UDK 821.111-31 Versta is: Aldous Huxley. CROME YELLOW.

Progress Publishers, Moscow, 1976

Antras pataisytas leidimas

Copyright © 1922 by Aldous Huxley ISSN 2424-3973 @ Irem Balciuniene, vertimas j lietuviy kalbij, 2015 ISBN 978-609-444-158-5 © Leidykla „Sofoklis", 2015

REITIEJI SIUO GELEZINKELIO R U O Z U NIEKADA NEVAZINEJO.

Visi traukiniai - ji^ tebuvo keli - sustodavo kiekvienoje stotyje. Pavadinimus Denis zinojo atmintinai. Boulis, Tri-tonas, Spevin Delaveras, Nipsvic for Timpenis, Vest Boul-bis ir gali^ gale Kemletas prie Vandens. Kemlete jis visada islipdavo, o traukinys palengva nudundedavo tolyn, dievai zino kur, j Anglijos zali^^ sirdj.

Kaip tik dabar jis ispuskavo is Vest Boulbio. Dekui Die-vui, kitoj stoty jau lips. Denis nusikilojo mant^ nuo regzties ir tvarkingai sukrove priesingame kampe. Bergzdzias ir tus-cias darbas. Bet juk reikia k^ nors veikti. Baig^s delioti, De­nis susmuko ant sedynes ir uzsimerke. Nezmoniskai karsta.

O jau ta kelione kelione! Dvi valandos braukte isbrauk-tos is gyvenimo; dvi valandos, per kurias galima sitiek nu-veikti, sitiek padaryti - pavyzdziui, parasyti tobul^ eilerastj arba perskaityti prot^ nuskaidrinanci^ knyg^. O dabar -kaip sleiksciai tvoskia tie pridulkej^ atlosai.

5

Dvi valandos. Simtas dvidesimt minuciy. Nezinia per tiek laiko galetum atlikti. Nezinia k^. Taciau k^? Jau yra buv^ simtai valandy, o k^ per jas nuveike? Be naudos iseikvojo, issvaiste brangias minutes, tarytum atsargos hufq neissemiamos. Mintyse sudejav^s, Denis braukte nu-brauke viskq, k^ buvo dar^s. Ar turi jis teis^ sedeti saules atokaitoje, uzimti kampin^ viet^ trecios klases vagone, ar turi teis^ buti gyvas? Ne, ne, ne.

Uzpludo grauzulys ir nenusakoma ilgesinga neviltis. Jam dvidesimt treji, ir - vaje! - su kokia aitria sirdgela tai jaute.

Traukinys trukciodamas sustojo. Pagaliau Kemletas. Denis pasoko, uzsismauke ant akii^ skrybel^, isverte ba-gazo kruv^, persisver^s per lang^ pasauke nesik^, ciupo abiem rankomis po krepsj ir kaipmat turejo vel pastatyti, nes reikejo atidaryti duris. Pagaliau laimingai issigav^s su nesuliais j peron^, nudume prie bagazo vagono.

- Dviratj, dviratj! - uzdus^s isposkino palydovui. Jaute-si es s veiklos zmogus.

Palydovas, ne nedirstelej^s j j j , ramiai isdavinejo daik­tus su uzrasu „Kemletas".

- Dviratj! - pakartojo Denis. - Zalia spalva, universalus remas, pavarde Stounas. S-T-O-U-N-A-S.

- Niekur, pone, jis nepabegs, - nuramino palydovas. Vyriskis buvo jspudingo stoto, su jiireiviska barzda.

Taip ir matei j j namuose geriantj arbat^, apsupt^ gausios seimynos. Tikriausiai lygiai taip pat maldydavo ir vaikus, kai pasidarydavo pernelyg jkyrus. „Niekur nepabegs." De-nio veiklumas subliusko it pradurta padanga.

6

Palik^s bagazq saugojimo kameroje, pasistumejo dvi­ratj, uzsedo ir nuvaziavo. Visada, vykdamas j uzmiestj, pasiimdavo dviratj. Tai buvo mankstos teorijos dalis. Gal-but vien^ grazi^ dien^ jis atsikels sest ryto ir nuleks j Ke-nilvert^' arba Stratford^ prie Eivono^ - nesvarbu kur. Juk dvidesimties mylii^ spinduliu nestinga romaninio stiliaus^ baznycii^, Tiudory epochos' dvarvieciy, kurias galima ap-ziureti per popietin^ iskylq. Nezinia kodel tos jzymios vietos likdavo neaplankytos, taciau smagu tureti dviratj ir jausti, kad gal kada nors imsi ir atsikelsi sest ryto.

Pasiek s ilgos, nuo pat Kemleto kylancios kalvos virsun^, Denis pajuto, kad nuotaika giedreja. Pasaulis, nutare, ne toks jau blogas.Tolumoje melsvuojancios kalvos, ant giibrio slaiti^ palei keli^ balzganuojantys javai, bemiskii^ horizonto liniji^ kaita - taip, visa tai neblogai. J sielq vis giliau erne smelktis apacioje tarp slaity isduobti^, giliai nunyranciy dauby grozis. Islinkiai, islinldai; letai kartojo zodj, bandydamas rasti pasige-rejim^ nusakantj apibudinim^. Islinkiai - ne, nepakankamai raisku. Denis mostelejo, lyg noredamas delnu is oro pasemti trokstam^ apibiidinim^, ir vos nenuvirto nuo dviracio. Kaip

1 Kenilvertas - senovinis miestelis Jorksyro grafysteje; garseja X I I a. pilies griuvesiais; pilj ir tai, kas jvyko Kenilverte XVI a. pabaigoje, aprase Wal-teris Scottas istoriniame romane Kenilvertas (1821 m.).

2 Stratfordas prie Eivono - miestelis Jorksyro grafysteje, Williamo Shake-speare'o gimtine.

3 Romaninis stilius vyravo Europoje X - X I I a. Statiniams - pilims, vienuo-lynams, baznycioms - budingos paprastos geometrines formos, uzdari turiai, stores sienos, nedaug angij, santuri puosyba. Ryskus gynybines architektiiros bruozai.

A Tiudorai - karaliij dinastija, valdziusi Anglij^ nuo 1485 iki 1603 m.

7

nusakyti siy slenelii islinkius? Svelnius lyg zmogaus kuno linijos, nestokojancius meno kurinio dailingumo...

GalbeK Zodis neprastas, bet pxMicuzisksiS.Le galbe evase de ses hanches^: kazin ar yra buv^, kad skaitant prancuzis-k^ roman^ neaptiktum sitos frazes? Vien^ grazi^ dien^ jis sudarys parankinj zodyn^ rasytojams. Galbe, gonfle, goulu; parfum, peau, pervers, potele, pudeur; vertu, volupte^.

Taciau zodj privalo rasti. Islinkiai, islinkiai... Tij sleniy linijos tarsi indo, suformuoto moters kruties; tarsi jdau-bos, paliktos didziulio, nuostabaus kuno, kuris ilsejosi ant siy kalvy. |mantrus posakiai, tiesa; bet lyg ir priartinan-tys prie siekiamybes. jdauba, duburys, dubuma - aidziais asonansij ir aliteracijij labirintais, vis toldamos nuo esmes, skriejo mintys. Jis pasidave zodziiji kerams.

Grjz^s j tikrov^, Denis pamate priesaky paskutinj nuoly-dj. Staigiai ir tiesiai kelias nere zemyn, j erdvi slenj. Tenai, auksteliau, ant priespriesinio slaito, stovejo Kroumo rumai, jo keliones tikslas. Denis numyne stabdzius; siuo Kroumo reginiu miela pasigrozeti. Fasadas su trimis j virsi^ smin-ganciais bokstais kilo is uz tamsiy parko medzii^. Rumai maudesi saules spinduliuose; senos plytos rausvai zioravo. Kokia branda, kokia prabanga, kaip tobulai issirp^! Ir tuo pat metu kaip grieztai paprasta! Slaitas nuozulnejo; De­nis skriejo it vejas, nors stabdziai buvo numinti. Tada juos

^ Islinkis, linijos (prune?).

2 Apvaliijjos klubij linijos

3 Gonfle - ispiistas; goulu - rajus, godus; parfum - aromatas, kvepalai; peau - oda; pervers - istvirkfs; potele - putlus; pudeur - drovumas, ne-kaltybe; vertu - dorybe; volupte - gaslumas, juslinis malonumas Qjranc).

8

adeido ir zaibu nusvilpe zemyn. Po penkiij minuciij pranere pro didziulio kiemo vartus. Paradines durys buvo svetingai atvertos. Dviratj atremf s j sien^, Denis jejo vidun. Uzklups visus netiketai.

9

E U Z K L U P O N I E K O , NES NEBUVO K O . V i S U R TVYROJO TYLA;

Denis zingsniavo per tuscius kambarius, su maloniu jausmu sirdyje zvelgdamas j pazjstamus paveikslus, bal-dus, j tuos netvarkingai sen bei ten ismetytus daiktus, bylojancius, kad cia esama zmonii^. Jis beveik dziugavo nieko neaptik^s; smagu klajoti po namus lyg tyrinetojui po negyv^, apleist^ Pompej^. Kokj gyvenim^ pagal siuos likucius atkurti^, k^ apgyvendinty tusciose menese? Stai ilga galerija, nukabineta vertingais ir (zinoma, to niekas nebuti^ drjs^s viesai pripazinti) gan nuobodziais velyvy-ji^ viduramzii^ Italy dailininky paveikslais, nustatyta kiny skulpturomis, j akj nekrintanciais neatmenamy laiky bal-dais. Stai plokstemis ismusta svetaine, kartiinu uzdeng-tais foteliais, tarsi istaigingomis oazemis tarp niuriy, jusles zeidzianciy senieny. Stai rytmetinis kambarys su blyskiai gelsvomis sienomis, spalvingais venecijietiskais

II

kreslais ir rokoko stiliaus stalais, veidrodziais, siuolaiki-niais paveikslais. Stai biblioteka, vesi, erdvi ir tamsi, su knygy lentynomis nuo grindy iki luby, pilna nuostabiy folianty. Stai valgomasis, oriai, portveiniskai angliskas, su didziuliu raudonmedzio piety stalu, astuonioliktojo simtmecio kedemis ir bufetu, astuonioliktojo simtmecio paveikslais - seimos portretais, kruopsciai nutapytais gy-vuliais. buty galima atkurti is siy duomeny? Ilgojoje galerijoje ir bibliotekoje buvo juntamas Henrio Vimbuso skonis, rytmetiniame kambaryje gal siek tiek Anes. Ir vis­kas. Tarp daikty, kuriuos buvo sukaup^ desimt zmoniy karty, gyvenimo tekme tebuvo jbrezusi sunkiai jzvelgia-mus pedsakus.

Rytmetiniame kambaryje ant stalo Denis pamate savo poezijos knyg^. Kaip taktiska! Paem s ir atsivert^s sj, kri-tiky zodziais tariant, „plon^ tomelj", jis perskaite pirmas pasitaikiusias eilutes:

...Dangaus skliautij juoda bedugne, Kur sviecia lunaparko ugnys Ir Blakpulas' triuksmingas kyla Lyg antkapis / tamsiq tylq\

Padej s knyg^, Denis palingavo galv^ ir atsiduso. „Kokio ta-lento mano anuomet tureta!" - sumurmejo pamegdziodamas

1 Blakpulas - kurortas vakarineje Didziosios Britanijos pakranteje.

2 Vis| poezijq sioje knygoje verte Antanas Danielius.

12

senatves sulaukusj Svift '. Jau beveik sesi menesiai buvo pra-slink^ nuo knygos isleidimo; Deniui teike malonumo mintis, kad jau niekada sitaip neparasys. Kazin kas j ^ skaite? Tik­riausiai Ane; jam smagu buvo taip manyti. Ir tikriausiai atpa-zino, kad jaunos tuopos driade - j i pati; graksti misko nimfa, kurios judesiai tarsi liauno, vejo puciamo medelio siuravimas. „Moteris, kuri buvo medis" - stai kaip jis pavadino t^ eile­rastj. Vos knygai pasirodzius, padovanojo egzemplioriy Anei, vildamasis, kad eilerastis atskleis tai, ko nedrjso istarti lupos. Taciau j i niekada neuzsimine apie knyg^.

Denis uzsimerke ir kaipmat isvydo An^, raudono ak-somo apsiaustu jsiQbuojanci^ j restoranelj, kur retkarciais juodu pietaudavo Londone, - keturiasdesimt penkias mi­nutes veluojanci^, o save patj, sedintj prie stalo, visiskai nu-sibaigusj, dirgesio ir alkio issekint^. O! Kokia j i siaubinga!

Deniui dingtelejo, kad rumy seimininke tikriausiai sa-vajame buduare. Visai dketina; tereikejo nueiti ir pasiziu-reti. Ponios Vimbus buduaras buvo viduriniame bokste, j parko pus^. Is vestibiulio j j j vede jviji laiptai. Denis uzko-pe ir pasibelde. „{eikit." Ak, vis delto j i cia, o geriau, kad nebuty. Denis pravere duris.

Priscila Vimbus gulejo ant sofos. Ant keliy buvo pasi-dejusi aplank^ ir m^sliai ciulpe sidabrinio piestuko galelj.

- Sveiki, - tare pakeldama akis. - Visai buvau pamirsu-si, kad jus atvaziuojate.

1 Kokio talento mano anuomet tureta!-]omthmas Swiftas (1667-1745 m.) -didysis angli^ satyrikas istare, Walterio Scotto liudijimu, siuos zodzius, se-natveje perskait^s vien^ is pirmijjij savo kuriniij Pasaka apie stating.

13

- Deja, esu cia, - priekaistingai istare Denis. - Labai atsiprasau.

Ponia Vimbus nusijuoke. Jos balsas ir juokas buvo zemy tony, vyriskas. Visa joje buvo vyriska. Veidas platus, kam-puotas, nebejaunas, nosis didziule, atsikisusi, akutes ma­zes, zalsvos, o visum^ vainikavo didinga, jmantri, stebetinai keista oranzinio atspalvio sukuosena. { j ^ pazvelg^s, Denis visada prisimindavo dainininkf megdziojantj Vilkj Bard^'.

&tai kodel dainuosiu as Tiktai operoj, tiktai operoj, Tiktai op-pop-pop-pop-poperoj.

§iandien ponia Vimbus buvo su skaisciai raudono silko suknia auksta apykakle ir perly veriniu. Prasmatnus ap-daras, taip megstamas nusenusiy pinigingy motery, meg-dziojanciy karaliskosios seimos vilkesen^, dare j ^ isties panasi^ j miuziklo artist^.

- Na ir k^, kol mes nesimateme, jus veikete? - paklause j i . - O, - istare Denis ir kone geidulingai stabtelejo. Ne-

paprastai jdomus pasakojimas apie tai, kas naujo Londone, jau buvo parengtas ir kybojo ant liezuvio galelio. Kaip bus malonu visa tai graziai pateikri. - Pirmiausia, - pradejo jis...

Taciau buvo velu. Tokj klausim^, kaip ponios Vimbus, gramatikai vadina retoriniu; atsakymas j j j nereikalingas.Tai vien pasnekesio puosmena, mandagaus zaidimo gambitas.

[ Wilkie Bardas (tikr. Williamas Augustas Smithas; 1870-1944 m.) - anglij estrados aktorius, garsus persikunijimo meistras.

14

- Jus uztikote mane sudarinejanci^ horoskopus, - pa-sake ponia Vimbus, ne nepajutusi, kad pertrauke Denj.

Siek tiek jskaudintas, jis nusprende patausoti pasako-jim^ jautresnems ausims. Ir, panasiai atsilygindamas, gan saltai tarstelejo:

- Sit kaip? - Ar jau minejau jums, kaip islosiau keturis simtus Li-

verpulio ristuny lenktynese'? - Taip, - tarstelejo Denis, jsalui dar neatitirpus. Ponia Vimbus buvo apie tai pasakojusi maziausiai sesis

kartus.

- Nuostabu, ar ne? Ir viskas priklauso nuo Zvaigzdziy. Anais Laikais, kai dar nesikreipdavau pagalbos j Zvaigz-des, pralosdavau tukstancius. O dabar... - j i valandelf stab­telejo, - na, kad ir tie keturi simtai per Liverpulio lenkty­nes. Vien tik del Zvaigzdziy.

Deniui magejo isgirsti daugiau apie Anuos Laikus. Ta­ciau buvo per daug taktiskas, o svarbiausia, drovus, kad pa-klausty. Santykiai seimoje buvo lyg ir nutruk^; tai ir viskas, k^ Denis zinojo. Senoji Priscila - zinoma, dar ne tokia sena ir daug guvesne - vejais leido pinigus, kruvas jy prasvilp-davo per visas zirgy lenktynes. Ir azartinius zaidimus lose. Kiekviena legenda nurodydavo vis kit^ tukstanciy skaiciy, taciau suma susidarydavo nemenka. Henriui Vimbusui teko parduoti amerikieciams kelis velyvyjy viduramziy

I Nuo 1839 m. kasmet Liverpulyje rengiamos ristuny lenktynes.

15

italus - Tadeo is Podzibonsio", sio biciulj, ir keturis ar pen-kis nezinomus sieniecius\^ istiko krize. Tada pirm^ kart^ gyvenime Henris sutelke ryzt^ ir, regis, sekmingai.

Smagios bastuniskos Priscilos dieneles umai baigesi. Nuo tada j i beveik vis^ laik^ praleisdavo Kroume, apsiskel-busi serganti neaiskia liga. leskodama paguodos, pasinere j Nauj^'j M^stymf ir okultizm^. Noras rizikuoti ristuny lenktynese neisbleso, todel Henris, sirdies gilumoje zmo­gus neblogas, paskyre jai keturis simtus svary per menesj. Priscila dabar kiauras dienas sudarinedavo zirgy horosko­pus, ir pinigus investuodavo moksliskai, kaip liepdavo Zvaigzdes. State pinigus ir uz flitbolo komandas, todel turejo didelj s^siuvinj, kur zymejosi visy Didziosios Brita­nijos Lygos komandy zaidejy horoskopus. Dviejy vienuo-likiy horoskopy palyginimas buvo daug sumanumo reika-laujantis, nelengvas dalykas. Rungtynes tarp populiariyjy Tottenham Hotspur h Aston Villa komandy sukeldavo to-kio masto ir tokj sudeting^ susidurim^ dangaus sferose, kad nieko nuostabaus, jog kartais suklydusi j i nevisiskai teisingai numatydavo baigtj.

1 Podzibonsis - nedidelis miestelis Toskanoje, centrines Italijos provincijoje. Nors italij meno istorijoje „is Podzibonsio" paprastai vartojamas kalbant apie Giovanni Angelo Montorsoli (1507-1563 m.), skulptoriij, medzio dro-zej^ ir architektij, cia tikriausiai turimas galvoje italt^ dailininkas Taddeo di Bartolo (1362-1442 m.), gim^s netoli Sienos,Toskanos provincijoje.

2 Sienos dalles mokykla - italij Renesanso pradzios stambi meno mokykla, dar glaudziai susijusi su viduramziy meno tradicijomis; atsirado Sienos mieste X I I I a. ir didziausio suklestejimo pasieke pirmoje XIV a. puseje.

3 Naujasis M^srymas - religinis-mistinis judejimas, kil?s JAV antroje XIX a. puseje. Jo jkurejas Phineas Parkhurstas Quimby (1802-1866 m.) skelbe, jog kuno negalias galima gydyti religine jtaiga.

16

- Kaip gaila, Deni, kad jus tuo netikite, kaip gaila, -zemu aiskiu balsu istare ponia Vimbus.

- Nemanau, kad labai gaileciaus. - Tai todel, kad nesuvokiate, kq reiskia tikejimas. Nejsi-

vaizduojate, koks jdomus, koks jaudinantis pasidaro gyve-nimas, kai imi tiketi. Visa, kas jvyksta, tampa prasminga; o viskas, k^ darai, reiksminga. Ir kad zinotumet, kaip smagu tada gyvenri. Stai dabar as sedziu Kroume. Mirtina nuobo-dybe, manote jus; o man taip neatrodo. Ty Laiky visiskai nepasiilgstu. Turiu dabar Zvaigzdes... - jinai paeme popie-riaus lap^, gulintj ant aplanko. - Inmeno horoskopas, - pa-aiskino. - (Bus neblogai adikti kelis bandymelius sj rudenj biliardo cempionate.) Turiu ziureti harmonijos su Begaly-be, - j i mostelejo ranka. - O paskui dar anapusinis pasaulis, ir visos tos dvasios, kiekvienam skirtoji Zvaigzde ir ponia Edi", ir savijtaiga, kad esi sveikas, ir Krikscioniskos Paslap-tys, ir ponia Bezant^ Kaip visa tai nuostabu! Nuoboduliui tiesiog nelieka laiko. Dabar jau nejsivaizduoju, kaip gyvenau anksciau - Anais Laikais. Kas tada buvo? - blaskymasis, ir tiek, vien blaskymasis. Priespieciai, arbateles, pietus, teatrai, vakarienes - kasdien. Zinoma, kol tai vyksta, nenuobodu. Taciau viskam pasibaigus, lieka tustuma. Paskutineje Barbe-kiu-Smito knygoje yra nebloga vieta. Kurgi ji?

1 Mary Baker Eddy (1821-1910 m.) - amerikieciy teosofe, salininke ju-dejimo, kvietusio grjzti j sen 'q krikscionyb^ ir atgaivinti jos gydymo metodus be vaistij ir gydytojy, jtaiga.

2 Annie Besant (1847-1933 m.) - anglij teosofe ir spiritiste, religinio mi-tinio mokymo apie siely bendravimq su anapusiniu pasauliu .salininke. Teosofij draugijos prezidente. Kovotoja uz motery teises ir Airijos bei Indijos savivald^.

17