rekomendacijos mokykloms dėl informacinių sistemų diegimo

d

Rekomendacijos mokykloms dėl informacinių sistemų diegimo

Švietimo informacinių technologijų centras

REKOMENDACIJOS MOKYKLOMS DĖL INFORMACINIŲ SISTEMŲ DIEGIMO 2 lapas iš 22

2

Turinys

1. Įvadas ........................................................................................................................................................ 3

2. Informacinių sistemų diegimo mokyklose etapai ....................................................................................... 5

3. Galimi informacinių sistemų diegimo mokyklose scenarijai ....................................................................... 9

4. Mokyklose diegiamų integruotų informacinių sistemų funkcionalumo apžvalga ..................................... 10

5. Nuorodų sąrašas ..................................................................................................................................... 12

I priedas – ištrauka iš leidinio „Mokyklos informacinė sistema kaip mokyklos valdymo įrankis“ ...................... 13

II priedas – „Informacinių sistemų diegimo Lietuvos mokyklose pavyzdžių apžvalga“ .................................... 17



3

1. Įvadas

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Švietimo informacinių technologijų centru, Ugdymo plėtotės centru ir

Švietimo aprūpinimo centru įgyvendino Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 5

d. įsakymu Nr. ISAK-2301 (Žin., 2006, Nr. 135-1509; 2007, Nr. 120-4913; 2008, Nr. 70-2682; 2008, Nr. 143,-

5733) patvirtintą Mokyklos struktūros tobulinimo 2006–2009 m. programą (toliau –- Programa). Šios

programos tikslas buvo sudaryti prielaidas veiksmingai mokyklų veiklai. 2010 m. gruodžio 30 d. Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministras įsakymu Nr. V-2462 (Žin., 201 1, Nr.7-267) „Dėl mokyklos

struktūros tobulinimo 2011–2013 metų programos patvirtinimo“ patvirtino atnaujintą Programą, kurios

pagrindinis tikslas – sudaryti galimybes Lietuvos mokykloms efektyvinti savo veiklą, stiprinti savarankiškumą

ir plėtoti lyderystę, o vienas iš uždavinių numato tobulinti mokyklos administravimą, taikant informacines

komunikacines technologijas (toliau – IKT). Patvirtintoje Programoje pastebima, jog dar nepakankamai IKT

naudojamos mokyklos veiklai administruoti, pamokoms planuoti ir organizuoti, mokinių apskaitai tvarkyti,

bendrauti. Todėl Programa siekiama, jog ne mažiau kaip 30 procentų bendrojo lavinimo mokyklų naudotų

IKT mokyklos veiklai administruoti.

Siekiant Programos tikslo ir uždavinių numatyta įgyvendinti įvairias priemones, viena iš jų – įvertinti

mokyklose diegimas informacines sistemas ir parengti rekomendacijas mokykloms dėl informacinių sistemų

diegimo. Įgyvendinat šią priemonę UAB „Ernst & Young Baltic” (toliau – Ernst & Young) parengė šį

dokumentą, Švietimo informacinių technologijų centro užsakymu.

2008 metais išleistais teisės aktais numatoma galimybė mokykloms vesti dienynus elektronine forma. Tokiu

būdu žymiai sumažėja administracinė našta, tenkanti mokykloms, o mokinių duomenys tampa lengvai

prieinami tiek tėvams, tiek kitoms šiais duomenimis suinteresuotoms šalims. Įvertinta, kad šiuo metu

Lietuvoje elektroninį dienyną veda virš 700 mokyklų, nemaža jų dalis jau visiškai atsisakė popierinės dienyno

formos. Tačiau elektroninis dienynas – tai tik pati pradžia apžvelgiant informacines sistemas (toliau - IS),

skirtas elektronizuoti mokyklų procesus. Įvairios Lietuvos mokyklos jau įdiegė arba planuoja diegti

informacines sistemas, kurios visiškai arba iš dalies apima toliau esančiame 1 paveiksle nurodytą

funkcionalumą, neapsiribodamos tik juo.



4

1 paveikslas – Mokyklose diegiamų informacinių sistemų funkcionalumas

Informacinės sistemos mokykloms teikia įvairią naudą, kuri pristatyta daugelyje kitų informacinių leidinių. Šio

dokumento priede Nr. 1 pateikiame ištrauką iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos

publikuoto leidinio „Mokyklos informacinė sistema kaip mokyklos valdymo įrankis“1, geriausiai nusakančią

informacinių sistemų teikiamą naudą mokykloms.

Šiomis rekomendacijomis siekiama skaitytojus supažindinti su informacinių sistemų diegimo ypatumais,

pristatyti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų patirtį diegiant informacines sistemas, taip pat apžvelgti

informacinių sistemų diegimo teisinę aplinką ir pateikti rekomendacijas dėl informacinių sistemų diegimo

mokyklose.

1 Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių serija „Švietimo problemos analizė”, 2011 m. Gruodis, Nr. 12 (62), ISSN: 1822-4156. Prieiga

internetu: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/2011%20Nr.12%20(62)%20Mokyklos%20informacine%20sistema%20kaip%20mokyklos%20valdymo%20irankis.pdf



5

2. Informacinių sistemų diegimo mokyklose etapai

Šiame Rekomendacijų skyriuje yra trumpai aprašoma, nuo ko mokykla turėtų pradėti ir kokius žingsnius turėtų įvykdyti siekdama įsidiegti informacinę sistemą

mokykloje, bei pateikiamos specifinės rekomendacijos kiekviename iš šių žingsnių. Toliau esančiame paveiksle yra pateikiama schema, iliustruojanti

pagrindinius informacinės sistemos diegimo žingsnius.

2 paveikslas – Schema, iliustruojanti integruotos mokyklos informacinės sistemos diegimo žingsnius



6

Mokyklos veiklos specifikos ir poreikių analizė

Tam, kad informacinės sistemos diegimas mokykloje vyktų sklandžiai, reikėtų paskirti vieną mokyklos

atstovą, kuris būtų atsakingas už šio proceso organizavimą. Pirmas žingsnis diegiant informacinę sistemą

turėtų būti mokyklos veiklos specifikos ir poreikių analizė. Analizuojant mokyklos veiklos specifiką ir poreikius

yra rekomenduojama atsižvelgti į žemiau pristatomus mokyklos veiklos specifikos aspektus.

Norime atkreipti dėmesį, jog šiame Rekomendacijų skyriuje yra apžvelgiami tik keli pagrindiniai mokyklos

veiklos specifikos aspektai, kurie yra svarbūs mokyklai apsisprendžiant, kokio funkcionalumo informacinė

sistema jai yra reikalingą, jų tikrai yra daugiau ir mokykla, atlikdama savo poreikių analizę, turėtų apsvarstyti,

ar nėra kitų mokyklai aktualių aspektų, nepaminėtų aukščiau.

Mokyklos ir jos bendruomenės, kuri naudosis informacine sistema, poreikiams nustatyti rekomenduojama

sudaryti darbo grupę, į kurią turėtų būti pakviečiami savivaldybės švietimo skyriaus atstovai, mokyklos

darbuotojai bei mokinių tėvai. Tokiu būdu būtų galima atsižvelgti į visų suinteresuotų šalių poreikius bei

lūkesčius. Įprastai, mokyklos veiklos specifikos ir poreikių analizės rezultatai turėtų būti dokumentuojami, o

dokumentuotas rezultatas turėtų būti naudojamas parenkant informacinę sistemą, kuri atitinka nustatytus

mokyklos veiklos poreikius, pavyzdžiui, jeigu pirkimas yra vykdomas skelbiant viešojo pirkimo konkursą,

mokyklos veiklos poreikių analizės dokumentuotas rezultatas turėtų būti pridedamas prie viešojo pirkimo

dokumentų kaip techninė užduotis paslaugų teikėjui, kuris laimės viešojo pirkimo konkursą.

Mokyklos veiklos specifikos aspektai, kurie yra svarbūs mokyklai apsisprendžiant, kokio

funkcionalumo informacinė sistemai jai yra reikalinga

► Mokinių skaičius – šis aspektas yra svarbus, nes esant dideliam mokinių skaičiui, mokyklai gali kilti

specifinių problemų, prie kurių sprendimo gali prisidėti informacinės sistemos, pavyzdžiui, mokyklos, kurioje mokosi mažai mokinių, darbuotojai įprastai pažįsta savo mokinius ir jiems nekyla problemų juos atpažįstant,

tačiau mokyklos, kurioje mokosi daug mokinių, darbuotojams dažnai kyla sunkumų apžįstant savus mokinius,

todėl įėjimo kontrolės informacinė sistema šiai mokyklai padėtų spręsti su tuo susijusias problemas.

► Mokytojų ir vadovų skaičius - šis aspektas yra svarbus, nes esant dideliam mokytojų ir vadovų skaičiui, mokyklai gali kilti specifinių problemų, prie kurių sprendimo gali prisidėti informacinės sistemos, pavyzdžiui,

mokyklos, kurioje dirba mažai mokytojų ir vadovų, personalo valdymas gali būti nesudėtingai organizuotas ir be

jokių informacinių sistemų, tačiau mokyklos, kurioje dirba daug mokytojų ir vadovų, personalo organizavime dažnai kyla sunkumų valdant įvairias išimtis, pavyzdžiui, pavadavimai ir su tuo susijęs darbo užmokestis,

atostogų skaičiavimas ir pan., todėl personalo valdymo informacinė sistema šiai mokyklai padėtų spręsti su tuo susijusias problemas, ir netgi galėtų automatiniu būdu perduoti duomenis į Mokytojų registrą.

► Mokinių tėvų socialinė padėtis - šis aspektas yra svarbus, nes esant prastai mokinių tėvų socialinei padėčiai, pavyzdžiui, mokinių tėvai gali neturėti kompiuterių ar prieigos prie interneto, elektroninio dienyno

funkcionalumo dalis, kuri yra skirta tėvams, matomai, nebūtų plačiai naudojama.

► Nusikalstamumo lygis vietovėje, kurioje mokykla veikia - šis aspektas yra svarbus, nes esant dideliam

nusikalstamumo lygiui vietovėje, kurioje yra mokykla, gali kilti specifinių su tuo susijusių problemų, pavyzdžiui, prastas mokinių lankomumas, nepageidaujami svečiai mokykloje ir pan., prie kurių sprendimo galėtų prisidėti

įėjimo kontrolės ir mokinių apskaitos informacinė sistema.



7

Informacinės sistemos, atitinkančios nustatytus mokyklos veiklos poreikius, pasirinkimas

Nustačius visų suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius, reikėtų išsiaiškinti, kokie rinkoje yra siūlomi

informacinių sistemų produktai ir kaip jie atitinka mokyklos poreikius. Rekomenduojama pasikviesti

informacinių sistemų tiekėjus ir susipažinti su jų siūlomais produktais, taip pat pasidomėti, kaip paslaugų

tiekėjai spręstų mokyklai aktualias problemas. Susipažinus su rinkoje siūlomais produktais, rekomenduojama

į diskusiją įtraukti kitas mokyklas, pasidomint, kokia buvo jų patirtis naudojantis konkrečiais produktais bei

dirbant su paslaugų teikėjais, kurie platina šiuos produktus. Kaip minėta pirmojo žingsnio aprašyme, jeigu

pirkimas yra vykdomas skelbiant viešojo pirkimo konkursą, tuomet yra rekomenduojama kaip viešojo pirkimo

konkurso dokumentų techninę užduotį naudoti mokyklos veiklos poreikių analizės dokumentuotą rezultatą.

Taip pat rekomenduojama, jog viešojo pirkimo konkurso dokumentų techninėje užduotyje būtų pateikti

reikalavimai informacinės sistemos sukūrimo paslaugų teikimui arba, jeigu informacinė sistema veikia

debesų kompiuterijos principais, tuomet naudojimosi informacine sistema sąlygos ir mokyklos naudotojų

aptarnavimo sąlygos, pavyzdžiui, rekomenduojama pateikti reikalavimus, susijusius su:

Informacinės sistemos funkciniais reikalavimais;

Informacinės sistemos nefunkciniais reikalavimais;

Informacinės sistemos dokumentacijos parengimu;

Informacinės sistemos sukūrimo terminais;

Informacinės sistemos aptarnavimu, numatant paslaugų teikėjo atsako laiką, reagavimo į problemą

laiką ir pan.;

Informacinės sistemos garantiniu aptarnavimu;

Informacinės sistemos naudotojų apmokymu;

Informacinės sistemos pakeitimų inicijavimo ir vykdymo tvarka;

Kitus.

Sutarties su paslaugų teikėju pasirašymas

Išsirinkus konkretų produktą ar įvykdžius viešojo pirkimo konkursą ir parinkus konkursą laimėjusį paslaugų

teikėją, su paslaugų teikėju yra sudaroma sutartis. Sudarant sutartį rekomenduojama prie sutarties kaip

priedą pridėti mokyklos veiklos poreikių analizės dokumentuotą rezultatą, o sutartyje apibrėžti toliau

pateikiamus aspektus:

Sutarties nutraukimo sąlygos;

Duomenų, kurie yra sukuriami naudojantis informacine sistema, nuosavybės teisės bei jų

eksportavimo iš informacinės sistemos tvarka, standartai, formatai ir pan. – tas yra reikalinga tam,

kad mokyklai nusprendus nutraukti sutartį ir pakeisti produktą, būtų galima eksportuoti mokyklos

duomenis ir juos importuoti į naujai įsigytą produktą;

Informacinės sistemos garantinis aptarnavimas ir jo sąlygos (pavyzdžiui, reakcijos į problemą laikas

ir pan.);

Mokymai informacinės sistemos naudotojams ir jų vykdymo tvarka pirmą kartą po informacinės

sistemos įdiegimo ir, esant poreikiui, vykdomi pakartotinai pagal sutartas sąlygas;



8

Informacinės sistemos atnaujinimo bei pritaikymo mokyklos poreikiams tvarka ir sąlygos (pvz.,

mokyklos naudojamos informacinės sistemos integravimas su naujai diegiama įėjimo kontrolės

sistema);

Mokėjimai už atliktus konkrečius darbus, jeigu informacinė sistema yra naujai kuriama ir (ar)

diegiama, o ne veikianti debesų kompiuterijos principais;

Kiti aspektai, kurie yra svarbus mokyklai.

Informacinės sistemos diegimas, jeigu informacinė sistema veikia debesų kompiuterijos principais,

prieigos prie informacinės sistemos suteikimas

Pasirašius sutartį, galima pradėti informacinės sistemos sukūrimo ir diegimo darbus. Jeigu informacinė

sistema veikia debesų kompiuterijos principais (pavyzdžiui, kaip šiuo metu rinkoje egzistuojantys el. dienynų

produktai), tiesiog yra sukuriama mokyklos paskyra, informacinė sistema yra sukonfigūruojama, ir suteikiama

prieiga mokyklos atstovams. Vykdant informacinės sistemos sukūrimą ir diegimą, labai svarbu tinkamai

kontroliuoti paslaugų teikimo kokybę – pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti yra sutartis, kuri buvo

pasirašyta su paslaugų teikėju, todėl svarbu, kad joje būtų pakankamai detaliai apibrėžti aukščiau minėti

aspektai. Rekomenduojama paskirti asmenį, atsakingą už teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimą, kuris

periodiškai vykdytų teikiamų paslaugų progreso stebėseną ir atitinkamai informuotų mokyklos vadovybę.

Sukūrus ir įsidiegus informacinę sistemą, rekomenduojama informuoti visus mokyklos darbuotojus bei kitas

suinteresuotas šalis apie informacinės sistemos naujai teikiamas galimybes, o numatomus informacinės

sistemos naudotojus apmokyti naudotis informacine sistema.

Naudojimasis informacine sistema, jos palaikymas ir vystymas

Įdiegus informacinę sistemą, svarbu vykdyti periodišką jos naudojimo stebėseną – atlikti periodines

informacinės sistemos naudotojų apklausas, siekiant išsiaiškinti, ar naudojimasis informacine sistema yra

sklandus, kokios problemos iškyla naudojantis informacine sistema ir gauti pasiūlymų dėl informacinės

sistemos tobulinimo. Kiekviena informacinė sistema turi savo gyvavimo ciklą, technologijos vystosi sparčiai,

o informacinės sistemos „sensta“, todėl rekomenduojama investuoti į informacinės sistemos palaikymą bei

vystymą, siekiant labiau ją pritaikyti prie informacinės sistemos naudotojų poreikių bei besikeičiančios

aplinkos, kurioje informacinė sistema veikia, pavyzdžiui, teisės aktų keliamų reikalavimų pasikeitimų. Svarbu,

kad informacinės sistemos palaikymo ir vystymo sąlygos būtų apibrėžtos sutartyje su paslaugų teikėju ar

produkto teikėju. Iškilus tokiai situacijai, kai informacinė sistema nebetenkina mokyklos poreikių ir paslaugų

teikėjas negali pasiūlyti tinkamo sprendimo, galima svarstyti paslaugų teikėjo pakeitimą ir kitos informacinės

sistemos diegimą mokykloje.



9

3. Galimi informacinių sistemų diegimo mokyklose scenarijai

Šiame Rekomendacijų skyriuje yra apžvelgiami galimi informacinių sistemų diegimo mokyklose scenarijai bei

pateikiami jų privalumai ir trūkumai.

3 paveikslas – Galimi informacinių sistemų diegimo mokyklose scenarijai2

2 Sudaryta autorių

A scenarijus.

Savivaldybės lygmenyje

centralizuotas informacinės

sistemos diegimas, kai

informacinės sistemos diegimą

kartu vykdo visos ar keletas

savivaldybėje veikiančių mokyklų

B scenarijus.

Decentralizuotas informacinės

sistemos diegimas, kai

informacinę sistemą diegia

pavienės mokyklos

Galimi informacinių sistemų diegimo scenarijai

Privalumai:

► Dėl centralizuoto diegimo ir sąnaudų

ekonomijos IS diegimas turėtų kainuoti

pigiau;

► Atsižvelgiant į tai, jog yra naudojamos

vienodos IS visos Savivaldybės lygmeniu, Savivaldybės švietimo skyrius gali gauti

vienodos struktūros ir turinio ataskaitas, taip

pat galima nesudėtingai sukurti diegiamos

IS sąsajas su švietimo skyriaus turimomis

IS, užtikrinant duomenų mainus tarp jų;► Esant palyginus didesnei IS diegimo

projekto vertei, didesnės galimybės derėtis

su IS diegėju dėl jo siūlomo sprendimo

pritaikymo specifiniams poreikiams.

Trūkumai:

► IS diegime dalyvaujant daug skirtingų

šalių, gali būti sudėtinga susitarti

tarpusavyje;► Norint vėliau keisti IS arba priimti kitus su

tuo susijusius veiksmus, gali tekti derinti

savo veiksmus su kitomis mokyklomis arba

Savivaldybės švietimo skyriumi.

A scenarijus

Privalumai:

► Mokykla gali pati, nepriklausomai nuo

kitų mokyklų, apsispręsti dėl reikalingo funkcionalumo, t.y. nereikia derinti savo

veiksmų su kitomis mokyklomis ar

Savivaldybės švietimo skyriumi;

► Esant vienai šaliai kuri naudosis

diegiama IS, IS diegimas gali būti greitesnis, nes nereikia savo veiksmų derinti su kitomis

mokyklomis ar Savivaldybės švietimo

skyriumi.

Trūkumai:► Atsižvelgiant į tai, jog mokyklose yra

naudojamos skirtingos IS, gali skirtis

Savivaldybės švietimo skyriui pateikiamų

ataskaitų struktūra, jeigu ataskaitas

generuoja IS, taip pat dėl duomenų struktūrų skirtumo gali būti sudėtinga

užtikrinti duomenų mainus su Savivaldybės

švietimo skyriaus turimomis IS, arba tai gali

kainuoti brangiau;

► Esant palyginus mažesnei IS diegimo projekto vertei, gali būti sudėtinga arba

neįmanoma derėtis su IS diegėju dėl jo

siūlomo sprendimo pritaikymo specifiniams

poreikiams.

B scenarijus



10

4. Mokyklose diegiamų integruotų informacinių sistemų funkcionalumo apžvalga

Šiame Rekomendacijų skyriuje yra pateikiama mokyklose diegiamų integruotų informacinių sistemų

funkcionalumo apžvalga.

Įprastai kuriant informacines sistemas yra rekomenduojama vadovautis daugiapakopės architektūros (angl.

Multi-tier, N-tier) principais: minimaliai rekomenduojama, jog egzistuotų vaizdavimo, veiklos logikos ir

duomenų lygmenys:

► Vaizdavimo lygmuo turi užtikrinti kompiuterinių priemonių visumą prieigai prie IS pateikiamo

skaitmeninio turinio galimais skaitmeniniais kanalais ir kartu prie IS naudotojo sąsajos, reikalingos IS

funkcijoms atlikti. Vaizdavimo lygmuo turi sąveikauti su veiklos logikos lygmeniu sisteminių pranešimų

pagalba;

► Veiklos logikos lygmuo programinėmis priemonėmis turi visai ar iš dalies automatizuoti veiklos

procesų žingsnius ar jų dalį bei kontroliuoti programinių funkcijų vykdymo eigą. Veiklos logikos

lygmenyje sisteminiai pranešimai turi būti priimami, apdorojami ir perduodami vaizdavimo lygmeniui.

Taip pat šis lygmuo turi aptarnauti: (a) duomenų lygmenį, teikiant atitinkamas duomenų užklausas,

apdorojant gautus duomenis, perduodant juos saugojimui ar keičiant juos; (b) vaizdavimo lygmenį,

perduodant į jį iš duomenų lygmens gautus ir (ar) veiklos logikos lygmenyje apdorotus duomenis bei

priimant ir perduodant kitas sistemines instrukcijas;

► Duomenų lygmuo turi būti realizuotas operacinių sistemų failų sistemos, duomenų bazių, duomenų

talpyklų ar saugyklų pavidalu. Duomenų lygmenyje skirtingi duomenų rinkiniai turi būti integruojami į

vieną unifikuotą duomenų mainų platformą veiklos logikos lygmenyje esančių komponentų pagalba.

Svarbu! Aukščiau pateikta informacija yra pateikiama kaip įvadas į toliau šiame Rekomendacijų skyriuje

pateikiamą turinį. Ji yra šiek tiek techninė, todėl ją geriau gali suprasti IT specialistai. Nepaisant to, toliau

šiame skyriuje pateiktą informaciją nesudėtingai gali suprasti ir IT žinių neturintys asmenys. Toliau pateikta

schema iliustruoja mokykloje įdiegtos integruotos informacinės sistemos funkcionalumo galimybes – t.y.

gelsvos dėžutės su pavadinimais iliustruoja galimas informacinės sistemos funkcijų grupes.

Svarbu! Atsižvelgiant į Lietuvos mokyklų patirtį diegiant informacines sistemas, kuri buvo analizuojama

rengiant šias Rekomendacijas, žinome, jog Lietuvos mokyklose informacinės sistemos buvo diegiamos

tiek pagal A scenarijų, tiek ir pagal B scenarijų, keletą tokių pavyzdžių pagal kiekvieną iš scenarijų,

galite rasti sekančiuose šių Rekomendacijų skyriuose.



11

Toliau esančiame paveiksle yra pateikiama schema, iliustruojanti integruotos mokyklos informacinės sistemos funkcionalumą.

IMIS

Portalas I Mobili aplikacija I „Plonas klientas“ (angl. thin client)

Va

izd

av

imo

lyg

mu

o

Ve

iklo

s lo

gik

os

lyg

mu

o

Du

om

en

ų

lyg

mu

o

F.1. Mokinių priėmimo ir

perkėlimo į aukštesnę klasę

modulis

F.13. Maitinimo paslaugų

valdymo modulis

F.10. Alumni valdymo

modulis

F.2. Mokinio profilio

sukūrimo ir tvarkymo

modulis

F.3. Mokytojų veiklos

valdymo modulis (darbo

krūvis, kvalifikacijos

tobulinimas, kt.)

F.11. Bibliotekos valdymo

modulis

F.5. Namų darbų ir užduočių

talpinimo elektroninėje

erdvėje modulis - „Virtuali

klasė“

F.4. Mokinių lankomumo

administravimo modulis

F.7. Mokymo dalykų

valdymo modulis

F.14. Apgyvendinimo

paslaugų valdymo modulis

F.6. Mokymo programų

planavimo modulis

F.8. Pamokų tvarkaraščių

planavimo modulis

Švietimo stebėsenai reikalingi duomenys

Švietimo valdymo informacinė

sistema

Integracinė

platforma

Mokinių duomenys

Mokinių registras

F.12. Mokymo patalpų ir

inventoriaus valdymo

modulis

F.15. Transportavimo

paslaugų valdymo modulis

F.9. Mokinių pasiekimų

administravimo modulis -

E. pažymių knygelė

F.17. Komunikacijos

modulis - diskusijų forumai,

informacinių pranešimų

lenta, SMS priminimai

F.19. Atlyginimų

apmokėjimų modulis -

„Algalapis“

Bendrieji funkciniai moduliai

B.1. Naudotojų

administravimo modulis

B.2. Autentifikacijos ir

autorizacijos modulis

B.3. Klasifikatorių

tvarkymo modulisB.5. Portalo turinio

valdymo modulis

B.6. Audito ir saugos

modulis

B.7. Procesų ir darbo

sekų valdymo modulis

B.4. Ataskaitų

tvarkymo modulis

B.8. Archyvavimo ir

rezervinių kopijų

valdymo modulis

Funkciniai moduliai

Mokiniai Mokytojai

Finansiniai

duomenys

Materialaus turto

ir inventoriaus

apskaitos

duomenys

<...>Personalo

duomenys

Mokinių

duomenys

Integruotos mokyklos informacinės sistemos funkcionalumas

Klie

nto

lyg

mu

o Mokyklos

vadovybė

Mokyklos

administracijaMokinių tėvai

Portalas I Mobili aplikacija I „Plonas klientas“ (angl. thin client)

F.18. Veiklos planavimo ir

užduočių valdymo modulis

F.16. Mokėjimų valdymo

modulis (įskaitant

mokėjimus internetu)

F.20. Finansų apskaitos

modulis

F.21. Anketavimo modulis

(apklausų vykdymas ir

rezultatų analizė)

Mokymo dalykų

duomenys

Bibliotekos

duomenys

S.1. Mokinio sritis S.2. Mokytojo sritisS.3. Mokyklos vadovybės

sritis

S.5. Mokinių tėvų sritis

S.4. Mokyklos

administracijos sritis

S.6. Vieša sritis

Mokytojų duomenys

Pedagogų registras

Švietimo ir mokslo institucijų

registrasMokyklos duomenys

Nacionalinio egzaminų centro

informacinė sistema

Su brandos egzaminais

susiję duomenys

Išorinis/ kitas e. dienynasMokinių pasiekimų duomenys

Socialinės paramos


Duomenys apie mokinių socialinę

padėtį

Nesimokančių vaikų ir

mokyklos nelankančių mokinių


Duomenų apie nesimokančius

vaikus ir mokyklos nelankančius

mokinius mainai

4 paveikslas – Schema, iliustruojanti integruotos mokyklos informacinės sistemos funkcionalumą



12

5. Nuorodų sąrašas

Teisės aktai, numatantys dienynų sudarymą elektroninio dienyno duomenų pagrindu:

Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Žin., 2005, Nr. 46-

1526; 2008, Nr.75-2986; 2009, Nr.112-4791; 2012, Nr.54-2684). Prieiga internete:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=424159

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. ISAK-2008 „Dėl Pradinio

ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo ir vidurinio ugdymo mokytojo dienynų sudarymo elektroninio

dienyno duomenų pagrindu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 81-3227; 2009, Nr. 84-3541; 2012,

Nr.122-6161). Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=435405

Portale „emokykla.lt“ pateikiama informacija apie informacines sistemas, kurios yra naudojamos

Lietuvos mokyklose, ir kontaktai, kuriais būtų galima susisiekti su šių sistemų platintojais:

http://portalas.emokykla.lt/mstp/Lists/IKT%20vadybai/AllItems.aspx

Švietimo ir mokslo ministerijos leidinys „Mokyklos informacinė sistema kaip mokyklos valdymo

įrankis“:

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/2011%20Nr.12%20(62)%20Mokyklos%20informacine%20sistema%2

0kaip%20mokyklos%20valdymo%20irankis.pdf

Skaitantiems angliškai – informacinių leidinių apie švietimo valdymo informacines sistemas (angl.

education management information systems – EMIS) rinkinys:

http://www.infodev.org/en/Publication.151.html



http://portalas.emokykla.lt/mstp/Lists/IKT%20vadybai/AllItems.aspx

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/2011%20Nr.12%20(62)%20Mokyklos%20informacine%20sistema%20kaip%20mokyklos%20valdymo%20irankis.pdf

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/2011%20Nr.12%20(62)%20Mokyklos%20informacine%20sistema%20kaip%20mokyklos%20valdymo%20irankis.pdf

http://www.infodev.org/en/Publication.151.html



13

I priedas – ištrauka iš leidinio „Mokyklos informacinė sistema kaip mokyklos valdymo įrankis“3

Mokyklos informacinė sistema: samprata ir funkcijos

Informacinę sistemą (IS) sudaro tam tikri komponentai (duomenų bazės, techninė ir programinė įranga,

procedūros, žmonės), kurių visuma atlieka informacijos kaupimo, saugojimo, apdorojimo, perdavimo,

sklaidos bei kitas informacijos tvarkymo funkcijas. Mokyklos informacinė sistema (MIS) turi mokyklos

poreikius atitinkančius tikslus (apskaita, grįžtamasis ryšys, bendruomenės bendradarbiavimas, operatyvinė

veikla, strateginis planavimas ir t. t.)“ (Brazdeikis, 2010). Mokyklos informacinė sistema visą laiką kinta; ji yra

tobulinama, pritaikoma naujiems poreikiams, atnaujinama ir pan. Kinta ir sistemoje esančios programos.

Mokyklos informacinės sistemos gali skirtis pagal tipą, funkcionalumą ir veiklos sritį. Mokyklos informacinėse

sistemose esančios programos, atliekančios tą pačią funkciją, taip pat gali skirtis.

5 paveikslas – Integruota mokyklos informacinė sistema (Breiter, 2008)

A. Breiter (2008) pateikia integruotos mokyklos informacinės sistemos modelį. Šiame modelyje mokyklos

informacinė sistema apima įvairias integruotas IS:

Administracinė informacinė sistema apima mokinių, personalo, išteklių ir kitas informacines

sistemas, kuriose kaupiama pagrindinė informacija ir duomenys apie mokinius, personalą, finansus,

vadovėlius, tvarkaraščius ir t. t.

Valdymo informacinė sistema padeda mokyklos vadovui ir administracijai atlikti kasdienę strateginio

planavimo, kontrolės ir pan. veiklą.

3 Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių serija „Švietimo problemos analizė”, 2011 m. Gruodis, Nr. 12 (62), ISSN: 1822-4156. Prieiga

internetu: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/2011%20Nr.12%20(62)%20Mokyklos%20informacine%20sistema%20kaip%20mokyklos%20valdymo%20irankis.pdf



14

Bendradarbiavimo programinė įranga (intranetas) padeda bendrauti, platinti dokumentus mokyklos

viduje.

Grįžtamojo ryšio sistemos teikia informaciją apie mokinių pasiekimus, praleistas pamokas, testų

rezultatus, namų darbus ir kt.

Siekiant išvengti duomenų dubliavimo ir užtikrinti, kad mokyklose integravus informacines sistemas būtų

keičiamasi duomenimis, būtina taikyti duomenų standartus, klasifikatorius ir keitimosi duomenimis taisykles

ar sukurti bendrą duomenų bazę (Brazdeikis, 2010). Tokios sistemos pranašumas – prie jos prisijungus

reikiamą informaciją galima gauti greitai, visi duomenys ir informacija yra sistemoje. Taip pat mokyklos

informacinėje sistemoje gali būti įdiegtos darbą lengvinančios programos, pavyzdžiui, finansų planavimo

programa, sistema, teikianti prognozavimo galimybę. MIS leidžia jos vartotojui atlikti įvairias funkcijas – tai

priklauso nuo to, kokios IS, duomenų bazės, programos yra integruotos:

Duomenų kaupimo (pažymių, testų ir egzaminų rezultatų, lankomumo ir t. t.);

Duomenų bazės atnaujinimo;

Manipuliavimo duomenimis (pavyzdžiui, vidurkių skaičiavimas, duomenų rūšiavimas ir pan.);

Sąrašų (pavyzdžiui, mokinių, mokytojų) ir ataskaitų (pavyzdžiui, apie klasės ar mokinio semestro

pažymius, lankomumą ir pan.) kūrimo ir spausdinimo;

Statistinių analizių rengimo;

Sprendimų ieškojimo ir priėmimo (pavyzdžiui, analizuojant mokinių pasiekimus matoma jų daroma

pažanga arba regresas ir atsižvelgiant į tai ieškoma, kaip spręsti problemą, formuojama mokyklos

politika);

Bendravimo (galimybė keistis duomenimis ir žinutėmis su mokyklos personalu, mokiniais ir jų tėvais);

Planavimo;

Administracinių procesų tvarkymo;

Apskaitos ir biudžeto tvarkymo ir kt.

Mokyklos informacinės sistemos nauda – geresnis mokyklos valdymas

MIS nauda priklauso nuo to, kaip mokyklos personalas geba naudotis kompiuterinės informacinės sistemos

teikiamomis galimybėmis:

Į duomenų bazę tie patys duomenys turi būti įvedami tik vieną kartą, taip išvengiama duomenų

dubliavimo ir klaidų, atsirandančių dėl skirtingų duomenų šaltinių, taip pat palengvėja duomenų

rinkimas, saugojimas ir naudingos informacijos gavimas: visa mokyklos administracija ir mokytojai

gali naudotis duomenimis, esančiais duomenų bazėje.

Duomenys į sistemą turi patekti greitai. Pavyzdžiui, elektroniniame dienyne pažymys įrašomas tą

pačią dieną, kada buvo parašytas, todėl sprendimus priimantis asmuo gali greitai pastebėti iškilusią

problemą ir ją spręsti.



15

Informacijos paieška, ataskaitų gavimas. Mokytojas turi galimybę išsispausdinti IS esančią

informaciją apie mokinį, parengti mokinių pažangumo ataskaitas. Taip pat mokinys ar jo tėvai,

prisijungę prie informacinės sistemos, gali matyti jiems svarbią informaciją: pažymius, praleistas

pamokas, pamokų tvarkaraštį, iš mokytojų gautas žinutes, informaciją apie mokyklą, joje vykstančius

renginius, tėvų susirinkimus ir pan.

Taupomas laikas. Kompiuteriu greičiau suvedami duomenys, rengiamos ataskaitos, randami

duomenys ar informacija, formuojami sąrašai, sudaromi tvarkaraščiai. Taip taupomas laikas, kurį

mokyklos personalas gali skirti įsigilinimui į ataskaitas, sprendimų ieškojimams ir pan.

Stebėsena. Į sistemą įvesti pažymiai, testų rezultatai, duomenys apie lankomumą ir kt. teikia

galimybę mokytojams, tėvams ir patiems mokiniams stebėti mokinio pažangą, pasiekimus, greitai

pamatyti, jei kas nors yra „blogai“ (pavyzdžiui, suprastėja mokinio ar mokinių grupės pažymiai). Tai

pastebėjęs vartotojas gali greitai imtis veiksmų, kad pašalintų iškilusią problemą. Mokyklos

informacinėje sistemoje esančiomis programomis taip pat stebimi ir tvarkomi finansų, žmonių ir kiti

ištekliai.

Sprendimų ieškojimas ir priėmimas. Sistemoje esantys duomenys teikia mokytojui reikiamos

informacijos apie jo mokymo metodų veiksmingumą. Tai mokytojui, norinčiam pagerinti mokinių

pasiekimus, padeda priimti sprendimus, kaip galėtų keistis jo mokymo metodai. Galimus problemų

sprendimo variantus teikia ir kitos programos (pavyzdžiui, tvarkaraščių sudarymo programa).

Statistiniai metodai, kaip prognozavimas (mokinių, mokytojų skaičiaus, finansų), regresinė analizė

(priklausomybės tarp atsitiktinių dydžių, kintamųjų tyrimas) ir kt. padeda matyti esamą padėtį ir

ateities perspektyvą, numatyti mokyklos tikslus.

Bendravimas tarp mokyklos administracijos, mokytojų, tėvų ir mokinių: naudojantis IKT galima

keistis žinutėmis, organizuoti diskusijas, skelbti informaciją. Naudojantis MIS galima manipuliuoti

daug didesniu kiekiu duomenų negu per tą patį ar net ilgesnį laiką būtų galima apdoroti be šios

sistemos. Šitaip taupant personalo laiką paprastoms užduotims atlikti, didinamas mokyklos veiklos

našumas. O tai, kaip MIS gali padėti didinti mokyklos veiksmingumą – užsibrėžtų tikslų pasiekimo

lygį – labai priklauso nuo mokyklos administracijos gebėjimų.

Dažnai mokyklos administracija daugiausiai laiko skiria kanceliariniam darbui. Pagerinus darbo

našumą atsiranda laiko kitai mokyklos tobulinimo veiklai.

Mokyklos personalas gali atrasti optimaliausius pamokų tvarkaraščių sudarymo, klasių

komplektavimo ir pan. būdus. Kompiuterių programa pateikia alternatyvių problemos sprendimo

būdų, iš kurių pasirenkamas optimaliausias.

MIS nėra tik duomenų kaupimo, saugojimo ir perdavimo įrankis. MIS gali signalizuoti, kai tam

tikriems mokyklos parametrams reikia dėmesio, pavyzdžiui, mokinio lankomumas yra žemesnis nei

užsibrėžta norma arba mokinių grupės pasiekimai žemesni nei pernai. Tokia perspėjimo sistema gali

pagerinti mokyklos procesų kontrolę: problema anksčiau pastebima ir greičiau imamasi veiksmų jai

šalinti.



16

MIS teikia galimybę analizuoti kintamųjų tarpusavio ryšius, dėl to sistemos vartotojai gali atlikti

informatyvesnę analizę, įvertinti mokyklos politikos poveikį mokiniams, jų pasiekimams, mokytojams

ir kt., pavyzdžiui: ar mokinių kontrolinių darbų rezultatai gerėja mokykloje įvedus privalomą namų

darbų tikrinimą.

MIS negali pateikti atsakymo, kaip reikia elgtis vienu ar kitu atveju, tačiau atlikta duomenų analizė gali

suteikti vertingos informacijos apie mokyklos veiklos organizavimą, galimas problemas, jų priežastis.

Kokiu tikslu mokyklos naudoja duomenis?

Gerinant mokyklos veiklą svarbus veiksnys yra duomenų ir informacijos naudojimas. J. Mestelt (2004)

nurodo kelias sritis, kuriose, remdamasi turimais duomenimis, mokykla gali gerinti savo veiklą:

Mokinių pasiekimų atotrūkio mažinimas. Analizuojant mokinių grupės (klasės, bendraamžių ir

pan.) pasiekimus galima nustatyti pasiskirstymą ar tendencijas, pavyzdžiui, klasėje dauguma

mokinių yra silpnesni, arba aukštesnėse klasėse krinta mokinių pažangumas.

Ugdymo proceso tobulinimas. MIS teikia galimybę mokyklos administracijai ir mokytojams sudaryti

ir tobulinti mokyklos ugdymo planus, dalykų planus. Mokiniai turi galimybę susidaryti individualų

mokymosi planą. Duomenys gali atskleisti sritis, kurias vertėtų tobulinti, demografiniai duomenys –

padėti planuoti mokinių ugdymo procesą esamu metu ir ateityje.

Problemos priežasčių nustatymas. Analizuojant duomenis įvairiais pjūviais galima atrasti

problemos priežastis ir vėliau šalinti jas, o ne tik simptomus.

Suinteresuotųjų šalių bendravimo gerinimas. Duomenys gali plačiau atskleisti esamą situaciją ir

padėti suprasti pagrindinių sunkumų, su kuriais susiduria mokykla, priežastis.

Mokinių motyvacijos didinimas. Analizuodamas duomenis mokytojas gali greičiau pastebėti, kas

mokiniui sekasi geriau, kas prasčiau, ir patarti, ką daryti. Mokytojas gali pademonstruoti mokiniui ir

tėvams, kokią pažangą mokinys padarė.

Tėvų įsitraukimo didinimas. Tėvai informuojami apie vaiko pasiekimus ir daromą pažangą.

Prisijungę prie sistemos, jie mato vaiko pažymius, lankomumą, užduotus namų darbus. IS skelbiama

svarbi informacija tėvams (tėvų susirinkimai, renginiai ir pan.), informacija apie mokyklą.

Svarbu gauti, naudoti ir pateikti tikslią, glaustą informaciją, atspindinčią problemą ar pasiektą tikslą. Vertinga

informacija gaunama tik tada, kai ryšiai tarp kintamųjų analizuojami įvairiais pjūviais.



17

II priedas – „Informacinių sistemų diegimo Lietuvos mokyklose pavyzdžių apžvalga“

Šiame Rekomendacijų skyriuje yra pateikiama informacinių sistemų diegimo Lietuvos mokyklose pavyzdžių

apžvalga, apžvelgiant informacinių sistemų diegimą tiek Lietuvos mokyklose, kurios turi daug mokinių ir

mokytojų, tiek Lietuvos mokyklose, kuriose yra mažai mokinių ir mokytojų. Informacinių sistemų diegimo

Lietuvos mokyklose pavyzdžių apžvalgoje taip pat buvo nagrinėti centralizuoto ir decentralizuoto informacinių

sistemų diegimo Lietuvos mokyklose scenarijai.

Mokyklos profilis Nr. 1: Kauno technologijos universiteto gimnazija

Mokytojų ir vadovų: 32 Mokinių: 280

Kauno technologijos universiteto gimnazija jau senokai naudoja Moodle sistemą savo mokymo medžiagai

talpinti, o prieš metus ši gimnazija įsidiegė el. dienyną. El. Dienyną gimnazija diegėsi savo iniciatyva,

pasirinkusi ją iš trijų galimų variantų, atsižvelgdama į mokinių bei jų tėvelių nuomonę. Informacinės

sistemos diegėjas apmokė pagrindinius sistemos naudotojus, teikia ilgalaikę techninę pagalbą el, paštu ir

telefonu.

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje prieš trejus metus įrengtas bevielis internetas, prieinamas

visose gimnazijos patalpose. Taip pat gimnazijoje įrengti projektoriai, prieš metus įsigytos interaktyviosios

lentos, leidžiančios pamokų metu naudoti vaizdines priemones. Vienu iš faktorių, prisidėjusio prie

sėkmingo informacinių technologijų diegimo, įvardijamas gerų informacinių technologijų specialistų

turėjimas gimnazijoje.

Informacinių technologijų įsigijimas gimnazijoje vykdomas įvairiai – kuomet gaunama parama iš ES

finansuojamų projektų, vykdomi viešieji pirkimai; kitais atvejais – perkama iš savo lėšų arba gaunama kaip

parama ar labdara.

Ateityje gimnazija neketina įsidiegti elektroninio mokinio pažymėjimo, susieto su praėjimo kontrolės

sistema, kadangi laikomasi nuomonės, kad mokinys turėtų pats būti suinteresuotas dalyvauti pamokose ir

jam neturėtų būti taikomos tokios kontrolės priemonės. Pašalinių nesibaiminama, kadangi darbuotojai juos

nesunkiai atpažįsta.



18

Savivaldybės profilis Nr. 1: Vilniaus miesto savivaldybė (centralizuotas informacinės sistemos

diegimo scenarijus)

Šiuo metu Vilniuje yra inicijuojamas e. mokyklos projektas, kurio metu Vilniaus miesto savivaldybė siekia

sukurti ir įdiegti informacines sistemas Vilniaus mokyklose. Visų pirma buvo nuspręsta inicijuoti pilotinį

projektą su keletu mokyklų, o vėliau sukurtus rezultatus tiražuoti kitoms Vilniaus mokykloms. Taip pat

planuojama, jog mokyklų informacinės sistemos veiks kartu su vilniečio kortele, kuri taip pat suteiks

galimybę mokiniams atsiskaityti už miesto viešąjį transportą ir kitas mokiniams teikiamas paslaugas.

Vilniaus mokyklos, kurios dalyvauja pilotiniame projekte, įgaliojo Vilniaus miesto savivaldybe vykdyti

viešąją pirkimą konkurso būdu, parenkant vieną paslaugų teikėja ir kuriant centralizuotą informacinę

sistemą, kuria debesų kompiuterijos principais galės naudotis pilotiniame projekte dalyvaujančios Vilniaus

miesto mokyklos.

Mokyklos profilis Nr. 2: Vilniaus Ozo gimnazija (decentralizuotas informacinės sistemos diegimo

scenarijus)


Vilniaus Ozo gimnazija jau 11 metų vykdo nuotolinio mokymo veiklą. Šiai veiklai vykdyti gimnazija naudoja

interaktyvias mokymo priemones: mokytojų vaizdo paskaitas, kitas elektronines mokymo priemones.

Visiems mokiniams, tiek besimokantiems gimnazijoje, tiek besimokantiems nuotoliniu būdu, apskaityti

naudojama elektroninio dienyno sistema. Taip pat mokyklos bibliotekoje yra įdiegtas skaitmeninis

katalogas.

Mokyklos profilis Nr. 3: Vilniaus Petro Vileišio progimnazija (decentralizuotas informacinės

sistemos diegimo scenarijus)


Vilniaus Petro Vileišio progimnazija buvo viena pirmųjų mokyklų Lietuvoje, įsidiegusių elektroninį dienyną

2005 metais, kaip viena iš bandomosios grupės narių mokyklų tobulinimo programoje. 2007 metais

visiškai atsisakyta popierinės dienyno formos. Šiuo metu progimnazija naudojasi el. dienyno sistema, kuri

integruota su praėjimo kontrolės sistema bei valgykla. Yra galimybė šiose sistemose naudoti vilniečio

kortelę, tačiau progimnazijos mokiniai turi savo asmenines mokinių atpažinimo korteles. Progimnazijoje

taip pat yra veikia išmaniosios lentos, koridoriuose pakabinti informaciniai ekranai. Mokinių darbai tikrinami

„Optivote“ sistema, o bibliotekoje veikia MOBIS informacinė sistema.



19

Savivaldybės profilis Nr. 2: Kretingos savivaldybė (centralizuotas informacinės sistemos diegimo

scenarijus)

Šiuo metu praktiškai visose Kretingos mokyklose veikia el. dienynų sistemos, o šiuo metu yra diegiamos

mokinių apskaitos, praėjimo kontrolės, valgyklos bei pavėžėjimo informacinės sistemos. Prie informacinių

sistemų įdiegimo Kretingos mokyklose inicijavimo labai prisidėjo Švietimo skyriaus specialistai,

bendradarbiaudami su mokyklomis bei teikdami metodinę pagalbą informacinių sistemų diegimo

klausimais. Švietimo skyrius suburdamas visas mokyklas vienam tikslui – įsidiegti informacines sistemas

mokyklų valdymui, turėjo geresnes sąlygas ir kompetenciją bendraujant su potencialiais paslaugų ir/ ar

produktų teikėjais. Švietimo skyrius taip pat yra sukūręs intranetą, kurio pagalba mokyklų direktoriai gali

teikti ataskaitas už savo mokyklas, bei peržiūrėti kitų mokyklų pateiktas ataskaitas – kas netgi padeda

užtikrinti ataskaitose nurodytų duomenų kokybę, nes mokyklų direktoriai peržiūrėdami kitų mokyklų

direktorių pateiktas ataskaitas ir lygindami jas su savomis dažnai pastebi įvairių trūkumų ir klaidų bei apie

jas informuoja švietimo skyriaus specialistus arba tiesiogiai mokyklų direktorius, kurie pateikė ataskaitas

su trūkumais ar klaidomis.

Mokyklos profilis Nr. 4: Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazija (centralizuotas informacinės



Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazija prieš 4 metus įsidiegė el. dienyno sistemą. Šiuo metu gimnazijoje

visiškai atsisakyta popierinių dienynų, vietoj to kiekvienas gimnazijos mokytojas savo klasėje turi po

kompiuterį, kuriame pildo el. dienyną. Prieš pasirenkant konkretų produktą, mokyklos atstovai, išanalizavo

mokyklos veiklos poreikius, aptarė juos su mokyklos bendruomenę, išanalizavo visus rinkoje

egzistuojančius produktus ir pasirinko tą, kuris labiausiai atitiko mokyklos veiklos poreikius. O pasirinktą

produktą patvirtinus mokyklos tarybai, pasirašė sutartį su pasirinkto produkto platintoju. Taip pat šioje

mokykloje kiekvienoje klasėje yra įrengti projektoriai, gimnazijoje įrengtos 2 kompiuterių klasės bei

skaitykla, kurioje mokiniai gali naudotis kompiuteriais. Mokykla finansų apskaitai naudoja STEKAS

informacinę sistemą, o bibliotekos valdymui – MOBIS informacinę sistemą. Ateityje gimnazija planuoja

įsidiegti el. mokinio pažymėjimus, leidžiančius gimnazijoje vykdyti praėjimo kontrolę, atsiskaitymus už

maitinimo paslaugas bei pavėžėjimų apskaitą.



20

Mokyklos profilis Nr. 5: Kauno Tado Ivanausko vidurinė mokykla (decentralizuotas informacinės



Kauno Tado Ivanausko vidurinė mokykla prieš 3 metus įsidiegė el. dienyną, kuris buvo susietas su

praėjimo kontrolės sistema bei suteikė galimybę atsiskaityti už maitinimo paslaugas. Praėjimo sistemos

pagalba fiksuojami mokinių neatvykimai bei vėlavimai, apie kuriuos SMS žinute informuojami vaikų tėvai.

Valgykloje yra galimybė kompiuterizuotu būdu išsirinkti norimą patiekalą bei atsiskaityti už jį mokinio

asmeninio žetono pagalba. Mokinio žetono sąskaitą galima papildyti mokyklose esančiais mokomatais

arba bankiniu pavedimu iš banko sąskaitos. Taip pat mokykloje veikia informaciniai terminalai, kuriuose

mokiniai gali susipažinti su naujausia informacija apie mokyklą. Mokykla informacines sistemas diegėsi

savo iniciatyva, paprašiusi potencialių tiekėjų pristatyti savo informacinių sistemų galimybes ir išsirinkusi

labiausiai mokyklos poreikius tenkinusį variantą. Vienas iš pagrindinių faktorių renkantis informacinę

sistemą buvo galimybė ją integruoti su praėjimo kontrolės funkcija. Įdiegtam el. dienynui buvo skirtas

pusmečio bandomasis laikotarpis, po kurio visiškai atsisakyta dienyno vedimo popierine forma.

Mokyklos profilis Nr. 6: Panevėžio „Vyturio” progimnazija


Panevėžio „Vyturio“ progimnazija jau 10 metų kaip naudoja vidinį intranetą informacijai valdyti, o prieš 4

metus įsidiegė el. dienyną. Progimnazija elektroninį dienyną diegėsi savo iniciatyva, geriausią šių

paslaugų tiekėją išsirinko paprašiusi kitų mokyklų pristatyti savo naudojamas informacines sistemas ir jų

naudojimo privalumus bei trūkumus. Sprendimą diegtis el. dienyną patvirtino mokyklos taryba, tačiau

papildomai į sprendimo svarstymą buvo įtraukti ir mokytojai, vaikai bei jų tėvai. Progimnazija atsisakė

apmokymų, kaip naudotis informacine sistema, vietoj to paskyrė dienyno naudojimui bandomąjį dviejų

mėnesių laikotarpį, kurio metu dienyną vedė tiek elektronine, tiek popierine forma. Praėjus bandomajam

laikotarpiui, patenkinta elektroniniu dienynu, progimnazija visiškai atsisakė dienyno vedimo popierine

forma.

Prieš 3 metus progimnazija įsidiegė „Emokykla“ užduočių grupes, ateityje planuoja diegtis Moodle

informacinę sistemą elektroniniam mokymo turiniui talpinti.



21

Mokyklos profilis Nr. 7: Šiaulių „Saulėtekio” gimnazija


Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijoje naudojama informacinė sistema sukurta gimnazijos informacinių

technologijų mokytojo D. Bertašiaus. 2005/2006 m. m. gimnazijos informacinė sistema pripažinta

nugalėtoja Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo aprūpinimo centro organizuotame Mokyklų informacinių

sistemų konkurse.

Sistemą sudaro šios dalys: Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos elektroninis dienynas, bibliotekos duomenų

valdymas, personalo valdymo sistema (toliau – PVS). PVS sudaro sąlygas formuoti elektroninį įsakymų

archyvą, mokslo metų įsakymų registrą, rengti įsakymų projektus PVS sistemoje, pildyti darbuotojų darbo

laiko apskaitos žiniaraštį (tabelį), kaupti ir sisteminti informaciją apie kiekvieną darbuotoją. PVS sukurta

2006 m., gimnazijai įsitraukus į nacionalinę Mokyklos struktūros tobulinimo 2006 - 2009 m. programą

(MSTP). Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. įdiegta nauja Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos elektroninio dienyno

versija, o nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. visiškai atsisakyta popierinių dienynų.

Gimnazijoje veikia virtuali mokymosi aplinka Moodle, veiklos kokybės įsivertinimui naudojama apklausos

sistema „Lime Survey“.

Mokyklos profilis Nr. 8: Kauno Montesori mokykla-darželis „Žiburėlis"


Kauno Montesori mokykla-darželis „Žiburėlis“ elektroninį dienyną įsidiegė ir pradėjo naudoti nuo 2011 m.

rugsėjo 1 d. El. dienyną mokykla-darželis nusprendė diegtis savo iniciatyva ir apžvelgę kelis galimus

variantus bei pasitarę su tėvelių bendruomene, kartu priėmė sprendimą diegtis el. dienyną. Mokykla-

darželis taip pat turi interaktyvią lentą, kurią naudoja mokymo metu. Artimiausioje ateityje mokyklos-

darželio vadovybė neplanuoja diegtis papildomų informacinių sistemų, kadangi elektroninis dienynas pilnai

patenkina jų poreikius.

ERNST & YOUNG

© 2012 Ernst & Young

Visos teisės saugomos.

Ernst & Young yra registruotas prekinis ženklas.

www.ey.com/lt

UAB „Ernst & Young Baltic”

Subačiaus g. 7, LT-01302, Vilnius

Telefonas: +370 5 274 2200

Faksas: +370 5 274 2333

El. paštas: [email protected]

REKOMENDACIJOS MOKYKLOMS DĖL INFORMACINIŲ SISTEMŲ DIEGIMO

mailto:[email protected]

rekomendacijos mokykloms dėl informacinių sistemų diegimo

Documents