RINKIMAI IR

RINKIMINĖ

KAMPANIJATomas Vaišnoras

RINKIMAI

Rinkimai – demokratiškas valstybių valdžios institucijų sudarymo arba atskirų pareigų užėmimo būdas, kai tauta ar jos atstovai įstatyme nustatytų procedūrų būdu gali spręsti, kuriam asmeniui suteikti valdingus įgaliojimus, o kam juos atimti.

Demokratijoje rinkimai yra tik priemonė, būdas rinkėjų valiai išreikšti. Realus valios įgyvendinimas priklauso nuo daugelio aplinkybių, pirmiausia – nuo pilietinės visuomenės brandumo, valstybės demokratinių tradicijų, valstybės piliečių politinės-teisinės kultūros lygio ir pan.

RINKIMŲ FUNKCIJOS

Politinės sistemos ir reţimo legitimacijos principas –

dalyvaudami rinkimuos piliečiai patvirtina savo lojalumą

sistemai ir reţimui;

Liaudies suvereniteto išraiškos forma:

• Legaliai suformuluojama valstybės valdţia;

• Kitu būdu dauguma piliečių aktyviai nedalyvauja politikoje.

Politinių partijų gyvybingumo patikrinimas

RINKĖJŲ ATSTOVAVIMAS

1. Mandato teorija – rinkimai suteikia galimybę žmonėms pasirinkti norimą politikos kryptį, todėl išrinkti atstovai (“delegatai”) turi savo pažiūromis ar net visuomenine padėtimi būti kuo panašesni į savo rinkėjus ir vykdyti pažadėta programą.

2. Patikėtinio teorija –Rinkimuose reikia išrinkti asmenis (“patikėtinius”), kurie geriausiai išmanytų politikos subtilybes ir gebėtų savarankiškai priimti sprendimus, net jeigu apie juos nebuvo kalbama per rinkimus.

RINKIMŲ RŪŠYS

Pagal rinkėjų valios išreiškimo būdą: Tiesioginiai

Netiesioginiai

Pagal savo mastą: Visuotiniai

Daliniai

Pagal kadencijos trukmę: Eiliniai

Neeiliniai

RINKIMŲ TEISĖ

Aktyvioji- teisė rinkti (asmuo privalo būti įtrauktas į rinkėjų sąrašus, jam išduodamas balsavimo biuletenis ir t.t)

Pasyvioji-teisė būti išrinktam (asmuo glai iškelti save kandidatu į renkamas pareigybes, esant pagrindui ginčyti rinkimų rezultatus, agituoti už save ir pan.)

DEMOKRATIŠKI RINKIMAI

Rinkimai yra demokratiški, jei atitinka šiuos principus:

1. Visuotinės rinkimų teisės;

2. Lygios rinkimų teisės;

3. Tiesioginių rinkimų;

4. Slapto balsavimo;

5. Rinkimų rengimo ir vykdymo viešumo.

RINKIMŲ SISTEMA

Rinkimų sistema – taisyklių ir procesų, taikomų formuojant atstovaujamosios valstybės valdţios organus, suma.

Rinkimų sistema- a) juridiniu poţiūriu – tai balsavimo rezultatų nustatymo būdas; b) politiniu – įrankis, kuriuo vadovaudamasi viena ar kita politinė grupuotė stengiasi gauti daugumą vietų atstovaujamajame organe.

(Šaltinis:http://www.teisesgidas.lt/modules/sections/index_op_viewarticle_artid_120.html)

Rinkimų sistemos skiriasi viena nuo kitos įvairiaisbruoţais ir tie skirtumai geriausiai atsispindi rinkimųįstatymuose.

RINKIMŲ SISTEMOS

Maţoritarinė (Daugumos) sistema

Proporcinė sistema

Mišri sistema

MAŢORITARINĖ RINKIMŲ SISTEMA

Privalumai:

rinkėjai geriau paţįsta kandidatus ir turi santykinę

galimybę balsuoti uţ nepriklausomą kandidatą.

maţoritarinė sistema formuoja nuosaikesnes partijas.

institucijos, išrinktos pagal maţoritarinę rinkimų sistemą

bus stabilesnės, darbingesnės ir efektyvesnės

Trūkumai:

Maţas proporcingumas gali sąlygoti rinkimų rezultatus

neatspindinčius realau rinkėjų pasirinkimo

Maţesnėms partijoms sunkiau patekti į politinę areną

PROPORCINĖ RINKIMŲ SISTEMA

Privalumai:

Proporcinė rinkimų sistema uţtikrina didesnį proporcingumą.

Į politinę areną lengviau patekti maţesnėms partijoms.

Rezultatai geriau atspintirinkėjų preferencijas.

Trūkumai:

rinkėjas, balsuodamas uţ partijos sąrašą, kandidatus paţįsta

labai maţai arba visai jų nepaţįsta.

Rinkėjams teikiami sąrašai labai stipriai priklauso nuo partijos

lyderio, vadovybės, o išrinktieji lieka stipriai priklausomi nuo

juos iškėlusios partijos.

Proporcinė sistema gali parlamentą paversti diskusijų

klubu, o vyriausybes laikinomis, nedarbingomis.

RINKIMŲ KAMPANIJA

Rinkimų kampanija – laikotarpis, kurio metu

politinės partijos, valstybiniai organai, atsakingi uţ

rinkimų organizavimą, atlieka parengiamąjį

organizacinį, ideologinį ir propagandinį darbą;

Rinkimų (referendumo) agitacija – per rinkimų

(referendumo) agitacijos kampanijos etapą politinei

reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama

paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar

referendume.(Šaltinis: LR Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės

įstatymas)

RINKIMŲ KAMPANIJA

Rinkimų kampanijos elementai, pagal P. Norris:

Kontekstinė aplinka – įstatymų bazė, ţiniasklaidos

struktūra, institucinė struktūra, atsitiktiniai įvykiai ir politinė

kultūra;

Ţinios – informacija, kurią kampanijos organizatoriai nori

perduoti;

Tiesioginiai ir netiesioginiai komunikacijos kanalai – ţinių

perdavimo įrankis;

Ţinių įtaka skirtai auditorijai

RINKIMŲ KAMPANIJA

Pagrindiniai rinkimų kampanijos dalyviai:

Kampanijos organizatoriai;

Ţiniasklaida, kaip tarpininkas;

Elektoratas

RINKIMINIŲ KAMPANIJŲ KAITA

Trys pagrindiniai rinkimų kampanijų kaitos

laikotarpiai:

1800 – 1950 - kampanijos paremtos partijos

organizacija, bei savanorių darbu.

1950 – 1990 – siejama su radijo ir televizijos

sklaida. Prasidėjo kampanijų profesionalizacijos

procesas.

1990 – dabar – pradėta labiau orientuotis į

atskras rinkėjų grupes. Kampanijų technologijos

ir profesionalai tapo dar svarbesni.

ŠIUOLIKINĖ RINKIMŲ KAMPANIJA

Šiuolaikinės rinkimų kampanijos bruoţai:

Politikos personalizacija;

Remiamasi mokslu;

Partijų nutolimas nuo piliečių;

Komunikacijos struktūrų autonomiškumas;

Nuo pilietiškumo link teatrališkumo.

TEATRALIŠKUMAS

RINKIMŲ KAMPANIJA

Rinkimų kampanija skiriama į du etapus:

1. Vidinė kampanija;

2. Išorinė kampanija.

POLITINIŲ KAMPANIJŲ SKIRSTYMAS

Pozityvios kampanijos

Negatyvios kampanijos

POZITYVIOS KAMPANIJOS

Pozityviųjų metu stengiamasi sukurti pozityvų įvaizdį

apie save ir tas vykdoma daţniausiai kampanijos

pradţioje;

NEGATYVIOS KAMPANIJOS

Negatyvių kampanijų sklaidos formos:

Kandidatų kritika – daţniausiai pasireiškia reklamose, siekiant sumaţinti rinkėjų pasitikėjimą kandidatais.;

Ciniškos žinios – vyrauja negatyvus tonas iš kandidatų lūpų apie politiką, kandidatų strategijas, jų motyvus (neakcentuojama politikų patirtis, jų siūlymai);

Baimę keliantys pranešimai – pateikia kandidatai arba ţiniasklaida, nepaisant fakto ar siekiama sukelti nerimą ar ne.

RINKIMŲ KAMPANIJĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI

Yra skiriama keletas papildomų veiksnių, įtakojančių rinkiminę kampaniją:

Ţiniasklaida - svarbu uţtikrinti laisvą ţiniasklaidos veikimą, kadangi tai yra pagrindinis naujienų šaltinis; ţurnalistams reikia įvykio;

Kampanijos finansavimas - efektyvi rinkimų kampanija kainuoja didelius pinigus ir rinkiminė kampanija su kiekvienais metais turi tendencijos brangti;

Balsavimo procedūra ir balsų skaičiavimas

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!!!