KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Paulius Mocevičius

REZIDENTŪROS KOKYBĖS VERTINIMAS KAUNO

MEDICINOS UNIVERSITETE

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė

Prof. Habil. Dr. Ramunė Kalėdienė

KAUNAS, 2010

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

REZIDENTŪROS KOKYBĖS VERTINIMAS KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETE

Paulius Mocevičius

Mokslinė vadovė Prof. Habil. Dr. Ramunė Kalėdienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra.

Kaunas; 2010. p.78

Tikslas – Įvertinti Kauno medicinos universiteto rezidentų, rezidentų vadovų ir gydytojų,

baigusių Kauno medicinos universitetą 2003-2008 m. poţiūrį į rezidentūros kokybę.

Uždaviniai:

1. Įvertinti rezidentų, rezidentų vadovų ir gydytojų, baigusių Kauno medicinos

universitetą 2003-2008 m. poţiūrį į rezidentūros studijų proceso organizavimą.

2. Išsiaiškinti svarbiausias rezidentų darbo problemas.

3. Aptarti svarbiausius rezidentūros kokybės elementus rezidentų, rezidentų vadovų ir

gydytojų, baigusių KMU rezidentūrą 2003 – 2008 m. poţiūriu.

4. Ištirti rezidentų savarankiškumą bei aktyvumą rezidentūros metu ir išsiaiškinti jų

ateities planus.

Tyrimo metodika. KMU rezidentų, rezidentų vadovų ir 2003 -2008 m. baigusių studijas

gydytojų anoniminė anketinė apklausa. Per apklausą buvo išdalinta 400 anketų rezidentams,

iš jų gauta 266 atsakymų (66,5 proc.), apklausta 40 rezidentų vadovų ir 40 studijas jau

baigusių gydytojų. Apklausoje naudota 10 balų Likerto skalė (1 balas ţemiausias, o 10

aukščiausias), specifiniams klausimams buvo individualūs atsakymai. Anketų duomenys buvo

apdoroti ir išanalizuoti naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 15,0.

Rezultatai. Rezidentai susipaţinimą su rezidentūros studijų programa, rezidentūros studijų

vykdymą atsiţvelgiant į programą, teorinių ţinių ir praktinių įgūdţių kokybę įvertino

palankiai (atitinkamai : 7,36; 6,36; 6,53; ir 7,07 balais). Rezidentų vadovai rezidentūros

studijų vykdymą atsiţvelgiant į programą įvertino 7,5 balais. Teorinių ţinių kokybę studijas

baigę gydytojai ir rezidentų vadovai įvertino palankiai (7,7 ir 7,4 balai). Rezidentai

pageidavo, kad teorinių ţinių ir praktikos įgūdţių santykis būtų 20 - 30 proc. ir 70 - 80 proc.

atitinkamai. Pasitenkinimą savo vadovu rezidentai įvertino 7,22 balais. 55 proc. rezidentų

norėtų atlikti rezidentūros studijas kitose bazėse, o net 85 proc. studijas baigusių. gydytojų

teigė, jog yra tikslinga atlikti dalį rezidentūros studijų kitose rezidentūros bazėse. 64 proc.

rezidentų neturi poilsio dienos po budėjimo, 33,2 proc. rezidentų be rezidentūros studijų

papildomai dirba kitose šalies gydymo įstaigose. Pasitenkinimą KMU rezidentūros kokybe

3

rezidentai įvertino 6,46 balais, o rezidentų vadovai 7,5 balais. Svarbiausios rezidentų

nepasitenkinimo rezidentūros kokybe prieţastys yra netinkamas teorinių ţinių ir praktikinių

įgūdţių santykis, bei teorinių ţinių ir praktikos įgūdţių trūkumas. Rezidentų vadovai ir

studijas jau baigę gydytojai nurodė, kad svarbiausia rezidentūros studijose yra tinkamas

teorinių ţinių ir praktikos gūdţių santykis. Savarankiškumą profesionalioje veikloje rezidentai

įvertino 7,15 balais. Pranešimus rengė ir skaitė Lietuvoje 29,9 proc. rezidentų. Baigę studijas

Lietuvoje planuoja dirbti tik 46 proc. apklaustųjų rezidentų.

Išvados.

Nustatyta, kad rezidentai, rezidentų vadovai ir studijas baigę gydytojai studijų kokybę bei jų

organizavimą vertina geriau nei vidutiniškai, o svarbiausiais rezidentūros studijų kokybės

elementais laiko geras teorines ţinias, praktinius įgūdţius bei tinkamą jų santykį. Rezidentai

savo vadovo vaidmenį rezidentūros metu vertina palankiai. Buvo išsiaiškinta, kad dauguma

rezidentų dirba kitą dieną po budėjimo, dalis rezidentų turi darbo grafike nenumatytų

budėjimų, trečdalis rezidentų dirba papildomai bei aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje.

Nors studijų kokybę rezidentai vertina pakankamai gerai, tačiau pusė iš jų norėtų išvykti į

kitas rezidentūros bazes, o maţesnioji dalis rezidentų baigę studijas norėtų dirbti Lietuvos

sveikatos prieţiūros įstaigose.

Raktažodžiai. Rezidentai. Rezidentūros kokybė. Gydytojų rengimas.

4

SUMMARY

Public Health Management

EVALUATION OF RESIDENCY QUALITY AT KAUNAS UNIVERSITY OF MEDICINE

Paulius Mocevičius

Supervisor Prof. Assistant Professor. Ramunė Kalėdienė

Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health

Management. Kaunas; 2010. p.78

Aim – To evaluate the opinion of residents, supervisors of residents and doctors of Kaunas

University of Medicine who graduated from Kaunas University of Medicine in 2003 – 2008

about the quality of the residency.

Tasks:

1. To evaluate the opinion of residents, supervisors of residents and doctors, who

graduate from Kaunas University of Medicine in 2003 – 2008, about the organization

of process of residency studies.

2. To find out the most important problems of residents‟ work.

3. To discuss the most important elements of the quality of residency according to the

opinion of residents, supervisors of residents and doctors, who graduated from

residency of Kaunas University of Medicine.

4. To explore the self-sufficiency and activeness of the residents during their residency

and to find out their future plans.

Methodology of the research. The anonymous questionnaire of residents, supervisors of

residents and doctors, who graduated from Kaunas University of Medicine in 2003 – 2008.

During the research 400 questionnaires were given to the residents, and 266 answers (66.5%)

were got back, there were also questioned 40 supervisors of residents, and 40 doctors who had

already finished their studies. The questionnaire included 10 points Likert scale (1 point is the

lowest, 10 points is the highest), the specific questions had individual answers. The data of the

questionnaires was processed and analysed using the package SPSS 15,0 of statistical data

analysis.

Results. The residents evaluated highly (respectively: 7.36; 6.36; 6.53; and 7.07 points) the

familiarization with the program of residency studies, implementation of residency studies

considering the program, the quality of theoretical knowledge and practical skills. The

supervisors of the residents evaluated the implementation of residency studies considering the

program with 7.5 points. The graduated doctors and supervisors of residents evaluated highly

(respectively 7.7 and 7.4 points) the quality of theoretical studies. Residents wished that the

5

proportion of theoretical knowledge and practical skills would be respectively 20 – 30% and

70 – 80%. The satisfaction about the supervisors were evaluated by residents by 7.22 points.

55% of residents would like to do the residency studies in other bases, and even 85% of

doctors who have finished the studies claimed that it is purposeful to do some studies of

residency in other residency bases. 64% do not have free day after the duty, 33.2% of

residents have additional work in other medical institutions. The satisfaction with the quality

of residency at Kaunas University of Medicine was evaluated by 6.46 point by residents and

7.5 points by supervisors of residents. The main causes of dissatisfaction with the quality of

residency is inappropriate proportion of theoretical knowledge and practical skills, as well as

lack of theoretical knowledge and practical skills. The supervisors of the residents and

doctors, who have finished the studies, noted, that the most important in the studies of

residency is the right proportion of theoretical knowledge and practical skills. The self-

sufficiency in the professional activity was evaluated by 7.15 points. 29.9% of residents have

prepared and read the reports in Lithuania. And only 46% of questioned residents are planning

to work in Lithuania.

Conclusions. It was found out, that residents, supervisors of residents and doctors who have

already finished the studies, evaluate the quality of studies and their organization better than

average, and they consider the good theoretical knowledge, practical skills and right their

proportion as the most important elements of quality of residency studies. The residents

evaluate highly the role of the supervisor at the time of residency. It was found out that most

residents work the next day after the duty, a part of residents have duties, which are not

planned in the work schedule, a third of residents work additionally and actively participate in

the scientific activity. Even the residents evaluate the quality of studies as quite good, but half

of them would like to go to other bases of residency, and a smaller part of residents would

like to work in Lithuanian medical institutions after the graduation.

Keywords. Residents. Quality of residency. Training of doctors.

6

SANTRUMPOS

ACGME - Amerikos aukštojo medicininio išsilavinimo akreditavimo tarnybos

ES – Europos Sąjunga

EB – Europos bendrija

ELPA - Europos laisvos prekybos asociacija

JAV- Jungtinės Amerikos Valstijos

KAL – Kauno apskrities ligoninė

KMA – Kauno medicinos akademija

KMU - Kauno medicinos universitetas

KMUK – Kauno medicinos universiteto klinikos

KUL – Klaipėdos universitetinė ligoninė

LR – Lietuvos Respublika

SAM – Sveikatos apsaugos ministerija

SPĮ - Sveikatos prieţiūros įstaigos

TSR - buvusių TSRS sąjunginių respublikų pavadinimo dalis, reiškianti „Tarybų Socialistinė

Respublika“

UEMS - Europos medicinos specialistų sąjunga

VDU – Vytauto Didţiojo universitetas

7

Turinys

ĮVADAS ..................................................................................................................................... 8

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ..................................................................................... 11

1. LITERATŪROS APŢVALGA ............................................................................................ 12

1.1. Rezidentūros studijų analizė ir Kauno medicinos universiteto istorinė raida ............... 12

1.2. Gydytojų rengimas buvusioje Sovietų Sąjungoje ......................................................... 14

1.3. Gydytojų rengimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje remiantis Europos Parlamento

Tarybos Direktyva 2005/36/EB ........................................................................................... 15

1.3.1. Gydytojų rengimas pagal patariamąsias organizacijas. .......................................... 19

1. 4. Rezidentūros analizė Kauno medicinos universitete ir uţsienyje. Rezidentūros

įstatyminė bazė ..................................................................................................................... 22

1.4.1. Rezidentūros bazės ................................................................................................. 23

1.4.2. Gydytojų rezidentų rengimo istorija. ..................................................................... 23

1.4.3. Rezidentūros procesas. ........................................................................................... 25

1.5. Kokybės samprata rezidentūros studijų kontekste ........................................................ 27

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ................................................................... 32

2.1. Klausimynų parengimas ................................................................................................ 32

2.2. Rezidentų, rezidentų vadovų ir gydytojų, baigusių KMU rezidentūrą klausimynas .... 32

2.3.Tirtųjų kontingentas ....................................................................................................... 33

2.4. Apklausos eiga .............................................................................................................. 33

2.5. Statistinė duomenų analizė ............................................................................................ 34

3. REZULTATAI ..................................................................................................................... 35

3.1 Bendros respondentų charakteristikos ............................................................................ 35

3.2. Rezidentūros studijų organizavimas .............................................................................. 36

3.2.1. Rezidentų nuomonė apie rezidentūros studijų organizavimą ................................. 36

3.2.2. Skirtingų rezidentūros profilių rezidentų nuomonė apie studijų organizavimą ..... 41

3.2.3. Skirtingų rezidentūros studijų metų rezidentų nuomonė apie rezidentūros

organizavimą .................................................................................................................... 42

3.2.4. Rezidentų, rezidentų vadovų ir gydytojų, baigusių KMU 2003-2008 m.

rezidentūrą, nuomonė apie rezidentūros studijų organizavimą ........................................ 43

3.3. Rezidentų darbo problemos ........................................................................................... 45

3.4. Rezidentūros studijų kokybės elementai ....................................................................... 49

3.4.1. Rezidentūros studijų kokybės elementai rezidentų poţiūriu .................................. 49

3.4.2. Rezidentūros studijų kokybės aspektai rezidentų vadovų ir baigusių KMU

rezidentūrą gydytojų poţiūriu. ......................................................................................... 51

3.5. Rezidentų savarankiškumas ir pasiruošimas savarankiškam specialisto darbui ........... 52

4. REZULTATŲ APTARIMAS .............................................................................................. 56

IŠVADOS ................................................................................................................................. 60

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ....................................................................................... 61

LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................................... 63

PRIEDAI .................................................................................................................................. 68

8

ĮVADAS

Gydytojo profesija – viena iš atsakingiausių profesijų, nes gydytojo kompetencija ir

profesionalumas daţnai lemia ţmogaus gyvybę ar mirtį. Viduramţiais medicina buvo laikoma

amatu, tačiau laikui bėgant ši profesija daugelyje valstybių tapo grieţtai reglamentuojama bei

reguliuojama valstybės. Medicinos ţinios nuo senų senovės buvo perduodamos iš kartos į

kartą. Dar IV a. pr. Kr. medicinos patriarchas Hipokratas savo veikale „Hipokrato rinkinys“

(Corpus hippocraticum) skelbė, kad „Savo mokytoją, išmokiusį mane šio meno, gerbsiu kaip

savo tėvus, dalysiuos viskuo ir teiksiu, ko tik jam gyvenime reikės; jo sūnus laikysiu savo

broliais ir mokysiu juos be atlyginimo ir sutarties, jei panorės šio meno išmokti; perteiksiu

savo pamokas ir paskaitas bei viso kito mokslo ţinias tiek savo, tiek ir savo mokytojo

sūnums, taip pat tiems mokiniams, kurie pasiţadės raštu ir duos gydytojo priesaiką, o be šių -

niekam kitam“ [1]. Dar prieš mūsų erą buvo suvokiama medicinos ţinių perteikimo, bei

ateities kartų mokymo svarba. Laikui bėgant keitėsi medicinos ţinių perdavimo samprata ir

atsirado grieţtai reglamentuota tvarka, kūrėsi medicinos mokyklos, universitetai.

Lietuvoje gydytojų rengimą sąlyginai galima butų skirstyti į du istorinius etapus: iki

Nepriklausomybės atgavimo 1990 m. bei po Nepriklausomybės atgavimo [2]. Iki

Nepriklausomybės atgavimo sveikatos sistema veikė pagal sovietinį Semaškos modelį [3].

Nuo 1990 m. valstybei pasukus demokratine linkme, sveikatos sistema nebegalėjo toliau

funkcionuoti pagal sovietinį modelį, todėl buvo pasirinktas sudėtingas sveikatos apsaugos

restruktūrizavimo modelis, kuriame svarbią vietą uţėmė gydytojų ruošimas praktiniam darbui.

Apjungiant medicinos mokslą, mokymą bei klinikinę praktiką buvo įkurtos akademinės ir

universitetinės klinikos, bei pagal vakarietiška modeli pradėti rengti gydytojai, sukurti

teisiniai aktai reglamentuojantys jų rengimą [2].

Universitetinėje aukštojoje mokykloje yra nuosekliųjų studijų 3 pakopos: pagrindinės

studijos, magistrantūra, rezidentūra arba specialiosios studijos ir doktorantūra arba meno

aspirantūra [4]. Lietuvoje aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą suteikia du

universitetai: Kauno medicinos universitetas bei Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas.

Nuosekliosios medicinos studijos uţtikrina teorinį būsimų gydytojų pasiruošimą

savarankiškai gydyti pacientus [5]. Rezidentūra yra trečiosios pakopos universitetinės

medicinos krypties studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti arba pakeisti medicinos

9

praktikos rūšies gydytojo profesinę kvalifikaciją . Ši studijų rūšis apima tiek teorines ţinias,

tiek praktinę profesinę veiklą [6].

Temos aktualumas.

Nuo rezidentūros metu įgytų ţinių įsisavinimo priklauso gydytojo kaip praktiko

kompetencija. Tinkamas teorinių ţinių bei praktinių įgūdţių santykis ir sugebėjimas jas

panaudoti uţtikrina gydytojo profesinę kvalifikaciją. Pasaulyje yra nemaţai parašyta darbų,

kuriuose nagrinėta gydytojų rezidentų rengimo tvarka [7], konkrečių specialybių studijų

programos [8], rezidentų pasitenkinimas studijų kokybe [9,10], pasitenkinimo darbu su

rezidentų vadovais kokybė [11], tačiau Lietuvoje ši tema yra beveik nenagrinėta.

Rezidentūros kokybę nagrinėti verta dėl įvairių prieţasčių. Visų pirma tai galimybė suţinoti

su kokiomis problemomis susiduria rezidentai, antra – galimybė patobulinti rezidentų

ruošimą, siekiant pagerinti jų pasitenkinimą studijų programa, trečia - įvertinti ir formuoti

bendrą poţiūrį į aukštojo mokslo kokybės problemas. Nagrinėjant rezidentūros kokybę galima

uţsibrėţti numatomus pokyčius bei vėliau juos išmatuoti, turint atskaitos tašką. Literatūroje

aprašomas daţnai sutinkamas vadinamasis gydytojų perdegimo arba streso sindromas [12 -

14]. Labai didelis darbo krūvis, netinkamos darbo sąlygos daro neigiamą įtaką gydytojų

darbui su pacientais, trikdo nusistovėjusius tarpusavio ryšius tarp rezidento ir jo vadovo.

Mokslinėje literatūroje apie rezidentūros kokybę daţnai aprašomi santykiai tarp rezidento ir

rezidento vadovo [10,11]. Rezidento vadovas atlieka labai svarbią misiją formuojant gydytojo

rezidento kryptingą mąstyseną klinikinių atvejų, teorinių bei praktikinių ţinių perdavimo

poţiūriu.

Temos naujumas

Rezidentūros studijos Lietuvoje yra atsiradusios daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau

rezidentūros kokybė KMU klinikose ar KMU reglamentuotose rezidentūros bazėse nebuvo

nagrinėta.

Darbo teorinė ir praktinė reikšmė

Darbe nagrinėjama KMU rezidentūros kokybė padės išsiaiškinti daugumą su

rezidentūra susijusių klausimų: su kokiomis problemomis susiduria gydytojas rezidentas, ar

rezidentūra atitinka ES gydytojų rengimo reikalavimus, kaip yra vykdoma rezidentūros

studijų programa, kokios yra darbo sąlygos gydytojams rezidentams, ar pasiruošę jauni

gydytojai dirbti bei teikti kvalifikuotas specialistų konsultacijas savarankiškai, kokios

rezidentūros bazių tolimesnės kūrimo galimybės ir koks rezidentų poţiūris į galimybę dalį

rezidentūros atlikti jose, kiek baigusių studijas rezidentų planuoja likti dirbti Lietuvoje.

10

Tiriant rezidentūros kokybę KMU buvo apklausti gydytojai rezidentai, kurie studijuoja

ir dirba KMUK, rezidentų vadovai bei gydytojai baigę KMU rezidentūrą 2003-2008 metais.

Gydytojų nuomonę bus galima vertinti kaip išorinę KMU rezidentūros kontrolę. Ši tema yra

svarbi, nes padės išsiaiškinti rezidentų bei jų vadovų, ir jau baigusių KMU rezidentūrą

gydytojų nuomonę apie rezidentūros kokybę. Gautus rezultatus bus galima palyginti su kitose

valstybėse atliktų tyrimų rezultatais. Atlikus tyrimą, bus galima teikti pasiūlymus kaip

pagerinti rezidentūros kokybę, bei uţtikrinti visavertį gydytojų rezidentų pasiruošimą

savarankiškam darbui įvykdţius rezidentūros programą KMU rektoratui, Rezidentų tarybai

bei KMUK vadovybei, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Švietimo ir mokslo

ministerijai. Tyrimo rezultatai suteiks galimybę teikti pasiūlymus dėl rezidentūros bazių

tvarkos tobulinimo ir darbo sąlygų gerinimo.

11

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tikslas – Įvertinti Kauno medicinos universiteto rezidentų, rezidentų vadovų ir

gydytojų, baigusių Kauno medicinos universitetą 2003-2008 m. poţiūrį į rezidentūros kokybę.

Uždaviniai:

1. Įvertinti rezidentų, rezidentų vadovų ir gydytojų, baigusių Kauno medicinos

universitetą 2003-2008 m. poţiūrį į rezidentūros studijų proceso organizavimą.

2. Išsiaiškinti svarbiausias rezidentų darbo problemas.

3. Išsiaiškinti svarbiausius rezidentūros kokybės elementus rezidentų, rezidentų vadovų

ir gydytojų, baigusių KMU rezidentūrą 2003 – 2008 m. poţiūriu.

4. Ištirti rezidentų savarankiškumą bei aktyvumą rezidentūros metu ir išsiaiškinti jų

ateities planus.

12

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Rezidentūros studijų analizė ir Kauno medicinos universiteto istorinė raida

Kauno medicinos universitetas yra didţiausia universitetinio pobūdţio sveikatos

specialistų rengimo mokykla Lietuvoje. Jos ištakos siekia Vytauto Didţiojo universiteto

Medicinos fakulteto laikus, kuris vėliau tapo Kauno medicinos institutu, Kauno medicinos

akademija ir galiausiai Kauno medicinos universitetu. 1919 m. Lietuvos valdţia persikėlė i

Kauną ir buvo svarstoma neatidėliotina būtinybė įsteigti pirmąjį lietuvišką universitetą, tad

buvo suburta organizacinė grupė, kurios komisija parengė Aukštųjų kursų statuto projektą, kurį

1920 m. sausio 5 d. patvirtino Lietuvos Švietimo ministerija [15]. 1920 m. sausio 27 d.

atidaryti Aukštieji kursai su šešiais skyriais: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-

fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos. Medicinos skyrius 1922 m. tapo Lietuvos

universiteto, vėliau nuo 1930 m. VDU Medicinos fakultetu. Nuo 1940 m. sveikatos mokymosi

sistema suvienodinta su Sovietu Sąjungos mokymosi sistema, tačiau 1939 m. Europoje

prasidėjus antrajam pasauliniam karui vėl buvo grįţta prie ankstesnio modelio. Po karo,

medicinos studijos buvo pertvarkytos pagal bendras Sovietų Sąjungos aukštosios medicinos

mokyklos programas, o 1946 m. priimta sesijinė egzaminų tvarka. 1950 m. reorganizuojant

Kauno valstybinį universitetą į Kauno medicinos (KMI) ir Kauno politechnikos (KPI)

institutus, Lietuvoje įkuriama savarankiškos medicinos mokykla su dviem fakultetais:

Gydomuoju ir Farmacijos-Stomatologijos. Iki 1989 m. kada Kauno medicinos institutas tapo

Kauno medicinos akademija (KMA) buvo paruošta 9500 gydytojų, 2300 provizorių, 2200

stomatologų ir 67 biofizikai. Sunkiais pokario metais Kauno medicinos institutas ruošdamas

gydytojus Sovietų Sąjungoje išlaikė lyderio pozicijas. Tačiau, net ir esant tuometinei

santvarkai, institutas aktyviai bendradarbiavo su uţsienio klinikomis, aukštosiomis

mokyklomis bei mokslo įstaigomis. Šie ryšiai vėliau, atkūrus Nepriklausomybę universitetui

suteikė galimybę tapti aktyvia Europos universitetų partnere, įvairių tarptautinių mokslinių

programų, studentų, rezidentų, tarpusavio mainų dalyve.

13

Siekiant Lietuvos aukštųjų medicinos studijų suvienodinimo su vakarietišku Europos

modeliu buvo būtina medicinos studijų, medicinos mokslo bei praktikos struktūrų ir jų darbo

reforma bei reorganizacija. 1989-ųjų geguţę įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos atkuriamasis

suvaţiavimas, kurio vienas iš prioritetinių veiksnių buvo pertvarkyti medicinos studijas,

remiantis studijų, mokslo bei gydymo meno vienovės principu. Suvaţiavimo metu buvo

parengta rezoliucija ,,Apie Nacionalinės sveikatos koncepcijos rengimą”, kurią 1991 m. spalio

31 d. patvirtino Lietuvos Seimas. Šioje koncepcijoje buvo suformuluota sveikatos apsaugos

politika, nustatyti prioritetai – pirminės sveikatos prieţiūros plėtra, šeimos gydytojo

institucijos diegimas, numatyta sveikatos apsaugos įstaigų struktūra pagal pirminį, antrinį ir

tretinį paslaugų tiekimo lygmenį [16,17]. Ši koncepcija tapo Lietuvos sveikatos politikos

formavimo bei gydytojų ruošimo pagrindu. Nuo 1989 m. Kauno medicinos institutas tapo

Kauno medicinos Akademija, o 1990 m. į jos struktūrą įtrauktos ir Akademinės klinikos. Ši

sujungta struktūra tapo atspirties tašku reorganizuojant studijas bei pagrindine baze ruošiant

gydytojus praktiniam darbui [18]. Plečiant studijas buvo įkurti papildomi fakultetai: 1990 m.

Medicinos seserų su aukštuoju mokslu (dabar Slaugos), o 1994 m. - Visuomenės sveikatos

fakultetai, o studijų programos parengtos atitinkant daugumos Europos universitetų studijų

programas. Studijų struktūros reformos baigtos iki 1995 m. Nuo 1998 m. Kauno medicinos

akademija pervadinta į Kauno medicinos universitetą (KMU) [19]. Per 1989–1998 m.

laikotarpį KMA buvo parengti 2532 gydytojai, 587 farmacininkai, 846 stomatologai, 364

slaugytojos, 28 visuomenės sveikatos specialistai.

Šių dienų kompleksinė Kauno medicinos universiteto struktūra tapo galingiausiu

sveikatos mokslų bei klinikinės praktikos vienetu, kuris jungia 5 fakultetus (Medicinos,

Odontologijos, Farmacijos, Visuomenės sveikatos bei Slaugos), 4 mokslo institutus

(Biomedicininių tyrimų, Endokrinologijos, Kardiologijos, Psichofiziologijos ir reabilitacijos),

Universiteto ligoninę, tarptautinių ryšių bei studijų centrą, mokomąją vaistinę, didţiausią

šalyje sveikatos ir medicinos mokslų biblioteką, Lietuvos medicinos istorijos ir farmacijos

muziejų bei daug funkcinių akademinių centrų, bei leidţia universaliai plėtoti studijų, mokslo

bei sveikatos prieţiūros (klinikinę) veiklą ir profesionaliai ruošti sveikatos prieţiūros

specialistus. Gydytojai rezidentai priţiūrimi rezidentų vadovų gilinasi į teorines ţinias bei

tobulina praktinius medicinos įgūdţius 34 profilinėse klinikose su 38 stacionaro skyriais, 8

reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, 3 filialuose (Romainių tuberkuliozės

ligoninės, Viršuţiglio reabilitacijos ligoninės ir Onkologijos ligoninės), konsultacinėje

poliklinikoje ir įvairiose laboratorijose.

14

Didelė dalis teorinių ţinių bei praktinių įgūdţių reikalavimų atitinka ES šalių

reikalavimus. Šiuo metu vykdoma ES struktūrinių fondų remiami projektai, kurie iš esmės

pakeitė studijų srityje modulinį mokymą į probleminį. Keičiant studijų programas išlieka

studijų laipsniškumo principas - studijos iki diplomo susietos su studijomis po diplomo.

KMU nuolat artimai bendradarbiauja nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu su kitais

universitetiniais, akademiniais bei mokslo centrais, tarptautinėmis organizacijomis, dalyvauja

tarptautinėse programose, personalo mainuose, o tai skatina universiteto mokslinės

kompetencijos kėlimą ir ţinių perteikimą studentams bei rezidentams. Plėtojant KMU veikla,

vienas iš pagrindinių KMU 2009-2011 m. Srateginio veiklos plano tikslų yra integracija į

kuriamą Europoje bendrą aukštųjų mokyklų studijų bei mokslo erdvę. Šių tikslų

įgyvendinimas leistų ugdyti harmoningą, laisvą, mąstantį, iniciatyvų ir kūrybingą sveikatos

specialistą, savo teorinėmis ir praktinėmis ţiniomis galintį konkuruoti šalies ir tarptautinėje

sveikatos prieţiūros specialistų rinkoje.

2009 m. duomenimis Kauno medicinos universiteto bendruomenę sudarė 19477

asmenys. Kauno medicinos universitete dirba 1394 dėstytojai ir mokslo darbuotojai, iš kurių 2

akademikai, 5 profesoriai-emeritai, 98 habilituoti daktarai, 783 mokslų daktarai. Kauno

medicinos universitete studijas tęsia 227 internai ir 665 rezidentai, 217 doktorantų.

Pagrindinėse, vientisosiose ir antros pakopos studijose mokosi 4074 studentai, 5835 tęstinių

studijų specialistai. Universiteto bendruomenėje yra 1256 gydytojai ir 2415 slaugos specialistai

bei 3409 kiti darbuotojai.

1.2. Gydytojų rengimas buvusioje Sovietų Sąjungoje

Lietuvos TSR istorija apima laikotarpį nuo Sovietų Sąjungos okupacijos 1940 m. iki

1990 m. kovo 11 dienos, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tik ţlugus šiai imperijai,

vakarų šalys galėjo plačiau paţvelgti į tuometinį sveikatos prieţiūros specialistų rengimą.

Medicinos studijos buvo vykdomos medicinos institutuose, kurių mokymo programas ir

pedagoginį procesą tiesiogiai kontroliavo valdţia. Pirmieji du metai medicinos institute buvo

skirti bendriesiems mokslams, o likęs studijų laikas – klinikiniams mokslams. Politinė

ideologija apėmė visą studijų laikotarpį, o Markso dialektinė materializmo teorija buvo

pagrindinis idealas, aukštesnis uţ medicinos mokslus [20]. 40 % tuometinių studijų laiko

uţimdavo sociopolitinis mokymas, fizinis lavinimas bei karinis pasiruošimas [3].

15

Gydytojas buvo laikomas ekonominės naudos nenešančiu asmeniu ir jo atlyginimas

buvo maţdaug 20 % maţesnis nei gamyklos darbuotojo [3]. Gydytojų rengimas buvo paremtas

ankstyva specializacija pagal penkis profilius: gydomąjį, vaikų ligų, higienos, stomatologijos

bei farmacijos. Gydomasis profilis buvo išskaidytas į vidaus ligų, chirurginį ir ginekologinį

subprofilius. Pirmaisiais studijų metais studentų buvo prašoma pasirinkti profilį, pagal kurį jie

turėjo dirbti baigę institutą. Baigiant medicinos institutą buvo laikomas teorinis egzaminas,

kurio pagrindą sudarė sociopolitinių ir ideologinių ţinių patikrinimas. Kadangi stojančiųjų bei

baigiančiųjų konkrečias specialybes būsimų gydytojų skaičių ir studijų programas grieţtai

reguliavo valdţios kvotos, tad apie studijų kokybę tuo metu negalėjo būti jokios kalbos [3].

Tačiau 1987 m. Sveikatos reikalų ministras E. Chazov teigė, kad gydytojų rengimas Sovietų

Sąjungoje stokoja teorinių ţinių bei praktikinių įgūdţių, bei jų santykis yra netinkamas [21].

Siekiant pagerinti gydytojų rengimą bei profesinę kompetenciją, remiantis valdţios

direktyvomis buvo nutarta, kad gydytojai po instituto baigimo privalės baigti internatūrą. Taip

pat visi gydytojai privalės periodiškai lankyti kursus, kur bus keliama jų profesinė

kvalifikacija. Ţlugus Sovietų Sąjungai ir šalims atgavus nepriklausomybę, atsirado poreikis

restruktūrizuoti ir modernizuoti paveldėtą nelanksčią bei atgyvenusią sveikatos prieţiūros

politiką.

1.3. Gydytojų rengimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje remiantis Europos Parlamento

Tarybos Direktyva 2005/36/EB

Gydytojai Lietuvoje ruošiami remiantis ES galiojančiais teisės aktais bei

direktyvomis. 1957 m. Europos šalys pasirašė Europos Bendrijos įkūrimo arba kitaip

vadinamąją Romos sutartį, kurioje buvo numatyta teisė, kad kiekvienas ES pilietis privalo

turėti galimybę įgyti profesiją arba teikti paslaugas bet kurioje pasirinktoje valstybėje narėje.

1957 m. Romos sutarties pagrindu patvirtinta Europos Bendrija (EB) [22]. Pagal jos

reglamentą buvo numatytas laisvas darbuotojų judėjimas ES, tačiau praktiškai iki 1968 m. jis

buvo ribojamas įvairių poįstatyminių aktų, kol 1968 m. spalio 15 d. EB išleido Tarybos

direktyvą 68/360/EEC, dėl valstybių narių darbuotojų ir jų šeimų judėjimo ir gyvenimo

Bendrijos teritorijoje apribojimų panaikinimo [23] . Tai tapo esminiu teisiniu pagrindu

specialistų migracijai ES bei ELPA.

16

Tačiau norint dirbti, to nepakako, nes buvo ribojamas išsilavinimo pripaţinimas, tad siekiant

suvienodinti šią tvarką, 1988 m. gruodţio 21 d. EB išleido Tarybos direktyvą 89/48/EEC, dėl

bendros aukštojo mokslo diplomų, įgytų po maţiausiai trejų metų profesinio lavinimosi ir

praktinių apmokymų, pripaţinimo sistemos. 1993 m. balandţio 5 d. buvo konsoliduota

93/16/EEC direktyva, kuri skelbė, kad visos valstybės narės pripaţįsta specializuotos

medicinos diplomus, paţymėjimus ir kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus.

Pagal šią direktyvą, gydytojai-specialistai buvo įteisinti kaip pilnaverčiai ES piliečiai, kurie

turi teisę vykdyti gydytojo veiklą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir savo šalyje [24]. Būtent

šių direktyvų visuma prisidėjo prie gydytojų rezidencijos laisvės, socialinių garantijų, praktinių

mokymų, išsilavinimo įgijimo, laisvos darbo rinkos bei finansinių klausimų sprendimo.

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba pasirašė

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2005/36/EB, kuri rėmėsi būtinybe pakeisti Tarybos

direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, 1999/42/EB

dėl bendrosios profesinės kvalifikacijos pripaţinimo sistemos ir Tarybos direktyvas

77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB,

80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl

bendrosios praktikos slaugytojų, gydytojų odontologų, veterinarijos gydytojų, akušerių,

architektų, vaistininkų ir gydytojų rengimo, sujungiant jas į vieną dokumentą, kuris

reglamentuotų asmenų įgijusių profesinę kvalifikaciją valstybėje narėje garantiją uţsiimti ta

pačia profesija kitoje valstybėje narėje tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir tos šalies piliečiai

turintys tokį patį išsilavinimą [25]. Ši direktyva pasirašyta siekiant panaikinti kliūtis laisvam

asmenų judėjimui, kad palengvintų paslaugų teikimą bei išplėstų galimybes uţsiimti profesine

veikla valstybėse narėse. Siekiant uţtikrinti bendrą šalių - narių įvairių kvalifikacijų

pripaţinimą būtina nustatyti reikalavimus, kurie apibrėţtų visose narėse reikalingą minimalų

kvalifikacijos lygį. 21 šios direktyvos straipsnis teigia, kad gydytojų, gydytojų-odontologų

judėjimo laisvė ir formaliosios kvalifikacijos pripaţinimas turėtų būti grindţiamas automatiniu

formaliosios kvalifikacijos įrodymo pripaţinimo principu, tačiau kvalifikacija turi atitikti

reikalavimus keliamus 24, 25, 31, 34, 35, 38, 44 ir 46 straipsniuose. Remiantis šiuo principu,

medicinos profesijos (įskaitant gydytojus, slauges, gydytojus odontologus) yra grindţiamos

minimaliu išsilavinimo lygiu ir praktinių apmokymų koordinavimu. Išsilavinimo ir praktinių

mokymų suteikimą minėtų profesijų atstovams valstybėse narėse reguliuoja bendros taisyklės,

kurios taip pat reikalauja pripaţinti tokius mokymus ir išsilavinimą, įgytą kitose Sąjungos

valstybėse [25, 26].

17

23 straipsnio 4 punktas reglamentuoja pagrindinio rengimo gydytojų, gydytojų

specialistų, gydytojų odontologų, kurie kvalifikaciją įgijo Sovietų Sąjungoje arba, kurių

rengimas prasidėjo Lietuvoje iki 1990 m. kovo 11 d. formaliosios kvalifikacijos pripaţinimą,

tačiau tai turi patvirtinti valstybių narių institucijos.

Europos Sąjungos šalyse, gydytojų rengimas remiasi šios direktyvos 24 – 30

straipsniais, kurie reglamentuoja medicinos gydytojų, specializuotų medicinos gydytojų bei

šeimos medicinos praktikos gydytojų rengimą bei 34 – 37 straipsniais, kurie reglamentuoja

gydytojų odontologų bei specializuotų gydytojų-odontologų rengimą. 24 straipsnis apibrėţia

reikalavimus norintiems studijuoti pagrindinėse medicinos studijose (Lietuvai - vidurinio

išsilavinimo paţymėjimą), studijų trukmę ne trumpesnę kaip šešerių metų arba 5 500 valandų

teorinio bei praktinio rengimo, kurį vykdo universitetas, taip pat įpareigoja universitetą,

studijuojančiam asmeniui suteikti tinkamą teorinių bei praktinių medicinos ţinių kiekį. 25

straipsnis reglamentuoja specializuotą medicininį rengimą. Šiame straipsnyje apibrėţiama, kad

į specializuotą medicininį rengimą galima priimti tik baigus patvirtintas šešerių metų studijas,

kurias reglamentuoja 24 straipsnis. Specializuotos medicinos studijos pagal trukmę turi atitikti

standartus, galiojančius visoms šalims – narėms, kurie apibrėţiami direktyvos V priedo 5.1.3

punkte.

V priedo 5.1.3 punktas. Specializuotų medicinos mokymo kursų pavadinimai bei

minimali mokymo trukmė Lietuvoje remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva

2005/36/EB:

18

1. Anesteziologija – 3 metai

2. Bendroji chirurgija – 5 metai

3. Neurochirurgija - 5 metai

4. Akušerija ir ginekologija – 4 metai

5. Vidaus ligos – 5 metai

6. Oftalmologija – 3 metai

7. Otorinolaringologija – 3 metai

8. Vaikų ligos – 4 metai

9. Pulmonologija – 4 metai

10. Urologija – 5 metai

11. Ortopedija – 5 metai

12. Patologinė anatomija – 4 metai

13. Neurologija – 4 metai

14. Psichiatrija – 4 metai

15. Radiologinė diagnostika – 4 metai

16. Radioterapija – 4 metai

17. Plastinė chirurgija – 5 metai

18. Klinikinė biologija – 4 metai

19. Mikrobiologinė bakteriologija – 4

metai

20. Biochemija – 4 metai

21. Imunologija – 4 metai

22. Krūtinės chirurgija – 5 metai

23. Vaikų chirurgija- 5 metai

24. Kraujagyslių chirurgija – 5 metai

25. Kardiologija – 4 metai

26. Gastroenterologija – 4 metai

27. Reumatologija – 4 metai

28. Bendroji hematologija – 3 metai

29. Endokrinologija – 3

30. Fizioterapija – 3 metai

31. Neuropsichiatrija – 5m

32. Dermatovenereologija – 3 metai

33. Radiologija – 4 metai

34. Neuropsichiatrija - 4 metai

35. Geriatrija – 4 metai

36. Inkstų ligos – 4 metai

37. Uţkrečiamos ligos – 4 metai

38. Socialinė medicina – 4 metai

39. Farmakologija – 4 metai

40. Darbo medicina – 4 metai

41. Alergologija – 3 metai

42. Branduolinė medicina – 4metai

43. Veido ir ţandikaulio chirurgija

(pagrindinės medicinos studijos) – 5

metai

44. Biologinė hematologija – 4 metai

45. Stomatologija – 3 metai

46. Dermatologija – 4 metai

47. Venerologija – 4 metai

48. Tropinė medicina – 4 metai

49. Gastroenterologinė chirurgija – 5

metai

50. Skubioji medicina – 5 metai

51. Klinikinė neurofiziologija – 4 metai

52. Dantų, burnos, veido ir ţandikaulių

chirurgija (pagrindinės medicinos

ir stomatologijos studijos) – 4 metai

19

28 straipsnis apibrėţia šeimos medicinos gydytojų rengimą. Šis straipsnis nusako

šeimos medicinos gydytojų rengimo trukmę, dieninio mokymo programą. 29 ir 30 straipsniai

apibrėţia šeimos gydytojų profesinę veiklą, jų teises. 34 straipsnis reglamentuoja gydytojų

odontologų pagrindinį, o 35 straipsnis - specializuotą rengimą, jų trukmę bei kokius įgūdţius ir

teorines ţinias privalo įgyti būsimasis gydytojas - odontologas [25].

1.3.1. Gydytojų rengimas pagal patariamąsias organizacijas.

Iškilus būtinybei suvienodinti gydytojų-specialistų įgyjamą išsilavinimą šalyse-narėse,

1993m spalio mėn. Europos Medicinos Specialistų Sąjunga (UEMS) vienijanti sveikatos

prieţiūros specialistus visoje Europos Sąjungoje bei valstybių įeinančių į ELPA sudėtį, priėmė

chartiją dėl „Medicinos specialistų rengimo Europos Sąjungoje“ [27]. Ši chartija buvo paremta

Romos sutartimi, kuri uţtikrina visoje Europos bendrijoje laisvus prekių, ţmonių, paslaugų ir

kapitalo cirkuliacijos principus. Laikantis šių tarpvalstybinių principų yra įteisintas laisvas

medicinos sektoriaus asmenų bei paslaugų judėjimas bei specialaus medicininio išsilavinimo

pripaţinimas, kuris buvo įtvirtintas Europos Komisijos 1975 m. [27]. Pagrindinis šios chartijos

tikslas yra uţtikrinti specialisto pasiruošimą savarankiškai dirbti pasirinktos specialybės ribose

kiekvienoje ES valstybėje. Norint uţtikrinti vienodą specialistų pasiruošimo lygį, būtina

tiksliai apibrėţti rengimo turinį. Europos medicinos Specialistų Sąjunga vienija visus

medicinos specialistus ir yra jų atstovė Europos Bendrijoje. Europos medicinos Specialistų

Sąjunga susideda iš:

1. Specialistų sekcijų;

2. Europos Tarybos;

3. Nacionalinės Tarybos;

4. Nacionalinės valdţios institucijos.

Specialistų sekcijos vienija visus tam tikros specializacijos gydytojus ES šalyse.

Europos Taryba stebi kiekvienos Specialistų sekcijos specialistų paruošimą ES lygmeniu.

Kiekviena ES šalis-narė turi savo Nacionalinę Tarybą, kuri stebi specialistų rengimą atitinkantį

bendrus ES reikalavimus savo šalyje. Taip pat kiekvienoje šalyje yra Nacionalinė valdţios

institucija, kuri tiesiogiai atsakinga uţ specialistų kvalifikaciją savo šalyje. Nacionalinės

valdţios institucija gali būti kompetentingų profesinių organizacijų, universitetų, nacionalinės

Tarybos arba valstybinių institucijų su patariamaisiais organais junginys. Būtent ši institucija

atsako uţ specialistų mokomųjų programų vykdymą, kokybinius tyrimus, nustato specialistų

20

rengimo standartus valstybėje. Šios tarybos sprendimai turi atitikti šalyje galiojančius teisės

aktus, ES teisinę bazę, UEMS/Europos Tarybos rekomendacijas.

Nacionalinės valdţios institucijos tiesioginės funkcijos:

1. Rengimą vykdančių specialistų ir institucijų akreditavimas;

2. Kokybės uţtikrinimas;

3. Medicinos specialistu kvalifikacijos uţtikrinimas;

4. Ţmogiškųjų išteklių planavimas;

5. Medicinos specialistų registras;

Bendrieji medicinos specialistų rengimo principai ES remiantis chartija dėl

„Medicinos specialistų rengimo Europos Sąjungoje“

Bendrieji medicinos specialistų rengimo principai skirti ES šalims, ruošiančioms

medicinos specialistus, kurie atitiktų visus ES reikalavimus. Rengimo principai yra sudaryti iš

septynių straipsnių:

Pirmasis straipsnis numato institucijų ar atsakingų organizacijų atsakomybę uţ

ruošiamųjų specialistų atranką ir prieinamumą. Šiame straipsnyje numatoma, kad ši procedūra

turi būti skaidri ir prieinama visiems asmenims, kurie yra įgiję bazinį medicininį išsilavinimą.

Antruoju straipsniu yra reglamentuojama bendra rengimo trukmė, kurią pabaigę

specialistai galėtų savarankiškai dirbti pagal įgytą kompetenciją visoje ES. Ši trukmė turėtų

atitikti laiką, per kurį gydytojas įsisavintų teorines bei praktines medicinos ţinias reikalingas jo

profesinei kvalifikacijai. Paruošimas turi vykti dirbant pilnos darbo savaitės krūviu.

Trečiuoju straipsniu yra įteisinama bendroji rengimo ES. Dalis apibrėţia vidaus ligų ir

su jomis susijusių specialybių, chirurginių bei vaikų ligų specialybių pradinį rengimą, kurio

metu įgyjama bazinių ţinių ir įgūdţių. Šis rengimas vykdomas bendrai tam tikrų specialybių

grupei. Straipsnis reglamentuoja, kad visi specialistai turi įgauti administravimo, vadybos ir

ekonomikos įgūdţių pasirinktoje medicinos srityje.

Ketvirtuoju straipsniu yra apibrėţiama ruošiamo specialisto pareiga vykdyti programą,

kurią patvirtina Nacionalinė valdţios institucija. Ši programa turi atitikti šalies teisės aktus, ES

teisinę bazę bei UEMS Europos Tarybos rekomendacijas. Ruošiamo specialisto pareigų

vykdymas turi būti fiksuojamas registruotame dienyne.

Penktasis straipsnis apibrėţta būtinos kontrolės sistemą, nurodymo Nacionalinei

valdţios institucijai kartu su specialistų rengimą vykdančiomis institucijomis sukurti kontrolės

sistemą, kuri vertintų rengimo procesą, rengiamo specialisto dienyną ir kitus aspektus.

21

Šią kontrolę Nacionalinė valdţios institucija turi vykdyti struktūrizuotai.

Šeštuoju straipsniu numatytas medicinos specialistų priėmimo koordinavimas pagal ES

ir valstybės ţmogiškųjų išteklių poreikius.

Septintuoju straipsniu yra numatyta specialistų teisė rinktis ugdymo instituciją

reikiamai programai atlikti ES, prieš tai ją suderinus su Nacionalinės valdţios institucija.

Specialieji medicinos specialistų rengimo principai yra nustatyti ES chartijoje

,,Medicinos specialistų rengimas Europos Sąjungoje“. Šis dokumentas numato reikalavimus

specialistus rengiančioms institucijoms, reikalavimus vykdantiems specialistams, rengiamiems

specialistams bei tam tikrai specialybei:

Rengimo institucijai:

1. Akredituoti rengimo įstaigą;

2. Uţtikrinti ruošiamam specialistui pakankamai suteikiamų teorinių ţinių ir

praktinių įgūdţių;

3. Uţtikrinti rengimo (studijų ir darbo) kokybės kontrolę;

4. Uţtikrinti teorinių ţinių ir praktinių įgūdţių prieinamumą ruošiamam specialistui.

Vykdantiesiems specialistams:

1. Turėti atitinkamą kvalifikaciją;

2. Vykdyti rengimą pagal būsimo specialisto ruošimo programą;

3. Uţtikrinti tiesioginį rengiamo specialisto stebėjimą mokymo procese ir suteikti

jam adekvačias galimybes atlikti praktinį darbą.

Rengiamiesiems specialistams:

Pagal ES reikalavimus, rengiamieji specialistai turi įgyti reikiamų teorinių ţinių bei

praktinių įgūdţių, aktyviai dalyvaudami gydant pacientus ambulatorinėmis ir stacionaro

sąlygomis, turi atlikti tam tikrą skaičių įvairaus sudėtingumo procedūrų. Šios procedūros turi

būti registruojamos ruošiamo specialisto asmeniniame arba UEMS/Europos Tarybos

rekomendacijas atitinkančiame dienyne.

Konkrečiai specialybei:

UEMS Specialistų sekcijos nustato specialius reikalavimus tam tikrai specialybei. Jie

skirstomi į:

1. Bendruosius, kurie apibrėţia atrankos kriterijus, atitinkamą, pačią specialybę,

programą, dienyną ir kontrolės sistemą.

2. Rengimo institucijoms, kurie apibrėţia įstaigų akreditaciją, įstaigos dydį

patologijos atţvilgiu bei specialistų rengimo kokybės uţtikrinimą.

22

3. Vykdantiesiems specialistams, kurie apibrėţia būtiną specialisto kvalifikaciją,

programos vykdymą, bei ruošiamo gydytojo monitoringą.

Rengiamieji specialistai privalo aktyviai dalyvauti mokymo procese, įsisavinanti

teorines ţinias bei praktinius įgūdţius, atlikti tam tikrą numatytų procedūrų skaičių bei viską

registruoti asmeniniame arba UEMS/Europos Tarybos rekomendacijas atitinkančiame dienyne.

1. 4. Rezidentūros analizė Kauno medicinos universitete ir užsienyje. Rezidentūros

įstatyminė bazė

2004 m. geguţės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, sveikatos prieţiūros

specialistų rengimo sistemoje atsirado naujų teisių bei pareigų, susijusių su ES gydytojų

rengimo teisine baze. Šių dienų gydytojų rengimas Lietuvoje atitinka daugelį jaunojo

specialisto ruošimo ES šalyse reikalavimų. Rezidentūros programa parengta pagal ES

direktyvą 2005/36/EB ir pritaikyta prie bendrijos šalių gydytojų rengimo programų.

Rezidentūra yra vienas iš svarbiausių sudėtinių gydytojų rengimo etapų. KMU rezidentūros

programos vykdymą koordinuoja Podiplominių studijų centras KMU podiplominių studijų

reglamentu [28]. Podiplomines studijas koordinuoja KMU prorektorius klinikiniam darbui ir

tiesiogiai joms vadovauja Podiplominių studijų centro dekanas. Esminiu dokumentu, kuris

reglamentuoja rezidentūrą nacionaliniu lygmeniu yra laikomas LR Vyriausybės 2003 m. spalio

31 d. nutarimas Nr. 1359, kuriame skelbiama, kad Medicinos rezidentūra – tai trečiosios

pakopos universitetinės medicinos krypties studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar

pakeisti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją.

Baigusiesiems šias studijas išduodamas rezidentūros paţymėjimas, kuris nurodo suteiktą

gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas

rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas priţiūrimas rezidento vadovo ir įgyja

specializuotos medicinos ţinių, įgūdţių ir klinikinės patirties [6].

Rezidentūros studijos skirtos gydytojui rezidentui, kad įgytų specializuotos medicinos

ţinių, įgūdţių ir klinikinės patirties prieš pradedant dirbti savarankiškai. Lietuvoje teisę

organizuoti rezidentūrą turi Kauno medicinos ir Vilniaus universitetai. KMU rezidentūra yra

atliekama KMU klinikose arba kitose patvirtintose KMU rezidentūros bazėse, atitinkančiose

rezidentūros programą ar jos dalį. Rezidentūros bazė skirta profesinei veiklos praktikai atlikti.

23

Gydytojas rezidentas per visą rezidentūros laikotarpį yra priţiūrimas rezidento vadovo. Bendra

rezidentūros trukmė priklausomai nuo specializacijos yra 3-6 metai, kas atitinka vidutiniškai

44 kreditus per metus. Per ši laikotarpį rezidentai išklauso teorinį kursą, kurį skaito

universiteto dėstytojai, atlieka praktinius darbus (profesinės veiklos praktika) KMU klinikose

arba patvirtintose KMU rezidentūros bazėse. Laiko atţvilgiu rezidentūrą galima būtų

suskirstyti į nepertraukiamą bei pertraukiamą rezidentūrą. Pertraukiama rezidentūra nuo

nepertraukiamos skiriasi tuo, kad ji skirta gydytojui siekiančiam pakeisti medicinos praktikos

rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją kai studijuojama pagal ištęstinių studijų

programą. KMU rezidentūrą galima rinktis iš 58 įvairių programų [6].

Kiekvienais metais išanalizavus gydytojų poreikį šalyje, studentų priėmimą į KMU

rezidentūrą reguliuoja Sveikatos apsaugos ministerija teikdama pasiūlymus Švietimo ir mokslo

ministerijai.

1.4.1. Rezidentūros bazės

Gydytojas rezidentas turi teisę dalį rezidentūros atlikti KMU akredituotose rezidentūros

bazėse. Tokia baze gali būti universiteto ligoninė, universiteto įvertinta ir parinkta pagal

atitinkamos rezidentūros programos ar jos dalies profesinės veiklos praktikai atlikti įstaiga,

kuri turi teisę teikti asmens sveikatos prieţiūros paslaugas [28,29]. Rezidentūros laikotarpis

rezidentūros bazėje neturėtų būti trumpesnis kaip 2 ir ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Pasibaigus

minėtam terminui, atsiţvelgiant į rezidento vadovo atsiliepimą raštu, apie gydytojo rezidento

praktinės dalies ciklų vykdymo eigą, gydytojui rezidentui gali būti pratęsta rezidentūra jos

bazėje iki 12 mėnesių. Šiuo metu yra akredituotos 26 KMU rezidentūros bazės. Kiekvienoje

rezidentūros bazėje yra numatytas vietų skaičius pagal rezidentūros programas, į kurias gali

pretenduoti rezidentai. Rezidentūros bazės vadovas privalo informuoti besikreipiančius

pacientus, kad SPĮ vykdomos rezidentūros studijos ir jiems sveikatos prieţiūros paslaugas gali

teikti rezidentai [6].

1.4.2. Gydytojų rezidentų rengimo istorija.

1991 m. vasario mėnesį Lietuvos Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo seimo

priimtas pirmasis Mokslo ir studijų įstatymas, kuriuo buvo įteisinta: paţangi trijų pakopų –

bakalauro, magistro, daktaro studijų sistema, studijų ir mokslo vienovė, aukštųjų mokyklų

24

autonomija ir akademinės laisvės principas, senatų, kaip aukščiausios savivaldos institucijų,

vaidmuo. Nuo 1991 m. iki 1993 m. buvo parengti pagrindiniai poįstatyminiai aktai, kurie

apėmė mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir dėstytojų pareigų klasifikavimo ir

darbo apmokėjimo sistemą, mokslo darbuotojų ir dėstytojų pareigų uţėmimo konkursų ir

atestacijos kriterijus, mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo nuostatus,

kvalifikacinius aukštojo išsilavinimo bei aukštųjų mokyklų steigimo ir atestavimo nuostatus,

studijų apskaitos kreditais sistemą. Nuo 1993 m. gydytojai rezidentai kaip doktorantai ir meno

aspirantai, pagal Aukštojo mokslo įstatymą buvo priskiriami trečiojoje studijų pakopoje

studijuojantiems asmenims, kuriems buvo mokama stipendija, pagal LR Vyriausybės nustatytą

koeficientą nuo bazinės mėnesio algos (BMA), kuri buvo laikoma darbo uţmokesčiu, nors

doktorantas ar rezidentas su ta institucija darbo santykių nepalaikė. Įstaigos, kuriose studijavo

gydytojai rezidentai, šias išlaidas deklaruodavo kaip darbo uţmokestį, tad atskaičius socialinio

draudimo mokesčius nuo bazinės mėnesio algos rezidento gaunamos pajamos smarkiai

sumaţėdavo, todėl buvo prieita prie nuomonės, kad tikslinga būtų mokėti rezidentams

stipendijas, apskaičiuotas pagal LR Vyriausybės nustatytą koeficientą nuo nustatyto

minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydţio. 2004 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos nutarimu

Nr. 231 „Dėl valstybės paramos rezidentams“ priimta, kad visiems Lietuvos Respublikos

valstybės biudţeto lėšomis studijuojantiems rezidentams iš Lietuvos Respublikos valstybės

biudţeto asignavimų, skirtų valstybiniams universitetams, mokama 9,6 taikomojo minimalaus

gyvenimo lygio dydţio rezidento stipendija-valstybės parama [31]. 2005 m. rugpjūčio 5 d. LR

Vyriausybės nutarimu Nr. 818 „Dėl Valstybės paramos doktorantams ir meno aspirantams

tvarkos“ buvo įvesti pakeitimai dėl visų valstybinių universitetų, valstybės mokslo institutų ir

valstybės universiteto mokslo institutų dieninių studijų formos doktorantų, tuo pačiu ir

gydytojų rezidentų, kurie pagal Aukštojo mokslo įstatymą buvo priskiriami trečiojoje studijų

pakopoje studijuojantiems asmenims, ir meno aspirantų apmokėjimo tvarkos [30]. Pagal šį

nutarimą visiems pirmųjų studijų metų doktorantams (įskaitant ir gydytojus rezidentus) ir

meno aspirantams privalo būti mokamas 5,88 taikomojo minimalaus gyvenimo lygio dydţio

stipendija, o antrųjų, trečiųjų ir ketvirtųjų studijų metų doktorantams (įskaitant ir gydytojus

rezidentus) ir antrųjų studijų metų meno aspirantams - 6,8 taikomojo minimalaus gyvenimo

lygio dydţio stipendijos. Šie du dokumentai reglamentavo rezidentų stipendijų mokėjimą,

tačiau neišsprendė pagrindinės rezidentų problemos-socialinių garantijų būtinybės. Rezidentas

gaudamas valstybės paramą yra prilyginamas studentui su šiems asmenims galiojančiomis

socialinėmis garantijomis. Valstybė nenumatė tokių svarbių socialinių garantijų

25

kaip motinystės ar tėvystės atostogos, darbo staţas ir tt. 2007 m. vasario 28d. buvo sudaryta

LR Seimo grupė gydytojų rengimo problemoms nagrinėti ir atitinkamų teisės aktų projektams

parengti, kuriai buvo pavesta iki 2007 m. liepos 1 d. išnagrinėti gydytojų rengimo problemas,

pateikti pasiūlymus, dėl teisės aktų tobulinimo seimo Sveikatos reikalų komitetui bei parengti

ir pateikti Komitetui siūlomų keisti teisės aktų projektus, [32] kurie numatytu terminu nebuvo

atlikti. 2007 m. LR Seime buvo kuriamos įvairios darbo grupės skirtos gydytojų rengimo ir

finansavimo problemoms spręsti, tačiau esminių pokyčių sulaukta tik po atkaklios rezidentų

atstovų kovos, dėl adekvataus darbo uţmokesčio 2008 m. kovo 07 d.. Tą dieną Sveikatos

apsaugos ministerija (SAM) pradėjo pasirašinėti rezidentų rengimo sutartis su Vilniaus ir

Kauno medicinos universitetais bei Lietuvos sveikatos prieţiūros įstaigomis, kurios yra

medicinos rezidentūros bazės. Įdarbinus gydytoją rezidentą rezidentūros bazėje, jam turi būti

mokamas darbo uţmokestis pagal LR Darbo kodekse numatytus įstatymus. Vadinasi,

įdarbintam gydytojui rezidentui gydymo įstaigoje yra nustatomas bazinis atlyginimas bei

dvigubas rezidento kaip studento ir darbuotojo su visomis socialinėmis garantijomis statusas.

Tokia tvarka galioja iki šiol. Nuo 2008 m. pradţios rezidentams yra mokama 1248 Lt

stipendija bei priklausomai nuo patirties bei rezidentūros metų (jaunesnysis ir vyresnysis

rezidentas) - nuo 1400 iki 1792 Lt siekiantis atlyginimas. Rezidentams atlyginimas yra

mokamas ne iš PSD fondo kaip gydytojams, bet iš LR SAM lėšų. Iš viso gydytojų rezidentų

atlyginimams buvo 2008 m. skirta 24 mln. Lt. Įgijęs dvigubą statusą rezidentas tapo visavertis

visas teises turintis gydymo įstaigos darbuotojas.

1.4.3. Rezidentūros procesas.

Pagal ES direktyvos 2005/36/EB 25 straipsnį, į rezidentūrą Lietuvoje turi teisę stoti

asmenys įgiję medicinos gydytojo ar gydytojo-odontologo profesinę kvalifikaciją ir turintys

Lietuvos Respublikoje ar uţsienyje išduotus, Lietuvoje teisės aktų nustatyta tvarka pripaţintus,

aukštojo mokslo diplomus ir internatūros (medicinos gydytojo / gydytojo odontologo

kvalifikacijos) paţymėjimus, išskyrus tuos atvejus, kai tarpvalstybiniai susitarimai numato

kitaip [28].

Rezidentūros vietos yra tvirtinamos KMU senato ne vėliau kaip prieš mėnesį, iki

priėmimo į rezidentūrą pradţios, skelbiamos viešai viename iš Lietuvos Respublikos

dienraščių ir KMU interneto svetainėje. Stojantysis į tam tikros krypties rezidentūrą dalyvauja

konkurse, pagal nustatytą KMU tvarką, kuri suderinta su Švietimo ir mokslo ministerija.

Stojantysis privalo pateikti KMU nurodytus dokumentus, uţpildyti paraišką KMU rektoriaus

26

vardu. Konkurso balą sudaro visų egzaminų įvertinimų, gautų studijuojant pagal nuolatines

studijų programas, vidurkis, valstybinio baigiamojo egzamino įvertinimas, pageidaujamos

medicinos praktikos rūšies patvirtintų profilinių egzaminų vidurkis, internatūros (pirminės

rezidentūros) baigiamojo egzamino įvertinimas, papildomą balas uţ mokslinę veiklą,

motyvacijos pokalbio įvertinimas. Priėmimo konkursui pasibaigus ir rezidentui įstojus į

rezidentūrą yra pasirašomos praktinio mokymo sutartys tarp rezidentų ir universiteto bei

rezidentūros bazių. Rezidentūros pradţia skirtingai nei Vilniaus universitete yra rugpjūčio 1 d.

Pagal ES normas bei KMU reglamentą, rezidentūros studijos vykdomos pagal nustatyta tvarka

patvirtintą ir registruotą programą, kurios metu teorinį rezidentūros kursą skaito universiteto

dėstytojai, o profesinės veiklos praktika, reikalinga įgūdţiams ir klinikinei patirčiai įgyti,

įgyjama tam tikrai rezidentūros programai atrinktose rezidentūros bazėse. Visos rezidentūros

metu rezidentas studijuoja ir dirba rezidento vadovui priţiūrint, o programos vykdymą

registruoja rezidento darbo apskaitos dienyne ir studijų knygelėje. Kiekvienam rezidentui yra

sudaromas individualus rezidentūros planas, kuri koordinuoja rezidentūros koordinatorius, o jo

vykdymą stebi rezidento vadovas. Kiekvienas rezidentas privalo būti susipaţinęs su

rezidentūros bei savo specialybės studijų programa ir pareiginiais nuostatais. Kiekviena studijų

programa yra skirta tam tikros specialybės rezidentams. Joje yra apibrėţiami aiškiai

suformuluoti ir išdėstyti studijų tikslai, kurie nurodo asmens, baigsiančio studijas pagal

rezidentūros studijų programą, numatomas įgyti ţinias ir gebėjimus. Apraše nurodytas

įgyjamos profesinės kvalifikacijos pavadinimas, pagrindinės įgyjamos ţinios ir gebėjimai.

Rezidentūros programoje yra nurodomi programos ciklai, jų apimtis kreditais, privalomieji ir

pasirenkamieji studijų dalykai, kurie yra numatyti rezidentūros programos cikluose,

atsiskaitymo formos. Kiekvienas rezidentas privalo būti susipaţinęs su KMUK generalinio

direktoriaus. patvirtintais įsakymai „Dėl gydytojų-rezidentų darbo organizavimo ir pavyzdinių-

pareiginių nuostatų“ bei prie jo pridedamais kiekvienai specialybei adaptuotais priedais. Šiuose

pavyzdiniuose-pareiginiuose specialybes nuostatuose apibrėţiama gydytojo rezidento

medicinos praktika, veiklos apimties ribos per metus (jaunesniajam ir vyresniajam rezidentui),

gydytojo rezidento teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė. Rezidentūros pavyzdiniai-

pareiginiai nuostatai yra pagrindinis rezidento darbą reglamentuojantis teisės aktas.

Rezidentūros programa atliekama ciklais. Rezidentūros ciklas – tai rezidentūros

programoje esantis teorinės ir praktinės dalies laikotarpis, kurio metu rezidentas padedamas

rezidentūros vadovo įgyja rezidentūros programoje numatytų ţinių ir gebėjimų.

27

Ciklo trukmė priklauso nuo tam tikros rezidentūros programos. Vidaus ligų su jomis susijusių

specialybių, chirurginių bei vaikų ligų specialybių pradinis rengimas, kurio metu įgaunama

bazinių ţinių ir įgūdţių vykdomas bendrai atitinkamai specialybių grupei. Ši programos dalis

atitinka UEMS rekomendacijas. Vėliau rezidentai tęsia studijas ir tobulina praktinius įgūdţius

profilinėse savo specialybės klinikose, kitose klinikose ar rezidentūros bazėse, jei taip nurodyta

specialybės programoje. Kiekvieno ciklo pabaigoje rezidentas atsiskaito kaip numatyta studijų

programoje. Rezidentui yra sudarytos sąlygos ne daugiau kaip pusę rezidentūros programos

vykdyti ir kituose Lietuvos universitetuose ar uţsienio valstybių universitetuose bei jų

klinikinėse bazėse. ES direktyvos 2005/36/EB 25 straipsnio 3 punktas nusako, kad asmeniui,

kuriam suteikiamas specializuotas medicininis rengimas ir šis asmuo paskiria visa darbo

savaitę, ir visus metus teoriniam bei praktiniam rengimuisi, turi būti tinkamai atlyginta.

Rezidentams, kurie studijuoja Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto lėšomis, visą

rezidentūros laikotarpį, bet ne ilgiau nei teisės aktuose nustatyta rezidentūros, kurioje

studijuoja rezidentas, mokamos rezidento stipendijos-valstybės parama. 2008 m. vasario 6 d.

sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko įsakymu patvirtintas dvigubas rezidento

statusas, pagal kurį gydytojui rezidentui mokama valstybės parama ir atlyginimas. Nuspręsta,

kad jaunesniojo gydytojo rezidento atlyginimas bus apie 1400 Lt, o vyresniųjų rezidentų sieks

apie 1792 Lt.

Rezidentas įvykdęs rezidentūros programą, pristatęs darbo apskaitos dienyną ir

rezidentūros programos koordinatoriaus parašytą charakteristiką gali laikyti baigiamąjį

egzaminą, kuris susideda iš dviejų dalių – praktinės ir teorinės. Egzamino rezultatus vertina

Rezidentūros programos kvalifikacijos komisija. Sėkmingai išlaikiusiam egzaminą rezidentui

išduodamas gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją įrodantis

dokumentas.

1.5. Kokybės samprata rezidentūros studijų kontekste

Mokslo ir studijų principai turi būti grindţiami visuotinai pripaţintais tarptautiniais

kokybės standartais. Kiekviena aukštoji mokykla privalo turėti vidinę studijų kokybės

uţtikrinimo sistemą, grindţiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės uţtikrinimo

nuostatomis, turi numatyti veikimo būdus ir priemones, kurie padėtų uţtikrinti jos teikiamo

aukštojo išsilavinimo kokybę [33].

28

Aukštųjų mokyklų studijų programų išorinį vertinimą atlieka Studijų kokybės

vertinimo centras pagal švietimo ir mokslo ministro priimtus įsakymus. Kiekvieno universiteto

rengiančio medicinos specialistus pagrindinis tikslas - uţtikrinti gerą studijų procesą, kuris

garantuotų tinkamą teorinių ţinių bei praktinių įgūdţių kiekį ir leistų paruošti puikius sveikatos

prieţiūros paslaugas teikiančius specialistus. Geras šių specialistų pasiruošimas yra gyvybiškai

svarbus kiekvienos šalies ekonominiam vystymuisi [34]. Siekdamos šių tikslų 29 Europos

šalys 1999 m. birţelio 19 d. Italijos mieste, Bolognoje, pasirašė Bolonijos Deklaraciją ir taip

prasidėjo naują aukštojo mokslo reformos etapą. Ši deklaracija apėmė įgyto aukštojo mokslo

pripaţinimą ES, būtinybę aukštąjį mokslą skirstyti į iki diplomines ir po diplomines studijas,

vienodą kreditų sistemą, bendrą Europos aukštojo mokslo kokybės vertinimą sistemą [35]. Ši

deklaracija skelbia, kad ,,kokybė yra esminė sąlyga, nuo kurios priklauso pasitikėjimas,

tinkamumas, mobilumas ir suderinamumas Europos aukštojo mokslo erdvėje“ [35,36]. Dėl

skirtingų programų objektyviai vertinti studijų kokybę yra sunku. Tačiau pasaulyje gydytojų

rengimo ir rezidentūros kokybės klausimai analizuojami jau daug metų [37]. Elliott R. ir kt.

iškėlė klausimą, kas yra rezidentūros kokybė? Ar terminas ,,kokybė“ yra geriau suprantamas

filosofams nei mokslininkams? Ar rezidentūros kokybė tai atitikimas akreditacijų,

rekomendacijų ir direktyvų standartams, o galbūt tai visas kompleksas veiksnių, neatsiejamų

nuo šių formalių dokumentų? [38]. Tačiau norint nagrinėti kokybę, reikėtų turėti tam tikrus

nustatytus standartus, pagal kuriuos galima būtų palyginti ar rezultatas teigiamas, ar neigiamas.

Yra nemaţai sampratų apibūdinančių kokybės terminą. Elliott R ir kt. teigia, kad

rezidentūros kokybė - tai visuma elementų, tokių kaip teorinės ţinios, praktiniai įgūdţiai,

asmens poţiūris ir etiškumas [38]. Villanueva ir kt. atliktame tyrime, kuriame dalyvavo

įvairios gydymo įstaigos, įdarbinančios rezidentus baigusius rezidentūrą teigia, kad privačių

gydymo įstaigų vadovams svarbiausia, kad rezidentas būtų įgijęs pakankamai ekonominių

ţinių, mokėtų taikyti kitus alternatyvius gydymo metodus, mokėtų taikyti prevencines

programas bei tinkamai plėtotų pacientų ambulatorinę prieţiūrą. Tačiau akademinių mokslo

centrų vadovams svarbiausi kriterijai buvo darbo etika, geri praktikiniai įgūdţiai (ypač siaurų

specialybių gydytojams) ir moksliniai pasiekimai [39]. Visuomenei, kaip mokesčių mokėtojai

yra svarbiau dėti pastangas ruošiant pirminės sveikatos prieţiūros specialistą, kuris galėtų

dirbti specifiniuose regionuose, ypač ten, kur trūksta gydytojų [38].

29

Analizuojant studijas, nagrinėjančias rezidentūros kokybę, peršasi išvada, kad rezidentūros

kokybė - tai vienas nuo kito neatsiejamų elementų, kurie daro įtaką jaunų specialistų ruošimui,

visuma. Dar 1960 m. Santjage įvykusiame seminare, skirtame profesiniam medicinos

specialistų ruošimui buvo akcentuota, kad profesionalų rengimą verta analizuoti dviem

aspektais: moksliniu ir socialiniu [40]. Rengimas turėtų apimti bendrąjį išsilavinimą, sveikatos

mokslus ir klinikinę praktiką. A. Berdichewsky teigia, kad geriausiai studijų kokybę galima

būtų įvertinti apklausiant ne tik rezidentus, rezidentų vadovus, bet ir gydytojus, kurie jau

savarankiškai dirba pabaigę studijas. Čilėje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 129 gydytojai,

baigę medicinos studijas, padėjo nustatyti, kad net 83 % gydytojų mano, kad medicinos

studijos yra geros, 17 % vertino kaip vidutiniškas ir nei vienas gydytojas studijų neįvertino

neigiamai [40].

Analizuojant studijų kokybę tarptautiniu aspektu, matyti, kad įvairios šalys skirtingai

skirsto studijų prioritetus. Forbes KL. teigia, kad Australijoje svarbiausi yra pagrindiniai ir

klinikiniai mokslai, visuomenės sveikata ir profesiniai įgūdţiai [41]; Frank ir kt. nurodo, kad

Kanados mokymo įstaiga turėtų uţtikrinti, kad specialistas turėtų bendravimo įgūdţių, mokėtų

dirbti kolegiškumo principu, būtų geras mokslininkas, savo srities specialistas bei

vadybininkas. Bendra šių savybių visuma gydytoją leistų vertinti kaip sveikatos mokslų

ekspertą [42]. Ruošiant sveikatos prieţiūros specialistą, labai svarbu išsiaiškinti jų

pasitenkinimą studijomis, darbu bei studijų vadovais. Gydytojai rezidentai įvertindami savo

studijas, padeda formuoti bei tobulinti mokymo procesą. 2005 ir 2006 m. JAV buvo atlikta

dermatologų rezidentų apklausa, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti, koks yra jų

pasitenkinimas studijomis, darbu, vadovais, kokie jų ateities planai? Vertindami pagal Likerto

skalę, kur 1 laikoma maţiausia reikšme, o 5 didţiausia, rezidentai rezidentūros programą

įvertino 3,6 (2005 m.) ir 4,0 (2006 m.), o rezidentų vadovus atitinkamai 3,9 ir 4,0. Ši apklausa

padėjo išsiaiškinti tai, kad vadovai atlieka labai svarbų vaidmenį rezidentų profesionalioje

profesinėje veikloje, tobulinant rezidentų profesinę kompetenciją, o rezidentų vadovų

sugebėjimas vadovauti daro tiesioginę įtaką rezidentų pasitenkinimui rezidentūros kokybe [7].

Tačiau kitoje studijoje, kuri buvo atlikta Saudo Arabijoje buvo apklausti 78 chirurginio

profilio rezidentai ir apklausos duomenys parodė, kad tik 45 % rezidentų buvo susipaţinę

studijų programa ir tik 20 % teigė, kad ji naudinga, o net 78% - kad jie nepatenkinti

rezidentūros programa [9]. Kitoje studijoje, buvo nagrinėta Kanados dermatologų rezidentų

apklausos duomenys: teigiamai buvo įvertintas pasitenkinimas specialybės dalykų mokymas

30

(4.4 iš 5.0 balų), neigiamai įvertintos vadybos ţinios [7]. R. Yudkowsky ir kt. aprašė 1998 m.

atliktą psichiatrų rezidentų apklausą, kurioje buvo vertinta studijų kokybė bei pasitenkinimas

rezidentų vadovais [43]. Šioje studijoje pasitenkinimas rezidentų vadovais buvo įvertintas

aukščiausiai – 6,58 iš 7 galimų balų. Ankstesnės studijos aprašė rezidento vadovo vaidmens

svarbą pirmaisiais rezidentūros metais [44]. Buvo nustatyta, kad sėkmingas rezidento vadovo

bendradarbiavimas su rezidentu turi įtakos tolimesniam rezidento tobulėjimui [44-46].

Studijoje, kurioje dalyvavo329 rezidentai iš skirtingų penkių Harvardo medicinos mokyklos

ligoninių, net 93% respondentų atsiliepė apie rezidentų vadovų svarbą rezidentūros metu,

tačiau tik 42% apklaustieji buvo patenkinti rezidentūros vadovų darbu. 50 proc. apklaustųjų

atsakė, kad rezidento vadovas jiems buvo priskirtas universiteto vadovybės arba pagal

specialią programą. Likusieji rezidentai teigė, kad jie patys galėjo pasirinkti vadovą (43%)

arba vadovas pasirinko juos (8%) [47]. Analizėje, kuri buvo atlikta Saudo Arabijoje

apklausiant 78 chirurginio profilio rezidentus, buvo nustatyta, kad tik 40 % rezidentų mano,

jog jų vadovas yra tinkamas [9].

Literatūroje rezidentūros studijos yra analizuojamos įvairiais aspektais. Ypač didelis

dėmesys yra skiriamas vadinamajam rezidentų streso [14] bei perdegimo sindromui [12-13]

bei opiai problemai – seksualiniam priekabiavimui [48].

Maţdaug prieš 40 metų, pasitenkinimas rezidentūra buvo vertinamas visai kitais

aspektais nei šiomis dienomis. Tuo metu rezidentams svarbu buvo pakankamas automobilių

parkavimo vietų skaičius, galimybė uţkąsti budėjimo metu, prieiga bibliotekoje prie literatūros

ir kt., tačiau keičiantis visuomenei, didėjant ţmonių sergamumui, keičiantis politinei situacijai,

maţėjant ligoninių skaičiui, keičiantis rezidentų šeimyniniam statusui (vis daugiau yra

vedusių, turinčių vaikų), esant kitiems veiksniams, vis daţniau sutinkamas vadinamasis

rezidentų streso sindromas darantis neigiamą įtaką pasitenkinimui rezidentūros kokybe [14].

Nuolatinis stresas dėl per didelio darbo valandų, per didelio pacientų skaičiaus, per maţo

mokymo ir per maţo miego kiekio ir kt. veiksnių, kurie tiesiogiai neigiamai veikia rezidentų

pasitenkinimą darbu ir gali sukelti perdegimo sindromą [12,14,49]. Perdegimo sindromas

susideda iš kelių sudėtinių poţymių: emocinio išsekimo (EE), depersonalizacijos (DP),

ţmogaus teigiamų savybių sumaţėjimo (PA – angl. personal accomplishment). Visi šie

poţymiai susiję su svarbiomis rezidentų asmenybės savybėmis, kurios labai aktualios darbe.

1998 m .Collier ir kt. atliko tyrimą, kuris padėjo išaiškinti, kad rezidentūros metu net 61 %

rezidentų tapo ciniškesni ir 23 % atsakė, jog tapo maţiau humaniški [14]. Tyrime, kurį atliko

Tzischinsky ir kt. apklausiant 78 įvairių programų rezidentus, buvo nustatyta, kad rezidentų

31

nuovargis ir pyktis maţėja su kiekvienais rezidentūros metais [50]. Apie gydytojų perdegimo

sindromą ir darbo valandų skaičių buvo pradėta kalbėti dar 1984 m., kai nuo pervargusių

rezidentų kaltės, vienoje iš New York ligoninių mirė 18 metų Libby Zion [51]. Spendţiant

gydytojų darbo trukmės klausimus, JAV Baigiančiųjų gydytojų akreditacijos taryba (

Accreditation Council for Graduate Medical Education - ACGME) 2003 m. nustatė, kad

gydytojas rezidentas gali dirbti iš eilės be poilsio ne daugiau nei 30 valandų, o tarp budėjimų

privaloma bent 10 valandų poilsio intervalas [52]. Po Libby Zion bylos, visame pasaulyje

pradėta analizuoti gydytojų perdegimo sindromą, kaip jis veikia rezidentų pasitenkinimą

darbu. Gopal ir kt. 2003 ir 2004 m. atliko tyrimą, kurios metu buvo apklausti Colorado

universiteto ligoninės rezidentai. Apklausa buvo vykdoma prieš ACGME darbo valandų

apribojimus ir po apribojimų. Iš apklausos duomenų analizės paaiškėjo, kad sumaţėjus darbo

valandoms, sumaţėjo rezidentų emocinis išsekimas, depersonalizacija ir pagerėjo atliekamo

darbo kokybė [12]. Tačiau šių respondentų pasitenkinimas rezidentūros programa sumaţėjo

nuo 7,63 iki 7,03 balų. Darbo valandų skaičius rezidentūroje ne tik susijęs su perdegimo

sindromu, rezidentų nuovargiu ir atliekamo darbo kokybe, tačiau ir su medicininėm klaidom.

Landrigan ir kt. atliko tyrimą, kurio metu apklausė 20 internų. Jie buvo suskirstyti i dvi

grupes: vieni, kurie dirbo normaliu darbo grafiku, o kiti - prailgintu grafiku. Tyrimo

duomenys parodė, kad dirbant per ilgas darbo valandas maţėja gydytojo gebėjimas sutelkti

dėmesį pacientui ir dėl to padidėja medicinos klaidų tikimybė net 35,9 % [53]. Tačiau kitas

tyrimas, kuriame dalyvavo 20 internatūros studentų, ir kurio metu buvo matuoti lėtėjantys dėl

nuovargio akių judesiai, parodė, kad darbo laikas neturi įtakos medicininių klaidų kiekiui

[54]. Vis dėl to, manoma, kad sumaţinus darbo valandų skaičių, galima išvengti perdegimo

sindromo ir taip padėti rezidentams įveikti stresinį rezidentūros periodą, siekiant jų tobulėjimo

bei jų tolimesnės kvalifikuotos profesinės karjeros [12].

Seksualinis priekabiavimas rezidentūros metu tapo viena iš svarbiausių problemų

vakarų valstybėse. Manoma, kad kasdieniniai artimi rezidentų ir rezidentų vadovų santykiai

gali išprovokuoti priekabiavimą [48]. Medicinoje yra sprendţiamos problemos susijusios su

ţmogaus intymumu, daţnai matomi nuogi kūnai, diskutuojama apie kontraceptikų klausimus

ir panašius dalykus susijusius su ţmogaus seksualinėmis funkcijomis. Seksualinio

priekabiavimo prieţastis gali būti ta, kad dauguma rezidentų yra moteriškos lyties [55].

Literatūroje aprašoma, kad maţdaug nuo 36 iki 52 % studentų medikų yra susidūrę su įvairių

formų seksualiniu priekabiavimu, kuris sukelia didelį stresą studijų metais, tačiau dėl riboto

pranešimų kiekio nėra duomenų apie priekabiautojų profesinę kvalifikaciją bei liekamuosius

reiškinius rezidentams. [48].

32

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

Tyrimas, siekiant išsiaiškinti rezidentūros kokybę Kauno medicinos universitete, buvo

atliekamas apklausiant rezidentus, rezidentų vadovus ir gydytojus, baigusius KMU rezidentūrą

2003 – 2008 m. Tyrime buvo naudojami trys skirtingi klausimynai.

2.1. Klausimynų parengimas

Visi klausimynai buvo sudaryti išnagrinėjus mokslinę literatūrą, ES ir Lietuvoje

galiojančius teisės aktus reglamentuojančius gydytojų ruošimą, KMU patvirtintą Podiplominių

studijų reglamentą ir ankstesniais KMU studentų bei rezidentų anketinių apklausų rezultatais.

2.2. Rezidentų, rezidentų vadovų ir gydytojų, baigusių KMU rezidentūrą klausimynas

Rezidentų klausimynas parengtas remiantis ankstesniu KMU studijų kokybės vertinimu,

kuris buvo pritaikytas konkretiems rezidentūros ciklams (duomenys nebuvo skelbti), papildţius

klausimais apie bendrą rezidentūros kokybę, svarbiausius jos elementus, studijų bei darbo

aspektus, rezidentūros bazes, rezidentų savarankiškumą. Visiems rezidentams buvo parengtas

vienodas klausimynas. Anketoje buvo įtraukti klausimai apie rezidentūros metus bei studijų

profilį.

Rezidentų vadovų ir gydytojų, baigusių KMU rezidentūrą klausimynas parengtas remiantis

rezidentų klausimynu, siekiant išsiaiškinti rezidentūros kokybės vertinimą bei svarbiausius

kokybės elementus rezidentų vadovų bei gydytojų, baigusių KMU rezidentūrą poţiūriu.

Rezidentūros studijų kokybei vertinti pasirinkta Likerto dešimties balų skalė, kurioje 1

balas laikomas maţiausia, o 10 balų - aukščiausia reikšme. Vertinant rezidentūros kokybę,

svarbiausius elementus buvo prašoma išdėstyti svarbos tvarka, kur 1 balas buvo laikomas

svarbiausiu, o kiti balai maţiau svarbūs. Specifiniams klausimams buvo pateikti individualūs

atsakymai.

Klausimynuose buvo pateikti atviri klausimai, kad respondentai pareikštų nuomonę apie

rezidentūros bazes, kuriose jie norėtų atlikti dalį rezidentūros, pvz.: dėl kokių prieţasčių

pasirinktų šią bazę/-es bei apie tai, ką jų nuomone reikėtų rezidentūros programoje gerinti, keisti.

33

Rezidentūros kokybės anketos skirtos rezidentams, rezidentų vadovams ir gydytojams,

baigusiems KMU rezidentūrą buvo recenzuojamos bei patvirtintos KMU Podiplominių studijų

centro Dekanės prof. habil. dr. D. Rastenytės, KMU Rezidentų tarybos pirmininko R. Jurkonio,

bei KMUK generalinio direktoriaus prof. habil. dr. J.Pundziaus.

2.3.Tirtųjų kontingentas

Tyrimo metu buvo apklausti KMU rezidentai, rezidentų vadovai bei gydytojai, baigę KMU

rezidentūrą 2003 – 2008 metais.

Rezidentai. KMU podiplominių studijų centro duomenimis, 2009 metais KMU studijavo

665 rezidentai. Apklausos metu KMUK rezidentūrą atliko 578 rezidentai pagal įvairias

rezidentūros programas, 87 rezidentai apklausos metu buvo išvykę i kitą rezidentūros bazę arba

atostogavo (jie nebuvo apklausti). Rezidentams buvo išdalinta 400 anketų, gauti 266 atsakymai.

(66,5 proc.). Respondentai sudarė 46,0 proc. visų apklausos metu atliekančiųjų KMUK

rezidentūrą.

Rezidentų vadovai. KMU podiplominių studijų reglamento V skirsnio 73 punktas

apibrėţia, kad per rezidento budėjimą rezidentūros bazėje, rezidento vadovo pareigas vykdo

budintysis gydytojas. Tuo pagrindu buvo atliktas su rezidentų vadovais tyrimas ir apklausta 40

respondentų iš įvairių klinikų.

Gydytojai, baigę KMU rezidentūrą 2003 – 2008 m. Nėra tikslių duomenų, kiek šiuo metu

gydytojų baigusių KMU rezidentūrą 2003 – 2008 m. dirba Lietuvoje. Buvo apklausta 40 gydytojų,

dirbančių įvairiose šalies ligoninėse.

2.4. Apklausos eiga

Anketinė apklausa buvo atliekama 2009 metų gruodţio – 2010 metų vasario mėnesiais.

Rezidentų bei rezidentų vadovų klausimynai buvo išdalinti padedant Rezidentų tarybos nariams,

atstovaujantiems skirtingas rezidentūros programas. Gydytojai, baigę KMU rezidentūrą 2003-

2008 m. ir dirbantys įvairiose Lietuvos ligoninėse (KMUK, KUL, KAL, Šiaulių, Panevėţio

apskričių ligoninėse) buvo apklausti jų darbo metu. Respondentams buvo paaiškinta, jog ši anketa

yra anoniminė, ja siekiama išsiaiškinti respondentų nuomonę apie KMU rezidentūros kokybę. Kai

kuriais atvejais buvo iškilusios kliūtys, susijusios dėl respondentų laiko klausimynui pildyti bei

motyvacijos stoka.

34

2.5. Statistinė duomenų analizė

Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės

paketą SPSS 15,0.

Hipotezės apie dviejų poţymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato

(χ2) kriterijų. Hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybę buvo tikrinama

naudojant Z - kriterijų ir 95% pasikliautinuosius intervalus (PI). Hipotezė apie dviejų

nepriklausomų imčių vidurkių lygybę buvo tikrinama naudojant Mann – Whitney U kriterijų, o

daugiau nei dviem nepriklausomoms imtims taikytas Kruskalio -Volison kriterijus. Hipotezių

tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos

(skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, patikimais), kai paketo apskaičiuotoji p reikšmė

neviršijo 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

35

3. REZULTATAI

3.1 Bendros respondentų charakteristikos

Tyrime su rezidentais dalyvavo 266 asmenys. Iš jų 71,3 proc. (n 189) sudarė moterys,

o likusi dalis - 28,7 proc. (n=77) vyrai. Analizuojant apklaustųjų pasiskirstymą pagal

rezidentūros studijų metus nustatyta, kad skaitlingiausios studentų skaičiumi buvo pirmųjų ir

antrųjų rezidentūros metų grupės. Ketvirtųjų ir penktųjų rezidentūros metų grupėse

respondentų skaičius neţymiai skyrėsi (1 pav.)

4 metai

9,4%

3 metai

19,5%

2 metai

29,3%

1 metai

36,8%

5 metai

4,9%

1 pav. Rezidentų pasiskirstymas pagal rezidentūros metus

Didesnioji tyrime dalyvavusių rezidentų dalis buvo terapinio profilio - 56,0 proc.

(n=149) ir chirurginio profilio – 31,2 proc. (n=83), o maţiausiai buvo motinos ir vaiko profilio

rezidentų – 12,8 proc. (n=34) (2 pav.).

Terapinio

profilio

56,0%

Chirurginio

profilio

31,2%

Motinos ir

vaiko profilio

12,8%

2 pav. Rezidentų pasiskirstymas pagal rezidentūros profilius

36

Palyginus pagal kiekvienus rezidentūros studijų metus, aktyviausiai apklausoje

dalyvavo pirmaisiais metais studijuojantys rezidentai: n=98, (54,1 proc. visų pirmųjų metų

rezidentų). 3 pav. pavaizduotas kiekvienų rezidentūros metų visų bei apklausoje dalyvavusių

rezidentų santykis absoliučiais skaičiais.

9878

5225 13

8391

104

62

19

0

40

80

120

160

200

1 2 3 4 5

Rezidentūros studijų metai

Rez

iden

tų s

kai

čius

dalyvavę rezidentai nedalyvavę rezidentai

3 pav. Rezidentų dalyvavimas apklausoje

Tyrime dalyvavo 40 rezidentų vadovų. Iš jų 42,5 proc. (n 17) sudarė moterys ir 57,5

proc. (n=23) vyrai. Tarp dalyvavusiųjų buvo 40 gydytojų, baigusių KMU rezidentūrą 2003 –

2008 m.. Iš jų 30,0 proc. (n 12) sudarė moterys ir 70,0 proc. (n=38) vyrai.

3.2. Rezidentūros studijų organizavimas

3.2.1. Rezidentų nuomonė apie rezidentūros studijų organizavimą

Susipaţinimą su rezidentūros studijų programa rezidentai įvertino 7,36 balais,

rezidentūros studijų vykdymą atsiţvelgiant į studijų programą - 6,36 balais, rezidentūros metu

įgyjamų teorinių ţinių kokybę - 6,53 balais, paskaitų/seminarų lankomumą - 8,49 balais,

rezidentūros metu įgyjamų praktinių įgūdţių kokybę - 7,07 balais, profesionaliosios veiklos

kontrolę (įskaitas, egzaminus, praktikinių įgūdţių tikrinimą) - 7,16 balais (4pav.).

37

7,16

7,07

8,49

6,53

6,36

7,36

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Profesionaliosios veiklos kontrolė (įskaitos, egzaminai,

praktinių įgūdţių tikrinimas)

Rezidentūros metu įgyjamų praktinių įgūdţių kokybė

Paskaitų/seminarų lankomumas

Rezidentūros metu įgyjamų teorinių ţinių kokybė

Rezidentūros studijų vykdomas atsiţvelgiant į programą

Susipaţinimas su rezidentūros studijų programa

Vertinimas balais

4 pav. Rezidentų požiūris į studijų kokybę

Analizuojant atsakymus apie rezidentūros studijų ir profesinės veiklos praktikos

pasiskirstymą, buvo nustatyta, kad didesnioji dalis rezidentų pageidautų, kad rezidentūros

programą sudarytų 80 proc. praktikinės veiklos, o likusi dalis – 20 proc. studijų, arba 70 proc.

praktikinės veiklos, o likusi dalis – 30 proc. studijų. Visiško rezidentūros studijų ir profesinės

praktikinės veiklos persidengimo pageidautų nedidelis procentas rezidentų (5 pav.).

31,4

0,46,9

43,3

10,0 8,0

0

20

40

60

80

100

20

% s

tud

ijų

ir

80%

pra

ktik

os

50

% s

tud

ijų

ir

50%

pra

ktik

os

80

% s

tud

ijų

ir

20%

pra

ktik

os

30

% s

tud

ijų

ir

70%

pra

ktik

os

40

% s

tud

ijų

ir

60%

pra

ktik

os

piln

as s

tud

ijų

ir

pra

ktik

os

per

sid

eng

imas

Pro

cen

tai %

5 pav. Pageidaujamas rezidentūros studijų ir profesinės praktikinės veiklos santykis

38

Siekiant išsiaiškinti, koks yra rezidentų pasitenkinimas rezidentūros vadovu buvo pateikti

trys klausimai: ,,Ar rezidentai ţino, kas yra jų vadovas ciklo metu; Ar rezidentai konsultuojasi su

rezidentų vadovais; Ar pasitaiko atvejų, kai rezidentų vadovai atsisako padėt rezidentui prašant.

74,9 proc. apklaustųjų ţino, kas yra jų vadovas ciklo metu, 21,7 procento - ţino kai kuriose

cikluose ir tik 3,4 – neţino (6 pav.). Procentai pateikti 7 paveiksle (ţr. 7 pav.) rodo, kad didesnioji

dalis konsultuojasi su rezidentūros vadovais ,,daţnai“ - 49 proc. (7 pav.), ,,visada“ - 24 proc. (7

pav). Nei trečdalio nesudaro nuomonė, kad su rezidentūros vadovais rezidentai konsultuojasi

,,retai“- 23 proc. 4 proc. – ,,niekada“ (7 pav.). Vertinant rezidentų vadovų pagalbą, respondentų

atsakymai pasiskirstė taip: 68,6 proc. vadovų niekada neatsisako padėti, 28,7 proc. – kartais

atsisako ir tik 2,7 proc. - daţnai atsisako (8 pav.).

Ţino kai

kuriuose

cikluose

21,7%

Ţino visuose

cikluose

74,9%

Neţino

3,4%

6 pav. Nuomonė apie rezidentų žinojimą, kas yra jų vadovas ciklo metu

Niekada

4%Retai

23%

Daţnai

49%

Visada

24%

7 pav. Nuomonė apie rezidentų galimybę konsultuotis su rezidentų vadovais

39

Kartais

atsisako

28,7%

Daţnai

atsisako

2,7%

Niekada

neatsisako

68,6%

8 pav. Nuomonė apie rezidentų vadovų pagalbą, kai rezidentams jos reikia

Apibendrinus šiuose trijuose paveiksluose pateiktą statistiką galima teigti, kad dauguma

rezidentų ţino, kas yra jų vadovai ciklo metu, teigiamai vertina galimybes konsultuotis su

rezidentų vadovais ir kaip teigia dauguma, visada arba daţniausiai sulaukia pagalbos, jeigu ji

reikalinga.

Įdomi rezidentų nuomonė apie galimybes išvykti atlikti dalį rezidentūros į kitas

rezidentūros bazes bei kiek laiko jie norėtų tam skirti. 9 paveiksle pateikta statistika atspindinti

nuomonę apie rezidentų norą išvykti atlikti dalį rezidentūros į kitas rezidentūros bazes. 55 proc.

apklaustųjų norėtų išvykti, 27 proc. - nenorėtų ir 18 proc. – neţino (9 pav.).

Norėtų

55%Nenorėtų

27%

Neţino

18%

9 pav. Rezidentų nuomonė apie galimybę išvykti atlikti dalį rezidentūros į kitas rezidentūros

bazes

40

Statistika pateikta 10 paveiksle išreiškia apklaustųjų nuomonę, susijusią su planais išvykti

atlikti dalį rezidentūros į kitas rezidentūros bazes. Daugiausiai rezidentų nurodė, kad jie norėtų

išvykti 6-12 mėnesių (10 pav.), iki 6 mėnesių 35, 7 proc. (10 pav.), 21 proc. norėtų išvykti 1-2

metams ir 12,1 proc. išvyktų didesniajai rezidentūros daliai (10 pav.).

Didesniajai

rezidentūrosi

daliai; 12,1%

1-2 m.

21,0%

6-12 mėn.

31,2%

Iki 6 mėn.

35,7%

10 pav. Laikas kuriam rezidentai norėtų išvykti į kitas rezidentūros bazes

Abiejuose paveiksluose pateikti atsakymai leidţia daryti išvadą, kad didesnė dalis

respondentų norėtų išvykti atlikti dalį rezidentūros į kitas rezidentūros bazes 55 proc. ( 9 pav.) ir išvyktų

6 - 12 mėn. (10 pav.).

Nuomonės, apie tai kur rezidentai pageidautų atlikti dalį rezidentūros, procentinė išraiška

pasiskirstė taip: daugiausiai norėtų vykti į Klaipėdos universitetinę ligoninę - net 50 proc.

apklaustųjų, į Šiaulius – 11 proc., pasilikti Kaune – 9 proc., į Panevėţį - 5 proc., o į kitus miestus

25 proc. apklaustųjų (11 pav.).

Kaunas

9,0%

Šiauliai

11,0%

Kiti miestai

25,0%

Klaipėda

50,0%

Panevėţys

5,0%

11 pav. Rezidentų nuomonė apie pageidaujamas rezidentūros bazes

41

3.2.2. Skirtingų rezidentūros profilių rezidentų nuomonė apie studijų

organizavimą

Rezidentų poţiūrį į rezidentūros studijų organizavimą atspindi respondentų nuomonės,

apie rezidentūros studijų organizavimo pagal studijų specializacijas vertinimą, duomenų

analizė. Iš apklausos duomenų nustatyta, kad konservatyviosios medicinos rezidentai geriau

vertina rezidentūros studijų vykdymą atsiţvelgiant į studijų programą (6,62 balai),

rezidentūros metu įgyjamų teorinių ţinių kokybę (6,72 balai), bei profesionaliosios veiklos

kontrolę (7,48 balai) lyginant su operacinės medicinos profilio rezidentais (atitinkamai 5,87,

6,00 ir 6,51 balai) (p<0,05). Motinos ir vaiko profilio rezidentų nuomonės apie šiuos

klausimus, nuo konservatyviosios ir operacinės medicinos rezidentų skyrėsi neţymiai (12

pav.).

7,48*

6,76*6,62* 6,51*

6,00*5,87*

7,27

6,76

6,36

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Rezidentūros studijų

vykdymas atsiţvelgiant į

programą

Rezidentūros metu įgyjamų

teorinių ţinių kokybė

Profesionaliosios veiklos

kontrolė

Bal

ai

Konservatyviosios medicinos Operacinės medicinos Motinos ir vaiko

* - statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių , p<0,05

12 pav. Rezidentūros studijų organizavimo vertinimas pagal studijų profilį

Skirtingų profilių rezidentų nuomonės apie trukmę atlikti dalį rezidentūros kitose šalies

gydymo įstaigose, išsiskyrė taip: iki 6 mėn. išvykti daugiausiai norėtų konservatyviosios

medicinos, iki 12 mėn. – operacinės medicinos ir 1-2 metams - motinos ir vaiko profilio

rezidentai (p<0,05) (13 pav.).

42

11,614,0*

23,3*

51,2*

13,8

27,6

41,4*

17,2*7,7

15,4

38,5*38,5

0

20

40

60

80

100

Iki 6 mėn. 6-12 mėn. 1-2 m. Didesniajai daliai

Pro

cen

tai

%

Konservatyviosios medicinos Operacinės medicinos Motinos ir vaiko

* - statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių, p<0,05

13 pav. Trukmė, kuriai rezidentai norėtų išvykti į kitas rezidentūros bazes

Kitais klausimais (apie susipaţinimą su rezidentūros studijų programa, rezidentūros

metu įgyjamų praktinių įgūdţių kokybę, profesinės veiklos kontrolę, studijų bei praktinės

veiklos santykį, nuomonę apie rezidentų vadovus ir norą išvykti į kitas rezidentūros bazes) dėl

rezidentūros studijų organizavimo skirtingų rezidentūros profilių rezidentų nuomonės skyrėsi

neţymiai (p>0,05).

3.2.3. Skirtingų rezidentūros studijų metų rezidentų nuomonė apie rezidentūros

organizavimą

Vertinant studijų organizavimo vertinimą pagal rezidentūros studijų metus gauta, kad

ţemiausiai teorinių ţinių kokybę, paskaitų/seminarų lankomumą ir profesionaliosios veiklos

kontrolę įvertino penktų metų rezidentai (p<0,05) (14 pav.).

43

6,55

7,54

9,14

6,25

7,14

8,14

7,027,15

8,88

7,006,88

7,64

5,00*4,67*

5,42*

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Paskaitų/seminarų lankomumas Profesionaliosios veiklos

kontrolė

Rezidentūros metu įgyjamų

teorinių ţinių kokybė

Bal

ai

Pirmi Antri Treti Ketvirti Penkti

* - statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių, p<0,05

14 pav. Rezidentūros studijų organizavimo vertinimas pagal rezidentūros metus

Kitais klausimais (apie susipaţinimą su rezidentūros studijų programa; rezidentūros

studijų vykdymą, atsiţvelgiant į programą; rezidentūros metu įgyjamų praktinių įgūdţių

kokybę; studijų bei praktinės veiklos santykį; nuomonę apie rezidentų vadovus ir norą išvykti

į kitas rezidentūros bazes bei laikotarpį jose) skirtingų rezidentūros metų rezidentų nuomonės

apie studijų organizavimą skyrėsi neţymiai.

3.2.4. Rezidentų, rezidentų vadovų ir gydytojų, baigusių KMU 2003-2008 m.

rezidentūrą, nuomonė apie rezidentūros studijų organizavimą

Analizuojant rezidentų, rezidentų vadovų ir gydytojų, baigusių KMU rezidentūrą 2003-

2008 m. rezultatus gauta, kad susipaţinimą su rezidentūros studijų programa bei

paskaitų/seminarų lankomumą geriausiai vertina rezidentai (atitinkamai 7,4 ir 8,5 balo), o

rezidentūros studijų vykdymą atsiţvelgiant į programą – rezidentų vadovai (7,5 balo).

Teorinių ţinių kokybę geriausiai įvertino gydytojai, baigę KMU rezidentūrą 2003-2008 m. ir

rezidentų vadovai (atitinkamai 7,7 ir 7,4 balo) (p<0,05) (15 pav.).

44

6,4*

7,4*

8,5*,a

6,5*,a

7,5*7,4*7,5*,a

6,4*

7,3a7,7 a

6,2 a

7,2

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Susipaţinimas su

rezidentūros studijų

programa

Rezidentūros studijų

vykdymas atsiţvelgiant į

programą

Rezidentūros metu

įgyjamų teorinių ţinių

kokybė

Paskaitų/seminarų

lankomumas

Bal

ai

Rezidentai Vadovai Gydytojai

* ir a - statistiškai patikimas tarp grupių, p<0,05

15 pav. Rezidentūros studijų organizavimo vertinimas

Kitais klausimais apie rezidentūros studijų organizavimą (apie rezidentūros metu

įgyjamų praktinių įgūdţių kokybę, profesionaliosios veiklos kontrolę) rezidentų, rezidentų

vadovų ir gydytojų, baigusių KMU 2003-2008 m. rezidentūrą, nuomonės skyrėsi neţymiai.

Didţioji dalis rezidentų ir gydytojų, baigusių KMU rezidentūrą, teigė, jog tikslinga

atlikti dalį rezidentūros kitoje rezidentūros bazėje.( p<0,05) (16 pav.).

17,9

27,0

55,1

2,5*

12,5*

85,0*

0

20

40

60

80

100

Taip Ne Neţinau

Pro

cen

tai

Rezidentai Gydytojai

* - statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių, p<0,05

16 pav. Dalis rezidentūros kitose rezidentūros bazėse

45

3.3. Rezidentų darbo problemos

Šiame poskyryje pateikiami rezultatai apie veiksnius turinčius įtakos profesinės veiklos

praktikai.

Rezidentų darbo trukmės klausimų analizė buvo sudėtinga, dėl ne vienodos budėjimų

trukmės ir jų skaičiaus skirtinguose rezidentūros profiliuose. Šių duomenų objektyviai vertinti

negalima, tačiau sudėjus rezidentų atsakymus pagal profilius ir suskaičiavus vidurkį, gauti

rezultatai parodė, kad vidutiniškai daţniau budi motinos ir vaiko (3,8 kartai) nei operacinės

medicinos (3,3 kartai) bei konservatyviosios medicinos profilio rezidentai (2,5 kartai)

(p<0,05) (17 pav.).

2,5

3,3

3,8*

1

2

3

4

5

6

Budėjimo kartai per mėnesį

Bu

dėj

imų

kar

tai

per

mėn

.

Konservatyviosios medicinos Operacinės medicinos Motinos ir vaiko

* - statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių, p<0,05

17 pav. Vidutinis rezidentų budėjimų skaičius pagal rezidentūros profilius

Tačiau vertinant budėjimo trukmę, gauti rezultatai parodė, jog budėjimo trukmė

vidutiniškai ilgiausia operacinės medicinos profilio rezidentų lyginant ją su konservatyviosios

medicinos bei motinos ir vaiko rezidentų budėjimų skaičiais (p<0,05) (18 pav.).

46

13,3

23,3*

14,1

1

5

9

13

17

21

25

Budėjimo trukmė

Val

andos

Konservatyviosios medicinos Operacinės medicinos Motinos ir vaiko

* - statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių p<0,05

18 pav. Vidutinė rezidentų budėjimų trukmė pagal rezidentūros profilius

Didesnė dalis rezidentų (80 proc. n=192) teigia, kad jie nebudi darbo grafike

nenumatytų budėjimų. 20 proc. (n=48) iš visų atsakiusiųjų paţymėjo, kad jie budi darbo

grafike nenumatytus budėjimus (p<0,05).

Didesnioji dalis ( 64,3 proc. n=153) rezidentų atsakė, jog tenka dirbti kitą, darbo grafike

numatytą kaip laisvą dieną, arba, kad galimybė nedirbti yra tik darbo grafike. (19 pav.).

Priklauso nuo

rezidento

6,7% Taip

29,3%

Ne

64,0%

19 pav. Rezidentų galimybė nedirbti kitą dieną po budėjimo

Rezidentų pagal rezidentūros profilius atsakymų analizė parodė, kad galimybę nedirbti

kitą dieną po budėjimo turi didesnioji dalis motinos ir vaiko profilio rezidentų (60,6 proc.), o

47

didesnioji terapinio profilio rezidentų – kad neturi tokios galimybės (42,7 proc.) (p<0,05). 20

pav. pavaizduotas atsakymų pasiskirstymas procentais nuo kiekvieno rezidentūros profilio

3,2

42,7*

32,3

21,8

12,0

18,1

41,0

28,9

6,19,1

24,2

60,6*

0

20

40

60

80

100

Taip Tik darbo grafike Ne Priklauso nuo manęs

Pro

cen

tai %

Konservatyv iosios medicinos Operacinės medicinos Motinos ir vaiko

* - statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių, p<0,05

20 pav. Skirtingų profilių rezidentų galimybė nedirbti kitą dieną po budėjimo

Tiriant rezidentų poţiūrį į profesinės veiklos praktiką svarbi rezidentų nuomonė, apie

rezidentų teisę į poilsį atostogų metu, todėl jiems buvo pateiktas klausimas ,, Ar rezidentai turi

galimybę pasirinkti atostogoms norimą laiką“. Didesnė dalis apklaustųjų – 54,6 proc. (21 pav.)

teigia, kad atostogos suteikiamos norimu laiku, kai yra palankus skyriaus darbo krūvis (21

pav.), 37,4 proc. rezidentų ne visada gali rinktis atostogas norimu laiku ir tik 8 proc. – negali

rinktis (21 pav.).

Ne visada

norimu laiku

37,4%

Ne

8,0%

Taip, visada

norimu laiku

54,6%

21 pav. Rezidentų nuomonė apie galimybę atostogauti norimu laiku

48

Respondentų atsakymai nepriklausė nei nuo rezidentūros studijų metų, nei nuo

rezidentūros profilio. Remiantis atsakymų analize galime teigti, kad dauguma apklaustųjų

teigiamai vertina galimybę atostogauti norimu laiku.

33,2 proc. (n=88) rezidentų be rezidentūros studijų, dar dirba kitose šalies gydymo

įstaigose.

22 pav. pateikta dirbančiųjų rezidentų dalis procentais nuo kiekviename rezidentūros

profilyje studijuojančių rezidentų.

24,2

54,2*

21,2

0

20

40

60

80

100

Taip

Pro

cen

tai %

Konservatyviosios medicinos Operacinės medicinos Motinos ir vaiko

* - statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių, p<0,05

22 pav. Papildomai dirbantys kitose Lietuvos gydymo įstaigose rezidentai pagal profilį

Analizuojant papildomai dirbančiųjų rezidentų kitose šalies gydymo įstaigose rezultatus

gauta, kad daugiausiai dirbančiųjų yra penktaisiais studijų metais tarp studijuojančių rezidentų –

83,3 proc., o pirmaisiais tik 15.2 proc. (23 pav.) .

49

15,2*

30,3*

44,2

68

83,3*

0

20

40

60

80

100

Taip

Pro

enta

i %

Pirmi Antri Treti Ketvirti Penkti

* - statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių, p<0,05

23 pav. Papildomai dirbantys kitose Lietuvos gydymo įstaigose rezidentai pagal rezidentūros

metus

3.4. Rezidentūros studijų kokybės elementai

3.4.1. Rezidentūros studijų kokybės elementai rezidentų požiūriu

Pasitenkinimą KMU rezidentūros kokybe rezidentai įvertino 6,46 balais. Didesnioji

dalis rezidentų atsakė, kad yra iš dalies patenkinti rezidentūros kokybe (24 pav.).

Ne; 13,2%

Taip; 21,1%

Iš dalies;

65,7%

24 pav. Rezidentūros kokybe patenkinti rezidentai

50

Svarbiausios rezidentų nepasitenkinimo rezidentūros kokybe prieţastys yra netinkamas

teorinių ţinių ir praktikinių įgūdţių santykis bei per maţai teorinių ţinių ir praktikos įgūdţių

tobulinimo. (25 pav.).

25 pav. Priežastys, įtakojančios rezidentų nepasitenkinimą rezidentūros kokybe

Rezidentams studijų metu svarbiausia yra geros teorinės ţinios ir praktikiniai įgūdţiai

bei tinkamas jų santykis (p<0,05)(26 pav.).

2,5

5,3

4,9

4,0

3,2

2,4

1 2 3 4 5 6

Tinkamas darbo bei poilsio santykis

Geros darbo sąlygos (darbo vieta, kompiuteris su internetu,

poilsio kambarys)

Geri darbiniai santykiai su kolegomis

Geros teorinės ţinios

Geri praktiniai įgūdţiai

Geras teorinių ir praktinių įgūdţių santykis

Maţiausiai svarbu svarbiausia

26 pav. Rezidentūros kokybės elementai svarbos tvarka rezidentų požiūriu

5,8

5,9

5,0

4,2

3,9

3,4

2,5

1 2 3 4 5 6 7

Bendravimo su kitais rezidentais problemos

Bendravimo su skyriaus gydytojais

problemos

Bendravimo su vadovais problemos

Netenkina darbo sąlygos

Per maţai teorinių ţinių

Per maţai praktikos

Netinkamas teorinių ţinių ir praktinių įgūdţių santykis

Maţiausiai svarbu svarbiausia

51

3.4.2. Rezidentūros studijų kokybės aspektai rezidentų vadovų ir baigusių KMU

rezidentūrą gydytojų požiūriu.

Rezidentų vadovai geriau vertina KMU rezidentūros kokybę nei rezidentai (27 pav.).

6,5

7,5*

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Pasitenkinimas KMU rezidentūros kokybe

Bal

ai

Rezidentai Vadovai

* - statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių, p<0,05

27 pav. KMU rezidentūros kokybės įvertinimas rezidentų ir rezidentų vadovų požiūriu

Analizuojant rezidentų vadovų ir gydytojų, baigusių KMU rezidentūrą rezultatus apie

rezidentūros kokybės elementus, nustatyta, kad ir rezidentų vadovams ir gydytojams

svarbiausia yra geros teorinės ţinios, praktikiniai įgūdţiai bei tinkamas jų santykis (28, 30

pav.). 28 pav. pavaizduota, kuriai daliai gydytojų yra svarbus vienas ar kitas kokybės

elementas.

28 pav. Svarbiausi rezidentūros kokybės elementai gydytojų požiūriu

82,5

60,0

37,5

32,5

0 20 40 60 80 100

Geras teorinių ir praktinių įgūdţių santykis

Geri praktiniai įgūdţiai

Geros teorinės ţinios

Geros darbo sąlygos (darbo vieta, kompiuteris su

internetu, poilsio kambarys)

Procentai %

52

2,7

2,9

2,6

4,9

4,7

5,2

1 2 3 4 5 6 7

Tinkamas darbo bei poilsio santykis

Geros darbo sąlygos (darbo vieta, kompiuteris

su internetu, poilsio kambarys)

Geri darbiniai santykiai su kolegomis

Geros teorinės ţinios

Geri praktiniai įgūdţiai

Geras teorinių ir praktinių įgūdţių santykis

Maţiausiai svarbu svarbiausia

Vadovai

29 pav. Rezidentūros kokybės elementai svarbos tvarka rezidentų vadovų požiūriu

3.5. Rezidentų savarankiškumas ir pasiruošimas savarankiškam specialisto darbui

Savarankiškumą profesionalioje veikloje rezidentai įvertino 7,15 balais. Tarp skirtingų

rezidentūros metų bei profilių šis rezultatas skyrėsi neţymiai. Pasiruošimą savarankiškam

specialisto darbui (vertino tik paskutiniųjų studijų metų rezidentai) bendrai rezidentai įvertino

7,11 balo. Analizuojant pagal rezidentūros studijų profilį, nustatyta, kad pasiruošimą

savarankiškam specialisto darbui aukštesniu balu įvertino terapinio profilio rezidentai

(p<0,05). (27 pav.).

7,79*

6,486,14

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Pasiruošimas savarankiškam specialisto darbui

Bal

ai

Konservatyviosios medicinos Operacinės medicinos Motinos ir vaiko

* - statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių, p<0,05

53

27 pav. Rezidentų pasiruošimas savarankiškam darbui

Reikšmingo skirtumo vertinant rezidentų pasiruošimą savarankiškam specialisto darbui

tarp vyresnių rezidentūros studijų metų nenustatyta. 7,9 proc. (n=21) rezidentų atsakė, kad jie

dalį rezidentūros atliko uţsienyje. Daugiausiai rezidentų, atlikusių dalį rezidentūros uţsienyje

buvo trečiųjų, ketvirtųjų ir penktųjų studijų metų. 2009 m. nei vienas iš apklaustų pirmųjų

metų rezidentų nebuvo išvykęs studijuoti į uţsienį (28 pav.)

4 metų

29%

3 metų

32%

2 metų

10%

1 metų

0%5 metų

29%

28 pav. Rezidentų, atlikusių dalį rezidentūros užsienyje pasiskirstymas pagal rezidentūros

studijų metus

Daţniausiai paminėtos šalys, kur rezidentai atliko dalį rezidentūros buvo Vokietija,

Prancūzija ir Italija.

Rezidentūros metu apie trečdalis rezidentų yra parengę stendinį paranešimą arba skaitę

pranešimą konferencijose Lietuvoje (29 pav.) ir publikavę nuo 1 iki 3 straipsnių Lietuvoje

leidţiamuose moksliniuose ţurnaluose. Uţsienyje nuo 1 iki 3 straipsnių publikavusių rezidentų

yra tik 3,4 proc. (n=7) ir vienas iš apklaustų rezidentų buvo publikavęs daugiau nei 6

mokslinius straipsnius uţsienio moksliniuose ţurnaluose (30 pav.).

29,9

2,3 1,9

0

20

40

60

80

100

Lietuvoje Uţsienyje Lietuvoje ir uţsienyje

Proc

enta

i %

29 pav. Pranešimų rengimas ir skaitymas Lietuvoje arba užsienyje (proc.)

54

1,12,7

24,3

0

20

40

60

80

100

1-3 4-6 >6

Pro

cen

tai %

30 pav. Rezidentų pasiskirstymas pagal publikuojamų straipsnių skaičių Lietuvos

moksliniuose žurnaluose (proc.)

Reikšmingo skirtumo analizuojant publikuojamų straipsnių kiekį nebuvo nustatyta nei

tarp skirtingų rezidentūros studijų metų nei profilio rezidentų.

Maţiau nei pusė rezidentų po rezidentūros baigimo ţada dirbti Lietuvoje, dalis ţada

laikinai arba visam laikui išvykti dirbti į uţsienį. Trečdalis rezidentų apklausos metu neţinojo

apie tai, kur planuoja dirbti po rezidentūros baigimo (31 pav.).

Ketina išvykti į

uţsienį visam

laikui

8%

Ketina laikinai

išvykti į uţsienį

9%

Neţino

37%

Dirbs Lietuvoje

46%

31 pav. Rezidentų, planai po rezidentūros baigimo

Apie pusė rezidentų planuojančių likti Lietuvoje, norėtų dirbti Respublikinėje (tretinio

lygio) ligoninėje (32 pav.).

55

Apskrities

ligoninėje

39,1%

Rajono ligoninėje

10,0%

Apskrities arba

Respublikinėje

5,7%Respublikinėje

ligoninėje

45,2%

32 pav. Planuojančių dirbti Lietuvoje rezidentų pageidaujamos darbo vietos

Rajono ligoninėse maţiausiai norėtų dirbti chirurginio profilio rezidentai ir šis rezultatas

patikimai skiriasi nuo terapinio bei motinos ir vaiko profilių rezidentų (p<0,05) (33 pav.).

13,6

1,3*

16,7

0

20

40

60

80

100

Rajono

Pro

cen

tai %

Konservatyviosios medicinos Operacinės medicinos Motinos ir vaiko

* - statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių, p<0,05

33. Rezidentų planai po rezidentūros baigimo dirbti rajono ligoninėse

56

4. REZULTATŲ APTARIMAS

4.1. Rezidentų, rezidentų vadovų ir gydytojų, baigusių Kauno medicinos universitetą

2003-2008 m. požiūris į rezidentūros studijų proceso organizavimą.

Rengiant sveikatos prieţiūros specialistus, labai svarbu uţtikrinti gerą studijų kokybę,

kuri garantuotų tinkamą teorinių ţinių bei praktikinių įgūdţių kiekį, nes geras šių specialistų

pasiruošimas yra gyvybiškai svarbus kiekvienos šalies moksliniam ir ekonominiam

vystymuisi.

Pagal tyrimo rezultatus vertinant rezidentūros kokybę, svarbu aptarti rezidentūros

studijų organizavimo, darbo, studijų kokybės bei rezidentų savarankiškumo aspektus.

Iš atlikto tyrimo akivaizdu, kad rezidentai rezidentūros studijų organizavimą vertina

geriau nei vidutiniškai (nuo 6,36 iki 7,36 balų). Pakaitų/seminarų lankomumo vertinimo

rezultatai siekia net (8,49 balo) ir tai yra pats geriausias įvertinimas. Vertinant rezidentų

nuomonę apie studijų kokybės organizavimo elementus, galima teigti, kad terapinio profilio

rezidentai studijų organizavimą vertina geriau nei chirurginio bei motinos ir vaiko profilių

rezidentai, o pirmų metų visų profilių rezidentai geriau vertina studijų organizavimą nei

vyresni rezidentai. Penktais metais studijuojantys rezidentai daug blogiau vertina studijų

organizavimą palyginus su jaunesniaisiais kolegomis.

Rezidentų, jų vadovų ir baigusių gydytojų nuomone apie studijų organizavimą galima

teigti, kad rezidentai ir baigę studijas gydytojai yra/buvo geriau susipaţinę su rezidentūros

studijų programa nei apie tai mano rezidentų vadovai. Rezidentų vadovai, skirtingai nuo

rezidentų ir baigusių gydytojų mano, kad studijų vykdymas atsiţvelgiant į programą yra

geresnis. Teorinių ţinių kokybę rezidentūros metu geriausiai įvertino baigę gydytojai, o

blogiausiai - rezidentai. Rezidentai ţymiai geriau įvertino paskaitų/seminarų lankomumą nei jų

vadovai bei baigę studijas gydytojai.

Literatūros šaltiniuose [34] teigiama, kad ruošiant gydytojus, labai svarbus tinkamas

teorinių ţinių ir praktikinių įgūdţių santykis. Apklaustųjų respondentų KMU didesnė dalis

teigia, kad rezidentūros studijas turėtų sudaryti 20 – 30 proc. teorinių ţinių ir 70 – 80 proc.

profesinės veiklos praktikos ir maţiau nei viena dešimtoji manančiųjų, kad rezidentūros

studijas sudarytų visiškas studijų bei profesinės veiklos praktikos persidengimas Aptariant

atliktus mokslinius tyrimus, galima teigti, kad daugelyje šalių rezidentai studijų programą

57

sudarančius elementus ir jos organizavimą vertina nuo 3,6 iki 4,69 balų penkių balų sistemoje

(atitinka nuo 7,2 iki 9,38 balų dešimties balų sistemoje) [7,10,11,43]. Tačiau, vienos studijos

tyrimai rodo, kad didţioji dauguma (78 proc.) yra nepatenkinti rezidentūros studijų programa

[9]. Galima daryti išvadą, kad KMU rezidentai studijų programos atskirus aspektus vertina

neţymiai blogiau nei daugumos kitų šalių rezidentai t.y. nuo 6,36 iki 8,49 balų.

Didţioji dauguma rezidentų ţino, kas yra jų vadovai ciklo metu, daţniausiai su jais

konsultuojasi, o jų vadovai beveik niekada neatsisako padėti. Rezidentai pasitenkinimą savo

vadovais vertina 7,22 balais. Vienos studijos rodo, kad rezidentai labiau patenkinti (3,9 ir 4,0

penkių balų sistemoje, kas atitinka 7,8 ir 8 balus dešimties balų sistemoje) savo vadovais (27),

tačiau yra tyrimų [9,47], kurių duomenys teigia, kad tik apie 40 proc. rezidentų yra patenkinti

savo vadovais. Remiantis tokiais vertinimais galima daryti išvadą, kad KMU rezidentai

panašiai vertina savo vadovus kaip ir kitų šalių rezidentai.

Daugiau nei pusė rezidentų norėtų išvykti atlikti dalį rezidentūros į kitas bazes iki 6 -

12 mėnesių. Didţioji dauguma studijas baigusių gydytojų (85 proc.) mano, kad tikslinga

rezidentams dalį rezidentūros atlikti kitose šalies gydymo įstaigose. Terapinio profilio

rezidentai norėtų išvykti trumpiausiam laikotarpiui (iki 6 mėnesių), chirurginio profilio - iki

12 mėnesių. Ilgiausiam laikotarpiui (1-2 metams) norėtų išvykti motinos ir vaiko profilio

rezidentai. Pusė apklaustųjų norėtų atlikti dalį rezidentūros Klaipėdos ligoninėse. Įvertinus,

kad dauguma rezidentų yra tik iš dalies patenkinti studijų kokybe bei mano, kad gaunamos

teorinės ţinios ir praktikiniai įgūdţiai nepakankami bei netinkamas jų santykis, galima teigti,

kad tai ir yra prieţastis atlikti rezidentūrą kitose sveikatos prieţiūros įstaigose.

4.2. Svarbiausi rezidentūros kokybės elementai rezidentų, rezidentų vadovų ir gydytojų,

baigusių KMU rezidentūrą 2003 – 2008 m. požiūriu

Vertinant rezidentų studijų kokybę, labai svarbu paţymėti, kad didesnioji dalis

respondentų rezidentūros studijų kokybe yra patenkinti iš dalies ir ją įvertino 6,5 balo, o

rezidentų vadovai rezidentūros kokybę vertino geriau - 7,5 balo. Rezidentai, rezidentų

vadovai ir baigę studijas gydytojai mano, kad svarbiausi studijų kokybės elementai yra geros

teorinės ţinios, praktikiniai įgūdţiai ir tinkamas jų santykis. Literatūros šaltiniai [38,40]

teigia, kad rezidentūros kokybė, tai yra teorinių ţinių, praktikinių įgūdţių ir kitų elementų

visuma. Taip pat paţymima, kad skiriasi privačių ir valstybės finansuojamų sveikatos

prieţiūros įstaigų vadovų reikalavimai gydytojams: privačios gydymo įstaigos pageidauja,

kad gydytojai turėtų pakankamai ekonomikos ţinių, mokėtų taikyti kitus alternatyvius

58

gydymo metodus, mokėtų taikyti prevencines programas bei tinkamai plėtotų pacientų

ambulatorinę prieţiūrą, o valstybės finansuojamos – labiau orientuotos į gerus praktinius

įgūdţius (ypač siaurų specializacijų gydytojų) ir mokslinius pasiekimus [40].

4.3. Svarbiausi rezidentų darbo aspektai

Vertinant rezidentų darbo aspektus, reiktų paţymėti, kad darbo trukmės klausimų

analizė buvo sudėtinga dėl ne vienodos budėjimų trukmės ir skaičiaus skirtinguose

rezidentūros profiliuose. Dėl šios prieţasties budėjimų rezultatų objektyviai vertinti buvo

neįmanoma, todėl buvo išvesti respondentų atsakymų vidurkiai pagal studijų profilius. Tuo

remiantis galima daryti išvadą, kad vidutiniškai daţniau budi motinos ir vaiko nei operacinės

medicinos bei konservatyviosios medicinos profilio rezidentai, tačiau ilgiausiai budi

operacinės medicinos profilio rezidentai. Penktadalis (20 proc.) apklaustųjų teigė, kad budi

darbo grafike nenumatytus vadinamus „studentiškus“ budėjimus. Daugiau nei pusei rezidentų

kitą po budėjimo dieną tenka dirbti. Tik trečdalis rezidentų nedirba po budėjimų. Palyginus su

kitais profiliais daţniausiai po budėjimo nedirba motinos ir vaiko profilio rezidentai, o

daţniausiai po budėjimo dirba terapinio profilio rezidentai. Didesnioji dalis rezidentų teigė,

kad atostogos suteikiamos norimu laiku. Trečdalis rezidentų dar papildomai dirba kitose šalies

gydymo įstaigose. Daugiau nei pusė (daugiausiai lyginant su kitais profiliais) chirurginio

profilio rezidentų dirba kitose šalies gydymo įstaigose. Tik maţa dalis (15,2 proc.) pirmų

metų rezidentų dirba kitose šalies gydymo įstaigose, kai tuo tarpu papildomai dirba beveik

visi (83,3 proc.) penktus metus studijuojantys rezidentai. Literatūroje pateikiamos

rekomendacijos, kad gydytojas rezidentas gali dirbti iš eilės be poilsio ne daugiau nei 30

valandų, o tarp budėjimų privaloma bent 10 valandų poilsio intervalas [52]. Taip pat

nurodoma, kad dirbant maţesniu darbo krūviu, pagerėja rezidentų emocinė būklė ir darbo

kokybė, o dirbant didesniu krūviu, 35,9 proc. padidėja medicininių klaidų tikimybė [12, 53].

Vertinant tai, kad dauguma rezidentų turi tik teorinę galimybę KMU turėti poilsio dieną po

budėjimo ir tai, kad daug jų dirba kitose gydymo įstaigose, galima daryti prielaidą, kad KMU

rezidentams gali būti būdingas literatūroje aprašomas perdegimo arba streso sindromas [12-

14]. Vertinant tai, kad didţioji dalis penktus metus studijuojančių rezidentų papildomai dirba

kitose sveikatos prieţiūros įstaigose ir studijų organizavimą vertina blogiausiai, o pirmųjų

studijų metų rezidentai papildomai dirba maţiausiai, bet studijų organizavimą vertina

geriausiai, galima manyti, kad didesnis darbo krūvis yra viena iš neigiamai rezidentūros

kokybę įtakojančių prieţasčių. Tačiau nors rezidentai ir dirba dideliu darbo krūviu, įskaitant

59

naktinius bei į darbo grafiką neįtrauktus („studentiškus“) budėjimus, tinkamas darbo ir poilsio

reţimas buvo maţiausiai reikšmingas vertinant studijų kokybės.

4.4. Rezidentų savarankiškumas, aktyvumas rezidentūros metu bei ateities planai

Savarankiškumą profesinėje veikloje rezidentai vertina 7,15 balais. Paaiškėjo, kad

rezidentų savarankiškumas nepriklauso nei nuo rezidentūros metų, nei nuo studijų profilio.

Pasiruošimą savarankiškam specialisto darbui (vertino tik paskutiniųjų studijų metų

rezidentai) rezidentai vertina 7,11 balo. Labiausiai jaučiasi pasiruošę savarankiškam

specialisto darbui terapinio profilio rezidentai.

Vertinant rezidentų aktyvumą atlikti dalį rezidentūros uţsienyje, paaiškėjo, kad tik

maţa dalis rezidentų (7,9 proc.) buvo išvykę į uţsienį, tačiau su kiekvienais rezidentūros

metais vis daugėja rezidentų išvykstančių rezidentūros studijoms į uţsienį. Daţniausiai

paminėtos šalys, kur rezidentai atliko dalį rezidentūros buvo Vokietija, Prancūzija ir Italija.

Maţdaug trečdalis rezidentų rezidentūros metu yra parengę stendinį arba skaitę

mokslinį pranešimą Lietuvoje ir publikavę nuo 1 iki 3 straipsnių Lietuvoje leidţiamuose

moksliniuose ţurnaluose. Tik nedidelė dalis rezidentų (3,4 proc.) yra publikavę nuo 1 iki 3

straipsnių uţsienio moksliniuose ţurnaluose. Rezidentų mokslinių pranešimų bei

publikuojamų straipsnių kiekis nepriklauso nei nuo rezidentūros studijų metų, nei nuo profilio.

Apklausos metu paaiškėjo, kad maţiau nei pusė rezidentų savo ateitį sieja su Lietuva,

dalis (17 proc.) ţada išvykti dirbti į uţsienį ir trečdalis nebuvo tikri dėl savo ateities planų.

Didţioji dalis rezidentų, kurie planuoja likti dirbti Lietuvoje, pageidautų dirbti tretinio lygio

arba apskrities ligoninėse. Rajono ligoninėse norėtų dirbti tik dešimtadalis rezidentų.

Silpnosios darbo pusės. Atliekant rezidentūros kokybės tyrimą KMU buvo susidurta su

rezidentų abejingumu ir nenoru dalyvauti šiame tyrime. Nemaţa dalis rezidentų tyrimo metu

buvo išvykę į kitas rezidentūros bazes. Dėl šių prieţasčių apklausti daugiau respondentų, tarp

jų ir studijas baigusių gydytojų, nepavyko.

60

IŠVADOS

1. Ištirta, kad rezidentai, rezidentų vadovai ir baigę studijas gydytojai studijų organizavimą ir

savo vadovo vaidmenį rezidentūros metu vertina geriau nei vidutiniškai, visgi pusė rezidentų

norėtų išvykti į kitas rezidentūros bazes, o dauguma studijas baigusių gydytojų teigia, kad tai

būtų tikslinga. Rezidentų nuomone, optimalus rezidentūros studijų santykis yra 20 - 30 proc.

teorinių ţinių ir 70 -80 proc. profesinės veiklos praktikos įgūdţių. Vyresnių metų rezidentų

aktyvumas tiriant rezidentūros studijų kokybę yra maţesnis nei jaunesnių ir jie rezidentūros

studijų kokybę vertina blogiau nei jaunesnieji kolegos.

2. Išsiaiškinta, kad didţioji dalis rezidentų dirba kitą dieną po budėjimo; dalis rezidentų turi

darbo grafike nenumatytų budėjimų, o trečdalis rezidentų dirba papildomai kitose Lietuvos

sveikatos prieţiūros įstaigose. Atostogos rezidentams suteikiamos norimu laiku esant

palankiam skyriaus darbo krūviui.

3. Didesnioji dalis rezidentų iš dalies patenkinti studijų kokybe. Nustatyta, kad rezidentams,

jų vadovams bei studijas baigusiems gydytojams svarbiausi rezidentūros kokybę uţtikrinantys

elementai yra geros teorinės ţinios, praktiniai įgūdţiai ir tinkamas jų santykis.

4. Paskutinių studijų metų rezidentai mano esantys geriau nei vidutiniškai pasiruošę

savarankiškam specialisto darbui; trečdalis rezidentų aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje.

Deja, tik maţiau nei pusė rezidentų baigę studijas planuoja dirbti Lietuvos sveikatos

prieţiūros sistemoje.

61

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. KMU ir KMUK vadovams:

Reguliariai perţiūrėti ir koreguoti studijų programą.

Uţtikrinti tinkamą teorinių ţinių ir praktinių įgūdţių santykį.

Uţtikrinti, kad rezidentų budėjimai vyktų tik pagal darbo grafiką.

Uţtikrinti poilsio dieną po budėjimo.

Sudaryti sąlygas rezidentams pasirinkti vadovą.

Reglamentuoti rezidentų vadovų pareigas.

Reguliariai organizuoti rezidentų vadovų vertinimą.

Skatinti rezidentus dalyvauti mokslinėje veikloje.

Uţtikrinti vienodą pasiruošimą savarankiškam specialisto darbui visų profilių

rezidentams.

Reguliariai organizuoti susitikimus su rezidentais, siekiant išsiaiškinti studijų metu

iškylančias problemas.

Sudaryti galimybes atlikti rezidentūrą kitose bazėse atsiţvelgiant į rezidentų

pageidavimus.

2. Rezidentų vadovams:

Praktiškai įgyvendinti teorinių žinių ir praktikos įgūdžių santykį rezidentūros

studijose.

Uţtikrinti teorinių ţinių bei praktinių įgūdţių kontrolę.

Skatinti rezidentus dalyvauti moklinėje veikloje.

Reguliariai aptarti su rezidentu studijų metu iškylančias organizacines problemas.

3. Rezidentams:

Tinkamai susipaţinti su rezidentūros studijų programa bei pareiginiais nuostatais.

Daţniau konsultuotis su rezidento vadovu.

Aktyviai dalyvauti mokslinėje veikloje.

Tinkamai susipaţinti su darbo grafiku.

4. Moksliniams tyrėjams:

Atlikti tolimesnius rezidentūros studijų kokybės tyrimus, siekiant išsiaiškinti, kodėl

Klaipėdos rezidentūros bazė yra tokia patraukli rezidentams.

62

Išsiaiškinti prieţastis, dėl kurių rezidentai ne visada konsultuojasi su rezidento

vadovais ir prieţastis, dėl kurių kartais rezidento vadovai atsisako padėti

rezidentams profesinėje veikloje.

Atlikti konkrečių rezidentūros specialybių kokybės vertinimą..

5. Švietimo ir mokslo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai:

Planuoti medicinos studentų bei rezidentų skaičių pagal poreikį.

63

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Vikipedija, daugiakalbė elektroninė Atviroji enciklopedija [interaktyvus]. Ţiūrėta 2009

m. rugsėjo 2 d.. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Hipokrato_priesaika>

2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos oficialus internetinis puslapis

[interaktyvus]. Ţiūrėta 2009 m. rugsėjo 5 d.. Prieiga per internetą:

<http://www.sam.lt/go.php/Istorija>

3. Barr, D.A. and R. Schmid, Medical education in the former Soviet Union. Acad Med,

1996. 71(2): p. 141-5.

4. Vikipedija, daugiakalbė elektroninė Atviroji enciklopedija [interaktyvus]. Ţiūrėta 2009

m. rugsėjo 12 d.. Prieiga per internetą:

<http://lt.wikipedia.org/wiki/Auk%C5%A1tasis_i%C5%A1silavinimas>

5. Vikipedija, daugiakalbė elektroninė Atviroji enciklopedija [interaktyvus]. Ţiūrėta 2009

m. rugsėjo 2 d.. Prieiga per internetą:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Gydytoj%C5%B3_rengimo_etapai

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl gydytojų rengimo“, priimtas

Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359. Valstybės ţinios 2003, Nr.

104-4667.

7. Freiman, A., et al., National appraisal of dermatology residency training: a Canadian

study. Arch Dermatol, 2005. 141(9): p. 1100-4.

8. Freeman, S.R., et al., US dermatology residents' satisfaction with training and

mentoring: survey results from the 2005 and 2006 Las Vegas Dermatology Seminars.

Arch Dermatol, 2008. 144(7): p. 896-900.

9. Al Shanafey, S., A. Alzahrani, and A. AlBallaa, Surgical resident satisfaction with the

current surgical training program in the Riyadh area. Ann Saudi Med, 2009. 29(5): p.

388-92.

10. Ellencweig, N., A. Weizman, and T. Fischel, Factors determining satisfaction in

psychiatry training in Israel. Acad Psychiatry, 2009. 33(2): p. 169-73.

11. Richard L. Elliott, Rachel Yudkowsky and Robert L. Vogel, Quality in Psychiatric

Training. Acad Psychiatry, 2000. 24: p.41-46.

12. Gopal, R., et al., Burnout and internal medicine resident work-hour restrictions. Arch

Intern Med, 2005. 165(22): p. 2595-600.

64

13. Shanafelt, T.D., et al., Burnout and self-reported patient care in an internal medicine

residency program. Ann Intern Med, 2002. 136(5): p. 358-67

14. Collier, V.U., et al., Stress in medical residency: status quo after a decade of reform?

Ann Intern Med, 2002. 136(5): p. 384-90.

15. Vikipedija, daugiakalbė elektroninė Atviroji enciklopedija, Aukštieji kursai

[interaktyvus]. Ţiūrėta 2009 m. rugsėjo 22 d.. Prieiga per internetą:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Auk%C5%A1tieji_kursai

16. UAB "Sveikatos ekonomikos centras" oficialus internetinis puslapis, Lietuvos sveikatos

prieţiūros reformos istorija [interaktyvus]. Ţiūrėta 2009 m. rugsėjo 5 d.. Prieiga per

internetą: http://www.sec.lt/pages/spr/Alf_mok/Text/Reform/reform1.html

17. Lietuvos Respublikos Seimo oficialus internetinis puslapis, Lietuvos Nacionalinės

sveikatos tarybos ataskaita [interaktyvus]. Ţiūrėta 2009 m. rugsėjo 15 d.. Prieiga per

internetą: http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/W3_VIEWER.ViewDoc-

p_int_tekst_id=9558&p_int_tv_id=2704&p_org=0.htm

18. Kauno medicinos universiteto oficialus internetinis puslapis, KMU istorijos apţvalga

[interaktyvus]. Ţiūrėta 2009 m. rugsėjo 11 d.. Prieiga per internetą:

http://naujas.kmu.lt/index.php?cid=264

19. Vikipedija, daugiakalbė elektroninė Atviroji enciklopedija, Kauno medicinos

universitetas [interaktyvus]. Ţiūrėta 2009 m. spalio 12 d.. Prieiga per internetą:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_medicinos_universitetas

20. Field MG. Doctor and patient in Soviet Russia.Cambridge, MA: Harvard University

press, 1957.

21. Chazov, EG, as quoted in: Current Digest of the Soviet Press.XXXIX:15;1987, 19.

22. Europos Sąjungos oficialusis leidinys Eur-Lex, Europos Bendrijos steigimo sutartis

[interaktyvus]. Ţiūrėta 2009 m. rugsėjo 14 d.. Prieiga per internetą: http://eur-

lex.europa.eu/lt/treaties/index.htm

23. Europos Komisijos Uţimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių oficialus

internetinis puslapis, Laisvas darbuotojų judėjimas [interaktyvus]. Ţiūrėta 2009 m.

rugsėjo 24 d.. Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=458&langId=lt

24. “Summaries of EU legislation” [online]. Directive 93/16/EEC [cited 2009 Oct.

14].Available from:

http://europa.eu/legislation_summaries/education_training_youth/vocational_training/qu

alifications_recognition/l23021_en.htm

65

25. Europos Sąjungos oficialusis leidinys Eur-Lex, Europos Parlamento ir tarybos direktyva

2005/36/EB [interaktyvus]. Ţiūrėta 2009 m. spalio 16 d.. Prieiga per internetą:

http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2005:255:0022:0142:LT:PDF

26. “Summaries of EU legislation” [online]. Directive 2005/36/EC [cited 2009 Oct.

18].Available from:

http://europa.eu/legislation_summaries/education_training_youth/vocational_training/qu

alifications_recognition/c11022c_en.htm

27. European union of medical specialists [online], Charter on training of medical

specialists in the European community [cited 2009 Oct. 21].Available from:

http://admin.uems.net/uploadedfiles/906.pdf

28. Kauno medicinos universiteto oficialus internetinis puslapis [interaktyvus],

Podiplominių studijų reglamentas [ţiūrėta 2009 m. spalio 20 d.]. Prieiga per internetą:

http://naujas.kmu.lt/index.php?cid=1373

29. Kauno medicinos universiteto studentų atstovybė [interaktyvus]. Podiplominių studijų

reglamentas [ţiūrėta 2009 m. spalio 21 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.kmusa.lt/index.php?view=article&catid=5%3Adokumentai&id=90%3Apodi

plomini-studij-reglamentas&Itemid=50&option=com_content

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės paramos doktorantams ir

meno aspirantams tvarkos“ priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m.

rugpjūčio 5 d. Nr. 818. Valstybės ţinios 2005, Nr. 97-3629

31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės paramos rezidentams

tvarkos“ priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 1 d. Nr. 231.

Valstybės ţinios 2004, Nr. 34-1105.

32. LR seimas, [interaktyvus] Seimo darbo grupių veikla [ţiūrėta 2010 m. sausio 21 d.].

Prieiga per internetą: www3.lrs.lt/docs2/TYIFNLIE.XLS

33. LR seimas, [interaktyvus] Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, priimtas

LR seimo 2009 m. balandţio 30 d. Nr. XI-242. Valstybės ţinios 2009, Nr. 54-2140.

34. Ren, X., et al., A descriptive analysis of medical education in China. Med Teach, 2008.

30(7): p. 667-72.

35. Wikipedia, the free encyclopedia [online], Bologna declaration [cited 2010 Jan.21].

Available from: http://en.wikipedia.org/wiki/Bologna_declaration

36. Westbye, H., The Bologna Declaration and medical education: a policy statement from

the medical students of Europe. Med Teach, 2005. 27(1): p. 83-5.

66

37. World health organisation regional Office for Europe [online], Regulation and licensing

of physicians in the WHO. European Region [cited 2010 Jan. 21].Available from:

www.euro.who.int/document/e87789.pdf

38. Elliott, R.L., et al., Quality in residency training: toward a broader, multidimensional

definition. Acad Med, 1996. 71(3): p. 243-7.

39. Villanueva, A.M., et al., Comparing selection criteria of residency directors and

physicians' employers. Acad Med, 1995. 70(4): p. 261-71.

40. Berdichewsky, A., Medical training and professional practice. Milbank Mem Fund Q,

1966. 44(2): p. Suppl:163-83.

41. Forbes, K.L., Medical education and hard science. Med J Aust, 2004. 181(9): p. 518;

author reply 519.

42. School of Medicine at Queen's University [online], The Royal college of psychisians

and surgeons of Canada [cited 2010 Jan. 26]. Available from:

http://meds.queensu.ca/medicine/obgyn/pdf/CanMEDS.overview.pdf

43. Yudkowsky, R., R. Elliott, and A. Schwartz, Two perspectives on the indicators of

quality in psychiatry residencies: program directors' and residents'. Acad Med, 2002.

77(1): p. 57-64.

44. Bhagia, J. and J.A. Tinsley, The mentoring partnership. Mayo Clin Proc, 2000. 75(5): p.

535-7.

45. Jackson VA, Palepu A, Szalacha L, et al. „„Having the right chemistry‟‟: a qualitative

study of mentoring in academic medicine. Acad Med. 2003;78:328–34.

46. Weilepp AE. Female mentors in short supply. JAMA. 1992;267:739–42.

47. Ramanan, R.A., et al., Mentoring matters. Mentoring and career preparation in internal

medicine residency training. J Gen Intern Med, 2006. 21(4): p. 340-5.

48. Komaromy, M., et al., Sexual harassment in medical training. N Engl J Med, 1993.

328(5): p. 322-6.

49. Thomas, N.K., Resident burnout. JAMA, 2004. 292(23): p. 2880-9.

50. Tzischinsky, O., et al., Daily and yearly burnout symptoms in Israeli shift work

residents. J Hum Ergol (Tokyo), 2001. 30(1-2): p. 357-62.

51. Wikipedia, the free encyclopedia [online], Libby Zion law, [cited 2010 Jan.25].

Available from: http://en.wikipedia.org/wiki/Libby_Zion_law

52. The Accreditation Council for Graduate Medical Education (ACGME) [online] [cited

2010 Jan.27]. Available from:

http://www.acgme.org/acWebsite/dutyHours/dh_achieveSum05-06.pdf

67

53. Landrigan, C.P., et al., Effect of reducing interns' work hours on serious medical errors

in intensive care units. N Engl J Med, 2004. 351(18): p. 1838-48.

54. Lockley, S.W., et al., Effect of reducing interns' weekly work hours on sleep and

attentional failures. N Engl J Med, 2004. 351(18): p. 1829-37.

55. Gross, Jane. ``Female Surgeon's Quitting Touches Nerves at Medical School.'' The New

York Times, July 14, 1991, page 10. A report on the sexism at Stanford Medical School

which caused a female neurosurgeon to resign.

68

PRIEDAI

1 PRIEDAS. KMUK rezidentų apklausos anketa.

2 PRIEDAS. KMU Rezidentų vadovų apklausos anketa.

3 PRIEDAS. Gydytojų, baigusių KMU rezidentūrą 2003-2008 m. apklausos anketa.

69

1 PRIEDAS

KMUK rezidentų apklausa :

Gerb. rezidente, šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti KMU rezidentų, požiūrį į KMU

rezidentūros kokybę. Tyrimą atlieka KMU Visuomenės sveikatos vadybos

magistrantūros studentas, gyd. vyresnysis rezidentas Paulius Mocevičius. Anketa yra

anoniminė. Duomenys bus skelbiami tik apibendrinti. Prašome pažymėti Jums

labiausiai tinkančius atsakymus. Dėkojame!

1. Jūs esate :

Vyras Moteris

2. Kurių metų rezidentas Jūs esate:

1m. 2m. 3m. 4m. 5m. 6m.

3. Kokio profilio rezidentas Jūs esate?

konservatyviosios medicinos operacinės medicinos motinos ir vaiko

4. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite, kiek

Jūs esate susipaţinęs su savo rezidentūros studijų programa:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

5. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite kiek

rezidentūros studijos yra vykdomos atsiţvelgiant į programą:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

6. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite

rezidentūros metu įgyjamų teorinių ţinių kokybę:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

7. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite savo

paskaitų/seminarų lankomumą:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

8. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite

rezidentūros metu įgyjamų praktinių įgūdţių kokybę:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

9. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite Jūsų

profesionaliosios veiklos kontrolę (įskaitos, egzaminai, praktinių įgūdţių tikrinimas):

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

10. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite Jūsų

pasitenkinimą KMU rezidentūros kokybe:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

70

11. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite

savo savarankiškumą profesionalioje veikloje rezidentūros metu:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

12. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite

savo pasiruošimą savarankiškam specialisto darbui( pildyti tik paskutinių metų

rezidentams)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

13. Kokie elementai Jums yra svarbiausi vertinant rezidentūros kokybę (sunumeruokite

atsakymus svarbos tvarka, pvz. 1- pats svarbiausias, 2,3,4,5 ir 6 – maţiau svarbūs)?

geros teorinės ţinios

geri praktiniai įgūdţiai

geras teorinių ir praktinių įgūdţių santykis

geros darbo sąlygos (darbo vieta, kompiuteris su internetu, poilsio kambarys)

geri darbiniai santykiai su kolegomis

tinkamas darbo bei poilsio santykis

kita _______________________________________________________________

(įrašykite)

14. Ar esate patenkintas rezidentūros kokybe?

Taip Ne Dalinai

15. Jei į 14 klausimą atsakėte „Ne“ arba „Dalinai“, tai kodėl? (sunumeruokite atsakymus

svarbos tvarka, pvz. 1- pats svarbiausias, 2,3,4, ir 5 – maţiau svarbūs):

Per maţai praktikos

Per maţai teorinių ţinių

Netinkamas teorinių ţinių ir praktinių įgūdţių santykis

Netenkina darbo sąlygos (nėra darbo vietos, interneto)

Bendravimo su vadovais problemos

Bendravimo su kitais rezidentais problemos

Bendravimo su skyriaus gydytojais problemos

Kita(įrašykite)_____________________________________

16. Ar buvote išvykęs atlikti dalį rezidentūros į uţsienį?

Taip Ne

17. Jei į 16 klausimą atsakėte „Taip“, prašome įrašyti šalį kurioje atlikote dalį rezidentūros ,

bei kiekvienoje eilutėje apibraukite Jums tinkamą atsakymą :

(įrašykite šalį)______________________________________

Geriau nei Lietuvoje Taip pat kaip Lietuvoje Blogiau nei Lietuvoje

Praktiniai įgūdţiai 1 2 3

Teorinės ţinios 1 2 3

Darbo sąlygos 1 2 3

Bendravimas su

vadovais

1 2 3

Bendravimas su

kolegomis

1 2 3

Darbo ir poilsio

santykis

1 2 3

71

18. Ar esate rezidentūros metu parengęs ir skaitęs pranešimą (arba stendinį pranešimą)

konferencijai?

Ne Taip, Lietuvoje vykusioje konferencijoje Taip, uţsienyje vykusioje

konferencijoje

19. Kiek rezidentūros metu esate publikavęs mokslinių straipsnių?

Lietuvoje spausdinamuose

ţurnaluose:

0 1–3 4–6 >6

Straipsniai uţsienio ţurnaluose:

0 1–3 4–6 >6

20. Kiek budėjimų pagal budėjimų grafiką Jūs turite per mėnesį ( skliausteliuose prašome

įrašyti budėjimo trukmę valandomis, kai galimi budėjimai - 8, 12 ir 24 valandų) ?

1 2 3 4 5 6 daugiau nei 6

(įrašykite vieno budėjimo trukmę.....val.)

21. Ar Jums tenka budėti ne darbo grafike numatytus, papildomus t.y. vadinamus

„studentiškus“ budėjimus? Taip Ne

22. Jei atsakėte Taip, tai kokiuose cikluose ir kiek kartų per savaitę?

(įrašykite)________________________________________________________________

___________

23. Ar yra sudaryta galimybė nedirbti sekančią dieną po budėjimų?

Taip Taip, tačiau tik darbo grafike Ne Tai priklauso nuo mano

pasirinkimo

24. Ar suteikiamos atostogos norimu laiku, esant palankiam skyriaus darbo krūviui?

Taip Ne Ne visada

25. Ar jūs ţinote kas yra Jūsų vadovas ciklų metu?

Taip, visada Taip, kai kuriuose cikluose Ne, neţinau

26. Ar Jus priţiūri ir konsultuoja Jūsų vadovas ciklo metu (ne rezidentūros vadovas)?

Taip, visada

Taip, daţnai

Retai

Niekada

27. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite

savo pasitenkinimą vadovų darbu su jumis:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

28. Ar pasitaikė atvejų, kada vadovas atsisakė padėti profesionalioje veikloje?

Taip, daţnai Ne Kartais

72

29. Ar Jūs jaučiate konkurenciją tarp tos pačios specializacijos rezidentų?

Taip, jaučiu Dalinai jaučiu Ne, nejaučiu visiškai

30. Ar Jūs jaučiate konkurenciją su savo rezidentūros vadovu?

Taip, jaučiu Dalinai jaučiu Ne, nejaučiu visiškai

31. Ar Jūs jaučiate konkurenciją tarp tos pačios specializacijos kaip ir Jūs rezidentų ?

Taip, jaučiu Dalinai jaučiu Ne, nejaučiu visiškai

32. Ar jūs dirbate be rezidentūros papildomai kitose šalies gydymo įstaigose?

Taip Ne

33. Kur ketinate dirbti po rezidentūros baigimo?

Lietuvoje Ketinu išvykti į uţsienį visam laikui Ketinu išvykti į uţsienį

laikinai Neţinau

34. Jei galvojate dirbti Lietuvoje po rezidentūros baigimo:, tai norėtumėte dirbti

Respublikinėje ligoninėje Apskrities ligoninėje Rajono ligoninėje

35. Ar norėtumėte išvykti atlikti dalį rezidentūros į kitas KMU bazes?

Taip Ne Neţinau

36. Jei atsakėte Taip, tai kuriam laikui norėtumėte išvykti?

Iki 6 mėn. 6-12 mėn. 1-2 metams didesniajai daliai rezidentūros

37. Jei atsakėte „Ne“, tai prašome išvardinti prieţastis kodėl?

1_________________________________________________

2._________________________________________________

3._________________________________________________

4._________________________________________________

38. Koks studijų ir praktikos darbų santykis, Jūsu manymu, turėtų būti rezidentūros metu (įskaitant

bazes), kai bendra rezidentūros trukmė yra lygi 1,0 etato darbo kruviui?

20% studijų ir 80% praktikos 50% studijų ir 50% praktikos 80% studijų ir

20% praktikos

30% studijų ir 70% praktikos 40% studijų ir 60% praktikos

pilnas studijų ir praktikos persidengimas

39. Jūsų nuomone, kokius kriterijus turėtų atitikti rezidentūros bazė (sunumeruokite atsakymus

svarbos tvarka, pvz. 1- pats svarbiausias, 2,3,4, ir 5 – maţiau svarbūs):?

1. Pakankamas ligonių su su tam tikra patologija skaičius

2. Pakankama patologijos įvairovė

3. Pakankamas personalo skaičius

4. Geros rezidento darbos sąlygos

73

(kompiuterizuota darbo vieta, poilsio kambarys, geros operacinės,

taikomos naujos technologijos, kita)

5. Suteikiamas priėjimas prie šiuolaikinės literatūros

(vadovėliai, medicininiai ţurnalai, duomenų bazės, kita)

6. Kita (įrašykite)__________________________________________________

40. Nurodykite bazę/es, kurioje jūs norėtumėte atlikti dalį rezidentūros:

1._____________________________________________________________

2._____________________________________________________________

3._____________________________________________________________

4._____________________________________________________________

5._____________________________________________________________

41. Nurodykite svarbiausius kriterijus, dėl kurių norėtumėte pasirinkti būtent šią bazę/es:

1.______________________________________________________________

2.______________________________________________________________

3.______________________________________________________________

4.______________________________________________________________

5.______________________________________________________________

41. Ar Jūs norėtumėte po rezidentūros studijų tęsti darbą toje ligoninėje, kurioje galėtumėte atlikti

dalį rezidentūros:

Taip Ne Neţinau

42. Ką siūlytumėte keisti savo specialybės rezidentūros programoje?

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

_________

Dėkojame už Jūsų atsakymus!

74

2 PRIEDAS

KMU Rezidentų vadovų apklausa : Gerb. Vadove, šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti KMU rezidentų, požiūrį į KMU

rezidentūros kokybę. Tyrimą atlieka KMU Visuomenės sveikatos vadybos

magistrantūros studentas, gyd. vyresnysis rezidentas Paulius Mocevičius. Anketa yra

anoniminė. Duomenys bus skelbiami tik apibendrinti. Prašome pažymėti Jums

labiausiai tinkančius atsakymus. Dėkojame!

1. Jūs esate:

Vyras Moteris

2. Kurių metų rezidentams Jūs vadovaujate?:

1m. 2m. 3m. 4m. 5m. 6m.

3. Prašome išvardinti prieţastis, kodėl esate rezidentų vadovas?

buvau paskirtas

pasirinkau savo noru dėl finansinių paskatų

pasirinkau savo noru dėl kitų prieţasčių

kita_____________________________________________________________

(įrašykite)

4. Ar esate patenkintas/-a, būdamas rezidento vadovu?

Taip Ne Dalinai

5. Jei atsakėte „Ne“ arba „Dalinai“, sunumeruokite atsakymus svarbos tvarka, kokios

prieţastys tai lemia, pvz. 1- pats svarbiausias, 2,3 – maţiau svarbūs:

per didelis darbo krūvis

nepakankamos finansinės paskatos

neskiriamas papildomas laikas darbui su rezidentais

kita_______________________________________________________________

(įrašykite)

6. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas)

įvertinkite, kiek rezidentai yra susipaţinę su savo rezidentūros studijų programa:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

7. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas)

įvertinkite kiek rezidentūros studijos yra vykdomos atsiţvelgiant į programą:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

8. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas)

įvertinkite rezidentui suteikiamų teorinių ţinių kokybę Jūsų vadovaujamo ciklo

metu:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

75

9. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas)

įvertinkite rezidentui suteikiamų praktinių įgūdţių kokybę Jūsų vadovaujamo ciklo

metu:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

10. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas)

įvertinkite rezidentų paskaitų/seminarų lankomumą:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

11. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas)

įvertinkite rezidentų profesionaliosios veiklos kontrolę (įskaitos, egzaminai,

praktinių įgūdţių tikrinimas):

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

12. Jūsų nuomone, kokie elementai yra svarbiausi vertinant rezidentūros kokybę

(sunumeruokite atsakymus svarbos tvarka, pvz. 1- pats svarbiausias, 2,3,4,5 ir 6 –

maţiau svarbūs)?

geros teorinės ţinios

geri praktiniai įgūdţiai

geras teorinių ir praktinių įgūdţių santykis

geros darbo sąlygos (darbo vieta, kompiuteris su internetu, poilsio kambarys)

bendravimas su vadovais

bendravimas su gydytojais, kitais rezidentais

kita _______________________________________________________________

(įrašykite)

13. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas)

įvertinkite ar rezidentūros programa uţtikrina pilnavertį rezidento pasiruošimą

savarankiškam darbui:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

14. Ar suteikiate reikiamų ţinių, kai rezidentas konsultuojasi ciklo metu?

Taip, visada Taip, kartais Ne, neprivalau/neturiu laiko

15. Ar rezidentai pakankamai motyvuoti ?

Taip, visi Taip, didesnioji dalis Taip, maţesnioji dalis

Ne, nemotyvuoti

16. Ar skatinate rezidentus tobulėti (suteikiate informacijos apie vykstančias

konferencijas, skatinate vykdyti mokslinius tyrimus ir t.t.)?

Taip Ne Kai kuriuos

17. Ar rezidentai dalyvauja Jūsų moksliniuose tyrimuose?

Taip Ne Kai kurie

18. Ar rezidentai dalyvaujantys Jūsų moksliniuose tyrimuose yra Jūsų publikacijų

bendraautoriai?

Taip, visi kurie dalyvauja tyrime ir straipsnio rašyme Ne visi dalyvaujantys

Nei vienas dalyvaujantis tyrime

76

19. Jei atsakėte, kad ne visi arba nei vienas, tai išvardinkite prieţastis kodėl:

1.______________________________________________________

2.______________________________________________________

3.______________________________________________________

4.______________________________________________________

20. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas)

įvertinkite kiek Jūs vykdote savo kaip vadovo rezidentūros programos

reikalavimus:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

21. Ar jaučiama konkurencija tarp tos pačios specializacijos rezidentų?

Taip, jaučiama Dalinai jaučiama Ne, nejaučiama visiškai

22. Ar Jūs jaučiate konkurenciją ruošdamas jauną, savo srities specialistą?

Taip, jaučiu Dalinai jaučiu Ne, nejaučiu visiškai

Dėkojame už Jūsų atsakymus!

77

3 PRIEDAS

Gydytojų, baigusių KMU rezidentūrą 2003-2008 m. apklausa :

Gerb. gydytojau, ši anoniminė anketa yra skirta magistro darbo „KMU rezidentūros

kokybės įvertinimas“ tyrimui atlikti ir išsiaiškinti gydytojo, baigusio KMU rezidentūrą

2003-2008m, požiūrį į KMU rezidentūros kokybę. Tyrimą atlieka KMU Visuomenės

sveikatos vadybos magistrantūros studentas, gyd. vyresnysis rezidentas Paulius

Mocevičius. Prašome pažymėti po vieną Jums labiausiai tinkantį atsakymą. Dėkojame!

1. Jūs esate:

vyras moteris

2. Kokio profilio gydytojas esate?

chirurginio terapinio motinos ir vaiko

3. Kiek pilnų metų Jūs dirbate po rezidentūros baigimo?

1m. 2m. 3m. 4m. 5m.

4. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite, kiek

Jūs buvote susipaţinę su savo rezidentūros studijų programa:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

5. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite kiek

rezidentūros studijos buvo vykdomos atsiţvelgiant į programą:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

6. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite Jūsų

rezidentūros metu įgytų teorinių ţinių, reikalingų savarankiškam darbui po rezidentūros

baigimo, kokybę:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

7. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite Jūsų

rezidentūros metu įgytų praktinių įgūdţių, reikalingų savarankiškam darbui po rezidentūros

baigimo, kokybę:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

8. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite savo

paskaitų/seminarų lankomumą rezidentūros metu:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

9. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite Jūsų

rezidentūros metu profesionaliosios veiklos kontrolę (įskaitos, egzaminai, praktinių įgūdţių

tikrinimas)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

10. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite Jūsų

pasitenkinimą KMU rezidentūros kokybe:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

78

11. Kokie elementai Jums yra svarbiausi vertinant rezidentūros kokybę (galimi keli

atsakymai)?

geros teorinės ţinios

geri praktiniai įgūdţiai

geras teorinių ir praktinių įgūdţių santykis

geros darbo sąlygos (darbo vieta, kompiuteris su internetu, poilsio kambarys)

kita _______________________________________________________________

(įrašykite)

12. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite

rezidentų vadovų pasiruošimą vadovauti rezidentams:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

13. Skalėje nuo 1 iki 10 (1-pats ţemiausias, 10-pats aukščiausias įvertinimas) įvertinkite

rezidentų vadovų elgesio etiškumą:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

14. Jei susidūrėte su neetišku rezidento vadovo elgesiu, įrašykite kaip jis pasireiškė (galimi

keli atsakymai):

atsisakymas padėti profesinės veiklos praktikoje

įţeidinėjimas

seksualinis priekabiavimas

diskriminacija (lyties, rasės, tautybės, amţiaus)

kita______________________________________________________________

(įrašykite)

15. Ar Jūs jautėte konkurenciją tarp tos pačios specializacijos kaip ir Jūs rezidentų?

Taip, jaučiau Dalinai jaučiau Ne, nejaučiau visiškai

16. Ar Jūs jautėte konkurenciją tarp tos pačios specializacijos kaip ir Jūs rezidentų vadovų –

neaišku, ar vadovų tarpusavyje, ar „konkurenciją su vadovu“?

Taip, jaučiau Dalinai jaučiau Ne, nejaučiau visiškai

17. Kaip jūs manote, ar tikslinga rezidentams atlikti dalį rezidentūros kitose šalies ligoninėse-

rezidentūros bazėse?

Taip Ne Neturiu nuomonės

18. Jei atsakėte Taip, išvardinkite prieţastis kodėl?

1._______________________________________________________________

2._______________________________________________________________

3._______________________________________________________________

4._______________________________________________________________

Dėkojame už Jūsų atsakymus!