KONSTITUCINI PRINCIP PLTOJIMAS KONSTITUCINJE JURISPRUDENCIJOJE

Doc. dr. Egidijus Kris Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisjas

1. Konstitucini princip funkcijos I pradi apie koordinai sistem, kurioje bus konstruojamas diskursas. Kiekviena

kategorija apibriama per genus et differentiam. Jei kalbsime apie konstitucini princip kategorij, tai genus yra dvi: i) principai, i kuri per differentiam reikia iskirti konstitucinius; ii) konstitucin teis, i kurios vis element per differentiam reikia iskirti principus. Pirmuoju klausimu glostysiu pagal plauk akademinei tradicijai, o antruoju tursiu braukti jai prie plauk.

Centrin io diskurso kategorij principo svok vartoju stengdamasis nenukrypti nuo jos konvencins prasms. Tokia ieities pozicija leidia ne tik kritikai analizuoti dominuojani konstitucini princip vietos konstitucinje sistemoje ir pai konstitucini princip sistemos samprat, bet ir, jeigu tekt konstatuoti, kad dominuojani konstitucini princip sistemos samprat reikia koreguoti, atremti galimus priekaitus, es i pat pradi princip svokai buvo suteikta kitokia prasm nei ta, kuri diktuoja kasdien odio principas vartosena.

odis principas yra kils i lotyniko odio principium, reikianio pradia, pagrindas. Pagal Tarptautini odi odyn princip galima apibdinti kaip sitikinim, lemiant mogaus santyki su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas, kaip pagrindin kurios nors teorijos, koncepcijos idj, pradin teigin, kaip svarbiausij kurios nors organizacijos struktros arba veiklos taisykl, kaip pagrindin kurio nors rengimo, mechanizmo sandaros arba veikimo savyb

1. Kaip matyti i

pateikt apibdinim, principas bendriausia prasme suvokiamas kaip kreipiantysis pradas, grindiantis tam tikro reikinio turin, jo konkreias apraikas ar atskirus elementus. Tokia yra visuotinai pripainta ios svokos reikm.

Apibdinant visos teiss sistemos ar atskiros teiss srities (pvz., teiss akos) principus minta bendroji principo samprata yra ir pagrsta, ir privaloma. Prieingu atveju tekt manyti, jog visuotinai pripainta odio principas reikm dl tam tikr prieasi teiss srityje gyja kitoki, jai iaip jau nebding prasm, kad i tikrj iuo odiu, kaip metafora, ymimas tam tikras teisinis reikinys, kuriam apibdinti kakodl nepavyko surasti tikslesnio termino. Principai apskritai suvokiami kaip tam tikro reikinio (sistemos, organizacijos, teorijos, koncepcijos ir t. t.) pamatins nuostatos, fundamentals pradai, o teiss principai yra teiss ir jos sistemos pamatins nuostatos, kuriomis grindiamas visas teisinis reglamentavimas, visi teisiniai sprendimai ir bendrieji, ir individuals. Taigi teiss principai persmelkia bei kreipia ir pai teis (jos nuostatas), ir teiss realizavim.

Apibdinant teiss princip funkcijas teiss sistemos atvilgiu paprastai nurodomas j pozityvus, organizuojamasis poveikis teiss sistemai2: teiss principai determinuoja teiss normas ir j taikym, jie yra tarsi i viraus ukraunami ant teiss norm ir tokiu bdu utikrina, kad teiss normos sudarys vien visum ir kad vienose srityse tam tikr norm veikimas bus apribotas, utat jis gals bti iplstas kitose srityse3. Btent is organizuojamasis poveikis turimas galvoje, kai sakoma, kad teiss principai kreipia teiss sistemos, teisinio reguliavimo ar atskir teiss institut turin. Teiss principai utikrina teiss sistemos darn, jos element neprietaringum, taigi ir koordinuoja teisines nuostatas.

Teiss principai, be organizuojamosios, turi ir kit svarbi funkcij. Jie yra svarbus kriterijus, kuriuo remiantis galima verifikuoti teisikai reikming sprendim teistum, patikrinti, ar statym leidjas ir valstybs pareignai savo veikla nepaeidia tam tikr teisini standart. iuo poiriu teiss principai yra imperatyvs: jie bria elgesio ribas, kuri nevalia perengti. i rib perengimas, nukrypimas nuo teiss princip visuomet yra teisinio reguliavimo nenuoseklumo, prietaringumo poymis ir duoda pagrind kritikuoti atitinkamus teiss aktus ar pareign veikl, kartais net vis teisin sistem. Taigi teiss principuose slypi teisinio reglamentavimo kritikos potencija. Princip imanymas leidia vertinti teis, ne tik j painti.

Tad yra pagrindo teigti, kad teiss principai teiss sistemos atvilgiu atlieka dvejopas funkcijas, kurias slygikai galima pavadinti pozityvija ir negatyvija.

Konstituciniai principai, palyginti su kitais teiss principais, yra ypatingi. J reikm teiss akte suformuluotoms teisinms nuostatoms bendriausia prasme galima nusakyti taip. Konstituciniais principais turi bti grindiama visa teiss sistema, visi teisinio teksto elementai, visos teiss aktuose suformuluotos bendro pobdio nuostatos, taip pat ir tos, kurios konstruojamos kaip teiss normos, t. y. bendro pobdio elgesio taisykls. Jei teiss norma neatitinka kurios nors pamatins nuostatos, apibdinamos kaip konstitucinis principas ir by definition kreipianios teisin reglamentavim, yra pagrindo sakyti, kad ji atitinkamam konstituciniam principui prietarauja, t. y. yra antikonstitucin. Konstituciniai principai legalizuoja ir legitimuoja teisinius sprendimus, teiss aktuose nustatyt reguliavim, t. y. leidia juos vertinti kaip teistus ir teisingus ir drauge daro juos teistus. Ir prieingai: prietaravimas konstituciniams principams teisin reguliavim delegitimuoja, neretai ir anuliuoja jis nra laikomas teistu ir teisingu ir gali bti nustatyta tvarka net pripastamas neturiniu teisins galios

4. Jei nukrypstama nuo konstitucini princip, legitimus yra

jau ne teiss akte nustatytas elgesio modelis, bet jo kvestionavimas. Mechanizmas, kur naudojant iam kvestionavimui tampa manoma nurungti nustatytj teisin reglamentavim ir j ne tik delegitimuoti, bet ir anuliuoti (delegalizuoti), tai konstitucins kontrols mechanizmas, kur naudojant utikrinama Konstitucijos virenyb.

Tad konstitucini princip atveju nurodytosios teiss princip funkcijos teiss sistemos atvilgiu gyja reikming ypatum. Viena vertus, legitimumo element ia papildo legalumo (konstitucingumo) dimensija. Kita vertus, konstituciniai principai turi ne tik teisinio reglamentavimo kritikos, bet ir jo rezultatyvaus kvestionavimo potencijos.

Ubgant tolesniam dstymui u aki galima pateikti tok pavyzd. Visuotinai pripainta, kad vis moni lygyb statymui ir teismui yra pamatinis iuolaikins demokratins valstybs ir jos teiss principas. is principas tvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs (plaiau apie asmen lygybs princip ir jo tvirtinim Konstitucijoje bus kalbama toliau), o pagal alos, padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginimo statym (4 straipsnio 1 dalies 1 punkt) teis alos atlyginim turjo tik tie dl neteist teismo veiksm materialin ar moralin al patyr asmenys, kuri atvilgiu byla buvo nutraukta arba nuteistas asmuo buvo iteisintas panaikinant siteisjus apkaltinamj nuosprend, t. y. kuri atvilgiu nuosprendis buvo panaikintas kasacinje instancijoje5. Jeigu nesiteisjs nuosprendis buvo panaikintas dar apeliacinje instancijoje, al patyr asmenys negaljo tiktis, kad ji bus atlyginta. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinis vis asmen lygybs principas pareigoja valstyb vienodai veiksmingomis priemonmis ginti kiekvieno asmens teises ir laisves, ir pripaino mint statymo nuostat prietaraujania Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, taigi konstituciniam vis asmen lygybs principui

6.

Konstituciniais principais grindiamas ne tik bendrasis (norminis) teisinis reglamentavimas, bet ir teiss realizavimas, knijamas teisinje praktikoje. Teisins praktikos atitikties konstituciniams principams kvestionavimo galimyb utikrina teism sistema, asmens teis ginti savo konstitucines teises nepriklausomame ir nealikame teisme. Paymtina, kad teismins kontrols buvimas savaime dar nereikia, jog atitinkamoje teisinje sistemoje btinai funkcionuoja ir konstitucin teiss akt kontrol

7. Kita vertus, iuolaikinse demokratinse valstybse teismin sistema ir

apskritai teisins institucijos nra vieninteliai teisins praktikos konstitucingumo utikrinimo svertai: teis realizuojanius subjektus nenukrypti nuo konstitucini princip gali skatinti ar versti vairs demokratiniai institutai bei procesai, kaip antai: nepriklausoma iniasklaida, visuomens nuomons spaudimas, sprendim primimo skaidrum utikrinanios priemons ir kt. Utikrinant teisins praktikos konstitucingum teismins kontrols vaidmuo irykja tuomet, kai yra (pagrstai arba nepagrstai) kvestionuojama teiss akt atitiktis konstituciniams principams. Tokiais atvejais btent teismin kontrol leidia oficialiai konstatuoti esant mint jau ne teiss norm, bet teisins

praktikos, konkrei asmen teisikai reikming veiksm (neveikimo) prietaravim konstituciniams principams.

Klasikinis pavyzdys ia galt bti vadinamosios Mirandos taisykls nustatymas. tariamasis buvo apklausiamas tardytoj ir policijos pareign. Tai vyko ne tik nedalyvaujant advokatui, bet ir sulaikytojo n nespjus, kad jis turi teis advokat. JAV Aukiausiasis Teismas nutar, kad sulaikytasis dar prie apklaus turjo bti aikiai informuotas, jog jis turi teis tylti, jog viskas, k jis pasakys, gali bti panaudota teisme prie j, jog jis turi teis konsultuotis su advokatu, jog j apklausiant gali dalyvauti advokatas, o jei sulaikytasis neturi l, advokatas jam bus paskirtas8. Visos ios sulaikytojo (tariamojo, kaltinamojo) teiss, kartu ir teissaugos pareign pareiga sulaikytj aikiai informuoti apie jas kyla i kiekvieno asmens konstitucins teiss tinkam teisin proces ir i teiss neduoti parodym prie save. Neinformuodami sulaikytojo apie ias teises, atitinkami pareignai paeidia pamatinius principus, pagal kuriuos kiekvienas asmuo turi teis neduoti parodym prie save ir teis tinkam teisin proces, suponuojani ir teis gynyb dalyvaujant advokatui. Reikminga tai kas: iki ios bylos statymuose nebuvo numatyta, jog sulaikytajam apie jo teises btinai turi bti paaikinta tai nustat teismas nagrindamas konkrei praktin situacij. Taigi nebuvo norm, buvo tik bendri (nors expressis verbis nesuformuluoti) konstituciniai principai, kuri nevalia paeisti ir kuriuos pareignai vis dlto paeid

9.

Abu pateiktieji pavyzdiai iliustruoja, kad teiss principais yra utikrinama teiss sistemos darna, jos element sistemingumas ir neprietaringumas. Bet konstituciniai principai iuo atvilgiu yra ypatingi tuo, kad dl j auktesns, palyginti su kitais teiss principais, teisins galios konkurencija tarp konstitucini ir kit teiss princip logikos poiriu yra negalima: statym leidjas gali formuluoti principus, kuriais grindiamas konkretus statymas, bet jie negali paeisti konstitucini princip

10. Teiss principai apskritai utikrina teiss sistemos darn, o dl konstitucini princip

teiss sistemos darna gyja apibrt krypt. Konstituciniais principais utikrinamas ne tik teiss sistemos vidinis neprietaringumas, bet ir jos nuoseklumas, hierarchija: teiss normos arba individuals teiss aktai, neatitinkantys konstitucini princip, praranda legitimum, o savo teisin gali jie gali ilaikyti tik tokiu atveju, kai atitinkamoje teisinje sistemoje nra efektyvios konstitucins kontrols, leidianios toki neatitikt oficialiai konstatuoti. Konstitucins kontrols buvimas savo ruotu slygoja itin glaud ry tarp konstitucini princip pozityviosios ir negatyviosios funkcij: legitimavimo tendencijos disfunkcijos koreguojamos konstitucins kontrols mechanizmu verifikuojant teisinio reglamentavimo atitikt konstituciniams principams.

2. Konstituciniai principai, konstitucins normos ir konstitucin teis Koks yra konstitucini princip santykis su kitais konstitucins materijos elementais,

pirmiausia su konstitucinmis normomis? Aikinantis dalyk reikia atsivelgti teiss teorijos literatroje apibdinam teiss norm ir teiss princip santyk, bendrj teorin teiss samprat. Kiekviena teorija turi ilaikyti atitikties test: jei faktai jos nepatvirtina, jie veria koreguoti pai teorij. Kaip literatroje vyraujanti teiss samprata silo traktuoti konstitucinius principus?

Kaip inoma, vyrauja paira, jog teis susideda i norm, t. y. visuotinai privalom ir valstybs garantuojam elgesio taisykli, kurios, be kita ko, sudaro daugma nuosekli sistem. Ikart atkreipkime dmes, kad iuo atveju greta teiss ir jos sistemos atsiduria gretutiniai teisiniai reikiniai, kaip antai: teiskra, teiss realizavimas, teisiniai santykiai ir kt. Tuo mastu, kiek reikalauja nagrinjamas klausimas, pakanka nekvestionuoti sampratos, pagal kuri teiss sriiai priskiriamas ne realus, bet reikalaujamas elgesys, o pati teis traktuojama ne kaip deskriptyvins, bet kaip normatyvins tikrovs elementas. Sociologinis poiris teisin tikrov tikriausiai verst i samprat tikslinti, bet teisins dogmatikos poiriu tai iuo atveju nra btina.

Taigi kur teisje, kaip norm sistemoje, viet susiranda teiss principai? Ar jie yra kakas, kas gldi, yra knyta kiekvienoje teiss normoje, t. y. yra tam tikra neatskiriama norm savastis, elementas, ar jie yra kakur greta teiss norm, galbt vir j? O gal apskritai teiss principai yra u teiss, traktuojamos kaip norm sistema, rib? is klausimas nra scholastinis jau vien dl to, kad teiss normos, kaip oficialiai reikalaujamo elgesio taisykls, kategorija neivengiamai

suponuoja tam tikr normos struktr, jos dalijim elementus, kuri nesant galima ginyti net paios normos buvim. Galimi ginai dl to, kokie yra ie elementai, kiek j, ar visi elementai yra btini ir ar nra toki element, be kuri norma gali apsieiti, bet akivaizdu, jog visoms teiss normoms qua elgesio taisyklms bdinga tam tikra forma, vidin sandara, per se nepriklausanti nuo i norm turinio. Tuo tarpu tai, kas vadinama teiss principais, danai nepaklsta nei tokiai, nei kokiai nors kitai aikiai ir grietai struktrizuotai schemai, negali bti lengvai j sutalpinti.

iuokart pasitenkinkime tradicine teiss normos struktros samprata, pagal kuri teiss normas galima traktuoti kaip elgesio taisykles, logikai (bet, kaip inoma, toli grau nebtinai vieno teiss akto tekste) konstruojamas pagal formul jeigu tai prieingu atveju (hipotez + dispozicija + sankcija). Yra ir poiris, kad teiss norm struktra gali bti ir paprastesn, apimti tik hipotez ir dispozicij arba tik dispozicij ir sankcij. Bet net darant prielaid, kad teiss normos gali bti paprastesns struktros, principai yra tarsi skyrium nuo j: jie nepaklsta mintai trinarei arba dvinarei schemai, negali bti sutalpinti griet struktr, nes suvis neturi aikios formos, vidins sandaros, element. Juose apskritai sunku iskirti bent vien, atrodo, btin normos element dispozicij. Tad teiss princip atvilgiu negelbja ir lankstesnis poiris normos login struktr.

Kartais teigiama, jog tam tikras elgesio modelis teiss aktuose gali bti tvirtinamas paiais bendriausiais bruoais. statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis). Taiau ar itoks elgesio modelis laikytinas norma? Kur ia norma, kuri bt galima konstruoti pagal prast trinar (ar paprastesn dvinar) schem? Pavelg dmiau pamatysime, kad Konstitucijoje gausu toki teigini: j privalomumas (imperatyvumas), kaip ir j fundamentalumas, nekelia abejoni, bet juos sunkiai galima pavadinti normomis mums prasta prasme. Lietuvos valstyb kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai (2 straipsnis); Valdios staigos tarnauja monms (5 straipsnio 3 dalis); Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (6 straipsnio 1 dalis); Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius darinius (10 straipsnis); Lietuvos valstybs sostin yra Vilniaus miestas ilgaam istorin Lietuvos sostin (17 straipsnis); mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins (18 straipsnis); Tvai ir globjai nevaromi rpinasi vaik ir globotini religiniu ir doroviniu aukljimu pagal savo sitikinimus (26 straipsnio 5 dalis); eima yra visuomens ir valstybs pagrindas (38 straipsnio 1 dalis); Valstybins ir savivaldybi mokymo ir aukljimo staigos yra pasaulietins. Jose tv pageidavimu mokoma tikybos (40 straipsnio 1 dalis); Valstyb gina vartotojo interesus (46 straipsnio 5 dalis); Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas (77 straipsnio 1 dalis); Teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi (109 straipsnio 2 dalis); Savivaldybs pagal Konstitucijos bei statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai (120 straipsnio 2 dalis); Valstyb globoja ir aprpina karius, kurie eidami karo tarnyb nustoja sveikatos, taip pat karo tarnyb einant uvusi ar mirusi kari eimas (146 straipsnio 1 dalis) ir t. t.

Tai Konstitucijos citatos. Gana abstraki, nors turini normatyvumo krv, bet ne kaip normos sukonstruot formuluoi nemaa ir emesns galios teiss aktuose. Nors tokios nuostatos suponuoja tam tikras teises ir pareigas (tai bdinga teiss normoms), bet jie veikiau traktuotini kaip principai, nes atitinka klasikin, dar H. L. A. Harto pasilyt teiss princip skirtumo nuo teiss norm apibdinim: Yra ma maiausiai du bruoai, skiriantys principus nuo norm. Pirmasis bruoas susijs su laipsniu: principai, palyginti su normomis, yra plats, bendri ir nekonkretizuoti ta prasme, kad danai tai, kas bt laikoma daugeliu skirting norm, gali bti apibdinama kaip vieno principo iraikos. Antrasis bruoas yra toks: principai daugiau arba maiau aikiai nurodo tam tikr siek, tiksl, teiss turjim arba vertyb, todl tam tikra prasme manoma, kad pageidautina juos ginti arba j laikytis, taigi jie vertinami ne tik kaip teikiantys juos ireikiani norm paaikinim arba login pagrindim, bet kaip bent padedantys jas pateisinti11.

Bet ar ities pagrsta tokiais atvejais kalbti ne apie normas, bet apie principus? Gal pacituotosios nuostatos nieko nerodo? Oponuojant galima sakyti, kad ie teiginiai suformuluoti kaip tam tikros vadovaujanios nuostatos, kurios, vairiai jungdamosi su kitais teisinio teksto elementais, kitomis nuostatomis, gali sudaryti teiss normas. Juk gerai inoma, kad nereikia iekoti

visos teiss normos, vis jos logini struktrini element viename teiss akto straipsnyje, tai darytina tik j visumoje, sistemoje. Tokios pairos laikosi daugelis teiss teoretik. Abstrakti teiss norma negali bti pridta prie konkretaus statymo straipsnio. Tai griauna teiss normos svok, kadangi ne visada statymo straipsniai turi visus normos elementus. Teiss norma visada turi tris elementus: numatom teisini santyki subjekt elges, tokio elgesio slygas, padarinius, nesilaikant nustatytos taisykls ar j paeidiant. Iorin teiss normos iraikos forma statymo straipsnyje ne visada pakartoja mint login normos struktr. Teiss nuostat dstymo glaustumo sumetimais, taip pat vengiant kartojimosi, kai kurie teiss normos elementai praleidiami. Hipotez arba sankcija nepateikiama, nors jas galima suvokti i straipsnio formuluots arba ji nurodyta kito statymo straipsniuose. Kai teiss normos numato vienodas j gyvendinimo slygas (laikymosi, vykdymo ar taikymo), tikslinga straipsnyje nurodyti t norm hipotez ir j deleguoti visus kitus straipsnius, kuriuose idstytos atitinkamos taisykls (dispozicijos). Analogikai, jeigu dispozicijos paeidimas numato vienodus padarinius, norm sankcija gali bti atskirame statymo straipsnyje. Kartais sankcijos ikeliamos u statymo, kuriame nustatytos atitinkamos dispozicijos, rib, bet t norm sankcijas lengva rasti tuose statym straipsniuose, kur nurodytos pagrindins atsakomybs rys. Tad teiss norma gali bti ireikta keliuose statymo straipsniuose arba net vairiuose statymuose ir juos papildaniuose aktuose12.

i ilga citata pateikiama ne tik tam, kad dar kart paskatint nedti lygybs enklo tarp teiss norm ir teiss akto straipsni (j dali), t. y. tarp teiss turinio ir teiss tekstins iraikos formos. Aiku, teiss normos negalima tapatinti su norminio akto struktros elementu (pvz., su straipsniu, juolab su jo dalimi). Tai aksioma. Taiau net ir pripastant, kad normos yra kakas daugiau nei teiss akto straipsniai, kakas u j, kakas, k reikia iifruoti studijuojant teisin tekst, neatsakoma klausim: o kur tuomet yra teiss princip vieta? Ar jie yra normose, ar alia j?

Negana to: ar principai priskirtini sriiai to, kas yra, ar sriiai to, kas turi bti? Nepakanka pasakyti, kad teiss principai yra teiss sistemos pamatins nuostatos, kuriomis grindiamas teisinis reguliavimas; reikia dar atsakyti klausim, ar grindiamos reikia yra grindiamos, ar turi bti grindiamos. K reikia principas, kad visi asmenys lygs statymui ir teismui? Ar tai, kad vairiose teiss normose ir yra tvirtinta, jog jie yra lygs, ar tai, kad normose turi bti tvirtinta, jog visi asmenys yra lygs, ir kad negali bti tokio teisinio reguliavimo, kuriame bt tvirtinta j nelygyb? ia nra galimybs gilintis plai ir turining diskusij iuo klausimu. Yra autori, kuriems

principas tai, kas yra: principas turi bti ne tik paskelbtas, tarkime, Konstitucijoje, bet ir tvirtintas (atkartotas) vairiose teiss normose ir (bent per dideliu mastu) nepaeidiamas kitose normose. Bet gal net daugiau toki autori, kuriems principas tai, kas turi bti: pakanka, kad principas, kaip bendra nuostata, bt oficialiai paskelbtas jei atskiros teiss normos ir neatitinka principo, pats principas dl to niekur nepranyksta. Ir viena, ir kita pozicija leidia verifikuoti teiss norm ir teisins praktikos legitimum: pirmuoju atveju reikalauti, kad teiss normos ir (arba) j realizavimas atitikt tas pamatines nuostatas, kurios diktuoja, koks turi bti teiss sistemos turinys, o antruoju kad teiss normos ir j realizavimas atitikt tai, kas deklaruojama, paadta (pvz., kad visi asmenys bt traktuojami kaip lygs). Tikriausiai yra daugiau pagrindo teiss principus laikyti tuo, kas turi bti tvirtinta teiss normose, negu tuo, kas jose i tikrj yra tvirtinta. Prieingu atveju kiekviensyk nustaius, jog yra norm, kurios neatitinka tam tikr princip, kilt klausimas, ar tie principai apskritai yra, nes jie tarsi negalioja, yra ne teis (suprantama kaip normos), bet tik pageidavimas, kokia teis turt bti, ir neinia dl ko vadinami teiss principais.

Nuomons isiskiria ir atsakant klausim, ar teiss principai yra paiose normose, ar alia j. Pagal vien poir teiss principai yra u teiss, traktuojamos kaip norm sistema, rib; jie gali bti arba nebti tiesiogiai suformuluoti

13, pagal kit teiss principai yra sudedamoji teiss dalis,

lemiam reikm gyjantys tuomet, kai nra aiki teiss norm, kurias, ikilus reikalui, bt galima taikyti; taigi teis susideda ne tik i norm, bet ir i princip; ir iuo atveju principai yra suformuluoti nebtinai tiksliai, bet jie gana abstrakts14. Yra ir nuomon, kad vieni teiss principai

yra tiesiogiai ir vienareikmikai deklaruojami teiss akt straipsniuose (kaip normos), o kiti gali bti iluktenami i konkrei teiss norm turinio jas apibendrinus15.

Pastarasis poiris Lietuvoje vyrauja, dl to j reikia pavelgti dmiau. ia lieka atviras klausimas, ar, kol principas ivedamas i keli apibendrint norm, yra pagrindo tvirtinti, kad principas yra, taip pat kiek reikia norm, kad jas apibendrinus bt galima konstatuoti, jog principas yra. O jei vienose normose tvirtintas vienas principas, kitose kitas, visikai prieingas? Kuris i j bus labiau privalomas ir turs mint kritikos potencij? Tai klausimai be atsakym.

Ivada principai negali bti ivedami i atskir norm, jie turi bti arba tiesiogiai suformuluoti, deklaruoti, arba juos turi bti manoma logikai ivesti i kit, tiesiogiai suformuluot princip. Tik itaip traktuojami teiss principai gali atitikti pirmin, visuotinai pripaint odio principas reikm.

Kad ir kuri i mint trij teorini pozicij pasirinktume, akivaizdu, jog teiss princip nevalia tapatinti su teiss normomis. J negalima grietai tapatinti ir su teiss akt straipsniais, nes tas pats principas gali bti vairiai ireiktas, atspindtas vairiose teiss akto formuluotse.

inoma, kiekvienoje teiss akoje gali bti (ir yra) sav, tik jai bding princip; iuo poiriu pagrstai teigiama, jog esama ir tarpakini princip, bendr kelioms teiss akoms, ir atskir teiss institut princip, bding kuriam nors vienam teiss institutui. Taiau yra ir princip, bendr visai teiss sistemai, jie bendri visai sistemai todl, kad j privalomumas deklaruojamas ir utikrinamas aukiausiu lygiu. Kadangi Lietuvos teiss sistemos pagrindas yra Konstitucija, ie principai negali nebti pakylti konstitucin lygmen.

Konstitucija apibdinama ir traktuojama kaip alies pagrindinis statymas. Tai toks teiss aktas, kuriam negali prietarauti joks kitas valstybs vidaus teiss aktas16. Pats konstitucijos buvimas liudija, jog tarp vis valstybs viduje galiojani teiss norm yra grieta hierarchija. Net jei galima ginytis dl vairi kit teiss akt teisins galios, vis tiek neabejojama, kad jie visi turi neprietarauti konstitucijai. Konstitucionalizmo idja natraliai tvirtina normatyvizmo idj, jog visos teiss normos sudaro (turi sudaryti) nuosekli ir darni hierarchin sistem.

iuo poiriu Lietuvos Respublikos Konstitucija jokia iimtis. Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas Konstitucijai. i nuostata reikia, kad Konstitucija yra aukiausi teisin gali turintis teiss aktas, grindiantis alies teiss sistem. Visi kiti teiss aktai turi atitikti Konstitucij17. Konstitucijoje tvirtintos pagrindins teisinio reguliavimo nuostatos, ji sudaro statym leidybos pagrind18.

Taiau Konstitucija, bdama visos teiss sistemos pagrindas, jokiu bdu nra laikytina kodeks kodeksu, statym svadu, kuriame visi konstitucin reikm turintys visuomeniniai santykiai turi ar gali bti detaliai reguliuojami juolab klasikins trinars struktros normomis. Konstitucijoje tvirtinti principai, kuri privalu laikytis ir kuriant teis, ir j realizuojant. statym leidjas, kiti teiskros subjektai paprastai turi diskrecij konkretinti ir detalizuoti Konstitucijos nuostatas, taip pat teisikai reguliuoti santykius, kurie Konstitucijoje tiesiogiai nra reglamentuojami. Svarbu, kad tai darydami teiskros subjektai neperengt Konstitucijoje nubrt j diskrecijos rib, nepaeist konstitucini princip.

Tad yra pagrindo Konstitucij velgti kaip pamatini, vis teiss sistem grindiani princip rinkin. ie principai yra sukonkretinami vairi teiss ak normose, taiau j konstitucinis tvirtinimas reikia, kad jais grindiama visa teiss sistema, kad jokia teiss norma nesvarbu, kokiame teiss akte ji bt suformuluota, negali jiems prietarauti. Konstitucijos 7 straipsnyje sakmiai nustatyta: Negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai.

Bet ar Konstitucija tai tik princip rinkinys? klausim galima atsakyti dvejopai. Vis pirma kai kurios Konstitucijos nuostatos formuluojamos taip, kad pagal jau cituot H. L. A.

Harto koncepcij gali bti priskiriamos ne prie princip, bet prie norm: jos yra konkreios, grietai apibrtos, ne tiek tvirtinanios siekius, kiek sunorminanios, aikiai reglamentuojanios visuomeninius santykius. Pagaliau ios nuostatos ne paaikina, logikai pagrindia ar pateisina jas ireikianias normas, bet paios sukonkretina tam tikras bendresnes nuostatas, kurios neabejotinai yra principai: Valstybs sienos gali bti keiiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai j ratifikuoja 4/5 vis Seimo nari (10 straipsnio 2 dalis); Nusikaltimo

vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas (20 straipsnio 3 dalis); Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym (22 straipsnio 3 dalis); Negalima drausti pilieiui grti Lietuv (32 straipsnio 3 dalis); Pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis (34 straipsnio 1 dalis); Masins informacijos cenzra draudiama (44 straipsnio 1 dalis); Seim sudaro Tautos atstovai 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu (55 straipsnio 1 dalis); Pirmj po rinkim Seimo posd pradeda vyriausias pagal ami Seimo narys (66 straipsnio 2 dalis); Referendumu priimt statym ar kit akt ne vliau kaip per 5 dienas privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas (71 straipsnio 3 dalis); Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali bti irinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui (87 straipsnio 4 dalis); Teisjais Lietuvoje gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai (112 straipsnio 1 dalis); Ministr laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybs narys (98 straipsnio 2 dalis); Svarstydamas biudeto projekt, Seimas gali didinti ilaidas tik nurodydamas i ilaid finansavimo altinius. Negalima mainti statym numatyt ilaid, kol tie statymai nepakeisti (131 straipsnio 2 dalis); Nepaprastosios padties ar karo padties metu Konstitucija negali bti taisoma (147 straipsnio 2 dalis). Nors ios ir daug kit Konstitucijos nuostat ir nra sukonstruotos pagal griet trinar normos schem (hipotez + dispozicija + sankcija), jos, be abejo, formuluojamos tarsi normos, bet kadangi kai kurie normos elementai (pvz., sankcija) paprastai bna kitose teisinio teksto (iuo atveju Konstitucijos) vietose, o kartais apskritai tik menama, kildinama i kit teigini logini operacij bdu, laikytinos ir normomis; jei pritartume poiriui, kad normos element nebtinai turi bti trys, tai bt dar lengviau tokius teiginius traktuoti kaip normas.

Negana to, visos ios normos kokiu nors bdu ireikia ir sukonkretina kokius nors konstitucinius principus. Pvz., norma, kad Seim sudaro Tautos atstovai 141 Seimo narys, ireikia ir sukonkretina konstitucin princip, kad pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus (33 straipsnio 1 dalis); princip ireikia ir sukonkretina ir norma, kad pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis. Be to, danai ne tik vien konstitucin princip skirtingais aspektais ireikia ir sukonkretina kelios konstitucins normos, bet ir ta pati konstitucin norma sukonkretina ne vien, o kelis tarp savs susijusius principus. Antai norma, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas, sukonkretina net kelis konstitucinius principus: mogaus laisv nelieiama (20 straipsnio 1 dalis); niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas suimtas ir niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas (20 straipsnio 2 dalis); asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teis gynyb, taip pat ir teis turti advokat (31 straipsnio 6 dalis); asmuo, kaltinamas padars nusikaltim, turi teis, kad jo byl vieai ir teisingai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismas (31 straipsnio 2 dalis); draudiama versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ar artimus giminaiius (31 straipsnio 3 dalis). ie principai savo ruotu turi ir normatyvumo krv. Jie yra privalomi.

Tad Konstitucija apima ir principus, ir normas; konstituciniai principai ir konstitucins normos yra glaudiai susij. Ities, danai bna sunku nubrti takoskyr, aiki rib, kurios nuostatos laikytinos principais, o kurios normomis. Yra Konstitucijoje toki nuostat, kurios neabejotinai traktuotinos kaip principai (kaip antai minta 38 straipsnio 1 dalies nuostata, kad eima yra visuomens ir valstybs pagrindas), yra toki, kurios aikiai laikytinos normomis (pvz., 66 straipsnio 2 dalies nuostata, kad pirmj po rinkim Seimo posd pradeda vyriausias pagal ami Seimo narys), bet kakur tarp j yra ir toki, kurios gali bti traktuojamos ir kaip principai, ir kaip normos, jos formuluojamos bendrais bruoais, apibendrina kelet Konstitucijos nuostat, bet kartu jas ireikia ir sukonkretina kitos konstitucins nuostatos. Viena tokia nuostata,

koncentruojanti vis kit Konstitucijos nuostat turin, yra 1 straipsnyje: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. Neatsitiktinai Lietuvos Respublikos konstitucinio statymo Dl Lietuvos valstybs (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 1 straipsnyje nustatyta: Teiginys Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika yra Lietuvos Respublikos konstitucin norma ir pamatinis valstybs principas. Taigi ir norma, ir principas

19.

Kita vertus, Konstitucij galima velgti jei ne kaip tik princip bei norm rinkin, tai bent kaip vis pirma princip rinkin. Daugelis konstitucins teiss norm kartu yra ir tam tikr teiss ak normos (arba normos, bendros kelioms teiss akoms). Antai jau minta Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas, yra ir baudiamojo proceso teiss pamatin norma; ities, ji atkartojama (ir ipltojama) Baudiamojo proceso kodekso 104

1 ir 104

2 straipsniuose, o Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos

Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos 8 straipsnyje netgi nustatyta, kad Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalies nuostatos pradedamos taikyti nuo tada, kai bus suderinti Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso statymai su ia Konstitucija. Konstitucijos 129 straipsnyje suformuluota nuostata, kad biudetiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodio 31 d. tai ir finans teiss pamatin norma, atkartota ir ipltota Biudeto sandaros statymo 2 straipsnyje. Aiku, kiekvienkart galima kelti klausim, ar statym leidjas, sukonkretindamas konstitucin norm, neikreip jos turinio, nepereng jam Konstitucijos nubrt rib, nevirijo savo gali; pagal Konstitucij tai nustatyti gali tik Konstitucinis Teismas. Taiau iuokart svarbu kitkas: tam tikros teiss normos, bdamos konstitucinmis, kartu yra ne tik konstitucins teiss, bet ir tam tikr teiss ak normos. Jos fundamentalios, nes tvirtintos Konstitucijoje. Jos grindia tas teiss akas. Pagal savo teisin gali jos yra ikeltos vir kit i ak norm, bet pagal savo turin, pagal dalyk reguliuojamus visuomeninius santykius jos priskirtinos toms teiss akoms, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius baudiamojo proceso, finans ir t. t.

K reikia is konstitucini norm dvilypumas? Ar pasakius, kad jos yra konstitucins teiss normos dl savo ypatingos teisins galios, o tam tikr teiss ak normos dl to, kad reglamentuoja santykius, priskiriamus atitinkamoms teiss akoms, jau pasakyta viskas? Ne, nes dar reikia atkreipti dmes konstitucini norm reguliavimo dalyko dinamik. Ities, pagal reguliavimo dalyk minta Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas, pagal reguliavimo dalyk pagrstai priskirtina baudiamojo proceso teisei. Taiau ioje nuostatoje ne tik suformuluota elgesio taisykl, t. y. norma, kuri priskiriama baudiamojo proceso teiss reguliavimo sriiai, bet ir tvirtintas svarbus principas (ar principai), jog negali bti nustatytas joks teisinis reguliavimas, kuris konkuruot su nustatytuoju Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalyje. Hipotetikai toks antikonstitucinis reguliavimas manomas ne tik baudiamojo proceso teisje (kurioje sukonkretinama ir detalizuojama minta Konstitucijos norma), bet ir kitose teiss akose, pvz., finans teisje (toks reguliavimas, kuriuo neutikrinamos teismo arba advokato, kur pagal Konstitucijos 31 straipsnio 6 dal tariamas padars nusikaltim asmuo turi teis turti nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento, veiklos finansins slygos). Taigi konstitucin lygmen pakylt atskir teiss ak norm reguliavimo dalykas turi potencijos perengti i ak ribas: kaip normos, jos reguliuoja apibrtos apimties visuomeninius santykius, taiau tose paiose nuostatose tvirtinti konstituciniai principai adresuojami jau ne tik toms teiss akoms, bet ir visai teiss sistemai.

Dl to teiginys, kad Konstitucija apima ir principus, ir normas, arba kad konstitucin teis susideda i princip ir norm, neturi bti interpretuojamas pernelyg tiesmukai. Kalbama ne apie Konstitucijos kaip teksto formuluotes, bet apie Konstitucijos kaip teiss, kuri ireikta iuo tekstu, nuostatas. Vienoje Konstitucijos formuluotje tuo pat metu gali bti (paprastai ir yra) tvirtinta ne viena norma ir ne vienas principas. Maa to, yra pagrindo manyti, kad kiekvienoje Konstitucijos nuostatoje (teksto formuluotje), kurioje nustatyta tam tikra norma, visuomet yra ir tvirtintas tam tikras konstitucinis principas. tai dl ko nra netikslu Konstitucij, konstitucin teis apibdinti

kaip vis pirma princip rinkin, t. y. konstitucini princip sistem, kurioje kai kurios principin reikm turinios nuostatos yra formuluojamos kaip normos.

Bet jei visos konstitucins normos (elgesio taisykls) tuo pat metu yra ir tam tikr teiss ak normos, galima paklausti: o kaipgi normos, reglamentuojanios tokius santykius, kuri nereglamentuoja mintos teiss akos? Negi konstitucins teiss normos neturi tik joms bdingo reguliavimo dalyko, netapataus kit teiss ak reguliavimo dalykui? Argi konstitucins teiss normos, nustatanios ekonomins santvarkos pagrindus, reglamentuojanios rinkimus, tiesiogins demokratijos gyvendinim, valdi (Seimo, Respublikos Prezidento, Teismo) santykius ir t. t. tuo pat metu taip pat yra ir koki nors kit teiss ak normos? Jei taip, kokios (ar koki)?

Atsakymas ne toks sudtingas, kaip galt atrodyti i pirmo vilgsnio. ia prisimintina valstybins teiss svoka, iandien jau, deja, beveik istumta i akademins apyvartos. iuo poiriu prisimintina ir paymtina M. Rmerio pozicija, kad valstybin teis tai valstybs teis, nesutampanti su vairi kit socialini (t. y. nevalstybini) jungini (pvz., banyios) teise ir jai prieprieintina. Tai, k iandien vadiname konstitucine teise, M. Rmeris laik btent valstybins teiss, traktuojamos kaip valstybs teis, dalimi, todl, sekant juo, tiksliausias to, kas iandien vadinama konstitucine teise, apibdinimas bt valstybin konstitucin teis. ia terminas valstybin reikt tai, kad ioji teis nustatyta (sukurta) valstybs (tad, grietai tariant, valstybin teis apima ir tai, kas iandien vadinama administracine, baudiamja, netgi civiline teise), o terminas konstitucin kad ios teiss normos ir principai yra pamatiniai, fundamentals, grindiantys kit valstybins (t. y. valstybs) teiss ak normas ir principus (itaip suprantam konstitucin teis turi ir kitos nevalstybins, M. Rmerio odiais tariant, avalstybins teiss akos). Taigi konstitucin teis ir valstybin teis, M. Rmerio manymu, nra tas pats: konstitucin (arba valstybin konstitucin) teis yra valstybins teiss pagrindas20.

Ities, poiris nuoseklus ir logikas. Bet reikia turti galvoje ir kit, ne maiau svarbi aplinkyb. Bene vis XX a. Lietuvoje valstybine teise tradicikai (buvo) vadinama ta teiss aka, kurios normos reglamentuoja aukiau mintus santykius ypa susijusius su valstybs valdios institucij formavimu ir j funkcionavimu. iuo pagrindu valstybin teis nesunku skirti nuo kit teiss ak. Paprastai tariant, pagal i valstybins teiss samprat valstybin teis yra tai, kas nra baudiamoji, administracin, civilin, darbo teis ir t. t. Lietuvai paskutiniame XX a. deimtmetyje patyrus tai, k vengr mokslininkas ir teisjas I. Vrsas pavadino konstituciniu renesansu

21, valstybins teiss pavadinimas be jokio pasiprieinimo uleido viet konstitucins

teiss pavadinimui. Ir nenuostabu: tegu ir ne visuomet pagrstai kaltinama pernelyg dideliu valstybs sureikminimu, etatizmu, valstybin teis itin akcentavo i santyki reguliavim ne tik Konstitucija, bet pirmiausia statymais, net postatyminiais aktais, suplakdama krv konstitucin ir statutin teis

22, konstitucin ir statutin reguliavimo lygmenis, aikindama konstitucinius

principus ir Konstitucijos normas pagal tai, kaip jie sukonkretinami ir ipltojami emesns galios teiss aktuose, pabrdama Konstitucijos, kaip pagrindinio statymo, status ir kartu gal ir netyia ignoruodama jos, kaip visuomens sutarties, prad. i tendencij reikjo stabdyti. Bet tokio stabdymo kaina buvo radikalus valstybins teiss kaip autonomikos, skirtingos nuo kit teiss ak teiss srities eliminavimas jos viet uimant konstitucinei teisei.

Ar galima ias dvi pozicijas valstybins teiss kaip visos valstybs sukurtos teiss samprat ir valstybins teiss kaip vienos i valstybs kuriamos teiss ak samprat suderinti? Veikiausiai taip. Neatsivelgti M. Rmerio konstatuot konstitucins ir valstybins teiss esmin skirtum taip pat neleistina, kaip ir susiklosiusi valstybins teiss ir konstitucins teiss pavadinim vartosenos tradicij. Valstybin teis tai vis pirma institucin teis, t. y. valstybs kuriamos teiss aka, reglamentuojanti santykius, susijusius su valdios, kit valstybs institucij formavimu ir funkcionavimu bei tarpusavio santykiais, politins sistemos funkcionavimu, valstybs valdios geografiniu sutvarkymu ir pan. Taip suprantamos valstybins teiss normos taip pat gali bti pakyljamos konstitucin lygmen, kartu atitinkamos konstitucins normos yra ir valstybins (institucins) teiss normos.

Grietai tariant, institucins teiss svoka nra visikai tiksli ir imtu procent neatstoja valstybins teiss, nes kai kurios santyki grups, tradicikai priskiriamos valstybinei teisei, kaip antai pilietybs santykiai arba santykiai, susij su mogaus teismis, vargu ar gali bti be ilyg priskiriamos instituciniams santykiams. (Institucins teiss svoka vartojama, pvz., Europos teisje (apibdinant Europos Sjungos institucij formavim ir funkcionavim), bet ten ir reguliuojam santyki ratas (reguliavimo dalyko poiriu) yra siauresnis.)

inoma, i esms nra negalima valstybins teiss traktuoti ir kaip konstitucins teiss dalies, t. y. visumos t konstitucins teiss princip ir norm, kurios reglamentuoja valstybs institucij formavimo ir funkcionavimo bei valdios sutvarkymo santykius. Kodl gi ne? Tokiu atveju galima teigti, kad konstitucin teis gali bti traktuojama plaija prasme kaip apimanti vis konstitucin reguliavim kartu su santyki, susijusi su valstybs institucij formavimu ir funkcionavimu bei valdios sutvarkymu, reguliavimu emesns galios teiss aktais (statymais ir kt.), ir kartu paliekama erdv siauresnei konstitucins teiss sampratai kaip konstitucin lygmen pakylt princip ir norm sistemos. Konstitucins teiss, kaip akademins disciplinos, dstymo poiriu tai netgi patogu: vietoje atskir konstitucins ir valstybins teiss kurs pakanka vieno, pavadinto Konstitucin teis.

Bet is dvilypumas patogus tik i pirmo vilgsnio. Jis iplauna tai, kas konstitucinje teisje yra esmi esm jos princip fundamentalum. Konstitucin teis plaija prasme tai ne teiss sistemos, jos hierarchins struktros giluminio painimo, bet akademinio patogumo sumetim padiktuoto susitarimo rezultatas. Tik iuo poiriu tokia konstitucins teiss plaija prasme samprata ir yra pateisinama.

Paymtina ir tai, kad Konstitucijos paskirtis bti vir vis teiss ak. Jei visa valstybin teis pakyljama konstitucins teiss lygmen, vairi emesns nei Konstitucija teisins galios akt jau negalima traktuoti kaip valstybins teiss altini. Jeigu valstybin teis tik dalis konstitucins teiss (juolab kitas konstitucins teiss pavadinimas), tai kaip bt galima motyvuoti, tarkime, statym priskyrim jos altiniams? statymai gali sukonkretinti Konstitucijos nuostatas, bet ne jas pakeisti. Ne Konstitucija galioja pagal statym, bet statymai turi atitikti konstitucinius principus ir Konstitucijos normas. Ne statymai reglamentuoja konstitucinius santykius prieingai, jie turi reglamentuoti vairius visuomeninius santykius, nenukrypdami nuo konstitucini orientyr. Konstituciniais tam tikri visuomeniniai santykiai tampa ne dl to, kad jie yra reglamentuoti statymais, priskirtais konstitucins teiss akai (kaip, pvz., darbo teisiniai santykiai yra tokie dl to, kad juos, kaip specifin dalyk, tam tikru darbo teisei bdingu metodu reguliuoja darbo statymai), bet dl to, kad j teisinio reglamentavimo svarba yra tokia didel, jog suverenios valios reikja, Tauta, apsisprend juos sureguliuoti aukiausios galios teiss akte Konstitucijoje.

I ia darytina viena labai svarbi ivada, turinti ne tik teorin, bet ir (tai btina pabrti) praktin reikm. Konstitucin teis, kaip teis vir vis teiss ak, neiskiriant n valstybins, neturi kito altinio tik Konstitucij. ( teigin vliau reiks patikslinti.) Ji yra vis teiss ak, vis kit teiss akt matas.

Tuo tarpu gaji yra tradicija Konstitucij komentuoti, aikinti, interpretuoti remiantis ne ja paia, ne paios Konstitucijos logika, ne jos princip sklaida ir tarpusavio sryiais, bet statymais ir kitais aktais, sukonkretinaniais Konstitucijos nuostatas. Antai Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies nuostata, kad mogaus privataus gyvenimas nelieiamas, komentuojama remiantis Visuomens informavimo statymu, Civiliniu kodeksu, Santuokos ir eimos kodeksu, moni ukreiamj lig profilaktikos ir kontrols statymu, Psichikos sveikatos prieiros statymu, Socialins bei psichologins reabilitacijos taikymo laikinuoju statymu, Operatyvins veiklos statymu, Organizuoto nusikalstamumo ukardymo statymu, Kardomojo kalinimo statymu23; 35 straipsnio 1 dalies nuostata, kad pilieiams laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams, komentuojama remiantis Politini partij ir politini organizacij statymu, Visuomenini organizacij statymu, Profesini sjung statymu, Religini bendruomeni ir bendrij statymu, Asociacij statymu24; 36 straipsnio 1 dalies nuostata, kad negalima drausti pilieiams rinktis be ginklo taikius

susirinkimus, komentuojama remiantis Politini partij statymu, Susirinkim statymu25 ir t. t. Tokia kompaktika, susisteminta informacija apie konstitucin pripainim gijusi santyki reglamentavim vairios teisins galios aktais, be abejo, yra svarbi ir naudinga, bet tai ne konstitucin teis, o valstybins ir kitos teiss akos. Konstitucins teiss poiriu ne Konstitucija turi bti komentuojama remiantis statymais, bet statymai turi bti komentuojami remiantis Konstitucija. Tik tai utikrint galimyb statymus vertinti i Konstitucijos auktumos, velgti Konstitucij kaip teiss sistemos virn.

Taigi konstitucin teis nuo teiss ak skiriasi aukio dimensija, tuo, kad ji yra vis j pamatas. Formaliai konstitucin teis iskiria jos princip ir norm virenyb, j altinio teisin galia. O teiss akos (taip pat ir valstybin teis) viena nuo kitos skiriasi pagal tai, kokius santykius ir kokiu bdu reguliuoja j normos, t. y. pagal reguliavimo dalyk ir metod. Konstitucin teis nra teiss aka, iuo poiriu ji nra lygiareikm administracinei teisei, civilinei teisei, darbo teisei, baudiamajai teisei ir kt. Kaip Konstitucija yra visos teiss, visos teiss sistemos pamatas, taip ir konstitucin teis yra vis teiss ak, taip pat ir valstybins teiss, pagrindas. Kaip Konstitucija yra visos teiss, visos teiss sistemos pamatas, taip ir konstitucin teis yra vis teiss ak (valstybins, administracins, baudiamosios, darbo ir kt.) pagrindas. Konstitucins normos dvilyps tai pamatins, fundamentalios vairi teiss ak normos

26.

Dabar prisiminkime jau cituot teorin nuostat, kad teiss norma gali bti idstyta ne tik keliuose to paties teiss akto straipsniuose, bet net vairiuose statymuose ir juos papildaniuose aktuose. Galbt tai pasakytina apie civilin teis. Galbt apie administracin. Tikriausiai apie darbo. Dar labiau tiktina, kad apie finans. Bet tikrai ne apie baudiamj ar baudiamojo proceso, nes pagal Konstitucijos 31 straipsnio 4 dal bausm gali bti skiriama ar taikoma tik remiantis statymu taigi ne kokiu nors statymus papildaniu, vadinasi, postatyminiu, aktu.

Ir jau tikrai jokiu bdu ne apie konstitucin! Kadangi Konstitucija yra aukiausi teisin gali turintis ir iuo poiriu unikalus teiss aktas, i principo negali bti, kad tos paios konstitucins normos elementai turt skirting teisin gali. Tai griaut pai Konstitucijos samprat, paneigt jos virenyb ir suardyt teisinio reguliavimo darn.

Taigi konstitucins teiss normos gali bti suformuluotos tik paioje Konstitucijoje ir niekur kitur. (Ir teigin dar teks papildomai paaikinti.) Bet, kaip minta, toli grau ne visos Konstitucijos nuostatos ne tik teksto, bet ir logins struktros poiriu gali bti traktuojamos kaip normos, ne visose jose galima aptikti net dispozicij. Ir vis dlto kaip neatskiriami Konstitucijos elementai ios nuostatos yra ir privalomos, ir fundamentalios. Kokios tai nuostatos? Tai yra konstituciniai principai.

Reikia pasakyti, kad teiss teorijoje seniai buvo rastas (ir niekaip nepamirtamas) bdas vadinti normomis net tuos teisins materijos elementus, kuriems, atrodo, normos titulas niekaip nelimpa. Jeigu teiss akte suformuluota ne imperatyvi ar dispozityvi, ne reguliacin ar apsaugin norma, o, tarkime, svokos apibrimas, tokia nuostata kakodl vadinama norma-apibrimu (arba definityvija norma). Jeigu nurodoma, koks teisini santyki dalyvi elgesys pageidautinas, bet nenustatoma, kad is elgesys grietai privalomas, tokia nuostata paskelbiama rekomendacine norma. Jeigu tas ar dar labiau pageidautinas elgesys dar ir skatinamas, kalbama apie skatinamj norm. O jeigu nuostatos privalomumas nekelia abejoni, bet vis dlto joje nra aikiai suformuluota elgesio taisykli, ji vadinama deklaratyvija norma, kuri savo ruotu gali bti arba norma-tikslas, arba norma-udavinys, arba norma-principas.

Stop. Norma-principas? Ar gali bti norma ir j kreipiantis pradas, elgesio taisykl ir teiss sistem grindianti pamatin nuostata jungiami vien kategorij? Ar gali bti, kad ir pati taisykl, ir tai, kas diktuoja, nuo koki standart i taisykl neturi nukrypti, bt tas pats? Kakas ia negerai. Jeigu Konstitucijos nuostat, kurioje tvirtintas tam tikras principas, sukonkretina kitos Konstitucijos normos, tai, vadinasi, tuose paiuose Konstitucijos teksto elementuose (straipsniuose, j dalyse) yra ireikta ir konstitucin norma, ir konstitucinis principas. Norma (vienu metu ir konstitucins teiss, ir kurios nors teiss akos ar keli ak!) dl to, kad nustatoma elgesio taisykl, o principas nes yra diktuojamas mint bendrj konstitucin nuostat sukonkretinani norm turinys. Ir prieingai: jeigu tam tikroje nuostatoje yra ne nustatyta aiki elgesio taisykl, bet tik

nurodyta bendra oficialiai sankcionuoto elgesio kryptis, tokia nuostata traktuotina kaip tvirtinanti princip, kur vadinti dar ir norma nra jokio pagrindo. Bet tokia Konstitucijos (ar kito teiss akto) nuostata nra norma-principas, t. y. ji nra tam tikros ypatingos ries norma, kurios nebt galima priskirti vienai i mint teiss norm ri. Gamtoje tokio vries, kaip norma-principas, nra.

Normos-principai tai dirbtinis konstruktas, patogumo dlei pramanytas, kad nereikt konstatuoti, jog teis susideda ne tik i norm (elgesio taisykli), bet ir dar i kako, t. y. i princip. Toks poiris negriauna nei tos teorijos, pagal kuri teiss principai yra u teiss, traktuojamos kaip (tik) norm (taisykli) sistema, rib (H. L. A. Hartas), nei tos, pagal kuri teiss principai, kaip ir normos, yra sudedamoji teiss dalis (R. M. Dworkinas). Taiau jis negali sugyventi su ta teiss princip samprata, pagal kuri vieni i j tiesiogiai deklaruojami teiss aktuose, o kiti formuluojami apibendrinant keli teiss norm turin. Juk gali bti, kad itokio apibendrinimo rezultatas bus principas, visai prieingas tam, kuris buvo tiesiogiai deklaruotas, suformuluotas kaip norma-principas.

Ir teiss normos, ir principai tai nuostatos, tvirtinanios bei oficialiai sankcionuojanios reikalaujamo elgesio modelius. ios nuostatos skiriasi vienos nuo kit pagal tai, kiek konkreiai yra modeliuojamas socialini santyki subjekt elgesys, taip pat pagal tai, kiek jomis prasminama atitinkam socialini santyki teisinio reglamentavimo visuma (sistema) bei nubriamas io reglamentavimo kryptingumas. Taiau bt visikai netikslu teigti, kad teiss principams dl j abstraktesnio formulavimo bdingas maesnis negu teiss normoms teisinio reglamentavimo (reguliavimo) pakankamumo laipsnis. Tiesiogins koreliacijos ia nra. Prieingai, principais yra sakmiai nubriamos tam tikros teisikai reikmingo elgesio laisvs ribos, kuri nevalia paeisti, iuo poiriu teisinio reglamentavimo pakankamumas yra absoliutus, o nepakankamumas vargu ar manomas. Nepakankamas gali bti tik norminis teisinis reguliavimas, tuo tarpu teiss principams apskritai sunkiai pritaikomas nepakankamumo kriterijus. Antai visuotinai pripainti teiss principai audi alteram partem (arba audiatur et altero pars iklausyk ir kit al), nemo debet esse iudex in propria causa (niekas neturi bti teisjas savo paties byloje) arba nemo ex suo delicto melioram suam conditionem facere potest (niekas negali pagerinti savo padties savo neteistu veiksmu) nors ir nenurodo, kaip konkreiai turi bti realizuojamas kitos alies iklausymas, kas konkreiai turi bti teisju byloje arba kokiais konkreiais veiksmais galima pagerinti savo padt, taiau nustato tok teisin reglamentavim (reguliavim), kurio pakanka konstatavimui, jog tam tikras norminis reguliavimas arba tam tikras socialini santyki subjekt elgesys perengia i princip nustatytas ribas. Lygiai taip pat Konstitucijos 26 straipsnio 2 dalyje tvirtintas principas, kad kiekvienas mogus turi teis laisvai pasirinkti bet kuri religij arba tikjim, arba 29 straipsnio 1 dalyje tvirtintas principas, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs, savaime yra pakankami kriterijai, galinantys teigti, jog ie principai yra paeidiami, jeigu, tarkime, mogus yra veriamas identifikuoti save kaip tam tikros religijos arba tikjimo ipainj arba atitinkamai jeigu teismas ar kitos valstybs institucijos traktuoja asmenis kaip nelygius Konstitucijoje nenumatytais pagrindais.

Taiau sakyti, kad teiss princip pakankamumas yra absoliutus, nereikia pripainti ir j, kaip teisini reguliatori, absoliutum turinio poiriu. Pirma, taikant ir realizuojant teis principai paprastai yra taikomi tokiu mastu, kokiu norminis reglamentavimas (reguliavimas) yra nepakankamas, t. y. jie padeda upildyti norminio reguliavimo spragas, taiau, kol is reguliavimas nra anuliuotas, jie gali bti pagrindu norminio reguliavimo kritikai, bet ne jo pakaitalu. Antra, teiss principai yra nevienodi pagal savo teisin gali, kuri nulemia tai, kokios teisins galios aktuose jie yra tvirtinti. Treia, teiss principai koegzistuoja, jie, kaip teisins nuostatos, sugyvena, brdami vienas kito turinio ribas. Konstitucinio suvereniteto principo (apie j dar bus kalbama), reikianio Tautos virenyb, ribas bria inter alia konstitucinis mogaus teisi prigimtinio pobdio tvirtinimas: Tauta, gyvendindama savo virenyb, negali paneigti pamatini mogaus teisi. Pagaliau, ketvirta, teiss principai yra susij pagal turin, i vien princip gali bti ivedami kiti. i ssaja yra pagrindas klasifikuoti konstitucinius (ir apskritai teiss) principus.

Tai, kas pasakyta apie konstitucini princip ir konstitucini norm santyk (bei teiss princip ir teiss norm santyk apskritai), leidia daryti tam tikras ivadas. Konstituciniai principai yra konstitucin gali turinios nuostatos, kurios nra formuluojamos kaip grietos elgesio taisykls (nra sukonstruotos kaip normos) ir pagal reguliavimo dalyk bei metod nra priskiriamos teiss akoms. Tai pamatins nuostatos, diktuojanios, koks turi bti teisinio reglamentavimo turinys. Aiku, principai negali absoliuiai nulemti viso reguliavimo turinio jau vien dl to, kad suformuluoti gana plaiai; todl statym leidjas ir kiti teiskros subjektai paprastai turi plai diskrecij juos konkretinti ir pltoti emesns galios teiss aktuose.

Kita vertus, konstitucini princip negalima tapatinti su konstitucinmis normomis dar ir dl to, kad jei Konstitucija susidt tik i norm, konstitucin teis bt tik vairi teiss ak kai kuri norm, kurioms pripastama auktesn teisin galia, samplaika. Ar tada apskritai bt prasm kalbti apie konstitucin teis kaip apie vientis, nuosekli, logikai suderint, neprietaring sistem? Koki prasm tada turt Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies postulatas, kad Konstitucija yra vientisas aktas?

3. Pirminiai, sudtiniai ir ivestiniai konstituciniai principai Konstitucini princip sampratos aikinimasis dav gana nelaukt rezultat. Jis skatina

permstyti paplitusi normatyvistin teiss samprat, kurioje tarp odi teis ir teiss normos dedamas lygybs enklas: matome, kad teis (iuo atveju konstitucin teis, bet, matyt, ne tik ji) susideda ne tik i norm, bet ir i princip. Kita vertus, koreguotina ir konstitucins teiss samprata: pastaraisiais metais ipopuliarjs konstitucins teiss pavadinimas nelaikytinas tik anksiau plaiai vartotos valstybins teiss svokos pakaitalu, nes ir valstybin, ir konstitucin teis randa sau deram viet visoje teiss vairovje ir turi potencijos harmoningai koegzistuoti taip, kaip koegzistuoja konstitucin teis ir baudiamoji teis, konstitucin teis ir darbo teis, konstitucin teis ir administracin teis ir t. t. Akcentuoti ias korekcijas nra io nagrinjimo pagrindinis tikslas, taiau matome, kad konstitucinje teisje (galbt labiau nei kurioje nors kitoje teiss srityje) nagrinjant klausimus, i pairos santykinai autonomikus, nepriklausomus nuo bendrj teiss teorijos problem, vis tiek yra susiduriama su bendraisiais teiss ir jos sistemos sampratos klausimais.

Tai pasakytina ir apie konkrei konstitucini princip analiz. Jau buvo cituota nemaai Konstitucijos nuostat, kurios pagrstai gali bti traktuojamos kaip konstituciniai principai, neabejotinai turintys ir normatyvumo krv. Bet konkreiai ivardyti, juolab suriuoti, konstitucinius principus ities keblus udavinys. Kaip atskirti vien princip nuo kito, ypa turint galvoje, kad jie danai yra persipyn ne tik tarp savs, bet ir su juos sukonkretinaniomis Konstitucijos normomis? Konstitucijos 37 straipsnyje nustatyta, kad pilieiai, priklausantys tautinms bendrijoms, turi teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius, o 45 straipsnio 1 dalyje kad piliei tautins bendrijos kultros reikalus, vietim, labdar, savitarpio pagalb tvarko savarankikai. Kas tai du atskiri principai? Ar vienas i j yra bendresnis kito atvilgiu ir j apima, o antrasis logikai ivedamas i pirmojo? Jei taip, tai kuris yra pirmasis, o kuris antrasis? O gal tai dvi nuostatos, ireikianios kok nors bendresn princip, nors tiesiogiai nesuformuluot, bet logikai ivedam i viso Konstitucijos teksto? Jei taip, tai kok? Na, o jeigu jis suformuluotas Konstitucijoje, tai kur? Ar tai, tarkime, galt bti tautins santarvs puoseljimas Lietuvos emje, minimas Konstitucijos preambulje? Pagaliau, turint galvoje, kad cituotose nuostatose tvirtintos ir normos (nes sakmi nuoroda piliei ir tautini bendrij teises reikia, kad Konstitucijoje tvirtinta norma, pagal kuri ie subjektai turi teises, o kiti subjektai pareig gerbti ias teises ir j nepaeisti), galbt apskritai nra pagrindo kalbti, kad iose nuostatose yra formuluojamas koks nors principas tik normos?

Tai tik vienas pavyzdys, liudijantis, kad nepakanka vien teorikai pasamprotauti apie konstitucini princip buvim. Juos reikia vardyti ir, jei manoma, tipologizuoti (klasifikuoti, riuoti). Bet jei Konstitucija, tegu apimanti ir normas, turi tiek daug princip, kurie savaime nra normos, gali bti, kad vis i princip analiz bus tolygi visos konstitucins teiss (siaurja

prasme, taigi ne valstybins teiss!) problematikos idstymui. Tokiu atveju kokia prasm atskir tem skirti konstituciniams principams? Kam kartotis?

Kita vertus, dl to, kad bet kokia teisin materija susidvejina normas bei principus (t. y. teisines nuostatas, tvirtinanias oficialiai sankcionuotus elgesio modelius) ir teisin tekst (is susidvejinimas teiss teorijoje vadinamas skirtumu tarp teiss ir statymo), konstitucini princip iifravimas i Konstitucijos teksto formuluoi galimas tik aikinimo, loginio abstrahavimo bdu. ia slypi intriga: aikinim gali bti daug, ities ne maiau kaip aikintoj. Kuris aikinimas teisingiausias, jei toks apskritai yra?

Kaip matome, dar net nepradjus konkreiai vardyti konstitucini princip, jau aiku, kad tai ne tik nelengvas udavinys, bet gali bti ir taip, kad joks rezultatas nebus visikai patenkinamas. Vis dlto, jei apskritai yra prasms kalbti apie toki teisin kategorij kaip konstituciniai principai, negalima sustoti pusiaukelje. Juos reikia vardyti.

Teorikai konstruodami konstitucini princip sistem, pradkime nuo vyraujanios j sistemos sampratos, prisiminkime, kokia yra jau susiklosiusi j vardijimo ir klasifikavimo tradicija. I anksto neatmeskime galimybs, kad i dominuojanti paira mus patenkins.

Lietuvos auktosiose teiss mokyklose dstant apie konstitucinius principus, j sistema konstruojama pagal du kriterijus: pagal tai, kaip tam tikri principai ireikti (suformuluoti) Konstitucijos tekste, ir (reiau) pagal tai, kokiu mastu jie kreipia teiss sistem, lemia teisinio reguliavimo turin.

Pirmasis kriterijus: konstituciniai principai diferencijuojami pagal tai, ar jie apibrti aikiai ir tiesiogiai tvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos normose (normos-principai), ar jie tiesiogiai nedeklaruojami, taiau iplaukia i bendrosios Konstitucijos norm prasms27. Norm-princip, kaip logikai ydingos kategorijos, netinkamumas jau buvo aptartas, ia beveik nra ko pridurti. Bet nurodytas skirtumas yra reikmingas. Ities, vieni konstituciniai principai yra deklaruojami tiesiogiai, o kiti gali bti ivedami i t princip, kurie yra deklaruojami tiesiogiai. (Kaip tai vyksta, bus aptarta toliau.) Dvi ia nurodytas princip ris pavadinkime pirminiais ir ivestiniais konstituciniais principais. Ikart reikia pasakyti, kad, be j, yra ir dar viena princip ris sudtiniai principai. Bet apie visk i eils.

Konstitucijos 18 straipsnio nuostatoje, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins, tvirtintas, be abejo, tiesiogiai deklaruojamas principas mogaus teisi ir laisvi prigimtinio pobdio pripainimo (trumpiau mogaus prigimtini teisi principas). Jis yra pirminis, nes nra ivedamas i jokio kito konstitucinio principo: tam, kad bt galima sakyti, jog mogaus prigimtini teisi principas yra Lietuvos Respublikos konstitucinis principas, nereikia nieko aikinti pakanka nurodyti Konstitucijos nuostat, kurioje is principas tvirtintas. Minto principo tiesioginis altinis yra Konstitucijos 18 straipsnis. Kad bt konstatuota, jog toks principas yra ir jis yra konstitucinis, pakanka tai parodyti, bet ne rodyti, ne aikinti. (Tai anaiptol nereikia, kad negalima ar nereikia aikinti j turinio.) Clarus non sunt interpretanda tai, kas akivaizdu, neaikinama (nerodinjama).

Yra pirmini princip, tvirtint tik vienoje Konstitucijos nuostatoje: j buvimui konstatuoti, be nuorodos i nuostat, daugiau nieko nereikia. Tokie yra mintas mogaus prigimtini teisi, Lietuvos valstybs teritorijos vientisumo (10 straipsnio 1 dalis), valstybins kalbos (14 straipsnis), nuosavybs nelieiamumo (23 straipsnio 1 dalis) principai ir kai kurie kiti. Aiku, jie gali bti susij su kitomis Konstitucijos nuostatomis, kurios juos sukonkretina, irykina tam tikrus j aspektus, taikymo ribas. Pvz.: konstitucinis mogaus prigimtini teisi principas yra susijs su Konstitucijos preambulje tvirtintais teisingumo, teisins valstybs siekiais, su Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija, su Konstitucijos 28 straipsnio nuostata, kad, gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi, su Konstitucijos 30 straipsnio nuostata, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism, ir t. t., konstitucinis nuosavybs nelieiamumo principas su 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nuosavybs teises saugo statymai, su io straipsnio 3 dalies nuostata, kad nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama, su mintomis 28 ir 30 straipsni nuostatomis ir t. t. Bet ios

ssajos nepaneigia j, kaip pirmini princip, pobdio: jei i kit nuostat ir nebt, pakakt vienos nuostatos, kad bt galima konstatuoti mint princip buvim.

Kiti pirminiai principai tvirtinti ne vienoje, o keliose Konstitucijos nuostatose, kurios lygiareikms tuo poiriu, kad kiekvienoje j yra tvirtintas tas pats pirminis principas ir kad, norint konstatuoti tokio principo buvim, pakanka nurodyti tik vien i i nuostat. Antai Konstitucijos 3 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstyb kuria Tauta. Tai suponuoja Tautos suverenitet kaip konstitucin princip. Bet tame paiame straipsnyje yra ir kitas teiginys: Suverenitetas priklauso Tautai. Jis taip pat ireikia Tautos suvereniteto princip. Tai ne viskas. Konstitucijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis Tautai priklausani suvereni gali, 4 straipsnyje kad aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus. Tai taip pat Tautos suvereniteto princip tvirtinanios nuostatos. Pagaliau Tautos suvereniteto princip suponuoja ir kitos Konstitucijos nuostatos preambuls teiginys, jog Konstitucija priimama ir skelbiama atgimusios Lietuvos valstybs piliei valia, 1 straipsnio nuostata, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma ir demokratin respublika, 55 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Seim sudaro Tautos atstovai, ir kt. Kaip matome, tam, kad bt galima teigti, jog tam tikras konstitucinis principas yra pirminis, ir j tam tikru bdu vardyti, ne visuomet btina, kad jis bt Konstitucijos tekste deklaruojamas tais paiais odiais, kuriais jis vardijamas, juolab kad jis bt tais odiais skelbiamas (tvirtinamas) vienoje atskiroje Konstitucijos nuostatoje.

Ne visi principai, kurie yra tiesiogiai deklaruojami, laikytini pirminiais. Kai kurie tvirtinti skirtingose Konstitucijos nuostatose pabriant j skirtingus, nors tarp savs neatskiriamai susijusius, aspektus. Antai niekam nekyla abejoni, kad Konstitucijoje yra tvirtintas Konstitucijos virenybs principas. Jis reikia, kad Konstitucijai negali prietarauti joks teiss aktas, taip pat kad niekas nei valstybs valdios ar savivaldos institucijos, nei kiti subjektai negali paeisti Konstitucijos savo veiksmais, kad Konstitucijoje nustatytos teiss gali bti ginamos ir t. t. Visa tai skirtingais aspektais tvirtinta bent keliose Konstitucijos nuostatose: 5 straipsnio 2 dalies nuostatoje, kad valdios galias riboja Konstitucija, 6 straipsnio 2 dalies nuostatoje, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija, 7 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai, 110 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai, ir kai kuriose kitose. Visose mintose nuostatose yra tiesioginis Konstitucijos virenybs tvirtinimas, bet Konstitucijos virenyb, kaip apibendrinantis konstitucinis principas, kyla ne i vienos, bet i keli Konstitucijos nuostat ir j tarpusavio sisteminio sryio, paprasiau kalbant, i tam tikro konstitucini nuostat komplekso. Tokie konstituciniai principai yra sudtiniai (arba kompleksiniai).

Ir pirminiai, ir sudtiniai principai yra tiesiogiai deklaruojami Konstitucijoje. Bet sudtiniai principai nuo pirmini skiriasi tuo, kad, norint konstatuoti j buvim, juos vardyti, reikia: i) nurodyti ne vien, bet kelias juos tvirtinanias nuostatas; ii) iskirti tai, kas iose nuostatose yra bendra, tai, kas leidia jas visas velgti kaip to paties tiesiogiai deklaruojamo konstitucinio principo skirting aspekt iraikas.

Treioji konstitucini princip ris ivestiniai principai. Ivestiniai principai yra tokie, kurie tiesiogiai nra deklaruojami Konstitucijoje nei vienoje, nei keliose nuostatose, bet yra ivedami i pirmini arba sudtini konstitucini princip juos aikinant.

Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime konstatavo (beje, plaiau neargumentuodamas), kad Konstitucijos 5 straipsnyje yra tvirtintas valdi padalijimo principas28. Vliau, pltodamas valdi padalijimo konstitucin doktrin, Konstitucinis Teismas princip siejo ir su kitomis Konstitucijos nuostatomis, konkreiai su tomis, kuriose tvirtintos Seimo, Vyriausybs, Teismo galios, su Konstitucijos virenybs principu, interpretavo Konstitucijos 5 straipsnio 1 dal kartu su io straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad valdios galias riboja Konstitucija. Pagal Konstitucinio Teismo suformuot valdi padalijimo doktrin konstitucinis valdi padalijimo principas (dar kartais vadinamas ir valstybs valdi padalijimo principu) reikia, kad statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin

valdios turi bti atskirtos, pakankamai savarankikos, bet kartu tarp j turi bti pusiausvyra, kad kiekvienai valdios institucijai yra nustatyta jos paskirt atitinkanti kompetencija, kad institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdios vietos bendroje valdi sistemoje ir jos santykio su kitomis valdiomis, nuo tos institucijos vietos tarp kit valdios institucij ir jos galiojim santykio su kit institucij galiojimais, kad, Konstitucijoje tiesiogiai nustaius konkreios valstybs valdios institucijos galiojimus, viena valstybs valdios institucija negali i kitos perimti toki galiojim, j perduoti ar atsisakyti ir kad tokie galiojimai negali bti pakeisti ar apriboti statymu

29. Visi ie teiginiai, kaip ir pats valdi padalijimo principo vardijimas, yra Konstitucinio

Teismo akt, bet ne paios Konstitucijos teiginiai. Todl valdi padalijimo principas laikytinas ivestiniu i kit Konstitucijos nuostat pirmiausia i t, kuriuose tiesiogiai formuluojami konstituciniai principai. Nagrinjamu atveju yra pagrindo teigti, kad buvo remiamasi maiausiai dviem tiesiogiai deklaruojamais konstituciniais principais: valstybs valdi gyvendinani institucij konstitucinio tvirtinimo (5 straipsnio 1 dalis) ir Konstitucijos virenybs bei konstitucinio valdios gali ribojimo (5 straipsnio 2 dalis) bei j aikinimu platesniame Konstitucijoje nustatyto reguliavimo kontekste.

Kitas pavyzdys. Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta: Auktosioms mokykloms suteikiama autonomija. Aikindamas i nuostat, Konstitucinis Teismas 1994 m. birelio 27 d. nutarime konstatavo: Istorikai auktosios mokyklos autonomijos idja susiformavo viduramiais, kuriantis universitetams kaip mokslo ir mokymo staigoms. Autonomija reik, kad universitetas tam tikra prasme yra laisvas nuo valstybs, siekia kuo daugiau atsiriboti nuo politins valdios takos, sukurti savarankik auktosios mokyklos vidaus gyvenimo reguliavimo sistem. Tokio atsitolinimo nuo valstybins valdios tikslas buvo apsaugoti mokslo, tyrimo ir mokymo laisv, apginti mokslininkus ir dstytojus nuo politinio bei ideologinio poveikio. Akademins autonomijos raid visada lm supratimas, jog mokslas ir mokymas gali normaliai egzistuoti ir skatinti paang tik tada, kai jie yra laisvi ir nepriklausomi. Taip susiformavo akademins laisvs principas, ireikiantis siekim apginti nuo iorins takos mokslinink ir dstytoj mokslins minties ir jos iraikos laisv. Tradicikai auktosios mokyklos autonomija suprantama kaip teis savarankikai nustatyti ir tvirtinti statuose ar statute savo organizacin ir valdymo struktr, ryius su kitais partneriais, mokslo ir studij tvark, studij programas, student primimo tvark, sprsti kitus su tuo susijusius klausimus, naudotis valstybs perduotu ir kitu sigytu turtu, turti teritorijos ir pastat, kito turto, skirto mokslo ir studij reikalams, nelieiamumo garantij. Tuo tikslu auktajai mokyklai garantuojama institucin autonomija, t. y. tam tikras statusas, kuris reikia, kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdios kontrols

30. Taigi, kaip matome, aikinant

konstitucin auktj mokykl autonomijos princip be abejo, pirmin, nes tiesiogiai ireikt Konstitucijoje, prieinama prie ivados, kad Konstitucijoje yra tvirtintas ir akademins laisvs principas. Kad konstatuot jo buvim, Konstituciniam Teismui mintoje byloje pakako tik Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje nustatyto reguliavimo turinio analizs.

Taigi ivestiniai principai yra Konstitucijos aikinimo rezultatas. Bet Konstitucijos aikinimas dinamikas procesas. Tai, kad akademins laisvs principas pagal iandien susiformavusi Konstitucinio Teismo doktrin yra ivestas i auktj mokykl autonomijos principo, nereikia, kad kitose bylose, kai Konstitucinis Teismas manys, jog reikia princip aikinti plaiau arba papildomais argumentais pagrsti jo konstitucin pobd, arba atskleisti jo kitus, doktrinoje dar nepaymtus, aspektus, nebus galima remtis ir kitomis Konstitucijos nuostatomis. Antai nuorodos (cituotame nutarime) istorine patirtimi grindiam btinum apsaugoti mokslo, tyrimo ir mokymo laisv, apginti mokslininkus ir dstytojus nuo politinio bei ideologinio poveikio aikiai susiaukia su Konstitucijos 42 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kultra, mokslas ir tyrinjimai bei dstymas yra laisvi. Ivestiniams principams bdinga tai, kad jie turi potencijos bti ivedami ne i kurio nors vieno (pirminio arba ivestinio) konstitucinio principo, bet i vairi Konstitucijos nuostat, i viso konstitucinio reguliavimo kaip sistemos.

Ivestiniai konstituciniai principai nra kelio pabaiga. I j savo ruotu galima ivesti dar kitus principus. Antai aikinant teisjo ir teism nepriklausomumo princip, vairiais aspektais tvirtint

Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, 109 straipsnyje, 114 straipsnio 2 dalyje, kitose Konstitucijos nuostatose, i jo ivedami Teismo, kaip valstybs valdios, visavertikumo, teism organizacinio savarankikumo, teismins valdios savireguliacijos ir savivaldos, kai kurie kiti principai31.

Taigi konstituciniai principai ne tik yra tarp savs susij. Dl to, kad Konstitucija yra vientisas aktas (6 straipsnio 1 dalis), konstituciniai principai vienas kit slygoja, vieni principai suponuoja, leidia formuluoti kitus. Konstitucini princip sistema savotikas tinklas, kurio vairs elementai tarp savs susij sudtingais determinaciniais ir koordinaciniais ryiais. Kadangi visi ie principai turi vienod (aukiausi) teisin gali, bt netikslu kalbti apie koki nors j hierarchij: ivestiniai principai nra n kiek maiau normatyvs, n kiek maiau privalomi, negu tie, i kuri jie buvo ivesti. Btent dl to nra klaida sakyti, kad Konstitucijoje tvirtintas, tarkime, valdi padalijimo arba akademins laisvs principas (fraz, danai vartojama ir Konstitucinio Teismo aktuose, ir akademinje literatroje) nors jie ir nra tiesiogiai deklaruojami, bet vis tiek yra tvirtinti Konstitucijoje, tik pasirinkus kitoki tekstins (odins) iraikos form.

4. Konstitucin jurisprudencija ir konstitucin doktrina Pabrkime dar kart: princip skirstymas pirminius, sudtinius ir ivestinius tai vis pirma

teorin schema. Kaip ir skiriant konstitucinius principus nuo konstitucini norm, ribas ia brti sunku, ios ribos slygikos, nes kiekvienu atveju reikia atsivelgti Konstitucijos aikinimo dinamik, tai, kad ne visi konstituciniai principai yra vienodai plaiai atskleisti, vardyti, suformuluoti. Atskiros Konstitucijos nuostatos tampa principais tuomet, kai jas jais pripasta institucija, turinti galiojimus oficialiai aikinti Konstitucij; iki tol galima be galo ginytis, kokie yra Konstitucijoje tvirtinti principai ir koks yra j turinys, bet tai tik teorins diskusijos. Konstitucij oficialiai aikina Konstitucinis Teismas, tirdamas konkrei teiss akt atitikt Konstitucijai.

Taigi princip turinio atskleidimas vyksta oficialiai aikinant Konstitucij pltojant konstitucin doktrin kiekvienu klausimu, kuris tam tikroje byloje yra Konstitucinio Teismo nagrinjimo dalykas. Konstitucinio Teismo suformuluot doktrin ir iomis doktrinomis grindiam sprendim visuma vadinama konstitucine jurisprudencija. Vaizdiai tariant (nors, be abejo, gerokai perdedant), galima sakyti, kad Konstitucijos realiai yra tiek ir tik tiek, kiek buvo iaikinta Konstitucinio Teismo, t. y. tiek, kiek yra konstitucins doktrinos

32.

tai ia irykja du svarbs momentai. Pirma. Konstitucini princip skaiius gali bti didelis, pltojant konstitucin doktrin jis gali

augti, bet jis ne begalinis. Nors ivestiniai principai formuluojami aikinant pirminius, sudtinius bei jau suformuluotus ivestinius principus, pagrstai konstatuoti tam tikr princip buvim galima tik remiantis paios Konstitucijos nuostatomis. Tai btina korektiko, teisikai pagrsto ne tik ivestini konstitucini princip formulavimo slyga. Konstituciniai principai, kaip vis teiss sistem kreipiantieji pradai, inoma, yra sukurti moni, turini tam tikras vertybines orientacijas, dl to ir patys turi vertybin krv; bet vienkart tvirtinus juos Konstitucijoje, teiss akte, jie nustoja bti (tik) subjektyviai ipastamomis vertybmis ir tampa objektyvia teise. Todl konstituciniai principai nra ir neturi bti ivedami i dar koki nors auktesni imperatyv, vertybi, sieki, tiksl ir pan. jie yra atkleidiami analizuojant Konstitucijos tekst. ie auktesnieji imperatyvai, be abejo, diktavo Konstitucijos formuluoi turin, bet jie istorikai kinta, dl to negali diktuoti Konstitucijos aikinimo tuo mastu, kuriuo nra atspindti jos formuluotse nuostatose, tvirtinaniose konstitucinius principus bei normas.

Kaip matme, vienais atvejais konstituciniams principams iifruoti i Konstitucijos teksto pakanka nuorodos tam tikr Konstitucijos nuostat, kurioje jie tiesiogiai deklaruojami (pirminiai principai), kitais atvejais reikia nurodyti kelias tam tikr princip tvirtinanias nuostatas ir iskirti i j tai, kas leidia visas ias nuostatas velgti kaip vieno konstitucinio principo skirting aspekt iraikas (sudtiniai principai), dar kitais atvejais konstituciniai principai ivedami ne tiesiogiai i Konstitucijos teksto, bet i jau suformuluot konstitucini princip (ivestiniai principai). Bet jei nra Konstitucijos nuostat, kuriomis gali bti grindiamas principas, jis nra pagrstai laikytinas konstituciniu principu. Pvz., baudiamuosiuose statymuose gali bti (geidautina, kad ir bt)

tvirtinamas bausms ekonomijos principas, pagal kur turi bti nustatytos tokios sankcij ribos, kurios leidia teismui parinkti tokias minimalias bausmes, kuri utekt nuteistajam pasitaisyti33. Kad is principas, tegu ir pagrstas, ir svarbus, ir humanikas, nra konstitucinis principas ar (bent kol kas) tokiu nra oficialiai laikomas, netiesiogiai patvirtino Konstitucinis Teismas, konstatavs, kad reikmingas baudiamj statym principas yra tas, jog juose tvirtintos bausms neturi bti grietesns negu reikia, kad padars nusikaltim asmuo pasitaisyt, t. y. ateityje nebenusikalst34. Tad pagal Konstitucinio Teismo doktrin bausms ekonomijos principas baudiamj statym, bet ne konstitucinis principas. Taiau tai nereikia, kad apskritai negali bti taip, jog bausms ekonomijos principas bt grindiamas Konstitucijos nuostatomis, tai bt solidus pagrindas j traktuoti jau ne tik kaip baudiamosios teiss, bet ir kaip konstitucin princip.

Antra. Konstituciniai principai tvirtinti Konstitucijoje. Bet ar tam tikri principai tvirtinti Konstitucijoje, vienareikmikai galima pasakyti tik tuomet, kai yra suformuluota atitinkama konstitucin doktrina, t. y. kai tai yra konstatavusi institucija, kuriai vienintelei patikta aikinti Konstitucij Konstitucinis Teismas. Quod pendet, non est pro eo, quasi sit tai, kas nenusprsta, tarsi ir neegzistuoja.

Dabar reikia grti prie jau pareikt mini, kad konstitucin teis neturi kito altinio tik Konstitucij, kad konstitucins teiss normos gali bti nustatytos tik paioje Konstitucijoje ir niekur kitur. i pozicij neivengiamai reikia tikslinti. Reikalas tas, kad nors konstitucins normos negali bti suformuluotos ne Konstitucijoje, o kokiuose nors kituose teiss aktuose, bet konstituciniai principai atkleidiami aikinant Konstitucij (jos nuostatas), o aikinimo aktai yra Konstitucinio Teismo aktai. Vadinasi, Konstitucija be savo, kaip vientiso akto, teksto apima ir konstitucin doktrin gyvj konstitucij, utikrinani viso konstitucinio reguliavimo dinamikum ir galimyb keistis, nekintant pagrindinio dokumento tekstui

35. Moderniosios konstitucins sistemos

remiasi idja, kad konstitucija yra kur kas daugiau negu vieno akto, vadinamo konstitucija, tekstas: laikui bgant pagrindinio teksto funkcijas vis labiau perima konstitucin doktrina, generuojama aikinant tekst, o vliau ir pai save. Kai teigiama, kad, pvz., Jungtini Amerikos Valstij Konstitucija yra patraukli ir patogi, nes trumpa36, pamirtama (o gal nenorima matyti?), kad tikroji, gyvoji JAV Konstitucija surayta daugiau kaip penkiuose imtuose tom Aukiausiojo Teismo sprendim konstitucinje jurisprudencijoje, kurioje formuluojama konstitucin doktrina. Daryti ivadas apie bet kurios valstybs konstitucin santvark remiantis tik konstitucijos tekstu tolygu sprsti apie teatro vaidinimo turin tik i programos

37. Konstitucin jurisprudencija ne tik ne

maiau svarbus konstitucins teiss altinis nei Konstitucija; tai yra Konstitucijos nuostat suvokimo ir tiesioginio taikymo prielaida, o kartu ir imperatyvas, privalomas statym leidjui. ia paymtina ir tai, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 2 dal Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami. Maa to, Konstitucinio Teismo statymo

38 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo

nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms valdios institucijoms, teismams, visoms monms, staigoms bei organizacijoms, pareignams ir pilieiams, o 5 dalyje kad Konstitucinio Teismo nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu galia negali bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt ar jo dal. Nors Konstitucinio Teismo statyme yra vartojama formuluot turi statymo gali, i viso cituoto konstitucinio ir teisinio reguliavimo, o ypa i Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies nuostatos, darytina ivada, kad i galia ypatinga. Tai Konstitucijos galia, nes jos negalima veikti priimant statym ar kit teiss akt.

Dl to svarbu, kad Konstitucinio Teismo aktuose bt kaip galima grieiau skiriama, kur yra konstitucini princip formulavimas, j ivedimas i Konstitucijos teksto, o kur konstitucini norm analiz. Konstituciniam Teismui formaliai nra suteikta galia kurti naujas normas, juolab jas automatikai pakyljant konstitucin lygmen39. Tai tautos kompetencija, jos suvereni gali realizavimas. O konstitucini princip formulavimas, j pltojimas ir aikinimas Konstitucinio Teismo udavinys. Kol Konstitucinis Teismas nra oficialiai konstatavs, kad tam tikras principas yra konstitucinis, gali bti vairi nuomoni, vairi aikinim mokslinink, teisinink, politik,

apvalginink. Bet nurodytas konstatavimas i esms keiia situacij. Pvz., sutari laisvs principas tradicikai laikomas vienu i svarbiausi civilins teiss princip; kartais jis apibdinamas net ne kaip visos civilins teiss, bet kaip jos prievolins teiss poakio principas40 arba kaip sutari teiss principas, kurio pagrindu konstruojamas visas sutari teiss institutas41. Anaiptol neneigiant ir nekritikuojant ios visikai pagrstos pozicijos, galima ir reikia pridurti: sutari laisvs principas (kitaip dar vadinamas sutari sudarymo laisvs principu) yra ir konstitucinis principas. Tai sakmiai diktuoja konstitucin doktrina, pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkriio 20 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad konstitucinis asmen lygiateisikumo principas glaudiai siejasi su sutari sudarymo laisvs principu. Sutari sudarymo laisv tai sukonkretinta iraika toki Konstitucijoje tvirtint vertybi kaip asmens laisv (21 straipsnis), nuosavybs nelieiamumas (23 straipsnis), asmens kins veiklos laisv (46 straipsnis). Taigi sutari sudarymo laisv gali bti vertinama kaip konstitucinio lygmens garantija42.

Ar gali Konstitucinis Teismas laikui bgant tam tikrus konstitucinius principus suformuluoti naujai, juolab pakeisti j turin? Svarstant teorikai, taip lyg ir neturt bti. Paprastai tariant, i institucija neturi teiss suklysti, dl ko vliau turt taisytis. Kita vertus, j, kaip ir bet kuri kit, sudaro mons, Konstitucinio Teismo sudtis nuolat keiiasi, teiss mokslas pltojasi, pagaliau pati konstitucin doktrina formuojama ad hoc, t. y. kiekvienu konkreiu atveju aikinant Konstitucij tiek, kiek reikia konkreiai bylai sprsti (ia galioja taisykl interpretatio cessat in claris aikinimas baigiasi nustaius aik rezultat

43). Todl bna, kad tas pats konstitucinis principas vienose bylose aikinamas plaiai, o kitose pasitenkinama trumpu jo priminimu. Faktikai konstituciniai principai nuolat performuluojami, atskleidiant vis kitus j aspektus, o kai kada ir patikslinant ankstesn doktrin, skirtingai sudliojant akcentus. Tai nesibaigiantis procesas.

Antai Konstitucinis Teismas 1996 m. vasario 28 d. nutarime yra konstatavs, kad konstitucinis asmen lygybs principas yra taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims; i nuostata pakartota ir 2000 m. vasario 23 d. nutarime

44, kituose Konstitucinio Teismo aktuose. Taigi, atrodo,

i esms atsisakyta ankstesns, dar 1993 m. lapkriio 8 d. nutarime suformuotos doktrinos, pagal kuri konstitucinis asmen lygybs principas taikytinas tik fiziniams asmenims

45. Kita vertus,

pltojant konstitucin asmen lygybs princip buvo iaikinta, kad jis nra absoliutus tiek, kad daryt negalim diferencijuot teisin reguliavim46.

Kitas pavyzdys. Konstitucinis Teismas 1994 m. vasario 14 d. nutarime konstatavo, kad prokurorai traktuotini kaip teismins valdios sudedamoji dalis47. Bet tai jau 1997 m. spalio 1 d. nutarime pozicija koreguojama: nors vis dar tvirtinama, kad prokurorai laikytini teismins valdios dalimi, bet drauge pabriama, kad j negalima tapatinti su teismu48, o 1999 m. vasario 5 d. nutarime teigiama, kad prokurorai tai teismins valdios dalis, vykdanti specifines funkcijas49; pagaliau 1999 m. gruodio 21 d. nutarime raoma: Prokurorai nra teisjai, jie nevykdo teisingumo. Konstitucijoje jiems patikta specifin funkcija, kurios negalima tapatinti su teismins valdios gyvendinimu

50. Tai laipsnikas konstitucins doktrinos pltojimas j koreguojant

(pasitelkus ne tok veln apibdinim doktrinos keitimas). proces galima vertinti vairiai, bet akivaizdu viena: be paties Konstitucinio Teismo, nra kitos institucijos, kuri galt koreguoti konstitucini princip turinio oficiali samprat.

Ar tai reikia, kad nepripastama galimyb ne Konstituciniam Teismui aikinti Konstitucij ir formuluoti konstitucinius principus? Jokiu bdu ne. Antai Konstitucinis Teismas yra paymjs, kad kiekvieno teiss instituto atitikimas Konstitucijai turi bti vertinamas pagal tai, ar jis atitinka konstitucinius teisins valstybs principus. Atskleisti teisins valstybs sampratos turin tai konstitucins doktrinos funkcija51. Taiau ir atkleisdamas teisins valstybs sampratos turin, ir formuluodamas vairius kitus konstitucinius principus, atskleisdamas j turin pats Konstitucinis Teismas ne kart yra rmsis teiss mokslo teiginiais, tarptautine patirtimi.

Keletas tai iliustruojani citat. Interpretuojant iuos Konstitucijos straipsnius paymtina, kad Lietuvos valstyb, pripaindama tarptautins teiss principus ir normas, alies gyventojams negali

taikyti i esms kitoki standart. Save laikydama lygiateise tarptautins bendrijos nare, ji savo valia priima ir pripasta iuos principus bei normas, jos paproius, dsningai integruojasi pasaulio kultr ir tampa natralia jos dalimi52. Jeigu Konstitucijos normos apimt anksiau atsiradusius faktus, neturjusius teisins reikms, bt ipleiama teisinio reguliavimo sfera teiss norm galiojimas nukreipiamas atgal. Tai prietaraut bendram teiss principui statymas atgal negalioja53. Pagal teiss doktrin, jei yra bendr ir speciali teiss norm konkurencija, taikomos specialios teiss normos

54. Paymtina, kad tiek mogaus teisi doktrina, tiek ja besiremianti

demokratini valstybi teis pripasta tam tikr galimyb riboti nuosavybs teises, kaip ir kai kurias kitas pagrindines mogaus teises. Taiau laikomasi esmins nuostatos, kad negalima apribojimais paeisti kokios nors pagrindins mogaus teiss turinio esms. Jeigu teis taip apribojama, kad jos gyvendinti pasidaro nemanoma, jeigu teis suvaroma perengiant protingai suvokiamas ribas arba neutikrinamas jos teisinis gynimas, tai tokiu atveju bt pagrindo teigti, jog paeidiama pati teiss esm, o tai tolygu ios teiss neigimui

55. Teiss doktrinoje ala paprastai

suprantama kaip asmens sualojimas, jo gyvybs atmimas arba pakenkimas asmens teisms ar statym saugomiems jo interesams, taip pat turto sualojimas ar sunaikinimas, dl ko nukentjs asmuo negauna atitinkam vertybi arba praranda jas56. Administracinis teiss paeidimas ir nusikaltimas apibdinami kaip pavojingos veikos, kadangi jas padarius yra paeidiamos tam tikros vertybs. Teiss doktrina visuotinai pripasta, kad administracinio teiss paeidimo ir nusikaltimo pavojingumas yra nevienodas. Didesn nusikaltimo pavojingum nulemia ne tik objekto, bet ir kit objektyvi bei subjektyvi poymi visuma57. Laikomasi nuomons, kad teismin kontrol bdinga anglosaks teiss sistemos alims. Svoka teismin kontrol iuo atveju vartojama slygikai ir reikia tik pasyvij kontrol, t. y. patys teismai savo iniciatyva nieko nekontroliuoja, taiau jie nagrinja skundus dl savivaldos institucij ar j pareign priimt akt bei veiksm. Kita vertus, teismai nagrinja ir savivaldos institucij skundus, kai valstybs institucijos paeidia savivaldybi teises. Btent tai konstitucins teiss doktrinoje ir vadinama teismine savivaldybi veiklos kontrole

58. Konstitucinis Teismas taip pat paymi, kad Slyg

ginijamo punkto vien papunki nuostatos formuluojamos neaikiai, o formuluojant kitus papunkius nepaisoma teisje pripaintos prieastingumo doktrinos59. Taigi tokia pozicija, kai nepaliekama galimybi sprendim ginyti teisme, nesiderina su teisins valstybs koncepcija ir konstitucine asmens teisi apsaugos doktrina

60. Nenumatyta ir asmen, kuriems taikomi darbins

veiklos apribojimai, galimyb kreiptis teism. Tuo tarpu pagal visuotinai pripaint mogaus teisi ir laisvi gynimo doktrin teises ir laisves galima suvaryti tik statymu ir btinai ut