Ketvirtinis reklaminis-informacinis

leidinys

ISSN 2538-6905

Leidėjas – UAB „Agromedijos“Įmonės kodas 304411660

PVM mokėtojo kodas LT100010567919

Registracijos adresas: Gedimino g. 15–2, LT–44149 Kaunas

Buveinės adresas: Neries kr. 16–439, LT–48402 Kaunas

Ats. sąskaita LT394010051003731769

AB DNB bankaswww.agromedijos.lt

Susisiekite:Reklamos klausimais tel. 8 682 41601

El. paštas vilma@agromedijos.ltPageidavimai, pasiūlymai

El. paštas agro@agromedijos.ltKyžiažodžio atsakymai

El. paštas atsakymai@agromedijos.ltInformacija apie renginius

El. paštas rolandas@agromedijos.ltPamėkite mus facebook‘e AgroTurtai

Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

Gedimino pr. 12a, LT–01103Formatas 210x297 mm

Užsakymas Nr. SM-0000016198Tiražas 117 500 egz.

Platinamas nemokamai.

Viršelyje – parodos „Agrovizija 2017“ organizacinio komiteto nariai:

Jonas Talmantas LŪS pirmininkas; Dr. Irena Deveikytė LAMMC Žemdirbystės

instituto mokslininkė; Prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius LAMMC direktorius;

Aušra Beniulienė LAAA direktorė; Oridijus Čaplikas

„Syngenta Polska Sp. z o.o.“ atstovybės vadovas; Dr. Gintaras Brazauskas

LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius; Dr. Roma Semaškienė LAMMC

Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja eksperimentinei plėtrai, Augalų patologijos

ir apsaugos skyriaus vedėja.Vilmos Sebeikaitės nuotrauka

• Firminiostiliauskūrimas;

• Prekėsženklokūrimas;

• Pardavimųskatinimokampanijųkūrimas;

• Katalogų,skrajučių,pakuočių,reklaminiųleidiniųdizainas,maketavimas,visiškasparengimasspaudai;

• Optimalausmarketingobiudžetopaskirstymoplanoparengimas;

• Tekstųkūrimas;

• Reklamų,skelbimų,straipsniųtalpinimas,palankiomissąlygomis,nacionalinėjebeiregioninėjespaudoje;

• Reklaminiųskydelių(banerių)kūrimas;

• Facebookadministravimas;

• Fotopaslaugos;

• Filmavimopaslaugos;

• Vaizdoklipųkūrimas;

• Renginiųorganizavimas;

• Pagalbaruošiantisparodoms.

Specializuota reklamos agentūra maksimaliam Jūsų reklamos efektyvumui!

Daugiauinformacijos:tel.8 68241601,el.paštuvilma@agromedijos.lt

arba

birželiomėn.28–30d.parodoje„Agrovizija 2017“,kuriojeJūsųlauksime.

2017vasara

Naujas beicas - galingos šaknys, patikima daigų apsauga nuo ligų, stiprus augalas.

KEISKIME SAVO POŽIŪRĮTAI KAS AUGA PO ŽEME NE MAŽIAU SVARBU UŽ TAI, KĄ MATOME ANT ŽEMĖS…

Remigijus POŠKUS

Gyvulininkystės verslo pelningumas di džiąja dalimi priklauso nuo ūkyje nau dojamų pašarų saugos bei kokybės. Ir nėra abejonės, jog gyvulių sveikatos būklę, produktyvumą bei produkcijos kokybę lemia pašarai. Todėl jie privalo atitikti visus gyvulių fiziologinius porei-kius sėkmingai augti bei vystytis.

Tai, kaip gyvulių augintojams gauti didžiausią ūkinę naudą mažiausiomis ekonominėmis sąnaudomis, šiandien puikiai žino ilgametę darbo patirtį turin-ti didžiausia Baltijos šalyse kombinuo-tųjų pašarų ir premiksų gamintoja AB „Kauno Grūdai“. Mat šioje bendrovėje per mėnesį pagaminama per 20 tūkst. t pašarų ir 500 t premiksų.

„Tiek Lietuvos, tiek eksporto klientų ūkių aprūpinimas pašarais bei premik-sais turi vykti nenutrūkstamai ir opera-tyviai, todėl gamybos procesas vyksta keturiomis pamainomis, tiek dieną, tiek naktį – septynias paras per savaitę“, – teigia įmonių grupės „KG Group“ val-dybos pirmininkas Tautvydas Barštys.

Kombinuotųjų pašarų gamybos ko-kybei užtikrinti bendrovė „Kauno Grū-dai“ yra įsigijusi pažangią granuliavimo liniją su ekspanderiu, tad pašarai apdo-rojami aukštame slėgyje ir momentinėje aukštoje temperatūroje. Taip sunaiki-namos kenksmingos patogeninės bak-terijos bei pelėsiniai grybai, pagerėja

Kokybiški pašarai – gyvulininkystės sektoriaus pagrindas

pašarų pasisavinimas, pašarai nedulka ir nesisluoksniuoja, o papildžius skystai-siais komponentais išlieka birūs.

Gera žaliava – geras gaminys

„Produkto kokybę nulemia žaliavos, iš kurių jis gaminamas“, – neabejodamas teigia AB „Kauno Grūdai“ technologas - receptūrininkas, vyriausiasis veterinari-jos gydytojas dr. Žydrūnas Totilas.

Pasak pašnekovo, žaliavos šioje įmonėje gaunamos iš tarptautiniu mastu pripažintų tiekėjų, tokių kaip „Adisseo“, „Evonik“ bei kitų.

„Iš viso turime 200 patikimų žaliavų tiekėjų, su kuriais nuolat dirba įmonės Žaliavų prekybos skyrius. Šis skyrius – tai specialistų ir technologų komanda, kurios dėka „Kauno Grūdai“ įsigyja tik kokybiškas žaliavas už geriausią kainą. Pirkdami didžiulius jų kiekius turime kompetencijos nupirkti gerą produktą tinkamu laiku bei sėkmingai suvaldome rizikas. Dažnas smulkesnis gamintojas, neišvystęs masto ekonomikos, to pada-ryti nepajėgus“, – neabejoja Ž. Totilas.

AB „Kauno Grūdai“ žaliavų tieki-mas prasideda tik įsitikinus, kad siūlo-mas produktas atitinka deklaruojamus parametrus. Jo kokybė tikrinama dar kelis kartus. Iš trečiųjų, ne Europos Są-jungos, šalių įvežamas žaliavas taip pat kontroliuoja ir Valstybinė maisto ir vete-rinarijos tarnyba.

„KG Group“ įmonių grupė iš kitų ga-mintojų išsiskiria tuo, kad savo užsako-vams siūlo produkciją, kurią pirmiausiai išbando pati: apie 85 proc. produkcijos su-daro lesalai „Kauno Grūdų“ įmonių grupės paukštynuose auginamiems broileriams bei vištoms (15–16 tūkst. t per mėnesį).

„Technologo užduotis sukurti pro-dukto receptūrą atsižvelgiant ne tik į įsi-gytų žaliavų kokybinius rodiklius, bet ir jų kainas, kad didžiausia nauda būtų gau nama mažiausiomis sąnaudomis. Dažnas galvijininkystės ūkis Lietuvoje pašarus gaminasi pats. Šiems ūkiams la-bai svarbu sukurti tinkamus vitamininius mineralinius papildus ar koncentratus (premiksus), kurie naudojami kaip pa-šarų priedai. Tokiais atvejais reikalingos technologinės žinios. Mat premikso dalis turi būti sudaryta iš efektyviausiai vei-kiančių komponentų atsižvelgiant į ūkyje naudojamų pašarų kokybę, siekiant šią kokybę pagerinti. Tokiomis mūsų tech-nologų paslaugomis naudojasi per keli šimtai ūkių Lietuvoje, Europos, Azijos bei Afrikos šalyse. Aukščiausios koky-bės žaliavos, įsigytos palankiausiomis kainomis, ilgametę patirtį turinčių tech-nologų sudarytos pašarų bei vitamininių mineralinių papildų receptūros, pažangi gamybos technologija yra garantija, kad bet kuris „Kauno Grūdų“ produktas yra ekonomiškai patrauklesnis ir vertinges-nis, nei panašūs rinkoje esantys produk-tai“, – neabejoja Ž. Totilas.

„Ūkių aprūpinimas pašarais bei premiksais vykta nenutrūkstamai kiaurą parą“, – pasakoja T. Barštys.

Atsekamumo grandinę garantuoja profesionalai

„Mūsų kokybės padalinys yra lyg sa-votiška įmonės kokybės sargyba“, – pa-sakoja AB „Kauno Grūdai“ kombinuo-tųjų pašarų cecho laboratorijos vedėja Skirmantė Tumienė.

Pašnekovės aiškinimu, šiame padali-nyje patikrinama visų į „Kauno grūdus“ atkeliaujančių žaliavų kokybė. Atliekami tyrimai, kurių reikalaujama pagal paša-rų gamybos reglamentą ir susitarimą su tiekėjais. „Pagrindinius maistingumo pa-rametrus (baltymų, riebalų, ląstelienos) nustatome ekspress metodu šiuolaikišku infraraudonųjų spindulių aparatu. Taip pat palaikome tiesioginį ryšį su Prancū-zijoje įsikūrusia „Adisseo“ laboratorija, kuri labai operatyviai atlieka aminorūgš-čių kiekio bei energetinės vertės tyrimus. Taip pat bendradarbiaujame su Naci-onalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laboratorijomis bei nepriklausoma laboratorija „Labtarna“.

„Kauno Grūdų“ bendrovė dirba lai-kydamasi aukščiausių kokybinių maisto saugos vadybos ISO 22000 reikalavimų,

užtikrinančių produktų kokybės atseka-mumą bet kuriame jo kelionės nuo lauko iki stalo etape, kol produktas bus galuti-nai suvartotas“, – teigia S. Tumienė, pa-stebėdama, kad jos vadovaujama labora-torija yra nuolat audituojama, taip kaip įmonė audituoja savo tiekėjus. Šių pati-krinimų rezultatai leidžia pratęsti turimų kokybės sertifikatų galiojimą bei gauti naujus sertifikatus, tokius kaip GMP+ sertifikatas, kuris suteikia teisę supirktas žaliavas tiekti kitiems gamintojams.

Ne tik produktai, bet ir konsultacijos

Didžiąją dalį „Kauno Grūdų“ produk-cijos sudaro lesalai viščiukams broile-riams, kurie yra itin jautrūs lesalo kokybei. „Galime drąsiai teigti, kad visa „Kauno Grūdų“ produkcija gaminama tik iš labai aukštos kokybės žaliavų“, – neabejoda-mas teigia šios įmonės Galvijininkystės skyriaus vadovas Rytas Kretavičius.

JO teigimu, konkuruodama rinkoje įmonė neina besąlygiško produkcijos piginimo keliu.

„Dauguma mūsų užsakovų yra pa-siekę labai aukštą gamybos lygį: laiko

1500–2000 karvių, kurių primilžiai sie-kia 10 000 kg pieno ir daugiau. Nau-doti abejotinos kokybės pašarų priedus tokiuose ūkiuose būtų neatleistinai ne-atsakinga. Mūsų įmonės šėrimo kon-sultantai, remdamiesi ne tik teorija, bet ir praktinės veiklos patirtimi, yra pasi-rengę padėti ūkininkams. Mes ne tik parduodame pašarus, bet ir konsultuoja-me augintojus. Šėrimo planai sudaromi įvertinus ūkio sąlygas, atsižvelgiant į užsakovo galimybes, oro sąlygas, van-dens kokybę, ir daugelį kitų veiksnių“, – pasakoja R. Kretavičius.

Įmonės siūlomas vitamininių mi-neralinių pašarų papildų „VitaPrem“ asortimentas itin platus: nuo standarti-nės ekonominės klasės, skirtos nelabai intensyviems ūkiams, iki Ekstra+ kla-sės. Pastarųjų papildų sudėtis papildoma ne tik organiniais komponentais, bet ir kitokiais priedais. Tokie pašarų papil-dai skirti ūkiams, kuriuose siekiama itin aukštų gamybos rezultatų.

„ Jei ūkininkas pageidauja, produktas gali būti darspecifiškesnis. Pavyzdžiui, pagamintas atsižvelgiant į geležies kie-kį karvėms girdyti skirtame vandenyje“, – pašarų papildų gamybos specifiką ko-mentuoja R. Kretavičius.

S. Tumienė džiaugiasi infraraudonųjų spindulių apa-rato galimybėmis.

Anot R. Kretavičiaus, šėrimo planai kiekvienam ūkiui sudaro-mi individualiai.

Technologo Ž. Totilo užduotis sukurti receptūrą mažiausiomis sąnaudomis užtikrinančią didžiausią naudą. Visi gamybos procesai kontroliuojami valdymo pulte.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas būtinas

„Verslas man – kaip mano kūdikis“, – šiandien su šypsena teigia įmonių gru-pės „KG Group“ generalinis direktorius, dr. Tautvydas Barštys, prisipažindamas, kad ir visa jo paties mokslinė veikla jam yra vertinga tiek, kiek rezultatus galima pritaikyti praktikoje.

„Mokslo ir verslo bendradarbiavimas mums yra itin svarbus. „Kauno Grūdai“ jau daugiau nei 17 m. bendradarbiauja su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir kartu kuria bei tikrina receptūras, todėl ga-lima teigti, jog kiekvienas įmonės žings-nis yra pagrįstas mokslu. Norint ūkininkui suteikti visapusišką paslaugą – nuo kon-sultacijos iki produkto parinkimo – labai svarbu tinkamai tam pasiruošti. Tad jei

ūkininkams stinga vienokių ar kitokių žinių, jie kreipiasi į mūsų specialistus, o mes padarome viską, kad žmogus gautų garantuotą atsakymą“, – įmonės teikiamų paslaugų spektrą komentuoja T. Barštys.

Kasmet „Kauno Grūdai“ investuoja ir į verslo plėtrą. Didžioji šių metų inves-ticija – liepos antroje pusėje planuojama pradėti eksploatuoti naują 1200 t talpos betarinės gatavos produkcijos sandėlį 24 skirtingoms atskiroms produkcijos rū-šims. O tai kartu akivaizdus įrodymas, kad įmonės apsukos plečiasi. Šiuo metu „Kauno Grūdų“ produkcija ekspor-tuojama į Vengriją, Suomiją, Čekijos Respubliką, Uzbekistaną, Kazachstaną. Bendrovė yra įsigijusi gamybines bazes premiksų gamybai Baltarusijoje ir Rusi-joje, taip pat veikia jos atstovybės Esti-joje bei Latvijoje.

Užsakymų priėmimasTel. 8 656 88205, 8 608 00433

KonsultacijosAB „Kauno grūdai“ galvijininkystės skyriaus vadovas tel. 8 652 88650

www.kauno-grudai.lt

Žaliavos premiksams gaunamos iš patikimų pasaulyje pripažintų tiekėjų.Vitamininių mineralinių pašarų papildų „VitaPrem“ asortimentas itin platus.

Vilm

os S

EB

EIK

AIT

ĖS

nuot

rauk

os• Visaverčiai ir kombinuotieji

pašarai veršeliams.

• Vitaminai, mineraliniai papildai visoms galvijų grupėms.

UŽSAKYMŲ PRIĖMIMUItel. 8 656 88205, 8 608 00433

www.kauno-grudai.lt

Galvijų produktyvumui ir sveikatingumui gerinti!

KONSULTACIJAI AB Kauno Grūdų galvininkystės skyriaus vadovas tel. 8 652 88650

Žemės ūkio ir technologijų paroda „Agrovizija 2017“

Akademija, Dotnuvos sen, Kėdainių r.

SEMINARAIBirželio 28 d.

12.00 – Integruota ligų ir kenkėjų kontrolė rapsuose. E. Petraitienė, B. Vaitelytė, LAMMC Žemdirbystės insti-tutas. LAMMC ekspozicija.

13.00 – Piktžolių atsparumas herbi-cidams moksliniu ir prakti-niu požiūriu. O. Auškalnienė, R. Nagrockaitė – Lelešienė, B. Jomantaitė, LAMMC Žemdirbystės institutas. LAMMC ekspozicija.

14.00 – Žirniai, sojos ir kiti ankštiniai augalai – kokios gi naujovės? Ž. Kadžiulienė, J. Šlepetys, K. Razbadauskienė, I. Deveikytė, R. Semaškienė, LAMMC Žemdirbystės insti-tutas. LAMMC ekspozicija.

15.00 – Fusarium graminearum pa-plitimas agroekosistemose. S. Supronienė, G. Kadžienė, D. Šneideris, A. Ivanauskas, N. Rasiukevičiūtė, J.Kelpšienė, LAMMC Žem-dirbystės institutas. LAMMC ekspozicija.

Birželio 29 d.11.00 – Klimato kaita ir žieminiai kviečiai.

S. Lazauskas, V. Povilaitis, LAMMC Žemdirbystės institutas. LAMMC ekspozicija.

12.00 – Grūdų kokybės problemos. A. Mankevičienė, Y. Kochiieru, LAMMC Žemdirbystės institutas. LAMMC ekspozicija.

13.00 – Augalų ir dirvožemio derlingumas augalininkystės ūkiuose: kaip efektyviau panaudoti ankštinius augalus? Ž. Kadžiulienė, A. Arlauskienė, S. Supronienė, L. Šarūnaitė, LAMMC Žemdirbystės institutas. LAMMC ekspozicija.

14.00 – GMO meduje: neišvengiamybė ar galimybė? K. Jonavičienė, LAMMC Žemdirbystės institutas. LAMMC ekspozicija.

Birželio 30 d. 11.00 – Su sėkla plintančių ligų žala.

R. Semaškienė, A. Jonavičienė, LAMMC Žemdirbystės institutas. LAMMC stendas.

12.00 – Miglinių ir pupinių žolių selekcijos ypatumai, pasiekimai ir perspektyvos. V.Stukonis, N. Lemežienė, A. Liatukienė, N. Norkevičienė, G. Petrauskas, V.Kemešytė, LAMMC Žemdirbystės institutas. LAMMC stendas.

13.00 – Ekstremalių klimato kaitos padarinių poveikis žemės ūkio augalų ir piktžolių konkurenciniams santykiams. J. Miliauskienė, S. Sakalaus. Miliauskienė, S. Sakalaus-kienė, I. Januškaitienė, J. Žaltauskaitė, G. Sujetovienė, G.Kacienė, A. Dikšaitytė, D. Miškelytė, R. Juknys, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas. LAMMC stendas.

Birželio 28-30d. kviečiameatvykti į

ADAMA stendą irlaimėti

vertingus prizus!

Žemės ūkio technologijų paroda

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių r.

Aukite ir sportuokite drauge su Kasdien 12:00 - 14:00 val.Diskusija su

Andriumi Pauliukevičiumiapie sveiką gyvenseną ir mitybą.

JAV įsikūrusi kompanija MUSTANG, savo veiklą pradėjusi dar XIX a., šian-dien yra tapusi pasaulyje pirmaujančiąja kompaktiškos technikos gamintoja, nuo 2008 m. priklausančia MANITOU įmo-nių grupei.

MUSTANG viena pirmųjų sukūrė mini krautuvą. Pastaruoju metu įmonė ple-čia savo gaminių asortimentą ir šarnyrinių krautuvų segmente. Šarnyriniai krautuvai pritaikyti dirbti riboto ploto vietose, be to, jiems sukurta daug įvairių priedų. Tai leidžia šias mašinas naudoti dirbant įvai-riausius ūkio darbus. Krautuvo rėmas pa-sisuka 45o kampu, tad galima dirbti labai siauruose vietose: fermose, sandėliuose ir kt. Kadangi sukant į šoną galiniai ratai kopijuoja priekinių ratų vėžes, tai leidžia krautuvui apsisukti labai mažu spindu-

Intrac turės vėl atverstinį, bet bus du atskiri straipsniukai prikabinu pirmą (psl. 8, kairėje) Gal net nelabai reikia derinti, kad atrodytų panašiai nes skirtingi produktai.Antrą dar siunčiu Sarai, kai pataisys atsiųsiu.

UAB “Intrac Lietuva”Sigitas AšmonasMANITOU pardavimo vadovasMob. tel.: +370 626 17721El.paštas: sigitas@intrac.lt

Techniniai parametrai:Parametras/modelis 106 306 406 506 608 708

Variklio galia AG (kW) 23.9 (17.8) 35 (26) 47 (35) 47 (35) 64.4 (48) 74.3 (55)

Keliamoji galia, kg 435 798/860* 901 1118/1165* 1450/1525* 1685/1790*

Aukštis iki strėlės šarnyro, mm 2705 2855 3002 6055 3315 3474

Plotis, nuo – iki, mm 900 - 1049 1060 - 1380 1190 – 1465 1190 – 1465 1645 – 2017 1736 – 1957

* - priklausomai nuo modifikacijos

šarnyriniai krautuvai efektyviai dirbs net vietose,

kuriose, regis, nėra kur apsisukti

liu. O kabinoje esantis „Inčingo“ pedalas esant pastoviems variklio sūkiams leidžia ypač švelniai keisti važiavimo greitį – tai labai reikalinga dirbant didelio tikslumo reikalaujančius darbus: dirbant su palečių šakėmis ar pakraunant mašiną. Visi šarny-riniai krautuvai turi diferencialo blokavi-mą, ši funkcija užtikrina sklandų darbą ne tik ant kieto paviršiaus, bet ir esant sun-kioms sąlygoms laukuose. Pakreipiamos ašys leidžia dirbti net tuomet, kai šoninis posvyris yra iki 10o. Kėlimo mechanizmas sumontuotas centrinėje dalyje, tad vairuo-tojas gali puikiai matyti priekyje esančius priedus ir saugiai dirbti.

Visos hidraulinės žarnos kompaktiš-kai paslėptos rėme ir apsaugotos nuo pa-žeidimų. Krautuvai gali būti su kabina arba be jos.

Šiais metais pasirodė jau 4–oji šių krautuvų laida. Juose akivaizdūs ne tik dizaino pokyčiai, bet įdiegti ir esminiai techniniai patobulinimai, šiuo metu rin-koje neturintys analogų. Kaip ir iki šiol MANITOU ypatingą dėmesį skyrė dar-bo sąlygoms pagerinti. Tie, kas naudoja teleskopinius krautuvus kasdieniame darbe, puikiai žino, kad tai intensyviausiai ūkyje dirbanti mašina, todėl ji turi būti patogi, naši, ekonomiška ir patvari.

MANITOU, sukūrusi MLT840 ir MLT1040 modelius, žengė didelį žings-nį į priekį visais techniniais parametrais. Triukšmo lygis kabinoje sumažintas iki 74 dB, rinkoje tylesnė kabina yra tik NEW AG MANITOU teleskopiniuose krautu-vuose. Elite komplektacijoje montuo-jamos puikiai vertinamos GRAMMER sėdynės net su ultra žemų dažnių slopi-nimo sistema, kuri mašinai stovint slopina variklio sukeliamas vibracijas.

Variklis, pavarų dėžė ir transmisija Palikta visų keturių varančiųjų ratų

sistema, kuri veikia visada. Tai užtikrina puikų sukibimą ir mašinos kontrolę net ekstremaliais atvejais. Mašinos komplek-tuojamos su M–Shift pavarų dėže, kuri leidžia pasirinkti kelis valdymo varian-tus – gali pavaras jungti automatiškai iki nustatytos pavaros arba galima junginėti pavaras per elektromagnetinius vožtuvus rankiniu būdu. Pavarų dėžę galima nusta-tyti iki kelintos pavaros automatiškai bus perjunginėjama. Tai leidžia visiškai susi-koncentruoti tik į krovos darbus. Pavarų dėžė ypatinga tuo, kad važiuojant nuo 23 iki 40 km/val. greičiu ji su varikliu jun-giama tiesiogiai. Taip išvengiama galios nuostolio, apeinamas jėgos konverteris. Pakeisti tiltai į HEAVY DUTY užtikrina

dar ilgesnį mašinos tarnavimo laiką bei patikimumą. Visi tepimo taškai išvesti į atskirus blokus, todėl kasdienė priežiūra tapo dar paprastesnė. Variklio galingu-mas padidintas iki 141 AG. Montuojamas JOHN DEERE 4.5 l Tier 4 Final variklis, kuris atitinka griežčiausius išmetamųjų dujų aplinkosauginius reikalavimus.

Hidraulinė sistema Šioje sistemoje MANITOU įdiegė

esminių naujovių, kurių vizualiai nesi-mato, bet darbo kokybei gerinti tai turi didelės svarbos. Kintamo debito siurblio našumas padidintas iki 200 l/min. Su-montuota Inteligent Hydraulic sistema. Ją sudaro 3 funkcijos:

Kėlimas į viršų. Pasėmus kaušą grū-dų ar kitų medžiagų keliama strėlė auto-matiškai išlenda į nustatytą atstumą. Tai labai patogu dirbant su kaušu ir pakrau-nant mašinas, nes telieka privažiavus prie priekabos išversti kaušą.

Kaušo purtymas. Naudojama, kai ke liamas lipnias medžiagos reikia papil-domai išpurtyti. Toks darbas atliekamas naudojantis tik hidrauline sistema be jo-kių mechaninių daužymų į rėmą.

Grįžimas į krovimą. Ši funkcija ypač naudinga dirbant sandėliuose, kuriuose lygus paviršius. Užprogramuojamas kau-

šo pastatymo kampas ir strėlės nuleidimo aukštis. Visa tai atliekama automatiškai, paprasčiausiai leidžiant strėlę žemyn.

Dar viena naujovė, kuri naudojama tik šiuose modeliuose – regeneruojanti hidraulika. Įprastai, norint greitai nuleis-ti strėlę žemyn, naudojami didesni vari-klio sūkiai, kad hidraulinis siurblys pa-duotų didesnį tepalo srautą. MANITOU sukūrė naują sistemą, kai leidžiant strėlę koją galima visai nuimti nuo greičio pa-minos ir strėlė leidžiasi tiesiog dėl savo svorio. Tai pastebimai sumažina kuro sąnaudas. Strėlė taip pat modifikuota: naudojama tokia pati, konstrukcija kaip ir teleskopiniuose krautuvuose iki 32 m.

Komfortas Komfortabili ir tyli ne tik kabina –

įdiegta daug kitų darbui ypač reikalingų naujovių. Viena jų – LED apšvietimas. Premium ir Elite komplektacijoje yra LED šviesos kabinos viršuje – dvi lempos nu-kreiptos į priekį ir dvi atgal. Elite variante papildomai kabinami reguliuojami keturi žibintai aplink visą mašiną, tai užtikrina puikų apšvietimą dirbant visą parą.

Šiuos modelius ir dar daugiau jų kviečiame apžiūrėti parodoje „Agro-vizija“ „INTRAC Lietuva“ stende.

MLT840 ir MLT1040 – teleskopiniai krautuvai profesionalams, žinantiems, kas patogu ir efektyvu

UAB “Intrac Lietuva”Sigitas AšmonasMANITOU pardavimo vadovasMob. tel.: +370 626 17721El.paštas: sigitas@intrac.lt

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė AUŠRA BENIULIENĖ ir LAMMC Žemdirbystės insti-tuo vyr. mokslo darbuotoja IRENA DEVEIKYTĖ.

– 2015-aisiais vyko jubiliejinė – dešimtoji – „Agrovizija“. Tuomet daug kalbėta apie šio renginio ištakas, istoriją, tradi-cijas. Kodėl vienuoliktosios parodos teko laukti dvejus metus?

Aušra BENIULIENĖ:– Esame labai demokratiška parodų organizavimo koman-

da. Visi sprendimai priimami kartu su jos dalyviais. Po jubilie-jinio renginio buvo surengtas balsavimas, kurio metu daugiau dalyvių pasisakė už tai, kad „Agrovizija“ būtų rengiama kas dvejus metus. Tiesą sakant, ir anksčiau buvo keliamas „prame-čiavimo“ klausimas. Juk mūsų parodos tikslas – lankytojams parodyti tai, kas inovatyvu, o inovacijos nedygsta kaip grybai po lietaus. Rengiant parodą kas dveji metai, joje galima pade-monstruoti daugiau naujovių. Tikėtina, panašiu principu vado-

Parodos „Agrovizija 2017“ organizacinio komiteto nariai: Jonas Talmantas LŪS pirmininkas; Dr. Irena Deveikytė LAMMC Žemdirbystės ins-tituto mokslininkė; Prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius LAMMC direktorius; Aušra Beniulienė LAAA direktorė; Oridijus Čaplikas „Syngenta Polska Sp. z o.o.“ atstovybės vadovas; Dr. Gintaras Brazauskas LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius; Dr. Roma Semaškienė LAMMC Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja eksperimentinei plėtrai, Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja.

AGROVIZIJOS sėkmės formulė –žemdirbių ir mokslo bendrystė

vaujasi ir vokiečių lauko dienos „DLG Feldtage“ organizato-riai – šis renginys taip pat vyksta kas dveji metai.

– Žvelgiant į „Agrovizijos“ bandomuosius laukelius aki-vaizdu, kad paroda nei prasideda, nei baigiasi per tris die-nas. Kada imate jai ruoštis ir kokius iššūkius tenka įveikti?

Irena DEVEIKYTĖ:– Pasirengimas šių metų parodai prasidėjo dar pernai vasa-

rą. Tad galima sakyti, kad mūsų „atostogos“ truko vos metus. Bandomuosius laukelius įrenginėja ir prižiūri visas būrys kva-lifikuotų instituto mokslo darbuotojų ir technikų. Rapsų prie-žiūra rūpinasi vyresnioji mokslo darbuotoja Gražina Kadžie-nė, o javais ir kitais augalais – vyresnioji mokslo darbuotoja Lina Šarūnaitė. Joms talkina technikai Sonata Špokaitė ir Sau-

Vilma SEBEIKAITĖŠių metų birželio 28–30 dienomis dvejus metus laukta lankytojus

pakvies paroda „Agrovizija“. Šis renginys pelnytai laikomas vienu ryškiausių įvykių šalies agroversui bei mokslui. Parodos organiza-toriai – LAMMC Žemdirbystės institutas, Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA), Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS). Per pusšimtis parodos dalyvių pristatys naujausias technologijas, veisles, augalų apsaugos produktus, teiks konsultacijas, kvies į seminarus bei tech-nikos demonstracijas.

Paroda išskirtinė tuo, kad viskas vyksta lauko dienos principu – joje matysime realiomis sąlygomis augančius augalus, prie kiekvieno sudominusio laukelio bus galima sužinoti, ne tik kokios sėklos pasė-tos, bet ir išgirsti visą technologinę auginimo grandinę (kuo ir kada tręšta, kokie augalų apsaugos produktai naudoti, kada sėta ir t.t.). Vi-sos parodos dalyvių parengtos auginimo technologijos kaip visuomet įgyvendintos LAMMC Žemdirbystės instituto darbuotojų. Parodoje galėsime stebėti ne tik visų pamėgtas purkštuvų varžytuves, bet ir šių metų naujieną – sėjamųjų demonstravimą. Apie šias ir kitas naujoves kalbamės su Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktore Aušra BENIULIENE ir LAMMC Žemdirbystės instituo vyr. mokslo darbuotoja Irena DEVEIKYTE.

lius Nekrošas bei kiti Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus darbuotojai. Siekiame preciziškai laikytis su parodos dalyviais suderintų auginimo technologijų, tačiau kaip ir ūkininkai neiš-vengiame nenumatytų kliūčių. Tarkime, šių metų pavasarį dėl intensyvaus lietaus įmerktos dirvos negalėjome laiku apsėti. Ir tai padarėme tik gegužės pradžioje, t.y. beveik dviem savaitėmis vėliau nei ankstesniais metais.

Žieminiai javai ir rapsai bandyminiuose laukeliuose per-žiemojo gerai, tačiau dėl šilumos trūkumo jų vegetacija buvo sutrikdyta. Užsitęsusios šalnos trukdė atlikti purškimo darbus. Augalams vystytis trūko ir šilumos, ir drėgmės, kadangi gegu-žės mėnesį iškrito tik 3,4 mm kritulių. Vasariniai augalai dygo netolygiai, išryškėjo dirvožemio nevienodumas. Silpnokai vei-kė dirviniai herbicidai. Krituliai (3,8 mm), iškritę birželio pra-džioje, mažai tepadėjo.

Tačiau džiugu, kad šiemet padidėjo demonstruojamų auga-lų rūšių skaičius. Pirmą kartą parodai auginami lęšiai, lubinai ir pluoštinės kanapės. Turėsime per 700 bandyminių laukelių, kuriuose bus demonstruojamos žieminių ir vasarinių kviečių, rapsų, miežių, avižų, rugių, cukrinių runkelių, bulvių, kukurū-zų, žirnių, pupų, daugiamečių žolių veislės ir jų auginimo tech-nologijos.

Lankytojai galės apžiūrėti Lietuvos agrarinių ir miškų moks-lų centro Žemdirbystės instituto stende prieškario laikotarpiu iš-vestas ir naujas augalų veisles, plačiau sužinoti apie gamtinių sąlygų poveikį grūdų kokybei bei kitas naujoves.

– Šiais metais numatoma nemažai naujovių ir parodos „technikos kieme“. Ar galite bent kiek praskleisti intrigos širmą?

Irena DEVEIKYTĖ:– Pirmoji naujovė yra tai, kad šiemet varžysis ne tik purkštu-

vai, bet ir sėjamosios. Ir tai vyks ne vieną dieną, kaip įprasta, bet dvi dienas – birželio 29–30 dienomis. Kita naujovė – šalia visų technikos įmonių ekspozicijų įrengti individualūs demonstraci-niai laukeliai, kuriuose įmonės stendo lankytojams demonstruos savo pasirinktos žemės ūkio technikos galimybes. Suderinti visų dalyvių norus – rimtas iššūkis organizatoriams, bet taip pat ir neabejotina nauda lankytojams. Šios naujovės leis ne tik pa-matyti, bet čia pat darbinėmis sąlygomis palyginti bei įvertinti skirtingų gamintojų žemės ūkio techniką. Visko atskleisti, be abejo, negaliu, nes norisi palikti intrigą bei nustebinti lankyto-jus. Bet pažadame, kad pokyčių bus ir purkštuvų trasoje.

– Esame įpratę prie linksmojo parodos simbolio – guminių batukų, net spėliodavome, kokie nuotykiai jų lauks būsimos parodos plakate. O štai šiais metais matome naują vaizdą – ore pakibusį tinklą. Ar dešimtmetį „ avėti“ batukai išaugti?

Aušra BENIULIENĖ:– Jau esu kalbėjusi, kad batukus kaip ir išaugome. Nors tai

ne visai tiesa bent iki tol, kol mūsų žemiška augalininkystė ne-persikėlė į kokį nors robotų valdomą fabriką kosminėje erdvėje. Batukai simbolizuoja mūsų žemę ir darbščius jos žmones, kurie ją dirba ir nori išsaugoti ateities kartoms. Kita vertus, kadangi išmaniosios technologijos žemės ūkyje naudojamos vis pla-čiau, norisi panaudoti ir kitokius parodos pristatymo akcentus. Simbolinis tinklas „Agrovizijos 2017“ reklamoje reiškia moks-lo pažangą, tiksliąsias technologijas, per palydovines sistemas valdomus procesus, t.y. visa, kas įgalina ūkininkauti išmaniai, priimti optimaliausius sprendimus, pritaikytus konkrečiai situ-acijai. Be kita ko, tinklas simbolizuoja ir saitus, kuriais šiame globaliame pasaulyje mes visi esame susiję ir veikiami tam ti-krų veiksnių, pavyzdžiui, sausrų Kanadoje, Ukrainoje ar nepa-matuotų Briuselio sprendimų. Pastarieji, deja, gali atvesti prie rapsų, cukrinių runkelių ar žirnių bei pupų auginimo sužlugdy-mo. Vis dėlto neprarandu vilties, kad Lietuvos ir kitų Europos šalių žemdirbiškųjų organizacijų ir jų partnerių pastangomis pavyks „truktelėti tinklą“ taip, kad politikai imtų suvokti žemės ūkio svarbą mums visiems.

Taigi visų smalsių, mokslo ir žinių ištroškusių lankytojų lau-kiame atvykstant į „Agroviziją 2017“. Kartu su Nobelio pre-mijos laureatu Albertu Einšteinu sakome: „Svarbu nenustoti klausinėti… Neprarasti švento smalsumo“. Esame įsitikinę, kad „Agrovizija“ – tai puiki vieta žemdirbių klausimams ir žemės ūkio mokslo šviesulių, konsultantų, įmonių vadybininkų atsa-kymams į šiuos klausimus.

Autorės nuotraukos

dalyviai

Parodos

Daugiamečių žolių selekcija Lietu-voje pradėta prieš 95 metus. Per šį laiko-tarpį keitėsi selekcionuojamų pašarinių žolių rūšinė sudėtis, nes kito ir tebekinta žemės ūkio vartotojų bei pačių selek-cininkų požiūris į pašarinių žolių rūšių perspektyvumą. Pašariniai motiejukai, daugiametės svidrės, tikrieji eraičinai, paprastosios šunažolės ir pievinės mi-glės – tai pirmosios daugiamečių migli-nių žolių rūšys, kurios Lietuvoje buvo pradėtos selekcionuoti gyvulių pašarui. Ne vieną dešimtmetį ES ir Lietuvoje šios rūšys buvo prioritetinės daugiame-čių žolių selekcijoje. Tačiau šiltėjančio ir sausėjančio klimato sąlygomis, vie-nos rūšys, ypač smulkiasėklės, prastai dygstančios sėjos metais ir turinčios paviršinę šaknų sistemą, tampa mažiau perspektyvios (Agrostis spp., Poa spp.). Stambiasėklių rūšių augalų, turinčių il-gesnes šaknis ir gerai dygstančių sėjos metais, ūkinė ir komercinė reikšmė di-dėja (Lolium spp., x Festulolium, Fes-tuca spp.). Pagrindinių selekcionuojamų rūšių veislių asortimente jau yra po 3–6 veisles. Net 98% lietuviškų veislių yra dauginamos Lietuvoje arba užsienyje. Tačiau nuolat kuriamos naujos veislės, nes ieškoma skirtingomis savybėmis išsiskiriančių genotipų, kurie būtų ne tik derlingi, bet svarbiausia, pasižymė-tų nauja kokybe – būtų atsparūs ligoms bei nepalankiems aplinkos veiksniams ir taip būdu sumažintų jau egzistuojan-čių veislių trūkumus. Prieš 15–20 metų registruotų kryžmadulkių veislių morfo-loginiai požymiai ir agrobiologinės sa-vybės pradeda skirtis nuo pradinių veis-lės požymių ir savybių. Kadangi tai yra kryžmadulkiai augalai, vien palaikomąja selekcija sukontroliuoti jų pokyčius yra gana sudėtinga, tad naujų veislių porei-kis atsiranda ir dėl šios priežasties.

Keičiantis ES ir Lietuvos žemės ūkio politikai (aplinkosauginės nuosta-tos – „žalinimo reikalavimai“, patvir-tinti 2013 m. gruodžio 17 d. bei FAO „biologinės įvairovės strategija 2011–2020 m.“) skelbiama apie pasėlių įvairi-nimą, daugiamečių pievų išlaikymą bei biologinės įvairovės išsaugojimą. Todėl akivaizdu, kad žoles reikia panaudo-

Daugiamečių žolių selekcijos kryptys LietuvojeNijolė LEMEŽIENĖ, Vilma KEMEŠYTĖ, Eglė NORKEVIČIENĖ, Vaclovas STUKONISLAMMC Žemdirbystės institutas

ti ne tik pašarų gamybai, bet ir kitiems poreikiams tenkinti – apleistų plotų re-kultivacijai (ypatingai vietinėmis, lauki-nėmis rūšimis), energetiniams, priešero-ziniams tikslams ir kt. (Reheul, 2010). Šiems tikslams pasiekti gali tikti tokios mažai auginamos rūšys kaip miškinė šu-nažolė, smulkusis motiejukas, aukštoji avižuolė, nendrinis dryžutis, rykštėtoji sora, paprastoji smilga ir kt. Žolių rūšys specialioms ūkio reikmėms mažai tirtos arba iš viso netirtos Lietuvoje. Su kai kuriomis šių rūšių genofondo kaupimo ir selekciniai darbai Lietuvoje yra pradėti. Nendrinio dryžučio, rykštinės soros bei kitų specialios paskirties žolių genetinių išteklių tyrimų pagrindu 2011–2016 me-tais Lietuvos mokslo Taryba finansavo 3 projektus. Panašaus pobūdžio tyrimai yra svarbūs ir aktualūs šalies ūkiui bei mokslui, todėl ateityje reikėtų juos tęsti.

Dalis pašarui selekcionuojamų žo-lių rūšių gali būti naudojamos keliems žemės ūkio poreikiams tenkinti. Pavyz-džiui, paprastosios šunažolės, nendriniai eraičinai gali būti naudojami pašarui ir biokuro gamybai, daugiametės svidrės, raudonieji eraičinai, baltieji dobilai – pa-šarui ir vejoms ir kt. Kietajam biokurui (deginimui) kuriamos veislės turi būti aukštos, turėti daug mažai lapuotų stie-bų, kad jų biomasėje būtų didelė ląste-lienos ir lignino koncentracija (Wrobel et al., 2009). Biodujoms kuriamų veislių cheminės savybės niekuo nesiskiria nuo pašarui kuriamų veislių, t. y. šių veislių augalai taip pat turi būti aukšti, lapuoti, bet su maža ląstelienos ir lignino koncen-tracija (Oleszek M. et al., 2014; Rancane et al., 2015). Taigi, vykdant vienos rūšies selekciją dažnai ieškoma skirtingomis savybėmis išsiskiriančių genotipų.

Intensyvėjanti žemdirbystė verčia pa-šarinių žolių selekcininkus tobulinti veis-les, kad jos būtų ne tik derlingos, bet ir atsparios ligoms bei nepalankiems aplin-kos veiksniams. Pastaraisiais metais, pu-pinių žolių selekcijoje didesnis dėmesys skiriamas genotipų, atsparių lapų ir paša-knio ligoms, atrankai. Skirtingos geogra-finės kilmės raudonųjų dobilų laukinės populiacijos, selekcinės linijos ir veislės įvairuoja pagal atsparumą antraknozės,

vėžio bei rūdžių sukeliamiems pažeidi-mams. Lietuvoje selekcininkai pastebi, kad liucernos veislės, kilusios iš karšto klimato šalių, tokių kaip Kinija, Afganis-tanas, JAV, labiau nukenčia nuo netikro-sios miltligės, o genotipai, kilę iš Lietu-vos ir Estijos – nuo askochitozės. Visgi, Lietuvoje selekcinių tyrimų metu pavyko atrinkti mėlynžiedės liucernos laukines populiacijas, pasižyminčias kompleksi-niu atsparumu vėžiui, askochitozei ir ne-tikrajai miltligei.

Vejų žolių selekcija Lietuvoje neturi senų tradicijų – su vejų žolėmis dirbama nuo 1982 metų. Pastaraisiais metais aki-vaizdžiai didėja žmonių susidomėjimas vejomis. Lietuvos natūraliose augimvie-tėse gausu šios paskirties žolių rūšių ir jų formų. Šiuo metu selekcija vykdoma su tipiškomis vejų žolėmis: pievine goji-ne ir plokščiąja miglėmis, raudonuoju ir aviniu eraičinu, paprastąja smilga. Be to, ieškoma naujų rūšių, kurios galėtų pa-kęsti sausras, pavėsį, mindymą, nesirgtų lapų ligomis, būtų dekoratyvios.

2017 metų Nacionaliniame Auga-lų veislių sąraše, taip pat ES Bendrąja-me žemės ūkio augalų veislių kataloge yra įrašytos 55 daugiamečių miglinių ir pupinių žolių veislės: 46 pašarui ir 9 vejoms. Iš šio skaičiaus 13 – įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą 2012–2017 m. Tai eraičinsvidrių veislė LINA DS sukurta kryžminant vienametę gau-siažiedę svidrę su tikruoju eraičinu; pa-šarinių motiejukų veislė DUBINGIAI ir nendrinio dryžučio veislė PIEVYS DS, sukurtos tarpveislinės hibridizacijos me-todu; tikrųjų eraičinų veislė ALANTA, sukurta hibridizacijos metodu, sukryž-minus laukinį ekotipą su selekcine linija; paprastųjų šunažolių veislė LUKNĖ DS, sukurta atrankos metodu iš laukinio eko-tipo surinkto Kaliningrado srityje ekspe-dicijų metu; pievinių miglių veislė RUS-NĖ, sukurta individinės atrankos metodu iš ukrainietiškos kilmės apomiksės būdu besidauginančio laukinio ekotipo auga-lų, daugiamečių svidrių veislė VEJA DS (sena veislė), sukurta masinės atrankos metodu iš nežinomos kilmės prekybinio sėklų pavyzdžio ir rausvųjų dobilų veis-lė POLIAI, sukurta polikroso ir atrankos metodais iš penkių įvairios geografinės kilmės genotipų. Vejoms įrengti skirtos miglinės žolės sukurtos individinės at-rankos metodu iš laukinių ekotipų: rau-donųjų eraičinų veislės ALKAS ir VA-RIUS, plokščiųjų miglių – ODRĖ DS, gojinių miglių – LUKA DS, šiurkščiųjų eraičinų – ASTRAVAS.

Lietuvoje apytikriai 64% viso žemės ploto sudaro ariama žemė, o pievos ir ganyklos bei žolės sėklai užima apie 33,7% (Lietuvos žemės ūkis: faktai ir skai-čiai, 2016). Didelį žalienų plotą nulemia dirvožemio ir reljefo įvairovė. Tradiciš-kai Lietuvoje pievų ir ganyklų žolė naudojama galvijų pašarui. Pastaruoju metu stebima galvijų skaičiaus mažėjimo tendencija (Žemės ūkio informacijos ir kai-mo verslo centras, 2017). Tačiau išlieka, geros kokybės pašarų poreikis – kurį gali patenkinti produktyvios, atsparios abiotiniams ir biotiniams veiksniams pašarinės žolės.

Įvairios raudonojo eraičino formos selekciniame augyne

Vienuoliktą kartą organizuojamoje ,,Agrovizija“ parodoje ūkininkai kviečiami apsilankyti ,,Berner“ kompanijos stende, ku-riame bus galima pamatyti žieminių ir vasarinių rapsų, žieminių ir vasarinių javų bandymų laukelius, purkštus naujais produktais, įsitikinti šių produktų efektyvumu, pasikonsultuoti pesticidų nau-dojimo klausimais bei pasidalyti savo turima patirtimi.

Efektyvios augalų apsaugos priemonės – parodos „Agrovizija 2017 „Berner ir „Dow AgroSciences stende

Metazamix efektyvumas prieš kibųjį lipiką.

Zypar efektyvumas prieš notrelę.

Stende bus pristatomi ,,Dow AgroSciences“ kompanijos her-bicidai rapsams METAZAMIX™ bei BELKAR™.

Nors vasarinių rapsų plotai Lietuvoje santykinai nėra dideli, yra išplėsta herbicido METAZAMIX registracija naudojant po sudygi-mo (BBCH 10-14). Taip užtikrinama geresnė sudygusių piktžolių kontrolė, nes dvi iš trijų herbicido sudėtyje esančių veikliųjų me-džiagų – aminopiralidas ir pikloramas – yra sisteminio veikimo.

Artėjant žieminių rapsų sėjai svarbu laiku pasirūpinti piktžolių kontrole šiuose pasėliuose. ,,Berner” kompanija siūlo purkšti žie-minius rapsus herbicidu METAZAMIX, kuris gerai naikina daugu-mą žalingiausių dviskilčių piktžolių – aguonas, rugiagėles, kibiuo-sius lipikus, ramunes, dirvines našlaites, usnis, veronikas, taip pat vienskiltes vienmetes migles. Kadangi produktas naudojamas po rapsų sudygimo (BBCH 12-14), tai leidžia planuotis ūkio darbus, nes nereikia purkšti nedelsiant po sėjos. O trys veikliosios produkte esančios medžiagos didina dirvinių ir sisteminių herbicidų poveikį, todėl dirvos drėgmė nėra ypatingai svarbi produkto efektyvumui. Rudenį esant drėgmės stygiui, METAZAMIX suveiks efektyviau nei bet kuris kitas rinkoje registruotas dirvinio veikimo herbicidas, todėl ūkininkams nereikia baimintis dėl produkto efektyvumo net ir esant sausoms oro sąlygoms.

Naujojo herbicido BELKAR registracijos patvirtinimo lau-kiama artimiausiu metu. Produktą sudaro dvi veikliosios medžia-gos – tai ,,Arylex™ Active“ ir pikloramo, žinomo iš GALERA™ produkto, mišinys, kuris bus skirtas žieminiuose rapsuose naikinti dviskiltes piktžoles.

Dalis Lietuvos ūkininkų jau spėjo įsitikinti naujos veiklio-sios medžiagos Arylex savybėmis. Ši medžiaga pasižymi uni-kaliu veikimo būdu, greitu ir efektyviu poveikiu piktžolėms bei selektyvumu javams, purškiant vėlyvaisiais augimo tarpsniais. Ši veiklioji medžiaga yra naujo herbicido ZYPAR™ sudedamoji dalis. ZYPAR – tai plataus spektro dviskilčių piktžolių naikini-mo priemonė, kurios efektyvumas išlieka nepriklausomai nuo oro sąlygų ar piktžolių dydžio. Produktą ZYPAR galima maišyti su kitais herbicidais, fungicidais, insekticidais, augimo reguliatoriais ir mikroelementinėmis trąšomis. Laukuose, kuriuose naudotas ZYPAR, ūkininkai gali sėti žiemines kultūras į neartą dirvą. „Ary-

lex“ dirvoje ir augalų liekanose suyra sparčiai, tad panaudojus šį herbicidą sėjomainoje galima sėti bet kokius kitus augalus.

Dar viena ,,Dow AgroSciences“ naujiena – herbicido STA-RANE™ 333HL registracija. Tai didelės koncentracijos herbici-das žieminiams ir vasariniams javams nuo dviskilčių piktžolių. Jis pasižymi ypatingai stipriu poveikiu prieš kibiuosius lipikus ir daržines žliūges. Produktas gali būti naudojamas – iki paskutinio-jo lapo tarpsnio (BBCH 39), todėl yra saugus javams, purškiant vėlyvaisiais augimo tarpsniais. STARANE 333HL tinkamas nau-doti mišiniuose ir kasmet užtikrina patikimą piktžolių kontrolę.

Parodoje ūkininkai taip pat galės įsitikinti naujo herbicido, skir-to javams, BROADWAY™ STAR efektyvumu. Šis produktas rin-koje pasirodys 2018 m. Jį naudoti yra puikus sprendimas ūkiams, kuriuose vienu produktu siekiama maksimalaus rezultato, kovojant prieš vienaskiltes ir dviskiltes piktžoles. Produktą sudaro dvi veik-liosios medžiagos, gerai pažįstamos iš herbicido TOMBO™ – tai piroksulamo ir florasulamo mišinys. Dėl skirtingos veikliųjų medžiagų koncentracijos, nei produkte TOMBO, BROADWAY STAR labai efektyviai naikina ne tik dažniausiai vyraujančias vienskiltes piktžoles, tokias kaip dirvinės smilguolės ir tuščiosios avižos, bet taip pat efektyviai veikia prieš varpučius, pelinius pa-šiaušėlius ir dirses. BROADWAY STAR puikiai naikina ir platų dviskilčių piktžolių spektrą.

Kiekvienam žemdirbiui svarbu, kad patręšti augalai tinka-mai pasisavintų azotą ir jo nestigtų visą augalų vegetacijos lai-kotarpį. Todėl ,,Dow AgroSciences“ kompanija sukūrė produk-tą N-LOCK™. Tai azoto stabilizatorius, užtikrinantis kad javai, rapsai bei kukurūzai gerai pasisavintų azotą. Tai augalams sutei-kia energijos užauginti didesnį derlių. N-LOCK sumažina azoto praradimą dirvoje dėl išsiplovimo ir išgaravimo, o daugiamečiais bandymais įrodyta, kad kviečių derlius vidutiniškai padidėja iki 5%, kukurūzų – iki 8%.

Parodos metu bus demonstruojamas azoto stabilizatoriaus N-LOCK™ veikimo principas, tad lankytojai galės patys įsitikin-ti N-LOCK efektyvumu.

Kviečiame užsukti į ,,Berner“ stendą ir pasisemti žinių apie į rinką ateinančius naujus bei jau esamus registruotus produktus!

“ ““

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) – viena pirmųjų valstybinių įstaigų, savo veikloje įdiegusių roboti-zavimo procesus. Šiais metais įstaiga, administruojanti paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, įdiegė robotą, kurį darbuotojai greitai praminė Robiu NeMigA.

Robis NeMigA yra programinė įranga, galinti dirbti tarp įvairių kitų programinių įrangų ir aplikacijų. Šiuo metu Robio NeMigos funkcija – vertinti kasmetinius paramos išmokėjimo pra-šymus. Per parą Robis NeMigA vienas gali atlikti 6 darbuotojų dienos darbą – įvertinti net 400 šių prašymų, jis dirba 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą, taip vienas atlikdamas net 6 darbuotojų dienos darbą.

Robis, kaip ir kiti agentūros dar-buotojai, savo darbą atlieka pagal aiš-kias procedūras ir taisykles. Jo atlieka-mi veiksmai nesiskiria nuo tų, kuriuos daro žmonės: Robis, vertindamas gautą dokumentą, patikrina iš „Sodros“ su darbo santykiais susijusias pajamas ir (arba) valstybines socialinio draudimo pensijas, perkelia į formas tam tikrus „Sodros“ duomenis. Tam, kad teisingai suskaičiuotų paramos sumą, robotas pri-sijungia prie Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro internetinio pus-lapio, kuriame patikrina ūkyje laikomų gyvūnų skaičių ir išsaugo suformuotą ataskaitą agentūros vidinėje sistemoje, užpildo vertinimo klausimyną, pa-tikrina skaičiavimus bei pakeičia pra-šymo būseną į teigiamai įvertintą. Jei vertinimo metu Robis randa kokių nors neatitikimų, parašo vadovui skirtą pas-tabą, dėl kokių priežasčių negalėjo baig-ti prašymo vertinimo.

Ateityje planuojama ne tik plėsti Ro-bio atliekamų užduočių spektrą, bet ir įdarbinti jo „kolegas“ – kitus robotus, kurie dar labiau paspartintų dokumentų vertinimą.

Elena BURBIENĖ

Vasaros darbus ir džiaugsmus aki-mirksniu gali apkartinti vabzdžių įkandimai. Mus dažniausiai atakuo-ja kraujasiurbiai (uodai, sparvos) ar geliantieji (bitės, širšės, vapsvos). Jų įkandimai pirmiausia pavojingi dėl alerginių reakcijų – apie 9% žmonių alergija būna sunkios formos, gali netgi ištikti anafilaksinis šokas.

Nuo kraujasiurbių vabzdžių apsaugo cheminiai arba natūralūs repelentai.

Cheminių repelentų sudėtyje yra nu-odingų medžiagų, todėl juos stenkitės purkšti ant drabužių, o ne ant odos. Naudo-kite tokius repelentus lauke, kad jų neprisi-kvėpuotumėte. Nepurkškite šalia valgomų augalų, vandens telkinių. Jei priemonės pateko ant odos, ją gerai nuplaukite.

Natūralius repelentus (eterinius aliejus) galite purkšti ar tepti ant odos visą dieną, kiek tik norite kartų. Jie ne-toksiški, nedaro žalos sveikatai. Vabz-džiai nemėgsta šių eterinių aliejų kvapo:

• Kvapiųjų citrinžolių aliejus maskuo-ja žmogaus kvapą. Paimkite bet kokį vaikišką kremą ir įlašinkite į jį apie 10 lašų citrinžolių aliejaus. Priemonė su

Naujas NMA „darbuotojas – robotas!

Vabzdžių įkandimai: nemalonu, bet „valdoma

šiuo aliejumi apsaugo apie pusantros valandos.

• Sojų aliejus su vanile apsaugo apie dvi valandas. Įdėkite vanilės ankštį į 100 ml sojų aliejaus ir prieš pradė-dami naudoti palaikykite dvi dienas tamsioje vietoje.

• Rozmarinų ir medetkų kvapas atbai-do uodus. Sutrintus augalus sumaišy-kite su vandeniu ir galite purkšti ant drabužių.

• Anyžiaus aliejaus kvapas taip pat bai-do uodus. Tepkite juo rankas, veidą, kaklą.Jei nepavyko apsisaugoti ir jums įgė-

lė uodas, bitė ar sparva, skausmą padės numalšinti svogūno ar smulkinto gyslo-čio lapų sultys – tepkite jomis įkandimo vietą. Įgėlus vapsvai skausmą numalšins švieži petražolių lapeliai: patrinkite juos rankomis ir uždėkite ant skaudamos vie-tos. Tinimus nuo įkandimų padės suma-žinti sodos tirpalo (pusė šaukštelio sodos stiklinei vandens) ar amoniako (20 ml amoniako stiklinei vandens) kompresai. Jei vabzdžių įkandimams jūsų organiz-mas ypač jautrus, visada turėkite vaistų nuo alergijos, adrenalino ar prednizolono injekcijoms.

Tinkamos augalams sėti, sodinti ir persodinti dienos:Agurkai 4-5, 13-14Braškės 19-20Burokėliai, kopūstai, morkos, pupelės, žirniai 1-2, 17-18, 28-30Lapinės petražolės, salotos 13-16, 21-22Moliūgai, aguročiai 1-5, 29Ridikėliai 1-2, 6-9, 13-14, 17-18, 21-22Iš sėklų auginamos gėlės 1-5, 13-14Svogūninės ir šakniagumbinės gėlės 4-5, 8-9, 26

Netinkamos augalams sėti, sodinti ir persodinti dienos 10-12, 23-25

Darbų kalendorius pagal Mėnulį

“

“

PAGAMINTA SUOMIJOJE

Atstovai Lietuvoje

UAB LITMEPUPasvalio g. 19A, Biržų km., Biržų r. Mob. tel.: +370 693 62484, +370 617 46017El. paštas algis.juktonis@litmepu.ltwww.litmepu.lt

MOBILIOSIOS, PORCIJINĖS IR NEPERTRAUKIAMOJO VEIKIMO GRŪDŲ DŽIOVYKLOS BEI GRŪDŲ VALYMO IR SANDĖLIAVIMO ĮRANGA.

UAB VALTRALITAValių g. 31, Giedručių km, Šakių r.Mob. tel.: +370 699 38923El. paštas info@valtralita.ltwww.valtralita.lt

DARBO IR KOKYBĖS PATIRTIES

V litaaltra

Daugiau informacijos apie parduodamus produktus rasite internetinėje svetainėje www.sekluva.lt

Didmeninė prekyba:Vievyje, Vilniaus g. 37, tel. (8 528) 2 70 17, (8 528) 2 62 92

Mažmeninė prekyba sėklomis ir kitomis prekėmis sodui bei daržui šiose parduotuvėse:Vilniuje (prie Kalvarijų turgaus), Kalvarijų g. 66, tel. (8 5) 232 42 15 Kaune (šalia „Kauno saulėtekio“), V. Krėvės pr. 81, tel. (8 37) 35 25 72Utenoje, Kauno g. 19, tel. (8 389) 5 00 01Vievyje, Trakų g. 13 tel. (8 528) 2 62 10 Ukmergėje, Kauno g. 2, tel. (8 340) 4 41 11Marijampolėje, V. Kudirkos g. 45, tel. (8 343) 2 55 55

Siulome tai, kas geriausiaIŠ ŽYMIAUSIŲ OLANDIJOS, PRANCŪZIJOS, VOKIETIJOS, ITALIJOS, ČEKIJOS, LENKIJOS FIRMŲ:

• Per 450 daržovių veislių sėklų, tarp kurių per 70 pomidorų, apie 50 agurkų, • 16 veislių daržovių sėklų juostose,• daugiau kaip 160 gėlių veislių sėklų,• 25 rūšių prieskoninių augalų sėklų,• pašarinių ir medingųjų augalų sėklas,• žolių ir jų mišinių sėklas vejoms iš Vokietijos.

Prekiaujame:• svogūnų sėjinukais ir sėklinėmis A klasės (pirmojo atsėlio) bulvėmis iš Olandijos,• olandiškais daugiamečių gėlių svogūnėliais.

Parduodame augalų apsaugos priemones ūkininkams (herbicidus, insekticidus, fungicidus, augalų augimo reguliatorius). Konsultacijos tel. 8 640 35820.

Sėklos profesionalams ir mėgėjams

-

Ramūnas AŠVA

Rūpestis pasėlių sveikata – senas kaip pati žemdirbystė Nuo pat vėlyvojo akmens amžiaus

(prieš 10 tūkst. m.), kai žmogus ėmė verstis žemdirbyste, neišvengiamai atsi-rado poreikis gausinti pasėlių derlių ir saugoti jį nuo kenksmingų organizmų (KO) – piktžolių, kenkėjų ir ligų – da-romos žalos. Istorinės žinios byloja, kad dar šumerai prieš 4 tūkst. m. pasėlių ap-saugai naudojo sierą. Tai, kad nuo auga-lų apsaugos visuomet priklausė žemdir-bystės rezultatai, rodo ir faktas, kad XIX a. viduryje dėl bulvių maro protrūkio Europoje kilo badas, todėl tai nulėmė masinę gyventojų emigraciją į JAV.

Kaip taikliai pastebėjo LAMMC Žem-dirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas, pradėdamas Akademijoje (Kė-dainių r.) vykusią konferenciją „Augalų ap-sauga: pasiekimai ir iššūkiai“, skirtą augalų apsaugos mokslo 90–mečiui Lietuvoje, vi-sais laikais buvo smalsių ir pastabių žmo-nių, kurie tyrinėjo biologinius bei cheminius preparatus, siekdami rasti efektyviausius jų kiekius bei naudojimo terminus pasėliams nuo žaladarių saugoti.

Rašytinės žinios byloja, kad pirmie-ji Lietuvoje ligų ir kenkėjų tyrimai buvo atlikti Vilniaus universitete XVIII–XIX amžių sandūroje. XX a. pradžioje tyrėjai registravo kenksmingus vabzdžius, tyrė jiems atsparias augalų veisles, pradėjo tirti stebėtas piktžoles. Tačiau tai tebuvo pir-mieji, daugiau biologinio ir ekologinio – geografinio pobūdžio tyrimai.

Augalų apsaugos mokslo pradžia mūsų šalyje pradžia laikomi 1927 m., kuomet Do-tnuvoje prie Žemės ūkio akademijos buvo įkurta Augalų apsaugos stotis, pirmoji moks-lo įstaiga Lietuvoje, pradėjusi sistemingus

augalų ligų ir kenkėjų tyrimus. Šiai įstaigai vadovavo prof. Vincas Vilkaitis, ėjęs net trejas – Žemės ūkio akademijos rektoriaus, Augalų apsaugos stoties direktoriaus ir Bota-nikos katedros vadovo – pareigas. Tuo metu tirtos svarbiausios ligos ir kenkėjai: kietosios ir dulkančiosios kūlės, rudosios ir geltono-sios rūdys, bulvių maras, miltligė, bulvių ir daržovių vėžys. Taip pat buvo tyrinėjami ir šilkverpiai, tiesa, ne kaip kenkėjai, o kaip šil-ko gamintojai.

Po Antrojo pasaulinio karo augalų ap-saugos moksliniai tyrimai buvo vykdomi ne vienoje mokslo ir mokymo įstaigoje. Vieno-se jų labiau gilintasi į ekologinius aspektus, kitur didesnis dėmesys skirtas efektyvių kenksmingų organizmų kontrolės bei augalų apsaugos priemonių (AAP) paieškai.

LAMMC direktorius prof. habil. dr. Ze-nonas Dabkevičius pastebėjo, kad augalų ap-saugos srityje dirbę mokslininkai, nuo 1951 m. tyrinėjantys ir sintetinius pesticidus, pliko-mis rankomis barstę šiandien ypač pavojingo-mis laikomas chemines medžiagas, neturėję šiuolaikinių apsaugos priemonių, pasižymėjo ilgamete produktyvia moksline veikla bei il-gaamžiškumu. Pavyzdžiui, Simonas Peleckis augalų apsaugos srityje išdirbo 48 m., Stanis-lovas Mastauskas – 50 m. Jonas Šurkus Au-galų apsaugos skyriui vadovavo net 30 metų, Jadvyga Monstvilaitė Vokės filialo herbicidų laboratorijai vadovavo 32 m. Eduardas Zu-brys, garsėjęs tuo, kad agresyvųjį „dustą“, insekticidą DDT, laikydavo viename stalčiuje su lašiniais, Žemdirbystės institute išdirbo 47 – erius, o išgyveno net 103 metus!

Nauji gamtos iššūkiai skatina naują mokslo požiūrį

LŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriui vadovaujanti LŽI direktoriaus pavaduotoja eksperimentinei plėtrai dr. Roma Semaškienė pažymėjo, kad šiuo

metu augalų apsaugos srityje dirbantys mokslininkai susiduria su visai kitokiais iššūkiais, nei anksčiau dirbę jų kolegos. Kintančios agrotechninės sąlygos, mo-dernėjančios auginimo technologijos, pakitę ekologiniai veiksniai, dėl klimato pokyčių vis mažiau nuspėjamos augimo sąlygos, nauji aplinkosaugos reikalavi-mai, kenksmingų organizmų atsparumas pesticidams, galų gale politiniai sprendi-mai augalų apsaugos mokslui kelia dau-gybę naujų uždavinių. Mokslininkams tenka svarbi užduotis suvaldyti pastaruoju metu išplitusius naujus kenksminguosius organizmus – kviečių dryžligę, ramulari-ją miežiuose, baltąjį puvinį ir verticiliozę rapsuose, lubinų antraknozę, balninius gumbauodžius ir ankštarinius paslėptas-traublius ir daug kitų žaladarių.

„Pastaraisiais metais stebimi kai ku-rių ligų ir kenkėjų sezoniniai protrūkiai, ligų sukėlėjų, kenkėjų ir piktžolių bendri-jų pokyčiai, geografinis persiskirstymas, kenksmingųjų organizmų agresyvumo ir žalingumo didėjimas. Vis labiau vy-rauja monokultūros, o tai sudaro palan-kias sąlygas gausėti vienos ar kitos rūšies kenksmingiesiems organizmams“, – sakė R. Semaškienė. Dėl savo aktualumo prak-tikoje augalų apsauga seniai jau peržengė tiek šalių, tiek mokslo institucijų slenks-čius. Glaudus bendradarbiavimas, drauge su užsienio partneriais vykdomi projektai leido pasiekti tokį lygį, kad Baltijos šalyse atliekami tyrimai metodikomis bei atlikimo kokybe prilygsta Vakarų Europoje atlieka-miems tyrimas. Lietuvos žemės ūkio kon-sultavimo tarnybos augalininkystės srities specialistai, pasitelkę mokslininkų reko-mendacijas, savo atliekamų tyrimų ir ste-bėjimų rezultatais nuolat papildo ūkininkų žinias. „Sidabrinė kulka augalų apsaugoje yra žinios ir patirtis, tai lemia ūkininkų sė-kmę“, – reziumavo dr. R. Semaškienė.

Augalų apsaugos sėkmei - žinios ir patirtis

Konferencijoje „Augalų apsauga: pasiekimai ir iššūkiai“ dalyvavo per du šimtus žmonių.

identifikavimui bei klasifikacijai.Kaip pastebėjo Lietuvos žemės ūkio

bendrovių asociacijos prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas, geriausiu moksli-ninkų darbo įprasminimu būtų paprastai ir aiškiai išdėstytos AAP naudojimo techno-logijos bei rekomendacijos žemdirbiams, negalintiems viso savo dėmesio skirti vien augalų apsaugai. Jam pritarė ir kiti disku-sijos dalyviai, vieningai priėję prie išva-dos, kad kuo plačiau skleidžiant informa-ciją apie praktiškai taikomas mokslininkų rekomendacijas, galima pasiekti tokį lygį, kad būtų atsakingai naudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės, tausojama gamta, o žemdirbystės produkcija būtų ekonomiškai naudinga žemdirbiams ir drauge visiškai saugi vartotojams.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vykdo vals-tybinę augalų sveikatingumo politiką, registruoja augalų apsaugos produktus ir kontroliuoja jų naudojimą. VAT direk-torius Sergejus Fedotovas pastebėjo, kad augalų sveikatą žemdirbiai, mokslinin-kai, politikai ir plačioji visuomenė suvo-kia skirtingai, tačiau, jo nuomone, auga-lų sveikata visiems turėtų reikšti gražią aplinką ir sveiką maistą. Augalų sveikatos problemos nėra lokalios: iš Lotynų Ame-rikos kilęs kukurūzų kenkėjas Spodoptera frugiperda šiemet žaibiškai išplito Afriko-je ir jau pirmąjį šių metų ketvirtį sunaikino faktiškai visą 20 Afrikos šalių kukurūzų derlių. Prognozuojamas metinis nuostolis gali siekti 3 mlrd. JAV dolerių. Baisiausia, kad tolesnis šio kenkėjo paplitimas Eu-ropoje ir Azijoje yra beveik garantuotas. Kenksmingi organizmai plinta dėl inten-syvėjančios tarptautinės prekybos, klima-to kaitos, aktyvios gyventojų migracijos, nepakankamo vyriausybių ir ūkio subjek-tų dėmesio šiai problemai. Kaip vieną iš efektyviai kovai su KO kliudančių prie-žasčių S. Fedotovas įvardijo nepakanka-mą augalų apsaugos produktų pasiūlą: 2017 m. registruota tik apie pusė 2001 m. registruotų AAP veikliųjų medžiagų.

Augalų apsaugos produktai – ne politikos objektas

Pastarąją mintį pratęsė ir Lietuvos auga-lų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Be-niulienė, savo pranešime iškėlusi klausimą: „Augalų apsaugos produktų re gistracija: mokslas ar politika?“ Augalų apsaugos

priemones kuriančios kompanijos skiria didžiules lėšas efektyvių preparatų kūri-mui ir ilgamečiams bandymams. Tačiau dažnai jų ilgo ir brangaus darbo rezultatai vartotojų nepasiekia dėl paprasčiausių po-litinių intrigų. Pastaraisiais metais visuo-menėje susiformavo nuomonė, esą dėl kai kurių pesticidų naudojimo masiškai žūsta bitės, nors išsamūs ilgamečiai mokslinin-kų tyrimai šioje srityje nepateikia faktiškai jokių tiesioginių sąsajų. „Grupei moksli-ninkų, pasitelkusių nevyriausybines ža-liųjų organizacijas, pavyko sukelti tikrą psichozę. Neonikotinoidai tapo partijų de-rybų objektu. Galų gale net pati Europos maisto saugumo agentūra EFSA pradėjo kliautis autoriais, kurių darbus įvertino kaip kaip grynai eks perimentinius ir netin-kamus įrodyti tiriamų medžiagų neigiamą poveikį bičių sveikatai realiomis žemės ūkio sąlygomis. Straipsnių autoriai rė-mėsi vieni kitų įžvalgomis ir galiausiai paaiškėjo, kad visos prielaidos darytos remiantis vos 4 bandymų pavyzdžiais Kanadoje ir vienu Vokietijoje“, – kalbėjo A. Beniulienė. Europos Komisijos Moks-lo ir žinių tarnybos Jungtinio tyrimų cen-tro septyniose ES vastybėse atliktas tyri-mas parodė, kad apribojus neonikotinoidų turinčių beicų naudojimą auginant rapsus, piretroidų naudojimas išaugo 60–95 %, išlaidos rapsų apsaugai padidėjo daugiau kaip 80 proc., o pačių kenkėjų gausa taip pat išaugo 60–70 % Liūdniausia, kad au-gintojams patyrus tokius nuostolius, tei-giamo poveikio naudingiems vabzdžiams taip ir nepastebėta. Politiniai sprendimai daro didžiulę įtaką ir glifosatų registra-cijai, ir kenksmingų veikliųjų medžiagų

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Sergejus Fedotovas (de-šinėje) įteikė senovinį iliustracijų albumą apie kovą su augalų ligoamis LAMMC ŽI direktoriui G. Bra-zauskui ir pavaduotojai R. Semaškienei.

Ąžuoliuko sodinimas – tradicinis šventės akcentas. LAMMC direk-torius Z. Dabkevičius, LŪS pirmininkas J. Talmantas, ŽŪM žemės ūkio ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas J. Lisauskas, LAMMC ŽI direktoriaus pavaduotoja R. Semaškienė, ŠMM Studijų, mokslo ir technologijų departamento Mokslo sky-riaus vedėja V. Popovienė.

Apie mokslo ir politikos santykius diskutuoja LAAA direktorė A. Beniulienė ir LAMMC ŽI di-rektorius G. Brazauskas.

Supjaustyti šventinį tortą patikėta LAMMC ŽI mokslininkėms R. Se-maškienei ir I. Deveikytei.

Aut

oria

us n

uotra

ukos

sėjos sėjamoji turi turėti sėjos noragus su nepriklausoma pakaba, kuri leistų iš-gauti iki 350 kg spaudimą į sėjos diską. Techniškai tokį reikalavimą ganėtinai sunku įvykdyti. Mes sau šį tikslą kėlėme nuo pat pradžių ir nesileisdami į jokius kompromisus laikėmės principo: „Grei-čiau, paprasčiau, patikimiau“. AVATAR sėjamojoje sumontuoti galingi išsėjimo noragai su sustiprintais guoliais (rinkoje jie neturi analogų). Kitų gamintojų ma-šinose dažnai galime pastebėti, kad ap-krovų neatlaikę guoliai dažnai subyra. AVATAR sėjamojoje šiuose mazguose nėra nė vieno tepimo taško. Norago tvir-tinimo prie rėmo vietose panaudojome jau ilgą laiką žinomus patikimus gumi-nius amortizatorius, kurie daro šį mazgą stabilesnį. Gamindami rėmą, bunkerį bei kitas dalis mes stengėmės panaudoti techninius sprendimus, kurie jau pasi-tvirtino kitose mūsų mašinose.

– Ar skiriasi AVATAR sėjamosios, gaminamos Lietuvos rinkai nuo sėja-mųjų, gaminamų kitoms šalims?

– Šiuo metu siūlomos skirtingų tar-pueilių pločių AVATAR sėjamosios, priklausomai nuo skirtingų agrotechno-loginių reikalavimų konkrečiose šalyse. Pas mus siūlomame modelyje atstumas tarp noragėlių – 16,7 cm. Kitoms rin-koms siūlomi modeliai turi didesnius tarpueilius.

– Lietuvos ūkininkams HORSCH sėjamosios puikiai žinomos. Dabar sukurta nauja sėjamoji AVATAR, vaiz-džiai tariant, yra revoliucija ar evo-liucija? Ar tikrai HORSCH sėjamųjų asortimente dar kažko stigo?

– Kompanija HORSCH tikrai labai gerai žinoma mūsų šalies ūkininkams, kadangi ne vienas jų savo ūkyje jau naudoja „Pronto“, „Express“, „Sprin-ter“, „Maestro“ ir „Focus“ sėjamąsias bei kitus padargus, skirtus dirbti žemei ar purkšti pasėliams. Vienas naujes-nių HORSCH kompanijos gaminių, papildančių sėjamųjų asortimentą, yra tiesioginės sėjos sėjamoji AVATAR. Tokia tiesioginės sėjos sėjamoji, ku-rios pagrindinis darbinis elementas yra vienadiskis išsėjimo noragas, nėra re-voliucija. Tokio tipo technika jau senai yra rinkoje ir užima apie 20–30 % visų parduodamų tiesioginės sėjos mašinų. Pateikdami rinkai šią sėjamąją visų pir-ma siekiame papildyti savo sėjamųjų

pasiūlos gamą bei patenkinti visų klien-tų poreikius. Šiandien galime pasiūlyti dvidiskes ir vienadiskes noragines sė-jamąsias ir žemės dirbimo mašinas bei skirtingas jų kombinacijas, pavyzdžiui, su diskiniu arba rotoriniu kultivatoriumi žemės dirbimui.

– Kokioms sąlygoms labiausiai tin-ka ši sėjamoji?

– Žinoma, dažniausiai AVATAR sėja-moji gali būti naudojama ten, kur darbo sąlygos sunkios. Tai regionai, kuriuose vyrauja sunkios dirvos, kur dirvos pa-viršiuje lieka daug organinių medžiagų, ir vietovėse, kuriose prioritetas teikia-mas tiesioginei sėjai.

– Kas išskiria AVATAR sėjamąją analogiškų mašinų asortimente?

– Kol kas šiame rinkos segmente dominuoja Šiaurės Amerikos gaminto-jai. Didžiausias jų gaminamų mašinų trūkumas – tiek eksploatacijos, tiek ir aptarnavimo sudėtingumas. Ir tam yra paaiškinimas: vienadiskė tiesioginės

Sėja ir sunkiose dirvose jau gali būti lengva

Sėja ir derliaus nuėmimas – ūkininko darbo etapai, kuomet itin aktualu sparta, tikslumas ir technikos patikimumas. Parodos „Ką pasėsi...2017“ metu UAB „Audrokesta“ stende buvo pristatyta naujausia kompanijos HORSCH sė-jamoji AVATAR. Ši sėjamoji pirmą kartą oficialiai pademonstruota ne tik Lietu-vos, bet ir viso Baltijos šalių regiono žemdirbiams. Su HORSH atstovu Baltijos šalims Nerijumi ŽUKAUSKU kalbamės apie tai, kam ir kodėl vertėtų rinktis šią sėjamąją, bei kodėl platų HORSCH sėjamųjų asortimentą papildė naujoji sėjamoji AVATAR.

Vakarė SINTĖ

Nors iš pirmo žvilgsnio AVATAR at-rodo kaip labai paprasta sėjamoji, joje sumontuoti noragai pasižymi daugybe skirtingų savybių: atraminis ratukas ir tankinimo ratukas, kuris gali būti paga-mintas iš metalo arba guminis, kanalo uždarymo ratukai, kurių darbinį kampą galima reguliuoti. Taip pat siūlomi ir skirtingi mašinų darbiniai pločiai. Mūsų rinkai siūlomų AVATAR sėjamųjų nora-gai sumontuoti dviem eilėmis. Bunkeris gali būti naudojamas tiek sėkloms, tiek ir trąšoms, kurios įterpiamos į tas pačias vietas kaip ir sėklos. Ateityje planuoja-me sukurti sistemą, kai trąšas bus gali-ma įterpti per atskirus trąšų noragus.

– Kiek laiko AVATAR sėjamosios jau dirba ūkiuose, kokie ūkininkų pa-stebėjimai?

– Pirmą kartą AVATAR tech-nologija buvo pristatyta 2015 m. parodoje„Agritechnica“. Nuo to laiko mūsų mašinos dirba Vokietijos, Prancū-zijos, Jungtinės Karalystės, Ukrainos lau-kuose, o dabar jau ir Lietuvoje. Prieš tai AVATAR sėjamosios buvo testuojamos mūsų klientų ūkiuose. Pasirinkti ūkiai, kuriuose darbo sąlygos sunkios. Ypatin-gas dėmesys skirtas laukams, kuriuose vyravo sunkūs moliai. Kitas pasirinkimo kriterijus buvo sėja nepalankiomis sąly-gomis po vėlyvo derliaus nuėmimo. Pa-vyzdžiui, kai nuimami kukurūzai sėklai ir lauke lieka daug augalinių likučių, į kuriuos vėliau sėjama tiesiogiai. Kalbant apie sėją į šlapią dirvą, AVATAR dirba kaip ir kitos diskinės sėjamosios – kol diskai gali suktis, sėjamoji sėja.

– Ar ūkininkams investicija į šią sė-jamąją išties atsipirks?

– Klientams ši mašina turėtų būti patraukli ne tik dėl tiesioginės sėjos galimybių, tikslumo bei greičio, bet ir todėl, kad vėliau ją nesunkiai gali-ma realizuoti naudotų mašinų rinkoje, kadangi joje panaudoti aukštos koky-bės komponentai, kurie mažai dėvi-si darbo metu. Net ir po kelerių metų mašina išlaikys savo gerą kainą. Dar vienas HORSCH AVATAR sėjamo-sios privalumas – siaurais darbiniais elementais ji minimaliai judina dirvą, todėl neskatinamas piktžolių dygimas. Dėl minimalaus dirvos pasipriešinimo išgaunamas ir didelis šios sėjamosios našumas.

– Prašytume pasidalyti ir ateities planais.

– Ateityje planuojame šioms ma-šinoms pritaikyti tikslaus išsėjimo do-zavimą, kai kviečiai ar kitos grūdinės kultūros bus sėjamos normą nustatant ne kg/ha, o sėklų vienetais į kvadratinį metrą. Patys artimiausi planai – atvežti AVATAR sėjamąją į parodą „Agrovizi-ja 2017“. Čia visi norintieji naujausią HORSCH mašiną galės apžiūrėti UAB „Audrokesta“ stende bei gauti apie ją iš-samiausią informaciją.

Oficialusis HORSC atstovas Lietuvoje UAB „Audrokesta“

www.audrokesta.lt, tel. 8 656 31 201,

el. paštas audrokesta@audrokesta.lt

UAB AUDROKESTA direktorius Audrius Mockaitis, HORSCH įmonės įkūrėjas Michaelis Horschas ir HORSCH atstovas Baltijos šalims Nerijus Žukauskas nuolat dalijasi patirtimi, analizuoja Lietuvos ūkininkų poreikius.

AVATAR 6SD 8SDDarbinis plotis, m 6,00 8,00

Vienos sekcijos bunkerio talpa, l 3500 3500

Dviejų sekcijų bunkerio talpa, l 5000 5000

Sėjos noragėlių skaičius 36 48

Sėjos noragėlių prispaudimo jėga, kg 100–300 100–300

Sėjos noragėlių/ prispaudimo ratukų skersmuo, cm 48 48

Uždarančiųjų ratukų skersmuo, cm 33 33

Gylio stabilizavimo ratukų skersmuo, cm 40 40

Tarpueilių plotis, cm 16,7 16,7

Darbinis greitis, km/val. 6–15 6–15

Naudojama galia, kW/AG 155/210 210/280

Dvigubo veikimo valdymo blokai 3 3

Hidraulinės orapūtės tepalo kiekis, l 35–45 35–45

Maksimalus hidraulinės sistemos slėgis, bar 210 210

TECHNINIAI DUOMENYS

Autorės ir HORSCH archyvo nuotraukos

Darbų kalendorius pagal MėnulįTinkamos augalams sėti, sodinti ir persodinti dienos:Braškės 16Lapinėspetražolės,krapai,salotos 9-12,18-19Pupelės,žirniai 13-14,24-26Ridikėliai 2-6,9-10,13-14,19,25,30Ridikai,daikonai 13-14,18-19,27Išsėklųauginamosgėlės 1,9-10,25,28Svogūninėsiršakniagumbinėsgėlės 1,5-6,23,27-28

Netinkamos augalams sėti, sodinti ir persodinti dienos 7,8,20-22

Vytautas RUZGASLAMMC Žemdirbystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas

Intensyvėjat žemės ūkiui, koja kojon su Europos žemdirbiais nuolat žengė ir tebežengia selekcinės sėklininkystės srityje dirbantys mokslininkai. Vokietijoje sė-kminga selekcinė veikla pradėta dar 1867 m., kaimyninėje Lenkijos - 1880 m. Lie-tuvoje šio darbo pradžia laikomi 1922 – ieji, kuomet iš Rusijos grįžęs prof. Dionizas Rudzinskis (vėliau pasirašinėjęs Rudzinsko pavarde) čia įkūrė selekcijos stotį.

Augalų selekcija pradėta ant tvirtų pamatų

Didelę įtaką D.Rudzinsko praktikai padarė susitikimas su selekcininku Nil-sonu Ehle Svalefo, iš kurio lietuvis per-ėmė individualios palikuonių atrankos bei kitokias naujas idėjas. 1904 m. D.Ru-dzinskas publikavo pirmuosius straips-nius apie selekciją ir sėklininkystę, 1908 m. buvo apdovanotas Rusijos Didžiuoju aukso medaliu už veislių tyrimo darbus.

Nuo 1924 m. Dotnuvos selekcinin-kai kartu su kitų 30 šalių mokslininkais įsijungė į prof. N.Vavilovo organizuotą geografinių tyrimų tinklą, kuriame buvo keičiamasi selekcine medžiaga. Taigi selekcija Lietuvoje buvo pradėta turint stiprių tarptautinio lygio pamatą.

Svarbus mūsų nacionalinės selekcijos teorijos ir praktikos formavimo momen-tas – tuomečio Dotnuvos selekcijos stoties vedėjo, perėmusio D.Rudzinsko darbus, Zigmo Mackevičiaus 10 mėnesių stažuotė Švedijos ir Vokietijos selekcijos įstaigose 1932 m. Po jos mūsų šalyje buvo pakore-guotos selekcijos schemos, pradėtas selek-cinių laukelių tyrimo metodas, kurį su ne-

didelėmis pataisomis selekcininkai taiko ir šiandien.

Dotnuvos selekcijos stotis įdėjo svarų indėlį į atkurtos nepriklausomos Lietuvos ekonomiką. Nenašius pasėlius pakeitė veisliniai, žemės ūkio produktai tapo svar-bia šalies eksporto šaka. Kaip rašė Z.Mac-kevičius, jau 1936 m. Dotnuvoje sukurtos veislės sudarė 90 proc. visų auginamų veis-lių plotų.

Dotnuvos selekcijos stoties veiklą šiuo metu tęsia Lietuvos žemdirbystės institu-tas, 1956 m. stotį integravęs į savo struktū-rą. Selekcijos darbai nebuvo nutraukti net Antrojo pasaulinio karo metais. Augynai iki šiol įrengiami ir tiriami tuose pačiuose laukuose. Taigi augalų selekcija yra ne tik mokslinis, bet ir kultūrinis šalies paveldas, turintis gilias tradicijas.

Augalų veislių derlingumas ir kitos savybės yra labai svarbus žemės ūkio veiklos komponentas, nes nuo kurio pri-klauso žemdirbių pajamų dydis. Tam, kad žemdirbiai gautų teisingą informaci-ją apie veisles, jos kruopščiai tikrinamos valstybinėje veislių tyrimo sistemoje. Vals tybinės augalų veislių vertinimo ko­misijos sprendimu tik pasižyminčios ver­tin gomis savybėmis veislės įrašomos į Nacionalinį veislių sąrašą. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, šiek tiek pasi-keitė naujų augalų veislių registravimo tvarka. Be anksčiau atlikinėtų valstybinių ūkinio vertingumo tyrimų prisidėjo gene-tinio originalumo tyrimai – nauja veislė savo požymiais turi skirtis nuo visų iki tol žinotų veislių.

Per visą augalų selekcionavimo lai-ką Dotnuvoje buvo sukurtos 325 naujos veislės. Atkūrus Nepriklausomybę, ins-tituto selekcininkai sukūrė 34 javų, 14 ankštinių grūdinių ir 58 daugiamečių žolių veisles. Šiuo metu Nacionaliniame augalų veislių sąraše ir ES bendrajame žemės ūkio augalų veislių kataloge yra įrašyta 141 augalų veislė, sukurta Lie-tuvos agrarinių ir miškų mokslo centre.

Autoriaus nuotrauka

Įveikti dideles darbo apimtis padeda specia-lios selekcinės mašinos.

Savo bagaže mokslininkas į Lietuvą parsivežė 380 įvairių augalų selekci-nių numerių, sukurtų savo ankstesnės veiklos metais. Iš jų jau 1924 m. buvo sukurta pirmoji lietuviška žieminių kviečių veislė ‘Akuotuotieji‘ bei kitos pirmosios lietuviškos žemės ūkio au-galų veislės. Iš tikrųjų prof. D.Rudzins-kas Dotnuvoje ne pradėjo, o tęsė savo ankstesnę selekcinę veiklą. Mat jis ir Rusijoje buvo įkūręs pirmąją selekcijos stotį, buvo sukaupęs didžiulę selekcinio darbo patirtį bei gerai išmanė tarptautinę šios krypties tyrimų praktiką.

Selekcininko darbą D. Rudzinskas pradėjo 1902 m. Maskvos žemės ūkio institute. Tais pačiais metais jis išklausė ir K.Riumkerio paskaitų kursą selekcijos klausimais Breslau, dabartinio Vroclavo, universitete, aplankė žymias to meto Vo-kietijos selekcijos ir sėklininkystės firmas: “Rimpau“, “Gizike“, “Strube“, “Bes-seler“, “Cimbal“, “Heine“, “Rabethe“, “Svalefo“ bei selekcijos stotį Švedijoje. Dalis šių firmų sėkmingai dirba ir iki šiol.

PURKŠTUVAS mėgsta tikslumą

Kokius parametrus turime tinkamai sureguliuoti, kad patirtumėme kuo mažiau nuostolių?

Purkštuvo darbinis greitis kinta keičiant darbinius apsisu-kimus, o purkštukų išpurškimo norma – keičiant purkštuvo darbinį slėgį ar pasirenkant kitus purkštukų antgalius. Reika-linga išpurškimo norma nurodoma cheminių produktų naudo-jimo instrukcijose ir gali svyruoti nuo 50 l/ha iki 300 l/ha. Purkštuvo našumas reguliuojamas didinant slėgį ir važiavimo greitį. Rekomenduojama dirbti pasirenkant kuo mažesnį slė-gį ir greitį. Taip dirbant rečiau lūžta purkštuvo konstrukcijos, mažiau dyla purkštukai. Rekomenduojamas purkštuvo darbi-nis greitis turėtų būti iki 8 km/h. Jeigu purškiama lapija tan-kesnė, greitį reikėtų sumažinti iki 4–6 km/h.

Kaip nustatomas tikrasis važiavimo (darbinis) greitis? Reikia nustatyti laiką, per kurį traktorius pastoviais sū-

kiais nuvažiuoja išmatuotą atstumą (pvz., 100 m). Apskai-čiuojama taip:

atstumas, m x 3,6išmatuotas laikas, s = greitis km/h

Kaip apskaičiuojamas reikiamas važiavimo (darbinis) greitis?

600 x visų purkštukų našumas, 1/mintirpalo išpurškimo norma, 1/ha x darbinis plotis, m = greitis, km/h

Kai žinomas realus važiavimo (darbinis) greitis, galima purkštuvą nustatyti išmatuojant atskirų purkštukų našumą, l/min:

• matavimo indais atskirai išmatuojame kelių purkštukų našumą, l/min;

• apskaičiuojame išpurškimo vidurkį (vidutinis vieno purkštuko našumas, l/min).

Parengta pagal agroverslo portalo žemdirbiams informaciją

Kaip apskaičiuojama reali išpurškimo norma? 600 x visų purkštukų našumas, l/min

purkšt. darb. plotis, m x tikrasis važiavimo greitis, km/h = l/h

Žinant tirpalo išpurškimo normą, purkštuvo darbinį plotį ir tikrąjį važiavimo (darbinį) greitį, visų purkštukų našumas apskaičiuojamas:

išpuršk. norma, l/ha x darb. plotis, m x darb. greitis, km/h600 = l/min

Reikiamą purkštukų našumą galima pasiekti keičiant dar-binį slėgį. Jo parametrai būna pateikti purkštuko darbinėse charakteristikose. Kartais tenka rinktis kitokio dydžio purkš-tukus, kurių našumas ir purškimo charakteristikos tenkina re-guliuojamus parametrus. Svarbu žinoti, kad keisdami darbinį slėgį nustatome išpurškimo normą ir lašelių dydį, o keisdami skirtingo tipo purkštukus koreguojame išpurškimo normą, la-šelių dydį, jų judėjimo greitį.

Kokio tirpalo kiekio reikia purkštuvui pripildyti? Purškiant ištisai, tirpalo kiekis vienam purkštuvui pripil-

dyti nustatomas pagal tokią formulę:

puršk. norm., kg ar l/ha x rezerv. talpa, lreikiamas tirpalo kiekis, l/ha = kiekis, l arba kg

Purkštuvo nustatymo kontrolė Tirpalo išpurškimo norma tikrinama prieš darbų sezono

pradžią bandomojo purškimo metu (pasėlyje):• rezervuarą pripildome vandeniu iki tam tikros žymės; • pasirinkta pavara pastoviais variklio ir jėgos veleno

sūkiais bei darbiniu slėgiu purškiant nuvažiuojame 100 m bandomąjį kelią;

• iki žymės matavimo indu pripildydami purkštuvo re-zervuarą išmatuojame išpurkštą vandens kiekį.

Kaip nustatoma kontrolinio purškimo norma

10 000 x sunaudotas vandens kiekis, lbandomojo kelio ilgis, m x purkštuvo darb. plotis, m = l/ha

Purkštuvas – viena intensyviausiai naudojamų že-mės ūkio mašinų: skystąsias trąšas naudojančiuose ūkiuose pasėliai purškiami iki 10 kartų. Purkšdamas pasėlius žemdirbys siekia brangius cheminius prepa-ratus panaudoti kuo racionaliau bei gauti kuo didesnę naudą – jei bus išpurkšti per maži preparato kiekiai, nebus pasiektas norimas agronominis rezultatas, o iš-purškus per daug bus patiriami tiesioginiai nuostoliai bei daroma žala gamtai. Todėl būtina naudoti tinkamai sureguliuotus purkštuvus.

Gal planuojate pirkti trąšų, žemės ūkio techniką ar investuoti į pastatus, bet derlius dar nenuimtas ir neparduotas, o lėšų reikia dabar? Jums gali pagelbėti KREDITO UNIJA „MOTERŲ TAUPA“! Esame sukaupę 16 m. patirtį finansų rinkoje, pelnę Lietuvos žmonių pasitikėjimą, teikdami įvairias paslaugas: fizinių ir juridinių asmenų kreditavimo, taupymo, indėlių laikymo ir kitas. Neatidėliokite investicijų ir Jūs.

Mes siūlome:

• Vartojimo paskolas fiziniams asmenims, šeimos ar namų ūkio reikmėms.

• Paskolas su įkeitimu – turintiems didesnių planų (būsto pirkimas, būsto remontas) teikiame paskolas su nekilnojamojo turto įkeitimu.

• Paskolas žemės ūkiui – veiklos investicijoms bei pinigų srautams subalansuoti, žemės ūkio paskirties žemei, technikai įsigyti. Paskolos investicijoms gali būti teikiamos su UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ garantijomis. Paskolos sąlygos, metinė palūkanų norma nustatomos kiekvienam individualiai.

• Paskolas verslui.

Paskolos teikiamos Kauno miesto, Kauno rajono ir Kaišiadorių rajono gyventojams, čia dirbantiems ar besimokantiems, sulaukusiems 18 metų amžiaus ir gaunantiems nuolatines pajamas, unijos „Moterų taupa“ nariams bei norintiems jais tapti.

Planuojantiems skolintis teikiamos nemokamos finansinės konsultacijosKredito unija „Moterų taupa”

Parodos g. 1–3, KaunasTel.: 8 37 32 44 57, 8 615 54 752

www. moterutaupa.lku.lt

Kooperatinė bendrovė

KREDITO UNIJA „MOTERŲ TAUPA“

Birželio 28 d.11.00 – 13.00 Technikos demonstravimas individualiuose plotuose.

NaujieNa parodoje „Agrovizija 2017“ – sėjamųjų šouBirželio 29 d. 13.00 – 15.00 val.Birželio 30 d. 10.00 – 12.00 val.

Įmonės pavadinimas Modelis Kilmės šalis Tipas Darbinis

plotis (m)Sėkladėžės/ių

talpa (l)UAB „Audrokesta“ HORSCH Focus 6 TD Vokietija Prikabinama universali pneumatinė sėjamoji 6 5000

UAB „Audrokesta“ HORSCH Pronto 4DC Vokietija Prikabinama diskinė kombinuota pneumatinė sėjamoji 4 3800

UAB „Audrokesta“ HORSCH Avatar 6.16 SD Vokietija Prikabinama diskinė ražieninė kombinuota pneumatinė sėjamoji 6 3500

„Bednar“ FMT Bednar Omega OO 6000 L Čekija Pneumatinė, kombinuota su žemės dirbimo dalimi 6 3500

UAB „Dojus agro“ KUHN ESPRO 6000R Prancūzija Minimalaus dirbimo sėjamoji Galimas nuo 3 iki 6

3500 be trąšų ir 5500 su trąšomis

UAB „Dotnuva Baltic“ U-drill Vokietija Prikabinama universali pneumatinė sėjamoji 4 3000

AB „East West Agro“ SKY Maxi Drill W 6000 Prancūzija Prikabinama kombinuota sėjamoji su įdirbimu 6 4000

UAB „Ivabaltė“ Tume Draco 4000 Vokietija Kombinuota 4 4250

UAB „Joniškio Agrochemija“ Gaspardo DAMA Italija Pakabinama, su diskiniu įdirbimu 4 1000

UAB „Laumetris“ Dirvos purentuvas DPL-4 su pneumatine sėjamąja PS250 Lietuva Pakabinama 4 250

UAB „Specagra“ Unia FENIX 3000/6 Lenkija Prikabinama su žemės įdirbimu 6 3000

UAB „Väderstad“ Spirit R 300S Švedija Pakabinama 3 2800

UAB „Žaibas“ OMEGA OO 6000 FERTI Čekija Pusiau prikabinama 6 5000

Gal planuojate pirkti trąšų, žemės ūkio techniką ar investuoti į pastatus, bet derlius dar nenuimtas ir neparduotas, o lėšų reikia dabar? Jums gali pagelbėti KREDITO UNIJA „MOTERŲ TAUPA“! Esame sukaupę 16 m. patirtį finansų rinkoje, pelnę Lietuvos žmonių pasitikėjimą, teikdami įvairias paslaugas: fizinių ir juridinių asmenų kreditavimo, taupymo, indėlių laikymo ir kitas. Neatidėliokite investicijų ir Jūs.

Mes siūlome:

• Vartojimo paskolas fiziniams asmenims, šeimos ar namų ūkio reikmėms.

• Paskolas su įkeitimu – turintiems didesnių planų (būsto pirkimas, būsto remontas) teikiame paskolas su nekilnojamojo turto įkeitimu.

• Paskolas žemės ūkiui – veiklos investicijoms bei pinigų srautams subalansuoti, žemės ūkio paskirties žemei, technikai įsigyti. Paskolos investicijoms gali būti teikiamos su UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ garantijomis. Paskolos sąlygos, metinė palūkanų norma nustatomos kiekvienam individualiai.

• Paskolas verslui.

Paskolos teikiamos Kauno miesto, Kauno rajono ir Kaišiadorių rajono gyventojams, čia dirbantiems ar besimokantiems, sulaukusiems 18 metų amžiaus ir gaunantiems nuolatines pajamas, unijos „Moterų taupa“ nariams bei norintiems jais tapti.

Planuojantiems skolintis teikiamos nemokamos finansinės konsultacijosKredito unija „Moterų taupa”

Parodos g. 1–3, KaunasTel.: 8 37 32 44 57, 8 615 54 752

www. moterutaupa.lku.lt

Kooperatinė bendrovė

KREDITO UNIJA „MOTERŲ TAUPA“

Įspūdingasis purkštuvų šou parodoje „Agrovizija 2017“Birželio 29 d. 10.00 – 12.00 val.Birželio 30 d. 13.00 – 15.00 val.

Įmonės pavadinimas Modelis Kilmės šalis Tipas Užgriebio plotis (m)

Rezervuaro talpa (l)

UAB „Audrokesta“ HORSCH Leeb 5 LT Vokietija Prikabinamas 36 5000

UAB „Audrokesta“ HORSCH Leeb PT 350 Vokietija Savaeigis 36 5000

UAB „Audrokesta“ HORSCH Leeb PT 280 Vokietija Savaeigis 36 8000

UAB „Biržų žemtiekimas“ KUHN METRIS 2S Prancūzija Prikabinamas 24 4400

UAB „Dojus agro“ John Deere R962i Olandija Prikabinamas 30 6200

UAB „Dotnuva Baltic“ AGRIFAC CONDOR ENDURANCE Olandija Savaeigis 42 8000

UAB „Ivabaltė“ Dammann ANP5030 Profi-Class Vokietija Pprikabinamas 30 5000

UAB „Ivabaltė“ Dammann DT 2500H su DTP6030 Vokietija Savaeigis 30 6000

UAB „Margučiai“ Jar-Met 2500/20 Lenkija Prikabinamas 20 2500

UAB „Margučiai“ Krukowiak GOLIAT PLUS /ALU P387/3 Lenkija Prikabinamas 27 4200

UAB „Rovaltra“ BERTHOUD TRACKER 32-34 Prancūzija Prikabinamas 24 3200

UAB „Rovaltra“ BERTHOUD Raptor 5240 Prancūzija Savaeigis 36 5200

UAB „Specagra“ Unia BIOLINE 6000 Lenkija Prikabinamas 24 5800

UAB „Specagra“ Unia EUROPA XL Lenkija Prikabinamas 24 4000

UAB „Žaibas“ KRONOS 3000-18 Ukraina Prikabinamas 18 3000

Birželio 28 d.13.30 – 15.30 Technikos demonstravimas individualiuose plotuose.

Šiais metais bus išbandoma nauja trasa, labiau priartinta prie natūralių darbo sąlygų laukuose

DIRVŲ KALKINIMAS

WAPNIAK JURASKIJ – granuliuota kreidaWAPNIAK JURASKIJ granuliuota kreida yra efekty-

viausia ir greitą rezultatą garantuojanti kalkių forma. Ši krei-da išgaunama natūraliai. WAPNIAK JURASKIJ – 100 proc. reaktyvumo ir tirpumo granulių pavidalo kreidos trąšos. Šios trąšos gaminamos kalkių miltų, išgaunamų iš gamtinių kreidos telkinių, pagrindu. Visiškas tirpumas užtikrina sparčią ir veiks-mingą skvarbą į dirvos struktūrą. Labai didelis reaktyvumas skatina spartų dirvos pH kitimą ir tinkamą pasėlių vystymąsi bei augimą. Trąšos pagamintos taikant modernią granuliavi-mo technologiją, užtikrinančią maksimalų fizinių ir cheminių savybių išlaikymą. Produktas žymiai pranašesnis už kitas kal-kines trąšas. Panaudojus natūralią kreidą, dirvos rūgštingumo mažėjimas vyksta ypač sparčiai ir derliaus padidėjimas jau-čiamas jau pirmaisiais naudojimo metais. Natūralioje kreidoje nėra magnio. WAPNIAK JURASKIJ granuliuojamos į 3–6 mm diametro granules, todėl mažiau dulka, jas labai patogu išbars-tyti barstytuvu. Produktas supakuotas į 50 kg maišus arba 500 kg didmaišius. Tai vienintelė aukščiausios kokybės ir tirpumo granuliuota kreida rinkoje. Granuliuota kreida WAPNIAK JU-

Lietuvoje didelė žemdirbių problema yra rūgščios dir-vos. LAMMAX filialo agrocheminių tyrimų duomenimis, mūsų šalyje yra apie 840 tūkst. ha rūgščių dirvų, iš kurių apie 30 proc. stipriai ir vidutiniškai rūgščios. Rūgščiose dirvose augalų šaknys būna trumpos, sustorėjusios, o vir-šūnės ruduoja ir apmiršta. Tyrimai rodo, kad rūgščiose dirvose augantys augalai nepasisavina svarbiausių maisto medžiagų. Dėl šių priežasčių derlius stipriai suprastėja.

RASKIJ tinka kalkinti visų tipų dirvoms, tai ideali priemonė bet kokių dirvų kokybei gerinti. Granuliuotą kreidą galima barstyti bet kuriuo metų laiku, bet patogiausia pavasarį ir rude-nį. REGISTRUOTA IR EKOLOGINIAMS ŪKIAMS.

SIAKOMIX garantuoja dirvos pH reguliavimą bei aprūpinimą maistinėmis medžiagomis.

SIARKOMIX – pirmasis granuliuotas kalcio sulfatas. Tai labai lengvai pasisavinamos sulfato pavidalo trąšos. Puikiai tirpstančios SIARKOMIX trąšos užtikrina tinkamą sieros ir kalcio judrumą dirvožemio sluoksnyje. Kadangi šios trąšos yra sulfato pavidalo, užtikrinamas jų geras jungimasis ir išsi-laikymas dirvožemio struktūroje. Dėl šios priežasties trąšos atsparios išplovimui – tai garantuoja nuolatinį aprūpinimą siera ir kalciu.

DOLOMAG – granuliuoti dolomitmilčiai su magniu Labai didelio tirpumo trąšos, kurių sudėtyje yra daug ma-

gnio, gaminamos dolomito miltų pagrindu. Maksimalus su-smulkinimas bei geologinis amžius (triasas) užtikrina greitą veikimą ir labai didelį neutralizavimo poveikį (spartus pH reguliavimas), kuris yra svarbus aktyvių magnio trąšų veiks-mingumo rodiklis. DOLOMAG – labai veiksmingos, didelio reaktyvumo, dviejų sudedamųjų dalių kalcio ir magnio, trą-šos. Granulių diametras 3–6 mm, todėl šias trąšas galima pa-skleisti barstytuvais. REGISTRUOTA IR EKOLOGINIAMS ŪKIAMS.

Daugiau informacijos rasite www.vikersas.lt Konsultacijos teikiamos tel. 8 686 11 256

Šiuos produktus Lietuvoje tiekia ir gamintojams

atstovauja UAB „VIKERSAS“

Kas yra tentiniai angarai?

Tai lengvai per porą dienų pastatomas angaras, kuriam nebūtini pamatai, o esant reikalui jį nesun-kiai galima perkelti į kitą vietą. Angaro komplektą sudaro pasirinkto storio tentas, norimos konstruk-cijos rėmas, tvirtinimo žemėje inkarai, įtempimo virvės, įvažiavimo vartai, varžtai, veržlės ir t. t. Komplekte taip pat yra surinkimo instrukcija, o vi-sos angaro dalys aiškiai sužymėtos, todėl jį galima susirinkti ir patiems. Mažesnių modelių surinki-mui užtenka turėti kopėčias ir 17 mm bei 19 mm veržliarakčius. Siekdama užtikrinti savo pirkėjams geriausią aptarnavimo kokybę, UAB „Renteksa“ tentinius angarus visoje Lietuvoje pristato nemo-kamai, o esant pageidavimui mūsų darbuotojai gali juos ir surinkti.

Kam naudojami tentiniai angarai?Tentiniai angarai statomi, kai prireikia didesnio

ploto pastogės pašarams, grūdams sukrauti, me-džiagoms sandėliuoti ar technikai remontuoti. Šie angarai taip pat gali būti naudojami kaip gyvulių tvartai, o tentą pakeitus skaidria plėvele – kaip pra-moniniai šiltnamiai. Todėl galima teigti, kad ten-tiniai angarai – nebrangus, patvarus ir ilgaamžis sandėliavimo problemų sprendimo variantas!

Kas yra svarbu renkantis tentinį angarą?

Priklausomai nuo eksploatacinių sąlygų bei biudžeto, galima pasirinkti reikiamą tento storį ir rėmo konstrukciją: pvz., to paties dydžio angarui galima parinkti skirtingo tipo tentą bei standartinį arba sustiprintą rėmą.

Kokius tentinius angarus siūlo UAB „Renteksa“?

Prekiaudama tentiniais angarais UAB „Rentek-sa“ yra sukaupusi ilgametę darbo patirtį. Įmonės siūlomų angarų asortimentas tenkina ne vien Lie-tuvos, bet ir užsienio šalių (Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos) užsakovų poreikius. Siūlome nuo 55 kv. m iki 700 kv.m ploto angarus. Nepriklausomai nei nuo modelio, nei nuo kom-plektacijos visiems angarams suteikiama garanti-ja. Tentinius angarus galima ne tik įsigyti, bet ir išsinuomoti. Tačiau, jei manote, kad tokio statinio reikės 6 mėn. ar ilgesnį laiką, verta jį įsigyti.

Kas žinotina apie TENTINIUS ANGARUS?

www.euroangarai.lt www.renteksa.com

Kur kreiptis norint įsigyti tentinį angarą?UAB „Renteksa“, Mituvos g. 5, Kaunas.

Tel.: 8 689 12072, 8 699 59897, el. p. info@euroangarai.lt

Kainos nuo

1500,00 Eur

Vakarė SINTĖ

Šį pavasarį Aleksandro Stulginskio universitete praskriejo 22-oji paroda „Ką pasėsi...“. Joje savo gaminius bei paslaugas pristatė per 500 dalyvių: įmonės, orga-nizacijos, smulkieji gamintojai, amatininkai... Net visas tris dienas lankantis paro-doje vargiai ar buvo įmanoma su visais pakalbėti, viską apžiūrėti. Gausiausia par-odoje buvo žemės ūkio technikos ekspozicija, užėmusi 41 000 kv. m. plotą. Parodą „Ką pasėsi... 2017“ aplankė apie 100 tūkst. lankytojų.

Bene iškilmingiausia ir daugiausiai jaudulio sukėlusi akimirka – parodos medalių įteikimo ceremonija. Kaip ir kasmet dėl „Ką pasėsi...“ medalių virė kova, nes šis apdova-nojimas prilygsta kokybės garantui. Paraiškas apdovanojimams gauti svarstė kompeten-tinga komisija, vadovaujama komisijos pirmininko prof. dr. Egidijaus Šarauskio. Prieš apdovanojimų ceremoniją Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas pasidžiaugė sėkmingu agroverslo ir mokslo bendradarbiavimu, nes, anot jo, inovacijos žemės ūkyje galimos tik verslui bei mokslui veikiant drauge.

Tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi...2017“ laureatams įteikti skulptoriaus Marijaus Petrausko kurti medaliai ir diplomai. Apdovanojimus pelnė:

Auksiniai agrosektoriaus eksponatai parodoje „Ką pasėsi...2017

Kombainas „John Deere T670“, apdovanojimus atsiėmė UAB „Dojus agro“ generalinis direktorius Audrius Kavaliauskas ir produktų grupės vado-vas Dangis Valaitis.

Melžimo robotas „Monobox“, apdovanojimus atsiėmė UAB „GEA Baltics“ produktų grupės pardavimų inžinierius Konstantinas Tamulėnas.

Traktorius „Case IH Maxxum 125“, apdovanojimus atsiėmė UAB „Dotnuva Baltic“ rinkodaros skyriaus vadovė Dai-va Kizerskienė ir produkto vadybininkas Marius Pranaitis.

Teleskopinis krautuvas „Merlo TF 38.10-120“, apdovanojimus atsiėmė UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis.

Auksiniai agrosektoriaus eksponatai parodoje „Ką pasėsi...2017

Šiaudų mineraliza-cijos mikrobiologinis preparatas „Ruinex“, apdovanojimus atsiė-mė UAB „Bioenergy LT“ įmonės vadovas Marius Vyšniauskas.

Augalų probiotikas „Plant Probiotic L101“, apdovanojimus atsiėmė UAB „Nord Organics“ pardavimų vadovas Edu-ardas Turminas ir vadybi-ninkas Marius Janavičius.

Savaeigis purkštuvas „Horsch Leeb PT 280“, apdovanojimus atsiėmė UAB „Adrokesta“ direktorius Audrius Mockaitis.

Šarnyrinis ratinis traktorius „New Holland T9.700“, apdovanojimus atsi-ėmė AB „Lytagra“ generalinis direkto-rius Erinijus Aksomaitis ir „New Hol-land“ grupės vadovas Rimas Norvilas.

Srutovežis „Euroliner 24 000 TRS“, apdovanojimus atsiėmė UAB „Ivabaltė“ par-davimų direktorius Sigitas Šakys ir marketingo projektų vadovė Ingrida Sabaitienė.

Skystosios trąšos „Agro-linija – S“, apdovanojimus atsiėmė UAB „Biodina-mika“ direktorius Artūras Vasiljevas.

“

NAUJAS IŠŠŪKIS – piktžolių atsparumas herbicidams. Ar įveiksime?

Herbicidų “aukso amžiumi“ laikomi 1990 – 2000 metai. Tuo laikotarpiu buvo su-sintetinti nauji, ypač efektyvūs, mažai aplin-kai kenkiantys ALS (acetil – laktato sinte-zės) inhibitoriai, kurie pasižymėjo ne tik plačiu veikimo spektru (kontroliuoja ne tik vienskiltes, bet ir dviskiltes piktžoles), bet ir galimybe naudoti mažas herbicidų normas.

Tad kas gi įvyko per tuos metus? Ko-dėl šiandien su nerimu ir mokslininkai, ir žemės ūkio praktikai kalba apie didelę at-sparumo herbicidams grėsmę?

Atsparumas herbicidams – tai natūra-liai atsiradusi, paveldima piktžolių savybė išgyventi po purškimo herbicidais, nors normaliomis sąlygomis toks purškimas užtikrintų efektyvią kontrolę. Ši piktžolių savybė lemia cheminės kontrolės efekty-vumo mažėjimą: tai reiškia, kad herbicidų normos, anksčiau kontroliavusios piktžo-les, tampa nepakankamomis. Tokia ten-dencija didina išlaidas šiai technologinei grandžiai bei mažina ūkininkavimo efek-tyvumą. Tai nėra kažkas antgamtiško – atsparumą įgijusios piktžolės vizualiai nesiskiria nuo jautrių herbicidams, tiesiog išpurškus visą registruotą leistiną normą kontrolė būna neefektyvi.

Herbicidai, kuriems piktžolės tampa atsparios, paprastai yra labai efektyvūs tam tikrai piktžolių rūšiai, naudojant reko-menduojamomis normomis bei turi vieną veikimo mechanizmą (tokie yra ALS gru-pės herbicidai). Didžiausią potencialą tapti atspariomis turi piktžolės, kurios išaugina didelį kiekį sėklų ir pakartotinai yra naikina-mos vieno veikimo pobūdžio herbicidu. To-kios yra vienmetės, genetiškai labai įvairios, plačiai paplitusios ir keliančios problemų, kai tampa nekontroliuojamomis, piktžolės: dirvinės smilguolės, daržinės žliūgės ir kt.

Lietuvoje javų pasėliuose viena labiau-siai paplitusių ir pridarančių daug žalos yra vienskiltė piktžolė dirvinė smilguolė.

Dirvinė smilguolė – vienmetė Europos žieminių javų kenkėja, paplitusi Centrinės ir Rytų Europos šalyse: Vokietijoje, Švei-carijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, taip pat Šiaurės Europoje – Da-nijoje ir Švedijoje. Ši piktžolė aptinkama nuosaikaus klimato zonose, ypač lengvos granuliometrinės sudėties dirvose. Ji veši žieminių kviečių laukuose, nors aptinkama rapsų, pašarinių augalų ir anksti sėjamų vasarinių javų pasėliuose, ypač tais metais, kai žiemkenčiai iš dalies iššąla ir neįdirbus dirvos sėjami vasariniai javai.

Ona AUŠKALNIENĖLAMMC Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja

Dauginasi dirvinė smilguolė tiktai gene-ratyviniu būdu – vienas augalas subrandina apie 16 000 sėklų, kurios dirvoje išlieka dai-gios 1–4 metus, todėl sėjomainos nebuvimas sudaro labai palankias sąlygas šiai piktžolei plisti. Dygsta smilguolės dažniausiai rudenį, dygimą sąlygoja drėgnas ir šiltas oras. Buvo manoma, kad pavasarį sudygę augalai sėklų nesubrandina. Tačiau praktika parodė, kad ir sudygusios pavasarį šios piktžolės gali su-brandinti sėklas. Žydi smilguolės vasarą ir liepos mėnesį praauga kultūrinius augalus. Smilguolės sėklas išnešioja vėjas ir vanduo, nes jos lengvos ir subrendusios lengvai at-siskiria nuo šluotelės. Tyrimai parodė, kad šiomis piktžolėmis užteršti pasėliai gali subrandinti iki 30% mažesnį derlių, o kai ji javų pasėlyje ima dominuoti, dar ir labai pasunkėja derliaus nuėmimas, javai gali iš-gulti. Kartais pasitaiko žieminių javų laukų, kuriuose ši piktžolė išplitusi ypač gausiai – 1 kv. m auga iki 600 – 800 augalų.

Šios piktžolės kontrolei javų pasėliuo-se dažniausiai, ypač pavasarį, naudojami ALS (sulfonil – urėjos: jodosulfuronas, piroksulamas ir kt.) ir ACC (pvz. pinoksa-denas) grupių herbicidai.

Dirvinės smilguolės atsparumas her-bicidams Lietuvoje oficialiai registruotas 2013 m., kai lauko bandymais buvo įrody-ta, kad žieminių kviečių pasėlį nupurškus jodosulfurono registruota norma smilguo-lės išliko, o nupurškus tą patį pasėlį kitais tam skirtais herbicidais, pastarieji efekty-viai kontroliavo piktžolę. Paaiškėjo, kad minėtas laukas buvo dirbamas minimaliai, 5 m. auginti kviečiai ir visą tą laiką pikt-žolių kontrolei naudotas jodosulfuronas. Toks ūkininkavimo metodas – pats tiesiau-sias kelias piktžolių atsparumo link.

Vėlesni tyrimai parodė, kad problema vienu lauku neapsiriboja. LAMMC Žem-dirbystės institute buvo ištirti dirvinės smilguolės augalai, surinkti iš 56 laukų, kurių šeimininkai skundėsi neefektyvia piktžolių kontrole. Iš 56 tirtųjų dirvinės smilguolės populiacijų daliniu ar visišku atsparumu pasižymėjo daugiau nei 50 % visų tirtųjų – 34. Keturios tirtųjų populia-cijų buvo atsparios trims veikliosioms me-džiagoms, vienuolika populiacijų buvo at-sparios dviem veikliosioms medžiagoms, o keturios populiacijos – vienai veikliajai medžiagai. Visos herbicidų veikliosios medžiagos, kurioms buvo nustatytas dirvi-nių smilguolių atsparumas, yra sulfonilu-rėjos grupės (ALS inhibitoriai).

Reikia pastebėti, kad ten, kur buvo fik-suojamas didelis atsparumas vienai ALS inhibitorių veikimo pobūdžio veikliajai medžiagai, dažnai buvo stebimas dalinis ar net ir visiškas atsparumas ir kitai to paties veikimo pobūdžio medžiagai. Taigi net jei ūkininkas ir nenaudojo kitų ALS inhibito-rių, bet be pertraukos naudojo vieną, esant dabartinei piktžolių atsparumo situacijai, efektyviai jų kontrolei reiktų rinktis kito veikimo pobūdžio preparatą.

Kai kuriuose Lietuvos regionuose anks-čiau ypač populiarus buvo sulfosulfuronas (Monitor). Dabar šis preparatas jau nebe-registruotas, bet dar pasitaiko atvejų, kai yra naudojamas. Šiai veikliajai medžiagai stebėtas kai kurių smilguolės populiacijų itin stiprus atsparumas. Buvo tiriama, kaip veikia skirtingos normos atsparias dirvines smilguoles ir nustatyta, kad viename Šakių r. lauke aptiktų smilguolių nekontroliavo už registruotą net 14 kartų didesnė sulfo-sulfurono norma. Taigi problema iš tikrųjų egzistuoja ir ką reikėtų daryti, siekiant ją bent iš dalies suvaldyti? Pirmiausia – jokiu būdu nevalia naudoti keletą metų iš eilės tų pačių herbicidų tame pačiame lauke, kuo-met augalai atsėliuojami.

Šiuo metu pakuočių etiketėse nurodo-ma, kokios tai grupės herbicidas – ši infor-macija atsparumo prevencijai labai aktuali. Tačiau nereikėtų aklai pasitikėti vien tik herbicidais – jie visų problemų neišspręs: pasėlį būtina prižiūrėti taip, kad kultūriniai augalai kiek įmanoma labiau konkuruotų su piktžolėmis: sėti kokybišką sėklą į tin-kamai paruoštą dirvą, patręšti, pasirinkti geresnių veislių augalus. Puikus dalykas yra ir sėjomaina, be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tarpinius pasėlius. Atminkime, kad problema dėl piktžolių atsparumo tik didės. Šiandien situacija tokia, kad nau-jų herbicidų veikliųjų medžiagų beveik nesukuriama, jau nekalbant apie naujas kito veikimo pobūdžio medžiagas, auga ir aplinkosaugos reikalavimai, todėl turimas herbicidų veikliąsias medžiagas reiktų iš-saugoti kiek įmanoma ilgiau. Kitas labai svarbus dalykas – laukai turėtų būti nuolat stebimi, o kilus įtarimų dėl piktžolių atspa-rumo herbicidams, – tikrinami.

Nuo seniausių laikų, kai tik buvo pradėti auginti kultūriniai augalai, nuola-tiniais pastarųjų palydovais tapo piktžolės. Ir šiandien viena svarbiausių darbo grandžių kultūrinių augalų augimo sistemoje išlieka piktžolių kontrolė. Visas priemones, kurios užtikrina kultūrinių augalų pranašumą prieš piktžoles, gali-ma laikyti piktžolėtumo kontrolės elementais. Vis dėlto iki šiol populiariausias pasėlių piktžolėtumo mažinimo būdas – purškimas herbicidais. Nes tai efekty-viausia ir santykinai nebrangu. Šis būdas kartu leidžia supaprastinti dirvos dir-bimą, nes viena esminių dirvos dirbimo funkcijų ir yra piktžolių kontrolė.

Dirvinės smilguolės kviečių pasėliuose.

Net ir nupurškus 14 kartų didesne norma dirvinės smilguolės neišnyko – ši populiacija buvo itin atspari sulfosulfuronui.

Planuojate įsteigti ūkį? Turite žemės ūkio verslo idėją? Siekiate pasinaudoti ES parama ūkio įkūrimui?

Nuo liepos 3 d. iki 31 d. renkamos paraiškos pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.

LŽŪKT ekonomikos paslaugas teikiantys konsultantai, parengę daugiausia sėkmingų verslo planų Lietuvoje, supažindins su visais taisyklių reikalavimais, įsipareigojimais, įvertins ūkio atitiktį projekto atrankos kriterijams, parengs verslo planą, užpildys paraišką ir dirbs su Jumis per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.

Dėl detalesnės informacijos kreipkitės į artimiausią LŽŪKT rajono biurą arba el. paštu vaida.cepiene@lzukt.lt

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

JaunųJų ŪKininKų DėmESiui!

Darbų kalendorius pagal MėnulįTinkamos augalams sėti, sodinti ir persodinti dienos:Agrastai, serbentai 29,31Avietės, gervuogės 5, 7-8Braškės 12-13Česnakai, saldžioji paprika 7-8Krapai, lapinės petražolės 21-24Lapinės petražolės, krapai, salotos 6-8, 14-15Pupelės, žirniai 5, 10Rožės 12-15Vaismedžiai 1-2, 9-10, 29Svogūninės ir šakniagumbinės gėlės 1-2, 9-10Bulvėms kasti, šakniavaisiams ir daržovėms imti, vaisiams skinti 8, 12-13, 16-20

Netinkamos augalams sėti, sodinti ir persodinti dienos 3, 4, 20, 30

Nacionalinė mokėjimo agentūra, pasitelkdama palydovinius vaizdus, atlieka vis daugiau nuotolinių laukų matavimo patikrų. Šiais metais žen-giamas svarbus žingsnis naujausių šiuolaikinių technologijų panaudoji-mo plotinių priemonių patikrose link. Šiuolaikinės technologijos padės už-tikrinti, jog parama pasiektų tikruo-sius ūkininkus, o piktnaudžiaujančių skaičius turėtų žymiai sumažėti.

Europos Sąjungos programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ di-

Pažangios technologijos spartins išmokų mokėjimą

Kovo 29 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu buvo pakeistos Projekto vykdytojo, preten-duojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pa-gal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės, kuriose nustatytos svarbios naujovės.

Apklausų vykdyti nebereikės!Pirkimo taisyklių naujovė – jos bus

taikomos tik tiems pirkimams, kurių vertė, įsigyjant prekes ir (arba) paslau-gas, yra lygi arba didesnė nei 58 000 Eur be PVM, o, įsigyjant darbus, lygi arba didesnė nei 145 000 Eur be PVM.

Iki šiol pakeistose pirkimo taisyklėse nebeliko, taigi pirkimai šiuo būdu nebe-turės būti vykdomi nei žodžiu, nei raš-tu. Primename, kad pirkimas apklausos būdu turėjo būti vykdomas projektų vyk-dytojams perkant prekes ir (arba) paslau-

Pirkimus vykdyti – paprasčiaugas, kurių vertė mažesnė nei 58 000 Eur be PVM, bei darbus, kurių vertė mažesnė nei 145 000 Eur be PVM.

Projektų vykdytojams, norintiems įsi gyti minėtų verčių prekes ar darbus, pirkimų vykdyti nebereikės – pakaks pa-teikti dokumentus, nurodytus konkrečios priemonės, pagal kurią kreiptasi para-mos, įgyvendinimo taisyklėse. Dažniau-siai tai yra trys komerciniai pasiūlymai, kurie būtini investicijos kainai pagrįsti.

Mažiau popierinių dokumentųParamos gavėjai pirkimus konkur-

so būdu privalo vykdyti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) svetainės www.nma.lt skiltyje „Projektų vykdy-tojų pirkimai“. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo dokumentai (t. y. kvieti-mas pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą, gauti tiekėjų pasiūlymai, susirašinėjimas ir pan.), kurie yra pa-talpinti pirkimų sistemoje, papildomai

NMA nebeteikiami.Pirkimai derybų būdu turi būti vykdomi

raštu, o pirkimui pasibaigus – visi popieri-niai dokumentai turi būti pateikti NMA.

Taisyklės galioja tik naujai teikiamoms paraiškomsPakeistos Pirkimo taisyklės taiko-

mos po ŽŪM įsakymo įsigaliojimo dienos, t. y. kovo 31 d., pateiktoms pa-raiškoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. Taigi paramos gavėjai, kurie paraiškas teikė iki 2017 m. kovo 31 d. bei šiuo metu už paramos lėšas planuoja vyk-dyti investicijas, pirkimus turi atlikti vadovaudamiesi senąja tvarka, pagal iki kovo 31 d. galiojusias pirkimų taisykles: pirkimų procedūras reikia atlikti ir tiems prekių ir paslaugų pirkimams, kurių ver-tė yra mažesnė nei 58 000 Eur be PVM, bei darbų pirkimams, kurių vertė mažes-nė nei 145 000 Eur be PVM.

delės raiškos žemės, vandenų, atmos-feros vaizdai suteikia plačias gali-mybes gautą informaciją pritaikyti pačiose įvairiausiose srityse. Palydo-viniais vaizdais gautos informacijos pritaikymo viena sričių yra žemės ūkis.

Jau šiais metais plotinėms patikroms atlikti NMA pasitelks „Sentinel“ ar kito atitinkamo palydovo duomenis. Kom-piuteriniu būdu apdoroti palydoviniai vaizdai suteiks galimybes pamatyti, ar deklaruoti laukai nušienauti, ar juose dirbama žemė, ar tai pieva ganykla, ar

deklaruojamuose plotuose laikoma-si prisiimtų įsipareigojimų. Taip visus metus bus galima įvertinti pareiškėjų deklaruotų laukų, už kuriuos prašoma paramos, agrarinę būklę. Ateityje gali-mybės plėsis dar labiau – planuojama, kad palydoviniai vaizdai leis nustatyti ir pasėlių rūšį.

Naujų technologijų naudojimas padės užtikrinti efektyvias tikslines patikras, kuriomis bus orientuojamasi į rizikos grupes, o tikrieji ūkininkai bus trukdomi kur kas rečiau.

Ekologiniuose augalininkystės ūkiuose, kuriuose nelaikoma gyvulių, dirvožemio gyvybingumas aktyvinamas auginant pupi-nius augalus. Ypač vertingos yra pupinės žo-lės (įvairių rūšių dobilai, margažiedės liucer-nos ir kt.) ar jų mišiniai su miglinėmis. Šios žolės ne tik aprūpina sėjomainos augalus ir dirvožemį fiksuotu atmosferos azotu (N), bet ir suaktyvina kitų maistingųjų medžiagų ciklus, siekiant pagerinti dirvožemio fiziki-nes ir cheminės savybes. Daugiamečių pu-pinių žolių antžeminė masė dažniausiai yra naudojama trąšai – kelis kartus mulčiuojant dirvos paviršiuje. Tačiau ūkininkai neįverti-na žaliųjų trąšų panaudojimo technologijų ir galimos rizikos anglies (sausųjų medžiagų masės) ir azoto nuostoliams. Pupinių augalų antžeminėje masėje didžioji dalis N yra or-ganiniuose lengvai dirvožemyje skylančiuo-se junginiuose, todėl netinkamai panaudojus šias trąšas, galimi nuostoliai: N išsiplovi-mas, išgaravimas, nusiplovimas. Atlikti tyri-mai parodė, kad dirvos paviršiuje mulčiuota žolė iki įterpimo neteko 49–53 % sausųjų medžiagų (SM) masės, N kiekis sumažėjo 20–30 %. Be to, panaudojus visą antžeminę masę trąšai, vienu kartu į dirvą pateko apie 200–250 kg/ ha-1 azoto. Toks didelis azoto kiekis panaudojamas neefektyviai. Mat įter-pus žolių mulčą prieš žiemkenčių sėją, vėlai rudenį (tyrimai parodė, kad taip įvyko du metus iš trijų), dirvožemyje gerokai padidė-jo mineralinio N kiekis, kuris ne augalų ve-getacijos laikotarpiu (lapkritis – kovas) gali išsiplauti. Šiuolaikinės žaliųjų trąšų panau-dojimo technologijos turi būti grindžiamos azoto fiksavimu pupinių masėje, surišimu dirvožemyje, todėl tikslinga pritaikyti tokias technologijas, kad azoto atsipalaidavimas iš trąšų sutaptų su auginamų augalų azoto po-reikiu ir nuostoliai būtų minimalūs(lentelė).

Siekiant pupinių augalų masėje stabili-zuoti azotą, buvo tirta daugiamečių pupinių žolių masės paruošimo būdai: silosavimas (fermentavimas) ir kompostavimas, tirtas jų cheminės sudėties kitimas paruošimo metu. Tyrimai parodė, kad mažesni masės SM nuostoliai buvo raudonųjų dobilų žolę silosuojant (neviršijo 10 %). Raudonųjų do-bilų žolė ir joje esančios maisto medžiagos

Žaliųjų trąšų tech-nologijos etapai Siekiant išvengti C ir N nuostolių, reikia

Augalų rūšių parinkimas, auginimas, pjovimo laikas

1) auginti pupinių mišinius su miglinėmis žolėmis ir kt. rūšių augalais;2) pasirinkti dirvožemiui tinkamus pupinius augalus; 3) pupines žoles (ar jų mišinius) pjauti ne per anksti t. y. joms pradėjus žydėti;4) vengti naudoti visą pupinių žolių antžeminę masę, nes tai neleidžia reguliuoti įterpiamo azoto kiekį ir nuostolius.

Žaliųjų trąšų masės paruošimas ir laikymas

1) augalų žaliąją masę (žaliąsias trąšas) papildomai apdoroti (kompostuoti, silo-suoti, smulkinti, džiovinti, granuliuoti) tam, kad būtų fiksuotos maisto medžia-gos ir išplėstos šių trąšų panaudojimo galimybės; 2) žaliąsias trąšas maišyti su lėčiau skaidomomis medžiagomis (pvz. javų šiaudais).

Paruoštų žaliųjų trąšų įterpimo į dirvą laikas ir būdai

1) vengti įterpti į dirvožemį didelį kiekį žalios, neapdorotos pupinių žolių masės prieš žiemkenčių sėją;2) lengvose dirvose žolių masę palikti per žiemą ir įtepti tik pavasarį (kai auga augalai ir yra azoto poreikis);3) papildomai apdorotas žaliąsias trąšas naudoti pagrindiniam ir papildomam tręšimui (įterpiant į dirvą, išberiant/mulčiuojant ant dirvos paviršiaus), tai leis tinkamai paskirstyti augalams azoto kiekį.

Pupinių augalų sukauptą azotą PANAUDOKIME EFEKTYVIAIŽydrė KADŽIULIENĖ, Aušra ARLAUSKIENĖ, Lina ŠARŪNAITĖ, Skaidrė SUPRONIENĖ LAMMC Žemdirbystės institutas

silosavimo metu buvo užkonservuotos, t. y. sudarytos palankios sąlygos pieno rūgšties bakterijų (Leuconostoc mesenteroides, Lac-tobacillus cellobiosus, Lactobacillus brevis) veiklai. Skirtingai anglies kiekiui, azoto po silosavimo buvo 2 6% mažiau, palyginti su duomenimis prieš silosavimą. Toks masės (anglies) ir azoto pokytis lemia platesnį an-glies ir azoto santykį, kuris, trąšą įterpus į dirvožemį, riboja mineralizavimo ir skatina humifikavimo procesus.

Aerobinis kompostavimas, palyginti su fermentavimu, lemia didelius anglies ir azoto nuostolius dujų pavidalu. Atsižvelgiant į tai, komposto rietuvė buvo sukrauta raudonųjų dobilų žolę ir šiaudus pakaitomis sluoksniuo-jant. Taip yra paskatinamas atsipalaidavusio azoto imobilizavimas skaidantis šiaudams. Naudojant šitą žaliųjų trąšų paruošimo būdą, nustatyti dideli organinės anglies nuostoliai (50 %), skirtingai nei azoto (6,1 %).Tačiau toks kompostas yra saugus naudoti tręšimui, kadangi dalis organinių medžiagų jame yra pradėjusios humifikuotis, o azotas yra tvirtai surištas. Todėl įterpus į dirvožemį silosuotas ar kompostuotas su šiaudais trąšas, masės ir azoto nuostolių rizika yra minimali.

Vertinant žaliųjų trąšų paruošimo būdus, nustatyta, kad silosuojant augalų masę (tran-šėjose), kuri bus panaudota trąšai, vienos t SM savikaina nuo mulčiuotos žolės mažai skyrėsi (atitinkamai 18,04 Eur ir 17,55 Eur). Tačiau vertinant pagal jose sukaupto azoto kiekio savikainą, galima teigti, kad pigiau-sias azotas gaunamas žolę mulčiuojant (3,29 Eur/10 kg N), brangiausias – kompostuojant su šiaudais (24,32 Eur/10kg N).

Augalų antžeminės masės, kuri bus nau-dojama trąšai, paruošimo būdai sumažina anglies (silosavimas) ir azoto (kompostavi-mas) nuostolius. Šios trąšos yra mobilios, leidžia išplėsti jų panaudojimo būdus bei lai-ką ir tai leidžia sumažinti nuostolius tręšimo metu. Gana efektyvus žaliųjų trąšų panaudo-jimo būdas galėtų būti sujungus raudonųjų dobilų pirmosios pjūties žolės silosavimą ir žolių atolo mulčiavimą. Taigi tikslinga ir to-liau tobulinti esamus augalų masės paruoši-mo variantus bei ieškoti naujų, nepamirštant ir tręšimo šiomis trąšomis būdų.

Pupinių žolių panaudojimo žaliajai trąšai technologijos etapai ir prevencinės priemonės nuostoliams išvengti

Renginiai Anykščių rajone

Liepos mėn.13–16 d. muzikos festivalis „De-

vilstone“ Dainuvos slėnyje.21–23 d. Anykščių Miesto šventė.

Tarptautinis floristinių kilimų konkursas Anykščių mieste.

Rugpjūčio mėn.17–19 d. nacionalinis bardų fes-

tivalis „Purpurinis vakaras“ Dainuvos slėnyje.

Kėdainių rajoneLiepos mėn.15 d. Tradicinė XX-oji „Agurkų

šventė“ Kėdainių miesto parke.Rugsėjo mėn.8–9 d. Kėdainių miesto

šventė – 645.

Lazdijų rajoneBirželio mėn.23 d. 20 val. Joninių šventė

Veisiejų miesto parke.Liepos mėn.1 d. 12 val. Kulinarinio paveldo

šventė „Dzūkų turtai“ Kučiūnų kaime. Renginio tema: „Metų laikų vaišės pagal ponus ir bajorus“.

28 d. 20 val. Oninių šventė ant Prelomciškės piliakalnio prie Dusios ežero.

Rugpjūčio mėn. 4 d. 20 val. jaunimo muzikos festi-

valis „Metelio banga“, Mete-liuose, prie Metelio ežero.

Molėtų rajoneBirželio mėn.30 d. – liepos 2 d. miesto šventė

„Molinės Molėtuose“.30 d. M‘Olimpinės žaidynės Molėtų

skulptūrų parke ir paplūdimyje.Liepos mėn. 1 d. Mugė Jaunimo aikštėje ir

Vilniaus gatvėje.1 d. Galiūnų varžybos vasaros

estradoje.22 d. Tarptautinis liaudiškos muzi-

kos ir tautinių šokių festivalis „Ežerų sietuva“ Molėtų vasa-ros estradoje.

Rugpjūčio mėn. 25 d. Vasaros uždarymo šventė

„Rugpjūčio žvaigždės“ Molėtų vasaros estradoje.

Rugsėjo mėn. 16 d. Rudens gėrybių ir amatų

mugė Vilniaus g.

Šiaulių rajoneLiepos mėn. 8 d. Festivalis visai šeimai

„Naisių vasara“.

1. Vasaros vidurys.2. Iškultųjavųstiebųmasė.3. Miško„kilimas“.4. Stogo šonas.5. Aukščiausiaspakilimo

taškas.6. Praktikosdarbai.7. Konservuotasšienas.8. Vasaros uogos.9. Aptvarasgyvuliams.10.Pievojeišbristasruožas.11. Žaliuojantisir

žiemą, irvasarą.

12. Egzotinis vaisius aštriaisžaliaislapais.

13.Siauravieta.14.Purkštuvotipas.15.Pabertipaukščiamsgrūdų.16.Užmovasgyvuliogalvai,kadjįbūtųgalimavaldyti.17.Sutaupytipinigai.18.Audinioraštasarbalapinėgėlė.19.Kėlimomechanizmas.20.Žemėsūkioarba...21.Brėžiamasskriestuvu.22.Mišrūnasarba...23. Išskleisti(pradalges).24.Primelžiamaskiekis.25.Prietaisaskamnorsskirstyti.26.Stangrispiralės,sraigtoarkitokiopavidalodetalė.27.Apsiaustas.28.Žemdirbystėstechnologija.29.Projektas,metmenys.30.Piemenųšventė.

Laimėkite firminį STIHL sportinį krepšį su ratukais

ATSAKYMAS (įrašykite nurodytų žodžių pirmąsias raides)

11 20 18 21 5 28 17

Kryžiažodžioatsakymąsiųskiteel.paštuatsakymai@agromedijos.ltNurodykitesavovardą,pavardę,telefononumerį,adresąirkryžiažodžioatsakymą.Atsakymųlauksimeikirugpjūčio1d.Nugalėtojąinformuosimeasmeniškai.

www.ginalas.lt

Kryžiažodis

„STIHL – tai išskirtinė kokybė ir aukščiausios pozicijos pasaulinėje rinkoje!“

Praėjusiame„Agroturtų“numeryje skelbtokryžiažodžiopriząlaimėjo Vilma Burbulienė išLekėčių(Šakiųr.)