðkos Jono Ðvaþo(1925-1976) darbas �Elektrinësmo-tyvas� (1976).Kaunomenomokyklos iðtakoms

ir kûrybos linkmëms atstovauja josákûrëjo Justino Vienoþinskio, dës-tytojø Jono Mackevièiaus, PetroKalpoko, Adomo Galdiko, garsiøauklëtiniø Viktoro Vizgirdos, Do-micelës Tarabildienës, Antano Gu-daièio, Viktoro Petravièiaus, Teles-foro Valiaus, Petro Aleksandravi-èiaus, Marcës Katiliûtës, AntanoTamoðaièio, Liudviko Strolio, Sta-sio Uðinsko, Vytauto Kasiulio gra-fika, tapyba, skulptûra, pieðiniai,tekstilë, keramika, vitraþas.Paroda taip pat supaþindina su

þymiausiøXX a. 7 deð. - XXI a. pra-dþios Lietuvos ir uþsienio lietuviødailininkø, dovanojusiø muziejuisavo darbus, kûryba, eksponuoja-mi ir buvusiø VDA studentø kursi-niai, diplominiai darbai. Siekiant to-lygesnio akademijos auklëtiniø kû-rybos pristatymo, keli kûriniai pa-siskolinti ið Lietuvos dailës muzie-jaus ir privaèiø kolekcijø.Dabar leidþiu sau palikti akade-

mijà ir patraukti á dar vienà paslap-tingà vietà, apie kurià kà nors suþi-noti taip pat gana sunku. Bet verta.Tai netoli �Stikliø� vieðbuèio á Ro-tuðës aikðtæ átekanèioje siauroje gat-velëje ásikûrusi �Vitraþo manufak-tûra�, kurioje gruodþio viduryjeatidaryta jungtinë Lietuvos vitra-þo menininkø paroda �Vitraþas2009�. Skelbiama, jog galerijojeveikianti paroda � siekis áprasmin-ti Lietuvos vardo tûkstantmeèio pa-minëjimà bei puiki galimybë pro-fesionaliems vitraþo ir stiklo meni-ninkams pristatyti savo kûrybà.Eksponuojami kûriniai atspindiLietuvos istorijos raidà: netikëtøsiuþetø tematika, miestø panoramosvaizdai, klasikinë heraldika, iðki-liø asmenybiø portretai, þymiø vit-raþo kûriniø kopijos ir kt. Pakylë-tai apibûdinama paroda labiausiaipribloðkia ne stiklo meno kûriniais �apie juos ðiek tiek vëliau � o eks-pozicine erdve. Skirtingai nei �Ti-tanikas�, kurio statytojai ir projek-tuotojai, regis, padarë viskà, kad pa-statas urbanistiðkai atrodytø kuoabsurdiðkiau (na, jei virstantys sta-tybininkø pastoliai kitados nebûtøiðlauþæ medþiø, gal dar bûtø paken-èiama), �Vitraþomanufaktûros� sa-vininkai pasistengë ne tik iðsaugo-ti autentikà, bet ir kiek ámanomapristatyti jà lankytojams. Taigi jû-sø paslaugoms � siauras gatvelesprimenantys XV a. rûsiai, kuriuoseþërintys vitraþai sukuria ypatingànuotaikà.Paroda veiks iki vasario 16 d.,

taèiau girdëjau, kad sausio mënesá�Vitraþo manufaktûra� bus uþdary-ta. Krizinës atostogos. Bet jûs vistiek bandykite � gal prisibelsite.

Autoriaus nuotraukosVincentas GEÈAS. �Prie stalo�.

Gediminas JOKÛBONIS.Adomo Mickevièiaus paminklo

fragmentas.

11

. 2010 m. sausio 14�20 d., Nr. 2 (275�716) Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.culture.lt/nemunas �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121� einamoji sàskaita;LT 097300010002230312� biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035� valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas �Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) � tel. (8-37) 322251Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Naujienø redaktoriai: AudronëMeðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945 el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Valdemaras Kukulas, ErikaDrungytë; fotografija � Romualdas Rakauskas; muzika �Eugenija Þakienë; kinas � Gediminas Jankauskas.Fotografai: Zenonas Baltruðis, Narcizas Freimanas.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas� Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino UAB �ArxBaltica�Tiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOSRËMIMO

FONDASKAUNOMIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðtuo skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

89-ojokûrybiniosezono sausiomënesio repertuaras

14 d., ketvirtadiená, 15 d., penktadiená, 18 val. Ilgojoje salë-je � Antono Èechovo �Palata�. Ligos istorija. Inscenizacijos auto-rius ir reþisierius Rolandas Kazlas. Spektaklio trukmë � 2 val.Bilieto kaina � 50 Lt.15 d., penktadiená, 19 val.Maþojoje scenoje � Erico-Emmanue-

lo Schmitto �Smulkûs vedybiniai nusikaltimai�. Dviejø daliø vedybi-nis detektyvas. Reþisierius Raimundas Banionis. Spektaklio trukmë �2 val. Bilietø kainos � 25, 30 Lt.16 d., ðeðtadiená, 17 d., sekmadiená, 18 val. PREMJERA! Ta-

vernos salëje � ToninoGuerra �Ketvirtoji këdë�. Vienos dalies kome-dija. Reþisierius Rolandas Atkoèiûnas. Spektaklio trukmë � 1 val.Bilieto kaina � 40 Lt.16 d., ðeðtadiená, 19 val.Maþojoje scenoje � Michaùo Walczako

�Kelionë á kambario vidø�. Reþisierius Agnius Jankevièius. Spektak-lio trukmë � 2.20 val. Bilietø kainos � 25, 30 Lt.17 d., sekmadiená, 15 val. Ilgojoje salëje � Inesos Pauliulytës

�Liûdnas dievas�. Skaudi istorija visai ðeimai. Reþisierë I. Pauliulytë.Spektaklio trukmë � 1.20 val. Bilieto kaina � 25 Lt.17 d., sekmadiená, 19 val.Maþojoje scenoje � Mariuso von Ma-

yenburgo �Bjaurusis�. Skalpelio pjûvis. Reþisierius ViliusMalinaus-kas. Spektaklio trukmë � 1.30 val. Bilietø kainos � 25, 30 Lt.19 d., antradiená, 18 val. Tavernos salëje � Inger Hagerup �Stik-

linë arbatos su citrina�. Vienos dalies komedija. Reþisierë DanutëJuronytë. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 25 Lt.20 d., treèiadiená, 18 val. Ilgojoje salëje � Jean-Luc Lagarce �To-

lima ðalis�. Dviejø daliø drama. Reþisierius Gintaras Varnas. Spek-taklio trukmë � 3.15 val. Bilietø kainos � 25, 30 Lt.Teatro kasa veikia kasdien 10.30-19 val. Informacija

tel. 8-37 22 40 64, www.dramosteatras.lt. Bilietus taip pat platinaTIKETA.LT.

Kauno valstybinis lëliø teatras15 d., penktadiená, 19 val. Dainuojamosios po-

ezijos palëpë. Judëjimo �NO THEATRE� teatralizuo-tas koncertas � �NO CONCERT�. Bilietø kainos �15, 20, 25 Lt.16 d., ðeðtadiená, 12 val.Maþojoje scenoje � �Daktaras Kripð-

tukas pragare�. Paslaptinga istorija, nutikusi Kaune. Nuo 6 m. Au-torius Kæstutis Navakas (pagal J. Kaupo pasakas). Reþisierë ir dai-lininkë Jûratë Januðkevièiûtë. Kompozitorius Vidmantas Bartulis.Bilieto kaina � 10 Lt.17 d., sekmadiená, 12 val. �Tigriukas Petrikas�. Ar sunku gy-

venti, dràsà pametus? Nuo 3 m. Reþisierius A. Stankevièius. Bilietokaina � 8 Lt.Bilietai parduodami teatro kasoje ketvirtadieniais ir penktadieniais

11-17 val., ðeðtadieniais ir sekmadieniais 10-14 val. Informacija tel.8-37 220061, www.kaunoleles.lt.

Kauno kamerinis teatras14 d., ketvirtadiená, 18 val. Lauros Shaine Cun-

ningham�Mergvakaris�.Dviejø daliø amerikoniðka ko-medija. Reþisierius Aleksandras Rubinovas. Spektak-lio trukmë � 2.35 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.16d., ðeðtadiená, 18 val.MichalWalczak �Pirmasis kartas�.Dviejø

daliø spektaklis. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio truk-më � 2.15 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.Bilietai parduodami teatro kasoje darbo dienomis 14-

18 val., ðeðtadieniais ir sekmadieniais 11-17 val. Informacija tel. 8-37228 226. Bilietø galima uþsisakyti interneto svetainëjewww.kameri-nisteatras.lt, elektroniniu paðtu info@kamerinisteatras.lt arba ásigytiBILIETAI.LT ir �Bilietø Pasaulis� prekybos vietose.

Kauno tautinës kultûros centras15 d., penktadiená, 17 val. Kauno tautinës kultûros centre

(A. Jakðto g. 18) � sveèiø valanda �Kai dangus kalbasi su þmogumi�.Poetës dailininkës Linos Opulskienës grafikos parodos �Ðirdis � gy-vasties ðaltinis� pristatymas. Dalyvauja autorë. 18.30 val. paskaita�Apie kilmës paslaptis�. Lektorius Aleksandras Þarskus.19 d., antradiená, 17 val. smulkiøjø amatø (rankdarbiø) moky-

mai suaugusiesiems �Darbai ið popieriaus masës. Uþgavëniø kau-kës�. Veda dailininkë Rita Juodytë.20 d., treèiadiená, 18 val. atviri pokalbiai �NuoDekarto iki trans-

personalinës psichologijos. I d.�. Lektorius Aleksandras Þarskus.Informacija tel. 8-37 20 74 09,www.ktkc.lt.

15 d., penktadiená, 17 val.Raðytojø klube(K. Sirvydo g. 6, Vilnius) � 2009 m. Lietuvosnacionalinës kultûros ir meno premijos laurea-tës Ramutës Skuèaitës kûrybos vakaras. Va-kare dalyvaus raðytoja R. Skuèaitë, literatûro-logë prof. Viktorija Daujotytë, aktorius Ginta-rasMikalauskas, fortepijoninis trio � IngaKuizinaitë (smuikas),My-kolas Rutkauskas (violonèelë), Ernesta Aleksaitë (fortepijonas).18 d., pirmadiená, 17.30 val. raðytojo Antano Drilingos kûrybos

vakaras su romanu �Uogos kraujo spalvos�. Renginyje dalyvausraðytojai A. Drilinga, Algimantas Buèys, aktoriai GraþinaUrbonaitë,TomasVaisieta, pianistë Onutë Graþinytë, choro �Aidija� grupë (va-dovas R. Graþinis), Anykðèiø rajono savivaldybës L. ir S. Didþiuliøvieðosios bibliotekos direktorius Romas Kutka. Vakaro vedëjas lite-ratûros kritikas, leidyklos �Þuvëdra� direktorius Stasys Lipskis.20 d., treèiadiená, 17.30 val. poeto, dainø autoriaus ir atlikëjo

Domanto Razausko ir multiinstrumentininko Sauliaus Petreikio kû-rybos vakaras.21 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Lauryno Katkaus poezijos kny-

gos �Uþ septyniø gatviø� pristatymas. Vakarà veda literatûrologasVirginijus Gasiliûnas ir literatûros kritikas, poetas Rimantas Kmita.Vakare dalyvauja autorius, poetai Donatas Petroðius, Marius Buro-kas, Julius Keleras. Po renginio pasisëdëjimas �Suokalbyje� su DJNopal ir �Þaliosios jaunystës muzika� (9 -10 deð.).Informacija tel.: (8-5) 2629627; (85) 2617727; el. p.: rasytojuklu-

bas@aiva.lt.

15 d., penktadiená, 17 val.Kaunome-nininkø namuose (V. Putvinskio g. 56) �Ritos Grigauskienës parodos �veidas. Ta-vo veidas� atidarymas. Paroda veiks iki va-sario 26 d., pirmadieniais-ketvirtadieniais10�18 val, penktadieniais 10�16.30 val. Áë-jimas nemokamas.18 d., pirmadiená, 18 val. �Smuikininko, pedagogo, visuomenës

veikëjo Vlado Varèiko (1915-2008) atminimo vakaras�. Dalyvausstyginiø kvartetas �Akademija� � Petras Kunca (I smuikas), DaliaÐeðelgienë (II smuikas), Remigijus Vitkauskas (altas), GraþinaMen-kevièiûtë (violonèelë). Programa: Franz JosephHaydn Styginiø kvar-tetas op. 71 Nr. 2 D-dur ir Styginiø kvartetas op. 76 Nr. 3 C-dur�Imperatorius�,AlgimantoKubiliûnoPjesës styginiø kvartetui (2008).Vakarà ves prof. PetrasKunca. Bilieto kaina � 8Lt., su nuolaida � 5 Lt.Bilietø galima ásigyti Kaunomenininkø namøMûzø svetainëje (I a., I-IV 10-13 val., 14-17 val., V 10-13 val. 14-16 val.), taip pat visoseTIKETA kasose.Iki sausio 16 d. veiks Redos-Marijos Richter fotografijos ir gra-

fikos darbø paroda �Sluoksniai�. Áëjimas nemokamas.Informacija tel. (8- 37) 22 31 44, www.kmn.lt.Bilietus galima ásigyti Kaunomenininkø namøMûzø svetainëje (I

a., I-IV 10-13 val., 14-17 val., V 10-13 val. 14-16 val.), taip patvisoseTIKETAkasose. Informacija tel.: (8- 37) 22 31 44,www.kmn.lt.

13 d., treèiadiená, 15 val. Maironio lietu-viø literatûrosmuziejuje (Rotuðës a. 13) � Tre-èiojo amþiaus universitetoMenø fakulteto klau-sytojamsmuziejininkas EdmundasKazlauskasskaitys paskaità apieEduardàMieþelaitá bei pri-statys parodà �Nereikalingas þmogus?�.15 d., penktadiená, 17 val. iðeiviø raðytojos,Maironio dukterëèios

Danutës Lipèiûtës-Augienës jubiliejinis vakaras. Dalyvaus raðytojosgiminës ir artimieji, gyvenantys Vilniuje ir Kaune, Iðeiviø literatûrosskyriaus vedëjaVirginija Paplauskienë, Saulius Lipèius (violonèelë) irSaulius S. Lipèius (gitara), aktorë Liucija Zorûbaitë. Prieð renginá ma-loniai kvieèiameaplankytiD.Lipèiûtës-Augienës95-ajamgimtadieniuiskirtà parodà �Maironio sparno palytëta...�, kurià parengë VirginijaPaplauskienë, apipavidalino dailininkë IngaZamulskienë.19 d., antradiená, 17 val. poetës Eglës Perednytës naujausios

knygos �Að klausiausi nutilusios...� sutiktuvës. Kartu su knygosautore dalyvaus aktorë Olita Dautartaitë, poetas Robertas Keturakis.Vakaro metu knygà bus galima ásigyti.

Kauno valstybinis muzikinis teatras14 d., ketvirtadiená, 18 val. Rièardo Rodþerso �Mu-

zikos garsai�. Atnaujintas dviejø veiksmø miuziklas vi-sai ðeimai. Reþisierius Nerijus Petrokas, dirigentas Ju-lius Vilnonis, dailininkë Virginija Idzelytë. Spektakliotrukmë � 2.45 val. Bilietø kainos � 10, 15, 18, 30, 35,40, 100 Lt.15 d., penktadiená, 18 val. Imrës Kalmano �Bajaderë�. Trijø

veiksmø operetë. Pastatymo meno vadovas ir reþisierius GintasÞilys, dirigentas Jonas Janulevièius, scenografas Artûras Ðimo-nis, kostiumø dailininkë Jolanta Rimkutë, choreografas AndriusKurienius. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos � 10, 15, 18,30, 35, 40, 100 Lt.16 d., ðeðtadiená, 18 val. Frederiko Lou �Mano puikioji ledi�.

Trijø daliømiuziklas. Reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Jonas Janu-levièius, scenografas Frieder Klein (Austrija), kostiumø dailininkëHanna Wartenegg (Austrija). Spektaklio trukmë � 3.30 val. Bilietøkainos � 10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt.17 d., sekmadiená, 12 val. Zitos Bruþaitës �Grybø karas ir taika�.

Dviejø veiksmø operëlë-parodija vaikams ir tëveliams. ReþisieriusAidas Giniotis, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkë RamunëSkrebûnaitë. Spektaklio trukmë � 1.35 val. Bilietø kainos � 5, 10, 12,15, 18, 20, 50 Lt.17 d., sekmadiená, 18 val. Þorþo Bizë �Karmen�. Muzikinis va-

dovas ir dirigentas Gintaras Rinkevièius, reþisierius Gintas Þilys,dailininkë Virginija Idzelytë, choreografas Dainius Bervingis. Spek-taklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos � 10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt.20 d., treèiadiená, 17 val.Genadijaus Gladkovo �Brëmenomuzi-

kantai�. Dviejø daliø miuziklas jaunimui. Reþisierius Dmitri Har-chenko (Estija), dirigentas Julius Vilnonis, dailininkëAnne-MaiHei-mola (Estija). Spektaklio trukmë � 2.30 val. Bilietø kainos � 5, 10, 12,15, 18, 20, 50 Lt.Teatro kasa dirba 11-14.00, 14.45-18 val. Poilsio diena � pirma-

dienis. Informacija tel. 8-37 22 87 84, el. p. administratore@muziki-nisteatras.lt.

Dainuojamosios muzikos palëpëAtskubëjæ Naujieji metai á Dainuojamosios poezijos palëpæ atpu-

èia gaivømaiðtingos nuotaikos gûsá. Tik ðá vienintelá kartà esate kvie-èiami susitikti Kauno valstybiniame lëliø teatre, kur sausio 15 d.,penktadiená, 19 val. pirmàsyk Kaune sveèiuosis judëjimas �NOTHEATRE� su teatralizuotu koncertu �NO CONCERT�.Po paslaptingu pavadinimu slepiasi devyniøG. Varno vadovauja-

møLMTAmagistrantø komanda ið teatro �Utopia�, nusprendusi taptiatsvara ir alternatyva komerciniam teatrui, paþinti ðiuolaikiná teatroþiûrovà bei mëginti ji suprasti, uþmegzti ryðá, gal net ðiek tiek provo-kuoti.Jau pradëjæ vieðosiose erdvëse rengti improvizuotus pasirody-

mus, kuriais, anot paèiø aktoriø, siekiama praskaidrinti monotoniðkàbuitá ir tuo pat metu palikti interpretacijos laisvæ þiûrovui, �NOTHEATRE� atranda ir kitø iðraiðkos priemoniø, todël þiûrovus kvie-èia á pirmàjá pilnametraþá renginá � gedulingai ðventiná teatralizuotàkoncertà �NO CONCERT�.Koncertà reþisuoja ðiame amplua pernai debiutavæs aktorius-mu-

zikantasVidas Bareikis, neseniai pristatæs spektaklá �Vakaras su kny-ga�. Ðá kartà V. Bareikis imasi darbo, kuriame bus galima iðvystivisus teatro �Utopia� aktorius. Tarp jø � þymus atmosferinio teatropradininkas Lietuvoje Marius Repðys, taip pat ir kiti jau neblogaipublikai paþástami artistai: Indrë Lencevièiûtë, Ainis Storpirðtis, Do-vydas Stonèius, Elzë Gudavièiûtë, Eglë Ðpokaitë, Emilija Latënaitë-Beliauskienë, Vainius Sodeika.

Dainuojamosios poezijos palëpë

15 d., penktadiená, 16 val. Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailësmuziejaus M. Þilinsko dailës galerijoje (Nepriklausomybës a. 12,Kaunas) � Masu Yamamoto kimono, Yumiko Matsumoto iðpieðtøkriaukliø geldeliø, Yoshiko Ogura obi (kimono dirþø) ir YonekoNamai tradicinës japonø droþybos kûriniø paroda. Parodà atidarysJaponijos nepaprastoji ir ágaliotoji ambasadorë Lietuvoje MiyokoAkashi. Paroda veiks iki vasario 28 d.

14 d., ketvirtadiená, 17 val. Kauno águlos karininkø ramovëssalëje (A. Mickevièiaus g. 19) ávyks renginys �Dzûkas � Dainavospartizanas�, skirtas Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevi-èiaus-Dzûko 85-osioms gimimo ir 60-osioms þûties metinëms. Da-lyvaus partizano Dzûko bendraþygiai, istorikai. Partizanines dainasdainuos folkloro ansamblis �Kupolë� (vadovas Antanas Bernato-nis). Veiks paroda, skirta L. Baliukevièiaus kovai atminti.

14 d., ketvirtadiená, 17 val. Istorinëje LR prezidentûroje (Vil-niaus g. 33, Kaunas) vyksMindaugo Kavaliausko fotoalbumo �Kra-þiø portretas� pristatymas visuomenei.

20 d., treèiadiená, 17 val.Kauno apskrities vieðojoje bibliotekoje(Radastø g. 2, 406 kamb.) � naujos Mindaugo Bertaðiaus knygos�Marvelës þirgø kapai� pristatymas ir diskusija �Religija ir ritualasbaltø kultûroje�. Diskusijos dalyviai temà gvildens ið skirtingø � kul-tûros ir ritualo apraiðkø (artefaktø) tyrinëtojø � pozicijø. Bus bando-ma ieðkoti vienas kità paaiðkinanèiø ir pagrindþianèiø dalykø. Rengi-nyje dalyvaus dr. M. Bertaðius, A. Patackas, doc. dr. S. Keturakis.

15 d., penktadiená, 16 val.Kaunom. savivaldybës Vinco Kudir-kos vieðojoje bibliotekoje (Laisvës al. 57) � dailininkës MargaritosJasilionytës iliustracijø parodos �Po tëviðkës dangum� atidarymas.Dalyvaus menotyrininkë Nijolë Lukðionytë.

Lietuvos literatûros vertëjø sàjunga skelbia DominykoUrbo konkursà

Dominyko Urbo premija skiriama groþinës ir humanitarinësliteratûros vertëjui uþ debiutà: per pastaruosius trejus metus pub-likuotà profesionalø, meniðkà pirmà arba antrà vertimà á lietuviøkalbà. Konkurso tikslas � ávertinti ir skatinti pradedanèiuosiusliteratûros vertëjus bei sudaryti prielaidas lengviau integruotis áLietuvos kultûriná gyvenimà ir tapti aktyviais meno kûrëjais. Kon-kursui gali bûti teikiami tik knyga iðleisti vertimai. Konkurse galidalyvauti asmenys iki 35 m. amþiaus.LLVS kvieèia siûlyti kandidatus iki 2010 m. vasario 10 d.

Uþpildytas siûlymo anketas praðome siøsti el. paðtu info@llvs.lt.Taip pat bûtina pateikti kandidato iðverstà knygà ir jos originalà(po konkurso bus gràþintas). Dël knygø pateikimo reikëtø susi-tarti tel. 8-698 18116 arba el. paðtu. Siûlymo anketas galima rastiLLVS tinklalapyje www.llvs.lt. Kandidatus premijai gauti galisiûlyti vertëjai, leidyklos, asociacijos, ðvietimo ástaigos, valsty-binës institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.Premijà ketinama teikti treèiàkart 2010 m. balandþio 28-àjà, mi-

nint þymaus vertëjo, redaktoriaus ir kalbininko Dominyko Urbo102-àsias gimimo metines. Plaèiau apie Dominykà Urbà galimapaskaityti LLVS tinklalapyje. Pirmàja Dominyko Urbo premijoslaureate tapo Erika Sabaliauskaitë, antràja � Emilija Ferdmanaitë.

Lietuvos literatûros vertëjø sàjunga

12

. 2010 m. sausio 14�20 d., Nr. 2 (275�716)Spektras

�Nemunas� rekomenduoja

Savaitgalis prie televizoriaus

Kauno karuselë

Gediminas JANKAUSKAS

Be jokios abejonës, svarbiausiàðio savaitgalio filmà þiûrësime ðeð-tadiená. 1972 m. ekranuose pasiro-dæs �Krikðtatëvis� (22.00 val.,TV3) pradëjo garsià kriminalinæ tri-logijà, daþnai vadinamà áspûdin-giausiu visø laikø filmu apie gangs-terius. Vienà geriausiø savo vaid-menø èia sukûræs Marlonas Bran-do teigë, jog jo mafijos vadovas yra�tik paprastas amerikietiðko versloatstovas, o jo veiksmai niekuo ne-siskiria nuo �General Motors� ko-vos prieð konkurentus�. Prieð trisdeðimtmeèius tokia paralelë dar ga-lëjo ðokiruoti. Dabar ji jau netruk-do þvelgti kur kas giliau.Filmo pradþioje kontrapunktu

susiejami mafijos boso dono VitoKorleonës gyvenimo ir profesijos

reikalai. Net per dukros Konës ves-tuves ðis patriarchaliniø ðeimos tra-dicijø puoselëtojas negali pamirðtineatidëliotinø problemø. Vieniemsjis yra tikras tëvas ir globëjas � pas-kutinë instancija, á kurià kreipiasitie, kurie nusivylëAmerikos valdþiair policija. Kitiems donas Vito � ne-gailestingas prieðas, nieko nepa-mirðtantis ir neatleidþiantis iðdavys-tës. Jis jau galvoja apie tai, kuriamið savo sûnø perduoti visà krimina-linæ valdþià. Daugiausia ðansø pa-veldëti Korleonës imperijà turi kàtik ið kariuomenës gráþæs jaunëlissûnus Maiklas, bet jis savo ateitáregi visai kitokià.Filmo �Kosmoso kaubojai�

(ðeðtadienis, 23.15 val., LNK) isto-rija prasideda 1958 m., kai ameri-kieèiai pirmieji ruoðiasi siøsti á kos-mosà savo astronautus. Jau buvo su-

burta puiki narsuoliø komanda, pa-sivadinusi skambiu �Dedalo� var-du, taèiau dël apmaudþios avarijosteko nutraukti ðià operacijà. Po ke-turiasdeðimties metø kosmose ne-laimë iðtinka sovietø kosminá lai-và, ir Rusijos valdþia kreipiasi pa-galbos á NASA. Ðtai tada amerikie-èiø vadai prisimena �Dedalo� ko-mandà, nes Frenko Korvino (akto-rius Clintas Eastwoodas) kitados su-konstruotas laivas labai panaðus árusiðkà analogà. Frenkas sutinkaskristi remontuoti rusiðko satelito,bet reikalauja ávykdyti vienà sàly-gà. Jis nori, kad kartu su juo keliau-tø trys jo seni draugai.Pagal Rimanto Ðavelio apysa-

kà sukurtoje �Amþinojoje ðvieso-je� (sekmadienis, 16.10 val., LTV)reþisierius Algimantas Puipa vëlgráþta á pokario epochà, kurioje ru-

tuliojosi sovietmeèiu sukurti ge-riausi V. Þalakevièiaus, R. Vaba-lo, M. Giedrio filmai. Tik dabartai � ne vien juodai baltas pasau-lis. Ir personaþai nebepieðiami tikviena, nors ir ryðkia spalva. Svar-biausia, kad pilietiðkumà ir klasiøkovos konfliktus á antrà planà nu-stumia �þmogiðkasis faktorius� irbandymas ásigilinti á paprastø lie-tuviðko kaimo þmoniø sielas. Sa-votiðku ðiø temø tæsiniu tapo kitasA. Puipos filmas �Bilietas iki TadþMahalo�.Pagal bestseleriø meistro Tomo

Clancy romanà sukurtoje veiksmodramoje �Baimës kaina� (sekma-dienis, 21.30 val., TV3) pamatysi-me visai ámanomà �ðaltojo karo� si-tuacijà. Mirðta Rusijos prezidentas,o já pakeièia visai neprognozuoja-mas politikas. CÞV átaria kai ku-riuos rusø mokslininkus kuriantnaujus branduolinius ginklus. Tir-ti ðità reikalà imasi agentas DþekasRajanas. Anksèiau ðá nematomo

Kitokio kino klube � �Suvilioti nepaþástamàjá�

Kovø ir pergaliø kronikos

Gediminas JANKAUSKAS

Geriausi JAV reþisieriaus JamesoFoley filmai visada stebina gera dra-maturgija, nepriekaiðtingai valdomo-mis þanrinëmis taisyklëmis ir darniaigrojanèiu aktoriø ansambliu. Ne ið-imtis ir filmas intriguojanèiu pavadi-nimu �Suvilioti nepaþástamàjá�, kuráKitokio kino klubo lankytojai paþiû-rës antradiená, sausio 19 d.Taip ga-lëtøvadintis kokianors romantinëko-medija, atskleidþianti pikantiðkas vi-liojimo meno paslaptis. Bet ðá kartàuþ apgaulingo fasado slypi gerai su-styguotas trileris su ðiam þanrui retai

bûdingumoralu. Seniai praëjo tie lai-kai, kai kriminalinio trilerio pradinin-kas Alfredas Hitchcockas kiekvienàkriminalinæ istorijà pabaigdavo ne-stipriai uþmaskuotu perspëjimu:�Nusikalsti ástatymui neapsimoka.�Filmo �Suvilioti nepaþástamàjá� au-toriai nedviprasmiðkai formuluoja vi-sai ne retoriná ir kaskart vis labiauaktualëjantá klausimà: �Kaip toli jûsgalite nueiti, kad pasiektumëte savotikslà?�Kai þurnalistë Rovena Peris (jà

suvaidino �Oskaro� laureatë HalleBerry) pradeda átarti, kad su josdraugo nuþudymu gali bûti susijæs

átakingas reklaminës firmos savi-ninkas, multimilijonierius Hariso-nas Hilas (aktorius Bruce Willis),mergina kartu su pagalbininkuMailsu imasi savarankiðko tyrimo.Narsi mergina veikia ið karto dviemfrontais � apsimesdama laikina Hi-lo agentûros darbuotoja Ketrina jibando uþmegzti su átariamuoju tie-sioginius kontaktus, o kaip virtua-li mergina Veronika flirtuoja su�nepaþástamuoju� internetu.Rovenai pavyksta apsupti savo

aukà ið dviejø pusiø. Taèiau netru-kus ima aiðkëti, kad ji ðioje painiojeistorijoje ne vienintelë apsimetëlë...

fronto kará vaidino Alecas Baldwi-nas (�Raudonojo Spalio� medþiok-lë�) ir Harrisonas Fordas (�Patriotøþaidimai�, �Tiesioginë ir akivaizdigrësmë�). Dabar estafetæ ið vyres-niø kolegø perima aktorius BenasAflekas.�Roþiø gatvë� (sekmadienis,

0.00 val., TV3) primena dar vienàskaudþià holokausto istorijà. Paèia-me Berlyno centre esanèioje Roþiøgatvëje Antrojo pasaulinio karometu buvo kalëjimas, kuriame lai-kyti þydø kilmës þmonës (daugiau-sia vyrai), laukiantys deportacijosá koncentracijos stovyklas. 1943 m.vasario 26-àjà prie kalëjimo vartøprasidëjo beveik deðimt dienø tru-kusi moterø apgultis, pasibaigusitylios rezistencijos pergale.Ryðkiø kovø ir áspûdingø per-

galiø nestigs ir veiksmo filme�Ker-ðytojai� (sekmadienis, 0.15 val.,LNK). Pagal septintajame deðimt-metyje populiarø televizijos seria-là sukurtame filme parodija, gro-teskas ir farsas taip sumaiðyti suavantiûrinës komedijos elemen-tais, kad nesunkiai perþengiama netik sveiko proto, bet ir gero sko-nio riba. Agentas Dþonas Stydas(aktorius Ralphas Fiennesas) gau-na slaptà vyriausybinæ uþduotá: jisprivalo áveikti Anglijos orø kon-trolës tarnybà uþgrobusá piktadaráserà Augustà de Vinterá (aktoriusSeanas Connery). Jis reikalauja de-ðimties procentø BNP (bendrojonacionalinio produkto), prieðinguatveju grasina uþðaldyti planetà.

Sausio 8 d. Nacionalinio M. K.Èiurlionio dailësmuziejausA. Þmui-dzinavièiaus kûriniø ir rinkiniø mu-ziejuje atidarytos Giedrës Guèaitës irJûragio Burkðaièio kûriniø parodos.G. Guèaitë gali jaustis visai kaip

namuose, nesyradailininkoA.Þmui-dzinavièiaus anûkë. Personalinëje

darbø parodoje �Imu ir skaitau� �fotografijos ir grafikos menø sintezë.Naujø iðraiðkos priemoniø eksperi-mentai èia kalba apie esminius klasi-kos dalykus. XX a. iðkiliø asmeny-biø biografijos, laiðkø nuotrupos irmintys jungiamos su emociðkaiákrautais vaizdais. Ramu ir skaidru.J. Burkðaièio sausos adatos tech-

nikos grafikos darbai mus nukelia áVilniø. Mylimas autoriaus miestasnuþvelgtas tokiu skvarbiu þvilgsniu,kad smulkiausias detales ámanomasusekti tik su didinamuoju stiklu (tamþiûrovams jie ir buvo iðdalyti). Da-bartis ir jau pasitraukusi realybë su-lieta á vienà visumà ir atradusi savàmiesto vizijà.

Sausio 6 d. 16 val. NacionalinioM.K.Èiurlionio dailësmuziejausM.Þilinsko dailës galerijoje � kolekci-ninko, technikos mokslø daktaro,docento Viktoro Oranskio muzie-jui dovanotø, ið Egipto, Kenijos,Etiopijos, Ðri Lankos atkeliavusiødailës dirbiniø paroda. Statulëlës,kaukës, amuletai ir kiti saviti, egzo-tiðki kûriniai.Senovës Egipto kolekcijoje dau-

giausia fajansiniø dirbiniø. Mus pa-siekë Etiopijoje sukurti savitos orna-mentikos kryþdirbystës pavyzdþiai iðbronzos, rausvomarmuro ir drambliokaulo. Kenijà primena iðmedþio dro-þinëtos kaukës, vaizduojanèios ávai-riasdievybesbeigyvûnus.Kelioskau-kës, pritaikytos ritualiniams ðokiams,atveþtos ið Ðri Lankos.Tuo neáprastos spalvos ir egzoti-

ka M. Þilinsko galerijoje nesibaigs.Nuo sausio 15 d. Japonijos amba-

sados organizuotoje kultûros renginiøciklo�Iro-IroNippon!�Japonijato-li, Japonija arti� parodoje bus gali-ma apþiûrëti 31 ðilkiná kimono, ku-riuossukûrë tekstilininkëMasuYama-moto (jø menininkë yra dovanojusi irImperatoriausðeimai);meistrësYumi-koMatsumotogamtosvaizdais iðpieð-tas kriaukliø geldeles, kurios panardi-na á romantiðkà nuotaikà; ryðkiaspal-vius Yoshiko Ogura obi (kimono dir-þus) irYonekoNamai tradicinës japo-nø droþybos lëkðtes, dubenëlius, pia-las, padëklus, rëmus ir kitus daiktus,dekoruotus raiþytais ornamentais.

Sausio 6 d. I. Mikulièiûtës dailësgalerijojeatsidaryta trijø tapytojø:Alo-

no Ðtelmano, Tomo Jurkëno, Gintau-to Kubiliaus tapybos darbø paroda.Dailininkai baigë Vilniaus dailës

akademijà pas profesorius RièardàVaitiekûnà, Algimantà Kurà ir Hen-rikà Èerapà.Tapytojai tæsia lietuviðkos kolo-

ristinës tapybos tradicijas. Ne viene-riusmetusmenininkai eksponuoja sa-vo kûrinius ávairiose meno erdvëse.Visi trys autoriai priima ryðkius in-

dividualius sprendimus. Pasak tapy-tojos Auðros Andziulytës, T. Jurkë-nas atsiskleidþia per natûros stebëji-mà,A. Ðtelmanas � per spalvà ir plas-tikà, G.Kubilius � per groteskà ir far-sà. Edmundo Saladþiaus nuomone,ðiuos visus tris autorius vienija aist-ringas poþiûris á pasaulá.

ParengëAudronëMEÐKAUSKAITË

Autorës nuotraukos