36

777-ąsias įkūrimo metines švenčiančių Šiaulių miesto viešosios bibliotekos įspūdingomis sukaktimis nesididžiuoja – pirmoji viešoji biblioteka čia įsteigta tik XIX a. viduryje. Ilga istorija pasigirti negali ir didžiausia Šiaurės Lietuvos viešoji biblioteka. Dabartinė Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji bi-blioteka buvo įsteigta 1950 m. spalio 1 d. ir tada vadinosi Sritine biblioteka.Tais metais Lietuva buvo tvarkoma pagal kitų Sovietų Sąjungos respublikų modelį: vietoj apskričių suda-rytos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių sritys su 84 rajonais. Šiaulių sritis – tai beveik visa Šiaurės Lietuva nuo Mažeikių iki Obelių, turinti 24 rajonus.

Prisiminkime, kaip tais 1950-aisiais atrodė Šiauliai. Per karą miestas smarkiai sugriautas. Nors bibliotekos mieste buvo pradėtos steigti dar apie 1900 m., jų likimai ėjo sava vaga, tad Šiaulių sritinė biblioteka buvo įsteigta be pradinio fondo. 1950 m. lapkričio 1 d. pirmuoju įrašu visuminės apskaitos kny-goje įrašyti 1635 egz. knygų.

Pirmosios patalpos buvo M. Melnikaitės (dabar – Dva-ro) g. Nr. 77 pirmajame aukšte. Tai 78 kv. m. plotas. 1954 m. bibliotekai paskirtas ir antrasis pastato aukštas, kur įsteigta 20-ties vietų skaitykla. 1961 m. gautos papildomos patalpos naujai pastatytame gyvenamajame name Komunarų (dabar – Varpo) g. Nr. 29, fondams paskirta keletas sandėlių. 1977 m. pradžioje Bibliotekos patalpos buvo net devyniuose miesto mikrorajonuose.

1953 m. sritys Lietuvoje panaikinamos, rajonai stambina-mi. Biblioteka keičia pavadinimą. Liepos 1 d. Šiaulių viešajai bibliotekai, kaip metodikos centrui, priklauso 10-ties rajoninio, 12-kos respublikinio pavaldumo miestų, 379 kaimo ir 5 gyven-viečių bibliotekos. Ši priskirta teritorija vadinama „zona“.

Pirmoji bibliotekos vadovė – Valentina Kononovič-Sidoro-vič, Minsko kultūros instituto absolventė. Jai išvykus iš Lietuvos, bibliotekos direktoriumi keletą mėnesių dirbo P. Gaivenis.

1954 m. Vilniaus universitetas išleidžia pirmąją bibliote-kininkų laidą. Į Šiaulius atvyksta Valerija Kaunaitė-Vilkienė ir nuo 1955 m. rugpjūčio 1 d. vadovauja bibliotekai. Jos pava-duotoja – antrosios universiteto bibliotekininkų laidos absol-ventė Janina Balaišytė-Kaškelienė, vadovausianti bibliotekai 1962–1985 m., iš viso 26-erius metus.

Biblioteka auga. 1960 m. mini dešimtmetį ir savo fonduo-se jau turi 155 tūkst. spaudinių, skaitytojai per metus perskaito iki 80 tūkst. knygų. Renginiai dėl patalpų stokos organizuojami įmonėse ir mokyklose. Beje, biblioteka dirba nuo 10 val. ryto iki 10 val. vakaro, 6 dienas per savaitę, kad, kaip rašoma miesto laikraštyje, „būtų išvengta didelio skaitytojų susigrū-dimo po darbo valandų“. Tokiu grafiku biblioteka dirbo iki 1990 m. sausio 1 d.

1962 m. muzikinė biblioteka, įsteigta Šiauliuose 1951 m., prijungiama prie viešosios ir tampa jos Muzikos skyriumi. Mu-zikos skyrius gauna geras patalpas naujuosiuose kultūros rūmuose Kapsuko gatvėje (dabar – Aušros alėja). Tuo metu buvo labai populiarios literatūrinės muzikinės valandėlės, ku-

Rūta ŽiRgulytė

Povilo Viöinskio vieöoji biblioteka: 60 veiklos metų

riose per metus apsilankydavo apie 10 tūkst. klausytojų, dau-giausia jaunų žmonių. Skyriaus vedėja Aldona Vaišvilienė dar ir garsi tautodailininkė, liaudies meistrė, kaip tada vadinta. Jos rišti kilimai, iš mezginių sukomponuoti paveikslai puošia visos Šiaulių zonos bibliotekų interjerą.

Nuo pat bibliotekos gyvavimo pradžios renkama ir kaupia-ma informacija apie Šiaulių miestą ir iškilius šiauliečius.1964 m. pradedama leidyba. Išėjo pirmoji bibliografių Birutės Knizikevi-čienės ir Nijolės Monstvilaitės rekomenduojamos literatūros rody-klė „Šiauliai (1944–1964)“ ir B. Knizikevičienės rodyklė „Jovaras“. Ji parengs dar ir stambiausią savo darbą – literatūros rodyklę „Bibliografija. Kraštotyra. Mokslinė informacija (1940–1976)“, 1979 m. išleis ir jos tęsinį – „Bibliografija. Bibliotekinė kraš-totyra (1977–1982)“. Nuo 1982 m. rengiami Šiaulių atmintinų datų kalendoriai, o biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė: 1918–2005 m.“ – pirmasis bandymas virtualioje erdvėje surinkti informaciją apie Šiauliuose gimusius, čia gyvenančius ar kurį laiką gyvenusius ir dirbusius miestui nusipelniusius žmones.

1976 m. Lietuvoje pradedama viešųjų bibliotekų centrali-zacija. Masinės kaimų ir miesto bibliotekos jungiamos į vieną sistemą. Zonos bibliotekai daug rūpesčių kelia metodinis va-dovavimas bibliotekoms. Išskirtinis dėmesys skiriamas neeta-tinių metodininkų mokymui, įsteigiama Neetatinių metodininkų mokykla, veikusi iki 1990 m.

Bibliotekos darbo veidrodis – keturi skaitytojus aptarnau-jantys skyriai: abonementas, skaitykla, vaikų literatūros, muzi-kos, kuriuose per metus apsilanko per 110 tūkst. lankytojų.

Dirbti senose patalpose darosi nebeįmanoma. Ir mums trūksta darbo vietų, ir skaitytojai nebegali prasisprausti tarp kelių dar laisvai prieinamų lentynų. Didžioji fondo dalis dulka, drėksta, pelija įvairiuose rūsiuose, palėpėse ir nėra pakankamai apsaugota nuo vagišių, nes paaugliams išdaužyti sandėlio lan-gus ar nuplėšyti spynas vieni juokai, – pastebi I. Keldušienė.

Naujosios bibliotekos statyba pradėjo rūpintis dar Valerija Vilkienė-Dichavičienė, vadovavusi bibliotekai 1955–1962 m. Pradėtą darbą atkakliai tęsė Janina Balaišytė-Kaškelienė. 1977-aisiais pastangos apvainikuotos sėkme – Šiaulių viešoji biblioteka įsikūrė naujuose erdviuose rūmuose. Bendras bibli-otekos plotas – 4494,3 kv. m. – beveik 5 kartus didesnis už buvusį bibliotekos plotą. Rūmus projektavo Valstybinio staty-bos komiteto Miestų statybos projektavimo institutas. Projekto vyriausiasis architektas – V. Tamoševičius, autorius – K. Lau-rikietis, konstruktorius – J. Varnas. Biblioteką statė Šiaulių statybos tresto valdyba.

Janina Kaškelienė pasakojo: 1958–1978 m. buvo prašy-mų, nusivylimų bei tikėjimo dvidešimtmetis.(...) Projektuojant rūmus buvo daug ginčų ir nesutarimų, nes aš, kaip biblio-tekos direktorė, su projektuotojais neturėjau tiesioginio ryšio ir tegalėjau naudotis tik prašytojo, o ne užsakovo teisėmis. Taigi nenuostabu, kad, pamūrijus cokolinį aukštą, pamatė-me – komplektavimo skyriaus langai per maži. Teko stabdyti statybą, didinti langus.

37

Prisimenu, kaip nelengva buvo, kai per tris mėnesius turėjome persivežti ir sudėti fondus, sustatyti baldus. Tais deficito laikais per mėnesį teko supirkti inventorių už 82 tūkst. rublių. Pasiruošti atidarymo šventei mums talkino ne tik mo-kyklos, bet ir įkalinimo įstaiga.

Profesorius Levas Vladimirovas, kuris labai mylėjo mūsų antrąją bibliotekininkų laidą, man ne kartą yra sakęs: „Jums, Balaišyte, pasisekė. Jūs pastatėte biblioteką, aš tokios laimės neturėjau, nors daugelį metų teko vadovauti Vilniaus universi-teto bibliotekai ir porą kadencijų – SNO bibliotekai.“

1955 m., kai atvykau į Šiaulius, bibliotekoje dirbo 15 žmo-nių, o direktorės postą palikau, sukomplektavusi 123 kadrus. Tais laikais kadrų būdavo tiek, kiek mums reikėdavo...

Naujos specialiai suprojektuotos bibliotekos atidarymas tada buvo įvykis visoje Sovietų Sąjungoje. Naujuosiuose rūmuo-se greitai padvigubėjo skaitytojų skaičius, jiems tapo prieinami iki tol rietuvėse sukrauti fondai, pradėta sudarinėti kartotekas, rengti informacijos dienas specialistams ir taip toliau. Surengta daugybė vakarų, susitikimų. Rašytojai, menininkai, mokslininkai drąsesniu žodžiu, nauja mintim priviliodavo tiek šiauliečių, kad erdvi bibliotekos salė būdavo per ankšta.

Tais laikais pinigų pakakdavo. Biblioteka kasmet įsigy-davo apie 50 tūkst. spaudinių (dabar – tik apie 20 tūkst.). Bibliotekos darbuotojai turėjo drąsos komplektuoti senąją, tar-pukario lietuvišką literatūrą. Sovietmečiu vadinamajam spec-fondui leidimo neturėjome, tad ši literatūra buvo kaupiama slaptai. Už tai, kad šiandien turime išsamų senąjį šiaulietiškos literatūros fondą, už blaivią išmintį, drąsą ir siekį išsaugoti istoriją reikia dėkoti tuometinei bibliografinės informacijos, vėliau kraštotyros skyriaus vedėjai Birutei Knizikevičienei, saugyklos vedėjai Olgai Guntienei, komplektavimo skyriaus vedėjoms Astai Butkevičienei, Gėnei Mačiulskienei. Janina Kaškelienė, palaiminusi šį darbą, nepabūgo, kad gali prarasti direktorės postą. Šiandien tokių leidinių, kartu su emigracijoje išleistaisiais, yra apie 11 tūkst. Seniausia bibliotekos fonduose saugoma knyga lietuvių kalba yra leista 1816 m., o seniausios

užsienio kalba knygos leidimo metai yra 1685-ieji. Apskritai bibliotekos fondą sudaro apie 620 tūkst. įvairių dokumentų.

Biblioteka daug metų siekė Povilo Višinskio vardo, tačiau ši personalija sovietinių reikalavimų neatitiko. Tik 1990-aisiais (nuo 1989-ųjų spalio iki 2005-ųjų rugsėjo bibliotekai vadovavo Eugenija Rimkūnienė) prisimenant šio lietuvių kultūros veikė-jo nuopelnus tautai, jo ryšius su Šiaulių žeme, Šiaulių viešo-ji biblioteka pavadinta garbingu Povilo Višinskio vardu. Tais pačiais metais pradėti rengti Povilo Višinskio skaitymai. Do-centės Dalios Striogaitės iniciatyva ir rūpesčiu organizuota 10 mokslinių konferencijų „Povilo Višinskio skaitymai“. Direktorės E. Rimkūnienės pastangų dėka vestibiulyje atsirado Povilo Vi-šinskio portretinė mozaika (autorius Vitolis Trušys). P. Višinskio credo „Kilk ir kelk“ ženklina bibliotekos veiklą. Kasmet Povilinių išvakarėse iškilmingai įteikiama UAB „Meba“ direktorės Lais-vydos Matusevičienės finansuojama stipendija gabiam Šiaulių universiteto humanitarinių mokslų studentui.

Nepriklausomybės laikotarpis siejamas su naujais iššū-kiais bibliotekai, kaip, beje, ir visoms Lietuvos bibliotekoms. Pradedamas naujų informacinių technologijų diegimas, kom-piuterizuojant bibliotekinius procesus ir teikiant informacines paslaugas vartotojams. Tai pareikalauja naujų darbuotojų kom-petencijų. Nors didelė bibliotekos darbuotojų dalis turi univer-sitetinį išsilavinimą, jis neatitinka nūdienos poreikių. Ne visiems lengva su tuo susitaikyti, tačiau dauguma darbuotojų suvokia viso gyvenimo mokymosi svarbą.

2000 m. biblioteka mini įkūrimo 50-metį. Bibliotekai 50 metų – tik jaunystė. Rūpi sužinoti, kaip skaitytojai vertina bi-blioteką ir bibliotekininkus, kiek bibliotekos galimybės atitin-ka jų poreikius. Atliekamas tyrimas „Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka skaitytojo akimis“. Respondentai teigė, kad lankosi bibliotekoje, nes juos tenkina fondo turi-nys, patogios dirbti skaityklos, kultūringas aptarnavimas, pati biblioteka yra geroje vietoje. Skaitytojai susidomėję biblio-tekos modernizavimu. Apklausos metu biblioteka dar netei-kė interneto paslaugų, tačiau jų laukė 12 proc. moksleivių,

Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka. 2013. Nuotrauka iš bibliotekos rinkinių

38

34 proc. studentų, 36 proc. tarnautojų. Kai kurie jaunesni respondentai emocingai klausė: kur elektroninis katalogas? kiek dar stovės tos dėžės? ir pan.

2000 m. m. biblioteka jau turi 17 kompiuterių tinklą. Jie naudojami kompiuteriniam katalogui kurti ir paieškai bei interneto paslaugoms. Kompiuterizavimo pradžia laikytini 1997-ieji, kai pradėta diegti Lietuvos integrali bibliotekų in-formacijos sistema (LIBIS). Interneto skaityklą P. Višinskio viešojoje bibliotekoje įkūrėme 1999 metų birželį, turėdami tris kompiuterizuotas darbo vietas. Skaitytojai į jas buvo re-gistruojami iš anksto, o eilė susidarydavo savaitei į priekį, nors kaina buvo 5 Lt už valandą. Kitokio pasirinkimo ne-turėjome – arba plėsti mokamas informacines paslaugas, arba apskritai jų neteikti. Mūsų skaitykla – viena iš pirmųjų interneto skaityklų mieste. Laikui bėgant, pajutome konku-renciją: mieste daug atsirado pigesnių interneto svetainių. Tiesa, dalis skaitytojų bibliotekos neišdavė, vertindami pri-valumus: ramiau, prenumeruojamos įvairios duomenų bazės, bibliotekininkai teikia kvalifikuotą pagalbą.

Nuo 2010 m., kaip ir visose Lietuvos viešosiose bibliote-kose, interneto paslaugos nemokamos. Įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai“, įrengta vieša interneto prieiga, kuria naudotis gali kiekvienas šiaulietis ar miesto svečias, nesvarbu, yra jie bibliotekos skaitytojai ar ne.

2005 m., minėdama įsteigimo 55-ąsias metines, bibliote-ka jau turi 70-ties kompiuterių tinklą. Baigiant vykdyti Valsty-bės investicijų projektą, 2013 m. pabaigoje numatyta įrengti 220 kompiuterizuotų darbo vietų vartotojams ir darbuotojams. Informacinės technologijos padarė didžiulę įtaką – spaus-dintų dokumentų ir elektroninių paslaugų poreikio santykis sparčiai kinta.

2005 m. lapkričio 10 d. bibliotekoje atidaryta pirmoji Lietu-voje (ir vienintelė iki šiol) Amerikos skaitykla (American Corner). Jos įsteigimą finansavo ir veiklą nuolat finansiškai remia Jungti-nių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje. Šioje skaitykloje lanky-tojai, naudodamiesi knygomis, informaciniais leidiniais, filmais,

internetu, turi galimybių rasti juos dominančią informaciją apie Jungtines Valstijas. Skaitykla naudinga ir tiems, kurie domisi studijų galimybėmis JAV, amerikiečių grožine literatūra, menu, verslo Amerikoje galimybėmis. Išsiplėtė geografinės veiklos ri-bos – Amerikos skaityklos organizuojamos parodos, renginiai, paskaitos vyksta visame Šiaulių regione.

Istorija netruko apeiti spiralės ratą... Kas buvo modernu prieš trisdešimt metų – šiandien nebetinka. O ir pati biblioteka per tuos dešimtmečius nė sykio rimčiau neremontuota. Nu-skurdome. Tad iš Valstybės investicijų programos vykdomas pastato rekonstravimas (projekto vadovė Lina Šliogerytė) su-teikė galimybę tapti šiuolaikiška biblioteka. Techninis projektas parengtas 2006 m., darbai pradėti 2007-aisiais. 2014 m. re-konstrukciją manome baigti. Tiesa, numatytoji projekto vykdymo trukmė buvo 2006–2009 m., tačiau sudėtingas krizės laikotarpis smarkiai sulėtino darbus. Visus šiuos metus rekonstrukcija buvo vienas iš svarbiausių veiklos prioritetų. Nelengva, nes darbai vyksta tame pačiame vieninteliame bibliotekos pastate. Fondai vis keliauja aukštyn žemyn, dulkės, triukšmas, šaltis... Darbuo-tojams tai rūpi, nes tai jų rytdiena. Bet su prastomis darbo sąlygomis ir nepatogumais taikosi ir mūsų skaitytojai – jie taip pat supranta, džiaugiasi ir daug tikisi.

Atsinaujinusi biblioteka patraukli didelėmis erdvėmis, stilingais baldais, jaukiu interjeru, moderniausiomis techno-logijomis ir, nuoširdžiai tikimės, galimybe lankytojams jaustis bibliotekoje laisvai, maloniai, nevaržomai. Jau dabar bibli-oteka turi du nuolat veikiančius knygų grąžinimo aparatus, tad skaitytojams nebereikia derintis prie bibliotekos darbo laiko, jei jie tenori grąžinti pasiskolintas knygas. Tai galima padaryti bet kokiu jiems patogiu metu.Turime ir 4 savitarnos išdavimo įrenginius. Skubantiems, savarankiškiems ar nelin-kusiems bendrauti žmonėms jie yra puiki galimybė greitai pasiskolinti knygą. Įrengsime mobilią bibliotekininko darbo vietą, kad darbuotojai galėtų vaikščiodami po fondus ir konsul-tuodami skaitytojus iš karto išduoti jiems reikalingas knygas. Bibliotekininkus nuo rutininio darbo procesų išvaduoja fondų

Šiaulių Povilo Višinskio viešosios bibliotekos kolektyvas. 2010. Nuotrauka iš bibliotekos rinkinių

39

patikros įrenginiai, o, saugantis nuo „nedorų“ lankytojų, no-rinčių pasisavinti bibliotekos nuosavybę, gelbsti dokumentų apsaugos sistema ir vaizdo kameros.

Dalyvaudama nacionaliniuose projektuose, biblioteka siūlo daug naujų paslaugų. Darbuotojai geba mokyti tiek gyventojus, tiek kolegas kompiuterinio raštingumo pagrindų, organizuoja interneto akcijas, skaitmenina krašto paveldą, rengia bendrus projektus su savivaldybių bibliotekomis, siekia pažinti užsienio bibliotekų patirtį. Įvairių fondų remti kvalifikacijos kėlimo pro-jektai daugeliui kolegų padėjo naujai įvertinti savo profesiją.Šių metų pavasarį už naujas inovatyvias paslaugas (kompiu-terinio raštingumo mokymai, į kuriuos integruojami susitikimai su valstybinių institucijų atstovais, kai pristatomos elektroninės valdžios teikiamos paslaugos) biblioteką apdovanojo Fondo EIFL programa Public Library Inovation Program (Viešųjų bi-bliotekų inovacijų programa).

Valstybės investicijų projektas kartu su Europos Sąjungos fondų finansuotu Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliote-kos parengtu projektu „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti ir gauti viešosiose bibliote-kose, plėtra“ suteikė lankytojams daug savitarnos galimybių ir garantijų fondo saugumui. Dalyvavimas virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtros projekte leido atskleisti Šiaulių krašto kultūros paveldo savitumą bendrame Lietuvos kontekste.

Tiek sovietiniu laikotarpiu, tiek nepriklausomybės me-tais bibliotekos steigėja buvo Kultūros ministerija. Išimtis – trejų su puse metų laikotarpis – nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d., kai bibliotekos steigėjo funkcijos buvo perduotos Šiaulių apskrities viršininko administracijai. 2009–2010 metai – vienas iš sunkiausių laikotarpių bibliote-kos istorijoje. Labai sumažėjo bibliotekos finansavimas, teko mažinti darbuotojų skaičių.

Sugrįžę į Kultūros ministerijos pavaldumą, gyvename tais pačiais rūpesčiais, kaip ir kitos keturios Lietuvos apskričių vie-šosios bibliotekos. Tenka iš naujo įvertinti savo vaidmenį regi-ono savivaldybių viešųjų bibliotekų veiklos kontekste. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-37 „Dėl apskričių viešųjų bibliotekų veiklos teritorijų“ nu-rodo, kad Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos veiklos teritoriją sudaro Šiaulių ir Telšių apskričių teritorijos.

Kokia bibliotekų ateitis – galimybės, grėsmės ir sėkmin-gos veiklos perspektyvos, kokias problemas turėtų išspręsti organizacija, kad sėkmingai įgyvendintų savo misiją ateityje, kokių veiksmų turėtų imtis, kad optimaliai pasinaudotų ateityje atsiversiančiomis galimybėmis? Į tokius ir panašius klausimus turėtų atsakyti antri metai vykdomas projektas LiBiTop, skirtas valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų paskirties, funkcijų, paslaugų ir valdymo plėtros studijai parengti. Šalia visų bibliotekai keliamų uždavinių vienas iš mums svarbių siekių yra tapti ta „trečiąja vieta“ – kad po namų, po darbovietės, žmonės čia rinktųsi praleisti laisvą laiką, bendrauti, kad jauni-mas galėtų čia skirti pasimatymus.

LITERATūRA:

1. Knizikevičienė B. Šiaulių viešoji biblioteka: atmena skaitytojui, Vilnius-Šiauliai, 1978, 56 p.

2. Pivorienė G. Nauji rūmai – skaitytojams, Raudonoji vėliava, 1978, saus. 10.

3. Rimkūnienė E. Iš bibliotekos metraščio, Tarp knygų, 2000, nr. 6, p. 2–4.4. Vadovės prisimena: [Janinos Kaškelienės, Eugenijos Rimkūnienės, Rū-

tos Žirgulytės atsiminimai / parengė Birutė Vaičiulevičienė, Tarp knygų, 2000, nr. 6, p. 5–6.

5. Vilkienė V. Į antrą 10-metį žengiant, Raudonoji vėliava, 1960, rugpj. 5.6. Žibikienė G. Biblioteka skaitytojo akimis, Tarp knygų, 2000, nr. 1,

p. 8–9

Rūta ŽirgulytėŠiauliai Region Povilas viŠinskis Public libRaRy

SummaryThe author describes the development of Šiauliai region Povilas Višinskis

public library since its establishment in 1950 till our days. The readers are given the data concerning the library structure, composition of its stocks, participation in the projects, etc.

R. Žirgulytė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Aušros alėja 62, LT-76235, Šiauliaibibl@savb.lt

Gauta 2013 10 17Atiduota spausdinti 2013 10 20

Seminaras apskrities bibliotekininkams. 2013. Nuotrauka iš bibliotekos rinkinių