ramybes paieska
TRANSCRIPT
Ramybė
Mes visą laiką stengiamės gyventi ramybėje, tačiau kur
rasti ramybę?
Kiekvienas žmogus jau turi ramybę viduje.
Deja, jis neatpažįsta jos, todėl nerimauja ir
jaudinasi.
Tik ramybė gali suteikti jums paguodą ir džiaugsmą.
Kai kiti mus pajuokia, kritikuoja, šaiposi iš mūsų, netenkame pusiausvyros bei
ramybės ir lengvai pasiduodame neapykantai bei
pykčiui.
Tokiomis akimirkomis, kai kas nors mus ypatingai
suerzina, turėtume stengtis išlaikyti nesutrikdytą savo
vidinę ramybę.
Ramybė yra žmogaus būties
puošmena.
Kadangi ramybė –
mūsų prigimtis, mes
turėtume stengtis ją atskleisti.
Yra žmonių, kurie pasiduoda pavydui,
egoizmui, neišmanymui ir todėl lengvai išklysta
iš kelio.
Labiausiai žmogui reikia
ramybės.
Be ramybės nėra gyvenimo.
Jei pasiduosite savo jausmams, galų gale
prarasite tai, kas jums įgimta.
Ramūs galime bet ką pasiekti.
Neturėsime ramybės, jei sielvartausime, neapkęsime
ar jaudinsimės.
Turime stengtis išlikti
ramus ir visada skleisti
aplink save džiaugsmą.
Jei norite patirti gera, darykite dabar ką nors gero,
išlikdami ramūs.
Gali būti, kad net mažiausiems dalykams neužtenka kantrybės.
Nesuprantantis, kas yra šventa, savanaudiškas ir tik
savo tikslų siekiantis žmogus išklys iš kelio.
Ramybė – tai pati žmogaus esmė.
Jei praradote ramybę, viską gyvenime praradote.
Būtina turėti ramų protą. Turite išmokti laukti.
Būkite kantrūs.
Prisitaikę prie esamų aplinkybių tapsite ramesni.
Galbūt yra žmonių, kurie mūsų neapkenčia, tačiau
mylėkime juos.
Neturime ištižti vien todėl, kad kartais silpnumo
valandėlę susierziname.
Pabaigai
Sykį vienuolis pasakė:
"Ką išmokau per dvidešimt vienuolystės metų, galiu pasakyti vienu trumpu sakiniu:
kas tik atsiranda,
viskas išnyksta. Tai tikrai žinau".
Akivaizdu, kad jis turėjo
galvoje štai ką: išmokau
nesipriešinti tam, kas yra,
išmokau leisti būti
čia ir dabar,
išmokau sutikti su
visų daiktų ir aplinkybių laikinumu -
štai taip atradau ramybę.
Ramybės – širdžiai Išminties –protuiŠypsenos - veiduiMeilės – veiklai...