reikalŲ ministerijos veiklos procesŲ analizĖ ......uab „a sprendimai“ 2014-01-20 –...

TARPINĖ ATASKAITA I

2014 m. vasario 19 d.

UAB „A sprendimai“

REGIONINĖS PLĖTROS

DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS

REIKALŲ MINISTERIJOS VEIKLOS

PROCESŲ ANALIZĖ


1

Parengė:

Organizacija Data (pradžia ir pabaiga)

UAB „A sprendimai“ 2014-01-20 – 2014-02-19

Dokumento paskirtis:

Organizacija / Padalinys Vardas ir pavardė Funkcija Informacijai /

naudojimui

Regioninės plėtros departamentas - - Naudojimui

Versijos: v.1.0

Organizacija / Padalinys Data Pareigos

- - -


2

TURINYS

SUTRUMPINIMAI IR PAAIŠKINIMAI ............................................................................................ 3

ATASKAITOS APIMTIS .................................................................................................................... 4

TEISĖS AKTŲ ANALIZĖ .................................................................................................................. 5

1. Lietuvos nacionalinės regioninės politikos teisinis reglamentavimas ............................... 5

2. RPD veiklą reglamentuojančių teisės aktų analizė ......................................................... 17

3. Regiono plėtros planų rengimui įtaką darantys teisės aktai ........................................... 22

RPD VEIKLOS PROCESAI .............................................................................................................. 25

RPD DARBUOTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI ...................................................................... 27

PLANUOJAMOS DIEGTI INFORMACINĖS SISTEMOS GALIMI FUNKCINIAI

REIKALAVIMAI .............................................................................................................................. 37

PRIEDAI ............................................................................................................................................ 43


3

SUTRUMPINIMAI IR PAAIŠKINIMAI

Sąvoka /

sutrumpinimas

Paaiškinimas

AB Akcinė bendrovė

BVP Bendrasis vidaus produktas

ES Europos Sąjunga

IS Informacinė sistema

LNRP Lietuvos nacionalinė regioninė politika

LR Lietuvos Respublika

MTEP Mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra

MTTP Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra

NPP 2014–2020 m. Nacionalinė pažangos programa (NPP)

NVO Nevyriausybinė organizacija

PD Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos

departamentas

Projektas Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklos procesų

analizė

RPD Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

RPP Regiono plėtros planas

RPT Regiono plėtros taryba

TUI Tiesioginės užsienio investicijos

TVP 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos prioriteto „Regioninė plėtra“

tarpinstitucinis veiklos planas

UAB Uždaroji akcinė bendrovė

VĮ Valstybinė įmonė

VP Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa

VRM Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

VšĮ Viešoji įstaiga


4

ATASKAITOS APIMTIS

Pagal 2013 m. gruodžio 20 d. pasirašytą paslaugų atlikimo sutartį Nr. 51 VL-144 „Regioninės

plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklos procesų analizė“ ataskaitoje

pateikiami šie techninės specifikacijos darbai:

Identifikuoti RPD vykdomos veiklos pagal Regioninės plėtros įstatymų jam pavestas funkcijas, jos

veiklos sąryšį su kitomis valstybės ir savivaldybių įstaigomis bei institucijomis, informacijos,

rodiklių, duomenų gavimo ir teikimo bei dokumentų apdorojimo aspektais (1):

Atlikti teisės aktų, reglamentuojančių RPD vykdomą veiklą ir LNRP, analizę. Identifikuoti

ir aprašyti RPD veiklos procesus, susijusius su regionų plėtros planų projektų rengimu,

LNRP reglamentuojančių dokumentų įgyvendinimo stebėsena ir informacijos apie LNRP

reglamentuojančių dokumentų įgyvendinimą teikiamu suinteresuotoms institucijoms

duomenų gavimo ir teikimo bei duomenų apdorojimo (ataskaitų rengimo) aspektais, kurie

būtų perkeliami į informacinę sistemą (1.1.).

Ištirti ir aprašyti potencialių numatytos kurti ir diegti IS vartotojų (duomenų teikėjų, gavėjų)

poreikius rodiklių, duomenų gavimo ir teikimo bei duomenų apdorojimo (ataskaitų

rengimo) aspektais (1.2.).

Parengti argumentuotus ir pagrįstus pasiūlymus dėl galimų techninių ir funkcinių RPD

veiklos procesų, susijusių su regionų plėtros planų projektų rengimu, LNRP

reglamentuojančių dokumentų įgyvendinimo stebėsena ir informacijos apie LNRP

reglamentuojančių dokumentų įgyvendinimą teikimu suinteresuotoms institucijoms,

perkėlimo į elektroninę erdvę sprendimo būdų (1.3.).

Pastabos:

Skliaustuose nurodytas pirkimo sutarties 1 priedo techninės specifikacijos reikalavimų punkto numeris.

Tarpinėse ataskaitose pateikta informacija gali būti koreguojama vykdant projektą, atsiradus naudingai informacijai, susijusiai su techninės specifikacijos reikalavimais.


5

TEISĖS AKTŲ ANALIZĖ

Teisės aktų analizės tikslai:

1. Identifikuoti pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius RPD vykdomą veiklą bei LNRP.

2. Patikrinti, ar RPD ir PD funkcijos nesidubliuoja.

3. Identifikuoti teisės aktus, kuriais remiantis rengiami regionų plėtros planai.

Pastaba:

Planuojami pakeitimai šių teisės aktų: Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII-1889, aktuali redakcija 2013 m. gruodžio

30 d.) ir regionų plėtros planų rengimo metodika (patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministro įsakymu 2011 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1V-706). Tarpinė ataskaita parengta vadovaujantis

aktualiomis šių teisės aktų redakcijomis (ataskaitos rengimo laikotarpis 2014 m. sausio–kovo mėn.).

1. LIETUVOS NACIONALINĖS REGIONINĖS POLITIKOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2000

m. liepos 20 d. Nr. VIII-1889 (toliau – LR regioninės plėtros įstatymas) nustato Nacionalinės

regioninės politikos tikslą, uždavinius, įgyvendinimo priemones, regioninės plėtros planavimo

dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančių subjektų

įgaliojimus.

LR regioninės plėtros įstatyme numatytas pagrindinis Nacionalinės regioninės politikos tikslas –

mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir regionų viduje, skatinti visos valstybės

teritorijos tolygią ir tvarią plėtrą. Remiantis LR regioninės plėtros įstatymu, šio tikslo siekiama per

valstybės viešąją politiką, t. y. pirmiausia per verslo, žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros plėtrą,

teikiant valstybės pagalbą ES ir LR teisės aktų nustatyta tvarka.

Nacionalinės regioninės politikos uždaviniai yra:

Teikti valstybės pagalbą probleminėse teritorijose įgyvendinamiems projektams.

Teikti valstybės pagalbą regionuose, turinčiuose atskirų ūkio šakų (sektorių) specifinių

regioninių ir vietinių problemų, įgyvendinamiems projektams.

Sudaryti sąlygas tolygiai, tvariai ir ilgalaikei visų regionų plėtrai.

Pagal LR regioninės plėtros įstatymą nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti rengiami regionų

plėtros planai, regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa, probleminių

teritorijų plėtros programos.


6

LNRP planavimo dokumentai yra skirti 2007–2013 metų laikotarpiui, todėl ataskaitos pateikimo

metu tampa nebeaktualūs. Juos keičia kiti, 2014–2020 metų laikotarpiui skirti dokumentai. Šių

dokumentų pokytis pateiktas 1 lentelėje.

Lentelė 1. LNRP planavimo dokumentų pokytis

2007–2013 m. 2014–2020 m.

Lietuvos regioninės politikos iki 2013 m. strategija. Nacionalinės pažangos 2014–2020 m. programos

(NPP) horizontalusis prioritetas „Regioninė plėtra“.

Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų

mažinimo programa.

NPP horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“

tarpinstitucinis veiklos planas.

Probleminių teritorijų plėtros programos. Integruotosios teritorijų vystymo programos.

Regioninių centrų kompleksinės plėtros.

LEADER iniciatyva kaimo vietovėse ir

žuvininkystės regionuose.

Bendruomenės inicijuojama vietos plėtra kaimo

vietovėse.

Bendruomenės inicijuojama vietos plėtra

žuvininkystės regionuose.

Bendruomenės inicijuojama vietos plėtra miestuose.

Regioninės politikos įgyvendinimui 2014–2020 metų laikotarpiu svarbiausi dokumentai pateikti 1

paveiksle. Schemoje šie dokumentai išdėstyti pagal jų atsiradimo priklausomybę, t. y. Nacionalinė

pažangos strategija „Lietuva 2030“ nustato regioninės plėtros prioritetus, ir gaires 2014–2020 m.

Nacionalinei pažangos programai (NPP) ir t. t.


7

Paveikslas 1. Svarbiausi regioninės politikos įgyvendinimo dokumentai

1 paveiksle identifikuotų teisės dokumentų pagrindiniai aspektai:

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“.

Ši strategija nustato nacionalinės regioninės politikos pagrindines kryptis. Tai pagrindinis

planavimo dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi priimant strateginius sprendimus ir rengiant

valstybės planus ar programas. Remiantis Lietuvos nacionaline pažangos strategija „Lietuva 2030“,

sudaroma 2014–2020 m. Nacionalinė pažangos programa (toliau – NPP).

2014–2020 m. Nacionalinė pažangos programa.

Programa apima ne tik svarbiausias nacionalinės politikos nuostatas, pirmiausiai išdėstytas Lietuvos

pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, bet ir pagrindines ES politines nuostatas, išdėstytas ES

pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“.

Nacionalinės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ ir Nacionalinės pažangos programos sąsajos

pavaizduotos 2 paveiksle. Paveiksle matyti, kad VRM bei RPD yra atsakinga už horizontaliojo

prioriteto „Regioninė plėtra“ įgyvendinimą.

Nacionalinė pažangos strategija "Lietuva 2030"

2014–2020 m. Nacionalinė pažangos programa (NPP)

NPP "Regioninės plėtros" prioritetui įgyvendinti skirtas tarpinstitucinis veiklos planas

Regionų plėtros planai Tikslinėms teritorijoms skirtos programos


8

Sumani visuomenė Sumani ekonomika Sumanus valdymasLietuvos pažangos strategijos

PRIORITETAI

Kultūra

Regioninė plėtra

Visuomenės

ugdymas,

mokslas ir

kultūra

Veikli ir

solidari

visuomenė

Ekonominiam

augimui

palanki

aplinka

Į aukštą

pridėtinę

vertę

orientuota,

integrali

ekonomika

Visuomenės

poreikius

atitinkantis ir

pažangus

viešasis

valdymas

Nacionalinės pažangos

programos

HORIZONTALŪS

PRIORITETAI

Nacionalinės pažangos

programos

VERTIKALŪS

PRIORITETAI

KM

VRM

ŠMM ŠMM VRMŪMŪM

Sutrumpinimai:KM – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

VRM – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

ŠMM – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

ŪM – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Sveikata visiems

SAM

Paveikslas 2. Nacionalinės pažangos strategijos ir Nacionalinės pažangos programos sąsajos


9

NPP prioriteto „Regioninė plėtra“ tikslų ir uždavinių struktūra pavaizduota 3 paveiksle.

Užtikrinti tolygią, tvarią ir į skirtumų mažinimą orientuotą regionų plėtrą

Užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą Didinti teritorinę sanglaudą regionuose

Gerinti viešąjį valdymą savivaldybėse

Modernizuoti bazinę, vietos bendruomenėms svarbią infrastruktūrą, diegti

aplinkos gerinimo ir aplinkos apsaugos priemones

Didinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą

Skatinti sveiką gyvenimo būdą ir saviraišką, į socialinių, ekonominių

problemų sprendimą įtraukti bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas

Spręsti gyvenamosioms vietovėms (tikslinėms teritorijoms) būdingas

problemas, didinant konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą,

skatinant ekonomikos augimą

Gerinti kaimo vietovių gyvenamąją aplinką (kompleksinis kaimo vietovių

vystymas ir plėtra)

Paaiškinimai:Paaiškinimai:

Bendrasis tikslas

Tikslai

Uždaviniai

Paveikslas 3. NPP prioriteto „Regioninė plėtra“ tikslų ir uždavinių struktūra

NPP prioriteto „Regioninė plėtra“ pateiktiems uždaviniams yra nurodytos kiekvieno uždavinio

įgyvendinimo kryptys. Remiantis pateikta informacija apie prioritetą „Regioninė plėtra“, formuojamas

2014–2020 m. NPP programos prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis veiklos planas (toliau – TVP).

2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis

veiklos planas.

TVP paskirtis – aktyviai siekti LR regioninės plėtros įstatyme nustatyto pagrindinio Nacionalinės

regioninės politikos tikslo, t. y. mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir regionuose,

skatinti visos valstybės teritorijos tolygią ir tvarią plėtrą ir įgyvendinti 2014–2020 m. NPP, patvirtintos

Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos

programos patvirtinimo“ (toliau – NPP), horizontalųjį prioritetą „Regioninė plėtra“.

4 paveiksle pateiktos priemonės, skirtos NPP prioriteto „Regioninė plėtra“ uždavinių įgyvendinimui.

Atliktos analizės metu pastebėta, kad uždaviniui „Gerinti viešąjį valdymą savivaldybėse“ TVP nėra išskirta

priemonių. Taip pat už didžiausią priemonių dalies įgyvendinimą yra atsakingos dvi institucijos: LR

aplinkos apsaugos ministerija (atsakinga už 5 priemonių įgyvendinimą) ir LR vidaus reikalų ministerija

(atsakinga už 5 priemonių įgyvendinimą).

Rengiant regionų plėtros planus bei tikslinėms teritorijoms skirtas programas, kurias numatoma rengti nuo

2014 m., labai svarbu atsižvelgti į TVP nurodytas priemones.


10

Gerinti viešąjį valdymą

savivaldybėse

Modernizuoti bazinę, vietos

bendruomenėms svarbią

infrastruktūrą, diegti

aplinkos gerinimo ir

aplinkos apsaugos

priemones

Didinti viešųjų paslaugų

kokybę ir prieinamumą

Skatinti sveiką gyvenimo

būdą ir saviraišką, į

socialinių, ekonominių

problemų sprendimą,

įtraukiant bendruomenes ir

nevyriausybines

organizacijas

Spręsti gyvenamosioms

vietovėms (tikslinėms

teritorijoms) būdingas

problemas, didinant

konkurencingumą ir

gyvenamosios vietos

patrauklumą, skatinant

ekonomikos augimą

Gerinti kaimo vietovių

gyvenamąją aplinką

(kompleksinis kaimo

vietovių vystymas ir plėtra)

Modernizuoti vietinės reikšmės

transporto infrastruktūrą

Plėtoti kelias savivaldybes

jungiančių turizmo trasų ir

turizmo maršrutų informacinę

infrastruktūrą

Tvarkyti ar atkurti natūralaus ar

urbanizuoto kraštovaizdžio

kompleksus ar atskirus jų

elementus

Steigti garantinį fondą (su

palūkanų kompensavimu)

savivaldybei priklausančių

pastatų energinio efektyvumo

didinimo projektams finansuoti

(finansų inžinerija)

Renovuoti vandentiekio ir

nuotekų surinkimo tinklus

Modernizuoti ir plėtoti lietaus

nuotekų sistemas

Plėtoti komunalinių atliekų

surinkimo ir pirminio rūšiavimo

infrastruktūrą, informuoti

visuomenę

Modernizuoti bendrojo ugdymo

įstaigas ir aprūpinti jas gamtos,

technologijų, menų ir kitų mokslų

laboratorijų įranga

Plėtoti vaikų ir jaunimo

neformalaus ugdymosi galimybes

(ypač kaimo vietovėse)

Didinti vaikų ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo

prieinamumą

Didinti būsto prieinamumą

pažeidžiamoms gyventojų

grupėms

Plėtoti stacionarių ir nestacionarių

socialinių paslaugų infrastruktūrą

Optimizuoti ir modernizuoti

kultūros įstaigų (kultūros centrų,

muziejų, viešųjų bibliotekų ir kt.)

fizinę ir informacinę

infrastruktūrą

Sutvarkyti ir aktualizuoti

savivaldybių kultūrinės atminties,

paveldo objektus

Išsaugoti ir stiprinti gyventojų

sveikatą, vykdyti ligų prevenciją

Gerinti pirminės sveikatos

priežiūros ir visuomenės

sveikatos priežiūros kokybę ir

prieinamumą

Didinti savivaldybių išteklių

valdymo efektyvumą, teikiamų

paslaugų kokybę, gerinant

savivaldybių vadovų, valstybės

tarnautojų ir darbuotojų

kvalifikaciją

Įgyvendinant vietos plėtros

strategijas, gerinti vietines

įsidarbinimo galimybes ir didinti

bendruomenių socialinę

integraciją

Kompleksiškai plėtoti ir atnaujinti

su problemomis susiduriančių 5

didžiųjų miestų dalių viešąją

infrastruktūrą, didinant miestų

investicinį patrauklumą bei

prisidedant prie jų tarptautinio

konkurencingumo didėjimo

Kompleksiškai atnaujinti

savivaldybių centrų ir kitų miestų

(nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų)

viešąją infrastruktūrą

Skatinti darnų judrumą miestuose

Plėtoti ekologišką viešąjį

transportą

Kompleksiškai atnaujinti 1–6

tūkst. gyventojų turinčių miestų

(išskyrus savivaldybių centrus),

miestelių ir kaimų bendruomeninę

ir viešąją infrastruktūrą

Remti kaimo atnaujinimą ir plėtrą

– atnaujinti mažiau kaip 1 tūkst.

gyventojų turinčių miestų,

miestelių ir kaimų viešąją

infrastruktūrą

PRIEMONIŲ NENUMATYTA

Paaiškinimai:

Priemonės, kurias įgyvendina LR susisiekimo ministerija

Priemonės, kurias įgyvendina LR ūkio ministerija

Priemonės, kurias įgyvendina LR aplinkos ministerija

Priemonės, kurias įgyvendina LR energetikos ministerija

Priemonės, kurias įgyvendina LR švietimo ir mokslo ministerija

Priemonės, kurias įgyvendina LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Priemonės, kurias įgyvendina LR kultūros ministerija

Priemonės, kurias įgyvendina LR sveikatos apsaugos ministerija

Priemonės, kurias įgyvendina LR vidaus reikalų ministerija

Priemonės, kurias įgyvendina LR žemės ūkio ministerija

Didinti energijos gamybos

efektyvumą privačiose namų

valdose

Paveikslas 4. Priemonės, skirtos NPP prioriteto „Regioninė plėtra“ uždavinių įgyvendinimui


2014–2020 m. regionų plėtros planai.

LR regioninės plėtros įstatyme regionų plėtros planas apibrėžtas kaip vidutinės trukmės

strateginio planavimo dokumentas, kuriame pateikiami regioninės ir ekonominės būklės įvertinimo

pagrindiniai duomenys ir jų analizė, nurodomi regiono plėtros strateginiai tikslai ir uždaviniai bei

galimos jų įgyvendinimo priemonės.

Regionų plėtros planų rengimo procesas aprašytas ir išanalizuotas skyriuje „RPD procesai“.

Regionų planų rengimui aktualūs dokumentai pateikti 7 paveiksle.

Veiklos procesų analizės metu regionų plėtros planai 2014–2020 m. yra parengti ir patvirtinti

penkiuose regionuose:

1. Marijampolės regiono plėtros planas 2014–2020 m. (patvirtintas Marijampolės regiono plėtros

tarybos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 51/8S-46 ).

2. Šiaulių regiono 2014–2020 metų plėtros planas (patvirtintas Šiaulių regiono plėtros tarybos

2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 51/5S-76).

3. Tauragės regiono plėtros planas 2014–2020 m. (patvirtintas Tauragės regiono plėtros tarybos


4. Telšių regiono plėtros planas 2014–2020 metams (patvirtintas Telšių regiono plėtros tarybos


5. Utenos regiono plėtros 2014–2020 m. planas (patvirtintas Utenos regiono plėtros tarybos 2014

m. sausio 1 d. sprendimu Nr. 51/7S-88).

Du regionai turi paruoštus ir patvirtintus 2014–2020 m. laikotarpio planus, nesilaikant regionų

plėtros planų rengimo metodikos, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m.

rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1V-706:

Alytaus regiono 2010–2020 metų plėtros planas (patvirtintas Alytaus regiono plėtros

tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (10.18)-4R-1).

Kauno regiono plėtros planas iki 2020 metų (patvirtintas Kauno regiono plėtros tarybos

2010 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1; pakeistas Kauno regiono plėtros tarybos 2011 m.

lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 51/2S-65; pakeistas Kauno regiono plėtros tarybos 2012 m.

gegužės 29 d. sprendimu Nr. 51/2S-115; pakeistas Kauno regiono plėtros tarybos 2013 m.

kovo 5 d. sprendimu Nr. 51/2S-1).

Likusių regionų plėtros planai, skirti 2014–2020 m. laikotarpiui, veiklos procesų analizės metu yra

rengiami arba tvirtinami.

Paslaugų teikėjas analizei atlikti atrankos būdu pasirinko vieną regiono plėtros planą (Marijampolės

regiono plėtros planą 2014–2020 metams) ir 5 paveiksle pateikė sąsajas su TVP. 5 paveiksle

pateiktos kelios Marijampolės regiono plėtros plano 2014–2020 metams skirtos priemonės, kurios

tiesiogiai siejasi su TVP. Šis paveikslas parodo, koks glaudus ryšys yra tarp regiono plėtros plano ir

TVP.


12

Modernizuoti bendrojo

ugdymo įstaigas ir

aprūpinti jas gamtos,

technologijų, menų ir

kitų mokslų

laboratorijų įranga

Plėtoti vaikų ir jaunimo

neformalaus ugdymosi

galimybes (ypač kaimo

vietovėse)

Didinti vaikų

ikimokyklinio ir

priešmokyklinio

ugdymo prieinamumą

Didinti būsto

prieinamumą

pažeidžiamoms

gyventojų grupėms

Optimizuoti ir

modernizuoti kultūros

įstaigų (kultūros

centrų, muziejų,

viešųjų bibliotekų ir

kt.) fizinę ir

informacinę

infrastruktūrą

Kompleksiškai

atnaujinti savivaldybių

centrų ir kitų miestų

(nuo 6 iki 100 tūkst.

gyventojų) viešąją

infrastruktūrą

Skatinti darnų judrumą

miestuose

Kompleksiškai

atnaujinti 1–6 tūkst.

gyventojų turinčių

miestų (išskyrus

savivaldybių centrus),

miestelių ir kaimų

bendruomeninę ir


Remti kaimo

atnaujinimą ir plėtrą –

atnaujinti mažiau kaip

1 tūkst. gyventojų

turinčių miestų,

miestelių ir kaimų


TVP priemonės Marijampolės regiono plėtros plano 2014 -2020 metams priemonės

Prioritetas: 1. ŽMOGUS IR VISUOMENĖ

Tikslas: 1.01. Stiprinti strategines kompetencijas viešojo valdymo institucijose ir gerinti šių

institucijų veiklos valdymą

Uždavinys: 1.01.01. Gerinti švietimo kokybę, prieinamumą ir didinti paslaugų įvairovę

Priemonė: 1.01.01.01. Modernizuoti švietimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų

infrastruktūrą, mokymosi ir ugdymo aplinkas, diegti pažangias

(IT ir kitas) technologijas


Tikslas: 1.01. Stiprinti strategines kompetencijas viešojo valdymo institucijose ir gerinti šių

institucijų veiklos valdymą

Uždavinys: 1.01.01. Gerinti švietimo kokybę, prieinamumą ir didinti paslaugų įvairovę

Priemonė: 1.01.01.03. Plėtoti vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymosi galimybes (ypač

kaimo vietovėse)


Tikslas: 1.05. Didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį bei ugdyti sveiką gyvenseną

Uždavinys: 1.05.01. Siekti vaiko ir šeimos gerovės

Priemonė: 1.05.01.01. Didinti vaikų priežiūros ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo prieinamumą



Uždavinys: 1.05.02. Didinti viešųjų paslaugų prieinamumą, ugdyti sveikos gyvensenos savimonę

Priemonė: 1.05.02.02. Didinti būsto prieinamumą pažeidžiamoms gyventojų grupėms

ir pritaikymą neįgaliesiems bei pagyvenusiems žmonėms



Uždavinys: 1.05.02. Didinti viešųjų paslaugų prieinamumą, ugdyti sveikos gyvensenos savimonę

Priemonė: 1.05.02.06. Optimizuoti ir modernizuoti kultūros įstaigų fizinę ir

informacinę infrastruktūrą, plėtoti kultūros darbuotojų

kvalifikaciją ir valdymo efektyvumą, skatinant paslaugų

prieinamumą ir visuomenės dalyvavimą kultūros procesuose

Prioritetas: 2. EKONOMIKOS SKATINIMAS

Tikslas: 2.01. Sukurti tvarią, tolygią ir efektyvią ekonominę infrastruktūrą

Uždavinys: 2.01.02. Plėtoti modernią transporto infrastruktūrą ir darnų judrumą

Priemonė: 2.01.02.02. Skatinti darnų judrumą miestuose


Tikslas: 2.02. Didinti teritorinę sanglaudą regionuose

Uždavinys: 2.02.01. Gyvenamosioms vietovėms (tikslinėms teritorijoms) būdingų problemų

sprendimas, didinant konkurencingumą, ekonomikos augimą ir

gyvenamosios vietos patrauklumą

Priemonė: 2.02.01.01. Kompleksiškai atnaujinti savivaldybių centrų ir kitų miestų

(nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų) viešąją infrastruktūrą



Uždavinys: 2.02.02. Gerinti kaimo vietovių gyvenamąją aplinką (kompleksinis kaimo vietovių


Priemonė: 2.02.02.01. Kompleksiškai atnaujinti 1–6 tūkst. gyventojų turinčių miestų

(išskyrus savivaldybių centrus), miestelių ir kaimų

bendruomeninę ir viešąją infrastruktūrą (derinant „Urban“

tipo priemonę ir kaimo plėtros politikos priemones)



Uždavinys: 2.02.02. Gerinti kaimo vietovių gyvenamąją aplinką (kompleksinis kaimo vietovių


Priemonė: 2.02.02.02. Remti kaimo atnaujinimą ir plėtrą – atnaujinti mažiau kaip 1

tūkst. gyventojų turinčių miestų, miestelių ir kaimų (iki 1 tūkst.

gyv.) viešąją infrastruktūrą (taikant kaimo plėtros politikos

priemones)


13

Paveikslas 5. Marijampolės regiono plėtros plano ir TVP sąsajos

Probleminių teritorijų plėtros programos.

Probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 m. programos yra skirtos nustatyti socialines ir

ekonomines plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas Nacionalinei regioninei

politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos

regionų ir juose mažinti bei teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

Išskirtos probleminės teritorijos pasižymėjo santykinai dideliu ir augančiu išsivystymo netolygumu,

lyginant su kitais Lietuvos regionais, todėl Lietuvai būdingas ilgalaikis regionų išsivystymo

netolygumų mažinimo poreikis, kurį buvo siekiama tenkinti, panaudojant 2007–2013 m. ES

struktūrinę paramą kompleksiniu būdu.

Probleminių teritorijų plėtros strateginiai tikslai – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėse 2013 m.:

Vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio

daugiau kaip 30 procentų.

Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

Kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos

patrauklumą.

Atnaujinti daugiabučius, gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą.

Kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą.

Skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas.

Plėtoti socialinę infrastruktūrą.

Subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms

spręsti.

Tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal

darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

2007–2013 m. probleminių teritorijų projektai galutinai turi būti įgyvendinti iki 2015 m.,

kaip ir visi kiti šio laikotarpio ES struktūrinių fondų projektai. Šie projektai lieka aktualūs,

vykdant stebėseną ir numatytų projektų užbaigimą.

Tikslinėms teritorijoms skirtos programos.

Tikslinė teritorija – apibrėžta teritorija, patirianti vystymosi (ekonominius, socialinius,

demografinius) sunkumus.

Nuo 2014–2020 m. yra planuojama tikslinių teritorijų plėtra. Tikslinių teritorijų nustatymui

planuojama patvirtinti atrankos kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatytos Lietuvoje esančios tikslinės

teritorijos.


14

Tikslinės teritorijos yra suskaidytos į keturias pagal dydį grupes. 2 lentelėje pateikta informacija

apie teritorinį išskaidymą 2007–2013 metų ir 2014–2020 metų laikotarpiais.

Lentelė 2. Tikslinių teritorijų grupės

2007–2013 m. 2014–2020 m.

7 regioniniai centrai. 5 didžiųjų miestų dalys (daugiau nei 100 tūkst.

gyventojų).

14 probleminių teritorijų. Apie 20 tikslinių teritorijų (savivaldybių centrų ir

miestų virš 6 tūkst. gyventojų).

Kaimo diversifikavimas (projektai virš 200 tūkst.

eurų).

1–6 tūkst. gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus).

Kaimų atnaujinimas (projektai iki 200 tūkst. eurų). Gyvenamosios vietovės iki 1000 gyventojų.

Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad NPP yra numatytas 3.4.1 uždavinys, skirtas spręsti tikslinėms

teritorijoms būdingas problemas – didinti jų konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą,

skatinti jų ekonomikos augimą.

Šiam uždaviniui įgyvendinti yra numatytos 2 kryptys:

Kompleksiškai plėtoti ir atnaujinti su problemomis susiduriančių penkių didžiųjų miestų

dalių viešąją infrastruktūrą (taip pat plėtoti viešųjų erdvių urbanistinę infrastruktūrą,

pritaikyti apleistas teritorijas investicijoms) – didinti miestų investicinį patrauklumą ir

prisidėti prie jų tarptautinio konkurencingumo didėjimo.

Kompleksiškai atnaujinti savivaldybių centrų ir kitų miestų (turinčių nuo 6 iki 100 tūkst.

gyventojų) viešąją infrastruktūrą.

2013 m. lapkričio 19 d. VRM įvyko Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdis. Šio posėdžio

metu buvo aptarti 2014–2020 m. laikotarpio tikslinių teritorijų atrankos kriterijai ir principai.

Tikslinėse teritorijose tvarios miestų plėtros veiksmus numatyta gana ženkliai finansuoti ES

struktūrinės paramos lėšomis – vien VRM parengtiems prioritetams, skirtiems miestų vystymui,

numatyta apie 900 mln. Lt., dar apie 189 mln. Lt planuojama skirti vietovėms nuo 1 iki 6 tūkst.

gyventojų.

Nacionalinė regioninės plėtros taryba pritarė konkretiems tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijams ir

principams miestų nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų mažesnių savivaldybių centrų grupėje. Išskiriant

tikslines teritorijas bus vertinami:

Miestų demografiniai pokyčiai, atsižvelgiant į ilgo laikotarpio (nuo 2001 m. gyventojų

surašymo) gyventojų skaičiaus pokytį.

Ekonominis aktyvumas, vertinant miestuose naujai (per pastaruosius 3 metus) registruotas

įmones.

Užimtumo struktūra, atsižvelgiant į didelę pirminio ir antrinio sektorių (statybos,

apdirbamosios gamybos, kasybos ir karjerų eksploatavimo, miškininkystės, žuvininkystės)

įmonėse dirbančiųjų dalį.


15

Šio posėdžio metu buvo nuspręsta, jog tikslinės teritorijos būtų išskiriamos remiantis 2014 m.

sausio 1 d. paskelbtais Statistikos departamento ir VĮ Registrų centro duomenimis, sudarant

palyginamąjį indeksą ir išskiriant tuos miestus, kuriuose neigiamų demografinių pokyčių, mažo

ekonominio aktyvumo ir nesubalansuoto užimtumo problemos pasireiškia aštriausiai.

Pagrindiniai regioninės politikos įgyvendinimą atspindintys aspektai pateikti 6 paveiksle.

RPT

Regioninės politikos įgyvendinimo schema

Vyriausybė

VRMMinisterijos ir kitos suinteresuotos

valstybės institucijos

RPD

Savivaldybė

Regiono plėtros planų rengimas, tikslinamas ir

stebėsena (detalizuoti 1,2,3, prieduose)

Politikos formavimas

Koordinavimas

Administravimas, koordinavimas ir stebėsena

Vykdymas

Priemonių formulavimas, valdymas

Projektų srautas

Koordinavimas (suderinti sprendimai su RPT)

Paveikslas 6. Regioninės politikos įgyvendinimo schema

Regioninės politikos įgyvendinimo schema sudaryta pagal Regioninės plėtros įstatyme pateiktą

informaciją bei VRM Regioninės politikos departamento direktoriaus pristatymą „Regioninės

politikos pasiekimai, siekiai ir iššūkiai: nacionalinės valdžios pozicija“.

Regioninės plėtros įstatymo 10 straipsnyje reglamentuoti įgaliojimai, kuriuos atlieka vyriausybė,

nustatydama ir įgyvendindama Nacionalinę regioninę politiką. Šiame straipsnyje pateikti darbai

apima politikos formavimą.

Regioninės plėtros įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už Nacionalinės regioninės

politikos koordinavimą yra atsakinga VRM. Taip pat Regioninės plėtros įstatymo 11 straipsnio 2

dalyje reglamentuoti darbai, kuriuos atlieka VRM formuodama ir įgyvendindama Nacionalinę

regioninę politiką. Todėl schemoje parodyta, kad VRM prisideda prie Nacionalinės regioninės

politikos formavimo, koordinavimo, administravimo ir stebėsenos.


16

Regioninės plėtros įstatymo 14 straipsnyje pateikti įgaliojimai, skirti RPD. Remiantis straipsnyje

nurodytais įgaliojimais, RPD prisideda prie politikos formavimo, administravimo, koordinavimo

ir stebėsenos bei atlieka koordinavimą (derindama sprendimus su RPT).

Regioninės plėtros įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje pateikti įgaliojimai, skirti RPT. Remiantis

straipsnyje nurodytais įgaliojimais, RPT prisideda prie administravimo, koordinavimo ir

stebėsenos bei formavimo. Regioninės plėtros įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje bei 14 straipsnyje

atsispindi ministerijų ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų bei savivaldybių vaidmuo vykdant

regioninės politikos įgyvendinimą. Remiantis Regioninės plėtros įstatyme pateikta informacija,

schemoje nurodyta, kad šios institucijos dalyvauja regioninės politikos formavime, priemonių

formavime, valdyme ir vykdyme.

Regioninės plėtros įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje atsispindi RPT įtaka savivaldybėms. RPT svarsto

savivaldybių siūlymus dėl regiono socialinės ir ekonominės plėtros projektų, teikiamų įgyvendinant

regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą, probleminių teritorijų plėtros

programas, regiono plėtros planą, savivaldybių strateginius plėtros planus ir Nacionalinius ES

struktūrinės paramos programavimo dokumentus; Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro ir tvirtina

siūlomų finansuoti projektų sąrašus. Ši funkcija parodo, kad vyksta bendradarbiavimas tarp RPT ir

savivaldybių politikos formavime, priemonių formulavime ir valdyme.


17

2. RPD VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ ANALIZĖ

Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys RPD veiklą, yra Regioninės plėtros įstatymas (2000-

07-20, Nr. VIII-1889, aktuali redakcija), kuris apibrėžia, kad Nacionalinės regioninės politikos

įgyvendinimas yra perduodamas RPD, nuostatai (2010-11-29, Nr. 1V-270), patvirtinti vidaus

reikalų ministro, taip pat projektinių pasiūlymų pateikimo Regiono plėtros tarybai ir projektinių

pasiūlymų apibendrinimo regiono plėtros tarybos sekretoriate tvarka (kiekvienas RPD skyrius

tvirtina tvarką individualiai), kurioje nustatomos RPD kaip sekretoriato funkcija dėl projektinių

pasiūlymų pateikimo ir apibendrinimo. RPD nuostatai neprieštarauja Regioninės plėtros įstatymui.

RPD nuostatai apibrėžia, kad RPD yra įstaiga prie VRM, įgyvendinanti Nacionalinę regioninę

politiką apskrityse. Iš čia kyla pagrindinės RPD funkcijos, kurios tiesiogiai yra susijusios su

Nacionaline regionine politika (žiūrėti 3 lentelę). PD formuoja ir kontroliuoja LNRP.

3 lentelėje pateikta informacija apie VRM, kaip institucijos, RPD ir PD, kaip VRM struktūrinio

padalinio, funkcijas, kurios tiesiogiai susijusios su Nacionaline regionine politika. Funkcijų

palyginimui atskaitos tašku buvo pasirinktos VRM, kaip institucijos funkcijos, susijusios su

Regioninės politikos įgyvendinimu ir formavimu, kurios yra deleguotos PD ir RPD, siekiant

išsiaiškinti, ar funkcijos tarp PD ir RPD nesidubliuoja.


Lentelė 3. Funkcijų, susijusių su Nacionaline regionine politika, palyginimas

VRM funkcijos RPD funkcijos PD funkcijos Pastabos

Rengia regionų plėtros srities įstatymų

projektus, aprobuoja, prireikus rengia

ir vidaus reikalų ministrui teikia

ministro įsakymų projektus,

Vyriausybei – šiame punkte nurodytos

srities Vyriausybės nutarimų, kitų

teisės aktų projektus.

Pagal kompetenciją rengia ar

dalyvauja rengiant teisės aktų

(išskyrus įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Seimo nutarimų)

projektus.

Dalyvauja rengiant regionų plėtros

srities įstatymų projektus, rengia ir

derina kitų regionų plėtros srities

teisės aktų projektus.

RPD ir PD dalyvauja rengiant regionų

plėtros srities įstatymų / įsakymų

projektus. RPD neprisideda prie

įstatymų ir Lietuvos Respublikos

Seimo nutarimų rengimo.

- Pagal kompetenciją dalyvauja rengiant

Valstybės ilgalaikės raidos strategiją,

atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros

strategijas ir programas.

PD prisideda prie dokumentų,

reglamentuojančių / darančių įtaką

LNRP, rengimą. RPD nuostatuose nėra

numatytos funkcijos prisidėti prie

dokumentų, tokių kaip Valstybės

ilgalaikės raidos strategijos, atskirų

ūkio šakų plėtros strategijų rengimo /

konsultacijų teikimo.

Pagal kompetenciją rengia išvadas,

rengėjams (prireikus rengia išvadas

Lietuvos Respublikos Vyriausybei) dėl

svarbiausias viešosios politikos kryptis

nustatančių teisės aktų ir kitų

dokumentų atitikties Nacionalinės

regioninės politikos tikslams bei

uždaviniams.

Pagal kompetenciją svarsto atskirų

ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijas

ir programas, siūlomas valstybės

pagalbos regioninei plėtrai priemones

ir, įvertinęs šių priemonių

veiksmingumą, rengia ministerijoms

išvadas dėl jos atitikties Nacionalinės

regioninės politikos tikslams ir

uždaviniams.

Kontroliuoja, kaip įgyvendinama

regionų plėtros srities valstybės

politika ministerijai pavaldžiose

įstaigose.

- Kontroliuoja, kaip įgyvendinama

regionų plėtros srities valstybės

politika įstaigose prie ministerijos ir

kitose vidaus reikalų ministro valdymo

srityse veikiančiose įstaigose, išskyrus

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

įstaigas.

PD pagal nuostatus įgyvendina VRM

priskirtą funkciją, išskyrus LR

Vyriausybės įstaigose.

RPD tiesiogiai neįgyvendina šios

funkcijos.

Koordinuoja Nacionalinę regioninę - Konsultuoja regionų plėtros tarybas dėl PD šioje veikloje atlieka


19


politiką. rengiamų regionų plėtros planų, teikia

siūlymus dėl jų tobulinimo.

patariančiosios institucijos vaidmenį,

nors už regiono plėtros planų rengimą

yra atsakingi atitinkami RPD skyriai.

Rengia pasiūlymus regionų plėtros

taryboms dėl regionų plėtros planų

įgyvendinimo.

- RPD nuostatuose apibrėžtas

bendradarbiavimas su regionų plėtros

tarybomis. PD nuostatuose tokia

funkcija nėra numatyta. Atlieka regionų plėtros tarybų

sekretoriato funkcijas, kaupia regionų

plėtros tarybų priimtus dokumentus ir

jų sudarytų darbo grupių išvadas.

Apibendrinęs savivaldybių siūlymus

dėl regionines ir vietines iniciatyvas

atitinkančių regiono socialinės ir

ekonominės plėtros projektų, teikia

šiuos projektus svarstyti regiono

plėtros tarybai.

Koordinuoja savivaldybių institucijų,

socialinių ir ekonominių partnerių

veiklą jiems vykdant priimtus

sprendimus, susijusius su Nacionalinės

regioninės politikos įgyvendinimu

tame regione.

-

RPD inicijuoja bendravimą ir

bendradarbiauja, tariasi su partneriais,

kurių nuomonė ir sprendimai daro

įtaką Regiono plėtros planų rengimui.

PD funkcijose jokios partnerių

kontrolės nėra numatyta.

Rengia ir teikia Vidaus reikalų

ministerijai informaciją apie Lietuvos

regioninės politikos iki 2013 metų

strategijos, regionų plėtros planų ir

probleminių teritorijų plėtros programų

bei kitų Nacionalinę regioninę politiką

reglamentuojančių dokumentų

įgyvendinimą apskrityse.

Koordinuoja Lietuvos regioninės

politikos iki 2013 metų strategijos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d.

nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-

2370), įgyvendinimą.

RPD pagal šią funkciją atlieka

vykdančiosios institucijos vaidmenį, o

PD – kontroliuojančios institucijos

vaidmenį.

Pagal kompetenciją įgyvendina


20


Lietuvos regioninės politikos iki 2013

metų strategiją, patvirtintą Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2005 m.

gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin.,

2005, Nr. 66-2370)

Teikia valstybės institucijoms ir

savivaldybėms pasiūlymus dėl regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų

mažinimo programos ir probleminių

teritorijų plėtros programų

įgyvendinimo.

Teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja

Vidaus reikalų ministerijai rengiant ir

vykdant probleminių teritorijų plėtros

programas.

Rengia Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sprendimo dėl

probleminių teritorijų išskyrimo

projektą.

PD tiesiogiai prisideda prie teisės aktų

kūrimo, susijusių su probleminėmis

teritorijomis, taip atlikdama

kuriančiosios institucijos vaidmenį.

RPD atlieka vykdančiosios institucijos

vaidmenį, nes jam skirta funkcija

vykdyti probleminių teritorijų plėtros

programas.

Rengia probleminių teritorijų plėtros

programas, teikia jas svarstyti

Nacionalinei regioninės plėtros tarybai

ir po jos pritarimo teikia svarstyti ir

tvirtinti Lietuvos Respublikos

Vyriausybei.

Koordinuoja probleminių teritorijų

plėtros programų įgyvendinimą.

Rengia pasiūlymus dėl regionų


mažinimo programos, probleminių

teritorijų išskyrimo bei jose

įgyvendinamiems projektams teikiamų

valstybės pagalbos kriterijų.

Rengia regionų socialinių ir

ekonominių skirtumų mažinimo

programą, šį dokumentą rengia

svarstyti Nacionalinei regioninės

plėtros tarybai ir po jos pritarimo teikia

svarstyti ir tvirtinti Lietuvos

Respublikos Vyriausybei.

Tiek RPD, tiek PD prisideda prie


mažinimo programos parengimo.

Pagal kompetenciją rengia pasiūlymus

valstybės institucijoms ir

savivaldybėms dėl regionų socialinių ir


programos ir probleminių teritorijų

plėtros programų įgyvendinimo.

PD pavesta atlikti konsultuojančios

institucijos vaidmenį dėl regionų



teritorijų plėtros programų

įgyvendinimo. Panašios funkcijos RPD

veiklos nuostatuose nėra numatytos.

Organizuoja rengiamų Regioninės

plėtros planavimo dokumentų aptarimą

su valstybės institucijomis ir







RPD ir PD dalinai atlieka tą pačią

funkciją, t. y. „Organizuoja rengiamų

Regioninės plėtros planavimo


21


savivaldybėmis, socialiniais ir

ekonominiais partneriais, teikia

valstybės institucijoms, savivaldybėms

ir visuomenei informaciją apie regionų



teritorijų plėtros programų rengimą ir

įgyvendinimą.


ekonominiais partneriais ir teisės aktų

nustatyta tvarka teikia informaciją apie

Regiono plėtros planų rengimą ir

įgyvendinimą valstybės institucijoms,

savivaldybėms ir visuomenei.


ekonominiais partneriais, teikia

informaciją apie regionų socialinių ir


programos ir probleminių teritorijų

plėtros programų rengimą ir

įgyvendinimą valstybės institucijoms,

savivaldybėms ir visuomenei.

dokumentų aptarimą su valstybės

institucijomis ir savivaldybėmis,

socialiniais ir ekonominiais

partneriais“.

- Vidaus reikalų ministro nustatyta

tvarka rengia regionų plėtros planų

projektus ir pateikia juos regionų

plėtros taryboms svarstyti ir tvirtinti.

Rengia ir teikia vidaus reikalų

ministrui tvirtinti regionų plėtros planų

rengimo metodiką.

RPD paskirta funkcija rengti plėtros

planus. PD tiesiogiai nedalyvauja

rengiant regiono plėtros planus , bet

PD yra skirta funkcija, tiesiogiai

susijusi su RPD veiklos procesais.

Pagrindinis dokumentas, pagal kurį

rengiami Regiono plėtros planai, yra

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministro įsakymu patvirtinta regionų

plėtros planų rengimo metodika, už

kurios tikslinimą yra atsakingas tik PD.

Funkcijų, susijusių su Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimu ir formavimu, palyginimas parengtas vadovaujantis:

1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatais (2010-10-13, Nr. 1465).

2. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatais (2010-11-29, Nr. 1V-720).

3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento nuostatais (2011-03-24, Nr. 1V-239).


22

3. REGIONO PLĖTROS PLANŲ RENGIMUI ĮTAKĄ DARANTYS TEISĖS AKTAI

Pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis rengiami regionų plėtros planai, yra regionų plėtros

planų rengimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo

23 d. įsakymu Nr. 1V-706. Regionų plėtros planų rengimo metodikoje nustatoma regionų plėtros

planų struktūra, rengimo ir keitimo tvarka. Metodikos 9.2. punkte apibrėžiama, kokie turi būti

vertinimo kriterijai, t. y. efekto, rezultato ir produkto kriterijai. Pagrindinis aspektas vertinimo

kriterijams yra tas, kad jie turi parodyti plano įgyvendinimo rezultatų kiekybinę išraišką, t. y.

vertinimo kriterijai turi būti pamatuojami, turėti atitinkamą skaitinę reikšmę.

Atlikus 10 regionų plėtros planų analizę, 7 paveiksle pateikiami sugrupuoti teisės aktai, kuriais

remiantis yra rengiami regionų plėtros planai.

7 paveiksle neįtraukti teisės aktai, kurie nėra aktualūs rengiant regiono plėtros planus nuo 2014 m.,

tačiau iš dalies dar aktualūs, vykdant planų iki 2013 m. stebėseną ir numatytų projektų užbaigimą.

Neįtraukti šie teisės aktai:

Lietuvos regioninės politikos iki 2013 m. strategija.

Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 m. programa.

Lietuvos Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo 2007–2013 m. strategija ir ją

įgyvendinančios Ekonomikos augimo, Žmogiškųjų išteklių plėtros, Sanglaudos skatinimo

veiksmų programos.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. strategija ir programa.

2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa.

2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programa.

2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programa.

Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 m. strategija.

Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 m.

programa.

Finansavimo ir administravimo sutartys, pasirašytos 2007–2013 m. laikotarpiui.


23

Regiono plėtros planas

Regionui aktualūs dokumentai:

X regiono plėtros planas

(ankstesnis)

X apskrities teritorijos

bendrasis (generalinis) planas

X savivaldybės teritorijos

bendrasis planas

X miesto/rajono savivaldybės

strateginis veiklos planas

X miesto/rajono savivaldybės

strateginis plėtros planas

Įstatymai, nutarimai ir kt. teisės aktai:

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva

2030“ 2014–2020 m.

2014–2020 m. Nacionalinės pažangos

programos prioriteto „Regioninė plėtra“

tarpinstitucinis veiklos planas

Nacionalinė pažangos programa

Lietuvos inovacijų strategija 2010–2020

metams

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki

2015 m. ilgalaikė strategija

Nacionalinė darnaus vystymosi strategija

Lietuvos Respublikos regioninės plėtros

įstatymas

Regionų plėtros planų rengimo metodika

Lietuvos Respublikos Teritorijos bendrasis

planas

Lietuvos regioninės politikos metmenys

Nacionalinė Lisabonos strategijos

įgyvendinimo programa

Lietuvos Respublikos Šešioliktosios

vyriausybės 2012–2016 metų programa

Moksliniai tyrimai

Galimybių

studijos

Audito ataskaitos

Leidinys

„Lietuvos

gyventojų

skaičiaus

prognozės 2005–

2030 m.“

Regiono specifiką

reglamentuojantys dokumentai:

Europos Sąjungos Baltijos

jūros regiono strategija

Lietuvos pajūrio regiono

turizmo plėtros studija

Kuršių marių vandens kokybės

gerinimo programa

Kiti dokumentai

Šakinės/sektorinės

strategijos

(6 priedas)

Paveikslas 7. Teisės aktai, kuriais vadovaujantis rengiami regionų plėtros planai


24

Išvados:

Atlikus pagrindinių LNRP reglamentuojančių teisės aktų analizę, galime teigti, kad visi svarbiausi LNRP įgyvendinimui skirti dokumentai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, pradedant nuo Nacionalinės

pažangos strategijos „Lietuva 2030“ iki regioninių plėtros planų ar probleminėms (kurios buvo

įgyvendinamos iki 2013 m.) ir tikslinėms (kurios turėtų būti pradėtos rengti nuo 2014 m.)

teritorijoms skirtų programų (žiūrėti 1 paveikslą). Žemesnio lygio planuose įžvelgiamos uždavinių ir

priemonių sąsajos su aukštesnio lygmens planų tam tikrais elementais, t. y. prioritetais, tikslais,

uždaviniais ir priemonėmis. Kiekviename žemesnio lygmens LNRP dokumente ryškėja vis detalesnė

informacija apie LNRP įgyvendinimą.

Atlikus RPD veiklą reglamentuojančių teisės aktų analizę, galime teigti, kad formuojant, įgyvendinant ir kontroliuojant įvairius Nacionalinės regioninės politikos procesus dalyvauja VRM

(PD skyrius) ir RPD. VRM funkcijas, susijusias su Nacionaline regionine politika, paskirsto tarp

RPD ir PD. Palyginus RPD ir PD funkcijas matyti, kad jos nesidubliuoja, be to, aiškiai apibrėžta,

kuri institucija atlieka vykdančiosios, o kuri – koordinuojančios institucijos vaidmenį. Tačiau

funkcija „Organizuoja rengiamų regioninės plėtros planavimo dokumentų aptarimą su valstybės

institucijomis ir savivaldybėmis, socialiniais ir ekonominiais partneriais“ yra bendra ir RPD, ir PD.

Siūlymas: patikslinti šios funkcijos formuluotę ir nurodyti, už kokių regioninės plėtros planavimo

dokumentų aptarimą yra atsakingi RPD ir PD, siekiant išvengti funkcijų dubliavimosi.

PD viena iš funkcijų yra „Rengia ir teikia vidaus reikalų ministrui tvirtinti regionų plėtros planų

rengimo metodiką“. Regionų plėtros planų rengimo metodika yra pagrindinis dokumentas, kuriuo

vadovaujasi RPD įgyvendindamas funkcijas, susijusias su regionų plėtros planų rengimo, keitimo ir

stebėsenos procesais. Todėl tikslinga būtų pakoreguoti arba PD nuostatuose patikslinti funkciją,

įterpiant žodžius „konsultuojantis su RPD“ arba papildyti RPD nuostatus nauja funkcija „Teikti

pasiūlymus dėl Regionų plėtros planų rengimo metodikos atnaujinimo / tobulinimo“. Tokiu būdu

būtų užtikrintas bendradarbiavimas tarp dviejų institucijų ir oficialiai įformintas nuostatuose ir teisės

aktuose.

PD yra numatyta funkcija – „Konsultuoja regionų plėtros tarybas dėl rengiamų regionų plėtros

planų, teikia siūlymus dėl jų tobulinimo“. RPD rengia regiono plėtros planą ir bendradarbiauja su

RPT, todėl funkcija turėtų būti patikslinta, kad PD konsultuoja RPD.

Pastebėjimas: ir RPD, ir PD veiklos nuostatuose yra minima Lietuvos regioninės politikos iki 2013

metų strategija. Ši strategija nuo 2014 m. bus aktuali tiek, kiek bus reikalinga pateikti informaciją

apie praėjusio laikotarpio regionų plėtros planų įgyvendinimą ir numatytų projektų užbaigimą. Tapus

Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijai neaktualiai, siūloma patikslinti RPD ir PD

nuostatus.

Atlikus regiono plėtros planų rengimui įtaką turinčių teisės aktų analizę, galime teigti, kad regiono

plėtros planai rengiami ne tik pagal patvirtintus teisės aktus, bet ir pagal įvairias strategijas,

galimybių studijas, mokslinius tyrimus ir kitus aktualius dokumentus.


25

RPD VEIKLOS PROCESAI

Tikslas:

Identifikuoti pagrindinius procesus, susijusius su regionų plėtros planų rengimu.

Parengti RPD pagrindinių veiklos procesų žemėlapius.

Pastaba:

RPD aukštesnio lygmens planų (pvz.: NPP, TVP ir kt.) stebėsena yra aktuali tik tiek, kiek pateikta informacija yra susijusi su regionais. Aukštesnio lygmens planuose esančių rodiklių stebėsena yra

daugiau aktuali analizuojant bendrą regiono situaciją ir lyginant ją Lietuvos mastu.

RPD pagrindiniai procesai, susiję su regionų plėtros planų rengimu, yra šie:

Regionų plėtros planų rengimo etapas.

Regionų plėtros planų tikslinimo etapas.

Regionų plėtros planų stebėsena.

Šių pagrindinių veiklos procesų žemėlapiai pateikti 1–3 prieduose. Veiklos procesų žemėlapiai yra

universalūs ir jais gali naudotis visi RPD skyriai.

Išvados:

Regionų plėtros planų rengimą reglamentuoja pagrindinis teisės aktas – Regionų plėtros planų

rengimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 1V-706. Regionų plėtros planų rengimo metodikoje yra tiksliai apibrėžti visi

pagrindiniai regionų planų rengimo etapai, atsakomybės. Susitikimo metu su RPD buvo

identifikuota, kad RPD vidiniuose dokumentuose (pvz.: tvarkose) atskirai nėra reglamentuojami ir

detalizuojami regionų planų rengimo pagrindiniai aspektai. Esant poreikiui, vidiniuose

dokumentuose būtų galima išsamiau detalizuoti regiono planų rengimo pagrindinius aspektus, tačiau

detalizavimas neturėtų prieštarauti metodikai.

Peržvelgus Regionų plėtros planų rengimo metodiką, pateikiame šias rekomendacijas ir

pastebėjimus:

o Regionų plėtros planų rengimą galima išskaidyti į tam tikrus etapus ir priskirti

institucijas, kurios dalyvauja šiuose procesuose. Tačiau nėra aiškūs etapų vykdymo

terminai. Siekiant regiono plėtros planų rengimo, tikslinimo ir stebėsenos procesus

perkelti į informacinę sistemą, rekomenduojame apibrėžti procesų žemėlapiuose

numatytų veiklų įgyvendinimo terminus. Tokiu būdu būtų galima įgyvendinti regionų

planų rengimo terminų kontrolę. Jeigu nėra poreikio, nustatyti procesų veiklos

įgyvendinimo terminus, rekomenduojame IS nustatyti pranešimus regionų plėtros

planų rengimo metodikoje nurodytiems terminams (pvz.: IS vartotojams iš sistemos į el.

paštą ateitų pranešimas, kad iki kovo 1 d. reikia pateikti RPT ir VRM Regiono plėtros

plano įgyvendinimo (...) metų ataskaitą.)

o Nėra numatyto termino iki kada RPD skyriai privalo pateikti ketvirtines ataskaitas.

Rekomenduojame apibrėžti ketvirtinių ataskaitų pateikimo terminus, siekiant

informaciją iš visų RPD skyrių gauti vienu metu.

Pastebėjimas: nėra apibrėžta savivaldybių ir kitų institucijų, kurios prisideda prie regioninių

projektų įgyvendinimo, atsakomybė už duomenų pateikimą RPD skyriams. Nustačius atsakomybes


26

savivaldybėms ir kitoms institucijoms, būtų galima sumažinti informacijos gavimo ar ataskaitų

vėlavimų riziką. Atsakomybę savivaldybėms ir kitoms institucijoms būtų galima apibrėžti:

o RPT vidiniuose dokumentuose, pvz.: parengiant ir patvirtinant X regiono plėtros tarybos

darbo grupės reglamentą, įtraukiant tokią darbo grupės funkciją kaip „vykdo X regiono

plėtros plano įgyvendinimo priežiūrą (monitoringą)“. Tokį reglamentą turi pasirengusi

Tauragės regiono plėtros taryba (Tauragės regiono plėtros tarybos darbo grupės darbo

reglamentas, patvirtintas Tauragės regiono plėtros tarybos 2011 m. sausio 28 d.

sprendimu Nr. 51/9VL-6). Aukštesnio lygmens teisės aktuose, pvz. Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme, įtraukiant savivaldybes ir kitas institucijas,

kurios vykdant tam tikrus projektus, tiesiogiai dalyvauja Nacionalinės regioninės

politikos įgyvendinime atitinkamoje teritorijoje.


27

RPD DARBUOTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI

RPD darbuotojų apklausa buvo atlikta remiantis Paslaugų teikimo sutarties, pasirašytos 2013 m.

gruodžio 20 d. Nr. 51VL-144, 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 lentelės 1.2 punktu.

Tikslas:

Ištirti ir aprašyti potencialių numatytos kurti ir diegti IS vartotojų poreikius rodiklių,

duomenų gavimo ir teikimo bei duomenų apdorojimo aspektais.

Respondentai:

Vilniaus apskrities skyrius.

Šiaulių apskrities skyrius.

Panevėžio apskrities skyrius.

Telšių apskrities skyrius.

Tauragės apskrities skyrius.

Kauno apskrities skyrius.

Alytaus apskrities skyrius.

Marijampolės apskrities skyrius.

Utenos apskrities skyrius.

Klaipėdos apskrities skyrius.

Lentelė 4. RPD darbuotojų apklausos rezultatai

Eil.

Nr. Tezė Respondentų išsakyta nuomonė

1. Regionų plėtros planų

įgyvendinimui naudojami

informacijos šaltiniai

Dažniausiai naudojami informacijos šaltiniai:

Lietuvos statistikos departamentas.

Lietuvos darbo birža.

ES struktūrinės paramos kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema (SFMIS).

Savivaldybių duomenų bazės / duomenys.

Internetinė svetainė www.esparama.lt.

Kitos institucijos, teikiančios informaciją, ir kiti informacijos

šaltiniai:

LR švietimo ir mokslo ministerija.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

LR vidaus reikalų ministerija.

Regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Nacionalinė žemės tarnyba.

Nacionalinė mokėjimo agentūra.

Lietuvos energetikos institutas.

Lietuvos bankas.

Laisvosios rinkos institutas.

Pilietinės visuomenės institutas.

Aplinkos apsaugos institutas.


28

Eil.


Informacinės visuomenės plėtros komiteto statistikos portalas.

VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“.

VšĮ „Ekoagros“.

Visuomenės geografijos ir demografijos institutas (leidinys „Demografija ir aš“).

Lietuvos savivaldybių indeksai.

AB „Lietuvos dujos“.

AB „Litesko“.

AB „Lietuvos geležinkeliai“.

AB „X energija“ (pvz., AB „Vilniaus energija“).

AB „Lesto“.

UAB „X šilumos tinklai“ (pvz., „Šakių šilumos tinklai“).

UAB „X komunalininkas“ (pvz., UAB „Kalvarijos komunalininkas“).

UAB „X vandenys“ (pvz., UAB „Sūduvos vandenys“).

UAB „X apskrities atliekų tvarkymo centras“ (pvz., „UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo

centras“).

Socialinių ir ekonominių partnerių duomenys / informacija.

Universitetai.

Anketinės apklausos, interviu.

Pastabos:

Dalis RPD skyrių savivaldybėms prašymus dėl informacijos pateikimo siunčia elektroniniu būdu (pvz.,

Excel), dalis skyrių informaciją gauna telefonu.

Lietuvos statistikos departamente kai kurie pateikiami duomenys nėra informatyvūs, nes renkami iš organizacijų

/ įmonių, kurios nepateikia tikslių duomenų.

2. Pateiktos pastabos dėl

kriterijų pasirinkimo,

vertinimo efektyvumo,

stebėjimo

Remiamasi patirtimi ir jau sudarytais ankstesniais regionų planais.

Įvertinama, ar lengvai bus galima surasti kriterijų reikšmes.

3. Apklausos dalyvių

rekomenduojami efekto ir

rezultato kriterijai

Socialinė, ekonominė raida:

BVP, tenkantis vienam gyventojui regione, palyginti su šalies vidurkiu, proc.

BVP, tenkantis vienam gyventojui regione, tūkst. Lt. arba BVP, tenkančio vienam regiono gyventojui, didėjimas,

proc.

Užimtųjų dalis žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje nuo visų užimtųjų regione, proc.

Tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam regiono gyventojui, didėjimas, proc.

Materialinių investicijų, tenkančių vienam regiono gyventojui, didėjimas, proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt.

Gyventojų skaičiaus regione didėjimas, proc.

Nedarbo lygio regione sumažėjimas, proc. Verslas ir ekonomika:

Neto migracija (apskrities), asmenys.


29

Eil.


Nedarbo lygis (apskrities), proc.

Nedarbo lygis regione lyginant su Lietuvos vidurkiu, proc.

Vidutinės disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui apskrityje, Lt.

Aplinkosauga:

Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis nuo visų susidarančių komunalinių atliekų Lietuvoje, proc.

Perdirbtų (panaudotų) komunalinių atliekų dalis regione, proc.

MTTP plėtra:

Išlaidos MTEP aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose, regione, mln. Lt.

Socialinė apsauga:

Socialinė pašalpa regione. Išlaidos tūkst. Lt.

Socialinių paslaugų gavėjų skaičius, lyginant su vietos gyventojų skaičiumi, asmenys.

Gyvenimo kokybė:

Vidutinė gyvenimo trukmė regione, metai.

Regiono gyventojų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimas, proc.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, metai (vyrai ir moterys).

Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius, 100 tūkst. gyventojų regione.

Demografinis senatvės koeficientas.

4. Rodikliai, kuriuos siūloma

skaičiuoti ir kitiems

regionams pagal šakas

Socialinė, ekonominė raida:

Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui,

arba Bendro vidaus produkto, tenkančio vienam regiono

gyventojui, didėjimas, proc.

Užimtųjų skaičius netradicinėje bei alternatyvioje, ekologiškai subalansuotoje ūkinėje veikloje, vnt.

Registruotas nedarbas arba Nedarbo lygis.

1000 gyventojų tenka vidaus migracijos (neto migracija) arba Gyventojų migracija.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt.

Gyventojų skaičius metų pradžioje. Užimtumo lygis.

Gyvenimo kokybė:

Vidutinės disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui.

Vidutinis mėnesinis bruto / neto darbo užmokestis.

Vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį (maistas ir nealkoholiniai gėrimai).

Namų ūkiai, neturintys tualeto su nutekamuoju vandeniu, proc.

Gyventojų skaičiaus regione didėjimas, proc.

Regiono gyventojų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimas, proc.

Gyvenimo kokybės indeksas.

Užregistruotų nusikaltimų skaičius 1000 gyventojų.


30

Eil.


Verslas ir ekonomika:

Veikiantys ūkio subjektai.

Pramonės sukurta pridėtinė vertė gyventojui, lyginant su Lietuvos vidurkiu, proc.

Tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam regiono gyventojui, didėjimas, proc.

Materialinių investicijų, tenkančių vienam regiono gyventojui, didėjimas proc.

Įregistruotų ir veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje.

Į savivaldybių biudžetus sumokėti ir įskaityti mokesčiai.

Turizmas:

Atvykstančių turistų skaičius.

Turistų skaičiaus regione augimas, proc.

Atvykusių turistų 1 dienos išlaidos.

Apgyvendintų turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose iš viso, vnt., arba apgyvendintų svečių skaičius.

Suteiktų nakvynių skaičius.

MTTP plėtra:

Išlaidos MTEP aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose.

Darbuotojai, dalyvaujantys MTTP aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose.

Susisiekimas:

Keleivių apyvarta visų rūšių transportu.

Krovinių apyvarta visų rūšių transportu.

Kelių su patobulinta danga nuo visų vietinės reikšmės kelių (išskyrus grunto), proc.

Vidutinis dienos keleivių skaičius miesto ir priemiestinio transporto maršrutuose, lyginant su gyventojų skaičiumi

(keleivių skaičius per d./gyv.), proc.

Keleivių vežimas autobusų parkų transportu.

Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis.

Dviračių ir pėsčiųjų takų ilgis.

Avaringumo lygis.

Kaimo infrastruktūros aplinką gerinančių projektų skaičius.

Informacinė visuomenė:

Namų ūkiai, turintys kompiuterį ir plačiajuosčio interneto prieigą.

Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius, palyginti su visų rinkėjų skaičiumi, proc.

Įdiegtų elektroninių viešųjų paslaugų skaičiaus regione augimas.

Energetika:

Renovuotų daugiabučių skaičius.

Naujų ir modernizuotų katilinių skaičius.

Atnaujintuose viešosios paskirties pastatuose sutaupyta energijos, MWh.

Elektros energijos sunaudojimas.

Aplinkosauga:

Perdirbtų (panaudotų) komunalinių atliekų dalis, proc.


31

Eil.


Būstai, susiduriantys su aplinkos užterštumo problemomis, proc.

Būstai, susiduriantys su triukšmo problemomis, proc.

Biologinio kuro dalis viso naudojamo kuro atžvilgiu.

Saugomų teritorijų plotas.

Vandens sunaudojimo lygis.

Nuotekų išleidimo kiekis.

Išmestų teršalų kiekis.

Sveikata:

Sveikatos priežiūros įstaigų skaičius.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, metai (vyrai ir moterys).

Praktikuojančių sveikatos priežiūros gydytojų skaičius, tenkantis 10 000 gyv., vnt.

Praktikuojančių sveikatos priežiūros slaugytojų skaičius, tenkantis 10 000 gyv., vnt.

Ligoninėse gydytų ligonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų.

Gyventojų sergamumo lygis.

Socialinė apsauga:

Socialinės pašalpos, išlaidos tūkst. Lt.

Santykis globos namuose ir šeimynose globojamų vaikų (vienam institucinėje globos įstaigoje esančiam vaikui

tenka šeimynose globojamų vaikų).

Gyvena nusikaltimais, smurtu, vandalizmu garsėjančiame rajone, proc. nuo apklaustųjų.

Socialinės rizikos šeimų skaičius.

Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose.

Švietimas:

Gyventojų išsilavinimas.

Besimokančių gyventojų dalis, proc.

Vaikų ikimokykliniame ugdyme dalis, palyginti su 1–6 metų amžiaus vaikais, proc.

Iškritimas iš švietimo sistemos (mokiniai neįgiję pagrindinio išsilavinimo nuo visų mokinių).

Moksleivių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose.

Studentų skaičius auštosiose mokyklose, kolegijose.

Kultūra:

Kultūros įstaigų skaičius.

Savivaldybių viešųjų bibliotekų skaitytojų skaičius, lyginant su gyventojų skaičiumi.

Mėgėjų meno kolektyvų skaičius.

Kultūros centrų organizuotų renginių skaičius.

Sportas:

Sportininkų skaičius.

Sporto varžybų skaičius.

Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyviai metų pabaigoje, proc. (lyginant su gyventojų skaičiumi,

dalyviai skaičiuojami atskirai kiekvienam renginiui).

Sporto mokyklų skaičius.


32

Eil.


Sporto centrų lankytojų skaičius.

Žemės ūkis:

Užimtųjų dalis žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje nuo visų užimtųjų, proc.

Užimtųjų žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje skaičius, vnt.

Užimtųjų skaičius netradicinėje bei alternatyvioje, ekologiškai subalansuotoje ūkinėje veikloje, vnt.

Naujai įsikūrusių jaunų ūkininkų skaičius, jų pokytis apskrityje.

Užimtų asmenų dalis kaimiškose vietovėse.

Miškingumas.

Pateiktos pastabos:

Pagal regionų planų rengimo metodiką visi nustatyti rodikliai ir kriterijai yra būtini ir svarbūs, nes pagal

ankstesnę metodiką jie nebuvo planuojami ir apskaitomi,

todėl buvo sunku vykdyti regiono plėtros plano stebėseną.

5. Rodikliai, kuriuos reikėtų

stebėti ateityje Rodiklius, kurie parodytų investicijų poveikį atitinkamai

sričiai (pagerėjo, pablogėjo).

Rodiklius, kurie atspindėtų padėtį realiu laiku.

Rodiklius, kurie atspindėtų regiono socialinius ir ekonominius pokyčius.

Rodiklius, kurie atspindėtų savivaldybių padėtį regiono viduje.

Rodiklius, kurie parodytų savivaldybių vykdomos veiklos poveikį gyventojams.

Informaciją apie priemonių plano įgyvendinimą (finansavimo šaltiniai, įgyvendinimo pradžia ir pabaiga).

Pateiktos pastabos:

Užtenka įgyvendinti rodiklių stebėseną pagal regionų plėtros planų rengimo metodiką (2011-09-23, Nr. 1V-

706), kurioje nustatyti visi gana informatyvūs rodikliai.

6. Rodikliai regionų

palyginimui Nedarbo lygis ir santykis su šalies vidurkiu, proc.

Nedarbo lygio regione sumažėjimas, proc.

Gyventojų migracija ir santykis su šalies vidurkiu, proc.

BVP, tenkantis vienam gyventojui, tūkst. Lt, arba BVP, tenkančio vienam regiono gyventojui, didėjimas, proc.

BVP gyventojui, lyginant su Lietuvos vidurkiu.

Mėnesinis darbo užmokestis.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt, ir santykis su šalies vidurkiu, proc.

TUI vienam gyventojui, Lt, ir santykis su šalies vidurkiu, proc.

Materialinės investicijos vienam gyventojui, Lt, ir santykis su šalies vidurkiu, proc.

Veikiančių ūkio subjektų skaičius 1000 gyventojų.

ES fondų lėšų panaudojimo lygis.

NVO rodikliai pagal sritis.

Gyvenimo kokybės rodiklis.

Demografinės senatvės koeficientas.

Bendruomenių skaičius regionuose.


33

Eil.


Socialinių pašalpų gavėjų skaičius.

Pateiktos pastabos / pasiūlymai:

Pagrindiniai tarpinstitucinio veiklos plano rodikliai turėtų būti stebimi ir regionų mastu bei lyginami su Lietuvos

vidurkiu.

Stebėti rodiklius, kurie atspindėtų regionų socialinius ir ekonominius skirtumus.

Stebėti rodiklius, kurie atspindėtų ir vertintų teritorijų demografinę, ekonominę ir socialinę situaciją ir nurodytų

spręstinas problemas (nepakankamą užimtumą, mažą

ekonominį aktyvumą bei migraciją, nepakankamą

gyvenamosios ir investicinės aplinkos patrauklumą,

regione gyvenančių bei dirbančių asmenų ekonominį

aktyvumą, kuris parodo teritorijos pragyvenimo lygį,

gyventojų realias pajamas ir nuo to priklausančius

socialinės gerovės indeksus).

Stebėti rodiklius, kurie leistų įvertinti švietimo, socialinių ir sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Stebėti rodiklius, kuriais būtų galima palyginti regionus. Tai gali būti išvestiniai rodikliai, atspindintys regionų

pokyčius įvairiais aspektais, pvz.: pagal trukmę,

procentais, kiekį, administracinę teritoriją ir pan.

Rodikliai turėtų būti atnaujinami kas metus.

Stebėti rodiklius, kurie atspindėtų regiono pažangą.

Trūksta rodiklių, kurie būtų skaičiuojami pagal regionus, nes dauguma pagrindinių rodiklių skaičiuojami Lietuvos

mastu. Nėra regioninių rodiklių, leidžiančių įvertinti

kultūros paslaugų vartojimo lygį; gyventojų, patiriančių

skurdo riziką, dalis; gyventojų, dalyvaujančių

visuomeninėje veikloje, dalis; gyventojų, vertinančių

gyvenamąją vietovę pozityviai, dalis, CO2 kiekio pokytį ir

pan.

Regionų palyginimui turėtų būti naudojami bendriniai rodikliai, ne iš regionų plėtros planų, o iš kitų

informacijos šaltinių (pvz.: Lietuvos statistikos

departamentas, Eurostatas).

7. Pagrindinės problemos /

pastebėjimai, su kuriais

regionai susiduria rengiant

ir stebint Regionų plėtros

planus

Planų rengimo etapas:

Regionų plėtros planų metodika per daug smulkmeniška ir

joje daug neaiškumų, taip pat yra dirbtinų pilietiškumo

procedūrų.

Per daug biurokratijos tvirtinant / tikslinant planus.

Neaiški septynerių metų vizija. Planai turėtų būti detalizuojami, rengiant dvejų metų veiksmų planus.

Rengiant regionų plėtros planus, savivaldybės poreikiai neatitinka realybės, todėl juos reikia išgryninti.

Rengiant regiono plėtros planą, sunku identifikuoti rezultato ir produkto kriterijus, kurių duomenis vėliau

būtų galima gauti, atliekant plano stebėseną.

Nėra sukurtų rodiklių, kurie įvertintų regionų aktualius pokyčius.

Renkami rodikliai, apie kurių įvykdymą būtų galima rasti


34

Eil.


informacijos, todėl pasirenkami rodikliai, kurie nėra tokie

informatyvūs ir atspindėtų realią situaciją.

Rodiklių nepalyginamumas. Kai kurie rodikliai skaičiuojami tik regiono viduje ir jų negalima palyginti su

kitais regionais.

Pagal stebėsenos rodiklius turi būti vertinama, ar vykdant regiono plėtros plano priemones, pasiekiamas norimas

rezultatas, t. y. priemonė „Bedarbystės mažinimas“ turi

būti vertinama „nedarbo lygio“ rodikliu, o ne įgyvendintų

projektų skaičiumi.

Rengiant regiono plėtros planus, pasirinkti rodikliai turėtų būti lyginami su šalies vidurkiu.

Planų stebėsena:

Monitoringas tinkamas tik plano įgyvendinimo stebėsenai. Stebėsena turėtų parodyti, ar įgyvendinti projektai

regionui buvo naudingi.

Sunku gauti informaciją iš savivaldybių ataskaitų rengimui. Taip pat sunku gauti tikslius duomenis iš plano

vykdytojų (informacija atsiunčiama nevisiškai užpildyta,

duomenys netikslūs ir neišsamūs).

Neįmanoma įvertinti, kokį realų poveikį padarė įgyvendinti projektai regiono plėtrai ir gyvenimo kokybei,

nes stebimi kiekybiniai rodikliai.

Regiono plėtros planų stebėsena palengvėtų, jei būtų bendra duomenų bazė apie projektų pasiektus rezultatus.

Ši informacija galėtų būti talpinama www.esparama.lt ir

www.sfmis.finmin.lt (dabar skelbiami tik projektų

aprašymai).

Bendros pastabos:

Trūksta bendradarbiavimo tarp regionų skyrių ir savivaldybių.

Lietuvoje nėra bendros IS visoms savivaldybėms, kurioje būtų kaupiami, sisteminami statistiniai duomenys.

Būtų galima sukurti bendrą IS tiek regionų plėtros planams, tiek savivaldybių strateginiams planams, kurioje

būtų standartizuoti ir rodikliai.

Vėluoja Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Naujasis Lietuvos statistikos departamento internetinis puslapis apsunkina informacijos paiešką.

Dalis naudingos informacijos yra mokama, pvz., Registrų centre.

8. Išsakytas poreikis dėl

darbinių lentelių

standartizavimo sistemoje

Standartizuoti Regionų plėtros metodikos prieduose pateiktas ataskaitas.

Sistema galėtų formuoti ataskaitas, pateiktas 5 priede.

Pastaba:

Ataskaitų, pateiktų 5 priede, pavyzdžių perkėlimo į IS reikalingumas bus sprendžiamas artimiausio susitikimo

metu dėl IS.

9. Aukštesnio lygmens planų

stebėsenos poreikis Aktualu stebėti pagrindinius aukštesnių planų rodiklius

regionų lygmeniu ir lyginti su bendru Lietuvos vidurkiu.

Stebėti, kaip skatinami pažangos procesai regione,

http://www.esparama.lt/http://www.sfmis.finmin.lt/


35

Eil.


įgyvendinant Nacionalinės pažangos programos nuostatas,

Nacionalinės pažangos programos prioriteto „Regioninė

plėtra“ tarpinsititucinį veiklos planą.

Aktualu stebėti X apskrities teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną.

Pateiktos pastabos:

Stebėti aukštesnio lygmens planų rodiklius šiuo metu neįmanoma dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo.

10. Informacijos teikimas

kitoms institucijoms apie

regionų plėtros planus

VRM.

Regionų plėtros taryboms.

Regiono savivaldybėms –nuolat arba pagal poreikį.

Atsakingoms ministerijoms, agentūroms – apie paramos lėšų panaudojimą.

Kitoms institucijoms pagal poreikį. Kartais, siekiant pateikti prašomą informaciją, reikia atlikti rodiklių

skaičiavimus (pvz., palyginti rodiklį su šalies vidurkiu

arba gyventojų skaičiumi).

Kas mėnesį viešai skelbiama informacija internetinėje svetainėje http://www.lietuvosregionai.lt/lietuvos-

regionai/.

Pateiktos pastabos:

Negaunamas atgalinis ryšys dėl pateiktų ataskaitų iš VRM RP.

11. Kiti pastebėjimai Regiono plėtros plane turėtų atsispindėti visi projektai, kurie daro įtaką regionui. Regiono plėtros planai neturėtų

būti vien tik ES projektų įgyvendinimo ir stebėsenos

priemonė. Regiono plėtros plane turėtų atsispindėti ir

projektai, kurie finansuojami iš kitų šaltinių, nes ši

informacija turi atsispindėti ketvirtinėse ataskaitose.

Būtų naudinga atlikti tyrimus, apklausas, tačiau trūksta žmogiškųjų bei finansinių išteklių. Šiam tikslui būtų

galima sukurti internetines anketas / apklausas.

Aktualu būtų gauti informaciją iš teritorijų planavimo sistemos ir, esant poreikiui, informaciją pateikti

investuotojams.

Nacionalinėje regioninėje plėtros taryboje nėra aptariami ar svarstomi regionų plėtros planai ir regionų

problematika.

Regionams turėtų būti suteiktas didesnis savarankiškumas bei vertinamas jų konkurencingumas.

Regionų plėtros taryboms turėtų būti nustatyta atsakomybė už planų įgyvendinimą. Savivaldybės

stengiasi dėl planų / projektų įgyvendinimo, nes jų veikla

įvertinama ir skelbiama viešai (savivaldybių indeksai).

Regionų plėtros planai turėtų būti susieti su kitais planais, pirmiausiai su regionų savivaldybių strateginiais planais.

TVP turėtų būti naudojamas kaip regionų plėtros planų dalis.

Unifikuoti stebėsenos rodiklius visiems regionams būtų sudėtinga, nes regionų plėtros plan

reikalŲ ministerijos veiklos procesŲ analizĖ ......uab „a sprendimai“ 2014-01-20 –...

Documents