rezistento dienoraðtis - llks.lt · nimais tegalëjo ásidarbinti gaisrininku, krovëju,...

1

Rezistento dienoraðtis

2 3Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Antanas Terleckas

Rezistento dienoraðtis

1966 metai

Vilnius

2008


Lietuvio politiko portretas

„Rezistento dienoraðtyje“

Antanas Terleckas gimë 1928 m. vasario 9 d. Ignalinos rajone, Kri-vasalio kaime, maþaþemiø ûkininkø ðeimoje. Tëvai iðugdë já jautrøsocialinei neteisybei, o branda tautinës priespaudos sàlygomis uþ-grûdino jo dvasià ir ákvëpë laisvës troðkimà.

Antrosios okupacijos pradþioje septyniolikmetis jaunuolis, tëvopalaimintas, kartu su draugu iðëjo á partizanø bûrá, taèiau dël jau-no amþiaus nebuvo priimtas.

Besimokydamas Linkmenø progimnazijoje, 1945 m. liepos mën.suimtas ir du mënesius kankintas Ðvenèioniø kalëjime, bet nesurin-kus ákalèiø paleistas.

Baigæs penkias klases, ástojo á Vilniaus prekybos technikumà, poto studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, kurá baigë1954 m. Dirbo SSRS valstybinio banko Vilniaus valdyboje virðininkopavaduotoju ir mokësi Lietuvos mokslø akademijos Ekonomikos ins-tituto aspirantûroje.

1957 m. gruodþio 24 d. uþ antitarybinæ veiklà bei pasiprieðinimàokupacinei valdþiai suimtas. Aspirantø bendrabutyje liko ketveriømetø dukra Vilija ir þmona Elena, kuri laukësi. Kalintas KGB vidauskalëjime, 1958 m. LTSR Aukðèiausiojo Teismo nuteistas 4 metamslaisvës atëmimo. Sibiro lageriuose, Taiðete iðkalëjo trejus metus.

Sugráþæs dirbo „Puntuko“ gamykloje dispeèeriu, vyr. ekonomis-tu, vyr. inþinieriumi ir kt.

1964–1969 metais Vilniaus universitete neakivaizdþiai studijavoistorijà. Paraðë diplominá darbà „Lietuva Rusijos valdþioje 1795–

„Rezistento dienoraðtis“ iðleistas

autoriaus Antano Terlecko,

Lietuvos Respublikos Seimo nariø

Vytauto Boguðio ir Algio Èapliko lëðomis

Autorius nuoðirdþiai dëkoja

Vytautui Boguðiui ir Algiui Èaplikuiuþ finansinæ paramà

Leidëjai

Antanas Terleckas, Gintaras Ðidlauskas

Redaktorius

Kæstutis Kasparas

Virðelio dailininkë

Vaida Juozapaitytë

Stilistë

Vilija Dailidienë

Ávadinis þodis

Kæstutis Kasparas, Gintaras Ðidlauskas

Maketavo

Sigrida Juozapaitytë

Nuotraukos ið autoriaus asmeninio archyvo

UDK 947.45.08(093)Te-115

© Antanas Terleckas, 2008© Vaida Juozapaitytë, virðelis, 2008

ISBN 978-9986-645-23-8


1915 m.“. 1969 m. balandþio 25 d. atlikus Terleckø bute kratà KGBpasiëmë diplominá darbà ir neleido laikyti baigiamøjø egzaminø.

Bendradarbiavo pogrindinëje spaudoje, á JAV laikraðèius pasiuntëpaties parengtà reportaþà apie S. Kudirkos teismà. Uþ tai 1973 m.geguþës 24 d. jam buvo sufabrikuota kriminalinë byla uþ „piktnau-dþiavimà tarnybine padëtimi“. Metus kalëjo Lukiðkëse ir Vilniausgrieþto reþimo lageryje.

Sugráþæs ið lagerio buvæs kalinys su dviem aukðtaisiais iðsilavi-nimais tegalëjo ásidarbinti gaisrininku, krovëju, durininku. Galiau-siai netgi atleistas ið durininko pareigø... Suþinojæs, kad KGB ruo-ðiasi su juo susidoroti uþ „veltëdþiavimà“, Antanas Terleckas 1975 m.lapkrièio mën. paraðë KGB pirmininkui J. Andropovui laiðkà, kuria-me iðdëstë Tautos kanèiø istorijà. Ðis laiðkas slapta buvo perduotasá Vakarus ir Vatikano radijas kelis mënesius já transliavo á Lietuvà,o JAV iðverstas á anglø kalbà. Laiðkas iðgelbëjo A. Terleckà nuofizinio susidorojimo.

1976–1977 m. kartu su K. Jokubynu, J. Sasnausku ir kitais leidopogrindiná þurnalà „Laisvës ðauklys“. 1978 m. birþelio mën. su ben-draminèiais ákûrë pogrindinæ politinæ organizacijà Lietuvos laisvëslygà (LLL), buvo jos lyderis ir vadovas. 1979 m. vasarà kartu suLLL nariais leido nelegalø leidiná „Vytis“. 1988 m. redagavo 7-àjá ir8-àjá „Vyèio“ numerius.

Paties A. Terlecko nuomone, svarbiausias jo nuveiktas darbas –1979 m. rugpjûèio 23 d. pasiraðytas ir iðplatintas 45 pabaltijieèiømemorandumas, raginantis pasaulio valstybiø vyriausybes ir JTO Ge-neraliná sekretoriø likviduoti Baltijos valstybëse Molotovo–Ribentro-po pakto pasekmes. 1983 m. pradþioje Europos Parlamentas, remda-masis Memorandumu, priëmë rezoliucijà, kuri pripaþino buvusiø TautøSàjungos nariø – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – teisæ á politiná apsi-sprendimà, o ðiø valstybiø aneksijos byla pirmà ir vienintelá kartàatsirado JTO Dekolonizacijos komitete.

1979 m. spalio 30 d. A. Terleckas vël suimtas ir 1980 m. rudenánuteistas 8 metams laisvës atëmimo (3 metai lagerio ir 5 metaitremties). Kalëjo Kuèino speclageryje (ypatingai grieþto reþimo lageris

politiniams kaliniams). 1982 m. gruodþio 25 d. iðveþtas á tremtáKolymoje, Magadano srityje.

Á Lietuvà sugráþo 1987 m. sausio 9 d. ir vël pasinërë á antisovie-tinæ pasiprieðinimo veiklà. Jo iniciatyva 1987 m. rugpjûèio 23 d.surengtas pirmas vieðas antisovietinis protesto mitingas Vilniuje,prie A. Mickevièiaus paminklo.

1988–1990 m. LLL surengë keliasdeðimt demonstracijø, mitingøir piketø, reikalaujant laisvës ir nepriklausomybës Lietuvai. A. Ter-leckas buvo grieþtas „suvereniteto SSRS sudëtyje“ prieðininkas, to-dël jis ir LLL pirmajame Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio iniciatyvi-nës grupës susirinkime buvo pavadinti „jëgomis ir asmenimis,propaguojanèiais ekstremistines idëjas“. Bet tik radikali LLL veiklasuþlugdë Maskvos ir LKP pastangas áteisinti Lietuvos okupacijà irlikti Rusijos savivaldoje.

Po 1990 m. kovo 11 d. A. Terleckas tæsë kovà prieð senos irnaujos nomenklatûros savivalæ. 1991 m. sausio mën. padëjo su-þlugdyti „Jedinstvos“ bandymà uþimti Aukðèiausiosios Tarybosrûmus.

Paraðë kelis ðimtus straipsniø, aðtriø poleminiø, politiniø apy-braiþø ir prisiminimø, parengë daug dokumentinës medþiagos apiepogrindþio bei LLL veiklà: „Didysis sàmokslas prieð Lietuvà“, „Apie„Ðatrijos“ veiklà“, „Ðatrininkø kolona“, „Laiðkai ið Magadano“, „Uþtiesà ir laisvæ“, „Jei esame èia. Juliaus Sasnausko ir Antano Terlec-ko laiðkai“, „Lietuvos laisvës lygos kova uþ laisvæ ir nepriklausomy-bæ“, „Lietuvos laisvës lyga: nuo „Laisvës ðauklio“ iki Nepriklauso-mybës“.

Iðskirtinæ vietà A. Terlecko kûrybinëje biografijoje uþima okupa-cijos metais raðyti dienoraðèiai. Dienoraðtá A. Terleckas pradëjo ra-ðyti 1948 m. gruodþio 10 d. draugo Miroslavo Kaukëno paskatintas:„Dienoraðtyje në vienu þodþiu nevertinau Lietuvos okupacinës sis-temos: buvau ásimylëjæs bûsimà savo þmonà Elenà ir raðiau dau-giausia apie jà ir tuometiná jaunimà... 1956–1957 m. tapau dràses-nis, ëmiau raðyti dienoraðtyje ir „apie politikà“ (Antanas Terleckas„25-ieji Lietuvos okupacijos metai. Rezistento dienoraðtis“, p. 7).

Gyvenimas – kova


Dalis pirmøjø knygø slapstant pasidarë neáskaitomos, kai kuriasautorius, bijodamas èekistø, pats sudegino. „Suvokæs, kokià klaidàpadariau, vël ëmiausi dienraðèio. 1961–1966 metais paraðiau gal22 dienoraðèio knygas. Jos iðliko todël, kad buvau paslëpæs po ve-randa, angliø ðlako ir medþio pjuvenø miðinyje, uþpiltame storusmëlio sluoksniu. 2003 metais griaunant mûsø namà Nemenèinësplente, nr. 68, L. Pipiras ir kitas darbininkas suradæ atidavë man.“(Antanas Terleckas „25-ieji Lietuvos okupacijos metai. Rezistentodienoraðtis“, p. 7).

Ið ðiø dienoraðèiø keturios knygos (1964 metai) atspausdintos2006 m. Jose apraðyti septyni tardymai KGB rûsiuose ir 1964 m.lapkrièio 11 d. ávykæs „visuomeninis A. Terlecko teismas“ „Puntu-ko“ gamykloje. Ðiame tome spausdinamos ðeðios knygos – 1966metai.

Dienoraðtis yra specifinis literatûros þanras, o ðiuo atveju jispirmiausia virsta epochos liudytoju. A. Terleckas niekada nepreten-davo á raðytojo laurus: pirmiausia jis yra publicistas, bet plunksnàiðlavino tik dienoraðèio dëka.

Kodël autorius su tokia politine biografija, nuolatos balansuo-damas ant ribos, tokiomis sàlygomis, kada uþ bet koká raðytà þodágalëjai atsidurti KGB poþemiuose, ryþtasi raðyti dienoraðtá? Á taiatsako pats A. Terleckas 1966 m. knygø puslapiuose:

„Taèiau neraðyti irgi negaliu. Viena, po keliolikos–keliasdeðimtmetø (jeigu, þinoma, tiek gyvensiu) bus ádomu já paskaityti. Antra,ir svarbiausia, mano dienoraðtis bus istorinis dokumentas. Juk kiekðiandien lietuviø raðo já (iðskyrus, þinoma, jaunimà)? O kiek lageri-ninkø já raðo?“

Neraðë ne tik buvæ lagerininkai (ið baimës ar atsargumo), bet irdaugelis, galëjusiø raðyti. Galbût 1966-øjø metø gyvenimas buvotoks pilkas ir proziðkas, kad nevertas ir prisiminti?

Rezistento dienoraðtis irgi klostosi ið paprastø buitiniø ávykiø,santykiø darbovietëje, gatvëje, namuose apraðymo. Gyvenimas pro-ziðkas ir „sovietinis inþinierius“ rûpinasi, kaip iðlaikyti ðeimà, ið-maitinti ir aprengti þmonà ir vaikus, padëti mamai. Galiausiai irkaip apsirengti paèiam, jeigu siuvëjas niekaip nesugeba iðversti

seno palto, o sovietinës sistemos iðtuðtintose parduotuvëse neáma-noma nieko nusipirkti.

Ið daugybës aplinkui vykusio gyvenimo ávykiø dienoraðtis fik-suoja, autoriaus nuomone, svarbiausius. Ðiandien ið tikrøjø ádomu,kas bûta svarbu to meto þmogui. Ginèai troleibuse ar „politikavi-mas“ darbe? Ðiuolaikinë, nepriklausomybës, karta tikriausiai netginesupras, kodël A. Terleckas buvo viskuo nepatenkintas, kai aplin-kui virë gyvenimas ir vyko naujojo Vilniaus statybos. Iðaugæ laisvë-je nesupras, kad kaþkada mes buvome „verèiami mylëti tuos, kurietyèiojasi ið mûsø kalbos, ið mûsø tautiniø tradicijø, mûsø ðventosteisës bûti laisviems“.

Dienoraðtis buvo raðomas slaptai, gerai suprantant pasekmes uþkiekvienà ne taip pavartotà þodá. Tai rezistento dienoraðtis, todëljame uþraðyta ne visa, kà tuo metu veikë autorius. Daug kas nuty-lëta dël saugumo sumetimais: „Laikausi kalëjimo taisyklës: kas taunebûtina þinoti, neklausinëk, o kas nebûtina kitam þinoti – nepasa-kok. Kuo maþiau þinai, tuo geriau.“

Dël saugumo autorius sugalvoja originalià literatûrinæ priemo-næ: savo mintis jis iðskirsto keliems asmenims. Dienoraðèio pusla-piuose nuolat diskutuoja Jonai I, II, III, Povilënas, Pakalas, Nulins-kas ir Zerinskas – arðûs antitarybininkai, kuriuos nuolat tenka ramintiautoriaus „að“. Bet visur – tai paties autoriaus mintys, ir netgidiskusija su savimi ið tikrøjø yra tik priemonë patikrinti savøjøminèiø teisingumà ir nustatyti màstymo kryptá.

Tai autoriaus pasaulëþiûra ir tvirta paþiûrø sistema, apibûdi-nanti A. Terleckà kaip rezistentà ir politikos veikëjà.

Marksistas dienoraðtyje priekaiðtauja A. Terleckui: „Tu, man at-rodo, neturi tvirtø paþiûrø. Tau malonu tiesiog visà laikà bûti opo-zicijoje.“ Atsakiau, kad turiu. Primetë man uþsispyrimà. Atsakiau,kad turiu daug ydø, bet kvailo uþsispyrimo primesti man negalima.Uþtektinai manyje dràsos prisipaþinti sau suklydus.“

Politinës biografijos puslapiai byloja apie charakterio tvirtumà,o dienoraðèio puslapiai – apie paþiûrø tvirtumà. A. Terlecko paþiûrosneatsirado ið nieko ar jo veikla nebuvo vienkartinio impulso padari-nys kaip didelës dalies jo paþástamø buvusiø politiniø kaliniø lagerinin-

Gyvenimas – kova


kø. Ði paþiûrø sistema grûdinosi gyvenime ir pasiekë toká lygá, kadpaties A. Terlecko norai daugeliu atveju nustodavo reikðmës.

Tokiø tvirtø, atsidavusiø idëjai þmoniø lietuviø pasiprieðinimosàjûdyje buvo reta. „Saugumas triumfuoja, tyèiojasi ið mûsø. Esàjie, komunistai, nebijodavæ kalëjimo, iðëjæ á laisvæ, vël toliau kovo-davæ. O kiek lietuviø buvusiø politiniø kaliniø, sëdo antrà kartà?Saugumas giriasi, kad ið keliolikos ar keturiasdeðimt tûkstanèiøbuvusiø kaliniø antrà kartà pateko á lagerá tik keliolika. Jie tyèioja-si ið mûsø teigdami, kad jie turëjæ idealà, uþ kurá nebijojæ eiti ákalëjimà. O mes bijomës, nes neturime idealø. Bet tikrai tokia iðva-da iðplaukia. Ðiandien Lietuvoje tik viena dvasininkija tam tikromiskovos formomis kovoja su okupantu. Daugiau nëra jokiø jëgø. Rei-kia neuþmirðti, kad laisvës rytui iðauðus tauta pareikalaus ið mûsøataskaitos – kà mes nuveikëm sugráþæ ið lagerio. Nereikia verkti dëlto, ar uþ tai kada nors mums bus uþmokëta, atlyginta.“

1966-øjø metø dienoraðtyje autorius yra pranaðas. „Vis vien maþ-daug uþ 20 metø mes bûsime laisvi. O dabar reikia laukti dideliøsukrëtimø, konfliktø. Bet að jais netikiu. Tad ko belieka laukti?Stebuklø?! Jais irgi netikiu. Taèiau vis vien tikiu savo vargðës tau-tos ateitimi. Jos nenutautins ir ji prisikels. Prisikels!“

Sukrëtimø bûta stipriø – ne tik pasaulyje, bet asmeniniame auto-riaus likime. Jis neþinojo, kad jam dar teks kalëti ir kentëti. Bettikëjimas tautos prisikëlimu buvo kartu ir tikëjimas savo likimu. „Gráþtuiðvargæs, bet patenkintas. Pasirodo, kad mano organizmas reikalaujakovos, ginèø, nemaloniø. Að jiems gimæs, gimæs politinei kovai. Gyve-nimas jos pagailëjo. Teks mirti neatlikus savo gyvenimo pareigos.“

Tai vienintelë prognozë, dël kurios autorius klydo. GyvenimasAntanui Terleckui politiniø kovø atseikëjo su kaupu kaip niekamkitam. Ir gyvenimo pareigà jis atliko kaip niekas kitas iki paèiosgilumos.

Ir Antano Terlecko gerbëjams, ir nedraugams tenka pripaþinti,kad Antanas ir jo kova jau yra istorijos vadovëliø, monografijø dalis.

Tam tikras nepaklusnumo, kai kam gal net pasipiktinimo þenklas.Ðá ryðkø þenklà lydi prieðtaringi vertinimai, mitai ir viso to

ðeðëliai.

Istorijoje – tai asmenybë, kuri yra plaukimo prieð srovæ visuosevandenyse þenklas, pûtimo prieð visø krypèiø uraganiná vëjà þen-klas.

Plaukimui prieð ðiltà, patogià srovæ, kuri tariamus plaukikus nu-plukdo á saugø krantà, reikia iðskirtiniø savybiø: nuolatinio vidiniøjëgø átempimo iki kraðtutinumo.

Toks gyvenimas yra ëjimas visada su Tauta, bet prieð minià, kurikësinasi viskà nuðluoti savo kelyje, kuri mano ar yra átikinta esantivieninteliame teisingame kelyje. Tai nëra nepavojinga – eiti prieðminià, kuri yra apdujusi nuo propagandos ir skanduoja lengvaiásimenamus standartinius þodþius.

Antanas mëgsta pavojø. „Dieve! Kaip tai þema! Gyventi ir visdrebëti dël savo kailio! Þmogus taip susmulkëja, kad mano akysetampa tokia menkysta, kuriai tinkamo þodþio nerandu.“

Nieko nuostabaus, kad jis prieð kelerius metus ryþtingai ir niekonepaisydamas atsistojo ðalia naikinamo asmens, nors jam asmenið-kai ið to nebuvo jokios naudos, susilaukë gausybës priekaiðtø, áþei-dimø. Argi jis neturi teisës stovëti ten, kur nurodo jo sàþinë? Retaikada kitam suteikiama tokia teisë.

Antanas akivaizdþiai nëra naudos þmogus. Tiesa ir nauda yraprieðingi dalykai. Tiesa negali bûti naudinga, o nauda negali bûtiteisinga. Ten, kur nauda sutampa su tiesa, toji tiesa nustoja buvusitiesa. Ðitai regime atkurtos valstybës tikrovëje.

„Jeigu po 20 metø bûsiu dar gyvas, bûtinai paraðysiu knygàapie Kiðkelá ir Zuikelytæ. Jø pavyzdþiu charakterizuosiu sumiesèio-nëjusià, supuvusià Lietuvos inteligentijà. Menkystos! Man tik gailajø. Ir nejaugi, kada nors, neatsiras progos priminti jiems tai? Visið-kai negalvoja þmonës, kad maþdaug po 30 metø teks mirti, po 30 me-tø, kurie taip greit prabëgs. Vienas svajoja apie kokio nors sekreto-riaus vietà, o antras – gal finansø ministro. Kaip visa tai menka,menka. Tai yra toks nulis, apie kurá neverta svajoti, trokðti. Laimin-gas, kad tai suprantu, kad manæs nevilioja tokia karjera.“

Antanas ne tiek politikas klasikine ðio þodþio reikðme, kiek tarnys-tei vieðajam tautos interesui ásipareigojæs asmuo, visiðkai nekon-junktûriðka asmenybë, taip ir nepakelta á áteisintø politikø rangà.

Gyvenimas – kova


Gal net daugiau veiklus istorikas, kuris ávykius, net ir ðiandienos,vertina iðliekamumo þvilgsniu.

1992 metais apklaustas prokuratûroje uþ kolaborantinës partijosveiksmø istoriná ávertinimà. Tik dël praeities nuopelnø, praeities,kuri pamaþu ir nenoriai tampa Lietuvos oficialiosios ideologijos da-limi, jis nëra uþ tiesos þodá ákalintas, taèiau patyræs porà pasikësi-nimø á savo gyvybæ.

Mums jis pirmiausia valstybininkas be kabuèiø, nenaudingos,nuostolingos tiesos iðpaþinëjas. Reiklus saviesiems ir atlaidus kito-kiems: neuþmirðtamos jo pamokos mums, jaunosios kartos Lygosnariams.

Kiek ironiðkame Premjero sveikinime Antano Terlecko 80-meèioproga buvo ir teisingø apibûdinimø: þmogus-simbolis, þmogus-idë-ja. Retai kas ðitokiø apibendrinanèiø apibûdinimø vertas.

„Kaip þmonëms daug reiðkia vardas. Man jis lygus nuliui. Nevi-lioja manæs nei ministrø, nei direktoriø titulai. Sunku, þinoma, tuokitus átikinti.“ A. Terleckas visuomet buvo realistas, suprantantis,kad dël idëjos tenka aukotis ir aukoti. Todël jis niekada neatleistiems, kurie gerai þinojo, kad „be saugumo pagalbos niekada ne-pakils aukðèiau vyresnio ekonomisto.“ Tiems, kurie ne tik nepaau-kos savo karjeros dël kitø, bet dar uþ savo karjerà paaukotø kelio-lika kitø.

Antano Terlecko viduje plazda tarnavimo dvasia, netgi ðelpimodvasia, stipriø iðgyvenimø dvasia, ásipareigojimo dvasia, darbðtu-mo dvasia.

Vertindami ðiandieninæ Lietuvos realybæ, uþduodame rezistentuiAntanui Terleckui klausimà: gal vis dëlto derëjo Nepriklausomybæpaskelbti gatvëje? Á tai jis galëtø daug kà atsakyti ir netgi atsakoðio dienoraðèio puslapiuose. „Mums niekas neatneð laisvës. Jà mespatys privalome iðsikovoti. Kaip? Reikia auklëti jaunàjà kartà dràsiaisþmonëmis. Ðiandien mes negalim iðeiti á gatvæ demonstruoti savopasipiktinimo vergija. Bet toji diena, kurià mes turësim galimybæiðeiti á gatves, ateis. O tokie K. bijos iðeiti á gatves. Gali tekti ir ginklàpaimti á rankas. Kiðkeliai bijos jo imti. Toks K. bijo dràsiai ir su savovaikais pasikalbëti, nepasitiki jais. Aiðku, kad Kiðkelis iðauklës tik

kiðkelius. O mums tokiø nereikia. Okupantas gali mëginti suvaidin-ti komedijà, leisdamas Pabaltijyje referendumà. Argi Kiðkelis suZuikyte iðdrás jame pareikðti norà bûti nepriklausomiems nuo Rusi-jos? Aiðku, kad jie referendumo metu bijos uþeiti á balsavimo kabi-nà. Atviri prieðai mums maþiau þalos gali atneðti, negu tokie kiðke-liai ir zuikytës.“ Ir èia pat atsakytø visiems kompromisø mëgëjams:„Ko jûs norite? Kad lietuviai nebûtø prieðinæsi, o su gëlëmis sutikæokupantà? Ðiandienà ir ðiaip daug mûsø tautoje vergø. Jeigu Lietu-va nebûtø kovojusi, turëtume dar daugiau jø. Þuvo apie 40 tûkstan-èiø partizanø. Man ne tas pat, ar jie þuvo kovodami, ar bûtø þuvænutautëdami Sibire ar kitur.“

Todël Antanui Terleckui ne tas pat ir ðiandien – kol tautoje busvergø, kova negali bûti baigta. Todël á klausimà, kà norëjo Dievaspasakyti, siøsdamas á Lietuvos þemæ Antanà, kiekvienas teatsakopats sau.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Antanas Terleckas1998 m. rugpjûèio 21 d. apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyèio Kryþiausordinu uþ narsà, pasiaukojimà ir iðtvermæ kovojant dël tautos laisvësbei ginant þmogaus teises okupuotoje Lietuvoje, Lietuvos RespublikosPrezidento dekretu 2000 m. liepos 1 d. Lietuvos nepriklausomybësatkûrimo deðimtmeèio proga uþ nuopelnus atkuriant ir átvirtinantLietuvos nepriklausomà valstybæ apdovanotas Lietuvos nepriklau-somybës medaliu, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2004 m.vasario 6 d. Vasario 16-osios – Lietuvos valstybës atkûrimo dienos –proga uþ nuopelnus Lietuvos Respublikai kaip rezistencinio judëjimodalyvis, Lietuvos laisvës lygos lyderis, sovietø kariuomenës iðvedimoið Lietuvos teritorijos visuomeniniø akcijø iniciatorius ir organiza-torius apdovanotas Vytauto Didþiojo ordino Karininko kryþiumi.

Kæstutis Kasparas,Gintaras Ðidlauskas

Gyvenimas – kova


PIRMOJI KNYGA

16 17Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS P I R M O J I K N Y G A

Sausio 4 d. (antradienis)

18 val. viduriniame kambary. Alë su mama virtuvëje skalbia rûbus,vaikai þaidþia lauke. Ðiandien ëmë po truputá ðalti. O iki ðiol buvoatodrëkis. Per lubas tekëjo vanduo. Tokiø Naujø metø beveik,rodos, neprisimenu, 1950-uosius sutikom be sniego ir vos sustojusledui ant eþerø.

Kà tik gráþau ið baliaus. Iðleidom Audronæ á kità darbà. Iðgërëm.Z.Kaplanas1 ir Kitajevièius2 davë pinigus, bet nedalyvavo baliuje.Teisingai ir daro. Kitajevièiø vis þemina bendradarbës. Vël V. Grabaus-kas3 parodë, kas jis yra: vietoj Birutës4 virðininku paskyrë Irenà5 iðkito skyriaus. Birutë dirbo Kainø skyriuje 3 metus, o Irena vos per-nai baigë universitetà ir iðvis ðio darbo nedirbo. Jà paskyrë tiktodël, kad ði – partijos narë. Beveik visi pasipiktinæ. Að irgi Arka-dijui6 iðdroþiau savo nuomonæ: „Preimuðèestvo Ireny tolko v tom,èto ona èlen partii“ [„Irena pranaðesnë tik tuo, kad ji partijos narë“].Ieva irgi piktinosi. Laimë, kad durniaus V. Grabausko nebuvo. Bû-èiau pasakæs jam koká nors „komplimentà“. Asilas! Jeigu jis daugiaugalvotø, bûtø nepadaræs to þygio. Stalino laikais buvo áprasta par-tinius durnius daryti virðininkais. Jam nudvësus, truputá pasikeitëpadëtis. V. Grabauskas atgaivino stalininæ tradicijà. Asilas! Pasky-rë be Irenos galutinio sutikimo.

1 Zalmanas Kaplanas, autoriaus bendradarbis „Puntuke”.2 Autoriaus bendradarbis „Puntuke”.3 V. Grabauskas, „Puntuko” skyriaus virðininkas, dalyvavæs A. Terlecko visuome-

niniame teisme.4 Autoriaus bendradarbë „Puntuke”.5 Autoriaus bendradarbë „Puntuke”.6 Autoriaus bendradarbis Arkadijus Èiudinovas. Rusakalbis, atvykëlis ið SSRS, dir-

bæs NKVD.


1966-ieji metai! Vël vieneri metai prabëgo, vël vienais metaispasenau. Kà atneð naujieji? Toká pat klausimà këliau lygiai prieðmetus. Ir kà? Kà jie atneðë, kà atneðë 1965-ieji metai? Tatuko1

mirtá! O gal ðie atneð mamos mirtá. Ne! Per daug bûtø! O ko aðtikiuosi ir ko noriu ið naujøjø metø? Noriu, kad mamos sveikatastiprëtø ir kad ðiais metais nepatekèiau á saugumo nagus. Noriu,kad visi bûtume sveiki. Daugiau nieko nenoriu ir nieko nesitikiu.Þinoma, trokðtu, kad su Viktoru2 nieko blogo neávyktø, sugráþtø iðlagerio visi kalinamieji. Ne! Negráð! Partija ir vyriausybë visomispriemonëmis stengiasi iðlaikyti lageriø institutà. Aèiû Dievui, kadsulaukëme ðiø metø! Gal sulauksime ir kitø.

Norëèiau, kad Vietname ásivieðpatautø taika. Pasibaigtø bepras-miðkos þudynës. Gal pagerëtø santykiai tarp Rusijos ir Amerikos.Gal susilpnëtø TSRS moralinis teroras, kuris taip slegia mane, visàmano vargðæ tautà.

O dabar chronologine tvarka apie praeitá. Pabaigiau3 ta vieta,kurioje ið tëviðkës autobusu atvaþiavau á Ðvenèionëlius.

[1965 m. gruodis]

Traukiny lengvai gavau vietà sëdëti. Prieðais sëdëjo jaunas vyras.Norëjosi papolitikuoti. Bet intuicija sakë, kad neverta. Gal tos in-tuicijos nebûèiau klausæs iki galo, jeigu ne apdriskæs senis, prisë-dæs prie ano. Gal be jokio pagrindo átariau já saugumo agentu.Taèiau saugumas tikrai gali pasiøsti man bendrakeleivá. Juk ðisatsisëdo ne Ðvenèionëliuose. Be to, gali atsisësti ir Ðvenèionëliuo-

se. Ignalinoje toks atsisësti negalëtø. Juk jis negali þinoti, á kurávagonà að álipsiu.

Kitame vagone dainavo lietuviðkai „Kur bëga Ðeðupë, kur Ne-munas teka“. Taip malonu buvo klausytis tokios mielos mano ðir-dþiai dainos! Vadinasi, yra mûsø ðalyje dorø lietuviø! Ðià dainàpakeitë „Ir vël bus laisva Lietuva“. Tiek maþa tereikia, kad pagerë-tø nuotaika. Patriotinë lietuviðka daina daug gali! Aèiû tiems lietu-viams! O praëjusá kartà gadino nuotaikà lietuvaièiø elgesys. Karei-viai kvailus ðposus krëtë. O merginos lietuvaitës, uþuot pasmerkusiosðiuos, ðypsojosi, rodë jiems dantis. Vilniuje iðlipant vienas kareiviøpasakë moteriai lietuvei nevykusá komplimentà. Vienas vyras davëðiam atkirtá. Að irgi ásikiðau. Tiesos þodá pasakiau ir merginø adre-su, kurios nemoka gerbti savæs. Gaila, kad daugumas jø buvo jauiðlipusios. Kità kartà reikia bûti principingesniam ir gerokai „uþ-veþti“ kvailoms merguþëlëms uþ dantø rodymà.

Iðsikalbëjau su tuo jaunuoliu. Pasirodo, kad neapvylë manæsintuicija. Mokosi partinëje mokykloje. Jis nëra uþkietëjæs fanatikas,bet visgi partinës mokyklos kursantas. Pradëjom kalbà apie þemësûká. Neslepia, kad maþai tiki galimybe greit padaryti stebuklusþemës ûkyje. Atrodo, kad já labiausiai jaudina problema, kaip geriaupaèiam ásitaisyti. O á galimybæ þenkliai pakelti þemës ûká þiûri jisgan apatiðkai.

Troleibuse prisëdau uþpakalinëje sëdynëje ðalia vieno ðvariaiapsirengusio, truputá jaunesnio uþ mane tipo, kalbanèio lietuvið-kai. Ið deðinës atsisëdo, matyt, lietuvaitë studentë. Uþ jos sëdëjoirgi lietuvis jaunuolis. Priekyje atsistojo jauna mergina su dviemsunkiais lagaminais. Pasitraukæs liepiau sësti. Atsisëdo nepratarusinë þodþio. Galvojau, kad nemoka lietuviðkai, todël tyli. Kraðtelysëdëjæs lietuvis papraðë lietuviðkai bilieto. Anoji studentë rusiðkaikreipësi á lietuvæ konduktoræ, kuri irgi kalbëjo rusiðkai. Að pada-riau jai pastabà, kad á lietuvæ konduktoræ reikia kreiptis lietuvið-kai. Ði tylëjo. Pabrëþtai kreipiausi lietuviðkai. Po manæs kaimynë iðdeðinës kreipësi rusiðkai. Mano spëjimas, kad ji ne lietuvë, darlabiau sustiprëjo. Bet kaip að buvau nemaloniai nustebintas uþgir-dæs abi tarp savæs kalbanèias lietuviðkai. Èia jau nesusivaldþiau:

1 Autoriaus tëvas Pranas Terleckas mirë 1965 m. Dienoraðtyje autorius já vadinaaukðtaitiðka tarmine „tëvo” forma: tatukas.

2 Viktoras Petkus, politinis kalinys, tuo metu dar kalintis lageryje.3 Autorius kiekvienø metø dienoraðèius raðydavo á atskirus sàsiuvinius („kon-

torines knygas”), kuriuos vëliau slëpdavo. Todël raðymo dienà stengdavosichronologiðkai uþraðyti ir ankstesnius ávykius, t. y. tæsti dienoraðtá nuo tosvietos, kuria buvo uþbaigæs paskutiná áraðà. Kadangi chronologiðkai dienorað-èio 1966-øjø metø knyga pradëta raðyti tuoj po Naujøjø metø, 1965-øjø pabai-gos ávykiø iðbraukimas sugriautø tiek dienoraðèio autentiðkumà, tiek pasakoji-mo mintá.


„Pasirodo, kad abi lietuvës, o á konduktoræ kreipiatës rusiðkai.“Studentë: „O koks skirtumas?“ Að: „O kur lietuviðkas principingu-mas, lietuviðka savigarba? Uþtat jie mûsø negerbia, niekina.“ Prie-ðaky stovás studentiðkos iðvaizdos jaunuolis ironiðkai: „Bûtina mokëtigimtàjà savo kalbà.“ Að: „Mokëti reikia, bet nereikia visur pataikauti.Tik todël jie mûsø negerbia.“

Tipas ið kairës nepratarë në þodþio. Matyt, uþima aukðtà vietà.Jam iðlipus, prisëdo anas studentiðkos iðvaizdos jaunuolis. Pir-

mas pradëjo: „Nepatinka man Vilniuje, kur visur tik ir girdi rusiðkàkalbà.“ Að: „Jûs ne vilnietis?“ Esàs vilnietis, gyvenàs pas seserá, kàtik gráþæs ið armijos. Tarnavæs Rygoje. Ten konduktorës kalbanèiostik latviðkai, o Taline – tik estiðkai. Jeigu kreipsies á jas rusiðkai,neatsakys. Að pasakiau, kad esam patys kalti, nes pataikaujamerusams.

Vilniuje prie 16-ojo paðto pasitiko brolis Vladukas1 su dukraVilija. Gerai, nes buvo gan sunku neðti duonmaiðá, lagaminà irobuoliø tinklelá. Vladui ir Jonui2 atveþiau kumpá, 2 kg deðrø (saukumpá, 1 kg deðrø) ir tinklelá obuoliø. Jie man neatveþa, o að –visada. Obuoliø atveþiau jiems daugiau negu sau. Taèiau Joneliskitur daug dirba – trobà árengë, padarë paminklà. Tad bûtinaireikëjo jam atveþti dovanø.

Radau mamà3. Blogai miegojusi. Apibariau, kad neina pas gy-dytojà. Po to nuraminau, kad viskas bus gerai.

Nemoku jos suprasti, o kada nors gailësiuos savo aðtriø þodþiø.Þinoma, man skaudu, kad [gyvendama] pas mus nori á ligoninæ, opas Jonà – neápraðysi jos á ligoninæ. Bet reikia valdytis, suprastijà. Kai að nuvykstu á Krivasalá, mama ðokinëja apie mane, o èia –að sausokas, nervuotas. Iðaugau tokioje grubioje aplinkoje. Kà da-rysi! Sunku pasikeisti.

Radau Viktoro laiðkà. Ðis dar dràsesnis uþ praëjusá, beveik iðim-tinai paðvæstas Prûsijos klausimui.

Daug pasakanti paskutinë laiðko eilutë, paimta ið poeto B. Rut-kausko1: „Að kelsiuos, þengsiu, vëlei pulsiu, kaip daugelis puolëþengdami, – kol vienà kartà perdegs pulsas, uþges krûtinë nera-mi.“ Tai tiesiog iððûkis èekistams! Dar nepaleistas ið lagerio, o jaudràsiai á akis rëþia, kad nenusilenks jiems ir vël kovos su neteisy-be. Dràsus vyras! Pats sau tvirtinu, kad Terleckø nedaug Lietuvoje,taèiau Petkus tik vienas. O visgi èekistai priversti „skaitytis“ su juoir praleido laiðkà.

Po Kalëdø jauèiaus toks vieniðas, vieniðas. Nenoromis prisimin-davo J. Èesnavièiaus2 þodþiai: „Ðimtai, tûkstanèiai galvoja kitaip, otu tik vienas – prieðingai.“ Gàsdindavo mintys, kad Viktoro galineiðleisti. Nors vyravo mintis, kad jo sulauksiu.

Gruodþio 29 d. gráþau ið darbo su viltimi rasti Viktoro telegramàapie iðvaþiavimà ið Maskvos. Bet nelabai nustebau radæs já besë-dintá ant sofos ðalia mamos. Pasibuèiavom. Buvau nepatenkintassavo nemokëjimu parodyti dþiaugsmà. Gal að esu tikrai nelaimin-gas vien dël to, kad nemoku pajusti tikro laimës dþiaugsmo. Kokialaimë atrodë kun. Kazelio Vasiliausko3 sugráþimas. Sugráþo. Nemo-këjau dþiaugtis. Nemoku dþiaugtis ir Viktoro sugráþimu. Koká kon-trastà jauèiau tarp savo ir Alberto4 dþiaugsmo. Þmonës moka dþiaug-tis, o að ir to nemoku!

Atrodë, kad jis labiau apsidþiaugë mane pamatæs, negu að juo.Dël to man buvo gëda, tiesiog nemalonu.

Buvau jau pamirðæs jo veido iðraiðkà. Pasirodë toks negraþus,sublogæs, menkutis. Ir nejaugi tokiame liesame, menkame kûneslypi tokia stipri siela?!

Pirmiausia apie jo sveikatà. Sànariai netinstà. Jauèiasi gerai,sveikas.

Kalbu, klausinëju ir gëdinuosi savo ðaltumo.

1 Vladas Terleckas, autoriaus brolis.2 Jonas Terleckas, autoriaus brolis3 Teklë Terleckienë, autoriaus motina. Gyveno Krivasalyje, taèiau pablogëjus svei-

katai sûnûs atsiveþdavo á Vilniø. Mirë 1980 02 19.

1 Benys Rutkauskas, iðeivijos poetas, kurio knygos SSRS okupuotoje Lietuvojedraudþiamos skaityti ir nespausdinamos.

2 J. Èesnavièius – KGB papulkininkis, kurio „prieþiûroje“ buvo autorius.3 Kazimieras Vasiliauskas, kunigas, politinis kalinys. Nepriklausomybës laikais mon-

sinjoras.4 Albertas Zvicevièius.


Mintyse áspëju save, kad turiu klausinëti, klausyti ir kuo ma-þiau kalbëti apie save. Nustebino jo pasakojimas apie tai, kaip jisatsisakæs bûti vedþiojamas1, kaip sutikæs daryti Pranas2. Að tamenemaèiau jokio blogio. Pasirodo, kad Pranas uþ tai nuo draugø pel-në daug priekaiðtø. Jo autoritetas nukentëjæs ir dël atveþtos ið sau-gumo baimës (saugumas þinàs apie kiekvienà jo þingsná lageryje,kiekvienà þodá). Man atrodë, kad toks uþsispyrimas nieko neduotø.Reikia bûti diplomatiðkesniam. O Viktoras kertàs tiesiai. Mordovi-joje atsisakæs kalbëti su J. Èesnavièiumi, neidavæs á saugumo su-ruoðtus susitikimus su kultûros darbuotojais ið Lietuvos.

Að: „Juk komunistas Fuèikas3 irgi vaikðèiojo su gestapininkupo Prahà. Komunistai jo visai nesmerkia uþ tai.“ Jis: „O kodëlmums turi bûti pavyzdys Fuèikas? Kodël mes negalime stovëti uþjá aukðèiau?“ Teko sutikti.

Lagery badas, bet þmonës laikosi. Gaudamas 700 g duonos irporà lëkðèiø balandos að su savo apetitu ilgai neiðtverèiau. Dvasiojevyrai stiprûs. Anksèiau estai geriausiai laikësi, o dabar – lietuviai.Tik keli neðioja raiðèius ir „beldþia“4. Reþiminiame barake kaliniaiëjæ ant vielø, per kurias paleista elektros srovë, vienas pasikorë.Èekistai buvo priversti pagerinti gyvenimo sàlygas. Ir ten duonospridëjæ. Toks [èekistø] elgesys tikrai tëra vien kerðtas. Kalëjime irðiaip sunku, o èia dar badas priedo. Tai jau per daug. Po 10 metøtokio kalinimo þmogus tikrai nustoja sveikatos.

Nugàsdino þinios apie naujus areðtus, ypaè Ukrainoje. Gràþinànet tuos, kuriems buvo teismo sumaþintos bausmës, jau nekalbantapie komisijos paleistus. Reiðkia, ir toliau nesilaiko jokiø ástatymø.

Latvijoje, Estijoje yra areðtø, Lietuvoje – ne. Reiðkia, nereikia irgalvoti, kad mane areðtuoti pasigëdys. Net latviø raðytojø sàjun-gos narius suëmë. Juos uþstoja raðytojø sàjunga, bet saugumas visvien nepaleidþia.

Ukrainos komunistai perdavë per Kanados komunistø delega-cijà kaþkoká dokumentà. Uþtat saugumas ir pasiuto. Visi ten stebi-si, kodël nëra kaliniø ið Lietuvos.

Galø gale paleido Vaineiká1 ir latvá2, kurá sutikau Taiðeto kalëji-me, besiruoðiantá á Vladimiro kalëjimà uþ mëginimà pabëgti (kartusu J. Abukausku3 ir H. Ðmidtu4).

Viktoras dar galëjæs kelerius metus kalëti, nejautæs fizinës kan-èios, nors jau ir nusibodæ. O man 1960 m. rudená buvo be galosunku. Reiðkia, að esu silpnas. Þmonës kali jau po 18–20 metø irnieko. Iðkæsià iki galo. Tai jau didvyriai! O að silpnas vaikas!

Iðgërëm naminio vyno. Po metø pertraukos!5 Kalbëjomës tyliai.Kitaip negalima! Negali bûti, kad saugumas nedës visø pastangøsuþinoti, kà mes kalbame, o priemoniø jie turi. Kà kun. PranasRaèiûnas6 kalbëjo Anglijos pasiuntinybëje, viskas tapo saugumuiþinoma, nors ten ir ëmësi visø saugumo priemoniø.

Papasakojau Viktorui vieno kalbëtojo gruodþio 13 d. pasakytusþodþius apie tai, kad kova dël Lietuvos laisvës bus ilga ir sunki. Jisabejingai atsakë: „Gali bûti, kad ilga.“ O taip norëjosi iðgirsti ið jo,kad tai netiesa, kad greit Rusija ims skaitytis su Lietuva, su mûsøtroðkimais.

Atsiguliau pradþioj 12-kos viskuo nusivylæs, piktas. Atrodo, darniekada nesijauèiau toks vieniðas, paliktas likimo valiai. Akyse ma-èiau J. Èesnavièiø, girdëjau jo þodþius: „Ðimtai, tûkstanèiai galvojavisai kitaip, tik tu vienas…“

1 Siekdamas „auklëti” bei moraliðkai palauþti politinius kalinius, KGB taikë „supa-þindinimo su socialistine tikrove” metodà. Lageriuose lankydavosi kagëbistai iðLietuvos, kultûros veikëjai su meninëmis programomis, taip pat trumpam atsi-veþdavo bebaigianèius kalëti kalinius á Lietuvà. Atveþtas ið Mordovijos lagerio áVilniaus KGB vidaus kalëjimà, Viktoras Petkus atsisakë kagebistø siûlomos „eks-kursijos” po miestà.

2 Pranas Skeiverys, politinis kalinys.3 Autorius mini sovietinæ propagandinæ istorijà apie èekø komunistà Julijø Fuèikà,

antinacinio pogrindþio dalyvá, vokieèiø suimtà ir nubaustà mirtimi.4 Ðnipinëja savo draugus.

1 Buvæs politinis kalinys.2 Latvio pavardës autorius neprisimena.3 J. Abukauskas, politinis kalinys.4 H. Ðmidtas, politinis kalinys.5 Autorius buvo pasiþadëjæs neragauti në laðo alkoholio.6 Pranas Raèiûnas, kunigas, buvæs politinis kalinys.


Sausio 5 d. (treèiadienis)

16 val. 30 min. lauke keliolika laipsniø ðalèio. Prieð eidamas á „Perga-læ“ pasiþiûrëti „Niekas nenorëjo mirti“, paraðysiu truputá.

[1965 m. gruodþio 30 d.]

Ketvirtadiená tuoj po darbo susitarëm su Viktoru susitikti prie ma-no darbovietës. Sutartu laiku pamaèiau já prie kiosko. Suvargæs,negraþus, ilgu paltu, kurá jam padovanojo vienas ukrainietis. Lau-ke ðlapia. Uþsukom á parduotuvæ Alës palaukti. Kalbu jam á ausá:„Negali bûti, kad mûsø kas nors nesektø. Mandagûs, nelenda áakis.“ Jis ðypsodamasis pritaria man.

Palikæ Alæ, skubam pas Albertà Zvicevièiø. Einam pro profsàjun-gø rûmus. Viktoras nekreipia dëmesio á mano aiðkinimus, nesiþavi(net pabrëþtai ignoruoja) naujàsias Vilniaus statybas. O Vilnius per8-erius Viktoro kalinimo metus labai pasikeitæs. Jo tas nedþiugina.O gal mane bijo „sugadinti“ savo susiþavëjimu?

Dþiaugsmingai sutinka Albertas: iðbuèiuoja Viktorà, be galo lai-mingai jauèiasi. Sutiko daug graþiau negu að. Moka þmogus dþiaug-tis. Dþiugu, kad jis geriau atrodo. Kaþkaip nepatogu, kad tik kartàbuvau uþëjæs pas Albertà (ir jo paties neradau). Jis irgi tik kartàbuvo pas mus.

Ið jo vaþiuojam pas Vità1. Randame Marytæ. Ta gera mergaitë.Taèiau ji raðë Viktorui ne vien tik ið meilës þmogui, Vito draugui.Manau, kad ji norëtø Viktorà turëti sau vyru. Deja, Viktoras nemo-ka bûti kavalieriumi, labai neapsukrus. Gal ir gerai. Manau, kadnieko neiðeis. Pora bûtø gera. Marytë puiki, dabartiniu metu iðgra-þëjo, kojos suplonëjo. Viktorà simpatiðkà daro jo vidinis pasaulis.Kai pripranti prie jo, jis graþus. Ið pirmo poþiûrio atrodo nesimpa-tiðkas: sublogæs, labai jau krenta á akis gan stora virðutinë lûpa.

Puiki Valë. Nëðtumas nei kiek nepakenkë jos groþiui. Puiki,atrodo, ir vidiniu savo pasauliu. Ji neverkðlena, kad Vitas susitinka

su buvusiais lagerininkais, maloni su jais. Vitas, atrodo, seka spaudà,nors ir nesupranta paskutinio plenumo esmës. Nesistengiu gilintisá tai. Nemalonu, kad jis ið pradþiø nepasiteirauja apie P. Paulaitá1.Iðgëriau naminio vyno.

Dar vaþiuojant pas Vità, slegia niûrios mintys. Vël girdþiu au-syse J. Èesnavièiaus þodþius: „Tu tik vienas toks.“ Akimirkomisatrodo, kad reikia turëti gan stiprià valià, kad nepalûþtum. Norsvaþiuoju su Viktoru, jauèiuos toks vieniðas. Atrodo, kad imu su-prasti tuos, kurie ëmë laiþyti batus, neseniai spardþiusius juos.Suprasti, bet nepateisinti. Truputá iðgërus, lyg apleido tos niûriosmintys.

Gulam po 12 val. Nepripratæ prie tokios „prabangos“ manonervai2.

[1965 m. gruodþio 31 d.]

Penktadiená Naujøjø metø iðvakarëse 12 val. visada iðleidþiamosanksèiau ið darbo moterys ir prasideda iðgertuvës. Ketinu demonst-ratyviai atsisakyti, bet niekas nesugalvoja suorganizuoti iðgertuviø.

Uþsivedu á darbà Viktorà. Nepatogu, kad „vienas ið genero-lø“ – toks „nereprezentatyvus“. Reikia jam atsigauti, pakeisti pal-tà, kad geriau atrodytø.

R. Masiulionio nerandam, uþsukam á Èiurlionio 3 pas jo draugo(ið 16-os mokyklos) tëvus. Motina ir sesuo dþiaugiasi. Motina iðsi-taria, kad reikia jaunimà auklëti baimës ir nuolankumo dvasia.Viktoras mandagiai nutyli, o að „atskaitau pamokslà“. Einant na-mo, [Viktoras] padaro mandagià pastabà. Uþsukom pas Romà Ra-gaiðá3 á darbovietæ. Vyriukas nieko, bet dideliø simpatijø nejauèiu.Atrodo, kad mëgsta linksmà gyvenimà. Rimtam darbui netinka-mas. O gal ir klystu?

1 Vitas Margaitis, buvæs politinis kalinys.

1 Petras Paulaitis, buvæs partizanø vadas. Antrà kartà nuteistas uþ jaunimo pogrin-dinës organizacijos sukûrimà ir veiklà. P. Paulaitis iðkalëjo ið viso 35 metus.

2 Autorius mini nuolatinæ átampà, kurià jautë dël KGB persekiojimo ir sekimo.3 Romas Ragaiðis, vëliau Lietuvos laisvës lygos narys.


Vaþiuojam „Þvaigþdën“ pasiþiûrëti vokiðko „Vienos þmogþu-dystës kronika“. Puikus filmas, nors trukdo vaikai ir nekûrentasalë. Þydë nuþudo savo tëvø þudikà. Að jà pateisinu, Viktoras –ne. Reikià galà padaryti þudynëms. Pirmas toks neðabloniðkas fil-mas, pastatytas Rytø Vokietijoje.

Dar treèiadiená Silvas1 kvietë [mane] su Viktoru á jo vardinesgruodþio 31 d. Man atrodë, kad kvieèia tik ið mandagumo, o tikro-vëje bijo. Gruodþio 30 d. Alë nuneðë dovanà. Kvietë. Nutarëmnueiti tik tuo atveju, jeigu dar kartà nuoðirdþiai pakvies. Visgipakvietë. Paþadëjau, nes atrodë, kad nuoðirdþiai kvieèia.

Naujiems metams gavau „po blatu“ pas Stasæ2 3 antis ir 2 krali-kus (triuðius). Sako, kad krautuvëse labai sunku kà nors gauti,seniai taip nieko nebuvæ.

Viktoras sutinka, o paskui atsisako eiti. Að irgi nenoriu, nors irrûpi pasakyti „pamokslà“ kam nors ið ten susirinkusiø dabartinësburþuazijos atstovø (telefonu pavadinu juos burþujais). Nutariamlaukti Naujøjø metø pas mus. Prisimenam prieð 8 metus sutiktusNaujus metus. Tos nuotaikos negalim atgaivinti.

Viktoras pasakoja apie N. Èerkaskio ávykius3. XX suvaþiavimenuvainikavo Nikita Stalinà, suversdamas ðiam visus enkavëdistø irkitø sistemos ðalininkø nusikaltimus. O kam dabar suvers 1962 m.birþelio pradþios nusikaltimus? Ne! Ðios dëmës santvarka niekadanepajëgs nuplauti. Ne! Per daug ji juoda. Bet ar ji vienintelë? Dalánusikaltimø pasmerkë ir vël áklimpo á ne maþiau baisius nusikalti-mus. Manau, kad Kremlius tai supranta ir todël nepasako visostiesos apie Stalino nusikaltimus.

Iðgeriam prieð Naujus metus. Noriu iðaiðkinti savo prislëgtà bûk-læ. Pradedu, bet, lyg suprasdama, Alë laiku nutraukia mane. Aèiûjai. Kodël að turiu pasakoti gráþusiam ið lagerio Viktorui apie savoniûrià nuotaikà?

Iðjungiu televizoriø, kai vienas artistas ima plepëti stalininiaisterminais, o paskui ir grieþiant himnà. Viktoras liepë palikti. Taiesanti marðo melodija. O ji man primena kruvinàjá Stalinà ir visusjo nusikaltimus, kurie ir ðiandien slegia mano tautà ir mane patá.Þinoma, saugumas gali girdëti ir uþ toká áþûlumà gan uþsirûstinti.Tegu!

Pamirðtam net pasveikinti vieni kitus sulaukæ Naujøjø metø.Matau, kad Viktoras tiria mano ásitikinimus, mano mintis. Vis-

kà pasakoju jam, nors Alë sakë, kad ir man reikëjo bûti diplomatið-kam, kaip ir jis. Taèiau laikiau savo pareiga pasakyti savo nuomo-næ daugeliu klausimø. Tegu jis viskà þino. Gulëm net pusëj treèios.

17 val. 25 min. Pavalgyti ir á kinà. Kaip tyèia lauke gan ðalta,nors tik prieð kelias dienas lijo ir sniego liko labai maþai.

Sausio 6 d. (ketvirtadienis)

17 val. lauke ðalta. Miegojau vos 6 val. Bet neraðyti negaliu. Kiektas dienoraðtis atima taip brangaus laiko!

[1966 m. sausio 1 d.]

Naujøjø metø ryte atsibudom pradþioj 11 val. 13 val. klausëm9-osios simfonijos ið Leipcigo. Kiek þmogus netenki nesuprasda-mas muzikos.

14 val. iðëjom su Viktoru ir vaikais á miðkà rogutëmis pasivaþi-nëti. Atodrëkis buvo menkas. Vaikai vaþinëjosi nuo kalno uþ antroEþerëlio, o mes kalbëjomës. Viktoras ðiandien ne tik klausësi, bet irkalbëjo. Papasakojo apie savo santykius su Edvardu1. Tas stengësiuþ akiø þeminti Viktoro autoritetà ir t. t. Akimirkomis atrodë, kadViktoras sàmoningai juodina já mano akyse. Nuo tø átarinëjimø bu-vo taip nemalonu. Ne! Viktoras nëra niekðas ir tuo neuþsiiminës.

1 Silvas Èiulada.2 Stasë Uþdavinytë, Terleckø paþástama, kavinës vedëja.3 Novo Èerkaskio ávykiai Ukrainoje: protestuojantys darbininkai buvo suðaudyti. 1 Edvardas Burokas, buvæs politinis kalinys.


Edvardà charakterizavo kaip maþai iðsilavinusá ir në kiek nesisten-giantá lavintis. Kad jis [Edvardas] nesistengia lavintis, tai pastebë-jau, o kad jis neiðsilavinæs – tas ne taip lengva pastebëti. Juk mesliteratûros, meno klausimais niekada nekalbëdavome. O rusø liau-dininkø biografijas þino neblogai. Stasë stebëjosi Edvardo erudici-ja. Èia gal ji darë man átakà ir tik todël laikiau já iðsilavinusiu.

O kad jis [Edvardas] turi avantiûrizmo pradø, tai pastebëjau1963 m. Stengiasi apie savo asmená sudaryti kaþkokio paslaptingu-mo pilnà aureolæ.

Lageryje tebëra daugiau kaip 300 lietuviø. Aiðku, kad tik maþadalis jø uþsiima politika. Taèiau ir ta saujelë susiskaldþiusi á „par-tijas“. „Nacionalistai“ beveik pakriko sugráþus á Lietuvà jø vaduiAlgiui Endriukaièiui1. Tas vaidino „uber“ patriotà, vedþiojo uþ no-sies keletà vaikø. O sugráþæs tuoj pat vedë ir neparaðë savo paval-diniams në vieno laiðko. Tuo ir savo elgesiu su Martyðiumi2 (pasa-kë jam apie mano áspëjimà) parodë, ko vertas. Nesitikëjau, kaddavatka3, kas dienà bëginëjæs pas Pranà Raèiûnà iðpaþinties, galivadovauti katalikams. Ir ið kur jø ten atsirado? Juk daugumas bu-vo ateistai ir ið aukðto þiûrëdavo á kartais „sumetantá poterá“. Jo-nui4 ir Albertui5 sugráþus, iðiro „marksistø“ ratelis. Ið Jono per daugnesistebiu, nes durnas per visà pilvà. Taèiau Albertas stebina. Bai-gæs aukðtàjá mokslà, rodos, protingas ir tik lageryje tapo marksis-tu. Ðvæsdavæ Kapsuko ir Angarieèio gimimo ir mirimo sukaktis.Reikëtø bûti iki galo nuosekliems, ðvæsti ir niekðelio Snieèkaussukaktis, to A. Snieèkaus, kuris juos kaip pigià darbo jëgà pardavëá Mordovijà. Kuo geresni uþ A. Snieèkø Kapsukas ir Angarietis?Jeigu Lietuva bûtø laikinai neiðëjus ið Rusijos imperijos sudëties,abu minëti bûtø taip pat prekiavæ lietuviø dûðiomis su Stalinu,kaip prekiavo su juo kruvinasis Snieèkus. Bûtinai reiks susitikti su

Albertu ir iðklausyti jo samprotavimus. Su Jonu nenoriu në vienojiðvietëj kartu sëdëti, nekalbant jau apie kokias nors kalbas.

Keista, kad Prezidentas1 neprisidëjo prie Davatkos. Kur prieþas-tys? Reiks iðsiaiðkinti. Kad taip ims elgtis V. Bastys2, nesitikëjau.

Iðvis, visos ðios „partinës“ rungtynës man gan ðlykðèios. Lage-ryje vyksta kova tarp „partijø“ uþ nesamà valdþià, uþ tà valdþià,kurios mes niekada neturësime. Ðiandien esu tuo ásitikinæs visu90 proc., o gal net daugiau. Praeis ne maþiau kaip 20 metø, kolRusija ims á Lietuvà þiûrëti kaip á suverenià valstybæ. O po 20 metømums bus jau 60 metø. Iðgyvenus toká sumautà gyvenimà, sunkølageriná gyvenimà, daugumai ið mûsø nereikës tos valdþios, uþkurià kai kas peðasi. Vienas ið tokiø kovotojø dël valdþios buvoEdvardas. Uþvakar Vanda3 praneðë, kad ðis sugráþæs. Nesinorëjotuo patikëti. Taip, tai tiesa. Vakar Stasë man patvirtino tai. Apsi-dþiaugiau, nors ir ne maþiau nustebau. Uþtektinai jis prisikentëjo.O ypaè gaila jo vargðø tëvø.

Sutikti já norëèiau, nes jis turi daug kà papasakoti apie savotardymà. Taèiau neskubu susitikti, nes saugumas gali padaryti iðto nepageidautinas man iðvadas.

Draugais mes neliksime niekada. Viskà dovanoèiau vien uþ tai,kad nedergë savo draugø ir Lietuvos, nors jam buvo gan sunku.Tegu jis taip elgësi tik dël savo prestiþo, bet tai vis vien kilnu, netdidvyriðka. Dovanoèiau, bet tik su sàlyga, kad jis atsisakytø toslenkës. Deja, netikiu, kad jo durna galvelë pasipildë lagery norstrupuèiu proto. Kaip sekiojo, taip ir sekios. Suk já velniai! Pirmabûèiau laikæs já dideliu nuostoliu Lietuvai, o po 1964 11 10 pama-èiau, kad ne toks jau didelis jis nuostolis. Suk já bala.

Susitikæs, þinoma, pasakysiu jam savo nuomonæ. Blogo jam nie-ko nelinkiu. Tegu lenda á lenkës minkðtà vietà ir dar labiau uþsi-raukia. Mano akyse jis vertas tik paniekos.

1 Algirdas Endriukaitis, buvæs politinis kalinys.2 Autorius neprisimena, kuris Martyðius minimas.3 Neaiðku, kuris politinis kalinys taip charakterizuojamas.4 Jonas Semënas, buvæs politinis kalinys, Antano Terlecko bendrabylis.5 Albertas Þilinskas, buvæs politinis kalinys.

1 Prezidentas – èia ir toliau taip dienoraðtyje ðifruojamas Viktoras Petkus.2 V. Bastys, buvæs politinis kalinys.3 Vanda, autoriaus paþástama.


Keistas jo iðëjimas á laisvæ. Èia kaþkas slypi. O kas? Aiðku, kadsaugumas surezgë jam tà kriminalinæ bylà. Pamatæ, kad að nutrau-kiau su juo santykius, iðgirdæ ið Viktoro, kad jo karjera baigta,nusprendë paleisti. Toks jis jiems nepavojingas. Galëjo Edvardaspadaryti koká nors kompromisà. Kad jis parsidavë, tuo netikiu, betkompromisà galëjo padaryti.

Kita vertus, saugumas nori parodyti jam ir jo draugams, kad jienekerðtingi. Be to, gal stengiasi sukelti Edvardo draugø tarpe áta-rimà dël jo iðëjimo. Tokie átarinëjimai daro já visiðkai nepavojingàsaugumui.

Suëmimai Ukrainoje, Latvijoje sukëlë baimæ dël galimo dalinioStalino prisikëlimo. O Edvardo paleidimas rodo, kad saugumasnesiruoðia daryti naujà þingsná Berijos keliu.

Tiek maþa mûsø, taèiau saugumas ima „skaitytis“ su mumis.Kodël? Aiðku! Nori likviduoti bent koká pasiprieðinimà, bent kokiàopozicijà ir galutinai palauþti mûsø tautos pasiprieðinimà.

Neskubu, bet reikës susitikti su Edvardu. Þinoma, að norëèiau,kad jis atsisakytø tos lenkës, bet jis per silpnas palikti jà. Átariu jàesant saugumo ðnipe, gan gudria ðnipe1. O tam durneliui ji ange-las. Paleidæ já, saugumas per jà galës daugiau suþinoti, negu dabarsuþino.

Skaitau (baigiu) B. Baranausko paruoðtà knygelæ apie „Geleþinávilkà“. Ten pavaizduotos pjautynës tarp Lietuvos partijø, ðlykðèiospjautynës. Ðlykðèios!

„Kolektyvinëje tironijoje“ agronomas iðreiðkë mintá, kad 1940–1941 metai iðeis á naudà Lietuvos politikams. Ðie iðgyveno per25 metus lageriuose labai dideles kanèias, taèiau maþai pasimo-kë. Fiziðkai sulauþytuose kûnuose iðliko tas pat ðlykðtus siekimasvaldþios.

Nesitikëjau, kad Viktoras nesugebës sutaikyti „partijø“ ir rastibendros kalbos su visais. Pasirodo, kad ir jis buvo silpnas tam. Ojeigu jau jis nieko nesugebëjo pasiekti, tai kas sugebës?

Kaliniai klausinëja apie Stasá Ignatavièiø1. Tiems dar jis tebeli-ko politiku, nors ðis në laikraðèiø neskaito. Ketvirtadiená buvo ástai-goje pinigø pasiskolinti. Tekalba vien tik apie save, savo studijas.Net nesiteikiau papasakoti jam apie Viktoro parvaþiavimà.

Antanas Stasiðkis2 nesirodo daugiau kaip metus. Paskutiná kar-tà buvom atsitiktinai susitikæ labai seniai. Profsàjungos susirinki-mo metu buvau uþëjæs pas já. Neradau. Palikau darbovietëje raðte-lá. Neskambina. Kodël? Gal bijosi? Susivyniojo á bobos „undarokà“ir bijosi pajudëti. Suk já velniai! Ðûdþius! Daugiau neuþeisiu ir aðpas já. Nereikalingas ir jis man.

O Stasys Naglys3 pasielgë gan negraþiai nepakvietæs nieko iðmûsø á savo vestuves. Galëjo nors pakviesti. Að, þinoma, bûèiaunëjæs á jas vien taktiniais sumetimais (o gal, saugumo pykèiui, bû-èiau ir nuëjæs), taèiau þinoèiau, kad jis vyras. Sutikæs „uþveðiu“ jam.

Donatas4 nuo vasaros irgi nesirodo. Kodël?A! Nukrypau nuo temos.Viktoras ðá kartà iðsakë savo paþiûras á eilæ klausimø, visai ne-

laukdamas, kada að pasakysiu savo nuomonæ. Pasirodo, kad mûsøpaþiûros daugeliu klausimø sutinka. O kai kam kalëjime atrodë,kad að „sugadintas“ sovietinio universiteto. Atrodo, kad ir jo pa-þiûros padarë ðiokià tokià evoliucijà. Ieðkojau þodþiø, kaip jamiðaiðkinti savo planà iðtrûkti ið ástaigos repliø. Pasakiau, kaip norë-jau ieðkoti Aleksandro5 pagalbos. Jis nieko konkretaus nepasakë.Man buvo nepatogu dël savo atvirumo ir nemokëjimo nors truputádiplomatijos.

Pasiûliau paskaityti abu savo pareiðkimus saugumui dël savolaiðko6: „Pasakysi savo nuomonæ.“ Nebuvo su kuo pasitarti. Atro-

1 Klydau. – A. T.

1 Stasys Ignatavièius, buvæs politinis kalinys.2 Antanas Staðiðkis, buvæs politinis kalinys.3 Stasys Naglys, buvæs politinis kalinys.4 Donatas Bièiûnas, buvæs politinis kalinys.5 Aleksandras Markevièius.6 Gráþæs ið lagerio autorius organizavo laiðkø raðymà ir pats raðë laiðkus politi-

niams kaliniams á lagerius. Tikslas – kalinius palaikyti moraliai ir sustiprintidvasiðkai. Dalá laiðkø KGB konfiskavo. Autorius mini sumanymà kreiptis á KGBpareiðkimu, reikalaujanèiu nedrausti susiraðinëjimo.


dë gerai, o po kiek laiko pats pastebëjau klaidas. Tikrai po mëne-sio kito, pastebëjau, jog dariau klaidø. Reikëjo dël nacionalizmopasakyti tiesiog, kad myliu Lietuvà ir todël neþadu atsisakyti tosmeilës jai, kurià saugumas vadina nacionalizmu. Klaida tvirtini-mas, kad mano oponentø dauguma bûtø nepraneðusi saugumuipasikalbëjimø turinio. Klaida. Jis [Viktoras] diplomatiðkai pasakë,kad kitaip bûtø paraðæs. Nors tuo [pareiðkimu] að tikrai niekamnepakenkiau, bet niekada nereikia minëti draugø pavardþiø ir jønevardinti, apie juos nekalbëti nei gero, nei blogo.

Perskaièiau antràjá. Pats nustebau, kad tame irgi esu padaræstiek daug klaidø. Ten prasitariu, kas man pasakojo apie saugumonuomonæ mano atþvilgiu. Teisinausi tuo, kad ið juodraðèio perra-ðydamas viskà labiau „nudailinau“, kad nieko beveik ir neliko.Nemalonu buvo dël savo siûlymosi raðyti draugams laiðkus ir juospaveikti. Tada að norëjau, kad saugumas leistø raðyti laiðkus, ku-riais að galëèiau juos moraliai palaikyti, parodyti jiems, kad mesnesulindom visi á krûmus. O ðiandien tas noras atrodo lyg pirðima-sis saugumui tarnauti „perauklëjant“ kalinius. Raðant reikia apgal-voti kiekvienà þodá. Rodos, apgalvojau, bet padariau aibæ klaidø.

O neraðyti negalëjau. Reikëjo diplomatiðkai iðsisukti ið padë-ties, á kurià patekau po tokio laiðko Pranui1. Tada J. Èesnavièiuisakiau, kad bûdamas areðtuotas nepasakyèiau jiems nei þodþio.Jeigu kartà pateksiu á saugumo rankas, nieko neraðinësiu. Ne!Jeigu kada nors suims mane, uþgirs: „Nieko nepasakosiu, viskàiðsiaiðkinsim teisme.“ Parengtinis tardymas jiems reikalingas visøkortø sumaiðymui. Ðá kozirá reikia iðmuðti ið saugumo rankø.

Gulëm apie pirmà valandà. 7 val. iðvaþiavom á Mikalojaus baþ-nytëlæ. Kunigas pasakë gerà pamokslà apie laikà. Jaunas kunigas,o pamokslà pasakë gerà.

Gulëm apie pirmà valandà. Ðá kartà filmo neþiûrëjau, o pirmàvakarà þiûrëjom „Palatà“, o antrà – „Granato apyrankæ“ pagal

Kuprinà. Guliau be nuotaikos. Buvo nepatogu dël iðpasakojimosavo planø apie iðsisukimà ið ástaigos panèiø1.

Jauèiaus vieniðas ir prislëgtas. Kà saugumas norës, tà ir padaryssu mumis. Jo pusëje èekistø armija ir visos priemonës, perimtos iðBerijos ir Hitlerio, áskaitant ginklus ir milijonus rubliø. O mûsø? Esamkeli idealistai, kuriø saugumui nepavyko parklupdyti. Mûsø pusëjetauta ir teisybë. Bet ðiandien – tai gan negalingi sàjungininkai.

Ryte septintà valandà atsibudæs iðgëriau migdomøjø vaistø iriðmiegojau iki pradþios vienuoliktos. Radau Viktorà su knyga ran-koje. Ðiandien jis neatrodo tiek daug nusimanàs visose srityse,kaip prieð 8 metus. Per tà laikà ir að prasilavinau truputá. Pavyz-dþiui, jis neþinojo, kaip, kokiomis sàlygomis Hitleris su Stalinupasidalijo Lietuvà. Taèiau, palyginus, labai maþai paþengiau á priekáper tuos 8 metus. Daug laiko atëmë ið manæs vokieèiø kalboskursai ir kt. Ir gal në karto taip nejauèiau bûtinumo mesti darbà irnors trejetà metø tik skaityti ir skaityti. Bûtina perskaityti bent200 groþinës literatûros knygø. Juk að tiek maþai þinau apie tokágenijø kaip Dostojevskis. Maþai þinau Èechovà, neuþtektinai Tols-tojø ir ið viso neþinau Kuprino. O lietuviø literatûra? Su Vakarøliteratûra ðiek tiek susipaþinæs. Ið kitos pusës, svarbiausias manotikslas – istorija. Ypaè bûtina iðstudijuoti XX amþiaus Lietuvosistorijà, nors ir tëra maþa literatûros. Lietuvos istorijà privalau pui-kiai iðmanyt.

Bet kaip Alë iðsivers? Kà nors sugalvosim! Að prasimaitinsiukaime.

Laikas taip greit bëga, o þinios dël laiko stokos labai lëtai kem-ðasi á mano galvà.

Viktorui perskaièiau vienà savo laiðkà, ið kurio jis geriau supra-to mano paþiûras á daugelá klausimø. Jauèiau, kaip jo veidas nuðvi-to. Jis pasidarë daug atviresnis, paþadëjo atsakyti á mano klausimàdël baþnyèios.

13 val. 45 min. iðvaþiavom á stotá. Stotyje jau nebe pirmà kartàpatariu saugotis maðinø, kurios saugumo nurodymu gali suvaidinti

1 Autoriaus laiðkus politiniams kaliniams á lagerá KGB traktavo kaip antisovietinioturinio. 1 „Puntuko“ gamyklos biurokratiniø varþtø.


„katastrofà“. Saugumas labai apsidþiaugtø. Petkus Lietuvoje tikvienas, Terleckø irgi labai nedaug.

Kaip tyèia, troleibuse konduktorës kalba tik rusiðkai. Vaþiuo-jant penktadiená ið kino 3-iame troleibuse vairuotoja skelbë stotislietuviðkai. Norëjau padëkoti, bet prieð galà „sugedo“. Norëjaupadaryti pastabà, bet Viktoras neleido.

Autobusø stoty didþiulë eilë. Pilietis padavë bilietà iki Vievio.Prie autobuso atsibuèiuojam su Viktoru. Jis taip susijaudinæs pa-þiûri á mane. Akys mëlynos, veidas toks simpatiðkas. Mano akimsjis visai kitaip atrodo negu pirmomis dienomis. Ir apskritai jis vëlman tampa autoritetu. Vël imu tikëti, kad tikrai jis raðë tokiuspuikius laiðkus.

Uþ savaitës atvaþiuosiàs. Uþëjau pas Èiuladas. Ten Valës drau-gë su vyru. Nieko sau boba. Rûpëtø „padurniuoti“, bet að neðoku.Dainuoti negaliu. Silvas girtas. Prisiekinëja ásimylëjæs Filomenà.Valei tas nepatinka. Pirmà kartà ji tokia atvira ir skundþiasi savodalia. Be bobø, Silvas nieko nemato, nes neturi kitø idealø. O mansijonas paskutinëje vietoje. Neapkæsèiau savæs, jeigu pirmoje vie-toje ásimylëèiau kieno nors sijonà. Be to, að myliu ir gerbiu Alæ. OSilvas nemyli Valës, jeigu trankosi su bobomis.

Iðgëræs vyno, greit pasigëriau. Mintyse skraidau padangëmis.Rodos, seniai buvau toks laimingas ir gyvenau toká prasmingà gy-venimà. Gráþæs ið lagerio, teatre jausdavausi toks iðdidus, visa gal-va aukðtesnis uþ tuos, kurie laiþo batus ir svetimà subinæ. Pamaþutas pasididþiavimas dingo manyje. Ðá vakarà vël pajutau tai. Buvautoks laimingas. Buvau nepatenkintas greit iðsipagiriojæs. Bet lais-vës jausmas negreit paliko mane.

Gráþdamas galvojau apie Viktorà. Jis eina ðiuo metu tëviðkëslaukais. Liûdna jam. Motinos neras, nepasitiks ji jo. Jam bus labaigraudu. Filosofiðkai susimàsèiau. Ir nejaugi jo ir ðimtø tûkstanèiølietuviø kanèios yra beprasmiðkos ir nueis veltui?! Negali bûti! Nëviena kanèia nenueina veltui ir nëra beprasmiðkø aukø. Tuo vislabiau kasdienà imu tikëti. Viktoro kanèios nenueis veltui.

Sausio 8 d. (ðeðtadienis)

15 val. 45 min. Vakar maþai skaièiau ástaigoj, galvojau iðsimiegoti.Bet gulëdamas pradëjau kalbà apie savo ryþtà vykti gyventi á Kri-vasalá. Ilgai negalëjau uþmigti, o atsibudau 5 val. 30 min. Ðiandiendaug skaièiau – ieðkojau grûdo po mëðlo krûvà.

Taèiau raðyti reikia. Noriu uþbaigti ir pradëti raðyti kontroliniusdarbus.

Uþvakar suþinojau, kad V. Grabauskas iðeina dirbti á „liaudies“kontrolæ. Gera naujiena, nes su niekðu dirbti sunku. Visi juokësi,kad duoèiau jo iðleistuvëms 5 rublius. Nieko neagitavau, bet þmo-nës nutarë boikotuoti niekðelá. Jau vakar buvo þinoma, kad atsisakëdalyvauti visa Grabausko laboratorija. Ðaulio laboratorija juokësi iðjo elgesio vienos paskaitos metu (buvau atostogose). [V. Grabaus-kas] paklausæs, kokia kalba skaityti. Marijona pasakiusi: „Kaip jumsgeriau.“ Ðis: „Man geriau rusiðkai.“ Visi ëmæ juoktis. Tada sugalvo-jæs teisintis tuo, kad literatûra rusø kalba. Skaitydamas [paskaità]lietuviðkai, jautæsis gan nekaip, nes visà laikà ið durniaus ðnibþdëjo-si merginos. Rusø kalbos jis gerai nemoka, bet nejauèia to, o nemo-këjimà lietuviðkai, asilas, jauèia. Uþtat ir sako, kad rusiðkai leng-viau. Asilas! Tokiø durniø ne visur rasi ðiandieninëje Lietuvoje.

Tas irgi prisidëjo prie to, kad kolektyvas labiau ëmë niekintidurniø. Pakenkë jo autoritetui ir elgesys su manimi po Tatukolaidotuviø. O ypaè pasipiktino niekðeliu po Irenos paskyrimo kai-nø skyriaus virðininke.

Girdëjau, kad tik 15 þmoniø davë po pusantro rublio. Taèiau irið davusiø dalis neatëjo á iðleistuves. Ðaulio skyrius demonstraty-viai iðëjo namo. J. Gurvièius: „Tiesiog nepatogu, kad tiek nedaugþmoniø.“ Èia vël ákiðau savo trigraðá: „Pagal nuopelnus.“ Tuoj ðo-ko Arkadijus. Esà að esàs labai „rezkij“. Að: „Tai kà? Að suagitavauþmones? Kaip jis su þmonëmis, taip ir su juo þmonës.“

Z. Kaplanas nebuvo Audronës iðleistuvëse, o á V. Grabauskoatëjo. Suprantu þydus. Juos nenoriai priima á darbà tiek rusai, tiekir lietuviai, o V. Grabauskas priimdavo, þinoma, bijodamas, kadnepavadintø jo nacionalistu.


Likæs valandà skaièiau ðlykðèià J. Þiugþdos broðiurpalaikæ. Ei-damas girdëjau buhalterijoj triukðmaujant liaudá drauge su V. Gra-bausku. Atrodo, kad ten buvo tik 5 þydai, visi 3 rusai ir 4 lietuviai:abi V. Grabausko pataikûnës – Irena ir Lionë, tylioji Angelë irÐaulys. Net partietë Aldona iðëjo. Iðleidþiant Audronæ visi kalbëjolietuviðkai (Arkadijus su Raisa paskendo lietuviø tarpe), o dabarvisi – tik rusiðkai. Tai pagal V. Grabausko skoná!

Gerai niekðui! Alë sako, kad jis nesupras parodytos jam nepa-garbos. Supras! Tegu mato, kuo já laiko kolektyvas.

Raisa (þinoma, ið dalies ir Arkadijus) galvos, kad já lietuviaipaniekino uþ jo, kaip lietuvio, neprincipingumà. Tas irgi prisidëjo.Þodþiu, uþsidirbo.

Senio Maruko ir Veljeðevos niekas neiðleido. Panaðiai „pamylë-jo“ ir V. Grabauskà. Visi jie to nusipelnë.

Jeigu iðeis J. Gurvièius, jam reikës suorganizuoti geras iðleistu-ves, taip pat ir Arkadijui. Antradiená Z. Kaplanas ir A. Èiudinovaspradëjo kalbà apie Stalinà. Esà gerai atrodàs. Nors þadëjau poNaujøjø metø kuo maþiau politikuoti, bet neiðkenèiau. Pasakiaukeletà epitetø þmogþudþio adresu (atrodo, „kraujalakys“, „niek-ðas“), bet dël triukðmo niekas negirdëjo. Tantanas1, kaip áprasta bejokios diplomatijos: „Govoriat, èto Stalin pil liudskuju krov, poeto-mu on i vygliadel tak choroðo.“ [„Kalba, kad Stalinas gërë þmoniøkraujà, todël jis ir atrodë taip gerai.“] Teisingai pasakyta, bet taipkalbëti apie budelá negalima. Juk jo draugai ir uolûs mokiniai ðian-dien valdþioj.

Paskiau Stalinà sulyginau su Hitleriu. Arkadijus: „Tebe vsio ravno.Stalin ili Hitler? Razve Stalin veril, èto jego priravniat Hitleru?“[„Tau tas pats. Stalinas arba Hitleris. Argi Stalinas tikëjo, kad jáprilygins Hitleriui?“] Pasaulis jau prieð karà laikë abu þmogþu-dþius lygius vienà kitam.

Arkadijus mëgino árodinëti, kad liaudis tikëjo Stalinu. Að: „Juogalëjo tikëti tik akli. Jûs tikinat, kad „þit stalo lutèðe, þit staloveseleje, v to vremia kak v Rosiji byl nastojaðèij golod. Razve ne

videli eto, ne videli, èto ubival bezvinnych liudei? Jemu mogliverit tolko slepyje ili sami svoloèi.“ [„Gyventi pasidarë geriau, gy-venti pasidarë linksmiau, tuo metu kai Rusijoje buvo tikras badas.Argi nematë to, nematë, kad þudo nekaltus þmones? Juo galëjotikëti tik akli arba patys niekðai.“] Arkadijus iðëjo ið kabineto. Ne-malonu girdëti tokius þodþius taikomus tam, kuriam neseniai patsmeldësi.

Vakare Vanda praneðë apie Edvardo atvykimà. Nustebau ir nu-dþiugau. Ðá vakarà melsdamasis mintyse jau neskubëjau á Alytauslagerá. Ryte apsidþiaugiau, kad jis laisvëje. Bet draugais mes nebû-sime niekada. Ne! Taèiau skambinau Stasei vienu reikalu. Sakë,kad lenkës neatsisakë. Suk já velniai! Papasakoti Stasë turi kà.Nutariau geriau pas mamà nueiti negu pas Stasæ. Uþteks laiko,papasakos. Be to, diplomatiðkais sumetimais nereikia skubëti. Juksaugumas rûpinsis mano elgesiu su Edvardu.

Þinoma, að noriu, kad jis atsisakytø tos lenkës, liktø toks, koksatvyko ið lagerio 1963 metø pradþioj. Deja, to nebus. Per silpnasvaikas. Uþ visa tai já niekinu ir gal neapkenèiu. Telefonu Stasëprilygino mane jam. Að: „Tu mane labai uþgauni. Að esu blogas,bet ðiuo atþvilgiu uþ já daug geresnis ir daugiau nelygink manæs sujo. Jei lyginsi, sutikæs spjausiu á veidà.“ Pasakiau tai pusiau juo-kais, bet tai, kà galvoju.

Treèiadiená Tantanas pasakojo, kaip buvo fabrikuojama Ðmidtobyla. Nuo kriminalinës bylos priëjo prie politinës – pasakojo, kaipprovokatorius lakûnas iðprovokavo þydus skristi á Lenkijà. Jeigune jis, niekas apie tai nebûtø ir pagalvojæs. Visus suëmë. Tik dalissugráþo ið lageriø. Suþinojæs, kad provokatorius dirba Ðiauliø sau-gume papulkininkiu ir niekas jo nebaudþia. Arkadijui buvo nema-lonu to klausytis. Arkadijus sutiko su manimi. Bet Tantanas bejokios diplomatijos „vaþiavo“: „Tas pats ir dabar, net 90 proc. sau-gumo darbuotojø yra seni, dirbæ Berijos laikais.“ Jis kalbëjo tiesà,bet að privalëjau „sutriuðkinti“ savo virðininkà, árodinëdamas, kadten dabar – nauji þmonës ið partijos, komjaunimo. O jis – savo.Esà tik Riuminà nubaudæ ir dar keletà jo draugø. Nuo kitø enkave-distø, uoliai tarnavusiø Berijai, nenukrito nuo galvos nei vienas1 Neiððifruojamas pseudonimas.


plaukas. Neturi þmogus jokios diplomatijos. O kas þino? Ðià minu-tæ álindo á galvà mintis, kad jis gali bûti saugumo spec. aktyvistas,[atsiøstas] pas mus. Ne. Negali bûti!

Nepasakojau, þinoma, kaip saugumas 1958 m. pavedë iðprovo-kuoti universiteto studentus, kaip 1957 m. iðprovokavo Viktorà.Juk to pasakoti negalima kabinete, kuriame gali bûti ir tikrai yramikrofonas átaisytas.

Vakare nuskubau su Ale á „Pergalæ“ pasiþiûrëti „Niekas neno-rëjo mirti“. Susitikime buvo tik du aktoriai: Oja ir Adomaitis. Estasmoka gerai kalbëti.

Apie filmà buvo pasakojæs brolis Vladas. Esà tai geras filmas.Taèiau að nenorëjau juo tikëti. Jis uþ mane yra perskaitæs daugiauknygø, bet daug kur nesiorientuoja. Niekðas ið vykdomojo komi-teto paraðë ðlamðtà, o Vladas tikino mane, kad tai puiki knyga.Uþtat netikëjau ir jo pasakojimu apie filmà. Negali bûti, kad Lietu-vos kino studijai duotos laisvos rankos sukurti filmà, objektyviaivaizduojantá ávykius pokarinëj Lietuvoje. Neapsirikau. Jau vienojeið pirmøjø scenø 4 broliai Lokiai ir 2 skrebai sunaikina malûne apie10 partizanø, kurie laukë Lokiø ir buvo pasiruoðæ. Jonas II taipcharakterizavo filmà: „Labiausiai átikinamos scenos su iðdaviku se-niûnu. Didþiausias istorinës tiesos iðkraipymas – liaudies apgin-klavimas. Lietuviø tauta niekada neëmë ginklø ið skrebø ir neko-vojo su savo sûnumis. Tik niekðø skrebø saujelë pakëlë savo rankàprieð tautà. Ði saujelë bûtø neiðsilaikiusi në dienos, jeigu ne kruvi-nøjø enkavedistø armija, enkavedistø Stalino ir Berijos atsiøstø ið„broliðkosios“ Rusijos. Apskritai filmas labai tendencingas, siekiàsgudriu objektyvumu diskredituoti Lietuvos pogrindá, lietuviø tau-tos kovà su pavergëjais ir saujele iðdavikø. Ðis filmas padarys mû-sø tautai didesnæ þalà negu visi buvusieji. Jeigu nuo manæs pri-klausytø, V. Þalakevièiø pakarèiau. Tai niekðas! Jeigu neleidþiaobjektyviai pavaizduoti pokario ávykiø, geriau tylëk, o nederk tau-tos kovos su pavergëjais. Manau, kad V. Þalakevièius nëra tieknaivus, kad nesuprastø, kà daràs. Tai iðgama.“

Að ëmiau jam árodinëti, kaltinti pogrindþio vadovus, kurie ne-uþkirto kelio þudynëms. Papasakojau apie Elenà. Ji nekenèia „der-

þimordø“, nepataikauja jiems, bet jai visi partizanai – banditai. Jinet piktinasi, kad filme jie pavaizduoti per daug geri, nors ir yrascena, kurioj partizanas prievartauja moterá. Marytë irgi pasakojo,kad kaime jø bijodavo labiau, negu filme parodyta. Vladas pasakë:„Tokie jie ir buvo.“ Jeigu Elena, Marytë ir net Vladas taip atsilie-pia apie juos, tai kà kalbëti apie tuos, kurie neatsimena tø laikø,neprisimena, kaip tauta neapkentë skrebø?

Niekuo nepateisintos þudynës pagimdë daugelá Lietuvos prie-ðø. Elenø yra nemaþa! Tai didelë tragedija.

Uþ nugaros sëdëjo Gaigalas su þmona ir Ðalaðevièienë. Nors aðnë karto nesusijuokiau (þudynës man juoko nesukelia), o tie – kadkvatojasi, kad ðaukia. Tas bailys gal nori parodyti, kad jam visainegaila savo tautieèiø? Nesusivaldþiau ir aprëkiau. Ðalaðevièienæapibariau ir eidamas namo. Teisingai padariau, bet nereikëjo karð-èiuotis. Buvo gan nemalonu. Irena iðëjo apsiverkusi. Mat jos moti-nà nuþudë. Ji: „Kaip filmas?“ Að: „Meniðkai geras, o istoriðkai –ne.“ Taèiau nusprendþiau neuþeiti á Ðaulio laboratorijà ir nedisku-tuoti. Tik savo kabinete pasakiau keletà kritiniø pastabø (dël gin-klø liaudþiai davimo, kad tuo laiku vieðpatavo „kultas“, kuris truk-dë suartëti su skrebais). Ir meniniu poþiûriu silpnas filmas. Jeiguliaudis paëmë ginklus, tai kaip keli „buoþiø sûneliai“ vos nesunai-kino Lokiø ir liaudies, kuriai ápirðo ginklus?

Broliai uþdaro savo brolá á kalëjimà uþ tai, kad tas norëjo nuðau-ti varomà partizanà, o vëliau paleido. Partorgas pasakoja, kad rei-kia laikytis ástatymø. Gal tik uþsiená galime átikinti tuo, kad skre-bai ir partorgai rûpinosi ástatymø laikymusi.

Iðeina, kad tiek meniniu, tiek istoriniu poþiûriu filmas nevykæs,nors jame ir nëra tokio ðablono, koks bûdavo anksèiau. Tenkasutikti su Jonu II, kad dël to filmas dar þalingesnis, tendencingas.(Iðvargæs, todël mintys labai padrikos). Þodþiu, filmas nusiþengiatiek istorinei, tiek ir meninei tiesai.

Vakar pradëjom kalbëti apie Novo Èerkaskio ávykius. Pasirodo,kad Tantanas nieko negirdëjo apie juos. Arkadijus stengësi nu-neigti ávykiø esmæ. Að irgi nukreipiau kalbà á ðalá, suvertæs viskàprovokatoriams ið NTS. Tegu!


Marytë pasakojo, kad jø skyriaus merginos „gavo velniø“ iðpartorgo Cicëno uþ tai, kad jos Vietnamui davë tik po 30 kapeikøir dar gerai pasiginèijusios prieð tai.

Jø kalbø, elgesio bijosi virðininkas Ðaulys. Negali uþkimðti jomsgerkliø, o Raisa skundþiasi, kad Ðaulys neduoda atkirèio antitary-binëms kalboms. Sakë kraustysis á V. Grabausko kabinetà. Tegu!Ten jis nieko negirdës. Prieðingu atveju tik dël jø kalbø iðeitø iðvirðininko këdës.

Darau iðvadà, kad ið viso neprivalau uþeiti á tà kabinetà. Ið Ar-kadijaus uþuominos padariau iðvadà, kad Raisa mane seka ir dalákaltës uþ merginø nuotaikas verèia man. Po tokiø V. Grabauskoiðleistuviø átarinëjimai dar padidës. Merginos labai nusistaèiusiosprieð viskà. Taèiau „derþimordoms“ atrodo, kad negali bûti, jog„darbininkø ir valstieèiø dukros“ gali bûti tokios „kontros“. Jømanymu, kas nors jas „gadina“. Uþtat að privalau daugiau nesi-lankyti.

Galvojau, kad nuo Naujøjø metø bûsiu maþiau grubus. Nepa-vyko. Ir vël toks pat grubus, karðtakoðis. Tik dël to esu toks nelai-mingas. Auklëjimas vaikystëje paliko savo pëdsakus. Jeigu ne ner-vai, nebûèiau toks grubus. Daþnai jauèiu savo nemandagumà, betesu bejëgis kovoti su juo. Kol Viktoras buvo pas mus, buvau man-dagesnis. Ir tai dar pusë bëdos. Vaikø nemuðu. Tik Vilijà daþnaiapibaru, nuodiju jos vaikystæ. Blogai! Kà daryti?

1964 m. rudená kalbëjau apie bûtinumà kovoti uþ savo autorite-tà. Nekovoju. Ne! Gal tik Raja ir V. Grabauskas neapkenèia ma-næs, bet visø akyse esu karðtakoðis, ne visur taktiðkas, koks turë-èiau bûti. Kà padarysi? Pasikeisti sunku! Bet dar reikës mëginti.Reikës!

Gruodþio 2 d.: troleibuso konduktorë buvo labai negraþi, vostelpanti kelnëse lietuvë, labai blogai kalbanti rusiðkai. Kai á manekreipësi rusiðkai, atsakiau: „Nesulauþykite lieþuvio!“ Galvojau, kadims kalbëti lietuviðkai. Kur tau! Visà laikà bjauriai lauþydama lie-þuvá, ðaukë: „Tovariðèi! Potenites vpered!“ Nutariau pamokyti. Norsrusë aprëkë, bet lindau atgal prie uþpakaliniø durø: „Lietuvoj gali-me lietuviðkai! Kodël taip lauþote lieþuvá?“ Ji piktai: „Nebûkit

nacistas!“ Að: „Be reikalo lendat be muilo.“ Iðlipau piktas. Taipnorisi tokiai spjaut á snuká. Lietuvë! Kaip gëda dël tokiø.

Iðvis paskutiniu metu vis maþiau girdëti konduktores kalbantlietuviðkai. Iðvis negalime jausti jas esant lietuves. Átaisius automa-tus, prapuolë kelios konduktorës, dirbusios 3-iame troleibuse. Va-kar lietuvë konduktorë atsakë man á daugelá klausimø. Atsakymaimaþiau nustebino, negu ápykino.

Kreipiausi á jà lietuviðkai (visada kalbu tik lietuviðkai). Atsakëlietuviðkai. Bet daþniau kalbëjo rusiðkai. Norëjau „pamokslà pasa-kyti“, bet ðalia stovëjo nesimpatiðki tipai.

Viena maþdaug 14–15 mergaitë kreipësi á mane rusiðkai. Að:„Nesuprantu.“ Ji: „Iðlipate?“ Að: „Ne! Mokate lietuviðkai, o krei-piatës rusiðkai.“ Ji: „O kà að þinau, kas jûs?“ Að: „Lietuvë esate,Lietuvoje gyvenate, todël ir reikia kreiptis tik lietuviðkai.“ Ji: „Aðne lietuvë.“ Að: „Tada nenoriu daryti jums jokiø pastabø. Kaipnorite, taip galite kreiptis.“

Atsigræþusi lietuvë paþiûrëjo kelis kartus á mane. Tipai iðlipoprie Klinikos. Prisëdæs prie konduktorës, kreipiausi: „Pasakykite,jums ásakyta tik rusiðkai ðnekëti? Paskutiniu metu ið viso negirdëtilietuviðkai kalbant konduktores.“ Ji ádëmiai, o kartu ir nustebusiþiûri á mane, o tada atvirai iðdësto savo mintis: „Taip! Mums liepia-ma kalbëti rusiðkai. Kodël? Todël, kad rusiðkai esà supranta visi, olietuviðkai – ne visi. Be to, tarp mûsø maþa lietuviø.“ Að: „Betkeletas konduktoriø, kurios aptarnaudavo 3-iàjá troleibusà, kalbë-davo tik lietuviðkai.“ Ji: „Þinau! Tai aukðta, tamsi Kazlauskaitë ir...(èia pasako pavardæ). Pastaroji neseniai mirë, o pirmoji – ligoni-nëje.“ Ðe tau! Tos, kurios drásdavo kalbëti lietuviðkai, viena mirë, okita – ligoninëje.

Að: „Matyt, raðo skundus, kad kalbate lietuviðkai?“ Ji: „Taip,raðo skundus.“ Að: „Bet Vilnius – Lietuvos sostinë ir nëra ko bijo-tis kalbëti lietuviðkai. Jeigu anos nebijo, tai ir jums nëra reikalokalbëti rusiðkai.“ Ji: „Nesinori netekti premijø. O jeigu kas norsparaðo skundà, tada nemoka premijos. Kiek tai sudaro? 5–10 rub-liø.“ Að: „Aèiû uþ informacijà! Reiðkia, uþ kalbëjimà lietuviðkai atimaið jûsø premijas! Reikës tada ir rusiø adresu paraðyti skundø.“


Einu pësèias namo. Piktas, teisingiau, ásiutæs! Gal niekas pasau-lyje taip „nachaliðkai“ nesielgia, kaip rusai – skundþia lietuviusuþ tai, kad jie Lietuvos sostinëje kalba lietuviðkai! To jau per daug!Per daug mes nuolankûs! Uþtat ir joja ant mûsø! Patys kalti. Atro-dydavo, kad lietuvës konduktorës kalba rusiðkai dël savo nesàmo-ningumo. Klydau. Kai kurios kalba tik lietuviðkai, në kiek nebijo-damos „derþimordø“. Kazlauskaitë á rusiðkà klausimà atsakydavusitik lietuviðkai. Matyt, lietuvës konduktorës apie tai daþnai pakal-ba. Bet dauguma bijosi ir dël 5–10 rubliø þeminasi, bijo lietuvið-kai kalbëti.

Áþûlûs, be galo áþûlûs „derþimordos“! Ir kaip juos sudrausti?Jonas I1 kartà sakë, kad nëra ko kovoti su tuo. Esà, tegu dar

labiau áþûlëja „derþimordos“. Toks jø elgesys dar didesnæ neapy-kantà sukels lietuviø ðirdyse.

Ginèijausi su juo. Atvykæ á Vilniø latviai, estai ir kt. tautø atsto-vai laiko lietuviø tautà vergiðkai paklusnia ir tiek! Gëda, gëda!Geriau, kad mus laikytø tvirtais, sàmoningais lietuviais, kurie ne-nori susitaikyti su savo padëtimi. O tai reikia iðkovoti. Mes juk nemordviai ir kt. tautelës, kuriø nariai gëdinasi bûti mordviais [ar kt.]ir skuba uþsiraðyti rusais. Gráþæ ið Mordovijos ðneka, kad tokiepyksta, jeigu juos pavadini mordviais.

Jonas III jau seniai ragina mane kovoti su tokiu rusø elgesiuLietuvoje. Anà mënesá ragino sukurti pogrindinæ organizacijà, leis-ti atsiðaukimus, raginanèius lietuvius kovoti uþ savo tautos teisesir orumà. Tylëjau, nenorëjau pavadinti jo provokatoriumi.

Vakare televizija transliavo ið Centrinës bibliotekos A. Venclo-vos 60-øjø gimimo metiniø minëjimo iðkilmes. Nusipelniusá patai-kûnà sveikino ið raðytojø sàjungos tokie pat pataikûnai (lyg tyèia

parinkti): Reimeris, Baltakis ir skrebas J. Misevièius. Ðlykðtus senis[Venclova], ðlykðèiai kalbëjo. Beveik visa kalba paskirta pasiteisi-nimui, kodël jis 1940 m. nuëjo Stalinui uþpakalio laiþyti ir kodël jisiki ðiol iðtikimai tarnauja jo sëbrams. Aiðkiausiai prisimenu jo þo-dþius: „Viskas, uþ kà að kovojau, beveik iðsipildë.“ Garsiai atsakiauniekðui: „Tikrai iðsipildë. Ðiandien suþinojau, kad uþ kalbëjimà Lie-tuvoje lietuviðkai konduktorës turi baudà mokëti. Ne veltui kovo-jai, Venclova!“

Visi liaupsino kolaborantà. Nejaugi jubiliatas nesupranta, kaddaugumas (iðskyrus tokius pat niekðus) meluoja á akis? Nejaugi jisnesupranta, kad ið jo kûrybos juokiasi visa Lietuva, laikydama jápaèiu nuobodþiausiu raðytoju?

O iðkilmiø rengëjai supranta. Uþtat ir minëjimà suruoðë nedide-lëje Bibliotekos salëje, o ne Operos ir baleto teatre. Þino, kad salëbus tuðèia. Susirinko dauguma jo sëbrø ir koks pusðimtis studentø.Daugelis atëjo, þinoma, tik ið smalsumo.

Pertraukos metu þmonës vaikðto koridoriais, bet beveik niekasnesustoja ties A. Venclovos kûrybos paroda. Visi þino, kas yraVenclova, koks þmogus ir koks raðytojas.

Sveikino ir ðlykðtusis J. Þiugþda. Toks toká. Abu ðlykðtûs, betJ. Þiugþda ðimtà kartø ðlykðtesnis. Þiugþdos labiau neapkenèiu iruþ Venclovà, nors ðio irgi labai neapkenèiu.

Kaþkas norëjo ápirðti mintá, kad Stalino laikais norëjæ su Venc-lova susidoroti enkavedistai. Netikiu! Uoliø kolaborantø Berija ne-lietë.

Ðiandien „Komjaunimo tiesa“ perspausdino ið „Za rubeþom“þinià apie tai, kad Brazilijoje iðrastas aparatas, kuris ágalina girdëtiuþ 200 metrø nuo paðnibþdomis besikalbanèiø þmoniø. Nejaugi taitiesa? Nejaugi toká ginklà turi ir saugumas? Negali bûti! Jeiguturëtø, neskelbtø. Paskelbë sàmoningai norëdami pagàsdinti silp-nesniø nervø þmones. Ne tik nieko nedarykite, bet ir bijokite netkritiðkai galvoti! Mes sekame kiekvienà jûsø þingsná ir áskaitomevisas jûsø mintis!!!

Bet vis vien ðiandien daug galvojau ir truputá iðsigandau. Galtodël saugumas anas dienas buvo toks mandagus! Vis vien jø seki-

1 Paties autoriaus pseudonimas. Kadangi dienoraðtis buvo ðifruojamas, dalá savominèiø autorius ádëdavo á Jonø I, II, III, Pakalo pasisakymus. Tokiu bûdu atrodo,kad pats dienoraðèio autorius yra „nuosaikus“, nepritaria grieþtoms nuomonëms.Tai buvo daroma atsargumo sumetimais. Jeigu dienoraðtis pakliûtø á KGB ran-kas, jo nebûtø galima panaudoti prieð patá autoriø, já traktuojant kaip antisovie-tiniø minèiø skleidëjà.


mo sistema tobulëja ir jie iðranda vis naujas sekimo priemones. Tonereikia uþmirðti. Bet visagalinèiais nereikia jø laikyti.

20 val. – pasiþiûrëti „Hamleto“.

Sausio 9 d. (sekmadienis)

11 val. 25 min. ant sofos. Lauke nuo vakar dienos –6–7° C. Atði-lo. Skubu raðyti. Noriu ðiandien viskà uþbaigti. Visada sapnuojumësà, statau naujus namus, kelionæ. O sapnais ið dalies tikiu. Galtokie sapnai dël to, kad niekada neiðsimiegu. Gal, bet daþnai ap-lanko mintys, kad saugumas gali susidoroti su manimi. Ðiandiengavau ið Prano laiðkà. Mano ilgo, 6 lapø laiðko, jis negavo. Kuo vëlneátikau? Matyt, nepatiko tai, kad Pranas galëjo ið to laiðko pada-ryti iðvadà, jog buvæ lagerininkai neiðsigando ir nesulindo it pelëspo ðluota, kaip to siekë saugumas. Jie nori átikinti lagerininkus,jog buvæ jø draugai bijo net susitikti vieni su kitais. O mano laið-kas turëjo tikslà parodyti Pranui, jog mes susitikinëjam ir saugu-mas nepasiekë savo tikslo tais straipsniais, kuriais juodino mane.

Viktorui atvykus, dar labiau átikinau save, kad mûsø namo seki-mas bus kelis kartus sustiprintas. Jam esant pas mane, atrodydavo,kad saugumieèiø siluetai daþnai slankioja apie langus. Tai ne iðbaimës. Tai ið pagrásto ásitikinimo, kad saugumas turi siekti suþi-noti, kà mes galvojame. O gal J. ir G. Subaèiø1 pagalba jie kontro-liuoja mano mintis? Visko gali bûti. Abu komunistai, tarybiniaiþmonës. Ne! Jie ne niekðai. Kaip ten bebûtø, bet mano sekimasViktorui atvykus sustiprëjo. Saugumas laiko, kad að nesu per daugaktyvus, bet pasiduodu kitø átakai. O Viktorà jie laiko amþinunenuorama.

Sustiprëjus sekimui, saugumas gali nustatyti, kad raðau dieno-raðtá, jeigu iki ðiol to dar nenustatë. O tada ne taip sunku paimtidienoraðtá ir suþinoti, kà að galvoju. Be to, tai bûtø pretekstas su-

imti mane. Juridiðkai dienoraðèio raðymas nëra nusikaltimas, ta-èiau argi jie þiûrës savo paèiø ástatymø. Apiformins!

Uþtat galvoju uþbaigæs ðià knygà padaryti pertraukà. Tai verèiair bûtinumas susirûpinti istorijos studijomis. Dienoraðtis atima la-bai daug laiko, nes að nemoku trumpai kalbëti.

[1965 m.] Lapkrièio 28 d. dëstytoja Safronova skaitë paskaitàapie naujàjà sovietinæ literatûrà. Liepë klausti, ji atsakysianti á ne-aiðkius klausimus. Pradëjome diskutuoti apie Ðolochovo kûrybà,apie jo patriotizmà. Kaveckas paklausë jà, ar sovietiniai þmonësbus tokie patriotai kitame kare, kokie buvo praëjusiame. Jis pa-reiðkë nuomonæ, kad dabartinis jaunimas „sugedæs“. Stalino kriti-kai viskà apvertæ aukðtyn kojomis. Jaunimas netiki tuo, kuo tikëjoStalino gadynëje. Safronova tiesiogiai neatsakë á jo klausimà, betpati ëmë skøstis jaunimu. Jos kaimynystëje gyvenà keli nihilistai,kurie „gadinà“ jaunimà. Ji skaièiusi studentams apie Ðolochovà iðknygos, iðleistos JAV. Ir su kokiu nepasitikëjimu jie klausà jospaskaitø. Ðiaip ji gan galvojanti moterëlë, bet studentø abejingu-mas oficialiajai nuomonei tiesiog siutino jà. Að paklausiau: „Ètodelat? Po vaðemu nado vsio zapriatit?“ [„Kà daryti? Pasak jûsø,reikia viskà uþdrausti?“]. Ðis mano klausimas uþgavo jà: „Iz ta-kich lekcij razve vytekajet, ðto ja storajus etogo?“ [„Argi manopaskaitos rodo, kad að to siekiu?“]. Ið jos tono jautësi, kad labaisusirûpinusi ir labai iðgyvena dël dabartinio jaunimo paþiûrø, indi-ferentiðkumo. Bet ir pati nemato iðeities. Taèiau, jos manymu, lais-vë dabartinei santvarkai bûtø praþûtinga. Jaunimas viskà apverstøaukðtyn kojomis. Tuo ji ir jos kolegos daug kà pasako. Laisvødiskusijø nelaukite, nes jos gali suduoti mirtinà smûgá santvarkai.Greit 50 metø sovietiniai valdþiai, demokratiðkiausiai pasaulyje val-dþiai ir stipriausiai, þinoma. Taèiau ði valdþia bijo laisvos minties,kritiðko þodþio. Uþtat ir laikosi ásikibusi lageriø. Iðeitá, iðsigelbëji-mà mato kalëjimuose, lageriuose. Tik tai puikiai charakterizuojapaèià sistemà.

Atrodo, kad paskutiniu metu Kremlius labai susirûpino gan rimtavidaus padëtimi. Ðiuo tikslu ir buvo suðauktas komjaunimo CKplenumas, kurio nutarimai po tam tikros aprobacijos neseniai pasi-1 Terleckø kaimynai.


rodë lietuviðkoje „Komjaunimo tiesoje“ (sausio 4–5 d.) Ðtai keliosiðtraukos ið Pavlovo kalbos.

„Burþuazinë ideologija prasiskverbia pas mus per verstinæ lite-ratûrà, uþsienio filmus, estradà ir parodas. Mûsø prieðai didelesviltis deda á milijono tarybiniø turistø, kasmet iðvaþiuojanèiø á uþ-siená, apdorojimà.“

Ðie þodþiai parodo, kad Kremlius bijosi net groþinës literatûroskûriniø, filmø. Tø filmø, kurie perkami uþsieny, prieð tai gerokaiatrinkus juos. Þodþiu, bijomasi visiðkai nekaltø, bet savarankiðkø(uþsienio jaunimo) samprotavimø. Milijonas turistø! Ið kur jie? Mili-jonas tik su turistais, iðvykstanèiais á vadinamàsias liaudies demok-ratijos ðalis. Bijomasi, kad sovietinis jaunimas gali „sugesti“ pabuvo-jæs net kitose komunistinëse ðalyse. Ði baimë rodo, kokie jie silpni,kokia silpna stalininë ideologija! Uþtat negali bûti ir kalbos, kadartimiausiu laiku Kremlius pasakys visà tiesà apie Stalinà, kad atleisátemptas vadþias, kuriomis laiko paþabojæs 220 mln. pilieèiø.

Kur mato Kremlius iðeitá? „Auklëjimas tradicijomis – tai vienapagrindinio uþdavinio þmogaus kovotojo, pilieèio, patrioto auklëji-mo iðsprendimo priemoniø.“ Vadinasi, iðeitis – auklëti jaunimàtradicijø dvasia. Taèiau naivu galvoti, kad visø tautø jaunimà busleidþiama auklëti savo tautos tradicijomis. Toji teisë suteikiama tikrusø jaunimui. Nerusams leidþiama savo jaunimà auklëti tradicijo-mis, bet tik rusiðkomis. Apie tai be jokios diplomatijos kalba patsPavlovas: „Kodël gi … neákûrus kad ir Didþiajame Rostove turisti-nio centro. Ðis centras pasitarnaus patriotinio ir estetinio auklëji-mo reikalui…“ Nors ne! Pasirodo, kad Pavlovas mini ir vietas Uk-rainoje, Gruzijoje. Taèiau tas nieko nekeièia. Juk Lietuvos jaunimasturës teisæ susirinkti, pvz., Rûdininkø girioje raudonøjø partizanøþeminëse, IX forte, o ne, gink Dieve, Trakø pilyje ir kt. istorinësevietose, primenanèiose garbingà mûsø tautos istorijà. Spauda apietai nedviprasmiðkai kalba. Tik rusai galës savo jaunimà auklëtisenovës rusø valstybës tradicijomis. Plenumo nutarime kalbama:„Komjaunimo komitetai turi organizuoti iðkilmingas jaunimo ið-leistuves á Tarybinæ armijà, karinius þaidimus… Visam auklëjama-jam komjaunimo organizacijø darbui turi bûti bûdingas atkaklu-

mas ir kovingumas, nepakantumas bet kokiems burþuazinës ideo-

logijos pasireiðkimams.“ Viskas aiðku! Gaila laiko komentuoti. Ta-èiau nesusivaldau nepaëmæs dar vienos citatos ið to nutarimo.

„Komjaunimo organizacijos privalo auklëti jaunimà lenininësdraugystës ir visø TSRS tautø brolystës dvasia, aktyviai kovoti subet kokiomis tendencijomis, linkusiomis á nacionaliná atsiribojimàir iðimtis, atsilikusiø paproèiø ir paþiûrø atstatymà ir dirbtiná atgai-vinimà.“ Per daug atvirai pasakyta! Nei þodþio apie kovà su di-dþiavalstybinio ðovinizmo nuotaikomis, o viskas suvedama á kovàsu nacionalinëmis tradicijomis. Dar daugiau pasako ði citata:

„Bûtina rûpestingai organizuoti ir nuolat propaguoti bendràávairiø tautybiø jaunimo darbà sparèiose komjaunimo statybose.“Aiðku! Kremlius neatsisako savo ðovinistinës politikos, siekimo ko-lonizuoti respublikas.

Vadinasi, sparèios sistemos evoliucijos nëra ko laukti. Maþdaugteks palaukti 20 metø, kol „stalincai“ nueis nuo valdþios vairo.Jaunoji rusø karta gal atsisakys savo tëvø didþiavalstybinio ðovi-nizmo politikos.

Þinoma, sunku daryti bet kokias prognozes. Kova Kremliujevyksta ir gan ánirtingai. Dël jos „stalincai“ gali bûti paðalinti iðvaldþios. Bet bendra dabartinë rusø tautos dvasia neþada radikaliøpertvarkymø. Visko gali bûti! Sunku spëti. Að linkæs laukti maþ-daug 20 metø. O kas bus, paþiûrësime.

Lapkrièio pabaigoje ilgai ðnekëjau su Kompozitoriumi1. Tai tru-putá jaunesnis uþ mane komunistas, dirbàs rajone atsakingà darbà.

Nepaþindamas gerai jo, kalbëjau gan atsargiai. Kai kà iðpeðiau.Atrodo, kad jis irgi nebuvo per daug atviras, nors jam ir prisipaþi-nau kalëjæs sovietiniame kalëjime, lageryje. Jis esàs lietuvis, labaireaguojàs á nuotaikas, kurios uþgauna jo nacionalinius jausmus.Kariuomenëje jo nenorëjæ priimti á partijà tik todël, kad jis lietuvis.Pulkininkas pareiðkæs, kad jie nepriëmæ dar nei vieno lietuvio, nesjø prisibijà. Taèiau Kompozitorius nematàs partijos politikoje sie-kimo surusinti Lietuvà. Á mano klausimà, kaip jis þiûrá á paskutiná

1 Studentas neakivaizdininkas E. Kaveckas.


plenumà, atsakë: „Tai skæstanèio griebimas „britvos.“ Antisemitiz-mas esàs oficiali Lietuvos CK politika. Kadangi þydai vieningi,mylá tik savo tautà, todël ir esàs nurodymas spausti þydus. Neklau-siau, ar Lietuvos CK turi analogiðkø nurodymø ið Maskvos.

Paklausiau apie 25-àsias sovietinës valdþios Lietuvoje minëjimometines. Kodël neleido ðvæsti liepos 21-osios. Atsakë, kad buvæsnurodymas nedaryti praðmatnesniø iðkilmiø negu spalio minëji-mai. Esà tegu mato lietuviai, kad uþ viskà, kà jie turi, turi bûtidëkingi spaliui, o ne liepos 21-ajai. O Snieèkus ir Ko buvo per dauguþsimojæs, per daug iðgarsinæs tà datà. Maskva pataisiusi já. Aiðki-nau, kad tai politika ir Kremlius pasielgë labai netaktiðkai, tuouþgavæs Lietuvos komunistø ambicijà. Suprantàs.

Pasakomis apie suverenumà jis irgi netiki. Kokio að norás suve-renumo? Iðëjimo ið TSRS? Að: „Ne! Reikia daryti taip, kad jaustøsinors formalus suverenumas. Pvz., patvirtino Lietuvai biudþetà irtegu pati Lietuva savarankiðkai daro iðlaidas. Dabar gi iðvietei pa-sistatyti reikia praðyti Maskvos leidimo.“ Jis suprantàs tai, bet Krem-lius bijosi, kad, palikus toká savarankiðkumà, susirinkæ Lietuvoskomunistai gali nubalsuoti uþ Lietuvos iðëjimà ið TSRS. Aiðku! Va-dinasi, nepasitikima ne tik visa lietuviø tauta, bet ir Lietuvos ko-munistais, pripaþástama, ko vertas „ásijungimas“ á TSRS. Jis norásbëgti ið ðio partinio darbo, nes vis labiau jo ásitikinimai ima prieð-tarauti politinei partijos linijai.

Ðiaip jame daug fanatizmo. Gerbia Lietuvos komunistus uþ tai,kad jie labiau kairûs uþ rusø komunistus. Tito laiko revizionistu.Apie daug kà jis neturás teisës man pasakoti.

Kaskart vis labiau ásitikinu, kad bûtina daþniau susitikinëti suLietuvos komunistais ir studijuoti jø nuotaikas. Bûtina þinoti, kàgalvoja komunistai, iðstudijuoti jø nuotaikas.

Kità dienà trumpai kalbëjau su kitu Lietuvos komunistu –Evangðevièiumi1. Piktinasi plenumo linija, vedanèia á stalininæ cen-tralizacijà. Maskva vos nepasiëmusi ið Lietuvos chemijos pramo-nës. Pasitarime „derþimordos“ neslëpæ savo tikslø Lietuvos atþvil-

giu. Vienas pasakæs: „Lietuva neturi savo chemijos pramonës spe-cialistø. Reikia paskirti „mûsø“ direktoriø, kuris nusiveð ten savusspecialistus.“ Aiðkiai, be jokios diplomatijos, pasakë „derþimorda“,kuo jis laiko mûsø Lietuvà. Lietuvos komunistai labai prieðinasitokiai kolonialistinei Maskvos politikai. „Chemijos pramonës ámo-niø direktoriai visomis priemonëmis stengiasi neásileisti variagø.“Tokio epiteto dar negirdëjau. Vadinasi, vël imu tikëti, kad ne visiLietuvos komunistai panaðûs á V. Grabauskà.

Gruodþio 5–6 d. klausiausi ið Vatikano Labuko áðventinimoiðkilmiø. Kokiu tikslu já áðventino? Kompromisas tarp Vatikano irKremliaus! Stankevièiaus kandidatûrà Vatikanas atmetë, o Labukopriëmë. Tada turëtø sugràþinti ið iðtrëmimo anuos abu vyskupus1 irleisti jiems dirbti pastoraciná darbà. Kà tas duos?

Lapkrièio mën. valgiau Kauno „Svetainëje“. Uþ to paties ilgostalo sëdëjo du lietuviai, kurie gërë vynà. Vienas gan nusigëræsðaukë: „Uþ kà að kovojau? Uþ kà að kariavau?“ Ëmus jam keiktis,liepiau nutilti ir gerbti greta, uþ kitø stalø, sëdinèias moteris. Jisëmë aiðkinti, kad gráþæs ið karo invalidas. O tie, kurie iðëjæ á miðkà,ðiandien jo virðininkais dirbà ir komanduoja jam. „Að nustojau svei-katos, o jie ið manæs juokiasi.“ Að: „Jie irgi gráþo ið lageriø besveikatos ir nëra ko pavydëti jiems.“ Antrasis ëmë aiðkinti: „O kuoað kaltas, kad bijojau mirti ir nëjau á frontà?“ Pirmasis truputáapstojo keiktis. Að iðëjau, nenorëdamas vieðoje vietoje veltis á kal-bas, nors ir pasakiau: „Kuo anie kalti, kad jus suþeidë?“

Pastaruoju metu darbe perskaièiau apie 10 broðiûrpalaikiø, pa-raðytø ávairaus plauko niekðeliø. Jø skaitymas tëra, kaip taikliaipabrëþë Prezas, grûdo ieðkojimas mëðlo krûvoje. Bet ðis ieðkojimasbûtinas. Darbo metu rimtø veikalø negaliu skaityti, o be to, broðiû-rø autoriai kai kur prasiplepa ir duoda labai naudingø þiniø. Jøpasakymas „kas nereikia“ atsako man á daugelá klausimø. Pasiro-do, kad að daug kur neklydau savo mintyse, savo paþiûrose.

Paimkime G. Zimano „Lietuviø soc. nacijos susiformavimo prie-laidas ir sàlygas“ (1963). Ðlykðèiø minèiø, iðkraipanèiø istorinæ tie-

1 B. Steponavièiø ir V. Sladkevièiø.1 Pseudonimas.


sà, nelieskime. Manau, kad nëra jokios prasmës gaiðti laikà jaskritikuojant, nes jos neiðlaiko jokios kritikos. Bet ðis kosmopolitaskai kur pasako tai, „kas nereikia“. 35 p. jis raðo: „Didþiojo tëvynëskaro metu Lietuvos kompartija, siekdama aktyvinti lietuviø tautosjëgas prieð faðizmà, stengësi panaudoti visas paþangias nacionali-nes tradicijas, jø tarpe ir tas, kurios susiklostë kovose prieð kry-þiuoèius feodalizmo laikotarpiu, kai liaudies kovai dël Lietuvosnepriklausomybës vadovavo atskiri feodalai. Bet kai kurie moksloir literatûros darbuotojai nedialektiðkai suprato partijos politikà irpradëjo absoliutinti ðias tradicijas, kas objektyviai vedë á feodaliz-mo idealizavimo recidyvus… Ypaè pavojinga buvo tendencija ne-kritiðkai nuðviesti nacionalinio iðsivadavimo judëjimà.“

Aèiû uþ atvirumà, pilieti Zimanai! Kai buvo reikalinga, raudo-nieji partizanai apsikabindavo vytimis, trispalvëmis vëliavomis, ne-sigëdino vadintis Vytauto, Kæstuèio ir kt. Lietuvos kunigaikðèiøvardais. Bet kai vokieèiai buvo iðvyti, net Þalgirio kautyniø pa-veikslas buvo laikomas nusikaltimo árodymu. Kratø metu enkave-distai atimdavo ðá paveikslà ir prijungdavo prie bylos, kaip nusi-kalstamàjà medþiagà. Aèiû, Genrikai Zimanai! Tuo tu parodei, koverti yra tavo sëbrai ir tu pats! Aèiû!

65 p.: „Buvo ir tokiø darbuotojø, kurie ignoravo nacionalinæspecifikà, kalbà, reiðkë nepasitikëjimà kiekvienu þmogumi, gyvenu-siu hitlerinës okupacijos metais Lietuvoje, t. y. didþiule daugumavietiniø Lietuvos gyventojø.“ Aèiû! Tuo pripaþásti, kas po 1944 me-tø buvo Lietuvos ðeimininkas.

Toliau: „Rimtos klaidos, pvz., VKP (b) Centro komitetui pade-dant buvo atskleistos Lietuvos KP (b) CK IV plenume 1944 metøgruodþio mën. Plenumas pareikalavo ið visø partiniø organizacijøkelti politiná budrumà, neleisti, kad á vadovaujantá darbà prasi-skverbtø burþuaziniai nacionalistai ir jø bendrininkai.“ Aèiû! Èiayra uþuomina á Kruvinojo M. Suslovo vieðpatavimà Lietuvoje. Tikðios citatos parodo, kad Zimanas prieðtarauja Zimanui. Pirmojecitatoje jis smerkia tokià politikà, o antroje – teisina. Tokios poli-tikos vaisiai buvo aiðkûs: dauguma atsakingø postø buvo rusø ran-kose. Ir ðiandien daugelis jø – rusø rankose. Paimkim prokuratû-

rà, NKVD, Ryðiø ministerijà, Statistikos valdybà, Statybines orga-nizacijas, komunaliná ûká, geleþinkelius. Tai vis M. Suslovo vieðpa-tavimo pëdsakai.

Aèiû Zimanui, kad jis tai primena mums. Þinoma, lietuviø tautato niekada neuþmirð.

„… Nacionaliniø skirtumø, ypaè kalbos skirtumø, iðnykimas yraþymiai ilgesnis procesas, negu klasiniø ribø iðnykimas.“ Vadinasi,Maskva neatsisako savo svajoniø apie tai, kad visos kalbos turësiðnykti, o pasiliks tik „didþioji“ rusø kalba. Kitko niekas ir nelau-kia ið jûsø.

„Derþimorda“ P. Skuratovas broðiûroje „Mes – internaciona-listai“ (1962) dedasi internacionalistu, taèiau jo þodþiai rodo, kadjis „derþimorda“. Visur kelia á padanges „didþiàjà“ rusø tautà,kartu niekindamas kitas tautas. Ði broðiûrpalaikë neverta dideliodëmesio.

Be galo ðlykðtus J. Paleckis savo broðiûrpalaikëje „Mintys apievyresnájá brolá“ (1959). Tais metais jis gavo á kailá uþ tariamà nacio-nalizmà. Norëdamas iðpirkti kaltæ, paþadëjo dar uoliau laiþyti, ru-siðkus batus.

Manau, kad uþtenka ir vienos citatos, kuri vaizdþiai charakteri-zuotø J. Palecká kaip þmogø: „Norëtøsi palyginti Rusijà su iðmin-tinga ir gera motina, kuri nenusileisdama rûpinasi savo vaikais.Turëdama didþiuliø sunkumø ir vargø, ji neretai nuo savæs ati-traukdavo kàsná, neprivalgydavo, kad tik klestëtø visi didþiosiosdaugianacionalinës tarybinës ðeimos nariai.“

Tokiø ðlykðèiø vietø pilna broðiûra. Dëkui ir jam. Tokià broðiû-rà perskaitæs, praregës ir visiðkai aklas. Aèiû ir tau, Justinai, uþ ðiàbroðiûrpalaikæ. Raðyk tokiø daugiau. Dar labiau ims nekæsti tavæslietuviø tauta. O neapykanta – stiprus ir galingas ginklas!

Prisimena pasakojimas apie J. Paleckio elgesá Rokiðkio muzie-juje. Kai niekas nematë, Paleckis ásakë iðmesti rusiðkus paaiðkini-mus prie eksponatø. Priprato visà amþiø veidmainiauti iðgama irjam veidmainystë tapo kasdienine duona.

Ádomesnë saugumo agento E. Dirvelës „Klasiø kova Lietuvoje1926 metais“. Ðioje galima rasti nemaþa „grûdø“. Yra moksliniø


þiniø ir S. Lopajevo „Lietuvos komunistø partijos idëjinis ir organi-zacinis stiprëjimas“.

Ypaè ðlykðti K. Navicko „Lenininës nacionalinës politikos isto-rinë reikðmë lietuviø tautai“.

Kà galvoja ðie visi niekðai? Netikëèiau, kad jie tiki tuo, kuomëgina átikinti kitus. To paties verta ir A. Berþimkaitës „LKP veik-la auklëjant darbo þmones…“ Bet ðioje yra vertø statistiniø duome-nø apie kompartijos tautinæ sudëtá. Ið naujo imu skaityti J. Þiugþ-dos „Lietuviø ir rusø tautø santykius istorinio vystymosi eigoje“,kurios tada nebaigiau.

Baisu! Maþa mûsø tauta, bet kiek ji turi niekðø! Nieko! Dorøþmoniø daugiau, daugiau dorø lietuviø. Tik niekðai iðplaukia á vir-ðø (visada mëðlas plauko vandens pavirðiumi) ir todël lengviaujuos áþiûrëti.

Reikia studijuoti istorijà ir duoti niekðams atkirtá. Kur? Ginantdisertacijas. Atrodo, kad dariau daug klaidø gráþæs ið Sibiro. Reikë-jo tada studijuoti istorijà. Vokieèiø kalbos studijos nedavë reikia-mø rezultatø. Kà padarysi? Dar yra laiko. Labai maþa.

Kaþin kas iðeis ið mano ryþto vaþiuoti á kaimà studijuoti. Alësako, kad tai neoficialios skyrybos. Manau, kad supras ji mane.

Baigiu. Reikia Pranui paraðyti. Vakare einam á filharmonijà ar-mënø choro pasiklausyti. Pritariant Lietuvos simfoniniam orkest-rui, atliks Mocarto „Rekviem“. Seniai buvau teatre. Gaila. Vis taslaikas. Blogai, kad toli gyvenam.

Kur paslëpti dienoraðtá? Baigsiu dar apie Tatuko laidotuves irnutilsiu. Reikia mokytis. Be to, daþnai kartojuosi.

Bent mënesá patylësiu. O dabar daug raðiau – per mënesá pri-raðiau tokià knygà.

Pastabas raðysiu á popieriø lapelius, per mënesá paskirsiu vienàdienà ir perraðysiu.

Kà privalom daryti, kaip turiu elgtis?Darbe turiu dar maþiau politikuoti, neiti á paskutiná kambará.Jau 15 val. Baigiu!Neparaðiau apie Jono II pasakojimà, apie jo perskaitytas kny-

gas, iðleistas vokieèiø okupacijos metu. Kità kartà. O dabar slëpti,

kad nereikëtø visà laikà iðgyventi. Daþnai gráþtu namo su baimerasti saugumà beskaitantá mano dienoraðtá. O tokia baimë gadinanervus. Taip! Gadina! Viso!

Ðiandien ypaè nesisekë regzti mintis. Iðvargæs! Kada pailsësiu?

Sausio 29 d. (ðeðtadienis)

16 val. 20 min. viduriniame kambaryje. Praëjusià savaitæ buvoðaltoka. Ketvirtadienio ryte termometras rodë –20o C. Bet nuovakar dienos vël atðilo. Vladas iðvyko á Krivasalá. Liûdna bus tenir jam.

Savaitæ Viktoras buvo iðvykæs. Antradiená gráþo. Prakalbëjomiki 12 val. Kità dienà (vakare) buvom pas Vità. Ketvirtadiená – pasAlbertà ir Romà Ragaiðá. Tik vakar niekur nëjom. Þiûrëjom Bernar-do Ðou pjesæ „Velnio mokinys“ (per televizijà). Vël gulëm po 22 val.Jauèiuos iðvargæs, bet raðyti reikia.

Istorija padëta á ðalá. Viktorui atvykus, nëra kada. Darbe pusan-tros savaitës ruoðiausi temai „Nafta ir Artimieji Rytai“. Labai iðvar-gau. Dþiugu, kad þiniø ágavau.

Ðiandien Gintulio gimimo diena. Kaip greit bëga laikas! Jamjau 8-eri. Jo gimimo diena primena skaudþià praeitá. (Norëjau pa-sakyti „skaudþià neteisybæ“, bet susimàstæs nepridëjau tø þodþiø.Apie kokià teisybæ galima ðnekëti ðiandien? Kokios teisybës gali-ma reikalauti ið Stalino–Berijos palikuoniø ir jødviejø sukurtossistemos?) Kartais gaila, kad viskas taip greit uþsimirðta.

Pasveikinau já, pabuèiavau Alæ ir mamà. Gintulis ðámet labaiiðaugo. Pradëjo truputá geriau mokintis. Gal kas nors iðeis ið jo?Labai gaila, kad tik du vaikai. Taip norëèiau daug jø turëti. KartàAlë nesusirgo. Nusigando. Að: „Nenusimink, gimdysi, bus daugiauvaikø, kaip nors iðvargsime.“ Ji: „Ne! Að jau neturiu jëgø, nepa-gimdysiu.“ Taip! Gimdyti negalima ir dël kitø prieþasèiø. Manolikimas neaiðkus. Jeigu toliau bus þengtas þingsnis stalinizacijoskryptimi, teks vël susitikti su kalëjimu ir lageriu. Dabar, kad norsvaikai didesni – lengviau bûtø.


Gintuliui nupirkau Biliûno „Þvaigþdæ“ ir kilogramà apelsinø, oAlë – plunksnakotá, sàsiuviniams dëklà ir kitokiø menkniekiø.Gan nekuklus vaikas, pats papraðo, kad ðá bei tà nupirktume. OVilytë niekada nepraðo. Vakar jos taip pagailo. Alë priminë, kaipji, man bûnant kalëjime, gimimo dienos proga papraðë nupirktirûkytos þuvies. Pastebëjau, kad jos oda tokia, kaip ir mano. Varg-ðë! Mergaitei labai negerai.

Gyvenimas sunkus. Bet vaikams lengviau, negu mums buvo.Argi mane kas sveikino? Esu grubus, bet vis vien daþnai bûnuðvelnus. O að vaikystëje nemaèiau jokio ðvelnumo. Reikia to neuþ-mirðti ir prisiminus tai, paèiam bûti ðvelnesniam su vaikais. Jielaimingesni uþ mane vaikystëje. O nelaisvës jie nejauèia, nes daugko nesupranta.

Vilytei atneðiau religinës literatûros. Tegu skaito. Gal jaunesneibus labiau suprantama, negu man. Atsineðiau Francais Mauriac„Jëzaus gyvenimà“. 24 p. perskaièiau, bet pradþia gan neádomi,nesugebanti manæs átikinti, nors Viktorui vienas ið netikinèiø sa-kæs, kad tai viena ið ádomesniø religinio turinio knygø. Þiûrësim!Reikës iki galo perskaityti.

Norëèiau bûti giliai tikinèiu þmogumi. Apie tai pareiðkiau Al-bertui ir Viktorui. Jie netiki, kad að galiu tapti juo. Tai esanti ágim-ta dovana, kurios nesuteiks jokios knygos. Taip! Truputá pavydþiugiliai tikintiems þmonëms, taèiau kartais þiûriu á juos truputá iðaukðto, laikau juos naiviais þmonëmis. Juos gerbiu, bet kai jie nai-viai ima pasakoti apie tikëjimà, nenoromis mano lûpose pasirodoatlaidi ðypsenëlë. Ið to darau iðvadà, kad niekada nebûsiu giliaitikinèiu þmogumi. Viktoras ir Albertas, rodos, labiau tiká Dievunegu kun. Alfredas1.

Vakar ir ðiandien darbe perskaièiau Valanèiaus sekretoriaus Do-vidaièio „2 listow sybirskiego misionarza“. Tai doras þmogus irkunigas, taèiau tikëjimo reikaluose jis labai naivus. Jis primena

Aleksandrà1, o man patinka Alfredo tipo kunigai, kuriems sveti-mas bent koks fanatizmas.

O dabar chronologine tvarka apie tai, kà teko iðgyventi perpraëjusias 3 savaites. Noriu, kad nebûtø jokiø ypatingø gyvenimoávykiø, kad nereikëtø raðyti. Bet mano gyvenimas pilnas jø. Ðian-dien jie gal nelabai svarbûs ir ádomûs, o po keliasdeðimt metø busádomûs (bent dalis jø). Uþtat laikau savo pareiga apraðyti juos.

Sausio 9 d. (sekmadiená) vakare atvyksta Viktoras. Jo dar ne-laukëme. Ruoðëmës á Filharmonijà pasiklausyti Mocarto „Rekviem“,kuri atlikti turëjo Armënijos valstybinis choras ir Filharmonijos sim-foninis orkestras. Alë liepë mums su Viktoru eiti. Esà Viktoraslabiau supras „Rekviem“ negu ji.

Filharmonijoj ið tolo pasisveikino kaþkur matytas vyras. Priðo-kæs pabuèiavo mus. Tik po keliø minuèiø ið kalbos supratau, kadtai S. Stungurys2. Á lagerá nesiunèiau jam linkëjimø, nes niekinau joelgesá tardymo metu ir Lukiðkëse. Pats bûdamas kaltas, tyèiodavo-si ið to naivuolio V. Laugalio3. Jis, matyt, nesuprato mano elgesio.Ðiandien jam nejauèiu didelës antipatijos, bet ir didelës meilës[taip pat]. Prisimenu kaþkieno pastabà apie tai, kad jis ëjæs lagerypas ið Lietuvos atvykusius saugumieèius ir siûlæs jiems bendradar-biavimà kultûros srityje. Toks elgesys mano akyse yra smerktinas(nevykæs iðsireiðkimas).

Gaila, bet Mocarto nesupratau. Vokieèiø okupacijos metu bu-vau baigæs III [gimnazijos] klases, bet niekas neiðmokë manæs su-prasti miðiø. Reikës Viktorà papraðyti iðmokyti.

Ðubertas buvo artimesnis mano sielai. Publika labai karðtai plo-jo talentingiems armënams, kurie pirmà kartà Rusijoj (pospalinëj)atliko ðá kûriná.

Stasys mus palydëjo iki Kapsuko gatvës. Pasakojo apie Binkiosûnelá4 (Viktoras papasakojo, kaip ðis buvo nuvykæs á lagerá), o

1 Alfredas Kaniðauskas, kunigas.

1 Aleksandras Markevièius.2 Stasys Stungurys, buvæs politinis kalinys.3 Vytautas Laugalis, buvæs politinis kalinys.4 Gerardas Binkis, buvæs politinis kalinys.


apie Semënà atsiliepë: „Geras vyras.“ Kaip ten iðëjo, kad susival-dþiau nepasakæs savo nuomonës apie tà menkystà. Viktoras, þino-ma, pagyrë uþ tai.

Sausio 10 d. lengvosios pramonës ministerijoje vyr. buhalteriopavaduotojas Þelvys nusivedë mane á salæ (kreipiausi á já dël balan-so). Pastebëjau, kad bijosi, bet vis vien kalba su manimi. Characie-jui áëjus nutyla. Vargðelis! Ðlykðtûs man tokie þmogeliai. Bijosikalbëti su buvusiu politiniu kaliniu. Visgi sulauþë tokius Stalinas.Jeigu bûna buhalterijoj, mane pamatæs nuvaidina nepastebëjæs. Osave laiko doru lietuviu, net patriotu. Gal ir negalima per daugsmerkti. Nereikia ið visø reikalauti, kad jie bûtø panaðûs á mane.Taèiau vis vien þiûriu á tokius ið aukðto.

Gráþdamas su Viktoru namo, troleibuse pamaèiau prieðais së-dintá èekistà papulkininká Karpuchinà. Norëjau pasisveikinti, betpastebëjau, kad apsimeta nepaþástàs manæs. Viktoras pakvieèia priesavæs paskutinëje sëdynëje. Jis irgi pastebëjæs, kad kaþkas já stebi.Nutarëm pasisveikinti, jeigu paþins mus. Prie Klinikos iðlipo nu-vaidinæs nepastebëjæs mûsø.

Kitajevièius ástaigoje piktinasi antisemitizmu, klausinëja manæsjo ðaknø. Að aiðkinu tuo, kad antisemitizmas yra oficiali politika,kad prieð antisemitizmà niekas nekovoja. Jis pasakoja toká atsitiki-mà. Þydaitë krautuvëje paëmusi bandelæ pamatë, kad ji sena, no-rëjo neimti. Jauna pardavëja lietuvaitë ëmusi ðaukti: „Pripratæ jûsturguje viðtas èiupinëti, todël ir èia èiupinëjate.“ Po to priminësavo bendradarbiø elgesá. Að: „Mëginau su jomis pasikalbëti, betnieko neiðeina. Uþjauèiu jus, bet nieko negaliu padëti. Man, kaiplietuviui, gëda dël tokio mano tautieèiø elgesio.“

Vakare ateina supykæs Vladas. Ásikalæs á galvà, kad að vël gal-voju „veikti“. Priekaiðtauja. Gëda prieð Viktorà. Gali suprasti, kadðie þodþiai jam taikomi. Taèiau Vlado nestabdau. Jam átarinëjimàsukëlë mano ryþtas vykti gyventi á kaimà. „Jei ne tu, tai mamaðiandien bûtø sveika. O mums maþa tai kainavo? O Elytei? Jipraþilo!“ Viktoras tyli. Ðis kalba nervuodamasis toliau: „O ar reika-lingi buvo miðkiniai? Tik þmoniø priðaudë. Latviai protingiau pasi-elgë. Jie uþëmë atsakingas vietas, o Lietuvà uþplûdo rusai.“ Jam

aiðkinu, kad rusø Latvijoje daugiau negu Lietuvoje. Jø antplûdá áLietuvos kaimà kaip tik ir sulaikë partizaninis judëjimas. Buvo më-ginæ á iðtremtøjø vietà veþti rusø kolonistus, taèiau juos sunaikinopartizanai (nors að nesu þudyniø ðalininkas ir nepateisinu teroro).Uþtat ir buvo atsisakyta Lietuvà kolonizuoti.

Viktoras diplomatiðkai tyli. Po to ima aiðkinti Latvijos istorijàpo 1918 metø. Pagrindiniu skirtumu nuo Lietuvos istorijos laiko jistai, kad ten protestantizmas ásigalëjæs. O jis katalikybæ kelia aukð-èiau. Protestantizmas remiasi ðaltu protu, o katalikybë – jausmu.Uþtat Latvijoje kairiøjø judëjimas po 1905 m. buvo giliai áleidæsðaknis, o latviø pulkai suvaidino vienà ið svarbiausiø vaidmenøspalio revoliucijoje.

Þinoma, að sutikti su tuo nenoriu. Ne! Jeigu komunizmas 1917 m.Lietuvoje nerado dirvos, tai tik ne katalikybei reikia dëkoti (nors iðdalies gal ir ji èia suvaidino tam tikrà vaidmená), o tam, kad Lietu-vos pramonë nebuvo iðvystyta ir darbininkai nebuvo persisunkæinternacionalizmo dvasia, kaip latviai. Èia að nenoromis tampu mark-sistu.

Tik po keliø dienø Vladui pasakiau, kad jis buvo netaktiðkas.Bet ir jis pats prisiriðo prie Viktoro ir su malonumu klauso jo pasa-kojimø.

Tada bûèiau daug atsakæs Vladui, bet bijausi kalbëti garsiaisavo kambary. Po pusantros savaitës taip pasakiau jam: „Að niekoneveikiu ir negalvoju veikti, nes nematau prasmës. Bet jeigu aðrasiu kada nors to veikimo prasmæ, ásikalk sau á galvà, kad aðnepagailësiu nei tavo motinos, nei tavæs, nei Alës su vaikais, neisavæs. Ásikalk tai á savo galvà!“

Kartais nepatogu, kad nemoku paaiðkinti, t. y. atsikirsti á pana-ðius priekaiðtus. Tepasakau: „O kà að turëjau daryti? Uþpakalá lai-þyti Nikitai, kaip kiti laiþë ir laiþo?“ Vladui priminiau 1918–1920metus.

Nieko að nenuveikiau, bet svarbu, kad kaþkà norëjau daryti,kad nebuvau viskam abejingas, kaip visi, t. y. dauguma. Jeigu visivadovautøsi ðaltu protu, tai ðiandien þmonija bûtø likusi akmensamþiaus gadynëje, o Lietuvos vardas telikæs. Jeigu 1918 m. neatsi-


radæ „karðtakoðiø“, ðiandien mes teturëtume vos keliolika lietuvið-kø mokyklø. Litbele buvo 5 valstybinës kalbos. Aiðku, kad Lietuvabûtø tapusi gudiðka. O Lietuvos inteligentijà bûtø iðtikæs kitø „bro-liðkø“ respublikø inteligentijos likimas.

Jeigu Lietuvai neteko iðgyventi 1937–1938 metø, tai irgi aèiû1918 metø „karðtakoðiams“. Þinoma, Lietuvai teko iðgyventi þiau-rius ir kruvinus 1940–1953 m., bet tada Berija buvo ne toks þiau-rus kaip jo abu pirmtakai ir jis pats iki karo ir karo metu. Svarbiau-sia, kad po karo buvo labiau reikalinga darbo jëga. Uþtat maþiauþudë, o siuntë á lagerius. Berija ir Stalinas nesugebëjo sunaikintivisos mûsø inteligentijos. O dideliai daliai jø pavyko pasitraukti áVakarus ir ten vystyti mûsø tautos kultûrà, garsinti Lietuvos vardà.O jeigu Lietuvai bûtø tekæ iðgyventi 1937 m., visi jie bûtø supuvæSibire.

Gaila, kad að to nesugebëjau iðaiðkinti Vladui. Visada að karð-èiuojuosi ir nemoku paaiðkinti ir gan nesudëtingø dalykø. Tai ma-no nelaimë.

Sausio 11 d. su Viktoru prie centrinio knygyno sutinkam VytàLaugalá, kuris Viktoro nepaþino. Toks pats nutukæs, raudonas. Pykèiojam nejauèiu, bet paerzinti taip traukia kaip ir Lukiðkëse: „VitalijAntonoviè! Tave tuoj pat atpaþinau. Toks pat fiureris. Tik be reika-lo ûsus nusiskutai.“ Ðis staigiai reaguoja á mano „komplimentus“.Klausia, ar susitiksime. Að: „Kaipgi nesusitiksime. Juk tokie veikë-jai buvom.“ Uþpraðiau uþsukti. Neuþeis. Eidamas kalbu Viktorui:„Kai prisimenu praeitá, paèiam gëda, kad su tokiu susidëjau.“

Jadzytë ir kiti norá pavartoti prieð já „sankcijas“. Patariau nevar-toti. Juk þmogus nekaltas dël to, kad jis daug ko nesuvokia. Þino-ma, jokiø reikalø nereikia turëti su juo, nes jis visada pasiraðystokius protokolus, kokius suraðys èekistai.

Po to dar kelis kartus buvau sutikæs já. Nieko taip daþnai nesu-tinku. Vaizduoja tà patá gudrø konspiratoriø, kuris në telefononumerio neuþsiraðo. Durnelis! Að maþai buvau paþástamas su juo.Bet kaip jo nepaþinojo jo artimi draugai, tokie kaip Tyla1 ir kiti?

Gydytoja pasakoja apie menotyrininkà Budrá. Leningrade stu-dijuodamas iðgelbëjo skæstanèià studentæ Kuleðovà. Vedë jà. Ðiatvyko á Lietuvà truputá mokëdama lietuviðkai. Dabar jau geraikalbanti. Bet sûnui vardà davë Aleksandro. Já vadina Saða. Jeigulietuvis iðgelbëjo, bûk ir tu lietuve. Ne! Net lietuviðko vardo nesu-tiko duoti sûnui. Tokie jie visi! Gerai, kad bent á lietuviðkà mokyk-là leidþia.

Nustebino pasakojimas apie K. Korsakà. Duktë parsiveþë iðMaskvos rusà. Nors lenda be muilo á ponios Maskvos ðiknà, betlabai nepatiko dukters vyras rusas. Kelis mënesius vaikðèiojæs ne-savas. Net darbuotojai pastebëjæ jo pasikeitimà, susikrimtimà. Netir jis laiko save lietuviu. Toká „lietuvá“ vakar maèiau iðeinantá iðMokslø akademijos – Þiugþdà Juozà. Praëjæs kelis þingsnius, nu-sprendþiau gráþti ir pavadinti já niekðu. Viktoras patarë neuþsidëtisu niekðu, nors ir nebijau spjauti jam á snuká. Be liudininkø niekonepadarys.

Viktoras iðvyksta á Kijevà. Saugumas suþinos. Bijotis nëra ko.Stoty ákyriai stebeilijæsis ðnipas. Jis irgi taip pat atsakæs.

Sausio 12 d. BBC praneðë, kad Leningrade nuteisti 9 studentaichemikai uþ „Kolokol“ iðleidimà. Jie vadovavæ literatûrinei drau-gijai, kurios nariais buvæ 250 studentø. Trys rusø raðytojai uþda-ryti á psichiatrinæ ligoninæ. Istorija kartojasi. Visa tai kvepia Ni-kolajaus I gadyne. Þinoma, Nikolaðka gali pavydëti Salino kruvinødarbeliø.

BBC kalba apie Michailo Michailovo iðteisinimà. Zagrebo aukð-èiausiasis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendi-mà ákalinti já 9 mën. ir net panaikino sprendimà uþdrausti jamdëstyti vienoje ið Zagrebo aukðtøjø mokyklø, nors jis atvirai pasi-sakë prieð komunistinæ ideologijà. Diktorius iðreiðkë ásitikinimà,kad ir Rusija susilauks tokios laisvës. Malonu klausytis tokiø þo-dþiø, bet þodþiai lieka þodþiais. Dar negreit Rusijos imperijos gy-ventojai galës naudotis Jugoslavijos pilieèiø laisvëmis. AtviresniRusijos (ir Lietuvos) komunistai Jugoslavijos reþimà laiko revizio-nizmu. Maskvai laisvë – tai jau revizionizmas, nors ir Jugoslavijo-je tikros laisvës nëra. Taèiau Titas mano akyse labai iðaugo. Bravo1 Antanas Tyla, istorikas, istorijos mokslø daktaras, profesorius.


vyras! O Kastro neapkenèiu. Tas tironas. Tik vieno Stalinui (ir netNikitai) neprilyginsi. Juk jis leido iðvaþiuoti ið Kubos visiems no-rintiems. O pamëgink ið Rusijos iðvaþiuoti, nors greit sukaks 13 metønuo kruvinojo caro mirties.

Sausio 13 d. „Izvestijose“ ðlykðtus „stalinco“ Jeriomino straips-nis, apspjaudæs A. Siniavská ir Danielá. Tai jau aiðkiai kvepia Stali-no gadyne. BBC dþiaugiasi, kad iki ðiol ðiø nepasmerkë garsesniRusijos raðytojai. Juos apspjaudë tik gubernijos masto raðeivos.Sausio 18 d. „Izvestijos“ ir kt. visgi ruoðiasi susidoroti su raðytojais.Vadinasi, nesibijo vieðosios pasaulio nuomonës. Kremliaus presti-þas labai nukentëjo dël ðios bylos, taèiau norëdamas nugàsdintikitus dràsuolius Kremlius iðdráso susidoroti su ðiais. BBC aiðkina,kad Kremlius turi sunkumø, jeigu iki ðiol (jau penktas mënuo) darnesuruoðë teisminës komedijos.

Visa tai rodo, kad Jugoslavijos laisvës negreit ágis pilietinesteises Rusijoje.

Kol Kruvinasis M. Suslovas valdþioje, netenka nieko doro lauk-ti. O dvësti jis neþada, t. y. nesiruoðia greit. (Apie vizità saugumeryt).

Sausio 7 d. atsisakau neðioti ið „Puntuko“ pinigus1 . Gali saugu-mas pasiøsti savo agentà. Ðis pavogs pinigus, o paskui jie patysnuteis mane. Nëra durniø. Atsisakiau grieþtai, nors niekðo V. Gra-bausko dëka buvau iðrinktas á ðá postà.

Sausio 8 d. nusprendþiau nesilankyti Ðaulio skyriuje. Gali pri-mesti man, kad að agituoju merginas. Pasirodë, kad pats Ðaulysbailys ir gali savo bailumu pakenkti man.

Sausio 14 d. Viktoras gráþta. Kijeve suimta 50 ukrainieèiø inte-ligentø. „Kratæ“ apie 250. Paèiø garsiøjø neiðdrásæ areðtuoti, o tik„II kategorijos“. Ukrainieèiams neleidþià versti uþsienio klasikø.Esà jie iðversti á rusø kalbà.

Maskva daug kalba apie tautø draugystæ, bet po ta draugystejie (Maskva) supranta vergiðkà paklusnumà rusams. Tikros drau-

gystës tarp visø tautø Kremlius nepripaþásta ir neleidþia, nes jàlaiko pavojinga. Dar caro laikais glaudþiai bendravusi Gruzijos irUkrainos inteligentija. Ir dabar abi tautos nusprendusios pasikeististudentais. Vienerius metus keitësi, bet po to Maskva ðá pasikeiti-mà apribojo 2–3 studentais. Dar kartà Maskva parodë savo snuká.Nepasitenkinimas tokia politika auga.

Vakare nueinam pas Jonà, o po to pas Vità naujagimio aplan-kyti. Valei pabuèiuoju rankà uþ sûnø. Ið Vito nieko gal neiðeis, nesvaikø auklëjimas atima visà laikà. Nors vaikus iðauklës dorais lie-tuviais. Þinoma, að norëèiau, kad Valë pagimdytø dar vienà sûnø,kurio að linkëjau baþnyèioje jiems tuokiantis. Taèiau jiems labaisunku tokiame kambarëlyje.

Sausio 15 d. „Komjaunimo tiesoje“ paskelbti studentø atsaky-mai á du lengvus klausimus. Jie charakterizuoja labai þemà studen-tø iðsilavinimà. Kas kaltas? Tai, kad ið studentijos atëmë visusþmoniðkus idealus. Vietoj jø liko degtinë ir panos. Su girtuokliavi-mu nekovoja. Negalima, nes degtinë duoda didelæ biudþeto paja-mø dalá.

Ið pirties einam pas R. Masiulioná. Vargðas þmogus. Tai jokspolitikas, bet iðkalëjo 12 metø. Graþiai priima. Visur Viktorà pri-ima labai maloniai. Jis to ir nusipelnë.

Sausio 16 d. su Viktoru aplankom Mikalojaus baþnytëlæ. Lauke–7°C. Susitikæ su Vitu, vaþiuojam á Naujàjà Vilnià pas kun. Alek-sandrà. Pirmà kartà matau já optimistà. Pirmà kartà po daugeliometø jo ðirdyje uþsidegë vilties liepsnelë. Labai apsidþiaugëm visi.Duos Dievas ir pasveiks ðis Lietuvos kankinys. Kai pasveiks, bûtinaapsaugoti já nuo politikos. Jis neturi jokios diplomatijos ir ne poli-tiku sutvertas. Geriausia, kad jis paraðytø savo gyvenimo istorijà,kuri bus ir dalimi Lietuvos istorijos. Toks pat naivus, vaikiðkai nai-vus – tiki, kad jam pavyks iðgauti ið archyvø savo darbà – knygà,uþ kurià jis iðkalëjo septynerius metus.

Stoty Viktoras norëjo uþeiti á tualetà. Patariau neiti. Ten galimsusigauti po „uodegà“, kuriø ten knibþdëte knibþda. O ðiaip, ro-dos, nesimato jø. Turëtø sekti. Bet jei seka, tai gan gudriai. Be to,ne visada galima susekti kiekvienà þingsná.1 Parneðti á laboratorijà algas ið centro „Puntuko“ gamykloje. – A. T.


Uþsukom pas Maþelytæ1 . Aukðtosios mokyklos dëstytoja, o ne-supranta filmo „Niekas nenorëjo mirti“ esmës. Jeigu jau dëstytojanesupranta, tai ko reikalauti ið studentø? Tokia pat ir jos draugë.Tragedija! Turi radijà, o neklauso uþsienio, net sekmadienio laidosapie kultûriná pasaulio lietuviø gyvenimà. Nepaklausiau Viktoropatarimo ir pasakiau karðtà „pamokslà“.

19 val. 40 min. Raðiau su pertraukomis. Ryt uþbaigsiu!

Sausio 30 d. (sekmadienis)

12 val. 10 min. maþajame kambarëly. Vaikai þiûri televizoriø, oVilija kartu tvarko kambará. Alë irgi. Mama baþnyèioj. Lauke ne-ðalta, viðtos iðleistos. Skubu raðyti, nes gali sveèiø ateiti.

Sausio 13 d. telefono ragelá pakelia Arkadijus. Perduoda man.Kaþkoks nujautimas pasako, kad tai J. Èesnavièius. Uþtat ið kartonusigræþiu á sienà, kad Arkadijus nepastebëtø mano susijaudini-mo. Neatpaþástu balso. J. Èesnavièius juokauja, kad mano balsaspasikeitæs. Jis manæs pagal balsà irgi nepaþinæs. Gal sergàs.

Praðo ateiti 14 val. Po velniø! Rankos dreba. Kokio velnio nori!Be reikalo nekvieèia. Stengiuosi, kad niekas nepastebëtø manosusijaudinimo. Pietø metu einu pas motinà. Gal gausiu vaistø nuojaudinimosi. Viktorija miega. „Dël visko“ atsisveikindamas pabu-èiuoju mamà. Visko gali bûti. Gali suimti. Visa laimë, kad dieno-raðtis paslëptas.

Atsisveikinant su ástaigos darbuotojais, Ieva sako, kad man nërako jaudintis (mano jaudinimosi ji, þinoma, nepastebi), nes J. Èesna-vièius simpatiðkas vyras. Að: „Man tas nesvarbu.“ Arkadijus: „Savodûðioje jis gali bûti krokodilas. Kadangi nieko nedarai, tada visiðkainesvarbu, kas jis.“ Að: „Að nieko nebijau, bet nemalonu ten eiti.Juk kalba eis apie mano draugus. Jie pradëjo sugráþti ið lagerio.Matyt, nori apie juos paklausinëti. O apie juos kalbëti nemalonu.“

Paskambinau Alei. Nemalonu! Greit ji paskambinus pataria pa-valgyti gerai ir iðgerti stiprios kavos. Aèiû jai. Pirmà kartà gyveni-me ásitikinau, kad kava daug padeda.

Iðgeriu porà stikliniø kavos ir ið viso nustoju jaudintis. Pernai,atrodo, iðvis nesijaudindavau, o po pertraukos (beveik pusantrømetø) vël jaudinuosi. Bet kava iðgydo nuo bet kokio jaudinimosi.Áeinu á leidimø biurà gan ramus. Laukiu, kà jie darys. Jeigu greitneateis ir ves á virðø, reiðkia, mane gàsdins ir griebs. O jeigu ásivesá èia pat esantá kambará, reiðkia, nieko baisaus. Skambinu 528.Èesnavièius iðëjæs manæs pasitikti – atsako lietuviðkas balsas.

Laukiu. Neateina. Vadinasi, tyèia veikia mano nervus. Galitegàsdinti, man nusispjauti á tai. Nors esu neiðsimiegojæs, bet kavagelbsti mane. Pirmiau atëjæs negalëdavau laikraðèio skaityti, ovisà laikà vaikðèiodavau po laukiamàjá. Dabar gi gan ramiai atsisë-du ir skaitau laikraðèius. Galite kiek norite gàsdinti, man nusi-spjauti á tai!

Ateina kaþkokia moteris, ásiveda jà vienas ið èekistø. Po keliøminuèiø uþgirstu Èesnavièiaus balsà. Klausia, kuris kambarys lais-vas. Budintis atsako, kad abiejuose kalbasi. Vadinasi, mane ásives áèia pat esantá kambará.

Pasirodæs duryse J. Èesnavièius kvieèia á vidø. Pasisveikinam.Jauèiuos gan ramus. Atsargiai stebi mano veido iðraiðkà. Manau,kad nieko norimo jis negali áskaityti jame.

Gal nusirengsiu? Èiupinëja radiatorius. Að irgi. Ðilta. Noriu padëtipaltà ant këdës. Jis: „Að iðneðiu. Pas mus neprapuls, niekas nepaims.“Að nieko nepagalvojæs: „Pas mus lagery buvo visokiø þmoniø, betniekada niekas neprapuldavo: nei pinigai, nei laikrodþiai.“

Kaip visada klausinëja apie ðeimà, mano reikalus: darbà, moks-là. Apie vaikus. Apie Alæ kalba daþniau. Matyt, nori áteigti manmintá, kad turiu visada galvoti apie juos, t. y. ádiegti manyje sàly-giná refleksà, jeigu, jø manymu, manyje nëra besàlyginiø, ágimtørefleksø, verèianèiø galvoti apie ðeimà.

Þinodamas, kad skaito mano laiðkus, papasakoju apie santy-kius su V. Grabausku, apie jo iðëjimà. Tada J. Èesnavièius: „JeiguV. Grabauskas iðëjo, tai gal dabar jus á jo vietà paskirs?“ Að tokiu1 Jadvyga Kardelytë.


pat ramiu ir gal net abejingu tonu atsakau: „Ne! Kodël? Todël,kad ði vieta man per menka. Man reikalinga ministro vieta.“ Jis:„Èia juokai, bet að rimtai klausiu.“ Pamatæs, kad að moku atsikirs-ti, ðio klausimo nelieèia. O gal norëjo tuo pabrëþti, kad galëèiauuþimti jo vietà. Galëèiau, jeigu… jiems parsiduoèiau. Po to klausia:„Kaip jûs manote, ar reikëjo ðiandien mums pasikalbëti?“ Að: „Jumstai geriau þinoti.“ Jis: „O ankstesnieji mûsø pasikalbëjimai ar davëkà nors jums?“ Að, lyg nesupratæs klausimo, mëginau iðsisukinëti:„Davë! Apie saugumà pakeièiau nuomonæ…“ Bet èia jis truputánetaktiðkai nutraukia mane: „Jûsø charakteristikos saugumas ne-reikalauja. O kaip jums patiems?“ Að, pagalvojæs minutëlæ, ganramiai atsakiau, irgi iðsisukinëdamas: „Tiesiog neþinau. Jums taigeriau þinoti.“ Jis: „Mes turime apie tai savo nuomonæ, bet kaipjums patiems atrodo?“ Að: „Neþinau. Tiesiog apie tai negalvojau.“„Gerai! Mes leisime dar pagalvoti.“ Tuo metu atsidaro durys irjose pasirodo maþdaug 55 metø amþiaus liesas, bet ið veido ganpanaðus á Muravjovà (tik daug maþesnio veido) Karpuchinas (tiktà dienà supratau, kad jis yra J. Èesnavièiaus virðininkas). Patikë-jau Prezidento pastaba, kad svarbiais klausimas rusai èekistais lie-tuviais nepasitiki, nors ðie gan uoliai tarnauja Maskvai. Tikrai svar-besniuose pasikalbëjimuose dalyvaudavo N. Duðanskis arbapapulkininkis Kardanovskij, o retkarèiais, lyg tarp kitko, ir Karpu-chinas, kuris visada dëvi civiline uniforma. Matyt, jis turi maþiau-siai majoro laipsná ir uþima aukðtà postà. Vos áþengæs ëmë èiulbëti:„Zdravstvuite, Antanas!“ Ir tuo metu pakiða man rankà. Að juokda-masi: „Vsio taki uznali menia! A neskolko dnei tomu nazad pritvo-rilis, èto ne uznajote!“ [„Vis dëlto paþinote mane! O prieð keliasdienas apsimetëte, kad nepaþástate!“]. Tokie staèiokiðki þodþiaipastatë Karpuchinà gan á nemalonià padëtá. Ðis pasistengë nu-kreipti pokalbá á kità pusæ: „Inogda prichoditsia, to jest luèðe neuz-nat.“ [„Kartais tenka, tai yra geriau nepaþinti.“]

J. Èesnavièius mëgina gan diplomatiðkai „prieiti prie klausi-mo“ (man atrodo, jis pats gudriausias ið jø, nors turi tik kapitonolaipsná), o Karpuchinas be jokios diplomatijos (bent man taip atro-

do) pasakë, kokiu tikslu pakvietë. Tiesa, áþangà padarë: „Skaþite,Antanas, kak vy smotrete na naðu deistvitelnost?“ [„PasakykiteAntanai, kaip jûs vertinate mûsø tikrovæ?“] Að irgi be diplomati-jos: „Kritièeski!“ [„Kritiðkai!“] J. Èesnavièius ðypsosi (apskritai kal-bëjo beveik vienas Karpuchinas, o J. Èesnavièius mandagiai tylë-jo. Tas rodo, kad Karpuchinas uþima aukðtà postà), o Karpuchinas:„Eto oèen choroðo! Kaþdyj mysliaðèij èelovek dolþen na vsio smot-ret kritièeski. A vy vsio umejete analizirovat, vse veðèi propuskatèerez svoi um.“ [„Tai labai gerai! Kiekvienas màstantis þmogusprivalo þvelgti á viskà kritiðkai. O jûs mokate viskà analizuoti, vi-sus dalykus perkoðti savo protu.“] Èia jau jis ëmë veikti manosavimeilæ. Mëginau prieðtarauti pasakæs, kad jie neteisingai galvo-ja apie mane. Að pirma kà nors padarau, o tik paskui analizuojusavo poelgá, savo veiksmus. Bet jie abu ir toliau gyrë mane. Senastriukas, kuriuo manæs nepaims! Po to sekë tiesus klausimas: „Vyvstreèiajetes s byvðymy svoimi tovariðèiami. Kak vy dumajete, ðèi-tajut li kraine nastrojenyje burþuaznyje nacionalisty celesobraz-nym naèat malenkuju ili bolðuju zateju protiv svojego naroda?“[„Jûs susitinkate su buvusiais savo draugais. Kaip jûs manote, argrieþtai nusiteikæ burþuaziniai nacionalistai mano tikslinga pradëtimaþà ar didelæ uþmaèià prieð savo liaudá?“] Að truputá pagalvojæs(ðákart labai kontroliuoju save, neplepu ir në minutei neuþmirðtu,kad mûsø pokalbis yra uþraðomas. Aèiû kavai. Tegyvuoja kava!):„Narod – eto poniatije rasteþymoje (tuos þodþius sakiau 1957 12 24pulkininkui, ypatingojo skyriaus virðininkui Michailovui pirmàjàareðto naktá. Vadinasi, mano mintys nesikeièia). Eto vo pervych…“[„Liaudis – tai plati sàvoka. Tai pirmiausia...“] Èia jie mane nu-traukë: „Narod jest narod. Ego inaèe poniatj nelzia.“ [„Liaudis yraliaudis. Jos kitaip suprasti negalima.“] Að tæsiu savo mintá: „…A, vovtorych, ja otveèiaju tolko za sebia, a ne za drugych.“ [„...O antra,að atsakau tik uþ save, o ne uþ kitus.“] Tada jie pamini E. Burokàir V. Petkø, neslëpdami, kad þino, jog Petkus apsistojæs pas mane.Dar pirmiau klausë, ar að buvau susitikæs su Buroku. Kai pasakiau,kad nebuvau, jie atsakë, kad susitiksiu.


Paaiðkinau jiems, kad su E. Buroku jau viskas. Norint kà norspradëti, reikia turëti autoritetà. O E. Burokas neteko jo ásivëlæs ávagystes. V. Petkus autoritetà turi, bet jis protingas ir, manau,„neuþsidës“, t. y. nepradës kvailysèiø kartoti. Tada Karpuchinas:„A my imeim nasèiot etogo drugoje mnenije. Nað opyt podskazy-vajet nam, ðto takije liudi, vozvrotivðysia s takimi antisovetskimivzgliadami, obezatelno dolþny ðtoto predpriniat protiv vlasti.“ [„Omes dël to turime kità nuomonæ. Mûsø patirtis sako mums, kadtokie þmonës, sugráþæ su tokiomis antitarybinëmis paþiûromis, pri-valo kaþko imtis prieð valdþià.“] Primena savo pasikalbëjimà suViktoru [1965 m.] liepos–rugpjûèio mënesá: „Prosto tolko, ðto nepoluèilos rozgovora s Piatkusom. No ja uveren, èto on nas poimiot.A ðto on raskazyval vam o naðei vstreèe?“ [„Paprasèiausiai tik dëlto, kad nepavyko pokalbis su Petkumi. Bet að ásitikinæs, kad jismus supras. O kà jis papasakojo jums apie mûsø susitikimà?“] Að:„Nièego takogo on ne govoril. On liubit drugich sluðat, a sammalo govorit. Ja vsio vremia govoril. A, vo vtorych, ne udobnoraskazyvat ob etom, o tom, ðto doveril tovariðè.“ [„Nieko tokio jisnekalbëjo. Jis mëgsta kitø klausytis, o pats maþai kalba. Að visàlaikà kalbëjau. O, antra, nepatogu apie tai pasakoti, apie tai, kàpatikëjo draugas.“] Èia abu tuoj pat paðoko ir gan mandagiai pra-dëjo árodinëti, kad jie neverèia manæs pasakoti tai, ko nenoriu.Karpuchinas: „My ne protiv, ðtoby vy ne peredavali nam vsio to,ðto raskazyvajet vam tovariðè. Dlia etogo u nas imejetsa drugijekanaly, drugije istoèniki. No vy imejete vozmoþnost povlijat nasvoich tovariðèei, vy dumajuðèij èelovek. Vas prosim pavlijat nanich, ètoby oni ne predpriniali by nikakich glupych zatej. Vy sog-lasny v etom nam pomoè?“ [„Mes neverèiame jûsø perduoti mumsvisa tai, kà pasakoja jûsø draugas. Tam turime kitø kanalø, kitøðaltiniø. Bet jûs turite galimybæ paveikti savo draugus, jûs màstan-tis þmogus. Mes praðome paveikti juos, kad nesiimtø jokiø kvailøuþmaèiø. Ar sutinkate mums padëti?“] Minutæ tyliu. Protas átemp-tas, bet galva ðalta, galiu þaibiðku greièiu rasti joje reikiamà atsa-kymà: „Mogu! Eto ja mogu, tak kak eto ne trebujet ot menia

nikakich sdelok, kompromisov so svojei sovestju. Mogu, jesli tol-ko menia budut sluðat. Ved Piatkus sto raz umneje menia.“ [„Ga-liu! Tai að galiu, nes tai nereikalauja ið manæs jokiø sandëriø, kom-promisø su sàþine. Galiu, jeigu tik manæs klausys. Juk Petkus ðimtàkartø protingesnis uþ mane.“] Èia jie nutraukia mane, pareikðda-mi, kad esu labai kuklus. Tæsiu toliau: „Piatkusa ðèitaju umnymèelovekom ir nevieriu, èto on zatejal by ðto libo.“ [„Petkø manauprotingu þmogumi ir netikiu, kad jis sumanytø kà nors.“] Èia Kar-puchinas vël nutraukia mane: „Mogut, esli naidut poderþku.“ [„Gali,jeigu rastø paramà.“] Èia abu pasiþiûri á mane. Ima pasakoti apieEdvardo „zatejas“. Að: „A! U etogo inogda ðariki ne rabotajut.“[„A, ðiam kartais varþteliai atsisuka.“] Èia ásikiða beveik visà laikàtylëjæs J. Èesnavièius ir abu choru paskubomis iðkoðia pro dantis:„V tom i beda, ðto u mnogich ðariki ne robotajut.“ [„Tai ir bëda,kad daugeliui varþteliai atsisuka.“] Apsimeèiau nesupratæs, kadðiuos þodþius taiko jie ir man.

Karpuchinas klausinëjo apie Viktoro planus. Atsakiau, kad norimokintis. Ar leisià jam? Atsakau, kad leis. Jeigu man leido, leis irjam. Jam galá neleisti. Tuo, matyt, norëjo pabrëþti, kad saugumasgali sutrukdyti. „My ne budem prepiatstvovat jemu, puskai izuèa-jet svojo liubimoje delo.“ [„Mes nekliudysime jam, tegu studijuojasavo mëgstamà dalykà.“] Ar kas nors padës jam? Neþinau. Turibrolius. Karpuchinas sako, kad vienas ið jø girtuoklis. Kaip þiûrimano þmona á tai, jog jis gyvena pas mus. Visai paprastai. Jeigugeras þmogus, ji gerai priima visus. Jie norëtø, kad Alë visiemsparodytø duris.

Vël Karpuchinas aiðkina, kad daugelis sugráþta ið lagerio sumintimi kà nors veikti. Að: „Nado poniat ich. Takije uslovija tamkonservirujut ich vzgliady. No prijezþajut na rodinu i meniajutsvoi vzgliady. Puskai i Piatkus poþiviot, posmotret na segodniað-niuju þizn i izmenit svoji vzgliady. Nado tolko ne meðat jemu.“[„Reikia suprasti juos. Tokios sàlygos ten uþkonservuoja jø paþiû-ras. Bet sugráþta á tëvynæ ir pakeièia savo paþiûras. Reikia tiknetrukdyti jam.“] Jie abu sutinka su manimi, kad lageris palieka


„osadok“ [„nuosëdas“]. Bet jie ir nesitiká greit perauklëti Petkø.Tegu jis laikosi savo paþiûrø, bet tik nieko neveikia, nekovojaprieð juos.

O Karpuchinas áterpia: „Koneèno, my moþem koje kovo obrat-no v lager poslat. Za agitaciju i propogandu moþno dat paru-trigodika. No my ne chotim igrat tokoi cennostju, kak èelovek. Kaþ-dyj èelovek choèet normalno þyt.“ [„Aiðku, mes galime kurá norsatgal á lagerá sugràþinti. Uþ agitacijà ir propagandà galima duotiporà tris metelius. Bet mes nenorime þaisti tokia vertybe kaip þmo-gus. Kiekvienas þmogus nori normaliai gyventi.“] Buvau pradëjæsprieðtarauti, kad ne kiekvienas taip ir tveriasi uþ to gyvenimo, kaipnors iðlikti, gyventi, gyventi padarius kompromisà su savo sàþine.Bet greit nutilau. Ar gi jie tai supras? Be to, argi prie tokiø cinikøgalima bûti nuoðirdþiam? Pagailo jiems þmogaus! Karpuchinas dirbasaugume maþdaug nuo 1937 m. Argi gali èekistas, keliasdeðimtmetø uoliai vykdæs kruvinus Stalino ir Berijos pavedimus, likti þmo-gumi, gailëtis þmoniø, kuriø ásitikinimai prieðingi jo ásitikinimams?Ant jo sàþinës deðimtys ðimtai niekuo nekaltø þmoniø gyvybiø, betjo sàþinë dël to në kiek jam nepriekaiðtauja. O staiga jam pagailoV. Petkaus, E. Buroko ir A. Terlecko. Kaip visa tai ciniðkai skamba!Po ðiø þodþiø ásikiðo J. Èesnavièius: „No ne nado zloupotrebliatnaðem gumanizmom! Nado ne zabyt, èto èeloveèeskoje terpenijeimejet svoji pridely!“ [„Bet nereikia piktnaudþiauti mûsø huma-nizmu! Reikiai nepamirðti, kad þmogiðkoji kantrybë turi ribas!“]Að: „Èto eto – ugroza?“ [„Kas tai – grasinimas?“] „Net! Nie vvað adres, no tolko predupreþdenije tem, kotoryje ne chotiat poni-mat naðych dobrych namereneij“ [„Ne! Ne jûsø adresu, bet tikáspëjimas tiems, kurie nenori suprasti mûsø gerø ketinimø“], –atsakë abu kartu, lenktyniaudami tarpusavyje.

Nori bûtinai suþinoti mano nuomonæ apie Edvardà. Gerai þi-nau, kad ðis nieko neveiks, bet sàmoningai stengiuosi átikinti juos,kad ðis apsivogæs neteko „nacionalistø“ akyse autoriteto ir tapojiems visiðkai nepavojingu. Matau, kad jie mano þodþiais labai pa-tenkinti (kaip ir Viktoro panaðiais þodþiais liepos–rugpjûèio mën.)Bet Karpuchinas prideda: „A moþet on budet pytatsia dokazat, èto

on vsio eto delal s blagimi namereniami?“ [„O gal jis bandys áro-dyti, kad jis visa tai darë kilniais ketinimais?“] Að: „Varoval nablago rodiny?“ [„Vogë tëvynës gerovei?“] – su ironija klausiujuos. Ir ðie þodþiai malonûs jø ðirdþiai! Tegu dþiaugiasi!

Galvojau eidamas, kad jie klausinës apie mano laiðkus. Netneuþsiminë.

Dar kalbëdamas su vienu Èesnavièiumi klausiau kà daryti, jei-gu manæs nepriims á darbà. Jis atsakë: reikia papraðyti, kad pasa-kytø kodël nepriima, o po to kreiptis á prokuratûrà. Atsakiau, kadámoniø vadovai ne tokie kvaili iðdavinëti tokius raðtus.

Uþbaigus pokalbá, J. Èesnavièius paklausë, ar að neturás klausi-mø. Klausiau dël darbo. Akcentavau: ðiandien tikiu, kad saugumastikrai nesikiða. J. Èesnavièius pabrëþë, kad jie kartais ásikiðà, jeigumatà: þmogus geras specialistas ir yra be pagrindo persekiojamas,ignoruojamas.

Dabar Karpuchinas pasakë: jie ásikiðà tik tuo atveju, jeigu esàásitikinæ, kad tas ar kitas norá ásidarbinti ten ar kitur turëdami tam-siø tikslø. Taip ir baigësi mûsø pokalbis. Gerai þinau, kad jie manduotø gerà darbà, jeigu að parsiduoèiau jiems. Bet jie gerai su-pranta, kad manæs nesugebës nupirkti uþ jokius pinigus. Todëlkalbëdami ðia tema yra labai atsargûs.

Ar að kam praneðæs eidamas pas juos, uþklausë J. Èesnavièius.Ne! Tik þmonai. Gerai. Todël praðæ nepasakoti niekam apie jøpraðymà paveikti Petkø ir Burokà. Jeigu að pasakysiu, jie supras,kad tai ne mano, o Karpuchino ir Èesnavièiaus nuomonë. Iðeinantið to, jie neklausys manæs. Pagalvojæs atsakiau, kad þmonai niekonepasakoti nepatogu. Juk ji þino, kur ëjau. Abu nusileidþia. Aðsakau, kad nieko nepasakoti negaliu ir Viktorui. Jie sutinka, kadað galiu pasakoti apie iðkvietimà Viktorui, bet tik esmës nepasako-ti. Sutinku. Suderam. Tik vëliau supratau, kad teisingai padariaunesutikæs paþadëti nieko nesakyti Viktorui. Jie èia gudravo ir ban-dë mane. Jeigu tai bûèiau paþadëjæs, pasirodæs nenuoðirdþiu. Ogal ir ne taip. Velnias supras jø këslus!

Iðeinam atsisveikinæ. Pamatau ateinanti Pilelá. Atpaþino. Pasi-sveikinom. Pamatæs mûsø pokalbá paðalietis pagalvotø, kad susiti-


ko geri draugai, kurie seniai nesimatæ. Pas kà lankausi? Pas J. Èes-navièiø. Apsimeta nieko neþinàs.

Iðëjæs esu patenkintas (pirmà kartà ið visø susitikimø su saugu-mu) savo elgesiu. Ðá kartà ðaltai galvojau, nedariau klaidø (benttaip man atrodo), maþai plepëjau. Iðëjau lyg ið sveèiø, nejausda-mas jokio pykèio savo ðeimininkams. Nemoku jø neapkæsti, norsjie mano artimiesiems ir man suteikë tiek daug skausmo, kanèiø.

Po poros dienø apie tai papasakojau Povilui II1. Tas mane iðba-rë: „Dar ne kartà tau teks susitikti su èekistais. Reikia galø galeiðmokti neapkæsti savo prieðø, ásikalti sau á galvà, kad turi reikalosu þmonëmis, kuriø rankos suteptos tavo broliø krauju, kurie neikiek nesigaili tavæs, o bûtø labai patenkinti, jeigu galëtø sunaikintitave.“ Atsakiau, kad tai suprantu. Bet jeigu norëtø sunaikinti, ga-lëtø lengvai tai padaryti. To niekas negalëtø jiems sutrukdyti. Á taiPovilas atsakë, kad jie nedrásta to padaryti. Juk þmonës vis viensuprastø, kieno tai darbas. Ðiandien jie to nedrásta, bet ateity galiiðdrásti. Uþtat man bûtina pasigalàsti ginklà, kuris vadinasi neapy-kanta. O kaip to iðmokti? Eidamas á saugumà, tikinau, kad turiuneapkæsti jo, nes kitaip galiu prasitarti tai, ko nereikia. Nieko ið toneiðëjo. Kava iðgelbëjo. Vargas turint tokius nervus! Vargas þi-nant, kad mano ateitis nieko gero man neþada. Bet kà gali padary-ti? Jeigu kada nors pateksiu á kokià nors bëdà ir teks susitikti suèekistais, kavos niekas nepaduos. Tada gali iðgelbëti tik atsisaky-mas ið viso kalbëtis. O kad kas sugràþintø iki 1949 m. turëtusnervus. Tø metø geguþës 19 d. taip pat buvau ákliuvæs, bet vis vieniðsisukau.

Geriau ið viso nepatekti á jø rankas. Bet ar tai nuo manæs pri-klauso? Ne! Ne! Kaþkodël esu ásitikinæs, kad èekistai praþudysmane. Nejaugi? Pasodinti mane jie pasodins2. Bet tas nereiðkia,kad að jau nuo to þûsiu. Dabartinëmis sàlygomis, vargu ar að pa-kelsiu daugiau nei 3 metø kalinimà. Paþiûrësim! Ðiandien jie netu-ri uþ kà pasodinti manæs. Þinoma, jeigu surastø dienoraðtá, paso-

dintø.Tiesa, J. Èesnavièius paklausë: „O kas dabar eilëje pasiliuosuo-

ti?“ Man atsakius, kad A. Susnys1 (èia gal ir buvo padaryta viena iðmano klaidø), bet að neþinau, ar jis uþeis, J. Èesnavièius uþtikri-no – uþeis. Karpuchinas paklausë, ar að paþástu já. Að: „Blogodariavam ja znaju jego.“ [„Jûsø dëka að já paþástu.“] Turëjau galvojesàmoningà A. Susnio ámetimà á 27-àjà kamerà. O Karpuchinas:„Nelzia bylo vas ne arestovyvat. Jesli ne arestovali by, vy dolekopoðli by.“ [„Negalëjome jûsø nesuimti. Jeigu bûtume nesuëmæ,jûs bûtumët toli nuëjæs.“] Að laikiausi savo nuomonës, kad viskasbuvo uþbaigta ir niekas nieko nebûtø daræs. Bet jie liko su savonuomone, kad V. Petkus, K. Skebëra2, S. Stungurys bûtø nenutrau-kæ savo veiklos.

Jie neslëpë, kad nenori taip elgtis, kad ant jø pyktø ir „akmenáuþanty neðiotø“. Noriu gauti toká darbà, kurá dirbdamas gauèiaubutà. J. Èesnavièius prabilo, kad ne tik að, bet ir jis turás teisæ ágeresná butà. Bet jo 3 kambariai neturi centrinio apðildymo. Að:„Tai gal kitus privalumus turi jûsø butas, prieðingu atveju gautu-mëte toká, koks jums reikalingas.“ Nutilo. Matyt, norëjo átikintimane, kad að neturiu pagrindo skøstis. Kaip gyvenàs? Jûs patysþinote! Karpuchinas: „Turëtumëte gyventi neblogai.“ Að: „Ðuo irkatë irgi gyvena! Bet að priklausàs vidutiniðkai apmokamai dar-buotojø kategorijai.“ Nutraukiau toká pokalbá pabrëþæs, kad mate-rialinëmis gyvenimo sàlygomis að niekada nesiskundþiau.

Pokalbis buvo, atrodo, gan ramus, bet [po jo] taip traukë mie-goti. Negalëjau nieko skaityti.

Viskà papasakojau uþ paros atvykusiam Viktorui. (Saugume klau-së, kur jis iðvykæs. Sakiau, kad tai ne paslaptis, nes jie galá suþinotiviskà. Matyt, þinojo, jeigu pataikë pakviesti tada, kada jo nebuvo).Jie esà tiek gudrûs, kad sunku suprasti iðkvietimo tikslà. Daugelájø atleidæ á atsargà, likæ patys gudriausi. Taip! Manau, kad kvietë

1 Autoriaus pseudonimas.2 Autoriui teko dar net du kartus kalëti: 1973–1974 ir 1979–1987 m.

1 A. Susnys, buvæs politinis kalinys.2 Kazimieras Skebëra, buvæs politinis kalinys.


norëdami pagàsdinti Viktorà. Dël Edvardo jie ramûs. Manau, ne-abejoja, kad viskà papasakosiu jam. Áspëti ir mane. Jiems ádomupasiþiûrëti, kà að galvoju. Kaip begudrautum, vis vien prasitari, ojie tuoj daro iðvadas.

Taèiau jø iðkvietimas parodë, kad jie labai bijosi mûsø, bijo,kad pogrindþio nesuorganizuotume. Tegu mums pavyks iðleisti ne-daugelá lapeliø – atsiðaukimø, bet jie ir to bijosi. Tokie atsiðauki-mai suþadintø lietuviø ðirdyje viltis, mintá, kad yra þmoniø, kurienesusitaikë su dabartine Lietuvos padëtimi, kurie tiki jos laisve irtodël kovoja uþ jà. O jei kovoja, vadinasi, yra pagrindas kovoti, yraviltis, kad neamþina dabartinë padëtis. Viso to jie labai bijosi. O ámûsø likimà jiems tik nusispjauti. Be jokio sàþinës priekaiðto muspasodino prieð 8 metus, su tokiu pat malonumu vël pasodintø.Milijonus nugalabijo, nugalabytø ir mus. Jie mumis rûpinasi tik iðsavo interesø. Areðtai, suëmimai jiems nemalonûs dalykai. Jiemsmaloniau praneðti savo vieðpaèiams Kremliuje, kad lietuviai jaususitaikë su savo vergiðka padëtimi. Areðtai – poþymis, kad darnesusitaikë.

Èekistø elgesys rodo, kad jie deda daug pastangø uþmigdytimûsø sàmonæ. Taip! Þino lietuviø nuotaikas, todël bijosi, kad jødar nepablogintø gandai apie veikiantá pogrindá1.

Iðkvietimas parodë, kad jie nëra visagaliai. Jeigu jie turëtø prie-monæ kontroliuoti net mûsø mintis, jie nekviestø mûsø á derybas.Palauktø, iki mes kà nors sugalvotumëme, èiuptø nusikaltimo vie-toje ir sudiev, Lietuva! Vël ákiðtø mus á lagerá.

Bijosi, kad prieð patekdami lagerin mes nesustiprintumëme tau-tieèiams vilties sulaukti laisvës dienø, nepabudintume jø á kovàprieð èekistus ir prieð Stalino ir Berijos á Lietuvà atneðtà tvarkà. Tiktodël jie tokie tariamai humaniðki su mumis.

Tai tiek!

Sausio 31 d. (pirmadienis)

17 val. 30 min. kambarëlyje. Kaip áprastai, Alë virtuvëje drabuþiusmazgoja, Gintulis pamokas ruoðia. Vilytë mokykloje, o mama nu-ëjo pas Dragûnienæ uþburti saldainiø, kuriuos Alei davæs kaþkoksvyras – Zigmas Vilutis. Baigæs aukðtàjá mokslà tiki, kad „roþæ“iðgydys uþkalbëjimas. Keista.

Niekaip negalima gauti tokio formato knygos, o á kitas nenoriuraðyti. Iðplëðiau savo 1955 metø uþraðus. Jie priminë, kaip be pra-smës leidau tuðèiai laikà. Bûèiau tada pradëjæs istorijà studijuoti.Griebiau viskà, blaðkiausi. Gaila laiko. Dabar nieko be istorijos irliteratûros negriebsiu. Iððvaistai veltui laikà, o kai susigriebi, bûnaper vëlu. Teisinu save tuo, kad 1956 m. stojau á aspirantûrà. Reið-kia, tuðèiai laiko gaiðti negalvojau.

Istorijà studijuosiu. Bet ið kur laiko paimti? Kasdien keièiu savoplanus. Galvojau vaþiuoti á Krivasalá 2–3 metams. Prieð savaitæsugalvojau sutrumpinti ðá laikà iki 6 mën., o po to vël ieðkoti dar-bo. Bet gal ir ið to plano nieko neiðeis.

Ryt einu darbo ieðkoti. Praðiau Vilutá padëti. Nueisiu pasiþiûrë-ti. Galiu ir „Puntuke“ pasilikti V. Grabauskui iðëjus, nurimus pas-kutiniam triukðmui. Èia nors laikraðtá, o kartais net knygà paskai-tai. O statyboje reiks dirbti. Jeigu èia nieko neperskaitai, tai norsneiðvargæs gráþti ir gali nors truputá paraðyti. O ið ano darbo gráðiuiðvargæs ir nieko raðyti ir skaityti nepajëgsi.

Ten daugiau uþdirbèiau, gal butà gauèiau. Nusibodo tokiamskurdþiam bute gyventi. Bet vasarà èia puiku.

Pinigø, þinoma, reikëtø. Sunku verstis. Vienà porà ðiltø baltiniøturiu ir tie plyðta. Greit susitepa. Vakare Alë iðplauna, iðdþiovinaprie krosnies per naktá ir vël ant kûno. Reikëtø geriau valgyti. OAlë neðioja blogas „vengierkas“. Jos maþos, ðalta kojoms. Laimë,kad ðámet neðalta. Lapkrièio mën. buvo porà dienø apie –20° C. Oðiaip ðilta. Ðiandien lyja. Maþai sniego, todël iðkiðo galvas greit iðpo sniego plikos kalvelës.

Mums nieko, bet vaikai privalo geriau maitinis. Valandà iðsto-vëjau eilëje apelsinø, gavau 3 kg, bet sau pasilikau tik vienà. Nërapinigø.

1 Jau tuo metu autorius galvojo apie pogrindá. Po vienuolikos metø – 1978 06 15 –A. Terleckas su bendraminèiais ákûrë Lietuvos laisvës lygà.


O dabar teks perraðyti tai, kà vakar uþraðiau ploname sàsiuvi-nyje. Pasimes. Gaila laiko, bet gaila ir mano minèiø, kurios podaugelio metø gal bus ádomios.

16 val. 45 min. Ruoðiausi pasivaikðèioti, pasivaþinëti slidëmis.Nieko neiðeis. Reikia tæsti mintis.

Sausio 16 d. Pakalas1 ëmë juoktis ið manæs. Esà að vaidinæsveikëjà. Á tai atsakiau be jokios diplomatijos: „Be reikalo galvojat,kad að svajoju apie ministro portfelá. Nesu nei fanatikas, nei ðiaipnaivus svajotojas. Tikiu ðviesia Lietuvos ateitimi, tikiu, kad Rusijossantvarka tobulës, evoliucionuos, taps demokratinë. Valdþia su-pras galø gale, kad Rusijai naudingiau siekti uþsitarnauti lietuviøsimpatijas, patraukti juos á savo pusæ, negu prievartos keliu steng-tis juo surusinti. Bet iki á valdþià ateis sàmoningesnë karta, praeismaþdaug 20 metø. Tuomet man bus jau 60 ir nereikës jokio aukðtovaldininko portfelio.“

Norëjosi iðgirsti Prezidento nuomonæ. Taèiau ðis tylëjo. Jis tikpabrëþë, kad keisis ne santvarka, o tik rusø tauta. Paprieðtarau-èiau. Jeigu keisis tauta, bus priversta keistis ir valdþia. Papasako-jau apie tai, kad lageryje nesutikau rusø, kurie bûtø kovojæ prieðkomunizmà. Tokiø nëra. Jie tik kovoja uþ tobulesnæ komunistinæsantvarkà, kurioje þmogaus asmenybë turëtø daugiau laisvës. Jistuoj paklausë: „O kodël taip yra?“ Að nesugebëjau greit atsakyti áðá klausimà. Pats atsakë á savo klausimà: „Todël, kad komunistaisunaikino po revoliucijos visà politinæ, filosofinæ literatûrà, iðsky-rus komunistinæ. Taèiau ðiandien Rusijos jaunimas ima domëtisSolovjovu ir kt. rusø màstytojais idealistais. Ieðko jo raðtø Pabalti-jyje.“ Nevisai sutikau su juo pareiðkæs, kad ðiandien nëra pasauly-je tokios pozityvinës sistemos, kuri nurodytø treèià kelià, t. y. bekapitalizmo ir komunizmo. Socialdemokratijos ideologija nublukoiðmetus ið jos Markso vardà. Man Marksas në kiek neimponuoja,nes jis paseno, o, ið kitos pusës, realiai galvojantiems gyvenimas

parodë, kad jo teorijos neágyvendinamos, nekalbant apie daugelápasenusiø dogmø, ðiandien praradusiø bent kokià vertæ. Stalino–Berijos epocha parodë, kad Markso dogmø taikymas praktikojenepanaikino nei burþuazijos, nei iðnaudojimo, kurá lydi teroras,kalëjimai, lageriai. Tokio teroro, kurá atneðë jai Stalinas, kruviniau-sias pasaulio budelis, þmonija [iki tol] nematë.

Taèiau Marksas paliko sukurtà sistemà. Tingintiems galvoti ðisistema duoda receptà visø blogybiø gydymui. O daugumas tingigalvoti. Sakai, kad marksizmas imponuoja tik tiems, kurie nesusi-dûrë su juo praktikoje?

O lageryje buvæ su mumis ar nesusidûrë su marksistine prakti-ka? Semënas ið kvailumo tapo marksistu? Galima sutikti su tuo. OAlbertas nëra kvailas? O Stasiðkis? Pirmàjá maþai paþástu, o antrà-já – gan gerai. Ðis gan protingas vyras.

Viktoras sutiko, kad þmonija neturi iðdirbtos naujos sistemos,kad technika þengia septynmyliais þingsniais á prieká, o þmonijospolitinë mintis stovi vietoje. Taèiau jis pasiliko prie savo nuomonës.

Jo atsakymu likau nepatenkintas. Norëjau, kad atsakytø á dau-gelá mano klausimø, bet jis tylëjo. Bijo kambary kalbëti.

Sausio 18 d. Viktoras iðvyko. Laukiau, kad sugráþæs ið lageriojis atsakys á daugelá man rûpimø klausimø. Neatsakë. Kalëjimevisur su juo sutikdavau, o èia daug kur imu prieðtarauti. Ten jisman buvo neklystantis autoritetas (nors að nieko nemoku dievin-ti), o èia daug kur pastebiu jo klaidas (ir net menkniekiuose). Jisdaugiausia dëmesio kreipë á literatûros studijas Lageriø universi-tete. Á istorijà – maþiau dëmesio. Taèiau ir istorijà jis moka galnet geriau uþ dëstytojà Ðalûgà. Deja, þmogus negali bûti visaþinis.Viktoras daro klaidø. Jis aiðkino man, kad lenkø kalba mokyklosebuvo uþdrausta tik Lietuvoje. Bet að vadovëly radau, kad 1864 m.ði kalba buvo uþdrausta Lietuvoje, o 1869 m. – visoje RusijosLenkijoje. Stebëtis per daug nereikia, bet vis vien jo autoritetasmano akyse smuko ðiek tiek. Ir dël to man liûdna. Tai puikusþmogus. Tai – didvyris! Jokiø þygdarbiø jis neatliko, bet jo dràsatardymo metu, teisme, lagery, kalëjimuose rodo, kad jis labiauvertas didvyrio vardo, negu lakûnas, numuðæs 50 prieðo lëktuvø.1 Pats autorius.


Taèiau jis man netapo tokiu autoritetu, kokiu noriu já laikyti. Jamiðvaþiavus, jauèiaus gan prislëgtas. Atrodo, kad ir jis neatsakys ádaugumà mano klausimø. O kas gali patenkinti toká nihilistà, ko-ks að tapau.

Labai neátikinamas pasirodë jo [Viktoro] Latvijos istorijos aiðki-nimas. Þinome, kad latviai suvaidino didelá vaidmená Spalio revo-liucijoje. 1918 m. komunizmas Lietuvoje nerado jokios beveik dir-vos savo idëjoms iðbujoti, o Latvijoje atvirkðèiai. Kuo tai paaiðkino?Nors netiesiogiai, bet lietuviø pranaðumo ieðko ir randa, kad lietu-viai katalikai, o latviai – dauguma protestantai. Katalikybë remia-si jausmu, o protestantizmas – protu. Uþtat Latvijoje XIX a. pa-baigoje veðlià dirbà rado socialdemokratinës idëjos, kurios 1917 m.peraugo á komunistines. Toks aiðkinimas yra mëginimas kataliky-bëje ieðkoti universalaus vaisto visoms blogybëms gydyti, kaip ko-munistai tà vaistà mato marksizme. Tai jau kitos rûðies fanatizmas.

Jeigu komunizmas nerado Lietuvoje dirvos, tai todël, kad Lie-tuva – þemës ûkio kraðtas, neturëjæs tada proletariato, o Latvijaturëjo iðsivysèiusià pramonæ su internacionaliniu proletariatu. Taijau grynai marksistinis aiðkinimas. O paimkim Kinijà! Ten kaimoliaudis ávykdë revoliucijà! Vadinasi, susimaiðiau samprotaudamas.

Kartais imu galvoti, kad gal Viktoras teisus? Ne! Italija labaikatalikiðka ðalis, bet komunistø partija ten didþiausia visoje VakarøEuropoje. Ðis pavyzdys paneigia visus jo iðvedþiojimus.

Jis [Viktoras] raðë, kad labai mëgsta muzikà. Taèiau man atro-dë, kad ir jis nelabai pajuto Mocarto „Rekviem“ groþá. Nesigilina álaikraðèius. Laikau tai irgi minusu. Visa tai maþina jo autoritetàmano akyse. O be autoriteto sunku gyventi. Gal dar sustiprës joautoritetas? Vargu! Manau, kad daug kur nesutarsim. Teks nusi-leisti. Juk èia að nesu labai ambicingas, nesu Edvardas, kuris susi-pyko su Viktoru dël nesamos valdþios. Man ji nereikalinga. Be to,jos nëra ir 95 proc. esu ásitikinæs, kad mums neteks jos turëti.Þiûrësim, kas bus toliau.

Gal po poros dienø daug priplepëjau Vladui ir Alei girdint.Guliau ásitikinæs, kad mano garsiai tartus þodþius galëjo saugumasuþraðyti. Kadangi ruoðiaus paskaitai, todël jauèiaus labai iðvargæs.

Uþtat visà savaitæ blogai miegojau. Sapnavau baisius sapnus. Sëdë-jau bjaurioje Lukiðkiø kameroje, lageryje. Taip grauþiausi dël ma-mos. Turbût ji jau suþinojo, kad að suimtas. Neiðlaikys ðio smûgio!Nematysiu daugiau jos. Koks buvau laimingas atsibudæs. Bet kasgali uþtikrinti, kad sapnas netaps kada nors tikrove? Nieko nevei-kiu prieð juos, bet kaþkodël esu ásitikinæs, kad teks kalëjimà pama-tyti. Teks1! Noriu, kad vaikai paaugtø, mama anksèiau numirtø.Vëliau ir Alei bûsiu maþiau reikalingas.

Kambary bijau ir toliau garsiai kalbëti. Visko nekalbu ir pusbal-siu. Bailys? Yra pagrindo bijoti. Èekistai deda visas pastangas þi-noti kà að kalbu ir net galvoju, ypaè Viktorui sugráþus. O techni-kos paþanga þenkli. Jeigu Vakaruose iðrastas aparatas, girdáspaðnibþdomis iðtartus þodþius, tai ar rusai negali iðrasti tokio. Jienieko negailës norëdami kontroliuoti visø nerusø mintis (ir daliesrusø). Bet pokalbis saugume parodë, kad iki ðiol to jiems nepavy-ko iðrasti.

Sausio 17 d. ryte Arkadijus pareiðkë iðeinàs á „Puntukà“. Abro-maitis kvieèiàs visus komunistus, Ðaulá ir Kitajevièiø dël mûsø mer-ginø elgesio.

Tada prisiminiau sausio 14 d. Ievos þodþius. Esà sausio 13 d.Arkadijus kalbëjæs kaþkà telefonu apie mane. Juo negalima pasiti-këti, nes jis gali viskà pasakyti saugumui. Èekistas lieka èekistu.Ëmiau átarinëti já. Kas praneðë á „Puntukà“? Jis! Galëjo pasakytimano pasakojimà dël 1941 m. karo. Tada blogai. Saugumas iðpûsvisà reikalà. Kada neiðsimiegu, baimës jausmas greièiau apvaldomane. O èia dar paskambino ið saugumo ir iðsikvietë Marijonà.Toji gali priplepëti, nors nebuvau su ja per daug atviras.

Gráþæs Ðaulys pasakojo, kad „Puntuke“ buvo minima ir manopavardë. Esà merginoms duodàs literatûrà. Ið baimës zuikelis pri-dëjo savo trigraðá, kad mano literatûrà galima visaip suprasti, nesað noriu, kad jos tarp eiluèiø skaitytø. Èia lapë Abromaitis perdavë„derþimordoms“ niekðo Grabausko þodþius: „Pasiimkit Terleckà,

1 Nuojauta, pasirodo, buvo teisinga. – A. T.


pas mane bus ramu.“ Norëdamas pademonstruoti savo iðtikimybæpartijai (ið baimës dël mano priëmimo á darbà), ëmë árodinëti tiems,kad að esàs gudrus, nes buvæs banko valdytoju. Gal Raisa paminë-jo (abejoju), kaip kartà ji sakiusi, kad að duodu skaityti „uþsienie-tiðkà“ þurnalà – „Pergalæ“.

Gráþo Arkadijus be nuotaikos, piktas, nieko nepasakojo. Ir taitruputá gadino mano nuotaikà.

Namie Alë apibarë. Kità dienà Arkadijaus nebuvo. Vincas iðVlado suþinojæs: „Saugokis, bûk atsargus, neákliûk!“ Að: „Dar greitmanæs neareðtuos.“ Tuo raminau save pats. Be to, nëra uþ kà suim-ti. Reikalingas? Argi jie tiki, kad að mëginsiu Viktorà paveikti? Visvien uþ menknieká manæs nesuims. Ið kur toji baimë? Ir nemiga!Neiðsimiegojus nusilpsta nervai ir baimë ásiverþia á sielà.

Prisiminiau Èesnavièiaus pastabà, kad nereikia iðeiti ið darbonesuradus kito. Ið kur jis þino, kad að galvoju mesti darbà? Apie taibuvau prasitaræs Arkadijui. Vadinasi, jis viskà perdavë saugumui!Mano átarinëjimai sustiprëjo. Ëmiau gailëtis, kad iki ðiol buvau sujuo atviras. Nenorëjau apie já blogai galvoti, nes átarti já viskà per-duodant saugumui tai nusivilti dar vienu þmogumi. Þinau, kad jisgali pasakyti jiems savo nuomonæ apie mane. Bet kad kiekvienàmenknieká neðtø, nesitikëjau. O dabar ëmiau abejoti juo ir nettruputá neapkæsti.

Ryte suþinojau, kad saugume Marijonos neklausinëjo apie ástaigà.Bet kokiu tikslu jà kvietë? Prezidentas sakë, kad negerai duotipretekstà iðkviesti á saugumà. Gali uþverbuoti.

O gal pakvietë norëdami ávaryti visoms jos draugëms daugiaubaimës? O gal – kad nustotø ja pasitikëti? Ðá tikslà saugumaspasiekë. Geriausios draugës ëmë nepasitikëti – nekvietë jos á baliu-kà. Ievai átarimà sukëlë jos klausimas, ið kur paþástanti savo draugà.

Kodël jie kvietë prieð tai mane? Kad ir manimi nepasitikëtø þmo-nës? Ne! Mane per daug paþásta, kad imtø átarinëti ðnipinëjant sau-gumo naudai. Gal norëjo nukreipti nuo kitø átarinëjimus? Manekvietë prieð tai. Vadinasi, að viskà iðplepëjau saugumui. Taèiau nie-kas tuo neátarinëja manæs. Visa bëda Arkadijui ir Raisai.

Ievà svarstysià. Uþ kà? Kad draugauja su jomis! Ievos neapkæs-davau kartais uþ kosmopolitizmà, o jai primetë nacionalizmà. Ðákartà ji man patiko. Nors þinojo, kad á nemalonæ pateks, bet drau-giø neiðsiþadëjo. Pirmiau iðleisdavo jà namo porai dienø. O dabarreikëjo gauti atostogø savo sàskaita.

Nacionalizmas! Ið kur jis atsirado tarybiná universitetà baigusiømerginø galvoje? Aiðku, kad Terleckas „sugadino“. „Derþimordoms“to tik ir reikia. Svetlièenko ëmë lakstyti ir kalnus versti ant manæs(jo laimë, kad Ieva anksèiau nepasakë, jog ðis niekðas uþ skundàpavadino mane faðistu). Alë apibarë mane uþ viskà, kad „nepasi-mokiau“.

Sausio 19 d. Arkadijus tyli. Að seniai nepolitikuoju. Kalbamës,bet ðaltai. Kaþkodël jis iðgyvena kaþkà.

Sausio 20 d. klausiu jo, kodël mane visur linksniuoja. Aiðkinu,kad þinau kai kieno poþiûrá á mane. Ne ið baimës, bet tik ið neapy-kantos visokiems átarinëjimams neinu nei pas Þundos darbuotojus,nei „Puntuke“ uþsuku pas inþinieres. Po tos „iðpaþinties“ jo nuo-taika pasitaisë. Buvæs èekistas, bet savo jausmø nemoka slëpti.

Gráþusi ið darbo Alë verkë. Sklindà gandai, kad að visà laikàsëdás pas tas merginas, „á ausá“ kalbuosi su jomis, agituoju. Uþtat„Puntuko“ rusai ruoðiasi sudaryti man bylà. Saugumas baræs Abro-maitá: „Kodël davëte rekomendacijà joms vaþiuoti Suomijon. Jukjos Terlecko draugës.“ Èia gali bûti dalis tiesos. Saugumas suþinojojø nuotaikas. Átaria, kad að galiu kà nors perduoti joms iðveþti á uþsie-ná. Juk Edvardà tardë, kà jis norëjæs perduoti ið lagerio á uþsiená.

Nuraminau Alæ. Pagerëjo ir mano nuotaikà. Visa laimë, kad josvisos nesimpatiðkos ir að beveik visomis ne visai pasitikëjau. Smer-kiu jas uþ antisemitizmà, bet palaikau jas uþ tai, kad nuðluostonosá „derþimordai“ Raisai. Vis vien jas laikau geresnëmis uþ Lionæ,Aldonà ir net Irenà. Visos trys ðnipinëja mane ir pasako viskà Ar-kadijui. Irena neturi savo nuomonës. Þinoma, jas maþiau vertinuuþ anas antisemites, bet ne uþ tai, kad jos komunistës. Nieko lietu-viðko jos neturi. Uþtat nesistengiu moraliai palaikyti Irenos, norsjai ir sunku. Albina iðvadino jà kale (ávyks dël to draugiðkas teis-


mas). Iðskyrus neutraliai besilaikanèiàsias Elenà ir Angelæ, visosdemonstruoja savo neapykantà Irenai ir Lionei. Aldona gudri irlieka nuoðaly.

Sausio 21 d. nuëjau á lengvosios pramonës darbuotojø suruoðtàseminarà Technikos namuose (Dzerþinskio 3). Abromaitis apsimetënematàs manæs. Gudri lapë! Uþ tai galima gerbti já. Bet ðlykðtus jobailumas. Manau, kad jis ne tik nepaaukotø savo karjeros uþ bentkoká þmogø, bet uþ jà paaukotø keliolika jø.

Bonka1 patarë sëstis toliau, nors prie jo buvo laisva vieta. Tikkai paklausë: „Kas vyksta ten pas jus?“ – supratau, kad jis bijomanæs. Kalbëjomës koridoriuje su Kaplanu, Gurvièiumi ir Tonda-ku2. Bonka praëjo pro ðalá, neprisijungë prie mûsø. Kitu atveju jisnebûtø praëjæs pro ðalá. Ðûdþius!

Arkadijui vël papasakojau apie Alës ir savo nuotaikas dël ðiotriukðmo. Kai likom dviese, jis pasakë, kad man reikia apsispræsti,su kuo eiti. Þmonës matæ pirmadiená su merginomis pietø metugatvëje. Reiðkia, að palaikau jas! Vadinasi, reikia net bijoti kartueiti kelis þingsnius gatvëje pietø metu. Gaila, kad nesugebëjaujam atkirsti. Papasakojo, kaip iðsigandæs Abromaitis, iðgirdæs, kadsaugumas rûpinasi merginomis. Jis pats sukëlæs ðá triukðmà. Gudrilapë! Bet jeigu bûtø ávykæs vieðas merginø teismas (ko labai lau-kiau), gautø jis nuo manæs! Þadëjo ir niekðà Grabauskà pakviesti.Oi bûèiau davæs tam. Gaila, kad ðis teismas neávyko.

Arkadijui papasakojau, kad merginos ásitikinusios, jog jis sau-gumui praneðë. Nustebo, bet nelabai nusiminë. Esà ðie gandai greitiðnyksià.

Jo nuotaika dar labiau pasitaisë. Manoji irgi pagerëjo. Nustojauátarinëjæs, kad jis tapo niekðas. Tapo lengviau. Laikiau já þmogumi,kuris atsitiktinai pateko á saugumà, kuris neturi nieko èekistiðko irstaiga ëmiau laikyti já niekðu. Vien nuo tos minties sunku buvo.Ne! Jis ne niekðas. Taèiau nereikia uþmirðti, kad jis yra savotiðkas

fanatikas ir visada gali pasidalyti su saugumu savo nuomone apiemane. Prieð 5 savaièiø pabrëþiau, kad jis yra vienas ið nedaugeliorusø, kurie gali suprasti mus, lietuvius (todël patariau skaityti „Dievømiðkà“). Ne! Ir jis nesupras! Vargu ar Lietuvoje rasi rusà, kurisþiûrëtø á mus kaip á tautà, turinèià teisæ bûti savarankiðka, laisva,kaip ir viso tautos. Beveik visi Lietuvos rusai mano, kad mûsøiðganymas – surusëjimas. Nemaþa dalis jø mano, kad mes netnorime to. Reikia politikuoti pagal Arkadijaus skoná, nors tai manir sunku. Tegu jis perduoda saugumui gerà nuomonæ apie mane.Atrodo, kad po Naujøjø metø nepolitikuoju.

Sausio 28 d. á „Puntukà“ iðkvietë tik vienà Valæ. Jos nuostabainebaræ. Viskà suvertæ á asmeniðkumus. Matyt, to siekë Abromaitisir gal net raikomas. Jiems maþiau nemalonumo. Argi galima vieðaikalbëti apie nacionaliná klausimà? Visà laikà spauda „triubina“,kad lietuviai – laimingø broliðkø tautø ðeimoje, o èia, praktikoje,iðeina kas kita. Uþtat bûtina elgtis lyg kurapkom – kiðti galvà ásniegà. O kad su nacionaliniu klausimu negerai, rodo atsargiosuþuominos spaudoje. Jeigu tai bûtø vienintelis atvejis Lietuvoje,bûtø këlæ triukðmà. Arkadijus sakë, kad skambinæ jam ið raikomoir siûlæ savo paslaugas abu sekretoriai: boba Makutënas ir kaþkoksRimdþius. Jis atsisakæs.

Tà paèià dienà sutikau Arkadijø gráþtantá ið ministerijos. Apie15 min. kalbëjomës. Esà, kai að lieku vienas, merginos bëga kon-sultuotis pas mane. Jis iðgyvenæs dël manæs kaip þmogaus. Priva-làs nusimesti tà purvà. Átikinau (bent norëjau átikinti, nes jos nebë-ga pas mane), kad jø nekonsultuoju. O ðáryt bëgau ne pas jas, onorëjau Ðaulá papraðyti neminëti mano vardo „Puntuke“ (supra-tau, kad Arkadijus átars mane bëgus pas merginas, paskui Ievà).Ko norinti ið jo Ieva? Vis puolanti já. Lyg jis viskà þinàs dël jøbylos! Jam labai nemalonu. Tai esàs nacionalinis klausimas ir jamdël tokiø santykiu su kolektyvu gan sunku. Suprantu já. Juk dau-gumà sudaro lietuviai. Nemalonu jauèiant, kad lietuviai neapken-èia. Bent jis neuþsitaravo neapykantos. Nereikia jo smerkti, kaltin-ti. Reikia parodyti jam, kad su tais, kurie neniekina mûsø, mesesame korektiðki ir nejauèiam jiems neapykantos. Todël reikës su

1 Buvæs politinis kalinys ir kurá laikà autoriaus virðininkas.2 Neiððifruojamas pseudonimas.


Ieva pasikalbëti. Su Raisa turi bûti visai kitoks elgesys. Toji –„derþimorda“.

Baigiu. Atëjo Aleksiejus su Brone, nors að labai nelaukiau nie-ko. Norëjau baigti mintis. 18 val. 20 min. slëpti.

Baigiau perraðinëti. Jau 21 val. Vadinasi, ilgiau perraðinëjau. Ádë-jau naujø minèiø. Be to, teko vandens bëgioti, du kartus paklausiauðiek tiek radijo. Klausiau vien apie Siniavská ir Danielá. Pasaulyjedidelis triukðmas dël jø bylos. Þymieji pasaulio raðytojai: Moravija,Mijaleris ir kt. – ið viso 54 – kreipësi á Kremliø, praðydami suim-tuosius paleisti. Nemalonûs Maskvai tokie kreipimaisi. Bet maþai jiepadës, kaip ir Stalino gadynëje. Stalinas baigia pûti Kremliaus sie-noje, bet stalinizmas gyvas! „Stalincai“ valdþioje. Vis vien dþiugu,kad pasaulis protestuoja. Kremlius gan susikompromituos su ðiabyla. Taèiau stengiasi nekreipti á tai dëmesio. Nelengva nekreipti.Minëti raðytojai nelaiko savo raðtø propaganda. Jie akcentuoja, jei-gu gyventø Vakarø pasaulyje, kritikuotø ten esamà santvarkà, ta-èiau niekas jø uþ tai nesodintø á kalëjimà. Nemalonûs þodþiai!

Baigiu! Atëjo Vladas, kuris jau savaitë negyvena pas mus. Visàdienà jauèiaus iðvargæs po vakar dienà [trukusio] dienoraðèio raðy-mo. Taèiau dabar jauèiuosi gan gerai. Dþiugu! Bet laiko gaila. Kàpadarysi. Ryt baigsiu visas mintis. 21 val. 02 min. Viso!

Vasario 1 d. (antradienis)

18 val. kambary. Ryt pusë þiemos. Bus lengviau laukti pavasario.Lauke lyja. Didelio ðalèio bijausi. „Kamizelka“, kurià atidavë krikðtomotina, suplyðusi, o mano megztinis nelenda po ðvarku. Jis perdaug grubus. Kaip nors. Vis vien sausis ir gruodis prabëgo jau.

Sausio 13 d. kaimynë papasakojo apie ástaigos, kurioje ji dirba,darbuotojas ir jø santykius. Beveik visos jos rusës moterys. Lendaá bufetà be eilës. Susikirtusios. Ji pasakiusi, kad vaþiuotø ten, iðkur atvaþiavusi. Toji atkirtusi: „Mes jums atveþëme mûsø kultûrà,

o gyvenot utelëse paskendæ.“ Kaimynë: „Jûs ir atveþët tas utëles.“Po to rusë pavadinusi jà „zaraza“. „Tu pati „zaraza“. Vos nesusi-muðusios. Rusë: „Privaþiavo èia visokiø perëjûnø.“ Kaimynë: „Tupati perëjûnë. Èia gyveno mano seneliai ir proseneliai, o tu èiaatvykai.“ Tautø draugystë tikrovëje! Charakteringa tai, kad kai-mynë komunistë. Anoji gal irgi partijos narë.

Nesinorëjo eiti pas pusseseræ Valæ á ákurtuves. Bet ir neiti nërakaip. Netraukë á toká baliø, kur, maniau, nëra inteligentijos. Geriauuþ tuos pinigus nueiti keletà sykiø á teatrà.

Valë praðë, kad sësèiau prie jos virðininkës ir uþimèiau jà. Taituberkuliozës dispanserio vedëja Dailydonienë. Sutikau, nors tasenë manæs në kiek neviliojo. Galvojau, kad Alë supras reikalà.Deðinëje pasodino kità gydytojà. Tos norëjo nugirdyti mane, betnepasidaviau. Taèiau po vieno „Palangos“ stiklelio jauèiaus girtas.Akyse iðkilo Tatuko liûdnas veidas. Taip pasidarë jo gaila, kad vossuvaldþiau aðaras. Visi dainavo, o að tylëjau. Pertraukos metu (visiðoko) iðëjau á laukà. Sunku buvo valdyti aðaras. Taip gaila, gailabuvo Tatuko. Kartojau: „Dieve, Dieve! Ir nejaugi vasarà atostogønuvaþiavæs nerasiu jau jo? Nejaugi?“ Balsu verkiau.

Vël susëdom. Uþdainavo „Sausio mënesá gimæ.“ Pasibuèiavomsu vedëja. Gydytoja ið deðinës lyg varþësi. Reikalavau, kad á lûpasbuèiuotø. Valë buvo áspëjusi, kad jos virðininkë mëgsta iðgerti „bru-derðaftà“. Man nebuvo ádomu su ja gerti, bet stengiausi. Iðgërëm.Pasijuokë, kad ne toj rankoj laikau stiklelá ir nemoku buèiuotis.

Prieð kità pertraukà Alë supykusi ëmë aiðkinti, esà að elgiuosine taip, kaip kiti. Maniau, kad að niekam nenusidëjau. Uþtat piktabuvo nuo jos „pamokslø“. Numojæs ranka, iðëjau vaikðèioti á kie-mà. Buvau piktas. Jeigu ne Valës praðymas uþimti jos virðininkæ,bûèiau parëjæs namo.

Gulëm 4 val. Jauèiaus në kiek negirtas, nes iðgëriau 3, o gal4 stiklelius „Palangos“.

Ryte atsibudæs norëjau eiti namo, nors Valë su Viliumi ir praðëateiti kità dienà. Alë iðgyvena. Jà puoliau. Tikinau, kad daugiauneisiu su ja á baliø, jeigu pavyduliauja kaip kaimo boba. Bronë api-barë mane. Buvau piktas. Lyg susitaikëm, bet vis vien pykau ant jos.


Po 2 val. nuëjom ten. Suþinojom apie ávykusià nelaimæ. Auto-avarijoje þuvo vienas ið sveèiø. Juokà pakeitë aðaros. Taèiau visvien þmonës sëdo uþ stalo. Vedëjos su vyru nebuvo. Toji kaþkàbuèiavusi. Vyras iðkoneveikë, net spyrë jai. Kaip ji þiûrës savodarbuotojams á akis? Kad moterys kvailos, galima pateisinti, betkaip pateisinti vyrø kvailumà? Tokiø dar nemaèiau. Aukðtàjá mokslàbaigæs, o elgiasi kaip kaimo bernas.

Iðgëræs porà stikleliø vyno, iðëjau pas Aleksiejø televizoriauspasiþiûrëti. Transliavo ið Olandijos greitojo vyrø èiuoþimo varþy-bas. Malonu buvo þiûrëti, kaip olandai nuðluostë nosá rusams. Ne-sigirdëjo uþtat ðlykðtaus gyrimosi. Þiûriu á televizoriaus ekranà irpavydþiu olandams. Jau 11 mln. gyventojø turi tauta. O prieð karà,rodos, 9 mln. neturëjo. Dieve! Kodël mûsø tautà taip apleidai?Kodël mes tokie nelaimingi? Gráþo Alë su mama, atëjo vaikai iðèiuoþyklos. Visi gráþom namo. Atrodë, kad lovoj susitaikëm. Bet jiman nedovanojo, nors að ir nesijauèiau kaltas.

Antradiená gráþæ ið dailës muziejaus, radom Viktorà. Priminiaubaliø. Alë susijaudinusi viskà (kaip ji pati supranta) papasakojoViktorui. Nors jà stabdþiau rodydamas, kad Vilija girdi, bet ji ne-susivaldë. Kiek kartø sakiau, kad prie vaikø nepasakotø tokiø da-lykø, nekalbëtø dviprasmiðkai, vis vien mama ir ji elgiasi èia kaiptikros kaimo bobos. Viktoras irgi sakë, kad prie Vilijos nereikëjo tokalbëti.

Nors savæs nelaikiau kaltu, bet pamaþu supratau esàs truputákaltas. Tai suprasti padëjo ir Viktoras. Nereikia á jos poelgius þiû-rëti tik savo akimis. Jeigu ji taip elgtøsi, að tik nusispjauèiau. Bet jimoteris, ji jautresnë uþ mane. Reikia kitaip elgtis baliuose. Prisipa-þino anà dienà, kad daug iðgyvenusi. Prie to prisidëjo „Puntuke“pasklidæ gandai. Sublogo. Greit 15 metø kaip mes vedæ, bet vienaskito nesuprantam. O reikia suprasti. Pradþià turëèiau padaryti að.Laikas bûtø! 15 metø! Ne! Nenorëèiau, kad ji iðgyventø. Jai irðiaip uþtenka tø sielvartø.

Baliuje buvo kalbama apie butø trûkumà. Neþinau, vyras ar joþmona pasakë: „Jeigu ið Vilniaus iðvytø þydus su rusais, vietø vi-siems uþtektø.“ Neþinau, kaip tai uþgirdusi jautësi Bronë. Aleksie-

jus negirdëjo. O ji, nors ir reèiau, bet vis mëgina su vaikais kalbëtirusiðkai.

Sausio 24 d. skaitau ástaigoj paskaità apie naftà ir ArtimuosiusRytus. Gal niekas tiek daug nesiruoðë ir nesukaupë diek daugmedþiagos. Bet visos neaprëpiau. Mëginau pasakoti. Neiðëjo. Jau-èiausi iðvargæs. Gëriau kavos. Nepadëjo. Ëmiau jaudintis ir maiðy-tis. Likau nepatenkintas savo paskaita. Tikinau save, kad niekonesugebu. Juokdavausi ið merginø uþ jaudinimàsi, o pats ëmiaujaudintis. Buvau toks nepatenkintas. Ëmiau tikinti save, kad ið ma-næs nieko doro neiðeis. Nuotaika buvo prislëgta. Paskambino Ed-vardas. Praðiau ateiti po darbo. Labai nuoðirdþiai pasisveikino, o aððaltokai. Man tik gaila buvo jo. Nemaèiau draugo, o tik paþástamà,kurio gaila uþ visas jo silpnybes.

Tuoj ëmë pasakoti, kad reikia man saugotis. Ko? Gal kà girdë-jo? Pasirodo, kad nieko. Gráþæs 1963 m. pradþioje vaidino didvyrá.Pasirodë, kad jis gan bailus. Tai ir Stasë seniai pastebëjo.

Pusantros valandos vaikðèiojom po Antakalná. Þinojau, kad galisekti budri èekistø akis. Tegu! Pasakojo apie bylà. Gal, kad jau-èiaus labai iðvargæs, nesupratau, kà jis norëjo tuo pasakyti. Skun-dus raðiusi toji jo boba. Prie ko èia ji? Pasakodamas viskà ðvelnino,lyg að bûèiau nebuvæs jo teisme ir neþinoèiau bylos. Netiki, kadsandëlininkas provokatorius. Atsitikinai Klaipëdoj pastebëjo já sau-gumas ir sekë iki Ukmergës. OBCHS1 bûtø vietoj suëmæs. Naivus.Kai kur mëgino girtis. Vienas ið lagerio enkavedistø buvæs jo geropaþástamo draugas ir jam daug padëjæs. Turëjæs gerà ryðá su Mor-dovija. Ið kur? Apie jo bobà net nepaklausiau, nors jis ir buvo nekartà prisiminæs jà. Suk jà velniai. Kvieèiau pas save, bet jis nëjo.Esàs susitikæs, t. y. susitaræs susitikti su kaþkuo. Atsisveikinau ganabejingai. Tik gaila man jo. Þuvæs þmogelis! Sijonas praþudë! Sukjá bala! O visgi gaila! Lagery parodë daug dràsos. Ir dabar patekæsá tokià sunkià padëtá visgi neapspjaudë savo draugø ir Lietuvos,nors tai jam ir siûlë. Uþ tai jis bravo! O ðiaip jis þuvæs. Taip! Bobapraþudë.

1 Sovietinës milicijos ûkiniø nusikaltimø tyrimø skyrius.


(Þiûriu Sruogos „Pavasario giesmæ“, transliuojamà ið Panevëþioteatro).

Sausio 25 d. pavëlavæ nubëgom su Ale á „Vilniø“ pasiþiûrëtivakarø filmo apie Eichmano procesà „Ðiandien ir mano mirtiesvalandà“. Norëjosi nuðauti du kiðkius: pasiklausyti dailës muzieju-je paskaitos apie architektûros paminklø apsaugà Lietuvoje ir tuopat metu pasiþiûrëti kino filmo. Filmas nepatiko. Daug kriminalis-tikos, nors ir Rytø Vokietijos filmus jau galima þiûrëti – juosemaþa ðlykðèios propagandos, ðtampo.

Apie paskaità praneðë A. Tyla, kuriam pirmà kartà ðámet pa-skambinau. Alës nuomone, jis labai pasikeitæs mano atþvilgiu. Vy-tas pasakë jam, kad að manau juos abu esant saugumo agentais.Tegu! Ten netikëtai sutikau Albertus – Zvicevièiø ir Þilinskà. Bra-vo! Domisi menu. Bet klausytojø buvo vos keliolika. Pasakojo kul-tûros ministerijos paminklø apsaugos skyriaus virðininkas Glemþa.Tai jaunas, menkutis þmogelis, be abejo, komunistas, bet Lietuvospatriotas. Pasakojo apie paminklø apsaugà uþsieny, Italijoj, kuriojjis keliavo. Pasakojo apie paminklø apsaugà Lietuvoje. Þinoma, jisnegalëjo papasakoti apie iðgrobtø Katedros ir kt. baþnyèiø ir kt.ástaigø meno lobius, kuriø dalis pateko á Maskvà, o dalá iðgrobëvagys. Sunaikino viskam abejingi Lietuvos kultûrai atëjûnai. Bet irtylint apie tai, vaizdas nekoks! 1960 m. jø biudþetas sudaræs390 tûkst. rub., o 1964 m. po Nikitos uþpuolimø – vos 40 tûkst.(!)Ðámet praðæ 200 tûkst. rub., bet neduodà. Daug kalba spaudoj apiepartijos rûpestá dël mûsø tautos palikimo, bet gaili net 200 tûkst.rubliø. Netikiu, kad Lietuvos MT gailëtø tø rubliø. Matyt, Mask-va neleidþia. Dþiugu, kad yra patriotø lietuviø (ir tarp komunis-tø), kurie myli savo tautà ir rûpinasi jos kultûriniais lobiais, tølobiø iðsaugojimu.

Kryþius naikina Lietuvoje? Nurodymo CK nedavusi! Tai vieti-nës valdþios savivaliavimas. O kodël neuþkertamas tam kelias?

Baþnyèios paverstos sandëliais. Mykolo baþnyèia buvo uþsidegu-si. Sudegë neákainojamos vertës freskos. Ðiais architektûriniais pamin-klais niekas nesirûpina. O kultûros ministerija nieko negali padary-

ti. Einama tuo keliu, kad baþnyèios gelbëjamos paverèiant: Visø Ðv.Baþnyèia – muziejumi, Ðv. Kazimiero – ateistiniu muziejumi.

Ið rajono daþnai gaunami signalai apie architektûriná paminklønaikinimà. Bet nieko jie negalá padaryti, nes metiniø komandiruo-èiø fondas sudaràs vos 60 rub.!!! Klausiau, kodël negauna jie pra-ðomø 200 tûkst. rub. Diplomatiðkai iðsisukinëjo.

Pasakojo apie tai, kaip bus remontuojamas senamiestis. Priekrautuviø, t. y. krautuviø iðkabø vietoje stovës meniðkai padarytiskilandþiai, riestainiai. Vienas muziejaus darbuotojø metë replikà:„Nereikës dviem kalbomis uþraðinëti.“ Visi ëmë juoktis. Reiðkia,nedþiugina uþraðai dviem kalbomis!

Buvo ten ir 10 metø iðkalëjæs Motuza. Tas patriotas. Sako buvæskomunistu.

Iðvargau. 20 val. 40 min. Reikia spektaklio þiûrëti ir klausyti.Viktoras sugráþo ir vël iðvaþiavo á miestà.

Vasario 3 d. (ketvirtadienis)

18 val. 15 min. prie krosnies ðalia Alës. Lauke vël ðalta. Uþvakarlijo, o vakar –17° C. Ðiandien ryte buvo –20° C. Gintulis lauke sumama, Vilija mokykloje.

Sàþinë negrauþia, kad raðau dienoraðtá, nes ðiandien ir vakardarbe raðiau istorijos kontroliná darbà apie TSRS ir Lietuvos santy-kius 1920–1940 metais. Ðia tema raðë istorijos klastotojai Þiugþdair Navickas. Taèiau jie nesinaudojo istoriniais dokumentais. Að nau-dosiuosi kaip tik jais. Stengsiuosi bûti objektyvus. Bet argi galimatikrai bûti objektyviam tyrinëjant mûsø tautos istorijà? Reikia jàdergti, juodinti, tik tada paskelbs tave objektyviu istoriku (uþ kon-troliná darbà, þinoma, nëra ko uþtarnauti istoriko vardo). Manodarbà atmes, tikrai þinau, kad atmes, nes að remsiuosi dokumen-tais. O dokumentais Þiugþda ir Navickas nesiremia, nes jie kalbane jø naudai, neleidþia juodinti mûsø tautos praeities. Strumskisirgi, atrodo, jø mokinys. Atmes. Tegu! Bet að negaliu spjaudyti ant


savo tautos praeities. Negaliu. Mano darbe nebus net sàvokos „Bur-þuazinë Lietuva“, o vietoj jos „Lietuvos Respublika“. Kai atmes,netaisysiu, o imsiu kità temà.

Lygiai prieð 2 val. Viktoras iðvyko á tëviðkæ. Kà tik buvo gavæstelegramà, kad mirë tëvukas1. Ði þinia taip prislëgë mane, kad netpo 2 val. vos atsigavau. Gaila, gaila Viktoro ir jo senelio tëvo. Visàgyvenimà vargo, kentëjo. Norëjau dar nuvaþiuoti, pakalbëti, kadnors ramiai mirtø þmogus. Bûèiau átikinæs, kad ne veltui gyveno.Toká sûnø iðauginti jau yra gyvenimo pareigos atlikimas.

Gaila, gaila. Nepasiûliau jam nei pinigø, nepapraðiau, kad duo-tø telegramà, jeigu tëvas mirtø. Reikëtø nuvaþiuoti á laidotuves.Neþinau, kà daryti.

Aèiû Dievui, kad nors sulaukë prieð mirtá sûnaus ir Viktorasnors tëvà galës palaidoti. Petkø ðeimos likimas yra mûsø tautoslikimas! Iðkentëjo ði ðeima daug, kaip daug iðkentëjo ir kenèiamûsø tauta. Taip!

Taip! Skaudu! Kà padarysi?!Tæsiu chronologine tvarka apie tai, ko nebaigiau anà kartà.

Sausio 25 d. „Tiesa“ iðspausdino, t. y. perspausdino „Pravdos“vedamàjá „Visø mûsø tëvynës tautø interesais“. Vedamajame daugciniðkø fraziø, kaip ði: „Svarbià reikðmæ, toliau stiprinant tautø drau-gystæ, turi dabar ðalyje vykdoma ekonominë reforma.“ Bet kai kurMaskva per daug jau atvira: „Stiprinamas ir tobulinamas centrali-zuotos valstybës vadovavimas liaudies ûkiui.“ Tà centralizacijà, þi-noma, remia citatomis ið Lenino raðtø. Visada Maskva ðovinistiniussavo veiksmus pagrindþia Lenino citatomis. Svarbiausias ðio veda-mojo tikslas iðreikðtas ðiais þodþiais: „Partinës organizacijos turinuolat mokyti visus darbo þmones grieþtai laikytis visø pirma bendra-valstybiniø interesø, kovoti prieð bet kokius vietininkiðkumo ir na-cionalinio ribotumo pasireiðkimus.“ Èia jau áspëjimas! Pirmasis ve-damojo sakinys sako: „Komunizmo statyba mûsø ðalyje – bendrasvisos didþiosios broliðkos TSRS tautø ðeimos reikalas.“ Þodþiu: visø

pareiga statyti rusiðkàjá komunizmà! Pirmà kartà po paskutiniojoplenumo Maskva atvirai pripaþino, kad ði reforma turi daugiau po-litiná negu ekonominá charakterá. Aèiû uþ toká atvirumà!

Kokios bus ðio vedamojo pasekmës Lietuvoje? Respublikos val-dþia apsiribojo, atrodo, formaliu straipsniu – vedamuoju, [viena]ámone vedamajame „Ámonës vadovas“. Atrodytø, lyg, Vilnius ne-supranta, ko ið jo nori reikli poniutë Maskva… Rûpinimasis savo-sios ámonës reikalais neturi daryti þalos kitø ámoniø, visos liaudiesûkio reikalams.

Taèiau ðiai progai Vilnius pasirinko kità gan neblogà straipsná:„Dël ko susirûpino Regina Blaþevièienë.“ Moterëlës gulëjo ligoni-nëje. Iðsikalbëjo. Viena buvo per daug atvira. Matyt, skrebo bobaBlaþevièienë pasipiktino, kad jos kaimynë moka galvoti, turi savonuomonæ. Ji praneðë, mano manymu, saugumui, bet tas atidavëreikalà spræsti „visuomeninëms organizacijoms“ – spaudai.

Blaþevièienë susirûpinusi tuo, kad Joana Klinienë gali uþkrëstisavo lietuviðku patriotiðkumu ir vaikus. Bet Klinienë, pasirodo,nebaili moteris: „Nebijau nieko, kalbu kà galvoju. Mano tëvas bu-vo sargas...“ Kadangi tëvas buvo sargas, tikrai galima dràsiau kal-bëti. Ir toliau: „Mes nieko ið niekur nepraðome. Galime gerai gy-venti. Tik bëda, kad mûsø gërybëmis naudojasi ir kiti.“ Dràsi moteris!Bravo! Ne að vienas atkreipiau á tai dëmesá.

Toliau straipsnio autorë J. Ðinkûnaitë pasakoja apie Blaþevièie-nës gyvenimà. 1940 m. kareivis rusas pasakæs: „Neverk, moèiute,ateis ir pas jus kitas gyvenimas.“ Èia jis tikrai nemelavo. Atëjo suStalino–Berijos lageriais, kalëjimais, enkavedistø þiaurumais, ðal-tuoju Sibiru. Atëjo! Autorë dþiaugias, kad Blaþevièienës sûnus þai-dþia su rusiuku Genadijumi. Jeigu þaidþia su ruseliu, tai, Ðimkû-naitës nuomone (vargu ar ji turi savo nuomonæ; manau, kad uþgerà honorarà ji gali kiek nori kartø keisti savo nuomonæ), prarasmeilæ savo tautai, savo kraðtui. Að irgi nedraudþiu savo vaikamsþaisti su þydais, lenkais ir rusais. Bet tikiu, kad jie iðaugs savotautos patriotais.

Kitas sakinys kai kà daugiau pasako, bet drauge kai kà slepia:„Visos pasidþiaugiame, kad vaikai auga moraliðkai nesuþaloti. Bet1 Pasirodë, kad telegrama buvo klaidinga.


juos reikia saugoti nuo tokiø þmoniø, kurie – noromis ar nenoro-mis – skleidþia tautø nepasitikëjimo sëklà. Tegu vaikuèiø sàmo-nëje veðliai klesti tautø draugystës daigai.“

Kà reiðkia mano pabraukti þodþiai? Ðis sakinys iðreiðkia susirû-pinimà tuo, kad ir jaunoji mûsø karta nerodo didelio susiþavëjimoperspektyva surusëti.

Gal to susirûpinimo iðdava ir buvo ta, kad praëjusià savaitæVilniuje susirinko rusai, buvæ Osvencimo konclagerio kaliniai, ku-rie vaþinëjo po Lietuvà ir pasakojo apie vokieèiø þiaurumus. Betkodël tarp jø nesimatë þydø? Nejaugi Osvencime nebuvo nei vie-no lietuvio? Ir kodël neorganizuojami kitø buvusiø konclageriøkaliniø lietuviø susitikimai? Kodël? Ar ir toliau siekia ákvëpti min-tá mûsø jaunimui, kad likæ vokieèiø okupuoti visi lietuviai bendra-darbiavo su vokieèiais, valë jiems batus? Neaiðku! Aiðku?

Ðinkûnaitë uþbaigia straipsná per daug naiviai: „Buvo gera ðir-dy, kad þmonëse randa atgarsá pasakojimai apie tautø draugystëspasireiðkimà, kad ima virðø nuoðirdþios pagalbos, meilës vieni ki-tiems jausmai.“ Kokie jie visi naivûs! O Maskvoje, matyt, protin-gesni. „Pravdos“ vedamasis parodo Maskvos susirûpinimà tuo, kadnacionalinëse Respublikose komunistai prieðinasi „derþimordiðkai“Kremliaus politikai.

Kad jie visi naivûs ir á viskà þiûri per savo paþiûrø prizmæ, seniaisupratau. Bet kuo toliau, tuo labiau stebiuosi jø naivumu. Praëjusákartà èekistas Karpuchinas paklausë, ar að parodæs Viktorui mies-tà. Atsakiau, kad oras blogas. Èesnavièius iðgelbëjo mane ið trupu-tá keblios padëties pareiðkæs, kad Viktoras pats vaikðto po miestàir mato viskà. Tada ir Karpuchinas pridëjo: „Reikia pervaþiuoti,kad ir per Antakalná, ir jau matyti didþiosios statybos.“ Kokie nai-vûs! Visgi að juos laikiau protingesniais! Jeigu pamatys Vilniujepastatytus kelis naujus kvartalus, tai ims þmogus ir atsiþadës savoásitikinimø. Koks aklumas! Jiems nesuprantama, kad Viktoras pir-ma paklaus: „O kas gyvena tuose naujuose kvartaluose?“ Ir patsatsakys: „Dauguma ne lietuviai!“ Nesupranta jie paprasèiausioslogikos. Jie nesupranta, kaip uþgauna lietuviø ðirdá visur Lietuvossostinëje girdima rusø kalba. Álipu á troleibusà, konduktorë kalba

daþniausiai rusiðkai. Nueik á stotá, geleþinkelio darbuotojai beveikvieni rusai. Net kai kuriø geleþinkelio stoèiø kasø darbuotojai ne-moka lietuviðkai. Nueik á milicijà. Ten irgi ne visur susikalbësilietuviðkai! Negali susikalbëti lietuviðkai laisvos, suverenios Lietu-vos sostinëje! Ir visa tai daugelyje mûsø sostinës ástaigø! Taèiaukaip á tai reaguoja lietuvio sàmonë, jø tuðèios galvos nesupranta. Irgerai! Tegu nesupranta! Nëra ko jiems aiðkinti.

Bet su mûsø merginomis pasielgë gan protingai. Ið pradþiø þa-dëjo jas labai koneveikti, bet Abromaitis pasikalbëjo gan ðvelniai.Matyt, tokie yra saugumo nurodymai.

Uþuominomis, netyèia prasitaria spauda apie nekokius reikalusinternacionalinio lietuviø auklëjimo. Þinutëje „Ið Ðiauliø miesto parti-nës korespondencijos“ sakoma: „Apie jaunimo internacionaliná pa-triotiná auklëjimà savo pasisakymà paskyrë LLKS miesto komitetosekretorë L. Maselskytë. Reikia padëti jaunimui susigaudyti mû-sø gyvenimo reiðkiniuose. Taèiau neretai ði pagalba, kaip atsitikoautoûkyje, pakeièiama sausu administravimu, baudomis.“ Kà reið-kia mano pabrauktas sakinys? Padëti? Ne! Uþuomina paskutiniamsakiny rodo, kad uþ tà nesupratimà, uþ nenorà surusëti kai kasbuvo nubaustas. Uþtat gal ið to padarë iðvadas ir davë kitoká nuro-dymà Abromaièiui. Èia gudriai pasielgë. Jeigu merginas bûtø ati-davæ vieðam „Puntuko“ teismui, bûtø kilæs baisus skandalas. Sau-gumas þino, kad lietuviø kolektyvas bûtø palaikæs, todël ir pakeitëAbromaièio ir Ko planà. Ðiandien keiksmais nieko nepadarysi. Netie laikai! Lazdos gerbëjai, nors ir nenoromis, turi keisti taktikà!

Reikalai nekokie! Gal todël á Ðiaulius atvyko net ið MaskvosL. Kondratjevas.

Alfðinskas1 vakar pastebëjo: „Trynimasis tarp lietuviø ir rusøvyksta. Klausimas aðtrus ir dar labiau aðtrës.“ O Arkadijus laukia,kad suartëjimas (suprask, surusëjimas) greitës. Jis irgi labai naivus.

Nuotaika visà laikà buvo kaþkodël prislëgta. Gráþtant namo bu-vo taip gera, dþiugu. Visada man taip bûna prieð liûdesá. Kodël?

1 Pats autorius.


Kaip gera bûtø, kad nebûtø tos telegramos! Vakar klausiau pa-skaitos apie budizmà. Buda teisus! Þmogus tragiðka ir nelaimingabûtybë! Ji visada daugiau kenèia, negu jauèia laimæ savo ðirdyje!Kà padarysi?

Sausio 26 d. su Viktoru þiûrëjom futbolo rungtynes pas Vità.Þiûrëjom futbolo rungtynes ið Tbilisio tarp Kijevo „Dinamo“ ir ðkotø„Seltiko“. Atëjo kaimynas. Þinoma, visi sirgom uþ ðkotus! Uþsukompas jo kaimynà Genà. Gráþtant prie „Tëvynës“ kino álipo á 2-àjáautobusà kaþkoks tipas ir atsisëdo prieðas mus esanèioje sëdynëje(nugara á mus). Þiûrëdamas á ðonà, stebëjo Viktorà. Kaþkoks nu-jautimas sakë, kad èia niekðas. Viktoro nuomone, ðis mane paþás-tàs, o jo – dar ne. Uþtat taip ir stebeilijo já.

Sausio 27 d. uþsukom pas Albertà Zvicevièiø. Þmogus iðsilavi-næs, bet savo þiniø negalëjo niekur panaudoti. Nelaimingas þmo-gus, nors ir nepasiduoda, rodos, nuotaikai. Negalëjo vesti, be jo-kios kaltës iðkalëjo 5 metus, prarado sveikatà. Laimingas, kad giliaitiki Dievu. Tai labai doras þmogus. O kiek pas já daug knygø, norsdaug sunaikino saugumas. Nors dalá jø reikia perskaityti. Bet kaip?Kur rasti laiko?

Lauke buvo gan ðalta. Ilgai laukëme autobuso prie konservato-rijos. Gyvenom prisiminimais. Lygiai prieð 8 metus ðiame paèiamesustojime Alë su Vilija laukdavo troleibuso, o að þiûrëdavau á jaspro grotas. Ir nejaugi tai buvo? Viskà, pasirodo, galima uþmirðti!Tai tebuvo tik baisus sapnas.

Pusæ aðtuntos pasiekëm Romo Ragaiðio tëvø namelá Margytësgatvëje. Matyt, laukë. Tëvas siuvëjas, bet þmonës inteligentiðkisavo elgesiu. Apsiskaitæ. Ir nei vieno priekaiðto sûnui uþ „paklydi-mus“. Man tëvai irgi beveik nieko neprikaiðiojo. Bet Vladas prieViktoro taip netaktiðkai elgësi. Tik dabar iki galo supratau jo netaktàir ëmiau pykti.

Reikia, kad Romas mylëtø knygà. Nebuvo kaip jo apie tai klau-sinëti. Kad tik þmonos durnos negautø! Reikës palaikyti santykiusir padëti laikyti ryðius su gera knyga.

Sausio 28 d. paskambino Vincas. Liepiau uþeiti á darbà, nesViktoras bus 12 val. (jis norëjo já matyti). Viktorui atëjus, paskam-

bino Edvardas. Telefono ragelá padaviau Viktorui. Abu susitarësusitikti èia. Ilgai laukëm abiejø. Atrodë, kad kaþkokie tipai slan-kiojo (èia gera sekti, nes tuoj pat troleibusø ir autobusø sustojimovieta). Viktorui sakiau: ar protinga taip demonstruoti. Jis numojoranka. Að nieko nebijau. Vincui átarimas didelis. Bet saugumasþino, kad að paþástamas su juo ir Viktorà pristatysiu [jam]. Su Ed-vardu jie paþástami. Edvardas siûlë iðgerti. Atsisakiau. Darbas. Beto, apie kà að kalbësiu su juo? Tik saugumui daugiau átarimo?Gerai, kad nëjau iðgerti. Gráþæs Viktoras pasakojo, kad Edvardasbaimei pasidavæs.

Ðá kartà ið pirties abu patraukëm namo. Nusibodo vizitai. Alëiðgyvena. Vakar gráþom vëlai. Ásikalë, kad suèiupo.

Ðeðtadienio dienà Viktoras iðvyko kaþkur. Man nesakë. Að, þino-ma, neklausiau. Laikausi kalëjimo taisyklës: kas tau nebûtina þino-ti, neklausinëk, o kas nebûtina kitam þinoti – nepasakok. Kuomaþiau þinai, tuo geriau. Alë tik pabrëþë, kad að privalau daug koiðmokti ið Viktoro. Taèiau esu atviraðirdis. Tai didelis minusas! Kàpadarysi?

Labai esu patenkintas, kad Viktoras ir mamai patinka. Bijojau,kad nezirztø. Juk jai reikia valgyti paruoðti. Be to, reikia maisto.Þino, kad sunkiai verèiamës ir taip. Aèiû Dievui, kad nezirzia ir netlaukia jo.

Sausio 31 d. nuëjau á autobusø stotá nupirkti vaikams nuolati-nio bilieto. Prieð mane stovinti mokytoja lietuvë papraðë savo mo-kiniams bilietø. Sena, labai neiðsilavinusi rusë grubiai atsakë nesu-prantanti. Lietuvë kreipësi rusiðkai. Nepriima uþsakymo, nes nëra„gerbavos“. Grubiai ðaukia. Prisiminæs, kaip rusai raðo skundus tikuþ tai, kad lietuvës konduktorës kalba lietuviðkai, nesusivaldþiaunereplikavæs: „Nors iðmoktø lietuviðkai.“ Sena lietuvë: „Kam mo-kysis, jeigu lietuviai tarp savæs rusiðkai kalba.“ Áþûlûs rusai! Norsvieðose vietose pastatytø þmones, mokanèius lietuviðkai. Ið visonesiskaito su mumis! Mes kalti!

Vakare klausiausi [radijo] ið Romos apie lietuviø ryþtà statytipaminklà Sibiro tremtiniams. Labai gaila, kad þuvo daug doku-mentø, kad kasmet mirðta ðimtai buvusiø mûsø tautos kankiniø,


nusineðdami drauge á kapà daugelá paslapèiø, klaikiø iðgyvenimø.Nieko! Daug dar liks jø, nes maþiausia treèdalis tautos vienokiu arkitokiu bûdu nukentëjo nuo Stalino–Berijos teroro! Ne! Daugiau!Paimkim mûsø kaimà. Kas nenukentëjo? Ar daug tokiø ðeimø?

Brolis Vladas gulant: „Að teisus! Mano draugas sakë, kad gráðStalino laikai.“ Jam ëmë pritarti Alë. Að: „Alæ pateisinu. Bet kaiptu gali tuo tikëti?“ Árodinëju, kad tikslas lieka pasaulinë revoliuci-ja. Uþtat bûtina uþkariauti Vakarø Europos þmoniø simpatijas. Okuo? Gràþinant stalininá terorà? Stalinizmas gan gyvas. Jis puola,atsitraukia ir vël puola neretai laimëdamas ne vienoje pozicijoje.Taèiau apskritai jis priverstas, nors ir tik vëþlio þingsniu, trauktis.

Italijos kompartijos suvaþiavime Lango tæsë Toljaèio mintis. Jiskreipësi á Rytø Europos komunistines ðalis, praðydamas demokra-tinti savo ðaliø reþimà. Á tai truputá turi atsiþvelgti. Be to, greitrevoliucijos 50-metis. Kiek galima þmones maitinti paþadais? Dar50 metø? Ne! Kà nors reikia duoti liaudþiai, kuri pavargo belauk-dama þadëto rojaus. Þinau, kad visiðka laisvë ðiandien bûtø reþi-mui tolygu praþûèiai. Taèiau teroro nesustiprins.

Vis vien Vladas liko su savo nuomone. Iðeidamas ið mano mie-gamojo kambarëlio pasakë: „Gráð Stalino laikai ir jus visus „suda-rys“. Ið kur jis toks bailys? Mamos vaikas!

Ëmiau aiðkinti, kad saugumas pradëjo su mumis „skaitytis“. Jis:„Kà jûs reiðkiat? Iðgaudys po vienà ir viskas! Kiek gi jûsø yra?!“Að: „Mûsø labai nedaug. Saugumas lengvai gali „sudaryti“ visus irsugràþinti á Mordovijà. Taèiau jis jau nedrásta taip elgtis, stengiasikaip nors laviruoti, ðypsotis. Mano, kad taip bus lengviau uþmig-dyti tautos sàmonæ. Reiðkia, mano, kad teroras nëra pats geriau-sias ginklas kovoje su tautiniu judëjimu.“ Jis liko su savo, o að –su savo nuomone.

Vasario 1 d. pietø metu nuskubëjau pas mamà. Vos pamaèiusimane: „Aèiû, kad atëjai, o að langus praþiûrëjau. Galvojau, kad galkas nors ávyko. Jonukas vakar labai baisiai sapnavo tave – gulijuodame karste. Ðiànakt að sapnavau daugybæ uogø, o Viktutë –uoðvë ðlavë naujà butà. Saugokis, visokiø þmoniø pilna.“ Vladoþodþiai, dabar mamos sapnai sugadino nuotaikà. Að pats irgi sap-

navau baisius griovius. Þemë lyg virto ant manæs, bet laimingaiiðsisukau nuo uþgriuvimo.

Esu truputá prietaringas. Sapnas iðpranaðavo man lagerá, todëljais truputá tikiu.

Baimë ëmë dël palikto dienoraðèio. O gal saugumas matë, kurslëpiau? Pamaþu ji [baimë] paliko. Bet areðto baimë daþnai apima,nors, rodos, nëra uþ kà suimti. Uþvakar K. Jonas pasakojo tokáávyká. Jø auklëtojos sûnus sudaræs drauge su 11–14 metø vaikaiskaþkokià organizacijà, platinæ atsiðaukimus, kuriuos patys gami-næ. Jeigu tokie vaikai taip elgiasi, tai tikrai saugumas turi pagrindàlabiau bijoti suaugusiø, o ypaè sugráþusiø ið lageriø. Uþtat kartaisgali „sugaudyti“. Ðiandien, þinoma, tokio pavojaus nëra.

O! Jau 21 val. 26 min. Ir ðá vakarà nesijauèiu iðvargæs, norsgráþau ið darbo skaudanèia galva.

Kur dabar Viktoras? Kelionëje. Vargðas. Mirðta paskutinis iðtëvø. O gal dar nemirs? Labanaktis! Tai vis nebaigiu visø minèiø.Ryt! Gaila laiko. Kà padarysi?!

Vasario 6 d. (sekmadienis)

18 val. 30 min. netoli televizoriaus. Ðalia ið kairës Gintulis, deðinëjeVilija, Alë ir buvusi namø darbininkë Bronë. Þiûrime dailiojo èiuo-þimo parodomøjø rungtyniø apþiûrà ið Bratislavos. Puikiai ðoka!Kadangi visà laikà (kelias dienas ið eilës) transliuodavo po 22 val.,niekada neþiûrëdavau.

O Gintas nieko neiðmano. Tokio meno nesupranta. Nuo filmøatginti negalima.

Laimë, kad maþai rodo rusø, o tai nors uþsikimðk ausis nuodiktoriaus plepalø. Sulauksiu dar! Juk ðoks Protopopov ir Belou-sova! Geriau, kad neðoktø, nes taip ðlykðtu klausytis panegirikø jøadresu.

Nervus gadina, kai iðjungia transliacijà ir ima rodyti nuotraukasið mënulio, kurias siunèia „Luna 9“. Neranda laiko kitu momentuparodyti. Matyt, galvoja, kad ne visi su dideliu entuziazmu sveiki-


na ðá ávyká. Ið lietuviø tarpo negirdëjau entuziastingø balsø. Dël toLietuvos padëtis nepagerës. Geriau ávestø tvarkà þemëje, o ne ruoð-tøsi uþkariauti mënulá. Kurá laikà nusibos gyrimasis. Kai amerikie-èiai pirmavo, nors patylëdavo.

Puikiai ðoka èekai, vokieèiai ir viena rusø pora. Aèiû diktoriui,kad nors patylëjo.

Viktoras nesugráþo. Apmirðau já. Norëjosi nuvaþiuoti á laidotu-ves (jo tëvo), bet taip toli gyvena. Be to, labai ðalta buvo. Vakarryte –25° C, vakare tik –12°C, o ðiandien po pietø atodrëkis.

Jo [Viktoro] laukiam sugráþtant visi. Að pats labiau laukiu negunet sugráþtant ið lagerio. Apie save esu pusëtinos nuomonës (þino-ma, tik pusëtinos), nes esu pusëtinai dràsus, jauèiu didelá þiniøtroðkimà, savikritiðkai moku vertinti savo ydas, bet, palyginus sujuo, esu nulis. Taip patraukti á savo pusæ þmoniø að nesugebësiu.Jeigu Viktoro nebûtø, visos viltys prapultø. Ir vël viskas tekëtøsena niûria vaga.

Anà dienà kritiðkai vertinau já. Savo kritikos neatsisakau. Manpasirodë, kad jis kai kur pasigyrë (pvz., dël muzikos supratimo).Að noriu matyti já be jokiø ydø, todël taip susijaudinæs raðiau apiejá. Man skaudu, kad jis troleibuse skuba atsisësti pirmas, nepralei-dþia senø moterø (nors tikrovëje labai senø ir nesimatë), kad atëjæsá ástaigà kartais pamirðta kepuræ nusiimti. Noriu matyti já visiðkaitobulà. Man daþnai nepatogu, kad sausio 1 d. prisipaþinau apiesavo planus dël ástaigos. Nenoriu, kad galvotø, jog ieðkau lengvosduonos. Negalvos.

Gaila jo! Taip pat gaila, kad nesutikau pernai jo tëvo, kuris buvoatvykæs porà kartø, ir kad nematysiu jo. Norëjosi padràsinti já, kadjis ramus gali mirti. Taip pat labai skaudu, kad ir mano Tatukas mirëneiðtaræs nei þodþio prieð mirtá. Ðiandien vël taip skaudþiai prisimi-niau já. Valgëm kopûstø. Prisiminiau, kaip jis juos priþiûrëdavo, kaipskynë, t. y. kirto nuo koto. Pasidarë taip skaudu, kad net aðarospasirodë akyse. Dieve! Nejaugi tikrai jau niekada jo nematysiu?!

Tokiomis akimirkomis ir Viktorà labai atjauèiu.Vilija iðdykavo, metë man trintuku. Ápykæs (esu iðvargæs, nes

kelias dienas ir ðiandien daug laiko skyriau Lietuvos istorijos kon-

troliniam darbui. O iðvargæs að labai piktas) patraukiau uþ kasos.Uþsigavusi iðbëgo laukan þaisti. Pats nepatenkintas. Juk ji jau didelëmergaitë ir neprivalau vartoti jos atþvilgiu fizinës jëgos.

Mano didþiausia nelaimë, kad esu labai nervuotas, grubus. Në-ra vilties, kad iðsigydysiu nuo ðiø ydø. Jeigu ne jos, bûèiau laimin-giausias þmogus pasaulyje.

Vasario 1 d., skaièiau „Komjaunimo tiesoj“ apie tai, kaip atlei-do konduktoræ Janinà Balkutæ. Tik tarp eiluèiø galima ámatyti,kad ji buvo atleista uþ tai, kad kaþkoks keleivis pasiskundë nesu-pratæs jos. Kà tai reiðkia nesuprato? Kalbëjo lietuviðkai, todël irpasiskundë. Tautø draugystë. Sausio 25 d. Viktoras troleibuse gir-dëjæs, kaip dvi lietuvës moterys iðbarë konduktoræ rusæ uþ nemo-këjimà lietuviðkai. Teisingai! Tautø draugystë! Kad lietuvë nemo-ka rusiðkai (tik ið seniø tokiø dar gal pasitaiko), rusai neturi teisësreikalauti (o jie ieðko, t. y. reikalauja), tuo tarpu lietuviai turi teisæto reikalauti.

Tà pat dienà perskaièiau sekmadienio „Pravdà“ (apie jà suþino-jau ið BBC): apie „Istorikø didþiàjà atsakomybæ“. Trys rusø istori-kai ðaukia uþ istorijos mokslo objektyvumà. Bet kartu straipsnisrodo, kad to objektyvumo nebus. Ne! Net apie Stalinà nesiruoðiapasakyti teisybës. Uþdraustas terminas „asmenybës kulto periodas“.Ko ið jø kitko norëti? Argi gali jie iðdrásti pasakyti tiesà apie Stali-no darbelius Pabaltijo, Lenkijos ir kt. tautø atþvilgiu?

Neseniai girdëjau ið BBC apie kaþkokios Moldovijos sukaktiesiðkilmingà minëjimà Rumunijoj. Jau seniai sklinda gandai apie tai,kad Rumunija kelia klausimà apie Moldovijos þemës gràþinimà Ru-munijai. Ateis laikas ir bus priversti sugràþinti caro uþgrobtas þemes.

Tà paèià dienà sutikau ekonomistà (pavardæ pamirðau) ið „Sig-mos“. Jø skyriø virðininkus kvietë tvirtinti á Maskvà. Visi stebisi.Mano, kad Maskva ruoðias pamaþu pakeisti juos rusais, jei tik„bus reikalas“. Ims ir atsiøs ið Maskvos pageidaujamus sau þmo-nes. Lietuvius atleis kaip nepatvirtintus.

Tà dienà buvau 7-oje statybos valdyboje. Atlyginimas 100 rub.,buto nëra. Dþiaugiausi, kad galëjau atsisakyti. Visi trys Planavimoskyriaus darbuotojai lietuviai. Neseniai èia (valdyboje) buvo tik du


lietuviai. Dabar jau jø nemaþai. Net á statybinæ organizacijà verþia-si lietuviai, kur neseniai 100 proc. buvo rusai. Tresto valdþia tapolietuviðka, todël, kiek galëdami kiða lietuvius. Rusai mato, todël irgriebësi paskutinës centralizacijos. Atsisveikinant darbininkë mo-teris praðë rekomenduoti kà nors: „Tik geriausia lietuvaitæ.“ Virði-ninkas, þinoma, patylëjo.

Uþpernai gruodþio mën. Maskvoje Aukðèiausios Tarybos sesijo-je M. Ðumauskas praðë gràþinti Lietuvai þuvies pramonës ámones.Maskva nekreipë dëmesio á tokias „nepagrástas“ pretenzijas. Ta-èiau po LÛT likvidavimo, galvojau, kad likviduotas ir „Zaprybas“.Deja, vasario 3 d. þinutë „Tiesoje“ apie Klaipëdos partinæ konfe-rencijà parodë, kad ðis Maskvos tvarinys gan stiprus. Lyg susitarækritikavo já net ir Lietuvos rusai. Taèiau jis spjauna á visas pastabas.Niekam nesvarbu, kad ðis „Zaprybas“ duoda milijonus nuostoliø.Svarbiausia, kad jo pagalba Maskva stipriai suëmë á savo rankasPabaltijo vertybiø þuvies pramonæ.

Sausio 30 d. „Tiesoje“ ádomi þinutë ið Akmenës „Klaida atitai-syta“: „Kombinato direktorius V. Novikovas degimo cecho virði-ninku paskyrë inþinieriø N. Kuznecovà, kuris, mokëdamas darbi-ninkams atlyginimus, ëmë padirbinëti paraðus, pasisavino dalápinigø. Á kito cecho virðininko pareigas buvo paskirtas Vanejevas,kurá darbininkai sugavo geleþinkelio stotyje tuo metu, kai jis norë-jos pasiøsti pavogtas statybines medþiagas.“ Ðiø tipø moralë neikiek nestebina. Kas kita kreipia dëmesá. Ði þinutë dar kartà akivaiz-dþiai charakterizuoja „visasàjunginiø komjaunimo statybø“ tikslà.Akmenës cemento fabrikà statë rusai ið visos Rusijos, prisidengæneva nesavanaudiðka pagalba. Daugelis jø liko „padëti“ lietuviamseksploatuoti þemës turtus. Direktoriumi paskirtas rusas. Ðis, kaipmatëme, apsistatë irgi rusais. Ir taip Þemaitijoje atsirado pirmojistambi rusø kolonija. Dabar, sako, panaðiai stato ir Alytaus medvil-nës kombinatà. Charakteringa ir tai, kad akmeniðkiai „derþimordos“beveik nebuvo nubausti. Suk juos velniai!

Viskas! Ne! Nespëjau. Jau 20 val. Esu labai iðvargæs. Be to,reikia radijo paklausyti. Ðiandien juk neklausiau. Klausysiu tik apiekultûriná lietuviø gyvenimà uþsienyje.

Vasario 15 d. (antradienis)

18 val. 28 min. maþajame kambarëlyje ant sofos. Alë virtuvëje.Mama su vaikais þiûri televizoriø. Viktoras iðëjæs prisiregistravimoreikalu. Jis gráþo tik ketvirtadiená. Esu labai iðvargæs, bet raðytireikia. Ðiandien vasario 16-osios iðvakarës, todël pavojinga ilgaisëdëti prie dienoraðèio.

Lauke vël neðalta. Praëjusi savaitë buvo gan ðalta. Vilniuje sie-kë –25° C, o Ignalinoj, sako, –33° C. Bijomasi, kad po atodrëkioiððalo sodai. Bûtø labai gaila.

Kaip ten mama? Kai ji èia bûdavo, nesirûpinau. Bet kai parva-þiuoja namo, visada baisu. Jeigu dar kartà susirgs gripu, gali bûtiblogai. Neiðtvers! Duos Dievas, kad nesusirgs.

Ðiandien BBC daugiausia kalbëjo apie Siniavskio ir Danielioprocesà. Vakarai piktinasi þiauriu nuosprendþiu. Net anglø kom-partija pasipiktinusi.

Kremlius turi suprasti, kad jo prestiþas pasaulyje labai nukentë-jo. BBC sako, kad supranta, bet jeigu su pasaulio nuomone nesi-skaito, reiðkia, reikalai gan rimti. Neseniai ávyko Lietuvos komjau-nimo suvaþiavimas. Tiek Èesnavièius, tiek Snieèkus ðaukë, kadreikia jaunimà þiûrëti. Tikrai reikalai su jaunimu gan prasti.

BBC sako, kad Kremlius ðiuo þiauriu procesu nori Rusijos raðy-tojams uþkimðti gerklæ. Carinis Rusijos pavyzdys rodo, kad raðyto-jai reþimui gan pavojingi. XIX a. Rusijos raðytojai iðkasë carizmuiduobæ. Kremlius bijo, kad XX a. raðytojai neiðkastø duobës ir ko-munizmui. Èia gal daug tiesos.

Vis laukiau, kada Rusijos reþimas ims demokratëti. Pasirodo,kad jis nenori atsisakyti savo stalininio pavidalo. Savaime aiðku,kad Stalinas abu raðytojus bûtø mindæs, patylomis susidorojæs sujais. Bet toks þiaurus nuosprendis irgi rodo, kad nuo stalinizmoþengta taip netoli. Gráþti prie jo nevëlu. Taip!

Vis vien nesuprantu Kremliaus. Jis kovoja uþ savo prestiþà. Oprestiþas seniai taip buvo nukentëjæs, kaip po ðio proceso. Visampasauliui skelbia, kad tai buvæs vieðas procesas, taèiau á já ásileidosu spec. leidimais vos 70–80 þmoniø. Neásileido net savo draugø


ið uþsienio. Kodël sukëlë toká triukðmà? Juk patylomis galëjo susi-doroti su jais. Net ðuo nebûtø sulojæs. Matyt, yra kitos prieþastys.O gal nori ávaryti kitiems raðytojams baimæ? 50 metø praëjo porevoliucijos, o Kremliaus valdovai bijosi savo tautos kritikos, nuojos nuslëpë tai, kas vyko procese. Reikalai nekokie.

Stalinas prikrëtë tokiø niekðybiø, kad komunizmas tiesiog ne-gali atsigauti. Jono I nuomone, Stalinas sukûrë praktikoje komu-nizmà, kuris savo þiaurumu iðkasë sau duobæ, kaip ir Hitleris na-cionalizmui.

Vakar gavau „Novyj mir“ 1-àjá numerá. Kaþkodël kilo mintis,kad po ðio proceso reþimas bus priverstas atleisti vadþias vieðojespaudoje raðantiems raðytojams. Vargu! Pamatë, koká smûgá suda-vë reþimui Stalino nuvainikavimas ir tik tûkstantosios dalies jonusikaltimø paskelbimas. Uþtat stengiasi literatûroje tylëti apie tuosnusikaltimus. Raðytojams uþkimð gerkles. Tik kaþin ar ðis procesasduos tokiø vaisiø, kokiø laukë ið jo Kremliaus vieðpaèiai. Galá gal-voti raðytojai pasipiktins ir nesutiks su valdþios spaudimu. 7 metaineiðgàsdins dràsesniø. Að bent pavydþiu abiem, o ypaè Siniavskiui.Praëjusá penktadiená garsiai pasakiau: „Kaip norëèiau sëdëti jø vie-toje.“ Þinoma, reikia turëti jø autoritetà.

[Kremlius] visam pasauliui gyrësi, kad su stalinizmu baigta. Pro-cesas parodë, kad stalinizmas gan gajus ir nenoriai atsisako savopozicijø.

Vis vien kà nors Kremlius turës sugalvoti ir „iðmesti“ dar kokánors triukà. Juk reikia gëdà nuplauti. Bet geriau buvo jos neuþsi-traukti. Daug kas neaiðku.

Padarys kaip su Klaipëdos kunigais. Nuteisë, o po poros metøpaleido. Paviloná á Vilniø perkëlë. Taip padarys ir su ðiais. Po porosmetø paleis abu ir paskelbs, kad buvo padaryta tik laikina nuolaidastalinizmui. Bet naiviø þmoniø kaskart maþëja ðiame pasaulyje! Tur-bût ne vienas procesas nesukëlë tokio susidomëjimo. Jeigu ðiø abie-jø [raðytojø] literatûra nebuvo labai plaèiai þinoma, tai po procesosusidomëjimas ja iðaugs. Teisingai sako anglø komunistai ir ap-skritai Vakarai, kad ðis procesas atneð Maskvai daugiau þalos neguabiejø [raðytojø] knygos.

Þiûriu televizijos spektaklá. Demagogas sekretorius nepriima ákomjaunimà merginos, kuri susiraðinëja su lagery sëdinèiu tëvu.Aiðku, kad gorkomo atstovas ir susirinkimas pasmerks sekretoriø.Paruoðta, turint tikslà iðblaðkyti blogà áspûdá po proceso. Aiðku!

Daugelis klauso uþsienio radijo ir supranta viskà. Prezas1 sako,kad nedaugelis klauso. Galvojau, kad daugelis klauso, bet Maþe-lytës2 elgesys parodë, jog didelë dalis ir inteligentø neklauso. To-kie neverti inteligento vardo. Nors ji ir aukðtosios mokyklos dësty-toja, bet menka inteligentë. Maskvieèiai klauso. Tikiu, inteligentaiklauso. Vaðingtono að irgi neklausau. Neádomu. Lietuviø progra-mos tik sekmadiená klausau. Vatikanas tampa ádomesnis.

Kaime lietuviðkos programos klauso visi, kurie turi radijà.O Maskvos ir Vilniaus namie ið viso neklausau. Neádomu. Se-

niau klausydavau þinias, jeigu bûdavo ádomiø praneðimø. Dabar iðviso neklausau.

Londono klausau nuo 17 val. 45 min. iki 18 val. 05–19 min. Poto klausau nuo 20 val. iki 20 val. 30 min. Tuo metu kartais ájungiuVaðingtonà. Vatikano klausau 15 min. nuo 20 val. 15 min. Kamba-rëlis ðaltas, todël lenkø kalba neklausau. Vasarà klausydavau.

Televizijos komentatoriø uþsienio politikos klausimais ið visoneklausau. Labai meluoja.

Bûtina uþsiená klausyti. Neklausydamas daug atsilieki.Vasario 16-oji! Specialiai niekur neinam. Ðiandien, t. y. ðiànakt,

visas Lietuvos saugumas sukeltas ant kojø. Ryt neisim pas Alek-sandrà. Reikia ramiai pasëdëti.

Linkûnui3 papasakojau apie paskutiná saugumo iðkvietimà. Jis:„Blogai! Jeigu jus praðo paveikti savo draugus, reiðkia, laiko áta-kingu asmeniu. Blogai.“ Að sutikau. „Susiraðinëju taip ilgai vienasið daugelio. Mano butas tapo tiesiog (kaip Edvardas pavadino)persiuntimo punktu.“ Jis: „Blogai!“ Suprantu! Jis liepë mesti susi-

1 Prezas arba Prezidentas – Viktoras Petkus.2 Vilniaus universiteto dëstytoja lituanistë, kuri prisipaþino, neklausanti uþsienio

radijo. – A.T.3 Linkmenø kinigas.


raðinëjimà, iðsaugoti save. Esà bûsiàs reikalingas. Atsakiau, kadnegaliu. Nëra ko per daug bijotis. Jeigu Stalinas prisikeltø, manesunaikintø vienà ið pirmøjø. Bet tokio pavojaus nëra ðiandien.

Vasario 16-oji! Prisimenu ðià dienà 1938 metais. Kaip buvo links-ma, koká dþiaugsmà jauèiau tà dienà Krivasalio pradinëje mokyklojeðauliø suruoðtame minëjime. O ðiandien reikia bijotis pasveikintikà nors su Vasario 16-àja. Ástaigoje ið vyrø neturiu kà pasveikinti.Merginomis tik 2 pasitikiu. Kitos plepios. Bet viena ið tø dviejø nevisai supranta Vasario 16-osios reikðmæ mûsø tautai. Vis vien rei-kës bûti labai atsargiam. Mane labai seks Lionë su Aldona. Suk jasvelniai!

Vienà ið merginø pasveikinsiu. O! Jei ne Vasario 16-oji, ðian-dien mes bûtume Lenkijos dalis. Mûsø padëtis bûtø blogesnë netnegu ðiandien. Per 20 metø lenkai bûtø nutautinæ didesnæ mûsøtautos dalá. Tiek lietuviðkø mokyklø ðiandien nebûtø Lietuvoje! Ne-bûtø! Nebûtø vilties sulaukti laisvës, nepriklausomybës. O ðiandienyra! Yra! Ateis toji diena, kada nepersekios uþ Vasario 16-osiosdienos ðventimà. Ateis! Ateis! Ðiandien bûtina klausyti Vaðingtonoir Vatikano.

Vasario 16 d. (treèiadienis)

18 val. 40 min. kambarëly. Iðvargæs, bet skubu paraðyti.Gal pirmà kartà Vasario 16-àjà nieko nepasveikinau darbe.

Elena oþka ir maþai nusimano, kà reiðkia Vasario 16-oji. Birutëspasveikinti nebuvo progos. „Puntuke“ tyèia nieko nesveikinau.

Vakar uþsienio radijas vël labai aðtriai komentavo Maskvos pro-cesà. Sklinda gandai, kad suëmæ Jeseninà.

Ðiandien praneðë, kad Aragonas pasmerkë procesà. Londone,tarsi pareiðkë, kad procesas parodæs faðistinæ reþimo prigimtá. Ne-suprantu, kodël já iðleido á uþsiená.

Ástaigoj apie procesà tekalbëjau tik su Arkadijum ir Kaplanu.Arkadijaus nuomonë aiðki – stalininë, todël neleidau jos pasakyti.

Petras II1 irgi smerkia nuosprendá. Kiekvienas galvojàs komunistasturi pasmerkti já.

Reþimo autoritetas labai nukentëjo. „Amerikos balsas“ vakartylëjo apie Vasario 16-àjà. Neádomus „balsas“ ir labai bijosi uþrûs-tinti ponià Maskvà. Londonas, Kelnas tyli. Uþtat Vatikanas darosiádomus. Vakar puikiai kalbëjo Sidzikauskas. Ðiandien kalbës ir Pa-ryþius. Vakaruose pradëti rinkti paraðai, kurie bus pasiøsti SNO,reikalaujant iðkelti Lietuvos klausimà. Gerai, kad yra kam rûpintisLietuvos reikalais. Jeigu ne Vasario 16-oji, Lietuva maþai bûtø pa-siuntusi á Vakarus þmoniø, kurie ðiandien rûpinasi ten mûsø tautosvargais.

Ádëmiai sekiau paskutiná komjaunimo suvaþiavimà Lietuvoje.Keista, kad niekas neðlovino „vyresniojo brolio“. Kodël? Naujasmanevras?

Keistas ðios dienos Arkadijaus elgesys. Ëjau pro saugumà. Mi-licininkas pasilenkë prie „Volgos“, stovëjusios ties saugumu, ir suðoferiu kaþkà kalbëjo. Paklausiau [Arkadijaus], ko jis nori. Jis [Ar-kadijus]: „Jis neturi teisës daryti pastabø. KGB turi atskirus nume-rius. Jiems dovanojami eismo paþeidimai.“ Að: „Sekamieji irgi nekvailiai, þino tokius numerius.“ Jis: „Numeriai keièiami.“

Po to ëmë pasakoti apie savo draugus, kurie dirba „sekliais“.Susitikæ apsimetà nepaþástà. Esanèios ir 2 merginos. Tos sveikinasi.

Jam papasakojau, kaip mane sekë areðto dienà, univermage irvalgykloje automate, t. y. prieð 1964 m. rudená ir kas saugumuiþinoma. Tada jis papasakojo, kad „Puntuko“ merginø byloj buvominima ir mano pavardë. Saugumo atstovas pareiðkæs, kad Terlec-kas keièiàs savo elgesá, daràs iðvadas. Tada visi nutilæ.

Ið kur toks atvirumas? Apie tai jis daug nepasakodavo.Tiesa, kai jam papasakojau, kà atsakiau Èesnavièiui á jo klausi-

mà, ar seka mane, Arkadijus: „Jis nori pasakyti tau, kad nëra bûti-nybës sekti tave.“ Èia, atrodo, gudravimas. Saugumas ápareigojo já

1 „Puntuke“ dirbæs komunistas.


pasakyti, kad manæs neseka, laiko mane sovietiniu þmogumi. Taip!Ðiuo kartu tuo manæs neátikins. Mano sekimà, Viktorui gráþus, jiesustiprino.

Vasario 17 d. (ketvirtadienis)

18 val. 37 min. Viktorui atvykus, niekaip negaliu iðsimiegoti. Va-kar Rainmiðkas1 pasakë, kad lietuviðkai kalba ir Roma. Sugalvojomsu Prezu pasiklausyti. Uþtat vël neiðsimiegojau. O raðyti reikia.Ðiandien jis su Maryte iðëjo á „Skirgailos“ premjerà. Iðsimiegosiu.

Vakar Vasario 16 proga puikià programà paruoðë Vatikano ra-dijas. Ið Paryþiaus kalbëjo Lozoraitis Senjoras. Tik á pabaigà suga-vom. Ið Vatikano kalbëjo Lozoraitis Junior. Protingà kalbà pasakë.Dienà eidamas ið darbo pajutau savo silpnumà. Mûsø tiek nedaug –tø, kurie dar nesibijo galvoti ir iðdrásta pasiprieðinti. O jø pusëjekariuomenë, pinigai, þodþiu, jëga. Mûsø pusëje tiesa, bet ðiandienjëga vaidina dar svarbesná vaidmená negu tiesa. Bet pasiklausæsVatikano, pasijutau stipresnis. Daug jëgø suteikë Lietuvos himnas.Jis, þinoma, priminë Taiðeto kalëjimà, kuriame su tokiu pakilimu jágiedojome.

Uþsukom Vaðingtonà. 15 minuèiø perdavë neádomias þinias.Nejaugi nebus spec. programos Vasario 16-ajai? Pradëjo! Ko-

dël neperduoda vyriausybës sveikinimo? Perdavë! Sveikino Ras-kas. Þinoma, tai diplomatija, bet ji daug reiðkia Lietuvai. Ði Ameri-kos vyriausybës diplomatija verèia Kremliø nors truputá skaitytissu Lietuva.

Vaðingtono programa ne tiek ádomi.Visi stengiasi ákvëpti mintá, kad Lietuva bus laisva. Logika irgi

tai kalba. Bet greit nesulauksime tos laisvës valandos. Uþtat negalipajusti didelës laimës jausmo. Já uþtemdo mintis, kad dar ne vie-nus metus teks iðgyventi nelaisvëje.

Laisvæ atneð ne Amerika. Jà atneð pati Rusija, kuri bus kadanors priversta skaitytis su vieðàja pasaulio opinija, su kuria ðian-dien nesiskaito. Taèiau demokratijos daigai Rusijoj sunkiai keroja.Juos lengvai pakerta stalininës ðalnos. O juk tik nuo tø daigøaugimo priklauso mûsø ateitis, mûsø laisvë. Ach, kaip slegia ne-laisvë! Në minutei negaliu ja atsikratyti, pamirðti jos.

Einu ðiandien gatve. Aplink nesimpatiðki veidai. Aiðku, kad tarpjø ne vienas praslenka pro ðalá, kuriam pavesta sekti mane, kontro-liuoti kiekvienà mano þodá, kiekvienà mano þingsná. Álipom su Vik-toru á troleibusà. Konduktorë rusë, aplink vien tik rusiðki veidai,visur girdëti rusiðka kalba. Rusai jauèiasi kaip namie. Ne – jiesveèiai, bet mes savo namuose. Visada ir visur dergia jie viskà, kastaip miela ir brangu lietuvio ðirdþiai. Taèiau uþ tai mes verèiamidëkoti, neparodyti savo nepasitenkinimo. Ðios dienos „Tiesos“ ve-damasis grieþtai áspëja tuos, kurie iðdrásta prieðtarauti, kurie neno-ri sutikti su savo vergiðka padëtimi. „Mes negalime taikstytis supraeities liekanomis!“ Kaip suprasti ðiuos þodþius? Praeitis – taimeilë savo tautai, meilë savo tëvynei. O tai mums nevalia. Mesverèiami mylëti tuos, kurie tyèiojasi ið mûsø kalbos, ið mûsø tauti-niø tradicijø, mûsø ðventos teisës bûti laisvi.

Partorgo Cicëno þmona pasakojusi apie ávyká vienoje ámonëje.Pietø metu valgykloje stovëjusi didelë eilë. Viena rusë pasakojusisavo draugei: „Mes niekada neklausom, neþiûrim lietuviðkos pro-gramos. Kai tik mano vyras pamato lietuviðkà programà, tuoj ðau-kia: „Iðjunk tø niekðø garsà.“ Tuo momentu priëjusi lietuvë ir rë-þusi maskolei á snuká. Bravo moterëlë! Jà svarstæ. O ið tikrøjø reikëjosvarstyti rusæ. Deja, jiems viskas leidþiama Lietuvoje.

Kartais pavydþiu akliems ir kurtiems, kurie to viso nemato irnegirdi. Ne! Nepavydþiu. Nepavydþiu! Nenoriu bûti nei aklas, neikurèias! Nenoriu! Nenoriu bûti vergu!

Dþiugu, kad paskutiniu metu uþsienio lietuviai labiau sukruto.Kaþkas pasakë-patarë paávairinti Vatikano radijo programà.

Lozoraitis kalbëjo apie þmogaus teisæ bûti laisvam, apie tautosteisæ. Kokie graþûs þodþiai! Bet kaip toli jie nuo tikrovës! Kaipmindþiojamas tos ðventos þmogaus ir tautos teisës. O juk gyvenamXX a. antrojoje pusëje.1 Neiððifruojamas pseudonimas.

2 Neiððifruojamas pseudonimas.


Ðiandien klausiau BBC programoje paskaità apie rasinæ proble-mà. Visgi priëjau prie iðvados, kad per paskutinius 100 metø þmonijapaþengë á prieká. 1913 m. prieð vergijà kovojo tik visuomeninësorganizacijos. Ðiandien tame fronte kovoja pasaulinës organiza-cijos. Todël pasaulyje beveik neliko kolonijø. 1968 m. vyks konfe-rencijos, kuriose bus svarstoma Þmogaus teisø deklaracija, priimta1948 m. Daug bus pasakyta graþiø þodþiø! Ir nejaugi jie neturijokios galios? Turi! Ðiandien, kaip minëjo Lozoraitis, pasaulis uþsi-ëmæs Azijos ir Afrikos problemomis. Bet á dienotvarkæ bus átrauk-tas ir Pabaltijo klausimas. Bus! Ðià vasarà Vakaruose bus renkamiparaðai, raginà SNO iðkelti Pabaltijo klausimà. Konkreèiø ir ap-èiuopiamø rezultatø jie neduos. Taèiau pamaþu laðas po laðo pra-taðys tà akmená – pasaulio abejingumà Lietuvos kanèioms. Ateistoji diena, kai SNO ávykdys savo pareigà – iðkels Lietuvos, Latvi-jos ir Estijos klausimà. Iðkels!

Su uþsienio lietuviø balsu turi skaitytis mûsø vieðpaèiai. Lozo-raitis prikiðo, kad Lietuvos menas negarsinamas pasaulyje, Lietuvanorima atplëðti nuo V. Europos, o jos gabûs sportininkai yra pri-versti ginti ne Lietuvos, o Rusijos garbæ.

Á tokià kritikà Maskva po truputá priverèiama reaguoti.Mums beklausant kambarëly, Alë garsiai pabeldë. Iðsigandau,

nors ir nesibijau klausytis uþsienio radijo. Atvaþiavo Rainmiðkas.Jis bailokas. Ir kaip iðdráso tokià dienà uþvaþiuoti pas mane? Vientik ðis þingsnis rodo, kad jis nëra toks bailys, kokiu já laiko. O mesruoðëmës iðgerti stiklelá vyno. Iðgërëm uþ ðià Lietuvai brangià die-nà. Maþai Lietuvoje yra þmoniø, kurie ðiandien nesibijo pakeltitaurelæ uþ Vasario 16-àjà. Maþai! Þinoma, labai nedaug ir tokiø,kurie ið ðirdies geria ir uþ lapkrièio 7-àjà (uþ liepos 21-àjà negirdë-jau tosto). Neþinau, ar teigiamu [dalyku] laikyti tai, kad uþ 16-àjànegeria tik ið baimës, o uþ 7-àjà negeria ið nepagarbos tai dienai(nevykusi frazë).

Saugumas galëjo nesunkiai nustatyti, kad mes iðdrásom iðgertistiklelá vyno uþ Vasario 16-àjà. 95 proc. esu ásitikinæs, kad tai jienustatë. Manau, kad nenustebo. Neapykanta mano adresu padidë-

jo. Tegu. Reikëtø á tokiø ðvenèiø ðventimà pritraukti ir jaunimà.Nedrástu. Uþ vaikø „gadinimà“ èekistai pasiustø.

Rainmiðkas ið pradþiø bijojo radijo klausyti. Esà girdëti visamemiðke. Að: „Jeigu neturëèiau didesniø nuodëmiø, gal ir bijoèiau.“Jam iðëjus, visu stiprumu paleidau radijà, kuris perdavë Lietuvoshimnà. Tegu klausosi saugumas ir þino, kad ne visi dreba nuominties, kad saugumo ausys viskà girdi.

Sausio 28 d. su Viktoru þiûrëjome B. Ðou „Velnio mokiná“. Pa-grindinis filmo, t. y. pjesës, herojus sako: „Kai nieko nelieka, reikiaprieðams rodyti savo dràsà.“ Viktorui labai patiko ðie þodþiai. Jisvisada jiems rodydavo savo dràsà ir priversdavo skaitytis su juo.Patiko ir man ðie þodþiai. (Melodrama puiki! Ið pradþiø atrodë, kadðventikas niekðas, bet pabaigoje abu ideologiniai prieðai parodytiverti vienas kito).

Rainmiðkas „koliojo“ lietuviðkas programas ið uþsienio: „Plepa-lai ir viskas.“ Gal tai buvo þodþiai „ausims“, gal tai tikras nepasi-tenkinimas tomis programomis. Bet visgi jos daug duoda. Dauge-liui jos ákvepia viltá sulaukti laisvës dienø. Tik gaila, kad nedaugelisklauso uþsienio. Klauso nemaþai, bet turëtø daugiau klausyti. Iðaukðto þiûriu á tuos, kurie neklauso, niekuo nesidomi. O tokiønemaþa ir tarp aukðtojo mokslo baigimo diplomà turinèiø. Antpal-cas1 neklauso beveik. Pasirodë, kad nieko neþinojo apie Siniavskioir Danielio areðtà. Net skaudu, kad neklauso. Kaip galima gyventinepasiklausius uþsienio? Juk taip nusibosta melas, noras laikytiliaudá tamsoje. Neklausà uþsienio radijo mano akyse tolygûs ver-gams, susitaikiusiems su savo vergiðka dalia. Juos maitina melu,ðie maitinasi juo ir neiðdrásta pasiklausyti, kà galvoja kiti. Daugelisneklauso ið abejingumo, o nemaþa dalis – ið baimës. Vergai!

Uþteks! 20 val. 08 min. Reikia radijo pasiklausyti.Uþvakar ir vakar saugumas labai sekë mûsø trobà. Kaþin ar

protinga buvo raðyti dienoraðtá? Reikia!



O kad susekti gali, rodo knyga apie Openhaimerá. Susekë, kadjis buvo pas merginà su kaþkokiais planais. Rusø èeka ne kvailesnë.Taip! Bet neraðyti negaliu. Negaliu!

Liko dar daug praleistø minèiø. Kità kartà!Kà mama veikia? Nuobodu jai. Laimë, kad oras atðilo. Taip! Viso!

Vasario 18 d. (penktadienis)

18 val. 20 min. prie televizoriaus. Kaþkoks orkestras atlieka Èiur-lionio variacijas lietuviðkomis temomis. Ir vël esu iðvargæs. Atsibu-dæs 4 val. beveik neuþmigau. Sapnavau, kad Èesnavièius suëmëmane. Að labai iðgyvenau dël motinos. Ji nepakels tokio smûgio!Pastaruoju metu labai imu gailëti Tatuko. Ypaè já prisimenu, kaipjis kopûstus priþiûrëdavo. Matau já akyse renkantá bulves, atsisvei-kinant nenorëdamas parodyti aðarø lieka nusigræþæs, o mes tols-tam su sunkveþimiu. Dieve! Dar bûtø galëjæs gyventi. Dieve! Polaidotuviø, rodos, lyg viskas buvo atslûgæ, o dabar daþnai taip spau-dþia ðirdá.

Ðiandien nuotaikà gadino Viktoro prislëgta nuotaika. Vakar jisbuvo su Maryte „Skirgailos“ paþiûrëti. Ryte pasakë, kad publikanepriaugus. Atëjæs á darbà, besivaikðèiojant iðreiðkë savo nuomo-næ. Pastatymo idëja – parodyti, kad pagonybæ pakeitë krikðèiony-bë. Ði irgi yra pereinamas dalykas. Veikalas sutrumpintas. Akcen-tuojami psichologiniai þmoniø santykiai.

Publika (dauguma jaunimas) juokiasi, kur nëra juoko, siunèiavienuoliui replikas ir t. t. Jo manymu, prieð 10–15 metø buvæskitas jaunimas. Prisiminë B. Sruogos „Apyauðrio dalià“. Esà ðá vei-kalà tada kitaip sutiko. Veikalà uþdraudæ.

Mëginau tikinti já, kad gal neteisingai suprato. Jis: „Juokiasijaunimas. Þinoma, jis nori juoktis ir juokiasi ten, kur neima juo-kas.“ Tikinau já, kad tai rodo tik þemà jaunimo estetinæ kultûrà.Daugiau nieko.

Mano þodþiai neiðblaðkë prislëgtos jo nuotaikos. Dar daugiau,tokia savo nuotaika uþkrëtë ir mane.

Gráþdamas tikinau save, kad tai netiesa, jaunimas ðiandien ge-resnis, negu buvo prieð 10 metø. Prieð 10–15 metø tarp jaunimonemaèiau tokio pasipiktinimo neteisybe, koká tenka pastebëti ðian-dien. Ðiandien jaunimas dràsesnis. O tas daug kà reiðkia.

„Apyauðrio dalià“ að maèiau prieð 3 metus – 1863 m. sukilimominëjimo proga. Niekas nesijuokë. Gan gerai visi priëmë!

Toks „Skirgailos“ priëmimas nerodo, kad jaunimas tapo abejin-gas savo tautos likimui. Ne! Pirmà kartà maèiau toká Viktorà pri-slëgtà.

Kaþkurià dienà praðë jis paskambinti Vytui Girdzijauskui1. Perda-viau telefono ragelá jam. Tik Vytas daugiausia kaltas dël jo 8-eriømetø kalinimo. Að jo vietoj në nesisveikinèiau, o jis kitaip elgiasi. Ðian-dien praðë paskambinti ir pasakyti, kad mes ateisim pas já. Vytasturás eiti á kinà – pasiþiûrëti filmo „Niekas nenorëjo mirti“. Nema-tei dar? Matæs, bet norás dar kartà pasiþiûrëti. Að: „Man ir kartàpasiþiûrëjus viskas aiðku.“ Jam irgi aiðku, bet jie fabrike ruoðiàfilmo perþiûrà, á kurià pakvietæ Þalakevièiø. Daþnai ruoðià filmø,knygø apsvarstymus. Iki pirmos nakties ginèijàsi. Kvietë ateiti. Su-sitikti su Þalakevièiumi. Mielai sutikau. Gauk ir Viktorui kvietimà.Ádomu pasiþiûrëti, kaip jaunimas vertina ðá filmà, kà jis galvoja.

Bet Viktorà sunkiai pavyko átikinti, kad bûtina nueiti pasiþiûrë-ti ðio filmo. Neþinau, ar ið viso jis nuëjo. Nori á Kaunà vaþiuoti.Manau, kad jis neteisus. Atsirado puiki galimybë susipaþinti suLietuvos jaunimu ir negalima jos atsisakyti. Tai nuodëmë bûtø!

Albertas Zvicevièius ðiandien pareiðkë, kad tà filmà matæs dukartus ir norás dar pasiþiûrëti. Jis supratæs, kad filmas iðkraipo isto-rinæ tiesà, bet jis ieðkàs jame meniniø jo privalumø. Að negaliu. Perdaug jautrià vietà uþgavo filmas, kad galëèiau dar kartà já þiûrëti.Negaliu!

O Viktoras neteisus nenorëdamas jo þiûrëti. Bûtina þinoti viskà,kaip mûsø tautà mulkina ávairaus plauko niekðeliai.

1 Vytautas Girdzijauskas.


Stasë pakvietë uþeiti á kavinæ [jos darbovietæ]. Papasakojo, kadant seifo radusi árenginá, kuris ten stovëjæs kelias dienas. Revizo-rius labai nustebæs: „Tai juk mikrofonas pasikalbëjimams uþraðyti.“Abu ëmæ vartinëti. Tuo laiku pasirodæs direktorius Marcinkevi-èius. Tuoj griebæs ir paslëpæs. Parodæs savo nepasitenkinimà. Ne-tikiu! Taip vieðai jo nerodytø. Esà gal Marcinkevièius tyèia norëjoparodyti já. Privertæ já padëti tà árenginá. Þmogus neblogas, todël irparodë. Mano manymu, þmogus neblogas nesutiktø priimti tokioápareigojimo.

Visi serga persekiojimo manija. Ðiandien buvau uþëjæs pas JonàRotomská á bankà. Labai suvargæs. Kas yra? Iðgyvenàs dël perse-kiojimo. Prie durø sëdá sekliai. Tris ið jø paþástàs. Kartais viena iðmoterø já palydinti laiptais á virðø ir vël atsekanti. Mane tikraisekdavo ten. Bet uþ kà já seks? Esàs neatsargus ir kartais prasita-riàs. Raminau, kad nieko blogo nëra. Jis ramindamas save: „Dabarreikia sugebëti uþ politikà patekti á kalëjimà.“ Patvirtinau jo iðva-dà. Jis: „Bijau! Gali paskambinti ir atleis ið darbo. Senas esu, per-sikvalifikuoti ne laikas. Kur að gausiu 180 rub. algos? Ir dar þadapridëti 50 rub.“

Stebëjausi jo dràsa. Apsirengë ir su manimi atëjo iki mano ástai-gos. Ten sëdo á troleibusà.

Viktorà ðiandien seklys sekiojo tiesiog áþûliai kelias valandas.Dzerþinskio gatvëje troleibuse pastebëjæs sekamas. Ëjæs gatve pasVincà. Kelis kartus perëjæs á kità gatvæ. Tas paskui. Atëjæs á „Vil-niø“. Ir jis ten! Keletà kartø visiðkai arti prieidavæs prie jo, paþiûrë-davæs á akis ir vël nueidavæs. Atsekæs iki iðvietës Èerniachovskioaikðtëje. Iðëjæs ið ten, jo nematæs. Kodël taip elgësi ðis seklys? Esàsgeras þmogus ir tyèia parodæs, kad seka? Netikiu! Geras þmogusneis dirbti sekliu. Be to, kuo jis tikras, kad draugas neseka jopaties ir nekontroliuoja, kaip jis seka „liaudies prieðus“. Tyèia savovaldþios ásakytas sekë taip aiðkiai. Kokiu tikslu? Pagàsdinti, kadnieko nedarytø. O gal nori átikinti, kad jø sekimas toks pat primi-tyvus, nepavojingas.

Mane gi nori átikinti, kad ið viso neseka. Teisus buvo Arkadijus.Tikrai Abromaitá tikino saugumas, kad pakeitæ apie mane nuomonæ

á geràjà pusæ. Vakar Ðaulys pasakojo. Kaþkas priminæs mano pavar-dæ svarstant tas mûsø merginas. Abromaitis jautriai reagavæs: „Prieko èia Terleckas?“ Gudrus saugumas! O kada jis buvo kvailas?

Vakar baigiau juodraðtyje kontroliná darbà. Rëmiausi tik istori-niais dokumentais.

1940 m. birþelio 14 d. Molotovo nota per daug akiplëðiðka. Ása-ko Lietuvai susitarti su Maskva ne tik dël premjerministro, bet irdël eiliniø ministrø kandidatûrø! Koks áþûlumas! Tø dienø Mask-vos elgesys primena Krylovo pasakëèià apie vilkà ir ëriukà.

Ðis kontrolinis darbas atvërë truputá apgijusias sielos þaizdas.Bet ar kada nors jos buvo ið viso uþgijusios?

Per paskutines dvi savaites darbe galëjau raðyti. Gera sieloje,kada nebëga taip beprasmiðkai laikas. Tik vis neiðsimiegu ir nega-liu daug dirbti. Reikës kuo nors truputá „praskiesti“ darbà. Spjau-dyti Lietuvos vis vien negalësiu. Ir nemëginsiu. Atmes raðiná! Raðy-siu kita tema. Groþinës literatûros nëra laiko skaityti. Paskutinëmisdienomis radijas atima daug laiko. Kà daryti? Silvas prasitarë, kadpas juos peèkuriai gauna po 100 rub. Praðiau mane priimti. Iðsijuo-kë. Jis negali suprasti, kad að nesibijau ir paties juodþiausio darbo,kad tik galëèiau turëti daugiau laisvo laiko. Silvas ëjo á maþiauapmokamà darbà tik todël, kad pareigos „iðdidþiai skamba“ –fabriko direktoriaus pavaduotojas. O man á skambius vardus nusi-spjauti. Jam, þinoma, sunku suprasti mane. Brolis Jonas irgi juokë-si. Esà motinà pirðtais kaimieèiai uþbadytø, suþinojæ, kad sûnøiðmokino peèkuriu.

Kaip þmonëms daug reiðkia vardas. Man jis lygus nuliui. Nevi-lioja manæs nei ministrø, nei direktoriø titulai. Sunku, þinoma, tuokitus átikinti.

O! 19 val. 30 min. Pasiþiûrëti „Prisikëlimo“ II-sios serijos. Pir-màjà maèiau, rodos, prieð kalëjimà.

Kaip ten Mama?O Viktoras, matyt, nuëjo á kinà. Bravo!Sugráþusá átikinsiu, kad viskas daug geriau, negu jis mano. Juk

„Puntuke“ tiek daug patrioèiø lietuvaièiø! Ir ne tik „Puntuke“!



12 val. 25 min. maþajame kambarëly. Vaikai lauke vaþinëjasi slidë-mis (didelëmis, nes savàsias sugadino). Mama su Viktoru þiûri þaidi-mus po vandeniu ið Brno, o Alë – kaip visada – virtuvëje. Ðian-dien að atneðiau bulviø, suskutau, atneðiau kelis kibirus vandens,anglis, uþkûriau krosná, sutvarkiau viðtinykà, iðleidæs viðtas lau-kan. Taèiau vis vien jai uþtenka darbo.

Esu labai iðvargæs. Galva plyðta, nes su Viktoru ðiànakt gráþomepirmà valandà ið „Sigmos“ klubo po susitikimo su „Niekas neno-rëjo mirti“ reþisieriumi V. Þalakevièiumi, operatoriumi J. Griciumiir filmo dailininku. Miegojau maþiau 6 val., taèiau raðyti reikia.Reikia! Daug norëèiau paraðyti apie diskusijas „Sigmoje“, bet daugprotinio darbo ádëti reikia.

O dabar apie tai, kà esu praleidæs.

Vasario 4 d. „Komjaunimo tiesa“ straipsnyje „Pasiekti tikinèio-jo ðirdá“ raðo: „Blogai daro tie ateistai, kurie ið karto nori átikintiþmogø atsisakyti religiniø paþiûrø. Ðiame darbe reikalinga kantry-bë ir iðtvermë.“

Vasario 6 d. „Tiesa“ skyrelyje „Ið Panevëþio miesto partinëskonferencijos“ raðo apie moksleiviø internacionaliná auklëjimà. VI vi-durinës mokyklos direktorë O. Uzelienë dþiaugiasi, kad „mokslei-viai draugiðkai bendrauja pionieriø sueigose su rusø treèiosios vidu-rinës mokyklos auklëtiniais. Visi ðie ryðiai teikia áspûdingà medþiagàskiepyti jaunojoje kartoje graþiausius internacionalizmo, patriotiz-mo bruoþus. Ir mûsø, mokytojø, ðiandien svarbiausias rûpestis, kaipsumaniau laistyti ið ðiø gaiviø ðaltiniø tauriausius jausmus, kad jieveðliomis atþalomis subujotø jaunø þmoniø charakteriuose.“ Aið-ku! Darome taip, kaip ponia Maskva reikalauja.

Sausio 29 d. susipykau su Elena Smilgevièiene. Ji kiaulë, bet aðirgi kaltas. Svaidytis þodþiais neturiu teisës. Tas nedaro man gar-bës. Nepatenkintas savimi. Kalbamës, bet að nedovanojau jai uþgrubø jos tonà, iðsiðokimà.

Maþdaug apie vasario 1-àjà kaþkoks buvæs lagerininkas Jonai-tis laiþo enkavedistø batus. Jo laiðkas niekam nepadarë jokio áspû-dþio. Niekðø buvo, yra ir bus!

Vasario 4-àjà „Puntuke“ komunistams buvo skaitomas slaptaslaiðkas apie Kinijà. Slepia nuo tautos tai, kas visam pasauliui þino-ma. Tà patá vakarà „Amerikos balsas“ perdavë tà laiðkà iðtisai.Rengià, matyt, „kitaicams“ vieðà pirtá ir todël paruoðia partieèius.Nori pavaizduoti, kad Kremlius tariasi su eiliniais komunistais, in-formuoja juos apie santykius su Pekinu.

Vasario 5 d. uþëjo Nervas1 . Ápykæs, kad aukðtieji dvasiðkiaiprieð karà persekiojæ istorikà kunigà – pasiuntæ já á gilø uþkam-pá – 40 km uþ Alytaus. Eisiàs pas vyskupà. Iðbariau: „Jeigu praðy-si já perkelti arèiau Vilniaus, átars kà nelegalaus, neleistino ir tikraineperkels. Kaip tu gali eiti, jeigu jis tavæs nepaþásta?“ Pradëjo„psichuoti“, ðaukti. Teko gudriai aprëkti uþ tokià reakcijà á þmoniøniekðiðkumà. Paveikë. Ëmë ramiai kalbëti.

Jo paþástamas þurnalistas pasakojæs apie aukðtas pareigas uþ-imanèio komunisto Felikso Bieliausko kalbà viename þurnalistøsusirinkime ar pobûvyje. „Internacionalizmas yra sàvoka, kuri kei-èia savo esmæ“ ar pan. Didþiosios tëvynës karo istorijoje nesà nëþodþio apie lietuviðkàjà 16-àjà divizijà. Lietuvos ministerijø dele-gacija nuvykusi á Gorká uþmegzti internacionalinës draugystës. Ta-èiau rusai mokytojai á ðá þingsná paþiûrëjæ gan skeptiðkai. Bieliaus-kas supykæs uþ tai. Protingesniems komunistams aiðki Kremliauspolitika!

Buvo uþëjæs Alfonsas2 . Daug papasakojo apie gyvenimà lagery-je. Tada ten galima buvo susitikti su þymiais þmonëmis, pasisemtidaug þiniø. O man bûnant Sibire, dauguma kaliniø buvo kaimoberniokai. Að net neþinojau, kad Krëvë buvo paðalintas ið kunigøseminarijos uþ savo maþà ûgá, vëliau vedë karaimæ, vaikus leido á

1 V. Filipavièius, studentas medikas.2 Alfonsas Svarinskas, kunigas, buvæs politinis kalinys.


vokieèiø mokyklà. Pasakojo apie Karsavinà. Ðis rusas vertas mûsøtautos pagarbos. Deja, tokiø maþa. Iðmoko puikiai lietuviðkai ðnekë-ti, savo þinias atidavë mûsø tautai. Uþ tai enkavedistai sunaikino já.Pasirodo, neþinojau, kad K. Boruta buvo ðvietimo liaudies komisa-ru1. Bûtina vasarà suruoðti susitikimø su ádomiais þmonëmis, þino-ma, taip, kad saugumas neatkreiptø ypatingo dëmesio. Reikia iðtokiø pasisemti daug þiniø.

Ðiomis dienomis ypaè gailëjausi savo 1940–1950 metø, kuriødalá praleidau prie kortø. Per 10 metø bûèiau daug pasiekæs. Odabar to laiko nesugràþinsi. Visas spragas uþlopyèiau, jeigu ne tasprakeiktas dabar. Reiks gulti á kapà su mintimi, kad nepadariaudaug ko savo iðsilavinimui pakelti. Vakarykðtës diskusijos parodë,kaip bûtina kelti iðsilavinimà. Su vakarykðte auditorija, þinoma,galëjau diskutuoti. O su labiau iðsilavinusia auditorija trûksta þi-niø. Taip!

Dþiaugiausi, kad Alfonsas patenkintas savo parapija. Susirenkaá baþnyèià po 800–1000 þmoniø. Net nesinori tikëti. Mûsø tautadar gyva!

Vasario 5 d. per televizijà kalbëjo buvæ Ðtudhofo kaliniai Krið-èiûnas ir Puskunigis. Kodël visà laikà rodo tik ðiuos abu? Juk dauglietuviø ten kalëjo. Matyt, Popovas2 neleidþia daugiau rodyti. Jau-nimas suþinos, kad lietuviø tauta ir vokieèiams nenorëjo vergauti.Geguþës pradþioje Puskunigis varë ðlykðèià propagandà. Ðá sykábuvo protingesnis.

Vasario 7 d. BBC praneða, kad, Vakarø mokslininkø nuomone,„Luna 9“ sugedo. Maskva tyli ir vis giriasi. Ji skuba praneðti iriðreikðti savo dþiaugsmà, jeigu amerikieèiams kur nors nepasiseka.Apie savo nepasisekimus tyli. Liaudþiai apie tai nereikia þinoti.Net P. Miðutis kritikuoja Kremliø uþ neobjektyvumà, uþ nutylëji-mà to, apie kà uþsienis kalba. Komunistø susirinkime apie tai pa-sakæs savo nuomonæ. Bet minèiø cenzorius M. Suslovas daro taip,kaip jam liepë elgtis dvësdamas jo bendraþygis kruvinasis Stalinas.

Tà paèià dienà Vatikano radijas kritikavo „Komjaunimo tiesos“straipsná, kuris uþsipuolë ðeðtadienines lietuviðkas mokyklas Ame-rikoje. Radijo komentatorius klausë: „O Sibiro lietuviai turi lietu-viðkas mokyklas? O Tilþës, Karaliauèiaus, Lydos ir Aðmenos lietu-viai gali savo vaikus mokyti gimtàja kalba?“ Buvau sujaudintas tøþodþiø. Iki ðiol atrodë, kad uþsienis neþino didþiavalstybinës Mask-vos politikos lietuviø atþvilgiu esmës. Pasirodo, kad daug kà þino.Gerai!

Vatikano radijo komentatoriaus nuomone, archeologiniai kasi-nëjimai Vilniuje perða mintá, kad Mindaugo sostine galëjo bûtiVilnius. Taèiau archeologiniai kasinëjimai Lietuvoje vykdomi bejokio plano. Lietuvos istorijos klastojimui negailima pinigø, o moks-liniams istoriniams tyrinëjimams lëðø nëra. Mokslinius tyrimus irklastotes reguliuoja Maskva.

Vasario 7 d. Ieva pasakojo, kaip jà ir Marytæ „prausë“ „Puntu-ko“ aktyvas. Marytæ Abromaitis uþklausë (kaþkas apskundë jà):„Kas nepatiko filme „Niekas nenorëjo mirti?“ Taip, tokie klausi-mai primena Stalino gadynæ. Kà „Puntuko“ þandarai bûtø daræ,jeigu jiems vakar bûtø leidæ pasiklausyti „Sigmoje“ vykusiø disku-sijø?

Ji tvirtino, kad daug kà praneðë Abromaièiui ir Arkadijus. Að:„Jis nëra niekðas. Jeigu jis viskà, kà að kalbu, perdavinëtø, mane iðdarbo iðgintø.“ Ji ne visai sutiko su manimi. Esà apie faktà, kad jiuþraðiusi ant mano banderolës Mordovijos lagerio adresà, galëjopasakyti tik jis. Taèiau ji pasidarë ðvelnesnë su juo. Nenoriu, kadjie pyktøsi. Tegu mato, kad lietuviai objektyvûs. Jeigu þmoniðkaielgiesi su jais – jie irgi þmoniðki.

Vasario 8 d. S. Uosis1 gina disertacijà. Rotomskis: „Tu irgi bû-tum galëjæs ginti.“ Tà patá pabrëþë ir Uosio þmona Bronë. Nejau-èiu jam jokio pavydo. Ne! Nenorëèiau su juo keistis savo vietomis.Sofistiniai jo iðvedþiojimai man atrodë pilstymu ið tuðèio á kiaurà.Svarstyti klausimà, kuris ekonomijos dësnis socializme yra pagrin-

1 Pavaduotoju, komisaru buvo L. Gira.2 LKP CK antrasis sekretorius. Antrieji sekretoriai visuomet buvo rusai.

1 Autoriaus kurso draugas Prekybos technikume ir grupës draugas VU Ekonomi-kos fakultete.


dinis, o uþmerkti akis á Maskvos pastangas surusinti mus, manopoþiûriu, tolygu nusikaltimui.

M. Gregorauskas iðgyrë Uosá uþ dràsà, nebijojimà pasakyti savonuomonës. Kur toji dràsa? Argi reikia didelës dràsos palaikyti Petro-và jo sofistiniuose ginèuose su Ivanovu? Juk abu neperþengia Krem-liaus nustatytø màstymo rëmø.

M. Gregorauskas tvirtino, kad disertacija turi didelæ praktinæreikðmæ. Kokià? Kà Lietuvai duos faktas, kad disertantas átikinsvaldþià panaikinti kasos planà? Kà?

Gregorauskas árodinëjo, kad bûtina sudaryti gyventojø pinigi-niø pajamø ir iðlaidø balansus kiekvienai gyvenvietei. Skraido þmo-nës po dangø, o nemato, kas dedasi þemëje. Kà duos toks balan-sas? Kà? Juk vis vien didelë kaimieèiø dalis priversta vaþiuoti áVilniø daugelio prekiø. Ir Vilniuje daugelio jø trûksta. Pamëginkgauti „Verpsto“ megztiná. Maskvoje gal ir gausi, bet tik ne Vilniu-je ir Ðiauliuose. Mano gimimo dienos proga Alë norëjo gauti manðiltus apatinius baltinius. Nëra! Keli mënesiai ieðkojau ðiltø virðu-tiniø. Negavau. Ið Èekoslovakijos atveþë prastø baltiniø su lavsa-nu. Eilës prie jø stovëjo.

Ðalia manæs atsisëdo J. Kvietkus1. Prisiminiau jo þodþius: „Eik áekonomikà, bet su sàlyga, jeigu pateksi á aspirantûrà. Jeigu nepa-teksi, nieko ið tavæs nebus.“ Patekau. Vis vien, jo poþiûriu, nieko iðmanæs neiðëjo. Nesigailiu! Esu laimingas, kad laisvai galiu sampro-tauti, nesu ásipareigojæs kompartijai dvasiðkai prievartauti savæs.

Norëjosi likti ir pasiþiûrëti, ar kvies mane á baliø. Ne! Nekvies,bet norëjosi pastatyti S. Uosá á keblià padëtá. Taèiau reikëjo skubëtiá Dailës muziejø pasiklausyti paskaitos apie Vilniaus gotikà. Norë-jau sutikti keletà dëstytojø ir kai kà suþinoti ið jø.

Paskaità skaitë S. Abramauskas. Tai didelës erudicijos þmogus,Lietuvos patriotas. Labai bûtø naudinga vasarà pasivaikðèioti sujuo po Vilniø.

Ðá kartà buvo susirinkæ daug klausytojø. Domisi þmonës. Reikiadaþniau su Ale nueiti ten. Taip!

Nors naktá blogai miegojau, bet buvau patenkintas ne veltuipraleidæs dienà ir vakarà.

Gráþæ su Ale, radome Prano laiðkà, kurio gauti nesitikëjau. Pa-sirodo, kad jis „ëjo“ net 2 savaites. Kodël? Pranas paraðë apienekilnø Stasio Ignatavièiaus (vadino já Anupru, bet saugumas susi-gaudë) elgesá. Vienam buvusiam Lietuvos karininkui Staselis sto-jæs á akistatà ir liudijæs tai, ko ðis norëjo iðsiginti. Karininkas gavæs12 metø lagerio. Lageryje pakeitæ nuomonæ apie Ignatavièiø. Sau-gumas ilgai svarstë, perduoti ðá laiðkà man, ar ne. Nusprendë visgiperduoti ir tuo suteikti man ir kt. jo paþástamiems didelá smûgá.Apsiriko! Jau nuo 1959 m. vasaros Taiðeto lageryje susidariau apiejá gan nekokià nuomonæ. Tai labai maþo iðsilavinimo, o tik dideliøambicijø þmogelis. Per visà laikà nepastebëjau, kad jis bûtø knygàskaitæs. Niekðu, þinoma, iki ðiol jo nelaikiau.

1962 m. Stasys labai nemaloniai nustebino mane. Nenorëjo jopriimti á universitetà. Saugumas pasiûlë paraðyti á spaudà ir apspjau-dyti „aktyvistø frontà“1. Staselis uþbëgo mano sankcijos. Já paklau-siau: „Ar supranti, kad reiks apjuodinti „aktyvistø frontà“?“ Jis:„Suprantu. Man jo negaila.“ Að: „Bet tai vis vien bus kalbama apieLietuvos garbæ!“ Pamatæs, kad að neduosiu jam tos sankcijos, Sta-selis iðslinko nepatenkintas.

Dabar sugalvojo vël ásigerinti saugumui. Kokiu tikslu? Ko jissiekia? 16 metø iðkalëti yra didvyriðkumas. Kalinimas 16 metøsuteikë jam teisæ vadintis savotiðku didvyriu. Taèiau po paskutinioelgesio tapo smulkiu niekðeliu. Kodël jis pradëjo flirtuoti su èekis-tais? Kodël? Ko jis ið jø nori gauti? Garbës?

Mano manymu, nori kaip nors prieð mirtá tapti virðininkëliu.Baigs universitetà. Þino gerai, kad be saugumo pagalbos nepakilsaukðèiau vyresnio ekonomisto. O taip norëtøsi virðininku vadintis!Ðûdelis! Garbëtroðka! Reiks bûtinai pasikalbëti ir pasakyti: „At-leisk, bet nuo ðios dienos að pradedu bijoti atvirai kalbëti su tavi-mi. Visgi turiu teisæ þiûrëti á tave, kaip á niekðelá, jeigu ið tikrøjø tu

1 Buvæs autoriaus mokytojas.

1 Lietuviø aktyvistø frontas (LAF) – 1940–1941 m. antisovietinio pasiprieðinimoorganizacija.


liudijai.“ Ir pasakysiu! Visais bûdais saugumas stengiasi palauþtimane. Tegu daugiau tokiø Staseliø laiþo batus, manæs tas nepalauðir nepaskatins laiþyti tuos batus, kurie mane spardë. Ne!

Vasaris. Mano gimimo diena. Nejaugi jau 38 metai suëjo! Alëpadovanojo baltinius. Priminiau, kad jos nepasveikinau. Ji susig-raudinusi: „Manæs galima nepasveikinti.“

Kaþkaip nesinori jai priminti, kad vyresnë uþ mane 2,5 metø.Bet tiesiog uþmirðtu. Vardiniø niekada neuþmirðtu. Ne! Kità dienàvaikai pasveikino.

Po darbo uþbëgau á „Pergalæ“ pasiþiûrëti italø–prancûzø filmo„Buke suþadëtinë“. Ið pradþiø atrodë, kad tai vakarø komunistøpropaganda, kuri èia uþtektinai nusibosta. Bet vëliau pamatëm tik-rai puikø filmà. Keliama problema, apie kurià TSRS labai maþaikalbama – moralinis tyrumas ir iðtikimybë.

Ið ten uþsukom á vardines pas Mokytojà1. Pirmiau neidavau.Dabar rûpëjo su sveèiais papolitikuoti. Susirinko net du mokslødaktarai, universiteto dëstytojai. Ið pradþiø kalbëjo apie sodus, ku-rie greièiausiai iððalo. Mintyse keikiau visus, vadinau miesèioniais.Laukiau, kol pradës kalbëti apie tautos reikalus. Provokavau. Galøgale pavyko. Stebino mane mediko susivokimas partijos politikoje.Medikas puikiai gaudosi ekonominëje partijos politikoje. Jis gir-dëjæs, kad Kauno politechnikos [instituto] studentai gavæ nukrei-pimus dirbti Rusijon. Ði þinia taip nemaloni. Kremlius deda ir to-liau visas pastangas rusinti mus. Kas yra Markulis, þinàs. Ið jøkurso suëmæ 12 studentø. Gráþo tik 6. Dalá jø iðdavë Markulis. Jis[pasakotojas] rëþæs jam [Markuliui] porà kartø á snuká. Gráþæ iðlagerio, buvæ kaliniai paraðæ CK skundà. Esà Markulis buvæs Beri-jos agentas. Ið pradþiø tampë Markulá. Maskva iðgelbëjusi. Negalitoká niekðà nuskriausti.

Penkmeèio planas suiræs, nes Maskva maðinø pramonæ keliantiá Sibirà. Iðreiðkiau savo pasitenkinimà, motyvavæs já tuo, kad dabarmaþiau atvyks á Lietuvà rusø kolonistø. Jurbarko naftos fabrikas

neterð Lietuvos gamtos. Ekonomistas1 átikinëjo mane, kad bus blo-giau. Uþ keliø metø Kauno politechnikoje studijuos 25 000 stu-dentø. Baigæ ðiandien lieka Lietuvoje, o tada vaþiuos Rusijon ir tennutautës. Èia su juo teko sutikti. Bet að nesutikau su jo teiginiu,kad atvykæ á Lietuvà rusai sulietuvëja. Pats atsiëmë savo tvirtinimà.Puzonas ir Poðkus vedæ ruses. Abu þadëjæ jas sulietuvinti. Deja,ðios neiðmokusios net ir sveikintis lietuviðkai. Uþtat jie nekvieèiàjø á baliø.

Dþiugu buvo girdëti, kad Lietuvos inteligentija neabejinga savotautos vargams ir bëdoms, kad ji seka savo vieðpaèiø neðvariasmachinacijas ir jas supranta. Taèiau liûdna buvo dël Maskvos toli-mesniø këslø. O gal ir gerai, kad nevystys sunkiosios pramonës?Gerai! Vystys lengvàjà. O lengvoji turi senø specialistø. Maskvainebus preteksto siøsti „broliðkàjà pagalbà“ – Trojos arkliukus.

Ði lazda turi du galus. Paþiûrësime! Po vakar dienos diskusijøesu didesnis optimistas, negu buvau iki ðiol.

Kalbëjo apie Jonà Kubiliø. Geras esàs þmogus. Norëjæs taptiMokslø akademijos prezidentu. Nepaskirsià, nes nesiskaitæs su CK.Á Matulio vietà numatomas Þukauskas.

Ádomu, kà Kubilius pasakos apie Amerikà. Ðis ne J. Grigonis irnemeluos. Gali neleisti vieðai kalbëti. Paþiûrësim.

Gráþome su Ale po pirmos. Buvau gan patenkintas. Daugiaunevengsiu bet kokiø baliø. Taip! Bûtina paþinti kuo daugiau þmo-niø, þinoti jø nuotaikas. Taip!

Tik gadina nuotaikà tai, kad Mokytojas ir jo þmona nesiklausoradijo ir nieko neþino apie Maskvos procesà. Gëda! Sugëdinsiu!Inteligentai!2

Vasario 10 d. atvaþiuoja Viktoras. Visi apsidþiaugëm. Dþiugu,kad jo tëvas gyvas. Gal pavyks nuvaþiuoti kada nors ir pasikalbëti!?

1 A. Storpirðtis, Prekybos technikumo mokytojas.

1 Maliðauskas, profesorius.2 Autorius po ðio vakaro nebuvo kvieèiamas mûsø inteligentijos „gadinti“. Net

buvæ draugai ëmë vengti, iðskyrus S. Èiuladà, mirusá 1980 m. Visi to baliausdalyviai miræ. Gyvi esam tik abu su þmona Elyte. – A. T. (2003 10 19 pastaba).


Kelis kartus skambino Edvardas, laukia Viktoro. Ir ðiandien ne-supranta, kad telefono pasikalbëjimus saugumas seka. Asilas! Kvietëmane vaþiuoti á Ukmergæ. Atsisakiau. Nëra jokio reikalo. Saugu-mas nori, kad mes nebûtume draugais. Á saugumà nekreipèiau dë-mesio. Bet ðiaip nieko bendro nëra tarp mûsø. O jis nori turëtidraugø, pasirodyti tëvams, kad niekas jo nesmerkia.

Nervas vaidina konspiratoriø, o telefonu prasikalba tai, ko ne-reikia. Liepiau Viktorà vadinti Vladu. Tegu galvoja saugumas, kadjis klausinëja apie brolá Vladà. Paklausë. O po to: „Kaip jo tëvas?“Tikra konspiracija!

Vasario 11 d. su Viktoru uþsukom pas Motinà (pas Jonelá). Ið tennutarëm uþsukti pas A. Tylà. Jonas ir Vladas priekaiðtavo man uþpalaikymà santykiø su tokiu. Nereikia jiems pasakoti apie tai. Moti-na be reikalo nervuojasi dël mano santykiø su „blogais þmonëmis“.

Antanas jau laukë. Radom transliuojamas bokso rungtynes iðKauno. Lietuvis dauþë Baranikovà. Salë ûþë. Tyla: „Tu nemëgstibokso?“ Að: „Mëgstu, kai lietuvis dauþo snukius rusams.“ Komen-tatorius papraðë boksininkà èempionà (kurá pernai Maskvoje nu-galëjo Zurza, bet laimëjimà áskaitë anam). Ðis iðreikë nepasitenki-nimà Kauno þiûrovais. Esà jie neobjektyvûs. Komentatorius stengësinukreipti kalbà.

Pradëjom kalbëti apie J. Þiugþdà. Að: „Nieko pasaulyje taipneapkenèiu, kaip ðio niekðo.“ Ëmiau kritikuoti jo „mokslinius“ dar-bus. Tyla: „Að gi piktinuosi þmonëmis, kurie piktinasi tuo.“

Þadëjo padëti man surasti darbà pas Þilënà etnografijos muzie-jaus socializmo sektoriuje. Að: „Gero socialisto ið manæs neiðeis.“

Pavaiðino. Iðgërëm. Viktoras iðbandë jo erudicijà. Liko paten-kintas, orientuojasi.

Iðëjus: „Na, kaip?“ Viktoras: „Nieko! Apsiskaitæs.“ „Ar gali átarti,kad tai ið tikrøjø saugumo agentas?“ „Ne!“

Man paèiam buvo labai nemalonu, kad já tuo átarinëju. O gal bepagrindo? Bet vël prisiminiau 1963 04 04 jo agitacijà uþ pogrindá.Tai darë saugumo ákalbëtas niekðas1.

Viktoras pastebëjæs, kad þiûrint Dostojevskio „Nusikaltimas irbausmë“, vienas ið herojø paminëjæs sàþinæ ar jos grauþimà. Tylatuo momentu ëmæs ir iðgëræs stiklelá nieko neparaginæs. Be to, joelgesys suvarþytas, nenatûralus, kà ir að seniai pastebëjau.

Kai Tyla gyrë lietuvius, kuriuos ir caro laikais karininkai ka-riuomenëje norëjæ turëti kareiviais, Viktoras priminë atsitikimà aranekdotà. Lietuvis nemokëjæs rusiðkai ir nematæs skirtumo tarp„otnesti“ ir „donesti“. Nesupratom, kur jis [Viktoras] „lenkia“. Ið-ëjus paaiðkino. Stebëjæs, kaip [Tyla] reaguos á þodá „donesti“.

Kità dienà buvau nepatenkintas savo „komplimentais“ valdþiosatþvilgiu. Saugumui praneð. Bet sovietiná patriotà vaidinti irgi nesi-norëjo. Ims átarinëti, kad bijau atvirai su juo kalbëti.

Kità rytà uþvaþiavau pas Jonelá. Su mama iðvykome á Krivasalá.Labai blogai apsirengusi. Gal pirmà kartà buvo truputá gëda. Ne-daug. Lauke buvo –15° C. Gerai, kad atðilo. Linkmenyse uþsukaupas kun. Alfredà. Neradau. Sunku buvo tempti 6 kg „Palangos“[duonos], 4 kg „barankø“, naminio vyno butelá ir kt. menkniekius.

Nuo Naujasodþio matësi gimtoji bakûþë. Dieve! Ten niekas ne-laukia mûsø. Tolumoje kapinës. Jose tas varguolis, kuris mûsølaukdavo.

Uþsukom pas Senelæ. Tokia pati. Aèiû Dievui! Norëèiau, kad100 metø gyventø. Jos sûnus Vladas blogiau atrodo.

Troboje radom Krikðto Motinà. Mama daþnai apsiverkdavo. Buvolabai liûdna.

Veronika praneðë, kad Alfredas kojà susilauþë. Nutariau anks-èiau vaþiuoti á Vilniø, uþsukti pas já.

Verkdama mama atsisveikino. Nusiëmæs kepuræ, persiþegnojauprieð tà patá ðventà paveikslà.

Vaþiuoti toliau nuo namø, kuriuose taip liûdna. Gruodþio 5 d.nebuvo taip sunku, taip graudu dël Tatuko kaip dabar.

Veronika paveþë iki Naujasodþio.Eidamas pas Alfredà, þadëjau maþiau kalbëti, maþiau valgyti.

Apsidþiaugë pamatæs mane. Ten buvo Jono Kardelio1 sesuo, 11 kla-

1 Niekðu A. Tyla niekada nebuvo. – A. T. 1 Bûsimo kunigo. – A. T.


sës moksleivë. Apie Lietuvos istorijà neturi jokio supratimo. Sàmo-ningai þalojama mûsø jaunoji karta!

Praðomas likau iki kito autobuso – 19 val. Iðvaþiavome su bu-vusio karininko naðle, karininko, kurá suðaudë 1952 m. Tiek metøpraëjo, o ji vis dar turi viltá sulaukti jo. Kiek tokiø nelaimingønaðliø paliko Lietuvoje kruvinieji Stalinas su Berija.

Vagone kalbëjau su Piepelu1. Priminiau jo dëdæ, tetas. Pasiro-do, kad galima paveikti. Reikia daþniau susitikti. O! 15 val. 40 min.valgyti ir á miestà. Uþsukti pas Miliø. Viktoras ryt iðvyksta.

Vasario 26 d. (ðeðtadienis)

17 val. 15 min. kambary. Kitam kambarëly Gintulis sëdi ant sofos.Vakar turëjo 39° temperatûros. Antra savaitë didelis atodrëkis, ly-ja. Visur ðlapia. Gintulis suðlapo kojas ir apsirgo. Reikia turëti po2 poras batø. O mes turime vaikams po porà. Gintulio suplyðæ.Uþtat kojos suðlapdavo. Tai ne juokai. Bûtina saugoti. Gali reuma-tà gauti.

Esu iðvargæs. Po koncerto vëlai gulëm. Perskaièiau 100 psl. kny-gos apie ávairias niekðø niekðybes. Pyktis nepraeina. Ðiaip piktasbuvau, o knyga dar padidino mano pyktá.

Susipykau su Ida Maisiejevna, mûsø maðininke.Sëdëjau ir skaièiau þurnalà. Elena skambino á geleþinkelio sto-

ties informacijà. Atsakë rusiðkai. Nesusivaldþiau: „Sëdi tokioje vie-toje ir kalbos nemoka. O tiek þmoniø nesupranta.“ Arkadijus at-sakë, kad gal nesuprato. O prieð metus laiko jis pats pasmerkë tàið informacijos, kuri (irgi Elenai) atsakë rusiðkai. Tuoj ásikiðo Ida.Esà turi rusiðkai suprasti. „Jeigu nuo Terlecko priklausytø, jis musvisus iðvytø.“ Kaþkà taikiai atsakiau. Bet po kurio laiko vël uþka-bino mane. Gan mandagiai atsakiau (nors ir jaudindamasis), kadþmogus, dirbàs tokioje vietoje, turi mokëti abi kalbas. Juk mano

motina nemoka rusiðkai. Kaimieèiø daugelis nemoka rusø kalbos.Ida pakëlusi tonà: „O reiktø mokëti rusø kalbà. Juk tai tarptauti-në kalba.“

Ida ëmë árodinëti, kad rusø kalbà ðiandienà visi moka ir kaime.Atsakiau, kad mano kaime motina ir daugelis nemoka. Ida: „Reikiamokytis. Tarptautinæ kalbà reikia þinoti!“ Að: „Mama jau sena. Jûsjaunesnë. O kodël nesimokote lietuviø kalbos? Mama gyvena tiktarp lietuviø ir negirdi jokios kitos kalbos. O jûs gyvenate tarplietuviø, girdite lietuviø kalbà.“ Ida: „Man nereikalinga lietuviøkalba. Jeigu reiktø, að iðmokèiau.“ Èia að puoliau á ánirðá:. „Taip!Nereikalinga. Jûs naudojatës mûsø gerumu, mûsø lietuviðku geru-mu. Jei gyventumëte Latvijoje arba Estijoje, iðmoktumëte!“ Ásiutomaðininkë: „Kraujà liejome, iðlaisvinome, o jie…“ Að: „Nenoriu gir-dëti plepalø!“ Tai pasakæs iðëjau. Bijojau nesusivaldyti ir pasakytitai, kas negalima.

Gyvatë! Nors karvë tylëtø. Nei þodþio lietuviðkai nemoka, tainors tylëtø. O vis stengiasi ágelti. Vakar irgi buvo pradëjusi. Pasa-kiau, kad neverèiu jos mokytis, bet tokiø þmoniø, kurie per 20 me-tø neiðmoko nei þodþio lietuviðkai, að negerbiu. Kalbëjau gan tak-tiðkai, nekeldamas balso. Stengiausi bûti jai geras, nes þydus ðiaipvisi skriaudþia. Taèiau pati ásipraðë, uþgavo jautrià vietà. Jai nerei-kalinga lietuviø kalba! Su ðia karve rusiðkai nekalbësiu në þodþio!

Gyvatës! Spjaudo viskà, kas lietuviðka! Rankos dreba ið pykèio!Gyvatës! Niekðai!

17 val. 40 min. Ryt raðysiu toliau.Miðke sniego beveik neliko. Jeigu ðis atðilimas bûtø prasidëjæs

trejetà savaièiø vëliau, imtumëme tikëti, kad jau pavasaris. O ðian-dien tuo nesinori tikëti. Taip!


8 val. 15 min. ðaltajame kambarëly po antklode ir „buðlatu“. Taipnorisi nors sekmadiená iðsimiegoti. Taèiau, kaip tyèia, ðeðtadienáiðvargæs, sekmadienio ryte anksti atsibundu. Ðáryt atsibudau 5 val.1 Neiððifruojamas pseudonimas.


20 min. ir beveik neuþmigau. Ðiandien turiu daug kà paraðyti. Ne-iðsimiegojus mintys labai padrikos. Nieko nepadarysi. Mintys pa-sensta. Suprantu, kad dienoraðtis atima daug brangaus ir man taipreikalingo laiko, bet neraðyti negaliu. Tai mano pareiga. Be to,sunku tylëti. Sunku!

Lauke lyja. Visà naktá lijo. Turbût stogas prakiuro ir kaþkur laðavanduo. Per lubas dar neprasiverþë.

Chronologine tvarka.Dar anoj savaitëj Povilas I papasakojo apie savo paðnekesá su

Jonu III1 . Pagrindinës ðio paðnekesio mintys. Jonas III: „Mano ne-apykanta raudonajam okupantui tokia didþiulë, kad netelpa ma-nyje. Dar 1954 ar 1955 m. vienas ið paþástamø siûlë man leistipogrindiná laikraðtëlá. Atkalbëjau pabrëþæs, kad visus iðgaudys, duospo 25 metus ir viskas. Nëra sàlygø pogrindá organizuoti. Tiek cari-nëj Rusijoj, tiek Lietuvoje pogrindiniam darbui buvo visai kitossàlygos. Taèiau jau 1958 metø pradþioje man kilo mintis ákurtipogrindinæ organizacijà. Po ilgø svarstymø nusprendþiau atgaivin-ti Lietuvos socialdemokratø partijà. Tà mintá ilgai neðiojau savyje.Taèiau vienas draugas atkalbëjo mane nuo tos idëjos. Jo manymu,nereikia kurti jokiø organizacijø, jokiø partijø. Nëra prasmës kurtiorganizacijà dël organizacijos. Organizacijos tik palengvina èekis-tø darbà. Nereikia kurti organizacijos, bet veikti organizuotai. Suta mintimi sutikau. Bet nuo 1963 m. vël ëmiau neðiotis savyje mintásukurti pogrindinæ partijà ir pavadinti jà Lietuvos nacionalinio irsocialinio teisingumo partija.“ Povilas I paklausæs „veikëjà“, kodëlbûtinai partijà ir tokiu skambiu pavadinimu. Á tai Jonas III maþ-daug taip atsakæs: „Praeitis moko, kad tautai gali atneðti daugþalos partinës pjautynës. Að prieð tas pjautynes, prieð partines rie-tenas. Bûtina ákurti nepartinæ partijà2, kuri stovëtø aukðèiau uþpartijas.“ Povilas I ëmæs prieðtarauti. Esà toji „nepartinë partija“vis vien bus partija. Atsiras jai opozicija ir bus neiðvengiamos riety-

nës. Á tai Jonas III atsakæs: „Vakarø Europoje ir JAV yra daugiausiapo porà pagrindiniø partijø. To reikia siekti ir Lietuvoje. Á Lietuvosnacionalinio ir socialinio teisingumo partijà bûtø priimami ávairiøpaþiûrø lietuviai, jauèià reikalà kovoti su okupantu. Ðie kovotojaisudarytø pagrindà partijai, apimanèiai didelæ tautos dalá. Jos, kaipkovotojos uþ Lietuvos laisvæ, autoritetas bûtø didesnis negu pobolðevikinës okupacijos sukurtø partijø.“ Povilas I prikiðæs jammaþdaug taip: „Tai diktatoriðkos mintys. Nori sukurti tokià daug-partinæ sistemà, kokia ðiandien vieðpatauja Lenkijoje ir UlbrichtoVokietijoje. Viena partija valdo, o kitos ðoka pagal jos dûdelæ.“Jonas III uþsigavæs. Atsakæs, kad jis neturi to galvoje. Jis uþ daug-partinæ sistemà. O vadovaujantis (ðá þodá jis pabrëþæs) tos partijosvaidmuo bûtø reiðkiamas per rinkëjø valià. Jonas III esàs didþiau-sias komunistiniø ðaliø rinkiminës komedijos prieðas. Ði „jo“ parti-ja galëtø vadovauti tautai, kaip pogrindþio sàlygomis iðsikovojusididelá autoritetà partija ir tik dël to autoriteto. Kitos partijos netu-rëtø to autoriteto, kadangi jos okupacijos metu nieko neveikusios.O vidury partijos bûtø leidþiama kritika, paþiûrø laisvë. Uþtat nuojos atskilusiø bûtø labai maþai. Tada Povilas I paklausæs: „Kokspranaðumas pogrindþio sàlygomis partijos veikimo prieð „neapi-formintà“ veikimà.“ Jonas III: „Bûdamas partijos ar organizacijosnariu kiekvienas þmogus jaus didesnæ atsakomybæ, bus aktyves-nis, o svarbiausia, jis bus ruoðiamas ateièiai. Be to, tokia partija busorganizuotos kovos branduolys momento metu. O ðiandien tokiobranduolio nëra. Kà mes ðiandien darytume, jeigu staiga Rusijosimperijai ateis galas? Ðiandien ji stipri ir gali iðsilaikyti dar ilgai.Bet mes privalom bûti pasiruoðæ kiekvienam netikëtumui.“ JonasIII dar kaþkà aiðkinæs dël partijos pranaðumo. Esà partijos naryskovosiàs uþ savo moralæ, nepalûðiàs gyvenime, nepasitrauksiàs iðkovotojø eilës. Daug buvæ gerø vyrø, bet vedæ pasitraukë ið tosveiklos. O partija ar organizacija ápareigosianti já visada likti kovo-tojø eilëse.

Að: „O kodël tu jo nepaklausei, ið kur jis ims þmoniø savopartijai? Matyt, blogai jis paþásta dabartiná gyvenimà ir nemato,kad ðiø dienø lietuvis labai indiferentiðkas?“

1 Tikrovëje tokiø asmenø ir tokio pokalbio nebuvo. Autorius pats svarsto pogrindi-nës organizacijos veiklos perspektyvà.

2 Kaþkokia nesàmonë. – A. T.


Povilas I nepaklausæs to jo, nes pats esàs prieð „apiformintà“veikimà. Jis uþ organizuotà, bet „neapiformintà“ veikimà. Bûtinaesà ieðkoti bûdø prieiti prie mokytojø, veikti juos, kad ðie auklëtøjaunàjà kartà ne taip, kaip ji ðiandien auklëjama. Bûtina ieðkotimetodø kelti lietuviø sàmoningumà, skiepyti jiems laisvës viltá.Tuo tikslu bûtina retkarèiais iðleisti atsiðaukimus.

Að: „Matau, kad tu faktiðkai sutinki su Jonu III. Juk lapeliø,atsiðaukimø neiðleisi be organizacijos pagalbos. Taèiau þinok, kadað neremiu nei Jono III, nei tavæs. Að irgi daug kuo nepatenkintas,net labai piktinuosi tuo, kad „derþimordos“ spjaudo ant visko, kaslietuviðka. Taèiau po 20 metø viskas iðsispræs savaime, be mûsøásikiðimo. Jaunoji Rusijos karta supras, kad su lietuviais reikia elg-tis kaip su lygia sau tauta, kad dabartinio elgesio pakeitimas iðeistik á naudà Rusijai. Be to, Jonà III að laikau gudriu provokatoriu-mi. Tu jo saugokis.“ Povilas I su nepasitikëjimu þiûrëjo, t. y. klau-sësi mano þodþiø. Taèiau að þinau, kad jis nieko neveiks prieð san-tvarkà.

Vasario 19 d. 1-ajame „Novyj mir“ numeryje perskaitau Vasili-jaus Bykovo „Mirusiems neskauda“ ir Solþenycino „Zachar-Kali-ta“. Þurnalas nepasiduoda tamsybininkams! O Solþenycinas ir toliaulieka doru raðytoju. Galvojau, kad po triukðmo, kurá sukëlë Siniav-skio ir Danielio teismas, Maskva bus priversta legalioje spaudojeiðspausdinti kà nors ið progresyviø Rusijos raðytojø. Taèiau vakar„Tiesoje“ paskelbta faktinë Stalino ruporo, Rusijos kultûros þanda-ro Þdanovo reabilitacija rodo, kad Rusijos laukia tolesnis reakcio-nieriø ir tamsybininkø siautëjimas. Atrodo, kad po XXIII suvaþia-vimo tamsybininkai dar labiau pakels galvas. Ðiame suvaþiavimebus reabilituotas (nors ir ne visiðkai) kruvinasis Stalinas. Paneigtitai, kà apie já pasakë Nikita, Kremlius neiðdrás, taèiau visus joþiaurumus, terorà pavadins „klaidø“ vardu.

Kremlius þino, kad Nikita pasakë tik labai maþà dalá tiesos apiekruvinus Stalino darbus, bet Kremlius supranta, kad tolimesnë Sta-lino kritika, tolimesnis jo kruvinø nusikaltimø demaskavimas galibûti labai praþûtingas. Juk tik dalies tiesos pasakymas taip pakeitëdaugelá rusø.

Iðmesk Stalinà, Voroðilovà, Molotovà, Kaganovièiø, Malenko-và, Chruðèiovà, Þdanovà, Berijà, Dekanozovà ir kt. niekðelius, kastada lieka? Kas tada ið dorø þmoniø sëdëjo Kremliuje? Kas? O jukþmonës kuria istorijà, nedidelë saujelë tokioje valstybëje, kaip ðian-dieninë Rusija. Stalinas, Berija buvo neaprëþti Rusijos vieðpaèiai irtik jie su á save panaðiais sëbrais kûrë istorijà. Logiðkai galvojantiðeina, kad kûrinys panaðus á kûrëjus. Pasakyk, kas kûrëjas, kiek-vienas atsakys á klausimà, koks jo kûrinys. Uþtat ir bûtina, kol nevëlu, nuplauti nuo ðiø niekðø gaujos kraujà, nekaltø milijonø þmo-niø kraujà. Vienas ið suvaþiavimo tikslø ir bus atlikti ðià misijà.Taèiau ið velnio niekas nesugebës padaryti angelo. Daugumas ru-sø buvo akli, bet po XX suvaþiavimo didesnë dalis (ne! maþesnë!)jø praregëjo. Jaunimo jau neátikinsi, kad kruvinasis Stalinas sukruvinuoju Berija dirbo dorà darbà, kad milijonus þudë ið meilëskitiems milijonams. Ðiø dienø ruselis yra didelis nacionalistas, betpradeda pats galvoti! Prieð 15–20 metø uþ já galvojo Stalinas suBerija ir Ko, o ðiandien jis pats pradeda galvoti.

Taip! Suvaþiavimas stengsis ið dalies reabilituoti Stalinà (kartu,þinoma, ir Berijà, nors ðio vardas nebus minimas, o jei minimas, taitik norint Stalino ir gaujos nusikaltimus suvesti Berijai – tamatpirkimo oþiui). Taèiau kruvinosios Stalino gadynës jau nesugrà-þinsi. Ne! Antradiená sutiktas Kompozitorius [atsakingà postà uþ-imàs rajono komunistas] pareiðkë: „Visur tyla. Tyla visada bûnaprieð audrà.“ Kà reiðkia ðie jo þodþiai? Jis smerkia Stalinà, betsavo dvasioj „stalincas“ ir bûtø patenkintas, jeigu Kremlius „su-verþtø vadþias“. Taèiau jo svajonës neiðsipildys. Tamsybininkaitriumfuos po suvaþiavimo, bet Suslovas ne visagalis. Jeigu jis ágautøtokià valdþià, kokià turëjo Stalinas ar Nikita, ið jo visko galimatikëtis. Jis pasuktø á Pekinà ir tada laikykis. Vël lietøsi Rusijojkraujas, kaip jis liejosi Stalino–Berijos laikais. Bet Suslovas ne-ágaus tokios galios, nors jis Kremliaus ideologijai vadovauja ðian-dien.

Vasario 19 d. po darbo su Viktoru nuvaþiavom pas Aleksandrà.Ir tà dienà buvo toks pat optimistas. Deja, greit pavargo. Nesupra-tom nukreipti jo mintis nuo já jaudinanèios temos. Po 15 minuèiø


teko atsisveikinti. Doras kunigas, nors truputá ir fanatikas! Negal-voja apie save, kaip daugelis jo luomo þmoniø.

Oras buvo puikus. Patariau Viktorui pasivaikðèioti ir pasikalbë-ti keliom temom. Namuose atvirai kalbëti baisu. Saugumas dësvisas pastangas sekti kiekvienà mûsø þingsná ir uþgirsti kiekvienàþodá. Viktoras sako, kad kaimynais Subaèiais negalima pasitikëti.Rodos, dori þmonës, neapkenèia „derþimordø“, bet pasitikëti tikrainegalima. Juk jis kadrø skyriaus inspektorius, esàs saugumo áskai-toj. Jø pagalba saugumas gali klausytis mûsø pasikalbëjimø. Kar-tais nenoriu su tuo sutikti. Jeigu jam bûtø pavesta ðnipinëti mus,nebûtø praðæ mamà priþiûrëti jø kambariø. Taèiau atsarga gëdosnedaro! Garsiai kambary nieko negalima kalbëti.

Kaip surusinta Naujoji Vilnia! Net kino afiðos tik rusiðkos. Be-veik në þodþio neuþgirsi lietuviðkai.

Plentu sukam Vilniaus link. Paveja maðinos. Kai kurios sustoja.Mes budrûs! Reikia bûti atsargiems!

Viktoras pasakoja apie baþnyèios reikalus.Miesto pakraðty, prie kapiniø esanèiame sustojime sustojam.

Èia pat atsiranda tipiðkai rusiðkai apsirengusi rusë. Nutylam. To-kia „nekalta“ kaip tik gali klausytis pokalbio. Juk Arkadijus prisi-paþino, kad tarp sekliø yra ir moterø.

Autobuse pora átartinø tipø. Þinoma, saugumas galëjo sekti mus.Aplenkë lengvosiomis maðinomis, o kas nors ið jø álipo kitamesustojime. Taip jie daro. Taèiau kità dienà juokiaus Viktorui: „Kieknekaltø þmoniø mes palaikome ðnipais. Þmogelis miega naktá irnesapnuoja, kad mes mintyse vadinam já niekðu.“

Iðlipom prie Ðv. Onos baþnyèios. Uþeinam á Ðv. Mykolo baþny-èios kiemà. Radau jame þymes gaisro, kurio metu sudegë didelæmeninæ vertæ turá freskos. Kiemas neðvarus, pilna statybiniø me-dþiagø. Tik 7 baþnyèios neuþdarytos. Likusios paverstos sandë-liais, dirbtuvëmis. Pirmà kartà suþinau, kad visos 12 cerkviø atida-rytos. Uþsukom á dar Algirdo statytà cerkvæ prie Vilnelës. Veikia!Uþeinam á vidø. Apþiûrinëjam. Juk skirtumo tarp cerkvës ir baþny-èios ið esmës nëra, taèiau pirmoji taip svetima.

Einam á Skaièiavimo maðinø gamyklà pro cerkvelæ Dzerþinskiogatvëje. Toje ðviesa. Veikia! Pradedu gëdyti save, kad neþinojauto. Net ir èia rusai rodo savo veidà. Daugumà baþnyèiø uþdarë,taèiau nei vienos cerkvës nepalietë, nors katalikø tikinèiøjø bentkaip 10 kartø daugiau negu pravoslavø. Carai uþdarinëjo baþny-èias, statë Vilniuje cerkves norëdami suteikti miestui rusiðkà vei-dà. O kokiu tikslu jø palikuonys uþdarinëdami baþnyèias nepalietënei vienos cerkvës?

Mes skatinami visur mokytis ið „vyresnio brolio“, taèiau kodëlèia neverèiami sekti juo? Kur tik paþvelgsi, visur neteisybë, smur-tas, tyèiojimasis ið tavo tautiniø jausmø!

Vasario 19 d. vakare skubëjome á „Sigmos“ klubà. Bariau Vikto-rà, kad nepasiþiûrëjo filmo „Niekas nenorëjo mirti“. Tiesa, Vyto G.1,nesulaukë prie klubo. Bet jei labai bûtø norëjæs, bûtø sulaukæs.

Norëjau já (ir save, þinoma) átikinti, kad lietuviai nëra blogesni,kokie buvo prieð 10 metø, o net geresni. Kaþkaip tikëjau, kadinþinieriai „duos garo“ V. Þalakevièiui uþ mûsø tautos istorijosdergimà. Tà tikëjimà stiprino Vyto þodþiai apie tai, kad klube vykstaádomios ir aðtrios diskusijos.

Abu nuëjom apsirengæ kasdieniðkai. Ten gi pamatëm visus pa-sipuoðusius. Ypaè iðsipusèiusios buvo V. Þalakevièiaus, J. Griciausir dailininko (pavardæ pamirðau) þmonos. Buvo truputá nejauku.

Ant stalø stovëjo stiklinës kavai, sausainiai. Pasirodo, kad èiagalima iðgerti. Yra konjako, vyno. Ðá kartà buvo net degtinës. Vy-tas uþsakë Anykðèiø vyno butelá. Jo Birutë buvo su savo draugemokytoja. Galvojau, kad tai dora lietuvë. Kaip pasirodë vëliau,gerokai klydau.

Diskusijas pradëjo klubo vedëjas, aukðtas inþinierius ir jo drau-gas. Þodá suteikë paruoðtam savo kolegai. Tas lindo á detales, bejokio pagrindo gyrë filmà. Jo kaimynë maþdaug taip pradëjo: „Ðisfilmas primena mûsø tautos praeitá. Að buvau nedidelë dar, vaikas.

1 Vytas G., Vytas – Vytautas Girdzijauskas.


Nuvaþiavau pas senelæ á kaimà. Naktá atëjo banditai. Reikalavovalgyti. Senelë nedavë, nes nieko pati neturëjo. Tada banditai at-ëmë laðinius.“ Nieko neturëjo, taèiau atëmë laðinius! Jauèiau, kadtai skrebo duktë. Maèiau, kad tiek Viktoras, tiek Vytas gan nepa-tenkinti tokia pradþia. Man irgi buvo skaudu. Nejaugi tokia nuo-taika teks sugráþti namo? Nejaugi ið tikrøjø Viktoras teisus?

Vytas teisinosi, kad ádomiø kalbëtojø nëra ðiandien: „Uþsiundy-siu Kiðká, kad tas pakalbëtø.“ Tuo momentu atsistojo gan neimpo-nuojanèios iðvaizdos neaukðto ûgio, maþdaug 25–27 metø inþi-nierius (o gal truputá vyresnis), apsirengæs nertiniu vietoj baltøbaltiniø ir kaklaraiðèio. Vytas suplojo rankomis: „Bus ádomu.“ Ne-skubëdamas pradëjo vertinti filmà. Pirmieji þodþiai nieko gero ne-þadëjo. O gal að nepajëgiau ásigilinti á juos. Taèiau greit teko ið-girsti tai, ko negirdëjau në karto ið vieðos tribûnos: „Að irgi buvautada maþas, bet þinau, kad valstietis bijojo tiek vienø, tiek kitø:tiek miðkiniø, tiek ir liaudies gynëjø, skrebukø. O filme tas nepa-vaizduota.“ Po ðiø þodþiø susiþvalgëm abu su Viktoru. Neblogaipasakyta! Ar atsiras prieðtarautojø. Ne! Kas gali paneigti tiesà,kad skrebø bijojo lietuvis ir neapkentë jø? Per maþa pasakyti, kadabiejø pusiø vienodai bijojo. Partizanø ëmë bijoti daug vëliau irdauguma tie, kurie turëjo pagrindo bijoti. O skrebø visà laikà ne-apkentë 90–95 proc. tautos. Að smerkiu beprasmes þudynes, þu-dymà nekaltø þmoniø, kuriems daþnai uþteko tik dirþo. Taèiaulyginti partizanus su skrebais negalima. Bet ið vieðos tribûnos juossulyginti, reiðkia, parodyti didelæ pilietinæ dràsà ir duoti „stalincø“iððlovintiems vagims skrebams didelá antausá, kurio jie nusipelnë,bet kurio vieðai niekas nedavë.

Nuotaika tuoj susitaisë. Gerai, kad atëjom! Að teisus, o ne Vik-toras! Lietuvis netapo blogesniu, negu buvo. Atsistoja kresnas vy-riokas. Atsipraðo, kad kalbës rusiðkai. Kalba bendrai apie filmà.Tesuprantu, kad nëra labai patenkintas filmo objektyvumu. Ir stai-ga pradeda ðnekëti apie Siniavskio ir Danielio teismà „Að komu-nistas, að tvirtai tikiu komunizmo ateitimi. Taèiau að nepatenkintasdviejø raðytojø teismu. Marksas teigë, kad su idëjomis reikia kovo-ti ne jëga, o idëjomis. Ðá kartà tai buvo ne teismas, o susidorojimas.

Að kvieèiu jûs, draugai, iðsakyti savo nuomonæ apie ðá teismà.“ Visi(bent daugumas) neslepia savo nustebimo ir pritarimo (jis pasakokaþkaip daugiau, kaþkà aðtresnio, negu að perdaviau). Pirminin-kaujantis, taèiau nutraukia: „Apie juos kalbësim kità kartà. Ðian-dien kalbame apie filmà.“

Mes visi trys susiþvalgom. Veiduose nustebimas ir pasitenkini-mas prasidëjusiomis diskusijomis. Bravo. Þiûrëk, Viktorai! Supra-tai, kad neteisus tu?!

Vytas nori kalbëti. Að: „Tau negalima. Tegu kalba kiti.“ Birutënieko nesako. Èia ji man patinka, nors ðiaip nesimpatiðka.

Vytas formuluoja klausimà. Padedu. Klausia: „Filmas vaizduo-ja istoriná laikotarpá, pokario laikotarpá. Filmas turëjo tikslà ob-jektyviai nuðviesti ðá laikotarpá. Ar reþisierius iki galo iðsprendë ðáuþdaviná?“

Pirmininkaujantis atsako, kad iðsprendë. Salës nuotaika rodo,kad dauguma nesutinka su tuo. Vël atsistoja Þemaitis. Jis kritikuo-ja scenà malûne: „Miðkiniai pasiruoðæ laukë, taèiau juos iðskerdëkaip meitëlius. Kaþkaip nemalonu buvo þiûrëti. Að jau þinojau,kad taip baigsis…“ Beveik visi juokiasi. Salëje pagyvëjimas. Pirmi-ninkas: „Kiek jø buvo, skaièiavai? Ne? O að skaièiavau – 7 prieð7.“ Kaþkas: „O po mûðio? 6 ir 1.“ Visi juokiasi! Atsistoja direkto-riaus pavaduotojas. Ne. Vyriausiasis inþinierius. Vytas pastebi, kadjis lakstë su pistoletu drauge su skrebais. Kà ðis tipelis pasakys?Kalbëti nemoka: „Filmas objektyviai pavaizdavo pokario laikotar-pá.“ Ir èia ima kalbëti apie tai, kas „ant dûðios“. „Paimkim knygà„Kaimas kryþkelëje“. Pagal autoriø iðeina, kad neklydo tik tas, kassëdëjo akademijoje.“ Ne visi suprato, kà norëjo pasakyti tipelis.Pasakë gal tai, ko nenorëjo. Tiesiog prasitarë, kad jam nepatinkaAvyþius, kuris nors dalá tiesos pasakë apie skrebø kruvinus darbe-lius. Aiðku! Deja, jis nieko negalëjo prikiðti prieð já kalbëjusiems.O kà jis gali pasakyti? Nenori bûti pajuokos objektu! Kaþkoksþmogelis ëmë priekaiðtauti uþ tai, kad nuo filmo kritikos priëjomprie politikos. Nesusivaldæs ir að suðukau (kaþkas irgi ðaukë): „Ofilmas argi ne politinis?“ Daugelis ëmë rëkti: „Ar tai blogai, argerai?“ Ðis atsakë, kad blogai. Kilo triukðmas, juokas.


Tuo metu ateina Vyto brolis1 su simpatiðka þmona. Vytas svai-do replikas. Mano nuostabai nei brolis su þmona, nei Birutë neikiek nestabdo Vyto. Man tenka truputá stabdyti já. Tiesiog gëdaprisiminus savo brolius. Ðie abu imtø stabdyti mane, priekaiðtauti.Bravo Girdzijauskai!

Taip norisi pakalbëti ir kirsti, þodþiu, þinoma! Norisi! Maþai,palyginus, tiesos pasakë kalbëjæ. Filmo analizë pavirðutiniðka. Pa-silenkæs á Viktoro ir G. pusæ sakau: „Pirmà kartà gailiuosi, kad„sëdëjau“ ir negaliu kalbëti.“ Tikrai pirmà kartà gailiuosi! Ðiuomomentu girdþiu kaþkada kaþkieno pasakytus þodþius: „Reikëjopasëdëti, patylëti, padaryti karjerà ir tada kovoti.“ Tada atsakiau:„Padaræs karjerà bûèiau praradæs norà kovoti.“ Ðá kartà nemokëjaupateisinti savæs.

Jeigu nebûèiau buvæs lagery, tiek daug galëèiau pasakyti. Odabar reikia tylëti. Tylëti! Po keliø dienø uþsukæs Alginskas2 pasa-kë: „Reikia tylëti ir net nerodyti savo veido iðraiðkos, kad neapkal-tinø uþ tai, kad „piktybiðkai tyli, antisovietiðkai ðypsaisi“. Taipelgtis að nemoku ir nelaikau bûtinu. Bet kalbëti negalima. Tylëti!Jeigu að taip pakalbëèiau, kaip B. Kiðkis, kità dienà sëdëèiau sau-gumo rûsy. Kas jiems galima, mums uþdrausta!

To momentu atsistojo V. Þalakevièius. Jau ið pirmøjø jo þodþiøsupratau, kad jis gan gudrus. Nors já puolë uþ neobjektyvumà dau-gelis, bet V. Þalakevièius atsakë tik vienam Vytui. Suprato, kadreþisierius kaltinamas uþ istorinës tiesos iðkraipymà. Iðsisukinëjo.„Dalis esanti tiesos. Meno kûrinys nëra gyvenimo kopija. Tiesa apiepokario ávykius bus pasakyta. Jau ðiandien „Tiesa“ raðo, kad þmo-nës klydo. (Gudrus! Pastebëjo net tai.) Vienam kûriny dalis tiesos,kitame irgi. Taip ir paaiðkës objektyvi tiesa. Mes neturëjome tiksloduoti istorinæ kopijà, o pavaizduoti, parodyti mûsø tautos gyvybin-gumà. Nors mes mokam vienas kitam kibti á gerklæ, bet vis vieniðliekam kaip tauta ir ilgai dar gyvensim.“ Rodos, niekas neplojo.Neplojo! Gudrus tipas. Nei vienu þodþiu neprasitarë, kad pasidavë

Maskvos spaudimui (scenarijø tvirtina Maskva). Þiûriu á já ir taipgaila þmogelio. Þmona labai iðsidabinusi, reikalauja tualetø. Uþtatir tenka parduoti velniui dûðià, spjaudyti ant savo tautos. Paþiûrë-jæs filmà taip norëjau spjauti jam á snuká, o ðá kartà tik gaila buvojo. Ðûdelis!

Neiðkentë Vytas. Iðvargæs buvau, todël ne viskà ásikaliau á gal-và. Prikiðo reþisieriui neobjektyvumà (labai atsargiai). Maþdaugtaip: „Reþisierius nesugebëjo objektyviai pavaizduoti tø pokarioávykiø, negalëjo arba bijojo.“ Pasakæs atsisëdo. Uþ þodá „bijojo“taip trenkë aplodismentø banga. Þinoma, að buvau vienas ið karð-èiausiø ovatoriø. Þalakevièius suprato, kodël Vytui taip ploja, ojam ið viso neplojo.

Po B. Kiðkio ásidëmëjo vienas jaunas inþinierius. Jis kalbëjo:„Filme partizanai (!) sukarikatûrinti. Lyg tarp jø nebuvo vyrø. Bu-vo ir turëjo idealus. Uþpuolë ir reikëjo gintis.“ (Mes su Viktorususiþvalgom ið nuostabos). Toji oþka ëmë prieðtarauti ið vietos.Kalbëtojas tæsë: „O kà jûs darytumëte, jeigu mûsø ðalá uþpultøamerikieèiai ar vokieèiai?“ Ðis palyginimas sukëlë neslepiamà juo-ko ir pritarimo bangà.

Kalbëjo darbininkas. Irgi prikiðo tikrovës iðkraipymà. Kiðkis kal-bëjo kelis sykius. Rodos jis pasakë: „Man pasakojo vienas darbi-ninkas, gyvenæs Pietø Urale. Veþæ 14 suimtøjø. Vienas ið jø kelymiræs. Kadangi buvæs ásakymas visus gyvus nuveþti, lavonà iðme-tæ, o á jo vietà areðtavæ pirmà sutiktà vyrà. Ar ir èia negalëjo taipatsitikti?“ Aiðku, kad jis papasakojo apie ávyká, buvusá Lietuvoje.Visi dràsiai kalba, bet net ir jie laiko bûtina kai kà uþmaskuoti.

Vël kalba anas oratorius. Jam vël ima ið vietos prieðtarauti tojimergina. Jos vyras klausia: „Ar jûs neitumëte á miðkà, jeigu ameri-kieèiai ateitø?“ Toji, matyt, neuþgirdo ir atsakë neigiamai. Visa salëëmë garsiai juoktis, ploti. Vadinasi, tu, oþka, lauki amerikieèiø?!

Kalbëjo J. Gricius. Ðis irgi gudrus: „Að turiu 4-eriø vaikà, sûnø.Jis þvairas, neðioja akinius, bet jis man graþiausias. Taip ir su filmu.Jis mûsø kûrinys ir mums mielas. Todël gan nemalonu girdëti jokritikà.“ Kaþkà kalbëjo toliau. Pabrëþë „suktai“: „taèiau milijonaiþiûrovø negirdës mûsø diskusijos.“ Kà reiðkia ðie þodþiai?

1 Petras Girdzijauskas, buvæs politinis kalinys.2 Neiððifruojamas pseudonimas.


Kalbëjo dailininkas: „Að noriu áneðti (visi, t. y. daugelis labainelietuviðkai kalbëjo)…“ Nebaigus dailininkui minties, kaþkas „pri-dëjo dar didesná neaiðkumà“. Visa salë vël ëmë juoktis, ploti. Kaþ-kas kalbëjo vël apie neigiamas filmo puses, apie partizanø juodini-mà. „Sigmos“ klubo pirmininkas: „O kur jie juodinami? O Apuokasar neiðkeliamas?“ Èia tiesa! Vienas ið veikëjø (neigiamø) nëra su-karikatûrintas.

Tik pirmieji kalbëtojai liaupsino filmà, vëliau visi tik prikaiðiojojo neobjektyvumà. Kai vidury diskusijø pirmininkas pasakë: „Norsað nemëgstu laikraðtinio stiliaus, bet filmas, neþiûrint minëtø trû-kumø, yra didelis indëlis á tarybø Lietuvos kinematografijos me-nà“, visa salë ëmë juoktis. Jis ir pats uþbaigë su ironija.

Kur komjaunimas? Kodël niekas negina pagal Kremliaus uþsa-kymà pastatyto filmo? Ðiandien tikrai ne tas komjaunimas. Prare-gëjo! Þinoma, ne visi.

Mano deðinëje sëdëjo Birutë, uþ jos – jos draugë mokytoja. Ðiëmë keikti Siniavská ir Danielá uþ jø dviveidiðkumà. Esà jie èiakalbëjo vienaip, o á uþsieny pasiøstuose kûriniuose – kitaip. Að:„Ðiandien daugumas vienaip galvoja, o kitaip kalba.“ Ðià uþgavomano þodþiai (vadinsiu jà Katia): „Að, pavyzdþiui, kalbu, kà ir galvo-ju.“ Að: „Neþinau kà jûs dëstote, bet jeigu jûs dëstote pagal J. Þiugþ-dos vadovëlá ir tikite, kaip sakote tuo, kas jame paraðyta, atleis-kite, að apie jus gan nekokios nuomonës.“ Dëstanti lietuviø kalbà.Dieve! Dëstyti lietuviø kalbà ir taip neapkæsti savo tautos, tautoskalbanèios ðia kalba. Visi ëmëm teisinti Siniavská (kalba vyko pertrau-kos metu ir ið dalies tuo metu, kai kas nors neádomiai kalbëjo) irDanielá. Ji: „Kam nepatinka, tegu iðvaþiuoja, galëjo ir ðie iðvaþiuo-ti.“ Að: „Ne visi gali iðvaþiuoti.“ Ji: „Visi. Að, pavyzdþiui, galiu.“Að: „Tuo në kiek neabejoju.“ Neþinau, ar pastebëjo mano ironijà.

Mane siutino jos netolerancija, bukumas, bet valdþiausi, o jinesivaldë ir uþgauliojo mane: „Tik jûs vienas kalbate tai, kà galvo-jate, o visi veidmainiauja. Veidmainiauja visi komunistai, pavyz-dþiui, að komunistë.“ Að: „Ne! Nesu tiek kvailas, kad kalbëèiautai, kà galvoju. Kalbu ne tai, kà galvoju, o tai, kas galima.“ O kaipsiutino jà ðie mano þodþiai. Vytas: „Matau, kad jûs susimuðite.“

Nepastebëjom, kaip praëjo pertrauka. Ji vël teisina tà teisminækomedijà. Vytas: „Prancûzijoje komunistai kovoja prieð santvarkà.Kovoja! O kodël jø neteisia, nepersekioja?“ Ði: „Kaip nepersekio-ja? Persekioja.“ Að: „Rinkimuose jie dalyvauja? Dalyvauja! Sëdiparlamente. Sëdi!“ Ji: „O rinkimus klastoja!“ Að: „Kur jûs apie taiskaitët? Skaitët apie tai mûsø spaudoje? Jeigu klastotø, apie tairaðytø, ðauktø.“ Ji: „Jeigu neklastotø, komunistai uþimtø valdþià.“Að vos valdydamasis: „Klystat! Nebalsuoja uþ juos. Kairiosios jë-gos sujungë savo balsus ir nelaimëjo prezidento rinkimø.“ Jos vei-de tokia neapykanta man. Nemoka jos slëpti. Dieve! Dësto lietu-viø kalbà, o tokia buka. Tiki tuo, kad Prancûzijoje komunistailaimëtø rinkimus, jeigu „burþuazija“ neklastotø rinkimø! Ið kurtoks bukumas? Kas gimdo tokius dvasios ubagus. Kas leidþia juosaulëti mûsø jaunàjà kartà? Tai nusikaltimas! Tokie ir tik tokieKremliui reikalingi.

Vël ëmiau nesutikti su filmo traktavimu. Nerasdama motyvø, jiëmë ðaukti: „Sakykit, jûs norite, kad rusai iðeitø, kad Lietuva iðeitøið TSRS sudëties?“ Að: „Kada að tai jums sakiau?“ Èia net ir jisuprato pasakiusi per daug: „O mums tokius klausimus uþduodavaikai! Mes atsakom. Að jiems sakau, kad pas mus daug klaidø,trûkumø.“ Klaidø! Lengviausia viskà pavadinti klaidomis ir trûku-mais, kurie nukrenta á mûsø vargðæ þemæ ið dangaus.

Kvaila per visà pilvà, taèiau suprato, kad filmo ginti neverta.Nekalbëjo.

Norëjosi atsisveikinant pasakyti jai gan ðaltai: „Jumyse sëdi ðlykð-tus Stalinas.“ Neatsisveikinusi nuëjo. Suk jà velniai, tà karvæ! Aðnorëèiau su ja padiskutuoti, bet gali dar áskøsti. Ið tokios viskogalima laukti.

Pirmà kartà taip ádomiai klausiau diskusijø: „Jeigu bus taip ádo-mu, galiu sëdëti iki ryto, nors vakare su viðtomis einu miegoti.“Taèiau jau apie pusæ vienuoliktos visi ëmë kartotis (pradëjo po20 val.), pasidarë neádomu. Ëmiau raginti Vytà ðaukti uþ diskusijønutraukimà.

Tiesa, Vytas kalbëjo: „Jûs uþ meninæ tiesà, o ne uþ istorinæ, nesmeno kûrinys nëra istorinis kûrinys. Taèiau Tolstojus, Lenino þo-


dþiais, buvo artëjanèios revoliucijos veidrodis. Balzakas davë Mark-sui, jo paties þodþiais, daugiau þiniø ið politinës ekonomijos, neguvisi to meto Prancûzijos socialistø ekonominiai kûriniai.“

Paskutinis vël kalbëjo V. Þalakevièius. Kalbëjo ilgai ir niekonepasakë, kas yra ðiø dienø menas. Kaþkas paklausë Kiðká apiemeno tikslà, uþdavinius: „Kas yra socialistinis realizmas?“ Ðis ne-sutrikæs: „O kas?“ Visi ëmë juoktis.

V. Þalakevièius „Amerikieèiai ieðko pakaitalo þodþiui „imperia-lizmas.“ Mums irgi reikëtø ieðkoti pakaitalo þodþiams „socialisti-nis realizmas“, nes tik iðtarus tà þodá visi ima ðypsotis.“ Vien tik uþðiuos sakinius Stalinas pasiøstø já á Sibirà. Jis pasakë daugiau, ne-gu norëjo. Toliau: „Daugelis kalbëjo. Visi savaip teisûs savo akyse.Kas yra tiesa? Tiesa bûna daþnai subjektyvi. Tie, kurie juos vadinabanditais, yra teisûs, t. y. subjektyvi tiesa, lygiai tiek pat teisûs irtie, kurie vadina juos partizanais. Èia irgi subjektyvi tiesa.“

Ið mandagumo paplojo. Gudrus V. Þalakevièius! Pastebëjo, kadvieni vadina juos banditais, o kiti – partizanais.

Apie 23 val. 30 min. baigësi viskas. Nuoðirdþiai dëkojam Vytuiuþ pakvietimà. Pirmà kartà po teismo jis man atrodë tiek simpatið-kas, pirmà kartà dovanojau jam viskà, t. y. uþ Viktoro pasodinimà(apie tai, kad jis ðnipinëjo mane, að neprisimenu beveik niekada.Vien tik uþ jo dràsà reikia jam dovanoti).

Kai mama ir Alë suþinojo, kad Viktoras jam viskà atleido ir pasjá sveèiuotis nuëjo, mama pasakë Alei pritarus: „Arba Viktoras ðven-tas, arba beprotis. Að jam nedovanoèiau.“ Að irgi nevisiðkai supra-tau Viktorà. Bet ðá kartà jam visiðkai pritariau. Jis teisus! Taèiau suSemënu vis vien broliautis nenoriu! Ne!

Ilgai laukëm autobuso, o nuo Tiltelio parëjome pësti pradþiojantros.

Abu buvome patenkinti. Buvau patenkintas, kad átikinau Vikto-rà (ir save), kad dabartinis Lietuvos jaunimas geresnis net uþ buvu-sá prieð 8 metus. Argi jaunimas 1957 metais dráso taip kalbëti? Tas,þinoma, nereiðkia, kad jis geresnis, o tik dràsesnis. Tam yra tik vienaprieþastis – nebuvimas jø në karto èekistø rankose. Jie jau nesu-pranta, kà galima kalbëti, o ko ne. Nesupranta, nors ir þino, kad

apie jokià þodþio laisvæ ðiandien negali bûti ir kalbos. Pernai Alfðins-kas kalbëjo: „Reikia laukti, iki iðaugs jaunoji karta. Senoji sulauþyta.Jà Stalinas padarë verge. O jaunoji, nemaèiusi tiek teroro, never-gaus taip, kaip senoji.“ Nenorëjau juo tikëti. Praëjusá ðeðtadienáásitikinau, kad jis buvo teisus.

Daug girdþiu, kad santvarka nei kiek nepasikeitë. Pasikeitë!Prieð 8 metus B. Kiðká ir kitus kalbëtojus bûtø pasiuntæ kartu sumumis. O ðiandien net nepasikvies jø á saugumà. Labai pasikeitë.Taèiau ðiam klubui greit ateis galas! Tai ne kartà kartojom abu suViktoru. Paves já „visuomeniniø organizacijø“ globon. Nereikës iruþdarinëti. Þmonës turës kalbëti tai, kà lieps. Nustos ðá klubà lan-kæ ir viskas.

Raðyti spaudoje apie kovà su „nesveikomis nuotaikomis“ ir leistiegzistuoti tokiems klubams, tai jau paradoksas.

Savaime aiðku, kad ðias diskusijas stebëjo ne vienas èekistas.Prieð mus sëdëjo maþdaug 45 metø amþiaus tipas. Juokësi su vi-sais, vaidino, kad nestebi mûsø. Bet pertraukos metu arti priëjæstaip stebeilijo mus. Vytas nepaþástàs jo. Svetimas. Èekistas!

Ir jeigu mes lankysimës ten, pagreitinsim ðio klubo mirtá.Brolio Vlado nuomonë apie filmà iðgàsdino mane. Nejaugi vi-

sas jaunimas taip nesuprato filmo? Vladas daug skaito ir, rodos,supranta viskà. Taèiau filmà iðgyrë. Gal visa jaunoji karta taip ver-tina pokario ávykius? Dþiugu, kad tai netiesa. Dþiugu! Jaunimassveikas! Nesvarbu, kad daugelis nematë skrebø juodø darbeliø.Tëvai, sveika logika pasako, kieno pusëje buvo tiesa.

Gal pirmà kartà ëmiau suprasti 40 tûkstanèiø partizanø gyvybiøpaaukojimo prasmæ. Ilgai ieðkojau tos prasmës. Ne! Ne veltui jieþuvo!

„Puntuke“ Kiðkutis1 kalbëjo: „Mes norëjome papjauti tuos, ku-rie pateko po karo pas mus. Uþ kà? Uþ tai, kad pasiliko, laukërusø. Juk jie þinojo, kas laukia jø.“ Að nesutikau ir nesutinku.Inteligentija pasitraukë: ji ten kuria, o èia bûtø ðokusi pagal Krem-

1 Autorius diskutuoja su inteligentu – „kiðkuèiu“, o ne su konkreèiu asmeniu.


liaus dûdelæ. Taèiau kad daugelis liko, gerai. Bûtø rusai koloniza-væ Lietuvà, kaip kolonizavo Latvijà. O ðiandien jø palyginti daugmaþiau negu Latvijoj. Sunku buvo já tuo átikinti. Mokytojas! Kaipþmonës niekuo nesidomi!

Atskiro individo poþiûriu, laimingesni tie, kurie iðvyko. Jie likogyvi. Bet tautos poþiûriu, didesná indëlá ádëjo tie, kurie liko. Pir-mieji liko gyvi sau, bet tautai þuvo. Daugumas jø vedë ne lietuvesir nutautëjo. Antrieji þuvo, bet tautai jie liko gyvi. Ir jeigu lietuviuiðiandien nesvetimas tautinis jausmas, mes turime bûti dëkingi pra-lietam partizanø kraujui. Tik labai skaudu, kad jie iðþudë daugelávisai nekaltø þmoniø. Kaltas mûsø tautos nepasiruoðimas okupaci-jai, mûsø tamsumas.

Ketvirtadiená sutikau Vytà. Kovo 12 vël bus diskusijos. Kviesraðytojus. Neádomios!

16 val. iðvargau! Pailsëti!16 val. 26 min. Buvau pamirðæs. Ji (Katiuða) ëmë ðaukti prieð

baþnyèià. Vytas: „Jûs norite, kad prieð idëjas nekovotø, norite, kadbaþnyèia nebûtø atskirta nuo valstybës?“ Að: „Lenkijoje ðvenèiamosVelykos, komunistai lanko baþnyèià. O kà jie blogesni uþ jus?“ Ji:„Blogesni!“ Að: „Per geros jûs apie save nuomonës.“

Man visada atrodo, kad að neiðprusæs. Diskusijos parodë, kadfilmà bûèiau sugebëjæs iðanalizuoti daug giliau negu B. Kiðkis irkt. Niekas nekalbëjo apie istorinës ir meninës tiesos santyká, pri-klausomybæ. Ginklø dalijimas liaudþiai ir broliø pralaimëjimas kar-tu su liaudimi (jeigu skrebai nebûtø atskubëjæ) nusiþengia ir meni-nei tiesai. Jeigu tauta apginkluota, tai kodël jai lengvai nenugalëtikeliø buoþiø? Iðvargæs, þodþiai, mintys nesiriða.

Filmu Kremlius ir jo tarnai norëjo daug pasiekti. Bet ðis filmassukëlë diskusijas. Tokios diskusijos tik ne Kremliaus naudai. Jeigukas ir neþinojo tiesos, po tokiø diskusijø suþinos.

17 val. 25 min. Truputá pailsëjau. Tæsiu. Kai kà uþmirðau ið anovakaro. Kai lietuviðkoji Katia ëmë ðaukti, kad su „kenksmingomis“idëjomis reikia kovoti prievartà pasikvietus, að: „Nesuprantu, ko-dël bûtina su jomis kovoti tokiomis priemonëmis. Kapitalistinio

pasaulio idëjos supuvusios, pasmerktos þûti, o mûsø idëjos paþan-gios, visø mylimos, galingos. Tad diskusijø metu, idëjø kovoje te-gu mûsø idëjos tai árodo.“ Kà ji galëjo á tai atsakyti? V. Þalakevi-èius: „Jeigu jie [partizanai] bûtø þinojæ, kokiose sàlygose mesgyvename, vargu ar jie kovojæ prieð tarybø valdþià.“ O að esu ásiti-kinæs, kad daugumas vis vien bûtø kovojæ. Þinoma, bûtø labiautaupæ savo jëgas. Ið Krivasalio abu Dubauskai, Èestas, AlgirdasPaznëkas nebûtø ëjæ þûti1.

Vël visà dienà „sudergiau“. Nelabai gailiu. Juk tai istoriná ávykáapraðiau. Ðis ávykis rodo, kad þmonës, t. y. lietuvis, tampa dràses-niu. O ði dràsa vers atsiþvelgti ponus. Jeigu rusai bûtø buvæ protin-gesni, Stalinas nebûtø taip lengvai apmulkinæs jø. O Hitleris? Vo-kieèiai buvo civilizuota tauta, bet nekultûringa. Kultûringos tautosir Hitleris nebûtø taip apmulkinæs. Kremlius negali nesiskaityti suiðaugusiu rusø sàmoningumu ir ne tik rusø. Uþtat santvarka buspriversta tobulëti. Liaudies sàmoningumas privers keistis santvar-kà. Apraðiau istoriná ávyká. Tik gaila, kad taip padrikai. Buvau ið-vargæs ir tada, ir dabar. Bet esmæ, pagrindinæ diskusijà sugebëjauapraðyti. Jeigu galëèiau perraðyti, iðeitø gan geras vaizdas. O da-bar „koðë“ iðëjo. Nieko!

Sekmadiená po pietø uþsuko L. Kiðkelis. Norëjau, kad Viktoràpakviestø á baliø. Bijo. Gatvëje irgi manæs bijojo. Paklausë, kodëlilgai já lydás? O að kaip tik ëjau á universitetà. Man buvo pakeliui.Vargðelis!

Su Viktoru uþsukom pas J. Zuikelá. Viktorui jis gan patikæs. Netoks jis bailus, kaip galvojau. Kalbëjæs gan dràsiai, natûraliai. Taine A. Tyla. Taip!

Vaþiuojant á baþnyèià, áþûliai prisistatë vienas tipas. Atrodo, kadmane paþásta. Uþtat tik á Viktorà þiopsojo.

Baþnyèioj negalëjau susikaupti. Nors að nenorëjau, bet Vikto-ras siûlë uþeiti pas Maþelytæ. Vël teks neiðsimiegoti. Ten radom

1 Dubauskai invalidai, J. Èestas senas, daugelio vaikø tëvas, A. Paznëkas – septy-niolikametis. – A. T.


Vidmiðká1. Kokie reikalai institute? Korsako duktë iðtekëjo uþ ru-so. Venclovos sûnus vedë rusæ (iðsiskyrë). Vildþiûnas vedë rusæ irpasiraðo: „Ivanas Ivanovièius Vildþiûnas“. Jis [Vidmiðkis]: „Þuvispûsta nuo galvos.“ Visi juokëmës.

Radijo neklauso, nieko neþino, o vaizduoja paþangias. Jos drau-gë ëmë provokuoti mane. Likom abu. Nesinorëjo pasirodyti nevyriðkam. O gal ir rûpëjo pabuèiuoti jà. Gynësi. Nedariau pastan-gø. Nuëjau pas Viktorà ir Maþelytæ. Buvo nepatogu. Átars, kadbuèiavomës. Ðá kartà buvo gëda. Gráþdamas namo dþiaugiaus, kadnepabuèiavau jos. Iðleidþia Alë, o að bernauju. Negraþu! Tuo tikslunenuëjom pas jas. Taèiau vis vien iðëjo taip. Kasmet mano sàþinëtampa per daug reikli. Gráþæs kà tik ið lagerio, Jono vestuvëselaiþiaus ir në kiek negrauþë sàþinë. O dabar tik uþ mëginimà pabu-èiuoti grauþia sàþinë.

Jauèiaus kaltas Alës atþvilgiu. Toji oþka pagalvos, kad jos (Alës)nemyliu. Árodysiu, kad tai netiesa. Ketvirtadiená jà maèiau. Nekrei-piau dëmesio. Nei kiek ji man nereikalinga. Ne!

Kiolnas [radijas] demaskuoja Vasiljevà. Tai buvæs jûrininkas irèekistas. Visos pasaulio radijo stotys lyg susitarusios veda gan gudriàpolitikà. Kremliø ima baimë. O pradëti trukdyti transliacijos jaunedrásta.

Vasario 21 d. iðvyksta Viktoras. Uþ savaitës sugráð. Pasiilgau.Vasario 21 d. þinodamas, kad saugumas klauso, trumpai papa-

sakojau apie diskusijas „Sigmos“ klube. Laimë, kad Z. Kaplanasëmë „kolioti“ valdemarininkus. Buvau priverstas ir að „koliot“ juos(ið tikrøjø daug uþ kà juos ir smerkiu). Ieva: „Filmas nebûtinai turibûti objektyvus. Jeigu negalima pasakyti tiesos, tai reiðkia, reikiasëdëti rankas sudëjus. Filmas ne istorija, o menas“. Taip buvo sun-ku tylëti, bet tylëjau. Bravo! Tik ið viso nereikëjo kalbëti apie tàdiskusijà. Nereikia duoti saugumui medþiagos. Be to, tokios dis-kusijos man þalingos. Ieðkojau þodþiø, kaip jai ágelti. Tà paèià arkità dienà daviau jai etnografiná þurnalà: „Paskaityk ir pasakyk,kodël pas mus kovojama su religija?“ Kità dienà parodþiau jai

atvirukà-nuotraukà „Ðvytury“: „Pagalvok, kà reiðkia ði nuotrauka.“Ji uþpykusi: „Að nenoriu galvoti. Að ir ðiaip daug galvoju.“ Nesu-sivaldæs að: „Eik velniop!“ Nieko neatsakë.

Penktadiená atkerðijau jai uþ tai. Apie tai paraðysiu.Paskaitoje apie romantizmo stiliø susitikau Virbalá. Keistas ti-

pas! Bet santykius palaikyti reikia. Turi daug paþástamø.Paskelbtas nutarimas statyti IX forte paminklà. Aiðku! Tai atsa-

kas á Pavilnio lietuviø ryþtà statyti paminklà iðtremtiems á Sibirà.IX forte þuvo daug nekaltø þmoniø. Jø atminimui lenkiu galvà. Betðiame forte èekistai kalino ir þudë ðimtus dorø lietuviø. Ðio pamin-klo statymas yra pasityèiojimas ið jø atminimo. Daug ten þuvusiønenorëtø, kad enkavedistai statytø jiems paminklà. Jø rankos nemaþiau kruvinos uþ jø þudikø rankas.

I tarybinëje ligoninëje aplankiau Aleksiejø. Eilës prie leidimø.Kalba tik rusiðkai. Po velniø! Garsiai iðreiðkiau savo nepasitenkini-mà. Reikia netylëti! Gal susipras ir iðsineðdins?!

Vasario 23 d. ryte randame atvirutæ su sveikinimais raudono-sios armijos metinëms. Atëjusi Raisa pakiðo kiekvienam rankà. Ton-danas pasiûlë ta proga iðgerti. Pradëjau sàmoningai organizuotiiðgërimà. Arkadijus nustebo. Jei bûtø labai norëjæs, bûèiau suorga-nizavæs, nors ir buvo formali prieþastis – Albinos teismas. Paplaus-kas siûlë nupirkti moterims saldainiø uþ tuos [surinktus] 6 rub.Joms girdint, atsisakiau. Tik vëliau supratau, kad jos ásiuto. Visospartietës mus sveikino, o mes – ðpygà. Suk jas velniai! Tokiomðlykðèiom bobom neduosiu nei kapeikos.

Teisë Albinà. Prieð porà savaièiø dël mano átakos ji nëjo á teis-mà. Dabar ëjo, nors buvo paraðiusi pareiðkimà iðeiti ið darbo. Josdraugës jà teisino, o Rajà puolë. Visi suprato, kad kolektyve egzis-tuoja nesantaika tarp komunisèiø ir ne komunisèiø. Tondanas lei-do suprasti, kad gajos antisemitinës nuotaikos. Abromaitis iðsi-gando. Lapë, bet kvaila. Pats kaltas dël to teismo. Norëjo geraspasirodyti, o iðëjo ne tai, ko laukë. Galvojo, kad ta [Albina] ginsis.Ta gi puolë, iðkëlë Rajos ydas (net ir negraþiu bûdu – pasakojoapie „prijomus“, kuriø jas mokë Raja). Durnas Abromaitis! Bai-liams visada taip baigiasi.1 Neiððifruojamas pseudonimas.

142 143Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS A N T R O J I K N Y G A

Vakare per televizijà transliavo laidà ið Panevëþio „Kario klu-bo“, kuris organizuotas vienoje vidurinëje mokykloje. Tokiu bûdustengiasi patraukti jaunimà. Vaikams uþkorë karininkø antpeèius.Ðlykðtu. Diktorius iðreiðkë viltá, kad visose mokyklose bus árengtipanaðûs klubai. Privers. Ar tas padës? Gali bûti prieðingi rezultatai.Sàmoningesni tëvai neleis savo vaikø á tokius klubus, iðaiðkins jøesmæ. Taip vaikai supras tai, ko iki tol nesuprato.

Sutinku dailininkà Hieroná1. Jis: „L. û. tarybos buvo nacionalinëkadrø kalvë. Uþtat jas ir likvidavo.“ Pasirodo, kad dauguma lietu-viø supranta Kremliaus darbeliø esmæ ir tikslà. Gerai!

ANTROJI KNYGA



Vasario 28 d. (pirmadienis)

17 val. 20 min. lauke ðiandien tikras pavasaris, ypaè vidurdiená,kada ðvietë saulë. Gedimino gatvëj nei kiek sniego. Èerniachov-skio aikðtëje purvas, bet prieð saulæ ðildosi aibë seniø. Gradusovàsutikau einantá á ministerijà be palto. Tondanas irgi norëjo eiti bepalto. Tik mûsø esà gëda.

Lauke pavasaris, o dvasioje baisios rudens audros. Jonas II1 áaud-rino. Ðiandien sutikau inþinieræ Iðmolevièiûtæ2. Ji papasakojo, kadKauno politechnikos institute daugiau kaip 50 proc. absolventønumatyta pasiøsti dirbti á Rusijà. Buvæ palikti visi Lietuvoj, betpagal Maskvos ásakymà ðis studentø paskirstymas atðauktas. Sklindagandai, kad Maskva nori ávesti Politechnikoje dëstymà rusø kalba.Apie ðias naujienas papasakojau Jonui II. Tas vos valdësi: „Gyva-tës! Okupantai! Raudonieji carai! Maþa imperialistams, kad raudo-nieji carai Stalinas ir Chruðèiovas rusø kolonistø skaièiø padidinoLietuvoj apie 10 kartø. Maþa! Nori iðblaðkyti lietuvius po imperijà,o á jø vietà siøsti rusus. Skubinasi raudonieji imperialistai. Jauèia,kad vis vien teks kraustytis ið Lietuvos, todël stengiasi kuo dau-giau lietuviø surusinti. Nieko daugiau ið klastingojo okupanto irnegalima tikëtis, taèiau ði naujiena pritrenkë mane. Raudonieji ca-rai dar klastingesni uþ baltuosius. Argi galima sëdëti ir sudëjusrankas þiûrëti, kaip XX amþiaus antrosios pusës okupantai, impe-rialistai vykdo Lietuvos atþvilgiu genocido politikà? Barbarai!“

Dar daugiau prisiklausiau jo keiksmø ir necenzûruotø þodþiø.Pats seniai buvau girdëjæs: Maskva nepatenkinta tuo, kad Lietuvo-

1 Pats autorius.2 Neiððifruojamas pseudonimas.


je nuolat auga savø specialistø skaièius. Dar rudená Kaune girdë-jau, kad ruoðiasi studentus siøsti Rusijon dirbti. Taèiau ði naujienapritrenkë ne maþiau ir mane. Nesinorëjo tuo tikëti, nes tikrai labainenorëjau tuo tikëti. Deja, tai tiesa!

Praëjusá pirmadiená perskaièiau etnografiná þurnalà. Ið ten pa-dariau geresnes iðvadas, negu Semionovas norëjo padaryti savoðlykðèioje broðiûrpalaikëje. „Komjaunimo tiesoj“ radau þinutæ, kadðiandien lietuviðkose vidurinëse Lietuvos mokyklose mokosi 83 proc.visø vaikø, ko prieð karà mokësi – 73 proc. Maskvos statistikamoka klastoti net ir ðiandien, nors stalininio áþûlumo pamaþu atsi-sakoma. Taèiau èia gal yra tiesa. Juk lietuviðkose mokyklose mo-kosi ne vien lietuviai. Tuo, þinoma, nepatenkinti mûsø vieðpaèiai.Jiems vis sapnuojasi surusinta Lietuva. Kadangi mes nepuolam á jøglëbá ir su savo þmonomis ir vaikais ir toliau kalbame tik lietuvið-kai, o ne „graþiausia pasaulyje rusø kalba“, nusprendë prievartamus rusinti. Rusifikacijos procesas vyksta natûraliu keliu, taèiauKremliui to maþa. Tikrai teisus Jonas II teigdamas, kad ið jø nerei-kia nieko kito tikëtis ir be reikalo nervus gadinti. Taèiau negaliu.Jauèiuosi tiesiog ligonis po ðios naujienos. Vargðe, Tu mano Lietu-vële! Ir kas tavæs neskriaudë, kas nelaikë tavæs savo kolonija?Kodël istorija lëmë tau toká likimà? Sunkiai suprantama ir didþiøjøLietuvos kunigaikðèiø politika. Kodël jie Prûsijos neprijungë prieLietuvos? Gal mano pradëtas skaityti veikalas „Vytautas kaip poli-tikas“ atsakys á ðá klausimà? Nereikia pulti á pesimizmo balà, ne-reikia keikti mûsø vargðës tautos likimo. Juk kiek yra nelaimin-gesniø uþ jà tautø? Tai mordviai, totoriai, baðkirai ir kt. maþesnësRusijos tautelës. Palyginti su jomis, mes laimingesni. O mes patysar nebuvome blogesnëje padëtyje? Iki Stalino nudvësimo didþiulëtautos dalis, tarp jos dalis inteligentijos buvo Sibire. Ðiandien dau-gumas sugráþo. O ámonëse tiek daug graþaus lietuviðko jaunimo.Kruvinojo Stalino gadynëje baigæ aukðtàsias mokyklas absolventaibuvo siunèiami dirbti á Rusijà. Dauguma sugráþo ir dirba Lietuvoje,tarp jø ir Ðaulys. Vis vien skaudu. Skaudu ir dël vieno lietuvio,pasilikusio Rusijoje ir ten nutautëjusio. Skaudu!

Nieko! Moku nuraminti save. Kaip besistengtø Maskva suru-sinti mus, vis vien Lietuva gyvuos amþiais. Gyvuos! Nesurusinsitmûsø! Ne! Visgi gerai, kad Lietuvoje buvo vystoma pramonë irásteigtas Kauno politechnikos institutas. Jeigu nebûtø buvus vys-toma, lietuviai bûtø buvæ priversti savo noru iðvaþiuoti Sibiran.Naujai pastatytos Lietuvos ámonës daugiau lietuviðkos negu seno-sios. Vytas1 sakë, kad skaièiavimo maðinø gamykloje 60 proc. visødirbanèiøjø lietuviai. Tai labai daug. Inþinieriø dauguma – lietu-viai. Èia, matyt, Maskva padarë kaþkokià klaidà, neapsiþiûrëjo.Uþtat ir stengiasi taisyti savo „klaidas“.

Lietuvius siunèia á Rusijà, nors inþinieriø trûksta paèioj Lietu-voj. „Puntuko“ konstruktoriø biuras negauna nei vieno inþinie-riaus. Vasario 19 d. „Tiesoje“ atspausdintose direktyvose nëra jaupasakiðkø paþadø, kuriø neðykðtëjo Nikita Chruðèiovas. Lietuvospramonës ámonës tik uþbaigiamos statyti. Naujø beveik nebus sta-toma. Dangiðkosios eros pradþia nukeliama toliau. Nauji vadovaiprotingesni ir neþada to, kas kiekvienam aiðku, jog neávykdoma.Nikitos paþadus partijos vardu atmes kaip jo vieno lakios fantazi-jos vaisiø. XXIII suvaþiavime Nikitai teks bûti dideliu atpirkimooþiu.

Vasario 23 d. Pelenø diena. Alë liepë valgyti pieno, bet atsisa-kiau. Ásidëjau á darbà tik silkës su duona. Demonstratyviai valgiautik tai. Arkadijus matë. Jauèiau, kaip jam tai nepatinka, taèiaunieko nesakë. Elena ir Ieva bëgo á valgyklà. Argi jos supranta tra-dicijø reikðmæ?

Vasario 24 d. Jonelis paskambino, kad Mama atvaþiavo. Leng-viau pasidarë. Kai ji èia, nereikia rûpintis, o kai tëviðkëje – baisudël jos. Atvaþiavo, nes negalëjo sugyventi su krikðto motina Stase.Visgi toji gan negera. Mama moka tylëti, o anoji – vis kabinasi.

Po to nuëjau pas Aleksiejø á ligoninæ. Registratûroje sëdëjo mo-teris, kuri kalbëjo tik rusiðkai. Daugelis kreipdavosi á jà rusiðkai, o

1 Vytautas Girdzijauskas.


Po to kalbëjo Dundulienë, J. Buzas. Jokios propagandos. Maþaiasilø tarp kraðtotyrininkø. Jie dori lietuviai. Tamsybininkai nesi-verþia á kraðtotyrininkus. Buzas – ið lengvosios pramonës techni-kumo. Reikëtø su juo susipaþinti. Technikumo auklëtiniai gan bu-ki, apolitiðki. Taèiau á kraðtotyrininkø bûrelá jis átraukë ne vienàmokiná. Reiðkia, moka sudominti mokinius kraðtotyra.

Pertraukos metu kalbëjau su A. Tyla. Buvau praðæs savo istori-jos kontroliniam darbui literatûros – prieðkarinës. Nieko doro ne-sà. Gal pabijojo?

Prisiminë pokalbis su juo vasario 11 d., tada papasakojo daugnaujo apie Leninà. Buvæs jo darbo kambary. Kapsukas miræs nuosklerozës. Spaudoje, literatûroje apie tai nei þodþio. Buvæs grubus,isterikas. Kodël muziejaus darbuotojos to neslepia? Uþtat, kad ne-daugelis ten patenka. Jis tada kalbëjo: „Lietuvai reikëtø tokiosrinkos, kokià ji turi ðiandien. Galëtø gerai verstis.“ Kam reikalingaði apolitiðka tirada?

Gaila, kad negalëjau iðklausyti visø praneðimø.„Ðvyturio“ 1-ame numeryje perskaièiau straipsná „Elektronika

ir ðpionaþas“ apie ðnipinëjimo sistemà (pramoninæ) JAV. Netikëtidalykai! Taèiau kodël apie tai taip atvirai raðoma? Juk daugelisdaro iðvadas, kad èekistai gali panaudoti savo tikslams amerikie-èiø pasiekimus? Ar tik nesiekia ávaryti mums baimës, átikinti, kadvos spësim iðsiþioti, pagalvoti, o saugumas perskaitys mûsø min-tis? Turbût!

Atvyko Viktoras. Ilgai kalbëjomës, iðgërëm vyno. Dabar þiûri-me Granino „Skrendu á þvaigþdes“ televizijos spektaklá.

21 val. 10 min. Baigti! Buvau taip iðvargæs (naktá neiðsimiegojauvël) o dabar jauèiuos gerai. Vynas! Naminis vynas padëjo. Paklau-syti Vatikano ir gulti. Jau antra savaitë darbe negaliu nieko skaity-ti. Blogai!

Nebaigiau visko! Kità kartà. O akyse vargðas Tatukas. Taipdaþnai prisimenu já. Kanèia.

að – tik lietuviðkai. Sàmoningai garsiai pasakiau, kad Lietuvojenegalime susikalbëti lietuviðkai. Gyvatë! Negali iðmokti lietuvið-kai pasakyti palatos numerio?!

Mano pastabà ji girdëjo, sàmoningai garsiai sakiau, kad girdë-tø. Jiems labai nemalonios tokios pastabos. Ðiandien Elena skam-bino á „Sàjunginæ spaudà“. Kadangi ji kalbëjo lietuviðkai, anossurasdavo lietuves vertëjas. Jeigu visi nekalbëtø vieðose vietoserusiðkai, rusai nesiverþtø á Lietuvà.

Aleksiejus valdësi nekëlæs aðtriø politiniø problemø.Ið Aleksiejaus skubëjau á kultûros ministerijà, á kraðtotyrininkø

konferencijà, kur buvo suvedami vasaros ekspedicijos á Dievenið-kes rezultatai.

V. Baranauskienës áþanginis þodis átikino, kad tai protinga mo-teris, patriotë. Nei vieno propagandinio þodþio!

Po jos kalbëjo È. Kudaba ir A. Tyla. Abu irgi apsiëjo be „ðlovi-nimø“. Po jø kalbëjo Eiðiðkiø raikomo instruktorius K. Dainauskastema „Dieveniðkiø ekonominio ir kultûrinio gyvenimo sàlygos“.Pavardë lietuviðka, bet jautësi, kad namie, aiðku, kalba nelietuvið-kai. Praneðimas turëjo grynai propagandiná charakterá ir skambëjodisonansu su kitais praneðimais, turëjusiais grynai dalykiðkà cha-rakterá. Pagal K. Dainauskà, Dieveniðkiø kolchoznikai gyvena vosne rojuje, taip, kaip þadëjo jiems Nikita. O að prieð 10 metø ma-èiau, kaip jie gyveno – labai skurdþiai. Nuotraukos ið kitø prane-ðimø rodo, kad jie ir ðiandien gyvena skurdþiai. Þinoma, per 10 metøjø reikalai pasikeitë á geràjà pusæ, kaip ir mano tëviðkëje. Bet visvien sunkiai gyvena, sunkiau negu krivasalieèiai1.

Palyginus su prieðkario gyvenimu, jie gyvena geriau. Taèiau ikirojiðko gyvenimo toli. Galima objektyviai raðyti ir kai kur rastipaþangà. Tuo visi patikëtø, o dabar visi atlaidþiai ðypsojosi.

O su Kudaba reikëtø susipaþinti. Lietuvis patriotas, bet baþny-èios prieðas. Kodël? Gal jis bus pas Kazelá2?

1 Krivasalio kaimas – autoriaus gimtinë.2 K. Ambrasas, lituanistas, vëliau tapæs kunigu.


Kovo 1 d. (antradienis)

20 val. 20 min. ðaltajame kambarëly. Apsirengæs „buðlatu“ sëdþiupasislëpæs uþ spintos, kad èekistai per langà nepastebëtø, kà vei-kiu. Kambary kaimynë Stundþienë. Kartais átardavom jà esant ðni-pe. Ne! Lankosi retai, atsitiktinai uþeina. Atsibudæs 4 val. 55 min.,neuþmigau. Dienà negaliu ástaigoj nieko paskaityti. Bet nors tru-putá privalau paraðyti. Bûtinai.

Vakar ministerijoje viena rusë (o jø kiekvienam skyriuje po vie-nà dvi, maþdaug 25–50 proc. visø darbuotojø. Beveik visa raðtve-dyba rusø kalba) pareiðkë, kad mûsø laboratorija nereikalinga, rei-kia jà uþdaryti. Að leptelëjau: „Daug kas nereikalinga. CK taip patnereikalingas.“ O! Kaip nustebo dël tokio mano akiplëðiðkumo:„Juk vienai partijai turi vadovauti ir vienas CK.“ Að: „Að ir nesa-kau, kad nereikalingi visi skyriai. Propagandos ir agitacijos skyriusreikalingas. O kiti nereikalingi. Juk yra vykdomojo komiteto sky-riai.“ Ji: „Visais tais vykdomojo komiteto skyriais negalima pasiti-këti.“ Matyt, jos nuomone, vykdomajame komitete dauguma dar-buotojø lietuviai, todël jais ir negalima pasitikëti. Jos bendradarbëlietuvë pradëjo juoktis. Á mano klausimà, ar tiesà sakau, ði atsakë,kad politikoje nesigaudanti.

Negalvojau, kad mano mintys antisovietinës. Bet ðiandien mo-terys apibarë mane uþ tokià „erezijà“. Tai uþgirdus Marytë vosnesudegus ið baimës. Toji rusë baisi „derþimorda“. Pernai mûsødarbuotojos pareiðkusios, kad „Hamlete“ Smoktunovskis maþiaupatikæs negu Kurauskas. Toji „katiuða“ ásiutusi. V. Grabauskui ap-siskundusi, kad jo darbuotojos didelës nacionalistës(!). Ðis niekðe-lis uþ „nacionalizmà“ Marytei kelis kartus maþinæs premijà.

Po keliø deðimèiø metø netikësime, kad tokie faktai vyko Euro-poje XX ðimtmeèio ðeðiasdeðimt ðeðtais metais. Taèiau ðiandienmes per daug nesistebim. Man buvo nemalonu dël moterø ir mer-ginø pastabø. Nereikëjo man to sakyti. Ðá klausimà ne kartà disku-tavom su Arkadiju. Jis pritarë man, taèiau su kitomis „katiomis“nereikia bûti atviram. Net baimë buvo apëmusi. Moterys ágàsdino.Esà toji pasiskøs ir turësiu nemalonumø. Pamaþu baimë dingo.Saugumas uþ tai ðiandien dar neareðtuos.

Dieve, Dieve! Reikia bijoti areðto uþ pareiðkimà, kad CK nerei-kalingas! Argi gali tai suprasti Vakarø Europos, Amerikos þmo-gus? Ar tuo jis patikëtø? Bet tai faktas. Reikia bijoti dràsesnio savoþodþio, nors að ne ið bailiøjø.

Nuotaikà sugadino nesimpatiðkoji Lionë. Visai be jokio pagrin-do prikibo, kad að esàs skundikas (skundþiu meistrà, kad blogaiskaièiavimo maðinà sutaisë) ir „pletkininkas“. Valdþiausi, o po toiðporinau: „Ko siunti? Susirask koká sená ir nereikës siusti.“ TurbûtIrena pasiskundë [tiesioginiam mano virðininkui] Gurvièiui1. Tasapibarë mane. Esà netaktiðkai pasielgiau. Að: „Prie jos nekibau,nepalaikau nei vienø, nei kitø, taèiau tegu nelenda prie manæs.Kiaulei kiauliðkai atsakiau.“

Oi, gyvatës! Keturios pas mus laboratorijoje partietës ir visosnedoros. Neapkenèiu ir Irenos. Jos motinà, t. y. tëvà, partizanaisuðaudë. Uþtat mëginau pateisinti jos kvailumà, skubëjimà á parti-jà stoti. Bet jos skundø negaliu pateisinti. Aldonos neapkenèiapats Arkadijus. Taèiau Lionë dar niekðiðkesnë ir uþ Aldonà. Pasta-roji kvaila, o anoji – klastinga. Doros komunistës laboratorijojnëra. Ið viso „Puntuke“ në vienos lietuvës partietës ir nëra, iðsky-rus ðias tris karves.

Ida su Ale2 vakar neðnekëjo. Ðiandien ðnekëjusi. Sakiusi, kadapsiskundusi Arkadijui. Tas atsakæs: „Jums tai naujiena, o mums –ne.“ Apsiskundë, kad piktinosi, jog vieðose vietose dirbanèios ru-sës nemoka lietuviø kalbos. Supratau Arkadijaus nuotaikà. Jis dëltokiø mano „neteisybiø“ labai iðgyvena. Reikia jiems visiems ga-dinti nuotaikà. Gal greièiau iðsineðdins, nors Arkadijus ið visø jødoriausias ir visada já ginu nuo lietuviø uþpuolimø. Lietuvës vienapo kitos paduoda praðymus iðeiti ið „Puntuko“. Abromaitis iðsigan-do. Ëmë atkalbinëti. Pats sukëlë triukðmà norëdamas rusø akysepasirodyti geras, o dabar lietuviø bijosi. Nenori, kad lietuviai keik-tø já. Gudri lapë! Að uþ tai, kad visi aukðtuose postuose sëdá lietu-viai bûtø gudrûs. Taèiau ðis bailys ir dël savo karjeros gali paauko-

1 Labai taktiðkam þmogui, vëliau emigravusiam á Izraelá. – A. T.2 Autoriaus þmona. Ida uþgavo jà pareiðkusi, kad lietuviø kalba nereikalinga.


ti rusams ne vienà lietuvá. Bet manæs nebijojo priimti, nors niekurkitur negalëjau gauti darbo.

Ðiandien ir Ieva padavë praðymà atleisti ið darbo. Pagal skelbi-mus ieðko darbo rusai ir þydai. Gurvièius geriau priimtø rusus ne-gu lietuvius. Rusai sudaro maþumà ir vienijasi su þydais. TaèiauCharaciejus1 – doras lietuvis – jis per daug rusø neims á „Puntu-kà“. Visa laimë, kad rusai neturi aukðtojo ekonominio iðsilavinimo.Kaip gerai, kad universitetas maþai rusø priima studijuoti. UþtatKremlius ir sukruto padaryti já pavaldø Maskvai.

Bepigu buvo rusams po karo. Tada në pradþios mokyklos ne-baigæ nemokðos ið Maskvos, parodæ raudonà bilietà, uþimdavo aukð-tas vietas. O dabar negali. Uþaugo iðsilavinusi jaunoji Lietuvoskarta. Ji ir gàsdina Maskvà.

Ieva labai pasikeitë per paskutiná laikotarpá. Ðiandien niekienoneiðprovokuota pareiðkë: „Að niekada nebuvau nacionalistë.“ Vi-sai sutinku. Dar tik pernai ji pareiðkë (uþ kà ëmiau jos neapkæsti),kad nesvarbu, ar jis lietuvis, ar rusas, ji tekëtø ir uþ ruso, kad tikgeras þmogus bûtø.

Ir staiga ið jos lûpø iðgirdau: „Jie padarë mane nacionaliste.Kokie jie visi ðovinistai! Terioðina svarstant mus uþ akiø pareiðku-si: „Kokie jie nacionalistai. Mes kraujà liejom uþ juos, iðvadavom,o jie pasiruoðæ mums peilá á nugarà rëþti.“ Pasakë tai ir ápuolusi áisterikà pradëjo þliumbti.“ Ieva dar porà pavyzdþiø pasakë apierusø ðovinizmà. Deja, tuos pavyzdþius pamirðau.

Tylëjau. Teisi ji. Jø [rusø] didþiavalstybinis ðovinizmas daro musnacionalistais. Ir labai gerai, kad Ieva net be mano átakos suprato,kas jie. Kuo toliau, tuo daugiau lietuviø ima paþinti tikràjá „derþi-mordø“ veidà. Todël, kad kuo toliau, tuo labiau jie áþûlëja.

Bet að turiu bûti gudresnis ir daugiau tylëti.Ðiandien su Viktoru matëm kino reþisieriaus Romo „Paprastas

faðizmas“. Ðis filmas dar labiau árodë, kad faðizmas yra tikras stali-nizmo brolis. Bet apie tokias iðvadas vieðai negalima kalbëti.

O! 21 val. 03 min. Baimë ima! Negaliu istorijos mokintis. Blo-gai! Reikia anksèiau gulti, iðsimiegoti ir pulti á knygas. Kiek laikoatima dienoraðtis. Bet jo negaliu neraðyti. Negaliu!

Gintulis beveik pasveiko, susirgo Alës mama. 39° C su dalimis.Netikiu, kad kas nors blogo atsitiks.

Gal B. Popièenko1 priregistruos Viktorà? Bûtø labai gerai.Bëgti á miðkà palakstyti. Dienoraðtá slëpti. Per didelë rizika man

raðyti já!

Kovo 7 d. (pirmadienis)

14 val. 30 min. netoli televizoriaus. Mama su Ale ir Vilija dirbavirtuvëj, Gintulis gandrinëja lauke. Oras toks pat drëgnas, norssinoptikai ir pranaðavo atðalimà, suledëjusio sniego tik miðke yratruputis.

Vakar ástaigoje vyrai siûlë iðgerti. Nebuvo kaip atsisakyti, todëlteko. Buvom trys lietuviai, trys þydai ir vienas rusas – Arkadijus.Kalbëjomës, þinoma, rusiðkai. Jeigu vienas rusas kompanijoj, esipriverstas kalbëti rusiðkai. Geriau deðimèiai lietuviø prisitaikyti prievieno ruso, negu vienam rusui prie 10 lietuviø!

Vakare buvom su Ale pas Kazelá. Irgi truputá iðgërëm. Uþtatblogai miegojau. Galva ûþia. Be to, skaièiau S. Tarvydo „Geopoli-tikà“ ir kt. knygas.

Deja, raðyti reikia. Gal ryt bûsiu iðsimiegojæs ir perraðysiu savokontroliná darbà. Nors iki birþelio daug laiko, bet kontroliná reikiasutvarkyti. Du vakarus praleidau Mokslø akademijos skaitykloje.Skaièiau visuomeninio kaltintojo Vasiljevo kalbà Siniavskio ir Da-nielio byloje ir Kapsuko „Burþuazinë Lietuva“.

Kovo 4 d. Viktoras gavo telegramà, kvieèianèià atvykti á tëvið-kæ. Vakar [kovo 6 d.] gavau ir að ið jo telegramà apie tëvo mirtá.Gaila, gaila, o ypaè todël, kad taip ir nesutikau daugiau jo gyvo.Du kartus buvo pas mus, bet nesusitikom. Vargðas þemaitis! Jo

1 Lengvosios pramonës ministerijos skyriaus virðininkas. 1 Sulietuvëjæs vietinis ukrainietis.


asmenybë tiesiog simbolizuoja visà mûsø tautà, jos vargus ir kan-èias. Tiek jis iðkentëjo dël Viktoro. Dar vasarà atveþë maisto ásaugumà, o ðiandien jo nëra. Kaip skaudu! Dar vis tikëjau nuva-þiuoti, pasikalbëti. Kam gyveno þmogus? Kam tiek kentëjo? Ne!Neverta jam pavydëti. Jis iðaugino sûnø, kurá priversti gerbti irpripaþinti net èekistai. Kaþin ar að atliksiu savo þmogiðkà pareigà,kaip jà atliko Antanas Petkus, Viktoro tëvas.

Galvojau ðáryt vaþiuoti á laidotuves. Taip norëjosi nors mirusápamatyti já ir sukalbëti „Amþinà atilsá!“ Bet apsvarstæ priëjom prieiðvados, kad nuvykæs galiu rasti já palaidotà. Labai gaila, kad nega-lëjau nuvaþiuoti. Kà padarysi?

Viktoras ar atpratæs nuo jo, ar ne toks jautrus. Gráþæs á Lietuvàbeveik neparvaþiuodavo á tëviðkæ. Að gi kas savaitæ bûèiau lankæssergantá savo tëvà.

Aèiû Dievui, kad senelis sulaukë sugráþusio ið lagerio Viktoro.Bet kaip norëjos, kad jis nors metus dar bûtø pagyvenæs. Kà pada-rysi?

Vis vien ði telegrama ne taip iðgàsdino, kaip bûtø iðgàsdinusiprieð mënesá pirmà kartà jam iðvaþiavus.

Tebûnie lengva Tau, vargo pele, Lietuvos þemelë, kurià tu taipmylëjai!

O dabar chronologine tvarka apie tai, ko iki ðiol neapraðiau.

Vasario 24 d. jau kelias dienas galvojau kaip „uþveþti“ Ievai uþtoká filmo „Niekas nenorëjo mirti“ traktavimà. Ðiandien kaip tikatsirado tokia puiki proga. Ji akcentavo esanti lietuvë. Að tuoj patiðpyðkinau: „Bloga ið tavæs lietuvë.“ Maèiau, kad ðie mano þodþiainemaloniai nuteikë jà. Mëgino teisintis: „Rusai ir þydai laiko manenacionaliste, o Terleckas – bloga lietuve. Kodël að esu bloga lie-tuvë?“ Að: „Jeigu bûtum sàmoninga lietuvë, kitaip vertintum ðáfilmà.“ Èia ásikiðo Elena: „Sakai, kad per daug þiaurius banditusparodë?“ Að: „Palyginus, maþai parodë þiaurumø. Daug kur parti-zanai buvo þiauresni, negu filme parodyta.“ Èia papasakojau apieKuðeliausko Juozo elgesá – kaip jis muðdavo Milèinskaites (tristrijø þuvusiø partizanø seseris) ir kt., kaip pakorë pirmininkà. „Ta-

èiau ne èia esmë. Þiaurûs buvo ir skrebai. Bet jie parodyti idealûs.„Miðkinius“ palaikë visa tauta, todël jie iðsilaikë apie 10 metø.Kiekvienam kaime buvo jø tëvai, broliai ir seserys ir juos palaikë.Ðiems jie buvo ne banditai, o lietuviai, jø artimi giminës. Jokiubûdu neteisinu jø ávykdytø þiaurumø, bet ne èia esmë.“ Èia nebai-gæs minties nutilau. Uþtenka. Ir ðiaip daug pasakiau. Juk „ausys“girdi ir labai raukosi. Daugiau pasakyti negalima!

Ieva ëmë pasakoti, kaip ðilutiðkiai bijodavo vaþiuoti á kaimà,nors jie nebuvæ kalti, bijodavæ „banditø“. Priminus, kad skrebaibuvo þiaurûs, Elena pasakë: „Liaudies gynëjai nieko pas mus ne-nuðovë, o kiek banditai priðaudë?“ Visgi iðkenèiau patylëjæs, norstas pareikalavo ið manæs daug jëgø1. Kiek kai kuriø partizanø þiau-rumas pakenkë mano brangiajai Lietuvai! Jeigu mano tëvus bûtøsuðaudæ (buvo þiniø, kad ruoðësi suðaudyti uþ tariamà iðdavystæ),að vis vien bûèiau likæs tuo, kuo ðiandien esu. Taèiau ne visi galibûti tiek sàmoningi. Argi galima Elenà smerkti uþ tai, kad ji neap-kenèia partizanø uþ savo brolio ir motinos nuþudymà? Juk ir manosupratimu nebuvo uþ kà jø þudyti. Tëvas buvo apylinkës pirminin-kas, gavo ið skrebø ginklà. Bet ar uþ tai buvo kalta motina? Uþ kàjà suðaudë? Tai jau sadizmas! Vykdë tokià politikà tamsûs kaimobernai. Bet uþ jø nugaros stovëjo inteligentija. Kodël ji nesulaikëkai kuriø jø rankos? Argi jiems nebuvo aiðku, kad likæ nuþudytøjøvaikai neapkæs savo tëvø þudikø ir daugelis kartu neapkæs ir netkerðys savo tautai? Kokia tamsi ir trumparegë buvo mûsø inteli-gentija! Uþ visus þiaurumus ji daugiausia atsakinga2.

Man ðiandien net sunku paaiðkinti, kodël Elena ir abu jos bro-liai nenuëjo niekðës Lionës keliu ir nepradëjo kerðyti uþ tëvà irbrolá mûsø tautai? Tai stebina. Elena bravo! Buvau labai supykæsant jos uþ grubius þodþius mano adresu, bet nusprendþiau atleistijai. Ji verta pagarbos. Visada turiu bûti jai geras, ðvelnus. Ið tikrøjø

1 Vëliau Elena Smilgevièienë tapo patriote. Kada ji jau nebedirbo „Puntuke“, kar-tais sutikæs gatvëje aprûpindavau pogrindine literatûra rusø kalba. Mirusi. –A. T.

2 Inteligentai buvo konformistai, laikësi „nesikiðimo politikos“. – A. T.


gi mëgstu jà paðiepti. Labai negraþu! Mûsø paðnekesio pabaigojepasakiau joms: „Jûs buvot vaikai, nieko nematët, nieko neþinot irneturit teisës spræsti apie pokario ávykius Lietuvoje.“ Ieva: „Argimes kaltos dël to? Argi mes kaltos, kad tada buvom maþos irnesupratom to, kà tu supratai? Tavo pareiga iðaiðkinti mums tai.“Èia ji teisi! O ar að kada nors pasikalbëjau su jomis? Pastabasdaþnai duodu, o pasikalbëti nerandu laiko. Buvau ásitikinæs, kadIeva „sugadinta“ ir kad jai niekas nepadës. Galvojau, kad gyveni-mas jà pakeis. Rajos ir jos ðlykðèios kompanijos elgesys atvërëIevai akis.

Vasario 25 d. gavau kvietimà á ansamblio „Lietuva“ jubiliejinákoncertà. Nuvykæ á profsàjungø rûmus, abu su Ale ásitikinom, kadbeklasëj visuomenëj net þiûrovai suskirstyti á tris klases. Pirmosklasës publikos (dauguma ið CK ir Ministrø tarybos, tarp jø ma-èiau keletà savo paþástamø) kvietimuose buvo nurodytos vietos.Ðie buvo áleisti per atskiras duris. Uþëmë jie maþdaug pusæ salës.Programos vidury artistai áteikë publikai gëliø. Jas gavo tik ðiosklasës atstovai.

Antroji klasë gavo kvietimus su áraðu „Parteris“, o treèioji – bejokiø áraðø. Per klaidà mes ásiverþëm á parterá. Uþpakaly sëdintiansamblio veteranë skundësi, kad juos uþmirðo. Pakvietimus gavotarybinë biurokratija. Stebiuosi. Teatre paþástamø maþai matau, okur leidþia su kvietimais – tokiø pilna. Nejaugi naujoji burþuazijataip ðykðti pinigo?

Programos pradþioje konferansjë sveikino þiûrovus. Jo kalbojbuvo tiek ðlykðèios propagandos, kad net vemti norëjosi. Jo þo-dþius lydëjo filmai, pasakojantieji ansamblio istorijà. Nesinorëjotikëti, kad 1966 m. teks iðgirsti tiek daug ðlykðèios propagandos,melo. Vaizduojami 1947-ieji metai! Konferansjë: „Valstieèiai nu-sprendë eiti nauju ðviesiu, kolûkiniu keliu. Ansamblis paruoðë naujàprogramà „Pirðlelá korë“. Su ðia programa apvaþiavo Utenà ir kt.rajonus.“ Ekrane matome kadrus ið tø dienø. Vaizduotëje sugráþtuá tas tragiðkas dienas. Ir nejaugi tada gyvenau Lietuvoje ir visa taimaèiau, iðgyvenau? Maèiau! Ir ðià programà maèiau. Br! Jaunystëleido lengviau iðgyventi tuos kruvinus laikus, kada taip liejosi lietu-

viø kraujas, kada kasdien ðimtai lietuviø buvo suimama, nuþudo-ma. Dieve, kà teko iðgyventi tau, manoji Lietuva! O kiek dar tekstau iðkentëti? Ir kaip að visa tai iðkentëjau? Pamenu 1945 m. kovo12-àjà Suþinojau, kad þuvo mûsø kaimo partizanai. Nors labai bu-vo (ir tebëra) gaila Tatuko, bet dël jo neiðgyvenom në dalies to, kàteko iðgyventi dël vyrø þuvimo, nors tarp jø nebuvo në vieno labaiartimo giminaièio.

Gyvenom tais kruvinais laikais, net juokëmës, mylëjom. O ve-dþiau juk paèiais kruviniausiais metais – 1952-aisiais!

Suþinojæs, kad Politechnikos absolventus siunèia dirbti á Rusijà,kelias dienas neradau ramybës. O tada ðimtus lietuviø suiminëjo,þudë, tûkstanèius trëmë á Sibirà. Nepaisant to, galëjau juoktis. Jau-nystë darë savo. Paaiðkëjo, kodël Stalinui pavyko taip sulauþytimûsø senàjà kartà. Jie buvo uþ mus vyresni ir nemokëjo kaip mesjuoktis. Uþtat jie ir ðiandien nemoka juoktis ir tikëti ðviesia mûsøtautos ateitimi.

Buvo ir puikiø programos numeriø. Ne gëda pasauliui parodytimûsø tautos menà. Deja, Maskva neiðleidþia mûsø ansamblio áuþsiená. Ðvenèia 25-metá nuo mûsø pavergimo, taèiau vis vien ne-pasitiki mumis. Reiðkia, mûsø tauta nëra sulauþyta, nëra pavergta!

Skelbia, kad apdovanojimus ansamblieèiams áteiks J. Paleckisir Naujalis. Burþuazija ploja, bet palyginti skystai. Þiûriu á kalbantáPalecká. 1957 m. jam ir Snieèkui buvau daug kà atleidæs uþ jøpradëtà nacionalinæ politikà. Ðiandien ne maþiau neapkenèiu jo,kaip neapkenèiau prieð 1957 m. Niekðas! Ir kaip ðis inteligentasgalëjo tapti tokiu iðdaviku?! Negalvoja mirti? Galvoja! Galvoja irþino, kad per amþius lietuvis keiks já kaip savo tautos iðgamà,prekiavusá su Stalinu lietuviø dvasiomis ir kûnais. Nors pamëgintøprieð mirtá nusiplauti kruvinas savo rankas. Retkarèiais Kremliusiðleidþia já á uþsiená. Iðvykæs pamëgintø tiesà pasakyti pasauliuiapie Lietuvà. Bailys! Jeigu jis nebûtø buvæs bailys, nebûtø tapæs irtokiu niekðu.

Að neploju. Saugumas gali pastebëti ir apkaltinti uþ tai, kad„vraþdebno molèal, antisovietski ulybalsia“ [„prieðiðkai tylëjo, an-titarybiðkai ðypsojosi“]. Tegu! Negaliu gi niekðui ploti.


Greit po jo á scenà iðeina buvæs ansamblietis V. Daunoras. Ðispasako trumpà, bet labai patriotiðkà sveikinimà ansambliui. Jis maþ-daug taip kalbëjo: „Linkiu ansambliui ir toliau skleisti pasaulyjemûsø lietuviðkà menà. Tegu ir toliau ansamblis „Lietuva“ bûnamûsø nacionalinio meno tvirtovë!“ Ðiuos þodþius pasakë pakeltubalsu, su ákvëpimu, didþiuliu patosu. Ir kokia audra aplodismentøkilo salëje! Þiûrovai plojo ir plojo! Plojo ir burþuazija. Net ir jossieloje nëra visiðkai uþgesæs tautinis jausmas! Bravo! Èekistai pa-stebëjo, kad nacionalizmas tikrai gyvas lietuviø ðirdyse. Tegu ma-to rusai, kad mes nesurusinti dar, kad mumyse gyvas laisvës troð-kimas! Kaip jautësi J. Paleckis matydamas, kad jam tiek maþaiplojo, o tuo tarpu Daunorui uþ tuos keletà þodþiø, keletà ðiltø irtikrai lietuviðkø þodþiø tiek daug plojo? O gal jis nepastebëjo to?Pastebëjo. Kas þiûrëjo televizorius, tas irgi suprato viskà. Plojodaugiau Daunorui, o ne Paleckiui todël, kad Daunoras kalbëjo irgalvojo lietuviðkai, o Paleckis – kalbëjo nors ir lietuviðkai, betgalvojo jau rusiðkai.

Mano nuotaika buvo puiki, labai pakili! Bravo! Mano Lietuvëlëgyva ir per amþius gyvuos! Nesurusinsit jos!

Tokios lietuviø nuotaikos ir kelia nerimà Kremliui ir jo kosmo-politiniams lietuviðkiems bernams. Ne be pagrindo XV partijossuvaþiavime G. Zimanas ðaukë: „…dar rusena, ir, papûtus palan-kiam vëjeliui, ásiliepsnoja nacionalizmo liekanos.“ Teisus, tu, Zi-manai! Pastebëjai tai, ko nenori kartais matyti tavo darbdaviai irsëbrai. Tu su savo gauja nepajëgsit uþpûsti ðios nacionalizmo lieps-nelës, kuri diena ið dienos stiprës. O jai liepsnoti padeda didþia-valstybinis ðovinizmas. Ðià liepsnà labiau ápuèia ne vakarø vëjai, orytø – Kremliaus stalininë politika. Taip, Genrikai Zimanai!

Kiti kalbëjo pataikaujanèiu tonu. Bartusevièius ðlovino partijà,kuri leidþianti klestëti Lietuvos menui.

Kai prasidëjo dovanø áteikimo ansambliui ceremonija, iðëjau suAle namo. Nemëgstu klausyti plepalø. Turbût kalbëjo Ðvedas. Ne-kenèiu ir ðio. Reikëtø bûti dëkingam ansambliui, kad jis, Kremliuileidus, garsina Lietuvà nors iki Elbës. Deja, nemokëjau bûti dëkin-gas. Gal todël, kad nekokià nuomonæ susidariau apie jo vadovus.

Pirmadiená, vasario 28 d. atvyko Viktoras. Prezas pasakojo, kadvasario 16-àjà buvusios iðkeltos Kaune dvi trispalvës.

Kovo 1 d. su Viktoru nubëgom á „Vilniaus“ kino teatrà pasiþiû-rëti Romo „Paprasto faðizmo“. Jau senokai buvau girdëjæs, jog ðisfilmas buvo demonstruojamas Vakarø Berlyne. Diskusijos vyku-sios iki ryto, jose dalyvavo daug vokieèiø studentø.

Kas buvo faðizmas, man aiðku. Norëjau pasiþiûrëti, kaip Romasaiðkina jo atsiradimo prieþastis. O, svarbiausia, norëjau ðiame filmerasti ir stalinizmà, palyginti, sugretinti já su faðizmu. O kad filmerasiu daug panaðumo tarp faðizmo ir stalinizmo nei kiek neabe-jojau. Mano tikëjimas tuo nei kiek neapvylë. Ir kiek jie panaðûsvienas á kità!? Jø panaðumas – ne tik teroras, bet ir þmogausnuasmeninimas, þmogiðkojo orumo sumindþiojimas.

Romas (jis ir diktorius) kalba: „Hitleris laikë, kad þmogaus as-menybë yra niekas, o minia viskas. Taèiau su minia reikia elgtiskaip su moterimi, o moteris mëgsta jëgà.“

O ar ne taip pat á þmogaus asmenybæ þiûrëjo ir Stalinas? Abukruvinieji diktatoriai elgësi su þmogumi taip, kaip maþdaug prieððimtà metø buvo numatæs genialusis rusas F. Dostojevskis. Abudiktatoriai mylëjo minià, o neapkentë þmogaus. Bet tas, kuris ne-myli þmogaus, kaip sakë F. Dostojevskis, negali mylëti ir þmonijos.

Ypatingai suartina Hitlerá su Stalinu ir jø ávesta tvarka (scenadailës parodoje). Kur beeina Hitleris, visur mato savo portretus,kuriuos jis pats atrinko ðiai parodai. O ar taip nesielgë Stalinas irpaskutiniu metu Chruðèiovas? Hitleris pirðo alkanam vokieèiui,kad sviestas kenksmingas sveikatai. O ar tuo netikino Chruðèiovasalkano ruso? Charakteringiausia gal scena, kurioje jaunos vokie-tës, tapusios ne þmonëmis, o dvikojø gyvuliø banda, siekia ðlykð-èiojo Hitlerio kruvinos letenos ir ekstazës pagautos isteriðkai ver-kia. Tai aukðèiausia þmogaus nuþmoginimo scena.

O rusai ar ne taip pat liejo aðaras dël tokio pat budelio Stalino?Ar rusø tauta nebuvo tapusi tokia pat akla gyvuliø banda, kokiabuvo pasidariusi vokieèiø tauta?

Ástaigoje gyriau filmà, liepiau pasiþiûrëti visiems, taèiau sten-giausi nedaryti paralelës tarp faðizmo ir stalinizmo. Nereikia. Ma-no nustebimui, ðio filmo idëjà suprato Ieva!


Kai Arkadijus ëmë laukiniais vadinti þmones, besimeldþianèiusbaþnyèioje, neiðkenèiau: „O man didesniais laukiniais atrodë þmo-nës, kurie kino þurnale pamatæ Stalinà atsistojæ plodavo“. Arkadi-jus tvirtino, kad tokiø scenø nematæs. Já palaikë Z. Kaplanas. O aðmaèiau – paskutiná kartà „Spalio“ kino teatre. „Prisiminkite Ro-mo filme scenà, kurioje vokietës buèiuoja kruvinà Hitlerio letenà,kaip jos isteriðkai verkia. Jos man atrodo labiau laukinëmis negubaþnyèioje klûpà besimeldþià tikintieji“. O visgi ir Romas neatsakëá klausimà, kodël Vokietijoje gimë faðizmas, kur jo ðaknys. Nelei-do cenzûra.

Reþisierius keliose vietose minëjo, kad vokieèiai buvo mokominegalvoti, taèiau ðios vietos neiðryðkino. Kodël? Todël, kad taipmokë ir Stalinas rusà, prikimðæs á jo galvà supuvusiø dogmø. Ðioklausimo iðryðkinimas bûtø labai jau apnuoginæs ir stalinizmà, otai pavojinga partijai.

Man gi stalinizmas pasirodë labiau kruvinas negu net toks ðlykð-tus ir kruvinas faðizmas. Paimkim Romo faðizmà. Hitlerio ásakymu1934 m. puèo metu buvo iðþudyta 1000 þmoniø. O kiek Stalinasiðþudë Rusijos gyventojø, savo buvusiø draugø 1937 metais?

Hitleris buvo kai kur kruvinesnis todël, kad savo filosofijos pa-grindu paëmë rasistinæ teorijà, kuria nesivadovavo Stalinas. JeiguHitleris bûtø taip negailestingai neþudæs þydø, Stalinas atrodytødidesniu budeliu uþ Hitlerá. Taèiau ir ðiaip jis gali lenktyniauti susavo broliu Hitleriu kruvinose skerdynëse, kuris ið jø daugiau pra-liejo kraujo.

Filmas daug vietos skyrë pavaizduoti, kaip Hitleris mokë vokie-èiø jaunimà vergiðko paklusnumo. Þiauri scena. Vokietis kareivisnusifotografavæs prie pakartos rusø moters. Kokia þiauri turi bûtito vokieèio siela! Hitlerinis auklëjimas padarë jà tokià. Bet ar netaip auklëjo ir Stalinas rusø jaunimà? Juk jaunimo idealu turëjobûti (ir ðiandien yra) savo tëvo iðdavikas Pavlikas Morozovas. Èiafaðizmas ir stalinizmas tampa verti vienas kito.

Kodël visgi faðizmas atsirado Vokietijoje, o stalinizmas Rusijo-je? Doktrinos kaltos! Sistemos kaltos! Þinoma, èia daug tiesos.Taèiau ðios dvi kruvinos sistemos atsirado abiejose valstybëse to-

dël, kad ðiø tautos buvo nekultûringos ir leido ðlykðtiems mania-kams taip apmulkinti save. Vokieèiø tauta stovëjo aukðèiau uþrusø tautà, bet ne savo dvasia. Vokieèiai buvo tik civilizuota, betne kultûringa tauta. Savo dvasia rusø tauta aukðtesnë uþ vokieèiøtautà. Taèiau abi nekultûringos. Uþtat kruvinos sistemos ir radoèia dirvà.

Filme yra keletas kadrø, vaizduojanèiø vokieèiø komunistus,þygiuojanèius ir skanduojanèius „Rot front!“ Þiûrint ne kartà kil-davo klausimas: „O jeigu Vokietijoj bûtø laimëjæs Telmanas, kastada bûtø iðtikæ Europà?“ Tie, kurie uþsivilko smogikø uniformas,bûtø uþsivilkæ „spartakieèiø“ uniformas, o savo dvasia bûtø likætokie pat. Tad ko tada galima buvo ið jø laukti? Telmanas ir Stali-nas bûtø pasidalinæ visà Europà.

Filme daug þiauriø scenø. Nejaugi tai ið tikrøjø buvo? Buvo!Negalima uþ tai atleisti nei vienam tø, kurie þudë nekaltus þmo-nes. Teisti visus esesmanus, kaip reikia teisti enkavedistus. Pirmø-jø dauguma gavo tai, ko nusipelnë. O kada gaus „pagal nuopel-nus“ kruvinieji Stalino mokiniai – enkavedistai?

Ðiø dauguma nudvës savo mirtimi. XXIII suvaþiavimas dar la-biau reabilituos Stalinà. Jauèiamos tokios nuotaikos.

Bet tvirto plano, tvirtos propagandos neturi ir pats Kremlius.Tai rodo ir XV Lietuvos kompartijos suvaþiavimas. Praëjo tyliai,nuobodþiai paplepëjus porà dienø. Krautuvëse buvo pasirodæ dau-giau prekiø. Kai kas gavo net ananasø pirkti. CK bufete jø visadabûna. Beklasë visuomenë!

Kovo 2 d. prisiruoðiau galø gale pakalbëti su Vokietyte1. Gyriausave, kad neskubëjau pasikalbëti. Su ádomumu klausë mane 45 min.Sakë, kad to nebuvo girdëjusi, todël daug ko nesupratusi iki ðiol.

Bet apie M. Þundytës vyrà Ivanà ji turëjo savo nuomonæ. Taiesàs labai puikus vyras. Danutë në nemokanti rusiðkai. Matyt, turiviltá nors uþ ruso iðtekëti. Nespëjau nieko pasakyti, bet jeigu iðte-kës, að nesisveikinsiu.



Kità dienà iðsiðnekëjom apie religijà. Að: „Negalvok, kad aðnoriu tave atvesti á tikëjimà. Ne. Pats daug kuo netikiu. Bet kiek-vienam rusui pasakoti, girtis, kad lietuviai yra netikinti Dievà tau-ta, nëra jokio reikalo. Tas jø akyse mûsø tautai nedaro garbës.Nëra ko èia kiekvienam pataikauti, kaip M. Þundytës bendradar-bës pataikauja. Að daug kuo netikiu, bet tyèia demonstruoju esàsgiliai tikintis.“

Ði ápuolë á isterikà. Ji laikanti visus tuos, kurie tiki, kvailiais,veidmainiais. Að: „Tarp savo draugø turiu ir marksistø-ateistø irgiliai tikinèiøjø. Stoviu vidury tarp jø. Taèiau nemanau, kad pir-mieji protingesni uþ antruosius arba atvirkðèiai.“ Ði dar paleidokeletà „epitetø“ tikinèiøjø adresu ir parodë, kad daugiau nenori sumanimi ðnekëti. Að irgi nenorëjau. Daugiau su ja neðnekësiu ðiatema.

Ji neásisàmonino, kodël tokiomis drastiðkomis priemonëmis Lie-tuvoje kovojama su religija. Maþai galvoja ðia tema. Vargina min-tys, kaip gauti vyrà, bet koká – kad ir rusà.

Ieva iðeina ið „Puntuko“. Apie Arkadijø ji blogos nuomonës,nors dar neseniai mûsø ginèuose palaikydavo já. Dabar tenka jáginti nuo Ievos uþpuldinëjimø. Niekada nebuvusi nacionalistë, betRaisa ir jos kompanija jà tokià padariusi. Èia ji taptø „tikra“ nacio-naliste. Jos pavyzdys rodo, kad „derþimordø“ elgesys indiferentusiðugdo nacionalistais. Paskutinës savaitës iðëjo Ievai á naudà. Jibuvo nervuota, nesimpatiðka. Jos nervus gadina mintys, kad galilikti senmerge. Jos nemëgstu uþ nenorà galvoti. Laikas iðtaisys jà.Pasikeis!

Kovo 3 d. iðsikalbëjom su moterimis. Jos netiki, kad manæsniekur nepriima á darbà. Birutë tuoj pradëjo: „Daug kalbi. Kamreikia kalbëti?“ Að: „Kà að neleistino kalbu? Kà?“ Nieko negalëjoatsakyti, iðskyrus pokalbá su ta „katiuða“ dël CK. Að nekalbu sujomis „atvirais“ klausimais, neparodau në dalies savo ásitikinimø.Birutë: „Kam tau reikëjo ginèytis su V. Grabausku? Argi já perkal-bësi, nuginèysi? Jeigu tylëtum, gal èia atlyginimà pakeltø.“ Að:„Tai kà að turiu daryti? Kam nors be muilo á uþpakalá lásti (atleiskituþ ðiurkðtumà).“ Bet ji savo: „Þinok, kad tu esi ne vienas, kad turi

vaikus, o jiems liks ði dëmë. Marytës niekur nepriima á gerà darbà,kad tëvas „sëdëjo“. Toks „pamokslas“ iðvedë mane ið kantrybës:„Tu mokai tylëti? O að sakau, kad blogai, kad maþai yra netylin-èiø, kad maþai yra terleckø. Jeigu jø bûtø daugiau, „derþimordos“bûtø priversti skaitytis su mumis…“ Ji nutraukë mane: „Reikia laukti,iki atsiras, uþaugs daugiau terleckø, o dabar tave sutvarkys ir vis-kas“. Að: „Man jie nieko nedarys. Að nieko neagituoju prieð val-dþià, nekovoju prieð jà.“ Birutës draugës tylëjo, bet pritarë jai.Tada að: „Jûs tokiais pamokymais ugdot vergus. Vos spëjo vaikasiðlásti, tuoj apkabinate juos sovietiniais gelþgaliais. Bijotës, kad prie-ðingu atveju neátartø jûsø santvarkos prieðëmis. Ið pat maþens vai-kus tikinat, kad reikia valdþios bijoti, pataikauti jai. Kas ið tokiøvaikø iðaugs? Vergai! Vergø mûsø tautoje ir ðiaip daug. O að mo-kinu savo vaikus nieko nebijoti ir visiems rëþti tiesà á akis.“ Á ilgaskalbas nesileidau. Neapsimoka! Ne vien mûsø kambary gali bûti„ausys“. Nutariau atvirai pakalbëti tik „prie keturiø akiø“.

Birutë sugadino nuotaikà. Jà laikiau patriote, nebijanèia pasa-kyti tiesos á akis. O ji ðiandien pasirodë bailë. Ji blogesnë uþ Ievàir Elenà. Ðios nors ne bailës. Dabar pradëjau suprasti kai kà. Jeigukildavo ginèai, ji su Audrone tylëdavo. Maniau, kad Audronë bijodël vyro karjeros. Pasirodo, kad abi vadovaujasi „praktiðka“ filoso-fija – tylëti, niekur nesikiðti.

Buvo taip nemalonu dël tø moterø pastabø. Reikia turëti dràsospareikðti komunistui V. Grabauskui, kad jis manæs neprivers rusið-kai raðyti, o Veljaðevai esu pasakæs: „Meluoti galima, bet reikiaturëti ribas.“ Taèiau „praktiðkosios“ moterys, pasirodo, mane uþtai smerkia. Manyje prabilo ne uþgauta ambicija, bet baimë dëlmûsø tautos ateities. „Balsai“ tikina, kad iðaugs naujoji karta, ne-paþinusi Stalino teroro, kuri bus dràsi, jos sieloj nesëdës vergas. Oið kur iðaugs ði karta? Kas jà pagimdys? Laukti, kada uþgims dau-giau terleckø, o ne vienetai! O kas juos pagimdys? Birutës, Audro-nës? Kiðkelius jos gali pagimdyti (kaip tik Alë su vaikais þiûrifilmà „Kiðkelis“). Jas paèias vergëmis padarë Stalinas, jos gimdysir auklës savo vaikus vergais ir ðis vergiðkumas persiduos ið kartosá kartà.


Birutës tëvas uþ politikà kalëjo pusæ metø (nesudarë bylos) irkelerius metus uþ kriminaliná nusikaltimà. Kalëjimas, lageris pa-vertë já vergu! Tà vergiðkà dvasià jis perdavë Birutei, o ði – savodukrai. Ir taip ið kartos á kartà! Birutë neapkenèia Lionës ir Ko, jidora lietuvë, taèiau vergë, besivadovaujanti tylëjimo filosofija. Lai-ko ji save protingesne uþ mane. Ir nejaugi ji teisi, o að ne? Nerei-kia kakta dauþyti sienos, bet uþmerkti akis prieð neteisybæ negali-ma. Jeigu pats esi bailys, nepaversk kitø, ypaè savo vaikø, bailiais.Tai jau nusikaltimas.

Kokie rezultatai mano netylëjimo, o jos tylëjimo politikos? Aðpareiðkiau visiems girdint, kad kitoks negaliu ir nenoriu bûti. Jei-gu staiga tapèiau kitoks (ko nenoriu) ir persiimèiau Birutës ir Aud-ronës filosofija, kas pasikeistø? Vis vien vienodai á mane þiûrëtø,gal tik labiau niekintø. O kaip á jas þiûri derþimordos? Jos tyli, betRaisa ir Ko abi vertina ne geriau kaip mane. Ko elgiasi pagal teorijà„Kas ne su mumis, tas prieð mus.“ Abiejø ásitikinimai, sàþinë nelei-dþia eiti su Raisa ir Ko. Uþtat jø neapkenèia. Vien tik uþ tai, kadBirutë kalbasi su Ieva ir kitomis lietuviðkai, Raisa ir Ko jà laikonacionaliste. Z. Kaplanas visà laikà nekalbëjo su Audrone. Atsira-do apkalbos. Kai kà ji perdavë (Gurvièiaus þodþius) Birutei. Ir Gur-vièius ëmë nepakæsti Audronës, nors ði jau seniai dirba plano ko-misijoje.

Ðtai kur veda tylëjimo filosofija! Iðeina, kad gali bûti apkaltin-tas, nes „prieðiðkai nusiteikæs tylëjo ir antisovietiðkai ðypsojosi“.

Birutë tylëjo, o að ginèijausi. Rezultatas gi tas pats. Á vietà, kuriàji turëjo uþimti, pasodino nemokðà Irenà. Reiks paaiðkinti, kur ve-da tylëjimo filosofija.

Norëjau pasisiûlyti á Ievos iðleistuves. Bet ten bus bailys Ðaulys.Be to, að nepasitikiu Maryte Kerðyte. Atviras bûti toje kompanijojenegalëèiau. Geriau bûti toliau nuo tø iðleistuviø, jei jos ir ávyks.

Po darbo su Viktoru ir Vitu nuvykom pas kun. Aleksandrà1. Jisoptimistas, nors po 15 minuèiø pavargo. Teko atsisveikinti. Tris

fakultetus baigë, o savo þiniø negalëjo niekur panaudoti. Pëstiëjom iki miesto pakraðèiø. Daug kalbëjomës. Viktoras mëgsta tylë-ti. Uþ tai jis vertas pagarbos ir pasitikëjimo. O Vitas ne bailys!

Nusprendëm uþsukti pas Romà Pyragà1. Tas nieko neskaito.Mûsø pareiga sudominti Lietuvos istorija.

Buvau Albertà Þilinskà susitikæs. Ruoðiasi disertacijà raðyti. Iðkur taip sukvailëjo þmogus? Kà duos jo disertacija Lietuvai? Kà?Juk jis turës raðyti tai, kà ásakys. Lagery sukvailëjo!

Prezas numojo á já ranka, o að negaliu. Pamëginsiu pasikalbëti.Jau seniai buvau ásivëlæs su Arkadijum á ginèus. Bet kovo 5 d.

teko. Seki-Turë á savo prezidento këdæ ákëlë tironà N. Krumæ(perskaitæs jo „autobiografijà“ já labai gerbiau). Iðkilo idëja sujung-ti Ganà su Gvinëja ir Mali. Apie tai Arkadijui pasakojo Z. Kapla-nas. Að kaþkà neigiamai pasakiau apie tà jungimàsi. Arkadijus:„Tu visada prieð maþø valstybiø jungimàsi“ Að: „Ið kur tu tai ið-traukei?“ Jis: „Tai jauèiama.“

Jis aiðkino, kad ðalims, kalbanèioms viena kalba, yra naudingasjungimasis. Matyt, jis diplomatiðkai sakë „kalbanèioms ta paèiakalba.“ Að: „O kà tai duoda? Ir kur toks jungimasis galimas? Ara-bai kalba viena kalba. Bet kas iðëjo ið Egipto ir Sirijos susijungi-mo? Në viena valstybë nenori jokiø jungimøsi, nes stiprus visadauþdeda sunkià savo letenà ant silpnesnio. Jungimasis galimas tikjëgos, prievartos keliu.“ Jis ir toliau ëmë árodinëti, kad susijungusgeriau. Að: „Gambija yra Senegalo ið visø pusiø apsupta, bet jospusës milijono tauta nenori, kad jà valdytø, savo valdþià primestøSenegalas. Ðiandien Gambija prekiauja su tomis ðalimis, su kurio-mis nori, o po susijungimo – palaikys prekybinius ryðius su tomisvalstybëmis, kurias nurodys Senegalo valdþia (…) Niekas nenori,kad jam bûtø primesta svetima valdþià. Olandai kalba vokiðkai,dalis ðveicarø – irgi, nekalbant jau apie austrus. Taèiau ðios tau-tos nenori jungtis á vienà valstybæ. Lenkija, Èekoslovakija, Jugo-slavija, Bulgarija? Kodël jos nenori jungtis su Rusija? Juk jø kalba

1 Aleksandras Markevièius-Markaitis. 1 Romas Ragaiðis.


slavø!“ Arkadijus: „Taèiau tai didelës ir savarankiðkos valstybës.“Að: „Tu teisus – tai didelës valstybës ir ne taip lengva ant jøuþdëti letenà. Tuo tarpu maþos tautos neturi nei tautiniø jausmø,nei tautiniø ambicijø.“ Buvæs kagëbistas Arkadijus suvokë, kur aðlenkiu, bet vaidino nesuprantantá. Bet greit paklausë: „Tu prieðsusijungimà?“ Að: „Ne! Bet jungimasis ávyks tada, kai ne tik pavie-niai þmonës, bet ir iðtisos valstybës nesistengs eksploatuoti kitø.“Elena tylëjo, o Z. Kaplanas diplomatiðkai ðypsojosi.

Baigëm ginèà gan taikiai. Að pasisakiau uþ susijungimà, uþ tai,kad bûtø viena tarptautinë kalba, kurioje bûtø kiekvienos tautoskalbos keli þodþiai.

Ilgai tylëjom. Nei ið ðio, nei ið to vël Arkadijus paklausë: „Vadi-nasi tu sutinki, kad valstybiø susijungimas galimas?“ „Taèiau reikialaiko.“ Jis pritarë.

Nejaugi jis nesuprato, kur að krypau? Gerai, kad að nepasakiaunë vieno nereikalingo þodþio. O kà norëjau pasakyti, jis suprato. Irgerai! Tegu supranta!

Ið tikrøjø að uþ gerus santykius su Rusija, bet tik ne uþ tokius,kokius primetë kruvinasis Stalinas. Mums naudingiausia bûtø eitisu Rusija. Ji garantuotø mums Karaliauèiø ir apsaugotø nuo vokie-èiø imperijos. Gal tas ir bus. Bet kada?

Tiesa, Arkadijui pasakojau, kaip vokieèiai, anglai, prancûzai iðaukðto þiûri á lietuvius. „Visos didelës tautos þiûri á maþàsias iðaukðto.“ Arkadijus tylëjo. Po to keikiau imperialistus uþ tai, kad jieiðnaudojo kolonijø tautas ir neiðvystë ten pramonës.1

O Edvardas koks buvo negudrus, toks ir liko. Kovo 4 d. jis vëlskambino. Kalbàs ið èia pat esanèio automato. Kodël neuþeina.Nenorás! Sutikæs sugráþusi Jonà Mackevièiø. Labai norás Viktoràpamatyti. Liepiau atvaþiuoti. Praðàs pas já atvaþiuoti. Davë adresà.Negudrus! Jau prieð keletà metus sakiau, kad mano telefonas pa-klausomas. Netikëjo. Jo sugyventinës vyras, èekistø agentas, átiki-

no já, kad tai neámanoma. Koks menkas jo protelis! Vadovavæspogrindinei organizacijai. Kaip jis galëjo vadovauti? Neturi jis neidiplomatijos, svetimas jam supratimas ir apie bent kokià konspira-cijà. Gráþæs lakstë norëdamas sukurti pogrindá (kaip èekistai sakë).Gerai, kad saugumas já areðtavo. Bûtø sukiðæs á kalëjimà þmones.Jam tik kiaules ganyti, o ne pogrindá organizuoti. Þinoma, dabarjis apie pogrindá ir negalvoja.

Sutikæs iðbarsiu!Nors nebuvau skaitæs „Archyvø“ IV tomo1, bet þinojau, kad

pasikalbëjimai sekami. Ir tai suprasti nereikia didelio proto. Pasiro-do, kad ði aritmetika nesuprantama Edvardui.

Vakar pas Kazelá radau Tylà. Vël pradëjo lankytis. Buvo neádo-mu. Nieko naujo nesuþinojau. Pokalbiai su tokiais bailiais tik laikogaiðimas. Trumpai ten buvau.

20 val. Taip visà dienà prasëdëjau. Eiti radijo paklausyti. Esuiðvargæs. Vël nemiegosiu ir ryt negalësiu dirbti. Blogai! Bet kàdaryti?

Kovo 8 d. (antradienis)

16 val. 40 min. Alës mama þiûri televizoriø – ið Maskvos transliuo-jamà iðkilmingà vakarà. Dar në karto tiek daug nekalbame apiemoteris. Gal todël, kad davë galø gale laisvà dienà, o gal labiaudël to, kad Kremlius nusprendë sustiprinti propagandà. Kaþkokssenis ðaukia apie rusø moters laimingà gyvenimà. Neraudonuoda-mas meluoja, kad lopðeliø darþeliø klausimas iðspræstas. Gal Mask-voje ir iðspræstas, bet ne Vilniuje. Moterys labai vargsta. Ryte, 6val. pabudinusios vaikus ið gilaus miego, 7 val. moterys ðalty veþajuos ið vieno miesto rajono á kità. Vaikø, vyresniø kaip 7 metø,pataria neleisti á mokyklà, jeigu lauke þemiau –20° C, taèiau iki-mokyklinio amþiaus vaikai tempiami á darþelius-lopðelius ir esant–40° C. Laimë, kad ðámet maþai buvo dienø po –25° C.

1 Keikiau tautiniais sumetimais. Kolonistai veþë á kolonijas savo technikà, kuriaperdirbo vietinæ þaliavà, iðnaudodami vietinius darbininkus. O Lietuvos „iðva-duotojai“ veþë á Lietuvà ir þaliavà, ir darbininkus… – A. T. 1 Lietuviø archyvas. Bolðevizmo metai. T. 4. Kaunas 1943.


Argi negalima bûtø darþelius organizuoti pagal gyvenamà, o nepagal darbo vietà? Net „Tiesa“ juokësi, kad daug kas gyvena An-takalny, vaikus veþa á Þemøjø Paneriø rajonà, o dirba Dzerþinskiorajone. Sutvarkyti reikalà galima bûtø, bet biurokratinëje þmoguiabejingoje santvarkoje labai sunku.

Mûsø vaikai ðiandien geriau gyvena, negu mes savo vaikystëje.Taèiau niekur Europoje moterys taip nevargsta, kaip pas mus. Sta-tybose moterys dirba gal tik TSRS.

Apie moteris daug kalba ðiandien, o ryt vyrai troleibusuose,autobusuose „nematys“ moterø. Tokiø nemandagiø vyrø, kaip TSRS,tikrai nëra. Ir lietuviai chamais tapo. Jeigu kartais (ir daþnai) uþlei-di moteriai vietà, á tave þiûri kaip á kvailá. Padëkos niekada neiðgir-si. Uþtat kartais ir neuþleidi joms vietos.

O kiek moterys pas mus vargsta virtuvëje? Amerikieèiø vyras,sako, virtuvëje dirba drauge su savo þmona. O pas mus?

Teisingai Elena sako, kad moterø ðlovinimas kartà á metus su-kelia jai tik pasiðlykðtëjimà.

O að? Ðáryt nuskutau bulves cepelinams, pakûriau krosná, kaikà padëjau dirbti. Daugiau nieko negaliu (ið ápratimo gal negaliu).Prieð porà savaièiø sekmadiená ne maþiau dirbau virtuvëje kaipðiandien. Visada norëdavau nupirkti Alei medþiagà ðiltam kostiu-mui, su kuriuo galëtø vaikðèioti pavasará ir vëlø rudená. Vis pinigonebûdavo. Ðá kartà pasiskolinau ið saviðalpos 26 rub. ir nupirkau.Nelabai graþi medþiaga. Kà padarysi, kad graþesnës nëra.

Vilytei norëjom vilnonæ suknelæ nupirkti. Nenupirkom. Sunko-ka su pinigais. Gal pavasará. Ji labai blogà apetità turi, blogutë.Bijau, kad nesusirgtø. Reikëtø ávairesná maistà pirkti, o vaisiø pirk-ti nëra labai ið ko. Obuoliø kilogramas kainuoja 1,20 rub.

Trimestre Vilytë gavo vos 3 ketvertus, kaip ir Tylaitë. Visi kitipenketai. Bravo mergaitë. Tik gruboka. Koks tëvas, tokie ir vaikai!

Gintulis beveik visus ketvertus atvilko. Irgi pusë bëdos. Laimë,kad nereikia su jais [vaikais] vargti. Nemyli taip knygø, kaip jasmylëjau að vaikystëje.

Tas senis ið tribûnos ðlovino TSRS moteris. Paminëjo Kosmo-demjanskajà, Èaikinà ir kt. ruses. „Lietuvaitës“ Melnikaitës nemi-

nëjo. Lietuvos komunistai turi pagrindà uþpykti ant savo motinosMaskvos. O manæs tas nei kiek nejaudina. Tegu jie mato, kuo juoslaiko „gerbiamoji ponia Maskva“.

O kaip mes minëjom moters dienà?Buvom nusprendæ nesveikinti jø, nes vieni nekenèiam vienø, o

kiti – kitø. Taèiau Ðaulys su Poplavskiu sveikino jas, reikëjo irmums. Taip nenorëjau eiti á buhalterijà sveikinti Lionës, Ievos irAldonos. Nebuvo kaip atsisakyti. Z. Kaplanas ábruko á rankà sal-dainiø maiðelá. Ir kaip tyèia, turëjom já áteikti Lionei. Kad jà kurvelniai! 12 val. moterims virðininkai liepë eiti namo. Likæ be mote-rø iðgërëm. Pirmà kartà iðgërëm be moterø.

Ðiandien buvo uþbëgæs Alfredas1 . Kaip gaila, kad nebuvo Vik-toro. Bûèiau supaþindinæs. Vël patarë saugoti save. Negaliu kitoksbûti negu esu, ir gal tikrai nenoriu kitoks bûti.

Sukonspektavau „Sovietskaja etnografija“ praëjusiø metu 5-àjánumerá. Pasirodo, kad Smirnovas truputá perdëjo, norima teigdamasesama. 1963 m. Vilniuje lietuviai vedë ne lietuves ne tokiu aukðtuprocentu – tik 17,2 proc., o ne 27,5 proc., kaip árodinëjo Smirno-vas. Nuotaika pasitaisë. Rygoje latviø, vedusiø ne latves, procen-tas aukðtesnis – 20 proc. Ið vedusiø ne savo tautybës þmonas arvyrus 60 proc. veda rusus ar ruses. Lietuviai pirmoje vietoje vedalenkes ar lenkus. Ið miðriø lietuviø-lenkø ðeimø gims daugumalietuviai vaikai, nes tokiø ðeimø vaikai leidþiami daþnai á lietuvið-kas mokyklas. Vadinasi, nusiminti nëra ko. Straipsnio autoriai dþiau-giasi, kad ateizmas stiprëja ir dël to daugiau rusiðkø vedybø. Ta-èiau jauèiasi, kad rusai nepatenkinti. Uþtat ir skuba kitomispriemonëmis mus „maiðyti“. Skuba!

Viktoras gráþo prislëgtas po „Skirgailos“ spektaklio. Jo nuotai-ka persidavë man. Jeigu tokios nuotaikos suimtø, sunku bûtø. O

1 Alfredas Berþanskis pats po daugelio metø prisipaþino dirbàs KGB. Gal specialiaileido mums suprasti, kad jis dirbdamas jûreiviu uþverbuotas plaukiojimo á uþsie-ná metu. 1985 m. siûlë paraðyti laiðkà „Laisvës“ radijuje dirbusiam K. Jokubynui.Patys èekistai já „likvidavo“: mirë ligoninëje gydytojams nesuteikus pagalbos. Uþkà, niekas niekada nesuþinos. – A. T.


gráþus ið „Sigmos“ klubo po diskusijos, nuotaika buvo labai pakili.Tokia pati nuotaika buvo gráþus po „Lietuvos“ 25-meèio minëjimo.

O Vladas neatëjo. Nejaugi jis iðvyko su Mama á tëviðkæ?Savaitës vidury buvo uþsukæs Povilas1. Visada jis buvo pesimis-

tas, bailys. Ðá kartà buvo kitoks. Papasakojo apie tai, kaip studen-tai filosofai ðventë mediumà. Norëjæ atgaivinti senas tradicijas ir sufakelais eiti á Gedimino pilá ir ten ðvæsti. CK kaþkas aiðkinæs, kadtai burþuazinë (?!) tradicija. Protingesnis ið ten tikinæs, kad eitynëstrukdys judëjimà. Studentai buvæ priversti atsisakyti savo sumany-mo. Ðis faktas irgi daug kà charakterizuoja. „Iðlaisvintojai“ bijosileisti studentams Gedimino pily ðvæsti mediumà, kad ten neási-liepsnotø nacionalizmo liepsnelë jø ðirdyse. Inkvizitoriai! Ðis fak-tas, manau, studentus prablaivë. Nuotaikos tarp studentø gan ne-kokios – daug nusistaèiusiø prieð santvarkà. Net ekonomistaipolitikuojà.

Vienas èekisto sûnelis pasakojæs apie tëvo nuotaikas: „Jeigugyvenèiau ið naujo, neièiau tuo keliu, kuriuo ëjau.“ Gerai, kadnors prieð mirtá kai kas ima suprasti, kà jie padarë savo tautai.

Rusiukai (studentai) chuliganai uþpuldavo studentus, nureng-davo. Dviese lietuviai pasiëmæ gelþgalius apðveitë tuos. Vienaspriëjæs prie ruselio papraðë rûkyti. Atsakë nesuprantàs. Ðis rëþæsgelþgaliu per nugarà tam taip, kad net lietpaltis pertrûkæs. Deja,tai bûta èekisto sûnelio. Teko ekonomistui sësti á kaltinamøjøsuolà. Prof. M. Gregorauskas gynæs. Ið universiteto nepaðalinæ.Gavæs lygtinæ bausmæ ir tekæ uþmokëti uþ lietpaltá. Uþtat M. Gre-gorausko autoritetas studentø akyse iðaugæs. Linkûnas patarë pa-kalbëti su Kudaba. Tai esàs geras lietuvis komunistas. Taèiau abuKiðkeliai nepatarë kalbëti. L. Zuikelis2 nekvietë jo uþ tai á baliø.Bijàs. Tai esàs gudrus tipas. Kalbàs tai, kas jo paðnekovui patin-ka. Keletà metø buvæs gamtos fakulteto partorgu. Be saugumo

þinios á toká postà nepateksi. Kaþin ar jis teisus? Miðkinis, Veng-rys buvo prodekanais, partorgais, taèiau jie niekðais negali bûti.Ne! Kudaba paraðæs straipsná, kvietusá uþdaryti Palûðës baþnyèià.Taèiau redakcija ðá straipsná iðtaisë. Ðis grasinimas uþdaryti baþ-nyèià buvæs iðmestas. Bravo! Manau, kad nëra reikalo susipaþintisu Kudaba.

Kovo 13 d. (sekmadienis)

16 val. Lauke vël þiema. Vakar maèiau varnënus, nes net miðke tikatskiri lopai sniego. Ðiandien gerokai prisnigo ir vis dar sninga.

Ðiandien perraðinëjau tà patá kontroliná darbà. Todël sàþinë ne-grauþia raðant dienoraðtá. Istorijà „zubrinti“ galësiu ir darbo metu,o dienoraðèio ne. Uþtat skubu kai kà paraðyti.

Suþinojau, kad mano buvæs politinës ekonomijos dëstytojas Si-monavièius, gaudamas 320 rub. atlyginimo, suklastojæs dokumen-tus, gaudavo per mënesá po 100 rub. pensijos. Svarstë partija. Ëmæsðaukti: „Kà að nusipirkau? Padoraus ðvarko neturiu!“ Tada kaþkasið komunistø paklausæs já: „O kà gali tada ásigyti darbininkas, gau-damas 60 rub. per mënesá?“

Iðveja ið universiteto. Ið partijos, þinoma, neiðmes. Per daughimnø giedojo Stalinui ir tapo „nusipelniusiu“.

Klausydamas jo plepalø, galvodavau apie jo moralæ: „Arba jisaklas, arba niekðas“. Pasirodo, kad niekðas. Svarbu, kad mokaatlyginimà uþ dûmø pûtimà á studentø akis. Gal nei vieno taipneapkæsdavom kaip jo. Visi jie, „stalincai“, panaðûs, visi niekðaivienodi! Sako, turëjo meiluþæ (ar net ne vienà), todël reikëjo pini-gø. Ir velnias toká ðykðtø sená pristoja? Gerai, kad demaskavo!Studentams dar labiau paaiðkës, ko verti gerai apmokami propa-gandistai.

Alë pasakojo apie L. Abromaitá. Jeigu jo kabinete nebûna nie-ko, ðis kalbàs normaliai, bet jeigu kas nors yra ið nelietuviø, visadaimàs ðaukti ant jos. Ðá kartà buvæs Gurvièius. Norëdamas pasirody-ti iðtikimas Stalino idëjoms, L. Abromaitis uþ kaþkà ëmë ðaukti ant

1 Neiððifruojamas pseudonimas. Gal pats autorius.2 Neaiðku, kurie tiksliai inteligentai minimi. Kiðkeliø ir Zuikeliø pseudonimu die-

noraðèiuose vadinami skirtingi asmenys.


Alës. Þiûrëkit, draugai, að esu Terlecko ir kartu jo þmonos prieðas,nors ir priëmiau juos á darbà.

Suþinojæs, kad Buhalteriui1 gresia atleidimas vien tik todël, kadnestoja á partijà, uþsukau pakalbëti. Pasirodo, kad niekas nesiûlë.Jeigu siûlys, patariau stoti. Jis doras lietuvis. Geriau, kad jis uþim-tø tà postà negu jo pavaduotojas, kuris á sienlaikraðtá straipsniusraðo tik rusiðkai. Taèiau ir Buhalteris ne geresnis, t. y. nekokslietuvis. Jis doras lietuvis, bet bailys. Argi negalëtø patarti jamraðyti lietuviðkai? Prieð 10 metø man dirbant banke kokia rusynëbuvo, bet nei vienas lietuvis nedrásdavo tada raðyti rusiðkø straips-niø. Ðiandien ir ten tas pat. Á mano patarimà Buhalteris atsakëjuoku. Nesupratau, ar jis sutinka su mano pasiûlymu.

Apie tai papasakojau Prezui . Ðis irgi nieko neatsakë. Taip irneþinau, teisingai elgiuosi ar ne. Reiks iðsiaiðkinti. Að bent uþ tai,kad daugiau dorø lietuviø stotø á partijà ir tarnautø Lietuvai.

Anà dienà ádomiai pasikalbëjau su Povilu III2. Jis „susikirtæs“ suIlgevièiene ir Këstutiene3 dël filmo „Niekas nenorëjo mirti“. Pasi-rodo, kad ne tik að vienas esu priverstas ginèytis dël ðio filmo.Ilgevièienæ jis átikinæs, kad tai þalingas filmas, iðkraipàs tikrovæ,juodinàs partizanus. Átikinæs, kad jos vyras gan nesàmoningas lie-tuvis. Jis nenorás ðvæsti moters dienos, nes tai karti tarybinë ðventë.Povilas atsakæs: „Èia jis vaizduoja Lietuvos patriotà. Taèiau ið tikrøjøjis toks nëra.“ Ponia lyg uþsigavusi: „Ið kur jûs þinote?“ Povilaspradëjæs karðèiuotis: „Jis ðiaudinis patriotas ir jo tëvas“. Ilgevièie-në ëmusi prieðtarauti. Jos vyras labai nepakenèiàs rusø, nemëgstàsnet rusiðkos muzikos, nelankàs jis koncertø. O tëvas senas Lietu-vos inteligentas, visada klausàs uþsienio radijo. Povilas: „Kas ið to?Jeigu jis bûtø sàmoningas lietuvis, sàmoningas tapæs ir sûnus. Osûnus nesàmoningas vien tik dël to, kad nesugeba iðaiðkinti jumsðio ðlykðtaus filmo esmës. Jûsø nesàmoningumas parodo tëvo irsûnaus, jûsø vyro nesàmoningumà.“

Abu diskutavom ðia tema ir smerkëm Ilgevièiø. Abu menkystos,o ypaè tëvas. Argi gyvendamas mieste nematë skrebø elgesio?Argi jis nesuprato pokario pogrindinio judëjimo prasmës? Suprato,taèiau sûnaus neparuoðë, neiðaiðkino tokiø klausimø, kuriuos pri-valëjo aiðkinti. Todël sûnus ðiandien þavisi ðiuo filmu, taip juodi-nanèiu Lietuvà ir visus tuos, kurie prieðinosi kruvinajam Stalinui.

Povilas piktinosi ir ne kartà kartojo: „Sako, neapkenèia rusø,taèiau padeda jiems ðmeiþti Lietuvos patriotus, kovojusius su oku-pantais. Jo neapykanta yra zoologinë neapykanta rusams. Inteli-gentas privalo sàmoningai iðmokti neapkæsti savo prieðø. Zoologi-në neapykanta nieko neduoda. Ir kaip tiems asilams ákalti tai ágalvà?“ Ypaè piktinosi Povilas jaunuoju Ilgevièiumi uþ tai, kad susavo draugais nepolitikuojàs. Visi jo draugai neapkenèià rusø irlaikà, kad nëra reikalo „mokinti“ juos. Sutikau su Povilu. Povilaspaþadëjo pats susipaþinti su Juozu Ilgevièiumi ir iðaiðkinti jam joklaidas.

Su Këstutiene nebaigæs paðnekesio, nors ir kalbëjæs apie valan-dà. Jos bobutæ nuþudæ partizanai, todël jø adresu siuntusi ne vienàkeiksmà. Ypatingai Povilà siutinæ ponios samprotavimai apie vaikøauklëjimà. Povilas ëmæs smerkti tuos tëvus, kurie kartu su savimivedasi vaikus á sovietines demonstracijas. Këstutienë: „O kà da-ryti, jeigu vaikai nori, jeigu jiems tai ádomu? Neleisti á pionierius?Nesutinku! Namuose pasakosi jam viena, o mokykloje kita. Kuotada vaikas tikës? Tai jau jo þalojimas!“ Tada jis paklausæs: „O tunori tapti ruse, t. y. surusëti? Nori, kad tavo duktë iðtekëtø uþruso, o sûnus vestø rusæ?“ Atsakiusi, kad nenorinti. „Jeigu tu auk-lësi savo vaikus, kaip partija moko, nieko lietuviðko juose neliks.Aiðku, kad tokiems vaikams bus tas pat uþ ko tekëti, kà vesti. Esuásitikinæs, kad su savo anûkais nesusikalbësi lietuviðkai.“ Ji neigu-si tai. Povilas susijaudinæs aimanavo: „Kas bus? Mûsø tauta nepa-siruoðusi tokiai ilgai okupacijai. Lietuvos ponai nesirûpino tautosmoraline dvasia, jos ugdymu ir stiprinimu. Ðtai kokie rezultatai.Auginam vergus. Partija gali triumfuoti!“ Nors ir pasidavæs jo prislëg-tai nuotaikai, ëmiau raminti já: „Nenusimink, mûsø tauta neþus.Kiek maþai mes turëjome ðviesiø inteligentø prieð 50–80 metø,

1 Neiððifruojamas pseudonimas.2 Pats autorius.3 Birute.


taèiau neþuvome. Neþûsime ir dabar. Didelë tautos dalis skaudþiainukentëjo nuo Stalino ir jo kruvinø iðperø – skrebø. Buvæs kali-nys, tremtinys iðauklës savo vaikus sàmoningais lietuviais.“ Taèiaumano þodþiai, atrodo, nebuvo labai átikinamieji. Jis: „O kiek gráþoið Rusijos lietuviø sulauþytø kûnu ir dvasia? Kiek? Tokie sulauþysdvasiðkai ir savo vaikus, mokydami ið maþens nusilenkti jëgai, ty-lëti.“ Nejaugi jau tokia padëtis Lietuvoje? Reikalai liûdnoki. Tikraidaug vergø gimdo Stalino tironijos sulauþytos lietuvës, taèiau ne-verta nusiminti. Nesàmoningi lietuviai, gyvenæ maþuose rajonø mies-teliuose, kuriuose ðeimininkavo skrebai. Ið kaimo kilæ sàmoninges-ni. Kaune gimæ ypaè sàmoningi. Vilnieèiai, þinoma, maþiausàmoningi. Taèiau nereikia reikalauti, kad visi lietuviai bûtø tokiesàmoningi, kaip mes.

O visgi norëèiau, kad visi taip suprastø Stalino politikà ir jospasekmes, kaip að suprantu. Bet kaip to pasiekti? Kaip? Apie taidaþnai ir daug galvoju.

Negaliu pakæsti vergø!Jadzytë buvo paþadëjusi priregistruoti Viktorà. Kovo 6 d. uþsi-

minëm su Ale jai ir Kazeliui girdint. Jauèiau, kad abu bijo ir sten-giasi iðsisukti nuo pagalbos suteikimo buvusiam kaliniui. Baisu!Ko? Gali Popovas suþinoti ir duoti ásakymà savo klapèiukams at-leisti juos ið ðiltø vietø! Dieve! Baisu þiûrëti á þmoniø bailumà. Omano vaizduotëje bailys tolygus jeigu ne niekðui, tai bent smul-kiai menkystai. Kazelis pasiuntë man porà siuntiniø á Sibirà. Uþtai vertas pagarbos ir padëkos. Taèiau uþ jo bailumà negaliu jogerbti. Negaliu! Norëdamas, kad Viktoras arèiau susipaþintø sulituanistais, þodþiu, dabartine inteligentija, papraðiau, kad jis pa-kviestø Viktorà á baliø. Iðsigandæs atsisakë. Negalás! Dieve! Kaiptai þema! Gyventi ir vis drebëti dël savo kailio! Þmogus taip su-smulkëja, kad mano akyse tampa tokia menkysta, kuriai tinkamoþodþio nerandu.

O Jadzytë?! Manau, kad nesiklauso radijo tik todël, kad bijo.Bijosi! Gali kas nors iðgirsti! Stengiuosi neuþeidinëti pas juos. Te-gu ramiai gyvena sau. Taèiau kartà pasakysiu jiems, kà galvojuapie tokius.

Kaip nenorëèiau bûti jø vietoje. Neapkæsèiau savæs. Nenoriuturëti gero buto, geros vietos ir kartu taip visko bijoti. Geriau bûtielgeta, bet nedrebëti dël savo kailio. O argi að nieko nesibijau?

Bijau! Kelias dienas bijojau dël gan nesaugiai paslëpto dieno-raðèio ir dar kai dël ko. Kartais iðsigàsdavau iðgirdæs Arkadijø kal-bantis telefonu tokiu tonu, kokiu jis kalba su èekistu J. Èesnavi-èiumi. Taèiau vis vien að ne bailys. Ne! Ketvirtadiená buvau suViktoru pas Romà darbe. Tipas áþûliai lindo klausytis, kà mes kal-bam (tas rodo, kad jie neturi tokiø klausymo aparatø, apie kuriuosraðo spaudoje). Nepaisant to, kità dienà vël uþëjom pas Romà.Tegu sekioja! Spjauti á juos! Baimës neávarysite mums! Bijau kalë-jimo, lagerio. Tai natûralu. Taèiau menkysta netapau. Ne!

Kovo 9 d. einant pro „Palangà“ (man pasisveikinus su jos direk-toriumi) Arkadijus: „Kodël tu ne direktorius?“ Að: „Todël, kad sugenerolais1 susidëjau.“ Jis ëmë juoktis, o po to: „Kodël negali jøvyti nuo savæs ir eiti savo keliu?“ Supratau jo uþuominà, bet vaidi-nau nesupratæs. Að: „Kaip? Negalima vyti á ðalá tø, su kuriais kartusrëbiau balandà.“ Jis daþnai tikina, kad mano gyvenimas gali pa-sukti kita kryptimi, „galiu bûti þmogumi“. Jis kaþkur „suka“. Ma-tyt, jam yra pavesta átikinti mane, kad galiu padaryti karjerà, jeigu„atsisakysiu praeities“. Aiðku!

S. Stungurá vis kvieèia pas save J. Èesnavièius. V. Ardþiûnà2 irgitampydavo. Ðis, kaþkieno pamokytas atsisakë eiti á èekistø landy-næ. [Èesnavièius] „iðkoliojo“ gatvëje susitikæs, bet daugiau nekvieèia.O ið S. Stungurio tikisi kaþko. Uþtat kadrø skyriui ásakë laikyti jájuodadarbiu. Pats kaltas. Uþtat ir tampo. Nereikëjo duoti jiemsvilties. Manæs jie neiðdráso á darbininkus „degraduoti“.

Vakare Viktoras gráþo. Skaudu buvo po Tatuko mirties matant,kad þmonës nemoka uþjausti. Taèiau ir mes nemokëjom pareikðtiViktorui uþuojautos, nors labiau stengëmës, negu kai kas ið mûsøsutiktø.

1 Buvusiais politiniais kaliniais.2 Viktoras Ardþiûnas, buvæs politinis kalinys.


Kovo 10 d. uþëjo á ástaigà mano iðkviestas Stasys Ignatavièius.Buvau pasiruoðæs duoti velniø uþ pataikavimà èekistams. Nesi-karðèiuodamas pasakiau esmæ. Pasirodo, kad tikrai buvo liudinin-ku saugumui vieno leitenanto byloje. Ëmë teisintis, kad nieko ne-pasakæs. Að: „Mes nesam vaikai. Jeigu buvai akistatoje ir dar teisme,reiðkia, kaþkà parodei. Kam to reikëjo? Juk praëjo per 20 metø irtu galëjai nieko neatsiminti.“ Ëmë teisintis, kad taip buvo parodæssuimtas 1944 m. „Ir tai galëjai uþmirðti.“ Teisinosi, kad já teisæ visvien, nes buvæs Þemaièio pavaduotoju. Nesutikau su tokiu pasiaið-kinimu. Nors balso nekëliau, bet „veikëjà“ iðvedþiau ið kantrybës:„Að ne dël jo gyvenu.“ Ðtai ir pasakymas! Jis gali duoti parodymusbuvusio savo draugo adresu tik todël, kad nori geras tapti saugu-mo akyse ir gauti gerà darbà! Ëmiau karðèiuotis: „Iðkentëjai 16 metølagery, gráþai þmogumi, o paskui…“ Èia jis uþbaigë mano mintá:„…ir apsiðikai?!“ Að: „Taip, apsiðikai!“ Nebaigus man minties, Sta-selis bëgte iðbëgo ið koridoriaus, trenkë durimis ir dingo. Nelai-kiau! Tegu bëga menkystëlë! Pyksta, kad tiesà á akis pasakiau,pasakiau visai taktiðkai ir nei kiek nepriekaiðtaudamas. Kaip èiagali tokiam veikëjui priminti jo pareigà neiðduoti èekistams buvu-siø draugø.

Negalvoja, asilas, mirti? Negalvoja, jeigu taip elgiasi. Tesiþino.Nepavydþiu jam! Visomis keturiomis kabinasi uþ gyvenimo, kuránori turtingai uþbaigti. O po jo mirties tegu keikia já uþ iðdavystæ.Praktiðka filosofija! Nori gyventi kaip daugelis komunistø. Prisipa-þino, kad þada virðininku tapti. O kuo? Jis juk nieko neiðmano.Matyt saugumas tarpininkauja? Saugumas þino, kad mëgsta kom-fortà, todël ir panaudoja savo tikslams.

Kas jis toks, árodë jau 1962 m. Taip buvo nepatenkintas nega-væs mano sankcijos apjuodinti vokieèiø okupacijos metais veikusáLietuvos pogrindá. Dabar gali eiti toliau – paraðyti á spaudà. Rei-kia Antanui1 praneðti tai, kad Stasys nori paraðyti èekistams reika-lingà straipsná. Antano jis privengia. Manau, kad reikia uþkirstikelià kitai Stasio niekðybei.

Albina ir Valë perëjo á kità darbà. Ieva laukia paskyrimo. Su janekalbësiu jokiais „sunkiais“ klausimais. Manau, kad pats gyveni-mas iðgydys jà ið visø ligø. Su Birute irgi nediskutuoju. Jà ir Aud-ronæ laikiau sàmoningiausiomis lietuvëmis. O ðiandien jas truputániekinu. Albina, Valë, abi Marytës man nepatikdavo. Ðiandien su-pratau, kad ðios moraline prasme visa galva aukðtesnës uþ Birutæ irAudronæ. Ieva su Elena irgi ne vergës. Ðios nebijo pasakyti tai, kàgalvoja, o ypaè Ieva. Uþtat jas labiau gerbiu uþ Audronæ ir Birutæ.Ðios ið pirmøjø mano akyse nusmuko á paskutiniàsias.

Elena pradëjo truputá bijoti. Prasitarë, kad komunizmo kursasneádomus. Arkadijus: „Kas neádomu? Komunizmas?“ Ði iðsigandu-si ëmë teisintis, kad ne tai turëjusi galvoje. Apie tai Arkadijus manjuokësi. Juokësi ir jos akyse. Iðaiðkinau, kad nëra ko bijoti ir patai-kauti. Uþtat Elena tyèia ëmë erzinti Arkadijø, kad ji „serganti“ uþÐvedijos ledo rutulio komandà, o ne uþ rusø.

O kokios vergës Birutë ir Audronë, kada nors suþinosiu. Gal aðbe reikalo taip smerkiu jas.

Lionë nori eiti dirbti pas Aldonà, kuri dirba vyr. buhaltere gelþ-betonio gamykloje. Norëjau áspëti jà [Aldonà] dël tos pataikûnës.Ten esàs lietuviðkas kolektyvas. Ðioji nueis ðnipinëti. Aldona sà-moninga lietuvë. Bûdama Aldonos pavaldinë, Lionë kalbëdavo taip,kaip Aldonai patinka. Aldonai iðëjus ið „Puntuko“, parodë, ko ver-ta. O gal neverta gàsdinti? Juk pasodinti nepasodins. Pagalvosiu,ar verta áspëti.

Naujø darbuotojø pas mus neateina. Niekas nenori dirbti uþ100–110 rub. Buvau Buitinio aptarnavimo valdyboje. Suþinojæ, kaddirbu uþ 110 rub., suprato – kaþkas negero su manimi: girtuoklisarba „susitepæs“. Pamaèiau, kad nenori manæs priimti. O Marytæpraðë ateiti á tà darbà. Kiekvienam átarimas kyla suþinojus, kadtoks vyras, turás 12 metø darbo staþà, dirba uþ 110 rub. Tokiàmerguþëlæ, kaip Ieva, norëjo ten paskirti direktoriaus pavaduotojaekonominiams reikalams.

Saugumas laukia, kol palauð mane vargingas gyvenimas. Nesu-lauks! Ðpygà jûs sulauksite! Mintis, kad jiems nepavyko parklupdytimanæs, daro mane gan galingà. Nesu Stasys! Þinau, kad maþdaug1 Antanas Jankauskas.


po 20 metø mirsiu, todël nesikabinu kaip tas uþ gyvenimo. Nebai-su mirti turint ðvarià sàþinæ! Kaip to nesupranta Stasys?

Liublianoje ledo ritulys. Rusai su ðvedais suloðë lygiomis. Arka-dijus prisipaþino, kad blogai miegojæs. Lietuviai (dauguma) „ser-ga“ uþ bet kà, tik ne uþ rusus. Dabar rusai þaidþia su èekais. Èe-kams nesiseka: 6:0 rusø naudai. Gaila èekø. Kà padarysi?! Ðámetdël to maþiau iðgyvenu. Mieste apie þaidynes kalba dauguma tikrusai. Lietuviai maþai jaudinasi. Ðiandien rusai iðgers daug degti-nës! O kiek girsis?! Gerai, kad niekas neverèia klausytis radijo irþiûrëti televizijà.

Vakar su Viktoru ir Ale buvom pasiþiûrëti „Eglës þalèiø karalie-nës“. Neblogas filmas. Salëje tik lietuviai. Rusai niekina viskà, kaslietuviðka. Uþ toká filmà aèiû. Èia menas, o ne propaganda.

Buvau pas Vità ir Vytà1 . Pastarasis atsisakæs nueiti á saugumà.Gyvenimas iðmokë! Dël absolventø siuntimo á Rusijà nëra tvirtøþiniø. Siunèia maþdaug po 5 þmones ið grupës. Ne per daugiausia.Gaila ir tø. Gali neiðlaikyti ir iðtekëti uþ rusø arba vesti ruses. Butøvaldyboje dirba vieni rusai. Vykdomajame komitete vienas rusassutempë visus rusus. Toks vaizdas visame miesto butø ûkyje. Kàreiðkia á virðininkus ásileisti vienà rusà! Viena lietuvë keitë pasà.Iðsiskyrusi. Gráþo ið Ukrainos. Matyt, buvo nusiøsta ten dirbti. Iðte-këjo, o po to iðsiilgusi tëvynës iðsiskyrë, kad galëtø á Lietuvà gráþti.Gaila ir vieno nukentëjusio tautieèio.

Studentë pasakojo, kad beveik kas ðeðtadiená ruoðiamos pasjuos universitete paskaitos, nukreiptos prieð amerikieèiø politikàVietname. Stengiasi studentus nuteikti prieð JAV. Aiðku! Vakarþiûrëjom trumpà antireliginá filmà. O kodël neleidþia kunigamspakalbëti per televizijà apie religijà? Kodël man neleidþia? Religi-jà galëèiau apginti teiginiu, kad prieð baþnyèià kovojama tik kaipprieð tautiniø tradicijø saugotojà. Teoriðkai apginti religijos nepa-jëgèiau. Neturiu tinkamo iðsilavinimo.

Spaudoje tyla. Laukia, kà Kremlius pasakys XXIII suvaþiavime.Jau 19 val. 15 min. 6:1 rusø naudai. Nesijaudinu.

Kaip ten mama su Vladu gyvena? Miðke tikras vidurþiemis.Baigiu! Reiks geriau paslëpti dienoraðtá, kad nereikëtø jaudintis.

Kovo 21 d. (pirmadienis)

17 val. Lauke vël lynoja. Anà sekmadiená per dienà prisnigo 19 cm.Kurià èia naktá iki –15° C. Buvo prasidëjusi tikra þiema. Vakar vëlvakare ëmë lynoti. Ðáryt vël maèiau varnënus. Kur jie buvo pasislë-pæ? Nejaugi jie ðaltá praleido èia? Kaip jie nesuðalo?

Labai ilgai raðiau tà savo kontroliná darbà apie Lietuvos–Rusijossantykius 1920–1940 metais. Dabar perraðinëju, perraðinëdamastaisau. Dar reikës taisyti. Vakar visà dienà raðiau (pirmà kart persavaitæ iðsimiegojæs). Ðiandien darbe perraðiau 10 lapø. Iðeis nekontrolinis, o diplominis darbas.

Anà dienà buvo uþsukæs Nulinskas1. Rusijà iðvadino imperialis-tine ðalimi, o Lietuvai primestà santvarkà – vergija. Að esu daugkuo nepatenkintas, taèiau, palyginus su juo, mane Èesnavièiusgali laikyti sovietiniu þmogumi. Atrodo, kad átikinau Nulinskà, jogRusija elgiasi su mumis ne taip blogai. Jeigu bûtø laimëjæs Hitle-ris, mes neturëtumëme nei savo mokyklø, nei spaudos. Net Lietu-vos vardas bûtø iðbrauktas ir þemëlapio. Átikinëjau, kad mums rei-kia eiti iðvien su Rusija, tik Rusija gali mus apginti nuo Vokietijos.Að irgi daug kuo nepatenkintas, taèiau esu ásitikinæs, kad viskasiðsispræs á gerà pusæ. „Derþimordoms“ Lietuvoje pati valdþia duosá snuká ir viskas susitvarkys. Mums nereikia niekur kiðti rankø irtik laukti, iki viskas susitvarkys savaime.

Atrodo, kad Nulinskas sutiko su manimi.Iki pat praëjusio treèiadienio nebuvo áspûdþiø, vertø á dienorað-

tá. Laukëme Algiuko Susnio, kuris turëjo „pasiliuosuoti“ ið lagerio.Buvau paraðæs Pranui Skeiveriui á Mordovijos lagerá, kad Algiukolaukiu atvaþiuojant.

1 Vità Margaitá ir Vytà Girdzijauskà.

1 Pats autorius. Mano paties samprotavimai – tai „pataikavimas“ èekistams, jeigudienoraðtis patektø á jø rankas. – A. T.


Taèiau kaþkodël jis ruoðësi uþeiti pas mane tik po 2–3 savaièiøpabuvæs tëviðkëje. Visai atsitiktinai Gedimino gatvëje pamatëmeðimtasiûle apsirengusá jaunuolá, o su juo – civiliai apsirengusá.Prie pastarojo priðoko Viktoras. Pasirodo, kad abu buvæ lagery.Anas pasakë, kad su juo kartu ëjæs Algiukas. Liepë man vytis.Ábëgau á suvenyrø parduotuvæ. „Susnys bûsi?“ Gavæs teigiamà at-sakymà, padaviau rankà ir pabuèiavau á þandà. Galvojau, kad jismane paþins. Jis irgi nepaþino. Jeigu Stungurio nepaþinau, tai ne-reikia stebëtis, kad Algiuko nepaþinau. Juk kartu saugumo rûsyiðbuvom vos dvi savaites ir nesimatëm iðtisus 8 metus. Sutarëmsusitikti pas mane po darbo.

Palydëjau já su Viktoru ir Algiuko trimis draugais á universalinæparduotuvæ. Aiðku, kad ten èekistø pilna. Dreba ið pykèio pamatæmus kartu. Juk tikëjosi, kad po tokiø 1964 metø pabaigos straips-niø apie mus bijosime pasisveikinti vienas su kitu. Jø viltys neiðsi-pildë – vaikðtom gatvëmis po kelis, lyg tyèia erzindami Berijossûnus.

Vito neradau darbe. Skambinti ëjau net á ministerijà (vis viensuseks, su kuo kalbëjau, bet tegu „sàþiningai uþsidirba duonà“,kaip sako Prezas). Jo sesers Marytës praðiau surasti Vità ir papra-ðyti, kad ateitø pas mane.

Valandai likus iki darbo pabaigos, netikëtai paskambino StasysNaglys. Jo skambutis labai nustebino. Juk iðtisus metus nesirodë.Ieðko Algiuko. Buvæs stoty jo sutikti, bet neradæs. Praðiau uþsuktipas mane. Nenorëjau, kad saugumas girdëtø, jog kvieèiu pas save,kur ir ðiaip keli buvæ kaliniai susirinks. Bet reikëjo. Nieko neprie-kaiðtavau jam. Þmogus bailokas, todël neuþeidavo pas mane. Beto, mes nesam draugai – jis 10 metø jaunesnis uþ mane. Papasa-kojo, kaip saugumas buvo iðsikvietæs. Gàsdino, kad turá „medþia-gos“ 10-èiai metø pasiøsti já á lagerá. Kokiu formaliu pagrindu? (…)Nejaugi jis patikëjo, kad uþ lietuviø liaudies dainas galima ákalin-ti? Norëjau, kad jis vienas nuvaþiuotø pas mane [á namus], taèiau,jis sakë palauksiàs manæs, kol baigsiu darbà. Tegu! Nëra èia koelgtis taip, kaip saugumui patinka. Troleibuse prisëdo kaþkokstipas. Kalbu Stasiui apie Vilniaus statybas. Tegu pasiklauso! O gal

èia ið viso ne saugumo agentas? Nekenks ir jam pasiklausyti pa-skaitos apie naujausias Vilniaus statybas!

Pasirodo, kad Stasio Naglio þmona gyvena „Ðvyturio“ gatvëje.Jis atvaþiuoja pas jà kas savaitæ parai–trims dienoms. O pas manenegali uþsukti! Tegu pas mane neuþsuka, bet Vità turëtø jaustipareigà aplankyti. Kartu vienam lagery buvo.

Algiuko su Viktoru nëra. Daviau istoriniø knygø paskaityti. Áti-kino, kad apie Lietuvos istorijà ir geologijà turi þiniø. Vadinasi,domisi. Pamaþu apmirðtu jo elgesá. Pasakoja apie tai, kaip Kardo-novskis1 stengësi sudaryti neigiamà nuomonæ apie mane. Árodinë-jæs, kad að iðvijæs dukrà ið namø tik uþ tai, kad toji uþsiriðusi rau-donà kaklaraiðtá. Pirma, ji nebuvo pionierë ir todël neryðëjo raudonokaklaraiðèio. Antra, doras lietuvis visiðkai nepasipiktins tokiu tëvu.Atvirkðèiai – pagirs tëvà, kuris neauklëja savo vaikø taip, kaippartija liepia. Kokie jie naivûs ir þemaþiûriai. Atrodo, kad saugumeturëtø dirbti gudrûs pareigûnai. Tikrovë rodo, kad jie visi labainaivûs ir fanatikai.

Vitas nesirodo. Algiukas pasakoja apie gyvenimà lagery. Kaþ-kodël priëjau prie iðvados, kad Pranas kaþkokiais sumetimais Al-giukui nepapasakojo apie niekðo Domo2 elgesá. Kodël? Reiks iðsi-aiðkinti.

Raðytojas Danielis tikrai ten, lageryje. Girdëjau, kad advokatasPonstovkis paraðë teismui laiðkà, kuriame siûlësi ginti Siniavská irDanielá. Jo raðtai rodo, kad tai doras þmogus. Garbë jam! Prokuro-ras Smirnovas Maskvoje pareiðkë, kad vienas raðytojø siûlàsis gintikaltinamuosius. Nors ðis „stalincas“ neminëjo pavardës, bet BBCspëjo, kad tai Ponstovskis. Orientuojasi padëtyje uþsienis. Net 7 ra-ðytojø pareiðkimai ásiûti Siniavskio ir Danielio byloje. Apie 40 raðy-tojø pareiðkë kolektyviná protestà. Visgi ne tie laikai. Stalinas bûtø

1 Kontrþvalgybos skyriaus ar valdybos virðininkas, KGB papulkininkis.2 Senyvo amþiaus Domas Godliauskas, gráþæs po ilgo kalinimo á Lietuvà, papasako-

jo èekistui J. Èesnavièiui, kas Ðiaurëje ið kaliniø leido pogrindá leidiná. IðdavikuDomas tapo todël, kad KGB grasino neleisti jam gyventi Lietuvoje, o tik Latvijojearba Karaliauèiaus kraðte. – A. T.


visus sunaikinæs. Dar prieð 8 metus Nikta davæs visiems po keleriusmetus. Labai sunkiai, bet demokratëja Rusija, paþanga pamaþu lauþiatamsos, stalinizmo ledus. Gaila, kad ðis procesas labai labai lëtas.

Sunku ðiandien lagery, be galo sunku. Viena, kankina badu,antra, jaunimo nëra, daugelis ið seniø sulauþyti. Kunigas Adomai-tis gal dar gyvas gráð á Lietuvà. Jeigu mane suimtø, nugabentø áspec. lagerá, ið kurio jau nesugráþèiau niekada.

Iðgàsdino Algiuko pasakojimas apie vienà lietuvæ (ið viso tikdvi lietuvës Mordovijos lageriuose), turëjusià 25 metus bausmës.Lagery raðiusi dienoraðtá. Uþ tai dar pridëjæ kelerius metus. Daþnaiesu naivus ir tikinu save, kad ir pagal sovietinius ástatymus dieno-raðèio raðymas nëra nusikaltimas. Jeigu manasis patektø á jø ran-kas – 7-eri metai uþtikrinti. Bet neraðyti negaliu. Anà sekmadienátaip paslëpiau ðià knygà, kad ramus sëdëdavau darþe. Bet dvi kny-gos labai blogai paslëptos. Reikia laukti pavasario ir gerai paslëpti.

Vëlokai prisistatë ir Vitas. Iðgërëm po stiklelá spirito ir naminiovyno. Gerø vaiðiø neparuoðiau. Nëra ið ko. Ir nebûtina. Nëra kogëdytis savo neturto.

Iðgëræs Ilgaitis pasakë keletà komplimentø saugumo adresu.Stengiausi teisinti saugumà, girti rusø tautà. Viktoras irgi padëjoman1.

Algiukas ne kartà klausë, kur paslëptos saugumo liberalumoðaknys. Sakiau, kad apie tai pakalbësime kità kartà. Èia ne vieta!Viktoras pastebëjo kaþkokià moterá, stovinèià prie mûsø namo kam-po. Kai mama iðëjo, nieko nerado. Truputá nejauku pasidarë, norsmanæs niekada neapleido mintis, kad saugumas pasiøs ne vienàagentà klausytis mûsø paðnekesio, jeigu neturi átaisæ klausymoaparato. Greit viskà uþmirðom. Viktoras pirmà kartà buvo toks ðne-kus ir daug pasakojo apie lietuviø–rusø, lietuviø–lenkø santy-kius. Stasys iðëjo þmonos pasitikti. Taèiau netikëtai apie 23 val.atvyko abu. Atëjo Algiuko pasiimti pas save.

Algelis atrodë labai gerai – raudonas, jaunas. Nepasakysi, kadþmogus gráþta iðkalëjæs 8 metus. Kaip greit þmogus viskà uþmirðti.Juk tiek daug per tuos 8 metus teko jam iðkentëti. O gráþta lyg iðbaliaus. Taip apsirengusá bûèiau paþinæs. Atrodo geriau uþ manobrolá Vladukà, nors tas gyvena laisvëje. Dràsus, toks pat, koká jápaþinojau 1958 m. 27-oje kameroje. Barëm já uþ Nijolæ ir tikinom,kad uþ metø dvejø ves1. Tikina mus, kad be 35 metø amþiausneves. Ne! Ves greit.

Pasakojo apie vienà ukrainietá. Iðëjæs á laisvæ platino lapelius.Draugas iðdavë. Gavo 10 metø „speco“. Ið ten pabëgo (ir kaippavyko?) Kelias dienas slankiojo. Sugavo. Vël teisë. Raðë savodraugui, kad nusiþudysiàs. Þudësi. Nepavyko. Veþant á Vladimirokalëjimà, bëgo sàmoningai ieðkodamas mirties. Suþeidë. Kelias va-landas gulëjo be jokios medicininës pagalbos. Tyèia taip elgësi,kad daugiau kraujo nutekëtø. Uþdaræ á Vladimiro kalëjimà. XX am-þiaus antroji pusë! Dieve! Palengvink tam ukrainieèiui kanèias.Vienas panevëþietis gavæs 2 metus uþ lapeliø platinimà. Pats raðëir pats platino. Ðiaip naujø ið jaunimo lagery nëra. Lietuviø ið visoapie 250. Nedaug, palyginti. Taèiau kas galëtø iðmatuoti tø 250 kan-èias? Þydø ðaudytojø nemoku gailëtis, jeigu ið tikrøjø ðaudë. Bettokiø lietuviø lageriuose labai maþai.

Vitas iðbëgo namo prieð 12 val. Viktoras su Nagliais ginèijosidël to, pas kà turi likti nakvoti Algiukas. 1 val. 30 min. visi iðëjo.Alë ëmë klausinëti, ið kur Vitas suþinojo, kad ðiandien pas musávyks politiniø kaliniø susirinkimas. Að: „Bijai, kad apie ðá iðgërimàsuþinos saugumas?“ Ji: „Bijau.“ Að: „Tegu suþino. Nereikia elgtistaip, kaip saugumas nori. Tegu suþino. Kà jie mums padarys?“ Alëturi pagrindà bijoti. Ji ir ðiaip dràsi. Buvæ politiniai kaliniai pasmus laukiami sveèiai. Þinoma, ne visi.

Ketvirtadiená Algiukas su Stasiu uþbëgo pas mane á ástaigà. At-sipraðë Viktorà, kad ryte neaplankë jo, gyvenanèio pas mus nuopat sugráþimo.

1 Tai „danties uþkalbëjimas“. Nujauèiau, kad mano dienoraðèiai kada nors pateksá èekistø rankas. Dalis jø pateko. – A. T. 1 Nijolë Gaðkaitë, buvusi politinë kalinë. Ji buvo ásimylëjusi A. Susná. – A. T.


Po darbo Viktorà radau namie. Stasio Naglio veidas – kvailas.To að nepastebëjau. Viktoras geras psichologas. Po jo pastabosprisiminiau visà Stasio elgesá.

1963 m. pavasará mano pastangomis jis gavo darbà. Rekomen-davau mokytis á prekybos mokyklà. Rodos, atsitiktinai po pusësmetø sutikau já gatvëje. Net nejautë pareigos padëkoti. Vëliauporà kartø buvo uþsukæs. Man atrodo, KGB átikino, kad að „nenu-rimau“ ir todël bijojo aplankyti mane. Pateisinti to negalima. Man-dagumas reikalavo praneðti apie savo vedybas. Net Vito nepakvie-të. Galëjo nekviesti, bet pasigirti privalëjo: „Vedu, vyrai! Bijausaugumo, todël, atleiskit, kviesti negaliu.“ Toks elgesys rodo jáesant paskutiniu bailiu ir dar daugiau. Apie kai kà nesinori netdienoraðèiui papasakoti.

Apie Algiukà susidaræs Viktoras irgi nekokià nuomonæ. Tai esàsbevalis vyriukas. (…) Savo nuomonës neturi. Þinoma, Viktoras uþ-pyko, kad jis neliko pas mus nakvoti. Viktoro abiejø vyrukø cha-rakteristika sugadino nuotaikà. Gráþusius priimu kaip tikrus vyrus,o jie, pasirodo, nekokie vyrai. Á lagerá patenka patys veikliausi,patys dràsiausi. O kuo jie pasirodo sugráþæ? Kà tada kalbëti apietuos, kurie neuostë kalëjimo, lagerio kvapo? Koks vyras lagerybuvo Edvardas. O kas ið jo liko? Kas liko ið Antano Staðiðkio? Kasið A. Þilinsko? Kas ið Algio Suvalkieèio1? Tas irgi neuþeina net passavo draugus. Kur paþvelgsi, visur bailiai, zuikeliai! Brr!

Donatas nuo birþelio mën. nesirodo. Tik penktadiená dël Algiu-ko skambino. Galvojau, kad iðvis Vilniuje jo nëra.

Romas Ragaiðis ir jo draugai nieko neskaito, sumiesèionëjæ. Baisu!Á galvà lindo gan pesimistinës mintys. Jeigu ne Viktoras, nëra netsu kuo atvirai, dràsiai pasiðnekëti. Vitas irgi ima patikti. Jis nëratoks bailys, kaip pasirodë sugráþæs ið Mordovijos. Jis nesibijo susi-tikti su buvusiais draugais2.

Gudrus Viktoras. Jis tyèia vadino Algá zuikeliu uþ tai, kad ne-galvojo uþsukti pas mane. Að irgi pritariau jam. Ið tikrøjø tuosþodþius jis taikë Stasiui. Tyèia papasakojo Stasiui, kad buvæs Pane-vëþy, turëjæs jo adresà, bet neuþëjæs, nes nesà abu paþástami. Tuobandæs Stasá – pakvies ar ne. Nepakvietë. Að Stasá kvieèiau passave, o jis manæs nepakvietë. Bailys! Su tokiu negalima atvirai netkalbëtis. Ið bailio saugumas lengvai padarys niekðà. Norëèiau su-rinkti tokius ir „pamokslà“ iðrëþti.

O man Stasys 1963 m. paliko labai gerà áspûdá. Pasirodo, kadskaudþiai klydau. Gaila! O Algiukà reikia arèiau savæs laikyti. Nie-ko neiðeis. Tas greit „susipainios sijone“, kaip Edvardas ir kiti.

Ketvirtadiená Pakalas papasakojo netikëtà naujienà – Vilniausstudentø bendrabuèiuose kovo 7 d. pasirodë antisovietiniai lape-liai. Kreipimosi turinys (nors jis ir negalëjo jo atpasakoti) ir lapeliøplatinimas (kaþkas moters dienos iðvakarëse sukiðo kiekvienamkambariui á paðto dëþutæ po vokà) rodo, kad tai gudriø þmoniødarbas. Talkininkavo, þinoma, studentai, nes tik jie taip gerai þino-jo padëtá bendrabuèiuose. Visa studentija tik ir kalba apie tai. Nuo-taikos labai nacionalistinës ir antisovietinës. Ið kur tokiø atsirado?Gráþæ lagerininkai nieko nedaro, nors saugumas ir átaria juos. Èiastudentø darbas. Taèiau jiems kas nors vadovauja. Povilas I1 ðvyti:„Valio! Mûsø tauta parodë okupantams, kad ji nesusitaikë su savovergiðka padëtimi! Valio! Taip dþiugu, taip gera. Pirmiau atrody-davo, kad tik að ir saujelë mano draugø gali kà nors padaryti,parodyti koká nors pasiprieðinimà. Pasirodo, kad ir be mûsø yrakam veikti. Yra dràsesniø uþ mus. Bijodavau areðto. Galvojau, kadmane suëmus kokiai 10 metø nutils bet koks pasiprieðinimas. Da-bar nebijau. Sëdësiu lageryje ramus, þinodamas, kad laisvëje yradràsiø vyrø, pasiruoðusiø kovoti su maskoliais. Tuos suëmus, á jøvietà stos kiti.“ Labai maþai laiko turëjau, todël nepasakiau jamsavo nuomonës. Ðá kartà kalbëjo tik jis.

Ði þinia tikrai trenkë saugumui kaip perkûnas ið giedro dan-gaus. Ásivaizduoju, kaip siuto jie! Juk tai „èëpë“, apie kurià reikia

1 Neiððifruojamas pseudonimas.2 Greit teko nusivilti ir V. Margaièiu. 1970 m. geguþës 9-àjà jis su þmona Vale

krikðtijo mûsø Ramûnëlá. Bet 1973 m. geguþës 23 d. areðtavus mane, o po porosmënesiø Alæ su trûkusiu apendicitu paguldþius á ligoninæ (ten iðgulëjo net 5 mëne-sius) krikðto tëvai në karto neaplankë nei krikðtasûnio, nei jo motinos. – A. T. 1 Pats autorius.


Maskvon Berijos ápëdiniui praneðti. O ðis nepagirs. Ne! Dabar ne-galima patekti á saugumo rankas. Jie ásiutæ.

Buvau nusigandæs dël Nervo. Ðis lankosi pas mane. Saugumuigali sukelti átarimø. Juk jie kvaili ir negali patikëti, kad patiemsstudentams gali kilti tokia idëja. Jø manymu, tai gali daryti tikgráþæ ið lageriø. Jie negali suprasti, kad nei Terleckas, nei Petkustokiais dalykais neuþsiminës. Ásivaizduoju, kaip jie sekë mus. Omes net 10 dienø nieko negirdëjom apie tuos lapelius.

Ðiandien studentas Nervas buvæs uþëjæs pas mane. Buvau Paka-là I1 nusiuntæs pas já. Neradæs.

Ádomu, ar jis þino kà nors. Ryt uþeis. Pasiteirausiu. Visà savaitænepolitikavau su Arkadijum. Visur sutikdavau su jo nuomone. Netnutylëjau, kai jis ëmë pasakoti apie komunizmà, apie Nikitos þa-dëtà maisto pertekliø. Atrodo, kad jis pats netiki Nikitos paþa-dams, nors ir yra ásitikinæs, kad komunizmas bus sukurtas. Elenaleptelëjo: „Bûtinø prekiø nëra, o jie kalba apie visø poreikiø pa-tenkinimà.“

Jeigu trûksta maisto produktø (jø Lietuvoje uþtenka), galimapasiteisinti. Bet ir pramoniniø prekiø nëra. Algiukas kostiumà ga-vo, o palto ne. Pirko bjaurø lietpaltá. O „Verpsto“ moteriðkø megz-tinukø niekada nebûna. Jeigu kartais „iðmeta“, didþiulës eilës.

Penktadiená Viktoras iðvyko á Jonavà pas Jonelá Mackevièiø. Oað buvau „Sigmoje“ susitikime su gudø raðytojais. Apie tai kitàdienà.

19 val. 15 min. Reiks radijo klausytis apie XXIII suvaþiavimà.Atrodo, kad Kremlius neiðdrás reabilituoti kruvinojo Stalino. Betbe Nikitos nebus kam nors dalá tiesos pasakyti apie tà budelá.

Tiesa, penktadiená su Ale matëm rumunø puikø filmà „Keturiþingsniai iki amþinybës“, o ðeðtadiená vienas maèiau „Heraklio þy-gius“. Puikûs filmai.

Poryt einu su Ale „Skirgailos“ pasiþiûrëti. Teatrà apleidom. Da-bar vos galà su galu suduriam. Bet teatro uþmirðti negalime.

Vakar ryte Vladukas vël iðvyko á tëviðkæ. Atrodo, kad neis dirb-ti á bankà iki rugpjûèio 1 d. Bravo! Atostogas praleisime tëviðkëje.

Laukiu Viktoro. Yra viltis, kad gaus „laisvo ploto“ prisiregist-ruoti Vilniuje.

Kovo 27 d. (sekmadienis)

17 val. Lauke gan ðilta, saulëta. Sniego labai maþai. Tai pirmassekmadienis, kai pailsëjau. 11 val. 30 min. skaièiau savo kontrolinádarbà. Netikëtai áëjo Kazelis ir Jadzytë1. Pakvietë po miðkà pasi-vaikðèioti. Per porà valandø vaikðèiojom. Kompanijoje buvo Ka-zys ir Antanas, kelios studentës. Su jais beveik neteko pasikalbëti.Nelabai malonus pasikalbëjimas esant ðaltokam orui. Tik atsisvei-kinus atðilo. Paklydau, iðëjau 1 km uþ Dvarèioniø. Ið ten, vietoj[to, kad patekèiau prie] Vilniaus tuberkuliozinës sanatorijos, ið-ëjau á 11-à Nemenèinës plento kilometrà. Taip 11 km klaidþiojau.Man visada sekasi! Iðëjo á naudà. Per visà þiemà pirmà kartà pail-sëjau.

Jadzytë papasakojo apie ávyká IFF. Istorikai, pasinaudojæ faktu,kad dekanas Bendþius gulëjo Rygos ligoninëje, kreipësi á universi-teto partijos komitetà praðydami leisti ásteigti Lietuvos istorijoskatedrà(!). Sekretorius Mironas2 esàs niekðas, bet dauguma balsøbuvæ uþ. Jis irgi turëjæs balsuoti uþ. Uþprotokolavæ apie Lietuvosistorijos katedros ásteigimà. Bet kaþkas praneðæs dekanui. Norsrytojaus dienà turëjo jam daryti operacijà, taèiau niekðelis vos nenuo operacinio stalo atkûræs á Vilniø. Kelias valandas plûdæs isto-rikus. Po to uþsirakinæs su Mironu ir tà plûdæs. Mironas neatsisa-kæs savo sprendimo. Bendþius áskundæs tà CK. Bendþius reikala-væs protokolo. Kaþkas ið istorikø uþrakinæs já á seifà ir pats iðvykæsirgi á Rygà. Kas bus, neaiðku.

2 Pats autorius.

1 Jadvyga Kardelytë, Vilniaus universiteto dëstytoja.2 Rièardas Mironas.


Dieve, Dieve! Kokiø niekðø yra pasauly. Kas gimdo tokius Ben-dþius?! Kaltina rusus. Jeigu niekðø nebûtø tarp mûsø paèiø, rusainors truputá skaitytøsi su lietuviais.

Poþarskas1 paraðæs knygà apie Lietuvos kultûrà. Pagal já, Lietu-vos kultûros iðtakos siekia 1940 metus. Recenzentai nesutikæ. Netredaktorius T. Butkus pritaræs recenzentams, jog negalima taipneobjektyviai raðyti apie Lietuvos respublikos kultûrà. Poþarskassutikæs.

Be reikalo ásikiðo! Tegu meluoja. Melagá lengviau sugauti me-luojant negu gudrø ir klastingà tautos prieðà. Pastaruoju lengviaupatikës negu pirmuoju. Reikëjo leisti meluoti á sveikatà. O gal ir aðklystu? Visko gal bûti!

O dabar apie pasikalbëjimà su Lediene2 ir Knyguviene3. Girdë-jau, kad abi labai giria filmà „Niekas nenorëjo mirti“. Uþsukaupasikalbëti. Pasirodo, kad Ledienë ið viso filmo nematë, giria tikpagal Knyguvienës pasakojimà ir spaudos nuomonæ.

Iðreiðkiau nusistebëjimà, kad tokios apsiskaièiusios moterys ne-supranta filmo esmës. Nesuprantu, ið kur toks nesàmoningumas.Ið kur? Knyguvienë laiko filmà objektyviu todël, kad gyvenimetikrai taip buvæ. Ið kur? Jos vyro tëviðkæ supa keli rusø kaimai. Visirusai buvæ apsiginklavæ ir iððaudæ jø kaimo partizanus. Bet jukkino filmas yra apibendrinimas, t. y. meno kûrinys. Reiðkia, skre-bukai apginklavo tik rusus, o filme rodoma, kad visa tauta ginkla-vosi prieð partizanus.

Jos tëviðkëje vykusi tikra klasiø kova. Dauguma vyrø iðëjæ áskrebus. Galëjo bûti, kad sentikiai tapo stribais. Tuo tarpu Saldu-tiðky buvo tik du ar trys vietiniai stribai lietuviai.

Knyguvienë, kaip vëliau suþinojau, sentikë. Ðtai paaiðkëjo visatiesa apie tariamà klasiø kovà. Tarp kitko, ji vaidino didelæ lietuvæpatriotæ.

Ledienë pasipiktinusi partizanø þiaurumais. Atrodo, kad gerasjos, o ypaè vyro atlyginimas paveikë jos paþiûras. Vyrui tapus di-deliu ponu, ji labai pasikeitë. Net stebëjausi, kad iðdráso ilgai sumanimi bendrauti.

Knyguvienës apylinkëje tarp partizanø buvæ daug inteligenti-jos. Uþtat jie nebuvæ þiaurûs. Labai þiaurûs buvæ skrebai. Maèiusimiestely paguldytus 6 partizanus, tarp jø vienà moterá. Moteristurëjusi auksiná þiedà ant rankos. Norëdami já numauti, skrebainulauþæ pirðtà. Vadinasi, matë skrebø þiaurumus, o partizanø þiau-rumø nematë. Nepaisant to, filmas jai patiko, laiko já objektyviu. Iðkur toks nesàmoningumas, aklumas? Nesuprantu!!! Pati savo aki-mis viskà matë. O kà kalbëti apie tuos, kurie to nematë? Po tokiøpasikalbëjimø gráþti taip prislëgtas. Slegia, be galo slegia manovargðës tautos tamsumas.

Antradiená su ádomumu þiûrëjau ið Leningrado televizijos spek-taklá pagal M. Sluckio romanà „Laiptai á dangø“. Ðis spektaklisskirtas tai paèiai temai, kaip ir filmas „Niekas nenorëjo mirti“.Taèiau kaip skirtingai abu sprendþia ðià temà. Sluckis pasako labaidaug tiesos. Aèiû jam, kad jis iðdráso pirmasis lietuviø literatûrojenuvainikuoti skrebus. Þydui leido daug tiesos pasakyti. Prezas jonemëgsta. Að já gerbiu. Bûdamas ne kaimietis ir ne lietuvis, palygi-nus (kiek jis galëjo, kiek buvo leista), objektyviai pavaizdavo po-kario ávykius.

Lietuvos TSR 25-meèiui neekranizavo ðio filmo, o pasikvietëV. Þalakevièiø. Vabalas stato „Laiptus á dangø“. Kad kuo greièiaupastatytø ðá filmà, kuris iðsklaidys neteisingà áspûdá apie Lietuvospokario laikus, kurá paliko Þalakevièiaus filmas. Þinoma, filmasnepavaizduos objektyviai tø ávykiø, bet bus priverstas pasakyti norsdalá tiesos apie skrebus. Ir tai gerai.

Leningrado televizijos spektaklis partizanus vaizduoja þiaurius,senus niekðus, banditus. Skrebai jauni, simpatiðkesni. Bet jie netei-singai elgiasi su vienu spektaklio veikëju Jauniumi. Jam suduoda(spektaklyje apie tai tik kalbama) skrebai ðautuvo buoþe. Jauniussamprotauja: „O kas bûtø buvæ, jeigu mano vietoje bûtø buvæsJurgis?“ Ðie þodþiai ten daug pasako! Jaunius komjaunuolis ir tai

1 Mykolas Poþarskas.2 N. Èiuladienë.3 „Puntuko“ gamyklos knygyno vedëja Purvinienë.


aplupo. O jeigu á jø rankas bûtø patekæs partizanas Jurgis?! Nerei-kia ir aiðkinti.

Jaunius klausia Ramunæ: „Kodël nesikreipiate á savo liaudiesgynëjus?“ Ramunë tyli. Ðis daug pasako tylëjimas!

Aèiû Sluckiui! Aèiû! Uþ ðià knygà atleidþiu jam visas jo nuo-dëmes.

Jeigu filmas bus tiek objektyvus, kiek spektaklis, reiks tik dþiaug-tis. Bet dþiaugtis anksti. Spektaklá statë Leningradas, kuris nesi-jautë kaltas dël skrebø elgesio. O filmà stato Vilnius, kuris jauèiasavo kaltæ dël tø kruvinø ávykiø. Jeigu filmas nenusiþengs knygosidëjai ir ja seks, skrebai ásius. Juk Èesnavièius prasitarë man, kadsaugumas nepatenkintas Sluckio romanu. Statant filmà, saugumaskið savo pirðtus ir stengsis, kad romano idëja apie skrebø niekðið-kumà bûtø truputá pakeista. Paþiûrësime.

Atëjæs kità rytà á darbà, paklausiau visø nuomonës apie spek-taklá. Pirmiausia, þinoma, pats já iðgyriau uþ tikrà objektyvumà,pabrëþæs, kad filmas „Niekas nenorëjo mirti“ gan pavirðutiniðkaisprendþia ðià sudëtingà, pilnà prieðtaravimø problemà. ArkadijuiÈiudinovui ir Zalmanui Kaplanui irgi patikæs spektaklis. Kitamkambary moterëlëms taip pat patikæs spektaklis. Spektaklá gyriau,o filmo adresu pasakiau keletà kritiðkø pastabø. Birutë ëmë pasa-koti apie skrebø þiaurumus. Jie iððaudæ jø apylinkëje keliolikaðeimø, tarp jø jos gimines. Lionë ir Irena tylëjo, o Aldona1 ëmëginti skrebus. Esà negali bûti, kad skrebai ðaudæ þmones. Jie tiksuimdavæ. Porà faktø papasakojau ið savo apylinkës. Bet per daugnesigilinau. Nëra ko diskutuoti ðia tema su Lione, Aldona ir Irena.O Lionë gudri. Papasakojo, kaip jos tëvas vos lazda neapðveitæsskrebo uþ ðliauþiojimà palangëmis. Neva ji irgi jø nekenèia. Gyriauspektaklá, bet maþai kam pasakiau, kad saugumui jis nepatinka.Jeigu nuo Lietuvos saugumo viskas priklausytø, ðis spektaklis bû-tø nepasirodæs. Bet kaip jie praleido ðá romanà? Nesuprantu! Vilniujepasibaigë Pabaltijo, Gudijos ir Moldovijos kino festivalis. Prizà lai-mëjo V. Þalakevièius. Maskva þino, kà ir uþ kà apdovanoti!

Nervas papasakojo, kad ir jis girdëjæs apie lapeliø pasirodymà.Doc. Misiûra1 smerkiàs studentus, kurie tai padarë (átaria istorikusir medikus). Esà tokie lapeliai tik trukdà dirbti tylø, bet naudingàLietuvai darbà.

Nervas anà dienà buvo gan nesimpatiðkas. Nesusidëèiau su juorimto darbo dirbti.

Pasirodë ir Vincas. Patariau pasiøsti telegramas XXIII partijossuvaþiavimui dël lietuviðkø mokyklø Gudijoje. Prof. T. Ivanauskasnesugeba bûti operatyvesnis. Neklausë gudresniø ir nepasiuntënuoraðø Lietuvai ir Gudijai. Pats skundas buvo skystas2. Pyktisima!

Kazelis ir Jadzytë irgi smerkia tuos, kurie paruoðë tuos lapelius.Nukentës puikûs istorijos katedros dëstytojai.

Kalbëdamas su Nulinsku, að irgi smerkiau tuos, kurie tokiaislapeliais tik kirðina þmones ir kiða juos á kalëjimà. Reikia laukti, ikisavaime viskas iðsispræs3.

Antradiená prasideda XXIII partijos suvaþiavimas. Pasaulis nëravieningos nuomonës dël budelio Stalino galimo reabilitavimo su-vaþiavime. Neiðdrás! Romas, Pliseckaja, Nekrasovas ir kt. Rusijosdori inteligentai kreipësi á CK, praðydami nereabilituoti to þmog-þudþio. Prieð Vakarø komunistus neiðdrás reabilituoti.

Ðiek tiek bandys já pateisinti. Stengsis nutylëti jo kruvinus dar-bus, nes ði kritika meta ðeðëlá visai sistemai ir partijai.

Vakar Vilija su Bobute buvo iðpaþinties. Labai dþiaugiuosi, jogji gera mergaitë, kad eina á baþnyèià. Alë norëjo, kad ir að eièiauiðpaþinties. Atsisakiau. Vilytë (turbût bobutës prikalbëta) man taipriminë. Ðiandien pasakiau: „O kaip tu nori?“ Ji atsakë, kad jai taspats. Jeigu labai bûtø papraðiusi, bûèiau gal nuëjæs.

Kunigui bûèiau pasakæs, kad netikiu iðpaþinties prasme. Ne!Geriau tada neiti, jeigu taip vertinu iðpaþintá. O kad vaikai josmatytø prasmæ, labai noriu. Gintulis netikës! Vilytë jausmo þmo-

1 Aldona dirbo LKP CK. – A. T.

1 Dekanas docentas Jonas Misiûra neþinojo, kad spalio mënesá mirs... – A. T.2 Skundà paskubomis paraðë dienoraðèio autorius.3 Tokio pokalbio nebuvo. Tai „danties uþkalbëjimas“ èekistams. – A. T.


gus, o Gintulis nebus toks, nors ið pradþiø rodësi per daug jautriuvaiku. Mokytis tingi. Vilytë daug skaito, o jis – tingi. Kaip ákvëptijam meilæ knygai1? Ðià savaitæ tikrai buvo labai maþa ávykiø.

Ketvirtadiená su Ale buvom teatre (po ilgos pertraukos). Matëm„104 puslapius apie meilæ“. Vaidina puikiai Pleðkytë ir kiti. Ka-dangi nëra dideliø problemø, todël spektakliu nesusiþavëjau. Gai-la, kad negavau bilietø á Maskvos komjaunimo teatro spektaklá„Filmuojame“.

Su Ale matëm anglø komedijà „Pitkino nuotykiai ligoninëje“.Daugiau neisiu á komedijas. Pasaulis nemoka ðiandien juoktis. Ogal að pats nesuprantu juoko?

Vakar maèiau èekø „Sàmokslà“ apie budelio Heidricho nuþu-dymà. Neblogas filmas, tik per daug vietos skirta kovai su vokie-èiais, apsupusiais desantininkus.

Tris dienas nebuvo mano virðininkø, todël daug paskaièiau, ra-ðiau istorijos darbà. Vël istorijos raðiná reikës perraðyti. Sunku geràparaðyti darbo metu. Kiek daug brangaus laiko prabëga toje ástai-goje. Tebûnie ji prakeikta!

Nuo pirmadienio Ieva iðëjo dirbti á „Audëjà“. Naujø [darbuoto-jø] iki ðiol nepriimta á „Puntukà“.

18 val. 50 min. Nusiskusti barzdà ir eiti á Mikalojaus baþnyèià.Alë su mama iðëjo á Ðv. Petro. Ten atlaidai. Að gi eisiu á Ðv. Mika-lojaus, nes ten ðiandien bus nemaþai jaunø vyrø. Taip!

Kodël Viktoras nesugráþta? Skambino dël buto, o jo nëra. Ne-jaugi kas nors ávyko su juo? Negali bûti! Alë sapnavo. Gal ðian-dien atvaþiuos.

O Tatuko negaliu vis uþmirðti! Kada já uþmirðiu?

Balandþio 3 d. (sekmadienis)

15 val. 25 min. Dieve! Jau balandis! Dar viena savaitë prabëgo, betmano mokslai vietoje. Du vakarus sugaiðom su Viktoru1. Vakar suAle buvom „Sigmoje“. Gráþom antrà valandà nakties. Ðiandien gal-vojau truputá raðyti. Netikëtai apsilankë senis Romas Masiulionissu buvusiu karininku Lekðu. Apie trejetà valandø prakalbëjom.Reikia skubant dienoraðtá raðyti.

Visa laimë, kad darbe ir namie suspëjau perskaityti Merkelioknygos apie Vaiþgantà. Tokios knygos daug duoda ir istoriniø þi-niø. Puikus þmogus buvo Vaiþgantas. Tokiø maþai. Ir kaip netei-singai elgësi su juo ávairaus plauko tamsybininkai.

O dabar chronologine tvarka. Sekmadiená raðydamas labai ið-vargau. Ðv. Mikalojaus baþnyèioje negalëjau melstis, nors ið visomenkai að moku melstis. Mintys sukosi apie pokalbá su Kazeliu.Jauèiaus prislëgtas.

Ðalia stovëjo ir neblogai giedojo Pranas Razauskas. Neapkæstijo negaliu. Tai silpnas þmogelis. Iðsigando naujo areðto ir ëmëvaldþios batus laiþyti. Teisinæsis lagerininkams, kad jis tik vokie-èius puolæs. Partizanø nelietæs. Vis vien menkysta. Nepriëjau priejo. Ir kà kalbëti su juo?

Kunigui po miðiø perþegnojus, iðëjau. Nusprendþiau uþsuktipas A. R.2 Ten radau jo draugæ ir porà jaunø merginø. Gráþau po22 val. Aiðku, kad pirmadiená buvau neiðsimiegojæs3.

Vincas Filipavièius norëjo uþsukti pas Kazá A., praðë jo adreso.Ðis [Kazys Ambrasas] nesutiko [duoti Vincui savo adreso]. Bijo.Ko? Savo ðeðëlio. Bijo, kad saugumas neátartø, jog kà nors nelega-laus daro. Vargðelis. Man jo tik gaila. Ne! Ne vien tik gaila. Manopoþiûris sudëtingesnis.

1 Tapæs studentu knygà pamilo. – A. T.

1 Atrodo, kad pabijojau uþraðyti, kur buvom. – A. T.2 Neiððifruojama santrumpa.3 Apie kà „politikavom“, neraðiau bijodamas, kad èekistai susekë, kur buvom.–

A. T.


Kurià dienà susitikau Petrà II1. Tas viskuo domisi, bet pasaulioávykiuose blogiau uþ mane orientuojasi. Bûtina susirasti Petrà I2 iratsiimti ið jo Bredlio „Zapiski soldata“. Teko iðklausyti Povilënoaimanas. Turëjæs ilgà ir nervuotà pasikalbëjimà su Kiðkeliu ir Zui-kyte. Ádomu buvo iðklausyti tà pasikalbëjimà. Juk pirmàjá að patsgerai paþástu.

Ginèas prasidëjæs dël lapeliø. Abu ëmæ smerkti studentus uþ tølapeliø iðplatinimà. Esà tokie lapeliai tik trukdà patriotams dirbtitautiná darbà. Be to, Zuikytës nuomone, tuos lapelius galëjo iðleistisaugumas provokaciniais sumetimais, kad rastø progà susidorotisu paþangiais dëstytojais.

Pakalas II ëmæs teisinti ir girti studentus: „Bravo, studentai!Reikia tik dþiaugtis ir didþiuotis, kad tarp studentijos yra dràsiøvyrø. O kad tai saugumo darbas, tai nesàmonë. Saugumas bijosi irvieno lapelio, kuris parodo, kad yra þmoniø, kurie nepasidavë oku-pantui, kurie patys tiki Lietuvos laisve ir tà tikëjimà stengiasi ki-tiems ákvëpti. Studentija ðiandien indiferentiðka. Daugelis studen-tø nesidomi politika, girtuokliauja. Kodël? Todël, kad netiki savotautos ateitimi. O ðie lapeliai parodys, kad ne visi tuo netiki. Tiki.Jeigu jie tiki, tai kodël mes netikime? Kodël mes girtuokliaujame?Lapeliai studentø galvose sukels ir daugiau panaðiø minèiø. Sau-gumo darbas?! Nesàmonë! Jie lengvai paaukotø vienà–porà savoèekistø, jeigu galëtø padaryti, kad tø lapeliø tikrai nebûtø buvæ.Ðis faktas yra didelis saugumui smûgis.“

Anie abu mëginæ já nuginèyti, átikinti Pakalà, kad daugiau nau-dos daro savo tautai ne tie, kurie ðaukia apie kovà su santvarka, otie, kurie tyli, bet dirba savo. Pakalas neiðkentæs ir gan grubiaiatsakæs: „Kà ðie dirba? Kà? Vergus, dvasios invalidus leidþia ápasaulá?! Pakalbëk su universiteto auklëtiniais. Tai suþaloti þmo-nës, vergai. Kiek atsiranda tokiø, kurie pasilieka Vilniaus kraðtelietuvybës gaivinti. Kiek? Metus iðbûna ir pabëga“. Zuikytei taisþodþiais pataikæs á paèià ðirdá. Ði ëmusi teisinti universiteto auklë-

tinius. Esà Vilniaus kraðte labai sunkus darbas. Lenkai pjudà to-kius mokytojus ðunimis ir t. t. Auklëtiniai esà puikûs. Kur jø pui-kumas? Juokingà pavyzdá pateikusi tam árodyti. Koká? Paraðà laið-kus savo auklëtojams. Pakalas piktinosi. Pakalas daug prikiðæs abiemuþ Pruskëno1 dvasiná bei politiná suþalojimà. K. teisinosi. Esà jis18 metø atvykæs studijuoti á VU turëjæs tvirtas savo paþiûras. Uþtatjie nemëginæ keisti jo paþiûrø. Tik stengæsi, kad jis bûtø jø kompa-nijoj. Pakalas visà kaltæ uþ jo [Pruskëno] auklëjimà suvertæs ðiems.Abu ásiutæ. Zuikelytë: „Koks tu ákyrus, koks nuobodus. Að tavemëgau, ypaè tavo ðeimà.“ Ið tø þodþiø susidaræs nuomonæ, kad aburuoðiasi pareikðti, kad nutraukia su Pakalu santykius.

Jis tæsæs toliau: „Að kalbu ramiai, juokaudamas, o jûs abu pyks-tat, karðèiuojatës. Reiðkia, jauèiat savo kaltæ. Vadinasi, ne veltuilaidau lieþuvá. Jûs prieð lapelius, o að jei galëèiau, didesnæ dalástudentø pasiøsèiau á lagerá porai trejetai metø. Kodël? Todël, kadapie mûsø tautos gyvybingumà kalba kaliniø skaièius.“ Zuikelytëëmusi ironizuoti: „Keistas supratimas tautos gyvybingumo, jeiguapie já sprendþiam pagal kaliniø skaièiø. Vadinasi, lietuviai tik tie,kurie buvo lagery?“ Abu ëmæ smerkti partizaniná judëjimà. Jis at-neðæs tik beprasmiðkø aukø. Ðiandien privaþiavo á Lietuvà aibërusø, nes lietuviai iðþudæ vieni kitus. Pakalas II atsakæs, kad jis(partizaninis karas) buvæs reikalingas, nors ir neaiðkinæs kodël. Abupuolæ já uþ karðtakoðiðkumà, juoktis ið vieno jo draugo. Bet jisgynæsis: „Að irgi nieko nenuveikiu. Taèiau nebijau pasakyti savonuomonës visur, kur reikia. Tuo darau átakà kitiems. O jûs bijote.“O kaip nepatikæ ðie þodþiai! Juos, tokius tylius, taikius, bet protin-gus veikëjus, pavadinti bailiais! Tai áþûlumas. Vos neiðvaræ jo. Jis:„Ne tas dràsus, kuris nieko nebijo, bet tas, kuris þino, ko reikia irko nereikia bijoti. Að jûsø neraginu ðaukti „ðalin okupantus!“ Taibûtø tolygu sienà galvà dauþyti. To nereikia. Bet ðiandien nereikiatylëti, kur galima, kelti savo tautieèiø sàmoningumà. Uþ tai nepa-sodins á lagerá“. Abu tylëjæ.

1 Neiððifruojamas pseudonimas.2 „Puntuko“ gamyklos darbuotojas komunistas. 1 Studentas Algis ið Punsko, bûsimasis Punsko licëjaus direktorius.


Zuikelytë palikusi Pakalà ir Kiðkelá vienus. Pakalas paklausæs,ar jis ir jo draugai pasikalba su studentais aktualiais lietuvybës irapskritai politikos klausimais. Kiðkelis: „O kam tas reikalinga? Stu-dentai ir ðiaip prisiklauso pamokslø. Jiems tie labai ákyrëjæ ir ne-norá klausyti. Iðvis ðiø dienø studentai – indiferentai, nesidominiekuo. Laikau gerai tai, kad jie bûna drauge su mumis, o ne sukomjaunuoliais, ateistais.“ Dar Zuikelytë sakiusi, kad studentamsdaug pasakai tylëdamas. Jie jauèia, kieno pusæ palaikai, kieno pu-sëje esi. Kiðkelis dëstæs savo kolegës mintis: „Að bûnu kartu su jaisvisur, net ðokiuose. Man neádomûs dabartiniai madingi ðokiai, betpriverèiu save kraipytis, kad tik bûèiau drauge su jais.“

Kiðkelá Pakalas iðvadinæs bailiu uþ tai, kad jis bijo gatvëje pasi-sveikinti, pakalbëti su paþástamu Suvalkevièiumi1. [Kiðkelis] vartæ-sis kaip þaltys. Negalás bendrauti su þmogumi, kurio rankos pra-kaituoja. Na ir pasiteisinimas!

Zuikelytë ðaukusi: „Gerai, kad tu nevadovauji pogrindþiui. Susavo faðistinëmis (!) paþiûromis atneðtum tik daug þalos mûsø tau-tai.“ Pakalas II kalbëjæs jiems apie A. Gercenà. Ðis su savo draugaisgráþæ ið tremties jaunesnis, negu Rusijos jaunimas, kuris nekovojosu Nikolajaus reþimu. Bûtina kovoti. Nereikia patiems visko bijotiir kitø gàsdinti. Priminæs faktà apie Vilniaus gynimà (atrodo, kadtà faktà ëmë ið Tarvydo „Geopolitikos“). Bailiai 1918–1920 metaisátikinëjo, kad Lietuvos kariuomenë nieko nepadarys tokiems ga-lingiems savo prieðams. Ðie bailiai daugelá lietuviø atðnekëjo nuostojimo á kariuomenæ. Jeigu Lietuva bûtø turëjusi dviem batalio-nais kariuomenës daugiau, Vilnius bûtø likæs lietuviø rankose.

Naivus tas Pakalas II. Ið Kiðkelio reikalauja, kad jis auklëtøstudentus. Juk tas bijo pasikalbëti net su savo artimiausiais draugais.

Pakalas II buvo prislëgtas. Gaila man buvo jo. Daug kur esupanaðus á já.

Uþsukæs pas Kiðkelá tà paèià dienà. Norëjæs iðrëþti jam tai, kodar nepasakë. Radæs já su studentais. Papraðæs „Spidolos“ [radijo

imtuvo]. Ëmæs ieðkoti Vatikano [radijo stoties]. Kiðkelis: „Iðsineðkjà á kità kambará ir ieðkok „balsø“. Jauna mergina, vieno dorolietuvio, universiteto dëstytojo duktë, pasakiusi: „Tegu bûna èia.Vakar labai graþiai giedojo ið Romos.“ Pakalas II pagalvojæs: „Kið-kelis kalba apie studentø indiferentiðkumà. Pasirodo, kad jis di-desnis indiferentas uþ studentes. Kiðkelis Vatikano ir iðvis uþsienioradijo neklauso. O studentë, pasirodo, klauso.

Suprantu, Kiðkelis bijojæs likti su juo vienu du. Nieko jam ne-prikiðæs, tik siûlæsis paèiam pasikalbëti su studentais. Kiðkelis su-tikæs. Netikás, kad buvo nuoðirdus. Jis stengësi, kad Pakalas IIgreièiau iðeitø. „Jeigu jis man neleis uþeiti ir pasikalbëti su studen-tais, iðvadinsiu já ne tik bailiu, bet niekðu, nusikaltëliu“, – kalbëjoPakalas. „Jeigu po 20 metø bûsiu dar gyvas, bûtinai paraðysiuknygà apie Kiðkelá ir Zuikelytæ. Jø pavyzdþiu charakterizuosiu su-miesèionëjusià, supuvusià Lietuvos inteligentijà. Apie tai norëjauKiðkeliui pasakyti, bet nebuvo kaip. Pasakysiu.“

Mëginau raminti Pakalà: „Nieko nepadarysi. Pasaulyje visadabuvo bailiø ir niekðø, buvo, yra ir bus. Ið to neverta daryti tragedi-jos.“ Bet jis neklausë manæs, o varë savo: „Jeigu suþinau, kad vie-nas ar kitas mano paþástamø parsiduoda saugumui, ðá smûgá iðgy-venu palyginti gan lengvai. Bet sutikæs sumiesèionëjusá inteligentàdaug kenèiu. Tragedija yra, kad Kiðkelis ir Zuikelytë save laikodideliais Lietuvos patriotais, tiki, jog jie Lietuvos laisvei daug dar-buojasi. Dideliu darbu laiko tai, kad studentus auklëja tylëjimu. Okà reiðkia toks auklëjimas? Tai jaunimo þalojimas. Savo tylëjimujie mokina jaunàjà kartà tylëti. Studentai jauèia, kad abu yra san-tvarkos prieðai, taèiau jie jauèia ir jø baimæ. Ar ði baimë nepersi-duos ir ðiems? Tokià galimybæ turi veikti jaunimo ásitikinimus. Okà jie daro? Tyli! Ir kà jie gali pakalbëti su studentais? Juk abu besavo siauros specialybës niekuo nesidomi ir nieko neþino. Abuneklauso uþsienio radijo, nieko neskaito, tik verèia knygas. O ver-èia jas savo materialinei naudai. Kiðkelis man daug gero yra pada-ræs. Bet jeigu jis neleis man pasikalbëti su studentais, apibarsiu.Svarbiausia jaunimà iðmokyti mylëti knygà. Kuo jie gali sudominti1 Vincu Filipavièiumi.


mûsø jaunàjà kartà, jeigu patys labai maþai kà þino, maþai apsi-skaitæ. Patys tyli suglaudæ ausis ir dar gàsdina kitus. Tai jau nusi-kaltimas. Jeigu pats bijai, tai nors tylëk suglaudæs ausis.“

Teisus jis! Norëjosi eiti pasikalbëti su jais. Draugas atkalbëjæs,skubëti nëra ko. Paklausæs.

Tiesa, P. taip kalbëjæs: „Mums niekas neatneð laisvës. Jà mespatys privalome iðsikovoti. Kaip? Reikia auklëti jaunàjà kartà drà-siais þmonëmis. Ðiandien mes negalim iðeiti á gatvæ ir demonstruo-ti savo pasipiktinimo vergija. Bet toji diena, kurià mes turësimgalimybæ iðeiti á gatves, ateis. O tokie K. bijos iðeiti á gatves. Galitekti ir ginklà paimti á rankas. Kiðkeliai bijos jo imti. Toks K. bijodràsiai ir su savo vaikais pasikalbëti, nepasitiki jais. Aiðku, kadKiðkelis iðauklës tik kiðkelius. O mums tokiø nereikia. Okupantasgali mëginti suvaidinti komedijà, leisdamas Pabaltijyje referendu-mà. Argi Kiðkelis su Zuikyte iðdrás jame pareikðti norà bûti nepri-klausomiems nuo Rusijos? Aiðku, kad jie referendumo metu bijosuþeiti á balsavimo kabinà. Atviri prieðai mums maþiau þalos galiatneðti, negu tokie kiðkeliai ir zuikytës“1.

Teko sutikti Nulinskà2. Nedviprasmiðkai daviau suprasti, kadlapeliø leidimà, bet kokià kovà smerkiu. Reikia laukti. Savaimesantvarka demokratës.

Kovo 29 d. prasidëjo XXIII partijos suvaþiavimas (darbe klausë-me radijo). Kà á sekretoriatà pasiûlys? Ið to paaiðkës, ar prisikels

Stalinas, ar ne. Pasiûlo Voroðilovà. Salë ploja. Arkadijus juokiasi.Pareiðkiau savo nuomonæ apie ðá þudikà: „Vienas niekðas jau yra!“Iðtarus M. Suslovo vardà, vël plojimai. Z. Kaplanas: „O Suslovaspatinka?“ Að: „Nieko!“ Nëra durniø kalbëti tai, kà galvoji. Ir ðiaipdaþnai kalbu tai, apie kà vertëtø tylëti. Suslovo rankos kruvinos,sukruvintos mûsø broliø ir seserø krauju. Bet apie tai reikëjo tylëti.O apie Voroðilovà galima viskà kalbëti. Juk XXII suvaþiavime buvoárodyta, kad jo rankos kruvinos. Molotovo nesiûlo. Vadinasi, atsi-þvelgia Kremlius á Vakarø komunistø nuomonæ. O dar prieð 10 metøKremlius primesdavo jiems savo nuomonæ.

Stalino vardas neminimas. Taèiau juntama, kad inteligentijai irtoliau bus daromas spaudimas. Bet ilgai prieðintis demokratijos,progreso daigams nepajëgs Suslovai ir panaðûs niekðai. 10–15 metøgali dar prieðintis. Vis vien turës santvarka demokratëti. Taip! Rusøjaunimas jau ne tas, kokie buvo jø tëvai.

Breþnevo kalboje daug melo, bet joje nëra tiek daug gyrimosi,tuðèiø paþadø, kaip anksèiau. Tai ne Chruðèiovo kalba. Neþadaper 20 metø surengti Rusijoje rojø. Në þodþio apie Amerikos pasi-vijimà. Taip áþûliai meluoti ðiandien negali. Liaudis jau protingesnë.Juk 50 proc. þmoniø yra jaunesni negu 26 metø. O ðie jau patysima galvoti.

Bet daug vietos gyrimuisi apie Rusijos tautø internacionalinædraugystæ. Toks gyrimasis primena kurapkos elgesá: paslëpusi gal-và sniege karksi. Reikalai nekokie, todël tiek daug ir plepa ðiuoklausimu.

Atrodo, kad liaudis maþiau domisi suvaþiavimu negu buvusiais.Po neádomaus Breþnevo praneðimo praëjo bent koks susidomëji-mas. Visø delegatø kalbos neádomios, vienodos. Nikita nors Stali-nà apvanodavo. Kadangi laikraðèiuose tik suvaþiavimo medþiaga,todël daugelis ið viso neperka laikraðèiø. O prieð suvaþiavimà par-tija, galvodama, kad sunku bus gauti spaudos, „Puntukui“ pastatëatskirà spaudos kioskà.

Tamsybininkas Ðolochovas pasirodë kas esàs. Siniavskio ir Da-nielio teismo metu tylëjo, o dabar prabilo ir ëmë ðaukti apie tuos,kurie drásta galvoti, turëti savo nuomonæ dël to teismo.

1 Kada KGB mane suëmë treèià kartà, paaiðkëjo, kad buvau neteisus. Ið Magadanosrities tremties daug raðiau apie KGB terorà Elytei, Juliui Sasnauskui ir kt. Elytëpadarë daug iðraðø ið tø mano laiðkø. Juos atidavë vienai mûsø draugei, kadpasiøstø á pogrindinæ spaudà ar á uþsiená, bet toji iðraðus pradangino. Tada tuospasakojimus apie KGB paëmë Kazys Ambrasas ir perdavë juos á pogrindinæ „Auð-rà“. Iðraðai buvo perskaityti per uþsienio radijà. Transliacijà girdëjo net Industria-linio (Magadano sr.) gyventojai, kurie man apie tai papasakojo. Net èekistaineslëpë nuo manæs tos laidos fakto ir buvo priversti duoti atskirà kambarëlábendrabutyje. Gyvenimo sàlygos kuriam laikui palengvëjo. K. Ambrasas rëmëmaterialiai mano ðeimà. 1985 m. rugpjûèio 1 d. atvykæs ið tremties á brolio Jonolaidotuves, kartu su Elyte nuëjau á ðv. Mikalojaus baþnyèià. Ten buvo ir Kazelis,su kuriuo po pamaldø ilgai vaikðèiojome po miestà. – A. T.

2 Tokio susitikimo nebuvo. Intarpas èekistams klaidinti.


Uþsienis dar bijo, kad uþdaruose posëdþiuose nebûtø reabili-tuoti Molotovas ir gauja. Þinoma, Kremlius stengsis nutylëti kruvi-nus Stalino darbelius, o daugiau ðnekës apie tos tamsios ir baisioseros laimëjimus. Stengsis slëpti nuo jaunimo tiesà apie tà kruvinà-jà praeitá. Tik kaþin ar galima nuslëpti tai, kas visiems þinoma.Tylëjimas parodys jaunimui, kodël bijomasi tiesos.

Arkadijui nepatiko, kad Breþnevo praneðimà skaièiau vos 40 min.,o tuo tarpu jis kelias valandas knaisiojosi jame. Apie tarptautinæpadëti iðvis neskaièiau. Tuðèias plepalas. Jo [Arkadijaus] þodþiais,kas man ádomu, skaitau iki paskutinio þodþio, o èia nesidomiu.Kuo ten domëtis? Breþnevas pats panaðus á kurapkà. Nutylima tai,kas kiekvienam aiðku.

Kovo 28 d. atvaþiavo Viktoras. Su juo uþsukom pas Vità. Pa-kvietë geguþës 1-ajai tëviðkën á sûnaus krikðtynas. Teks vaþiuoti.Gerai, kad þmogus nesibijo pakviesti. Sunku materialiai, bet va-þiuoti reikia. Alë pareiðkë nenorinti. Átikinsiu, kad privalom bûtiten. Viktorà irgi kvietë.

Kovo 29 d. uþsuko kun. Alfonsas. Jam iðëjus skambino Edvar-das. Ðákart atsargesnis, neplepa telefonu to, kas nereikalinga. Sta-sys [Ignatavièius] kai kà ádomaus þinàs. Gal reikëjo nesuprasti uþuo-minos? Taèiau rûpëjo suþinoti. Praðiau [Edvardà] uþeiti. Kalbëtitelefonu apie tai nenorëjau. Anà dienà skambino Stasë. Pas jà bu-vo uþsukæs Stasys. Turëjus prisipaþinti, kà að pasakojau apie mûsøsantykius su juo.

Ir ðá kartà Edvardas mëginæs teisinti Stasá. Nori rasti tokiø,kurie ir jo elgesá pateisintø. Ëmiau ðaukti: „Gal tave jis ir átikinssavo nekaltumu, bet manæs – ne!“ Edvardas: „Jis sako, kad sau-gumas norëjæs já sukompromituoti draugø akyse, todël ir sukom-promitavo.“ Èia jis teisus. Bet ar jis to pirmiau nesuprato? Men-kysta! Gatvëje sutikæs buvusá KGB pulkininkà Duðanská [Stasys]dvi valandas vaikðèiojo su juo. Duðanskis: „O kà þmonës kalbaapie Edvardo paleidimà?“ Stasys atsakæs: „Jûs areðtavot, jûs ir pa-leidot.“ Duðanskis: „O jeigu ið tikrøjø mes paleistumëme tokiusgandus?“ Tai gàsdinimas. Saugumas teiraujasi apie faktà, kadaVorkutoje buvo susprogdinta ðachta. Abu su Stasiu padaræ iðvadà,

kad èekistai norá sudaryti Edvardui bylà. Nemandagiai atsakiau:„Sëdëk ir bûk ramus – tavæs jie nekliudys. Jeigu bûtø norëjæ,bûtø nuteisæ daugiau metø arba lagery sudaræ politinæ bylà.“ Ed-vardas: „Tada norëjo sudaryti bylà uþ mano veiksmus sugráþus, odabar – uþ senus laikus.“ Arba jis didelis bailys, arba nori tuoparodyti, kad jam „suka“ bylà, todël daug ko bijo. Jis jauèia, kadsu juo esu labai ðaltas. Toks buvau vakar, radæs já pas Stasæ. Kitoksnegaliu bûti. Þiûriu á já ið aukðto. Kai E[lytë] pasmerkë Stasës elge-sá su Vytuko tëvu1, Stasë atkirtusi su ironija: „Að nebuvau tokiaveikëja kaip tu.“

Edvardui iðëjus, uþsuko Vincas. Laukëm Viktoro. PaskambinoRomas Ragaiðis. Viktoras kvieèiàs kartu vaþiuoti ligoninën pas kun.Aleksandrà Markaitá. Sutikau. Suþinojau, kad Aleksandras jau iðsi-raðë ið ligoninës. Tegu Viktoras èia uþeina. Turim knygà nuneðti.Pasakæs supratau padaræs nedovanotinà klaidà. Juk saugumas galipadaryti ið to iðvadà, kad mes platinam antitarybinæ literatûrà. Va-dinasi, „uodegø“ reikia laukti.

Ilgai nesulaukëm Viktoro. Skambino kaþkoks Albinas. Atsakau,kad nepaþástu tokio. Jis: „Kaip nepaþástate? Juk ne kartà buvaupas jus, kartu gërëme, nepamenate, kaip duris iðvertëm?“ Atsa-kiau, kad niekur negëriau ir durø neiðverèiau. Tada atsipraðë su-klydæs. Tik vakare ëmiau átarinëti, kad tai buvo èekistø provokaci-ja. Iðeinam á kiemà (visada taip einam, kad „uodegas“ pastebëtume).Prieðais átartinas tipas taip stebeilija mus. Siûlau laukti kito, pakei-sianèio ðá. Neteko ilgai laukti. Ásëlino ið gatvës. Praleidþiame. Visalaikysena èekistiðka. Nesigaudo ðiame kieme. Reikëjo arba á kairæ,arba á deðinæ sukti. Nuëjo tiesiai. Vadinasi, gatvëje bus dar vienas.Yra! Taip iðtempæs ausá klausosi. Sukam á Raðytojø gatvæ. Uþpaka-lyje lengvoji maðina. Iðeinam vël á Tilto gatvæ. Tas pats seklysðliauþia. Nesikeièia. Nutariam uþsukti á universitetà ir ten nusikra-tyti seklio. Atrodo, kad nusikratëm. Uþsukom pas Vincà. Keistasbutas. Kaþkokie lenkai priëmë gyventi kartu. Yra atviras kamba-

1 Vytukas – Stasës Uþdavinytës nesantuokinis vaikas.


rys, bet jis miega viename su ðeimininke. Ðeimininkas dirba ekspe-ditoriumi ir daþnai nebûna namuose. Moka 10 rub. per mën. Ðei-mininkai laikosi gerai, 10 rub. jiems nieko nereiðkia. Èia kaþkasslepiasi. Su savo átarinëjimais pasidaliname su Vincu. Jam taip nu-sibodo bendrabuèiuose pas studentus „ant kampo“ gyventi, kadjis nekreipiàs á niekà dëmesio. Be to, po 2 mën. iðvaþiuojàs.

Iðeinam á Jaunimo sodà. Vincà apibaru. Viktoras tyli. Vakaresako, kad að buvæs neteisus. Apskritai su Vincu esu grubus. Daugkur esam panaðûs vienas á kità, todël jo nemëgstu. Negalima taipelgtis.

Atsisveikinus su Viktoru uþsukam pas [vienuolæ] Natalijà, kurkun. Alfonsas apsistojæs.

Saugumo pavestas spec. skyrius Medicinos fakultete teiraujasi,ðniukðtinëja, tiria spausdinimo maðinëliø ðriftus, „pritvirtina“ jasprie atskirø þmoniø. Vienas „fizmatas“ suimtas. Iki ðiol neþinojau,kad tekstas [atsiðaukimo] buvo maðinële spausdintas (sekmadienátai suþinojau).

Viktoras vaþiuoja pas Vità, o að – namo. Jauèiu, kad baimëapvaldë. Jeigu ne dienoraðtis, nusispjauèiau á viskà. Dar ir be dieno-raðèio turiu bëdø. Pakalas paliko knygas. Ras ir man primes. Tada7 metai garantuoti. Blogai miegota naktis daro savo. Naktá sapnuojuèekistus, Lukiðkes. Neblogai iðsimiegojæs jauèiu, kad baimë dingo.Ryte gaunu Prano1 laiðkà. Devyni aukðtàjá mokslà baigæ rusai ið Le-ningrado atvyko á Mordovijà [lagerá]. Apie tai girdëjau ið BBC.

Kiðkelis praðo paraðyti straipsná á „Tiesà“ apie tai, kad Lietuvainenaudinga naftos valymo ámonë. Tuo klausimu paraðæ savo peti-cijà þymûs Lietuvos þmonës. Reikià daugiau laiðkø redakcijai. Esàðie laiðkai gali viskà nulemti.

Paraðiau. Viktoras tos nuomonës, kad tai – beprasmiðkas dar-bas. Penkmeèio plane nëra ðios ámonës. Vadinasi, Maskva nesiruo-ðia jos statyti. Taèiau kaþkas paleido sàmoningus gandus, kad jibus statoma, jeigu niekas neprieðtaraus. Visi ëmë lakstyti. O Maskva

juokiasi. Davë lietuviams iðreikðti savo nuomonæ! Matot, mes ið-klausom jûsø skundus. Nenorit, nestatysim. Ið tikrøjø gi pati Maskvanusprendë statyti jà Sibire. Èia tikrai daug logikos. Panaðiai buvoir su aukðtojo mokslo komitetu. Skleidë gandus, kad jis panaikina-mas, aukðtøjø mokyklø dauguma perduodama tiesiog Maskvai,kaip Stalino laikais. Taèiau netikëtai Lietuvoje ásteigta aukðtojomokslo ministerija. Kodël? Lietuvos CK praðë. O Maskva, kaipvisada, iðklauso respublikø balsà. Ið tikrøjø juk pati Maskva buvonusprendusi, kad nereikia per daug erzinti „savarankiðkø“ respub-likø liaudies ir duoti jiems ministerijà, nors jos teisës bus labiaususiaurintos negu komiteto.

„Mûsø gamtos“, gamtos apsaugos komiteto darbuotojai galvo-ja, kad jie dirba labai didelës svarbos darbà. O Maskva ðaiposi.Ðaipykis, „ponia“!

O! 20 val. 10 min. Buvo Miroslavas su ðeima. Sugaiðino. Reikiaradijo klausytis, nors daug minèiø liko neuþbaigtø.

Kovo 30 d. Z. Kaplanas ir Arkadijus, þinodami mano nuomonæapie Snieèkaus, Paleckio ir Ðumausko „savarankiðkumà“ spren-dþiant Lietuvos reikalus, ëmë erzinti mane. Mat vadinau pastaruo-sius tuðèia vieta. Arkadijus: „Kà jie dirba?“ Að: „Atëjæ á darbà rytestovi ant uþpakaliniø kojø ir laukia ið Maskvos skambuèio, nuro-danèio kà veikti. Þinoma, gan pagal schemà kalbu. Bet tikrai, jokiossavo nuomonës jie neturi. Dreba dël vietos, bijo turëti savo nuomo-næ, uþ kurià gali netekti ðiltø vietø.“ Z. Kaplanas: „Liaudies demok-ratijos ðaliø vyriausybës irgi derina savo politikà su Maskva.“

Arkadijus tylëjo. Að studijavau ant sienos kabantá þemëlapá. Pri-ëjæs ir jis, padëjæs ant mano peties rankà „auklëjo“ mane: „Kaipten bebûtø, bet ið prisijungimo prie Rusijos laimëjo tiek Lietuva,tiek kitos respublikos“. Ið pradþiø sutrikau, nes nebuvau pasiruo-ðæs, kà á tai atsakyti. Bet greitai atsigavau: „Ðiuo klausimu turiusavo nuomonæ, bet nenoriu jos sakyti. Tai valstybinio masto politi-ka, o að nagrinëju tik vietinës reikðmës reikalus.“ Jis: „Þinau, kadturi savo nuomonæ.“1 Pranas Skeiverys, þiauriai tardytas, lageryje kalëjo 15 metø. Mirë 1991 m.


Taip pasibaigë ádomi tema. Ádomi? Ne! Pavojinga! NesilaikauViktoro patarimo neplepëti ástaigoje. Negaliu! Teisinuosi, kad vi-siðkai atviras vis vien nebûnu.

Visi þmonës daug plepa. Tondonas prieð suvaþiavimà papasa-kojo anekdotà apie tai, kodël XXIII suvaþiavimas ávyks kovo pa-baigoje. „Todël, kad priimtø balandþio 1 d. rezoliucijà.“

Tà patá anekdotà girdint Arkadijui papasakojo ir Gurvièius, norsjis gan bailus. Tai girdëdamas Kruvinasis Stalinas turbût vartosigrabe. Bet Gurvièius neëmë ið manæs „Novyj mir“ 2-ojo numerio,kur iðspausdinta ádomi V. Bykovo apysaka „Mertvym ne bolno“.Jà gyriau girdint keletui þmoniø. Uþtat ir neëmë, nors daug knygøskaito.

Kovo 31 d. BBC perdavë recenzijà apie knygà Pabaltijo klausi-mu. Minëjo 1918–1920 metø kovà. Partizanai Lietuvoje kovojæ iki1952 metø. 1940 metais Maskva primetusi savo valdþià. Tik nese-niai ëmë leisti uþsienio turistams lankyti ðias ðalis. Spauda keikianacionalistus. Vadinasi, tauta gyva. Bet jai gresiàs pavojus. Rusaistengiasi naikinti visas dvasines ir materialines Lietuvos vertybes.

Autoriai mano, kad ir maþos tautos turi teisæ á laisvæ, kokiàteisæ turi Afrikos tautos. Be to, ðios trys tautos 800 metø iðsilaikënuolat puolamos savo kaimynø. Daug laiko praeis, iki bus iðtaisy-tos Stalino–Hitlerio politikos pasekmës.

BBC tik antrà kartà priminë Pabaltijá. Pateikë XXIII suvaþiavi-mo proga siurprizà.

Arkadijus pasakojo apie tai, kad kartais saugumui tenka suimtiir teisti paèius provokatorius, saugumo agentus. Tik paskui juospaleidþia. Kodël jis toks atviras?

Balandþio 1 d. pasakojau, kaip mane saugume apgirdë narkoti-kais. Galvojau, kad jis ims prieðtarauti. Nieko! Net patvirtino, kadtaip bûna. Keista!

Kadangi lijo, todël nevaþiavom pas kun. Aleksandrà. Nutarëmesu Stase ir Viktoru vaþiuoti pas Birutës ðeimininkà prisiregistravi-mo reikalu. Tai esàs „trenktas“ senis, kalëjæs uþ komunizmà, odabar tapæs davatka. Vaþiuojam á Naujus Verkius. Stasë þiûri prouþpakaliná langà. Kà matai? Lëtai vaþiuojanèià maðinà. Sustoja mums

sustojus, nors niekas neiðlipa. Aiðku! Stasë gudri. Gudri! Iðlipam.Lengvoji maðina uþsuka á tà patá kiemà. Kaþkas eina paskui. Suk jávelniai!

Ðeimininkas ima pasakoti daug apie save. Skaito savo skundusPanevëþio kalëjimo, kuriame sëdi jo þmona, virðininkui Ðumauskuidël Kalvarijø iðvertimo. Skundø kalba rodo, kad jø autorius ganprotingas þmogus. Jis kalba labai daug apie save. Bet að irgi esutoks, nors kvailu manæs pavadinti negalima. Be to, duoda ir mumsþodá. Iðkalëjæs uþ komunizmà 6 metus.

Apie já kità kartà. Jau 20 val. 50 min. Reiks Kiolno klausyti.

Iðeinam atsibuèiavæ su juo [ðeimininku] ir palydëti. 23 val. 30 min.Stotelëje stovi du tipai. Vienas ið viso nekreipia á mus dëmesio, oantrasis, maþdaug 15 metø, klausosi kà kalbam. Aiðku! Moko ðnipi-nëti. Atëjus autobusui, pirmasis lietuviðkai siûlo mums pirmiemsálipti á autobusà. Álipæ abu susiþvalgo. Konduktorei pasako: „Prava-þiuojantis“. Snukis ne lietuviðkas. Truputá iðgëræ. Juokas ið viskoima. Bëda su Viktoru – keliems sekliams duoda darbo. TSRS bedar-biø nëra!

Prie „Tëvynës“ kino persëdam á 2-àjá autobusà. (Vienas neálipo.Ásitikino, kad vaþiuojam namo, ir paliko ramybëje).

Nuo tiltelio1 einame pësèiomis. Gaila, kad namai èia pat. Norë-tøsi eiti ir eiti iki paèios Nemenèinës. Abu reiðkiam savo susiþavëji-mà senu Lietuvos komunistu. Tokiø idealistø, dorø þmonø beveiknëra Lietuvoje. Uþtat juos visi ir laiko nepilnaproèiais. Tai balta var-na. Tokie nemëgstami. Jo pavardë Bendorius2.

20 val. 55 min. Slëpti dienoraðtá. Lauke tamsu, sniego beveiknëra. Ryte ðilta buvo. Galvojau truputá degintis. Iððlaviau kiemà.Atðalo, apsiniaukë dangus.

1 Taip tada buvo vadinamas dabartinis troleibusø þiedas Antakalnyje.2 Juozas Bendorius. Vëliau supratome, kad tai gudrus provokatorius. Paþintis su

juo mums daug nekainavo. KGB apie mus nieko naujo ið jo nesuþinojo. – A. T.


Viktoras vakar iðvyko á tëviðkæ. Gráð tik po Velykø. Mano ner-vai suiræ. Braiþas dienoraðtyje charakterizuoja dvasinæ þmogausbûsenà.

Balandþio 5 d. (antradienis)

17 val. 30 min. ðaltajame kambarëly. Uþsirakinau, kad niekas ne-trukdytø. Juk taip trûksta laiko.

Lauke neðalta. Mieste ir uþ pinigus nerasi sniego. Miðke pavë-syje dar galima rasti. Mûsø sodely yra ledo. Lauke +6–8°C. Nuovakar dienos daugelis lietpalèiais vilki. Tik saulë retai pasirodo.

Sekmadiená beraðydamas labai iðvargau. Atsibudæs 5 val. neuþ-migau. Uþtat vakar tik trumpai istorijos kontroliná darbà perraðinë-jau. Ðiandien, anksèiau iðëjæs ið darbo, Mokslø Akademijos skai-tykloje baigiau perraðinëti darbo áþangà. Gal iki Velykø uþbaigsiu.Bûtina. A. Tyla suabejojo, ar „praeis“ mano darbas. Tegu! Bet kiekgalëdamas stengiausi bûti objektyvus.

Universiteto istorikai parodë dràsà reikalaudami Lietuvos istori-jos katedros (ðeðtadiená Raudeliûnas pasakojo, kad ðá katedra galøgale ásteigta!) Tegu jie mato, kad ir tarp studentø ne visi bailiai.Jeigu ðis darbas pateks á doro lietuvio mokslininko rankas, áskai-tys. Dëstytojas Strumskis1 gal neskaitys jo. Turëtø skaityti kas norsið Lietuvos istorijos specialistø. Þiûrësim! Bet pagal J. Þiugþdosdûdelæ neraðysiu. Imsiu kità temà. Gerai, kad ðá niekðà iðvijo iðviceprezidento posto. Iðgyvenàs tas Lietuvos istorijos klastotojas.Gal Lietuvos istorija nejaus jo purvinø letenø. Á Lietuvos istorijoskatedros vedëjo postà bûsiàs pakviestas Juozas Jurginis. Ðis doraslietuvis. Menkysta Bendþius pralaimëjo. Kodël? Todël, kad Mask-va nusprendë leisti Vilniaus universitetui turëti Lietuvos istorijoskatedrà! Maskva tai daro ne ið malonës – nusprendë, kad busnaudingiau. Uþsienio lietuviai leidþia knygas istorine tema, daugdirba Lietuvos istorijos srityje ir tuo bado akis Maskvai. Nuspren-

dë leisti lietuviams tyrinëti savo istorijà (þinoma, ta linkme, kuria jileis). Tegu pasaulis mato, kad ji ne tokia bloga, kokia uþsienislaiko, kritikuodamas jos elgesio su Pabaltiju.

Kad ir kokios prieþastys privertë Maskvà sutikti su Lietuvosistorijos katedros ásteigimu, lietuviams reikia tuo tik dþiaugtis.V. Raudeliûno nuomone, Lietuvai bus leista turëti ir istoriná þurna-là. Objektyvios istorijos nebus, bet tarp ðlamðto pasirodys ir istori-næ vertæ turinèiø darbø. Be to, galima bus ðio þurnalo redakcijàpakritikuoti (þinoma, labai atsargiai) ir truputá priversti jà gerbtiistorinæ tiesà.

Pernai uþsienis kalbëjo apie tai, kad Rusija pakeis savo rinkimøsistemà demokratiðkesne, kurioje liaudis turës galimybæ rinktis kan-didatus, nors ið partijos parinktø. Prieð kelias savaites spauda pa-skelbë apie rinkimus á TSRS aukðèiausiàjà tarybà, kurie ávyks bir-þelio mën. Pakeitimø jokiø. Tik á tautybiø tarybà bus renkamadaugiau deputatø. Kà tas duos? Nulá sveikø ir tiek pat deðimtøjø.Padidës skaièius melþëjø, kurios du kartus per metus nuvaþiuos áMaskvà rankos pakelti uþ partijos priimtus nutarimus.

Áþûlûs „stalincai“! Në kiek nesiskaito su liaudimi ir toliau jàprievartauja. Kiek tæsis toks tyèiojimasis?

Partijos suvaþiavimas vyksta toliau. Ðlykðèiai kalbëjo senas bez-dalius Ðolochovas. Sutikæs tà tipà spjauèiau jam á snuká. Gëda tiems,kurie davë jam Nobelio premijà. Ðá faktà nulëmë politiniai moty-vai. Paustovskis ir Achmatova labiau nusipelnë ðios premijos lau-reato vardo. „Tykusis Donas“ puiki knyga! Taèiau paskutiniu me-tu senis suáþûlëjo. Uþkietëjæs reakcionierius.

Suvaþiavimu nedaug kas domisi. Ðiandien tai pripaþino ir Arka-dijus. Jis veda politines valandëles „Puntuko“ komunistams. Pasi-rodë, kad maþai komunistø skaito laikraðèius. Kaplanas ëmë juok-tis: „Reikëjo paklausti – kas vyksta dabar Maskvoje?“ Arkadijusatsakë, kad tai gal þino.

Susitikæ þmonës nekalba apie suvaþiavimà. Nusibodo. Visø ora-toriø kalbos nuobodþios, viena á kità panaðios. Vakar bûnant mi-nisterijos buhalterijoje Maskva praneðë apie Sputniko paleidimàaplink mënulio orbità. Buhalterijoje buvo visi trys lietuviai darbuo-1 Kæstutis Strumskis.


tojai: Þelvys, Ûsas ir moteris. Niekas neparodë jokio susidomëjimoðiuo ávykiu. Gráþau á darbà. Arkadijus patenkintas ðiuo faktu. Bu-vau nepatenkintas, kad nemokëjau slëpti savo abejingumo ðiuoávykiu. Darbe nei vakar, nei ðiandien tuo klausimu niekas nekalbë-jo, iðskyrus Arkadijø. Vakar BBC praneðë apie lenkø istorikø siur-prizà XXIII suvaþiavime. Jie apkaltino Stalinà uþ tai, kad ðis geriausutiko iðleisti gen. Anderso armijà á Anglijà, negu jà apginkluotianglø ginklais ir laikyti Rusijoje. Tai puikus antausis budeliui. Ikiðiol apie tai tylëjo, o plûdo (kiek pamenu, prieð 10 metø) generolàAndersà.

Bravo lenkø istorikai! Þinoma, jie gavo V. Gomulkos sankcijà.O ðis bijo Stalino prisikëlimo. Tik dël Stalino klaidos jis iðlikogyvas. Tuo lenkai parodë savo savarankiðkumà. Tai atsakymas Mask-vos istorikams, kurie „Pravdoje“ kvietë (labai uþmaskuota forma)reabilituoti ðá gyvulá – Stalinà. Gerai!

„Stalincai“ laukia Stalino reabilitacijos. Jiems sapnuojasi tie lai-kai, kada jie darë, kà norëjo. Reikia juos suprasti. Jaunimas, inteli-gentija atmeta visas supuvusias dogmas, kurios ir toliau jiems per-ðamos, kiðamos iki susivëmimo. Reikalingas botagas! Smulkiproblema. Tai „stalincai“ supranta ir todël visomis priemonëmisstengiasi atitolinti savo galà. Bet tai ne taip lengva. Jaunimas jaune tas, kuris buvo prieð 15 metø. Be to, reikia atsiþvelgti ir á uþsie-nio komunistø nuomonæ.

Sunki, labai sunki padëtis! Ðaukimas apie vienybæ nieko ne-padës.

Gandai apie lapelius labai toli paplito. Apie juos girdëjo Z. Kap-lanas, Marytë. Ji pasakojo, kad jie pasirodë universiteto bibliote-koje. Saugumas iðkrëtë visus kampus. Suprantu, kaip ásiutæ ðian-dien èekistai.

Net ir Masiulionis girdëjæs apie tai.

O dabar apie Juozà Bernotà.Kaip raðiau, ið pradþiø þiûrëjom á já, kaip á „trenktà“! Jo elgesys

lyg ir patvirtino tai. Visur skundþiasi, visur protestuoja. Bet skun-dø kalba árodë labai greit, kad tai protingas þmogus, gerai valdàs

plunksnà. Panevëþio kalëjimo virðininkas neperdavë jo þmonai siun-tinio. Bernotas iðkeikë já. Jis Smetonos laikais gaudavæs ið „mopro“ir kitur tiek siuntiniø, kiek perduodavo. O ðiandien, socialistinëjesantvarkoje, jis neturás teisës pasiøsti maisto savo þmonai. Argigalëjo virðininkas kà nors protingo atsakyti? Sulaikë jo laiðkusþmonai ir paþadëjo pravalyti pasimatymo metu senam komunistuismegenis. Juokas!

Kiek nemalonumo padaro senas, dràsus komunistas sovietineibiurokratijai!

Teisëjas Èaika nedavë pasimatymo prieð teismà su þmona. Ber-notas pradëjo árodinëti, kad „kruvinais laikais“ bûdamas komunis-tu gavo prieð teismà pasimatymà ir su motina, ir su kitais giminë-mis. Èaika pateko á sunkià padëtá. Bet kà jis gali padaryti? Paskubinoþmonos teismà. Uþëjæs pas Èaikà rado milicijos majorà. Tas ásikiðo.Bernotas sudirbo ir tà. Ið paþiûros atrodytø ðis ávykis lyg ir tikrai„trenktumo“ pasireiðkimu. Juk kas ðiandien bûdamas sveiko protoiðdrás tiesà pasakyti teisëjui ir milicijos virðininkui. Ðiandien þmo-nës moka tik pataikauti, klûpëti ant keliø prieð stipresná.

Taèiau nereikia uþmirðti, kad Bernotas yra senos kartos þmo-gus, retas þmogaus tipas, þmogaus, neiðmokusio per 25 metus atsi-klaupti prieð stabus, neiðmokusio meluoti, veidmainiauti, ko iðmo-ko buvæ jo draugai, ko gyvenimas iðmokë mano kartà.

Jo skundas dël Kalvarijø iðvertimo ið kulto komiteto pateko ásaugumà. Iðkvietë saugumas. Ásidëjæs papirosø. O gal suims? Pa-matæs, kad bus kalbama apie skundà, jautæsis dràsiai. Jam prie-kaiðtavo, bet jis moka atsikirsti. Ádomi jo reakcija áëjus á saugumà.Pasisveikinæs lietuviðkai, budintis atsakæs rusiðkai. Bernotas kalbë-jæs tik lietuviðkai. Lietuvoje gyvena ir tegu iðmoksta lietuviðkai!

Kad daugiau tokiø komunistø! Ne! Tokiø komunistø nëra. Jisjuk iðstojo ið partijos, nors ir dirbo ministrø taryboje.

Nelaikau, kad tokiø komunistø nebuvo Lietuvoje. Buvo. Betdaugumà Stalinas sunaikino, kiti þuvo fronte (apie tai net Marukasraðë). Ðiandieniniai Lietuvos komunistai visiðkai nepanaðûs á Ber-notà. Ne! Jeigu jie visi nors truputá bûtø panaðûs á já, Maskvaskaitytøsi su jais.


O koks tai ádomus þmogus! Taip buvom patenkinti susipaþinæsu juo! Á partijà ástojo Varniø stovykloje. Jo sekretore buvo M. Ðu-mausko sesuo, kuri atsisakë savo idealø ir iðvyko á Brazilijà. Vokie-èiø okupacijos metu Bernotas iðleido antivokiðkus lapelius. Suèiu-po Lietuvos saugumas. Besëdint nusmuko plaukai. Taèiau, manonuostabai (!) saugumas neperdavë gestapui, o paleido pasakæs:„Eik ir bûk lietuviu, nebûk þydø bernu.“ Tai man buvo didelënaujiena. Nors netikiu, kuo nori átikinti propagandistai dël Lietu-vos tarnautojø elgesio vokieèiø okupacijos metu, bet ir galvojau,kad visus komunistus ðaudë. Pasirodo, kad visø neðaudë. Priklausënuo tø, á kuriø rankas patekdavo. Tik pirmajame ákarðtyje kai kurdaug jø iðþudë.

Net Zibertà buvo paleidæ, nors tas ir dalyvavo Kremliuje su-rengtoje komedijoje, parveþant „Stalino saulutæ“. Apie tai skai-èiau: aiðkinama, kad tyèia paleido, norëdami suimti jo draugus. Iðtikrøjø gi ne taip buvo. Jeigu nebûtø susidëjæs su pogrindininkais,nebûtø suëmæ.

Laikiau save protingu, o pasirodo, daug ko neþinojau. Neþino-jau net, kad ir partizanai neþudë visø komunistø. Tik kaimo tam-suoliai tokius þudë. Bet tarp partizanø buvo protingø vyrø.

Bernotas sëdëjo vienoje kameroje su K. Boruta ir K. Jokûbynu.K. Boruta paskutiniu metu ëmæs pataikauti valdþiai. Bernotas plû-dæs uþ tai. K. Boruta laikiau vienu tvirèiausiø þmoniø Lietuvoje1.

Praðë mus papasakoti apie save. Papasakojau. Jis: „Jûs puikûsþmonës! Palyginus su jumis að – nulis.“ Koks kuklumas! Tai dide-lio þmogaus bruoþas! Að: „O ne! Mano draugas daug matë per14 kalinimo metø, o að per trejus – nieko nemaèiau.“ Jis dþiaugë-si, kad susipaþino su mumis. Mes irgi.

Bûtina daþnai su juo susitikinëti. Negaliu sau dovanoti, kad subankininku Jurguèiu susipaþinti taip ir neradau progos. Ið Bernotogalima daug ko iðmokti. Kitos tokios progos nebus.

Nesitikëjau, kad tokiø þmoniø yra pasaulyje! Uþ mano dràsàdaug kas laiko kvailu iðsiðokëliu, o kaþkas – balta varna. Kartaisdël to bûna sunku. Ne kartà pagalvojau: „O gal tikrai esu kvailasiðsiðokëlis? Gal tikrai jie protingesni uþ mane?“

Paþintis su Bernotu parodë, kad að esu nulis. Palyginus su juo,að esu bailys. Bailys!

Eidami namo daug kalbëjom apie já. Tikrai tai retas egzemplio-rius mûsø eroje. Retas!

Viktoras lageryje tokiø sutiko. Jie negalëjæ net tardytojams me-luoti. Tokie kalbëjæ: „Mes esam iðauklëti nemeluoti, neapgaudinë-ti, todël kitaip elgtis negalim.“ Tokie, þinoma, liko gulëti Sibiro,Vorkutos, Kazachstano nesvetingoje þemëje. O ðiandien Lietuvosþemelë negimdo tokiø. Kruvinoji Stalino gadynë padarë savo. Jospasekmës jauèiamos ir ðiandien. Nesuprantu, kaip Bernotas, iðgy-venæs tà kruvinà gadynæ, iðliko gyvas! Nesuprantu!

Tai didelë asmenybë! O kaip jis myli Lietuvà! Dar ir ðiandienman atrodo, kad visi komunistai nemylëjo Lietuvos. Taèiau Bernotopavyzdys rodo, kad labai klystu. Jis ne maþiau uþ mane myli Lietu-và. Kompanijoje nesibijo net Lietuvos himno sugiedoti.

Kas já iðgelbëjo? Kas jam padëjo iðsaugoti meilæ savo tëvynei?Jo, kaip þmogaus, dora! Taip!

Buvo pradþioje „Stumbro“ direktorius, vëliau dirbo ávairiose ástai-gose. Jaunas susiriðo su komunistais, bet sàþinë neleido pardavi-nëti savo tautieèiø, savo Tëvynës. O kad tarp Lietuvos komunistø1940 metais bûtø buvæ nors 20 proc. tokiø komunistø. Ðiandienàuþtat apie Lietuvos komunistus sprendi tik pagal Snieèkø, Gedvilà,Guzevièiø, Baronà, Trinkûnà ir kitus iðgamas. Uþtat, kad buvo tikkeletas Bernotø, tiek vargo, kanèiø reikëjo Lietuvai iðkentëti. Ir ðian-dien tik todël ji niekinama, spjaudoma.

Kambaryje pora ðventøjø paveikslø. Girdëjom, kad lankàs baþ-nyèià. Nesigilinom.

Palyginus su jo dràsa, esu kiðkis. Bet bûti tiek dràsus neturiuteisës. Jis sëdëjo uþ komunizmà, todël daug kà jam dovanoja. Að gisëdëjau uþ idëjas, prieðingas komunizmui, todël mane gali be jokiossàþinës grauþimo sunaikinti. Uþtat daug kur privalau bûti diplomatas,

1 KGB agentas J. Bernotas stengësi A. Terlecko akyse sukompromituoti K. Borutà.Abejotina, kad jis bûtø galëjæs kalëti su poetu K. Jokûbynu, nes pastarasis MGBnuþudytas Vilniuje.


nors man tai gan sunkiai sekasi. Mintis apie tai, kad yra tokiø þmo-niø, daro gyvenimà mielesná, prasmingesná. Ir pats ðiandien savo aky-se nesu tokia balta varna, kaip iki ðiol. O kad Kiðkeliui parodyti já!

Reikia ieðkoti ádomiø senø þmoniø ir daug kà ið jø perimti.Diplomatijos Bernotas neturi. Stovim stotelëje. Du èekistø „ðune-liai“ stovi, o jis sako patriotinius ðûkius, nors ir negarsiai ir nelabai„karðtus“. Jis në kiek nejauèia, kad ðalia stovi niekðai. Uþtat messu Viktoru stengiamës nukreipti kalbà á ðalá.

Koks Bernotas idealistas! Þmona pateko uþ grotø uþ iðeikvoji-mà. Uþ tai laiko jà miesèione ir sau gëda. Suprantu ir jà. Jai su juosunku. Jis pinigus iðleidþia knygoms, o jai reikia ðeimà iðlaikyti.

Daug kur esu panaðus á já, todël ir Alei taip nelengva, kaipBernoto þmonai. Alë iðgyvena, kad visko trûksta, pinigø nëra. Vik-torui gyvenant èia, patys valgom geriau (visi sako, kad pasitaisiau),todël nuo algos nieko nelieka. Visa laimë, kad nors kostiumëlá uþ50 rub. Alei pasiuvo. Alë iðgyvena, o að – nemoku.

Rasteniai vaþiuoja Velykoms namo. Gal ir að parvaþiuosiu Kri-vasalin. Dieve! Dþiaugsmo nebus. Ne!

Vilytë ir sekmadiená buvo baþnyèioje. Bravo! Ji puiki mergaitë.Gintas tinginys. Pasirodo, kad sode ledo beveik ið viso nëra. Vik-toras ðeðtadiená iðvyko á tëviðkæ. Kai gráð, apsilankysime vël pasBernotà.

Balandþio 17 d. (sekmadienis)

8 val. 20 min. kambarëly prie virtuvës. Vilytë ir Viktoras dar guli,Alë virtuvëje. Bobutë su Gintuliu sveèiuose pas krikðto motinà.Lauke ðalta. Antradiená buvo Vilniuje +16, taèiau Telðiuose -2°C.Ten iðkrito 19 cm sniego, o Maþeikiuose – net 27 cm. Penktadienávisà dienà ir Vilniuje snigo. Tik iðtirpo palyginti greit. Bjauruspavasaris. Nieko nepadarysi.

Mano mokslai lëtai slenka á prieká. Anà savaitæ gripu sirgo Jone-lio ðeima. Teko lankyti, taèiau praëjusià savaitæ uþbaigiau dar kartàperraðyti savo istoriná darbà. Viktoras padarë pastabø. Pabaiga reiks

perraðyti. Dar porai dienø darbo. Istorijà galësiu perraðinëti darbe,o dienoraðèio ne. Uþtat skubu dienoraðtá raðyti, o ne istorijà. Oistorinio darbo, ir Viktoro nuomone, nepraleis. Jis tarybine dvasiaparaðytas, bet nespjaudo ant Lietuvos. Uþtat ir dorà istorikà iðgàs-dins. Atmes. O jeigu K. Strumskis skaitys, aiðku, atmes. Vis vienatiduosiu. Reiks kità temà raðyti. Kaip prieð sesijà susitvarkyti?

Skubëti, nes Algiukas ateis su Stasiu Nagliu. Geriau, kad jisvienas ateitø. Galima bûtø atvirai pasikalbëti. Stasiui girdint, atvi-ras negaliu bûti. Ið bailio visko galima tikëtis.

Balandþio 3–10 d. susitikau su Petru III1. Pasirodë, kad niekopolitikoje nesigaudo, nors ir vaidina Lietuvos patriotà. Uþsienioradijo neklauso. Neturás laiko. Apsileidëlis! Per ðvelniai pasakiau!Sumiesèionëjo. Laikas! Suk já velniai! Kada nors „komplimentà“pasakysiu. Vakare darbà dirbàs. Að irgi dirbu, bet klausau BBC netdukart per dienà ir kartà Kiolno (21–22 val.). Klausau daþnai Va-tikanà ir sekmadiená – „Amerikos balso“ lietuviðkai. Nusikaltimasnesiklausyti ir nieko neþinoti.

Baigësi partijos suvaþiavimas. Á naujàjá politbiurà iðrinktas niek-ðelis Pelðë. Uþsienis prikaiðiodavo, kad ten nëra nei vieno pabalti-jieèio komunisto. Klaidas iðtaisë. Ðiuo nuðovë du kiðkius: uþkiðogerkles uþsieniui, Pabaltijo komunistams (ðie, þinoma, gerkliø ne-praverdavo, bet mintyse piktindavosi) ir á savo kompanijà priëmëuþkietëjusá „stalincà“. Faktas, kad Pelðë tiesiai pateko á politbiuronarius rodo, kad jis uolus Kremliaus tarnas. Kiolno radijo teigimu,ðis tipas daug pasidarbavo rusinant Latvijà. Þmonà turás latvæ, betnamuose kalba tik rusiðkai. Tik tokiais Maskva ir pasitiki. Snieèkusvedæs þydæ, bet namie ðneka lietuviðkai. Uþtat maþiau simpatiðkasMaskvai. Kodël? Uþtektinai ir ðiuo pasitiki, jeigu iki ðiol laiko. Ðisiðtikimai tarnavo tiek Stalinui, tiek Nikitai, o dabar – kompartijai.

Be Pelðës, ðlykðèiausias politbiure Suslovas. Vos valdþiausi, kaiástaigoje gyrë ðá Lietuvos budelá.

Suvaþiavimas parodë, kad partija netiesiogiai reabilitavo kruvi-nàjá Stalinà. Vakar dienos BBC nuomone, ði padëtis amþinai negali

1 Neaiðku, koks asmuo minimas.


tæstis. Liaudis ðiandien jau ne ta, kuri buvo prieð 15 metø, bet visospolitinës institucijos liko senos, stalininës. Tai rodo ir rinkiminëkomedija. Ði iðvada pataisë mano prastà nuotaikà.

Ir toliau bus slopinama laisvesnë mintis. Tai rodo Tvardovskioneiðrinkimas á CK ir tai, kad visur reklamuoja ðlykðèià tamsybinin-ko M. Ðolochovo kalbà. Taèiau ilgai taip negalës tæstis. Partija irvël turës daryti nuolaidø.

Ástaigoje savo nuomonës nepasakiau. Tik Ðolochovà vadinau„rusakrakobiesu“. Kaplanas paklausë (ir kaip iðdráso?) Arkadijø:„O kodël apie programà nieko nekalbama? Juk Chruðèiovas þadë-jo 1970 m. visus aprûpinti butais ir beveik pastatyti komunizmà?“Arkadijus: „O kà galëjo apie jà pasakyti?“ Tikrai kà? Apsijuokë irviskas. O pripaþinti, kad partija klydo (Nikita juk partijos vardukalbëjo), negalima. Juk partija neklaidinga! Vis vien nemalonukiekvienam komunistui vartyti savo partijos programà. Norom ne-norom teks jà keisti.

Balandþio 9 d. Didysis penktadienis. Vakare apsiverkiau pagal-vojæs, kad Krivasaly bus liûdna, kad tai pirmos Velykos be Tatuko.

Krivasaly laukia mama. Nors kelionë varginga, bet vaþiuoti rei-kia. Stoty pilna þmoniø, ypaè jaunimo. Nors daugeliui Velykosliko tik sena tradicija, taèiau visi skuba á savo tëviðkes praleistiVelykø. O að per Velykas tëviðkëje buvau paskutiná kartà tik prieð12 metø. Vis ruoðiausi ir taip neprisiruoðiau.

Stotyje sutikau Zuikelytæ. Pakalbëjæs truputá, imu skaityti „Perkapines“. Ji papraðë kà nors papasakoti. Kaip tokià progà praleis-ti? Ji: „Kodël nepakvieti pas save – tëviðkën – á sveèius?“ Netnepagalvodavau apie tai. Kur gauti susisiekimo priemones? Etno-grafijos muziejaus direktorius Þilënas turás autobusà. Puiku! Ta-èiau pareiðkiu, kad nenoriu, jog Antanas Tyla kartu vaþiuotø. Jisiûlo paimti kartu ir Linkmenø kunigà. Kartu su Tyla bûdamas,negalësiu bûti atviras ir visà laikà jausiuos suvarþytas1.

[...]Vytautas1 tapæs vaikø literatûros redakcijos vedëju. Ði þinia jai

buvus nemaloni. Kodël? Ji nemoka paaiðkinti. Tik jai aiðku, kadkandidatø, ir daug rimtesniø, buvo á tas pareigas daug. Ji nesu-pranta, kad tà vietà jis gavo ne uþ graþias akis. Aiðkinu jai, kadVyto net sàþinë tyli. Tylai priekaiðtauja, nors pavyko jau átikintisave, kad jo kelias su partija yra teisingas. Tyla, pavyzdþiui, tikinomane, kad filmas „Julius Janonis“ esàs puikus. O að gi negalëjauþiûrëti tokio ðlamðto.

Laimë, kad radom Ðvenèionëliuose Edvardà [Rastená] su „Volga“.Ið Paþiezdrio ëjom su Vandos Drûteikaitës vyru. Teko bristi per

vandens apsemtà kelià. Nepakenkë! Juk að labai stiprus.Bendrakeleivis pasakoja apie skrebø darbelius – kaip jie vagi-

liaudavæ, plëðæ partizanø vardu. Su dviem tokiais Kaltanënø skre-bais að „sëdëjau“ 1945 m. Ðvenèionyse. Tokiø dalykø Krivasalioapylinkëse nepasitaikydavo.

Nuo Sidariðkiø aiðkiai matyti trobelë. Akyse vaidenasi vos be-velkàs kojas Tatukas. Ne! Jo ten jau nebëra. Þiûriu á tolimas kapi-nes. Jis ten! „Sveikas, Tatuk, „ministras“ parvaþiavo!“ Kaþkodëlnegaliu verkti.

Prie namø pasitinka brolis Vladukas. Gerai, kad atvaþiavau. Mo-tina praþiûrëjusi akis belaukdama. Suvargusi. Praeis keleri metai irjos nebus. Kaip þiauriai surëdytas þmogaus gyvenimas!

Net uþ 12 rubliø atveþiau 4 kg kvietiniø miltø, 4 kg riestainiø.Be jø, dar „Palangos“ duonos, bandeliø, batonø, citrinø. Turës mo-tina kà valgyti. Juk mësos ji nevalgo.

Dþiugu, kad ji nesiskundþia ir neverkia dël Tatuko. Dþiaugiasi,kad karvë turi graþià telyèaitæ. Bëgu ir að paþiûrëti. Tatukas sakæs,kad jei bus telyèaitë, laikysià. Ji norinti laikyti. O kaip? Ar tai jossveikatai?

Vakare su Vladu uþsukom pas senelæ. Tokia susenusi. Vynonenupirkau. Nëra uþ kà pirkti. Citrinø nevalgo.

1 Greit po to pokalbio suvokiau, jog be jokio pagrindo Antanà átarinëjau. Tai dorasþmogus. O átariau já todël, kad bûdamas labai atsargiu þmogumi, Tyla pasiûlësukurti pogrindinæ organizacijà. – A. T. 1 Vytautas Martiðius.


Naktá blogai miegu. Kaip gaila, kad Tatuko nëra. Kodël nesijau-èiau laimingas, kai jis buvo gyvas? Kodël nemokëjau to ávertinti? Opo keleriø metø sakysiu: „Kodël nemokëjau mamos ávertinti, kodëlnesijauèiau laimingas turás jà?“ Kvailai surëdytas ir pats þmogus. Jonelaimë ta, kad jis nemoka dþiaugtis savo laime – gyvenimu.

Net pakeliu balsà, kad mama nesëda uþ stalo. Sakau, kad visituri sësti. Kà ji kalta, kad niekas neiðmokë laikytis tradicijø? Apsi-verkia! Melstis nemoku. Ne!

Su Vladu uþsukam pas senelæ [gimusi 1870 m.], o po to –nueinam á kapines. Oras ðiltas. Nemoku prie Tatuko kapo melstis.Kaþkodël neaplanko tas graudulys, kuris daþnai Vilniuje uþklum-pa mane. Uþsukam pas mokytojà Marijà Terleckaitæ.

Po to nueinam prie Pakalo eþero lydekø paþiûrëti. Ledas jaulabai netvirtas. Saulëta diena. Pusvalandþiui nusirengiu iki pusës.

Laikas atsisveikinti. Mama liûdna. Atrodo, kad ir jos ne maþiaugailësiu, kaip Tatuko. Gal labiau net, nes ji bus paskutinë ið tëvø.

Vladukas lydi á Ðiðkinius. Kaip gera, kad galima ásësti á autobu-sà, ne visada perpildytas.

Ðvenèionëliuose Zuikelytë uþsigeidþia gerti. Bufete visi uþraðairusiðki. Bufetininkei sakau visai ramiai: „Kodël uþraðai tik vienakalba?“ Suprato ir greit reagavo: „O kas? Blogai?“ Að: „Gerai, betreikia ir lietuviðkai uþraðyti!“ Ji: „O að rusë!“ Að: „Tai kas ið to?!“Ásiunta: „Èia tarybinë Lietuva!“ Að irgi truputá pakëlæs tonà: „Betvisgi Lietuva. Ir todël turi uþraðyti ir lietuviðkai“ Ji: „Vaþiuokite jûsá savo Lietuvà!“ Að gi susivaldau ir neatsakau á jos áþûlumà, nepa-sakau, kad ji pati neðdintøsi á savo Maskvà. Visiems skundþiasi,kad atsirado keleivis, kuriam nepatinka rusø kalba. Visi þiûri ámane, bet tyli.

Zuikelytë geria limonadà. Surûgæs. Tikrai surûgæs, nes paga-mintas dar sausio mënesá. Bufetininkei sakau, kad limonadas surû-gæs. Ði ima kaukti, kad að priekabus. Áeinantiems þmonëms skun-dþiasi, aiðkina konflikto esmæ: „Að lietuviðkai nesuprantu, að gi –rusë.“ Að neiðkenèiu: „Jeigu èia dirbate, turite suprasti!“ Reikalau-ju skundø knygos. Neduoda. Yra restorane. Dar neiðëjus, iðvadinamane idiotu. Restorane abi bufetininkës moka lietuviðkai. Kiða li-

monadà. Èia geras. Knyga esanti pas jà [bufetininkæ] paèià. Ne-duoda. Linkmeniðkis girtuoklis kaltina mane uþ priekabes. Jau pe-rone prisistato kaþkoks girtas lietuvis ir priekaiðtauja man uþ „ka-binëjimàsi“. Pasiunèiu po velniø.

Zuikelytë pasiraðysianti skundà dël limonado. Dël kalbos siû-lau tylëti. Gráþæs neskubu raðyti. Reikia laukti Viktoro, kà jis pa-tars. Pataria neraðyti. Ji pasiaiðkinime viskà suvers á konfliktà dëlkalbos. (…)

Rusai elgiasi Lietuvoje kaip savo kolonijoje! Ko èia stebëtis.Juk kas ðiandien Lietuva yra?

Traukinyje uþ mûsø sëdëjo trys jauni lietuviai. Naujoje Vilniojebuvo iðlipæ ið vagono. Iðeidami kaimynams liepë saugoti jø vietas.Neiðsaugojo! Atsisëdo rusas ar lenkas. Sugráþæ pareiðkë nepasiten-kinimà. Suaugæs vyras paliko tà vietà. Maþdaug 35 metø moteris(rusë ar þydë) atsisëdo á tuðèià vietà. Iðgëræ lietuviai ëmë moterákalbinti, dviprasmiðkai ðnekëti. Vos valdþiausi. Bet kada vienas,nukabindamas paltà nuo kabyklos, tiesiog uþgulë ant ðios moters,neiðkenèiau: „Negraþiai vyrai elgiatës. Ko kabinatës prie moters?Toks elgesys nedaro jums garbës. Gëda! O dar lietuviðkai kalbate.Þinoma, kas treèià rusiðkà þodá áterpiat. Giriatës, kad mokate rusið-kai? Nëra kuo girtis! Ðiandien kiekvienas pradþios mokyklos mo-kinys moka rusiðkai kalbëti.“ Kaþkà suniurnëjo, bet greit nutilochamai! Mes privalome su kitatauèiais bûti ypatingai mandagûs,nors visur reikalauti savo teisiø. Gëda buvo uþ tuos jaunus lietu-vius. Jeigu visi taip elgsimës, svetimtauèiai mûsø negerbs. O supanaðiomis á bufetininkes reikia elgtis principingai: gal tada norsdalis jø iðsineðdins á savo tëvynæ. Bet mes turim bûti mandagûs.

Troleibuse vienas jaunuolis, mano manymu, lietuvis, su kelei-viø dauguma kalbëjo lietuviðkai, o á konduktoræ kreipësi tik rusið-kai. Vos valdþiausi.

Visur pilna girtø! Velykø nuotaika nejuntama. Gal kad visurnelietuviðka publika. Cerkvës pilnos rusø. Visos atidarytos. O ið40 lietuviðkø [baþnyèiø] tik ðeðiose galima pasimelsti.

Pirmadiená, antrà Velykø dienà sàmoningai apsirengiu juodukostiumu. Áëjæs á viduriná kambará, kuriame net trys komunistës ir


Ieva, Aldona bei Lionë, sveikinu su ðventom Velykomis. Visos nu-siðypso, bet neatsako á sveikinimà. Birutë ir Angelë irgi bijo atsa-kyti á mano pasveikinimà.

Vakare uþeinu pas netolimus kaimynus Petrauskus. Ðie irginieko neatsako á mano sveikinimà. Lyg bûtø negirdëjæ. Bijo! Bijosavæs! O gal 8 metø sûnaus? Kokiø menkystø yra mûsø pasaulyje!

V. Grabauskà pakvietë papasakoti apie Suomijà. Ádomu buvopasiklausyti, kà papasakos apie tà laisvà ðalá ðis rusø bernas, tam-sybininkas. Ir kà? Buvau maloniai nustebintas! Gan objektyviaipasakojo. Gan ádomiai apie tà kelionæ man asmeniðkai pasakojo„Puntuko“ vyr. konstruktorius Pauþa1. Pasirodë, kad Grabauskasdaug dràsesnis ir daug objektyvesnis. Pauþa ið viso ðûdþius, bailys.Jis pasakojo man ir Bonkai – abiem lagerininkams, taèiau nuðvie-të padëtá Suomijoje gan neðviesiomis spalvomis. Esà darbininkasuþdirba 500–600 markiø. Uþ mësos kg 5 markës, litras benzino –markë. Uþ 3 kambariø butà – 600 markiø. Þodþiu, padëtis ganprasta. Mane sunku átikinti, kad mes laimingesni uþ suomius. V. Gra-bauskas árodë (visai to nenorëdamas), kad Pauþa bailys. Turbût irþmonai nepapasakojo, kà Suomijoj matë.

500–600 markiø uþdirba nekvalifikuotas darbininkas. Kvalifi-kuotas uþdirba 1000–1200 markiø. Tiek ir tarnautojas, o inþinie-rius 1200–2000 markiø. Tai labai daug. Mes su Ale gautumëmemaþdaug 2500–3000 markiø á mënesá, tai yra daugiau negu senaisrubliais gaudavome. Kokie bûtumëme laimingi, jeigu uþ geriau-sios mësos kilogramà bûtø tekæ mokëti 5 rub., t. y. 50 kapeikøðiandieniniais pinigais. Tai sunku suprasti mums. Juk mes uþ më-sos kilogramà mokam 2 rublius. Uþ kaproninius baltinius – 6 mar-kës, o èia – 20 rubliø. Ðtai tau ir skirtumas. Ðiaurës kraðtas, taèiauvaisiø pilna. Kilogramas – vos 1–1,5 markës. Tulpiø pilna. Uþmarkæ gauni kelias.

Bet ir ne tai svarbiausia. Ten nëra nei vieno svetimo kareivio.Jiems nesuprantama, kad ávairaus plauko atsibastëliai gali piktin-

tis, jeigu jam pastabà padarai uþ tai, kad uþraðai ne tavo valstybëskalba. Kà èia ir kalbëti! Kaip tik Povilënà1 sutikau. Tas: „Girdëjauir að apie Suomijà. Kokie mes nelaimingi, palyginus su jais. Suomi-ja daug aukø sudëjo ant savo laisvës aukuro, taèiau jie ðiandiengali dþiaugtis savo laisve. O mes? Mes daugiau aukø sudëjom antto paties aukuro, taèiau mûsø tëvynæ mindo purvinas maskoliobatas, to maskolio, kuris mindo su purvu viskà, kas mums ðventa.Ne! Vis vien ir Lietuvos partizanø aukos nenueis veltui. Nenueis.Ateis toji diena, kada ir mûsø tëvynës nemindþios tas purvinasokupanto batas.“ O toliau aimanavo: „Dieve, Dieve, kartais taipslegia nelaisvë, kad sunku ir apsakyti. Sunkiausia ir tai, kad daþnainustoju vilties sulaukti tø dienø, kad Lietuva bus laisva. Lietuvabus laisva. Tuo neabejoju, bet galiu nesulaukti tø laisvës dienø.Kokia nelaimë beveik visà gyvenimà praleisti nelaisvëje ir mirtinelaisvëje.“ Raminau já kiek galëdamas. Dþiaugësi Zuikytës pasi-keitimu. Esà ji sakiusi, kad su jaunimu tikrai pasikalbà, darà jamátakà. Ið kur toks pasikeitimas? Pasikeitë dël jo [Povilëno] átakos.Átakos didelës jaunimui negali daryti, nes pati maþai kà skaito irmaþai kà þino.

Pakalas apgailestavo, kad jo tëviðkëje vidurinës mokyklos mo-kytojai visomis priemonëmis perða jaunimui ateistinæ literatûrà. Iðkur toks tamsumas mûsø inteligentijos? Ið kur?

Pirmadiená Z. Kaplanas pasakojo, kad naftos valymo ámonæ sta-tys Jurbarke. Nepatikëjau. „Tiesa“ árodë, kad tai tikra tiesa. Nusi-miniau. Kam buvo reikalinga toji diskusijø komedija? Direktyvosenebuvo, o suvaþiavimas átraukë. Komedija! Dar vienu rusifikacijoslizdu Lietuvoje padidës. Norëjau uþeiti pas ekonomikos mokslødaktarà Maliðauskà pasikalbëti. Alë átikino, kad iðsigàs ðis manepamatæs institute. Gal pas Skupeikà uþeisiu, kai oras atðils. Paltaslabai jau nuðiuræs. Gëda ten uþeiti.

Antanina Terleckienë pasakojo apie savo sûnaus Algio mintis.Jis KPI studijuoja. Juos tikrai á Rusijà siøs. Dëstytojai pasakas pa-

1 Albertas Pauþa, inþinierius mechanikas, vienas ið „Puntuko“ gamyklos virði-ninkø. 1 Pats autorius.


sakoja jiems apie Sibiro gyvenimo romantikà. Ir nejaugi jie jomistiki? Ið kur tokie dëstytojai?

Universitete tarp studentø sklidæs maðinële atspausdintas atsi-ðaukimas, kritikuojantis sovietinio mokslo sistemà. Matyti, kad josautorius baigæs universitetà (ar studijavæs) dar prieð karà, nes þino,kokios disciplinos buvo tada dëstomos. Dràsiai kalbëjæs rajoninia-me partiniame susirinkime-konferencijoje raðytojas J. Avyþius. Pra-dëjæs kalbëti lietuviðkai. Rusai ëmæ triukðmauti, protestuoti. Tadasekretorius Mackevièius pareiðkæs, kad raðytojas turás teisæ (!) kal-bëti lietuviðkai. Kokia malonë! Savo sostinëje gauti teisæ lietuvið-kai kalbëti. Koks gerumas tø rusø! Avyþius kalbëjæs apie lietuviøkalbos teises Vilniuje. Kritikavæs tà faktà, kad Vilniuje daugelyjeástaigø negalima susikalbëti lietuviðkai. Kaþkà kalbëjæs apie kûry-bos laisvæ. Po XXIII suvaþiavimo nutils. Pats Avyþius, kaip rodo„Kaimas kryþkelëje“, doras lietuvis.

Balandþio 12 d. skambino Ida. Atsakiau, kad rusiðkai nesupran-tu. Sakë skøsis skyriaus virðininkui. Pasakæs „viso gero!“ padëjautelefono ragelá. Ðalia stovëjo ir viskà girdëjo Alë. Iðsigando. Vëlskambino man. Esà supykæ, o dabar reikia taikytis. Atsakiau, kadsu ja rusiðkai nekalbësiu. Iðvadinusi mane „tipu“: „Að jam taippadarysiu, kad visà gyvenimà atsimins.“ Spjaunu jai á barzdà. Aið-ku, kad saugumas girdëjo mûsø pokalbá. Arkadijus irgi girdëjo.

Tantanas pareiðkë, kad kalbu rusiðkai geriau negu kiti. Atsa-kiau, kad savo rusø kalbos mokëjimu nesu patenkintas, taèiaukalbëti galiu. Kalbu su visais, kurie nemoka gerai lietuviðkai, tikrusiðkai, bet su tais, kurie mane, kaip lietuvá uþgaudinëja, rusið-kai nekalbësiu. Iðaiðkinau mûsø su Ida konflikto esmæ.

Taèiau kità dienà jis stengësi po truputá kalbëti lietuviðkai. Poporos dienø uþmirðo. Að ir nereikalauju ið jo. Jis manæs neuþgaudi-nëja, netvirtina, kad lietuviø kalba jam nereikalinga. Su juo kalbë-damas rusiðkai nesijauèiu prievartaujamas.

O su Ida nekalbësiu. Tegu kur nori, ten ir skundþiasi. Vis vienðiandien ne Stalino laikai. Uþ tai prie manæs neprikibs, nors tassaugumui gan nepatinka.

Balandþio 3–10 d. buvau „Litselchoztechnikoje“. Finansø sky-riaus virðininkas Abovièius liepæs ateiti. Yra finansininko vyr. spe-cialisto vieta. Nesvarbu, kad [esu] sëdëjæs. Papasakojau apie bylà.Þadëjo paskambinti. Þinojau, kad neskambins. Juk ði ástaiga pri-klauso Zokui. O tas 1963 m. nepriëmë manæs á melioracijos trestà.Ir gerai! Ten sunkus darbas. Èia nors laikraðtá, o kartais net irknygà paskaitau. Tai labai daug.

Balandþio 13 d. pas mus sugráþo Viktoras.Balandþio 14 d. suþinojau ið Pakalo, kad Snieèkus (pasak gan-

dø) gavæs velniø ið Kremliaus. Sugráþæs iðsikvietë VU rektoriø J. Ku-biliø ir tam davë pipirø. J. Kubilius rengiàs studentø susirinkimà.Vakar Pakalas I1 pasakojo, kad toks susirinkimas ávykæs. Á susirin-kimà pasiraðytinai buvo kvieèiamas vienas studentas ið kiekvienokambario. Pykstu, kad Pakalas I nenuëjo. Kubilius nekalbëjæs apielapelius, bet kiekvienam buvæ aiðku, kad esmë yra lapeliai. Daugpriekaiðtavæs uþ studentø drausmës stokà. Uþteks pagaliau to! Po22 val. uþdraudþiama bendrabuèiuose likti sveèiams (áleidþiami tikpateikæ dokumentà), po 24 val. draudþiama ðviesa. Suradus kam-bary tuðèià butelá, kaltininkas ðalinamas ið kambario. Ir niekas joneuþstos. Ðis klausimas esàs suderintas su CK. Nori ávaryti baimæstudentams! O ðie kaip pradëjo, taip ir tæsia savo darbà. Komen-dantë pasakojusi (kiti studentai patys tai skaitæ), kad ant laiptøbuvæ uþraðyti ðûkiai: „Rusai, lauk ið Lietuvos!“, „Laisvæ Lietuvai!“,„Mirtis bolðevikams!“ Iððaukæ saugumà. Fotografavæ uþraðus, o poto nutrynæ. Aiðku, kad ðiandien saugumas labai ásiutæs.

IFF dekanas skleidþiàs gandus, kad pastaruoju metu Vilniujedingæ ðeði jauni vyrai. Supraskite, kad tai saugumo darbas. Taimelas. Tyèia skleidþia gandus, kad studentai bijotø kà nors prieðvaldþià veikti. 10 metø studentija tylëjo ir staiga ëmë bruzdëti.KGB þinoma, nesupranta, kad tai stichinis judëjimas, studentø tau-tiniø jausmø proverþis. Jie ieðkos atpirkimo oþiø. Aiðku! Bet dël to

1 Pakalas yra autoriaus pseudonimas, taèiau èia minimas brolis Vladas Terleckas,tuo metu studijavæs universitete.


neverta visko bijoti. „Neostalincai“ kompartijos suvaþiavime paë-më virðø. Taèiau, manau, griebtis atviro stalininio teroro nedrás.

Pilni laikraðèiai þiniø, straipsniø apie Janoná. Já anksèiau verti-nau. Bet kai pradëjo á padanges kelti, iðvis nieko neskaitau apie já.Prieð trejetà savaièiø pasirodë Maironio tomelis, iðleistas 35 tûkst.tiraþu. Greit prapuolë. Sunku gauti ir Putino „Langà“. O Janonioniekas negriebia. Tokiø poetø Lietuva turëjo bent 20. Tik komu-nistams jis labai reikalingas savo propagandai.

Balandþio 15 d. su Viktoru aplankëme ligoninëje kun. Aleksan-drà. Puikiai atrodo. Sako, kad ilgai iðkalëjæs þmogus tampa bailus.Jis [Aleksandras] toks pat dràsus. Toks ir mirs. Bet diplomatijosjokios. Supranta, kad jo laiðkus tikrina, kad já seka, bet nesupranta,kad specialiai gali á ligoninæ paguldyti èekistà, kuris sektø já. Vienaslabai stebeilijo mus. Kai Aleksandras kaþkur nuëjo, ðis irgi nusekë.

Apie Prezà Aleksandras svajoja kaip apie bûsimà kunigà. Aðjuokavau, kad greit „þenysiu“.

Oras buvo bjaurus, bet mes nusidanginom ið ten á N. Verkiuspas komunistà [J. Bernotà]. Dël Viktoro prisiregistravimo niekogero negirdëti. Kambary „biedniau“ negu net pas mane. Supranta-ma, kodël þmona pateko á kalëjimà. Jai sunku. Apsileidæs þmoge-lis. Jo paprastumas imponuoja, taèiau niekuo negaliu pateisinti joapsileidimo. Bent nagus galëtø nusikarpyti.

Mus aplankë Algiukas, Stasys ir Albinas Masaitis. Ilgai iðbuvo.Gerà áspûdá padarë Albinas. Ir já sudorojo moteris. Tai pikèiausiaslagerininkø prieðas!1 Stasys Naglys beveik visà laikà tylëjo. Prie jobijau net atvirai dràsiai kalbëti. Þinoma, kalbëjome atsargiai (be to,apie kà èia kalbësi?), nes tokiam bute gali bûti átaisyta „klausymomaðina“, o ypaè dabar – po tokio studentø elgesio.

Su vienu Algiuku turiu apie kà pasikalbëti. Taip!Uþteks! Eisim su Viktoru á Petro ir Povilo baþnyèià, o po to –

gal pas Kiðkelá.

Geguþës 15 d. (sekmadienis)

16 val. 30 min. kambary. Lauke saulëta ðilta diena. Neprisimenu,kad per paskutinius 20 metø bûtø buvæs toks ðiltas oras. Jau gegu-þës 5-àjà buvo susprogusios beveik visos liepos.

Geguþës 8 d. Vilniuje pradëjo þydëti sodai. Kai atðilo balandþioantroje pusëje, tai ir nebuvo atðalæ. Neatðalo nei medþiams sprogs-tant, nei sodams þydint. Termometras ne vienà dienà rodë +25° C.

Vilytë su savo mokykla vakar iðvyko á iðkylà. Likusi ðeima mið-ke deginasi. Að atëjau dienoraðèio tvarkyti, nes buvau apleidæs jámënesá. Naktá prasnaudþiau Dubingiuose pas kun. È. Kavaliauskàvos 5 val. Gráþæs skaièiau TSRS istorijà. Aiðku, kad galva sunki.Taèiau reikia raðyti. Dienoraðèio apleisti negaliu.

Pradësiu nuo susitikimø „Sigmoje“, apie kuriuos iki ðiol taip irneprisiruoðiau paraðyti.

Kovo 18 d. Vytas Girdzijauskas pakvietë á „Sigmos“ klubà susi-tikti su Gudijos raðytojais. Laikydamas, kad dabartiniai Gudijosraðytojai praradæ bent koká tautiná jausmà ir vergiðkai ðliauþiojaprieð Maskvà, be didelio noro ëjau á ðá susitikimà. Susitikimas pa-rodë, kad neteisingai maniau apie Gudijos raðytojus.

Susitikime dalyvavo V. Bykov, Korpiuk ir Ipatajeva, visi ið Gar-dino. Kaip gaila, kad að nesusigaudþiau, kad Bykov yra apysakos„Mertvym ne bolno“ autorius. Tai puiki apysaka. Lietuvos raðyto-jai tokio kûrinio, taip nuvainikuojanèio enkavedistus, neparaðë.„Politikoje“ skaièiau, kad „Pravda“ dergia ðá veikalà, kaip iðkrai-pantá tarybinæ tikrovæ.

Gudijos raðytojai kalbëjo laisvai, kritiðkai. Jie maþesni bailiai uþLietuvos raðytojus. Ðtai kelios Karpiuko mintys: „Vienà dienà sàþi-ningai pragyventi sunkiau negu á kosmosà nuskristi“.

Savo vertimus skaitë Albinas Þukauskas. Nuobodus senis. Nie-kas nenorëjo klausyti. Savo kûrybà skaitë Dalia Urnevièûtë.

Kalbëjo Vytas. Jo nuomone, jeigu raðytojas neturi kà pasakytiskaitytojui, geriau patylëtø.

Daugelis puolë dabartinæ lietuviðkàjà poezijà, kuri kuriama daþ-niausiai sovietiniø ðvenèiø proga.

1 Daugelis ið lagerio sugráþæ veda þmonas, kurios negimdo vaikø. Vienos per senosgimdyti, o kitos – negali gimdyti. – A. T. Autorius nenusiteikæs prieð moteris,bet prieðingas tam, kad buvæ kovotojai prieð sovietø santvarkà vardan motersaukoja savo idealus ir nutraukia bet kokià pasiprieðinimo veiklà.


Pocius sutiko, kad negalima raðyti pagal uþsakymà.Darbininkas Baranovas kritikavo Bloþës kûrybà. Jis þavëjosi Mai-

ronio, Baranausko, Nëries poezija ir lygino jà su Bloþës poezija.Bloþë jautësi nesmagiai. Baranov kalbëjo gan kategoriðkai. „Voz-nesenskio neapkenèiu, Majakovskio nemëgstu, Jevtuðenka patin-ka“. Stungurys kritikavo Mieþelaitá: „Diskusija vyksta apie mono-toniðkumà, o reikëtø kalbëti apie poeto darbo sàþiningumà. Buvodu karai, konclageriai. Kaip juos þmogus sukûrë? Ar mes tai ran-dame E. Mieþelaièio poezijoje? Vyko diskusija apie Telksnio kny-gà. Taèiau neatsirado nei vieno þmogaus, kuris bûtø iðdrásæs pasa-kyti, kad ði knyga neverta jokios diskusijos.“

Darbuotojas ið „Sigmos“: „90 procentø raðytojø nesugeba tiesospasakyti“. Að: „95 procentai bijo pasakyti tiesà“. Mano replikagreièiausiai nebuvo visø iðgirsta, nes salëje buvo triukðmas.

Tarp eiluèiø galima buvo áskaityti, kad kalbëtojai trokðta kûry-bos laisvës. Atvirai apie tai niekas neiðdráso pasakyti: uþtenka iruþuominø. Nereikia uþmirðti, kad ðis susitikimas ávyko XXIII par-tijos suvaþiavimo dienomis, kai ið suvaþiavimo tribûnos tamsybi-ninkas M. Ðolochovas taip puolë drástanèius savarankiðkai galvoti.

Balandþio 2 d. su Ale ëjome „Sigmon“ á susitikimà su lietuviødramos teatro aktoriais.

Laikas bëga. Senstam. Dël to kartais liûdna. Gatvëje daugiauþmoniø, jaunesniø uþ mane. Á apsirengusá juodu kostiumu moteryslabai þiopsojo. Man patiko. Nepatinka, kai dëmesio nekreipia.

Pasirodë, kad artistai atvyks tik po 2 val. Diskusijos vyko be jø.Daug kas kalbëjo gan kritiðkai dël repertuaro pasirinkimo. Ypaèvisi puolë Kanovièiaus pjesæ „Penketas ir viena“. Puolë teatro val-dþià, kuriai trûksta pilietinës dràsos atsispirti prieð primetamà „iðvirðaus“ repertuarà. Vienas kritikavo Aksionovà. Tai buvæs jauni-mo labiausiai mëgstamas prozaikas, taèiau po CK pylos ëmæs muð-tis á krûtinæ.

Gavo á kailá ir þurnalistai, kurie praradæ sàþinæ ir begëdiðkaimeluoja.

Puikiai kalbëjo jaunas þurnalistas, kurá prisimenu dar ið „Tau-ro“ laikø. Jis smerkë savo virðininkus uþ kaþkokià baimæ, apsi-

draudimà „kad tik kas nors neatsitiktø“. Ir ðiandien jautësi visøkalbëjusiøjø þodþiuose protestas prieð þodþio laisvës varþymà, prieðvisagalæ cenzûrà.

Vytas ir mane iðprovokavo pasakyti savo nuomonæ apie jø klu-bà, nors pats niekuomet negalvojau kalbëti tokiame „pavojingameklube“.

Pradëjau ramiai, bet greit pakëliau balsà (kada galø gale ið-moksiu ramiai kalbëti, nesinervuoti?): „Esu sveèias, todël reikëtøviskà girti. Taèiau að kalbësiu kritiðkai vertindamas Jûsø kluboveiklà. Drg. Butkus (klubo vedëjas) kalbëjo apie klubo tikslus iruþdavinius. Vienas ið klubo tikslø bûtø ir iðmokyti mus þmoniðkailietuviðkai ðnekëti.“ Salë juokiasi. Tæsiu toliau: „Daugelis èia esanèiø,reikia pripaþinti, labai blogai lietuviðkai kalba. Pradëkime nuo pa-ties drg. Butkaus. Jis kas treèià þodá áterpia rusiðkà. Kam tas reika-linga? Gal drg. Butkus nori tuo parodyti savo tarybiná patriotizmà?Mes ir ðiaip manome já patriotà. Reikia pasirinkti, kuria kalba kal-bëti: lietuviðkai arba rusiðkai. Jeigu drg. Butkui sunku lietuviðkaikalbëti, mes leidþiame jam rusiðkai ðnekëti. Mums tas pat. Praëjusákartà pirmininkavo kitas draugas. Ðis galvojo rusiðkai ir labai ne-vykusiai, tiesiog paþodþiui savo mintis vertë á lietuviø kalbà.“

Butkus sëdëjo iðraudæs, daugumas juokësi.Pakalbëjæs apie tai, kad sëdá uþ stalø negerbia savo draugø ir

garsiai ðnekasi tarpusavyje, tæsiau: „Daug kalbama apie atvirumà,nuoðirdumà. Að èia treèià kartà, bet to atvirumo nemaèiau. Pirmàkartà buvo svarstomas filmas „Niekas nenorëjo mirti“. Nenoriuðiandien pasakyti savo nuomonës apie ðá filmà. Taèiau tada nuoðir-dþiai kalbëjo apie tà filmà tik drg. B. Kiðkis ir uþ ano stalo sëdá duvyrukai, kuriø pavardþiø neþinau. Drg. Butkus visais bûdais iðsisu-kinëjo ir nepasakë tikros savo nuomonës apie tà filmà. Að netikiudaugumos kalbëjusiø apie ðá filmà þodþiais, netikiu, kad jie taipgalvotø apie já. Tà patá galima pasakyti ir apie drg. Jaunelytæ. Jibuvo ypatingai nenuoðirdi. Netikiu, kad ji taip galvoja apie filmà,kaip kalbëjo.“ Ði irgi raudo. Uþbaigiau kalbà truputá ramiau. Þiûrë-damas á B. Kiðká ir á anuos du simpatiðkus jaunuolius kalbëjau:„Dþiugu, kad jaunimas kalba tai, kà galvoja. Mes esam vyresni uþ


jus maþdaug 10 metø, gyvenime daug matæ ir todël daþnai vienagalvojame, o kita – kalbame.“ Taip truputá nevykusiai uþbaigiau.Pats buvau savo kalba nepatenkintas.

Visà laikà Alë sëdëjo lyg ant adatø (nenorëjo leisti kalbëti).Ëmë prikaiðioti uþ tonà, uþ Butkaus uþpuolimà. Esà anas sëdáskaip burokas iðraudæs. Vytas apgynë mane. Kalbëjæs gerai. Sëdë-jau tylus, mintyse nagrinëdamas savo kalbà.

22 val. atëjo ðeði dramos teatro artistai: Treinys, Vaisieta, Sma-gurauskas, Leonavièiûtë ir du, kuriø pavardþiø neþinau.

Visi buvo iðvargæ, todël paðnekesys buvo neádomus. Treinysteisinosi (jis direktorius). Pagal já, repertuarà pasirenka trys teatroreþisieriai.

Nustebino Naujelytë. Ðá kartà kalbëjo dràsiai. Skirgaila jai atro-dæs kaip rusø bajoras. Mintyse dþiaugiausi. Vadinasi, mano þodþiainetuðèiai nuskambëjo!

Taèiau Butkus kalbëjo tuo paèiu lietuviðkai rusiðku þargonu.Gëda! Inþinierius, baigæs Kauno Politechnikà. Teisinasi tuo, kadnaudojasi vien rusiðka literatûra. Ar tai pasiteisinimas? Kiti, áterpærusiðkà þodá, tuoj atsipraðydavo.

Norëjau iðdroþti Treiniui, kad repertuarà ne reþisieriai pasiren-ka, o primeta Kultûros ministerija, CK. Alë neleido. Kiti ar uþmirðosavo paþadà pulti uþ repertuarà, ar bijojo tà prikiðti. Butkus, pasi-rodo, aplanko kiekvienà dramos teatro spektaklá ir ne vien dra-mos. Kaip mes su Ale atsiliekam. Gëda! Istorija trukdo. Nieko!Birþelio mën. lankysime teatrà.

Iðëjom namo 24 val. 20 min. Kiti liko. Buvau nepatenkintas, kadnusileidau Alei ir nepasakiau savo nuomonës apie repertuarà. Ta-èiau gal ir gerai, kad patylëjau. Savaime aiðku, kad saugumo ausysbûtø uþgirdusios mano þodþius. Jos ir taip daug iðgirsta!

Autobuso jau nebuvo. Ilgai laukëm. Taksi nenorëjom samdyti:brangu. O vëliau nesustojo „Þalgirio“ gatvëje. Teko pësèiomis eitibeveik iki „Neries“ kino teatro. Alë tylëjo, nors, jauèiau nëra labaipatenkinta. Laimë, kad pasirodë kitas taksi ir parveþë namo.

Balandþio 23 d. Vytas kvietë á susitikimà su þurnalistais. Pogripo jauèiaus silpnas, todël nëjau. Ádomiai kalbëjæs raðytojas V. Pet-

kevièius. Ðiaip jis vedæs rusæ ir „Jaunimo gretose“ propaguoja miðriasvedybas. TSRS þurnalistas esàs partijos padlaiþys. Todël tarybinë-mis sàlygomis negalima kalbëti apie þurnalistà taip, kaip ðià sàvo-kà supranta Vakaruose. Jau seniai þiûriu á tarybinius þurnalistus,kaip á þmones, neturinèius jokiø principø. Nenorëèiau, kad manovaikai taptø tarybiniais þurnalistais.

Balandþio 15 d. Z. Kaplanas ëmë pasakoti, kaip lengvosios pra-monës ministras Albinas Adomaitis kalbëjæs per televizijà apie Lie-tuvos lengvosios pramonës laimëjimus. Að pareiðkiau, kad geriaupatylëtø. Kaplanas: „Palyginus su padëtimi prieð keletà metø, reika-lai taisosi.“ Að: „Nemëgstu þmoniø, kurie viena kalba, o kita galvo-ja. O kas pagerëjo? Jûs lakstote, ieðkote kaproniniø lietpalèiø. Ga-vote? Að rudená kelis mënesius ieðkojau kostiumo. Uþ 86 rub.nusipirkau „Lelijos“ gaminá su lavsanu. Kelis mënesius paneðiojusgëda juo apsirengus iðeiti á gatvæ. Gaukite padorius batus.“ Èiamane palaikë Arkadijus. Tada Kaplanas: „Að kalbu apie gamybosaugimà, o ne apie tai, kas lieka respublikoje.“ Pradëjau juoktis:„Man svarbu ne gamyba, o tai, kà að galiu nusipirkti. Adomaitisdaug gamina, bet nieko neturi. Tas rodo, ko vertas jis, kaip minist-ras.“ Kaplanas: „O kà jo vietoje darytumëte?“ Að: „Pareikðèiau, kad,arba su manimi elkitës, kaip su ministru, arba að juo negaliu bûti,jeigu neturiu teisës tvarkyti lengvosios pramonës gaminius.“ Rusaistatë pramonæ (ne veltui, uþ lietuviðkus laðinius, sviestà, kiauðinius),rusai ir geresnæ produkcijà pasiima. „Verpsto“ produkcijos rasi tikMaskvoje. Atëjæs á valdþià Kosyginas paþadëjo rûpintis lengvosiospramonës vystymu. Kas pagerëjo? Arkadijus kelias dienas bëgiojopo krautuves ir negavo pavasariðkø pusbaèiø. Man tokie batai irgireikalingi. Taèiau, viena, neturiu pinigø, o antra, vargu ar gausitokiø. Importas sumaþëjæs, todël padoriø batø negausi. Nëra netlietuviðkø. Juokas ima! Uþ pinigus negali batø, ðvarko nusipirkti.

Beveik uþ mënesio atlyginimà rugpjûtyje nusipirkau „Lelijos“kostiumà. Tikrai gëda iðeiti á gatvæ. Nusipirkèiau gal ðvarkà. Taèiaunëra. Yra, taèiau tokiu ðvarku apsirengæs gali tik kolchoze kiaulesganyti. Jeigu apie tai papasakotum uþsieny, pavadintø tave melagiu.“

O dabar chronologine tvarka apie tai, kas ávyko per mënesá.


Balandþio 17 d. su Viktoru nuëjom á Ðv. Petro ir Povilo baþny-èià. Pamokslà sakë tas pats senis, kuris per Velykas Alei labainepatiko. Jo pamokslas ir man labai nepatiko. Uþ toká pamokslàtik á snuká duoti! Atsiminiau Kazelio þodþius apie tai, kad Ðv. Onosklebonas tyèia sako tokius pamokslus, kad atbaidytø jaunimà nuobaþnyèios. Ar ir èia ne tas pats!

Po 3 savaièiø Linkplikis1 patvirtino mano mintis. Kun. Kindurysiðkeliamas, o likæ du esà vykdo valstybës saugumo ásakymus.

Zuikelis neparodë didelio dþiaugsmo dël mûsø vizito. Buvo pik-tas, irzlus. Bet kai Viktoras papasakojo keletà epizodø ið gyvenimolageryje, pralinksmëjo. Atsisveikino gan geros nuotaikos. Mari-jampolëje vienas jaunuolis vasario 16 d. iðkëlæs vëliavà. Suëmæ.

Balandþio 9 d. iðëjæs ið Gastronomo, sutikau èekistà Pylnikovà.Pasisveikinau: „Velykoms kà nors perkate?“ Lyg neiðgirdo! Að:„Vaþiuoju á tëviðkæ, todël nuperku kà nors motinai.“ Kur einàs? Jisiki kirpyklos. Sustojome. Kaip gyvenàs? Að: „Á toká klausimà Kar-puchinui atsakiau, kad ðuo ir katë irgi gyvena, taèiau svarbu, kaipgyvena.“ Toks atsakymas nepatiko èekistui: „Tu vis nepatenkin-tas! Ko tau maþa: laisvës, negali mokintis?“ Atsakiau, kad dël ma-terialiniø sunkumø neiðgyvenu. Slegia tai, kad visur þiûri á manekaip á buvusá kaliná. Pylnikovo nuomone, saugumas netrukdàs. Manepasodinti reikëjæ, gal ir saugumas kaltas, kad anksèiau su maniminekalbëjo, nors buvo þinoma, kad að „kai kuo uþsiiminëjæs“. Taipapulkininkio Kardanovskio þodþiai. Matyt, tarp èekistø neretaikalbama apie mane.

Balandþio 10–17 d. susitikau gatvëje savo buvusá kurso draugàÐnirà. Kaþin ar tarp buvusiø kurso draugø daug nepartiniø? Keistair tai, kad daugelis ið jø studijø metu net á komjaunimà nestojo.

Dirbæs „liaudies“ kontrolëje. Kadangi jo partinis staþas buvæstrumpesnis negu 5 metai, tekæ apleisti ðià ástaigà. Apgavæ. Sakæ,kad turësiàs kontroliuoti partiniø organizacijø darbà. Ið tikrøjø ne-reikià to daryti. Á „liaudies“ kontrolæ perëjæ daugelis rusø ið CK,nes èia didesni atlyginimai.

Tiesa, Zuikutis pasakojo, kad lapeliai pasirodæ ir Kaune.Balandþio 17 d. Vatikanas praneðë apie Paleckio sutikimà Aust-

ralijoj. Lietuviai neðë plakatus, vadinanèius Palecká iðdaviku. Jeiguliaudis nebijotø, ðis tipas dar geriau bûtø sutinkamas Vilniuje. Ge-rai. Privertë net „Pravdà“ prabilti, o patá Palecká „Tiesoj“ teisintis.Per klaidà pasiraðë peticijoje SNO, kurioj buvo praðoma Lietuvailaisvës. Gavo Kremliuje velniø. Gal daugiau nesiøs tokio þioplio.Ðá kartà neávykdë niekðelis KGB misijos. Tik nemalonumø pridarësavo ponams.

Balandþio 18 d. Vito vardo diena, t. y. gimimo diena. Nutarëmepasveikinti. Vos pasibaigus darbo dienai uþëjo Algis Susnys ir Sta-sys Naglys. Galvojau, kad ir pastarasis eis Vito sveikinti. Bet prieð17 val. jis iðëjo ligoninën pas þmonà. Galëjo uþeiti pasveikinti. Bijo.Tuoj po darbo atëjo Alë, o po to – Viktoras. Aiðku, kad saugumassusekë. Viktoras patvirtino mûsø átarimà. Suk juos velniai, nors jaus-mas toks, lyg prie tavo nuogo kûno prisiglaudë ðlykðtus ðliuþas.

Viktoras pësèiomis nuëjæs pas Romà. Èekistas palydëjæs já ten.Palydëjo á parduotuvæ, o po to atgal. Kiek èekistø sukelta antkojø? Po 17 val. 30 min. sulipom á troleibusà. Að nei vieno nepaste-bëjau, bet Viktoras ir Algiukas matë seklius.

Pasveikinom Vità. O prieð 8 metus ðià ðventæ Vitas ðventë vie-nas. Kaip viskas greit uþmirðtama! Koridoriuje ilgai þaidþiau suMindaugëliu, Vito sûneliu.

Gan vëlai atsisveikinom. Algiukas praðë mane leisti pernakvoti.Romas geresnis jo draugas, taèiau tas nepakvieèia. Tegu nakvoja.Man negaila. Bet mamai sunku, kai daug sveèiø. Nuo troleibusøþiedo ëjom pësèiomis. Algiukas gerokai girtas veblena: „Nenoriuatgal gráþti, ðá kartà á specà. Ukrainieèiai sugráþta, bet að nenoriu.“Að: „O kas tave ten siunèia?“

Ryte Alë iðsigandusi. Saugumas ásiutæs uþ tokius lagerininkøbalius. Bijo saugumo1. Að sakau, kad reikia dþiaugtis tuo, jog mûsø

1 Kunigas A. Kaniðauskas.

1 Viktoras pas mus gyveno aðtuonis mënesius su pertraukomis, Algis – tris mëne-sius (irgi su pertraukomis). – A. T.


jaunieji draugai nesibijo saugumo grasinimo. 1964 m. saugumosukeltas triukðmas turëjo tikslà ávaryti mums tiek baimës, kad nie-kur daugiau kaip du nesusirinktumëme. Nebijom jø. Tai jau daug.Bet Alæ ne taip lengva tuo átikinti. 1964 m. ruduo jà palauþë2. Iðviso praþilo, labai paseno. (...)

Balandþio 23 d. universitete kabo skelbimas, kvieèiàs studen-tus á studentø svetainæ, kurioje ávyksiàs susitikimas su saugumodarbuotojais, kurie papasakos apie ádomias bylas, apie saugumosteigimà. Aiðku, kad toká susitikimà padiktavo lapeliø pasirodymas.Þiûrëkit, kokie mes þmoniðki, tai ne tie, apie kuriuos tiek daugblogo pasakoja jûsø tëvai, vyresnieji broliai. Mes nei kiek nepana-ðûs á NKVD þudikus, Berijos ir Stalino iðperas. Tad, kai pateksite ámûsø rankas, bûkite atviri, kaip seniems draugams, kurie jumslinki tiek daug gero. Þiûrëkite, mes ir ðypsotis mokame ne blogiauuþ jus. Mes jûsø draugai, todël, jei kà uþgirsti apie liaudies prie-ðus, viskà neðkit mums.

Balandþio 24 d. sveèiavosi brolio Jonelio svainis su ðeima. Jøgiminaitë Nijolë tekanti uþ ruso. O kur jie su þmona buvo? Svainiskaltina savo þmonà, kuri net stûmë á tokias vedybas. Svarbiausiaesàs þmogus, o ne tautybë. Tëvas grasinàs nusiþudyti. Jo þmonaipasakau keletà „ðiltø“ þodþiø apie savo giminaitës auklëjimà. Visàvalandà teisinosi. Kà daro, kad jø vaikai nenueitø tokiu keliu?Nieko! Bijà kà nors pasakyti. Mokykloje iðplepësià viskà. Ach, tojibaimë! Kokios didelës tavo akys! Bijosi su savo vaikais atvirai kal-bëti. Menkysta. Jei jis bijo, að nebijosiu su juo pasikalbëti.

Visà savaitæ (4 dienas) iðgulëjau lovoj. Skaièiau prieðkarinæ lite-ratûrà. Tokia literatûra daug duoda. Kaip skaudu, kad nëra gali-mybiø lavintis. Dar niekada nesijauèiau tiek maþai iðprusæs. Baisu!Vël lenda á galvà mintys, kad reikia metams vykti á kaimà. Tenturësiu laiko skaityti knygas.

Balandþio 26 d. direktoriaus L. Abromaièio ásakymu Z. Kapla-nas skiriamas mano virðininku. Arkadijui atlyginimas pakeliamas

10, o Elenai – 5 rub. Tik mane vienà „pamirðo“. Suk juos velniai!Tuo manæs nepalauð!

Balandþio 23–30 d. Alë pasakojo apie dviejø ikimokyklinio am-þiaus mergaièiø pokalbá. Viena ið jø turëjusi nusipirkusi raudonàvëliavëlæ. Antroji sakanti: „Dabar mes tikros rusës.“ Pirmoji: „Èianelietuviðka vëliava.“ Antroji: „Lietuviðka balta, raudona, gelto-na.“ Pirmoji: „Tu neþinai, lietuviðka – geltona, þalia ir raudona.“Daug þino ir vaikai. Patikrinau Vilijà. Þino, kokios mûsø tautinësvëliavos spalvos.

Balandþio 30 d. gatvëj sutikau S. Uosá. Pasakoja apie tai, kaipMaskva reikalaujanti ið Kauno Politechnikos keliø ðimtø inþinie-riø. Kam? Esà lietuviai puikiausiai paruoðti. Kai jam iðaiðkinau,kodël jø praðo, Staselis neiðdráso pasakyti nei taip, nei ne. Bailys!Jis net su savimi bijosi pasiginèyti! Ðlykðtus tipas!

2 Straipsniai apie mane sovietinëje spaudoje, „visuomenës teismas“ „Puntuke“.–A. T.

232 233Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS T R E È I O J I K N Y G A

TREÈIOJI KNYGA


Geguþës 23 d. (pirmadienis)

18 val. maþajame kambarëly. Alë iðëjo aplankyti ligoninëje pagim-dþiusios dukrà Reginos, Gintulis su mama lauke, Vilytë – mokyk-loje. Viktoras su Algiuku mieste.

Dvi naktis neiðsimiegojau, nes ðventëm Alës vardines. Penkta-diená istorijos egzaminas pas Ðidlauskà. Þmoniðkam dëstytojui uþ-tektinai þinau, bet tam maþa. Ðis per daug reikalauja. Sako, kadturi „burþuazinæ“ praeitá, todël ir persistengia.

Geguþës 15 d. raðydamas tiek pavargau, kad kelias dienas ne-galëjau dirbti. Ðiandien irgi raðymas pakenks. Bet negaliu susival-dyti. Dienoraðtis apleistas. Jeigu bûèiau nesudeginæs seniau raðytødienoraðèio knygø, gal ne taip já ir vertinèiau. Dabar gi negaliuapsieiti.

Kà tik iðklausiau ádomø praneðimà ið Kiolno apie rusø – rumu-nø santykius.

De Golio ryþtas iðstoti ið NATO ákvëpë rumunams mintá pasi-traukti ið Varðuvos pakto. Rumunija, kaip ir Prancûzija, demonstruojasavo savarankiðkumà. Ji nedviprasmiðkai duoda suprasti rusams,kad Besarabija jø teritorija, kurià Stalinas pagrobë. Ateis diena,kada rumunai vieðai pareikalaus gràþinti atplëðtà nuo jø ðalies teri-torijà. Ðis jø þygis visam pasauliui primintø kruvinojo Stalino politikàir Pabaltijo atþvilgiu.

Rumunijos savarankiðkumo siekimas suteikia ir mums, lietu-viams, daugiau vilèiø, tikëjimo, jog ateis toji diena, kada bus kelia-mas ir Lietuvos klausimas. Kaip gaila, kad mes taip trumpai gyve-name.

Lauke ðilta, saulëta. Tokios geguþës neprisimenu, rodos, darnebuvo në vienos ðaltos dienos. Visà laikà giedros dienos.


Mieste, o ypaè pas mus, labai graþu. Bet laimingas niekadanegaliu jaustis. Nelaisvë taip slegia, neleidþia uþsimirðti. Dieve!Kokie mes nelaimingi! Laimingi tie, kurie nejauèia ðios nelaisvësnaðtos. Galvojau, kad tik að vienas jà jauèiu. Taèiau mënesio pra-dþioje paklaustas Ilgaitis1 atsakë, kad já irgi labai slegia mûsø tau-tos nelaisvë. Deja, daug yra tokiø, kurie to nejauèia.

Jaunimas lengviau nelaisvæ pakelia. Jeigu, rodos, ðiandien su-gráþtø kruvinieji Berijos–Stalino laikai, neiðgyvenèiau to. O tadaiðgyvenau. Kartais bûdavo be galo sunku, ypaè suþinojus, kad Sal-dutiðky guli iðrengti partizanai. Taèiau tada kartais bûdavo leng-viau uþsimirðti. Jaunystë darë savo. O ðiandien sunku, kartais begalo sunku.

Gráþtant ið Krivasalio po Tatuko laidotuviø, Alë papasakojo Re-ginos2 þodþius: „Jeigu Antanas nori, kad mes eitumëme á baþnyèià,tegu sumoka kunigui“. Papasakojo, kaip baþnyèioje neþinojo pa-prasèiausiø elgesio taisykliø, nemokëjo net þegnotis. Dar labiauëmiau nemëgti jos. O ant Vlado pykti uþ tokios þmonos pasirinki-mà. Po poros mënesiø suþinojau, kad ji nëðèia. Buto nëra, ðeimi-ninkë varo ið ten, kokià bëdà ásitaisë tas naivuolis. Teisingai sakiaujam, kad gaus koká niekà, jeigu nelanko ðokiø, bijo merginø kom-panijos.

Po to suþinojau, kad kraujo grupë neigiama. Gimdant gali mir-ti. Praëjusá pirmadiená Alës mama kvietë mane ir Alæ pasimelsti uþlaimingà operacijà. Atsisakiau. Taèiau atsigulæs praðiau Dievà, kadlaimingai pagimdytø.

Praëjusá antradiená Reginai padarë operacijà, iðgelbëjo jà ir dukrà.Apsidþiaugiau. Tik tada supratau, kad jos mirtis nebûtø manæs neikiek nudþiuginusi. Koks tai bûtø buvæs smûgis jos vargðei motinai,seserims ir Vladui.

Tegu vaþiuoja pas mus ir gyvena vasarà. Yra pieno.Taèiau ðeðtadiená vël aprëkiau Vladà. Þinoma, pyktis ima ant

abiejø broliø. Jeigu negalëjo parvaþiuoti, tai reikëjo nors paraðyti.

Ðûdþiai. Motina jaudinasi, iðgyvena. Praðiau Jonelá, kad nuvaþiuo-tø á stotá, susiieðkotø kà nors ið kaimo ir praneðtø motinai. Skambi-nau ðiandien. Buvæs. Netikiu! Meluoja. Viktorija neleido. Pykstuant jos. Nesupranta, kaip motinai sunku. O kai numirs, abu ðauks,rëks. Reikia rûpintis, kol gyva. Að dël vardiniø negalëjau parva-þiuoti. Jonas galëjo. Viktorija komanduoja. Tik ryt motina gausmano laiðkà. Ðeðtadiená parvaþiuosiu að, ketvirtadiená gal jie abuparveð paminklà. Gaila mamos. Jai vienai labai sunku. Gal rudenáparvaþiuosiu að kuriam laikui pagyventi.

Pykstu ant Vlado, pykstu ant savæs uþ savo elgesá. Visgi jamsunku ir privalau suprasti já, uþjausti. Vladas silpnas, pasidavë josvaliai. Galvojo, kad su stipresne bus lengviau. Bet su tokia invalidesunku. Juokas ima pagalvojus, kodël jis skubëjo vestis. Esà daugkainuoja valgant atskirai. Ðtai kaip, palengvëjo! Ðaukë, kad vaikønebus. Ðtai tau! Sëdëtø sau Krivasaly ir skaitytø knygas. Deja, neviskas gyvenime protu paremta!

Argi to paties man negalima bûtø prikiðti? Juk kaip vargau aðpats 1954 m. Ne viskas protu paremta.

O! 16 val. 50 min. Dþiaugiuosi, kad galiu susivaldyti. Rodos,nepavargau. Dienà truputá paskaitæs jauèiaus labai blogai.

Birþelio 3 d. (penktadienis)

9 val. 55 min. maþajame kambarëly. Uþ lango paukðèiai lenkty-niaudami èiulba, kitame kambary Alë su vaikais (vakar gráþæs ap-rëkiau, todël ji neatëjo), o aname Viktoras sugráþæs.

Vakar laimingai baigiau visus egzaminus. Ðiandien turiu gautipopierëlá atostogoms. Vakare vaþiuoju á tëviðkæ. Regina su vaikuneiðsiraðë. Buvo þadëjæ vaþiuoti Krivasalin. Persigalvojo. Tenka manvaþiuoti. Sekmadiená motinà parsiveþiau. Þadëjo tik dienà pabûti,o dabar neskuba. Pagadins Genë karvæ. Telyèaitæ nugalabys. Rei-kia darþus sodinti. Bûtina nors kelioms dienoms vaþiuoti. Suprantumamà. Jai ten vienai sunku. Naktá bijo miegoti. Bet kiek tokiømotinø, kurios në vaikø neturi? Mes nors lankom jà.

1 Neiðaiðkinamas pseudonimas.2 Brolio Vlado Terlecko þmona.


Skubu sutvarkyti dienoraðtá.Dabar chronologine tvarka.

Balandþio 29 d. nusprendþiau nueiti á „Puntukà“ geguþës 1-osiosminëjimà. Á demonstracijà neisiu, todël reikia nors èia pasirodyti.Juk negalima staiga vël á kità pusæ „persiauklëti“. Ten (15-oje vi-durinëje mokykloje) radau nemaþa þmoniø. Beveik visi buvæ lage-rininkai. Þiûriu á juos ir jauèiu tiesiog pasiðlykðtëjimà. Vergai! TaiBonka, Jagutis. Në vieno minëjimo, në vienos demonstracijos ne-praleidþia. Bijo, kad valdþia neátartø partijos nemylint. Bonka pa-reiðkë man, kad reikia stengtis elgtis taip, jog bûtø gera nuomonëapie mus. Að: „Nusispjaut man á kieno nors nuomonæ.“ ÐlykðtiKaþuchauskienë. Visà laikà tupi susirinkimuose. Alë turëjo apie jàsusidariusi neblogà nuomonæ, bet kai pabijojo „Pergalëje“ (Nr. 3)skaityti straipsná apie genetikà, pakeitë nuomonæ. Ðikinlaiþiai...

Bravo tik inþinierës ið konstruktoriø biuro. Nemaèiau beveik nëvienos. A! Gal programà ruoðë. Taèiau jø nematyti ir demonstraci-jose. Bravo!

Mûsø laboratorijos liaudis renkasi, nes Paplauskas gal 20 kartøpraðë ateiti á demonstracijà. Nepatogu esà prieð savo virðininkà.Spjaut jam á barzdà. Jis dël savo karjeros taip stengiasi, dvilinkaslankstosi prieð rusus, nors ir vaizduoja lietuvá. O ko eiliniams lanks-tytis?

Neiðtvërë ir mano Alë. Namie nuobodu, todël atvaþiavo. Bet pominëjimo parvaþiavome namo.

Kà kalbëjo (skaitë) Abromaitis, niekas nesiklausë. Salëje triukð-mas. Nors kas sudraustø, ásakytø klausytis partijos þodþio. Viskasatliekama formaliai. Svarbiausia, kad perskaitë raikomo duotà tekstà,perskaitë niekur nesuklysdamas.

Gráþus namo, Vilija pareiðkë, kad auklëtoja ásakiusi visiems vai-kams eiti á demonstracijà. Kategoriðkai ir grubiai pasakiau, kadnëra reikalo jai eiti ten. Atsigulus Alë iðaiðkino man, kad elgiuosinetaktiðkai. Reikia vaikui iðaiðkinti viskà. Pasikvietëm Vilytæ passave á lovà. Iðaiðkinau viskà. Paaiðkinau, kad suðals kelias valan-das iðstovëjusi ir pësèiomis reiks namo pareiti. Á demonstracijas

varo, o parveþti neparveþa. Po demonstracijos tu jau niekam nerei-kalingas.

Vaikai turëjæ atneðti pasiaiðkinimus, kodël jie nebuvo demonst-racijoje. Vilijos nepraðë. Tegu bûtø praðæ. Pats nuëjæs bûèiau irpaaiðkinæs. Viktoras sako, kad reikia leisti – kai gerai paðals, dau-giau nenorës eiti.

Jonas I1 ðiuo klausimu taip pasakë: „Að savo vaikø neleidþiu ádemonstracijà, iðaiðkinau jiems, kad tai rusø, mûsø pavergëjø, ðven-të. Jø ðventë, tegu jie ir eina á jà. O ið lietuviø tik vergiðkos dvasiosþmonës eina ten. Man bûtø labai malonu, jeigu laisvos Lietuvoslaikais suaugæ mano vaikai galëtø pasigirti: „Mes nebuvome neivienoje komunistø suruoðtoje demonstracijoje, á kurià varu varëpavergtà lietuvá.“

Ir að norëjau demonstracijoje pasiþiûrëti, kas ið lietuviø atsitem-pë ir savo vaikus. Jeigu dalyvauèiau ten, daugeliui lietuviø bûtønepatogu tampytis ir su vaikais. Nieko nepraðiau atleisti nuo de-monstracijos. Tik pareiðkiau, kad nebûsiu. Arkadijui nepatiko. Prie-kaiðtavo Elenai Smilgevièienei, kad viena. Toji, kvailë, dar teisino-si, kad be vyro ir dukros atëjo.

Vitas kvietë á krikðtynas á Pilviðkius. Nenorëjau vaþiuoti. Jukreikia pinigø ir bûtina ruoðtis egzaminams. Bet nepatogu buvo iratsisakyti. Viktoras kûmas. Jam su manimi ramiau bus. Dþiugu, kadVitas nesibijo kviesti, todël reikia vaþiuoti. Ákalbëjo Vitas ir Alæ.Viktoras patarë vaþiuoti. Pasiëmë ir mûsø Gintulá. Tegu vaikas pasi-þiûri pasaulio. Kaip greit prabëgo 4 metai. Juk lygiai prieð 4 metusvaþiavom á Vito vestuves. Tada Viktoras sëdëjo Vladimiro kalëjime.Dþiugu, kad jis laisvëje, o Vitas turi jau 2 sûnus. Laikas bëga!

Oras pasitaikë neblogas. Ið Pilviðkiø á Paprûdþius traukëm pës-èiomis. Tik gamta ten negraþi. Lapuoèiai daug labiau susprogænegu prieð 4 metus. Tëvai labiau pasenæ. Motina ten viskà dirba, otëvas nelabai. Jauèiama nelygybë ðeimoje. Sakiau Vitui, kad jislabai laimingas turëdamas gyvus tëvus. To, þinoma, jis dar nesu-pranta. Tëvø netekæs pajus.

1 Pats autorius.


Gerti negaliu, o Viktoras traukë lygiai su visais. Bravo! Ryte suViktoru ëjom gëliø skinti. Sveikinom Alæ, Valæ. 14 metø mûsøvedybø ir keturiø – jø proga.

Kità vakarà anksti nuëjom miegoti. Negaliu gerti, esu iðvargæs.Geriau iðsimiegoti. Gerai, kad niekas netrukdë.

Geguþës 2 d. atsisveikinom su visais. Kaþin ar tëvus gyvus darpamatysime? Kaþin?

Tiesa! Pirmàjá vakarà Viktoras sakë kalbà apie motinà (motinosdienos iðvakarëse). Jis gerai kalba, bet tokioje vietoje pamokslotonas netinka. Uþ tai, kad pamokslininkas B. esà sakæs turëti dau-giau vaikø, Vito svainis Romas uþsigavo ir iðëjo. Ávyko labai nema-loniai. Apskritai Viktoras grubokas ir jam paèiam pasidarë nemo-lonu. Laimë, kad jis lengvai iðgyvena tokius smûgius, bent neparodo,kad iðgyvena.

Tokiu tonu jis sakë kalbà ir Vito gimimo dienos proga. Reikiajam patarti nekalbëti kunigo, sakanèio pamokslà, tonu. Jis galikalbà gerà pasakyti. Tada daug kalbëti negalëjo, nes buvo du ne-paþástami Vito draugai. Vienas ið jø, man paþástamas, rodos, doras,o antruoju að netikiu. Tada kalbëjau ir að. Pasiruoðæs truputá galë-èiau kalbëti.

Baigiu. Reikia eiti á universitetà.Saulës nematyti. Buvo ir pasislëpë. Nuo geguþës 29 d. ëmë lyti,

o birþelio 1 d. staiga atðalo. Vakar vël atðilo, bet visà vakarà lijo.Jau uþtenka lietaus.

Gal dar dienà spësiu paraðyti apie gráþimà ið Paprûdþiø.

Birþelio 22 d. (treèiadienis)

11 val. 20 min. kambarëly. Alë darbe, Viktoras su Algiuku iðvyko ámiestà registravimosi reikalu, Vilytë su Stundþienës mergaite uo-gauja. Mama nuëjo miegoti, o Gintulis vargsta sodely – skaitopasakas. Nemyli vaikas knygos. Visà dienà bëgioja su vaikais, o áknygà në nepaþiûri. Jo amþiaus bûdamas taip mëgdavau skaityti

apie Ispanijos pilietiná karà ir kinø su japonais kovas. Visus laik-raðèius ryte rydavau, o jis ið viso neskaito. Spauda ðiandien, þino-ma, neádomi. Taèiau pasakas turëtø mëgti. Nemëgsta. Kaip iðmo-kyti já knygà mylëti? Praðë parkerio. Paþadëjau su sàlyga, jeiguperskaitys tris knygas. Paþadëjo. Bet greit atsiþadëjo net parkerio.Dabar uþdaviau 17 p. paskaityti. Tingëdamas „bumbina“. Jei ne-perskaitys ir nepapasakos, neleisiu þaisti pas Petrauskiukà.

Ryte dangø apdengë debesys. Gal duos Dievas lietø? Nëra! Jaudvi savaitës negailestingai kepina saulë. Viskas iðdþiûvo. Net me-dþius lieju, kaip ir prieð 2–3 metus.

Ðiandien paskutinë mokslo atostogø diena. Ryt vël á tà prakeik-tà darbà. Kaip gera buvo paskaitas lankyti. Neádomiø nelankiau.Dienà saulëje kaitinuosi (në per atostogas taip nenudegdavau), ovakare – paskaitos. Ypaè daug naudos davë Vëbros paskaita. Bejo ir Ðalûgos, nelankydavau kitø dëstytojø paskaitø.

Su dviem skolomis perëjau á IV kursà. O visgi dþiugu! Ðá tà perdvejus metus iðmokau. Jauèiu. Daug davë þiniø kontrolinis darbas.Gerai bûtø baigti ðias studijas. Vargu! Nepavyks. Greièiausiai iðva-rys neleidæ baigti viso kurso.

Kaip ten kaime mama? Liûdna vienai. Vladas ðiandien laikoegzaminà. Gal ryt parvaþiuos. Visgi Jonas kiaulë. Ðeðtadiená þadë-jo parvaþiuoti, Viktorija neleido!

O dabar chronologine tvarka apie tai, kas susikaupë per 2 mën.(!) Kaip gaila, kad neturëjau galimybës anksèiau sutvarkyti savominèiø. „Paseno“ jos! Kà padarysi!

Geguþës 2-àjà Alë, að, Viktoras ir Gintulis sëdom Pilviðkiuose átraukiná Karaliauèius–Vilnius. Kupë buvo laisvø vietø. Kaune þmo-niø aibë. Kà priimti. Þinoma, pasikvieèiam du jaunus studentus iðVilniaus 4-ojo fizmato. Vienas greit ëmë snausti. Kodël ne de-monstracijose? Abu numojo ranka. Kaune á jas ið viso niekas ne-kreipia jokio dëmesio.

Abu baigia fizmatà ir tikisi likti dirbti universitete. Anas apsi-skaitæs. „Niekas nenorëjo mirti“ vertina teigiamai. Jauèiasi dabar-tinës mokyklos átaka. Apie „klasiø kovà“ jis maþai þinàs. Kilæs iðÐiauliø rajono. Ten buvæ, palyginus, ramu. Visgi sovietinë propa-


ganda daro savo. Liûdnoka! Kalta mokykla! Uþtat partija stengiasimokytojams ávaryti baimæ, kad ðie bijotø mokiniams prasitarti norsþodþiu apie Lietuvos istorijà, pasakyti nors þodá tiesos apie pokarioávykius, apie dabartiná gyvenimà. Gudri toji partija. Rusai aklø Lie-tuvos komunistø ir bailiø mokytojø rankomis daro mûsø tautaipragaiðtingà darbà. Þinoma, norimø rezultatø nepasiekia, bet dalámûsø jaunosios kartos suþaloja.

Geguþës 3 d. Viktoras nakvojæs pas Vità. Apaèioje buvæs balius.Inþinieriai apie 2 val. nakties ëmæ giedoti Lietuvos himnà. Darpakartojæ. Visgi pamaþu baimë palieka lietuvio kailá!

Geguþës 4 d. sodinom bulves. Viktoras kvieèia visus á geguþi-nes pamaldas. Alë ir mama iðvargusios. Neina. Alë ryte priekaiðta-vo uþ akiø. Esà bepigu jam. O ji vos kojas bevelkanti. Atrodo, kadji su mama nusivylë Viktoru. Man dël to skaudu. Nuotaika bjauri.Dþiugu, kad greit po to jos liko apie já geros nuomonës.

Geguþës 4 d. tyèia parodþiau Viktorui mano perskaitytø knygøsàraðà. Klausiu: „Kà? Labai skurdus?“ Jis: „Tikrai labai skurdus.Ne ið to galo pradëjai skaityti. Daugelio ið jø ið viso nebûèiauskaitæs.“ Taip! Jis patvirtino tai, kas man paèiam þinoma. Labai jauubagiðkas mano þiniø bagaþas. Ir kaip já papildyti? Vaþiuoti á kai-mà ir skaityti, skaityti. Tik tokia iðeitis. Maþa perskaièiau groþinësliteratûros, todël kalba, stilius skurdus. Bet turëdamas apie 40 me-tø amþiaus, negi vien knygomis sugebësiu iðtobulinti savo stiliø?Kà nors reikia daryti. Bûkit prakeikti tie, kurie mane iðmokëtekortomis loðti. Beveik 10 metø prasëdëjau prie jø. O kiek knygøbûèiau perskaitæs per tà laikà! Dieve! Tai tragedija. Kalti tëvai.Vargðai kaimo þmonës. Kà jie suprato apie tai?! Uþtat savo vai-kams neleidþiu në á rankas imti kortø. Jeigu nuo manæs priklausy-tø, uþdrausèiau jas pardavinëti.

O kad kas nors 1940 m. bûtø man pataræs daugiau skaityti irnekortuoti?! Beveik visi draugai buvo loðëjai. Gaila, be galo gailaveltui praleisto laiko!

Balandþio pabaigoje ar geguþës pradþioje rusë uþëjo á „Puntu-kà“ darbo ieðkoti. Tantanas paklausë, ar moka lietuviø kalbà. Okaip ásiuto! Tai ne pirmoje ástaigoje jà to klausia. O kokià tai

reikðmæ turi? „Derþimordos“ nemoka slëpti savo jausmø. Juk Lie-tuva Rusijos kolonija. Tad kas turi teisæ reikalauti ið mûsø mokëtilietuviø kalbà? Kokie akiplëðos tie lietuviai!

Geguþës 5 d. abu su Viktoru Mikalojaus baþnyèioje. Kadangilynojo, todël ðá kartà maþiau þmoniø. Kurie arti gyvena, bent jaustøpareigà nueiti. Jeigu kiekvienas buvæs kalinys nors poràkart permënesá uþeitø á baþnyèià, pilnos baþnyèios bûtø. O að ar daþnailankausi? Toli gyvenu, mokslas. Pasiteisinimà visada galima surasti.

Baþnyèioje sutinku Vità Margaitá, Albertà Zvicevièiø.Geguþës 6 d. „Komjaunimo tiesa“ raðë, kad Lietuvoje 3 mln.

gyventojø. Po 26 metø Lietuva uþgydë savo þaizdas (argi jas uþgy-dë? Nesàmonë!) – joje vël tiek pat gyventojø, kiek buvo prieðkarà, nors „vyr. broliø“ priveþë 200 tûkstanèiø. Vargðë Lietuvëlë!Kiek kraujo netekai tu! Gal tik gudai tiek nukentëjo. Tiesa, darþydai. Dëkui „Komjaunimo tiesai“, kad toji pripaþino 1940 m. bu-vus Lietuvoje tiek gyventojø. O iki ðiol apie tai buvo tylima.

Kitos þinios „suktos“. Mechaninis prieauglis 1965 m. 16,4 tûkst.Nejaugi tiek sovietø prigurgëjo á Lietuvà? Kad juos kur perkûnas!Jeigu tiek rusø privaþiavo, neskelbtø. O kà tada reiðkia ðis mecha-ninis prieauglis? Kà?

Geguþës 7 d. su Viktoru iðvykom á Krivasalá bulviø sodinti. Ápirmà autobusà Ðvenèionys–Utena neálipom. Á antràjá irgi vos pa-tekom. Su Jadzyte vaþiavo mokytoja ið Linkmenø. Gaila, kad ne-pakalbëjau su ja. Juk ji man truputá paþástama.

Nusprendëm uþsukti pas Linkpliká1. Kà tik radom gráþusá ið Vil-niaus. Maloniai priëmë. Skubëjau namo. Mama gali jaudintis. Betteko pasëdëti. Iðsëdëjom iki vidurnakèio, t. y. gal iki pusës antros.Viktoras nejautrus ir savo tëvui.

Pasirodo, kad Alfredas daugiau iðsilavinæs, negu atrodo. Vikto-ras já iðtardë. Èia man, t. y. mums, paaiðkëjo jo iðsilavinimas. Jopastaba, kad daugelis kunigø abejoja Dievo buvimu, nuteikë gannemaloniai. Juk noriu rasti daugelá kunigø, tikinèiø Dievu ir galin-èiø nors dalá savo tikëjimo perduoti man.

1 Alfredas Kaniðauskas, kunigas.


Krivaitis turás þmonà, dukrà, uþtat uoliai tarnaujàs saugumui.Vilniuje Krivaitis apsistatæs niekðais. Krivaitis pirkæs dviejø aukðtønamà. Þinàs, kad gali iðvyti, todël ir stengiasi susikrauti kapitalà.Pinigø duodà jam jo pataikûnai.

Gráþtant vis vaidenosi, kad troboje pasirodo ir uþgæsta ðviesa. Oji degë pas Milðinskus! Radom motinà mieganèià. Aèiû Dievui,kad ji nesiskundþia!

Sekmadienis. Arklio nëra. Diena nebloga. Pasiëmæ laivà, plaukiamá Pakaliukà. Ið ten uþlipom á Ðventakalná. Pasakojau pokario ávykiusmûsø apylinkëje. Buvo 40 jaunø vyrø, o kiek jø beliko? Taèiau jeiguðiandien iðlikæ susirinktø, ne maþiau bûtø. Nesunaikino Stalinasmûsø tautos! Tik vienas Kuprënas vedë „katiuðà“ [rusæ].

1963 m. su Kazeliu stovëjau ant to paties kalno. Skundþiausi jam,kad greit ateis toji diena, kada tëviðkëje nieko neliks. Jau atëjo!

Tatuko jau nebëra! Liûdna!Plaukiau á salà. Pakeliui paimam vietinius vaikus. Spaliukai. Ar

mylite „savo senelá“? Juokiasi. Atrodo, kad tëvai turi didesnæ átakànegu mokykla. Nuotaika vis tiek prislëgta. Su Viktoru neaptariamateities planø, nors vieta ir laikas tinkamiausi. Jauèiuos toks men-kas, silpnas. Jis nueina miegoti, o að su motina bulviø rinkti. Ren-kam tas paèias bulves, kurias kasë Tatukas, kurias tik prieð kelismënesius rinko mums veþtis á Vilniø. Graudu. Pasikelia Viktoras,kartu renkam, veþam á rûsá – klojimà.

Einam vakare á Pakiauná arklio. Uþsukom á kapines. Trumpaistoviu prie kapo. Vos sulaikau aðaras. Pirmà kartà kapinëse taipgraudu. Pakiaunyje pas valdytojà Jurgelevièienæ negaunam arklio.Nesiseka! Atvaþiavom bulviø sodinti, o arklio nëra, nes uþ darbàteks mokëti sovchozui. Mokëti 13 rub. O kai mes kolchozui atida-vëm savo derliø, niekas mums uþ já neuþmokëjo. Ko èia piktintis?Viskas natûralu. Gráþtam per miðkà. Gegutë taip graþiai kukuoja. Okaip graudu, kaip gaila Tatuko. Vos valdausi. Kaip sunku, kai ne-gali verkti. Pas Rastená ir Mièënà irgi negaunam arklio. Ðe tau, kadnori! Vladelis pradëtø ðaukti. O að stengiuosi bûti ramus.

Visur vaidenasi Tatukas. Pasirodys, ims ir pasirodys! Ne! jauniekada nepasirodys.

Pirmadienio ryte lyja. Bronius1 negalëjo lyjant dirbti sovchoze,todël davë arklá. Su Viktoru veþam mëðlà, sodinam bulves, norsþemë ir drëgnoka.

Nusprendþiu vienà dienà pavëluoti á darbà. Ir antradiená dirba-me Krivasaly.

Ðákart per eþerà perkelia Genë [kaimynë]. Juk Tatuko nebëra.Gaila ir mamos. Jai sunku. Bet ðiandien turi Vladas parvaþiuoti.Kaþkoks nujautimas sakë, kad jis neatvaþiuos. Stoty radom já. Re-gina ligoninëj. Reikia aplankyti. Nesakiau nieko…

12 val. 40 min. Pavargau. Juk miegu po 7 val. Maþa. Gal vakarepamiegosiu.

Kaip tik ðiandien prieð 25 metus prasidëjo karas tarp Hitlerio irStalino – tikrø broliø. Greit prabëgo net 25 metai. O kiek per tàlaikà iðkentëjo manoji Lietuva! Baisu ir pagalvoti. O kiek jai darteks kentëti? Kas gali þinoti? Daugiau, þinoma neteks, kiek jauiðkentëjo. Ateitis ðviesesnë, negu praeitis.

Birþelio 28 d. (antradienis)

17 val. 45 min. maþajame kambarëly. Alë virtuvëje. Kavalieriai (Vik-toras su Algiu Susniu) iðëjo á miestà. Vaikai su mama nuo ðeðtadie-nio Krivasaly.

Esu labai iðvargæs, bet neraðyti negaliu. Juk tiek daug reikiapasakyti ðiai knygai.

Geguþës 8 d. Paleckis „Tiesoj“ teisinosi dël ávykiø jo kelionëjepo Australijà. Neleis senio daugiau taip toli. Meluoja, neprisipaþás-ta, kokiais ðûkiais sutiko ðûdþiø-niekðà vietos lietuviai.

Geguþës 9 d. „Tiesoj“ spausdinamas Kavoliûno straipsnis apielietuvius, dalyvavusius uþimant Reichstagà. Vadinasi, be rusø irgruzinø, buvo ten ir lietuviai! Kaip èia Maskva praleido toká straips-

1 Autoriaus pusseserës Veronikos vyras.


ná? Taèiau „Tiesa“ ne tokia kvaila kà nors savarankiðkai spræsti beiðankstinio Maskvos palaiminimo. Sàmoningai iðspausdino tokástraipsná. Èia vis vien ðis tas naujo.

Geguþës 11 d. televizija transliavo Brechto „Imperijos galas“.Buvau pamirðæs, kad maèiau ðià puikià pjesæ. Susidomëjæ þiûrëjomdrauge su Viktoru scenà, kurioje tëvai iðgyvena, kad sûnus neið-duotø jø gestapui. Ir kaip tokià pjesæ stato TSRS. Juk ji kiekvie-nam galvojanèiam primena kruvinus Stalino–Berijos laikus. NetVilija suprato panaðumà tarp ávykiø Vokietijoje ir ávykiø TSRS. Ji:„Tëveli, ðis artistas vaidino ir Pavlikà Morozovà.“ Tokio palygini-mo, rodos, nebuvau padaræs. Pati susiprotëjo. Pjesæ „Pavlikas Mo-rozovas“ buvau uþdraudæs þiûrëti. Pasirodo, kad tyèia pasiþiûrëjo.Kas draudþiama, tas ádomu. Daugiau nedrausiu. Reikia viskà leisti,bet paaiðkinti savaip.

Balandþio 25 d. lengvosios pramonës ministerija surengë pasi-tarimà. Buvo aukðtø ponø ið Maskvos. Visà dienà pilstë ið tuðèio ákiaurà, nes „Ekonomièeskaja gazeta“ pritrûko medþiagos. Að þino-ma, nesiklausiau nei vieno praneðimo. Raðiau darbo metu kontro-liná [istorijos darbà].

Èia á Technikos namus atëjo ir Stasys Ignatavièius. Netikëtaisusidûrus reikëjo sveikintis. Atrodë truputá sutrikæs, kaip ir að. Oko man sutrikti? Jam, þinoma, yra ko. Po keliø savaièiø Antakalny-je netikëtai pamaèiau su boba Domà Garliauskà. Vos nepasisveiki-nau. Bûèiau negalëjæs dovanoti sau. Jis pasakë: „Laba diena!“ Ne-atsakiau. Turbût niekðelis suprato. Tegu supranta.

Geguþës 12 d. Romas Ragaiðis paþadëjo savo „Pobieda“ pavë-þëti mus, nors Viktoras ir nesakë kur. Ilgai laukëme prie akademi-jos. Maðinoje dar buvo Vitas, Albertas Zvicevièius. Vaþiavom á Nau-jàjà Vilnià, á ligoninæ pas Aleksandrà. Pastebëjau, kad Romasnepatenkintas. Savo nepasitenkinimà motyvavo tuo, kad skubàs ápasimatymà. Að átariau truputá daugiau. Aleksandras atrodë gerai.Uþtrukom labai trumpai, nes Romas skubëjo.

Dar jø belaukdamas pamaèiau ið Antakalnio ateinantá Petravi-èiø, kurio nebuvau matæs nuo 1957 m. Ëmiau ir papasakojau apiesavo areðtà. Tuoj ëmë vaizduoti skubantá. Taèiau atsisveikinæs ne-

skubëdamas nuëjo. Tik po keliø dienø „Tiesoje“ perskaitæs, kad jisgenerolo Karvelio pavaduotojas, supratau jo pasikeitimà. Ðûdþius!Jau tada pasirodë miesèioniu, linkstanèiu á chuliganizmà. Toks par-tijai tiko á ðá postà. Po poros dienø tyèia palaukiau Vyto Jurgelevi-èiaus prie Finansø ministerijos. Pasisveikinom. Labai jau oficialus.Greit atsisveikino. Þinoma, apie uþsipraðymà uþeiti pas save negalibûti ir kalbos. Menkystos! Man tik gaila jø. Ir nejaugi kada nors,neatsiras progos priminti jiems tai? Visiðkai negalvoja þmonës, kadmaþdaug po 30 metø teks mirti, po 30 metø, kurie taip greit pra-bëgs. Vienas svajoja apie kokio nors sekretoriaus vietà, o antras –gal finansø ministro. Kaip visa tai menka, menka. Tai yra toksnulis, apie kurá neverta svajoti, trokðti. Laimingas, kad tai supran-tu, kad manæs nevilioja tokia karjera.

Tiesa, geguþës 12 d. toks Romo elgesys ðiek tiek sugadino nuo-taikà. Tai, rodos, jautë ir Viktoras. Vitas skubëjo namo, o mes suViktoru ir Albertu uþsukom á ðv. Mikalojaus baþnyèià. Uþsikraus-tëm ant viðkø. Ið èia maèiau porà jaunø moterø, taip giliai tikinèiø,kad net mane apëmë pavydas jø tikëjimo.

Geguþës 11 d. su Viktoru nuvaþiavom á odos ligø ligoninæ Do-nato aplankyti (prieð kurá laikà esam buvæ). Pasirodo, kad jis jauiðsiraðæs. Uþsukom á Ðv. Dvasios cerkvæ. Norëjau pasiþiûrëti jø trijø„ðventøjø“. Uþdaryti.

Po to apþiûrëjom buvusiø Bazilijonø vienuolyno vartus, kiemà.Viktoras pamatë èekistà Èesnavièiø. Pastebëjæs mus, tas nusisukæs.

Geguþës 12 d. „Tiesoje“ kaþkoks Bartoðevièius piktinasi tuo,kad Utenos, Tauragnø, Uþpeliø viduriniø mokyklø mokinai nesva-joja ásigyti karinæ specialybæ. Ðûdelis ásakinëja mokytojams ruoðtikarinius þaidimus. Jaunimas net nesusimàstàs, kokià vietà jis uþ-imtø „pavojaus tëvynei atveju“. Susimàsto tik tada, jeigu nenoritapti rusø karininku.

Ið baþnyèios gráþtam su Viktoru po 22 val. Troleibuse pastebë-jom esà sekami. Tipas palydëjæs iki sustojimo. Po to staiga perëjoá kità gatvës pusæ ir nubëgo prie stotelës, kuriam laukia þmonësautobuso á Turniðkes. Ið kur toks kvailumas? Gal sàmoningai noriparodyti mums, kad mes sekami?


Kelias dienas pas mus gyveno brolis Vladas. Pasirodo, kad sva-joja apie aspirantûrà. Patariau nesvajoti. Nieko doro neiðeis ið þmo-gaus, kuris mokinasi ne protu, o jausmais. Tokia charakteristikanemaloni jam. Taèiau mano pareiga atitraukti já nuo mokslø. Nejam mokslai. Tik biurokratas ið jo gali iðeiti. Daugiau nieko1. Jau-nas, o ðirdimi skundþiasi.

Geguþës 13 d. paraðiau skundà dël naujo autobuso „Vilnelë“judëjimo grafiko. Arkadijus patarë nesikarðèiuoti raðant skundus.Suþinos saugumas, kad að esu tø skundø autorius (o jie suþinosià) irvël kaltins tuo, jog „nesitaisau“. Ið kur toks atvirumas?

Be reikalo prisipaþinau, kad Elena perraðë skundà sovchozopirmininko Umbraso adresu. Jokiø pasekmiø. Gal saugumas sulaikëtà skundà. O ten tarp eiluèiø buvo daug pasakyta. Pagrindinë mintistokia: stojant á kolchozà niekas nesumokëjo uþ arklá, o ðiandiensovchozas reikalauja uþ arklio darbà mokëti 13 rub.

Iðvietëje universitete (po biblioteka) daugybë uþraðø: „Zdes rus-kyj duch“, „Zdes pachnet Rusju.“ Toliau „Èia tarybø valdþios ðven-tovë.“ O filosofijos fakulteto kieme esanèioj iðvietëj daug porno-grafiniø ðûkiø. Tas rodo studentø moraliná veidà. Yra ir politinioturinio uþraðø: „Komunizmas – rusø iðmislas“, „Vyt rusus ið Lie-tuvos“ ir kt. Ðie uþraðai charakterizuoja jau politines tarybiniø stu-dentø nuotaikas ir neblogai charakterizuoja.

18 val. 50 min. Uþteks! Iðvargau!

Birþelio 29 d. (treèiadienis)

6 val. 15 min. lovoje kambarëly. Lauke lyja. Galø gale nuo sekma-dienio pradëjo lyti ir gan gausiai. Sausros pavojus praëjo.

Per televizijà transliavo „Ratà“. Kartu su Viktoru, o vëliau Al-giuku pasëdëjom iki beveik 12 val. Uþtat neiðsimiegojau. Bet raðy-ti truputá reikia. Taip!

Geguþës 14 d. Arkadijus, þiûrëdamas kandidatø á deputatus sà-raðus prabilo: „Galvojau, kad Popovo nëra tarp jø.“ Að: „Kaip galinebûti paties vyriausiojo Lietuvoje.“ Arkadijus nustebo ar suvaidi-no nustebusá. Jam árodinëjau, kad Popovas, net ir pagal partijosástatus aukðtesnis uþ Snieèkø ir Palecká. Jis prieðtaravo. Að: „Okam tada siunèia á visas respublikas antraisiais sekretoriais tik ru-sus?“ Arkadijus nutilo. Padëtá taisë Kaplanas: „Gruzijoje ir Armë-nijoje ir antrieji sekretoriai ne rusai.“

Nejaugi Arkadijus nesupranta Popovo vaidmens? Gali nesu-prasti, nes jis, nors ir buvæs èekistas, bet labai naivus. Nesuprantato, kas kiekvienam vaikui aiðku. O visgi daugeliui neaiðku. Ne!Arkadijus supranta. Jis tik gudrauja. Viktoras prikiðo man, kadðiuo klausimu nereikia su èekistais diskutuoti, rodyti jiems savopaþiûras. Að prieðtaravau: „Tegu jie þino, kad mes nekvaili ir viskàsuprantam.“ Bet galø gale Viktoras átikino, kad nereikalinga jiemsrodyti savo paþiûras. Nereikia.

Tà paèià dienà su Viktoru susiruoðëm á Daugpilá. Labai norëjauAntanà Jankauskà susitikti. Be to, gráþdami galvojom uþsukti pasAlgiukà á jo tëviðkæ. Ðià kelionæ buvom sutaræ balandþio pabaigo-je. Bet Romas atidëjo jà. Maèiau, kad jis be didelio noro sutikonuveþti mus. Kadangi ðá reikalà tvarkë Viktoras, nesigilinau perdaug á Romo nuotaikà, jausmus.

Ir kà?Gal apie 12 val. paskambino. Esà tëvai labai nepatenkinti, ne-

leidþià. Kadangi nenorëjau, kad saugumas suprastø pasikalbëjimoesmæ, suvaidinau abejingà ir baigiau kalbà. Mano átarinëjimai iðsi-pildë, nors dar galvojau, kad tëvai jam trukdo vaþiuoti.

Gaila buvo Viktoro. Ëjau á susitikimà su juo, kurá paskyrëm prieDailës instituto. Pamaèiau já priekyje su lagaminëliu. Taip pagailobernioko.

Viskà suþinojæs, neslëpë savo nusivylimo, nors garsiai ir nereið-kë savo jausmø. Ilgai sëdëjom. Að ruoðiausi namo mokytis istori-jos. Bet jis ákalbëjo nueiti á autobusø stotá. Jis ið principo niekadanenorás trauktis. Jeigu pasiruoðta, reikia vaþiuoti. Noro, þinoma,neturëjau. Viena, neturiu pinigø, antra, reikia mokytis. Bet nesino-1 Dþiaugiuosi, kad net labai labai apsirikau. – A. T.


rëjo jo skaudinti, todël lengvai sutikau vaþiuoti su juo á Dubingiuspas kun. Kavaliauskà. Ádomus þmogus, mokàs daug uþsienio kal-bø. O sekmadiená nuvaþiuosime á Stirnius pas kun. Danylà.

Nusipirkæ bilietus (jis nupirko), turëjom dar truputá laiko, todëlnusprendëm uþsukti pas Kardelytæ. Jos neradom. Ilgokai sëdëjomprie jos buto ant suolelio. Abiejø nuotaika bjauri. Perkratëm dau-gelá savo paþástamø lagerininkø. Kas ið jø liko? „Didvyris“ Edvar-das vedë lenkæ, kurios dukrà abu leidþia á lenkiðkà mokyklà, norsjis tikino mane „padarysiàs“ ið jos lietuvæ. Net ið viso nesirodo,nepaskambina. Bijosi savo ðeðëlio. Antanas Stasiðkis irgi susivynio-jo á iðsiskyrusios bobos sijonà. Jau daugiau kaip metai nesirodo.Donatas vedë kolchozo pirmininko nuvalkiotà merginà, kuri neið-leidþia jo pas draugus. Irgi metai laiko nesirodo. Tas pats ávyko irsu Albinu Masaièiu. Panaðiai ir su „fiureriu“ Endriukaièiu. O apieLaugalá ir Semënà neverta në burnos auðinti.

Romas atrodë vyras, deja, tik vaidino. Iðsigando nuveþti mus áDaugpilá. Jo draugelis tik iðëjæs ið lagerio vedë. Ið viso neliko þmo-niø. Saugumas bijo, kad ko nors nepradëtumëme veikti? Niekuonepagrásta jø baimë.

Nuotaika buvo bjauri. Þiûrëjau á Viktorà ir save kaip á baltasvarnas. Prisiminiau Vlado pasakojimà. Vieno ið lagerininkø þmonamane vadinanti karðtakoðiu plepiu, kuris uþeinàs pas jos vyrà irgalás já treèià kartà nuvesti á lagerá. Atrodo, kad tai Masiulionienë.Ir kà að plepu? Ið viso labai retai uþeidavau. Be Viktoro esu buvæstik du kartus ten. Nieko neplepëjau. Tik priekaiðtavau jos mylima-jam uþ bereikalingà átarumà, baimæ. Net uþ stalo nesëdau, pareið-kæs, kad negeriu. Jeigu nebijai, nedrebi ið baimës pamatæs átartinàtipà, tu karðtakoðis plepys. Taip! Tu balta varna. Tavæs nemëgstajuodosios varnos ir tave jos kapoja. Uþtat saugumas triumfuoja:„Kiek antrà kartà ryþosi sësti, kovoti prieð tarybø valdþià ir sësti álagerá?“ Kodël mûsø tauta tokia dvasiðkai nestipri? Kodël? Argitai galima pateisinti Stalino kruvinojo teroro pasekmëmis? Ið kurtautoje tiek daug verðiðko nuolankumo? Tie, kurie pateko á lagerá,þmonës turëjo bûti dràsiausi, ryþtingiausi, kurie vienokiu ar kito-kiu bûdu kovojo prieð neteisybæ, smurtà, brutalià jëgà. O kas ið jø

liko? Kas? Endriukaitis net pasakë èekistø agentui mûsø pasikal-bëjimo turiná. Man ðlykðèios jo paþiûros1, jo elgesys lageryje. Draugujam nebûèiau tapæs, taèiau jeigu visi buvæ lagerininkai nors nesibi-jotø vieni su kitais susitikinëti, saugumas taip iðdidþiai netrium-fuotø, nesityèiotø ið mûsø. Mes bûtumëme jëga, su kuria jie bûtøpriversti skaitytis. Likusiems bûtø lengviau. Dabar gi visà savo se-kimo aparatà daugiausia sukoncentravo á mus su Viktoru. Taipáþûliai seka mus.

Prieþodis, kad þmogø paþinsi nelaimëje, pasirodo, neteisingas.Þmogø gali paþinti tik ávairiose aplinkybëse. Daugelis buvo lagerygeri vyrai, taèiau laisvëje ið viso praskydo. O kiek tokiø pavyzdþiø!

Uþteks. Jau 7 val. 05 min. Skubëti á darbà. Mintá baigsiu gal podarbo.

Liepos 1 d. (penktadienis)

18 val. maþajame kambarëlyje. Lauke vël ðvieèia saulë. Po sek-madienio dangus buvo apsiniaukæs. Taip ir nepastebëjau, kaipatëjo liepa. Kaskart vis labiau jauèiu þmogaus menkumà, jo gyve-nimo beprasmiðkumà. Jeigu mes nekovojam prieð neteisybæ, smur-tà, tada ið viso neverta gyventi. Juk þmogaus gyvenimas tokstrumpas. Nesuprantu Martiðiø, Jurgelevièiø, Uosiø ir kt. Kodëljie taip kabinasi uþ gyvenimo? Nejaugi jie galvoja ðimtà metøgyventi? O kas, jeigu ir ðimtà? A! Uþteks filosofijos!

Tæsiu mintá, nors vakare pusvalandá uþsnûdæs, naktá miegojau itkiðkis ir jauèiuosi todël gan nekaip.

Besëdint prie Jadzytës buto, pasiûliau Viktorui susiieðkoti Al-giukà, kuris dar nesugadintas, bet lengvai gali patekti á „sijonoþabangas“. Nors Alei nieko nesakiau, bet liepiau atsiveþti pas mus

1 Po keleto metø pakeièiau nuomonæ apie A. Endriukaitá á geràjà pusæ. – A. T.


ir mëginti já priregistruoti. Jis vaikas geras ir gali turëti átakà savodraugams, kuriø Vilniuje yra ne vienas1.

Autobusø stotyje akimis ieðkojom ðnipø. Nesimato arba per-daug gudrûs. Álipus á autobusà, sakau Viktorui: „Tarp keleiviø turibûti kas nors.“ Jis linktelëjo galva. Átarëm vienà, kurio tikrai nedarbininkiðkos rankos. Pasirodë vëliau, kad be reikalo átarinëjamþmogø. Nusibodo vaþiuoti stovint. Tarp keleiviø yra kalbanèiø irlenkiðkai, bet kaþkodël lyg gëdinasi kalbëti ðia „ponø“ kalba.

Viktoras parodë prie didelio namo sëdintá þmogø. Tai ir esàskun. Kavaliauskas. Pristatë. Ið pradþiø padarë neigiamà áspûdá: galtodël, kad labai nedþiûgavo dël mûsø vizito.

Tai maþdaug 45–48 metø vyras, gan nutukæs, apsileidæs. Prastàáspûdá padarë netvarka kambariuose. Teisinosi, kad motina serga.Kalba nesiriðo. Buvo nejauku. Jauèiausi kaip ne á savo vietà patekæs.Apgailestavo neturás iðgerti. Bet visai netikëtai gavo litrà degtinës.Dar ir savosios turëjo beveik puslitrá. Jau nebegeriàs, bet reikia sve-èiams turëti. Prie stiklelio atsirado ir kalba. Rodë savo verèiamaspsalmes, apie kurias neturëjau jokio supratimo. Þinau, kad tai –Dovydo psalmës ir viskas. O Viktoras, þinoma, viskà þino. Kun. Ka-valiauskas sukëlë mokslininko tipo áspûdá, sauso mokslininko.

Pataisë nuotaikà jo kategoriðkas tvirtinimas apie Dievo buvimà.Dievo buvimà, jo manymu, árodo Þanos d‘Ark þygis! Tai esàs ste-buklas. O stebuklø buvimas árodo ir Dievo buvimà. Ðis argumentasmane átikino. O að labai norëèiau tikëti aukðtesnës uþ þmogø jëgosbuvimu. Ðiaip þmogaus gyvenimas beprasmiðkas.

Jie iðëjo á laukà. Po to ir að. Nors á didelæ politikà neásileidom,bet Kavaliauskas lauke áspëjo, kad ant stogo gali bûti átaisytasklausymo aparatas. Gráþtant ið lauko paaiðkëjo, kad mes vaikðtomper baþnyèià. Viktoras paklausë, kodël mûsø neáspëjo, kad tenkavaikðèioti per baþnyèià. Atsakë: tai nesvarbu. Viktoras nesutiko: „Deusest Deus“. Po to eidami laukan ir gráþdami priklaupdavom.

Baþnyèioje (name átaisyta, nes senoji karo metu sudegë) nëravargonø, todël vartoja plokðteles. Puiku! Reiks Alfredui patarti ási-taisyti jas. Taip!

Viktorui þadëjo duoti pinigø pragyvenimui: „Lageryje man kasdienà prikaiðiodavo, kad kunigai ðykðtûs.“

Pasigëræs kartojo: „Po velniø! Að uþ Kristø pasiruoðæs ant kry-þiaus numirti.“ Jo keikimasis nedarë neigiamo áspûdþio, nors taipkeikiantis girdþiu pirmà kunigà. Að pats keikiuosi, bet ne ið blogosvalios. Taip! Mokinàs lenkus nesipykti su lietuviais. Tai esàs men-kniekis. Pamaþu jø lenkiðkumas iðnyks savaime. Reikia mokëti pri-eiti prie jø, átikinti, kokie lenkai jie ið tikrøjø.

Labukà jis gyrë, nors Vilniaus vyskupijos kunigai neigiamai nu-sistatæ jo atþvilgiu. Pasirodo, kad È. Kavaliauskas paskirtas Kaiðia-doriø vyskupijos kancleriu. Gal todël jis negali bûti objektyvus?Gali, manau. Pasakyk, koks tavo draugas, pasakysiu, kas tu. Jeiguðis prieþodis teisingas, tada Labukas turëtø bûti doras vyrukas.

O ar kà gero atneð Romos ir Maskvos flirtas, paþiûrësime. Að uþsantykiø pagerëjimà. Gal padarytø nuolaidø ir Lietuvos baþnyèiai.Dar Alfonsas sakë, kad paleidæ ið lagerio keletà rusø popø.

Nors praðë pasilikti, bet atsisakiau: reikëjo gráþti á Vilniø moky-tis. Atsiguliau 3 val., o jie praplepëjo iki 7 val. Atsibudæs 8 val.iðvykau vienas.

Gráþæs degindamas saulëje nemaþai skaièiau.

18 val. 40 min. Þiûrëti Kijevo Franko vardo teatro pastatytà„Antigonæ“.

Liepos 11 d. (pirmadienis)

16 val. 20 min. maþajame kambarëly. Alës mama krautuvëje, o aðtruputá paraðysiu, nors ir teks kompotà virti.

Alë su vaikais Krivasaly. Vakar atrodë ten gan nuobodu. Ðian-dien vël ðvieèia saulë. Aèiû Dievui, nes dvi savaites buvo prastasoras – daug lijo, lijo taip, kad braðkës ëmë pûti.

O dabar chronologine tvarka tæsiu raðyti.

1 Po ðiais þodþiais slypi svajonë kada nors sukurti pogrindinæ organizacijà. 1978 m.birþelá sukûrus Lietuvos laisvës lygà, jos nariais tapome tik R. Ragaiðis ir að.Visiðkai nutrûko draugystë su Viktoru... – A. T.


Ir taip baigiu apie mûsø su Viktoru iðvykà á Dubingius.Abiejø nuotaika buvo bloga. Atrodëm vienas kitam kaip dvi

baltos varnos. Vienu po kito tenka nusivilti savo buvusiais drau-gais. Viktoras nieko kito ir nelaukæs. Pirmo kalinimo metu jis turë-jæs daug draugø. O kas ið jø liko? Kiek niekðybiø jie iðkrëtë jam?!O man visgi sunku susigyventi su mintimi, kad mûsø draugai to-kie silpnuèiai, tokie menki þmogeliai. Lageryje atrodë tikri vyrai.Sakoma, kad þmogø paþinsi kaip tik nelaisvëje. Deja, tai netiesa.Laisvëje pasirodë mûsø draugai per daug jau silpnuèiai. Galimabûtø tik nusispjauti, jeigu tai liestø tik juos vienus. Bet juk jiemûsø tautos nariai ir, atrodë, patys geriausi jos sûnûs. Juk didvyrisgali iðdrásti ðiandien pakelti rankà prieð jëgà, smurtà, neteisybæ.Taèiau tie didvyriai pasirodë esà tik vidutiniai þmogeliai, bailiukai.Ko tada galima laukti ið tø, kurie visà laikà lindi po ðluota ausissuglaudæ? Ko gali tada tokia vergø tauta tikëtis? Tokios mintysslëgë mane. Taèiau að ne toks þmogus, kad pasiduoèiau nuotaikai.Liko dar Algutis. Gal Viktorà apgavo pirmas áspûdis, pagal kuráAlgiukas esàs silpnavalis? Þinoma, kad apgavo. Viktoras gráð sujuo, priregistruosim já. Ið jo dràsus vyras bus. Jis – ne Romas,bailys Romas1.

Nuo ðios dienos pradëjau ir save labiau vertinti. 27-oje kame-roje aukðèiau savæs laikiau tiek Vità, tiek ir Algiukà. O lageryjestipresniais uþ save laikiau Pranà, abu Antanus, Edvardà. Stipres-niu uþ save laikiau A. Endriukaitá ir daugelá kitø. Deja, tikrovëparodë, kad visgi að stipresnis uþ juos, nors tokios garbës ir nesi-vaikiau. Labai bûèiau laimingas (ir tai ne tuðti þodþiai), kad jievisi ir ðiandien bûtø stipresni uþ mane. Deja, taip nëra. IðskyrusViktorà, visus ëmiau laikyti silpnesniais. Nelauktai iðkilau patssavo akyse. Ðis ásitikinimas suteikë mano vargðo Tatuko gyveni-mui nemaþà prasmæ. Þinoma, kartu ir mano gyvenimui. Ðis ásiti-kinimas reikalauja daugiau mokintis, lavintis. Bet kaip iðgyven-dinti ið savæs tà nervingumà? Kaip? Jeigu man uþtektø valios

nugalëti save ir ðioje vietoje, tikrai labiau save vertinèiau. O ðian-dien daþnai tenka save niekinti uþ karðèiavimàsi, uþ daþnà netak-tiðkumà.

O stiprius lietuvius reikia iðauginti ið jaunimo. Mûsø draugaibuvo stalininës epochos, kuri á daugelio kraujà áleido daug baimës,vergiðkumo. Taip! Bet kaip tai padaryti?

Geguþës 16 d. Gurvièius pasakojo þmonos áspûdþius ið kelionëspo Lenkijà. Að paklausiau apie antisemitizmà. Jo nesimato. Þydaituri savo mokyklas, spaudà. Að: „A kak ani smotriat na nas?“ [„Okaip jie vertina mus?“] Gurvièius be jokios diplomatijos: „Ruskichne liubiat“ [„Rusø nemëgsta“]. Maèiau, kad Arkadijui labai nema-loni tokia naujiena. Klausiau prieþasèiø. Neþino. Priminiau Katy-næ. Ne! Arkadijus prieþasties ieðko Rokosovskio politikoje1 prieð1956 m. Ne! Apskritai viskas susidëjo: ir 1939 m., ir 1945 m., ir1950 m., ir kt. Lenkai niekada neuþmirð 1939 m. rugsëjo 17 d. Jei-gu Stalinas bûtø nesusibièiuliavæs su Hitleriu, Vokietija nebûtøiðdrásusi pulti Lenkijos.

Tà dienà uþëjo Vladas. Krivasaly buvæs tik kelias valandas. Mo-tinai taip sunku. Reginai darys operacijà. Jutau, kad nemoku uþ-jausti. Kartais esu labai geras, o kartais tiesiog þiaurus.

Geguþës 12 d. per radijà transliavo Kaliningrado srities ákûrimo20-øjø metiniø minëjimà. Visgi neteigë, kad Karaliauèius – „isko-naja ruskaja zemlia“.

Geguþës 16 d. net 5 Lietuvos boksininkai Maskvos turnyre ga-vo medalius. Stipri Lietuvos bokso komanda. Kodël gi jos nepa-siøsti á uþsiená? Be lenkø, visiems duotø á kailá! Taèiau Maskvanesuinteresuota garsinti Lietuvos vardà.

Geguþës 17 d. Arkadijus Èerniachovskio aikðtëje rodë tipà, ku-ris dirbàs sekliu (parodë, kai praëjo). Net su juo nesisveikinàs.Kodël jau ne kartà jis taip priminë? Mato, kad mane seka, todëlnori áspëti? Vargu! Nori, kad ir að jam uþ atvirumà atsilyginèiautaip pat?

1 Per ankstyvos iðvados. Ne Algis Susnys, o Romas Ragaiðis 1978 m. tapo pareigin-gu LLL tarybos nariu. 1 Maskvos valia marðalas Rokosovskis buvo tapæs Lenkijos kariuomenës vadu.


Geguþës 18 d. niekðelis kino reþisierius Þalakevièius apdovano-tas nauju Kremliaus medaliu – Komjaunimo suvaþiavimo meda-liu, komjaunimo prizu. Arkardijus: „Zasluþeno?“ [„Pelnytai?“] Að:„Im lutèe znat“ [„Jiems geriau þinoti“]. Jis: „Vykrutilsa ot priamo-va otveta“ [„Iðsisukai nuo tiesaus atsakymo“]. Að: „Inogda i jabyvaju umnim i negovoriu vsego, èto dumaju“ [„Kartais ir að tam-pu protingas ir nekalbu visko, kà galvoju“].

Geguþës 19 d. Kaplanas atneðë „Litovskaja gazeta“ ir papraðëpaskaityti Gomulkos straipsná, kuriame jis apspjaudo save. Arkadi-jus pasipiktinæs. Jam primenu, kad iki 1952 m. tas pat vyko ir RytøEuropoje, taip pat ir TSRS. Pvz., Slanskio sûnus vaidino tëvà iðda-viku ir reikalavo jam mirties bausmës. Ar tai ne maþiau þema?Kinai visà ðlykðtynæ kaip tik perëmë ið TSRS. O ðiandien rusaijuokiasi ið kinø kvailumo.

Lionë atsineðë atvirutæ su graþia roþe. Pasirodo, kad buvo uþra-ðas „Pozdravliaju“. Nusigræþusi nuo Arkadijaus (atgræþus jam nu-garà), parodë, kaip ji nukirpo ðá rusiðkà uþraðà. Vadinasi, ir jaipadeda mano pastabos? O prieð porà mënesiø buvo prisipirkusirusiðkø sveikinimø ir á mano pastabà pareiðkë, kad ji ne lietuvë.

Visi praðë atneðti tokiø [atviruèiø]. Elena Arkadijaus akivaizdo-je paëmusi þirkles nukarpë [uþraðà] „Pozdrovliaju“. Kaip jis [Arka-dijus] jautësi? Juk kiekvienam surusëjusiam rusø kalba pati gra-þiausia pasaulyje. O èia tie nedëkingieji lietuviai rodo ðiai kalbai,„kuria kalbëjo didysis Leninas“, tokià nepagarbà. Elena siûlësi irmanàsias atvirutes taip apdoroti. Arkadijaus akivaizdoje iðdrásaupasinaudoti Elenos paslaugomis.

Geguþës 20 d. vakare gráþo Viktoras su Algiuku. Nors Alës að iðviso nepraðiau leidimo pasikviesti Algiukà, bet ji net apsidþiaugë jápamaèiusi.

Ryte Viktoras davë 35, o Algiukas – 10 rub. Alei, dovanai. Alënesutiko, kad að pirkèiau uþ visus pinigus dovanà. Nupirkau karo-lius uþ 22 rub. Algiui gràþinau visus 10 rub. Juk jis nedirba. GeraAlë moteris. Kita bûtø griebusi, nes mums didelës iðlaidos, verèia-mës gan sunkiai. O ji nesusigundë.

Að nupirkau vardinëms Alei medþiagos dviem suknelëms. Tegupasisiuva, nes jau neturi kuo apsirengti.

Vardinëse svainis Aleksiejus1 praðë nepykti ant jo, nes jis nieko,iðskyrus mane, neturi. Sakiau, kad að ir nepykstu.

Vardines ðventëm iðvakarëse. Geguþës 22 d. vakare atëjo Alësteta ið Padëmbio. Jos sûnus kariuomenëje. Kaþkas paklausë, ar tikneatsiveð rusës. Ji: „Að jam raðiau, kad neparsiveþtø ruskës. Anasman raðë: „Að pats ruskiø nekenèiu.“ Aleksiejus kartu su visaisjuokiasi. Þinoma, jam nemalonu klausytis panaðiø kalbø.

Geguþës 24 d. uþëjau pas Stasæ dël Algiuko priregistravimo.Radau labai iðgàsdintà. Tresto valdytojas Sakalauskas norás iðtrem-ti jà ið „Kregþdutës“, [kurioje ji dirbo pavaduotoja]. Tai esà jisdaràs ne savo valia, o saugumo ásakytas. Saugumas ásiutæs uþ tai,kad pas jà lankosi lagerininkai. Ji ir mane ëmë gàsdinti: „Veikëjas!Bus blogai tau, jeigu nenutrauksi santykiø su savo draugais ið lage-rio. Tu þmogus geras, draugiðkas, galëtum bûti dideliu þmogumi.Ir kam tau toji draugystë? Tegu kiekvienas rûpinasi tik savimi.“Atsakiau, kad laikyèiau didþiausia gëda nepadëti savo draugams.

Geguþës 26 d. nusivedþiau ir Algiukà pas komunistà [J. Berno-tà]. Daug pasakojo apie Smetonos kalëjimà. Motina negalëjusi su-sidoroti su sëja. Jis paraðæs motinos vardu praðymà kalëjimo val-dþiai. Já iðleidæ, iðdavæ „atostogaujanèio kalinio“ paþymëjimà. Mumstai buvo tiek negirdëta, kad sunku buvo net átikëti. Komunistàiðleido ið kalëjimo atostogø! O ðis ið viso kaime nedirbo, o vaikð-èiojo po kaimà. Liudas Gira uþtarë prieð Smetonà ir ðis neiðkalëjæsnë puses skirtø jam 4 metø buvo paleistas. O kaip humaniðkaielgësi kalëjimo administracija! Dirbæs buhalterijoje ir gaudavæs polità per dienà.

Að: „Kaip mums, buvusiems tarybiniams kaliniams, tuo patikë-ti?“ Senis net uþsigavo, kad mes drástame abejoti jo þodþiu tikru-mu. Dokumentais árodë, kad tai tiesa.

Po ðio komunisto pasakojimo stalinizmas pasidarë dar þiaures-niu reþimu, negu já iki ðiol paþinau ir vertinau.

Kai jis pradëjo kalbëti apie graþià Lietuvos ateitá, apie nepri-klausomà Lietuvà, suabejojau (norëdamas iðgauti jo nuomonæ) pa-

1 E. Terleckienës sesers Bronës vyras.


reiðkæs, kad Rusija labai stipri ir savo valia neatsisakys Lietuvos.Jis: „Vokietija irgi buvo stipri. Galvojau, kad 1941 m. atëjo rusamsgalas. O daugelis komunistø tuo netikëjo.“ Toliau savo tikëjimàLietuvos laisve jis iðvedë ið tikëjimo Dievu. Nesupratau, bet buvonepatogu klausinëti. Vis gyrë rusus. Mes esà Lietuvos didvyriai.

Pareiðkiau, kad man ádomi buvusiø Lietuvos komunistø, t. y.senø komunistø nuomonë! Jis, matyt, nesuprato manæs, nors pa-reiðkë galás supaþindinti su B. Baranausku1.

Daug pasakojo apie Berlyne gyvenantá Steponauskà. Ðis po ka-ro gráþæs ið Anglijos. Saugumas privertë tapti jø agentu. Visà laikàbuvæs arðus komunizmo prieðas ir vis svajojæs, kaip pabëgti á Vaka-rus ir ten papasakoti apie Lietuvos kanèias. Dabar turás visas sàly-gas patekti ten, taèiau jau nesiruoðia bëgti. Susitikæs bijàs garsiaikalbëti, kritiðkai vertinti santvarkà.

Algiukas buvo labai patenkintas ðiuo vizitu. Tokio þmogaus jisdar nebuvo sutikæs.

Taèiau po poros savaièiø Viktoras uþgirdo, kad panaðus þmo-gus – savo iðvaizda ir elgesiu – buvæs saugumo agentas. Dirbda-mas Mokslø akademijos bibliotekos direktoriumi, jis pardavæs dauglietuviø. Irgi turëjæs didelæ bibliotekà ir duodavæs skaityti antitary-binæ literatûrà. Tuo nesinori tikëti, bet dël visko bûtina patikrintikai kuriuos faktus.

Su panaðios iðvaizdos niekðu 1955 m. susitikæs Albertas Þilins-kas. Patikrinti! Tai netiesa, bet atsarga gëdos nedaro!

Nuo praëjusio rudens nevartojau vaistø savo nervø sistemai su-stiprinti. Taèiau, po baliø, istorijos „kalimo“ jauèiaus tiek iðvargæs,kad negalëjau nieko skaityti. Teko susiieðkoti senà receptà ir ge-guþës 26 d. nusipirkti vaistø. Kità dienà laikiau egzaminà pas doc.Ðidlauskà. Pirmà klausimà apie baudþiavos panaikinimo sàlygasatsakiau. Gan gerai, nors pats klausimo pateikimas rodë, jog do-

centas per daug reikalauja. Antrojo klausimo – antroji revoliucinësituacija – ið viso neþinojau. Maniau toká klausimà partijos istori-jos reikalu. Taèiau ðis docentas visada ko nors reikalauja ið partijosistorijos. Seniûnas já pavadino „Lenino vergu“. Istorijà jis paverèiapropagandos árankiu. Nekreipia jokio dëmesio á diplomatijos isto-rijà. O vadovëlis gan objektyviai nuðvieèia to meto Rusijos politi-kà. Tamsybininkas! Buvæs mano mokytojas A. Storpirðtis pasakojoÐidlauskà esant „buoþiðkos kilmës“. Matyt, tai tiesa. Uþtat taipuoliai, net persistengdamas, tarnauja partijai.

Liepë arba dar kartà ateiti arba „3“ raðys. Liepiau raðyti, norsjutau geriau þinàs antrà TSRS istorijos dalá negu pirmà. Suk já bala!TSRS istorijai neteikiu didelës reikðmës. Tai socialiniø ekonominiøsantykiø istorija, o ne tikroji valstybës istorija.

Geguþës 28 d. labai nenorëdamas iðvykstu á Krivasalá. Vladaspasodinæs bulves neatsiveþë mamos pas gydytojà. Teko man va-þiuoti. Sekmadiená akëjau bulves, truputá þolæ roviau, o po pietø sumama iðvykome á Vilniø. Ji vis silpnesnë – á vienà Krivasalio kal-nelá sunkiai uþlipo.

18 val. 08 min. Uþteks! Kompotà virti!

Liepos 12 d. (antradienis)

17 val. maþajame kambarëly. Lauke pradëjo lynoti. Liepa prasta.Liûdnos Alës atostogos. Liûdnos! Gal pasitaisys oras?!

O dabar apie tai, kà buvau praleidæs.

Maþdaug balandþio 25 d. galø gale áteikiau katedroje savo kon-troliná darbà tema „TSRS – Lietuvos santykiai 1920–1940 metais“.Temoje buvo „1939“, o að iðtaisiau á „1940“ metus. Katedra, pasirodo,bijojo 1940 metø birþelio ávykiø.

Pateikdamas ðá darbà turëjau nedaug vilties, kad já áskaitys.Jeigu jis pateks á doro lietuvio rankas, gali áskaityti, bet jeigu niek-ðas já recenzuos – pasisveèiuos ir saugume. Daugiausia galimy-

1 KGB darbuotojas Balys Baranauskas redagavo propagandiniø leidiniø serijà „Faktaikaltina“, skirtà kompromituoti rezistencijai. Toks Bernoto pasiûlymas rodo KGBturëjusius toli siekianèius planus autoriaus ir jo draugø atþvilgiu.


biø, kad já recenzuos dëstytojas K. Strumskis, kurio að nemëgau uþjo per daug tendencingas, apologetiðkas paskaitas, laikiau palai-þûnu, aklai atsidavusiu rëþimui.

Darbas objektyvus ir nieko jame antisovietiðko negalima suras-ti. Taèiau uþ tai, kad nespjaudau savo Tëvynës, galiu patekti ániekðø nemalonæ. Dël pasekmiø per daug nesibijojau. Gali paða-linti ið universiteto. Tegu ðalina!

Prieð atiduodamas liepiau ðá raðiná Alei paskaityti. Toji kaip tikbuvo iðvargusi. Perskaièiusi vienà kità skyriø susiëmë uþ galvos.Jos nuomone, tai „baisus darbas“, uþ kurá ne tik iðlëksiu ið univer-siteto, bet ir vël pateksiu uþ grotø. Negelbëjo ir Viktoro autorite-tinga nuomonë, pagal kurià darbas objektyvus, paraðytas grynaiistoriniu metodu. Ji praðë mane duoti darbà Vladui paskaityti. Taèiauðis tuomet buvo Krivasaly. Kaip tik uþsuko brolis Jonas. Tam tuojaupakiðo skaityti. Deja, ðis nesugebëjo áskaityti. Abu prikaiðiojo man„nenusëdëjimà“, taèiau buvau tvirtai pasiryþæs pateikti ðá darbà.

O gal á doro lietuvio rankas jis pateks? Tegu tas mato, kad nevisi lietuviai ðunuodegiauja ir uoliai laiþo svetimus batus. Kai ku-rie faktai gal ne vienam dëstytojui iki ðiol nebuvo þinomi. Tegususipaþásta. Geriau iðeisiu ið universiteto, bet nedarysiu jokio kom-promiso su savo sàþine ir nespjaudysiu ant savo tautos garbingosistorijos.

Nors ið pradþiø dar turëjau ðiokià tokià viltá, kad darbà gal iráskaitys, bet kuo toliau, tuo labiau geso ði viltis. Bijojau, kad galiunegauti apmokamø atostogø. Neáskaitys, reiks naujà raðyti. O lai-ko nebus. Kiekvienà rytà laukdavau laiðkaneðio. Rodos, geguþës12 dienà pamatæs laiðkaneðá iðbëgau pasiþiûrëti, ar laiðkø dëþutëjenëra paketo su gràþintu darbu. Nëra! Ið dëþutës kyðo gerai paþás-tamas recenzijos blankas. Taèiau ir dabar nenorëjau tikëti, kadáskaitë darbà. Matyt, nenorëjo gràþinti, todël praneðë, jog darbasneáskaitomas, ir viskas. Drebanèiomis ið susijaudinimo rankomisperplëðiau recenzijos blankà. Þiûriu ir pats netikiu savo akimis:„Áskaityta.“

Netikëtas ir recenzijos turinys: „Drg. Terleckai, Jûsø kursinádarbà perskaièiau su ádomumu. Nors medþiaga, kurià panaudojo-

te, nëra nauja, taèiau Jûsø siekimas savarankiðkai màstyti (nesi-skaitant net su autoritetais) yra sveikintinas reiðkinys.

Ne su viskuo, kas pasakyta Jûsø darbe, bûtø galima sutikti.Darbe nepateikiate plano. Nëra klausimo istoriografijos. Pats dar-bas toli perþengia kontrolinio darbo reikalavimus. Dëstymas nevisur pakankamai apgalvotas. Ne visada prisilaikoma tam tikrømokslinio darbo raðymo reikalavimø. Darbas gerokai iðtæstas. Ne-þiûrint to, Jûs turite istoriko gyslelæ. Linkiu sëkmës tolimesnësestudijose! K. Strumskis. Vilnius, 1966 V 9“.

To jau tikrai nesitikëjau, o ypaè ið Strumskio!Sunku ðiandien iðreikðti jausmus, kuriuos jauèiau perskaitæs re-

cenzijà. Juose, pirma, buvo daug dþiaugsmo, kad nereikës ið naujoraðyti. Antra, recenzija paglostë mano savimeilæ. Treèia, ir svar-biausia, buvo dþiaugsmas, kad tarp Lietuvos istorikø yra dorø lie-tuviø ir K. Strunskio atþvilgiu að labai klydau. Tai doras lietuvis.Juk jis nekvailas ir gerai suprato darbo tendencijà, nors iðvadosgan sovietiðkos. Suprato, taèiau ne tik neatmetë darbo, bet netiðgyrë já (kaþin kaip jautësi èekistai, skaitydami tokià karðtà A. Ter-lecko recenzijà?) Reiðkia, jis doras vyras! Valio! Jeigu jis doras, taiir daugumas dëstytojø istorikø dori lietuviai, nors ir kaip juos pa-renka J. Þiugþdos tipo niekðai. Reiðkia, ne tiek jau daug niekðømûsø tautoje. Tik sàlygos priverèia daugelá veidmainiauti. Esantreikalui jie nesibijo pasirodyti esà dorais lietuviais.

Pamatæs, kad Vladas pabudæs, pakiðau jam recenzijà: „Skaityk!O vis zirzei, kad jau galas man.“ Tas irgi apsidþiaugë. LiepiauViktorui parodyti. Alë irgi labai apsidþiaugë.

Vakare Viktoras pareiðkë, kad ðis darbas vidurinës mokyklos, one aukðtosios lygio. Jis truputá perdeda. Studentai nepateikia to-kiø darbø. Ne! Beveik visi tik nuraðo ið vadovëliø pilnas propagan-dos mintis. O mano darbas savarankiðkas. Þinoma, að pats labaiaukðtai nevertinu ðio darbo, nes svarbiausios jo tikslas buvo paro-dyti, kà kalbëjo, kà darë Stalinas ir jo gauja. Uþtat per daug citatø.O Viktoras visada ið aukðto þiûri á mane.

Recenzija rodo, kad ðiuo savo darbu maloniai nustebinau dësty-tojà K. Strumská. Matyt, jis gavo pirmàjá toká savarankiðkà ir dràsø


darbà. Ið mûsø kurso tik Levèenka1 raðë darbà ðia tema. Taèiauaiðku, kad jis iðdëstë J. Þiugþdos ir K. Navicko mintis. Likusiejistudentai ið viso bijojo ðios „pavojingos“ temos.

Visgi ne tie laikai! Prieð 15 metø uþ toká darbà bûèiau iðlëkæs iðuniversiteto, o ðiandien net pagyrë. Taèiau tas nereiðkia, kad ðian-dien Kremliaus nurodymu imta maþiau klastoti Lietuvos istorijà ne-gu prieð 15 metø. Në kiek! Atrodo, ypaè po XXIII suvaþiavimopastebimas ðlykðèiosios propagandos sustiprëjimas, istorijos klasto-jimas. Bet vis vien dràsesni ðiandien jau iðdrásta pasakyti tiesos þodá.

Jonas I patarë man2: „Tavo darbas gavo oficialià sankcijà. Duokjá paskaityti þmonëms. Tegu susipaþásta su Lietuvos istorija, tokiaistorija, kokia ji yra. Tavo darbe yra gerø minèiø.“

Geguþës pradþioje áteikiau ir antràjá darbà tema „Vokietijos vals-tieèiø karas“. Mënesio pabaigoje gavau gerà ávertinimà: „Darbasparaðytas su meile, tvarkingai, turiningai.“ Yra keletas neesminiøpastabø. Recenzavo Ragelienë. Þinoma, èia jau visai kita tema. Betir ðia recenzija buvo paglostyta savimeilë. Gerai. Jeigu pavyks pri-sikasti iki diplominio, galëèiau gauti teisæ raðyti diplominá darbà irilgesnes atostogas.

Taèiau TSRS istorijos egzaminus laikau tik „3“. Suk jà bala! Dardaug laiko!

Geguþës 30 d. su Viktoru buvome „Vilniaus“ kine pasiþiûrëti„Taigos desanto“. Per klaidà patekome á sovietiná filmà. Filmasparodë, kad partija neturi patraukliø idealø. Reþisierius, matyt,gabus, bet jam uþkimðta burna. Nauja tai, kad ið tikinèio darbinin-ko niekas nesijuokia, laiko já lygiu þmogumi.

Geguþës 31 d. gráþtant ið darbo lietuvis kreipësi á konduktoræ:„Du! Du!“ Staiga supratæs, kad ji ne lietuvë, sulemeno: „Dva!“ Að:„Reikëjo atsipraðyti…“ Aplink vien lietuviðki veidai. Matau, kad jienesuprato pastabos esmës. Uþtat uþbaigiau mintá: „… kad lietuvið-kai kreipëtës.“ Ðûdelis tuoj susigaudë, kur taikiau: „Koks jûsø rei-kalas!“ Að: „Gëdos neturite!“ Nutilo, nors iki tol tiek daug plepëjo

su savo draugu. Aplink buvo lietuviai, taèiau në vienas neásikiðo ámûsø konfliktà. Vergai!

Geguþës 31 d. universitete sutikau I. Zuiká1. Jis pradëjo skubë-damas berti: „Kiekvienoj ástaigoje bus sukurtos saugumo grupës.Ypatingai seks sugráþusius ið lageriø. Reikia saugotis.“ Bijo netsavo ðeðëlio! O kad sekimà stiprina, jauèiama.

Birþelio 1 d. 17-ame autobuse radau V. Raudeliûnà. Troleibuseálipo Èerniauskas2. Visi susëdom ant galiniø sëdyniø. Álipo átarti-nas tipas. Atsisëdo prieð mus prie konduktorës. Sëdi ir klauso ið-tempæs ausis, apie kà mes kalbamës.

V. Raudeliûnui iðlipus, prie manæs atsisëdo vyras su þmona.Tarp savæs kalbasi lietuviðkai, o konduktorei þydei: „Dva!“ Truputápatylëjæs klausiu: „Jûs lietuvis?“ Jis: „Kodël klausiat?“ Atsakau:„Ádomu.“ Pagalvojæs, kad jis Lietuvos ruselis, nutilau. Ðis garsiaisako savo þmonai: „Þmogus pagalvojo, kad að þydelis.“ Supratæs,kad jis lietuvis, klausiu: „O kodël jûs sakote konduktorei „dva“?“Jis: „Mes internacionalistai!“ Að: „Að irgi internacionalistas, bet ákonduktoræ nesikreipiu rusiðkai.“ Jis: „O jeigu ji nesupranta?“ Að:„Kaip nesupranta? Argi didelis skirtumas tarp „dva“ ir „du“? Kamreikia pataikauti? Uþtat jie mus ir niekina. Jie per 20 metø nesitei-kia nors kelis þodþius pramokti lietuviðkai.“ Tik dabar prisiminiautà tipà, ausis iðtempusá ir besiklausantá. Þinoma, turëjo kuo pasi-girti savo valdþiai. Suk já velniai! Bet reikia bûti atsargesniam.

Tà paèià dienà susitikau Nulinskà3. Jis keikë rusus. Jam iðaiðki-nau, kad reikia daryti skirtumà tarp rusø tautos ir rusiðkø „derþi-mordø“, kurie siekia surusinti mus. Taèiau rusø tauta visai nenorimûsø surusinti. Net oficiali Kremliaus politika neturi to tikslo.

1 Sevelijus Levèenka, Anykðèiø rajono komjaunimo sekretorius.2 Autorius pataria pats sau.

1 V. Miliø.2 Romualdas Èerniauskas su autorium mokësi Linkmenø progimnazijos þemesnëje

klasëje 1944–1945 mokslo metais, nors ir buvo gimæs 1926 m. 1945 m. iðvykomokytis á Utenos gimnazijà. Partizanams nukovus komunistà direktoriø, MGBtuo apkaltino penkis patriotiðkai nusiteikusius gimnazistus, tarp jø ir Èerniaus-kà. Kada budelis stribas automato buoþe iðmuðë visus Romualdo dantis, „prisipa-þino“ dalyvavæs atentate prieð direktoriø. Kalëjo deðimt metø. Mirë nuo jaunys-tëje patirtø kanèiø.

3 Pats autorius. Ironiðkas intarpas skirtas klaidinti KGB.


Jam iðaiðkinau, kad jei ne rusø tauta, ðiandien nebûtø në Lietu-vos vardo likæ. Vokieèiai mus bûtø nutautinæ uþdarydami mokyk-las, spaudà.

Mes patys kalti. Yra daug ðûdþiø lietuviø, kurie pataikaujarusams. Ðie nemëgsta pataikavimo ir todël niekina mus. Ðiaipmums reikia eiti su Rusija, o ne su Vakarais... Atrodo, kad átiki-nau já. Nemaiðys daugiau „derþimordø“ ir rusø tautos. Tik kvailastai sumaiðo!

Bûdamas Sibire ásitikinau, kokia gera rusø tauta, o niekðø viso-se tautose uþtenka!

Birþelio mën. buvau ypaè apleidæs dienoraðtá. Tik birþelio 20 d.suraðiau kai kurias pastabas uþ birþelio 1 d. – birþelio 20 d. Kai kàtokiu atveju, þinoma, galëjau praleisti. Blogai taip tvarkyti dieno-raðtá. Mintys „pasensta“.

Liepos 1 d. pradëjau darbe raðyti lape dienoraðtá pagal minëtasbirþelio 20 d. pastabas. Ðiandien perraðysiu ið to lapo nieko beveiknekeisdamas. Stengsiuosi galvoti taip, kaip galvojau prieð mënesá,nors kai kuriais atvejais mano mintys ir pasikeitë. Pradedu!

Birþelio 1 d. su Ale, Algiu, Maryte Rasa ir Viktoru þiûrëjomeÐiauliø dramos teatro pastatytà „Ðarûnà“. Labai gaila, kad prieðspektaklá nesuspëjau perskaityti ðios Krëvës dramos. Ádomu buvopasiþiûrëti, ar vartos þodá „gudas“. Vartojo! Matyt, pasitiki liaudiestamsumu, kuri „gudas“ supranta kaip „baltarusis“. Spektakliui kaþkotrûko. Daug þodþiø, bet maþa veiksmo. Paskutinis veiksmas neblo-gas. Ir kaip Popovas leidþia lietuviams statyti „iðdaviko“ Krëvësveikalus? Matyt nori tuo uþsienyje gyvenantiems lietuviams paro-dyti, kokia kûrybos laisvë vieðpatauja jø paliktoje tëvynëje.

Gráþtant troleibuse taip þiopsojo á mane moterys, o ypaè vienagraþi mergina. Man labai patiko toks jø dëmesys. Tai artëjanèiossenatvës poþymis. Alë pasakytø, kad manyje daug tuðtumo. Ta-èiau kas laisvas nuo tokiø nuodëmiø?

Birþelio 2 d. pas Safranovà laikiau XX amþiaus rusø literatûrosistorijos egzaminà, t. y. áskaità. Kaltinau save uþ tai, kad rudená

nelaikiau áskaitos. Negalima paskutinei dienai atidëti egzaminø.Tai jau apsileidimas, su kuriuo privalau kovoti. Laimë, kad áspëjau,jog Kuprino „Dvikova“ tikrai bus. Apie Gorkio romantinius kûri-nius beveik nieko neþinojau. Truputá buvo nepatogu. Iðpirko „Dvi-kova“. Bet tinkamai iðanalizuoti ðio kûrinio nesugebëjau. Ji paste-bëjo: „Jauèiasi, kad jûs istorikas, o ne literatas.“ Faktus prisimenàs,bet analizuoti nemokàs.

Kai kà papasakojau apie save. Alë apkaltino uþ tai, kad giriuosivisiems kalëjæs. Ne tuo tikslu pasakojau. Þinojau ið jos paskaitø,kad ji galvojanti rusë, nors ir partinio biuro narë.

Pats ëmiau jà egzaminuoti. Pasirodo, kad ji kà tik perskaitëDjakovo „Dieti Arbata“. Papasakojau jai apie Jestigniejevà. Iðreið-kiau gailestá, kad negaliu klausyti jos paskaitø. Ji patarë klausytissu stacionaro studentais. Jei galësiu, bûtinai lankysiu jos paskai-tas. Puikiai skaito. Ir ji pati niekina rusø literatûros istorijos vado-vëlius. Neturinti kà rekomenduoti studentams. Ði áskaita davë tei-sæ á apmokamas atostogas.

Birþelio 3 d. su Gintuliu iðvaþiavau á Krivasalá. Liûdna buvopagalvojus, kad niekas mûsø ten nesutiks jau. Alë ir bobutë ðákartà patikëjo man Gintulá. Jis pats irgi labai norëjo á kaimà. IðÐiðkiniø pësèiomis traukëm namo. Jauèiau didelá nuovargá po eg-zaminø. Troba uþrakinta. Dieve! Nepasitiko jau mûsø Tatukas. Kam-bario kvapas tas pat, tie patys ir paveikslai.

Tetos Emilija ir Stasë padëjo sodinti burokus. Be reikalo pali-kau tiek daug þemës darþovëms.

Oras buvo labai puikus, todël nusideginau labiau negu per vi-sas atostogas. Darbo daug: ravëti bulves, braðkes, akëti bulves.Viduriniø amþiø istorijai ruoðtis beveik nebuvo laiko.

Laimë, kad Gintulá paëmiau. Be jo naktá labai liûdna, tiesiogbaugu.

Birþelio 5 d. Linkmenyse Ðv. Trejybës atlaidai ir festivalis. Bûti-nai reikia nueiti. Ádomu pasiþiûrëti, ar pavyks ateistams – ávairausplauko niekðams – atitraukti þmones nuo baþnyèios.

Iðvakarëse patikrinau, ar moka Gintulis padoriai persiþegnoti,nors Vilniuje girdëjau já ir poterius kalbant. Nemoka. Kaltos mama


ir Bobutë, kad neiðmokino þmoniðkai persiþegnoti. Vakare ir ryteiðmokinau.

Já paleidau á baþnyèià su Antaniuku1 ir Veronika. Bus maþiaurûpesèiø. Be to, labai jau skurdþiai apsirengæs vaikas. Kelnës su-adytos.

Diena pasitaikë labai ðilta. Maunu tëviðkës laukais á Linkmenis.Visur vaidenasi Tatukas.

Aukas renka Alfredas. Bûtinai praðo uþeiti. Jis vykstàs á Palûðæ,bet ten esà daug sveèiø. Þinau, kad jis truputá bijo mano vizito, betuþeiti rûpi.

Þmoniø pilna baþnyèia, ðventoriuje – në kiek ne maþiau, kaipir prieð 20 metø, nors ateistai dirba iðsijuosæ savo pragaiðtingàdarbà.

Pamaldos – 13 val., o festivalis – 14 val. Reiðkia, tikisi, kadþmonës ápusëjus pamaldoms tuoj bëgte bëgs ið baþnyèios á jø fes-tivalá. Në velnio! Atrodo, kad ið baþnyèios neiðbëgo á festivalá neivienas þmogus.

Miðias laiko Jonas Kardelis. Ar jis pakels tokià sunkà naðtà,kuri ðiandien gula ant kunigo peèiø?

Baþnyèioje daug jaunimo, vaikø. Sunku ateistams kovoti ir áro-dyti savo meilæ partijai ir vyriausybei.

Kas sakys pamokslà? Turbût geras pamokslininkas. Gerai bûtø,kad já sakytø Alfredas.

Á sakyklà álipa maþdaug 50 metø nesimpatiðkos iðvaizdos kuni-gas. Vysto temà apie þegnojimà. Puiki tema. Taèiau ið pirmø þo-dþiø matyti, kad ðis kunigas labai jau prastas pamokslininkas. Ro-dos, jau pradës „kas reikia“ ir vël nukrypsta á padanges klaidþioti.Vienas po kito þmonës iðeina á ðventoriø. Taip pikta. Rodos, uþlipsiir duosi lepðiui á nosá. Átariu, kad tai Kirdeikiø klebonas, apie kuriobailumà esu jau girdëjæs. Neapsirikau.

Pamaldos baigiasi po 15 val. Tik tada þmonës pradëjo traukti áfestivalá.

Pas Alfredà neskubëjau. Vos atëjau ir jis atvaþiavo. Festivalyjenieko nesà. Tik dabar pradedà plaukti þmonës.

Pristato sveèius. Tarp jø matau ir Kirdeikiø klebonà. Gaila, kadnepasinaudojau proga prieiti prie jo. Bûèiau jam pasakæs pamoks-là apie tai, kaip reikia pamokslus sakyti.

Atëjo choristai, kurie tikrai labai puikiai giedojo. Visi dþiûgau-ja, kad daug þmoniø baþnyèioje susirinko, o festivalyje – tik ren-gëjai.

Balius puikus. Man truputá nemalonu, kad visos gërybës uþtikinèiøjø pinigus. Bet èia nieko blogo. Paskutinio rublio niekasneatiduoda. Truputá iðgëriau. Visi ima dainuoti. Akyse Tatukas.Pasidaro taip gaila, kad vos pajëgiu valdyti aðaras. Jo paveikslàpakeièia mamos paveikslas. Jos irgi labai gaila. Dar sunkiau bus,kai ir ji numirs, nors ðiandien tai sunku suprasti. Akyse Gintulis,koká já maèiau ðventoriuje. Namuose jo apsirengimas atrodë ne-blogas, o èia – tiesiog baisus. Vyr. inþinierës ir vyr. ekonomistëssûnus apsirengæs blogiau uþ kolchoznikø vaikus. Sëdi su Antaniu-ku ant ðventoriaus ir kerta „kermoðinius“ saldainius. Be galo skau-du, graudu. Kaþkas priekaiðtavo, kad gëdinuosi savo vaiko. Rude-ná pirkau kostiumëlá. Suplëðë. Bûtina kità pirkti. Nelabai yra ið ko.Visa alga iðeina tik maistui. Juk mes dabar aðtuoniese.

Gëriau á Jonelio sveikatà, linkim jam stiprybës. Alfredas iðpro-vokuoja mane pasakyti kalbà. Buvau nepasiruoðæs, bet nëra kaipatsisakyti. Be to, taip norisi „uþveþti“ Kirdeikiø klebonui. Manokalba buvo taikoma kaip tik jam. Bet ar jis suprato? Þiûrëjo girto-mis akimis ir ðypsojosi.

Kalbëjau maþdaug taip: „Didþiuojamës, kad jau trys jaunuoliaiið Linkmenø apylinkës pasirinko sunkø kunigo kelià, didþiuojamëstavimi, Joneli! Sakydamas pamokslus, diskutuodamas su ateistais,árodinësi jiems Dievo buvimà. Taèiau kalbëdamas apie Dievà irdangø, neuþmirðk nusileisti ir á ðià vargðæ mûsø þemæ. Daþnai klau-sausi pamokslø Vilniuje ir daþnai nepatenkintas jais. Kunigai, kal-bëdami apie Dievà, laiko jo buvimà aksioma, nereikalaujanèia jo-kio árodymo. Tarp mûsø labai maþai ásitikinusiø ateistø, bet daugumàvisgi sudaro daug kuo abejojanèiøjø. Kunigo pareiga kaip tik daþ-1 Pusseserës Veronikos sûnumi. – A. T.


niau kreiptis á juos. Sakydamas pamokslus niekada neuþmirðk esàslietuvis, þinok, kad tavo klausytojai yra lietuviai. Þinoma, nekvie-èiu Jonelio á kovà su santvarka. Tai, viena, pavojinga, o antra,nereikalinga.“ Kaþkà dar kalbëjau. Plojo, bet nebuvau patenkintassavo kalba – galëjau geriau pasiruoðti.

Alfredas pats priminë paskutiná pamokslà. Jis pats negalëjæssakyti pamokslo. Kunigas nesàs bailys, bet tiesiog nesugebàs pa-sakyti doro pamokslo. Èia esà jau negalima nieko iðtaisyti. Mûsøapkalbø objektas plepa su ðalia sëdinèiu gydytoju ar daktaru, pa-sakoja apie lagerá (kompanijoje að maþai kalbu ir apie lagerá niekonepasakoju, tai jau nekuklu). Þiûriu á jo girtà veidà ir taip gailapasidaro vargðo kunigëlio. Kà jis kaltas, kad jis toks, o ne kitoks?

Adolfas Noreikis pasigërë. Vedu já uþ parankës namo. Ið jø tikMaþeika dalyvaujàs Kultûros rûmø chore. Jis nenorás ten eiti: „Kàman ten duos? Èia nors iðgerti duoda.“ Kartais naudingas ir tokspatriotizmas. Daugumas visgi eina á baþnytiná chorà giedoti ne dëldegtinës.

Parëjæs skubu á kapines. Ið neseniai Jonelio pastatyto paminkloþvelgia vargðas Tatukas. Ir vos balsu nepradedu raudoti.

Mamos nelaukiau sugráþtant. Galvojau parvaþiavæs á Vilniø pa-tarti jai dar pabûti èia. Bet birþelio 7 d. atvaþiavo.

Radusi Jonelio iðveþtas lentas, ëmë verkti. Praverkë iki 12 val.Nervai! Ryte ákalbëjau suruoðti pienà á pieninæ neðti. Juk nëra kuomokesèiø sumokëti. Du rytus neðiau.

O koks graþus buvo oras! Vakarai tokie neapsakomai graþûs. Okad Tatukas bûtø gyvas! Ne! Jau neprisikels!

Birþelio 8 d. uþsukau pas Linkpliká1, nors ir nelabai malonu, kaiþinai, kad tavæs bijo.

Birþelio 9 d. atsisveikinam su mama. Genë perkëlë [valtimi]abu su Gintuliu. Pirmà kartà buvo taip gaila vargðës mamos. Tikpats pagyvenæs, ásitikinau, kaip jai èia sunku. Vargðë mama! Bûti-na man èia atvaþiuoti gyventi ir mokintis. Tai sunku, bet bûtina.Juk man bûtinos reikalingos þinios.

Vaþiuojam per Ignalinà. Man greit 40 metø, o að èia pirmàkartà. Lyg ir gëda në kartà nebuvus tokiam graþiam Lietuvos kam-pelyje, kuris èia pat kaimynystëje.

Miestelis nesukelia ypatingo áspûdþio. Ne visà já ir maèiau.Nebuvo laiko. Pilna kalbanèiø rusiðkai. Visur jø uþtenka. Kasi-ninkë á mano klausimà atsako rusiðkai. Nesiteikia iðmokti lietu-viðkai skaièiuoti, kà lengvai net Arkadijus jau seniai moka.

Viktoras prisiregistravo. Valio! Pasakoja apie konfliktà su regist-ratore ruse. Nors namø knygoje visi uþraðai buvo rusiðki, jis uþpildëjà lietuviðkai. Rusë pasiutusi uþ tai, kad ðis iðdráso ardyti „senàtvarkà“. Viktoras teisinosi tuo, kad knygos skiltys uþraðytos abejo-mis kalbomis. Bet tas jos neátikino. Nieko negalëdama padaryti,vietoj Mordovijos adreso uþraðë „iz zakliuèenija“, nors tokios pa-stabos niekas ið jos nereikalavo. Vis vien jà bûèiau velniop pasiun-tæs. Gyvatë! „Derþi-morda“! Viktoras pasirodë per daug nuolaidus.

Birþelio 10 d. vidurdiená su kaimynu Juozu Subaèiumi pasirodëdu vienodai apsirengæ tipai. Lyg ne Juozas, o vienas ið jø atrakinoduris. Juozas kaþkur iðbëgo, o jie pasiliko.

(Baigsiu perraðinëti vëliau. Iðvargau. Jau 20 val. 35 min.)

Liepos 13 d. (treèiadienis)

Tæsiu perraðinëti. 16 val. 25 min. kambarëly. Lauke labai vësu.Kieme stovi [motociklas] „Java“. Kaþkas atvaþiavæs. Iðgëræ vyno iriðëjæ su Viktoru ir Algiuku. Truputá paraðysiu iki sugráð.

Po to ðie tipai (vienas su kaþkokiu ryðulëliu) nuëjo á iðvietæ, o iðten – neskubëdami á miestà. Greit abu sukëlë mûsø átarimà. Nu-bëgau patikrinti, pasiliko Juozas ar ne. Durys uþrakintos. Vadinasi,palikæs ðiuos tipus, pats iðëjo. Kodël juos paliko? Jø iki ðiol nieka-da nemaèiau. Vadinasi, ne giminës. Vakare atsargiai tardþiau Juo-zà. Jo televizorius veikia. Vadinasi, ne televizoriaus taisyti pasiliko.Tad kodël pasiliko?1 Linkmeniðká kunigà A. Kaniðauskà.


Artëja mano vardinës. Þino, kad bus sveèiø. Ar tik neatëjo mik-rofono átaisyti?

Juozas girtuoklis, dirba kadrø inspektoriumi ir todël priklausosaugumo áskaitai. Todël já lengvai gali priversti dirbti saugumonaudai.

Suþinojæs, kad jis su þmona iðvyksta á jos tëviðkæ, sukau galvàkaip gauti jø raktus. Mamà siunèiau ta priedanga, kad bijomës, jogbaliaus metu nesugestø elektra (skaitliukas jø koridoriuje). Mamanëjo. Þiemà ne kartà jie patys be jokio praðymo palikdavo raktà.

Ryte atëjo Juozo þmona Vanda papraðyti, kad uþ juos balsuotu-me. Lyg tarp kitko paminëjau raktus. Ji: „Mes norëjome pasiûlyti,bet lyg ir nepatogu.“ Kodël nepatogu? Juk pirmiau iðvaþiuodamipalikdavo raktà. Keista! Þinoma, tikrinti nëjom. Gali palikti þen-klus, pagal kuriuos supras, buvome tikrinti ar ne.

Sekmadienio pavakariais atsirado. O mes laukëme jø tik pirma-dienio rytà. Anksti atskridæs lëktuvas. Gal ir be reikalo átarinëjuþmones? Reikia átarinëti. Saugumui labai rûpi suþinoti mûsø min-tis. O techniðkai tas galima. Uþtat jie dës visas pastangas, nesiskai-tydami su pinigais, suþinoti, kà mes galvojame.

O dël raktø keista. Visà laikà palikdavo, o dabar vaþiuodamiatostogø nepaliko. Keista!

Birþelio 11 d. uþëjau pas brolá Vladà aplankyti naujagimës. Vik-toro nuomone, bûtina aplankyti. Vaikelis guli ant këdþiø. Kamba-rëlis kaip kojinë siauras. Vargas! Bëdà susiieðkojo. O ar að jaunasbûdamas maþiau vargau? Apskritai gaila buvo abiejø. Atrodo, pa-tenkinti liko mano vizitu.

Po to nuëjau pas brolá Jonà. Þmona Viktorija papasakojo apiekonfliktà su pardavëja ruse. Lietuvë pirkëja padavë maþiau pinigø,negu rusë pasakë. Pastaroji ëmusi ðaukti. Lietuvë atsakë nesupran-tanti. Rusë vël ðaukia, kad nesupranta. Èia lietuvæ uþstojo moteryslietuvës. Rusë: „Man jûsø kalba nereikalinga, su ja tik iki stoties.Èia visi kalba rusiðkai. Jeigu reikëtø, iðmokèiau.“ Nestebina jøáþûlumas, bet vis vien labai uþgauna.

Jonelis pradëjo priekaiðtauti, kad pjausiu karvei ðienà, motinàverèiu gyventi Krivasaly. Nesusivaldæs aprëkiau. Pasakiau dël len-

tø. Uþsigavo. Pasakiau, kad mamai blogai tiek pas já, tiek pasmane.

Nors ðaukiau, bet ðirdyje nepykau, o jie supyko. Menkniekis.Bet kam to reikia?

Sumaiðiau TSRS áskaitos grafikà. Gamtos fakultete K. Strums-kio nesuradau. Jauèiausi be galo iðvargæs, nes beveik visà dienà potruputá skaièiau. Visgi ne taip lengvai mokslas pasiekiamas. Jiskainuoja daug nervø ir sveikatos.

Gráþau taip iðvargæs, susinervinæs.Èia gi radau brangø sveèià – Aleksandrà Markaitá. Gaila, kad

vëlai sugráþau. Jis atrodo puikiai, nors galva dar svaigstanti. Primàkartà maèiau já tokios puikios nuotaikos. Veliuonoje gal sustiprës[gyvens prie baþnyèios].

O kad visi kunigai bûtø tokie!Iðgërëm truputá naminio vyno. Atsistojæs: „Garbë Jëzui Kristui!“Aleksandras negali nepolitikavæs gyventi. Apsigimæs apaðtalas.

Niekas niekada nepakeis jo. Reikia já mokyti nors truputá diploma-tijos. Bet vargu, ar jis pajëgs iðmokti? Taèiau reikia apsaugoti jánuo buvusiø kvailysèiø, t. y. klaidø – nuo knygø raðymo. Jeigu jispateks á èekistø nagus dar ketvirtà kartà, gyvas daugiau neiðtrauks.Tik per stebuklà dabar iðsigelbëjo ið mirties nasrø.

Alei gyræs mane. Uþ kà? Vadinæs mane iðsilavinusiu. Èia tainetiesa. Gyrimui neteikiu didelës reikðmës, nors visgi malonu, kaigiria, o ne peikia. Alë juokësi: „Gerai, kad mama negirdëjo tospanegirikos.“ Ji nemëgsta, jeigu kas nors giria mane.

Kiek netikëtumø bûna gyvenime!? Argi prieð 8 metus galvojo-me, kad kada nors visi susitiksime laisvëje? Susitiksime kaip tikpas mane. Bet ar mokame ðiandien tuo dþiaugtis ir tai ávertinti? Jis[Aleksandras]: „Tai Visagalio Dievo dëka mes susitikome“1. Mantai sunku ásisàmoninti ir tinkamai suprasti. Visgi tai tiesa. Tai tikraiDievo ar kitos antgamtinës jëgos dëka.

1 1958 m. autorius kartu su kunigu A. Markaièiu kalëjo KGB kalëjimo 27-oje ka-meroje.


Kalëjime, lageryje teko susitikti daug niekðø, bet ir daug gerøþmoniø. Aèiû uþ tai Dievui. Nei kiek nesigailiu ten pabuvojæs.

Visi trys (Algis, Viktoras ir að) lydëjome já [Aleksandrà] iki au-tobusø stotelës prie paðto. Akimis ieðkojau ðnipø. Ilgai neteko. Duniekðeliai suko ratu. Suuodþia gyliai þmoniø kraujà! Ðlykðtynës!

Ið to pat autobuso iðlipo V. Raudeliûnas. Pasiûliau Viktorui su-sitikti su juo. Ëmiau ðaukti. Sugráþome prie autobuso ir traukëmplentu link mûsø. Tipai lyg buvo prapuolæ. Greit ir vël atsirado.Vienas atsisëdæs ðalia kelio krapðtë kaþkokius árankius. Suprask,darbininkas labai uþsiëmæs savo darbu ir në kiek neklauso jûsøpaðnekesio. Antrasis suka ratu. Þinoma, pora turbût sëdo á autobu-sà ir nulydëjo Aleksandrà ir Algiukà. Pamojom ranka Aleksandrui.Iki pasimatymo, dorasis Lietuvi! Saugok, Dieve, tave nuo nelaimiø,o ypaè kalëjimo, kuris tau lygus grabui.

Su V. Raudeliûnu ilgai plepëjome bevaikðèiodami. Ið jo busmokslininkas! Tai labai darbðtus vyras ir fanatiðkai atsidavæs mokslui.Tik fanatikai ir gali tapti mokslininkais.

Jie gyrë daugelá teisininkø, minëdami daug pavardþiø. Dalis jødirba Aukðèiausiajame teisme. Gerai esà, kad mes turime tarp tei-sëjø dorø lietuviø. Tada nesusigaudþiau, kà jam atsakyti, taèiauðiandien pasakyèiau, kad man bûtø buvæ maloniau, jeigu maneteisæ rusai, negu kad teisë lietuviai.

Vienas Aukðèiausiojo Teismo teisëjas negaudavæs (gal vengda-væs) bylø, kuriuose kaltinamieji bûdavo teisiami mirties bausme.Likas pasakæs: „Ðià bylà duosime jam, nes tik jo vieno rankos darðvarios.“ Tai esà buvusio lietuvio partizano ar Molëtø þydø ðaudy-tojo byla. Labai jau sielojasi Likas dël savo kruvinø rankø!

Mano vardiniø iðvakarëse tariausi su Algiu ir Viktoru, kà kviestiá sveèius. Bûtø gerai, kad ateitø Albertas Þilinskas, Kazelis Ambra-sas ir Jadzytë Kardelytë, pasiklausytø komunisto ið Verkiø. Vikto-ras patarë Alës paklausti. Ði nesutiko [pakviesti J. Bernoto]. Biru-tës vardinëse jis [Bernotas] nieko nekalbëjæs, o tik dainavæsantisovietines dainas: „Sëk, sesute, ir gvazdikà“ ir kt. Jis labai gy-ræs mus, bet jai nepatikæs. Neverta já kviesti ir tokias dainas dai-nuoti. Sutikau su jos nuomone. Dainomis nieko nepadarysi.

Birþelio 12 d. 19 val. ëmë rinktis pavieniai sveèiai. Be Algio irViktoro, buvo Albertas Þilinskas, Raselë Margaitytë, Elytës pusse-serë Genë, giminës. Tik pusvalandþiui uþbëgo Kazelis ir Jadzytë.

Man ádomiausia buvo pasiðnekëti su Albertu. Nors, atrodo, nie-kada neiðsakiau jam savo paþiûrø, bet pagal kitø pasakojimus Al-bertas padaræs iðvadà, kad jos artimos faðistinëms. Ið kur jis taiiðtraukë? Jam aiðkinau, kad vienodai „myliu“ tiek Hitlerá, tiek irStalinà. Mano paþiûros artimos socialdemokratø paþiûroms, taèiaujokiu bûdu nesu marksistas. Neslëpiau nuostabos jo sugebëjimupasidaryti lageryje marksistu ir marksizmo padedamas norinèiuiðspræsti visas pasaulio problemas.

Jis nusijuokë, kai pavadinau save beveik socialdemokratu. Okas jam davë pagrindà laikyti mane faðistu? Tai jau virðija visaskvailumo ribas.

Lageryje esantiems ruseliams kiekvienas susipratæs lietuvis jaufaðistas, nors Sibire to negirdëjau ið jø. Tokia paþiûra, kvaila paþiû-ra uþsikrëtë ir Albertas.

Atrodo, kad priverèiau já sutikti, kad ne Hitleris pagimdë kruvi-nàjà sistemà, o kruvinoji Stalino sistema – Hitlerá.

Viktoras kelis kartus mëgino iðskirti mus. Þinodamas, kad ne-mandagu vienam sveèiui skirti daugiau dëmesio negu kitiems, vis-gi neklausiau Viktoro.

Albertui labai patiko, kai tautininkus ir jaunalietuvius prilygi-nau dabartiniams Lietuvos karjeristams.

Galø gale Viktoras iðskyrë mus, pats atsisëdæs prie Alberto.Bûtina man susitikti su juo ir daugiau kà iðsiaiðkinti, nors Prezas

nieko doro nesitiki ið jo. Ið pradþiø buvæs karðtas katalikas, o paskuistaiga tapæs marksistu. Ið tokio besiblaðkanèio vyro nieko neiðeis.

Nesuprantama ir jo draugystë su Semënu. Tada kalbëjau jam:„Jeigu galiotø posakis „pasakyk kas tavo draugas, pasakysiu, kastu“, nesëdëèiau su tavim uþ vieno stalo“. Jis: „Tai kodël pakvieteimane?“ Að: „Todël, kad tave laikau doru þmogumi, tik nesupran-tu, kodël tu draugauji su tokiu Semënu.“ Èia papasakojau apie joelgesá. Truputá girdëjæs. Jis draugaujàs ir su A. Zvicevièiumi, norstas nesàs marksistas. Girdëjau, kad jis nemokàs þmoniø paþinti.


Uþvakar sutikau já [Albertà] troleibuse. Að: „Negalvok, kad no-riu tave perauklëti. Man tik ádomu pasikalbëti, iðsiaiðkinti, kaip tumarksistu lagery pasidarei.“ Jis: „Apðviesiu tave. Manyje labai ma-þai marksizmo. Ne marksistai kaltina mane marksizmu, o marksis-tai – marksizmo trûkumu. Viktorui kiekvienas, kuris nesutinka sujo tikëjimu, yra marksistas.“

Apskritai verta su juo [Albertu] susitikti, pasikalbëti, kadangijis doras þmogus. Saugumas triumfuoja, kad lageryje nacionalistastapo marksistu. Tokie semënai tegu tampa marksistais, bet AlbertoÞilinsko ir Antano Stasiðkio nesuprantu. Anà dienà Jonaitis1 taipiðaiðkino man savo poþiûrá á Lietuvos marksistus: „Yra dar naiviøþmoneliø, kurie tikisi pataisyti marksizmà. Pagal juos, marksizmasyra gera teorija, bet TSRS ji iðsigimë, virto tironija. Bet ðie buka-galviai nesupranta, kad kaip tik marksizmas ir pagimdë dabartinætironijà Rusijoje. Galima bûtø pateisinti Kapsukà ir Angarietá, ku-rie laiku nesusigaudë, kas per sistema yra marksizmas, laiku nesu-vokë, kad jie tëra tik apmokami Kremliaus agentai. Taèiau dabar-tiniams Lietuvos komunistams-marksistams negalima atleisti jøaklumo. Marksizmo vaisius patys matë ir dauguma gerokai atsi-kando jø. Laikas niekada nenuplaus nuo marksizmo lietuviø ir kitøpavergtø tautø kraujo. Todël doras ir protingas lietuvis turëtø gë-dytis marksisto vardo. Tai votis ant sveiko Lietuvos kûno. Að galiusuprasti marksistà rusà, bet marksisto lietuvio jokiu bûdu negaliu.Marksizmas Lietuvoje niekada daugiau neras sau tinkamos dirvos.Dauguma dabartiniø Lietuvos komunistø arba tiesiog niekðai, arbatik paprasti karjeristai.“

Að pradëjau prieðtarauti: „Suomija irgi daug nukentëjo nuo Sta-lino, taèiau ðiandien ten komunistai gavo net 24 proc. visø rinkëjøbalsø ir pateko á vyriausybæ.“

Jonaitis: „Suomiai susitiko su bolðevikais tik fronte kaip karei-viai su kareiviais. Ðiandien nei vienas rusø imperialistas nesëdisuomiams ant sprando, kaip jie sëdi ant mûsø sprando. Suomijoskomunistai nesutepë savo rankø broliø krauju, kai tuo tarpu be-

veik visø senøjø Lietuvos komunistø rankos kruvinos iki paþastø.Kaip tik èia, mano manymu, reikia ieðkoti skirtumo tarp suomiø irlietuviø poþiûrio á komunizmà. Pokario metu komunistas buvo lai-komas blogesniu þmogumi uþ vagá ir tolygø þmogþudþiui. Ðiandienmes truputá pamirðom komunistø darbelius ir daug kà jiems atlei-dom. Taèiau laisvoje Lietuvoje bus paskelbti visi komunistø kruvinidarbai Lietuvoje. Neapykanta komunizmui tiek sustiprës tautoje,kad në vienas tikras marksistas (kokiø tik vienetai ir yra Lietuvoje)nedrás prisipaþinti marksistu esàs. Atmink, kad Lietuvoje „marksis-tas“ ir „komunistas“ yra sinonimai. Uþtat ir laikau, kad Lietuvojemarksizmas neturës dirvos. Tavo pareiga veikti doresnius marksis-tus. Neþinia, kokiø planø griebsis ateityje Kremlius Lietuvai pasmaug-ti. Jie gali tokius albertus ir antanus [stasiðkius] panaudoti savotikslams, kaip 1918–1935 m. panaudojo Kapsukà ir Angarietá. Rei-kia siekti, kad toji kvailybë, kaip marksizmas, iðgaruotø ið jø galvø.“

Mano vardinëse Algiukas sëdëjo tarp Alës pusseserës Genës irVito sesers Raselës. Algiukas linko á Genutës pusæ. Ji puiki tuo,kad viskuo domisi. Þinoma, nenorëèiau, kad ji greit susuktø jamgalvà. Taèiau greit pasirodë, kad mano baimë be pagrindo. Jo jaus-mus apvaldë „mergiotë“ Stasë.

Dienà, tiesa, ávyko balsavimas (ne rinkimai, þinoma). Kadangineskubëjom á agitpunktà, agitatorë atneðë urnà. Kandidatas, þino-ma, vienas, vienas á aukðèiausià tarybà ir vienas á tautybiø tarybà.Nusineðæs [balsavimo lapelá] á sodà iðbraukiau Ðumauskà ir kaþko-kià rusæ. Pamatæs, kad Alë bijo iðbraukti ir ruoðiasi ámesti, pasa-kiau, kad ji turi teisæ iðbraukti, jeigu kas nepatinka ið kandidatø.Agitatorë truputá pakeltu balsu pasakë: „Galite braukti, kà tik no-rite.“ Alë iðbraukë rusæ, lyg Ðumauskas bûtø kuo nors geresnis uþjà. Ið kur toks aklumas? Juk tai principo klausimas. Jonas Kiðûnasvisus [lapelius] sumetë á urnà, sumetë uþ Subaèiø ðeimà. Nesusi-valdæs aprëkiau uþ vergiðkumà. Jo manymu, kvailystë braukyti.Argi tuo kà nors pakeisi? Að: „Nors sau árodyk, kad nesi bailys irvergas, kuris bijo iðbraukti tau primestus kandidatus. Jeigu að ne-bûèiau iðbraukæs, jausèiausi kaip iðprievartautas. O dabar tokiunesijauèiu.“1 Pats autorius.


Baliø baigëm apie 2 val. Balsavimo tema garsiai ginèijomës,nors ir þinojome, kad mikrofonas klausosi mûsø. Prezo nuomone,iðbraukymas nieko nepadës. Jeigu ið viso nenueitum á agitpunktà,tada jau kas kita. Jokiu bûdu nesutikau su juo. Rinkimø komisi-joms vadovauja dauguma niekðai. Nors tiems parodytum, kad nevisi vergai. Þinoma, jie pakeis neiðbraukytais biuleteniais. Tegu!Bet jeigu visi (nors dalis) braukytø, daug laiko reikëtø pakeisti irdaug popieriaus.

Jeigu neateitum á rinkimø punktus, bûtø kas kita? Nulis! Gal-vodami, kad daugelis eis sekmadiená á pliaþà, agitatoriai kai kurpersistengë – patys balsavo uþ savo rinkëjus. Taèiau dalis ëmë iratëjo. Vadinasi, du kartus balsavo. O apie 10 ar 12 val. praneðëlenktyniaudami agitpunktai, kad jau dauguma rinkëjø balsavo.

Kokia ðlykðti klastotë! Ko èia stebëtis? Laikas priprasti prievisko.

Uþsienio spauda pernai raðë, kad SSRS bus pakeista rinkimøtvarka. Në velnio! Uþsienis blogai paþásta TSRS. Ir ðámet prievarta-vo kvailà liaudá. O toji elgësi kaip pjaunama avis. Po poros dienøpaskelbë, kad balsavo visø 99,99 proc. Pats iðvis neskaièiau jø pra-neðimø apie balsavimo rezultatus. Negalvoju, kad nors vienas pro-tingas þmogus bûtø domëjæsis jais. Net Arkadijus nepatenkintastokia rinkimø sistema. Bijosi liaudies, kad toji neiðrinks partijosstatytiniø, todël ir á sàraðus neáraðo daugiau kandidatø, nors ir savoþmoniø. Jeigu, pvz., ðalia Snieèkaus áraðys kità niekðelá ir Snieèkusnebus iðrinktas, kas tada? Pirmojo sekretoriaus neiðrinks. Reiðkia,liaudis nepasitiki juo, nors tas ir I sekretorius.

Rinkimø laisvæ gali leisti tik „supuvæs Vakarø pasaulis“.Kadangi pernai reorganizavæs pramonës valdymo sistemà Krem-

lius labai susiaurino respublikø teises, todël ðámet padidino tauty-biø tarybos deputatø skaièiø. Taèiau kandidatais á ðias pareigasbuvo pasiûlyti (ir, þinoma, iðrinkti) ne tik vietiniai rusai, bet irrusai, gyvenà Maskvoje, dirbà centrinëse Maskvos ástaigose. Vie-nas ið tokiø buvo „iðstatytas“ Ukmergës rinkiminëje apygardoje.Dirbdamas CK agitacijos ir propagandos skyriaus vedëju ar pava-duotoju, neþino, kad Lietuvoje jau nevyksta ginkluotas pasiprieði-

nimas. Klausæs: „Ar Lietuvoje neðaudo komunistø?“ Jam atsakæ,kad ne. Taèiau ir po tokio ukmergiðkio mokytojo paaiðkinimo, jisvisgi neiðdrásæs savo maðina vaþinëti po kaimus. Ðis faktas labaiádomus! Paaiðkëjo, kodël Maskvos biurokratai taip neapkenèia Lie-tuvos ir taip traktuoja lietuvius.

Pirmadiená norëjosi pailsëti, nelaukiau sveèiø. Viena, iðvargæs.Antra, ruoðti antrà baliø mums per sunku, sunkiai pakelia mûsøbiudþetas tokias iðlaidas. Taèiau apsilankë Èiuladai Silvas su Vale,Vitas Margaitis su Vale ir Stasë Uþdavinytë. Silvas pats pasiûlëAlgiukui darbà. To nesitikëjau ið jo. Juk jis bailokas.

Lydint juos prie autobuso, susiginèijom dël A. Bujoko1. Silvas2 –já gyrë, o að – peikiau, kad iki ðiol neásigijo lietuviðkos maðinëlësir raðo raðtus tik rusø kalba. Viktoras davë þenklà nutilti, o aðásikarðèiavæs ðaukiu. Tik tada aiðkiai pastebëjau du niekðus, besi-klausanèius mûsø ginèo. Viktoras su Ale barë mane uþ þioplumà.Taèiau, atrodo, nieko naudingo nedaviau jiems. Medaliø negavo iðsavo darbdaviø.

Silvas patarë man saugotis. Esà jo brolis Algis sakæs, kad sau-gumas labai rûpinasi manimi. Aiðku, kad kadrø skyrius informavoL. Abromaitá, o tas – Algá. Uþtat Neris3 taip pasikeitë mano atþvil-giu. Bijo imti ið Alës skaityti sovietinæ literatûrà. Neriai reikës áakis pasakyti keletà „ðiltø“ þodþiø.

Liepos 14 d. (ketvirtadienis)

5 val. 55 min. po antklode. Atsigulæs po 23 val. negaliu daugiaumiegoti, todël tæsiu perraðinëjimà. Vakare po lietaus atðilo. Saulësnematyti, bet nors ðilèiau.

Gráþæs birþelio 9 d. ið tëviðkës, pradëjau lankyti ádomesnes pa-skaitas, pagrindinai spec. kursà ir ðaltiniø mokslà. Nei karto nebu-

1 Eidukevièiaus kombinato direktoriaus pvaduotojas.2 Silvas Èiulada – „Gerovës“ fabriko direktorius.3 Algio þmona.


vau pedagogikos paskaitoje, Dundulio Rytø istorijoje ir tik atsitik-tinai kartà buvau K. Strumskio TSRS istorijos paskaitoje.

Skelbimø lentoje perskaièiau skelbimà apie birþelio 13 d. ávyk-siantá istorikø neakivaizdininkø gamybiná susirinkimà. Galvoje ki-lo mintis kalbëti ðiame susirinkime. Juk jau seniai mano pasipikti-nimà këlë mokymo sistema. Laikiau savo pareiga kalbëti apie tàþalà, kurià atneða studentams tokia sistema. Gal ne visi studentaisupranta tai. Mano pareiga jiems parodyti ðios sistemos þalà. Dës-tytojams irgi bus naudinga pasiklausyti. Tegu ir tie þino, kad nevisi studentai akli, o daug kà supranta, nors ir vergiðkai tyli. Galmano kalba paskatins juos bûti dràsesnius, savarankiðkus dëstantistorijos kursà?

Mano kalba bus pagrindas dràsesniems ir doresniems dëstyto-jams reikalauti pagerinti Lietuvos istorijos dëstymà. O kad tokiøyra tarp istorikø, girdëjau.

Birþelio 10 d. vakare pradëjau ruoðti savo kalbà, nors ir turëjauaibæ darbo. Tegu lieka neiðlaikyti egzaminai, bet pasiruoðti kalbëtibûtina. Reikia apgalvoti kiekvienà þodá. Prezas truputá iðtaisë.

Birþelio 11 d. vakare irgi raðiau.Birþelio 12 d. nuo pat ryto iki 13 val. raðiau vël. Daviau Prezui

paskaityti. Jis patarë iðmesti kai kà, nes kalba buvo per daug aðtri,kaltinanti, parodanti, kur veda Lietuvos istorijos niekinimas. Leng-vai sutikau su tuo, nes gráþdamas po paskaitø ir pats galvojau kaikà pakeisti.

Nors atsigulëm po 2 val., bet birþelio 13 d. jau 7 val. pradëjauperraðinëti savo kalbà. Gerai, kad taip anksti atsikëliau. Bûèiaunespëjæs perskaityti. 13 val. buvau gamtos fakulteto Aktø salëje.Këlë átarimà ir susirûpinimà, kodël nëra në vieno studento neidëstytojo. Atëjo tik Jonas Dautaras. Pradëjau jaudintis. Nejauginepavyks pasakyti kalbos, kuriai taip ruoðiausi ir kurià bûtinaiprivalau pasakyti? Nutarëm skuosti á centrinius rûmus ir ten suþi-noti viskà. Kadangi taksi niekur nepasitaikë, tiesiog bëgte bëgom.Kas suskaièiuos, kiek kainavo nervø toks skubëjimas!

Aktø salëje radom susirinkimà jau prasidëjusá. Nuotaikà gadi-no, kad studentø tebuvo apie 60, o dëstytojø tik keturi: dekanas

Bendþius, jo pavaduotojas Zinkevièius1, docentas Kazlauskas2 irdëstytojas Daðèioras. Svarsèiau, ar verta tokiai negausiai auditori-jai kalbëti? Nusprendþiau, kad verta, nes negreit pasitaikys tokiaproga. O gal savo kalba priversiu niekðà Bendþiø ir tuos, kuriestovi uþ jo nugaros, daryti kai kuriø nuolaidø? Doriems istorikamsmano kalba bus didelë moralinë parama. Kalbësiu!

Jaudinausi. Norëjau, kad Zinkevièius maþiau kalbëtø. Uþsitæssusirinkimas, visi skubës ruoðtis egzaminams, bus nepatogu ilgaikalbëti. Zinkevièius neskubëdamas atsakinëja á naivius studentøklausimus. Praðau Jonà paklausti, ar galima bus mums kalbëti. Jis:„Þinoma, galima.“ Zinkevièius kvietë kalbëti, bet, kaip man pasi-rodë, tik klausinëti já. Maþdaug po valandos paskelbë susirinkimàbaigtà. Baisus smûgis!

Visi atsikelia, pradeda iðeidinëti. Staiga atsistoju ir: „O kalbëtigalima? Að turiu kai kà pasakyti.“ Studentø eilëmis nuskriejo ne-pasitenkinimas. Atsirado koks nors plepys, kuris sutrukdys taipbrangø laikà. Taèiau Zinkevièius pakvietë kalbëti. Visi studentaipaklusniai atsisëdo á savo vietas. Vis vien jauèiaus lyg ne savokailyje. Uþlipæs ant scenos pamaèiau, kad ant katedros Zinkevi-èiaus popieriai. Kur pasidëti, kur kalbëti? Dar labiau pradëjau jau-dintis. Tuo metu jis uþleido man savo tribûnà. Vis vien jauèiauslabai nejaukiai. Dar labiau ëmiau jaudintis po to, kai, kaip manpasirodë, studentai iðreiðkë nepasitenkinimà pastebëjæ, kad iðsi-traukiau ið kiðenës didelá popieriø pluoðtà.

Kelias dienas tikinau save (ir Daktaras3 to ne kartà praðë mane),kad turiu kalbëti ramiai, nekeldamas tono. Tegu lieka áspûdis, kadnieko nekaltinu, bet lyg ið savo kvailumo, neþinojimo kalbu apietai. Deja, nieko neiðëjo ið paþadø. Argi galëjau po nemigo naktiesramiai kalbëti? Nors kartais pavykdavo nugalëti savo jaudinimàsiir kalbëti ramiai, bet mintis, kad tokia ilga kalba nusibos visiems,vertë skubëti ir dël to dar labiau jaudintis. Tai buvo ne rami kalba,

1 Zigmas Zinkevièius.2 Alfredas Kazlauskas.3 V. Petkus.


bet jaudinantis didþiulis kaltinimas Bendþiui ir Ko uþ tokià moky-mo sistemà.

Èia pateikiu visà kalbà. Kai kur kalbëjau, o ne skaièiau. Nukry-pimai maþi. Juos beveik prisimenu visus. Todël cituoju atsiþvelg-damas ir á nukrypimus.

„Man teko studijuoti ðiame universitete ekonomikà 1949–1954metais. Norëèiau palyginti anas studijas su ðiomis, paieðkoti skir-tumo tarp jø.

Visø pirma krenta á akis iðaugæ reikalavimai studentams. Jei uþtam tikras þinias prieð 15 metø galëjau gauti bent gerà ketvertà, taiðiandien – vos trejetukà. Manau, kad visi studentai sveikina ðáreiðkiná. Taèiau kartais, atrodo, mûsø dëstytojai truputá persisten-gia. Asmeniðkai negaliu skøstis, bet teko girdëti nusiskundimø kaikuriø dëstytojø priekabumu. Iðaugæ reikalavimai neturëtø peraug-ti á pedantizmà.

Kuo ir kiek pasikeitë per 15 metø dëstytojø paskaitos? Daugu-mos dëstytojø paskaitos dalykiðkesnës, dëstytojai daugiau ruoðiasijoms. Anksèiau dëstytojas bent pusæ paskaitos demonstruodavosavo politines paþiûras, savo iðtikimybæ santvarkai. Ðito daugumadëstytojø jau atsisakë, supratæ, kad studentai ir ðiaip tiki jø lojalu-mu. Labai gaila, kad ðio blogo áproèio dar ne visi atsikratë.

Vidurinæ mokyklà baigiau prieð 17 metø. Ten ágytos þinios iðistorijos iðblëso, todël kai kuriø dëstytojø aklas vadovëliø laikyma-sis man yra labai pamirðto dalyko priminimas, bet kaip su baigu-siais vidurinæ mokyklà prieð metus – porà? Ðiems jau viskas gir-dëta ir net nuobodu. Daugelis uþtat jau pirmomis dienomis nusiviliastudijomis. Reikëtø lauþyti ðià ðabloniðkà tvarkà: ne dëstyti visàkursà paskubomis ir dël laiko stokos gan pavirðutiniðkai, bet giliaiiðdëstyti vienà – dvi temas.

Ðiø dienø istorijos mokslas yra daugiausia socialiniø-ekonomi-niø santykiø vystymosi aiðkinimas. Mane ir daugelá labiau dominapolitiniø, diplomatiniø santykiø istorija, kuriai tiek vadovëliai, tiekmûsø dëstytojai skiria labai maþai dëmesio. Neblogai ðiuo atþvil-giu paraðyta TSRS istorijos vadovëlio II dalis. Jame duotas teisin-gas carinës diplomatijos ávertinimas. Taèiau esame orientuojami

kreipti antraeilá dëmesá á ano meto carinës Rusijos uþsienio politi-kos, jos diplomatijos studijavimà. Toks poþiûris neteisingas ir tai-sytinas.

Labai gaila, kad negavau mûsø mokymo plano. Fakultete manpareiðkë, kad jis esàs dekano þinioje. Ar kiekvienas studentas ið-drás já kritikuoti, nes ðis planas Maskvoje patvirtintas ir suderintassu kitomis aukðtosiomis mokyklomis? Að visgi noriu iðdrásti já pa-kritikuoti. Mokymo planas nëra kaþkokia dogma, visiems laikamspatvirtintas ir nekeièiamas ástatymas.

Spaudoje daþnai tenka skaityti apie visasàjungines istorikø kon-ferencijas, á kurias kvieèiami ir Lietuvos istorikai. Nuvykæ á tokiuspasitarimus mûsø istorikai, kaip suverenios Lietuvos atstovai, turë-tø tarti savo þodá ir pareikalauti Lietuvos aukðtajai mokyklai tokiomokymo plano, kuris turëtø bent ðiek tiek skirtis nuo kitø TSRSaukðtøjø mokyklø istorijos fakultetø mokymo planø, ko reikalaujaspecifinës Lietuvos sàlygos.

Baigiu III kursà, taèiau dar neþinau, kokiø specialybiø istorikusruoðia mûsø universitetas. Mus pasiekë gandai, kad dviejø specia-lybiø: 1) visuotinës istorijos ir 2) TSRS istorijos. Tada kyla klausi-mas, kodël neruoðiami Lietuvos istorijos specialistai? Gal jie mumsmaþiau reikalingi negu lenkams? Noriu priminti, kad Lenkijojeveikia net trys DLK istorijos katedros – Poznanës, Varðuvos irKrokuvos universitetuose, o tuo tarpu Lietuvoje në vienos! Musbuvo pasiekæ gandai, kad galø gale po 22 metø pertraukos ir Vil-niaus universitetas turës Lietuvos istorijos katedrà ir ruoð Lietuvosistorijos specialistus. Tie gandai nutilo.“

Tuo metu iðkëlæs rankà ir þiûrëdamas á dekanà pasakiau, kotekste nebuvo: „Tegu drg. dekanas ateis èia ir paaiðkins, kada busásteigta universitete Lietuvos istorijos katedra.

Reikëtø, mano manymu, istorikus neakivaizdininkus ruoðti trijøspecialybiø: a) visuotinës istorijos; b) TSRS ir c) Lietuvos istorijos.Turëtø bûti ir atitinkamas mokymo planas:

I. TSRS istorijos specialybë. Jà dràsiai galima bûtø pavadintiRusijos istorijos specialybe, nes iki 1917 m. laikotarpio TSRS isto-rijos vadovëliai nagrinëja tik Rusijos istorijà. Apie kitø TSRS tautø


istorijà mes gauname labai miglotà supratimà. Anksèiau iðleistamevadovëlyje, apimanèiame laikotarpá iki 18 amþiaus pabaigos, buvodar atskiri skyriai TSRS tautø istorijai. Naujame vadovëly (TSRSistorijos I d.) nëra net elementariausiø þiniø apie kitø TSRS tautøistorijà. O mums rekomenduojamas kaip tik ðis vadovëlis. Be to, iratskiri dëstytojai nekreipia dëmesio á kitø TSRS tautø istorijà. OLietuvos istorijà esà studijuosite vëliau. Dël to ir drástu tvirtinti,kad TSRS istorija, dëstoma ðiandien universitete, yra tik Rusijosistorija. Darau ðià iðlygà iki 1917 m., taèiau tai tinka ir po 1917 me-tø. TSRS istorijos vadovëly (III d.) randame, pvz., apie Lietuvà: tenLietuvos vardas paminëtas, rodos, tris kartus.

Gráþtu prie temos.Rusijos istorijos specialybëje turëtø bûti dëstoma senoji rusø

kalba, rusø literatûros istorija.II. Visuotinës istorijos specialybë. Jai ið viso nereikalinga senoji

rusø kalba, rusø literatûros istorija, su kuria studentai vidurinëjemokykloje gerai susipaþásta. Ðios specialybës istorikams turëtø bû-ti sustiprintas lotynø ir uþsienio kalbos dëstymas. Jiems bûtinadëstyti visuotinës literatûros istorija.

III. Lietuvos istorijos specialybë. Be lotynø kalbos, bûtina dëstytilenkø kalbà, kuri visiðkai be jokio pagrindo paskutiniu metu ið-braukta ið mokymo plano. Reikia neuþmirðti, kad Lietuvos istorijosklausimu rasime lenkø kalba daugiau literatûros negu lietuviø kal-ba. Pokario laikotarpiu Lietuvos istorikai paraðë daug maþiau vei-kalø apie Lietuvos istorijà negu lenkai apie mûsø istorijà.

Mums reikia mokëti vadinamàjà gudø kalbà, t. y. oficialiàjàDLK dvaro raðtinës kalbà, kuria buvo leidþiami valstybiniai ástaty-mai, Lietuvos statutas.

Lietuvos istorijos specialistams reikëtø dëstyti ir lietuviø lite-ratûros istorijà. Dabar gi mums tedëstoma tik rusø literatûros is-torija.

Vargu ar reikia mums dëstyti dabartinæ rusø kalbà. Mes priva-lome mokëti rusø kalbà, nors ji ir nëra TSRS valstybinë kalba.Taèiau ðiandien vidurinëse mokyklose pakankamai iðmokstame rusøkalbos. O kas jos neiðmoksta per 10 metø, tegu ten dar pasëdi

metus, kad universitete jie negaiðintø brangaus laiko iðmokusiemsrusø kalbà dar vidurinëje mokykloje.“

Kalbëdamas daugiausia stebëjau dekano veidà, nors tas sëdëjogan toli. Jis ðypsosi, juokauja su ðalia sëdinèiu Kazlausku ir Dað-èioru, kaþkà uþsiraðinëja. Patinka, kà kalbu?! O gal vaidina? Stu-dentai ádëmiai klausosi, bet stengiuosi netyrinëti jø veido iðraiðkø.

„Visiðkai nesuprantamas atskiro skyriaus ávedimas mokymo planePietø ir Vakarø slavø istorijai. Galbût ðios gentys suvaidino Euro-pos istorijoje svarbesná vaidmená negu Prancûzija, Ispanija, Italija,Vokietija, Anglija ir kt. tautos? Kaip keista, bet ið ðios istorijos mesturësime raðyti kontroliná darbà, o tuo tarpu ið Lietuvos istorijosjokio raðinio. O gal universitetas ruoðia slavø istorijos specialistus?O gal jis ið viso neruoðia atskirø istorijos srièiø ar laikotarpiø spe-cialistø? Tai kà tada jis ruoðia? Universalius istorikus? Ðiø dienøistorijos mokslas toks platus, kad neámanoma universaliø istorikøparuoðti. O jeigu tai bandysime, gausime ne istorikà, o Barbæ De-vyndarbæ.

Mokymo plane numatytas tarybinës teisës egzaminas. Kà mumsduos ði disciplina? Ar vietoje jos nereikëtø dëstyti valstybës irteisës pagrindø istorijà? Kodël mes nestudijuojame Romënø tei-sës? Ir apskritai, kodël tiek daug áskaitø, egzaminø? Ar nevertëtøbent per pusæ sumaþinti jø skaièiø? Ar ne tikslingiau bûtø jø vie-toje padidinti kontroliniø, kursiniø darbø skaièiø?

Dël paèiø kontroliniø darbø tematikos. Katedros parenka jà la-bai nerûpestingai. Ið TSRS istorijos paskutiniu metu turëjome tristemas, ið kuriø dvi apie kolektyvizacijà ir industrializacijà. Kà nau-jo gali atrasti studentas, nagrinëdamas ðias temas? Kaip ir kokiaismetodais buvo vykdoma kolektyvizacija – visi gerai þino. Jukmes patys gerai prisimename. Kas neprisimena, gali tëvø paklaus-ti. Be to, ðiandien dar ne apie viskà, kas vyko tuo laikotarpiu,galima raðyti. Antra vertus, vakarykðtë diena dar nëra istorija. Te-gu jà studijuoja mûsø vaikai ir anûkai.

Studentas sukuria ið broðiûrø ðià neádomià temà, lyg kokià bë-dà nusistumdamas nuo savæs. O neádomi tokia tema ir todël, kad jipedantiðkai nagrinëjama eilëje disciplinø: partijos istorijoje, politi-


nës ekonomijos ir TSRS istorijoje, visose kalbant apie tà patá irvienà. Liko treji metai studijø. Kolektyvizacijà dar nagrinësime ke-letoje disciplinø.

Temos turi bûti parenkamos ádomios, tokios, kurias studentairaðytø su meile.

O gal ðis TSRS istorijos laikotarpis neturtingas ádomioø temø?Labai turtingas. Labai ádomi tema bûtø apie kovà uþ tarybø valdþiàUkrainoje, Gruzijoje, apie Chorezmo Bucharos ir Tolimøjø Rytørespublikas, apie kà vadovëlyje nieko neraðoma.

Turëtumëme gerai mokëti ir Rusijos istorijà. Taèiau jai skiria-mas nepakankamas dëmesys palyginus su pospaliniu laikotarpiu.20 metø laikotarpiui (1917–1937) skirta maþdaug tiek pat valandøkaip ir keliø ðimtmeèiø Rusijos istorijai. Tai neteisinga.

Reikia, be to, neuþmirðti, kad paskutiniø deðimtmeèiø TSRSistorijoje yra daug neaiðkumø, daug kas jau ne kartà buvo ið naujopervertinta. O kas gali pasakyti, kad po metø kitø vël nebus daugkas ið naujo perkainuojama? Todël nebûtina skirti tiek daug dë-mesio paskutiniam TSRS istorijos laikotarpiui.

Baigdamas noriu dar trumpai pakalbëti apie Lietuvos istorijosdëstymà. Tenka prikiðti TSRS istorijos katedrai meilës stokà Lietu-vos istorijai. Katedra þiûri á Lietuvos istorijà ne motinos, o pamotësakimis. Kuo pateisinti faktà, kad Lietuvos istorija pradedama dës-tyti tik V kurse? Jeigu ðiandien á mane kaip á tris kursus baigiantáistorikà kreiptøsi kas nors kokiu Lietuvos istorijos klausimu, aðtegalëèiau atsakyti: „Teks jums palaukti, iki baigsiu V kursà.“ Lai-më, kad prieð karà dar suspëjau baigti pradþios mokyklà, todël iðanø laikø iðliko galvoje nors bendros þinios ið Lietuvos istorijos.Kodël tiek maþai dëmesio savosios tautos istorijai?

Katedra, þinoma, mëgins visà kaltæ suversti TSRS aukðtojo moksloministerijai, kad ji neþinodama mûsø istorijos primetë universite-tui toká mokymo planà, kur neskiriama Lietuvos istorijai reikiamodëmesio. Èia ne pasiteisinimas, draugai, TSRS istorijos katedrosvadovai! Jûsø pareiga iðaiðkinti TSRS aukðtojo mokslo ministerijai,kad mes turime senà ir garbingà istorijà ir reikalinga bûtø skirti jaidaugiau dëmesio.

Ministerijai galima bûtø priminti, kad kai Rusija buvo susiskal-dþiusi á daugybæ smulkiø feodaliniø kunigaikðtysèiø ir mokëjo duok-læ totoriams, Lietuva buvo galinga centralizuota valstybë ir kaiptik Lietuvoje rusai ieðkojo prieglobsèio nuo totoriø mongolø jun-go. Tai reikia priminti TSRS aukðtojo mokslo ministerijai, praðantpakeisti dabartiná mokymo planà. Tai dekanato ir istorijos katedrøpareiga! Atleiskite, kad taip ilgai kalbëjau.“


6 val. 25 min. po antklode. Ðiltas rytas po lietaus. Turiu pusvalandáperraðinëjimui.

Aplodismentø nelaukiau. Atrodë, kad kalbëjau labai ilgai, todëljauèiausi nepatogiai. Taèiau vos uþbaigus man kalbëti, pasigirdoplojimai. Plojo, kol perëjau scenà ir nuëjau atsisësti maþdaug aktøsalës viduryje. Jeigu jau iðdráso ploti bailutis, uþguitas Lietuvosmokytojas1, reiðkia, ir jo sieloje susikaupë jau per daug protesto.Pats jis nedrásta kalbëti, bijo dël savo ateities, taèiau patenkintas,kad kitas uþ já pasakë tai, kà jis pats norëtø pasakyti.

Vos man atsisëdus, Dautaras: „Gerai, bravo!“ Jo veide maèiaudþiaugsmà ir kaþkà daugiau. Klausiau: „Turbût per daug kalbë-jau?“ Jis: „Ilgai, bet labai gerai ir teisingai.“ Tai Lietuvos komunis-to ir miesto kultûros skyriaus virðininko pavaduotojo nuomonë.Bet teko uþgirsti ir kità nuomonæ. Prieðais, t. y. priekyje sëdëjusimaþdaug 40 metø labai jau nesimpatiðka moteris, pilnu neapykan-tos veidu, iðkoðë pro dantis: „Persistengët, persistengët.“ Að suironija: „Reikëjo anksèiau áspëti.“

Laukiau, kà gi atsakys dekanas. Tos mokytojos pastaba neþadë-jo nieko gero. Zinkevièius nei vienu þodþiu nepaminëjo mano kal-bos. Jis atsakë tik á porà raðtu gautø klausimø. Baigæs suteikë þodádekanui, ið anksto þinodamas, kad tas norës kà nors man atsakyti.

1 Dauguma neakivaizdininkø buvo istorijos mokytojai.


Bendþius visomis pastangomis stengësi iðblaðkyti tà áspûdá, kurápadarë studentams mano kalba. Vos uþsirioglinæs ant scenos deka-nas iðreiðkë savo nepasitenkinimà mano kalba: „Á aplodismentøpalydëtà demagoginæ kalbà reikia atsakyti.“ Mano kalbà pavadinogrubiu kaltinimu, kurá að metæs dekanui, katedroms.

(6 val. 45 min. Ruoðtis!) (16 val. 35 min. tæsti perraðinëjimà).

Pirmiausia prikibo prie mano tvirtinimo apie tai, kad dëstytojaidemonstruoja savo politines paþiûras. „Draugas – neþinau jo pa-vardës – nenurodo në vienos pavardës, kaltinimas abstraktus. Kasir kur demonstruoja savo paþiûras? Jeigu tai pasitaiko, reikia ateitiá dekanatà ir pasakyti, pasakyti man vienam. Apie tai tik að vienasþinosiu.“ Tai jau tipiðko èekisto þodþiai! Ðie þodþiai rodo, kad Ben-dþius gal net jø etatinis darbuotojas – istoriko skraiste prisiden-gæs èekistas. Jo veikla fakultete rodo, kad jis èekistas. Neèekistasnegali bûti taip dûðia ir kûnu parsidavæs rusams1.

Ið pradþiø kalbëjo labai susierzinæs, bet, palyginus, greit suval-dë savo jausmus. Èia jis pasirodë puikus dviveidis: „Kai kà drau-gas teisingai prikiðo katedrai, kadangi susirinkimo protokolo nera-ðëme, reikëtø, draugai, pateikti dekanatui raðtiðkus pasiûlymus.“Èia irgi jis tikras èekistas. Duok á rankas dokumentà, kad turëtøpagrindà prikibti.

Po to, gerai þinodamas, kad dauguma studentø ne apie mokslàgalvoja, o tik apie diplomà, ëmë veikti jø jausmus, mëgindamasjuos nuteikti prieð mane: „Daug egzaminø? Galima bûtø sumaþin-ti. Pvz., TSRS istorijos buvo vienas egzaminas ið visø trijø daliø.Kiek studentai vargdavo, iki iðlaikydavo egzaminà ið tokio platauskurso. Tik jûsø naudai trys egzaminai. Lenkø kalbà norite studi-juoti? Galime ávesti ðià disciplinà!“ Studentai ðaukia, kad nenori.Niekðelis ðypsosi patenkintas.

„Lietuvos istorijos specialistø neruoðiame? Neturime galimybiø.Ir ðiaip trûksta patalpø, o grupes suskaldþius á 3 specialybes neturë-tumëme jokiø galimybiø skaityti paskaitø. Neturime atskiros Lietu-vos istorijos katedros, taèiau èia ne esmës reikalas, o tik prestiþo.TSRS istorijos katedra vadovauja Lietuvos istorijos studijoms. Sta-cionare Lietuvos istorija dëstoma nuo 2 kurso, o neakivaizdinia-me – tik nuo V. Gal reikëtø ðià tvarkà pakeisti. Taèiau dëstomasspeckursas, dësto prof. J. Þiugþda. Yra trys kapitaliniai Lietuvos TSRSistorijos tomai, galima juos studijuoti.“ Po to pradëjo tendencingaiaiðkinti mano þodþiø prasmæ, labai jà iðkraipydamas: „Draugas sako,kad jis prieð karà pradþios mokykloje geriau iðmoko Lietuvos istori-jà negu ðiandien universitete. Tai jau nepagrástas kaltinimas!“

Po to ëmë iðsisukinëti: „Dël temø pasirinkimo reikia paþiûrëti.Katedros apkrautos darbu. Galite jûs patys, draugai, siûlyti temas,katedros patvirtins jas.“

Uolusis Maskvos tarnas ið viso nutylëjo klausimà apie Lietuvosistorijos katedros ásteigimà. Savo gudrumà parodë nutylëdamasmano priekaiðtà, kad TSRS istorija – tai tik Rusijos istorija. Neiþodþio apie rusø kalbos dëstymà. Studentai plojo. Reiðkia, jie suti-ko su manimi, kad nereikia rusø kalbos ir kad TSRS istorija –Rusijos istorija. Uþtat gudrus niekðelis neiðdráso mëginti átikintistudentus, kad að neteisus, jog esu tik demagogas. Visgi ne tielaikai. Prieð 15 metø toks tipelis bûtø su purvais sumaiðæs mane,ðaukdamas, kad tokiems „nacionalistams“ ne vieta universitete.Ðiandien gi èekistas nusprendë patylëti.

Zinkevièius baigë susirinkimà. Prie manæs pribëgo studentasPetras ir ëmë reikðti savo pasitenkinimà. Esà dekanas labai ásiutæs,nes að daug teisybës pasakæs. Dar mums neiðëjus ið aktø salës,pastebëjau, kad á mus raiðuoja dekanas ir kitas tipas, kurá truputávëliau dekanas pavadino doc. Kazlausku. Petras pasitraukë.

Dekanas gan taikiai priekaiðtavo man, kad „labai grubiai“ uþ-puolæs juos. Lipant laiptais þemyn, dekanas: „Savo kertines pasta-bas galite spaudai pateikti.“ Á tai gan nediplomatiðkai atsakiau klau-simu: „O kas spausdins?“ Mus sekæ studentai ëmë juoktis. Dekanasapsidþiaugë sugavæs mane: „Reiðkia, jûsø mintys neteisingos?“ Að:

1 Kovose su partizanais A. Bendþius buvo suþeistas, todël nepakentë visko, kaslietuviðka, patriotiðka. – A. T. (2007 09 17 pastaba)


„Kodël neteisingos? Mûsø spauda nemëgsta spausdinti kritiðkøstraipsniø“. Tada Bendþius prisiminë, kad drg. Kazlauskas paraðë„Tiesoje“ recenzijà apie III Lietuvos istorijos tomà. Jà iðspausdino?Maþdaug ðiais þodþiais ávertinau ðá J. Þiugþdos „kûriná“: „Pirmiejidu tomai neblogi, bet paskutiniame nëra istorijos. Já perskaitæs ne-susidarai jokio vaizdo apie Lietuvos istorijà.“ Kazlauskas man siûlëpirmajam po dekano iðeiti pro duris. Að praleidau já pirmàjá. Minty-se analizavau jo veidà. Kazlauskas? Girdëjau esant já labai reikliøLietuvos istorijos egzaminø metu. Reiðkia, jis doras lietuvis?!

Dekanas tuo metu ëmë árodinëti, kad Lietuvos istorijos specia-lybë nereikalinga. Esà tokie specialistai nereikalingi, nes vidurinë-se mokyklose nedëstoma Lietuvos istorija, kaip atskira disciplina.Dabar jau að prikibau prie jo: „Labai blogai, kad nedëstoma. Oreikëtø dëstyti.“ Neprataræs në vieno þodþio Kazlauskas dingo kaþ-kur. Matydamas, kad dekanas ðliauþia TSRS istorijos katedros link,pasukau ten. Dekanas ir toliau átikinëjo mane, kad Lietuvos istori-jos specialistø reikia labai nedaug. Be to, esà labai maþai þmoniø,besidominèiø Lietuvos istorija. Að: „Kodël nesidomi? Todël, kad jinedëstoma vidurinëse mokyklose. Kadangi ji nedëstoma, todël irmaþai kas domisi ja. Reikia dëstyti, ákvëpti meilæ jai, tada uþteksbesidominèiø Lietuvos istorija.“ Á tai dekanas nieko negalëjo atsa-kyti. Vël ëmë priekaiðtauti dël mano grubumo. Ypaè já siutino tvir-tinimas, kad Maskvoje niekas neþino Lietuvos istorijos. Tuoj jisiðvardino Paðutà ir kitus rusø istorikus, tirianèius Lietuvos istorijà.Á tai atsakiau, kad visi jie nedirba aukðtojo mokslo mokykloje, kurikaip tik tvirtina mokymo planus. Gudrus velnias! Uþteko man pri-minti, kad bûtø ádomios temos apie Bucharos ir Chorezmo respub-likas, ðis suprato, kà að turiu galvoje. Man árodinëjo, kad tai bûtøneákandamos temos, nes nesà literatûros.

Mums priëjus kiemà prie istorijos katedrø, Bendþius në neatsi-sveikinæs paliko mane. Kartà po to sutikæs mane nuvaidino nepa-þinæs. Suk já velniai!

Gráþdamas prie namø sutikau iðvykstanèius á miestà Viktorà irAlgiukà. Trumpai papasakojau viskà, iðreikðdamas savo nepasiten-kinimà karðèiavimusi.

Jauèiausi labai iðvargæs. Susiradau Lietuvos TSRS istorijos IIItomà. Jeigu ir Kazlauskas paraðë nors vienà ðio tomo skyriø, ásiusant manæs. Pasirodo, kad nieko neraðë. Uolusis J. Þiugþdos moki-nys (ir kaip suþinojau, jo statytinis universitete) tik iðliaupsino „Tie-soje“ savo mokytojo klastotæ, pretenduojanèià á istorinio veikalovardà. Daug kà klausinëjau nuomonës apie Kazlauskà, bet niekasnieko konkretaus nepasakë. Tai esàs J. Þiugþdos mokinys. Aiðkuviskas – koks mokytojas, toks ir mokinys. Veidas atspindi þmo-gaus vidiná pasaulá. Tad teks dar nuo jo nukentëti1.

Dar ruoðiant kalbà Alë patarë „nelásti kur nereikia“: „Vël taunieþti uþpakalá, vël nori gauti per nosá. Nenusiramini. Jeigu ðá kar-tà paðalins ið universiteto, neleisiu daugiau studijuoti kokioje norsaukðtojoje mokykloje.“ Alei sugráþus, papasakojau, kaip á manokalbà reagavo dekanas. Ji apibarë mane. Saugumas suþinosiàs vis-kà ir tada bus man nemalonumø. Ar ne Viktoras tik ákalbëjo taipkalbëti? Að pats! Padaviau jai paraðytà kalbà. Skaitë ir piktinosimano „baisiais“ þodþiais.

Aiðku, kad saugumas tà paèià dienà suþinojo kalbos turiná irásiuto ant manæs labiau negu iki ðiol.

Liepos 16 d. (ðeðtadienis)

15 val. kambarëly. Lauke ðilta. Vakar net kaitinausi truputá. Nebai-giau minties todël, kad vakar buvo uþsukæs Kazys Katkus. Ðian-dien tikiuosi raðyti. Tik 16 val. 50 min., reiks paþiûrëti, kaip Londo-ne italas duos Ivanui á skudurus.

Neiðtesëjau þodþio ir nenuvaþiavau pas Elytæ á tëviðkæ [Krivasa-lá]. Viena, jos mama zirzëjo, kad neduodu Alei pailsëti. Antra, ðian-dien Jonelis su mama parvaþiavo ið Krivasalio. Treèia, penktadienánuvaþiuosiu. Sunkus vaþiavimas. Sekmadiená sugráðiu, o penkta-diená vël ruoðkis. Norisi futbolo paþiûrëti. Gal apturësiu malonu-mà, jeigu „ivanui“ ákrës. Norisi kaip nors greièiau sutvarkyti die-

1 Klydau. Tai patriotas ir lietuvis. – A. T.


noraðtá. Vis tampau, slepiu. Per daþnai vaikðtau á kai kurias vietas.Gali pastebëti ir átarti. Reikia paraðyti ir baigti, t. y. paslëpti. Oðiaip á darbà iðeini neramus, kad dienà padarys kratà ir suras [die-noraðtá]. Veikia nervus. Neturiu pinigø. Dar savaitë gyventi, o ki-ðenëje – 6 rub. Ryt uþ dujas mokëti 2,40 rub.

Ðiandien Viktoras su Algiuku iðvyko á Pietus. Pinigø maþai rei-kës, bet reikës.

Nusprendþiau nuvaþiuoti Algio ir Viktoro patartas tik ketvirta-diená. Atrodë, kad nebus liûdna. Dar nesuspëjau pasiilgti Alës irvaikø. Bet ðiandien ástaigoje taip liûdna buvo. Ji laukë manæs irnesulaukë. Nuobodu ten. Dabar truputá nusiraminau. Visgi myliuElytæ ir dël to laimingas. Myliu! Ne maþiau negu prieð 14 metø.Jeigu apsigyvensiu Krivasaly, sunku bus be moters. Jos labiau pa-siilgau, negu vaikø (labiausiai Vilijos pasiilgau). Ðiandien darbepagalvojau: „Kas bûtø, jeigu mane suimtø uþ dienoraðtá? Kaip ið-gyvenèiau? O kaip iðgyvenau antràjá savo areðtà?“ Lageryje galë-jau gyventi be moterø. Bet ðiandien laisvëje gyvendamas negalë-èiau apsieiti be jø. Negali bûti ir kalbos, kad gyvenèiau be moters.Alei buvo labai sunku be manæs. Nepyk, Eliuk! Penktadiená pasi-matysime.

Tegu! Negalvoju elgtis taip, kaip saugumui patinka. Juridiðkainieko man nepadarys. Dekanas irgi neturi pagrindo paðalinti ma-ne. Taèiau pas J. Þiugþdà, A. Kazlauskà ir Bendþiø galiu neiðlaiky-ti egzaminø. Vargu ar prisikasiu iki valstybiniø egzaminø. Suk juosbala! Visgi norëèiau gauti istoriko diplomà, kuris gali bûti manreikalingas. Bet jeigu negausiu, nesunkiai iðgyvensiu ðá smûgá. Svar-biausia, kad jau „uþsikrëèiau istorija“. Toliau savarankiðkai studi-juosiu.

Esu patenkintas, kad savo pareigà atlikau – Bendþiui ir uþ jonugaros stovinèiai gaujai sviedþiau kaltinimà, kurio jie nusipelnë.O kas uþ tai bus, tebûnie. Tik gaila, kad að nemëginau surastistudentø, kurie bûtø aktyviai palaikæ mane. O dabar iðeina, kadtik að vienas gudrus ir viskà suprantu. O suprantu todël, kad apsi-krëtæs „burþuaziniu nacionalizmu“.

Birþelio 14 d. atëjæs á paskaità dëstytojas Ðalûga1 juokdamasispaklausë: „Kaveckai, kas ten vakar susirinkime pasakë ugningàkalbà?“ Moterys ëmë ðaukti, kad Kaveckas ið viso nebuvo susirin-kime, o kalbà pasakë Terleckas. Pasiþiûrëjæs á mane, [dëstytojas]dviprasmiðkai nusiðypsojo ir pasakë: „Aiðku! Gaila, kad neturëjaulaiko. Visada susirinkimai bûdavo labai neádomûs.“ Tuo jis prisipa-þino, kad jam patiko tokia susirinkimo kryptis. Vakar susitikæsgatvëje vos ne dvilinkas nusilenkë man.

Birþelio 15 d. dëstytojas Lapë2 neklausæs pasiraðë psichologijosáskaità. Gerai! Juk maþai laiko turëjau ruoðtis. Jis iðëjo atostogø.Bûtø likæ trys ásiskolinimai, uþ kuriuos Bendþius turëjo juridinápagrindà paðalinti. Psichologijà reikia truputá mokëti. Nieko! Klau-siau kelias Lapës paskaitas. Jei norësiu, kaip jis sakë, galësiu pasi-skaityti.

Keista, kad prekiø mokslo katedros vedëjas J. Prièinauskas pa-kvietë mane á savo vilà. Þmona bars já. Vargðë gali susirgti ið bai-mës!

Nuëjau pas P. Peèiûrà áskaitos. Kartà gatvëje ásiðnekëjome apiebudizmà. Liepë ateiti, pasiraðysiàs. Að þinàs ðiek tiek, o kiti – iðviso nieko neþino. Visi já laiko keistoku plepiu. Taèiau jis gerokaigriebë studentus. Jo áskaità sunkiausiai laikë.

Tiesa, P. Peèiûra tada siûlë atsineðti jo „Didþiàjà magijà“. Duo-siàs autografà. Jau dveji metai turbût, kaip klausinëja, ar skaitæs joknygà. Visgi perskaièiau. Tik vienas skyrius apie kalendoriø ðio tovertas. Reikia jam gerokai trenkti á snuká uþ ðià knygiûkðtæ.

Universiteto kieme susitikau aspirantà Samuilavièiø. Sutikæs ëmëjuoktis: „Girdëjau, kad ugningà kalbà iðdroþei.“ Katedros posëdy-je dekanas kalbëjæs apie tai. Ir ten mano kalbà pavadinæs grubia.Taèiau kai kur að teisus – dël darbø tematikos pasirinkimo. Kal-bëjæs K. Strumskis. Jis juokæsis, kad Terleckas savo darbe „sutriuð-kinæs“ J. Þiugþdà ir K. Navickà. Niekas manæs nepuolæs uþ tàkalbà. S.: „Matyt, neþino, kad tu sëdëjai.“ K. Strumskis gal tikrai

1 Romualdas Ðalûga.2 Juvencijus Lapë.


neþino. Jeigu bûtø þinojæs, tai vargu ar bûtø paraðæs tokià recenzi-jà ir pasakotø, kad að „nosá nuðluosèiau“ aniems tipeliams. Daðèio-rui að pats pasakojau, o Ðalûgai, manau, pasakojo Marijona Ver-tekaitë. Manau, kad Bendþius pasiþiûrëjo á mano dokumentus.Saugumas irgi atitinkamai charakterizavo mane. S. nuomone, reikëjækvaileliu apsimesti. Bet man neákandama ði aukðtoji diplomatija.

Po paskaitø vël nuëjau pas P. Peèiûrà, nes kartu su studentaisnedrásau eiti – bus priverstas klausinëti. O að gi nieko nesu skai-tæs apie tà ateizmà.

Tuo metu ið filosofijos katedros (kur Peèiûra priiminëjo áskai-tas) iðëjo apie 30 metø tamsi moteris, kurià P. Peèiûra buvo pava-ræs uþ ginèijimàsi. Ji susijaudinusi ëmë aiðkinti, kad Peèiûra josneátikinæs tuo, kad komunizme bus daugiau skyrybø, negu dabar.Man per daug juokinga atrodë jos „problema“, taèiau stengiausibûti rimtas. Ji: „Að tokiais klausimais labai domiuosi. Bet niekasman neatsako á daugelá klausimø. Daugumas þmoniø ið viso nie-kuo nesidomi.“ Ji, rodos, jau treèià fakultetà baigia.

Pradëjau su ja pokalbá1 apie baþnyèià. Susipaþinau su vienukunigu. Tas ir klausia mane, ar að þinàs, kodël ðiandien taip kovo-jama su baþnyèia. Man atsakius, kad neþinau, tas pradëjo aiðkinti:„Todël, kad baþnyèia tautinë.“ Jis, atrodo, teisus. „Sovietskaja et-nografija“ miðriø vedybø skaièiaus augimà aiðkina tuo, kad þmo-nës vis labiau atsikrato religiniø prietarø. Þinote kiek Vilniuje cerk-viø ir kiek baþnyèiø? Neþinote! Cerkviø 14, o tuo tarpu baþnyèiøtik 7, nors Vilniuje katalikai sudaro 2/3 visø gyventojø.“

Ðis faktas jai buvo naujiena ir vos ne sensacija. Ji pasiteirau-sianti, kodël taip yra. „Gal tikrai su tikëjimu kovoja todël, kadðiandien baþnyèia tautinë“, pripaþino ji. Daugiau nepavyko jos ap-ðviesti, atsakyti á jos keliamus neaiðkius klausimus apie religijà.Skubëjo á paskaità.

Tuo metu prie filosofijos katedros durø ðnekëjosi du ukmergið-kiai mokytojai: maþdaug 45 metø vyras ir 30 metø moteris. Vyras

pasakojo apie tai, kad jie esà bejëgiai kovoti su baþnyèia. Anks-èiau jà lankæ nedaugelis þmoniø. Taèiau paskutiniu metu á jø para-pijà atvykus jaunam energingam kunigui, viskas pasikeitë – vëlbaþnyèia gausiai lankoma tikinèiøjø. Kunigas turás graþø balsà,geras pamokslininkas. Kadangi jis jau kartà kalëjæs, todël prie to-kio esà sunku „prikibti“.

Jis pats jau seniai esàs ateistas. Dar prieð karà gimnazijoje my-lëjæs merginà, taèiau turëjæs rimtà konkurentà – gimnazijos kape-lionà. Ðis paviliojæs jo meilæ. Ðito jis negalás pamirðti. Tuo metu irað ásikiðau á jø kalbà ir ëmiau meluoti: „Að irgi esu ateistas, netsavo vaikø nekrikðtijau. Taèiau paskutiniu metu viena paþintis sukunigu privertë mane susimàstyti. Tas kunigas kartà klausia mane:„Tu esi doras lietuvis?“ Atsakau, kad, rodos, doras. Á tai jis: „Men-kas ið tavæs lietuvis, jeigu kovoji su baþnyèia. Argi tu nesupranti,kad kerti ðakà, ant kurios pats sëdi. Kodël ðiandien valdþia kovojasu baþnyèia? Kadangi ji kovoja uþ mûsø tautos nacionalines tradi-cijas. Jûs, kovodami prieð baþnyèià, kartu kovojate prieð naciona-lines tradicijas ir kartu prieð lietuvybæ.“ Po to jis klausia mane, arað labai norëèiau, kad mano duktë iðtekëtø uþ ruso. Man neigia-mai atsakius, jis taip dëstë savo mintis: „Jeigu ir ið dukters atimsitikëjimà, ji nematys skirtumo tarp lietuvio ir ruso.“ Èia jiems papa-sakojau apie tas 14 cerkviø ir 7 baþnyèias. Abu labai nustebo. O aðtoliau dësèiau: „Kunigas ir klausia mane: „Kodël su katalikybetaip kovoja, o su pravoslavija ne? Todël, kad pastaroji nepavojin-ga. Pirmoji yra nacionaliniø tradicijø saugotoja ir kartu miðriø ve-dybø stabdys, ko santvarka visomis priemonëmis siekia.“

Abu mokytojai ëmë pritarti man. Mokytojas: „Ukmergëje perVelykas buvo uþdrausta baþnyèiose skambinti varpais, o tuo tarpucerkvëse skambino kiek norëjo. Rajkome að ir klausiu: „Kà? Arcerkvës varpai ið kitokio metalo negu baþnyèiø?“

Mokytojai áëjus perlaikyti áskaitos, mokytojas prisipaþino, kadjis gan gerai sugyvenàs su savo parapijos klebonu, daþnai aplan-kàs já. Ðe tau, kad nori! Per kelias minutes ið arðaus ateisto irbaþnyèios prieðo ðis pasidarë kunigø bièiuliu! Pamirðo, kad prieð30 metø kapelionas paviliojo ið jo merginà…

1 Pokalbyje minimo kunigo aiðkinimo tikrovëje nebuvo. Tai sugalvojau, norëda-mas perteikti problemines mintis, nesukeliant átarimø. – A. T.


Dar prieð mokytojai áeinant auditorijon paklausë: „Kà jums de-kanas iðaiðkino?“ Pasirodo, kad jis girdëjo mano kalbà gamybinia-me susirinkime. Mokytoja tylëjo, o jis garsiai reiðkë savo nuostabà:„Ið kur jûs turëjote tiek pilietinës dràsos pasakyti tiek daug tiesos?O kiek tarp eiluèiø pasakëte?! Kaip ðiandien þmogus gali turëtitiek daug dràsos?!“ Mokytojai pripratæ tik nugaras lenkti prieðrajkomo botagà, todël juos ir stebina dràsa tø, kurie nesibijo ðiobotago. Jiems tiesiog nesuprantama, kad yra þmoniø, nesibijanèiøpasakyti savo nuomonæ.

Jo nuomone, ir gerai, kad nedëstà suklastotos Lietuvos istori-jos. Esà geriau ið viso nedëstyti, negu dëstyti suklastotà. Su juo,þinoma, nesutikau.

Po to ne að, o jis ëmë mane „ðviesti“. Daug pasakojo apie poka-rio partizaniná judëjimà. Tai buvæs tikras ir didvyriðkas tautinisjudëjimas, kuris 1950 m. pradëjæs iðsigimti.

Taip pamaþu ið arðaus ateisto „iðsivystë“ gan padorus lietuvis.Ið pradþiø abu mokytojai vienas kitam vaidino esà dideli ateistai.Supratæ, kad nëra tokie, nusimetë savo kaukes ir tapo þmonëmis.

Kaip ðiandieninio mokytojo padëtis nuþmogina já! Kaip tokiapadëtis þaloja mokytojà kaip þmogø, o ðie, savo ruoþtu, þaloja mû-sø jaunimà. Jie gyvena nuolatinëje baimëje, bijo vienas kito. Tojibaimë priverèia juos uoliai vykdyti savo darbdaviø uþgaidas auklë-jant jaunàjà mûsø kartà.

16 val. 40 min. Intervizija pradeda transliuoti ið Anglijos Italijosir TSRS komandø futbolo rungtynes. Kaip nesinorëjo netekti ðiomalonumo. Taèiau kaip norëèiau visgi ðiuo metu bûti Krivasalyje.Suk jas bala, ðias rungtynes. Taip jauèiuos lyg nusikaltæs Alei. Jailabai liûdna. Kà padarysi! Dabar nereikia apie tai galvoti. Pirma-diená galvosiu apie penktadiená, tada pasimatysime.

Teisinu save tuo, kad kelionei nebûtø uþtekæ pinigø. Labai iðgy-venu, kad nenuvaþiavau. Visgi Alei ne atostogos! Jauèiuos tikrainusikaltæs jai. Sugalvojau ir pasiunèiau jà vienà su vaikais. Kà pa-darysi! Að irgi norëèiau kartu su ja praleisti atostogas. O dabar kadtik italai ákrëstø rusams! Futbolas!

17 val. 50 min. Pirmas këlinys 0:0. Nuotaika bjauri. Visgi reikë-jo vaþiuoti. Vienas pasiteisinimas, kad pinigø nëra ir dienoraðtáreikia sutvarkyti.

18 val. 30 min. visiems studentams iðëjus ið P. Peèiûros kabine-to, áëjau að. Tuoj pat uþraðë autografà ir nieko nesakæs – áskaità.Dþiugu! Nereikës plepalø skaityti.

Pradëjome, þinoma, apie religijà. Tà temà pasirinkau að. Pasigy-rë gaunàs paskaityti Vatikano radijo laidø programos stenogra-mas. Að gi tø laidø negirdþiu, nes labai pradëjo trukdyti. Jauèiaper didelá tokiø laidø pavojø. O ðiomis dienomis turëjo bûti ádo-mios laidos. Juk pasaulio lietuviai mini pirmojo lietuviø trëmimo áSibirà 25-àsias metines. BBC irgi paminëjo ðià sukaktá. O sekma-dieniais pasiklausyti Vaðingtono daugiau kaip mënesá neturëjauprogos. Paskaitos vykdavo ir sekmadiená.

Jeigu Peèiûrai saugumas patiki uþsienio laidø stenogramas, reið-kia, pasitiki juo, laiko savo þmogumi. Pateikiau klausimà, kodëlpas mus taip ánirtingai kovojama su religija, su baþnyèia. Pats më-ginau atsakyti: todël, kad baþnyèia vykdo tautinæ politikà. Jis ne-sutiko: „Baþnyèia – internacionalinë.“ Að pataisiau: „Kosmopoli-tinë!“ Mano pastaba nelabai patiko jam. Tik neseniai pareiðkæs,kad Vatikano radijo laidos turi grynai politiná charakterá, o èiapradëjo tvirtinti, kad baþnyèia – internacionalinë. Ir anksèiau jámaniau nesuprantantá partijos politikos religiniu klausimu Lietuvo-je esmës, tikslø. Taèiau kaþkodël neturëjau noro „auklëti“ já. Tik„kapojau“ já: „Kodël Vilniuje 14 cerkviø, o baþnyèiø tik 7!“ Pasiro-do, kad jis tai þino. Greit uþdarysià Romanovø cerkvæ Þvëryne1. Ámano pastabà, kad cerkvës tuðèios, ëmë tikinti mane (ir tuo mo-mentu beveik átikino), kad cerkvës materialiniu poþiûriu laikosilabai gerai. Daugelis rusø krikðtija savo vaikus cerkvëje. Maskvojetokiø 60 proc. visø gyventojø. Cerkves lankanèiø maþiau, negubaþnyèias, nes rusai labiau ágàsdinti. Partija neturi tikslo uþdarinëti

1 Neuþdarë.


cerkviø. Uþdarinëdamas cerkves nenugalësi religijos. Tiesa, uþda-rë Jëzaus Ðirdies baþnyèià, bet atidarë Gerosios Vilties koplytëlæ.Snieèkus norëjæs uþdaryti Klaipëdos baþnyèias. Þinoma, teisti ku-nigus uþ machinacijas reikëjæ. Chruðèiovas privertæs Snieèkø uþ-daryti Klaipëdos baþnyèià.

Paklausiau, ar tiesa, kad Krivaitis turi ðeimà. Jis pats girdëjæstuos gandus ir dëjæs daug pastangø jiems patikrinti. Tikrai þinàs,kad tai netiesa. Tikino, kad labai gerai þino apie aukðtà kunigømoralæ. Esà juos sunku nupirkti. Kai pareiðkiau, kad Ðv. Onos irkt. baþnyèiø kunigai sàmoningai savo pamokslais atitraukia tikin-èiuosius nuo baþnyèios, jis nesutiko su manimi. Kai paklausiau,kodël visgi cerkviø daugiau negu baþnyèiø, jis atsakë ðypsodama-sis: „Kadangi rusø skaièius Vilniuje vis auga.“

Visi P. Peèiûrà laiko keistu þmogeliu, truputá lyg nenormaliu. Iðdalies ir að taip galvojau. Egzaminø metu pamaèiau, kad jis gangudrus. Gráþau su mintimi, kad jis tikrai nesupranta partijos politi-kos baþnyèios atþvilgiu esmës. Taèiau Viktoras lengvai átikino ma-ne, kad Peèiûra labai gerai suprantàs, kà daràs. Jis sàmoningairemia partijos politikà baþnyèios atþvilgiu. Peèiûra nëra tiek kvai-las, kad nesuprastø, uþ kà að kalëjau ir kaip vertinu kovà su baþny-èia. Todël diplomatiðkai apsimeta mano akyse kvailiuku, nesu-prantanèiu savo veiksmø pasekmiø.

O gal reikëjo parodyti jam, kà galvoju apie jo veiklà? Bet ar taipadëtø? Jis þino, kà daro. Sako, vedæs Ðumausko sesers dukrà,todël karjeristiniais sumetimais padeda Kremliui kovoti su Baþny-èia ir kartu su lietuvybe. Visgi kità kartà susitikæs pasakysiu, kadjis gerai supranta kovojæs ne tik su baþnyèia, bet ir su lietuvybe.Pasakysiu!

Birþelio 16 d. suþinojæs, kad ankstesniame seminare vyko karð-tos diskusijos apie Stalinà, nuëjau á TSRS istorijos seminarà. Stu-dentas skaitë ið sàsiuvinio. Neáskaitæs vieno þodþio, tvirtino, kadsàjunginë konferencija ávyko Arktikoje. Kai K. Strumskis pastebë-jo, kad gal Afrikoje, studentas atsakë: „Gal, bet að taip perskai-èiau.“ Ðis pavyzdys labai akivaizdþiai parodo dabartiniø mokytojøiðsilavinimo lygá (dauguma neakivaizdininkø – mokytojai).

Ir að papraðiau þodþio. Pasakojau apie Anglijos politikà po1941 06 22: „Ne ið meilës TSRS Èerèilis stojo á karà TSRS pusëje.Apskritai politikoje nëra jokios meilës.“ Pasakojau apie tai, kaipStalinas jau nuo 1928 m. padarë klaidingà iðvadà, kad kitas karasbûtinai bus tarp kapitalistiniø valstybiø, todël ir nesistengë suda-ryti pakto su Vakarais, nukreipto prieð Vokietijà. Kaþkodël pamir-ðau charakterizuoti Stalino politikà 1939 m. vasarà, jo broliavimàsisu Hitleriu. Pasakojau apie Amerikos pagalbà: „Mes prisimename,kad kareiviai buvo apsiavæ amerikoniðkais batais ir valgë ameriko-niðkà „tuðonkæ“ [konservus]. Þinoma, ði pagalba tesudarë tik 4 proc.visos TSRS gamybos, taèiau ji buvo svarbi. Ji buvo gerai ávertintair, tik prasidëjus „ðaltajam karui“, imta kitaip jà traktuoti.“

Po to pradëjau apie tai, kaip 1939 09 17 raudonoji armija per-þengë Lenkijos sienà. Norëjau iðaiðkinti lenkø generolo Sikorskiopolitikà TSRS atþvilgiu, taèiau mane nutraukë K. Strumskis: „Jûsnebuvote mano paskaitoje. O að ten kalbëjau apie tai, kad raudo-noji armija perþengë Lenkijos sienà tik tada, kai faktiðkai jau jo-kios Lenkijos nebuvo. Tuo metu Lenkijos vyriausybë buvo pabë-gusi á uþsiená – Rumunijà.“ Supratæs jo tendencijà apsaugotistudentus nuo „nuodëmës“ nutilau. Strumskis: „Kaip jûsø pavar-dë? Terleckas? Að taip ir galvojau.“ Að: „Todël, kad pavardë nuoþodþio „terlioti“? Jis: „Ne! Að recenzavau jûsø darbà.“ Suprato,kad kontrolinio darbo tonas irgi labai panaðus á mano dabartiná„iðstojimà“! Diplomatiðkai nusiðypsojo ir nutilo.

Papraðæs þodþio studentas Kaveckas ëmë su purvais maiðytiVakarø pagalbà. Jis nusiðnekëjo iki to, kad ëmë tvirtinti, kad karometu Anglija teikë Vokietijai ekonominæ pagalbà – kaþkokiusretus mineralus. Að pasiunèiau replikà, kad bûtø nesàmonë padëtisavo prieðams, kurie þudo anglø kareivius. Jis „atsikirto“, kad ne-reikia maiðyti tautos politikos su monopolijø politika. Tai þodþiaiseno Stalino agitatoriaus. Jis pripratæs kalbëti pagal principà: kuodaugiau savo prieðo atþvilgiu iðliesi purvo, melo, ávairiausiø nesà-moniø, tuo labiau vertins tave partija. O kad jo þodþiuose nërajokios logikos, tokiam nusispjauti. Juk stalininiai agitatoriai nieka-da neturëjo nei sàþinës, nei gëdos jausmo. Daugumas agitatoriø


jau iðvertë truputá savo kailá – nedrásta taip áþûliai pilti savo klau-sytojams á akis smëlio. Kaveckø liko ne tiek daug. Tai muziejinëretenybë. Protingesni ëmë suprasti, kad ðiandien ne tie laikai, kadjau nebeuþtenka viskà, kas nesovietiðka, maiðyti su purvais, kadreikalingi ðiokie tokie faktai. Taèiau sovietinë spauda ir ðiandiensu malonumu suteikia tribûnà kaveckams ir panaðiems tamsybi-ninkams.

Po jo þodþio papraðë liguisto iðblyðkusio veido studentas Algi-mantas Þemaitis. Jis pakeltu tonu nervindamasis ëmë árodinëti,kad jei ne Amerikos pagalba, Rusija bûtø badu iðmirusi. Visi stu-dentai ëmë juoktis (tø visø buvo apie 10). Taèiau K. Strumskisgreit nutraukë já apkaltinæs politinio sàmoningumo trûkumu: „Tokstvirtinimas parodo, charakterizuoja studento politines paþiûras. Þi-noma, að ne prieð skirtingas nuomones vienu ar kitu klausimu. BetIII kurso studentas turëtø jau turëti susiformavæs tvirtas tarybinespaþiûras. Mes nemenkiname Amerikos pagalbos. 4 proc. yra ne-maþai, bet tai visgi 4, o ne 96.“ Èia Þemaitis ëmë ðaukti, kad ne 4,o 10 proc. Jis ryt tai árodysiàs dokumentais. Strumskis atsakë, kadtokio árodinëjimo jis nepraðàs.

Jaunas, bet gudrus K. Strumskis! Þino, kad tokia seminaro eigagali jam pakenkti. Juk jis kà tik apgynë disertacijà, kurios Maskvadar nepatvirtino. Uþtat visomis priemonëmis neleido diskusijø.

Po seminaro patariau Þemaièiui bûti protingesniam ir nepradëtituðèiø diskusijø. Reikia protingesnëmis priemonëmis árodinëti, kadkai kuriø dëstytojø istorija tëra tik tam tikra apologetikos rûðis.

Tada supratau, kiek Þemaitis buvo man reikalingas gamybiniosusirinkimo metu. Jis galëjo palaikyti mane. O dabar mano balsaspasirodë per daug vieniðas.

Ateityje ir man reikia bûti gudresniam.Birþelio 18 d. Ðalûga papasakojo apie tai, kad istorinëje litera-

tûroje keliamas klausimas apie bendros abëcëlës visai TSRS ávedi-mà. Að: „Kirilicos?“ Jis apsimetë nesupratæs mano klausimo. Gud-rus! Kvailiai ðiandien neiðsilaikytø katedroje, vadovaujamojeBendþiaus. Jis ne ðiaip sau tai papasakojo. „Derþimordos“ nenusi-ramina. Juos siutina per lëtas, jø manymu, asimiliacijos procesas

Pabaltijyje ir Uþkaukazëje. Kirilicos pagalba tikisi já pagreitinti.Nepavyks, niekðai!

19 val. 40 min. Rungtynës baigësi rusø pergale – 1:0. Po vel-niø! Be reikalo ið dalies tik dël jø pasilikau. Kad galëèiau, nors ðiàminutæ vaþiuoèiau pas Alæ. Taip liûdna. Likau vienas, nes mamaiðëjo pas Bronæ. Liûdna ir Alei. Neþinau, kaip reiks iðtverti Krivasa-lyje be Alës. Tai per daug sunku. Bet bûtina. Kitaip nieko ið manæsnebus. Nieko! Bet ar gyvensiu ten, sunku pasakyti.

Gal dabar liûdna todël, kad neiðtesëjau savo paþado, jog supran-tu esant Alei liûdna. Taip! Pirmadiená nuotaika turi pasitaisyti!

Liepos 17 d. (sekmadienis)

11 val. 07 min. kambarëlyje. Lauke ðilta, nors saulë gan ðykðèiaiðvieèia. Sutvarkiau pomidorus, truputá ravëjau. Dabar galiu raðyti.Nuotaika geresnë. Bet visgi norëèiau bûti Krivasalyje. Penktadie-ná, Dievas duos, bûsiu ten. Alë atrodo iðvargusi. Daþnai juokiuosi,kad po 10 metø „mesiu“ jà. Jau beveik 6 metai praëjo nuo ðiomano paþado. Ne! Nemesiu! Jà myliu, todël tokia pabaiga nebaisi.Dþiugu, kad að geresnis uþ Kiðûnà1. Vanda su maþu vaiku ligoni-nëje. Niekas, be manæs, mamos ir giminiø, neaplanko. Vyras –savo tëviðkëje. Visgi taip nepadaryèiau, nors daug kur ir neteisusAlës atþvilgiu.

Birþelio 19 d. studentai ëmë juoktis, kad K. Strumskis kalbëjæsapie mane. Pasakojæs ir jiems, kaip að sutriuðkinæs J. Þiugþdà irK. Navickà. Priminæs mano kalbà susirinkime. Atrodo, kad kalbapasiekë dëstytojus truputá iðkreipta. Esà að teigæs, kad dëstytojaidemonstruoja savo paþiûras. K. Strumskio nuomone labai gerai,kad dëstytojai iðdrásta rodyti savo paþiûras. Bet að kita prasme taisakiau. Jie veidmainiauja, demonstruoja iðtikimybæ santvarkai.

1 Jonas Kiðûnas, Alës pusseserës Vandos vyras.


K. Strumskis taip pasakojæs: „Manæs, þinoma, Terleckas neturëjogalvoje, nes jis nelanko mano paskaitø.“ Studentai erzino mane,kad dabar visi dëstytojai paþásta mane. Sunku bûsià man „pralásti“per valstybinius egzaminus. Po poros dienø S. Skrebienë pasakëvisiems girdint, kad V kurso vilnietë norinti susipaþinti su manimi.Tai kaþkokia Marcinkevièienë. Matyt, garsas apie mano kalbà tolipasklido. Visi bijo kalbëti, todël vienam dràsiai paðnekëjus jo kal-ba tampa sensacija. Uþ niekà galima pasidaryti dienos didvyriu.O að nematau jokio to didvyriðkumo, reikalaujanèio ypatingosdràsos.

Prieð kelias dienas jaunas dëstytojas Vëbra1 pradëjo dëstyti spec-kursà. Dar anksèiau klausëme, koks speckursas bus dëstomas. Kaþ-kas tvirtino, kad bus dëstomas Rusijos XIX amþ. darbininkø judë-jimas. Po velniø! Vël toji Rusija! Todël buvome labai maloniainustebinti suþinojæ, kad Vëbra dëstys lietuviø XIX amþiaus 2-osiospusës nacionaliná judëjimà.

Jau ið áþangos susidarë vaizdas, kad tai gudrus þmogus, geraslietuvis. Áþanga labai jau marksistinë, taèiau ja prisidengæs dëstyto-jas, matyt, ruoðiasi truputá teisybës pasakyti. Ir neapsirikome!

Teks perskaityti jo uþraðus, panagrinëti juos, pasitarti su Vikto-ru. Tada vëliau duosiu jø kritikà.

Visi studentai reiðkë pasitenkinimà. Tikrai ádomiai skaito (tikràjato þodþio prasme skaito). Jis áþangoje pabrëþë, kad tai, kà jis skaitys,dar nebuvo spausdinama ir vargu ar greit bus iðspausdinta.

Kai kas tvirtino, kad dekanatas pakeitë spec. kurso temà pomano kalbos. Að ir pats lyg átariau tai. Atsargiai teiravausi Vëbros.Jo tvirtinimu, tema daþnai keièiama. Gal ir taip.

Vëbra skaitë apie tai, kad protingesni rusai, norëdami atitrauktilietuvius nuo lenkø, siûlë steigti lietuviðkas mokyklas, laisvai leistilietuviðkà spaudà ir t. t. Kai kas buvo jau pradëta daryti, taèiauprasidëjæs sukilimas viskà sutrukdë. Að: „Reiðkia, 1863 m. sukili-mas buvo neigiamas reiðkinys Lietuvos istorijoje!“ Jis maþdaugtaip atsakë: „Jokiu bûdu. Kiekviena kova, nors ir pralaimëta, ne-

nueina veltui. 1863 m. sukilimas buvo pralaimëtas, taèiau jis palikokovines tradicijas, siekimà iðsilaisvinti. O caro valdþiai sukilimastebuvo tik pretekstas sustiprinti represijas. Jeigu nebûtø buvæ su-kilimo – bûtø atsiradæs kitas pretekstas. Caro valdþios tikslas nie-kada nebuvo pasikeitæs.“

Vëbra pasakojo apie caro valdþios siekimà surusinti Lietuvà prie-varta varant á rusiðkas mokyklas, kiðant rusø spaudà.

Po paskaitos Vëbra paklausë, ar neturi kas klausimø. AtsistojæsKrûmelis: „Kuo paaiðkinti faktà, kad dabar mums prievarta nusta-tomas „Pionerskaja pravda“ limitas. Niekas nenori uþsiprenume-ruoti, bet mums duoda limità ir turi já ávykdyti.“ Visi ëmë juoktis.Að sviedþiau replikà: „Nereikia ðiame pavyzdyje ieðkoti kokios norsanalogijos.“ Vëbra liepë kreiptis á partinius organus: „Nereiðkia,kad socialistinëje santvarkoje nebûna kvailysèiø. Reikia kovoti sujomis.“ Choru studentai kalbëjo, kad tai beprasmiðka kova. Að:„Kovoti? Kakta dauþyti sienà?“ Vëbra liko su savo nuomone, kadreikia kovoti: „Jeigu piktiniesi kuo nors, reikia kovoti su tuo. Ojeigu nepajëgi kovoti, geriau nesipiktinti tuo.“

Vël vyko kalba apie kovà. Seniûnas Kolesnykas, KP Ðirvintørajono propagandos skyriaus vedëjas, pareiðkë savo nuomonæ apietokios kovos beprasmiðkumà. Anksèiau esà gamyboje priraðinëda-vo, o dabar ideologiniame darbe. Bibliotekos priraðo, t. y. padidinaskaitytojø, skaitanèiø Lenino raðtus, skaièiø. Tai jis árodæs atitinka-mai komisijai. Jie patikrinæ kelias rajonø bibliotekas. Pasirodo, kadvisur priraðymai. Uþ tai rajono bibliotekos pirmavo respublikoje,gaudavo premijas. Uþ kà? Uþ priraðymus. Taèiau jam niekas nepa-dëkojo uþ klastotës demaskavimà. Visi rajone þiûri á já kaip á pik-èiausià þvërá.

Kaveckas taip iðreiðkë savo poþiûrá á kovà: „Kovotojas nori val-gyti, jo þmona graþiai apsirengti.“ O að uþbaigiau mintá: „Kovotojasturi vaikuèiø porà...“ Vëbra: „Jeigu jûs taip samprotaujate, tada nërako mums laikà gaiðti diskutuojant.“ Moterø nuomone, jis uþsigavæsuþ tokias replikas. Nesuprantu, uþ kà jis uþsigavo. Gal jos klysta.

Po dienos iðkëliau klausimà apie bûtinumà mokytis lenkø kal-bos. Susiraðë apie 10 vyrø. Moterys nenorinèios. Ypaè prieðtaravo1 Rimantas Vëbra, istorikas.


Kriðèiûnienë ið Kauno. Ji nekenèianti lenkø ir jø kalbos. Pastebë-jau, kad reikia mylëti visas tautas. Ji: „Uþtenka, kad að labai myliuvienà tautà.“ Supratæ, kà ji turi galvoje, visi dviprasmiðkai juokësi.

Dël lenkø kalbos kreipiausi á Vëbrà. Jis pritarë mûsø inicia-tyvai. Taèiau pareiðkimà patarë paduoti po birþelio 22 d. Kodël?Tada bûsiàs iðrinktas naujas dekanas. Jis nieko daugiau neaiðkino,taèiau toji pastaba parodë, kad ne vienas dëstytojø laiko Bendþiøtamsybininku. Reiðkia, Vëbra buvo ásitikinæs, kad Bendþius truk-dys dëstyti lenkø kalbà.

Po keliø dienø laborantë praneðë man, kad kalba bus dëstomakaip fakultatyvinë disciplina.

Vëbra aiðkino, kad istorikas neturi vadovautis jausmais. Kurpasireiðkia jausmai, ten nelieka istorijos. Að: „O prof. J. Þiugþdosistorijoje vien tik jausmai.“ Visi juokiasi, bet moterys pataria repli-kø nesvaidyti. Tai esà negraþu. Atrodo, kad valdþia atpratino jas irjuoktis, jausti humorà.

Norisi kartais padiskutuoti su Vëbra. Taèiau moterys pyksta uþklausimus. Paskutiná kartà liepiau iðeiti, kas nenori girdëti klausi-mø ir atsakymø. Pasiliko labai nedaug studentø. Atrodo, kad dau-gumai tik diplomas terûpi. Gaus 10 proc. didesná atlyginimà. Taip!Skaudu, bet tai faktas. Kà toks mokytojas gali duoti mûsø jauna-jai kartai? Þinoma, reikia suprasti moterëles. Tø visokiø bereika-lingø disciplinø, egzaminø. Tik spëk verstis. Namuose vaikai, kar-vë, parðelis. Nëra kada mokslu rûpintis. Taèiau vis vien visiðkaipateisinti mokytojø negalima. Bala nepaims, jeigu pabûsi kelioli-ka minuèiø paskaitoje ir iðgirsi kà nors apie lietuviø nacionalinájudëjimà.

Taèiau paskutiniu metu supratau, kad ne visi akli ir ne visiniekuo nesidomi.

Birþelio 21 d. Pilviðkaitis1: „Negalvok, kad að neturiu savo nuo-monës. Turiu ir norëèiau seminarø metu pasiginèyti. Taèiau bijau.Tas niekðas Kaveckas praneð rajkomui. Tu neþinai, kas jis per þmo-

gus. Kartà pacitavau ið Ðapokos vadovëlio. Þinai, vos nesuëdë ma-næs.“ Patariau nesigirti, kad tai – ið Ðapokos.

Ðis vyras doras lietuvis, nors ðiaip tipiðkas suvalkietis ir todëlman nepatinka. Reikia jam padëti gauti geros literatûros pasiskai-tyti. Uþkvieèiau pas save.

Paskaitø metu maèiau, kad direktorius [Pilviðkaitis] daþnai svaidopiktas replikas (jo pastabà, kad dabar iðleidþiama daug istorinioðlamðto, Vëbra, rodos, man priskyrë). Jam patariau duoti moki-niams daugiau þiniø apie Lietuvos istorijà. Jis tai þinàs. Truputátrukdo tai, kad jis komunistas. Mano manymu, kaip tik gerai –niekas neprikibs lengvai prie komunisto. Maèiau já skaitant prieð-karinius leidinius. Reiðkia, vyras domisi Lietuvos istorija. Reikia sujuo palaikyti artimesnius santykius.

Reikia ir su moterimis, merginomis suartëti. Taèiau jos taip bijomanæs. Rajkomas duoda joms garo uþ „politinius paklydimus“. At-rodo, kad jos viena kitos bijo, kad kas nors, gink Dieve, neatsiliep-tø apie jas kritiðkai. Ekonomistø pasitobulinimo kursuose galimabûdavo su viena kita mergina pasivaikðèioti, pasikalbëti. Jos nebi-jo. O su ðiomis nieko neiðeis. Jeigu bûèiau nevedæs, tada bûtø kaskita. Analizuoju studentø veidus, noriu áspëti máslæ – kuris ið jøðnipinëja mane. Juk kas nors bûtinai turi ðnipinëti. Átartinas Ma-èiulis ir tipas ið Kauno su fotoaparatu. Taèiau kodël jis Leninàprisisegæs? Ðnipas nedemonstruos savo iðtikimybës partijai. Ta-èiau jø metodai keièiasi. Apskritai ðie þmonës negeri. Treèias –Kaveckas. Nedoras þmogus. Birþelio 21 d. Vëbra pasiraðë áskaità.Norëjau pasilikti su juo ir pasikalbëti. Taèiau kaþkodël pasilikovisi minëti, iðskyrus, rodos, Maèiulá... Pasiliko, nors jø suolui Vëbrapirmajam pasiraðinëjo áskaitas. Kodël? Gal norëjo pasiþiûrëti, kàað kalbësiu su juo? O gal patys sugalvojo pasiginèyti. Tyèia pali-kau juos vienus.

Tà paèià dienà laikiau áskaità ir pas K. Strumská. Pasiruoðiauesmingiems klausimams. Plepalø, propagandos neskaièiau. O ant-ras klausimas pasitaikë grynai propagandinis: „Kultûrinë revoliu-cija TSRS.“ Në þodþio neþinojau. Apie perversmà gerai atsakiau. Ápapildomà klausimà irgi atsakiau. Taèiau neþinojau tokios smulk-1 Kaþkuris studentas ið Pilviðkiø, mokyklos direktorius.


menos, kaip frontø skaièius 1920 m. kare su Lenkija. Ið manæsdaugiau laukæs. Egzaminui reikia geriau mokëti. Sunku bus prisi-versti plepalus skaityti. Á TSRS istorijà nekreipiu dëmesio, o ypaè á1917–1957 m. ávykius. Nesiruoðiu ir egzaminui per daug. Rusijosistorijà iki 1917 m. paskaitysiu kada nors.

Viduriniø amþiø istorijos egzaminà atidëjau. Dundulis1 gerosnuomonës apie mane (katedros posëdyje kalbant apie mane jis tikgudriai nusiðypsojæs), todël jo dalykui reikia gerai ruoðtis. Be to,pats privalau gerai mokëti tà ádomià viduramþiø istorijà. Atostogømetu konspektuosiu kokià nors knygà ir gerai pasiruoðiu.

Rusø literatûros istorijos egzaminà irgi atidësiu rudeniui. Reikiapaskaityti veikalus. Sutvarkysiu dienoraðtá ir skaitysiu.

Liko tik du ásiskolinimai, todël perkëlë á IV kursà. Pats netikiu,kad að jau IV kurse. Taip greit praëjo laikas. Rodos, taip lengvaipersiritau á ðá kursà. Taèiau nelengvai viskà pasiekiau. Daug tekopasijaudinti, daug naktø neiðsimiegoti, nemaþai paaukoti sveika-tos. Taèiau dþiugu nuo minties, kad að IV kurse. Bestudijuojant netaip juntama ateinanti senatvë. Þiniø irgi truputá gavau, nors josdar labai netvirtos. Daugiausia, rodos, davë kontrolinis darbas apielietuviø–rusø santykius 1920–1940 metais. Raðant daugiau pasi-lieka galvoje.

Taèiau jeigu að negalësiu mesti darbo ir Krivasaly gyventi, iðmanæs nieko nebus. Mano vardas dabar gerai þinomas tarp dësty-tojø. Galiu daryti átakà ne tik studentams, bet ir dëstytojams. Ta-èiau tam bûtinos þinios. Su tokiomis þiniomis autoriteto neágysi.Autoritetas man reikalingas ne tuðèiai garbei. Ne! Bet be autorite-to negalësiu veikti nei dëstytojø, nei studentø.

Taèiau mesti darbà, persikelti á Krivasalá nëra dalykas labai leng-vas. Tai suprantu! Bet kà nors daryti turiu. Tai mano ðventa pareiga.

13 val. 20 min. eisiu á gamtà „Naujosios Romuvos“ paskaityti.Ðykðèiai, bet saulë ðvieèia.

Mintys Krivasaly. Uþ valandos vis vien bûèiau turëjæs paliktiAlæ. Jeigu gyvensiu ten, sunku bus. Bet nors nevargins mintys,kad Alei nuobodu. Vilniuje jai nebus taip nuobodu kaip Krivasaly.Taèiau nebus lengva, sunku jai bus. Taèiau kà nors daryti privalau!

15 val. 40 min. Vël raðyti. Gaila laiko, kurá atima dienoraðtis.Kiek knygø perskaityèiau. Taèiau neraðyti irgi negaliu. Viena, pokeliolikos–keliasdeðimt metø (jeigu, þinoma, tiek gyvensiu) busádomu já paskaityti. Antra, ir svarbiausia, mano dienoraðtis bus is-torinis dokumentas. Juk kiek ðiandien lietuviø raðo já (iðskyrus,þinoma, jaunimà)? O kiek lagerininkø já raðo?

Reikëtø trumpiau dëstyti mintis. Neiðeina. Cituoju ávairiø þmo-niø þodþius, kurie, mano manymu, turi svarbesnæ reikðmæ ðios sun-kios gadynës þmoniø paþiûroms iðreikðti.

Po egzaminø jauèiausi iðvargæs, todël darbe raðydavau dieno-raðtá á ávairiausius lapelius. Dabar perraðysiu, paþymëdamas, kasuþraðyta.

Mano dienoraðèiu galës pasinaudoti ir mano draugai. Jiems irgibus kai kas ádomu. Pradedu.

Birþelio 22 d. su Algeliu ir Viktoru pylëm smëlá1 po veranda.Baigæ darbà, pasiëmë Gintulá ir nuëjom iðsimaudyti. NusiprausæAlgelis ir Viktoras toliau nuo kranto stovëjo, plepëjo, erzino Gintu-lá. Að gi ploviau kelnes. Tuo momentu ið kaþkur atsirado tipas vientik maudymosi kelnaitëmis ir trumpa meðkere. Jo atsiradimas tuojpat sukëlë mano átarimà, nes aplinkui krante nebuvo në gyvosdvasios. Pamaèiau, kad Viktoras su Algiuku irgi átaria tipà. Einantnamo Viktoras iðreiðkë savo nuomonæ: „Arba tai ið viso kvailasþvejys, arba saugumo agentas. Argi protingas þvejys meðkerios ten,kur þmogus braido, mazgoja drabuþius.“ Ir kaip gyvatës suuodþia,kad mes nuëjom maudytis? Tikrai ðie kraugeriai ne blogiau uþgylius suuodþia þmogaus kraujà. Matyt, visas Valakampiø pliaþo

1 Bronius Dundulis.

1 Anglies ðlaku uþpylëme paslëptus 1962–1966 m. dienoraðèius, kurie ten iðgulëjoiki 1996 m. Sûnui Ramûnui pardavus namà ir já nuverèiant, darbininkai atradopaslëptus dienoraðèius. Sunyko tik viena knyga ið dvideðimties.


Panerys nusëtas agentais. Ðis krantas daugiausia tuðèias (á deðinænuo ministrø vilø), taèiau ir jis sekamas. Saugumas þino, kad mesmaudomës. Agentø pakankamai turi. Niekðelis jungia malonumàsu nauda – ir ilsisi, ir ðnipinëja, pinigà uþsidirba. Tipiðkas „iva-nas“. Matyt, pramoko lietuviðkai. Ðiaip rusai nesistengia iðmoktilietuviðkai, bet savo agentëlius apmoko.

Birþelio 23 d. prie autobusø sustojimo prieðais Katedrà sutikauAnykðèiø rajono komjaunimo sekretoriø Levèenkà, su kuriuo draugestudijuojame. Laukiàs þmonos ið Anykðèiø. Praðë paplepëti. Ber-niokas jis doras, todël sutikau. Þiûriu, kad du tipai stebi mus, ap-simetæ laukià 8-ojo troleibuso arba autobusø. Tyèia nutariau pa-stovëti ir palaukti, ásitikinti, ar jie tikrai keleiviai, ar saugumo sekliai.Daug autobusø ir troleibusø praleido, taèiau nei á vienà neásëdo.Viskas aiðku! Snukiai labai ðlykðtûs, rusiðki. Áþûliai þiûri á mane.Tyèia liepiu Levèenkai uþsiraðyti mano adresà, telefono numerá,kvieèiu aplankyti. Atrodo, kad po XXIII suvaþiavimo saugumassustiprino átartinø neiðtikimybe partijai sekimà. O gal mane labiauëmë sekti po kalbos universitete? Dieve! Rodos, pripratau priesekiotojø, bet kartais taip norëtøsi pagyventi kur nors toliau nuosekliø akiø. Bet ar tokia vieta Rusijoje yra?

Birþelio 24 d. prie lengvosios pramonës ministerijos sutikau StasæUþdavinytæ. Jos Povilas priþadëjæs priregistruoti Algiukà kaip bû-simà giminæ. Tik bijàs nemalonumø. Kokiø? Algiukas galás paskuiiðkrësti kokià nors ðunybæ. Að: „Nei Algiukas, nei Viktoras nesi-ruoðia nieko veikti, todël ir nebus jokiø nemalonumø.“ „O tu?“„Að niekada nesiruoðiau valdþios versti kaip Edvardas. Jis buvodidelis veikëjas, o að – eilinis þmogus.“

Átarti jà ðnipinëjant saugumo naudai bûtø lyg ir negraþu. Betkodël ji domisi mûsø nuotaikomis, planais? Jos èekistas Povilassiûlàs Algiukui vesti Birutæ. Þadàs darbà, butà.

Padariau ið to pasikalbëjimo daug iðvadø. Atrodo, kad saugumaspavedë savo buvusiam darbuotojui veikti mus per Stasæ – stengtisatitraukti Algiukà nuo mûsø. Jeigu Algiukas dirbs jo akivaizdoje,galima bus lengvai sekti kiekvienà þingsná. O jeigu ves Birutæ, irgiviskas baigta. Dar vienu prieðu maþiau. Viskas aiðku.

Pasirodo, kad saugumas þino, jog mes juokiamës ið labai jaunegudraus jø sekimo. Kas jiems tai praneðë? Stasë jam [Povilui]kai kà „prasitaria“. Ji neplepi, bet kai kà prasiplepa. Visgi jis –Vytuko tëvas!

Stasë paklausë, kas ið mûsø þadëjæs saugumui trejus metus nie-ko neveikti. Greit supratau, kad tai – Viktoro þodþiai. Nutariausugudrauti ir po ilgoko galvojimo pasakiau, kad tai að þadëjau.Taèiau ji suprato, kad meluoju. Matyt, Povilas pasakë jai, kas yratø þodþiø ðeimininkas. Nueidama pasakë: „Pagalvok, kas tai sakë,tada ir að kai kà papasakosiu.“

Algiukà labai iðgyrë. Tai esàs labai doras, negudrus vaikas. OViktoras gan gudrus.

Birþelio 25 d. „Kregþdutëje“ pas Stasæ radau Algiukà. Já kvieèiàá Stasës giminaitës vestuves. Viktorui liepiau pasakyti, kad Algiu-kas bûtinai vaþiuotø. Reikia pavaidinti didelæ meilæ, didesnæ neguyra. Ðiaip já reikia saugoti nuo merginø. Birutë graþi, todël galiprilipti prie jos. Reiks su kitomis supaþindinti.

Ðiandien Stasë „Kregþdutëje“, Algiukui sëdint prieðais jà, uþra-ðë ant popieriaus tik man vienam: „Kai Alë iðvaþiuos, að bûsiu tavolaiðkø cenzorë.“ Po keliø minuèiø vël uþraðë: „Dabar tai ypaè svar-bu.“ Vadinasi, kai kas ir kai kà jai „prasitaria“. Kitø þiniø apie musnegauna (iðskyrus, þinoma, sekimà), todël tikisi per Stasæ kà norsiðpeðti. Jie – asilai, todël, matyt, tikëjosi, kad prie Stasës taiplengvai prilips Viktoras, kaip anksèiau – Edvardas.

Tikrai esame labai saugumo priþiûrimi. Gaila, kad tai daþnaiuþmirðtame. Niekada nereikia uþmirðti, kad Nemenèinës plento68-ame name gyvena jø prieðas Nr. 1.

Saugumas nesitiki „perauklëti“ Viktoro ir manæs. Taèiau Algiu-kà stengsis iðtraukti ið mûsø „repliø“.

Birþelio 24 d. pakvieèiau pas save Þemaitá. Tai doras vaikas.Taèiau kariuomenë sulauþë sveikatà ir gerai bûtø, kad jis dirbtømokytoju, o ne muziejuje. Taèiau jo nervai suardyti. Be to, neturijokios diplomatijos.

Ið pradþiø buvau nusprendæs duoti jam paskaityti Janulaièio„Lietuva ir dabartinë Rusija“. Bet apgalvojæs nedaviau.


Algimantas1 pasakojo apie savo konfliktà su Bendþiumi. Ðis ëmæsplûsti DLK Vytautà ir kt., vadinti juos feodalais. Algimantas ëmæsprieðtarauti niekðeliui: „Jeigu ne ðie feodalai, ðiandien nebûtø irLietuvos vardo.“ Bendþius ásiutæs. Algimantà svarsèiusi net partinëorganizacija. Ten já plûdæs ir K. Strumskis. Jis tuomet tebuvo tikaspirantas. 1953 m. K. Strumskis buvæs Lenino rajono komjaunimoorganizacijos sekretorius. Ði naujiena man buvo netikëta. Tais me-tais sekretoriumi negalëjo bûti doras þmogus. Pasikeitë. ReikëtøAlgimantui padëti prisiregistruoti Vilniuje. Bet kaip? Gerai bûtø,kad kurse atsirastø daugiau tokiø studentø. Priverstumëme Ben-dþiø skaitytis su mumis. Jeigu jis pamëgintø dergti Lietuvos istori-jà, uþkimðtume jam gerklæ. Dekanà perrinko. Vietoj Bendþiaus busSemaðka. Gal tas doras lietuvis.

Bendþius visà laikà persekiojæs. Nepraleidæs egzamino metu.Bet kai pagrasinæs, kad praðysiàs sudaryti komisijà, iðsigandæs irparaðæs „4“. Teksià pasispausti norint iðlaikyti istoriografijà.

Man irgi bus sunku iðlaikyti egzaminà pas Þiugþdà. Diplomonegausiu. Suk juos velniai!

Birþelio 25 d. Alës mama, Vilytë, Gintulis ir að iðvykome á Kri-vasalá. Mano mama turi vaþiuoti pas gydytojà. Nëra kà palikti Kri-vasaly. Darþai ir laukai apaugæ. Vaikai pailsës, atsigaus, nors þmo-niðkai pavalgys.

Prie traukinio Vilnius–Turmantas Algiukui patariau vaþiuotisu Birute á jos giminaitës vestuves. Bûtina vaizduoti, kad jis vesBirutæ. Bet Algiukui ji patinka. Juk jis ið viso nepaþino merginø. OBirutë puiki mergaitë. Reiks pamaþu já atitraukti nuo jos. Apiemoteris jam anksti dar galvoti. Birutë ir be jo susiras vyrà.

Stasë saugumui ðnipinëja, kai kà Povilui prasitaria. Todël pata-riau Algiukui: vaizduoti nusivylusá þmonëmis ir viskuo. O Birutësakivaizdoje reikia bûti natûraliam.

Ið pietø artëjo audra su perkûnija. Algis Susnys ir Viktoras Pet-kus atsisveikino su mumis. Álipau á vagonà. Tipas sëdi ðalia durø.

Mûsø suolas toliau, deðinëje. Prisirinko daug þmoniø. Tuo metugirtas tipas ieðko lagamino. Kelis kartus pereina vagonà ir ðaukia:„Otdaite chotiaby dokumenty. Èemodan moþete ostavit sebe“ [„Ati-duokite nors dokumentus. Lagaminà galite pasilikti sau“]. Tuo mo-mentu prisimenu Vito Margaièio pasakojimà KGB kalëjime apie joareðtà traukinyje. Tada irgi èekistai suvaidino vagystæ ir kratosmetu suëmë já. Ar tik dabar tas nepasikartos? Laimë, kad niekoneveþu. Tik kiðenëje keli dienoraðèio lapai. Bijoti nëra ko. Greit tastipas prapuola.

Prie manæs atsisëda jauna moteris su mergaite. Persimetam ke-liais þodþiais. Savo vietà uþleidþiu moteriai. Þiûriu, kad skrybëlëtastipas irgi uþleidæs savo vietà stovi tarpduryje.

Pabradëje senë iðlipa, bet á jos vietà pakvieèiu jaunosios motersvyrà ir jos draugæ. Pats atsisëdu deðinëje vagono pusëje ant dvivie-èio suolo ðalia kaþkokios moters. Prieðais jà sëdi kita. Viena vietalaisva. Þiûriu ir pats netikiu savo akimis: nuo durø atëjo tipas iratsisëdo prieð mane ðalia tos moters. Kokio velnio? Vilija su Gintu-liu bëginëja po vagonà, að juos draudþiu. Tipas iðtempæs ausisklausosi, kà að kalbu su savo vaikais. Tuo metu pradedu skaitytiKrzysztofo Dunino „O powstanczym generale“. Á tipà nekreipiujokio dëmesio, taèiau jauèiu, kaip jis lyg netyèia pasilenkæs á prie-ká stebi, kokià knygà skaitau.

Ðvenèionëliuose iðlipant per petá stebi, su kuo iðlipu.Autobusø stoty ðnekuosi su Antanu Aðkiniu – tëvu. Girtas ti-

pas kelis kartus sukinëjasi apie mus. Nelauktai pamatau tà tipà supora maþø vaikø. Átarimas sumaþëja. Tai slampinëja greièiausiaipaprastas girtuoklis. Autobuse netikëtai pamatau já sëdintá pirma-jame suole. Mano átarimas iðvis dingsta. Sëdi þmogus ramiai, antkeliø laiko vaikà. Per daug esu átarus. Taèiau vakar priëjau kitàiðvadà, kurià patvirtino ir Viktoras. Juk geguþës 7 d. apie mussukinëjosi irgi girtas tipas, irgi su 2 maþais vaikais. Ið pradþiø slan-kiojo vienas, o po keliø „reisø“ atsivedë vaikà. Argi èia nëra pana-ðumo? Saugumo darbo ðabloniðkumas rodo, kad esu sekamas netik Vilniuje. Vilniaus saugumas paskambina á Ðvenèionëliø saugu-mà, kad tie lauktø. Anie laukia, þiûri, su kuo vaþiuoju, su kuo1 Atrodo, kad Algimantas – Þemaitis.


susitikinëju. Net palydi mane ir praneða, kur iðlipu. Praneða, kàkalbu. O ten að bûdavau gan neatsargus. Daþnai kaimo bernaimëtosi rusiðkais þodþiais. Ne kartà dël to tokiems priekaiðtavau.Birþelio 3 d. vienà labai iðgëdinau uþ rusiðkø þodþiø áterpimà. Vie-nas tipas pritarë man. Ar negalëjo tai bûti seklys? Esu labiau seka-mas, negu man atrodë.

Linkmenyse suþinojau, kad perkûnas sudegino Bikaus namus.Palikæs mamà su vaikais, uþbëgau pas Linkpliká. Jo neradau. Tuojpat atvaþiavo. Pasakæs reikalà, iðskubëjau.

Alës mamai labai patiko mûsø apylinkës. Namie mama apsi-dþiaugë. Kaip skaudu, kad Tatuko nëra!

Miegu iki 5 val. Toks graþus rytas. Bëgu á pieninæ. Raunam iðbulviø þolæ, arinëju jas. Labai karðta. Seniai taip iðvargau. Bëgumaudytis. Lyg palengvëja. Ir vël dirbti, skubëti. Viskà sutrukdodidþiulis lietus. Nebuvo kada në pavalgyti braðkiø. Á autobusà ne-suspëjau. Tokio lietaus seniai nebuvo. Bet vis vien lyjant kartu sumama tenka eiti á Kiauneliðkio geleþinkelio stotá. Neðu lagaminàbraðkiø sau ir kaðelæ – Joneliui. Jie man nevilktø. Baisiai pavar-gau. Laimë, kad skubëjom. Jei bûtume 5 min. pavëlavæ, traukinysbût palikæs mus.

Taksi vaþiuoti gaila pinigø. Vaþiuojam iki parko troleibusu. Tenrasim taksi. Nëra. Pësèiomis iki Tiltelio. Ten vos prisipraðiau taksi.Visam Vilniuje nesà benzino, todël dauguma taksi stovi. Tai kurtvarkelë!

Prikeliam Alæ. 1 val. 40 min.Birþelio 27 d. su Viktoru nuvykstam pas ponià Genæ1. Keturis

kartus buvom uþëjæ. Jos vis nebuvo. Tuo metu uþsukom á GerosiosVilties koplyèià. Þmoniø labai maþai.

Uþsukom pas Antanà Stasiðká, kurio nemaèiau daugiau kaipmetus. Netikëtai radom namie. Ruoðiasi egzaminui. Iðvis neþino,kad Edvardas sugráþæs ið lagerio, Stasio nesutinkàs. Tai tipiðkasmizantropas. Þada vaþiuoti á Daugpilá. Ten jo giminës. Reikëtø

kartu nuvaþiuoti. Antanas didesnis marksistas negu Albertas Þi-linskas. Su Albertu ruoðiausi rimtai pakalbëti. O kodël su Antanunekalbëdavom marksizmo klausimu? Niekada jis nedemonstruo-davo savojo marksizmo. O svarbiausia, nebuvau pasiruoðæs rimtaikalbai. Dabar daug turiu pasakyti.

Gudrus vyras, o marksistas. Tai netelpa galvoje. 19 metø pate-ko á lagerá, o ten ruseliai pripylë á tuðèià galvà ðiukðliø, ávairiausiøsupelëjusiø dogmø. Þodþiu, suþalojo þmogø. Taip, suþalojo!

Birþelio 28 d. iðgëræs Karèiauskas, „Puntuke“ dirbàs buvæs Lu-kiðkiø budelis, pasakojo apie savo draugo Kranovskio „þygdar-bius“. 1940 m. buvæs komjaunimo sekretoriumi, padëjæs veþti þmo-nes á Sibirà. Bëgant rusams nuginklavæs 2 rusø karininkus (o gal irnuþudæs). Po to nuëjo vokieèiams tarnauti. Áskundë kaimynà, slë-pusá þydus. Atvykusi Lietuvos policija pasigërë ir iðvyko. Tada Kra-novskis áskundë þydus vokieèiø policijai. Þydai buvæ suimti. Pra-ðæs leisti jam paèiam likviduoti juos. Nuo raudonøjø partizanøatsipirko atidavæs kelis kulkosvaidþius. Tarnavo lenkø partizanams.1944 m. Vilniuje rusø NKVD majorui padaræs iðpaþintá. Tas pave-dæs naikinti lenkø partizanus. Sunaikinæs jø ðtabà. NKVD siuntë jáir á Molëtus kovoti su Lietuvos partizanais. Prie Dieveniðkiø pate-kæs á spàstus. Nugalabinæ. Palaidotas Nemenèinëje.

Ðtai kokie buvo tie „liaudies gynëjai“!Birþelio 29 d. su ekskursija vaþiuojam á Lentvario kilimø fabri-

kà. Tenorëjau tik prasiblaðkyti. Viktoras patarë uþsukti á Lentvariobaþnyèià. Kadrø skyriaus virðininkas rusas parodë grafo Tiðkevi-èiaus parkà, kuriam esu buvæs. Labai apleistas. Fabrike apþiûrëjaudarbininkø sàraðà. Lietuviø apie 35–45 proc. Ið kur èia jie atsira-do? Tai lietuviø inþinieriø iniciatyva. Visus palikæs skubëjau á baþ-nyèià. Pasivijau vienà ruselá. Gyvenàs èia 8 metai. Mandagus, ge-ras ruselis. Rusijoje já sutikæs jausèiau jam didelæ simpatijà. BetLietuvoje kiekvienas rusas, sàmoningai ar nesàmoningai tarnaujarusifikacijos politikai. Todël ir þiûriu á kiekvienà Lietuvos rusà kaipá rusifikacijos áranká.

Miestely girdëti kalbant lietuviðkai, lenkiðkai, o daugiausia ru-siðkai. Lenkø nedaug. Visur verþiasi rusai, kaip kokie skëriai.1 Kunigo Alfredo draugæ.


Ðventoriuje laukë senutë. Dþiaugësi, kad á baþnyèià atëjæs jau-nas þmogus. Èia jauni nelankà jos. Að: „Kodël jûsø anûkai neina ábaþnyèià?“ Jie – Lenkijoje.

O kodël jaunimas nelanko baþnyèios? Vien ðventorius liudijaklebono apsileidimà. Niekur nëra gëliø, tvora apleista. Ðiandienèia atlaidai. Miðiø pradþia 11 val., taèiau 11 val. 40 min. jos pasibai-gusios. Kodël taip greit? Matyt, kunigëlis teþiûri tik savo asmeni-niø interesø.

Baþnyèia tikrai puiki. Ilgai apþiûrinëjau jà. Sena moteris ir vy-riðkis keliais ëjo „stacijas“. Þiûrëjau á jø pamaldþius veidus ir pavy-dëjau jø tikëjimo. Tikëjimas daro þmogø laimingà. O að? Klûpojauneilgai, nes bijojau, kad mano kolegos neuþsuktø ir nerastø taipklûpanèio. Gëda! Namuose gëdindamasis Vilytës draugës Irenospersiþegnojau prieð paveikslà. Katalikas! Þinau, kad menkas kata-likas. Taèiau anø dviejø besimeldþianèiø nuolankumas nei kiekneimponavo.

Vaþiuojant á Lentvará daugelis keleiviø kalbëjo lietuviðkai, gráþ-tant – dauguma rusiðkai. Vienas rusas vardino kaimus, kuriuosegyvena jo paþástami rusai. Vadinasi, lenkams (aplenkëjusiems lie-tuviams) iðvykus ið ðiø kaimø á Lenkijà, jø sodybas uþëmë rusai. Okodël ne lietuviai? Jeigu nuo 1939 m. Vilniaus kraðtà bûtø valdþiu-si Lietuva, lenkø Vilniuje nebûtø likæ. Ðiandien jie surusëjæ, o tadabûtø sulietuvëjæ. Daugelis lenkø lanko rusiðkas mokyklas, o tadabûtø lankæ lietuviðkas. Gudri Kremliaus politika! Skatina lenkið-kas mokyklas, kad sulenkëjæ lietuviai netaptø lietuviais.

Vaþiuojant á anà pusæ, daugelis lietuviø kreipësi á konduktoræþydæ rusiðkai. Toji grubiai ðaukë ant visø. Taip norëjosi tiems, atsi-praðant lietuviams, uþveþti á snukius! Vergai! Negali priversti kon-duktorës iðmokti nors keliasdeðimt þodþiø lietuviðkai. O kam, jei-gu lietuviai pataikaudami kreipiasi rusiðkai. Menkystos!

Vilniuje uþsukau á ligoninæ Albino Filipavièiaus aplankyti. Jispasirodë geresnis vyras, negu iki ðiol apie já galvojau. Pykau, kadVincas ákalbëjo já soti á veterinarijos akademijà. Kokio velnio? Gar-bës vaikosi. Girsis, kad visi Filipavièiai gydytojai. Bet kokia èiagarbë? Reikëtø já atsigabenti á Vilniø. Bet kaip? Mano patarti Algis

ir Viktoras mëgino já atðnekëti nuo tø studijø. Nepavyko. Esàsoþys. Vis vien neástos á akademijà. Tada turës á Vilniø atvykti1.

Ið ten uþsukau pas Konduktoræ2. Niekas jokiø skundø neraðodël to, jog konduktorës kalba lietuviðkai. Bijo kalbëti lietuviðkai,todël ir teisinasi keleiviø skundais. Ji pati ið viso nekalbanti rusið-kai. Að tai seniai pastebëjau. Visos lenkës (jø dauguma) kalbanèiostik rusiðkai. Ji pabrëþtinai kalbanti su jomis lenkiðkai ir „veþa“joms. Ákalbinëjanti visas lenkes kalbëti tarp savæs lenkiðkai, o nerusiðkai, taip pat ir su savo kaimynais. Lenkø Vilniuje 40 tûkstan-èiø. Taèiau miesto centre ne taip daþnai iðgirsi lenkiðkai kalbant.Man maloniau girdëti kalbant lenkiðkai negu rusiðkai. Kondukto-rë protinga moteris. Ji supranta, kad ðiandien lenkai nepavojingimums. O vienas vairuotojas tikinæs Viktorà, kad rusai esà draugai,o lenkai – prieðai. Daug tamsuoliø gimdo mûsø tauta! Uþtat sumumis niekas taip ir nesiskaito.

Vakare Alë, Algis ir Viktoras, að nuëjome á Ðv. Petro ir Povilobaþnyèià. Þmoniø tiek daug, kad negalëjo sutilpti. Tarp jø daugjaunimo. Ásivaizduoju, kaip siuto ateistai matydami tai. Tegu jiesuorganizuoja ateistø atlaidus ir tegu sutraukia bent 10-àjà þmoniødalá! Jeigu baþnyèia nebûtø taip persekiojama, ateistai ið viso uþsi-èiauptø.

Suma buvo bendra lenkams ir lietuviams. Ið pradþiø giedojolenkiðkai, o paskui – lietuviðkai. Tas pat kunigas ið pradþiø pasa-kë lietuviðkà pamokslà, o paskui lenkiðkà. Kaip tarybø valdþiasutaikë lenkus su lietuviais! Meldþiasi kartu ir nesimuða. Gerai!Taèiau jauèiasi lietuviø vyravimas, nors skaièiumi kaþin tik ar nelenkø buvo daugiau. Choras lietuviðkas, todël ir giesmiø daugiaulietuviðkø giedojo.

Lenkus aptarnauja lietuviø kunigai, nes lenkø gal ið viso neli-ko. Todël jie labai gerai atsiliepia apie lietuviø kunigus ir remiajuos.

1 Mûsø nuomone, Albinas labai tiko pogrindinei veiklai, todël taip stengëmës, kadjis neiðvyktø á Kaunà, nors specialiai neagitavome.



Ëjo iðkilminga procesija. Per buvusio vienuolyno langus þiopso-jo daugybë prisikiðusiø kareiviø. Taèiau netrukdë, nesiuntë repli-kø. Matyt, tarp jø daug nerusø. Kultûringesni rusai irgi taktiðki.Pamokslininkas buvo neblogas, bet nesugebëjo iðvystyti temos apiePetro iðsigynimà Kristaus. Ðia tema pasakyèiau gerà pamokslà (þi-noma, ir sau).

Gráþæs ið lagerio, sukau galvà, kaip materialiai padëti kaliniamsRusijoje. Kreipiausi á L. Zuikelá. Tas iðsigando, nors ir þadëjo paieð-koti ðaltiniø siuntiniams pasiøsti. Taèiau greit siuntiniø siuntimàapribojo. Mëginau knygoms gauti pinigø. Buvæ kaliniai, dirbà „Pun-tuke“, numetë keletà rubliø. Maèiau, kad gaili kapeikos, todëlnekvarðinau jiems galvos.

Anà dienà Þemaitis1 kreipësi á mane skubiai surasti 200 rubliø.(Jis praðë 150, o gavau 200). Vis ðis tas, o svarbiausia moralinëpagalba. Þinos, kad laisvëje gyvenà rûpinasi jais. Tas nors kiekpalengvins jø kanèias.

Liepos 1 d. 1 val. iðbudino mane 16–18 metø jaunuoliø daina:„Sëk, sesute, ir gvazdikà, kad iðvytø bolðevikà“. Iðbudintas ið mie-go visada bûnu piktas. Ðákart në kiek nepykau. O ðie traukë: „Kel-kim kardus á padangæ, uþ tëvynæ mûsø brangià.“

10 val. 05 min. ástaigoje. Kabinete tik Irena ir að. Gatvëje karðta.Po savaitës vësesniø dienø oras vël puikus. Kai kà bûtina paraðyti.

Antradiená, kaip raðiau, visi susitarëm eiti á baþnyèià. Algiukaspareiðkë, kad 20 val. jis bûtinai turás bûti pas Stasæ dël prisiregist-ravimo. Vos áëjæs á baþnyèià, sukalbëjo poterius ir iðbëgo. Rytepasakojo, kad Stasë „prasitarusi“ apie jos gimimo dienà. Bendra-darbës sveikinusios. Buvusi ir Birutë.

Pirmiau Viktoras tylëdavo, bet paskutiniu metu ëmë lyg nervin-tis, kad Stasë delsia su priregistravimu.

Birþelio 30 d. Algis ir Viktoras iðëjo palydëti savo ðeimininkës,kuri vyko á ministerijà. Viktoras greit sugráþo. Algiukas nuëjæs Sta-

sës gimimo dienos ðvæsti. Kvietusi ir Viktorà. Tas praðë atsipraðyti,kad negali bûti.

Liepos 1 d. man paskambino Stasë: „Kur Algiukas? Að milicijo-je laukiu jo, reikia pareiðkimà raðyti.“ Að: „Algelis vëlai gráþo, to-dël miega.“ Ji: „O kada jis sugráþo?“ Að: „Neþinau, nes 22 val.nuëjau miegoti.“ Tada ðiam jos klausimui neteikiau jokios reikð-mës. Mums valgant pietus, sugráþo Algiukas. Visi pastebëjom jopasikeitimà: kaþkoks prislëgtas, nervuotas. Kas yra? Nieko! Abusu Viktoru kvietë á sodelá pasikalbëti. Viktoras kaþkodël nëjo. Aðiðsekiau paskui Algelá. Pasirodo, kad ðiànakt baliuje pas Stasæ bu-vo tik Birutë ir Povilas su Savicku ið NKVD. Povilas paklausæsAlgiukà, ar jis nors 25 proc. pasikeitæs. Á kalbà ásikiðæs Savickas:„Tokie plepalai tinkami buvo iki 1953 m., o ne ðiandien.“ Gyveni-me – reikia iðlaikyti neutralitetà, o tuo tarpu Povilas ðaukæs, kadreikia kovoti uþ visuomenës laimæ. Savickas tik juokæsis ið to. Iðtokio jø elgesio padariau iðvadà, kad abu susimokæ tardo Algelá,nori kà nors iðpeðti. Tam tikslui naudoja Pavlovo metodà (sàlygi-niai refleksai).

Stasë prasitarusi, kad Povilas jà klausinëjæs: „Ar tu þinai, uþ kàAlgis sëdëjo? Uþ proklamacijas? Jo byloj figûravo kunigas. Þino-ma, tai jau praeities reikalas, bet ðiaip ádomu. Kunigas buvo dëlvisko kaltas.“ Aiðku, kad saugumas supaþindino Povilà su Algiukobyla ir pavedë jam iðtraukti, koká vaidmená jo byloje suvaidinokunigas. Stasei sakæs, kad, jo nuomone, Algelis buvæs per jaunastokiai savarankiðkai veiklai. Algelis dar anksèiau pasakojo apie tai,kad Suvainiðkio klebonà areðtavæ kartu su juo, bet negalëjæ suda-ryti jam bylos. Po keliø savaièiø ar mënesiø paleidæ já. Dabar jisMieþiðkëse. Esàs labai persekiojamas – naktimis ðnipai slankiojajo namø palangëmis. Iðkvietæ á Panevëþio saugumà, grasinæ paso-dinti uþ Algelio „sugadinimà“. Tardymo metu Algeliui þadëjæ vie-toje 10 duoti vos 2–3 metus, jeigu jis iðduos tà kunigà. Tas atsisa-kæs. Dabar èekisto Povilo pagalba nori kai kà ið Algiuko iðtraukti irareðtuoti kunigà.

Man buvo keista, kad Algiukas vos sugráþæs vël skubëjo pasStasæ. Tuo metu klausiausi radijo, o Viktoras ruoðësi á miestà. Áëjæs1 V. Petkus.


á „jø kambará“, radau labai supykusá Viktorà: „Niekur neisi! Jeigutokiu keliu reikia registruotis, iðvaþiuosi ið Vilniaus. Abu nueisimpas Stasæ ir pakalbësim. O að rasiu, kà jai pasakyti. Jeigu iki ðeðta-dienio nepriregistruos, atsiimsime dokumentus.“ Á mane: „Tu joniekur neleisk, Antanai. Atsakai!“ Algiukas mëgino prieðtarauti,bet Viktoras neleido jam kalbëti.

Truputá paskaitæs meno istorijà, Algiukas sakësi iðvargæs ir no-rás pamiegoti. Miegojo apie 15 val., reiðkia, buvo labai iðvargæs...

Atsigulus Alë sako man: „Kad tik Stasë nepradëtø prie Algiukokombinuoti.“ Að sukvailinau jà uþ tokià mintá. Juk tai nesàmonë!Ji gimusi 1927 m., o Algis – 1939 m.

Liepos 2 d., ðeðtadiená, radau Algá ir Viktorà namie. Maèiau,kad Algiukas labai susinervinæs. Norás su Stase ir Birute vaþiuoti áAlytø pas Birutës tëvus. Klausia mano nuomonës? Að: „Kaip nori,bet tavo vietoje bûdamas nevaþiuoèiau. Reikia parodyti, kad esivyras ir joms nepavyks stumdyti tave ten, kur jos nori. Vaþiuoti pasjos tëvus – reiðkia parodyti, kad rimtai þiûri á savo santykius suBirute. O kam to reikia? Kiekviena mergina yra kvaila. Jeigu tikjai nusiðypsai, galvoja, kad jà iki ausø ásimylëjæs. Tad kam jai su-teikti viltá? Be to, ji tau pavojinga. Neuþmirðk, kad tau ne 27, o tik19, nes lagery buvai uþkonservuotas.“ Jis mëgino prieðtarauti. Að:„Þinau tokius didvyrius. Ne vienas jau álindo bobai po sijonu, álásiir tu.“ Jis norás iðsiblaðkyti, nematæs savo kelionëje nieko blogo.Siûliau ryt vaþiuoti á gamtà. Niekur nevaþiuosiàs, vaþiuosiàs pastëvà. Norás iðsiblaðkyti, nes tokia padëtis labai já iðvarginusi.

Ëmë dar labiau nervuotis, rûkyti. Tuo metu atëjo Genë1, kuriaijis þadëjo knygø. Taèiau jis nekreipë á jà jokio dëmesio. Atëjo Alë.Jai girdint dar labiau erzinau Algiukà uþ jo „nesugebëjimà atsispir-ti bobos sijonui“. Jis negalás sumeluoti. Patariau nueiti ir pasakyti,kad draugas atvyko, todël negalás vaþiuoti. „Tuo parodysi, kad taudraugas svarbiau negu Birutë. Neturiu teisës tavæs sulaikyti, bettavo vietoje bûdamas tikrai nevaþiuoèiau.“

Bet viena Viktoro pastaba (jis visà laikà tylëjo) davë man netei-singà mintá, kad jis pritaria Algiuko kelionei. Nusileidau ir pata-riau Algiukui vaþiuot. Labai apsidþiaugæs iðvaþiavo.

Tuo metu mes su Gene ir Viktoru lupom bulves, daviau jaiknygø, kalbëjaus su ja rimtomis temomis.

Jai nuëjus pas Vandà, Viktoras susinervinæs iðkoðë pro dantis:„Na ir kvailystæ padarei patardamas Algiukui vaþiuoti. Vedæs, onesupranti: Birutë yra tik priedanga! Ne Birutë, o Stasë kombinuojaprie jo. Pamatysi, kai po mënesio vaþiuosim á jø vestuves.“

Ði naujiena trenkë kaip perkûnas ið giedro dangaus. Tuo mo-mentu prisiminiau Stasës klausimà, ar vëlai sugráþo Algiukas. Va-dinasi, ëmë „mergaitë“ pavyduliauti savo sesers dukrai. Að: „Tegukombinuoja Stasë. Ðis iðbandymas pats lengviausias. Jeigu jis neat-sispirs, tada jis nieko vertas ir tegu eina velniop!“

Viktoras papasakojo eilæ faktø, kurie charakterizavo Algiukàkaip bevalá þmogø. Jie dvi valandas iðsëdëjæ pas Stasæ. Toji kabi-nëjanti já, o tas sëdi ir tyli. Stasë jam: „Alguti, jeigu tau sunku, galipersikelti pas mane gyventi.“ Algutis ir dabar tyli. Viktoras vadi-nàs Algiukà namo. Stasë: „Algiukas dar pabus. Að neatsisveikinu.“Iðëjæ abu, bet Algiukas sugráþæs. Esà nepatogu neatsisveikinus iðeiti.Viktoras suvaidinæs, kad Algiukas mums nieko nepasakojo apiebaliø. Stasë: „Alguti, pasakyk man tiesà: argi nepasakojai?“ Ðis:„Pasakojau.“

To að ið jo tikrai nesitikëjau. Viktoras: „Tu jam kalbi apie paþin-èiø su daugeliu merginø tikslà. Man juokas ið to ima. Nieko ið toneiðeis! Tu jam apie tai kalbi, o jis visiðkai apie kitkà galvoja.Negali bûti su Stase flirto? O kiek vyrø veda uþ save po 20 metøvyresnes moteris? O ko ji nustos? Pasinaudos, o paskui Biruteiatiduos.“ Tikrai galutinai átikino mane dël viso to. Jeigu Edvardàbuvo ásimylëjusi, tai ar negali ir Algiuko ásimylëti? Ji mato, kadAlgiukas nepatyræs, nematæs moterø, todël ir tiki apsukti jam kvai-là galvà. Stasës giminaitës vestuvëse jie nevaþiavæ á baþnyèià pasi-þiûrëti, o kartu trise (o gal tik dviese?) miðke slankiojæ. Ið vestuviøiðvaþiavæ labai anksti. Stasës paþástamas ðoferis veþiojæs juos po1 E. Terleckienës pusseserë.


Verkius. Pas mus Algiukas sugráþo tada labai vëlai. Albinas Filipa-vièius praðæs Viktorà saugoti Algiukà, nes jis esàs labai silpnas.Viktoras po ilgø svarstymø: „Paþiûrësim! Kur nori, tegu eina. Ne-reikia jam trukdyti. Tokiu momentu niekas nepadës jau. Algiukassuprato, kad man nepatiko ðios dienos Stasës elgesys su juo. Klau-së mane, gal pykstàs uþ tai. Nors nieko neatsakiau, bet þino manonuomonæ apie tai. O gal klystu? Gal perdedu dël jødviejø su Stasesantykiø artumo.“

Radæs Alæ virtuvëje, viskà papasakojau jai. Ji sutiko, kad viskogali bûti, kad Stasë gudri. Viktoras pasakojo, kad buvusi pradëjusir prie jo meilintis. Pamatæs tai, nustojæs lankytis. Pasakojo apietai, kaip Algiukas ásimylëjæs savo draugo þmonà (ar tik ne StasioNaglio Onutæ?). Abiem gera bûti drauge. Pamaþu viskas ëmë aið-këti. Silpnas Algiukas!

Greit atvyko Margaièiai Vitas su Vale, Rasele ir Laisvium. Visinuëjom á miðkà uogauti. Praðëm likti nakvoti. Nepasiliko. Atei-nantá ðeðtadiená Viktoras su Vitu vaþiuoja á Vito Z. vestuves. Valëpareiðkë nenorinti, kad Vitas vaþiuotø. Viktorui nepatiko jos uþ-gaidos. Pirmà kartà ji man nepatiko.

23 val. 20 min. iðëjus Margaièiams, net iki 2 val. prakalbëjomapie Algelá. Priëjom iðvadà, kad Algiukas labai silpnas.

Liepos 18 d. (pirmadienis)

17 val. 20 min. Kiðûnø bute. Silvas Èiulada skambino (kvailys!),kad ryt atvaþiuos pas mane vieðnia ið Amerikos – Alekso Bièkaus-ko sesuo Birutë. Norinti susitikti: Aleksas papasakojo jai apie ma-ne, todël jai ádomu.

Uþtat galvoju, kad ðiandien saugumas gali ypatingai sekti mû-sø namus. Geriau èia raðyti.

Labai laukiu vieðnios, kad tik nebûtø mizantropë ir galëtø daugpapasakoti. Þinoma, að irgi turiu kai kà papasakoti. Kad tik neper-sigalvotø ir atvaþiuotø!

Ðiandien gráþo Jonelis, atveþë Alës laiðkà. Ji neiðgyvenanti ne-sulaukusi manæs. Vakar ten lijo. Ðiandien Vilniuje labai puiki die-na. Gal ir ten puiki.

Reikia raðyti, nors labai iðvargæs jauèiuosi. Neiðsimiegojau.

Að þadëjau Algá atkalbëti nuo Stasës. Kaip? Nueisiu pas jà, kaikà iðtrauksiu ir turësiu pagrindo teigti, kad ji kombinuoja prie jo.Alë su Viktoru patarë tylëti. Tegu eina kur nori. Esà jau vëlu. Aðnesutikau. Einant gulti, Viktorui ir Alei: „Blogai! Nieko! Pergyven-sim ir ðità smûgá! Að tau, Viktorai, pasakojau, kà raðiau pernai suþi-nojæs, kad atveþë tave á Vilniø. Nors netikëjau, kad tu saugumuipasiduosi, bet raðiau: „Jeigu ir Viktorà palauþtø, að vis vien nepasi-duosiu.“ Alë ëmë juoktis: „Nepamirðk, kà kalbëjo kunigas per pa-mokslà. O jis patarë nepasikliauti per daug vien tik savo jëgomis.“

5 val. atsibudæs negalëjau uþmigti. Vis galvojau apie Algiukà.Nusprendþiau elgtis taip, kad nesuprastø, jog Viktoras viskà manpapasakojo (man nepatinka, kad Viktoras bijo, jog Algiukas nepa-sakytø Stasei visko, kà apie jà kalbam). Imsiu pasakoti, kaip Ed-vardas elgësi su Stase ir kitomis, juodinti já (þinoma, tik teisybækalbant apie já, o ji gan tamsi). Tegu supranta, kad tokios kalboslaukia ir jo, jeigu jis susidës su Stase.

Viktoras pritarë man, bet, jo nuomone, neverta Algiuko prilai-kyti, nes ið jo nieko neiðeisià. Pirmà dienà pamatæs, kas jis. Taèiaudar turëjæs viltá, kad gal bus galima já paveikti. Að nesutikau: „Ne!Visomis priemonëmis mëginsiu trukdyti jam susitikinëti su Stase.O jeigu nepadës, spirsiu keliu á subinæ ir tegu eina po velniø.“ Alësutiko, kad bûtina kovoti uþ þmogø. Viktoras nusileido. Gal esà irgalima dar pamëginti. Nusprendëm, kad ðá ðeðtadiená Viktoras ið-siveð Algiukà á Vito vestuves, o ið ten paleis á jo tëviðkæ. Viktorasturás galimybæ paveþioti já po Lietuvà, nes ne vienas paþástamaspraðë atvaþiuoti su draugu ar net pora pavieðëti. Bet gal nesà vertajo veþioti. Tegu vaþiuoja á tëviðkæ.

Prisipaþinau Viktorui, kad ðiandien mano nuotaika lygiai tokiapat kaip ir tada, kai supratom, kad Romas Ragaiðis – bailys. Abu


liûdnai juokëmës. Èekistai triumfuos, kad mes visi silpni, kad esamðûdþiai. Dar kartà priminiau jam Èesnavièiaus þodþius: „Sakykit,kiek antrà kartà iðdráso kovoti su tarybø valdþia ir pateko á lagerá?“Dabar vël triumfuos, jeigu vienas po kito lagerininkai vyniosis ásijonà. Viktoras: „Juoksis, kad èekistas iðnaudojo Stasæ, vaikà átai-së jai, o ið lagerio gráþæs paëmë.“ Ne! Nebus! Ji kombinuoja, betvisgi, nori já palikti Birutei. Bet kam tada dirba raktus, kad Algiu-kas galëtø kada norëdamas uþeiti á jos butà? Kam to reikia? Visipriëjom iðvadà, kad gal dar nieko rimto. Bet tai gali padaryti, prieðtai nugirdþius já. Man nepersistengdavo siûlydama iðgerti, o Algiu-kui visko turi: kokio tik ðirdis geidþia konjako, valgiø ávairiausiø.

Prie visokiø smûgiø esu pripratæs, todël, rodos, nesunkiai iðgy-vensiu ir ðità. Bet visgi skaudu Algiuko netekus. Juk tiek daugvilèiø puoselëjau dël jo. Alë pastebëjo: „Antanui gaila Algiuko,nes jis daug tikëjosi ið jo.“

Dienà su Viktoru rinkome Albinui Filipavièiui mëlynes, kuriøðámet pirmà kartà per 13 metø tiek daug. Dienà deginomës truputáskaitydami.

17 val. 15 min. iðvykau pas Albinà. Tà erzinom uþ tai, kad buvoEndriukaièio „ðestiorka“. Nepyksta. Neblogas vyras. Bet oþys –neatsisako veterinarijos. Ir velniam ji jam reikalinga? Geriau persi-keltø á Vilniø ir studijuotø kà nors ið humanitariniø mokslø. Buvælagerininkai kaip tik turi domëtis ðiais mokslais.

Juokai juokais, bet Endriukaitis kaltas, kad vadu pasiskelbæsauklëjo kitus „eiliniais kareiviais“.

Gráþtant jam (Viktorui): „Gerai, kad Algiukui nerodþiau, kurslepiu dienoraðtá, nes reikëtø iðgyventi ávairiausius átarinëjimus.“Jis: „Na, tu perdedi. Jis ne niekðas.“ Að irgi netikiu, kad jis niek-ðas, bet po nemiegotos nakties tapau net toks átarus.

Einant á baþnyèià (Ðv. Petro ir Povilo) nuotaika buvo gan pri-slëgta. Telikom tik abu su Viktoru, nors lagery buvo tiek daug,rodos, gan gerø vyrø. Pasirodo, kad þmonës temoka tik graþiaiðnekëti. Silpnanosiai!

Dienà kalbëjau Viktorui: „Kodël tokia silpna mûsø tauta? Ko-dël ðiandien ji negali gimdyti didvyriø? Taip sunku atsakyti á ðá

klausimà. Taèiau faktai gan nemalonûs. Kas tik sugráþta ið lagerio,tuoj á sijonà. Niekas nereikalauja, kad visi kà nors bûtinai veiktø.Taèiau tegu nors jauèia pareigà lavintis, retkarèiais susitikinëti sudraugais. Deja, beveik visi sugráþæ paskæsta siauram savo asmenið-kø interesø rate. Blogai! Kur iðeitis? Bet vis vien mane palauþti netaip lengva.“ Vakar dar kartà prisiminiau Jono II þodþius1: „Reikiaauklëti didvyrius ið dabartinio jaunimo tarpo, o ne ið buvusiø lage-rininkø. Ðiuos sulauþë sunkios gyvenimo sàlygos.“

Stasë man keista. Juk ji gali bûti Algiuko motina. Ir kaip jai negëda kombinuoti prie jo? Alë ëmë teisinti: „O gal dar nieko nëra?“Kaip nëra? Kodël ji kvieèia kartu gyventi? Kokiam tikslui?

Kunigas (tas pats, kuris sakë neádomø pamokslà balandþio18 d.) lëtai ir neádomiai pasakojo apie Vatikano baþnytinio susi-rinkimo nutarimus. Iðëjome neiðklausæ. Menkystëlë ðios baþny-èios klebonas!

Gráþtant juokiausi Viktorui: „Tai bûtø stebuklas, jeigu sugráþærastume namie besëdintá Algiukà! Juk jam priminiau, kad anks-èiau atvyktø.“ Viktoras juokësi ið manæs.

Taèiau vos að 21 val. 50 min. nuëjau gulti, Algiukas prisistatë.Stasë likusi Alytuje, o jis su Birute gráþæs. Jai prisipaþinæs: „Anta-nui nepatiko, kad að vaþiavau.“ Atrodo, kad iðgyvena ðá konfliktà?Tuo reikia naudotis, kovoti uþ já. Ðeðtadiená galvojau gauti maðinà irjá nusiveþti (vietoj kelionës á Alytø) á Krivasalá. Viktoras sakæs, kad ámano tëviðkæ nevaþiuos. Bet visgi nenori susipykti su mumis. Jamsvarbi mûsø nuomonë apie já. Uþtat reikia pasinaudoti tuo.

O að asilas! Viktoras protingesnis uþ mane. Að net abejojau,kad Algis gyvena su Stase. Kodël toks naivus esu? Juk Stasë mo-teris! Tad kaip kartu gyvendami (gyveno ir Birutë) nemiegos vie-noje lovoje?

15 val. 20 min. Ruoðtis namo, ruoðtis ilgam pasikalbëjimui suAlgiuku. Paskutiná kartà pasikalbësiu su juo.

Ðiànakt miegojau vos 6 val., todël sunku susikaupti. Bet raðytireikia.

1 Paties autoriaus.


Vakar gráþæs namo, iðsiunèiau Algiukà á krautuvæ, kad galëtu-me ramiai pasikalbëti su Viktoru dël taktikos kovojant uþ „kava-lieriø“. Alë mëgino tikinti mane, kad mes perdedam. Esà tikraitaip nëra, kaip galvojam.

Bet ne taip lengva iðblaðkyti mano átarimus, kaip ið pradþiøbuvo nelengva sukelti juos. Ðiandien jie turi rimtà pagrindà.

Alei jis pasakojæs, kad Stasë Alytuje elgësi labai taktiðkai –Algis gráþo á Vilniø su Birute, o ji likusi. Bet mano átarimø tuoneiðblaðkysi. Po tokio teisinimosi dar sustiprëjo átarimai. Viktoroirgi Algiukui nepavyko apgauti naiviu pasiaiðkinimu. Atrodo, kadAlgiukas persistengë norëdamas mus átikinti, kad tarp jo ir Stasësnieko nebuvo. Mes irgi nekvaili. Viktoras: „Algiukas per kvailassugalvoti toká pasiteisinimo planà. Tai Stasës darbas.“ Aiðku, kadAlgiukas papasakojo Stasei mûsø átarinëjimus (að tik apie Birutæjam prikiðu, taèiau Viktoras savo tylëjimu parodë jam, kad smerkiajødviejø santykius). Toji ir sugalvojo toká veikimo planà, norëda-ma iðblaðkyti mûsø átarimus. Abu persistengë „beblaðkydami“ mus.Be reikalo Stasë liko Alytuje, o Algiukas be reikalo teisino joselgesá – kad ji nesikabinëjo, þentu nevadino ir t. t.

Viktoro klausiau, kaip elgtis su Algiuku. Patarë ið viso tylëti,nes jis gerai supranta, kad mes átariam já „vedant bizná“ su Stase.Nereikia kalbëti ir apie Edvardà. Viktoras: „Algiukas greit susi-orientavo, greit pasikeitë. Argi pirmiau kada nors imdavo knygà árankas? Ðiandien visà dienà skaitë.“

(...) Ðlykðtëjausi tuo, kad jaunas vyras ieðkojo iðlaikytinio pa-dëties. Viktoras mane provokavo, skatino daugiau pasakoti apieEdvardo santykius su bobomis. Turbût Algelis suprato, kad jamtaikau. Gal tik tokiu bûdu atbaidysiu já nuo tos Stasës.

Dienà Algelis buvæs pas Stasæ. Neradæs. Telaukæs tik 15 minu-èiø. Greit sugráþæs. Dabar reikià pas jà nueiti dokumentus atsiimti.Praðë Viktorà padëti nueiti. Kadangi Vandai reikëjo miltø, be to,jauèiaus iðvargæs, ir að iðëjau su jais. Neradæ jos, uþsukom pasJadzytæ Kardelytæ.

Gráþdami uþsukom pas Stasæ. Jautësi sutrikusi. Pasiûlë vyno.Begerdamas Viktoras ëmë „veþti“: „Algiukas labai meldë mus pa-

dëti nuvaþiuoti pas Stasæ. Ásimylëjæs jà, todël vienas nueiti nedrás-tàs. Pasirodo, kad Birutë – tik priedanga. Stasei jis labiau reikalin-gas negu Birutei...“ Po velniø, kaip taikliai! Stasë ðypsosi, bet jau-èiasi labai nepatogiai: „Alguti, kodël tu tyli? Kodël neatsikerti?“ OViktoras veþa toliau: „Kad tu, Stase, þinotum, kaip Algutis nenorë-jo vaþiuoti á Alytø...“

O koks gudrus Viktoras! Jis labai gudrus. Ir jeigu ne jis, Algiu-kas bûtø susivyniojæs Stasës „undaroke“. Ðá kartà iðtraukëm já ið tosijono „padalkø“. Bet ar ilgam? Ar greit neatsiras kitas sijonas?

1958 m. kovo 27 d. kameroje apie Algiukà susidariau labai gerànuomonæ. Jo elgesys su Nijole parodë, kad jis visai ne toks, kokáásivaizdavau1. Praëjusi savaitë dar labiau átikino mus, kad jis beva-lis ir minkðtakûnis. Viktoras sekmadiená: „Að buvau tavo nuomonësapie Algiukà veikiamas, todël apie já daug geriau galvojau, negujis to vertas. Taèiau jis doras berniokas, todël bûtina uþ já kovoti.“

Alei Algis labai patinkàs, todël jai esà jo gaila. Mane praðëneskriausti. Kas já skriaudþià? Viskas daroma tik jo gerovei! Dësimviskas pastangas gelbëdami já nuo Edvardo, Albino, Donato, Anta-no Stasiðkio ir kt. likimo. Tai mûsø pareiga.

Viktoras buvo vakar pas Vità Margaitá susitarti dël Vito Z. ves-tuviø. Valë nenorinti jo iðleisti. Ji priekaiðtavo, kad jis labiau þiûrásdraugø negu jos. Ið kur toks jos egoizmas? Prikaiðioja Vitui, kad jisnesirûpinàs vaikais ir t. t.

Ðeðtadiená uogaujant jie kalbëjæ apie Vito vestuves, svarstæ arjos bûsianèios komjaunuoliðkos, ar ne. Pro ðalá praëjæs senis suportfeliu. Nieko nepagalvojæ. Tik vaþiuodami ið mûsø pastebëjo,kad juos lydi 17-u ir 5-u autobusais tas pats senis. Gyvatës! Þino,kad kambary bijom kalbëtis atvirai, todël tikisi mûsø atvirumo gam-toje. Anà savaitæ mums su Þemaièiu uogaujant toje paèioje vietoje(tankumynas) irgi pasirodë átartinas tipas su portfeliu ir lyg apara-tu rankoje. Lyg kaþkas stûmë namo. Bet nebuvau tikras, kad taiseklys. Ðiandien viskas paaiðkëjo. Kaip jie sugeba taip sekti? Ið

1 Algis dar mokykloje draugavo su bendrabyle Nijole Gaðkaite, kurià atstûmë darkalinamas lageryje. – A. T.


kur þino, kad mes bûsime miðke? Matyt, slankioja apie namus.Pamatæ, kad iðeinam á miðkà, traukia á tà tankumynà, kuriam daugmëlyniø. Jie slankioja kalne, ið kur gerai girdëti pasikalbëjimas.Uþraðo pasikalbëjimus1.

Kaip visa tai ákyrëjo! Vargðë Lietuvëlë! Kada tavo ðventà þemænustos mindþioti purvini niekðø batai?

10 val. 55 min. eiti Albino aplankyti, o vakare – popiet iðleistiAlæ á Krivasalá.

Arkadijus pasakoja apie Taðkento þemës drebëjimà, o að raðau.Vakar spauda praneðë, kad 300 ðeimø ið Taðkento bus apgyven-dinta Lietuvoje. Rusø antplûdis á Lietuvà dar padidës, nors jø irðiaip uþtektinai buvo. Irena tyli. Dangus apsiniaukæs, ðilta. Ðiànaktsmarkiai palijo. Aèiû Dievui! Nereikia darþø lieti. Per pusantrossavaitës tik kartà liejau. Viskas auga gerai.


17 val. 30 min. Lauke karðta. Nuo pirmadienio termometras rodoiki +30°C. Gerai. O Alei buvo nuobodu esant tokiam orui. Min-ties nebaigiau uþvakar, nes uþsuko Jonelis Protusevièius – buvæsLietuvos partizanas. Suvargæs, 12,5 metø iðkalëjæs. Gal pirmo þmo-gaus nepavaiðinau. Krautuvë uþdaryta, kiðenëje irgi tik pora rub-liø, vynà iðgërë anà dienà vyrai su Algiuku Baltruðiu. Þinoma, vynonë kiek negaila. Jonelio P. sveikata silpna, su psichika irgi nekas.Gal atsigaus. Já slegia tai, kad daugelis bailiai. Gaila, kad Viktoroir Algiuko nebuvo.

O vieðnia ið Amerikos neatvaþiuoja. Matyt, neiðleidþia giminës.Leido su motina gyventi „Gintare“. Dar gal ðiandien ar ryt sulauk-siu. Poryt vaþiuoju pas savo Elytæ. Tæsiu mintá, perraðau ið lapelio.

Uþvakar (liepos 5 d.) iðlydëjau Alæ á stotá. Vagone radom Vikto-rà, uþëmusá mums vietas. Atsisveikinant buvo liûdna. Laukëm, iki

iðeis traukinys. Viktoras patarë nupirkti jai ledø. O kodël að patsnesusipratau? Visgi man trûksta iðsiauklëjimo. Jauèiau, kad Elytælabai myliu. Tas dþiugino mane. Truputá nuobodu jai bus. Kasðeðtadiená nuvaþiuosiu pas jà. Trys paketai. Sunku. Pykstu ant Vla-do, kad jis netempë. Vaþiuodami á stotá, matëme Algiukà, velkantádaiktus Vandai. Alë praðë nesmerkti jo. Esà jai gaila vaiko. Jis toksnaivus, geras.

Laiku parëjo namo, pas Stasæ nesëdi. Reiðkia, mûsø pastangosnenuëjo veltui. Taèiau 20 val. iðsiruoðë pas Stasio Onutæ. Einàspasiþiûrëti laiðkø. Truputá átariau, kad jis kaip tik jà ásimylëjæs.Tegu eina, truputá paflirtuoja.

Vakar gráþæs radau ir Albinà Filipavièiø, kurá pavedþiau Algeliuiir Viktorui atsivesti. Algiukas su Albinu iðëjo á miðkà paplepëti, oað ëmiau klausinëti Viktorà apie Algelio elgesá.

Vakar ryte priþadëjæs nueiti pas Stasæ dël prisiregistravimo. Vik-toras praðë Algelá paimti Albinà ið ligoninës. Neþinàs, kaip surasti,nors net tris kartus buvo ten. Èia jau negerai! Buvo priverstasViktoras uþeiti Albino pasiimti, nors ir turëjo svarbiø reikalø. Suta-rë, kad mieste Albinas lauks jø. Nesusitiko! Jo teisinimaisi sukëlëdaug átarinëjimø. Vël toji vaikui galva suka.

Viktoras papasakojo apie Vito Valæ. Prieðtaraujanti Vito noruivaþiuoti á vestuves. Su Vitu nesusitikæs, nes turëjæs Albinà paimti.Aiðku, kad Valë priðnekës Vità nevaþiuoti á vestuves. Að nesutikausu tuo. Bet Viktoras laikësi savo. Ji rëkianti, jeigu Vitas uþtrunkàsfilosofijos paskaitose. Nors ji nieko nedirba, o Vitas skaito, vaikuipravirkus gena já þiûrëti jo. Vitas ásiutæs. Jeigu ne vaikai, þinotø, kàdaryti. Tai ne iðeitis. Jauèia jo silpnumà, todël ir joja. Manæs neve-dþiotø uþ nosies. Visgi Valë tikra suvalkietë, egoistë.

Viktorà paklausiau, kada gráþo Algiukas. 23 val. 30 min. Reið-kia, net 3 val. prasëdëjo pas Onutæ. Viktoras: „Ðios trys valandospavirto jam 3 min. Dar nesupranti?“ Þinoma, supratau, kad kaiptik Onutë ir yra toji draugo þmona, kurià jis ásimylëjo. Jam pasako-jæs, jeigu jis norëtø, Onutë mestø Stasá.

Viktoras paruoðë dar vienà smûgá. Pasirodo, kad ir Stasys gero-kai apgautas. Ji 2–3 metus gyveno su kitu vyru, gyveno „nesusi-

1 KGB pulkininkas J. Èesnavièius klausinëjo savo agentà „Balionà“, kodël A. Ter-leckas vaikðèiodamas po Valakampiø parkà vis keièia marðrutus...


metrikavusi“. Ach, vyrai! Buvæ politiniai kaliniai! Visi lenda posijonais ir slepiasi nuo mûsø! Vyrai! Ir tokià Algelis dievina! KaiAlgelá nusivedusi kaip sveèià, já paguldþiusi ðalia savæs, o Stasiuipaklojusi atskirai. Algiukas nematàs tame nieko blogo. Tai ið drau-giðkumo taip elgiasi ji! Koks minkðtakûnis ir Staselis!

Kasdienà gyvenimas vis daugiau mokina ir mane!O visgi bûtina ir toliau kovoti uþ Algiukà. Tai mûsø pareiga!

Viktorui patariau já paimti á Vito vestuves. Ið ten tegu vaþiuojaporai savaièiø pas tëvà. Viktoro nuomone, jis nevaþiuos.

Stasës draugai delsia Algiukà priregistruoti. Kaþkas yra. Að: „Ið-varysiu! Tegu vaþiuoja pas tëvà!“ Viktoras: „O kà tas duos? Nuva-þiuos á Panevëþá, álás á koká nors fabrikà ir palás po kitu sijonu.“ Jisteisus. Mûsø pareiga kovoti uþ já, gelbëti ið paleistuviø glëbio.

Valgant pietus, jauèiau Algiukui paniekà ir gal net neapykantàuþ jo silpnumà. Viktoras siûlë man su abiem pasikalbëti. Kà tasduos? Mano pareiga pasakyti viskà, kà galvoju. Jis sutiko, papra-ðæs, kad tik neiðduoèiau jo. Prieðingu atveju Algiukas uþsisklæssavyje ir jis nieko nesuþinos apie jo „þygdarbius“. Paþadëjau kal-bëti bendromis frazëmis.

Po pietø nuëjom á retà miðkà uþ valgyklos, atsisëdom tokiojevietoje, kad bûtø galima matyti kiekvienà, kuris sugalvos mus sek-ti. Ir pradëjau truputá nervindamasis. Ið pradþiø nesisekë regztiminties, po eilës blogai miegotø naktø, bet toliau ásiðnekëjau: „Pa-tirtis rodo, kad jûs silpni bobø sijonams.“ Áskaitæs jø veiduose ne-pritarimà, paklausiau: „Iðvardinkit nors vienà savo paþástamà, ku-ris normaliai vedë? Vitas? Jo laimë, kad prieð areðtà buvo ásimylëjæs.Duokit daugiau pavyzdþiø!“ Tyli. Iðvardinu tuos „didvyrius“, kuriejau pirmaisiais metais pateko á nuvalkiotø bobø sijonus. Ðtai jøvardai: Edvardas, Donatas, Albinas, Algirdas, Antanas St. Stasio,þinoma, nepriskyriau prie jø. Algiuko tylëjimas rodë, kad jis teisi-na Albinà uþ niekðybæ – draugo þmonos paviliojimà. Ne! Jis ne-teisinàs. O kodël Donatà teisini? Donatas teisino Albinà, todël patspanaðiai pasielgë. „Tu teisini já, matyt, pats pasiruoðæs tokiam þyg-darbiui.“ Algiukas susinervinæs truputá praðë pavyzdþio, kuris áro-dytø mano þodþius. Atsakiau neturás. Negi Albinui girdint niekin-

siu já? Apkalbëjo Genutæ, kad toji nesidomi niekuo. Melas. Ji do-misi viskuo. Kaip tik jo pareiga skatinti tà domëjimàsi. Po to taipkalbëjau: „Jie ðiandien nesupranta, kà reiðkia moters groþis. Su-pras, kai bus vëlu. Juk jie neþino, kas tai yra pirmoji naktis. Jau15 metø vedæs, bet man gaila, kad ilgiau nesaugojau Elytës nekal-tybës. O jie tokio jausmo nepatyrë ir daug dël to nustojo. Supraskada nors tai.“ Primeèiau, kad jis gráþæs nieko neskaito. Albinuipatariau mesti savo veterinarijà ir persikelti á Vilniø.

Tiesa, pasakojau, kad bûtina ugdyti valià, iðmokti paþaboti savojausmus. Pasakojau, kaip rudená Ieva kvietë mane (davë suprasti) ávieðbutá. Gal truputá rûpëjo, bet nëjau. Jeigu bûèiau nuëjæs, niekonebûtø neávykæ, bet kaltinæs save uþ valios stokà. Bûtina neuþsi-mirðti, kad mes buvæ politiniai kaliniai. Privalome parodyti, kadmes valingi. Savo kalba nebuvau patenkintas. Ne visas mintis ið-vysèiau iki galo.

Albinui su Viktoru iðëjus á miestà likau su Algiuku. Nors 22 val.reikëjo miegoti, ilgai dar ðnekëjau su juo. Kalbëjau: „Vaidini idea-là, niekada nemeluojantá. Liepos 28 d. nutarëme eiti á baþnyèià.Taèiau tuo metu Birutei irgi paþadëjai nueiti. Kodël jai nepasakei,kad esi mums paþadëjæs? Kodël 15 min. pasimeldæs iðbëgai ið baþ-nyèios? Neðioji kryþelá, vaidini katalikà, o kaip elgiesi? Að esublogas katalikas, nuo 1948 m. (iðskyrus tëvuko mirtá) neinu iðpa-þinties, á baþnyèià daþniausiai einu norëdamas padidinti besimel-dþianèiøjø skaièiø, taèiau laikau savo pareiga iki galo iðklausytimiðias. O tu?“ Kryþelis esàs dovana, jis irgi nesàs didelis katalikas.Paþadëjæs ne Birutei. Að: „Koks skirtumas, kam paþadëjai?“ Neno-rëjau priminti, kad Stasei paþadëjo. Kvailas ir nemoka teisintis, tuoiðduodamas save. „Jei nesi katalikas, neneðiok kryþelio.“ Toliau:„Ið tavæs nieko doro nebus, jeigu neiðmoksi valdyti savo jausmø!Að nesu doresnis uþ tave þmogus, bet moku savo jausmus kontro-liuoti.“ Algelis praðë faktø, árodanèiø jo valios silpnumà. Atsakiauiðsisukinëdamas, kad tokiø faktø neturiu, taèiau tai nujauèiu. „Niekotu nesupranti dar. Tave gali suvilioti kiekviena ðliuðkë, net 10–20 metø vyresnë uþ tave.“ Algis sutiko su tuo. Bendrais þodþiaispeikiau Onutæ. Jis negynë jos. Ir kaip jai ne gëda?! Ne gëda vaikà

328 329Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS K E T V I R T O J I K N Y G A

vilioti: vienà apgavo, kità kvailelá susirado. Patariau ðeðtadiená atsi-imti ið Stasës dokumentus, nes „Stasë pajuto tavo silpnavaliðkumàir perdavë savo nuomonæ Povilui, tas – saugumui. Savo delsimusaugumas stengiasi palauþti Tave.“

Vos atsigulus atëjo Viktoras su Albinu. Atsikëliau, vël ðnekëjo-mës. Pavadinau vël Algiukà silpnuoliu, minkðtakûniu. Viktoras pa-tarë nuolat nekartoti tø þodþiø, nes kiekvienas þmogus turi savoambicijø. Jis teisus. Daugiau nereikia jo pulti. Jis ir ðiaip iðgyvena,vis rûko ir rûko. Jis nori bûti vyriðkesnis, bet kà jis kaltas, kadnegali toks bûti. Koks jis silpnas vaikas! Ið jo daug tikëtis negali-ma. Viktoras juokiasi: „Neleidom vaikui linksmai pagyventi su Stase,gerokai iðgerti, skaniai pavalgyti.“

Ne toks yra Algis, koká paþinau 27-oje kameroje. Bet ir uþ tokáreikia kovoti. Uþeisim pas Jadzytæ. Gal ji priregistruos?

Atsisveikindamas Albinui patariau atvaþiuoti á Vilniø. Bet jisoþys – laikys egzaminus á Veterinarijos akademijà, nors jokiosvilties ástoti. „Ðis valios stiprios! Uþsispyrimas irgi valios poþy-mis!“

KETVIRTOJI KNYGA



18 val. 10 min. viduriniam kambary. Lauke karðta, dienà termo-metras rodë apie 30°C. Vakar pirmà kartà po 3 savaièiø pertraukoslaisèiau agurkus ir pomidorus.

Ir ðiandien nutariau raðyti dienoraðtá. Kodël, sudeginæs1 visussavo paskutinio dienoraðèio sàsiuvinius, vël pradëjau raðyti? Ne-galiu neraðyti. Taip skaudu, kad akimirkai apvaldþius mane bai-mës jausmui sudeginau viskà. Aimanuoti nereikia. Vël daug para-ðysiu. Gailesèio jausmas pranyks, kaip ir sudeginus 1956–1957 metødienoraðèius2. Bet ar jis praëjo? Ne! Raðyti!

Ryt vaþiuoju pas savo Elytæ ir vaikus. Vilytës labai pasiilgau, oGintulio ne tiek. Bet labiausiai pasiilgau Elytës. Gal tai tik vienlytinis patraukimas? Ne! Jokio patraukimo nejauèiu tokiai karveikaip Stundþienë, nors ji gerokai jaunesnë ir graþesnë uþ Alæ. Kartudirbanti Irena Ðimonytë ið snukelio nieko, uþpakaliukas irgi, ta-èiau nei kiek netraukia. Ástaigoje niekam nejauèiu jokio potraukio,nors ðiaip gatvëje graþios moterys patinka.

Bet ðiaip potraukis ðeimoje labai daug reiðkia. Tai pajutau, ga-lima sakyti, pirmà kartà taip ilgai iðsiskyræs su Elyte. 1953 m. jibuvo kurorte, o að – 1954 m. 1961 m. porà savaièiø buvau atosto-gø vienas. Bet në karto nesijauèiau taip iðsiilgæs [kaip dabar]. At-rodo, kad 38 metø amþiaus vyras yra paèiame jëgø þydëjime.

Daugiau 2 savaièiø iðtverti be Alës að negaliu. Vien tik ir galvo-ju apie jà, mûsø fiziná ir dvasiná suartëjimà. Tai dar èia. O kaime?Þmoniðkai pavalgæs tai dar labiau jausiu. Jeigu ji kokiems metams

1 Jokiø dienoraðèiø tomis dienomis nedeginau. Tai – „antis“ èekistams apgau-ti. – A. T.

2 Tø metø keturias dienoraðèio knygas tikrai sudeginau. – A. T.


iðvyktø kur nors, sunku bûtø iðtverti. Neþinau, ar iðtverèiau. Ðiuometu pradëjau pateisinti daugelá þmoniø ydø, kurias dar taip nese-niai smerkiau. Lageryje man nebuvo sunku todël, kad nelaisvëlabai jau atbukino jausmus. O èia sunku.

Norëèiau vienas su ja pabûti kartu. Bet vaþiuosiu su Viktoru,Algiuku. Gal su Kazeliu1 ir Albertu Þilinsku? Noriu jiems parodytigraþiàjà tëviðkæ. Viktoras ir Kazelis, þinoma, matë jà.

Sunku be Elytës. Esu laimingas, kad stiprø jausmà jauèiu. Tàjausmà, bûtina pripaþinti, stiprina potraukis. Taèiau kiek laiko pra-bëgs ir to potraukio neliks. Gal tada ir meilës jausmas susilpnës?O toji diena taip netoli! Kai ásigilini á viskà, sunku pasidaro antdûðios. Kaip nieko nevertas þmogaus gyvenimas! Anà dienà þiûriupro langà á Vilniaus gatvæ. Gatve plaukia didþiulis þmoniø srautas.Po 50 metø daugumos ðiø þmoniø teliks kaulai, o maþa dalis busiðkarðusiais seniais, kurie teliks tik dabartiniø þmoniø ðeðëliais.Koks tragiðkas þmogaus gyvenimas visa savo esme. Ir jeigu Dievonëra, visas þmogaus gyvenimas tëra kaþkokia nesuprantama be-prasmybë. Laimingi tikintieji á pomirtiná gyvenimà! Bet kiek tokiøyra? Alfredas kunigas, bet, atrodo, abejoja tuo. Anà dienà „Kiol-nas“ skaitë iðtraukas apie Siniavskio veikalà „Soc. realizmas“. Pirmàkartà suþinojau, kad vienintelis Èernyðevskis (!) tikëjo Dievà. „Dievoieðkotojas“ buvo net Dostojevskis, Tolstojus. Reiðkia, net ðie neti-këjo Dievu.

Ði þinia sugadino nuotaikà. Vadinasi, tik tamsi kaimo liaudis,kaimo bobutës tvirtai tiki á Dievà ir kartu á pomirtiná gyvenimà.Net daugumos pasaulio genijø netiki arba abejoja. Tad að niekadaneátikësiu visu 100 procentø Dievà ir visada jausiu þmogaus gyve-nimo beprasmybæ.

Uþteks filosofijos! Perraðysiu tai, kas liko nesudeginta. Po fut-bolo miegu it kiðkis po 5–6 val., todël galva ûþia. Bet raðyti reikia.Atostogø metu tëviðkëj vien istorijà studijuosiu.

Jau kelinta diena dangus apsiniaukæs. Anà naktá didþiulë per-kûnija. Ðáryt bëgdamas á darbà gavau Alës laiðkà. Jauèiuos iðsiilgæs

jos. Kaip gaila, kad nieko ið tëvø nëra ten. Mama pas Jonelá gydo-si. Kà padarysi?

Skubëdamas kai kà paraðysiu.

Uþvakar sugráþæs namo radau Algiukà labai susigrauþusá. Vik-toro nuomone, að já labai uþsipuolæs. Pagailo vaiko. Stengsiuosielgtis nuoðirdþiai, neerzinti dël bobø. Trise tvërëme tvorà, kuriàvaldþia pernai iðvertë ruoðiantis 25 stalininës valdþios Lietuvojemetinëms. Uþtvërëme. Ketverius metus pastovës. 1970 m. vël iðversvisas tvoras, kaip iðvertë 1960 ir 1962 m.

Betveriant atëjo Genë Vandai padëti virti vakarienæ. Algiukasbuvo nusprendæs (þinodamas mano nusistatymà) pasilikti su ja,pasiðnekëti. Taèiau toji buvo labai uþimta. 20 val. Viktoras iðsiveþëjá á miestà. Buvo kine. Vakar 19 val. iðvaþiavo á miestà.

Viktorui iðëjus Algis daugiau papasakojo apie santykius su Ona.Trakuose visà laikà sekiojusi paskui já ásikibusi á parankæ, kaipuodas á kumelio pautus. Sakiusi, kad su Stasiu gyvenanti tik iðpasigailëjimo. Ot, gyvatë! Viktoras árodinëjæs Algiui, kad jis netei-singai elgiasi savo draugo atþvilgiu. Patariau Viktorui ákalbëti Algáviskà pasakyti Stasiui. Nieko neiðeisià. Pasmerkiau Algá uþ jo elge-sá. Viktoro nuomone, daug ko reikia já mokinti.

Apie Stasæ kalbame tik neigiamai. Vakar juokiausi Viktorui: „Al-giukas sëdi dabar pas Stasæ ir ðlykðtisi ja. Juk tiek ðlykðtybiø prikal-bëjom apie suvalkietes bobas.“ Viktoras netiki, kad mûsø þodþiaitiek já paveikë. Mano manymu, vis vien tokios kalbos veikia. (...)

Ðáryt Viktoras papasakojo, kad Algiukas gráþæs apie pirmà. Jispasakojæs, kad pas Stasæ radæs Povilà ir Levickà, be to, ir EdvardàBurokà. 22 val. 30 min. Edvardas iðsivedæs já. O kur po to buvo?Aiðku, kad pas Onà. Gerai, kad nuo Stasës, atrodo, atitolo. NuoOnos irgi atitrauksim. Doro ið jo nieko neiðeis, bet visgi kovoti uþjá reikia. Vargðas vaikas. Taip sunkiai orientuojasi daugeliu klausi-mø. Kunigo ápûstas daug nuveikë per dvejus metus. O lageryjeniekas nesugebëjo padaryti jam reikiamos átakos.

Edvardas praðæs pasakyti, kad ðiandien tarp 14–15 val. bûèiauÈerniachovskio aikðtëje. Tegu jis eina po velniø! Kelis mënesius1 K. Ambrasu.


nesirodë, o dabar nori man kaþkokià „baisià paslaptá“ pasakyti.Atrodo, kad papasakos apie Zigmo Laugelaièio (kartu su Jablons-kiu jau kuris laikas atveþtas „perauklëjimui“) pasimatymà saugu-me su savo motina. Bet ðià þinià galëjo pasakyti ir Algiukui. Matyt,nori Algiuko akyse suvaidinti kaþkoká didelá pogrindiná veikëjà. Áástaigà bijo uþeiti, kad saugumas nesuþinotø. Tad nusprendë pa-skirti pasimatymà Èerniachovskio aikðtëje. Ir norëdamas kvailiaunesugalvoji! Jeigu á namus, ástaigà nebijai uþeiti, reiðkia nieko blo-go negalvosi partijos ir vyriausybës atþvilgiu. O jeigu skiri slaptàpasimatymà, kaþkà galvoji veikti ar pan. Tai nesudëtinga aritmeti-ka. Taèiau ji neákandama tokiam „veikëjui“ kaip Edvardas. Tegujis eina po velniø!

14 val. Turëdamas pusvalandá laiko, paraðysiu kai kà.

Ðiandien teko lyjant á namus parvaþiuoti. Troleibusà vairavoMacharykos duktë. Konduktorë, atrodo, rusë. Du jauni darbinin-kai pusiau juokais, pusiau rimtai ëmë kaþkà árodinëti joms, kadreikia kalbëti lietuviðkai. Nesupratau, ar konduktorë, ar vairuotoja(ði neblogai, palyginus, kalba lietuviðkai) iðkoðë: „Zdes sovietskajaLitva!“ [„Èia tarybø Lietuva!“] Vienas ið darbininkø prieð iðlipant:„Vsio taki Litva, a ne drugaja strana, poetomu i nado gavorit politovski“ [Vis dëlto Lietuva, o ne kita ðalis, todël ir reikia kalbëtilietuviðkai“].

Mamai nuneðiau savo sodo juodøjø serbentø, avieèiø. Prie Put-nos Nr. 12 jaunas vairuotojas kreipësi á mane rusiðkai gana taisyk-linga rusø kalba. Lyg norëjau lietuviðkai atsakyti. O gal èia ið kurnors atvykæs rusas? Atsakiau rusiðkai (nes juk nedrástama atsakytilietuviðkai). Pro ðalá ëjusi lietuvë ásikiðo á kalbà lietuviðkai. Tada irvairuotojas praðneko. Nurodæs jam adresà, pridûriau: „O kità kartàkreipkitës tik lietuviðkai, nes èia Vilnius.“ Tik nusiðypsojo ir nuëjo.Taèiau gal ði pastaba primins jam, kad Lietuvoje pirmiausia reikiakreiptis tik lietuviðkai.

13 val. 10 min. Gal Edvardas laukia manæs aikðtëje. Neturiujokio noro eiti á jo paskirtà pasimatymà. Kuriam velniui jis skiria

pasimatymus? Romantikos ieðko? Nori saugumui duoti dar vienàpagrindà átarinëti mus? Tegu jis eina po velniø! Niekinu já, todël irnenoriu eiti.

Prieð kelias dienas Algelis su Viktoru girdëjæ, kad konservatori-joje suimti du studentai. Jø likimas neþinomas.

Po XXIII suvaþiavimo propaganda sustiprëjo. Prieð porà savai-èiø po Lietuvà keliavo buvusio 5-ojo Vilniaus pulko kareiviai. Jøpareiðkimuose tiek daug melo, turinèio tikslà dezinformuoti mûsøjaunàjà kartà. Jie tvirtina, kad 1919 m. Raudonàjà armijà Lietuvojemuðë ir iðvijo uþ Dauguvos tik vokieèiai, lenkai. Apie Lietuvoskariuomenæ nei þodþio. Sàmoningai nutylima, kad Raudonosiosarmijos lietuviðkoji divizija tebuvo perkrikðtyta buvusi Pskovo di-vizija, rusiðka divizija.

Rusai ir jø bernai ðaukia, kad Lietuvos jaunimo pareiga domëtisLietuvoje kovojusiø rusø kariø likimu, ieðkoti jø kapø, susiraðinëtisu jø giminëmis ir t. t. Akmenës partijos sekretorius giriasi savonuopelnais, kovojant skrebø gaujose su Lietuvos partizanais. Kaipjie nesupranta lietuvio psichologijos! Iðdrásta girtis, kad á Akmenæplûsta rusai, prisidengæ specialistø vardu. Gerai, kad jie akli.

Uþteks! Iðvargæs! Laukia kelionë, Ðvenèionëliuose sunku álipti áautobusà.

Ðvenèionëliuose pradëjau rinkti paraðus po pareiðkimu, praðan-èiu pagerinti autobusø susisiekimà. Surinkæs keliolika paraðø, pa-stebëjau tipà, sekantá mane. Priëjæs lietuviðkai paklausë, kà èia da-rau. Nepatikëjo mano atsakymu. Arti priëjæs ëmë stebeilyti á mane.Ánirðæs paklausiau piktai: „Ko jums reikia?“ Vietoje atsakymo pa-praðë uþraðyti ir jo pavardæ. Pavardë? Lozovoi! Pasirodë, kad silpnaikalba lietuviðkai. Kur dirbate? Karantino inspekcijoje. Kur ji yra:Vilniuje, Ðvenèionëliuose? Nesvarbu! Tà akimirkà net patikëjau, kadjis nuoðirdþiai rûpinasi susisiekimo pagerinimu. Taèiau greit supra-tau, kad panaðus tipas niekada nevaþinëja á mûsø pusæ. Snukis tikroasilo. Asiliðkai ir elgësi, lengvai supratau, kas jis. Vadinasi, be rei-kalo ið pradþiø buvau apsidþiaugæs, kad ðá kartà neseka manæs.

Uþ Ievarauèiðkiø pasitiko mane Vladukas su Gintuliu. Oras pa-sitaisë, bet nuotaika niûri. Atvykus atostogø, niekas ið tëvø nepa-


sitinka. Vladas irgi prislëgtas. Jis irgi iðgyvena dël Tatuko. Berink-dama su mama bulves Emilija pasakojusi, koks Tatukas buvæs ge-ras, verkusi. Að irgi vos valdþiau aðaras. Jau greit metai, bet skaus-mas nesumaþëjo.

Vilytë atbëgo pasitikti prie namø. Jauèiaus iðsiilgæs Alës, taèiauviskà gadino tai, kad visi kartu miegojome ant seno ðieno.

Darþai tokie veðlûs, bulviø tiek daug prisodinta. Kalbu Alei:„Kiek dþiaugsmo bûtø Tatukui. Juk jis mokëjo dþiaugtis kiekvie-nu menkniekiu. Deja, jo nëra ir nebus niekados.“ Naktis buvolabai ðalta. Iki pietø irgi ðalta.

Tikrai suëmæ du studentus ið konservatorijos. Apie tai Vladukuipasakojæs èekistas Silvas Jakutis. Jis dirba Maþeikiuose. Kaþkuriosmokyklos moksleiviai pagrobæ ginklus ið karinio kabineto ir iðëjæ ámiðkà, suþeidæ milicijos ágaliotiná. Vienas lietuvis kareivis nuðovæskarininkà ir mëginæs pabëgti á Turkijà. Antras bëgæs á namus. Mask-voje sugavæ.

Nuotaikà gadino blogas oras. Netraukë iðeiti á gamtà. Nebuvolaiko nei uogø þmogiðkai pavalgyti.

15 val. iðsiruoðëme atgal kartu su Alës mama. Elytë palydëjo. Iðpradþiø ji sakë, kad atvaþiuoèiau tada, kada norësiu, po dviejøsavaièiø. Bet atsisveikinant praðë atvaþiuoti kità ðeðtadiená. Pasau-linis futbolo èempionatas, bet atvaþiuoti teks. Jai liûdna, að irgipasiilgsiu. Liûdna buvo atsisveikinus. Alei liûdna. Nekokios jai atos-togos – lëk ir lëk visur. Tik vaikai atostogauja. Niekas netiki, kadatvaþiuosiu á Krivasalá keliems metams. O atvaþiuoti reikia. Bussunku, bet man bûtina mokytis. Bûtina, nes kitaip nieko ið manæsneiðeis.

Lauke stiprus vëjas, ant eþero didþiulës bangos. Vladukas [val-timi] perkëlë á Ðiðkinius ir palydëjo iki autobuso sustojimo.

Liepos 26 d. (antradienis)

Autobusan álipo Mënius1 ir pradëjo Arvydui girtis, kad ðiànakt ikiryto gërë degtinæ ir labai daug iðgërë. Nutariau ásikiðti á jø kalbà:„Jaunuoli, ar èia yra kuo girtis? Jeigu imtum girtis, kad gerà kny-gà perskaitei, tada tikrai bûtø pagrindas kuo girtis. O dabar nërakuo girtis.“ Mergina á kalbà áterpë rusiðkø þodþiø. Irgi papriekaið-tavau. Maèiau, kad mano þodþiai veikia – iðmoko grynai lietuvið-kai kalbëti.

Traukiny iðsiðnekëjome. Pasirodo, kad ne kvailas vyras: baigæsvidurinæ mokyklà, mokosi technikume. Paklausiau, kaip jis vertinafilmà „Niekas nenorëjo mirti“. Ið jo lûpø iðgirdau tai, ko ne iðdaugelio teko girdëti. „Filmas neteisybæ vaizduoja. Skrebai irgiðaudë þmones. Að tada buvau 2 metø amþiaus, taèiau ir toká vaikàmane buvo pastatæ prie sienos. Tik vagys, niekðai kovojo kartu suskrebais.“ Pasirodo, kad jis mëgsta vokiðkà estradinæ muzikà. Tu-rás gerø plokðteliø. Kaimynë rusë praðiusi iðjungti magnetofonà.Esà vokieèiai vis vien prieðai ir pirmieji kibæ rusams á gerklæ. Jistaip jai atsakæs klausimu: „O kas jus myli?“ Mums pasakojo apiesavo draugus, tarnavusius Vokietijoje ir Vengrijoje. Ðios tautos ypa-tingai neapkenèia rusø. Suþinodavæ, kad jie ne rusai, labai nuoðir-dþiai priimdavæ. Pasakojo apie grubø rusø elgesá Vilniuje ir t. t.

Atsisveikindamas pagyriau esant gudriu vyru: „Tad kodël deg-tinæ geri?“ Pasisiûlë uþeiti pas mane. Pasistengsiu ákvëpti jam mei-læ knygai. Ðia kelione likau tikrai labai patenkintas.

Vagone savo vietà uþleidau moteriai su vyru. Arvydui irgi pata-riau uþleisti savo vietà senai rusei. Maniau, kad su svetimtauèiaisreikia bûti principingiems, nesibijoti pasirodyti lietuviu patriotu,taèiau visada bûti korektiðkam, mandagiam. Tuo metu vagono ga-le jaunuolis iðvarë moterá, kuri buvo uþëmusi jo vietà. Kilo triukð-mas. Aplink já sëdëjo vien moterys. Viena rusë vos nekirto ðûdeliuiá snuká. Gadino nuotaikà, kad jo snukis lietuviðkas. Guodþiau save,



kad klystu. Praeidamas uþkalbinau. Lietuvis! Liepiau nors nekal-bëti lietuviðkai, prieð tai pasmerkæs jo netaktiðkà elgesá.

Troleibuse du iðgëræ vyrukai ëmë plepëti, ginèytis vienas sukitu rusiðkai, nors anksèiau girdëjau juos kalbant lietuviðkai. Vie-nas kaltina kità: „Poèemu ty tak plocho govorið po ruski?“ [„Ko-dël tu taip prastai kalbi rusiðkai?“] Antrasis atsako klausimu: „Apoèemu ty neumejeð po litovski? V 1941 godu vi vse choroðo raz-govarivali po litovski. Mogu vam pokozat dorogu na Paneraj, pro-voditj tuda“ [„O kodël tu nemoki lietuviðkai? 1941 m. jûs visi geraikalbëjote lietuviðkai. Galiu parodyti kelià á Panerius, palydëti áten“]. Lietuvë moteris ëmë gëdinti juos. Að irgi ásikiðau á kalbà,pavadinæs jø elgesá gëdingu. Tokie antisemitiniai iðsiðokimai tikgëdà daro mûsø tautai.

Gráþæs á Vilniø pajutau, kad èia daug lengviau gyventi neguKrivasalyje. Alës vargas baigsis ten, o manasis – prasidës ir tæsisgal gan ilgai. Jeigu bûèiau kartu su Ale, jai bûtø lengviau. O dabarjokiu bûdu tai ne atostogos. Bet kà padarysi?

Nieko negaliu skaityti, todël paraðysiu keletà þodþiø. Kà tikgráþau ið Jonelio, pas kurá apsistojusi mama. Ðiandien Viktorija1 suGintarëliu iðvaþiavo á savo tëviðkæ. Galvodamas, kad mama rytvaþiuos Krivasalin, nuneðiau jai tris dëþutes saldainiø „Karvutë“,du ið trijø ðokoladiniø saldainiø, kuriuos atveþë vakar Algiukas iðVito Margaièio vestuviø. Pasirodë, kad ji neskuba vaþiuoti. Supy-kau. Vis man kalba, kad reikia parðelá pirkti, o pati neskuba va-þiuoti. Kaip taip galima nesirûpinti namais? Man kalba apie na-mus, o jiems – kad nenori vaþiuot. Skuba ten tik todël, kad manæsbijo. Uþpykæs viskà iðsakiau. Ëmë verkti. Dieve! Kaip neapkenèiusavæs! Kam to reikia!? Ji negerai daro, taèiau ji motina. Pats greitaisupratau netaktiðkai pasielgæs ir ëmiau taisyti padëtá. Palydëjo manebeveik iki cerkvës. Lyg viskas gerai. Gráþus vis vien buvo taipskaudu. Raðydamas ástaigoje Alei laiðkà, prisiminiau Tatukà, kurisniekada nesirgo, kuriam viskas buvo lengva. Pasidarë graudu, kadnet apsiverkiau.

Pykstu ant Viktorijos. Pustreèios savaitës mama pas juos iðsëdë-jo, o ji neprisiruoðë jos nuvesti pas gydytojà. O prieð mënesá manegàsdino, kad mamai labai blogai, bûtina nuvesti pas gydytojà.

Nuotaika sumauta. Nieko nepadarysi! Viskas praeis!Vakar 22 val. 30 min. gráþo Viktoras su Algiuku ið Vito vestuviø,

o jiems vaþiuojant praðiau ákalbëti Vità neiti su svita á „zaksà“[civilinës metrikacijos skyriø]. Pasirodo, kad jis pats susipratæs lie-tuvis. Be svitos nuëjo á „zaksà“, po to – á baþnyèià. „Zakso“ val-dþia siûlë savo orkestrà, patarë atidëti vestuves. Kolchozo pirmi-ninkas irgi daug kà paþadëjo su sàlyga, jeigu jie su svita eis á„zaksà“. Ðie atsisakë. Bravo! Spjauti á jø naujas tradicijas.

Á Algio1 vestuves sutikau eiti tik su sàlyga, jeigu neduos „zak-se“ þiedø uþmauti. Pats nedalyvavau „zakso“ ceremonijoje, taèiauten buvau nuvaþiavæs. Ateityje reikia bûti dar principingesniam.Ateityje atsisakysiu dalyvauti bet kieno vestuvëse, jeigu á „zaksà“vaþiuos su svita! Tik taip!

Vitas visgi pasirodë minkðtakûnis ir nebuvo savo draugo vestu-vëse, nes Valë neiðleido. Anksèiau ji man atrodë labai graþi, sim-patiðka, tobula moteris. Tai, atrodo, vienintelë mano draugo ir pa-þástamo þmona, kuri man patiko. Taèiau po tokio jos elgesio pradëjautiesiog nemëgti Valës. Tai pilka moterëlë, miesèionëlë!

Vitas irgi silpnavalis autas. Viktorui sugráþus, bûdavau ten ganadaþnu sveèiu. Pradësiu retai ten lankytis. Jeigu Vito neleido á savodraugo vestuves, matyt, nelabai nori, kad ir mes ten lankytumës.Nereikia ákyrëti!

Dar Ievai dirbant pas mus [„Puntuke“], Elena Smilgevièienë bejokio rimto pagrindo ápuolë á isterikà, ëmë ðaukti, kad jà privalautik pavarde vadinti ir kreiptis tik darbo reikalais. Po to ilgai nekal-bëjau su ja, nes prieð tai buvo ðunybæ iðkrëtus. Vëliau atleidau jaivien tik todël, kad ji, mano supratimu, dora lietuvë.

Taèiau geguþës pabaigoje ji iðkrëtë tokià kiaulystæ, uþ kuriàjokiu bûdu negaliu jai atleisti. Praðiau, kad uþ mane pusvalandápadirbëtø, nes reikëjo nuvesti motinà pas gydytojà. Prieð tai buvau

1 Brolio Jono Terlecko þmona. 1 Autoriaus pusbrolis Algis Mièënas.


iðleidæs jà visai dienai. Ji nesutiko padëti man. Pradëjo net ðaukti,kad að sëdás ant jos kaklo. Kiaulë! Visà jos darbà visada reikiapadaryti, o ji dar iðdráso teigti, kad uþ mane dirba.

Man sugráþus ið atostogø, ji ëmë ðypsotis, berti komplimentus.Að: „Nemoki juokauti, todël geriau patylëk.“ Po to beveik neðne-këjau dvi – tris dienas, kol ji iðëjo atostogø.

Anksèiau pastebëjau, kad ji su visomis moterimis susipykusi. Iðpradþiø atrodë, kad kitos kaltos. Dabar aiðku. Bjauri boba! Dukartus atleidau jai, daugiau neatleisiu. Uþtenka! Jeigu atleisiu ir suja ðnekësiu kaip pirma, save niekinsiu. Jeigu nuo rugsëjo 1 d. dardirbsiu, teks ðnekëti su ja, bet tik oficialiai. Uþteks galø gale!


Vietoj Ievos dirba Irena Ðimonytë. Jos ákyrus domëjimasis, kaip irkur praleisiu mokslo atostogas, sukëlë átarimà. Iðvis tikra viðtelë.Tik tokia ir stoja á partijà. Stoja dar ir karjeristai.

Dabar jai nejauèiu jokios neapykantos. Tik labai nuobodu su ja.Su Ieva buvo galima pasikalbëti ávairiomis temomis. O ði nièniekoneiðmano. Taèiau visa tai man tik á naudà. Ievai girdint bûdavoádomu su Arkadijumi daugiau pasiginèyti, politikuoti. O dabar iðviso nepolitikuoja. Ði viðtelë ið viso nesiorientuoja politikoje, norsskaito laikraðèius. Gerai! Politikuoti ir neverta. Dþiaugiuosi ir kadnors darbe nepolitikuoju. O Arkadijus vis gudrauja. Irena ëmë kal-bëti apie partijà. Að paklausiau, ar ji neduotø man rekomendacijosá partijà (tai buvo pasakyta su ironija). Ji atsakë, kad negalinti,staþas leidþia tik Arkadijui duoti rekomendacijà á partijà. O ðis? Ðissuabejotø – duoti ar ne. Jam ne viskas aiðku, kai kur manimiabejojæs. Að esàs geras, bet komunistas turás bûti dar geresnis. Taitipiðki èekisto þodþiai. Bûk naivus ir tikëk, kokios geros apie tavesaugumas nuomonës. Në velnio! Jeigu jie galëtø, ðaukðte vandensmane prigirdytø. Daþnai kyla mintis, kad èekistai iðprovokuos au-totransporto avarijà. Uþtat saugausi automobiliø. Ne! Nedrás! Kiek-vienam bus aiðku, kas nuþudë mane. To jie labai nenori.

Birutæ Budraitienæ gerbiau, jauèiau jai simpatijà. Tai ne vien uþveidelá. Man atrodë, kad ji lietuvë – patriotë. Pavasará suabejojautuo. O dabar net neapkæsti pradëjau. Kodël?

Apie geguþës 9 d. supratau, kad ji bijo manæs. Atneðiau visiemspaskaityti 3-iàjá „Pergalës“ numerá, kuriame buvo atspausdintasádomus straipsnis apie genetikà. Ilgai laikë tà þurnalà stalèiuje.Tada iðëmæs (galvodamas, kad tikrai ji labai neturi laiko) daviaukitiems skaityti. Kai visi perskaitë, vël nuneðiau jai tà þurnalà. Ta-èiau ji girdint visiems (tarp tø visø – komunistës Simonavièienë irLionë) pareiðkë, kad jai esà ádomesni kiti straipsniai.

Tuo pat metu praðiau nuneðti mano istoriná darbà. Áëjæs á kabi-netà (bendrà) radau beskaitanèià tà darbà. Bet kai Aldonos Simo-navièienës akivaizdoje patariau perskaityti ádomesná skyriø, ji iðkarto gràþino tà darbà.

Po keliø dienø supratau, kad ji bijo skaityti sovietinius leidi-nius, jeigu að juos patariu perskaityti, nurodydamas, kà bûtinaperskaityti.

Iðsigando! Bijo dël savo karjeros. Á kainø grupës virðininko pos-tà þiemà paskyrë vietoj Audronës Jakðtienës Irenà Ðimonytæ, norsBirutë buvo nusipelniusi gauti ðià vietà. Uþtat pradëjo visaip patai-kauti komunistams, nes þino, kad nuo jø priklausys, paskirs jà á tàvietà ar ne (Irena jautësi nepatogiai, todël ruoðësi iðeiti). Jos elge-sys davë vaisiø – Irenà perkëlë pas mus, o á jos vietà paskyrëBirutæ. Uþtat dabar abiem rankom laikosi ásikibusi këdës ir labaibijo, kad að savo elgesiu nepajudinèiau tos këdës.

Iki tol visi vadindavo jà mano simpatija. Að juokaudamas vadin-davau jà „mano Birute“. Paðposydavau su ja, nors neflirtavau. Jivisiems girdint juokdavosi ið manæs, kas að nemokàs flirtuoti, ne-vyriðkas ir t. t. Taèiau jai patiko, kad jà truputá iðskirdavau ið kitø.

Vienà kartà priekaiðtavo man uþ tai, kad savo elgesiu ne tik saukenkiu, bet ir vaikams pakenksiu. Kartà su ja pasikalbëjau. Ma-niau, kad suprato viskà. Ne! Taèiau ðiandien nematau bûtinybës jà„ðviesti“. Ið kiðkio þmogaus nepadarysi! Nusprendþiau bûti su japabrëþtinai oficialus. Greit ji, jos draugës pastebëjo mano pasikei-timà. Pradëjo stebëtis. Niekam neaiðkinau prieþasèiø.


Savaitei ji buvo iðvykusi á Maskvà. Að ir toliau likau su ja oficia-lus. Paskutiniø politikos uþsiëmimø metu snaudþiau. Kaþkas stuk-telëjo á rankà, kuria buvau parëmæs galvà. Paþiûrëjau á jos pusæ. Oji visiðkai nesumiðusi þiûri á mane ir ðypsosi, tuo parodydama, kadnori susitaikyti. Þiûri tokiomis graþiomis rudomis akimis (pirmàkartà rudos akys pasirodë tokios graþios). Að pasiþiûrëjau á jospusæ abejingai. Nepratariau në þodþio.

Ne kartà ji mëgino pakeisti mûsø santykius, taèiau ir toliaulikau oficialus.

Vakar ji iðëjo atostogø. Jeigu rugsëjo mën. paliksiu ðià darbo-vietæ (jeigu iðvaþiuosiu á Krivasalá), prieð iðeidamas pasakysiu jaisavo pasikeitimo prieþastá. Tegu þino, kad að ne minkðtakûnis irmanæs nelabai veikia jos ðypsena. Ne tokios ðypsenos nenupirktømanæs! Niekada!

Kuo toliau, tuo labiau erzina Vincas Filipavièius. Prieð porà sa-vaièiø gavau ið Ðilutës, kur jis atlieka praktikà, laiðkà. Uþpykau uþjo praðymà, adresuotà Viktorui ir Algeliui, kad ðie paraðytø jamlaiðkà. Asilas! Argi galima buvusiems lagerininkams susiraðinëti sustudentu? Ir kaip jis nesupranta? Në vienas ir nesiruoðëm jam ra-ðyti, nors prieð keletà metø esu jam raðæs. Sekmadiená gavau ant-ràjá jo laiðkà. Chuliganas suþeidæs já peiliu á nugarà, gulás ligoninë-je. Tik ðiandien prisiruoðiau paraðyti trumpai ir ðaltai. Nemokëjaunë uþjausti jo, nes manyje nebuvo to jausmo. Kodël kuo toliau, tuolabiau nemëgstu jo?

Pas Alæ prieð 2–3 metus pasiskolino 25 rub. Ne tik negràþino,bet net neatsipraðë uþ tai, kad ilgai neatiduoda skolos, net neminiapie tai. Ið Vlado paþástamo pasiskolino 5 rublius, negràþino. Betne vien dël to nemëgstu jo. Nemëgstu ir viskas. Labai geros nuo-monës apie save. Intuicija sako, kad jam negalima patikëti jokiøpaslapèiø.

Donatas Bièiûnas prieð metus pasiskolino 2 ar 3 rublius ir akiønerodo. Tai menkas pinigas, taèiau charakterizuoja þmogø. Algiu-kas jo bendrabylis. Ne tik nepakvieèia pas save, bet net niekadaneuþvaþiuoja pas savus. Kolchozo pirmininko meiluþæ paëmë irniekaip neiðlenda ið po jos sijono. Taèiau pas Albinà buvæs ligoni-

nëje, nuneðæs jam vaistø. Verkðlenæs, kad labai blogai materialiaigyvenàs. Toji turbût suka jam galvà, kad prabangos nesuteikë.Vakar vaþiuodamas pro ðalá darbovietës maðina minutei buvo uþ-sukæs. Ðaltai priëmiau. Buvo geras vyras.Taèiau uþ jo vedybas, uþelgesá su Algiuku niekinau já.

Keista, kad vakar Algiukas sugráþo 20 val. 30 min. Turbût Onu-tës nesurado. Surado, nes laiðkus atsineðë, tad kodël visgi sugráþotaip anksti? Pasistengsiu já ir nuo jos pamaþu atðnekëti.

Kà tik gráþau ið motinos. Nuneðiau jai ávairiø uogø ið savo sodo,nupirkau kelis pomidorus, kurie dar kainuoja 2,50 rub. Nuotaikagera. Kasdien pas jà nueinu. Ðeðtadiená su Joneliu vaþiuoju Kriva-salin. Gerai!

Prieð iðvykdamas á tëviðkæ truputá paraðysiu.

Liepos 11 d. sugráþæs ið Vito vestuviø, Algiukas buvo labai pasi-keitæs. Visà savaitæ beveik niekur neiðeidavo. Matyt, Viktoras ke-lionëje truputá perauklëjo.

Liepos 13 d. Stasë praneðë, kad Algelio nepriregistruoja. SuViktoru ilgai svarstëm to prieþastis.


Aiðku, kad saugumas prikiðo pirðtus. Bet kodël Viktorà leido [pri-registruoti], o Algiuko neleidþia? Viena ið prieþasèiø, atrodo, yrata, kad jis Stasei papasakojo, jog mes já „saugojame“. Be to, saugu-mas ir pats supranta, kad jis mûsø globojamas. Todël ir nori jáiðplëðti ið mûsø átakos. Jø manymu, kitur jis greit pateks á sijonà irbus amen. Taip!

Atrodo, kad Viktoras truputá iðgyvena, kad su Algiuku dauggastroliavo.

Antra, saugumas, siekia palauþti Algiukà. Jo pasas tik puseimetø. Uþtæs jo priregistravimà. Galvoja, kad Algiukas bus privers-tas kreiptis á juos. Tik taip!


Praëjusá antradiená netikëtai paskambino Stasë. Sakë, kad bûti-nai reikalingas Algiukas, kurá priregistruoti yra reali galimybë. Ki-tà dienà vël skambino. Ðiandien jie abu sugráþo, nuëjo pas Stasæ.Gal kas nors iðdegs?

Liepos 18 d. skambino Edvardas ið Vievio. Labai norás susitiktimane. Að: „Tu juk þinai, kur að gyvenu, kur dirbu?!“ Iðklausinëjo,kada bûnu ástaigoje ir namie. Tyèia pabrëþiau, kad Alës nëra. O josjis gëdijasi. Galvojau, kad ateis, nors ir specialiai nelaukiau. Manjis nereikalingas. Jeigu nori, tegu uþeina. Visa savaitë prabëgo, ojo nëra. Jau net dvi savaites neðiojasi paslaptá, kurià norëjo manpasakyti. Liepos 9 d. paskyræs pasimatymà. Matyt, ji labai svarbi,kad per dvi savaites niekaip negali jos atneðti iki manæs.

Susitikæs pasakysiu, kà galvoju apie já. Tegu neapgaudinëja sa-væs, o mûsø neapgaus. Visi þinom, koks jis „veikëjas“. Pasakysiu:„Sëdi po sijonu ir sëdëk, nekaiðiok ið po jo nosies, nevaidink vei-këjo!“

Vakar skambinau Kaziui Ambrasui ir Albertui Þilinskui dël ið-vykos á mano tëviðkæ. Kiek galima, kalbëjau neaiðkiai, bet saugu-mas susigaudë. Kaip tik vakare uþsuko Jonelis Pratusevièius (ne-seniai gráþæs ið lagerio) su pussesere. Visi iðëjom á miðkà. Mamapasakë, kad manæs ieðkojo praplikæs vyriðkis. Supratau, kad taiAlbertas. Ieðkojo ir kitas. To nëkart nemaèiusi. Anas klausinëjo, aruþvaþiuoja èia kaþkokia mergina. Gal sumaiðë? Ne! Mamai sakæs,kad tai Terlecko butas. Átartina! Ilgai laukëm Alberto. Kaþkokstipas vaikðto palei tvorà. Kada beiðeisi ið trobos, tas tebevaikðto.Jonelá ir pusseseræ palydëjau á autobuso stotelæ. Tipas vaikðto! Tensusitikau Albertà. Su Joneliu ir pussesere atsisveikinæ, abu su Al-bertu pusvalandá pasivaikðèiojom. Tipas stovi. Aiðku, kad klausosi.Gráþtu atgal. Tebestovi...

Dar prieð pusantros savaitës pakvieèiau Albertà á Krivasalá. Tengal bus gera proga pasikalbëti, gal Alfredà susitiksim. Tegu pama-to, kad kunigai ne tokie, kokius vaizduoja ateistai. Gal toks susiti-kimas iðplaus ið jo galvos truputá kvailysèiø. Jis paklausë, kas busdaugiau. Pasakiau, kad Algiukas ir Viktoras. Atsisveikindamas: „Vi-so, marksiste!“ Tada jis juokaudamas: „Tai kaip ten að, marksistas,

jausiuos tarp jûsø, kaip jûs pakæsite mane?“ Að: „Truputá dvoksi,bet pakæsim.“ Jis man tuo patinka, kad neuþsigauna. Bravo!

Silvas skambino, praðë paaiðkinti vienà problemà. Papraðiau uþ-eiti á darbà. Man buvo svarbu suþinoti apie Birutæ Bièkauskaitæ,atvykusià ið Amerikos.

Jo nuomone, reikia nueiti á „Gintarà“, kur gyvena Birutë sumotina. Patariau neiti. Kam saugumui sukelti dar vienà átarimà.Juk ðiaip jie per daug mus átarinëja (þinoma, mane, o ne já). O labaigaila, kad ji neatvyko pas mus! Matyt, neiðleidþia!

Vakar Lengvosios pramonës ministerijos vilnos pramonës sky-riuje pastebëjau, kad dokumentacija pildoma rusø kalba. Neþino-damas, kad mano paðnekovas yra to skyriaus virðininkas Pûkas,iðvadinau juos pataikûnais (jei ir bûèiau þinojæs, nepasigëdinèiautokiu vardu pavadinti). Priminiau, kad ir jø ministras Adomaitislietuviams virðininkams raðtø iðvadas raðo rusø kalba. Vyriðkis irmoteris pritarë man. Vyriðkis: „Taip, jis raðo „tov. Pukas“ Að: „Jei-gu Pûkas bûtø vyras, nueitø ir pasakytø ministrui: Ministre, laikasiðmokti lietuviðkai!“ Moteris keistai nusiðypsojo, o vyriðkis: „Kaþinkaip ten jûs elgtumëtës vietoje Pûko?“ Tik jam iðëjus supratau,kad tai ir buvo pats Pûkas. Suþinojæs tai sakau juokdamasis mote-riai: „Neþinojau, kad tai – Pûkas. Truputá nemandagiai pakalbë-jau su jûsø virðininku. Bet nepakenks?!“

Taèiau iðëjau nepatenkintas, kad moteriai pasipasakojau kalë-jæs. Ðá kartà to nereikëjo. Padarys iðvadà, kad dràsus tik todël, jog„kalëjo uþ savo plepumà“. Net ir ðiandien esu nepatenkintas savoatvirumu, plepumu. Jis ne visur reikalingas.

Vakar ir ðiandien visur iðkeltos „lietuviðkos“ vëliavos. Taèiau1940 07 21 paminëta net spaudoje per daug kukliai. Bubelis man:„Þinai, kokia ðiandien diena?“ Atsakiau, kad neþinau. Jis: „Mûsønepriklausomybës diena!“ Stebëjausi ið jo dràsos telefonu taip iro-niðkai ðnekëti. Kartais akimirkomis bailiai pasidaro dràsûs.

Sutikau seniai matytà Jonà II. Jis tuoj kirto: „Laikraðèiuose aibëmelo, taèiau vis vien galime ið to melo matyti, jausti, kad Maskvaneleidþia per daug dþiaugtis ðiuo jubiliejumi. Meluokit, kiek len-da, spjaudykit savo tëvynæ, bet dþiaugtis per daug nesidþiaukit.


Laimingus jus padarë ne liepos 21-oji, o lapkrièio 7-oji. Vienasdievas, vienas tikëjimas, todël turi bûti ir viena ðventë. Tà dienà netik leis, bet net ir ásakys dþiaugtis, reikðti padëkà kruviniesiemsokupantams. Liepos 21 d. Kremlius neleidþia lietuviðkiesiems ber-nams per daug dþiaugtis, kad liaudis nepagalvotø, jog fabrikai,statybos gautos ne rusø, o lietuviø komunistø pastangomis. Lietu-viø tauta atiduotø Maskvai visus fabrikus, jeigu tik su fabrikaisiðsiveþtø rusø kariuomenæ ir porà ðimtø tûkstanèiø vagiø, chuliga-nø ir kt. ávairaus plauko imperialistø. Lapkrièio 7-àjà dþiaukis, Lie-tuvos komuniste, dþiaukis, nors ir plyðk ið dþiaugsmo, o liepos 21-àjà bûk santûrus. Lietuvos komunistai tikrai nusipelnë tokio poniosMaskvos elgesio su jais.“

Tà paèià dienà sutikau ir Nulinskà1. Ðis dar graþesniø kalbøapie liepos 21 d. priðnekëjo. Jam priminiau tik, kad jeigu ne Mask-va, ðiandien nebûtø në Lietuvos vardo. Mes neturëtumëme neilietuviðkø mokyklø, nei lietuviðkos spaudos, þodþiu, nieko lietuviðko.Net Lietuvos vardas bûtø neminimas. Þinoma, að sutikau, kad der-þimordos elgiasi Lietuvoje gan áþûliai. Pamaþu susitvarkys viskas,árodinëjau jam. Valdþia supras galø gale, kad su lietuviu reikiaelgtis kaip su lygiu.

Liepos 27 d. 11 val. 10 min. ástaigoje. Irena skaièiuoja skaièiavi-mo maðina. Lauke gan ðalta. Praëjusià savaitæ buvo net labai karð-ta, termometras rodë +30°C, o ðiandien netikëtai atðalo. Visurpalijo, net Vilniaus mieste, o pas mus – në laðo. Berþeliø lapaigeltonija, tenka laistyti.

Galva plyðta. Alei iðvykus atostogø, rodos, tik kartà nuëjau mie-goti prieð 22 val. Futbolas, kelionë labai iðvargino. Á parà miegu5–6 val. Ir kaip dar galiu dirbti, raðyti? Iðvargæs, bet privalauraðyti.


Liepos 22 d., penktadiená, iðvykau á Krivasalá. Su manim þadëjovaþiuoti á sveèius K. Ambrasas. Deja, á stotá neatëjo. Nors telefonusakiau, kad vaþiuoju vienas, jis susigaudë, jog gali bûti daugiauþmoniø. Pabijojo.

Diena pasitaikë labai puiki. pasitiko Gintulis ir Vladukas. Gin-tulis nudegæs, veidas ðviesus. Èia nors þmoniðkai pavalgo. Einam áVarniðkes, o að bijau Vladuko klausinëti apie gyvenimà namie, nestaip nenoriu iðgirsti ko nors nemalonaus. Teko visgi iðgirsti. Pasi-rodo, kad sovchozo valdytoja Jurgelevièienë leido nusipjauti tikapie 2,5 veþimo ðieno, nors karvei reikia maþdaug 3 kartus dau-giau. Vladas praðë nekalbëti prie mamos apie tà ðienà. Ji ir ðiaiplabai iðgyvenanti. Alë pasakojo, kad mama visà laikà buvusi labaigera, tik ðieno [klausimas] pakeitæs jà.

Atëmë þemæ, viskà, ir dar ðieno neleidþia karvei prisiðienauti iðsavosios þemës. Jeigu Tatukas bûtø gyvas, kiek jis iðgyventø! Norsjo akys nemato tos neteisybës. Bet kiek jos neteisybës matë! Uþþemæ në kapeikos nesumokëjo, o uþ ðienà reikalauja 20 rub., t. y.tiek, kiek moteris uþdirba beveik per mënesá. Vyrai uþ 7 darbodienas gauna 30–35 rub. Kolchoze buvo geriau. Ten uþ niekànereikëjo mokëti. Kaþin ar kitur pasauly yra tokia neteisybë?

Norëdamas likti su Ale, kvieèiau jà maudytis. Vilniuje ji atrodëlabai iðvargusi, pasenusi. Èia atsigavo, pagraþëjo.

Trumpai iðdykavom. Nusprendþiau bëgti namo, nuneðti kamnors dalgá iðkalti. Deja, visi uþsiëmæ.

Miegojom ant pernykðèio ðieno. Pirmà kartà gyvenime buvautoks aistringas! (...)

Naktá blogai miegojau. Atsibudæs vis galvodavau apie ðienà irkaip reiks iðmaitinti sveèius. Sviesto, sûrio beveik nëra, kiauðiniøirgi. Negalësime iðmaitinti karvës, svajonëms apie iðsilavinimo pa-këlimà gyvenant Krivasaly sudiev. Kai neiðsimiegu, visada dides-nis pesimistas, negu ðiaip esu.

Atbudæs prieð 7 val. einu pas Jurgelevièienæ, nors vilties maþa,kad ji duos daugiau ðieno. Pasitaikë geros nuotaikos, truputá apsi-1 Tiek Jono II, tiek Nulinsko mintys yra paties autoriaus.


sukau ir mano maloniai nuostabai, gavau leidimà prisipjauti iki5 veþimø ðieno.

Gráþau labai laimingas, laimingas, kad mamà pradþiuginsiu. Kiekmaþai reikia þmogaus laimei!

Uþsukau á kapines. Rodos, Tatukas viskà mato ir girdi. Jis turë-tø irgi bûti laimingas. Taèiau atsiklaupti prie jo kapo ir ðá kartàneprisiverèiau. Juk, mano manymu, tai ið viso nereikalinga. Pasi-melsti mintyse, pasikalbëti su juo galiu ir stovëdamas, net nesiþeg-nodamas.

Su Vladeliu iðëjau á pievas. Dalgiai neima. Abiem reikia moky-tis iðkalti dalgius. Pjovëme kalne dobilus.

10 val. 30 min. su Ale, Vladeliu iðëjau á Linkmenis sveèiø pasi-tikti. Neskubëjau per daug. Jeigu kas nors palydës juos, tegu ne-mato, kas pasitinka. Uþtat minutæ pavëlavom. Apmaudu buvo jøneradus. Kodël niekas neatvyko? Gal suëmë saugumas? Uþ kà?Kà daryti? Nusprendþiau uþsukti pas Alfredà susitarti dël pamin-klo ðventinimo. O gal Alfredas gráþo kartu su jais ið Vilniaus irnusivedë juos pas save? Juk maèiau bûrá einantá á tà pusæ. Tokiamintis ðmëkðtelëjo galvoje. Taip norëjau tikëti, bet greit nuvijau jàá ðalá. Juk Alfredas neiðdrás tiek „faðistø“ vestis pas save. Jis seka-mas ir truputá prisibijo.

Kaip apsidþiaugiau radæs ten Alfredà, Jonà Kardelá, Viktorà,Algá, Albertà ir Baltruðá. Algis! Atsivedþiau ir Alæ su Vladeliu. Jo-nelis [Kardelis] iðvirë ið konservø sriubos, iðgërëm po stiklelá kon-jako, alaus.

Visi buvo suþavëti Alfredu. Taèiau ðis, norëdamas bûti arèiauliaudies, keliskart „riebiai“ nusikeikë. Gal be reikalo. Man patinkapaprasti kunigai, o ne davatkos. O Vladukui ir Elytei, atrodo, ne-patiko tai.

Ið ten patraukëm pas Jadzytæ Kardelytæ. Nustebom radæ tenKazelá [Ambrasà]. Pasirodo, kad jis ávairiausiomis transporto prie-monëmis atsidangino iki Linkmenø.

Vargðë Kardelienë! Per keletà taikos metø neteko net 2 sûnø.Abi dukros neiðtekëjusios, nes labai maþutës. Ji moteris vidutinë.

Matyt, tëvas buvo maþutis. Vadinasi, jos iðtekëjimas uþ maþo vyrobuvo klaida.

Kazelis tik ið draugiðkumo aplankë Jadzytæ. Geras jis vyras!Patraukëm prie eþero. Oras toks graþus. Sveèiai groþëjosi gamta, oað gyvenau senais prisiminimais.

Liepos 31 d. (sekmadienis)

7 val. 05 min. Èia prieð 18 metø, 1948 m. rugpjûèio 22 d. tiek daugiðgyvenau dël Elytës, dël vieno nesusipratimo su ja. 1950 m. rude-ná per ðá upelá arkliu vaþiavau á Papiliakalnæ pas Ðidlas maisto. Okaip buvo liûdna 1949 m. liepos mën. Èia, Papiliakalnëje, pjovëmrugius pas tuos paèius Ðidlas. Kaip skaudu, liûdna, apmaudu ir darkaþkas buvo mano krûtinëje. Kà tik buvau sugráþæs su komjauni-mo bilietu. Buvo be galo skaudu, kad mane, toká lietuvá patriotà,taip neapkenèiantá skrebø, gali partizanai suðaudyti. Abu su Jurðiubuvom susitaræ stoti tada á komjaunimà. Ðis pradelsë ir iðliko. Jokrûtinës neplëðë skausmas. Jis praktiðkesnis. Jau kelinti metai Va-lentinas komunistas. Su savo sàþine padarë kompromisà ir ganramus. Tikrai þinau, kad jis në ðimtosios dalies neiðgyveno to, kàað iðgyvenau stodamas á komjaunimà. Ne! Aplink buvo tiek skaus-mo, aðarø, neteisybës, kurias vykdë niekðø saujelë. Formaliai að sujais, formaliai, þinoma. Taèiau ir tai kankino mane.

Tada daug jaudinausi dël Elytës. Dabar ji èia. Rodos, myliutaip, kaip ir tada. O kad ðis jausmas niekada neprapultø ið manokrûtinës! Ji apsirengusi ðviesia suknele, kuri jai tinka. Atrodo ge-rai – nepasakysi, kad vyresnë uþ mane.

Uþlipame ant Ledakalnio. Kokie puikûs vaizdai, kokia graþi mûsøLietuva! Kaip gaila, kad mes nemokame ja groþëtis. Daugelis vaþi-nëja á Krymà, o Lietuvos gamtos groþio neávertina, nesupranta togroþio. Að niekur iki ðiol dar nebuvau iðvykæs, taèiau ar paþástusavàjà Lietuvà? Toli graþu ne! Þinoma, neturiu galimybiø. Ðámetgalvojau su Viktoru pakeliauti po Lietuvà. Apie tai jam raðiau álagerá. Bet ar pakeliavom?


Uþlipome ir ant Piliakalnio. Vaizduotë – þiloje senovëje. Taipsunku ásivaizduoti, kad prieð 600 ir daugiau metø èia stovëjo Lin-kmenø pilis, gyveno, kovojo uþ savo laisvæ mûsø praboèiai. Taipnorisi drauge su Maironiu prikelti „nors vienà senelá ið kapø milþi-nø“ ir suþinoti, pamatyti, kaip jie atrodë, kaip rengësi, kà valgë irkaip jie tada þiûrëjo á mus supantá pasaulá. Kokia jø, mûsø prose-neliø, gyvenimo prasmë? Kam jie gyveno? Kad mes ðiandien gy-ventumëme? O mes kam gyvenam? Tik tam, kad po 600 metø èia,ðiose apylinkëse gyventø lietuviai? Po 600 metø vargu ar jau èiagyvens lietuviai. Èia gyvens, þinoma, ir ne tie, kurie apie tai labaidaug svajoja. Èia gyvens europieèiai, visø Europos tautø miðinys,t. y. tø paèiø kalavijuoèiø, tø paèiø lietuviø, kovojusiø ðioje pilyjetolimi palikuonys. Tad kam buvo kovota uþ Lietuvos laisvæ, jeiguuþ ðimtø metø lietuviø nebus? Gal reikëjo tapti vokieèiø vergaisarba tiesiog tokiais pat vokieèiais, kokie buvo mûsø prieðai. O kamðiandien mes prieðinamës mûsø tautos surusinimui?

Mes ðiandien neprisimename tø, kurie prieð 600 metø gynëLietuvà nuo prieðø, nes neþinome nei vieno ið jø net vardo. Po 600metø niekas neprisimins ir mûsø vardo. Mûsø vaikø vaikaièiamsatrodys gal gan juokingas pasaulio þmoniø skirstymas á tautas, netrases. Tad kam mes gyvename, kovojame? Kokia gyvenimo pras-më? Kas á tai man gali atsakyti?

Gráþdami atgal, uþsukom pas Ðidlas atsigerti. Mano nuostabai,Ðidlienë atpaþino mane, nors að nebuvau buvæs èia 16 metø.

Apylinkëse sutikdavome daug vasarotojø ið Kauno, Vilniaus,Leningrado, net ir Vidurio Azijos. Pastarieji labiau ávertina mûsøgamtà, negu mes patys. Leningradieèiai nieko gero mums neduo-da, iðskyrus „broliðkà kultûrà“.

Kaip buvo sutarta, 19 val. prie upelio atvaþiavo motociklu Al-fredas. Ant kalno prieð Papiliakalnæ pietavom. Alfredas daug pasa-kojo apie baþnyèià. Neslëpë vaidø tarp dvasiðkiø. Daug kà kritið-kai vertino, pvz., iðpaþintá.

Sekmadiená einant á Kiauneliðká, Kazelis pareiðkë, kad Alfredasbe reikalo buvo toks atviras. Tokiomis temomis kalbëti galima tikketurioms ausims girdint. Jam pritariau. Vakar Viktoras uþ tai visà

kaltæ suvertë mums patiems. Esà mes turëjome áspëti, kad tarpmûsø ne visi giliai ásitikinæ katalikai: Albertas marksistuojantis, oAlgelis Baltuðis – ið viso nekrikðtytas. Tik Viktoras iðmokë Algelápersiþegnoti. Motina gal ir ðiandien nesupranta, kokià þalà padarësavo veiksmais. Algelis vesis su Danute. Gerai, kad toji katalikë. Ojeigu ne? Jø vaikai irgi liks nekrikðtyti? Að neteikiu krikðtui beveikjokios reikðmës, netikiu „pirmàja nuodëme“ ir tuo, kad krikðtas jànuplauna. Taèiau krikðtas yra pirmoji pakopa auklëjant vaikus re-ligine ir taip pat tautine dvasia. Pirmoji pakopa yra vedybos baþny-èioje. O Algelis negalës tuoktis baþnyèioje.

Albertà sàmoningai pakvieèiau. Tegu jis pamato, kad kunigainëra tokie, kokius juos vaizduoja sovietinë spauda (jis þinojo tai,bet lagery uþmirðo).

Visi liko suþavëti Alfredu. Tik privalëjome já áspëti labai neatvi-rauti.

Gráþome per Poþieviðkæ, Linkmenø viensëdþius, Varniðkëse per-sikëlëme laivu. Jauèiausi toks jaunas, nepailstàs, koks buvau prieð18 metø. Jeigu ne nervai, bûèiau tikrai sveikiausias ið visø. Jau-èiausi labai gerai.

Gráþome sutemus, 23 val. Vladas ájungë radijà suþinoti, kaippasibaigë Vengrijos ir Rusijos futbolo rungtynës pasauliniame èem-pionate. Dauguma lietuviø laukë, kad laimës vengrai, kad „atker-ðys uþ 1956-uosius“. Ir kaip nusivylëme suþinojæ, kad vengrai pra-laimëjo 1:2.

Alë buvo sumuðusi sviesto, suslëgusi sûrá, buvo pieno, todëlneturëjome jokiø kliûèiø pavalgydinti sveèius.

Visi nuëjo miegoti á klojimà, o mes su Ale likome troboje.(...)

Penktadiená sugráþæs Algiukas su Viktoru pasakojo, kad buvouþsukæ pas Algá Endriukaitá. Priëmæs gan gerai. Þmona negraþi.Reiðkia, susivyniojo. Sulauþë ir tà lageris! Tik tuo galima paaiðkintijo skubotas vedybas. Nors Ladygaitæ bûtø vedæs. Su ta iki lageriobuvo paþástamas, susiraðinëjo visà laikà. Truputá nuskriaudë mer-gaitæ.


Su Maryte [Algiukas ir Viktoras] liepos 16 d. nuvykæ á Paprû-dþius. Á Pilviðkius atëjæs pasitikti Valës Vitas. Uþsukæ á jos tëviðkæ.Po to Algiukas, Viktoras ir Marytë nuëjæ pas Margaièius. Buvæatlaiduose. Laukæ Vito, bet tas neatëjæs. Net seni tëvai supratæ,kad Vitas elgiasi gan netaktiðkai, labai nemandagiai. Draugai jotëviðkëje, o jis net nepasirodë. Valë neiðleido!

Antradiená pareiðkiau, kad ir pas Vità nesilankysiu daugiau.Jeigu Valë neiðleido Vito pas savo draugus, ji nenori, savaime aið-ku, kad ir mes lankytumëmës pas juos.

Tikrai nesitikëjau, kad Vitas toks minkðtakûnis. Kur vyrai din-go? Ar nors vienas liko ið buvusiø lagerininkø vyras, neskaitant,þinoma, Viktoro?

Birþelio pradþioje Albinas Masaitis pasikvietæs Algiukà ir Viktoràpas save. Bet jiems atëjus, jis su þmona ëmæs drabuþius skalbti. Osveèiams liepë laukti uþ namø ðile. Ðie porà valandø palaukæ nuëjosavo keliais. Dabar panaðiai ëmë ir Vitas elgtis. Að, o ypaè Viktoras,buvo gan daþnas sveèias ten. Sakë, kad ir jis ten nesilankys.

Tæsiu, nuo ko buvau „atitrûkæs“. Sekmadienio ryte atsikëlæsAlbertas iðkalë dalgá. Su Vladeliu pripjovëme maþdaug veþimà ðie-no. 10 val. Alë, Algiukas, Albertas, Viktoras, Vladas ir að iðëjome áLinkmenis. Að uþsukau pas Alfredà susitarti dël ðv. Miðiø. Mamanori, kad jos bûtø laikomos. Radau já beklausinëjantá vaikà kate-kizmo. Dabar neleidþia baþnyèioje mokyti poteriø, tikëjimo tiesø.Viskam paruoðti turi tëvai. Kaime beveik visi vaikai paruoðiami.Bet kaip paruoðiami?

Trys mergaitës, aprengtos tuliomis, buvo paðventintos, t. y. pa-siruoðusios Pirmai komunijai. Alfredas pasakë joms spec. pamoks-lëlá. Motinos verkë. Buvo iðkilminga nuotaika.

Viktoras apkaltino motinas, kurios atëmë ið vaikø tà pirmosiosKomunijos dþiaugsmà (turëjo galvoje Algiukà Baltruðá, kurá tie þo-dþiai labai sujaudinæ).

Betgi [ir að] neprisimenu labai tos dienos. Ar mane labai geraiparuoðë, nors ruoðë kunigas? Paruoðë labai pavirðutiniðkai, kuni-gas ið viso retai pasirodydavo. Ruoðë vienuolis. Kaþkokià ceremo-

nijà sumaiðiau, kunigas aprëkë. Jauèiau baimæ eidamas iðpaþintiesir daugiau jokio jausmo. Kaltas, þinoma, klebonas, kuris nejautëreikalo þmoniðkai pasikalbëti su kiekvienu ið mûsø. Alfredas, þino-ma, ne toks. Jo paruoðtiems Pirmosios komunijos diena iðliks vi-sam amþiui labai graþiu prisiminimu. To að jiems linkëèiau, linkë-èiau, kad ið jø iðaugtø labai dori katalikai. Èia baþnyèia suvaidinaþmogaus gyvenime labai didelá vaidmená. Tik labai gaila, kad tik-rø, dorø kunigø labai maþai. Daugumas nemoka elgtis su vaikais irsavo pareigas atlieka gan formaliai.

Dar ið vakaro Alfredas praðë neateiti á baþnyèià, nes jis nepasi-ruoðæs, jaudinsis. Tikrai jaudinosi ir pasakë blogesná pamokslà,negu pasakydavo.

Baþnyèioje buvo ir mama. O að tik á ðv. Miðiø pabaigà prisimi-niau, kad tai miðios Tatuko intencija. Þinoma, labai maþai tikiu,kad jam jos gali kuo nors padëti.

Alë pësèiomis parëjo namo ruoðtis pietums, o mes, paëmæ Ka-zelá ir Jadzytæ ir Makná Algá, dviem laivais ið Dvariðkiø atplaukëmeá Krivasalá. Oras buvo saulëtas. Uþsukome á salà.

Maudyklëje nusprendëme aplankyti Ðventakalná. Viktoras pa-reiðkë, kad jis buvæs ten, todël eisiàs namo. Algiukas irgi. Ðio abe-jingumas graþiai gamtai uþgavo mane. Nieko jam nesakiau.

Prieð 3 metus Kazeliui Ambrasui kalbëjau, kad greit kas nors iðtëvø mirs ir tëviðkëje bus labai liûdna. Kaip greit atëjo nelauktadiena! Tatuko nebëra. O kaip Tatukui dþiugu bûtø pasikalbëti suViktoru, kaip bûtø malonu girdëti, jeigu kas nors pagirtø mane!

Ðventakalnyje papasakojau kaimo istorijà nuo 1940 metø iki ðiødienø. Albertas retkarèiais pakiðdavo kokià nors „ðpilkà“. Visamevalsèiuje ið vietiniø lietuviø tebuvo tik vienas skrebas. Albertas: „Iðkur jie atsirado? O kaip su þydais pasielgë?“ Þinoma, jo þodþiøprasmæ suvokiau tik po poros dienø apgalvojæs viskà. Jis nepatikë-jo, kad vietiniø stribø buvo tik vienas. Tokiø buvo trys broliai Kar-nackai.

16 val. patraukëm á kapines. Að einu paskui Alæ ir Jadzytæ,neðanèias vaikus. O mama eina su Vladeliu. Ji verkia. Koks piktas,net þiaurus tampu pamatæs jà verkianèià! Uþ tai neapkenèiu savæs,


bet ir negaliu nugalëti ðios savosios ydos. Negaliu pakæsti ir ver-kianèio Gintulio. Vladukas su mama ðvelnus, o að – grubokas. Okiek ji jau begyvens? Praeis keleri metai ir jos nebebus. Tada josteks verkt. Dabar gi nemoku ávertinti, tinkamai uþjausti. Jai mirus,tikrai uþþels visi takeliai á tëviðkæ.

Kapinëse buvo nemaþai þmoniø, nes kai kas irgi ðventino savoartimiesiems pastatytus paminklus. Standartinius paminklus, ku-riuos nulipdë senis ið Labanoro. Vladelis su mama atsiklaupë prieTatuko kapo, Elytë irgi. Ið pradþiø stovëjau, o po to nusprendþiauatsiklaupti. Þmonës apkalbës. Mamai bus gan sunku. Sunkiai lin-ko keliai, bet atsiklaupiau. Pirmas atsistojau. Kaþkas manyje pri-kaiðiojo. Draugams papasakojau kai kuriø mirusiøjø biografijas.

Netrukus atvaþiavo motociklu Alfredas su Jonu Kardeliu. Alfre-das paðventino paminklus. Að, þinoma, neteikiu tam ðventinimuijokios reikðmës, bet Motinai tas turi didelæ reikðmæ. Vël atsiklaupæmeldþiamës prie Tatuko kapo. Þiûriu á jo nuotraukà ir taip skaudupasidaro, kad vos valdau aðaras. o kokia Tatuko gyvenimo prasmë? IðVladuko ir Jonelio nieko nebus. Jeigu að kà nors duosiu savo tau-tai, tada jo gyvenimas tikrai ágaus prasmæ.

Sugráþæ susëdome uþ stalo. O, kad Tatukas gyvas bûtø ir maty-tø tiek daug sveèiø. Iðgërëm visi tik tris butelius: konjako, „Palan-gos“ ir vyno. Nemigo naktys darë savo. Nebuvau girtas, bet kon-troliuoti savo jausmus buvo sunkiau. Kazelis ir Þemaitis1 pradëjoginèà dël Salomëjos Nëries. Kazeliui pritarë Jadzytë. Að tuoj ásiki-ðau. Þemaitis pabrëþë, kad ji neverta, kad jà dievintume. Að prita-riau, prikiðau jai kruvinojo tirono garbinimà. Jadzytës ir Kazelionuomone, ji suklydusi. Þemaitis: „Kaip galëjo suklysti vienuolynogimnazijos auklëtinë, buvusi aktyvi ateitininkë. Tada galima ir V. Vit-kauskui atleisti. Tas sugráþæs ið Rusijos irgi atliko iðpaþintá.“ Að:„Jokio atleidimo tokiai Salomëjai, kuri garbino tironà, buèiavo pur-vinus batus.“ Èia á kalbà ásikiðo Fredas2: „Jûs nepripaþástate atlei-dimo?“ Að: „Þiûrint kam ir uþ kà. Salomëjai ir panaðiems nepripa-

þástu jokio atleidimo. Tai buvo sàmoninga inteligentë ir gerai su-prato, kà darë.“ Kazelis nutraukë mane: „Tu tada nieko neþinai.Neþinai, kokias eiles raðë Rusijoje.“ Á pagalbà man atëjo Þemaitis:„Gerai þinau, nes að pats nusiraðiau tas eiles ið Putino ir jas plati-nau, beveik visos eilës yra ðiandien iðspausdintos.“ Að irgi jampritariau.

Neþinau kuris ið mûsø ëmë árodinëti, kad labai gerai, jog lietu-viai uþima aukðtas vietas, o ne rusai. Tada að prisiminiau Raudeliû-no þodþius, esà labai gerai, kad aukðèiausiajame teisme dirba tei-sëjais lietuviai. Að: „O ar man lengviau buvo, kad mane nuteisëlietuviai? Man dar geriau, jeigu mane bûtø teisæ rusai.“ Èia maneëmë pulti uþ tai, kad að esu nusistatæs prieð tuos lietuvius, kurieðiandien uþima aukðtas vietas.

Rugpjûèio 1 d. (pirmadienis)

6 val. 30 min.Pulti turëjo pagrindà, nes að nevykusiai iðdësèiau savo pagrindinæmintá. Reikëjo paaiðkinti: jeigu nebûtø niekas talkininkavæs Stali-nui, sunku bûtø jam „apiforminti“ Lietuvà sovietine respublika.Jeigu ne vietiniai niekðeliai, rusai nebûtø susigaudæ, kà ið Lietuvosiðtremti, kà ðaudyti. Ðià mintá vysèiau, bet netinkamai, neaiðkiai.

Ðiandien, þinoma, gerai, kad lietuviai uþima aukðtus postus, betblogai, kad daugumas neprincipingi.

Á dienos ðviesà buvo iðvilkti A. Miðkinis, J. Paleckis. Pakalas1:„Abu vienodi niekðai, nes vienodai laiþo okupanto batus. Pirmasistrokðta matyti savo pavardæ spaudoje, todël ir laiþo tuos batus.Pagal jus, Kazeli ir Jadzyte, galima atleisti ir Paleckiui. Juk jis1948–1949 metais iðtraukë ið vagonø keliasdeðimt lietuviø inteli-gentø. Taèiau jûs uþmirðtat, kad jis sankcionavo Stalino planà ið-veþti 40 tûkstanèiø lietuviø. Kaip tik jis padëjo Stalinui suvaidintikomedijà – susovietinti Lietuvà.“

1 Viktoras Petkus.2 Alfredas Kaniðauskas. 1 Pats autorius.


Tada Kazelis Ambrasas ëmë spausti: „O kaip su Krëve? Kaip áKrëvæ þiûrit?“ Að norëjau paaiðkinti jam skirtumà tarp Krëvës irPaleckio. Paaiðkino Þemaitis, nors ir darë klaidà sutapatindamaspriëmimà pas Molotovà su priëmimu pas Stalinà. Paskutinis Krë-vës pasikalbëjimas ávyko, man atrodo, su Molotovu. Taèiau niekastos klaidos nepastebëjo. „Lanksèiøjø partija“ nutilo, nes neturëjoargumentø prieðtarauti. Þemaitis padeklamavo ðlykðèiàjà Salomë-jos poemà apie Stalinà. Taèiau jie vël iðvilko á dienos ðviesà kaþko-kius naivius argumentus. Kadangi Kazelis ir Jadzytë bailûs, todëlstengiasi pateisinti bailius, neprincipingus þmones. Að neleidaujiems kalbëti ir aiðkinti savo argumentø, bet aprëkiau juos. Jauèiausavo netaktà, bet nesusivaldþiau. Alë ir Vladas stabdë mane, betnenutilau, grubiai „kirtau“ Kazeliui ir Jadzytei! Pavasará atrodë,kad ji sutiko su manimi, jog visur privalome bûti principingi. Odabar vël parodë savo vergiðkà sielà. Mane tai ásiutino. Laimë, kadtiesiog uþmirðau jai „uþveþti“. Bet „veþdamas“ Kazeliui, „veþiau“ir jai. O Þemaitis ðá kartà be jokios diplomatijos pasakë: „Þinau,kaip jûs auklëjate jaunàjà kartà. Jûsø iðauklëtas Algiukas1 nuvykæsá Lenkijà pirmiausia pradëjo kovoti su baþnyèia.“ Ðis priekaiðtasabiem buvo gan nemalonus. Jadzytë nutilo, o Kazelis toliau ðaukëant manæs uþ netaktiðkumà, karðtakoðiðkumà. Abu ðaukëme, betnesupykæ. Man pritarë Þemaitis. Pakalas: „Uþ bailumà tave teksteisti. Rankø tavimi netepsiu, bet prokuroru pabûsiu, kaltintojutavo byloje.“

Atrodo, kad Fredas jautësi nejaukiai, nes jis beveik negërë. Jisman: „Tave kitoká ásivaizdavau, paþinau.“ Jis visada dþiaugdavositarp komunistø sutikæs tokiø, kurie dar nepraradæ tautinio jausmo.Ðiandien pamatë, kad að daugiau reikalauju ir jokiø kompromisøsu savo sàþine ir tautine garbe, nepripaþástu.

Dauguma sveèiø tylëjo, taèiau Marksistas, Klierikas keletu re-plikø parodë pritarià „lankstiesiems“.

„Lanksèiøjø“ ataka, paremta diplomatinio lankstumo pavyzdþiais:S. Nërimi, J. Paleckiu, A. Miðkiniu, „karðtakakèiø“ buvo atmuðta.Pastariesiems puolant, „lankstieji“ griebësi kito argumento: parti-zaninës kovos beprasmiðkumo. Esà þuvo tiek daug vyrø, kurie ðian-dien bûtø labai reikalingi Lietuvai.

Pakalas: „Ko jûs norite? Kad lietuviai nebûtø prieðinæsi, o sugëlëmis sutikæ okupantà? Ðiandienà ir ðiaip daug mûsø tautojevergø. Jeigu Lietuva nebûtø kovojusi, turëtume dar daugiau. Þuvoapie 40 tûkstanèiø partizanø. Man ne tas pat, ar jie þuvo kovoda-mi, ar bûtø þuvæ nutautëdami Sibire ar kitur“. Tada ásikiðau ir aðpriminæs Vëbros þodþius apie 1863 metø sukilimà.

Átampà diplomatiðkai sumaþino Þemaitis: „Gal að taip ir negal-voju, kaip kalbu, bet kartais tyèia taip elgiuosi, norëdamas sukeltiginèà.“ Iðeinant ið trobos Marksistas aiðkino: „Ðiandien reikia tylë-ti, neeikvoti jëgø, neruoðti þmoniø sukilimo. Jëgos bus reikalingosmomentui atëjus.“ Pakalas ir Þemaitis nutraukë já paklausæ: „Okas kovos tada, jeigu ðiandien mes auklësime jaunàjà kartà vergið-kumo, paklusnumo, nuolankumu dvasia?“

Taip gaila, kad jau 20 val. Visi autobusai ið Linkmenø iðvaþiavoá Vilniø, teliko traukinëlis, á kurá reikia skubëti (apie 5 km á Kiau-neliðkio siaurojo geleþinkelio stotelæ).

Alë priekaiðtavo man dël netakto. Að ir pats buvau nepatenkin-tas savo karðèiavimusi. Bet jau negalima buvo nieko pakeisti. Atsi-praðiau atsisveikindamas Fredà. Bet tuo reikalo neatitaisysi.

Taip skubëjau, kad net su vaikais pamirðau atsisveikinti. Ið toloðaukiau jiems „Sudiev!“ Visgi labai ðaltas esu su Gintuliu. Taipnegalima. Ðá kartà ir su Vilyte maþai kalbëjau. Nebuvo laiko. Ma-mos klojime neradau. Tik man iðëjus ëmë ðaukti. Ið tolo atsisveiki-nau. Reikëjo skubëti. Jauèiaus nemaloniai. Kada, po velniø, ið-moksiu takto?! Kada kalbëdamas nesikarðèiuosiu?

Taèiau nemaniau atsipraðyti Kazelá, nes nesijauèiau jam kaltas.Niekas nereikalauja, kad jis bûtø dràsus vyras. Bet jeigu esi kiðku-tis, geriau tada patylëk, neskleisk tarp jaunimo zuikiðkø nuotaikø.Uþ tylëjimà niekas tavæs nesmerks. Atrodo, kad jis pats jautësi1 Vilniuje studijavæs lituanistikà Punsko lietuvis.


kaltas. Gan ramiai ginèijausi su Marksistu. Kazelis palaikë mane.Aiðkinau, kodël að palaikau baþnyèià. Marksistas stengësi sumen-kinti baþnyèios vaidmená auklëjant mûsø tautà, tautos jaunimà tau-tinëmis tradicijomis. Taèiau jokiø argumentø jis nepateikë. Esàmûsø sutikti kunigai iðreiðkia tik savo asmeninæ nuomonæ, o neBaþnyèios. Aiðku buvo, kad jis turi susidaræs (þinoma, jà suformavojam lageryje ruseliai ir kai kurie þydai marksistai) neigiamà nuo-monæ apie Baþnyèià ir ja vadovaujasi aklai atmesdamas bet kokiuspagrástus argumentus.

Aiðkinau savo paþiûras á jaunosios kartos auklëjimà. Mano ma-nymu, reikia jaunimà auklëti principingais lietuviais, bet ne ðovi-nistais. Nereikia jø sielose pasëti neapykantos þydams ir lenkamsdaigø. Jo manymu, tai esàs prieðtaravimas, nesuderinamas prieðta-ravimas. Kada jam parodþiau tautiná principingumà, jis: „Tai kurtavo socialdemokratiðkumas?“ Vadinas, jeigu tu uþ principinguslietuvius, tu negali bûti socialdemokratas. Tu pirmiausia turi pabu-èiuoti kasdienà kelis sykius rusui á ðiknà, tada Marksistas laikystave socialdemokratu. Þinoma, að ir nesu socialdemokratas. Be to,að net neþinau socialdemokratø programos. Ið viso lietuviø tautosskirstymasis tokiomis prieðkarinëmis partijomis yra, mano many-mu, anachronizmas.

Marksistas: „Tu, man atrodo, neturi tvirtø paþiûrø. Tau malo-nu tiesiog visà laikà bûti opozicijoje.“ Atsakiau, kad turiu. Prikiðoman uþsispyrimà. Atsakiau, kad turiu daug ydø, bet kvailu uþsi-spyrimu kaltinti manæs negalima. Uþtektinai turiu dràsos prisipa-þinti suklydæs. Paklausë, kada að bûnu namie. Norás uþsukti pasmane ir pasikalbëti. Pirmiau að norëjau su juo pasikalbëti, o da-bar jis su manimi. Atsiveþë ið Mordovijos prisikimðæs á savo galvàávairiausiø ðiukðliø, kuriomis tikisi ir manàjà uþterðti. Nepavyks!Ðiukðlëmis manosios galvos neprikimði! Pasikalbëti su juo, þino-ma, noriu. Noriu, kad jis dienos ðviesoje iðkratytø tas ðiukðles irparodytø man. Tada að pasakysiu savo nuomonæ apie jas. Laikausavo pareiga pasakyti nuomonæ. Jis doras þmogus, bet su priðiktagalva!

Priminiau jam, kad kalba èekistø þodþiais, kuriuos girdëjau1964 m. rudená. O kodël jis kalba panaðiai? Þinoma, jis doras þmo-gus ir todël neátariu bendradarbiavimu su saugumu.

Traukiny jauèiausi gan iðvargæs, be nuotaikos. Nesinorëjo kal-bëti, tik tylëti. Taèiau atsisveikindamas su Kazeliu, neradau reika-lo atsipraðyti já. Atrodo. kad jis pats jautësi truputá kaltas. Sveikasprotas, intuicija jam, matyt, prikaiðiojo tai, jog jis neteisus, kadteisybë mano, o ne jo, pusëje. Tik vergiðka, zuikiðka prigimtis daþ-nai (ir daþniausiai) uþvaldo já visà.

Nuo troleibusø þiedo gráþau pësèias. 1 val. 30 min. prikëliauAlës mamà.

Ryte nuotaika buvo „sumauta“. Vakar dienos ginèai dar kartàparodë, kokia visgi vergiðka mûsø tauta, kad mûsø inteligentijaapsikrëtusi vergiðkumo filosofija. Jeigu tu esi principingas lietuvisir nebijai toks vieðai pasirodyti, dauguma tavo tautieèiø nepagirstavæs uþ tai, prieðingai – pasmerks. Kazeliai ir Jadzytës á akis aruþ akiø vadins tave karðtakoðiu, o marksistai – net faðistu, nors tufaðizmo ne maþiau neapkenti negu stalinizmo.

Baisu pasidaro paþvelgus á mûsø tautos vergiðkumà. Ið kurtoks vergiðkumas, kas já pagimdo? Nejaugi nuo amþiø mûsø tau-ta buvo vergø tauta? Mûsø tautos istorija atsako á toká klausimàneigiamai. 1941 metais, taip pat kità deðimtmetá tauta árodë, kad jinepratusi vergauti. Taèiau kodël ðiandien ji blogesnë, negu buvoanksèiau? Kur ieðkoti tokio dabartinio mûsø tautos vergiðkumoprieþasèiø?

Teisus Þemaitis, Alfðinskas ir kt., tvirtinantieji, kad Stalinas perdaug nuleido kraujo mûsø tautai. 1940–1953 metais Stalinas su-davë mûsø tautai per stiprø smûgá, nuo kurio ji negali atsigauti.Dràsieji paguldë galvas partizaninëje kovoje, o kiti – konclage-riuose. Konclageriai sulauþë daugumà iðlikusiø. Ðie gráþo vergais.Reikia laukti,iki iðaugs jaunoji karta. Taèiau jaunàjà kartà þalojagráþæ ið lageriø vergai ir panaðûs Kazeliai. Uþburtas ratas!

Alë ëmë verkti, kai anà dienà Kazelá uþ akiø pavadinau niekðu.Jis daug gero mums padaræs. Tai tiesa. Gal tikrai að esu per daug


nedëkingas jam? Ne! Uþ tai, kà jis man gero padarë, visada pasa-kysiu aèiû, bet að negaliu nesmerkti jo uþ vergiðkumo nuotaikas,kurias jis skleidþia ir kurios labai pavojingos mûsø tautai. Manotylëjimas ðiuo atveju bûtø tolygus nusikaltimui.

Þinoma, að pasitaisiau, kad niekðu jo nelaikau. Jis tik bailys.Bet nuo bailio iki niekðo tik vienas þingsnis. Be to, uþ bailumà aðnesmerkèiau jo, jeigu jis tylëtø, slëptø nuo aplinkiniø savo vergið-kà sielà. Nereikia norëti, kad bailys taptø didvyriu. Taèiau tegubailys nevaizduoja didvyrio. O Kazelis ir Ko laiko save protinges-niais uþ „karðtakoðius“. Jie visgi nujauèia esà bailiai, todël savosàþinës nuraminimui ir ðlovina vergiðkumo filosofijà. Tik tuo gali-ma paaiðkinti jø elgesá.

Anà dienà vël susiginèijau su Nulinsku1. Ðis daro kità þalà mû-sø tautai. Jo filosofija – neapykantos rusø tautai filosofija. Að jam:„Savo neapykanta rusø tautai nieko gero neatneði lietuviø tautai.Istoriðkai ir ekonomiðkai mes susijæ su Rusija, todël mums nenau-dinga nuo Rusijos atsiskirti. Reikia auklëti jaunimà draugystës suRusija dvasia. Didþiuoju mûsø prieðu liks Vokietija. Rusijos para-ma mums bûtina, ji apsaugos mus nuo vokieèiø vergijos ir tik ji.Þinoma, að nesu patenkintas dabartine padëtimi. Per daug nesi-skaito Maskva su mumis. Bet pamaþu supras, kad reikia skaitytis.Rusø tautai að nejauèiu neapykantos. Jà jauèiu tik „derþimordoms“.

Sekmadiená gráþtant visiðkai nerûpëjo jokie filosofavimai. Betpirmadiená vël jauèiausi „pasiutæs“. (...)

Pirmadiená paskambino Aleksas Bièkauskas. Jis kalbàs ið „Gin-taro“ [vieðbuèio], ið savo sesers Birutës kambario. Ar negalás atei-ti? Ið pradþiø dvejojau, o paskui sutikau. Juk taip norëjau susitiktijuos. Taèiau jis pats iðgelbëjo mane ið truputá neprotingo þingsnio.Kiekvienas uþsienieèiø þingsnis sekamas, telefonas irgi. Èekistaiuþraðë mûsø pasikalbëjimus. Jiems labai nepatiks mano susitikimassu amerikiete. Taèiau tai bus maþesnë nuodëmë, negu jie patysuþeitø pas mane. Að nebijau èekistø, bet neverta per daug lásti antjø ragø.

Bièkus paþadëjo pats uþeiti pas mane á ástaigà. Nekantriai lau-kiau. Taip ádomu pasikalbëti su dora lietuve ið Amerikos. Su miza-romis ir panaðiais tamsybininkais netrokðtu pasimatyti.

Apie 11 val. 30 min. jis uþëjo. Èerniachovskio aikðtëje laukiantiBirutë su motina. Siûliau paimti taksi ir nuvaþiuoti pas mane. Ne-turá laiko. Uþ valandos iðskrendàs lëktuvas á Maskvà. Bûdamasiðvargæs nesupratau, kad mes turime labai maþai laiko ir reikiakalbëti glaustai. Taip gailëjausi, kad 2 val. ryte suplëðiau klausi-mus, kuriuos norëjau pateikti Birutei.

Jau prieð tai kelias dienas galvojau, kokia ji: ar nors kiek domisitautiniu lietuviø judëjimu Amerikoje? Jeigu nesidomi, susitikimasnebûtinas. Apie ekonomines Amerikos gyvenimo sàlygas, viena,ðiek tiek þinojau, antra, ði problema manæs në kiek nejaudina.Pasakoti apie ubagiðkas savo gyvenimo sàlygas irgi nesiruoðiau.

Ið tolo pamatëme abi [moteris] sëdinèias ant suoliuko kampetarp Liudo Giros gatvës ir Èerniachovskio aikðtës. Pasisveikinæsmotinà, pabuèiavau jai rankà, Birutei paspaudþiau deðinæ. Kaipsusenusi motina! 13 metø nebuvau jos matæs. Ir kaip pasikeitë! OBirutæ tikëjausi pamatyti visai kità – solidþià 45 metø ponià. Vie-toje jos prieð mane stovëjo maþdaug 30 metø liekna, simpatiðkamoteris, kurioje nesimatë nieko „amerikoniðko“. Motina: „Jûsø ne-bûèiau paþinus.“ Að: „O að jus paþinau.“ Tada Bièkutë: „O manebûtumëte paþinæs?“ Matyt, ji praðë komplimento. Ir ðiaip esu gannepastabus, o dabar po 4–5 val. miego ir keliø nemigo naktøiðvargæs, nesureagavau á jos þodþius, kaip derëjo.

Kadangi aplink buvo daug þmoniø, pasiûliau nueiti á aikðtæprieð revoliucijos muziejø. Lyg ten saugumas nematys, neras? Priekyëjo motina, po to mes su Birute, o uþ mûsø Bièkus, kad saugumoagentai negalëtø lengvai klausytis mûsø paðnekesio.

Pirmas mano klausimas: „Kokia jûsø nuomonë apie dabartinæLietuvà?“ Ji: „Komplimentà pasakyti ar norite iðgirsti tiesà? Tiesà?Baisu!..“ Pasakë pilnu skausmo ir ðirdgëlos balsu. Að tokia patnuotaika padëkojau: „Aèiû uþ atvirumà ir uþ tai, kad jûs supranta-te viskà. Troleibusu vaþinëjote? Turguje buvote?“ Vaþinëjo ir bu-vo, viskà girdëjo, viskà matë. Savo atsakymà á pirmà mano klausi-1 Tokio pokalbio nebuvo. Tai klaidintantis intarpas, saugantis èekistø.


mà taip ji motyvavo, reziumavo: „Viena ið mûsø amerikieèiø nuëjoá geleþinkelio stotá telegramos iðsiøsti á Amerikà. Nesusikalbëjo!Gráþo tokia susinervinusi, susikrimtusi.“

Na ir kvaila partija! Taip trokðta, kad apie jà Amerikos lietuviaiteigiamai ðnekëtø, taèiau net palei vieðbutá nesugeba ástaigas ap-statyti lietuviðkai kalbanèiais. Ið kur toks jø þioplumas? Tegu! Te-gu visi þino, kà „derþimordos“ daro su Lietuva. Jø kvailumas tikdaugeliui á naudà iðeina.

Perëjome á kità Vilniaus gatvës pusæ. Ten maþiau þmoniø. Biè-kus pastebëjæs agentus. Manau, kad tai ið átarumo. Jeigu juos siuntë,tai labai gudrius, o ne tuos, kurie mane ir Viktorà sekioja. Gudres-niø neturi. Þinoma, jie sekë, ið tolo stebëjo, bet nedráso áþûliai liptiant kulnø, kaip kartais mums lipa. Visgi amerikietë. Jie nenori,kad tie Amerikoje plepëtø apie tai, kad armija èekistø sekioja paskuijuos. Rusams rûpi Amerikos turistø doleriai ir apie Lietuvà geranuomonë, kuri nors truputá susilpnintø pasaulio lietuviø kovà.

Motina ir Birutë ne kartà iðreiðkë susirûpinimà mano likimu potokio pasimatymo. Esà ðis vizitas galás man pakenkti. Að: „Niekonebijau ir nieko man nepadarys. Kas gali man uþdrausti susitikti?Juk að nieko nusikalstamo neperduodu jums. Be to, manæs ir ðiaipuþtektinai neapkenèia. Jeigu rastø progà ir ðiaip sunaikintø. Ta-èiau ðiandien reikalingas juridinis pagrindas, o að tokio neduodu[èekistams] á rankas. Net Berijos laikais negalëjo Alekso nuteisti.Jis jums apie tai, þinoma, pasakojo.“ Birutë: „Pasakojo. Jûs já iðgel-bëjote.“ Nors að visiems tvirtinu, kad man visiðkai nesvarbi þmoniønuomonë (svarbiausia kà að apie save galvoju), bet ðá kartà ásitiki-nau, kad svarbi. Labai buvo malonu iðgirsti ið Birutës lûpø tuosþodþius, kuriø Aleksas nerado reikalo niekada man pasakyti. Jau-èiausi labai ðvelniai ir maloniai paglostytas1.

Jau pirmieji Birutës þodþiai iðblaðkë mano abejones, kad ji toli-ma nuo tautinio lietuviø judëjimo. Tai labai dora lietuvë, labaibesisielojanti dël mûsø tautos likimo. Ji, kaip ir að, daug norëjoman papasakoti: „Tik nieko nelaukite ið Amerikos. Jos politikamums nesuprantama, nesuprantame, kas jà vairuoja: þydai ar kaskitas.“ Atsakiau, kad mes nieko ir nelaukiam, nieko nesitikim. Tikpo karo daug lietuviø tikëjosi ið Amerikos. Dabar niekas nesitiki.

Ið atskirø jos þodþiø nuobirø supratau, kad Amerikos lietuviailabai neapkenèia Amerikos valdþios uþ jos politikà Baltijos valsty-biø klausimu, uþ tai, kad toji 1956 m. nesikiðo á Vengrijos ávykius.Jie laukë, laukë, kol Amerika ginklo pagalba iðvaduos jø tëvynæ.Dabar, atrodo, jie nededa á karà jokiø vilèiø. Gerai, kad tai suprato.Gal kaip tik tuo galima paaiðkinti sustiprëjusá pasaulio lietuviøjudëjimà uþ Lietuvos laisvæ. Atrodo, kad jie labai ryþtingi ir netðiandien turi daugiau vilèiø sugráþti á laisvà Lietuvà, negu kadanors anksèiau. Pasakojo apie pasaulio lietuviø jaunimo suvaþiavi-mà. Paklausiau apie nutautëjimà. Vykstàs, beribë laisvë atneðaneigiamus vaisius. Taèiau esà labai daug gero lietuviðko jaunimo,kuriam nesvetimas Lietuvos reikalas.

Priminiau „Amerikos balso“ programà. Ji pati iðreiðkë manomintis. Tai esanti amerikoniðkoji propaganda. Diktorius Jurgëlabuvæs Lietuvos veikëjas, o dabar – Amerikos saugumo agentas.Paaiðkinau jai, kad toji propaganda ákyrëjo mums. Maþai kas klau-so „balsà“, nes ið jo girdi amerikoniðkà propagandà ir beveik nëþodþio apie Lietuvà. Að pats teklausau tik sekmadiená, kada 15min. pasakojama apie kultûriná pasaulio lietuviø gyvenimà. Ðiaipklausau Londonà ir Kiolnà rusiðkai. Tegu þino, kad jø nenorimklausyti. Að pats ir mano paþástami teisindavome „balsà“ tuo, kadtai – valstybinë radijo stotis. Birutë net nemëgino teisinti jo. Tairodo, kad Amerikos lietuviai irgi pasipiktinæ tokiomis programo-mis. Ji turinti paþástamø „balse“. Esà tai dori lietuviai, bet niekonegalá padaryti. Ji, þinoma, perduos Lietuvos balsà dël „Amerikosbalso“.

Papasakojau trumpai apie lagerá, universiteto ir konservatorijosávykius, pasekmes, apie sekimà. Taèiau, atrodo, ji maþai kà prisi-

1 1952 04 24 ar 25 MGB Aleksà suëmë uþ tariamà pasikësinimà prieð J. Palecká.Apie 10 liudininkø tai patvirtino. Be to, tarp mûsø buvo infiltruotas agentas, sukuriuo Aleksas metus kartu tarnavo rusø kariuomenëje. Man pavyko átikinti netagentà atsisakyti savo parodymø. Karo tribunolas buvo priverstas nutraukti bylà.O man kpt. Danilèevas pagrasino kerðyti visà gyvenimà. 1958 m. paplk. Kisminasiðkvietæs pasiraðyti uþbaigtà bylà didþiuodamasis iðkoðë: „Prisimeni 1950–1951metus „Tauro“ bendrabutyje? O mes nieko neuþmirðtam.“. – A. T.


mins. Jau radom kaþkoká tipà, sëdintá prie gretimo suolelio. Áta-riau, kad gali bûti èekistas, gali turëti toli girdintá aparatà. Nepai-sant to, nebijojau kalbëti. Bet jie visi jaudinosi. Lyg paþvelgë prodebesis saulë. Birutë tuoj pat prisidengë rankinuku veidà. Kaipmoka save saugoti! Geros materialinës sàlygos leidþia ilgai iðliktijauniems, bet ir moka saugoti save. Pakvieèiau á didþiulio þilvièiopaunksmæ. Motina parodë tipà, sëdintá uþ mûsø. Tai buvo ekono-mistas ið „Nemuno“ fabriko. Motinai besijaudinant pradëjo jau-dintis Birutë: „Jeigu mamai ir Aleksui kas nors atsitiktø, að neiðgy-venèiau to smûgio.“ Mëginau raminti, kad dabar ne tie laikai, kaltintijuos uþ pasimatymà su manimi nëra jokio pagrindo ir neiðdrás ap-kaltinti. Aiðkinau, kad dabar saugume net nenaudojama fizinë jë-ga. Lyg nusiramino ir vël pradëjo jaudintis. Motina ið susijaudini-mo atsistojo ir pradëjo skinti þilvièio lapus. Ið muziejaus iðëjusimoteris kaþkà dirbo ar vaidino dirbanti. Ðnipë! Tegu! Nejauèiujokios baimës. Jeigu ir girdës pasikalbëjimà, kà padarys? Be to, jieneturi priemoniø uþgirsti. Jeigu girdëtø, taip nesekiotø. O gal ty-èia sekioja, kad mes galvotume, jog jie neturi klausymo priemo-niø? Ne! Neturi! Að ir ðiaip esu dràsus, o Amerikos lietuvës aki-vaizdoje dar dràsesnis.

Birutë pasakojo apie lietuviø sportininkø – akademinës valtiesvairuotojø susitikimà. Jø vadovà [rusà] sàmoningai nugirdæ sporti-ninkai nusirengë palaidines su „SSRS“ ir liko su „Lietuva“. Verkæ.Skaudu esà iðreikðti tà nuotaikà, kokia vieðpatavusi susitikime sulietuviais.

Klaidingai galvodama, kad mes, susipaþinæ su bimbø nuotaiko-mis, jas priimsime kaip Amerikos lietuviø nuotaikas, ji mëginoaiðkinti apie juos, apie jø spaudà. Paaiðkinau, kad þinom, kas jieper paukðèiai, nes skaitom jø spaudà. O jie be reikalo neskaito„Tiesos“ ir kt. spaudos. Matyt, ten skleidþiami gandai, kad Ameri-kai siunèiama perspausdinta „Tiesa“ – spec. „Tiesa“. Ið jø [rusø]visko galima tikëtis, bet to nedaro. Ðiam tikslui jie turi „Tëvynësbalsà“ [„Gimtàjá kraðtà“].

Padëkojau uþ tai, kad 1945 m. nesugráþo á Lietuvà, taèiau kvie-èiau dabar kuo daugiau lietuviø atvykti á Lietuvà. Tegu patys va-

þiuoja ir savo akimis pamato Lietuvà. Jie turi labai maþai þiniø apiesavo Tëvynæ. Tegu vaþiuoja ir nepasikliauja gandais.

Nors Aleksandras valdësi, bet jis irgi, jauèiu, ëmë bijoti. Iðsi-traukæs laikrodá pasakë, kad jiems jau laikas vaþiuoti. Nors jie irbijojo, bet að pasisiûliau palydëti. Motina patarë susikibti uþ pa-rankiø. Esà tegu saugumas galvoja, kad Birutë mano simpatija. Iðpradþiø lyg nesupratau, o vëliau buvo nepatogu pasinaudoti tuopatarimu. Gerai, kad ir nepasinaudojau. Saugumà nelengva apgauti.Be to, toks elgesys gali jø galvose sukelti dar daugiau átarimø.jeigu bijomës susitikti, reiðkia, yra kaþkoks pagrindas. Saugumasþino, kad simpatijomis negalëjome bûti. Viena, ji daug vyresnë uþmane, o antra, ji buvo dvarininko duktë, o að – neturtingo valstie-èio sûnus. Tik laikas ðá skirtumà panaikino. Ir kaþin? Jaunimas,þinoma, pasikeitë. O seniai gal dar svajoja apie savo dvarus. Ne! Irtie daug ko pasimokë. Bet kodël ji klausë manæs: „Ar jûs priimsitemus?“ Matyt, jø manymu, mes labai sukairëjom. Jie bijo, kad mesnesuprasime jø. Be reikalo! Aleksas kiekvienà praeivá átardavo esantsaugumo agentu, o man nebuvo laiko dairytis. Norëjosi kuo dau-giau papasakoti apie Lietuvà. Bet vienà 12–14 metø vaikà ir aðátariau. Ðis ákyriai prisiðliejæs prie mûsø ðliauþë. Net nutilau.

Norëjau palydëti iki troleibuso, bet Aleksas neleido. Atsisveiki-nom prie kiosko Gedimino gatvëje prieðais buvusá „Helios“ kino-teatrà. Birutë padëkojo uþ pokalbá. Jai buvæ labai ádomu pasikal-bëti. Að irgi dëkojau, bet bûdamas iðvargæs daug kur nesupratau,kad reikia daugiau dëkoti, kai kur negailëti komplimentø. Pvz., jilabai gerai kalba lietuviðkai, tik truputá jauèiasi, kad átakà padarëir anglø kalba. Reikëjo èia bûtinai pasakyti komplimentà, nors jisnebûtø toks tikràja ta þodþio prasme. Birutë norëjo perduoti Aleidovanëlæ. Bièkus pasiûlë pats perduoti, kad nesukeltø bereikalin-gø átarinëjimø. Tardymo metu elgësi jis dràsiai, bet dabar bailokas.Gal ir ne be reikalo dþiûgauja saugumas perauklëjæs já. Atsisveiki-nau þodþiais: „Iki pasimatymo Lietuvoje!“

Gráþau á ástaigà pakelta galva. Didþiavausi savimi, kad niekonebijau. Nebijau saugumo agentø, nors jie (Bièkauskai) taip bijo.Glostë mane ir Birutës þodþiai, kad að Bièkø iðgelbëjau. Dþiugu


buvo, kad galø gale man padëkojo. Dþiugu ir tai buvo, kad manovardà þinos ir minës Amerikoje. Ar tai tik ne garbëtroðka? Ne! Betkas nuo jos laisvas?

Bet pamaþu pakilià nuotaikà pakeitë „miglos“. Buvo skaudu,kad sutikau jà po tiek nemigo naktø ir todël nesugebëjau tinkamaiiðnaudoti tos valandos. Apie save maþai kalbëjau, bet nors kalbëjautai, be ko negalima apsieiti, nepasakiau daug ko, kas bûtina buvopasakyti. Kaltinau Aleksà, kad ðis nesurado laiko su manimi vienupasikalbëti. Jis þinojo, kad sesuo atvyksta. Galëjo pas mane atvaþiuo-ti. O að pats maþdaug prieð mënesá pajutau kaþkà, kas sakë, jog jiatvyks. Tai telepatija?! Bet jutau, nors daugiau metø nebuvau pasjuos [Bièkauskus] Kaune. Neþinojau!1

Dar labiau sugadino nuotaikà Jonaitis2, kai jam kai kà papasa-kojau ið mûsø pasikalbëjimo. Jis uþsipuolë maþdaug ðiais þodþiais:„Amerikos lietuviø nuomone, tik jie atkurs nepriklausomà Lietuvà.Dieve, padëk jiems. Taèiau tavo pareiga buvo perduoti tvirtai ti-kintiems Lietuvos laisve Amerikos lietuviams karðtus linkëjimusnuo kovojanèios Lietuvos. Man atrodo, kad Birutës brolis bailys.Jis keikë viskà Lietuvoje, taip pat visus lietuvius, kurie, jo many-mu, visi niekðai. Taèiau ið tikrøjø juk taip nëra. Dauguma lietuviøyra savo tautos patriotai, neapkenèia okupanto, nors toji neapy-kanta daþnai tëra zoologinë neapykanta. Visi, bent daugumas lau-kia laisvës, nors daugelis ir prarado viltá sulaukti. Amerikos lietu-viø pareiga visomis priemonëmis ákvëpti tà viltá. Dþiugu, kadAmerikos lietuviai nenuleidþia rankø ir tvirtai tikisi atstatyti nepri-klausomà Lietuvà. Taèiau dauguma tautos gyvena Lietuvoje. Tavopareiga buvo ákvëpti Amerikos lietuviams mintá, kad tauta tvirta, jiniekada neatsiklaups prieð okupantà. Tik saujelë niekðø, iðgamøtetarnauja okupantui. Net didelë Lietuvos komunistø dalis netar-

nauja Kremliui taip uoliai, kaip pirmà nelaisvës deðimtmetá. Dau-gelis visomis priemonëmis prieðinasi kruvinojo okupanto siekiamssurusinti Lietuvà. Tu privalëjai tai iðaiðkinti jai. O ðiandien ji iðvy-ko su mintimi, kad tik paskiri lietuviai tebesiprieðina okupantouþmaèioms sunaikinti mûsø tautà. Tokios neteisingos nuotaikos,parveþtos ið Lietuvos, nesuteiks Amerikos lietuviams jëgø kovai sumûsø tautos prieðais.

Buvai iðvargæs, nemiegojæs, nesugebëjai pasakyti to, kà norëjai?Tai ne pasiteisinimas! Kiti papasakos daugiau? Sakai, kad dauglietuviø atvyko ir keliavo po Lietuvà. Irgi ne pasiteisinimas! Tiek,kiek tu, papasakoti nedaugelis Lietuvoje gali. Tu buvai lagery, orien-tuojiesi apie saugumo metodus, partijos politikà. Ðiø galimybiø tuneiðnaudojai. Dabar telieka ruoðtis kitoms atostogoms, kitai Ame-rikos lietuviø delegacijai. Reikia, kad VLIKas atsiøstø savo atsto-vus, kuriø saugumas neiððifravo. Bûtina perduoti jiems daug þiniø,kad jie susidarytø teisingà vaizdà apie padëtá Lietuvoje. Tokio vaizdojie neturi, ið viso nesiorientuoja. Reikia papraðyti, kad kiekvienasatvykæs á Lietuvà atveþtø nors po vienà knygà. Bûtina gauti Lietu-viø enciklopedijos 35-àjá tomà, skirtà Lietuvai. Jie siunèia siunti-nius á Sibirà. Daugelis paleistø ið tremties sëdi Sibire ir savo vaikusleidþia á rusiðkas mokyklas, tuo pasmerkdami juos nutautëjimui.Amerikos lietuviai gali paveikti juos, paraginti gráþti á Lietuvà. Jei-gu negráþta, tegu nutraukia siuntiniø siuntimà. Bûtina perduotikaliniø sàraðus. Tegu siunèia jiems siuntinius. Siuntiniø ið uþsieniolagerio valdþia negràþina [atgal]. Ir daugiau yra problemø, bûtinøapsvarstyti su Amerikos lietuviø atstovais.“

Pakili nuotaika atsisveikinus su Bièkauskais greit iðsisklaidë.Jauèiausi truputá prislëgtas...

Uþsukau pas Albertà Þ. benzino drabuþiams valyti. Jis priþadëjouþsukti pas mane.

Nepriëjæs ástaigos pamaèiau Tarzanà1, beskaitantá skelbimus.Stoviu uþ jo nugaros ir galvoju, uþkalbinti já ar ne. Uþkalbinau.

1 Dienoraðtyje neiðdrásau paraðyti apie mano klausimà ir Birutës atsakymà apie tai,kaip lietuviai reagavo á reportaþà apie Simo Kudirkos teismà. Tai buvo mano suElyte parengtas reportaþas. Tuo nesigyriau. Birutë atsakë, kad lietuviai supirki-nëjo milijoniniais tiraþais iðeinanèius dienraðèius anglø kalba ir palikdavo ameri-kieèiø ástaigose. – A. T.

2 Pats autorius.

1 Radzevièius, buvæs partizanas, tapæs iðdaviku. Buvo atsiøstas á Taiðetà ðnipinëtimanæs. Mirë sugráþæs ið lagerio. – A. T.


Uþëjome á ástaigà. Þiûriu á já ir galvoju, koks jis þiaurus: daug lietu-viø nuþudë partizanaudamas, daugelis gal nebuvo iðvis labai kalti.O kiek nuþudë perëjæs dirbti KGB naudai? Ir tik ið baimës dël savokailio. Galvoja amþinai gyventi. Nusprendþiau nuvesti pas Stasæ.Tegu saugumas galvoja, kad stengiuosi padëti visiems buvusiemslagerininkams. Tvirtai nepriþadu. Namuose apsvarstysime. O galnenaudinga suvesti. (Viktoras sutiko, kad neverta. Stasë daug þinoapie mus. Be to, ji gali bûti mums reikalinga.)

Tarzanas galvoja nueiti á saugumà. Esà èekistas J. Èesnavièiussakæs visiems, kad Stasë Uþdavinytë padeda prisiregistruoti. Matyt,buvo pas jà, nors man ir nieko nesako. Atrodo, kad be reikalodaviau Tarzanui J. Èesnavièiaus telefono numerá. Jis pats þino já.Neslëpë, kad þino, kokiu bûdu skambinti, telefonas 3 numeriø. Gal-vojau pasakyti, kad nieko neiðeina su prisiregistravimu. Deja, jispats neskambino. Gerai! Nereikia su tokiu palaikyti jokiø santy-kiø. Ið tokio þmogaus galima tikëtis bet kokios niekðybës.

Nors galva ûþë po nemigo naktø, bet nusprendþiau pasiþiûrëtiVokietijos–Rusijos futbolo komandø maèà dël teisës patekti á fi-nalà. O gal ðá kartà vokieèiai ákrës rusams? Nors mieste rusai gyrë-si, kad jø komanda laimës santykiu 4:0, taèiau pralaimëjo 1:2. Kaiámuðë vokieèiai pirmà ávartá, net suplojau ið dþiaugsmo. Iðjungæstelevizijos garsà, ájungiau maþajame kambarëly radijà ir klausiausiKiolno, ið kur transliavo maèà. Vokieèiø turistø tûkstanèiai, o ru-sø – apie 50. Bijo iðleisti net komunistus pasiþiûrëti pasaulio. „Pun-tuko“ administracijos partorgas Terioðinas padavë pareiðkimà pa-sisveèiuoti Vokietijoje dar metø pradþioje. Neiðleido. Ryte kalbëjausu laboratorijos virðininku Ðauliu. Jis rusø komandà vadina „mû-sø“, bet prisipaþino „sirgæs“ uþ vokieèius. Esà jeigu rusai laimi, taitaip giriasi kelias dienas, kad net vemti norisi. Paplauskas irgi davësuprasti, kad „serga“ uþ vokieèius. Tik Gurvièiui girdint rusø ko-mandà vadina „mûsø“, o ðiaip – „rusø“. Ið viso nesutinku lietuviø,kurie „sirgtø“ uþ rusø komandà. Kaþkas sakë, kad futbolas tëraviena ið nedraudþiamiausiø priemoniø reikðti savo politinius jaus-mus, politines paþiûras. Partija suteikia sportinëms varþyboms po-litiná atspalvá.

Futbolo rungtyniø metu sugráþo Viktoras ið Krivasalio. Algiu-kas uþëjæs pas Stasæ prisiregistravimo reikalu. Papasakojo, kaipAlgiukas Ðvenèionëliuose atsisakæs kartu su juo nueiti pasiþiûrëtiádomios baþnyèios. Prisimenu, kaip jis Krivasaly nesidomëjo Ðven-takalniu. Viktoras buvo ápykæs: „Nieko doro nebus ið mûsø Algiu-ko. Telieka tik viena iðeitis – apþenyti já su dora mergina, kadsaugumas neturëtø dar vienos progos pasijuokti ið mûsø, buvusiøpolitiniø kaliniø.“ Labai lengvai átikino mane. Tai liurbis, silpnava-lis lepðë, kurá kiekviena boba lengvai gali suvynioti á savo sijonà.Mes privalom iðrinkti jam þmonà ið tokiø kandidaèiø: Nijolës Gað-kaitës, Birutës Uþdavinytës, Genës Eimontaitës ir Lidos Adomavi-èiûtës. Gailëjausi, kad anksèiau nesupaþindinau su pastaràja. Jamreikalinga tokia valinga þmona.

Algiukas gráþo 12 val. Jauèiau jam gerokai atmieðtà paniekajausmà. Viktoro nuomone, jis save vertina aukðèiau uþ mus, ðaipo-si ið mûsø, nors pats toks lepðë.

Gulëm 1 val. Uþtat ryte vël ûþë galva. Nuotaika buvo gera vientik todël, kad rusai praloðë futbolà. Skambinau Adomavièiûtei. Jiatostogauja. Kaip gaila.

Pavakariais uþsuko Jonas Pratusevièius. Pradëjo verkðlenti, kadneprisiregistruos Lietuvoje ir t. t. Grubiai pasakiau: „Numausimkelnes ir per uþpakalá ákrësim tau gerà nuotaikà. Kas tau davëginklà á rankas tokiam verksniui. Bûk galø gale vyras.“ Pamaþunurimo. Psichinë jo bûklë sunki, todël ir pesimistas. Jeigu kartubûtumëme, neleisèiau jam verkðlenti ir pamaþu pranyktø pesimis-tinës gaidelës. O aimanuoti nëra ko. Reikia tik dëkoti Dievui, kadgyvas iðliko.

Pasiûliau nakvoti. Taip stengësi saugumas ágàsdinti mane, kadbuvæ lagerininkai nesusirinktø pas mane. Taèiau paskutiniu metu,Stasës þodþiais, mano butas virto lagerininkø bendrabuèiu.

Treèiadiená Viktoras pavedþiojo já [Jonà Pratusevièiø] po miestà.Po pietø su Algiuku neðëm á tvartà durpes. Atsargiai patariau

jam vesti. Ðià dienà nebuvo rungtyniø, todël tikëjausi iðsimiegoti.Kur tau. Iki 23 val. praðnekëjom apie Algelio vestuves. Suradom4 kandidates á þmonas: Birutæ, Genæ, Marytæ ir Lidà. Jis tyli, o mes


ðaipomës ið jo. Pareiðkiau, kad Birutë jam netiks, nes nepraktiðka.Viktoras: „Galës abu lovoj ginèytis, kuris ið jø turi eiti á valgyklàsriubos parneðti.“ Að: „Jø kambary gyvaèiø privis, kurios uþkaposjaunavedþius.“ Viktoras: „Valgys konservus, o dëþutes mes po lova.“

Vakar, kai buvome dviese, ëmiau ir iðdroþiau: „Ið tavæs niekonebus – nebus politinio veikëjo. Tu nors to ir nejauti, bet lagerispamaþu sulauþë tave. Ið tavæs teiðeis tik doras tarnautojas. Tadtelieka tik vesti.“ Nesitikëjau, kad jis taip skaudþiai reaguos á ma-no þodþius. Pamatæs jo reakcijà, nuraminau: „O gal að kartais klys-tu? Labai norëèiau klysti. Bet vesti reikia, nes gali patekti á paleis-tuviø sijonà.“ Ant Viktoro jis greit uþpyksta, bet su manimi ðvelnus.Per daug neprieðtaravo. Tik Marytës nenorás. Ji labai koketuojanti.Lieka trys kandidatës. Atrodë, kad Genë jam nepatinka. Áðnekëjauir pradëjo vël patikti. Algiukas labai panaðus á Bujokà. Tas pertrejetà mënesiø buvo ið eilës ásimylëjæs dvi merginas. Kai tos pabë-go nuo jo, ásimylëjo treèià – Onutæ ir ðiandien myli, labai laimin-gas. Toks ir Algelis.

Ketvirtadiená vakare visi trys uþsukom pas Marytæ Margaitytæ.Viktoras tiesiog: „Ar tekësi uþ Algiuko?“ Toji në kiek nesumiðo:„Tekësiu!“ Bravo mergaitë! Na ir „lojom“ abu su Viktoru! Algiu-kas tyli, o mes – „lojam“.

Vakare malonumà suteikë portugalai, aploðæ rusus. Rusams ge-dulas. Buvo uþsukæs Arkadijus. Kaltina italø teisëjà, kuris neobjekty-viai teisëjavæs rungtynes su vokieèiais. Pasiteisinimà visur galimarasti! Èislenkà iðprovokavo spirti vokieèiui á kojà? Kas iðprovoka-vo? Nesàmonë! Futbolo komanda sudaryta ið penkiø tautø, o nie-ko nepadarë Portugalijai! Partija nepaglostys futbolo komandosvadovø. Jø laimë, kad Josifo nëra gyvo. Tas parodytø, kur pipiraiauga, kaip parodë 1952 m., kai su jugoslavais suloðë lygiomis.Taèiau dþiugu, kad su portugalais þaidë korektiðkai, nors Portuga-lijos valdþià ir keikia. Ðias rungtynes Eruditas1 pavadino „dviejøimperialistø rungtynëmis“. Esà vienintelës Europos kolonijinës ða-lys. Að, þinoma, Portugalijos santvarkà smerkiu. Bet neapkæsti fut-

bolininkø nëra uþ kà. To tik Stalinas mokë rusus. Ðiandien daugu-mas rusø neapkenèia vokieèiø futbolininkø. Uþ kà? Uþ tai, kadanie geriau þaidþia. Prieð porà savaièiø rusai atsisakë nuo susitiki-mo su JAV lengvaatleèiais. Petraitis1 taip komentavo ðá ávyká: „Kasjau kas, o rusø imperialistai turëtø tylëti. Uþjausdami vietnamie-èius atsisakë þaisti su amerikieèiais. Koks dviveidiðkumas! Ameri-kieèiai turëtø didesná pagrindà neþaisti su jais. Juk rusai þiauriaielgësi ir elgiasi su ne viena tauta.“

Kaip ir su kuo apvesdinti Algiukà? Lidai reikalinga didelë mei-lë. Marytei – aistra. O jis negali nei vieno, nei kito. Telieka Genu-të. Jie pora. Marytë tekëtø, nes laikas tekëti. Þinoma, ji Algiukonemylës. O ar daug merginø teka ið meilës? Anà dienà ir að pradë-jau bijoti dël Vilytës. Gerai, kad pagraþës. O jei ne, bus mamaivargo. Juk kiek daug neblogø mergaièiø, negalinèiø iðtekëti. Kurtik apsisuk, pilna senmergiø. Kur tie vyrai dingsta? Juk ne karometas.

Viktoras labai nori, kad Algiukas vestø Marytæ. Mat Marytëraðë jam ir tikëjosi ið jo daug ko. O jis negali vesti. Ne. Ne tam jisgimæs.

Mëginsiu supaþindinti su Lida. Að norëèiau, kad jie abu apsi-vestø. Þiûrësim.

Penktadiená su Viktoru sutikom stoty Alæ su vaikais. Vilytë la-bai iðsiilgusi, o að labiausiai iðsiilgau jos mamos. O atsigulus ji manpriminë, kad neverta prasidëti su pirðlybomis. Esà Algiukas 27 me-tø ir nereikalingas auklës. Mes du mënesius padëjom jam. Dau-giau neturim galimybiø ir jëgø. Tegu vaþiuoja namo, t. y. Panevë-þin ir registruojasi. O jeigu vyks pirðlybos, vël reikës já laikyti pasmus. Mane tie þodþiai uþgavo. Ji tuoj suprato, bet buvo vëlu. Jaus-mas prapuolë. Stengiausi viskà uþmirðti, bet susitikimas, koks bu-vo Krivasaly neávyko.

Ketvirtadienio vakare Viktoras pasiûlë paimti Algiukà á Kriva-salá, kad tas neprapultø Panevëþy, nepapultø á sijonà. Sutikau, nors

1 Viktoras Petkus. 1 Pats autorius.


nelabai norëjau. Motinai sunku. Alës nuomone, mamai ir taip sun-ku. Ji negalës paruoðti valgyti. Sutikau.

Ryte radau já [Algiukà] atsikëlusá, besiruoðiantá namo. Lyjantpasivaikðèiojom truputá. Gaila buvo vaiko. Praðiau pagyventi tëvið-këje, o nuo rugpjûèio 20 d. atvaþiuoti á Krivasalá, ið kur nuvyksimeá Vilniø „pirðlybø“. Sutiko vaikas. Gaila.

Sugráþæs [ið darbo jo] neradau. Skaudu. Suprantu Alæ. Jai sun-ku. Visgi du svetimi vyrai. Iðlaidos irgi. Vaikai neturi paltø, batø,Gintulis kostiumëlio, að – palto ir t. t. Nëra angliø, malkø. Taèiauman skaudus Alës poþiûris á mano draugus. Alei prikaiðioti perdaug nëra uþ kà. Be jos sutikimo pakvieèiau Algiukà pas save. Trissavaites ji tylëjo, rûpinosi. Tik apie birþelio 18 d. apibarë mane,kad að nesiskaitau su ja. Ji pati norinti Algiukui padëti, bet reikëjæjos sutikimo papraðyti. Ji teisi. Mama irgi labai rûpinasi jais, norsjai gan sunku. Joms priekaiðtauti negalima. Vargu ar daug rasimesavo draugø, kuriø þmonos, motinos taip rûpintøsi savo vyrø, þen-tø draugais. Taèiau tas Alës nenoras, kad Algiukas dar sugráþtø irpagyventø pas mus mane uþgavo. Materialiniai reikalai mane vi-sad uþgauna.

Sekmadiená Viktoras, Alë ir að buvome Ðv. Mikalojaus baþny-èioje. Jaunimo yra, þmoniø pilna baþnytëlë. Labai graþiai gieda.Visada bûtina ten lankytis 12 val. ir kitus priðnekinti lankytis. Pir-mà kartà per 15 metø neuþmirðau pasveikinti Alës 41-øjø jos gimi-mo metiniø proga. Nupirkau gëliø. Ji labai apsidþiaugë. SutikomÈiuladas.

Penktadiená Alë sutiko, kad að vaþiuoèiau gyventi á Krivasalá.Bet supratus, kad rimtai – parodë savo nenorà. Viktorui tada pasi-dþiaugiau, kad Alë gera. Jos amþiuje bûtinas vyras. Taèiau ji sutin-ka mane iðleisti kaiman. Viktoras: „Kadangi netiki, jog tu vaþiuosi,todël sutinka.“ Visgi jis protingesnis uþ mane.

Ðiandien prisipaþinau Alei, kad su Viktoru vaþiuosime á Daug-pilá ir ten uþsuksime pas Algiukà. Alë supyko. Esà norás vël ákliûti.Kompanijos ir kompanijos. Tai geruoju nesibaigs. Net prie Viktoroprasitarë, kad ji nenorinti, jog að vaþinëèiau. Vandai, Vladukuigirdint apibarë mane. Vos susivaldþiau neaprëkæs. Uþ tai, kad Vla-

das nepaskolino kaimynui knygø, aprëkiau bailiu: „Reikëjo abiemsu Ale vestis, tai pora bûtø.“ Vladeliui labai patikæs Kazelis. O aðrëksnys. Uþ niekà patekæs ir vël pateksiàs, jeigu nenustosiàs ple-pëti. Ginèas vyko Viktorui girdint. Alë: „Jeigu esi toks didvyris,reikëjo nevesti.“ Jam iðëjus prikaiðiojo man, kad dël manæs nega-lës ir Vilija ástoti á universitetà. Skaudu girdëti tokius þodþius.

Vladelá palydëjæs gráþau prislëgtas. Dar jiems abiem sakiau, kadnieko nedarau, todël ir neákliûsiu. Be reikalo kaime sklinda gandai,jog „ákliûsiu“. Að juk nieko nedarau, su niekuo nekovoju. Mato, kadeinu á baþnyèià ir su draugø kompanija, todël kaimieèiams ir baisu.Juk ten inteligentai ið miesto nesilanko. Bet palydëjæs Vladelá, norë-jau pasakyti Alei: „Að ðiandien su niekuo nekovoju. Bet jeigu bûtøreikalas, nedvejodamas eièiau á kovà. Að nepagailësiu nei tavæs, neivaikø, nei mamos, broliø, nei savæs.“

Ji pati prislëgta. Vladelio nuomone, Viktoras ne tas, koks bûda-vo. Ðiànakt [Viktoras] radæs uþkabintas duris. Matyt, apsirikæs aðuþkabinau. Alë praðë paaiðkinti jam. Paaiðkinsiu. Bet já, matyt, uþ-gavo Alës ir Vladuko pastabos man. Netiesiogiai jos taikë ir á já.

Ryt pasakysiu jam [Viktorui], kad að visada ir visur su juo. Jeigukada reikalas iðkiltø, að pasiruoðæs visko atsiþadëti. O dël kaimopaþiûrësiu. Man ne tiek rûpi tëviðkæ iðsaugoti, kiek pasimokyti. Jei-gu gauèiau pinigø, nedvejodamas vaþiuoèiau á Krivasalá. Nors Alëpareiðkë, kad að jai reikalingas kiekvienà dienà, bet nekreipèiau á taidëmesio. Man ir paèiam bûna sunku be jos, o kaime bus dar sun-kiau, ypaè rudená, bet troðkimas gauti þiniø viskà nugalës. Á viskàgaliu nusispjauti. Að turiu daugiau valios, negu kad paèiam kartaisatrodo, nekalbant jau apie kitus. Taip.

O á Daugpilá pas Algiukà vaþiuosiu, në kiek Alës nesiklausiu.Nesiklausiu.

Skaudu. Viktoras iðgyveno pas mus septynis mënesius. Daug.Algiukas du mënesius. Irgi nemaþai. Taèiau argi galima laikyti,kad jie mums daug skolingi? Argi ne mûsø pareiga buvo padëtijiems? Ir kodël þmonës nemoka aukotis dël kitø? Viktorija sakan-ti, kad mes ið jø [buvusiø lagerininkø] imam didelius pinigus. Koksðlykðtus pasaulis. Taip skaudu, kad net verkti norisi.


Nenusimink, Viktorai. Að su tavimi visur ir visada. Að stipresnisdvasioje, negu tau atrodo.

Ryt á Krivasalá. Ðiànakt atsisveikinau su Ale ir vaikais. Atsisvei-kinimas dar prastesnis negu susitikimas penktadiená.

Jau 22 val. 10 min. Að iðvargæs. O kiek daug neparaðiau. Porapastabø.

Anà sekmadiená Pakalas ðiais þodþiais atsakë á „protingøjø“ pa-smerkimà partizaninio judëjimo. „Tai kà reikëjo daryti? Sakyti oku-pantui: Ivanai, maukis kelnes. Að tau noriu á uþpakalá pabuèiuotiuþ tai, kad uþlipai man ant sprando.“

Penktadiená Viktoras ir að susitikom su Kazeliu prie „Rûtos“(buvom susitaræ). Jis [Viktoras] valgë, o mes nuëjome á Lukiðkiøaikðtæ. Tipas prisistatë. Ákyriai stebëjo mus. Net Kazelis suprato,kad tai – seklys.

Miegoti, prieð tai paslëpus dienoraðtá.Nuotaika nekokia. Bûsiu bejausmis, Alë verks. Bet kà að galiu

padaryti? Ji ðiaip puiki moteris. Bet kartais taip palûþta, kad mannet baisu. Bet ar galima kaltinti jà uþ tai? Gyvenimas sulauþë.

Rugsëjo 23 d. (penktadienis)

18 val. 55 min. galiniam kambaryje. Alë iðëjo Petrui padëti bulviønukasti, o að raðau. Gruodþio mën. atsivertæs ðá dienoraðtá, daugiaukaip pusmetá laikiau já po pagalve. Neprisiverèiau raðyti. Vaþiuo-damas atostogø, pakiðau po spinta. Ðiandien nusprendþiau uþbaig-ti ir paslëpti. Po mano kalbos Rakûnui ginant disertacijà, gali vëlsustiprinti sekimà, o kartais – padaryti kratà. Tad galø gale reikiauþbaigti.

Uþbaigiau tada ta vieta1, kaip mes su Ale nuëjom miegoti pasMièënus. Atsibudæs jauèiau didelá palengvëjimà. Rodos, nei gailaTatuko, nei niek. Jis tik vargelá vargo, o dabar nors pailsës.

Troboj radom Vladukà nusiraminusá, o mama prislëgta, palûþusi,verkia. Ji praðo mane mylëti Alæ, nes kai ji mirs, man bus labai sunku.Pasirodo, kad ji visgi prisipaþino buvusi kalta. Pykau, kad ji tik ver-kia, o kalta neprisipaþásta. Alë pasakojo, kad verkdama kalbëjusi,kaip jai sunku, jog neatsipraðiusi. Nuo tø þodþiø pasidarë lengviau.

Tatukas taupydavo elektrà, radæs uþdegtà ten, kur jo suprati-mu, ji nereikalinga, visada iðjungdavo. O dabar visur dega, degëper naktis visos keturios lemputës. O jis guli viskam abejingas.Dieve. Kokia gi to gyvenimo prasmë, kur ji?

Vladukas liko su Regina sodo sutvarkyti, o mes su Ale 11 val.iðvykom. Ðá kartà palydëjo mus tik viena mama. Atsisveikindamaverkë: „Prieð dvi savaites abu iðleidom, o dabar – tik að viena.“

Einant buvusio Þuorininko sklypo laukais vaidenosi, kad ims irpasirodys jis [Tatukas] ið kurio nors alksnyno.

Kalba pakrypo apie Reginà, kuri net nemokanti þegnotis. Vëlpykau ant Vlado. Ji nekalta, bet kaip jis ëmë tokià? Kas bendrotarp jø?

Ðvenèionëliø stotyje turëjau dël kitko sielotis. Visi ðûkiai, skel-bimai – tik rusø kalba. Norëjau eiti pas stoties virðininkà, bet Alësulaikë. Traukinyje sutikau Jauèynà, kuriam pasakiau pamokslàapie jo apolitiðkumà. Nemoku galvoti tik apie savo sielvartà, todëlman ir lengviau.

Parvaþiavus á Vilniø niekas nenorëjo prasitarti apie Tatukà. Kasjis vaikams? Negraþus diedelis, kurio jie nesuspëjo pamilti. Dau-giau nieko. Ájungiau televizijà. Puiki muzika, kurios spëjau iðsiilg-ti. Sako, linksmintis negalima. Bet kà padës liûdesys? Geriau apieniekà negalvoti.

Darbe niekas nemokëjo pareikðti uþuojautos, nors daug kas iruþjautë. Man buvo skaudu. Pasirodo, kad Alës net nepasiteiravo,kaip tëvas. Vladukas atsiveþë vainikà, o man – nieko. Suþinojæsurinko po rublá ir „Vakarinëse naujienose“ pasirodë uþuojauta.Gailëjausi, kad prisipaþinau. Reikëjo tylëti, o tik vëliau pasakyti.

Prisiminë, kaip Ieva gráþo po tëvo laidotuviø. Stebëjausi, kad jigali juokauti. O dabar að juokiausi, rodos, nebuvo nieko ávykæmano gyvenime.1 Èia autorius apraðo 1965 m., tëvo mirtá.


Martyðius paskambino ir pareiðkë uþuojautà. Daugiau niekas.Net Tyla nepaskambino. Jo tëvui mirus, net ið Sibiro lagerio pa-siunèiau uþuojautà. Þodþiu, dël þmoniø abejingumo buvo labaiskaudu.

Kità dienà Gurvièius papraðë paraðyti pasiaiðkinimà. Tik vëliausupratau, kad Grabauskas nutarë uþ 3 dienas iðskaityti ið algos.Èia irgi uþuojauta.

Stebëjausi, kad palyginus taip lengvai galiu viskà iðgyventi. Betlapkrièio 11 d. metu darbe taip pasidarë sunku, kad, rodos, norsgyvas lásk á þemæ. Jeigu visà laikà tokia nuotaika bûtø, greit nusi-baigtum þmogus.

Vakare buvau pas Ðalûgà konsultacijoje. Pasirodë, kad istorijosklausimais neblogai orientuojuosi. Nuotaika pasitaisë. Atsirado viltis,kad ið manæs kas nors iðeis ir Tatuko gyvenimas tuoj ágaus savoprasmæ. Nuo to pasidarë lengviau. Taèiau prabëgo metai, o aðnegaliu pasigirti, kad pamirðau já, Tatukà, nors skausmas pamaþuapleidþia mane.

O kaip trûksta man jo. Jis viskà þinojo – kaimo istorijà, þinojokiekvieno kaimo gyventojo gimimo metus. O ðiandien neturiu kopaklausti apie tai. Senutë neþino net, kada iðtekëjo.

Ir ne dël to jis reikalingas.Alei porà kartø sakiau, kad Tatukà mylëjau labiau, negu mamà.

Ji ginèijo tai. Buvau priverstas sutikti su ja. Bet paskutiniu metusupratau, kad tai – tiesa.

Prieð dvi savaites ásitikinau, kad tai – tiesa. Iðlipau Linkmeny-se, nes atveþiau Laðinskui iðversti senà savo paltà. Su sveèiu nuë-jom pas Alfredà. Jo neradom. Eidamas ið siuvëjo, sutikau ir 12 val.Alfredas parveþë á Krivasalá. Visgi nejauèiau didelio dþiaugsmo,koká jausdavau esant gyvam Tatukui. Praëjusá ðeðtadiená Vladukasnegalëjo vaþiuoti, todël vël teko man. Ið Linkmenø parveþë Eduar-das Rastenis savo „Volga“.

Jis [Tatukas] visada bûdavo toks linksmas, nors jam bûdavolabai sunku. O mama visada verkia, aimanuoja. Gal dël to nejauèiutokio dþiaugsmo vykdamas á tëviðkæ, koká jausdavau Tatukui esantgyvam.

Taèiau kai mama mirs, jos gal net labiau gailësiu negu Tatuko.Ji, kaip raðiau, bus paskutinis ið tëvø. Tada jau tikrai uþþels visikeliai á brangiàjà tëviðkæ.

Gaila ir mamos. Prieð dvi savaites abu su Joneliu nukasëm dau-gumà bulviø. Gerai, kad vakar Jonelis parvaþiavo. Jis uþbaigs kastibulves, nuskins obuolius. Po poros savaièiø atsiveðime mamà. Jaiper sunku ten [tëviðkëje]. Nakvoti eina pas Genæ Ðtarienæ, darbodaug, senelë bara, kad verþias á Vilniø. Ji nori gyventi savo troboj,bet negali. Vienai nuobodu, sunku. Nepripratusi prie tokio vargo.Maþiau ir mums rûpesèiø. Gal karvæ paims kas nors mitybai? Atos-togoms parvaþiavus nereikëtø vargti su tuo ðienu. Nors þmoniðkaipailsëtume kaime. Juk 1954 m. Birðtone pailsëjau truputá. Ðiaipfaktiðkai neturëjau atostogø.

Tai ir viskas. Baigiu apraðymà apie Tatuko mirtá. Mirë didelisþmogus, didelis savo kanèia, savo dvasios tyrumu. Mes daug konetekome, netekome dalies savo paèiø gyvenimo. Stengiuosi nu-vyti mintis, kad mûsø nerûpestingumas priartino jo mirtá. Gydyto-jas Labanauskas stengësi átikinti mane, kad jam niekas negalëjopadëti. Nuramino mane, bet ne visiðkai. Ne, reikëjo priversti jánuvaþiuoti á Vilniø. Reikëjo. Vasarà brolis Jonas priekaiðtavo man,kad nuvariau já á kapus savo patekimu á kalëjimà. Tame neþmonið-kame priekaiðte yra dalis tiesos. Skaudu, be galo skaudu be Tatu-ko. Ðiandien að suprantu, kà reiðkia turëti gyvus tëvus.

Dar 10 metø galëjo gyventi. Galëjo, jei ne tas karas ir ne kruvi-nasis Stalinas ir truputá maþiau kruvinasis Chruðèiovas.

Nieko nepadarysi. Jis jau neprisikels. O, kad galëèiau átikëtituo, kad mes kada nors aname pasaulyje pasimatysime.

Kiek prasmingas jo gyvenimas, jo kanèios, galiu árodyti að. Betir tai ne nuo manæs vieno priklauso. Jeigu sàlygos nepasikeis, nie-ko doro ið manæs nebus. O ko reikia? Tai, kad niekam nepavykoparklupdyti mane prieð stabus jau yra daug.

Antradiená Rakûno disertacijos svarstyme sëdim abu su Vladupasiruoðæ pareikðti protestà neteisybei, tautos istorijos klastojimui.Prisimenu Tatukà. Jeigu jis mato, supranta, kad ne veltui gyveno.Tegu ir nemato, nieko neþino, bet jeigu ir Vladelis nepaskæs siau-


rame savo asmeniniø interesø rate, tada tikrai ne veltui Tatukasgyveno. Mirë didelis þmogus. Tebûna lengva jam Lietuvos þemelë.

Baigiu. Ið Londono sinagogos gieda þydai baisiosios nakties ið-vakarëse. Maldos taip panaðios á katalikø. Vieni kitus labiau paþi-næ suartëtume ir dingtø antisemitizmas.

O kaip sunku skirtis su ðia knyga. Man atrodo, kad að maþaipasakiau apie savo Tatukà. Dar pasakysiu. O dabar baigti. 21 val.iðvargæs.

Rugsëjo 22 d. (ðeðtadienis)

18 val. kambarëly po antklode. Lauke ðaltoka. Ðiemet labai anksty-vas pavasaris, todël ir ruduo ankstyvas. Gráþus po atostogø rugpjû-èio pabaigoje, uþpuolë tokios ðalnos, kad eiti á darbà buvo ðalta.Rankos bûdavo raudonos it vëþiai. Ðaltis siekë –2° C. Ðiaip permënesá beveik nebuvo ðiltø dienø.

Nors atostogos ir ðámet buvo nepavydëtinos, bet gráþæs jauèiau-si neblogai, todël skaièiau viduramþiø istorijà, ruoðiausi rusø lite-ratûros (sovietinës) egzaminams. Uþtat dienoraðtá buvau pamirðæs.Be to, sekmadieniais beveik nebûdavau namuose. Ðiandien nu-sprendþiau baigti. Kità savaitæ reikia já uþbaigti ir paslëpti. Ramiaubus „ant dûðios“. Jeigu jis nepaslëptas, vis galvok apie já. Raðytidienoraðtá XX amþiaus ðalyje, kurioje tebeegzistuoja Stalino kon-stitucija ir visi ástatymai leidþiami jo dvasia yra tolygu þaisti suugnimi.

Bet ir neraðyti negalima.„Stosunki polsko-litewskie 1918–1920“ autorius ið aukðto þiûri

á memuarinæ literatûrà. Viktoro pastaba Jakobspilyje, kad nëra ob-jektyviø dienoraðèiø, gan sugadino mano nuotaikà. Gal tikrai bereikalo gaiðtu laikà? Ne. Viena, jau tiesiog negaliu neraðyti. Antra,mano dienoraðtis gali po keliasdeðimt metø daug kuo pasitarnauti.

Raðyti reikia.Atostogø metu raðiau ávairiuose lapeliuose. Dabar tik teks per-

raðyti. Pradedu ið lapo, raðyto rugpjûèio 16 d.

14 val. gimtojoje bakûþëje. Pradëjus lyti, gráþau sudëti ðieno,dþiovinamo tarp tvarto ir klojimo. Pjoviau pas tetà dobilus, Jonelisliko mieþiø pjauti. Kà tik ið ten sugráþo mama su Gintarëliu.

Nuotaika truputá prislëgta. Visà laikà ji maþdaug tokia. Jà gadi-na mintys apie dienoraðtá, kurio neradau.

Galvojau apie gyvenimà èia. Jokiu bûdu. Viena, Alë negalëspragyventi ið savo algos. Antra, labai daug darbo, o laiko mokytislabai maþai liktø. Treèia, tokia nuotaika trukdytø mokytis. Anks-èiau èia traukdavo. Bet tai buvo esant gyvam Tatukui. O dabarnuotaika visà laikà tiek prislëgta, kad niekas nelenda á galvà. Va-dinasi, þlugo dar vienas mano planas praplësti savo akiratá.

Pernai liepos pabaigoje raðiau iðvykdamas: „Kaþin, ar po metørasiu visus gyvus?“ Kaþkoks nujautimas sakë, kad ne. Dieve. Nu-jautimas neapvylë manæs. Taip niûru, niûru. Pernai buvo nekokiosatostogos. gráþau nepailsëjæs, visgi keisèiau ðámetines á pernykðtes.Be reikalo su Ale ëjom atskirai atostogø. Nei ji, nei að nepailsëjau.Jeigu ji bûtø èia, bûtø daug linksmiau. Jeigu kada nors dar atvyk-sim èia, tai tik abu kartu.

O dabar chronologine tvarka apie praeitá.Rugpjûèio 1 d. atsigulus Alë buvo be nuotaikos. Mane tai erzi-

no. Ji: „Ar vaþiuosi Latvijon?“ Að: „Ne“. Ji: „Meluoji. Vaþiuosi pasAntanà ir dar kai kur.“ Að piktai: „Kur reikës, ten ir vaþiuosiu.“ Jipradëjo verkti. Tokiu pat tonu: „Èia nieko aðaros nepadës. Að nie-ko neveikiu prieð valdþià. Bet jeigu bus reikalas, nepagailësiu neitavæs, nei vaikø, nei broliø, nei motinos, nei savæs. Apie tai tausakiau dar 1964 m. lapkrièio 11 d. Prisimenu savo elgesá 1949 m.Man tada prikaiðiojai, kad nepasitaræs su tavim ástojau á komjauni-mà. Tai ir buvo pretekstas [tau] draugauti su Pranu. Tai kodëldabar nepatenkinta?“ Po to raminau jà, kad nieko neveikiu, suniekuo nekovoju, todël nëra jokio pagrindo gadinti savo nervus.Nesisekë paguosti, nuraminti jà.

Ji visà laikà buvo geros nuomonës apie Viktorà. Dabar já vadi-no velniu uþ tai, kad jis neva kurstàs mane. Mama jai papasako-jo, kad jos atostogø metu pas mane uþeidavo daug buvusiø la-gerininkø. Visa tai jai ir ávarë daug baimës. Tà baimæ ji atsiveþë


ir ið kaimo. Pusseserë Veronika kalbëjusi, kad að esàs karðtakoðisir t. t.

Aiðkino, kad uþ tai, jog laikom Viktorà ir Algiukà saugumaspyksta. Jos manymu, Algiukui uþtektinai padëjom, dabar kur no-ri, tegu vaþiuoja. Ji neturinti nei jëgø nei galimybës daugiau pa-dëti.

Mano paties nuotaika buvo prislëgta. Taip laukiau jos sugráþ-tant ið Krivasalio, taip aistringai buvau jos iðsiilgæs. Taèiau parsi-veþta ið Krivasalio irzli nuotaika atðaldë mano jausmus ir aistras.Taip ir iðvaþiavau. Á stotá palydëjo Viktoras, kuris iðvyko á Vievá.

Skubëjau Krivasalin, kur laukë mama. Jai labai liûdna, o aðveltui dienà uþtrukau tik norëdamas ilgiau pabûti su Ale.

Persikëlæs Tijûnëliø laivu, troboj radau mamà ir krikðto motinà.Radau daug nesuneðto sauso ðieno. Darbo uþtektinai, iki já suve-þëm. Pykau ant Vlado, kad visko nesutvarkë. Mama pavargo.

Nuotaika nepagerëjo, pykau uþ kaþkà ant Alës, nors ji uþ niekànebuvo kalta. Uþtat jai nieko neraðiau.

Rugpjûèio 5 d. laukiau Viktoro su vaikais. Sulaukiau tik já vie-nà. Abu nukirtome mieþius.

Viktoras atveþë Alës laiðkà. Jos nuotaika tokia pat bloga pomudviejø iðsiskyrimo. Tà patá vakarà atvyko Jonelis su Gintarëliu.

Vëlai vakare iðëjom pas Linkpliká. Truputá buvo gëda dël anosekmadienio elgesio. Jo neradom namie. Apþiûrëjom abejas kapi-nes. Visada vaikðèiodamas po jas jauèiu savo gyvenimo beprasmið-kumà ir sugráþau be nuotaikos. Tiek daug kapinëse dar visai nese-niai mirusiøjø. Senøjø mirtá dar galima pateisinti tuo, kad jie savopareigà ðioje þemëje jau atliko. O kuo pateisinti jaunimo mirtá?Viktorui papasakojau, kad mane visi laiko dideliu optimistu, ta-èiau tikrovëje esu didelis pesimistas. Tik slepiu savo pesimizmà,netikëjimà þmogaus gyvenimo prasmingumu.

Rugpjûèio 6 d. atsikëlæ labai anksti, 6 val. iðëjom á Ðiðkinius, oið ten autobusu – á Ignalinà. Linkmenyse álipo Linkmenø viduri-nës mokyklos direktorë Raduðytë ir mokymo dalies vedëja Karde-lytë-Ðidlienë. Nebuvo kaip prisistatyti prie jø. O reikëtø. ReikëtøKardelytæ iðbarti uþ mûsø jaunimo þalojimà, uþ ateizmo brukimà.

Apþiûrëjom medinæ Ignalinos baþnytëlæ, miestelá. Labai dauggëliø miestelyje, bet ir rusø nemaþai. Atrodo, kad dauguma jø –vasarotojai.

12 val. buvome Daugpily. Buvau girdëjæs, kad tai beveik vienrusiðkas miestas. Bet kà pamatëm, pranoko blogiausia. Tris valan-das vaikðèiojome po miestà, bet latviðkai kalbant tegirdëjau tik dujaunus latvius. Paklausus gatvës, vienas latvis kalbëjo su truputájauèiamu latviðku akcentu, bet nepasigyrë esàs latvis. Esà ir latvið-kø viduriniø mokyklø, taèiau latviðkai kalbanèiø negirdëti. Vakareá visus mûsø klausimus atsakë Daugpilio lietuviai.

Mieste daug cerkviø, ið kuriø porà apþiûrëjom. Ir savo iðoremiestas rusiðkas. Jau prieð karà jis buvæs daugiau rusiðkas ir len-kiðkas negu latviðkas. Skaièiau „Sov. etnografija“, kad prieð karàrusai sudarë 20 proc. visø Latvijos gyventojø.

Reikëjo suþinoti, kaip Antanas Jankauskas gyvena, ar dar neap-sivedë. Ðeimininkës pagalba sutikom juos su Kazimieru Vasiliaus-ku bevaikðèiojanèius gatvëje.

Kazys uþsikvietë pas save. Jis laikosi puikiai, gyvena su vienuo-lëmis. Turi gerà bibliotekà, bet laiko skaityti jas trûksta. Visà lais-valaiká praryja fabrikas. Jam ir Vaièioniui Krivaitis pataræs paraðytipraðymà Lietuvos valdþiai, kad ði leistø jiems sugráþti á Lietuvà.Paraðæ tokius pareiðkimus, á kuriuos negavæ jokio atsakymo. Atro-do, neleidþia sugráþti.

Uþsuko dar du lietuviai. Kleiza ir kt. Prieð 3 metus Kleizà suti-kau Kaune, pasiruoðusá bëgti á Sibirà. Atkalbëjau. Bet greit iðvykoá Taiðetà. Dabar sugráþæs po 2 metø ir apsigyvenæs èia. Tiesiogkerðija saugumas uþ jo nuodëmes. Valdþiai nëra jokios prasmësbijoti jo, tokio sulauþyto þmogaus.

Mums susidarë toks vaizdas, kad Daugpilyje daugiau tremtiniølietuviø negu vietiniø latviø. Latviai bijà kalbëti latviðkai. Rusailabai neapkenèia jø ir visur niekina. Neapkenèia gal uþ latviø elge-sá vokieèiø okupacijos metais. Prezo nuomone, kiekvienas ánamisneapkenèia ðeimininko. Lietuviai gan padoriai elgësi tuo laiku surusais, bet jie ne maþiau neapkenèia mûsø, kaip ir latviø. Daugu-mà rusø pykina vien tik nerusiðka kalba. Tai seniai pastebëjau.


Daugpilyje gyvenàs lietuvis vedæs latvæ. Tarp savæs kalba rusið-kai, taèiau motina sûnø uþraðiusi á latviðkà mokyklà. Jam uþriðantitautiná latviðkà kaklaraiðtá. Sûnus gatvëje nusiriðàs já ir nueinàs bekaklaraiðèio. Esà nenorás, kad rusiukai já pravardþiuotø „latyð-gel-gyð“. Latviukas bijo Latvijoje pasirodyti esàs latvis. Latviø Daugpi-lyje yra, bet jie tarp savæs kalbà latviðkai tik tada, kai niekas jønegirdi. Neslëpiau savo nusistebëjimo. Man Lietuvoje dar netekogirdëti lietuviø, tarp savæs kalbanèiø rusiðkai. O jie sutikæ toká.Esàs tai 1941 metø tremtiniø sûnus. Rusams girdint, uþkalbintaslatviðkai – atsako rusiðkai. Esà nemandagu kalbëti ta kalba, ku-rios rusai nesupranta. Negraþu? Negraþu kalbëti su tautieèiais gim-tàja savo kalba. Spjauèiau tokiam á snuká uþ tokià baimæ.

Rusai neapkenèia visø, kalbanèiø nerusiðkai. Ði neapykanta, pa-nieka uþmuða silpnøjø latviø savigarbos jausmà ir ðie pradeda bijo-ti kalbëti tarp savæs tëvø ir protëviø kalba.

Dauguma Daugpilio gyventojø rusai, todël latviai jauèia lyggyvenà Rusijos vidury ir elgiasi taip, kaip rusams patinka. Jø patei-sinti uþ tai, þinoma, jokiu bûdu negalima. Vergai.

Vakare Daugpilio ligoninëje aplankëme vieno tremtinio lietu-vio þmonà (jis pats tuo metu gulëjo Utenos ligoninëje). Mûsø buvoðeði lietuviai. Sàmoningai ligoninës kieme kalbëjom su ligone gar-siai lietuviðkai. Gatvëje tyèia garsiai ðaukëm rusams ausis rëþian-èia lietuviø kalba. Tegu mato skeltanagiai, kad lietuviai nesibijokalbëti lietuviðkai.

Taèiau latviðkus uþraðus rusai visgi pakenèia. Iðkabos, vitrinosabiem kalbomis. Tegu uþsienio turistai mato, kad jie vaikðto „suve-renios Latvijos“ miestu.

Kaziukas1 kalbëdamas literatûros klausimais, þiûrëdavo á mane,matyt, laikydamas mane iðprususiu vyru. O man tai dar kartà pasi-taikë proga pamatyti savo neiðsilavinimà. Gerai, kad nors pats taimatau. Ðiaip maþai paþástamø, kurie tai pastebi. Dauguma laikomane iðprususiu vyru. Bet maþa tik suprasti, þinoti ir sau prisipa-þinti dël savo menko iðsilavinimo. Bet kà daugiau daryti?

Èia dar kartà iðgirdom patarimà saugotis Vilniaus baþnyèiø kle-bonø, iðskyrus Naujosios Vilnios. Taèiau Kaziukas nepaþásta þmo-niø, þiûri á kiekvienà þmogø J. Tumo-Vaiþganto akimis. Nors Kri-vaitis jo laiðkà vysk. Paltarokui atidavë á saugumo rankas, bet jisnedrásta jo uþ tai pavadinti tikruoju vardu. Abiejø Kaziukø1 lagerisnesulauþë, nesugadino, bet nieko ir neiðmokë jø.

Kazelis toks gyvas, judrus. Tai tikras antrasis J. Tumas-Vaiþ-gantas.

Ryte Antano lydimi lyjant iðvykom á Jakobspilá Oriolo–Rygostraukiniu. Keleiviai be iðimties rusai, gráþtà ið plaèiosios tëvynëspo atostogø á „iðvaduotàjà“ Latvijà. Latviø jie neapkenèia, taèiauLatvijà jie „myli“ ir niekur ið jos nesiruoðia iðsidanginti. Ir kaip josnemylëti? Juk gyventi joje daug geriau negu kitur, kur „komuniz-mo pagrindai“ statomi 25 metais ilgiau negu Latvijoj.

Pro rasotà traukinio langà stovëdami (vietø atsisësti nëra) ste-bim Latvijos gamtovaizdá. Jis niekuo nesiskiria nuo mûsø Aukðtai-tijos gamtovaizdþio. Trobesiai irgi panaðûs. Tad kuo latviai taipdidþiavosi ir ið aukðto þiûrëjo á mus? Traukiniui sustojus álipæ ke-leiviai kalba tik rusiðkai. Matyt, ir Latvijos kaimai apgyvendintirusø. Apsidþiaugëm stotelëje iðgirdæ kalbant latviðkai. Gal jau èiagalø gale prasideda tikroji Latvija? Greit pasirodë, kad mûsødþiaugsmas buvo ankstokas. Ir ðioje stotyje álipusiø keleiviø dau-guma kalbëjo rusiðkai.

Jakobspilis stovi ant ribos tarp Latgalijos ir Þemgalijos. Deja, irèia bent pusë gyventojø rusai ar lenkai.

20 val. Ryt tæsiu. O dabar pailsët.

Rugsëjo 25 d. (sekmadienis)

7 val. 45 min. po antklode ðalia Alës. 5 val. atsibudau ir neuþmigaubeveik. Galva sunki. Bet raðyti reikia. Lauke lietus. Ðalta.

1 Kaziukas, Kazelis – kunigas Kazimieras Vasiliauskas. 1 Vaièionio ir Vasiliausko.


Tæsiu jau ið rugpjûèio 17 d. lapo.16 val. 30 min. prie Pakalo kaitinomës saulëje.

Apie porà valandø vaikðtom Daugpilio gatvëmis, nes Kazimie-ras uþimtas baþnyèioje – vargonais pritaria besimeldþianèiøjø gies-mëms. Aikðtëje standartinis paminklas Leninui, o netoliese – ki-tas 1915 m. kritusiems caro karininkams. Prezas nusistebëjo irpasipiktino latviø tolerancija, perdëta tolerancija. Rusai nebûtø sau-gojæ paminklo latviø karininkams. Bet gal ði tolerancija iðgelbëjo irBroliø kapus. Daugelio nuomone, juos iðgelbëjæ latviø komunistai,turëjæ daug didesná autoritetà Maskvos akyse negu lietuviðkieji jøpartiniai broliai.

Latvijoje daug lenkø. Uþtat Krastpilyje vienà sekmadiená kata-likø baþnyèioje sakomas latviðkas pamokslas, o kità – lenkiðkas.Jeigu Lietuvos lenkai (jeigu juos galima lenkais vadinti) sulietuvë-jæ, tai to negalima pasakyti apie Latvijos lenkus. Tai neapdairioslatviø prieðkarinës valdþios politikos rezultatas. To meto Latvijosvaldþia, nesuprantamais tikslais, motyvais, flirtavo su Lenkija, pa-laikë jà ginèe su Lietuva dël Vilniaus. Lenkai Latvijoje turëjæ savospaudà, mokyklas, baþnyèias, todël ir nenutautëjæ. Ðiandien jie yrasavotiðka baze Latvijai surusinti. Aiðku, kad tokias mokyklas baigælenkai labai greit surusëja, lygiai taip pat, kaip ir tokias mokyklasbaigæ Lietuvos lenkai. Visa tai rodo Latvijos valdþios bukumà, trum-paregiðkumà. Keliasdeðimt tûkstanèiø lietuviø nutautino neleidæjiems turëti savø mokyklø, o lenkø nesisekë nutautinti. Ðtai ðian-dien ir turite pjauti tai, kà pasëjote. Ðûdþiai.

Po I pasaulinio karo dauguma Lietuvos miestø buvo lenkiðki,t. y. aplenkinti. Labai lenkiðkas (daugiau lenkiðkas negu lietuvið-kas) buvo Kaunas. O ðiandien jø ten oficialia statistika – apie3 tûkstanèiai. Nors Lietuvos lenkai irgi turëjo savo mokyklas, netgimnazijas Kaune ir Panevëþyje, bet nutautëjo. Ðiandien Lietuvoslenkai nëra jokia problema, iðskyrus Vilniaus kraðto lenkus. O ko-dël latviai negalëjo to pasiekti su savo sulenkëjusiais tautieèiais?Asilai. Ðiandien að iðklausiau keturiø lietuviø pasikalbëjimo turiná,

diskusijà apie Pabaltijo tautø padëtá ir jø ateitá. Vadinsime juosAukðtaièiu, Þemaièiu, Lapinsku ir Zerinsku1.

Aukðtaitis: „Nesuprantu, kodël latviai, atgavæ savo nepriklau-somybæ, neiðvijo rusø ið savo ðalies? Juos bûtinai reikëjo iðvyti, o ájø vietà apgyvendinti lietuvius. Ðiems bûtø nereikëjæ 1927–1929 m.tûkstanèiais vykti á Pietø Amerikà. Dar daugiau, trûkstant latviamsdarbo rankø, kviesdavosi þemës ûkio darbininkus ið Lenkijos. Ðielikdavo gyventi èia ir didindavo ir taip jau didelá nelatviø procentàbendro Latvijos gyventojø skaièiaus.“

Lapinskas: „Kultûringa tauta negalëjo to padaryti. Tik rusø ko-munistai gali iðtisas tautas iðtremti ið gimtinës, ið gimtø vietø, tikðie nesiskaito su vieðàja pasaulio opinija. Ateityje irgi negalimabus jø tremti. Tik skeltanagiai patys iðbëgs ið Pabaltijo. Juos reikiaiðvaryti suirutës metu. Viskam susitvarkius, jø nereikës iðvaryti.“

Aukðtaitis: „Vakarø valstybës atsisakë savo kolonijø, ne gerønorø vedamos, o spaudþiamos vieðosios nuomonës. Tas pats bus irRusijoje. Ateis laikas, kad ir ji buvo priversta skaitytis su ðia nuo-mone. Atëjusi á valdþià jaunoji karta supras, kad negalima tokiaismetodais valdyti nerusø tautas.“

Rugsëjo 27 d. (antradienis)

16 val. 55 min. didþiajame kambaryje. Netikëtai pasirodë saulytë.Uþ tvorø lauþymà Gintulis klûpi ðitame kambaryje, o Vaidas –mano – maþajame. Pirmoji kolektyvinë atsakomybë.

Mama virtuvëje, Alë po krautuves laksto, ieðko Vilijai þieminiopalto. Krautuvës lyg iððluotos. Maisto produktø uþtenka, o pramo-niniø – labai trûksta. Argi Vakarai tai gali suprasti? Prieð keletàsavaièiø Arkadijui reikëjo gauti sûnui glaudþiø ir dar kaþkokio men-kniekio. Kasdienà lakstydavo po krautuves ir negaudavo. Apsirami-

1 Zerinsko pseudonimas rodo, kad tokio pokalbio nebuvo, taèiau pagrindas jamsukurti buvo autoriaus ir V. Petkaus pokalbiai su Daugpilio lietuviais.


no. Matyt, surado. Alë pasakojo, kad neseniai Antakalnyje „iðmetë“raudonas „maikes“. Nors buvo neþinoma, pardavinës jas, ar ne, beteilë susidarë didþiausia. Jeigu nebûtø pikta, tai bûtø juokinga.

Ðilti baltiniai suplyðæ. Vargu ar gausiu. Pernai rudená ieðkojau,ieðkojau, bet taip ir neradau.

O laikraðèiuose visko pilna, visi planai pervirðijami. Kaip skiria-si tikrovë nuo propagandos!

Raðyti. Sekmadiená neuþbaigiau, nes Viktoras iðsitempë á kelio-næ á Alytø ir Druskininkus.

Zerinskas: „Reikia skirti Vakarø imperializmà nuo rusiðko. Pas-tarasis nelinkæs skaitytis su jokia vieðàja nuomone. Be to, mûsøpadëtis daug blogesnë negu buvusiø Azijos ir Afrikos kolonijø.Ten baltieji buvo pavergæ juoduosius, o èia – baltieji baltuosius.Uþtat ðis kolonializmas pasauliui ne taip gerai matomas kaip anas.“

Á pokalbá ásikiðo Þemaitis: „Kvailystë laukti ið rusø, kad jie geravalia atsisakytø mûsø. Ar daug tu pats sutikai stovyklose [lage-riuose] jaunø rusø, net labai nepatenkintø esama santvarka, kurienenorëtø Pabaltijo valdyt? Að bent tokiø nesutikau. Visi jie bejokios iðminties remia partijos ir vyriausybës politikà Pabaltijo irkitø pavergtø tautø atþvilgiu.“

Aukðtaitis: „Tai kas tada mums lieka? Laukti visiðko ir galutinionutautinimo?“

Þemaitis: „Ne! Pasaulyje gali ávykti ávairiø netikëtumø, kurieávyko 1918 m. Mûsø ateitis priklauso tik nuo ðiø netikëtumø, tiktokiu bûdu mes galim atgauti laisvæ. Vieni savo jëgomis neiðsiko-vosime jos.“

Lapinskas: „Tikëtis uþsienio pagalbos – nesitikëk. Niekam dëlmûsø likimo në kiek nesisuka galva. Niekur apie mus net nekalba-ma.“ Aukðtaitis: „O Amerikai?“ Lapinskas: „Pernai leido pabaltie-èiams protestuoti prie JTO rûmø? Amerikieèiai áklimpo Vietname,todël jiems bûtinai reikëjo diplomatinëmis priemonëmis paspaustiMaskvà. Uþtat ir leido ðias demonstracijas. Kas jiems patiems ne-naudinga, to jie neleidþia. Niekas mûsø neprisimena ir savo tylëji-mu taip pat pritaria mûsø okupacijai. 1918 m. palaikë mus norëda-

mi árengti kordonà tarp Rusijos ir Vokietijos. O á mûsø laisvæ jiemsbuvo ir tebëra tik nusispjauti.“

Aukðtaitis: „Tu pats pasakojai, kad Graikijoje iðleistas geografi-jos vadovëlis, kur apie Pabaltijo tautas kalbama kaip apie atskirasvalstybes, kurias rusai aneksavo 1940 m. Ten smulkiai atpasakotatos aneksijos istorija.“

Lapinskas: „Graikija tai sau leido, bet Anglija to neleis, nes josdiplomatijai tas ðiandien nenaudinga. Mums telieka tik viena: kaipnors iðsilaikyti, nenutautëti.“

Aukðtaitis: „O ar prisimeni praëjusiais metais, kaip viso pasau-lio diplomatai boikotavo Maskvoje surengtà priëmimà Lietuvos pa-vergimo 25-øjø metiniø proga? Ten nedalyvavo në vienas diplo-matas ið nekomunistinës Europos, Amerikos. Tedalyvavo tikIndonezija, Egiptas, Marokas, kelios Afrikos ðalys ir, þinoma, RytøEuropos satelitai.“

Lapinskas: „Prisimenu. Bet tas priëmimas kalba kaip tik ne mû-sø naudai. Jame dalyvavo kaip tik ðalys, paèios neseniai iðsivada-vusios ið kolonijinës priklausomybës. O jos kaip tik ir turëjo uþ-jausti mus, savo demonstratyviu atsisakymu [dalyvauti priëmime]paremti mus.“ Jam pritarë Þemaitis.

Lapinskas á Aukðtaitá: „O tavo patriotizmas archajinis. Jau ðian-dien daug kas tavæs nesupranta, o po keleriø–keliolikos metø darlabiau nesupras. Net tavo paties sûnus nesupras. Nacionalizmas yrapasenæs reiðkinys. Jis turi vertæ tik Afrikoje ir Azijoje. Ðiandien rei-kia ko nors kitko, kas uþdegtø tautà. Taèiau to kitko mes neturim.“

Aukðtaitis: „To kitko visam pasaulyje nëra. Ðiandien pasaulisneþino, kokiu keliu eiti. Marksistai bent turi konkreèià savo teori-jà, savo programà. Ten, kur marksizmas áþengë, ten patrauklumàjis prarado. Bet kitur jis turi pritraukianèià galià ir dar ilgokai josnenustos.“

Þemaitis: „Tëra tik trys universalios, niekada nesenstanèios ver-tybës: laisvë, nepriklausomybë, savarankiðkumas. Taèiau daugu-ma toms vertybëms abejingi.“

Aukðtaitis: „Tavo manymu, dauguma mûsø tautos abejinga sa-vo laisvës reikalui?“


Þemaitis: „Ne, taèiau dauguma paskendusi savo asmeniniø in-teresø rate ir aukðtesnëmis vertybëmis ið viso nesidomi. Taip buvovisada, taip ir dabar yra, taip ir bus ateityje.“

Atrodo, kad ði jø diskusija daug ko mane iðmokë. Tikrai aðbuvau net iki ðiol per daug naivus tikëdamas jaunàja Rusijos karta,jos gerais norais mûsø tautos atþvilgiu. Naivus! Buvau labai aklas,nors save ir laikiau aiðkiaregiu. Ir kaip negalëjau suprasti, kad irjaunoji karta auklëjama tokia pat stalinine dvasia visø nerusø tau-tø atþvilgiu. Tad ið kur atsiras toji demokratiniø paþiûrø jaunojikarta, kuri, bûdama valdþioje, gera valia suteiks mums laisvæ? Iðkur?

Naiviai tikëjau ta Rusijos jaunàja karta, nes labai norëjau jatikëti. Tik diskusijos, mano iðgirstos Jakobspily, iðblaðkë visas iliu-zijas. Tà dienà galø gale praregëjau. Ðiandien net nesinori tikëti,kad buvau toks naivus. Net gëda! O gal tuo ir netikëjau, bet trokð-damas savo tautai laisvës, skaudþiai kentëdamas dël jos nelaisvës,kanèiø, raminau save, apsigaudinëdamas tomis iliuzijomis. Gal tiktodël buvau naivus, kvailas, tik apgaudinëjau save. Þodþiu, patssusimaiðiau savo paties samprotavimuose.

12 val. prasidëjo suma. Melstis kaip visada beveik negalëjau, otik mintyse ginèijausi su Dievu, kaltindamas Já baisiu neteisin-gumu maþø tautø atþvilgiu. Lietuvos, palyginus, dar nebloga pa-dëtis. O Latvija tikrai stovi ant bedugnës kraðto: kas antras Latvi-jos gyventojas jau ne latvis. Svetimðaliø antplûdis kasdienà auga,priklausomai nuo Latvijos pramonës augimo. Tik trys valstybësII karo metu prarado savo nepriklausomybæ, o laisvøjø tautø skai-èius per 20 metø padidëjo daugiau kaip dvigubai. Dieve! KodëlTu toks neteisingas ðioms trims tautoms? Kodël Tu toks neteisin-gas kurdø tautai? O gal ið viso Tavæs nëra? Nëra! Jeigu Tu bûtumir bûtum toks geras ir teisingas, kaip apie Tave kalba tikintieji,neleistum pasaulyje tokios neteisybës. Rodos dar niekada taipneabejojau antgamtinio pasaulio buvimu, kaip ðá kartà. O nuotai-ka tokia prislëgta, seniai taip buvo uþvaldþiusi mane. Slëgë savasbejëgiðkumas, tos neteisybës supratimas.

Baþnyèia didelë, þmoniø joje irgi nemaþa. Taèiau dauguma mo-terys, nors tarp jø daug jaunø moterø. Daug ir vaikø. Vyrø maþai,jaunesniø uþ mus ið viso nematyti.

Pasimeldæs Antanas iðëjo. Mes likome. Jaunas kunigas evange-lijà paskaitë lenkiðkai ir latviðkai. Sakë latviðkai labai ilgà pamoks-là. Nesuprantu. Lageryje bent suprasti kalbà pasistengi. Jø kalbakaþkà karðtai árodinëja, o að vis su Dievu ginèijuosi. Kunigas dalijabuèiuoti ostijà. Tik vaikystëje esu jà buèiavæs. Viktoras spaudþiadrauge su þmonëmis ir mane á kunigø pusæ. Reikia ir man buèiuo-ti, nors að tam buèiavimui neskiriu jokios beveik reikðmës. Tegumato þmonës jaunus þmones, bent bus uþkreèiantis pavyzdys.

Baþnyèia skamba nuo giesmiø, giedamø lietuviðka melodija. TaiK. Vaièionio pastangos – lietuviðkà giesmæ iðvertë á latviø kalbà.

Pirmajai komunijai paruoðta daug vaikø. Kolektyviai, organi-zuotai priima Pirmà komunijà. Bet vidinio susikaupimo nematyti.Tëvai liepia eiti ir eina. Ðventoriuje Antanas: „Þiûrëk iðeinanèiøsudëtá: dauguma moterys ir vaikai. Pamaþu besimeldþianèiø skai-èius vis maþëja. Ateis diena, kada baþnyèios bus tuðèios.“ Að neno-riu su juo sutikti, bet nenoriu ir ginèytis.

Nuo vargonø nulipa, kaip man pasirodo, aukðtas, maþdaug 42–43 metø besiðypsàs vyriðkis. Suprantu, kad tai – Kazelis [Vaièio-nis], dar vienas Lietuvos tremtinys. Talentas þûna, teisingiau –þudomas. Jeigu jo talentà nukreiptum reikiama vaga, jis galëtø (ogal tik galëjo?) daug duoti Lietuvai. Groja vargonais ir taip graþiaipritaria tokiu maloniu aukðtu balsu. Moka daug kalbø, neblogaivaldo plunksnà. Bet mûsø santvarkai nereikalingi talentingi beinepaperkami þmonës. Tremtyje laikydami juos stengiasi atitrauktinuo savosios tautos ir tuo slopinti jø talentà.

Jo [Kazelio] veidas rodë esant dorà, nuoðirdø þmogø ir jokiubûdu ne politikà. Stalino–Berijos tironija pavertë já politiku. Jisper du kartus iðkalëjo 10 metø. Uþ kokià politikà? Fanatikë lenkëdavatka, saugumo praðoma paraðë skundà. Esà jis kalbëjæs, jogVilniaus kraðtas bus Lietuva. Vien tik uþ tai [nuteisë] 10 metø. Vë-liau sugràþino ið lagerio ir dar pridëjo 15 metø uþ kità menknieká.


Komisija paleido, bet po keliø mënesiø suëmë ir sugràþino atgal.Rusai kaliniai uþpuolë sargybà. Dalá kaliniø iððaudë, o já [Kazelá]apðaukë recidyvistu (nors jis neprisidëjo prie tø rusø) ir kalino vie-nutëse, grieþto reþimo kalëjimuose. Paleido 1959 m. Netoli vienaskito buvome. Gaila, kad nesusitikome. Pasakojo, kaip tais metaisèekistai tyèiojosi ið kun. Raèiûno, pulk. Riejino. Ir taip po XX suva-þiavimo! Bet argi gali kruvinieji enkavedistai kada nors pasikeisti?

Klausomës Kabalevskio Rekviem (þodþiai Roþdestvenskio). Vie-tomis yra labai jaudinanèiø vietø, bet kai kur tiesiog sovietiniaimarðai. Klausausi dvigubø jausmø apimtas. Rusø kareivis kovojouþ savo tëvynës laisvæ. Tuo jis vertas pagarbos. Taèiau tas patskareivis, Stalino ir Berijos padarytas kruvinu enkavedistu, þudëmûsø brolius. Ðiam rusui amþina gëda ir amþinas prakeikimas!Kalbame apie tragiðkas Rekviem gaidas, apie þmogaus tragedijà,apie mirties tragedijà. Á tai Viktoras lyg tarp kitko: „Netikinèiammirtis – tragedija, o tikinèiam – tik drama.“ O kaip norëèiauásisàmoninti, kad mirtis tik drama, kad su þmogaus mirtimi nesi-baigia viskas! Norëèiau!

Antanà palydim á stotá. Jis iðvyksta á Daugpilá. Kazelis pasakojaapie Ðv. Onos [baþnyèios] klebonà, jo kruvinàjà karjerà. Kaip to-kius þemë neðioja?

Sugráþus Viktoras neigiamai atsiliepia apie Antanà. Keleri me-tai Latvijoje, o latviðkai nemoka. Buvom muziejuje. Áëjæs pasisvei-kino rusiðkai. Viktoras kreipësi latviðkai, atsisveikino latviðkai. Okaip praðvito muziejaus darbuotojo veidas! Ir kaip að uþ tai neið-plûdau Antano?! Teisus Viktoras vadindamas já apkiautëliu. Smer-kiam rusus, kad jie niekina mûsø kalbà, o patys niekinam kitøkalbà. Gëda! Antanui ir K. Vasiliauskui!

Norëjau laiðku Antanui iðsakyti, bet Viktoras nepatarë. Susiti-kæs duosiu velniø uþ tà „Zdravstvuite“.

Dienà Kazys Vaièionis skaitë savo poezijà. Mano supratimu,valdo ir plunksnà. Vakare skaitë prozos veikalà. Galvojau, kadViktoras pagirs já. Taèiau jis per daug kritiðkai ávertino tà kûrybà.Þmogus taip susijaudinæs iki aðarø skaitë, o Viktoras já tiesiog„sudirbo“. Man buvo labai nemalonu. Mëginau padëtá taisyti, bet

nesugebëjau. Viktoras padarë pirmà netaktà, kurá að pastebëjau.Pavaizdavo, kad jis labiau iðsilavinæs, daugiau iðmano. Jam tai pa-vyko. Bet kam to reikëjo? Kà tas davë? Jo pareiga buvo skatintiraðyti, o ne tokiais þodþiais pritrenkti þmogø.

Að gyriau ir praðiau raðyti prisiminimus. Praðiau Viktorà padëtipaveikti já raðyti. Viktoras atsisakë. Esà jis á tà reikalà kitaip þiûri.Supratau, kad jis neskiria memuarams ypatingos reikðmës. Árodi-nëjau, kad [memuarai] nemaþai gali pasitarnauti ir pasitarnaus mûsøtautos istorijai. Bet jo manymu, tai esanti papildoma istorinë me-dþiaga, o ne pagrindinë.

Ne! Netaktiðkai jis pasielgë. Gaila, kad viso to netaktiðkumoesmæ supratau daug vëliau.

Pirmadienio ryte Kazelis nuoðirdþiai mus iðlydëjo, pats iðëjo ádarbà prie statybø.

Jakobspilis man davë daug ta prasme, kad atsikraèiau savo iliu-zijø, kuriomis, rodos, nenorëjau iki ðiol atsikratyti. Ir gerai, kadjomis atsikraèiau.

Vis vien maþdaug uþ 20 metø mes bûsime laisvi. O dabar reikialaukti dideliø sukrëtimø, konfliktø. Bet að jais netikiu. Tad kobelieka laukti? Stebuklø?! Jais irgi netikiu. Taèiau vis vien tikiusavo vargðës tautos ateitimi. Jos nenutautins ir ji prisikels. Prisi-kels!

19 val. 15 min. uþtenka. Angliø á sandëliukà neðti.

Rugsëjo 29 d. (ketvirtadienis)

16 val. 25 min. Lauke ðvieèia saulë. Naktá buvo pora ar daugiaulaipsniø ðalèio. Gruodas. Rankoms buvo ðalta, o pirðtiniø neturiu.O vakar tiesiog perðalau. Ðiandien ástaigoje nors krosná pasikûre-nom (namuose jau kelios dienos kûrenam).

Tæsiu.

Rugpjûèio 8 d. ryte iðvykom á Rygà, nors ið Krivasalio iðvykda-mas negalvojau taip toli vaþiuoti. Viktoras prikalbëjo. Ádomu pa-


èiam pamatyti Rygà. Tokiø progø per 38 gyvenimo metus nepasi-taikë në vienos. Neþinia, kada pasitaikys vël. Reikia vaþiuoti. Paràuþtruksim.

Antradiená bûsiu tëviðkëje. Dienà palauks, nesibaimins. Iðvy-kom Daugpilio–Rygos traukiniu. Ir èia dauguma keleiviø rusai,nors kai kur girdëti kalbant latviðkai. Ið tolo Ryga niekuo nestebi-no. Ir prie stoties esanèios gatvës. Taèiau patekæ á Lenino gatvæsupratom, kad Ryga visgi didmiestis, ko negalima pasakyti apieLietuvos miestus. Tik stebino kontrastai: centrinëje gatvëje ðaliakeliaaukðèiø mûriniø pastatø stûkso á þemæ sulindæs iki pat langømedinis vienaukðtis namelis, kurio vieta etnografiniame muziejuje.

Troðkau pamatyti Laisvës statulà, kurios net bolðevikai nedrásonuversti. Suradom. Didingas paminklas! Tik laiko negailestingaranka pamaþu þaloja ðá paminklà. Turiu ydà kalbëdamas mosikuotirankomis, rodyti ranka ar pirðtu á ávairiausius daiktus. Uþ tai dar,atrodo, Daugpilyje Viktoras padarë ne vienà pastabà. Tos pastabosRygoje pasidarë vis daþnesnëmis ir kuo toliau, tuo grubesnës. Mëgs-tu visiems daryti pastabas, todël ir pats nepykstu uþ jas. Taèiaugrubaus pastabø tono nepakenèiu. Visà laikà Viktorà laikiau tak-tiðku, ramiu þmogumi. Taèiau dabar jis pasirodë labai grubus. Gru-bus jo pastabø tonas man labai nepatiko. Taèiau stengiausi patei-sinti prasta jo nuotaika po poros blogai iðmiegotø naktø.

Miesto gatvëse latviðkai kalbanèiø ne daugiau kaip Vilniujelietuviðkai. Man atrodë, kad Vilnius lietuviðkesnis uþ Rygos latvið-kumà, nors Vilniuje lietuviø 31 proc., o latviø Rygoje – 44 proc.

Þmonës geriau apsirengæ negu Vilniuje. Dauguma vyrø juodaisbatais, o Vilniuje – vasariniais, sandalais.

Vienoje gatvëje pasakiau Viktorui: „Gal ðioje gatvëje yra tavopaþástamø?“ Iðsitraukæs bloknotà suþinojo, kad yra. Imantas! Ra-dome tik bobutæ. Iðeidami ið jø (antrà kartà) sutikome jaunà,aukðtà, gan graþø brunetà su simpatiðka mergina. Pakvietë nak-voti pas juos. Taigi latviai gali bûti draugiðki. Palikæ lagaminëlá,iðvykome pas kità Viktoro paþástamà latviukà, mokantá lietuviðkai(vadinsiu já Lietuviu). Rygos priemiestyje jo neradom. Nutarëmlaukti.

Að kreipiausi á Viktorà: „Turim laisvo laiko, todël padiskutuo-kim, ðiaip veltui bëganèio laiko gaila. Pasakyk man, ar tarp latviølagerininkø daug marksistø?“ Nesuprantu, kodël já uþgavo ðis ma-no klausimas. „Kvailas klausimas! O kuo jie gali bûti? Kuo, jeigune marksistais? Net prieð karà latviø iðleista enciklopedija yramarksistine dvasia suredaguota.“ Mano klausimas, kodël tarp latviøtiek daug marksistø, já dar labiau suerzino. Net nesiteikë atsakytiá já. Tada prisiminiau jo teorijà, kurià dar þiemà jis iðdëstë Vladui.Spalio revoliucija rado tarp latviø daug ðalininkø tik todël, kadlatviai daugiausia iðpaþásta protestantiðkàjá tikëjimà. Ðis tikëjimaspagrástas racionalizmu. O racionalizmas vedàs á marksizmà. Jo te-orijà lyg ir patvirtino Kazimiero Vasiliausko pasakojimas apie baþ-nyèios padëtá Latvijoje. Katalikø baþnyèia Latgalijoje labai gyvas-tinga, o protestantizmas iðsigimsta, uþleisdamas vietà ateizmui.Baþnyèias [protestantø] lanko kelios bobelës ir todël jos viena pokitos uþdaromos.

Viktorui árodinëjau, kad, mano manymu, marksizmas rado Lat-vijoje gerà dirvà ne dël protestantizmo, o dël to, kad Latvijoje jautada buvo iðsivysèiusi pramonë, gausus darbininkø skaièius. Betjam pavyko „prispausti“ mane ir sutikau, kad marksizmas yra Lat-vijoje liuteronybës pasekmë. „Arba idealizmas, arba materializmas,treèio kelio nëra. Kadangi protestantizmas pagrástas racionalizmu,telieka tik materializmas.“ Vadinasi, teisûs materialistai, teigdami,kad treèio kelio nëra!

Bet greit vël ëmiau prieðtarauti: „O kodël Anglijoje marksizmasneranda dirvos?“ Viktoras tvirtino, kad anglikonø tikëjimas esàstik tradicija, nors savo tvirtinimo niekuo neparëmë.

Að: „Daug paþástu þmoniø, kurie blogi katalikai: nei á baþnyèiàeina, nei þegnojasi, taèiau jie nëra marksistai.“ Jis: „Nereikia þiûrë-ti á tai, kà þmogus kalba, bet á tai, kà daro, kaip elgiasi. Jeigu jisnesiþegnoja, tas nereiðkia, kad jis jau ne katalikas.“ Tada ëmiauapie save kalbëti: „Norëèiau bûti geru kataliku, tikëti pomirtinágyvenimà, bet negaliu. Taèiau marksistu að nebuvau në minutës,nes marksizmà nuo pat pradþiø vertinau kaip Stalino, kruvinojoStalino ideologijà.“ Tada jis nesurado kito argumento, iðskyrus tà,


kurá girdëjau dar Lukiðkëse prieð 8 metus: „Tikëjimas yra Dievodovana, kurià ne visi gimdami gauna.“ Tada jam priminiau, kadtokiu atveju galima Dievà apkaltinti uþ þmoniø netikëjimà. Jis:„Viskà suprasti, viskà ásisàmoninti sunku. Kai kuriems dalykamspaaiðkinti, suprasti net vieno þmogaus gyvenimo nepakanka.“ Joaiðkinimu likau nepatenkintas ir prisipaþinau: „Tu manæs daugkuo neátikinai.“ Jis: „Að nieko niekuo ir nesistengiu átikinëti, pri-mesti savo paþiûras.“ Bet að nenorëjau tuo uþbaigti mûsø diskusi-jos: „Lietuviai katalikai, o latviai su estais protestantai, pagal tavoteorijà, materialistai. Taèiau ar sovietø valdþia rado tarp mûsø ma-þiau savo ðalininkø negu tarp anø? Pasakysi, kad partizaninis judë-jimas árodë tavo teorijos pagrástumà? Tai ne argumentas. Jø vyraiiðëjo á vokieèiø armijà, daugelis pasitraukë á Vakarus, todël ir neli-ko kam partizanauti.“ Bet jis vël ëmë joti ant savo arkliuko: „Lat-galijoje buvo þenklus partizaninis judëjimas.“

Jam papasakojau apie 1950 metø Tartu studentø vizità Vilniuje,pas vilnieèius studentus. Mes buvome apsikrovæ komjaunimo þen-kliukais, o tik vienas estas buvo komjaunuolis (papasakojau apieginèà su Uosiu). Bet Viktoras nepasidavë: „Jeigu nori ginèytis,paskaityk XX suvaþiavimo medþiagà, palygink, kiek komunistøtenka 1000 Lietuvos ir 1000 Estijos gyventojø.“ Að: „Neskaièiavaubûdamas ásitikinæs, kad lietuviø daugiau. Tu èia manæs prieðingaisdalykais neátikinsi.“ Jis vël ëmë urgzti, kad nenorás manæs átikinti.Tada nesigilinau á to ginèo esmæ, á jo teorijà. Taèiau ðiandien jiatrodo per daug ant smëlio pastatyta, absurdiðka.

Jam reikëjo Italijà priminti. Dauguma gyventojø ten katalikai,taèiau kompartija ten turi labai daug nariø. Anglai protestantai,bet jø kompartija jokio vaidmens nevaidino. Fanatikai marksistaisvajoja iðgydyti pasaulá marksizmu, o fanatikai katalikai kataliky-be. Taèiau fanatizmas niekada nebuvo geras vaistas.

Pernai Alfðinskas1 tikino mane, kad iki ðiol pasaulis buvæs ma-sonø rankose þaisleliu. Pasaulio istorijai studijuoti raktà duodanti

tik katalikybë (nors to þodþio jis nevartojo). Tai árodæs daktarasMaceina. Patarë paskaityti „Niekðybës paslaptá“. Perskaièiau tàknygà (vos prisiverèiau jà skaityti), bet to rakto neradau. Þodþiu,nieko doro ten neradau. Tai tik prieðtaravimø kratinys.

Po tos knygos Alfðinsko autoritetas mano akyse krito, nors jisþmogus labai labai doras, tvirtas. Tokiø Lietuvoje ne tiek jau daug.Bet filosofas silpnas.

Baigiant diskusijà, Viktoras tikino mane, kad po 10–15 metøsu Lietuvos baþnyèia ávyks tas pat, kas ir su Latvijos jau ávyko. Esàjau ir dabar apytuðtës baþnyèios. Tik kaimas dar laiko Lietuvà, t. y.baþnyèià. O kas bus, kai kaimo gyventojø skaièius sumaþës? Lie-tuviai irgi tapsià marksistais. Su tuo reikës ateityje skaitytis, nesprie Lietuvos galima bus prieiti tik su Markso vëliava. Toks tvirtaskatalikas ir netiki katalikybës ateitimi. Að menkas katalikas, betgiedresnëmis akimis þiûriu á katalikybës ateitá. Jeigu katalikybeileistø laisvai vystytis, marksizmas Lietuvoje neturëtø jokio pasise-kimo. Bet ir ðiandien jis gan negyvybingas. Ir atitolæ nuo baþnyèiosjokiu bûdu netampa marksistais, o tik paprastais laisvamaniais. Irateityje tas pats bus. Marksistø skaièius Lietuvoje, mano manymu,nedidës, nors partieèiø eilës ir augs. Ne! O gal klystu? Þinoma,ávairiai galima þiûrëti ir á marksizmo sàvokà. Juk marksizmo esmæsudaro ne vien materializmas.

Baigiu! 18 val. 10 min. Eiti bulviø kasti, o 20 val. vaþiuoti áVaclovo vardines.

Rugsëjo 30 d. (penktadienis)

16 val. 45 min. Skubu raðyti, nors guliau jau po 24 val. ir neiðsimie-gojau.

Rygoje ásitikinau, kad atsitiktinumas þmogaus gyvenime vaidi-na svarbø vaidmená. Bevaikðèiojant Rygos gatvëmis sakau Vikto-rui: „Tu turi èia daug paþástamø, taèiau kodël jø nesutinkam?“ Ir1 Alfredas Kaniðauskas.


sutinkam! Prie geleþinkelio stoties Viktoras priðoko prie dviejøjaunø vyrukø, kurie man pasirodë broliais. Pasirodo, kad jo paþás-tami latviukai. Mariaus veidas ðvytëte ðvytëjo nuoðirdumu. Janisatrodë iðdidus, bet vëliau supratau, kad jis geras vaikas.

Broliø tauta! Taèiau iki ðiol sugyveno abi tautos gan nebrolið-kai. Prieð mënesá pateko á rankas prieð karà iðleista knygelë, kuriosautorius vysto mintá apie abiejø tautø susijungimo bûtinybæ ir siû-lo naujos valstybës pavadinimà – Aistija. Ið pradþiø ði idëja buvoman gan svetima, taèiau bûdamas Latvijoje uþsikrëèiau ja. Manpasirodë, kad ðià idëjà galima ágyvendint. Prezo nuomone, Lenkijaturës sugràþinti visas vokiðkas þemes, visi Rytprûsiai vël tapsiàvokiðkais. Bet að kitaip galvoju. Gal dalá þemiø ir sugràþins vo-kieèiams, bet ne visas. Buvusi senovës Prûsija atiteks Lenkijai irLietuvai. Susijungus Lietuvai su Latvija, jungtinë valstybë turëtøper 150 tûkst. kv. km teritorijà. Lietuvio akimis þiûrit, tai jaunemaþa valstybë. Ji didesnë bûtø, atrodo, net uþ Bulgarijà. O suBulgarija ðiandien skaitomasi. Su Aistija irgi visi skaitytøsi, nes jistovi labai geroje strateginëje ekonominëje padëtyje. Lietuviø kal-bà bûtø galima papildyti senaisiais baltø þodþiais, paimtais ið lat-viø kalbos. Pati lietuviø kalba per daug uþterðta slavizmais ir ger-manizmais.

Bet ar latviø tauta su tuo sutiks? Juk lietuviai gausesni, tai kelslatviams baimæ sulietuvëti. Þinoma, tai prietaras. Abi tautos – bal-tø tautos. Bet iki mano tokio sàmoningumo nedaug lietuviø priau-gæ. Vis vien ateis laikas, kada abi tautos susilies á vienà. Þinoma,bent 50 metø praeis. Að jau nesulauksiu. O gal uþ 20 metø abitautos taps laisvos ir susijungs? Norëèiau, labai norëèiau sulauktitokiø dienø! Sulauksiu! Tuo netikint sunku bûtø gyventi.

Su tais dviem latviukais uþsukom pas Imantà. Ið ten visi patrau-këm á Broliø kapus, apie kuriuos daug buvau girdëjæs. Visgi latviaimoka gerbti savo mirusiuosius! Mums gëda prieð juos. Kodël mesnegalëjome surinkti savo savanoriø – kûrëjø á vienà vietà ir iðkil-mingai palaidoti? Ir kada mes surinksime partizanø kaulus? Kadajuos prideramai palaidosime? Tai ðiandien, þinoma, ne nuo mûsøtautos priklauso.

Keista, kad bolðevikai nesunaikino ðiø kapø. Matyt, latviø ko-munistai neprarado taip tautinio jausmo kaip mûsø Snieèkus irpanaðûs tipeliai, kurie tesugebëjo tik Stalinui á ðiknà buèiuoti irpardavinëti lietuvius katorgai á Sibirà, prieð tai padëjæ Berijai tûks-tanèius jø iðþudyti.

Taèiau Kryþiø nuëmë. Stebëtis per daug negalima. Paskutiniumetu prilaidojo ten daug rusø. Matyt, Pelðë tuo parodë atsidavi-mà savo ponams. Tuo latviø komunistai pasiteisino rusø ðovinis-tams, protestuojantiems prieð kapø iðsaugojimà. O, kad tokiø pro-testø buvo, nereikia në abejoti, gerai þinant rusø elgesá jø uþimtoseðalyse.

Kapinëse daug rusø. Prezas nusprendë vëliau sugráþti. Sugráþo-me jau sutemus. Rimti stovëjome prie amþinosios ugnies. Ið pra-dþiø Viktoras padeklamavo Kudirkos eiles, o po jo – Imantas.Mintyse susikaupæs kalbëjau „Amþinà atilsá“ latviams, prikëlusiemsLatvijà. Ir jeigu ji prisikëlë 1918 metais, niekada nemirs.

Apþiûrëjom Miðko kapines. Kokia ideali ideali ðvara, tvarka.Gëda buvo prisiminus Lietuvos kapines. Neapsiëjau be netakto,kurio gal latviukai nepastebëjo. Pamatæs prie beveik kiekvienokapo puikius suoliukus, nusistebëjau tuo, kad jø niekas nepava-gia. Vilniuje nudþiautø. O jie, matyt, ir rusus atpratino vogti.

Atsitiktinai suradome ir Viliaus Lacio kapà. Latviukai vadino já„tov. Medvedev!“ Pasirodo, kad Lacis – Meðka. Greit po laidotuviøjo kapas buvæs suardytas, vainikai iðmëtyti. Tai latviø tautos „padë-kos“ pareiðkimas drg. Medvedevui. Ir prie jo kapo stovëjau giliaisusimàstæs. Kam jis gyveno? Gal tam, kad amþinai keiktø savojitauta? O ar mirdamas jis tai suprato? Gal savo prigimtimi buvo irneblogas þmogus, bet bûdamas bailys tapo niekðu, kaip ir mûsømedvedevai. Jo rankomis Stalinas ir Berija smaugë latviø tautà. Joveiklos padarinius skaudþiai ir ðiandien jauèia latviø tauta.

Sako, prieð mirtá buvæs kitas þmogus – supratæs, kà padaræs.Bet ar nuo to latviø tautai lengviau?

Á ðonà nuo Lacio yra puikus paminklas þymiam latviø poetui(gaila, kad pavardæ pamirðau). Paminklas tyèia uþsodintas medþiais,kad ið tolo nebûtø matomas. Kryþius uþleistas laukinëmis vynuo-


gëmis. Në uþsienio turistø nesibijo. Vadinasi, uþsienio nuomonëne taip jau ir svarbi Maskvai.

Nusibodo vaþiuoti pas Lietuvá. Visgi didelë toji Ryga. Ir vëlatsitiktinis susitikimas! Simpatiðkas vyrukas autobuse þiûri á mus irðypsosi: „Labas vakaras!“ Tai jis! Jo bute radom dar vienà buvusálagerininkà, kurá Èiûnoje esu matæs. Viktoras juokiasi: „Pasakyksaugumui, kad mes èia atsitiktinai susitikome, jokiu bûdu nepati-kës.“ Vilniuje taip sekiojo mus, o èia në vieno seklio. Ne kartàtikinau Viktorà, kad saugumas mus praþiopsojo. Jie [buvæ lageri-ninkai latviai] Latvijos saugumo maþiau priþiûrimi, todël mûsø vi-zito nepastebëjo. Viktoras nesutiko su manimi. Visko gali bûti. Bettokià mintá ákvëpë faktas, kad Valterio vizito Vilniuje jie nesuþino-jo. Suk juos bala! Átarimai mûsø atþvilgiu dar padidëtø, taèiau perdaug nepakenks. Ir ðiaip daug kuo jie mus átaria. Vienu átarimudaugiau ar maþiau.

Marius ir Lietuvis vedæ, taèiau jø vedybø nepalyginsi su mûsøveikëjø vedybomis. Ið nuotraukø þvelgia protingos jø þmonø akys.

Apskritai jie tarp savæs geriau sutaria negu mes. Jie nesigëdijonuvesti mus pas savo vedusá draugà. O mes nedrástume nuvesti jøpas Edvardà, jeigu ir þinotume jo adresà. O pas Albinà, Donatànuvestumëme? Vadinasi, jie pranaðesni uþ mus. Tarp savæs kalbë-jo dauguma latviðkai. Viktoras metø pradþioje gyrësi, kad pramo-kæs latviðkai, taèiau tos þinios per daug kuklios. Þinoma, per tieklaiko bendraudamas su latviais galëjo gerai iðmokti latviðkai. Ap-skritai jis kalboms negabus. Ir rusø kalbà moka silpnai. Galvojaapie politinæ karjerà, o kalbø mokytis nesistengia. Valteris mokalietuviø ir estø kalbas. Bravo! Að irgi galëjau nors truputá pra-mokti latviðkai ir estiðkai. Tiesiog nesupratau tada tø kalbø reikð-mës. O Viktoras suprato, bet nesimokë. Juk taip nemalonu sulatviu kalbëti rusiðkai. O suprasti latviø kalbà galima. Daugiau galir nebûtina. Tegu jie supranta lietuviðkai, mes latviðkai ir galimasusikalbëti.

Praplepëjome gal iki 4 val. ryto. Árodþiau Viktorui, kad galiukelias naktis ið eilës nemiegoti ir gyventi, jeigu tik nereikia á darbàeiti.

Galvojau, kad ðis mûsø kelionës punktas bus paskutinis. Jukman bûtina vaþiuoti namo. Namuose jaudinasi, iðgyvena. TaèiauViktoras uþsispyrë vaþiuoti pas Valterá, atostogaujantá kaime uþ100 km á ðiauræ nuo Rygos. Esà galás uþpykti, kad neuþsukome.Stotyje mëginau prieðtarauti, nes ir stotelës pavadinimas buvo su-maiðytas. Bet jis skubëjo ir greit nupirko bilietus. Nemaèiau jokioreikalo vaþiuoti ten, bet bûdamas truputá iðvargæs nesugebëjau at-sispirti jo valiai. Nuotaika buvo sumauta, taip netraukë vaþiuoti.„Nuojauta sako, kad kelionë nepasiseks.“ Jis: „Jeigu tavo nuotai-ka bloga, negadink jos kitiems.“ Nutilau. Kai Romas nesutiko veþ-ti mûsø á Daugpilá, Viktoras pasakë: „Að niekada nesitraukiu atgal,o einu á prieká, tik pirmyn.“ Ðá savo principà jis parodë ir ðá kartà.Taèiau ðiandien jis buvo tolygus kvailystei. Jis buvo uþsiraðæs, kadValteris gyvena netoli stotelës Strenði.

Tokios stoties neradom, o tik Lenci. Aiðku buvo, kad tai – netas. Reikëjo paklausti, kiek kilometrø iki to Lenci. Jis nepasiklau-së, skubëjo pirkti bilietà. Jau pagal bilieto kainà supratau, kad èiakaþkas ne taip. Radom kelià á Cësá, o to Lenci nëra. Pravaþiavæapie 150 km pasiekëm Lenci. Ir jis suprato, kad ne èia patekom.Jam iðëjus ið iðvietës ëmiau kvatoti: „Ðá kartà, prezidente, padareiklaidà. Vilniuje teks tave degraduoti iki eilinio.“ Maèiau, kad ma-no juokas nepatiko jam. Bet kas man liko daryti be juoko?

Atsitiktinai pasitaikiusiø turistø ið Minsko „Moskvièiumi“ su-gráþom á Valmierà. Visai netikëtai, tiesiog atsitiktinai autobusø sto-tyje suþinom, kad yra Stunèi stotelë, maþdaug uþ 20 km. Vairuoto-jo padedami susiradome tenai ir Valterio tëviðkæ, bet tik ne Valterá.Kà jis kaime veiks? Teisingai spëjau, kad kaime ilgai nesëdës.Apsistojom pas jo brolá. Sugërëm mûsø vynà kartu su jo jaunaþmona ir jos motina. Permiegojæ klojime ant ðieno, ryte gráþome áRygà.


Spalio 1 d. (Ðeðtadienis)

12 val. 45 min. Lauke gan ðilta, nors ryte –1° C. Sugráþau anks-èiau, kad truputá paraðyèiau. Alei sugráþus reikës bulves kasti.Tæsiu!

Mûsø kelionë iki Lenci buvo visiðkai bereikalinga. Taèiau nesi-gailiu nusibaladojæs iki ten. Nepabuvæs Valmieroje, nebûèiau susi-daræs viso vaizdo apie Latvijà. Dar Jakobspilyje Kazelis Vasiliaus-kas aiðkino, kad Vidzemë yra tikroji Latvija, daugiausia latviøgyvenama. Vaþiuojant á tà pusæ atrodë, kad tai tiesa. Daugumakeleiviø autobuse buvo latviai. Þinoma, daug kas ið keleiviø ið visotylëjo, taèiau vien ið jø tylëjimo darëm iðvadas, kad jie latviai.Ruseliai leido savo kakarinëms laisvæ, visiems duodami galimybæpasiklausyti, kaip skamba „graþiausia kalba pasauly.“ Nenoromteko iðklausyti visas jø paslaptis. Latviai kultûringesni uþ juos, to-dël tarp savæs kalba tyliai arba ið viso tyli.

Net kaimo vietovëse daug rusiðkai kalbanèiø. Strenci uþtrukomlabai trumpai, bet suspëjom ásitikinti, kad èia gyvena gan daugkalbanèiø ta „graþiausia kalba“. Valmieroje iðgëræs latviukas pa-aiðkino, kad ðiame mieste maþdaug 50 proc. rusai. Ir aplinkiniuosemiesteliuose toks pats rusø procentas. Visur statomos gamyklos.Drauge su þaliava atveþami rusai darbininkai. Tà patá patvirtinimoir taksi vairuotojas latvis. Tik jø autokolonoje rusø esà maþai, tik20 proc. Jø direktorius latvis patriotas, todël stengiasi daugiausiatik latvius priimti á darbà. Ið 20 tik 10! Latvio akimis þiûrint tai ganmaþai. Bet mûsø akimis tai gan daug.

Ne tik miestuose, bet ir kaimuose pilna rusø, ypaè sovchozuo-se. Valterio brolis ir þmona pasigyrë, kad jø kolchoze nëra në vie-no „vyresniojo brolio“ [ruso].

Vargðë Latvija! Palyginus su Lietuva jos padëtis labai labai tra-giðka. Ryte belaukiant autobuso á Rygà, Daktaras1 iðgirdo ið savodraugo latvio aimanà: „Latvija primena pjaunamà avá – jà pjauna,

o ji tyli.“ Daktaras: „O kà padës rëkimas? Rëk, kiek nori, niekasneiðgirs.“ O kuo mes skiriamës nuo latviø? Mes irgi pjaunamos irtylinèios avelës. Tik gal ðios avelës kaklas ðiek tiek storesnis irkailis gerokai kietesnis, vilna tankesnë, todël jai sunkiau nupjautgalvà.

Gráþtant maþoj stotelëj, kaimo vietovëj álipo dvi rusës. Na irpaleido kakarines per visà autobusà! Visi tyli, o jos ðaukia visagerkle. Viena aiðkina kitai, kad latviø kalba neiðvystyta. Esà latviøkalba neturi tokiø taikliø posakiø, kokiø turtinga rusø kalba. Uþtatlatviai ir griebiasi rusø kalbos savo mintims iðreikðti. Në vienaslatvis nesikiðo á jø kalbà ir nenutildë áþûliø „derþimordø“. Mes irgitylëjom. Taèiau pamëgintø jos taip Lietuvoje paðnekëti! PamenuKaune konduktorë pasakë, kad jø autobusas turi 32 (trisdeðimt duvietas). Keleivis klausia: „Kodël du, o ne dvi?“ Þinoma, Vilniuje jieirgi áþûlûs, taèiau lietuviai duoda jiems atkirtá.

Visur girdint tik rusø kalbà taip skaudëjo ðirdá. Bet kaip tadajauèiasi patys latviai? Ið 106 Rygos mokyklø tik 16 latviðkos, 46 mið-rios, kuriose vyrauja rusai, o likusios – rusiðkos.

Daug teko Lietuvoje girdëti, kad Rygoje ir Taline negalima ru-siðkai susikalbëti. Paklausæs rusiðkai kelio, negausi atsakymo. Ne-tiesa! Visur Latvijoje galima susikalbëti rusiðkai. Kelis kartus krei-piausi á praeivius. Man pasitaikë visi rusai. Be reikalo Viktoraskreipdavosi latviðkai. Bûtume matæ, kiek latviø neatsako á rusiðkàuþklausimà. Kartà kreipësi rusiðkai. Moteris atsakë nesuprantanti.Vadinasi, yra tokiø, kurie nekalba rusiðkai. Ðiuo atveju jie labiauverti pagyrimo negu mes. Vilniuje neteko girdëti, kad lietuvis at-sakytø „nesuprantu rusiðkai.“ O reikëtø taip atsakinëti, kadangijie [rusai] labai áþûlûs.

Vilniuje dauguma pardavëjø kalba lietuviðkai. Restoranuose ir-gi daugiausia lietuvës. O ten daug rusø, virtuvës darbininkës val-gyklose, atrodo, dauguma rusës.

Viktoras matë, kaip rusai valgykloje uþsipuolë indø surinkëjàuþ tai, kad toji paëmë tuðèià lëkðtæ rusui nesuvalgius antrojo patie-kalo. Rusai iðkvietë milicijà. Neatsirado nei vieno latvio, kuris bûtøuþstojæs savo tautietæ.1 Viktoras Petkus.


Sugráþus á Rygà, ávyko pirmas mano konfliktas su Viktoru. Iðautobusø stoties siûliau eit uþ geleþinkelio stoties, norint rasti val-gyklà. Jis panoro eiti Mokslø Akademijos link. Nusileidau. Taèiauten neradome jokios valgyklos. Praëjus tunelá po geleþinkeliu, lygjuokais pasakiau: „Matai, nepaklausei manæs, tik sugaiðom tieklaiko.“ Nors kalbëjau ramiu tonu, bet jis uþsigavo: „Einam! Að tauárodysiu, kad að buvau teisus, surasim valgyklà.“ Tai pasakæs at-sigræþë ir ëmë slinkti atgal. Að atsakiau, kad neisiu ten. Galvojau,kad vienas neis. Kur tau! Atsigræþæs pamaèiau, kad jo nebëra. Tegulekia. Stotyje susitiksim.

Ðá kartà vël buvau labai nustebintas jo didelio netakto, ner-vingumo.

Lenci nei ið ðio, nei ið to pasakiau: „Að esu stipresnis uþ tave“(atsakydamas á jo nusistebëjimà, kad eilæ naktø neiðsimiegojæs mie-go nenoriu). Visai nelauktai reagavo jis á mano þodþius: „Uþtat aðkitur stipresnis uþ tave. Kur? Nesinervinu kaip tu, galëèiau dar 10 me-tø iðkalëti ir nieko man neávyksià.“ Ir kam tai reikëjo árodinëti? Að irpats laikau já stipresniu uþ save. Jis miega lyg uþmuðtas, o að –labai jautriai. Bet ðis jo pranaðumo aiðkinimas buvo nemalonus. Aðpats tai þinau. Bet geriau, kad patylëtø. Jo aiðkinimasis, toks reaga-vimas á mano þodþius (á uþgautà ambicijà) privertë padaryti manpaèiam nemalonias iðvadas. Juk að apie já norëèiau tik gerai galvoti.

Sëdæ á autobusà Ryga–Ðiauliai maloniai nustebome – iðsky-rus vienà rusà – visi keleiviai lietuviai. Net konduktorë laisvaikalba lietuviðkai, nors pati, atrodo, latvë.

Mintaujoje iðlipome pasiklausyti, kokia kalba èia kalba þmo-nës. Atrodo, kad karo metu miestas sugriautas ir tik dabar atstaty-tas. Keletas keleiviø iðlipo. Vadinasi, Mintaujoje gyvena nemaþalietuviø. Bet dauguma, atrodo, rusai.

Þemgalëje pastatai skurdesni negu Vidzemëje. Taèiau Latvijojeniekur nematyti pastatø ðiaudiniais stogais, o Lietuvoje pasitaiko.Tuo skiriasi Lietuva nuo Latvijos. Gyvuliai ten irgi graþesni – visiþali, o Lietuvoje – maiðyti. Atrodo, kad prieð karà ðie kontrastaibuvo didesni. Uþtat latviai þiûrëjo á mus ið aukðto. Ðiandien jieneturi pagrindo mus taip traktuoti.

Tik lietuviðka krautuvës iðkaba parodë, kad mes Lietuvoje. Lat-vijoje visos iðkabos tik dviem kalbomis. Lietuvoje visai kitas vaiz-das. Iðskyrus Vilniaus kraðtà, iðkabos dauguma lietuviðkos. Vikto-ro tvirtinimu, Latvijoje rusø ir latviø kalbos net formaliaipripaþástamos valstybinëmis Latvijos kalbomis.

Joniðkyje nupirkau „Tiesà“. Ið jos suþinojom apie Þmuidzinavi-èiaus mirtá. Daktaras: „Pavëlavo numirti. Geriau, kad bûtø miræs10–20 metø anksèiau.“ Perskaitæs „Gyvenimà ir paletæ“ buvaudaug kà jam atleidæs. Bet gal Daktaro kelios pastabos priminë manÞmuidzinavièiaus neprincipingumà, pataikavimus. Uþtat rugpjûèio24 d. jis Þemaièio ir Pakalo buvo taip nuvainikuotas, nurodant jákaip neprincipingo lietuvio pavyzdá.

Nors Viktoras ir neparodë didelio noro uþsukti á Ðiaulius, bet aðlabai norëjau patekti ten. Viena, tie Minsko turistai aiðkino, kadesà treèdalis Ðiauliø iðdegë, sprogus benzino kolonoms. Reikëjopaþiûrëti. Antra, reikëjo uþsukti pas Nijolæ [Gaðkaitæ]. Laikiau sa-vo pareiga aplankyti jà, paguosti. Mergaitë net 7 metus iðkalëjo.Vyrui tai ne tiek daug, o merginai – tai didvyriðkumas. Jai sunku.Draugø neturi. Jaunystë prabëgo lagery. O gal pavyks Algiukàákalbëti vesti jà? Man atrodë, kad Viktoras nori Algiukui Marytæápirðti, todël ir neparodë noro Ðiaulius aplankyti. Turbût klystu. Jisnorëjo, kad að greièiau namus pasiekèiau. Jeigu galvojæs dienaanksèiau bûti Krivasaly, bûèiau gal ir neuþsukæs. Bet mano apskai-èiavimu, tektø ilgiau sëdëti Panevëþy ir viskas.

Mano dþiaugsmui Ðiauliai visiðkai sveiki. O koks lietuviðkasmiestas! Visur þmonës kalba lietuviðkai, iðkabos lietuviðkos. Nuo-taikà gadino tai, kad Vytauto gatvës iðkabos kai kur uþraðytosrusiðkai. Visgi Lietuva tai – ne Latvija. Tokiø lietuviðkø miestøkaip Kaunas, Ðiauliai, Panevëþys nerasi Latvijoje.

Ir kaip nuotaikà sugadino, kai beieðkodami Nijolës viename kiemeradome bûrá vaikø, bekalbanèiø rusiðkai. Turbût ðis namas kariðkiøgyvenamas? Mano átarimas buvo pagrástas. Suþinojau, kad tai –tiesa. Kareiviai ðalia statë didþiulá kità namà, matyt, irgi kariðkiams.

Jeigu visi kariðkiai su savo ðeimomis iðsineðdintø ið Lietuvos, netiek daug rusø liktø Lietuvoje.


Algiukas rodë Nijolës nuotraukà. Gyva ji pusëtino groþio. Uþ-klausiau, ar negaila lageryje praleistø 7 metø? Ji atsakë: „Ne! Þmo-nës ne tiek iðkalëjo.“ Bravo! Tokiø patrioèiø ðiandien Lietuvoje netiek jau daug, t. y. beveik nëra. Ji paliko labai gerà áspûdá.

Vaþiuodami á Panevëþá kalbëjome, kad ji Algiukui net per gera.Algiukà radom pas Stasá Naglá. Viktoras: „Jeigu Nijolë tekëtø uþtavæs, kuo að abejoju, vesk jà.“ Jis nenorás në girdëti apie tai. Visgipaþadëjo kartà jà aplankyti.

Tëvai pataria Algiukui vesti. Ðis patarimas labai jam patiko. Jistik svajoja apie vedybas. Toks jo gyvenimo tikslas.

Vilniuje Viktoras tylëjo, nepeikë mano pasiûlytos á Algiuko þmo-nas kandidatës – Genës. Gudrus! Bet Panevëþyje ëmë peikti josmotinà. Nori Marytæ ápirðti. Algiukas prisiregistruoja. Vedæs vil-nietæ persikels ten. Labai jau stengiasi árodyti man, kad jis [Algiu-kas] labai daug kuo domisi, kad lageris jo dar nesulauþë. Reiðkia,mano pastabos gan veikia já. Gerai!

Naktá sapnavau saugumà. Taigi namuose labai rûpinamasi ma-nimi. Skubëti! Autobusas iðvyko tik 8 val. 15 min. ir tik á Anykðèiusper Kupiðká. Rodyklës, rodanèios nuotolá á atskiras gyvenvietes,abiem kalbomis, ko Latvijoje, atrodo, nëra. Tik Anykðèiø rajone –vien lietuviø kalba. Vadinasi, viskas priklauso nuo vietinës val-dþios. Autobusø judëjimo kryptis irgi abiem kalbom. Utenoje –tik lietuviø kalba. Bravo uteniðkiai!

Anykðèiuose aplankiau Vienuolio muziejø ir Baranausko klëte-læ. Visur prikaiðiota medaliø, ordinø. Tegu mato lietuviø tauta,kiek jø mylimas raðytojas buvo atsidavæs Kremliui, tegu mato irseka jo pëdomis. Taèiau jo testamento neiðtaisë. Tai buvo doraslietuvis. Bet ir jam buvo galima daug kà prikiðti. Kiek maþa mûsøtautoje tvirtø vyrø! Daug? Taèiau daugumos jø kaulai pûna Sibireir kt. Rusijos kapuose. O kiek jø kaulø pûva Lietuviø þemelëj?Utenoje aplankiau baþnyèià ir kapines. Uþkalbinau ðventoriuje lais-tanèià gëles moterá. Átarë manyje „valdþios þmogø“, todël apsime-të nieko neþinanti, neprisimenanti.

Iðlipæs Ðiðkiniuose, skubëjau namo. Ðtaro Danguolë pamaèiusimane tuoj nudûmë á trobà. Reiðkia, praneð, kad að gráþtu. Vadinasi,

manæs laukia. Mamà radau apsiverkusià. Jau palaidojæ buvo mane.Jonelis apibarë. Ðiandien skambinæs á Vilniø Vladui. Senelë ver-kianti. Krikðto motina nuëjo burtis. Tik dabar supratau, kiek rûpesèiøsukëliau jiems. Tiesiog gëda buvo nueiti pas senelæ ir pasirodyti.Mama nuëjo. Kità rytà Jonelis patarë nuvaþiuoti á Linkmenis irpaskambinti Elytei. Jauèiau, kad ji supykusi.

Ðeðtadiená Paþiezdry sutikau jà ir Vladukà. Iðbarë, kad skubë-damas paraðiau trumpà laiðkutá per Viktorà. Jauèiau, kad pikta.Norëjau su ja pabûti dviese, nuvaþiuoti á salà. Bet ji sugráþo pasi-imti Vlado. Mat jai nepatogu buvo nueiti dviem, kai tuo tarpu,matyt, Vladas buvo paþadëjæs pabarti mane. Vladas ëmë man prie-kaiðtauti uþ gastroles po Latvijà. Prisipaþinau kaltas, sukëlæs vi-siems tiek rûpesèiø. Bet kai abu su Ale ëmë vadinti mane Viktoroginklaneðiu, Sanèa Pansa, bevaliu, nusprendþiau pats pulti: „Tujau geriau patylëk! Tavo vedybos parodë, koks tu esi vyras!“ Papa-sakojau, kaip mamà krikðto motina Stasë puola uþ tai, kad jis gy-vena be baþnyèios, Jonelio vaikas nekrikðtytas. Pataikiau! Jis ëmëteisintis. Norëjæ lapkrièio 7 d. eiti á baþnyèià, bet tuo metu miræsTatukas. Að: „Reikëjo pirmiau nueiti á baþnyèià, o paskui á lovà.“Jis: „Þinoma, tau nepatogu prieð draugus. Pats toks revoliucionie-rius, o jo brolis komunistæ vedë.“ Sakiau, kad að nekalbësiu apietai, jog nepagalvotø, kad man tai labai svarbu. Að: „Pasakyk, kiekKrivasalyje gyvena be ðliûbo? Tik Terlecko gerieji vaikai, iðgirtivaikai!“ Pasirodo, kad jis tuo klausimu galvojo. Atsakë, kad JuozasKrinickas ir Bronius Kuprënas. Priminiau, kad jie vedæ ruses.

Alë pasakojo, kad Vladas labai iðgyvenæs dël mano þodþiø. Patsmaèiau. Ëmë tuoj graþiuoju kalbëti. Naktá ilgai nemiegojo, t. y.ilgai neuþmigo.

O kaip bûtø baisu, jeigu dabar ateitø ir areðtuotø èekistai.(...)Sugráþus ir Jonas uþsipuolë su savo priekaiðtais. Esà savo elge-

siu að ir Tatukà pirmà laiko nuvaræs á kapus. Jø supratimu, að„kaþkà daràs“. Daug kas didelius darbus nuveikià, bet tyliai, betriukðmo. Að gi vël ákliûsiàs. Uþ kà? Joneliui galima atleisti jopriekaiðtus. Atleisti priekaiðtà, kad að lengva maðina vaþinëèiau,


kaip Rastenis, jeigu nebûèiau susidëjæs su Laugaliu. Atleisti priekaið-tà, kad siuntæs á Lenkijà knygas, o Tatukas buvæs apdriskæs. Betkaip pateisinti Vladukà? Ir to supratimu, reikià tylëti, nieko neveikti(að, þinoma, ðiandien nieko ir neveikiu).

Prikiðau jam Gintarëlá, kuris iki ðiol nekrikðtytas, uþ kà motinàbobos pirðtais bado. Prikiðo man, kad að verèiau Broniø Rastenáneduoti „zakse“ þiedø. Esà kiekvienas tegu veikia savo galva. Ðið-kiniuose pardavëjos lietuvës pinigus skaièiuoja rusiðkai. O jis: „Sukjas velniai! Kam man kiðtis?“ Jo filosofija gan nesudëtinga. Ir uþtai jo smerkti negalima. Juk tai kaimo bernelis. Jo supratimu, rei-kià laukti momento. Stadionas parodæs jam lietuviø patriotines nuotai-kas, nusistatymà prieð rusus. Momentui atëjus, lietuviai parodysiàtà nusistatymà. O dabar reikià tylëti, niekur nesikiðti. Bet kaip tokiafilosofija apsikrëtë Vladas ir Alë, þmonës, baigæ aukðtàjá mokslà?

Visa laimë, kad að, palyginti, lengvai tai iðtvëriau. Tik nemalo-nu buvo po to. Uþ jo tonà buvau uþsigavæs ir net nekalbëjau kitàdienà. Jis pats prakalbëjo. Apskritai pirmà kartà buvau taip uþ-sigavæs.

Liûdna buvo, kad Elytë iðvaþiuoja. Daugiau atostogas imsim tikkartu. Ðámet nei að, nei ji jø neturëjom. Nors gal ir gerai, kad nekartu atostogavom ta prasme, nes supratau esàs „visavertis vyras“ir Elytæ labai myliu.

Ðiandien vaþiuoju pas jà. Esu labai iðsiilgæs. Ilgiau netverèiau.O pirmà atostogø savaitæ nesijauèiau iðsiilgæs. Gal tai buvo todël,kad gráþau supykæs ant jos (nors ji ir nekalta buvo). Latvijoje nebu-vo kada iðsiilgti. Tada taip greit prabëgo dvi savaitës. Atrodo, perdvi savaites maþiau iðsiilgau negu per ðià savaitæ.

Nesuprantu kitø. Pusbrolis Bronius tik 4 metais vyresnis uþ ma-ne, bet jis jau prieð 12 metø ëmë vaþinëti á darbus ir tik kartà duper vasarà atvaþiuoja namo. O að sunkiai savaitæ iðtveriu. Matyt,tai yra todël, kad Bronius ir net Genë pirmiau iðsisëmë. Apskritaikaimo þmonës tejauèia tik fiziná potrauká, kuris senstant nuolatsilpnëja.

Alë árodinëjo man, kad að aklai atsidavæs Viktorui ir visur sekujuo. Net mano paþiûras daug kur pakeitæs. Jis esàs gudrus: á eðafo-

tà mane pasiøs, pats neis á ugná. Sunkiai sekësi átikinti, kad turiusavo nuomonæ. Uþ tai, kad Viktoras dovanojæs Girdzijauskui irArdþiûnui1, ji su mama laikiusios já tiesiog ðventu þmogumi. Taèiaudabar supratusi, kad jis taip elgiasi grynai taktiniais sumetimais –nenori turëti prieðø. Pas Vità að nusprendæs neiti, o jis nuolat laks-tàs, nes nenori, kad tas apie já blogai galvotø. Að esàs kvailiukas,todël turás daugiau prieðø negu draugø.

Jos nuomone, Viktoras nesàs toks idealus þmogus, kokiu já lai-kiusi. Jis galëtø padëti man siekiant mokslo, padëti materialiai,t. y. kad galëèiau gauti menkiau apmokamà darbà, kurá dirbdamasturëèiau daugiau laiko saviðvietai. Bet jis to nenorás, norás tik vie-nas bûti iðsilavinæs. Á tai atsakiau: „Idealiø þmoniø ið viso nëra.Tokiu nelaikau ir Viktoro. Bet jis uþ mane ir gudresnis, ir protin-gesnis, labiau uþ mane iðsilavinæs.“ Su tuo, þinoma, sutiko. Jailabai patiko, kad Rygoje nesekiau paskui, kai jis gráþo valgyklosieðkoti.

Jai iðvykus, ëmiau analizuoti savo santykius su Viktoru. Gráþauið Rygos truputá nusivylæs. Ten jis pasirodë nesàs toks taktiðkas,kokiu já laikiau iki ðiol. Jis elgësi su manimi labai netaktiðkai. Norsjis gudresnis uþ mane, bet nëra labai protingas, koks atrodë. Taiárodë jo ryþtas vaþiuoti pas Valterá.

Jis nejauèia mums jokio dëkingumo. Að nelaikiau atlikæs labaididelæ geradarystæ daugiau kaip pusmetá laikydamas pas save.Nelaukiu, kad jis kada nors atsilygintø ir uþ tai. Jam padëti yramûsø ðventa pareiga. Bet jis nedëkingas. Jis doras, kitiems þmo-nëms jis pasiruoðæs atiduoti paskutiná duonos kàsná, nusivilkti pas-kutinius marðkinius. Bet motinos ir Alës atþvilgiu jis nedëkingas.Algis jauèia mums dëkingumà, o jis ne. Taip neturëtø elgtis. Norsþodþiu iðreikðtø Alei ir mamai savo dëkingumà. O jis jauèiasi pasmus, lyg mus kas ápareigojo já laikyti. Matyt, toks elgesys iðplau-kia ið jo teorijos, kad mes jam padedam, jis kada nors mums padës,o jeigu ne mums – tai kitiems. Ir taip viskas iðsilygins. Kartà tà

1 Uþ jø elgesá mûsø teisme 1958 m. birþelio 9–14 d. – A. T.


savo teorijà dëstæs Algiukui, kai tà ëmusi grauþti sàþinë, jog ilgaipas mus gyvenàs (apie tai Viktoras man pasakojo).

Gráþau ið Latvijos pirmà kartà truputá nusivylæs juo, taèiau kar-todamas: „Tikrai idealiø þmoniø nëra pasaulyje, Viktoras irgi neidealas. Bet jeigu Lietuva jo nustotø, labai daug ko netektø. Jis iðvisø lietuviø veikliausias, protingiausias ir gudriausias. Jeigu sau-gumas nesunaikins ir jeigu kada nors Lietuva atgaus nepriklauso-mybæ, jo laukia didelë ateitis. Jeigu tos dienos nesulauks, vis vienjis mirs didþiu þmogumi.“

Stengiausi uþmirðti jo netaktà. Taèiau ðià savaitæ (matyt, poAlës pastabø) labai pasikeièiau jo atþvilgiu. Visgi uþgavo mane joelgesys.

16 val. 25 min. Alë varo bulviø kasti.

Spalio 2 d. (sekmadienis)

9 val. po antklode. Vakar labai atðilo. Su Viktoru kasëm bulves.Vakare buvo apsilankæs P. Plumpa. Ðáryt gan ðilta vël, nors dangusapsiniaukæs. Minios þmoniø traukia grybauti, o að raðau. Blogai,kad tik 6 val. temiegojau. Nieko!

Alë pavadino mus dviem tûzais, skrajojanèiais po Lietuvà irLatvijà ir tuo kelianèiais saugumui pyktá. Palyginus su Viktoru, aðtik tûziukas. Esu savikritiðkas, todël ir laikau Viktorà daugeliu at-veju pranaðesniu uþ save. Taèiau nemaþai kuo esu vertas jo. Kaikur net pranaðesnis. Pasirodë, kad jis neprisimena net, kada vykomûsø teismas (datø neprisimena). Savo dràsa nedaug nuo jo atsi-lieku. Nereikia uþmirðti, kad jis atsako tik uþ save, o að – ir uþðeimà. Uþtat jo toks elgesys su manimi gan neteisingas. Taip drau-gai nesielgia. Jo elgesys Latvijoje priminë pono elgesá su bernu.Manau, kad jis turëtø labiau mane gerbti. To, atrodo, tikrai esunusipelnæs. Nors að vedæs, turiu ðeimà, taèiau að savo dvasia jau-nas, energingas. Jis visur gali laukti mano paramos ir pasikliauti ja.O ið ko kito jis gali to sulaukti? Bent að tokiø neþinau ir nepaþástu.

Jam duosiu suprasti, kad ateityje neleisiu taip elgtis su manimi.Draugø santykiai turi bûti paremti lygybe, neþiûrint, kad jis ir pra-naðesnis uþ mane. Jo pranaðumà að pripaþástu, taèiau niekinti dau-giau neleisiu savæs. Ant uþpakaliniø kojø prieð niekà nestovëjau irnesiruoðiu stovëti!

14 val. Baigti! O kieme puiki diena! Taip baigiau perraðyti tai,kà buvau uþraðæs rugpjûèio mën. prie Pakalo.

Dabar lieka apraðyti daugiau kaip mënesá. Tëra tik pastaboslapeliuose. O apie kai kuriuos ávykius ið viso nieko nëra uþraðyta.Pasistengsiu viskà atgaminti atmintyje.

Mane su Veronika Ramoniene ir jos sûnumi Antanëliu sutikoAlë. Jauèiau jà labai mylás, iðsiilgæs. Radau Algiukà. Visi nuëjom áÐv. Mikalojaus baþnyèià Antanëlio dirmavoti [Sutvirtinimo sakra-mento priimti]. Kadangi að pats nedirmavotas, todël dirmavojimàpavedþiau broliui Jonui. Po pamaldø su Algiuku uþsukom pas Li-dijà Adomavièiûtæ. Norëjau susipaþinti su ja. Algiukas, atrodo, pri-lipo prie Genës. Tegu daugiau paþásta merginø ir ið jø iðsirenkaþmonà. Lidija jam reikalinga, o Genë pati silpna. Deja, du kartusuþëjæ neradom jos. Uþsukom pas Algá Baltruðá. Jam iðvykus pusse-serës parveþti, su Algiuku S. nuëjom Rasø kapiniø aplankyti. Pa-stoliø „miðkas“ nuimtas nuo daugumos paminklø. Sako, brangiaimoka uþ bronzà, todël chuliganai nulupa jà. Palyginus su Rygoskapinëmis, tas palyginimas ne á mûsø naudà. Apeinu raðytojø kalnelá.Ðalia dorø lietuviø palaidoti niekðeliai Cvirka, Jonas Ðimkus. JonuiMarcinkevièiui atleidþiu. Liudas Gira irgi niekðas. Tokius reiks kadanors iðkasti ir atskirai palaidoti. Jie neverti gulëti drauge su BaliuSruoga, Povilu Viðinskiu, Èiurlioniu.

Savo gëdai nesuradau Basanavièiaus kapo. Að nors seniai bu-vau, o Algiukas neseniai ir tai nesurado. O kad seniai buvau, tasirgi ne mano naudai. Algiuko nuomone, Vëliniø metu reikia aplan-kyti Basanavièiaus kapà ir padëti vainikà, o gal tik pastatyti uþ-degtà þvakutæ. Pasakiau, kad reikia pasiklausti Viktoro nuomonës,ar verta tokià dienà mums lankytis kapinëse. Algiukas uþginèijo.


Jo supratimu, ne visur mes privalome vadovautis Viktoro nuomo-ne. Á tai atsakiau, kad jis uþ mus protingesnis ir gudresnis, todëlprivalom atsiþvelgti á jo nuomonæ. Algiukas, atrodo, nepakeitë sa-vo nuomonës.

Ant Pilsudskio motinos ir jo ðirdies kapo, t. y. paminklo, uþmes-ta gëlë.

Mûsø pareiga priþiûrëti Basanavièiaus kapà. Viktoras sakë, kadjis priþiûrimas – sodinamos gëlës. Taip! Bet mes irgi privalomprisidëti priþiûrint didvyriø kapus. Tai ir savotiðka agitacija: tegupraeiviai mato, kad Lietuvoje yra lietuviø! Prie to darbo reikia pri-traukti merginas, moteris.

Gráþæ buvom pavaiðinti. Gerokai nusivëlavom gráþti (Algiukasnuëjo pas Genæ, kurios anà vakarà nerado). Prie namø sutikauJonelá ir Alæ. Ji iðbarë mane. Þinoma, ne be pagrindo.

Traukinyje klausë kelio á Palûðæ jauna rusaitë. Pasirodo, kad iðAngarsko vaþiuoja kaip turistë. Ádomu buvo suþinoti, kà ji þinoapie Lietuvà. Jai sakiusi viena þydë ir dar kai kas, kad Lietuvojelabai neapkenèia rusø. Að: „Kogda ja eto slyðu iz ust ruskich, vseg-da spraðivaju ich: a gde vas liubiat?“ [„Kai iðgirstu apie tai ið rusølûpø, visada paklausiu: o kur jus myli?“] Ji nusijuokë, atrodo, ne-supratusi mano þodþiø prasmës. Vilniuje ásitikinusi, kad tai – netiesa. Suþinojæs, kad ji – þurnalistë (I kurso neakivaizdininkë), no-rëjau daug papasakoti apie Lietuvà. Bet greit supratæs, kad ji –oþkelë ir maþai domisi tuo, nutilau. Daug rusai kalba apie savoaukðtà kultûrà, bet vargu ar yra Europoje kita tokia nekultûringatauta. Tai árodë ði rusaitë. Tiesa, ji neturi motinos, kurià tëvas pa-liko ir ji gyvena su tëvu. Taèiau tëvas Irkutsko muziejaus direkto-rius! O duktë taip neiðsiauklëjusi, kad tokiø maþai esu sutikæs.Þiovaudama nesupranta net, kad reikia prisidengti zacirkinæ. Prisi-paþinau buvæs Sibire, bet neradau reikalo prisipaþinti, kokiu bûduten atsiradau.

Javarauèiðkëse uþklupo mus lietus. Gráþæ radome pas Rastenávestuves. Buvæs Alfredas ten. Visi patenkinti. O kad Lietuvos baþ-nyèia prieð karà bûtø turëjusi bent treèdalá tokiø kunigø, ðiandienmûsø tauta bûtø daug geresnëj padëtyje. O to meto kunigai ið

aukðto þiûrëjo á savo ganomas aveles, bendravo tik su ponais irinteligentais. Vakar kasant su Viktoru bulves, priminiau apie taijam. Jis teisino dvasininkijà vyskupo Paltroko þodþiais: „Kokià mûsøtautà iðauklëjo dvasininkija, tokià ir turëjome.“

Nuotaika buvo prislëgta. Po pietø su mama ir Antanina ëjomgrybauti. Mama norëjo uogauti. Kitas dienas daug dirbau.

O dabar apie tai kà prisiminiau ið praeities.

Liepos 22 d. vykdamas pas Alæ traukinyje iðsikalbëjau su StasiuNoreikiu ið Linkmenø. Uþgirdæs, kad jis su savo dukra kalba rusið-kai, nustebau. Jis ëmë teisintis. Esà vedæs lenkæ, namuose retaibûnàs. Að: „Taèiau tu kalbëk su ja lietuviðkai.“ Kalbàs. Stengësimano akivaizdoje kalbinti jà lietuviðkai, bet toji maþai supranta.Matyt, Linkmenyse su vaikais kalba rusiðkai. Leisiàs á lietuviðkàmokyklà. Abejoju. Lenkë nesutiks, ji leis á rusiðkà. Kokiø ðûdþiøyra mûsø tautoje! Autobuse girdëjau já kalbant su savo dukra vienrusiðkai. Mat að sëdëjau toli ir, jo manymu, negirdëjau, kà jis kal-ba. Jo brolis piktinasi tuo. Taèiau irgi silpnakûnis. Jeigu manobrolis atvyktø su dukra, kalbanèia rusiðkai, iðvyèiau já. Pamëgintøjis man su savo dukra kalbëti rusiðkai! Visgi Vilniaus kraðto lietu-viai silpnesni uþ likusius lietuvius tautinës savigarbos atþvilgiu.Lenkø neapkentë, bet tikrais lietuviais netapo.

Buvom susitaræ su Jadzyte, kad ji pasikvies pas save vidurinësmokyklos mokymo dalies vedëjà Ðidlienæ. Norëjau su ja pasikal-bëti. Girdëjau, kad persekiojanti mokinius, lankanèius baþnyèià.Norëjau suþinoti, kokiu tikslu ji tai daro ir pasakyti ðiuo klausimusavo nuomonæ. Jadzytë teisinosi, kad jos neradusi. Taèiau apierugpjûèio 17 ar 18 d. neradæs Alfredo, uþsukau pas jà. Apsimeèiauieðkàs jos brolio Alfonso (þinoma, turëjau maþà viltá, kad já rasiu irpasikalbësiu). Iðvykusi á Vilniø pas gydytojà. Motina sakë, kadVeronika visà laikà buvusi namie. Vadinasi, Jadzytë melavo. Iðsi-gando manæs ir sumelavo. Alfonsas atvyksiàs apie rugpjûèio 23 d.Papraðiau pasakyti jam, kad atvyktø pas mane. Tik iðvykæs supra-tau, kad be reikalo praðiau. Reikëjo paèiam rugpjûèio 23 d. nuvyk-ti. Jauèiaus iðvargæs, be nuotaikos, todël nenuvykau. Kaip nors


reikia Alfonsà susitikti ir paaiðkinti jam, kà jis ir jo sesuo daro.Atrodo, kad taip elgiasi ne todël, kad bûtø niekðai, o todël, kadnesupranta, kà daro. Pamëginti reikia.

Atrodo, rugpjûèio 20 d. su Linkûnu1 Kaltinënuose susitikomeádomø sená. Jis papasakojo apie vienà revizijà ið Maskvos. Dariusipatikrinimà jo (dirbo vyr. buhalteriu) ástaigoje Vilniuje. Po revizi-jos jis pakvietæs rusus pas save. Vienas iðgëræs taip prabilæs: „Porapokonèit s etim litovskim jazykom. My, govoriaðèije na ruskomjazyke, postrojim komunizm“ [„Laikas baigti su ðita lietuviø kalba.Mes, kabantys rusiðkai, pastatysime komunizmà“]. Tai buvo maþ-daug prieð 12–15 metø. Bet apie panaðø rusø iðsiðokimà iðgirdaupraëjus mënesiui ið Algiuko lûpø. Á Panevëþá atvykæ staþuotis rusøinþinieriai. Tai ávykæ, atrodo, „Ekrano“ ar panaðaus pavadinimoámonëje. Iðleistuvëse rusas pasakæs lygiai tokius pat þodþius. NetPanevëþio komunistai pasipiktinæ tokiu áþûliu „derþimordos“ elge-siu. Tik mane stebina paþodinis tos „derþimordos“ minties pavar-tojimas. Laikai keièiasi, o „derþimordos“ nesikeièia. Ið jø ir negali-ma nieko geresnio laukti.

Rugpjûèio 27 d. nuvaþiavau pas Alfredà. Sutiktas buvæs manomokytojas ir Linkmenø progimnazijos direktorius Balys Kardelispristatë savo þmonà, o paskui visà kelià (nuo Breivos kryþiaus ikibaþnyèios) tardë, kiek að uþdirbàs, kokias pareigas uþimàs ir t. t.Kai pasakiau, kad man sugráþus ið lagerio nepatiki gero darbo, ðisnet nepasiteiravo, uþ kà ten patekau. Jis pasirodë þmogumi þe-miau vidutinio lygio. Sako, kad mokiniai seka savo mokytojais.Netiesa. Aèiû Dievui, kad að ðiuo mokytoju, kuriuo prieð 20–22metus þavëjausi, nepasekiau. Jauèiuosi visa galva aukðtesnis uþ já.Ir kam jis gyvena? Kokia jo gyvenimo prasmë? Alga, komfortas!Apie savo tautos padëtá, jos kanèias jis ið viso net negalvoja. Gaila,kad anksti mirë jo giminaitis – Kazys Kardelis2. Tas buvo visaikitas þmogus. Labai gaila! Reikëtø suorganizuoti kada nors buvu-

siø moksleiviø susitikimà. Taèiau jeigu visi tokie mûsø buvæ mo-kytojai, nenorëèiau susitikti su jais. 1969 m. sukaks 25 metai nuoLinkmenø progimnazijos ákûrimo. Reikëtø organizuoti susitikimà.Reikëtø! Pagalvosiu!

Rugpjûèio 28 d. atsisveikinæs su mama iðvykstu á Vilniø. Gailavargðës! Vos sugráþus namo, apsilankë brolis Jonas su savo ðeima.Atvykæ praðyti mus su Ale pakrikðtyti jø sûnø Gintarà. Vadinasi,mano þodþiai turëjo neblogø pasekmiø. Iðvis jis po to ginèo labaipasikeitë. Tapo labai geras. Net du kartus buvo tëviðkëje, nukasëbulves (tada sakiau, kad boba já laiko prisiriðusi uþ kojos).

Ástaigoje radau du naujus darbuotojus: þydæ Klarà ir lietuvæGraþinà. Darbo be galo, nes laikinai mes padedam Kaplano sky-riui. Nëra laiko net laikraðtá paskaityti. Gráþau be nuotaikos neiðsi-pildþius planams praplësti savo akiratá (paskutinæ savaitæ buvauásitikinæs, kad visgi keisèiau ástaigà á gyvenimà kaime). O èia dartas prakeiktas darbas. Uoliai ëmiau ieðkoti darbo, kur bûtø laikomokytis. Praðiau Ðaulá pakalbëti su jo draugu, Vito kombinato di-rektoriumi. Ámonëse yra darbø, kuriuos dirbdmas randi laiko kny-gà paskaityti. Tas atsakæs, kad jo fabrikas nesàs filantropinë ástai-ga. Bandþiau kreiptis á A. Bujokà. Pas juos kûrikas uþdirbàs 120 rub.Parà dirbàs, o 3 laisvos. Taèiau að neturás teisiø. Þadëjo padëtigauti teises. Bet jo darbuotojas iðëjæs atostogø. Taip ir liko viskas.Alberto Þilinsko sesuo siûlë Viktorui kûriko vietà uþ 90 rub. Tenreikia 3 þmoniø. Pagrindinis atlyginimas tik 75 rub., o 15 rub. pre-mijos, kuri negarantuota. Jeigu 100 rub. uþdirbèiau, eièiau á tokádarbà. Maþiau kaip 100 rub. uþdirbti negaliu. Juk ir ðiaip vos ver-èiamës, vos galà su galu suduriame.

Kreipiausi á Silvà. Tas ëmë juoktis ið manæs. Esà laikraðèiai pa-raðysià feljetonà apie kûrikà su dviem aukðtojo mokslo baigimodiplomais. Jam nesuprantama, kad manæs neþemina bet koks dar-bas. Já labai vilioja direktoriaus vardas, todël jam nesuprantama,kad toká vardà lengvai pakeisèiau á sargo, jeigu tik gauèiau gali-mybæ darbo metu paskaityti knygà arba porà atidirbæs galëèiau3 paras dirbti bibliotekoje. To, þinoma, jis niekada nesupras ir be-prasmiðka tuo já tikinti. Bet kartà dar mëginsiu su juo rimtai pakal-

1 Linkmenø kunigas Alfredas Kaniðauskas.2 Ir Balys Kardelis anksti mirë. – A. T.


bëti. Fabrikuose tokiø darbø yra. Pvz., Èiuladienë ir Vilutienë „Pun-tuke“. Jos beveik nieko nedirba. Að dirbdamas dispeèeriu irgi dar-bo neturëjau. Neturëdamas atskiro kabineto, negalëjau tinkamaiiðnaudoti savo laisvalaikio. Labai gaila!

Visi juokdavosi ástaigoje suþinojæ, kad að ieðkau kûriko vietos.Jiems að keistuolis. O að eièiau iðvieèiø valyti, jeigu tik galëèiaumokytis. Atrodo, dar niekada taip netroðkau mokytis kaip dabar.Taip gaila, kad per metus nesusiradau tokio darbo. Reikëjo susi-tarti su Abromaièiu ir neiðeiti ið dispeèerio vietos. Reikëjo!

Buvau nusprendæs kreiptis á Aleksandrà. Gal jis man padëtø?Tik Alfonsui atvykus suþinojau, kad jis vël ligoninëje. Alë tvirtina,kad Viktoras galëtø man padëti, taèiau nenori. Ið pradþiø ir að tuotikëjau, bet ðiandien tuo netikiu. Jis niekuo negali man padëti,jeigu to ir norëtø. Baþnyèia disponuoja dideliais pinigais, todël jigalëtø man padëti. Gal kada nors bûèiau jai naudingas. Bet kas aðjai ðiandien? Kà nors reikia daryti. Bet kà? Gal kreiptis á Birutësdraugus? Ir tokios mintys aplanko mane. Reiks pamëginti! Reikësmëginti gauti kûriko teises. Bet Bujokas lyg atðalo. Ar tik saugu-mas nepamokë jo? Juk apie viskà telefonu kalbëjome.

Ypaè mano nuotaikà sugadino rugsëjo 7 d. „Komjaunimo tie-soj“ iðspausdintas straipsnis apie tai, kad þmogaus protinis darbasduoda geriausius rezultatus tarp 30–40 metø. Po to þmogus smun-kàs þemyn. Nors tai pats seniai þinojau, taèiau ðis straipsnis labaiprislëgë mane. Ið iki tol slëgë gyvenimo beprasmiðkumo pajauti-mas. Po ðio straipsnio ðis pajautimas dar sustiprëjo. Dabar ástaigojebeveik nepolitikuoju. Bet to straipsnio paveiktas ëmiau garsiai áro-dinëti, kad laimingi tik tie, kurie tiki pomirtiniu gyvenimu. Arkadi-jus mëgino nuginèyti mane, taèiau nerado tam savo tvirtinimuiparemti reikiamø argumentø.

Rugsëjo 5 d. aplankæs mane Alfðinskas pasakë: „Valdþiai nepa-vyko sugriauti baþnyèià ið oro, tad dabar stengiasi griauti jà iðvidaus Krivaièiø ir Maþeikø pagalba.“ Tai tiesa.

Nuo susitikimo su Krivaièiu atsisakiau. Viktoras priminë Vasi-liausko laiðkà vysk. Paltarokui, kurá Krivaitis perdavë saugumui.Yra rimtas pagrindas laikyti já saugumo agentu. Já apsupusios mo-

terys. Tarp jø gali bûti saugumo ðnipiø. Tad toliau nuo jo. Kun.Pakënas irgi tokios nuomonës. Kaip að tada neatkreipiau dëmesioá Kaziuko þodþius! Nepastabus, uþmarðuolis!

Þemaitis buvæs pas kunigà Maþeikà. Slegiantá áspûdá padaræs.Prisiminiau mamos pasakojimà dar birþelio pabaigoje. Ðv. Petro baþ-nyèioje prie Komunijos ëjusios 6 amerikietës. Maþeika pamokslometu minëjæs Vietname besiliejantá kraujà. Tegu girdi valdþia, koksjis tarybinis patriotas. Ðis irgi svajoja apie vyskupo lazdà. Taèiausako, abu su Krivaièiu Romoj priðnekëjæ vienas ant kito. Nebûsiànë vienas vyskupu. Viktoro nuomone, vysk. Labukas esàs jau su-vaikëjæs, todël gudrusis Krivaitis sukasi apie sená ir jo rekomen-duotas galás bûti konsekruotas vyskupu Romoje, á kur spalio më-nesá jie vykstà. Taèiau Þemaièio ir Alfðinsko nuomone, Labukasnesàs suvaikëjæs, o tik geras diplomatas. Anie du niekðai [Krivaitisir Maþeika] niekada netapsià vyskupais.

Bet að irgi bijau. Bijau! Roma su Maskva flirtuoja. Bijau, kadMaskva neapgudrautø Vatikano. Maskva daro kai kurias nuolai-das – paleido kun. Adomaitá, iðkalëjusá 19 metø. Lageryje telikotik vienas kunigas Mackonis. Pirmiausia dar iðvakarëse spaudë járaðyti á spaudà, o sekanèià dienà paleidæ. Dar vasarà tikinau Vikto-rà ir Algiukà lankyti anglø kalbos kursus, o po to stoti á universite-tà studijuoti ðios kalbos. Gal mes niekada netapsime politikais(jeigu per 10–15 metø Lietuva netaps laisva, ko tikëtis labai sun-ku. Að bent labai abejoju tuo, kad mes gautume nepriklausomybæanksèiau negu per 15–20 metø. O tada mes bûsime seniai. Nieko!55 metai dar ne senystë! Dar visko gali bûti. Dar galim bûti politi-kais), bet dël visko anglø kalbà iðmokti Viktorui bûtina. Að vokie-èiø kalbà gilinsiu. Ið uþsienio gráð lietuviai, daugeliu atvejø (ypaèuþsienio kalbomis) pranaðesni uþ mus. Mûsø pareiga bûtø atsto-vauti Lietuvos lietuviams.

Nemokëdami kalbø jausimës silpnesni uþ juos. O to nereikia.Nors að nesu karjeristas ir valdþios netrokðtu, bet visgi nenorëèiau,kad kas nors á mane þiûrëtø ið aukðto. Tegu valdþioje kiti sëdi, betað norëèiau opozicijoje bûdamas jaustis lygus ten sëdintiems. Tàturëtø jausti ir Viktoras.


Ið to, þinoma, negalima daryti iðvados, kad svajoju apie valdþià,apie jos uþgrobimà, jeigu mes gautumëm laisvæ. Ne! Daugelis lagerykalbëdavo, kad mes daugiau kovojom, daugiau iðkentëjom, todël turimteisæ valdþioje sëdëti, bet tai nepatiktø uþsienio lietuviams. Tos mintyslabai neteisingos. Að bent galëèiau bûti opozicijoje. Tokia vieta manpatinka. Valdþioje að niekada nebûsiu, jeigu dar sulauksiu laisvësdienø. Tam trukdo mano neiðsilavinimas ir kalbø nemokëjimas. Taip!

Nukrypau.Viktoras nesirodë porà dienø. Jam priminiau anglø kalbos kur-

sus. Sakësi buvæs nuëjæs á Salomëjos Nëries mokyklà, bet kursøneradæs. Nors laiko neturëjau, bet nutempiau já ir parodþiau jam,kaip tuos kursus rasti. Þadëjo lankyti juos.

Rugsëjo 1 d. buvome pas Stasæ „Kregþdutëje“. Ten priminiaujam, kad ðiandien nueitø á kursø atidarymà. Jis: „Padëk nueiti,tada lankysiu.“ Að atsisakiau, nes man reikia mokytis. Vietoj kursønuëjo su Stase pas jos giminaitá darbo ieðkoti.

Nesuprantu jo, kodël jis nelanko kursø. Alë teisina tuo, kadþmogus daug iðvargo, nori pailsëti. Tai ne pasiteisinimas. Visurvaþinëja, trankosi. O kà tas duoda? Su Algiuku reikëjo pasitranky-ti. Bet kai paaiðkëjo, kad ið jo nieko doro neiðeis, daugiau trankytisnëra pagrindo. Reikia sësti ir rimtai dirbti. Tik taip! Alë pastebëjo,kad jis televizoriaus neþiûri, nesiklauso koncertø, nors ið lagerioraðæs, kad labai mëgstàs muzikà. Að jam apraðydavau filmus, paro-das, teatro spektaklius, taèiau jis sugráþæs nerodo didelio susido-mëjimo visa tuo, kuo jis domëjosi laiðkuose. Buvo lenkø filmøfestivalis. Neaplankë, neaplankë ir Visgirdos kûrybos parodos, te-atro irgi nelanko. Tad kà tada veikia?

Man tai nepatinka. Nenorëdamas padarau iðvadà, kad jis tiksaugumui demonstruodavo savo iðsilavinimà. Teisme tai demonst-ravo (ir perdëtai). Kam to reikia?

Pradëjau gan kritiðkai vertinti já. Blogai, kai neturi autoritetø,kuriems bûtum 100 proc. atsidavæs, kuriais 100 proc. tikëtum irsektum jais. Neturiu në vieno autoriteto!

Bet sveikas protas neleidþia man visiðkai neigti Viktoro prana-ðumo prieð kitus mano paþástamus. Daugiau tokiø vyrø Lietuva

neturi ir neþinia kada turës. Nors á já þiûriu gan kritiðkai, bet visvien laikau já didþiausiu Lietuvos þmogumi. Tik vergai susikuriasau stabus ir garbina, o laisvi þmonës turi þiûrëti á kiekvienà þmo-gø kritiðkai. Taip! Nëra pasauly idealiø þmoniø ir nereikia jø ieð-koti. Nereikia palûþti pastebëjus savo draugø ydas. Kiekvienasmes su ydomis. Tik vienas jø turi maþiau, o kitas – daugiau. Á saveirgi reikia kritiðkai þiûrëti. Bent atrodo, kritiðkai þiûriu á save.

Rugsëjo 3 d. pas Alës seserá Bronæ ðventëm jos vardines. Ancëpraðë uþeiti pas Genutæ. Supratau, kad Algiukas ten, nors tik prieðsavaitæ buvæs irgi. Áklimpo á juos. Bronë pakvietë á baliø. PirmiauGenë atrodë man gan simpatiðka mergaitë, o ðá kartà buvo negraþuolë.

Rugpjûèio 27 d. Algis, kaip suþinojom, nakvojo pas Genæ. Ðákartà buvo jam nepatogu, todël pasipraðë pas mus. Gráþtant pasmus bariau já uþ sëdëjimà, toká prilipimà: „Þmonà reikia iðsirinktiið keliø merginø, o ne ið vienos.“ Bet jis atsisakë eiti pas Lidà. Taijau – neiðtikimybë. Að: „Jeigu nori, kad mes tave niekintumëm,sëdëk prie vienos prilipæs.“ Jam [Genë] patinkanti, nes sveikø pa-þiûrø. Að: „O kiek tokiø yra. Ne ji viena! Ji nebloga mergaitë, betne pati geriausia.“ Daug kalbëti nenorëjau, nes jis viskà gali jomspasakyti. Savo prieðiðkumà jo sëdëjimui ten suvedþiau á tai, kadjam gali nusibosti. O tada Genei bus ðlovë nuplëðta.

Nors Vanda jos sesuo, o Alë – pusseserë, bet jos netrokðta,kad Algis griebtø Genæ. Joms gaila jo. Esanti baltarankë, motinosvaikas. Teisingos moterys!

Norëèiau, kad jis graþesnæ gautø. Taèiau vis vien jo vedybosbus þmoniðkesnës uþ Edvardo, Albino, Stasio, Donato ir, þinoma,Romo vedybas. Þmoniðkesnës!

Viktoras ir Alë patarë daugiau neatkalbinëti jo nuo Genës, nesjis viskà persako. Ið Stasës uþuominø supratau, kad jis daug kàpersakydavo Stasei.

Jam atvykus á Vilniø pas mus, prieð 2–3 savaites, að buvautëviðkëje, todël nesusitikom. Ðiandien irgi apsilenkë. Stengiausitylëti. Beprasmiðka já atkalbinëti. Be to, gaila Genutës. Norint ga-lima bûtø já atðnekëti, taèiau Genutë já myli, be to, laikas jai tekëti.


Gaila jos. Man ji buvo gera mergaitë. Be to, Algiukas nevertasgeresnës. Ne! Vyras jis silpnas, nevertas vyro vardo. Tai rodo jostaigus prilipimas prie Genutës. Pirmiau juokdavosi ið jos, o kaiatsiejom nuo Stasës ir Onutës (rugsëjo 4 d. prisipaþino, kad jamOnutë ðlykðti, nes supratæs jos dviveidiðkumà. Tegu uþ tai dëkojamums), prilipo prie ðios ir ásimylëjo iki ausø. Tikras A. Bujokas!Porà kartø susitiko ir apsinakvojo. O kas bûtø, jeigu ji nusibostøjam? Mergaitei negarbë! Vyras ið jo menkas. Menkas! Tikras vyrastaip nesielgia.

Prieð savaitæ kalbëjau Genutei: „Veikëjas jis nebus, bet tokiovyro tau ir nereikia. Bus pora vaikuèiø, jis geras ðeimos galva, nespas kitas neis.“

Viktoras nesutiko su mano iðvadomis. Jis [Algelis] bevalis. Jei-gu kita ims prie jo kombinuoti, jis nepajëgs atsispirti. Genutë turësjá saugoti, niekur vieno neleisti. Atrodo, kad ið dalies jis teisus.Algelis bevalis!

Tesiþino! Daugiau nesikiðam á jø reikalus. Kà galvojau ir kàjauèiau savo pareiga pasakyti, jau pasakiau. Dabar nesakysiu nie-ko. Jis pats stebëjosi, kad nebombarduoju jo. Ir nebombarduosiu!Nereikia! Genutë jam bûtø þmona, verta jo paties. O Ancë gal busþmoniðka su juo, nes myli Genæ. Kad tik ði bûtø sveika, bent svei-kesnë uþ Vandà. Prieðingu atveju gaila bûtø jo.

Jis pasakojo man apie lagerininkus, apie knygas. O að niekonepasakojau. Tiesiog netraukë iðsipasakoti. Net neuþsiminiau apiepraëjusio sekmadienio iðvykà. Netraukia iðsipasakoti. Be to, varguar jam tai ádomu. Jam ðiandien ne tai galvoje.

Rugsëjo 4 d. netikëtai gráþdamas ið sodø uþsuko Vytautas Marty-ðius su þmona ir vaikais. Vos áþengæs, pradëjo pasakoti ávyká autobu-se. Lietuvis padavæs konduktorei 10 kapeikø sakydamas „bilietà uþpusæ“. Toji nesupratusi. Ðis pakartojæs, irgi lietuviðkai. Jauna kon-duktorë iðvadinusi solidø þmogø durnu ir nacionalistu. Abu uþsiraðëautobuso numerá. Reikià skundà paraðyti ir tokià pamokyti. Atsa-kiau, kad að neraðysiu. Mane ir ðiaip gerai þino saugumas. Ðvenèio-nëliuose mane patá ne taip iðkeikë ir tai neraðiau. Be to, jeigu dëlkiekvieno tokio fakto raðinësi skundus, teks tik tuo ir uþsiimti.

Pats gi nepasisiûlë paraðyti skundo, o tai jam labiau tiktø neguman.

Atrodo, kad niekuo nesidomi. „Kauno romanà“1 skaitæs. Matyt,darbo metu.

Jiems besëdint, besivaiðinant uþsuko Albinas Masaitis. Netru-kus Martyðiai susiruoðë namo. Lauke Vytas ëmë klausinëti, kas èiaper þmogus. Apsimeèiau neþinàs jo pavardës. Pasakiau tik vardà.Ar lagery susipaþinæs? Atsakiau, kad ne. Toks jo perdëtas smalsu-mas sukëlë daug átarinëjimø.

Dar kambaryje prisiminëm Melnikaitæ. Ar ji lietuvaitë? Jie abu(Martyðiai) buvæ Zarasuose, kalbëjæ su tëvais. Tëvai nemokà lietu-viðkai. Ir kaip drásta rodyti tëvus?! Gëda man, kad iki ðiø metøneþinojau, kad Melnikaitë – tai Melnikova, nors pavardë ir këlëátarimà. Bet daugelis to neþino, daugelis. Daugpilyje Antanas pa-reiðkë: „Reikës specialiai nuvaþiuoti á Zarasus ir patikrinti. Tûks-tanèiai sëdëjo lageriuose ir tokio dalyko neþinojo. Tarp jø sëdëjoasmeniðkai jà paþinojæ, sëdëjo vertëjas. Nesuprantu, kodël jie tonepaaiðkino.“

Albinas apie valandà pasakojo apie savo darbà. Koks pilkas irnuobodus þmogelis! Politinis kalinys! Paskendæs sandëliuose tarpdëþiø, maiðø ir nieko neþino, kas dedasi pasaulyje, jo tëvynëjevyksta. Tai rodo, kad jis niekuo ir nesidomi. O lageryje pretendavoá veikëjus. Atëjo pinigø skolintis. Sukëlë átarimà, kodël ið brolionesiskolina. Nusprendë Alë ið jo brolio þmonos suþinoti. Paklausëneva slaptai nuo manæs. Jis nesikreipæs. Galëjau saviðalpos kasojepasiskolinti, bet tai suþinojæs nusprendþiau neskolinti. Neatiduoslaiku, suk galvà. Viktoras sakë, kad klaidà padaræs klausinëdamas(visø aplinkybiø jam neiðdësèiau). Truputá nepatogu, lyg gaila bu-vo þmogaus. Brolis já smerkia uþ vedybas, todël ir nesikreipë á já.Aiðku!

Rugsëjo 7 d. nuëjau pas Algá Baltruðá Viktoro ieðkoti. Ten radaujo Danutæ ir Romà Ragaiðá su savo simpatija – gan miesèioniðkosiðvaizdos, pilka merguþëlë. Nuo geguþës mënesio nebuvau net matæs

1 Alfonso Bieliausko romanas.


jo. Mënesio pradþioje buvæ kartu su visa kompanija su Viktoru pasmus, iðgëræ alaus ir iðvykæ.

Ðiandien jis [Romas] su Algiu ir simpatijomis uþsuko Stasio Nag-lio adreso. Á kambará áëjo tik Algis su Dana. Palydëjæs iki „Pobie-dos“, radau ir tuos. Prikiðau, kad niekuo nesidomi. Jis juokësi iðistorijos mokslo. Esà istorija nepadës ateities atspëti. Að su ironija:„Tavo ateitis man aiðki, galiu ir be kortø iðburti tau.“ Tyèia primi-niau, kad atvaþiuotø, nuveþtø pas Aleksandrà. Lyg negirdëjo! Su-valkietis! Ir kaip toks þmogus nesigaili keturis metus praleidæs uþgrotø ir spygliuotos vielø? Kà þmogus kaltas, kad jis toks, o nekitoks – koks man patinka. Bet að negaliu tokiø nesmerkti. Nega-liu! Vis vien pakvieèiau já á sveèius. Kalti jo vyresni draugai lageryje,kurie neákvëpë jam meilës knygai, savo tautai. Tuðèias miesèionis!1

Rugsëjo 8 d. Gráþo Viktoras po savaitës laiko trukusios kelionësPietø Lietuvoje. Visos po Latvijos likusios „nuosëdos“ prapuolë.Bet jau nieko ið jo nelaukiu. Pirmiau atrodë, kad jis þino, kà daryti,kaip surasti iðeitá ið susidariusios padëties. Dabar tà tikëjimà esupraradæs. Nieko jis neþino!

Rugsëjo 3 d. jis buvo su Vytu Girdzijausku Ðiluvoj atlaiduose.Rugsëjo 9 d. á mûsø laboratorijas atëjo darbo ieðkoti þydë ið

Taðkento. Uzbekai labai neapkenèia europieèiø. Taigi visur rusønekenèia, ne tik Lietuvoje. Ji norinti iðmokti lietuviðkai, bet uzbe-kiðkai neiðmokusi, nors ten visà amþiø gyvenusi. Að nustebau dëljos noro iðmokti lietuviø kalbà: „Naðy ruskije drugovo mnenija olitovskom jazyke, tak kak v luèðem sluèaje s nim moþno dojechattolko do vokzala, a inogda tolko do ubornoi, kak govoriat ruskije.No jesli ja byl by na ich meste, nauèilsia chotia by ponimat“ [„Mû-sø rusai kitokios nuomonës apie lietuviø kalbà, nes geriausiu atve-ju su ja galima nuvaþiuoti tik iki stoties, o kartais tik iki iðvietës,kaip jie sako. Bet jeigu að bûèiau jø vietoje, iðmokèiau nors supras-ti“]. Klarai ir Arkadijui nepatiko mano nacionalistiniai þodþiai. BetArkadijus po truputá jau kalba. Jam daug priekaiðtauti negalima.Klara gyvena nuo 1959 m. ir tai nemoka.

Þmonës skleidþia gandus, kad á Vilniø atvyko 400 ðeimø ið Tað-kento. Tikrovëje atvyko tik 30. Uzbekai nevaþiuoja. Daugiau ðei-mø bijo atsiøsti, nes ir ðiaip didelis nepasitenkinimas. Tegu þydaiatvaþiuoja, o rusø nereikia. Jø ir taip èia per daug. Nors þydainesistengia manæs suþydinti. Alei ir Elenai tas pat. Gaila þydø. Tenjø nemëgo, èia irgi. Toji Viera sako: „Visur mûsø nemëgsta.“

Klara prisiminë vakarykðtës dienos mano pastabà dël lietuviøkalbos nesimokymo ir pridëjo: „My ponimajem, no tolko prikidy-vajemsia, èto neponimajem“ [„Mes suprantame, bet tik apsimeta-me, kad nesuprantame“]. Að: „Ja znaju, èto ruskije na nas smotriats vysoka ir po etomu ne chotiat izuèiat nað jazyk. S vysoka smot-riat na nað jazyk, na naðu kulturu“ [„Að þinau, kad rusai á musþvelgia ið aukðto ir todël nenori mokytis mûsø kalbos. Ið aukðtoþvelgia á mûsø kalbà, mûsø kultûrà“]. Arkadijus tyli, bet jauèiu,kad jam tas labai nepatinka. Taèiau po keliø dienø jis pastebëjo,kad að beveik nepolitikuojàs.

Rugsëjo 10 d. uþsukau pas Stasá Uosá dël Rotomskio disertaci-jos. Pastaràjá nori banko valdytojas Knyva atleisti. Nusprendë pra-dëti disertacijà raðyti. Jis neparaðys, nes nevaldo plunksnos. Praðëmane suþinoti Uosio nuomonæ. Tas gudrus: „Ne ðventieji puoduslipdo!“ Savo nuomonës visgi nepasakë. Jeigu Uosis vadovaus, galiparaðyti. Kalbà iðtaisyti paþadëjau að. Net pareiðkimà paraðiau,uþpildþiau kadrø áskaitos lapà.

Uosis diktavo pareiðkimà: „Praðau pritvirtinti mane prie finansøkatedros...“ Pareiðkiau, kad tai ne lietuviðkai skamba „pritvirtinti“.Á tai Staselis: „Tegu pareiðkimà raðo rusiðkai.“ Tie þodþiai ásiutinomane: „Tu vis savo. Nesuprantu tavæs. Þinau, kad supras ir rusið-kai. Bet kur tavo lietuviðka savigarba? Kam visur pataikauti? Kambe muilo lásti?“ Þiûri á mane ir dviprasmiðkai ðypsosi, niekðiðkaikosëdamas, o að tæsiu mintá: „Pamëgintum tu man paraðyti pareið-kimà rusiðkai. Nepriimèiau tokio pareiðkimo.“ Visa laimë, kad to-kiø lietuviø ne tiek jau daug. Jeigu visi bûtø á Uosá panaðûs, tektøgreit ant mûsø vargðës Lietuvëlës kapo kryþiø pastatyti.

Plano komisijos pirmininkas Drobnys paþeminæs pareigomis, odabar praðàs pasilikti ir dirbti pusæ etato Universitete. Èia gausiàs1 Romas Ragaiðis 1978 m. tapo aktyviu LLL nariu.


240 rub. ir universitete – 130 rub. Ið viso 370 rub., t. y. ministroalgà. Daktaro disertacijà èia greièiau paraðysiàs. Suþinojau, kadsvajoja apie doktoratà. Universitete gausiàs docento laipsná.

Prisiminiau „Dievø miðkà“. Alë þino, kas tai per þvëris. Stasysnegirdëjæs nieko apie Sruogà. Pasirodo, kad niekada neimàs á ran-kas groþinës literatûros knygos. Nespëjàs specialybës literatûrosskaityti. Dieve, Dieve! Nejaugi daug tokiø daktarø!

„Komjaunimo tiesa“ prikiðo universiteto studentams, kad jiegaus aukðtojo mokslo diplomus neturëdami þiniø, kurias duodabrandos atestatas. Aukðtasis mokslas be vidurinio, taip suformula-vo savo mintá laikraðtis. Pasirodo, kad yra ir daktarø be vidurinioiðsilavinimo. Þinoma, Uosis ir nebaigë vidurinio. Jis buvo baigæstik V pradþios mokyklos skyrius. Nusipirko IV klasiø paþymëjimàir baigë technikumà. Jis gabus, jeigu domëtøsi groþine literatûra,galëtø uþpildyti tà spragà. Taèiau nesidomi. Docentas! Kà toksdocentas gali duoti studentams? Negyvø dogmø prikimð tuðèiasgalvas ir viskas! Daugiau ið jo ir nereikalauja partija.

Jis þiûri á mane ið aukðto. Matyt, galvoja, kad jam pavydþiu. Neikiek! Nei kiek! Vien tik tuo, kad niekam nepataikauju, turiu savonuomonæ, kurios jis neturi, laikau save visa galva aukðtesniu uþ já.Todël ir nieko nepavydþiu. Tikrai nenorëèiau su juo keistis vieto-mis. Nenorëèiau! Be to, esu labiau uþ já apsiskaitæs, nors manoapsiskaitymas irgi menkas. Bet palyginus su jo – gan didelis. Ir aðvis lavinuosi skaitydamas, o jis stovi vietoje kimðdamas á galvà taspelësiais ir dulkëmis apneðtas dogmas. Uþtat ir nepavydþiu jam1.

Rugsëjo 10 d. iðvykau á tëviðkæ. Ðvenèionëliuose sutikau Alfre-do sveèius. Kliukas ið Mineiðkiemio parveþë „Pobeda“ mane irAlfredà á Linkmenis. Jis [Kliukas] irgi kalëjæs. Jo manymu, mumsnëra ko gëdytis, kad „sëdëjom“.

Uþveþu Laðinskui iðversti paltà. Naujo pirkti nëra ið ko. 4 metusiðneðiojau ir dar paneðiosiu. Uþ darbà paims 14 rub., o mieste be25 rub. nevers. 12 val. kun. Alfredas paveþa motociklu [á Krivasalá].Geras jis vyras!

Namie randu Jonelá. Sekmadiená jis iðvyksta. Dvi dienas kasubulves. Beveik visas nukasëm. Menkos ðiais metais bulvelës. Gailamamos. Bet ji nesiskundþia.

Senelë vël krito ið lovos ant grindø. Atrodë, kad jau silpna. Betpo savaitës radau vël tokià pat stiprià. Geleþinæ sveikatà turi senu-të! Teta Emilija verkia, kad mes turim atsisakyti tëviðkës.

O mama atsisveikinant neverkë. Sunku jai. Bûtina jà paimti áVilniø.

Rugsëjo 13 d. per televizijà kalbëjo pabëgæs á TSRS buvæs Ame-rikos kariðkis Karkas. Jis tik èia galësiàs laisvai reikðti savo ásitiki-nimus ir kovoti su JAV agresija Vietname. Kvailelis! Ásitikins kadanors, kaip jis galës laisvai reikðti savo mintis! Rado kur atvykti irkovoti! Sako, kad jis psichiðkai nesveikas. Turbût! Kitkuo nepaaið-kinsi jo þingsnio.

Po atostogø kaþkas juokais pavadino mane surusëjusiu lietu-viu. Arkadijus tuoj pat uþprotestavo, að: „Nenoriu bûti nei rusu,nei vokieèiu, nei anglu.“ Arkadijus: „Ja eto znaju!“ Þinoma, rusà,kiekvienà rusà pykina mûsø nenoras tapti rusais. Jie ir nesuprantamûsø tokio „áþûlumo“ ðaknø.

Rugsëjo pradþioj Jonënas1 pasakojo apie savo dukrà. Jis praðæsjà pirmàjà mokslo dienà nesiriðti raudono kaklairaðèio, o tik tauti-ná. Toji aiðkinusi, kad vienai nepatogu iðsiskirti ið visø. Jis tikinæsjà, kad kaip tik reikia iðsiskirti ir tuo net didþiuotis. Prikalbëjæs.Kelias dienas ëjusi su tautine juostele. Bet po keliø dienø pamatæsjà autobuse su draugëmis prisiriðusià, kaip jis iðsireiðkë, „tà raudo-nà ryzà“. Nemaloniai já nuteikæ tai. Bet dabar neneðiojanti neitautinio, nei raudono. Jeigu tautiná pasiriði, vadinasi, darai sàmonin-gai. O jeigu nei vieno, nei jokio, tai tik uþmirðai. Tai menkesnënuodëmë. Vilija irgi retai uþsiriða raudonà kaklaraiðtá. Mokytojauþraðë pastabà. Kartà uþsiriðo ir vël nusiriðo. Apskritai berniokai iðviso neneðioja, daug mergaièiø irgi neneðioja. Tuo ir galima atskir-ti lietuviðkà mokyklà nuo rusiðkos. Rusiukai su pasididþiavimu ne-ðioja raudonus kaklaraiðèius.

1 „Dainuojanèios revoliucijos“ metais S. Uosis elgësi patriotiðkai, todël partija ir KGBsuþlugdë jo ketinimus tapti Aukðèiausiosios tarybos deputatu. – A. T. 1 Pats autorius.


Neþinau, kodël Gintulio neverèia raðytis á spaliukus. Ir apskritaijø klasëje nedaug spaliukø. Já klausiau, ar nori tapti spaliuku. Neno-rás. Neaiðku, kodël Vilytë labai norëjo, o jis nenori. Vaikus viliojablizguèiai, taèiau jo kaþkodël nesuvilioja.

Labai buvau nusivylæs juo. Knygos neimdavo në á rankas. Nu-pirkæs latviø pasakas, priverèiau kasdien perskaityti nors po ke-lias. Dabar pats skaito. Ir paþymiø gauna gerø: 4, 5. Tik darbeliai,kûno kultûra nesiseka. Be reikalo galvojau, kad jis lepðë iðsiþiojë-lis, ið jo nieko nebus. Tingi mokintis, bet gali. Liûdino, kad aðbûdamas jo amþiaus skaièiau laikraðèius, þurnalus ir labai mëgaujuos. O jis nesidomi. Bet, atrodo, kad ir jis skaitys, domësis. Pas-kutiniu metu vël ëmë teikti vilèiø. Be reikalo laikiau já þiopleliu.Rugsëjo 18 d. gráþæs ið Krivasalio nuoðirdþiai kalbëjau su juo, tiki-nau, kad jis gabus, net uþ Vilytæ geriau mokysis. Tas veikia já.Reikia graþiuoju diegti meilæ knygai. Kai lepðe vadini, jis pats imanetikëti savo jëgomis. Vaikai jautrûs ir supranta viskà. Reikia pa-girti, neniekinti jo. O iki ðiol mano panieka daþnai prasiverþdavo.

Rugsëjo 2 d. su Ale buvau Karininkø namø teatre pasiþiûrëtiMaskvos srities Kalinino teatro spektaklio „Èigonas“. Pirmojojepjesëje tikra tautø draugystë. Joje èigonas pavaizduotas doru þmo-gumi (vaidina èigonus èigonai). Reiðkia, ne vien rusai dori. Iki ðiolvisose pjesëse rusai pranaðesni uþ kitas tautas.

O kaip puikiai dainavo èigonai, ypaè viena èigonë. Ðá kartàpublika nesijuokë ið èigonø.

Rugsëjo 5 d. buvau pas Stasæ. Palydëjusi ëmë pasakoti apieEdvardà. Ji nepatikësianti, kad jis niekðas, jeigu kas nors ir mëgin-tø tuo tikinti. O paskui pripaþino, kad jos Povilas pataræs saugotisEdvardo. Esà saugumas já suëmë, saugumas ir paleido. Jis labaimëgstàs pinigà, didelis garbëtroðka. Kodël tokius gandus saugu-mas skleidþia apie Edvardà? Matyt, nori átikinti mus tuo, kad jisgali parduoti savo draugus. Tuo að niekada netikëjau. Bet kai apietai papasakojom Viktorui, ðis prisiminë vienà ávyká. Lagery Edvar-das tikinæs já, kad lapelius spausdinæs Z. Viktoras tuo netikás, nestai netiesa. Ir tokios nuomonës visi buvo lageryje, iðskyrus Edvar-dà. Tad saugume jam árodinëjæ, kad tai Z. darbas. Visa tai ir sukëlë

jam átarimà. Ið kur tai paëmë saugumas? Juk tokie gandai lagerynesklido, tik vienas N. taip galvojæs. Nereikia susirgti átarumo liga,bet atsarga gëdos nedaro. Þinoma, jis neuþeina pas mane. O jeiguir uþeitø, niekada su juo nesusidësim. Niekada! Mano akyse jislabai silpnas þmogiukas.

Rugsëjo 7 d. uþsukau pas dekanà praðyti leisti lankyti draugesu stacionaro studentais Jurginio, Ulozos ir Galvydþio paskaitas.Dekanas Semaðka priëmë maloniai. Jis nieko prieð. Reikià tik pa-raðyti rektoriaus vardu pareiðkimà ir atiduoti prodekanui Zinkevi-èiui, ne kitam prodekanui. Taèiau neskubëjau raðyti to pareiðkimo.Paraðiau tik rugsëjo 21 d. Nieko neiðëjo. Bet apie tai vëliau. Dabartelankau tik doc. Safronovos paskaitas apie rusø XX amþiaus litera-tûrà. Lankau kartà per savaitæ. Ryt pamëginsiu susitarti su doc. Juo-zu Jurginiu. Gal jis pats leis. Paþiûrësim! Jis ádomiai skaito. Jeiguneuþpyko uþ mano balandþio 20 d. kalbà, tai leis. Paþiûrësim!

Alfðinskas pasakojo, kad apie rugsëjo 20 d. „[Amerikos] Balsas“ar Roma [Vatikano radijas] praneðë, kad greitai JAV senatas priimsnutarimà, praðantá prezidentà iðkelti Pabaltijo klausimà SNO. Ðisnutarimas ágausiàs tada ástatymo galià. Tai puiki naujiena. Dakta-ras skeptiðkai þiûri á tai. SNO neprivers Rusijos iðeiti ið Stalinouþgrobtø þemiø. Að irgi nesu naivus, kad ðiandien tikëèiau tuo. Bettik vien ðio klausimas iðkëlimas SNO bûtø labai didelis ávykis.Pasaulis labiau pradëtø domëtis mûsø padëtimi, o Lietuvos skepti-kams ákvëptø viltá, kad mes dar neþuvæ, kada nors vël bûsimelaisvi. Tokiø „neviernø Tamoðiø“ mûsø tautoje nemaþa. O ir tikin-tiems savo tautos ateitimi bûtø dþiugi naujiena.

Paþiûrësim! Ðiandien telieka mums tik laukti. Laukti! Maskva,atrodo, kaþkà ruoðia. Pelðæ paskyrë á aukðtà postà. Paleckis irgitapo dideliu ponu, bent formaliai turinèiu didelæ átakà.

Rugpjûèio mën. vidaus reikalø ir ðvietimo ministerijos tapo sà-junginëmis respublikinëmis. Pastaroji net Stalino gadynëje nebuvosàjunginës priklausomybës. Centralizacijos procesas stiprëja. No-rëdami numaldyti nacionalistø komunistø murmëjimà, Kremliausvieðpaèiai ëmë berti ðiems po kojomis ordinø ir medaliø lietø. To-kio lietaus TSRS dar nematë. Kas savaitæ vis apdovanojimai ir ap-


dovanojimai. Ordinø ir medaliø Maskva nesigaili. Metalas pigus,nes darbo rankos bene pigiausios pasaulyje ir tikrai pigiausios Eu-ropoje.

Taip ir neuþbaigiau. Algiukas sutrukdë 2 val. Ðiaip raðiau nuo11 val. be jokios pertraukos, iðskyrus 15–20 min., Algiui Baltru-ðiui ir Romui Ragaiðiui atvykus.

17 val. 25 min. Keltis, barzdà skustis ir vaþiuoti su Viktoru kun.Aleksandro Markaièio aplankyti. Labai gaila laiko, bet vaþiuoti rei-kia. Bûtina! Jam, þmogui, sunku. Sunku!

Spalio 3 d. (pirmadienis)

14 val. 30 min. maþajame kambarëly. Lauke saulëta, ðilta diena.Puiki bobø vasara.

Anksèiau sugráþau, nes Gurvièiaus atostogos dar nepasibaigë.Taip dirbti galima. Tik pusantros savaitës po atostogø buvo daugdarbo. Tada ir nuotaika buvo bloga nuo minties dël beprasmiðkogyvenimo. Dabar ir laikraðtá paskaitai, ir anksèiau namo sugráþti.

Nuo rugsëjo 14 d. klausau Safronovos paskaitø. Jos girdëtos,bet ðá tà gaunu.

Rugsëjo 16 d. V. Girdzijauskas pakvietë á „Sigmos“ klubà. Ðákartà tema „Nusikaltimas ir bausmë“. Á vakarà pakvietë ið saugu-mo Keþá, ir jø ðefà rusiðka pavarde.

Viktoras patarë tylëti. Tokios nuomonës laikësi ir prie kito stalosëdá abu Albertai. Vakaras prabëgo labai blankiai. Saugumui, þino-ma, patiko, nes niekas nepasakë nei vienos kritiðkos minties. An-ketos uþpildyti (atsakyti) klausimai pritarë net mirties bausmei irkt., kas kertasi su partijos politika. Visada B. Kiðkis sàmoningas. Ðákartà pasirodë naivus: ëmë aiðkinti, kad net Stalino gadynës metuneteisæ þmoniø, kurie nuoðirdþiai prisipaþindavo.

Pertraukos metu Vytas pristatë mane jam ir porai vyrukø. Pava-dinau já naiviu vyru. Ëmë árodinëti, kad tas, kuris prisipaþino ðau-

dæs þydus, gavæs 10 metø, o kiti (neprisipaþinæ) buvæ suðaudyti argavæ 15–20 metø. Árodþiau jam, kad tas galëjo neðaudyti, o tikvaryti á ðaudymo vietà. Uþbaigiau: „Kada ákliûsit, þinokit, kad ne-reikia nieko prisipaþinti. Kuo maþiau prisipaþinsi, tuo maþiau gau-si.“ Viktoras sugráþus: „Jis uþ tave gudresnis, þino kada galimakalbëti, o kada ne.“ Vargu. Jis negudravo, o tik naiviu pasirodë.

Ið pradþiø saugumas bijojo to vakaro, kad jø nesukompromi-tuotø buvæ politiniai kaliniai. Bet vëliau jø „ðefas“ sutikæs. O klu-bo valdþia nusprendusi paèiø pasiklausyti. Tegu patys pamato irásitikina, kad nieko èia nevyksta. O jø agentø raportai iðkraipodalyko esmæ.

Vytas irgi nevykusiai nusiðnekëjo. Esà Dievo niekas nebijo (vai-kai), nes Jis nematomas. Mokytoja Adomaitytë: „Mokytojas turibûti tyras kaip kunigas.“ Pirmininkaujantis pridëjo: „Labiau!“ Juo-kas! Iðsiðoko mokytoja.

Viktorà tikinau, kad mums reikëjo kalbëti. Tegu mato, kadmes saugumui girdint nesibijome kritiðkai kalbëti, taèiau mûsøkalbos neturëtø antisovietinio pobûdþio. Jis nesutiko. Mums rei-kia tylëti. 1957 m. jis visà tiesà rëþæs jiems á akis. Iðklausæ pasakë,kad jie ir pirmiau laikæ já prieðu, bet kad toká laipsná pasiektø tasprieðiðkumas, jie netikëjæ. Uþtat ir þiûrëjæ kaip á vilkà, jo tardyto-jas skundæsis broliui. Dabar tos klaidos nedarysiàs. Jie naivûs irlengvai gali patikëti, kad mes persiauklëjom. Á tai að: „Sutikim,kad jie naivûs, bet jeigu galëtø, areðtuotø mus ir pasiøstø atgal álagerá.“ „Ne! Jie to nesiekia.“ Man irgi taip atrodo. Jie siekia, kadmes atsisakytume savo ásitikinimø. Jie ir nepraranda vilties su-laukti tokiø dienø.

Gráþtant nuo tiltelio pësèiomis (Alë irgi buvo) Viktoras labaikritikavo vakarà, stebëjosi þmoniø lëkðtumu. Suaugæ, o tokie nai-vûs. Jam priminiau „Niekas nenorëjo mirti“ svarstymà. Jie pasiro-dë ten sàmoningi. Kodël? Todël, kad tëvai daug kà jiems pasako-jo, su ta tema susipaþinæ. O ðio vakaro tema ið viso nesuprantama.

„Amerikos balsas“ toks pat nuobodus. Tik rugsëjo 11 d., sek-madienio vakare, buvo ádomi laida apie Ðiluvos koplyèià Vaðingto-


no baþnyèioje. Iðvakarëse teko iðklausyti dalá popieþiaus laiðko(per Vatikano radijà). Aèiû jam! Kremliui nemalonûs tokie laiðkai.Jie primena pasauliui mûsø tautos tragedijà, neatitaisytà skriaudà.

Apie mënesio vidurá Tylai gaunu jo papraðytà aritmetikos vado-vëlá. Prisako man komplimentø. Klausia nuomonës apie jo knygà„Ignalinos kraðtas“. Paðykðtëjau komplimentø. Nemëgstu jø berti.Tik pabrëþiau, kad knyga patiko tuo, jog joje nëra ðlykðèios propa-gandos.

Sekmadiená arklio negavom, todël su krikðto motina grybavom.Ji 20, o að – 26 baravykus. Liûdna kaime. Bet knygas skaitytigalima.

Gráþtant á Vilniø troleibuse 14–17 mergaitë, kalbanti rusiðkai,norëjo uþsiimti visà galinæ sëdynæ. Að pastûmëjæs atsisëdau, nestraukinyje visà kelià stovëjau (uþleidau moteriai vietà). Ji savo drau-gëms pasakojo jau lietuviðkai apie „bjaurø sená“. Tyliu. Visos trysplepa apie Saðà. Paskambino jam 2-97-64, „taèiau motina tyèiaatsakiusi, kad jo nëra“ (kas treèias þodis rusiðkas). Pastebëjau, kadnëra ko didþiuotis, kad moki rusø kalbà, nes dabar pradþios mo-kykloje jà visi moka. Iðsijuokë ið manæs. Apie Saðà negalëjau pasa-kyti savo nuomonës. Tepasakiau: „Gyvenimas jus pamokys!“ Jøkavalieriø tarpe ir daugiau ruseliø. Koks nesàmoningumas. Kaltitëvai. Bet argi kaimietis supranta, kaip reikia auklëti vaikus. Tech-nikumuose lietuviø tautinis sàmoningumas gan þemas. Universite-te jau kas kita. Iðvada, kad mûsø tautai reikia kuo daugiau iðsilavi-nusiø þmoniø.

Tuo pat metu jauna mergina kreipësi á mane lietuviðkai, kad jigalinti perduoti mano 4 kapeikas bilietui [nusipirkti]. Nenugirdau.Kreipësi rusiðkai. Padaviau 4 kapeikas, pasakiau aèiû ir priminiau,kad reikia kalbëti lietuviðkai. Saugumo ausis gali tai girdëti. Juktroleibusas pilnas þmoniø. Suk juos velniai! Anà dienà 11-ame tro-leibuse vairuotojas stoteles skelbë tik lietuviðkai. Kai visi iðlipo,padëkojau uþ pavëþëjimà ir uþ lietuviðkà kalbà. „Aèiû, kad nebijo-te lietuviðkai kalbëti.“ O ko jis turás bijoti?! Jam patiko manoþodþiai.

Neseniai Nulinskas papasakojo apie savo susitikimà su draugaisliepos pradþioje. Jø buvæ penki: jis, Ðaðinskas, Lepðinskas, Erudi-tinskas ir Povilinskas1.

P. iðrëþæs kalbà, kurià pradëjæs gan pakeltu tonu. Jis maþdaugtaip pasakæs: „Seniai galvojau su jumis pasikalbëti, vis progos ne-buvo. Daugumas jûsø esat iðkalëjæ po keletà metø. Ðiandien pa-kelti rankà prieð okupantà yra gal didesnis didvyriðkumas, negukovoti su ginklu rankose. Taèiau ðis jûsø didvyriðkumas, jûsø var-gai, kanèios ágaus nulinæ vertæ, nustos savo prasmës, jeigu ir toliautaip gyvensite. Jûsø manymu, esate uþdëjæ ant tëvynës laisvës au-kuro pakankamai didelæ aukà ir galite pailsëti. Tegu dabar kovojakiti. Èia jau jûs neteisûs. Jûs turite patyrimà kovoje su okupantu,todël ið jûsø daugiau ir reikalaujama. Jûsø supratimu, uþtektinaiprisikovojote, galite dabar lásti po bobø sijonais ir, langines uþsida-ræ, atsiskirti nuo viso pasaulio.

Saugumas triumfuoja, tyèiojasi ið mûsø. Esà jie, komunistai,nebijodavæ kalëjimo, iðëjæ á laisvæ, vël toliau kovodavæ. O kieklietuviø, buvusiø politiniø kaliniø, sëdo antrà kartà? Saugumasgiriasi, kad ið keliolikos ar keturiasdeðimt tûkstanèiø buvusiø kali-niø antrà kartà pateko á lagerá tik keliolika. Jie tyèiojasi ið mûsøteigdami, kad jie turëjæ idealà, uþ kurá nebijojæ eiti á kalëjimà. Omes bijomës, nes neturime idealø. Bet tikrai tokia iðvada perðasi.Ðiandien Lietuvoje tik viena dvasininkija tam tikromis kovos for-momis kovoja su okupantu. Daugiau nëra jokiø jëgø. Reikia neuþ-mirðti, kad laisvës rytui iðauðus tauta pareikalaus ið mûsø ataskai-tos – kà mes nuveikëme sugráþæ ið lagerio. Nereikia veikti tiktodël, kad uþ tai kada nors mums bus uþmokëta, atlyginta. Mesprivalome tiesiog jausti pareigà veikti. Þinoma, að nekvieèiu jûsøorganizuoti pogrindá. Yra kitø kovos priemoniø, bûdø. Reikia veik-ti mokytojus, kurie auklëja mûsø jaunàjà kartà. Jûs galite susipa-þinti su tûkstanèiu merginø ir veikti jas“.

1 Tokio pokalbio nebuvo. Autorius savo paþiûroms iðreikðti panaudoja ávairiø po-kalbiø fragmentus.


Saðinskas nutraukæs já, pareikðdamas, kad tas nieko neduos.Bet P. tæsæs savo: „Kodël neduos? Tos merginos greit taps motino-mis, auklës vaikus – mûsø jaunàjà kartà. Didesnë mûsø jaunimodalis indiferentiðka, jø tautinis jausmas atbukæs. Kas kaltas? Moti-nos, tëvai!

Priekaiðtaudamas jums, nenoriu pasakyti, kad að kuo nors ge-resnis uþ jus. Ne! Að irgi nieko neveikiu. Taèiau að nors ruoðiuosikovai. O jûs? Kada L. paëmë á rankas knygà? O kà tavo, Ð., specia-lybë duos Lietuvai?“

Jam kalbant, visi tylëjæ. Tik E. pora kartø siuntë savo replikas:„Nesàmonë! Nusiðnekëjai.“ Pabaigoje gavæs ir jis þodá. Pareiðkënesutinkàs su P. Esà negalima ið kiekvieno reikalauti, kad jis pasida-rytø revoliucionieriumi – profesionalu. Ne kiekvienas juo gali bûti.Tam reikalingi ágimti gabumai. P. sutinkàs, kad kà nors veikti reikia.

Nors N. ir nekalbëjo, bet að iðbariau já uþ tylëjimà. Jis privalëjokalbëti ir paveikti tà karðtakoðá P. Toli jis nenueis taip kalbëdamas.

Ðiuo atþvilgiu Viktoras bravo. Kà jis begalvotø, bet jo minèiøniekas neþino. Apie ateities planus jis ið viso nekalba. Uþtat saugu-mas nieko ir nesuþino. O Edvardas visà laikà tik ðaukia. Saugumasþino visas jo paslaptis.

Apie rugsëjo 20 d. Viktoras suþinojo, kad Algimantas Jablons-kis paraðæs malonës praðymà ir iðëjæs á laisvæ. Tà dienà jis su AlgiuB. iðvyko pas já. 22 d. man papasakojo viskà. Nors jam liko kalëtitik daugiau kaip metus, bet pagailëjæs tëvø ir paraðæs malonëspraðymà. Saugumas triumfuoja. Pagirti jo uþ tai negalima. Viktorasdar anksèiau sakë, kad Algimantas bailys (jo nepaþástu) ir galipasiduoti saugumo spaudimui. Saugumas pasakæs jam, kad, jø nuo-mone, tik 5 lietuviai galá savarankiðkai organizuoti pogrindá, galákà nors veikti. Tai Burokas, Gajauskas, Laugelaitis, Petkus ir Ter-leckas, kuris vis nenusëdás. Dël Buroko jie meluoja, tik dël akiø jietaip kalba. Jie puikiai þino, kad tas jau neiðlás ið po sijono. Liekamketuri. Tiek nedaug! Ið keturiø tëra du laisvëje. Kaip lengva su jaissusidoroti! Kokia neturtinga Lietuva!

O ar að sugebëèiau vienas savarankiðkai veikti? Tik prieð keletàdienø supratæs, kad Viktoras neþino iðeities, ásitikinau, jog galiu

savarankiðkai veikti. Visgi jie spëja! Þinoma, ðiandien niekas niekoneveikia. Argi jie tokie naivûs? Taip! Kadangi jiems nepavyko ikiðiol parklupdyti mûsø tautos, todël stengiasi savo bejëgiðkumàpateisinti pogrindþio veikimu. Santvarka demokratiðkiausia pasau-ly, rusai kultûringiausi, protingiausi, tad jiems nesuprantama, ko-dël tauta neatsisako laisvës troðkimo, prieðinasi rusifikacijai. Po-grindis kaltas! Turbût Lietuvos saugumas Maskvai taip meluoja irpatys ima melu tikëti. Ðie þodþiai paglostë mano savimeilæ. 1956 m.nejauèiau jëgø pogrindá organizuoti. Be kieno nors paramos orga-nizuoti jauèiausi bejëgis dar tik neseniai. Kaip raðiau, prieð keletàdienø ásitikinau, kad vienas, savo rizika galëèiau veikti. Galëèiau!Bet neveikiu. Tikëjimas Viktoro genialumu truputá susvyravo. Norsjis dràsus, bet bijo treèià kartà patekti. Jis sako, kad nebijàs, nesniekas jo nesigailës. Juk tëvai miræ. Bet bijo. Bijo! Jo adresu sakæ,kad jis didþiausias prieðas, bet doras prieðas. Ið to padarë iðvadà,kad jo nesuims. Man pasirodë, kad toji mintis labai já nudþiugino.Vadinasi, areðto bijo ir jis. Tai visiðkai natûralu.

Þmonës veikia savo rizika ir be ðiø keturiø veikëjø. Rugsëjo

27 d. suþinojau, kad konservatorijos studentai gavo vienas 4, o ki-tas – 5 metus uþ lapelius. Arkadijus sako, kad tai labai maþai.

Algelis sakë, kad ir Kaune pasirodæ lapeliai. Prieð mënesá Vik-toras girdëjæs, kad keli lietuviai, atsakingø darbuotojø vaikai, më-ginæ pereiti TSRS–Turkijos sienà ir buvæ suimti. Kaþkur apie Uk-mergæ apsiginklavæs jaunimas surakinæs milicijos ágaliotiná (prieðmënesá apie tai pasakojo brolis Vladas). Jeigu ðiuos keturis ir su-naikins saugumas, vis vien nepavyks uþgniauþti mûsø tautos sieki-mo laisvës.

Alë, iðgirdusi Viktoro þodþius apie mûsø ávertinimà: „Jeigu koksneramumas, jus pirmus sunaikins.“ Þinoma, sunaikins. Tegu!

Rugsëjo 25 d. vaþiuojant á Alytø motociklu daþnai kildavo min-tis, kad gali ávykti avarija. Gráþæs daviau sau þodá motociklu neva-þinëti. Ðeðtadiená Viktorui apie tai pasakiau. Saugumas gali sukeltiavarijà pasiuntæs sunkveþimá. Viktoras: „Mes nesam tokie veikëjai,kad mus sunaikintø.“ Kalba tai, kuo pats netiki. Juk saugumasmus keturis iðskiria ið visø. Vadinasi, patys laiko mus pavojingais.


Tai ko èia lauþytis?! O dël konservatorijos studentø reikës smul-kiau suþinoti.

Viskas! Ryt paslëpsiu ðá dienoraðtá. Suradæ pasiustø. Jie nesiti-ki, kad að tiek neapkenèiu okupacijos. Dienoraðtis parodytø, kiekneapkenèiu okupantø.

Tada buvo suimti konservatorijos studentas J. Volungevièius irjo draugas Alvydas – Telðiø katedros vargonininkas, bene 3 vaikøtëvas1.

Spalio 4 d. (antradienis)

16 val. 10 min. Lauke ðilta, dienà buvo +22° C. Tik ðià minutæsupratau, kad ðiandien Pranciðkus. Ðià dienà nupirkdavom kokánors menknieká Tatukui. Dieve! Pernai galvojau, kad rugsëjo 21 d.suruoðim baliukà, nes Tatukui sueis lygiai 70 metø. Nesulaukë tosdienos. Kaip skaudu! Ir nejaugi viskas pasibaigia su þmogaus mir-timi?

Buvau pamirðæs apraðyti ávyká, charakterizuojantá Tatukà.Buvo 1945 metø ankstyvas pavasaris, pats tragiðkiausias pava-

saris Lietuvoje, kainavæs jai tiek daug aukø. Atëjæs Kazys Aviþienispapasakojo, kad visas jaunimas eina á miðkà (tai yra nuo rudensmiðke). Mes irgi turim eiti ten ir kovoti su ginklu rankose prieðpavergëjà. Mano nustebimui (laukiau, kad Tatukas sudraus 17 me-tø jaunuolá, atkalbës nuo tokio þingsnio), Tatukas pasakë: „Gerai,vaikai, eikit partizanauti. Að irgi eièiau, bet nesveikas esu. Eik tu,vaike, duosiu savo palaiminimà.“ Pasakë tuos þodþius su aðaromisakyse. Daþnai prisimenu tuos þodþius, o ypaè prisimindavau pir-momis dienomis jam mirus.

Ðiandien Þiugþda ir panaðûs á já niekðai tikina, kad tik buoþëskovojæ su Stalino sukurta santvarka. Ðis faktas parodo, kad tainetiesa. Mes teturëjome tik 4,88 ha þemës. 1940 m. ir 1944 m.buvome gavæ ið valdþios pirmà kartà tris, o antrà – atrodo, septy-nis ha þemës. Taèiau þemë nenupirko doro lietuvio, kuris prieðkarà sunkiai dirbo pas dvarininkus, ið kuriø jam buvo duota þemë.Viskà nulëmë tautinis jausmas. O jis, pasirodo, stiprus buvo, norsTatukas nemokëjo nei skaityti, nei raðyti.

Tai tiek!Baigiu! 16 val. 25 min. Neðti slëpti, nes kaskart gráþtu ið darbo

su mintimi, kad galiu rasti namuose saugumà. Vakar beraðydamasiðvargau. Naktá sapnavau, kad basas vaikðèiojau, sëdëjau Lukiðkë-se. Viso!

Labai norëèiau, kad ðis dienoraðtis iðliktø. Gal iðliks!

1 Jonelis Volungevièius iðkalëjo ketverius metus. Alvydas iðkalëjo apie penkerius,sugráþæs neilgai pabuvo laisvëje ir mirë ðirdies liga. Tapæs LLL nariu J. Volunge-vièius daug rizikavo, kol 1988 m. rudená pasitraukë ið organizacijos. Uþsigavo,kad sukritikavau uþ pagalbà LPS palaikyti 1989 02 26 rinkimus.


PENKTOJI KNYGA

436 437Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS P E N K T O J I K N Y G A

Spalio 13 d. (ketvirtadienis)

18 val. 53 min. maþajame kambarëlyje. Alë su Gintuliu mokinasivokieèiø kalbà, kurià transliuoja televizija. Gaila, kad Vilytë negrá-þo dar ið mokyklos. Ji su noru mokinasi, o Gintulis nesupranta irjam todël nuobodoka. Pernai buvau pradëjæs mokinti Vilytæ ðioskalbos, bet greit nutraukëm uþsiëmimus. Tiesiog savø reikalø ne-suspëji sutvarkyti. Netikëtai televizija atëjo á pagalbà. Reiks para-ðyti, kad vokieèiø kalbos pamokas transliuotø bent valanda vëliau.Tada ir Vilytë suspëtø. O tokiø vaikø daug. Vaikai greièiau ið-moksta kalbas. Kalbas mokëti bûtina. Að gi neturiu galimybës.

Sudeginti dienoraðèiai verèia mane tæsti uþraðus. Ir kokià kvai-lybæ padariau?! Kam reikëjo juos sudeginti?1

Ðiandien sunku raðyti todël, kad noriu apraðyti konfliktà sumotina.

Spalio 7-àjà iðsiruoðiau á tëviðkæ. Bûtina bulvienas aparti. Ket-virtadiená netikëtai atðalo, todël ðilèiau apsirengiau iðvaþiuodamas.

Ðvenèionëliø stotyje susitikau Alfonsà Kardelá2. Prisipaþino, kadnepatenkintas mokytojo profesija. Þinoma, jis bûtø tapæs gabiuinþinieriumi. Taèiau jo specialybë labai garbinga ir naudinga. Ko-dël, neaiðkinau.

Prisiminëme Algá Blaþá. Papasakojo, kad tëvui Sibire pasikoruspabëgæs. Daugiau jokiø þiniø. Gal enkavedistai nudëjo kur nors.Toks talentingas vyras buvo! Kiek talentø sunaikino, praþudë Sta-

1 Tais metais dienoraðèiø nedeginau.2 Su Alfonsu kalëjau Ðvenèioniø kalëjime. Toliau prisimenami klasës draugai, ka-

lëjæ kartu. – A. T.


lino ir Berijos sistema! Tebûnie ji prakeikta! Prisiminëm dar JonàPaukðtæ. Tas tik viduriná mokslà baigë. Likusieji buvo tik vidutiniøgabumø þmonës. Priminæs jo [Alfonso] konfliktà su Alfredu1 tei-giamai kalbëjau apie pastaràjá. Siûliau uþeiti pas já. Skubàs!

Galinëje këdëje atsisëdo ðalia Alfos tipas juodu lietpalèiu. Tuojpat átariau já esant agentu. Lyg nujausdamas mano átarinëjimus,iðsitraukë knygà ir, pasitraukæs á langà, ëmë skaityti. Átarimas din-go, nors stengiausi kalbëti tyliau. Tik vëliau vakare ðis átarimas darlabiau sustiprëjo. Ir koks þmogus autobuse skaitys?! Tik dideliuo-se, minkðtuose autobusuose galima skaityti. O „Lvove“ labai sun-ku. Be to, temo. Tikriausiai buvo agentas. Jis pasitraukë á langà,bet prie mûsø galëjo palikti portfelá su mikrofonu, kurio nepaste-bëjau. Galëjo!

Iðvis po atostogø nepastebiu esàs sekamas. Tik kartà bankeátariau, kad seka, kà kalbu su Vladeliu. O gal gudriau seka. Ikiatostogø sekë labai áþûliai, matyt, parodydami, kad esam sekami irtikisi tuo ávaryti baimæ. Visko gali bûti!

O kad Ðvenèionëliuose mane seka, rodo nuo vakar „Tiesoje“pradëta spausdinti apybraiþa „Ið klampynës“. Ið jos seka, kad Sal-dutiðky gyveno kaþkoks Nasevièius, buvæs Ambrazevièiaus minist-ras. Gal ðalia kur tëviðkëje gyvena kas nors ið buvusiø þymiø vei-këjø. Uþtat jiems rûpi mano ryðiai su tokiais buvusiais veikëjais.Suk juos velniai! Ateityje reikës bûti budresniam.

Neradæs [Linkmenyse] siuvëjo Laðinsko, skubëjau namo, kadmotina nesuspëtø iðeiti pas Genæ nakvoti. Ëjau pradëtu plaèiu ke-liu, bûsimu plentu á Labanorà. Bûtø labai gerai, jeigu já iðvestø, nesrudená ir pavasará negalima iðvaþiuoti. Skubëjau! Taèiau nejauèiauto dþiaugsmo, laimës, koká jausdavau vykdamas á tëviðkæ Tatukuiesant gyvam. Tas visada linksmas, juokauja, o mama – suvargusi,irzli, skundþiasi ligomis.

Mamà dar radau troboj. Apsidþiaugë! Dþiaugiausi, kad nesi-skundþia sveikata. Aèiû Dievui! Miegojau blogai, nes praëjusá anks-tyvà rytà iðtraukæs uþraðus raðiau iki 11 val. 30 min. Pervargau.

Iðauðo graþus ðeðtadienio rytas. Nubëgau pas senelæ su lauktu-vëmis. Gavæs ið Antanioko arklá, pustreèios valandos akëjau ir ariaubulvienas. Abu su Gene prisiminëm Tatukà, su kuriuo pernai rin-kom ta paèià bulvienà. Dar tik jam mirus galvojau, kad kitais me-tais renkant bulvienas bus labai skaudu, nes tai primins paskutinádarbà, kurá dirbom drauge. Taèiau, atrodo, laikas daro savo –pamaþu gydo visas, kad ir sunkiausias þaizdas.

12 val. Rastenio dviraèiu nuvaþiavau á Linkmenis. Siuvëjo vëlneradau. Iðskyrus mano vilniðká Teusá, visi siuvëjai melagiai. Jauruduo. Jis turëjo iðversti mano senà paltà. Naujo nusipirkti neturiuuþ kà.

Alfredo irgi neradau. Medþioja. Gaila sugaiðtø 2 valandø.Gráþæs jau Broniaus arkliu tæsiau darbà. Dirbau nusirengæs iki

pusës, nes buvo labai ðilta. Puikus ruduo.

Tik pirmadiená atðalo, ëmë lyti. Kità dienà gan ðalta, naktá gruo-das. Bet vakar vël atðilo po perkûnijos (naktá ji iðbudino). Ðiandiennuëjau á darbà tik kostiumu apsirengæs. Taèiau iki 12 val. 30 min.buvo gan ðalta. Ne sezonas be palto vaikðèioti.

Stengiausi mamos neuþgauti, nes ji labai jautri. Praðë Vladelisvaldytis, nusileisti, nes ji skundësi manimi dël mano elgesio rugsë-jo 17-àjà, kada grubokai pasakiau: „Ne mamos reikalas!“

Atrodo, neuþgavau. Ariau iki sutemø. Þemë sausa, labai sunkuarti. Iðvargau ir greit nuëjau gulti. Prieð tai klausiau radijo: du arvienas SSRS pilieèiai pabëgo á uþsiená. BBC iðkelia armënø tautossenumà, taèiau kalba taip, kad neuþgautø Kremliaus.

Sekmadienio ryte 6 val. 45 min. iðëjom su mama grieþèiø krautiá maiðus, kuriuos reikia veþti á sovchozà uþ 5 arus „lyðnai paimtos“þemës. Nuveþiau á Pakiauná didþiulá veþimà. Esà dar pusës trûksta.Mat uþ 5 arus reikia atiduoti 600 kg burokø. Grieþèiø 750 kg. Pa-vasará sëklà davë grieþèiais. Dabar jø nenori iðvis imti, o jeigu ima,tai uþ 10 arø net 2,5 tonos. Kaþin ar kur nors kitur pasauly (iðsky-rus, þinoma, Kinijà) yra dar toks ûkininkø iðnaudojimas, kaip èia.Ûkininkà padarë kolchozninku, paliko jam 60 arø darþà. Jo nesi-1 Linkmenø klebonu.


klausæ pavertë sovchozininku ir paliko jam tik 50 arø darþà. Jeigujis panoro gauti 60 arø, privalo atiduoti 2,5 tonos grieþèiø. O uþdarbà sumoka 25 rub. Jeigu jis nusipjovë ið savo buvusios þemësðieno, privalo mokëti sovchozui 21 rub., uþ arklá – 13 rub. Ðtaikaip partija rûpinasi darbo þmogumi!

O þmonës tamsûs, pavydûs, pasiruoðæ vienas kitam gerklæ per-kàsti uþ rublá. Bëga bobelës, lenktyniauja viena su kita, kad tikdaugiau uþdirbtø. O kiek uþdirba? Rugiapjûtëje uþ 10 val. darbodienà – iki 60 rub. per mënesá. Bulves kasdamos per dienà uþdirba1,5–1,8 rub. Dvarininkai esà iðnaudojæ valstietá. Aiðku, kad iðnau-dojo. Taèiau dvarininkas uþ toká pat darbà daugiau mokëdavo.

Technikai þengiant á prieká, esant brangiems þemës ûkio pro-duktams, þmonës gyvena dauguma geriau negu prieð karà. Ðei-mos, kuriose yra darbingø þmoniø, gyvena gan gerai, o ypaè tos,kuriose yra tarnautojø. Kaime jau 5 televizoriai. Pirkti ruoðiasi irBronius Ramonas1. Visi skundþiasi, kad gyvuliø nesuperka iki Naujømetø. Sako, ir pieno neims. Kodël neima? Esà kombinatai nesuspë-ja perdirbti. Taèiau kitose „broliðkose respublikose“ maisto trûksta.Gal nenori atiduoti, kad Maskva plano nepadidintø. Taèiau vargu,ar to Maskva neþino. Juk budri generalgubernatoriaus Popovo ir josekliø akis viskà mato ir viskà raportuoja Kremliui.

Þemë atimta, visi dirba ne sau, taèiau lietuvio darbðtumas duo-da dideliø vaisiø. O jeigu lietuvis valstietis dirbtø sau, rezultataibûtø dar geresni. Tada ir miestietis truputá atleistø gerokai suverþ-tà pilvà.

Gráþæs ið Paþiezdrio pareiðkiau mamai, kad reikia valdytojai Jur-gelevièienei nuveþti obuoliø, nes ji reikalinga. Motina sutiko. Nu-ëjom rinkti. Kai pasakiau, kad maþesniø nuneðiu Kazio Aviþieniovaikams, mama ëmë bartis, nervintis. Esà, jie bagotesni uþ mus,iðdykæ. Tegu geriau jie (obuoliai) supûna, kiaulës suëda. Èia nesu-sivaldæs pasakiau: „Nesinervuok ir kito nenervuok. Obuolio gailimano draugo vaikams. Juk jie supus. Kuo senyn, tuo ðykðtyn da-

raisi.“ Ji iðbëgo. Greit gailëjausi savo þodþiø, bet buvo vëlu. Reikë-jo valdytis, bet man taip sunku. Be to, taip neapkenèiu perdëtoðykðtumo. Geriau tegu supûna, negu atiduos svetimiems. Primi-niau, kad vietoj kunigui miðioms, geriau atiduotø Tatuko daliàneturtingiems þmonëms. Neapkenèiu to ðykðtumo! Rodos, mamanebuvo mano vaikystëje ðykðti. Bet paskutiniais metais pastebiujos ðykðtumà. Pyksta ant Genës, jos vaikø. Ji priþada, taèiau niekoneduoda ið mano atveþtø lauktuviø. Riestainiai supûsta, o vaikamsneatiduoda. Tiek uogø, t. y. uogienës, supuvo, sugedo, o Geneineatidavë. Genë gi reikalinga mums. Galëjo ir kitiems atiduoti.

Ðámet ðykðti ir man. Kiauliniø lydytø riebalø neatidavë, todëlsugedo. Pernai kumpio kaulo neatidavë. Krikðto motina atneðë,bet valgyti buvo negalima. Ðámet sakë, kad bulviakasiui reikës.Nereikëjo! Rugsëjo 10-àjà atidavë, taèiau supelijæs.

Rugsëjo 17-àjà nepasiûlë obuoliø „grabðteinø“, nors ir buvo.Atidavë Jonui, Vladui. Tiesa, rugsëjo 10-àjà ðiek tiek jø parsiveþiauá Vilniø, bet rugsëjo 17-àjà galëjo duoti. Pernai laðiniai surûdijo,nes laikë iki ðvieþiø. Ðámet irgi tas pat bus. Surûdijusiø neimsiu.

Gráþdamas su antru veþimu, uþsukau ant kapø. Stovëdamas priegiminiø, Antano Vasiulio ir Kazio Aviþienio kapø sukalbëjau po„amþinà atilsá“. Kaþkas vertë gráþti ir atsiklaupti prie Tatuko kapo.

Gráþdamas parveþiau pusveþimá ðieno, kuris buvo likæs nuo atos-togø. Mamà sutikau neðanèià telyèiai gerti. Pasisiûliau nuneðti.Nieko neatsakë. Pyksta. Arklá pakinkiau á plûgà. Buvo 12 val. Aðdar nevalgæs. Vakar keliskart siûlë pieno gerti, valgyti, o ðiandien –niènieko nepasiûlo. Peèius iðkûrentas, jau karðti blynai, bet nega-liu prisiversti pats pasiimti. Juk að sveèiuose. Jeigu nepakvies val-gyti, pats tyèia nepasiimsiu. „Gal mama nueisi Genës pakviestipadëti bulvienø rinkti?“ Vyksta miðios, ji nenorinti eiti. Pats nuë-jau ir Dangæ parsivedþiau.

Arti sunku, ðilta. Atsigëriau vandens ið kibiro, suvalgiau obuoláir vël ariu. Greit pavargstu. Pusantros valandos vos iðtvëriau. Dau-giau negaliu dirbti, nes reikia eiti pas siuvëjà.

14 val. prisidëjæs obuoliø (nedideliø) bëgu pas senelæ. Ten ne-labai patenkinti tokiais obuoliais, nes þino, kad yra didesniø. Bet1 Pusseserës vyras.


tie tegu pûsta (o ðámet kaþkodël labai pûsta). Siûlo valgyti. Neat-sisakau. Du dubenëlius sriubos suvalgau. Iðkepti laðiniai jau ne-lenda. Teta Emilë ádëjo kilogramà laðiniø, prisiskyniau karteguziøir bëgau namo.

Motina ruoðia sviestà, sûrá. Að skubu rengtis. Kur motina? Iðbë-gu laukan. Ji renka bulves. Reiðkia, nenori atsisveikinti. Juk pir-miau galvojau neimti net obuoliø (pasakyti, kad savo dalià atida-viau senelei ir Kazio vaikams), o dabar dar tvirèiau nusprendþiauneimti ant stalo padëto sviesto, sûrio.

Iðeinu. Mama renka bulves. „Að einu. Sudiev!“ Ji po nosimsumurma „Sudiev!“ Bëgu á kalnà. Lagaminas pilnas karteguziø irgan sunkus. Tiesa, Veronika uþ laikrodþio sutaisymà ádëjo 12 kiau-ðiniø.

Skubu. Taip skaudu. Pirmà kartà iðvykstu në neatsisveikinæs,supykæs su motina. Anksèiau jei ir supykdavo, tai nors atsisveiki-nant susitaikydavome.

Atsigráþæs þiûriu á kapus. Atrodo, matau akyse liûdnà ir smer-kiantá Tatuko veidà. „Atleisk, jeigu að kaltas, neteisus.“ Þinau, kadjis paskutiniais metais niekada nesmerkdavo mamos, visaip patei-sindavo jà.

Skubu. Taip skaudu, skaudu. Ant dûðios akmuo. Þiûriu á tols-tanèià bakûþæ. Akyse aðaros. Vos spëju nusiðluostyti pamatæs Bro-niø Aviþiená su þmona Sidariðkëse begrëbianèius lapus. Linkmenøsiuvëjas girtas. Palto dar neiðvertë.

Stotelëje randu Jadvygà Kardelytæ. Norisi kam nors iðsipasako-ti. Papasakoju apie santykius su motina. Ðvenèionëliai. Traukinyjesuþinau studentø þurnalistø konfliktà su þurnalisto Deksnio þmo-na – ruse, rusø kalbos dëstytoja. Toji aiðkinanti jiems, kad Lietuvaneturëjusi jokios kultûros. Studentai demonstratyviai ëmæ igno-ruoti jà, jos paskaitas. Rektorate suþinojæ apie tai. Du studentustampæ, vienà studentà pasikvietusi toji boba. „Kaip tu susikalbësisu ruse þmona, jeigu nenori mokintis rusø kalbos?“ – paklaususitoji Maskvos ðovinistë. Á tai ðis atsakæs: „Tokios kvailystës nepada-rysiu!“ Ði apskundusi studentà. Ko èia stebëtis!

Vaþiuodamas á tëviðkæ Bepirðèiui1 pasakojau apie savo santy-kius su saugumu. Pasakiau, kà galvoju apie jo ir sesers (irgi moky-tojos) vedamà ateistinæ politikà. Jo manymu, religinis jausmas visvien lieka su mumis. „Taèiau su juo jûs iðraunate ið jaunimo irtautiná jausmà.“ Tegu þino, kà apie tokius galvoja lietuviai, turáteisæ jais vadintis. Neturës pagrindo teisintis, kad jie neþinojæ, kàdarà.

Gráþdamas á Vilniø jo nebesutikau2. Labai nemalonu buvo su-gráþus á Vilniø dël to konflikto su mama. Visgi ji motina ir neilgaigyvens. Reikia nusileisti, nenervinti jos. Juk ji ligonis. Jai mirus,grauð mane sàþinë. Taèiau kitaip pasielgti negalëjau. Ne!

Þadëjau Vladui daugiau nevaþiuoti á tëviðkæ, nenervinti mamosir savæs. Tikrai stengsiuosi maþiau vaþinëti. Ji gal bus pas Jonelá.„Ûká“ reikia atiduoti ið pusës. Tada nors pailsëtume atostogø me-tu. Maþiau reikëtø ir vaþinëti. Bûtina tai padaryti. O kiaulio neim-siu! Ne! Nereikia! Tegu mama parduoda ir nusiperka apsirengti.

Ðeðtadiená greièiausiai nuvaþiuosime su sunkveþimiu. Dirbau,todël turiu teisæ pasiimti bulviø. Menkos ðámet, todël bus maþoka.Gal gausiu pirkti. Kopûstai irgi mano sodinti, Alës nuravëti. Mamàatsiveðim pas gydytojà. Ðiandien piktas ant jos, todël þadu retaivaþinëti pas jà. Uþmirðiu tai. Ne! Jos nemyliu taip, kaip Tatukàmylëjau ir myliu. Taèiau ji paskutinis ið tëvø, todël jos mirtis busdar didesnis smûgis. Jai mirus uþþels visi takai á tëviðkæ. O to taipnenoriu. Taip!

21 val. 00 min. Baigiu! Maþiau iðvargau, negu skaitydamas is-torijà.

1 A. Kardeliui, mokytojui.2 Buvo skaudu, kad neuþbaigëme pokalbio, jog negalëjau priminti, kaip Ðvenèio-

niø stribai já spardë, iðpylë jo neðamà vandená. O ðiandien savo ateistine propa-ganda tarnauja stribø valdþiai. – A. T.


Spalio 14 d. (penktadienis)

18 val. 15 min. didþiajame kambary. Beveik visà dienà darbe kon-spektavau viduramþiø istorijà. Atëjæs ið darbo, vël mëginau tæstidarbà. Nepajëgiu. Reikia keisti darbà. Vakar pakeièiau ir nuovar-gis sumaþëjo.

Vakar dienos uþraðais ne visai patenkintas. Gal ne visas mintisteisingai iðreiðkiau. Mamà tik ið neigiamos pusës pavaizdavau. Kadbaigiau aukðtàjá mokslà, aèiû abiem tëvams. Tatukas 1941-øjø ru-dená nuvedë á Linkmenø pradþios mokyklos V skyriø, bet materia-liai abu ðelpë. Ir niekas apylinkëje taip nesirûpino savo besimo-kanèiais vaikais, kaip mano tëvai. Atiduodavo paskutiná kàsná.Prisimenu 1947 m. rudená. Mama sunkiai malë girnomis mieþius.Galvojau, kad uþ mieþiø kruopas daug gausiu. Taèiau maþai gavauir tuos iðleidau. Dalá, rodos, praloðiau1. Ir Vladui (broliui) padëda-vo. Tik paskutiniais metais tapo ðykðtesnë. Ir tai per daug priekaið-tauti negalima. Duok, Dieve, tokiø tëvø! Þinoma, sekmadiená jineteisi buvo! Taip! Bet vis vien gaila jos. Juk ligonis. Antradienioir treèiadienio ryte anksti nubudau, todël buvo gan nemalonu pri-siminti sekmadiená. Dabar apmirðau.

Kad tik sunkveþimá gautumëm. Atsiveðim mamà pas gydytojà.Rugsëjo 19 d. A. Bimba2 skaitë paskaità tema „Amerikos lietu-

viai“. Nusprendþiau pasiklausyti to kosmopolito. Neágudæs taipmeluoti, kaip sovietiniai propagandistai, todël gal kà nors prasi-tars, pasakys truputá tiesos apie Amerikos lietuvius.

15 val. 50 min. atëjæs á Aktø salæ teradau vos 4 þmones. Ëmiaugalvoti, kad studentija ignoruoja sená. Deja, ëmë rinktis. Vieni iðtamsumo, kiti – ið smalsumo traukë á salæ.

Atðliauþë tas niekðelis, kurá Dirvele vadinu. Atsivedë aklàjá, ku-ris norëjo pernai su manimi susitikti. Gal ir tas raðo disertacijà.

Atðliauþë K. Navickas, A. Kazlauskas, J. Þeruolis. A. Þilënas pasi-sveikino, nes pro ðalá ëjo. Girdëjæs Bimbà 1946 m. Að: „Kaip þmo-gus, nekoks“. Lyg iðsigandæs mano þodþiø, nuëjo toliau á priekápas Poviloná. Gerokai vëliau palengva áslinko ekonomistas A. Dauk-ða. Ið mandagumo pakvietë mane á prieká. Þinau, kad bijo manæs.17 val. buvo jau 70 þmoniø. 17 val. 09 min. – 95, 17 val. 14 min. – 113,17 val. 18 min. – 138, 17 val. 20 min. – 162, 17 val. 23 min. – 172.

17 val. pasirodë A. Bimba su prorektoriumi J. Grigoniu, o tru-putá vëliau Kapoèius1 su dviem „ponais“.

17 val. 23 min. pasirodë prezidiumas. Grigonis pristatë prezi-diumà: Marijà Paliûnienæ ið Argentinos, Jonà Gasiûnà – ið JAV,Stasá Bubenikà ið Èikagos ir Jurgá Bernotà. Ten ir Laurynas Kapo-èius sëdëjo. Studentai sutiko Bimbà plodami. Tai parodë menkà jøsàmoningumà. Tarp jø nëra skrebø vaikø?

Tuo metu Lietuvoje lankësi dailininkas V. Vizgirda. Taip bijo-jau, kad ðis neatsirastø tamsybininkø kompanijoje. Pasirodo, jogtas doras ir protingas lietuvis – supranta, koká áspûdá padarytøstudentams ir dëstytojams jo dalyvavimas. Dëstytojø buvo maþai.Þino, kà ðis pasakys.

17 val. 25 min. pradëjo kalbëti. Kalba lëtai, gan taisyklingalietuviø kalba, nors Amerikoje iðgyvenæs 53 metus. Prisipaþásta bu-væs buoþiø sûnus, o bëgæ tada á Amerikà neapkæsdami caro, kazo-kø. Greitai nusiþengia chronologinei tvarkai ir ima lyg truputá piktin-tis, lyg stebëtis. Druskininkuose sutikta mergina ar moteris tikinusijá, kad tik ið amerikoniðkos medþiagos galima pasisiûti graþià baltàsuknelæ. Visos valandos prireikæ átikinti, jog Amerikoje nëra ste-buklø. Amerika net degtinës nemoka pasigaminti.

Pateikia keletà ádomesniø duomenø apie lietuviø emigracijà áJAV ir kt. Po II karo atsikraustë á JAV apie 30 tûkst. lietuviø.Daugiausia bëgo prasiþengëliai, kaip Impulevièius, Jankus, Tik vie-nas kitas darbininkas, valstietis pabëgo. Vos uþbaigæs mintá imatvirtinti, kad dauguma pabëgusiø nëra nusikaltëliai. Nors senis

1 To niekada neatleidau sau. Stengdamasis iðpirkti savo kaltæ, visus pinigus uþrudená parduotus obuolius atiduodavau Motinai, sau nepasilikdamas në kapei-kos. – A. T.

2 JAV komunistas lietuvis Antanas Bimba. 1 Laurynas Kapoèius, docentas.


kalba gan logiðkai, mintys nepadrikos, bet visgi nepastebi, kadþmogus nugali propagandistà, nepastebi, kad Bimba ima Bimbaiprieðtarauti.

Amerikos lietuviai terorizuojami, todël negali sugráþti!„Kaip su Amerikos jaunimu? Jûs gyvenate iliuzijomis. 95–

99 proc. ten gimusiø jauèiasi esà amerikieèiais. Jø ateitis ten, Ame-rikoje. Mes lietuviðko jaunimo neturime ir neturësime. Mes turimelietuviðkos kilmës amerikieèiø. Dipukai greièiau nutautës negu mes,nes jiems lengviau iðmokti kalbà. O jie karjeristai – tai ne mes. Iðmokyklos parëjæ vaikai nenori kalbëti lietuviðkai. Tai akcento reika-las. Nori visi 100 proc. amerikieèiais bûti. Ar mûsø eiles papildysateiviai ið Lietuvos? Nëra vilties. Atvyksite tik kaip sveèiai.“

„Jûs turite geras sàlygas, geresniø niekur nesurasite.“„Per mënesá gaunu 95 JAV doleriø pensijos, bet dirbu, 3 kam-

bariø nuoma 90 ar 125 doleriai.“„Jums tik reikia idëjiðkumo.“„Vasarà pasiøsime á Lietuvà gausià jaunimo delegacijà – eks-

kursijà. Tegu pamato tëvø þemæ.“Uþbaigus seniui kalbëti, studentai ilgai plojo. Neprisiverèiau

ploti, nors man ir buvo bûtina, nes èekisto budri akis galëjo sektimane. Maèiau, kad prieðakyje sëdá studentai irgi neplojo. Pasipylëklausimai, visu ðimtu procentø pateikti tik raðtiðkai.

1. JAV lietuviai vyksta savanoriais á Vietnamà? Senis nemelavo.Neseniai ávykæs pasaulio lietuviø kongresas, pasiuntæs Dþonsonuisveikinimà, bet á Vietnamà nevykæ.

2. Kaip þvalgyba trukdo jûsø darbà? Gali leisti laikraðèius, ruoðtisusirinkimus. Bet jei tëvas skaito „Laisvæ“, sûnus negali gauti dar-bo karinëje pramonëje. Tai esàs baisus persekiojimas. Toks perse-kiojimas daugumai galëjo tik ðypsenà sukelti. Pamëgink TSRS gautidarbà karinëje pramonëje, jeigu tavo bobutë buvo Amerikoje!

3. Kodël á Lietuvà negráþta nei vienas lietuvis paþangietis (ko-munistas)? Vaikai ten gimæ ir Amerikà laiko tëvyne. Be to, sunkupriprasti prie naujø gyvenimo sàlygø.

Èia senis nesusivaldë ir amerikoniðkai atvirai pasakë savo nuo-monæ apie kai kurià netvarkà, pastebëtà Lietuvoje. „Svajonës“ sal-

dainiø parduotuvë puiki. Bet jis joje kojà iðsisukæs. O ten per die-nà praeina tûkstanèiai þmoniø. Jis neiðkæstø, ðauktø, rëktø uþ to-kià betvarkæ. Taip norëjosi suðukti: „Greit nutildytø tave, seni!“Parodæ jam iðvietæ. Atidaræs duris, parpuolæs aukðtielninkas.

„Pas jus paèius sunkumai. Nelaukit, kad atvaþiuotumëme jûsøduonos valgyti, nors pas mus ji 10 kartø brangesnë.“

4. Ar buvot tëviðkëj, susitikot su giminëmis? Klausimo autoriusnorëjo paklausti, ar leido já á tëviðkæ. Senis, þinoma, nesupratotokio klausimo esmës. Buvæs. Jis suorganizuotø blaivininkø drau-gijà. O kas leistø jà suorganizuoti? Jis irgi nesupranta, kas galëtøuþdrausti.

5. Ar paþástate Kochà? Kaip vertinate jo þingsná?Atsakymas á ðá klausimà nustebino daugumà. „Nors gal kai kas

su manimi nesutiks, bet netikiu tokiais. Á Amerikà irgi pabëga, betað tokius smerkiu. Kovok vietoj, padëk mums kovoti su valdþia.Að nesimpatizuoju tokiems. Atvyko Kochas á TSRS kovoti. Á TSRS,kur jau viskas iðsikovota. Nors gal ðis faktas ir turi kokià norsreikðmæ.“

6. Praðo papasakoti apie lietuviðkàjà enciklopedijà. Tai esàs di-delis darbas. Juodinti ðio lietuviø iðeiviø darbo nesugeba. Sunkupersiauklëti.

7. Ar leistø Amerikos lietuviams gráþti á Lietuvà? Kalboje tvirti-no, kad neleidþia jø. Matyt, uþmirðæs, kà jam pataræ atsakyti á tokáklausimà, tiesiog suðuko: „Bëk kur nori ið Amerikos!“

8. Koks vidutinis darbininkø uþdarbis? Kiek kainuoja automo-bilis. Èia jau pradeda meluoti, iðsisukinëti. Esà oficialûs vidurkiaiiðvesti sudëjus ir kapitalistø atlyginimà. Automobiliø kainos labaiaukðtos – 3000–17000 doleriø.

9. J. Grigonis: „Mane praðë paklausi, uþ kà jums buvo iðkeltabyla?“ Pasakoja pasididþiuodamas tos bylos istorijà. Uþbaigia vi-siðkai uþsimirðæs, kur esàs ir kokiai auditorijai pasakoja: „Árodinë-jau ir árodysiu, kad mane nori nuteisti tik uþ tai, kad kovoju prieðvaldþià.“ Tegu jis èia pamëgintø tai árodinëti!

10. Ar þino JAV apie Lietuvà? „Kiekvienas jûsø klaidingas nu-siðypsojimas yra apraðomas.“


Ið viso buvo pateikti 23 klausimai. Klausimø turinys rodo, kadprotingi, galvojantys þmonës pateikë juos. Kai kurie buvo truputádviprasmiðki. Studentai vël ilgai plojo, tuo erzindami mane. Þino-ma, neplojau. Þiûriu á aukðtà, dar gan energingà sená ir galvoju:„Gal ir gerai, kad mirdamas nebûsi ásisàmoninæs, jog tavo visasgyvenimas, tavo kova buvo nukreipta prieð tà tautà, ið kurios esikilæs, kurios vardà neðioji.“ Bet pykti, smerkti já galima tik ið dalies.Ar gi þmogø galima apkaltinti uþ tai, kad jis aklas? Argi jis dël tokaltas?

Rugsëjo 25-àjà anksti rytà atsikëlæs galvojau sutvarkyti dieno-raðtá. Netikëtai pasirodë Viktoras. Pakvietë vaþiuoti motociklu suAlgiuku Baltruðiu pas kun. Alfonsà Svarinskà á Miroslavà. Kartunorëjau, bet kartu ir buvo gaila laiko. Norëjau, kad smarkiau lytø.Truputá lyg nustojo lynoti. Iðsirengëm. Kelyje ir pas Algiukà lijo.Bet 11 val. debesys iðsisklaidë.

Iðvaþiavome. Viktoras ne tuo keliu pasuko. Jis turi ydà viskàspræsti pats (nors kitus uþ tai smerkia). Lyg gëda pasiklausti kelio.Uþsukom pro Trakus. Nuo Rûdiðkiø kelias bjaurus. Stebëjausi, kadRûdiðkëse dalies parduotuviø iðkabos lietuviðkos ir tik lietuviðkos.Laimëjom tik tai, kad uþsukom á Punios piliakalná, apie kurá buvaudaug girdëjæs ir kurio nebuvau aplankæs (kaip maþai mes paþásta-me savo maþàjà Lietuvëlæ!) Susimàstæs stovëjau ant Piliakalnio,mintyse prikëlæs „ið kapø milþinø ne vienà senelá“.

Alytuje labai norëjau pamatyti Antano Juozapavièiaus kapà, norsir nesitikëjau pamatyti já nesusprogdintà. Nustebau radæs nesunai-kintà. Paminklas net nesuþalotas. Nejaugi Lietuvoje dar buvo hu-maniðkø skrebø? Kapas kaþkieno rûpestingø rankø priþiûrimas.Tik nuo praeiviø akiø vainiku uþdengta pavardë. Daugelis ðian-dien jau nebeþino, kas buvo Antanas Juozapavièius.

Vikarà Alfonsà radom po miðiø. Jo klebonas iðdidus, „smetoni-nis“. Matyti, kad nebuvo lageryje. Sako, kad labai iðsilavinæs, ta-èiau kam naudingos jo þinios. Jis nesugeba á savo pusæ patrauktijaunimo ir perduoti jam savo þiniø. Baþnyèia, ðventorius labai geraisutvarkyti. Tai Alfonso nuopelnas. O, kad Lietuva turëtø bent 500tokiø kunigø! Taèiau jø tik vienetai. Seniai kunigai ir ðiandien

tebeþiûri á kaimo þmogø ið aukðto, nemoka prieiti prie jaunimo.19 val. iðsiruoðëm pas Pranà Raèiûnà1, gyvenantá uþ Druskinin-

kø, t. y. uþ 50 km. Vienam miestely buvæs skrebas labai stengësigauti mums benzino. Ið prigimties tai doras þmogus. Bet kaip jistapo skrebu ir Stalinui talkininkavo þudant savo brolius? Kodël jistai darë? Ir ar galima jam uþ tai atleisti? Tokie klausimai daþnaikankina mane. Nerandu á juos atsakymo.

Jau gerokai sutemus atsirandam pas Pranà.Rinkomës knygas. Pats patariau uþsiraðyti. Jauèiau, kad jis toks

pat, koks buvo Èûnoje – dvasininkas. Suprantu, kad knygos bran-gios, reikia jas saugoti. Bet jis man neatidavë negràþintinai tosknygos, kurià jis pats norëjo sudeginti. Visa tai nemaloniai nutei-kë. Norëèiau apie já tik gera galvoti, bet negaliu. O jis neuþmirðta,kaip að atsiliepiau apie já laiðke kun. Aleksandrui (ðis jam, matyt,paskaitë laiðkà). Todël vis teisinasi, kad tada bûdamas prislëgtasarèiau nesusipaþinæs su manimi. Jis nesupranta, kad savo elgesiu,savo ðykðtumu primena man tai, kà norëèiau uþmirðti. Þinoma, jisnegali tapti kitoks, jaunystëje iðaugo turtingoje ðeimoje. Jis priemanæs, neturtingo valstieèio sûnaus, negali pritapti. Mes skirtingiþmonës. Daug moka kalbø, iðsilavinæs. Taèiau ðiandien jis tø þiniønegali perduoti kitiems. Viena, negali prieiti prie jaunimo, o antra,nesugebëtø jo paveikti. Ne! Jis neturi tos Dievo dovanos, kuriosbuvimas trauktø prie jo þmones. Jis iðauklëtas vienomis sàlygomis,o dabartinis jaunimas – kitomis. Kitoks jis netapo per 17 savokalinimo metø. Ir ar galima já uþ tai smerkti?

Spalio 1-oji. Kasdamas su Viktoru bulves priminiau jam tai.Bûèiau nepriminæs. Bet Viktoras pasakojo, kaip Pranas Algiukàprivertë net septynias valandas krapðtinëtis prie jo motociklo, dëlko ðis nusivylæs Pranu. Viktorui nurodþiau Alfonsà, kuris, matyt,kilæs ið neturtingos ðeimos, todël visai kitas þmogus: padovanojovienà knygà, o Viktorui – ir baltiniø. Viktoras teisina Pranà. Jisatidavæs kelias knygas, kuriø turëjæs po du egzempliorius.

1 Gerdaðiø klebonà.


Vakarieniavome. Abu su Algiuku atsisëdom. Tik po to supratau,kad nusiþengiau etiketui – reikëjo laukti, iki ðeimininkas pirmasatsisës. Daþnai tenka susidurti su savo neiðsiauklëjimu. Kas naujopasauly? Buvæ politiniai kaliniai nemoka duoti reikiamo dabarti-niø pasaulio ávykiø analizës, gilios analizës. Ir apskritai mes nieka-da nediskutuojam, nesiginèijam. O reikëtø! Reikëtø visiems moky-tis galvoti.

Pavalgæs tik Pranas persiþegnoja. Nesijauèiu patekæs pas geràdraugà, politiná kaliná, su kuriuo kartu kalëjom. Þinoma, mes nie-kada draugais ir nebuvom. Ir niekada nebûsime! Bet mûsø tikslaigali bûti bendri. Gali ir privalo!

Viktoras ir Algis nori nakvoti, o að – vaþiuoti. Alë jaudinsis,reikia darbe bûti. Taip! 23 val. iðvykstam. Bet tenuvaþiuojam vostrejetà kilometrø. Sugenda motociklas. Priversti sugráþti.

8 val. ryte Viktoras ir Algiukas palydi mane prie autobusø su-stojimo. Autobusu iki Druskininkø kelto girtiems vyrams, palaido-jusiems savo brolá, padedu neðti lengvà lagaminà, kurio jie nepa-velka. Jie dirbæ Kazachstano ðachtose. Abu apibaru girdint rusei,suprantanèiai lietuviðkai, uþ tai, kad negráþta á tëvynæ, uþdirbà po150 rub. Tai kas? Ir viskà prageriat! Puikûs Druskininkai! O að darnesu èia buvæs.

Paskambinæs Kaplanui, papraðiau, kad Elytei praneðtø, kur esu.Nusprendþiau nors kapines aplankyti. Jos parodys tautinæ Druski-ninkø gyventojø sudëtá. Daug rusø, lenkø. Lietuviø nedaug palai-dota. Èiurlionio muziejø aplankyti nëra laiko.

Traukinys tuðèias. 72 metø senis praðo palaikyti kompanijà. Tu-riu knygà perskaityti, bet toks senis gali kà nors ádomaus papasa-koti. Prieð karà dirbæs finansø ministerijoje revizoriumi.

Daug pasakoja apie partizaniná judëjimà. Pirmieji Lietuvos par-tizanai buvæ dori, neplëðæ. Daug rusø þuvæ kovodami su jais –kartà net 3 sunkveþimiai kariuomenës buvæ susprogdinti. Atrodo,kad prieð karà priklausë kairiøjø partijai, nes paþásta tik kairiuo-sius veikëjus. S. Kairys iðauklëjæs J. Matulá. Jis praðæs padëti ið-veþtiems. Ðis [Matulis] atsisakæs. J. Vienoþinskis irgi niekam ne-padëjæs, drebëjæs dël savo kailio. Prieð keletà metø gatvëje susitikæs

J. Palecká. Ðis pakvietæs á savo ástaigà. Tuoj paklausæs, kas nau-jo. Ðis ir pasakæs, kad visur Lietuvoje ðeimininkauja rusai. Nusi-skundæs pirmininku rusu, kuris be atodairos naikinàs miðkus.Paleckis tylëjæs, bet po mënesio pirmininkas rusas buvæs pakeis-tas lietuviu.

Prieð karà Druskininkuose gyvenæ tik 3 rusø ðeimos. O karometu privisæ jø. Po karo jie uþvaldæ visas miesto ástaigas. Po 1955 m.paskirtas miesto galva ið CK Kondraðka atleidæs ið darbo daugrusø, kurie nemokëjæ lietuviðkai. Ðie raðæ skundus. Dabar ástaigosedaug lietuviø.

Skundësi, kad daugelis lietuviø prieð karà uþsiraðæ lenkais. Irðiandien jø vaikai lenkai. Kokios mokyklos buvo? Lietuviðkos! Ge-rai! Ðie lenkais netaps. Supratau, kad jam skaudu, jog lietuviaileidþia vaikus á rusiðkas mokyklas. Ávedus rusiðkose mokyklose 10metø mokslà, daugelis tinginiø nuëjæ ten, nes metais trumpiaumokintis. Átikinau já, kad tai ne visai tiesa. Lietuviai neleidþia savovaikø á rusiðkas mokyklas. Kai já supaþindinau su statistiniais duo-menimis apie besimokanèiø Lietuvos mokyklose mokiniø skaièiøtautinëse mokyklose, senis labai apsidþiaugë. Jis netikëjæs, kadyra rajonø, kuriuose nëra rusiðkø mokyklø. Palangoje buvæs prieðkarà ir pernai. Á Vykdomàjá komitetà uþëjusi rusø poilsiautojø de-legacija ir ëmusi reikðti pasipiktinimà, kad miesto gatvës pavadin-tos „faðistiniø feodaliniø“ kunigaikðèiø vardais. Tie neþinojæ, kàdaryti. Pasipainiojæs Gricius. Ðis paskambinæs Venclovai á Kaunà(kodël á Kaunà?) Ðis atvykæs ir nuþeminæs vykdomojo komitetogalvas. Nesinori tikëti, kad Venclovai dar rûpi tai.

Senis keikë Smetonà, kad tas buvo apsistatæs giminëmis, dvari-ninkais, atleisdavo juos nuo mokesèiø ir pan. Nepasakiau jam savonuomonës apie Smetonà. Bet kai jis ëmë girti J. Palecká ir M. Ged-vilà, neiðkenèiau nepasakæs savo nuomonës. Jis nesupranta (ir ma-ne tas jo nesupratimas stebina!), kad ðie abu padëjo Dekanozovuisuvaidinti komedijà. Jo nuomone, jeigu ne jie, rusai bûtø uþëmæ jøvietà. Ir kas ið to? Stalinas ðiø rankomis vykdë Lietuvoje karingàjàsavo politikà. O ruso Lietuvos „prezidentu“ nebûtø drásæs ir Stali-nas pastatyti. Vis dëlto neprisipaþinau kalëjæs lagery. Tegu galvo-


ja, kad dràsus ne vien „faðistai“, kad ne vien jie galvoja. Já stebinomano þinios.

Dþiaugësi senis Lietuvos pramone, graþëjanèiais miestais. Èiajam pritariau. Á esmæ nenorëjau gilintis. Jam jau laikas mirti.

Alë ir mama labai aprëkë mane. Pirmà kartà taip supykusi buvoAlë. Bet þinojau, kad ji greit atleis. Atleido. Juk að ir nekaltas. Pykoant Viktoro, kad tas „ardàs ðeimà“. Atleido ir tam. Kai Alë nusirami-no, pasakiau: „Vargðele! Tavo vedybos su manimi buvo klaida. Tokiakelionë yra nulis, palyginus su tuo, kas tavæs laukia ateity.“ Kaþko-dël ásitikinæs, kad mano gyvenimas baigsis gan tragiðkai. Nugalabysmane ir viskas. Nejaugi? Apskritai nieko gero nebelaukiu ið savogyvenimo, nors juo ir nesiskundþiu në kiek. Man vis atrodo, kadnors likimas manæs ir neglosto, bet neleidþia visiðkai praþûti.

Kas gali áspëti savo ateitá?Ryt á Krivasalá!

21 val. 15 min. Pradëjæs raðyti jauèiausi iðvargæs, o dabar gangerai. Tikrai bûtina pavargus keisti darbà.

Spalio 19 d. (treèiadienis)

19 val. 40 min. Kadangi ryt iðvykstu komandiruotën á Ðiaulius,todël truputá paraðysiu.

Kà tik sugráþau ið miesto. Oras labai ðiltas. Pirmadiená po mies-tà vaikðèiojau su kostiumu. Ðiandien irgi matyti „kostiumuotø“vyrø. Graþus ruduo!

Uþvakar apsilankë Pranas Raèiûnas. Ádavë pinigus Viktorui, kadtas radijà nupirktø. Ðiaip vargu, ar bûtø uþëjæs. Ðákart labiau manpatiko. Tik vis apie pinigus kalba. Esà, turás skolø.

Vakar jis atëjo prie ástaigos. Vaikðèiojom po krantinæ. Domisipsichologija. Girdëjau, kad dar lagery pradëjo raðyti veikalà apieðeimà. Kokia ið to veikalo nauda? Ir kam ji? Lagery gan kritiðkaiþmonës atsiliepdavo apie jo veikalà. Apie istorijà nieko nenusima-no. Kun. Aleksandras irgi ignoruoja istorijà. Tai nesàs mokslas. Ir

kaip jie klysta. O kiek daug istorija mus moko! Jeigu Hitleris bûtøgerai mokëjæs istorijà, bûtø iðstudijavæs Napoleono nepasisekimoprieþastis, nebûtø padaræs tø klaidø, kurios já praþudë (ir gerai,þinoma, kad praþudë).

Pirmadiená J. Jurginis pabrëþë, kad, jo nuomone, Napoleonas iðdalies pralaimëjo todël, kad baudþiavos nenaikino nei Lenkijoje,Lietuvoje, nei Rusijoje. Jeigu jis bûtø panaikinæs baudþiavà, varguesà atsiradæ tiek daug partizanø, kurie sutriuðkino Napoleono be-sitraukianèià kariuomenæ. Hitleris darë tà paèià klaidà nenaikin-damas kolchozø, þiauriai elgdamasis su uþkariautomis tautomis.Jeigu Lietuvos vyriausybës nariai 1940 m. birþelio 15 d. bûtø ásisà-moninæ Birþiðkos knygutæ apie 1794 m. Kosciuðkos sukilimà, jiebûtø kitaip pasielgæ. Daug panaðiø faktø galima rasti, pateikti.

J. Jurginis citavo Lelevelio þodþius: „Dëstyti pavergtosios tau-tos istorijà jau yra politika.“ Politinis kalinys privalëtø studijuotisavo tautos istorijà. O psichologijai ðiandien ne laikas! Taèiau ðian-dien neapsimoka atkalbinëti já [Raèiûnà] nuo to darbo, kuriam jispaskyrë tiek daug laiko.

Buvæs pas È. Krivaitá. Labai jau maloniai priëmæs. Niekðelis! Aðvis bijau, kad Vatikanas jo neáðventintø vyskupu. Tada jis, ðis sau-gumo agentas, baþnyèià padarytø priklausomà nuo valstybës, nuosaugumo, kaip tai yra Rusijoje, Armënijoje ir kitur. Girdëjau, kadvysk. Labuko draugai – kunigai buvo nuvykæ pas já átikinti, kadðis neremtø È. Krivaièio kandidatûros. Labukas esàs diplomatas,todël taip flirtuojàs su Krivaièiu. Bet að vis bijau, kad ðis, daugiaukaip 70 metø amþiaus vyskupas nebûtø suvaikëjæs. Á uþsiená esàpraneðta, kas per paukðtis tas Krivaitis.

Ðeðtadiená su Ale, Jonu, Gintarëliu Stundþienës brolio Èeslovosunkveþimiu iðvykome á Krivasalá. Dar su saule ten buvom. Nesku-bëjau pirmas á trobà. Áëjau vienas ið paskutiniø. Kadangi motinanepriëjo, að nebëgau pabuèiuoti rankos. Tai pirmas kartas gyveni-me ir kaip tik prieð mamos mirtá! Þinoma, ji dar nemirs, bet jai jau65 metai. Èia suþinojau, kad sunkiai serga teta Emilija. Vargðë!Motina nieko nevalganti, sublogusi. Nakvoti nuëjom pas senelæ. Oji tokia pat – sveikesnë uþ sûnø ir dukrà, kurie abu ligoninëje.


Ryte su Ale gráþom ir ëmëmës darbo. Visi þinojo, kad krikðtomotina vyks pas Emilæ, niekas nepasiûlë obuoliø nuveþti, nors ma-ma apsiverkë dël jos. Net du kartus priminiau Jonui. Tas ëmëjuoktis. Esà, að visiems norás bûti geras. Tik dël to ir Kazio Aviþie-nio vaikams nuvilkæs obuoliø (kaþkas mane apskundë). Bet to nie-kas neávertinsiàs. Kà á tai gali atsakyti kaimo durneliui? Tegu jispamëgina bûti geras! Argi jis supras, kad að taip elgiuosi tik pa-prasto þmoniðkumo stumiamas. Visgi Kazys buvo mûsø abiejø drau-gas. Ir kaip jis nejauèia pareigos aplankyti juos, kà nors nuneðti?!O teta Emilë! O senelë! Toji nuo visø pavogusi neðdavo mumsduonà, kai mes bûdavome alkani. Dar neseniai atneðdavo laðiniø,jeigu neturëdavome. Man tiesiog nesuprantamas abiejø broliø ðykð-tumas.

Alë liepë nesikiðti, neneðti obuoliø. Bet að pririnkæs kaðelæ nu-neðiau. Paskiau maþesniø „karzinkà“ uþneðiau. Daviau ir pussese-rei Veronikai Ramonienei kaðelæ. Jø ir mums uþteks. Mes kompotàiðvirsim, o pas Jonà supus. Tegu supûna, o þmogui neduos. Mamaskundþiasi savo seserimis, o tos – ja. Að gi neteisinu nei vienospusës, nei kitos. O mano broliai palaiko tik motinà, nors ir toji nevisada teisi. Ið kur toks neobjektyvumas?

Dþiaugiuosi nors tiek davæs obuoliø. Juk daugiau neteks duoti,nes beveik visus iðsiveðim. Graudu buvo prisiminus, kad pernaibulves rinkti padëjo ir Tatukas. Bet pamaþu apmirðom viskà.

Prisirinkom su Ale 10 maiðø bulviø, o Jonas (ir dël Vlado) – 6.Jiems uþteksià, be to, ten ðilta, bulvës vystanèios. Pasiëmiau rau-donøjø burokëliø maiðà (mano sodinti), kopûstø, morkø. Didelëparama. Nereikës pirkti. O ðá rudená pinigø nëra. Per 5 savaitesLaðinskas neprisiruoðë net iðardyti palto. Atsiëmiau. Tas reikalavo14 rub., o Tenusis – 25 rub. Jo nuomone, neapsimokà versti, ge-riau naujà pirkti. Pirktum, jei pinigø turëtum. Bet dar Vilytei reikiapirkti. Kuriam laikui Vladas duos paneðioti savo senàjá. Ðiltø balti-niø neturiu. Sako, ir pirkti negalima gauti.

Motina nelabai norëjo vaþiuoti, nes pasilikusi Genë Ðtarienëviskà iðvilks namo. Taèiau jauèiasi blogai. Kartu atvaþiavom. Atva-þiuos pas gydytojà ir teta Bladziuvienë.

Parduoti atveþëm 270 kg obuoliø. Tiek ir nesitikëjau. Ir parda-vëm gerai – uþ 120 rub. Motinai bus parama – nusipirks paltà.Bet likusius iðdalys Vladui ir Jonui. Man, þinoma, neduos. Ir nerei-kia. Nenoriu!

Að daþniausiai jà aplankau, daugiausia dirbu, taèiau ji mane ma-þiausiai myli. Kodël? Todël, kad nesusivaldæs tiesà á akis pasakau.

Dar në karto nebuvau pas brolá Jonà, kur motina apsistojusi.Gaila jos. Taèiau netraukia eiti. Nueisi, kà nors pasakysi ir paskiaujaudinsiuos. Gráþæs nueisiu, þinoma.

Sakiau, kad tà sklypà reikia atiduoti ið pusës. Taèiau gal patysádirbsime. Visgi bulvës reikalingos. Darþai irgi.

Dþiaugiuosi, kad ástaigoje nepolitikuoju. Taèiau prieð spalio 7 d.kaþkas pradëjo kalbëti apie laisvæ Amerikoje: kà nori, tà kalbëk.Visi sutikom. Að pabrëþiau, kad ir pas mus nereikia bijoti tiesos.Juk socialistinës idëjos pranaðiausios. Tad kodël bijoti burþuaziniøidëjø? Arkadijus ir Viera (irgi komunistë) nieko atkirsti nebegalë-jo. Taèiau pastaroji rado ir ið propagandinës ðiukðliø dëþës iðsi-traukë nuvalkiotà arkliukà – „U nich posle 40 let ne prinimajutna rabotu“. [Pas juos po keturiasdeðimties nepriima á darbà.] Ne-tverdamas pykèiu iðëjau ið kabineto, kad nepasakyèiau to, kas ne-reikalinga, kas man pavojinga.

Spalio 7-oji. Klara ëmë aiðkinti, kad kai kurie þydai uþsiraðærusais. Að iðaiðkinau, kodël TSRS daugelis maþø tautø stengiasirusais tapti (apie tai, atrodo, raðiau). Klara árodinëjo, kad rusainesà nacionalistai, jiems nacija nesvarbu ir t. t.

Kità dienà, kai Arkadijaus nebuvo, papasakojau, kaip net tëvaikiðasi á miðrias ðeimas, siekdami, kad vaikai turëtø rusiðkus vardusir t. t.

Tada Klara papasakojo, kad Palangoje rusas perkëlæs lietuviokelnes. Lietuvis iðplûdæs. Rusas taip nesielgtø. O po karo [rusai]atvykæ todël, kad reikalingi kvalifikuoti specialistai. Að árodinëjau,kad banke, pavyzdþiui, dirbo virðininkais vos pradþios mokyklàbaigæ rusai partieèiai. O tuo savo bilietu jie pridengdavo rusiðkànacionalizmà. Paskui net pats iðsigandau savo þodþiø. „Ausims“tas labai nepatiks.


Klara uþklausë, t. y. pabrëþë, kad að gerai traktuojàs þydus.Atsakiau, kad taip elgiuosi ne todël, kad jie bûtø geresni uþ rusus,bet todël, kad jie mums nepavojingi. Jos nuomone, nenorëèiau,kad duktë iðtekëtø uþ þydo. Kodël? Tegu! Vaikai bus lietuviai. Ojeigu uþ rusø iðtekës, vaikai – rusai. Mums, kaip maþai tautai,reikia iðlikti. Vedybos su didelës tautos atstovais mums ne á naudà.Paskui buvau truputá nepatenkintas, kad ásileidau á tokias kalbas.„Ausys“ girdi. Girdi!

Savaitës pabaigoje Arkadijus paklausë mano nuomonës apieniekðelio A. Virðulio apybraiþà „Ið klampynës“. Pirmiausia, manelabai nustebino, kad jis þino jos turiná. Að juk jam nepasakojauturinio, o tik priminiau, kad A. Virðulis vël raðo. Ið kur jis þino?Aiðku, kad su saugumu kalbëjo. Su jais susitinka. Susitinka! Klau-së mano nuomonës. Atsakiau, kad ðaltai vertinu þinodamas, kasper raðeiva Virðulis. Ar paþástàs juos? Gal ir ið smalsumo paklausë.O gal ir saugumas pavedë suþinoti? Visko gali bûti! Tie átarinëjomane nebûtais dalykais.

Arkadijus ëmë tyèiotis ið tø, kurie ðiandien dar mëgina kovotisu sovietine santvarka. Að teatsakiau, kad yra þmoniø, kurie nenori„bytj pod Rossijei“. Aiðkinau, kad èia tautinis klausimas. Visgi Ar-kadijus neiðdráso teigti, kad mes negyvename „pod Rossijei“, oesam laisvi.

Klara ið tarybiniø pozicijø aiðkino, kad ðie þmonës turi savoásitikinimus. Caro laikais irgi buvæ tokiø, nepatenkintø santvarka,nors daugelis juos smerkë. Á tai Arkadijus: „No oni togda borolis zaperedovije idei, a eti, nacionalisti, smotriat nazad.“ [„Bet jie tadakovojo uþ paþangias idëjas, o ðitie, nacionalistai, þvelgia atgal“.]Sunku buvo valdytis, bet valdþiausi, tylëjau sukandæs dantis. Tada,atrodo, Graþina pabrëþë, kad kai kurie nepatenkinti laisvës stoka.Viera vël: „Na zapade moþno vsio govoritj, no tam posle 40 let neprinimajut na rabotu.“ [„Vakaruose viskà galima kalbëti, bet tenpo 40 metø nepriima á darbà.“] Ir po ðiø þodþiø valdþiausi. Graþinapasakë, kad tokie þmonës gaunà pensijà. Að pabrëþiau, kad ji nai-vi – pensijà gauna 62 metø amþiaus vyrai. Nenorëdamas ðia temakalbëti, iðëjau.

Gráþæs suþinojau, kad vyko ginèas. Klara pasakiusi, kad rusaidavæ Lietuvai kultûrà. Graþina neiðkentusi, atrëþusi kaþkà á tai.Ásikiðæs Arkadijus. Jos su Elena nepamenanèios net, apie kà kalbë-jæ. Ant Klaros tiek ánirtæ, kad nenorá kalbëti. Patariau kalbëti. At-neðiau 50 kiauðiniø ið „Kregþdutës“. Elena su Graþina pasiliko po20, o Klarai davë 10. Pasakysiu, kad daugiau taip nesielgtø. Mûsøpareiga su kitatauèiais elgtis mandagiai, korektiðkai. Reikia bûtilabai principingiems, kas lieèia mûsø tautos garbæ, bet taktiðkaiskitø tautø atþvilgiu. Jeigu norime, kad mus gerbtø, privalome ki-tus gerbti. Dël moterø elgesio su tø kiauðiniø dalijimu man buvoprieð Klarà nepatogu. Lietuvës pasirodë egoistëmis. Daugiau tonebus.

Ðiandien buvau uþëjæs á universiteto iðvietæ. Vël pilna antisovie-tiniø, antirusiðkø uþraðø. Kaþkodël niekas rimtai á juos neþiûri.Yra, pavyzdþiui, toks uþraðas: „Muðkit þydus... – gelbëkit Lietu-và.“ (Tik po „þydus“ [sekæs] þodis uþteptas.) „Vykit rusus!“ Ir daugpanaðiø.

Vakar Vladelis nakvojo pas mus. Atëjæs vëlai sako: „Prie paðtosaugumas su maðina. Apþiûrëjo mane. Gal pas tave ruoðiasi atva-þiuoti.“ Jis mëgina juokauti, bet jauèiasi, kad pats iðsigandæs. Vis-gi nusigàsèiau sulaukæs tokiø sveèiø1. Bet ðiandien jie neturi jokioreikalo uþsukti.

Ðiandien Arkadijus priminë, kad að galás bûti virðininku. Esà, aðbe reikalo tvirtinàs, jog nieko ið manæs nebus, todël ir nesistengiudarbe. Pareiðkiau, kad mano karjerai jau galas. Pasakiau tyèia, no-rëdamas sulaukti prieðtaravimà ir kai kà iðtraukti ið jo. Jis: „Eto nepravda. Vsio tolko ot tebia zavisit. I eto ty sam znajeðj.“ [„Tainetiesa. Viskas tik nuo tavæs priklauso. Ir tu pats tai þinai.“] Taiuþuomina, kad galiu „kaltæ iðpirkti“ ir karjerà padaryti. Gan atsar-giai jis porà kartø ir anksèiau tai priminë.

Praëjusià savaitæ Stasë porà valandø labai neigiamai charakteri-zavo Edvardà ir Viktorà. Pasirodo, kad pirmasis prisidëjo prie Nas-tës trûkumø. Kai kà pasisavino. Per daug nesistebëjau. O Viktoras

1 Nes tuo metu autorius raðo dienoraðtá.


egoistas – þinàs, kad jai nepatogu dël jo vizitø valgykloje, taèiauá tai jis numojàs ranka. Jam ji nesvarbi. Galvojau, kad saugumopriðnekëta nori atitraukti mane nuo „faðistø“. Átarimas dar padidë-jo, kai pirmadiená ji papraðë paraðyti Viktoro vardu pareiðkimàadministratoriui „Kregþdutëje“. Esà, að privalàs uþeiti dël jo pakal-bëti pas M. Sakalauskà [Valgyklø tresto direktoriø]. Tas nepadës.Tada tegu nueina á saugumà. O tie suinteresuoti, kad ðis dirbtø.Atsakiau, kad á saugumà jis neis. Bet gali á partijà kreiptis. Galvo-jau, kad saugumo patarta priima á darbà tà, kurá ji laiko egoistu.Saugumui bus lengviau já sekti. Be to, dirbdamas kavinëje galipradëti gerti, kombinuoti prie bobø ir t. t.

Taèiau vakar telefonu ji pasakë, kad nieko neiðeis, mano pa-reiðkimas nereikalingas. Ðiandien paaiðkino, kad Marcinkevièius1

nenorás. Esà, uþteksià gandø.Neaiðku! Pati supranta, kad ji jam nereikalinga, taèiau kodël

nori já ádarbinti? Velnias supras tas bobas! O gal saugumas patariapavaizduoti, kad ne taip lengva já ádarbinti? Visko gali bûti. Að ganátarus. Tai vis vien dar ne liguistas átarumas.

Po velniø! Jau 21 val. 20 min. Miegoti! Pavargau, nes keliosnaktys iðvargæs blogai miegu. O kelionëj ryt reikia skaityti. Laba-naktis! Ðiandien Viktoras sugráþæs, anà pirmadiená buvo iðvykæsEstijon.

Spalio 23-ioji (sekmadienis)

16 val. 10 min. prie televizoriaus, transliuoja futbolo rungtynestarp TSRS ir Rytø Vokietijos komandø. Gaila, bet rusai laimi 2:1.Þinoma, norëèiau, kad vokieèiai laimëtø. Vladukas rungtynes tarp„Torpedo“ ir „Internacionalo“ (italø) komandø þiûrëjæs finansø mi-nisterijoje. Visi sirgæ uþ italus, troðkæ, kad á rusø vartus bûtø ámuð-tas nors vienas ávartis. Neámuðë, bet vis vien italai laimëjo.

Telieka tik 2 savaitës iki egzaminø, t. y. iki sesijos, o að privalauiðlaikyti 2 egzaminus, jeigu noriu gauti mokamas atostogas.

Spalio 19-àjà raðydamas dienoraðtá labai iðvargau. Bevaikðèio-damas miðke, sutikau gráþtantá Viktorà. Ilgai ðnekëjom. Þinoma,neiðsimiegojau. Kità naktá praleidau Ðiauliø vieðbutyje. Po to dir-bau – „zubrinau“ istorijà. Uþtat vakar jauèiausi nekaip. Teko Vla-dà praðyti atneðti mikstûros. Ðiandien jauèiuos gerai. Taèiau istori-jos nepajëgiu „zubryti“. Skaièiau Leonovo „Rusø miðkà“. Taèiaupadëjau á ðalá. Ávairios mintys neduoda ramybës. Reikia jas dieno-raðèiui papasakoti. Gal jis padës átikinti mane, kad að be reikalotiek iðgyvenu dël savo nelaimingos tautos likimo.

Ðis pasakojimas turi savo istorijà. Spalio 17-àjà vykdamas á të-viðkæ, prie Èerniachovskio aikðtës laukiau A. Tylos.

(Valio! Vokieèiai ámuðë ávartá!)

Jam perdaviau iðspræstà matematikos uþdaviná. Atsisveikinda-mas man pasakë: „Aèiû! Kai kà ádomaus papasakosiu, kai buslaiko.“ Neparodþiau didelio þingeidumo.

Spalio 4-àjà jis man papasakojo apie J. Þiugþdos reakcijà á ma-no elgesá A. Rakûnui ginant disertacijà. Spalio 9-àjà sutikau já [A. Ty-là] pas V. Miliø. Nebuvo galimybiø pasikalbëti, bet sàmoningai irnetroðkau to. Ðákart laikiau tikslinga priminti jam paþadà. Atsakëskubàs. Tam jo pasakojimui reikià laiko. Spalio 11-àjà jis paskam-bino á ástaigà. Esàs namuose, slaugàs dukrà po operacijos. Gal aðgalás uþeiti, atneðti knygà. Pietø metu uþsukau. Rinkausi knygas iðjo bibliotekos. Jau spalio 4-àjà jis pasakë, kad papasakos apie iðuþsienio gautà þurnalà „Metmenys“. Laukiau, kada jis pats pri-mins apie já. Nei þodþio. Skubu ir perdedu tà skubëjimà. Jis visvien nieko nepasakoja. Tenka paèiam priminti. Taip, skaitæs „Met-menis“, kuriuos jis gavæs tik vienai nakèiai. Paminëjæs porà auto-riø, raðiusiø straipsnius, davë bendrà straipsniø charakteristikà.Straipsniai rodo, kad Amerikos lietuviai labai domisi padëtimi Lie-tuvoje, seka jà ir yra gerai informuoti (be þodþiø buvo aiðku, kad1 Marcinkevièius – „Kregþdutës“ direktorius, o Stasë buvo jo pavaduotoja.


jie seka statistinius praneðimus). Padëtá Lietuvoje laikà nebloga,palyginus su padëtimi Latvijoje. Ten latviai sudarà vos 52 proc.visø Latvijos gyventojø. Ëmiau prieðtarauti nurodæs 64 proc. Esà,nuo 1959 m. rusø skaièius Latvijoje iðaugæs.

Rusai siekià rusinti Lietuvà. Kokiais keliais? Mëginsià Karaliau-èiø prijungti prie Lietuvos arba sudaryti Pabaltijo federacijà, ku-rios oficialia kalba bûsianti rusø kalba. Mëginau prieðtarauti. TaiNikitos idëja, kurià jis mëgino ágyvendinti savnorchozø pagalba.Dabar ðios idëjos atsisakæs.

Prieð karà lietuviai sudaræ 81 proc. visø valstybës gyventojø,dabar – 79 proc. Tai neblogai.

Abu stebëjomës geru jø [Metmenø] informatoriumi. Praðiau at-eity ir man duoti paskaityti.

Tiesa, jis minëjo, kad lietuviø kovà 1944–1952 m. mëginusiiðnaudoti uþsienio þvalgyba, bet tai nepavykæ. Ið to pats dariauiðvadà, kad Lietuvos kanèios nelabai rûpëjo Vakarø Europos vals-tybëms, o tik jie norëjo mûsø tautos kovà panaudoti savo tikslams.

Tai að seniai þinojau, pats þinojau, taèiau ði þinia prislëgë, suga-dino nuotaikà. Atrodo, jis (Tyla) priminë, kad, autoriø nuomone, iðAmerikos nereikià nieko gero laukti. Tai að irgi þinojau, bet keliasdienas buvau prislëgtas.

Pamaþu dingo slegianti nuotaika. Ðiomis dienomis sutikau Eru-dità1 . Jis irgi skaitæs ðá þurnalà. Eruditas plaèiau papasakojo apietuos straipsnius. Ðis pasakojimas dar labiau sugadino nuotaikà.

Pasirodo, kad apie Pabaltijo federacijà ten nekalbama. Tad ko-dël Tyla tai iðgalvojo? Straipsniø autoriai Latvijoje nurodo ne 52, o62 proc. latviø. Vienas autorius kalbàs apie Maskvos ketinimà ati-duoti Lietuvai Karaliauèiø. Já priskyræ Rusijai norëdami apsuptiLietuvà ið keliø pusiø ir jà asimiliuoti. Tai esàs Trojos arklys. Rusøten daugiau kaip 500 tûkst., o lietuviø – apie 2 proc. Jeigu pri-jungtø Karaliauèiø, Lietuvos padëtis bûtø tolygi Latvijos situacijai,nes rusai sudarytø treèdalá visø Lietuvos gyventojø. Taèiau ðian-dien Kaliningrado atidavimas Lietuvai bûtø teigiamas reiðkinys,

nes seni rusai iðvaþiuotø, o po 20–30 metø daugumas rusø busten gimæ ir laikys Karaliauèiaus kraðtà savo gimtine.

Niekas neaiðku. Autoriai supranta, kad Karaliauèiø atidavus Lie-tuvai rusø skaièius Lietuvoje padidëtø ir sudarytø 1/3 visø Lietu-vos gyventojø. Tad kodël jie laiko Karaliauèiaus atidavimà teigia-mu reiðkiniu? Remiasi tuo, kad dauguma jø iðvyktø atgal Rusijon?Taèiau jie gerai þino, kad ið Lietuvos jie niekur neiðsidangina.

Visi straipsniai esà paraðyti labai pesimistine dvasia. Autoriainematà jokiø proðvaisèiø. Amerika niekada nekariaus su Rusija,Prancûzija turi savo tikslø. Vokietija pati silpna. Vadinasi, padëtisbe iðeities?! Tad kam prijungti Karaliauèiø ir pagreitinti Lietuvossurusinimà? Autoriai árodinëjæ, kad pasauly niekas netikás, jog iðLenkijos bus atimtos ir sugràþintos Vokietijos ginèytinos þemës.Iðeina, kad ir Karaliauèiaus negaus vokieèiai. Autoriai teigià, kadRusija já atiduos Lietuvai. Vadinasi, geriau, kad dabar atiduotønegu vëliau. Tik tuo galima paaiðkinti autoriø norà, kad Karaliau-èius bûtø atiduotas Lietuvai. Atidavus dabar, Lietuva ne taip greitbûtø rusinama, negu atidavus vëliau. Taip man buvo malonu, kadEruditas sutiko, jog Vokietija negaus Karaliauèiaus. O tik neseniaijis ginèijosi su manim kritikuodamas, kad ið Lenkijos bus atimtosjiems po karo priskirtos þemës. Vadinasi, að buvau teisus.

Pokario lietuviø tautos kovà autoriai pateisina. Taèiau Vakarainorëjæ tà kovà iðnaudoti savo tikslams. Bet jeigu ateityje kils pasi-prieðinimas, aktyviausios tautos jëgos bus sunaikintos, o á jø vietàims vël plûsti nauja rusø banga. Þodþiu, autoriai prieð aktyvià ko-và! Eruditas ypaè kritikavo ðià vietà. Jeigu mes nebûtumëme prie-ðinæsi, rusai bûtø uþplûdæ net mûsø kaimà.

A. Tyla aiðkino, kad, autoriø nuomone, nereikià jaunimo nu-teikti prieð komunizmà, o tik ákvëpti jam atsiskyrimo nuo Rusijosidëjà. Eruditas plëtë ðià mintá (autoriø lûpomis). Esà lietuviø tautajau perauklëta, jaunimas galvojàs komunistiðkai. Bûtina siekti, kadLietuva taptø nors tokiu satelitu, kaip Bulgarija.

Èia abu sutikom, kad autoriai neþino tikrosios padëties Lietu-voje. Jaunimas ðiandien negalvoja komunistiðkai. Ne! Tik maþadalis, labai maþa jaunimo dalis tiki propaganda. Daugumas jauni-1 Atrodo, V. Raudeliûnà. – A. T.


mo indiferentiðkas, bet jokiu bûdu nepersisunkæs materialistinë-mis idëjomis. Ne! Èia man paaiðkëjo Birutës þodþiai: „Ar mus pri-imsite?“ Tegu jie patys aplanko Lietuvà ir ásitikina tuo.

Darbuotojos Elenos motinà nuþudë partizanai. Jai, atrodo, 24 me-tai. Bendradarbë Graþina irgi tokio pat amþiaus. Bet kiek jos juo-kiasi ið „mokslinio komunizmo“ disciplinos, juokiasi net Arkadi-jaus akivaizdoje. Jos tuo vadovëliu apdengia kavos puodukus, kadkava geriau pritrauktø. Studentai bëgà ið paskaitø, nemëgstà tosdisciplinos.

Autoriai nematà jokiø proðvaisèiø. JAV nepripaþásta Lietuvospavergino. Anglija teigianti, kad labai skaudu, taèiau tenkà pripa-þinti, jog Lietuvos padëtis be iðeities ir amþiais jai bûti Rusijossudëtyje.

Kà siûlo autoriai? Mokslininkams kurti veikalus, o jie iðversià áVakarø Europos kalbas, kad ðiø veikalø neverstø á rusø kalbà (iðkurios paskui uþsienis verèiàs). Koks naivumas!

Amerika nepripaþástanti Lietuvos okupacijos, taèiau Rusija uþ-bëgsianti jai uþ akiø – kolonizuosianti Pabaltijá rusais ir prave-sianti plebiscità. Vadinasi, galvoja! Truputá ir að didþiuojuosi savi-mi. Toji iðvada gimë mano galvoje dar 1963 metais. Dalis lietuviø(nors ir labai maþa) balsuos uþ prisijungimà prie Rusijos. Jeigulietuviø Lietuvoje bus tik nedaug daugiau kaip 50 proc., tada aið-ku, kad plebiscità pavyks pravesti rusams. Rusai nuo 1956 iki1960 metø – vël ëmæ vaþiuoti èia. Tai industrializacijos rezultatas.Ir nejaugi jie skelbia net tokius duomenis? Tai jauèiama. Autoriaiaiðkinà, kad industrializacijos tempai Pabaltijy aukðtesni negu Ru-sijoje. Tai darà siekdami kolonizuoti Pabaltijá. Tai dalis tiesos. Betjeigu ne industrializacija, mums dar blogiau – darbo rankø per-teklius bûtø iðvaræs á Rusijà mûsø jaunimà, kur jis bûtø pasmerktasvisiðkam nutautëjimui.

Straipsniai labai antiamerikoniðkos dvasios. Mes tik dëkingi uþLietuvos inkorporavimo á Rusijà nepripaþinimà.

Akcentuojamas ne komunizmo pavojus, o rusiðkojo imperializ-mo, kuriam komunizmas tesàs tik priedanga. Eruditas nepatenkin-tas tokia dvasia. Ir geri rusai gali bûti atbaidyti, nors tokiø ir maþa.

Reikià daugiau akcentuoti komunizmo pavojø. Klausiau Povilëno1

nuomonës: „Jokiu bûdu! Autoriai teisûs! Visur ir visiems reikianurodyti rusiðkojo imperializmo grësmæ, akcentuoti imperialistinárusø elgesá Lietuvoje. O kas yra komunizmas, kiekvienam aiðku.Komunizmas, jo idëjos nëra mums labai pavojingos, o rusiðkasisimperializmas – pagrindinis mûsø prieðas.“

Eruditas þadëjo gauti perspausdintus tuos straipsnius. Pasakiausavo nuomonæ: „Mums ádomu paskaityti, taèiau nuo jaunimo rei-kia slëpti tokius straipsnius, skleidþianèius ultrapesimistines nuo-taikas“. Eruditas nesutiko su manimi: „Straipsniai verèia galvoti,aiðkiai parodo rusifikacijos pavojø. Tegu jaunimas susipaþásta irsupranta tà pavojø.“

Jis pats nesutinkàs su dalimi tø straipsniø autoriø iðvadø. Taippesimistiðkai nereikià þiûrëti. Be to, autoriai esà neatsiþvelgæ á tai,kad ne vien Lietuva Rusijos pavergta, o Latvija, Estija. Jeigu Pabal-tijys ir Ukraina vieningai organizuotai bûtø kovojæ 1944–1952 m.prieð Rusijos jungà, bûtø padaræ pastarajai daug rûpesèiø, vargo.Tai naivios svajonës, ið kuriø iðeina, kad ir ðiandien organizuotaPabaltijo, Ukrainos kova su Rusija duotø gerø rezultatø. Naivu!Naivu galvojimas, kad tokia kova ámanoma.

Su kita jo iðvada negalima nesutikti. Esà autoriai neatsiþvelgià ágalimus pakitimus paèioje Rusijos imperijoje. Vadinasi, að teisusbuvau tvirtindamas, kad jaunoji Rusijos karta kitaip traktuos mus,Lietuvà?! Taèiau po kelionës Latvijoje buvau atsisakæs ðios mintiesir ðiandien sunku su ja ið naujo susigyventi ir vël joje ieðkoti nusi-raminimo, vilties, kad mes, kaip tauta, neiðnyksime. Povilënas daugvilèiø dedàs á konfliktà tarp Rusijos ir Kinijos. Gal ðis konfliktasprivers rusus daryti nuolaidø nacionaliniu klausimu.

O Þemaitis2? Jis nedidelis politikas. Maþai klauso uþsienio radi-jo. Reikiamø iðvadø ið dabartinës tarptautinës padëties jis nesuge-ba padaryti. Tik gráþæs po eilinës „ekskursijos“ jis atsiveþë logiðkø

1 Pats autorius.2 Viktoras Petkus.


minèiø. Bet tai ne jo mintys. Kinai pareiðkæ, kad jie neturá rimtopagrindo visà laikà pyktis su Amerika. Tà patá atsakæs jiems irRaskas. Gromyko vykæs pasikalbëti. Paskutiniu metu pradëjau re-èiau klausytis uþsienio radijo, todël kai kà rimto praþiopsojau.

Ðiose iðvadose yra logikos. Logiðkos Þemaièio iðvados (jø auto-rius, atrodo, ne jis) dël saugumo elgesio Lietuvoje. Paskutiniu me-tu visi laikraðèiai, þurnalai spausdina tendencingus straipsnius apiepokario lietuviø tautos kovà. Kokiu tikslu tai daroma? Tikisi kon-flikto su Kinija. Ðis konfliktas gali iðjudinti mûsø tautà. Maskvaásakë saugumui uþbëgti tam uþ akiø. Kas kovojo prieð imperijà,buvo niekðai, lietuviø tautos iðdavikai. Banditai. Kas ir vël mëginspakelti rankà prieð Rusijà, jø laukia buvusiø kovotojø likimas. Irdori lietuviai nepakels savo rankø prieð geradarius, kurie ir pramo-næ atstatë, ir miestus.

Ðiose iðvadose logikos yra. „Tiesoje“ spausdinama apybraiþa„Ið klampynës“ ðantaþuoja tuos, kurie dar „juda“ – vaþinëja, ne-veda. Labai ji naiviai paraðyta. Jos tikslai aiðkûs. Þmonës! Vykitevisus „buvusius“, kurie lankosi pas jus. Sàþiningai dirbkite lage-riuose ir sugráþæ á Lietuvà! Erudito ir Povilëno mintys sutampa dëlkovos prasmës: tiek kova 1944–1952 metais, tiek kova ateity turigilià savo prasmæ. Jeigu tauta nekovoja, ji jau mirusi ir jos niekasnebeprikels.

Èia ir man nesuprantama Amerikos lietuviø pozicija. Komunis-tas R. Vëbra, dirbæs pasienio kariuomenëje karininku, pripaþásta,kad 1863 m. sukilimas turëjo gilià prasmæ. Jis buvo pralaimëtas,taèiau jis paliko kovines tradicijas, kurios paruoðë po keliasdeðimtmetø siekimà iðsivaduoti ir atvërë 1918 m. Lenkijai ir Lietuvai lais-vës vartus. O Amerikos lietuviai prieð kovà. Ko jie tuo siekia?

Kalbëjausi su Nulinsku1. Tas ragino mane kovoti. Atsakiaujam, kad uþtektinai prisikovojau. Tegu kiti kovoja. Be to, ðian-dien nematau jokios prasmës kovoti. Ir negalvoju, kad ji atsiraskada nors.

O! 18 val. 30 min. Skubëti pas Mamà. Ji verkianti, kad að neat-einàs. Vakar neradau. Bûèiau nuëjæs seniau. Bet man pasirodë,kad broliai nenori, kad eièiau pas jà ir nervinèiau. Taip!

Paraðiau viskà ir nusiraminau. Neþus Lietuva! Nutautinti iðtisàtautà ne taip lengva! O lietuviø tauta, palyginus su kitomis TSRStautomis, gan sàmoninga. Prieð kurá laikà gavau duomenis apielietuviø mokiniø lyginamàjá svorá, t. y. besimokanèiø lietuviðkosemokyklose mokiniø lyginamàjá svorá. Lietuviðkose mokyklose mo-kosi 81 proc. visø besimokanèiøjø. Vadinasi, lietuviai neleidþia sa-vo vaikø á rusiðkas mokyklas. Tai svarbiausia.

Miðriø vedybø irgi ne per daugiausia. Nustebau suþinojæs ið„Metmenø“ atpasakojimo, kad net Estijoj daugiau miðriø vedybønegu Lietuvoje.

Autoriai ir visi Amerikos lietuviai nusivylæ Amerika. Po karo jiedëjæ visas viltis á Amerikà. Apsivylæ, nes tada nepaþinojæ Ameri-kos. Tik vëliau supratæ, kad Amerika niekada nekovosianti su Ru-sija. Ji kovojanti su Vietnamu. Maþa protesto balsø. Jeigu imtøkovoti ir su Kinija, irgi nieko. Bet tegu vyriausybë iðdrásta kovotisu Rusija, pakils protestø banga. Karo tarp JAV ir Rusijos nebûsiàniekada. Tai jie ásisàmoninæ. Að, þinoma, jo ir netrokðtu. Kovostarp JAV ir Rusijos tik galutinai palaidotø Lietuvà. Tik beproèiaigali trokðti karo tarp ðiø dviejø galiûnø. Nejaugi jie nesupranta, kàreiðkia atominis karas. Tegu toks karas niekada nekyla. Panaðu,evoliucijos keliu nuslinks nuo mûsø tautos visi negandai. Mes ne-þûsime, mûsø nesurusins, nors to daug kas Kremliuje labai trokðta.Neiðsipildys jûsø norai! Per keliasdeðimtis metø nesurusinsit mû-sø! Ne!

Spalio 25 d. (antradienis)

16 val. 50 min. didþiajame kambaryje. Alë nubëgo pas Vandà, kuriatsiveþë ið ligoninës antràjá sûnø. Pribaigs bobà. Vienà „velniukà“augina. Taip auklëjant ir kitas nebus kitoks.1 Tokio pasikalbëjimo tikrovëje nebuvo.


Anam kambary Gintulis ir bobutë. Naujais mokslo metais bu-vau gan nusivylæs Gintuliu. Laikiau já þiopliu. Taèiau paskutiniumetu jis ëmë gerai mokintis. Vakar atsineðë du penketus ir vienàketvertà. Vilèiø neprarandu. Gal ir ið jo kas nors bus? Svarbiausiaiðmokyti já mylëti savo tëvynæ. Vakar radau Gintarà1 apkrautà þen-kliukais. Kaip nemoka auklëti vaikø. Tamsybininkai! Nupirkau þen-kliukø su Punios kardu ir „Egle þalèiø karaliene“.

Gintulio 3 metus nemuðiau, bet ðiais metais kartais nesusival-dau. Vakar iðdykavo kambary. Gráþau ið universiteto bibliotekosiðvargæs (sekmadienio dienoraðtis iðvargino, nors po mikstûros irgerai miegojau). Nieko negalëjau dirbti. O jis dar èia Vilytæ erzina.Ásiutau, tiesiog rëþiau ranka á uþpakalá. Negalima taip! Galiu ási-utæs suþeisti. Reikia klupdyti, o ne muðti. Tik taip!

Vakar ir ðiandien darbe negaliu istorijos „zubryti“. Ruoðiuosrusø literatûrai. Greit pavargstu. Jau ir vaistai negelbsti. Bet ðámetvis vien stipresnis. Reikës bûtinai pagulëti nervø ligoninëj. Daugdarbo, bet dienoraðtá bûtina raðyti. Bûtina! Bûtina nusiraminti. Sek-madiená tikinau save, kad nusiraminau. Taèiau ið tikrøjø buvo netaip.

Mamos neradau. Gráþau prislëgtas. Viktorà kà tik gráþusá radau.Ilgai uþsibûna jis. Mamai ir Alei sunku. Materialiai patys sunkiaigyvename. Uþtektinai padëjau jam. Tegu kiti padeda. Netaktiðkaielgiasi – gyvena ir niekam nieko nesako. Nors kà nors sakytø,pakalbëtø. Vladas neturi buto. Gyvena paskirai, su Regina. Reikiatuos priimti, bet negalim dël jo. Negraþiai iðeina. Liepsiu Vladuiateiti su Regina. Gal Viktoras supras, kad mums sunku. Að visiemspasiruoðæs padëti. Bet jam uþtenka, padëjau. Uþtenka! Alei ir Ma-mai sunku. Mieste þmogø sunku iðmaitinti. Ðámet nei kiek nesu-taupëm. Ir tik todël, kad daug sveèiø buvo. Gera padëti draugams,bet nereikia savæs pamirðti. Alë á darbà eina baisiais batais. Paltoirgi neturi. Vilytei irgi reikia palto.

Vakar irgi buvau be nuotaikos dël tø „Metmenø“. Prisiminiauvienà pasikalbëjimà. Jame buvo Jonënas, Eruditas, Nulinskas ir

að1. Jonënas ëmë kalbëti apie tai, kas, jo manymu, reikia darytinorint nors kiek padëti rusinamai Lietuvai. Ðtai jo þodþiai (ið es-mës, nes visko neatpasakosi): „Sëdëti susidëjus rankas negalima.Tai nusikaltimas. Nors truputá pasiprieðinti ir sulaikyti mûsø tau-tos asimiliacijà galima. Reikia iðaiðkinti tautai, kas jos laukia, jeiguji ir toliau tylës, iðaiðkinti, kad bûtina kovoti su miðriomis vedybo-mis, siekti, kad kuo maþiau iðëjusiø á kariuomenæ vyrø liktø Rusi-joje, aiðkinti tamsybininkams, ateistams, kà reiðkia jø kova su reli-gija ir t. t.“ Eruditas tylëjo. Visi tylëjom. Tik Nulinskui tà patávakarà papasakojau savo poþiûrá, papraðæs mano mintis perduotijo draugui Jonënui. Að pats nenoriu niekur kiðti pirðtø. Tegu irJonënas nustoja. Tuo nieko nepadarysi. Lietuva rusinama, bet netaip smarkiai. Pramonë vystosi, miestai auga, mokiniø, studentøskaièius didëja. Reikia dþiaugtis. „Derþimordos“ áþûliai elgiasi, betkai kur reikia tylëti, nors að pats daþnai nesugebu tylëti. Savoasimiliacijos politikà rusai iðperka pramonës vystymu.

Prisimena Jonëno aimanos, kaip esà maþa þmoniø. Ið buvusiøtûkstanèiø lagerininkø jis tik vienà teþinàs vyrà, kuris dar galáskovoti su okupantu. Tai esàs Þemaitis2. Bet ðis tyli, savo minèiønepasako. Atrodo, kad ir jis neþinàs kà daryti, nuo ko pradëti.Telieka tik studentija. Reikià per jà veikti. Labai plûdo Nervà3, jobrolá, kurie, bûdami studentai, nesusipaþino su veiklesniais stu-dentais ir nemëgino jø veikti. Nervas nemoka savo iðore pritrauktiþmoniø. Ir niekada nesugebës paskui save nuvesti jaunimo. Daranksèiau panaðias mintis apie Nervà dëstë Eruditas. Ið jo nieko jisnesitikás. Á já reikià ranka numoti. Brolis bailys. Jam atrodà, kad visiapie niekà negalvojà, visi tik degtinæ gerià, apie bobas kalbà. Ta-èiau, Jonëno nuomone, tai netiesa. Jis pats negalás susigyventi sumintimi, kad reikës visà laikà sëdëti rankas susidëjus. Vien tiktokia mintis þudanti já. Ir jis nesëdësiàs. Jeigu nerasiàs su kuo,

1 Brolio Jono sûnus.

1 Tokio pasikalbëjimo tikrovëje nebuvo. Tai paties autoriaus mintys, iðreikðtospseudonimais, kad suklaidintø èekistus.

2 Viktoras Petkus.3 Vincà Filipavièiø, jo brolá Albinà.


vienas mëginsiàs eiti prie studentijos. Praþudysiàs artimuosius, betjis negalás sëdëti. [...]

Vakar pats vël susitikau su Eruditu. Ðis tikrai gudrus. Pamatæs,kad mane gan slegia „Metmenø“ iðvados, ëmë mane raminti. Esàautoriai negalvojà, kad Lietuvà pavyks taip lengvai nutautinti. Jei-gu tokiais tempais vyks Lietuvos industrializacija, tai vis vien 100 me-tø reikës, kol Kremliui pavyks taip rusais praskiesti Lietuvà, kaippraskiedë Latvijà. Þinoma, að supratau, kad jis mane ramina. Ne-parodþiau suprantàs. Aèiû jam ir uþ tai.

Vakar jauèiausi tikrai iðvargæs. Pakvieèiau Daktarà pasivaikð-èioti. Atrodo, pirmà kartà nuoðirdþiai pasikalbëjom. Ilgokai po miðkàvaikðèiojom. Ir ðis mane atsargiai guodë, duodamas suprasti, kad irmes sulauksime geresniø dienø. Vis vien nusiraminau. Lietuvosateitis neatrodo tokia juoda, kaip ji dar vakar atrodë.

Uþteks! 17 val. 45 min. bëgti á krautuvæ ir uþbaigti kompotàvirti.

Vakar ir ðiandien buvau pas Mamà. Labai sublogus. Negaluoja,todël ðáryt neiðvaþiavo. Reikia nusileisti jai. Numirs ir grauð sàþinë.Taip! Viso! Iðvargæs. Iðsimiegoti ir ryt istorijà „zubryti“. Tiesa, ðeð-tadiená su Daktaru buvom netoli uþ namø grybauti. Krivasalyjebuvau 3 kartus ðámet grybauti, o èia – në karto. Þmonës baigiagrybavimo sezonà, o að – pradëjau. „Zelionkø“ yra. Radau vienàbaravykà. Prieð 3 savaites mama ir Viktoras nemaþai rado baravy-kø. Puikus ðámet ruduo.

Su Daktaru prisiminëm draugus ir paþástamus. Niekas niekuonesidomi. Sekmadiená buvom uþsukæ pas buvusá lagerininkà Dað-èiorà, tas në laikraðèiø neskaito. Jis tikëjæs, kad kaþkokia teisybëegzistuojanti pasauly. O dabar niekuo netikás. Já pasodino uþ skundøraðymà. Traukinyje Vilnius–Kaliningradas jis kreipæsis á palydo-væ. Toji spyrusi jam koja ir pradëjusi ðaukti: „po-þidovski ja neponimaju.“ Pradëjæs skundus raðyti. Ir daugiau pajutæs neteisybës.Pirmiau buvæs ásitikinæs komjaunuolis, o dabar praregëjæs. Saugu-mas áspëjæs, bet jis vis raðæs skundus. 1962 m. pabaigoje gavæs2,5 metø. Teisæs Misiûnas.

Gaila þmogaus! Nejauèia pareigos rûpintis savo tautos reikalais.Apkalbëjau ir P. Raèiûnà, jo knygà apie ðeimà. Kà toji knyga

duos? Kam ji reikalinga? Tik dël to iðmokæs lagery daug uþsieniokalbø ir sugadinæs sveikatà. Kun. Rauda sakàs, kad Pranas sulau-þytas. Prieð savaitæ jis toks neatrodë. Taèiau dabar ëmiau tikëtituo. Jeigu jis ëmësi raðyti lagery knygà apie ðeimà, jis jau buvosulauþytas. Juk velniam ji reikalinga? Argi nëra kitø mokslø? Okiek daug duotø Lietuvos istorijos studijavimas? Galima tarybinedvasia paraðyti istoriná veikalà ir juo atneðti naudà mûsø tautai.Toká að paraðysiu! O Pranas, Aleksandras ir Alfonsas ar negalëtøparaðyti? Net Alfonsas to uþdavinio nesupranta.

Algis Baltruðis geras vyras. Taèiau jis tesidomi Indija ir savoDanute. Lietuvos ir tam nereikia. Ið kur toks abejingumas?

Þinoma, Edvardui, Donatui, Albinui, Algiui S., Antanui St. iðviso tik bobos galvoje. Edvardas pasirodæs pas savo draugà su savolenke. Tas uþsigavæs. Edvardas mokàs jau lenkiðkai ir su ja kalbàslenkiðkai. O kada jà iðmokys lietuviðkai, kaip þadëjo? Savo lenkësdukrà leidþia á lenkiðkà mokyklà.

O visgi teisus Jonaitis! Nëra þmoniø! Menkystos! Viktoras irgineidealus þmogus (idealiø nepaþástu). Taèiau jis gudrus, protingas.Jeigu ne jis, ið viso tamsu bûtø Lietuvoje.

Viso! 18 val. 05 min.

Lapkrièio 3 d. (ketvirtadienis)

16 val. 35 min. didþiajame kambaryje. Maloniau, kad truputá atðilo,nors dangus toks pat giedras. Dabar apie nulá. O ryte buvo -10° Cðalèio. Praëjusá penktadiená gerokai atðalo, pasnigo truputá. Snie-gas nenutirpo. Kurià tai naktá buvo -13° C ðalèio. Ankstyva þiema!O mane ji sutiko gan nepasiruoðusá. Palto neturiu, ðilto megztinio,ðiltø baltiniø, jokiø pirðtiniø. Su lietpalèiu ir nepatogu, ir ðalta.Vakar iðëjau egzamino laikyti. Kaproniniais baltiniais, ðvarku, bemegztuko. Gráþdamas vakare ne juokais perðalau. Laimë, kad ðaltuvandeniu iki pusës prausiuosi ir todël esu uþsigrûdinæs.


Uþvakar su Ale ir Vladu buvome universalinës parduotuvës san-dëliuose. Mano figûrai palto nëra. Nutarëm þieminá siûti. Nëramedþiagos! Po Nikitos nuvertimo tikrai buvau patikëjæs Kosyginoþodþiais apie tai, kad reikalai lengvojoje pramonëje pasitaisys. Nai-voko bûta! Reikalai ne tik nepasitaisë, bet pablogëjo. Tokio pra-moniniø prekiø trûkumo dar nuo karo laikø nebuvo. Vakar univer-salinëje parduotuvëje didþiulë eilë prie Eidukevièiaus kombinato„vengerkø“. Ir kaip ðvyti veidai moterø, po keliø valandø eilësgavusiø tà niekalà, kurá neðios ne ilgiau kaip vienà þiemà. Dirbtinëjaponiðka oda nepraleidþia oro. Kojos visada prakaituoja. Galimy-bë susirgti reumatu didþiulë.

Alë daugiau kaip mënesá ieðkojo Vilytei palto. Vis nebuvo. Uþ-vakar atsitiktinai uþëjæs radau universalinëje. Sumokëjau 51 rub.,t. y. pusæ mënesinës Alës algos. Ir gyvenk, þmogau!

Matyt, viskà karui sukiða. Vilniaus universalinë ir eilë kitø statybøstovi dël metalo konstrukcijø trûkumo. Rusijoje trûksta metalo!

Gurvièius turi nemaþa paþástamø þydø, taèiau dukrai negaunabatø. Man paþadëjo buvusi Alës bendradarbë. Gurvièius vakar vosgavo juodø daþø medvilnei daþyti. Lietuvoje padëtis bloga, o Rusi-joje – dar blogesnë. Ðiandien 16-ame paðto skyriuje pilna rusø susiuntiniais. Kà siunèia? Vienas siunèiàs á Smolenskà skalbimo mil-telius, kitas kilimus, ávairias pramonines prekes. Jei apie tai papa-sakosi uþsienieèiams, tave palaikys santvarkos ðmeiþiku.

Universalinëj pardavinëja po 150 rub. kaproninius „dþempi“ pal-tus. Brangûs, bet ir tø negalima gauti. Tai suomiðki paltai. Suomi-joje yra, o Rusijoje – nëra. Ðtai tau ir socialistinio ûkio akivaizduspranaðumas!

Jauèiuos iðvargæs. Pirmadiená iðlaikiau tarybinës rusø literatû-ros egzaminà, o vakar – viduramþiø istorijos. Ið pirmadienio áantradiená naktá nemiegojau. Ðiànakt irgi blogai miegojau. Nuo-vargis! Negelbsti ir mikstûra, kurios butelá sugëriau. Negerai, betkitaip negaliu.

Gerai, kad ðámet nelaukiau paskutinës dienos, iðlaikiau 3 die-nas prieð sesijà. Safronova paraðë „4“. Þinoma, egzamino medþiagàturbût mokëjau geriau uþ kitus mûsø kurso studentus, bet, palygi-

nus, þinios naivokos! Nesuspëjau visos nurodytos literatûros per-skaityti. Docentas B. Dundulis gerai „èiupinëjo“. Gëdos sau nepa-dariau, nors mokydamasis ne tà kryptá ëmiau – be reikalo kaliautas datas. Ðis þmogus doras, todël jo dalykà stengiuosi gerai ið-mokti. Net dvejus konspektus pasidariau!

Dþiugu, jog nusimeèiau tokià naðtà, kad gavau apmokamasatostogas. Bûtø gerai, kad tø „uodegø“ daugiau neliktø. Kaip èiapedagogikà iðlaikyti. Kaip nors!

O dabar chronologine tvarka apie tai, kà praleidau.Spalio 20-àjà iðvykau á Ðiaulius. Traukinyje greta manæs atsisë-

do maþdaug 25 metø mergina. Dirbanti kino studijoje dailininkëspadëjëja. Kaip filmà „Niekas nenorëjo mirti“ vertina? Teigiamai!Kaip þmonës nemoka galvoti. O, pasirodo, pati buvo iðtremta áSibirà ir pajuto, kà reiðkia jø neðama laisvë. Malonu buvo Ðiauliuo-se girdëti beveik visur kalbant lietuviðkai. Nemaloniai nuteikë „El-nio“ kombinate iðgirsta rusø kalba. Tai kalbëjo þydë su turbûtrusu. Taèiau buhalterijoje visi lietuviai. Visuose skyriuose tarnau-tojai kalba tik lietuviðkai.

Vieðbutyje ásiðnekëjome su Kauno projektavimo instituto inþi-nieriumi. Jo vykdomiems darbams sunku gauti darbininkø. Ið kurims darbininkø Ðiauliø televizoriø gamykla? Lietuvoje visà laikàbuvo darbo jëgos perteklius. Po poros metø visur trûkumas. Taskelia baimæ. Teks tà trûkumà uþpildyti „broliðka pagalba“.

Anà dienà transliavo reportaþà ið Alytaus. Kalbëjo vykdomojokomiteto pirmininkas Alfonsas Grigaitis. Darbo jëgos trûkstà. Pri-traukià ið kaimo. Bet ten irgi nëra amþinø ðaltiniø. Teks ásiveþti suþaliavomis ir darbininkus ið „plaèiosios tëvynës“. Rugsëjo 28-àjàtaip nejauku buvo iðgirsti Alytuje ið pardavëjos „Ja ne ponimaju“.Teks tà kalbà daþniau èia girdëti. Blogai!

Vieðbutyje nakvojo ðoferis ið Gudijos (130 km uþ Gardino). Anàdienà „Kregþdutës“ direktorius Marcinkevièius tikino mane, kadLietuvoje nepriima ið kaimieèiø gyvuliø todël, kad visur Rusijojepilna mësos. Ðoferis paaiðkino, kad tai netiesa. Pas juos retai bûnadeðros, o kai pasirodo, susidaro eilës. Vaþiuojant traukiniu ið Drus-kininkø (rugsëjo 26-àjà) senis pasakojo, kad gudai stebisi gyveni-


mu Lietuvoje. Anie gyvenà labai vargingai. Jo kaime apsistojæ len-kø kino artistai. Ir tie stebisi, kad Lietuvoje þmonës daug geriaugyvenà, miestai daug ðvaresni ir t. t. Uþtat Vilniaus kraðto gudaigal dar ir ðiandien nenustoja svajoti apie tai, kad juos prijungs prieLietuvos.

Spalio 21-àjà gráþau autobusu. Ukmergëje atsisëdo ðalia manæsjauna gydytoja. Tik negreit supratau, kad ji rusë. O prieð poràmetø, vykdama á Troðkûnus, labai blogai kalbëjusi lietuviðkai. Ap-siskaièiusi. Ji þino, kad Marytë Melnikaitë tai Maða Melnikova.Mano gëdai, að pats nelabai seniai tai suþinojau.

Apie tautinius santykius Lietuvoje ji negalvojanti. Jos tëvas len-kas, o motina – rusë. Ji neþinanti, kas ji (gaila, kad nepaklausiau,kaip pase raðosi. Aiðku, kad rusë). Ji þino, kad rusai á Lietuvàneatneðë kultûros, girdëjusi apie tai, kaip rusës ateidavusios á ba-lius naktiniais baltiniais. Buvusi Lenkijoje. Ten neapkenèià rusø.Su ironija þiûrá á þodá „ruskij èelovek“. Sugráþau namo gera nuotai-ka. Jauèiaus labai jaunas. Maèiau, kad abi manimi labai susidomë-jusios, o ypaè pirmoji. O kas nenori bûti jaunas, patikti? Þmonið-kai apsirengæs patinku jaunoms merginoms, moterims. Savo jëgomislabiau pasitikiu turëdamas 39 metus negu prieð 10 metø.

O vieðbutyje buvo nepatogu. Iðiro apatiniø kelniø ðonas. Nërakaip nusirengti prie þmoniø. Reikia slapstytis. Vyr. inþinierius ne-turi galimybës nusipirkti apatiniø baltiniø! Suneðioti paprasti, ne-kalbant apie ðiltus. Ðiø ir krautuvëje nëra.

Praëjusios savaitës vidury susikirtau su Klara Evsiejevna. Ji kar-tà pabrëþë, kad Rusija davusi specialistø. Ji irgi atvykusi ið Kijevokaip specialistë. Neturëdamas jokio tikslo, papasakojau, su ko-kiais „aukðtos kvalifikacijos“ specialistais man teko susidurti ban-ke. Dauguma jø buvo baigæ vos ne kelias klases ir buvo uþëmævirðininkø postus, nes lietuviais nepasitikëjo tada. Ir kità kartà taipabrëþiau. Jà „uþëdë“ tai. Bet tylëjo.

Anos savaitës vidury Elena paklausë, kaip vadinosi anksèiauLenino prospektas. Paaiðkinau. Paaiðkinau, kaip vadinosi Gorkiogatvë. Pareiðkiau, kad neteisingai buvo perkrikðtytos ðios su Lietu-vos ir Vilniaus istorija susijusios gatvës. Gorkis su Vilniumi nieko

bendro neturi. Ëmiau pasakoti tai, kà girdëjau per Jurginio paskai-tà apie Jasinskio ir Suvorovo gatves. Klara nesusivaldë. O kienoVilnius buvo prieð 1940 metus? Kaip centrinë gatvë vadinosi? Kaipprieð I karà vadinosi? Ëmiau suprasti, kur ji kreipia. Neva tik 20 metøjis lietuviðkas. Tad kodël að norás, kad visø gatviø pavadinimaibûtø pakeisti? Aiðkinu, kad Vilnius Rusijai priklausë tik 120 metø.Nepadeda. Ji ima karðèiuotis. Ima árodinëti, kad að nepatenkintassantvarka. Atsikertu, kad to nekalbëjau. Jeigu bûèiau ir nepaten-kintas, nesu tiek kvailas, kad apie tai kalbëèiau. Að tik sakau, kadneteisinga gatviø pavadinimus keisti, krikðtyti tø rusø veikëjø var-dais, kurie su Vilniumi nieko bendro neturi. Ji smerkia dëstytojà,kuris tokias „erezijas“ skleidþiàs. Jeigu jis bûtø sàþiningas komu-nistas, jis paraðytø CK, o ne studentams apie tai pasakotø. Supra-tau, kad joje sëdi ðlykðtusis Stalinas. O iki ðiol laikiau jà protingamoterimi. Vël primeta man antitarybines nuotaikas. Ir pradedu karð-èiuotis: „Gerai, kad dabar kiti laikai. Að atsakau uþ savo þodþius irnieko nebijau. Bet Stalino laikais taip iðkreipdama mano þodþiøesmæ jûs galëtumëte daug blogo padaryti. Jûsø þodþiai neteisingi,uþgaunantys mane.“

Uþsuka sergàs Arkadijus. Bet mes net nepaklausiam jo apiesveikatà. Uþsigavæs iðeina. O mes tæsiam ginèà. Ji vël árodinëja,kad ðimtas metø Vilnius nebuvæs lietuviðkas, o að norás já permetus padaryti lietuviðkà. Ne ið karto „Maskva pastatyta“. Pama-þu ir Vilnius, ir visa Lietuva bus 100 procentø lietuviðka. Èia jauman reikëjo dideliø pastangø valdytis. Ir kaip susivaldþiau!

Ji árodinëjo, kad mes, lietuviai, að asmeniðkai, nenorá, kad rusaiir þydai èia gyventø. Pasakë ji be jokios diplomatijos ir èia jà pri-griebiau. Dël rusø tylëjau, o dël þydø pasakiau: Lietuvoje þydainebuvo persekiojami ir jie turëjo savo mokyklas, spaudà, ko ðian-dien neturi. Lietuvoje buvo 7 procentai þydø ir niekas jø nebijojo.Jie nebuvo pavojingi Lietuvai. Ðiandien jø vos 0,9 procento. Todëlðiandien jie dar maþesná „pavojø“ Lietuvai „kelia“. Gyvenat ir gy-venkit. Þydus pasikvietë ið Vakarø (kur jie buvo persekiojami) Di-dþioji Lietuvos kunigaikðtystë ir niekada jø nepersekiojo. Papasa-kojau, kaip mes ðeimoje vaikystëje þiûrëjome á þydus, kaip tauta


þiûrëjo. Ji: „Argi blogai, kad abi tautos gerai sugyveno?“ Að suti-kau, kad gerai. Maèiau, kad mano tautos, mano logika nuginklavojà. Pridûrusi, kad að visada þydø pusæ palaikau. Kodël? Todël, kadman gaila jø. Laikau savo pareiga juos palaikyti. Dalis niekðø lietu-viø ðaudë juos. Antra, þydai mano tautai nepavojingi, nes jie nesie-kia padaryti lietuviø þydais.

Ji nusiramino. Jauèiau, kad nelabai patenkinta savo netaktu. Oað tyèia pasistengiau gauti jai 20 kiauðiniø. Ir toliau maloniai kal-bame. Bet ðis ginèas kai ko iðmokë mane. Jis parodë, kad Klarafanatikë stalinietë, kokiø ðiandien retai sutiksi. Kelis kartus sugrá-þau negavæs palto ir pakritikavau lengvàjà pramonæ. Ið to ji padarëiðvadà, kad að „juodinàs tarybinæ tikrovæ“. Ji tiesiog kenèia, jeigunors truputá kritiðkai atsiliepi apie netvarkà, kurios tiek daug su-tinki kiekviename þingsnyje.

Tai reikia turëti galvoje. Tokia visuomet pasiraðys po bet kokiusaugumo protokolu. Padarys tai ne todël, kad ji niekðë. Ne! Ji doramoteris. Padarys tai ið savo fanatiðkumo, staliniðkumo. Tokiø Rusi-joje buvo 90 procentø. Bet daugumas kritiðkai ëmë þiûrëti á visa,kà Stalinas sukûrë. O ji tokia pat liko.

O Viera, nors ir partietë (Klaros tik vyras partietis), bet toji visaikitas þmogus. Ðiandien Arkadijus norëjo plakatus (primenanèiusrevoliucijà) prikalti. Toji pasakë, kad jø vieta koridoriuje. Klaratylëjo. Apskritai fanatikø þydø nedaug. Maþai tokiø sutiksi. Ko-dël? Todël, kad jie protingi þmonës. O Klarai Dievas pagailëjoproto. Ji neturi jokios diplomatijos. Lietuvoje gyvena, todël turëtølietuvius palaikyti. O ji rusus palaiko. Toks jos elgesys ir sukelialietuviø neapykantà. Ir kaip to Rusijos þydai nesupranta? Bet argalima uþ tai kaltinti visus Lietuvos þydus?

18 val. 03 min. Kà tik sugráþo pikta Alë. Talonai miltams (davëpo 2 kg þmogui) galioja iki lapkrièio 3-iosios. Taèiau 10 parduotu-viø aplankë, kol gavo miltø. Iðparduota. Kokia betvarkë! Derliuspuikus, o miltø nëra. Ir pati kalta. Reikëjo dël 4 kg nervus gadinti.Bûèiau ið Stasës gavæs, kad ir su antkainiu.

O dabar vël apie Klarà. Ji pati kaþko negavo. Graþina batø ne-gauna. Að palto. Klara vël iðtraukë staliniðkà pasiteisinimà: „Ne sra-

zu Moskva stroilas“ [„Ne ið karto Maskva pastatyta“]. Vadinasi,49 metø maþa, kad pramonë aprûpintø gyventojus drabuþiais uþpinigus (ir gan didelius pinigus). Vakar ëmë árodinëti, kad perþiûrësmûsø algas ir padidins jas. Ásikiðau: „Kalbate kaip ne ekonomistë.Gyventojai negali iðleisti pinigø, nes krautuvës tuðèios. O jeigu pa-didins algas, pinigø kiekis apyvartoje dar iðaugs, tuo tarpu prekiønepadaugës. Tai jau infliacija.“ Ji nesutiko. O ið uþsienio neáveþaprekiø todël, kad siekia, jog nuosava gamyba bijodama uþsieniokonkurencijos gamintø geresnes prekes. Ir èia ásikiðau: „Norint, kadstengtøsi geresnæ produkcijà gaminti, reikia leisti rungtyniauti suuþsienio gaminiais. Kadangi neástengia, þino, kad gyventojai pirksbet koká ðlamðtà. Todël ir nesistengia kelti kokybæ.“ Bet to negalisuprasti toji, kuri manosi didele ekonomiste ir ruoðiasi tapti skyriausvirðininke. Protelis nelankstus. Jai tik ir bûti fabriko ekonomiste.

O dabar apie kità þydæ. Ida spalio 20-àjà vël ëmë kalbinti manerusiðkai. Atsakinëjau tik lietuviðkai. Iðeidamas pasakiau: „Viso ge-ro!“ Vlada Vilutienë atsakë: „Do svidanija.“ Iðëjo juokdamasi: „Ji-nai tau dar átaisys!“ Tegu! Kà ji man velnià padarys. Þinos, kad nevisi lietuviai leidþia dergti savo kalbà.

Dabar apie Irenà. Vis skambina Saðai. Viera klausia: „Ar tu te-këtum uþ ruso? Terleckas nacionalistas, todël rusës nevestø.“ Aðpatvirtinau jos þodþius. O Irenai tas pats. Á tai ji neþiûrinti. Vaikaikaip norës, tokià tautybæ iðsirinks. Tuo ji manæs nenustebino. Þi-nojau, kad jai svetimas tautinis jausmas. Bet po jos þodþiø labiauëmiau jà niekinti. Visa laimë, kad mûsø tautoje tokiø merginø,palyginus, ne tiek daug.

Graþina atvirai pareiðkë, kad ji tekësianti tik uþ lietuvio. Ði ver-ta pagarbos. Jà gerbiu, nors ji prieð savaitæ uþ kaþkà uþpyko antElenos ir manæs ir pradëjo neðnekëti. Nors ji norëtø pradëti kalbë-ti, bet að tyèia nesistengiu kalbinti. Jeigu ji pradeda kalbëti, að lygnegirdþiu. Tegu þino, kad kaprizø rodyti nereikia.

Uþvakar Klara atsineðë glëbá abrozdëliø. Ant jø uþraðinëjo svei-kinimus su revoliucijos ðventëmis.

Radau Elenà besistebinèià ið Irenos ir jos motinos, kuri sveikinaIrenà su revoliucijos ðventëmis, liepë á partijà stoti. Jos (Elenos)


motinà nuþudæ miðkiniai (partizanai), bet niekas jos neragino stotiá partijà. Vyro tëvai ne tokie inteligentai (jis gydytojas), taèiau neijie sveikina jà, nei tëvai. Greièiau su Kalëdomis ir Velykomis pa-sveikina. O Irenos motina gyvena kaime. Ten ið viso nepripaþástatokiø ðvenèiø. Að ásikiðau pareiðkæs, kad mano tëviðkëje tas ðven-tes laiko rusiðkomis ir neðvenèia jø. Irena uþpyko: „Kiek jos rusið-kos, tiek ir lietuviðkos.“ Teko patylëti, net nuginèyti Elenà, tvirti-nanèià, kad Irena vaidina, perdeda. Bet neiðkenèiau pasakæs, kadað nieko nesveikinu ir manæs niekas. Nepasakiau, þinoma, kaduþsigauèiau, jeigu man kas nors ið draugø atsiøstø toká sveikinimà.Uþ mane tai atliko Elena. Ji uþsigautø, jeigu draugai sveikintø jàsu ðiomis ðventëmis. Tik uþ tai atleidþiu jai buvusá netaktiðkà elge-sá su manimi. Kalbu su ja, plepu, nors po atostogø truputá ðaltaielgdavausi. Þinoma, bendros temos su ja niekada nerasiu.

O kaip reikalai su Birute? Tà ir toliau ignoruoju. Tas jà erzina.Ne kartà prasiverþë. Pradëjo kaltinti mane, kad nesisveikinu su ja,nors tai netiesa. Taèiau neklausë, kodël jà ignoruoju. Bus proga irpasakysiu, kad nenoriu draugiðkais santykiais pakenkti jai ir josdukterø karjerai.

Mëgina taikintis prie manæs. Papraðë 10 kiauðiniø. Nupirkau,bet elgesio nepakeièiau. Ðiandien ji su bendradarbe Irena vaþiavoá Antakalná. Pasiûlë atsisësti greta jos. Nebuvo kà daryti. Taikiaikalbëjome. Bet darbe vël bûsiu labai oficialus.

Gaila mamos. Praëjusá penktadiená (ryte) iðvyko á tëviðkæ. Kaiptyèia, atðalo. Sunku jai. Malkos baigiasi. Atiduoti mitybon karvæ iratsiveþti mamà. Tetà Emilijà ið Ignalinos perveþë á Ðvenèionis. Varg-ðë. Maþa vilties. Kà padarysi?

Nustebino ðios dienos „Tiesa“. Lionë pradëjo garsiai skaityti (irstebëtis), kad vokieèiø konclageriuose jokiomis lengvatomis nesi-naudojo tik lenkø ir lietuviø kunigai, o Dachau stovykloje buvo(pabaigoje) 3250 lietuviø. Greit pats paëmiau „Tiesà“. Stebino, kadlietuviai kalëjo vokieèiø konclageriuose (iðskyrus Ðtuthofà), nesapie tai buvo tylima. O tas tylëjimas reiðkë, kad lietuviai laiþëvokieèiams pasturgalá. Stepanauskas paslëpë tas þinias eilëje pro-pagandos (antivokiðkos) þodþiø. Taèiau kiekvienam aiðki jo ten-

dencija. Saugumo tuo neapgausi. Matyt, Maskva davë nurodymàkalbëti apie tai. Aèiû jai uþ tai. Ir kokia ji gera mûsø atþvilgiu –leidþia mums garsiai kalbëti apie tai, kad vokieèiai kalino ir þudëlietuvius, kad lietuviø dvasininkus traktavo lygiai su taip neapken-èiamais lenkø dvasiðkiais.

Pamaþu pradedama teigiamai kalbëti ir apie Lietuvos dvasinin-kijà. Keièia politikà. Vakarø komunistai daro átakà Rusijos komu-nistø partijos politikai.

Vakar neseniai atëjæs dirbti á medþiagø normavimo skyriø Bud-rys (jis dirbo kitose patalpose) pareiðkë, kad „Mokslas ir gyveni-mas“ spausdina ádomø istoriná straipsná. Ten iðspausdintas Lietu-vos þemëlapis su istorinëmis Lietuvos sienomis. Tai esàs negirdëtasdalykas.

Þinoma, nusipirkau þurnalà, kurá paskutiniu metu ëmiau skaityti.Anksèiau jis buvo neádomus. Sako, J. Karosas já padaræs visai kità.Kiekvienam numery kas nors spausdinama ið Lietuvos istorijos irliteratûros originaliø straipsniø. Anksèiau dauguma buvo spausdi-nami vertimai ið rusø kalbos. Apie tai man raðë Viktoras ið Vladimirokalëjimo. Straipsnis „Lietuvos kova su aukso orda“ labai maloniainustebino. Jau pirmas sakinys rodë, kad straipsnis „nematytas irnegirdëtas“. „XIII–XV a. pradþioje Lietuvos valstybë buvo uþtvarane tik prieð kryþiuoèiø ordino verþimàsi á rytus, bet ir prieð totoriø-mongolø chanø valdþios plitimà Vakarø link.“ Nejaugi Lietuvos „der-þimordos“ neskaitë ðiø þodþiø? Tad kodël jie neapðaukia autoriausir redaktoriaus nacionalistais? Keista. Anksèiau tik Rusija kovojo uþLietuvos nepriklausomybæ. O ðio straipsnio autorius árodë, kad irlietuviai kovojo uþ Rusijos laisvæ. Kodël „derþimordos“ tyli? Kodëlnesipiktina?

Matyt, yra „nurodymas ið aukðèiau“. Þinoma, dþiaugiuosi. Ðáþurnalà labai skaito jaunimas. Daugelis ið jø iki ðiol neþinojo, kadLietuva turëjo tokià garbingà istorijà. Juk apie tai niekas jam ne-kalbëjo. Jis girdëjo, kad tik Rusija turëjo savo istorijà.

Kas gi ðio straipsnio autorius? R. Batûra! Ádomu bûtø susipaþin-ti su doru lietuviu. Kur jis dësto?

Maskva griebësi lankstesnës politikos. Kokiu tikslu?


Susipaþinau su ádomiu vyruku, gan apsiskaièiusiu ir protaujan-èiu. Vadinsime já Profesoriumi. Nors ne ekonomistas, bet domisiekonomika, kuria að maþai domiuosi. Kai jis man pareiðkë: „Ne-svarbu, kas Lietuvoje gyvena. Tai pasenusi ir neaktuali problema“,pagalvojau, kad tai tautiná jausmà praradæs lietuvis. Taèiau greitjis ëmë árodinëti, kad Lietuvos ekonomika vystoma labai vienaða-liðkai, sàmoningai darant jà priklausomà nuo Rusijos. Momentuiatëjus, kiekvienam tegu atrodo, kad Lietuva negali be Rusijos gy-venti. Ðiandien Lietuvos pramonë dirba dujomis, greit bus nafta,t. y. tokiu kuru, kurio Lietuvoje nëra. Lietuvos ekonomika tik podideliø kanèiø, operacijø galëtø savarankiðkai vystytis. Kaip, pa-vyzdþiui, gyvuotø ðiandien televizoriø gamykla, kuri gamina tikvienà detalæ? Man tai buvo naujiena ir gan gëda. Kodël iki ðiol tonepastebëjau? Kai apie tai papasakojau Vladui, tas pareiðkë, kadtai neoriginali mintis ir kiekvienam studentëliui aiðki. O man ne-buvo aiðki. Supratau, kad pramonës vystymu siekiama rusø kolo-nistø skaièiø Lietuvoje didinti. O kad padarytø ekonomikà pri-klausomà, nepastebëjau. Maèiau, bet ne taip aiðkiai. Dar prieð3 metus ástaigoje këliau klausimà, kodël nevystoma pramonë, nau-dojanti vietinæ þaliavà. Iðsijuokë „protingieji“ ið manæs. Esà vysto-ma pramonë, reikalaujanti labai maþai þaliavos – metalo. Sutikau.Pasirodo, kad ne taip yra.

Profesorius prasitarë, kad gausiàs „Daktarà Þivago“. Jis tai pasakëgirdint merginai. Áspëjau, kad tokia tema prie visø nekalbëtø. Sakëdaugiau tokiomis temomis neplepësiàs. Atrodë naivus, atviraðirdis.Ðiandien jis pasirodë gudresnis uþ mane: partizanus vadino bandi-tais, bet galø gale prisipaþino, kad partizanø vadas Þemaitis kovojæssu banditizmu. Gudrus. Að su juo irgi truputá gudrauju, nors jam iraiðku, „kuo að kvepiu“. Reikia surinkti apie já, jo tëvà visas þinias.Intuicija sako, kad jis doras þmogus. Bet atsarga gëdos nedaro.

O Nervui pasakiau, kad ið jo nieko nebus, jeigu jis per keleriusstudijø metus nesusirado nei vieno draugo. Jis ëmë prieðtarauti.Esà turás, bet niekuo nepasitikás. „Jeigu nerandi draugø, kuriais tupasitikëtum, esi þuvæs.“ Þinoma, nemalonu jam tai buvo girdëti.Ëmë prieðtarauti.

Teko girdëti Jono II ir Erudito pasikalbëjimà. Pats dalyvavaujame. Jie abu kaltino Amerikos lietuvius uþ tai, kad nepadeda mumsliteratûra. Savo neveiklumu skleidþia pesimistines nuotaikas. Ogalëtø. Jeigu kiekvienas atvykstàs á Lietuvà atveþtø nors po vienàknygà, bûtø jau didelis dalykas.

Jonas II: „Bûtina sekanèià vasarà susipaþinti su atvykstanèiaisAmerikos lietuviais, nuðviesti jiems padëtá Lietuvoje ir praðyti jødvasinës ir materialinës pagalbos.“ Eruditas pritarë. Nepamenu, kàað sakiau.

Petras I norëjo padëti man susirasti darbà [restorane]. Daktaruijis átartinas. Restoranuose dirba saugumo agentai. Jeigu bûtø agen-tas, daþnai lankytøsi, o dabar nesilanko.

Vakar Vilija su klase buvo ekskursijoje Gardine. Jai truputá pa-pasakojau apie ðá miestà, atneðiau enciklopedijà paskaityti. Pra-ðiau, kad ji pateiktø auklëtojai keletà klausimø. Bijanti. Toji baimëman nepatinka. Norëèiau, kad ji iðaugtø dràsia lietuvaite.

Iðvyko ir be nieko sugráþo. Muziejø radæ uþdarytà. Po krautu-ves pavaikðèiojo ir sugráþo. Visiðka kosmopolitë jos auklëtoja. Ko-dël nepasiskaitë ir nepapasakojo apie Gardino istorijà, neparodëVytauto pilies griuvësiø? Viena, pati nieko neþino. Antra, bijo pa-sakoti, bijo „sugadinti“ mokinius. Jie nieko neþino apie Lietuvosistorijà ir tegu neþino. Þadëjau paskambinti auklëtojai. Vilija praðëneskambinti. Tëvø pasitarime bûtinai pakalbësiu apie tai. Bûtinai!

O! 20 val. 30 min. Visà dienà su maþomis pertraukomis raðiau.Rodos, net pailsëjau. Gal ðiànakt miegosiu. O ryt raðyti dar nemaþiau. Juk trumpai nemoku kalbëti.

Kà tik Vilytë pareiðkë, kad jie privalà á demonstracijà eiti. Re-peticijoje nebuvusi. Maþinsià elgesá. Naujiena! Ið vaikystës mokobijoti. Ko èia stebëtis?! Vakar Viktoras sugráþo ið Estijos. Norëjaujá atkalbëti nuo tos kelionës. Pats pradëjo kalbà ir átikino mane,kad reikia nuvaþiuoti.

Nebuvau susitikæs. Gal vakar buvo Rasø kapinëse. Ten buvædaug þmoniø, jø tarpe ir milicijos. Pilsudskio kapas apkrautas þva-


këmis. Þinoma, lenkø legionieriø kapai irgi. Manau, kad Basanavi-èius nebuvo uþmirðtas. O kodël að nebuvau? Vienas nenorëjau toklausimo spræsti. Be to, apsirengti neturëjau kuo. Vakar keliolikaiminuèiø buvau uþsukæs á Ðv. Petro ir Povilo baþnyèià. Taip jauèiuTatuko trûkumà. Ne! Jo negaliu uþmirðti. Ne! Kokia laimë turëtigyvus tëvus ir kokia nelaimë jø netekti. Galëjo dar gyventi... Tebû-nie prakeiktas tas karas, o Tatukui tebûnie lengva Lietuvos þeme-lë, kurià jis labai mylëjo.

Lapkrièio 4-oji (penktadienis)

18 val. 20 min. tame paèiame kambaryje. Pusvalandá sugaiðau lup-damas kralikà, o daugiau kaip valandà – pas Stasæ. Atrodë, kadguldamas esu pailsëjæs, bet klydau. 1 val. pabudæs neuþmigau iki4 val., o ir paskui miegojau it kiðkis. Esu iðvargæs, iðsiblaðkæs. Betraðyti reikia. Irena iðkrëtë ðposà – ryt iðteka. Ir kas jà ima? IðPietø Amerikos gráþæs lietuvis. Gaila þmogaus. Tokià bûèiau atida-væs bet kokiam rusui. Maþas Lietuvai nuostolis. Tokia oþka tokiølietuviø prigimdys. Tegu geriau rusiukus gimdþiusi. Tegu iðteka,tik vyro ir bûsimøjø vaikø gaila. Tokios kitos neádomios merginosnesu sutikæs. Ir kà joje rado tas durnelis? Jeigu bûtø geriau paþi-næs, tikrai nebûtø vedæs.

Sudëjom po rublá ir nupirkom dovanà. Paraðiau sveikinimo pro-jektà. Elena parodë atvirutæ. Kodël rusiðka? Specialiai tokià nupir-kusi. Pritariau jai. Kadangi ji neturi jokio lietuvybës jausmo, todëltokiai tik ir tinka rusiðka atvirutë. Blogo nieko, þinoma, nelinkiujai. O Elena bravo. Partizanai nubaudë mirtimi jos motinà, bet duk-të liko lietuve.

Marijanai nuneðiau knygà. Áspëjo, kad nebûèiau labai atviras suBudriu. Jis sakæs, kad mane sukritikavæs, o að esàs labai atviras. Kaijis árodinëjo (laikiau, kad bijodamas manæs), kad þmonës tik kailágelbëdami partizanauti iðëjo, papasakojau apie Tatuko palaimini-mà eiti á miðkà. Toks atvirumas iðgàsdino já. Atrodo, kad vakar taijauèiau. Jo elgesys ðáryt tai parodë. Blogai! Kiekvienà dràsiau ðne-

kantá visi laiko arba saugumo agentu, arba kvaileliu. Mane jis, ma-tyt, palaikë paskutiniu. Nieko! Pripras prie mano „keistenybiø“.

O Profesorius ne tiek apsiskaitæs, kaip man atrodë. Jis princi-pingas. Nenorás eiti dirbti á vieðosios tvarkos apsaugos ministerijàir neðioti uniformà.

Man reikia bûti gudresniam. Atviraðirdþiø þmonës negerbia irne jø ðiandien era. Visiems imponuoja gudrûs þmonës. O atviraðir-dþiai nepritinka prie jø.

Dienà paskambino Stasë. Norinti, kad atneðèiau Viktoro paimtàtinklelá. Uþëjau. Radau jos Povilà. Sergàs Vytukas, todël jis saugo-jàs já. Prieþastis rimta, bet, man atrodo, ðis susitikimas buvo specia-liai suorganizuotas. Stasë ëmë pulti lagerininkus, o ypaè Viktorà.Vaidinàs draugà, bet prie Vytuko nenorás pabûti. Jis nesàs dëkin-gas ir man. Alei sunku taip ilgai laikyti, ðokinëti apie já ir t. t.

Povilas: „Antanai, vykit tuos savo draugus.“ Klausinëjo apiebylà, kodël nestojæs á aspirantûrà. Kai atsakiau, kad visur manuþdarytos durys, jis pabrëþë, kad man reikia tik daugiau ryþtingu-mo. Reikià nueiti á saugumà, pasakyti jiems, kad nieko negalvojuprieð juos veikti, jie ásakys direktoriui L. Abromavièiui nespaustimanæs. Ásikiðo Stasë: „Antanas to nepadarys.“ Povilas aiðkino, kadsaugumas manæs nepersekioja, o tik bailiai, drebà dël savo kailio,bijo mane priimti á gerà darbà. Aiðkinau, kad susitaikiau su savodalia, kad liko gyventi apie 20 metø ir man tas pats, kuo mirsiu. Jisnesutiko. Esà að dar daug gyvensiu.

Klausinëjo apie bylà. Þino apie V. Laugalá. Laugalá ir Semënàvadino asilais, niekðais.

Klausë, kiek turëjæs tëvas þemës. Apie bylà þino, bet ne viskà.Ar objektyviai nagrinëjæ bylà? Ne! Priraðinëjo. Bet nurodþiau kele-tà „gerø“ èekistø. Jo nuomone, visokiø buvæ. Jeigu Berija buvokaip provokatorius prasiskverbæs á „organus“, tai galëjo bûti ir to-kiø þemesniuose postuose. O Glioþeris uþ grubumà ir buvæs paða-lintas ið saugumo. Ðiaip jis doras þmogus. Povilas ëmë tvirtinti, kadsovietinë þvalgyba yra labai galinga, galingesnë uþ amerikieèiø.Stasë, bûdama gudresnë uþ já, ëmë juoktis ið jo. Að palaikiau Povi-lo pusæ. Tikrai rusø þvalgyba ne silpnesnë uþ amerikieèiø.


Ar að girdëjæs apie vokieèiø okupacijos metu sukurtà naciona-listø partijà? Girdëjau. Ar girdëjæs apie Kapoèiø? Ðis priklausæsnacionalistø partijai, iðkalëjæs 5 metus, o dabar uþima aukðtas pa-reigas, gauna daugiau kaip 200 rub. per mënesá. Èia Stasë ásikiðo irvël: „Ðis parsidavæs saugumui.“ Povilas pavaizdavo lyg supykusá:„O ar tu matei, ar þinai?“ Stasë ir toliau tvirtino, kad juo nepasiti-këtø. Povilas: „Að Antanui patikëèiau bent kurá darbà, jeigu jispasakytø, kad nieko negalvoja veikti. O jeigu sugalvotø veikti,pats apmuðèiau. Að, þinoma, juokiuosi.“ Stasë tvirtino, kad Povilasman paieðkotø darbo. Atsakiau, kad man ir èia neblogai, nes galiudarbo metu truputá paskaityti.

Dar tik atëjæs papraðiau, kad ji duotø 100 gramø vyno nuogalvos skaudëjimo. Davë! Bet prie pietø nieko neatneðë. Ji gudri,kai prie èekisto ji neigiamai kalbëjo apie Edvardà ir Viktorà. Apietai papasakojau Viktorui. Jis ðitaip atsiliepë apie Stasës elgesá: „Manatrodo, kad vienu ar kitu bûdu ji suriðta su jais.“ Taip! Tuo jospirmiau neátarinëjau, nes neáþvelgiau pagrindo. O dabar turiu pa-grindà. Jie abu stengësi suformuluoti neigiamà nuomonæ apie Vik-torà ir kitus buvusius lagerininkus. Stasë Algiukà gyrë. Povilas:„Gerai, kad jis iðvyko á Panevëþá ir prisiregistravo.“ Tai ávyko, þino-ma, saugumui palaiminus. Èekistai tà atitraukë nuo mûsø.

16 val. 50 min. atsisveikinau pareiðkæs, kad vëliau sunku buspatekti á troleibusà. Atrodo, kad uþ mano dûðià neblogai uþmokë-tø, jeigu galëtø nupirkti jà.

Kà tik gráþusi Vilytë pareiðkë, kad auklëtoja pasakiusi, kad visiprivalà bûti demonstracijoje. Kas labai negalás, turás paraðyti pa-reiðkimà ir gauti direktorës leidimà. Pas jà tegu eina arba patsmokinys, arba tëvas. Að: „O tu eisi?“ Ji: „Ne!“ Vëliau paklausiau,o jos draugës ar eis. Neisianèios! Kodël? „Neiðtraukiau to „kodël“.Reiks suþinoti.

Sutikau J. Zuikelá1. Paþástàs R. Batûrà, straipsnio þurnale „Mokslasir gyvenimas“ autoriø. Esàs doras mokslininkas. Uþ mus vyresnis,raðàs disertacijà. Paklausiau já: „O kurgi buvo Þiugþda, tas uolusis

Cerberis?“ Nesuspëjæs senis. J. Karosas praleidæs straipsná. Á taiCerberis nesikiðæs. Istorijos institute esà daug dorø istorikø. Dabarlyg truputá atleidæ vadþias. „Mokslas ir gyvenimas“ yra populia-riausias þurnalas (200 tûkst. egz.) – vienintelis iðsilaikàs ið prenu-meratos.

O Lietuvos istorijos katedros vedëjas bûsiàs R. Vëbra. Jis greitgins disertacijà. Gerai. Tai esàs buvæs saugumo karininkas. Jampriminiau A. Tylos þodþius, kad jis buvæs pasienio kariuomenëje.Já tiesiog galëjo paskirti ir viskas. Atrodo, kad doras lietuvis. Okomunistu tegu jis bûna.

Uþvakar koridoriuje buvo susirinkæ beveik visi mûsø vyrai. At-rodo, Kaplanas pradëjo erzinti mane, kad Breþnevas Gruzijoje pa-vadinæs Stalinà dideliu revoliucionieriumi. Að: „O man jis tironas irþmogþudys! O Breþnevas diplomatas – þino, kur taip kalbëti apieStalinà. Lietuvoje taip apie ðá tironà nekalbës.“ Kaþkas pabrëþë,kad Stalinas galás prisikelti. Að uþginèijau. Arkadijus ëmë árodinë-ti, kad karo metu jis daug nuveikæs. Ðá nutildþiau pavyzdþiu apieapdovanotà uþ gaisro gesinimà ðeimininkà, kuris pats buvo uþde-gæs tà namà.

Budrys labai atsargiai priminë, kiek Stalinas nuþudë mokslinin-kø, karininkø (vokieèiø spauda raðiusi apie tai).

Kai kas já (Stalinà) vadino dideliu (velikim). Að priminiau Chruð-èiovo þodþius, kad tironas negali bûti „velikim“. Ið kur að taipnusistatæs prieð Stalinà, kodël já lyginàs su Hitleriu? Skaièiau Niki-tos praneðimà XX suvaþiavime.

Tai tiek! 19 val. 25 min. Taip ir nesuspëjau paraðyti apie tà Rakû-no disertacijà. Gal sugráþæs paraðysiu. O dabar jauèiuos iðvargæs.

Ryt vaþiuosiu pas Mamà. Nei vienas neparaðë laiðko. Toji jaudi-nasi. Að blogiausias. Bet jeigu neparaðau laiðko, niekas be manæsneparaðo.

Skambinau á Ðvenèionis. Esà teta Emilija geriau jauèiasi. Kasjuos þino. O gal dar ir pasveiks teta Emilija. Ji labai gera, nors irnervinga. Jonas nenori vaþiuoti á metines. Esà nëra kur vaiko pa-likti. Apibariau, visø pareiga nuvaþiuoti. Ir ðiandien palto neradaupirkti. Ryt eisiu. Laimë, kad nuo stogø ëmë laðëti sutirpæs sniegas.1 Doras, bet bailokas istorikas. – A. T.


Kilo idëja apsirengti Viktoro paltu. Tinka, nors ir gan ilgas. Visgeriau negu lietpalèiu.

Tiesa, praëjusio ðeðtadienio „Literatûroje ir mene“ puikus J. Mi-kelinsko straipsnis. Nejaugi vël politinis atodrëkis pasirodys?

Lapkrièio 12 d. (ðeðtadienis)

15 val. 20 min. didþiajame kambary, gerai prikûrentam kambary.Nors oras ir ðiaip neðaltas.

Egzaminai padarë savo: tëviðkëje visas 5 naktis blogai miego-jau. Gráþau prislëgtas, susinervinæs. Blogai, labai blogai iðsimiego-jau. Vakar laikiau pas Strumská Rusijos istorijos III dalá. Nuo 9 val.30 min. iðsëdëjau iki 15 val. 30 min. Irgi iðvargau. Ðáryt atsibudæs 4val. neuþmigau. Jauèiuos gan nekaip, bet raðyti ðá kartà reikia. Jukniekaip neprisiruoðiu apraðyti ávykiø su Rakûno disertacija. Nese-niai Vladelis galø gale paraðë savo kalbà. Reikia raðyti.

Ið pradþiø apie kitkà. Ðá rudená darbe rusø ir rusiðkai kalbanèiøþydø skaièius padidëjo 5 þmonëmis, o lietuviø – pora. Kaip kalbë-sime? Kokia kalba skaitysime praneðimus politinio ir dalykinioðvietimo rately? Iki ðiol nieko nesuprasdavo tik Raja ir Arkadijus.Jie tylëdavo, neprotestuodavo. O dabar, pasikeitus aplinkybëms?Galvojau, kad reikës su kai kuo pasikalbëti ir patarti praneðimusskaityti tik lietuviðkai. Taèiau nereikëjo.

Dar spalio pradþioj ávyko „visuomenës“ susirinkimas, kuriame,mano nuostabai, Lionë Misiûnaitë (kurios senelis ukrainietis) kal-bëjo tik lietuviðkai.

Spalio antroje pusëje kolektyvo susirinkime Paplauskas papa-sakojo apie politiniø uþsiëmimø planà. Kalbama buvo tik lietuvið-kai. Jis, þinoma, blogai kalba rusiðkai. Bet ir ðiaip nepataikaujalietuviðkai nekalbantiems.

Prieð lapkrièio 7-àjà Abromaitis surinkæs virðininkus ásakë á spa-lio demonstracijà atvesti visus pavaldinius (ir ðá kartà buvo agituo-jama „v dobrovolno-prinuditelnom poriadke“). Áþangoje pabrëþë,kad tai laisvanoriðkas reikalas, bet liepæs pateikti jam sàraðà tødarbuotojø, kurie neateis. O atleisti niekas neturás teisës. Kadangi

mums apie tai praneðë Paplauskas, kalbëjo tik lietuviðkai. Nei vie-nas rusas neparodë savo nepasitenkinimo. Nesupranta, bet tyli.

Nutariau niekam nesakæs iðvykti. Bet Arkadijus patarë áspëtisavo virðininkà Gurvièiø. Ðis pats pasiteiravo. Atsakiau, kad vykstuá tëvo mirties metines. Saugumas þino, kad ið 5 sovietiniø ðvenèiøtebuvau demonstracijoje tik kartà. Saugumas, þinoma, nepatenkin-tas. Nëra ko jiems pataikauti ir elgtis taip, kaip saugumas norëtø.

Graþina atsipraðë, kad iðvyksta. Toji gudri. Elena, atrodo, nie-kam nesakiusi neatëjo, o kiti bijo.

Mokyklose buvo ásakyta visiems eiti á demonstracijà. Kas neis,tegu tëvai atneða pasiaiðkinimà.

Uþvakar man gráþus, Vilytë ëmë praðyti pasiaiðkinimo. Atsakiau,kad toká duosiu, kuris privers direktoræ èiaudëti. Paraðë Alë – vie-nà ðvelnø, o kità grubokà. Vilytë nuneðë ðvelnesná. Alë gailëjosiiðvis davusi pasiaiðkinimà. Kità kartà paraðysianti: „Duokite paþy-mëjimà, kad á demonstracijà eiti yra pareiga, kaip á pamokas“. Teguiðauklëja vaikus tokia dvasia, kad ðie be prievartos eitø á demonst-racijas. Jeigu bus koks nors susirinkimas, duosiu direktorei „pipi-rø“ uþ prievartiná moksleiviø ginimà á sovietines demonstracijas.

Lapkrièio 5-àjà gatvëje sutikau skubantá buvusá kurso draugà, odabar komunistà ir parduotuvës vedëjà Juozà Vëjelá. Tyèia pasvei-kinau su ateinanèiomis ðventëmis. Nuvaidino nesupratæs mano svei-kinimo prasmës.

Þmonës iðpirko viskà ið pramoniniø krautuviø. Gurvièiaus duk-të nulauþë bateliø uþkulná. Kreipësi á mane. Niekur krautuvësenëra batø. Skambinau Eidukevièiaus kombinato realizacijos sky-riaus virðininkui Bujokui. Tas vienoj krautuvëj rado porà 36-to nu-merio uþ 11 rubliø (paèios prasèiausios rûðies). Su jo rekomendaci-ja galëtumëme gauti batus. Marijana (dirbusi komjaunimo sekretorepramprekyboje) irgi tik toje krautuvëje surado. Bujokui net dukartus linkëjau linksmø ðvenèiø. Abu kartu suvaidino nesuprantàs.Ðtai kokie ðiø dienø komunistai.

Darbe susimetëm po rublá ir iðgërëme. Að teiðgëriau vos apie100 g konjako, kiti pasigërë. Pasikvieèiau toliau nuo þmoniø Budrápasikalbëti. Ðtai mano kalbos áþanga: „Ðiandien gyvename tokiais


laikais, kada dràsus þmogus laikomas arba saugumo agentu, arbapsichiðkai nesveiku.“ Kadangi buvo iðgëræs, lengvai prisipaþino, kadjis iðsigando mano vieðø kalbø: „Að esu bailys ir nesiruoðiu su niekuokovoti.“ Að: „Blogai, kad esi bailys.“ Jis: „Gerai, kad dar turiu drà-sos tai prisipaþinti.“ Esàs nukentëjæs 1956 metais. Tëvas esàs komu-nistas, o jo nepriimtø á partijà. Bet apie tai vëliau papasakosiàs.

Tà paèià dienà sutikau ir Profesoriø. Kai pareiðkiau, kad smer-kiu þydø ðaudymà, jis savo uþuominomis parodë, kad jis patenkin-tas, kad þydø skaièius Lietuvoje sumaþëjo. Suvokiau, kad jis nesu-pranta partijos politikos þydø atþvilgiu ir savo elgesiu daro þalàmûsø tautai. Reikës pasikalbëti su juo ir parodyti, kad daug kur jisklysta. Þmogus jis galvojantis, bet apsiskaitymo trûksta. Reikëspatarti daugiau skaityti.

Graþina, Arkadijus ir að buvome Irenos sveikinti. Gerai priëmë:pavaiðino ðampanu. Nuoðirdþiai linkëjau jai laimës.

Motinai nupirkau 8 kepalus duonos, 2 kg keptos þuvies ir iðvy-kau á Krivasalá. Laimë, kad Viktoras paliko ilgàjá savo paltà. Turë-jau kuo á tëviðkæ vaþiuoti. Stoty susitikau brolá Vladà su þmonaRegina. Brolio Jonelio neleido þmona Vita. Katorga! Graþiau bûtøvisiems susirinkti.

Linkmenyse uþëjau pas kun. Alfredà, o Vladelis su Regina par-ëjo namo.

Alfredas apsidþiaugë. Baþnyèià lankà daug þmoniø (Vëlinës!)Jis nespëjàs spaudos skaityti. Klausiau, ar atlaikë pamaldas uþ Ta-tukà. Atlaikæs, bet neþinojæs, kad uþ mano tëvà. Sugráþæs supratau,kad jis pamelavo. Gal èia nuodëmë menka, bet man tai nepatiko.Nepatogu, kad ið motinos paëmë 10 rub. (nuneðë Veronika), todëlpamelavo. Pavaiðino. Parveþë motociklu á Krivasalá.

Skubëjau namo. Kaip gera, kad dar mama gyva. Kai jos nebus,uþþels takai á tëviðkæ, á mielàjà tëviðkæ.

Mama sublogusi. Vargas jai. Nuëjau pas krikðto motinà. Tennakvojau. Ji anksti keliasi. Nenorëdamas namiðkiø kelti, ið alksny-no neðiau ðakas ir kapojau. 10 val. su Vladeliu iðëjom á baþnyèià.Visgi laikas daro savo. Tatuko labai gaila, bet ne taip skaudþiai,kaip pernai. Laikas gydo visas þaizdas.

Po pamaldø Alfredas pakvietë pas save. Ten radom vaikystësdraugà K. Gaiþutá su þmona ir jo giminaitá. Tas mëgino árodinëti,kad jis teisus sakydamas „mûsø kaukazietiðkas vynas“. Kokiø tamsiøinteligentø yra Lietuvoje! Daviau pylos uþ barbarizmus, uþ mûsøkalbos uþterðimà rusicizmais. Su ðia yda visur ir visada kovoju,nesilaikydamas jokio etiketo.

Gráþtam namo ið baþnyèios. Oras labai puikus, o kaip gera bû-tø, kad Tatukas bûtø gyvas! Tik kaþin ar mes bûtumëme atvykæ?!Kertam alksnius. Vakare nueinu á kapines. Viena, noriu radijo pa-klausyti. Antra, nenoriu eiti ten su mama ir klausytis jos raudø.Noriu vienas su Tatuku pabûti. Jau po 18 valandos sutinku mamàir Vladà su Regina gráþtanèius nuo kapiniø. Ið tolo plevena degantiant Tatuko kapo þvakë. Kapinëse esu vienas. Meldþiuosi uþ visusmirusius, o ypaè uþ Tatukà. Jokios baimës nejauèiu. Susimàstæsþiûriu á Tatuko nuotraukà. Matau já it gyvà. Ir kiek daug ðiosekapinëse palaidotø! Kiek jose jaunø. Ir kam jie gyveno? Kam Ta-tukas gyveno? Ne! Nëra pomirtinio gyvenimo. Tatuko gyvenimoprasmæ sudaro tai, kad jis paliko vaikus. Ir jo gyvenimas bus tuoprasmingesnis, juo prasmingiau mes já nugyvensime, juo mes di-desná indëlá áneðime á kovà uþ mûsø tautos laisvæ. Èia ir mûsøsenelio gyvenimo prasmë. Nëra pomirtinio gyvenimo. Atsisveikinusu kapais: „Sudiev, Tatuk! Kada vël aplankysiu Tave?“ Paskutiniaiþodþiai priverèia mane ið kitos pusës paþiûrëti á gyvenimo prasmæ.Vadinasi, að net neþinau, ar greit ateisiu èia. Juk tai ne nuo manæspriklauso: gali mane areðtuoti, galiu susirgti, galiu ðiaip mirti. Va-dinasi, mano ateitis ne nuo manæs priklauso. Ji priklauso nuo aukð-tesnës uþ mane jëgos. O jeigu tokia jëga yra, tada yra ir pomirtinisgyvenimas. Milijonai þmoniø neiðsprendë ðio klausimo. Ir ne manjá iðspræsti.

Baþnyèioje Vladelis meldësi su ið Mamos paimtu roþanèiumi.Að negaliu – meldþiuosi tik mintyse. Mintyse buvau su Tatuku1945 m. pavasará, kada jis man þadëjo duoti palaiminimà kovoti suokupantais.

Pirmadiená kirtau alksnius, riðau obelaites. Tatukas buvo teisuskalbëdamas, kad ðiø obelaièiø vaisiø jis nevalgys. Bet mes valgom.


Ir èia kai kà galima rasti sprendþiant klausimà apie gyvenimo pras-mæ. Vakare su krikðto motina buvau miðke nuvaþiavæs ðakø. Sunkujai, o ypaè kai teta Emilija serga. Sugráþo ið ligoninës ir dëdë Vladas.Neilgas ir jo gyvenimas. O senelë tokia pat, nors jai jau 96 metai.

Antradiená dar tamsiai iðvykau su Vladeliu á miðkà. Juk mamabeveik neturi malkø. Pietø metu atëjo jø pjauti ir Regina.

15 val. 40 min. Vladelis su Regina iðvyksta. Tokiø graþiø dienø,kaip ðiandien, retai bûna ir rugsëjo mënesá. Mama verkia. Sunkujai. Sunku! Gyvuliø niekas neperka. Uþpernai uþ karvæ mokëjom650 rubliø, o dabar galim uþ jà gauti apie 300 rubliø. Telyèià reikiaatiduoti uþ 120 rubliø. Lietuvos þemës ûkis galëtø greit pakilti,jeigu turëtø sàlygas!

Krikðto motina neturi laiko vaþiuoti á miðkà. Vaþiuoju vienas.Liûdna. Taip ir sutemo miðke. Pavargau. Anksti atsiguliau. Vëlpaskutinë naktis tëviðkëje. Norëèiau ilgiau pabûti, nes mamai leng-viau. Bet reikia vaþiuoti atgal egzaminø laikyti.

Ryte gaunu krikðto motinai pas Vosiûlá arklá ir atveþiau malkø.Tik valanda iki kelionës. Gaila, gaila mamos. Dþiugu, kad nors2 veþimus malkø sukapojau. Mama skuba pas Ancæ Jakutytæ anèiø.Pas tà suderëjau 2 antis po 2 rublius. Visà vasarà ðërë, kad atiduo-tø beveik veltui. Prisipirkau sviesto po 2,5 rublio. Pieno valdþianeima, todël sviestas taip atpigo.

Tiesa, treèiadiená vakare buvau pas Adolfà Aviþiená. Janës sû-nus nemëgsta knygø. Tëvai nemoka auklëti vaikø. O ji vidurinæbaigusi. Argi ne jos pareiga iðmokyti vaikà pamilti knygà? Reikiaman pamëginti iðmokyti já pamilti knygà. O gal geras lietuvis ið jouþaugtø? Jauèiu pareigà padëti ðiam vaikui. Jis klausytø manæs,nes tëvo neturi. Reiks kartas nuo karto nuveþti po knygelæ. Mëgs-tàs mechanizmus. O gal geras inþinierius ið jo iðeis? Uþaugintiþmogø ið iðdykusio vaiko yra didelis dalykas. Bûtina pamëginti.Jeigu jis negabus, taip paliksiu. Bet knygà mylëti iðmokysiu1. Savosûnø Gintulá iðmokiau: neða á namus „4“ ir „5“.

Atsisveikinu su mama. Neverkia. Ji eina uþpakaly manæs –lydi. Atsigræþiu – jos nëra – nuëjusi. Nesuprantame vienas kito.Gaila. Prislëgtas einu á Linkmenis. Vagone skaitau TSRS istorijosvadovëlá, kurá per 5 dienas vos valandà ar pusantros prisiverèiauskaityti. Tokio tendencingo vadovëlio neteko skaityti. Nemalonujá skaityti. Gal kaip nors iðlaikysiu egzaminà? Pamëginsiu! Dau-giau kaip „3“ nenoriu gauti.

Troleibuse lietuvis berniokas taip gerai rusiðkai kalba su 2 ru-sëm merginom. Ið kur? Ið kur tokie artimi santykiai? O gal aðmaþai paþástu mûsø jaunimà? Gal „Metmenys“ teisûs? Nusirami-nu suþinojæs, kad jie ið Dûkðto apylinkiø. Ten visi susimaiðæ. Betviena mergaitë, atrodo, moka truputá lietuviðkai. Taèiau ji nekalbalietuviðkai, nesistengia kalbëti. O lietuviukai taip pataikaudamiðneka su ja rusiðkai. Èia jau negerai. Gerai, kad Zarasø ir Dûkðtovaizdas nesikartoja 90 proc. Lietuvos teritorijoje.

Vakar suëjo 15 metø nuo mûsø su Ale civiliniø vestuviø. Aleinupirkau gëliø, dovanëlæ. Vakare meldþiausi: „Duok, Dieve, kadlikusius 15 metø pragyventumëm taip laimingai, kaip ðiuos 15.“Bet greit pasitaisiau: „Bent ne blogiau.“ Visgi daug sunkiø valan-dø teko iðgyventi per ðiuos 15 metø! Bet tas sunkias valandasiðmesk ir visas gyvenimas neteks savo groþio bei prasmës. Niekonesigailiu. Tik gaila, kad Elytei teko daug iðgyventi, daug kentëti.O dël savæs að nieko nesigailiu. O ðventinë nuotaika buvo suga-dinta. Alë verkë, kaip ir ðvenèiant 5-àsias katalikiðkøjø vedybømetines.

Vladas davë Inos telefonà. Praðanti mane paskambinti. Paskam-binau. Vaþiuojanti pas tëvà á Èikagà1. Naujiena! Bûtinai reikia su-sitikti.

Alë mokë, kad su Ina neturiu bûti atviras – jà galëjo iðleisti susàlyga, kad sutiktø magnetofonà átaisyti mûsø pasikalbëjimø kam-bary. Ji manæs neátikino. Ina su tuo niekada nesutiks. Ðiandien

1 Iðaugo ið naðlaièio geras vyras. Gyvena Ðvedriðkëse. Mokslø nebaigë, taèiau vai-kai baigë aukðtuosius mokslus.

1 Pas buvusá garsø Lietuvos lakûnà kpt. J. Liorentà. Jo sûnø studentà, pogrindinësorganizacijos nará, politiná kaliná, pabëgusá ið lagerio, enkavëdistai 1956 m. rude-ná suðaudë. – A. T.


kalbëjau su ja dvi valandas. Man ji sukëlë tik gailesèio jausmà:sublogusi, suvargusi. Atsisveikinom ne taip draugiðkai, kaip prieð10 metø. Abiem trûko nuoðirdumo. Þinodamas, kad ji baili, buvaudiplomatiðkas. Be to, bijojau átaisyto magnetofono, kurá galëjo ir bejos þinios átaisyti. Nepasakiau në dalies to, kà pasakiau Birutei Biè-kauskaitei ið JAV. Jai nepavydþiu. Gerai, kad sutiks tëvà. Bet Tëvy-nës niekas neatstos. Iðreiðkëme viltá, kad greit ateis laikas, kadalaisvai bus galima pasirinkti gyvenimo vietà. Tebûnie ji laiminga,tegauna vyrà, sukuria ðeimà, o po to – gráþta á laisvà Lietuvà.

18 val. Iðvargæs! Viso!

Lapkrièio 13-oji (sekmadienis)

10 val. 15 min. viduriniame kambaryje. Nors pabudau 5 val. 10 min.,bet vis vien atsigulæs 20 val. 30 min. iðsimiegojau neblogai. Skubë-damas á paskaitas, raðau.

Anà dienà Profesorius pareiðkë, kad Chruðèiovas norëjæs Rytprû-sius atiduoti Rytø Vokietijai. Jis neva kreipæsis á Gomulkà, kad ðispadarytø koridoriø á dabartinæ Kaliningrado teritorijà. Ir kas tokiusgandus skleidþia? Bet kas jais tiki? Profesorius tikëjo, bent iki ðiol.Dël to jo autoritetas mano akyse atitinkamai nusmuko.

Iðeitø, kad Nikita buvæs blogas ir norëjæs Karaliauèiø atiduotivokieèiams, o dabartiniai vieðpaèiai geresni, nes já atiduos Lietu-vai. Nikita norëjo visà liaudá padaryti analfabetais, bet tik praðantpaèiai liaudþiai, t. y. „broliðkoms respublikoms“, o dabartiniai drau-gai ið Kremliaus nieko bendro neturi su tamsybiniðkais Nikitosplanais.

Kaþkas sàmoningai skleidþia tokius gandus, o naivûs þmoneliai(nors ir laikà save iðsilavinusiais inteligentais) tiki jais. Ðie nesu-pranta, kad kiekvienai totalitarinei sistemai iðsilavinusi liaudis su-daro potencialø pavojø.

Nustebino ðios dienos „Tiesa“. Joje atspausdintas Antano Venc-lovos atsakymas anonimui. Þinoma, iðsisukinëja, atsako taip, kaipKremliui patinka, atsako su saugumo ir Kremliaus ágaliotinio Popo-

vo þinia. Taèiau jie, manau, daro didelæ klaidà iðspausdindami. Skai-tytojai supras tà atsakymà ne taip, kaip Popovas ir Kremlius nori, otaip, kaip reikia suprasti. Aèiû, kad iðspausdino ðá atsakymà lietu-viðkasis Kremliaus organas. Skaitytojas pamatys, kad yra lietuviø,besisielojanèiø savo tautos likimu ir kad A. Venclova, atsakydamasanonimui, iðsisukinëja, meluoja.

(Buvo uþbëgæs J. Pratusevièius. Valandà sutrukdë. Tæsiu.)Rugsëjo 26–29 d. perskaièiau kun. Bartuðkos prisiminimus „Lie-

tuvos nepriklausomybës kryþiaus keliais“.Krito á akis, kad nors ir daktaras, bet raðo silpnai – jokios

sistemos. Mano kontroliná darbà Viktoras pavadino vidurinës mo-kyklos mokinio lygio. Að ir nepretendavau á mokslininkà, taèiaujame jauèiama sistema, kurios pas Bartuðkà nëra. Be to, að ne dak-taras.

Vëliau perskaièiau kun. Steponaièio „Atsiminimus“. Irgi turásmoksliná laipsná kunigas, bet ir tas silpnai raðo, nors sistemingiau.

Ðiø prisiminimø skaitymas duoda daug naudos. Konspektuoju.Ieðkosiu daugiau prisiminimø ir skaitysiu, konspektuosiu.

Bartuðkos prisiminimai atviri (necenzûruoti), todël duoda visàvaizdà apie to meto politinæ atmosferà, charakterizuoja paèius po-litinius veikëjus. Nekokià nuomonæ susidariau apie juos. Nesitikë-jau, kad tokie intrigantai buvo. Kaip þmogus nekoks buvo A. Vol-demaras, neretai iðkeldamas savo ambicijà aukðèiau uþ tautosreikalus. Taèiau jam, Smetonai, Gabriui ir kitiems veikëjams lietu-viø tauta turi bûti net labai dëkinga. Jeigu ne jie (vadinkim juos irintrigantais), Lietuva nebûtø prisikëlusi. O jeigu tada nebûtø prisi-këlusi, ðiandien nebûtø jau jokios vilties, kad ji kada nors galëtøprisikelti.

Atrodo, spalio 3-iàjà, kasant bulves, Viktorui iðreiðkiau savo nuo-stabà dël intrigø, kurias këlë to meto politiniai Lietuvos veikëjai. Átai Viktoras atsakë, kad visa tai pasikartotø ir ðiandien. Ið pradþiønesutikau su tuo, nes per paskutinius 26 metus daug ko pasimokëmûsø tauta ir jos veikëjai. Bet pamaþu jis átikino mane. Kaip pavyzdánurodë Edvardà. Jau lageryje jis intrigavo. Dabar irgi taip elgtøsi.Jis nesàþiningas. Buvusiems draugams duoda brolio adresà, o ne


savo, slepia, kad vedë ir kà vedë. „Reikalui atëjus“, „momentuiatëjus“, iðlástø, rodytø savo patriotizmà, intriguotø draugus ir verþ-tøsi prie valdþios lovio. Taip! Toks pat ir S. Ignatavièius. Ðiandiensaugumui ðypsosi, o „momentui atëjus“, patriotiná veikëjà vaiz-duotø. Að neuþmirðau jo vizito Kubos ávykiø metu. Didþiulæ þalà,þinoma, padarytø Albertas Þilinskas su savo supuvusiomis dogmo-mis, kuriø jis prisikimðo lagery ir dabar kemðasi ekonomikà studi-juodamas. To nereikia uþmirðti!

11 val. 50 min. Valgyti ir á paskaitas!15 val. 05 min. Kà tik gráþau ið Krutulytës paskaitos. Visgi esu

iðvargæs. Bet raðyti reikia.Jau uþvakar pastebëjau, kad prie manæs ðliejasi mokytojas ið

Jurbarko rajono, kurá pernai átariau esant saugumo agentu. Intuici-ja neturi apgauti manæs. Ðámet klausinëja, ar að neturás kaþkokiosknygos. Tarlë veikalus skaitæs. Klausë, kur gyvenàs. Neatrodo jisdoru þmogumi. Kaip nors apsiginsiu.

O dabar apie A. Rakûno disertacijà. Suþinojæs, kad jis gins di-sertacijà maþdaug tokia tema „Lietuviø liaudies kova prieð vokie-èiø okupantus 1941–1944 m.“, nusprendþiau perskaityti jà ir pa-kalbëti jos gynime, jeigu jis labai dergs mûsø tautos istorijà.

Rugsëjo 15 d. nusivedþiau á universiteto profesoriø skaityklà irViktorà. Perskaitæ kelis puslapius supratome, kad autorius uolusJ. Þiugþdos mokinys, nors kaip þmogus mano teismo procese pasi-rodë gan doras, kas mane labai nustebino tada. Visà to meto nele-galià spaudà, bet ne komunistinæ, jis vadina „nelegalia“. Karà lai-ko netikëtu, lyg jis bûtø neþiûrëjæs filmo „Kas jûs, daktare Zorge?“

Disertantas teisina Stalino vykdytà fiziná lietuviø tautos trëmi-mà 1941 m. birþelio 4–14 d. VLIKà ið viso nutyli. Kunigai aktyviairëmæ okupaciná reþimà. Þodþiu, prieð vokieèius kovojo tik Lietu-vos komunistø partija.

Be aibës istoriniø faktø iðkraipymo, klastojimo, disertacija ne-turi sistemos, nuoseklaus plano. Nusprendþiau bûtinai kalbëti.Spalio 16-àjà uþbaigiau vienas skaityti disertacijà. Tà paèià dienàástaigoje paraðiau savo recenzijà ðiai disertacijai. Bet gráþdamas

nusprendþiau neskaityti. Juk taip neseniai kalbëjau. Iðeis, kaddemonstratyviai kalbu norëdamas parodyti savo iðprusimà. Grá-þæs radau Daktarà. Jis irgi nusprendæs, kad në vienam mûsø ne-verta kalbëti. Alei ir jam girdint, perskaièiau recenzijà. Maþai kàsiûlë pataisyti, bet paèiam nekalbëti. Reikia rasti koká kità þmo-gø. O kà?

Spalio 17-àjà nuëjæs á darbà, perraðiau dar kartà. Nusprendþiaunueiti pas komunistà Petrà [Baldyðiø], vedusá rusæ þmonà. Gal taspakalbës. Juk jis pats yra gyvas tø dienø liudininkas. Jo balsasbûtø labai svarus. Bûtø priversti atmesti disertacijà ir ateityje sutokiais „moksliniais“ darbais neiðdrástø pasirodyti.

Nuëjau. Iðvykstàs.Kà daryti?Alë dar iðvakarëse (1 val. ëjau gulti) nusiminusi kalbëjo: „Ne-

reikia tau kiðtis. Man jis átartinas, gali tavo kalbà saugumui atiduo-ti. Melsiu Dievà, kad tu jo nesurastum.“

Dievas iðklausë jos maldas. Petrà suradau, bet skaityti atsisakë.Jo manymu, tegu A. Rakûnas ir kiti istorikai meluoja. Meluodamijie parodo Lietuvos jaunimui savo veidà ir jis ið viso nustoja jiemstikëti. Bet að buvau kitos nuomonës. Reikia priversti niekðus liau-tis meluoti, klastoti Lietuvos istorijà.

Spalio 17-àjà po pietø, iðvykdamas á tëviðkæ, sutikau A. Tylà.Bet kad ruoðiuosi kalbëti, nutylëjau.

Gráþau spalio 18-àjà.Spalio 19-àjà 7 val. 15 min. buvau Antakalnyje prie Algimanto

Þemaièio buto. Gal tas paskaitys mano paraðytà kalbà? Naujaku-riø gatvëje Þemaièio nëra.

Skambinu Vladui, kad uþeitø pas mus. Perskaitau recenzijà. Jis:„Tau negalima skaityti.“ Praðau uþeiti pas Vincà Filipavièiø ir pa-praðyti já perskaityti kalbà. O jeigu nesutiks, pats skaitysiu. Alë:„Tu nekalbësi! Pirma iðsiskirk, o paskui sakyk tokias kalbas.“ Atsi-budæs ryte Vladas sako, kad beveik visà naktá nemiegojæs, svars-tæs, kaip geriau kalbëti. Supratau, kad jis pasiryþæs pats pakalbëti,jeigu Vincas nesutiks. O kad Vincas nesutiks, jis jau buvo beveikásitikinæs tuo.


Po valandos uþsukau pas já á bankà1. Vincas nesutikæs, nes esàslabai uþimtas. Skaitysiàs pats. Pataria kalbà perraðyti, „apkarpantaðtrius kampus“. Laimë, kad ástaigoje nëra darbo. Perraðau kalbà.Paskiau suraðau 20 klausimø planà.

Nutarëm ne kartu eiti á universitetà.Universiteto rûbinëje pamaèiau buvusá ðvietimo ministro pava-

duotojà V. Uogintà ir keletà panaðiø tipø. Su Uogintu nesisveiki-nam. Laikau já niekðu. O gal dabar jis pasikeitë, kaip ir daugelisLietuvos komunistø? Stalino laikais buvo niekðas, uoliai tarnavæsStalinui ir jo gaujai. Vladas atsisëda priekyje manæs. Kaþkà tyliaiðneku jam. Prie jo atsisëda V. Uogintas. Pereinu á deðinæ Kolonøsalës pusæ.

Renkasi mokslinë taryba: J. Jurginis, K. Navickas, Dz. Budrys,J. Þiugþda, J. Macevièius, R. Ðarmaitis, A. Bendþius, E. Meðkaus-kas, R. Guèas. Tik J. Jurginis, E. Meðkauskas ir gal R. Guèas doriþmonës. Likusieji – menkystëlës. Ðarmaitis esàs neblogas, bet ge-rais norais ir pragaras grástas! Salëje V. Uogintas, V. Burokevièius,ið viso apie 40 þmoniø. Ateina ir R. Vëbra.

A. Rakûnas lankstosi prieð kiekvienà, ðypsosi visiems it laputë,o ypaè J. Þiugþdai. Teisme jis man doras pasirodë, o ðiandien –ðlykðtus. Disertacijos turinys labai pakeitë mano nuomonæ apie já.

Disertantas kalba labai trumpai. Tema partijai labai reikalinga,todël niekas neiðdrás prieð tokià disertacijà balsuoti.

Þiûriu á kairëje sëdintá Vladelá. Iðbalæs, sublogæs. Matyti, kadjaudinasi. Að ne kartà kalbëjau didelëse auditorijose ir tai jaudi-nuosi. Að pateiksiu 4 klausimus, o jis kalbës. Pavardë þinoma, su-pras, kieno inspiruota kalba. Jaudinuosi.

Pirmininkaujantis K. Navickas klausia: „Klausimø nëra? Gali-ma juos þodþiu ir raðtu pateikti.“ Neþinojau. Dabar nesuspësi raðtupateikti. Atsistoju ir iðpyðkinu 4 „baisius“ klausimus. Gëdinuosisavæs, kad ið pradþiø pradedu drebanèiu balsu, jaudindamasis. Greitnugaliu tà jaudinimàsi.

Ðtai tie klausimai, kuriuos buvau uþsiraðæs:„1. Disertantas nesutinka su Ambrazevièiumi, kad LAF karo ið-

vakarëse priklausë 36 000 vyrø, o 1941 m. birþelio pabaigoj –90 000 baltaraiðèiø. Kiek tikrovëje jø buvo ir kokiais dokumentaisremdamasiss galite patvirtinti?

2. Disertanto tvirtinimu, okupacijos metu Lietuvoje þuvo daugiaukaip 137 tûkst. Lietuvos pilieèiø. Aiðku, kad á jø tarpà áeina ir þydai.Jie irgi buvo Lietuvos pilieèiai ir nei kiek ne blogesni uþ lietuvius.Taèiau jie buvo ðaudomi ne uþ paþiûras, o tik kad yra gimæ þydais.Uþtat neteisinga visus ðiuos suðaudytuosius vadinti tarybiniais þmo-nëmis, þuvusiais uþ savo tarybines paþiûras. Kiek þuvo Lietuvospilieèiø, neskaitant þydø? Kiek þuvo tarybiniø partizanø?

3. 170 p. disertantas paþodþiui tvirtina, kad „tautinës nesantai-kos kurstymo tikslais hitlerininkai 1942 m. balandþio mën. prijun-gë prie Lietuvos generalinës srities Aðmenos ir Svyriø apskritis“.1920 m. liepos 12 d. sutartimi Lietuvai buvo pripaþintos ne tik ðiosdvi apskritys, bet dar Lydos ir Gardino, net Molodeèno miestas.Kokiu tikslu buvo priskirta? Irgi tautø kirðinimo tikslu?

4. Disertanto tvirtinimu, 1942 m. rugpjûèio 30 d. antitarybiniomitingo organizatorius buvo Mykolas Birþiðka. Man teko skaitytito meto spaudoje, kad pagrindinis kalbëtojas buvo Vincas Krëvë-Mickevièius. Kuo paaiðkinti jûsø tvirtinimà?“

Á tribûnà álipo A. Rakûnas. Pradeda atsakyti á mano klausimus.Kiek suspëju, uþsiraðau jo þodþius: „Gaujos buvo neskaitlingos irneatstovavo lietuviø tautai. Skaièiumi neþymios. Tai penktoji kolo-na. Nustatyti tikslø skaièiø sudëtinga. Tokio tikslo ir nekëliau.“ Áantrà ir treèià klausimà atsakinëja kaþkà miglotai. Kiek þuvo tary-biniø partizanø, yra raðoma drg. Ðtaro disertacijoje. Susidariau ið-vadà, kad jis neþino net kokios sritys buvo pripaþintos 1920 07 12Maskvos sutartimi Lietuvai. Á 4 klausimà ið viso nieko neatsakë.

Suteikiamas þodis pirmajam oficialiam oponentui J. Þiugþdai.Senis ásirioglina á tribûnà ir ima girti disertacijà. Þinau. Jeigu par-tinë organizacija nusprendë, kad galima priimti ðià disertacijà gy-nimui, reikia jà girti, o trûkumus nutylëti, t. y. iðkelti nesamus josprivalumus, nutylint trûkumus.

1 Baigæs Ekonomijos fakultetà brolis Vladas dirbo SSRS Valst. banko Lietuvos res-publikinëje kontoroje.


Senis árodinëja, kad burþuaziniai nacionalistai klastojà Lietuvosistorijà. Drg. A. Rakûnas atliko didelá darbà duodamas ðiems na-cionalistams deramà atkirtá. Jis neslepia disertacijos pagrindiniotikslo – visomis priemonëmis árodyti, kad 1941 m. birþelio 23 d.ávykiai nebuvo spontaniðkas tautos sukilimas, o keliø ðimtø iðdavi-kø darbas. Bent disertantas apie tai atvirai nekalba. Senis atviresnis.

Mano nuostabai, J. Þiugþda nesutinka su disertantu, kad visiLietuvos dvasiðkiai talkininkavo vokieèiams. Esà buvæ kunigø, ku-rie slëpæ þydus. Ðito tai jau nesitikëjau ið J. Þiugþdos. Didysis Lie-tuvos istorijos klastotojas nepatenkintas, kad Lietuvos Uþnemunëvadinama Suvalkija. Esà Suvalkai priklausæ Lenkijos Respublikai.Èia senis liko iðtikimas pats sau.

A. Rakûnui atsakius, þodis suteikiamas antrajam oponentui –doc. Ðtarui. Tai maþas þmogelis su akiniais, savo iðvaizda labaiprimenàs 1944–1953 m. tipiðkà lietuviðkà stalincà. Dainuojanèiubalseliu, vos ne falcetu pradeda.

Suvokiau, kad jau Þiugþda mëgino atsakyti á mano klausimus, ákuriuos disertantas nesugebëjo atsakyti. Gelbsti disertantà ir P. Ðta-ras. Atsako uþ Rakûnà, kad vokieèiø okupacijos metu Lietuvojeþuvæ daugiau kaip 5000 aktyvistø lietuviø. Taèiau ðis daug daly-kiðkiau vertino disertacijà. „Disertacija suprastintai aiðkina, kadtik saujelë iðdavikø sveikino vokieèius.“ Á mano prieðpaskutiná klau-simà taip atsako: „Vienas dalykas, kai Leninas atidavë, kitas – kaivokieèiai atidavë.“

Kai mane paklausë pavardës (kas uþdavë klausimus?), iðsigan-dau. Jeigu Vladukas kalbës savo pavarde, iðeis, kad disertacijàtriuðkino tik Terleckai. Labai nemaloni situacija. Kà daryti? RaðauVladeliui raðtelá ir patariu nekalbëti savo pavarde, jeigu salëje nërapaþástamø. Bet ir jis pats be manæs tai suprato. Þiûriu á jo iðblyðku-sá veidà, o mintyse esu su Tatuku jo mirties dienà. Tada kalbëjaujam, kad jo gyvenimas bûtø daug prasmingesnis, jeigu ir Vladukasbûtø tiek dràsus, kaip ir að. Taèiau ðis bailus, be biurokrato, niekodoro ið jo nesigaus.

O dabar kitaip þiûriu á já. Bijo, bet drásta kalbëti. Vadinasi, jisjau ne toks bailys. Jis ruoðiasi kalbëti gelbëdamas mane, taèiau tasnekeièia dalyko esmës.

Bet að vis nesu tikras, kad jis kalbës. Jeigu nekalbës, nueis vel-tui mano triûsas – ruoðimasis, ir A. Rakûnas negaus uþsitarnautoatkirèio. O jeigu kalbës savo pavarde, dar blogiau. Kà daryti? Jau-dinuosi. Salëje gan ðalta, bet ið jaudinimosi truputá visas drebu.

Girdþiu K. Navickà: „Kas dar norëtø pasisakyti?“ Atsistojæs Vla-das eina tribûnos link. Kokià jis pavardæ pasakys? R. Guèas: „Kaipjûsø pavardë?“ Vladas kaþkà pasako. Vël girdþiu R. Guèà: „Drau-gas Þeimys?!“ Gerai.

Pradeda skaityti. Nuotaikà gadina, kad jis skaito labai negar-siai, su ilgomis pauzëmis (neáskaito, nes smulkiai pasiraðë).Nepadarys reikiamo áspûdþio. Vëliau man pasakojo, kad jam atro-dæ, jog jis labai garsiai skaitæs. Ðtai kà jis paskaitë:

„Gerbiama mokslinë taryba, dalyvaujantieji! Disertanto temossvarbumas, aktualumas nereikalauja platesniø komentarø. Kaip pa-vyko disertantui iðnagrinëti ðià temà?

Ikiðiolinei tarybinei istorinei literatûrai, paðvæstai minëtam isto-riniam laikotarpiui, bûdingas paradiðkumas. Áþangoje disertantaskritiðkai vertina minëtà literatûrà: „...partizaninë kova silpnai su-siejama su bendra politine, ekonomine, socialine padëtimi... Nepa-rodyti sunkumai, kuriuos turëjo áveikti KP... Nepakankamai atsklei-dþiamos tø sunkumø prieþastys“ (9 p.). Ir toliau: „...Kai kuriuoseatsiminimuose ávykiai nuðvieèiami paradine forma“ (11 p.).

Disertantas, pasiðovæs áþangoje kritikuoti ikiðiolinæ tarybinæ li-teratûrà, jau nuo pat pradþiø daro tas paèias klaidas, kurios bûdin-gos minëtai literatûrai. „Karo ávykius disertantas aiðkina Stalinoknygos „Didysis tëvynës karas“ dvasia, knygos, kuri dar XXII TSKPsuvaþiavime buvo sukritikuota ir atmesta. Kam vokieèiø uþpuoli-mas buvo netikëtas? Negalima kaltës suversti Þukovui, nes valdþiabuvo sutelkta Stalino rankose. 1941 m. birþelio 14 d. TASS padarëdezinformuojantá pareiðkimà Stalino, o ne Þukovo ásakymu. Ar tainëra pakartojimas Romos imperatoriaus Sulos istorijos, kuris ir miræsbuvo baisus.

Disertantas teisingai Lietuvos pogrindinæ spaudà skirsto á tary-binæ ir netarybinæ, bet neteisingai skirsto á nelegalià ir „nelegalià“.Istorikas turi bûti objektyvus, nepasiduoti savo jausmams. AK spauda


buvo antitarybinë, taèiau Lenkijos istorikai net nemëgina atimtiðiai spaudai teisæ vadintis nelegalia.

Daug kà galima prikiðti netarybinei pogrindinei literatûrai irVLIKui, bet tik ne provokiðkø nuotaikø skleidimà. Ði pogrindinëspauda kvietë kovoti su vokieèiø okupantais, nestoti á kariuome-næ, P. Kubiliûnà vadino iðdaviku ir t. t.

Disertantas urmu apkaltina Lietuvos dvasiðkius uþ bendradarbia-vimà su vokieèiais. Tai netiesa. Paimkime St. Laurinaièio straipsná,iðspausdintà ð. m. liepos 9 d. „Tiesoje“. Cituoju: „Ir tokiu metu,vienà 1943 metø kovo sekmadiená, ið Vilniaus Jono baþnyèios sa-kyklos nuskambëjo pamokslo þodþiai:

– Iki ðiol Lietuvos jaunimo niekas nenupirko. Nei uþ tabakà,nei uþ degtinæ. Nenupirks jo ir dabar.

Iðtarti tokius þodþius tuo metu nors ir baþnyèioje buvo maþømaþiausia dràsu. Bet tokios dràsos kunigui Alfonsui Lipniûnui pa-kako. Jis tuos þodþius pasakë þinodamas, kad jo gestapas nepa-glostys. Patriotiniø tikinèiøjø masiø ðauksmas pastûmëjo já þengtitoká þingsná. Ir jis já þengë. Prieð savo baþnytinës vyresnybës valià,prieð antipatriotinæ baþnyèios srovæ, nors jis ir nesimpatizavo tary-bø valdþiai. Sunkiausiø lietuviø tautai iðmëginimø dienomis jis nu-tarë bûti su savàja tauta, su jos patriotinëmis jëgomis. Ir savo drà-siais pareiðkimais, kurie, be abejo, darë didelæ átakà, jis objektyviaiásiliejo á kovà tø patriotiniø jëgø, kurios kovojo, vadovaujamoskomunistø partijos. Kaip ir daugelis kitø, kurie pakëlë balsà prieðhitlerininkus, jis skaudþiai nukentëjo. Iðtremtas á Ðtuthofo koncen-tracijos stovyklà, Lipniûnas patyrë visus ðio mirties fabriko baisu-mus. Iðkankintas jis ten ir baigë savo gyvenimo dienas.“

Kodël drg. Rakûnas nepaminëjo, kad 1941 m. birþelio 23 d. perAlytaus ávykius buvo suðaudyti du kunigai? Þinomi atvejai, kaikunigai slëpë þydus.

Disertantas neparodo sunkumø, su kuriais susidûrë LKP, orga-nizuodama pogrindá. Ð. m. „Tiesoje“ buvo iðspausdinta apybraiþaapie K. Petrikà, kurá iðduoda apsikrëtusi antitarybinëmis nuotaiko-mis sesuo. Vien tai parodo, kad kova buvo sunki. Publicistikoje tiesunkumai parodomi, o disertacijoje – ne.

Drg. A. Rakûnas nepaaiðkina, kokiu bûdu 1941 m. birþelio23 d. Kaune susikûrë Ambrazevièiaus vyriausybë, nors vokieèiaibuvo dar uþ Kapsuko [Marijampolës], kokiu bûdu baltaraiðèiamspavyko, prieð ateinant vokieèiams, uþgrobti valdþià vietose. Di-sertantas nepaaiðkina, kodël tarybiniø partizanø bûriai vadinosididþiøjø Lietuvos kunigaikðèiø vardais, nutyli, kad Trakø brigadavadinosi Vytauto Didþiojo vardu, nutyli, nepaaiðkina, kodël par-tizanai neðiojo lietuviðkus þenklus.

236 p. drg. Rakûnas raðo: „Hitlerininkai nepasitikëjo lietuviais,jau vienerius metus gyvenusiais tarybinëje santvarkoje.“ Nejaugilietuviai per metus pasidarë patriotais? Nejau anksèiau jiems trû-ko patriotizmo? Man atrodo, kad pakaktø prisiminti 1831, 1863 me-tø sukilimus.

Disertacija paraðyta sunkiu, laikraðtiniu stiliumi, pasitaiko paþo-dinio vertimo ið rusø kalbos. Pvz.: „aukðèiau stovinti organizacija“ irkt. Disertacija turi daugiau publicistinæ, o ne mokslinæ reikðmæ.

Vokieèiai iðskyrë lietuviø tautà ið kitø Pabaltijo tautø, kaip sun-kiausiai galimà suvokietinti. Lietuviai tai árodë. Vokieèiams pavy-ko Estijoje ir Latvijoje suorganizuoti legionus ir net SS divizijà.Kyla klausimas, kodël Lietuvoje jiems tai nepavyko? Veltui ieðko-tume atsakymo á ðá klausimà drg. Rakûno disertacijoje. Joje nera-sime atsakymo, kodël Lietuvoje vokieèiai uþdarë visas aukðtàsiasir daugumà spec. viduriniø mokyklø ir net kai kuriuos teatrus, onei estø, nei latviø panaðus likimas neiðtiko. Kodël mums nesidi-dþiuoti, kad mûsø tauta davë, palyginti, ne tiek daug bernø, talki-ninkavusiø okupantams?“

Baigdamas jis iðreiðkë ásitikinimà, kad galima suteikti mokslinálaipsná, nes disertantas daug dirbo.

Kai dabar tai perskaièiau, ásitikinau, kad ne tiek daug jis pralei-do ið mano paraðytos kalbos. Bet kai jis tyliai skaitë, atrodë, kad jisesmæ praleido ir dalyviai daug ko nesuprato. Tik pamenu, kadkalbant jam apie lietuviø patriotizmà (metus iðbuvus Stalino glo-boje), R. Vëbros draugai labai juokësi.

Þodis suteikiamas disertantui atsakyti „neoficialiajam oponen-tui“, kuriuo pavadino „drg. Þeimá“. A. Rakûnas vergiðkai ðypsosi,


dëkoja uþ rimtas pastabas. Pasakoja apie Alytaus ávykius. Buvæsten, kalbëjæs su tais, kurie iðlikæ gyvi. Vokieèiai suðaudæ ne tikkunigus, bet ir „baltaraiðèius“. Taèiau nutyli, kodël apie tai neraðëdisertacijoje.

Iðeina pakalbëti J. Jurginis. Ðis gudrus. Mato, kad disertacijapartijos priimta, todël jis ir nepuola. Be to, tikriausiai tokio ðlamðtojis ir neprisivertë perskaityti.

Pasakoja, kad vokieèiai blogiausiai vertinæ lietuvius. Esà mesgalim tik didþiuotis, o dël Aðmenos ir Svyriø gràþinimo, t. y. perda-vimo, tai nereikià galvoti, kad vokieèiai norëjæ atstatyti Lietuvàistorinëse ribose.

Iððliauþë ir J. Micevièius. Ðis „mokslininkas“ ëmë, kaip visada,po nosimi niurnëti. Taèiau papasakojo tai, apie kà neraðoma. Beri-ja nepasitikëjæs visais (nesakë, kad lietuviais) ir neleidæs apgin-kluoti aktyvistø. Rokiðkyje nuginklavæ sargybà ir paëmæ ginklus,palikæ raðtelá. Taèiau neprikiðo uþ tai disertantui, kad jis nenurodëðiø sunkumø.

Sëdþiu ir galvoju: kà daryti? Vladas tyliai kalbëjo ir disertantas(kartu su tais, kurie stovëjo uþ jo nugaros) negavo reikiamo atkir-èio uþ ðià klastotæ. Kalbësiu! Man nëra ko nustoti. Dëstys istorijàBendþius ir Þiugþda. Iki valstybiniø egzaminø vis vien neprileis.Kalbësiu ir duosiu garo, pasakysiu tai, kà Vladas nutylëjo. Bûtinai.Surezgu mintyse, kà að kalbësiu.

Kai pirmininkaujantis nenoromis iðtarë: „Ar yra norinèiø pasi-sakyti?“ (Nenoromis, nes uþsitæsë, o plane dar viena disertacija.)Að paðokau ir nuûþiau á tribûnà.

Ið pradþiø uþkimusiu balsu (tikrai suðalau) pradëjau skubëda-mas ir visiðkai á niekà nesikreipdamas. Pradëjau tyliai, o greit ási-leidau aukðtu tenoru, nervingu balsu: „Að nesiruoðiau kalbëti, betkai kà noriu pasakyti. Nusivylæs istorijos mokslu, nusprendþiaupats istorijà studijuoti ir taisyti istorikø klaidas. Paþástami atkalbi-nëjo mane. Tai esàs nerimtas mokslas (salë juokiasi). Paskaitos,dëstytojø reikalavimai paskaitø metu (egzaminø metu) árodë man,kad tai netiesa (R. Vëbra ir jo draugai juokiasi). Taèiau ðiandienman pasirodë, kad nerimtai þiûrime á istorijà, nerimtai vertiname.

Net doc. J. Jurginis nerimtai kalbëjo (pats iðsigàstu savo áþûlumo,o salëje visi nuðèiûva ið nuostabos ðiuo áþûlumu). Doc. J. Jurginisëmë árodinëti, kad nereikià galvoti, kad vokieèiai norëjæ atstatytiLietuvos istorines ribas. O kas taip galvoja? Vokieèiai stengësikirðinti jø pavergtas tautas. Tai árodyti galima ðimtais, tûkstanèiaispavyzdþiø. Taèiau pavyzdys su Svyriais ir Aðmena ið viso nevykæs.1920 m. liepos 12 d. sutartimi Lietuvai buvo priskirta, be ðiø ap-skrièiø Lydos ir Gardino apskritys. Vokieèiai ir dabar galëjo jasatiduoti. Imkit ir peðkitës tarp savæs! Taèiau vokieèiai gan nenoriaiatidavë tas þemes, nenorëjo ir neskubëjo jø atiduoti. Tada buvaune toks maþas vaikas – nuo 13 metø iðaugau iki 16. Buvau smal-sus ir skaièiau to meto spaudà labiau, negu ðiandien (domëjausispauda labiau, negu ðiandien). Gerai prisimenu, kad vokieèiai ne-norëjo atiduoti Lietuvai tø srièiø. Pavyzdys su tomis apskritimistikrai nevykæs.

Klausiausi oponentø ir stebëjausi. Man pasirodë, kad skaièiauvienà disertacijà, o draugai – kità (salëje juokas, o gal daugiausianuostaba áþûlumu). Mano supratimu, disertacija neturi jokios moks-linës vertës. Tai grynai publicistinis darbas (baisus nepasitenkini-mas tarybos loþëje. Lyg iðsigàstu ir truputá traukiuosi). Gal að irklystu, gal per daug subjektyvus, bet man taip atrodo. Pagal diser-tantà, karas buvæs netikëtas. Ið tikrøjø jis netikëtas buvo tik pa-èiam Stalinui, kuris jau nuo 1928 m. gyveno savo paties sukurtadogma, pagal kurià II pasaulinis karas kils tarp kapitalistiniø ðaliøir aplenks TSRS. Ðiaip visi þinojo, kad karas bus. Spaudoje buvopaskelbtas arkivyskupo Skvirecko dienoraðtis. Ið jo matyti, kadSkriveckas þinojo, jog bus karas. Þinojo tai ir mus áspëjæs, visiðkaine ið meilës TSRS, Èerèilis. Visi kalbëjo, kad bus karas, bûdamasvaiku þinojau, kad bus karas. Kiekviena kaimo bobutë kalbëjo apiekarà (salëje pritarimas: „Tikra tiesa!“).

Disertantas uþ nepasiruoðimà karui visà kaltæ suverèia Þukovui,kuris karo iðvakarëse neturëjo jokios valdþios. Matyt, geriau Stali-no neliesti, nes jis, poeto J. Jevtuðenkos þodþiais, gali dar prisikel-ti. O Þukovas nebaisus jau ir prisikëlæs. XXIII suvaþiavimas árodë,kad Stalinas niekada neprisikels. Laikas bûtø Lietuvos istorikams


tiesà pasakyti apie já (nustebæs þiûri á mane E. Meðkauskas, kurisvisà laikà snaudë. J. Jurginis atrodo abejingas).

Disertantas nesutinka su Ambrazevièiumi, kad baltaraiðèiø bu-vo 90 tûkst. Taèiau jis nepateikia tikro jø skaièiaus, o tiesiog nesu-tinka su Ambrazevièiumi, ir viskas. Mes, ekonomistai, visada rei-kalaujame dokumentø. Istorikai irgi turi viskà pagrásti dokumentais.O kur jûsø, drg. Rakûnai, dokumentas? Að netvirtinu, kad balta-raiðèiø buvo tiek, kiek nurodo jø Ambrazevièius. Bet kiek jø buvo?Per ketverius metus galima buvo juos suskaièiuoti“ (salëje visuotinisjuokas. Juokiasi net J. Þiugþda, Bendþius, Navickas. J. Micevièiuspro akinius klastingai ðypsosi. E. Meðkauskas, palinkæs á prieká, iðpo këdës nustebæs þiûri á ðá akiplëðà. Ðarmaitis nuoðirdþiai juokiasi.Tik Guèas rimtu veidu stengiasi viskà uþraðyti). Dar labiau pasisu-kæs á mokslinæ tarybà, tæsiu: „Þydai buvo Lietuvos pilieèiai, niekuone blogesni uþ lietuvius. Amþinas prakeikimas tiems niekðams, ku-rie juos ðaudë. Man, kaip lietuviui, daþnai bûna gëda, kad ið mûsøtautos atsirado tokiø, kurie ðaudë juos. Taèiau juos ðaudë ne uþ tai,kad jie buvo tarybiniai patriotai, o tik uþ tai, kad jie þydai.

Kai disertantà paklausiau, kiek tarpe jø buvo nuþudyta lietu-viø, kiek þuvo tarybiniø partizanø, drg. A. Rakûnas atsakë, kaddrg. P. Ðtaro disertacijoje yra ðie skaièiai. Taèiau ðiandien mes svars-tom ne drg. P. Ðtaro, o jûsø disertacijà (salëje juokas).

Disertantas tvirtina, kad 1942 m. rugpjûèio 30 d. antitarybiniammitingui Kaune vadovavo M. Birþiðka. Ið tikrøjø pagrindiniu kal-bëtoju buvo V. Krëvë-Mickevièius (èia J. Þiugþda ir dar kaþkas:„Didþiausias iðdavikas buvo M. Birþiðka.“). Að to neneigiu, taèiauM. Birþiðka nebuvo deputatas ir net nekalbëjo mitinge (visa tarybapakilo ir ëmë árodinëti, kad M. Birþiðka kalbëjo. Net ir R. Ðarmaitispakilæs tai árodinëjo. Pamatæs, kad padariau klaidà, pradëjau iðsi-sukinëti, þiûrëdamas á tarybà). Sutinku, kad jis kalbëjo. Seniai taibuvo, todël pamirðau. Jis kalbëjo, taèiau nebûdamas deputatu, netnepasiraðë minëto mitingo protokolo. O svarbiausiu kalbëtoju bu-vo Krëvë-Mickevièius, vykdæs uþsienio reikalø ministro ir ministropirmininko pareigas. Istorikai neturi bûti panaðûs á kurapkas, ku-rios kiða galvas á sniegà. Reikia apie viskà tiesà sakyti. Kadangi

Krëvæ mes spausdinam: ir „Skirgailà, ir „Ðarûnà“, o M. Birþiðkosnieko nespausdinam, todël nepatogu apie Krëvæ visà tiesà kalbëti.Lengviausia viskà M. Birþiðkai suversti. Tai neteisinga.

Apskritai disertacija neturi jokios mokslinës vertës. Ji nedavënieko naujo. Jà galima buvo lengvai paraðyti remiantis jau pa-skelbta spaudoje medþiaga.

Uþ disertacijà gal ir bûtø galima pripaþinti moksliná laipsná, bettik ðiais sumetimais. Priminsiu atsitikimà Kauno universitete. Tenprieð karà buvo pripaþintas mokslinis laipsnis uþ jokios mokslinësvertës neturinèià disertacijà vadovaujantis vien tik tuo, kad diser-tantas panaudojo disertacijai paraðyti 6000 moksliniø veikalø. Ka-dangi drg. A. Rakûnas net 4 metus iðsëdëjo archyvuose, gal irgalima jam suteikti moksliná laipsná.“

Ðá kartà jau nelaukiau aplodismentø. Visa salë tylëjo.Navickas iðleido á scenà Rakûnà. Bet J. Þiugþda, bijodamas,

kad ðis nesugebës man atsakyti, pats iððliauþë. A. Rakûnas atsisë-do. Ið pradþiø senis valdësi. Dël Stalino jis matæs, kad ne taipaiðkinama, bet tai laikæs neesminiu dalyku. Kalbëjæs pilietis esàslabai neobjektyvus ir todël nepamatë tø privalumø, kuriuos turidisertacija. Jis net nekalbëjo apie tuos privalumus. Á pabaigà ne-susivaldë. Pamatæs, kad nesugebëjo man deramai atsikirsti, ëmëjaudintis. Rankos pradëjo drebëti. Suirzæs uþbaigë: „95 procentailietuviø buvo uþ tarybø valdþià, uþ liaudá. Tai árodë rinkimai. Tik5 procentuose reikia ieðkoti tø iðdavikø. Didþiausias iðdavikas M. Bir-þiðka, o V. Krëvës liesti nereikia.“

Jam atsisëdus, atsistojo Rakûnas. Tuoj paklausë mano pavar-dës. Ið mokslinës tarybos atsakë jam, kad tai – ekonomistas Ter-leckas. Að ið vietos garsiai: „Atrodo, paþástami!1“ Taryba ir salëëmë juoktis, o Rakûnas vergiðko ðunyèio ðypsena þiûri á savo pa-tronà J. Þiugþdà ir irgi juokiasi.

Man jis primeta neobjektyvumà.Iðdidþiu þingsniu pirmas apleidþiu salæ. Esu patenkintas, kad

tamsybininkams „nuðluosèiau nosá“.

1 Kartu mokëmës aspirantûroje. – A. T.


Su Vladu susitinkam uþ universiteto. Jis uþsipuola mane: „Vel-nio tu ásikiðai?!“ Jis bara uþ karðèiavimàsi, uþ netaktà, dël kuriojam net buvæ gëda sëdëti. Tikinu já, kad nieko nereikalingo nepa-sakiau. Jis liko savo nuomonës, kad karðèiavimusi parodþiau neið-siauklëjimà.

Palydëjau já iki Þaliojo tilto, nes norëjosi iðsikalbëti. Atsisvei-kindamas pasakë: „O gal ir gerai, jeigu saugumas nepasodins.“ Að:„Uþ kà mane pasodins?“

Paþástamø salëje nematæs. Jo gal nedemaskuosià.Gráþtu iðvargæs, bet patenkintas. Pasirodo, kad mano organiz-

mas reikalauja kovos, ginèø, nemaloniø. Að jiems gimæs, gimæspolitinei kovai. Gyvenimas jos pagailëjo. Teks mirti neatlikus savogyvenimo pareigos.

Iðvargæs iðeinu pasivaikðèioti po miðkà, palaukti Viktoro. Ka-dangi Alei neprisipaþinau kalbëjæs, todël reikia jam iðsipasakoti.Apie 22 val. jo sulaukiu. Ilgai vaikðèiojam keliu. Viskà jam papasa-koju.

Bet apie tai kità kartà. Juk jau 20 val. Klausyti radijo ir miegoti.Vël blogai miegosiu. Kà padarysi?

Gruodþio 1 d. (ketvirtadienis)

17 val. 05 min. kambary prie televizoriaus. Alë barasi, kad dirbu.Esà blogai bus su manimi, su mano sveikata.

Pirmadiená baigiau sunkià sesijà. Dienà pailsëjæs galvojau raðy-ti, bet kelias dienas ið eilës labai blogai miegojau. Ðiandien buvaupas gydytojà. Nervø sistema suirusi. Nereikià nervintis. Bûtø gerailigoninëje pagulëti, bet nëra galimybës. Gal nuo Naujøjø metøatsigulsiu N. Vilnioje, nervø skyriuje.

Vienà naktá negalëdamas uþmigti, iðgëriau net 5 ðaukðtus miks-tûros, bet neuþmigau. Tik dabar suvokiau, kad bromas kenkiasveikatai. Raminu save tuo, kad nuo birþelio mënesio iðgëriau tik2 buteliukus tos mikstûros. Atidaviau Alei receptà. Daugiau ne-vartosiu.

Tæsiu apie tà Rakûno disertacijà. Viktorui viskà papasakojau,prisipaþinæs, kad nepatenkintas savo jaudinimusi. Abu juokëmës iðJ. Þiugþdos, jo iðgàsèio. Viktoras pasakë: „Saugumas pasakys: ði-tas arðiau Petkaus.“ Að: „Jie þino, kad ir að galiu kalbëti.“

Ðá vakarà gal pirmà kartà taip aiðkiai supratau, kad þiugþdomsniekada nepavyks átikinti pasaulá, kad mes savo noru puolëm ákruvinàjá Stalino glëbá. Niekada neárodys! Kokie jie silpnuèiai! Kaipjie neturi argumentø savo tiesai árodyti! Nors buvau nepatenkintastuo, kad karðèiavausi, bet jauèiausi savo stichijoje. Ðtai kokia ma-no prigimtis! Ir kaip ji slopinama, prievartaujama! Elytei niekonesakiau. Sunku buvo, kad negaliu jai iðsiplepëti. Laimë, kad Vik-toras dar buvo.

Naktá sapnavau ðlykðèià gyvatæ. Alë papasakojo atsibudusi, kadsapnavo irgi gyvatæ. Bûsianti nelaimë. Raminau jà tvirtindamas,kad sapnai nieko nereiðkia. Þinoma, neprisipaþinau sapnavæs ir aðgyvatæ. Kaip gerai, kad jai neprisipaþinau kalbëjæs!

Iðdidus ryte nuëjau á universitetà. Gráþdamas sutikau Dz. Budrá.Niekada manæs nepastebëdavæs ðá kartà niekðelis iðplëtæs akis ste-beilijo á mane. Atpaþino! Nepasisveikinau. Kà èia niekðà sveikinti!

Dekanui nuneðiau pareiðkimà, kad leistø lankyti su stacionarostudentais J. Jurginio ir dar vieno dëstytojo paskaitas.

Man pasirodë, kad K. Strumskis tyèia suvaidino nematàs manæs.Prieð savaitæ Vëbra irgi nepaþino. Gal ið tikrøjø nepaþino, o galsuvaidino. Prieð porà savaièiø Daðèioras buvo istorijos katedrojejau labai oficialus su manimi. Ðá iðgàsdino mano kalba birþeliomënesio gamybinio susirinkimo metu. Menkas þmogelis! Zuikutis!Ar galima uþ tai já smerkti? Ar galima zuikutá kaltinti, kad liûtunegimë?

Rugsëjo 22-àjà su Viktoru aplankëme kun. Aleksandrà. Vosneiðsiuntæs skundo Ministrø Tarybai, kuriame skundþiasi saugu-mu, kuris já persekioja. Koks naivus þmogus! Tris kartus kalëjo irneásisàmonino, kad pasaulyje vieðpatauja smurtas, apgaulë, melas.Naivus kaip vaikas! Ëriukui skundþiasi vilku! Juk Lietuvos MT


tikrai galima ëriukui prilyginti, palyginus jà su saugumu. Toksnaivus it vaikas. O gyvenimo jis jau neturës. Liepos pabaigoje vëlsugráþo á ligoninæ.

Rugsëjo 24-àjà paskambinu á dekanatà dël savo pareiðkimo.Laborantës tonas rodë, kad kaþkas „uþkliuvo“. Prieð porà savaièiødekanas Semaðka tikino, kad tai lengvai sutvarkomas formalumas.O dabar jauèiau, kad kaþkas ne taip, laborantë slepia mano pareið-kimà. Liepë kreiptis á prorektoriø B. Sudavièiø. 15 val. uþsukau ádekanatà. Mano pareiðkimà atidavæ á neakivaizdiná skyriø. Neaki-vaizdinis skyrius paaiðkino, kad gràþinæ á dekanatà, jis sprendþiàs.Vël einu á dekanatà. Laborantë uþsuka pas dekanà. Tas liepia eitipas B. Sudavièiø. Rankoje laikau savo pareiðkimà, kurá atidavëneakivaizdiniame skyriuje. Skaitau: „Leidþiama, tarpininkauja Se-maðka“. Deja, ðie þodþiai nubraukti. Tai irgi kaþkà reiðkia. Moky-mo dalyje B. Sudavièius plepa. Pamatæs, kad jo laukiu, liepa uþeiti.Jo lydimas uþeinu. Vos spëju keliais þodþiais paaiðkinti savo vizitotikslà, jis kaþkà neigiamai atsako. Tiesiog jauèiu, kad mano vizitojis laukë, seniai apie já áspëtas. Negalás man leisti, nes að dirbàs irdarbo metu neturás teisës iðeiti á paskaitas. Aiðkinu, kad susitariausu administracija atidirbti po darbo. B. Sudavièius nenori klausyti.Viskas jau nuspræsta. Griebia pareiðkimà ir uþraðo: „Negalima. 1966m. rugsëjo 24 d.“ Sumiðæs, bet „kietas“, pasakau „dëkoju!“, patsnesvarstydamas ðiø þodþiø reikðmës.

Visgi nemaloniai nuteiktas iðeinu ið menkystëlës kabineto. La-borantë pataria tiesiog kreiptis á patá J. Jurginá.

Tik neseniai supratau, kad mano kalba sukëlë didelá triukðmà.B. Sudavièius, bûdamas parsidavæs su dûðia ir kûnu savo darbda-viams, ásiuto. Jo þmona Lietuvos rusë, neblogai ðnekanti lietuvið-kai, taèiau jis su ja kalba rusiðkai. Jis áskundë Broniø Savickà,paraðæs saugumui „donosà“1 . Tad ko ið jo laukti?

Prieð 17 metø jis buvo universiteto komjaunimo organizacijossekretoriumi, o að – gruporgu. Tada su manimi buvo malonus.

Bet nuo tø dienø daug kas pasikeitë. Jis kilo karjeros laiptais iriðkilo iki prorektoriaus, o að – pûsdamas prieð vëjà, pabuvojaulagery, kalëjime. Ðiandien mes prieðai. Þinoma, ir prieð 17 metønelaikiau jo draugu ir prieð 17 metø nebuèiavau Stalinui ðiknos,kaip jis jà buèiavo. Ir tada to kruvino budelio neapkenèiau nemaþiau, kaip ðiandien neapkenèiu. Jeigu prieð 17 metø jis bûtøáskaitæs mano mintis, bûtø ne vienà „donosà“ paraðæs á saugumà iriðvijæs ne tik ið universiteto, bet bent 7 metais anksèiau bûtø pa-siuntæs á Sibirà. Suk já velniai! Niekðø buvo ir bus.

Taèiau ið pradþiø jauèiausi gan nesmagiai. Nusprendþiau ap-lankyti Vizgirdos darbø parodà. Ið pradþiø sunku man buvo su-prasti jo menà. Bet pamaþu ëmiau suprasti! Visgi talentas! Po jodarbø apþiûrëjau ir dailininko L. Kazoko parodà. Ðis pamëgdþiojastalininius rusø dailininkus. Ðis tupi ant uþpakaliniø kojø prieðsavo ponus. V. Vizgirdos niekas nepaklupdë ir nepaklupdys. Tuojie ir skiriasi vienas nuo kito. Þinoma, ir savo talentu. Talentinginesiklaupia prieð jëgà, menkystæ.

Gráþau namo visiðkai nusiraminæs. Lyg nebuvo susitikimo sukruvinojo Stalino bernu B. Sudavièiumi.

Rugsëjo 29-àjà paskambino filologas Kazys (plikis)1. Esà beveikniekas nesveikinàs Vacio Miliaus. Reikià pasveikinti. Nusprendëmsveikinti. Prisidëjo dar vienas filologas ir A. Tyla. Tyla apgailesta-vo, kad sunaikinti valsèiø saugumo archyvai. Þinoma, gaila. Daugenkavedistø niekðysèiø sudegë ir nesuþinos apie jas mûsø tauta.Bet dar liks daugelis tø niekðysèiø liudininkø. Apskrièiø archyvailiko2. O ten medþiagos gan daug.

Vëbra buvæs saugumo karininku. Kaip tai? Tarnavæs pasieniokariuomenëje. Tai tik formaliai saugume tarnavo. Nesvarbu. Visvien jis doras lietuvis.

O R. Ðalûga tyræs K. Jakubëno þuvimo aplinkybes. Uþëjæs ðispusnuogis á kapiniø sargo trobelæ, pasakæs „niekðai!“ ir numiræs.Bet kodël Ðalûga tyrinëjæs ðià bylà? Kodël?

1 Daug vëliau suþinojau, kad B. Sudavièius buvo KGB karininkas, gaudavo dvialgas – vienà ið universiteto, o kità – ið KGB. – A. T.

1 Kazys Arminas.2 Klydau. Man sukurpta byla Ðvenèionyse sudeginta. – A. T.


Jiems trumpai papasakojau apie Rakûno disertacijos gynimoeigà, savo elgesá. Tyla per daug jau abejingai klausësi, lyg kasbûtø ásakæs jam bûti abejingam.

Gruodþio 10 d. (ðeðtadienis)

15 val. 55 min. kambary prie lango. Miðke Gintulis laksto, nes ðárytatsikëlæ radom truputá sniego. Oras atðilo. Ðiaip nuo pirmadieniogan ðalta buvo (naktimis iki minus 15 laipsniø). Po sesijos vis neat-sigaunu, todël ir dienoraðèio nesutvarkiau. Vakar pas Vità ðventëmMargaitienës vardines (tebuvom tik mes su Ale). Gerokai iðgërëmAnykðèiø vyno. Ëjau miegoti apie 23 val. 30 min., bet jauèiuosgerai. Uþtat ir imu á rankas dienoraðtá. Tæsiu chronologine tvarka.

Spalio 3 d. nusprendþiau nueiti á Jurginio paskaità ir papraðytileisti lankyti jo paskaitas. Bûèiau prieð savaitæ nuëjæs, bet nevyku-si kelionë á Druskininkus sutrukdë tai.

Pamatæs ateinant doc. Jurginá, iðëjau á prieká ir pasitikau já:„Labas rytas! Atleiskite, docente! Labai praðyèiau Tamstà leistilankyti Jûsø paskaitas. Að esu IV kurso studentas neakivaizdinin-kas“. Jis: „Praðau! Kodël ne!“ Að: „Labai aèiû, docente.“ Jis: „Ko-dël ne? Jeigu tik yra galimybë ir noras, praðau lankyti.“ Að: „Norasdidelis.“

Nuvaidino nepaþástàs manæs, matàs pirmà kartà. Jeigu Dz. Bud-rys paþino mane, tai Jurginis negalëjo neatpaþinti. Juk buvau apsi-rengæs tuo paèiu juodu kostiumu, tais paèiais baltais baltiniais.Tiesa, buvau dabar apsirengæs lietpalèiu. Taèiau jis negalëjo nepa-þinti.

Puikiai suvaidino! Að ir jauèiau, kad jis leis lankyti savo paskai-tas. Neuþsigavo uþ mano grubø tonà. Jam patiko tai, kad J. Þiugþ-dai sukëliau daug nemalonumø.

Þiugþda, kaip vëliau suþinojau, labai neigiamai charakterizavomane. Taèiau jo [Jurginio] tas nepaveikë. Prieðingai. Bet prieð di-sertacijà greièiau balsavo E. Meðkauskas negu J. Jurginis. Anasdràsesnis.

Ið pradþiø doc. Jurginis skaitë apie architektûros stilius, betgreit perëjo prie temos „Lietuvos prijungimas prie Rusijos“. Ðiatema esà jis kalbëjæs. Dabar jis norás pakalbëti apie ginèytinusklausimus, diskusinius klausimus – ar Lietuvos prijungimas prieRusijos buvo teigiamas, ar neigiamas reiðkinys. Ðià problemà maþ-daug taip sprendë (ið uþraðø):

„Að nesakau, ar teigiamà, ar neigiamà átakà. Kokie motyvai uþir kokie prieð? Priimam tezæ (privalomà), kad prijungimas buvoprogresyvus reiðkinys.

Kosciuðkos sukilimà visi vertinom teigiamai. Jis visur simpatið-ka persona. Dalyvavo JAV laisvës kare.

1794 m. sukilimà laikom teigiamu, padëjusiu iðgelbëti Prancû-zijos revoliucijà. Tada sukilimo slopinimas yra neigiamas.

Suvorovas iðgarsëjo slopindamas 1794 m. sukilimà. Jasinskis þu-vo prie Varðuvos. Kodël mums privaloma Suvorovo pagarba? Yratautinë savigarba, pasididþiavimas. Rusams jis didvyris. Bet jo garbi-nimo negalima primesti kitai tautai. Tai jau nacionalizmas, tik kitosrûðies. Buvo Vilniuje Jokûbo Jasinskio gatvë, dabar nëra, panaikino.Suvorovo gatvës nebuvo, atsirado. Suvorovo atsirado, o Jasinskiopranyko – pavirto á Cvirkos gatvæ. Jeigu Suvorovas rusams didvy-ris, tai lenkams – Jokûbas Jasinskis.

Kad 1831 m. ir 1863 m. sukilimai turëjo socialiná pobûdá, taimano galvoje netelpa. Svarbiausias ðiø sukilimø tikslas – atstatytiLenkijos valstybæ, kurioj dalyvautø ir Lietuva. Iðeina, kad sukilimaspaþangus ir prijungimas paþangus. Kur tada èia logika? Marksas1863 m. sukilimà laiko progresyviu. Bet XIX a. 2 pusëje, kai Rusijatapo revoliucijos centru, sukilimas nebûtø laikomas progresyviu. OXVIII a. Europa buvo paþangesnë uþ Rusijà.

Ðiandien mes juokiamës ið kinø, ir teisingai juokiamës. Bet ma-no amþiuje mes tai iðgyvenom. Að [Jurginis] papuoliau uþ „kelia-klupsèiavimà prieð supuvusià Vakarø kultûrà.“

Buvo árodinëjama, kad ir XIII ir XIV a. visa gera ëjo ið Rytø.Teiginys, kad viskas, kas ëjo ið Rusijos, buvo teigiama, istorikui

nepriimtinas. Iðeitø, kad rusø dvarininkas buvo geresnis uþ lenkødvarininkà. Sàvoka „geras“ ne istorijos objektas. Rusø dvarininkas


toks pat iðnaudotojas. Èia klasinis poþiûris pakeièiamas tautiniu.Tai jau nacionalizmas.

Iðrinktàja tauta save laikë Izraelis, vokieèiai – Vokietijà. Èiairgi prieisime tà patá. Atmeskim tai! Tai tam tikra nacio nacizmoforma!

Yra kitas teiginys (ypaè tai ryðku M. Gedvilo kûriniuose) –XVIII a. Rusija paþangesnë uþ Lenkijà ir Lietuvà. 18 a. Lenkijojekapitalizmas buvo iðsivystæs labiau negu Rusijoje. Sutikim, kad èiakapitalizmas buvo maþiau iðsivystæs negu Rusijoj. Bet ar tas duodateisæ pateisinti Þeèpospolitos, kaip valstybës, likvidavimà? Ðiuokeliu einant galima bûtø pateisinti ir imperializmà – jeigu Anglijauþkariautø Lietuvà, tai bûtø labai gerai. Hitlerinë Vokietija buvopaþangesnë uþ Lietuvà. Tad kodël mes rëkiame prieð Vokietijà?

„Izvestijose“ buvo straipsnis apie internacionalizmà. Ten sako-ma, kad kiekvienos tautos vystymuisi ypatingà reikðmæ turi valsty-bingumas, valstybës turëjimas.

Iðeitø, kad geresnës santvarkos turi praryti blogesnes, JAV turiteisæ praryti Pietø Amerikà. Jokia valstybë neturi teisës kiðtis ákitos valstybës reikalus. Lenkijos istorikai nemato jokio paþangu-mo, kad Rusija prijungë jà, nors iki 1956 m. ir jie ieðkojo to „pa-þangumo“.

Jokiais motyvais negalima pateisinti Lenkijos valstybës iðardy-mo. Tai að kalbëjau kaip paðalinis stebëtojas. Susukau jums galvas.Jûs turite teisæ paklausti manæs: „O kaip tau, Jurgini, paèiam atro-do?“ Pasakysiu!

Mano manymu, prijungimas tikrai turëjo Lietuvai teigiamà reikð-mæ! Kuo?

Ûkinius motyvus atmetu. Kultûriniai – tautiniø motyvø nebu-vo. 1794 m. sukilime J. Jasinskis bandë palaikyti DLK. Tadas Kos-ciuðka buvo prieð. 1831 m. kokiø nors lietuviðkø bajorø siekiønëra. Tà patá matome ir 1863 m. sukilime. Ið ðio sukilimo metunereikalaujama Lietuvai nepriklausomybës. Iðvada: vieðpataujantiklasë Lietuvoje neturëjo kokiø nors tautiniø siekimø.

Rusija davë Lenkijai autonomijà. Net iki 1831 m. Lenkija turëjosavo kariuomenæ. Lietuva jokios autonomijos neturëjo. Tad kur jos

prijungimo paþangumas? Prijungus Lietuvà, vyksta lenkø ir rusøfeodalø konkurencija. Lietuviø tauta lieka varþytyniø objektu. NuoXVII a. vyksta lietuviðkosios kultûros smukimas. Vyksta ir lietuviøtautos lenkinimas. Jeigu Kosciuðka bûtø laimëjæs, tai vargiai irlietuviai valstieèiai bûtø iðlikæ lietuviais. Paþiûrëkim á Prûsijà. Jibuvo suvokietinta. Jeigu vienà atsilikusià tautà prijungsi prie kul-tûringesnës tautos, pirmàjà antroji sumals. Rusija buvo atsilikusi,todël ir nesugebëjo surusinti Lietuvos.

Lietuvoje pramonës nebuvo. Rusija uþkonservavo mûsø ekono-mikà, iðsaugojo valstietiðkumà – Lietuva iðliko agrarinis kraðtas.

Kapitalizmas uþtiko Lietuvos kaimà monolitiná. Kaimas ir iðsau-gojo lietuviðkumà. Prasidëjo nacionalinis judëjimas.

Kai du peðasi, treèias laimi. Rusiðka tendencija nelaimëjo, nesbuvo pravoslaviðka. Basanavièius gavo savo stipendijà. Laimë, kadRusija buvo atsilikusi.“

Nieko ypatingo Jurginis nepasakë, taèiau ir tai buvo negirdëta,nauja, nepaprasta. Tai pirmoji vieða paskaita, pasisakanti prieð rusið-kàjá ðovinizmà, kurià teko girdëti. Sëdëjau ir spindëjau ið dþiaugsmo,pasitenkinimo, kad mûsø dienomis atsiranda tokiø dorø lietuviøtarp komunistø. Tokie iðauklës jaunàjà kartà ne keliaklupsèiavimoprieð rusà dvasia.

Jis gudrus, todël kalbëjo apgalvodamas kiekvienà þodá, taèiaustudentai irgi nekvaili. Jie padarë ne vienà analogijà, tokià analo-gijà, kurià Jurginis norëjo ákvëpti savo klausytojams. Kalbëjo jisapie carà, o taikë Stalinui ir jo gaujai, pasmerkdamas visà jø poli-tikà Lietuvos atþvilgiu.

Dabar man aiðku pasidarë, kodël jam nepripaþásta profesoriausvardo, kodël neskiria jo Lietuvos istorijos katedros vedëju.

Visgi labai dþiugu, kad tarp istorikø, be niekðø þiugþdø, navic-kø, bendþiø ir bailiø galvydþiø, daðèiorø, dunduliø, yra ir jurginiai,vëbros, batûros. Pamaþu lietuviai ims dràsiau kalbëti apie savotautos skriaudas, nelaimes ir tuo privers savo vieðpaèius darytinors ir neesminiø nuolaidø.

Bravo J. Jurginis! V. Milius, V. Raudeliûnas atsiliepia apie jákaip apie gudrø sená. Jis dar ne senis!


Raudeliûnas primeta jam ir tai, kad jis jaunimui pavydi. Taèiauað simpatizuoju jam. O kad daugiau Jurginiø bûtø Lietuvoje!

Dar trejetà jo paskaitø aplankiau. Po to jis iðvyko á Maskvà.Lapkrièio pabaigoje kaþkodël neradau nieko auditorijoje. Paskuiprasidëjo sesija. Atrodo, kad jo paskaitos pasibaigë. Reikës kitaismetais lankyti. Bûtinai. Galësiu juo remtis visur, ypaè kai A. Kaz-lauskas skaitys mums Lietuvos istorijà1.

Spalio 4-àjà 14 val. 30 min. eidamas pas „generolà“ pamaèiauSamulavièiø su þmona ir sûnumi. Ið tolo pasisveikinom. Jis sustojo:„Girdëjau, kad tu sutriuðkinai disertacijà. Apie tai katedros posëdypasakojo J. Þiugþda. Jis labai supykæs ant tavæs.“ Norëjau daugiausuþinoti, bet jis atsipraðæs nuskubëjo paskui þmonà.

13 val. paskambino A. Tyla. Galás á Tilto gatvæ atneðti istorinæknygà. Susitikom. A. Tyla: „Tu norëjai gauti „Zervynas“. Pasistengsiugauti uþ dràsà.“ Að: „Uþ kokià dràsà?“ Jis: „Svarstant disertacijà.Taip, girdëjau kai kà ið treèiø lûpø. Sako, kad Rakûnas nebûtøapginæs disertacijos, jeigu ne tavo kalba. Labai gerai kalbëjæs stu-dentas. Tas pasirodæs kalbëjo ðaltai, apgalvotai, o tavo kalba ágavopolitiná pobûdá, todël tik vienas balsas prieð. J. Þiugþda surinkæsmokslinæ tarybà, iðaiðkinæs, kad tai tas pats Terleckas, kuris nakti-mis skambinæs jam, grasindavæs. Po to pasodinæ.“

Nesutikau su jo iðvadomis: „Tai tik kalbos. Vis vien jis bûtøapgynæs disertacijà. Studentas kalbëjo gerai, bet tyliai. Daug kasnesuprato daugelio jo teiginiø.“

Tyla: „Reikia apgalvojus kalbëti, nepasiduoti jausmams. Sim-poziume vienas estas uþpuolë akademikus, bet kalbëjo ekspromtu,be faktø, jausmø pagautas. Jausmais nieko nepadarysi. O kas to-liau? Kelias uþkirstas. Tau reikia baigti fakultetà. Gal ir uþmirð, betgali kerðyti. O gal ir nekerðys. Kaip nori. Kiekvienas turi savogalvà ir ja vadovaujasi.“

Að: „Ið kur jis iðtraukë, kad að jam skambindavau?“ Antanas:„Iki areðto kaþkas jam skambindavo, grasindavo. Tave areðtavus

viskas nutilo. Iðeina, tu skambinai. Manau, kad tik pagal tai jisgalëjo spræsti, jog tu skambinai.“1

Uþmirðta, kad 3 metus kalëjau ir ten mokiausi visokiø gudry-biø. Tylos kalba parodë, kad jis þino apie tikrà iðdavikà. Buvaupamirðæs, kad apie tai kalbëjau jam paskutiniø vardiniø metu (prieð2–3 metus). Jis, pasirodo, nepamirðo. Reiðkia, jam [Antanui] taiþinoti buvo labai svarbu.

Tylai paaiðkinau, kad kalbëti nenorëjau ir nesiruoðiau, taèiaunesusivaldþiau, kai A. Rakûnas neatsakë á mano klausimus. Prisi-paþinau, kad buvau pasiraðæs kalbà, bet Alë neleido.

Jis norëjo nueiti, bet að paklausiau: „O kà tu man þadëjai rug-sëjo 17-àjà papasakoti?“ Jis: „Tai ilga kalba ir ne èia. Skaièiau„Metmenis“. Ten nurodyta, kaip elgtis. Gal taip ir geriau. Seniøneátikinsi tuo, neperauklësi jø. Argi toká J. Þiugþdà perauklësi?“Tai rodë, kad jis neigiamai vertina mano elgesá rugsëjo 20 d. Kolo-nø salëje. Taèiau atsisveikindamas pasakë: „Gal ir nekirs tavæs, galiðlaikysi egzaminus. O uþ dràsà „Zervynas“ gausi.“

Supratau toká diplomatà. Uþ tà patá elgesá kartu lyg smerkia,bet kartu giria. Jis: „O gal á naudà iðeis jiems ði pamoka? Geriauims ruoðti disertacijas.“

O visgi nemaloni buvo þinia apie J. Þiugþdos stengimàsi diskre-dituoti mane. Bet po valandos ði nemaloni nuotaika pradingo.

Spalio 5-àjà gráþæs ið bibliotekos suþinojau, kad buvo Edvardas.Greit paskambino. Norás susitikti mane. Patariau uþeiti. Uþëjo. Pa-sisveikinom. Þiûri á akis. Pasukome Èerniachovskio aikðtës link.Praðë mane paslëpti jo dokumentus. Jis: „Tegu Viktoras ieðko dar-bo. Átarinëja, ið ko jis gyvena.“ Að: „Jeigu kreipsi dëmesá á jø átari-nëjimus, neiðeisi net ið namø. Að nesistengiu elgtis taip, kad sau-gumui átikèiau.“ Ið pradþiø atrodë, kad jokios neapykantos nejauèiujam. Bet greit pajutau. Jauèiau, kad jis gali tai áskaityti mano vei-de. Vos nustelbiau tà nemalonø jausmà.

Jis: „Saugumieèiai buvo iðsikvietæ vienà [lagerininkà] ir pareið-kæ, kad nuveð mus á Mordovijà pasimatyti su buvusiais draugais.“Að: „O kà?“ Jis: „Mane, tave ir Viktorà.“

1 Greit átikinau save, kad J. Jurginis tà paskaità specialiai man paskaitë. Atsidëko-damas uþ J. Þiugþdos „sumovimà“. – A. T. 1 Tokiam aiðkinimui trûksta logikos.


Bailys! Pats neþino ko bijo! Save nori sulyginti su mumis!Atrodo, kità dienà buvau Eidukevièiaus kombinate pas Alfonsà

Bujokà. Jau antrà kartà toji pati darbininkë atneða jam kaþkokiàknygà (rodos, ið siunèiamø raðtø). Uþpildyta rusiðkai. Abu aptarë,kaip toliau uþpildyti jà. Ðá kartà nesusivaldþiau ir ásikiðau: „O ko-dël jûs rusiðkai jà uþpildote? Kà, ar reikalauja kas?“ A. Bujokassumiðo. Ëmë kaltinti savo darbuotojà tuo, kad ji neklausanti jo.Jau ne kartà pabrëþæs, kad reikia lietuviðkai raðyti, nes visos sky-riaus darbuotojos lietuvës. O ji savo. Pagal áprotá. Kokiø terminøneþino, jis iðaiðkinsiàs. Juokiausi iðëjæs. Ðis nori visiems geras bûti:ir fabriko rusams, ir „faðistui“ – man.

Dar uþpernai þadëjo nupirkti Eidukevièiaus kombinatui lietu-viðkà maðinëlæ. Atrodo, kad taip ir nenupirko. Kombinato direkto-rius Ramanauskas irgi geras ðûdþius. Bet að negaliu uþeiti pas já irpasakyti jam tiesà á akis.

Kadangi A. Tylos atneðtà knygà buvau jau anksèiau nusipirkæs,antroji man nebuvo reikalinga.

(...)Spalio 18-àjà brolis Vladas prasitarë prie Elytës, kad kalbëjau

rugsëjo 20-àjà. Liepiau viskà papasakoti. Mano elgesá ávertino neigia-mai. Jam buvæ gëda dël mano kalbos, karðèiavimosi, „psichavi-mo“. Kaþkodël Alë nenirðo labai.

Taèiau jo pastabos paveikë mane. Jeigu ið pradþiø po rugsëjo20-osios vaikðèiojau iðkëlæs galvà, tai po spalio 18-osios (ir galanksèiau) ëmiau gëdytis dëstytojø. Þinoma, ne dël J. Þiugþdoscharakteristikos. Vien tik dël savo karðèiavimosi, netakto. Þinoma,grauþtis niekada nemoku.

Lapkrièio 6–10 d. Krivasalyje neprisiverèiau ilgiau kaip valan-dà paskaityti III TSRS istorijos dalá. Viena, nebuvo laiko, antra,jauèiaus po egzaminø iðvargæs. Treèia, svarbiausia, neapkenèiautaip ðlykðèiai tendencingai paraðyto vadovëlio. Todël lapkrièio

11-àjà atëjau á egzaminà labai nepasiruoðæs. Ið pradþiø buvaunusprendæs atidëti ðá egzaminà. Bet keletà valandø paskaitæs tenpat, nusprendþiau pamëginti laimæ. O gal „3“ ir iðlaikysiu.

Gráþæs ið valgyklos (geleþinkelieèiø valdybos rûmuose), radauvisus likusius 5 studentus ðaukiamus pas dëstytojà Kæstutá Strums-ká. Uþëjau. Stengiausi traukti paskutinis, taèiau po manæs liko Pa-svalio vidurinës mokyklos mokytoja Vlada. Paskutinis klausimasapie tà paèià kultûrinæ revoliucijà, apie kurià nieko neþinojau pava-sará áskaitos metu. Kodël ðá klausimà pateikë man? Ar neprisiminë,kad kartà jau nesugebëjau pakalbëti ðia tema? Ar tik negavo ása-kymo sukirsti manæs? Taèiau nesibijau. Prieð mane atsakinëjæ labaijau nieko neþinojo. Palyginus að daugiau þinau. Mokyklos direkto-riø Èiþikà gerbiau. Ðákart jis silpnai iðmanë XX suvaþiavimà. Strums-kis norëjo pamokyti. Ðis ëmë praðytis pateikti papildomø klau-simø. Pateikë. Nekaip atsakë ir tuos. Paraðë „3“. Að norëjau eitiatsakinëti prieð anuos 2 studentus, bet Strumskis liepë palaukti,kol tie atsiskaitys. Kaþkà nujauèiau. Visai ramiai atsakinëjau pirmàjáklausimà apie I tarybø suvaþiavimà. Truputá sumaiðiau dël dekretoapie þemæ.

Antràjá klausimà pasakojant, K. Strumskis nutraukë mane: „Uþ-teks! Ðis klausimas labai sunkus.“ Pateikë sunkø klausimà, o pas-kui pats prisipaþino. Matyt, norëjo árodyti, kad norëdamas galëtøsukirsti mane. Atsakiau maþdaug trejetui su pliusu. Taèiau jis, pa-ëmæs studijø knygelæ, pasakë: „Paraðysiu jums ketvertà. Að prisi-menu jûsø neblogà kontroliná darbà...“ Èia að nutraukiau já atsi-praðæs, kad ne toje vietoje pasiraðo egzaminà. Kai pasiraðë,nesistengiau, kad jis tæstø nebaigtà mintá. Bet jis tæsë: „Þinoma, tasnereiðkia, kad sutikau su visais jûsø teiginiais. Tik dël vietos sto-kos nenorëjau ásileisti á diskusijas. Kà nors raðant, reikia geraiiðmanyti visus istorinius ðaltinius, visà medþiagà...“ Nutraukiau já,kad visus savo teiginius pagrindþiau dokumentais. Tada jis primi-në mano elgesá rugsëjo 20-àjà: „Girdëjau, kad jûs kalbëjote ginantdisertacijà. Atvirai kalbant (ir tik tarp mûsø), pagadinote reikalà.Disertacija silpna ir disertantas bûtø neapginæs jos...“ Bandþiaunesutikti su juo, bet jis tæsë toliau: „Reikia daugiau diplomatijos!Istorija ne matematika, kur viskas aiðku. Istorija klasinis, politinismokslas...“ Èia vël nutraukiau já: „...ir todël tendencingas...“ Jis:


„Taip, teisingai, tendencingas, jeigu norite. Bet kritikuojant reikiagerai þinoti laikotarpá. Istorija ne matematika. Jeigu mes viskà taipkritikuosime, tai galima pradëti aiðkinti, kad 1940 m. Lietuvojeávyko ne revoliucija, o okupacija, o pokario laikotarpiu ne klasiøkova, o tautinis pasiprieðinimas. Galime árodinëti, kad nacionalinisklausimas pas mus neiðspræstas, o jeigu iðspræstas, tai neteisingai.“Að vël nutraukiau já pareikðdamas, kad savo kritika neinu taip toli.Jis vël mokë mane: „Reikia daugiau diplomatijos. Negalvokit, kadjûs savo teiginiais Amerikà atradot, kad jûs viskà matot, o mes ne.Viskam ateis savo laikas. Mes neturime gerø istorikø. Auga jaunojikarta. Mums reikia iðeiti á visasàjunginæ arenà. Maskvoje beveiknëra Lietuvos istorijos specialistø. Mes nesugebam iðleisti III Lie-tuvos istorijos tomo, kà latviai jau padarë...“

Èia nutraukiu já: „Treèiosios dalies pusë paraðyta. Bet kokia tenistorija? Jà perskaitæs nesusidarai jokio vaizdo apie to meto Lietu-vos istorijà. Tai ne mûsø tautos, valstybës istorija, o Lietuvos ko-munistø partijos istorija...“ Jis irgi neleidþia man ilgai kalbëti, nesjo galvoje susispietæ daug minèiø: „Matote, mums prikaiðioja, kadnesugebame átikinti studentø...“ Supratæs, kà jis tuo nori pasakyti,skubu: „Jeigu jums dël mano elgesio buvo nemalonumø, labaiatsipraðau ir paþadu daugiau nekalbëti.“ Jam nemaloni ði pastaba.Ne! Jis neturëjæs nemalonumø. Taèiau jis tyli, kai paþadu daugiaunekalbëti. Jo þodþiai, kad jis dràsiai mane gynæs po mano kalbosbirþelio mënesio gamybinio susirinkimo metu, rodo, kad jis lyggailisi taip dràsiai gynæs. Matyt, tada neþinojo, kà gynë. Tik dabarJ. Þiugþda jam iðaiðkino, kà jis gynë. Nesitikëjau, kad Bendþiustaip smulkiai bûtø atpasakojæs pirmàjà mano kalbà. Kadangi savokalboje jis [Bendþius] daug kà nutylëjo, todël galvojau, kad uþmir-ðo, kà kalbëjau. Pasirodo, kad neuþmirðo.

Nenorëdamas bûti nemandagus, jau seniai buvau atsistojæs irpasiruoðæs iðeiti. Bet jis dëstë toliau: „Jûs kritikavote TSRS istori-jos vadovëlius. Bet kaip dëstyti? Koká metodà pasirinkti?“ Að jampriminiau, kad apie Gruzijos respublikà nei þodþio, nei þodþio apietai, kaip Vidurinës Azijos respublikos Buchara ir Chorezmas tapotarybinëmis. Jis apie tai ið viso nedëstæs.

Nuo Vidurinës Azijos priëjom prie Lietuvos. Nereikià per daugiðkelti savo tautos laimëjimø. Mes irgi grobæ kitas ðalis. Að: „Tei-singai. Bet apie tai raðoma. O kad rusai grobë, tylima, pateisinama.Profesorius J. Þiugþda raðo apie 1655 m. ávykius, kad vilnieèiaisutikæ rusø kariuomenæ su gëlëmis, tà kariuomenæ, kuri sugriovëmiestà, iðþudë daugybæ vilnieèiø. Juk tai istoriniø faktø iðkraipy-mas.“ Jis vël apie lietuviø ambicijà. Tai esàs nacionalizmas. Að: „Aðnesu nacionalistas, nors juo ir esu laikomas. Mano manymu, kurlietuviai buvo neteisûs, ten apie juos reikia tiesà raðyti. Bet ir apierusus reikia raðyti tiesà. Daug vilèiø teikia paskutinis Batûros straips-nis. Iki ðiol buvo tvirtinama, kad viskà, kà mes turime, gavome iðrusø. O ðis straipsnis parodë, kad rusams ir Europai daug davë-me.“ K. Strumskis pasigyrë, kad R. Batûra jo draugas, kartu su juobaigæ studijas. Neseniai jis skaitæs paskaità ir ten árodinëjæs, kad irlietuviai áneðæ nemaþà indëlá á Europos istorijà. Bet nereikià perdë-ti. Visgi totoriams daugiausia kraujo nuleidæ rusai. O TSRS istori-joje daugiausia kalbama apie Rusijà todël, kad ji didþiausia valsty-bë. Paimkim paskutiná karà. Negi Vidurinë Azija áneðë didesná indëláuþ rusus? Sutikau su juo.

Að: „Reikia galø gale versti stabus. Politiniame gyvenime, biolo-gijos moksle jie nuversti. Reikia ir istorijos moksle nuversti stabus.“Jis suprato, kad turiu galvoje J. Þiugþdà: „Reikia turëti kantrybës.Seniai mirðta, jaunimas uþima jø vietà. Reikia bûti diplomatais. Dau-giau diplomatijos ir kantrybës. Viskam savo laikas. Istorija ne mate-matika“, – vël kartojosi jis. Vël priminë, kad „tarp mûsø kalbant.“Á tai atsakiau stengdamasis nuraminti: „Að ne diplomatas, bet ir neplepys. O dël diplomatijos, tai diplomatu netapsiu. Greit 40 metø.Ar verta mokintis diplomatijos?“ Tiesa, dar pabrëþiau: „Kà að kalbë-jau, suþinojo ten, kur reikia. Bet að nebijau. Nieko neleistino nepa-sakiau. Jeigu bûèiau ramiai kalbëjæs, nieko nebûtø ávykæ...“ Jis nu-traukë mane: „Kiekvienas klausimas turi savo etikà“. Að: „Etikai,þinoma, nusiþengiau.“ Kai að kalbëjau, kad jau ne laikas mokytisdiplomatijos, jis juokësi, nuoðirdþiai juokësi. Paklausë, kada baigæsekonomikà (þino!), kur dirbàs (nors ir tai beveik þinojo). Gaila, kadnepabrëþiau: „O kitkà jums profesorius J. Þiugþda papasakojo.“


Ir jam papasakojau („tarp mûsø kalbant“), kad þmona neleidokalbëti, bet neiðkenèiau pamatæs nesugebant atsakyti á mano klau-simus. O ant Rakûno að nepykstu. Jis neblogas þmogus. Mes pa-þástami, nors jis ir neprisipaþino paþástàs mane. Strumskis: „Taipsudirbote, kas prisipaþins. Að irgi nebûèiau prisipaþinæs paþástàs.“

Maloniai atsisveikinom.

(Apie mintis po pasikalbëjimo rytoj. O dabar miegoti. Jau 21 val.25 min. Raðiau su pertraukomis, bet pavargau truputá. Ir tai gerai,kad galiu raðyti. Vladukas pas motinà. Gerai! Jai linksmiau!)

Gruodþio 11 d. (sekmadienis)

(10 val. 45 min. Vilytë repeticijoj. Mama pas Bronæ, Gintulá iðva-riau pas vaikus, nes daug zirzë. O Alë, kaip visada, vargsta –plauna grindis. Vandens, þinoma, prineðiau, uþkûriau krosná atne-ðæs angliø ir malkø. O daugiau padëti neturiu laiko. Dþiaugiuosi,kad vakar prieð miegà pasivaikðèiojæs su Vilyte pusvalandá po mið-kà, neblogai miegojau. Tæsiu tai, ko neuþbaigiau. Kad tik kas norsneateitø ir nesutrukdytø.)

Po pasikalbëjimo su K. Strumskiu ilgai svarsèiau, kodël jis pasi-rinko toká kelià pasikalbëjimui. Kodël kalbëjo prie liudininko? Nors,tiesà sakant, jis negalëjo jo iðvyti. Ji laikë egzaminà uþ II vadovëliodalá, todël ir ëjo paskutinë. Bet jis, palyginus, daug kalbëjo. Ge-riau, kad tik að vienas tai bûèiau girdëjæs. Matyt, Vlados veidasrodë, kad ji dora mergaitë ir neplepës. O jeigu bûtø kalbëjæs suvienu manimi, kai kam kiltø átarimas, kà að su juo kalbëjau. Jeigukalbëjo prie liudininko, reiðkia, pasikalbëjimas nebuvo „slaptas“.Gudrus dëstytojas K. Strumskis! O man buvo gëda dël savo nedip-lomatiðkumo. Jis 9 metais jaunesnis uþ mane, o mokina mane di-plomatijos it savo sûnø. Gëda! Savo akyse atrodþiau it nusikaltæsmokinukas, uþ savo elgesá uþsitarnavæs nuo mokytojo rykðèiø.

Bet kartu buvau patenkintas, kad iðlaikiau egzaminà. Pavijoabu partinius darbuotojus Kolesnykà ir Levèenkà, o „faðistas“ Ter-

leckas iðlaikë „4“. Pavijo gan daug studentø, o að iðlaikiau, nors irnesimokinau.

Supratau, kad ðiandien ne 1957-ieji, kada galima buvo ásakytidëstytojams tà ar kità „sukirsti“. Gerai! Tik Bendþius ir J. Þiugþda„kirs“ mane. Gali dar A. Kazlauskas. Paþiûrësim! Bûdamas durne-lis, prisipaþinau studentams, kad nepasiruoðiau (jie ðaukë, kad aðesàs zubryla ir gerai pasiruoðiau). Á sesijà vël atvyko Jurbarko rajo-no mokytojas Maèiulis, kurá pernai átariau esant nedoru þmogumi.Dabar tvirtai ásitikinau, kad jis ðnipinëja saugumui. Pirmas stengë-si suþinoti, kiek gavau ið gzamino. Vëliau teiravosi, kokius klausi-mus gavau. Kadangi klausë pamokos metu, sakiau vëliau papasa-kosiu. Daugiau nedráso klausinëti.

Laukiau Viktoro pasitarti dël egzamino. Lapkrièio 14-àjà jis ap-silankë. Þodþiu, net dvi savaites nesirodë. Pasakiau, kad suprantàsjo taktikà. Jis lankësi Estijoje. Saugumas susekë.

Viktoras irgi negalëjo áspëti K. Strumskio elgesio esmës. Galtuo ruoðia dirvà ateièiai? Bet kodël jis gali bijoti manæs ateity? Jisnëra naivus, kad patikëtø puikia mano ateitimi, kurios að galëèiautikëtis tik pasikeitus istorinëms sàlygoms. Esàs zuikelis, bijàs beliudininkø kalbëti. Bet greit pats paneigë ðià savo nuomonæ. Mi-lius ir K. Ambrasas jo vietoje nebûtø iðdrásæ paraðyti man „4“, kaikomsorgus pavijo. Ðie abu geriausiu atveju bûtø ávertinæ manoþinias „3“. Vadinasi, jis nëra didelis bailys.

Gal jis norás apraminti mane? Mes snaudþiame, o tu trukdaimums. Patylëk ir tu! Kuo tu geresnis uþ mus? Gal?! Ne!

Bet vis vien jis diplomatas ir vertas pagarbos. O að? Að – atvi-raðirdis durnelis! Taip!

Kaip ten bebûtø, bet mano akyse jis liko simpatiðku þmogumi.Nereikia pamirðti, kad jis buvo komjaunimo rajono sekretoriumi.Taip greit padaryti tokià evoliucijà ne kiekvienas sugeba. Aiðku,kad bûdamas sekretoriumi ðlovino Stalinà, keikë nacionalistus. Oðiandien jis neiðsigando mano charakteristikos, kurià pateikë J. Þiugþ-da. Gailiuosi nepasakæs apie J. Þiugþdà, kad jis (kaip tamsybininkøatstovas) ilgai gyvena. Þinoma, jo paskaitomis nesu patenkintas. Josturi grynai propagandiná, apologetiná turiná. Gal já galima pateisinti


tuo, kad tik birþelio mënesá apgynë disertacijà. Kol apgynë jà, turë-jo veidmainiauti. Gal greit ir jo paskaitos ágaus moksliná pobûdá.

Aiðku, kad jis truputá iðsigando J. Þiugþdos charakteristikos. Joþodþiai, kad jis ne su viskuo, kà að árodinëjau savo kontroliniamedarbe1, sutinkàs, tai parodo. Tik dabar jis suprato, koká þmogø jisiðgyrë. Taèiau per daug vis vien neiðsigando.

Reikia tik dþiaugtis, kad þiugþdoms ir panaðiems á já niekðamsnepavyksta iðauklëti niekðø, pataikûnø, bailiø, iðgamø. Jaunieji Lie-tuvos istorikai pradeda galvoti ir matyti. Tai ir teikia mums daugvilèiø, vilèiø, kad rusams nepavyks greit nutautinti mus, Lietuvà!2

Kaveckas pakvietë mane lapkrièio 14-àjà pasivaikðèioti po ilgà-já Politechnikos instituto II rûmø koridoriø. Matàs anà garbanotàvyriðká? Esàs jo kaimynas, kartu mokinosi abu Skaudvilëje. Betpaskiau patekæs á lagerá ir iðkalëjæs uþ pogrindinæ organizacijà apie8 metus. Jis praðæs apie tai nepasakoti. Bet man pasakos. Kodël jisman tai pasakoja, ir ðiandien neaiðku. O gal jo kaimynas, JuozasKinderis, jau „persiauklëjo“ ir talkininkauja saugumui? Gal prietokio greièiau prikibsiu, atversiu savo ðirdá. Ne! Iðvaizda rodo, kadtai ne niekðas. Ne! Tokio veido þmonës niekðais negali bûti.

Kinderis iðvietëje-rûkomajame ëmë pasakoti, kad jis mokyto-jauja Rusnëje. Ten nesà rusiðkos mokyklos. Rusai, kurie negalvojaLietuvoje ilgai gyventi, veþà per Nemunà vaikus á Kaliningradokraðtà, á rusiðkas mokyklas. O lietuviai – ið ten – á lietuviðkasmokyklas. Að pabrëþiau, kad ið Lietuvos iðvaþiuoti niekas nesiruo-ðia. Èia ásikiðo Kaveckas. Esà Suvalkijoje rusai neuþsilaikà ilgai. Aðtuoj su ironija apðaukiau já nacionalistu, kuris neparuoðia Suvalki-joj rusams tvirtos dirvos. Jis ir kiti juokësi ið þydø. Gailëjausi vë-liau, kad nesugalvojau, kaip ásikiðti á pokalbá.

Pokalbis vyko vël apie mokyklas. Ásikiðo Kalesnykas. Esà pasmus nesà jokios problemos. Ðirvintose, kas nori, tas leidþia vaikusá bet kokias mokyklas. Jam priminiau, kad Lietuvos nereikia mai-ðyti su Gudija. Ten lietuviai neturi savo lietuviðkø mokyklø. Ásikiðo

Vëbra. Turá lietuviðkas pamokas. Nurodþiau, kad tik keliose mo-kyklose po porà valandø á savaitæ. Pateikiau klausimà: kodël Lie-tuvos lenkai turi lenkiðkas mokyklas, o Gudijos ir Ukrainos lenkaijø neturi? Vëbra aiðkino, kad suraðymo metu jø neradæ ten. Paaið-kinau, kad Gudijoje rasta per 0,5 mln. lenkø, o Ukrainoje – per300 tûkstanèiø. Bet èia ásikiðo Kolenykas. Suraðymo metu kaþkaspaleidæs gandus, kad tuos, kurie uþsiraðæ lenkais, visus veðià áLenkijà. Ðirvintø lenkai maldavæ, kad juos perraðytø lietuviais. Taipiðnykæ lenkai ið Ðirvintø. Kalba gráþo apie Kaliningradà. Kaveckasëmë pasakoti, kad traukiny ásikalbëjæs su ðeima, gyvenanèia Kali-ningrade. Jie nenorá gráþti á Lietuvà. Kas nori, visi gali gráþti á Lie-tuvà ir savo vaikus mokyti lietuviðkai. Að pabrëþiau, kad ne vi-siems lietuviams leidþiama gráþti á Lietuvà. Kaveckas: „Reikëjo jiemseiti drauge su tarybø valdþia...“ Nutraukæs já susinervinæs iðdro-þiau: „Tavyje kalba Stalinas.“ Atrodo, kad R. Vëbra iðsigando irpasiûlë eiti á auditorijà. Gráþtant juokaujanèiu tonu vadinau Kavec-kà maþuoju Stalinu. Jis neuþsigavo. Visi juokësi, kad mes abu visàlaikà ginèijamës.

Tiesa, prieð tai kaþkas ëmë árodinëti, kad Vilniaus lenkø klausi-mas nustojo savo aðtrumo, lenkai lietuvëjà. Jam pritarë dëstytojasR. Vëbra. Ásikiðæs pabrëþiau, kad jie klysta taip galvodami. Vil-niaus lenkai ne lietuvëja, o rusëja. Vilniuje gyvena 20 procentølenkø, taèiau net 10 procentø jø savo vaikus leidþia á rusiðkasmokyklas. Maèiulis turës medþiagos savo „donosams“ raðyti. Te-gu! Að nepasakiau to, ko negalima. Uþ tokias diskusijas saugumasnesiims prieð mane represijø. Ne!

Kità dienà atsineðiau á auditorijà knygà „Naselenije mira“, kuripatvirtino mano teiginá apie lenkø skaièiø TSRS. Nepatogu buvorodyti R. Vëbrai, árodinëti, kad jis klydo. Papraðiau Kaveckà paro-dyti ðià knygà R. Vëbrai, nes jie abu gerai paþástami. Atsisakë. Jisnorás egzaminà iðlaikyti.

Atrodo, apie lapkrièio 16-àjà vël pertraukos metu susirinkomvisi á rûkomàjá. Kaþkas ëmë kalbëti apie Kaveckà. Vëbra prasitarë,kad Kaveckas mëgstàs „ðpilkas“ svaidyti. Kaþkas pradëjo kalbàapie atvirumà. R. Vëbra: „Gilios asmenybës yra uþdaros, o pavirðu-

1 Kontrolinis darbas apie 1940 m. ávykius Lietuvoje. Darbà pasiliko sau. – A. T.2 Kai po metø J. Þiugþda man ið Lietuvos istorijos vieninteliam paraðë „5“, jis liko

man máslë. – A. T.


tiniðkesnës – atviros.“ Ásikiðau að. Priminiau, kad aukðtaièiai yraatviresni, o þemaièiai – uþdaresni. Vëliau gailëjausi, kad neprimi-niau prof. Igno Jonyno pavyzdþio. Jis buvæs labai atviras ir nebijo-jæs Stalino laikais kalbëti tiesos apie Lietuvos istorijà. O J. Þiugþdauþdaras, veidmainis. Taèiau kuris ið jø „gilesnis“ – Jonynas arÞiugþda?

Kelias dienas apie tai galvojau. Viktoras ne kartà pabrëþë (o galtaikydamas man?), kad uþdari, paslaptingi þmonës sukelià paðne-kovø akyse didesnæ pagarbà ir simpatijà negu atviri, plepiai. Sutuo, þinoma, sutinku ir að. Sutinku, bet tik ið dalies. Kodël? Ðtaipavyzdys. Po keliø dienø pasitaikë proga abiem su Kinderiu eiti áuniversitetà. Leidau suprasti, kad að buvæs sovietinis lagerininkas.Laukiau, kad ir jis prisipaþins tai man. Ne! Neprisipaþino! Atsisvei-kinæs klausiau pats save: „Kuris ið mûsø teisesnis ir protingesnis?Kiekvienas atsakys, kad jis. Bet ar jie teisûs? Kà duoda mûsø uþ-darumas, tylëjimas sukandus dantis? Ir ar jis ðiandien reikalingas?Na, pogrindininkas turi tylëti, veidmainiauti. O likusieji? Kokierezultatai to tylëjimo, veidmainiavimo?“

Leisiu kalbëti Jonui III1 , kurá buvau seniai susitikæs ir pas kurábuvau uþëjæs pasiðnekëti. Ðtai jo þodþiai: „Ðiandien tylëjimas atne-ða tik þalà mûsø tautai. Labai gaila, kad iðmintingus vaizduodamityli tie, kurie daug þino apie okupanto juodus darbelius. Apie juosreikia ne tylëti, o kalbëti, ne kalbëti, o visur ðaukte ðaukti. Teguapie tai suþino kuo daugiau lietuviø, ypaè jaunimo. Laikas bëga.Gyvi enkavedistø nusikaltimø liudininkai vienas po kito nueina ákapus, nusineðdami daug paslapèiø. Bûtina ne tik ákalbëti juosraðyti savo prisiminimus, bet iðmokyti juos pasakoti, kalbëti. Kokianauda, kad jie tyli? Tyli galvodami tik apie savo kailá. Ko bijoti?Tegu vienà kità pasodins NKVD palikuonys, bet visø – ne. Be to,uþ kalbas nesodina ðiandien. Nëra ko bijoti kalbëti. Tik bailiai tyli.Kitus stabdo, moko tylëti tik tie, kurie patys tyli bûdami ið prigim-ties bailiais. Þinoma, nereikia perdëti ir sienos dauþyti galva. Pro-tingai kalbëti galima ir bûtina.“

Negalëjau su juo nesutikti. Juk ir apybraiþoje „Ið klampynës“saugumas liepia tylëti. Saugumo raðeiva iðgiria tà kaliná, kuris nie-kam nepasakoja apie tai, kad kalëjo. Að neslepiu. Tegu visi þino,kad ðiandien yra politiniø kaliniø ir uþ kà jie kali. Jeigu reikëtø,tylëèiau. Taèiau nerandu reikalo apie tai tylëti. Tegu uþ tai manelaiko silpnavaliu plepiu. Nesistengiu, kad mane visur girtø. Ne!

Tà paèià dienà po paskaitø dëstytojas Vëbra paklausë, gal esànorinèiø paklausti. Að tuoj pat atsistojæs iðpyðkinau: „Jûs, o ir kitidëstytojai akcentuojate þodá „nacija“, „lietuviø burþuazinë nacija“.Man 1957 m. teko dalyvauti Mokslø akademijoje (kaip stebëtojui)konferencijoje tema „Apie lietuviø nacijos formavimàsi“. Ten velio-nis Konstantinas Jablonskis ir Eugenijus Meðkauskas árodë, kad to-kios problemos ið viso nëra. Lietuviø nacija susiformavo 1009 me-tais, kada mus pasiekia raðytinës þinios apie lietuvius. Rusams „nacija“reikalinga todël, kad jie neturi þodþio „tauta“ ir „liaudis“, kaip turi-me mes. O nacijos problemà iðkëlë Stalinas, kaip pasiprieðinimàkylanèiam nacionalizmui...“ Bent panaðiai formulavau savo klausi-mà. Vëbra nutraukë mane: „Suprantu jûsø klausimo esmæ.“ Tai esàssunkus klausimas. Iðsisukinëjo berdamas nuvalkiotus stalinieèiø tei-ginius, taèiau kiekvienam buvo aiðku, kad jis pats nesutinka su Sta-linu. Já irgi bars uþ vienà disertacijos teiginá. Èia ásikiðo Èiþikas:„Ðveicarieèiai nëra nacija? Taip?! O vokieèiai, gyvenà Ðveicarijoje?Koks skirtumas tarp Ðveicarijos ir Vokietijos vokieèiø?“ Vël tekoR. Vëbrai iðsisukinëti, nes atvirai pasakyti savo nuomonës negalëjo.

Vos man paklausus, Kaveckas iðreiðkë savo nepasitenkinimà.Tokius klausimus galás iðsiaiðkinti individualiai.

Po paskaitos vyrai suëjom á rûkomàjá, Kaveckas vël apkaltinomane tuo paèiu. Esà neteisinga kelti tokius klausimus, versti þmo-nes abejoti pagrindiniais marksizmo teiginiais. Að grubiai (norsapgalvojau ðià temà, apgalvojau, kaip „sukirsti“ tamsybininkà Ka-veckà, bet tikrovëje planas suiro. Po eilës nemigo naktø buvauneiðsimiegojæs, todël nervingas): „Tu pats bijai galvoti ir nenori,kad kiti truputá pagalvotø. Turiu að ne vienà paþástamà dëstytojàekonomikos fakultete. Jie man nusiskundþia, kad kuo toliau, tuolabiau ateina á universitetà ið vidurinës mokyklos silpniau pasiruo-1 Pats autorius.


ðæ, juo didesni indiferentai. O kodël? Tuo kaltas tu ir á tave pana-ðûs.“ Visi ëmë juoktis. Juokësi net R. Vëbra. Að tæsiau: „Jaunàjàkartà bûtina auklëti marksistine dvasia. Taèiau jaunimas niekuonesidomi. Dauguma indiferentai. Komunizmo pagrindø disciplinayra rimta disciplina ir bûtina jaunimui. Taèiau jaunimas bëga iðkomunizmo paskaitø, juokiasi ið ðiø paskaitø. Kodël? Kas kaltas?Tu! Paaiðkinsiu! Komandiruotëje susitikau vienà mokytojà. Pasiro-dë, kad ji ið Vilkaviðkio rajono...“ Vël visi ëmë juoktis. (Tas faktasiðgalvotas. Studentai neakivaizdininkai man pasakojo apie panaðøKavecko elgesá). Ji ëmë skøstis, kad neturi Lietuvos istorijos vado-vëlio, kad programose neskiriama beveik vietos Lietuvos istorijai.Að jai árodinëjau, kad pati kalta. Yra Lietuvos istorijos tritomis.Galima ið jo pasidaryti konspektà, pasiimti medþiagos ið istorijosðaltiniø. Mokytoja á tai atsakë: „Pamëgink tai padaryti! AtvaþiuosKaveckas su savo kompanija, patikrins, gausi velniø ir iðlëksi iðmokyklos.“ Ir vël juokas. R. Vëbra taip nuoðirdþiai juokiasi. Kavec-kas tyli, nedràsiai mëgina prieðtarauti. O að tæsiu: „Toks rajonovaldþios elgesys auklëja mokytojus bailiais, kurie niekuo nesido-mi, be karvës ir parðelio. Kokià toks mokytojas gali iðauklëti jau-nàjà kartà? Pamaþu jis pats tampa indiferentas, indiferentais iðlei-dþia á gyvenimà ir savo mokinius. O universitetas jau nieko doronegali ið tokiø paruoðti. Reikia jaunimà auklëti ne universitete, ovidurinëje mokykloje.“

Kaveckas papraðë þodþio. Jis pasakysiàs, kodël taip yra: „IkiXX suvaþiavimo vieni mokytojai viskuo tikëjo, o kiti – niekuonetikëjo? Bet nemaþa dalis visgi tikëjo. O dabar? Dabar niekasnebetiki.“ Atviras, bet teisingas komunisto prisipaþinimas. Jis ëmëkaltinti mokytojus, kurie neturá tvirtos materialistinës-marksistinëspasaulëþiûros. Að nesutikau! Árodinëjau, kad ðiandien aukðtoji mo-kykla duoda bûsimiems mokytojams daugiau þiniø ið marksizmomokslo negu anksèiau, geriau juos paruoðia. Taèiau anksèiau vi-durinë mokykla iðleisdavo maþiau indiferentø negu dabar. Á tai jisjau atsakë, bet að toliau já „spaudþiau“.

Buvau pasiruoðæs (nemigo valandomis) kalbëti, kad Lietuvosistorijos nedëstymas daro tik þalà. Lapkrièio 14-àjà visi sutiko (drauge

su R. Vëbra), kad internacionalistu gali bûti tik tas, kuris pirmiau-sia myli savo tautà. Nedëstydami Lietuvos istorijos neiðmokina jau-nosios kartos mylëti. O kas nemyli savo tautos, tas negali bûtiinternacionalistas. Bet nervindamasis nesuspëjau tinkamai iðdësty-ti ðio klausimo. Kalbëjau apie tai, kad bûtina mokytojams duotidaugiau iniciatyvos, savarankiðkumo. R. Vëbra priminë „Literatû-ros ir meno“ laikraðtyje iðspausdintà straipsná, kuriame smerkia-mas rajonø partiniø organizacijø kiðimasis á mokslo reikalus. Kaþ-kas ëmë árodinëti, kad partiniai instruktoriai nieko neiðmano, okiðasi á mokymo procesà. Kaveckas nesutiko, kad instruktoriai ma-þiau iðsilavinæ uþ mokytojus. Jis jautësi nejaukiai ir buvo visà laikàlabai pasikeitæs. Visi stebëjosi jo tylëjimu. Tik po savaitës buvo vëllinksmas. Ar tik negavo nuo saugumo á kailá? Maèiulis, þinoma,visur pritarë man, kaltino Kaveckà. Aiðku, kad paraðë saugumuiapie tai, kaip Kaveckas nesugebëjo apginti partijos.

Maèiulis ëmë pirðtis á draugus. Atsineðiau kelias prieð karà ið-leistas knygeles apie 1863 m. sukilimà. Tuoj griebë skaityti. Pokeliø dienø pradëjau tampyti sovietinius leidinius. Maèiulis buvonepatenkintas: „Kà tu èia rodai?! Iðtrauk kà nors apstulbinanèio.“O ðpygos nenori? Saugumo negalësi niekuo nustebinti.

Bet po kurio laiko jis labai pasikeitë. Jeigu pirmiau lásdavo áakis, pirðosi á draugus, tai po to stengësi laikytis nuo manæs nuoða-liai. Taèiau tik vaidino nesidomás tuo, kà að kalbu. Matyt, saugu-mas patarë keisti sekimo taktikà.

Pirmomis dienomis man lyg buvo gëda R. Vëbros dël diploma-tijos stokos. Bet po Kavecko „sukirtimo“ nesigëdijau. Man atrodë,kad ir dëstytojas Vëbra patenkintas tuo, jog Kaveckui „nuðluos-èiau nosá.“

Lapkrièio 17-àjà apsilankë Viktoras ir Algis Baltruðis. Algiukobrolá pasodino Tauragëje uþ chuliganizmà. Patariau kreiptis á Sta-sæ. Ji turi ministerijoje daug paþástamø ir gali padëti, kaip dauge-liui padëjo. Viktoras kategoriðkai pasiprieðino. Su ja reikia nu-traukti bet kokius santykius, nes ji susiriðusi su saugumu. Ið pradþiønenorëjau sutikti, bet vëliau sutikau. Kalbëjome apie buvusá parti-jos nará Kapoèiø. Pernai Stasë pasakojo man, kad jos Povilas pyks-


ta ant Kapoèiaus, kad ðis, suþinojæs esant Povilà rusu, nepriëmë ádarbà. Jis nukentësiàs. Ji tada davë suprasti, kad áspëèiau Statybostresto direktoriaus pavaduotojà ekonomikos reikalams, kuriuo Po-vilas irgi nepatenkintas. O dabar Povilui girdint pavadino Kapoèiøsaugumo agentu. Toks jis ir yra. Aiðku! Bet tada Stasë elgësi taipnesàmoningai.

Lapkrièio 19-àjà „Tiesoje“ pasirodë straipsnis J. Galvydþio70-meèio proga. Iðreiðkiau mintá, kad reikia sená pasveikinti. Mo-terys atneðë gëliø ir ákalbëjo mane ir Olgà pasveikinti senelá. Bu-vau girdëjæs, kad jis doras lietuvis, gerai skaitàs paskaitas. Birþeliomënesá tebuvau tik vienoje jo paskaitoje, nes reikëjo ruoðtis egza-minams. Ðámet ið pradþiø lankiau visas jo paskaitas. Tai vaikðèio-janti enciklopedija. Bet jau ið pat pradþiø pasirodë, kad jis bailokassenelis. Skaitë apie Kinijà. Daug kalbëjo apie anglø imperialistinæpolitikà Kinijos atþvilgiu 19 a. Minëjo ir Prancûzijos politikà. Oapie Rusijos imperialistinæ politikà nei þodþio. Bijo, kad gali apkal-tinti siekiant ákvëpti studentams analogijos su dabartine rusø poli-tika. Net Kaveckas pabrëþë, kad senis bailus, todël ir jo paskaitosneádomios. Bet pasveikinti reikia.

Tokiuose sveikinimuose esu labai seniai dalyvavæs. Bet reikiasveikinti. Truputá jaudinuosi. Taèiau, kaip pasirodë, senelis darlabiau susijaudino, net gëles iðmetë ið rankø. Pavyko puikiai. Pa-kvietë senelis á jo oficialøjá minëjimà. Bûtinai nueisiu! Ádomu, kàkalbës kiti, jis pats. Alei liepiau eiti á Toliko1 [Anatolijaus] sutiktu-ves, pats iðvaþiavau á universitetà. Salëje (kolonø) buvo susirinkædaug þmoniø, taèiau studentø beveik nesimatë. Tebuvo tik kursøatstovës, kurios privalëjo sveikinti.

Þodá gavo doc. J. Jurginis. Visi juokësi, kad daugiau kalbëjo apiesave negu apie jubiliatà. Tai perdëta, þinoma, bet dalis tiesos yra.Jurginis mëgsta pasakoti apie tai, kaip jis buvo opozicijoje. Tai já irgelbsti.

Ið visø sveikinusiø ypaè iðsiskyrë visø istorijos katedrø kolekty-vo sveikinimas, kurá skaitë prof. B. Dundulis. Atrodo, kad ðá sveiki-

nimà jis ir suredagavo. Juk kas kitas taip moka pataikauti partijaiir vyriausybei. B. Dundulis padarë J. Galvydá revoliucionieriumi irvos ne komunistu. Ðlykðtu! Nekoká áspûdá parodë atidaræs minë-jimà dekanas Semaðka. Jis pradëjo, kad ðiais metais TSRS ðvæs50-metá. Ið ðio minëjimo iðvedë Galvydþio jubiliejaus ðventimà. Ouþbaigë Robertas Þiugþda. Tas durnelis atsiuntë turbût ið Niujor-ko, telegramà, kurioje jis sveikina jubiliatà ne jo 70-meèio proga,bet já ir visà katedros kolektyvà Spalio 49-øjø metiniø proga. Kaþ-kas nusijuokë perskaièius jo telegramà. Greit visa salë kvatojo.Kaþkokià replikà pasiuntë Kolesnykas. Að irgi: „Ið Þiugþdos viskogalima tikëtis.“

Priekyje mûsø sëdëjæs A. Ðidlauskas atsigræþë ir ádëmiai pasi-þiûrëjo. Ðis, maèiau, dvilinkas lankstosi prieð J. Þiugþdà, o èia jodievukà kaþkas iðdrásta kritikuoti. Jis labai panaðus á savo mokyto-jà – Þiugþdà. Sako esàs kapitalisto sûnelis, todël taip be muilolenda partijai ir vyriausybei á uþpakalá. Vieni pataikûnai mirðta, kitiatsiranda. Þodis suteikiamas jubiliatui. Ðis kalba apie tai, kad jáaprengæ tokiu ðventiniu rûbu, jog jis nepaþástàs savæs. Man pasiro-dë, kad senis ágaus dràsos ir nusirengs tà rûbà, á kurá já ávilkoprievarta. Bet kur tau! Pasirodo, kad seniui labai malonu vaikðèiotiapsirengusiam revoliucionieriaus rûbais. „Apie mane daug buvokalbëta. Bet kai kas nëra þinoma plaèiajai visuomenei. Kai kà pa-pasakosiu.“ Tiesa, prieð tai jis padëkojo partijai ir vyriausybei uþapdovanojimà, kurá perskaitæs J. Kubilius iðvyko. Kas tai per apdo-vanojimas? Ogi popierëlis! Yra uþ kà dëkoti! O kad 20 metø mari-nuoja docento këdëje, irgi reikia dëkoti? Apdovanojimas reiðkiàs,kad laikas á pensijà. Bet jis nenorás. Dar galás dirbti. O kad iðklau-sytø ðio praðymo, reikia parodyti savo darbdaviams, kad pataikau-ti, meluoti jis dar gali. Na ir papasakojo! Pasakojo, kaip jam tar-naujant Lietuvos kariuomenëje kareiviai buvo varomi á baþnyèià.Jis neatkalbinëdavæs jø nuo baþnyèios, bet tiems, kurie neidavæten, skaitydavæs paskaitas apie pasaulio ir þmonijos kilmæ ir kt.tematika. Taip pamaþu beveik visi kariai nustojo lankæ baþnyèià.Kapelionas pasiskundæs ir kariuomenës vadas já nubaudæs. Ðlykðtubuvo klausytis ðio sapaliojimo, pataikavimo darbdaviams, ðliauþio-1 Jos sesers sûnëno, sugráþusio ið kariuomenës.


jimo prieð jëgà. Ðlykðtu! Taip elgësi senas Lietuvos inteligentas,apie kurá iki ðiol teko girdëti daug kalbant, kaip apie jokiø kom-promisø nepripaþástantá þmogø. Ðlykðtu! Ðalia sëdás neakivaizdi-ninkas Pranas Kolesnykas irgi, matau, nepatenkintas.

Minëjimas baigtas. Visgi ekonomistui A. Daukðai teko visø aki-vaizdoje pasisveikinti su manimi.

Rytojaus dienà (sekmadiená) susirinkom tik grupelë studentø áfilologijos fakulteto kiemà. Pranas ëmë pasakoti apie minëjimà,ðlykðtëtis visa minëjimo eiga, B. Dunduliu, R. Þiugþda, o ypaè doc.Galvydþiu. Jam esàs ðlykðtus Galvydþio pataikavimas. Pirma jonemëgæs, o dabar jo nekenèiàs ir nelankysiàs jo paskaitø. Taipmalonu buvo klausytis pasipiktinusio Lietuvos komunisto, Ðirvintørajono komjaunimo komiteto sekretoriaus. Ir koks paradoksas! BuvæsLietuvos kariuomenës karininkas – savanoris, kûrëjas dvilinkassusilenkæs ðliauþioja prieð tà santvarkà, prieð kurià jis kovojo, oðios santvarkos auklëtinis ir jos gynëjas – piktinasi, smerkia já uþðá ðliauþiojimà, pataikavimà. O visgi tai malonus faktas! Malonus!Tokiam komunistui að pasiruoðæs pabuèiuoti á rankà. Tokiø komu-nistø buvimas teikia daug, be galo daug vilèiø. Jie iðauklës tokiàjaunàjà kartà, kurie nevergaus, neðliauþios prieð stipresná ir nebi-jos kovoti uþ savo tautos teises. O to uþsienio lietuviai ir jø „Met-menys“ nesupranta ir negali suprasti.

Mums kritikuojant J. Galvydþio elgesá, pasirodë jis pats. Þiûriuá já ir gaila pasidaro senelio. Ne! Pateisinti jo nemoku ir nenoriu.Argi galima já pateisinti? Uþ kà pateisinti? Tik smerkti já galima.Jam kaip tik nëra ko bijotis, pataikauti. Tuo jis daro didelæ þalàmûsø jaunajai kartai, mokydamas savo pavyzdþiu pataikauti, ðliau-þioti. Pranas ir kiti ne kartà pabrëþë, kad laikas seniui á pensijà.Komunistas R. Vëbra daug vertesnis uþ buvusá Lietuvos kariuome-nës karininkà. Liûdnos iðvados, bet tai faktas, árodytas faktas. Gy-rësi paraðæs knygà apie religijos kilmæ, bet sunku, esà, iðspausdin-ti. Rado temà! O kiek temø Lietuvos istorija duoda, tø temø, kuriønagrinëti cerberis J. Þiugþda neleidþia! Ar J. Galvydis negalëtøimtis ðios temos? Galëtø! Tegu jos neiðspausdina. Galëtø rankrað-èiu naudotis. Uþtat jis vertas tik pasmerkimo, teisingo pasmerki-

mo. Po keliø dienø beveik visi pabëgom ið jo paskaitos. Èiurlioniogatvëje susitikom sená. Pasislëpëm. Þiûriu á praeinanèio senio aukðtà,tiesià figûrà. Liûdna, liûdna sieloje... Prislëgta nuotaika parvaþiuo-ju namo.

Kità dienà sutikau Povilënà.1 Tas iðklausæs mane taip patarë:„Tavo pareiga pakalbëti su jo draugu Postile2 ir pasakyti, kà jûsgalvojat apie Galvydþio paskaitas. Reikia uþeiti pas K. Strumská.Tegu jis nevaizduoja suprantàs visà rusø politikà. Jis daug ko ne-supranta. O suprasti privalo. Jo apologetinës paskaitos daro daugþalos. Disertacijà apgynë, tegu ir jis moko studentus galvoti. SuR. Vëbra irgi reikëtø tau susipaþinti arèiau.“ Teisinausi, kad jie visibijo manæs. Taèiau Povilënas nenusileido. Að privalàs veikti paþás-tamus universiteto dëstytojus, atverti jiems akis ten, kur jie daugko nemato. Bent dabar nesiruoðiu pas juos eiti.

Gráþæs po atostogø, radau naujà darbuotojà, vardu Graþina. Jipradëjo domëtis istorija. Paëmë daug istoriniø knygø. Bet po mëne-sio gràþino. Kodël? Gal ir klystu, bet, mano manymu, pirðtus priki-ðo Elena Smilgevièienë. Ji jai iðpasakojo, kad turiu þmonà, ðeimosneþiûriu. Toji pamëgino suvilioti mane. Labai meili bûdavo, ko-ketuodavo. Ið pradþiø átarinëjau (gan neilgai), kad ji saugumo siøs-ta. Ne! Manau, kad ji buvo sugalvojusi „apsukti galvà“, nors ji net15 metø jaunesnë uþ mane.

Elena pasakë, kad Veros vyras negraþus. Tas nepatiko. Tada ðipridëjo, kad mano þmona negraþi. Ðá kartà tai neuþgavo manæs.Atneðiau Elytës 1947 m. nuotraukà: „Paþiûrëk! Tavo amþiaus bû-dama ji graþiau uþ tave atrodë.“

Pabrëþdavau, kad þmonos neapgaudinëju. Bet Graþina gan bu-vo pradëjus patikti. Kartais nepatikdavo, o kartais – gan patikda-vo. Atostogø metu tik dël to neuþeidavau.

Lapkrièio 29-oji. Sugráþæs jauèiau, kad ji man patinka. Net buvauiðsigandæs. Nenoriu su Elyte vienoj lovoj gulëti ir dar apie kà norssvajoti. To nereikia! Ne! Bet gruodþio 2-àjà gráþau namo toks laimin-

1 Pats autorius.2 Dëstytoju Antanu Daukða.

530 531Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS Ð E Ð T O J I K N Y G A

gas, kad Graþina man visiðkai pradëjo nepatikti. Elytei buvau toksgeras. Taèiau kartu buvau nepatenkintas, kad niekas ástaigoje nedo-mina. Kartais vël norëèiau, kad kas nors labai patiktø. Koks dar vai-kas esu!

Elytës neapgaudinëju. Visada pabrëþiu, kad svarbiausia manþmona. Ðiandien Graþina praðë jos batus atneðti ið batsiuvio. Esàneturinti laiko. Atsakiau, kad þmonai neatneðu, pati neðioja, o èiamerginai neðiu. Elena: „Þmona nemato.“ Að: „Mano sàþinë mato.“Anà dienà likom su Graþina vienu du. Pradëjome kalbëti apie iðti-kimybæ. Graþina: „Iðtikimø vyrø nëra! Tik gal tu vienas toks ne-normalus vyras.“ Pabrëþtai kalbu, kad niekðiðka apgaudinëti þmo-nà. Ji dabar nesuka apie mane galvos, nors jai ir patinku. Svajojaapie dëstytojà Savaniauskà. Ðiaip kartais irgi jà paerzinu.

Pavojai jokie negresia. Ir nenorëèiau niekada sulauþyti iðtiki-mybæ Elytei. Tada að þuvæs. Save niekinsiu, neapkæsiu. Bet to ne-bus! Ne! Að turiu likti þmogumi!

Neðti slëpti dienoraðtá.1966 m. gruodþio 16 d. 15 val. 50 min.Jeigu kada nors þus dienoraðtis, bus labai gaila. Gal neþus, ið-

liks. Jis man labai brangus.

ÐEÐTOJI KNYGA



11 val. 30 min. kambarëly. Lauke apie porà laipsniø ðalèio. Sniegoapie 1–2 mm. Vladelis ðiuo metu pradeda iðvaþiuoti ið Ðvenèionë-liø. Vakar motinai buvo linksmiau jam atvykus, o ðiandien darlabiau liûdna. Ðeðtadiená að parvaþiuosiu.

Jau iðvargæs. Tik 2 val. su Gintuliu tvërëm viðtom gardelá san-dëliuke, kad nesuðaltø. O ðiaip vis dirbau, raðiau. Taip ir praeinavisi sekmadieniai. Ðámet á teatrà retai, labai retai tenka nuðliauþti.Po Naujø metø!

O dabar raðyti. Raðyti!

Po J. Galvydþio minëjimo prisistaèiau prie Raudeliûno þmonos.Rûpëjo suþinoti, kaip laikosi jos vyras. Ji raðanti disertacijà apieI pasaulinio karo ávykius Lietuvoje. Jos vadovas pataræs raðyti ob-jektyviai. Þinoma, kiekvienà teiginá reikià pagrásti. Yra Lietuvojedorø þmoniø ir istorikø tarpe. Neturinti laiko. Pati viskà dirba. Jipuiki moteris, kad tiki savo vyro þvaigþde. Daug kas ið mûsø vo-kieèiø kalbos kursuose juokdavosi ið Vyto Raudeliûno „fiks idëjø“.Pasirodo, kad tos idëjos ágauna savo kûnà. Ið jo bus mokslininkas,didelis mokslininkas. Dirbti gali daug, nors ir sunkiai verèiasi þmo-gelis. Kad kas nors jam padëtø. Turtuoliai prageria, iðmëto pini-gus, o tokiam nepadeda. Valdþia persekioja. Karjeristams ir kt.niekðeliams nereikalingas galvojantis þmogus.

Prie mokslininkø namø atsisveikinau su ja, nes reikëjo skubëtipas þmonos Elytës seserá Bronæ á Toliko sutiktuves. Kiek kartøþadëjau iðbarti Bronæ, kad ji kalba su savo vaikais rusiðkai. Alëatkalbëjo mane. Bronë netesëjo savo þodþio. Su vaikais lietuvëkalba rusiðkai. Nina iðtekëjo uþ lietuvio. Ta liks lietuve. Bet Toli-


kas draugauja su ruse. Tas taps rusu1. Kaip greit prabëgo 3 metai.Taip neseniai iðleidom já á armijà, o jau sugráþo. Laikas bëga grei-èiau uþ vandená.

Uþsukau pas Alës pusseseræ Genæ. Ji nenorinti girdëti apie Al-giukà Susná. Jis esàs nevertas, kad apie já kalbëtum. Kodël? Esàbevalis. Kur ji tai pastebëjo? Neaiðkino. Netikëjau, kad jø drau-gystë iðirs. Gal kità Algelis ásitaisë?

„Amerikos balso“ lietuviø kalba klausau tik sekmadiená. Atsi-tiktinai uþsukau ðá radijà. Anglø korespondentas kalbëjo apie savoáspûdþius ið kelionës po Pabaltijá. Perdëtai iðgyrë tuos Pabaltijogaminius, kurie daug geresni uþ rusiðkuosius. Prekiø èia didesnispasirinkimas negu Maskvoje. Tai netiesa. Kà geresnio pagamina,iðveþa á Rusijà. Bet kad Estijoje nekalba estai rusiðkai2, teisingaipastebëjo. Latvijoje ir Lietuvoje kalba. Tai garbës nedaro mums.

Po keliø dienø Vatikano radijas praneðë, jog „Elta“ paskelbëpraneðimà apie tai, kad Rusija tvarko Lietuvos ekonomikà, vado-vaudamasi savo interesais. Mes maþai, palyginti, klausom uþsie-nio. Nemaþai iki ðiol klausydavau, o kiti maþai. Viktoras turi dauglaiko. Geriau paklausytø, negu praplepa su draugais ar paþásta-mais. Reikia ásigyti radijo imtuvà su 12–19 metrø ilgumo bango-mis. Ðiø netrukdo. Dabar Vatikano beveik negirdëti. Bet kaip tokià„Spidolà“ gauti nusipirkti?

Sekmadiená (lapkrièio 20 d.) uþsuko Susnys. Labai sublogæs.Sirgæs plauèiø uþdegimu. Já su Stasiu Nagliu uþklupo saugumasPanevëþio kapinëse (Lietuvos kariø) Vëliniø metu deginant þva-kes. Stasá tampæ, grasinæ iðtremti. Nereikia jø iðsigàsti. Nieko ne-padarys.

Kodël iðsiskyrë su Gene? Jo aiðkinimu, Genë liepusi nutrauktivisus ryðius su lagerininkais ir ateity (vedus) þiûrëti tik ðeimos. Jisnesutikæs. Èia kaþkas ne taip. Taèiau jis tikrai yra pasakæs (kaipGenë ir Ancë Alei pasakojo), kad pirmoj eilëj jam bûsià draugai, oþmona – antroj. Viktoras nemëgstàs kitø mokyti, nes suaugæ þmo-

nës patys suprantà viskà. Laikausi kitos nuomonës – reikia mokyti.Visgi Algiukà paveikë mano pastabos, kad já lageris sulauþë ir ið jonieko doro nebus. Bent stengiasi kalbëti apie knygas. Viktoras þiûriá já su panieka. Petras Plumpa jam pasakojæs, kad Algiukas lageryneperskaitæs në vienos knygos. Jis tik jas platinæs tarp kaliniø.

Su Petru buvæ Kaune. Nustebinusi jo filosofija. Iðvykæ á uþsienálietuviai inteligentai sumiesèionëjæ. Iðlikæ tik tie, kurie patekæ áSibirà. Vengrijos ávykius, Lietuvos partizanø pasiprieðinimà jis lai-kàs klaida. Svarbiausia esà lavintis. Tikrai sumiesèionëjæ mûsø jau-nieji lagerininkai – në vieno beveik tikro vyro tarp jø neliko. Galtik Algis Baltruðis dar vyriðkesnis. Bet ir tas po 4 val. kasdienprasëdi pas savo Danutæ. Geriau vestø jà ir kà nors skaitytø, mo-kintøsi, ruoðtøsi gyvenimui. Në vieno vyro! Kokia neturtinga Lie-tuvëlë! Kur jos didvyriai? Kur? Jø reikia ieðkoti tarp dabartiniostudentinio jaunimo. Pernai traukinyje susipaþinau su fizmatu Bro-niumi Cicënu. Pirmas áspûdis, kad tai puikus vyras. Gailëjausi ne-uþsiraðæs jo adreso. Tiek daug laiko praëjo, kol suþinojau jo pavar-dæ. Papraðiau Vinco suieðkoti já. Prieð trejetà savaièiø suþinojæs,kad ðis studentas miræs. Buvæs gabus vyras. Kaip gaila! Ne vienàvakarà sukalbëjau uþ já po tris „Amþinà atilsá“. Labai gaila! Gaila!Gal jeigu anksèiau bûèiau susipaþinæs su juo, nebûtø taip bepras-miðkai þuvæs (vaþiavo dviraèiu ir susiþeidë; gavo kraujo uþkrëtimàir mirë). Tebûnie lengva jam Lietuvos þemelë.

Lapkrièio 19 d. dëstytojas Romualdas Ðalûga priminë, kad pir-madiená privalom nueiti á Lietuvos istoriná archyvà. „O Terleckuituriu atskirà praðymà.“ Atsistojau. Liepë sësti. „Praðyèiau archyvovedëjui drg. Bûtënui neuþduoti jokiø sudëtingø klausimø. Kas jumsneaiðku, að iðaiðkinsiu. Jis mano draugas, labai ramus þmogus.Jûsø klausimai gali já iðmuðti ið vëþiø.“ Iðraudau ir neþinojau kàatsakyti. Visi studentai ëmë juoktis. Neþinojau, ar tokia jo replikadidþiuotis, ar pykti.

Pirmadiená pamaèiau drg. Bûtënà archyve. Veidas nedoro þmo-gaus. Matyt, iðvytas ið saugumo. Að ir pats bûèiau nieko jo neklau-sinëjæs. Þinodamas, kad klausime apie Lietuvos Metrikà, uþbëgomums uþ akiø. Jo aiðkinimas galëjo tik durnelá patenkinti.

1 Atgimimo metais Anatolijus pasikeitë pavardæ á motinos.2 Nuvykæs ten vëliau ásitikinau, kad estai didesni pataikûnai uþ lietuvius. – A. T.


Tepaklausiau, ar yra archyve Kapsuko byla ið Vladimiro kalëji-mo dienø. Nesanti. Aiðku! Visi juokësi, kad að iðsëmæs savo limitàklausinëti.

Nesuprantu R. Ðalûgos1. Galëjo mane atskirai áspëti vienà. Bijokalbëti su manimi akis á aká? Gali átarti, kad mes turime paslapèiø.Turbût! Bala já supras!

Gruodþio 12 d. (pirmadienis)

16 val. 45 min. Visgi du vakarai iðvargino. Bet raðyti reikia.

Gráþtu á lapkrièio 20, sekmadiená. Po J. Galvydþio paskaitos ko-ridoriuje (centriniuose rûmuose IFF) kaþkas pradëjo kalbëti apiedoc. J. Galvydþiui skirtà vakarà, ironizuoti. Að: „Padarë ið doc. J. Gal-vydþio revoliucionieriø. Tikrai þmogus negalëjo pats savæs paþinti.“R. Vëbra ëmë kaþkà árodinëti, kad J. Galvydis buvæs opozicionieriusar pan. Að: „O kodël jis tik docentas? Kodël ne profesorius?“ R. Vëb-ra: „Todël, kad nieko neparaðë.“ Að: „O K. Korsakas? O J. Þiugþda?K. Korsakui pripaþino daktaro laipsná nieko neparaðius.“ R. Vëbraëmë ginèytis. Esà Korsakas kaþkoká moksliná darbà paraðæs. Tikprof. J. Þiugþdai pripaþinæ daktarà uþ mokslinæ veiklà. Tada að:„Kiek girdëjau, K. Korsakas net neturi aukðtojo mokslo baigimodiplomo, visà laikà buvo studentas – laisvas klausytojas.“ R. Vëbrapamatë, kad pavojinga ginèytis. Visus pakvietë á auditorijà.

Ir vël pertrauka. Bûrely studentø R. Vëbra rûko. Skaitau fakul-teto sienlaikraðtá. Ten kritikuojami 2 studentai lietuviai ir 2 rusai,kurie lapkrièio 7 d. neatëjæ á demonstracijà, nors dekano ásakymuprivalëjæ vëliavas neðti. Taip merginos ir likæ be savo vëliavneðiø.Ðiems teksià „atsakyti prieð komjaunimo organizacijà.“ Perskaitæsëmiau piktintis, kad filologai nemoka lietuviðkai kalbëti. Studentaisurado panaðiø lietuviø kalbos perliukø: „Iðkelti kandidatà“ (kuriàdienà Kolesnykas ironizavo: „Iðkelti galima tik ðûdà ant ðakiø“) ir

pan. Þiûriu, R. Vëbra palengva palieka mûsø kompanijà ir rûkyda-mas nueina. Prieina iki mûsø ir vël toliau vaikðto. Bijo. Ketvirtadie-ná gina disertacijà. Reikia bûti toliau nuo tokiø ginèø.

Mes toliau ginèijamës lietuviø kalbos kultûros klausimais. Maèiu-lis pasirëmæs ant lango vaidina kaþkà skaitàs. O ausis iðtempæs. Klau-sosi! Klausyk, niekðe, mëðlà iðgirsi! Ko nereikia, mes nekalbam.

Vël paskaita. R. Vëbra puola Lietuvos dvasininkijà, kuri pirmus2 deðimtmeèius po sukilimo nekovojusi uþ lietuvybæ. Tokia jautradicija – jeigu nori kà nors spaudoje „prastumti“, disertacijàapginti, pilk visà purvà ant Baþnyèios, kunigijos. Toji neatsikirs,nes neturi tokios teisës. Nesunku kovoti su tais, kuriems burnosuþkimðtos. Vëbrai viskà atleidþiu, bet Baþnyèios kritikos atleistinegaliu. Ðlykðtu. Negaliu ir tylëti. Paskaita baiga. Ar neturás kasnors klausimø. Að: „Mano manymu, neteisinga kaltinti dvasininki-jà tuo, kad ji nekovojo uþ lietuvybæ tuoj po sukilimo. Tiek 1831 m.,tiek ir 1863 m. sukilimuose iðvis nebuvo keliamas lietuvybës klau-simas. Tad ið kur jis galëjo atsirasti tarp dvasininkø? O, be to, Jûsminëjote knygà „Kaip maskoliai kovojo su katalikais“. Ðioje kny-goje vysk. M. Valanèius kvietë liaudá nekalbëti rusiðkai. Jeigu kaskreipsis, atsakyti „nesuprantu“. Tai rodo, kad dvasininkija këlë netik religinius, bet ir tautinius klausimus.“ Jis tai tvirtinàs todël, kadþinàs medþiagà (o tu nesutinki, kad neþinai, maþai iðmanai. Taipreikëjo suprasti jo atsakymà). Daugiau niekuo nepagrásdamas tosavo teiginio, ëmë pasakoti, kaip Valanèius savo nelegaliose kny-gutëse iðkëlë mintá prisijungti prie Prûsijos. Reiðkia, pirmas këlëtautiná klausimà. Paradoksas? Nesiginèijau, nors man atrodë (irkaþkur skaièiau), kad tai raðë taktiniais sumetimais, norëdamasiðgauti ið rusø valdþios kuo daugiau nuolaidø.

Kaveckas ið vietos árodinëjo, kad dvasininkai vëliau prisidëjæprie tautinio judëjimo tik bijodami, jog jø liaudis neiðmestø á isto-rijos ðiukðlynà. Stalininis aiðkinimas! Atsistojæs jam kaþkà atkirtau.R. Vëbra pasodina mane.

Garsiai sakau Kaveckui, kad apie lenkø dvarininkø siekimà len-kinti mûsø tautà daugiausia þiniø pateikë lietuvis kanauninkas Ka-zimieras Prapuolenis.1 Tai buvo didelis Lietuvos patriotas, anksti miræs.


Ginèai baigti. Einame namo. Að ðliauþiu su savo ilgu, ið Viktororekvizuotu, paltu. Atsigræþiu: eina R. Vëbra. Nors imk, rodos, iratsipraðyk. Gerai, kad pateikiau jam klausimus ir nesutikau sujuo. Taèiau mano klausimai tapo kaltinimu dëstytojui. Tai ne tiknediplomatiðka (ko mokë mane K. Strumskis), bet ir netaktiðka.Tai naujas mano nusikaltimas visø priimtai etikai. Taip nemalonubuvo.

Gráþau namo be nuotaikos, bet pamaþu pamirðau viskà.Antradiená kaþkuri ið studenèiø prikiðo, kad að neklausiu, o

kaltinu. Tai sustiprino mano ryþtà vieðai atsipraðyti Vëbrà.Karinës katedros auditorijon atëjo pavëlavæs. Vos jam atsisë-

dus, atsistojau ir maþdaug taip pasakiau: „Mëgstu pateikti klausi-mus. Taèiau klausiu norëdamas iðsiaiðkinti, o neturëdamas kitøtikslø. Taèiau klausti nemoku. Praëjusá kartà labai netaktiðkai pa-klausiau jus. Atleiskite man.“ Auditorija ëmë juoktis. Jis liko abe-jingas: „Kiekvienas turi teisæ klausti. Bet jûsø klausimas nepakeitëmano ásitikinimø.“ Kaþkà ëmë árodinëti. Að vël atsistojæs iðpyðki-nau: „Mano atsipraðymas nereiðkia, kad pakeièiau savo nuomo-næ.“ Vël auditorija juokësi. Jauèiuos nejaukiai. Nereikëjo man at-sipraðinëti. Su tuo sutiko ir Viktoras.

Kurià tai dienà ásikalbëjau su Kuèekiu apie ateistiná auklëjimà.Að: „Elkis kaip nori, bet kà nors dirbdamas þinok, kokio tikslo tuosieki ir kokius vaisius gausi.“ Jis vaikus auklëjàs ateistine dvasia.Kodël? Todël, kad jam buvæ sunku skirtis su religija. Aiðkinau,kad lengvai su ja atsisveikinau. Be to, ji man niekuo nepakenkë.Netikiu, kad medþiams skauda, taèiau ir ðiandien jø be reikalonekertu. Nesiðlapinu ant kapiniø, kaip mano matyti rusai. Jampateikiau daugiau tokiø pavyzdþiø.

Ateisto nevaidinu, bet prisipaþástu neinàs iðpaþinties nuo 1948 m.Jis daug vëliau atsisakæs iðpaþinties. Kodël kovojama su religija?Duodu paskaityti keletà tarybiniø broðiûrëliø. Perskaitæs sutinkasu mano mintimis. Kaimieèiui gal ir reikalinga baþnyèia, bet inteli-gentas gali auklëti savo vaikus tautine dvasia ir be baþnyèios. Aiðki-nu, kad Baþnyèia stiprina tautinæ dvasià, saugo mûsø tautos tauti-nes tradicijas.

Daugiau kaip mënesá ieðkau palto. Nepadeda „blatas“ univer-salinëje parduotuvëje. Mano ûgiui nëra panaðaus net bazëje. Fon-dai baigiasi, viskà iðperka. Norëjau nusipirkti paltà uþ 60–80 rub.Vieno vos nenusipirkau, bet Alë atkalbëjo. Esàs ðlamðtas.

Pasirinkau suomiðkà puikø paltà uþ 152 rub. Pusantro mënesioalga! Alë sutiko, kad pirkèiau, nors labai daug ko mums trûksta.Parduotuvës vedëja Steponavièienë padarë „blatà“ – nusipirkaukreditan. Paltas labai man tinka ir juo patenkintas. Mano nuostabai,Alei jis patiko. Nenoriu, kad Alë blogiau uþ mane bûtø apsirengusi,bet taip atsitinka. Tokio gero palto ji neturi. Bet teisinau save tuo,kad jai irgi pasiûsime paltà. Kità kartà jau nenusipirksiu, nes vaikaiuþaugs, jiems reikës geriau rengtis. Dabar per daug prastai rengiamjuos, nors Vilytei neblogà paltà nupirkom. Alës mamai melavaumokëjæs 100 rub. Ir tai ji buvo nepatenkinta. Bet kai Alë prasikalbë-jo mokëjus 152 rub., labai supyko. Man gráþus antradiená virtuvëjeiðdroþë, kad Alë apiplyðusi, o að vaikðèiojàs kaip ponas „áiðipustæs“.Supykau. Atsiguliau neprikûrentam kambariuke. Aðaros pasirodëakyse. Atëjo Alë. Nereikià imti á galvà. Ji pinigø negailinti. O ma-ma senas þmogus, reikia jai nusileisti. Uþmigau po 23 val.

1 val. 30 min. atsibudæs visà naktá neuþmigau, nors net 3 ðaukð-tus mikstûros iðgëriau (guldamas irgi iðgëriau 2 ðaukðtus).

Gulëdamas iki ryto per kelias nemigo valandas daug kà pergal-vojau. Vaikystëje apie paltà nebuvo ir kalbos. 1946 m. iðleido mo-tina á Vilniø neblogu paltu apsirengusá. Per 3 metus suplyðo. Pir-mame kurse universitete neðiojau naminio milo ir bjauriai kaimepersiûtà ið Tatuko palto. Tik 1951 m. kovo 4 d. pasisiuvau pigø,bet neblogà paltà. Baigæs universitetà, 1954 m. gruodþio 1 d. pasi-siuvau gerà paltà, su kuriuo iðvykau á lagerá. Gráþæs persisiuvau.1962 m. rudená nusipirkau uþ 92 rub. visai nekoká, kuris buvo neant manæs siûtas. Iðgyvenau beveik 39 metus ir tesuneðiojau vos4 padoresnius paltus. Dabar gerà nusipirkau. Bet nusipirkau atsi-tiktinai – todël, kad siuvëjas neiðvertë mano senojo. Jeigu bûtøiðvertæs, dar 2 metus neðiojæs. Ir todël, kad pigesnio negavau. Skaududël motinos priekaiðto! Vyresnysis inþinierius negali nusipirkti pa-doraus palto!


Rûbai daro þmones! Labai teisingai pasakyta. Apie þmogausvertæ pas mus (ir gal ne tik pas mus) sprendþiama pagal apsirengi-mà. Jeigu nori, kad su tavimi skaitytøsi, apsirenk geriau. Jauèiau,kad studentai (studentës) truputá kitaip ëmë þiûrëti á mane. Para-doksalu, bet teisinga. O að turësiu padaryti dar daug vizitø. Manreikia turëti gerà rûbà. Bet tai supratau gal tik nusipirkæs paltà. Totikslo neturëjau pirkdamas. Taip! Patikti, þinoma, noriu, bet dëlmoterø specialiai jo nepirkau ir mano sàþinë gryna.

(Atëjo Viktoras. Vaþiuoti pas Aleksandrà. 18 val.).

Gruodþio 13 d. (antradienis)

17 val. 30 min. Nors vakar su Viktoru pasivaþinëjom po miestà, betmiegojau blogai. Taèiau atsibudæs 4 val. 50 min. jauèiuosi neblo-gai. Tad raðau.

Nusipirkæs paltà, pajutau, kad gaila vaikø. Pats graþiai apsiren-giau, o vaikai soèiai nepavalgo. Vilytë su Gintuliu susipyko dëlpieno. Gintulis iðgëræs pienà. Ar jiems nenuperka mama (Elytë)pieno? Mamai – jø moèiutei – atsakë, kad nedaug. Paþadëjaunupirkti. Kità dienà parneðiau litrà pieno. Vëliau obuoliø kilogra-mà nupirkau. Ðeðtadiená parneðiau 1 kg þuvø. Bet daugiau niekoneparneðu. Nëra pinigø. Savo nuostabai gavau ðiltus apatinius bal-tinius. Bet kelniø nebuvo. Dabar parduotuvëse nëra nei baltiniø,nei kelniø. Teturiu tik vienà porà neblogø medvilniniø baltiniø(kelnes atidavë Bronë, nes Aleksiejui per didelës), kitos trikotaþi-nës kelnës dar laikosi. O baltiniø vakar gëdinjausi pirty – ranko-vës praplyðusios. Megztinis „daug matæs“ – ið Alës megztinionumegztas, matë jis ir Sibirà. Vëliau atidaviau krikðto motinai. Tojisuadë. Pernai þiemà atidavë man. Skylëtas. Pirty gëdydamasis ap-sirengiau. Elytë mezga kità. Pirkti nëra uþ kà. Ji irgi daug ko netu-ri. Gerai, kad jai paltà nuneðëm siûti (man reikalaujant). Apykaklænupirkau uþ 29 rub. „Vengerkas“ uþ 40 rub. gausiu pas A. Bujokà.O jeigu dabar atðaltø oras, neturëtø kuo apsiauti.

Pas J. Smagurauskà uþsakiau ondatros kepuræ. Galvojau, kadkainuos apie 15 rub. Pasirodo, kad – 24 rub. Ið ko pirkti? Nepato-gu prieð Alæ. Turiu „Puntuko“ taupomojoje kasoje ðiek tiek ánaðø.Gal leis iðstoti ið kasos. Prie to palto reikia geros kepurës. O geroskepurës neturëjau savo gyvenime. Ið Sibiro atsiveþiau nusususià.1963 m. nusipirkau ið komiso pasiûtà ið katino kailio, apneðiotà.Apgavo. Nubaudþiau save – 3 metus tampiau tà ðlamðtà. Bëda,kad kineskopà reikia keisti. Vël 53 rub. Tik dvejus metus veikë.Nieko nepadarysi! Nieko! Dël to nesigrauþiu. Tik parodau, kaipgyvenam. Po 20 metø bus ádomu paskaityti, kaip gyveno vyresnio-jo inþinieriaus ir vyresniosios ekonomistës ðeima. Þinoma, neba-daujame. Mësos nusiperkam po truputá. Blynø iðkepa mama. Laði-niø ið kaimo atsiveþam. Bet Gintulis blogai aprengtas. Suplëðo.Kambariai baisiai atrodo: tinkas nusilupo. Vilë miega sulanksto-moje lovelëje, nes Bronës draugë atsiëmë sofà, ant kurios Vilytëmiegojo. Labai nejauku kambariuose. Tiesiog gëda, kai þmogusuþeina. Vaikø estetinio skonio neiðugdysi tokioje aplinkoje.

Lapkrièio 22 d. susirinkom Mindaugo gatvëje esanèiame archy-ve. Pavyko suþinoti, kad saugumo archyvas nekaupiamas. Eilinësdarbuotojos nepasakojo apie tai. Bijo. „Paraðykite raðtu“, atsakëviena. „Á þodinius klausimus neatsakome.“

Þydas, iðdirbæs 25 metus, papasakojo, kad èia laikomas E. Mie-þelaièio archyvas. Vos prisipraðæ, kad atiduotø. O A. Venclova patssaugojàs savo archyvà. Kaþkas paklausë, kur jis já laiko. Að: „Gara-þe!“ Þydas ëmë pasakoti (matyt, turi humoro gyslelæ), kad A. Venc-lova renkàs á savo archyvà net teatro bilietus. Ironizavau: „Iki ðiolrinkdavau tik teatrø programà, o dabar ir rinksiu teatrø ir kinobilietus.“ Darbuotojas juokësi: „Rinkite autobusø ir troleibusø bi-lietus, didesnis archyvas susidarys.“

Nusileidæs á apaèià P. Kolesnykas ëmë nuoðirdþiai pasakoti ne-va atsitikimà su A. Venclova. Ðis eilëje pastovëjæs gavæs viðtà. Na-mie paaiðkëjæ, kad ji dvokianti. A. Venclova nuneðæs jà á turgø irásiûlæs jà bobutei. Prisispyræs ëmæs praðyti jà parodyti paþymëjimà.Kaþkas paklausë Pranà, kam jam [Venclovai] prisireikë to kvito.Pranas: „Árodyti ryðiø palaikymà su liaudimi.“ Visi kvatoja, links-


mas sujudimas. Ðis faktas parodë, kad net partieèiai neapkenèiaðio pataikûno, nekalbant apie tautà. Tokios paniekos jis pilnai nu-sipelnë.

Pabëgæs ið doc. J. Galvydþio paskaitos, suþinojau, kad buvo Vik-toras ir Edvardas apsilankæ. Ir ko pastarasis apsilankë? Juk iki ðiolnesilankydavo. Alei atrodæ, kad ðis jautësi gan nejaukiai.

Po nemigo nakties pedagogikos vadovëlá konspektavau, sodi-nau krûmus.

15 val. atëjo Viktoras. Paklausë, ar suprantàs Edvardo apsilan-kymo tikslà. Nenorëdami, kad kas nors mûsø klausytøsi, iðëjom ámiðkà. Negalëjau susigaudyti, kokiu tikslu apsilankë Edvardas. Vik-toras iðaiðkino: Edvardas þinàs, kà apie já galvojam, kokias þiniasgalim apie já paskleisti. To nenori. Juk jis visiems vaizduoja politináveikëjà. Niekam nepasakoja, kad vedæs, visiem duoda tik brolioadresà. Norëdamas, kad mes já palaikytume, nieko nepasakotume,iðsigalvojo istorijà apie tai, kad „Piratà“1 saugumas sekæs. Kaunekaþkam Juozas Beniuðis pataræs kreiptis á A. Terleckà, ðis esàspaþástamas su saugumu ir galás padëti prisiregistruoti. Matot! Apievisus tokie gandai sklinda (Viktorà kaþkas matæs su saugumie-èiais!) Reiðkia, visi vienodi. Jei vienodi, panaðûs, privalom vienikitiems padëti, kovoti vieni uþ kitø garbæ.

Supykau tai suþinojæs. Ðaukiau, kad viskà á akis jam iðdroðiu.Vakare nuvykom á Naujà Vilnià pas kun. Aleksandrà, gulintá nervøskyriuje. Trims savaitëms buvæs iðvykæs á parapijà. Pablogëjus svei-katai, tik ðiandien sugráþæs. Prislëgtas. Pirmà kartà galvoje gimëmintis, kad Aleksandras nepasveiks. Ne ilgiau kaip 10 min. galëjokalbëti. Pernai nauji vaistai veikë já, todël sveikata gerëjo. Orga-nizmas priprato prie vaistø ir daugiau në ið vietos. Jeigu politinësantvarka pasikeistø, jis bûtø sveikas. O dabar nepasveiks. Baisu.Tai apsigimæs visuomenininkas. Jis negali negalvoti apie politikà,apie savo tautà, jos likimà. Labai reikalingas mûsø tautai þmogus,bet nieko jai duoti negali. NKVD tris kartus ákalinæ iðèiulpë jo

sveikatà. Sunku susigyventi su mintimi, kad jis jau neprisikels.Prisikeltø, jeigu nebûtø toks pesimistas. Bet jis savo prigimtimi yratoks, á viskà þiûri pro per daug tamsius akinius.

Gráþdami ið jo uþsukom pas Vità. Pas ðá labai seniai buvau. Ið joirgi nieko nebus. Þmona egoistë – neleidþia mokytis. Tokiø, kaipmano Alë, maþai yra. Mûsø ðeimoje að egoistas. Bet Alës atþvilgiunesu toks egoistas, kokia egoistë Valë Vito atþvilgiu.

Lapkrièio 24 d. doc. A. Ðidlauskas skaitë paskaità ið metodolo-gijos. Jo pavyzdþiai propagandiniai. Didelis pataikûnas. Partija þi-no, kad ji daugiau laimi patikëdama skaityti paskaitas fabrikantosûneliui.

Visai netikëtai Kaveckas paklausë studentus, kodël ministerijosatstovai tesiekia tik „kirsti“ mokytojus, neleidþia jiems parodytiiniciatyvos. Prasidëjo ginèai. Malonu buvo klausytis, kad komunis-tai Kaveckas, Kolesnykas ir Levèenka kovoja uþ mokytojø iniciaty-và, uþ jø veiksmø laisvæ. Gal pirmajam „persiauklëti“ padëjau að.Bet antrieji patys galvoja. Dar iki ðios sesijos buvau labai nekokiosnuomonës apie tarybinius mokytojus, partinius darbuotojus. Ði se-sija árodë, kad yra galvojanèiø þmoniø. Levèenka, Kolesnykas ne-slopina mokytojø iniciatyvos. Ðie iðaugins ne tokius vergus, kokiusiðaugino Stalino era. Pamaþu iðaugs galvojanèiø þmoniø karta. Otokios reikia mûsø tautai.

Vakare R. Ðalûga paklausë, kaip að elgiausi archyvuose. Stu-dentai choru ëmë ðaukti, kad labai gerai, kukliai. Nusijuokæs pa-klausë, kokiø turiu klausimø. Tyèia paklausiau nesudëtingà klau-simà. 20 studentø áskaità pasiraðë neklausinëjæs, nes lankëme jouþsiëmimus. Tendencijos „kirsti“ nemaèiau.

Patenkintas iðbëgau su R. Kriveliu á Vëbros disertacijos gynimà.Maèiulis praðë palaukti jo. Paþadëjau, bet nelaukiau. Prisivijo priekarininkø namø. Apibarë.

Radome oponentà V. Merká baigiantá kalbëti. Iðgyrë disertacijà.Tai esanti viena ið geriausiøjø paskutiniais metais apgintø diserta-cijø.

Ið R. Vëbros „paskutinio þodþio“ supratau, kad já puolë uþteiginá, kad Lietuva buvusi caro kolonija. Ir kas puolë? Kolekty-1 Politinis kalinys J. Tribuðauskas.


vinis oponentas, kurio narys J. Jurginis! Puolë mokslø daktarasA. Þilënas. Ið proto iðëjo! O kokio velnio Þilënui reikëjo kiðtis?Gal ir tas nori parodyti, kad yra pasiruoðæs pataikauti poniai Mask-vai? Stalino laikais buvo principingas, o dabar sudurniavo.

Lietuviai árodinëja, kad ne kolonija, tuo tarpu oponentë rusëmokslø daktarë árodë (remdamasi Leninu!), kad Lietuva buvo cari-nës Rusijos kolonija.

R. Vëbra gerai atsikirto. Jeigu Lietuva ekonominiu poþiûriu bu-vo neatsilikusi nuo Rusijos bûdama jos dalimi, tai tas buvæ galtodël, kad ji prieð prijungimà buvo daugiau iðsivysèiusi. Taèiau ðisdiplomatas taip atsakë, kad liko neaiðku, atsisako jis nuo savoteiginio, ar neatsisako. Gudrus!

Nustebau, kad tamsybininkas S. Lazutka yra disertacijos vado-vas. Kaip atsitiko? Toks tamsybininkas skatino raðyti disertacijàtokia tema! Kreipiausi á V. Raudeliûnà. Esà jis sirgæs, negalëjæskiðtis. Mano manymu, R. Vëbra tyèia liaupsino Lazutkà, kad ðioautoritetu pridengtø savo „agresyvias“ mintis. O jø ten daug –svarbiausia, kad parodytas rusiðkøjø asimiliatoriø veidas.

Viktorà buvau papraðæs pasiklausyti disertacijos gynimo, nes aðnegalvojau suspëti. Ðis spjaudësi. Jam nusibodæ klausytis vergøsamprotavimø. Leninas neklystantis autoritetas! Ðis, raðydamasstraipsnelius á geltonàjà spaudà, nesitikëjo, kad jo þodþiai po 50–70 metø taps dogma. Ginèijasi it vaikai. Mokslininkai!

Liepiau nesistebëti. Ir tai jau didelis laimëjimas, kad panaðausturinio disertacija iðvydo dienos ðviesà.

Salëje daug þmoniø. Tarp jø pamaèiau Samuilavièiø. Galvoda-mas, kad jis bijo pasirodyti paþástàs mane, tik ið tolo pasisveikinau.Þiûriu, kad atsigræþæs ðypsosi. Sëdi drauge su Kvikaliu. Abiem gir-dint stebiuosi S. Lazutka: „Nesuprantu! Iki ðiol girdëjau, kad jispriskiriamas prie tamsybininkø. Kaip èia iðëjo?“ Samuilavièius tylipasiþiûrëjæs á savo bièiulá. Siûlo pasilikti kitos disertacijos gynime.Kokia tema? Apie komjaunimo spaudà. Að: „Kà galima apie tà spaudàpasakyti? Kad kvietë liaudá buèiuoti Stalinui á minkðtà vietà?“ Ma-èiau, kad mano þodþiai net Samuilavièiui varo baimæ. Atsisveikinæspasitraukiau.

Laukiau disertacijos balsavimo rezultatø. Paskelbus, kad busginama kita disertacija, demonstratyviai iðëjau. Tokiø disertacijønenoriu klausyti.

Þmoniø daug daugiau, negu A. Rakûnui ginant. Tema ádomes-në. O gal disertantai turi daugiau draugø?

Rûbinëje randu M. Burokevièiø. Já paþástu nuo 1947 12 15, betnesisveikinam1. Tada kartu su Ale ir juo darëm Ukmergës gatvësparduotuvëje perkainavimà. Burokevièius tada mokësi partinëjemokykloje ir rodë savo kvailumà, pareikðdamas, kad revizijose val-gyti ir gerti jis atsisakàs, nes partija viskuo já aprûpinanti.

M. Burokevièius paklausë, ar pasibaigë gynimas. Atsakiau, kadkita disertacija ginama. Pasiûlë pirmam iðeiti. Að atsakiau, kadiðeinama „Dievui ið deðinës“. Per kitas duris mane praleido, nesbuvau „Dievui ið deðinës“.

Paklausiau, ar jis M. Burokevièius. Taip! Priminiau mûsø susiti-kimà prieð 19 metø. Pamirðæs, o gal tik nuvaidino. Mane prisime-nàs tik nuo A. Rakûno disertacijos.

Prisipaþinau, kad padariau kvailystæ taip karðèiuodamasis. Jisëmë mane guosti. Nesà ko sielotis. Kalbëjæs neblogai. O kitàkartdar geriau pakalbësiàs.

Kur að einàs? Á centrà? Palydësiàs mane. Gedimino gatvëje pra-dëjo prisiminti mane ir net mano elgesá. Tada (1947 m.) buvæsramesnis, taktiðkesnis. Supratau, kad dabar ir jis nepritaria manokarðèiavimuisi. Paklausiau, kur dirbàs. Partijos institute ir dëstàspartinëje mokykloje.

Prie univermago atsisveikino ir nuëjo Vilniaus gatve.Kodël jis mane palydëjo? Ilgai sukau galvà. Bet po keliø dienø

susitikæs V. Raudeliûnà, kai kà supratau. Jo manymu, apie manoelgesá buvo kalbama CK. Ten galëjo dalyvauti ir M. Burokevièius.Pasikeitë ir tas, kurá laikau Dirvele (jis gal Mataèiûnas). Pirmiau

1 Kai Nepriklausomos Lietuvos teisme buvo narve uþdarytas, pasisveikinau linkte-lëjæs galvà. Mano nuomone, mûsø aukðtosiose mokyklose profesoriauja, sëdiSeime didesni nusikaltëliai. M. Burokevièius, maèiau, buvo labai patenkintas pa-sisveikinimu. – A. T.


manæs nepaþindavo. O dabar ëmë pats sveikintis ið tolo. Vadinasi,buvo kalbama apie mane, kaip nacionalistø „pasiuntiná“.

(Labanaktis! 19 val. 30 min. Susivaldau! Jeigu daugiau raðysiu,nemiegosiu ir ryt negalësiu raðyti. O norëèiau ryt uþbaigti mintá).

Gruodþio 14 d. (treèiadienis)

16 val. 30 min. Lauke truputá pasnigo, bet oras ðiltas. Viðtos pradë-jo kiauðinius dëti.

Gintulis guli ant sofos anam maþam kambarëly – serga angina.Gal ir nieko. Bet kaþkodël nesikelia.

Piktas dël valios stokos. Vakar paraðæs jauèiaus gerai. Bet prieðguldamas karpiau ið laikraðèiø iðkarpas. Vienà kità straipsná per-skaièiau. 5 val. atsibudæs jauèiausi neiðsimiegojæs. Reikia stengtisprieð miegant neiðvargti. Antraip kita visa diena veltui nueina. Ðian-dien ástaigoje J. Gurvièiaus beveik nebuvo. Vaikðèiojau po miestà.

Buvau pas J. Dusevièiø banke. Bailutis! Iðsigando, kai ëmiaupasakoti apie Leniavà1. V. Andriuðkevièiaus neradau. Felikso Fili-paièio þmona gyrësi, kad jos vyras (buvæs èekistas) visur teisybësieðkàs, todël ilgai nedirbàs. Dirbàs pas Justà Rugiená. Labai neken-èiàs komunistø. Jo vestuvëse vienas èekistas uþtraukæs „Þemaièiøþalias kraðtas aidi“. Antrasis davæs á snuká. Dabar anojo vestuvësepraðæs tik nedainuoti ðios dainos. Uþtraukæs jos Feliksas. Tas pa-grasinæs. Feliksas, bûdamas girtas, iðvadinæs niekðu, kuris nemylásLietuvos. Atsirado Lietuvos mylëtojai! Þino, kad lagery buvau, to-dël ir gerinasi. Þiûrëk, buvau èekistas, bet likau patriotas. Durneliøieðko.

Mënesio pabaigoje susitikau Nulinskà. Ðis vël ëmë sapaliotiapie kaþkoká veikimà. Jam atsakiau, kad nenoriu ir girdëti apiejoká veikimà. Patariau ir jam nesapalioti. Durnelis! Manau, kadpamaþu iðmuðiu ið jo galvos durnas mintis.

Lapkrièio 25 d. ryte visø akivaizdoje pareiðkiau: „Atsipraðiau,nors ir nevykusiai, R. Vëbrà. Dabar noriu atsipraðyti Kaveckà uþtai, kad Stalinu vadindavau, vadindavau þmogumi, turinèiu „neklai-dingà nuomonæ“. Jis neblogas vyras. Jaudinausi dël Lietuvos jau-nimo. Pasirodo, kad jis neblogose rankose. Svarbiausia, kad iðeitøið mokyklos galvojantis jaunimas.“

Kaþkas prisiminë vakar dienos disertacijà apie komjaunimo spau-dà. Að: „Kokia ten gali bûti disertacija apie spaudà, kuri kvietëliaudá buèiuoti Stalinui á minkðtà vietà?!“ Èia ásikiðo Kaveckas: „Oapie Stalinà tu turi neteisingà nuomonæ (!). Jis sukûrë galingà vals-tybæ, kuri ir ðiandien tokia galinga.“ Á tai atsakiau diplomatiðkai:„Galinga! Bet jeigu ne Stalinas, ji ðimtà kartø bûtø galingesnë irmes ðiandien jau komunizme gyventumëme.“

Kadangi R. Vëbra neatëjo á paskaità, todël ilgai vaikðèiojom suKavecku po koridoriø, politikavom. Pranas pakvietë mus á audito-rijà. Ant lentos buvo uþraðyta: „Sveikiname bûsimuosius istorijosmokslø daktarus Terleckà ir Kaveckà.“

Nusijuokæs padëkojau, kad mane uþraðë á pirmà eilæ.Vakare paskaitos vël nebuvo. Visgi R. Vëbra nemandagus! Ga-

lëjo áspëti, atsipraðyti. Uþbëgu pas Kiðkytæ. Pamaèiusi nauju pal-tu, juodu kostiumu, praðneko: „O! Taip apsirengæs á paskaitasvaikðtai?! Pavojinga! Kodël? Gali tave ásimylëti. Gerai, kad nepra-sidedi.“ O visgi vien dël to nesistengiau daug kalbëtis su Vlada. Jigan simpatiðka mergina, ádomu su ja bûtø pakalbëti apie mokyk-los reikalus. Taèiau ji nesugadinta mergaitë ir jà gali paveiktimano artumas, nors að ir negalvoju, kad kiekviena gali ásimylëtimane. Bet ásimylëti gali. O að nenoriu, kad dël manæs kas suktøgalvà.

Ið ten nusprendþiau uþbëgti pas dëst. A. Daukðà dël doc. J. Gal-vydþio elgesio. Gedimino gatvëje sutikau V. Raudeliûnà su sûnu-mi Traideniu. Daug ádomaus papasakojo. Atsitiktinai girdëjæs kal-bà Lietuvos istorijos katedroje. Doc. Jonas Þëruolis pasakæs:„Atsistojo kaþkoks buvæs lagerininkas, sudirbo disertantà ir niekasatkirèio nedavë.“ Ið to padaræs iðvadà, kad ðis faktas buvo svarsto-mas ir CK. O mano reikalai blogi. Ar að paraðiau stodamas á uni-1 Autorius neprisimena tokio.


versitetà, kad kalëjau? Þinoma, paraðiau. Nëra durniø. Gerai! Ðiaipiðvytø. O dabar reikià laikytis, kaip nors baigti istorijà.

R. Vëbra esàs karjeristas. Já norëjæ paðalinti. S. Lazutka iðgelbë-jæs. Uþ kà paðalinti? Reikia suþinoti.

Mokslininkas ið Vyto bus. Tik tie niekðai persekioja þmogelá.Kad kas nors padëtø. Apiplyðæs, nuskuræs.

Sugráþæs suþinojau, kad buvo Edvardas su sugráþusiu ið saugu-mo Zigmu Laugalaièiu. Kodël taip vëlai uþëjo?

Ryte paskambinau Viktorui. Susitarëm, kad 19 val. lauksim jøpas mane. Iðlaukëm iki 22 val. Nesulaukëm.

Daug kas paaiðkëjo. Pasirodo, kad Edvardas, turëdamas Vikto-ro adresà, nenuvedë Zigmo pas já. Kodël? Ko dar nori? Jeigu jisbûtø protingas, prisipaþintø ásimylëjæs moterá, negalás be jos gy-venti. Atleistumëme. Uþtenka þmogui 10 metø lagerio. Niekas ið jodaugiau nereikalauja. Tegu gyvena padoriai, iðmokina lenkæ ir josdukrà lietuviðkai. Bet ne! Visus apgaudinëja, uþ nosies vedþioja.Dukrà leidþia á lenkiðkà mokyklà. Dabar paleido gandus, kad jàatsiëmæs ið lenkiðkos mokyklos ir pradëjæs leisti á lietuviðkà. Kokiubûdu? Vidury metø atsiëmë? Melagis!

22 val. Viktoras iðvaþiavo. Susitarëm, kad jis visà dienà sëdëslaikinam savo bute prie telefono. Reikia sulaukti Zigmo.

Naktá blogai miegojau. Ryte mokytis negalëjau. Iðëjom su Gintu-liu po miðkà pasivaikðèioti. Ten pedagogikos vadovëlá „zubrinau“.

16 val. nusprendþiau á pirtá vaþiuot. Jeigu Zigmas ateis, teguskambina Viktorui ir ten eina. Susitiksime po pirties. Bet apie 15 val.30 min. pasirodë abu. Zigmo bûèiau neatpaþinæs gatvëje. Suvar-gæs. Kurá laikà kartu buvom Sibire, bet po to nesusitikom. Po 8 metøsusitikome Lietuvoj! Geras jis vyras. Suþinojæ, kad spalio pabaigo-je iðleistas po 17,5 metø kalinimo neuþsuko pas mus, palaikëmbailiu. Gal be reikalo. Jo byloje figûravo nuþudyti keli þmonës.Pasirodo, kad jie sveiki gyvi vaikðto. Kai saugumui prireikë já pa-leisti (kad likusiøjø ten „negadintø“) surado teisybæ (jei teisybegalima pavadinti toká ilgà kalinimà tik uþ tai, kad buvo partizanu.Vargðë motina! Toji apsidþiaugë! O kiek Lietuvos sûnø ið visonesugráþo? Kiek jø kaulai pûna Rusijos þemëje? O kiek jø kaulø

Lietuvoje?) Edvardas vaidino skubantá.Liepiau nusirengti. Iðsiruoðiau á paðtà skambinti Viktorui. Iðse-

kë ir Edvardas. Ëmë sapalioti apie tariamus gandus. Supykæs atsa-kiau, kad kà nori ir kas nori tegu plepa apie mane. Man visainesvarbu. Ið pradþiø galvojau þmogiðkai su juo pasikalbëti, patartineslëpti savo vedybø. Niekas jo nesmerks uþ tai. Tiesiog jaustejutau, kad jis nenori Viktoro sulaukti. Pats pasiðovë skambinti.Uþimta! Sugedæs automatas. Paðto virðininkas pakvietë á paðtà. Iðten prisiskambinau Viktorui. Priþadëjo ateiti.

Edvardas liko þaisti sviediniu miðke su Gintuliu ir Vilyte. Aðtyèia Zigmo nieko neklausinëjau. Tik paklausiau, kur nakvojæs.Pas Edvardà?! Tikrai nustebau. Juk jis visiems sakosi gyvenàs pasbrolá. Daugiau nieko neklausinëjau.

Kelis kartus priminiau, kad Edvardas turëjo Viktoro adresà, te-lefono numerá. Buvo priverstas prisipaþinti, kad tik adresà turëjæs(nors ir telefono numerá turëjo). Zigmas visà dienà buvo laisvas,galëjo já Viktoras pavedþioti po miestà. Tik dël Edvardo „kombina-cijø“ tai neávyko.

Kaþkodël nenorëjau ginèytis ir visko iðdroþti jam á akis. Tiktepasakiau: „Kaip mûsø vyrai vedë, geriau ir nekalbëti.“ Viktorasbaisiai „veþë“ Edvardui, nors kalbëjo apie kitø vedybas su „sune-ðiotom“ bobom ir t. t. Edvardas suprato, kur taikoma, nors jis Vik-torui sakësi nevedæs.

Edvardas prisipaþino susitinkàs su Stasiu Ignatavièiumi, VytuVaineikiu. Nesusivaldþiau: „Kokio velnio tu su niekðais tampaisi!“Á Tai Edvardas: „Að irgi toks pat.“ Gaila, kad á tai ko nors nesuge-bëjau atsakyti. Aiðku, kad Edvardas stengësi pateisinti Stasá. Aið-ku! Að daviau S. Ignatavièiaus elgesio ávertinimà.

Ilgokai pasëdëjo pas mus. Iðgërëm truputá.Niekada nepatikësiu, kad þmogø geriausia galima paþinti ne-

laimëje, sunkiose gyvenimo sàlygos. Nepatikësiu!1

Palydëjau visus. Atrodo, kad á jø autobusà álipo seklys.Viktoras tesuspëjæs áspëti Zigmà, kad tas bûtø atsargus.

1 Kurá laikà Edvardas man materialiai padëjo, aplankydavo Elytæ. – A. T.


Tikëjausi gauti komandiruotæ á Kaunà. Bûtumëme abu nuvaþia-væ pas Zigmà ir viskà papasakojæ.

Praëjusià savaitæ Edvardas skambinæs Viktorui. Gruodþio 9 d.susitaræ susitikti pas Viktorà. Atëjæs. Siûlæs net 4 darbus. Daugu-mas jø susijæ su materialine atsakomybe. Viktorui netikæ. Tadapasiûlæs paskutiná – dirbti pas Stasës sûnaus tëvà Povilà. Ðis pa-siûlymas átartinas. Padariau iðvadà, kad jis nori, jog Viktoras dirbtøpas buvusá èekistà ir tuo „susiteptø“. Ðis tûrëtø gerà kozirá ðanta-þuoti Viktorà. O gal giliau kas nors paslëpta?

Viktoras seniai domisi kai kuriomis aplinkybëmis – kokiu bû-du Edvardas prisiregistravo? Man sakë, kad telefonu tepaskambi-no Nachmanui Duðanskiui ir tas padëjo. Bet ið kur jis paþástamassu Duðanskiu? Man sakë, kad á lagerá atvykdavæs. Jeigu neprire-gistruosià, patardavæs paskambinti. Jis ir paskambinæs. Stoty ne-norëjæs susitikti su juo. Bet tas pamatæs ir pasisveikinæs. O Vikto-ras pasakoja, kad Duðanksis paklausæs, kà skaitàs (Edvardas skaitæs„Daily Worker“) ir prisipaþinæs, kad pats skaitæs ðá laikraðtá. Kaþkàmeluoja. Bet ar su ðiais átarinëjimais neinu per toli. Jeigu tada jáuþverbavæ bûtø, nebûtø jo pasodinæ. Ne! Jø agentu jis nebuvo.Ne! jokiu bûdu. Jeigu buvæs, galëjæs mane iðprovokuoti. Bet sau-gume buvo apsilankæs 1963 m. pavasará (kà nuslëpë).

Viktoras praðë nueiti pas S. Ignatavièiø ir iððnipinëti ið jo, kokiubûdu jis pateko pas Duðanská. Buvau paþadëjæs, bet dabar negaliu.Ðlykðtus man Stasys, kaip ir visi tie, kurie ðliauþioja prieð saugu-mà, flirtuoja su juo, nors gal ir neðnipinëja savo draugø.

Stebëjausi Lietuvos nepriklausomybës kovø dalyviø intrigomis.Praëjo 50 metø, o mes tokie pat intrigantai.

Viktoras sutiko su manimi, kad R. Vëbrà tegu sveikina kas norskitas. Taèiau moterys prikibo lapkrièio 26 d. prie manæs. Að siûliauKaveckà. Tas norëjo, kad að sveikinèiau. Teko tarti þodá. Aldonaáteikë gëliø. Rodos, net nepadëkojo. Tepasakë iðdidþiai: „Viskaspriklauso nuo sëdëjimo.“ Gëliø neëmë. Paliko moterims. Iðsiauklë-jimo trûksta!

Man beeinant áskaitos gauti, Kaveckas pabrëþë: „O að pagalvo-èiau pasiraðydamas áskaità drg. Terleckui.“ Atsakiau: „Gerai, kad

tu ne dëstytojas ir juo nebûsi.“ O reikëjo taip atsakyti: „Galvojau,kad tik að vienas daþnai netaktiðkai elgiuosi; pasirodo, kad tarpmûsø ir daugiau tokiø yra.“ Pertraukos metu vël vaikðèiojame suKavecku. Gyvenàs Konservatorijos bendrabuty. Nuo 12 val. gesinaðviesà. Paklausiau, ar þinàs, kodël taip anksti gesina ðviesà. Þinàs.„Ádomu, ar tuos sugavo. Sako, teisë du Konservatorijos studentus.Kaþin ar ðie tai padarë ar ne.“

Jis: „Paþástamas saugumietis sakë, kad kaltininkø nesurado, èiane mano sritis...“

Að ëmiau smerkti tokius iðsiðokëlius. Jis suvaidino lyg negir-dëjæs. Kaþkur nubëgo. Bet gráþæs paklausë: „Sakai smerki tokiusdarbus?“

Að: „Þinoma! Jaunimas ir ðiaip niekuo netiki, nereikia jo labiaugundyti, erzinti. Mes turime kovoti uþ tai, kad bûtø gerbiamosmûsø tradicijos, kalba, istorija. Bet ði kova turi bûti legali ir tiklegali.“1

Klausimas èekistiðkas! Saugumas þino, kad jis su manimi studi-juoja. Aiðku, kad pasinaudos tokia proga. O kad Kaveckas atsisa-kytø pasitarnauti èekistams, tuo netikiu. Lapkrièio 28 d. jam lai-kant egzaminà, suþinojau, kad Stalino Kruvinoje gadynëje jis buvovalsèiaus pionieriø vadovu, komsorgu. Doras lietuvis negalëjo eitiá tokias pareigas! Þinau, kaip elgësi komsorgai Saldutiðky. Ne ki-taip jie elgësi ir kitur. Netenka abejoti, jog Kavecko rankos ganneðvarios. Ðiandien jis vaidina vos ne demokratà, daro uþuominas,kad prisipaþásta klydæs, taèiau lietuviø kraujas slegia jo sàþinæ. Ojà nuraminti gali tokie tik degtine. Degtinei gi reikalingi pinigai.Ant pinigø neuþraðyta, uþ koká darbà jie uþdirbti. R. Vëbrai daviauuþuominà, kad norëèiau gauti pasiskaityti jo disertacijà. Nuvaidinonesuprantàs. Vis vien já gerbiu labiausiai uþ visus fakulteto dëstyto-jus. Vëbra dësto mums ir pietø–vakarø slavø istorijà. Visko nega-lás iðdëstyti. Galás tik vienos ðalies istorijà iðdëstyti. Kokios? Aðsutikau, kad tikslingiausia bûtø studijuoti Lenkijà. Taèiau vieni

1 Taip kalbëdamas melavau, nes nepasitikëjau paðnekovu. – A. T.


praðë Jugoslavijos, kiti Èekoslovakijos. Jis pradëjo dëstyti Lenki-jos istorijà, nes jos istorija glaudþiai susijusi su Lietuvos istorija.

Jau tas rodo, kad Lietuva jam nëra svetima ðalis.O kokiø ádomiø þiniø mes suþinojome apie slavø kilmæ. Vado-

vëliuose to nëra!Ádomiai jis aiðkino lietuviø atsparumà. Kodël labiau uþsispyræ

þemaièiai? Todël, kad visà laikà kovojo! Vakarai laikë, kad lietu-vius sunkiausia nutautinti, palyginus su latviais ir estais. Kodël?Todël, kad lietuviai visà laikà kovojo, prieðinosi prieðø mëgini-mams jà pavergti. O latviai ir estai visà laikà buvo pavergti. Arginegalima tos analogijos padaryti ir apie ðiø dienø lietuviø atsparu-mà? Tikrai jis gudrus diplomatas! O tokiø mûsø tautai reikia! Kadtik gandai, jog jis bus Lietuvos istorijos katedros vedëju, iðsipildy-tø! Linkiu jam sëkmës dëstant Lietuvos istorijà!

Eidamas ið paskaitø, lapkrièio 26 d. uþsukau Istorijos institutanpas A. Tylà. Tokiø ðlykðèiø snukiø maèiau ten! Jauèiau, jog Anta-nà varþo mano vizitas. Po savaitës jis papraðë, kad tik á namuslankyèiausi.

Lapkrièio 28 d. visà dienà „zubrinau“. Seniai taip iðvargau! Daugkas susimaiðë. Pedagogikà atsakiau P. Bernotui, jo þodþiais, tarp„3“ ir „4“. Paþiûrëjæs á veidà paraðë „4“.

O prieð mane atsakinëjæs Kaveckas taip batlaiþiavo! Atsakë la-bai silpnai. Uþtat ir gyrësi dirbæs rusø batlaiþiu. Ðlykðtu! O að ne-pratæs ðliauþioti: Kaveckas asilas! Galvoja, kad já gerbs uþ tokiàðuniðkà jo tarnybà. Doras dëstytojas turi tokiø neapkæsti.

Laimingas gráþau ið egzamino. Teliko tik viena áskaita. Pirmojisesija taip pasibaigë! Bet kiek sveikatos já kainavo! Viskas kainuo-ja sveikatà. Bet mokintis reikia. Ne taip lengvai su manini susido-ros! O susidoroti jie svajoja. Vokietaitá pakorë. Vadinasi, nepabijo-jo vieðosios nuomonës. Saugausi auto maðinø. Ypaè bûtina rytesaugotis. Suvaidins katastrofà ir viskas! Ir jø visko galima laukti!Bûtø maþiau átarimo negu uþmuðus pakasti!

Uþsukom su Viktoru pas L. Zuikelá. Neþinojau, kad bûdamaspirðliu bijojo eiti á baþnyèià. Bûèiau pasijuokæs. Kokiø menkø þmo-geliø yra! Uþtat kiekvienas mano dràsus þodis jiems baisus. Bet

kaip baimë galëjo paveikti mane sudeginti dienoraðèius? To nega-liu sau atleisti! O gal tada nebûtø gimusi ði knyga, bûèiau daugiauneraðæs.

Lapkrièio 30 d. uþsukau pas juridinës konsultacijos vedëjà P. Ku-dabà, su kuriuo kartu dirbom „Glavlite“. Stengësi vaidinti demok-ratà. Kritiðkai atsiliepdavo apie valdþià. Bet nesuþinojau ið jo niekoapie konservatorijos studentø bylà. Nori visiems bûti geras!

Kadangi Safronovos paskaitos neávyko, vël sugráþau pas Vikto-rà (Uþupio 8–3). Neradau. Pasivyti!

Nusprendþiau uþsukti pas R. Masiulioná. Prieð 6 savaites Vikto-ras papasakojo, kad tas dirbàs ateistiniam muziejui Vatikano ma-ketà. Ði þinia labai nustebino mane. Patariau Viktorui kartu nueitipas já ir pasakyti savo nuomonæ apie jo darbà. Neturëjau laiko, ojis neprisiruoðë. Bet prieð kurá laikà buvo susitikæs. Pasakæs savonuomonæ. Ir að pasakysiu! Tyèia uþbëgau. Radau kà tik gráþusiàvisà ðeimà ið darbo. Þinodamas, kaip apie mane atsiliepia, nelikau.Iðsivedæs á kiemà pasakiau savo nuomonæ. Tegu þino! Du kartuskalëjo, o tokio dalyko nesupranta. Senas kvailys! Senas Lietuvosinteligentas! Gëda!

Nepatiko mano þodþiai. Tegu! Tegu þino, kad jo laiþymasis prieokupantø bernø sukelia buvusiems bendrabyliams tik pasiðlykðtë-jimà. Pinigø nori uþdirbti?! O kam jie jam reikalingi? Duktë iðte-këjusi. Abu su þmona dirba. Tai kà tada man daryti? Man irgi eitibatø laiþyti?

Gruodþio 1 d. pas Daná gavau „Aukðèiausiosios tarybos þinias“su ásaku apie 199 straipsná. Ið gydytojø skubu pas Daktarà. Svars-tom straipsnius. Viktoro nuomone, tai nuolaida. Uþ agitacijà ne-siøs á Mordovijà, o paliks Lietuvoje ir ne 7, o 3 metams. Taèiau68 straipsnio nepanaikino. Kam norës, duos 68-àjá straipsná, o po„blatu“ – 199-àjá. Mums, þinoma, duos 7 metus ir pasiøs á Mordo-vijà. Straipsnis uþsieniui taikytas. A. Siniavskiui ir Danieliui pritai-kys ir paleis1. Visgi priversti skaitytis su uþsieniu. Ðià nuolaidàreikia sveikinti. Bet liaudis nemokës ja pasinaudoti.

1 Nepaleido. A. Siniavskis gavo 7 metus, o Danielis 5 metus nelaisvës. – A. T.


Pas siuvëjà (gruodþio 1 d.) þiûrëjau televizijà. Ledo rutulá þaidëðvedai ir rusai. Laimëjo ðvedai. Mes su siuvëju „sirgom“ uþ ðvedus,o jo þmonos 17-metis brolis – uþ rusus. Ið kur toks tamsumas?!Kalta ðeima, mokykla. Anot siuvëjo, kariuomenë já iðmokinsianti.Uþsienio lietuviai galëtø ðiuo vaikëzu remtis ir tvirtinti, kad jøiðvados dël Lietuvos jaunimo labai teisingos. Ne! Vienu vaiku ne-reikia remtis. Tokiø nedaug! Bet reikia sutikti, kad vidurinë mo-kykla iðleidþia daug indiferentø. Universitetas daugelá gydo. Ið teniðeina lietuviais. Bûtina siekti, kad kuo daugiau lietuviø baigtøaukðtàjá mokslà.

Prieð keletà savaièiø pirty sutikau buvusá kurso draugà Gasi-liauskà, dirbantá CK. Dar anksèiau buvau susitikæs ir prisipaþinæssëdëjæs. Sakiau norëjæs uþsukti. Pasiûlë uþeiti. Uþëjau kai kà suþi-noti, suþinoti, kokios nuotaikos Lietuvos komunistø CK. Taèiaunorëjau, kad pasiûlytø tarnybà. Aiðku, kad nebûèiau ëjæs dirbti áprekybà. Ten reikia dirbti ir laiko nëra studijoms. Bet tai bûtøparodæ, kad ne visi buvæ kurso draugai niekðai. Jam neigiamaicharakterizavau Kazbarà, Mikuèioná, Sakalauskà, kurie ið aukðtoþiûrëjo á mane ir nepadëjo. Taèiau jo nepaveikë tokia charakteris-tika. Ðis irgi nori, kad apie já gerai galvotum, taèiau nors truputárizikuoti padedant buvusiam draugui nepanorëjo. Tepasakë, kadviskas pamaþu uþsimirð. O að kvailystæ padariau susidëjæs su po-grindþiu.

Visi jie vienodi! Universitete nestojo net á komjaunimà. Pama-tæs, kad amerikieèiai neateis iðvaduoti, ðoko á partijà. Abiem ran-kom laikosi uþ këdës, ðiltos këdës. Maèiau, kaip jis pataikavo mi-licijos papulkininkiui rusui. Tiesiog dvilinkas lankstësi prieð já.

Mëginau kai kà iðtraukti ið jo. Nesileido. Sukau, sukau, betnieko „neiðsukau“ apie tai, kokios naujienos CK. Ant kabinetødaug uþraðø (lietuviø kalba!) su rusiðkomis pavardëmis. Darbuoto-jas lietuviðka pavarde labai blogai kalbëjo lietuviðkai. Koridoriujegirdëjau daþniausiai kalbant rusiðkai. Aiðku, kokios tautybës valdi-ninkai ten dirba!

Nesigailiu susipaþinæs su buvusiu „kursioku“. Tarnybos preky-boje tikrai nenoriu. O geresnës niekur negausiu.

Vizitas parodë, kad Gasiliauskas irgi bailiukas, kaip ir visi, t. y.daugumas mûsø amþiaus vyrø.

O ko ið jø norëti? Jie bijosi netekti ðiltø vietø! O ko netektibijosi mûsø draugai ið lageriø? Visgi labiau smerkiu Edvardà neguGasiliauskà. Gasiliauskas tik paprastas bailys.

Lapkrièio 26 d. „Tiesoje“ triukðmas, kad iðteisino kaþkoká vo-kietá Ðtoká, kuris suðaudë 111 þmoniø. Jeigu jis kaltas, já reikiapakarti. Taèiau enkavedistams nëra ko triukðmo kelti. Jø rankosne maþiau kruvinos.

Dz. Budrys – niekðelis. Tik Zigmo dëka ðis liko gyvas. Að prieðþudynes, taèiau jeigu Budrá bûtø nudëjæ, vienu niekðu bûtø buvæmaþiau. Ðlykðtynë! Jo sûnelis ásakë K. Ambrasui iðsineðdinti ið re-dakcijos. Koks tëvas, toks ir sûnus!

O Dailës instituto direktoriaus V. Mackevièiaus gaila. Prievar-tauja ir viskas. O kaip að jo vietoje pasielgèiau? Nepasiraðyèiau!Bet ar gerai padaryèiau. Iðvytø, o á mano këdæ niekðà pasodintø.Gal V. Mackevièius daug studentams padeda. Kitas jo vietoje ne-padëtø. Tad sunku urmu visus smerkti.

(Jau 20 val., o dar vienà pasikalbëjimà apraðyti reikia).Prieð trejetà savaièiø prisistatë prie manæs Kompozitorius1. Lyg

nujausdamas (gal saugumas padëjo nujausti), kà man skauda, pra-dëjo temà apie Lietuvos likimà. Nesitikëjau, kad já ði tema labaidomina.

Paðnekovas pats paklausë ir pats atsakë: „Koks Lietuvos liki-mas? Kas jos laukia? Að pats gan optimistiðkai þiûriu á jos ateitá.Caro laikais net 120 metø nenutautëjom. O tada mes buvom tokienekultûringi: neturëjom savo mokyklø, spaudos, inteligentijos, kul-tûros. O ðiandien turime gan turtingà kultûrà, gausingà inteligen-tijà. Kasmet mûsø aukðtosios mokyklos iðleidþia tûkstanèiais inte-ligentø. Kokia mûsø padëtis? Reikia bûti objektyviems. Lietuvàiðgelbëjo jos prisijungimas prie nekultûringos Rusijos.“ Nustebautai iðgirdæs. Pasirodo, kad ir jis susipaþinæs su J. Jurginio mintimis.

1 Edvardas Kaveckas.


K. tæsë toliau savo mintá: „Apie paskutiná karà. Objektyviai þiû-rint, nuo vokieèiø mus iðgelbëjo Rusija.“ Stengdamasis bûti diplo-matiðkas, pridûriau: „Ne tik mus iðgelbëjo nuo nutautinimo, bet irvisà Europà, visà pasaulá. Jeigu vokieèiai bûtø laimëjæ, mes ðian-dien neturëtumëme nei lietuviðkø mokyklø, nei lietuviðkos spau-dos ir patys bûtume atsidûræ Sibire.“ Jis, þinoma, pritarë man. Ste-bëjausi, kad jis atsisakæs propagandinio þargono ir nëra toksneádomus, kaip iki ðiol.

Kalbëjau ir að: „Man primetamas nacionalizmas. Taèiau toks aðnesu. Tokiø internacionalistø labai maþa ir jûsø, komunistø, tar-pe...“ Nedavæs baigti minties, nutraukë mane: „Þinau. Kiekvienasiðsilavinæs þmogus turi bûti internacionalistu.“ Að baigiau mintá:„Taèiau internacionalistas gali bûti tik tas, kuris myli savo tautà. Aðmyliu Lietuvà ir dël jos ateities daþnai sielojuosi. Man atrodo, kadjai gresia nutautëjimo pavojus. Ðiandien nematau pavyzdþiø, ro-danèiø, kad Lietuva sàmoningai bûtø rusinama. Bet N. Chruðèiovolaikais maèiau aiðkià tendencijà rusinti mus.“ Èia jam papasakojauapie N. Nikitos manipuliacijas su „narchozø“ apjungimu. Jis suti-ko. Esà tokia tendencija buvusi. XXII suvaþiavimo tendencija vedu-si á tautø nacionaliniø skirtumø likvidavimà. Taèiau XXIII suvaþia-vimo tendencija jau prieðinga.

Jis papasakojo (pridëjæs „tarp mûsø kalbant“ arba duodamassuprasti, kad visos ðios þinios pasemtos ið „slaptø“, jam tik vienamprieinamø, ðaltiniø), kaip sàjunginiame pasitarime ideologiniu klau-simu Uþkaukazës mokslininkai árodinëjæ, kad neteisinga tvirtinti,kad rusai atneðæ jiems kultûrà. Uþkaukazëje klestëjusi kultûra, kairusës nuogos laipiojusios po miðkus. Vidurinës Azijos mokslinin-kai irgi këlë tà patá klausimà. Pas mus dar nesàs toks aðtrus tau-tinis klausimas,o Uþkaukazëje tiesiog spjaudoma ant visko, kasrusiðka.

Að: „Tikiu, kad po keliø ðimtø metø, jeigu mes prisikeltume,bûtø juokingas tautinis klausimas. Taèiau ðiandien ðis klausimasgan aktualus, svarbus. Jo ignoruoti negalima.“

K. priminë Leninà, kuris pabrëþdavæs, kad tautø draugystei di-dþiausias pavojus gresiàs ið rusiðkojo ðovinizmo.

Klausiausi ir pats netikëjau savo ausimis! Kompozitorius taipkalba! Pritaræs jam priminiau: „Neþiûrëkit Lenino teiginiø, kodëlðiandien visur ðaukiama apie burþuaziná lietuviø nacionalizmà, o iðviso tylima apie rusiðkàjá ðovinizmà.“ Jo nuomone, nenorima liestitokio aðtraus klausimo.

Èia K. vël pasikeitë ir tapo toks, koká já iki ðiol paþinojau: „Sten-giamasi neakcentuoti nacionaliniu skirtumø, o maþinti juos. Eko-nomika labai sulieja tautà. Èia jis papasakojo, kaip sàmoningaiLietuvos ekonomika vystoma tokia kryptimi, kad Lietuva neiðsi-verstø be „broliðkosios pagalbos.“ Nesusivaldþiau nepagyræs jo:„Pasirodo, kad tu gan gudrus! Iki ðiol laikiau tave kvailesniu.“ Jisárodinëjo, kad bûtina vystyti glaudþius ekonominius ryðius tarprespublikø. Jø nebuvimas trukdo soc. statybai. Leido suprasti, kadturi galvoje Rumunijà.

Kaþkokia proga ëmë dëstyti nuvalkiotà klasiø kovos teorijà. Iðto iðvedë 1941 m. represijø bûtinumà. Èia ëmiau tiesiog ðaukti:„Ne! To tu man neárodysi. Að neturiu savo tvirtos nuomonës dëldabartinio Lietuvos rusinimo. Gal ji tikrai nerusinama, gal esu perdaug átarus ir matau asimiliacijos pavojø ten, kur jo ið viso nëra.Bet dël Stalino ir lietuviø trëmimo turiu tvirtà savo nuomonæ. Ne-buvo jokio reikalo veþti lietuviø á Sibirà. Klasiø kovos priedangaStalinas vykdë sàmoningà lietuviø tautos naikinimà. Sakai, kadbuoþes, dvasininkus veþë. Ne! Veþë neturtingus valstieèius, inteli-gentijà. Sakai, kad ðaulius reikëjo veþti? O kas jie buvo? Tie patysneturtingi kaimo vaikai. Juk buvo laikoma tada gëda nepriklausytiðauliø organizacijai. Tu kitkuo manæs neátikinsi. Jeigu nebûtø ve-þæ, vokieèiø talkininkø skaièius padidëjæs? Netiesa! Kaip tik bûtøbuvæs maþesnis pasiprieðinimas. Kaip tik represijos ir sukëlë tokápasiprieðinimà. Kaimas (bent mano tëviðkë) gan taikiai sutiko Rau-donàjà armijà. O kaip jà palydëjo, pats matei.“

Matydamas, kad manæs neátikins lietuviø tautos naikinimo bû-tinumu, pradëjo kità temà.

Gailiuosi, kad nepriminiau Kaukazo tautø naikinimo. Kokia tenklasiø kova vyko? Juk veþë visus iki vieno þmogaus, neiðskiriantnet pirmøjø partijos sekretoriø.


Matyt, norëdamas iðtraukti mano nuomonæ, ëmë árodinëti, kadnepriklausoma Lietuva neiðsiverstø be Rusijos. Uþ dabartinæ pra-monæ turime bûti dëkingi Rusijai. „Kaþin ar nepriklausoma Lietu-va bûtø pajëgusi sukurti tokià pramonæ.“

Að: „Nekalbu apie nepriklausomà Lietuvà. Nesu ðalininkas po-litikos, kuria remiantis visos Lietuvos ekonominis ir politinis gyve-nimas bûtø orientuojamas á Vakarus. Net daugelis vadinamøjø bur-þuaziniø nacionalistø lageryje sutikdavo, kad mums naudingiaueiti ne su Vakarais, o su Rusija. Bet svarbu kokiomis sàlygomis. Okad Lietuva galëtø viena gyventi, rodo Suomijos, Danijos, Olandi-jos, Belgijos, Liuksemburgo ir kt. ðaliø pavyzdys.“

Jis nusitvërë uþ Belgijos. Belgija dûstanti nuo þaliavø trûkumo.Kaip tik ji veda dël þaliavø intrigas Konge. Tai esàs jos gyvybësreikalas. Nenorëjau ðia tema per daug kalbëti, gilintis. Ëmiau iruþdaviau jam naujà klausimà: „O kaip tu þiûri á visasàjunginesstatybas. Kokiu tikslu jos vykdomos?“ Jis: „Tu nori pasakyti, kadsàmoningai sukuriami dirbtini rusifikacijos þidiniai?“ Nieko neat-sakæs ëmiau juoktis. Tai nesà taip blogai: galás nuvaþiuoti á Alytø irásitikinti, kad ten trûksta darbo jëgos. Tai ne atsakymas! Að: „Jei-gu nëra darbo jëgos, nereikia kurti pramonës. Ámones reikia kurtiten, kur yra þaliavos ir laisvø darbo rankø.“ Jis: „Tu neteisus! Vys-toma pramonë, reikalaujanti nedaug þaliavos.“ Jis girdëjæs apieLatvijos komitetø pasiprieðinimà. Að: „O ið kurgi Alytaus staty-boms imama darbo jëga? Ið Rusijos?“ Jis: „Nesidomëjau. Ið visurgali vaþiuoti, taip pat ir ið Rusijos.“ Ðtai koks tu lietuvis. Tau netnesvarbu, ið kur imama darbo jëga, nesvarbu, kad vaþiuoja rusøkolonistai á Lietuvà ir kiek jø vaþiuoja. Kaþkuo vël rëmiau lietuvið-kàjá stalinietá prie sienos.

Ðtai kaip mëgino ðis iðsisukti: „O ar tau þinoma, kad Indijojekasmet mirðta badu 14 mln. þmoniø? Reikia tarptautiniu mastuþiûrëti.“ Ir kaip èia að nesugebëjau jam atkirsti. Kodël gi patys rusaineatiduoda savo duonos indams? Kodël jie nori gelbëti Indijà mûsøsàskaita? Kodël jis pats neatiduoda dalies savo algos maþiau uþdir-bantiems? Ið pradþiø jis pasirodë nauju þmogumi, atsikraèiusiu sa-vo stalininiø sapaliojimø. Bet toks jis tebuvo vos pusvalandá. Vël jo

asmeny maèiau uþkietëjusá stalinietá, pasiruoðusá bet kada prekiautimûsø tauta: jos materialiniais ir dvasiniai turtais. Po senø ir neádo-miø jo sapaliojimø pateikiau jam konkretø ir aiðkø klausimà: „Kon-kreèiai! Kaip tu ásivaizduoji Lietuvos ateitá?“

(21 val. 25 min. Nebaigiu. Bëgti á miðkà. Ir taip per ilgai raðau.)

Gruodþio 15 d. (ketvirtadienis)

(17 val. lauke sninga po truputá. Praneðë, kad greit naktá bus iki–18°C. Skubu raðyti. Mano nuostabai, uþmigæs po 23 val., miego-jau iki 6 val. 30 min. Raðydamas ástaigoje pavargau. Pësèias paë-jau, vël galiu dirbti. Sapnavau kelionæ. Kad tik su mama kas norsblogo neatsitiktø).

Jis: „Laikas bëga, viskas keièiasi...“ Daugiau neprisimenu, kà jisvapaliojo. Prisimenu, kad pokalbio pradþioje jis tarp kitko pareið-kë: „Gal TSRS pasidarys tiek galinga, kad nesibijos palikti mûsøvienø ir duoti daugiau savarankiðkumo“. Gráþau prie pokalbio apie„derþimordø“ elgesá Lietuvoje. Priminiau K., kad saugume prie-kaiðtavau uþ tai, kad su rusiðkuoju ðovinizmu iðvis nekovojama. K.,vaizduodamas lyg baisià paslaptá iðduodamas, papasakojo apie Lie-tuvos CK posëdá. Jame rusiðkieji ðovinistai gavæ reikiamà atkirtá.Kai kas ið jø buvæs priverstas net „bilietà padëti“. Gaila, kad nepa-sakiau, jog neteko girdëti, kad nors vienas Lietuvos rusas bûtøbuvæs paðalintas ið partijos uþ rusiðkàjá ðovinizmà, nors J. Bulavastikrai paðalintas. Gaila, kad nepapraðiau nurodyti pavardes tokiø„nukentëjusiøjø“.

Rusø antplûdis á Lietuvà nesudaràs didelio pavojaus. Kadangimes, lietuviai, esame aukðtesnës kultûros, todël Lietuvos rusai lie-tuvëja, persiima mûsø kultûra. Ëmiau juoktis: „Ið kur tu iðtraukei,kad Lietuvos rusai lietuvëja? Sakai, pastebëjæs tai Vilniuje. Maþaitu paþásti dar Vilniø ir rusus.“ Jo nuomone, að taip liguistai rea-guojàs á tautiná klausimà, nes bendrauju tik su nacionalistais ið


lagerio. Ði ir ankstesniosios jo pastabos parodë, kad jis ne viensavo noriu ryþosi pasikalbëti su manimi. Ðiandien tai aiðku.

Ið pradþiø jis vaidino gan didelá demokratà ir vos ne Lietuvospatriotà, labai susirûpinusá Lietuvos ateitimi. Jis demonstravo netantirusiðkà savo nusistatymà. Jokios tarybinës kultûros nesà, esan-ti tik bendraþmogiðka kultûra. Rusai niekada nebuvæ kultûringes-ni uþ mus. Stalinas, bijodamas rusø, iðkëlë juos á pirmà vietà. Betpo ðiuo tariamu demokratiðkumu kyðo siekimas „perauklëti“ ma-ne. O ar að teisingai elgiausi? Atrodo, kad gerai. Jeigu bûèiauvaidinæs viskam pritariàs, bûtø átaræs, kad jo bijausi. Teparodþiausavo neigiamà nusistatymà tik „visasàjunginëms statyboms“. Ko-kiais kitais kanalais eina asimiliacijos pavojus, jam nenurodþiau.Nieko naujo jis neiðpeðë ið manæs. Tà mano nusistatymà saugumasþino.

Gruodþio 2 d. bëgdamas á susitikimà su Ale susitikau A. Povi-liûnà, dirbantá Þemës ûkio ekonomikos institute. Kadangi „Tiesoj“skaièiau apie vykstantá TSRS mokslø akademijos prezidiumo vi-suomeniniø mokslø sesijos iðvaþiuojamàjá posëdá Vilniuje, todëlpaklausiau, kur vyksta tas posëdis. Baigiamasis posëdis vyksiàsðiandien 17 val.

Uþbëgau Viktoro paimti. Bet tas sakësi visà naktá nemiegojæs.Iðdundëjau vienas. Gaila, kad pavëlavau. Radau neádomiai kalban-tá akademikà ekonomistà, kurá visi rusai vardu ir tëvavardþiu vadi-no. Po jo þodis suteikiamas akademikui Chrapèenkai. Jo kalbaparodë, kad sekcijose ðá kartà vyko ádomesnës diskusijos. Iki ðiolPabaltijo mokslininkai buvo ápratæ stovëti ant uþpakaliniø kojøprieð poniutæ Maskvà ir kartoti „Klausau!“ Taèiau ðiuo kartu jieiðdráso galø gale pasakyti dràsesná þodá, kas, be abejo, nustebinomaskvieèius. Ir gal ne tik nustebino.

Akademikas papasakojo, kad kaþkoks estø mokslininkas kriti-kavæs Vidurinëje Azijoje iðleistà knygelæ, kurios autorius siûlàspanaikinti nacionalines kalbas, visur ávesti rusø kalbà. Akademikoþodþiais, minëtos knygelës autorius neteisus ir jis pritarë estui.Taèiau netikëjau nei vienu jo þodþiui. Þiûrëjau á prezidiume sëdin-èiøjø rusiðkus veidus ir galvojau, kad kiekvienas ið jø veidmainiau-

ja, iðsisukinëja. Mintyse jie svajoja apie tà dienà, kad Pabaltijysbus grynai rusiðkas.

Þodis suteikiamas viceprezidentui Fedosiejevui. Tai gudrus se-nis. Kalba be jokiø uþraðø. Kiekvienas jo þodis apgalvotas, pasver-tas. Kiek ilgiau sustoja ties tautiniu klausimu (nors þodþio „tauti-nis klausimas“ niekas ðiandien nevartoja). Leninas kalbëjæs apietautø „suartëjimà“, „susiliejimà“. Bet Leninas niekada nesakæs, kadreikia ðá procesà greitinti administracinëmis priemonëmis. Kà taireiðkia tautø „susiliejimas“? Ekonominis bendrumas – tai „susi-liejimas“, politinis bendrumas – irgi „susiliejimas“. Visa tai jaupasiekta. Bet Leninas nekalbëjæs apie kalbiniø skirtumø iðnykimà.Viceprezidentas mëgino nuraminti Pabaltijo mokslininkus Leninoteiginiu, kad tautiniø skirtumø iðnykimas, tautinis kalbø iðnyki-mas ávyks labai tolimoje ateityje – kada bûsiàs komunizmas pa-statytas visame pasaulyje. Kadangi naujas Chruðèiovas, þadëjæsper 20 metø rojø sukurti, dar nepasirodë, todël galima bûti ra-miems. Akademiko kalboje tarp eiluèiø galima buvo perskaitytitai, kad tikslas lieka tas pat, taèiau priemonës turi bûti lankstes-nës. Skubëjimas galás tik þalà padaryti (suprask, suaktyvinti tautinájudëjimà, pasiprieðinimà rusinimui).

Gruodþio 8 d. „Tiesoje“ jo kalba gerokai paredaguota. Matyt,vyr. cenzorius Papovas jà taip suredagavo, kad uþsienio burþuazi-niai nacionalistai nieko negalëtø suprasti. Esmës, þinoma, neið-kreipë, nors tai ne Fedosiejevo þodþiai: „...Kovojant prieð naciona-

lizmà, neteisinga bûtø nutylëti kai kuriuos reiðkinius ir nekreiptidëmesio á kai kurias klaidas. Pavyzdþiui, atskiri „teoretikai“ tvirti-na, kad nacionalinës kalbos naudojimas respublikoje yra atsiliki-mas. Kitø nuomone, knygø leidimas ne nacionaline kalba, o tar-pnacionalinio bendravimo kalba (kodël gi bijomasi iðtarti „rusø“kalba – A. T.) – tai vos ne nihilizmas arba ðovinizmas. Taèiaunacionalinë kultûra, nacionalinë kalba – tai didþiausias socializmolaimëjimas. Rûpinimesi nacionaline kultûra áþvelgti nacionalizmopasireiðkimà – tai politinis tamsumas.“

Ði citata ið tariamos Fedosiejevo kalbos rodo, kad tokios nuolai-dos daromos tik norint keisti taktikà daugiau lankstesne ir taip su


didesniu pasisekimu kovoti su nacionalizmu. Taèiau vis vien reikiadþiaugtis, kad gyvenimas verèia Maskvà daryti nuolaidas.

Kokios ið to iðvados. Anà dienà diskutavau ðiuo klausimu suJonu I. Að: „Stalininis Damoklo kardas vis maþiau gàsdina Lietuvosmokslininkus. Pamaþu jie ima kalbëti apie savo tautos teises. Norsjie kalba labai nedràsiai, puse burnos, bet Maskva priversta truputáatsitraukti nuo stalininës ir chruðèiovinës nutautinimo linijos. Taigerai!“ Jonas I: „Tikslas vis vien lieka tas pat – surusinti mus. Irkaþin ar dël ðiø lankstesniø priemoniø nepavyks Maskvai ágyven-dinti tai daug greièiau negu brutaliomis priemonëmis, kurias nau-dojo Stalinas.“

Að: „Dràsûs mokslininkai gali panaudoti ðá Maskvos atsitrauki-mà savo tautos tikslams. Ðiandien mokslininkai pamaþu ima kalbë-ti apie mûsø tautos indëlá á Europos istorijà, kultûrà. Daugeliuimûsø atviras pretekstas dràsiau kalbëti ir apie mûsø kalbos teises.Ðiandien á mûsø ástaigas brukama prievarta rusø kalba. Mes bijo-mës daugelyje ástaigø kalbëti lietuviðkai. Taèiau Maskvos trauki-masis suteiks mus dràsos. Mes apie tai imame kalbëti atvirai. Ateislaikas, kada nebijosime visose Lietuvos ástaigose kalbëti lietuvið-kai. Tai bûtø didelis laimëjimas. Ðis laimëjimas sujudintø lietuviuskovoti uþ lietuviø kalbos gynimà ir sulaikytø rusø antplûdá. Ásivaiz-duok, kad ðiandien Lietuvoje (kaip ir Slovënijoje) visur lietuviaikalbës dràsiai lietuviðkai. Rusams tas labai nepatiks. Jeigu seniaugyvenà neiðsineðdins, tai naujai atvykæ ilgai neuþsilaikys!“ Bet Jo-nas I vis nenusileido: „Gerai! Kultûros srityje leis mums sutelktivisas jëgas, visà dëmesá. O ekonomikoje verðis á Lietuvà. Alytus,Marijampolë ir Utena taps tokiais pat rusifikacijos lizdais, kokiaisðiandien yra Vilnius, Klaipëda.“ Atrodo, kad kiekvienas likom priesavo nuomonës. Að bent patenkintas tuo, kad Maskva priverstinaitruputá atsitraukë. Jeigu mes bûtumëme dràsesni, priverstume jàdaugiau atsitraukti.

Priimtoje rezoliucijoje galima pastebëti Pabaltijo mokslininkønepasitenkinimà Maskvos elgesiu jø atþvilgiu. Mokslininkai parei-kalavo ir jiems (ne tik rusams) leisti pasireikðti Maskvos moksli-niuose þurnaluose, pareikalavo versti jø mokslinius darbus á uþsie-

nio kalbas. Aèiû dràsiesiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslinin-kams! Aèiû tik, þinoma, ne J. Matuliui ir K. Korsakui. Abu ðlykðtûspalaiþûnai. Tai rodo K. Korsako kalba „Tiesoje“. Bet ir joje kai kaspralenda. Prisidengæ reikalavimu duoti atkirtá uþsienio lietuviams„nacionalistams“, Lietuvos mokslininkai nori iðsiderëti ið Maskvosleidimà daugiau kalbëti apie savo tautos kultûrà, istorijà. Bet Maskvairgi nekvaila. Tik labai spiriama truputá nusileidþia. Baimë, kad perdidelis jos spyriojimasis gali duoti prieðingø rezultatø, verèia jànusileisti.

Gruodþio 14 d. „Tiesa“ perspausdino ið „Komunisto“ Nr. 17 Stre-panovo straipsná (iðtraukas) „Aktyviai formuoti tarybiniø þmoniømarksistinæ – lenininæ pasaulëþiûrà ir komunistinæ moralæ“. Èiayra kai kas naujo, ádomaus. Nenauja, þinoma, kad Maskva bijosiVakarø propagandos ir priklausomai nuo jos keièia savo taktikà.Nauja tai, kad kai kas ið gudresniø kremlieèiø ima galvoti, kadtaktiniais sumetimais reikia kalbëti ir apie ðovinizmà.

„Burþuazijos ideologijos mëgina pakirsti mûsø broliðkà sàjun-gà, atgaivinti nacionalistines nuotaikas ir prietarus. Þaidimas na-cionaliniais jausmais, jø panaudojimas nacionalizmui ir ðovinizmuikurstyti yra viena ið strateginiø antikomunizmo krypèiø.“ Kà Ste-panovas siûlo prieðinti tai pavojingai propagandai? Ðtai kà: „Ne-galima sakyti, kad mes nepropaguojame internacionalizmo. Betkai kuriais atvejais pastebimas nesuprantamas bailumas su nacio-nalistinës ideologijos pasireiðkimais, su ðovinizmo pasireiðkimais.“Kà tai reiðkia? Sustiprinti kovà su nacionalizmu? Èia jiems dràsosuþtenka visà laikà. Matyt, turima galvoje rusiðkàjá ðovinizmà, kurisir gimdo nacionalizmà. Ði lazda turi du galus. Bet að asmeniðkaisveikinèiau, jeigu imtø kalbëti apie ðovinizmà. Manau, kad neið-drás. Bijos!

(Viktoras uþëjo. Taip nebaigiau raðyti. Gerai! Pailsëjau. 21 val.30 min. miegoti).


Gruodþio 16 d. (penktadienis)

17 val. 20 min.15 val. atëjæs pyliau po veranda smëlá. Dabar sunku raðyti.

Eilëje prie drabuþiø pamaèiau A. Tylà. Priëjæs papraðiau pa-laukti manæs. Taèiau jis apsivilkæs iðëjo. Pagalvojau, arba nesupra-to manæs, arba pabijojo pasirodyti, kad esam paþástami. LaukiauV. Miliaus. Tas matë mane, bet nepriëjo. Turësiu kantrybës ir palauk-siu. Bet tuo pat momentu per paradines duris áëjo A. Tyla: „Kodëlneiðeini?“ Að: „Pagalvojau, kad bijai manæs, todël vienas ir iðëjai.“Jis: „Kà tu èia iðsigalvoji? Kokià diversijà ruoði prieð mane? Ko aðbijau?“ Að: „Manæs daug kas bijo, todël jauèiuos nejaukiai. Galvo-damas, kad tas arba kitas bijo, neprieinu.“

Kur að einàs? Jis einàs á J. Marcinkevièiaus poezijos vakarà.Labai iðvargæs, norás pasivaikðèioti, kur eisim? Jis pasiûlë eiti áKatedros aikðtæ. Paskui nusiviliojo net prie Vilnelës Jaunimo sode.Pasirodë 2 tipai.

Apkaltinau, kad man nepraneðë apie vykstanèià ðià mokslinæsesijà. Juk pirmiau ne kartà praðiau pakviesti mane á panaðias sesi-jas. Iðsisukinëjo. Buvæ labai neádomu. Pats be reikalo sëdëjæs. Ið-vargæs ir viskas. Bet manæs tuo neátikinsi! Baigiamasis posëdis paro-dë, kad bûta ádomiø diskusijø, susikirtimø tarp Pabaltijo mokslininkøir maskvieèiø.

Visgi Antanëlis kai kà papasakojo. J. Jurginis pareiðkæs pagei-davimà, kad Maskva galø gale leistø Lietuvos istorikams patiemsspræsti Lietuvos istorijos problemas. Èia jis ëmæs dëstyti tas paèias„erezijas“, kurias girdëjau 1966 m. spalio 3 d. per jo paskaità –kodël Lietuvos prisijungimas prie Rusijos paþangus, jeigu paþan-giu pripaþástamas ir pasiprieðinimas tam prijungimui. Kodël J. Ja-sinskio gatvæ panaikino, o kità gatvæ Antakalnyje Suvorovo vardupakrikðtijo? Galvojau, kad jis tik studentams iðdrásta apie tai papa-sakoti? Pasirodo, kad jis visur kelia tas paèias problemas. DràsusJ. Jurginis! Gaila, kad tokiø labai maþai.

Nustebino ir R. Ðarmaitis. Lietuvos istorikai aiðkina, kad Lietu-vos Respublikos ákûrimas buvæs regresyvus reiðkinys. Burþuaziniainacionalistai ir jø propaganda labai lengvai sukritikuojà ðá teiginá.Juk tikrai, palyginus su caro valdymu ir vokieèiø okupacija, nepri-klausomos valstybës sukûrimas buvæs teigiamas reiðkinys. Ðarmai-tis priminæs Molotovo kalbà priimant Lietuvà po Stalino saule.Molotovas kalbëjæs, kad carai verþësi á Pabaltijá todël, kad ten geriuostai. Tarybinë vyriausybë vykdanti visai kità politikà. Kai dabarvisos trys respublikos ájungtos á TSRS, reikià ieðkoti tose ðalyserevoliuciniø tradicijø.

Praðiau paaiðkinti kiekvieno Molotovo þodþio reikðmæ. Antanastylëjo, iðsisukinëjo. Að: „Vadinasi, Molotovas pripaþino tai, kad prijun-gæ tas respublikas prie Rusijos, ieðkos revoliucionieriø, augins ko-munistus?“ Tokiø mano iðvadø A. Tyla nei patvirtino, nei paneigë.

Paspielovas labai sudirbæs Ðarmaitá. Kaip sudirbo, neaiðkino.Iðeitø, kad tikrai ádomu ten buvo. Praðiau duoti paskaityti sesijosstenogramas. Negalás, nes jos patekusios á archyvà. Bet kai atsi-sveikindamas pakartojau praðymà, sutiko. Ðiandien gatvëje suti-kau já. Vël priminiau. Jos esanèios akademijoje, visuomeniniø moksløsekcijoje, pas K. Korsakà. Suprask, kad nori!

Apgailestavau, kad A. Snieèkus negirdëjo Fedosiejevo baigia-mojo þodþio – apie tai, kad Maskva neskuba mûsø „sulieti“. Að:„Kà gali tas Snieèkus? Stovi ant uþpakaliniø kojø ir vykdo Mask-vos komandà. Jeigu jis turëtø savo nuomonæ, nesëdëtø taip ilgaisekretoriaus këdëje“. Jis sutiko. Juk nuo 1926 m. sekretoriauja.

Anà dienà sugalvojau „prispausti“ já. Pareikalauti paaiðkinti, kodëljis manæs bijosi, kodël neatviras. O gal ims ir prisipaþins visà tiesà?

Aplankiau Postilæ1 ir pasakiau jam savo nuomonæ apie doc. J. Gal-vydþio paskaitas. Jis: „Tikrai seniams nëra ko bijotis. Bet jie bijo.Pavyzdys prof. Z. Þemaitis. Taip ðis visiems pataikavæs.“ PriminiauK. Borutà, kuris prieð mirtá irgi pataikavo. Postilë nesutiko. Jis kàkità girdëjæs apie Borutà.

1 Dëst. A. Daukðà.


Skubëjau, nes maèiau, kad ðeima ruoðiasi vakarienei. Skubëda-mas pamirðau pasakyti savo nuomonæ apie daktarà A. Þilënà, kurisne vietoje ásikiðo.

Ðiuo metu ið komandiruotës gráþo Profesorius1. Su manimi nepa-sistengë susitikti. Kodël? Bijo. Ko? Juk jis nëra koks nors pogrin-dininkas. Jeigu bûtø pogrindininku, tuomet tikrai nevertëtø susiti-kinëti su manimi. O dabar nëra ko bijotis. Vël iðvykæs. Nuo pradþioslapkrièio taip ir nebuvom susitikæ.

Gruodþio 2 d. Viktoras pareiðkë norás nuvaþiuoti á mano tëvið-kæ. Tegu vaþiuoja, nors didelio noro kviestis neturëjau. Saugumasturës daugiau pagrindo átarinëti mus.

Gruodþio 3 d. Alë paskambino. Ar nebuvo uþëjæ du kolûkie-èiai? Pareiðkæ norà susitikti su manimi. Supratau, kad jai „vaidena-si“. Uþëjo Viktoras á ástaigà. Atëjo Alë. Ryte prie autobuso maèiusi2 átartinus tipus. Vaidenasi! Bet kaþkodël nedràsiai ir að jauèiaus.Kodël? Todël, kad naktá labai blogai miegojau. Kai gerai iðsimie-gu, nieko nesibijau.

Palikæs mane laukti traukinio, Viktoras nubëgo á paðtà. Pama-tæs seklá. Nusivedæs á paðtà. Tas þiopsojæs, koks adresas uþraðytasant banderolës, Viktoras pridengæs jà. Tipelis pildæs telegramà irvis dairæsis. Viktoras iðëjæs pirmas ir pasislëpæs uþ kampo. Tipelisiðlëkæs, nematydamas Viktoro suplëðæs telegramà ir likæs ieðkoti.Pastebëjæs, kad Viktoras viskà matë, susimaiðæs ir pirmas pralëkæsgatve. Tada Viktoras paskui já sekæs. Anas paeina ir atsigræþia.Tokiam pinigø nemokëtø. Suklaidinæs seklá ir atëjæs. Traukiny së-dëjo prieðais 3 mergaitës ir kaþkoks Vilniaus technikas. Viena klausëdraugës: „O kada bus komunizmas? 1970 metais?“ Tonas rodë,kad juokiasi ið to komunizmo. Niekada gal þmonës taip netikëjoniekuo, kaip dabar.

Vos álipom á autobusà Ðvenèionëliuose. Buvo gëda prieð Vikto-rà, kad truputá ásikiðau ten, kur nereikëjo – kandþiai pasakiau,kad þmonës verþësi per paskutines duris. Nemigos darë savo.

Linkmenyse Viktoras papasakojo, kad mus lydëjo 2 agentai.Ant vieno baltiniø rankovës pastebëjæs valdiðkà þenklà. Atrodo,kad abu toliau nuvaþiavo.

Nenorëjau uþeiti pas Alfredà. Norëjau skubëti, kad rasèiau ma-mà neiðëjusià kur nors miegoti. Viktoras praðësi uþeiti.

Alfredà radom. Jauku dabar pas já. Viktoras daug naujienø pa-pasakojo. Bet að taip blogai jauèiaus, kad bijojau pradëti „psichuo-ti“. Iðgërëm po stiklelá vyno. Truputá geriau pasidarë. Alfredas pri-sispyrë pavëþëti motociklu. Kelias labai blogas. Vargais negalaispriveþë iki Pakiaunio berþyno. Uþëjau ant kapø, nors buvo po 21 val.Meldþiausi prie Tatuko kapo. „Sveikas! Ministras atëjo pas Tave!“Atplyðusi kryþiaus skarda iðgàsdino mane.

Vos parðliauþiau namo. Labai jau tamsu.Bakûþëje ðviesos nëra. Kur mama? Veronika pataria belsti. Gal

pas Ramonà. Bet prisibeldþiu. Dar pusë bëdos laikosi. Bet jai sun-ku. Sunku. Kaip gera tëviðkëje. Norëèiau pabûti truputá, pailsëti.

Dþiaugiamës, kad gavome kruopø. Gerai iðsimiegojau pirmànaktá po didelës pertraukos. Jauèiaus neblogai. Ryte nuëjau pasgimines. Teta Emilija namie. Nesitikëjau pamatyti jà gyvà. Labaiiðbalusi. Dëdë irgi. O senelë nieko. Nuëjau anèiø pas JakutytæOnà. Sako, kad kaime þmonës vos ne amerikonai. Taèiau ji par-duoda man uþ 6 rub. net 3 tokias riebias antis. O kà nupirksi uþtuos pinigus? Pati suvalgytø, abu broliai gráþo ið kariuomenës. Vy-gantui patariu mokintis. Reikia laikyti já savo átakoje. Jeigu negers,gal kas nors ir iðeis ið jo. Bet vargu ar pavyks apsaugoti já nuodegtinës.

Gavæs pas Mièënus arklá, iðvaþiavau á miðkà. Pavargau, bet atsi-veþiau veþimà tvorø, kurios taip reikalingos.

Randu Viktorà sugráþusá. Kapojom malkas.Pirmadienio ryte vël vykom á miðkà. Dar didesná veþimà parsi-

veþam tvorø. Malkos labai brangios. Gaila motinà palikti. Jai labainuobodu.

Ásidedu puodynæ ir 3 litrø butelá senos grietinës. Sunku neðti.Bëgte. O Vilniuje be manæs niekas tos grietinës nevalgo. Alës ma-ma turës kà paplepëti, kad supuvusià grietinæ atsiveþiau. Mama1 Tikriausiai V. Raudeliûnas.


norëjo gyvuliams atiduoti. Viktoras patarë paimti. Man atrodo, kadji gera. Að valgau.

Ðiðkiniuose ëmë truputá snyguriuoti. Ðalta! Kaip nuobodu kai-me. Vël gaila mamos.

Tik atsitiktinai ir per didelá vargà álipom á autobusà per uþpaka-lines duris. Vos spëjom á traukiná. Be bilietø. Pabradëj kaþkas va-gono langus iðdauþë. Valandà pavëlavæ atvykom á Vilniø. Atsive-þiau tik tetos Emilijos laðiniø ir dëdës Vlado mësos. Mama niekoneturëjo ádëti. Karvë pieno neduoda.

Gruodþio 7 d. per Safronovos paskaitas ðovë mintis nueiti pasCharaciejø (Lengvosios pramonës ministerijos planavimo skyriausvirðininkà) ir papraðyti já neapkrauti manæs darbu, kad galëèiauistorijà „zubryti“. Man atrodë, kad jis sutiks. Juk ið savo kiðenësneteks mokëti. O ástaigoje yra daug laisvø etatø. Gali priimti kànors, kuris paruoðtø temà. Jeigu 2 metais vëliau paruoð, bëda men-ka. Alë nepritarë man. Viktoras irgi. Virðininkas lieka virðininku.Bet að laikiausi savo. Bûdamas tvirtai ásitikinæs, kad að teisus, nesi-gëdinau nieko. Jeigu jis nesutiks, suprasiu, koks jis lietuvis. Oman nebus nei kiek gëda jo. Tegu jis gëdijasi, kad nepadeda do-ram lietuviui. Bûdamas ekonomistu nieko nepadarysiu, o tapæsistoriku, daug kuo pasitarnauèiau tëvynei Lietuvai. Taèiau Povilai-èio pasakojimas apie jo pokalbá su Ilgèiu1 atvësino mano ryþtà eitipas Characiejø. Gal ir tas toks supuvæs kaip Ilgèius? Anksèiaubûdavo labai malonus. O paskui lyg vengia susitikti. Taèiau visið-kai dar neatsisakiau savo plano nueiti pas Characiejø. Mano temaivadovaus jis. Paþiûrësim!

Gruodþio 8 d. su stacionaro studentais lankiau paskutinæ Safro-novos paskaità. Dabar pavasará lankysiu tik dabartinës tarybinësliteratûros istorijà. Ji gerai dësto, bet vis vien viskà ant marksisti-nio kurpalio. Mums dràsiau dëstë.

Gruodþio 9 d. Valës Margaitienës vardinës. Uþtat su Elyte nuë-jom kinan á „Pergalæ“. Tualete ant durø uþraðyta: „Burlaky! Von!“

O apaèioje: „Litovcev vsech v Sibir!“ Tautø draugystë! Universite-to iðvietëje: „Nupjaut visiems rusams b...“

Ðá pirmadiená gráþæs á ástaigà suþinojau gan keistà naujienà. Lio-në mûsø dëþutëje radus vaikiðka raðysena uþpildytà lapelá. Turinysmaþdaug toks: „Doloi jevreev, þydov i litovcev!“ Arkadijus to ne-sureikðmina. Tai vaikø darbas. Taèiau jeigu prieð rusus jis bûtønukreiptas, teiktø jam reikðmæ. Að: „Ja toþe ne obidelsa. Rabotadetei! No deti vyroþajut to, ðto slyðat ot svoich roditelei. Deti –eto naðe buduðèije“ [„Að taip pat neásiþeidþiau. Vaikø darbas! Betvaikai iðreiðkia tai, kà girdi ið tëvø. Vaikai – tai mûsø ateitis“].Arkadijus tylëjo. Klaros nuomone, gal tëvui liepiant vaikas raðë.

Lionë atidavus Gurvièiui. Gal tas suplëðë. Jeigu bûtø antirusið-kas, kaþin ar nepatektø á saugumo rankas.

Filmas „Dievo rykðtë“. Jame nëra „klasinio priëjimo“. Uþëjaupas Margaièius. Vitas pasakojo apie Kauno Politechnikos studen-tus, atliekanèius praktikà „Elfoje“. Visus paskyræ dirbti á Tolimuo-sius Rytus. O èia ið Rusijos atvyks rusai. Studentai sukëlæ triukð-mà. Tai esàs nutautinimas. Gerai, kad supranta. Kà daryti? KlausiauImdità1, jo nuomonës. Tyli! Po velniø! Sunku jauèiant savo bejë-giðkumà. Kokia áþûli Maskva! Vienur traukiasi, kitur – puola.Buvo atsisakiusi nuo specialistø „keitimosi“, o dabar vël griebësiðio asimiliacijos árankio. Gyvatës! Niekðai! Imperialistai! Vladassako, kad ástatymas dël bûtinumo atidirbti metus ir tik po to gautidiplomà, panaikintas. Bûtø gerai. Tada niekas nevaþiuotø á Rusijà.Ta pati carinë politika! Tik kita iðtaka. Lietuvai paèiai trûksta spe-cialistø. Taèiau ið Lietuvos jie iðsiunèiami á Rusijà.

Daktaras priþiûri Vito vaikus. Po iðgertuviø gerai iðsimiegojæsuþsukau pas já. Pasipasakojo, kad pas Algiuko Baltruðio motinàveltui gavæs Valei graþià dovanà ið gintaro.

Apie tai papasakojau Elytei, pridûræs savo nuomonæ. Viktoraspasielgë labai nesàþiningai. Mes Valës nesveikindavom. Jis ákalbë-jo Valæ ir Vità pasveikinti Elytæ. Dabar mes buvom priversti svei-

1 Neiððifruojami pseudonimai. 1 Neiððifruojamas pseudonimas.


kinti Valæ. Buvom priversti iðleisti 8 rub., kuriø neturime. Negailiuað jø. Bet tai ávyko Viktoro pastangomis. Gráþtant ið tëviðkës, pri-miniau vardines. Apsimetë nieko neþinàs. Sakiau, kad mes eisimesveikinti. Nesirodë. Negraþiai padarë. Þino, kaip sunkiai mes ver-èiamës. Galëjo pasakyti, kad þino gerà dovanà uþ pusæ kainos. Ne!Nepasakë. Vienas nupirko ir nuneðë. Þiûrëkit, koks að geras! Ne-graþiai, labai negraþiai padarë. Tai egoizmas!

Gruodþio 3 d. pastebëjau, kad jis papasakojo kun. Alfredui tai,kà nuo manæs nuslëpë, t. y. ko man nepasakojo. Kodël? NorëjoAlfredui pasigirti daug þinàs. O jeigu man papasakos ir að patsperduosiu kunigui, neturës pats kuo pasigirti.

Visi mane durneliu laiko! Ir nejaugi að panaðus á já? O gal toksir esu? Tikrai toks! Draugams að nuoðirdus, be jokio gudravimo. Okuo jie man uþ tai atsilygina? Kuo? Veidmainyste, gudravimu!

Ta proga prisiminë ir daugiau. Paraðiau neblogà istorijos darbà.Dëstytojas K. Strumskis iðgyrë. Viktoras pavadino já silpnu, viduri-nës mokyklos mokinio lygio. Tai netiesa! Kodël jis taip elgiasi? Okodël jis taip sumenkino kun. K. Vaièionio kûrybà? Kodël?

Sakiau Alei, kad „uþveðiu“ jam uþ toká elgesá! Alë atkalbëjo.Jis atsikirsiàs man, nes að irgi ne idealus. Taip! Neidealus, betnuoðirdus, neturintis niekada „uþpakaliniø minèiø“. Jeigu kà blo-go þmonëms padarau, tai tik ne ið blogos valios. Dar spalio vidurystaiga kilo klausimas: galim mes su Viktoru laikyti vienas kitàdraugais? Netikëtas klausimas! Pirmiau niekada jis nekildavo. Ruo-ðiausi neigiamai atsakyti á ðá klausimà. Taèiau prieð vykdamas áEstijà, jis nuoðirdus buvo. Nuoðirdþiai kalbëjomës visà vakarà mið-ke. Buvau pradëjæs gëdytis savo átarinëjimø, minties, kad mes nedraugai.

Bet anà dienà tvirtai nusprendþiau prisipaþinti sau, kad drau-gais mes nesam ir gal nebûsime. Draugai taip nesielgia! Nereika-lauju, kad jis bûtø taip atviras su manimi, kaip að su juo. Tai pri-klauso nuo þmoniø charakterio. Taèiau nuoðirdumas bûtinas tarptikrø draugø. Jeigu jo nëra, nëra ir draugystës. Tikëjausi, kad jamgráþus turësiu draugà. Apsirikau! Per visà gyvenimà tik pusbrolisJonas Mièënas, Kazys Gaiþutis ir Balys Popièenko buvo dori vaiki-

nai, nuoðirdûs ir nesistengià manæs iðnaudoti. Pirmasis jaunas þu-vo. Abu kiti atsiliko nuo manæs savo iðsilavinimu. Taip draugøneturiu ir, matyt, neturësiu.

Geriausias mano draugas – Elytë. Taip! Ji pradëjo daug kalbë-ti apie Viktorà. Jis nesàs toks idealus, koká vaizduojàs. Þadëjæspakrikðtyti Vandos vaikà, bet neávykdæs paþado. Gavo ið Stasëspasiskolinti lietpaltá ir kostiumà kelionei á Estijà. Niekas në nemë-gino jo klausinëti, kur gavo. Pats ëmë kaþkà meluoti, kad iðkeitæs.Kam tai reikalinga? Kam? Teisi Elytë sakydama, kad savo laiðkuo-se ið lagerio jis vaizduodavo daug geresná, negu yra. Tiek daugraðydavo apie teatrà, muzikà, o dabar ten nesilanko. Prasëdi pasþmones, praplepa. Lanko balius. Ir tai reikia, bet su saiku. Atrodo,kad tikslingiau bûtø galima laikà leisti.

Norëjau, kad eitø dirbti á „Sigmà“. Per daug nesiverþiàs, nessaugumas galás átarti, kad prie jaunimo kombinuoja. Taèiau dabarmëgina ásidarbinti universitete. Kà, ar ten jaunimo maþiau?

Visa tai suprantu, gerai suprantu. Bet jis Lietuvai labai reikalin-gas. Taip! Gudresniø uþ já nëra Lietuvoje. Taip! Todël jis ir manreikalingas. Tik todël nenutraukiu su juo santykiø. Jeigu jis þûtø,að labai daug ko netekèiau.

Silvas pasakë, kad pas Baltaká kaimo statybos mokykloje esàsdarbas. S. Ignatavièius pristatë mane Baltakiui. Maèiau, kad nela-bai susiþavëjæs mano kandidatûra. Kodël? Rekomenduotojas pa-pasakojæs mano biografijà. Nors pats Baltakis buvæs iðtremtas, nu-kentëjæs, bet rizikuoti dël tokio pat nenori. Ðtai koks ðiø dienøpasaulis! Að ir nenorëjau ten eiti dirbti. Tik tarp kitko buvau uþ-ëjæs. Jis net ir Alës bijosi priimti. S. Ignatavièiaus nuomone, tendirbà þmonës be jokio iðsilavinimo.

S. Ignatavièius seniai þada man gerà darbà. Bet, atrodo, bijosiirgi. Pats prisipaþino: „Priimsi tave, o paskui dar kà nors iðkrësi.“

O! Maþdaug 20 val. baigiau savo mintis. Visà savaitæ vargau!Iðvargau! Dabar galësiu pailsëti, mokintis. Dienoraðtá reikës padëtiá ðalá. Negalima tik juo vienu gyventi.

Ryt vaþiuoju pas vargðæ motinà. Kelionë labai nemaloni. Betvaþiuoti reikia. Sapnuoju baisius sapnus. Kur gyvulius dëti? Sako,


kad Ignalinoje pradëjo priiminëti. Bet eilë didþiausia. Taip! Kànors daryti reikia!

Galëtø Jonelis nuvaþiuoti. Viktorija neleidþia. Po ðimts pypkiø!Ryte –9° C. Naktá bûsià ðalta. Nieko! Nieko!

Iðvargau! Pailsëti ir dirbti! Bet dienoraðèio numesti negaliu. Ne!Ne! Viso!


16 val. 6 min. didþiajame kambary. Alë su mama pas Kiðûnus. Tengal ir Gintulis. Vilytë kitam kambary „suka“ plokðteles. Þiûriu prolangà. Vakar ir ðiandien gerokai prisnigo, nors oras ir neðaltas.

Vël Kalëdos! Kaip greit bëga laikas! Kiek daug Kalëdø pralei-dau savo gyvenime! Gráþau vakar supykæs ið Naujos Vilnios ligoni-nës, kurioje aplankiau kun. Aleksandrà. Pikta buvo, kad brolisJonas nevaþiavo pas motinà. Buvo susiruoðæs, bet batø negavo.Sakiau, kad mano paimtø. Nepraðë. Matyt, matydamas, kad tasnenori vaþiuoti, Vladelis pasisiûlë ir iðvaþiavo. Norëjau skambintiir iðkoneveikti, kad bobos klauso. Vlado praðomas neskambinau.Nesinori gadinti nuotaikos. Ketvirtadiená skambinau, kad jis va-þiuotø. Juk nuo Nemenèinës Rastenis parveð „Volga“. Sutiko. Betvël toji karvë Viktorija atkalbëjo. Sàþinës neturi! Mama laukia. Jaiskaudu, kad jos sûnus dël bobos kaprizø neaplanko. Traukiniu jonevaro niekas. Bet „Volga“ galëjo nuvaþiuoti. Ne vyras, o mazgo-të. O toji karvë neturi sàþinës.

Ryt ar poryt nuvykæs á jo darbovietæ nesikarðèiuodamas pasa-kysiu, kad jis ne vyras, o mazgotë. Reikia sàþinës turëti. Vladastraukinu vaþiavo, gal Ðvenèionëliuose neásëdo á pirmà autobusà, oJonà – bûtø „Volga“ nuveþæ. Gráþau piktas, o mama dar ásikiðo,kur nereikia. Aprëkiau! Iðeina, kad vël Kûèiose susipykstam! Betgreitai susitaikëm.

21 val. 30 min. susëdom pasimelsti kartu. Pirmà kartà per Kû-èias meldþiausi klûpodamas. Aðaros byrëjo prisiminus Tatukà. Prieð3 metus jis per Kûèias buvo pas mus. Mama, iðleisdama já pas mus,

kalbëjo: „Tegu vaþiuoja. Kitais metais prisiminsite, kad pernai të-vas kartu buvo, o ðámet nëra.“ Þinojau, kad toji diena ateis, betnetikëjau, jog greit ji ateis. Taip buvau laimingas 1964 m. per Ka-lëdas, kad motinas þodþiai neiðsipildë. Taèiau po metø iðsipildë.Kà padarysi?!

Atsipraðiau visus, pasibuèiavom ir gal pirmos Kûèios prabëgoneskubinant, neblogos nuotaikos. Vladas paliko mamà vienà. La-bai sunku jai. Bet kà galiu padaryti? Po dviejø savaièiø aplankysiujà. Papjausim kiaulá. Gal tada galës á Vilniø atvykti? Taip!

O dabar apie tai, kà praleidau praëjusá syká raðydamas.

Kursuose, t. y. sesijos metu, Kaveckas ar Kinderis pabrëþë, kadbaþnyèia yra vienintelë legali antitarybinë organizacija. Að prieðta-ravau. Kaveckas ëmë pasakoti apie Giþø ir kt. baþnyèios klebonøpamokslus. Kunigas sakàs tikintiesiems, gavusiems medalius, „ne-sirûpinkit þemiðkais dalykais, daugiau galvokit apie sielos iðgany-mà.“ Tuo, esà, kunigai atitraukià liaudá nuo visuomeninës veiklos,nuo darbo.

Paklausiau: „O kodël taip paskutiniais metais ëmë lyti tø me-daliø lietus?“ Kaveckas: „Kodël kalbi su ðypsena? Kas po tavoþodþiais slypi?“ Að: „Ir taip per daug esu atviras. Kas galima Jupi-teriui, tas negalima Jauèiui“ (suprato, kad já turiu galvoje).

Komunistas P. Kolesnykas ëmë ironizuoti, kad Maskvoje pasta-tytas spec. medaliø fabrikas. Gal naujas ir nepastatytas, bet senasisdirba iðtisà parà. Apribojo ir taip tik formalias respublikø teises,todël uþ tai medaliais atsimoka. Negalvokite, kad Maskva tokianedosni! Ji gan simpatiðka ir dosni poniutë!

Vëliau dëst. R. Vëbra, skaitydamas paskaitas apie Lenkijos isto-rijà, ëmë árodinëti, kad neteisinga kaltinti lenkø (þinoma, ir lietu-viø) valdovus uþ tai, kad ðie buvæ kvaili ir verþæsi á rytus, uþuotkovojæ uþ savo vakarines þemes. Ne nuo vieno kunigaikðèio arkaraliaus valios tai priklausë. Rusai buvæ silpnesni uþ vakarieèius,todël á rusø þemæ ir verþësi. Geras ar blogas valdovas, protingas arkvailas, tai ne istorijos tyrinëjimø objektas. Visada stengiasi prarytisilpnesná uþ save. Èia ásikiðo Kaveckas: „Tai bûdinga kapitalisti-


nëms, imperialistinëms valstybëms, o ne sovietinëms.“ Èia að ra-dau progà uþminti jam ant uodegos su savo replika: „O kà sakoKinijos pavyzdys?“ Auditorija ëmë juoktis. Vëbra irgi priverstasbuvo nusijuokti, bet ðis nebûtø apsiginklavæs „moksline pasaulë-þiûra“, jeigu nerastø iðeities: „Á viskà reikia þiûrëti dialektiðkai.Reikia iðanalizuoti, kiek Kinija yra socialistinë ðalis.“ Aiðku! Sovie-tinë dialektika padeda propagandistams iðeiti ið kebliø situacijø.Jeigu nesugebi arba negali atsakyti á klausimà, atsakyk: „Á viskàreikia þiûrëti dialektiðkai, o ne dogmatiðkai.“ Klausëjas nusijuoksið tavæs, bet tu liksi patenkintas.

Antradiená sutikau Vilkaviðkio siuvimo fabriko direktoriø Priðæ.Ðis pasakojo apie Kaveckà. Tikrai nesugyvenàs su partine valdþia,nes mëgstàs jà kritikuoti. O að galvojau, kad jis tik giriasi. Bet kasið to? Vis vien juo tikëti negalima.

Gruodþio 12 d. Klara ëmë piktintis, kad á Salomëjos Nëriesmokyklà priimà tik „iðrinktøjø“ tëvø vaikus. Tuo ji iki ðiol netikë-jusi. Apskritai, ji ëmë reikðti gan daþnai kritiðkas pastabas, norsliko tokia pat akla fanatikë.

Að jai priminiau ir spec. poliklinikas ir spec. ligonines. TelefonuJonui pabrëþiau, kad ðiandien ponai guli spec. ligoninëse. Jeigunebuvo iðjungtas klausymo aparatas, saugumas ásiuto. Suk juosvelniai! Tegu klauso.

Ðiaip politikoj palaikau Arkadijaus linijà. Tik Stalinà sugretinusu Hitleriu.

Elena Smilgevièienë ëmë pasakoti, kad jø dëstytojas atsineðæspavyzdþiø (albumus) apie darbininkø darbo aprangà, darbo sàlygøgerinimà visame pasaulyje. Visi puolæ albumus su uþsienio ðaliøpavyzdþiais. TSRS albumo niekas net neëmæs á rankas. Juk kà tenpamatysi? Ir kas iðvis yra gero TSRS? Argi kà nors gero pagaminaTSRS?

Ásikiðau að. Priminiau jai, kad net kapitalistiniø ðaliø politikaipriversti pripaþinti, kad ðvietimas ir sveikatos apsauga TSRS yratobuliausi pasaulyje. Arkadijui labai patiko ði mano pastaba.

Elena pasakë anekdotà apie komunizmà. Èerèilá, Trumenà irChruðèiovà uþpuolæ chuliganai. Pirmieji atsipirkæ pinigais, t. y. nu-

mesdami pinigus ant kelio, kuriuo jie bëgo. O Chruðèiovas paraðæskelis þodþius ant popiergalio ir numetæs ant kelio. Vagys – chuli-ganai perskaitæ ir kad pradëjæ atgal spiesti. Anie abu klausià savokolegà, kà jis paraðæs. Ðis atsakæs: „Visi keliai veda á komunizmà.“Mums juokas, bet Arkadijaus, Irenos ir Klaros juokas neëmë. Jukjie neiðsilavinæ, todël naivûs ir tiki tuo, ið ko net vaikai juokiasi.

Anekdotø labai maþai girdëti. Visiems girdint pabrëþiau, kadanekdotai neturi ðiandien socialinës dirvos, kaip Nikitai esant val-dþioje. Papasakojau anekdotà apie þmogaus skeletà ir uþbaigiau:„Nesijuokiate? Kodël? Todël, kad jis jau neturi pagrindo. Ðian-dien kalchoznikas ne tas, kuris buvo prieð 10 metø. Ðiandien jis galiið mûsø juoktis. Iðleido ásakymà, pagal kurá baus uþ ðmeiþtà. Reikiane bausti, o ðmeiþto prieþastis ðalinti“. Taèiau vienas kitas anekdo-tas pasitaiko vis. Prieð mënesá gal Vilytë toká atsineðë ið mokyklos(buvau já girdëjæs). Tëvas uþpuolæs sûnø: „Kodël neneðioji akiniø?Uþtat vakar á ðûdà álipai, o ðiandien – á partijà ástojai.“

Ið visko ðiandien juokiamasi, tyèiojamasi. Blogai! Prisimena pa-saka apie karaliø, kai jam praneðæ, kad jo pavaldiniai nirðta ant jo,vëliau – kad verkia ið pykèio, karalius tik ranka numodavæs á tai.Bet kai jam praneðæ, jog pavaldiniai juokiasi ið jo, karalius labaipersigandæs.

Vaikai tokius anekdotus pasakoja! Mokytoja pasakojanti apietai, kaip caras persekiojæs lietuviø spaudà, lietuviðkà kalbà. Tylaitëpusgarsiai sakanti: „Panaðiai, kaip ir ðiandien.“ Protingi ðiandienvaikai!

Elena ëmë erzinti Irenà, ar toji þinanti, kokios ðalys áeinanèios ápasaulinæ socializmo sistemà. Að priminiau Nikitos þodþius. Kinijaatimanti Jugoslavijai teisæ vadintis soc. ðalimi. Priminiau, remda-masis to paties Nikitos þodþiais apie ávyká Albanijoj, kur CK narëbuvusi apðmeiþta ir nuteista mirtimi ir suðaudyta, prieð tai pada-rius jai abortà. Tad ar Albanija socialistinë ðalis? Juk, mano supra-timu, socializmas eina kartu su laisve ir demokratija. Apie kokiàlaisvæ ir demokratijà galima kalbëti Albanijoje, jeigu joje vykstatokie dalykai? Elena pamëgino man „uþlipti ant uodegos“ primi-nusi Stalinà. Nieko neatsakiau. Tada ji: „O ðiandien yra pas mus


laisvë?“ Að: „O kokios tu nori laisvës? Viskà daryti? Ne! Jeigukiekvienam leisi viskà daryti, kà tik jis nori, èia bus ne laisvë, obetvarkë. Tam tikri rëmai turi bûti.“ Arkadijus: „Tu man èia labaipatinki.“ Iðeina, kad visur neplepu to, „ko nereikia“, kaip daugelisbailiukø galvoja apie mane.

Gruodþio 15 d. kaþkas kalbëjo, kad man reikià stoti á partijà.Atsakiau: „Labai nesvajoju apie tai, bet kartais galiu tapti komu-nistu. Reabilituos mane ir tada ástosiu á partijà.“ Arkadijus: „Reikiatik gerai save pakratyti, iðkrësti ið savæs nereikalingas...“ (Nepa-menu, kà pasakë toliau). Aiðku!

Gruodþio 16 d. paðte pilna rusiðkø sveikinimø Naujøjø metøproga, o lietuviðkø – nei vieno. Ásiuntu ir pasakau paðtininkei:„Rusiðkø pilna ant kiekvieno kampo, o lietuviðkø nëra.“ Paðtininkëtyli. Tyli ir Tyla, nei prieðtaraudamas man, nei sutikdamas. Berniu-kas lietuvis perka rusiðkà, kada jam atsakyta, kad lietuviðkø nëra.Berniukas iðeina. Duodu jam patarimà ieðkoti lietuviðkø atvirukø.

Dar senokai pasakojo man Nervas, kad á universiteto inturistøklubà priima labai maþai studentø. Kartà pakvietæ A. Poðkà, buvu-sá politiná kaliná, pakalbëti. Saugumas pasikvietæs klubo vadovæstudentæ Januitytæ. Toji gavusi barti, kad tokius kvieèia. Bijosi,kad vienas senas Lietuvos inteligentas, þymus keliautojas, „nesu-gadintø“ kasdien „ginkluojamø moksline filosofija“ studentø. Gir-dëjau, kad ir kità kartà jis kalbëjæs ten. Keista! O gal tik gandai,jog jis kalbëjo?

Nervas papasakojo apie suimtuosius konservatorijos studentus.Buvusi suimta ir vieno þmona, I kurso studentë, kuri savo maðinëlespausdinusi atsiðaukimus. Jà paleidæ, nes pagimdþiusi sûnø. JonasI patarë suieðkoti jà. Gal galima jai kuo nors padëti?

Gruodþio 16 d. labai norëjau nueiti á fakulteto atvirà partinásusirinkimà tema „Tradicijø vaidmuo auklëjant jaunimà patriotinedvasia“. Alë atkalbinëjo mane. Saugumas ásiusiàs ant manæs uþ tai,kad tuo domiuosi. Nepaklausiau jos. Bet Viktoro paklausiau. Esànegalima man ten eiti, kad domiuosi mokslinëmis problemomis,galima pasiteisinti. Bet kuo pateisinti domëjimàsi jaunimo auklëji-mu? Praðiau Nervà nueiti.

Ne tik mano paþástami, bet ir að pats sutinku, kad norint kànors átikinti, reikia diplomatiðkai su juo kalbëti. Að gi pirmiausiaapðaukiu, aprëkiu, o paskui atvirai viskà iðrëþiu á akis. Pasakiau irNervui, jog ið jo nieko neiðeis, nes draugø neturi. Paveikë! Pasigy-rë, kad jø turás.

Studentai medikai, dëstytojai renkà paraðus – praðo vienà iðgatviø pavadinti neseniai mirusiø medicinos mokslø daktarø Mi-siûros ir Jono Kairiûkðèio vardu. Partinë organizacija uþdraudusirinkti. Maskva prieðtaraujanti, kad ðiø vardu bûtø pavadintos dviVilniaus gatvës. Nesinori tuo kitëti, taèiau prie Maskvos „pokðtø“reikia priprasti, visko ið jos laukti.

Gruodþio 15 d. pasirodo, kad Graþina neþinojo, koks paveikslaskabo mûsø kabinete – Kosygino ar Breþnevo. O kiek juoko! Mangi vaidino, praðydama duoti knygø istorinëmis temomis.

Paklausiau jà, kas juridiðkai yra aukðèiausioji TSRS valdþia. Ji:„Viskà daro partija, tik tvirtina, kad su liaudimi tariasi.“ Arkadijui,þinoma, nepatiko.

Gruodþio 16 d. iðsikalbëjau su Elniu1 . Paklausiau já, ar teisûs„Metmenys“ teigdami, kad Lietuvos jaunimas perauklëtas pagalMaskvos dûdelæ. Jis: „Ne! Kà besutikèiau, su kuo bekalbëèiau,visi protingi, visi realiai vertina dabartinæ padëti.“ Tegu daugiaulietuviø atvaþiuoja ið Amerikos á Lietuvà ir pamato jà, pasikalba sumûsø jaunimu. Tegu keièia apie já savo nuomonæ.

Apie gruodþio 10 d. kaimynas A. Vanagas pasakojo, kad, parti-jai reikalaujant, labai pakeistas operos „Þalgiris“ libretas. Bûtinapamatyti! „Skirgailà“ reikia paþiûrëti.

Mane suëmus, Elytës kurso draugas A. Þydonis paskolino500 rubliø. Jis pasakojo, kad paskolinæs dar keliems þmonëms. Skolàgràþinæ tik mes vieninteliai. A. Bujokas negali parduoti Alei Eidu-kevièiaus kombinato „vengerkø“. Vaikðto guminiais botais. Jei „su-veiks“ kada, teks mokëti 42 rub. O kiek uþ palto siuvimà? Man

1 Atrodo, su patriotu Lietuvos latviu Briedþiu. – A. T.


reikia kepurës. Sklinda kalbos apie visko pabrangimà. Nesinoritikëti. Viskas ir taip labai brangu. Kostiumà baigiu neðioti. Kuopirkti? Kaip gauti pirkti? „Per blatà“ þadëjo gauti.

Spalio 50-metis ðvenèiamas. O krautuvës tuðèios. Jono darbo-vietëje vienas rusas pareiðkæs: „Reikalinga dar viena revoliucija.“Per dràsûs dabar þmonës. Taèiau toks gyvenimas verèia þmonesgalvoti, kalbëti. Man gráþus ið lagerio 1960 m., krautuvëse buvovisko. O dabar nieko neliko. Kur viskas dingo? Sakoma, kad kas-met priauga 5 mln. þmoniø. Jiems reikia valgyti, apsirengti. Nau-jiems metams gavome talonø miltams – po 2 kg dûðiai. Kà galvo-ja rusai, 50-aisiais metais nuo revoliucijos pirkdami miltus pagalkorteles?

Materialiai seniai taip blogai vertëmës. Atostogø metu susitau-pydavome. O ðámet negalëjom. Viktoras iðgyveno 10 mën. Algiu-kas irgi 2 mën. gyveno. Patys turëjom geriau maitintis, todël niekonesusitaupëm. Kuo pirkti Vilytei miegoti sofà? Kalbama, kad irbaldai pabrangs. Jø krautuvëse irgi nëra. Pirksiu padëvëtà sofà.

Nauja tai, kad partija leido truputá objektyviau aiðkinti jos istorijà.Pirmà kartà per 25 metus „lietuvis“ Èarnas tapo þydu Èiornyj.

Jo veidas pirmà kartà neretuðuotas, labai jau tipiðkas þydas þvelgiaá mus. Kam tai reikëjo slëpti?

Pripaþástama, kad ir Faivuðas Abromavièius – þydas.1

Gruodþio 17 d. iðvykom á Krivasalá. Ðá kartà nupirkom 12 kgduonos ir 5 kg þuvø. Daugiau nieko. Duona pigiau. Ir tai per më-nesá 15 rub. kelionei iðleidom. Þinoma, atsiveþiau laðiniø. Ðákart irmama davë.

Linkmenyse uþsukau pas Alfredà. Patiko man prisipaþinæs, kadparapijieèiai uþperka daug miðiø. Nemaþa jø perleidþia kitiemskunigams.

Pavaiðino. Iðëjæs truputá bijojau. Visgi ir ten gali pasiklausyti,kà að galvoju vienu bei kitu klausimu.

23 val. 30 min. iðëjau ið jo. Rûkas! Vadinasi, gan ðalta. Þmonëskalbëjo, kad naktá buvæ –25°C. Bet ryte –18°C, o vakare – –13°C.Ëjau 4 km tik kojomis jausdamas takà.

Radau mamà mieganèià. Vargas jai! Ryte pas gimines. Norëèiau,kad dëdë Vladas gyventø. Reikëtø uþraðyti jo prisiminimus. Bûtina!Taèiau jo sveikata silpna. Suëdë jà dvarininkas Valevièius1 (kiekmaþiau) ir „kumeèiø draugas“ Stalinas (Kazachstano ðachtose).

Dþiaugiausi, kad troboje ne taip ðalta, kaip galvojau. O gyvu-lius perka labai maþai. Eilës daug didesnës negu Smetonos laikais.Ar kas pagalvojo apie tai? Bet tai nereiðkia, kad darbininkas irtarnautojas sotus? Toli graþu! Visur planinë betvarkë!

Iðskubëjau anksèiau norëdamas uþeiti pas „liktarnià“2 pasikal-bëti dël jos elgesio – kovos su Baþnyèia. Gaila, kad neradau.Bûèiau pratrynæs akis ir parodæs, kà ji daro. Mokyta nemokða!Suðalau belaukdamas autobuso.

Pusbrolis Untaniokas ir jo paþástamas buvæs kareivis „sergà“ uþrusus, kada ðie boksuojasi su lenkais. Ðiems ið dalies galima atleis-ti. Tamsûs kaimo bernai!

Visada gráþtu ið tëviðkës piktas. Matyt, mane slegia mamos var-gas. Gintulá aprëkiau uþ iðdykavimà. O naktá blogai miegojau.

Sugráþæs suþinojau, kad Mièënienë gráþo ið Jerevano ten iðtekë-jusià dukrà aplankiusi. Ten nematyti rusiðkø uþraðø. Kai ji nuste-busi, kad arbûzas kainuoja 5 rub., armënas atsakæs: „Vaþiuok áMaskvà, ten pigiau.“ Labai neapkenèià rusø.

Ástaigoje visiems girdint pabrëþiau: „Mus laiko nacionalistais,taèiau palyginus su armënais mes esam labai geri.“ Papasakojau,kà girdëjau. Arkadijus nutylëjo, o Klara, mano didelei nuostabai,pareiðkë, kad gal nusipelno tokio elgesio. Ji kaþkokiam kurortegyvenusi su dviem maskvietëmis. Ðios buvusios tokios iðdidþios,

1 Keturiø komunarø byloje nuteistas mirties bausme. Patenkinus jo malonës praðy-mà bausmë buvo sumaþinta iki 15 metø. Jis papraðë atostogø sveikatai pataisyti.Iðleido. Abromavièius pabëgo á Rusijà. Buvo suimtas ir nuteistas 10 metø lageriodarbø. Galvojantis þmogus paklaus: o kiek savo prieðø Stalino valdþia paleido iðkalëjimø atostogø sveikatai pataisyti? Geriausia kaliniø gydytoja sovietiniuosekonclageriuose buvo giltinë... – A. T.

1 Dëdë dirbo pas já kumeèiu.2 Linkmenø vidurinës mokyklos direktoræ ar mokslo dalies vedëjà Veronikà Kar-

delytæ, arðià ateistæ.


taip elgësi su ja, kad ji laukusi savo „kelialapio“ galo, kad tikgreièiau iðsiskirtø su jomis. J. Gurvièius pasiuntë mane á Vilniausvieðbuèius sureguliuoti klausimà dël konferencijos dalyviø apgy-vendinimo. Nors snukiai aiðkiai rusiðki, bet visur kreipdavausi lie-tuviðkai. Visur man atsakydavo tik rusiðkai. Virë kraujas gyslose,bet turëjau tylëti. Apskøs, nes þino, ið kur að. Aplankiau „Vilniaus“abu korpusus ir „Astorijà“. Matyt, visuose Vilniaus vieðbuèiuosetokia pat padëtis. Visgi rusai blogi politikai. Vieðbuèiuose paso-dintø lietuvius, o kitomis priemonëmis mus rusintø. O gal jie þino,kà daro? Jiems nusipjauti á mûsø pasipiktinimà. Jie elgiasi kaipuþkariautoje ðalyje ir nei kiek nesigëdina savo elgesio.

Galø gale sugráþo ið komandiruotës Profesorius. Bus pas kà uþ-eiti paplepëti. Buvau pas Stasæ. Ji dar geresnë tapo. Nenori, kad irað nutraukèiau su ja santykius. Gal ir saugumas praðo nenutrauktijø. Man irgi nenaudinga nutraukti. Abu gráþom á miestà troleibusu.Keleivë savo mënesiná bilietà pavadino „pravaþiuojanèiu“. Manda-giai iðsijuokiau ið jos pasiûlæs vadinti „veþamu“. Pabrëþiau, kadniekinu tuos, kurie taip darko mûsø kalbà. Ji pavadino mane dide-liu patriotu. Labai dëkojanti uþ rûpinimàsi lietuviø kalba.

Kiek galëdamas kovoju uþ kalbos grynumà. Visus aprëkiu, ap-ðaukiu. Atrodo, kad daugelis nesutinka su manimi, bet kità kartàsusitikæ jau nekalba þargonu. Tiesa, sekmadiená gráþtant ið kaimo,Vilniuje á troleibusà álipo Brukðtus ið Antalksnës. Kad duoda, kadplepa rusiðkai. Að: „Brukðtau! Nenusilauþk lieþuvio! Kam èia rei-kia be muilo lásti...“ Jis uþbaigë labai jau garsiai mano mintá: „Á su-binæ?!“ Visas troleibusas sukluso.

Antradiená prasidëjo ekonominë konferencija, dalyvaujant Pa-baltijo ir Maskvos ekonomistams.

Konferencijos dalyviai uþpildë anketas. Buvo trys klausimai:1. Pavardë, vardas. 2. Darbo vieta. 3. Uþimamos pareigos. Anketarusiðka. Taèiau daugelis lietuviø uþpildë lietuviðkai. Ið to padariaukai kurias iðvadas.

Pirmiausia, kas jas pildë? Buvo pakviesti visø lengvøjø pramo-nës ámoniø direktoriai, vyr. inþinieriai, plano skyriaus virðininkai,finansø skyriaus virðininkai, þodþiu, visa valdþia. Taèiau ðiai nesve-

timas tautinis jausmas. Visgi anketà derëjo rusiðkai uþpildyti, benttaip rusams atrodo. Taèiau daugumas uþpildë lietuviðkai. Að tailaikau savotiðku tyliu protestu prieð rusø kalbos brukimà.

Gaila, kad ne visi patriotiðkai pasielgë.Konferencijoje dalyvavo 304 dalyviai. Ið jø 74 arba rusai, arba

latviai, arba estai. Iðeitø, kad lietuviø buvo 230. Ið ðiø 178 anketasuþpildë lietuviðkai, o rusiðkai – 52 arba 22,6 proc. Tai labai maþai,bet kartu ir daug. Lietuviðko jausmo stoka ypaè pasiþymëjo vilnie-èiai ir ðiaulieèiai. Ten veikia Jurgelevièius. Kaliniai sunkiai prire-gistruojami, sustiprinta ateistinë propaganda. Uþtat ir vaisiai tokie.Anà dienà sutikau jo broliukà Vytautà, su kuriuo kartu studija-vom. Uþklausë: „Ar jau nusiraminai?“ Atsakiau, kad noriu iðsiaið-kinti neaiðkius klausimus, pav., kodël Lietuvos studentus siunèia áRusijà, o ið ten gabena rusus. Jis: „Matyt, gudriai tau tai ápirðo.“ Ðákartà neþiûrëjo á mane ið tokiø aukðtybiø kaip anà kartà. Sutikosuteikti man audiencijà ir „apðviesti“. Pasinaudosiu proga!

Apsidþiaugiau, kad mûsø ministerijos darbuotojai uþpildë lietu-viðkai. Tik Odø avalynës skyriaus virðininkas Leonavièius ir Planøskyriaus inþinierë Valë Rimkevièienë iðsiskyrë ið visø. Gëdà darosu manimi kartu baigæ Lukoðevièiûtë ir Zakrys. „Vito“ fabriko visiatstovai uþpildë rusiðkai. Rusiðkai anketà uþpildë ir Vilkaviðkiosiuvimo fabriko dvi moterys.

Pirmas kalbëjo labai jau nuobodþiai TSRS lengvosios pramonësministerijos plano ekonominës valdybos virðininkas. Nesiklausiaujo, o skaièiau gautà recenzijà Z. Ivinskio knygai „Ðv. Kazimieras“.Recenzentas, mano manymu, gan iðsilavinæs dvasiðkis. Jis labaisukritikuoja Ivinská pavadinæs jo veikalà tuðèiu. Taèiau að abu vie-nodai vertinu. Abu veltui, tuðèiai ðvaisto laikà. Ðiandien Lietuvaine ðventieji reikalingi, o galvojà þmonës. O kuo ðia knyga ir josrecenzija pasitarnaus Lietuvai jie abu?! Kuo?! Lietuvos istorikuskartà apkaltinau tuo, kad ðie, matydami pavojø Lietuvai, neparaðërimtø veikalø apie Lietuvos jungà (120 metø) caro Rusijos valdþio-je, ið jø ir ðiandien bûtø galima daug ko pasimokyti. Daktarasteisino istorikus. Esà kas galëjo pramatyti, jog toks likimas iðtiksLietuvà. Taèiau akademiko A. Janulaièio knygelë „Lietuva ir da-


bartinë Rusija“ parodë man, kad buvo Lietuvoje þmoniø pramatan-èiø, kas laukia mûsø vargðës Lietuvos. Vadinasi, mano kritika turipagrindà.

Ne maþesná pagrindà turiu kaltindamas Z. Ivinská ir jo knygosrecenzentà tuðèiu laiko gaiðinimu. Argi jie abu neturi aktualesniøtemø? Argi jø nëra? Tik imk ir duok abiem á snuká. Jeigu turëèiaulaiko, kalnus nuversèiau. Taèiau jo neturiu. O kas turi laiko irpinigø, tas nemoka iðnaudoti. Lietuvoje gyvenà istorikai galëtøparaðyti naudingø veikalø, aktualiø veikalø ir rankraðèius galëtøplatinti. Bûtina duoti atkirtá J. Þiugþdai. Argi tai negalima padary-ti? Duosiu pats atkirtá? Taèiau kol suspësiu tai ávykdyti, senis su-spës nukeliauti á pragarà pas savo numylëtiná Stalinà.

Uþsukau pas L. Zuikelá. Ðis gavæs ir perskaitæs „Metmenis“.Labai esàs patenkintas turëjæs progà suþinoti apie tikrà Lietuvospadëtá: „Tokie straipsniai gali perauklëti ir labai uþkietëjusá niek-ðà, abejingà Lietuvos reikalams.“ Labai norëèiau tuos „Metmenis“gauti ir perskaityti. Eruditui þadëjæs vienas atveþti perraðytà tàstraipsná. Atvykæs, bet neatveþæs. Negalás! Visaip iðsisukinëjæs. Ið-sigandæs. Nors man nesakë, kas jis. Bet, mano manymu, tai Alf-ðinskas. Nesitikëjau, kad jis toks bailys.

Buvau su Eruditu uþsukæs pas Jonà III. Ten radome Zërinskà1.Jonas irgi girdëjæs apie „Metmenis“: „Kaip gauti?! Mëginèiau ërapadauginti ir iðplatinti. Tai laikau savo pareiga. Jeigu man pavyktøtai ágyvendinti, nebijoèiau eiti á kalëjimà. Manau, kad „Metmenø“idëjø platus paplitimas priverstø Kremliø atidëti savo këslus taipáþûliai rusinti mus. Bûtø priversti rusiðkieji imperialistai ne taipáþûliai elgtis su pavergta mûsø tauta. Dalis lietuviðkøjø Kremliausbernø irgi gal praregëtø, pamatytø, kur veda Lietuvà imperialisti-në Maskva. Negalima taip sëdëti rankas sudëjus.“ Á tai Eruditasteatsakë: „Á kalëjimà nereikia skubëti. Ten galima visada patekti.“Kai palikæ Erudità ir Jonà, iðëjome su Zërinsku, ðiam pasakiau,kad „bent að niekur nenoriu rankø kiðti. Að á lagerá patekti neno-riu. Paskaityti gauti noriu, bet perskaitæs nenoriu nieko daryti.

Nieko tuo nepadarysi. Tauta ir ðiaip mato viskà. Gal taip nërablogai, kaip „Metmenys“ vaizduoja.“

Eruditas pasakojo, kad Jonas praðæs já padëti gauti „Metme-nis“. Ðis atsisakæs vël praðyti. Jonas sakæs: „Reikia kai kur bûtiþydu ir ne vienà kartà papraðyti.“ Taèiau Eruditas atsakæs, kadtoks negalás bûti.

Eruditas pats nenori á lagerá patekti, bet Jonas III gali pats kurnors gauti ir ávykdyti savo planà. Aiðku, kad gali patekti á kalëjimà.Bet kaip að já galiu nuo to þygio atkalbëti? Juk að jam ne autorite-tas. O gal jis negaus ir nieko nepadarys? Að praðiau Zërinskà (ðisJonui autoritetas) visais bûdais paveikti Jonà, net pagrasinti sau-gumui praneðti.

Tai ir viskas. Jau 20 val. 10 min. Uþteks! Bijau pervargti. Vakarprieð miegà perverèiau 1863 m. sukilimo dokumentus, todël 5 val.atsibudæs tik truputá nusnaudþiau.

Gruodþio 31 d. (ðeðtadienis)

15 val. 15 min. prie krosnies. Lauke atodrëkis. Tik lygiai prieð dvisavaites buvo labai atðalæs oras. Ðiaip ðilta. Laikau, kad þiemos ðá-met dar nebuvo. Vakar Vladelis laukë mamos atvaþiuojant. Nesu-laukë. Gal niekas neiðleido. Sunku jai. Bet kà að galiu padaryti?Dar ðá vakarà nueisiu. Maþa vilties, bet gal ir atvaþiuos.

Paskutinë ðiø metø diena! Kaip greit bëga laikas! Ðiandien 11 val.darbe pradëjom iðgerinëti. Pirmà kartà atsisëdau tarp Rajos ir Bud-rio, o antrà – tarp Þenios ir Galinos. Nesëdau nei su Birute, nei suGraþina. Rudená su Birute ir Irena teko vaþiuoti vienu troleibusu.Birutë pasiûlë sësti ðalia jos. Nenorëjau atsisakyti. Jai atrodë, kadsusitaikëm. Klydo! Að, þinoma, nepykstu ant jos. Tik niekinu jà.Kalbam, bet esu oficialus. Dar labiau ëmiau jà niekinti suþinojæs,kaip ji elgiasi su savo vyru, kaip skaièiuoja algà, kaip vyrà verèiaplauti jos rûbus ir t. t.

Norëèiau, kad ji man prikiðtø tai, jog visà vakarà sëdëjau surusëmis. Pasakyèiau jai, kad ruses labiau gerbiu uþ jà. Ðios nors1 Tokio susitikimo nebuvo.


gerbia savo tautà, myli jà ir niekam nepataikauja. O Birutë tuonegali pasigirti. Graþinà irgi niekinu. Uþ menknieká uþpyko, vëlpradëjo nekalbëti. Paskutinëmis dienomis kalbina.

Per Kûèias demonstratyviai valgiau tik silkæ. Graþina gyrësi Ar-kadijui ir Irenai, kad uþmirðusi ir net ryte deðros pavalgiusi. Pir-miau ji tikëjosi, kad að supaþindinsiu jà su tikinèiu berniuku (pasa-kojau, kad toká paþástu, nors ir neþadëjau pristatyti), todël vaidinotikinèià. Bet kai Irena paþadëjo supaþindinti su dëstytoju Sava-niausku (partieèiu, savaime aiðku), ði ëmë vaizduoti ateistæ. UþSavaniausko sutiktø tekëti ir be baþnyèios. Mëðlo gabalëlis!

Paskutinë ðiø metø diena! Kaip greit bëga laikas! Kitais metaissukaks man 39-eri! Daug! 24-eriø metø Algio Baltruðio poþiûriu,tai labai daug, o 53 metø J. Gurvièiaus akimis tai gan maþai. Daug!Taèiau jeigu Lietuvos istorijoje palikèiau bent koká pëdsakà, dël tonesijaudinèiau. Studijuodamas nejauèiu savo senëjimo. Ne! Jeiguað galëèiau rasti tinkamà dirvà savo gabumams vystyti, manæs ne-gàsdintø në mirtis. Taip! Taèiau ðiandien mano sparnai gerokaipariðti. Uþtat gàsdina tiek senatvë, tiek ir mirtis. O gal po keliømetø galësiu parodyti, „kà galiu“. Tada visa tai negàsdins manæs.

Mes su Elyte senstam, o vaikai auga. Taip turi bûti. Truputágàsdina mus su Ale greitas Vilytës augimas. Neðioja 39 numeriobatus. Labai aukðta. Maþa buvo graþi mergaitë, bet dabar keièiasi.Pagraþës dar. Juk jai tik 13-ka! Mergaitës vëliau pagraþëja. Ðiaipfigûrëlæ turës. Tëvai nori, t. y. bijosi, kad dukterys gali likti sen-mergëmis. Gal tas pavojus ir negrës Vilytei. Klasëj ji pirmoji moki-në savo gabumais ir stropumu.

Ðiaip ji gan protinga mergaitë. Nepastebëjau, kaip ji suaugo.Vis vaiku jà laikëm, o ji jau subrendusi.

Protinga mergaitë. Bet daug kas joje nepatinka. Tai baimë, pa-taikavimas. Nuo III klasës ji keièiasi su klasës mergaitëmis nauja-metinëmis atvirutëmis. Kadangi daþnai lietuviðkø atviruèiø nebû-na, todël padovanoja jai rusiðkas. Kelis kartus praðiau jà sugràþintirusiðkas visoms draugëms. Ji bijo. Negràþina. Ðámet atsirado 3 mer-gaitës, kurios padovanojo jai rusiðkas atvirutes. Daviau jai lietuvið-kas ir praðiau, kad anos mergaitës uþraðytø jai lietuviðkus linkëji-

mus. Neþinau, ar ji iðdrás tai pasakyti savo draugëms. Ji susiraðinë-ja su mergaite ið Ðeduvos. Pernai siûliau pasveikinti tà su Kalëdo-mis. Neiðdráso. Tepasveikino su Naujaisiais metais. Gintulis pa-sveikino savo draugà su Kalëdomis. Tegu tas (ir jo tëvai) mato,kad vilnieèiai nesibijo ðvæsti Kalëdø ir garsiai apie tai kalbëti.

Vakar Vilytei atsiuntë ðeduviðkë nepaþástamoji mergaitë nauja-metiná sveikinimà, uþraðytà ant rusiðkos atvirutës. Perplëðiau perpusæ ir palikau. Vilytë susijaudinusi. Net Daktaras pasmerkë ma-ne. Vilytë aiðkino, kad sveikinimo nuo mano draugo Gedimino jineplëðiusi. Ðiandien að gavau atvirutæ ið Leningrado. Atrodo, kadtai nuo þyduko Fomyèiovo. Vilytë pasigyrë, kad nors tai ir rusiðkaatvirutë, ji nesuplëðiusi. Paaiðkinau jai, kad jis rusas, pusiau þydas(o gal ið viso þydas). Jam rusiðka tiek pat artima, kaip man lietuvið-ka. Mano draugu gali bûti rusas, þydas, bet jokiu bûdu juo negalibûti lietuvis, kuris siunèia man rusiðkas atvirutes arba rusiðkai svei-kinasi su manimi. Þinoma, iki ðiol niekas su manimi ið lietuviørusiðkai nesisveikindavo. Bet uþvakar lietuvis, pirkæs Pedo brolionamà, pasisveikino su manimi rusiðkai. Galvodamas, kad jis pa-sveikino prieðais mane stovinèius du rusus, paklausiau já: „Kodëljûs mane rusiðkai sveikinate?“ Galvojau iðgirsti, kad jis kartu svei-kino ir anuos rusus, bet atsakë: „O koks skirtumas?“ Að: „Labaididelis!“ daugiau pasakyti troleibuse nenorëjau. Galvojau vienàiðkeikti. Vakar jis buvo su vienu rusu, todël maloniai kalbëjau sujuo. Rasiu progà.

Jis niekada nelygina kelniø. Toks nevalyvumas ir kalboje. Jauseniai pastebëjau, kad kiekvienà rusà ir lenkà sveikina „Zdrav-stvuite!“ Ðûdþius! Tik per klaidà rusà pasveikinu rusiðkai. Kodëlmes turim jiems pataikauti? O kodël jie atvykæ á Lietuvà neið-moksta nors lietuviðkai pasisveikinti? Kodël? Kodël mes jiems pa-taikaujame? Neapkenèiu to pataikavimo!

Ðiandien Gastronome stovëjau eilëje degtinës (“naða strana bo-gata vodkoj“, nors ðiandien ne visur galima buvo jos gauti). Prieðmane stovëjo 3 jaunuoliai lietuviai. Nusistebëjau, kad jie degtinægeria. Pasiaiðkino, kad perkà tik natûralø Anykðèiø vynà. Tai tiesa.Taèiau á pardavëjà kreipësi rusiðkai, nors girdëjo, jog toji kalba


lietuviðkai. Pasakiau „pamokslà“: „Kodël kreipiatës rusiðkai? Jukmatote, kad ji moka lietuviðkai. Uþtat uþ tà pataikavimà ir niekinamus rusai. Jeigu ji ir nekalbëtø lietuviðkai, tai tas nereiðkia, kadmes turim, pataikaudami jai, kalbëti su ja rusiðkai. Mes turim kal-bëti lietuviðkai.“ Visà laikà tylëjo, bet á paskutinius þodþius taipreagavo: „Taip, kaip Latvijoje?!“ Latvijoje irgi uþtenka tokiø tam-siø pataikûnø.

Vilytei kalbëjau, kad labai nemëgstu bailiø ir pataikautojø. O ji,bijodama savo draugëms sugràþinti rusiðkø atviruèiø, kaip tik to-kia ir yra. Mano pareiga daugiau pakalbëti su ja, iðaiðkinti, kadsavo lietuviðkumo, savo katalikiðkumo nereikia gëdintis. Prieðin-gai – reikia tuo tik didþiuotis!

Vakar sugadino nuotaikà kaimynas. Pradëjau kalbëti apie CKplenumà tautiniu klausimu. Kodël Lietuvos lenkai neiðmokomi lie-tuviðkai? Kodël lietuviø kalba dëstoma 2 kartus per savaitæ povalandà, o rusø – 5 kartus? Pareiðkiau, kad mane tai jaudina,pykina. Jis: „O að tuo nesidomiu! Mane jaudina ne tai, o tai, kadneturiu kur gyventi.“ Að: „Jûsø pareiga apie tai informuoti Gedvi-là.“ Jis: „Gedvilas ne kvailesnis uþ mus ir tai supranta. Taèiau kàjis gali padaryti?“

Iki ðiol lenkø mokyklø moksleiviai buvo mokomi ið rusiðkø va-dovëliø. Gedvilas pareiðkæs, kad: „Arba mes turime juos iðmokintilenkiðkai, arba ið viso nemokinti. Uþtat dabar ruoðiami lenkiðkivadovëliai.“ Skaudu, kad tokiø dauguma! Taip! Bet kà að galiupadaryti? Taip slegia savo bejëgiðkumo pajautimas. Bet ar að jauesu toks bejëgis? Toli graþu ne! Ne! Ne! að labai galingas ir dauggaliu!

Apie gruodþio 15 d. nusprendþiau negulti á Naujos Vilnios psi-chiatrinæ ligoninæ. Ten Galberðtadt dëka galiu patekti. Galiu pa-tekti advokato Strakðio rekomendacija ir á Vasaros gatvæ. Norëèiaupagulëti, pailsëti. Uþ mano pusæ ir savo visà algà Elytë galëtøiðmaitinti kaip nors ðeimà. O að ne tik pailsëèiau, bet ir istorijàpaskaityèiau. Apie tai dar rudená kalbëjau Viktorui: „Gulsiu. Sau-gumas tai iðnaudos savo reikalams, savo tikslams. Taèiau að nesukoks nors veikëjas. Tad man jø intrigos nebaisios.“ Jis tik nusijuo-

kë. Bet gruodþio pradþioje suþinojau, kad saugumas neleidþia áuþsiená tø, kurie nors kartà buvo kreipæsi á psichiatrinæ. Skaièiauvëliau, kad Jordanijos karalius buvo priverstas atsistatydinti tiktodël, kad gydësi Ðveicarijoje. Þinoma, karaliumi að nebûsiu. Bet ðáfaktà, kad gulëjau nervø skyriuje (Psichiatrinëje ligoninëje!) sau-gumas gali (ir ne tik gali, bet ir padarys tai) panaudoti ðantaþuiprieð mane.

Ðiandien að nieko nedarau ir nepateksiu á saugumo rankas (tik-rovëje ir dabar esu saugumo rankose), bet kada nors galiu patekti.Jie bûtinai ádëtø á mano bylà paþymà, kad gulëjau psichiatrinëjeligoninëje (!). Jeigu kas nors ið mano paþástamø patektø á saugu-mà, saugumas ðantaþuotø já uþ tai, kad draugavo su manimi.

Anuo kartu Viktoras tik nusijuokë, ðá kartà pasakë, kad ðá faktàsaugumas tikrai iðnaudos.

Dar vienas planas suþlugo! Kà daryti? Kaip pasimokyti? Dabarpradëjau ir vakare sportuoti, praustis sniegu (kurio labai daug ið-krito). Todël miegu geriau. Bet ástaigoje reikëjo padaryti daug iðraðøið laikraðèiø (reikia ðá tà þinoti apie ekonomikà!), namie karpaustraipsnius ið „Politikos“. Istorijai nebelieka laiko.

Gruodþio 20 d. Dzerþinskio klube prasidëjo Pabaltijo lengvo-sios pramonës darbuotojø ekonominë konferencija. Teiðsëdëjau tikvieno praneðimo (maskvietis já skaitë). Prasidëjus pertraukai, bë-gau á Mokslø Akademijà skaityti O. Maksimaitienës disertacijostema „Sukilëliø karinë organizacija ir kariniai veiksmai 1863–1864 m. Lietuvoje“. Perskaitæs, kad vadovas J. Þiugþda, padariauiðvadà, kad darbas ðio supuvëlio dvasia paraðytas. Ðià iðvadà pa-tvirtino pats pirmasis ávado sakinys: „1863–1864 metø sukilimasyra svarbus istorinis reiðkinys Lenkijai, Lietuvai, Baltarusijai, Vaka-rø Ukrainai, o taip pat visai buvusiai Rusijos imperijai, kaip kovadël pavergtøjø tautø nacionalinio ir socialinio iðsivadavimo, kaipbendra kova prieð caro patvaldystæ uþ visos Rusijos demokratinápertvarkymà.“ Ðlykðtu! Tai tebuvo Lenkijos ir Lietuvos kova prieðRusijos vergijà, taèiau J. Þiugþdos priversta Maksimaitienë tvirti-na, jog tai bus kova ir uþ Rusijos laisvæ. Argi gali bûti didesnispasityèiojimas ið sukilimo aukø? Tolimesnis skaitymas parodë, kad


disertantë darbðti, galvojanti mokslininkë. Tik J. Þiugþda jà iðprie-vartavo! Gyvename tokius laikus, kuriais kiekvienas humanitaras,norëdamas prasimuðti á mokslininkus, turi pirmiau atsisakyti savo-jo „að“, turi nuþmogëti. Dar 1956 m. pirkau „Akademijos darbus“,kuriuose buvo iðspausdintas J. Prièinausko straipsnis apie Lietuvosþemës ûká. Nebuvo kada já perskaityti. Prieð trejetà savaièiø per-skaièiau. Ðlykðtu! Tiek jame melo, kad vos prisiverèiau perskaityti.Iki ðiol gerbiau J. Prièinauskà. Po ðio jo straipsnio lioviausi já ger-bæs. Nesitikëjau, kad mano buvæs mokytojas toks menkysta, norsman nelengva iðtarti tuos þodþius. Susitikæs jam pasakysiu tai. Ga-lima tam tikrà (bet neþymià) duoklæ atiduoti propagandai, bet taipðmeiþti savo valstybæ, iðkraipyti faktus, yra jau niekðiðka.

Taip elgiasi ir O. Maksimaitienë. Milius pasakojo, kad ji esantiLietuvos patriotë, jos vyras buvæs Lietuvos karininkas. Taèiau di-sertacija rodo, kad patriotë ji menka. Kam jai prisireikë ðio vergið-ko paklusnumo J. Þiugþdai? Juk jai net 64-eri metai! Kiek jau èiajai beliko gyventi! Nors bûtø neiðprievartauta numirusi. O dabarmoraliai iðprievartauta ir dar tokio senio.

15 val. maþoji salë buvo pilna. Prieðaky radau vietà. Iðëjæs pa-þiûrëti Viktoro (praðiau, kad ateitø, nes pats negalvojau suspëti),radau mano vietoje sëdintá J. Þiugþdà. Atsisëdau visiðkai prieðaky-je prieð pat R. Ðarmaitá. Jis sakë, kad vieta neuþimta. Tik vëliausupratau, kad ið abiejø ðonø esu apsuptas mokslinës tarybos nariø.Bëgti nebuvo kaip. Pasëdësiu! Nors paerzinsiu sená savo esybe,nors sëdëti ir nejauku.

Prezidiume J. Þiugþda ir J. Jurginis. Jurginis pasiþiûri á mane,bet retai. O Þiugþda spokso. Þiûrëk, seni, þiûrëk!

Prieðais sëdi R. Ðarmaitis, uþ jo A. Navickas. Ðlykðtus tipas! Joknygiûkðtë (pagal daktaro disertacijà) dar neiðpirkta. Jos pavadi-nimas rodo, ko ji verta. Reikëtø ir ðlamðtà turëti, bet gaila rublio.Nuodëmë pradëti tokias knygas pirkti.

Ðie du irgi paþásta mane. Bet kà jie man gali padaryti? Darskaitydamas disertacijà suformuluoju disertantei klausimà: „Áþan-goje tvirtinate (solidarizuodamasi su Jûsø vadovo dogma), kad1863–1864 metø sukilimas Lietuvoj turëjo socialiná – agrariná

pobûdá. Iðvadoje (392 p.) paþodþiui raðote: „Sukilimas paþadinolietuviø tautà á kovà prieð carizmà dël nacionalinio iðsivadavimo.“Kaip iðspræsti ðá prieðtaravimà? Taèiau nepasitaræs su Viktoru, ne-norëjau pateikti ðio klausimo. Jis pavëlavo. Demonstruoti, kad su-sitaræ atëjom, irgi nenorëjau.

J. Jurginis skaito atsiliepimus. Maskvietis Smirnovas laiko ðásukilimà socialine – agrarine revoliucija. Apkaltina, kad neparo-dytas rusø revoliucionieriø indëlis. Po velniø!

Disertantë ir toliau leidþia save prievartauti ir muðasi á krûtinæ,kad maþai skyrë dëmesio J. Þiugþdos ir Smirnovo darbams.

64 metai! Iki ðiol daugumas disertantø buvo jaunesni uþ mane.Tai nemaloniai nuteikdavo mane (tame pavydo tikrai nëra!). 10–15 metø jaunesni uþ mane tampa mokslininkais. O kas ið manæsbus? Turëjau tokiø gabumø istorijai ir juos iððvaisèiau pasirinkæstà ekonomikà. Nieko ið manæs nebus. Þinoma, dar në karto netekogailëtis, kad nuëjau su „faðistais“, o ne su tais, kurie temoka ðliau-þioti prieð stipresná ir buèiuoti jo dulkëtus batus. Nesigailiu. Dabarmatau disertantæ, kuri net 25 metais vyresnë uþ mane. Tad galiudar mokslininku tapti: galiu paraðyti ne vienà disertacijà. Bet kasið to? Kà duoda daugumas disertacijø? Kokià naudà jos atneðamûsø vargðei tautai? Jeigu paraðysiu, mano disertacija atneð nau-dà. Kà nors paraðysiu, nors mokslinio laipsnio partija nesuteiks.Gali kada nors ir suteikti!

Bet jeigu turëèiau sàlygas savo gabumas pasireikðti, á moksli-ninkus nesiverþèiau. Ne! Eièiau á visuomeninæ veiklà. Ðiai veiklaidiplomatijos trûksta! Bet gal ateis tokie laikai, kad nereikës veid-mainiauti ir ðunuodegauti?

J. Þiugþdos rankos dreba. Dreba ir balsas. Nervai suiræ labiauuþ manuosius. Suardë baimë, kad iðguis já ið tokios pelningos vie-tos. Neilgai jis klastos mûsø tautos istorijà! Vis vien ilgai senislaikosi.

Kalba papildomas oponentas (pagrindinis susirgo) A. K. Navic-kas: „Tema aktuali ir politiniu, praktiniu poþiûriu – duodamasatkirtis nacionalistams, prisideda prie internacionalinio jaunimo auk-lëjimo.“ Aiðku! Mokslas yra propagandos tarnaitë! Bet jeigu jis


tarnauja propagandai, jis praranda savo, kaip mokslo, vertæ! AèiûNavickui, kad jis parodë, kokiam tikslui tarnauja J. Þiugþdos dog-mos. J. Þiugþda su savo sëbrais, reikalui esant, galëtø árodyti, kadir vokieèiai 1939 m. ëjo Lenkijos vaduoti, griovë jos miestus, þudëmilijonais þmoniø tik gero jai norëdami.

Ir vël stebëjausi S. Lazutka. Ðis nesikabino. Tik kai kà ið pirðtoiðlauþë. Pagal já, Kalinauskas këlæs klausimà dël Lietuvos ir Balta-rusijos apsisprendimo teisës. Niekas jam neprieðtaravo. Tik baliausmetu J. Jurginis „sumuðæs“ S. Lazutkà.

Kai kur Lazutka „veþë“ ir J. Þiugþdai, bet pabaigoje iðgyrë já uþEngelso teiginio (kad sukilimas turëjo socialiná-agrariná pobûdá)tolimesná iðvystymà. Koks „nuopelnas“!

J. Þiugþda þiûri á mane ir klausia: „Klausimø nëra? Pasisakyti,dalyvauti diskusijose daugiau niekas nenori?“ Senis bailys, todëliðsigàstø, jeigu imèiau ir vël aprëkèiau. Reikia patylëti! Kuo toliau,tuo labiau gailiuosi, paklausæs Alës ir Viktoro. Reikëjo man tada(Rakûno disertacijos gynimo metu) paèiam kalbëti. Bûèiau tikrainuðluostæs jiems nosá. O dabar tik daug triukðmo sukelèiau. Dargal bus progø. Reiks net 3 metus laukti jø – iki baigsiu studijas.Jeigu anksèiau iðvys, galësiu anksèiau kalbëti. Bet iðvaryto stu-dento balsas nelabai svarus.

J. Þiugþda skelbia, kad po pertraukos draugë Merkienë ginsdisertacijà tema „Grigiðkiø pop. k-to darbininkø gerbûvio kilimas1925–1965 m.“ Ðtai kokios „mokslinës“ problemos sprendþiamosinstitute! Gaila gaiðti laikà! Ji juk nepapasakos, kokiu bûdu k-todarbuotojai dauguma atsirado tiesiog ið Rusijos.

Ðá kartà R. Vëbra gan maloniai pasisveikino. Èia juk studentainemato. Be to, að irgi nepateiksiu jam painiø klausimø.

Gruodþio 21 d. á konferencijà ið viso neinu. Manæs nei kieknedomina knaisiojimasis po partijos direktyvas, kaip að vadinu to-kias mokslines konferencijas ekonomikos klausimais. Visà dienàskaitau „Politikà“, „Istorijà“. Vakare iðvargæs. Nusprendþiu uþva-þiuoti pas K. Ambrasà. Stoja á aspirantûrà. Gerai! Tik jis bus viena-ðaliðkas mokslininkas. Amatininkas! Pësti ið Þirmûnø sustojimo at-ëjome iki Tub. instituto. Gráþau ir uþsukau pas V. Miliø. Jis galëjo

papasakoti apie TSRS Mokslø akademijos sesijà tà patá, kà ir A. Tyla.Maskvieèiai buvæ nepatenkinti J. Jurginio replikomis, nors savosamprotavimus tas pateikë labai atsargiai. J. Þiugþdos praneðimasbuvæs baisi nuobodybë, taèiau maskvieèiai plojæ jam, gyræ. Senismëgsta aplodismentus, rusiðkus rublius, todël ir uoliai tarnauja. Podiplomatiðkomis maskvieèiø kalbomis akylesni pastebëjæ kyðantnagus… A. Tyla sakë, kad nebuvæs svarstant IV Lietuvos istorijostomà. Vacys dalyvavo. Dirvelë sakæs, kad partija padariusi klaidà1941 m. birþelio 14–15 d. veþimø á Sibirà metu. Kur? Maþai ið-tremdama lietuviø! Net J. Þiugþdai buvæ nemalonu nuo tokiø savouolaus mokinio pageidavimø. Jautæsis nepatogiai.

Kas per þmogus tas Dirvelë? Esàs vedæs rusæ, bet lankàsis paspaleistuves, einàs á ðokius. Ko ið tokio norëti?

Gruodþio 22 d. paskambino Krûvelis. Bûsiàs ateistø seminaras.Siûlë ateiti. Bet kaip iðeiti? Taèiau gruodþio 24 d. pabuvojau! Apietai kità kartà. Tà vakarà vëlai uþsukau pas já. Truputá paplepëjom.Ilgai troleibusai nëjo, autobusà radau iðvaþiavusá. Teko pësèiomiseiti. Ne ëjau, o bëgau. Juk þinau Alæ. Ji nervinsis.

Radau jà apsiverkusià. Apðaukë. Nuraminau. Jau seniai taipiðgyvenusi, galvojusi, kad suëmæ. Jeigu suimtø, ji to smûgio nepa-keltø jau. Raminau. Jeigu kada nors suimtø, reikia átikinti save,kad tai bûtinybë. Bet dabar nesuims, nes nëra uþ kà suimti. Josnuomone, jeigu suimtø uþ plepëjimà, uþ kokià nors knygelæ, bûtøtik gëda. Jokio didþiavimosi, o tik gëda.

Pradëjusi knygas slëpti. Nuraminau, kad „pavojingø“ nëra. Ma-næs niekas nesuims.

Mama pasakojo vëliau, kad Alë verkusi, á isterikà ápuolusi. Ðtaikaip gyvenam komunizmà bestatydami! Pavëlavai namo, þmonamano, kad tave suëmë. Uþ kà? Uþ kalbëjimà, uþ knygas! Ðtai tau!

Buvæs Edvardas su Zigmu. Gaila, kad Zigmo nesutikau. O Ed-vardas skambino anà dienà. Ðaukià kaþkam á milicijà. Kalbëdamastelefonu (!) parodo, kad bijosi. O gal man nori pasigirti, kad já„kabina“?

Kai pradëjo priekaiðtauti Viktoro adresu, kad tas nedirba, aprë-kiau, jog tai ne mûsø reikalas. Aprëkiau uþ stengimàsi ákalbëti


Viktorui dirbti materialiai atsakingà darbà. Pats gerai padirbëjoten. Nori, kad kitas atsisëstø. Uþtenka! Bet Viktorui reikia dirbti.Tuðèiai laikà praleidþia. Geriau kà nors raðytø. Patariau iðstudijuo-ti Kapsuko raðtus ir iðraðyti, kà jis kalbëjo tautiniu klausimu, Lie-tuvos nepriklausomybës klausimu.

Viktoro ðeimininkë gráþo ið Lenkijos. Turëjo iðsikraustyti. Kurpapuola, ten nakvoja. Apie gruodþio 20 d. nakvojo su Gintuliu. Pokeliø dienø pasakë, kad vaþiuojàs Kalëdoms pas Alfonsà, nes ne-norás niekam maiðytis po kojomis. Pasakiau Alei. Ji norinti já pa-kviesti Kûèioms. Galvojom, kad iðvyko. Bet gruodþio 23 d. netikë-tai pasirodë pas mus. Apsidþiaugiau, kad neiðvaþiavo. Vaþiuojàs.Palydëjau iki autobuso. Draugai mes nesam (tai priklauso tik nuojo), bet jis man reikalingas. Uþvakar nakvojo pas mus.

Kelionëje sutikæs 19 metø vaikinà. Turás brolá studentà. Vikto-ras nustebæs, kodël jie su tëvais Kûèiø nevalgæ. Juk seni tëvaiðvenèià religines ðventes. Jø tëvai neðvenèià. Kodël? Ðis su tokiunuoðirdþiu pasididþiavimu pareiðkæs: „Tai mano su broliu dëka!“Suprask, kad jie tëvus perauklëjo! Gerà darbà padarë! Kas kaltas?Mokytojai. Mokytojø ðeimà jaunuolis gyræs. Tà ðeimà Viktoras pa-þinojæs. Abu 1956 m. gráþæ ið lagerio. Vyrui valdþia siûlë truputánusilenkti ir uþimti vidurinës mokyklos direktoriaus vietà. Atsisa-kë! Nenorás tarnauti santvarkai, kuri taip já nuskriaudë! Nuvykomokytojauti. Tuo daugiau pasidarbavo tos paèios santvarkos la-bui – iðauklëjo daug ateistø. Visø pirma savo vaikus. Ir patys bu-væ uolûs ateistai. Tylëjo ir vykdë valdþios politikà! Pakalbëk sutokiu! Jis girsis, kad nenusilenkë, niekam nevergauja. O að tokiamspjauèiau á veidà. Geriau jis bûtø parecenzavæs Maironá, kai kuratidavæs tam tikrà duoklæ propagandai (santûrià duoklæ!), bet ta-pæs didelës vidurinës mokyklos direktoriumi, kiek galëdamas bûtøkovojæs prieð ateizmà. Pateisinèiau já, jeigu net ir á partijos eilesástojæs. Tik tegu jis iðlikæs doru lietuviu, kuriam nëra svetimasmûsø jaunosios kartos auklëjimas. Tokiam að rankà pabuèiuoèiau.O uþ tai, kà jis padarë tame uþkampyje, reikia já niekinti.

Ðtai kaip bailiai, menkystos þudo mûsø jaunàjà kartà!

O! 19 val. 45 min. Baigti ir skubëti pas Vladelá. Gal mamà par-siveþë. Vargu! Teks man eiti á stotá. Dþiugu, kad ji atvaþiuotø.Sunku jai vienai. Sunku!

Paskutinë ðiø metø diena!O kà Naujieji metai atneð? Kà? Sunku pasakyti! Aiðku, kad

nieko gero vargðei mano Lietuvëlei. Maþdaug 30–40 tûkst. rusøatvaþiuos pas mus padëti komunizmo statyti. Keli ðimtai sudarysmiðias vedybas, gims keli ðimtai pusiau lietuviukø, kurie bus visið-kai abejingi savo tautai. (Kokiai tautai? Juk dvi tautos...)

Kà padarysi?O kà man asmeniðkai atneð? Gal baigsiu IV kursà, nusipirksiu

treèià porà apatiniø kelniø (ðiandien Alë áspëjo, kad vienos suplyðo).Labai norëèiau, kad mama dar ilgai gyventø. Labai norëèiau

rasti toká darbà, kuriame galëèiau istorijà studijuoti.O svarbiausia sveikata! Aèiû Dievui uþ laimingus praëjusius

metus, o ateinantieji tenebûnie blogesni uþ praëjusiuosius.Kaip norëèiau, kad pasaulis pradëtø kalbëti apie pavergtà ma-

no tëvynæ! O gal pradës? Ko tyli JAV Senatas? Taip buvo malonuprieð 3 savaites girdëti per BBC, kad Stalinas pasiglemþë Pabaltijovalstybes. Tokioms kalboms Vakarø radijo stotys per daug ðykð-èios! Tegyvuoja Naujieji metai! Norëèiau kitus metus praleisti darlaisvëje. To Dievà labai praðau. Praðau Elytei, vaikams, motinomsir visiems giminëms, visiems tautieèiams daug daug sveikatos.

594 Antanas Terleckas • REZISTENTO DIENORAÐTIS

Antanas Terleckas

REZISTENTO DIENORAÐTIS

Spausdino Sauliaus Ratkevièiaus firma,Rygos g. 17–8, LT-05205 Vilnius

Tiraþas 1000 egz.

rezistento dienoraðtis - llks.lt · nimais tegalëjo ásidarbinti gaisrininku, krovëju,...

Documents