ramybė be dievo. buda
DESCRIPTION
Ramybė be dievo. Buda. Pranešimą parengė: Aušra Žubikaitė; Gita Žilėnaitė; SDbd 7 - 01. “ Su savo priešu elkis taip, kad jis taptų laimingas.” Dalai Lama. - PowerPoint PPT PresentationTRANSCRIPT
Ramybė be dievo.Buda
Pranešimą parengė:Aušra Žubikaitė;
Gita Žilėnaitė;SDbd7 - 01
“Su savo priešu elkis taip, kad jis taptų laimingas.”
Dalai Lama
Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio prieš mūsų erą viduryje. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama, gavęs Budos vardą.
Budizmo istorija sudėtinga ir daugialypė;
Iki XIIIa. budizmo tėvynė Indija buvo savotiškas šios religijos centras;
Budizmas labiausiai paplitęs centrinėje ir pietryčių Azijoje, tačiau šiais laikais jis plinta ir tradiciškai nebudistiniuose kraštuose.
Budizmo atsiradimas
Buda Būdamas 29m. paliko šeimą ir tapo
asketu; Po šešerių metų medituodamas pasiekė
nušvitimą (archatą); Įžvalgas perdavė penkiems asketams
pirmame pamoksle; Tapo piligrimu, pamokslininku, misionieriumi. Subūrė vienuolių ir
pasauliečių bendruomenę; Buda buvo filosofas ir psichologas, o ne
religijos puoselėtojas.
Vadžrajana
Dzenbu - dizmas
Theravada
Mahajana
Budizmo šakos
4 prakilniosios tiesos
1) Kančia yra visuotinė žmonijos patirtis;
2) Kančios priežastis yra troškimas gyventi;
3) Kančia liaujasi tuomet, kai liaujasi troškimas;
4) Kelias, kuris veda į kančios nutraukimą, yra aštuongubas.
Aštuongubas kelias
1) Tobulos pažiūros;
2) Tobulas nusiteikimas;
3) Tobulas kalbėjimas;
4) Tobulas elgesys;
5) Tobulas pragyvenimo šaltinis;
6) Tobulos pastangos;
7) Tobulas budrumas;
8) Tobulas susitelkimas.
Asmuo ir kančia
Budizmo filosofija – tai įsitikinimas, kad troškimas egzistuoti yra visos kančios priežastis. Išsigelbėjimas budizme yra ištrūkimas iš kančios.
Skandos
Rupa – fizinė asmeniškos egzistencijos manifestacija;
Vedana – jausmas; Sana – suvokimas; Sankara – idėjų formulavimas
lyginant ir vertinant; Vinana – sugebėjimas
samprotauti.
3 budizmo prieglobsčiai
Aš randu prieglobstį Budoje;
Aš randu prieglobstį dharmoje (mokyme);
Aš randu prieglobstį sangoje (vienuolių bendruomenėje).
Pirmasis prieglobstis: Buda
Pirmasis prieglobstis yra nušvitimo, įgalinantis žmogų pasiekti nirvaną,
paieška ir įgyvendinimas. Buda buvo tyrinėtojas, nurodęs kelią į
nušvitimą, o jį kiekvienas žmogus turi rasti pats.
Antrasis prieglobstis: dharma
Dharma yra mokymas, kurį sudaro keturios kilniosios tiesos ir vidurinis kelias, į kurį šios tiesos nurodo:
1) Pirmoji – kančios, patiriamos kiekviename gyvenimo tarpsnyje;
2) Antroji skelbia, kad kančia kyla iš troškimo;
3) Trečioji – troškimo egzistuoti atsisakymas;
4) Ketvirtoji – Aštuongubas kelias.
Trečiasis prieglobstis: sanga
Sanga yra vienuolių bendruomenė, skirta praktikuoti ir propaguoti
budizmą.
Budizmas be vienuolynų išgyventi negali, nes per juos žmogus patiria
nušvitimą ir ištrūkta į nirvaną.
Taika ir neprievarta
Budistinių visuomenių bruožas yra draudimas naikinti gyvybę;
Budistams kelia siaubą daugelyje kultūrų egzistuojanti priešprieša ir smurtas;
Budistų mąstytojų įsitikinimų budizmas tautoms gali pasiūlyti harmoningus santykius.
Budistinės tautos
Budizmas neretai integruodavosi į tas tautas, kuriose sanga rasdavo sau namus. Sangai reikalinga parama –
vienuoliai ir vienuolės yra priklausomi nuo visuomenės teikiamo išlaikymo.
Etika
• Susilaikyk nuo gyvybės naikinimo;
• Neimk to, kas neduodama;
• Susilaikyk nuo seksualinių nukrypimų;
• Nemeluok ir neapgaudinėk;
• Susilaikyk nuo svaiginimosi;
• Valgyk saikingai ir tik iki vidudienio;
• Nestebėk šokių, dainavimo ar vaidinimų;
• Nekeisk vainikų, kvepalų, tepalų ar papuošimų paskirties;
• Nesinaudok aukštomis ir plačiomis lovomis;
• Nepriimk aukso ar sidabro.
Šeima
Pirminė budistų visuomenė nesutarė dėl moterų vietos šiame judėjime. Nors Buda
vėliau ir priėmė moteris vienuolėmis į sangą, apskritai budizmas laikosi nuomonės, kad moteris savo gyvenimą
turėtų paskirti šeimai.
Dalai Lama
Jis yra tibetiškojo budizmo galva, tikima, kad jis yra
dievybės inkarnacija; Smurtas ir netvarka, kurią jo
tautai atnešė revoliucija, paskatino Dalai Lamą išplėtoti
budizmo filosofiją, pabrėžiančią taiką tarp atskirų žmonių ir
bendruomenių.
Religijų palyginimas
Trys globaliniai tikėjimai – islamas, budizmas ir krikščionybė - siūlo taiką visai žmonijai.
Musulmonai siūlo taiką, ateinančią per paklusnumą Dievui.
Budistai sveikina tokią taiką, kuri išlaisvina iš troškimų ir prisirišimo, sukeliančio kentėjimą.
Krikščionys sveikiną taiką grįsta kenčiančia ir atleidžiančia meile.
Paskutinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje yra 408 budistai.
::::::::::Įdomūs faktai:::::::::: Būna, kad budistai mėgina įgyti nuopelnų,
atiduodami visą savo turtą budistų šventykloms;
Buda paprastai vaizduojamas sudėjęs rankas – tarsi rodydamas, jog iš kito tikros pagalbos nesulauksi;
Budizmui plečiantis iš vienos visuomenės į kitą, susiformavo įvairios sektos;
Žmogus gali likti budistas ir tuo pat metu dalyvauti kito tikėjimo religinėje praktikoje;
Kai kurie mahajanos pakraipos rėmėjai stengiasi nuolat kartoti kokius nors dieviškos kilmės žodžius, pvz., om mani padme hum.
Literatūros sąrašas
• Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Religijos, bažnyčios, tikėjimai. 2005, Vilnius;
• Religijotyros žodynas. 1991, Vilnius;• Laisvoji enciklopedija Vikipedija. Prieiga
per internetą http://www.wikipedia.org;• David W. Shenk. Pasaulio Dievai. 2001,
Vilnius.