rasa 2 ir · darbo kryptys analitinio mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti...

43
1 RASA PROKUROTIENĖ Skaitmeninė ugdymo(si) priemonė šokio pamokoms 1–2 klasėje 1 ir 2 ir

Upload: others

Post on 19-Jun-2020

3 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

1

RASA PROKUROTIENĖ

Skaitmeninė ugdymo(si) priemonė šokio pamokoms 1–2 klasėje

1 ir 2 ir

Page 2: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

LEIDINIO AUTORĖ šokių mokytoja ekspertė Rasa Prokurotienė PROJEKTO VADOVAS Arnoldas Riekumas

DAILININKĖ ILIUSTRATORĖ Aldona Rasa Jankauskienė

MUZIKOS IR VAIZDO MEDŽIAGOS PARINKIMAS Arnoldas Riekumas

DIZAINAS IR VIRŠELIS UAB MANIFESTUS

LEIDINĮ MAKETAVO UAB MANIFESTUS

© Rasa Prokurotienė, 2015© Šokio mokytojų asociacija, 2015

© Visos teisės saugomos

Skaitmeninė ugdymo(si) priemonė šokio pamokoms 1–2 kl.

Leidinys „1 ir 2 ir“ parengtas Šokio mokytojų asociacijai iš dalies vykdant laimėtą Ugdymo plėtotės centro švietimo bendruomenių asociacijų stiprinimo programų finansavimo 2015 metais konkursą. Leidinys skelbiamas Šokio mokytojų asociacijos interneto svetainėje www.sokis.upc.smm.lt ir „Ugdymo sode”.

RASA PROKUROTIENĖ

ISBN 978-609-95660-7-8

ISBN 978-609-95660-7-8

1 ir 2 ir

Page 3: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

3

TURINYS

ĮŽANGA 4

MOKYTOJUI 5

DARBOKRYPTYS 6

Pradžia 6Pasirengimaspamokai 8Pamokosplanavimasirorganizavimas 10Pamokosstruktūra 14Mokymo(si)uždavinys 16Metodųpasirinkimas 17Vertinimas 19

UŽDUOTYS 25

1užduotis 252užduotis 263užduotis 274užduotis 285užduotis 296užduotis 307užduotis 318užduotis 329užduotis 3310užduotis 3411užduotis 3512užduotis 3613užduotis 3714užduotis 3815užduotis 39

LITERATŪROSSĄRAŠAS 43

Page 4: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

4

Skaitmeninėpriemonėšokiopamokoms1–2kl.skirtašo-kiomokytojamsirmokiniams.Jasiekiamapasiūlytiįvairesnesužduotispradinukams.Kiekvienasvaikas,ateidamasįšįpasaulį,atsinešaišskirti-

nesgalimybes.Šokiomokytojo,dirbančiosupradinėsmoky-klosmokiniais,pagrindinisuždavinys–ugdytikūrybiškumąirskatintimotyvaciją.Šokiopamokose svarbu vaikąpriimti tokį, koks jis yra ir

padėtijammokytisnetikprogramosenumatytųdalykų,bet,atliekantužduotis,mokytianalizuoti,spręstiproblemas,ben-drauti/bendradarbiauti.Skaitmeninė ugdymo(si) priemonė šokio pamokoms

1–2kl.,parengtavadovaujantisPradiniougdymoprograma

ĮŽANGA

(2008m.),siekiantsukurtiholistiniougdymoatmosferą,atsigręžiantįkūrybiškąvaikoprigimtį,patirtinįvaikomo-kymąsi,kurisnesibaigiamokykloje.Mokymopriemonėjepateiktosužduotysįgalinsmokytojusįgyvendintiįkom-petencijas orientuotą šokiopamokosugdymo(si) turinį,konsultuojantmokinius, reaguojant į individualųmoky-mosiritmą,užtikrinantgalimybękiekvienampatirtimo-kymosisėkmębeidžiaugsmą.Ugdymoprocesemokiniuisvarbusįspūdis,kuriskei-

čiavaikomąstymą.Svarbiausia–vaikuileistipažintisave,padrąsinti ir paskatinti įspūdžiais pasidalinti su klasėsdraugais. Padėkime jamparodydami paveikslą, pasiūlępaklausytimuzikosarpaskaitęeilėraštį,pasaką.

Sužadinkime mokinio smalsumą, ir mokinio motyvacija didės, pamokos tema taps įdomi, o užduotys – žaismingos ir

pritaikomos realiame pasaulyje!

Page 5: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

5

MOKYTOJUI

Metodinę priemonę parašiau galvodama, kad kartu su savo mokiniais, keliaudami į užburiantį šokio pasaulį, nuei-site ilgą kelią: ieškodami ir atrasdami, mokydamiesi vieni iš kitų. Anot S. Kierkegaardo, reikia vaikams padėti dalyvauti savęs ugdymo procese. Turime suprasti tai, ką supranta vai-kai ir surasti juos ten, kur jie yra. Tai užduotis, kurią prisiima-me pasirinkdami būti šokio mokytojais. Mokyklos užduotis yra ne suvienodinti vaikus, o stiprinti jų individualybes ir ugdyti jų nepriklausomybę, kad paskui jie galėtų skirtingais būdais prisidėti prie bendros atsakomybės. Aktyvi veikla šokio pamokose vaikams padeda tapti savarankiškais, at-sakingais žmonėmis. Turime suprasti, kad šokio pamokose mokykloje neruošiame šokėjų. Vaikas pats pasirinks savo kelią. Mūsų uždavinys – parodyti jiems galimybes ir suža-dinti norą tobulėti.

Šokiu ugdome sistemingai ir nuolatos. Kai mokome vai-kus pažinti šokio žingsnius, susikabinimus, šokio figūras, jie turi žinoti, kad dabar mokomės abėcėlės, nes be jos, nega-lėsime perskaityti šokio paslapčių.

Kiekvienas mokytojas, ugdydamas vaikus šokiu, turi savo metodiką. Leidinyje dalinuosi savo sukaupta patirtimi ir siūlau užduotis, kurios gali būti nebūtinai atliekamos šo-kio salėje. Kai kurias galima pabandyti kartu atlikti klasėje ar savarnkiškai namuose.

Viliuosi, kad užduotys paįvairins šokio pamokas, o ir na-muose vaikai galės žaisdami prisiminti, apie ką kalbėjote pamokoje. Paskatinkime vaikus atrasti savitus užduočių at-likimo būdus, atsižvelgiant į jų patirtį ir gebėjimus. Žinau, kad mūsų mokiniai yra smalsūs. Jie šoka, kuria, žaidžia, ieš-ko ir atranda. Šokio pasaulis labai platus. Prieš akis ilga ir graži kelionė.

Autorė

Taigi, pradėkime...

Page 6: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

6

PRADŽIA

DARBO KRYPTYS

SPREND

IMA

S

VYKD

YMASVERTINIM

AS

PLANAV IM

AS

1 2 3Padarykimeįspūdį,

sudominkime

Kalbėkimesujais

Parinkimeįdomiasužduotis

Suvokimebūtinybę

4

Dirbdamimesturimeskirtingassąlygasirgalimybes,betrengdamiesišokiopamokai,privalomeapgalvotipamokosturinį.Kaipjįsuprantame?Ugdymo(si)turinyssuprantamaskaipturinio,metodoiraplinkosvisuma.Mokytojouždavinys–sutelktidėmesįįmokinioasmenybėsugdymą,įjopatiesaktyvų,sąmoningąmokymąsi,sutei-

kiantmokiniuitinkamąpagalbą.

Page 7: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

7

mąstymo pamatus

DARBO KRYPTYS

ANALITINIO

Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti

Pagrindiniai ugdymo(si)

atramos taškai

KRITIŠKO GLOBALAUS(visuminio)

MOKYTISBŪTI

MOKYTISPAŽINTI

MOKYTISKARTUGYVENTI

MOKYTISVEIKTI

(dirbti,kurti)

Bandydami pakeisti ugdymo(si) procesą, turime keisti JO ESMĘ.

Tikrasisturinysyrane tai,

kas parašyta popieriuje.

Taikompleksiškasirsudėtingasreiškinys,virstantis

realybetikklasėjebendraujant mokytojui su moki-

niaiskonkrečiametamtikrosmokykloskontekste.

!

Page 8: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

8

DARBO KRYPTYS

progresyvusisvaikougdymas–tainepasiren-gimasgyvenimuiateityje,betgyvenimas„čiairdabar”;

kuriamatokiamokymosiaplinka,kuriatitinkaindividualiusvaikoporeikiusbeiinteresus;

vaikovystymasis–sąveikostarpvaiko,tėvų,kitųvai-kųiraplinkospadarinys,kuriambegaloreikšmingasbūtenttiesioginisvaikystėspatyrimas;

įvaikąorientuotojegrupėjeskatinamasindividuali-zuotasmokymas,tuopačiupripažįstantmokymosibendraamžiųmažosegrupėsesvarbą.Žaidimaslaiko-masmokymosipagrinduirneskiriamasnuodarbo.

PASIRENGIMAS PAMOKAI

Vesdami šokio pamokas, turėtume vadovautis šiais principais:

Pirmuoju žingsniu turėtų tapti individualių vaiko kūrybos galių ir gebėjimų ugdymas, patenkinantis jo prigimties reikmes: • saviraiškos,• meilėsirpagarbos,• prasmės,• kūrybos,• tvarkosirdarnosporeikius.

Turime padirbėti, kad šokio pamokose:• vaikasjaustųsigerbiamaskaipasmenybė,turintisteisębūtisavitas,skirtingas;• pripažintume,jogvaikasturiteisęįsavonuomonę,savarankiškumą,nepriklausomybę;• vaikasspręstųjamkilusiasproblemas.

Pasistenkime:• duotitiek,kiekmokinysgalipaimti(ugdymo turinys);• duotitaip,kadjisgalėtų,norėtųpaimti(ugdymo metodai);• leisti jamžinoti, kiek jispaėmė (savęs vertinimas, įvertinimas) ir kaipgalėtųpaimtidaugiau (tolimesnių mokymosi

žingsnių planavimas).

Pamokos sėkmė priklauso nuo:• lūkesčių–kotikiuosi(pamatuotipamokosuždaviniai),• planavimo–kaipsuplanuosiu,• veiklos–kaiporganizuosiu(turinys,užduotys,metodai,priemonėsirt.t.),• motyvacijos–kaipsužadintinorąmokytis(pasitikėjimas,konsultavimas,vertinimas,įsivertinimasirt.t.)

Pamokos kokybę sudaro:• pamokosplanavimasirorganizavimas,• mokymokokybė,• mokiniųmokymasis,• mokytojoteikiamapagalbamokiniuimokantis,• vertinimasugdant,• santykiai(mikroklimatas,tvarkairklasėsvaldymas),• mokymosiaplinka,• mokiniųpasiekimaipamokoje.

Page 9: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

9

Kievienoje pamokoje mokytojas pateikia užduotis, kurios:

• atskleidžiatemosturinį,plėtojamokiniožiniasirgebėjimus,• atitinkamokiniųjauturimasžiniasirgebėjimus,• orientuotosįskirtingusmokiniųmokymosibūdus,• skatinamąstymą,• reikalaujagebėjimospręstiproblemas,• skatinabendravimąmokantis,• ugdokiekvienomokinionuostatąmokytis.

Kiekvienas mokytojas atlieka mokymo ir mokymosi proceso analizę:

Šios analizės tikslas:

• sužinoti,kaipkiekvienasmokinysmokosiiryranusiteikęsšokiodalykoatžvilgiu,• išgirstiirišplėtotimokiniųmintisiridėjas,• galimybėkeistimokymą,• galimybėtikslingaiplanuotisavodarbą,• galimybėapibūdintimokiniopasiekimusirpadarytąpažangąjampačiam,jotėvams(globėjams),mokyklosadminist-racijai.

Atkreipkime dėmesį į šias sritis:

nagrinėjairvertinaužduočių,irmokymosiaplinkosįtakąmokiniųžinioms,gebėji-mamsirnuosta-

toms

analizuojaarmo-kymosirezultataiatitinkapamokosuždavinius

stebi,klausoirkitaiprenkainfor-maciją,norėdamasįvertintimokiniomokymąsi

Ką reikėtų tobulinti, kad ugdytume kūrybiškiau ir efektyviau??

KLASĖS VALDYMAS• laikopanaudojimo,• pamokostempo,• diferencijuotomokymo,• individualiosmokiniopažangosvertinimo,• mokiniųdėmesiopalaikymo,elgesiovaldymoklausimai.

Pastebėjimas • Šokiomokytojaiturėtųpamokojeneapsiribotitikžinių(technikų)perteikimu,osiektiugdytimokiniomeninękultūrą,šokiopamokaspaverstibendravimu,pomėgiu.Įdomusugdymaspadėtųpaveikiauben-drautisuklase.

1

DARBO KRYPTYS

Page 10: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

10

• Mokyklosvadovybėturėtųpalaikytiirskatintinovatoriškasmokytojųiniciatyvas,sudarytisąlygasreikštismokytojųirmokiniųkūrybingumuiklasėse,mokyklojeiružjosribų.

• Šiandienvisuomenėjejauyrasvarbunetikkąžinai,betirkaipžiniaspritaikai.Pritaikymassusijęssumūsųgebėjimumąstytiirveiktinestandartiškai,kūrybiškai.

MOKINIŲ AMŽIAUS YPATUMŲ, MOKYMO(SI) POREIKIŲ PAŽINIMAS IR MOTYVACIJOS SUVOKIMASPastebėjimas • Mokytojamsreikėtųdaugiauišorinėspagalbosįgyjantžiniųapiespecialiųjųugdymosiporeikiųturinčiusvaikusirdarbąsujais.

• Kitavertus,mokytojamsreikiapsichologiniųirdidaktiniųžiniųapiekūrybingiausiusamžiaustarpsnius.

PAMOKOJE TAIKOMŲ UGDYMO(SI) METODŲ PARINKIMAS Pastebėjimas• Taikomimetodaipamokosenevisadaderasunumatomaveiklairmokiniųporeikiaisbeigalimybėmis,tikišdaliespadedaatsiskleistikiekvienomokinioindividualumuiirkūrybinėmsgalioms.

• Aktyviojomokymosimetodaiteikialaisvęmokiniųmintimsirveiksmams,mokogerbtidraugųidėjas,skatinasavarankiškąpožiūrį.

• Kiekvienasmokytojasturėtųatrastitokiusdarbometodusirbūdus,kuriejamirjomokiniamsgeriausiaipadėtųsiektiužsibrėžtųtikslų.

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS• Meniniougdymopamokosemokiniųpažangairpasiekimaitraktuojamikaipveiklosstebėjimas,interpre-tavimasirvertinimas.

• Taiveikla,kaimokiniaistebisavopačių,draugų,menininkųkūrybosdarbusirišsakokilusiasemocijas,suvoktasprasmes,mokosikritiškaiirkonstruktyviaivertintimeninėskalbosypatybes.

2

3

4

DARBO KRYPTYS

PAMOKOS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMASNorėdami sklandžiai organizuoti (vesti) pamoką, turėtume apgalvoti:

PRADŽIĄ PAMOKOSTURINĮ

NETIKĖTUMUS PASIKARTOJAN-ČIUSSUNKUMUS

PABAIGĄ

Apie pamokos pradžią.

Pasitikdamisalėjevaikus,jūsparodote,kadlaukiatejų.Paaiškinatekaipsaugiaijieturielgtisneįprastojeerdvėje.

Supažindinatesunumatytaveiklairjasudominate.

Tiksliainusakotepamokosuždavinį,kadvaikaiaiškiaisuprastų,koišjųtikimasi.

Page 11: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

11

DARBO KRYPTYS

Apie pamokos turinį. Ugdymo(si) samprata tampa visaapimanti:

Nuo ko priklauso pamokos sėkmė?

Planavimas–kaipplanuosiu?

Motyvacija–kaipsužadintinorą

mokytis?(pasitikėjimas;vertinimas;įsivertinimas)

Lūkesčiai–kotikiuosi?(pamatuotiuždaviniai)

Veikla–kaiporganizuosiu?(turinys;užduotys;metodai;

priemonės)

Komokysimės?

Kaipmokysimės?

Kaipvertinsime?

Kadamokysimės?

Kokiojeaplinkojemokysimės?

Page 12: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

12

SUTVARKYTIPAPILDOMAINAUDOTASPRIEMONES

DRAUSMĖIRKONTROLĖ

APŽVELGTIPAŽANGĄIRPASIEKIMUS

KONSTRUKTYVIAIPANAUDOTINENUMATYTAIATSIRADUSĮLAIKĄ

IŠRYŠKINTIKASIŠMOKTA

PASIRŪPINTITVARKINGUIŠĖJIMUIŠSALĖS

DARBO KRYPTYS

Apie netikėtumus. Apie pasikartojančius sunkumus. Nepamirškime. Mokiniai turi išmokti informaciją:

Apie pamokos pabaigą.

PASIEKTI, KAD KUO MAŽIAU BŪTŲ

DRUMSČIAMA TVARKA

IGNORUOTI NETINKAMĄ ELGESĮ (NEREIKŠMINGI

NUSIŽENGIMAI)

SURASTI

PRIIMTI

INTERPRETUOTI

KRITIŠKAI VERTINTI

VARTOTI

SUMAŽINTI NETINKAMO ELGESIO DAŽNUMĄ

UŽBĖGTI UŽ AKIŲ NETINKAMAM ELGESIUI

NUSIRAMINTI IR ATGAUTI PASITIKĖJIMĄ

NESIKARŠČIUOJANT PRIIMTI KONSTRUK-TYVIUS SPRENDIMUS

Page 13: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

13

DARBO KRYPTYS

UŽDAVINIOKĖLIMAS(FORMULUOTIPAGALMOKINIŲAMŽIŲ)

UŽDAVINYSVAIKUI(PRIEUŽDAVINIOGRĮŽTAMAPAMOKOSPABAIGOJE)

PAMOKOSSTRUKTŪROSLOGIŠKUMAS,NUOSEKLUMAS

DERMĖ:UŽDAVINIO,METODŲ,PRIEMONIŲ

LAIKOPANAUDOJIMAS/RACIONALUMAS

Pamokos planavimas ir organizavimas.

Planuoti reikia PROCESĄ, o ne TEMAS!!Pagrindiniai klausimai planuojant:• komokome?(bendraisbruožaisnusakytižinias,sąvokas,įgūdžiusirnuostatas,kuriasreikiaįgyti,mokomųjųdalykųryšiusirtarpdalykiniuselementus),

• kaipmokome?(metodai,kaippaskirstomelaiką,kokiosvertinimogalimybės),• kadamokome?(ugdymoturiniotęstinumasatitinkamoseugdymopakopose),• kaipsužinome,kadvaikaimokosiirišmoksta?(planaskaipstebėtiirkontroliuotiišmokimąirkeltibūsimusmokymo(si)tikslus).

Planavimas yra labai svarbi ugdymo proceso dalis. Sprendimai, kuriuos mokytojas padaro planuodamas pamo-ką, turi lemiamos įtakos:• elgesiuiklasėje,• mokymopobūdžiui,• rezultatams.

Page 14: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

14

DARBO KRYPTYS

PAMOKOS STRUKTŪRA

Keli šokio pamokos plano pavyzdžiai:1lentelė

2lentelė

Pamokos dalis Aprašas Įvadinė dalis: ko siekiama?

trumpa veikla, susijusi su praėjusia pamoka (gali ir nebūti); mokymo(si) uždavinio kėlimas ir aptarimas; motyvavimas, sudominimas, turimų žinių, patirties aktualizavimas.

Mokymosi veikla: kaip veikiama siekiant pamokoje išsikelto uždavinio?

naujos medžiagos pateikimas; individualus, grupės ar visos klasės darbas: praktinės užduotys.

Apibendrinimas: iš ko galima spręsti apie pasiekimus?

mokymosi veiklos rezultatų ir proceso aptarimas (pvz.: pašokto derinio, šokio aptarimas; grupės darbo pristatymas ir pan.), mokytojo ir bendraklasių vertinimas ir įsivertinimas; veiklos reflektavimas atsakant į pateiktus klausimus; tolesnių mokymosi žingsnių numatymas.

Pamokos dalis Veiklos

1. Sutelkimas ir nukreipimas

A) Trumpa įvadine užduotimi, atviru klausimu ar kt. sudominama ir padedama susikaupti pamokai. B) Paaiškinama, ko bus mokomasi šioje pamokoje ir kokių rezultatų tikimasi – ką mokiniai pamokos pabaigoje turėtų žinoti ir/ar gebėti. C) Siekiant sukelti entuziazmą, informuojama apie pamokos naudą, ryšį su mokinių interesais, smagias patirtis ir pan.

2. Pasirengimo patikrinimas

Patikrinama, pakartojama, primenama pamokai būtinos žinios ir gebėjimai, įgyti praėjusioje pamokoje, anksčiau ar kitur.

3. Naujos medžiagos pateikimas

Pateikiama nauja informacija – pasakojimai, sąvokos, idėjos, figūros, žingsniai, terminai ir kt. Supratimui pagerinti naudojama papildoma informacija – paaiškinimai, iliustracijos, palyginimai. Jei reikia, parodoma, kaip ką nors atlikti. Pakartojant pabrėžiama tai, kas svarbiausia.

4. Supratimo patikrinimas Pateikiami klausimai mokinių supratimo lygiui nustatyti ir suvokimo klaidoms bei spragoms ištaisyti.

5. Supratimo taikymo mokymas

Skiriamos naujos informacijos taikymo, įgūdžių ir gebėjimų ugdymosi užduotys. Pirmosios atliekamos mokytojams vadovaujant ir stebint, vėlesnės – savarankiškai.

6. Vertinimas ir apibendrinimas

Patikrinama, kaip mokiniams sekėsi atlikti užduotis. Komentuojama, taisomos klaidos, vertinama. Jei reikia – mokoma iš naujo, jei išmokta sėkmingai – trumpai aptariama, ko išmokta, kodėl tai svarbu. Tai darant remiamasi mokinių refleksija.

7. Įtvirtinimo užduotys Skiriami užduotys namuose (jeigu reikia), pagrįsti pamokoje išmoktais dalykais arba numatoma pamokos tąsa kitą pamoką.

Page 15: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

15

3lentelė Pamokos dalis Veiklos

1. Sutelkimas ir motyvavimas

Pamokos temos, klausimo ar problemos pristatymas, situacijos apibūdinimas. Dažniausiai – po trumpo apšilimo, tai yra užduoties – „ledlaužio“.

2. Užduoties paaiškinimas Žaidimo ar vaidinimo taisyklių paaiškinimas, vaidmenų apibūdinimas ir paskirstymas, reikalingų priemonių išdalinimas, aplinkos pertvarkymas.

3. Žaidimas ar vaidinimas Dalyviai atlieka savo vaidmenis pagal taisykles ar nurodytą siužetą. Mokytoja(s) ir stebėtojai įsidėmi ar fiksuoja elgesį ir žodžius. Komandos ir vaidmenys gali būti kelis kartus keičiami.

4. Patirties refleksija Prisimenama, analizuojama, vertinama tai, kas vyko pamokoje (veiksmai, žodžiai, mintys, emocijos) pagal: a) mokytojo(s) iš anksto paruoštus klausimus; b) situacinius klausimus, kylančius mokiniams ir mokytojai(ui).

5. Patirties įprasminimas Aptariama ir apibendrinama, kuo svarbi, naudinga ir pan. buvo patirtis pamokoje. Jei reikia, mokytoja(s) paaiškina pamokos tikslą.

DARBO KRYPTYS

Bendriausia pamokos struktūra gali būti trijų dalių:• įvadinė(turėtųbūtiįvardytaskonkretuspamokosturinys:tema,problema,uždavinys(-iai)irkompetencijos(nuosta-tos,žiniosirgebėjimai),kuriasnumatomaugdytipamokoje),

• mokymosiveiklos(turėtųbūtiįgyvendinamosmokymosiuždaviniusirmokiniųporeikiusbeigalimybesatitinkančiosmokymo(si)veiklosirtaikomimetodai,padedantysugdyti(s)įvardytaskompetencijas),

• apibendrinimo(turėtųbūtinumatytagalimybėpatiemsmokiniamsįsivertinti,kaipjiemssekėsisiektiiš(si)keltųuždavinių.

Galimi šokio pamokos komponentai:

PASISVEIKINIMASIRPASKATINANTIPAMOKOSPRADŽIA

TEMOSPASKELBIMAS

UŽDAVINIOIŠAIŠKINIMAS

MOKYTOJOATSIŽVELGIMASĮUGDYTINIŲNUOTAIKASIRPOREIKIUS

TINKAMŲMOKYMO(SI)BŪDŲPARINKIMAS

ATIDUSUGDYTINIŲKLAUSYMASIS

MALONIIRSKATINANTIAPLINKA

TARPUSAVIOSUPRATIMAS,GERASKOMANDINISDARBAS

UGDYMO(SI)MEDŽIAGOSATITIKIMASUGDYTINIŲLYGIUI

Page 16: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

16

DARBO KRYPTYS

PASITIKRINIMASARMOKINIAISUPRANTAPATEIKTĄMEDŽIAGĄ

ARĮTRAUKIAMIVISIBESIMOKANTIEJI?

MOKYTOJASKALBAAIŠKIAI,SUPRANTAMAI

MOKYTOJASGERAIIŠMANOSAVODALYKĄ

MOKYMOSIMEDŽIAGADIFERENCIJUOJAMA

GERASPAMOKOSLAIKOPLANAVIMAS

MOKYTOJOIRUGDYTINIŲBENDRADARBIAVIMAS

KITOSPAMOKOSPRISTATYMAS

PATEIKTASKONSTRUKTYVUSIREFEKTYVUSGRĮŽTAMASISRYŠYS

Kaip pasiseks organizuoti (vesti) pamoką, kokia bus pamokos eiga, priklauso nuo to, kaip pedagogas pasirengs. !

MOKYMO(SI) UŽDAVINYS

Kiekvienoje šokio pamokoje turime formuluoti mokymo(si) uždavinį.

Uždavinysužkoduojavisąpamoką

Uždavinysformuluojamasvaikui(dokumen-tuoserašometiksliąformuluotę,ovai-kamspaaiškinamesuprantamakalba)

Uždavinįgalimanetikpasakyti,betiružrašytivaikamsmatomojevietoje

Page 17: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

17

DARBO KRYPTYS

Uždavinio komponentai:

Klausimai šokio pamokos pabaigoje:

Įgyvendindamisavosumanymąirapgalvojępamokosplaną,teisingaipasirinkimemetodus.

Renkantis mokymo metodą svarbu žinoti, kad:•nėraabsoliučiaigerųirtobulųmetodų;•netikslingakuriemsnorsmetodamsarjųgrupėmsteiktiprioritetą;•mokymoprocesuibūtiniįvairūsmokymometodai;•svarbuatsižvelgtiįmokiniųamžiausypatybes;•svarbimokyklosaplinka;•lemiamąvaidmenįvaidinapatsmokytojas,joasmenybė.

Atlikimas(kąmokiniaigebėspadaryti;svarbiausias

ketinimas)

Sąlyga(kokiomissąlygomis;tinkamaskontekstas.Pvz.:naudojantisžemėlapiu)

Kriterijus(kokiaiskriterijaisbusremiamasivertinant/su

kokiustandartulygintisėkmę)

Kaipsužinosimearišmokome?

Kaiptąpadarysime?

Košiandienišmoksime?

Iškelti klausi-mus pradžioje:

Kaipsužinojomekoišmokome?

Kaiptaipadarėme?

Koišmokome?Iškelti klausi-mus pabaigoje:

METODŲ PASIRINKIMAS

Keisdami metodą, mes galime keisti rezultatą.!

Page 18: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

18

DARBO KRYPTYS

Metodai parenkami atsižvelgiant į realią situaciją:•mokiniųporeikiusirgalimybes,•patiesmokytojogebėjimusirsavybes,•kintantįsocialinįirkultūrinįkontekstą.

Mokytojai renkasi įvairius mokymo(si) metodus dėl to, kad:

mokiniaikuogeriauįsisavintųžinias

atsirastųmokėjimaiirįgūdžiai

sukeltųvaikamsdaugteigiamųemociniųišgyvenimų

1.Greitaipastebimosmokiniųžiniųspragosiroperatyviaijosšalinamos.

2.Kiekvienąpamokąmokiniaipajaučiaatliktodarbodžiaugsmą,otaiskatinadargeriau.

3.Įgytasžiniasmokiniaiišmokstataikytipraktinėjeveikloje.

4.Visapamokayradarbinga.

5.Vaikainepajaučianuovargio,nesdirbanoriai,stengiasikuogreičiau,daugiauirkruopščiaupadaryti.

6.Mokiniaitinkamaipasirengiamokytisaukštesnėseklasėse.

7.Išugdytasporeikisdirbtinepradingstairvėliau.

Ugdymas(is) turėtų būti:

Teisingai parinkti darbo metodai padeda formuoti teigiamą požiūrį į ugdymą(si) ir atskleidžia teigiamus aspektus:

orientuotas į vaiką

mokytojas pamokoje siektų

padėti mokiniams įgyti žinių

sudaryti sąlygas skleistis

kiekvieno iš jų asmenybei

1 2 3

Page 19: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

19

DARBO KRYPTYSV

erta

žin

oti

!Ugdymoproceselabaisvarbu,kadugdytojasnaudotųsibeirinktųsimokymosimetodųįvairovę.

Ugdymometodaiyranemažiaureikšmingaspedagoginiodarboveiksnysneiugdymotikslaiarturinys.

Ugdymometodai–tarpusavyjesusijęmokytojoirmokiniųveiklosbūdai,kuriepadedamokiniamsįgytižinių,mokėjimųbeiįgūdžių.

Tiekšokio,tiekkitimokomųjųdalykųpedagogaipasirinkdamimetodussavodėstomaipamokai:•pagreitinamokymosiprocesą,•padedamokiniamsgreičiauįsisavintiinformaciją,•skatinabendravimąirbendradarbiavimą,•ugdomąstymą,darbągrupėse,pagarbąšaliaesantiemsdraugamsbeiesantreikaluipadedavienikitiems.

VERTINIMAS

Baigiantis pamokai, kiekvienas susiduriame su klausimu:

kaip vertinti mokinio pasiekimus ir pažangą?

Vertinimas–taineatskiriamairnuolatplanuojamakiekvienospamokosirvisougdymoprocesodalis.Vaikopasiekimaiyratiesiogiaisusijęsuugdymoprogramosirjosįgyvendinimokokybe.Vaikogalimybesatitinkantisnuolatinisvaikopasiekimųaugimasrodopasirengimąįgyvendintiugdymo(si)uždavinius.

Mokiniopasiekimusirdaromąpažangąverti-

namenuolat:

stebimekiekvienovaikoturimąpatirtį,poreikius,išgales,galimybes,

pritaikomeugdymąpagaljoporeikius,

pasiektųrezultatųįvertinimuiperiodiškaiskiriameužduo-tis–patikriname,komokiniaijauyrapasiekę,kokioslikęspragos,

daromesprendimusdėltolesniougdymo,

baigusprogramą(etapą),mokiniopasiekimusįvertiname,apibendriname,daromeišvadas.

Page 20: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

20

DARBO KRYPTYS

Kasdalyvaujamokiniopasiekimųirpažangosvertinime?

Vertinimodalyviai:

MOKINIAI

MOKINIŲ TĖVAI

MOKYTOJAI

MOKYKLA

Baiguspamoką,reikėtųpagalvoti,artaipviskasvyko,kaipplanavome,kaipbuvomesumanę:

Vertinant–svarbiausiaįgytipatirtiesiratvertinaująperspektyvą.Kokį tikslą keliame vertindami?•padėtivaikuimokytisšokio,stiprintimokymosimotyvaciją,•pratintipačiampasitikrintisavožinias,gebėjimus,•gautimokytojuigrįžtamąjąinformacijąapieugdymoirugdymosiprocesąirrezultatusbeitikslingaišįprocesąkore-guoti,•informuotitėvusapievaikougdymoirugdymosisėkmę.

Vertinimometuirmokytojas,irmokinysvertinadarborezultatus.Abiejųpusiųvertinimasgaliskirtis.Kokia vertinimo esmė?•Mokiniuipadedamaišsiaiškinti,kąjisjaugeraiišmokęs.•Kurmokiniuidarreikiapadirbėti.•Mokiniuisudaromagalimybėpasitaisyti,t.y.išmokti.

Kuo ugdymo(si) pasiekimų ir pažangos vertinimas mokykloje gali padėti mokiniui?

Ar viskas vyko taip, kaip tikėjausi?Kas pavyko, kas ne?

Kaip galėjo būti geriau?Kas nepavyko? Apsisprendimas, planavimas, vykdymas?

Skleistiirplėtotijoin-dividualybę.

Įtvirtintipageidautinasvertybinesnuostatas.

Padėtimokytis,

plėtotidalyki-nesirbendrą-siaskompeten-

cijas.

Keltiirstiprintimokymosimotyvaciją.

Ugdytisnorąirporeikįnuolattobulėti.

Stiprintisavikontrolę,gebėjimąvertintisave.

Didintipasitikėji-mosavimijausmą.

Page 21: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

21

DARBO KRYPTYS

Kuo ugdymo(si) pasiekimų ir pažangos vertinimas mokykloje gali padėti mokytojui?

Kuo ugdymo(si) pasiekimų ir pažangos vertinimas mokykloje gali padėti tėvams?

Kuo ugdymo(si) pasiekimų ir pažangos vertinimas mokykloje gali padėti mokyklai?

Įvertintimokymosisunkumusbeispragas.

Įvertintikiekvienomokiniopasiekimusirindividualiąpažangą.

Numatytireikiamąpagalbąirjossuteikimobūdus.

Nustatytimokymometodikos,programosefektyvumą.

Įvertintivisuminįugdymoprocesorezultatą.

Suteikiainformacijosapiejųvaikopasiekimusirdaromąpažangą,mokymosiproblemasirgalimusjųįveikimo

būdus.

Gali įsivertinti savo darbo kokybę.

Kelti tikslus ir numatyti mokyklos raidos

perspektyvą.

Page 22: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

22

Ašsukūriau...

DARBO KRYPTYS

Ką turėtumėme išgirsti iš mokinių aptariant arba įsivertinant savo darbą?

Ašišmokau...,nes...

Nelabaipavyko,nes... Nesupratau,nes... Galėčiaugeriau,bet...

Reikėspasistengti,nes... Tekspasikartoti... ...

Ašpatyriau... Ašsupratau...,nes... Dabarašgaliu...

Kas parodo ar pavyko šokio pamoka?

Galimipamokoskokybėsrodikliai:

kiekvienovaikogerasavijauta

aktyviveikla

aktyvusdalyvavimaspamokoje

kiekvienovaikopažanga,individualūspasiekimai

Page 23: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

23

DARBO KRYPTYS

MENINIS UGDYMAS 303

1―2

klasės

26.6.1. Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. 1–2 klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

1. Šokio raiška

Domėtis šokiu. 1.1. Šokti sklandžiai pa-vieniui, poroje ir grupėje.

1.1.1. Stengtis koordinuoti jude-sius, jungti vieną judesį su kitu.

1.1.2. Orientuotis erdvėje ir ne-susidurti su kitais.

1.1.3. Atlikti judesius savo ritmu, tempu ir prisiderinti prie judesio ar šokio ritmo ir tempo.

1.1.4. Perteikti judesio stiprumą.

1.1. Mokiniai per kūrybinius žaidimus, improvizacijas mokosi ben-drauti, pasitikėti savimi ir kitais, atsipalaiduoti, įsivaizduoti; ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį. Mokytojas, pateikdamas žaidybines, kūrybines užduotis, skatina mokinius pajus-ti kūną, kūno ir jo dalių padėtį erdvėje, tyrinėti judėjimą erdvėje įvai-riomis kryptimis (pirmyn–atgal, aukštyn–žemyn), ritmo, tempo varian-tus (greitai–lėtai), įvairios nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėjimo procese akcentuojami natūralūs judesiai (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų deriniai. Mokytojas kartu su mokiniais dalyvauja tyrinėjimo procese.

Norėti šokti ir kurti pa-vieniui ir drauge su ki-tais.

1.2. Kurti paskiras judesių sekas, jungti judesius į de-rinius, naudojant skirtingą tempą (greitą ir lėtą) ir er-dvės lygmenis (aukštai ir žemai) bei atsižvelgiant į norimą perteikti nuotaiką ar temą.

1.2.1. Nusakyti kūrybinio suma-nymo pagrindinę mintį (temą, personažą, nuotaiką) ir galimų įvykių seką (kas nutiks ar kokią savybę išryškins).

1.2.2. Numatyti, kokius pasi-rinks judesius (pvz., greitus ar lė-tus, didelius ar mažus, aukštai ar žemai) kūrybiniam sumanymui įgyvendinti.

1.2. Mokytojas per kūrybinius žaidimus, improvizacijas skatina jude-siu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą. Kartu su mokiniais aiškinasi judesių pa-rinkimo, jungimo galimybes siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, personažą, nuotaiką). Mokiniai grupėse bando jung-ti judesius į trumpus derinius tyrinėdami įvairius tempus, erdvės ly-gmenis ir kryptis. Mokosi numatyti judesių plėtojimo pagrindą (įvykių seką: ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja; ar savybę: linksmas drugelis, didelis dramblys).

Stengtis aktyviai daly-vauti šokio veikloje.

1.3. Dalyvauti pristatant šokio veiklos epizodus klasės, mokyklos projek-te.

1.3.1. Pastebėti ir nusakyti įvai-rias šokio veiklas (šokimą, kū-rybą, stebėjimą, dalijimąsi įspū-džiais).

1.3. Mokytojas organizuoja ir skatina mokinius dalyvauti kūrybiniuose šokio žaidimuose, projektuose, pasirinkti sau vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas su-galvoja šokio judesius, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius).

Bendrosiosprogramos( BP )

Page 24: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

24

DARBO KRYPTYS

304

1―2

klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

2. Šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas

Norėti stebėti ir pažinti įvairius šokius.

2.1. Savais žodžiais išsa-kyti įspūdžius, kilusius stebint, kuriant ar atliekant šokį.

2.1.1. Apibūdinti stebėtų ar šoktų šokių tempą, nuotaiką.

2.1. Mokiniai, stebėdami kuo įvairesnius šokius pagal mokytojo iš anksto pateiktas nuorodas (žodines ar rašto) mokosi nustatyti ir apibū-dinti šokio nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pa-stebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į šokio ryšį su muzikiniu (garsiniu) akompanimentu. Įsiminusius stebėtų šokių fragmentus bando pakarto-ti.

2.2. Stebint šokį paisyti žiūrovo elgesio taisyklių.

2.2.1. Išvardyti 2–3 žiūrovo elge-sio taisykles (pvz., atidžiai stebė-ti, pasirodymo metu nekalbėti).

2.2. Rengiantis stebėti šokio pasirodymus mokiniai supažindinami su žiūrovo elgesio taisyklėmis, skatinant prisiminti savo apsilankymus te-atruose, koncertuose, šokio šventėse.

3. Šokio ryšių su socialiniu kultūriniu gyvenimu pažinimas

Norėti pažinti šokį kas-dienio gyvenimo situa-cijose ir aplinkoje.

3.1. Pastebėti ir apibūdin-ti judesio ar šokio raišką aplinkoje.

3.1.1. Papasakoti, kada ir kur žmogus šoka (pvz., kai nori iš-reikšti savo nuotaiką, mintis; per šventes, teatre).

3.1.2. Nusakyti, kas ir kaip gali judėti (mašinos, augalai), šokti (žmonės, gyvūnai).

3.1. Mokiniai šokdami, kurdami ir stebėdami šokius mokytojo pade-dami mokosi, kaip judesiu galima perteikti savo nuotaiką, atpažinti ją kitų šokiuose. Pagal galimybes stebi šokius įvairiose vietose (moky-klos, miesto šventėje, teatre, per televiziją) ir mokosi apibūdinti. Moki-niai mokosi stebėti judėjimo įvairovę aplinkoje, apibūdinti ryškiausius jos bruožus. Tyrinėja, kaip judesiu galima perteikti gamtos reiškinius, judančius ir nejudančius aplinkos objektus, kitų mokomųjų dalykų me-džiagą (pvz., raides, skaičius).

Siekti įgyti naujų šokio žinių ir patyrimų.

3.2. Nusakyti įgytą šokio patirtį (pvz., ko mokėsi, ko išmoko).

3.2.1. Papasakoti, ką veikė (šoko, kūrė, stebėjo) ir ką labiausiai pa-tiko veikti.

3.2. Mokymosi mokytis procesą mokytojas orientuoja į vaikų aktyvią veiklą, tyrinėjant savo psicho zines (pvz., kaip greitai apsisukau ant vienos kojos, kaip žemai pasilenkiau, kaip įdomiai sujungiau judesius), savęs pažinimo (pvz., man labai gerai sekasi pašokti aukštai, bet nesi-seka kartu su draugu suderinti judesius) galias. Kartu su mokytoju ap-taria ir mokosi nusakyti mokymosi proceso etapus (pvz., šį tą nauja pa-mačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi).

BP

Page 25: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

25

UŽDUOTYS

1 užduotis

1užduo's.JUDĖJIMOKRYPTYS

AUKŠTYN

ATGAL

ŽEMYN

PIRMYN

Perkelkrodyklespriereikiamųžodžių,nusakančiųjudėjimokryp7.MENINIS UGDYMAS 303

1―2

klasės

26.6.1. Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. 1–2 klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

1. Šokio raiška

Domėtis šokiu. 1.1. Šokti sklandžiai pa-vieniui, poroje ir grupėje.

1.1.1. Stengtis koordinuoti jude-sius, jungti vieną judesį su kitu.

1.1.2. Orientuotis erdvėje ir ne-susidurti su kitais.

1.1.3. Atlikti judesius savo ritmu, tempu ir prisiderinti prie judesio ar šokio ritmo ir tempo.

1.1.4. Perteikti judesio stiprumą.

1.1. Mokiniai per kūrybinius žaidimus, improvizacijas mokosi ben-drauti, pasitikėti savimi ir kitais, atsipalaiduoti, įsivaizduoti; ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį. Mokytojas, pateikdamas žaidybines, kūrybines užduotis, skatina mokinius pajus-ti kūną, kūno ir jo dalių padėtį erdvėje, tyrinėti judėjimą erdvėje įvai-riomis kryptimis (pirmyn–atgal, aukštyn–žemyn), ritmo, tempo varian-tus (greitai–lėtai), įvairios nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėjimo procese akcentuojami natūralūs judesiai (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų deriniai. Mokytojas kartu su mokiniais dalyvauja tyrinėjimo procese.

Norėti šokti ir kurti pa-vieniui ir drauge su ki-tais.

1.2. Kurti paskiras judesių sekas, jungti judesius į de-rinius, naudojant skirtingą tempą (greitą ir lėtą) ir er-dvės lygmenis (aukštai ir žemai) bei atsižvelgiant į norimą perteikti nuotaiką ar temą.

1.2.1. Nusakyti kūrybinio suma-nymo pagrindinę mintį (temą, personažą, nuotaiką) ir galimų įvykių seką (kas nutiks ar kokią savybę išryškins).

1.2.2. Numatyti, kokius pasi-rinks judesius (pvz., greitus ar lė-tus, didelius ar mažus, aukštai ar žemai) kūrybiniam sumanymui įgyvendinti.

1.2. Mokytojas per kūrybinius žaidimus, improvizacijas skatina jude-siu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą. Kartu su mokiniais aiškinasi judesių pa-rinkimo, jungimo galimybes siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, personažą, nuotaiką). Mokiniai grupėse bando jung-ti judesius į trumpus derinius tyrinėdami įvairius tempus, erdvės ly-gmenis ir kryptis. Mokosi numatyti judesių plėtojimo pagrindą (įvykių seką: ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja; ar savybę: linksmas drugelis, didelis dramblys).

Stengtis aktyviai daly-vauti šokio veikloje.

1.3. Dalyvauti pristatant šokio veiklos epizodus klasės, mokyklos projek-te.

1.3.1. Pastebėti ir nusakyti įvai-rias šokio veiklas (šokimą, kū-rybą, stebėjimą, dalijimąsi įspū-džiais).

1.3. Mokytojas organizuoja ir skatina mokinius dalyvauti kūrybiniuose šokio žaidimuose, projektuose, pasirinkti sau vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas su-galvoja šokio judesius, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius).

1 užduotisBP

Page 26: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

26

UŽDUOTYS

2užduo's.RITMAS/TEMPAS

Sudėliokpaveikslėliuspriejiems;nkamųžodžių,nusakančiųjudėjimotempą.

Paklausykmuzikosįrašų,pasirinkpa;nkan7piešinukąirpašoklėtaiarbagreitai.Muzikosįrašai:U2G1U2G2

PASITIKRINK,ARSUPRATAI

GREITAI LĖTAI

MENINIS UGDYMAS 303

1―2

klasės

26.6.1. Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. 1–2 klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

1. Šokio raiška

Domėtis šokiu. 1.1. Šokti sklandžiai pa-vieniui, poroje ir grupėje.

1.1.1. Stengtis koordinuoti jude-sius, jungti vieną judesį su kitu.

1.1.2. Orientuotis erdvėje ir ne-susidurti su kitais.

1.1.3. Atlikti judesius savo ritmu, tempu ir prisiderinti prie judesio ar šokio ritmo ir tempo.

1.1.4. Perteikti judesio stiprumą.

1.1. Mokiniai per kūrybinius žaidimus, improvizacijas mokosi ben-drauti, pasitikėti savimi ir kitais, atsipalaiduoti, įsivaizduoti; ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį. Mokytojas, pateikdamas žaidybines, kūrybines užduotis, skatina mokinius pajus-ti kūną, kūno ir jo dalių padėtį erdvėje, tyrinėti judėjimą erdvėje įvai-riomis kryptimis (pirmyn–atgal, aukštyn–žemyn), ritmo, tempo varian-tus (greitai–lėtai), įvairios nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėjimo procese akcentuojami natūralūs judesiai (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų deriniai. Mokytojas kartu su mokiniais dalyvauja tyrinėjimo procese.

Norėti šokti ir kurti pa-vieniui ir drauge su ki-tais.

1.2. Kurti paskiras judesių sekas, jungti judesius į de-rinius, naudojant skirtingą tempą (greitą ir lėtą) ir er-dvės lygmenis (aukštai ir žemai) bei atsižvelgiant į norimą perteikti nuotaiką ar temą.

1.2.1. Nusakyti kūrybinio suma-nymo pagrindinę mintį (temą, personažą, nuotaiką) ir galimų įvykių seką (kas nutiks ar kokią savybę išryškins).

1.2.2. Numatyti, kokius pasi-rinks judesius (pvz., greitus ar lė-tus, didelius ar mažus, aukštai ar žemai) kūrybiniam sumanymui įgyvendinti.

1.2. Mokytojas per kūrybinius žaidimus, improvizacijas skatina jude-siu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą. Kartu su mokiniais aiškinasi judesių pa-rinkimo, jungimo galimybes siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, personažą, nuotaiką). Mokiniai grupėse bando jung-ti judesius į trumpus derinius tyrinėdami įvairius tempus, erdvės ly-gmenis ir kryptis. Mokosi numatyti judesių plėtojimo pagrindą (įvykių seką: ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja; ar savybę: linksmas drugelis, didelis dramblys).

Stengtis aktyviai daly-vauti šokio veikloje.

1.3. Dalyvauti pristatant šokio veiklos epizodus klasės, mokyklos projek-te.

1.3.1. Pastebėti ir nusakyti įvai-rias šokio veiklas (šokimą, kū-rybą, stebėjimą, dalijimąsi įspū-džiais).

1.3. Mokytojas organizuoja ir skatina mokinius dalyvauti kūrybiniuose šokio žaidimuose, projektuose, pasirinkti sau vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas su-galvoja šokio judesius, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius).

2 užduotisBP

Page 27: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

27

UŽDUOTYS

3užduo's.NUOTAIKOS

Pristumkkortelęsužodžiu,kuris;nkaveidukui,nusakančiamnuotaiką.

Paklausykmuzikosįrašų,pasirinkpa;nkan7veidukąiršokiojudesiaisperteiknuotaiką.Muzikosįrašai:U3G1U3G2U3G3

PASITIKRINK,ARSUPRATAI

PIKTAS

LINKSMAS

LIŪDNAS

MENINIS UGDYMAS 303

1―2

klasės

26.6.1. Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. 1–2 klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

1. Šokio raiška

Domėtis šokiu. 1.1. Šokti sklandžiai pa-vieniui, poroje ir grupėje.

1.1.1. Stengtis koordinuoti jude-sius, jungti vieną judesį su kitu.

1.1.2. Orientuotis erdvėje ir ne-susidurti su kitais.

1.1.3. Atlikti judesius savo ritmu, tempu ir prisiderinti prie judesio ar šokio ritmo ir tempo.

1.1.4. Perteikti judesio stiprumą.

1.1. Mokiniai per kūrybinius žaidimus, improvizacijas mokosi ben-drauti, pasitikėti savimi ir kitais, atsipalaiduoti, įsivaizduoti; ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį. Mokytojas, pateikdamas žaidybines, kūrybines užduotis, skatina mokinius pajus-ti kūną, kūno ir jo dalių padėtį erdvėje, tyrinėti judėjimą erdvėje įvai-riomis kryptimis (pirmyn–atgal, aukštyn–žemyn), ritmo, tempo varian-tus (greitai–lėtai), įvairios nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėjimo procese akcentuojami natūralūs judesiai (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų deriniai. Mokytojas kartu su mokiniais dalyvauja tyrinėjimo procese.

Norėti šokti ir kurti pa-vieniui ir drauge su ki-tais.

1.2. Kurti paskiras judesių sekas, jungti judesius į de-rinius, naudojant skirtingą tempą (greitą ir lėtą) ir er-dvės lygmenis (aukštai ir žemai) bei atsižvelgiant į norimą perteikti nuotaiką ar temą.

1.2.1. Nusakyti kūrybinio suma-nymo pagrindinę mintį (temą, personažą, nuotaiką) ir galimų įvykių seką (kas nutiks ar kokią savybę išryškins).

1.2.2. Numatyti, kokius pasi-rinks judesius (pvz., greitus ar lė-tus, didelius ar mažus, aukštai ar žemai) kūrybiniam sumanymui įgyvendinti.

1.2. Mokytojas per kūrybinius žaidimus, improvizacijas skatina jude-siu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą. Kartu su mokiniais aiškinasi judesių pa-rinkimo, jungimo galimybes siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, personažą, nuotaiką). Mokiniai grupėse bando jung-ti judesius į trumpus derinius tyrinėdami įvairius tempus, erdvės ly-gmenis ir kryptis. Mokosi numatyti judesių plėtojimo pagrindą (įvykių seką: ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja; ar savybę: linksmas drugelis, didelis dramblys).

Stengtis aktyviai daly-vauti šokio veikloje.

1.3. Dalyvauti pristatant šokio veiklos epizodus klasės, mokyklos projek-te.

1.3.1. Pastebėti ir nusakyti įvai-rias šokio veiklas (šokimą, kū-rybą, stebėjimą, dalijimąsi įspū-džiais).

1.3. Mokytojas organizuoja ir skatina mokinius dalyvauti kūrybiniuose šokio žaidimuose, projektuose, pasirinkti sau vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas su-galvoja šokio judesius, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius).

3 užduotisBP

Page 28: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

28

UŽDUOTYS

4užduo's.KŪRYBApavieniui,poroje,grupėje

Paklausykmuzikosįrašoirsukurkjudesiųseką,šokdamasvienas.MuzikosįrašasU4G1Paklausykmuzikosįrašoirsukurkjudesiųseką,šokdamasporoje.MuzikosįrašasU4G2Paklausykmuzikosįrašoirsukurkjudesiųseką,šokdamasgrupėje.MuzikosįrašasU4G3

Kaipšok;įdomiau(vienam,poroje,grupėje)?Kodėl?Sukokiaissunkumaissusidūrei?Pasidalinkįspūdžiais,kaipjauteisi(buvolinksma,liūdna,lengva,sunku)?

PASITIKRINK,ARSUPRATAI

MENINIS UGDYMAS 303

1―2

klasės

26.6.1. Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. 1–2 klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

1. Šokio raiška

Domėtis šokiu. 1.1. Šokti sklandžiai pa-vieniui, poroje ir grupėje.

1.1.1. Stengtis koordinuoti jude-sius, jungti vieną judesį su kitu.

1.1.2. Orientuotis erdvėje ir ne-susidurti su kitais.

1.1.3. Atlikti judesius savo ritmu, tempu ir prisiderinti prie judesio ar šokio ritmo ir tempo.

1.1.4. Perteikti judesio stiprumą.

1.1. Mokiniai per kūrybinius žaidimus, improvizacijas mokosi ben-drauti, pasitikėti savimi ir kitais, atsipalaiduoti, įsivaizduoti; ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį. Mokytojas, pateikdamas žaidybines, kūrybines užduotis, skatina mokinius pajus-ti kūną, kūno ir jo dalių padėtį erdvėje, tyrinėti judėjimą erdvėje įvai-riomis kryptimis (pirmyn–atgal, aukštyn–žemyn), ritmo, tempo varian-tus (greitai–lėtai), įvairios nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėjimo procese akcentuojami natūralūs judesiai (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų deriniai. Mokytojas kartu su mokiniais dalyvauja tyrinėjimo procese.

Norėti šokti ir kurti pa-vieniui ir drauge su ki-tais.

1.2. Kurti paskiras judesių sekas, jungti judesius į de-rinius, naudojant skirtingą tempą (greitą ir lėtą) ir er-dvės lygmenis (aukštai ir žemai) bei atsižvelgiant į norimą perteikti nuotaiką ar temą.

1.2.1. Nusakyti kūrybinio suma-nymo pagrindinę mintį (temą, personažą, nuotaiką) ir galimų įvykių seką (kas nutiks ar kokią savybę išryškins).

1.2.2. Numatyti, kokius pasi-rinks judesius (pvz., greitus ar lė-tus, didelius ar mažus, aukštai ar žemai) kūrybiniam sumanymui įgyvendinti.

1.2. Mokytojas per kūrybinius žaidimus, improvizacijas skatina jude-siu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą. Kartu su mokiniais aiškinasi judesių pa-rinkimo, jungimo galimybes siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, personažą, nuotaiką). Mokiniai grupėse bando jung-ti judesius į trumpus derinius tyrinėdami įvairius tempus, erdvės ly-gmenis ir kryptis. Mokosi numatyti judesių plėtojimo pagrindą (įvykių seką: ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja; ar savybę: linksmas drugelis, didelis dramblys).

Stengtis aktyviai daly-vauti šokio veikloje.

1.3. Dalyvauti pristatant šokio veiklos epizodus klasės, mokyklos projek-te.

1.3.1. Pastebėti ir nusakyti įvai-rias šokio veiklas (šokimą, kū-rybą, stebėjimą, dalijimąsi įspū-džiais).

1.3. Mokytojas organizuoja ir skatina mokinius dalyvauti kūrybiniuose šokio žaidimuose, projektuose, pasirinkti sau vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas su-galvoja šokio judesius, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius).

4 užduotisBP

Page 29: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

29

UŽDUOTYS

5užduo's.KŪRYBINISŽAIDIMAS,IMPROVIZACIJA

Paklausykmuzikosįrašoir,pasirinkęs,sukurk:gėlės,drugelio,saulės,paukščio,medžioirt.t.šokį.MuzikosįrašasU5G1Vėliauvisųsukurtusšokiussujunkiteįvienąkompoziciją:ryto,pievosarmiškotema.

Kąjauteiklausydamasmuzikos?Kur;buvolengvaarsunku?Kaipšok;įdomiau(vienamargrupėje).Kodėl?Sukokiaissunkumaissusidūrei?Pasidalinkįspūdžiais.

PASITIKRINK,ARSUPRATAI

MENINIS UGDYMAS 303

1―2

klasės

26.6.1. Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. 1–2 klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

1. Šokio raiška

Domėtis šokiu. 1.1. Šokti sklandžiai pa-vieniui, poroje ir grupėje.

1.1.1. Stengtis koordinuoti jude-sius, jungti vieną judesį su kitu.

1.1.2. Orientuotis erdvėje ir ne-susidurti su kitais.

1.1.3. Atlikti judesius savo ritmu, tempu ir prisiderinti prie judesio ar šokio ritmo ir tempo.

1.1.4. Perteikti judesio stiprumą.

1.1. Mokiniai per kūrybinius žaidimus, improvizacijas mokosi ben-drauti, pasitikėti savimi ir kitais, atsipalaiduoti, įsivaizduoti; ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį. Mokytojas, pateikdamas žaidybines, kūrybines užduotis, skatina mokinius pajus-ti kūną, kūno ir jo dalių padėtį erdvėje, tyrinėti judėjimą erdvėje įvai-riomis kryptimis (pirmyn–atgal, aukštyn–žemyn), ritmo, tempo varian-tus (greitai–lėtai), įvairios nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėjimo procese akcentuojami natūralūs judesiai (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų deriniai. Mokytojas kartu su mokiniais dalyvauja tyrinėjimo procese.

Norėti šokti ir kurti pa-vieniui ir drauge su ki-tais.

1.2. Kurti paskiras judesių sekas, jungti judesius į de-rinius, naudojant skirtingą tempą (greitą ir lėtą) ir er-dvės lygmenis (aukštai ir žemai) bei atsižvelgiant į norimą perteikti nuotaiką ar temą.

1.2.1. Nusakyti kūrybinio suma-nymo pagrindinę mintį (temą, personažą, nuotaiką) ir galimų įvykių seką (kas nutiks ar kokią savybę išryškins).

1.2.2. Numatyti, kokius pasi-rinks judesius (pvz., greitus ar lė-tus, didelius ar mažus, aukštai ar žemai) kūrybiniam sumanymui įgyvendinti.

1.2. Mokytojas per kūrybinius žaidimus, improvizacijas skatina jude-siu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą. Kartu su mokiniais aiškinasi judesių pa-rinkimo, jungimo galimybes siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, personažą, nuotaiką). Mokiniai grupėse bando jung-ti judesius į trumpus derinius tyrinėdami įvairius tempus, erdvės ly-gmenis ir kryptis. Mokosi numatyti judesių plėtojimo pagrindą (įvykių seką: ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja; ar savybę: linksmas drugelis, didelis dramblys).

Stengtis aktyviai daly-vauti šokio veikloje.

1.3. Dalyvauti pristatant šokio veiklos epizodus klasės, mokyklos projek-te.

1.3.1. Pastebėti ir nusakyti įvai-rias šokio veiklas (šokimą, kū-rybą, stebėjimą, dalijimąsi įspū-džiais).

1.3. Mokytojas organizuoja ir skatina mokinius dalyvauti kūrybiniuose šokio žaidimuose, projektuose, pasirinkti sau vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas su-galvoja šokio judesius, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius).

5 užduotisBP

Page 30: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

30

UŽDUOTYS

Paklausykmokytojoskaitomąeilėraš7,pasakąarbapaklausykeilėraščio,pasakosįrašą.VaizdoįrašaiU6:hVp://www.vaikams.lt/pasakos/audio-pasakos/hVp://www.lrt.lt/mediateka/irasai#/content/vakaro%20pasakaPaklausęseilėraščioarpasakosįrašų,sukurkšokiojudesiusirpašoksavopasakospersonažą.

6užduo's.KŪRYBA.PERSONAŽOPERTEIKIMAS

Kąjauteiklausydamaseilėraščioirpasakosįrašų?Sukokiaissunkumaissusidūreikurdamaspasakospersonažą?Kastavesudomino?Pasidalinkįspūdžiais:kąsuprataiarsužinojai?

PASITIKRINK,ARSUPRATAI

MENINIS UGDYMAS 303

1―2

klasės

26.6.1. Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. 1–2 klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

1. Šokio raiška

Domėtis šokiu. 1.1. Šokti sklandžiai pa-vieniui, poroje ir grupėje.

1.1.1. Stengtis koordinuoti jude-sius, jungti vieną judesį su kitu.

1.1.2. Orientuotis erdvėje ir ne-susidurti su kitais.

1.1.3. Atlikti judesius savo ritmu, tempu ir prisiderinti prie judesio ar šokio ritmo ir tempo.

1.1.4. Perteikti judesio stiprumą.

1.1. Mokiniai per kūrybinius žaidimus, improvizacijas mokosi ben-drauti, pasitikėti savimi ir kitais, atsipalaiduoti, įsivaizduoti; ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį. Mokytojas, pateikdamas žaidybines, kūrybines užduotis, skatina mokinius pajus-ti kūną, kūno ir jo dalių padėtį erdvėje, tyrinėti judėjimą erdvėje įvai-riomis kryptimis (pirmyn–atgal, aukštyn–žemyn), ritmo, tempo varian-tus (greitai–lėtai), įvairios nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėjimo procese akcentuojami natūralūs judesiai (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų deriniai. Mokytojas kartu su mokiniais dalyvauja tyrinėjimo procese.

Norėti šokti ir kurti pa-vieniui ir drauge su ki-tais.

1.2. Kurti paskiras judesių sekas, jungti judesius į de-rinius, naudojant skirtingą tempą (greitą ir lėtą) ir er-dvės lygmenis (aukštai ir žemai) bei atsižvelgiant į norimą perteikti nuotaiką ar temą.

1.2.1. Nusakyti kūrybinio suma-nymo pagrindinę mintį (temą, personažą, nuotaiką) ir galimų įvykių seką (kas nutiks ar kokią savybę išryškins).

1.2.2. Numatyti, kokius pasi-rinks judesius (pvz., greitus ar lė-tus, didelius ar mažus, aukštai ar žemai) kūrybiniam sumanymui įgyvendinti.

1.2. Mokytojas per kūrybinius žaidimus, improvizacijas skatina jude-siu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą. Kartu su mokiniais aiškinasi judesių pa-rinkimo, jungimo galimybes siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, personažą, nuotaiką). Mokiniai grupėse bando jung-ti judesius į trumpus derinius tyrinėdami įvairius tempus, erdvės ly-gmenis ir kryptis. Mokosi numatyti judesių plėtojimo pagrindą (įvykių seką: ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja; ar savybę: linksmas drugelis, didelis dramblys).

Stengtis aktyviai daly-vauti šokio veikloje.

1.3. Dalyvauti pristatant šokio veiklos epizodus klasės, mokyklos projek-te.

1.3.1. Pastebėti ir nusakyti įvai-rias šokio veiklas (šokimą, kū-rybą, stebėjimą, dalijimąsi įspū-džiais).

1.3. Mokytojas organizuoja ir skatina mokinius dalyvauti kūrybiniuose šokio žaidimuose, projektuose, pasirinkti sau vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas su-galvoja šokio judesius, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius).

6 užduotisBP

Page 31: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

31

UŽDUOTYS

Pažiūrėkspalvųkorteles,pasirinkpa;nkančiąspalvąir,paklausęsmuzikos,šokiojudesiaisperteiknuotaiką.MuzikosįrašasU7G1

7užduo's.KŪRYBA.NUOTAIKOSPERTEIKIMAS

Kodėl pasirinkai tokią spalvą? Ką jautei klausydamas muzikos, kurdamas. Kaip sekėsi perteikti nuotaiką šokio judesiais? Pasidalink įspūdžiais.

PASITIKRINK,ARSUPRATAI

MENINIS UGDYMAS 303

1―2

klasės

26.6.1. Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. 1–2 klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

1. Šokio raiška

Domėtis šokiu. 1.1. Šokti sklandžiai pa-vieniui, poroje ir grupėje.

1.1.1. Stengtis koordinuoti jude-sius, jungti vieną judesį su kitu.

1.1.2. Orientuotis erdvėje ir ne-susidurti su kitais.

1.1.3. Atlikti judesius savo ritmu, tempu ir prisiderinti prie judesio ar šokio ritmo ir tempo.

1.1.4. Perteikti judesio stiprumą.

1.1. Mokiniai per kūrybinius žaidimus, improvizacijas mokosi ben-drauti, pasitikėti savimi ir kitais, atsipalaiduoti, įsivaizduoti; ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį. Mokytojas, pateikdamas žaidybines, kūrybines užduotis, skatina mokinius pajus-ti kūną, kūno ir jo dalių padėtį erdvėje, tyrinėti judėjimą erdvėje įvai-riomis kryptimis (pirmyn–atgal, aukštyn–žemyn), ritmo, tempo varian-tus (greitai–lėtai), įvairios nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėjimo procese akcentuojami natūralūs judesiai (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų deriniai. Mokytojas kartu su mokiniais dalyvauja tyrinėjimo procese.

Norėti šokti ir kurti pa-vieniui ir drauge su ki-tais.

1.2. Kurti paskiras judesių sekas, jungti judesius į de-rinius, naudojant skirtingą tempą (greitą ir lėtą) ir er-dvės lygmenis (aukštai ir žemai) bei atsižvelgiant į norimą perteikti nuotaiką ar temą.

1.2.1. Nusakyti kūrybinio suma-nymo pagrindinę mintį (temą, personažą, nuotaiką) ir galimų įvykių seką (kas nutiks ar kokią savybę išryškins).

1.2.2. Numatyti, kokius pasi-rinks judesius (pvz., greitus ar lė-tus, didelius ar mažus, aukštai ar žemai) kūrybiniam sumanymui įgyvendinti.

1.2. Mokytojas per kūrybinius žaidimus, improvizacijas skatina jude-siu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą. Kartu su mokiniais aiškinasi judesių pa-rinkimo, jungimo galimybes siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, personažą, nuotaiką). Mokiniai grupėse bando jung-ti judesius į trumpus derinius tyrinėdami įvairius tempus, erdvės ly-gmenis ir kryptis. Mokosi numatyti judesių plėtojimo pagrindą (įvykių seką: ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja; ar savybę: linksmas drugelis, didelis dramblys).

Stengtis aktyviai daly-vauti šokio veikloje.

1.3. Dalyvauti pristatant šokio veiklos epizodus klasės, mokyklos projek-te.

1.3.1. Pastebėti ir nusakyti įvai-rias šokio veiklas (šokimą, kū-rybą, stebėjimą, dalijimąsi įspū-džiais).

1.3. Mokytojas organizuoja ir skatina mokinius dalyvauti kūrybiniuose šokio žaidimuose, projektuose, pasirinkti sau vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas su-galvoja šokio judesius, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius).

7 užduotisBP

Page 32: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

32

UŽDUOTYS

8užduo's.KŪRYBA.JUDESIŲPASIRINKIMAS

Pasirinkkąnorėtumpašok;irpašok:Lokys–meškiukasVišta–viščiukasKatė–kačiukasDrugelis–vikšrasNupiešksavopiešinuką–kąšokai.Pasidalinksudraugais,kaipsekėsipasirink;judesius,kaspa;ko,okasbuvosunku.Kokiusjudesiusšok;buvoįdomiau–mažoardideliopersonažo?

PASITIKRINK,ARSUPRATAI

MENINIS UGDYMAS 303

1―2

klasės

26.6.1. Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. 1–2 klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

1. Šokio raiška

Domėtis šokiu. 1.1. Šokti sklandžiai pa-vieniui, poroje ir grupėje.

1.1.1. Stengtis koordinuoti jude-sius, jungti vieną judesį su kitu.

1.1.2. Orientuotis erdvėje ir ne-susidurti su kitais.

1.1.3. Atlikti judesius savo ritmu, tempu ir prisiderinti prie judesio ar šokio ritmo ir tempo.

1.1.4. Perteikti judesio stiprumą.

1.1. Mokiniai per kūrybinius žaidimus, improvizacijas mokosi ben-drauti, pasitikėti savimi ir kitais, atsipalaiduoti, įsivaizduoti; ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį. Mokytojas, pateikdamas žaidybines, kūrybines užduotis, skatina mokinius pajus-ti kūną, kūno ir jo dalių padėtį erdvėje, tyrinėti judėjimą erdvėje įvai-riomis kryptimis (pirmyn–atgal, aukštyn–žemyn), ritmo, tempo varian-tus (greitai–lėtai), įvairios nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėjimo procese akcentuojami natūralūs judesiai (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų deriniai. Mokytojas kartu su mokiniais dalyvauja tyrinėjimo procese.

Norėti šokti ir kurti pa-vieniui ir drauge su ki-tais.

1.2. Kurti paskiras judesių sekas, jungti judesius į de-rinius, naudojant skirtingą tempą (greitą ir lėtą) ir er-dvės lygmenis (aukštai ir žemai) bei atsižvelgiant į norimą perteikti nuotaiką ar temą.

1.2.1. Nusakyti kūrybinio suma-nymo pagrindinę mintį (temą, personažą, nuotaiką) ir galimų įvykių seką (kas nutiks ar kokią savybę išryškins).

1.2.2. Numatyti, kokius pasi-rinks judesius (pvz., greitus ar lė-tus, didelius ar mažus, aukštai ar žemai) kūrybiniam sumanymui įgyvendinti.

1.2. Mokytojas per kūrybinius žaidimus, improvizacijas skatina jude-siu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą. Kartu su mokiniais aiškinasi judesių pa-rinkimo, jungimo galimybes siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, personažą, nuotaiką). Mokiniai grupėse bando jung-ti judesius į trumpus derinius tyrinėdami įvairius tempus, erdvės ly-gmenis ir kryptis. Mokosi numatyti judesių plėtojimo pagrindą (įvykių seką: ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja; ar savybę: linksmas drugelis, didelis dramblys).

Stengtis aktyviai daly-vauti šokio veikloje.

1.3. Dalyvauti pristatant šokio veiklos epizodus klasės, mokyklos projek-te.

1.3.1. Pastebėti ir nusakyti įvai-rias šokio veiklas (šokimą, kū-rybą, stebėjimą, dalijimąsi įspū-džiais).

1.3. Mokytojas organizuoja ir skatina mokinius dalyvauti kūrybiniuose šokio žaidimuose, projektuose, pasirinkti sau vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas su-galvoja šokio judesius, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius).

8 užduotisBP

Page 33: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

33

UŽDUOTYS

9užduo's.ŠOKIOVEIKLOS

Pažiūrėkvaizdoįrašus:U9V1šokėjashVps://www.youtube.com/watch?v=jvHc_0dahpIU9V2repe;cijahVps://www.youtube.com/watch?v=qq63PINdZ_YU9V3choreografashVps://www.youtube.com/watch?v=YmW-cAfu214U9V4žiūrovas(nuo2,30min.)hVps://www.youtube.com/watch?v=MdcuaeYV9oM

Apibūdink matytus vaizdo įrašus. Nusakyk tave labiausiai sudominusią šokio veiklą. Pakomentuok ką daro šokėjas, choreografas, žiūrovas.

PASITIKRINK,ARSUPRATAI

MENINIS UGDYMAS 303

1―2

klasės

26.6.1. Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. 1–2 klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

1. Šokio raiška

Domėtis šokiu. 1.1. Šokti sklandžiai pa-vieniui, poroje ir grupėje.

1.1.1. Stengtis koordinuoti jude-sius, jungti vieną judesį su kitu.

1.1.2. Orientuotis erdvėje ir ne-susidurti su kitais.

1.1.3. Atlikti judesius savo ritmu, tempu ir prisiderinti prie judesio ar šokio ritmo ir tempo.

1.1.4. Perteikti judesio stiprumą.

1.1. Mokiniai per kūrybinius žaidimus, improvizacijas mokosi ben-drauti, pasitikėti savimi ir kitais, atsipalaiduoti, įsivaizduoti; ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, pusiausvyros pojūtį. Mokytojas, pateikdamas žaidybines, kūrybines užduotis, skatina mokinius pajus-ti kūną, kūno ir jo dalių padėtį erdvėje, tyrinėti judėjimą erdvėje įvai-riomis kryptimis (pirmyn–atgal, aukštyn–žemyn), ritmo, tempo varian-tus (greitai–lėtai), įvairios nuotaikos judesių derinius (piktai, liūdnai, linksmai). Tyrinėjimo procese akcentuojami natūralūs judesiai (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai, vertimasis, lenkimasis ir kt.) ir jų deriniai. Mokytojas kartu su mokiniais dalyvauja tyrinėjimo procese.

Norėti šokti ir kurti pa-vieniui ir drauge su ki-tais.

1.2. Kurti paskiras judesių sekas, jungti judesius į de-rinius, naudojant skirtingą tempą (greitą ir lėtą) ir er-dvės lygmenis (aukštai ir žemai) bei atsižvelgiant į norimą perteikti nuotaiką ar temą.

1.2.1. Nusakyti kūrybinio suma-nymo pagrindinę mintį (temą, personažą, nuotaiką) ir galimų įvykių seką (kas nutiks ar kokią savybę išryškins).

1.2.2. Numatyti, kokius pasi-rinks judesius (pvz., greitus ar lė-tus, didelius ar mažus, aukštai ar žemai) kūrybiniam sumanymui įgyvendinti.

1.2. Mokytojas per kūrybinius žaidimus, improvizacijas skatina jude-siu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, tylą. Kartu su mokiniais aiškinasi judesių pa-rinkimo, jungimo galimybes siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą (perteikti temą, personažą, nuotaiką). Mokiniai grupėse bando jung-ti judesius į trumpus derinius tyrinėdami įvairius tempus, erdvės ly-gmenis ir kryptis. Mokosi numatyti judesių plėtojimo pagrindą (įvykių seką: ledas tirpsta, virsta vandeniu, vanduo teka, garuoja; ar savybę: linksmas drugelis, didelis dramblys).

Stengtis aktyviai daly-vauti šokio veikloje.

1.3. Dalyvauti pristatant šokio veiklos epizodus klasės, mokyklos projek-te.

1.3.1. Pastebėti ir nusakyti įvai-rias šokio veiklas (šokimą, kū-rybą, stebėjimą, dalijimąsi įspū-džiais).

1.3. Mokytojas organizuoja ir skatina mokinius dalyvauti kūrybiniuose šokio žaidimuose, projektuose, pasirinkti sau vaidmenį juose ir atlikti su juo susijusius veiksmus (pvz., šokėjas atlieka šokį, choreografas su-galvoja šokio judesius, žiūrovas stebi ir išreiškia savo įspūdžius).

9 užduotisBP

Page 34: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

34

UŽDUOTYS

10užduo's.ŠOKIOSTEBĖJIMASIRAPIBŪDINIMAS

Pažiūrėkvaizdoįrašus:U10V1hVps://www.youtube.com/watch?v=YC70Ho0B_oU10V2hVps://www.youtube.com/watch?v=XrSlEP3SrRc&list=PL0X8KXDMnAjnGnIeb9ajj_Cs3ik3Oym2vU10V3hVps://www.youtube.com/watch?v=sy4Ogh4TEuIU10V4hVps://www.youtube.com/watch?v=whD4cRoseLk&list=PL99DCE8DB84369195&index=5U10V5hVps://www.youtube.com/watch?v=g5DAH-YXcb4U10V6hVps://www.youtube.com/watch?v=EZ80pmw3fmUU10V7hVps://www.youtube.com/watch?v=zxV0-w9qW0MĮsiminusiųšokiųfragmentuspabandykpašok;sudraugaistaip,kaiptauišeina.

Apibūdink matytus vaizdo įrašus. Pasidalink mintimis: kas buvo įdomu? Ką naujo sužinojai? Nusakyk: Šokio tempą (greitai – lėtai); Šokio nuotaiką (linksmai – liūdnai – piktai); Šokėjų skaičių (solo – pora – grupė); Šokio atlikimo vietą (repeticija – šventė – koncertas – konkursas); Šokėjų kostiumus (repeticijų rūbai – scenos kostiumas); Akompanimentą (muzikos įrašas – gyvas muzikos atlikimas).

PASITIKRINK,ARSUPRATAI

304

1―2

klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

2. Šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas

Norėti stebėti ir pažinti įvairius šokius.

2.1. Savais žodžiais išsa-kyti įspūdžius, kilusius stebint, kuriant ar atliekant šokį.

2.1.1. Apibūdinti stebėtų ar šoktų šokių tempą, nuotaiką.

2.1. Mokiniai, stebėdami kuo įvairesnius šokius pagal mokytojo iš anksto pateiktas nuorodas (žodines ar rašto) mokosi nustatyti ir apibū-dinti šokio nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pa-stebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į šokio ryšį su muzikiniu (garsiniu) akompanimentu. Įsiminusius stebėtų šokių fragmentus bando pakarto-ti.

2.2. Stebint šokį paisyti žiūrovo elgesio taisyklių.

2.2.1. Išvardyti 2–3 žiūrovo elge-sio taisykles (pvz., atidžiai stebė-ti, pasirodymo metu nekalbėti).

2.2. Rengiantis stebėti šokio pasirodymus mokiniai supažindinami su žiūrovo elgesio taisyklėmis, skatinant prisiminti savo apsilankymus te-atruose, koncertuose, šokio šventėse.

3. Šokio ryšių su socialiniu kultūriniu gyvenimu pažinimas

Norėti pažinti šokį kas-dienio gyvenimo situa-cijose ir aplinkoje.

3.1. Pastebėti ir apibūdin-ti judesio ar šokio raišką aplinkoje.

3.1.1. Papasakoti, kada ir kur žmogus šoka (pvz., kai nori iš-reikšti savo nuotaiką, mintis; per šventes, teatre).

3.1.2. Nusakyti, kas ir kaip gali judėti (mašinos, augalai), šokti (žmonės, gyvūnai).

3.1. Mokiniai šokdami, kurdami ir stebėdami šokius mokytojo pade-dami mokosi, kaip judesiu galima perteikti savo nuotaiką, atpažinti ją kitų šokiuose. Pagal galimybes stebi šokius įvairiose vietose (moky-klos, miesto šventėje, teatre, per televiziją) ir mokosi apibūdinti. Moki-niai mokosi stebėti judėjimo įvairovę aplinkoje, apibūdinti ryškiausius jos bruožus. Tyrinėja, kaip judesiu galima perteikti gamtos reiškinius, judančius ir nejudančius aplinkos objektus, kitų mokomųjų dalykų me-džiagą (pvz., raides, skaičius).

Siekti įgyti naujų šokio žinių ir patyrimų.

3.2. Nusakyti įgytą šokio patirtį (pvz., ko mokėsi, ko išmoko).

3.2.1. Papasakoti, ką veikė (šoko, kūrė, stebėjo) ir ką labiausiai pa-tiko veikti.

3.2. Mokymosi mokytis procesą mokytojas orientuoja į vaikų aktyvią veiklą, tyrinėjant savo psicho zines (pvz., kaip greitai apsisukau ant vienos kojos, kaip žemai pasilenkiau, kaip įdomiai sujungiau judesius), savęs pažinimo (pvz., man labai gerai sekasi pašokti aukštai, bet nesi-seka kartu su draugu suderinti judesius) galias. Kartu su mokytoju ap-taria ir mokosi nusakyti mokymosi proceso etapus (pvz., šį tą nauja pa-mačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi).

10 užduotisBP

Page 35: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

35

UŽDUOTYS

11užduo's.ŽIŪROVOELGESIOTAISYKLĖS

Mergaitėirberniukaslankėsiteatre,koncerte,šokiošventėje,folklorofes;valyje,miestošventėje.Pažiūrėjęsįpaveikslėlius,pasakyk,kurievaikailaikosielgesiotaisyklių,okurie–ne.Pasidalinkmin;mis:kaipturėtumelg;srenginiuose.Kodėl?

304

1―2

klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

2. Šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas

Norėti stebėti ir pažinti įvairius šokius.

2.1. Savais žodžiais išsa-kyti įspūdžius, kilusius stebint, kuriant ar atliekant šokį.

2.1.1. Apibūdinti stebėtų ar šoktų šokių tempą, nuotaiką.

2.1. Mokiniai, stebėdami kuo įvairesnius šokius pagal mokytojo iš anksto pateiktas nuorodas (žodines ar rašto) mokosi nustatyti ir apibū-dinti šokio nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pa-stebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į šokio ryšį su muzikiniu (garsiniu) akompanimentu. Įsiminusius stebėtų šokių fragmentus bando pakarto-ti.

2.2. Stebint šokį paisyti žiūrovo elgesio taisyklių.

2.2.1. Išvardyti 2–3 žiūrovo elge-sio taisykles (pvz., atidžiai stebė-ti, pasirodymo metu nekalbėti).

2.2. Rengiantis stebėti šokio pasirodymus mokiniai supažindinami su žiūrovo elgesio taisyklėmis, skatinant prisiminti savo apsilankymus te-atruose, koncertuose, šokio šventėse.

3. Šokio ryšių su socialiniu kultūriniu gyvenimu pažinimas

Norėti pažinti šokį kas-dienio gyvenimo situa-cijose ir aplinkoje.

3.1. Pastebėti ir apibūdin-ti judesio ar šokio raišką aplinkoje.

3.1.1. Papasakoti, kada ir kur žmogus šoka (pvz., kai nori iš-reikšti savo nuotaiką, mintis; per šventes, teatre).

3.1.2. Nusakyti, kas ir kaip gali judėti (mašinos, augalai), šokti (žmonės, gyvūnai).

3.1. Mokiniai šokdami, kurdami ir stebėdami šokius mokytojo pade-dami mokosi, kaip judesiu galima perteikti savo nuotaiką, atpažinti ją kitų šokiuose. Pagal galimybes stebi šokius įvairiose vietose (moky-klos, miesto šventėje, teatre, per televiziją) ir mokosi apibūdinti. Moki-niai mokosi stebėti judėjimo įvairovę aplinkoje, apibūdinti ryškiausius jos bruožus. Tyrinėja, kaip judesiu galima perteikti gamtos reiškinius, judančius ir nejudančius aplinkos objektus, kitų mokomųjų dalykų me-džiagą (pvz., raides, skaičius).

Siekti įgyti naujų šokio žinių ir patyrimų.

3.2. Nusakyti įgytą šokio patirtį (pvz., ko mokėsi, ko išmoko).

3.2.1. Papasakoti, ką veikė (šoko, kūrė, stebėjo) ir ką labiausiai pa-tiko veikti.

3.2. Mokymosi mokytis procesą mokytojas orientuoja į vaikų aktyvią veiklą, tyrinėjant savo psicho zines (pvz., kaip greitai apsisukau ant vienos kojos, kaip žemai pasilenkiau, kaip įdomiai sujungiau judesius), savęs pažinimo (pvz., man labai gerai sekasi pašokti aukštai, bet nesi-seka kartu su draugu suderinti judesius) galias. Kartu su mokytoju ap-taria ir mokosi nusakyti mokymosi proceso etapus (pvz., šį tą nauja pa-mačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi).

11 užduotisBP

Page 36: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

36

UŽDUOTYS

12užduo's.ŠOKIOĮVAIRIOSEAPLINKOSESTEBĖJIMAS

Pažiūrėkvaizdoįrašus:U12V1hVps://www.youtube.com/watch?v=eb37-oMcP-EU12V2hVps://www.youtube.com/watch?v=3amdKMK6pmoU12V3hVps://www.youtube.com/watch?v=qkiqopF2ye4U12V4hVps://www.youtube.com/watch?v=_nyuVcaG6Co

Apibūdinkmatytusvaizdoįrašus.Pasidalinkmin;mis:kaspa;ko.Kodėl?Kuoskiriasimaty;šokiaiskir;ngoseaplinkose?Kokiojeaplinkojenorėtumšok;?

PASITIKRINK,ARSUPRATAI

304

1―2

klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

2. Šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas

Norėti stebėti ir pažinti įvairius šokius.

2.1. Savais žodžiais išsa-kyti įspūdžius, kilusius stebint, kuriant ar atliekant šokį.

2.1.1. Apibūdinti stebėtų ar šoktų šokių tempą, nuotaiką.

2.1. Mokiniai, stebėdami kuo įvairesnius šokius pagal mokytojo iš anksto pateiktas nuorodas (žodines ar rašto) mokosi nustatyti ir apibū-dinti šokio nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pa-stebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į šokio ryšį su muzikiniu (garsiniu) akompanimentu. Įsiminusius stebėtų šokių fragmentus bando pakarto-ti.

2.2. Stebint šokį paisyti žiūrovo elgesio taisyklių.

2.2.1. Išvardyti 2–3 žiūrovo elge-sio taisykles (pvz., atidžiai stebė-ti, pasirodymo metu nekalbėti).

2.2. Rengiantis stebėti šokio pasirodymus mokiniai supažindinami su žiūrovo elgesio taisyklėmis, skatinant prisiminti savo apsilankymus te-atruose, koncertuose, šokio šventėse.

3. Šokio ryšių su socialiniu kultūriniu gyvenimu pažinimas

Norėti pažinti šokį kas-dienio gyvenimo situa-cijose ir aplinkoje.

3.1. Pastebėti ir apibūdin-ti judesio ar šokio raišką aplinkoje.

3.1.1. Papasakoti, kada ir kur žmogus šoka (pvz., kai nori iš-reikšti savo nuotaiką, mintis; per šventes, teatre).

3.1.2. Nusakyti, kas ir kaip gali judėti (mašinos, augalai), šokti (žmonės, gyvūnai).

3.1. Mokiniai šokdami, kurdami ir stebėdami šokius mokytojo pade-dami mokosi, kaip judesiu galima perteikti savo nuotaiką, atpažinti ją kitų šokiuose. Pagal galimybes stebi šokius įvairiose vietose (moky-klos, miesto šventėje, teatre, per televiziją) ir mokosi apibūdinti. Moki-niai mokosi stebėti judėjimo įvairovę aplinkoje, apibūdinti ryškiausius jos bruožus. Tyrinėja, kaip judesiu galima perteikti gamtos reiškinius, judančius ir nejudančius aplinkos objektus, kitų mokomųjų dalykų me-džiagą (pvz., raides, skaičius).

Siekti įgyti naujų šokio žinių ir patyrimų.

3.2. Nusakyti įgytą šokio patirtį (pvz., ko mokėsi, ko išmoko).

3.2.1. Papasakoti, ką veikė (šoko, kūrė, stebėjo) ir ką labiausiai pa-tiko veikti.

3.2. Mokymosi mokytis procesą mokytojas orientuoja į vaikų aktyvią veiklą, tyrinėjant savo psicho zines (pvz., kaip greitai apsisukau ant vienos kojos, kaip žemai pasilenkiau, kaip įdomiai sujungiau judesius), savęs pažinimo (pvz., man labai gerai sekasi pašokti aukštai, bet nesi-seka kartu su draugu suderinti judesius) galias. Kartu su mokytoju ap-taria ir mokosi nusakyti mokymosi proceso etapus (pvz., šį tą nauja pa-mačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi).

12 užduotisBP

Page 37: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

37

UŽDUOTYS

13užduo's.JUDESIOARŠOKIORAIŠKAAPLINKOJE

Pažiūrėkįpaveikslėliusirnusakyk,kasirkaipgalijudė;,šok;.Kokiejudesiųpanašumai?Skirtumai?

304

1―2

klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

2. Šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas

Norėti stebėti ir pažinti įvairius šokius.

2.1. Savais žodžiais išsa-kyti įspūdžius, kilusius stebint, kuriant ar atliekant šokį.

2.1.1. Apibūdinti stebėtų ar šoktų šokių tempą, nuotaiką.

2.1. Mokiniai, stebėdami kuo įvairesnius šokius pagal mokytojo iš anksto pateiktas nuorodas (žodines ar rašto) mokosi nustatyti ir apibū-dinti šokio nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pa-stebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į šokio ryšį su muzikiniu (garsiniu) akompanimentu. Įsiminusius stebėtų šokių fragmentus bando pakarto-ti.

2.2. Stebint šokį paisyti žiūrovo elgesio taisyklių.

2.2.1. Išvardyti 2–3 žiūrovo elge-sio taisykles (pvz., atidžiai stebė-ti, pasirodymo metu nekalbėti).

2.2. Rengiantis stebėti šokio pasirodymus mokiniai supažindinami su žiūrovo elgesio taisyklėmis, skatinant prisiminti savo apsilankymus te-atruose, koncertuose, šokio šventėse.

3. Šokio ryšių su socialiniu kultūriniu gyvenimu pažinimas

Norėti pažinti šokį kas-dienio gyvenimo situa-cijose ir aplinkoje.

3.1. Pastebėti ir apibūdin-ti judesio ar šokio raišką aplinkoje.

3.1.1. Papasakoti, kada ir kur žmogus šoka (pvz., kai nori iš-reikšti savo nuotaiką, mintis; per šventes, teatre).

3.1.2. Nusakyti, kas ir kaip gali judėti (mašinos, augalai), šokti (žmonės, gyvūnai).

3.1. Mokiniai šokdami, kurdami ir stebėdami šokius mokytojo pade-dami mokosi, kaip judesiu galima perteikti savo nuotaiką, atpažinti ją kitų šokiuose. Pagal galimybes stebi šokius įvairiose vietose (moky-klos, miesto šventėje, teatre, per televiziją) ir mokosi apibūdinti. Moki-niai mokosi stebėti judėjimo įvairovę aplinkoje, apibūdinti ryškiausius jos bruožus. Tyrinėja, kaip judesiu galima perteikti gamtos reiškinius, judančius ir nejudančius aplinkos objektus, kitų mokomųjų dalykų me-džiagą (pvz., raides, skaičius).

Siekti įgyti naujų šokio žinių ir patyrimų.

3.2. Nusakyti įgytą šokio patirtį (pvz., ko mokėsi, ko išmoko).

3.2.1. Papasakoti, ką veikė (šoko, kūrė, stebėjo) ir ką labiausiai pa-tiko veikti.

3.2. Mokymosi mokytis procesą mokytojas orientuoja į vaikų aktyvią veiklą, tyrinėjant savo psicho zines (pvz., kaip greitai apsisukau ant vienos kojos, kaip žemai pasilenkiau, kaip įdomiai sujungiau judesius), savęs pažinimo (pvz., man labai gerai sekasi pašokti aukštai, bet nesi-seka kartu su draugu suderinti judesius) galias. Kartu su mokytoju ap-taria ir mokosi nusakyti mokymosi proceso etapus (pvz., šį tą nauja pa-mačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi).

13 užduotisBP

Page 38: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

38

UŽDUOTYS

14užduo's.ĮGYTAŠOKIOPATIRTIS

Pabandykužbaig;sakinį,nusakydamasįgytąšokiopa;r7(komokeisi,koišmokai,kąsužinojai,kąveikeiperšokiopamokas.Pasidalinksudraugaismin;mis:kąlabiausiaiperšokiopamokaspa;koveik;,kokiosužduotysbuvoįdomiausios?Kodėl?

Ašišmokau...,nes... Ašpatyriau...

Ašsupratau...,nes... Dabarašgaliu...

Ašišmokau...,nes...

Nelabaipavyko,nes...

Nesupratau,nes...

Galėčiaugeriau,bet...

Reikėspasisteng;,nes...

Tekspasikarto;...

Manlabiausiaipa;ko...

304

1―2

klasės

Mokinių pasiekimaiUgdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

2. Šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas

Norėti stebėti ir pažinti įvairius šokius.

2.1. Savais žodžiais išsa-kyti įspūdžius, kilusius stebint, kuriant ar atliekant šokį.

2.1.1. Apibūdinti stebėtų ar šoktų šokių tempą, nuotaiką.

2.1. Mokiniai, stebėdami kuo įvairesnius šokius pagal mokytojo iš anksto pateiktas nuorodas (žodines ar rašto) mokosi nustatyti ir apibū-dinti šokio nuotaiką, tempą, šokėjų skaičių, šokio atlikimo vietą, pa-stebėti kostiumus, atkreipti dėmesį į šokio ryšį su muzikiniu (garsiniu) akompanimentu. Įsiminusius stebėtų šokių fragmentus bando pakarto-ti.

2.2. Stebint šokį paisyti žiūrovo elgesio taisyklių.

2.2.1. Išvardyti 2–3 žiūrovo elge-sio taisykles (pvz., atidžiai stebė-ti, pasirodymo metu nekalbėti).

2.2. Rengiantis stebėti šokio pasirodymus mokiniai supažindinami su žiūrovo elgesio taisyklėmis, skatinant prisiminti savo apsilankymus te-atruose, koncertuose, šokio šventėse.

3. Šokio ryšių su socialiniu kultūriniu gyvenimu pažinimas

Norėti pažinti šokį kas-dienio gyvenimo situa-cijose ir aplinkoje.

3.1. Pastebėti ir apibūdin-ti judesio ar šokio raišką aplinkoje.

3.1.1. Papasakoti, kada ir kur žmogus šoka (pvz., kai nori iš-reikšti savo nuotaiką, mintis; per šventes, teatre).

3.1.2. Nusakyti, kas ir kaip gali judėti (mašinos, augalai), šokti (žmonės, gyvūnai).

3.1. Mokiniai šokdami, kurdami ir stebėdami šokius mokytojo pade-dami mokosi, kaip judesiu galima perteikti savo nuotaiką, atpažinti ją kitų šokiuose. Pagal galimybes stebi šokius įvairiose vietose (moky-klos, miesto šventėje, teatre, per televiziją) ir mokosi apibūdinti. Moki-niai mokosi stebėti judėjimo įvairovę aplinkoje, apibūdinti ryškiausius jos bruožus. Tyrinėja, kaip judesiu galima perteikti gamtos reiškinius, judančius ir nejudančius aplinkos objektus, kitų mokomųjų dalykų me-džiagą (pvz., raides, skaičius).

Siekti įgyti naujų šokio žinių ir patyrimų.

3.2. Nusakyti įgytą šokio patirtį (pvz., ko mokėsi, ko išmoko).

3.2.1. Papasakoti, ką veikė (šoko, kūrė, stebėjo) ir ką labiausiai pa-tiko veikti.

3.2. Mokymosi mokytis procesą mokytojas orientuoja į vaikų aktyvią veiklą, tyrinėjant savo psicho zines (pvz., kaip greitai apsisukau ant vienos kojos, kaip žemai pasilenkiau, kaip įdomiai sujungiau judesius), savęs pažinimo (pvz., man labai gerai sekasi pašokti aukštai, bet nesi-seka kartu su draugu suderinti judesius) galias. Kartu su mokytoju ap-taria ir mokosi nusakyti mokymosi proceso etapus (pvz., šį tą nauja pa-mačiau, sužinojau, bandau, pakartoju, apsvarstau, kaip sekėsi).

14 užduotisBP

Page 39: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

39

UŽDUOTYS

15užduo's.PASITIKRINK

VORA

RATAS

EILĖ

VIRTINĖ

PUSRATIS

2.Sudėliokkortelessužodžiaispriereikiamųpaveikslėlių,arbasujunkjuosrodyklėmis.

15užduo's.PASITIKRINK

1.Sudėliokpaveikslėliuspriereikiamųpavadinimų,arbasujunkjuosrodyklėmis.

AUKŠTASPAPRASTASISŽINGSNIS

SMULKUSBĖGAMASISŽINGSNIS

SUSIKABINIMASKREPŠELIUPROPRIEKĮ

KUBILOŽINGSNIS

15 užduotis

Page 40: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

40

UŽDUOTYS

15užduo's.PASITIKRINK

4.Dirbdamassudraugais,padarykmąstymožemėlapius.Įrašykarbanupieškšokiokūrimoseką.

SEKA

... ... ...

... ...

15užduo's.PASITIKRINK

3.Vietojklaustukoįrašykteisingąatsakymą:

+ =

KUBILOŽINGSNIS

DVIGUBASISŽINGSNIS

?

Page 41: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

41

UŽDUOTYS

15užduo's.PASITIKRINK

MEDŽIOŽEMĖLAPIS6.Pasirinkpa;nkan7lietuviųsceniniošokiožingsnį,jįįrašykcentriniameapskri;me,ovietojdaugtaškiųparašykjoapibūdinimus.

ŠOKIOŽINGSNIS

...

...

...

...

15užduo's.PASITIKRINK

5.Suskirstyklietuviųsceniniošokiožingsniusįdvigrupes.Sudėliokkortelessužodžiasįstulpelius:

Paprastasisžingsnis

Aukštaspaprastasisžingsnis

Stangruspaprastasisžingsnis

Užkeičiamaspaprastasisžingsnis

Kryžiuojamaspaprastasisžingsnis

Pristatomasisžingsnis

Tūpsnis

S;ebsnis

Paprastasbėgamasis

Aukštasbėgamasis

Stangrusbėgamasis

Švytuoklinisbėgamasis

Liaunasbėgamasis

Smulkusbėgamasis

PAPRASTIEJIŽINGSNIAI BĖGAMIEJIŽINGSNIAI

Page 42: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

42

UŽDUOTYS

PABAIGA

Štaiirbaigėmsavodviejųmetųkelionępošokiopasaulį.

Tikiuosi,kilonaujųidėjų,atliekantužduo;ssavitai.

Ačiū,kadkartušokote,atlikoteužduo;s,dalinotėssavo

įspūdžiaisirpotyriais.Kaipsakiau,šokiopasaulisplatus,

todėl,;kiuosi,kadjamedarsusi;ksime...galkaipšokėjai?

Choreografai?Ogal;esiogžiūrovai?

Autorė

IKIPASIMATYMO!

LEIDINIOAUTORĖšokiųmokytojaekspertėRasaProkuro;enėPROJEKTOVADOVASArnoldasRiekumasDAILININKĖILIUSTRATORĖAldonaRasaJankauskienė

MUZIKOSIRVAIZDOMEDŽIAGOSPARINKIMASArnoldasRiekumasLEIDINĮMAKETAVOUABMANIFESTUS©RasaProkuro;enė,2015©Šokiomokytojųasociacija,2015

©Visosteisėssaugomos

15užduo's.PASITIKRINK

BURBULOŽEMĖLAPIS7.Pirmąjameapskri;meįrašyksavovardą,okituose–kaspa;ko,kąsužinojai,koišmokai.

TAVOVARDAS

...

...

...

Page 43: RASA 2 ir · DARBO KRYPTYS ANALITINIO Mūsų mokinys išeidamas į gyvenimą turėtų įgyti Pagrindiniai ugdymo(si) atramos taškai KRITIŠKO GLOBALAUS (visuminio) MOKYTIS BŪTI

43

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.AKELAITIENĖ, Birutė; JOKUBAITIENĖ, Loreta; MOCKUVIENĖ, Diana; PROKUROTIENĖ, Rasa; PUZINIENĖ, Gitana;RIEKUMAS,Arnoldas;RUDELIS,Saulius.Šokio mokytojo knyga2014.ISBN978-609-95660-2-3.

2.DUMČIENĖ,Audronė;BAJORIŪNAS,Zenonas.Ugdymo pagrindai.Kaunas:Lietuvoskūnokultūrosakademija,2006.160p.ISBN9955-622-31-8.

3.JANKAUSKIENĖ, Laima; MONKEVIČIENĖ, Ona; BEINORIENĖ, Regina; GLEBUVIENĖ Vitolda; GRABIENĖ, Vitalija;JANKAUSKIENĖ, Laima; JURAITIENĖ, Ida; LANDSBERGIENĖ, Austėja;MONTVILAITĖ, Sigita; RIMKIENĖ, Regina;STANKEVIČIENĖ, Kristina; TARASONIENĖ, Aldona; ZAUKIENĖ, Aldona.Metodinės rekomendacijos ikimokyklinei programai rengti.Vilnius,ŠMM,2006.ISBN9986-03.

4.JONYNIENĖV.,MOTIEJŪNIENĖE.,PENKAUSKIENĖD.Aširpasaulis1.Mokytojo knyga.Kaunas,1996.

5.Neformaliojovaikųšvietimokoncepcija,patvirtintaLietuvosRespublikosšvietimoirmoksloministro2005-12-30įsaky-muNr.ISAK-2695).(Žin.,2006-01-12,Nr.4-115).

6.Mokiniųpažangosirpasiekimųvertinimosamprata,patvirtintaLietuvosRespublikosšvietimoirmoksloministro2004m.vasario25d.įsakymuNr.ISAK-256.(Žin.,2004-03-06,Nr.35-1150).

7. Pradinio irpagrindiniougdymobendrosiosprogramos.Vilnius:Švietimoplėtotės centras,2008,339p. ISBN978-9986-03-631-9.

8.Pradiniougdymosamprata,patvirtintašvietimoirmoksloministro20030203įsakymuNr.113.Prieigaperinternetą:http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/2003-02-03-113.htm

9. PETTY,Geoff.Šiuolaikinismokymas:praktinisvadovas.Vilnius:Tytoalba,2006.668p.ISBN9986-16-475-3.

10.ŠIAUČIUKIENĖ, Liuda; VISOCKIENĖ, Ona; TALIJŪNIENĖ, Palmira. Šiuolaikinės didaktikos pagrindai: vadovėlis.Kaunas,Technologija,2006.250p.ISBN9955-09-926-3.