Papasakokite, kur gimëte,augote, kas buvo tëvai.

Gimiau tarp Rokø ir Garliavos,Rinkûnø kaime, netoli Jiesios upës.Tëvai patyrë visus pokario „malo-numus“. Tëvas neteko savo tëvø pa-likimo, o mama buvo visiðka nað-laitë. Að buvau antras ið keturiø vai-kø. Neþiûrint visø sunkumø, augo-me laimingi. Aplink viskas buvomûsø – didþiulis kiemas, pievos,kukurûzø laukai ir dvi kûdros.

Ar buvote iðdykæs vaikas?Savæs nelaikiau iðdykusiu. Ma-

ma irgi. Taèiau mano moèiutei, á ku-rios gëlynus vis netyèia álëkdavomûsø futbolo kamuolys, taip neat-rodë. Arba mano botanikos moky-tojui, beveik dvimetriniam hiperto-nikui. Per pamokà susprogdinaustartinio pistoleto kapsulæ, kurisprogo daug garsiau negu tikëjau-si. Mokytojas kaip spyruoklë paðo-ko, èiupo uþ plaukø vienà ið neklau-þadø, kuris jam pasirodë kaltas, ið-lupo ið suolo ir bandë já kiek ásukti,kad stipriau ðveistø pro duris. Ta-èiau besisukdamas neiðlaikë pu-siausvyros, trenkësi á lentà, o pastë-rusá ið baimës mokiná nusviedë popirmu klasës suolu. Tikrai nepridë-jau tam þmogui sveikatos ir iki ðiolmane griauþia sàþinë.

Kokie mokslai geriausiai se-kësi mokykloje?

Matematika ir fizika. Garliavo-je mokiausi iki devintos klasës. Tenmatematikos mokytoja buvo Ob-carskienë, kuri su manimi tiesiogkankinosi. Dirbo su manimi indi-vidualiai ir tikriausiai pritrûko uþ-daviniø, nes atëjo pas mamà á dar-bà ir su aðarom praðë, kad leistø ma-ne á stipresnæ mokyklà. Galiausiaipravirkdë mamà ir að atsidûriau da-bartinëje „Saulës“ gimnazijoje. Èia

Prof. Vytautas Dagilis: ”Gyvenime vienà pusæ tauduoda likimas, o kità pusæ reikia pasiimti paèiam“

Vasario 3 d. mûsø Universiteto Mechanikos ir mechatronikosfakultete oficialiai atidaryta nauja AB „Snaigë“ ir KTU tyrimølaboratorija. Vienà ið konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramo-në“ renginiø – laboratorijos atidarymà – pristatë ir su jau atlie-kamais tyrimais garbius konferencijos sveèius bei Universitetodarbuotojus supaþindino ðios laboratorijos vadovas prof. Vytau-tas Dagilis, balandþio 11 d. minësiantis 50 metø jubiliejø.

Jau mokykloje supratæs, kad yra gabus fizikai, jis ástojo á tuo-metiná KPI. 1979 m. baigæs Mechanikos fakultetà ir gavæs inþi-nieriaus mechaniko diplomà su pagyrimu veiklus jaunuolis likoUniversitete. „Galite pagalvoti, kad buvau nykus studentas, mo-kiausi tik labai gerais paþymiais“, – ðmaikðtavo V.Dagilis. Ið tie-sø studijø laikais, beje, kaip ir dabar, jo gyvenime buvo visko: irazartiðko domëjimosi futbolu, ir beprotiðkos meilës, ir rizikingønaujoviø paieðkø. Ðiuo metu profesoriaus specializacija – ðaldy-tuvai, kompresoriai. Studentams jis dësto ðilumos technologiniusárenginius, termochidromechanius procesus ir aparatus bei ðilu-mos transformavimo procesus.

jau pasiþymëjau kaip fizikas, daly-vavau Kauno fizikø olimpiadose irnet buvau prizininkas.

Gal lankëte kokius nors bû-relius, sportavote?

Buvau pamiðæs dël futbolo.Negaliu objektyviai pasakyti, arbuvau geras savo kiemo lygos þai-dëjas, taèiau buvau nepralenkia-mas meistras iðkamuolio skutøpasiûti naujà (iðdalies) kamuo-lá. Anksti nete-kome tëvo, to-dël naujà tikràkamuolá nusi-pirkome patys,kai vasarà subroliu paravë-jom darþus ko-lûkyje. Prieðporà metø tekopabendrauti suolandais, kurie,þinodami, kadlietuviai gyve-na krepðiniu,pradëjo apie taikalbà. „Man, –sakau, – labiaupatinka futbo-las“. Olandøveidai tiesiogsuspindo. Vie-nas jø pasigyrë,kad olandai yrabuvæ pasaulioviceèempionai.O að „papildþiau“, kad du kartusbuvæ viceèempionai ir, neleisda-mas jiems atsipeikëti, iðvardijau1974 metø þaidëjus. Trijø ar ketu-riø þaidëjø jau neprisiminiau, ta-èiau áspûdá padariau ðokiruojantá– tai rodë jø iðtásæ veidai. Po kiek

laiko ið Nyderlandø gavau dova-nø – simpatiðkà Salvadoro Dali pa-veikslà (kaþkaip suþinojo, kad taimano mylimas tapytojas).

Ar anksti pasirinkote bûsimàprofesijà, ar ilgai neþinojote, kuobûsite?

Man rodos, visada þinojau konoriu ir kuo bûsiu. Þinau, kad taipkalbëti nedera, taèiau laikausi nuo-monës, kad gyvenime pusæ tauduoda likimas, o kità pusæ reikiapasiimti paèiam. Taigi nutariau,kad jei jau mane likimas apdova-nojo gabumais fizikai, tai reikiatuo ir naudotis.

Kuo buvo þavûs studijø me-tai?

Galite pagalvoti, kad buvaunykus studentas, mokiausi tik la-bai gerais paþymiais ir tuometináKPI (dabar – KTU) baigiau su pa-gyrimu. Taèiau paèios studijosman neatimdavo daug laiko. Da-lyvavau visuomeninëje ir kartumokslinëje veikloje, ilgà laikà ga-vau vardinæ stipendijà (kol vienamergina man taip apsuko galvà,kad atëjæs á konsultacijà radau jau

egzaminà, ið kurio penketo, þino-ma, negavau).

Papasakokite apie savo da-bartinæ veiklà, kuo ji Jums þavi,kokius uþdavinius sprendþia la-boratorija?

Mano darbas labiau inþinerinis

Asmeninio albumo nuotr.

Prof. Vytautas Dagilis (pirmas ið deðinës) „Snaigës“ ir KTU laboratorijos atidaryme supaþindinogarbius sveèius su laboratorijos áranga ir atliekamais tyrimais Jono Klëmano nuotr.

nei mokslinis. Daug metø dirbu sugamybininkais ir daþnai geriau uþjuos þinau, ko jiems reikia. Kai yratarpusavio pasitikëjimas, dirbtilengviau. Taèiau darbà visada rei-kia padaryti taip, kad ámonë turë-tø naudos. Su „Snaige“ dirbamepakankamai efektyviai. Ten nau-jovës diegiamos greitai ir kokybið-

Prof. Vytautas Dagilis

kai. Per deðimtmetá nebuvo tiria-mojo darbo, kuris nebûtø davæs tei-giamo rezultato ir nebûtø vienaipar kitaip ádiegtas masinëje gamy-boje. Tai gal ir galima pavadintiprofesijos þavesiu. Taèiau tikràmalonumà patirèiau, jeigu paga-liau turëèiau galimybæ realizuotikur kas didesnius projektus. Ko-kius? Pavyzdþiui, pastatø ðildymoðilumos siurbliø sistema, kurismarkai atpigintø ðilumos kainà.Skaièiavimai rodo, kad 200 kv.m.ploto namà galima apðildyti uþ 100– 120 litø per mënesá. Dabartinësðilumos siurbliø sistemos nepakan-kamai tobulos. Arba orinë minie-lektrinë. Ji dirba ne vandens garu,o oru. Tiesiog siurbiamas tautinismiðko oras, kuris suslegiamas, poto pakaitinamas iki 500–600 laips-niø, kûrenant miðko lauþà, ir iðple-èiamas ekspanderyje. Elektrinësefektyvumas kiek maþesnis uþ di-deliø elektriniø, taèiau kuras piges-nis, maþesni kapitaliniai ádiegimaiir nereikia vandens telkiniø. Ðilu-ma paleidþiama pavëjui.

Koks ðaldytuvas yra Jûsø na-muose?

„Snaigë FR240“.Kà veikiate laisvalaikiu?Þaidþiu lauko tenisà, þiûriu

futbolà, skaitau aðtuntà enciklope-dijos tomà.

Gal galite papasakoti apiesavo ðeimà?

Su pirma þmona uþauginomedvi dukras. Abi jos tikros ðaunuo-lës. Antrà kartà vedþiau prieð pus-antrø metø. Esu tikrai laimingas.Jos vardas Gailë. Su ja nenuobo-du. Savo ðeimyninæ bûsenà galë-èiau apibûdinti vienu þodþiu – lau-kimas. Ðeðiolika metø laukiau, kolpagaliau susituokëme. Du ið jø –kol baigsis kontraktas ir ji gráð iðBriuselio. Dabar kas penktadienálaukiu, kol sugráð ið Vilniaus. Nuobalandþio laukia naujas laukimas.Gailë laimëjo Europos KomisijosVertimø centro direktorës vietà iriðvyksta bent penkeriems metams.Tikiuosi, tik penkeriems.

Dëkojame uþ atsakymus.

Kalbëjosi Saulius Tvirbutas

Prof. Vytautas Dagilis su þmona Gaile

Iðtirtas kaèiøgenealoginis medis

Ðiuolaikinës katës turi 11 mln.metø senumo ðaknis Azijoje – tainustatyta laukiniø ir naminiø ka-èiø DNR tyrimu. Ið ten po pasauláiðsiskirstë 37 ðiandien gyvenanèiøkaèiø rûðiø protëviai. Ið jø iðsivys-të aðtuonios didþiosios linijos, tarpjø liûtai, ocelotai ir naminës katës.Naminës katës artimiausios Afri-kos ir Europos laukinëms katëmsbei kinø dykumø gyvûnams. Da-bar daug daugiau þinoma, kokiairûðiai ið 36 laukiniø rûðiø naminëkatë yra labiausiai artima, ir kokieekologiniai ir geografiniai veiks-niai paskatino vystytis kiekvienàðiø rûðiø. Kaèiø ðeimos istorijapraeityje buvo labai miglota, ka-dangi rastos tik keleto kaèiø lie-kanos, o ið jø labai sunku kaþkàpasakyti. Tarptautinë komanda ty-rë gyvenanèiø kaèiø DNR pavyz-dþius. Jie tyrinëjo ir mitochondri-næ DNR (ði DNR perduodama pa-likuoniui ið motinos pusës) ir DNRið X ir Y lytiniø chromosomø. Pan-teros linija, kurioje yra liûtas, ja-guaras, dëmëtasis leopardas ir tig-ras, iðsivystë pirmoji. Mokslinin-kai mano, kad ðiuolaikinës katësprotëviai migravo á Afrikà ið Azi-jos maþdaug prieð 6-8 mln. metø.Po to persikëlë per Beringo sàsiau-

rá á Ðiaurës Amerikà maþdaug prieð8 mln. metø, vëliau pateko á PietøAmerikà per Panamos sàsiaurá.

Duðas valo vandená

Peteris Brewinas, studijuojan-tis dizainà Didþiosios Britanijoskaraliðkajame meno koledþe, su-kûrë átaisà, kuriame vanduo tekaratu ir tekëdamas apsivalo, prane-ðë BBC. Tokia sistema leistø ðei-mai per metus sutaupyti apie 170svarø (868 litus).

Duðas veikia panaðiu principukaip dulkiø siurblys „Dyson“. Ja-me yra filtrai, o iðorëje átaisytas va-dinamasis hidrociklonas. Visa sis-tema iðvalo apytakiná vandená irpaðildo já iki norimos temperatû-ros.Visai neseniai uþ tokio átaisoprojektà Britanijos standartø ins-titutas skyrë autoriui 2005 metøKraðtotvarkos premijà. P.Brewinassako esàs laimingas, kad jo sukur-tasis duðas leidþia taupyti pinigusir tausoja aplinkà.

„Projektuoti koká nors objek-tà, saugojantá aplinkà, bet komer-ciðkai nenaudingà, bûtø bepras-miðka, nes toks árenginys niekadanepatektø á rinkà“, – sako jis.

Beje, naujajame duðe yra myg-tukas „stop“, kuriuo galima iðjung-ti vandens apytakà, kol bus pasiek-ta norima temperatûra.

Parengë Saulius Tvirbutas