prof. mykolo romerio 125-øjø gimimo metiniø · pdf filelietuvos...

2005 m. birþelis MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO MËNRAÐTIS Nr. 15(83)

Geguþës 27 d. Mykolo Rome-rio universitete vyko iðkilmingaprof. Mykolo Romerio 125-øjø gi-mimo metiniø minëjimo ðventë.

Mykolo Romerio univer-siteto garbës daktarø regalijosdalyvaujant Lietuvos Respub-likos Seimo, Vyriausybës atsto-vams, ambasadoriams, Lietu-vos universitetø rektoriams,garbingiems teisinës ir akade-minës visuomenës nariams,buvo iðkilmingai áteiktos Lie-tuvos Respublikos Seimo Pir-mininkui Artûrui Paulauskuiir Berno universiteto Persona-lo ir organizacijø plëtros insti-tuto direktoriui prof. dr. Norbertui Thomui.

Ðventëje taip pat áteiktos prof. Mykolo Romerio vardinëspremijos ir stipendijos. Universiteto Teisës istorijos katedrosvedëjas prof. habil. dr. Mindaugas Maksimaitis skaitë praneði-mà „Mykolas Romeris gráþta“.

„Prof. Mykolas Romeris – vienas iðkiliausiø teisininkø,kûræs savità lietuviðkosios teisës doktrinà. Kiekvienam teisi-ninkui didelë garbë bûti ðalia Jo minèiø, ðalia Jo asmens. Ðá-kart, kai mano darbà, indëlá kuriant Lietuvos teisinæ valstybævertina profesoriai, docentai, akademinë bendruomenë, mannepavyksta paslëpti jaudulio. Tapti Mykolo Romerio universi-teto garbës daktaru, minint prof. Mykolo Romerio 125-àsiasgimimo metines, – didelë garbë ir ápareigojimas, – kalbëjo Lie-tuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas. –Per penkiolika Lietuvos nepriklausomybës metø mes pasiekë-me labai daug: tapome Europos Sàjungos ir NATO nariais.Dabar didþiausioji valstybës vizija – þmoniø gerovë. Nemanau,kad galëtø bûti didesniø tikslø uþ ðá. Ar sugebësime to pasiekti,profesionaliai ir sàþiningai naudodamiesi tuo, kà turime, pri-klausys nuo visos mûsø visuomenës pilietiðkumo. Pilietinësvisuomenës ugdymas – tai vienas ið pagrindiniø uþdaviniø ðiuo-laikiðkiems, europietiðkiems uni-versitetams, koks yra Mykolo Ro-merio universitetas, tai atsakomy-bë ateinanèioms kartoms, kad jau-nimas jaustøsi savo ðalies pilieèiais,savo tautos atstovais. Ðià mintá pa-brëþë prof. Mykolas Romeris, taiaktualu ir ðiandien – globalizacijossàlygomis iðsaugoti savo tautiðku-mà, kalbà, paproèius, neprarasti ge-bëjimo telktis ir dirbti savo kraðtogerovës labui. Manau, kad vienas iðsvarbiausiø dalykø, kuriuos mes tu-rime suvokti, tai jaunimo moksli-nimas. Tik iðsilavinusi visuomenëgali ne tik tinkamai naudotis ðiuo-laikinëmis informacinëmis techno-logijomis, bet ir sàmoningai siekti

didesnës mokslo ir visuome-nës paþangos“.

„Mykolo Romerio uni-versitetas iðsiskiria dina-miðkumu ir ðiuolaikiðkumu.Esu ne tik Europos, bet ir dau-gelio pasaulio universitetø vi-zituojantis profesorius, todëlnuolat galiu tuo akivaizdþiaiásitikinti,“ – dëkodamas uþ su-teiktà garbæ tapti Mykolo Ro-merio universiteto garbës dak-taru kalbëjo Berno universite-to Personalo ir organizacijøplëtros instituto direktoriusprof. dr. Norbertas Thomas.

Prof. dr. Norbertas Tho-mas yra iðkili asmenybë ðiuolaikinës Europos ir pasaulio vady-bos moksle, o jo darbai itin aktualûs Vidurio ir Rytø Europosvalstybëms ugdant ðiuolaikinius vadybininkus valstybiø tarny-boms ir verslo struktûroms. Á lietuviø kalbà iðversta profeso-riaus kartu su Adrian Ritz paraðyta knyga ,,Vieðoji vadyba“, iðkurios mokosi Lietuvos universitetø studentai, studijuoja vals-tybës tarnautojai. Knygà lietuviðkai iðleido Mykolo Romeriouniversiteto Leidybos centras. Apie jos populiarumà Europojeliudija tai, kad vien tik vokiðkai kalbanèiose ðalyse per pirmuspasirodymo metus buvo nupirkta 6000 egzemplioriø.

Ðiemet Mykolo Romerio universitete gimë nauja tradicija.Senatas ásteigë prof. Mykolo Romerio premijas ir stipendijas.

Profesoriaus Mykolo Romerio vardine premija apdovano-ti: uþ konstitucionalizmo moksliniø pagrindø átvirtinimà Lie-tuvoje – Mykolo Romerio universiteto Teisës fakulteto deka-nas prof. dr. Juozas Žilys, uþ konstitucionalizmo raidos Lietu-voje mokslinius tyrinëjimus – Mykolo Romerio universitetoTeisës fakulteto Teisës istorijos katedros vedëjas prof. habil. dr.Mindaugas Maksimaitis, uþ Lietuvos valstybës ir teisës raidosmokslinius tyrinëjimus – Vilniaus universiteto Teisës fakulte-to prof. habil. dr. Stasys Vansevièius, uþ pilietinës visuomenësugdymà – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Mykolo Romerio universitetosenatas metams laiko paskyrë pro-fesoriaus Mykolo Romerio vardinæstipendijà aktyviems Studentø moks-linës draugijos nariams, parengu-siems ir sëkmingai „Teisinës min-ties ðventës“ renginiuose pristaèiu-siems savo mokslinius darbus, beigerai besimokantiems studentams:Teisës fakulteto teisës programostarptautinës teisës specializacijosmagistrantûros studijø I kurso stu-dentei Dovilei Gailiûtei ir Valstybi-nio valdymo fakulteto vieðojo admi-nistravimo programos pagrindiniøstudijø III kurso studentui Žydrû-nui Ðipkai.

PROF. MYKOLO ROMERIO 125-ØJØ GIMIMO METINIØMINËJIMO IÐKILMËS

Mykolo Romerio universiteto garbës daktarai

Mykolo Romerio universiteto rektorius prof. AlvydasPumputis Teisës fakulteto dekanui prof. dr. Juozui Žiliui

áteikë prof. Mykolo Romerio vardinæ premijà

Mykolo Romerio universitetas 2005 m. birþelis, Nr. 15(83)2

PROF. MYKOLAS ROMERIS IR KONSTITUCIONALIZMAS

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Sei-mo Pirmininko pavaduotojas, Mykolo Romerio univer-siteto garbës daktaras Èeslovas Jurðënas, Lietuvos Res-publikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kû-ris, Konstitucinio Teismo teisëja Toma Birmontienë, My-kolo Romerio universiteto Teisës fakulteto dekanas prof.dr. Juozas Þilys, Senato pirmininkas prof. dr. VytautasPakalniðkis, Teisës istorijos katedros vedëjas prof. ha-bil. dr. Mindaugas Maksimaitis, Konstitucinës teisës ka-tedros vedëjas prof. dr. Egidijus Jaraðiûnas ir kiti Uni-

Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministe-rija birþelio pradþioje skyrë premijas geriausiø aukðto-jo mokslo vadovëliø, iðleistø daugiausia per pastaruo-sius penkerius metus, rengëjams. Tarp jø – keturi My-kolo Romerio universiteto mokslininkai.

Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministro bir-þelio 8 d. ásakymu Nr. ISAK-1047 premijos paskirtos ðiemsMykolo Romerio universiteto mokslininkams:

Socialinio darbo fakulteto Psichologijos katedros ve-dëjai prof. dr. Ritai Þukauskienei – antroji premija uþ vado-vëlá „Raidos psichologija“, iðleistà 2002 m.;

UNIVERSITETO MOKSLININKAMS – PREMIJOS UŽ VADOVËLIUS

Teisës fakulteto Darbo teisës ir socialinës saugos kated-ros profesoriui dr. Juozapui Tartilui – antroji premija uþ vado-vëlá „Profesinë sauga ir sveikata. Ergonomikos principai“, au-toriø kolektyvo iðleistà 2003 m.;

Socialinio darbo fakulteto Socialinës politikos katedrosprofesoriui dr. Rimantui Tidikiui – treèioji premija uþ vadovëlá„Socialiniø mokslø tyrimo metodologija“, iðleistà 2003 m.;

Socialinio darbo fakulteto Psichologijos katedros profe-soriui habil. dr. Viktorui Justickiui – paskatinamoji premija uþvadovëlá „Bendroji ir teisës psichologija“, iðleistà 2003 m.

Birþelio 27 d. 15 val. 230 a. Mykolo Romerio uni-versiteto Administracinës teisës ir proceso katedroslektorius STASYS ÐEDBARAS eksternu ginsissocialiniø mokslø srities, teisës krypties (01 S) dakta-ro disertacijà ,,Bendrojo administracinio proceso tei-sinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje: pro-blemos ir sprendimai“.

Tarybos pirmininkas – prof. dr. Vidmantas EgidijusKurapka, Kriminalistikos katedros profesorius(Mykolo Romerio universitetas, socialiniai moks-lai, teisë, 01 S).

Nariai:prof. dr. Saulius Katuoka, Tarptautinës teisës ka-tedros profesorius (Mykolo Romerio universite-tas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);

prof. dr. Antanas Marcijonas, Konstitucinës iradministracinës teisës katedros profesorius (Vil-niaus universitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);doc. habil. dr. Vytautas Nekroðius, Civilinës teisësir proceso katedros docentas (Vilniaus universite-tas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);doc. dr. Juozas Þilys, Konstitucinës teisës katedrosprofesorius (Mykolo Romerio universitetas, socia-liniai mokslai, teisë, 01 S).

Oponentai:prof. dr. Toma Birmontienë, Konstitucinës teisës ka-tedros profesorë (Mykolo Romerio universitetas,socialiniai mokslai, teisë, 01 S);doc. dr. Armanas Abramavièius, Baudþiamosiosteisës katedros docentas (Vilniaus universitetas, so-cialiniai mokslai, teisë, 01 S).

versiteto atstovai.Teisës mokslininkai ir konstitucinës teisës specialis-

tai aptarë prof. Mykolo Romerio veiklà Valstybës Tary-boje, jo teisinës valstybës modelá Vakarø Europos teisi-nës valstybës koncepcijos kontekste, valdymo aktø tei-sëtumo doktrinà profesoriaus mokslo darbuose ir aktu-alius ðiø dienø Lietuvos konstitucionalizmo klausimus.

Konferencijos dalyviø praneðimai iðspausdinti„Jurisprudencijos“ Nr. 64(56), skirtame prof. MykoloRomerio 125-osioms gimimo metinëms.

Geguþës 26 d. Myko-lo Romerio universitetevyko Teisës fakulteto Kon-stitucinës teisës ir Teisësistorijos katedrø surengtakonferencija „MykolasRomeris ir konstituciona-lizmas“, skirta prof. Myko-lo Romerio 125-osioms gi-mimo metinëms paminë-ti.

Mykolo Romerio universitetas32005 m. birþelis, Nr. 15(83)

TARYBOS NARIAMS –MYKOLO ROMERIO

UNIVERSITETO MEDALIAIBirþelio 7 d. pirmà kartà su oficialiu vizitu Mykolo Romerio

universitete lankësi Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir ágaliota-sis ambasadorius J. E. Januszas Skolimowskis.

Rektorius prof. Alvydas Pumputis priëmë J. E. Januszà Sko-limowská ir jo patarëjà kultûros ir mokslo reikalams, Lenkø ins-tituto direktoræ Maùgorzatà Kasner.

Sveèiai susipaþino su Mykolo Romerio universiteto misija,struktûra, ðiuolaikiðkomis studijø programomis, tikslais irlaimëjimais bendroje Europos mokslo ir studijø erdvëje. Lenki-jos nepaprastasis ir ágaliotasis ambasadorius J. E. Januszas Sko-limowskis pasidþiaugë sëkmingai plëtojamais Mykolo Romeriouniversiteto ir Lenkijos universitetø bendradarbiavimo ryðiaisbei paþadëjo paramà organizuojant abiejø ðaliø studentø mainus.

Ambasadorius pasveikino birþelio 5–7 d. èia vykusios tarp-tautinës mokslinës konferencijos „Globalizacija, tautinis tapatu-mas ir gyvenimo kokybë“, kurià parëmë Lenkø institutas Vilniu-je, dalyvius ið JAV, Italijos, Lenkijos, Norvegijos, Vengrijos, Uk-rainos ir Lietuvos.

Birþelio 5–7 d. Mykolo Ro-merio universitete vyko UNES-CO Taikos kultûros ir demokra-tijos katedros, Nuotoliniø studijøcentro ir Vertybiø ir filosofijos tyri-mø tarybos (Vaðingtonas, JAV)surengta tarptautinë mokslinëkonferencija „Globalizacija, tau-tinis tapatumas ir gyvenimo ko-kybë“. Reikðmingoje konferenci-joje, kurià parëmë Lenkø institu-tas Vilniuje, dalyvavo þymûs pro-fesoriai ir mokslininkai ið JAV, Ita-lijos, Lenkijos, Norvegijos, Veng-rijos, Ukrainos ir Lietuvos.

Tarptautinëje konferencijo-je, skirtoje paminëti JungtiniøTautø paskelbtà tarptautiná tai-kos kultûros ir prievartos prieðpasaulio vaikus panaikinimo deðimtmetá (2001–2010 m.) irJungtiniø Tautø darnaus vystymosi ugdymo deðimtmetá (2005–2014 m.), praneðimus skaitë JAV Vertybiø ir filosofijos tyrimøtarybos generalinis sekretorius prof. George’as F. McLeanas,asociacijos „Globus et Locus“ prezidentas prof. Piero Bassetti,

Budapeðto Peterio Pazmany’okatalikiðkojo universiteto So-ciologijos katedros vedëjas prof.Miklos Tomka, Florencijos uni-versiteto Politikos mokslø ir so-ciologijos katedros prof. Gio-vanni Bechelloni, Adomo Mic-kevièiaus universiteto Filosofi-jos instituto direktorius prof.Tadeuszas Buksinskis, Oslouniversiteto prof. Arildas Tjeld-vollas ir kiti.

Konferencijos dalyviai ap-tarë tautinio tapatumo reikðmæ,kultûriniø vertybiø svarbà glo-balizacijos procesø kontekste,tautinio unikalumo átakà pasau-linës bendruomenës gyvenimokokybei, tautø kultûrinio dialo-

go galimybes, naujø moderniø tapatumø formavimosi, kosmo-politizmo, nihilizmo globalizacijos reiðkinius, pasaulinës pi-lietinës visuomenës idëjà, daug dëmesio skyrë Europos postko-munistiniø valstybiø tautinio tapatumo probleminiø aspektøanalizei.

GLOBALIZACIJA, TAUTINIS TAPATUMAS IR GYVENIMO KOKYBË

LENKIJOS AMBASADORIALENKIJOS AMBASADORIALENKIJOS AMBASADORIALENKIJOS AMBASADORIALENKIJOS AMBASADORIAUS J. E. JANUSZO SKUS J. E. JANUSZO SKUS J. E. JANUSZO SKUS J. E. JANUSZO SKUS J. E. JANUSZO SKOLIMOWSKIO VIZITOLIMOWSKIO VIZITOLIMOWSKIO VIZITOLIMOWSKIO VIZITOLIMOWSKIO VIZITASASASASAS

Konferencijos dalyviai

Asociacijos „Globus et Locus“ prezidentas prof. Piero Bassetti irMykolo Romerio universiteto UNESCO Taikos kultûros irdemokratijos katedros vedëja prof. dr. Jûratë Morkûnienë

JAV Vertybiø ir filosofijos tyrimø tarybos generalinissekretorius prof. George’as F. McLeanas

Lenkijos Respublikos nepaprastasisir ágaliotasis ambasadorius

J. E. Januszas Skolimowskis

Ambasadoriaus patarëja,Lenkø instituto direktorë

Maùgorzata Kasner


Birþelio 27 d. Mykolo Romerio universitete prista-tomas pirmà kartà Lietuvos istorijoje iðleistas autoriøkolektyvo parengtas ðalies administracinës teisës vado-vëlis „Administracinë teisë. Bendroji dalis“. Naujojo va-dovëlio autoriai – Universiteto Administracinës teisësir proceso katedros mokslininkai – Audrius Bakavec-kas, Algimantas Dziegoraitis, Audronë Dziegoraitienë,Adolfas Gylys, Raimundas Kalesnykas, Birutë Pranevi-èienë, Edmundas Rusinas, Stasys Ðedbaras, Algiman-tas Urmonas, Dainius Þilinskas.

Administracinës teisës reikðmæ yra analizavæs prof. Myko-las Romeris ir keletas kitø teisininkø, taèiau prieðkarinëje Lie-tuvoje tebuvo iðleisti tik studento A. Viluèio administracinësteisës paskaitø konspektai. Sovietiniais laikais studentai mokë-si ið P. Petkevièiaus ir K. Lapinsko „Tarybinës administracinësteisës“ vadovëlio, orientuoto á sovietinæ teisës doktrinà.

„Administracinë teisë – kaip matrica, kuri lieèia visus kiek-vieno þmogaus kasdienio gyvenimo taðkus. Në viena teisës ðaka,iðskyrus, þinoma, konstitucinæ teisæ, nëra taip arti þmogaus kaipadministracinë, – teigia Administracinës teisës ir proceso ka-tedros vedëjas doc. dr. Algimantas Urmonas. – Naujajame ad-ministracinës teisës vadovëlyje fiksuojami ir ávertinami poky-èiai, per pastaràjá deðimtmetá ávykæ teisëje ir valstybëje. Sovieti-niais laikais buvo laikomasi principo: valstybë – visuomenë –þmogus. Dabar þmogus yra viso ko tikslas, o visuomenë ir vals-tybë – priemonës, padedanèios siekti þmogaus gerovës. Admi-nistracinës teisës veiklos sfera – tø santykiø reguliavimas. Ad-ministracinë teisë labai sudëtinga ir gyvybinga. Jos normos kin-ta atsiþvelgiant á realius ekonominius, socialinius gyvenimo po-kyèius, á gyventojø poreikius, numatant teisinius jø ágyvendini-

mo mechanizmus, maþinant prievartà, ieðkant alter-natyviø ir ðiuolaikiðkø problemø sprendimø“.

Ðiame vadovëlyje gvildenamas administracinësteisës doktrinos reguliuojamasis vaidmuo, ribos, mas-tai, atskleidþiami socialiniai, teisiniai padariniai, kainesiremiama doktrina (ástatymø karai, teisës, teisinëssistemos disfunkcijos ir pan.). Pagal naujai formuluo-jamà doktrinà patikslinama administracinës teisës sà-voka, pabrëþiami valdymo santykiai su þmogaus teisë-mis ir laisvëmis. Taip pat atskleidþiami konkretûs ad-

ministracinës teisës institutai, kategorijos, parodomos jø sàsajossu kitomis teisës ðakomis ir socialiniais mokslais. Vadovëlioautoriai viliasi, kad sudëtinga ir ávairiaspalvë mûsø ðalies admi-nistracinë teisinë tikrovë sparèiau tobulës, þengs naujoviø keliu.Vadovëlyje daug dëmesio skiriama palyginti maþai tyrinëtamLietuvos administracinës teisës mokslui ir ðio mokslo áþvalgoms1918–1940 m.

Ðis vadovëlis – pirmoji originalaus Lietuvos administraci-nës teisës ir proceso kurso knyga. Netrukus sulauksime ir jostæsinio. Antrojoje ðio kurso knygoje bus analizuojama administ-racinë procesinë teisë, o treèiojoje dëstomi ir vertinami admi-nistracinës atsakomybës bei administraciniø teisës paþeidimøklausimai.

Knyga skiriama visiems skaitytojams, nuo valstybës vado-vo iki studento, nes joje remiamasi ávairiausiø mokslo srièiø –ekonomikos, vadybos, politologijos, sociologijos ir kt. – infor-macija, taèiau pirmiausia jos laukia universitetø teisës, ekono-mikos (vadybos) studentai, doktorantai, visi, studijuojantieji irbesidomintieji Lietuvos administracinës teisës aktualijomis, so-cialiniais mokslais ir politologija.

Geguþës 31 d. Mykolo Romerio universitete vyko Teisësfakulteto Administracinës teisës ir proceso katedros sureng-tas seminaras-diskusija „Lietuvos Respublikos administraciniøteisës paþeidimø kodekso vizija ir misija teisinëje valstybëje“.Jame dalyvavo katedros mokslininkai, Studentø mokslinësdraugijos Administracinës teisës ir proceso bûrelio nariai, ásta-tymø leidþiamosios ir vykdomosios valdþios atstovai.

Naujo administraciniø teisës paþeidimø kodekso priëmimoproblemas, jo teisines ydas, tokio kodekso paskirtá ir jo normøvertæ, administraciniø teisës paþeidimø, susijusiø su vieðàjatvarka, ypatumus, socialinius vertybinius pokyèius ir administ-racinës deliktinës teisës norminimo modelius seminare aptarëLietuvos Respublikos Seimo Teisës ir teisëtvarkos komitetopirmininkas Julius Sabatauskas, vidaus reikalø ministerijosTeisës departamento direktorius doc. dr. Dainius Žilinskas,Mykolo Romerio universiteto Administracinës teisës ir pro-ceso katedros vedëjas doc. dr. Algimantas Urmonas, Teisësfilosofijos katedros vedëjas prof. habil. dr. Alfonsas Vaiðvila.Ar administraciniø teisës paþeidimø kodekso rengimo, leidy-bos ir ágyvendinimo procesai yra teisinio strateginio valdymoobjektas, ar jam taikytinos vadybinës sàvokos, kategorijos irsocialinës technologijos? Kokios turëtø bûti kodekso admi-nistravimo iðlaidos ir koks mokslininkø vaidmuo rengiant ásta-tymø projektus? Kokiomis priemonëmis turi bûti ginamos þmo-gaus teisës ir laisvës? – ðie ir kiti strateginiai klausimai buvopateikti diskusijos dalyviams.

PIRMASIS LIETUVOS ADMINISTRACINËS TEISËS VADOVËLIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIØ TEISËSPAŽEIDIMØ KODEKSO VIZIJA IR MISIJA

2005 m. birþelis, Nr. 15(83) Mykolo Romerio universitetas5

Birþelio 16–17 d. Myko-lo Romerio universitete vy-ko Teisësaugos fakulteto Kri-minalistikos katedros, Lietu-vos teismo ekspertizës cen-tro ir Lietuvos kriminalistødraugijos surengta 4-oji tarp-tautinë mokslinë-praktinëkonferencija „Kriminalistikair teismo ekspertizë: moks-las, studijos, praktika“.

Jau tradicine tapusiojekonferencijoje dalyvavomokslininkai ir praktikai,kriminalistikos ir teismoekspertizës specialistai ið de-ðimties Europos valstybiø –Lenkijos, Rusijos, Latvijos,Èekijos, Slovakijos, Ukrai-nos, Vengrijos, Ðvedijos, Vo-kietijos ir Lietuvos. Konfe-rencijos dalyviai aptarë kri-minalistikos vietà moksløsistemoje, jos loginius meto-

Birþelio 29 – liepos 2 d. Vilniuje vyks Mykolo Romeriouniversiteto Psichologijos katedros kartu su Europos psicho-logijos ir teisës asociacija (EAPL) rengiama 15-oji tarptautinëkonferencija ,,Naujieji teisës ir psichologijos horizontai“.

Reikðmingoje konferencijoje numatyta nagrinëti aktua-lias nusikaltimø tyrimo problemas, tokias kaip liudininkø ap-klausa bei jø parodymø patikimumas, kriminalinis profiliavi-mas, atskirø nusikaltimo rûðiø psichologinë analizë ir pan.Be to, vyks vienos dienos intensyvûs mokymai apie psichopa-tijos diagnozavimà ir smurto rizikos ávertinimà.

Norime atkreipti Jûsø dëmesá, kad pirmàjà konferenci-jos dienà, birþelio 29 d., vyks svarbus seminaras, kuriamenusikaltimø tyrimo psichologinius principus pristatys Liver-pulio universiteto profesorius Davidas Canteris, sëkmingaidalyvavæs tiriant deðimtis plataus atgarsio susilaukusiø byløJungtinëje Karalystëje. Jis pristatys geografinio profiliavimometodikà bei supaþindins su kompiuterine programa, pagalkurià geografinis profiliavimas yra atliekamas. Ðis metodasplaèiai naudojamas kitose ðalyse tiriant labai sunkius nusikal-timus.

„KRIMINALISTIKA IR TEISMO EKSPERTIZË:MOKSLAS, STUDIJOS, PRAKTIKA“

dologinius aspektus, teorines problemas ir ateities perspektyvas,ðiuolaikinæ nusikaltimø tyrimo koncepcijà, teismo ekspertizëscentrø, institutø mokslines ir ekspertines veiklos kryptis, ðiuo-laikinæ teismo ekspertiziø klasifikacijà ir jos tobulinimo kryptis,naujus identifikacijos metodus teismø praktikoje, tarptautinioekspertø bendradarbiavimo galimybes, specialistø rengimo me-todus, studijø programø kokybæ ir kitus mokslinius bei prakti-nius klausimus. Mokslininkø praneðimai iðspausdinti„Jurisprudencijos“ Nr. 65(57) ir Nr. 66(58).

Ðios konferencijos metu Mykolo Romerio universiteto gar-bës daktarui, Vroclavo universiteto prof. habil. dr. ZdzisùawuiKegeliui uþ indëlá á kriminalistikos mokslà suteiktas Lietuvoskriminalistø draugijos garbës nario vardas.

15-OJI EUROPOS TEISËS IR PSICHOLOGIJOSKONFERENCIJA

Vyks ir kiti seminarai, skirti psichopatijos analizei, aso-cialaus elgesio rizikos ávertinimui ir pan. Konferencijos me-tu darbas vyks keturiose paralelinëse sesijose, praneðimusskaitys þinomi mokslininkai, tyrëjai ir praktikai, civilinës irbaudþiamosios teisës, psichologijos, kriminologijos, polici-jos, penitencinës veiklos ekspertai ið JAV, Vokietijos, Angli-jos, Ðkotijos, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos,Pietø Afrikos, Japonijos, Korëjos, Prancûzijos, Latvijos, Es-tijos, Lietuvos ir kitø ðaliø. Bûtina iðankstinë registracija. Dau-giau informacijos ieðkokite adresu www.mruni.lt/~ecpl

Kreipkitës:Prof. dr. Rita Žukauskienë,Mykolo Romerio universiteto Socialinio darbo fakul-teto Psichologijos katedros vedëjaTel. +370 5 274 06 09; mob. +370 687 11386E-mail: [email protected] ; [email protected]

Rusijos Federacijos VRMEkspertinio kriminalistiniocentro mokslininkë prof. habil.dr. Tatjana Averjanova irRusijos Federacijos VRMMaskvos universitetoGinklotyros ir trasologijoskatedros profesorë habil. dr.Nadeþda Mailis Konferencijos dalyviai

Mykolo Romerio universitetoKriminalistikos katedros vedëjas

prof. dr. Hendryk Malevski

Birþelio 17 d. Mykolo Romerio universiteto Teisës fakultete vykoiðkilminga ir dþiugi bakalaurø diplomø teikimo teisës programospagrindiniø dieniniø studijø absolventams ðventë. Teisës bakalaurolaipsná ðiemet ágijo beveik 200 fakulteto studentø.

Bakalaurø iðleistuvëse dalyvavo ir absolventus sveikino My-kolo Romerio universiteto Teisës fakulteto dekanas prof. dr.Juozas Žilys, mokslo prorektorius prof. Vidmantas EgidijusKurapka, Senato pirmininkas prof. dr. Vytautas Pakalniðkis, Se-nato nariai, Universiteto garbës daktaras, Lietuvos Respubli-kos Seimo Pirmininko pavaduotojas Èeslovas Jurðënas, Lietu-vos Respublikos teisingumo mi-nistras Gintautas Buþinskas, Lie-tuvos advokatø tarybos pirminin-kas Rimas Andrikis, kiti Univer-siteto akademinës bendruomenësnariai, studentø ðeimø nariai irdraugai.

Mykolo Romerio universite-to garbës daktaras Èeslovas Jur-ðënas absolventams linkëjo stip-rybës ir valios nepalûþti nuo prak-tiniame darbe pasitaikanèiø ávai-riø iðmëginimø ir problemø, no-ro mokytis ir kiekvienà dienà to-bulëti.

Teisingumo ministras Gintau-tas Buþinskas, kreipdamasis á bakalaurus, pabrëþë, kad gavæ árankas pirmàjá aukðtojo mokslo baigimo diplomà jie atsidûrëdidelio kelio pradþioje, tik pradëjo þengti pirmuosius þings-nius á profesijà, kuri yra ádomi, átraukianti á ávykiø sûkurá,neleidþianti nutolti nuo ástatymø ir sustabarëti. Absolventamsministras palinkëjo kuo sëkmingiau save realizuoti ir tobulintisavo mokslines þinias.

Mykolo Romerio universiteto Tarptautinës teisës katedrosvedëjas prof. dr. Saulius Katuoka savo buvusiems studentamsnegailëjo graþiø þodþiø ir pagyrimø. Prof. dr. S. Katuokos tei-gimu, ði absolventø laida áeis á Universiteto Tarptautinës tei-

sës irE u r o -pos Sà-jungost e i s ë sinstitu-to isto-rijà, nesðiemetpenkiøTeisës

fakulteto ketvirtakursiø komanda – Àþuolas Èekanavièius, Ka-rolis Kaèerauskas, Jurgita Petkutë, Raminta Dereðkevièiûtë irAndrius Bambalas – prestiþiniame Philipo C. Jessupo Tarp-tautinio teisingumo teismo proceso inscenizacijos konkurse(Philip C. Jessup International Law Moot Court Competition)pasirodë geriausiai ið visø kada nors jame dalyvavusiø Lietu-vos komandø ir uþëmë aðtuntà vietà tarp ðimto pajëgiausiøpasaulio universitetø studentø komandø.

Birþelio 10 d. Mykolo Romerio universitete buvo iðkilmingaiáteikti bakalaurø diplomai Teisës fakulteto teisës programos pa-grindiniø neakivaizdiniø studijø absolventams. Á profesinës kar-jeros kelià iðlydëta beveik ðimtas neakivaizdiniø studijø teisës ba-kalaurø.

Teisininkus sveikino ir didelës sëkmës jø profesiniame dar-be linkëjo Mykolo Romerio universiteto Teisës fakulteto deka-nas prof. dr. Juozas Žilys, studijø prorektorius prof. JustinasSigitas Peèkaitis, Tarptautinës teisës katedros vedëjas prof. dr.Saulius Katuoka, Lietuvos Respublikos Seimo Teisës ir teisët-varkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Vilniaus apy-gardos teismo pirmininkas Artûras Ðumskas. Dþiugioje baka-laurø ðventëje taip pat dalyvavo Teisës fakulteto katedrø vedëjaiir dëstytojai, dekanato darbuotojai bei gausus bûrys absolventøartimøjø ir bièiuliø.

Universiteto studijø prorektorius prof. Justinas Sigitas Peè-kaitis teisës programos neakivaiz-diniø studijø bakalaurams linkë-jo profesiniø dalykø: tolerancijosir savigarbos, teisinës iðminties,sugebëjimo bet kokiose, ir nestan-dartinëse, situacijose suprasti ásta-tymø esmæ bei mokëti juos taiky-ti, priimti teisingus teisiniussprendimus, jausti glaudø ryðá suþmogumi. Atidumo ir pagarbosjausmà, mokëjimà matyti þmogøir jo lûkesèius taip pat pabrëþëTeisës fakulteto dekanas prof. dr.Juozas Žilys.

Seimo Teisës ir teisëtvarkoskomiteto pirmininko Juliaus Sa-

batausko þodþiais, teisës bakalaurai ðiandien áveikë vienà iðdideliø gyvenimo laimëjimø virðukalniø. Seimo narys palin-këjo, kad praktiniame darbe jie þiûrëtø á ástatymà ne kaip ánegyvà dogmà, o taikytø já kûrybiðkai. Sveikinimo kalbà J. Sa-batauskas baigë aktorës ir poetës Birutës Marcinkevièiûtës ei-lëmis, simbolizuojanèiomiskiekvieno ið mûsø iðskirtinu-mà ir sugebëjimà gyvenimenuveikti daug prasmingø da-lykø.

Uþ kantrybæ ir pasiauko-jimà savo dëstytojams ir Uni-versiteto vadovybei absol-ventø vardu padëkojo baka-lauras Vaidotas Granickas.

Bakalaurø diplomø tei-kimo proga teisës programosdieniniø ir neakivaizdiniøstudijø absolventus pasveiki-no ir Artûro Noviko vado-vaujamas Universiteto voka-linis ansamblis.


BAKALAURØ DIPLOMAI – TEISËS FAKULTETO ABSOLVENTAMS

Birþelio 15 d. iðleistuviønuotaikos aplankë Mykolo Ro-merio universiteto Valstybiniovaldymo fakultetà – bakalau-rø diplomai iðkilmingai áteiktiteisës ir valdymo programos pa-grindiniø dieniniø, neakivaiz-diniø, vakariniø studijø ir vie-ðojo administravimo progra-mos pagrindiniø dieniniø irneakivaizdiniø studijø absol-ventams.

Teisës ir valdymo pro-gramos bakalaurø ðventëje dalyvavo ir juos sveikino Mykolo Ro-merio universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekanas prof.habil. dr. Vygandas Paulikas, mokslo prorektorius prof. Vidman-tas Egidijus Kurapka, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkopavaduotojas Gintaras Steponavièius, Seimo Teisës ir teisëtvarkoskomiteto narys Vidmantas Žiemelis, fakulteto katedrø vedëjai, dës-tytojai, Universiteto darbuotojai, absolventø ðeimø nariai, kiti ar-timieji ir draugai.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavièius ba-kalaurams linkëjo profesinëje veikloje – ar tai bûtø valstybës tarny-ba, ar darbas privaèiame sektoriuje – nestokoti verþlumo, kritiðkomàstymo, turëti savo nuomonæ bei mokëti jà apginti.

Mokslo prorektorius prof. Vidmantas Egidijus Kurapka svei-kino absolventus áveikus pirmàjà aukðtojo mokslo studijø pakopàir skatino juos nesustojus þengti á prieká tobulëjimo keliu – siektimagistro kvalifikacinio laipsnio.

Kitas ðventës sveèias, Seimo Teisës ir teisëtvarkos komitetonarys Vidmantas Žiemelis pasidþiaugë, kad ðiø dienø absolven-tams atsiveria puikios galimybës dirbti ir tobulëti ne tik Lietuvoje,bet ávairiose Europos Sàjungos srityse ir struktûrose. Svarbiausiauþduotis siekiant profesinës sëkmës, pasak jo, – atkaklus darbas.Politiko þodþius patvirtino Valstybinio valdymo fakulteto dekanoprof. habil. dr. Vygando Pauliko iðsakyta mintis, kad visos galimy-bës yra ðalia mûsø.

Bakalaurø diplomø teikimo vieðojo administravimo progra-mos absolventams ceremonijoje dalyvavo Mykolo Romerio uni-versiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekanas prof. habil. dr.Vygandas Paulikas, Senato pirmininkas prof. dr. Vytautas Pakal-niðkis, Lietuvos Respublikos Seimo narë Irena Degutienë, Vidausreikalø ministerijos sekretorius Algirdas Astrauskas, kiti Univer-siteto akademinës bendruomenës nariai, gausiai susirinkæ artimieji.

Seimo narë Irena Degutienë bakalaurams linkëjo iðtvermës irpasidþiaugë, kad garbingas ir iðkilus Mykolo Romerio universite-tas kasmet iðleidþia daug gabiø, valstybei ðiandien labai reikalingøvieðojo administravimo specialistø. Jos teigimu, valstybæ valdytireikia mokëti.

Sëkmës gyvenime ir naujø laimëjimø moksle, atkaklumo irkantrybës þengiant profesinio tobulëjimo keliu absolventams lin-këjo Vidaus reikalø ministerijos sekretorius, Universiteto Vieðojoadministravimo katedros docentas dr. Algirdas Astrauskas.

Valstybinio valdymo fakulteto teisës ir valdymo bei vieðojoadministravimo programø bakalaurus taip pat sveikino Universi-teto Estetinio ugdymo centro sportiniø ðokiø studijos „Bolero“ðokëjai (vad. Dalia Maskoliûnienë).


VVVVVALALALALALSTYBINIO VSTYBINIO VSTYBINIO VSTYBINIO VSTYBINIO VALDYMO FALDYMO FALDYMO FALDYMO FALDYMO FAKAKAKAKAKULULULULULTETE –TETE –TETE –TETE –TETE –BAKALABAKALABAKALABAKALABAKALAURØ IÐLEISTUVËSURØ IÐLEISTUVËSURØ IÐLEISTUVËSURØ IÐLEISTUVËSURØ IÐLEISTUVËS


Bakalaurus svei-kino Mykolo Rome-rio universiteto Socia-linio darbo fakultetodekanë doc. dr. LetaDromantienë, studijøprorektorius prof.Justinas Sigitas Peè-kaitis, Lietuvos Res-publikos socialinësapsaugos ir darbo mi-nisterijos valstybëssekretorius RimantasKairelis, Lietuvos sa-vivaldybiø asociacijospatarëja socialiniaisklausimais AudronëVareikytë, Vilniausmiesto savivaldybësSocialinës paramosskyriaus vedëjo pava-duotoja Rasa Laico-

nienë, Vaikø teisiø apsaugos tarnybos ir ákalinimo ástaigø atsto-vai, Universiteto Socialinio darbo fakulteto katedrø vedëjai,dëstytojai ir administracijos darbuotojai, gausiai susirinkæ ab-solventø artimieji, draugai. Keletà nuotaikingø kûriniø baka-laurø iðleistuvëms parengë Vytau-to Èepëno vadovaujamas Univer-siteto dþiazo ansamblis.

Mykolo Romerio universite-to studijø prorektorius prof. Justi-nas Sigitas Peèkaitis pasidþiaugë,kad studentai, pasirinkæ Sociali-nio darbo fakulteto studijø progra-mas, be profesiniø þiniø, ágijo to-lerancijos, takto, ðirdies dosnumo.Lietuvos savivaldybiø asociacijospatarëja Audronë Vareikytë prita-rë, kad socialinio darbuotojo pro-fesija – ne tik darbas, bet ir gyveni-

IÐLYDËTI SOCIALINIO DARBO IR TEISËSAUGOS FAKULTETØBAKALAURAI

mo bûdas. Pasakjos, Platonas buvoteisus sakydamas,kad „rûpindamiesikitø laime susiku-riame savàjà“.

Socialinës ap-saugos ir darbo mi-nisterijos valstybëssekretorius Riman-tas Kairelis nuoðir-dþiai atviravo, kadSocialinio darbo fa-kulteto bakalaurølaukia nelengvas,reikalaujantis pa-ðaukimo, taèiau la-bai ádomus darbas.Sveèio ásitikinimu,jau dabar socialiniodarbuotojo profesi-ja jauniems þmo-nëms þada geras darbo sàlygas ne tik uþsienyje, bet ir Lietuvo-je: tobulinami ðalies ástatymai, socialine veikla vis labiau imadomëtis privatûs darbdaviai, daug lëðø ðiai srièiai skiriama iðEuropos Sàjungos biudþeto.

Vilniaus miesto savivaldybësatstovë Rasa Laiconienë absolven-tams linkëjo profesiniame darbe kû-rybiðkgai taikyti Universitete ágytasteorines þinias, sëkmingai derintikarjerà ir asmeniná gyvenimà.

Socialinio darbo fakultetodekanë doc. dr. Leta Dromantienësavo studentams sakë: „Sekite sa-vo sielos paðaukimu. Jei per ket-verius metus pajutote paþinimo,bendravimo dþiaugsmà, supratote,kad geriau duoti nei imti – tuosmetus praleidote ne veltui“.

Birþelio 23 d. ba-kalaurø diplomai iškil-mingai áteikti MykoloRomerio universiteto Tei-sësaugos fakulteto teisës irpolicijos veiklos, teisës irmuitinës veiklos prog-ramø pagrindiniø dieni-niø ir neakivaizdiniø stu-dijø absolventams.

Birþelio 20 d. bakalaurø diplomai buvo iškilmingai áteikti Mykolo Romerio universiteto Socialinio darbo fakultetosocialinio darbo, teisës ir penitencinës veiklos programø pagrindiniø dieniniø ir neakivaizdiniø studijø absolventams.


Birþelio 20 – liepos 1 d. Mykolo Romerio universi-tete vyksta Socrates Erasmus Intensyvios programos (IP)projektas „Edukaciniø poreikiø tenkinimas Europos so-cialinës atskirties bendruomenëse“, kuruojamas Univer-siteto Socialinio darbo katedros ir Tarptautiniø ryðiø irstudijø direkcijos. Tre-èius metus (ir paskuti-nius) rengiamame IPprojekte dalyvauja stu-dentai ir dëstytojai iðBristolio Vakarø Angli-jos universiteto, Portouniversiteto (Portugali-ja), Tessediko Samuelioaukðtosios mokyklos(Vengrija), BanskosBystricos Matejas Belouniversiteto (Slovaki-ja), Mykolo Romeriouniversiteto ir Liepojos pedagogikos akademijos (Latvija).

Mykolo Romerio universitetui atstovaujanèios Socialiniodarbo katedros dëstytojos doc. dr. Jolantos Pivorienës teigimu,ðio projekto metu kiekvieno universiteto studentai pristatys savoðalies rizikos grupiø, kuriø mokymosi poreikiai nëra visiðkaipatenkinami, atvejo analizæ, dalyvaus paskaitose ir seminaruose,lankysis socialinëse ástaigose – vaikø globos namuose „SOS kai-mas“ ir Trakø neágaliøjø uþimtumo centre. Projekto „Edukaci-niø poreikiø tenkinimas Europos socialinës atskirties bendruo-menëse“ dalyviø taip pat laukia architektûrinë ir istorinë paþin-tis su Vilniumi bei Trakais, „nacionaliniø virtuviø“ vakaras, spor-tinës varþybos.

Intensyvûs kursai (IP) studentams – viena ið Europos Ko-misijos remiamø Europos universitetø bendradarbiavimo for-

mø – tai trumpaávairiø ðaliø uni-versitetø studen-tus ir dëstytojussuburianti studijøprograma, integ-ruota á projektedalyvaujanèiøstudentø studijøprogramas, taigigali bûti ávertintaECTS kreditais.Tokiame projektegali dalyvauti po

penkis studentus ir vienà dëstytojà ið kiekvienouniversiteto, kuriø turi bûti ne maþiau kaip iðtrijø ðaliø. Dalyviai daþniausiai dirba miðriosegrupëse seminarø forma naudojantinformacines technologijas. Projekto ágyvendi-nimo neatsiejama dalis – vizitai á praktikos vie-tas, laisvalaikiu organizuojama aktyvi kultûri-në programa, socialiniai vakarai.

Socrates Erasmus IP projektas „Edukaciniø poreikiø tenkinimas Europossocialinës atskirties bendruomenëse“

Birþelio 5–9 d. Mykolo Ro-merio universitete staþavosiMiunsterio policijos vadybos aka-demijos studentø delegacija, vado-vaujama Klauso-Dieterio Tietzo.

Vokieèiø policijos pareigûnaisusitiko su Universiteto Teisësau-gos fakulteto atstovais, kurie juos su-paþindino su fakulteto valdymostruktûra, katedrø veikla, studijøprogramomis, priëmimo studijuotiatrankos kriterijais, atsakë á sveèiusdominanèius klausimus.

Miunsterio policijos vadybos akademijos delegacija taippat lankësi Kauno policijos fakultete, kur surengë seminarà„Specialios paskirties bûriø veiklos filosofija ir taktika masi-niø susibûrimø vietose“, susitiko su Policijos departamentoprie Vidaus reikalø ministerijos, Kriminalinës policijos biu-ro, Medininkø pasienio uþkardos pareigûnais, apþiûrëjo Vin-

dþiûnø stebëjimo bokðtà.Pagrindinë vokieèiø policijos

pareigûnø staþuotës tema – „ESplëtros bei Ðengeno erdvës plëtrosátaka Lietuvos policijos ágyvendina-miems uþdaviniams“. Staþuotojai iðVokietijos susipaþino su Lietuvospolicijos pareigûnø rengimu, poli-cijos institucijø sistema, policijosuþdaviniais bei darbo metodais, josveikla vykdant tarptautinio nusi-kalstamumo kontrolæ.

Miunsterio policijos vadybosakademijos atstovai Mykolo Romerio universitete lankësine pirmàkart – tokie vizitai rengiami kasmet nuo 2001-øjø,kai buvo pasiraðytas abiejø aukðtojo mokslo institucijø ben-dradarbiavimo protokolas. Juo remdamiesi Miunsterio po-licijos vadybos akademijoje nuolat staþuojasi ir mûsø Uni-versiteto dëstytojai bei studentai.

MIUNSTERIO POLICIJOS VADYBOS AKADEMIJOS STUDENTØ STAŽUOTË


Angela Königsbergeriš Vokietijos Mykolo Ro-merio universitete studi-javo Lietuvos valstybës irteisës istorijà (vokieèiøkalba), teisinæ anglø kal-bà, lietuviø kalbos pagrin-dus, lingvistikà (vokieèiøkalba) ir kt.

„Vokietijoje að studi-juoju vieðàjá administravi-mà ir teisæ, bet Lietuvojepasirinkau man ádomiusdalykus. Prieð atvykdama,apie Lietuvà þinojau tiktiek, kad tai yra maþa RytøEuropos ðalis, nauja ES na-rë. Tiesà sakant, buvau la-bai nustebusi, jog MykoloRomerio universitetas siû-lo paskaitas ne tik anglø, bet ir vokieèiø kalba. Nustebau sutikusiþmoniø, kurie kalbëjo ir mano gimtàja kalba.

Dþiaugiuosi, kad studijavau moderniame universitete su la-bai darbðèiais ir daug studijuojanèiais lietuviø studentais. Esudëkinga Tarptautiniø ryðiø ir studijø direkcijos merginoms, ku-rios dirba tiesiog nuostabiai! Erasmus studentais èia tikrai nuo-ðirdþiai rûpinamasi.

Norëèiau gráþti á Lietuvà po keleriø metø vasarà ir pamaty-ti, kaip pasikeitë Vilnius, kuriame leisdama laikà að tikrai mëga-vausi“.

Malgorzata Krzak iš Lenkijos studijavo teisinæ anglø kal-bà, lietuviø kalbos pagrindus, socialinius ir politinius pasikei-timus Lietuvoje.

„Mykolo Romerio universitetas yra modernus universite-tas, kuris gali daug kà pasiûlyti studentams. Dëstytojai ádomûs,kompetentingi ir atviri, nuoðirdþiai pade-da studentams. Studijos Lietuvoje man ta-po nuostabiu patyrimu. Norëèiau èia ir vëlsugráþti. Neþinau tik, ar bûtø suteikta to-kia galimybë. Manau, kad vis tiek gráðiubent trumpam kità semestrà medþiagos sa-vo baigiamajam darbui, kuris irgi yra apieLietuvà“.

Jarekas Klocas iš Lenkijos studija-vo ES institucijas ir jø administravimà,politikà ir valdymà Lietuvoje, pilietybæir ES socialinæ integracijà, filosofijosávadà, lietuviø kalbos pagrindus, ekono-mikos teorijà.

„Mykolo Romerio universitetas ma-ne nustebino ðiuolaikiðkumu, gerai áreng-ta biblioteka bei interneto svetainëmis.

Studijø lygis tikrai aukðtas, dëstyto-jai gerai iðmano savo dalykà, visada pui-kiai pasirengæ paskaitoms, ir daugelis pui-kiai kalba anglø kalba.

Èia susiradau daug draugø ið visosEuropos. Žinau, jog kai kurie ketina pra-

tæsti savo studijas Lietuvo-je ir kità semestrà. Lai-mingi vaikiai!!!

Að irgi norëèiau gráþ-ti, bet, deja, neturiu gali-mybës to padaryti, raðysiusavo baigiamàjá darbà“.

Anna Frolova iš Lat-vijos studijavo ES ben-droviø teisæ, diplomatinæir konsulinæ teisæ, ESdarbo teisæ, teisinæ angløkalbà ir kt.

„Universitete labairûpinamasi studentais.Èia jiems suteikiamospuikios galimybës iðreikð-ti save mokslinës draugi-jos veikloje, meno kolek-tyvuose – dþiazo grupëje

ar chore.Tiesa, studijos pas mus ir Mykolo Romerio universitete

gerokai skiriasi. Mûsø paskaitos trunka 45 minutes, po kuriøyra daroma 15 minuèiø pertrauka. Niekada nebûna daugiaukaip 6 paskaitø per dienà, todël studentai jau nuo 14 val. yralaisvi ir gali dirbti. Taèiau Mykolo Romerio Studentø namuosegyventi daug patogiau negu mano universiteto bendrabutyje.

Lietuva ir Latvija yra labai panaðios ðalys, stebëjausi tikvienu dalyku: kodël á oro uostà vaþinëja patys seniausi miesteautobusai? Gal vilnieèiai taip nori iðgàsdinti atvykusius uþsie-nieèius?! Nesvarbu. Vis tiek studijos Mykolo Romerio univer-sitete – man tikrai didelë garbë, ir, manau, vienas ið geriausiømano gyvenimo laikotarpiø“.

Kæstutis Balvoèius, Mykolo Romerio universiteto Vals-tybinio valdymo fakulteto Teisës ir valdymo studijø progra-

mos bakalauras – vienas iš didelio bûriostudentø, laimëjæs konkursà ir pagalERASMUS programà vienà semestràstudijavæs Nyderlandø karalystës Tilbur-go universitete. Kæstutis rengia knygà, ku-rioje surinkta ávairiø šaliø studentø, pa-gal ERASMUS programà studijuojanèiøMykolo Romerio universitete, áspûdþiai.

„Uþsienieèiø noras atvykti á mûsøUniversitetà neretai paremtas jø draugø,paþástamø áspûdþiais apie Mykolo Rome-rio universitetà, kuris uþsienio studentamssiûlo ne tik puikias studijø programas uþ-sienio kalbomis, modernias auditorijas,bibliotekà, bet ir geras gyvenimo sàlygasjaukiuose Studentø namuose, ádomø lais-valaiká.

Að pats paþinti Tilburgà galëjau to-dël, kad studijuoju Mykolo Romerio uni-versitete, iðsiskirianèiame dinamiðkumu,aukðta studijø kokybe bei draugiðkais, ðil-tais bendruomenës santykiais

Tilburgo universiteto privalumas –

ERASMUS STUDENTØ ÁSPÛDŽIAI APIE MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETÀ

STUDIJOS EUROPOS ERDVËJE

Latvë Anna Frolova dþiaugësi nevarþomomissaviraiðkos galimybëmis

didelis studijø dalykø, susijusiø su ES, tarptautine teise, sàraðas(daugiau negu pusë studijø programø). Todël studentas gali pasi-rinkti jo specializacijà atitinkanèius ar ðiaip jam labiausiai pa-tinkanèius dalykus. Pvz., uþsienio studentui, studijuojanèiam tei-sæ, yra sudaromos visos galimybës pasirinkti ir jo specializacijosneatitinkanèiø dalykø: ekonomikos, tarptautinio marketingo,oratorinio meno, raðybos ágûdþiø, paskaitas.

Daugelis mano bendramoksliø màsto, kad studijø metaisreikia stengtis kuo geriau iðnaudoti galimybes studijuoti ir pasi-semti patirties ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienyje, kad vëliau visà tàpatirtá bûtø galima pritaikyti savo ðalyje. Að pats ir daug kas iðmano draugø savo ateitá siejame su Lietuva, bet manome, jognorint siekti sëkmingos karjeros pirmiausia reikia iðsimokslintiir gerai tam pasirengti“.

Tarptautiniø ryšiø ir studijø direkcijos direktorë GiedrëRaèienë dþiaugiasi kasmet vis didëjanèiu Erasmus studentøskaièiumi

„Pastaraisiais metais Mykolo Romerio universitetas buvopripaþintas vienu ið daþniausiai uþsienio ðaliø studentø pasiren-kamø Lietuvos universitetø. Socrates Erasmus programa skati-na Europos universitetø bendradarbiavimà, studentø ir dëstyto-jø mainus. 2003–2004 m. m. á Europos universitetus iðvyko stu-dijuoti 91 Mykolo Romerio universiteto studentas, á MykoloRomerio universitetà atvyko 36 uþsienio studentai, 2004–2005

m. m. iðvyko 118 MRU studentø, atvyko 57 uþsienio studentai.Pagal ðià programà kiekvienais mokslo metais iðvyksta apie 40MRU dëstytojø skaityti paskaitø Europos universitetuose part-neriuose.

Mykolo Romerio universitetas siûlo per 100 ávairiuose fa-kultetuose uþsienio kalba dëstomø dalykø. Universitete veikiauþsienio studentø kuratoriø sistema, á kurià aktyviai ásitraukëMRU studentai, norintys padëti atvykusiems studentams grei-èiau integruotis á èionykðtá gyvenimà. Kiekvieno semestro pra-dþioje organizuojama ávadinë savaitë, kurios metu uþsienio stu-dentai supaþindinami su universitetu ir jo struktûra, studijø tvar-ka, Lietuvos teismø struktûra, taip pat Lietuvos istorija, kultûrair kraðtovaizdþiu. Studentai vyksta á ekskursijas, aplanko áþy-miausias Lietuvos vietoves.

Kiekvienà semestrà organizuojamas tarptautinis renginys„Erasmus dienos“, kuriame dalyvauja visø Lietuvos aukðtøjømokyklø uþsienio studentai. Ðiø metø geguþæ Palangoje kartusu Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos Moks-lo ir studijø departamentu ir ES Socrates programos koordina-vimo paramos fondu aðtuoniolikoje ðalies universitetø studijuo-jantiems uþsienio studentams surengëme konferencijà „Eras-mus dienos 2005“. Ypaè dþiaugiamës ðauniais Mykolo Rome-rio universiteto studentais, be kuriø ðis didelis renginys tikrainebûtø taip gerai pavykæs“.

Mykolo Romerio universiteto rektoriusprof. Alvydas Pumputis susitiko su Estetiniougdymo centro darbuotojais ir meno kolek-tyvø nariais padëkoti uþ kuriamà kultûringàir graþià aplinkà.

Universiteto ðventës neásivaizduojamosbe miðraus choro atliekamø dainø, visusdþiugina ir ðokiø bei dþiazo muzikos kolek-tyvø, vokalinio ansamblio pasirodymai. Me-no kolektyvai koncertuoja ir miesto salëse,baþnyèiose.

Graþi tradicija – Estetinio ugdymo centrorengiami koncertø ciklai „Didþiosios muzikoskeliais“, kuriuose Universiteto bendruomenæ dþiugina geriausiø Lietuvos atlikëjø kûryba.

Nors ir pavargæ nuo egzaminø sesijos, studentai pripaþino, kad dalá savo laisvalaikio skirdamigroþiui jie patys turtëja ir tobulëja.

REKTORIUS PADËKOJO MENO KOLEKTYVAMS

Mykolo Romeriouniversiteto Estetiniougdymo centro vyr. menovadovë Loreta Levinskaitë

Jarekas Klocas su Angela Königsberger:smagios vakaronës akimirka

Kæstutis Balvoèius Olandijoje



Mënraðèio steigëjas ir leidëjas – Mykolo Romerio universitetas. Redakcijos adresas: Ateities g. 20, LT–08303 Vilnius, tel. (8~5) 271 45 34.Redaktorë Dalia Nakutytë. Korektûrà skaitë Jûratë Balèiûnienë. Maketavo Auðrinë Ilekytë. Nuotraukos Vidûno Gelumbausko.

Tiraþas 600 egz. Uþsakymas 292. Parengë ir iðleido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT–08303 Vilnius.Mënraðtá galite skaityti ir internete adresu http://www.mruni.lt/studentai.html

SPORTSPORTSPORTSPORTSPORTASASASASAS SPORTSPORTSPORTSPORTSPORTASASASASAS SPORTSPORTSPORTSPORTSPORTASASASASAS

Geguþës 19–22 d. Rygoje vyko XXI SELL þaidynës, kurio-se dalyvavo 44 Mykolo Romerio universiteto sportininkai. Iðtarptautiniø studentø sporto þaidyniø jie atsiveþë 9 medalius –4 sidabro ir 5 bronzos.

Universiteto SELL þaidyniø prizininkai:

DziudoSvetlana Vetrova (svorio kategorija 52 kg) – II vieta;Julija Lupaðku (svorio kategorija 78 kg) – II vieta;Linas Ðvambarys (svorio kategorija + 100 kg) – II vieta;Erika Liubinaitë (svorio kategorija 52 kg) – III vieta;Rasa Urbðytë (svorio kategorija 57 kg) – III vieta;Piotras Ðipðinskas (svorio kategorija 60 kg) – III vieta.Treneris – Algis Meèkovskis.

Orientacinis sportasMerginø estafetë – II vieta. Komandos sudëtis: Kristina Ðma-rukaitë, Indrë Triponaitë, Rasuolë Rudaitytë. Treneris –Vytautas Guðauskas.

Lengvoji atletikaAntanas Musvydas 400 m bëgimo rungtis – III vieta. Trene-ris – delegacijos vadovas doc. dr. Robertas Verðinskas.

KrepšinisVaikinø rinktinë – III vieta (ið viso dalyvavo 20 komandø).

Mûsø studentai D pogrupyje buvo pirmi, ketvirtfinalyje áveikëLSPA (Latvijos sporto pedagogikos akademija) komandà, pus-finalyje susitiko su ÐU komanda – studentais krepðininkais,LKL èempionato III vietos laimëtojais. MRU komandos sudë-tis: Tomas Lisauskas, Dainius Kinderevièius, Vidas Niparavi-èius, Robertas Retkus, Marius Repeèka, Renaldas Seibutis, Gin-taras Leonavièius, Andrius Panavas, Tomas Ambrasas, PauliusMaciulevièius, Mindaugas Badaras. Treneriai – Vytautas Pote-liûnas, Arûnas Umbrasas.

Kiti Universiteto studentø pasiekti rezultatai:

PlaukimasOksana Omelèenko (100 m krûtine) – IV vieta; 50 m nuga-ra – V vieta; 50 m krûtine – VI vieta.

Lengvoji atletikaIeva Stasytytë (ietis) – V vieta;Rasa Dementavièiûtë (triðuolis) – VI vieta; ðuolis á tolá – Xvieta;Giedrius Maèënas 110 m barjerinio bëgimo metu susiþeidëir distancijos nebaigë.

Orientacinis sportasAsmeninëse varþybose Kristina Ðmarukaitë – VIII vieta,Indrë Triponaitë – IX vieta, Rasuolë Rudaitytë – XV vieta.

KrepšinisMerginø rinktinë – savo pogrupyje MRU krepðininkës bu-vo treèios, taèiau á ketvirtfinalá nepateko. Ið viso dalyvavo10 komandø, tolesnës vietos nebuvo skirstomos. Koman-dos sudëtis: Renata Letkauskaitë, Lina Kaminskaitë, IndrëJanulaitytë, Lina Braþinskaitë, Jolanta Urbðaitytë, AndrëjaAnanievaitë, Aurelija Pociûtë, Dagnë Ûzaitë. Treneris –Gintaras Vaitkus.

Mykolo Romerio universiteto dalyvavimo SELL þaidynësestatistika:

1999 m. MRU atstovavo 82 dalyviai, buvo iðkovota 11 me-daliø, ið jø – 7 aukso, 1 sidabro, 3 bronzos;2002 m. MRU atstovavo 6 dalyviai, buvo iðkovoti 2 meda-liai: 1 aukso ir 1 sidabro.2003 m. MRU atstovavo 67 dalyviai, iðkovota 13 medaliø,ið jø – 2 aukso ir 11 bronzos.2004 m. dalyvavo 24 MRU sportininkai, iðkovoti 7 meda-liai, ið jø – 5 aukso, 2 sidabro.2005 m. dalyvavo 44 MRU sportininkai, iðkovoti 9 meda-liai, ið jø – 4 sidabro ir 5 bronzos.

Apibendrinant visø aukðtøjø mokyklø SELL þaidyniø laimë-jimus paþymëtina, kad Mykolo Romerio universitetas tarp 14Lietuvos aukðtøjø mokyklø yra penktas. Ið viso jis iðkovojo 33medalius. Mûsø Universitetà lenkia ÐU (47 medaliai), KTU(57 medaliai), VPU (88 medaliai) ir LKKA (232 medaliai).Reikëtø pabrëþti tai, kad Mykolo Romerio universitetas neda-lyvavo 1998 m. ir 2000 m. SELL studentø þaidynëse, o kitosaukðtosios mokyklos dalá medaliø parsiveþë bûtent ið tø metøþaidyniø. Be to, mûsø Universitetà lenkianèios aukðtosios mo-kyklos per tuos metus delegavo dvigubai daugiau sportininkø,todël ir medaliø turi daugiau.

Geguþës 20–22 d. Klaipëdoje vyko Lietuvos plaukimo supelekais èempionatas, kuriame puikiø rezultatø pasiekë MykoloRomerio universiteto Teisësaugos fakulteto studentë SvetlanaKuðnariova. Plaukikë 400 m ir 800 m povandeninio plaukimorungtyje buvo pirma, o 100 metrø toje paèioje rungtyje áveikëtreèia. Èempionato estafetiniame plaukime miðrios estafetës8x50 m bei merginø estafetës 4x100 m rungtyse Svetlana taippat iðkovojo pirmas vietas.

Geguþës 27–29 d. Panevëþyje vyko pirmasis ES sambo èem-pionatas, kuriame sëkmingai pasirodë Mykolo Romerio uni-versiteto studentai: Valstybinio valdymo fakulteto IV kurso stu-dentas Artemijus Sitenkovas iðkovojo I vietà savigynos imtyniøèempionate ir buvo stipriausias kovinës savigynos èempionate(kombat) 62 kg svorio kategorijoje. 74 kg svorio kategorijojenugalëjo kitas MRU studentas – Kauno policijos fakulteto pir-makursis Igoris Okunevas. Teisësaugos fakulteto IV kurso stu-dentas sunkiasvoris Linas Ðvambarys sambo èempionate iðko-vojo III vietà.

Tuo paèiu metu vyko ir senjorø sambo èempionatas. Jameaukso medalius iðkovojo Kauno policijos fakulteto lektoriai Do-vydas Ivanovas ir Edmundas Ðtarevièius.

Galime pasveikinti ir Teisësaugos fakulteto lektoriø AlgáMeèkovská – ES sambo kongrese jis buvo iðrinktas á kombatkomisijà, kuri rengs ES kombat sambo plëtros programà.

Birþelio 9 d. baigësi Lietuvos studentø futbolo lygos 2004/2005 m. èempionatas, kuriame Mykolo Romerio universitetofutbolininkai uþëmë VI vietà ir kartu su Vilniaus pedagoginiouniversiteto studentais buvo apdovanoti bronzos medaliais. Svei-kiname Universiteto rinktinës narius: Gerardà Papinigá, Kæs-tutá Janèiauskà, Gediminà Tregubská, Vidmantà Balèà, ArtûràŽarnovská, Aurimà Rekø, Nerijø Kareivà, Eldþinà Mamedovà,Gintautà Ðteinà, Karolá Eidukevièiø, Donatà Zykø, MindaugàKairá, Virginijø Pûrà, Vytautà Leonà, trenerá Stasá Baranauskàir komandos vadovà Vytautà Guðauskà. Naudingiausiu koman-dos þaidëju pripaþintas Kæstutis Janèiauskas, rezultatyviausiu –Gediminas Tregubskis, per sezonà ámuðæs 14 ávarèiø.

prof. mykolo romerio 125-øjø gimimo metiniø · pdf filelietuvos...

Documents