raimondas bliūdžius ktu architektūros ir statybos instituto statybinės fizikos laboratorija

81
PASTATŲ ŠILUMINIS MODERNIZAVIMAS: SIENŲ APŠILTINIMAS IR LANGŲ PAKEITIMAS. SVARBIOS MODERNIZAVIMO DARBŲ KONTROLĖS SRITYS Raimondas Bliūdžius KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorija

Upload: didina

Post on 14-Jan-2016

84 views

Category:

Documents


8 download

DESCRIPTION

PASTATŲ ŠILUMINIS MODERNIZAVIMAS: SIENŲ APŠILTINIMAS IR LANGŲ PAKEITIMAS. SVARBIOS MODERNIZAVIMO DARBŲ KONTROLĖS SRITYS. Raimondas Bliūdžius KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorija. PASTATŲ ŠILUMINIO MODERNIZAVIMO OBJEKTAI. STOGAS. ŠILUMINIS MAZGAS - PowerPoint PPT Presentation

TRANSCRIPT

Page 1: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

PASTATŲ ŠILUMINIS MODERNIZAVIMAS: SIENŲ APŠILTINIMAS IR LANGŲ PAKEITIMAS.

SVARBIOS MODERNIZAVIMO DARBŲ KONTROLĖS SRITYS

Raimondas Bliūdžius

KTU Architektūros ir statybos instituto

Statybinės fizikos laboratorija

Page 2: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

PASTATŲ ŠILUMINIO MODERNIZAVIMO OBJEKTAI

SIENOS

STOGASŠILUMINIS MAZGASŠILDYMO IR KARŠTOVANDENS TIEKIMO SISTEMA

LANGAI,DURYS

GRINDYS, PAMATAI

Page 3: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

MODERNIZUOJAMŲ PASTATŲ SIENŲ APŠILTINIMO REIKALAVIMAI

Atitvaros rūšis

Atitvarą

žymintis

poraidis

Gyvenamieji

pastatai

Negyvenamieji pastatai

Viešosios

paskirties

pastatai1)

Pramonės

pastatai2)

Stogai r0,162

6) 0,2026) 0,251

5)26)

Perdangos7) ce

Šildomų patalpų atitvaros, kurios

ribojasi su gruntufg

0,2526) 0,302

6) 0,4015)2

6)

Perdangos virš nešildomų rūsių ir

pogrindžių cc

Sienos w 0,2026) 0,252

6) 0,3015)2

6)

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos

skaidrios atitvaros wda 1,63)2

6) 1,64)26) 1,91

5) 26)

Durys, vartai d 1,626) 1,62

6) 1,915)2

6)

Str 2.05.01:2013 “Pastatų energinio naudingumo projektavimas 3 lentelėPastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(C,B) (W/(m²K)) vertės C ir B

energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui

Page 4: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

SIENŲ APŠILTINIMO IŠ IŠORĖS SCHEMOS

VĖDINAMOS

KONSTRUKCIJOS

NEVĖDINAMOS KONSTRUKCIJOS

Išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos

Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos

Polistireninis putplastis Mineralinė vataMineralinė vata

Page 5: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

SIENŲ APŠILTINIMO IŠ IŠORĖS SCHEMOS

VĖDINAMOSKONSTRUKCIJOS

+ Užtikrinamas sausas senosios sienos eksploatavimas.

+ Darbų atlikimas mažiau priklauso nuo išorės oro sąlygų.

+Didesnės išorinės apdailos parinkimo galimybės.

- Karkaso elementų įtaka mažina termoizoliacinės medžiagos panaudojimo efektyvumą, todėl didėja termoizoliacinio sluoksnio storis.

- Didėja bendrasis sienos storis.

NEVĖDINAMOS KONSTRUKCIJOS

+ Efektyviai panaudojama termoizoliacinė medžiaga, maža ryšių įtaka.+ Mažesnis papildomų sienos sluoksnių storis.- Gali susidaryti sąlygos drėgmės kaupimuisi atitvaros sluoksniuose.- Darbų atlikimas priklauso nuo išorės oro sąlygų

Page 6: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

6

IŠORINĖ TINKUOJAMA TERMOIZOLIACINĖ SISTEMA

1 – laikanti siena - pagrindas;

2 – klijų sluoksnis;

3 – termoizoliacinė medžiaga;

4 – tvirtinimo elementai;

5 – armavimo sluoksnis su tunkleliu;

6 – gruntas;

7 – išorinis tinko sluoksnis.

1

2

3

5

4

7

6

2

Page 7: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

7

IŠORINEI TINKUOJAMAI SISTEMAI TAIKOMI NORMATYVINIAI STATYBOS TECHNINIAI

DOKUMENTAI

STR 2.01.10:2007 - Statybos techninis reglamentas„Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“

Taikomas projektavimui ir statybai

ETAG 004 - Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas “Išorinės sudėtinės termoizoliacinės sistemos”

Parengė Europos techninių liudijimų organizacija (EOTA)

ETĮ – Europos techninis įvertinimas

Rengia sistemų gamintojas

Sistemos atitikties deklaracija ir ženklinimas

Rengia ir ženklina sistemos gamintojas

Page 8: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

8

IŠORINĖS TINKUOJAMOS TERMOIZOLIACINĖS SISTEMOS ĮVERTINIMAS

• Bandomas visas sistemos komplektas;• Klijų sukibtis su pagrindu (pagrindo stipris) ir termoizoliacine

medžiaga.• Klijinio glaisto sukibtis su termoizoliacine medžiaga.• Tinko paviršiaus vandens įgertis;• Armuojančio sluoksnio su danga garų laidumas;• Atsparumas šalčiui (kai didelis vandens įgėris).• Degumo klasė • Atsparumas mechaniniams pažeidimams (kategorija);• Armuotojo sluoksnio atsparumas tempimui;• Išorinės tinkuojamos sistemos atplėšimas nuo pagrindo sausame ir

drėgname būvyje;• Papildomi reikalavimai smeigėms, termoizoliacinėms medžiagoms

ir stiklo audinio tinkleliui.

Page 9: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

IŠORINĖS TINKUOJAMOS SUDĖTINĖS IŠORINĖS TINKUOJAMOS SUDĖTINĖS TERMOIZOLIACINĖS SISTEMOSTERMOIZOLIACINĖS SISTEMOS

STR 2.01.10 :2007IŠORINĖS TINKUOJAMOS SUDĖTINĖS TERMOIZOLIACINĖS SISTEMOS

Reikalaujama, kad atitvarų projektavimui ir statybai būtų naudojamos tik turinčios Europos techninį liudijimą (ETL) ir CE ženklu ženklintos išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos..

Page 10: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

10

IŠORINĖS TINKUOJAMOS TERMOIZOLIACINĖS SISTEMOS PROJEKTE NURODOMA:

• išorinės šiltinimo sistemos komponentai;• šiluminė varža ir šiluminiai tilteliai per smeiges;• klijų sukibtis su pagrindu (pagrindo stipris ir būklė);• sistemos svoris ir tvirtinimo būdas;• sistemos atplėšimo stipris, veikiant neigiamai vėjo

apkrovai ir smeigių išdėstymo schema ;• atsparumas mechaniniams pažeidimams;

Page 11: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

11

REIKALAVIMAI SISTEMOS MONTAVIMUI

ETĮ reikalavimai:

ES atitikties deklaracija, ženklinimas CE ženklu, STR 2.01.10:2007, montavimo instrukcija.

Sistemos montavimo instrukcijoje pateikiama:

• Darbų atlikimo sąlygos;

• Pagrindo ruošimas;

• Darbų atlikimas, suskirstymas į technologines operacijas;

• Medžiagų transportavimo ir sandėliavimo sąlygos;• Montavimo techninių sprendimų schemos.

Page 12: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

IŠORINĖS TINKUOJAMOS SUDĖTINĖS TERMOIZOLIACINĖS SISTEMOS

Rangovas turi sutartį su sistemos tiekėju (gamintoju). Visi sienos apšiltinimo elementai priklauso sistemai. Darbai atliekami pagal sistemos gamintojo nurodymus, laikantis darbų technologijos ir reikalavimų aplinkos sąlygoms.

Page 13: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

13

PAGRINDO STIPRIS IR BŪKLĖ

Dažniausi leistini pagrindo nelygumai, priklausomai nuo sistemos tvirtinimo prie pagrindo būdo:

• iki 10 mm/m, jei sistema klijuojama;

• iki 20 mm/m, jei sistema mechaniškai tvirtinama.

Klij sukibtis su pagrindu

Pagrindo stipris

polistireninis putplastis

klijai

pagrindas

Sistemos pagrindas gali būti betonas, akytasis betonas, plytų ir akytojo betono mūras, keraminiai ir akytojo betono gaminiai, cemento medienos plaušų, cemento pjuvenų ir medienos drožlių plokštės ir pan. Įvardinti pagrindai gali būti tinkuoti ir dažyti.

ų

Rekomenduojamas vidutinis pagrindo tvirtumas ne mažesnis kaip 200 kPa.Mažiausia leistina tvirtumo riba atskirose vietose – 80 kPa.Pagrindo tvirtumą rekomenduojama nustatyti bandymais statybvietėje.

Page 14: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

14

IŠORINĖS TINKUOJAMOS SISTEMOS TVIRTINIMO BŪDAS

KLIJAVIMAS

Termoizoliacinė plokštė klijuojama ne mažiau kaip 40 paviršiaus;

Klijuojamos sistemos gali būti dalinai tvirtinamos mechaniniais tvirtinimo elementais, tačiau mechaninio tvirtinimo stipris sistemos tvirtinimo skaičiavimuose neįvertinamas.

TVIRTINIMAS SMEIGĖMIS

Mechaniškai tvirtinamos sistemos gali būti dalinai klijuojamos, tačiau klijavimo stipris sistemos tvirtinimo skaičiavimuose neįvertinamas;

Termoizoliacinė plokštė klijuojama ne mažiau kaip 20 paviršiaus;

Page 15: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

15

PAGRINDINĖS MECHANINIO TVIRTINIMO SCHEMOS

4 smeiges/m2 6 smeiges/m2 8 smeiges/m2

10 smeiges/m2

14 smeiges/m2

Pateikia sistemos gamintojas

Page 16: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

16

MECHANINIS TVIRTINIMAS PASTATO KRAŠTO ZONOJE

Pastato aerodinaminių koeficientų nustatymo schema. Pagal išorinį sienų kontūrą išilgai paviršiaus 1,5 m plotyje esančiose vietose

aerodinaminis koeficientas ce= –2, o 1,5 m nuo pastato kampo aerodinaminis koeficientas ce= –3.

Page 17: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

SMEIGIŲ IŠDĖSTYMO

SCHEMA SIENOS KAMPO ZONOJE5,6 smeigės/m2

13,9 smeigės/m2

8,3 smeigės/m2

11,1 smeigės/m2

6,9 smeigės/m2

9,2 smeigės/m2

Page 18: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

18

KLIJAVIMAS

ilgis

plot

is

Klijais tepami pavirsiai

b > 75

b >

75

>

100

A - A

Termoizoliacine plokste

Page 19: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

19

IŠORINĖS TINKUOJAMOS TERMOIZOLIACINĖS SISTEMOS ATSPARUMAS MECHANINIAMS PAŽEIDIMAMS

Page 20: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

20

II kategorija

II kategorija

II kategorija

II kategorija

III kategorija

III kategorija

I kategorija

>3 m

>1 m >1 m

IŠORINĖS TINKUOJAMOS SISTEMOS ATSPARUMAS MECHANINIAMS PAŽEIDIMAMS

Page 21: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

21

Namo planas

Balkonas

Iejimas

Zalia zona

Masinu stovejimo aikstele

I kategorija

I kategorija

I kategorijaII kategorija

II k

ateg

orij

a

II k

ateg

orij

a

I k

ateg

orij

a

IŠORINĖS TINKUOJAMOS SISTEMOS ATSPARUMAS MECHANINIAMS PAŽEIDIMAMS

Page 22: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

IŠORINĖS TINKUOJAMOS SUDĖTINĖS IŠORINĖS TINKUOJAMOS SUDĖTINĖS TERMOIZOLIACINĖS SISTEMOSTERMOIZOLIACINĖS SISTEMOS

STR 2.01.10 :2007IŠORINĖS TINKUOJAMOS SUDĖTINĖS TERMOIZOLIACINĖS SISTEMOS

Priedas IŠORINIŲ TINKUOJAMŲ SUDĖTINIŲ TERMOIZOLIACINIŲ SISTEMŲ KONSTRUKCINIAI SPRENDIMAI

Page 23: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija
Page 24: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

24

PLOKŠČIŲ KLIJAVIMAS TIES PAGRINDO SIŪLE

2

7

5

3

1

4

>10

0 m

m

6

8

– +

>10

0 m

m

Siūlės tarp termoizoliaciniųplokščių turi būti ne arčiau kaip 100 mm nuo didelių pagrindo įtrūkių ir siūlių.

1 – baigiamasis išorinis apdailos sluoksnis; 2 – armuojantysis sluoksnis; 3 – termoizoliacinis sluoksnis; 4 – klijų sluoksnis; 5 – pagrindas; 6 – smeigė; 7 – poliuretano putos; 8 – tarpaukštinė perdanga.

Page 25: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

251

2

3

5

4

SIENOS KAMPŲ ARMAVIMAS

1 – baigiamasis išorinis apdailos sluoksnis; 2 – armuojantysis sluoksnis; 3 – polistireninis putplastis; 4 – klijų sluoksnis; 5 – pagrindas; 6 – kampinis tinko apsaugos profiliuotis su tinkleliu.

Page 26: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

265 4 3 6 2 1

7

+

DEFORMACINIŲ SIŪLIŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI

1 – baigiamasis išorinis apdailos sluoksnis; 2 – armuojantysis sluoksnis; 3 – termoizoliacinis sluoksnis; 4 – klijų sluoksnis; 5 – pagrindas; 6 – plokštuminis deformacinis profiliuotis; 7 – poliuretano putos.

Jei pastato atitvarose įrengtos deformacinės siūlės, tose vietose turi būti įrengtos ir sistemos deformacinės siūlės.

Page 27: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

27

4

3

2

1

6

8

5 7

+–

9

109

ŠONINIŲ BRIAUNŲ PRIGLUDIMAS PRIE KITŲ KONSTRUKCIJŲ

1 – baigiamasis išorinis apdailos sluoksnis; 2 – armuojantysis sluoksnis; 3 – termoizoliacinis sluoksnis; 4 – klijų sluoksnis; 5 – pagrindas; 6 – smeigė;7 – vidinio sienos paviršiaus apdaila;8 – kampinis profiliuotis su tinkleliu;9 – sandarinimo juosta;10 – balkono vertikali atitvara.

Page 28: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

28

ŠONINIŲ BRIAUNŲ PRIGLUDIMAS PRIE KITŲ KONSTRUKCIJŲ

1

2

3

4

5

6

A-1.7

1 – baigiamasis išorinis apdailos sluoksnis; 2 – armuojantysis sluoksnis; 3 – termoizoliacinis sluoksnis; 4 – klijų sluoksnis; 5 – pagrindas; 6 – šalia esanti kita konstrukcija.

Siekiant, kad konstrukcijų sandūra būtų hermetiška, naudojamos išsiplėčiančios sandarinimo juostos, hermetikai arba specialūs plastmasiniai profiliuočiai.

Page 29: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

29

A-1.7 a

9

8

A-1.7 b

9

A-1.7 c

7

A-1.7 d

12

A-1.7 e

9

7

A-1.7 f

6

4

5

10

11

9

ŠONINIŲ BRIAUNŲ PRIGLUDIMAS PRIE KITŲ KONSTRUKCIJŲ

Page 30: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

30

7

3

11

2

5

9

1

+

64 8

A-1.21Galimi variantai: a, b, c

SISTEMOS ĮRENGIMAS PRIE LANGŲ AR DURŲ STAKTOS, KAI STAKTA ĮLEISTA Į LAIKANČIĄ SIENĄ

1 – baigiamasis išorinis apdailos sluoksnis; 2 – armuojantysis sluoksnis; 3 – termoizoliacinis sluoksnis; 4 – klijų sluoksnis; 5 – pagrindas; 6 – smeigė;7 – vidinio sienos paviršiaus apdaila;8 – kampinis profiliuotis su tinkleliu;9 – tarpinė;10 – išsiplėčianti sandarinimo juosta;11 – lando ar durų rėmas.

Page 31: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

31

1013

10

12 13 14

A-1.20 b

A-1.20 eA-1.20 d

A-1.20 a

A-1.20 c

SISTEMOS ĮRENGIMAS PRIE LANGŲ AR DURŲ STAKTOS

10 – išsiplėčianti sandarinimo juosta; 12 – deformacinė juosta; 13 – rėmo apsaugos profiliuotis; 14 – elastiškas sujungimas (akrilinis hermetikas)

Page 32: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

32

SISTEMOS ĮRENGIMAS PRIE BALKONO PLOKŠTĖS

2

53

1

4

>15

0 m

m

7

10

9

> 2 %

1112

13

6

– +

8

A-1.19

Išorinės sienos šiltinimo sistemos paviršius, prigludęs prie horizontalios konstrukcijos, turi būti apsaugotas nuo vandens lašų taškomojo poveikio ne mažiau kaip 150 mm aukštyje.

1 – baigiamasis išorinis apdailos sluoksnis; 2 – armuojantysis sluoksnis; 3 – termoizoliacinis sluoksnis; 4 – klijų sluoksnis; 5 – pagrindas; 6 – smeigė;7 –cokolio profiliuotis;8 –sandarinimo juosta;9 – keraminė plytelė;10 –sandarinimo juosta;11 – išlyginamasis betono sluoksnis;12 – balkono gelžbetoninė plokštė;13 – tarpaukštinė perdanga.

Page 33: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

33

SISTEMOS PRIEŽIŪRA IR EKSPLOATAVIMAS

ETĮ reikalavimai:

• Sistemos priežiūros ir eksploatavimo instrukcija.

Instrukcijoje pateikiama:

• Pagrindinės priežiūros priemonės (profilaktinis dažymas, plovimas vandens spūdžiu, mechaninių pažeidimų remontas);

• Priežiūrai skirti gaminiai ir medžiagos;

• Priežiūros remonto vykdymas.

Page 34: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

34

IŠORINĖS TINKUOJAMOS TERMOIZOLIACINĖS SISTEMOS ILGAAMŽIŠKUMAS

Išorinių tinkuojamų sistemų ilgaamžiškumas – tai laiko tarpas, per kurį

sistema atitinka jai keliamus reikalavimus,

Sistema turi būti:

teisingai sudaryta ir patikrinta bandymais – ETĮ ir ETAG 004;

Teisingai suprojektuota – ETĮ ir STR

Teisingai sumontuota – ETĮ montavimo instrukcija,. ETL

MONTAVIMASPROJEKTAS

Page 35: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

IŠORINĖS VĖDINAMOS TERMOIZOLIACINĖS SISTEMOS

Page 36: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

IŠORINĖ VĖDINAMA TERMOIZOLIACINĖ SISTEMA (TOLIAU – SISTEMA)

• – statybvietėje pastato laikančiųjų konstrukcijų išorėje įrengiama sienų apšiltinimo ir apdailos sistema, naudojant sistemos gamintojo tiekiamą arba pagal konkretų projektą komplektuojamą gamyklinių statybos produktų rinkinį, kurį sudaro šie komponentai:

• sistemos karkasas; • sistemos mechaninio tvirtinimo elementai• termoizoliacinis sluoksnis; • vėjo izoliacinis sluoksnis; • išorės apdaila.

Page 37: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

ETAG 034

• EUROPOS TECHNINIŲ ĮVERTINIMŲ VADOVAS

IŠORINIAI SIENŲ DENGINIAI

I DALIS: VĖDINAMŲ DANGŲ KOMPLEKTAI IŠ DANGŲ IR TVIRTINIMO KOMPONENTŲ.

Suformuojama išorinė vėdinama sistema, išbandoma, išduodamas ETĮ.

Page 38: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

Reikalaujama, kad pastatų atitvarų projektavimui ir statybai būtų naudojami tik turintys Europos techninius įvertinimus (ETĮ) ir/arba CE ženklu ženklinti išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos elementai.

Page 39: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

VĖDINAMOSKONSTRUKCIJOS

TURI BŪTI ĮVERTINTA:• Oro tarpo vėdinimo intensyvumas• Termoizoliacinį sluoksnį kertančių ryšių

įtaka.• Termoizoliacinės medžiagos oro

pralaidumas;• Vėjo izoliacinės medžiagos rūšis ir orinė

varža.• Termoizoliacinės medžiagos įrengimo

būdas

Page 40: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

REIKALAVIMAI SISTEMŲ TVIRTINIMO

PAGRINDUI - NELYGUMAIPagrindo paviršiaus nelygumai turi būti ne didesni už gamintojo numatytas Sistemos storio reguliavimo galimybes. Tais atvejais, kai paviršiaus nelygumai didesni už gamintojo numatytas Sistemos storio reguliavimo galimybes, pagrindo paviršius turi

būti išlygintas.

Page 41: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

REIKALAVIMAI SISTEMŲ TVIRTINIMO PAGRINDUI - STIPRUMAS

Pagrindo stiprumas turi būti pakankamas atlaikyti Sistemos

sukeliamas apkrovas. Sistemos tvirtinimo prie pagrindo

elementai parenkami pagal šių elementų tiekėjų nurodytas

tvirtinimo elementų ištraukimo iš konkrečios rūšies pagrindo

vertes. Kai pagrindo rūšis arba jo savybės neatitinka tvirtinimo

elementų naudojimo aprašų, projektuotojas arba rangovas turi

atlikti elementų ištraukimo iš pagrindo bandymus.

Atraminiai profiliai. Atraminiai profiliai yra dviejų formų: T-formos profiliai naudojami apdailos plokščių jungimosi vietose,

L-formos profiliai naudojami plokščių viduryje.

Page 42: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

REIKALAVIMAI SISTEMŲ TVIRTINIMO PAGRINDUI - SANDARUMAS

• Pagrindo sandarumas turi atitikti STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas” reikalavimus ir turi būti užtikrintas prieš įrengiant Sistemą. Atliekant Sistemos ir kitus pastato įrengimo darbus, pastato sandarumas negali būti sumažintas

Eil. Nr. 

Pastato paskirtis [5.4] 

Pastato energinionaudingumo klasė

n50.N,(1/h)

1Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo

C, B 1,5A, A+, A++ 0,6

2Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų, sporto, transporto, specialioji ir poilsio

C, B 2A 1,5A+ ir A++ 1

Page 43: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

ORO FILTRACIJA PRO ATITVARAS

Oro filtracijos atitvarose schemos:a) skersinė filtracija vyksta laidžiose orui atitvarose; b) išilginė filtracija vyksta laidžiuose orui atitvarų sluoksniuose, kai įrengti nelaidūs orui vidiniai atitvaros sluoksniai.

Page 44: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

REIKALAVIMAI VĖJO IZOLIACIJOS

ĮRENGIMUITermoizoliacinio sluoksnio apsaugai nuo oro tarpe judančio oro poveikio įrengiamas vėjo izoliacinis sluoksnis pagal STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės“ 5 ir 6 lentelės reikalavimus. Vėjo izoliacinis sluoksnis gali būti nenaudojamas, kai termoizoliacinė medžiaga ir jos montavimo būdas atitinka statybos techninio reglamento STR 2.01.03:2009 5 ir 6 lentelėse nurodytus reikalavimus.

Vėjo izoliacinis sluoksnis turi užtikrinti pakankamą vandens garų pralaidumą, kad nebūtų drėgmės kaupimosi atitvaroje. Atitvarų su Sistemomis drėgminė būklė turi atitikti STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ reikalavimus. Taikoma plėvelėms.

Page 45: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

• PARENKAMI PASTATO SANDARUMĄ UŽTIKRINANTYS KOMPONENTAI IR MEDŽIAGOS – VĖJO IZOLIACIJA

Pastatų sienų oro tarpų sandarumas

Vėjo izoliacijos sluoksnio orinio laidžio K 3/(m2sPa) vertės, esant termoizoliacinio sluoksnio medžiagos oro laidumo koeficientui l,

m3/(msPa)l > 190 10–6 19010–6 l > 6010–6

l 6010–6 Uždari oro tarpai.Oro tarpo vėdinimo angų plotas Av<2/m

K < 85010–6 m3/(m2sPa)

K < 120010–6 m3/(m2sPa)

Termoizoliacinės plokštės gali būti naudojamos be vėją izoliuojančio sluoksnio vėdinamose sienose. Šios plokštės turi būti tvirtinamos mechaniškai arba klijuojamos prie kitų atitvaros sluoksnių, siekiant panaikinti oro tarpelius tiek tarp pačių plokščių, tiek tarp plokščių ir kitų atitvaros sluoksnių.

Mažai vėdinami oro tarpai.Oro tarpo vėdinimo angų plotas 5 cm2/m Av 15 cm2/m

Vėdinami oro tarpai.Oro tarpo vėdinimo angų plotas 15 cm2/m Av 300 cm2/m

Vėdinami oro tarpai.Oro tarpo vėdinimo angų plotas 300 cm2/m Av 400 cm2/m

K < 85010–6 m3/(m2sPa)

Šios plokštės turi būti tvirtinamos mechaniškai arba klijuojamos Intensyviai vėdinami oro

tarpai ir pastato atitvarų sandūrų vietos.Oro tarpo vėdinimo angų plotas 400 cm2/m Av 1000 cm2/m

K < 35,010–6 m3/(m2sPa)

Page 46: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

• Termoizoliaciniai gaminiai įspaudžiami tarp juos ribojančių paviršių ir karkaso elementų naudojant papildomą jėgą arba uždengiami danga, prispaudžiančia prie izoliuojamo pagrindo.

• TERMOIZOLIACINIO IR VĖJO IZOLIACINIO SLUOKSNIO ĮRENGIMO KOKYBĖ

Page 47: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

• SANDARINIMO DARBŲ KONTROLĖ:

• Prieš įrengiant vidaus apdailą patikrinti oro izoliacinio sluoksnio vientisumą – atskiri sluoksniai turi būti suklijuoti arba sandariai sujungti;

• Komunikacinės jungtys ir prietaisai neturi pažeisti oro izoliacinio sluoksnio vientisumo. Šį sluoksnį kertančių jungčių vietos turi būti užsandarintos.

www.greenspec.co.uk

Page 48: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

REIKALAVIMAI VĖDINAMO ORO TARPO ĮRENGIMUI

Vėdinamo oro tarpo storis turi atitikti Sistemos gamintojo nurodymus, tačiau negali būti mažesnis už 25 mm. Vėdinamų angų plotas turi atitikti Sistemos gamintojo nurodymus, tačiau negali būti mažesnis už 50 cm2 vienam sienos ilgio metrui. Vėdinimo angos turi būti įrengtos viršutinėje ir apatinėje konstrukcijos dalyje.

Drenažinės angos Sistemoje turi būti įrengtos taip, kad į vėdinamą oro tarpą iš išorės patekęs arba kondensacinis vanduo nepatektų į termoizoliacinį ir kitus konstrukcijos sluoksnius ir galėtų laisvai pasišalinti iš konstrukcijos.

Page 49: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

REIKALAVIMAI SISTEMOS KARKASUI

Temperatūrinėms deformacijoms kompensuoti Sistemos Europos techniniame liudijime arba gaminio deklaracijoje nurodomas didžiausias leistinas nepertraukiamo profilio ilgis ir tarpo tarp profilių plotis. Profilių deformacijos neturi paveikti apdailos ir sukelti įtempimų apdailos elementuose. Profilių sudūrimai turi sutapti su plokščių sudūrimais ir šie sudūrimai turi būti tame pačiame aukštyje.

Page 50: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

REIKALAVIMAI SISTEMŲ TVIRTINIMUI

• Apdailos elementų tvirtinimo prie karkaso stipris turi būti ne mažesnis už projektinę vėjo apkrovą Sd, kPa. Apdailos elementų tvirtinimo prie Sistemos karkaso stipris turi būti nustatytas skaičiavimais arba bandymais. Apdailos elementai turi būti montuojami pagal jų gamintojų pateiktas montavimo instrukcijas.

Page 51: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

REIKALAVIMAI TERMOIZOLIACINIO SLUOKSNIO ĮRENGIMUI

• Termoizoliacinį sluoksnį kertančių Sistemos karkaso elementų (ilginiai ir taškiniai tvirtinimo ir Sistemos karkaso elementai) įtaka sluoksnio šilumos perdavimui turi būti įvertinta bent vienu iš šių būdų:

• perskaičiuojant šio sluoksnio šiluminę varžą R pagal STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ reikalavimus;

• apskaičiuojant Sistemos karkaso elementų sudaromų ilginių ir taškinių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientus pagal standartą LST EN ISO 10211:2008;

• atliekant atitvaros šilumos perdavimo koeficiento matavimus pagal standartą LST EN ISO 8990.

Page 52: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

BENDRIEJI REIKALAVIMAI SISTEMOMS IR JAS

SUDARANČIOMS MEDŽIAGOMS

 • Visi Sistemoms įrengti naudojami elementai, atsižvelgiant į juos sudarančias medžiagas, turi būti natūraliai atsparūs korozijai, drėgmei, pelėsiams ir ultravioletinei spinduliuotei arba jie turi būti prieš naudojimą atitinkamai apsaugoti. Sistemos elementų atsparumas nurodytiems poveikiams turi būti pagrįstas bandymais pagal tų gaminių standartų reikalavimus.

• Sistemos karkaso, mechaninio tvirtinimo ir apdailos metaliniai elementai turi būti parinkti taip, kad juos sujungus tarpusavyje nesusidarytų sąlygos elektrocheminei korozijai.

• Apdailos elementų atsparumas šalčiui turi būti ne mažesnis už nurodytą atitinkamų gaminių darniuosiuose standartuose ir ne mažesnis už 100 tūrinio šaldymo ciklų.

Page 53: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

BENDRIEJI REIKALAVIMAI SISTEMOMS

• Kai ant Sistemos paviršiaus įrengiami papildomi elementai, jų sukeliama apkrova turi būti perduodama tiesiogiai pagrindui per prie pagrindo pritvirtintus papildomus laikiklius.

• Sistemos apdailos elementų išorėje negali būti aštrių briaunų. Apdailos elementų paviršius negali sukelti pastate arba šalia esančių žmonių sužeidimo rizikos 

• Jei pastato atitvarose įrengtos deformacinės siūlės, tose pačiose vietose turi būti įrengtos Sistemos deformacinės siūlės.

•  • .

Page 54: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

REIKALAVIMAI SISTEMOS ATSPARUMUI SMŪGIAMS

Sistemos naudojimo kategorija Sistemų naudojimo sąlygų, susijusių su atsparumo smūgiams reikalavimais, apibūdinimas

I Nuo žemės paviršiaus lengvai pasiekiamos atitvarų dalys, neapsaugotos nuo smūgių ir netinkamo naudojimo.

II Spiriant arba metant daiktus pasiekiamos atitvarų dalys, kurių atstumas nuo žemės paviršiaus apriboja smūgio stiprumą, arba žemai esančios atitvarų dalys, šalia kurių maža netinkamo naudojimo tikimybė.

III Atitvarų dalys, kurioms smūgių spiriant arba metant daiktus poveikis mažai tikėtinas.

IV Nuo žemės paviršiaus nepasiekiamos atitvaros dalys.

Sistemos atsparumas smūgiams įvertinamas Sistemos naudojimo kategorija, kuri turi būti parenkama projektavimo metu pagal 1 lentelėje pateiktas numatomas Sistemos naudojimo sąlygas

Sistemų atsparumo smūgiams kategorijos

Page 55: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

55

SISTEMOS PRIEŽIŪRA IR EKSPLOATAVIMAS

ETĮ reikalavimai:

• Sistemos priežiūros ir eksploatavimo instrukcija.

Instrukcijoje pateikiama:

• Pagrindinės priežiūros priemonės (profilaktinis dažymas, plovimas vandens spūdžiu, mechaninių pažeidimų remontas);

• Priežiūrai skirti gaminiai ir medžiagos;

• Priežiūros remonto vykdymas.

Page 56: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

LANGŲ IR DURŲ PAKEITIMAS

Page 57: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

LANGAI IR DURYS

LANGŲ SAVYBĖS NUSTATOMOS IR DEKLARUOJAMOS PAGAL LST EN 14351 – 2012. Langai ir durys. Gaminio standartas ir eksploatacinės charakteristikos. 1 dalis. Langai ir išorinių įeinamųjų durų sąrankos, nepasižymintys atsparumo ugniai ir (arba) dūmų skverbimuisi charakteristikomis

REIKALAVIMAI LANGŲ SAVYBĖMS:

STR 2.05.20:2006 „LANGAI IR IŠORINĖS ĮĖJIMO DURYS“

PRIEDAS:

PASTATUOSE SUMONTUOTŲ LANGŲ CHARAKTERISTIKŲ ATITIKTIES NUSTATYTIEMS REIKALAVIMAMS TIKRINIMO METODIKA

Page 58: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

LANGŲ IR DURŲ PAKEITIMAS

• Kadangi daugumoje senų pastatų langas buvo vėdinimo sistemos dalis, tai turi būti numatytas patalpų vėdinimas . Sumontavus sandarius langus, padidėja oro drėgnumas ir CO2 kiekis.

Page 59: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

LANGŲ IR DURŲ PAKEITIMAS

LANGŲ IR DURŲ PAKEITIMAS KARTU SU SIENŲ APŠILTINIMU:

1. Kai sienos apšiltinamos iš išorės, galimas langų ir durų montavimas termoizoliacinio sluoksnio plokštumoje. Lango plotas nesumažinamas. Sumažėja šiluminio tiltelio poveikis, drėgmės kondensacijos angokraštyje galimybės.

2. Kai lango montavimo vieta nekeičiama, galimas lango sumažinimas paliekant vietos lango staktos ir angokraščių apšiltinimui.

3. Kai pastato sienų apšiltinimo iš išorės metu keičiami langai, patikimai įrengiamos hidroizoliacinės siūlės, palangės, vandens nuvedimas ir kt.

Page 60: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

LANGŲ IR DURŲ PAKEITIMASLANGŲ IR DURŲ PAKEITIMAS, KAI SIENOS NEAPŠILTINAMOS:

1. Langai ir durys montuojami į buvusių langų vietą. Padidėja šilumos perdavimas per ilginį šiluminį tiltelį tarp lango staktos ir sienos, kadangi naujų langų staktos storis mažesnis.

Šilumos srautas

Siena

Lango stiklai

Lango rėmas

Šalčiausias taškas pavojingas dėl galimos kondensacijos

Kai lango šiluminės savybės geresnės už sienos, perteklinė drėgmė kondensuosis ant sienos paviršiaus

Page 61: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

LANGŲ IR DURŲ TIKRINIMASLANGŲ DEKLARUOJAMŲ CHARAKTERISTIKŲ ATITIKTIES REGLAMENTO REIKALAVIMAMS TIKRINIMAS:

Pastato vietovės vėjo greičio rajonas:

pirmasis

(nereikalinga išbraukti)

Vietovės tipas: B(nereikalinga išbraukti)

Ataskaitoje išvardintos langų grupės

padėtis pastate:

langai pastato centrinėje

zonoje

langai pastato pakraščiuose

langai pastato kampuose

(nereikalingą išbraukti)

Ataskaitoje išvardintos langų grupėsaukštis virš grunto lygio h (m):

h<6 6≤h<15

(nereikalinga išbraukti)

Lango žymėjimas yraStiklo paketo žymėjimas yra

Page 62: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

VĖJO APKROVOS RAJONAI

I ra jonas

II ra jonasIII ra jonas

Page 63: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

VIETOVĖS TIPAI

Page 64: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

LANGŲ IR IŠORINIŲ DURŲ VIETOS PASTATE ĮVERTINIMAS

Pagal išorinį pastato kontūrą išilgai paviršiaus 1,5 m plotyje esančios vietos priskiriamos pastato pakraščiams, o 1,5 m atstumu nuo pastato kampų – pastato kampams.

Pastatokampai

Pastato pakraščiai

1,5 m

Page 65: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

VĖJO APKROVOS KLASĖ

Langų arba išorinių durų aukštis virš

grunto lygio, h, m

Langų ir išorinių durų vėjo apkrovos klasė pagal [6.12]Vietovės tipai 1-ajame vėjo

greičio rajoneVietovės tipai 2-ajame vėjo

greičio rajoneVietovės tipai 3-iajame vėjo

greičio rajone

A B C A B C A B C

Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato centrinėse zonoseh<6 A1 A1 A1 A2 A1 A1 A2 A2 A1

6£h<15 A2 A1 A1 A2 A2 A1 A3 A2 A215£h<30 A2 A2 A1 A3 A2 A2 A4 A3 A230£h<60 A3 A2 A2 A3 A3 A2 A4 A3 A3

60£h<100 A3 A3 A2 A4 A3 A3 A5 A4 A3Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato pakraščiuose

h<6 A3 A2 A2 A4 A3 A2 A5 A4 A36£h<15 A4 A3 A2 A5 A4 A3 A5 A5 A3

15£h<30 A5 A4 A3 A5 A5 A3 B5 A5 A430£h<60 A5 A4 A4 A5 A5 A5 C5 A5 A5

60£h<100 A5 A5 A4 C5 A5 A5 AE2500 C5 A5Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato kampuose

h<6 A4 A3 A2 A5 A4 A3 A5 A5 A46£h<15 A5 A4 A3 A5 A5 A4 AE2500 A5 A5

15£h<30 A5 A5 A4 AE2500 A5 A5 AE2500 B5 A530£h<60 A5 A5 A5 AE2500 A5 A5 AE2500 AE2500 C5

60£h<100 AE2500 A5 A5 AE2500 AE2500 B5 AE2500 AE2500 AE2500

Page 66: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

VANDENS NEPRALAIDUMO KLASĖ

Langų ar išorinių

durų aukštis virš

grunto lygio, h, m

Langų ir išorinių durų vandens nepralaidumo klasė pagal [6.13]Vietovės tipai 1-ajame

vėjo greičio rajoneVietovės tipai 2-ajame

vėjo greičio rajoneVietovės tipai 3-iajame

vėjo greičio rajone

A B C A B C A B C

Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato centrinėse zonoseh<6 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B

6£h<15 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 5A, 5B 4A, 4B 4A, 4B15£h<30 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 5A, 5B 4A, 4B 4A, 4B 6A, 6B 4A, 4B 4A, 4B30£h<60 4A, 4B 4A, 4B 4A, 4B 5A, 5B 4A, 4B 4A, 4B 6A, 6B 5A, 5B 5A, 5B

60£h<100 5A, 5B 4A, 4B 4A, 4B 6A, 6B 5A, 5B 4A, 4B 8A 6A, 6B 5A, 5BReikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato pakraščiuose

h<6 5A, 5B 4A, 4B 4A, 4B 6A, 6B 5A, 5B 4A, 4B 8A 6A, 6B 4A, 4B6£h<15 6A, 6B 5A, 5B 4A, 4B 8A 6A, 6B 4A, 4B 8A 7A, 7B 5A, 5B

15£h<30 8A 6A, 6B 4A, 4B 8A 7A, 7B 5A, 5B 9A 8A 7A, 7B30£h<60 8A 6A, 6B 6A, 6B 9A 8A 7A, 7B 9A 8A 8A

60£h<100 8A 8A 7A, 7B 9A 9A 8A E750 9A 9AReikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato kampuose

h<6 7A, 7B 5A, 5B 4A, 4B 8A 6A, 6B 5A, 5B 9A 8A 6A, 6B6£h<15 8A 6A, 6B 5A, 5B 9A 8A 6A, 6B E750 8A 7A, 7B

15£h<30 9A 8A 6A, 6B E750 8A 7A, 7B E750 9A 8A30£h<60 9A 8A 8A E750 9A 8A E750 E750 9A

60£h<100 E750 9A 8A E750 E750 9A E750 E750 E750

Page 67: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

ORO SKVERBTIES KLASĖ

Langų ar išorinių

durų aukštis virš grunto lygio, h (m)

Langų ir išorinių durų oro skverbties klasė pagal [6.14]Vietovės tipai 1-ajame vėjo

greičio rajoneVietovės tipai 2-ajame vėjo

greičio rajoneVietovės tipai 3-iajame vėjo

greičio rajone

A B C A B C A B CReikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato centrinėse zonose

h<6 2 2 2 2 2 2 2 2 26£h<15 3 3 3 3 3 3 3 3 3

15£h<30 3 3 3 3 3 3 3 3 330£h<60 3 3 3 3 3 3 3 3 3

60£h<100 3 3 3 3 3 3 3 3 3Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato pakraščiuose

h<6 2 2 2 2 2 2 2 2 26£h<15 3 3 3 3 3 3 3 3 3

15£h<30 3 3 3 3 3 3 4 3 330£h<60 3 3 3 3 3 3 4 3 3

60£h<100 3 3 3 4 3 3 4 4 3Reikalavimai langams ir išorinėms durims, esantiems pastato kampuose

h<6 2 2 2 2 2 2 2 2 26£h<15 3 3 3 3 3 3 4 3 3

15£h<30 3 3 3 4 3 3 4 4 330£h<60 3 3 3 4 3 3 4 4 4

60£h<100 4 3 3 4 4 4 4 4 4

Page 68: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

Charakteristika,vienetas

Reglamento reikalavimas

charakteristikos vertei

Deklaruojamojicharakteristikos

vertė

Atitiktis reikalavimams

(atitinka - „taip“,neatitinka - „ne“)

šilumos perdavimokoeficiento Uw

(W/(m2∙K), vertė

1,4 1,4 taip

vėjo apkrovos klasė A1 –A4 C5 taip

vandens nepralaidumo

klasė

4A – 6A 7A taip

oro skverbties klasė 2-3 4 taip

mechaninio patvarumo klasė

3 3 taip

mechaninio stiprio klasė

4 nedeklaruota Projekte reikalavimai nepateikti

Page 69: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

MODERNIZUOJAMŲ PASTATŲ SIENŲ APŠILTINIMO REIKALAVIMAI

Atitvaros rūšis

Atitvarą

žymintis

poraidis

Gyvenamieji

pastatai

Negyvenamieji pastatai

Viešosios

paskirties

pastatai1)

Pramonės

pastatai2)

Stogai r0,162

6) 0,2026) 0,251

5)26)

Perdangos7) ce

Šildomų patalpų atitvaros, kurios

ribojasi su gruntufg

0,2526) 0,302

6) 0,4015)2

6)

Perdangos virš nešildomų rūsių ir

pogrindžių cc

Sienos w 0,2026) 0,252

6) 0,3015)2

6)

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos

skaidrios atitvaros wda 1,63)2

6) 1,64)26) 1,91

5) 26)

Durys, vartai d 1,626) 1,62

6) 1,915)2

6)

Str 2.05.01:2013 “Pastatų energinio naudingumo projektavimas 3 lentelėPastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(C,B) (W/(m²K)) vertės C ir B

energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui

Page 70: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

LANGŲ IR IŠORINIŲ DURŲ SAVYBĖS IR JAS APIBŪDINANČIOS KLASĖS IR DYDŽIAI GAMINIO SAVYBIŲ

GERĖJIMO SEKAEil.

Nr.Gaminio savybė Klasė ar dydis gaminio savybių gerėjimo seka

1Atsparumas vėjo

apkrovai [6.12]

Langų ir išorinių durų klasės:

A1, B1, C1, A2, B2, C2, A3, B3, C3, A4, B4, C4, A5, B5, C5, AE*, BE*,

CE*

* E klasės gaminiams šalia E raidės nurodomas didesnis už 2000 Pa statinis

slėgis, kurį išlaiko langas arba išorinės durys

2Vandens nepralaidumas

[6.13]

Langų ir išorinių durų klasės:

0, 1A, 2A, 3A, 4A, 5A, 6A, 7A, 8A, 9A, E*

arba

0, 1B, 2B, 3B, 4B, 5B, 6B, 7B

* E klasės gaminiams šalia E raidės nurodomas didesnis už 600 Pa slėgis,

kuriam esant langas arba išorinės durys nepralaidžios vandeniui

3 Oro pralaidumas [6.14] Langų ir išorinių durų klasės: 0, 1, 2, 3, 4

4Šilumos pralaidumas

[6.21], [6.22]

Langų ar išorinių durų šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2K)).

Mažesnė koeficiento vertė nusako geresnę savybę.

5Mechaninis patvarumas

[6.15]

Langų klasės: 0, 1, 2, 3

Išorinių durų klasės: 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8

Page 71: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

KRITINĖSE PADĖTYSE ESANČIO LANGO ĮSTIKLINIMO SAVYBĖS

Kritinės padėtysMažiausia reikalaujama saugaus stiklo atsparumo smūgiui klasė

Išorinių durų įstiklinimas (žr. 2 pav. (1, 2 padėtys) ir Reglamento 23.3 punktą)

Mažesnysis stiklo matmuo 900 mm

2

Mažesnysis stiklo matmuo 900 mm

3

Šalia išorinių durų esantis įstiklinimas (žr. 2 pav. (3, 4, 5 padėtys) ir Reglamento 23.3 punktą)

Mažesnysis stiklo matmuo 900 mm

2

Mažesnysis stiklo matmuo 900 mm 3

Langų įstiklinimas sienų apatinėse dalyse (žr. 2 pav., (6, 7, 8 padėtys) ir Reglamento 23.3 punktą)

Visiems matmenims

3

Vonių ir baseinų patalpų langų ir išorinių durų įstiklinimas (žr. 2 pav. (1–12 padėtys))

Visiems matmenims3

Padidintos rizikos patalpų įstiklinimas (žr. 2 pav. (1–12 padėtys))

Visiems matmenims3

Page 72: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

LANGO ĮSTIKLINIMO VISUMINĖS SAULĖS ENERGIJOS PRALEISTIES KOEFICIENTO G VERTĖ

Langų pasvirimo kampas į horizontalią plokštumą

Langų orientacija

Langų ploto dalis patalpos

atitvarose, f

Nuo 60o iki 90o Nuo šiaurės rytų – rytų – pietryčių – pietų – pietvakarių – vakarų – iki šiaurės vakarų (išskyrus šiaurės rytų ir šiaurės vakarų kryptis)

0,2

šiaurės rytai – šiaurė – šiaurės vakarai

0,3

Nuo 0o iki 60o Visos orientacijos 0,15

Page 73: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

Charakteristikavienetas

Reglamento reikalavimas

charakteristikos vertei

Deklaruojamojicharakteristikos

vertė

Atitiktis reikalavimams

(atitinka - „taip“,neatitinka - „ne“)

kritinėse padėtyse esančio lango ir lango,

atliekančio užtvaros

funkcijas, įstiklinimo

savybės

Durų stiklo paketai su

saugiu stiklu

Projekte numatyta durų stiklo

paketai su saugiu daugiasluoksniu

stiklu

taip/ne

lango įstiklinimovisuminės saulės

energijos praleisties

koeficiento g vertė

g vertės skaičiavimas

pagal reglamento

reikalavimus neatliktas

II renovacijos etape numatyta apsaugos nuo

saulės poveikio priemonė –

žaliuzės ir roletai.

taip/ne

Page 74: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

PASTATE SUMONTUOTŲ LANGŲ FAKTINIŲ CHARAKTERISTIKŲ ATITIKTIES

DEKLARUOTOMS CHARAKTERISTIKOMS TIKRINIMAS

Profilio žymėjimas

Staktos storis, mm

Varčios rėmo storis, mm

Lango stiklų

skaičius, vnt.

Stiklo paketo rėmelio medžia

ga

Stiklo paketo

storis, mm

Tvirtinimo taškų skaičius,

vnt.

Varstymo padėčių

kiekis, vnt.

Šilumą atspindinčių dangų

kiekis, vnt.

yra 74 74 2 Al 244-16Ar-

4S

3-7 (varstomų

langų)

1-2 1

Page 75: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

PROFILIO ŽYMĖJIMAS IR PROFILIO STORIS

• Pagal profilio žymenį galima nustatyti, ar tai tas pats profilis, iš kurio pagamintam langui išduotas sertifikatas ir pateikta deklaracija. Kai profilis nepažymėtas, tikrinamas profilio storis, nuo kurio daugiausiai priklauso profilio šilumos perdavimo koeficiento vertė

Page 76: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

LANGO STIKLŲ SKAIČIUS

• Lango stiklų skaičius turi atitikti deklaruotą skaičių. Vietoj trijų stiklų ( dviejų kamerų) stiklo paketo panaudojus dviejų stiklų (vienos kameros) stiklo paketą, lango šilumos perdavimo koeficientas padidėja 0,1 -0,2 W/m2K

Page 77: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

STIKLO PAKETO RĖMELIO MEDŽIAGA

• Stiklo paketo skiriamojo rėmelio rūšis turi atitikti deklaruotą rūšį. Plastikinio arba kompozicinio rėmelio pakeitimas aliuminiu rėmeliu padidina lango šilumos perdavimo koeficientą 0,1 -0,2 W/m2K.

Page 78: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

STIKLO PAKETO STORIS

• Stiklo paketo storis turi atitikti deklaruotą storį. Pagrindinis dėmesys skiriamas skiriamojo rėmelio storiui, nuo kurio priklauso šilumos perdavimas pro stiklo paketą. Skiriamojo rėmelio storis turi būti nurodytas stiklo paketo ženklinime, jis taip pat išmatuojamas standžia liniuote ir gylmačiu.

Page 79: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

ŠILUMĄ ATSPINDINČIŲ DANGŲ KIEKIS

• Nustatomas specialiu prietaisu. Stiklo su šilumą atspindinčia danga pakeitimas paprastu stiklu padidina šilumos perdavimą pro langą iki 2 kartų.

Page 80: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

VARSTYMO PADĖČIŲ KIEKIS IR VĖDINIMO ĮTAISAI

• Varstymo padėčių kiekis ir vėdinimo įtaisų sumontavimas dažniausiai suderinamas darbo projekte. Tikrinama atveriant, atverčiant ir atpalaiduojant lango varčią.

• Kiekvienoje visuomeninio pastato patalpoje rekomenduojama įrengti bent vieną vėdinimo įtaisą.

Page 81: Raimondas Bliūdžius KTU  Architektūros ir statybos instituto  Statybinės fizikos laboratorija

MONTAVIMAS IR NAUDOJIMAS

• Gamintojas turi pateikti informaciją apie:

• – sandėliavimą ir krovimą, jei gamintojas neatsako už gaminio montavimą;

• – montavimo reikalavimus ir technologijas statybos aikštelėje, jei gamintojas neatsako už gaminio montavimą;

• – eksploatavimą ir valymą;

• – naudojimo, įskaitant ir komponentų pakeitimą, instrukcijas;

• – saugaus naudojimo instrukcijas