s a plËtros n strateginis o j a planas r 2004-2010 o i k Ð...

RRAADDVV

IILLIIÐÐ

KKIIOO

RRAAJJOO

NNAASS

EKONOMINË RAIDAREGIONINË INFRASTRUKTÛRAÐVIETIMAS, KULTÛRA, SPORTASSVEIKATOS IR SOCIALINË APSAUGAVIEÐASIS SAUGUMAS

2004-2010

PLËTROSSTRATEGINISPLANAS

RADVILIÐKIO RAJONO BENDRUOMENEI

SAVITA TRANZITINIO RAJONO GEOGRAFINË PADËTIS YRA ESMINIS RADVILIÐKIO

KRAÐTO TAPATUMO BRUOÞAS.

RADVILIÐKIORAJONAS 199 5 - 2 0 0 3

„Mûsø sëkmë ateityje priklausys nuo to, kaip lanksèiaiir iðradingai ðia aplinkybe pasinaudosime...“

AAnnttaannaass ÈÈeeppoonnoonniiss

TURINYS

RADVILIÐKIORAJONAS 1995 - 2 0 0 3

ÁVADAS

EKONOMINË RAIDA 11

Gyventojai 16

Regiono ekonominiø veiklø analizë 19

Nuosavybës rinka 38

Darbo rinkos bûklë 54

INFRASTRUKTÛRA IR APLINKOSAUGA 69

Susisiekimo infrastruktûra 72Transportas 72

Keliø ir tranzito tinklas 74

Komunikacinë infrastruktûra 77Ðvietimo ástaigø kompiuterizavimas 77

Telefoninio ryðio prieinamumas Radviliðkio rajone 79

Energetinë infrastruktûra 81Dujø ûkis 81

Elektros ûkis 81

Vandens tiekimas ir nuotëkø ðalinimas 83

Aplinkosauga 86

SOCIALINË RAIDA (I DALIS): ðvietimas ir kultûra 93

Bendrasis lavinimas 96Vaikø ir jaunimo demografinë situacija 96

Ðvietimo ástaigø tinklas 97

Ikimokyklinis ugdymas 108

Profesinis ir aukðtasis mokymas 109

Kultûra, kultûros paveldo apsauga ir naudojimas 111

Sportas 115Jaunimo ir suaugusiøjø sportas 115

Neágaliøjø kûno kultûra ir sportas 117


EKSPERTINËS APKLAUSOS REZULTATAI 139

PLËTROS STRATEGIJA 191

STRATEGINIO PLANO ÁGYVENDINIMAS BEI PRIEÞIÛRA 233

SOCIALINË RAIDA (II DALIS): sveikatos ir socialinë apsauga 120

Sveikatos apsauga 120Visuomenës sveikata 125

Socialinë apsauga 128Socialinë parama ir socialinës paslaugos 128

Nusikalstamumas 131

TURINYS

5


RADVILIÐKIO RAJONO PLËTROS STRATEGINIO PLANO

RENGIMO DALYVIAI

Meras

ANTANAS ÈEPONONIS

Mero pavaduotojas

JONAS POVILAITIS

Administracijos direktorius

ARMINAS STAVGINSKAS

6

RADVILIÐKIO RAJONO PLËTROS STRATEGINIO PLANO RENGIMO DALYVIAI

Radviliðkio rajono taryba

Edmundas Adomavièius Valstieèiø ir Naujosios demokratijos partijø sàjunga

Kazimieras Augulis Lietuvos socialdemokratø partija

Pranas Balckus Liberalø ir centro sàjunga

Aldona Januðevièienë Lietuvos krikðèionys demokratai

Vilma Budvytienë Lietuvos socialdemokratø partija

Antanas Èepononis Lietuvos krikðèionys demokratai

Kæstutis Dainius Lietuvos krikðèionys demokratai

Audronë Eigminienë Liberalø ir centro sàjunga

Juozapas Glinskis Valstieèiø ir Naujosios demokratijos partijø sàjunga

Sigitas Jagminas Lietuvos socialdemokratø partija

Aloyzas Juodis Lietuvos krikðèionys demokratai

Danguolë Kablytë Lietuvos socialdemokratø partija

Irena Kaèënienë Lietuvos socialdemokratø partija

Anatolijus Ligeika Lietuvos socialdemokratø partija

Irena Palionienë Tëvynës sàjungos (LK) ir Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos koalicija

Danutë Povelauskienë Naujoji sàjunga (socialliberalai)

Jonas Povilaitis Valstieèiø ir Naujosios demokratijos partijø sàjunga

Jonas Pravilonis Lietuvos socialdemokratø partija

Algimantas Ruseckas Liberalø ir centro sàjunga

Audrius Savickis Liberalø demokratø partija

Vytautas Simelis Lietuvos socialdemokratø partija

Mindaugas Strigockis Tëvynës sàjungos (LK) ir Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos koalicija

Rimantas Vaièiurgis Liberalø ir centro sàjunga

Gediminas Valinevièius Liberalø demokratø partija

Jonas Varkulevièius Tëvynës sàjungos (LK) ir Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos koalicija

Diana Þemaitienë Valstieèiø ir naujosios demokratijos partijø sàjunga

Vidas Þukauskas Valstieèiø ir naujosios demokratijos partijø sàjunga

Antanas Zibolis Lietuvos socialdemokratø partija

Saulius Èepaitis Lietuvos krikðèionys demokratai

Laimutis Brunius Naujoji sàjunga (socialliberalai)

Stasë Januðonienë Tëvynës sàjungos (LK) ir Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos koalicija


7


RADVILIÐKIO RAJONO PLËTROS STRATEGINIO PLANO RENGIMO DALYVIAI

Radviliðkio rajono plëtros strateginio plano rengimo koordinacinë darbo grupë

Darius Jurënas Administracijos direktoriaus pavaduotojas - darbo grupës vadovas

Darius Brazys Socialinës paramos skyriaus vedëjas

Rita Chlebauskienë Finansø skyriaus vedëja

Algimantas Èesas Vyriausiasis specialistas ekologijai

Vitalijus Digrevièius Radviliðkio miesto kultûros centro direktorius

Vaidotas Jakavièius Ðvietimo skyriaus vedëjo pavaduotojas

Skirmunda Jankevièienë Vaiko teisiø apsaugos tarnybos vedëja

Aldona Januðevièienë Radviliðkio rajono savivaldybës vieðosios bibliotekos direktorë

Genovaitë Juodeikienë Ðvietimo skyriaus vedëja

Alfredas Juozapavièius Þemës ûkio skyriaus vedëjas

Augenijus Jurgauskas Kultûros skyriaus vedëjas

Vitalija Kungienë Vyriausioji specialistë (Savivaldybës gydytoja)

Stanislovas Martynovas Vietinio ûkio plëtojimo skyriaus vedëjas

Aldona Masiukienë Civilinës metrikacijos skyriaus vedëja

Gintaras Pilypas Investicijø ir informatikos skyriaus vedëjas

Eugenijus Pranevièius Turto ir bendrøjø reikalø skyriaus vedëjas

Egidijus Prascevièius Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus - draustinio direktorius

Anicetas Savickas Radviliðkio rajono sporto centro direktorius

Gintautas Timinskas Investicijø ir informatikos skyriaus vyresnysis specialistas

Alfonsas Vilèinskas Architektûros ir statybos skyriaus vedëjas

Valerija Znutienë Vietinio ûkio plëtojimo skyriaus vedëjo pavaduotoja

RADVILIÐKIO RAJONO PLËTROS STRATEGINIO PLANO RENGËJAI

Ekspertai

SIGITAS VAITKEVIÈIUS projekto vadovas, ekspertas

GEDIMINAS DAPKUS projekto koordinatorius

ROBERTAS JUCEVIÈIUS projekto ekspertas, konsultantas

GEDIMINAS MERKYS ekspertas

DALIA STUKAITË ekspertë

KONSTANTIN KOROBEINIKOV ekspertas

8

RADVILIÐKIO RAJONO PLËTROS STRATEGINIO PLANO RENGIMOETAPAI

0 etapas: Strateginio plano rengimo inicijavimas.

1 etapas: Rajono socialiniø - ekonominiø faktoriø analizë.

2 etapas: Rajono politinës administracinës bûklës tyrimas.

3 etapas: Vizijos, plëtros prioritetø, tikslø ir uþdaviniø rengimas.

4 etapas: Priemoniø planø rengimas.

5 etapas: Strateginio plano projekto pristatymas rajono Tarybai ir rengëjams.

6 etapas: Strateginio plano tvirtinimas Taryboje.


T A R Y B A

K o o r d i n a c i n ë d a r b o g r u p ëVadovas - Darius JURËNAS Nariai - Darbo grupiø vadovai

E K O N O M I K A

Ve r s l a sP r a m o n ë

D a r b o r i n k aÞ e m ë s û k i s

Þ M O G I Ð K I E J I

I Ð T E K L I A I

Kul tûraSveikatos apsauga

Ðviet imas i r spor tasSocia l inë apsauga

A P L I N K A

A p l i n k o s a u g a i r

i n f r a s t r u k t û r a

STRATEGINIO PLANO RENGIMO BENDRADARBIAVIMO MECHANIZMAS

9


RADVILIÐKIO RAJONO VIZIJA

Radviliðkio rajonas - darniai besiplëtojantis, pasiturintis,patrauklus verslui ir turizmui.

Radviliðkio rajono ekonomika: rajono ûkis dinamiðkas irkonkurencingas, palaikantis aukðtà gyventojø uþimtumo lygá tiekmieste, tiek kaime. Rajono verslas, pramonë, þemës ûkis yra pajëgûsdiegti ðiuolaikines technologijas, remiasi inovacijomis ir aukðtos kvali-fikacijos darbo jëga, orientuojasi á þiniø ekonomikà. Subalansuotà ûkioplëtrà bei naujø investicijø atëjimà skatina iðplëtota infrastruktûra,adekvatûs Savivaldybës veiklos rezultatai bei geras rajono ávaizdis,iðradingas naudojimasis “tranzitinio” rajono geografine padëtimi.

Radviliðkio rajono bendruomenë: laisva ir atsakinga, iðsilavinusi,demokratiðka ir saugi. Ðvietimo sistema ir vietos institucijø bendradar-biavimas su ðalies bendrojo ir universitetinio lavinimo bei profesiniorengimo ástaigomis uþtikrina gyventojø iðsimokslinimo lygá, atvirumànaujoms idëjoms, tæstinio mokymosi bei nuolatinio kvalifikacijoskëlimo galimybæ, þmogiðkojo kapitalo kompetencijø augimà ávairiosesrityse. Pakankamas dëmesys skiriamas gyventojø sveikatos apsaugaibei ligø prevencijai, gyventojø saugumui, socialinës atskirties preven-cijai bei socialinei integracijai.

Radviliðkio rajono aplinka: darniai besiplëtojanti, ðvari, patraukliir tausojama. Dël gamtinio ir kultûrinio savitumo, iðsaugoto paveldo,iðplëtotos infrastruktûros ir aukðtos paslaugø kokybës bei jø ávairovësrajonas ypaè patrauklus Ðiauliø miesto ir kitiems Lietuvos gyventojamskaip puiki vieta gyventi bei poilsiauti. Rajono gyvenamasis fondas re-novuotas ir efektyvus energetiniu poþiûriu. Renovuota gyvenamøjørajonø inþinerinë infrastruktûra, iðplëtotos poilsio zonos, iðvystytaspësèiøjø ir dviraèiø takø tinklas, patogus tiek aktyviam poilsiui arpaþintiniam turizmui, tiek ir norint pasiekti ekonominius-socialiniusobjektus.

Rajono savivaldybës vaidmuo ágyvendinant VIZIJÀ:

• sutelkti ir koordinuoti bendruomenës pastangas vizijos ágyvendinimui;

• inicijuoti Savivaldybei bûtinus projektus, pagal galimybes prisidëtiprie jø finansavimo;

• prisidëti prie Savivaldybës plëtrai bûtinø finansavimo ðaltiniø paieðkos,pritraukiant privaèias lëðas ir uþsienio fondø paramà;

• efektyviai naudoti esamas Savivaldybës biudþeto lëðas;

• profesionaliai vykdyti Savivaldybei priskirtas funkcijas.

10

PRATARMË

Ðiuo metu Radviliðkio rajonas vis labiau ir labiau ásitraukia á ekonominës-socialinës aplinkospokyèiø valdymà. Auganti vietos specialistø vykdomos veiklos patirtis ir darbo kultûra ágalina juos tinka-mai ir laiku reaguoti á vykstanèius aplinkos pokyèius. Be to, strateginio planavimo integravimas á rajonovaldymà leidþia tiksliau perskirstyti esamus resursus ir sudaro galimybes subtiliau identifikuoti bendrøjøekonominiø-socialiniø tendencijø pokytá, kas savo ruoþtu formuoja palankesnes sàlygas tikslesniø spren-dimø priëmimui.

Ekonominiu-socialiniu poþiûriu Radviliðkio rajonas turi keletà strateginiø pranaðumø: rajone veikiaLietuvos gyvulininkystës institutas, kuris yra pagrindinë biomedicinos mokslø srities zootechnikos kryp-ties mokslo ástaiga Lietuvoje, bei ásikûrusi VÁ "Ðeduvos avininkystë", kuri yra pagrindinë Lietuvos juoda-galviø aviø genofondo saugotoja; rajonas turi stiprias pozicijas pieno ir mësos gamybos sektoriuje. Be to,rajono ûkininkø ûkiai stambesni negu vidutiniai apskrities ir Lietuvos ûkiai; vertinant apskrities masturajonas uþima lyderio pozicijas nealkoholiniø gërimø gamyboje; ir, - kas svarbiausia, - iðaugusi santykinëdarbingo amþiaus þmoniø dalis bei auganti darbo jëgos paklausa pramonës sektoriuje; paminëtina ir tai,jog rajonas uþima antrà vietà apskrityje pagal vienam tûkstanèiui gyventojø tenkanèiø lengvøjø automo-biliø skaièiø. Rajone veikia Radviliðkio prekiniø vagonø ir lokomotyvø depai; taip pat suformuotos prielai-dos kompiuterinio raðtingumo ir informacinës infrastruktûros plëtrai kaimiðkuose rajono regionuose; svar-bu ir tai, jog rajono dujofikacijos lygis pakankamas imliø dujø þaliavai ûkio ðakø steigimuisi. Pabrëþtina,jog rajono vieðojo administravimo funkcionalumas vertinamas palankiai: rajone yra keletas iðkiliø asmeny-biø (vietos politikø), formalus rajono lyderis - meras - kartu yra ir neformalus rajono lyderis, rajono strate-ginë plëtra rutuliojasi pagal demokratiná modelá, kuomet nëra ryðkios socialinës konfrontacijos ir susi-prieðinimo, tiesiog reiðkiasi normalus socialinis politinis diskursas, paþintas rajono kultûrinis paveldas,gamtinë aplinka.

Taèiau atliekant Radviliðkio rajono vertinimà, iðskirta ir nemaþa kliûèiø, galinèiø tapti neigiamoekonominio-socialinio vystymosi veiksniais. Svarbiausios jø yra: þemas vidutinis pramonës produktyvu-mas; blogiau nei apskrityje sprendþiamos uþimtumo problemos; neefektyvus þemës ûkio valdymas; par-duotuviø vidutinis plotas maþesnis nei Ðiauliø apskrityje ar Lietuvoje; sumaþëjusi darbo vietø pasiûlaámonëse, kuriose vidutinis sàraðinis darbuotojø skaièius nuo 10 iki 50; þemas vidutinis mënesinis brutodarbo uþmokestis; nestabili darbo jëgos paklausa þemës ûkio ir statybos sektoriuose; nedidelë magistrali-niø bei europiniø magistraliniø keliø dalis bendroje rajono keliø tinklo struktûroje; per rajono teritorijànepraeina në vienas Europos keliø tinklo koridorius; tik patenkinama Radviliðkio keliø tinklo bûklë;nepakankamos investicijos á pramonës, prekybos ir komercinës/ofisinës nuosavybës sektoriø; bendrosterðalø emisijos ið stacionariø tarðos ðaltiniø padidëjimas; neiðplëtotas privaèiø sveikatos prieþiûros ástaigøtinklas, maþëja gydytojø, slaugytojø bei ligoniniø lovø skaièius; prasti brandos valstybiniø egzaminørezultatai, maþas nuoðimtis laikanèiø minëto tipo egzaminus; nepakankama ðvietimo ástaigø kompiuteri-zacija; rajono politinio elito atstovai nëra pasirengæ laisvai bendrauti uþsienio (Vakarø) kalbomis; vietospolitinio elito pasirengimas ir gebëjimas atstovauti rajono interesams uþsienyje yra nepakankamas; rajonestinga tokiø vietiniø politiniø lyderiø, kurie bûtø þinomi visoje ðalyje, be to, daugelio partijø vietos sky-riai yra silpni, neturi ryðkiø lyderiø, daþnai neatstovauja konkreèios ideologijos ir visuomeniniø vertybiøsistemai, orientuojasi tik á artimiausiø rinkimø konjunktûrà, kai kurie nariai asmeninës karjeros sumeti-mais linkæ „perbëginëti“ ið partijos á partijà. Sàlygiðkai labiau paþeisti minëtais poþiûriais yra didþiøjø par-tijø vietos skyriai; daugelis modernios organizacijos bruoþø - ðiuolaikinë personalo atrankos ir ugdymosistema, aukðtos technologijos gamybinës linijos, strateginio planavimo taikymas, ISO standartas ir kt.-rajone ðiuo metu anaiptol nëra iðplitæ masiðkai, tëra ádiegti tik vienoje kitoje organizacijoje; rajone, pasakekspertø, dar nesusitarta dël visuotinai pripaþástamø prioritetø; silpnokai paþintas rajono ûkis, verslas,ekologija, rajone trûksta sporto baziø bei sveikatingumo vietø.

Rajono Savivaldybë nepakankamai valdo informacijà apie rajono bûklæ. Turima informacija yra ganaiðskaidyta, fragmentiðka, nelengvai surandama. Norint uþtikrinti informacijos pasiekiamumà ir sklaidà,bûtina uþtikrinti informacijos sklaidos koordinavimà Savivaldybëje ir tarp Savivaldybës ir kitø atsakingøinstitucijø, numatant tai kaip vienà ið svarbesniø vadybiniø uþdaviniø strateginio vystymo plane.

Kol kas menkai pasiruoðta naudotis Europos Sàjungos fondø teikiamomis galimybëmis. Apie tailiudija ir SAPARD lëðø panaudojimo lygis. Minëtø bei kitø to paties tipo lëðø panaudojimo skatinimasrajone yra viena ið svarbesniø prielaidø palankaus ekonominio klimato formavimuisi tolimesnëms investi-cijoms. Verslumo gebëjimø ugdymas bendruomenëje sudarytø sàlygas platesniam gyventojø ratui akty-viau ir su maþesne rizika ásitraukti á rajono ekonominës raidos procesus.


RRAADDVV

IILLIIÐÐ

KKIIOO

RRAAJJOO

NNAASS

EKONOMINËRAIDA

1995-2003

GYVENTOJAIREGIONO EKONOMINËS VEIKLOSNUOSAVYBËS RINKA

APTARIAMI KLAUSIMAI:

1. GYVENTOJAI

2. REGIONO EKONOMINIØ VEIKLØ ANALIZË

3. DARBO RINKOS BÛKLË

4. NUOSAVYBËS RINKA

1RADVILIÐKIO RAJONO

EKONOMINË PLËTRA

S K Y R I U S

O

13

ANOTACIJA

Ðioje dalyje ekonominio augimo ávertinimui naudojami trys esmi-niai indikatoriai: rajono Gyventojai, Regiono ekonominës veiklos beiNuosavybës rinka. Apibûdinant Radviliðkio rajono gyventojus tiriamirajono gyventojø pokyèiai bei tarptautinës migracijos tendencijos. Jievertinami Ðiauliø apskrities bei Lietuvos Respublikos kontekstuose.Radviliðkio rajono ekonominiø veiklø vystymasis analizuojamas per uþim-tumo bei darbo rinkos pokyèius, vertinant prekybos ir pramonës sektoriøbûklæ, nagrinëjant þemës ûkio raidos rodiklius. Nuosavybës rinka skaido-ma á gyvenamàjà, industrinæ ir komercinæ/ofisinæ nuosavybës rinkas.

Indikatoriø iðskyrimas atliktas remiantis statistiniø rodikliø analizësmetodais, o statistiniø duomenø apdorojimui panaudoti pokyèiø tempøkoeficientiniai áverèiai, struktûros, ekonominio iðsivystymo ir palyginimosantykiniai rodikliai. Duomenø prognozavimui panaudojamos trendo pro-jekcijos. Apibendrinant nagrinëtus indikatorius akcentuotina tai, jog dëlgyventojø prieaugio maþëjimo ir vidinës migracijos Radviliðkio rajonetiriamu laikotarpiu gyventojø skaièius maþëjo, taèiau, lyginant su Ðiauliøapskrities ir Lietuvos Respublikos vidurkiø pokyèiais tiriamu laikotarpiu,maþëjimas buvo lëtesnis. Kita vertus, vertinant rajono gyventojø uþimtu-mo kitimà, nustatyta, kad rajone uþimtumo problemos sprendþiamos netaip efektyviai kaip Ðiauliø apskrityje ar Lietuvoje. Be to, atlikus pra-monës sektoriaus tyrimà, pastebëta, jog Radviliðkio rajono pramonës sek-torius nuolat praranda savo pozicijas Ðiauliø apskrityje, nors vidutinisdarbuotojø skaièiaus maþëjimas sektoriuje yra lëtesnis nei apskrityje arLietuvoje. Beje, vienas ið pagrindiniø aspektø, á kà atkreiptas dëmesysanalizuojant prekybos sektoriø, yra nevietiniø prekybos centrø steigima-sis rajono teritorijoje, kadangi, viena vertus, jie pabrëþë rajono prekybossektoriaus vystymàsi, o kita vertus, rajonas ið to apèiuopiamos finansinësnaudos neturi. Be to, analizuojant þemës ûkio vystymàsi, atkreiptasdëmesys á tai, kad þemës ûkio sektorius rajone yra nepakankamai efek-tyviai valdomas, todël jame yra ryðkûs produktyvumo ir derlingumosvyravimai; nepaisant to, rajonas ðioje srityje vis tik turi bûtinas prielaidaságyti lyderystæ apskrities mastu. Apibûdinant Radviliðkio rajono nuosavy-bës rinkà galima teigti, jog jos vystymasis yra vangus ir nesubalansuotas.

AutoriaiDalia Stukaitë, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir

vadybos fakulteto Vadybos katedros lektorë.

Sigitas Vaitkevièius, Kauno technologijos universiteto Socialiniømokslø fakulteto strateginio valdymo katedros doktorantas.

Tyrimo objektasRadviliðkio rajono ekonominio augimo kitimo rodikliai aukðtesnio

administracinio vieneto (apskrities ir ðalies) kontekste.

Faktai ir komentaraiAnalizuojant Radviliðkio rajono nuosavybës rinkos vystymàsi,

rajono gyventojø bei uþimtøjø skaièiaus kitimà, bendrojo vidaus produk-to raidà, rajono pramonës ir vidaus prekybos bei paslaugø apimèiø,þemës ûkio bei nuosavybës rinkos kitimà, remtasi Radviliðkio rajonoSavivaldybës specialistø pateiktais duomenimis ir Statistikos departamen-to prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës leidþiamuose periodiniuose lei-diniuose publikuota statistine informacija. Dël skaièiavimo metodikø skir-tumø atsiradæ nedideli neatitikimai tarp Statistikos departamento ir vietosspecialistø pateiktø duomenø ávertinti ir bendros tendencijos nustatytos.


14

EKONOMINIS AUGIMAS

Formuojantis laisvai rinkos ekonomikai, svarbiausias veiksnys,lemiantis rajono ekonominá vystymàsi, yra aiðki ir subalansuota rajonoadministraciniø struktûrø ekonominë politika. Ji tiesiogiai átakoja rajonoekonominio klimato pokyèius ir netiesiogiai átakoja ðalies ekonominëssituacijos pokyèius.

Ekonominës politikos tikslas - efektyvus vietinio ûkio vystymas,biudþetiniø ir nebiudþetiniø pajamø, bûtinø sprendþiant daugelá ávairiøekonominiø, ekologiniø ir kitø uþdaviniø, susijusiø su vietos gyventojøgyvenimo kokybe, didinimas. Ekonominë politika turi bûti grindþiama nepraeities problemø sprendimo, o naujos paþangios ekonominës politikosformavimo principais.

Analizuojant Europos Sàjungos ðaliø patirtá regionø plëtros srityse,pastebima akivaizdi vietinës valdþios átaka ekonominiam regiono augi-mui. Regionuose, kuriuose vietinë valdþia kuria patrauklià gamybinæaplinkà, galima pastebëti ekonomikos augimà. Ir atvirkðèiai, pasyvumas arneteisinga ekonominë politika, per daug dëmesio skiriant socialiniø veik-sniø formavimui, sàlygoja dinamikos sumaþëjimà, maþà aktyvumà irgyventojø gyvenimo kokybës pablogëjimà.

Vertinant rajono ûkio plëtros perspektyvas, reikia pabrëþti, kad taiesminë rajono bendruomenës raidos sudedamoji dalis, nes bûtent ûkioplëtra pritraukia á rajonà finansinius iðteklius ir sudaro prielaidasSavivaldybës biudþeto pajamoms, kurios suteikia galimybæ vystytis ki-toms bendruomenës raidos sritims. Verslininkai ir ûkininkai kuria turtà,o turto kûrimo produktas - darbo vietos, mokesèiai. Universalaus, visøpripaþinto ûkio plëtros apibrëþimo nëra. Ið esmës ûkio plëtrà galimaávardyti:

• kaip procesà, kuriam vykstant sparèiau kuriamas turtas, sutelkiamiþmogiðkieji, finansiniai, organizaciniai, fiziniai ir gamtos iðtekliai,kad bûtø galima kurti ir gaminti konkurencingas prekes beipaslaugas;

• kaip veiklos sritá, kurioje ûkio plëtros specialistai daro átakà raidosprocesui visos bendruomenës naudai.

Savivaldybës átaka skatinant rajono ekonominæ veiklà galipasireikðti per ðiuos veiksnius:

• rajono ekonominës veiklos sàlygø gerinimas. Tai apima Savivaldybësátakos zonoje esanèios infrastruktûros, gyvenimo sàlygø, ekono-minio klimato, mokesèiø ir rinkliavø politikos tobulinimà;

• investicijø pritraukimas ir naujø ámoniø steigimo skatinimas. Taidaroma efektyviai panaudojant fondø lëðas;

• inovacinës veiklos bei techninio progreso skatinimas. Ðioje vietojesvarbu atkreipti dëmesá á tai, kad tai turi bûti daroma per specialiasinovacijø plëtros programas, panaudojant lëðas, pritrauktas perfondus. Èia labai svarbu ávertinti, kad tai turi bûti daroma ne persocialines programas, o per ekonominës plëtros programas;

• administracinë parama verslo struktûroms. Savivaldybë gali akty-viai veikti skatindama ûkio subjektø bendradarbiavimà - sudëtiniøekonominiø vienetø formavimàsi (Pvz.: vienas ûkis neturi galimy-bës átakoti perdirbëjo produkcijos supirkimà, taèiau, sujungus tamtikrà ûkiø skaièiø, bûtø galima organizuoti uþsakomàjá perdirbimà);

• teritorijø planavimas. Ðioje vietoje turëtø bûti sudaromi planai sàly-gojantys planingà teritorijø ekonominá vystymà. Taèiau tam, kadtai atliktume, bûtina juos pagrásti ekonomine esamos situacijosanalize bei prognoze;

• darbo vietø kûrimas. Padëtá darbo rinkoje pirmiausia nulemia gamy-

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

EKONOMINIS AUGIMAS

15ba, vietinio ðalies ir tarptautinio lygmens ekonominë veikla.Skatindama ekonominæ veiklà, Savivaldybë gali sumaþinti nedarbolygá rajone, taip sàlygoti bendrà ekonominá augimà bei gyventojøgyvenimo lygio kilimà. Taip pat bûtina skatinti darbo vietø, nau-dojanèiø vietinius resursus, kûrimà;

• savivaldybës biudþeto finansiniø galimybiø efektyvus panaudoji-mas yra susijæs su finansiniø lëðø perskirstymu. Jis turëtø bûti labi-au orientuotas á ekonominës naudos gavimà nei á socialinio poten-cialo vystymà.

Radviliðkio rajono ekonominë analizë atliekama atsiþvelgiant á:

• rajono ekonominæ bûklæ apskrities ir ðalies atþvilgiu;

• ávykusius ir tebevykstanèius pokyèius rajono ûkio struktûroje;

• rajono ûkio specializacijà;

• pagrindinius rajono iðteklius;

• rajono ûkio plëtros varomàsias jëgas ir ðiø jëgø skatinimo galimy-bes spartinant plëtrà.


16

1. Gyventojai

Ðio skyriaus rodikliai surinkti naudojantis Statistikos departamentoduomenimis, parengtais einamosios statistikos pagrindu. Kai kurieduomenys yra gauti ið Radviliðkio rajono savivaldybës administracijos.

Gyventojai - tai nuolatiniai Lietuvos Respublikos teritorijojegyvenantys asmenys.

Vidutinis metinis gyventojø skaièius - vidutinis gyventojø skaièiusatitinkamu laikotarpiu, apskaièiuojamas sudedant gyventojø skaièiølaikotarpio pradþioje ir pabaigoje ir dalijant ið dviejø.

Gyventojø kitimo analizë

Gyventojai yra svarbiausia prielaida ekonominiam regiono vysty-muisi. Jø dëka formuojasi vartojimo poreikis, pridëtinës vertës formavi-mas, uþimtumo poreikis - prasideda regiono ekonominë - socialinë raida.Todël savaime suprantama, kad didelá gyventojø skaièiø turintys regio-nai yra ekonomiðkai stipresni nei maþà gyventojø skaièiø turintys regio-nai.

Vidutinio gyventojø skaièiaus kitimas. 2002 m. duomenimis teri-torijos poþiûriu Radviliðkio rajonas yra antras pagal dydá apskrityje iruþima 19,1% Ðiauliø apskrities ploto; pagal gyventojø skaièiø rajonas taippat yra antrojje vietoje (14,1% visø apskrities gyventojø) (þr. 1 lentelæ).

Vidutinis gyventojø skaièius Radviliðkio rajone 1995-2002 m., kaipir Ðiauliø apskrityje bei visoje Lietuvoje, turëjo tendencijà maþëti, kuriypaè pastebima 2002 m. (þr. 1 pav.). Paþymëtina, kad në vienais metaisnë viename lygyje (rajone, apskrityje, ðalyje) nebuvo fiksuojamas gyven-tojø skaièiaus augimas. 2002 m., lyginant su 1995 m., Radviliðkio rajonogyventojø skaièius sumaþëjo 6,3% arba 2,2 punkto maþiau negu vidu-tiniðkai apskrityje, o tai reiðkia, kad faktoriai, átakojantys gyventojøskaièiaus pokytá, kitose apskrities Savivaldybëse pasireiðkë stipriau neguRadviliðkio rajone.

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

1 pav. Vidutinio gyventojø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

-0,070-0,060-0,050-0,040-0,030-0,020-0,0100,000

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp

Tp (grandininis) Tp (bazinis)

1 lentelë

Gyventojø skaièius

miesto kaimo 1 km2

Ið viso 65300 3475586 2326232 1149354 53,2Alytaus apskritis 5425 187397 110843 76554 34,5Kauno apskritis 8060 699314 508924 190390 86,8Klaipëdos apskritis 5209 385008 282162 102846 73,9Marijampolës apskritis 4463 188298 93073 95225 42,2Panevëþio apskritis 7881 298958 178440 120518 37,9Ðiauliø apskritis 8540 369192 226559 142633 43,2

Ðiauliø m., sav. 81 133528 133528 - 1648,5Akmenës r. sav. 844 30148 18839 11309 35,7Joniðkio r. sav. 1152 31871 13583 18288 27,7Kelmës r. sav. 1705 40686 14604 26082 23,9

Pakruojo r. sav. 1316 29316 7819 21497 22,3Radviliðkio r. sav. 1635 51997 24021 27976 31,8

Ðiauliø r. sav. 1807 51646 14165 37481 28,6Tauragës apskritis 4411 134051 54669 79382 30,4Telðiø apskritis 4350 179599 106407 73192 41,3Utenos apskritis 7201 184879 100338 84541 25,7Vilniaus apskritis 9760 848890 664817 184073 87

Teritorija, km2 Gyventojø skaièius

ið jø

Teritorija, gyventojø skaièius ir tankumas2002 m. pradþioje

EKONOMINIS AUGIMAS

172002 m. duomenimis Ðiauliø apskritis teritorijos poþiûriu yra antro-

je vietoje ir sudaro 13,1% viso Lietuvos ploto; pagal gyventojø skaièiø jiyra treèioje vietoje (10,6% visø Lietuvos gyventojø). Ðiauliø apskrityjegyventojø skaièius 2002 m., lyginant su baziniais, sumaþëjo 8,5%, obendrai Lietuvoje - 6,7%.

Gyventojø migracija. Nagrinëjant gyventojø maþëjimo prieþastisreikia atsiþvelgti ne tik á natûralias prieþastis (gyventojø senëjimas ir tosàlygotas didesnis mirtingumas; gimstamumo maþëjimas), bet ir á tokárodiklá kaip gyventojø migracija bei migracijos saldo. Remiantis turimaisduomenimis 1998-2001 m. Radviliðkio rajono gyventojø migracijos saldovisais metais buvo neigiamas: didþiausias neigiamas rodiklis buvo 1999 m.(-187 þmonës), o maþiausias - 2001 m. (-47 þmonës) (þr. 2 lentelæ.).

Analizuojant gyventojø migracijà apskrityje pastebima, kad 2001 m.neigiamas saldo buvo keturiose savivaldybëse (Ðiauliø m., Kelmës r.,Pakruojo r., Radviliðkio r.), o teigiamas - trijose savivaldybëse: Akmenës,Joniðkio ir Ðiauliø rajonuose. Didþiausias absoliutinis neigiamas migraci-jos saldo buvo Ðiauliø miesto savivaldybëje (-355 þmonës), maþiausias -Radviliðkio rajone (-47 þmonës). Kelmës ir Pakruojo rajonuose migracijossaldo buvo atitinkamai -48 ir -57 þmonës. Didþiausias teigiamas migraci-jos saldo buvo Ðiauliø rajono savivaldybëje (+146 þmonës), Akmenësrajone jis siekë +15 þmoniø, o Joniðkio r. +52 þmonës (þr. 3 lentelæ).Taèiau reikia ávertinti, kad gyventojø skaièius apskrities administra-ciniuose vienetuose yra nevienodas, todël, vertinant migracijos saldo pro-centiniu poþiûriu nuo bendro gyventojø skaièiaus, skirtumo tarp Ðiauliøm. ir Radviliðkio r. neigiamø migracijos saldo beveik nelieka. Todël, ga-lima teigti, kad apskrityje patraukliausias buvo Ðiauliø rajonas, nepa-traukliausias - Pakruojo rajonas. Radviliðkio rajono padëtis nagrinëjamorodiklio atþvilgiu buvo truputá prastesnë negu vidutiniðkai apskrityje.

Analizuojant gyventojø migracijà 2001 m. pagal Lietuvos apskritis,pastebima, kad teigiamas saldo buvo tik Vilniaus ir Tauragës apskrityse(atitinkamai + 248 ir +149 gyventojai), o kitose - neigiamas. Didþiausiasabsoliutinis neigiamas saldo buvo Kauno apskrityje (-1112 gyventojai), omaþiausias - Alytaus apskrityje (-64 þmonës). Atsiþvelgiant á gyventojøskaièiø, didþiausius nuostolius dël neigiamo migracijos saldo patyrëUtenos apskritis (-0,24% gyventojø skaièiaus), Kauno ir Klaipëdos apskri-


Gyventojai: gyventojø kitimo analizë

1998 1999 2000 2001-132 -187 -81 -47

Gyventojø migracijos saldo Radviliðkio rajone

2 lentelë

Atvyko Iðvyko Migracijos saldo

Ið viso 42166 44725 -2559

Alytaus apskritis 2344 2408 -64

Kauno apskritis 8583 9695 -1112Klaipëdos apskritis 4222 4840 -618Marijampolës apskritis 1711 1812 -101Panevëþio apskritis 4337 4554 -217Ðiauliø apskritis 4981 5275 -294

Ðiauliø m. sav. 1370 1725 -355

Akmenës r. sav. 800 785 15

Joniðkio r. sav. 329 277 52

Kelmës r. sav. 370 418 -48

Pakruojo r. sav. 464 521 -57

Radviliðkio r. sav. 503 550 -47

Ðiauliø r. sav. 1145 999 146

Tauragës apskritis 1678 1529 149

Telðiø apskritis 2932 3031 -99

Utenos apskritis 2916 3367 -451

Vilniaus apskritis 8462 8214 248

3 lentelëGyventojø migracija 2001 m.

18tyje (po -0,16% gyventojø skaièiaus). Ðiauliø apskrityje 2001 m. migraci-jos saldo buvo - 294 þmonës ir procentiniu poþiûriu tai yra blogiau neguvidutiniðkai Lietuvoje.

Gyventojø tankumas. Analizuojant gyventojø tankumà Radviliðkiorajone 1995-2002 m., galima pastebëti, kad jis palaipsniui maþëja, opagrindine prieþastimi gali bûti laikomas vidutinio gyventojø skaièiausrajone maþëjimas. 1995 m. rajone 1-me km2 gyveno 33,8 gyventojai, o2002 m. - 31,7 gyventojai, t.y. 2,1 gyventojo arba 6,2% maþiau. Tokia patisituacija tiek Ðiauliø apskrityje, tiek bendrai Lietuvoje: 2002 m. apskrity-je gyventojø tankumo rodiklis, palyginus su baziniais metais, sumaþëjo8,5%, o vidutiniðkai Lietuvoje - 6,7%.

Lyginant gyventojø tankumà rajone ir apskrityje nekyla abejoniø,kad apskrityje ðis rodiklis bus didesnis, nes áskaièiuojamas gyventojøtankumas Ðiauliø mieste. Analogiðkai - lyginant gyventojø tankumàrajone ir Lietuvoje.

Analizuojant gyventojø tankumà Ðiauliø apskrityje 2002 m.pradþioje pagal savivaldybes, galima konstatuoti, kad didþiausias tanku-mas yra Ðiauliø m. savivaldybëje: èia jis siekia 1648,5 gyventojus 1-amekm2; maþiausias tankumas yra Ðiauliø rajono savivaldybëje (28,6 gyvento-jø 1-ame km2). Didesnis negu vidutiniðkai apskrityje gyventojø tankumasyra tik Ðiauliø m. savivaldybëje, visose kitose - maþesnis. Taigi galimadaryti iðvadà, kad gyventojø tankumas labai priklauso nuo gyventojøpasiskirstymo pagal gyvenamàjà vietovæ: kuo didesnë procentinës dalisgyventojø gyvena mieste, kuo didesnis gyventojø tankumas adminis-traciniame vienete.

Lyginant gyventojø tankumà 2002 m. pradþioje pagal Lietuvosapskritis, galima teigti, kad didþiausias tankumas yra tose apskrityse,kuriose yra didieji Lietuvos miestai: tai Vilniaus, Kauno ir Klaipëdosapskritys. Tik ðiose apskrityse gyventojø tankumas yra didesnis uþLietuvos vidurká. Ðiauliø apskritis yra ketvirtoje vietoje, bet nuo jos labainedaug atsilieka Marijampolës apskritis: gyventojø tankumas joseatitinkamai 43,2 ir 42,2 gyventojø 1-ame km2. Maþiausias gyventojøtankumais tais metais buvo Utenos apskrityje - tik 25,7 gyventojus 1-amekm2 (þr 4 lentelæ).

Gyventojø pasiskirstymas pagal gyvenamàjà vietovæ. Analizuojantgyventojø struktûrà gyvenamosios vietos (miestas, kaimas) atþvilgiu,2002 m. Radviliðkio rajono gyventojai pasiskirstë taip: mieste - 46,2%,kaime - 53,8%. Lyginant su kitomis Ðiauliø apskrities savivaldybëmis,Radviliðkio rajonas pagal mieste gyvenanèiø þmoniø skaièiø yra treèiojevietoje po Ðiauliø m. ir Akmenës r. Paþymëtina, kad tik Akmenës rajonedaugiau kaip pusë visø gyventojø gyvena mieste (be Ðiauliø m. savivaldy-bës). Nedaug atsilieka Joniðkio rajonas, kuriame 42,6% gyventojø gyve-na mieste. Didþiausia kaimo gyventojø dalis yra Pakruojo ir Ðiauliø rajo-nuose - apie 73% visø gyventojø.

Analizuojant gyventojø struktûrà pagal gyvenamàjà vietà Lietuvosapskrityse, galima konstatuoti, kad didþiausia procentinë miesto gyven-tojø dalis yra Vilniaus, Kauno ir Klaipëdos apskrityse (daugiau kaip 70%),maþiausia - Tauragës apskrityje (apie 41%). Ðiuo poþiûriu Ðiauliø apskri-tis yra treèioje vietoje, bet ðalies vidurkio nesiekia (apskrityje miestegyvena 61,4%, o bendrai Lietuvoje - 66,9%).

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

4 lentelë

2002Ið viso 53,2

Alytaus apskritis 34,5

Kauno apskritis 86,8

Klaipëdos apskritis 73,9

Marijampolës apskritis 42,2

Panevëþio apskritis 37,9

Ðiauliø apskritis 43,2

Ðiauliø m., sav. 1648,5

Akmenës r. sav. 35,7

Joniðkio r. sav. 27,7

Kelmës r. sav. 23,9

Pakruojo r. sav. 22,3

Radviliðkio r. sav. 31,8

Ðiauliø r. sav. 28,6

Tauragës apskritis 30,4

Telðiø apskritis 41,3

Utenos apskritis 25,7

Vilniaus apskritis 87

gyventojø skaièius 1 km2Gyventojø tankumas

EKONOMINIS AUGIMAS

19

2. Regiono ekonominiø veiklø analizë

Nacionalinis ir globalinis kontekstas

Duomenø apie bendrà vidaus produktà Radviliðkio r. nepateikiama. Nagrinëjamu laikotarpiu (1996-2001 m.) Ðiauliø apskrities BVP

vidutiniðkai sudarë 8,5% viso Lietuvos BVP. Reikia paþymëti, kad apskri-ties santykinë dalis kiekvienais metais maþëjo ir nuo 9,7% 1996 m.sumaþëjo iki 7,6% 2001 m. Tam turëjo átakos lëtesnis negu vidutiniðkaiLietuvoje BVP augimas apskrityje. Ðá teiginá galima pagrásti lyginant BVPaugimo pokyèius Ðiauliø apskrityje ir bendrai Lietuvoje. Kaip matome 2paveiksle, BVP vystymosi kryptys apskrityje sutampa su vystymosi kryp-timis Lietuvoje: 1997 m. buvo augimas, 1998 m. - be pokyèiø, 1999 m. -maþëjimas, 2001 m. - augimas. Taèiau, kaip jau minëta Ðiauliø apskritiesBVP augo lëèiau negu bendrai Lietuvoje: nagrinëjamu laikotarpiu viduti-nis metinis BVP augimo tempas apskrityje buvo 102,7%, o bendrasLietuvos - 107,2%. Dël to 2001 m., lyginant su baziniais, Ðiauliø apskrity-je BVP iðaugo 19%, o bendrai Lietuvoje - 52% (33 punktais daugiau neguapskrityje).

Analizuojant bendrojo vidaus produkto kitimà apskrityse, pastebi-ma, kad sparèiausias augimo tempas buvo Vilniaus apskrityje - vidu-tiniðkai kasmet BVP joje iðaugdavo apie 13% (4,3 punkto daugiau neguvidutiniðkai ðalyje), visose kitose - kur kas maþesnis. Vilniaus apskrityje2001 m., lyginant su 1996 m., BVP iðaugo 84% (32 punktais daugiau neguvidutiniðkai LR). Kauno, Telðiø ir Klaipëdos apskrityse BVP augimo tem-pai buvo artimi respublikos vidurkiui, o kitø apskrièiø - lëtesni. ÞemiausiBVP augimo tempai iki 1999 m. buvo Tauragës, o nuo 2000 m. - Ðiauliøapskrityje. Reikia paþymëti, kad 1999 m. BVP augimo tempai buvosulëtëjæ, o Ðiauliø, Tauragës ir Telðiø apskrityse - net neigiami, nors irnenukrito þemiau 1996 m. lygio. Analizuojant BVP struktûriniu poþiûriu,kaip ir galima numanyti, didþiausià BVP dalá sukuria Vilniaus apskritis:2001 m. siekë 34,4% viso ðalies BVP. Antroje vietoje yra Kauno apskritis,kurioje sukurtas BVP sudaro apie 20% viso BVP. Maþiausià indëlá áLietuvos BVP áneða Tauragës apskritis - joje sukuriama kiek daugiau kaip2% viso BVP. Ðiauliø apskrities indëlis á ðalies BVP 1996 m. sudarë 9,7%,taèiau dël lëtesniø nei vidutiniðkai augimo tempø, 2001 m. jau sudarë tik7,6% viso ðalies bendrojo vidaus produkto (4-ta vieta).

Analizuojant ekonominio iðsivystymo santykinius rodiklius (5lentelë) galima pastebëti, kad tiek apskrityje, tiek bendrai Lietuvojerodikliø vystymosi kryptys sutampa: BVP vienam gyventojui augo 1996-1998 m., 1999 m. sumaþëjo, o nuo 2000 m. vël auga; BVP vienam uþim-tajam Ðiauliø apskrityje augo per visà periodà, o Lietuvos mastu tik 1999m. buvo 0,7% sumaþëjimas. Nepaisant panaðiø vystymosi tendencijø,atotrûkis tarp BVP vienam gyventojui ir vienam uþimtajam apskrityje irLietuvoje didëja. 1996 m. BVP dalies, tenkanti vienam gyventojui Ðiauliøapskrityje siekë beveik 90% Lietuvos vidurkio, o 2001 m. jau tik 71%. BVPvienam uþimtajam Ðiauliø apskrityje 1996 m. siekë 89% ðalies lygio, o2001 m. tik 77% Lietuvos vidurkio. Toká santykio blogëjimà galëjo sàly-goti lëtesnis BVP augimas apskrityje.


Regiono ekonominiø veiklø analizë: uþimtumas

2 pav. Bendro vidaus produkto pokytis pagal apskritis (mln. Lt)

0,0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)

Lietuva Alytaus aps.Kauno aps. Klaipëdos aps.Marijampolës aps. Panevëþio aps.Ðiauliø aps. Tauragës aps.Telðiø aps. Utenos aps.Vilniaus aps.

5 lentelë

1996 1997 1998 1999 2000 2001Lietuvoje 8510,1 10346,6 11611,4 11529,2 12216,6 13392,8Ðiauliø apskrityje 7626,2 9043,5 9094,8 8835,2 9020,4 9551,8

Lietuvoje 19028,9 22969,3 25958,6 25890,5 28466,3 31514,2

Ðiauliø apskrityje 16985,6 20332,8 20834,1 20937,4 22387,7 24135,9

Bendras vidaus produktas vienam gyventojui, Lt

Bendras vidaus produktas vienam uþimtajam, Lt

Ekonominio iðsivystymo santykiniai rodikliai

20

Uþimtumo analizë

Vidutinis metinis uþimtøjø skaièius. Radviliðkio rajono uþimtiejinagrinëjamu laikotarpiu (1995-2001 m.) sudarë beveik treèdalá visøÐiauliø apskrities uþimtøjø (þr. 6 lentelæ). Analizuojant uþimtøjø skaièiauspokyèius rajone, galima pastebëti, kad iki 1997 m rodiklis, nors ir neþy-miai, bet augo, nuo 1998 m. pradëjo maþëti ir jau 1999 m. nukrito þe-miau baziniø 1995 m. lygio. 2001 m. uþimtøjø skaièius Radviliðkio rajonesudarë 92% 1995 m. lygio.

Lyginant rodiklio kitimà rajone, apskrityje ir bendrai Lietuvoje, ga-lima pastebëti vystymosi tendencijø sutapimà: visuose lygiuose 1995-1997m. rodiklis augo, o nuo 1998 m. pradëjo kristi (þr. 3 pav.). Didþiausiasuþimtøjø skaièiaus sumaþëjimas buvo 2000 m.: tuomet rajone rodiklissumaþëjo 6%, apskrityje - 5%, Lietuvoje - 4% lyginant su 1999 m. Tuoremiantis galima teigti, kad uþimtøjø skaièiaus kitimà rajone átakojæ fak-toriai buvo bûdingi visai apskrièiai bei Lietuvai. Rajone uþimtøjø skaièius2001 m., lyginant su baziniais, sumaþëjo 8% (8 punktais maþiau neguapskrityje, 1 punktu daugiau negu vidutiniðkai Lietuvoje).

Visose Ðiauliø apskrities savivaldybëse uþimtøjø skaièiaus kitimokryptys buvo panaðios (þr. 4 pav.), tik vienose rodiklio kritimas buvo þen-klesnis, kitose - maþiau þenklus. Nestabiliausia padëtis buvo fiksuojamaAkmenës rajone: èia uþfiksuoti didþiausi uþimtøjø skaièiaus padidëjimaibei sumaþëjimai. Blogesni nei vidutiniðkai apskrityje uþimtøjø skaièiauskitimo tempai buvo Joniðkio, Kelmës, Pakruojo ir Akmenës rajonø savi-valdybëse. Geresni nei vidutiniðki kitimo tempai buvo Radviliðkio rajonebei Ðiauliø m. savivaldybëje.

Uþimtieji pagal svarbiausias ekonomines veiklas. Radviliðkiorajono uþimtøjø pagal svarbiausias ekonomines veiklas pasiskirstymasnepateikiamas.

Analizuojant uþimtø gyventojø skaièiø pagal svarbiausiasekonomines veiklas Ðiauliø apskrityje, galima daryti iðvadà, kad apskri-tyje 2000-2001 m. daugiausia uþimtøjø buvo paslaugø sektoriuje (vidu-tiniðkai apie 47% visø apskrities uþimtøjø), antroje vietoje yra þemës ûkiosektorius - jame dirbo apie 32% visø apskrities uþimtøjø (þr. 7 lentelæ).Reikia paþymëti, kad bûtent ðiame sektoriuje uþregistruotas didþiausiasuþimtøjø skaièiaus sumaþëjimas: 2001 m., lyginant su 2000 m., uþimtøjøþemës ûkio sektoriuje sumaþëjo 17,7% (0,5 punkto daugiau negu vidu-tiniðkai Lietuvoje). Tuo tarpu uþimtøjø skaièius paslaugø sektoriujeÐiauliø apskrityje sumaþëjo 1,2% (0,4 punkto daugiau negu vidutiniðkaiLietuvoje). Ðiauliø apskrities uþimtieji pramonës (áskaitant energetikà)sektoriuje sudarë apie 13-14% visø apskrities uþimtøjø. Reikia paminëti,kad ðiame sektoriuje uþregistruotas didþiausias rodiklio augimas, kurissudarë +5,6%, tuo tarpu bendrai Lietuvoje uþimtøjø skaièius pramonëjesumaþëjo 1,7%. Maþiausia apskrities uþimtøjø dalis buvo statybos sekto-riuje: joje dirbo apie 5,4% visø apskrities uþimtøjø. Ðiauliø apskrityje 2001m., lyginant su 2000 m., ðiame sektoriuje uþimtøjø skaièius iðaugo 1,2%(2 punktais maþiau negu vidutiniðkai Lietuvoje).


4 pav. Vidutinio metinio uþimtøjø skaièiaus pokytis pagal administratinius

vienetus

-0,3

-0,3

-0,2

-0,2

-0,1

-0,1

0,0

0,1

0,1

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001metai

Tp (b

azin

is)

Ðiauliø apskritis Ðiauliø m. sav .Akmenës r. sav . Joniðkio r. sav .Kelmësr. sav . Pakruojo r. sav .Radv iliðkio r. sav . Ðiauliø r. sav .

3 pav. Vidutinio metinio uþimtøjø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,02

0,010,00

0,00

-0,03

-0,06

-0,01

-0,08

-0,06

-0,04

-0,02

0,00

0,02

0,04

0,06

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


6 lentelë

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Lietuvoje 1643,6 1659 1669,2 1656,1 1647,5 1586 1522

Ðiauliø apskrityje 178,7 180,4 178,8 175,4 169,3 160,2 150,9

Radviliðkio rajone 22,4 22,6 22,7 22,6 22 20,7 20,5

Vidutinis metinis uþimtøjø skaièius (tûkst.)

EKONOMINIS AUGIMAS

21

Lyginant uþimtøjø pagal ekonomines veiklas pasiskirstymà apskri-tyje ir bendrai Lietuvoje, galima konstatuoti, kad 2001 m. didþiausiasneatitikimas yra tarp uþimtøjø þemës ûkio sektoriuje (apskrityje 29,7%;Lietuvoje 17,1%; skirtumas 12,6 punkto); toliau eina uþimtieji paslaugøsektoriuje (apskrityje 46,6%; Lietuvoje 53,4%; skirtumas 6,8 punkto); skir-tumas tarp uþimtøjø pramonëje, áskaitant energetikà, sudarë 5,6 punkto(apskrityje 14,2%; Lietuvoje 19,8%). Maþiausias skirtumas buvo tarpuþimtøjø statybos sektoriuje: 2001 m. èia dirbo 5,4% apskrities uþimtøjøir 6,3% Lietuvos uþimtøjø (skirtumas 0,9 punkto).

Apibendrinant, galima teigti, kad didþiausi neigiami struktûriniaiposlinkiai ávyko þemës ûkyje. Kadangi në viename kitame ekonomikossektoriuje nebuvo þenklesnio absoliutaus padidëjimo, galima teigti, kaddidþioji dalis uþimtøjø, iðlëjusiø ið þemës ûkio, papildë bedarbiø gretas.

Smulkus ir vidutinis verslas Radviliðkio rajone

Kadangi Radviliðkio rajone nëra stambiø ámoniø (iðskyrus AB"Lietuvos geleþinkeliai", taèiau ji registruota ne ðitam rajone), tai prak-tiðkai visas veikianèias ámones galima priskirti smulkiam ir vidutiniamverslui. Atitinkamai ir eksporto bei importo dalis rajone 100% tenkasmulkiam ir vidutiniam verslui.

Kreditai verslui. Praktiðkai visi rajone veikiantys bankai (ABHansabankas, NORD/LB, AB Ðiauliø bankas, AB Bankas Snoras (klientøaptarnavimo skyrius)) teikia kreditus SVV. AB Hansabankas teikia inves-ticines paskolas (pastatams ásigyti, jø statybai, ámonës turto kapitaliniamremontui, gamybinei árangai, technikai ásigyti ir pan.) su UAB "Investicijøir verslo garantija" garantija ámonëms, atitinkanèioms Smulkaus ir vidu-tinio verslo ástatyme esantá mikroámonës arba maþos ámonës apibrëþimà.Paskola neteikiama toms mikroámonëms ir maþoms ámonëms, kuriø veik-la patenka á neremtinø veiklø sàraðà (LRV 2003-01-09 nutarimas Nr.4).NORD/LB bankas teikia kreditus SVV su Europos Sàjungos paramapagal ámoniø finansavimo galimybes (kredito sutartis su Vokietijos banku"Kreditanstalt fur Wiederaufbau") ilgalaikiø investiciniø projektøfinansavimui; apyvartinëms lëðoms finansuoti gali bûti skiriama ne dau-giau kaip 30% investicinio projekto. AB Ðiauliø banko glaudus bendradar-biavimas su UAB DÁ "Lietuvos eksporto ir importo draudimas", UAB"Investicijø ir verslo garantijos", UAB"Lietuvos draudimo" kreditø draudi-mas", UAB "Þemës ûkio paskolø ir garantijø fondas" padeda SVV klien-tams iðspræsti paskolos uþstato problemas.


20001) 2001 20001) 2001 % 20001) 2001 %

Lietuva Vidutinis metinis skaièius, tûkst.

1586 1522 315,4 260,717,131

319,6 314,319,8172

Ðiauliø apskritis Vidutinis metinis skaièius, tûkst.

160,2 150,9 54,5 44,829,6885

21,6 22,814,2322

20001) 2001 % 20001) 2001 %

Lietuva Vidutinis metinis skaièius, tûkst.

96,4 99,46,2673

854,6 847,453,43

Ðiauliø apskritis Vidutinis metinis skaièius, tûkst.

8,6 8,75,4307

75,5 74,646,5668

1) Patikslinti duomenys.

Ið visoÞemës ûkis, medþioklë,

miðkininkystë ir þuvininkystë

Pramonë, áskaitant energetikà

Statyba Paslaugos

7 lentelëUþimtø gyventojø skaièius pagal svarbiausias ekonomines veiklas

Regiono ekonominiø veiklø analizë: smulkus ir vidutinis verslas

22Atsiþvelgdamas á smulkiojo verslo ypatybes, á naujai pradedamo

arba dar neturinèio pakankamai patirties, Ðiauliø bankas, konsultuojantEuropos rekonstrukcijos ir plëtros bankui, parengë mikrokreditavimoprogramà. Tai vidutinës trukmës kreditai iki 30 tûkst. eurø, skirti apyvar-tinëms lëðoms papildyti arba investiciniams projektams finansuoti.

Ðiauliø bankas kartu su Ðiaurës ðaliø investicijø banku ir EuroposTarybos vystymo banku kredituoja moterø vadovaujamà arba moterimsdarbo vietas kuriantá SVV. Kreditas teikiamas supaprastinta ir pagreitin-ta tvarka (nereikia verslo plano, trumpa kredito paraiðka ir t.t.).

Teikiamos konsultacinës paslaugos. 1998 m. atidarytas prieRadviliðkio darbo birþos ákurto Darbo centro verslo informacinis-kon-sultacinis centras, kuris teikia nemokamà informacijà pradedantiesiemsverslininkams, konsultuoja jiems rûpimais klausimais. Konsultacijasteikë ir savivaldybës, mokesèiø inspekcijos, Sodros specialistai. Darbobirþoje organizuojamuose uþsiëmimuose teikiamos konsultacijos bedar-biams verslo kûrimo klausimais. Mokamos konsultacijos ávairiais klausi-mais verslininkams rajone neteikiamos.

SVV rëmimo programos rajone. 1997 m. gruodþio 18 d. rajono savi-valdybës taryba priëmë sprendimà Nr. 64 "Dël priemoniø smulkiajam irvidutiniam verslui remti bei plëtoti", kuriuo remiantis besikreipianèiomsrajono ámonëms buvo teikiamos mokesèiø, renkamø á Savivaldybësbiudþetà, maþinimo lengvatos. Ðis sprendimas galiojo iki 2002 metø, kai2001 m. lapkrièio 22 d. rajono savivaldybës taryba patvirtino sprendimàNr. 250 "Dël priemoniø verslo bûklei gerinti" (pridedama) , kuris ðiuometu yra perþiûrimas ir bus teikiamas tarybai tvirtinti.

2001 m. savivaldybë ásteigë SVV rëmimo fondà, kurio nuostatuspatvirtino 2001 m. birþelio 28 d. tarybos posëdyje. Fondo lëðos naudo-jamos smulkaus ir vidutinio verslo plëtrà skatinanèioms priemonëmsfinansuoti: tikslinëms verslo programoms, projektams rengti ir ágyvendin-ti; verslininkams mokyti ir konsultuoti; konsultaciniø firmø, teikianèiøpaslaugas SVV ámonëms, iðlaidoms apmokëti; parodoms, konferencijoms,seminarams organizuoti; þalos daliniam kompensavimui (iki 50% nuosto-lio dydþio, bet ne daugiau kaip 5000 Lt), iðtikus stichinei nelaimei, vagys-tei; árangos, darbo priemoniø daliniam kompensavimui (iki 25%priemoniø ásigijimo vertës,bet ne daugiau kaip 2000 Lt); dalyvavimo pa-rodose, mugëse, iðlaidø kompensavimui; palûkanoms uþ paskolas, gauna-mas verslo plëtros projektams ágyvendinti, ûkine, komercine veikla uþsi-imantiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams padengti iki 30% pir-maisiais metais; darbdaviams, Darbo birþos siuntimu ádarbinusiems I ir IIgrupiø invalidus, darbo vietø steigimo iðlaidoms padengti skirti 1500Lt,ádarbinusiems III grupës invalidus ir papildomai remiamus bedarbius(pagal LR socialinës apsaugos ir darbo ministro 2002-01-28 ásakymàNr.14) -1000 lt, sumà iðmokant proporcingai per dvejus metus; vietiniøuþimtumo iniciatyvø projekto ágyvendinimui remti - iki 5% suteiktosámonei valstybës paramos.

2002 m. lapkrièio 28 d. rajono savivaldybës taryba sprendimu Nr.457 "Dël individualios veiklos, kuria gali bûti verèiamasi turint versloliudijimà, pajamø mokesèio dydþiø tvirtinimo" patvirtino minimaliusmokesèio dydþius ir lengvatas kai kuriø grupiø gyventojams.

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

EKONOMINIS AUGIMAS

23

Vidaus prekyba ir paslaugos

Parduotuviø skaièius. Analizuojant parduotuviø skaièiausRadviliðkio rajone kitimà 1996-2001 m., galima pastebëti, kad bendraineigiamai rodiklio kitimo tendencijai didþiausià átakà turëjo þenklus par-duotuviø skaièiaus sumaþëjimas 1997 m. (-12%), 1998 m. (-19%) ir,nepaisant to, kad parduotuviø skaièius didëjo 1999 m. ir 2000 m., nuo1997 m. nepavyko pasiekti baziniø metø lygio (þr. 5 pav.). 2001 m., lygi-nant su 1996 m., parduotuviø skaièius Radviliðkio rajone sumaþëjo 58vienetais arba kiek daugiau nei 21%, kai tuo tarpu apskrityje bazinisrodiklio sumaþëjimas nagrinëjamu periodu buvo tik 6,5%. Lyginant rodik-lio lûþio taðkus rajone ir apskrityje, sutapimø nëra daug: 1997 m. rajonebuvo þenklus sumaþëjimas, o apskrityje - padidëjimas, 1999 m. ir 2000 m.rajone padidëjimas, apskrityje - sumaþëjimas; sutampa tik 1998 ir 2001 m.rajono ir apskrities rodiklio vystymosi kryptys. Tuo remiantis galimadaryti iðvadà, kad parduotuviø skaièiaus kitimà rajone átakojæ faktoriainëra bûdingi visai apskrièiai. Nagrinëjamu laikotarpiu Radviliðkio rajoneesanèios parduotuvës sudarë nuo 9% iki beveik 13% visø apskrities par-duotuviø. 2001 m. santykinë rajono dalis siekë 10,6% apskrities lygiu(palyginus su baziniais metais ji sumaþëjo 2 punktais) ir 1,1% Lietuvoslygiu (palyginus su baziniais sumaþëjo 0,3 punkto) (þr. 8 lentelæ).

Analizuojant parduotuviø skaièiaus bazinius kitimo tempus Ðiauliøapskrityje, pastebima, kad tik 2-ose savivaldybëse (Ðiauliø m. ir Ðiauliør.) baziniai rodiklio kitimo tempai visà laikotarpá buvo teigiami, ið daliesprie tokiø galima priskirti ir Joniðkio raj. savivaldybæ, kurioje tik 2000 m.buvo uþfiksuotas rodiklio sumaþëjimas (þr. 6 pav.). Reikia iðskirti 1998 m.,kai pradëjo blogëti situacija geriausiose apskrities savivaldybëse (Ðiauliøm. ir Ðiauliø r.) ir ðiek tiek stabilizuotis ar gerëti - blogiausiose (Pakruojor., Kelmës r., Radviliðkio r.). 1999-2000 m. laikotarpis palankiausias buvoRadviliðkio r., nes èia tuo metu buvo pastebimas rodiklio augimas, lygi-nant su 1998 m. Kaip jau minëta, tuo laikotarpiu kitose savivaldybëseblogëjanti padëtis stabilizavosi. Pakruojo, Kelmës ir Akmenës rajonø savi-valdybës iðsiskiria tuo, kad èia per visà nagrinëjamà laikotarpá parduotu-viø skaièius maþëjo. Geresni negu vidutiniðkai apskrityje rodiklio vysty-mosi tempai buvo Ðiauliø m., Ðiauliø r. ir Joniðkio r. savivaldybëse.

Analizuojant parduotuviø skaièiaus bazinius kitimo tempusLietuvos mastu, galima daryti tokias iðvadas: bendri baziniai kitimo tem-pai buvo neigiami; teigiami baziniai kitimo tempai per visà laikotarpá1996-2001 m. buvo tik vienoje apskrityje (Kauno); ið dalies tokiomsapskritims galima priskirti ir Vilniaus apskritá, nors 1997 m. parduotuviøskaièius sumaþëjo, lyginant su baziniais 1996 m. Maksimalus teigiamasbazinis padidëjimo pokytis uþfiksuotas Vilniaus apskrityje (+38%), mak-simalus neigiamas - Utenos apskrityje (-28%). Ið likusiø apskrièiø, kuriøbaziniai vystymosi tempai buvo neigiami, lyginant su 1996 m., galimaiðskirti Ðiauliø apskritá, kurioje 1997 m. parduotuviø skaièius iðaugobeveik 5%, taèiau vëliau ðio rodiklio vystymosi tempai pradëjo maþëti irtapo neigiami. Labiausiai neramina tai, kad ði tendencija, prasidëjusi 1998m., ágauna vis didesná pagreitá, kai tuo tarpu kai kuriose kitose apskrityse(Marijampolës, Tauragës ir Telðiø) pastebimas parduotuviø skaièiausaugimas, kuris, tiesa, dar nesiekia 1996 m. lygio, bet tendencijos yrateigiamos.


Regiono ekonominiø veiklø analizë: prekyba ir paslaugos

5 pav. Parduotuviø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,12

-0,19

0,08

0,03

-0,01

-0,4

-0,3

-0,3

-0,2

-0,2

-0,1

-0,1

0,0

0,1

0,1

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


8 lentelë

1996 1997 1998 1999 2000 2001

Lietuvoje 19421 18275 19153 19401 19211 19129

Ðiauliø apskrityje 2152 2256 2157 2127 2041 2012

Radviliðkio rajone 272 240 195 210 216 214

Parduotuviø skaièius (metø pabaigoje)

6 pav. Parduotuviø skaièiaus pokytis pagal administracinius vienetus

-0,5

-0,4

-0,3

-0,2

-0,1

0,0

0,1

0,2

0,3

1996 1997 1998 1999 2000 2001metai

Tp (b

azin

is)

Ðiauliø apskritis Ðiauliø m. sav . Akmenës r. sav . Joniðkio r. sav . Kelmës r. sav . Pakruojo r. sav . Radv iliðkio r. sav . Ðiauliø r. sav .

24Maitinimo ástaigø (restoranø, barø, valgyklø) skaièius. Vertinant

maitinimo ástaigø skaièiaus kitimà Radviliðkio rajone 1996-2001 m., paste-bimas labai nedidelis rodiklio svyravimas: skirtumas tarp maksimalausteigiamo pokyèio ir maksimalaus neigiamo pokyèio nesiekia 8%Nepaisant maitinimo ástaigø skaièiaus sumaþëjimo beveik 2% 1998 m.,lyginant su 1997 m., rodiklis nagrinëjamu laikotarpiu vystësi augimolinkme, o paskutiniais metais stabilizavosi (þr. 7 pav.). Reikia paþymëti,kad net ir 1998 m. maitinimo ástaigø skaièius Radviliðkio raj. nenukritoþemiau baziniø 1996 m. lygio. Lyginant rodiklio vystymosi tendencijasrajone ir apskrityje, pastebima, kad daugeliu atveju ðiø rodikliø kitimokryptys nesutampa (1998 m., 1999 m., 2001 m.) ir tik 1997 m. ir 2000 m.tiek rajone, tiek apskrityje maitinimo ástaigø skaièius augo. Kiek daugiaurodiklio vystymosi krypèiø atitikimo lyginant rajono tendencijas subendrai su Lietuvos: èia trys periodai sutampa ir du nesutampa. Tuo re-miantis galima daryti prielaidà, kad rajono rodiklio kitimà átakojantysfaktoriai nebuvo bûdingi visai Ðiauliø apskrièiai.

Vertinant Radviliðkio rajone esanèiø maitinimo ástaigø santykinësdalies pokyèius Ðiauliø apskrities mastu, reikia atkreipti dëmesá á tai, kad,nepaisant maitinimo ástaigø skaièiaus rajone nagrinëjamu periodu iðaugi-mo nuo 52 iki 56 ámoniø, santykinë dalis apskrities atþvilgiu sumaþëjonuo 13,6% iki 13,0%. Toká nelogiðkumà galima paaiðkinti tuo, kad kitoseapskrities savivaldybëse ðio rodiklio augimo tempai buvo kur kas spartes-ni negu Radviliðkio r. Ðá teiginá vaizdþiai iliustruoja pateiktas grafikas (þr.8 pav.), kuriame matyti, kad ið bendro apskrities konteksto labai iðsiskiriadvi savivaldybës: Kelmës ir Joniðkio rajonø. Jø vystymosi tempai 2001 m.,lyginant su 1996 m., buvo atitinkamai Kelmës rajone 5,8 karto, Joniðkiorajone 5,3 karto didesni uþ apskrities vidurká. Pirmus tris metus nuo 1997iki 1999 m. geresni nei vidutiniðkai maitinimo ástaigø didëjimo tempaibuvo ir Pakruojo raj., taèiau nuo 2000 m. èia padëtis pradëjo blogëti.Nestabiliausia padëtis buvo Akmenës r. savivaldybëje, kurioje maitinimoástaigø baziniai pokyèio tempai svyravo nuo -12,0% sumaþëjimo 1997 m.iki +16,0% padidëjimo 2000 m. Paþymëtina tai, kad tik vienoje Ðiauliø r.savivaldybëje 2001 m. maitinimo ástaigø skaièius nukrito þemiau 1996 m.lygio (-4,76%), visose kitose jis daugiau ar maþiau iðaugo.

Analizuojant maitinimo ástaigø skaièiaus kitimà Lietuvoje, pastebi-ma, kad 1997 m. skaièius sumaþëjo tik 2 apskrityse: Marijampolës (6%) irVilniaus (3%). 1998 m, lyginant su 1997 m., situacija ir toliau prastëjoMarijampolës apsk. (-0,6%), tuo tarpu kitose apskrityse buvo fiksuojamasaugimas; maksimalus teigiamas pokytis buvo Vilniaus apsk. (36%). 1999m. buvo pakankamai nesëkmingi daugumai apskrièiø, nes net 8 apskri-tyse sumaþëjo maitinimo ástaigø (lyginant su 1998 m.). Nuosmukisnepalietë tik didþiausiø miestø: Vilniaus apskrityje iðaugo kiek daugiaukaip 6%, Kauno - beveik 2%. 2000 m. ta pati neigiama tendencija iðlikoAlytaus, Marijampolës, Panevëþio apskrityse, kitose uþfiksuotas padidëji-mas. 2001 m., lyginant su 2000 m., buvo sëkmingi ðioms apskritims:Marijampolës, Panevëþio, Tauragës, Telðiø, Utenos, Vilniaus. Per 1996-2001 m. laikotarpá geresni nei vidutiniai augimo tempai buvo Panevëþioir Vilniaus apskrityse.

Parduotuviø prekybos plotas. Analizuojant parduotuviø prekybosploto kitimà Radviliðkio rajone, nagrinëjamà laikotarpá 1996-2001 m. ga-lima iðskaidyti á tris periodus: 1996-1998 m., 1998-2000 m. ir 2000-2001 m.laikotarpá nuo 1996 m. iki 1998 m. pastebimas ryðkus rodiklio sumaþëji-mas, kuris 1998 m. sudarë daugiau kaip 25%, lyginant su baziniais metais(þr. 9 pav.). Per antrà periodà 1999 m. ir 2000 m. parduotuviø prekybosplotas augo, taèiau augimo tempai nebuvo tokie spartûs, kad galëtølikviduoti rodiklio nuosmuká 1996-1998 m. Per treèià periodà 2001 m. par-duotuviø prekybos plotas ir vël, nors ir neþymiai, bet sumaþëjo ir 2001 m.ðis rodiklis buvo daugiau kaip 19% maþesnis negu 1996 m. 2002 m. par-

duotuviø prekybos plotas padidëjo 0,1 tûkst. m2, bet vis dar nesiekë

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

7 pav. Maitinimo ástaigø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

0,06

-0,02

0,02 0,02

0,00

0,0

0,0

0,0

0,0

0,0

0,1

0,1

0,1

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


8 pav. Maitinimo ástaigø skaièiaus pokytis pagal administracinius vienetus

-0,2

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


9 pav. Parduotuviø prekybos ploto pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,08

-0,19

0,08

0,02

-0,02

0,01

-0,3

-0,3

-0,2

-0,2

-0,1

-0,1

0,0

0,1

0,1

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


EKONOMINIS AUGIMAS

25baziniø metø lygio (sudaro 81,3%). Galima pastebëti, kad toká sumaþëjimànulëmë þenklus prekybos ploto sumaþëjimas bûtent per pirmàjá periodà,t.y. 1997 m. ir 1998 m., o dël neaiðkios kitimo tendencijos prognozuotirodiklio kitimà yra pakankamai sudëtinga.

Nagrinëjamu laikotarpiu (1996-2001 m.) Radviliðkio rajone esantysprekybiniai plotai vidutiniðkai sudarë beveik 10% Ðiauliø apskritiesprekybiniø plotø.

Analizuojant padëtá Ðiauliø apskrityje, galima iðskirti tris savi-valdybes, kuriø parduotuviø ploto bazinio kitimo rodikliai geresni uþapskrities vidutiná dydá. Tai Ðiauliø m., Ðiauliø r. ir Joniðkio r. savivaldy-bës. Likusiø savivaldybiø nagrinëjamo rodiklio kitimas yra þenkliai blo-gesnis uþ apskrities vidurká. Ið tø savivaldybiø, kuriose parduotuviø plotobazinis kitimo tempas geresnis nei vidutiniðkai apskrityje, geriausiapadëtis yra Ðiauliø r., nes, nors ir buvo nuosmukis 1998 m. ir 2000 m.,taèiau 2001 m. fiksuojamas ploto padidëjimas, ko nepasitaikë Ðiauliø m.ir Joniðkio raj. savivaldybëse. Ypaè didelis kritimas buvo Ðiauliø m., ku-riame 2001 m., lyginant su geriausiais tuo poþiûriu 1998 m., uþfiksuotasparduotuviø prekybos ploto sumaþëjimas 15% (þr. 10 pav.). Ið blogesnëjepadëtyje esanèiø savivaldybiø pati blogiausia situacija yra Kelmës r. irAkmenës r. savivaldybëse, nes jose per visà laikotarpá pastebima kritimotendencija, tuo tarpu Pakruojo r. ðis rodiklis po truputá kyla aukðtyn, ir,jei augimo tempai nesumaþës, bus pasiektas 1996 m. lygis.

Analizuojant parduotuviø prekybos plotø bazinius pokyèiusLietuvos mastu, iðskiriami keli svarbûs momentai: didelis Vilniaus apskri-ties atotrûkis nuo visø kitø apskrièiø ir net 6 apskrityse (60%) uþfiksuotiteigiami pokyèiai 2000 m. Didþiausias prekybos plotø padidëjimas beabejo uþfiksuotas Vilniaus apskrityje: èia 2001 m., lyginant su 1996 m.,prekybos plotai iðaugo daugiau kaip 118%. Prekybos plotø padidëjimasLietuvos mastu sudarë daugiau kaip 26% ir ðio rodiklio në vienai apskri-èiai, iðskyrus Vilniaus, pasiekti nepavyko. Nedaug nuo ðalies vidurkioatsilieka Kauno apskritis (padidëjimas sudaro 26,4%). Penkiose apskrityseuþfiksuotas neigiamas pokytis (Klaipëdos, Utenos, Ðiauliø, Tauragës irMarijampolës apskritys). Didþiausias neigiamas pokytis (-19,6%) buvoKlaipëdos, maþiausias - tik (-0,3%) Marijampolës apskrityje.

Maþmeninës prekybos ir maitinimo apyvarta. Analizuojant preky-bos, restoranø ir kitø maitinimo ámoniø maþmeninës apyvartos kitimàRadviliðkio rajone 1996-2001 m., galima iðskirti ðiuos svarbius momentus:apyvartos iðaugimà 80% 1997 m., lyginant su 1996 m.; 40% apyvartossumaþëjimà 1998 m., lyginant su 1997 m., ir 42% apyvartos iðaugimà 2000m., lyginant su 1999 m. (þr. 11 pav.). Panaðûs maþmeninës prekybos irmaitinimo apyvartos svyravimai pastebimi ir visoje Ðiauliø apskrityje, tikèia jie yra ne tokie dideli: didþiausias apyvartos pokytis buvo uþfiksuotas1997 m., kai apyvarta iðaugo 36%, o kitais metais pokyèiai svyravo nuo -4 iki +6%, t.y. þymiai maþiau negu Radviliðkio rajone. Tuo remiantis ga-lime daryti iðvadà, kad á Radviliðkio rajono maþmeninës prekybos ir mai-tinimo apyvartos kitimà átakojo tie patys faktoriai kaip ir visoje Ðiauliøapskrityje, tik rajone jie pasireiðkë stipriau negu vidutiniðkai apskrityje.Galutinis rezultatas - Radviliðkio rajone maþmeninë apyvarta 2001 m.,lyginant su 1996 m., iðaugo 72% arba 36 punktais daugiau negu vidu-tiniðkai Ðiauliø apskrityje ir 18 punktø daugiau negu vidutiniðkaiLietuvoje.

Lyginant maþmeninës prekybos ir maitinimo apyvartos absoliuèiusdydþius, pastebima, kad Radviliðkio rajono apyvarta nagrinëjamu laiko-tarpiu vidutiniðkai sudarë apie 0,5% ðios rûðies apyvartos Lietuvos mastuir apie 6-7% Ðiauliø apskrities mastu. Didþiausia rajono santykinë dalisbuvo uþfiksuota maksimalaus apyvartos augimo metais (1997 m.) ir tadaji siekë 0,8% visos apyvartos Lietuvoje ir 8,4% apyvartos apskrityje. Dëlþymaus apyvartos kritimo 1998 m. ir nepakankamai aukðtø augimo tempø



10 pav. Parduotuviø prekybos ploto pokytis pagal administracinius vienetus

-0,5-0,4-0,3-0,2-0,10,00,10,20,3

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


11 pav. Prekybos, restoranø ir kitø maitinimo ámoniø maþmeninës apyvartos

pokytis Radviliðkio rajone

0,00

0,80

-0,39

-0,09

0,42

0,22

0,02

-0,6

-0,4

-0,2

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


26kitais metais, 2001 m. rajono apyvartos santykinë dalis lyginant su apy-varta Lietuvoje ir apskrityje sumaþëjo atitinkamai iki 0,6% ir 8,0%, nors,lyginant su baziniais metais, santykinë dalis ðiek tiek iðaugo (+0,1 punk-to LR mastu ir +1,6 punkto apskrities mastu). 2002 m. rajono prekybosir maitinimo ámoniø apyvarta padidëjo ir 75% virðijo baziniø metø lygá(þr. 11 lentelæ).

Analizuojant prekybos, restoranø ir kitø maitinimo ámoniø maþ-meninës prekiø apyvartos pokyèius Ðiauliø apskrityje pastebima, kadnagrinëjamu laikotarpiu (1996-2001 m.) tik 3 ið 7 savivaldybiø (Ðiauliø m.;Ðiauliø r.; Kelmës r.) apyvarta nebuvo nukritusi þemiau 1996 m. lygio.Taip pat galima pastebëti, kad 1997 m. ir 2001 m. visose be iðimtiesapskrities savivaldybëse buvo uþfiksuotas apyvartos padidëjimas. Kitiatskirø savivaldybiø lûþio taðkai nesutampa: pvz., 1998 m. apyvartasumaþëjo 5 savivaldybëse, o 2 (Ðiauliø m. ir Ðiauliø r.) padidëjo ir pan.Kaip galima pastebëti ið grafiko (þr. 12 pav.), nagrinëjamu laikotarpiugeresni negu vidutiniðkai apskrityje apyvartos augimo tempai buvoÐiauliø m. ir Ðiauliø r. savivaldybëse, blogiausia situacija - Akmenës r., oRadviliðkio rajone buvo fiksuojami didþiausi apyvartos augimo svyravi-mai.

Analizuojant maþmeninës prekybos ir maitinimo apyvartos augimotempus Lietuvoje pastebima, kad jie yra labai nevienodi: vienais metaismaþëjo, kitais didëjo. 1997 m. visose apskrityse buvo teigiamas apyvartosaugimo tempas, maksimalus padidëjimas uþfiksuotas Marijampolësapskrityje (beveik 65%), minimalus - Vilniaus apskrityje (daugiau kaip4%). 1998 m. 70% apskrièiø buvo neigiamas augimo tempas, o trijose(Alytaus, Panevëþio ir Utenos apsk.) apyvarta nukrito þemiau 1996 m.lygio. 1999 m., lyginant su 1998 m., vël daugelyje apskrièiø (Kauno,Klaipëdos, Marijampolës, Panevëþio, Ðiauliø, Tauragës, Vilniaus) uþfik-suotas apyvartos sumaþëjimas ir tik trijose - apyvartos padidëjimas(Alytaus +6,2%, Telðiø +15,8%, Utenos +20,4%). 2000 m. visomsapskritims buvo palankûs ir tik Panevëþio apskritis dar nepasiekë 1996 m.lygio. Panaði situacija buvo 2001 m., kada tik Utenos apskrityje buvoneigiamas augimo tempas. Apibendrinant 1996-2001 m. laikotarpá, galimateigti, kad didþiausi maþmeninës prekybos ir maitinimo apyvartos augi-mo tempai buvo Telðiø apskrityje, kurioje apyvarta iðaugo 128% (arba600,2 mln. Lt). Geresni nei vidutiniai Lietuvoje augimo tempai buvo jauminëtoje Telðiø apskrityje, taip pat Vilniaus ir ið dalies Kauno apskrityje.Vilniaus apskrityje padidëjimo tempai sudarë 90,71% (antra vieta pagalvystymosi tempus), taèiau ðioje apskrityje buvo didþiausias absoliutinispadidëjimas - net 3632,3 mln. Lt. Paþymëtina, kad tik vienai apskrièiainepavyko pasiekti 1996 m. lygio - tai Panevëþio apskrityje, kurioje apy-varta sumaþëjo beveik 7% (arba 65,1 mln. Lt).

Maþmeninës prekybos ir maitinimo apyvartos kitimo analizæ siejantsu galinèi jà átakoti faktoriø (parduotuviø, maitinimo ástaigø skaièiaus,prekybos ploto) vystymosi tendencijomis, sunku paaiðkinti 1997 m. maþ-meninës prekybos ir maitinimo apyvartos padidëjimà Radviliðkio r. 80%,nes tais metais rajone sumaþëjo tiek parduotuviø skaièius, tiek jø plotas,o maitinimo ástaigø padidëjimas 3 vienetais tikrai negalëjo lemti apyvar-tos augimo 52,9 mln. Lt. Panaði situacija tais paèiais metais buvo ir Ðiauliø

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

11 lentelë

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Lietuvoje 12039 14529 16202 15356,2 16752 18446,9

Ðiauliø apskrityje 1041,4 1415,7 1370,1 1313,2 1335,5 1417,3

Radviliðkio rajone 66,2 119,1 72,3 65,7 93,4 113,6 116,1

(milijonais litais)

Prekybos, restoranø ir kitø maitinimo ámoniø maþmeninë apyvarta

12 pav. Prekybos, restoranø ir kitø maitinimo ámoniø maþmeninës apyvartos pokytis pagal

administracinius vienetus

-0,2

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


EKONOMINIS AUGIMAS

27apskrityje, nes parduotuviø skaièiaus padidëjimas 5%, maitinimo ástaigøpadidëjimas 6% ir prekybinio ploto padidëjimas 4% negalëjo lemti apy-vartos iðaugimà net 36%. Analogiðkai yra ir visoje Lietuvoje. Lygiai taippat sunku paaiðkinti apyvartos sumaþëjimà Radviliðkio r. 10% 1999 m.,nes tuomet parduotuviø skaièius iðaugo 8%, maitinimo ástaigø skaièiusiðaugo 2%, o prekybos plotas iðaugo 8% lyginant su 1998 m.

Ekonominio iðsivystymo santykiniø rodikliø palyginimas.Lyginant parduotuviø skaièiø 1000 gyventojø, matyti, kad Radviliðkiorajonas pagal ðá rodiklá atsilieka nuo apskrities vidurkio ir kol kas ðis skir-tumas nemaþëja (12 lentelë). Tai galima paaiðkinti tuo, kad Radviliðkiorajone parduotuviø skaièius maþëja sparèiau negu vidutiniðkai apskrityje.Prasèiausia situacija rajone buvo 1998 m., kai parduotuviø skaièius 1000gyventojø siekë tik 66% apskrities lygio, geriausia - 1996 m., kai rajonorodiklis sudarë 90% apskrities lygio. 2000-2001 m. rajono rodiklis kitonedaug ir sudarë apie 76% apskrities rodiklio lygio. Lyginant rajono irLietuvos rodiklius, situacija panaði. Paþymëtina, kad Ðiauliø apskrityjeparduotuviø skaièius 1000 gyventojø, nors ir neþymiai, bet yra didesnisnegu vidutiniðkai Lietuvoje (apie 3%).

Lyginant maitinimo ástaigø skaièiø Radviliðkio r. ir Ðiauliø apskri-tyje, pastebima, kad èia atotrûkis tarp rajono ir apskrities yra kur pasmaþesnis negu lyginant pirmojo rodiklio duomenis (13 lentelë). Geriausiasituacija rajone buvo 1996-1997 m., kai rajono rodiklis siekë 99% apskri-ties rodiklio lygio, prasèiausia - 1998 m., kai rajono rodiklis siekë 94%apskrities rodiklio lygio. 2000-2001 m. maitinimo ástaigø skaièius 1000gyventojø rajone sudarë 95,4% apskrities lygio. Paþymëtina, kad tiekrajono, tiek apskrities rodiklio lygis ðiuo atveju kur kas labiau atitrûkænuo Lietuvos vidurkio: rajono rodiklis vidutiniðkai per laikotarpá siekë77%, 2001 m. - 74%; apskrities rodiklis vidutiniðkai per laikotarpá siekë79%, 2001 m. - 77%.

Vertinant parduotuviø prekybos plotà 1000 gyventojø Radviliðkiorajone, Ðiauliø apskrityje ir Lietuvoje, pastebima, kad ðis rodiklis perlaikotarpá kito labai nedaug, o apskrityje jis iðliko beveik pastovus (14lentelë). Tuo tarpu rajone, skirtingai negu Lietuvoje, rodiklis kieksumaþëjo. Reikia paminëti, kad tiek rajone, tiek apskrityje parduotuviøprekybos plotas 1000 gyventojø yra maþesnis negu vidutiniðkai Lietuvoje.Ávertinus tai, kad parduotuviø skaièius 1000 gyventojø rajone ir apskrity-je kito kur kas labiau negu prekybos plotas 1000 gyventojø, galima dary-ti iðvadà, kad parduotuvës pradëjo plëstis (didino plotà), t.y. vietoje keliømaþø atsidaro viena didesnë.



12 lentelë

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Lietuvoje 5,4 5,1 5,3 5,4 5,3 5,3 -

Ðiauliø apskrityje 5,8 6,1 5,8 5,8 5,5 5,4 -

Radviliðkio rajone 5,2 4,6 3,8 4 4,2 4,1 4,1

Parduotuviø skaièius 1000-èiui gyventojø

13 lentelë

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Lietuvoje 1,15 1,21 1,35 1,35 1,39 1,39 -


Radviliðkio rajone 0,94 1 0,98 1 1,03 1,03 -

Maitinimo ástaigø skaièius 1000-èiui gyventojø

28

Lyginant vidutinius vienos parduotuvës plotus, galima konstatuoti,kad pagal ðá rodiklá rajonas atsilieka nuo apskrities vidurkio apie 5%, onuo Lietuvos vidurkio apie 20%: 2001 m. vidutinis vienos parduotuvësplotas rajone buvo 68,7 m2, apskrityje - 71,4 m2, ðalyje - 100,6 m2 taip patreikia paþymëti, kad ðalyje pastebima parduotuviø stambëjimo tendenci-ja, o apskrities ir rajono lygyje tendencija nëra aiðki.

Vertinant prekybos, restoranø ir kitø maitinimo ámoniø maþ-meninës apyvartos 1 gyventojui rodiklius (þr. 15 lentelæ) pastebima, kadvidutiniðkai per laikotarpá rajono rodiklis siekë apie 49% apskrities rodik-lio ir 39% Lietuvos rodiklio lygio ir tai yra pati prasèiausia situacija ið visøtokio pobûdþio ekonominio iðsivystymo rodikliø. Tiesa, 2000-2001 m.situacija rajone pagerëjo ir 2001 m. rajono rodiklis sudarë 59% apskritiesir 42% Lietuvos rodiklio lygio.

Iðanalizavus ir palyginus Radviliðkio r. ekonominio iðsivystymorodiklius su Ðiauliø apskrities ir Lietuvos rodikliais, galima teigti, kad,nepriklausomai nuo parduotuviø skaièiaus ir jø ploto bei maitinimoástaigø skaièiaus, Radviliðkio rajone gyventojai skiria maþiau pinigøvidaus prekybai ir paslaugoms.

Regiono pramonë

Svarbiausios rajono pramonës produkcijos rûðys. Per visà nagrinë-jamà laikotarpá rajone vyko tik trijø pramonës produkcijos rûðiø gamyba:durpiø gavyba, duonos ir pyrago gaminiø, nealkoholiniø gërimø. Pieno irsviesto gamyba 1999 m. labai sumaþëjo ir nuo 2000 m. daugiau nebuvovykdoma.

Durpiø gavyba Ðiauliø apskrityje vykdoma 4 savivaldybëse: Ðiauliøm., Kelmës r., Radviliðkio r., Ðiauliø r. Radviliðkio r. durpiø gavybanagrinëjamu laikotarpiu buvo sumaþëjusi tik 1999 m. (tada gavybos lygisnukrito þemiau 1998 m. lygio), bet nuo 2000 m. gavyba padidëjo ir 2001m. durpiø gavyba iðaugo beveik 46%, lyginant su baziniais 1998 m.Radviliðkio r. iðgaunamos durpës 2001 m. sudarë 29% visø apskrityjeiðgaunamø durpiø (Ðiauliø m. savivaldybëje iðgaunamos durpës sudarë32%, Kelmës r. - 22%, Ðiauliø r. - 17%).

Nealkoholiniø gërimø gamyba apskrityje uþsiima tik dvi savivaldy-bës: Radviliðkio r. ir Ðiauliø m. Pagal ðios produkcijos rûðá Radviliðkio r.apskrityje yra lyderis, nes èia pagaminama apie 70% visø apskritiesnealkoholiniø gërimø. Analizuojant nealkoholiniø gërimø gamybospokyèius rajone 1998-2001 m. pastebimas gamybos maþëjimas (2001 m.lyginant su baziniais, gamyba Radviliðkio rajone sumaþëjo 6,5%).

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

14 lentelë

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Lietuvoje 0,4 0,4 0,5 0,5 0,5 0,5 -


Radviliðkio rajone 0,4 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3 -

Parduotuviø prekybos plotas 1000-èiui gyventojø tûkstanèiais kvadratiniø metrø

15 lentelë

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Lietuvoje 3243,4 3919,1 4374,2 4149,4 4529,4 4995,6 -


Radviliðkio rajone 1199,3 2165,5 1316,9 1203,3 1720,1 2103,7 -

Prekybos, restoranø ir kitø maitinimo ámoniø maþmeninë prekiø apyvarta 1 gyventojui, litais

EKONOMINIS AUGIMAS

Parduotuviø prekybos plotas 1000 gyventojø,

29Rajono vidutinis metinis nealkoholiniø gërimø gamybos augimo

tempas buvo neigiamas (97,8%), tuo tarpu Ðiauliø miesto savaivaldybëjejis siekë 105,5%, t.y. 1,08 karto spartesnis. Todël ateityje gali kilti grësmërajonui prarasti lyderio pozicijas ðioje pramonës ðakoje.

Duonos ir pyrago gaminiø gamyba apskrityje uþsiima visos,iðskyrus Ðiauliø r., savivaldybës. Pagal ðá rodiklá Radviliðkio r. yra antro-je pozicijoje po Ðiauliø m. savivaldybës. 2001 m. duonos ir pyragogaminiø gamyba Radviliðkio r. sudarë apie 22% visos gamybos apskrity-je (Ðiauliø m. 30%). Analizuojant duonos ir pyrago gaminiø gamybospokyèius Radviliðkio rajone 1998-2001 m. pastebimas gamybos maþëjimas(2001 m. lyginant su baziniais, gamyba rajone sumaþëjo 46%). Panaði ten-dencija yra ir kitose savivaldybëse.

Parduota pramonës produkcija. Analizuojant parduotos pramonësprodukcijos kitimà Radviliðkio raj., galima iðskirti tris ryðkiai iðreikðtastendencijas (þr. 13 pav.): parduotos produkcijos iðaugimà 1995-1997 m.,kuris sudarë 38%; staigø rodiklio sumaþëjimà 1999 m. (sumaþëjo 35%,lyginant su 1998 m.); laipsniðkà rodiklio augimà 2000-2001 m. (2001 m.parduotos pramonës produkcija iðaugo beveik 22%, o 2002 m. - beveik30%, lyginant su 1999 m.). Lyginant rodiklio kitimà Radviliðkio rajone irapskrityje, pastebima, kad tendencijos abiejuose lygiuose yra panaðios,tik rajone kritiniai taðkai iðreikðti ryðkiau negu vidutiniðkai apskrityje:1997 m. padidëjimas, lyginant su 1995 m., rajone sudarë 38%, o apskrity-je 27%; 1999 m. sumaþëjimas rajone sudarë 35%, lyginant su 1998 m., oapskrityje tuo laikotarpiu parduotos pramonës produkcija sumaþëjo tik12%. Galutinis rezultatas - Radviliðkio rajone parduotos pramonës pro-dukcija 2002 m., lyginant su baziniais metais, iðaugo 14,3% (6 mln. Lt) (þr.16 lentelæ).

Nagrinëjamu laikotarpiu (1995-2001 m.) Radviliðkio r. parduotospramonës produkcijos santykinë dalis apskrities mastu sudarë apie 5%(iki 1999 m. nuosmukio ji siekë daugiau nei 5,4%, o po jø - apie 4,4%).

Analizuojant parduotos pramonës produkcijos pokyèius Ðiauliøapskrityje ryðkiai iðsiskiria Pakruojo r. savivaldybë, kurioje 1998-1999 m.rodiklis virðijo baziná lygá daugiau kaip 3,5 karto (þr. 14 pav.). Visosekitose savivaldybëse situacija buvo panaði kaip ir vidutiniðkai apskrity-je. Galima paminëti Ðiauliø r. ir Joniðkio r. savivaldybes, kuriose 2001 m.rodiklis nukrito þemiau 1995 m. lygio (atitinkamai -37% ir -18%).Didþiausias bazinis pokytis nagrinëjamu laikotarpiu buvo Pakruojo r.savivaldybëje: èia parduotos pramonës produkcija iðaugo 1,7 karto, lygi-nant su baziniais metais.

Vertinant parduotos pramonës produkcijos kitimà pagal apskritis,pastebima ta pati maþëjimo tendencija 1998-1999 m., bet ir tais metaisrodiklis në vienoje apskrityje nenukrito þemiau baziniø metø lygio.Didþiausias parduotos pramonës produkcijos augimas 2000-2001 m. buvoTelðiø ir Tauragës apskrityse, kuriose tais metais rodiklis iðaugo daugiaukaip 1,1 karto lyginant su 1999 m. Geresni nei vidutiniðkai Lietuvojerodiklio augimo tempai buvo jau minëtose Tauragës ir Telðiø apskritysebei Vilniaus apskrityje, nedaug atsilieka Panevëþio apskritis.


Regiono ekonominiø veiklø analizë: pramonë

13 pav. Parduotos pramonës produkcijos pokytis Radviliskio rajone

0,00

0,21

0,00

-0,02

0,000,05

0,00

0,07

-0,2

-0,1

0,0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


16 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Lietuvoje 11431 14545 16662 17294 15892 18544 21997 -

Ðiauliø apskrityje 805 988 1021 1023 898 884 1029 -

Radviliðkio rajone 42 51 58 57 37 39 45 48

(be PVM ir akcizo, veikusiomis kainomis, milijonais litø)Parduota pramonës produkcija

14 pav. Parduotos pramonës produkcijos skaièiaus pokytis pagal administracinius vienetus

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


30Vidutinis metinis pramonës darbuotojø skaièius. Analizuojant

vidutinio metinio pramonës darbuotojø skaièiaus pokytá 1995-2002 m.Radviliðkio r., pastebima, kad èia kitimo tendencijos sutampa su parduo-tos pramonës produkcijos kitimo tendencijomis, t.y. augimas 1995-1997m., ryðkus kritimas 1999 m. ir atsigavimas 2001-2002 m., tik parduotospramonës produkcijos svyravimai didesni uþ vidutiná metiná darbuotojøskaièiaus pokytá. Maþiausias vidutinis metinis pramonës darbuotojøskaièius rajone buvo 2000 m. (lyginant su 1995 m. sumaþëjo 24% arba 301þmonëmis), didþiausias - 1997 m. (18,5% didesnis negu 1995 m.).Paþymëtina, kad 2002 m., nepaisant paskutiniø dvejø metø augimo, vidu-tinis pramonës darbuotojø skaièius taip ir nepasiekë baziniø metø lygio(siekë tik 93,3% 1995 m. lygio), kai tuo tarpu parduotos pramonës pro-dukcijos kiekis 2002 m., lyginant su 1995 m., iðaugo 14,3% (þr. 15 pav.).

Radviliðkio r. dirbantys pramonës darbuotojai nagrinëjamu laiko-tarpiu sudarë kiek daugiau negu 7% visø apskrities pramonës darbuoto-jø; 2001 m. ðis santykis siekë 7,4% (þr. 17 lentelæ).

Analizuojant vidutinio pramonës darbuotojø skaièiaus pokyèiusÐiauliø apskrityje pastebima ta pati maþëjimo tendencija iki 2000 m. Kaipgalima pastebëti ið grafiko (þr. 16 pav.), geresni negu vidutiniðkai apskri-tyje kitimo tempai buvo Joniðkio, Pakruojo, Radviliðkio ir Akmenës (iki2000 m.) rajonø savivaldybëse. 2001 m., lyginant su baziniais, vidutinismetinis pramonës darbuotojø skaièius padidëjo tik Joniðkio ir Pakruojo r.savivaldybëse. Didþiausias sumaþëjimas, net daugiau kaip 51%, buvouþfiksuotas Ðiauliø r. savivaldybëje.

Vertinant vidutinio pramonës darbuotojø skaièiaus pokyèiusLietuvoje pagal apskritis, pastebimas rodiklio maþëjimas 1995-2000 m.laikotarpiu (iðskyrus 1997 m., kai buvo ðioks toks augimas) ir rodiklioaugimas 2001 m. 2001 m. iðsiskiria Tauragës apskrityje, kurioje didëjimotempai siekë daugiau negu 44%, lyginant su 2000 m. Paþymëtina, kad1995 m. lygá laikotarpio pabaigoje pavyko pasiekti tik Tauragës irMarijampolës apskritims: Tauragës apskrityje vidutinis metinis darbuoto-jø skaièius 2001 m. iðaugo 16%, o Marijampolës apskrityje 2%.

Pramonës produktyvumas. Analizuojant pramonës produktyvumopokyèius Radviliðkio r. 1995-2001 m., galima pastebëti, kad ðio rodikliokitimas yra labai netolygus: 1996 m. iðaugo 11%; 1997-1998 m. augimotempai sulëtëjo, o 1999 m. tapo neigiami (lyginant su 1998 m. sumaþëjo8%); 2000 m. buvo 12% padidëjimas, lyginant su 1999 m.; 2001 m. pro-duktyvumas sumaþëjo 3%, lyginant su 2000 m.; 2002 m vël buvo 3,3%padidëjimas (þr. 17 pav.). Dël ðiø svyravimø iðskirti augimo ar maþëjimotendencijà yra pakankamai sudëtinga. Pramonës produktyvumo augimàrajone 1995-1998 m. galima paaiðkinti spartesniu parduotos pramonësprodukcijos augimo tempu negu pramonës darbuotojø skaièiaus augimas(pramonës produkcija padidëjo 17,5%, darbuotojø skaièius - 9%); 1999 m.produktyvumo kritimas buvo sàlygotas spartesnio parduotos pramonësprodukcijos maþëjimo, lyginant ðá rodiklá su darbuotojø skaièiausmaþëjimu (pramonës produkcija sumaþëjo 35%, darbuotojø skaièius -30%). 2000 m. Radviliðkio r. pramonës produkcija iðaugo 5%, o darbuo-tojø skaièius sumaþëjo 6%, dël ko produktyvumas padidëjo 12%. 2001 m.dël pramonës produkcijos iðaugimo 15% ir darbuotojø skaièiaus iðaugimo19% pramonës produktyvumas sumaþëjo 3%, o 2002 m. dël 3,6 punktaisdidesnio parduotos pramonës produkcijos iðaugimo negu darbuotojøskaièiaus, pramonës produktyvumas padidëjo 3,3%. Galutinis rezultatas -2002 m., lyginant su baziniais, pramonës produktyvumas iðaugo 22,4%.

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

15 pav. Vidutinio metinio pramonës darbuotojøskaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

0,09

0,00

-0,03

0,00

-0,06

0,000,03

-0,3-0,3-0,2-0,2-0,1-0,10,00,10,10,20,20,3

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


16 pav. Vidutinio metinio pramonës darbuotojø skaièiaus pokytis pagal administracinius vienetus

-0,7-0,6

-0,5-0,4

-0,3-0,2

-0,10,0

0,10,2

0,30,4

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


17 pav. Pramonës produktyvumo pokytis Radviliðkio rajone

0,00

0,11

0,000,02

0,00

0,12

0,00

0,03

0,0

0,1

0,1

0,2

0,2

0,3

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


17 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Lietuvoje 251870 218726 226388 219868 209091 201623 214321 -

Ðiauliø apskrityje 21804 18789 18007 17039 15334 13924 15255 -

Radviliðkio rajone 1252 1368 1483 1435 1010 951 1133 1168

Vidutinis metinis pramonës darbuotojø skaièius

EKONOMINIS AUGIMAS

311995-2001 m. Radviliðkio r. pramonës produktyvumo rodiklis siekë

vidutiniðkai 52% Lietuvos rodiklio lygio ir 69% apskrities rodiklio lygio(þr. 18 lentelæ). 1995 m. rajono rodiklis sudarë 74% Lietuvos lygio ir 91%apskrities lygio, o 2001 m. atitinkamai tik 39% ir 59%. Vadinasi,nepaisant pakankamai neblogos rodiklio dinamikos rajone, Ðiauliøapskrities ir Lietuvos kontekste Radviliðkio r. pramonës produktyvumasauga kur kas lëèiau nei vidutiniðkai apskrityje ir Lietuvoje.

Analizuojant pramonës produktyvumo kitimà Ðiauliø apskrityje1995-2001 m. ið bendro konteksto iðsiskiria Pakruojo r. savivaldybë, ku-rioje 1999 m. pramonës produktyvumo augimas buvo pats didþiausias,tiesa nuo 2000 m. augimas sulëtëjo. Kaip matyti ið grafiko (þr. 18 pav.),geresni nei vidutiniai pramonës produktyvumo augimo tempai buvoPakruojo r. ir Ðiauliø m. savivaldybëse. Paþymëtina, kad tik Joniðkio r.savivaldybëje pramonës produktyvumas nukrito þemiau baziniø metølygio ir 2001 m. siekë 65% 1995 m. lygio. Lyginamoji parduotos pramonësprodukcijos ir pramonës darbuotojø skaièiaus pokyèiø analizë rodo, kadpramonës produktyvumas priklauso nuo spartesnio pramonës produkci-jos augimo, palyginus su darbuotojø skaièiaus augimu.

Þemës ûkis

Þemës fondas. 2002 m. sausio 1 d. duomenimis, Radviliðkio r. savi-valdybei priklausë 19% bendro apskrities þemës ploto, beveik 20% apskri-ties þemës ûkio naudmenø, daugiau nei 20% apskrities ariamos þemës,beveik 17% apskrities pievø ir natûraliø ganyklø, beveik 21% apskritiessodø ir uogynø ir daugiau kaip 18% apskrities ne þemës ûkio naudmenøploto. Radviliðkio rajono padëtis apskrities lygiu: pagal þemës ûkio naud-menø ir ariamos þemës rodiklius rajonas yra pirmoje vietoje; pagal sodøir uogynø plotus yra antroje vietoje, pagal bendrà þemës plotà, pievø irnatûraliø ganyklø plotà bei ne þemës ûkio naudmenø plotà rajonas yratreèioje vietoje ið septyniø. Bendro Radviliðkio r. þemës ploto struktûra:þemës ûkio naudmenos sudaro 64%, ariama þemë 57%, pievos irnatûralios ganyklos - daugiau kaip 6%, sodai ir uogynai - nesiekia 1%, neþemës ûkio naudmenos sudaro apie 36%.

Apie Ðiauliø apskrities padëtá galima pateikti tokias iðvadas: teri-torijos poþiûriu ji yra antra pagal dydá ir uþima 13,1% visos teritorijos; turididþiausià þemës ûkio naudmenø procentinæ dalá (15,9% visø ðalies þemësûkio naudmenø); joje didþiausia visos ariamos þemës dalis (15,9%); pievøir natûraliø ganyklø atþvilgiu yra antroje vietoje ir turi 12,6% visø ðaliespievø ir ganyklø teritorijos; turi 9,5% visø sodø ir uogynø, o tai yra ketvir-ta vieta ið 10 apskrièiø; pagal ne þemës ûkio naudmenø rodiklá Ðiauliøapskritis yra penktoje vietoje (10,5%). Bendro Ðiauliø apskrities þemësploto struktûra: Ðiauliø apskrities þemës ûkio naudmenø santykinë dalisyra didesnë nei vidutiniðkai Lietuvoje 9,1 punkto ir tai yra antras rezul-tatas pagal dydá; ariamos þemë dalis 9,63 punkto didesnë nei vidutiniðkai(2 rezultatas); pievos ir ganyklos sudaro 7,3% bendro ploto arba 0,29punkto maþiau nei vidutiniðkai (7 rezultatas); sodø ir uogynø santykinëdalis yra maþesnë uþ Lietuvos vidurká 0,25 punkto (9 rezultatas); ne þemësûkio naudmenos sudaro 37,5% bendro ploto, o tai yra 9,1 punkto maþiaunei vidutiniðkai Lietuvoje ir pagal ðá rodiklá Ðiauliø apskritis yra 9 vieto-je.


Regiono ekonominiø veiklø analizë: þemës ûkis

18 pav. Pramonës produktyvumo pokytis pagal administracinius vienetus

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


18 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Lietuvoje 45,4 66,5 73,6 78,7 76 92 102,6

Ðiauliø apskrityje 36,9 52,6 56,7 60 58,6 63,5 67,5

Radviliðkio rajone 33,5 37,2 39,1 39,7 36,6 41 37,7 41

tûkst. Lt/darbuotojuiPramonës produktyvumasPramonës produktyvumas

32Þemës ûkio veiklai naudojama privati þemë. Radviliðkio rajone

þemës ûkio veiklai naudojamos privaèios þemës analizë atlikta pagal 2priedo duomenis, ið kuriø matyti, kad rajone 2002 m. sausio 1 d. buvobeveik 7,3 tûkst. þemës savininkø ir naudotojø (14,4% visø apskritiessavininkø ar naudotojø skaièiaus; ketvirtas rezultatas apskrityje), kurienaudojo 59,7 tûkst. ha þemës plotà (17,5% visos þemës ûkio veiklai nau-dojamos privaèios þemës; ketvirtas rezultatas). Vidutinis ûkio dydisRadviliðkio rajone tuo metu buvo 8,2 ha (1,5 ha didesnis negu vidu-tiniðkai apskrityje; 2,5 ha didesnis negu vidutiniðkai Lietuvoje; antrasrezultatas apskrityje).

Ðiauliø apskrityje þemës ûkio veiklai naudojamos privaèios þemësanalizë. Apskrities savininkai ir naudotojai sudaro apie 14% visø Lietuvossavininkø ar naudotojø (2 rezultatas pagal dydá); joje yra daugiausiaþemës ûkio veiklai naudojamos privaèios þemës (16,4% viso kiekioLietuvos mastu); vidutinis ûkio plotas yra 6,7 ha (1,0 ha didesnis uþLietuvos vidurká (3 rezultatas).

Pagrindiniø þemës ûkio kultûrø derlingumas. Grûdø derliusRadviliðkio rajone nagrinëjamu laikotarpiu (1998-2001 m.) vidutiniðkaisudarë apie 21% grûdø derliaus Ðiauliø apskrityje (ketvirta vieta ið 6).2001 m. rajono santykinë dalis sumaþëjo ir siekë 16% apskrities mastu.Vertinant grûdø derlingumo pokyèius 1998-2001 m. Radviliðkio r. paste-bimi dideli svyravimai: 1999 m. derlingumas sumaþëjo beveik 20%; 2000m. iðaugo 25%, lyginant su 1999 m.; 2001 m. vël sumaþëjo 15%, lyginantsu 2000 m. 2001 m., lyginant su baziniais, grûdø derlingumas sumaþëjo14,7% (þr. 19 pav.). Panaðûs svyravimai buvo tiek apskrityje, tiekLietuvoje.

Lyginant grûdø derlingumà Radviliðkio r., Ðiauliø apskrityje irLietuvoje, pastebima, kad 1998-1999 m. derlingumas rajone buvo 1,04-1,05 karto aukðtesnis negu apskrityje ir apie 1,23 karto aukðtesnis neguLietuvoje (þr. 19 lentelæ). 2000 m., nepaisant derlingumo iðaugimo rajone,lyginant su apskrities vidurkiu jis sumaþëjo ir sudarë 94% apskrities der-lingumo lygio. 2001 m. rajono derlingumas dar sumaþëjo ir dabar sudarëtik 89% apskrities lygio (penkta vieta ið 6). Paþymëtina, kad 2000-2001 m.rajono derlingumas vis dar buvo aukðtesnis negu vidutiniðkai Lietuvoje,taèiau 2001 m. skirtumas tarp rajono ir Lietuvos derlingumo vidurkiøsudarë tik 1,2%

Ðiauliø apskrityje 1998-2001 m. buvo iðauginama apie 22% visoLietuvos grûdø derliaus; tai yra pati didþiausia dalis ið visø apskrièiø.Vertinant grûdø derlingumo pokyèius apskrityje pagal savivaldybes, kaipir Radviliðkio rajone, èia pastebimas derlingumo nepastovumas: sumaþëji-mas 1999 m., padidëjimas 2000 m., sumaþëjimas 2001 m. Kaip matyti iðgrafiko (þr. 20 pav.), derlingumo pokyèiai buvo panaðûs visose apskritiessavivaldybëse, tik 2001 m. vienintelëje Kelmës r. savivaldybëje derlingu-mas iðaugo. 2001 m., lyginant su baziniais, derlingumas padidëjo jauminëtoje Kelmës r. savivaldybëje (+16%), Ðiauliø r. savivaldybëje (+2 ),o visose kitose - sumaþëjo. Analizuojant absoliuèius dydþius, galimateigti, kad didþiausias grûdø derlingumas Ðiauliø apskrityje yra Joniðkior. savivaldybëje (daugiau kaip 3,3 t/ha), þemiausias - Kelmës r. savivaldy-bëje (apie 2,4 t/ha).

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

19 pav. Grûdø derlingumo visuose ûkiuose pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,20

0,25

-0,15

-0,4

-0,2

0,0

0,2

0,4

1998 1999 2000 2001

metai

Tp


20 pav. Grûdø derlingumo visuose ûkiuose pokytis pagal administracinius vienetus

-0,4

-0,3

-0,2

-0,1

0

0,1

0,2

1998 1999 2000 2001metai

Tp (b

azin

is)

Ðiauliø apskritis Akmenës r. sav .

Joniðkio r. sav . Kelmës r. sav .

Pakruojo r. sav . Radv iliðkio r. sav .

Ðiauliø r. sav .

19 lentelë

1998 1999 2000 2001Lietuvoje 24,0 19,9 26,8 25,2

Ðiauliø apskrityje 28,8 22,9 31,8 28,8

Radviliðkio rajone 29,9 24,0 30,0 25,5

Grûdø derlingumas visuose ûkiuose(svoriu po valymo) /100 kg ið ha/

EKONOMINIS AUGIMAS

(svoriu po valymo - 100 kg/ha)

33Linø pluoðto derlius Radviliðkio r. nagrinëjamu laikotarpiu sudarë

apie 1% apskrities derliaus (maþiausia santykinë dalis ið visø linus augi-nanèiø apskrities savivaldybiø). Vertinant linø pluoðto derlingumopokyèius 1998-2001 m. Radviliðkio r. pastebima, kad èia, kaip ir grûdøderlingumo atveju, kritiniai metai buvo 1999 m., kai linø pluoðto der-lingumas sumaþëjo net 85% (þr. 21 pav.). Nepaisant derlingumo augimo2000-2001 m., 2001 m., lyginant su baziniais, linø pluoðto derlingumassumaþëjo 52%. Paþymëtina, kad panaðûs svyravimai, tik ne taip ryðkiaiiðreikðti, buvo ir visoje Ðiauliø apskrityje.

Lyginant linø pluoðto derlingumà Radviliðkio r. ir apskrityje (þr. 20lentelæ), reikia paþymëti, kad tik 1998 m. rajono derlingumas buvo dides-nis uþ apskrities vidurká, visais kitais metais - maþesnis, nors nuo 2000 m.atotrûkis tarp rajono ir apskrities rodikliø maþëja. 2001 m. rajono der-lingumas sudarë 84% apskrities derlingumo (ketvirta ið 5). Dar blogesnëpadëtis lyginant rajono derlingumà su Lietuvos vidurkiu: nepaisant to,kad baziniais metais linø pluoðto derlingumas Radviliðkio rajone buvo 1,7karto didesnis uþ Lietuvos vidurká, dël daugiau nei vidutiniðkai nukritu-sio derlingumo kitais metas, 2001 m. rajono derlingumas siekë tik 77%vidutinio Lietuvos derlingumo lygio.

Linø pluoðto derlius Ðiauliø apskrityje 1998-2001 m. sudarë apie22% viso linø pluoðto Lietuvos mastu. Kaip galima pastebëti ir grafiko (þr.22 pav.), linø pluoðto derlingumo kitimas Ðiauliø apskrityje nagrinëjamulaikotarpiu buvo labai netolygus: þymus sumaþëjimas 1999 m., augimas2000 m. ir dalinë stabilizacija 2001 m. Ið visø savivaldybiø labiausiaiiðsiskiria Radviliðkio r., kuriame baziniai linø pluoðto derlingumosumaþëjimai buvo patys didþiausi. Paþymëtina, kad visose apskrities savi-valdybëse 2001 m. linø derlingumas nesiekë baziniø metø lygio. Lyginantabsoliutø savivaldybiø derlingumà, pastebima, kad didþiausias linøpluoðto derlingumas buvo Akmenës r., (neáskaitant kritiniø 1999 m. jissiekë vidutiniðkai apie 1,23 t/ha), þemiausias - Ðiauliø r. ir Radviliðkio r.savivaldybëse (atitinkamai 2,8 ir 9,5 t/ha).

Cukriniø runkeliø derlius Radviliðkio rajone nagrinëjamu laiko-tarpiu (1998-2001 m.) sudarë apie 18% viso ðios þemës ûkio kultûros der-liaus Ðiauliø apskrityje (treèias rezultatas ið visø apskrities savivaldybiø).Analizuojant cukriniø runkeliø derlingumo pokyèius rajone, pastebima,kad ðiai kultûrai palankiausi buvo 1999 m. ir 2001 m., kai derlingumasiðaugo atitinkamai 7% ir 25%, lyginant su praëjusiais metais, onepalankiausi buvo 2000 m., kai derlingumas sumaþëjo 18%, lyginant su1999 m., ir 12%, lyginant su 1998 m. (skirtingai negu grûdø ir linø pluoð-to atveju, kai derlingumas sumaþëjo 1999 m., o padidëjo 2000 m.) (þr. 23pav.). Paþymëtina, kad derlingumo svyravimai kitose Ðiauliø apskritiessavivaldybëse ne visai sutampa su derlingumo svyravimais Radviliðkio raj.Taigi 2001 m. cukriniø runkeliø derlingumas Radviliðkio rajone iðaugo10%, lyginant su baziniais metais.

Lyginant cukriniø runkeliø derlingumà Radviliðkio r. ir apskrityje,reikia paþymëti, kad tik 1999 m. rajono derlingumas buvo didesnis uþapskrities ir Lietuvos vidurká, visais kitais metais - maþesnis, nors 2001 m.atotrûkis tarp rajono ir apskrities bei Lietuvos rodikliø sumaþëjo ir taismetais rajono derlingumas sudarë 96% apskrities ir 94% Lietuvos vidurkio(traèia vieta ið 5). Taigi, nepaisant cukriniø runkeliø derlingumo padidëji-


21 pav. Linø pluoðto derlingumo visuose ûkiuose pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,85

1,21

0,42

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

1998 1999 2000 2001

metai

Tp


20 lentelë

1998 1999 2000 2001Lietuvoje 9,0 4,9 8,3 9,7



Linø pluoðto derlingumas visuose ûkiuose /100 kg ið ha/

22 pav. Linø pluoðto derlingumo visuose ûkiuose pokytis pagal administracinius vienetus

-0,9-0,8-0,7-0,6-0,5-0,4-0,3-0,2-0,1

0

1998 1999 2000 2001metai

Tp (b

azin

is)


Joniðkio r. sav . Kelmës r. sav .

Pakruojo r. sav . Radv iliðkio r. sav .

Ðiauliø r. sav .

23 pav. Cukriniø runkeliø derlingumo visuose ûkiuose pokytis Radviliðkio rajone

0,00

0,07

-0,18

0,25

-0,2

0,0

0,2

0,4

1998 1999 2000 2001

metai

Tp



Linø pluoðto derlingumas visuose ûkiuose,100 kg/ha

34mo 2001 m., ðis padidëjimas nebuvo toks didelis, kad galëtø likviduotirajono atsilikimà nagrinëjamo rodiklio atþvilgiu, lyginant su Ðiauliøapskritimi ir bendrai Lietuva (þr. 21 lentelæ).

Ðiauliø apskritis pagal cukriniø runkeliø (perdirbimui) derliauskieká uþima lyderio pozicijas Lietuvoje: èia iðauginama apie 32% viso ðioskultûros derliaus. Analizuojant cukriniø runkeliø derlingumo pokyèiusÐiauliø apskrityje 1998-2001 m. laikotarpiu (þr. 24 pav.), galima pastebëti,kad Akmenës r. savivaldybëje vyko patys didþiausi derlingumo svyravi-mai (1999 m., lyginant su 1998 m., derlingumas iðaugo 1,45 karto), tuotarpu kitose jie gana panaðûs. Iðskirti sëkmingiausius ir nesëkmingiausiusmetus apskrityje pakankami sudëtinga, nes, pavyzdþiui, 1999 m. cukriniørunkeliø derlingumas padidëjo 2 apskrityse, sumaþëjo - 4; 2000 m.padidëjo 3, sumaþëjo - irgi 3 ir pan. Galima paminëti, kad labiausiai der-lingumas iðaugo Akmenës r. (1,1 karto lyginant su 1998 m.), o sumaþëjovienintelëje Ðiauliø r. savivaldybëje (11% lyginant su baziniais metais).Absoliutiniø dydþiø poþiûriu, didþiausias derlingumas nagrinëjamu laiko-tarpiu buvo Ðiauliø r. (apie 32,2 t/ha), maþiausias - Kelmës r. - apie 24,4t/ha. Lyginant vidutiná derlingumà Ðiauliø apskrityje ir Lietuvoje,paþymëtina, kad cukriniø runkeliø derlingumas visà laikotarpá buvoþemesnis negu Lietuvoje.

Radviliðkio rajone iðaugintas bulviø derlius 1998-2001 m. sudarëvidutiniðkai apie 20% viso Ðiauliø apskrities bulviø derliaus (antras rezul-tatas po Kelmës r.). Analizuojant derlingumo pokyèius rajone, galimapastebëti, kad nuo 2000 m. fiksuojamas bulviø derlingumo sumaþëjimai,kuris 2001 m. pasiekë kritiná lygá ir tais metais Radviliðkio r. bulviø der-lingumas sumaþëjo beveik 40%, lyginant su baziniais ir prieð tai buvu-siais metais (þr. 25 pav.). Beje, panaðus derlingumo kritimas tais metaisfiksuojamas ir kitose apskrities savivaldybëse (iðskyrus Kelmës r. savi-valdybæ).

Lyginant absoliuèius dydþius, bulviø derlingumas Radviliðkio r. pervisà nagrinëjamà laikotarpá buvo didesnis uþ apskrities vidurká maþdaug1,15 karto, iðskyrus 2000 m., kai dël didesnio rodiklio sumaþëjimo rajonenegu apskrityje, rajono rodiklis apskrities rodiklá virðijo tik 1,01 karto (þr.22 lentelæ). Pagal bulviø derlingumà 2001 m. rajonas buvo treèioje vieto-je ið 6 savivaldybiø. Lyginant rajono rodiklá su Lietuvos vidurkiu, galimakonstatuoti, kad ir ðiuo atveju derlingumas rajone buvo didesnis neguvidutinis derlingumas Lietuvoje, taèiau nuo 2000 m. pastebimas skirtumomaþëjimas. 2001 m. rajono rodiklis buvo tik 1,07 karto didesnis uþLietuvos rodiklá (1999 m. ðis skirtumas buvo 1,53 karto rajono naudai).

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

21 lentelë

1998 1999 2000 2001Lietuvoje 316,0 284,0 319,0 332,0



/100 kg ið ha/

Cukriniø runkeliø (perdirbimui) derlingumas visuose ûkiuose

24 pav. Cukriniø runkeliø derlingumo visuose ûkiuose pokytis pagal administracinius vienetus

-0,5

0

0,5

1

1,5

2

2,5

1998 1999 2000 2001metai

Tp (b

azin

is)

Ðiauliø apskritis Akmenës r. sav . Kelmës r. sav . Pakruojo r. sav . Radv iliðkio r. sav . Ðiauliø r. sav .

25 pav. Bulviø derlingumo visuose ûkiuose pokytis Radviliðkio rajone

0,00

0,17

-0,15

-0,40

-0,6

-0,4

-0,2

0,0

0,2

0,4

1998 1999 2000 2001

metai

Tp


22 lentelë

1998 1999 2000 2001Lietuvoje 136,0 141,0 164,0 103,0



/100 kg ið ha/Bulviø derlingumas visuose ûkiuose

EKONOMINIS AUGIMAS

Cukriniø runkeliø (perdirbimui) derlingumasvisuose ûkiuose

(100 kg/ha)

Bulviø derlingumas visuose ûkiuose100 kg/ha

35Ðiauliø apskrityje iðaugintas bulviø derlius 1998-2001 m. sudarë

apie 13% viso Lietuvos derliaus. Nagrinëjant bulviø derlingumo pokyèiusapskrityje pagal savivaldybes, galima pastebëti, kad beveik visose savi-valdybëse kitimo tendencijos per visà laikotarpá buvo panaðios, iðskyrusAkmenës raj. savivaldybæ 1999 m. (þr. 26 pav.). Taip pat paþymëtina, kadvisose apskrities savivaldybëse bulviø derlingumas 2001 m., lyginant subaziniais metais, sumaþëjo. Maþiausias bazinis derlingumo sumaþëjimasbuvo Kelmës r. (2%, lyginant su 1998 m.), didþiausias - Joniðkio irPakruojo rajonuose (daugiau kaip 60%, lyginant su 1998 m.). Absoliuèiødydþiø poþiûriu, nagrinëjamu laikotarpiu didþiausias vidutinis bulviø der-lingumas buvo Radviliðkio r. (apie 17,3 t/ha). Ðiauliø apskrities vidutinisbulviø derlingumas 1998-2001 m. taip pat buvo didesnis negu vidutiniðkaiLietuvoje.

1998-2001 m. Radviliðkio rajono darþoviø derlius sudarë vidu-tiniðkai 26% viso darþoviø derliaus Ðiauliø apskrityje (1-2 vieta ið 6).Analizuojant derlingumo pokyèius rajone, galima pastebëti, kad tik 1999m. buvo fiksuojamas derlingumo maþëjimas, o kitais metais rodiklis augo.Kaip galima pamatyti ið grafiko (þr. 27 pav.), didþiausias rodiklio augi-mas buvo 2000 m., o 2001 m. augimo tempai kiek sulëtëjo, bet iðlikoteigiami. Dël to 2001., lyginant su baziniais, darþoviø derlingumasRadviliðkio rajone iðaugo 18%.

Lyginant darþoviø derlingumà Radviliðkio rajone ir Ðiauliø apskri-tyje, galima teigti, kad nagrinëjamas rodiklis rajone yra daug didesnisnegu apskrityje: 1998 m. derlingumas rajone buvo 1,3 karto didesnis neguvidutiniðkai apskrityje, o nuo 1999 m. ðis atotrûkis dar padidëjo ir 2001m. siekë 1,6 karto rajono naudai: pirma vieta ið 6 (þr. 23 lentelæ). Lyginantderlingumus rajone ir Lietuvoje, galima konstatuoti, kad darþoviø der-lingumas aukðtesnis rajone: 1998 m. rajono rodiklis buvo 1,7 karto dides-nis uþ Lietuvos vidurká, o 2001 m. - jau 2,01 karto. Remiantis spartesniuderlingumo augimu rajone, galima paaiðkinti, kodël 2001 m. Radviliðkiorajono santykinë dalis apskrities atþvilgiu padidëjo iki 33% (1998 m. jibuvo 24%).

Ðiauliø apskrities darþoviø derlius 1998-2001 m. siekë vidutiniðkai20% viso Lietuvos derliaus. Analizuojant derlingumo pokyèius apskrityje,sunku iðskirti vieningà rodiklio vystymosi tendencijà, nes daugelyje savi-valdybiø jos nesutampa. 1999 m. derlingumas padidëjo Ðiauliø irPakruojo rajonø savivaldybëse, kitose - sumaþëjo. 2000 m. derlingumassumaþëjo Akmenës, Kelmës ir Ðiauliø rajonø savivaldybëse, kitose -padidëjo ir pan. Kaip galima pastebëti grafike (þr. 28 pav.), labiausiaiiðsiskiria Akmenës r. savivaldybë, kurioje buvo didþiausi baziniai der-lingumo svyravimai. Lyginant absoliuèius dydþius, galima teigti, kaddidþiausias derlingumas nagrinëjamu laikotarpiu buvo Radviliðkio rajone(vidutiniðkai 25,8 t/ha).

Analizuojant vidutiniðkai ið karvës primelþto pieno kitimàRadviliðkio r., galima pastebëti, kad 2000 m. buvo fiksuojamas rodikliomaþëjimas ir tais metais rodiklio lygis nukrito þemiau baziniø metø lygio,tuo tarpu kitose apskrities savivaldybëse kritimo nebuvo. Taèiau dël dide-lio karviø produktyvumo augimo 2001 m. (tada primilþis iðaugo 32,6%,lyginant su praeitais metais) rajonui pavyko likviduoti atotrûká nuobaziniø metø lygio, dël to 1998-2001 m. Radviliðkio rajone karviø produk-


26 pav. Bulviø derlingumo visuose ûkiuose pokytis pagal administracinius vienetus

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

1998 1999 2000 2001metai

Tp (b

azin

is)

Ðiauliø apskritis Akmenës r. sav . Joniðkio r. sav . Kelmës r. sav . Pakruojo r. sav . Radv iliðkio r. sav . Ðiauliø r. sav .

27 pav. Darþoviø derlingumo visuose ûkiuose pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,03

0,19

0,02

-0,1

0,0

0,1

0,1

0,2

0,2

0,3

1998 1999 2000 2001

metai

Tp


23 lentelë

1998 1999 2000 2001Lietuvoje 145,0 120,0 139,0 141,0



/100 kg ið ha/Darþoviø derlingumas visuose ûkiuose

28 pav. Darþoviø derlingumo visuose ûkiuose pokytis pagal administracinius vienetus

-1

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

1998 1999 2000 2001metai

Tp (b

azin

is)



Darþoviø derlingumas visuose ûkiuose100 kg/ha

36tyvumas padidëjo 31,8% (10 punktø daugiau negu vidutiniðkai apskrityjeir 5,4 punktais daugiau negu vidutiniðkai Lietuvoje) (þr. 29 pav.).

Lyginant karviø produktyvumà rajone ir apskrityje, pastebima, kad1998 - 2000 m. vidutinis primilþis rajone buvo þemesnis uþ apskritiesvidurká (vidutiniðkai siekë 96,2%), taèiau 2001 m. rajono rodiklis jau 6,4%(arba 266 kg) lenkë apskrities rodiklá ir tais metais pagal karviø produk-tyvumà rajonas buvo pirmoje vietoje ið ðeðiø (þr. 24 lentelæ). Lyginantrajono rodiklá su vidutiniu Lietuvoje, galima konstatuoti, kad tik 2000 m.karviø produktyvumas rajone buvo þemesnis uþ ðalies vidurká (siekë95%), o 1998-1999 m. ir 2001 m. ðalies lygá virðijo maþdaug 7% (arba 415kg).

Ðiauliø apskrityje vidutiniðkai ið karvës primelþto pieno kiekisdidëja, maksimalus padidëjimas buvo 2001 m., taèiau didëjimo tempas 1,3punkto atsilieka nuo Lietuvos vidurkio, 2001 m. primilþis buvo 22% dides-nis uþ 1998 m. lygá (4 punktais maþiau nei ðalies vidurkis). Geresni neguvidutiniðkai apskrityje karviø produktyvumo augimo tempai buvoAkmenës, Ðiauliø rajonuose ir ið dalis - Kelmës r. (þr. 30 pav.); blogiausiaugimo tempai buvo Pakruojo rajone. Vidutinis ið karvës primelþto pienokiekis Ðiauliø apskrityje buvo 1,06 karto (arba 194 kg) didesnis uþLietuvos vidurká.

Viðtø dedekliø produktyvumo rodiklis Radviliðkio rajone buvo fik-suojamas tik iki 2000 m. (þr. 31 pav.), taèiau ir iki to laikotarpio ðis rodik-lis smarkiai maþëjo, todël gilesnæ analizæ pateikti netikslinga.

Apskrityje nagrinëjamu laikotarpiu kiauðiniø surinkimas ið viðtødedekliø buvo vykdomas tik trijose savivaldybëse: Akmenës, Ðiauliø irRadviliðkio raj. (kaip jau minëta, Radviliðkio rajone tik iki 2000 m.) (þr.32 pav.). Ðiauliø apskrityje viðtø dedekliø produktyvumo kitimo dinami-ka buvo tokia: 1999 m. sumaþëjimas buvo 33% (palyginus su LR vidur-kiu, gana didelis, nes skirtumas sudaro 29 punktus ne apskrities naudai),taèiau 2000 m. padidëjimas apskrityje buvo 4,8 karto didesnis nei respub-likoje; vidutiniai metiniai kitimo tempai tarp apskrities ir Lietuvos ski-riasi tik 0,6 punkto. Lyginant vidutinius viðtø dedekliø produktyvumorodiklius, pastebima, kad Ðiauliø apskrityje vidutinis metinis rodikliolygis 1,12 karto maþesnis uþ ðalies vidurká (þr. 25 lentelæ). Tam didelæátakà turëjo surinktø kiauðiniø lygio kritimas 1999 m. (èia pagrindinæátakà turëjo produktyvumo rodiklio kritimas 83% Radviliðkio r.), vëliauskirtumas sumaþëja, 2001 m. produktyvumo rodiklis apskrityje siekia 95%ðalies vidurkio lygio (maþesnis 15 vnt.).

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

29 pav. Vidutiniðkai ið karvës primelþto pieno (kg) þemës ûkio bendrovëse ir

ámonës pokytis Radviliðkio rajone

0,000,03

-0,03

0,33

-0,1

-0,1

0,0

0,1

0,1

0,2

0,2

0,3

0,3

0,4

1998 1999 2000 2001

metai

Tp


24 lentelë

1998 1999 2000 2001Lietuvoje 3188,0 3266,0 3523,0 4029,0



Vidutiniðkai ið karvës primelþta pieno, kg

Gyvuliø produktyvumas þemës ûkio bendrovëse ir ámonëse

30 pav. Vidutiniðkai ið karvës primelþto pieno (kg)þemës ûkio bendrovëse ir ámonës pokytis pagal


-0,050

0,050,1

0,150,2

0,250,3

0,350,4

1998 1999 2000 2001metai

Tp (b

azin

is)


31 pav. Vidutiniðkai ið dedeklës surinktø kiauðiniø þemës ûkio bendrovëse ir ámonëse pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,83

-0,47

-1,0-0,9

-0,8-0,7

-0,6-0,5-0,4

-0,3-0,2

-0,10,0

1998 1999 2000

metai

Tp


25 lentelë

1998 1999 2000 2001Lietuvoje 271,0 259,0 290,0 304,0


Radviliðkio rajone 259,0 45,0 24,0 -

Vidutiniðkai ið dedeklës surinkta kiauðiniø

Gyvuliø produktyvumas þemës ûkio bendrovëse ir ámonëse

EKONOMINIS AUGIMAS

Gyvuliø produktyvumas þemës ûkio bendrovëse irámonëse

Gyvuliø produktyvumas þemës ûkio bendrovëse irámonëse

37Tikslinga paminëti, kad Radviliðkio rajone 1999-2002 m. buvo

primelþiama vidutiniðkai apie 24% viso apskrities pieno kiekio ir pagalsantykinæ dalá 2002 m. rajonas buvo antroje vietoje po Kelmës raj.(maþiau 13,5 tûkst. tonø). Ðiauliø apskrityje primelþto pieno dalis respub-likos atþvilgiu sudarë apie 15% (didþiausia santykinë dalis ið visøapskrièiø).

Pagal pagaminamos mësos kieká Radviliðkio rajonas per visà laiko-tarpá buvo ryðkus lyderis apskrityje: rajone pagamintos mësos santykinëdalis vidutiniðkai sudarë apie vienà ketvirtadalá apskrities kiekio, norsrodiklis turi tendencijà maþëti. Ðiauliø apskrityje pagaminamos mësossantykinë dalis ðalies atþvilgiu maþëjo ir 2002 m. ji sudarë 13,5% bendroLietuvos kiekio (treèia pozicija ið apskrièiø).


32 pav. Vidutiniðkai ið dedeklës surinktø kiauðiniø þemës ûkio bendrovëse ir ámonëse

pokytis pagal administracinius vienetus

-1

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

1998 1999 2000 2001metai

Tp (b

azin

is)


Radv iliðkio r. sav . Ðiauliø r. sav .


38

3. Nuosavybës rinka

Statyba

Statybos ámoniø ir bendroviø atliktø darbø apimtis Radviliðkiorajone per 1996 - 2001 metø laikotarpá, lyginant su 1996 metais, sumaþëjo71,69%, kai tuo tarpu Lietuvoje analizuojamas rodiklis per tà patá laikotarpáiðaugo 35,84%. Vertinant statybos ámoniø ir bendroviø atliktø darbøapimtis ðalies teritorijoje pastebëtina tai, kad Ðiauliø apskrityje per 1996 -2001m. laikotarpá jos labiausiai iðaugo Pakruojo rajone (15,62%), kuris yraRadviliðkio rajono kaimynystëje. Taèiau, nepaisant to, Radviliðkio rajonas2001 metais pagal rodiklio grandininá pokytá (-0,3558) patyrë didþiausiànuosmuká ið visø Ðiauliø apskrities administraciniø vienetø.

Iðanalizavus statybos ámoniø ir bendroviø atliktø darbø apimèiøpagal savivaldybes bazinius pakitimo tempus galima teigti, jog bendraiimant savivaldybëse darbø apimties pokyèiai atspindi pokyèius ðaliesmastu: 1996-1998 m. statybos darbø apimtys didëjo, nors Radviliðkio irAkmenës rajonø 1997 m. darbø apimtys sumaþëjo atitinkamai -34,61%ir -8,22% (þr. 1 pav.). Didþiausias 1998 m. statybos darbø apimties bazinispadidëjimo tempas fiksuotas Kelmës r. (0,4785), kiek maþesnis Ðiauliø r.(0,4108), maþiausias teigiamas - Joniðkio rajone (0,0678). 1999 m. buvo aki-vaizdus (kaip ir ðalyje) statybos atliktø darbø staigus sumaþëjimas iðskyrusKelmës r. (padidëjo +0,0413 punktais), Akmenës r.(+0,2573 punktais),kuris dar didesnis buvo 2000 m. (pvz. Akmenës r. TP (bazinis) sumaþëjo -0,7413 punktais) ir tik Ðiauliø m. savivaldybëje TP (bazinis) buvo didesnisnei 1996 m. (- 0,08). 2001 m. pastebimas statybos ámoniø ir bendroviøatliekamø darbø apimties didëjimo tendencijos (iðskyrus Radviliðkio r.,Kelmës r., Ðiauliø m.), taèiau 2001 m., lyginant su 1996 m., atliekamøstatybos darbø apimtá virðijo tik Pakruojo r. ir Ðiauliø m.

Pagal santykinæ statybos ámoniø ir bendroviø atliktø darbø apimtiesstruktûrà didþiausias santykinës dalies sumaþëjimas stebëtas Ðiauliø m. irsiekë 1,49 punktus (jos vienintelës santykinë dalis virðijo vienetà ir siekë6,79), nors absoliutus bazinis pokytis buvo teigiamas ir sudarë 8385 tûkst.Lt. (þr. 2 pav.). Kituose Ðiauliø apskrit ies rajonuose santykinësdalies sumaþëjimas svyravo nuo -0,08 (Pakruojo r . ) iki -0,29(Radvil iðkio r . ) punktø. Nors Pakruojo r., kaip ir Ðiauliø m., santy-kinë atliekamø darbø dalis sumaþëjo, taèiau buvo fiksuotas absoliutusbazinis padidëjimas - 1538 tûkst. Lt.

Kaip matyti 1 lentelëje, 1995 m. statybos ámoniø ir bendroviø atlik-tø darbø apimtis maþiausia Akmenës rajone (ji sudarë 3,52% Ðiauliøapskrityje atliktø darbø apimties). Didþiausia atliktø darbø apimtis 1995 m.fiksuota Ðiauliø m. (sudarë 67,34% visoje Ðiauliø apskrityje atliktø darbø).2001 m. maþiausia atliktø statybos darbø apimtis buvo Radviliðkior., tai sudarë 1,19% Ðiauliø apskrityje atliktø darbø. Nedaug didesnëdarbø apimtis fiksuota ir Kelmës rajone - 1,26%.

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

EKONOMINIS AUGIMAS

1 pav. Statybos ámoniø ir bendroviø atliktø darbø apimties ðalies teritorijoje baziniai pakitimo tempai

pagal savivaldybes

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)

Ðiauliø m. sav . Akmenës r. sav . Joniðkio r. sav . Kelmës r. sav . Pakruojo r. sav . Radv iliðkio r. sav . Ðiauliø r. sav .

2 pav. Statybos ámoniø ir bendroviø atliktø darbø apimtis ðalies teritorijoje absoliutus bazinis pokytis pagal savivaldybes

0

50000

100000

150000

200000

Ðiauliø m.sav .

Akmenësr. sav .

Joniðkio r.sav .

Kelmës r.sav .

Pakruojo r.sav .

Radv iliðkior. sav .

Ðiauliø r.sav .

Tûks

t. Lt

1996

2001

39

Analizuojant statybos ámoniø ir bendroviø atliktø darbø apimèiøðalies teritorijoje bazinius pakitimo tempus, matyti, jog bazinis pakitimotempas didëjo iki 1998 m. beveik visose apskrityse (iðskyrus Tauragësapskritá, kur 1997 TP (bazinis) -0,2463, o nuo 1998m. iki 2001m. didëjo).Didþiausias 1998 m. bazinio pakitimo tempas fiksuotas Vilniaus apskrity-je (0,9000), 0,0798 punktais maþesnis Klaipëdos apskrityje, maþiausiasTauragës apskrityje, kur nesiekia net 1996 m. lygio (-0,1499) (þr. 3 pav.).Kiek geresnë padëtis Ðiauliø apskrityje, jos bazinis pakitimo tempas siekë0,2121, taèiau -0,4632 punktais maþesnis nei bazinio pakitimo tempovidurkis. 1999 bei 2000 metais visose apskrityse baziniai pakitimo tem-pai ëmë maþëti (iðskyrus Vilniaus apskritá (kritimas pasireiðkë tik 2000m.) bei Tauragës apskritá). Didþiausias sumaþëjimas stebëtas Klaipëdos (-0,5889 punkto) bei Utenos (-0,5634 punkto) apskrityse. Pastarosios beiÐiauliø apskrities baziniai pakitimo tempo rodikliai nesiekë net 1996 m.lygio. Lyginant apskrièiø bazinius pakitimo tempus su apskrièiø vidur-kiu, reikia pastebëti, kad tik Vilniaus TP (bazinis) virðijo 2000 m. TP(bazinio) vidurká. 2001 m. pastebimas statybos bendroviø atliktø darbøapimties didëjimas (iðskyrus Panevëþio, Telðiø ir Utenos apskritis, kurbazinis pakitimo tempas ir toliau maþëjo), taèiau baziná padidëjimo tempà(0,3584) virðijo tik Vilniaus (virðijo dvigubai) ir Kauno (+0,0234 punktais)apskritys. Maþiausias bazinis padidëjimo tempas fiksuotas Utenos (-0,1833) ir Ðiauliø (0,0127) apskrityse.

Analizuojant absoliutø statybos ámoniø ir bendroviø atliktø darbøapimties baziná pokytá 1996 - 2001 m., matyti, kad atliktø darbø apimtyssumaþëjo tik dviejose apskrityse: Ðiauliø (-2304 tûkst. Lt) ir Utenos (-23399 tûkst. Lt), kitose ji augo (þr. 4 pav.). Maþiausias statybos ámoniø irbendroviø atliktø darbø apimties augimas stebëtas Tauragës apskrityje(+9286 tûkst. Lt), o didþiausias Vilniaus apskrityje (+417383 tûkst. Lt).

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

Nuosavybës rinka: gyvenamosios nuosavybës rinka

1 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001Lietuvoje, mln. Lt 2619 3389 3214 2596

Ðiauliø apskritis 149196 180827 185532 219175 206982 174026 178523

Ðiauliø miestas 100475 137434 140303 167671 163769 148424 145819

Akmenës rajonas 5253 5864 5382 5385 6894 2547 4028

Joniðkio rajonas 6451 5295 6456 5654 4383 2134 2543

Kelmës rajonas 5584 3632 4796 5370 5520 2295 2249

Pakruojo rajonas 12354 9846 10162 12253 10437 6754 11384

Radviliðkio rajonas 8486 7519 4917 6989 4701 3305 2129Ðiauliø rajonas 10593 11237 13516 15853 11278 8567 10371

tûkst. litøStatybos ámoniø ir bendroviø atliktø darbø apimtis ðalies teritorijoje,

3 pav. Statybos ámoniø ir bendroviø atliktø darbø apimtis ðalies teritorijoje bazinis pokytis pagal apskritis

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)

Lietuv oje Aly tausKauno Klaipëdos Marijampolës Panev ëþioTauragës TelðiøUtenos VilniausÐiauliø

4 pav. Statybos ámoniø ir bendroviø atliktø darbø apimtis ðalies teritorijoje absoliutus bazinis pokytis pagal apskritis

0

900000

1800000

2700000

3600000

Ið v

iso,

Aly

taus

Kau

no

Kla

ipëd

os

Mar

ijam

polë

s

Pan

evëþ

io

Ðia

uliø

Tau

ragë

s

Tel

ðiø

Ute

nos

Viln

iaus

apskritys

Tûks

t. Lt

1996

2001

4 pav. Statybos ámoniø ir bendroviø atliktø darbø apimties ðalies teritori-joje absoliutus bazinis pokytis pagal apskritis

3 pav. Statybos ámoniø ir bendroviø atliktø darbøapimties ðalies teritorijoje bazinis pokytis pagal apskritis

40Analizuojant statybos ámoniø ir bendroviø atliktø darbø apimties

santykinæ struktûrà, teigiamas uþimamos dalies pasikeitimas ávyko tikVilniaus (+7,53 punktais) ir Kauno (+0,53 punktais) apskrityse, tuotarpu kitø apskrièiø santykinës dalys sumaþëjo. Didþiausi santykinësdalies sumaþëjimai stebëti Utenos (-2,50 punkto) ir Ðiauliø (-2,44 punkto)apskrityse, maþiausi - Alytaus (-0,03 punkto) ir Tauragës (-0,06 punkto)apskrityse.

Gyvenamosios nuosavybës rinka

Gyvenamojo nekilnojamo turto statybos darbø apimtys rajone irapskrityje. Gyvenamojo nekilnojamo turto statybos darbø apimtysRadviliðkio rajone kito netolygiai (þr. 5 pav.). Analizuojamu (1995 - 2002m.) laikotarpiu jos tai augo (1996; 2000; 2002), tai maþëjo (1997; 1998;1999; 2001). Didþiausia statybos darbø apimtis Rajone stebëta 1996 metais(9176 m2), o maþiausia - 2001 metais (1842 m2). Krizinis laikotarpisRadviliðkio rajone, sprendþiant ið ðio indikatoriaus buvo 1997 - 1999 metølaikotarpis, kuomet gyvenamojo nekilnojamojo turto statybos darbøapimtys maþëjo vidutiniðkai 14,37% per metus, pasiekdamos iki tol þe-miausias statybos darbø apimtis (2573 m2) (þr. 2 lentelæ).

Ðiek tiek optimistiðkiau nuteikë 2000 metø rodiklio augimas,kuomet statybos darbø apimtys rajone per metus iðaugo beveik du kar-tus (94,33%). Taèiau ðis laikotarpis buvo trumpalaikis, o po jo sekæs pe-riodas dar labiau sumaþino metines gyvenamojo turto statybos darbøapimtis (1842 m2). Visgi sprendþiant ið 2002 metø laikotarpio, iðliekanedidelë (61,7%) tikimybë, kad rodiklio kitimas 2004 metais (prognoza-vimui naudotas polinomialus trendas) gali ágyti teigiamà baziná pokytá.

Analizuojant gyvenamojo nekilnojamojo turto statybos darbøapimèiø pokytá litais, pastebëta, kad tendencijos ið dalies panaðios kaipir situacijos ávertinimas m2 (þr. 6 pav.). Taèiau ðiuo atveju atkreiptinasdëmesys á tai, kad skirtingai nuo statybos darbø apimties pokyèio m2,apimtis litais 2002 metais virðijo rodiklio bazinæ 1995 metø reikðmæ73,58% (þr. 3 lentelæ). Remiantis gautais rezultatais, galima darytiprielaidà, kad statybos darbø apimtys litais galëjo iðaugti dël dviejøprieþasèiø:

1 - dël padidëjusiø statybos darbø ákainiø;

2 - dël brangesniø, aukðtesnës kokybës statybiniø medþiagø nau-dojimo.

Prognozavus Polinomial trendo metodu, nustatyta, kad egzistuojarodiklio augimo galimybë ateinanèiø 2003 - 2004 metø laikotarpiu.

3 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 20022782 1044 1444 1151 1021 1863 855 4829

Gyvenamojo nekilnojamo turto statybos darbø apimtis (tûkst. Lt) Radviliðkio rajone

5 pav. Gyvenamojo nekilnojamo turto statybos darbø apimèiø pokytis Radviliðkio rajone

0,00,4

-0,3 -0,4 -0,3

0,9

-0,6

2,4

-1

-0,5

0

0,51

1,5

2

2,5

3

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

Metai

Tp

Tp(grandininis) Tp(bazinis)

2 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Ðiauliø apskrityje tûkst. m2 54,9 51,4 43,9 29,8 31,6 26,1 13,9 -

Radviliðkio rajone m2 2782 1044 1444 1151 1021 1863 855 4829

Gyvenamojo nekilnojamo turto statybos darbø apimèiø kitimas

6 pav. Gyvenamojo nekilnojamo turto statybos darbø apimèiø litais pokytis Radviliðkio rajone

0,0

-0,6

0,4

-0,2 -0,1

0,8

-0,5

4,6

-1

0

1

2

3

4

5

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

Metai

Tp


EKONOMINIS AUGIMASRADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

Gyvenamojo nekilnojamo turto statybos darbø apimtysRadviliðkio rajone (tûkst. Lt)

6 pav. Gyvenamojo nekilnojamo turto statybosdarbø apimèiø pokytis Radviliðkio rajone (litais)

41Pagal iðduotus leidimus pradëti gyvenamojo turto statybà, galima

daryti iðvadà, kad rajonas 1995 - 2002 metø laikotarpiu, nepaisant leidimøskaièiaus sumaþëjimo kai kuriais periodais (1997; 1998; 1999; 2002),visuomet buvo aktyvus (þr. 7 pav.). Tiesa, aktyviausiu periodu iðduotø lei-dimø skaièius buvo iðaugæs tik iki 9 (2001 m.) (þr. 4 lentelæ), o maþiau-siai aktyviu periodu nukritæs iki 2 (1999 m.). Todël sprendþiant apierajonà galima iðvada, kad Radviliðkio rajono vystymasis yra labai vangus.

Priimtø eksploatuoti gyvenamojo turto statybø skaièius parodë,kad vis tik rajone yra aktyviai statoma. Taèiau ðio rodiklio kitimas laikeatrodo kiek kitaip nei iki ðiol minëtø rodikliø. Ið esmës jis skiriasi tuo,kad kiekvienais metais priimama gyvenamojo turto statybø kur kas dau-giau, nei iðduodama leidimø juos pradëti statyti. Nepaisant ðiø skirtumø,pagrindinës tendencijos iðlieka. Svarbiausia yra tai, kad nuo 1995 iki 2001metø iðsilaikë priimto eksploatuoti gyvenamojo turto statybø skaièiausmaþëjimo tendencija (þr. 8 pav.). Per ðá laikotarpá metinis priimtøeksploatuoti statybø skaièius sumaþëjo 81,25%, pasiekdamas maþiausiàviso nagrinëjamo laikotarpio reikðmæ ( 9 ) (þr. 5 lentelæ). Taèiau ðis (2001metø), laikotarpis buvo kartu ir kritinio persilauþimo laikotarpis, kadangipo jo sekusá periodà priimtø eksploatuoti gyvenamojo turto statybø apim-tys iðaugo 411%, lyginant su 2000 metais, ir atsiliko nuo 1995 ir 1997metø apimèiø tik 4,17%. Prognozë, atlikta naudojant polinomialø trendà,parodë, kad 2004 metais galima tikëtis (tikimybë yra labai maþa - 59,8%),jog priimtø eksploatuoti gyvenamojo turto statybø skaièius virðys 1995metø reikðmæ. Taèiau atsiþvelgus á iðduotø leidimø skaièiø, vargu arartimiausiu metu tai yra ámanoma.

Sprendþiant apie Radviliðkio rajono augimà, matyti, kad dau-giabuèiø gyvenamøjø namø statybos yra ganëtinai nepopuliarios (þr. 6lentelæ). Maþas statybø skaièius rodo pigià þemës kainà bei neintensyvørajono ekonominá augimà. Taipogi susiklosèiusi situacija, kuomet dau-giabuèiø namø statybos yra maþiau intensyvios nei individualiø namø,yra labiau bûdinga þemës ûkio profilio rajonams. Paþymëtina tai, kadilgalaikiø tendencijø ðiuo atveju nenustatyta.

Individualiø namø statybos apimtys buvo kur kas didesnës rajonenei daugiabuèiø. Taèiau ðis intensyvumas yra susijæs su uþsitæsusiomisstatybomis (þr. 9 pav.). Todël sàlygiðkai didelës statybos darbø apimtysdar yra nepakankamas ekonominës bûklës indikatorius. Nepaisant to,bendrosios vystymosi tendencijos, dël didelës rodiklio santykinës dalies

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3


7 pav. Iðduotø leidimø pradëti gyvenamojo turto statybà skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,0 0,1

-0,4-0,2

-0,5

2,0

0,5

-0,6-1

-0,5

0

0,5

1

1,5

2

2,5

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

Metai

Tp


4 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 20027 8 5 4 2 6 9 4

Iðduota leidimø pradëti gyvenamojo turto statybà skaièius Radviliðkio rajone

8 pav. Priimtø eksploatuoti gyvenamojo turto statybø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,0

-0,3

0,3

-0,3 -0,3 -0,1-0,6

4,1

-2

-1

0

1

2

3

4

5

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

Metai

Tp


5 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 200248 36 48 32 24 21 9 46

Priimtø eksploatuoti gyvenamojo turto statybø skaièius Radviliðkio rajone

6 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 20022 3 0 0 0 3 0 1

Priimtø eksploatuoti daugiabuèiø gyvenamøjø namø statybø skaièius Radviliðkio rajone

9 pav. Priimtø eksploatuoti individualiø gyvenamøjø namø statybø skaièiaus pokytis

Radviliðkio rajone

0,0

-0,3

0,5

-0,3 -0,3 -0,3 -0,5

4,0

-2

-1

0

1

2

3

4

5

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

Metai

Tp


Iðduotø leidimø pradëti gyvenamojo turto statybàskaièius Radviliðkio rajone

42pakankamai ryðkiai atspindi bendrøjø rodikliø (priimtø eksploatuotigyvenamojo turto statybø skaièiaus) kitimà (þr. 7 lentelæ).

Pastatyta butø. Nuo 1997 iki 2001 metø pastatytø butø naudingasplotas Ðiauliø apskrityje sumaþëjo ir 2001 metais tesudarë tik 1,1 tûkst.m2, kai tuo tarpu 1997 metais - 6,1 tûkst. m2. Vertinant apskrities mastudidþiausias bazinis sumaþëjimas 1997 - 2001 metø laikotarpá stebëtasAkmenës rajone (-0,840), o maþiausias bazinis sumaþëjimas - Kelmësrajone (-0,310). Radviliðkio rajone bazinis rodiklio sumaþëjimas siekë -0,819. Tokiu bûdu aiðkiai matyti, kad tiek Ðiauliø apskrities tiek irRadviliðkio rajono gyventojø ekonominis pajëgumas maþëja.

Nagrinëjant butø naudingo ploto bazinius pakitimo tempus pagalsavivaldybes, iðsiskiria Ðiauliø m. savivaldybë, kuri vienintelë 1998 ir 1999m. turëjo teigiamus bazinius pakitimo tempus, atitinkamai 0,0522 ir0,2956 (þr. 10 pav.). Kitose savivaldybëse bazinio pakitimo tempai buvoneigiami per visà 1998 - 2001 m. laikotarpá ir nevirðijo 1997 m. lygio.Prasèiausia padëtis 1998 m. buvo Pakruojo ir Joniðkio rajonuose, kurbazinis pakitimo tempas atitinkamai siekë -0,7667 ir -0,7556, maþiausiasneigiamas bazinis pakitimo tempas fiksuotas Akmenës r. -0,12. 1999 ir2000 m. butø naudingo ploto bazinio pakitimo rodiklis vienose savivaldy-bëse maþëjo, kitose didëjo (pvz., Radviliðkio r. 1999 m. TP (bazinis)sumaþëjo ir siekë 0,57, o 2000 m. padidëjo 0,39 punktais). Taèiau 2001 m.galima pastebëti ryðkø ðio rodiklio sumaþëjimà visose rajonuose (iðskyrusPakruojo r.). Maþiausia bazinio pakitimo tempo reikðmë fiksuotaAkmenës r. -0,84, nedaug nuo jos skiriasi Pakruojo (-0,8333) ir Joniðkio(-0,8222) rajonø rodikliai, didþiausia reikðmë fiksuota Kelmës r. -0,3103.

Analizuojant butø naudingo ploto santykinæ struktûrà pagal savi-valdybes, matyti, jog nebuvo nuolatinio kurioje nors savivaldybëje santy-kinës dalies didëjimo ar maþëjimo, pvz., Akmenës r. 1998, 2000 m. paste-bimas santykinës struktûros dalies padidëjimas (+0,0281 ir +0,0485punktais), o 1999 ir 2001 m. - sumaþëjimas (-0,2122 bei -0,1725 punktais).Didþiausias struktûrinës dalies sumaþëjimas 2001 m. fiksuotas Ðiauliø r.(nuo 2,2076 iki 1,2458), antroje vietoje buvo Ðiauliø m. (sumaþëjimassudarë -0,7785 punkto), ðiek tiek maþiau Radviliðkio r. (-0,7194 punkto),maþiausias sumaþëjimas stebëtas Akmenës rajone, jis sudarë -0,3080 (nuo0,4119 sumaþëjo iki 0,1038).

Pagal naudingo ploto absoliuèius bazinius pokyèius didþiausiassumaþëjimas buvo Ðiauliø r., jis sudarë -8,6 tûkst. m2 (nuo 13,4 iki 4,8tûkst. m2), ðiek tiek maþesnis Ðiauliø m. -7,2 tûkst. m2 (nuo 11,5 iki 4,3tûkst. m2) (þr. 11 pav.). Maþiausias absoliutus bazinis pokytis buvo Kelmësr., jis siekë -0,9 tûkst. m2 . Radviliðkio r. pokytis buvo daugiau nei ðeðiskartus didesnis ir sudarë -5,56 tûkst. m2.

2

-1

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


11 pav. Butø naudingas plotas (tûkst. m2) absoliutus bazinis pokytis pagal savivaldybes

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Ðiauliø m.sav .

Akmenës r.sav .

Joniðkio r.sav .

Kelmës r.sav .

Pakruojo r.sav .


Ðiauliø r.sav .

Tûks

t. m

2

1997

2001

7 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 200246 33 48 32 24 18 9 45

Priimtø eksploatuoti individualiø gyvenamøjø namø statybø skaièius Radviliðkio rajone


1995 - 2 0 0 3

10 pav. Butø naudingo ploto baziniai kitimo tem-pai pagal savivaldybes (tûkst. m2)

11 pav. Butø naudingo ploto absoliutus pokytis pagal savivaldybes (tûkst. m2)

43Analizuojant pastatytø butø naudingo ploto bazinius pakitimo tem-

pus pagal apskritis (þr. 12 pav.), iðsiskiria Utenos apskritis, kurios bazi-niai pakitimo tempai per visà 1998-2001 m. laikotarpá buvo teigiami, kitøapskrièiø (iðskyrus Panevëþio ir Vilniaus apskritis) baziniai pakitimo tem-pai per ðá laikotarpá buvo neigiami ir nesiekë 1997 m. lygio. 1998 m. pas-tatytø butø naudingo ploto baziniai pakitimo tempai buvo neigiamibeveik visose apskrityse, iðskyrus Utenos ir Panevëþio apskritis, kurbaziniai pakitimo tempai sudarë atitinkamai 0,6377 ir 0,3650. Didþiausiasneigiamas bazinis pakitimo tempas fiksuotas Telðiø apskrityje -0,4659, omaþiausias - Vilniaus apskrityje -0,1098. Ðiame kontekste Ðiauliø apskri-ties butø naudingo ploto bazinis pakitimo tempas buvo didesnis tik uþTelðiø, Klaipëdos (-0,4238) ir Marijampolës (-0,3734) apskritis ir buvobeveik du kartus didesnis nei bazinio pakitimo tempo vidurkis (skirtumas-0,1449 punkto). 1999 m. baziniai pakitimo tempai padidëjo tik trijoseapskrityse (Telðiø, Ðiauliø ir Vilniaus), kitose apskrityse jis sumaþëjo.2000 ir 2001 m. baziniai pakitimo tempai ir toliau maþëjo daugelyjeapskrièiø. 2001 m. didþiausi neigiami baziniai pakitimo tempai fiksuotiTelðiø (0,6988) ir Ðiauliø (-0,6834) apskrityse ir nuo bazinio vidurkioskyrësi atitinkamai -0,3335 ir -0,3181 punktais, maþiausi - Panevëþio (-0,1407) ir Vilniaus (-0,0995) apskrityse. Teigiami bazinio pakitimo tempaifiksuoti tik Utenos apskrityje ir sudarë 0,0435.

Analizuojant butø naudingø plotø santykinæ struktûrà pagal apskri-tis, matyti, kad Vilniaus apskritis sudarë didþiausià santykinæ dalá, kuriper visà laikotarpá didëjo (santykinis padidëjimas sudarë +14,79 punkto,nors bazinis pakitimo tempas ir buvo neigiamas). Santykinës daliespadidëjimai fiksuoti ir Utenos (+1,46 punkto) bei Panevëþio (+1,53punkto) apskrityse. Kitø apskrièiø santykinë butø naudingo ploto dalissumaþëjo. Didþiausias santykinës dalies sumaþëjimas buvo stebëtasKauno apskrityje (-4,98 punkto), -1,35 punkto maþesnis santykinës daliessumaþëjimas buvo fiksuotas Ðiauliø apskrityje ir sudarë -3,62 punkto.

Vertinant butø naudingo ploto absoliutø baziná pokytá, matyti, kadtik Utenos apskrityje buvo fiksuotas padidëjimas, kuris sudarë 0,6 tûkst.m2, kitose apskrityse butø naudingas plotas sumaþëjo (þr. 13 pav.).Didþiausias sumaþëjimas stebëtas Kauno apskrityje -68,7 tûkst. m2, kurissudarë 30,99 % bendro butø naudingo ploto sumaþëjimo. Beveik dvigubaimaþiau butø naudingo ploto sumaþëjo Klaipëdos ir Ðiauliø apskrityse, iratitinkamai sudarë 31,8 tûkst. m2 ir 30 tûkst. m2. Maþiausias neigiamasabsoliutus pokytis fiksuotas Panevëþio apskrityje ir sudarë -3,7 tûkst. m2.

Pagal pastatytø butø skaièiø Radviliðkio rajonas yra vienas iðatsiliekanèiø Ðiauliø apskrities administraciniø vienetø. Nuo apskritiesvidurkio bazinio pokyèio pagal nagrinëjamà rodiklá rajonas 2001 metaisatsilieka 7,17 procentinio punkto. Labiausiai pagal ðá rodiklá 2001 m. atsi-liko Joniðkio rajono savivaldybë (16,08 procentiniais punktais), o labiau-

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3


13 pav. Butø naudingas plotas (tûkst. m2) absoliutus bazinis pokytis pagal apskritis

-50

100

250

400

550

700

Ið v

iso,

Alyt

aus

Kaun

o

Klai

pëdo

s

Mar

ijam

polë

s

Pane

vëþi

o

Ðiau

liø

Taur

agës

Telð

iø

Ute

nos

Viln

iaus

apskritys

Tûks

t. m

2

1997

2001

12 pav. Butø naudingas plotas, (tûkst.m2) bazinis pokytis pagal apskritis

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


13 pav. Butø naudingo ploto absoliutus bazinis pokytis pagal apskritis (tûkst. m2)

12 pav. Butø naudingo ploto bazinispokytis pagal apskritis, (tûkst. m2)

44siai lenkia Kelmës rajono savivaldybë (55,62 procentiniais punktais), ta-èiau kaip ir visa apskritis Kelmës rajonas per visà 1997-2001 metø laiko-tarpá turëjo neigiamà baziná pokytá (-0,1667). Todël galima daryti iðvadà,kad visa apskritis ðiuo metu gyvena ekonominio nuosmukio periodu.

Ðiauliø apskrities butø skaièiaus baziniai pakitimo tempai 1998-2001m. neigiami buvo visuose rajonuose (iðskyrus Ðiauliø m.) ir nesiekë1997m. lygio (iðskyrus Radviliðkio r.) (þr. 14 pav.). 1998 m. pastebimasbutø skaièiaus bazinis sumaþëjimas visoje apskrityje (iðskyrus Ðiauliø m.,kur bazinis pakitimo tempas buvo teigiamas ir sudarë +0,4175).Maþiausias bazinio pakitimo tempo sumaþëjimas fiksuotas Akmenës r. -0,2727, labai nedaug ðis rodiklis didesnis Kelmës r. -0,2917, didþiausias -Pakruojo r. (-0,8), ðiek tiek maþesnis Joniðkio r. -0,7674. 1999 m. bazinispakitimo tempas didëjo 3 administraciniuose vienetuose (Ðiauliø m.,Kelmës r. ir Joniðkio r.), Akmenës, Radviliðkio ir Ðiauliø rajonuosesumaþëjo, o Pakruojo r. jis nesikeitë. 2000 m. labai ryðkus Ðiauliø m. savi-valdybës bazinio pakitimo tempo sumaþëjimas - net -1,34 punktais(dukart maþesnis nei 1999 m.), Kelmës, Ðiauliø ir Pakruojo rajonuose ðissumaþëjimas buvo ne toks staigus ir siekë nuo -0,02 iki -0,13 punkto,Akmenës r. jis iðliko toks pat -0,5909, o Radviliðkio r. bazinio pakitimotempo dydis buvo toks pat kaip ir 1997 m. (baziniai). 2001 m didþiausiasneigiamas bazinis pakitimo tempas fiksuotas Joniðkio r. -0,8837, ðiek tiekmaþesni Pakruojo (-0,8667) ir Akmenës (-0,8837) rajonuose, maþiausias irtoks pat kaip ir 2000 m. Kelmës r. -0,1667.

Analizuojant butø skaièiaus santykinæ struktûrà pagal savivaldybes,galima pastebëti, kad didþiausià dalá Ðiauliø apskrityje 1997m. sudarëÐiauliø r. (2,61%), kiek maþesnæ - Ðiauliø m. (1,85%), maþiausià - Akmenësrajonas (0,3955% ðalies mastu). 1998 ir 1999 m., didëjant Ðiauliø m. san-tykinei daliai (nuo 1,85% iki 3,94% ðalies mastu), santykinës daliessumaþëjimas buvo stebëtas Ðiauliø r., Radviliðkio r., Pakruojo beiAkmenës rajonuose. 2001 m. lyginant su 1997 m. butø skaièiaus santy-kinë dalis iðaugo tik Kelmës rajono +0,0969% punktais (ðalies mastu),didþiausias santykinës dalies sumaþëjimas fiksuotas Ðiauliø r. -1,42%punkto, maþiausias - Akmenës r. -0,32% punkto.

Vertinant absoliutø baziná butø skaièiaus pokytá, pastebima, kaddidþiausias jis buvo Ðiauliø r., kur butø skaièius sumaþëjo beveik dviemtreèdaliais - 100 vnt., ðiek tiek maþesnis sumaþëjimas fiksuotas Ðiauliøm. - 75 vnt. (þr. 15 pav.). Maþiausiai butø skaièius pakito Kelmës r. - 4vnt., daugiau - Akmenës r. (butø skaièius sumaþëjo -19 vnt.). Akmenës r.butø skaièiaus sumaþëjimas palyginti su Pakruojo rajonu skyrësi -7 vnt.,buvo dukart maþesnis nei Radviliðkio ar Joniðkio rajonuose (sumaþëjo 38

vnt.).Analizuojant butø skaièiaus bazinius kitimo tempus pagal apskritis,

galima teigti, kad nors 1998-2001m. kai kuriose apskrityse buvo bazinispadidëjimas, taèiau Lietuvos mastu yra stebima butø skaièiaus maþëjimotendencija (þr. 16 pav.). Per visà 1998-2001 m. laikotarpá tik Utenosapskrityje baziniai pakitimo tempai buvo teigiami ir virðijo apskrièiø

-1,2

-1

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


15 pav. Butø skaièiaus (vnt.) absoliutus bazinis pokytis pagal savivaldybes

0

20

40

60

80

100

120

140

160

Ðiauliø m.sav .

Akmenës r.sav .

Joniðkio r.sav .

Kelmës r.sav .

Pakruojo r.sav .


Ðiauliø r.sav .

vnt.

1997

2001

16 pav. Pastatytø butø skaièiaus (vnt.) bazinis pokytis pagal apskritis

-1

-0,5

0

0,5

1

1,5

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)



1995 - 2 0 0 3

15 pav. Butø skaièiaus absoliutus bazinis pokytis pagal savivaldybes (vnt.)

16 pav. Pastatytø butø skaièiaus bazinispokytis pagal apskritis (vnt.)

14 pav. Butø skaièiaus baziniai kitimo tempaipagal savivaldybes (vnt.)

45vidutiná dydá, maþesnës bazinio pakitimo tempo reikðmës nei apskrièiøvidurkis buvo Marijampolës, Telðiø, Tauragës, Kauno, Klaipëdos, Ðiauliøapskrityse. 2001 m. didþiausia bazinio pakitimo reikðmë stebëta Utenosapskrityje, ji sudarë 0,2095, beveik dvigubai maþesnë reikðmë buvoVilniaus apskrityje - 0,1118. Maþiausia butø skaièiaus bazinio pakitimotempo reikðmë fiksuota Telðiø apskrityje (-0,7882), 0,0481 punkto didesnëreikðmë Marijampolës apskrityje (sudarë -0,7401), +0,0653 punktais -Ðiauliø apskrityje (sudarë -0,7229). Ðiauliø apskrities bazinis pakitimotempo dydis buvo 0,4034 punktais maþesnis nei apskrièiø vidutinis dydis(-0,3195).

Nagrinëjant absoliutø baziná butø skaièiaus pokytá, matyti, kadbutø skaièius iðaugo tik Utenos (22 vnt.) ir Vilniaus (214 vnt.) apskrityse(þr. 17 pav.). Nors santykinë butø skaièiaus dalis ðalies mastu Panevëþioapskrityje ir iðaugo +0,63 % punktais, taèiau butø skaièius sumaþëjo -50vnt. Tai maþiausias neigiamas absoliutus bazinis pokytis tarp apskrièiø.Didþiausias neigiamas absoliutus bazinis pokytis buvo Kauno apskrityje(sumaþëjo 698 vnt.), 2,33 karto maþiau butø skaièius sumaþëjo Ðiauliøapskrityje (sumaþëjo 300 vnt.), o tai sudarë 16,88 % bendro butø skai-èiaus sumaþëjimo ðalyje.

Pastatyta butø 1-2 butø namuose. Iðanalizavus butø skaièiausbazinius pakitimo tempus Ðiauliø apskrityje, pastebëta, kad baziniai pa-kitimo tempai savivaldybëse per visà laikotarpá iðliko neigiami ir nesiekë1997 m. lygio (þr. 18 pav.). 1998 ir 1999 m. beveik visose savivaldybëse(iðskyrus Kelmës r.) baziniai pakitimo tempai buvo neigiami ir didëjo(pvz., Akmenës r. atitinkamai -0,2727 ir -0,5909). 2000 m. tik 2 rajonuose(Ðiauliø ir Radviliðkio) ir toliau neigiamas rodiklis didëjo, kituose savi-valdybëse padëtis pagerëjo (Ðiauliø m. ir Joniðkio r.) arba liko nepakitusi(Kelmës r., Akmenës r., Pakruojo r.). 2001 m. TP (bazinis) neigiamareikðmë padidëjo beveik visose savivaldybëse (iðskyrus Pakruojo r. irÐiauliø r. - neigiamas TP (bazinis) sumaþëjo, Kelmës r. liko nepakitæs).Didþiausias neigiamas bazinis pakitimo tempas fiksuotas Akmenës r. -0,8636, +0,0511 punktais geresnë padëtis Radviliðkio r., +0,0559 punktais- Joniðkio r.

Ávertinus absoliutø butø skaièiaus pokytá pagal savivaldybes, aki-vaizdu, kad visose savivaldybëse butø skaièius sumaþëjo. Didþiausiasneigiamas pokytis fiksuotas Radviliðkio r. (kaip ir santykinës daliessumaþëjimas) -39 vnt., maþiausias - Kelmës r. - 4 vnt (þr. 19 pav.).

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

19 pav. Pastatyta butø 1-2 butø namuose skaièiaus absoliutus bazinis pokytis pagal savivaldybes, (vnt.)

0123456789

Ðiauliø m.sav .

Akmenës r.sav .

Joniðkio r.sav .

Kelmës r.sav .

Pakruojo r.sav .


Ðiauliø r.sav .

vnt.

1997

2001


17 pav. Butø skaièiaus (vnt.) absoliutus bazinis pokytis pagal apskritis

0

1500

3000

4500

6000

Ið v

iso,

Alyt

aus

Kaun

o

Klai

pëdo

s

Mar

ijam

polë

s

Pane

vëþi

o

Ðiau

liø

Taur

agës

Telð

iø

Ute

nos

Viln

iaus

apskritys

Vnt.

1997

2001

18 pav. Butø skaièiaus baziniai kitimo tempai pagal savivaldybes, (vnt.)

-0,9

-0,8

-0,7

-0,6

-0,5

-0,4

-0,3

-0,2

-0,1

0

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


19 pav. Pastatytø butø 1-2 butø namuose skaièiaus absoliutus bazinis pokytispagal savivaldybes (vnt.)

17 pav. Butø skaièiaus absoliutus bazinis pokytis pagal apskritis (vnt.)

46Analizuojant santykinæ butø skaièiaus struktûrà pagal savivaldybes,

matyti, kad lyginant 1997 m. ir 2001 m., santykinë butø skaièiaus dalissumaþëjo beveik visuose Ðiauliø apskrities savivaldybëse, iðskyrusKelmës r., kur santykinë dalis iðaugo 0,1077% punktais. Didþiausias san-tykinës dalies sumaþëjimas fiksuotas Radviliðkio r. -1,51% punktais, ma-þiausias - Ðiauliø r. -0,1343% punktais.

Analizuojant butø skaièiaus bazinius pakitimo tempus, matyti, kadper visà laikotarpá net 7 apskrityse baziniai kitimo tempai buvo neigiami,o Ðiauliø ir Marijampolës apskrityse nebuvo TP (bazinis) padidëjimo (þr.20 pav.). 1998 ir 1999 m. beveik visose apskrityse (iðskyrus Vilniaus irUtenos) neigiami baziniai pakitimo tempai didëjo: didþiausia neigiamareikðmë fiksuota Tauragës apskrityje -0,4789, nedaug didesnës reikðmësKlaipëdos (-0,4770) bei Ðiauliø (0,4615) apskrityse. Maþiausia neigiamareikðmë stebëta Utenos apskrityje -0,1333, nedaug didesnë Vilniausapskrityje (-0,1438). 2000m. baziniø pakitimo tempø neigiamos reikðmëssumaþëjo 6 apskrityse (Klaipëdos, Telðiø, Alytaus, Kauno, o Vilniaus irUtenos apskrityse virðijo 1997m. lygá), taèiau 2001m. vël stebëtas padëtiesblogëjimas (iðskyrus Panevëþio ir Tauragës) apskrityse. Didþiausiasneigiamas bazinis kitimo tempas fiksuotas Telðiø apskrityje (-0,5847),+0,0463 punktais maþesnis neigiamas TP (bazinis) buvo Ðiauliø apskrity-je, taèiau nuo ðalies vidurkio skyrësi -0,2911 punktais. Net 3 apskrityseTP (bazinis) buvo teigiamas: Utenos (0,0381), Vilniaus (0,0372) irPanevëþio (0,0365) apskrityse.

Nagrinëjant absoliutø baziná butø skaièiaus pokytá, nustatyta, kadbutø skaièius iðaugo tik 3 apskrityse (Vilniaus - 22 vnt., Panevëþio - 5vnt., Utenos - 4 vnt.), o kitose jis maþëjo (þr. 21 pav.). Didþiausiassumaþëjimas fiksuotas Kauno apskrityje - beveik perpus (-157 vnt.).Panaði situacija ir Ðiauliø apskrityje, kur butø skaièius nuo 247vnt. sumaþëjo iki 114 vnt . ( -133 vnt . ) , o tai sudarë 22,5%viso ðal ies butø skaièiaus sumaþëjimo.

Analizuojant butø skaièiaus santykinæ struktûrà, matyti, kad did-þiausià dalá sudaro Vilniaus apskritis - nuo 1999 m. santykinë dalis didëjoir 2001m sudarë 30,09%. Maþiausià santykinæ dalá 1997m. sudarë Utenosapskritis (4,39%), vëliau ðià pozicijà perleido Telðiø apskrièiai (2001m.sudarë tik 2,73%). Ðiauliø apskrities santykinë dalis 1997-2001m.sumaþëjo nuo 10,34 iki 6,34% (5% punktais). Iki 2000 m. Ðiauliø apskritispagal santykinæ dalá atsiliko tik nuo Vilniaus, Kauno apskrièiø, taèiau2001m. didesnæ santykinæ dalá sudarë ir Panevëþio apskritis (+1,56%punktais).

Analizuojant butø naudingo ploto baziná kitimà Ðiauliø apskrityjepagal savivaldybes, pastebima, kad rodiklis vystësi nevienodai: tais pa-èiais metais skirtingose savivaldybëse buvo fiksuojami padidëjimai irsumaþëjimai, taèiau bet kuriuo atveju visose savivaldybëse butø naudin-gas plotas 2001 m. nukrito þemiau 1997 m. lygio (þr. 22 pav.).

20 pav. Pastatyta butø 1-2 butø namuose skaièiaus baziniai kitimo tempai pagal apskirtis

-0,7

-0,6

-0,5

-0,4

-0,3

-0,2

-0,1

0

0,1

0,2

0,3

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)

Lietuv oje Aly tausKauno Klaipëdos Marijampolës Panev ëþioTauragës TelðiøUtenos Vilniaus

21 pav. Pastatyta butø 1-2 butø namuose skaièiaus (vnt.) absoliutus bazinis pokytis pagal apskritis

0

500

1000

1500

2000

2500

Ið v

iso,

Alyt

aus

Kaun

o

Klai

pëdo

s

Mar

ijam

polë

s

Pane

vëþi

o

Ðiau

liø

Taur

agës

Telð

iø

Ute

nos

Viln

iaus

apskritys

Vnt.

1997

2001

-0,9

-0,8

-0,7

-0,6

-0,5

-0,4

-0,3

-0,2

-0,1

0

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)



1995 - 2 0 0 3

21 pav. Pastatytø butø 1-2 butø namuose skaièiaus absoliutus bazinis pokytispagal apskritis (vnt.)

22 pav. Pastatytø butø 1-2 butø namuose naudingoploto baziniasi kitimo tempai pagal savivaldybes

(tûkst. m2)

47Antras pagal dydá sumaþëjimas uþfiksuotas Radviliðkio r. Jis sudarë

-82% arba 24,5 punktais daugiau nei vidutiniðkai apskrityje, t.y.Radviliðkio r. esanèiø butø naudingas plotas 1,2 karto maþëjo sparèiaunegu vidutiniðkai apskrityje. Maþiausias sumaþëjimas buvo fiksuojamasKelmës r., jis sudarë -31% lyginant su 1997 m., o tai 26,5 punkto maþiaunei apskrityje (þr. 23 pav.).

Analizuojant Ðiauliø apskrities savivaldybëse pastatytø butø 1-2butø namuose struktûrinius pokyèius, pastebima, kad 2001 m., lyginantsu 1997 m., savo santykinæ dalá, nors ir nedaug, pavyko padidinti tikKelmës r. (+0,05 punkto), visø kitø rajonø santykinë dalis sumaþëjo.Todël vertinant butø naudingo ploto absoliutø baziná pokytá, galima dary-ti tokias iðvadas: në vienoje savivaldybëje padidëjimo nebuvo; didþiausiassumaþëjimas buvo Radviliðkio r. (-5,1 tûkst. m2 ir tai sudarë 83,6%); ma-þiausias -0,9 tûkst. m2 buvo Kelmës r. ir Pakruojo r. (atitinkamai -31% ir-64,3%).

Vertinant butø naudingo ploto pokyèius 1-2 butø namuose pagalapskritis (þr. 24 pav.), 2000 m. buvo uþfiksuotas naudingo ploto padidëji-mas 9,9% , lyginant su 1999 m., taèiau ir tais metais iki 1997 m. lygiotrûko 19,1%. 2001 m. uþfiksuoti patys didþiausi sumaþëjimai: -20,3% lygi-nant su 2000 m. ir -35,5% lyginant su 1997 m. Analizuojant naudingoploto pokyèius apskrityse, ið bendro konteksto labiausiai iðsiskiriaPanevëþio ir Utenos apskritys, kuriose, skirtingai nuo kitø apskrièiø, buvopastebëti baziniai naudingo ploto padidëjimai (Panevëþio apskrityje taiávyko tik 1998 m. (+25,6%), o Utenos apskrityje - 1998 m., 1999 m., 2000m., atitinkamai +4,35%, +9,42%, +5,1%), taèiau nepaisant to, 2001 m.,kaip ir visose kitose apskrityse, taip ir ðiose, buvo naudingo plotosumaþëjimas, lyginant su 1997 m. Didþiausias bazinis sumaþëjimas buvoTelðiø apskrityje (-59,6% arba 24,1 punkto daugiau nei vidutiniðkaiLietuvoje). Maþiausias bazinis sumaþëjimas buvo Utenos apskrityje - 2,2%arba 33,4 punkto maþiau nei vidutiniðkai Lietuvoje. Ðiauliø apskrityjebutø naudingo ploto kitimo tendencijos buvo tokios pat kaip ir vidu-tiniðkai Lietuvoje: 1997-1999 m. maþëjo, 2000 m. didëjo, 2001 m. maþëjo.Nepaisant to, kad Ðiauliø apskrityje 2000 m. naudingas butø plotaspadidëjo 6,2%, (dël gana þenkliø sumaþëjimø kitais metais), 2001 m., lygi-nant su 1997 m., naudingas plotas sumaþëjo 57,5% arba 22 punktais dau-giau uþ Lietuvos vidurká, o tai yra 9 rezultatas, 2,1 punkto aplenkiantTelðiø apskritá. Todël galima teigti, kad butø naudingo ploto maþëjimotempai Ðiauliø apskrityje buvo 1,11 karto spartesni negu vidutiniðkaiLietuvoje, 1,23 karto spartesni negu Utenos apskrityje, 1,01 karto lëtesninegu Telðiø apskrityje.

Vertinant butø naudingo ploto santykinæ struktûrà pagal apskritis,galima teigti, kad didþiausià dalá sudaro Vilniaus apskrityje esanèiø butønaudingas plotas (nuo 28,9% 1998 m. iki 36,7% 2001 m.). Ðiauliø apskri-tyje butø naudingas plotas sudaro apie 7 %, bet turi tendencijà maþëti.Vertinant butø naudingo ploto santykinës struktûros pokyèius 2001 m.,lyginant su baziniais, galima daryti iðvadà, kad savo dalá pavyko padi-dinti Panevëþio, Utenos ir Vilniaus apsktims (atitinkamai +2,7 punkto;

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3


23 pav. Pastatyta butø 1-2 butø namuose naudingo ploto (tûkst. m2) absoliutus bazinis pokytis pagal savivaldybes

0123456789

Ðiauliø m.sav .

Akmenës r.sav .

Joniðkio r.sav .

Kelmës r.sav .

Pakruojo r.sav .


Ðiauliø r.sav .

tûks

t. m

2

1997

2001

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0,0

0,2

0,4

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


24 pav. Pastatyta butø 1-2 bûtø namuose naudingoploto bazinis pokytis pagal apskritis, (tûkst. m2)

23 pav. Pastatytø butø 1-2 butø namuose naudingo ploto absoliutusbaznis pokytis pagal savivaldybes (tûkst. m2)

48+1,8 punkto; +4,9 punkto). Didþiausias santykinës dalies sumaþëjimasuþfiksuotas Ðiauliø apskrityje (-2,8 punkto) ir dël to Ðiauliø apskritis ið 4vietos pagal santykinës dalies dydá 1997 m., nukrito viena vieta þemiau2001 m., nusileisdama Vilniaus, Kauno, Panevëþio ir Klaipëdosapskritims.

Analizuojant bazinius absoliutinius naudingo ploto pokyèius pagalapskritis, galima teigti, kad didþiausias absoliutus sumaþëjimas buvoKauno apskrityje (-35,2 tûkst. m2), maþiausias - Utenos apskrityje (-0,3tûkst. m2). Ðiauliø apskrityje naudingo ploto sumaþëjo 18,7 tûkst. m2 (3vieta po Kauno ir Vilniaus apskrièiø) (þr. 25 pav.).

Gyvenamasis fondas Radviliðkio rajone. Atlikus Radviliðkio rajonogyvenamojo fondo analizæ, pastebëta, kad per 1999 - 2001 metø laikotarpáávyko bazinis sumaþëjimas (-0,002). Tad pagal ðá rodiklá rajonas lenkiaÐiauliø apskritá, kurios bendras bazinis pokytis taip pat buvo neigiamas(-0,016), o labiausiai atsilieka nuo Ðiauliø rajono savivaldybës, turëjusiosdidþiausià teigiamà baziná pokytá (0,0057).

Vertinant gyvenamojo fondo bazinius pakitimus Ðiauliø apskrityjegalima daryti tokias iðvadas: 2000 m. gyvenamasis fondas iðaugo 2-sesavivaldybëse ið 7 (Joniðkio r. +1,2%, Ðiauliø r. +1,6%); 2001 m. fondasiðaugo 3 savivaldybëse (tie patys Joniðkio r. ir Ðiauliø r. ir dar Ðiauliø m.)(þr. 26 pav.). Dël to 2001 m., lyginant su 1999 m., 3 savivaldybëse gyve-namasis fondas buvo didesnis negu baziniais metais (Ðiauliø m. +0,04%;Joniðkio r. +0,13%; Ðiauliø r. +0,57%). Didþiausias iðaugimo tempasbuvo Ðiauliø r. (+0,57%), didþiausias sumaþëjimo tempas Akmenës r. (-16,24%). Radvil iðkio r . gyvenamojo fondo sumaþëjimo tempasbuvo (-0,21%) arba 1,4 punkto maþesnis negu vidutiniðkaiapskrityje .

Radviliðkio rajone gyvenamasis fondas per 1999 - 2000 metølaikotarpá stabiliai maþëjo miestuose (vid. +0,24% per metus), laikotar-pio pabaigoje ágydamas -0,0048 baziná pokytá. Kiek kitokia gyvenamojofondo kaita stebëta Radviliðkio rajono kaimo teritorijoje, kur rodikliovidutinis pokytis per 1999 - 2000 metø laikotarpá yra labai nedidelis, betteigiamas (0,00005). Tokià rodiklio dinamikà sàlygojo 2001 metø rezul-tatas lëmæs gyvenamojo fondo augimà +0,04%. Be Radviliðkio rajono,teigiamas gyvenamojo fondo augimas Ðiauliø apskrityje buvo tik Ðiauliørajone (vid. +0,44% per metus). Tokia situacija leidþia iðkelti prielaidàapie augantá kaimiðkø teritorijø rezidencinio patrauklumo.

Lietuvoje per nagrinëjamà laikotarpá 1999-2001 m. gyvenamojofondo kitimas buvo nevienodas: 2000 m. padidëjo 2,28%, 2001 m.sumaþëjo 2,59%, dël to 2001 m., lyginant su baziniais, gyvenamasis fon-das sumaþëjo 0,37%. Nagrinëjant rodiklio kitimà apskrityse, galima teigti,kad 2000 m. gyvenamasis fondas iðaugo 80% apskrièiø (Klaipëdos apskri-tyje sumaþëjo 2,63%, Ðiauliø apskrityje sumaþëjo 1,56%), o 2001 m. fon-das iðaugo tik 50% apskrièiø. Dël to 2001 m., lyginant su 1999 m., 3apskrityse gyvenamojo fondo rodikliai nukrito þemiau baziniø metø ribos(Kauno apskrityje -9,63%; Klaipëdos apskrityje -2,06 %; Ðiauliø apskrity-

-0,18

-0,16

-0,14

-0,12

-0,1

-0,08

-0,06

-0,04

-0,02

0

0,02

1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


25 pav. Pastatyta butø 1-2 butø namuose naudingo ploto (tûkst. m2) absoliutus bazinis pokytis pagal apskritis

0

100

200

300

400

500

Ið v

iso,

Alyt

aus

Kaun

o

Klai

pëdo

s

Mar

ijam

polë

s

Pane

vëþi

o

Ðiau

liø

Taur

agës

Telð

iø

Ute

nos

Viln

iaus

apskritys

tûks

t. m

21997

2001


1995 - 2 0 0 3

26 pav. Gyvenamojo fondo naudingo ploto bazini-asi kitimo tempai pagal savivaldybes, (tûkst. m2)

49je -1,64%); didþiausias iðaugimo tempas buvo Marijampolës apskrityje(+5,86%). Ðiauliø apskrityje, kaip minëta, gyvenamasis fondas sumaþëjo1,64 % arba 1,27 punktais daugiau nei vidutiniðkai Lietuvoje (þr. 27 pav.).

Analizuojant gyvenamojo fondo santykinæ struktûrà pagal apskri-tis, galima teigti, kad didþiausià dalá sudaro gyvenamasis plotas Vilniausapskrityje (virð 23%), maþiausià - Tauragës apskrityje (nesiekia 4%). 2001m., lyginant su 1999 m., savo dalá padidino 7 apskritys: Alytaus,Marijampolës, Panevëþio, Tauragës, Telðiø, Utenos, Vilniaus (ðioje apskri-tyje didþiausias padidëjimas +0,82 punkto). Didþiausias santykinës daliessumaþëjimas buvo Kauno apskrityje -2,01 punkto. Ðiauliø apskrityjegyvenamasis plotas sudaro apie 10% viso Lietuvos gyvenamojo ploto (3pozicija), 2001 m. santykinë dalis sudarë 10,48% (t.y. sumaþëjo 0,14 punk-to), bet iðliko ta pati 3 pozicija.

Analizuojant gyvenamojo fondo absoliutø baziná pokytá pagalapskritis, pastebima, kad gyvenamasis plotas Lietuvos mastu sumaþëjo297,3 tûkst. m2 naudingo ploto (þr. 28 pav.). Nors gyvenamasis plotas pro-centiniu ir absoliuèiu poþiûriu iðaugo 70% apskrièiø, neigiamà bendràrezultatà lëmë likusiose 30% apskrièiø didesnis gyvenamojo plotosumaþëjimas. Didþiausias absoliutinis padidëjimas buvo Vilniaus apskrity-je ir sudarë 577,4 tûkst. m2 (nors procentiniu poþiûriu tai tik 5 rezultatas),maþiausias - Alytaus apskrityje (+60,4 tûkst. m2). Absoliutiniai sumaþëji-mai buvo Kauno apskrityje (-1662,2 tûkst. m2, tai ir pats didþiausias pro-centinis sumaþëjimas), Klaipëdos apskrityje (-167,3 tûkst. m2), Ðiauliøapsk. (-138,7 tûkst. m2).

Lietuvos mastu privaèios nuosavybës gyvenamasis fondas kitonetolygiai: 2000 m. padidëjo 2,41%, o 2001 m. sumaþëjo 2,63%. Panaðiostendencijos buvo Kauno, Panevëþio, Tauragës ir Vilniaus apskrityse. Pervisà periodà augimas buvo fiksuojamas Alytaus, Marijampolës, Telðiø irUtenos apskrityse. Tik vienoje Ðiauliø apskrityje per visà laikotarpá pri-vaèios nuosavybës gyvenamasis plotas maþëjo: 2000 m. sumaþëjo 1,56%(3,97 punkto daugiau nei vidutiniðkai LR), 2001 m. -0,08% (2,55 maþiaunei vidutiniðkai Lietyvoje). Dël to, 2001 m., lyginant su baziniais, pri-vaèios nuosavybës gyvenamojo ploto padaugëjo 7 apskrityse (Alytaus,Marijampolës, Panevëþio, Tauragës, Telðiø, Utenos, Vilniaus), sumaþëjoKauno, Klaipëdos ir Ðiauliø apskrityje. Didþiausias padidëjimas buvoMarijampolës apskrityje (+5,92% arba 5,64 punktais daugiau nei vidu-tiniðkai Lietuvoje), didþiausias sumaþëjimas - Kauno apskrityje (-9,89%arba 9,61 punkto daugiau nei vidutiniðkai Lietuvoje). Ðiauliø apskrityjeprivaèios nuosavybës gyvenamojo ploto sumaþëjo 1,64%, o tai 1,36 punk-to daugiau nei vidutiniðkai Lietuvoje (2 pagal dydá neigiamas rezultatas).

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

28 pav. Gyvenamojo fondo naudingo ploto (tûkst. m2) absoliutus bazinis pokytis pagal apskritis

0

20000

40000

60000

80000

Ið v

iso,

Alyt

aus

Kaun

o

Klai

pëdo

s

Mar

ijam

polë

s

Pane

vëþi

o

Ðiau

liø

Taur

agës

Telð

iø

Ute

nos

Viln

iaus

apskritys

tûks

t. m

2

1999

2001

-0,2

-0,1

-0,1

0,0

0,1

0,1

0,2

0,2

1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)



27 pav. Gyvenamojo fondo naudingo plotobazinis pokytis pagal apskritis (tûkst. m2)

28 pav. Gyvenamojo fondo naudingo ploto absoliutus bazinis pokytis pagalapskritis (tûkst. m2)

50Privaèios nuosavybës gyvenamojo ploto absoliutus bazinis pokytis

Ðiauliø apskrityje buvo -134,1 tûkst. m2 Didþiausias teigiamas absoliutusbazinis pokytis buvo Ðiauliø r. (+6,5 tûkst. m2), teigiami pokyèiai buvo irÐiauliø m. (+2,1 tûkst. m2). Didþiausias neigiamas bazinis pokytis buvoAkmenës r., jis sudarë 133,2 tûkst. m2, o tai yra 24,2 karto (arba 127,7tûkst.kv.m) maþiau negu Kelmës r., kuriame absoliutus bazinis sumaþëji-mo tempas yra antras pagal dydá ið neigiamø (þr. 29 pav.).

Analizuojant valstybës, savivaldybiø nuosavybës gyvenamojo plotokitimà Ðiauliø apskrityje, galima teigti, kad buvo rodiklio maþëjimo ten-dencija, nes tiek 2000 m., tiek 2001 m. buvo fiksuojami gyvenamojo plotosumaþëjimai, lyginant su praëjusiais metais (atitinkamai -1,59 ir -0,15%)(þr. 30 pav.). Panaðios tendencijos buvo Ðiauliø m. ir Radviliðkio r. Tuotarpu augimas per visà periodà buvo fiksuojamas tik Joniðkio r. Kituoserajonuose valstybës nuosavybës gyvenamasis fondas kito netolygiai.

Dël to, 2001 m., lyginant su baziniais (þr. 31 pav.), valstybës, savi-valdybiø nuosavybës gyvenamojo ploto padidëjo 2 rajonuose (Joniðkio r.+4,32% arba 6,06 punkto daugiau uþ apskrities vidurká ir Kelmës r.+4,28% arba 6,02 punktais daugiau uþ apskrities vidurká); nepasikeitëÐiauliø r., sumaþëjo Ðiauliø m. (-1,41%, 0,33 punkto maþiau uþ apskritiesvidurká), Akmenës r. (-9,32%, 7,58 punktais daugiau uþ apskrities vidurká),Pakruojo r. (-1,71%, 0,03 punkto maþiau uþ apskrities vidurká), Radviliðkior. (-4,5%, 2,76 punkto daugiau uþ apskrities vidurká).

Analizuojant valstybës, savivaldybiø nuosavybës gyvenamojo plotokitimà Lietuvos mastu, galima teigti, kad buvo rodiklio maþëjimo tenden-cija, nes tiek 2000 m., tiek 2001 m. buvo fiksuojami gyvenamojo plotosumaþëjimai, lyginant su praëjusiais metais (atitinkamai -1,73 ir -1,36%)(þr. 32 pav.). Panaðios tendencijos buvo Klaipëdos, Ðiauliø, Utenos irVilniaus apskrityse. Tuo tarpu augimas per visà periodà buvo fiksuojamasMarijampolës, Panevëþio, Tauragës, Telðiø apskrityse. Kitose apskritysevalstybës nuosavybës gyvenamasis fondas kito netolygiai.

29 pav. Privaèios nuosavybës gyvenamojo fondo naudingo ploto (tûkst. m2) absoliutus bazinis pokytis pagal apskritis

0

20000

40000

60000

80000

Ið v

iso,

Aly

taus

Kau

no

Kla

ipëd

os

Mar

ijam

polë

s

Pan

evëþ

io

Ðia

uliø

Taur

agës

Telð

iø

Ute

nos

Viln

iaus

apskritys

tûks

t. m

2

1999

2001

-0,14

-0,12

-0,1

-0,08

-0,06

-0,04

-0,02

0

0,02

0,04

0,06

1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


31 pav. Valstybës, savivaldybiø nuosavybës fondo naudingo ploto (tûkst. m2) absoliutus bazinis pokytis pagal savivaldybes

0

10

20

3040

50

60

70

80

Ðiauliø m.sav .

Akmenës r.sav .

Joniðkio r.sav .

Kelmës r.sav .

Pakruojo r.sav .


Ðiauliø r.sav .

tûks

t. m

2

1999

2001

32 pav. Valstybës, savivaldybiø nuosavybës fondo naudingo ploto (tûkst. m2) bazinis

pokytis pagal apskritis

-0,2

-0,2

-0,1

-0,1

0,0

0,1

0,1

0,2

0,2

1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)



1995 - 2 0 0 3

29 pav. Privaèios nuosavybës gyvenamojo fondo naudingo ploto absoliutus bazinispokytis pagal apskritis (tûkst. m2)

30 pav. Vasltybës, savivaldybiø nuosavybësfondo naudingo ploto baziniai kitimo tempai

pagal savivaldybes (tûkst. m2)

32 pav. Vasltybës, savivaldybiø nuosavybësfondo naudingo ploto bazinis pokytis pagal

apskritis (tûkst. m2)

31 pav. Vasltybës, savivaldybiø nuosavybës fondo naudingo ploto absoliutusbazinis pokytis pagal savivaldybes (tûkst. m2)

51Dël ðios prieþasties, 2001 m., lyginant su baziniais, valstybës, savi-

valdybiø nuosavybës gyvenamojo ploto padidëjo 4 apskrityse(Marijampolës, Panevëþio, Tauragës, Telðiø), sumaþëjo Alytaus, Kauno,Klaipëdos, Ðiauliø, Utenos ir Vilniaus apsk. Didþiausias padidëjimas buvoTauragës apsk. (+13,02% arba 16,1 punkto daugiau nei vidutiniðkaiðalies), didþiausias sumaþëjimas - Klaipëdos apskrityje (-16,34% arba 13,3punkto daugiau nei vidutiniðkai ðalyje). Ðiauliø apskrityje valstybës, savi-valdybiø nuosavybës gyvenamojo ploto sumaþëjo 1,74% arba 1,33 punk-to maþiau nei vidutiniðkai Lietuvoje (5 pagal dydá neigiamas rezultatas).

Valstybës, savivaldybiø nuosavybës gyvenamojo ploto absoliutusbazinis pokytis Lietuvos mastu buvo -79,8 tûkst. m2 (137,6 tûkst. m2 arba2,72 karto maþiau negu privaèios nuosavybës gyvenamojo fondo absoliu-tus sumaþëjimas) (þr. 33 pav.).

Didþiausias teigiamas absoliutus bazinis pokytis buvo Tauragësapskrityje (+8,7 tûkst. m2; èia taip pat ir didþiausias procentinis padidëji-mas), teigiami pokyèiai buvo ir Marijampolës, Panevëþio ir Telðiø apskri-tyje. Didþiausias neigiamas absoliutus bazinis pokytis buvo Klaipëdosapskrityje, jis sudarë 46,7 tûkst. m2 (èia taip pat ir didþiausias procentinissumaþëjimas). Ðiauliø apskrityje valstybës, savivaldybiø nuosavybës gyve-namojo ploto 2001 m., lyginant su 1999 m., sumaþëjo 4,6 tûkst. m2 (129,5tûkst.kv.m arba 29,2 karto maþiau negu privaèios nuosavybës gyvenamo-jo fondo), o tai yra pagal dydá antras nuo galo neigiamas rezultatas.Ðiauliø apskrityje absoliutus sumaþëjimas buvo 2,42 karto didesnis uþmaþiausià absoliutiná sumaþëjimà Alytaus apskrityje ir 10,15 karto maþes-nis uþ maksimalø absoliutiná sumaþëjimà Klaipëdos apskrityje.

Industrinës ir komercinës nuosavybës rinka

Vertinant rekonstruojamø industriniø pastatø kitimà, pastebimiryðkûs rodiklio svyravimai (þr. 34 pav.). Rekonstruojamø industriniø pas-tatø kvadratûra per 1995 - 2002 metø laikotarpá kito nuo 0 iki 8804 kv2

per metus. Apskritai tai nëra daug, taèiau sàlyginis svyravimas rodorajono industrinio sektoriaus nesistemingà vystymàsi. Maþos investicijossektoriuje rodo rinkos nepatrauklumà bei konkurencingumo trûkumà.Vis tik optimistiðkiau nuteikia rodiklio kitimas 2001 ir 2002 metais,kuomet rekonstruojamø industriniø pastatø kvadratûra iðaugo 1214 kv2

(2001 m.) ir 8804 m2 (2002 m.) (þr. 8 lentelæ). Taèiau nors ir remiantis poli-nomialiu trendu galima daryti prielaidà, kad 2003 ir 2004 metais yra ga-limas rodiklio augimas, vis tik bûtina pabrëþti, jog dël didelës duomenøsklaidos empirinio prognozavimo patikimumas yra labai maþas.

Per 1995 - 2002 metø laikotarpá labai stipriai (90%) sumaþëjo indus-triniø pastatø statybos leidimø skaièius. Tuo laikotarpiu didþiausiaspokytis stebëtas per 1995 - 1996 metø laikotarpá. Tuo metu iðduotø lei-

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

33 pav. Valstybës, savivaldybiø nuosavybës naudingo ploto (tûkst. m2) absoliutus bazinis pokytis pagal apskritis

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

Ið v

iso,

Aly

taus

Kau

no

Kla

ipëd

os

Mar

ijam

polë

s

Pan

evëþ

io

Ðia

uliø

Taur

agës

Telð

iø

Ute

nos

Viln

iaus

apskritys

tûks

t. m

2

1999

2001


34 pav. Rekonstruojamø industriniø pastatø ploto pokytis Radviliðkio rajone, (m2)

0,0

-0,7 -0,7

8,1

1,0

-1,0

0,0

6,3

-2-10123456789

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


33 pav. Vasltybës, savivaldybiø nuosavybës naudingo ploto absoliutus bazinispokytis pagal apskritis (tûkst. m2)

52

dimø skaièius sumaþëjo 80%, kas sudarë absoliutøjá pokytá 8 leidimais (þr.9 lentelæ ir 35 pav.)). Per vëliau sekusá periodà iðduodamø leidimøskaièius sumaþëjo dar 50%, o tai faktiðkai 1997 metais jau tesudarë tik 1leidimà per metus. Tokia situacija iðsilaikë iki pat 2002 metø. Taèiauprognozavus eksponentiniu trendu iðlieka iðduotø leidmø skaièiausmaþëjimo tendencija 2004 metais.

Statomø industriniø pastatø kvadratûra rajone paskutiniu metu(1996 - 2002) kinta tolygiai (þr. 36 pav. ir 10 lentelæ). Todël remiantis ðiaisduomenimis galima daryti prielaidà, kad ðios srities vystymosi aktyvumasiðliks ir ateinanèiais 2004 metais.

Priimtø eksploatuoti industriniø pastatø kvadratûra per 1995 - 2002metø laikotarpá, neskaitant rodiklio sumaþëjimo 1995 - 1996 metais,iðlieka bendra rodiklio augimo tendencija. Atkreiptinas dëmesys á tai, kadpriimtø eksploatuoti industriniø pastatø kvadratûros augimas yra cik-liðkas, apimantis dvejø metø laikotarpá. Paþymëtina tai, kad 2004 metaiyra sàlyginio nuosmukio periodas, todël yra tikimybë, per ðá laikotarpágali maþëti priimtø eksploatuoti industriniø pastatø kvadratûra (þr. 37pav.). Ðio rodiklio dinamika parodo nors ir neintensyvø, taèiau augantásektoriaus iðsivystymà.

Komercinë/ofisinë ir prekybinë nuosavybë. Nagrinëjantkomercinës nuosavybës bûklës indikatoriø, pastebëta, kad rajone ði sritisiðvystyta labai silpnai, o sprendþiant ið investicijø kiekio ir jø kitimo per1995 - 2002 metø periodà, galima teigti, jog Radviliðkio rajone verslokonkurencingumo didinimui skiriama labai maþai dëmesio (þr. 12lentelæ). Galiausiai, vien tai, kad per 1995 - 2002 metus iðduotas vienasleidimas statyti komercinæ/ofisinæ nuosavybæ (1998 m.), rodo, jog rajonopasirengimas priimti verslo partnerius ir tuo paèiu pritraukti ilgalaikiasinvesticijas yra nepakankamas.

Rekonstruojamos prekybinës nuosavybës kvadratûros pokytis pa-rodë, kad Radviliðkio rajone prekybos sektorius yra aktyvus . Taèiau sàly-ginai didelis kvadratûros pokytis metai ið metø neleidþia patikimai prog-nozuoti rodiklio vystymàsi 2004 metams. Todël, siekiant ávertinti preky-bos sektoriaus vystymosi tendencijas, bûtina atlikti sektoriaus ekspertinávertinimà (þr. 38 pav. bei 13 lentelæ).

8 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 20021600 459 122 1106 2182 0 1214 8804

Rekonstruojamø indrustriniø pastatø plotas (m2) Radviliðkio rajone

35 pav. Iðduotø leidimø skaièiaus statyti industrinius pastatus pokytis Radviliðkio rajone

0,0

-0,8

-0,5

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

-1-0,9-0,8-0,7-0,6-0,5-0,4-0,3-0,2-0,1

0

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp

Tp(grandininis) Tp(bazinis) 9 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 200210 2 1 1 1 1 1 1

Iðduotø leidimø skaièius statyti industrinius pastatus Radviliðkio rajone

10 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 20021500 459 122 214 453 322 445 651

Statomø industriniø pastatø plotas (m2) Radviliðkio rajone

36 pav. Statomø industriniø pastatø ploto (m2) pokytis Radviliðkio rajone

0,0

-0,7 -0,7

0,8

1,1

-0,3

0,4 0,5

-1,5

-1

-0,5

0

0,5

1

1,5

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


11 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002908 0 544 185 812 717 2021 1283

Priimtø eksploatuoti industriniø pastatø plotas (m2) Radviliðkio rajone

37 pav. Priimtø eksploatuoti industriniø pastatø ploto pokytis Radviliðkio rajone, (m2)

0,0

-1,0

0,0

-0,7

3,4

-0,1

1,8

-0,4

-1,5-1

-0,50

0,51

1,52

2,53

3,54

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


38 pav. Rekonstruojamos prekybinës nuosavybës ploto pokytis Radviliðkio rajone, (m2)

0,00,7

0,0

-0,8

0,0 0,0 0,00,4

-2

-1

0

1

2

3

4

5

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

Rekonstruojamø industriniø pastatø plotas

Radviliðkio rajone (m2)

Statomø industriniø pastatø plotas Radviliðkio rajone

(m2)

Priimtø eksploatuoti industriniø pastatø plotas


36 pav. Statomø industriniø pastatø ploto

pokytis Radviliðkio rajone (m2)

EKONOMINIS AUGIMAS

53

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

Sprendþiant ið iðduotø leidimø statyti prekybinius pastatus skai-èiaus kitimo, galima teigti, kad labiausiai ekspansyvi prekybos sektoriausplëtra buvo 1998 metais (þr. 14 lentelæ bei 39 pav.). Tuomet Radviliðkiorajone pradëta statyti pagrindiniø Lietuvos prekybos tinklø filialus. Taiparodo ir santykinio rodiklio kitimas (1 leidimui tenkantis patalpø m2.skaièius). Analizuojant já, matyti, kad stambiø investicijø atëjimas á preky-bos sritá rajone prasidëjo 1997 metais ir jau 2000 metais peraugo á vidu-tines. Augimas visiðkai sulëtëjo 2002 metais, ágydamas smulkios investi-cijos Radviliðkio rajono mastu statusà. Ásikûrus tinklø atstovybëms rajone,prekybos sektoriaus vystymasis sulëtëjo iki minimumo (1 leidimas permetus). Negana to ðiø tinklø invazija á rajono ekonominá vystymàsiRadviliðkio rajono savivaldybei didelës naudos neatneðë, nes mokestiniøpajamø, susijusiø su tø tinklø veikla rajone, savivaldybë negauna.

Per 1995 - 2002 metus buvo priimta eksploatuoti prekybiniø pas-tatø/patalpø 14727 m2, o tai vidutiniðkai per metus sudarë 1841 m2.Paþymëtina tai, kad nuo 1995 iki 1998 metø priimtø eksploatuoti preky-biniø pastatø/patalpø kvadratûra në vienais metais nesiekë vidurkio, oper 1998 - 2002 metø laikotarpá visos rodiklio reikðmës, neskaitant 2000metø, buvo aukðtesnës uþ vidutinæ kvadratûrà (þr. 40 pav.). Ypaè spartusrajono rodiklio augimas uþfiksuotas 2002 metais (þr. 15 lentelæ), kuometrodiklis, lyginant su praëjusiais metais, iðaugo 126%, o, lyginant su 1995m. net 19 kartø.

Taèiau, remiantis vidutiniu vienam iðduotam leidimui statyti preky-binius pastatus kvadratûros pokyèiu bei vadovaujantis Power trendo pro-jekcija, galima prognozuoti, kad per artimiausià laikotarpá priimtøeksploatuoti prekybiniø pastatø/patalpø kvadratûra pradës maþëti.

Nuosavybës rinka: industrinës ir komercinës nuosavybës rinka

12 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Rekonstruojama k/o nuosavybë, (m 2) 0 0 116 0 0 123 381 102

Iðduotø leidimø skaièius statyti k/o pastatus, (vnt)

0 0 0 1 0 0 0 0

Statomø k/o pastatø/patalpø, (m2) 0 0 0 234 0 0 0 0

Priimtø ekspoatuoti k/o pastatø/patalpø, (m 2) 0 0 128 234 0 0 0 193

Komercinës nuosavybës bûklë Radviliðkio rajone

13 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002500 846 2503 529 1892 1922 852 1232

Rekonstruojamos prekybinës nuosavybës plotas (m2) Radviliðkio rajone

39 pav. Statomø prekybiniø pastatø/patalpø ploto pokytis Radviliðkio rajone, (m2)

0,0

-0,2

0,0

10,3

0,0

-0,8

0,0

-0,8-2

0

2

4

6

8

10

12

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metaiTp


40 pav. Priimtø eksploatuoti prekybiniø pastatø/patalpø ploto pokytis

Radviliðkio rajone, (m2)

0,0

3,4

0,4

-0,4

1,2

-0,3

0,5 1,3

-5

0

5

10

15

20

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


15 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002251 1111 1588 967 2172 1479 2195 4964

Priimtø eksploatuoti prekybiniø pastatø/patalpø plotas (m2) Radviliðkio rajone

14 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Iðduotø leidimø skaièius statyti prekybinius pastatus, (vnt)

10 12 2 21 3 1 2 1

Statomø prekybiniø pastatø/patalpø, (m 2) 546 424 499 5644 737 156 386 74

Prekybinës nuosavybës bûklë Radviliðkio rajone

Priimtø eksploatuoti prekybiniø pastatø/patalpø

plotas Radviliðkio rajone (m2)

Rekonstruojamos prekybinës nuosavybës plotas


54

4. Darbo rinkos bûklë

Darbingo amþiaus þmoniø skaièiaus kitimo analizë. Darbingoamþiaus gyventojø skaièius Radviliðkio r. 1995-2002 m. kito labai neþy-miai, ir, nors iki 2000 m. nebuvo fiksuojamas rodiklio maþëjimas, dëldarbingo amþiaus gyventojø sumaþëjimo 2000 ir 2002 m., vidutinis meti-nis rajono rodiklio tempas buvo neigiamas ir sudarë 99,9% (þr. 41 pav.).Tuo tarpu Ðiauliø apskrityje mastu darbingo amþiaus gyventojø skaièiaussvyravimai buvo didesni, o rodiklio sumaþëjimas buvo fiksuojamas tik2002 m. Iðvada: Radviliðkio r. darbingo amþiaus gyventojø skaièius 1995-2002 m. sumaþëjo 0,6% (3,7 punktais maþiau negu vidutiniðkai apskrity-je).

Lyginant darbingo amþiaus rajono gyventojø ir bendro rajonogyventojø skaièiø kitimà galima pastebëti, kad Radviliðkio r. gyventojøskaièius 1995-2002 m. vidutiniðkai kasmet sumaþëdavo 0,9%, o darbingoamþiaus gyventojø skaièius sumaþëdavo 0,1%. Vadinasi, santykinëdarbingo amþiaus gyventojø dalis rajone didëja: 1995 m. darbingo am-þiaus gyventojai Radviliðkio r. sudarë 52,7%, o 2002 m. jau 55,6% (þr. 42pav.). Ði tendencija yra palanki tolesniam rajono vystymuisi, jei busiðspræsta uþimtumo problema. Tuo tarpu Ðiauliø apskrities gyventojøskaièius maþëja lëèiau negu darbingo amþiaus gyventojø skaièius (vidu-tiniai metiniai sumaþëjimo tempai atitinkamai buvo -0,4 % ir -0,6%), o taireiðkia, kad darbingo amþiaus gyventojai iðvyksta ið apskrities ir, jeinebus imtasi priemoniø, ateityje gali kilti sunkumø. Ðiuo poþiûriuRadviliðkio r. padëtis yra geresnë negu vidutiniðkai apskrityje.Paminëtina, kad rajono darbingo amþiaus gyventojai 1995 m. sudarë13,1% darbingo amþiaus apskrities gyventojø, o 2002 m. jau 13,6%, t.y.rodiklio vystymosi tendencijos rajonui yra palankios (þr. 16 lentelæ).

Analizuojant laisvø darbo vietø kitimà Radviliðkio r. galima paste-bëti, kad, nepaisant sumaþëjimø 1999 ir 2002 m., nagrinëjamu laikotarpiu(1995-2002 m.) darbo vietø pasiûla augo (þr. 43 pav.). Didþiausias augimotempas buvo uþfiksuotas 1998 m., kai laisvø darbo vietø skaièius padidëjo99,2%, tuo tarpu maksimalus sumaþëjimas buvo 6,4% (2002 m.). Dël to1995-2002 m. laisvø darbo vietø skaièius Radviliðkio raj. iðaugo 3,3 karto(þr. 17 lentelæ).

Analizuojant darbo jëgos paklausà pagal ámonës darbuotojøskaièiø 2001-2002 m. galima pastebëti, kad didþiausià pasiûlos dalásudarë darbo jëgos paklausa ámonëse nuo 10 iki 50 darbuotojø, t.y.vidutinëse (þr. 18 lentelæ). Ðio tipo ámonës, nepaisant darbo jëgos paklau-sos sumaþëjimo 20%, ir 2002 m. liko darbo vietø pasiûlos lyderë, o áverti-nant tai, kad kitø tipø ámonëse darbo jëgos paklausa pakito labai nedaug,galima teigti, kad kaip tik laisvø darbo vietø sumaþëjimas 10-50 darbuo-tojø turinèiose ámonëse ir nulëmë bendrà laisvø darbo vietø pasiûlos(arba darbo jëgos paklausos) sumaþëjimà.

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

41 pav. Darbingo amþiaus gyventojø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,000

-0,033-0,028

0,046

0,0000,0030,0030,003

0,0

0,00,0

0,0

0,00,0

0,0

0,00,0

0,1

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


42 pav. Darbingo amþiaus gyventojø santykinës dalies, lyginant su gyventojø skaièiumi, pokytis

55,62

57,03

54,4953,8553,65

53,2752,9952,72

54,55

58,36

56,6456,1956,19

55,7055,3055,30

51

52

53

54

55

56

57

58

59

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

proc

.

Radviliðkio rajonas

Ðiauliø apskirtis

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Ðiauliø apskrityje 222153 222153 223885 225926 225926 227355 228770 212594Radviliðkio rajone 29100 29200 29300 29400 29400 28444 29742 28920Rajono santikis su ÐA (proc.) 13,1 13,1 13,1 13,0 13,0 12,5 13,0 13,6

16 lentelëDarbingo amþiaus gyventojø skaièius

43 pav. Laisvø darbo vietø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00 0,05

-0,06

0,34

-0,03

0,99

0,18

0,10

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002600 661 781 1556 1516 1597 2146 2009

Laisvø darbo vietø skaièius rajone17 lentelë

EKONOMINIS AUGIMAS

55

Nagrinëjant darbo jëgos paklausà pagal ekonomines veiklasRadviliðkio r., pastebima, kad didþiausia darbo jëgos paklausa buvopaslaugø sektoriuje: èia buvo siûloma apie 50% visø laisvø darbo vietø.Nestabiliausia padëtis 1996-2002 m. buvo þemës ûkio ir statybos sekto-riuose: èia atitinkamais metais darbo jëgos paklausa tai iðaugdavo apie 3kartus, tai sumaþëdavo daugiau kaip 50%.

Paþymëtina, kad visuose sektoriuose 1996-2002 m. darbo jëgos pak-lausa augo (þr. 44 pav.). Radviliðkio r. sparèiausiai darbo jëgos paklausaaugo pramonës sektoriuje (vidutiniðkai kasmet po 32%), nors 2001-2002m. augimo tempas sulëtëjo (þr. 45 pav.). Lëèiausiai darbo jëgos paklausaaugo statybos sektoriuje (vidutiniðkai po 8% kasmet), nors 2002 m., lygi-nant su 2001 m., paklausa iðaugo 1,6 karto (þr. 46 pav.).

Atsiþvelgiant á rodikliø kitimo trendo projekcijas, galima darytiprielaidas, kad, jei nebus kokiø nors ryðkiø nenumatytø tiek pozityviø,tiek negatyviø ávykiø, artimiausiais metais galima tikëtis, kad darbo jëgospaklausa augs pramonës ir paslaugø sektoriuose, o dël dideliø svyravimøþemës ûkio ir statybos sektoriuose vystymosi tendencijas iðskirti sunku.

Analizuojant laisvø darbo vietø pasiûlos struktûrà 2002 m., galimakonstatuoti, kad paslaugø sektoriuje siûlomos darbo vietos sudarë 43,1%,pramonëje 35,6, statyboje 10,8%, þemës ûkyje 10,5% (þr. 19 lentelæ).Paslaugø sektoriuje 2002 m. daugiausia darbo vietø siûlë: didmeninë irmaþmeninë prekyba, transporto priemoniø remontas bei asmeniniø irbuitiniø daiktø taisymas - 33,6%, transportas, sandëliavimas ir nuotoliniairyðiai - 14,0%, ðvietimas 9,8%, maþiausiai - finansinis tarpininkavimas -1,0%; sveikatos prieþiûra ir socialinis darbas - 1,1%.

Draudëjø ir darbuotojø skaièiaus kitimas Radviliðkio rajone(SODROS duomenimis). Nagrinëjamu laikotarpiu (1998-2002 m.)Radviliðkio r. pagal draudëjø ir darbuotojø skaièiø didþiausiais darbda-viais gali bûti laikomos PÁ, BÁ, UAB ir ÞÛB tipo ámonës. Taèiau reikiaatkreipti dëmesá á tai, kad þemës ûkio bendrovës (ÞÛB) savo pozicijaspraranda tiek draudëjø skaièiaus, tiek darbuotojø skaièiaus atþvilgiu.Paþymëtina, kad ðiø tipø (PÁ, BÁ, UAB, ÞÛB) ámonëse per visà laikotarpádirbo apie du treèdalius visø darbuotojø.

Atsiþvelgiant á abiejø rodikliø (draudëjø ir darbuotojø skaièius)vystymosi tempø dydá bei kryptá ir ávertinant ámoniø grupës reikðmægyventojø uþimtumui, galima teigti, kad ádarbinimo poþiûriu situacijapagerëjo ðio tipo ámonëse/ástaigose: PÁ, BÁ, UAB, t.y esminiø tipøámonëse. Nepalankiausia situacija, kuri gali turëti skaudþiø pasekmiørajono gyventojø uþimtumui, yra kaip jau minëta ÞÛB tipo ámoniø grupë-je, kurioje darbuotojø skaièiaus santykinë dalis sumaþëjo þenkliau negudraudëjø santykinë dalis: 2002 m. ÞÛB draudëjø santykinë dalis lyginant

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

18 lentelë

Iki 10 10 - 50 50 - 100 100 - 200 200 - 500 Virð 5002001 2146 527 1057 250 114 66 132

2002 2009 577 843 286 132 59 112

Metai Ið viso Ið jø

Darbo jëgos paklausa pagal ámonës darbuotojø skaièiø

44 pav. Darbo jëgos paklausos pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,03

0,03

0,12

-0,08

0,02

0,05

-0,1

-0,1

0,0

0,1

0,1

0,2

0,2

0,3

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


45 pav. Darbo jëgos paklausos pokytis (pramonës sektoriuje)

Radviliðkio rajone

0,000,30 0,240,44

-0,12

0,92

0,33

-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


46 pav. Darbo jëgos paklausos pokytis (statybos sektoriuje)

Radviliðkio rajone

0,00 0,18

1,57

-0,10-0,48

2,97

-0,73-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002661 781 1556 1243 1597 2146 2009

Þemës ûkis, medþ., miðkin. ir þuvin. 67 235 327 155 273 245 211

Pramonë 137 182 349 307 443 576 715Statyba 139 38 151 79 71 84 216Paslaugos 318 326 729 702 810 1241 867

19 lentelë

Ið jø

Ið viso

Darbo jëgos paklausa pagal ekonomines veiklas

45 pav. Darbo jëgos paklausos pakytisRadvliðkio rajone, (pramonës sektoriuje)

46 pav. Darbo jëgos paklausos pakytisRadvliðkio rajone, (statybos sektoriuje)

Darbo rinkos bûklë

56su 1998 m. sumaþëjo 0,55 procentiniais punktais ir sudarë 3,34% visørajono draudëjø, o darbuotojø santykinë dalis 2002 m., lyginant su 1998m., sumaþëjo 11,76 procentiniais punktais (tuo metu sudarë 11,0% visørajono darbuotojø).

Tikslinga aptarti AB tipo ámones, kuriose dirba apie 18% visørajono uþimtøjø, nors draudëjø poþiûriu jos nesiekia net vieno procento.Kaip rodo rodikliø kitimas, sparèiai maþëja ðio tipo ámoniø draudëjøskaièius (sumaþëjo 10 ámoniø arba 45,5%) (þr. 47 pav.), tuo tarpu darbuo-tojø skaièius maþëja lëèiau: sumaþëjo 1040 þmoniø arba 34,4% (þr. 48pav.). Tai reiðkia, kad vidutinëje AB tipo ámonëje pradëjo dirbti daugiauþmoniø ir ateityje tolesnis ðio tipo ámoniø draudëjø skaièiaus maþëjimasgali turëti didesnæ átakà rajono uþimtumui.

Vertinant bendrus draudëjø ir darbuotojø skaièiaus pokyèiusRadviliðkio raj. galima teigti, kad 1998-2002 m. draudëjø skaièiussumaþëjo 5% (þr. 49 pav.), o darbuotojø skaièius 24% (þr. 50 pav.)Pagrindinæ átakà ðiems pokyèiams turëjo þenklus darbuotojø skaièiussumaþëjimas ÞÛB, AB ir BÁ tipo ámonëse bei draudëjø skaièiaus sumaþëji-mas PÁ ir ûkininkø ûkiuose (þr. 20 lentelæ).

Vidutinio mënesinio bruto darbo uþmokesèio (VMBDU) kitimas.Atliekant vidutinio mënesinio bruto darbo uþmokesèio (VMBDU) analizæRadviliðkio r. savivaldybëje, nustatyta, kad rajone VMBDU kitimo raidakur kas anksèiau (1998 m.) nei Ðiauliø apskrityje (2000 m.) ar Lietuvoje(2000 m.) ágavo neigiamà vystymosi kryptá; po to 2001 m. Radviliðkiorajono savivaldybë pagal VMBDU vystymosi baziná (lyginant su 1996 m.)tempà uþëmë prieðpaskutinæ vietà, neþymiai (0,6 procentiniais punktais)lenkdama Ðiauliø r. savivaldybæ. Kartu atkreiptinas dëmesys ir á tai, kadRadviliðkio r. VMBDU vystymosi bazinis padidëjimo tempas (41,2 %) 1996- 2001 m. atsilieka tiek nuo Ðiauliø apskrityje (þr. 51 pav.) VMBDUbazinio padidëjimo tempo (èia jis siekia 50,8%), tiek ir nuo LietuvosVMBDU bazinio padidëjimo tempo (èia jis siekia beveik 59%).

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

47 pav. Draudëjø (AB) skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,20-0,17

-0,10-0,09

-0,5

-0,4

-0,3

-0,2

-0,1

0,0

1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


48 pav. Dirbanèiøjø draudþiamø valstybiniusocialiniu draudimu (AB) skaièiaus


0,00

-0,02

-0,09-0,09

-0,20

-0,5

-0,4

-0,3

-0,2

-0,1

0,0

1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


49 pav. Draudëjø skaièiauspokytis Radviliðkio rajone

0,00

0,08

-0,11

-0,02

0,02

-0,2

-0,1

0,0

0,1

1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


50 pav. Dirbanèiøjø draudþiamø valstybiniu socialiniu draudimu skaièiaus


0,00 0,00

-0,02

-0,13

-0,11

-0,3

-0,2

-0,1

0,0

1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


1998 1999 2000 2001 2002 1998 1999 2000 2001 2002

VÁ 4 4 4 4 3 363 292 256 136 114SÁ 1 1 1 1 1 48 47 46 44 40

SP VÁ 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0ÛB 9 8 7 7 6 16 18 20 21 23

Sod. bendr. 10 10 10 10 10 3 1 2 11 12UAB 147 147 151 152 155 1840 1808 1677 1716 1791AB 22 20 18 15 12 3019 2406 2178 1979 1930

SPUAB 2 2 2 2 2 186 191 195 190 181ÞB 88 84 80 77 72 3361 2422 1560 1349 1235VÐ 5 5 5 11 11 1022 1006 973 940 915

Kred. un. 1 1 1 1 2 1 2 2 1 3BÁ 101 99 100 98 98 3430 3379 3061 3139 3082VO 52 62 67 68 74 10 6 8 10 13AS

KB, KBS 13 12 11 12 11 261 214 172 160 143PS 21 22 24 18 21 12 8 11 11 11

DNSB 7 17 17 18 29 6 15 18 18 27IP 929 960 900 843 830 1105 1262 1222 1383 1562

Ûk.ûk. 849 849 851 653 808 81 77 82 121 149advok., not. 4 7 11 11 9 2 2 2 3 1

Viso 2265 2310 2260 2001 2154 14766 13156 11485 11225 11232

Ámonës, ástaigos

rûðisDraudëjø skaièius Darbuotojø skaièius

Draudëjø ir darbuotojø skaièius Radviliðkio rajone(SODROS duomenimis)

20 lentelë

47 pav. Draudëjø skaièiaus pokytisRadviliðkio rajone (AB)

48 pav. Dirbanèiøjø, draudþiamø valsty-biniu socialiniu draudimu, skaièiaus

pokytis Radviliðkio rajone (AB)

Draudëjø ir darbuotojø skaièius Radviliðkio rajone,

SODROS duomenimis

ÞÛB

PÁ

EKONOMINIS AUGIMAS

57Paminëtina, kad Radviliðkio r. VMBDU absoliuèiu dydþiu siekë

apie 92% apskrities lygio ir apie 78% Lietuvos lygio. Dël þemesniø neguvidutiniðkai apskrityje ir Lietuvoje VMBDU augimo tempø 2001 m. rajonorodiklis sudarë jau tik 87,3% (buvo maþesnis 102 Lt) apskrities lygio ir71,2% (buvo maþesnis 283 Lt) ðalies lygio .

Vertinant VMBDU kitimà Ðiauliø apskrityje pagal savivaldybes,pastebima, kad geresni negu vidutiniðkai rodiklio augimo tempai buvoPakruojo, Kelmës ir Akmenës rajonø savivaldybëse (Radviliðkio r. iki1998 m.); blogesni - Ðiauliø m. savivaldybëje (þr. 52 pav.). Absoliuèiupoþiûriu didþiausias VMBDU buvo ir iðliko Ðiauliø m. savivaldybëje (tikèia rodiklis didesnis uþ vidutiná metiná apskrities VMBDU); 2002 m. þemi-ausias rodiklis buvo Ðiauliø r. savivaldybëje. Radviliðkio r. tais metaisbuvo prieðpaskutinëje vietoje, 13 Lt lenkdamas Ðiauliø r. (þr. 21 lent.).

Nedarbo lygis. Analizuojant bedarbiø skaièiaus kitimà Radviliðkior. (þr. 53 pav.) galima pastebëti, kad rajono tendencijos labai panaðioskaip ir apskrityje bei Lietuvoje, iðskyrus periodo pradþià ir pabaigà.Lyginant vidutinius metinius bedarbiø skaièiaus augimo tempus galimateigti, kad rajone bedarbiø skaièius augo lëèiau negu vidutiniðkai apskri-tyje (3,9 procentinio punkto) ir lëèiau negu ðalyje (1,8 procentinio punk-to). Radviliðkio r. bedarbiø skaièius 2001 m., lyginant su 1995 m., iðaugo86% (t.y. 42 procentiniais punktais maþiau negu apskrityje ir 19 procen-tiniø punktø maþiau negu vidutiniðkai ðalyje) (þr. 22 lentelæ).

Analizuojant bedarbiø skaièiaus kitimà Radviliðkio r. savivaldybëjepagal seniûnijas pastebima, kad uþregistruotø bedarbiø skaièius 1999-2002 m. sumaþëjo visose seniûnijose, iðskyrus Daugëlaièiø, kurioje uþre-gistruotø bedarbiø skaièius iðaugo beveik 10% (þr. 23 lentelæ). Didesnisnegu vidutiniðkai Radviliðkio r. savivaldybëje uþregistruotø bedarbiømaþëjimo tempas buvo Radviliðkio m., Ðeduvos m., Skëmiø, Ðaukoto irPakalniðkiø seniûnijose, kitose seniûnijose uþregistruotø bedarbiøskaièius maþëjo lëèiau nei vidutiniðkai. Lyginant procentinæ bedarbiø dalátarp visø gyventojø, galima teigti, kad bedarbiai didþiausià santykinæ dalásudarë Aukðtelkø seniûn. (11,3%), maþiausià - Skëmiø seniûn. (4,1%).Geresnë negu vidutiniðkai rajone padëtis ðio rodiklio atþvilgiu 2002 m.(t.y. bedarbiai sudaro maþesnæ negu 7,1 procentinæ dalá) buvo ðioseseniûnijose: Skëmiø (4,1%), Sidabravo (5,1%), Grinkiðkio (5,1%), Ðiaulënø(5,5%), Pakalniðkiø (6,3%), Radviliðkio m. (7,0%).

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

0,00

-0,02

0,02

-0,13

0,19

0,35

-0,2

-0,10,0

0,1

0,20,3

0,4

0,50,6

0,7

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


52 pav. Vidutinio mënesinio bruto darbo uþmokesèio (VMBDU) pokytis

pagal administracinius vienetus

00,1

0,20,3

0,40,50,6

0,70,8

0,91

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


53 pav. Bedarbiø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

0,41

-0,05

0,49

0,16

-0,10-0,11-0,2

0,3

0,8

1,3

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


1999 2000 2001 2002

Radvilðkio m. 1672 1458 1375 1380

Ðeduvos m. 307 244 210 251Tyruliø 252 76 88 215Radviliðkio 405 279 249 374Ðeduvos 55 275 228 73Biasogalos 176 483 428 163Aukðtelkø 373 194 213 207Grinkiðkio 340 206 135 291Skëmiø 129 90 98 122Sidabravo 96 179 118 58Ðaukoto 133 135 87 110Ðiaulënø 170 128 157 148Daugëlaièiø 221 63 59 212Pakalniðkiø 116 221 200 110Ið viso 4445 4031 3645 3714

Uþregistruota bedarbiø per metus pagal seniûnijas

23 lentelë

1996 1997 1998 1999 2000 2001

Lietuvoje 618 778 930 987 971 982

Ðiauliø apskrityje 531 676 807 812 800 801

Radviliðkio rajone 495 670 798 698 711 699Rajono santikis su LR (proc.) 80,1 86,1 85,8 70,7 73,2 71,2

Rajono santikis su ÐA (proc.) 93,2 99,1 98,9 86,0 88,9 87,3

Vidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestis (VMBDU)(litais)

21 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001

Lietuvoje 109014 124534 104452 113688 148655 204908 223480

Ðiauliø rajone 13745 13688 12949 17421 23964 31283 31394

Radviliðkio rajone 2157 1910 1715 1994 2981 4194 4005

22 lentelëBedarbiø skaièius

Vidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestis

(litais)

51 pav. Vidutinio mënesinio bruto darbouþmokesèio pokytis Radviliðkio rajone

Baisogalos


58Remiantis Radviliðkio r. darbo birþos duomenimis, 2002 m. viduti-

nis bedarbio amþius buvo 36 metai. Daugiausia bedarbiø buvo 20-24 m.(17,3%) ir 30-34 m. (13,6%) amþiaus grupës. Þemiausias bedarbiø skaièiusbuvo 16-19; 55-59 ir 60-64 m. amþiaus grupëse, taèiau paþymëtina tai, kaddidþiausia ilgalaikiø bedarbiø dalis buvo 50-54 m. (19,6% visø ilgalaikiøbedarbiø) ir 45-49 m. (15,7%) amþiaus grupës.

Bedarbiø ádarbinimas. Duomenø apie bedarbiø ádarbinimàRadviliðkio r. nepateikiama. Ðiauliø apskrityje bedarbiø ádarbinimas augasparèiau negu vidutiniðkai ðalyje (vidutinis metinis augimo tempasapskrityje yra 129%, o ðalyje -118%) (þr. 54 pav.). Taip pat paþymëtina,kad Ðiauliø apskrityje bedarbiø ádarbinimas në vienais metais nebuvosumaþëjæs, tuo tarpu Alytaus, Marijampolës, Tauragës, Telðiø ir Utenosapskrityse skirtingais metais bedarbiø ádarbinimo augimo tempai buvoneigiami, nors ne tokie dideli, kad rodiklis nukristø þemiau baziniø 1995m. lygio (þr. 55 pav.). Taigi, 2001 m., lyginant su 1995 m., Ðiauliø apskri-tyje ádarbintø bedarbiø skaièius iðaugo 3,6 karto ir tai yra antras rezul-tatas ðalyje po Marijampolës apskrities, kurioje rodiklis iðaugo 5,3 karto.Maþiausias padidëjimas buvo uþfiksuotas Klaipëdos apskrityje - èiaádarbintø bedarbiø skaièius per periodà padidëjo 2,17 karto (þr. 24lentelæ).

Kur kas svarbesnis rodiklis yra nedarbo lygis (þr. 56 pav.), kurisávertina tiek bedarbiø, tiek gyventojø skaièiø. Nepaisant to, kad ir pagalðio rodiklio kitimo tempus Radviliðkio r. situacija yra geresnë uþ apskri-ties ir ðalies vidurkius (rajone vidutinis metinis nedarbo lygio augimotempas 1995-2001 m. buvo 110,7% arba 4,4 procentiniais punktais maþes-nis negu apskrityje ir 2 punktais maþesnis negu vidutiniðkai ðalyje), verti-nant absoliuèiu poþiûriu, galima pastebëti, kad rajono nedarbo lygis yraaukðtesnis negu vidutiniðkai ðalyje ir labai neþymiai skiriasi nuo vidutinioapskrities nedarbo lygio. Blogiausia situacija buvo periodo pradþioje, kainedarbo lygis Radviliðkio r. buvo 1,44 karto didesnis uþ nedarbo lygá ðaly-je ir 1,24 karto didesnis uþ nedarbo lygá apskrityje (þr. 25 lentelæ).

Paþymëtina, kad periodo pabaigoje (2001 m.) nedarbo lygis rajonevis dar buvo 1,3 karto didesnis negu ðalyje, taèiau 1,02 karto maþesnisnegu apskrityje. Ðiauliø apskrityje 2002 m. didþiausias nedarbo lygis buvoAkmenës r. (siekë 22,7%), o maþiausias - Pakruojo r. (siekë 13,4%). Pagalðá rodiklá Radviliðkio r. savivaldybë 2001 m. buvo 3 vietoje. Ðiauliøapskrityje geresni negu vidutiniai nedarbo lygio kitimo tempai buvoÐiauliø m. ir Kelmës ir Radviliðkio rajonø savivaldybëse (þr. 57 pav.). Patsdidþiausiais augimo tempas buvo Pakruojo r. savivaldybëje.

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

54 pav. Bedarbiø ádarbinimo skaièiaus pokytis Ðiauliø apskrityje

0,00

0,14

0,38

0,01

0,140,150,11

0,0

0,5

1,0

1,5

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


55 pav. Bedarbiø ádarbinimo skaièiaus pokytis pagal apskritis

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)

Aly taus apskritis Kauno apskritis Klaipëdos apskritis Marijampolës apskritis Panev ëþio apskritis Ðiauliø apskritis Tauragës apskritis Telðiø apskritisUtenos apskritis Vilniaus apskritis

56 pav. Nedarbo lygio pokytis Radviliðkio rajone

0,00

0,51

0,13

0,49

0,230,130,06

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp


57 pav. Nedarbo lygio pokytis pagal administracinius vienetus

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)

Ðiauliø apskritis Ðiauliø m. sav .Akmenës r. sav . Joniðkio r. savKelmës r. sav . Pakruojo r. sav . Radv iliðkio r. sav .

24 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 20018189 9125 10479 11968 12146 13901 19181

Ádarbinta per metusBedarbiø ádarbinimas Ðiauliø apskrityje

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001

Lietuvoje

Vidutinis metinis skaièius

6,1 7,1 5,9 6,4 8,4 11,5 12,5

Ðiauliø rajone


7,1 7,1 6,8 9 12,5 16,3 16,5

Radviliðkio rajone


8,8 7,8 7 8,2 12,2 17 16,2

Nedarbo lygis, proc.25 lentelë

EKONOMINIS AUGIMAS

59Profesinis konkurencingumas. Darbo birþos duomenimis 1999-2000

m. padidëjo ðiø specialistø konkurencija: mokytojø, buhalterinësapskaitos, slaugos, maisto pramonës technologijos ir árengimø, automo-biliø techninës prieþiûros ir remonto. Sumaþëjo: vaizduojamojo ir taiko-mojo meno, geodezijos ir þemëtvarkos, tekstilës medþiagø technologijos,þemës ûkio, miðkininkystës ir þuvininkystës, namø ekonomikos ir tvarky-mo.

1999-2000 m. iðaugo ðiø aptarnavimo darbuotojø ir kvalifikuotødarbininkø konkurencija: sekretorës, apskaitininkës-kasininkës, virëjo,elektromontuotojo, elektros árengimø elektriko, suvirintojo, kalvio, ver-pëjø, sodininkø-darþininkø, namø ûkio ekonomø, namø ûkio meistrø, kir-pëjø. Sumaþëjo: þemës ûkio technikos meistro, avalininko, miðkininko.

2000-2001 m. iðaugo ðiø specialistø konkurencija: teisës mokslø,amatø gamybos, þemës ûkio, miðkininkystës ir þuvininkystës. Sumaþëjo:mokytojø, vaizduojamojo ir taikomojo meno, socialiniø ir psichologijosmokslø, prekybos ir verslo vadybos bei administravimo, technikos mok-slø ir inþinerijos, namø ekonomikos ir tvarkymo. Aptarnavimo darbuoto-jø ir kvalifikuotø darbininkø konkurencija 2000-2001 m. nepadidëjo neivienoje pozicijoje, o sumaþëjo: prekybos ir verslo vadybos, maisto gamy-bos, statybos, elektros ir elektronikos, metalo apdirbimo, mechanikos irmechaninio remonto, medþio apdirbimo ir gamybos, ðildymo, oro kondi-cionavimo ir ðaldymo, odos gaminiø, tekstilës, rûbø gamybos, þemësûkio, miðkininkystës ir þuvininkystës, transporto ir ryðiø ir kt.

2000-2001 m. paklausiausios specialybës specialistams buvo: buhal-terinë apskaita, verslo organizavimas ir administravimas, uþsienio kalbømokytojai, ekonomika, tekstilës medþiagø gamybos technologija, taip patatsirado lietuviø kalbos ir pradinio ugdymo mokytojai, ástaigø, vieðbuèiøadministravimas, socialiniai darbuotojai. Kvalifikuotiems darbininkams iraptarnavimo darbuotojams 2000-2001 m. paklausiausios profesijos buvo:siuvëjai, pardavëjai, vairuotojai, staliai-staklininkai, traktorininkai,ðaltkalviai, suvirintojai, virëjai, taip pat atsirado smulkaus verslo organi-zatoriai.

Nepaklausiausios specialybës specialistams 2000-2001 m. buvo:kûno kultûros mokytojai ir agronomija, 2001 m. atsirado dar ðios spe-cialybës: sociologija, humanitariniai mokslai, veterinarija, teisininkai,baldø ir medienos technologija, gyvulininkystës technologai, geleþinke-lio eismo administratoriai, turizmo administratoriai.

Kvalifikuotiems darbininkams ir aptarnavimo darbuotojams nepak-lausiausios profesijos buvo ðios: avalininkai, sodininkai-darþininkai. 2001m. tarp nepaklausiausiø atsirado: transporto komersantai, kalviai,ðaltkalviai-árankininkai, verpëjai, audëjai, namø ûkio ekonomai, namøûkio meistrai, vieðbuèiø ir turizmo kompleksø darbuotai.

Nedarbo valdymo efektyvumas Ðiauliø apskrityje. Pastebima, kadapskrityje 1994-1997 m. nedarbo valdymo efektyvumas didëjo, o nuo 1998m. pradëjo maþëti, taèiau 2000-2001 m. efektyvumo kitimo tendencijosbuvo palankios, nors atotrûkis tarp bedarbiø skaièiaus ir ádarbintø bedar-biø vis dar iðlieka didelis (þr. 58 pav.).

Nedarbo maþinimo programos. Radviliðkio rajono darbo birþa,siekdama stabilizuoti ir sumaþinti nedarbo lygio augimà rajone, darborinkos politikos programoje 2003 metams numatë tokias programas:

1. Pasiûlos - paklausos;

2. Nedarbo prevencijos;

3. Profesinio mokymo;

4. Uþimtumo rëmimo.

Pasiûlos-paklausos programos tikslas - uþtikrinti, kad kuo daugiauieðkanèiø darbo susirastø nuolatiná ar terminuotà darbà, atitinkantá pro-fesiná pasirengimà, ankstesnæ darbinæ veiklà. Ðiam tikslui pasiekti sukur-

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

58 pav. Bedarbystës valdymo efektyvumas Ðiauliø apskrityje

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

beda

rbiø

ska

ièiu

s

Bedarbiø ádarbinimas

Bedarbiø skaièius

58 pav. Nedarbo valdymo efektyvumasÐiauliø apskrityje


60ti talentø banko, Internetinës darbo birþos, Intensyvaus integravimo ádarbo rinkà ir kiti projektai.

Nedarbo prevencijos programos tikslai - vystyti sàveikà su tieklikviduojanèiais, tiek steigianèiais darbo vietas darbdaviais; padëtiágyvendinti ámoniø veiklos planus, pertvarkyti gamybà, ádiegti naujastechnologijas; parengti darbuotojus darbui naujose darbo vietose;sumaþinti galimas neigiamas nedarbo pasekmes.

Profesinio mokymo programos tikslai: padëti bedarbiams (akcentuo-jant jaunimà ir pirmà kartà pradedanèius dirbti) ásigyti paklausià darborinkoje profesijà; aprûpinti darbdavius reikalingos kvalifikacijos darbuo-tojais; subalansuoti darbo rinkos pasiûlà ir paklausà pagal profesijas irkvalifikacijà.

Uþimtumo rëmimo programa orientuota á neágaliøjø, papildomairemiamø asmenø (t.y.bedarbiø nuo 16 iki 25 m. amþiaus, absolventø,prieðpensinio amþiaus asmenø, ið ákalinimo ástaigø gráþusiø asmenø ir t.t.)ásidarbinimo galimybiø didinimà. Á uþimtumo rëmimo programà áeinavieðøjø darbø, remiamø darbø, savo veiklos organizavimo programos.Darbo birþa numato, kad, ágyvendinus visas programas, 2003 m. pavykssumaþinti: vidutiná metiná nedarbo lygá 1,8%, vidutiná metiná jaunimonedarbo lygá 3,0%, ilgalaiká nedarbà 10%.

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

EKONOMINIS AUGIMAS

61

Ekspertinës iðvados ir apibendrinimai

Teritorijos ir gyventojø skaièiaus poþiûriu Radviliðkio rajonas yra antrojevietoje (19,1% apskrities teritorijos; 14,1% apskrities gyventojø).Gyventojø skaièiaus kitimas rajone 1995-2002 m. vystësi maþëjimo linkme(kaip ir apskrityje bei bendrai Lietuvoje). Didþiausias gyventojø skaièiausnuosmukis buvo fiksuojamas 2002 m. (taip pat apskrityje ir bendraiLietuvoje). 1995-2002 m. rajone gyventojø skaièius kasmet vidutiniðkaimaþëjo 0,92% (0,35 punkto maþiau negu vidutiðkai apskrityje ir 0,08punkto maþiau negu vidutiniðkai Lietuvoje). 2002 m., lyginant su bazi-niais, Radviliðkio rajone gyventojø skaièius sumaþëjo 6,3% (2,2 punktomaþiau negu Ðiauliø apskrityje ir 0,4 punkto maþiau negu vidutiniðkaiLietuvoje).

1998-2001 m. gyventojø migracijos saldo Radviliðkio rajone buvoneigiamas (dël duomenø trûkumo ðio laikotarpio rajono rodiklio tenden-cijas negalima palyginti su apskrities ir Lietuvos rodikliais).Nepalankiausia situacija rajone buvo 1999 m., kai neigiamà saldo sudarë187 þmonës (tais metais neigiamas migracijos saldo rajono gyventojøskaièiaus sumaþëjimà lëmë 62,3%). Taèiau 2000-2001 m. rajone tarp-tautinë gyventojø migracija sumaþëjo ir 2001 m. neigiamà saldo sudarëtik 47 þmonës (gyventojø skaièiaus rajone sumaþëjimà tai nulëmë tik2,2%). Taigi, galima daryti iðvadà, kad pagrindinës gyventojø skaièiausmaþëjimo prieþastys rajone ir apskrityje yra natûralaus gyventojø prieau-gio sumaþëjimas bei vidinis gyventojø judëjimas Lietuvos ribose.

Gyventojø tankumas 1995-2002 m. Radviliðkio rajone maþëjo.Pagrindine to prieþastimi gali bûti laikomas bendras gyventojø skaièiausmaþëjimas. Ðio rodiklio vystymosi kryptis priklausys ir nuo to, kur gyven-tojai bus linkæ pasirinkti gyvenamàjà vietà - mieste ar kaime. Jei daugësmiesto tipo gyvenvietëse gyvenanèiø þmoniø, tai, savaime suprantama,augs ir gyventojø tankumas. Gyventojø pasiskirstymas tarp miesto irkaimo Radviliðkio rajone yra pakankamai tolygus: 46,2% gyventojø gyve-na mieste ir 53,8% - kaime. Tuo tarpu Ðiauliø apskrityje mieste gyvena61,4%, kaime - 38,6% gyventojø. Gyventojø pasiskirstymà pagal gyven-vietës tipà bûtø tikslinga palyginti su uþimtø gyventojø pagal svarbiau-sias ekonomines veiklas skaièiumi, nes tuomet galima daryti iðvadas apietai, ar rajonas gali bûti priskiriamas þemës ûkio profiliui.

Duomenø apie bendràjá vidaus produktà Radviliðkio rajonenepateikiama. Ðiauliø apskrityje bendrasis vidaus produktas veikusiomiskainomis kaip ir vidutiniðkai Lietuvoje vystësi didëjimo linkme: 1996-2001m. laikotarpiu apskrityje BVP iðaugdavo vidutiniðkai 3,5%, o Lietuvoje -8,7% Ðiauliø apskrityje sukuriamo BVP dalis svyravo nuo 9,7% 1996 m. iki7,6% 2001 m. viso ðalies BVP atþvilgiu. Apskrities santykinio rodikliomaþëjimà galima paaiðkinti lëtesniu negu vidutiniðkai Lietuvoje augimotempu. 2001 m. pagal BVP dalá Ðiauliø apskritis buvo 4 vietoje poVilniaus, Kauno ir Klaipëdos apskrièiø ir tik 0,3 punktais lenkë Panevëþioapskritá. Lyginant ekonominio iðsivystymo santykius rodiklius galimadaryti iðvadà, kad tiek BVP vienam gyventojui, tiek BVP vienam uþimta-jam apskrityje sudaro daugiau kaip 70% Lietuvos rodiklio lygio. 1996 m.santykis buvo apie 89%, bet dël lëtesnio BVP augimo apskrityje, laikotar-pio pabaigoje jis sumaþëjo. BVP vienam gyventojui 2001 m. apskrityjesiekë daugiau kaip 9,6 tûkst. Lt (3,8 tûkst. Lt maþiau negu vidutiniðkaiðalyje), o BVP vienam uþimtajam siekë daugiau kaip 24 tûkst. Lt (7,4tûkst. Lt maþiau negu vidutiniðkai Lietuvoje).

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

EKONOMINIS AUGIMAS

62Vidutinis metinis uþimtøjø skaièius Radviliðkio rajone 1995-2001

m., kaip ir vidutiniðkai apskrityje bei Lietuvoje, maþëjo, tik èia maþëjimotempas 1,3 punkto buvo maþesnis negu vidutiniðkai apskrityje ir 0,2punkto didesnis negu ðalyje. Kadangi nëra informacijos apie uþimtøjøpagal svarbiausias ekonomines veiklas pokytá Radviliðkio rajone 1995-2001 metais, negalima pateikti iðvadø apie tai, kuriame ûkio sektoriujekokie pokyèiai ávyko. Kadangi panaðios uþimtøjø skaièiaus maþëjimo ten-dencijos vyrauja ir kitose apskrities savivaldybëse, galime teigti, kad fak-toriai, átakojæ rodiklio maþëjimà Radviliðkio rajone, buvo bûdingi visaiapskrièiai bei Lietuvai. Lyginant santykiná rodiklá (uþimtøjø skaièius 1000gyventojø), galima teigti, kad pagal ðá rodiklá rajonas atsilieka nuo apskri-ties ir ðalies vidurkio.

Kaip jau minëta, informacija apie uþimtøjø skaièiø pagal svarbiau-sias ekonomines veiklas Radviliðkio rajone nepateikiama, todël analizëapsiriboja apskrities ir ðalies rodikliø palyginimu. Taigi, Ðiauliø apskrity-je þymiausi pasikeitimai buvo uþfiksuoti þemës ûkio sektoriuje: èia 2001m., lyginant su 2000 m., uþimtøjø sumaþëjo 17,8% arba 9,7 tûkst. Kadanginei viename ûkio sektoriuje nebuvo þenklesnio absoliutaus padidëjimo,galime teigti, kad didþioji dalis uþimtøjø, iðëjusiø ið þemës ûkio, papildëbedarbiø gretas. Analogiðka situacija ir bendrai ðalyje, todël galima dary-ti prielaidà, kad gyventojø uþimtumo, jø perkvalifikavimo klausimainepakankamai efektyviai sprendþiami tiek apskrities, tiek visos Lietuvoslygyje.

Statistikos departamento duomenimis, 1998-2001 m. Radviliðkiorajone vykdoma trijø pramonës rûðiø gamyba. Pagal durpiø gavybàrajonas buvo antroje vietoje ið keturiø savivaldybiø, kuriose gavyba vyk-doma. Pagal nealkoholiniø gërimø gamybà rajonas yra lyderis ið dviejøðios produkcijos gamyba uþsiimanèiø savivaldybiø (rajono dalis sudaroapie 70%), taèiau tolesnë rodiklio vystymosi kryptis yra neaiðki. Pagalduonos ir pyrago gaminiø gamybà Radviliðkio rajonas yra antroje vietojeið ðeðiø savivaldybiø, taèiau ðios rûðies gamyba kasmet maþëja, todëlámanoma, kad ji nunyks kaip ir sviesto bei pieno gamyba.

Analizuojant parduotos pramonës produkcijos ir vidutinio metiniopramonës darbuotojø skaièiaus kitimà Radviliðkio rajone galima paste-bëti, kad ðiø rodikliø vystymosi kryptys sutampa: augimas 1995-1997 m.;kritimas 1998-1999 m.; augimas 2001 m. Ypaè paþymëtini 1999 m., kai visitrys rodikliai (parduota pramonës produkcija, darbuotojø skaièius ir pra-monës produktyvumas) sumaþëjo, o pirmi du rodikliai nukrito þemiau1995 m. lygio. Kadangi rajone parduotos pramonës produkcijos bei dar-buotojø skaièiaus rodikliai vystësi labai netolygiai, kà nors pasakyti apievystymosi tendencijas ateityje yra pakankamai sudëtinga. 2001 m.Radviliðkio rajone parduota pramonës produkcija sudarë 4,4% apskritiesrodiklio ir 0,2% ðalies rodiklio (ketvirtas rezultatas apskrityje). Vidutinismetinis pramonës darbuotojø skaièius rajone, kaip ir apskrityje beiLietuvoje, 1995-2001 m. maþëjo, taèiau maþëjimo tempas rajone buvo 1,04kartus maþesnis negu apskrityje ir 1,01 karto maþesnis negu ðalyje.Rajono pramonës darbuotojai 2001 m. sudarë 7,4% visø apskrities darbuo-tojø ir 0,5% ðalies darbuotojø (treèias rezultatas). Norint ávertinti pra-monës sektoriaus darbo efektyvumà, kur kas svarbesnis uþ jau nagrinë-tus rodiklius yra pramonës produktyvumo rodiklis. Pramonës produk-tyvumas Radviliðkio rajone 1995-2001 m. buvo þemesnis uþ apskrities beiLietuvos vidurká ir atsilikimas kasmet vis didëjo: 2001 m. produktyvumasrajone sudarë 58,9% apskrities ir 38,7% Lietuvos lygio (þemiausias rodik-lis visoje apskrityje). Taip pat nedþiugina pramonës produktyvumo augi-mo tempai: 1995-2001 m. vidutinis metinis rodiklio augimo tempas rajonebuvo 102,9% (arba 7,7 punktais maþiau negu apskrityje ir 11,7 punktomaþiau negu Lietuvoje). Esant tokiems rodiklio augimo tempams apskri-ties vidurká pasiekti bus labai sunku.

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

EKONOMINIS AUGIMAS

631996-2001 m. Radviliðkio rajone maþmeninës prekybos ir maitinimo

ámoniø apyvartos kitimas buvo netolygus ir tai sàlygoti galëjo tiek parduo-tuviø skaièiaus, tiek maitinimo ástaigø pokyèiai, nors ir èia nevisada kiti-mo kryptys sutampa: pavyzdþiui, 1996-1997 m. apyvarta augo, maitinimoástaigø skaièius augo, o parduotuviø skaièius (taip pat ir jø plotas)maþëjo. Analogiðkai ir kitais metais. Reiðkia, galima daryti prielaidà, kadmaþmeninës prekybos bei maitinimo apyvartos kitimà galëjo átakoti kitinenagrinëti faktoriai. Ðià prielaidà patvirtina ir tai, kad 1996-2001 m. maþ-meninës prekybos bei maitinimo apyvarta Radviliðkio rajone kasmetiðaugdavo 11,4% (5 punktais daugiau negu vidutiniðkai apskrityje ir 2,5punktais daugiau nei vidutiniðkai ðalyje), kai tuo tarpu parduotuviøskaièius kasmet sumaþëdavo 4,7% (3,4 punkto daugiau negu vidutiniðkaiapskrityje ir 4,4 punktais daugiau nei vidutiniðkai ðalyje), maitinimoástaigø skaièius kasmet padidëdavo 1,5% (0,8 punkto maþiau negu vidu-tiniðkai apskrityje ir 2,1 punkto maþiau nei vidutiniðkai ðalyje).Parduotuviø prekybos plotas nagrinëjamu laikotarpiu kasmet sumaþëdavo4,2% (2,2 punkto daugiau negu vidutiniðkai apskrityje ir 9,0 punktaisdaugiau nei vidutiniðkai ðalyje). Paþymëtina, kad rajone parduotuvës nëradidelës: vidutinis vienos parduotuvës plotas per visà laikotarpá nevirðijo70 kv. metrø (apskrityje - apie 73 m2., ðalyje - apie 88 m2). Atotrûká tarprajono ir ðalies rodiklio gali sàlygoti naujø stambiø prekybos centrøatsidarymas didþiuosiuose miestuose. Lyginant ekonominio iðsivystymosantykinius rodiklius blogiausia Radviliðkio rajono situacija yra maþ-meninës prekybos ir maitinimo apyvartos poþiûriu: èia 2001 m. rajonorodiklis siekë tik 49% apskrities ir 39% ðalies rodiklio lygio. Toká atotrûkágalëjo sàlygoti didþiøjø prekybos centrø atsidarymas, nes jø apyvartaneáskaièiuojama á rajono rodiklius. Kitø rodikliø atþvilgiu situacija rajonegeresnë, nors në vienu atveju ji nëra geresnë nei vidutiniðkai apskrityjenei ðalyje. Kadangi ne visø maþmeninës prekybos ir maitinimo rodikliøvystymosi tendencijos rajone ir apskrityje sutampa, galima daryti iðvadà,kad faktoriai, átakojæ rodiklio kitimà rajone, nëra bûdingi kitoms apskri-ties savivaldybëms.

Didþiausias ámoniø ir bendroviø atliktø statybos darbø apimtiessantykinës dalies sumaþëjimas 1996 - 2001 metø laikotarpiu tarp Ðiauliøapskrities savivaldybiø uþfiksuotas Radviliðkio rajone (-29 procentiniaipunktai). Taipogi maþiausia atliktø statybos darbø apimtis 2001 metaisbuvo Radviliðkio rajone, o tai sudarë 1,19%. Tuo pat 1996 - 2001 metølaikotarpiu Ðiauliø apskrities ámoniø ir bendroviø atliktø statybos darbøapimtys iðaugo 21,2%, taèiau nuo Lietuvos Respublikos vidurkio atsiliko-46,32 procentiniais punktais. Sprendþiant ið ðio indikatoriaus pokyèiotiek Ðiauliø apskritis, tiek ir Radviliðkio rajonas susiduria su ekonominësraidos sunkumais.

Ávertinus gyvenamojo nekilnojamojo turto statybos darbø apimèiøkitimà Radviliðkio rajone, nustatyta, kad artimiausiais periodais statybosapimtys sumaþës dël iðduodamø leidimø skaièiaus maþëjimo, nepaisant toiðlieka nedidelë rodiklio augimo tikimybë (skaièiuojant empiriðkai).Atlikus gyvenamojo nekilnojamojo turto statybos darbø apimèiø analizæbei atskyrus daugiabuèius nuo individualiø namø, nustatyta, kad dau-giabuèiai namai nagrinëjamu periodu buvo priimti eksploatuoti tik 1995,1996, 2000 ir 2002 metais. Paþymëtina, kad nedidelis daugiabuèiø, betdidelis privaèiø namø statybø skaièius rodo, kad rajonui bûdingas þemësûkio profilis bei þemas urbanizacijos lygis.

1997 - 2001 metø laikotarpiu visos Ðiauliø apskrities savivaldybësturëjo neigiamà baziná (1995 baziniai) pastatytø butø skaièiaus pokytá,todël galima teigti, kad Ðiauliø apskritis ir visos jos savivaldybës iðgyve-na ekonominá nuosmuká.

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

EKONOMINIS AUGIMAS

64Pastebimas ryðkus rekonstruojamø industriniø pastatø kitimo

svyravimas. Rekonstruojamø industriniø pastatø kvadratûra 1995 - 2002metø laikotarpiu kito nuo 0 iki 8804 m2 per metus. Tai nëra daug, taèiausàlyginis svyravimas rodo rajono industrinio sektoriaus nesistemingàvystymàsi, o maþos investicijos sektoriuje rodo rinkos nepatrauklumà beikonkurencingumo trûkumà.

Komercinë/ofisinë sritis Radviliðkio rajone iðvystyta labai menkai, osprendþiant ið investicijø kiekio, bei jø kitimo 1995 - 2002 metø periodu,galima teigti, jog Radviliðkio rajone verslo konkurencingumo didinimuiskiriama labai maþai dëmesio. Galiausiai, vien tai, kad per 1995 - 2002metus iðduotas vienas leidimas statyti komercinæ/ofisinæ nuosavybæ (1998m.), rodo, jog rajono pasirengimas yra nepakankamas priimant verslopartnerius, pritraukiant ilgalaikes investicijas.

Labiausiai ekspansyvi prekybos sektoriaus plëtra buvo 1998metais. Tuomet Radviliðkio rajone pradëta statyti pagrindiniø Lietuvosprekybos tinklø filialus. Tai parodë santykinio rodiklio kitimas (1 leidimuitenkantis patalpø m2 skaièius). Iðanalizavus já nustatyta, kad stambiøinvesticijø atëjimas á prekybos sritá Rajone prasidëjo 1997 metais ir jau2000 metais peraugo á vidutinio dydþio investicijas. Prekybos sektoriausplëtra visiðkai sulëtëjo 2002 metais ir beliko tik smulkios investicijos(vertinant Radviliðkio rajono mastu). Ásikûrus tinklø atstovybëms rajoneprekybos sektoriaus vystymasis sulëtëjo iki minimumo (1 leidimas permetus).

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

EKONOMINIS AUGIMAS

65

Neiðnaudotos tyrimo galimybës ir perspektyvos

Radviliðkio rajone nerenkami duomenys apie vidinæ gyventojømigracijà (Lietuvos, apskrities lygiu ir paèiame rajone pagal seniûnijas),todël sunku pasakyti, kodël þmonës iðvyksta/atvyksta á rajonà, o tuo la-biau bandyti átakoti ar bent jau prognozuoti ðá procesà. Taip pat nëraduomenø apie nacionalinæ gyventojø sudëtá, o juk ðio rodiklio kitimasnacionalinës ávairovës link ateityje gali turëti tam tikrø pasekmiø.

Radviliðkio rajono savivaldybëje nerenkami duomenys apie rajonesukuriamà bendràjá vidaus produktà, o tai vienas pagrindiniømakroekonominiø rodikliø, galinèiø parodyti rajono ekonominioiðsivystymo ir ekonomikos aktyvumo lygá. Taipogi iðsamesnei informa-cijai trûksta duomenø apie uþimtuosius Radviliðkio rajone pagalekonomines veiklas. Siektina, kad ateityje Savivaldybë ðia informacijadisponuotø. Todël rekomenduojama rinkti duomenis. Jie taip patreikalingi vertinant ekonominiø veiklø produktyvumài ir nustatant vysty-mosi kryptá. Be to, bûtø tikslinga atlikti panaðià analizæ pagal rajonoseniûnijas ir taip iðsiaiðkinti silpnàsias puses. Taip pat bûtø tikslinga nus-tatyti pagrindines þemo pramonës produktyvumo prieþastis.Pageidautina, kad Statistikos deparatamentas rinktø bei teiktø statistinæinformacijà apie ekonomines veiklas savivaldybiø teritorijoje.

Radviliðkio rajono savivaldybë nepateikë informacijos apie vidu-tines vieno kvadratinio metro prekybinio ploto ásigijimo ir nuomoskainas, o tai yra pakankamai svarbus faktorius investuotojams bei kitiemsverslininkams. Taip pat verta analizuoti aukðèiau nagrinëtus rodikliuspagal parduotuviø/maitinimo ástaigø dydá, veiklos pobûdá bei tipà. Bûtøtikslinga analizuoti ir prekybos bei maitinimo ástaigø paplitimà pagalrajono seniûnijas. Gauta informacija leistø priimti sprendimus dëltolesnio prekybos tinklo plëtojimo bei sudarytø prielaidas tam tikram ðioproceso reguliavimui.

Atliekant þemës ûkio analizæ, pasigesta informacijos apie þemësûkio bendroviø ir ûkininkø skaièiø, specializuotø ir daugiaðakiø ûkiøskaièiø, ûkiuose naudojamos technikos lygá bei vidutiná ûkininko amþiøtiek bendrai rajone, tiek pagal seniûnijas (buvo gauta tik ði informacija:2004 m. sausio mën. 1d. Radviliðkio rajono þemës ûkio bendroviø skaièius- 27 (veikianèiø); registruotø ûkininkø ûkiø registre - 1156; specializuotiûkiai - 1 - (stambi kiaulininkystës ámonë), visi kiti ûkiai daugiaðakiai; re-gistruotø ûkininkø iki 40 metø amþiaus - 200; virð 40 metø - 956; viduti-nis ûkio dydis - 19,80 ha.). Ðie rodikliai parodytø kooperavimosi lygá irgalimybes, þemës ûkio specializacijos laipsná, ûkininkø potencines ga-limybes mokytis bei diegti naujas technologijas ir pan.

Rajone neatliekamas nuosavybës rinkos rodikliø grupavimas pagalseniûnijas. Todël sudëtinga nusakyti kurios rajono teritorijos galëtø taptiekonominës raidos centrais, o kurios yra iðvis nepatrauklios ekonomi-niam vystymuisi. Ateityje rajonas, kaupdamas ðià informacijà, galëtø tik-sliau ávertinti ir laiku reaguoti á vykstanèius urbanistinius pokyèiusseniûnijose. Kartu tai padëtø strategiðkai planuoti socialiná-ekonomináaktyvumà rajono seniûnijose bei laiku reguoti á jø lëtëjantá vystymàsi.

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

EKONOMINIS AUGIMAS

66

SWOT ANALIZË

PRIVALUMAI

• Rajonas turi stiprias pozicijas pieno ir mësos gamybos sektoriu-je.

• Uþimtøjø skaièiaus maþëjimo tempai rajone maþesni nei apskri-tyje.

• Rajono ûkininkø ûkiai stambesni negu vidutiniai apskrities irLietuvos ûkiai.

• Lyderio pozicijos nealkoholiniø gërimø ir duonos gamybojeapskrities mastu.

• Derlingos rajono þemës.

• Radviliðkio rajonas yra geografiðkai patogioje vietoje - VidurioLietuvoje.

• Radviliðkio rajone gerai iðvystytas geleþinkelio ir automobiliøkeliø tinklas.

TRÛKUMAI

• Þemas vidutinis pramonës produktyvumas.

• Maþas vidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestis.

• Parduotuviø vidutinis plotas maþesnis nei Ðiauliø apskrityje arLietuvoje.

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

EKONOMINIS AUGIMAS

67

GALIMYBËS

• Automobiliø turgus.

• Nedidelis atstumas iki Ðiauliø miesto.

• Auganti rajono þemës ûkio bendroviø patirtis pritraukiant inves-ticijas ið tarptautiniø fondø.

• Radviliðkio rajono pramonës teigiamø raidos tendencijø poþy-miai.

• Paslaugø vystymas, turizmui patraukliø centrø steigimas.

• Mokslinis potencialas gyvulininkystës srityje.

GRËSMËS

• Nedidëjanti gyventojø perkamoji galia.

• Maþëjantis rajone veikianèiø pramonës ðakø skaièius.

• Nepakankamas pramonës produktyvumo augimas ir vis didëjan-tis atotrûkis nuo apskrities vidurkio.

• Augantis registruotø ne Radviliðkio rajone prekybos centrøskaièius.

• Maþëjantis rajono gyventojø skaièius.

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3

EKONOMINIS AUGIMAS

RRAADDVV

IILLIIÐÐ

KKIIOO

RRAAJJOO

NNAASS

INFRASTRUKTÛRA

IR APLINKOSAUGA1995-2003

SUSISIEKIMO INFRASTRUKTÛRAKOMUNIKACINË INFRASTRUKTÛRAENERGETINË INFRASTRUKTÛRAKOMUNALINIS ÛKISAPLINKOSAUGA

2S K Y R I U S


1. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTÛRA

2. KOMUNIKACINË INFRASTRUKTÛRA

3. ENERGETINË INFRASTRUKTÛRA

4. VANDENS TIEKIMAS IR NUOTËKØ ÐALINIMAS

5. APLINKOSAUGA

RARDVILIÐKIO RAJONO

INFRASTRUKTÛRINË IR

APLINKOSAUGINË PLËTRA

71

ANOTACIJA

Radviliðkio rajono inþinerinës infrastruktûros ir aplinkosaugos áver-tinimui panaudoti ðie indikatoriai: Regioninë infrastruktûra, ávertinamatransporto, keliø ir tranzito tinklo rodikliais, Komunikacinë infrastruktûra,vertinama atsiþvelgiant á ðvietimo ástaigø kompiuterizavimo bei tele-foninio ryðio prieinamumo rodiklius, Rajono dujofikacijos lygis ir elektrosenergetikos ûkis, analizuojami iðskiriant svarbiausius raidos aspektus,Vandens tiekimas ir nuotëkø ðalinimas, vertinamas atsiþvelgiant á linijøilgá, vartotojø skaièiø bei tiekimo kainas, Aplinkosauga analizuojamaremiantis aplinkos tarðos rodikliø pagalba bei greta to ávardijant aplinkosiðsaugojimo planus ir iðskirtinius gamtinës aplinkos bruoþus. Visø ðiøindikatoriø iðskyrimas atliktas remiantis statistiniø rodikliø analizës meto-dais, o statistiniø duomenø apdorojimui panaudoti pokyèiø tempø koefi-cientiniai ir procentiniai áverèiai, struktûros ekonominio iðsivystymo irpalyginimo santykiniai rodikliai.

Trumpai apibûdinant nagrinëtus indikatorius akcentuotina tai, kadapskritai regioninë infrastruktûra rajono egzistencijai yra pakankama,taèiau bûsimai plëtrai yra bûtinos investicijos automobiliø keliø ir tran-zito tinklo sàlygø gerinimo srityje. Tuo tarpu, sprendþiant ið vykdomosmokyklø aprûpinimo kompiuteriais politikos, komunikacinës infrastruk-tûros spartesnei plëtotei rajono teritorijoje jau yra sudarytos bûtinosprielaidos. Be to rajono dujofikacijos lygis yra pakankamas steigiantisdujø þaliavai imlioms ûkio ðakoms. Taèiau vienas ið veiksniø, stabdanèiørajono pramonës ir verslo vystymàsi, yra aukðta elektros energijos kaina.Kitas veiksnys, turintis neigiamø pasekmiø rajono ekonominiam vysty-muisi, - tai geriamo vandens kainø augimas. Kita vertus, rajonoaplinkosauginë situacija gerinama kartkartëmis investuojant á naujønuotëkø valymo árenginiø statybà, nors apskritai bendra aplinkosauginësituacija rajone negerëja.

AutoriusSigitas Vaitkevièius, Kauno technologijos universiteto Strateginio

valdymo katedros doktorantas.

Tyrimo objektasRadviliðkio rajono inþinerinës infrastruktûros bei aplinkosaugos

kitimo rodikliai apskrities savivaldybiø bei respublikos fone.

Faktai ir komentaraiAnalizuojant Radviliðkio rajono inþinerinës infrastruktûros ir

aplinkosaugos situacijos kitimà buvo remtasi Radviliðkio rajono savi-valdybës specialistø pateiktais ir Statistikos departamento prie LietuvosRespublikos Vyriausybës leidþiamuose periodiniuose leidiniuose pub-likuotais duomenimis. Dël pateiktø duomenø nepakankamumo, darbometu buvo sudëtinga tinkamai ávertinti Radviliðkio rajono aplinkosiðsaugojimo planø pagrástumà bei esamos aplinkos bruoþø iðskirtinumà,todël analizës dalyje apsiribota tik jø ávardijimu.


72

1. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTÛRA

Transportas

Keleiviø apyvarta - tai keleiviø veþimas atsiþvelgiant á atstumà,kurá nuveþami keleiviai.

Lengvasis automobilis - motorinë transporto priemonë, skirtakeleiviams bei bagaþui veþti, turinti ne daugiau kaip 9 sëdimas vietas,áskaitant vairuotojo vietà.

Atlikus vieðojo naudojimo autobusais veþtø keleiviø skaièiaus ana-lizæ, nustatyta, kad nuo 1997 m. iki 2001 m. visoje Lietuvoje vyko auto-busais veþamø keleiviø skaièiaus maþëjimas (þr. 1 pav.). Lyginantapskrièiø statistinius duomenis, matyti, kad didþiausias bazinis sumaþëji-mas 2001 m. stebëtas Telðiø apskrityje (-73,53%), o maþiausias - Vilniausapskrityje (-25,48%). Pagal maþiausià sumaþëjimo baziná tempà Ðiauliøapskritis uþëmë septintà vietà (-49,26%), o tai yra -1,77 procentinio punk-to daugiau nei Lietuvos vidurkis. Atidþiau þvilgtelëjus á rodiklio raidà,pastebëtina, kad per laikotarpá nuo 2000 m. iki 2001 m. visose apskritysepradeda ryðkëti vieðojo naudojimo autobusais veþtø keleiviø skaièiausmaþëjimo lëtëjimas.

Vertinant vieðojo naudojimo autobusais veþtø keleiviø skaièiauspasiskirstymà, pastebimas ryðkus santykinës veþtø keleiviø dalies augi-mas Vilniaus apskrityje (þr. 2 pav.). Lyginant su 1997m., 2001m. ji iðaugo13,95 procentinio punkto. Ðiauliø apskrièiai tenkanti veþtø keleiviøskaièiaus dalis sumaþëjo -4,37 punktais, po ko Ðiauliø apskritis vis dariðlieka treèioje vietoje pagal perveþtø keleiviø skaièiø.

Atlikus vieðojo naudojimo autobusais veþtø keleiviø skaièiaus kiti-mo vertinimà pagal savivaldybes, nustatyta, kad didþiausià nuosmuká2001 m., lyginant su 1997 m., patyrë Ðiauliø miesto savivaldybë, kuriosrodiklis sumaþëjo (-65,53%), o didþiausias augimas uþfiksuotas Pakruojosavivaldybëje (+25,00%) (þr. 3 pav.). Radvil iðkio rajono savivaldy-bë pagal ðio rodiklio kit imà uþëmë 3 vietà (-14,29%) ir, esantdideliam palyginamajam Ðiauliø miesto svoriui, þenkliai (+47,89 pro-centinio punkto) virði jo apskrit ies vidurká . Pagal absoliutøvieðojo naudojimo autobusais veþtø keleiviø skaièiaus didumà Radviliðkiorajono savivaldybë uþëmë taip pat 3 vietà.

Vieðojo naudojimo autobusø marðrutø skaièiaus analizës metu nus-tatyta, kad Lietuvoje nëra uþfiksuota jokiø bendrø rodiklio kitimo ten-dencijø per laikotarpá nuo 1997m. iki 2001m. Nagrinëto laikotarpiopabaigoje didþiausias teigiamas bazinis padidëjimas uþfiksuotas Telðiøapskrityje (+22,35%), o didþiausias neigiamas - Panevëþio apskrityje (-15,35%). Ðiauliø apskritis uþëmë ðeðtà vietà (+2,67%), neþenkliai (3 pro-


4 pav. Vieðojo naudojimo autobusais veþtø keleiviøskaièiaus bazinis kitimo tempas pagal apskritis

-0,8

-0,7

-0,6

-0,5

-0,4

-0,3

-0,2

-0,1

0

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


Vieðojo naudojimo autobusais veþtø keleiviø skaièiaus santykinë struktûra pagal apskritis

24,25

24,10

23,03

20,77

17,08

8,10

8,48

8,63

9,28

9,12

7,04

7,08

6,84

7,08

7,03

15,63

12,93

12,29

12,89

11,26

33,28

36,43

40,66

41,63

47,23

0% 20% 40% 60% 80% 100%

1997

1998

1999

2000

2001

Met

ai

Vieðojo naudojimo autobusais veþtø keleiviø skaièiaus santykinë struktûra

Alytaus apskritis Kauno apskritis Klaipëdos apskritis Marijampolës apskritis Panevëþio apskritis Ðiauliø apskritis Tauragës apskritis Telðiø apskritis Utenos apskritis Vilniaus apskritis

2 pav. Vieðojo naudojimo autobusais veþtø keleiviø skaièiaus santykinëstruktûra pagal apskritis

3 pav. Vieðojo naudojimo autobusais veþtø keleiviø skaièiaus bazinis kitimo tempas pagal savivaldybes

-0,8

-0,7

-0,6

-0,5

-0,4

-0,3

-0,2

-0,1

0

0,1

0,2

0,3

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


REGIONINË INFRASTRUKTÛRA

73centiniais punktais) virðydama Lietuvos vidurká (-0,33%) (þr. 4 pav.).

Tiriant vieðojo naudojimo autobusø marðrutø skaièiaus santykinæstruktûrà (þr. 5 pav.), nustatyta, kad Vilniaus apskrities santykinis svoris1997m. - 2001m. iðaugo 0,66 procentinio punkto. Taip pat iðaugo irÐiauliø apskrities santykinis svoris vieðojo naudojimo marðrutø skaièiuje.Stebëtas pokytis yra 0,37 procentinio punkto.

Vertinant vieðojo naudojimo autobusø marðrutø skaièiaus kitimàpagal savivaldybes (þr. 6 pav.), pastebëta, kad didþiausias marðrutø skai-èiaus augimas per laikotarpá nuo 1997m. iki 2001m. buvo stebëtas Ðiauliørajono savivaldybëje (+92,86%), o didþiausias sumaþëjimas - Joniðkiorajono savivaldybëje (-48,65%). Radvil iðkio rajono savivaldybëjemarðrutø skaièius per laikotarpá nuo 1997 m. iki 2001 m.sumaþëjo nuo 31 iki 18, o tai sudaro baziná kit imà (-41,94%). Per tirtà laikotarpá didþiausias marðrutø skaièius Radviliðkiorajono savivaldybëje stebëtas 1997m., kuomet buvo registruoti 31 marðru-tas. Pagal marðrutø skaièiø apskrityje 2001m. Radvil iðkiorajono savivaldybë uþëmë septintà vietà , 48 marðrutais atsilik-dama nuo Ðiauliø miesto savivaldybës.

Analizuojant keleiviø veþimo vieðojo naudojimo autobusais apyvar-tos pakitimà (þr. 7 pav.), nustatyta, kad per laikotarpá nuo 1996 m. iki2001 m. visuose apskrityse stebëtas bazinis apyvartos sumaþëjimas.Didþiausias nuosmukis fiksuotas Telðiø apskrityje (-71.51%), o maþiausias- Vilniaus apskrityje (-2,65%). Ðiauliø apskritis pagal rodiklio nuosmukáuþëmë treèià vietà (-45.97%) ir dël þenklaus Vilniaus apskrities atotrûkio(per laikotarpá nuo 2000 m. iki 2001 m.) nuo Lietuvos vidurkio atsiliko per2,14 procentinio punkto.

Atlikus keleiviø veþimo vieðojo naudojimo autobusais apyvartossantykinës struktûros kitimo analizæ, nustatyta, kad per laikotarpá nuo1996m. iki 2001m. labiausiai iðaugo Vilniaus apskrities dalis (nuo 20,57%iki 35,65%). Ðiauliø apskritis, nors ir sumaþëjo jos santykinis svoris nuo13,70% iki 13,18%, taèiau vis dar iðlieka treèioje pozicijoje.


4 pav. Vieðojo naudojimo autobusø marðrutøskaièiaus bazinis kitimo tempas pagal apskritis

-0,2

-0,15

-0,1

-0,05

0

0,05

0,1

0,15

0,2

0,25

0,3

0,35

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


apskritis

6,88

7,20

6,34

6,42

6,63

17,09

17,51

17,20

17,09

17,04

6,99

7,14

8,31

8,41

8,11

5,84

6,50

6,34

6,42

6,03

12,45

12,30

10,86

10,35

10,58

12,29

12,30

11,66

11,75

12,66

11,20

11,65

11,66

10,57

9,64

18,41

16,81

17,68

18,81

19,07

0% 20% 40% 60% 80% 100%

1997

1998

1999

2000

2001

Met

ai

Vieðojo naudojimo autobusø marðrutø skaièiaus santykinë struktûra


5 pav. Vieðojo naudojimo autobusø marðrutø skaièiaussantykinë struktûra pagal apskritis

6 pav. Vieðojo naudojimo autobusø marðrutø skaièiaus bazinis kitimo tempas pagal savivaldybes

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


7 pav. Keleiviø veþimo vieðojo naudojimo autobusais apyvartos bazinis kitimo tempas pagal apskritis

-0,8

-0,7

-0,6

-0,5

-0,4

-0,3

-0,2

-0,1

0

0,1

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


Keleiviø veþimo vieðojo naudojimo autobusais apyvartos santykinë struktûra pagal apskritis

22,80

24,25

24,63

23,44

22,77

10,03

8,90

9,34

9,64

9,78

9,15

13,15

11,41

11,47

8,77

9,16

8,63

13,70

12,45

11,82

13,16

13,62

13,18

20,57

23,16

24,93

28,17

28,65

35,6519,06

0% 20% 40% 60% 80% 100%

1996

1997

1998

1999

2000

2001

Metai

Keleiviø veþimo vieðojo naudojimo autobusais apyvartos santykinë struktûra


8 pav. Keleiviø veþimo vieðojo naudojimo autobusais apyvartossantykinë struktûra pagal apskritis

Transportas

74Tiriant keleiviø veþimo vieðojo naudojimo apyvartos pakitimà pagal

savivaldybes (þr. 9 pav.), nustatyta, kad dvi savivaldybës turëjo labaistaigø apyvartos augimà. Tai Kelmës rajono savivaldybë (+48,42% perlaikotarpá nuo 1998m. iki 1999 m.) ir Pakruojo rajono savivaldybë(+69,57% per laikotarpá nuo 1999 m. iki 2000 m.). Radviliðkio rajonosavivaldybë per laikotarpá nuo 1996 m. iki 2001 m. pagal bazinátempà uþëmë ðeðtà vietà (-41,94%). Radviliðkio savivaldybë irpagal absoliuèià dalá apskrityje 2001m. buvo ðeðtoje pozicijoje(6,8 mln. keleivio kilometrø). Pagal ðá rodiklá Ðiauliø miesto savi-valdybë uþëmë pirmà vietà (157,9 mln. keleivio kilometrø).

Pagal individualiøjø lengvøjø automobiliø skaièiø 1000gyventojø Radviliðkio rajono savivaldybë Ðiauliø apskrityjeuþëmë antrà vietà tiek 2000m. (279), tiek ir 2001m. (258), betatsiliko nuo apskrities vidurkio vidutiniðkai 6,5 lengvaisiaisautomobiliais tûkstanèiui gyventojø.

Ðiauliø apskritis savo ruoþtu Lietuvoje pagal minëtà rodiklá 2001 ir2000 metais uþëmë 11 vietà (þr. 1 lentelæ). Paminëtina tai, kad Ðiauliøapskritis buvo viena ið devyniø, kuriose automobiliø skaièius, tenkantis1000 gyventojø, sumaþëjo. Ðis rodiklis sumaþëjo ir visos Lietuvos mastu.Nors Radviliðkio rajonas pagal ðá rodiklá uþëmë antrà vietà apskrityje,taèiau to nepakako, kad virðytø Ðiauliø apskrities ar ðalies atitinkamàrodiklá. Kartu pastebëtina tai, kad Marijampolës apskritis, kaip irRadviliðkio rajonas, garsëjanti naudotø automobiliø prekyba 2000, ir 2001metais iðlaikë pirmaujanèias pozicijas Lietuvoje. Todël dràsiai galimateigti, jog ðioje srityje iðryðkëja administracinio vieneto lyderystë aptaria-mame rinkos segmente.

Keliø ir tranzito tinklas

Keliai. 2002 metais keliø (automobiliø ir geleþinkeliø) tinklo ilgisrajone buvo atitinkamai 1651 km ir 107 km. Iðsamiau nagrinëjant, auto-mobiliø keliø tinklo ilgá pagal kelio rûðá, nustatyta, kad Radviliðkiorajone didþiausia dalis tenka vietiniams automobiliø keliams(1151 km) (þr. 10 pav.). Kur kas maþesnë, taèiau pakankamai þenkli(vertinant rajono mastu) keliø tinklo ilgio dalis tenka rajoninio tipokeliams (379,8 km). Paèios maþiausios dalys rajone tenka magistraliniams(teritorijà kerta 1 europinis E kategorijos 39,3 km kelias E272) ir kraðto(80,6 km) keliams.

Sprendþiant ið anksèiau pateiktos informacijos, Radviliðkio rajonasðiuo metu negali bûti apibûdinamas kaip autotransporto tranzitinisregionas, nors jau yra kai kurios prielaidos, bûtinos tokiam rajono iden-titetui formuotis ateityje. Pavyzdþiui, E272 kategorijos kelias (Vilnius -Panevëþys - Ðiauliai - Palanga - Klaipëda), reguliarûs autobusø marðrutai,sujungiantys Radviliðkio, Ðeduvos ir Baisogalos miestus su svarbiausiais

Lietuvos ekonominës raidos cen-trais (Vilniumi, Kaunu, Klaipëda,Ðiauliais, Panevëþiu). Taip pat dalisiðvardintø marðrutø praeina prosparèiai besivystanèius Këdainius,reguliarûs tranzitiniai marðrutaiveda á Rygà (Latvijos sostinë),didelis atkarpos Ðiauliai - Ðeduvaapkrovimas (srauto padidëjimàgalëtø uþtikrinti padidëjæs keliopralaidumas, nes atkarpos Ðeduva- Ðiauliai srauto intensyvumas yrapanaðus kaip ir A1 magistraliniokelio atkarpos Kaunas -Kryþkalnis) (þr. 11 pav.).


9 pav. Keleiviø veþimo naudojimo autobusais apyvartos bazinis pakitimo tempas pagal

savivaldybes

-0,6

-0,5

-0,4

-0,3

-0,2

-0,1

0

0,1

0,2

0,3

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


1 lentelë

2000 2001

Ið viso 315 304

Alytaus apskritis 318 299

Kauno apskritis 325 307

Klaipëdos apskritis 348 341

Marijampolës apskritis 389 384

Panevëþio apskritis 313 296

Ðiauliø apskritis 284 266

Ðiauliø m. sav. 339 306

Akmenës r. sav. 222 224

Joniðkio r. sav. 238 238

Kelmës r. sav. 256 243

Pakruojo r. sav. 214 220

Radviliðkio r. sav. 279 258

Ðiauliø r. sav. 270 253

Tauragës apskritis 309 278

Telðiø apskritis 289 277

Utenos apskritis 303 289

Vilniaus apskritis 297 299

1000-iui gyventojø tenka individualiø lengvøjø automobiliø

(metø pabaigoje)

10 pav. Keliø struktûra Radviliðkio rajone

Rajoniniai23%

Vietiniai70%

Magistraliniai2% Kraðto

5%


1000-iui gyventojø tenka individualiølengvøjø automobiliø,

metø pabaigoje

75

1994 m. Kretoje surengtoje Europos ðaliø transporto ministrø kon-ferencijoje buvo nustatyti du Lietuvà kertantys Trans European Network(TEN) koridoriai [http://www.lra.lt/frames125.htm, þiûrëta: 2003.11.19]:

• Ðiaurës-Pietø kryptimi: I koridorius (greitkelis VIA BALTICA irgeleþinkelio linija RAIL BALTICA), jungiantis Talinà - Rygà -Saloèius - Panevëþá - Kaunà - Kalvarijà - Varðuvà, ir jo ðaka - I Akoridorius (Talinas - Ryga - Ðiauliai - Tauragë - Kaliningradas).

• Rytø-Vakarø kryptimi: IX koridorius, IX B koridoriaus ðaka(Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipëda) ir IX D koridorius (Kaunas-Kaliningradas).

Ið ðiø koridoriø në vienas nekerta Radviliðkio rajono. TaèiauRadviliðkio rajone E272 europinio magistralinio kelio atkarpa Panevëþys- Ðiauliai bei A9 magistralinis kelias suformuoja galimybæ sujungti"Corridor I" ir "Corridor IA" atkarpas tarpusavyje (þr. 12 pav.).Paþymëtina tai, kad minëto koridoriaus atkarpas Lietuvos teritorijojesujungia tik du magistraliniai keliai A1(E85 bei "Corridor IXB" atkarpaKaunas - Kryþkalnis) ir A9(E272 atkarpa Panevëþys - Ðiauliai).


11 pav. Europiniai keliai Lietuvoje

12 pav. Europos keliø tinklo koridoriai

Keliø ir tranzito tinklas

76Atlikus bendros keliø tinklo bûklës vertinimà, paaiðkëjo, kad

rajone keliai sudaro 1650,7 km, ið kuriø su danga 1650,7 km, o su page-rinta danga 270 km.

Iðanalizavus miestø gatviø ilgá Radviliðkio rajone, nustatyta, kaddidþiausias procentas gatviø su pagerinta danga tenka Tyruliø mies-tui (100 proc.), gerokai maþiau Ðeduvos miestui (55,56 proc.), o maþiau-siai Radviliðkiui (52,56 proc.). Palyginæ Radviliðkio rajono miestøgatviø dangos kokybæ su Ðiauliø miesto dangomis gauname, kad Ðiauliømieste gatvës su pagerinta danga sudaro 69,19 proc., o tai procentineiðraiðka yra daugiau, nei Radviliðkyje ar Ðeduvoje. Lietuvoje gatvës supagerinta danga sudarë -1,65 procentinio punkto maþiau, nei Ðiauliømieste, taèiau visgi daugiau nei dviejuose ið trijø Radviliðkio rajono mies-tuose (þr. 2 lentelæ).

Pagal geleþinkelio tinklo ilgá rajonas taipogi neatrodo áspûdingai,tinklo ilgis rajone tik 95 km. Taèiau ðioje vietoje svarbu atkreipti dëmesáá tai, kad Radviliðkio miestà kerta vienos svarbiausiø Lietuvos tranzitiniøgeleþinkeliø atðakos, kuriø geografinës koordinatës yra:

Ðiauliai - Panevëþys (B 55051,4', L 23025,4'; B 55044,7', L 24001,9');

Ðiauliai - Kaunas (B 55051,4', L 23025,4'; B 55032,0', L 23046,4');

Ðiauliai - Pagëgiai (B 55051,4', L 23025,4'; B 55041,2', L 23014,8').

Ðios atðakos kerta svarbiausius Radviliðkio rajono ekonominës rai-dos centrus (Radviliðkio m., Ðeduvos m., Baisogalos mstl.). Kartu pa-minëtina ir tai, kad ðiomis atðakomis rajonà kerta respublikinës svarbosmarðrutai: VILNIUS - KLAIPËDA (per Ðiaulius), ÐIAULIAI - KAUNAS irkt.


2 lentelë

2000 2001 2000 2001 2000 2001

Ið viso 5753 5782,5 5239,4 5323,9 3885,5 3933,8Alytaus apskritis 296,2 298,2 269,3 271,3 201,9 203,5Kauno apskritis 1150,2 1215,2 939,2 1049,2 833,5 846,4Klaipëdos apskritis 663,1 662,3 595,5 599,8 442,4 447,3

Marijampolës k iti

354,4 322,1 336,5 308,9 203,7 204,4

Panevëþio apskritis 494,1 493,6 490,7 488,6 351,9 354,5Ðiauliø apskritis 610,7 601,5 610,4 601,2 404,1 408Ðiauliø m. sav. 241,8 244,5 241,8 244,5 167,3 168,3Naujoji Akmenë 25,5 25,5 25,5 25,5 21,1 21,8Akmenë 31,4 18,1 31,4 18,1 17,3 12,1Venta 19 19 19 19 15 15Joniðkis 41,1 42,6 41,1 42,6 30 31,6Þagarë 15 15 14,7 14,7 4,8 4,8Kelmë 46 47 46 47 32 33Tytuvënai 21 21 21 21 19 19Uþventis 6 6 6 6 6 6Pakruojis 22,1 22,3 22,1 22,3 18,9 18,9Linkuva 15,7 15,7 15,7 15,7 6,8 8,9Radviliðkis 54,7 54,7 54,7 54,7 27,9 28,8Ðeduva 18 18 18 18 7,7 10Tyruliai 4,6 3,3 4,6 3,3 4,6 3,3Kurðënai 48,8 48,8 48,8 48,8 25,7 26,5Tauragës apskritis 232,6 232,6 213,6 213,6 115 115,8Telðiø apskritis 315,3 323,8 310,3 320,5 223 236,9Utenos apskritis 273,1 265,4 268 260,3 204,8 205,5Vilniaus apskritis 1363,3 1367,8 1205,9 1210,5 905,2 911,5

Bendras ið jø gatvës su danga

ið jø gatvës su pagerinta danga

Miestø gatviø ilgis(metø pabaigoje; kilometrais)


Miestø gatviø ilgis

(metø pabaigoje, km)

77Taip pat ðios atkarpos yra ir tarptautinio susisiekimo marðruto

DAUGPILIS - ÐIAULIAI (per Panevëþá) dalis. Tokiu bûdu Radviliðkiorajonas ir ypaè Radviliðkio miestas yra sujungti su svarbiausiais ir stam-biausiais Lietuvos ekonominës raidos centrais. Savo infrastruktûrojeRadviliðkis turi vienus svarbiausiø "Lietuvos geleþinkeliø" objektø:Radviliðkio prekiniø vagonø depà ir Radviliðkio lokomotyvø depà. Ðieobjektai ðiuo metu yra rekonstruoti, juose ádiegtos paþangios technologi-jos. Tai rodo, kad Radviliðkio rajone esantys strateginiai objektai irtoliau bus eksploatuojami. Todël rajonas dalá strateginiø raidos tikslø turisusieti su iðvystyta ðios srities infrastruktûra.

Dviraèiø, pësèiøjø ir turistinio þygio takai. Radviliðkio rajone ðiossrities turizmo infrastruktûra iðvystyta silpnai. Sprendþiant ið dviraèiø,pësèiøjø ir turistinio þygio takø (automobiliø ir geleþinkelio) tinklo ilgiorajono, padengimas takais yra labai maþas (1995 - 2002 m. buvo 7,6 km).Dviraèiø, pësèiøjø ir turistinio þygio takø nuotolis vidutinis nuotolis nuosvarbiausiø rajono ekonominës raidos centrø buvo apie 4,5 km, o jø nuo-tolis nuo svarbiausiø respublikos tranzitiniø keliø vietomis siekë iki 5 km.

Radviliðkio rajone projektuojamø dviraèiø, pësèiøjø ir turistinioþygio takø ilgis sudaro apie 5,3 km.

Oro ir jûrø uostai. Rajono ekonominio vystymosi centro nuotolisiki svarbiausiø respublikos ir apskrities oro uostø yra:

• Radviliðkis - Zokniø oro uostas - 10 km (Ðiauliø miesto).

• Radviliðkis - Karmëlavos oro uostas - 134 km (Kauno miesto).

• Radviliðkis - Vilniaus oro uostas - 191 km (Vilniaus miesto).

• Radviliðkis - Palangos oro uostas - 169 km (Palangos miesto).

Rajono ekonominio vystymosi centro nuotolis iki svarbiausioLietuvos jûrø uosto yra:

Radviliðkis - Klaipëdos jûrø uostas - 181 km (Klaipëdos miesto).

2. Komunikacinë infrastruktûra

Ðvietimo ástaigø kompiuterizavimas

Viena ið 2003 metams numatytø Ðvietimo skyriaus veiklos krypèiø- kurti ðiuolaikinio informavimo sistemà.

2003 metais parengtas ðvietimo ástaigø kompiuterizavimo projektas.Ðiø metø vasarà gautos 3 (10+1) ir 2 (5+1) kompiuteriø klasës, vienasatskiras kompiuteris bei 4 kompiuteriniai multimedia projektoriai.Mokyklose atnaujintos kompiuteriø klasës, nuraðyti senieji,nebeveikiantys (286, 386) kompiuteriai. Realizuojama elektroninë komu-nikacija su bendrojo lavinimo mokyklomis. Visos rajono pagrindinës,vidurinës mokyklos, gimnazijos, jaunimo mokykla ir 2 darþeliai - mokyk-los (Ðeduvos ir Pakirðinio) bei Radviliðkio vaikø muzikos mokykla turiprieigà prie interneto. Prie interneto prijungta 63% (330) ðvietimo ástaigøkompiuteriø.

2002-2003 mokslo metais Radviliðkio rajono ðvietimo ástaigos turëjo520 kompiuteriø (þr. 13 pav.). 81% (421) kompiuteriø tiesiogiai panaudo-jama ugdymo procese. 1 kompiuteris teko vidutiniðkai 17 moksleiviø. Ðisskaièius santykinis, nes maþdaug 19% kompiuteriø skirti mokyklø admi-nistracijos ir mokytojø poreikiams.

Geriausiai kompiuteriais aprûpintos Ðeduvos ir RadviliðkioGraþinos vidurinës, Radviliðkio Vaiþganto ir Lizdeikos gimnazijos.Prastesnë padëtis pagrindinëse mokyklose. Trûksta kompiuteriø


13 pav. Kompiuteriø skaièius ðvietimo ástaigose

520

382

234217

0100200300400500600

2000 2001 2002 2003

KOMUNIKACINË INFRASTRUKTÛRA: ðvietimo ástaigø kompiuterizavimas

78Minaièiø, Aukðtelkø, Ðaukoto, Tyruliø pagrindinëse mokyklose. Ið visopagrindinëse mokyklose yra 173 kompiuteriai (1 kompiuteris teko vidu-tiniðkai 15 moksleiviø). Atsilieka pradiniø mokyklø aprûpinimas kompiu-teriais, dar ne kiekviena tokia mokykla gali naudotis kompiuteriu. Ið 17pradiniø mokyklø tik 7 turi po 1 kompiuterá. Darþeliai - mokyklos turi po1 - 3 kompiuterius. Taip pat kompiuterius turi papildomojo ugdymo ástai-gos (Radviliðkio vaikø dailës (1) ir vaikø muzikos (2) mokyklos) (þr. 14pav.).

Ávairiø tipø mokyklø kompiuterizavimo lygis nevienodas.Vidutiniðkai pagrindinei mokyklai teko 14 kompiuteriø, vidurinei mokyk-lai - 31 kompiuteris, gimnazijai - 38. Taèiau rajone mëginta suvienodintikaimo ir miesto mokyklø aprûpinimo kompiuteriais tempus. Ðiø pastangødëka kaimo mokykloms tenka 53%, o miesto mokykloms 47% kompiute-riø (þr. 15 pav.). Atsiþvelgiant á rajono þemës ûkio profilá, galima darytiprielaidà, kad ðios pastangos - tai pirmas þingsnis, siekiant pritrauktiinformacines technologijas á þemës ûkio sektoriø.

Atlikus rajono informacinës infrastruktûros bûklës tyrimà rajonomokyklose, nustatyta, kad didþioji dalis kompiuteriø yra skirta mokymotikslams (84proc.). Likusieji pasiskirsto taip: didþiausia dalis (9 proc.) tekomokyklø administravimo funkcijoms atlikti, 7 proc. buvo iðskirstyti pokitas patalpas (þr. 16 pav.). Sukaupta informacija rodo, kad Radviliðkiorajone yra skatinamas kompiuterinis raðtingumas, rajono gyventojai ágyjagalimybæ per trumpesná laikà pasiekti jiems reikalingà informacijà.

2000m. - 221, 2001 m. - 263, 2002 m. - 494 pedagogai baigë ávairaussudëtingumo kompiuterinio raðtingumo kursus.Yra parengtos ir ágyven-dintos 22 IKT programos mokytojams dalykininkams, mokyklø vadovamsir bibliotekininkams apie IKT naudojimà ugdymo procese. Pedagogøkompiuterinio raðtingumo ECDL technologinæ dalá iðklausë 60Radviliðkio rajono pedagogø, o edukologinæ - 14. 2002m. gautos patalposPÐT darbuotojams, kaupiama pedagoginë literatûra, garsajuostës, vaizdoáraðai, kompiuterinës programos, mokytojai gali naudotis internetopaslaugomis. Kaupiama rajono pedagogø didaktinë ir pedagoginë med-þiaga.

Mokyklø bibliotekose, ypaè skaityklose, kuriami informaciniai cen-trai. Rajone mokyklø skaityklos - informaciniai centrai, atitinkantys ðiuo-laikinius reikalavimus, yra Radviliðkio Graþinos, Ðeduvos vidurinëse,Pociûnëliø, Alksniupiø pagrindinëse mokyklose. Kiek atsilieka, taèiautinkamai árengtos skaityklos - informaciniai centrai yra RadviliðkioLizdeikos ir Vaiþganto gimnazijose, Vinco Kudirkos, Sidabravo,Grinkiðkio Jono Poderio, Baisogalos vidurinëse mokyklose.

Radviliðkio ðvietimo ástaigø bibliotekose ákurtos 49 kompiuterizuo-tos darbo vietos. Kompiuterizuotomis darbo vietomis aprûpintos 7 vidu-rinës, 2 gimnazijos ir 4 pagrindinës mokyklos. Galimybæ naudotis inter-netu ir elektroniniu paðtu turi visos minëtø mokyklø bibliotekos.

Per pastaruosius trejus metus mokykloms kompiuterizuoti skirtanemaþa dalis lëðø (þr. 4 lentelæ).


14 pav. Kompiuteriø pasiskirstymasðvietimo ástaigose

62%

34%

3%1%

Vidurinëse moky klose Pagrindinëse moky klose

Pradinëse moky klose Darþeliuose moky klose

15 pav. Kompiuteriø pasiskirstymas miesto ir kaimo mokyklose

47%53%

Mieste Kaime

16 pav. Kompiuteriø pasiskirstymasmokyklos patalpose

10%

3%

4%9%

11% 63%

Inf ormatikos kabinetuose Áv airiø daly kø kabinetuose

Bibliotekoje Moky tojø kambary je

Administracijos patalpose Kitose patalpose

3 lentelë

946 564 217 7 6

Inþinieriø programuotojø

Mokyklø pedagogø raðtingumas

Pedagogø, turinèiø IKT raðtingumo

þinias, skaièius

Pedagogø, naudojanèiø IKT savo dalyko

pamokose, skaièius (iðskyrus informatikos

mokytojus)

IKT koordinatoriø

skaièius

Pedagogø skaièius

4 lentelë

2001 36,6 7,2

2002 231,6 24,7

2003 20,9 23,4

Savivaldybës lëðos, skirtos mokyklø kompiuterizavimui

Metai Kompiuterinë technika

Interneto iðlaidos

KOMUNIKACINË INFRASTRUKTÛRA

skaièius

(tûkst. Lt)

79

Telefoninio ryðio prieinamumas Radviliðkio rajone

Atliekant pagrindiniø telefonø skaièiaus bûstuose analizæ, nustaty-ta, kad visoje Lietuvoje per laikotarpá nuo 1999 m. iki 2000 m. buvoryðkus telefonø skaièiaus augimas (þr. 17 pav.). Didþiausias augimasuþfiksuotas (+3,46%) Panevëþio apskrityje, o maþiausias - (+4,41%), -Telðiø apskrityje. Per laikotarpá Ðiauliø apskritis turëjo (+4,54%) augimàir uþëmë 5 vietà. Kiek kitaip susiklostë situacija Ðiauliø apskrityje 2000- 2001 m. Tuomet apskritis turëjo didþiausià pagrindiniø telefonø skai-èiaus bûstuose grandininá sumaþëjimà (-6,07%), po ko apskritis (2001 m.)uþëmë paskutinià vietà ir, lyginant su 1999 m., turëjo neigiamà bazinápokytá (-1,81%).

Analizuojant telefonø skaièiaus bûstuose absoliutiná baziná kitimàpagal apskritis, nustatyta, kad didþiausià lyginamàjá svorá pagal rodiklioreikðmës dydá 1996 m. ir 2001 m. turëjo Vilniaus apskritis (atitinkamaitelefonø bûstuose 240907 ir 252032), o maþiausià - Tauragës apskritis(29051 ir 29191). Ðiauliø apskrityje 1999m. uþfiksuoti 97338 telefonai, o2001m. Ðiauliø apskrityje jø jau buvo tik 95579. Pagal telefonø skaièiøbûstuose apskritis uþëmë 4 vietà (þr. 18 pav.).

Vertinant pagrindiniø telefonø skaièiaus bûstuose kitimà Ðiauliøapskrities savivaldybiø atþvilgiu, matyti, kad iðlieka tokios pat tendenci-jos kaip ir apskrièiø lygmenyje. Radviliðkio rajonas pagal pagrindiniøtelefonø skaièiaus bûstuose kitimà 1999 - 2000 m. uþëmë treèiàjà vietàÐiauliø apskrityje (þr. 19 pav.). Tuo metu visose Ðiauliø apskrities savi-valdybëse, iðskyrus Ðiauliø miestà, stebëtas pagrindiniø telefonø skai-èiaus bûstuose augimas. Taèiau suaktyvëjus korinio ryðio telefonøpasiûlai bei atpigus paslaugoms, (tuo tarpu fiksuoto ryðio pokalbio tari-fams pabrangus), 2000 - 2001 m. ðalyje ávyko visuotinis persilauþimas. Jometu visoje apskrityje, tame tarpe ir Radviliðkio rajone, pagrindiniø tele-fonø skaièius bûstuose sumaþëjo. Paþymëtina tai, kad per tirtà laikotarpáRadviliðkio rajono savivaldybëje pagrindiniø telefonø skaièius bûstuose2001 metais, lyginant su 1999 metais, vis tik iðliko didesnis. Manome, kadðio rodiklio kitimas rajone, kitø administraciniø vienetø atþvilgiu, galibûti interpretuojamas dvejopai:

1) rodiklio maþëjimas 2000 - 2001 metais lëtesnis, nes rajonogyventojai nëra imlûs naujovëms;

2) rajono gyventojø finansinis pasirengimas nebuvo pakankamas.

Analizuojant pagrindiniø telefonø skaièiaus bûstuose absoliutøkitimà pagal savivaldybes, nustatyta, kad didþiausià lyginamàjá svorá1999 ir 2000 m. turëjo Ðiauliø miesto savivaldybë (atitinkamai buvo 45993ir 43359 telefonai), o maþiausià - Pakruojo rajono savivaldybë (atitinka-mai 5470 ir 6133 telefonai). Radviliðkio rajone 1999 m. buvo 9885 pagrin-diniai telefonai bûstuose, o 2001 m. - 10755 (þr. 20 pav.).


17 pav. Pagrindiniø telefonø skaièiaus bûstuosebazinis pokytis pagal apskritis

-0,1

0,0

0,0

0,1

1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


18 pav. Pagrindiniø telefonø skaièiaus bûstuose absoliutus bazinis pokytis pagal apskritis

0

200000

400000

600000

800000

1000000

1200000

Ið v

iso,

Alyt

aus

Kaun

o

Klai

pëdo

s

Mar

ijam

polë

s

Pane

vëþi

o

Ðiau

liø

Taur

agës

Telð

iø

Ute

nos

Viln

iaus

apskritys

Pagr

indi

niø

tele

fonø

ska

ièiu

s

1999

2001

19 pav. Pagrindiniø telefonø skaièiaus bûstuosebazinis kitimo tempas pagal savivaldybes

-0,25

-0,2

-0,15

-0,1

-0,05

0

0,05

0,1

0,15

0,2

1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


Telefoninio ryðio prieinamumas

80

Apibendrinant galima daryti prielaidà, kad visoje Lietuvoje, o kartuir Radviliðkio rajone, pagrindiniø telefonø skaièius bûstuose maþëja iðdalies dël korinio judriojo ryðio abonentø skaièiaus augimo. Taèiaunesant korinio ryðio kitimo statistiniø duomenø, nëra galimybës nustatytiátakos laipsnio.

Analizuojant telefonø skaièiaus paplitimà bûstuose, nustatyta, kadpagal ðá parametrà iðsivystymas Radviliðkio rajone yra sumaþëjæs (þr. 4lentelæ). 2000 m. Radviliðkio rajone 100 gyventojø teko 20,9 telefono iðviso, o tai 7,8 maþiau nei Lietuvoje. Taèiau palyginus tø paèiø rodikliøreikðmes 2001 m., matyti, kad Radviliðkio rajone 100 gyventojø tenka jau20,7 telefono, kai tuo tarpu Lietuvoje - 27,9 telefono. Telefonø skaièiausmaþëjimas Radviliðkio rajone stebëtas tik miestuose, o kaimuose jis -iðaugo. Miestuose, beveik kaip ir ið viso, 2000 m. Radviliðkio rajone 100gyventojø teko (-7,6) maþiau telefonø bûstuose nei Lietuvoje (33,2), o2001 m. (-7) maþiau nei vidutiniðkai Lietuvoje. Kiek kitokia situacijaRadviliðkio rajono kaimuose. Èia, kaip jau buvo minëta, telefonø skaièiusbûstuose iðaugo.


20 pav. Pagrindiniø telefonø skaièiaus bûstuose absoliutus bazinis pokytis pagal savivaldybes

0

30000

60000

90000

120000

Ðiau

liø

Ðiau

liø m

.sa

v.

Akm

enës

r. sa

v.

Joni

ðkio

r.sa

v.

Kelm

ës r.

sav.

Pakr

uojo

r.sa

v.

Rad

vilið

kio

r. sa

v.

Ðiau

liø r.

sav.

Pagr

indi

niø

tele

fonø

ska

ièiu

s

1999

2001

4 lentelë

Ið viso mieste kaime Ið viso miest kaime Ið viso 28,7 33,2 19,5 27,9 32 19,5Alytaus apskritis 27,8 32,3 21,2 26,9 30,5 21,6Kauno apskritis 30,1 34 19,8 29,3 32,8 20Klaipëdos apskritis 31,6 35 22,3 30,6 33,7 22,1Marijampolës apskritis 26,2 32,3 20,3 25,2 30,3 20,2Panevëþio apskritis 27,1 32,4 19,4 26,3 30,9 19,6Ðiauliø apskritis 27,5 32,6 19,3 25,9 30,6 18,4Ðiauliø m. sav. 34,3 34,3 - 32,5 32,5 - Akmenës r. sav. 31,3 34,9 25,2 24,1 26,1 20,6Joniðkio r. sav. 25,7 31,9 21,1 24,6 30,5 20,3Kelmës r. sav. 22,7 31,6 17,7 21,4 31,8 15,6Pakruojo r. sav. 21,3 27,7 19 20,9 26,9 18,8Radviliðkio r. sav. 20,9 25,6 16,8 20,7 25 17Ðiauliø r. sav. 22,6 30,2 19,8 22,3 29,4 19,6Tauragës apskritis 22,4 29,4 17,7 21,8 27,9 17,6Telðiø apskritis 25,9 32,3 16,5 24,9 30,5 16,8Utenos apskritis 26,9 31,4 21,5 25,7 29,3 21,4Vilniaus apskritis 30 33,4 17,8 29,7 32,9 17,9

Alytaus m. ir r. sav., Birðtono sav. ir Prienø r. sav., Klaipëdos m. ir r. sav., Ðilutës r. sav. ir Pagëgiø sav., Marijampolës sav., Kalvarijos sav. ir Kazlø Rûdos sav., Plungës r. sav. ir Rietavo sav., Trakø r. sav. ir Elektrënø sav. p duomenys ateikiami kartu.

2000 2001

100-ui gyventojø tenka telefonø bûstuose(metø pabaigoje)

KOMUNIKACINË INFRASTRUKTÛRA

100 gyventojø tenka telefonø bûstuose,

(metø pabaigoje)

sav. ir Elektrënø sav. duomenys pateiktiami kartu

81

3. Energetinë infrastruktûra

Dujø ûkis

Iðanalizavus Radviliðkio rajono dujofikacijos lygá, nustatyta jog jisyra pakankamas, kad jo pagrindu galëtø steigtis ûkio ðakos imlios dujøþaliavai. Be to, nors dujos ir nëra pats pigiausias ðiluminës energijos ðal-tinis, taèiau jos yra vienas ið ðvariausiø ðaltiniø. Paminëtina, jog bûtentdujas kaip ðiluminës energijos ðaltiná naudoja Radviliðkio miestas.Radviliðkio dujø ûkis apie rajono dujofikacijà pateikë ðià informacijà:

1. Dujotiekio ilgis rajone 2003-01-01 - 65,3 km.

2. Ekonominio vystymosi centrø nuotolis nuo dujotiekio linijø:

- Radviliðkio dujø skirstymo stotis - Kalno Graþionys - 2,1 km.

- Radviliðkio dujø skirstymo stotis - Aukðtelkai - 5,2 km.

- Alksniupiø dujø skirstymo stotis - centras - 2,2 km.

3. Pagrindiniai rajono dujø vartotojai:

- UAB "Radviliðkio ðiluma" - VI vartotojø grupë (vidutiniðkaisunaudoja dujø - 652000 m3/mën. ir 7,8 mln. m3/metus),

- AB "Lietuvos geleþinkeliai" Radviliðkio lokomotyvø depas - IVvartotojø grupë (vidutiniðkai sunaudoja dujø - 58000 m3/mën.ir 0,7 mln. m3/metus),

- AB "Lietuvos geleþinkeliai" Radviliðkio prekiniø vagonø depas- IV vartotojø grupë (vidutiniðkai sunaudoja dujø - 31000m3/mën. ir 0,4 mln. m3/metus),

- UAB "Radviliðkio duona" - IV vartotojø grupë (vidutiniðkaisunaudoja dujø - 8000 m3/mën. ir 0,09 mln./metus),

- ÞÛB "Draugas" - IV vartotojø grupë (vidutiniðkai sunaudojadujø - 23000 m3/mën. ir 0,3 mln. m3/metus),

- AB "Ðiauliø grûdai" Radviliðkio filialas - IV vartotojø grupë(vidutiniðkai sunaudoja dujø - 3000 m3/mën. ir 0,01 mln.m3/metus).

Elektros ûkis

Iðanalizavus suvartoto elektros energijos kiekio pokyèiusRadviliðkio rajone, nustatyta, kad, lyginant su 1995 metais, 2002 metaispramonës vartotojø skaièius iðaugo vienu vienetu, tai sudarë baziná 6%rodiklio augimà. Parmonës vartotojø skaièiaus augimas per analizuojamàperiodà buvo stebëtas ir 1997 metais, tuomet pramonës vartotojø skaièiusiðaugo dviem vartotojais. Vëliau (1999 m.) ðis skaièius sumaþëjo vienuvienetu (t.y. iki 17) (þr. 5 lentelæ). Ið esamos situacijos matyti, kad pra-monës ámoniø skaièiaus svyravimai yra nedideli. Taèiau pagal elektrosenergijos suvartojimà situacija atrodo kiek kitaip. Per 1995 m. - 1998 m.laikotarpá elektros energijos suvartojimas pramonës sektoriuje svyravonedaug, akivaizdu, kad tuo metu pramonës ámonës dirbo stabiliai, inves-ticijø á gamybos ciklo modernizavimà, manome, nebuvo.


5 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Vartotojø sk. Vnt 17 16 18 18 17 17 17 18

Elektros energijos suvartojimas

Tûkst. kwh 20300 20295 20159 20999 18533 16808 7737 8388

Vidutinis tarifas Ct/kwh 13,76 14,47 14,52 14,76 15,02 17,63 19,44 20,2

Pramonës ámonës

Elektros ûkio pagrindiniai rodykliai (pramonëje) Radviliðkio rajone

Vartotojo tipas Pavadinimas Matavimo

vnt.Metai

ENERGETINË INFRASTRUKTÛRA: dujø bei elektros ûkiai

Elektros ûkio pagrindiniai rodikliai Radviliðkio rajone, pramonëje

82Sprendþiant ið elektros energijos ir vidutinio tarifo rodiklio kitimø,

galima daryti iðvadà, jog per trumpalaiká periodà tarp tarifo ir energijossuvartojimo egzistuoja atvirkðtinë priklausomybë. Grafike matyti (þr. 21pav.), kad nuo 2000 metø, suintensyvëjus elektros tarifø augimui,atitinkamai sulëtëjo ir elektros energijos suvartojimas pramonëje, dël topramonës ámoniø elektros energijos apyvarta sumaþëjo 39%. Trumpaitariant, tiek pramonës ámonës patyrë nuostolá, tiek ir rajono elektrosenergijos tiekëjas. Ðiuo atveju patirtis analogiðka „Lietuvos telekomo“atvejui.

Ávertinus elektros energijos suvartojimo pokyèius prekybos sekto-riuje, gautos beveik analogiðkos iðvados kaip ir pramonëje. Taèiau paste-bëtina tai, kad sparti prekybos sektoriaus plëtra rajone paslëpë kainospakëlimo efektà (þr. 22 pav.). Perskaièiavus, nustatyta, kad vidutiniðkaiðio sektoriaus vartotojai elektros energijos tiekëjui 1995 metais atneðda-vo naudos 9% daugiau nei 2002 metais. Tiesa, ðis efektas nëra toks ryðkuskaip pramonës sektoriuje, kadangi stambiø elektros energijos vartotojøatëjimas á ðá sektoriø 2000 ir 2001 metais padarë stiprià átakà rodikliokitimui (þr. 6 lentelæ). Taèiau paminëtini ðie faktai: per 1995 - 2002 metølaikotarpá vidutinio tarifo augimo tempas +0,37; vartotojø skaièiaus augi-mo per tà patá laikotarpá tempas +1,16; elektros energijos suvartojimoaugimo tempas tuo pat metu buvo tik +0,44; vidutinio elektros energi-jos suvartojimo vienam vartotojui augimo tempas (-0,34), t.y. sumaþëjo;vidutinio elektros energijos suvartojimo pajamingumo vienam vartotojuiaugimo tempas laikotarpio pabaigai taip pat buvo neigiamas (-0,09).

Gyventojams tiekiamos elektros energijos kaina taipogi atvirkðèiaiproporcinga elektros energijos suvartojimui. Taèiau atkreiptinas dëmesysá tai, kad nepaisant to vidutinis elektros sunaudojimas buityje, lyginantsu 1995 metais, laikotarpio pabaigoje iðaugo 113% (þr. 7 lentelæ). Taèiaumanome, kad tolimesnis energijos suvartojimo augimas priklausys nuo to,kaip elgsis energijos tiekëjas, bei nuo to, ar augs rajone vartotojøskaièius. Iðkeltà teiginá patvirtina ir pateiktas grafikas (þr. 23 pav.). Jameaiðkiai matosi, kad rinka yra pasiekusi maksimalø vidutiná elektrosenergijos suvartojimo vienam vartotojui kieká, todël kainos pakëlimasateityje neigiamai atsilieps elektros energijos suvartojimui.

Analizës metu Radviliðkio rajone antþeminiø 10kv elektros linijøilgis per 1995 - 2003 metø laikotarpá kito nedaug. Per visà laikotarpá li-nijø ilgis sutrumpëjo 11 km. Analizuojant viso laikotarpio kitimà buvo


21 pav. Elektros energijos suvartojimo priklausomybë nuo

kainos (pramonëje)

-0,8

-0,6

-0,4

-0,2

0

0,2

0,4

0,6

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp

(baz

inis

)


Vidutinis tarifas

6 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Vartotojø sk. Vnt 205 237 281 306 332 360 421 443


Tûkst. kwh 13208 14306 15230 15553 15651 14883 17173 18967

Vidutinis tarifas Ct/kwh 17,29 18,75 18,89 18,97 19 23,06 22,47 23,68

*AB „Vakarø skirstomøjø tinklø“ filialo Ðiauliø elektros tinklø duomenys

Kiti vartotojai (aptarnavimas, prekyba ir pan.)

Elektros ûkio pagrindiniai rodykliai (prekybos sektoriuje) Radviliðkio rajone*

Vartotojo tipas Pavadinimas Matavimo vnt.

Metai

22 pav. Elektros energijos suvartojimo priklausomybë nuo

kainos (prekyboje)

0

0,05

0,1

0,15

0,2

0,25

0,3

0,35

0,4

0,45

0,5

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp (b

azin

is)


Vidutinis tarifas

7 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Vartotojø sk. Vnt 9099 9104 9155 9239 9296 9261 9267 9280


Tûkst. kwh 6581 6870 7811 8419 11753 10698 11364 10460

Vidutinis tarifas Ct/kwh 17,88 19,7 20,39 21,59 19,74 25,54 22,47 23,49

*AB „Vakarø skirstomøjø tinklø“ filialo Ðiauliø elektros tinklø duomenys

Gyventojai tiesiogiai (mieste)

Elektros ûkio pagrindiniai rodykliai (gyventojø vartojimas) Radviliðkio rajone*

Vartotojo tipas Pavadinimas Matavimo vnt.

Metai23 pav. Elektros energijos

suvartojimo priklausomybë nuo kainos (gyventojai)

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Tp (b

azin

is)


Vidutinis tarifas

ENERGETINË INFRASTRUKTÛRA

Elektros ûkio pagrindiniai rodikliai Radviliðkio rajone, prekybos sektoriuje*

Elektros ûkio pagrindiniai rodikliai Radviliðkio rajone, gyventojø vartojimas*

22 pav. Elektros energijos suvartoji-mo priklausomybë nuo kainos,

prekyboje

23 pav. Elektros energijos suvartoji-mo priklausomybë nuo kainos,

gyventojai

21 pav. Elektros energijos suvartojimopriklausomybë nuo kainos, pramonëje

83stebimi ðiek tiek didesni 0,4 kv antþeminiø elektros linijø ilgiø svyravi-mai. Taèiau bazinis 1995 - 2003 metø laikotarpio kitimas, kaip ir prieð taiminëtu atveju, neþenkliai sumaþëjo. 1995 - 2003 metø laikotarpiu paste-bimas nedidelis poþeminiø 10 kv ir 0,4 kv elektros linijø ilgëjimas.Remiantis pateiktais duomenimis galima teigti, kad Radviliðkio rajonoiðsivystymas pagal ðá indikatoriø ið esmës nekinta.

4. Vandens tiekimas ir nuotëkø ðalinimas

Analizuojant centralizuoto vandens linijø ilgio rajono teritorijojekitimà, nustatyta, kad per 1995 - 2002 metø laikotarpá Radviliðkio rajonoiðsivystymas pagal ðá rodiklá iðaugo +233 procentiniais punktais (þr. 24pav.). Paminëtina tai, kad centralizuoto vandens tiekimo linijø ilgis rajonoteritorijoje kito netolygiai. Didþiausias indikatoriaus kitimas stebëtas 1999ir 2000 metais, kai tuo tarpu 2000 m., lyginant su 1998 m., ðis rodiklisiðaugo nuo 38,2 km iki 117,5 km, o tai lëmë rodiklio baziná pakitimà+2,44 (lyginant su 1995 m.). Vëliau, 2001m., rodiklis sumaþëjo 3 procen-tiniais punktais.

Pagrindiniai vandens tiekimo centrai yra rajono ekonominës raidoscentruose: Radviliðkyje, Ðeduvoje ir Baisogaloje. Rajono specialistø ver-tinimu tiekiamo vandens kokybë nuo 1997 m. Radviliðkio mieste gera,kitose rajono gyvenvietëse tiekiamo vandens kokybë patenkinama.

Centralizuoto vandens tiekimo vartotojø skaièius, kaip ir centra-lizuoto vandens tiekimo linijø ilgis, rajone iðaugo. Bazinis vartotojø skai-èiaus augimas per 1999 - 2002 metø laikotarpá sudarë +41 procentà (þr.25 pav.).

Græþiniø vandens naudotojø skaièius rajone yra maþiausias, o ir jøskaièiaus augimas 1995 - 2002 m. buvo neigiamas (-10 procentiniø punk-tø). Tuo tarpu naudojanèiø ðuliniø vandená ûkiø skaièius per tiriamàlaikotarpá iðaugo 5 procentiniais punktais (1995 metais jø skaièius buvo9500, o 2002 m. - jau 10000). Remiantis ðiais duomenimis galima teigti,kad rajono gyventojai kasmet ieðko pigesniø poreikiø tenkinimo bûdø.

Geriamo vandens kaina Radviliðkio miesto seniûnijoje per 1995 -2002 metø laikotarpá panaðiai iðaugo tiek gyventojams (bazinis augimotempas per visà laikotarpá 0,64), tiek ir kitiems vartotojams (bazinis augi-mo tempas per visà laikotarpá 0,62). Pastebëtina, kad geriamo vandens


8 lentelë

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 200310 kV antþeminë elektros linija, km 1060 1060 1057 1050 1050 1050 1051 1048 1049

0,4 kV antþeminë elektros linija, km 1438 1451 1451 1450 1440 1422 1436 1437 1433

10 kV poþeminë elektros linija, km 100 104 105 105 105 105 105 105 106

0,4 kV poþeminë elektros linija, km 57 61 61 61 64 64 64 70 72

Elektros linijø kitimas Radviliðkio rajone

24 pav. Centralizuoto vandens tiekimo linijø ilgio kitimas Radviliðkio

rajone

75,1

114

114117,5

38,238,234,234,2

0

20

40

60

80

100

120

140

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

km

25 pav. Centralizuoto vandens tiekimo vartotojø skaièiaus kitimas

Radviliðkio rajone

26

25,1

20,1

18,41718192021222324252627

1999 2000 2001 2002

metai

tûks

t.

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Græþiniø vandená naudojanèiø ûkiø skaièius rajone

256 256 256 256 240 230 230 230

Ðuliniø vandená naudojanèiø ûkiø skaièius rajone

9500 9500 9600 9700 9800 9850 9950 10000

Metai

Græþiniø bei ðuliniø vandens naudotojø skaièius Radviliðkio rajone9 lentelë

VANDENS TIEKIMAS IR NUOTEKØ ÐALINIMAS

84kaina nuo 1999 metø Radviliðkio miesto seniûnijoje gyventojamssumaþëjo 5 procentiniais punktais, o kitiems vartotojams - net 16 procen-tiniø punktø (þr. 26 pav.; visuose grafikuose kainos nurodytos be PVM).

Analizuojant geriamo vandens kainos pokyèius Radviliðkio seniûni-joje, nustatyta, kad 1995 - 2002 metais gyventojams geriamo vandenskaina iðaugo nuo 0,42 Lt iki 1,43 Lt, o tai sudarë 240 procentiniø punktøpokytá (þr. 27 pav.). Tuo pat metu panaðiai iðaugo geriamo vandens kainair kitiems vartotojams. Ðiuo atveju bazinis kainos augimas siekë 236 pro-centinius punktus.

Didþiausias geriamo vandens kainø augimas tarp seniûnijø per1995 - 2002 metø laikotarpá stebëtas Ðeduvos miesto seniûnijoje (þr. 28pav.). Tuo metu tiek gyventojams, tiek ir kitiems vartotojams kainos iðau-go 245 procentiniais punktais. Taèiau èia bûtina paminëti tai, kad ðiojeseniûnijoje geriamo vandens kainos labiausiai buvo iðaugusios 1998metais, o vëliau laipsniðkai maþëjo.

Analizës metu iðryðkëjo, kad maþiausi geriamo vandens kainøsvyravimai Radviliðkio rajone buvo Baisogalos seniûnijoje. Èia per 1997 -2000 metø laikotarpá geriamo vandens kaina visiems vartotojams buvo1,61 Lt, o 2001 - 2002 m. sumaþëjo iki 1,44 Lt (þr. 10 lentelæ). Taèiau iððiø duomenø vis dëlto matyti, kad 2002 metais didþiausia geriamo van-dens kaina Radviliðkio rajone buvo Baisogalos seniûnijoje, o maþiausia -Ðeduvos miesto seniûnijoje.

Rajone numatomo modernizuoti vandens tinklo ilgio kitimaspateikiamas lentelëje.

Per øaikotarpá nuo 2005 iki 2010 metø Radviliðkio rajone planuoja-ma pastatyti 17 naujø vandens valymo árenginiø (þr. 11 lentelæ).Analizuojant pateiktus duomenis, nustatyta, kad iki 2004 metø ðioje sri-tyje neplanuojama jokiø naujø statybø, taèiau jau 2005 metais numatomapastatyti 1 naujus valymo árenginius. Vëliau numatomø per metus pas-tatyti árenginiø skaièius turëtø laipsnniðkai augti.

Analizuojant centralizuoto vandens ðalinimo linijø ilgio kitimà beivandens nuotëkø valymo árenginiø skaièiaus kitimà, nustatyta, kad rajonoaplinkosauginë situacija yra gerinama. Per 1995 - 2002 metø laikotarpácentralizuoto vandens ðalinimo linijø ilgis rajone padidëjo 92 procenti-niais punktais, pasiekdamas faktiná 96,3 km ilgá (þr. 29 pav.). Tuo patmetu vandens nuotëkø valymo árenginiø skaièius rajone iðaugo nuo 7 iki12. Sparèiausias skaièiaus augimas buvo per 1998 - 2000 metø laikotarpá.Taèiau tuo pat metu atlikus vandens nuotëkø valymo árenginiø pajëgumøkitimo analizæ, nustatyta, kad per 1995 - 1998 metø laikotarpá veikæ valy-mo árenginiai yra apie deðimt kartø galingesni nei per 1999 - 2000 metølaikotarpá naujai pastatytieji (þr. 12 lentelæ). Nepaisant to, jø buvimasrajone sudaro galimybes sumaþinti tarðos sklaidà.


26 pav. Geriamo vandens kainos kitimas Radviliðkio miesto seniûnijoje

1,5 1,431,431,431,51,441,22

0,87

1,411,411,41

1,671,671,47

1,15

0,87

0

0,4

0,8

1,2

1,6

2

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Lt/m

3

Gy v entojamsKitiems gy v entojams

27 pav. Geriamo vandens kainos kitimas Radviliðkio seniûnijoje

0,9

1,431,431,43

0,90,840,7

0,42

1,411,411,41

110,890,67

0,42

0

0,4

0,8

1,2

1,6

2

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Lt/m

3


28 pav. Geriamo vandens kainos kitimas Ðeduvos miesto seniûnijoje

1,44 1,381,411,441,551,46

0,99

0,4

1,381,451,521,521,631,49

1,6

0,4

0

0,4

0,8

1,2

1,6

2

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

Lt/m

3


1997 1998 1999 2000 2001 20021,61 1,61 1,61 1,61 1,44 1,44

10 lentelë

Metai

Geriamo vandens kaina Baisogalos seniûnijoje (Lt/m3 be PVM)

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010Planuojamas vandens tinklo modernizavimas Ilgis km 0,5 6,5 8 7 7 8 8 8

Planuojamas naujø vandens valymo árenginiø statybos

vnt. - - 1 2 2 3 4 5

11 lentelë

Metai

Vandens tinklo modernizavimas Radviliðkio rajone

29 pav. Centralizuoto vandens ðalinimo sistemos bûklë Radviliðkio rajone

71,2

96,396,3105,7

50,250,250,250,2

11

12 12 12

7 7 7 7

30

40

50

60

70

80

90

100

110

120

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

metai

km

0

2

4

6

8

10

12

14

vnt

Centralizuoto v andens ðalinimo linijø ilgis

Vandens nuotekø v aly mo árenginiø skaièius rajone


Geriamo vandens kaina Baisogalosseniûnijoje (Lt/m3 be PVM)

85

Vandens nuotëkø valymo árenginiø bûklæ rajono vandenvalos spe-cialistai vertina kaip patenkinamà, kartu pabrëþia jø renovacijos bû-tinumà.

Mokesèiø uþ vandens ðalinimà dydþio kitimas per 1995 - 2002 metølaikotarpá visose Radviliðkio rajono seniûnijose turëjo vienà bendrà ten-dencijà - iðaugo (þr. 13 lentelæ). Per tirtà laikotarpá vandens ðalinimomokestis labiausiai iðaugo Ðeduvos miesto seniûnijoje. Èia mokesèio uþvandens ðalinimà dydþio bazinis pokytis laikotarpio pabaigoje gyvento-jams buvo 5,02, o kitiems vartotojams sudarë 6,22. Taip atsitiko todël, kad1995 metais kainos Ðeduvos miesto seniûnijoje buvo diversifikuotos, o2002 metais jas suvienodino.

Pagal absoliutø didþiausià mokestá uþ vandens ðalinimà 2002 metaistaip pat iðsiskiria Ðeduvos miesto savivaldybë. Joje mokesèio dydisvisiems vartotojams buvo 3,61 Lt. Maþiausias mokesèio tarifas buvoBaisogalos seniûnijoje (2,12 Lt). Radviliðkio miesto ir Radviliðkio seniûni-jose mokesèio tarifai 2002 metais buvo diversifikuoti pagal vartotojø gru-pes. Gyventojai uþ kubiná metrà paðalinto vandens mokëjo 2,7 Lt, o kitivartotojai - 2,68 Lt.

Rajono specialistø duomenø pagrindu nustatyta, kad iki 2008 metøvandens nuotëkø tinklo modernizavimas turi iðaugti iki 11 km per metus.2003 metais vandens nuotëkø tinklo modernizavimas tesudarë tik 0,2 km.Greta viso to paminëtina ir tai, kad iki 2010 metø numatoma pasiektinaujø nuotëkø valymo árenginiø statybos apimèiø padidëjimo iki 2árenginiø per metus. Per 2004 - 2010 metus tokiø árenginiø planuojamapastatyti apie 9. Tokiu bûdu bus sumaþinta tarðos sklaida Radviliðkiorajone.


1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

9,67 9,67 9,67 9,67 10,2 10,3 10,3 10,3

12 lentelëVandens nuotekø valymo árengimø pajëgumai (tûkst.

m3/parà) Radviliðkio rajone

Metai

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

Gyventojams 0,99 1,32 1,56 1,87 1,87 2,7 2,7 2,7

Kitiems vartotojams 0,99 1,25 2,04 2,43 2,43 2,68 2,68 2,68

Gyventojams 0,74 1,09 1,29 1,34 1,34 2,7 2,7 2,7Kitiems vartotojams 0,74 1,03 1,29 1,74 1,74 2,68 2,68 2,68

Gyventojams 0,6 1 1,73 1,95 1,95 1,95 2,78 3,61

Kitiems vartotojams 0,5 1,64 1,73 2,29 2,53 2,53 3,07 3,61

Baisogalos Visiems - - 1,14 1,14 1,45 1,45 2,12 2,12

Radviliðkio miesto

Radviliðkio

Ðeduvos miesto

SeniûnijaVartotojø grupës pavadinimas

Metai

13 lentelëMokesèiø uþ vandens ðalinimà dydis pagal seniûnijas (Lt.m3 be PVM)

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Planuojamas vandens nuotekø tinklo modernizavimas

Ilgis km 0,2 8 9 9 10 11 11 11

Planuojamos naujø vandens nuotekø valymo árenginiø statybos

vnt 1 1 1 1 1 2 2

Veiklos

14 lentelë

Matavimo vienetai

Vandens nuotekø tinklo modernizavimas Radviliðkio rajone

Metai


Vandens nuotëkø valymo árengimø pajëgumaiRadviliðkio rajone, tûkst. m3/parà

Mokesèiø uþ vandens ðalinimà dydis pagal seniûnijas (Lt/m3 be PVM)

Vandens nuotëkø tinklo modernizavimas Radviliðkio rajone

Planuojamas vandensnuotëkø tinklo moderniza-vimas

Planuojamos naujø van-dens nuotëkø valymoárenginiø statybos

86Centralizuotos ðilumos ir karðto vandens tiekimo linijø ilgis per

1995 - 2002 metø laikotarpá kito nedaug (þr. 15 lentelæ). Tiesa, paminëti-na tai, kad per 1995 - 1998 metø laikotarpá linijø ilgio svyravimø nebuvoið viso. Vëliau, 1999 metais, linijø ilgis iðaugo 13 procentiniø punktø, oper 2000 - 2002 metø laikotarpá jis pastoviai maþëjo. Taipogi pastebëtinatai, kad 1995 - 2002 metø laikotarpiu visiðkai nekito karðto vandens tieki-mo linijø ilgis, taèiau pakankamai þenkliai sumaþëjo pagamintos energi-jos (28 procentiniais punktais) ir parduotos energijos kiekiai (21 procen-tiniu punktu). Manome, jog tai galëjo sàlygoti kelios prieþastys: 1) varto-tojø skaièiaus kitimas, 2) vartotojø perkamosios galios kitimas ar 3)energijos tarifo kitimas.

5. Aplinkosauga

Aplinkos tarðta. Vertinant aplinkos terðimà sieros dioksidu, situaci-ja Radviliðkio rajone 2001m., lyginant su 2000 m., pablogëjo, t.y. terðaløkiekis ið stacionariø tarðos ðaltiniø 1 km2 vidutiniðkai padidëjo 20 kg (þr.16 lentelæ). Tuo tarpu Lietuvoje ðis rodiklis padidëjo 1 km2 vidutiniðkai67 kg. Ðiauliø apskrityje ðis rodiklis taip pat neþymiai sumaþëjo, vidu-tiniðkai 19 kg/1 km2. Taèiau rodiklis labai iðaugo Ðiauliø mieste (vidu-tiniðkai +2289 kg/1 km2). Pagal ðá rodiklá 2001m. didþiausia tarða fiksuo-ta Telðiø apskrityje - vidutiniðkai 4432 kg/1 km2.

Kiek kitaip atrodo tarðos azoto oksidais situacija Radviliðkio rajone.Èia tarða 2001m. sumaþëjo vidutiniðkai 3 kg/1 km2, kai tuo pat metusituacija Lietuvoje pagal ðá parametrà pagerëjo (vidutiniðkai 11 kg/1 km2).Pagal ðá parametrà didþiausias terðëjas apskrityje yra Ðiauliø miestas vidu-tiniðkai 2061 kg/1 km2.


1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Ðilumos tiekimo linijøilgis (m) 33248 33248 33248 33248 37540 37240 35884 35726

Karðto vandens tiekimolinijø ilgis (m) 12260 12260 12260 12260 12260 12260 12260 12260

Pagaminta energijosMWh - - 118728 115201 96939 80066 85801 85446

Parduota energijosMWh - - 84477 77664 62921 57790 64420 66800

Centralizuotos ðilumos ir karðto vandens tiekimas rajone (1995-2002 m.)15 lentelë

2000 2001 2000 2001 2000 2001 2000 2001Ið viso 475 542 170 159 8,4 9,6 3 2,8Alytaus apskritis 178 230 34 32 4,8 6,7 0,9 0,9Kauno apskritis 358 304 210 219 3,8 3,5 2,3 2,5Klaipëdos apskritis 360 375 106 115 4,7 5 1,4 1,5Marijampolës apskritis 129 134 44 35 2,3 3,2 0,8 0,8Panevëþio apskritis 209 298 134 122 5,2 7,8 3,3 3,2Ðiauliø apskritis 141 122 187 200 3 2,8 4,1 4,6

Ðiauliø m. sav. 1071 3360 1914 2061 0,6 2 1,1 1,2Akmenës r. sav. 717 458 1495 1625 18,3 12,9 38,2 45,7Joniðkio r. sav. 156 53 26 21 5,3 1,9 0,9 0,8Kelmës r. sav. 55 49 16 15 2,2 2 0,6 0,6

Pakruojo r. sav. 58 65 13 13 2,4 3 0,6 0,6Radviliðkio r. sav. 44 64 31 29 1,3 2 0,9 0,9

Ðiauliø r. sav. 48 28 30 32 1,6 1 1 1,1Tauragës apskritis 185 152 24 23 5,1 5 0,6 0,8Telðiø apskritis 4376 4432 756 679 87,2 107,1 15,1 16,4Utenos apskritis 142 170 31 27 5,1 6,6 1,1 1,1Vilniaus apskritis 408 472 293 180 4,2 5,4 3 2,1

Vidutiniðkai 1 km2 Vidutiniðkai vienam gyventojui

Sieros dioksido ir azoto oksidø emisija ið stacionariø tarðos ðaltiniø(kilogramais)

16 lentelë

sieros dioksidas azoto oksidai sieros dioksidas azoto oksidai

APLINKOSAUGA

Centralizuotos ðilumos ir karðto vandens tiekimas Radviliðkio rajone 1995-2002 m.

Sieros dioksido ir azoto oksidø emisija ið stacionariø tarðos ðaltiniø

(kg)

87Nagrinëjant bendrà terðalø emisijà ið stacionariø tarðos ðaltiniø

matome, kad 2001 m. bendras iðmetamø medþiagø kiekis Radviliðkiorajone, lyginant su 2000 metais, padidëjo 9,5 tonomis (þr. 17 lentelæ). Iðjø kietøjø terðalø kiekis Radviliðkio rajone sumaþëjo nuo 47,5 tonø iki38,3 tonø, o dujiniø ir skystøjø terðalø kiekis, iðmetamas á atmosferà, iðau-go 18,7 tonø. Tuo pat metu Lietuvoje terðalø emisijos kiekis ið staciona-riø tarðos ðaltiniø á atmosferà padidëjo 7071,1 tonos. Taèiau Ðiauliømiesto savivaldybëje bendras terðalø emisijos kiekis á atmosferà ið sta-cionariø terðalø ðaltiniø padidëjo 140,3 tonos, ið jø dujiniø ir skystøjøtreðalø 128,1 tonos.

Analizuojant dujiniø ir skystøjø terðalø emisijà á atmosferà ið sta-cionariø tarðos ðaltiniø pastebëtina, kad per laikotarpá nuo 2000 m. iki2001 m. Radviliðkio rajone 9,3 tonos iðaugo tarða anglies monoksidais (þr.18 lentelæ).


2000 2001 2000 2001 2000 2001Ið viso 91210,4 98281,5 4765,3 5342,3 86445,1 92939,2Alytaus apskritis 2467 2311,5 120,4 142,8 2346,6 2168,7Kauno apskritis 18575,3 15656,3 1214,4 1448,6 17360,9 14207,7Klaipëdos apskritis 11328,5 14572,4 876,1 1128 10452,4 13444,4Marijampolës apskritis 1633,3 1894,7 234,3 204,6 1399 1690,1

Panevëþio apskritis 4414,2 5179,7 247,1 229,8 4167,1 4949,9Ðiauliø apskritis 6027,9 6077,3 868,9 960,1 5159 5117,2

Ðiauliø m. sav. 1117,7 1258 77,7 89,9 1040 1168,1Akmenës r. sav. 2976,7 2825,8 542,3 618,3 2434,4 2207,5Joniðkio r. sav. 331,4 194,1 25,3 22,3 306,1 171,8Kelmës r. sav. 242,6 240,7 38,9 38,2 203,7 202,5

Pakruojo r. sav. 247,1 263,2 90,7 102 156,4 161,2Radviliðkio r. sav. 524,3 533,8 47,5 38,3 476,8 495,5

Ðiauliø r. sav. 588,1 761,7 46,5 51,1 541,6 710,6Tauragës apskritis 1357,8 1473 95 119 1262,8 1354Telðiø apskritis 30165,9 36868 295 337,3 29870,9 36530,7

Maþeikiø r. sav. 29192,2 35777,1 206,1 252,3 28986,1 35524,8Utenos apskritis 2342,9 2276,1 160,8 128,8 2182,1 2147,3Vilniaus apskritis 12897,6 11972,5 653,3 643,3 12244,3 11329,2

(tonomis)

Bendras iðmetamø medþiagø kiekis

ið jøkietøjø dujiniø ir skystøjø

17 lentelëTerðalø emisija á atmosferà ið stacionariø tarðos ðaltiniø

2000 2001 2000 2001 2000 2001 2000 2001 2000 2001

Ið viso 30994 35412,7 11101,6 10378,5 21212,5 20026,5 19516,4 26155 3620,9 966,8Alytaus apskritis 966,8 1245,4 182,4 172,8 852 657,7 323,9 78,7 21,5 14,1Kauno apskritis 2883,3 2449,9 1692,8 1767,9 8347,9 6564,8 3709,2 2898 727,7 527,1Klaipëdos apskritis 1875,3 1952,5 553,3 599,6 2787,5 3243,5 5118,4 7605,7 117,9 43,1Marijampolës apskritis 447,9 596,2 151,2 158,1 705 808,4 77,4 120,9 17,5 6,5Panevëþio apskritis 1649,8 2350,2 1057,4 959 1217,9 1416,5 225,2 217,1 16,8 7,1Ðiauliø apskritis 1200,4 1045 1596,4 1708,9 1708,8 1679,7 260,1 671,2 393,3 12,4

Ðiauliø m. sav. 86,9 272,6 155,3 167,2 344,8 358,9 132,6 357,7 320,4 11,7Akmenës r. sav. 605,3 386,4 1261,5 1370,8 549,5 376,4 18 73,3 0,1 0,6Joniðkio r. sav. 179,5 61,6 29,6 24,5 96,3 84,5 0,7 1,2 0 - Kelmës r. sav. 93,5 83,1 27,8 25,9 82,4 93,5 0 - 0 -

Pakruojo r. sav. 75,7 86,1 17,4 16,8 61,5 56,9 1,6 1,4 0,2 - Radviliðkio r. sav. 72,6 104,6 50,1 46,6 187,6 196,9 94 147,3 72,5 0,1

Ðiauliø r. sav. 86,9 50,6 54,7 57,1 386,7 512,6 13,2 90,3 0,1 - Tauragës apskritis 717,3 668,8 91,3 102,8 397 543,6 42,6 32,8 14,5 6Telðiø apskritis 16473 19279,7 2846,9 2952,9 1999,5 2402,2 8102,8 11630 449,2 265,6Utenos apskritis 1020,9 1222,5 224,4 196,6 868,4 684,4 62,9 39,6 5,5 4,2Vilniaus apskritis 3759,4 4602,5 2705,5 1759,9 2328,5 2025,7 1593,9 2860,4 1857 80,7 1) Nuo 2000 m. pasikeitë lakiø organiniø junginiø skaièiavimo metodika.

18 lentelë

Lakûs organiniai junginiai 1) Kiti

Dujiniø ir skystøjø terðalø emisija á atmosferà ið stacionariø tarðos ðaltiniø (tonomis)

Azoto oksidai Anglies monoksidaiSieros dioksidas

APLINKOSAUGA

Terðalø emisija á atmosferà ið stacionariø tarðos ðaltiniø

(tonomis)

Dujiniø ir skystøjø terðalø emisija á atmosferà ið stacionariø tarðos ðaltiniø

(tonomis)

88Atvirkðtinë tendencija vyravo tiek Lietuvoje, kur tarða sumaþëjo

1186 tonomis, tiek ir Ðiauliø apskrityje, kur tarða sumaþëjo 29,1 tonos.

Nagrinëjant atmosferos tarðà lakiais organiniais junginiais, iðryðkë-ja, jog Radviliðkio savivaldybëje tarða minëtais junginiais labai iðaugusi.Ji padidëjo per laikotarpá nuo 2000m. iki 2001m. 53,3 tonos arba +56,7%.Ðiauliø apskrityje tarða anglies monoksidais iðaugo 411,1 tonos arba+158,05%. Taip pat tarða anglies monoksidais iðaugo ir Lietuvoje - 6638,3tonos arba +134,01%.

Radviliðkio rajono aplinkos iðsaugojimo planai1. "Ðiauliø apskrities atliekø tvarkymo sistemos sukûrimas"

Radviliðkio rajone.

2. "Radviliðkio miesto nuotëkø valyklos rekonstrukcija, nuotëkynoir vandentiekio tinklø renovacija".

3. "Nemuno vidurupio baseino valdymo" strateginis planas:

3.1. Radviliðkio miesto vandentiekio ir nuotëkø plëtra;

3.2. Ðeduvos miesto ir Pavartyèiø gyvenvietës vandens tiekimo irnuotëkø plëtra;

3.3. Aukðtelkø, Graþioniø gyvenvieèiø vandentiekio ir nuotëkø tinkløpajungimas á Radviliðkio tinklus.

4. Vandentiekio tinklø plëtra Raudondvario kaime ir jø prijungimasprie Ðeduvos miestelio vandentiekio tinklø.

5. Nuotëkø tinklø plëtra Raudondvario kaime ir jø prijungimas prieÐeduvos miestelio nuotëkø tinklø.

Iðskirtiniai dabartinës gamtinës aplinkos bruoþaiRadviliðkio rajone yra 11 respublikinës reikðmës draustiniø:

• Pravirðulio tyrelio botaninis - zoologinis draustinis,

• Tyruliø botaninis - zoologinis draustinis,

• Liepiðkiø botaninis - zoologinis draustinis,

• Sulinkiø ornitologinis draustinis,

• Radviloniø botaninis draustinis,

• Strazdynës botaninis draustinis,

• Gomertos kraðtovaizdþio draustinis,

• Daugyvenës kraðtovaizdþio draustinis,

• Liepinës pedologinis draustinis,

• Ðuðvës hidrografinis draustinis,

• Pakalniðkiø geomorfologinis draustinis.


APLINKOSAUGA

89

Ekspertinës iðvados, apibendrinimai ir rekomendacijos

Radviliðkio rajono savivaldybë pagal vieðojo naudojimo autobusaisveþtø keleiviø skaièiaus kitimà uþëmë 3 vietà (-14,29%) ir, esant dideliampalyginamajam Ðiauliø miesto svoriui, þenkliai (+47,89 procentinio punk-to) virðijo apskrities vidurká. Pagal absoliutøjá vieðojo naudojimo autobu-sais veþtø keleiviø skaièiø Radviliðkio rajono savivaldybë uþëmë taip pat3 vietà Ðiauliø apskrityje.

Radviliðkio rajono savivaldybëje marðrutø skaièius nuo 1997 m. iki2001 m. sumaþëjo nuo 31 iki 18, o tai sudaro baziná kitimà (-41,94 procen-tinio punkto). Per tirtà laikotarpá didþiausias marðrutø skaièius Radviliðkiorajono savivaldybëje stebëtas baziniais 1997 m., kuomet registruotas 31marðrutas. Pagal marðrutø skaièiø apskrityje 2001 m. Radviliðkio rajonosavivaldybë uþëmë septintà vietà, 48 marðrutais atsilikdama nuo Ðiauliømiesto savivaldybës.

Radviliðkio rajono savivaldybë per laikotarpá nuo 1996 m. iki 2001m. pagal baziná keleiviø apyvartos pakitimo tempà uþëmë ðeðtà vietà (-41,94%). Rajono savivaldybë taip pat ir pagal absoliuèià dalá apskrityje2001m. buvo ðeðtoje pozicijoje (6,8 mln. keleivio kilometrø).

Pagal individualiøjø lengvøjø automobiliø skaièiø 1000 gyventojøRadviliðkio rajono savivaldybë Ðiauliø apskrityje uþëmë antràjà vietà tiek2000 m. (279 automob.), tiek ir 2001 m. (258 automob.) ir atsiliko nuoapskrities vidurkio vidutiniðkai 6,5 lengvaisiais automobiliais 1000 gyven-tojø.

2002 metais vietiniai ir rajoniniai keliai Radviliðkio rajone sudarë93% visos keliø tinklo struktûros. Likusios 7% dalies 2 procentinius punk-tus sudarë rajonà kertanèios magistralinio bei europinio magistraliniokelio atðakos, o jø bendra atkarpa Ðiauliai - Radviliðkis turi vidutináapkrovimà iki 14000 automobiliø per parà ir beveik atitinka europiniomagistralinio kelio Kaunas - Kryþkalnis paros apkrovimo intensyvumà.Todël galima teigti, kad ðiuo metu yra kai kurios bûtinos prielaidostolimesnëje ateityje Radviliðkio rajonui ágyjant tarptautinës reikðmëstranzitinio regiono statusà.

Ávertinus bendrà Radviliðkio keliø tinklo bûklæ galima teigti, jog jiyra patenkinama, nes ið rajone esanèiø 1650,7 km keliø ilgio visi (100%)yra su danga, taèiau su pagerinta danga ið jø yra tik 16,35%, o tai sudarotik 270 km. Ið jø 2001 metais miestams teko 42,1 km, o tai sudarë vidu-tiniðkai 69,4% keliø su pagerinta danga miestø teritorijoje. Tokia situacijagali bûti vertinama kaip gera.

Sprendþiant ið kompiuteriø sklaidos Radviliðkio rajono mokyklose,daug dëmesio skiriama kompiuterinio raðtingumo ugdymui kaimiðkosevietovëse. Todël tai gali bûti traktuojama kaip komunikacinës infrastruk-tûros prielaidø formavimas, skatinantis inovacijø rajono þemës ûkyjeplëtrà.

Sprendþiant ið telefonø skaièiø bûstuose, galima teigti, kadRadviliðkio rajono iðsivystymas yra 25,8 procentais maþesnis nei Lietuvoje.

Ávertinus Radviliðkio rajono dujofikacijos lygá, nustatyta jog jis yrapakankamas, kad jo pagrindu rajone galëtø steigtis ûkio ðakos imlios dujøþaliavai. Ypaè gerai dujofikuotas yra Radviliðkio miestas. Tiriant elektrosenergijos suvartojimo ir vidutiniø tarifø santyká Radviliðkio rajone nustaty-ta, kad pramonës sektoriaus elektros energijos suvartojimas atvirkðèiaiproporcingas vidutiniam tarifui (gautas koreliacijos koeficientas (-0,954)).Taipogi atvirkðtinë priklausomybë tarp energijos suvartojimo ir vidutiniotarifo stebëta aptarnavimo, prekybos ir kitose srityse (panaikinus paðali-nius efektus, gautas koreliacijos koeficientas (-0,873)). Taèiau kiek kitaipatrodë per tiriamà laikotarpá elektros tiekimo situacija gyventojams. Èiaegzistavo tiesioginë priklausomybë tarp elektros suvartojimo ir elektroskainos (gautas koreliacijos koeficientas (+0,606)).


EKSPERTINËS IÐVADOS, APIBENDRINIMAI IR REKOMENDACIJOS

90Analizuojant centralizuoto vandens tiekimo bûklës kitimà

Radviliðkio rajone, nustatyta, jog pagal centralizuoto vandens tiekimo li-nijø ilgá rajono iðsivystymas 1995-2002 iðaugo +233 procentiniais punk-tais. Taèiau sprendþiant ið geriamo vandens kainø dinamikos, situacijarajone pablogëjo, nes geriamo vandens kainos visose seniûnijose iðaugovidutiniðkai +240 procentiniø punktø. Panaðios, tik ne tokios ryðkios,tendencijos stebëtos analizuojant mokesèiø uþ vandens ðalinimà dydþiokitimà.

1995 - 2003 metais rajone ið bankrutuojanèiø þemës ûkio bendroviøbuvo perimamos centralizuotos nuotëkø valymo sistemos, todël per tirtàlaikotarpá jø skaièius iðaugo. Centralizuota vandens ðalinimo sistemarajone renovuojama. Ðie procesai per 1995 - 2003 metø laikotarpá vykonereguliariai. Ateityje planuojama, kad nuo 2006 metø vandens valymoárenginiø skaièius turëtø augti kasmet +2 árenginiais per metus.

Per 1995 - 2002 metø laikotarpá -28 procentiniais punktais sumaþëjopagamintos, o -21 procentiniu punktu - parduotos ðiluminës energijoskiekiai.

Remiantis pagrindiniø terðalø grupiø emisijos kitimais Radviliðkiorajone, galima teigti, kad bendra aplinkosauginë situacija rajone negerë-ja. Neigiamas sieros dioksidø, dujiniø ir skystøjø terðalø bei tarðosanglies monoksidais augimas Radviliðkio rajone sàlygojo bendros terðaløemisijos ið stacionariø tarðos ðaltiniø padidëjimà per 2000 - 2001 metølaikotarpá 9,5 tonos. Taèiau atsiþvelgiant á situacijos vystymàsi kituoseLietuvos administraciniuose vienetuose, galima teigti, kad vis tik situaci-ja yra stabili.

Neiðnaudotos tyrimo galimybës, tolesnës ekspertinio tyrimoperspektyvos

Iðryðkëjæs rajono potencialas naudotø automobiliø prekyboje verèiaatkreipti dëmesá á ðio verslo perspektyvas Lietuvoje. Todël rekomenduo-tume atlikti rajone ðio verslo esamos situacijos ir perspektyvø analizæ.Taipogi ðis tyrimas kartu turëtø bûti ir galimybiø studija verslø,palaikanèiø ir papildanèiø automobiliø prekybà, steigimuisi. Visa taigalëtø bûti ávardijama kaip ðiam verslui palankios infrastruktûros formav-imas.

Vertinant Radviliðkio rajono elektros energijos tiekimà iðryðkëjusiatvirkðtinë priklausomybë tarp elektros sunaudojimo ir elektros energijoskainos pramonës ir verslo sektoriuose reikalauja papildomo tyrimo. Jometu turëtø bûti ávertinta elektros energijos kainos átaka produkcijospagaminimo bei paslaugø suteikimo savikainai. Jeigu ði priklausomybëyra didelë (t.y. organizacijose naudojamos technologijos yra imlios elek-tros energijai), tuomet bûtina ieðkoti kompromiso, norint suaktyvintirajono pramonës ámoniø vystymàsi. Kartu rekomenduojama patikrinti irkitø faktoriø átakà rajono organizacijø raidai.

Radviliðkio rajono savivaldybë ðiuo metu nëra sukaupusi duomenø,reikalingø analizuojant iðsaugotà gamtinæ aplinkà. Todël neanalizuotirajono ganyklø sistemos, þemës profilio, miðkingumo, saugomø nuo eroz-ijø bei melioruojamø þemiø pokyèio klausimai, bûtini nustatant rajonopasirengimà þemës ûkio srities vystymui, naujø technologijø diegimui beipridëtinës vertës þemës ûkyje kûrimui. Ði informacija yra svarbi identi-fikuojant rajono bûsimà pasirengimà bei strateginius interesus, padiktuo-tus rajono þemës ûkio profilio. Dël duomenø stokos nëra nagrinëjamirajono vandens telkiniai bei jø iðsidëstymas ir paskirtis, o tik ávardijamidabartinës gamtinës aplinkos bruoþai, neaptariant jø iðskirtinumo. Todëlateityje rekomenduoja tuos duomenis kaupti ir panaudoti tolimesnëmsstrateginëms analizëms.


EKSPERTINËS IÐVADOS, APIBENDRINIMAI IR REKOMENDACIJOS

91

SWOT ANALIZË

PRIVALUMAI

• Antra vieta apskrityje pagal vienam tûkstanèiui gyventojøtenkanèiø lengvøjø automobiliø skaièiø.

• Suformuotos prielaidos kompiuterinio raðtingumo ir informaci-nës infrastruktûros plëtrai kaimiðkuose rajono regionuose.

• Radviliðkio prekiniø vagonø ir lokomotyvø depai, iðvystytasgeleþinkelio transporto mazgas.

• Radviliðkio miesto dujofikacijos lygis pakankamas imliø dujøþaliavai ûkio ðakø steigimuisi.

• Gerëjantis centralizuotas geriamo vandens tiekimas.

TRÛKUMAI

• Maþas vieðojo naudojimo autobusø marðrutø skaièius bei maþakeleiviø apyvarta.

• Nedidelë magistraliniø bei europiniø magistraliniø keliø dalisbendroje rajono keliø tinklo struktûroje.

• Per rajono teritorijà nepraeina në vienas Europos keliø tinklokoridorius.

• Patenkinama Radviliðkio keliø tinklo bûklë.

• Nepakankamos investicijos á pramonës, prekybos irkomercinës/ofisinës nuosavybës sektoriø.

• Bendros terðalø emisijos ið stacionariø tarðos ðaltiniø padidëji-mas.

GALIMYBËS

• Didelis magistraliniø keliø atkarpos Ðiauliai - Ðeduva vidutinisparos apkrovimas.

• A9 magistralinio kelio, kaip vidinio susisiekimo koridoriaus,panaudojimas sujungiant dvi Corridor I ir Corridor IA atðakas.

• Iðvystytas rajono geleþinkelio tinklas. Pro Radviliðkio miestàvyksta didþioji dalis keleiviniø ir krovininiø Lietuvos traukiniø.

GRËSMËS

• Aukðtos elektros energijos kainos.

• Parduodamos ðiluminës energijos kiekio maþëjimas.


SWOT ANALIZË

RRAADDVV

IILLIIÐÐ

KKIIOO

RRAAJJOO

NNAASS

SOCIALINËRAIDA

1995-2003

BENDRASIS LAVINIMASPROFESINIS IR AUKÐTASIS MOKYMASISKULTÛRASPORTAS


I DALIS

1. BENDRASIS LAVINIMAS2. PROFESINIS IR AUKÐTASIS MOKYMASIS3. KULTÛRA IR SPORTAS

3S K Y R I U S

Radviliðkio Rajono

Socialinë Raida

95

ANOTACIJA

Ðiame skyrelyje iðnagrinëta Radviliðkio rajono socialinë sfera,suprantant jà plaèiàja prasme. Tai yra, apimant ðvietimà, sveikatosapsaugà, sportà, kultûrà, teisësaugà ir nusikalstamumà. Analizë atliktaremiantis Radviliðkio rajono ir Ðiauliø apskrities þinybine statistika.Nustatyta, kad Radviliðkio situacija pagal daugelá socialinës raidos para-metrø atitinka bendrà ðalies ir Ðiauliø apskrities situacijà, kitaip tariant,ji nëra nei kuo nors blogesnë, nei kuo nors iðskirtinai pranaðesnë.Situacija aptarta pagal kiekvienà konkreèià socialinës sferos sritá, nuro-dant pasiekimus ir ribotumus, ávardijant neiðnaudotas socialinës plëtrosgalimybes. Skyrelio pabaigoje pateiktos ekspertinës iðvados, SWOTmatrica.

AutoriusGediminas Merkys, habilituotas socialiniø mokslø daktaras, Kauno

technologijos universiteto profesorius, Socialiniø tyrimø laboratorijosvedëjas ir vyriausias mokslo darbuotojas.

Tyrimo objektas: Radviliðkio rajono socialinë raida (ðvietimas,sveikatos apsauga, kultûra ir kt.).


96

1. BENDRASIS LAVINIMAS

Vaikø ir jaunimo demografinë situacija

Lietuvos Respublikos Ðvietimo ástatymas reglamentuoja privalomàjávaikø ir paaugliø iki 16 metø amþiaus mokymàsi bendrojo lavinimo arbakito tipo mokyklose.

1995-1999 metais Radviliðkio rajone vyko deðimtmeèio mokymoeksperimentas. Vadovaujantis rajono patirtimi nuo 1999-2000 mokslometø pereita prie pagrindinio deðimtmeèio mokymo ðalyje.

Vienas ið esminiø pokyèiø tenkinant moksleiviø mokymosi porei-kius - profilinis mokymas. Nuo 2000 metø profilinis mokymas ágyvendi-namas 10 rajono bendràjá viduriná lavinimà teikianèiose ástaigose (2 gim-nazijose, 8 vidurinëse mokyklose).

2002 metais pakoreguotas profilinio mokymo modelis atvërë dau-giau galimybiø moksleiviams rinktis, maþëjo atotrûkis tarp humanitarinioir realinio profiliø, atsisakyta tikslinio kurso programø (nuo 11 klasës).

Visos rajono mokyklos, kuriose ágyvendinamas profilinis mokymas,atskirø dalykø mokymui turi reikalingus kabinetus (minimaliai aprûpin-tus priemonëmis), sporto sales, aikðtynus, valgyklas, bibliotekas, skaityk-las. Ið dalies iðspræstos problemos: apsirûpinimas mokytojais specialistais,reikalavimø stojant á aukðtàsias mokyklas iðankstinis þinojimas.

Nuo profilinio mokymo ávedimo, Radviliðkio rajono moksleiviairenkasi du profilius - realiná ir humanitariná. Realiná profilá pasirinko 329(55%), o humanitariná profilá - 267 (45%) moksleiviø (2002-2003 m.duomenys).

Kiekvienas profilis turëjo ne maþiau kaip po 3 pakraipas, dviejosemokyklose - po vienà.

Daugiau rajono moksleiviø renkasi realiná profilá ir jo pakraipas:tiksliøjø mokslø, ekonominæ, gamtos mokslø, maþiau - technologinæ;humanitarinio profilio pakraipas - socialiniø mokslø kalbø, maþiau -meno.

Geriausios sàlygos moksleiviui rinktis polinkius ir gabumusatitinkantá ugdymosi kelià sudarytos rajono vidurinëse mokyklose, tu-rinèiose 11 klases, t.y. rajono centro, Ðeduvos, Baisogalos vidurinësemokyklose.

Ágyvendinant profiliná mokymà dëmesio centre lieka ðios proble-mos: racionalus pamokø tvarkaraðèio sudarymas, pamokø ir papildomojougdymo tvarkaraðèiø suderinimas, mokiniø, neturinèiø mokymosi moty-vacijos, didëjimas, bibliotekø ir skaityklø aprûpinimas ðiuolaikinëmisinformacinëmis komunikacinëmis technologijomis.

Ikimokyklinis ugdymas - tai vaikø iki 3 metø prieþiûra ir 3-6 metøamþiaus vaikø ugdymas pagal tam tikras programas. Jis vyksta ne tiktradiciniuose lopðeliuose-darþeliuose, bet ir bendrojo lavinimo mokykløikimokyklinio ugdymo grupëse.

Ikimokyklinio amþiaus vaikø skaièius Radviliðkio rajone nuolatmaþëja (þr. 1 pav. ir 1 lentelæ). Tai atitinka bendrà ðalies ir iðsivysèiusiøEuropos kraðtø tendencijà. Konkreèiai Radviliðkio rajonui bûdinga tai,kad kaime gimstamumo maþëjimas reiðkiasi sàlyginai silpniau. Nuolatinëikimokyklinio amþiaus vaikø gimstamumo maþëjimo tendencija verèialabai racionaliai spræsti ikimokyklinio ugdymo ástaigø ir pradiniø mokyk-lø tinklo problemas. Ðiuo poþiûriu ateityje tikslinga sistemingai analizuotisituacijà konkreèiuose rajono miesteliuose ir kaimuose ir taip rengtisnuolatinio mokyklø tinklo optimizavimo procesui.


BENDRASIS LAVINIMAS

1 pav. Ikimokyklinio amþiaus gyventojø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

-0,03-0,04

0,00

-0,08

-0,07-0,06

-0,05-0,04

-0,03

-0,02-0,01

0,00

2001 2002 2003

metai

Tp


97

Mokyklinio (nuo 7 iki 19 m.) amþiaus vaikø taip pat maþëja.Simptomiðka tai, kad jaunesnëse amþiaus kohortose (7 - 9 metø) vaikøskaièiaus maþëjimas iðreikðtas stipriau, tuo tarpu vyresnio mokyklinioamþiaus grupëse pasireiðkia netgi atvirkðtinis procesas - atitinkamo amþi-aus jaunuoliø skaièius padidëja (þr. 2 lentelæ).

Taip yra todël, kad dabartiniai 18-19-meèiai gimë 1984-1985 metais.Tai buvo sàstingio laikai su savo sàlyginiu „ekonominiu gerbûviu",kuomet gilioji demografinë duobë dar nebuvo „atsivërusi“. Apskritairajonui bûdingas nuolatinis vaikø gimstamumo maþëjimas (þr. 3 lentelæ ir2 pav.). Pastaroji aplinkybë á mokyklø tinklo pertvarkà bei optimizavimàápareigoja þiûrëti labai atsakingai.

Ðvietimo ástaigø tinklas

Radviliðkio rajono bendrojo lavinimo mokyklø grupiø pagalLietuvos Respublikos Ðvietimo ástatymo pakeitimo ástatymà sudaro ðiøtipø mokyklos:

1) mokykla-darþelis (prieðmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymoprograma);

2) pradinë mokykla (prieðmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymoprograma);

3) pagrindinë mokykla (pagrindinio ugdymo programa; pagrin-dinio, pradinio, prieðmokyklinio ugdymo programos; atskirais atvejais -pirmojo pagrindinio ugdymo turinio koncentro ir pradinio ugdymo pro-grama; pirmojo pagrindinio ugdymo turinio koncentro programa);

4) jaunimo mokykla (pagrindinio ugdymo programa);

5) vidurinë mokykla (vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdy-mo ir antrojo pagrindinio ugdymo turinio koncentro programos; vidurinio



2001 2002 2003 2001 2002 2003 2001 2002 2003

0-2 1649 1569 1493 688 627 601 961 942 892

3-6 2533 2478 2395 1144 1105 1009 1389 1373 1386

1 lentelë

Miesto gyventojai Kaimo gyventojai

Ikimokyklinio amþiaus gyventojø skaièius Radviliðkio rajone

Amþius Ið viso

2 pav. Vaikø gimstamumo pokytis Radviliðkio rajone

0,00 0,02 0,00

-0,09

-0,02

0,00

-0,06

0,02

-0,02

-0,13

0,00

0,01

-0,50

-0,40

-0,30

-0,20

-0,10

0,00

0,10

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

metai

Tp


2001 2002 2003 2001 2002 2003 2001 2002 2003

7 733 618 652 325 282 308 408 336 344

8-9 1728 1590 1357 746 701 609 982 889 748

10-14 4406 4363 4324 1922 1904 1896 2484 2459 2428

15 916 910 861 406 379 375 510 531 486

16-17 1793 1808 1813 809 791 781 984 1017 1032

18-19 1381 1615 1787 621 738 802 760 877 985

Viso 10957 10904 10794 4829 4795 4771 6128 6109 6023

2 lentelë

Amþius Ið viso Miesto gyventojai Kaimo gyventojai

Mokyklinio amþiaus gyventojø skaièius Radviliðkio rajone

Metai 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

Skaièius 894 879 767 636 647 652 636 580 567 515 482 491

3 lentelëVaikø gimstamumo skaièius Radviliðkio rajone

98ir pagrindinio ugdymo programos; vidurinio, pagrindinio ir pradiniougdymo programos; vidurinio, pagrindinio, pradinio ir prieðmokykliniougdymo programos);

6) gimnazija - vidurinë mokykla, atitinkanti Vyriausybës ar joságaliotos institucijos nustatytus akreditacijos kriterijus (vidurinio ugdymoprograma; vidurinio ugdymo ir antrojo pagrindinio ugdymo turinio kon-centro programos; vidurinio ugdymo, antrojo ugdymo, antrojo pagrin-dinio ugdymo turinio koncentro ir tarptautinio bakalaureato programos;atskiru atveju - vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos; vidurinio,pagrindinio ir pradinio ugdymo programos; vidurinio, pagrindinio, pra-dinio ir prieðmokyklinio ugdymo programos).

Per pastaruosius trejus metus ðvietimo ástaigø tinklas maþai tepa-kito: 2002-2003 mokslo metais rajone buvo 50 ðvietimo ástaigø (2000-2001m.m. - 51). (þr. 3.1 lentelæ).

Radviliðkio rajono ðvietimo ástaigø tinklas buvo gana optimalus irproporcingai iðdëstytas (tai praëjusiø ketveriø metø ðvietimo ástaigø tin-klo programos ágyvendinimo rezultatas). Sparèiai keièiantis demografineisituacijai, atsirado poreikis pertvarkyti rajono ðvietimo ástaigø tinklà,ypaè Radviliðkio mieste.

2003 m. lapkrièio 20 d. Radviliðkio rajono mero potvarkiu Nr. M-59 sudaryta Radviliðkio rajono ðvietimo ástaigø tinklo optimizavimo darbogrupë, kuri teiks siûlymus rajono Tarybai dël ðvietimo ástaigø tinklo pert-varkos.

Pagal gimnazijø paplitimà Radviliðkio rajonas ið esmës nesiskirianuo analogiðkø Ðiauliø apskrities rodikliø (þr. 3 pav. ir 4 lentelæ). Nuo2004 m. ðalyje pradedama viduriniø mokyklø akreditacija dël jø tapimogimnazijomis. Po akreditacijos atsiras galimybë atokesniø miesteliøvaikams (ypaè kilusiems ið socialiai silpnesnio sluoksnio) siekti iðsilavi-nimo gimnazijoje.

Ta aplinkybë, kad maþëjant bendram mokiniø skaièiui, taip patmaþëjant bendrojo lavinimo ástaigø skaièiui, gimnazistø skaièius nuolatauga (þr. 4 pav.), turëtø bûti vertinama labai palankiai. Reiðkia rajonedidëja nuoðimtis jaunuoliø, kurie:

a) nori siekti kokybiðkesnio iðsilavinimo ir

b) kurie, baigdami gimnazijà, ágyja kokybiðkesná iðsilavinimà ir josertifikatà.


BENDRASIS LAVINIMAS

4 pav. Gimnazistø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,0

0,4

0,0

0,0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

1999 2000 2001metai

Tp (b

azin

is)


3. pav. Gimnazistø skaièiaus pokytis pagal administracinius vienetus

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

1998-1999 1999-2000 2000-2001metai

Tp (b

azin

is)

Ðiauliø apskritis Ðiauliø m. sav .Joniškio r. sav . Kelmës r. sav .Ðiauliø r. sav . Pakruojo r. sav .Radv iliškio r. sav .

4 lentelë

1999 2000 2001 1999 2000 2001 1999 2000 2001

Ið viso - Total 65 80 85 25 12 7 22387 31222 39728

Ðiauliø apskritis 8 8 8 1 1 1 2025 2824 3674

Radviliðkio r. sav. 2 2 2 - - - 451 628 659

Gimnazijos (mokslo metø pradþioje)

Gimnazijø skaièius Mokyklos, turinèios gimnazijos klasiø Gimnazistø skaièius

3.1 lentelë

Ðvietimo ástaigos tipas 2000/2001 2001/2002 2002/2003Pradinës mokyklos 19 17 17Pagrindinës mokyklos 8 11 11Vidurinës mokyklos 12 8 8Gimnazijos 2 2 2Jaunimo mokykla 1 1 1Lopðeliai darþeliai 2 2 2Darþeliai mokyklos 3 6 6Globos namai 1 1 1Papildomojo ugdymo ástaigos 3 2 2

Rajono ðvietimo ástaigø tinklo pokyèiai

Pastaba: Radviliðkio rajono gimnazistø skaièius 2002 metais siekë 703, 2003 m. - 741.

99Viena vertus, kyla darbo rinkos ir rajono þmogiðkøjø iðtekliø

intelektualinis lygis, kita vertus, jauniems þmonëms atsiveria geresnëssocialinio mobilumo ir karjeros perspektyvos.

Bendrojo lavinimo mokyklø skaièiaus maþëjimas Radviliðkio rajoneyra dësningas reiðkinys (þr. 5 pav. ir 5 lentelæ). Jis atspindi bendrà ðaliesobjektyvià tendencijà - gilià „demografinæ duobæ", pasireiðkianèiàmokyklinio amþiaus (ypaè jaunesniojo) kohortoje. Kita vertus, ðisreiðkinys atspindi ir subjektyvø procesà - politinæ ðalies „centro" valiàoptimizuoti mokyklø tinklà, siekti ðvietimo kokybës ir racionaliai naudotiðvietimo lëðas.

Greta gimnazijø sektoriaus svarbus ðvietimo plëtros rajone ruoþasturëtø bûti pagrindinës mokyklos kaip ðvietimo grandies stiprinimas,skiriant minëto tipo mokykloms (ypaè toms, kurios buvo tinklo pert-varkos eigoje reorganizuotos) reikiamas lëðas ir vadybiná dëmesá.

Siekdama pagerinti ugdymo kokybæ Lietuvos pagrindinëse mokyk-lose, Ðvietimo ir mokslo ministerija 2002 metais pradëjo ágyvendintiMokyklø tobulinimo programà. Radviliðkio rajono Alksnupiø pagrindinëmokykla dalyvauja ðios programos A ir C komponentø ágyvendinime.Komponentui A (mokymo ir mokymosi sàlygø gerinimas pagrindinëjemokykloje) ágyvendinti buvo plëtojama profesinë mokytojø kompetenci-ja, skatinamas mokytojø ir mokyklø bendradarbiavimas. Iki 2005 metømokymosi priemonëms ir techninei árangai planuojama iðleisti 24,77tûkst. Lt. Uþ 1116 tûkst. Lt atlikti pastatø renovacijos darbai ágyvendinantC komponentà (energijos iðlaidø maþinimas bei mokymosi sàlygø geri-nimas).

Radviliðkio rajono vidurinës mokyklos reorganizuotos á pagrindinesmokyklas (Alksnupiø, Pociûnëliø, Ðaukoto), tuo aprûpintas mokykliniaisautobusais.

Pedagogø kvalifikacija. Simptomiðka tai, kad tiek Ðiauliø apskrity-je, tiek Radviliðkio rajone pastaruoju metu nuolat maþëjo pedagogø,neturinèiø aukðtojo iðsilavinimo ir, prieðingai, tuo pat metu nuolat didë-ja pedagogø, turinèiø aukðtàjá iðsilavinimà skaièius (þr. 6 pav., 7 pav. ir6-7 lentelæ).


1998 1999 2000 2001 1998 1999 2000 2001

Ið viso - Total 2375 2359 2354 2270 580840 599294 603824 602419

Ðiauliø apskritis 273 267 257 243 64650 66822 66244 66138

Radviliðkio r. sav. 49 48 48 45 9218 9470 9571 9437

Bendrojo lavinimo mokyklos (mokslo metø pradþioje)

5 lentelë

Mokyklø skaièius Moksleiviø skaièius5 pav. Dieninës bendrojo lavinimo mokyklø

skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,02

0,00

-0,06

-0,10

-0,08

-0,06

-0,04

-0,02

0,00

1998 1999 2000 2001metai

Tp (b

azin

is)


1999 2000 2001 1999 2000 2001 1999 2000 2001 1999 2000 2001Ið viso - Total 48791 48439 48900 86 86,9 87,6 11,6 11,1 10,4 2,4 2 2

Ðiauliø apskritis 5421 5413 5397 88,8 90,7 90,3 8,9 7,7 8,0 2,3 1,6 1,7

Radviliðkio r. sav. 734 735 723 86,4 88,4 90,0 12,0 10,4 9,0 1,6 1,2 1,0

Dieniniø bendrojo lavinimo mokyklø mokytojø iðsilavinimas6 lentelë

ið jø turi iðsilavinimà, procentaisaukðtàjá aukðtesnájá viduriná

Mokytojø skaièius

6 pav. Mokytojø su aukðtuoju iðsilavinimu skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

0,020,02

0,00

0,02

0,04

0,06

1999 2000 2001metai

Tp (b

azin

is)


7 pav. Mokytojø su aukðtesniuoju iðsilavinimu skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

-0,13 -0,13

0,00

-0,30

-0,25

-0,20

-0,15

-0,10

-0,05

0,00

1999 2000 2001metai

Tp (b

azin

is)



Bendrojo lavinimo mokyklos mokslo metø pradþioje

5 pav. Dieniniø bendrojo lavinimo mokykløskaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

Pastaba: 2002 metais Radviliðkio rajone veikë 45 mokyklos, 2003 m. - 45.2002 metais Radviliðkio rajone buvo 9387 moksleiviai, 2003 m. - 9058.

Mokslo metai Ið viso Su aukštuoju % Su aukštesniuoju % Su viduriniu %2002/2003 739 675 91,3 60 8,1 4 0,52003/2004 767 697 90,9 50 6,5 20* 2,6

Radviliðkio rajono pedagogø iðsilavinimas 2002-2003 m.(6 lentelës papildymas)

7 lentelë

100Ði palanki tendencija reiðkiasi tuo metu, kuomet mokyklø ir

mokiniø skaièius maþëja. Faktiðkai tai reiðkia, kad rajono ðvietimo siste-moje, vaizdþiai tariant, þenkliai padidëja bûtent kvalifikuotø pedagogøkoncentracija. Pagrástai galima teigti, kad pagal toká svarbø ðvietimokokybës rodiklá (indikatoriø) kaip pedagogø kompetencija, Radviliðkiorajone reikalai gerëja. Tuo sudaromos prielaidos siekti geresnës faktinësðvietimo kokybës. Pedagogø kvalifikacijos statistikos gerëjimas yrareiðkinys, bûdingas visam kraðtui. Konkreèiai Radviliðkio rajono situacijàpalankiai átakoja dar ir ta aplinkybë, kad visai greta, Ðiauliuose, yra uni-versitetas, kuriame rengiami ir perkvalifikuojami pedagogai.

Turint galvoje, kad ðalis, kaip ir visa Europa, pereina priedvipakopës aukðtojo mokslo sistemos, svarbiu indikatoriumi ir ðvietimokokybës veiksniu tampa taip pat ir magistrantûros studijas baigusiø pe-dagogø skaièius.

Pedagogø kvalifikacijos këlimas. 2000 01 01 rajone ákurtasPedagogø ðvietimo centras. Analogiðki centrai veikia bent 40 ðalies savi-valdybiø.

Pedagogø ðvietimo centro paskirtis - organizuoti rajono ðvietimodarbuotojø kvalifikacijos tobulinimo darbà, inicijuoti aktyvø pedagogødalyvavimà ðvietimo pertvarkoje ir kaitoje, sudaryti sàlygas nuolatiniampedagogø mokymuisi, tirti ir prognozuoti pedagogø kvalifikacijos ir sa-viugdos poreikius, sudaryti galimybes pedagogams ágyti aukðtesnæ kval-ifikacijà, skatinti ir diegti paþangias iniciatyvas, padedanèias ðvietimodarbuotojams tobulinti profesiná meistriðkumà, aktyvinti ugdymo procesà.

Pastaraisiais metais PÐC darbuotojai savo veikloje siekia, kad pe-dagogai taptø savarankiðkais mokymo proceso moderatoriais, gebanèiaisprojektuoti ir nuolat tobulinti ugdomàjà veiklà, kad ágytø informaciniusir komunikacinius ágûdþius.

Kasmet tiriami pedagogø kvalifikacijos këlimo poreikiai, glaudþiaibendradarbiaujama su dalykø metodinëmis tarybomis, kvieèiami patikimi,kompetentingi lektoriai. Geriausi rajono pedagogai nukreipiami indivi-dualiø kvalifikaciniø programø rengimui, jø vedami seminarai susilaukiateigiamo ávertinimo.

Dalyvaujama pedagogø kvalifikacijos këlimo projektø konkur-suose, kuriuos finansuoja Ðvietimo ir mokslo ministerija.

2000 metais finansuotos 4 programos, gauta 3400 Lt.

2001 metais finansuota 13 programø, gauta 11863 Lt.

2002 metais finansuota 10 programø, gauta 9635 Lt.

2003 metais PÐC parengë daugiausia programø apskrityje, finan-suotos 22 programos, gauta 13 371 Lt. Seminarus veda aukðtøjø mokyk-lø (VU, ÐU, KTU, KU) dëstytojai, Ðvietimo ir mokslo ministerijos, Ðiuo-laikiniø didaktikø centro, Mokyklø tobulinimo centro, Jaunimo karjerosir kitø institucijø specialistai.

Reikiamas dëmesys skiriamas vidaus audito klausimams. 2003metais dalyvavome konkurse "Mokomës vidaus audito metodikos" irgauta 5284 Lt seminarams organizuoti.

2000 metais iðduota 1706, 2001 metais - 2540, 2002 metais - 3543,2003 metais - 3825 kvalifikacijos këlimo paþymëjimai.

Pravedus pedagogø tyrimus, iðryðkëjo poreikis kelti kvalifikacijàtechnologijø ásisavinimo klausimais.

2000 m. - 221, 2001 m. - 263, 2002 m. - 494, 2003 m. - 220 peda-gogø baigë ávairaus sudëtingumo kompiuterinio raðtingumo kursus. Visipageidaujantys pedagogai turi galimybæ gilinti kompiuterinio raðtingumoþinias ir gauti ECDL pradmenø paþymëjimà.

PÐC sistemingai supaþindina pedagogus su respublikoje organizuo-jamais kvalifikacijos këlimo renginiais. Á PÐC organizuojamus renginiuskvieèiami ne tik bendrojo lavinimo, bet ir Ðeduvos þemës ûkio mokyklos,


BENDRASIS LAVINIMAS

101Lietuvos reabilitacinio profesinio rengimo centro pedagogai, seniûnijødarbuotojai, moksleiviø tëvai.

PÐC skatina ir koordinuoja pedagogø projektinæ veiklà bei peda-gogø konsultantø darbà. Konsultantai kûrybingai perteikia ágytas þiniasseminarø metu rajono pedagogams. PÐC organizuoja pedagogines patir-ties parodas rajone bei atrenka darbus á respublikines parodas. Jie geraiávertinami ir atrenkami á nuolat veikianèià Pedagogø profesinës raidoscentre organizuojamà respublikinæ pedagogø patirties parodà.

Iki ðiol PÐC veikla daugiausia apsiriboja pedagogø kvalifikacijoskëlimu. Laikmetis reikalauja, kad ir kitø srièiø darbuotojai ágytøreikalingø informaciniø ir komunikaciniø ágûdþiø, ðiuolaikinæ socialinækompetencijà ir bûtø nukreipti á mokymosi visà gyvenimà kultûroskûrimà.

Rajono pedagogø nuomone, kvalifikacijos këlimas rajono PÐCtenkina poreikius, sutaupo laikà. Jis naudingas finansiniu poþiûriu.

Vietos savivaldybë sudaro galimybes pedagogams iðvykti keltikvalifikacijos á didþiuosius ðalies mokslo centrus. Svarbu siekti, kad pe-dagogø kvalifikacijai lëðø bûtø skiriama pakankamai, kad lëðos bûtø nau-dojamos racionaliai ir tik kokybiðkai paslaugai gauti.

Pedagogø tæstinë kvalifikavimo sistema rajone nemenkà dëmesáturëtø skirti ir tokiems dalykams, kaip komunikacinës kompetencijosugdymas, kurios esminiai komponentai yra kompiuterinis raðtingumas(Radviliðkio rajone didelis dëmesys yra skiriamas pedagogø kompiu-teriniam raðtingumui didinti) ir uþsienio (vakarø) kalbos (arba kalbø)þinojimas.

Ðvietimo ástaigø kompiuterizavimas. Svarbu pasiekti, kad kompiu-teris mokykloje bûtø naudojamas ne tik informacijos pamokose ir mokyk-lø administracijos veikloje, bet kiekvieno dalyko pamokoje. Þvelgiant iððios dienos realijø, tai tik graþi siekiamybë. Labai svarbu, kad kompiute-riai mokiniams bûtø daugiau ar maþiau laisvai prieinami ir po pamokø.

Kol kas kompiuteriø praktiðkai neturi pradinës mokyklos, oaukðtesniø ðvietimo pakopø mokyklose daugiausiai kompiuteriø „nusë-da" bûtent informatikos kabinetuose, tuo tarpu bibliotekai ir kitø moky-tojø dalykininkø kabinetams kompiuteriø tenka labai maþai. Sveikintinabent jau tai, kad kompiuteriai miesto ir kaimo mokyklose pasiskirstægana vienodai ir netgi su nedidele persvara kaimo naudai (þr. 8 pav.). Taipalankus rodiklis, kadangi didesnë tikimybë rasti privatø namø kompi-uterá egzistuoja miesto ðeimoje nei kaimo ðeimoje. Taip pat ir internetokavinæ ar kità vieðà kompiuterijos taðkà didesnë tikimybë rasti bûtentmieste nei kaime. Todël kaimo mokykla ir biblioteka yra vienintelësvieðos institucijos, kur kompiuteris ir internetas yra prieinami platesniamgyventojø sluoksniui. Sveikintina tai, kad kai kurios mokyklø bibliotekosir skaityklos pradeda funkcionuoti kaip ðiuolaikiðki informaciniai centrai.Ðià tendencijà reikëtø átvirtinti ir plësti. Reikëtø kartu su savivaldybe irseniûnijomis galvoti apie tai, kaip tokius informacinius centrus padarytilabiau prieinamus ne vien mokiniams ir vyresnëms bendruomenës gyven-tojø grupëms. Kita vertus, tenka konstatuoti, jog dar egzistuoja daugneiðnaudotø rezervø. Ðtai tas faktas, jog tiek administracijai, tiek mokyk-lø bibliotekoms vidutiniðkai tenka vienodas skaièius kompiuteriø(atitinkamai 9% ir 10%, þr 9 pav.) nëra dþiuginantis.

Paþymëtina, jog Radviliðkio rajono situacija mokyklø kompiute-rizacijos srityje nëra kuo nors labai iðsiskirianti, pvz., labai gera arba labaiprasta. Ji atitinka bendrà Lietuvos - ribotø iðtekliø ðalies - kontekstà.Galima teigti, kad Radviliðkio rajone konstatuotas vidutinis dydis - 17kompiuteriø vienam vaikui, ðalies mastu vertinant, nëra prastas. Yrapakankamai daug rajonø, kur ðis rodiklis kuklesnis. Nusistatant priorite-tus ir orientyrus, þinoma, reikia vadovautis ne nuo gyvenimo atsiliekanèiastatistika, taèiau nuolat auganèiais faktiniais masinës kompiuterizacijosporeikiais. Taigi, spartesnis ðvietimo sistemos aprûpinimas kompiuterine



16 pav. Kompiuteriø pasiskirstymasmokyklos patalpose

10%

3%

4%9%

11% 63%

Inf ormatikos kabinetuose Áv airiø daly kø kabinetuose

Bibliotekoje Moky tojø kambary je

Administracijos patalpose Kitose patalpose

9

15 pav. Kompiuteriø pasiskirstymas miesto ir kaimo mokyklose

47%53%

Mieste Kaime

8

102technika, pedagogø kompiuterinio raðtingumo ugdymas yra iðskirtinisðvietimo plëtros uþdavinys rajone. Jam spræsti turëtø bûti telkiamos ne tikvalstybës, bet ir privaèiø rëmëjø, vietos verslininkø bendruomenës,nacionaliniø ir uþsienio fondø lëðos.

Racionalaus iðtekliø naudojimo ir informacijos vadybos poþiûriusveikintinas sprendimas yra tai, kad visø masiniø ir mokyklø bibliotekøfondai bei pavaldumas yra pavesti Radviliðkio vieðajai bibliotekai. Svarbusiekti, jog bûtø sukurtas vieningas rajono bibliotekø fondø kompiute-rizuotas katalogas ir vieninga paieðkos sistema.

Moksleiviø brandos egzaminø rezultatai. Brandos egzaminø refor-ma - viena sëkmingiausiø ðvietimo reformø, finiðavusiø su pirmàja profi-liuotos mokyklos abiturientø laida. Egzaminø rezultatai, jau jø pasirinki-mas ið dalies rodo asmens iðsilavinimo kokybæ, rodo, ar moksleiviø moky-mosi pasiekimai atitinka iðsilavinimo standartus ir egzaminø programas.

Brandos valstybiniø egzaminø vidurkis, lyginant já su analogiðkuðalies vidurkiu, gali bûti traktuojamas kaip mokymosi pasiekimø, onetiesiogiai ir ðvietimo kokybës rajone rodiklis.

Paþymëtina sisteminga tendencija - Radviliðkio rajono moksleiviaiapskritai valstybinius brandos egzaminus laiko prasèiau nei vidutiniðkaiðalyje. Aptinkami vos keli precedentai, kuomet Radviliðkio pasiekimaivirðija analogiðkus ðalies pasiekimus. 2003 m. labai gerai buvo laikomasprancûzø kalbos egzaminas, fizikos egzaminas, o 2002 m. radviliðkieèiamsneblogai sekësi laikyti matematikos egzaminà. Tikslinga bûtøRadviliðkiui lyginti savo pasiekimus ne tik ðalies mastu, bet ir lyginti sukitais kaimiðkaisiais rajonais, kurie neturi didmiesèiø ir universitetø. Galbût situacija santykinai ðiek tiek pagerëtø.

Paþymëtina, kad egzaminø vidurkiai nëra absoliuèiai patikimas val-stybinio ðvietimo kokybës indikatorius.

Suvokdami komentuojamo rodiklio sureikðminimà, kai kurie ðvieti-mo vadovai vietose, mokyklø direktoriai, netgi dalyko mokytojai patariasilpnesniems mokiniems nelaikyti valstybiniø egzaminø, o apsiribotimokykliniais.

Yra þinoma, kad aktyviau ir sëkmingiau valstybiná egzaminà laikovidutinio ir aukðtesnio socialinio, kultûrinio ir ekonominio sluoksnioðeimø vaikai. Taip pat yra þinoma, kad naudojimasis repetitoriø paslau-gomis yra masinis reiðkinys, kuris ganëtinai esmingai prisideda prie bran-dos egzaminø rezultatyvumo. Savo ruoþtu pajëgumas samdyti repetitoriustaip pat susijæs su priklausomybe tam tikram socialiniam sluoksniui.Susidaro uþburtas ratas. Tokiu bûdu egzaminø rezultatai atspindi ne vienvalstybinio ðvietimo rajone kokybæ, bet netiesiogiai parodo ir tam tikrosluoksnio gyventojø gausumà, aktyvumà ir motyvacijà bei valià suteiktisavo vaikams kokybiðkesná iðsilavinimà, parengti prielaidas sëkmingai jøkarjerai. Greta egzaminø balø vidurkio informatyvus rodiklis yranuoðimtis abiturientø, besirenkanèiø vienà ar kelis valstybinius egzami-nus bendrame dvyliktokø sraute.

2002-2003 m. m. Radviliðkio rajone mokyklas baigë 557 abiturien-tai. Vyko 10 valstybiniø brandos ir 14 mokykliniø egzaminø.

Radviliðkio rajono kandidatai daugiausia laikë valstybinio gimto-sios lietuviø kalbos egzamino testo dalá - 380, istorijos - 235, matematikos- 228, anglø kalbos - 164 egzaminus.

2002 metais laikë 1111 kandidatø, 2003 metais - 1201 kandidatas(100 daugiau).

2001 metais 4 kandidatø darbai ávertinti 100 balø (matematikos,fizikos), 2002 metais - 10 (istorijos, matematikos, lietuviø kalbos (testo),teksto interpretacijos); 2003 metais - 3 kandidatø (lietuviø ir anglø kalbø).

2003 m. uþsegistravo duomenis 635 kandidatai, jie daugiausia


BENDRASIS LAVINIMAS

103laikys valstybinio gimtosios lietuviø kalbos egzamino testo dalá - 380,istorijos - 247, matematikos - 242, anglø kalbos - 218 egzaminus.

2001-2002 m.m. Radviliðkio rajone baigë 498 abiturientai, uþsire-gistravo 19 iðoriniø kandidatø. Vyko 11 dalykø 12 atskirai administruo-jamø valstybiniø brandos ir 16 mokykliniø egzaminø.

Didþioji dalis rajono abiturientø renkasi valstybinius egzaminus.2003 metais juos laikë 1201 kandidatas (100 daugiau nei praëjusiaismetais).

Nemaþa rajono (kaip ir visos ðalies) abiturientø dalis renkasi valsty-binius egzaminus, kuriø populiarumo prieþastis aiðki: aukðtosios mokyk-los juos pripaþásta, prilygina stojamiesiems, o gerai iðlaikiusiems garan-tuojamos vietos á prestiþines studijø programas.

Tolimesnis moksleiviø mokymasis. Sveikintina rajono ðvietimotendencija yra ta, kad praktiðkai beveik visi 100% pagrindiná mokslà ági-jusiø moksleiviø tæsia mokslà toliau (þr. 8 lentelæ). Áspûdingai aukðtas yrair abiturientø, tæsianèiø mokslà kitur, skaièius (þr. 9 lentelæ).

Antrameèiø mokiniø skaièius. Antrameèiavimas daþniausiai sieja-mas su moksleivio nesëkmëmis mokykloje. Tikimasi, kad, pakartojæskursà, moksleivis pasieks geresniø rezultatø, kad galëtø sëkmingaimokytis toliau. Rajone kursà kartojanèiø mokiniø dalis, lyginant su visømokiniø skaièiumi procentais, nëra didelë (þr.10 lentelæ).

Mokyklose, sprendþiant antrameèiavimo problemà, yra galimybëkreiptis á socialiná pedagogà. Rajone didëja socialiniø pedagogø skaièius:1999 m. rajone dirbo 3 socialiniai pedagogai, 2002 m. - 11, o nuo 2003 m.rugsëjo 1 d. rajono ðvietimo ástaigose dirba 17 socialiniø pedagogø.Rajone aktyvi socialiniø pedagogø metodinio bûrelio veikla, mokyklosevyksta glaudus bendradarbiavimas socialiniø pedagogø su klasiø auklë-tojais, kitais specialistais, mokiniø tëvais, bendruomene.

Rajone ákurta Pedagoginë psichologinë tarnyba. Viena pagrindiniøir svarbiausiø minëtos tarnybos funkcijø - pedagoginis psichologinisvaikø, turinèiø ugdymosi ar mokymosi sunkumø, raidos sutrikimø áver-tinimas.



8 lentelë

Metai Tæsianèiøjø mokslà procentas2000/2001 97,3

2001/2002 99,09

2002/2003 100

Pagrindiná iðsilavinimà ágijusiø ir tais paèiais metais tæsianèiø mokslà rodikliai

9 lentelë

MetaiTæsianèiøjø mokslà procentas

2000/2001 89,4

2001/2002 94,1

2002/2003 80,7

Tolesnio abiturientø mokymosi rodikliai

Klasës 2000/2001 2001/2002 2002/20031-4 0,93 0,9 1,125-10 0,38 0,4 0,49

11-12 - - 0,3

Kursà kartojanèiø mokiniø dalis, lyginant su visø mokiniø skaièiumi procentais

10 lentelë

104Vis plaèiau ir lanksèiau diegiamos adaptuotos, modifikuotos ir spe-

cialiosios programos. Á mokyklø klases integruoti mokiniai su negalia -ugdomi pagal Pedagogø psichologinës tarnybos nustatytas ugdymo pro-gramas ir nepaliekami kurso kartoti.

Mokiniø, nelankanèiø mokyklos, skaièius. Labai patraukliai atro-do ir mokyklos nelankanèiø vaikø oficialioji statistika rajone. 2003 m. fik-suojami tik 3 tokie vaikai (þr. 11 lentelæ).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997 m. rugpjûèio4 d. nutarimu Nr. 889 "Dël mokyklinio amþiaus vaikø iki 16 metøapskaitos tvarkos" rajone sudaryta tarpþinybinë komisija. Rajono mero1999-10-27 potvarkiu Nr. 281 atnaujinta tarpþinybinë komisija.

Teigiami veiksniai, padedantys maþinti moksleiviø iki 16 metø nus-tojusiø lankyti mokyklà, yra ðie: mokyklose atsakingiau tvarkomamokiniø apskaita, dirbama su mokiniais, neturinèiais teigiamos mokymosimotyvacijos, efektyviau dirba mokyklø bendruomenës, seniûnijos, turiátakos nemokamo maitinimo organizavimas. Kartu su ðvietimo ástaigøvadovais ir tarpþinybinës komisijos nariais lankomasi mokiniø namuose,aiðkinamasi prieþastys su jø tëvais dël vaikø mokyklos nelankymo, orga-nizuojami reidai kartu su Radviliðkio rajono policijos komisariatoVieðosios policijos vieðosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio nepil-nameèiø reikalø pareigûnø veiklos grupës vyresniaisiais specialistais,policijos vyresniaisiais inspektoriais.

2001 m. rugsëjo mën. "Ðiauliø kraðto" laikraðtyje buvo iðspausdin-tas Radviliðkio rajono savivaldybës administracijos Ðvietimo skyriaus irdirektoriø konsultacinës tarybos kreipimasis á seniûnijø darbuotojus,rajono gyventojus dël informacijos pateikimo apie nelankanèius mokyk-los vaikus, dalyvauta akcijoje "Mokyklon? Pakeliui!".

Ðvietimo skyriuje vedama moksleiviø apskaita, kuri tikslinama 2kartus per metus (spalio, balandþio mën.). Vyksta sistemingas institucijøatsakingø darbuotojø bendradarbiavimas mokyklos nelankymo klausi-mais, analizuojamos mokyklos nelankymo prieþastys ðvietimo ástaigøvadovø pasitarimuose.

Ðiauliø apskrities virðininko administracijos Ðvietimo inspekcija2001 m. gruodþio mën. domëjosi privalomojo mokymo iki 16 metøágyvendinimu. Nustatyta, kad daug dëmesio ágyvendinant privalomàjámokymà iki 16 metø skiria Ðvietimo skyrius, veikianti tarpþinybinëkomisija.

Moksleiviø pavëþëjimas. Jei rajone dël „demografinës duobës"maþëja mokyklø skaièius, tai savaime suprantama, privalu tinkamai orga-nizuoti nemokamà mokiniø pavëþëjimà. Galiausiai vietos savivaldybes(mokyklos steigëjà) tai daryti ápareigoja ástatymas. Radviliðkio rajonosavivaldybës plotà sudaro 1635 km2.

Moksleiviø nuvykimas á mokyklas (atstumas, kelionës trukmë)priklauso nuo mokyklø iðsidëstymo rajone tankio. 2003 m. rugsëjo 1 d.rajone mokësi 9058 moksleiviai, ið jø 2793, kurie gyvena toliau kaip 3 kmnuo mokyklos. Tai sudaro 30,8% besimokanèiø moksleiviø skaièiaus.Kitaip tariant, paveþamas yra kas treèias Radviliðkio rajono moksleivis.


BENDRASIS LAVINIMAS

11 lentelë

1999 2000 2001 2002 2003

4 2 4 1 3

Mokiniø, nelankanèiø mokyklos, skaièius Radviliðkio rajone

105

2003 m. rugsëjo 1 d. rajone nepaveþami 3 moksleiviai.

Mokiniø pavëþëjimo iðlaidos kompensuojamos ið Savivaldybësbiudþeto.

Organizuojant moksleiviø pavëþëjimà, svarbus yra ne tik formalusástatymo raidës vykdymas, bet ir supratimas, kad tuo yra sprendþiamamokyklos (ðvietimo) prieinamumo problema. Ðiuolaikinëje demokratinëjevisuomenëje ir ástatymo, ir dorovës poþiûriu privalu sugebëti tvarkytistaip, kad ðvietimo barjerø nepatirtø në vienas vaikas. Opi problema -vaikø popamokinis ir uþklasinis ugdymas. Kiek laiko, kur ir kokiomisaplinkybëmis vaikai laukia po pamokø pavëþëjimo paslaugos. Ar garan-tuotas tuomet vaikø prasmingas uþimtumas jø ugdymo, socializacijos irsaugumo poþiûriu?

Specialiøjø poreikiø moksleiviø ugdymas. Ið schemos matome, kadspecialiøjø poreikiø vaikams uþtikrinamas ugdymo tæstinumas.

Radviliðkio vaikø lopðelyje - darþelyje "Kregþdutë“ ugdomiikimokyklinio amþiaus specialiøjø poreikiø vaikai nuo 3 iki 7 metø. Ðiojeástaigoje sukomplektuotos 3 logopedinës grupës vaikams su kalbos neið-sivystymu ir 1 specialioji grupë su cerebraliniu paralyþiumi. Ugdomi 54specialiøjø poreikiø vaikai: 48 vaikai su su kalbos ir kalbëjimo sutrikimaislanko 3 logopedines grupes, 6 þymios ir vidutinës negalios vaikai ugdo-mi specialioje grupëje. Su ðios grupës vaikais dirba specialistø komanda:auklëtojos, specialusis pedagogas, masaþuolojas, kinezitarapeutas,logopedas. Ðioje ástaigoje veikia Paramos ðeimai centras (PÐC), kurá nuo-lat lanko 15 vaikø su sunkiais vystymo sutrikimais. Centras teikia socia-lines paslaugas rajono neágaliesiems ir jø ðeimoms. PÐC tikslas- rajonovaikø su negalia iki 21 m. amþiaus ir jø ðeimø integracija á visuomenæ.PÐC bendradarbiauja su rajono valstybinëmis ástaigomis, visuomeninëmisorganizacijomis, organizuojant rajono sutrikusio intelekto (ar kitosnegalios turinèiø) þmoniø, jø ðeimø renginius.


Ikimokyklinis ugdymas

12 lentelë

Geltonaisiais autobusais

Kiti pavëþëjimo

bûdai1-8 1820 676 871 231 39 1817

9-12 973 326 557 81 9 973Ið viso 2793 1002 1428 312 48 2790

Paveþama moksleiviø

Moksleiviø veþiojimo organizavimas 2003-2004 m.

Klasës

Moksleiviø, gyvenanèiø toliau kaip 3

km nuo mokyklos skaièius

Marðrutiniu transportu

Privaèiu transportu Ið viso

Moksleiviø pavëþëjimo organizavimas 2003-2004 m.

Radviliðkio vaikø lopðelisdarþelis „Kregþdutë“ Specialiøjø poreikiø mokinys

Paramos ðeimai centras

Dienos uþimtumo centras

Radviliðkio Graþinosvidurinë mokykla

Ðeduvos vidurinëmokykla

Bendrojo lavinimomokyklos

Profesinës mokyklosLietuvos reabilitacinis pro-

fesinio rengimo centras

106

Nuo 2001 metø ásteigtas Dienos uþimtumo centras (DUC). Já lankoneágalûs jaunuoliai nuo 16 metø. Ðis centras - socialinë reabilitacinëástaiga, kurioje vykdoma socialinë prieþiûra, meniniø bei darbiniø ágûdþiøformavimas. Centrà lanko 14-16 lankytojø su kompleksine þymia proto,þymia fizine negalia.

Ðeduvos vidurinëje mokykloje dalinës integracijos bûdu ugdomi 2-10 klasiø moksleiviai su proto negalia ir 1 klasë su kompleksiniais sutriki-mais.Graþinos vidurinëje mokykloje jau 9 metai veikia speciali klasë suintelekto sutrikimais ir antri metai veikia lavinamoji klasë su kom-pleksiniais sutrikimais. Taip pat nuo ðiø metø Sidabravo vidurinëjemokykloje pradëjo veikti lavinamoji klasë su kompleksiniaissutrikimais.Tai sudaro 6,4 proc. visø specialiøjø poreikiø moksleiviø,kurie ugdomi dalinës integracijos bûdu. Rajone specialiøjø ástaigø nëra.

Tinkamai iðspræstas specialiøjø poreikiø vaikø pavëþëjimas á ugdy-mo ástaigà ir ið jos.

Pedagoginis psichologinis vaikø, turinèiø ugdymosi ar mokymosisunkumø, raidos sutrikimø ávertinimas- viena pagrindiniø ir svarbiausiøPedagoginës psichologinës tarnybos (PPT) funkcijø.

2003m. ávertinti (konsultuoti) 269 specialiøjø poreikiø vaikai, turin-tys mokymosi negaliø ar raidos sutrikimø.

Vis didëjantis pakartotiniø specialiøjø poreikiø vaikø ávertinimø(konsultacijø) skaièius rodo, jog dël tinkamai sukomplektuotos tarnybos,ypaè dël ádirbio, jau yra galimybë ne tik nustatyti specialiøjø poreikiøvaiko mokymosi negalias ar raidos sutrikimus, skirti specialiàjà pagalbà,bet ir objektyviai stebëti mokymosi dinamikà, pokyèius, laiku ir atsiþvel-giant á vaiko pasiekimus kryptingai koreguoti ugdymo programas.

Problemos:

1. Tinkamos pagalbos negauna mokiniai,turintys elgesio problemø;trûksta psichologø.

2. Skurdi materialinë bazë; trûksta vaizdiniø, techniniø priemoniø,þaislø, konstrukoriø, sportinio inventoriaus, minkðtø baldø ir t.t.

Suaugusiøjø ðvietimas, jiems siûlomos programos, mokymosi ga-limybës. Rajone sudaromos sàlygos suaugusiems rajono gyventojamssiekti bei ágyti pagrindiná ar viduriná iðsilavinimà. Radviliðkio S. Dariausir S. Girëno vidurinëje mokykloje atidarytos suaugusiøjø mokymo klasës.Moksleiviai gali rinktis jiems palankiausià mokymosi formà. Mokyklakasmet parengia neakivaizdinio, modulinio, nuosekliojo ugdymo planus.Mokiniai gali rinktis savarankiðkà mokymàsi. Turtinama materialinë -techninë bazë. Ðiuo metu labiausiai trûksta kompiuteriø (naudojamasidieninës bendrojo lavinimo mokyklos baze), nes moksleiviø noras ágytikuo gilesniø kompiuteriniø gebëjimø ypaè didelis.

Sàlygos moksleiviams sudaromos, taèiau kasmet moksleiviø„nubyrëjimas" didelis (dalis moksleiviø po metø kitø vël sugráþtamokytis).

Kasmet mokykloje atliekama iðsami nepaþangumo ir nelankymoanalizë. Iðvados yra ðios:

• Á suaugusiøjø mokymo klases daug klausytojø ateina ne dël noromokytis, o dël socialiniø ir ekonominiø reiðkiniø. Daug jau-nuoliø ið Lietuvos kariuomenës arsenalo ástoja á mokyklà, nesvienas ið pagrindiniø ásidarbinimo Arsenale kriterijø yra viduri-nis iðsilavinimas arba jo siekimas. Klausytojas gauna paþymà,kad priimtas á S. Dariaus ir S. Girëno vidurinæ mokyklà, prista-to á Arsenalà ir nesimoko.


BENDRASIS LAVINIMAS

13 lentelë

1997/1998 1998/1999 1999/2000 2000/2001 2001/2002 2002/20031644 1811 1943 1996 1886 1875

Specialiøjø poreikiø moksleiviø skaièius Radviliðkio rajone

107• Á suaugusiøjø mokymo klases daug klausytojø ateina dël priva-

lomosios karinës tarnybos atidëjimo. Gautos paþymos pristato-mos á Teritoriná gynybos ðtabà, o mokyklos nelanko.

• Á suaugusiøjø mokymo klases ástoja 16-17 metø moksleiviai dëlpaþymø á Savivaldybës socialinës paramos skyriø, kuriø reikianorint gauti paðalpas ir kompensacijas uþ ðildymà.

Mokykla su ðiuo reiðkiniu nesitaiksto. Priimti á mokyklà privaloma,nes teisë mokytis yra garantuota Konstitucijoje ir Ðvietimo ástatyme.Taèiau moksleivis, nelankantis uþsiëmimø, yra ðalinamas ið mokyklos, oinstitucijai, kuriai jis pristatë paþymà apie mokymàsi S. Dariaus ir S.Girëno vidurinëje mokykloje, siunèiamas raðtas, kuriame informuojama,kad moksleivis nesimoko.

Nepaisant ðio reiðkinio, pastebimai pakilo ateinanèiø á mokyklàmokymosi motyvacija. Yra moksleiviø, laikanèiø valstybinius egzaminusir puoselëjanèiø viltis ástoti á aukðtàsias mokyklas. Pastebima, kad daugryþtingiau vidurinio iðsilavinimo siekia dirbantys jaunuoliai.

Praëjusiais metais Ðeduvos aukðtesniosios þemës ûkio mokyklosbazëje buvo ásteigta 9 ikiprofesinio rengimo klasë (ðiais mokslo metais jiedeðimtokai). Darbo birþa inicijavo ðios klasës „atsiradimà". Taèiau bran-gus ðios klasës iðlaikymas, sunku kontroliuoti moksleiviø lankomumà beivykdyti pedagogø darbo prieþiûrà.

Apskritai tenka konstatuoti, kad pagal bendrojo lavinimo progra-mas besimokanèiø suaugusiøjø skaièius, turint galvoje visà rajonà, sàly-ginai nëra didelis. Verta prisiminti, kad prieð 10 ar 8 metus suirutës metuðalyje buvo labai kritæs mokslo prestiþas, daug jaunuoliø metë mokslà,pasinërë á primityvius verslus, gimdë ir augino vaikus ir pan. Dabar, kaisocialinë ir ekonominë ðalies sistema susistyguoja, kai „greitø“ pinigølaikas baigësi, daugelis tokiø kadaise metusiø mokslà þmoniø atsiduriaakligatvyje, jiems ima grësti socialinë atskirtis. Taigi labai svarbu siektididesnio tokiø besimokanèiø suaugusiøjø masiðkumo.

Atskirai reikëtø kalbëti apie suaugusiøjø mokymà ir mokymàsiapskritai, neskiriant amþiaus tarpsnio ir socialinio edukacinio statuso.Mokymosi visà gyvenimà koncepcija, þiniø visuomenës koncepcija, ga-liausiai modernios informacinës visuomenës realybë kvieèia mokytisvisus: ir aukðtàjá iðsilavinimà turintá pensininkà, ir kadaise ið ðvietimo sis-temos iðkritusià jaunà mamà ir klestinèios ámonës vadybininkà.

Kol kas Lietuvoje daug ir graþiai kalbama apie besimokanèiàvisuomenæ, apie mokymàsi visà gyvenimà, apie informacinæ visuomenæ,þiniø ekonomikà, taèiau realiai tuo klausimu maþai kas daroma. Ir èia neRadviliðkio, o visos ðalies problema, gyvenimas netrukus privers ðià prob-lemà spræsti ðalies mastu. Visgi konkretus rajonas taip pat gali màstyti,kà savo iðgalëmis ir savo iniciatyva jau galima padaryti ðiandien.

Ðvietimo ástaigø finansavimas. Ðvietimui skiriamos lëðos rajoneneþymiai, taèiau tolygiai auga (þr. 10 pav.). Turint galvoje tà aplinkybæ,kad mokiniø ir mokyklø skaièius rajone maþëja, minëta iðvada yra átaigiir palankiai nuteikianti. Ðvietimo ástaigø ásiskolinimai, keletà metø povadinamosios „Rusijos krizës" pasiekæ pikà, pastaruosius keletà metøtolydþiai maþëja. Þinoma, ið viso to negalima daryti iðvados, kad ðvie-timui lëðø absoliuèiai pakanka ir problemø ðiuo klausimu nëra. Brangstamokyklø iðlaikymas, komunalinës paslaugos. Faktai leidþia daryti iðvadà,jog situacija bent jau esmingai neblogëja.


12 pav. Ðvietimo ástaigø kitø lëðø pokytis Radviliðkio rajone

0,13

0,04

0,02

-0,010,00

-0,05

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

1998 1999 2000 2001 2002metai

Tp (b

azin

is)


10

Ikimokyklinis ugdymas

108

Ikimokyklinis ugdymasSvarbus rajono ðvietimo sistemos ruoþas yra ikimokyklinis ugdy-

mas. Dël socialinës suirutës ir ekonominiø sunkumø, dël vertybiø anomi-jos ir pasaulëþiûrinio pakrikimo svarbiausioji ankstyvosios socializacijosinstancija - tradicinë ðeima - patiria krizæ. Èia turima galvoje nepilnosðeimos, asocialios ir/arba nuskurdusios ðeimos. Galiausiai Lietuvojemasiðkas reiðkinys, kaip tëvø ir motinø ilgalaikis iðvykimas uþsieninuþdarbiauti, savo vaikus „numetant" seneliams, giminaièiams ar netgisamdytiems svetimiems þmonëms. Viena ið institucijø, kuri gali perimtikrinkanèios ðeimos funkcijas vaikystëje, yra ikimokyklinio ugdymo ástai-gos. Èia vaikai kokybiðkai maitinami, higieniðkai priþiûrimi, kontroliuo-jama jø sveikata ir, kas visø svarbiausia, vaikai turi saugià, didaktiðkai irdoroviðkai vertingà ugdymosi aplinkà. Darþelyje vaikas ið asocialios arbaproblemiðkos ðeimos bent dalá dienos praleis normaliomis sàlygomis.Netinkamai ðeimos socialinei aplinkai jis turës atsvarà -palankià ugdy-mosi aplinkà. Sovietmeèiu ikimokykliniø ástaigø tinklas buvo gerai iðplë-totas, o pati sistema buvo masinë. Daugelis darþeliø suirutës metu buvouþdaryti.

Galvojant apie optimalø ikimokykliniø ástaigø tinklà rajone, reikiaatsiþvelgti ir á „demografinës duobës" faktà, kuris ikimokyklinio amþiausvaikø kohortoje reiðkiasi visø stipriausiai. Be to, reikia imti domën ir tàfaktà, jog valstybë ikimokyklinukø veþioti arba uþ jø pavëþëjimà kompen-suoti ástatymiðkai neásipareigoja. Vadinasi, vaikø darþeliai stabiliau galifunkcionuoti tik miestuose ir miesteliuose. Kaimuose jø funkcionavimogalimybës ilgainiui gali bûti apribotos, kadangi vietoje trûks kontingen-to, o ið kitur kaimo þmonës savo vaikø neatveð dël ribotø ekonominiø ga-limybiø. Tai labai skaudus paradoksas, kadangi bûtent ekonomiðkai irsocialiai suvargusiame kaime vaikø darþelis galëtø bûti gerovës ir ðviesossalelë vaikams, o kartu ir darbo vieta kaimo specialistui, galiausiai infra-struktûros objektas kaimui. Nepaisant minëtø keblumø, kurie kyla dëlvaikø darþeliø, ðio tipo ðvietimo ástaigø puoselëjimas ir jø optimalaus tin-klo sudarymas rajone turëtø bûti laikomas prioritetiniu vietinës socialinësir ðvietimo politikos uþdaviniu.

Rajone didelis dëmesys skiriamas prieðmokykliniam ugdymui.Kaimo vietovëse, kur nëra ikimokykliniø ástaigø ir darþeliø - mokyklø,pagrindinëse, vidurinëse mokyklose steigiamos prieðmokyklinës grupës5-6 metø vaikams.

Prieðmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis ðiais doku-mentais: Lietuvos Respublikos ðvietimo ástatymu, Prieðmokyklinio ugdy-mo koncepcija, Bendràja prieðmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa,Prieðmokyklinio ugdymo standartais, Mokyklø aprûpinimo standartais,Prieðmokyklinio ugdymo organizavimo modeliø apraðu ir kt.

Prieðmokyklinis ugdymas artëja prie visuotinumo bûsenos, kai bustenkinami visø vaikø, kuriø tëvai pareiðkë pageidavimà, ugdymosi po-reikiai.


14 lentelë

2000/20012001/20022002/20032003/2004

174177256265

11151618

Prieðmokykliniø grupiø skaièius

Prieðmokyklinëse grupëse ugdomø vaikø skiaèiusMetai

Prieðmokyklinëse grupëse ugdomø vaikø skaièiaus dinamika

BENDRASIS LAVINIMAS

109Nuo 2000 m. Radviliðkio S. Dariaus ir S. Girëno vidurinëje mokyk-

loje veikia privati "Vaikystës mokyklëlë".

Ikimokykliniø ástaigø ir darþeliø mokyklø miðriose grupëseprieðmokyklinis ugdymas organizuojamas integruotu bûdu. Ðioseástaigose sudarytos geresnës sàlygos ðio amþiaus vaikams negu vidu-rinëse, pagrindinëse mokyklose.

Prieðmokyklinio amþiaus vaikai, lankantys kaimo mokykløprieðmokyklines grupes, paveþami ir maitinami.

Ugdant prieðmokyklinio amþiaus vaikus, iðskirtinis dëmesys skiria-mas vaiko protiniam brandinimui, kûno paþinimui, pojûèiams, regimajaiir girdimajai atminèiai, màstymui ir dëmesio lavinimui. Vaikai þaidimømetu supaþindinami su raidëmis ir skaitmenimis.

Beveik visi vaikai, iðeinantys á mokyklà, skaièiuoja iki 10 pirmyn iratgal, skaito tekstà apie 35 proc. vaikø, skaito skaitmenimis 20 proc.vaikø, raides paþásta beveik visi bûsimieji pirmokai. Daugelio vaikø gerigirdimosios ir regimosios atminties ágûdþiai, iðlavëjæ regos, klausos, lytëji-mo, skonio ir uoslës pojûèiai. Geba susikaupti. Prieðmokykliniø grupiøvaikai su savo pedagogëmis aktyviai dalyvauja ávairiuose renginiuose netik darþelio,mokyklos, rajono, bet ir respublikos mastu. Surengtos paro-dos (rankø darbø ir pieðiniø) Radviliðkio miesto Vieðojoje bibliotekoje,Radviliðkio vaikø globos namuose,^kitose ástaigose.

Atliepiant vaikø ir tëvø lûkesèius, prieðmokykliniø grupiø vaikaidalyvauja papildomame ugdyme: dailës, dramos studijose (Radviliðkiolopðelyje- darþelyje "Kregþdutë, lopðelyje - darþelyje "Þvaigþdutë“, darþe-lyje - mokykloje "Eglutë“), etnografiniame ansamblyje (lopðelyje - darþe-lyje ,,Þvaigþdutë“). Pedagodai siekia, kad kiekvienas vaikas mokytøsiiðreikðti save, ágytø pasitikëjimà savo jëgomis, mokytøsi pieðimo tech-nikos,vaidybos ir muzikavimo paslapèiø.

Problemos:

1. Kai kuriø tëvø ir pedagogø nuostatø dël prieðmokyklinio ugdy-mo paskirties nesutapimas; tëvai orientuojasi á vaiko mokymà, pedagogai- á sàlygø sudarymà visapusiðkam vaiko ugdymui,

2. Vaizdiniø ugdymo priemoniø stoka neleidþia kokybiðkai perteik-ti kai kuriø temø.

3. Trûksta lego þaidimø, konstruktoriø, þaislø, muzikiniø centrø,nepakanka sporto inventoriaus.

4. Ðvietimo ástaigose baldai nevisiðkai atitinka higienos normas irreikalavimus.

Profesinis ir aukðtasis mokymas

Tai, kad rajone veikia Ðeduvos aukðtesnioji þemës ûkio mokykla yranemenkas privalumas. Nemaþai profesinio rengimo ástaigø yra èia patesanèiame Ðiauliø mieste, todël daug radviliðkieèiø ten ir vyksta tæstimokslø. Visgi þemës ûkio pakraipos mokymo ástaigos Ðiauliuose nëra,todël, galima teigti, kad minëtoji Ðeduvos mokykla edukaciniø paslaugørinkoje uþima perspektyvià niðà. Pagirtina, kad greta tradiciniø þemësûkio specialybiø mokoma ir ðiandien labai aktualiø vadybos dalykø:buhalterinës apskaitos, ástaigø administravimo, smulkaus verslo organiza-vimo, komercijos, taip pat technikos dalykø: automechanikos, elektrosmontavimo ir kt. Daþnai ðiandien vadybos studijø masinës plëtros kritikaiskeptiðkai abejoja, ar Lietuvai reikia tiek daug vadybininkø. Galimavienareikðmiai atsakyti, jog reikia. Ðalyje dominuoja smulkus ir vidutinisverslas, o ateityje jis dar labiau stiprës ir plësis. Kiekvienai netgi ir maþaiámonëlei ar parduotuvëlei, vieðojo maitinimo ástaigai, seniûnijai ir pan.yra ir bus reikalingi vadybà ir kitus dalykus iðmanantys specialistai.


Profesinis ir aukðtasis mokymas

110Toliau reikia suvokti, kad daug jaunø radviliðkieèiø, ágijusiø universite-tiná iðsilavinimà Ðiauliuose, Kaune ar Vilniuje, á Radviliðkio rajonà nuolatgyventi ir dirbti negráð. Didesnë tikimybë, kad rajone liks bûtent Ðedu-vos aukðtesniosios mokyklos auklëtiniai.

Minëtoje ástaigoje reikëtø siekti studijø programø ávairovës irlankstumo, derëtø nuolat tirti darbo rinkos poreikius, prognozuoti. Galbût reikëtø màstyti apie naujas studijø programas. Galbût prasminga bûtøgalvoti apie edukacines ir profesinio rengimo paslaugas geleþinkelio sek-toriui. Derëtø ryþtingai ir lanksèiai diegti vakarinio ir neakivaizdiniomokymo formas. Tuomet prie mokslo ir studijø bûtø galima sugràþintidaugiau vyresnio amþiaus dirbanèiøjø, taèiau kadaise mokslà metusiø irdabar jau norinèiø mokytis þmoniø. Tuo bûtø aktyviai prisidedama prierajono þmogiðkøjø iðtekliø puoselëjimo bei ugdymo. Tai, kad pastaruojumetu ugdytiniø ðioje ástaigoje sumaþëjo, nëra palankus reiðkinys. Reiktødiegti ávairias edukacinës paslaugos marketingo strategijas, stiprinti ástai-gos ávaizdá rajone taip pat aplinkiniuose rajonuose ir kt.

Sveikintinas reiðkinys rajone yra Lietuvos reabilitacinio profesiniorengimo centro veikla, kuriame profesiniam gyvenimui rengiami neþy-miai sutrikusio intelekto jaunuoliai ið visos Lietuvos. Pagirtina, kad yratokia ugdymo ástaiga, teikianti specifines edukacines paslaugas ne tikrajonui, bet ir visai ðaliai. Kiek yra þinoma, nemaþai centro auklëtiniø,gráþæ á vietas, sëkmingai ásidarbina, adaptuojasi visuomenëje. Specialybiømokykloje yra ávairiø, jos paklausios. Mokykla diegia edukacines nau-joves, plëtoja ryðius su mokslininkais, uþsienio partneriais ir kt. Galimapagrástai teigti, kad profesinio rengimo centras sudëtingoje ðaliesedukaciniø paslaugø rinkoje randa savo vietà, mato perspektyvà.

Atskiro komentaro nusipelno aukðtojo mokslo situacija Radviliðkiorajone. Kaip þinia, rajonas aukðtosios mokyklos neturi ir vargu jau arturës. Viena ið esminiø prieþasèiø yra ta, kad visai greta, Ðiauliø mieste,yra universitetas, be to, veikia valstybinë Ðiauliø kolegija, privati ÐiaurësLietuvos kolegija, V. Dudënienës verslo vadybos mokykla, kitos pro-fesinio rengimo ástaigos. Nukonkuruoti Radviliðkiui toká didmiestá su jointelektualine ir organizacine infrastruktûra yra nerealu. Tikslingiau bûtøgalvoti apie ávairius Radviliðkio savivaldybës ir Ðiauliø miesto edukacinësinfrastruktûros bendradarbiavimo modelius. Verta bûtø pamàstyti apieávairius lanksèius bendradarbiavimo modelius: tikslines stipendijas, tik-slines kvotas radviliðkieèiams ir kt.


BENDRASIS LAVINIMAS

111

2. KULTÛRA, KULTÛROS PAVELDO APSAUGA IRNAUDOJIMAS

Lietuvos vidurio rajonas Radviliðkis raðytiniuose ðaltiniuose pir-màkart paminëtas 1567 metais. Daugelis Lietuvos þmoniø, iðgirdæ apieRadviliðká, prisimena geleþinkelá - juk ne veltui ir Radviliðkio herbe vaiz-duojamas kylantis ir skleidþiantis ðviesà þirgas, reiðkiantis susisiekimà,judëjimà, miesto plëtrà, klestëjimà. Radviliðkis - svarbus Lietuvosgeleþinkelio mazgas, daþnai vadinamas "Lietuvos geleþinkelio sostine".

Turime puikiø turistø gausiai lankomø objektø: Daugyvenëskultûros istorijos muziejus - Draustinis (Kleboniðkiø kaimo buitiesekspozicija, Burbiðkio dvaro istorijos ekspozicija, Ðeduvos kraðtotyrosekspozicijos paminklø kompleksas), Baisogalos Komarø dvaras, kuriameásikûræs Lietuvos gyvulininkystës institutas, Raudondvario dvaras prieÐeduvos.

Kleboniðkiø kaime, kurá kasmet aplanko apie 70 tûkst. lankytojø,ðalia respublikinës reikðmës kelio Panevëþys-Ðiauliai, prie vaizdingoDaugyvenës upelio, investitoriø laukia akmeninë karèema, statyta 1806metais. Joje galima árengti maitinimo ástaigà ir vieðbutá. Ðalia - Burbiðkiodvaras ir áspûdingas parkas, kuriuos radviliðkieèiams padovanojo buvæsdvarininkas Adomas Baþenskis, dabar gyvenantis Lenkijoje, Gnieznomieste. Èia malonu pavaikðèioti parko takeliais, tilteliais, pasigroþëtiávairiaspalvëmis gëlëmis ir nepakartojama augmenija, ákvëpti gaivaus oro.

Baisogalos dvaro rûmai yra vertingas XIX a. architektûros statinys.Tai didelë ir puoðni buvusi Komarø giminës rezidencija. Dabar dvarorûmuose ásikûræs Lietuvos gyvulininkystës institutas, kuriame rengiamostarptautinës konferencijos, simpoziumai, dailës parodos, koncertai.

Dvarà supa didelis parkas. Institutas ieðko lëðø rekonstruoti visàdvaro pastatø ansamblá, padaryti já patrauklø radviliðkieèiams ir miestosveèiams.

Radviliðkio rajonas - puiki vieta leisti laisvalaiká ir plëtoti verslà.Turistus ir kitus rajono sveèius kvieèiame aplankyti áþymias ðio svetingokraðto vietas, architektûros paminklus, susipaþinti su darbðèiais irnuoðirdþiais èia gyvenanèiais þmonëmis, pasidomëti muziejø ekspozici-jomis, kraðto istorija.

RADVILIÐKIO RAJONAS PASAULIO LIETUVIØ DAINØ ÐVENTËSE

1990 m. 17 kolektyvø, 502 dalyviai

1994 m. 11 kolektyvø, 340 dalyviø

1998 m. 19 kolektyvø, 561 dalyvis

2003 m. 24 kolektyvai, 608 dalyviai

ÐIAULIØ APSKRITIES KOLEKTYVAI 2003 m. PASAULIO LIETUVIØ DAINØÐVENTËJE:

Ðiauliø miestas: 60 kolektyvø, 1582 dalyviai

Ðiauliø rajonas: 30 kolektyvø, 509 dalyviai

Akmenës rajonas: 26 kolektyvai, 537 dalyviai

Kelmës rajonas: 20 kolektyvø, 380 dalyviø

Joniðkio rajonas: 19 kolektyvø, 442 dalyviai

Pakruojo rajonas: 12 kolektyvø, 268 dalyviai

Radviliðkio rajonas: 24 kolektyvai, 608 dalyviai


KULTÛRA, KULTÛROS PAVELDO APSAUGA IR NAUDOJIMAS

112Reprezentaciniai rajono kolektyvai1. Baisogalos KN folklorinis ansamblis "Dainoriai"

2. Radviliðkio miesto KC folklorinis ansamblis "Aidija"

3. Ðeduvos miesto KN etnografinis ansamblis "Ðeduva"

4. Ðeduvos miesto KN miðrus choras

5. Radviliðkio miesto KC politiniø kaliniø ir tremtiniø miðrus choras "Versmë"

6. Radviliðkio miesto KC moterø choras

7. Baisogalos KN miðrus choras

8. Radviliðkio Muzikos mokyklos 3 vaikø chorai

9. Radviliðkio miesto KC tautiniø ðokiø kolektyvas "Ðelmiai"

10. Ðeduvos vidurinës mokyklos tautiniø ðokiø kolektyvas

11. Radviliðkio miesto Graþinos vidurinës mokyklos merginø ðokiø kolektyvas

12. Baisogalos KN tautiniø ðokiø kolektyvas

13. Baisogalos KN liaudiðkos muzikos kapela "Þvangulis"

14. Radviliðkio muzikinio klubo liaudiðkos muzikos kapela "Seni paþástami"

15. Ðeduvos vidurinës mokyklos puèiamøjø instrumentø orkestras

16. Pakirðinio KN puèiamøjø instrumentø orkestras

17. Radviliðkio miesto KC humoro grupë "Pono Kontrimo ðou"

18. Ðeduvos miesto KN humoro grupë "Sprandþina"

Radviliðkio rajone yra 315 objektø, pripaþintø Kultûros vertybëmis.Ið jø: 43 archeologijos objektai, 47 - architektûros, 78 - dailës, 22 - istori-jos, 5 - laidojimo vietos, 5 - mitologijos, 1 - urbanistikos, 114 -neveikianèios kapinës.

Svarbiausi ið jø:

ARCHEOLOGIJA. Kleboniðkiø akmuo su dubenëliais (A625),Pakalniðkiø, Kleboniðkiø pilkapynas (A628), Pakalniðkiø, Kleboniðkiø pi-liakalnis su gyvenviete (A629K), Raginënø pilkapynas (A633), Raginënøpiliakalnis, vad. Raganø kalnu (A632K), Kudinø piliakalnis, vad. Ðiaulëskalnu (A626K), Vaitiekûnø piliakalnis (A649K) ir kt.

ARCHITEKTÛRA. Baisogalos dvaro sodyba (G105K), Burbiðkiodvaro sodyba (G107K), Diktariðkiø dvaro sodyba (G108K), Raudondvariodvaro sodyba (G109K), Maldþiûnø dvaro sodyba (G110K), Giedraièiø(S234K), Kleboniðkiø (S462K), Voskoniø (S461K), Paeþeriø (S465K), vëjomalûnai, Ðeduvos baþnyèia (AtV580) ir kt.

DAILË. Nirtaièiø skulptûrinis antkapiniø paminklø ansamblis (15)(DR873), Ðeduvos baþnyèioje esantis varpas (DR878), altorius su 2 skulp-tûromis (DV2276), poeto A. Mickevièiaus paminklas, kunigaikðèioVytauto paminklas, Ðv. Mergelës Marijos skulptûra Burbiðkio dvare ir kt.

ISTORIJA. Sodyba (IR305) - etnografo, kraðtotyrininko BalioBuraèo, dailininko Jono Buraèo gimtinë Sidarø kaime, J.Basanavièiausgatvëje (miesto laukuose) esantis vëjo malûnas (IV502), paminklasLietuvos kariams savanoriams (IV506), Lietuvos partizanø kapinës


13 pav. Radviliðkio rajono savivaldybës lëðø, skirtos kultûrai, pokytis

-0,04

0,26

0,00

-0,10-0,05

0,000,050,10

0,150,20

0,250,30

2000 2001 2002

metai

Tp



11

2002 – 2003 metø KC (kultûros centrø) veikla Ðiauliø apskrityje Rajonas KC Darb. Kolekt.sk. Reng. 1-os ást.spec. Paslaugos Gyv.sk %

sk. sk. Dalyviai sk. lëðos(vidut.) Lt. 20-70 m. kol.

Akmenë 10 37 75 / 873 126 2629,00 26.292,00 18.090 4,8 Joniðkis 16 39 68 / 840 379 2438,00 39.017,00 19.055 4,4 Kelmë 23 61 107 / 1217 1002 1009,00 23.216,00 24.039 5,1 Pakruojis 15 39 87 / 960 353 2593,00 38.891,00 17.649 5,4 Radviliðkis 28 86 133 / 1670 2356 3277,00 91.750,00 31.256 5,3 Ðiauliai 27 91 160 / 1751 1437 1716,00 46.343,00 31.048 5,6

113Radviliðkyje (IV507), Mikniø sodyba Minaièiø kaime ir kt.

LAIDOJIMO VIETOS. Radviliðkio m. þydø senosios kapinës (L54),Grinkiðkio mstl. þydø senosios kapinës (L55), Ðeduvos m. þydø senosioskapinës (L56), Ðiaulënø mstl. þydø senosios kapinës (L57), Baisogalosmstl. þydø senosios kapinës (L58).

MITOLOGIJA. Valatkoniø akmuo, vad. Angelo akmeniu (M84),Valatkoniø akmuo, vad. Velnio akmeniu (M85), Akmuo, vad. Ramytësaukuru (M130), Verduliø akmenys ir ðaltinis (M131K) ir kt.

URBANISTIKA. Ðeduvos gatviø tinklas, aikðtës planas ir uþstatymofragmentai (UV41).

Lyginant su kitais Lietuvos rajonais, Radviliðkio gamta nëra kuonors ypatingai iðsiskirianti. Èia nëra labai patraukliø gamtiniø objektø -dideliø miðkø masyvø, vandens telkiniø. Pvz., labai netolimas rajonasÐiauliai turi ypatingo groþio Kurtuvënø landðaftiná draustiná, Kelmësrajonas turi áspûdingus miðkø masyvus, vaizdingà Dubysos ir Kraþantësupiø baseinà ir kt. Visgi neblogai yra tai, kad Radviliðkio rajone yranemaþai kultûrinio istorinio paveldo objektø: dvarø, malûnø, mitologiniø-archeologiniø objektø. Ta aplinkybë, kad Radviliðkis yra tranzito vietovëdidina tikimybæ, kad ávairûs paveldo objektai, á jø aplinkà investavus irjuos iðreklamavus ilgainiui gali tapti patraukliomis ir masiðkai lanko-momis vietomis. Reiktø specialistams apsispræsti, kuriuos paveldo objek-tus verta proteguoti marketingo prasme, kokius jø atgaivinimo modeliustaikyti, pavyzdþiui, valstybës lëðomis, ES fondø lëðomis, pritraukiant pri-vaèias lëðas ir pan.

Radviliðkio rajono kultûros (klubinës) ástaigos. Rajone gyventojøskaièius (ypaè jaunesniojo mokyklinio amþiaus vaikø) maþëja. Þluguskolûkinei sistemai, sumaþëjo darbingo amþiaus þmoniø kaime. Vis dëltoávairias rajono klubines ástaigas, pramogø ir ðokiø sales ir toliau siekiamaiðsaugoti. Tokioms ástaigoms skiriami 2-3 etatai, iðlaikomi pastatai. Taiteisinga politika, kadangi kultûriniu poþiûriu kaimo þmogus yra dauglabiau nuskriaustas nei didmiesèio ar bent jau rajono centro gyventojas.Vis dëlto ne formalus etatø skyrimo faktas ir bendras jø skaièius rajoneparodo tokiø ástaigø socialinæ kultûrinæ naudà. Labai svarbus rodiklis yratokiø ástaigø veiklos turinys, teisingos, racionalios strategijos pasirinki-mas. Èia svarbu iðnaudoti paèias ávairiausias darbo formas. Pavyzdþiui,puoselëti vietos kultûrines iniciatyvas bei tradicijas, skirti meno vadovoetatà ryðkesniam folkloriniam ansambliui ir pan. Kita vertus, reikia siek-ti balanso tarp vietiniø kultûriniø renginiø bei kolektyvø ir atvykstanèiøatlikëjø bei kolektyvø. Reikia siekti ðiuo poþiûriu optimaliø ir subalan-suotø aktyvumø bei programø.

Vietiniø iniciatyvø palaikymas leidþia átraukti rajono kaimø þmonesá prasmingà meninæ veiklà, skatina saviraiðkà ir bendruomeniðkumà.Atvykstantys kolektyvai bei atlikëjai atneða naujø meniniø áspûdþiø.Reikia siekti, kad rajono kultûros ástaigø veikloje pasireikðtø þanrinëávairovë - folkloras, populiarusis menas, klasika. Valstybës lëðomisiðlaikomose kultûros ástaigose neturëtø ásivyrauti, vaizdþiai tariant, vientik „popsas". Auklëjamoji meno funkcija ir relaksacinë-pramoginë menofunkcija turëtø bûti subalansuotos. Pramoginio-relaksacinio pobûdþiorenginiai patrauklûs tuo, kad jie atveria paslaugø komercializacijos arbent jau atsiperkamumo galimybæ. Nors èia reikia suvokti, kad kaimogyventojø pajamos yra menkos, todël ypatingo pelno tikëtis neverta. Galiatsitikti ir taip, kad tradiciná kultûriná iðsilavinimà ir sovietiniø kultûrosnamø vadovo patirtá ágijæ specialistai nesugebës organizuoti populiariø,masiniø ir pelningø pramoginiø renginiø. Todël reikëtø galvoti ir apietokias lanksèias formas, kaip patalpø nuoma aktyviems tokiø masiniørenginiø organizatoriams.

Kultûros ástaigoms skiriamø lëðø tikrai nëra per daug, taèiaupalanku yra tai, kad atitinkamo profilio ástaigø finansavimas, kaip rodo



114rajono þinybinës statistikos, bent jau nemaþëja ir netgi pasiþymi ðiokiatokia didëjimo tendencija (þr. 11 pav.).

Bibliotekos. Biblioteka yra kiekvienos bendruomenës informacijos,mokymosi, ðvietimo ir kultûros centras.

Nepaprastai sparèiai vystantis informacinëms technologijoms, bib-liotekos, turinèios visuomenëje stiprø kultûros ástaigos ávaizdá, sunkiaisuvokiamos kaip informacinës visuomenës infrastruktûros dalis. Reikiakeisti situacijà, nes tradicinës bibliotekos paslaugos nebetenkina gyven-tojø informaciniø poreikiø.

Radviliðkio centralizuotoje bibliotekø sistemoje yra 32 kaimo, 3miesto, 22 viduriniø ir pagrindiniø mokyklø bibliotekos ir vieðoji bibliote-ka. Radviliðkio vieðoji biblioteka aptarnauja virð 4000 tûkst. skaitytojø.Per metus vidutiniðkai kiekvienas skaitytojas lankosi 15 - 20 kartø.Vieðojoje bibliotekoje be knygø kiekvienas gali susipaþinti su spauda (josturime 170 pavadinimø), pasinaudoti internetu, pasiklausyti muzikos,mokytis uþsienio kalbø, gali paþiûrëti vaizdajuostes, CD, DVD. Maþiejilankytojai mielai laikà leidþia þaislotekoje, jaunos mamos ir tëveliai galisu savo vaiku pabuvoti ,,Pelëdþiuko svetainëje", kurioje yra akvariumas,þidinys, prie kurio sekamos pasakos, ir pan.

2000 metais Kultûros ministerijos parengta bibliotekø moderniza-vimo programa 2000-2013 metams suteikë bibliotekoms vilèiø kurti nau-jas, perspektyvias paslaugas savo skaitytojams. Radviliðkio vieðojoje bib-liotekoje 2002 metais atidaryta 3 darbo vietø interneto skaitykla. 2004metø pradþioje skaitytojams jau turëjome 8 darbo kompiuteriø vietas suinternetu vieðojoje bibliotekoje ir 13 darbo vietø kaimo filialuose su inter-netu. 2002 metais ásijungëme á Lietuvos integralià bibliotekø informacinæsistemà (LIBIS). Dël nepakankamo bibliotekø finansavimo tenka ieðkotifinansiniø galimybiø dalyvauti struktûriniuose fonduose, raðant projektus.Kasmet projektø dëka biblioteka savo biudþetà papildo 20 - 40 tûkst. litø.Projekto lëðos daugiausiai yra skirtos ávairioms programoms.

2003 metai - rimtø finansuotø projektø metai. ÁgyvendintasKultûros ministerijos, rajono savivaldybës ir Vieðosios bibliotekos projek-tas "Mes galime padëti visiems". Árengtos dvi kompiuterizuotos darbovietos invalidams, pensininkams, bedarbiams. Kompiuterinio raðtingumoapmokyti 38 þmonës, jiems áteikti paþymëjimai.

Ruoðiama monografija "Ðiaulënai" ir "Tetervins subilda" apie þymiàrajono gyvøjø tradicinës kultûros þidiniø puoselëtojà E.Brajinskienæ.Panaudojant jos sukauptà ir papildomai surinktà medþiagà bus iðleistaknyga, audio kasetë ir kompaktinë plokðtelë.

Pagal aljanso "Langas á ateitá" vykdomà programà gauti 5 kompiu-teriai, árengtas internetas. 2 kompiuteriai skirti Baisogalos bibliotekosskaitytojams ir 3 Stiklo miesto filialo skaitytojams. Rajone turime jau 3aljanso "Langas á ateitá" finansuotus taðkus. Pirmasis buvo atidarytasÐeduvos miesto filiale 2002 metais. Interneto paslaugos skaitytojams yranemokamos, iðlaidas padengs Vieðoji biblioteka.

Kultûros ministerija pagal programà "Informacinës visuomenësaprûpinimas" skyrë 3 kompiuterius, Nacionalinës bibliotekos LIBIS cen-tras - 2 kompiuterius.

Vienas svarbiausiø pasiekimø - tai Vieðosios bibliotekos parengtasrekonstrukcijos projektas, kurá teigiamai ávertino finansø ministerija. Iðkapitalo investicijø bus skirtos lëðos Vieðosios bibliotekos rekonstrukcijaiir priestato statybai. Darbai turëtø bûti atlikti 2006 metais.

Nepakankamai lëðø Kultûros ministerija skiria naujø knygø ásigi-jimui. Vienam rajono gyventojui siekia vos 0,90 Lt. Ekonominiai sunku-mai neleidþia Savivaldybei skirti papildomø lëðø naujoms knygoms, kom-piuteriams, vaizdo ir garso aparatûrai nupirkti. Ypatingai to reikia kaimobibliotekoms.



115

3. SPORTAS

Jaunimo ir suaugusiøjø sportas

Sporto ðakos, kultivuojamos rajone. Boksas, futbolas, krepðinis,laisvosios imtynës, lengvoji atletika, rankinis, ðaudymas, tenisas, stalotenisas, tinklinis, aerobika, biliardas, kikboksas, kultûrizmas, jëgos tri-kovë, ðachmatai, ðaðkës, karatë, skraidykliø ir parasparniø, raketø mo-deliavimo, þirginio, automobiliø sportas.

Pasiekimai. A. Jocys - 2001 metø pasaulio jaunimo karatë èem-pionas. Kosminio raketø modeliavimo komanda Europoje uþëmë treèiàvietà. V.Sakalauskas - Lietuvos ðachmatø rinktinës narys. A. Savickas -Lietuvos ðachmatø jauniø èempionas (2003 m.). Þ. Liolys - 1999-2001metø Lietuvos laisvøjø imtyniø èempionas. A. Nosovas - Lietuvos boksoèempionato prizininkas (1998-1999 m.). Vyrø krepðinio komanda„Radviliðkis" 2001-2002 metø „B" lygos IV vietos laimëtoja.F.Vladimirovas - laisvøjø imtyniø veteranø pasaulio II vietos laimëtojas.

1998 metø duomenys. Sporto klubø - 12, 1 stadionas su daugiaukaip 1500 vietø tribûnomis, 18 stadionø, 10 sporto saliø (24 x 13 metrø irdaugiau), 8 kitos sporto salës, 24 krepðinio aikðtelës, 20 tinklinio, 16 fut-bolo aikðèiø, 6 ðaudyklos, 4 teniso kortai, 4 rankinio aikðtelës, 1 uþdarasþirginio sporto manieþas, 2 uþdari plaukymo baseinai, 1 atviras plaukymobaseinas. Veikia vaikø ir jauniø sporto mokykla ir rajono sporto centras.

2002 metø duomenys: Sporto klubø - 16, 1 stadionas su daugiau kaip 1500 vietø

tribûnomis, 18 stadionø, 1 atviras plaukymo baseinas, 2 uþdari plaukymobaseinai (neveikiantys), 1 uþdaras þirginio sporto manieþas, 10 sportosaliø (24 x 12 metrø ir daugiau), 8 kitos sporto salës, 25 krepðinioaikðtelës, 20 tinklinio, 16 futbolo aikðèiø, 4 rankinio, 4 teniso aikðtelës, 6ðaudyklos. Renovuota Vaiþganto gimnazijos sporto salë, sutvarkytasmiesto stadionas (bëgimo takai, futbolo aikðtë). Reikëtø sutremontuotiAlksnupiø uþdarà plaukymo baseinà ir pastatyti naujà universalià sportosalæ mieste. Tvarkoma Sidabravo vidurinës mokyklos sporto salë.

LANKOMUMAS1998 metø duomenys:Sporto klubus lankë 742 þmonës, vaikø jauniø sporto mokyklà -

505 þmonës. Per metus buvo pravesta daug sportiniø varþybø, kuriosedalyvavo 8588 dalyviai. Ðie duomenys pateikti be bendrojo lavinimomokyklø moksleiviø, kurie uþsiiminëja per fizinio lavinimo pamokas.

2002 metø duomenys:Sporto klubus lanko 689 þmonës, rajono sporto centrà - 462 mok-

sleiviai. Ávairiuose renginiuose dalyvavo 5020 þmoniø.

FINANSAVIMAS1998 metø duomenys:• Radviliðkio rajono sporto reikmëms skirta 511,0 tûkst.Lt.

• Vaikø jauniø sporto mokyklai - 289,8 tûkst. Lt.

• Radviliðkio rajono sporto centras (Savivaldybës skyrius) - 178,5tûkst. Lt.

Kiti finansavimo ðaltiniai bei lëðos:• Sporto klubai iðleido 15,5 tûkst. Lt.

• Rëmëjai, projektai ir kiti ðaltiniai - 12,5 tûkst. Lt.

• Komercinë veikla - 5,6 tûkst. Lt.


SPORTAS

1162002 metø duomenys. 2001 metais Radviliðkio rajono vaikø jauniø

sporto mokykla ir rajono sporto centras (Savivaldybës skyrius) buvosujungti.

Savivaldybës lëðos - 396,2 tûkst. Lt.

Rajono sporto centras - 396,2 tûkst. Lt.

Kitos lëðos:

• Sporto klubai - 8,86 tûkst. Lt.

• Ûkinë komercinë veikla - 5,36 tûkst. Lt.

• Rëmëjai, projektai ir kiti ðaltiniai - 27,3 tûkst. Lt.

DARBUOTOJAI1998 metø duomenys:Rajone dirbo 84 sporto darbuotojai ið kuriø 40 turëjo aukðtàjá kûno

kultûros iðsilavinimà. Bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 43 kûnokultûros mokytojai, ið jø 34 turëjo aukðtàjá iðsilavinimà. Vaikø jauniøsporto mokykloje dirbo 17 treneriø, 8 ið jø turëjo aukðtàjá kûno kultûrosiðsilavinimà. 12 sporto klubuose visuomeniniais pagrindais dirbo 14treneriø.

2002 metø duomenys:Rajone dirbo 76 sporto darbuotojai, ið jø 47 turi aukðtàjá kûno

kultûros iðsilavinimà. Mokyklose dirbo 55 kûno kultûros mokytojai, 44 iðjø turëjo specialybæ atitinkantá aukðtàjá iðsilavinimà. Rajono sporto centredirbo 13 treneriø, ið jø 7 turëjo aukðtàjá kûno kultûros iðsilavinimà, 2treneriø licenzijas, sporto klubuose dirbo 18 treneriø visuomeniniaispagrindais ir 1 etatinis darbuotojas.

Darbinio ir vyresniojo amþiaus þmoniø kûno kultûra

13 sporto klubø uþsiiminëja 600 darbinio ir vyresnio amþiausþmoniø. Kultivuojamos sporto ðakos: futbolas, krepðinis, ðaudymas, auto-mobiliø sportas, tenisas, tinklinis, aerobika, biliardas, laisvosios imtynës,kultûrizmas, ðachmatai, ðaðkës, parasparniø ir skraidykliø sportas.Rengiamos rajono krepðinio, futbolo, tinklinio, ðachmatø, ðaðkiø, biliardovarþybos. Dalyvaujama respublikos pirmenybëse. 2003 metais visoserajono seniûnijose ásteigta sporto metodininko pareigybë. Seniûnijomsvykdomos sporto þaidynës (11 sporto ðakø). Rajono vyrø krepðiniokomanda dalyvauja Lietuvos „B" lygos varþybose. Vyrø futbolo komanda"Þërutis" dalyvauja Ðiauliø apskrities pirmenybëse. Rajono vyrø tinkliniokomanda dalyvauja Ðiauliø apskrities pirmenybëse, moterø krepðinio irtinklinio komandos dalyvauja „Þalgirio" draugijos þaidynëse. Rajonolaisvøjø imtyniø veteranø rinktinë varþësi Lietuvos veteranø èempiona-tuose.

Ikimokyklinio amþiaus vaikø kûno kultûra

1998 metø duomenys:Rajone veikë 2 lopðeliai - darþeliai (mieste) ir 6 mokyklos - darþe-

liai. Juos lankë 1007 vaikai.

2002 metø duomenys:Rajone veikia 2 lopðeliai - darþeliai (mieste) ir 6 mokyklos - darþe-

liai. Juos lankë 791 vaikas.

Problemos:

• Nëra suformuoto pozityvaus visuomenës poþiûrio á kûno kultûrosreikðmæ auganèiam vaikui.

• Vaikø ikimokyklinëse ugdymo ástaigose trûksta sporto árangos irinventoriaus.


SPORTAS

117

Moksleiviø kûno kultûra

Radviliðkio rajono sporto centre treniruojasi 462 moksleiviai. Veikiakrepðinio, futbolo, rankinio, ðachmatø, laisvøjø imtyniø, bokso, lengvo-sios atletikos skyriai. Dirba 12 etatiniø treneriø.

1999 metais bendrojo lavinimo mokyklas rajone lankë 9238 vaikai,ið jø 8513 lankë kûno kultûros pamokas.

2002 metais mokyklose mokësi 9139 moksleiviai ið jø 8410 lankëkûno kultûros pamokas. Lizdeikos gimnazijoje ádiegtos 3 savaitinës kûnokultûros pamokos. Bendrojo lavinimo rajono mokyklos dalyvauja rajo-ninëse ir respublikinëse varþybose. Lizdeikos gimnazijoje veikia mok-sleiviø sporto klubas "Startas". Mokyklos dalyvauja kvadrato, futbolo,ðaðkiø, krepðinio, stalo teniso, ðachmatø, "Dràsûs, stiprûs, vikrûs", lengvo-sios atletikos (kroso, estafeèiø) rajoninëse ir respublikinëse varþybose.Gerø sportiniø rezultatø pasiekë V.Kudirkos, Ðeduvos, Graþinos vidurinësmokyklos, Lizdeikos ir Vaiþganto gimnazijos, Pakalniðkiø, Palonø,Minaièiø pagrindinës mokyklos, Ðeduvos mokykla-darþelis.

Radviliðkio rajone nuo 2002 metø organizuojami "Sportiðkiausiosmokyklos" konkursai. Prizines vietas ið viduriniø (gimnazijø) laimiRadviliðkio Lizdeikos gimnazija. Tarp pagrindiniø mokyklø konkursà"Sportiðkiausia mokykla" 2002 metais laimëjo Radviliðkio rajono Palonøpagrindinë mokykla, o 2003 metais - Radviliðkio rajono Pakalniðkiøpagrindinë mokykla. Vadovaujantis Lietuvos sportiðkiausios mokyklosnuostatais iðaiðkinta po 10 sportiðkiausiø viduriniø (gimnazijø) ir pagrin-diniø mokyklø. 2003 metais Radviliðkio Lizdeikos gimnazija respublikojelaimëjo II vietà, Radviliðkio rajono Pakalniðkiø pagrindinë mokykla - Vvietà.

Ðvietimo ir mokslo ministerijos projekte "Vaikø ir jaunimo olimpi-nis ugdymas ðalies mokyklose" dalyvauja Radviliðkio Lizdeikos gimna-zija, Radviliðkio rajono Ðeduvos vidurinë ir Radviliðkio rajono Pakalniðkiøpagrindinë mokyklos. Ðiose mokyklose olimpinis ugdymas integruojamasá kûno kultûros ir kitø dalykø pamokas. Minëtos mokyklos dalyvavo kon-ferencijoje "Olimpinis ðvietimas ir kultûra"

Problemos:

• Ne visos mokymo ástaigos turi sporto bazes, prasta jø bûklë.

• Nepakankamai vykdomas visuotinis moksleiviø fizinio pajëgumotestavimas pagal EUROFIT- o sistemà.

• Nevykdomas ðalies mokymo ástaigø sporto baziø renovacija iraprûpinimas áranga bei inventoriumi pagal Ðvietimo ir moksloministerijos patvirtintus standartus.

Neágaliøjø kûno kultûra ir sportas

Neágaliøjø þmoniø kûno kultûrà ir sportà vykdo 4 rajoninësinvalidø draugijos.

Sportuojanèiøjø skaièius - 120 þmoniø. Neágalieji sportininkaitreniruojasi savarankiðkai. Nëra në vieno registruoto invalidø sportoklubo. Neágalieji dalyvauja respublikinës, apskrities ir rajono invalidø þai-dynëse. Lietuvos þmoniø su negalia sàjungos Radviliðkio rajono skyriaussportininkai iðkovojo prizines vietas respublikinëse varþybose. Neágaliejiuþsiiminëja ðachmatais, ðaðkëmis, strëlyèiø mëtymo, rutulio stûmimo,rankø lenkimo rungtyse. Kuriamas rajono invalidø reabilitacinis centras,kuriame bus árengta treniruokliø salë.

Dalyvavimas programose, projektuose. 2002 metais sportinës orga-nizacijos parengë 5 projektus ir gavo 27,0 tûkst. litø. 2003 metais - 16,0tûkst. litø. Programos ir projektai buvo pateikti vaikø vasaros laisvalaikiouþimtumui, sporto bazës renovacijai. Sporto organizacijos ruoðia projek-


SPORTAS

118tus ir programas Kûno kultûros ir sporto rëmimo fondui, rajono sveikatosfondui ir kitiems fondams.

Iðdëstyti faktai ir statistinë medþiaga apie sporto ir sveikatingumoveiklà rajone daro palankø áspûdá. Atitinkamos institucijos turi palygintineblogà materialinæ techninæ bazæ, kurià bûtinai reikëtø iðsaugoti, o atei-tyje netgi plësti, siekiant geresnës paslaugø kokybës ir kiekybës.Pagirtina, kad Radviliðkis pasiþymi ir didþiojo sporto pasiekimais - yratarptautinio lygmens sporto varþybø nugalëtojø bei prizininkø. Palankausvertinimo nusipelno rajono kûno kultûros ir sporto specialistø siekismasiðkai átraukti á sportinæ sveikatingumo veiklà ávairias amþiaus kohor-tas, reguliariai rengti masinius sportinius renginius. Visgi „uþmigti antlaurø" nederëtø. Kalbant apie masiná sportiná sveikatingumo sàjûdá, kon-trastai tarp Lietuvos ir Europos sàjungos ðaliø èia yra labai dideli. Ðtaipagal kai kuriuos tyrimus Lietuvoje vidutiniðkai tik 15% gyventojø dau-giau ar maþiau reguliariai uþsiiminëja sveikatingumo sportine veikla, tuotarpu ES ðalyse atitinkamas rodiklis siekia net 50%. Bet koks bandymastaupyti sporto ir sveikatingumo sàskaita arba pasitenkinti jau pasiektaisrodikliai yra socialiai þalingas. Masinis ávairaus amþiaus grupiø gyvento-jø átraukimas á sportinæ veiklà atveria galimybæ redukuoti þalingø áproèiøplitimà, gerina gyvenimo kokybæ sveikatos iðsaugojimo, gyvenimo truk-mës ilgëjimo ir psichologinës savijautos prasme.


SPORTAS


II DALIS

1. SVEIKATOS APSAUGA2. SOCIALINË APSAUGA

RRaaddvviilliiððkkiioo RRaajjoonnooSSoocciiaalliinnëë RRaaiiddaa

3 S K Y R I U S

120

4. SVEIKATOS APSAUGA

Simptomiðka, kad rajone menkai iðvystytas privaèiø asmenssveikatos prieþiûros ástaigø tinklas. Antai minëto nuosavybës tipo ástaigørajone 2001 m. veikë 11, o net 10 ið jø buvo stomatologinës ástaigos (þr.1 lentelæ). Ði sveikatos paslaugø sritis Lietuvoje bene labiausiai komer-cializuota ir bemaþ visa perëjo á privatø verslà. Atitinkama tendencijaatsikartoja ir Radviliðkyje. Privataus sveikatos paslaugø sektoriaus plëtotætrûkdo tai, kad nëra stiprios vidutinës klasës, kuri tokias paslaugas galëtømasiðkai vartoti, galiausiai rajono sàlygomis sunku ákurti modernia irbrangia aparatûra tinkamai aprûpintas privaèias gydymo ástaigas. Tofakto, kad privatus sveikatos prieþiûros sektorius nëra itin iðplëtotas,nereikëtø vertinti nei labai neigiamai, nei labai teigiamai.

Radviliðkio rajone maþëja gydytojø (þr. 1 pav.). Apskrities mastuðiuo poþiûriu Radviliðkis uþima aukso vidurio pozicijà (þr. 2 pav.). Èiasituacija geresnë nei Ðiauliø rajone, taèiau blogesnë nei Kelmës arJoniðkio rajonuose. Ðiaip neretai teigiama, kad gydytojø ðalyje yra perdaug. Kai kuriø specializacijø gydytojø yra per daug, o kai kuriø specia-listø trûksta.

Radviliðkio rajono situacija yra prastesnë uþ vidutinæ ðalies irapskrities situacijà pagal stomatologø skaièiø 10 000 gyventojø.Atitinkamas vidutinis rodiklis 2001 m. ðalyje buvo 7 (stomatologai,(Ðiauliø apskrityje jau gerokai maþiau - 5 stomatologai), o Radviliðkiorajone dar maþiau nei apskrityje - tik 4 stomatologai (þr. 2 lentelæ).

Paþymëtina, jog pastaraisiais metais stomatologø skaièius rajonemaþëjo. Gal bût ðá procesà paveikë rinkos dësniai, juk jei toje paèioje te-ritorijoje dirba daug paslaugos teikëjø, tai atsiranda prisotinimo efektas.Èia reikëtø atlikti iðsamesnius ir ekonominius-vadybinius ir medicinosstatistikos (socialinës medicinos) tyrimus, kuriø pagalba bûtø galima iðsi-aiðkinti, ar stomatologijos sektoriuje padëtis yra (nëra) optimali.

Radviliðkio rajono sveikatos prieþiûros statistika atsilieka nuo ðaliesir apskrities situacijos pagal dar vienà poþymá - slaugytojø (anksèiau va-dintø medicinos seserimis) skaièiø, tenkantá 10 000 gyventojø. Antai 2001m. ðalies rodiklis buvo 80 slaugytojø, apskrities - 75, o Radviliðkio rajonotik 69 slaugytojai (þr. 3 lentelæ bei 3 pav.).


Sveikatos apsauga

1 lentelë

2000 2001 2000 2001 2000 2001 2000 2001 2000 2001Lietuvoje 187 189 446 440 993 966 1234 1385 862 920Ðiauliø apskritis 24 22 56 58 142 138 133 142 84 85Radviliðkio r. sav. 4 3 12 11 28 28 10 11 9 10

Asmens sveikatos prieþiûros ástaigos (metø pabaigoje)

Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje Privaèios asmens prieþiûros ástaigos

ið jø stomatologinës prieþiûros ástaigosið visoligoninës ambulatorinës

gydymo ástaigos medicinos punktai

1 pav. Gydytotø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,06-0,06

-0,01

0,01

-0,14

-0,12

-0,10

-0,08

-0,06

-0,04

-0,02

0,00

0,02

1997 1998 1999 2000 2001metai

Tp


2 pav. Gydytojø skaièiaus pokytis pagal administracinius vienetus

-0,20

-0,15

-0,10

-0,05

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)

Ðiauliø apskritis Ðiauliø m. sav.Akmenës r. sav. Joniškio r. sav.Kelmës r. sav. Pakruojo r. sav.Radviliškio r. sav. Ðiauliø r. sav.

2 lentelë

1997 1998 1999 2000 2001 2000 2001Lietuvoje 2153 2259 2306 2446 2490 7 7,2Ðiauliø apskritis 172 178 185 177 178 4,8 4,8Radviliðkio r. sav. 23 23 23 21 21 4 4

Stomatologø skaièius 10 000-iø gyventojø tenka stomatologø

Stomatologai (metø pabaigoje)

3 pav. Slaugytojø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,05

-0,02

-0,07

-0,06

-0,05

-0,04

-0,03

-0,02

-0,01

0,00

1999 2000 2001

metai

Tp


121

Slaugytojø skaièius pastaruoju metu sparèiai maþëjo ir Radviliðkiorajone, ir visoje Ðiauliø apskrityje (þr. 4 pav.). Slaugytojø skaièius maþëjodël vykdomos ástaigø restruktûrizacijos. Slaugytojø, kaip specialistø,uþtenka. Darbo birþoje slaugytojø skaièius didelis.

Tokia sveikatos sritis kaip farmacija (tiksliau pasakius - prekybavaistais) ðalyje jau senokai yra privataus verslo prerogatyva.

Ið tiesø net plika akimi matyti, jog vaistiniø ðalyje, netgi atokiuosejos kampeliuose (miesteliuose, kaimeliuose) lyg ir pakanka. Kadangipagal Lietuvos ástatymus vaistinëse gali dirbti tik specialø (farmacininko)iðsilavinimà ágijæ asmenys, tai galima sakyti, jog sàlyginai pakanka irvaistininkø (provizoriø ir farmakotechnikø) (þr. 4 lentelæ).

Ðiuo poþiûriu vaistiniø tinklo situacija lygintina su neblogai besi-plëtojanèiu ðalies prekybos ástaigø tinklu apskritai. Bet kuriuo atvejusituacija nëra bloga. Galbût sàlyginai trûksta gamybiniø vaistiniø, kuriosne tik prekiauja, bet ir paèios gamina kai kuriuos vaistus. Visgi farmaci-jos specialistø statistika Radviliðkio rajone atsilieka nuo analogiðko ðaliesir apskrities rodiklio. Ðtai, 10000 gyventojø ðalyje vidutiniðkai tenka 5,5,apskrityje - 5,1, o Radviliðkio rajone tik 3,7 specialistø.

Nors farmacinis verslas ðalyje apskritai pleèiasi, paradoksalu yratai, kad bûtent Radviliðkio rajone, remiantis 2001 metø statistika, galimateigti, kad situacija nëra gera (þr. 5 pav.). Vaistiniø maþëja. Galima spëti,kad remiantis vëlesniø metø statistika, bûtø gautas tikrai palankesnisvaizdas.

Kaip matyti, labai kontrastingi (iðsiskiriantys) yra vaistiniø plëtrosprofiliai Ðiauliø mieste (bûdinga spartus augimas) ir Radviliðkio rajone(bûdinga plëtros ryðki kritimo tendencija) (þr. 6 pav.). Jei ðios iðvadosoponentai teigtø, kad lyginti Ðiaulius kaip didmiestá su Radviliðkio rajonune visai korektiðka, tai pagrástai galima bûtø argumentuoti, jog vaistiniøplëtros situacijà Radviliðkyje gerokai lenkia netgi akivaizdþiai „kai-miðkieji" rajonai. Pavyzdþiui, èia paminëtini Akmenës, Joniðkio rajonai.

Radviliðkio rajone pastaraisiais metais maþëjo lovø ligoninëseskaièius (þr. 7 pav. bei 5 lentelæ). Minëtà rodiklá ir atitinkamà jo pokytánëra paprasta interpretuoti. Lovø skaièius yra grynai kiekybinis rodiklis,kadaise labai mëgtas tarybinëse sveikatos statistikos. Labai svarbu irkokybinis aspektas, pavyzdþiui, ar ligoninës gerai árengtos ir aprûpintos(interjeras, áranga ir aparatûra, medikamentai, kvalifikuotø specialistøávairovë ir pakankamumas etc.).


Sveikatos apsauga

3 lentelë

1999 2000 2001 2000 2001Lietuvoje 29450 28017 27787 80,3 79,9Ðiauliø apskritis 2941 2813 2776 75,9 75,2Radviliðkio r. sav. 381 375 356 71,8 68,5

Slaugytojø skaièius 10 000-iø gyventojø tenka slaugytojø

Slaugytojai (metø pabaigoje)

4 pav. Slaugytojø skaièiaus pokytis pagal administracinius vienetus

-0,10

-0,08

-0,06

-0,04

-0,02

0,00

1999 2000 2001

metai

Tp

Tp (grandininis) Tp (bazinis) Akmenës r. sav .Joniðkio r. sav . Kelmës r. sav . Pakruojo r. sav .Radv iliðkio r. sav . Ðiauliø r. sav .

1999 2000 2001 1999 2000 2001 2000 2001 2000 2001Lietuvoje 2159 2114 2266 1906 1882 1928 6,1 6,5 5,4 5,5Ðiauliø apskritis 170 159 165 206 188 187 4,3 4,5 5,1 5,1Radviliðkio r. sav. 16 16 16 16 16 19 3,1 3,1 3,1 3,7

Vaistininkai (metø pabaigoje)

Provizoriø skaièius Farmakotechnikø skaièius 10 000-iø gyventojø tenka

4 lentelë

5 pav. Vaistiniø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

0,23

-0,19

0,00 0,00

-0,50

0,00

-0,60

-0,50

-0,40

-0,30

-0,20

-0,10

0,00

0,10

0,20

0,30

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


6 pav. Vaistiniø skaiciaus pokytis pagal administracinius vienetus

-0,60

-0,40

-0,20

0,00

0,20

0,40

0,60

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001metai

Tp (b

azin

is)

Ðiauliø apskritis Ðiauliø m. sav .Akmenës r. sav . Joniðkio r. sav .Kelmës r. sav . Pakruojo r. sav .Radv iliðkio r. sav . Ðiauliø r. sav .

6 pav. Vaistiniø skaièiaus pokytis pagaladministracinius vienetus

122Socialistinëje sistemoje þmonës buvo masiðkai ir ne visada pagrás-

tai hospitalizuodami. Dabar poþiûris á tokià akcijà pasikeitë ið esmës,kadangi labiau þiûrima klinikinës bûtinybës guldyti þmogø á ligoninæ.Kitaip tariant, pacientas hospitalizuojamas tik tada, kai jo ambulatoriniogydimo ir/arba diagnozavimo galimybës yra iðnaudotos.

Paþymëtina, kad lovø skaièius pastaraisiais metais nuosekliaimaþëjo visose Ðiauliø apskrities savivaldybëse (þr. 8 pav.). Vis dëlto, kaikuriuose rajonuose ðis maþëjimas silpniau iðreikðtas. Radviliðkio rajonaspagal komentuojamà poþymá yra þemiau apskrities vidurkio. Bûtinapabrëþti, kad lovø skaièiaus maþëjimas nëra neigiamas rodiklis.

Tuberkuliozës statistika pagrástai laikoma labai iðkalbingu sociali-niu indikatoriumi. Tai liga, kuri per ekonomines ir socialines suirutes beikrizes paprastai plinta sparèiau ir pavojingiau, nei esant stabiliaivisuomeninës situacijai bei ekonominiam klestëjimui. Ðiauliø apskritispagal sergamumà aktyvia tuberkulioze uþima ðalies kontekste vidutinæpozicijà. Yra apskrièiø, kur ði liga reiðkiasi daug stipriau - Marijampolës,Telðiø apskrityse. Taip pat yra apskrièiø, kurios pagal aktyviostuberkuliozës paplitimà yra þymiai palankesnë nei Ðiauliø apskrityje,kuriais priskirtinas ir Radviliðkio rajonas. Pavyzdþiui epidemiologiðkaipatrauklesnës yra Tauragës ir Utenos apskritys.

Venerinës ligos taip pat visai pagrástai yra laikomos "socialinëmis"ligomis. Kaip þinoma, griuvus sovietinei sistemai ir kilus ekonominiamsunkmeèiui, o vëliau, atsikuriant naujai valstybei, ðalyje sergamumasvenerinëmis ligomis labai ðoktelëjo.


7 pav. Lovø ligoninëse skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,24

-0,01

0,00

-0,07

-0,35

-0,30

-0,25

-0,20

-0,15

-0,10

-0,05

0,00

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


8 pav. Lovø ligoninëse skaièiaus pokytis pagal administracinius vienetus

-0,40

-0,30

-0,20

-0,10

0,00

0,10

0,20

0,30

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


1997 1998 1999 2000 2001 2000 2001Lietuvoje 36442 35615 34714 34145 32104 97,9 92,4Ðiauliø apskritis 3531 3561 3488 3269 3002 88,2 81,3Radviliðkio r. sav. 465 355 350 344 321 65,9 61,7

Lovø skaièius ligoninëse (metø pabaigoje)

Lovø skaièius10 000-iø gyventojø tenka lovø

5 lentelë

2000 2001 2001 2000 2001 2000 2001Lietuvoje 2330 2225 63,9 10729 9670 307,7 278,2Alytaus apskritis 130 95 50,6 451 429 239,9 228,9Kauno apskritis 467 422 60,2 2540 1784 361,8 255,1Klaipëdos apskritis 269 269 69,8 1148 1153 297,3 299,5Marijampolës apskritis 99 106 56,2 594 591 314,7 313,9Panevëþio apskritis 150 170 56,7 881 833 293,4 278,6Ðiauliø apskritis 233 234 63,3 928 975 250,5 264,1Tauragës apskritis 77 91 67,8 333 214 248 159,6Telðiø apskritis 162 129 71,8 512 534 284,5 297,3Utenos apskritis 96 80 43,1 378 280 202,8 151,5Vilniaus apskritis 547 542 63,8 2616 2547 307,5 300

6 lentelë

serganèiø metø pabaigoje skaièius

pirmà kartà susirgusiø skaièius

100 000-iø gyventojø

100 000-iø gyventojø tenka serganèiø

Sergamumas Ligotumas

Sergamumas ir ligotumas aktyvia tuberkulioze

sifiliu ûmia gonorëja

2000 2001 2000 2001 2001 2001Lietuvoje 1171 905 928 698 26 20,1Ðiauliø apskritis 158 117 53 48 31,6 13Radviliðkio r. sav. 38 32 1 6 61,4 11,5

7 lentelë

100 000-iø gyventojø tenka susirgimøSusirgimø skaièius

Sergamumas venerinëmis ligomis

sifiliu ûmia gonorëja

Sveikatos apsauga

Pastaba. Lovø skaièius ligoninëse: 2002 m. - 251, 2003 m. - 198.

123Piktybiniai navikai (liaudiðkai - vëþys) yra dabartinës civilizacijos

rykðtë. Tai liga, kurios nepaþaboja netgi ir labai iðsivysèiusios ðalys.Minëtø susirgimø kasmet daugëja ir Lietuvoje. Galima pasiguosti benttuo, kad Radviliðkio rajono statistika pagal ðá rodiklá atitinka vidutinæsituacijà ðalyje.

Tenka stebëti paradoksalià situacijà - ávairiø susirgimø statistikanei ðalyje, nei apskrityje, nei rajone anaiptol ið esmës negerëja (þr. 9lentelæ). Greièiau jau viskas klostosi atvirkðèiai. Tuo tarpu ligoniø apsi-lankymø pas medikus skaièius kasmet sistemingai maþëja. Nors logikaèia turëtø bûti tokia - didëja susirgimø (taip pat ir sunkiø), vadinasi, apsi-lankymø skaièius pas medikus taip pat turëtø augti. Deja, konstatuojamavisai prieðinga situacija. Tokia situacija reiðkiasi praktiðkai visose apskri-ties savivaldybëse (þr. 10 pav.).

Konstatuota statistinë tendencija medicinos ir slaugos moksløpoþiûriu yra labai nepalanki. Ji reiðkia, jog þmonës, gausëjanèiø susir-gimø akivaizdoje, nesuskumba kreiptis á medikus, vadinasi, ligos yrauþleidþiamos, ásisenëja, ágauna sunkià chroniðkà formà ir á medikusnemaþai gyventojø kreiptiasi tik sveikatos pablogëjimo arba akivaizdþioskrizës atveju.

Konstatuota situacija netiesiogiai liudija ðalyje vykdomos sveikatosir socialinës politikos disfunkcijas (kad nesakytume: krizë).

Dirbantys þmonës vengia kreiptis á gydytojus ir ypaè privengia imtinedarbingumo lapelá, kadangi þenkliai sumaþëja ðeimos pajamos.Þmones, matyt, gàsdina ir didëjanti biurokratija gydymo ástaigose beididelës eilës patenkant pas gydytojus ir ypaè pas specialistus.

Ankstesnæ iðvadà, jog delsiama iki paskutinës minutës, netiesiogiaipatvirtina tiek 10 lentelës, tiek 11 paveikslo duomenys. Jie rodo, kaddaugëja greitosios medicinos pagalbos iðkvietimø.


2000 2001 2000 2001 2000 2001 2001Lietuvoje 14039 14060 6884 6990 7155 7070 404Ðiauliø apskritis 1456 1423 706 701 750 722 385Radviliðkio r. sav. 196 199 104 105 92 94 382

Naujø susirgimø skaièius

ið viso vyrø moterø

Sergamumas piktybiniais navikais8 lentelë

100 000-iø gyventojø tenka naujø susirgimø

Vienas gyventojas vidutiniðkai apsilankë

kartø

1997 1998 1999 2000 2001 2001Ið viso - Total 23522 22721 22014 20817,8 21503 6,2Ðiauliø apskritis 2291,1 2209,8 2020,8 1865,4 1939,2 5,2Radviliðkio r. sav. 300 283,9 242,1 234,1 216,2 4,1

9 lentelë

Apsilankymø skaièius, tûkst.

Ligoniø apsilankymai poliklinikose ir ambulatorijose

9 pav. Ligoniø apsilankymø poliklinikose ir ambulatorijose


0,00 0,00

-0,08-0,05

-0,15

-0,30

-0,25

-0,20

-0,15

-0,10

-0,05

0,00

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


10 pav. Ligoniø apsilankymø poliklinikose ir ambulatorijose skaièiaus pokytis pagal


-0,40

-0,35

-0,30

-0,25

-0,20

-0,15

-0,10

-0,05

0,00

0,05

0,10

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


1000-iui gyventojø tenka asmenø,

kuriems suteikta medicinos pagalba,

skaièius

1997 1998 1999 2000 2001 2001Lietuvoje 830910 830740 834569 821624 815553 234,3Ðiauliø apskritis 73566 77279 90932 84207 84190 227,7Radviliðkio r. sav. 13514 13968 14462 14741 14679 281,7

Greitoji medicinos pagalba

Asmenø, kuriems suteikta medicinos pagalba, skaièius

10 lentelë

11 pav. Asmenø, kuriems suteikta medicinos pagalba, skaièiaus pokytis

Radviliðkio rajone

0,00

0,03 0,04

0,00

0,00-0,02

0,00

0,02

0,04

0,06

0,08

0,10

1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


Sveikatos apsauga

124Pripaþinimo invalidais statistika, mûsø nuomone, kaip socialinis

indikatorius nëra patikimas, kadangi tam tikra prasme minëta statistikaatspindi ne objektyvø faktà, jog kaþkas tapo invalidu, taèiau biurokratináfaktà, jog kaþkieno sveikatos pablogëjimà komisija - biurokratinisorganas - pripaþino ir áteisino.

Nëra gerai, kad ðalyje vis dar tebevartojami terminai "invalidas" ir"invalidumas". Civilizuotuose kraðtuose atitinkami terminai jau seniainebevartojami kaip þeminantys bei þeidþiantys þmogø. Invalidas,paþodþiui verèiant, reiðkia netinkamas þmogus. Invalidumo sàvoka yrapakeista negalës sàvoka (handicap).

Invalidumo pagal grupes statistika taip pat nëra informatyvusindikatorius (þr. 12 lentelæ). Atitinkamas vadinamøjø invalidumo grupiøstatistikos svyravimas gali reikðti ne tiek objektyvø faktiná svyravimà, betoficialià (vidinæ þinybinæ) politinæ konjunktûrà taikyti grieþtesniusreikalavimus, skirstant grupes, norint iðsitekti tam tikrose ið anksto nus-tatytose kvotose ir pan.

Pagal senatvës pensininkø, tenkanèiø 1 tûkst. darbingø gyventojø,rodiklá Radviliðkio rajono situacija, lyginant su analogiðku ðalies arbaapskrities rodikliu, yra pati nepalankiausia (þr. 13 lentelæ). Ji þenkliaiþemesnë tiek uþ ðalies, tiek uþ apskrities vidutiná rodiklá.

Vertinant absoliuèius skaièius, senatvës pensininkø skaièius rajoneturi tendencijà nuosekliai maþëti (þr. 12 pav.).


2000 2001 2000 2001 2000 2001 2000 2001 2000 2001 2000 2001 2000 2001Lietuvoje 28043 27989 907 1089 3834 3962 2367 2269 2195 2261 7873 7672 2390 2327Ðiauliø apskritis 3353 3274 95 94 481 454 390 355 305 289 802 838 206 208Radviliðkio r. sav. 487 446 16 8 63 54 40 49 48 41 112 114 29 38Rajono bei apskrities sant. 14,5% 13,6% 16,8% 8,5% 13,1% 11,9% 10,3% 13,8% 15,7% 14,2% 14,0% 13,6% 14,1% 18,3%Rajono bei respublikos sant. 1,7% 1,6% 1,8% 0,7% 1,6% 1,4% 1,7% 2,2% 2,2% 1,8% 1,4% 1,5% 1,2% 1,6%

11 lentelëAsmenys, pirmà kartà pripaþinti invalidais, pagal ligø grupes

traumos ir apsinuodijimai

(16 metø ir vyresni; Valstybinës medicininës socialinës ekspertizës komisijos duomenys)

Ið viso

ið jø pagal kai kurias ligø grupes

tuberkuliozë piktybiniai navikai

psichikos ir elgesio

sutrikimai

nervø sistemos ir jutimo organø

ligos

kraujotakos sistemos ligos

2000 2001 2000 2001 2000 2001 2000 2001Lietuvoje 28043 27989 5253 5605 15222 15063 7568 7321

Ðiauliø apskritis 3353 3274 710 634 1720 1781 923 859

Radviliðkio r. sav. 487 446 90 78 233 235 164 133Rajono bei apskrities sant. 14,5% 13,6% 12,7% 12,3% 13,5% 13,2% 17,8% 15,5%Rajono bei respublikos sant. 1,7% 1,6% 1,7% 1,4% 1,5% 1,6% 2,2% 1,8%

12 lentelë

Ið viso

Asmenys, pirmà kartà pripaþinti invalidais, pagal invalidumo grupes

ið jø pagal invalidumo grupes

I II III

1000-iui darbingo amþiaus gyvento tenka

senatvës pensininkø

1998 1999 2000 2001 2001Lietuvoje 647970 644554 644283 636587 310Ðiauliø apskritis 69634 69165 68456 67086 313Radviliðkio r. sav. 10641 10464 10295 10073 347Rajono bei apskrities sant. 15,3% 15,1% 15,0% 15,0% 110,9%Rajono bei respublikos sant. 1,6% 1,6% 1,6% 1,6% 111,9%

13 lentelë

Valstybinio socialinio draudimo senatvës pensininkai (vidutinis metinis skaièius; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

duomenys)

Senatvës pensininkø skaièius

12 pav. Senatvës pensininkø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,02 -0,02-0,02

-0,06

-0,05

-0,04

-0,03

-0,02

-0,01

0,00

1998 1999 2000 2001metai

Tp


Sveikatos apsauga

125Senatvës pensininkø nuosekliai maþëja visose apskrities savivaldy-

bëse (þr. 13 pav.). Pagrindinë prieþastis èia, matyt, yra bendro gyventojøskaièiaus maþëjimo tendencija Lietuvoje, kuri vienaip ar kitaip atspindibemaþ visose amþiaus kohortose.

Pagal invalidumo pensininkø skaièiø, tenkantá 1 tûkst. darbingoamþiaus gyventojø, Radviliðkio rajonas lenkia tiek ðalies, tiek apskritiesvidurká (þr. 14 lentelæ). Kaip jau minëjome, invalidumo statistika nërainformatyvus indikatorius. Jis gali reikðti ne tiek tai, kad Radviliðkyje yragerokai daugiau invalidumo pensijas gaunanèiø þmoniø, bet tai, kadRadviliðkio medicininë komisija, gal bût, dirba lanksèiau ir humaniðkiau.

Kaip matyti, invalidumo pensininkø skaièius sistemingai auga netik Radviliðkio rajone (þr. 14 pav.), bet visose apskrities savivaldybëse (þr.15 pav.). Ðá faktà, matyt, galima interpretuoti dvejopai. Viena vertus,þmoniø, pagrástai pretenduojanèiø á invalidumo pensijà nuoðimtis objek-tyviai auga, todël, kad auga ir sergamumas, nemaþëja nelaimingø atsi-tikimø. Kita vertus, galima teigti, jog galbût, valstybës politika invalidu-mo pensijø skyrimo klausimu darosi labiau humaniðka ir labiau atlie-pianti skaudþias realijas.

Visuomenës sveikata (asmens sveikata)

Remiantis pateiktø statistiniø duomenø analize buvo nustatyta, kadtoks visuomenës sveikatà apibûdinantis rodiklis kaip mirtingumasRadviliðkio rajone turi maþëjimo tendencijà (þr. 14 lentelæ bei 16 pav.).Lyginant su baziniais 1998 metø duomenimis galima teigti, kad mirtingu-mas 2001 metais ðiame rajone sumaþëjo net 10 procentø, kas, be jokiosabejonës, teigiamai (nors ir netiesiogiai) charakterizuoja Radviliðkiorajono administracijos ávykdytus per analizuojamà laikotarpá veiksmus(priimtus sprendimus), kurie buvo skirti rajono visuomenës sveikatosbûklës gerinimui.

Taèiau ðioje situacijoje kyla natûralus klausimas, ar minëto rodik-lio sumaþëjimas nebuvo susijæs su bendru Radviliðkio rajono gyventojøskaièiaus sumaþëjimu, kuris, savo ruoþtu, galëjo bûti susijæs su objekty-viais faktoriais, tokiais kaip, pavyzdþiui, neigiama natûrali migracija irkt.? Atlikus papildomà analizæ, ðios priklausomybës tarp ðiø rodikliø ne-buvo nustatyta (bendras þmoniø skaièius Radviliðkio rajone nuo 1998 iki2001 metø beveik nesikeitë). Todël galima teigti, kad toks rodiklis, kaip


13 pav . Senatv ës pensininkø skaièiaus pokytis pagal administracinius v ienetus

-0,14-0,12-0,10-0,08-0,06-0,04-0,020,000,02

1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)

Ðiauliø apskritis Ðiauliø m. ir r. sav .Akmenës r. sav . Joniðkio r. sav .Kelmës r. sav . Pakruojo r. sav .Radv iliðkio r. sav .

1000-iui darbingo amþiaus gyventojøj tenka invalidumo

pensininkø

1998 1999 2000 2001 2001Lietuvoje 158774 165882 173534 181021 88Ðiauliø apskritis 18276 19114 20084 20911 98Radviliðkio r. sav. 2786 2906 3084 3228 111Rajono bei apskrities sant. 15,2% 15,2% 15,4% 15,4% 113,3%Rajono bei respublikos sant. 1,8% 1,8% 1,8% 1,8% 126,1%

13 lentelë

Valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensininkai

Invalidumo pensininkø skaièius

14 pav. Invalidumo pensininkø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

0,040,06 0,05

0,000,020,040,060,080,100,120,140,160,18

1998 1999 2000 2001

metai

Tp


15 pav. Invalidumo pensininkø skaièiaus pokytis pagal


0,00

0,04

0,08

0,12

0,16

0,20

1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


16 pav. Mirusiøjø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,08

0,02

-0,10

-0,20

-0,15

-0,10

-0,05

0,00

0,05

1998 1999 2000 2001

metai

Tp


1000-iui gyventojø tenka

mirusiøjø1998 1999 2000 2001

Lietuva 40757 40003 38919 40399 11,6Ðiauliø apskritis 4565 4508 4281 4312 11,7Radviliðkio r. sav. 781 717 728 656 12,6

15 lentelë

Mirusiøjø skaièius

Mirtingumas

Sveikatos apsauga

14

126mirusiøjø, tenkanèiø vienam tûkstanèiui gyventojø, per nagrinëjamàlaikotarpá nuolat maþëjo (nuo 14,23 (1998 m.) iki 12,6 (2001 m.)). Taèiaunepaisant ðiø teigiamø poslinkiø, visgi, lyginant Radviliðkio rajonomirtingumo rodiklá su analogiðku rodikliu Lietuvos bei Ðiauliø apskritiesmastu, buvo nustatyta, kad situacija Radviliðkio rajone yra ðiek tiekprastesnë nei apskrityje arba Lietuvoje (þr. 14 lentelæ). Taèiau manoma,kad iðlikus ðiai mirtingumo rodiklio maþëjimo Radviliðkio rajone tenden-cijai, rajonas per artimiausià laikà pagal minëtà rodiklá gali pasiektiapskrities bei respublikos lygá.

Analizuojant mirusiøjø skaièiaus pokytá pagal administraciniusvienetus matome (þr. 17 pav.), kad Radviliðkio rajono mirtingumo rodik-lis, lyginant su baziniais duomenimis, kito sparèiausiai (geriausia ið visørajonø padëtis). Apskritai visi apskrities rajonai (iðskyrus Ðiauliø beiPakruojo rajonus) iðsiskiria mirusiøjø skaièiaus maþëjimo tendencija, o taiÐiauliø apskrities mastu reiðkia, kad mirtingumas lyginant su 1997 metaistaip pat sumaþëjo. Tokia situacija dþiugina dël to, kad Lietuvos mastupastaraisiais metais yra pastebima mirtingumo didëjimo bei gimstamumomaþëjimo tendencija.

Analizuojant mirtingumo rodiklá pagal prieþastis Radviliðkio rajone(2001 metø duomenys) buvo nustatyta, kad dël kraujotakos bei kvëpavi-mo sistemos ligø Radviliðkio rajone mirðta þymiai didesnis þmoniøskaièius (100 tûkst. gyventojø) lyginant su Ðiauliø apskrities arbaLietuvos analogiðkais rodikliais (þr. 16 lentelæ). Tam, kad iðsiaiðkintumeðios nepalankios situacijos atsiradimo prieþastá, bûtina atlikti papildomustyrimus, kurie leis perspektyvoje numatyti bei ágyvendinti tam tikrusþingsnius, nukreiptus á minëtø lygø prevencijà. Pavyzdþiui, jeigu bus nus-tatyta, kad kvëpavimo sistemos ligos (ir atitinkamai su tuo susijæs didelismirtingumas) atsiranda dël nenuosaikaus Radviliðkio rajono gyventojørûkymo, ðiuo atveju Radviliðkio rajono administracija gali sukurti anti-rûkymo programà, á kurià, pavyzdþiui, gali áeiti rûkymo prevencijamokyklose, ávairios akcijos prieð rûkymà, vieðas nepalankiø Radviliðkiorajonui statistiniø duomenø paskelbimas bei kt.

Mirtingumas dël piktybiniø augliø Radviliðkio rajone beveiknesiskiria nuo Ðiauliø apskrities bei Lietuvos vidurkio. Tai patvirtina tàfaktà, kad Radviliðkio rajone nëra kokiø nors nepalankiø ekologiniø fak-toriø, kurie gali neigiamai átakoti gyventojø bendrà sveikatingumo lygá.

Kitas labaisvarbus visuome-nës sveikatos pa-dëtá apibûdinan-tis rodiklis yrakûdikiø mirtingu-mas (þr. 17 lente-

læ). Ðio rodiklio nagrinëjamuoju laikotarpiu pokyèiai buvo netolygûs(pavyzdþiui, 2000 metais Radviliðkio rajone kûdikiø mirtingumas sudarëbeveik ketvirtadalá visø mirusiø kûdikiø Ðiauliø apskrityje, o 1000 gyven-tojø teko net 18,7 mirusiøjø, o tai 2,2 karto daugiau nei Lietuvos vidurkis;kita vertus, 2001 metais Radviliðkio rajone uþregistruota tik vieno kûdikio


17 pav. Mirusiøjø skaièiaus pokytis pagal administracinius vienetus

-0,20

-0,15

-0,10

-0,05

0,00

0,05

0,10

1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


Kraujotakos sistemos ligos

Piktybiniai augliai

Mirtingumo iðorinës

prieþastys

Kvëpavimo sistemos ligos

Lietuva 628,2 223,9 157,9 42,3Ðiauliø apskritis 651,1 218,8 148,7 48,1Radviliðkio r. sav. 760,1 224,6 134,4 65,3Rajono bei apskrities sant. 116,7% 102,7% 90,4% 135,8%Rajono bei respublikos sant. 121,0% 100,3% 85,1% 154,4%

(100000-iø gyventojø)

Mirtingumas pagal prieþastis 2001 m.

16 lentelë

Kudikiø mirtingumas

1998 1999 2000 2001 1998 1999 2000 2001 2002 2003

Lietuva 343 315 294 250 9,2 8,6 8,5 7,8 7,8 6,75

Ðiauliø apskritis 45 35 43 32 10,8 8,6 11,7 9,3 9,9 -

Radviliðkio r. sav. 5 3 10 1 8,8 5,2 18,7 1,9 12 2,07

Mirë vaikø iki 1 metø 1000-iui gyventojø tenka mirusiøjø

18 pav. Mirusiøjø vaikø iki 1 metø skaièiauspokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,90

-0,40

2,33

-1,50

-1,00

-0,50

0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

2,50

1998 1999 2000 2001

metai

Tp


Sveikatos apsauga

127mirtis) ir todël nustatyti bendrà kûdikiø mirtingumo kitimo tendencijàðiuo atveju yra sunku. Kalbant apie Ðiauliø apskrities kûdikiø mirtingu-mo lygá, galima tvirtinti, kad ðis lygis visuomet buvo didesnis lyginant suLietuvos vidurkiu. Nors skirtumas tarp apskrities ir Lietvuos kûdikiø mir-tungumo rodikliø nëra ypatingai didelis, Ðiauliø apskrities vadovybeiverta susimàstyti apie aukðtà kûdikiø mirtingumo lygá.

Mirusiø vaikø iki 1 metø skaièiaus pokyèio analizë pagal adminis-tracinius vienetus leidþia nustatyti, kad pagal ðá rodiklá Radviliðkio rajonopadëtis yra viena ið geriausiø lyginant su kitais Ðiauliø apskrities rajo-nais (þr. 19 pav.). Kaip matome ið paveikslo, prasèiausia tendencija pagalvaikø mirtingumo rodiklá buvo stebima Ðiauliø mieste bei Pakruojorajone.

Nemodernios ir nepakankamos informacinës technologijos rajonosveikatos prieþiûros ástaigose neleidþia tobulai ir sparèiai apdoroti medi-cininæ dokumentacijà, nesuteikia galimybiø spræsti kuo greitesnio gyven-tojø patekimo pas gydytojà, gydytojo pasirinkimo ir kitø problemø.Ádiegti programiniai paketai jau pasenæ, sena ir pati kompiuterinë tech-nika. Gydymo ástaigoms reikia papildomai ásigyti sisteminës ir taikomo-sios programinës árangos seniau pirktiems kompiuteriams.

Siekiant gerinti sveikatos prieþiûros paslaugø kokybæ, operatyvumàir paciento tapatybës bei draustumo nustatymà, sveikatos prieþiûrosástaigose turi bûti padidintas kompiuterizuotø medicinos personalo darbovietø skaièius.

Rajono asmens sveikatos prieþiûros ástaigos neturi tinklinio kom-piuterinio ryðio ne tik su rajono centrinëmis sveikatos prieþiûrosástaigomis, bet ir vietiniame lygmenyje, todël neámanomas greitas infor-macijos perdavimas tarp rajono gydymo ástaigø bei "iðoriniø" gydymoástaigø.

Sukurta specializuota saugi (slaptumas, stabilumas) medicinospaslaugø programinë áranga suteiktø galimybiø rajono sveikatosprieþiûros ástaigoms keistis informacija apie pacientø diagnostiniø tyrimørezultatus (jei atliekami brangûs tyrimai ne toje paèioje ástaigoje), ligoseigà ir pan. Sveikatos prieþiûros ástaigø viduje specializuota programinëáranga leistø pakeisti „popierinius srautus“ elektroniniais informacijossrautais (pavyzdþiui, laboratorijos tyrimø rezultatø greitas perdavimas).


19 pav. Mirusiøjø vaikø iki 1 metø skaièiaus pokytis pagal


-1,20

-0,80

-0,40

0,00

0,40

0,80

1,20

1998 1999 2000 2001metai

Tp (b

azini

s)


Socialinë apsauga

128

5. SOCIALINË APSAUGA

Socialinë parama bei socialinës paslaugos

Radviliðkio rajono savivaldybë tiek ðalies, tiek apskrities poþiûriupirmauja pagal toká rodiklá, kaip socialiniø paðalpø iðlaidos (Lt),tenkanèios vienam gyventojui. Radviliðkyje jos 10 litø (arba bemaþ 30%)didesnës nei vidutiniðkai ðalyje (þr. 18 lentelæ bei 20 pav.).

Jei á ðià statistikà þiûrëti finansus administruojanèio biurokrato,pasiþyminèio ekonomiðkai redukuota màstysena, akimis, tai tokia situaci-ja yra nepatraukli. Vadinasi, Radviliðkis yra nuostolinga, „sunki" savi-valdybë, „pravalganti" pinigus socialinëms reikmëms. Jei þiûrëti á reiðkinákiek plaèiau, ne vien ekonomikos kategorijomis, tai galima teigti, kadRadviliðkio rajono gyventojai (ypaè vargingai gyvenantys) yra pamalo-ninami kiek geriau nei kitø rajonø gyventojai. Vadinasi, rajone labiauiðplëtotas socialinio solidarumo principas.

Kaip matome, Radviliðkio rajono situacija tik neþymiai atsiliekanuo vidutinës situacijos apskrityje (þr. 21 pav.). Tai, kad ðitaip drastiðkaisumaþëjo paðalpø skyrimas bûtent Ðiauliø miesto savivaldybëje yra tikrainenormalu. Tokio nuopuolio, matyt, slepia kokius nors valingus politiniussprendimai arba kaþkà ypatingo, kadangi ið smarkiai pirmaujanèios savi-valdybës 1999 m. Ðiauliai jau 2000 m. tampa visiðku apskrities aut-saideriu.

Þmoniø, reikalaujanèiø socialiniø paslaugø, skaièius Radviliðkiorajone nuo 1999 metø beveik nepasikeitë (þr. 22 pav.). Taèiau kaipmatome ið lentelës, dar ne visi praðantieji ðias paslaugas gauna (þr. 19lentelæ).

Paþymëtina tai, kad atotrûkis tarp reikalaujanèiø socialiniøpaslaugø ir jas gaunanèiø nagrinëjamu laikotarpiu nuolat maþëjo. Taip,pavyzdþiui, bendras ketveriø metø gaunanèiø socialiniø paslaugø þmoniøskaièiaus pokytis (padidëjimas) sudaro net 29 proc. (þr. 23 pav.). Jeigu ðispadidëjimas nëra proporcingai susijæs su áplaukø á rajono biudþetàpadidëjimu, galima teigti, kad Radviliðkio rajono savivaldybë ið tiesø su-geba tinkamai ágyvendinti socialinæ programà bei tenkinti reikalaujanèiøsocialinës paramos þmoniø poreikius.

Analizuojant asmenø, gyvenanèiø globos ástaigose iðlaikymo kaðtøpokytá Radviliðkio rajone galima teigti, kad iki 2002 metø minëtø iðlaiky-mo kaðtø dydis buvo gana stabilus. Taèiau dël neþinomø prieþasèiø 2003metais ðis rodiklis, lyginant su baziniais duomenimis, nukrito 24 proc. (þr.24 pav.).


Socialinë apsauga

Tenka vienam gyventojui, Lt

1998 1999 2000 2001 2001Lietuva 68192,1 73719,9 88602,0 88059,2 25,3Ðiauliø apskritis 10767,9 13802,0 16753,8 12836,9 34,7Radviliðkio r. sav. 1500,9 1570,7 2215,3 1902,1 36,5

Savivaldybiø biudþetø iðlaidos socialinëms paðalpoms

17 lentelë

Ið viso, tûkst. Lt

18

1999 2000 2001 2002 2003Gavejø skaièius 157 189 191 207 203Poreikis 259 259 257 285 245

Þmoniø reikalaujanèiø socialiniø paslaugø skaièiaus kitimas

18 lentelë19

20 pav. Savivaldybiø biudþetø iðlaidø socialinëms paðalpoms skaiciaus pokytis

Radviliðkio rajone (tûkst. Lt)

0,000,05

0,41

-0,14-0,20

0,00

0,20

0,40

0,60

1997 1998 1999 2000

metai

Tp

Ðiauliø apskritis Ðiauliø m. sav .

7

21 pav. Savivaldybiø biudþetø iðlaidø socialinëms paðalpoms skaiciaus

pokytis pagal administracinius vienetus

-0,20

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1,00

1997 1998 1999 2000

metai

Tp (b

azin

is)


22 pav. Þmoniø reikalaujanèiø socialiniø paslaugø skaièiaus pokytis

Radviliðkio rajone (poreikis)

0,00 0,00 0,00

0,11

-0,14

-0,21

-0,14

-0,07

0,00

0,07

0,14

1999 2000 2001 2002 2003

metai

Tp


Gavëjø skaièius

129

Be abejo, bet kokiø visuomeniniø poreikiø arba ástaigø finansavi-mo sumaþëjimas (jeigu jis nëra pagrástas objektyviais dalykais,pavyzdþiui, tokiu kaip natûraliu globos namø gyventojø skaièiaussumaþëjimu) nëra geras reiðkinys, ypatingai nagrinëjamu (globos namø)atveju. Taèiau, ið kitos pusës, iðlaikymo kaðtø dydþio sumaþëjimà galëjonulemti, pavyzdþiui, globos namø iðlaidø optimizacija arba apskritai ðiosástaigos restruktûrizacija. Bet kokiu atveju globos namai kaip institucijayra socialinio stabilumo indikatorius ir jø bûvimas ir tinkamas iðlaikymasbyloja apie visuomenës brandumo lygá.

Analizuojant nemokamai maitinamø moksleiviø skaièiaus pokytáRadviliðkio rajone, galima pastebëti dvi ryðkias ðio rodiklio kitimo ten-dencijas (þr. 25 pav.). Pirma tendencija yra siejama su nemokamai maiti-namø moksleiviø skaièiaus padidëjimu per 1999-2001 m. laikotarpá(padidëjimas sudarë 12 proc. lyginant su baziniais skaièiais), o antrapastebima tendencija - ðiø moksleiviø skaièiaus maþëjimas iki baziniolygio (2001 - 2003 metø laikotarpis). Tokiu bûdu per penkerius metusnemokamai maitinamø moksleiviø skaièius buvo sàlyginai pastovus.Taèiau atsiþvelgiant á dabartiniu metu vyraujanèiu Lietuvojedemografinius pokyèius, manoma, kad minëta tendencija dël bendromoksleiviø skaièiaus sumaþëjimo iðliks ir ateityje. Todël ðiuo atveju gali-ma jau dabar planuoti iðlaisvintø lëðø paskirstymà kitiems ðvietimo siste-mos poreikiams rajone patenkinti.

Radviliðkio rajone nëra nakvynës namø, kurie galëtø padëti spræstidalá socialiniø problemø. Ypaè ðie namai aktualûs gráþusiems ið ákalinimovietø, nes dauguma gráþusiøjø neturi nuolatinës gyvenamosios vietos. Ðienamai padëtø jiems integruotis á visuomenæ. 2003 m. ið ákalinimo ástaigøgráþo 131 asmuo.

Radviliðkio rajone reikalingas socialiniø paslaugø centras. Ákûrus ðácentrà pagerëtø socialiniø paslaugø teikimo kokybë, bûtø teikiamosávairesnës paslaugos gyventojams. Ákûrus Radviliðkyje dienos uþimtumocentrà vieniðiems, pagyvenusiems þmonëms, su negalia, bûtø galimapadëti integruotis jiems á visuomenæ, ugdyti ir palaikyti þmogaus socia-liná funkcionalumà ir maþinti socialinæ atskirtá.

Socialinës paramos skyrius skiria kompensacijas uþ kietàjá ir kitokákurà. 2002 metais kreipësi 459 asmenys, 2003 metais kreipësi 305asmenys.

Skiriamos kompensacijos uþ ðildymà ir vandená. Skyriuje mokamos27 rûðiø paðalpos. Per metus rajone iðmokama apie 9423 tûkstanèiai litøpaðalpø.


23 pav. Þmoniø gaunanèiø socialiniø paslaugø skaièiaus pokytis

Radviliðkio rajone

0,00

0,20

0,00

0,08

-0,02-0,10

0,00

0,10

0,20

0,30

0,40

1999 2000 2001 2002 2003

metai

Tp


1999 2000 2001 2002 2003Ðeduvos globos namai 425 393 407 413 306,7Polekëlës globos namai 231,3 207 209,9 226,3 177,6Ið viso 656,30 600,00 616,90 639,30 484,30

Asmenø gyvenanèiø globos ástaigose iðlaikymo kaðtai

19 lentelë

24 pav. Asmenø gyvenanèiø globos ástaigose iðlaikymo kaðtø pokytis

Radviliðkio rajone

0,00

-0,09

0,000,04

-0,24-0,28

-0,21

-0,14

-0,07

0,00

0,07

1999 2000 2001 2002 2003

metai

Tp


1999 2000 2001 2002 2003Moksleiviø skaièius 3286 3616 3667 3575 3289

Nemokamai maitinamø moksleiviø skaièius bendrojo lavinimo mokyklose

20 lentelë25 pav. Nemokamai maitinamø moksleiviø skaièiaus pokytis

Radviliðkio rajone

0,00

0,10

0,00

-0,03

-0,08-0,10

-0,05

0,00

0,05

0,10

0,15

1999 2000 2001 2002 2003

metai

Tp


20

21

1999 2000 2001 2002 2003

807,9 774,8Radviliðkio vaikø globos namai "Nykðtukas" 761,1 722,4 787,8

Socialinë apsauga

130Skyrius teikia specialaus transporto paslaugas neágaliems rajono

gyventojams. Turint vienà specialaus transporto priemonæ, patenkintivisø norinèiøjø naudotis transportu poreikius nëra galimybës.

Ið Respublikinio invalidø kompensacinës technikos centro 2003metais buvo gauta technikos uþ 26937 Lt ir buvo aprûpinti 163 neágalieji.Gaunamos technikos nepakanka, ypaè trûksta invalidø veþimëliø, vaikð-tyniø.


Socialinë apsauga

131

6. Nusikalstamumas

Nusikalstamumo statistika vienareikðmiai rodo, kad minimassocialinis blogis kasmet auga. Tai nëra koks nors iðskirtinis Radviliðkioreiðkinys. Nusikalstamumas auga visoje Lietuvoje, auga jis visoje buvu-sios SSRS bei vadinamojo socializmo bloko ðaliø teritorijoje. Galiausiainusikalstamumas auga ir Vakarø Europoje. Pagrindinës prieþastis - kiekuþtrukusi socialinë ir ekonominë suirutë Rytø Europoje. Kita prieþastis,matyt, yra socialiniø vertybiø pakrikimas (tai, kà sociologai ir kriminolo-gai vadina socialine anomija). Bûtent vertybiø krize galima paaiðkintinusikalstamumo didëjimà ir sàlyginai pasiturinèiose Vakarø ðalyse. Aiðku,átakos èia turëjo nusikaltëliø ið skurdesnës Rytø Europos imigracija, ta-èiau tai tik viena ið prieþasèiø, kuri veikia dermëje su socialine anemija.

Kaip matome ið pateiktø duomenø, uþregistruotø nusikaltimøskaièius Radviliðkio rajone nuolat didëjo ir 2000 metais pasiekë rekordinálygá - uþregistruoti 1355 nusikaltimai (þr. 22 lentelæ). Bendras padarytønusikaltimø skaièiaus padidëjimas per ðeðerius metus sudaro 79 procen-tus (þr. 26 pav.). Ðis padidëjimas bûtø ne toks skaudus (kadanginusikalstamumas didëjo tokiu paèiu tempu visoje Lietuvoje), jeigunebûtø palyginamosios statistikos su Ðiauliø apskrities ir Lietuvosnusikalstamumo duomenimis. 2001 metais 10 tûkstanèiø gyventojø uþre-gistruotø nusikaltimø skaièius Radviliðkio rajone virðijo Lietuvos rodiklá11 proc., o Ðiauliø apskrities net 29 proc. Radviliðkio rajono nusikalsta-mumo padëtis yra prasta ir tuo poþiûriu, kad uþregistruotø nusikaltimøtûkstanèiui gyventojø skaièius Ðiauliø apskrityje maþesnis nei visojeLietuvoje. Vaizdþiai kalbant, Radviliðkio rajono nusikalstamumo lygis yravienas ið aukðèiausiø Lietuvoje ir prilygstamas Vilniaus (253 nusikaltimaitûkstanèiø gyventojø) bei Klaipëdos (272) apskritims.

Statistika átaigiai rodo, kad Radviliðkio rajone nusikalstamumas turitendencijà augti sparèiau nei kituose Ðiauliø apskrities rajonuose (þr. 27pav.). Ðiauliø rajone nusikalstamumas kurá laikà net maþëjo, sàlyginaimaþëjo jis ir Akmenës rajone, kuris dël ekonominio sàstingio padariniølaikomas bene skurdþiausiu rajonu apskrityje. Visgi, matyt, ne vienekonominë situacija yra svarbus nusikalstamumo veiksnys. Gali bûti, kadsàlyginai spartesniam nusikalstamumo augimui Radviliðkio rajone átakosturi ta aplinkybë, kad minimas miestas (ir rajonas) yra tranzito teritorija.Nereikia pamirðti ir tos aplinkybës, kad Radviliðkyje yra regioninësreikðmës naudotø automobiliø turgus. Toks ið svetur atvykstanèiøþmoniø, automobiliø ir pinigø reguliarus susitelkimas vienoje vietoje bejokios abejonës yra nusikalstamumo augimà skatinantis veiksnys.


21 lentelë

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2001Lietuva 68053 75816 78149 77108 82370 79265 228Ðiauliø apskritis 6416 7407 7066 7571 7926 7250 196Radviliðkio r. sav. 737 905 941 906 1355 1320 253

Uþregistruotø nusikaltimø skaièius

10 000-iø gyventojø tenka

uþregistruotø nusikaltimø

Uþregistruoti nusikaltimai

26 pav. Uþregistruotø nusikaltimø skaièiaus pokytis Radviliðkio rajone

0,00

0,23

0,04

-0,04

0,50

-0,03

-0,20

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1,00

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


27 pav. Uþregistruotø nusikaltimø skaièiaus pokytis pagal


-0,40

-0,20

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1,00

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


Nusikalstamumas

22

132Uþregistruotø ekonominiø nusikaltimø skaièiaus pokytis

Radviliðkio rajone buvo sàlyginai tolygus (per 1997 - 2001 metø laikotarpábuvo pastebëtas tik vienas staigus ekonominiø nusikaltimø skaièiauspadidëjimas: 1999 metais buvo uþregistruoti 69 nusikaltimai) (þr. 28 pav.).Jeigu ðià situacijà lyginti su baziniø 1996 metø duomenimis, ekonominiønusikaltimø skaièius vidutiniðkai padidëjo 40 proc. Jeigu 2001 metaisRadviliðkio rajone buvo ávykdytas kas penktas Ðiauliø apskrities krimi-nalinis nusikaltimas, tai ekonominiø nusikaltimø statistika ðiuo atþvilgiuyra þymiai geresnë - tik 10 procentø visø ekonominiø nusikaltimø Ðiauliøapskrityje buvo ávykdyta Radviliðkio rajone (þr. 23 lentelæ). Tai netiesio-giai patvirtina prielaidà apie Radviliðkio rajono prastesnæ ekonominæpadëtá, lyginant su kitais Ðiauliø apskrities rajonais. Ir atitinkamai kaipekonominio atsilikimo pasekmë Radviliðkio rajone yra didelis kriminali-niø nusikaltimø skaièius.

Kaip matome ið 29 paveikslo, Radviliðkio rajonas pagal ekonominiønusikaltimø skaièiaus augimà yra vienas ið „pirmaujaunèiø“ rajonøÐiauliø apskrityje. Ðiek tiek prastesnë padëtis yra tik Kelmës bei Joniðkiorajonuose.

Esant sàlyginai þemam nusikalstamumo iðaiðkinamumui ðalyje,sveikintina tendencija yra tai, kad Ðiauliø apskrityje ðis rodiklis kiekaukðtesnis nei ðalyje. Ðiame kontekste verta paþymëti, kad savo ruoþtunusikaltimø iðaiðkinamumo Radviliðkio rajone procentinë kvota yra atski-rais lyginamais metais vidutiniðkai aukðtesnë nei Ðiauliø apskrityje.

Kaip jau minëta, nusikalstamumo augimas yra visuotinis reiðkinys,kurá valdyti, vaizdþiai tariant, vien Radviliðkio jëgoms yra nerealu. Tuotarpu bûtent sàlyginai neblogas iðaiðkinamumo rodiklis pagrástai galëtøbûti laikomas profesionaliu ir kompetentingu vietos teisësaugos instituci-jø atsaku nusikaltëliams ir nusikalstamumui.

Kita vertus, didëjant bendram nusikalstamumo lygiui, iðaiðkintønusikaltimø skaièius (proc.) nagrinëjamu laikotarpiu Radviliðkio rajonenuolat maþëjo (þr. 30 pav.). Tenka apgailestauti, kad teisësaugininkainesugebëjo iðlaikyti áspûdingà iðaiðkintø nusikaltimø skaièiø (proc.),kuris buvo uþfiksuotas 1996-1998 metais (64 - 65 proc.) (þr. 24 lentelæ).Iðaiðkintø nusikaltimø skaièiaus maþëjimà lëmë ir staigus 2000 metøávykdytø nusikaltimø padidëjimas.

Analizuojant iðaiðkintø nusikaltimø skaièiaus pokytá pagal admi-nistracinius vienetus, galima konstatuoti, kad Radviliðkio rajonas pagal ðárodiklá atsilieka nuo kitø rajonø - iðaiðkintø nusikaltimø rodiklis turëjosparèiausià ið visø Ðiauliø apskrities rajonø maþëjimo tendencijà (þr. 31pav.). Bûtina pabrëþti ir tai, kad ðis maþëjimas galëjo bûti sëjamas sudidëjanèiu nusikaltimø skaièiumi, taèiau ði prielaida nepasitvirtino dël to,kad kituose Ðiauliø apskrities rajonuose vykdomø nusikaltimø skaièiustaip pat didëjo (ir net didesniu tempu). Pavyzdþiui, Joniðkio rajone perðeðerius metus, lyginant su baziniais duomenimis, nusikalstamumaspadidëjo 40 proc., taèiau ðiø nusikaltimø iðaiðkinamumo lygis vis didëjo


22 lentelë

1996 1997 1998 1999 2000 2001Lietuva 4143 4991 5466 5325 4712 5605Ðiauliø apskritis 519 613 566 532 354 599Radviliðkio r. sav. 35 50 51 69 52 52

Uþregistruoti ekonominiai nusikaltimai

28 pav. Uþregistruotø ekonominiø nusikaltimø skaièiaus pokytis

Radviliðkio rajone

0,00

0,43

0,02

0,35

-0,25

0,00

-0,40

-0,20

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1,00

1,20

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


29 pav. Uþregistruotø ekonominiø nusikaltimø skaièiaus pokytis pagal


-1,00

-0,50

0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

2,50

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azini

s)


23 lentelë


Iðaiðkinti nusikaltimai (procentais)30 pav. Iðaiðkintø nusikaltimø

skaièiaus (proc.) pokytis Radviliðkio rajone

0,00

-0,03

0,05

-0,09-0,14

-0,06

-0,30

-0,25

-0,20

-0,15

-0,10

-0,05

0,00

0,05

0,10

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


31 pav. Iðaiðkintø nusikaltimø skaièiaus pokytis (proc.) pagal administracinius

vienetus

-0,40

-0,30

-0,20

-0,10

0,00

0,10

0,20

0,30

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


Nusikalstamumas

23

24

133ir buvo ið tiesø áspûdingas: 67-71 proc. Net kai per 2000-2001 metø laiko-tarpá visiems Ðiauliø apskrities rajonams pavyko pagerinti iðaiðkintønusikaltimø statistikà, Radviliðkio rajone buvo pastebima tolimesnë ðiorodiklio kritimo tendencija.

Augant bendram nusikalstamumui, didëja neblaiviø asmenøpadarytø nusikaltimø lyginamasis svoris. Vidutiniðkai kas ketvirtasnusikaltimas Radviliðkio rajone buvo padarytas neblaiviø asmenø.Lyginant su baziniais skaièiais, neblaiviø asmenø padarytø nusikaltimøskaièius per ðeðerius metus padidëjo 91 proc., t.y. iðaugo beveik dvigubai(þr. 32 pav. bei 25 lentelæ).

Neblaiviø asmenø padarytø nusikaltimø skaièius auga ir kaimyni-niuose rajonuose, ir visoje Ðiauliø apskrityje, taèiau Radviliðkio, kaip bejeir Joniðkio, rajone ðis nepalankus socialinis rodiklis auga sparèiausiai.Skirtumas tarp ðiø rajonø yra tik tas, kad Joniðkio rajono (lyginant suRadviliðkio rajonu) teisësaugininkams pavyksta iðaiðkinti daug daugiaupadarytø nusikaltimø. Ðioje situacijoje Radviliðkio rajono policijai bûtønaudinga perimti patirtá ið Joniðkio kolegø.

Analizuojant grupiniø nusikaltimø skaièiaus pokytá Radviliðkiorajone buvo pastebëta paradoksali situacija. Viena vertus, kaip buvominëta anksèiau, bendras nusikaltimø skaièius Radviliðkio rajone irÐiauliø apskrityje didëja. Taèiau grupiniø nusikaltimø skaièiusRadviliðkio rajone (lyginant su baziniais duomenimis) beveik nepakito, o1999 metais net sumaþëjo 42 proc. Tiesa, nuo to momento grupiniønusikaltimø pokytis turi didëjimo tendencijà ir yra manoma, kad ji iðliksir ateityje. Ðiauliø apskrities mastu grupiniø nusikaltimø skaièius nuo1996 metø svyravo: nuo 1189 (1996 m.) iki 857 (1999 m.) nusikaltimø permetus.

Kaip jau minëta, bendroji nusikalstamumo statistika (ir þinoma realisituacija) Radviliðkio rajone nëra palanki, kadangi yra pagal daugelápoþymiø prastesnë nei apskrityje. Vis dëlto pagal toká rodiklá, kaipgrupiniai nusikaltimai, Radviliðkio rajono situacija ið esmës nesiskiria nuoanalogiðkos situacijos Ðiauliø apskrityje (þr. 35 pav.). Taèiau yra iriðimèiø: ypatingai sparèiai grupiniø nusikaltimø skaièius didëjo Joniðkiobei Kelmës rajonuose. Lyginant su ðiais rajonais, Radviliðkio rajonosituacija yra geresnë.

Svarbus socialinis teisësauginis indikatorius yra nepilnameèiønusikalstamumo statistika. Nepilnameèiø padarytø nusikaltimø skaièiusturi neþymià tendencijà augti tiek Ðiauliø apskrityje, tiek ir Radviliðkiorajone. Palanki aplinkybë yra ta, kad Radviliðkio savivaldybës duomenysèia praktiðkai neiðsiskiria nuo analogiðkos situacijos Ðiauliø apskrityje.


24 lentelë


Neblaiviø asmenø padaryti nusikaltimai

32 pav. Neblaiviø asmenø padarytø nusikaltimø skaièiaus pokytis

Radviliðkio rajone

0,00 0,010,09

-0,11

0,53

0,28

-0,20

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1,00

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


33 pav. Neblaiviø asmenø padarytø nusikaltimø skaièiaus pokytis pagal


-0,40-0,200,000,200,400,600,801,001,20

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azin

is)


34 pav. Grupiniø nusikaltimø skaièiaus pokytis Radviliðkio

rajone

0,00 0,01 0,04

-0,42

0,380,26

-0,60

-0,40

-0,20

0,00

0,20

0,40

0,60

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


25 lentelë


Grupiniai nusikaltimai

35 pav. Grupiniø nusikaltimø skaièiaus pokytis pagal administracinius vienetus

-0,60-0,40-0,200,000,200,400,600,801,001,20

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azini

s)


Nusikalstamumas

25

26

134

1999 metais buvo uþregistruotas staigus nusikaltimø skaièiaussumaþëjimas (þr. 36 pav.). Nuo tø metø pradëjo didëti ne tik neblaiviøasmenø bei grupiniø nusikaltimø skaièius, bet ir nepilnameèiø padarytønusikaltimø skaièius. Deja, ði nusikalstamumo didëjimo tendencija jauni-mo terpëje iðlieka ir iki dabar.

Analizuojant nepilnameèiø padarytø nusikaltimø skaièiaus pokytápagal administracinius vienetus, Radviliðkio rajonas pagal ðá rodiklá yrageresnëje padëtyje nei Joniðkio, Kelmës bei Pakruojo rajonai, kur ðiønusikaltimø skaièius didëjo sparèiausiai (þr. 37 pav.).

Svarbus socialinis teisësauginis indikatorius yra ir pakartotinaipadarytø nusikaltimø skaièius. Jei þmogus padaro nusikaltimà vienà(pirmà) kartà, dar galima daryti prielaidà, jog þmogus suklydo, suklupo,jog dar ras savyje jëgø atsitiesti ir sugráþti á ástatymus bei vieðàjà tvarkàgerbianèiø pilieèiø bendruomenæ. Jei nusikalstama antrà, treèià kartà, taigalima daryti prielaidà, kad savo socialine elgsena toks þmogus jau susi-prieðino su pilietine visuomene, kad nusikaltimø darymas jau tapoasmens gyvenimo bûdu. Todël ir baudþiamoji teisë diferencijuoja asmená,kuris nusikalsta pirmà kartà ir vadinamàjá recidyvistà. Asmenø,nusikalstanèiø pakartotinai, padarytø nusikaltimø skaièius rajone turitendencijà augti (þr. 38 pav.).

Recidyvistai yra pavojingiausia visuomenës dalis. Radviliðkio rajonejie padaro apie 40 proc. visø rajone padarytø nusikaltimø. Todël bûtent áðià þmoniø grupæ turi bûti atkreiptas ypatingas visø lygiø valdininkødëmesys. Sëkminga ðiø þmoniø integracija á visuomeniná gyvenimàuþtikrintø bendro nusikalstamumo lygio maþëjimà.

Paguodþia tai, kad pagal komentuojamà nepalankø teisiná rodiklá(pakartotinius nusikaltimus) Radviliðkio rajono situacija praktiðkainesiskiria nuo vidutinio analogiðko rodiklio, paskaièiuoto visai apskrièiai.Ðiauliø apskrityje yra labiau rajonø, kuriuose pakartotino nusikalstamu-mo rodiklis þymiai nukrypæs á blogesnæ pusæ tiek nuo apskrities, tiek nuoRadviliðkio rajono rodikliø (þr. 39 pav.).

Pagal toká teisinës statistikos ro-diklá, kaip kaltinamø asmenø, padarusiønusikaltimus skaièius, situacija Radvi-liðkio rajone atitinka bendrà analogiðkorodiklio trendà Ðiauliø apskrityje (þr. 40pav.).


26 lentelë


Nepilnameèiø padaryti nusikaltimai

36 pav. Nepilnameèiø padarytø nusikaltimø skaièiaus pokytis

Radviliðkio rajone

0,00 0,02

0,70

-0,47

0,290,15

-0,60-0,40

-0,200,00

0,200,40

0,600,80

1,00

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


37 pav. Nepilnameèiø padarytø nusikaltimø skaièiaus pokytis pagal


-1,00-0,500,000,501,001,502,002,503,00

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azini

s)


27 lentelë


Asmenø, nusikaltusiø pakartotinai, padaryti nusikaltimai

38 pav. Asmenø, nusikaltusiø pakartotinai, padarytø nusikaltimø


0,00

0,13

0,00

-0,10

0,22

0,35

-0,20

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp


39 pav. Asmenø, nusikaltusiø pakartotinai, padarytø nusikaltimø

skaièiaus pokytis pagal administracinius vienetus

-0,50

0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

2,50

3,00

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azini

s)


40 pav. Asmenø, kaltinamø padaræ nusikaltimus, skaièiaus pokytis pagal


-0,40

-0,20

0,00

0,20

0,40

0,60

0,80

1,00

1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

Tp (b

azini

s)


Nusikalstamumas

27

28

135Ekspertinës iðvados, apibendrinimai

1. Rajone akivaizdþiai reiðkiasi demografinë "duobë": maþëjamokyklinio ir ypaè ikimokyklinio amþiaus vaikø. Visgi bendram mokiniøskaièiui maþëjant, gimnazijø mokiniø skaièius didëja. Vadinasi, vis dau-giau jaunuoliø siekia geresnio edukacinio standarto, atsiveria sauplatesnes socialinio mobilumo ir karjeros galimybes, tuo prisideda prierajono þmogiðkøjø iðtekliø plëtros. Èia iðkyla uþdavinys rasti optimaløgimnazijø skaièiø rajone ir optimalià jø geografijà.

2. Iðkyla labai svarbus uþdavinys suformuoti optimalø ðvietimoástaigø tinklà, pradedant ikimokyklinio ugdymo ástaigomis, baigiant gim-nazijomis bei profesinio rengimo ástaigomis. Svarbu rajone plëtoti suau-gusiøjø formalø ir neformalø ðvietimà. Labai svarbu ðiame procesestiprinti ir pagrindiniø mokyklø grandá.

3. Radviliðkio rajone gana prasti brandos egzaminø, laikomøValstybiniame egzaminø centre, rezultatai.

4. Sàlyginai silpna rajono mokyklø, ypaè pradiniø, kompiuteri-zacija. 1-12 klasëse vidutiniðkai 1 kompiuteris tenka 17 moksleiviø, 9-12klasëse - 10. Siektinas rezultatas, kad 5-12 klasiø moksleiviams 1 kom-piuteris tektø 10 moksleiviø. 81% kompiuteriø tiesiogiai panaudojamiugdymo procese, maþdaug 19% - mokyklø administracijos ir mokytojøporeikiams. Santykinai neblogai kompiuterizuotos kaimo mokyklos.Kuriami mokyklø bibliotekø informaciniai centrai. Reikia bandyti aku-muliuoti lëðas, pritraukti vietos verslà, plëtoti projektinæ veiklà ir tokiubûdø ásigyti rajone daugiau kompiuteriø ðvietimui.

5. Sveikintina tai, kad rajone didëja pedagogø, turinèiø aukðtàjápedagoginá iðsilavinimà, skaièius, palanki geografinë padëtis leidþianesunkiai vykti kelti kvalifikacijos á Ðiauliø universitetà, á Kaunà arVilniø.

6. Pasak oficialios rajono statistikos, pagrindinës mokyklos lanko-mumas siekia 100%, rajone apskritai maþai vaikø, nelankanèiø mokyklos.Rajone neblogai organizuota mokiniø pavëþëjimo sistema.

7. Reikðmingas vaidmuo plëtojant regiono þmogiðkuosius iðtek-lius tenka Ðeduvos aukðtesniajai þemës ûkio mokyklai. Èia svarbu geraipaþinti ðvietimo ir darbo rinkà, pasiûlyti paklausias ir patrauklias spe-cialybes, diegti ávairias lanksèias mokymosi formas. Radviliðkio reabi-litacinis profesinio rengimo centras yra þinomas ðalyje, jis prisideda prieneágaliøjø socialinës integracijos plëtotës bei prie socialinës atskirtiesuþkardymo.

8. Radviliðkio rajone nëra ypatingai patraukliø gamtos objektø -dideliø miðkø masyvø, vaizdingø upiø slëniø, eþerø, reljefiðkø vietoviø irkt. Nëra ir iðskirtinës reikðmës kultûros paveldo objektø. Visgi tranzitiniorajono padëtis yra palanki prielaida net ir lokalios reikðmës paveldoobjektø marketingui.

9. Pagirtina, jog rajone veikia klubinës kultûros ástaigos. Nors lëðøtrûksta, yra iðlaikomi pastatai ir vienas kitas etatas. Tai turëtø taptiprielaida ávairinti ir efektyvinti kultûros ástaigø veiklà, puoselëti ir vadi-namàjá "klasikiná", ir populiarøjá menà. Reiktø ieðkoti galimybiø, kaiplanksèiau diegti komercializacijos ir marketingo pricipus, taikyti mo-dernià vietos kultûros ástaigø vadybà. Labai svarbu pasiekti, kad visosrajono bibliotekos bûtø susietos centralizuota kompiuterine duomenøpaieðkos sistema.

10. Rajone kultivuojama nemaþai sporto ðakø, kai kurios ið jøpasiþymi tarptautinio lygmens pasiekimais. Nepakankamai iðvystytamaterialinë-techninë sporto bazë.

11. Sveikintina, kad rajone bandoma inicijuoti masiná sportinásàjûdá. Iðkyla svarbus ir perspektyvus uþdavinys puoselëti sportà ir sveikà


136gyvensenà kaip masiná sàjûdá, apimantá plaèius gyventojø sluoksnius irávairias amþiaus grupes. Daugiau lëðø skirti suaugusiøjø sportui, sportoinventoriaus ásigijimui, sporto baziø iðlaikymui. Árengti ðiuolaikinesþaidimø aikðteles gyvenamøjø namø rajonuose.

12. Silpnai iðvystytas privaèiø asmens sveikatos prieþiûros ástaigøtinklas. Nors stomatologija visoje ðalyje yra viena labiausiai komercial-izuotø sveikatos srièiø, Radviliðkio rajone stomatologø trûksta. Rajonemaþëja slaugytojø skaièius, trûksta vaistininkø ir farmakotechnikø, maþë-ja lovø skaièius ligoninëse.

Radviliðkio rajono gydymo ástaigos nepakankamai aprûpintos ðiuo-laikine medicinine áranga bei priemonëmis. Visa nauja technika koncen-truojama apskrities ligoninëje. 70% rajono gydymo ástaigø medicininësaparatûros eksplotacijos laikas virðija 10 metø. Dirbant su sena medici-nine áranga, neuþtikrinamas paciento saugumas, neuþtikrinama diagnos-tiniø tyrimø kokybë, ribojamas tyrimø skaièius, ilgëja ligoniø iðtyrimolaikas, padidëja lovadieniø skaièius, netaupomi energetiniai resursai. Dëlto kyla bûtinybë technologiðkai atnaujinti medicininës technikos bazæ.

Moraliðkai pasenæs ir fiziðkai susidëvëjæs medicinos ástaigø auto-mobiliø parkas neaprûpintas reikiama áranga, trukdo laiku ir kokybiðkaisuteikti neatidëliotinà medicininæ pagalbà.

Rajono sveikatos prieþiûros ástaigø pastatø bûklë netenkina tokiopobûdþio ástaigoms keliamø reikalavimø. Pastatø bûklë trukdo rajonogyventojams gauti aukðtos kokybës medicinines paslaugas. 100% ástaigøstatytos sovietmeèiu (1950 - 1989 m.) ir visoms reikia maþesnës ardidesnës renovacijos: vandentiekio, kanalizacijos sistemø renovacijos,ðildymo sistemos renovacijos, stogo dangos, langø pakeitimo ir pan.

13. Pagal tokias "socialinëmis" laikomas ligas kaip tuberkuliozë irvenerinës ligos Radviliðkio rajono situacija nëra kuo nors iðsiskirianti, tàpatá galima pasakyti ir apie sergamumo piktybiniais navikais statistikà.Sparèiai maþëja ligoniø apsilankymø poliklinikose ir ambulatorijose, tuotarpu greitosios medicinos pagalbos suteiktø paslaugø daugëja.

14. Radviliðkyje sàlyginai daug senatvës pensininkø, tenkanèiø 1tûkstanèiui darbingø gyventojø

15. Radviliðkio rajone, kaip ir visoje ðalyje, nusikalstamumas auga.Tai bendra tendencija. Visgi, Radviliðkio rajone nusikalstamumas turi ten-dencijà augti sparèiau nei kituose Ðiauliø apskrities rajonuose.Radviliðkio rajonas, aplenkdamas kaimynus, "lyderiauja" ir pagal ekono-miniø nusikaltimø skaièiaus augimà. Didëja neblaiviø asmenø, kartà jaunusikaltusiø asmenø ir nepilnameèiø padarytø nusikaltimø skaièius.Palanku yra tai, kad Radviliðkio rajone sàlyginai neblogas nusikaltimøiðaiðkinamumas.


137


SWOT

Privalumai

• Didëja pedagogø, turinèiø aukðtàjá universitetiná pedagoginá iðsilavi-nimà, nuoðimtis, geros sàlygos pedagogams kelti ir palaikyti savo kva-lifikacijà bei kompetencijà.

• Sàlyginai maþai mokiniø, nelankanèiø mokyklos.

• Didëja nuoðimtis moksleiviø, laikanèiø valstybinius brandos egzaminus.

• Pozityvi Ðeduvos aukðtesniosios þemës ûkio mokyklos veikla.

• Pozityvi Radviliðkio reabilitacinio profesinio rengimo centro veikla.

• Kultivuojama nemaþai sporto ðakø, kai kurios ið jø pasiþymi tarptau-tinio lygmens pasiekimais.

Trûkumai

• Neiðplëtotas privaèiø sveikatos prieþiûros ástaigø tinklas, maþëja gydy-tojø (ypaè trûksta farmakotechnikø).

• Rajono sveikatos prieþiûros ástaigø pastatø bûklë netenkina tokiopobûdþio ástaigoms keliamø reikalavimø.

• Nemodernios ir nepakankamos informacinës technologijos rajono gydy-mo ástaigose.

• Gydymo ástaigos nepakankamai aprûpintos ðiuolaikine medicinine áran-ga bei priemonëmis.

• Moraliðkai pasenæs ir fiziðkai susidëvëjæs medicinos ástaigø automobiliøparkas.

• Prasti brandos valstybiniø egzaminø rezultatai.

• Nepakankama ðvietimo ástaigø kompiuterizacija.

• Radviliðkio rajone nëra ypatingai patraukliø gamtos objektø - dideliømiðkø masyvø, vaizdingø upiø slëniø, eþerø, reljefiðkø vietoviø ir kt.

• Nëra iðskirtinës reikðmës kultûros paveldo objektø.

• Rajone trûksta sporto baziø bei árengtø svekatingumo vietø.

Galimybës

• Suformuoti optimalø ðvietimo ástaigø tinklà.

• Pasinaudoti Ðiauliø, kaip arti esanèio universitetinio didmiesèio, teikia-mais privalumais bei galimybëmis (universitetas, kolegijos, profesiniorengimo ástaigos, kultûros ástaigø tinklas, bibliotekos ir pan.).

• Tranzitinio rajono padëtis yra palanki prielaida net ir lokalios reikðmësgamtos bei paveldo objektø marketingui.

• Panaudojant projektinæ veiklà, telkiant vietos verslo privaèias lëðas, la-bdarà ir pan. siekti spartesnës ir geresnës rajono ðvietimo kompiute-rizacijos.

• Visas rajono bibliotekas sujungti á vieningà kompiuterizuotà duomenøpaieðkos sistemà.

Grësmës

• Blogëjanti demografinë situacija.

• Santykinai didelis senatvës pensininkø skaièius 1 tûkst. dirbanèiøjø.

• Jaunos ir gabios darbo jëgos iðvykimas á kitus traukos centrus - ðaliesdidmiesèius, uþsiená.

• Atsiliekanti ðvietimo ástaigø kompiuterizacija.

• Nusikalstamumas turi tendencijà augti sparèiau nei kituose Ðiauliøapskrities rajonuose.

• Didëja neblaiviø asmenø, jau nusikaltusiø asmenø bei nepilnameèiøpadarytø nusikaltimø skaièius.

RRAADDVV

IILLIIÐÐ

KKIIOO

RRAAJJOO

NNAASS

VERSLININKØ IR/ARBASPECIALISTØEKSPERTINËSAPKLAUSOSREZULTATAI

TYRIMO IDËJINIS SUMANYMASTYRIMO METODIKATYRIMO INSTRUMENTASAPKLAUSOS REZULTATAI


1. EKSPERTØ APKLAUSOS TYRIMO IDËJINIS SUMANYMAS IRMETODIKA

2. PAGRINDINIAI EKSPERTINËS APKLAUSOS REZULTATAI

4APKLAUSOSREZULTATAI

S K Y R I U S

141


EKSPERTØ APKLAUSOS TYRIMO IDËJINIS SUMANYMAS IR METODIKA

ANOTACIJA

Ðis skyrius atspindi ekspertinio tyrimo rezultatus, kurie gauti apklaususRadviliðkio rajono vieðojo administravimo ir verslo specialistus bei lyderius.Skyrelio koncepcinë dalis turi dvejopà paskirtá: 1) pagrásti tiriamus poþymius(indikatorius) ir ekspertams suformuluotø klausimø turiná; 2) parodyti rajonostrateginá planavimà ir plëtrà, kaip nuoseklø procesà, turintá savo vidinælogikà ir struktûrà. Esminis vaidmuo ðioje koncepcijoje sietinas su keliaisprincipinës svarbos dalykais. Visø pirma paminëtina rajono tapatumo (iden-titeto) atpaþi-nimo svarba. Antra, be galo svarbu yra rajone turëti makropro-jektinio lygmens ambicingø, taèiau realiø plëtros idëjø bei aiðkiai suformulu-oti strateginius plëtros tikslus. Treèia, paþymëtina, jog iðskirtinis vaidmuorajono sëkmingos strateginës plëtros procese tenka vietos verslo bei vieðojosektoriaus sàveikai. Rajono verslo ir vieðojo sektoriaus lyderiai yra traktuoja-mi kaip pagrindiniai strateginiai plëtros veikëjai, o vieðojo sektoriaus ir vers-lo veiklø dermë yra traktuojama kaip principinë sëkmingos strateginës veik-los prielaida. Ðio skyrelio koncepcinë dalis be kita ko tampa konkreèia dar-bine rajono strateginës plëtros metodologija, veiklos orientyru rajonovadovams, specialistams bei verslo lyderiams.

Tekste pateiktas ir ekspertinës apklausos instrumentas - klausimyno,kurá pildë ekspertai, pavyzdys. Paþymëtina, kad pristatoma ekspertinësapklausos metodologija ir metodika ið principo gali bûti taikoma bet kuriamestrateginës plëtros proceso fazëje. Atlikta planavimo fazëje, ji padeda giliaupaþinti kai kurias esmines numatomos plëtros prielaidas ir ágalina tinkamiaupasiruoðti plëtrai. Realizuota vëlesniuose etapuose komentuojama ekspertinësapklausos metodika ágalina kontroliuoti (patikrinti) strateginës plëtros planotinkamumà (realumà) ir tam tikra prasme ágalina kontroliuoti bei vertintistrateginës plëtros plano ágyvendinimo procesà. Paþymëtina, kad papildomasanalitines galimybes atveria pakartotinis ekspertinio tyrimo atlikimas tamtikrais laiko intervalais (po metø, po 2 ar 5 metø) ir pan. Pastaroji aplinkybëyra pakankamai svarbi, kadangi strateginis planavimas dabarties sparèiaibesikeièianèio ir dinamiðko pasaulio sàlygomis tampa nepertraukiamu (per-manentiniu) procesu.

Taigi, pagrindinis ekspertinës apklausos tikslas buvo ávertinti vieðojosektoriaus ir verslo sàveikos efektyvumà rajono strateginës plëtros procese.Ekspertiniø klausimø turinys orientuotas á tokius esminius dalykus, kaiprajono politinës sistemos ir vieðojo sektoriaus funkcionalumas; - verslopasirengimas uþgriûnant eurointegracijos ir globalizacijos procesams; - social-inës konfrontacijos laipsnis; rajono tapatumo (gamtinio, ekonominio,socialinio-demografinio, kultûrinio ir kt.) identifikavimas ir kt. Uþsibrëþtø kri-terijø poþiûriu, ekspertinës apklausos rezultatai leido pamatyti tiek rajonostrateginës raidos privalumus, tiek ir tokios raidos ribotumus. Pristatomaapklausa buvo vadinamojo DELFI metodo dalis. Jo esmë ta, kad apklaustiekspertai vëliau sàmoningai konfrontuojami su apklausos rezultatais, tikintisið provokuoti kritines diskusijas ir "smegenø ðturmà" perspektyvioms plëtrosidëjoms generuoti. Tokia diskusija Radviliðkio rajono savivaldybëje ávyko2004 m. kovo mën. 10 dienà ir buvo produktyvi. Ið viso buvo apklausta 50ekspertø, atstovaujanèiø rajono verslui ir vieðajam sektoriui. Buvo uþduoti 139ekspertiniai klausimai ir 14 vadinamøjø "demografiniø" klausimø.

AutoriaiGediminas Merkys, profesorius, habilituotas socialiniø mokslø daktaras,

Kauno technologijos universiteto profesorius, Socialiniø tyrimø laboratorijosvedëjas ir vyriausias mokslo darbuotojas.

Sigitas Vaitkevièius, KTU vadybos ir administravimo krypties doktoran-tas

Tyrimo objektas vieðojo administravimo ir verslo veiklosfunkcionalumas ir dermë, kaip esminë sëkmingos strateginës plëtros prielai-da.

142



1. EKSPERTØ APKLAUSOS TYRIMO IDËJINISSUMANYMAS IR METODIKA

Praktiðkai jau ásibëgëjus Radviliðkio rajono strateginio planorengimui kilo sumanymas greta atliktø tyrimø ir apþvalgø dar papildomaiatlikti ekspertø apklausà (þr. klausimyno pavyzdá). Neabejotina, kadrajono ekonominës ir socialinës statistikos analizë yra svarbi informacinëstrateginio plano ir strateginës veiklos prielaida. Kita vertus, akivaizdu irtai, kad ðalies situacija dël globalizacijos, ir, ypaè dël eurointegracijosprocesø, gana greitai keièiasi. Ne maþiau akivaizdu yra ir tai, kadnetolimoje ateityje (èia turime galvoje 3 - 8 metø laikotarpá) situacijaEuropoje, Baltijos ðaliø regione, Lietuvoje, o tuo paèiu ir Radviliðkyje,keisis labai sparèiai ir esmës. Vieninga ES politinë, teisinë ir finansinëekonominë erdvë, galingø fondø parama atvers regionø verslui ir socia-linei plëtrai kokybiðkai naujas, istoriðkai iki ðiol niekada neturëtas ga-limybes. Kaip rajono verslas ir vieðasis administravimas pasitiks ðá isto-riná laikmeèio iððûká? Galbût sutrikæs ir pasimetæs, neturintis idëjø,nespëjantis, paskendæs smulkiø darbø rutinoje ir besistebintis, kad sëkmëir galimybës nuðuoliavo kaþin kur pro ðalá …? O gal, tarkime, rajono ver-slas ir vieðasis sektorius pasitiks minëtà iððûká susivokæs, þinantis, ko noriir siekia, turintis ambicingø, taèiau realiø idëjø bei planø, atviras poky-èiams ir naujovëms, turintis kà pasiûlyti ðaliai, Europai, pasauliui?

Iðkeltas klausimas rajono strateginës màstysenos ir strateginësateities poþiûriu yra principinis. Kuris ið raidos variantø, pesimistinis aroptimistinis, o galbût koks nors tarpinis, iðsirutulios Radviliðkyje po 5-10metø? Latentine forma ðis klausimas sprendþiasi jau ðiandien. Ar yraprielaidø rutuliotis sëkmingam (optimistiniam)variantui? Su tam tikratikimybe ir paklaida tai galima bandyti prognozuoti jau ðiandien, atlikusspecialius tyrimus. Pakankamai aiðku, kad tradicinë prieiga - rajono þiny-binës ekonominës ir socialinës statistikos analizë - maþai kà tokiai prog-nozei duoda, kadangi minëto tipo þinybinë-statistinë informacija apskri-tai atspindi praeitá ir, geriausiu atveju, dabartá. Ið praeities duomenø sàly-ginai patikimai galima prognozuoti apie ateitá tik tuo atveju, jei nagrinë-jama sistema vystosi tolydþiai, stabiliai. Jei tikëtini staigûs ir dideli koky-biniai ðuoliai, o tai eurointegracijos ir globalizacijos fone yra visai realu,tai sukauptos statistinës informacijos prognostinë galia sumenksta arnetgi visai maþta.

Radikaliø pokyèiø ir pagreitintos raidos iðvakarëse subtilesniu irgerokai patikimesniu prognostinës informacijos ðaltiniu tampa specia-listø, profesionalø analitinës áþvalgos, nuomonës bei interpretacijos.Metodas, kuriuo tokias áþvalgas galima apèiuopti, yra ekspertinëapklausa. Ðie argumentai ir atitinkamos problemos supratimas lëmë tai,kad, rengiant Radviliðkio strateginës plëtros planà, greta þinybinës rajonostatistikos analizës buvo apsispræsta atlikti ir ekspertø apklausà.

Toliau kyla kita ganëtinai subtili problema - ko ekspertus reikiaklausinëti? Koks turëtø bûti klausimø turinys, jog, ekspertø atsakymusapibendrinus, bûtø galima gauti vertingos informacijos, kuri:

• padëtø rajono strateginës plëtros planà parengti kuo tinkamiau;

• padëtø sugeneruoti patrauklias ir perspektyvias rajono plëtrosidëjas;

• nukreiptø verslo ir vieðojo sektoriaus lyderius minëto planoágyvendinimo nuosekliai ir racionaliai veiklai;

• jau ðiandien leistø tikimybiðkai prognozuoti, kuris rajono raidosscenarijus - optimistinis ar pesimistinis - yra labiau tikëtinas,kurá scenarijø labiau atliepianèios prielaidos ðiandien formuojasiregione.

143Ekspertinës apklausos instrumento (þr. "Eksperto klausimyno"

pavyzdá) turinys rëmësi konkreèiomis teorinëmis hipotetinëmis sam-pratomis apie tai, kokie veiksniai lemia darnià ir ilgalaikiai sëkmingàregiono plëtrà. Minëtas prielaidas ðiame kontekste verta bent trumpaiaptarti.

Visø pirma turëtø bûti suvoktas (atpaþintas) regiono tapatumas(identitetas). Kuo rajonas yra savitas, iðskirtinis, kokie jo privalumai irtrûkumai, kokios jo galimybës ir kokie ribotumai? Turi bûti bent ið daliessusivokta, kokià kultûrinæ ir ekonominæ niðà regionas uþima arba galiuþimti ðalyje, Europoje, visame globalëjanèiame pasaulyje. Savaimesuprantama, kad regiono tapatumà nulemia patys ávairiausi veiksniai:gamtiniai-geografiniai, ekonominiai, demografiniai, kultûriniai, sociali-niai. Toliau svarbu suvokti, kad þmoniø bendruomenë savo valios ir kûry-bos pastangø dëka pati gali keisti ir keièia regiono aplinkà. Tokiu bûduregiono tapatumas nëra vien gamtinës ir kultûrinës evoliucijos produktas,primestas mums kaþkokiø jëgø ið aukðèiau ir visai nekintantis, visai neá-takojamas. Kitaip tariant, regiono tapatumas ið dalies yra ir socialiniokonstravimo objektas bei rezultatas. Kiek ryðkus ir paveikus, suformuo-jant regiono tapatumà, ðis socialinio konstravimo pradas gali bûti, labaiátikinamai rodo pasaulio þaidimø ir linksmybiø sostinës - Las Vegomiesto - pavyzdys. Miestas buvo ákurtas dykumoje, o postûmá jam atsi-rasti davë keliø ambicingø keistuoliø ryþtas bei valia. Daugelio miestø irregionø istorija rodo, kad daþniausiai savità vietovës tapatumà natûraliaipadiktuoja vietos gamta (pvz., Vidurþemio arba Ðveicarijos Alpiø kuror-tai), kultûrinis paveldas (Roma, Paryþius), taip pat ir ekonominis ádirbis(Frankfurtas, Tokijas, Niujorkas). Þinoma, ir infrastruktûra. Pavyzdþiui,itin kokybiðkø keliø tinklà Vokietija nemenka dalimi perëmë ið hitlerinësþûtbûtiniam karui besirengusios ekonomikos.

Tokiais aiðkiai struktûruotais atvejais vadinamasis tapatumas yratarsi paveldimas. Dabartinës regiono bendruomenës kartos turi tà tapa-tumà, nelyginant estafetæ, perimti, perbëgti trasà ir perduoti vëlesnëmskartoms. Atskirais, kraðtutiniais atvejais ðis tapatumas þmogaus ir ben-druomenës valios pastangø dëka sukonstruojamas ið nieko, vaizdþiai ta-riant, pradedama nuo nulio, kaip Las Vego atveju - dykumoje.

Kuomet rajono tapatumas jau yra daugiau ar maþiau atpaþintas,turëtø bûti suvokti esminiai ekonominiai ir socialiniai rajono interesai,suformuluoti strateginiai tikslai. Èia kalbama apie ilgalaikius, esminius,visai regiono bendruomenei labai aktualius interesus bei strateginius tik-slus. Tokie interesai ir tikslai regione ágauna fundamentalø ir bemaþvisuotiná pobûdá, todël tampa virðpartiniais interesais ir paprastai trans-formuojasi á virðpartinæ regiono politikà. Siekdami ðiame kontekstepaaiðkinti, kà tokia politika reiðkia, pateiksime pavyzdá. Tarkime, ko-kiame nors regione tradiciðkai plëtojama kalnakasyba, kitame - turizmas,treèiame - vynininkystë. Paprastai visos tokiø ekonomiðkai profiliuotøregionø politinës partijos ir jø lyderiai, nepriklausomai nuo ideologinëspakraipos, visur ir visada atstovauja atitinkamo regiono, kaip kalnakasiø,turizmo ar vyndariø regiono, interesams.

Egzistuoja regionai, kuriø tapatumo gamtinë-geografinë, kultûrinëarba ekonominë ir kitos sudedamosios yra aiðkiai profiliuotos, iðsiski-rianèios, savitos. Tokiø regionø tapatumas yra aiðkiai struktûruotas, jisnesunkiai atpaþástamas; kitø regionø tapatumà sudaranèios sudedamosiosnëra stipriai iðreikðtos, nepasiþymi savitumu ir aiðkia struktûra. Tokiuatveju regiono tapatumas nëra lengvai atpaþástamas.

Kai kuriø mûsø ðalies regionø tapatumo atpaþinimas, atitinkamai irinteresø bei strateginës plëtros tikslø formulavimas, yra sàlyginai papras-tas. Pavyzdþiui, Klaipëda - uostamiestis, Palanga - kurortas. O tarkime,Neringa ir Nida - ypatingas kurortas, orientuotas ne á masiðkumà ir tech-nologizuotà paslaugø industrijà, bet á ekologinæ pasaulëþiûrà, autentiðkosir unikalios gamtos bei kultûrinio paveldo iðsaugojimà bei puoselëjimà.



144



Tai - specifinis kurortas, orientuotas á pasiturintá ir netgi snobiðkà indi-vidualø klientà, kurortas, besiremiantis ramaus ir santûraus poilsio kon-ceptu. Tokiu atveju formuluoti strateginius Neringos savivaldybës ûkinësir socialinës plëtros bei virðpartinës politikos tikslus yra sàlyginai papras-ta. Iðsaugoti teritorijà ir aplinkà, kaip labai savità, iðskirtinæ kurortinævietovæ, nestatyti aerodromø, devynaukðèiø vieðbuèiø, vaizdþiai tariant,nepripilti perdaug asfalto, apriboti masinius ir triukðmingus renginius irkt. Kitaip tariant, uþsitikrinti galimybæ labai savitas poilsio paslaugasteikti ilgai ir stabiliai.

Deja, daugelio kitø regionø (taip pat ir Radviliðkio) tapatumàatpaþinti, interesus suvokti, o strateginës plëtros tikslus suformuluoti yranepalyginamai sudëtingiau. Þinoma, visuomet yra galimybë tuos para-metrus apibrëþti formaliai ir labai abstrakèiai, naudojant skambias ir tamtikra prasme nuvalkiotas frazes, tarkime, „siekti ekonominës ir socialinësgerovës", „uþtikrinti subalansuotà plëtrà", „plëtoti verslà ir kultûrinápaveldà", „pritraukti investicijas", „formuoti patrauklø regiono ávaizdá",„plëtoti kaimo turizmà", „plëtoti þinioms imlià ekonomikà", „didintikonkurencingumà", „diegti naujas technologijas ir inovacijas" ir pan.Visgi, jei visos ðitos graþios, populiarios frazës nëra susietos su regionotapatumu, nëra paremtos jo realijomis ir ið jo neiðplaukia, tai jos tëra tikblizganèios etiketës, o parengti planø tekstai - makulatûra, juose iðdëstytigraþûs ir ambicingi ketinimai - fikcija. Esminis regiono tapatumo api-brëþties momentas yra gebëjimas atpaþinti, kaip, kokias bûdais regionaslokaliu ir globaliu lygmeniu galëtø dalyvauti ekonominiø, socialiniø irkultûriniø mainø procesuose, kokiais gamtines, ekonomines, kultûrines,socialines ir infrastruktûrines kokybes jis faktiðkai (arba bent potencia-liai) gali pasiûlyti kitiems rajonams, Lietuvai, Baltijos regionui, Europai,pasauliui.

Norint uþsitikrinti ilgalaikæ palankià regiono raidos perspektyvà,ðiuos iðskirtinio sudëtingumo intelektualinius ir kûrybinius uþdavinius,vietinis verslo bei vieðojo sektoriaus elitas privalo nuolat reflektuoti irbandyti spræsti. Ypatingos galimybës dràsiai kurti ir efektyviai veikti èiaatsiveria sparèiø ir giluminiø socialiniø transformacijø metu, kurios, ða-liai integruojantis á ES ir didëjant globalizacijai, darosi neiðvengiamos.Istorija liudija, jog lokalià regionø aplinkà esmingai keisti, sparèiai plë-toti gerokai palankesnës sàlygos susidaro tuomet, kai intensyviai keièiasiir visa globali aplinka. Èia paminëtini kai kurie istoriniai ávykiai, kaipantai didþiøjø kolonijø atradimas ir ásisavinimas, manufaktûrinio kapita-lizmo atsiradimas Anglijoje, Prancûzijos revoliucija, SSRS griûtis, dël kovisa Europa ágaudavo naujø ryðkiø raidos impulsø ir sparèiai keisdavosi.Þymus XX a. psichologijos ir vadybos klasikas K. Lewin'as tokius gilu-miniø, reformuojanèiø pokyèiø procesus vaizdingai ir átaigiai apibûdino,pasiremdamas uþðaldymo ir atitirpdymo analogija. Pasak Lewin'o, áprasti-nis stabilus organizacijos (arba sistemos) bûvis asocijuojasi su uþðaldymu.Prieð darant giluminius pokyèius, tà statiðkà struktûrà reikia atitirpdyti,tik tuomet ámanomi esminiai pokyèiai, kurie ávyksta (tiksliau - yra ávyk-domi) pakankamai greitai, ir po to vël seka naujai sukurtø sistemos koky-biø ir struktûrø uþðaldymas. Tuomet sistema vël gráþta á áprastiná statiðkàbûvá. Kuomet visa sistema uþðaldyta, padaryti joje kokius nors esminges-nius pokyèius yra beveik neámanoma, o prielaidos esmingesniems raidosproverþiams yra minimalios1. Yra visiðkai akivaizdu, kad ðiandieninis

1K. Lewin'as uþðaldymo ir atitirpdymo vaizdiná naudojo kurdamas valdomø pokyèiø organizacijoje atlikimo teoriná modelá.Èia svarbu suvokti, kad dabartinis Europos sanklodos reformavimas - eurointegracija - taip pat yra organizuotas ir nemen-ka dalimi valdomas procesas, o kaskart vis labiau formalizuojama ir aiðkiau struktûruodama Europos valstybiø sandraugataip pat yra organizacija. Verta atkreipti dëmesá, jog ir Lietuvos regionø plëtra dabartiniame etape sàlyginai gali bûti trak-tuojama kaip valdomas ir planingas procesas. Kita vertus, uþðaldymo ir atitirpdymo analogija gali bûti taikoma irnatûralios (neplaningos, nekontroliuojamos, savaiminës) raidos procesams modeliuoti. Natûraliø sistemø saviraidà nagrinë-ja vadinamoji sinergetinë teorija. Sinergetikos mokslo duomenys be kita ko liudija, kad natûralios sistemos ilgà laikàfunkcionuoja statiðkai, o esminiai kokybiniai ðuoliai jose paprastai ávyksta þaibiðkai ir po to sistema ilgà laikà vëlfunkcionuoja ramiai, statiðkai iki kito kokybinio ðuolio. Tokiu bûdu uþðalimo ir atitirpimo analogija ið principo tinka tiekvaldomiems organizacijø pokyèiams, tiek natûraliems sistemø pokyèiams apibûdinti.

Europos, taip pat ir Lietuvos bûvis yra atitirpdymo (arba atitirpæs) bûvis,kuris ávairiems pokyèiams bei radikaliems kokybiniams raidos prover-þiams yra labai dëkingas ir itin palankus. Entuziastingà nusiteikimà irryþtà atspindintis posakis "dabar arba niekada" istoriniø eurointegracijosiððûkiø akivaizdoje yra ið tiesø labai aktualus.

Gráþtant prie lokaliø Radviliðkio rajono realijø nagrinëjimo vertapabrëþti vienà iðskirtinës svarbos dalykà. Strateginiø rajono interesøsuvokimo ir strateginiø tikslø formavimo fazëje esminis momentas yralabai ávairiø ir konkreèiø plëtros idëjø generavimas. Idealiu atveju tokiosidëjos turëtø bûti ambicingos, inovatyvios, visgi tuo pat metu labairacionaliai pagrástos ir realios. Èia turima galvoje ne kokie nors sàlyginaisëkmingi, taèiau einamieji, lokalûs projektai, kuriuos paprastai kiekvienarimtesnë verslo ar vieðojo sektoriaus organizacija vykdo nuolat. Èiakalbame apie tokias plëtros idëjas, kurios bent jau regiono mastu galipakilti á makroprojekto lygá, o ðiø idëjø bent sàlyginai sëkmingas ágyven-dinimas atveria naujas plëtros galimybes daugeliui vietos organizacijø,sudaro prielaidas pakylëti á kokybiðkai naujà lygá viso regiono raidà. Taituri bûti toks makroprojektas, kuris supurto visà regionà, keièia jo veidà,bûtinai paskatina daugelio smulkesniø lokaliø projektø plëtrà. Kaip tipi-nis ir aktualus tokios ambicingos idëjos pavyzdys gali bûti sumanymaskurti Vilniaus - Kauno dipolá. Projekto sàmata siekia milijardus, galvoja-ma, kaip uþsitikrinti ES fondø paramà, pritraukti privatø verslà, ruoðia-masi á projektà átraukti 19 regiono savivaldybiø. Kaip tà sumanymàpavyks ágyvendinti, parodys ateitis. Galbût tai bus pirmoji rimta paskatavadinamajai klasteriø ekonomikai2 Lietuvoje formuotis. Visgi akivaizdutai, kad kiekvienas rajonas uþgriûnanèiø pokyèiø, iððûkiø ir galimybiøakivaizdoje ið principo privalëtø turëti visà "puokðtæ" tokiø plëtrossumanymø, radikaliø idëjø, galinèiø pakilti á regioninio makroprojektolygmená. Dalá tokiø idëjø realus gyvenimas neiðvengiamai atmes, dalisidëjø bus pakoreguotos, kai kurie sumanymai bus ágyvendinti pilnai, okiti tik ið dalies. Bûtent nuolatinis ir kryptingas bandymas tokias ambicin-gas idëjas pagimdyti ir "stumti" á prieká yra sëkmingos rajono plëtrosprielaida bei tikimybiðka garantija, kad uþgriûvanèiø galimybiø laiko-tarpis nebus prasnaustas, o sëkmë neprabëgs pro ðalá… Tas idëjø "gimdy-tojas" ir projektø stûmëjas turi bûti ne kas kitas, o regiono elitas, kitaiptariant, vietiniai verslo ir vieðojo sektoriaus lyderiai. Ávairûs kviestiniaiekspertai èia gali padëti tik epizodiðkai, pavyzdþiui, patarti, pakonsul-tuoti, padëti apsispræsti dël galimø raidos alternatyvø ir pan. Visa plëtrosidëjø gimdymo, darbø organizavimo ir atsakomybës naðta tenka vietoselitui. Jei minëtoji elitinë regiono bendruomenës dalis gyvena tik ðiadiena, yra paskendusi kasdieniø smulkiø darbiniø uþduoèiø rytinoje,màsto vien ðiø metø biudþeto ir einamøjø finansiniø sàmatø ribose,nesugeba atsiplëðti ir pakilti á abstraktaus makro lygmens modeliavimo irvadybinës kûrybos lygá, neturi ryðkiø plëtros idëjø ir net nebando jøgeneruoti, tai tikimybë, kad uþgriûsianèiø pokyèiø, iððûkiø bei galimybiøkontekste rajono raida rutuliosis bûtent pagal pesimistiná scenarijø,smarkiai didëja.

Kuomet fundamentalûs regiono interesai yra suvokti, strateginiaitikslai suformuluoti, o perspektyvios ir patrauklios plëtros idëjos sufor-muluotos, itin svarbu yra sukurti jø atstovavimo ir laipsniðko ágyvendin-imo mechanizmà. Èia neverta iðradinëti dviraèio. Tas mechanizmas libe-ralios rinkos ir atstovaujamosios demokratijos ðalyse bei kultûrose yraseniai iðbandytas. Tai - konstruktyvi verslo ir vieðojo administravimo beinevyriausybinio sektoriaus sàveika, partnerystë, bendruomeniðkumas. Èiareikalingas ir lobizmas (geràja, nekorupcine prasme), partnerystës tinklø

145


2Pastaruoju metu Vakarø ekonomikos ir vadybos teoretikai bei praktikai vis daþniau kalba apie vadinamàjà klasteriøekonomikà. Ji remiasi ta aplinkybe, kad moderniojoje aukðtø technologijø ekonomikoje labai retai kada baigtinis produktasir vertë nuo pradþios iki galo yra sukuriami vienoje ámonëje ar organizacijoje. Ðis procesas komplikuotai susiskaido á dauggamybiniø-technologiniø operacijø. Jø vykdymà natûraliai ir tarpusavio pasitikëjimo pagrindu pasidalina didelis tampriai su-sietø organizacijø tinklas.


146



metodologija ir praktika, nuolatinë regiono situacijos planø ir vykdomøprojektø refleksija, kuri turi bûti atliekama tiek uþdarame analitikø, spe-cialistø ir potencialiø investuotojø rate, tiek ávairiø vieðø forumø: konfe-rencijø, seminarø, taip pat þiniasklaidos inicijuotø akcijø forma. Regionoplëtros taikomieji tyrimai, ekspertizës, jø rezultatø neformalus kûrybinisanalitinis ir vieðas demokratinis aptarimas turi bûti vykdomi nuolat.

Tam, kad plëtros idëjos rajone bûtø ágyvendintos, o interesai - rea-lizuoti, reikia tam tikras verslo organizacijø brandas, jø darbo ir veikloskultûros. Esminis ðios kultûros bruoþas yra (turëtø bûti) antreprenerystë,reiðkianti ne kà kita, o ypatingà verslumà, gebëjimà nuolat generuoti ver-slo idëjas ir jas sëkmingai ágyvendinti. Antrepreneriðka kultûra savo ruoþ-tu yra tampriai susijusi su inovacine kultûra - gebëjimu iðrasti, atpaþinti,sukurti ir diegti naujoves. Kalbëkime tiesiai, Lietuvoje, ypaè regionuose,pasigendama antrepreneriðkos kultûros - verslumo. Daþniausiai komen-tuojama sàvoka taikoma individui, pvz., verslo organizacijos lyderiui,vadybininkui arba verslo organizacijai. Jei kalbame apie regiono plëtrà,matyt, turëtume vartoti antrepreneriðkos bendruomenës sàvokà. Galbûtapie ðià bendruomenës kokybinæ charakteristikà galëtume kalbëtituomet, jei veikliø ir talentingø verslui bei plëtros organizacinei-projek-tinei veiklai þmoniø procentinë kvota rajone pasiektø tam tikrà "kritinæmasæ". Paþymëtina, kad netgi labai nuskurdusiame regiono uþkampyjepaprastai atsiranda vienas kitas verslus þmogus, viena kita verslo organi-zacija. Visgi èia kalbame ne apie lokalø pavieniø individø ar ámoniø ver-slumà, bet bendruomeniná verslumà, kuomet vietos bendruomenës jø ver-slo ir vieðojo sektoriaus lyderiai pajëgia bendradarbiaudami generuoti ir"stumti" tokias antrepreneriðkas idëjas, kurios bent jau rajono mastugalëtø pakilti á makroprojekto lygmená. Toks lûkestis ir tikslas yra prin-cipinis dalykas. Pavyzdþiui, ryðkesnë plëtros sëkmë ilgainiui gali bûtigreièiau uþtikrinta rajono centre - Radviliðkyje, kur sutelkta daugiaukvalifikuotø þmogiðkøjø iðtekliø, ðiuolaikiðkø organizacijø ir t.t. Taèiauproblema yra ta, kad idealiu atveju palankios plëtros turëtø bûti siekia-ma ne tik rajono centre, bet ir Aukðtelkuose, Alksniupiuose, Ðeduvoje.Pavojus yra tas, jog ilgainiui gerokai prakutusios sostinës ir skurstanèiøregionø modelio nepatraukli realybë paradoksaliai gali atsikartoti rajonolygmeniu, kur, tarkime, sostinës vaidmuo atiteks prakutusiam rajono cen-trui, o skurstanèios Akmenës ar Didþiasalio vaidmuo teks Vëriðkiams irSidabravui.

Kita vertus, svarbu suvokti, kad vien antreprenerystës neuþtenka.Antrepreneriðka màstysena turëtø persikelti ir á rajono vieðàjá sektoriø.Rajono strateginiai interesai turi bûti tinkamai politiðkai atstovaujamiðalyje ir uþsienyje, turi funkcionuoti rajono vietinë politinë sistema irvieðasis sektorius, kurie turëtø atverti ir praskinti vietinëms verslumo irplëtros iniciatyvoms erdvæ. Ekonomikoje ir regionø plëtroje visai pagrás-tai kalbama apie konkurencijà. Èia verta pasitelkti sportinæ analogijà -maratonas irgi susijæs su nuoþmia konkurencija. Laimëti daugiau ðansøturi tas, kuris ritmingai bëga ir deðine, ir kaire koja. Vaizdingà analogijàtæsiant, konkurencinëje regionø kovoje verslas yra viena koja, o vieðasissektorius - kita koja. Laimës ar bent jau visai neatsiliks tik tie regionai,kuriø verslas ir vieðasis sektorius veiks ritmingai ir suderintai, neðlubuo-dami.

Visi ekspertiniai klausimai buvo suformuluoti remiantis iðdëstytateorine samprata apie sëkmingos regiono plëtros prielaidas. Tai:

1. adekvatus regiono tapatumo atpaþinimas ir strateginiø interesøsuvokimas;

2. verslo ir vieðojo sektoriaus lyderiø gebëjimas generuoti ambicin-gas (makroprojektinio lygmens), taèiau tuo pat metu pakanka-mai realias plëtros idëjas;

3. tinkamas strateginës plëtros tikslø ir prioritetø formulavimas,nuolatinë jø refleksija bei korekcija;

147


4. tam tikra verslo institucijø organizacinë kultûra, antreprene-riðkoji kultûra bei inovacinë kultûra;

5. vieðojo sektoriaus institucijø funkcionalumas, visø pirmapasireiðkiantis pastarojo gebëjimu tinkamai atstovauti strategi-niam regiono interesams;

6. rajono verslo ir rajono vieðojo sektoriaus darni sàveika.

Organizuojant ekspertø apklausà, be jau minëtø aspektø, buvosiekiama iðsiaiðkinti keletà esminiø dalykø. Tai yra:

• ar rajono verslas turi pasiekæs tam tikrà organizacinæ brandà irorganizacinës kultûros lygá, ar yra ásisavinæs ávairias vadybinestechnologijas;

• ar rajono politinë sistema (ir rajono vieðasis sektorius apskritai)yra funkcionalûs;

• ar rajono verslo ir vieðojo sektoriaus lyderiai pajëgia generuotiir ágyvendinti perspektyvias regiono plëtros idëjas?

Ekspertø klausimynas (þr. 1 lentelæ ir klausimyno pavyzdá) sudary-tas taip, kad jo pagrindu sukaupta informacija:

• leidþia diagnozuoti verslo ir vieðojo sektoriaus (ypaè jø sàveikos)funkcionalumo bûklæ rajone;

• atveria galimybæ apytiksliai prognozuoti rajono strateginioplanavimo ir faktinës plëtros sëkmæ;

• potencialiai gali padëti atpaþinti regiono tapatumà, suvoktisocialinius ir ûkinius interesus, tinkamai suformuluoti strate-ginës plëtros tikslus bei prioritetus.

Savo ruoþtu klausimyno teorinis konceptas netiesiogiai parodokonkretø vadybinës organizacinës veiklos modelá (algoritmà), ágalinantátinkamai formuoti regiono plëtros strateginæ vizijà ir jà ágyvendinti.Konkretûs klausimø blokai ir netgi pavieniai klausimai gali pasitarnautikaip indikatoriai, parodantys, kaip sëkmingai strategijos formavimas irágyvendinimas vyksta, kuriuose ðios veiklos ruoþuose sekasi geriau, okuriuose reikalai stringa ar netgi yra visai prasti.

Komentuojamas klausimynas ið principo gali bûti prasmingai taiko-mas bet kurioje strateginio plano rengimo ir/arba ágyvendinimo fazëje.Planavimo metu jis gali padëti sugeneruoti plëtros idëjas, toliau, ekspertøapklausa gali padëti patikrinti plano tinkamumà (tai yra já validuoti), oplano vykdymo metu ði metodika gali padëti tà vykdymà kontroliuoti irkoreguoti.

Svarbus komentuojamos metodikos elementas yra tai, kad apiben-drinti ekspertinës apklausos rezultatai darbinio seminaro metu3 buvopateikti jà pildþiusiems ekspertams - Radviliðkio rajono verslo ir vieðojosektoriaus lyderiams. Tyrinëtojø ir vietos ekspertø diskusija, o galbûtnetgi polemika, daþnai yra tinkama prielaida, galinti paskatinti "smegenøðturmà". Po tokiø akcijø, tikëtina, gali bûti giliau ir adekvaèiau suvoktasregiono tapatumas, paskatintas plëtros idëjø generavimas, tinkamiausuformuluoti strateginiai tikslai ir prioritetai, ávardinti rajono plëtrosdeficitai bei disfunkcijos.

Ekspertø klausimynà sudaro 131 klausimas, atspindintis paèiusávairiausius regiono raidos ir funkcionavimo aspektus. Áskaitant vadina-muosius "demografinius" klausimus ið viso klausimyne yra 145 klausimai.Pagal tematikà 131 klausimas yra sugrupuotas á dvylikà diagnostiniø kon-

3Minëtas seminaras ávyko 2003 m. gruodþio 29 d. Radviliðkio rajono savivaldybëje.


148



struktø, kurie savo ruoþtu yra apibendrinti penkiuose diagnostiniuoseblokuose (þr. 1 lentelæ ir klausimyno pavyzdá).

Minëtu klausimynu buvo apklausti 54 Radviliðkio rajono ekspertai.Tai - verslo ir vieðojo sektoriaus lyderiai, kompetentingi specialistai,asmenys vienaip ar kitaip susijæ su Radviliðkio rajono socialine irekonomine plëtra. Imtis nëra didelë, kadangi ekspertinëse apklausoseimties tûris nëra pagrindinis dalykas. Vis dëlto ji pakankami ávairi. Jojeyra 15 moterø ir 38 vyrai, atitinkamai 28% ir 72%. Natûralu, kad 80%apklaustø ekspertø turi aukðtàjá iðsilavinimà, net 6% yra baigæ aukðtàsias

1 lentelë

Politiniø lyderiø gebëjimas ir parengtumas tinkamai atstovauti regiono interesus 10 uþdari

Rajono tinkamø politiniø lyderiø atrinkimas, remiantis paminëjimu 3 atviri

Tinkamø politiniø lyderiø uþauginimo per 3-5 metus galimybës 5 uþdari

Politiniø partijø vietiniø skyriø funkcionalumo vertinimas 16 uþdari

Politinio elito kompetencija ir jos atitikimas idealaus politiko modeliui 14 uþdari

Organizacijø pajëgumo, kompetencijos ir vadybinio potencialo vertinimas 36 uþdari

Vieðojo administravimo funkcionalumo ávertinimas 26 uþdari

Organizacijø informuotumas ir kompetencija eurointegracijos klausimais 8 uþdari

Plëtros idëjø turëjimas organizacijos lygmeniu 2 uþdari ir atviri

Plëtros idëjø turëjimas rajono lygmeniu 2 uþdari ir atviri

STRATEGINË PLËTRA IR SOCIALINË KONFRONTACIJA (4)

Socialinës konfrontacijos laipsnis ágyvendinant strateginës plëtros idëjas 1 uþdaras

Rajono tapatumo já sudaranèiø dedamøjø vertinimas 15 uþdaras

Rajono strateginiø interesø suvokimo aiðkumo vertinimas 1 uþdaras

Klausimyno ekspertams struktûra: diagnostiniai blokai ir diagnostiniai konstruktai

12 diagnostiniø konstruktø 14+139=153 klausimai

RAJONO POLITINËS SISTEMOS FUNKCIONALUMAS (1)

KLAUSIMØ TIPAS4

DEMOGRAFINIS BLOKAS (0)

IÐ VISO: 5 diagnostiniai blokai

uþdari ir atviri

VERSLO IR VIEÐOJO SEKTORIØ ORGANIZACIJØ FUNKCIONALUMAS (2)

GEBËJIMAS GENERUOTI PLËTROS IDËJAS (3)

RAJONO TAPATUMO SUVOKIMO GYLIS IR PLËTROS IDËJØ BRANDA (5)

DIAGNOSTINIS BLOKAS DIAGNOSTINIS KONSTRUKTAS Nklausimø

Klausimai apie uþpildþiusio eksperto asmeninius duomenis, profesinæ veiklà ir darbo organizacijà

14

4Sociologiniuose tyrimuose klausimai skirstomi á uþdaro ir atviro tipo klausimus. Uþdari klausimai yra tokie, á kuriuos èiapat anketoje jau pateikti atsakymai, o tiriamajam tereikia paþymëti jam tinkamus. Jei anketoje suformuluotas klausimas,bet atsakymai nepateikti, tai tiriamajam reikia atsakyti laisva forma. Tokie klausimai vadinami atvirais.

149


studijas - magistrantûrà arba doktorantûrà. Kitaip tariant, bemaþ 90%apklaustø ekspertø yra ágijæ labai solidø iðsilavinimà. 87% apklausojedalyvavusiø ekspertø vadovauja verslo arba vieðojo sektoriaus organizaci-jai (arba jos padaliniui). Jauniausias ekspertas - 25 metø amþiaus (ið tiesøsunku bûtø dar jaunesniam þmogui sugebëti pasiekti ryðkesnes pozicijasversle arba vieðame sektoriuje), vyriausias ekspertas 65 metø. Amþiausvidurkis - 47 metai, daþniausiai pasitaikanti poþymio reikðmë (moda) - 40metø. Standartinis nuokrypis yra lygus 8 metams. Kaip matyti, daugelisekspertø yra patyræ specialistai.

27 apklausti ekspertai dirba vien vieðame sektoriuje (ðiuo atveju -valstybës tarnyboje), vien tik versle yra uþimta 11 ekspertø, o 16 ekspertøprofesinis gyvenimas susijæs ir su valstybës tarnyba ir verslu. Procentinisekspertø pasiskirstymas pagal minëtas uþimtumo ir profesinio statusokategorijas yra toks: 50%, 20% ir 30%. Kitaip tariant, ekspertø imtyje dau-giau ar maþiau subalansuotai atstovaujami ir "valdininkai" ir verslininkai.Tai, kad dalis valstybës tarnautojø kartu yra ir verslininkai atitinkaLietuvos realijas.

Apibendrinant galima teigti, kad ekspertø imtis yra pakankamaiávairi, joje nëra ryðkiø asimetrijø, taigi, ekspertø imtis atspindi faktinesrajono tendencijas, pasireiðkianèias vieðojo sektoriaus ir verslo lyderiøpopuliacijoje.

Toliau yra pateikiamas „Eksperto klausimyno“ pavyzdys.

aktyviam ir reikðmingam RADVILIÐKIO rajono verslininkui

ir/arba specialistui Gerbiamas (a) Respondente, Ðiuo metu Savivaldybë kartu su KTU mokslininkais ir verslo konsultantais rengia Radviliðkio rajono strateginës plëtros planà. Vietos specialistø ekspertinë apklausa yra esminë minëto svarbaus ketinimo dalis. Kartais ávairiø kviestiniø ekspertø patirtis ir galimybës yra nepagrástai sureikðminami. Visgi bûtent vietiniai specialistai ir verslininkai geriau negu bet kas kitas suvokia rajono ekonominæ ir socialinæ situacijà, mato visumà, jauèia niuansus. Aktyviø ir kompetentingø VIETOS þmoniø nuomonës bei ekspertiniai vertinimai yra ypaè vertingi.

DËMESIO! Ðis tyrimas nëra áprastinë nuobodi apklausa, kokiø Lietuvoje jau pridaryta ðimtais. Ðá kartà apklausa grindþiama vadinamuoju DELFI metodu, kuris, mûsø þiniomis, ðalies regionø plëtroje dar nebuvo plaèiau taikomas. Minëtas paþangus metodas buvo sukurtas JAV. Jis uþsirekomendavo kaip labai produktyvus, sprendþiant itin kompl ikuotas socialines ir ekonomines problemas, taip pat strategiðkai modeliuojant ávairius natûralios raidos ir planingø pokyèiø scenarijus. Esminis DELFI metodikos bruoþas yra tas, kad apklaustieji ekspertai vëliau bus kvieèiami intelektualios diskusijos ir netgi polemikos aplinkoje aptarti gautus rezultatus bei „pragroti“ paèius ávairiausius rajono raidos scenarijus.

Apklausà Radviliðkio rajono savivaldybës uþsakymu, Iðkilus klausimams, galite skambinti 8 -699 12130 atlieka EUPRO ekspertai Anketà sudarë:

KTU Prof. Habil. Dr. G.Merkys ir KTU Vadybos doktorantas S. Vaitkevièius

Ði apklausa yra ANONIMINË. Niekur nepraðoma nurodyti asmeniniø duomenø.

Tyrinëtojai vieðai pateiks tik apibendrintus duomenis. Kruopðèiai uþpildydami eksperto klausimynà, Jûs prisidësite prie bendro reikalo intelektualiai ir, svarbiausia, tam tikra prasme darysite átakà rajono ateièiai.

Jei turësite galimybæ susikaupti ir JUMS niekas netrukdys, tai eksperto

klausimynà uþpildysite per 25-30 min.

Apklausà Radviliðkio rajono savivaldybës uþsakymu, Iðkilus klausimams, galite skambinti 8-699 12130 atlieka EUPRO ekspertai Anketà sudarë:

KTU Prof. Habil. Dr. G.Merkys ir KTU Vadybos doktorantas S. Vaitkevièius

Ir mums, ir rajono plëtrai JÛSØ nuomonë labai svarbi! LINKIME SËKMËS!

ATSAKYKITE Á KELETÀ KLAUSIMØ APIE SAVE

Jums tinkamà atsakymà þymëkite taip:

Jûs dirbate ir veikiate: Taip Ne Paþymëkite kuri ðiø veiklø yra pagrindinë

Verslo struktûroje Taip Ne

Vieðojo sektoriaus (valstybinëje) organizacijoje Taip Ne

Nevyriausybinëje organizacijoje Taip Ne

Kita (paraðykite) _____________________________________________________________

KELETAS FAKTØ APIE JÛSØ ORGANIZACIJÀ Norëtumëm kai kà bendrais bruoþais suþinoti apie Jûsø organizacijà, kurioje darbuojatës. Jei esate verslo þmogus, tai pildykite tik tà klausimø apie organizacijà blokà, kuris atspindi verslà. Jei esate vieðojo sektoriaus specialistas, tuomet pildykite klausimø blokà skirtà vieðojo sektoriaus organizacijai. Jei tenka darbuotis ir versle ir vieðajame sektoriuje, tuomet pildykite abu.

Jûs esate:

Vyras

Moteris

Koks Jûsø iðsimokslinimas?

Nebaigtas vidurinis Vidurinis (bendrojo lavinimo mokykla) Profesinë technikos mokykla Spec. vidurinis (technikumas) Nebaigtas aukðtasis Aukðtasis neuniversitetinis (Kolegija) Aukðtasis Aukðtosios studijos (magistratûra ir pan.)

P i l d y t i a n k e t à p r a d ë k i t e

È I A

Ar esate vadovas?

Taip, esu organizacijos arba jos padalinio (skyriaus) vadovas Vadovaujanèio darbo nedirbu, esu specialistas

Kiek Jums metø? (paraðykite): ...................

Koks yra ámonës kapitalo pobûdis? Vietinio (lietuviðko) kapitalo ámonë Grynai uþsienio kapitalo ámonë Miðraus kapitalo ámonë

Kam priklauso ámonë? Privaèiam asmeniui, privaèiai struktûrai Valstybei, savivaldybei Miðri priklausomybë

Jei dirbate vieðajame sektoriuje, tai apibûdinkite savo profesinæ situacijà ir veiklà konkreèiau. Jûs esate:

Seimo narys, Rajono tarybos narys „Politinio pasitikëjimo“ valstybës tarnautojas „Karjeros“ valstybës tarnautojas Valstybës tarnautojas ir /arba ástaigos vadovas Kita (áraðykite) ______________________________________________________

Kiek Jûsø organizacijoje dirba samdomø darbuotojø? Iki 10 Nuo 10 iki 50 Nuo 50 iki 250 Virð 250

Kokia Jûsø organizacijos metinë apyvarta pastaraisiais metais? Iki 300 tûkst. Lt. Nuo 300 tûkst. iki 500 tûkst. Lt. Nuo 500 tûkst. iki 2 mln. Lt. Nuo 2 mln. iki 10 mln. Lt. Virð 10 mln. Lt.

Kokios srities vieðojo sektoriaus specialistas esate, kokioje sferoje dirbate? Paþymëkite konkreèiai: Ekonomika, ûkis ir finansai Ðvietimas, kultûra, sportas Sveikatos apsauga Socialinë apsauga Teisësauga Gamtosauga

Transportas ir komunalinis ûkis Statyba, Urbanistika Þemës ûkis Þemëtvarka Kita

KELETAS KLAUSIMØ TIK VERSLO ORGANIZACIJOS ATSTOVUI

KELETAS KLAUSIMØ VIEÐOJO SEKTORIAUS ATSTOVUI

Nurodykite Jûsø verslo organizacijos pagrindinæ veiklos sritá pagal klasifikatoriø ?

Trumpai apibûdinkite pagrindinæ veiklos sritá: .................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................... ....................................................................................................................................................................

EKSPERTINIAI VERTINIMAI IR EKSPERTINËS IÐVADOS APIE

RADVILIÐKIO RAJONÀ Jûs jau atsakëte á keletà klausimø apie save ir savo organizacijà. Dëkojame!

RAJONO POLITINËS SISTEMOS PARENGTUMAS TARNAUTI VERSLUI IR ÞMONËMS

Neretai teigiama, jog politika reiðkia tai, kas, kur, kada, kaip ir KIEK sugeba pasiimti. Kiek uþgriûnanèiø eurointegracijos ir globalizacijos procesø fone sugebës pasiimti Radviliðkio rajonas? Ðio uþdavinio kontekste rajono verslas ir rajono politika turëtø veikti suderintai ir harmoningai, tarsi aukðto meistriðkumo ðokëjø pora. Jei rajono politinë sistema pakrikusi, rimtesnio rezultato neverta tikëtis. Ar rajono politinë sistema yra funkcionali? Þemiau pateikta serija klausimø apie rajono politinës sistemos b û k l æ , jos p a r e n g t u m à t a r n a u t i rajono verslui, ûkiui ir þmoniø gerovei.

Apibraukite Jums tinkamà atsakymà:

Ar rajone yra ryðkiø v i e t i n i ø politiniø lyderiø, kurie: TAIP lyg ir

taip neþi- nau

lyg ir ne NE

yra þinomi ðalyje ir siejami su Jûsø regionu TAIP taip ? ne NE turi palankø ávaizdá, gerà reputacijà ir ilgalaikæ politinæ perspektyvà TAIP taip ? ne NE

yra kompetentingi ir geba màstyti bei veikti ðiuolaikiðkai TAIP taip ? ne NE geba regiono ûkinius ir socialinius interesus tinkamai atstovauti, apginti centrinës valdþios institucijose (Seime, Vyriausybëje ir pan.)

TAIP taip ? ne NE

geba regiono ûkinius ir socialinius interesus tinkamai atstovauti, proteguoti uþsienyje TAIP taip ? ne NE

Iðvengia regiono ir partiniø interesø susiprieðinimo TAIP taip ? ne NE

Turi vietiniø verslo þmoniø pasitikëjimà ir neformalià paramà TAIP taip ? ne NE Yra tapæ asmenybe, kuri sutelkia regiono jëgas bendram tikslui, nutiesia tiltus tarp ávairiø interesø grupiø, plëtoja partnerystës tinklus bendruomenëje

TAIP taip ? ne NE

Turi bent sàlyginá þiniasklaidos palaikymà, kitaip tariant iðvengia nuolatinio “apdergimo” ir patyèiø þiniasklaidoje TAIP taip ? ne NE Turi gerus darbinius ryðius ir ðiltus, draugiðkus santykius su iðkiliausiomis ðalies valdþios ir politikos figûromis TAIP taip ? ne NE

Prieð tai pateikti deðimt klausimø yra esminiai funkcionalaus politiko poþymiai. Kiek Jûsø rajone yra politikø, kurie bemaþ pagal visus 10 kriterijø renka ávertinimus “TAIP” arba “lyg ir taip”.

Kiek tokiø politikø, Jûsø nuomone, yra:

politikos kairëje politikos centre politikos deðinëje Áraðykite konkretø skaièiø N=……? N=……? N=……?

1. 1. 1. 2. 2. 2. 3. 3. 3.

Gal galëtumëte paminëti pavardes?

Gali bûti, jog tokiø ryðkiø lyderiø rajone kol kas dar nëra. Kokie ð a n s a i , kad tokie lyderiai “uþaugs” ir subræs netolimoje ateityje? Kokiu laipsniu, Jûsø nuomone, tai r e a l u (arba nerealu)?

visiðkai nerealu neþinau ... lyg ir realu realu labai realu

Kokie egzistuoja ð a n s a i , kad tokius regiono lyderius per artimiausius 3-5 metus aktyviai padës s u f o r m u o t i :

labai maþi maþi neþinau dideli labai dideli Vietos þiniasklaida

Vietinës verslo struktûros

Partijø vietos skyriø aktyvas

Partijø vadovybë, þinomi ðalies politiniai lyderiai

?

?

?

?

?

PARTINIØ STRUKTÛRØ FUNKCIONALUMAS RAJONE Lietuvoje susiklostë ið dalies ydinga vietiniø partiniø struktûrø formavimosi praktika. Ji pasireiðkia tuo, kad vadinamosios partijos (ypaè rajonuose) susiburia stichiðkai. Ið esmës jos yra orientuotos tik á momentinæ artimiausiø rinkimø konjunktûrà. Vaizdþiai tariant, grupelë apsukriø ir veikliø þmoniø tiesiog bando pasinaudoti rinkimø (vietiniø arba Seimo) ðansais. Savaime tai nëra blogai. Visgi itin nepatrauklu tai, kad tokios grupës praktiðkai neatstovauja jokios konkreèios politinës ideologijos, nepropaguoja jokios konkreèios visuomeniniø vertybiø sistemos. Jø nariai nuolat perbëginëja ið vienos partijos á kità. Vietinës partinës organizacijos daþnai tëra tik laikini ir ið dalies imitaciniai dariniai. Jie, kaip stabiliai ir metø metais nuosekliai dirbanèios partinës struktûros, deja, neveikia. Dël to ilgalaikiai regiono politiniai interesai ir strateginiai tikslai lieka neatpaþinti, neapibrëþti, neiðdiskutuoti, o kà jau bekalbëti apie jø atstovavimà ir ágyvendinimà. Tokia politinë situacija kenkia regiono gerovei ir vaizdþiai tariant, gali bûti apibrëþta kaip “chroniðka partijø liga”. Kaip stipriai ðios „l i g o s “ yra „p a þ e i s t i “ vietiniai partijø skyriai?

Be to, lentelës deðinëje paþymëkite, kurie ið vietiniø partiniø skyriø, Jûsø nuomone, turi bent sàlyginai ryðkø ir potencialø l y d e r á , kuris pajëgus sutelkti ir stiprinti vietinæ partinæ organizacijà.

Vietiniai partijø skyriai Labai paþeisti

lyg ir paþeisti neþinau lyg ir

nepaþeisti Visai

nepaþeisti

Paþymëkite, kurie skyriai

turi potencialø LYDERÁ

Socialdemokratai - - ? + +

Socialiberalai - - ? + +

Liberaldemokratai - - ? + +

Liberalcentristai - - ? + +

Konservatoriai - - ? + +

Krikdemai - - ? + +

Valstieèiø partija - - ? + +

Darbo partija - - ? + + Kita ............................................. - - ? + +

Verslo darymas, neturint „politinio uþnugario“ - tai tarsi bëgimas viena koja. Stabiliam ir sëkmingam verslui bendradarbiavimas su politika ir politikais yra bûtina sàlyga. Kita vertus, yra visiðkai aiðku, jog toli graþu ne bet kuris asmuo, syká „prasimuðæs“ á politikà, gali rajono verslà atstovauti tinkamai. Idealiu atveju politikas turëtø pasiþymëti tam tikromis savybëmis, pvz., iðvardytomis þemiau esanèioje lentelëje.

Dabar pabandykite ásivaizduoti rajono dabartiná politiná elità, jo b r a n d u o l á ir ávertinkite, kiek bûdinga (arba nebûdinga) viena ar kita savybë Jûsø politiniam elitui.

Kaip stipriai atitinkama savybë bûdinga

rajono politiniam elitui Verslà atstovauti tinkanèio „idealaus“ politiko savybës taip pat savybës, kuriomis turëtø pasiþymëti rajono politinis elitas

Labai bûdinga

Visiðkai nebûdinga

Turi gilesná supratimà apie verslà apskritai Iðmano bûtent rajono verslo niuansus Geba efektyviai iðstoti vieðai (ypaè verslo klausimais) Gali gana laisvai bendrauti bent viena uþsienio (Vakarø) kalba: anglø, vokieèiø, prancûzø, t.t. Iðmano ir praktiðkai patys kasdien naudojasi informacinëmis technologijomis Nuoðirdþiai domisi problemomis su kuriomis susiduria vietos verslas ir verslininkai Nuolat disponuoja informacija, aktualia verslui, ir yra linkæs ðia informacija dalintis Yra atviri ir pagavûs tikrai perspektyvioms naujovëms Turi politinæ áþvalgà, geba politinius dalykus numatyti á prieká Norintiems bendrauti ir bendradarbiauti verslininkams, verslininkø susivienijimams yra atviri, geranoriðki, pasiekiami Geba derinti interesus, spræsti konfliktus, sudaryti kompromisus Turi aiðkiai apibrëþtas ir tvirtas paþiûras principiniais klausimais, taèiau tuo pat metu yra lankstûs ir diplomatiðki Geba iðvengti privaèiø ir vieðøjø interesø konflikto, yra ðiuo poþiûriu nepaþeidþiami Geba generuoti savalaikes ir perspektyvias ekonominës ir socialinës plëtros idëjas

RAJONO ORGANIZACIJØ KOMPETENCIJA, PAJËGUMAS IR VADYBINIS POTENCIALAS

Ðaliai ir rajonui jau tenka priimti globalizacijos ir euro-integracijos iððûkius. Jau sukaupta ORGANIZACIJØ patirtis ir organizacijø kompetencija yra esminë prielaida, minëtiems iððûkiams priimti ir uþgriûsiantiems pokyèiams tinkamai pasiruoðti. Natûralu, kad daugiausiai jûs þinote apie savo organizacijà. Kita vertus akivaizdu tai, kad kiekviena organizacija yra daugybe saitø susijusi su kitomis ávairiomis organizacijomis. Todël bet kuriuo atveju Jûs turite áspûdá apie tai kaip efektyviai (arba neefektyviai) dirba kitos organizacijos ir galite jas ávertinti.

Pagal þemiau pateiktus p o þ y m i u s pirmiausiai pabandykite ávertinti rajono VERSLO organizacijas.

Kaip visuotinai ir masiðkai pasireiðkia?

Ar realu artimiausiu metu pasiekti

pozityvø masiná proverþá?

Organizacijos pajëgumo, kompetencijos ir vadybinio potencialo

POÞYMIAI Visai nëra

Vienoje kitoje

organizacijoje

Masinis reiðkinys

TAIP Neþi-

nau NE

Ádiegtas ISO standartas

Taip ? Ne

Intranetinio ryðio tarp organizacijos skyriø naudojimas

Taip ? Ne

Aktyviai plëtojami tarptautiniai ryðiai, bendravimas ir partnerystë

Taip ? Ne

Etatas arba padalinys skirtas organizacijos ávaizdþiui ir ryðiams su visuomene puoselëti

Taip ? Ne

Ðiuolaikiðka personalo atrankos ir personalo ugdymo sistema

Taip ? Ne

Ðiuolaikiðkai árengtos ir kompiuterizuotos biuro patalpos

Taip ? Ne

Ðiuolaikiðkai árengtos gamybinës ir kitos darbinës patalpos

Taip ? Ne

Ádiegti ekologiniai standartai ir laikomasi ekologinës moralës

Taip ? Ne

Naujas arba bent sàlyginai naujas transportas (iki 5m. senumo)

Taip ? Ne

Aukðtos technologijos gamybinës linijos

Taip ? Ne

Ðiuolaikinë rinkodara

Taip ? Ne

Moraliniai ir finansiniai ásipareigojimai vietos bendruomenei (sistemingai teikiama labdara, aktyviai dalyvaujama socialinës plëtros projektuose)

Taip ? Ne

Dalyvavimas ávairiuose tarptautiniuose ir ES projektuose, paramos gavimas ið PHARE, SAPARD, Leonardo Da Vinci ir kt.

Taip ? Ne

Strateginio planavimo diegimas

Taip ? Ne

Aktyvus ir atsakingas rengimasis ES struktûriniø fondø lëðø ásisavinimui

Taip ? Ne

Atvirumas naujovëms ir kaitai

Taip ? Ne

Mentalinis pasirengimas „protingai“ rizikai, kuri gali kuri gali organizacijai atverti naujas galimybes, pakylëti jà á aukðtesná lygá.

Taip ? Ne

Gebëjimas generuoti naujas, originalias ir ambicingas verslo ir/arba organizacinës plëtros idëjas

Taip ? Ne

Kaip visuotinai ir masiðkai pasireiðkia?

Ar realu artimiausiu metu pasiekti

pozityvø masiná proverþá?

Organizacijos pajëgumo, kompetencijos ir vadybinio potencialo

POÞYMIAI Visai nëra

Vienoje kitoje

organizacijoje

Masinis reiðkinys

TAIP Neþi-

nau NE

Iðskirtinis vaidmuo pasitinkant globalizacijos ir euro integracijos iððûkius tenka vieðojo sektoriaus (ypaè vieðojo administravimo) organizacijoms. Priminsime, kad vieðasis sektorius tai organizacijos finansuojamos ið biudþeto ir tarnaujanèios bendriems visuomenës interesams. Visø pirma tai savivaldybës ir seniûnijos, teisësauga, ávairios kontroliuojanèios institucijos, sveikatos apsauga ir ðvietimas, kultûros ástaigos ir t.t.

Pabandykite ávertinti, apibûdinti rajono vieðàjá administravimà

Nespëjantis ir vëluojantis

Operatyvus ir suspëjantis

Atitrûkæs nuo realaus gyvenimo

Jauèiantis gyvenimo pulsà ir realistiðkas

Egoistiðkas, besirûpinantis pats savimi

Susirûpinæs vieðaisiais interesais

Pasimetæs ir sutrikæs

Susivokæs ir þinantis ko siekia

Uþdaras naujovëms, vengiantis naujoviø

Atviras naujovëms, diegiantis naujoves

Apsnûdæs ir pavargæs

Aktyvus, verþlus, gyvybingas

Prasmegæs rutinoje ir gyvenantis ðia diena

Mastantis strategiðkai ir galvojantis apie ateitá

Nekompetentingas

Kompetentingas

Uþsisklendæs ir nelinkæs bendradarbiauti

Atviras ir linkæs bendradarbiauti

Draudþiantis, ribojantis

Palaikantis ir pritariantis

Sustabarëjæs ir aklai vykdantis instrukcijas

Kûrybiðkas, ieðkantis, lankstus

Nereiklus ir neprincipingas

Reiklus ir principingas

Aklai vykdantis centrinës valdþios nurodymus

Drástantis oponuoti centriniai valdþiai ir galintis su ja derëtis

Korumpuotas

Áveikæs korupcijà ir atsiribojæs nuo jos

Pakrikæs

Gerai organizuotas

Atgyvenæs, „archaiðkas“

Modernus, ðiuolaikiðkas

Iðsisëmæs

Turintis potencialà

Valdingas ir grieþtas

Liberalus ir demokratiðkas

Ávertinkite pakankamumo laipsná

Ar rajono organizacijø informuotumas ir kompetencija þemiau iðvardintais klausimais yra pakankama?

Visai nepakankama

Tikrai

pakankama

Apie politinæ administracinæ ES santvarkà Apie verslo teisinæ aplinkà bûsimojoje ES Apie rinkas, vartotojus, uþsakovus, galimus partnerius ir panaðiai Apie perspektyvias verslo ðakas ir technologijas Apie ðiuolaikinæ kompleksinës apimties sudëtingø projektø vadybà Apie tarptautines verslo organizacijas, asociacijas Apie paramà, kurià ES pasirengusi skirti Lietuvai (apie konkreèius fondus, lëðø ásisavinimo bûdus, sàlygas, atskaitomybæ) Apie ávairius specifinius reikalavimus, kuriuos ES teisynas kelia verslui (èia turima galvoje ekologinius, technologinius, darbo saugos ir kitus reikalavimus)

Kaip uþgriûnanèius pokyèius pasitiks Jûsø organizacija? Tarkime - sutrikusi ir pasimetusi, nespëjanti ir depresuojanti, o gal, kaip tik prieðingai, pokyèius pasitiks pasirengusi strateginës raidos planà, þinodama, ko nori ir kur eina, „sugeneravusi“ bent keletà originaliø ir ambicingø raidos idëjø. Èia turime galvoje, ne ðiaip koká nors eiliná sëkmingesná sumanymà, kuriø organizacijos rutinoje visada laikas nuo laiko pasitaiko. Kalbame apie neeilines, tikrai originalias idëjas, kurios globalioje ir itin sparèiai besikeièianèioje aplinkoje:

a) leistø organizacijai rasti perspektyvià niðà;

b) atvertø galimybæ efektyviai funkcionuoti ir tobulëti.

Taigi, ar Jûsø organizacija turi tokiø idëjø, ar neturi? Tokiø idëjø nëra ir matyti, kad jø artimiausiu metu neatsiras Tokiø idëjø dar nëra, bet yra gilus supratimas, jog tokiø idëjø reikia

Tokios idëjos jau mezgasi, pradeda formuotis gebëjimas jas ágyvendinti

Manytume jog tokiø idëjø mes jau turime ir netrukus pradësime jas ágyvendinti

Mes jau vykdome tokiø idëjø ágyvendinimà

Dabar norëtumëm kai ko paklausti b û t e n t apie Jûsø organizacijà!

Jei paþymëjote 4 arba 5 atsakymà, tai gal galëtumëte bendrais bruoþais, neatskleisdami organizacijos paslapèiø, ðias idëjas apibûdinti:

TRUMPAS IDËJOS (IDËJØ) APIBÛDINIMAS

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Jûs kà tik apibûdinote savàjà organizacijà gebëjimo generuoti perspektyvias idëjas poþiûriu. Tam tikra prasme visas rajonas (netgi valstybë) gali bûti traktuojama kaip organizacija. Dabar to paties norëtume paklausti apie rajonà. Kaip uþgriûnanèius pokyèius pasitiks Jûsø rajonas. Tarkime - sutrikæs ir pasimetæs, atsiliekantis ir depresuojantis, o gal, kaip tik prieðingai, pokyèius pasitiks pasirengæs strateginës raidos planà, þinodamas, ko nori ir kur eina, „sugeneravæs“ bent keletà tikrai originaliø ir ambicingø raidos idëjø. Tokiø idëjø, kurios:

a) leistø rajonui susiformuoti ekonominá, socialiná ir kultûriná t a p a t u m à ;

b) atvertø rajonui ilgalaikës ir prasmingos raidos p e r s p e k t y v a s ;

c) leistø rajonui ateityje bûti pranaðesniam uþ kitus regionus arba bent jau þenkliai nuo jø neatsilikti.

Istorija rodo, kad tokios idëjos neretai tampa aðimi aplink kurià ima suktis visa regiono raida. Prisiminkime, kad Las Vegas‘o miestas, kuriame ðiandien „vartosi“ milijardai, kadaise buvo dykuma... Las Vegas‘o fenomenui pradþià davë keli netradiciðkai mastantys ambicingi keistuoliai. Lietuvoje ðiuo metu kalbama apie Vilniaus ir Kauno dipolá. Gal tai bus idëja ir projektas paskui kurá pajudës ið mirties taðko daugelio depresuojanèiø regionø raida. Savita, nedidele sëkmës oaze gali bûti laikomi Këdainiai. Visai neseniai Ðiauliai puoselëjo ambicingà LEZ‘o idëjà, deja nesëkmingai. Visgi dar didesnë NESËKMË yra tokia situacija, kuomet jokiø idëjø n e t u r i m a apskritai.

Jei paþymëjote 4 arba 5 atsakymà, tai gal galëtumëte bendrais bruoþais ðias idëjas ávardinti, kad bûtø suprasta apie kà kalbama:

CHARAKTERIZUOKITE ÐIAS IDËJAS KELIAIS REIKÐMINIAIS ÞODÞIAIS ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________

Taigi, ar Jûsø rajonas turi tokiø idëjø, ar neturi? Tokiø idëjø nëra ir matyti, kad jø artimiausiu metu neatsiras Tokiø idëjø dar nëra, bet yra gilus supratimas, jog tokiø idëjø reikia Tokios idëjos jau mezgasi, vyksta intensyvi jø paieðka Manytume jog tokiø idëjø mes jau turime ir netrukus pradësime jas ágyvendinti Mes jau vykdome tokiø idëjø ágyvendinimà

Kuomet rajono tapatumas yra suvoktas, strateginiai interesai atpaþinti ir apibrëþti, o plëtros idëjos „sugeneruotos“ bei prioritetai nustatyti, iðkyla vienas esminis uþdavinys. Jis gali bûti apibûdintas klausimu: kas, kokios jëgos ir kaip sieks tiems interesams atstovauti, o idëjas ágyvendinti? Akivaizdu, kad tokios jëgos ir interesø grupës rajone yra: verslininkø ir verslo grupiø formalûs bei neformalûs susivienijimai; vieðasis administravimas (visø pirma savivaldybë, kitos valstybinës institucijos); politinës partijos; þiniasklaida; nevyriausybinës organizacijos. Taip pat akivaizdu ir tai, kad rajono interesai tinkamai atstovaujami, o idëjos sëkmingai ágyvendinamos gali bûti tik tuo atveju, jeigu minëtos penkios jëgos veikia daugiau ar maþiau suderintai. Kitaip tariant, bent jau strateginiais klausimais veikia atvirai viena su kita nuoþmiai nesusiprieðindamos. Jei minëtø jëgø „sàveika“ vyksta kaip þinomoje Krylovo pasakëèioje: „Gulbë á dangø, lydeka á vandená, o vëþys atbulyn“, tai rajono interesai ir graþios idëjos gali pakibti ore. Panaðiai atsitiko su Ðiauliø LEZ‘o projektu. Miestas projektà kaip iðmanydamas stûmë, o vienas þinomas politikas stabdë ir griovë. Klausimas yra toks: Jei tektø „kautis“ uþ interesus ir idëjas, kurios rajone suvokiamos kaip daugiau ar maþiau strateginës, tai ar minëtos penkios jëgos gebëtø veikti suderintai? Paþymëkite pieðinukà, kuris labiausiai atitinka Jûsø nuomonæ.

Labiausiai tikëtina:

Ar rajono bendruomenë yra apsisprendusi, kurios ið plëtros idëjø yra prioritetinës, o kurios yra antraeilës ar net treèiaeilës? Ar dël prioritetø susitarta? Prioritetai nenustatyti kadangi paèios idëjos dar „nesukristalizuotos“ Viena kita idëja jau yra, taèiau jø prioritetiðkumas dar nenustatytas Dël ávairiø idëjø prioritetiðkumo vyksta derybos, átikinëjimas, sprendimø paieðka. Dël ávairiø idëjø prioritetiðkumo baigiama susitarti Dël prioritetø, visiðkai susitarta, dël jø ið esmës nebesiginèijama Mes jau vykdome tokiø idëjø ágyvendinimà

Visos jëgos veiktø sklandþiai ir suderintai

Jëgos veiktø susiprieðindamos

Jëgos rastø kompromisà ir susiprieðintø tik ið dalies

Jëgos (verslas, vieðasis, partijos, nevyriausybinës, þiniasklaida) veiktø nuoþmiai susiprieðindamos

Norint á þ v e l g t i rajono s t r a t e g i n æ v i z i j à , pradþioje reikia atsakyti bent á kelis klausimus. Pirma, koks yra rajono geografinis-gamtinis, ekonominis ir sociokultûrinis t a p a t u m a s . Kuo rajonas yra savitas ir iðskirtinis. Kuo rajonas yra pranaðesnis uþ kaimyninius rajonus, kokie jo privalumai. Tuo paèiu svarbu suvokti, kokie yra rajono ribotumai, kur ir kodël rajonas yra paþeidþiamas, maþiau patrauklus nei kiti kaimyniniai rajonai. Antra, a r atsiþvelgiant á vietovës tapatumà bei aplinkà (tiek ðalies, tiek globaliu mastu) y r a s u v o k t i ir daugiau ar maþiau aiðkiai a p i b r ë þ t i rajono s t r a t e g i n i a i i n t e r e s a i . Pavyzdþiui, Kurðiø Nerijos (Neringos savivaldybës) esminis tapatumo bruoþas yra unikali gamta ir savitas kultûrinis paveldas. Ið to natûraliai iðplaukia strateginis rajono interesas: iðsaugoti gamtos groþá ir kultûriná paveldà, ir tuo pasiremiant plëtoti teritorijà kaip poilsio ir kurortinæ vietovæ sàmoningai nesiorientuojanèià á labai masiná triukðmingø poilsiautojø antplûdá. Deja ne visø ðalies rajonø strateginës raidos situacija yra tokia vienareikðmë ir aiðki. Daugelio rajonø tapatumas yra menkai apèiuopiamas, o strateginiai interesai sunkiai atpaþástami ir apibrëþiami. Vis dël to intelektualioji rajono bendruomenë, talkinant kviestiniams ekspertams, turi ðá sunkø uþdaviná atlikti. Prieðingu atveju rajonas neturës ryðkiø orientyrø, blaðkysis ir trypèios vietoje. Galiausiai ims atsilikti nuo labiau susipratusiø regionø.

Kaip giliai yra paþintos pagrindinës Jûsø rajono tapatumà sudaranèios dedamosios? Kuri ið plëtros dedamøjø yra rajono plëtros p r i v a l u m a s , o kuri plëtros k l i u v i n y s

Kaip giliai yra paþintos? Ar yra rajono Labai

pavirðutiniðkai

Gana pavirðutinið-

kai

Neþinau, neturiu

nuomonës Gana giliai Labai giliai

plëtros privalumas

Neþinau

plëtros kliuvinys

Gamtinë-geografinë aplinka

TAIP ? NE

Ekologija

TAIP ? NE

Kultûrinis paveldas

TAIP ? NE

Ekonomika, ûkis, verslas

TAIP ? NE

Susisiekimo infrastruktûra (keliai, vamzdynai, tranzitas ir k.t.)

TAIP ? NE

Demografija ir þmogiðkieji iðtekliai

TAIP ? NE

Socialinë sfera plaèiàja prasme (sveikatos, ðvietimo ástaigø tinklas, teisësauga)

TAIP ? NE

Kita (áraðykite) ---------------------

TAIP ? NE

Ar yra pagrindas teigti, kad rajono tapatumas k a i p v i s u m a yra suvoktas ir aiðkiai apibrëþtas?

Tikrai ne Lyg ir ne Neþinau Lyg ir taip Tikrai taip

Ávertinkite, kaip g i l i a i (arba pavirðutiniðkai) rajono strateginiai interesai yra suvokti ir ar a i ð k i a i (neaiðkiai) apibrëþti?

? ? ? ? ? ?

?

?

?

Taip, yra suvokti giliai ir ávairiapusiðkai, be to aiðkiai apibrëþti

Taip, yra suvokti, taèiau pavirðutiniðkai ir vienpusiðkai, maþa to nëra aiðkiai apibrëþti

Sunku pasakyti, norëèiau susilaikyti nuo vienareikðmës nuomonës

Ko gero nesuvokti, lyg ir neapibrëþti

DËKOJAME IR LINKIME

SËKMËS!

? ? ? ? ? ?

?

?

166


PAGRINDINIAI EKSPERTINËS APKLAUSOS REZULTATAI

2. PAGRINDINIAI EKSPERTINËS APKLAUSOSREZULTATAI

Ðioje ekspertinës apklausos ataskaitoje daþniausiai pateikiami va-dinamieji pritarimo procentai, arba tiesiog "taip-procentai". Pavyzdþiui,anketoje figûruoja klausimas "Ar rajone yra ryðkiø vietiniø politiniølyderiø, kurie yra þinomi ðalyje ir siejami su Jûsø regionu?". Ðis klausi-mas turi tokias penkias atsakymø kategorijas (þr. ekspertø klausimynà, 5psl.):

• taip;

• lyg ir taip;

• neþinau;

• lyg ir ne;

• ne.

Tarkime, apibendrinus rezultatus, visoms 5 atsakymo kategorijomsekspertø imtyje teko po 20%. Tuomet dviems atsakymø kategorijoms"taip" bei "lyg ir taip" tenka po 20%. Abiejø pritarianèiø kategorijø pro-centus sudëjus, gauname, kad ið viso á minëtà klausimà pritarimu atsakyti(reaguoti) yra linkæ 40% apklaustøjø. Minëti 40% procentø ir yra vadi-namieji "pritarimo procentai". Toliau tekste ákomponuotuose grafikuose,atspindinèiuose apklausos rezultatus, paprastai kaip tik ir pateikiamiminëti pritarimo procentai. Turinio poþiûriu rezultatai pateikiami pagalpenkis diagnostinius blokus ir dvylikà diagnostiniø konstruktø (þr. 1lentelæ).

DIAGNOSTINIS BLOKAS (1):

"Rajono politinës sistemos funkcionalumas"

Diagnostinis konstruktas:

"Politiniø lyderiø gebëjimas ir parengtumas atstovauti regiono interesams"

Bemaþ pagal visus 10 nagrinëjamø poþymiø vietinius politiniuslyderius ekspertai buvo linkæ vertinti daugiau palankiai nei nepalankiai(þr. 1. pav.). Dauguma pritarimo procentø komentuojamoje diagramojeaiðkiai perþengia 50% ribà. Net 76% nurodë, jog vietiniai politiniai lyde-riai "yra kompetentingi ir geba màstyti bei veikti ðiuolaikiðkai". 66%ekspertø mano, kad vietos politiniai lyderiai nëra puldinëjami þiniasklai-dos, iðvengia nuolatiniø jos patyèiø.

Þinoma, ðiame kontekste mus labiausiai domina tie vietos politiniølyderiø gebëjimai, kurie yra silpniau iðreikðti ir tos lyderiams patikëtosfunkcijos, kurios yra silpniau realizuojamos. Kaip matome, visø silpniau-siai iðreikðtas yra gebëjimas regiono reikalus tinkamai atstovautiuþsienyje. Spartëjanèiø eurointegracijos ir globalizacijos procesø fone ðirajono politiniø lyderiø disfunkcija tikrai nëra maloni. Juk ávairiø Europosðaliø regionams atsiveria galimybës bendrauti ir bendradarbiauti tar-pusavyje, apeinat centrinæ valdþià, nesinaudojant jos tarpininkavimu. Ðismomentas slepia tam tikras neiðnaudotas galimybes. Èia yra apie kàpamàstyti.

Problema yra ir tai, kad Radviliðkis, regis, dar neuþaugino tokiøvietiniø politiniø lyderiø, kurie bûtø gerai þinomi ðalyje ir bûtø siejami suRadviliðkio regionu. Savo laiku tokiu lyderiu Klaipëdoje buvo E.Gentvilas, Ðiauliuose kurá laikà á panaðias pozicijas lyg ir pretendavo V.

167



Stasiûnaitë. Ðiuo metu tokias pozicijas turi Anykðèiø meras D. Gudelis ir,þinoma, Vilniaus meras A. Zuokas. Ateityje reikëtø siekti, kad irRadviliðkis tokius ryðkesnius politinius veikëjus iðsikeltø, iðsiugdytø. Èialabai svarbu suvokti, kad politiko ávaizdis nemenka dalimi yra grynaikonstrukcinës prigimties, tai yra specialiø technologijø dëka valingai irkryptingai suformuojamas dalykas. Iðskirtinis èia yra þiniasklaidos vaid-muo.

Apklausa atskleidë ir kità ribotumà: sàlyginai atsiliekama pagaltoká poþymá, kaip geri darbiniai ir ðilti, draugiðki santykiai su iðkiliau-siomis ðalies valdþios ir politikos figûromis. Galbût akademinë politologi-ja to momento nelinkusi akcentuoti, taèiau realiame gyvenime nefor-malûs ryðiai, paþintys, iðpuoselëti tinklai yra iðskirtinës svarbos dalykas.Tatai galioja visoms þmoniø bendravimo sferoms, taip pat ir politikai,daugelio iðkiliø politikø gyvenimo ir veiklos istorijos ðià taisyklæ patvirti-na. Tik, þinoma, tokia korta reikia þaisti apgalvotai, diplomatiðkai, laikan-tis politinio korektiðkumo.


"Rajono tinkamø politiniø lyderiø reitingas"

Antrame paveiksle pateiktos 12 daþniausiai paminëtø rajono poli-tikø pavardës. Èia nereikëtø daryti palyginimø su didþiuosiuose dien-raðèiuose pateikiamais politikø reitingas, kadangi metodikos yra ganëti-

1 pav. Ar rajone yra ryðkiø vietiniø politiniø lyderiø, kurie (Atsakiusiøjø "TAIP" procentas (%))

30 40 50 60 70 80

geba regiono ûkinius ir socialinius interesustinkamai atstovauti, proteguoti uþsienyje

iðvengia regiono ir partiniø interesøsusiprieðinimo

turi gerus darbinius ryðius ir ðiltus,draugiðkus santykius su iðkiliausiomis ðalies

valdþios ir politikos figûromis

yra þinomi ðalyje ir siejami su Jûsø regionu

yra tapæ asmenybe, kuri sutelkia regionojëgas bendram tikslui, nutiesia tiltus tarp

ávairiø interesø grupiø, plëtoja partnerystëstinklus bendruomenëje

geba regiono ûkinius ir socialinius interesustinkamai atstovauti, apginti centrinës valdþios

institucijose (Seime, Vyriausybëje ir pan.)

turi palankø ávaizdá, gerà reputacijà ir ilgalaikæpolitinæ perspektyvà

turi bent sàlyginá þiniasklaidos palaikymà,kitaip tariant iðvengia nuolatinio "apdergimo"

ir patyèiø þiniasklaidoje

turi vietiniø verslo þmoniø pasitikëjimà irneformalià paramà

yra kompetetingi ir geba màstyti bei veiktiðiuolaikiðkai

%

168



nai skirtingos. Sudarant reitingus ðalies mastu, paprastai klausinëjamabendrojoje gyventojø populiacijoje, praðant prisiminti ir paminëti þino-mus politikus arba pateikiant politikø sàraðà, ir klausiant, "kuris geriau-siai atstovauja Jûsø interesams". Radviliðkyje buvo apklausiami ekspertai.Be to, buvo praðoma vertinti pagal 10 konkreèiø funkcionalaus politikopoþymiø. Todël èia norëtume pabrëþti du dalykus. Pirma, tai, kad pagalmûsø metodikà gautos procentinës ávertinimø reikðmës nëra labai aukð-tos, yra natûralu. Antra, bet koks gautø procentiniø reikðmiø tiesioginisgretinimas su analogiðkais ðalies politikø reitingas yra beprasmis ir neko-rektiðkas. Ðá reitingà reiktø analizuoti tik kaip uþdarà sistemà vient tikRadviliðkio politiniø realijø kontekste.

Sveikintina yra tai, kad pirmà vietà reitinge uþima bûtent rajonomeras A. Èepononis. Socialinës psichologijos ir organizacijø psichologi-jos poþiûriu tokia situacija yra labai palanki. Reikalo esmë ta, kad anon-iminis reitingavimas leidþia patikimai nustatyti neformalø politiná lyderá.Kiekviena organizacija turi formalø (paskirtà ar iðrinktà) lyderá "pagalpareigas". Nëra gerai, jei formalus lyderis organizacijoje laikinai "proforma" tampa lyderiu tik dël uþimamø pareigø. Tikëtina, kad toks"virðininkas" anaiptol nëra gilios ir nuoðirdþios aplinkiniø pagarbosnusipelniusi ir kitiems galinti atstovauti bei juos vesti asmenybë. Neretaiorganizacijoje bûna darbuotojø, kurie, nors ir neuþima ástaigos hierarchi-joje paèiø aukðèiausiø pareigø, vis dëlto turi nemenkà autoritetà, pri-paþinimà. Tai - vadinamieji neformalûs lyderiai. Situacija, kuomet for-malus (pareiginis) lyderis tuo pat metu yra ir neformalus lyderis, yra labaipalanki. Kaip rodo anoniminiu keliu gauto reitingo duomenys, meroasmenyje sutampa ir formalaus ir neformalaus lyderio vaidmenys. Geraiyra ir tai, kad buvæs formalus lyderis (ankstesnës kadencijos meras V.Simelis) taip patenka á reitingo virðø. Ðiame kontekste paminëtini ir kitipotencialûs lyderiai - A. Ruseckas, J. Povilaitis, E. Adomavièius, kuriøreitingo pozicijos yra identiðkos. Ta aplinkybë, kad rajone yra ne vienaslyderis, bet bûrelis potencialiø lyderiø, regiono plëtrai yra labai palankiir svarbi. Labai svarbu siekti, kad ðie rajone þinomi ir kolegø pagarbàpelnæ þmonës ateityje taptø þinomi ðalies mastu ir jos politinëje arenojebûtø iðkoduojami kaip konkretaus regiono politiniai lyderiai.

2 pav. Funkcionaliausi Radviliðkio rajono politikai

0% 5% 10% 15% 20% 25%

Augulis K.

Januðevièienë A.

Strigockis M.

Pravilonis J.

Grigaliûnas L.

Januðevièius V.

Varkulevièius J.

Adomavièius E.

Povilaitis J.

Ruseckas A.

Simelis V.

Èepononis A.

169




"Tinkamø politiniø lyderiø uþauginimo per 3-5 metus galimybës"

Matome, jog pesimistinei atsakymo kategorijai "visai nerealu"neatiteko në vieno daþnio. Tuo tarpu net 68% ekspertø mano, kad tokiøryðkiø lyderiø "uþaugimas" ir "subrendimas" yra realus. Ðitokia opti-mistinë ir konstruktyvi nuostata ið principo yra teisinga, perspektyvi.Tokius politinius lyderius tiesiog privalu yra paruoðti, kadangi tai yraesminis regiono interesas. Kas gi kitas, jei ne regiono politiniai lyderiai,vaizdþiai tariant, muðis dël rajono reikalø ir stums juos á prieká. Kita ver-tus yra svarbu suvokti, kad ryðkûs politiniai lyderiai neatsiranda, neiðau-ga staiga uþsinorëjus, pavyzdþiui, nuo balandþio 1 dienos. Egzistuoja tamtikri uþauginimo ir brandinimo mechanizmai bei technologijos.

Kaip þinoma, pagrindiniø institucijø ir jëgø, galinèiø pastûmëtiryðkiø vietos lyderiø uþauginimo ir iðkëlimo procesà, yra bent trys - ketu-rios. Tai vietiniai politiniø partijø skyriai, vietinës verslo struktûros ir ver-slo elitas, vietos þiniasklaida. Nemenkas vaidmuo èia galëtø tekti ir par-tijø vadovybei, þinomiems ðalies politiniams lyderiams, kurie galipalaikyti savo partieèius vietose, padëti jiems auginti politiná svorá.Nekelia abejoniø, kad efektyviausias instrumentas iðkelti politiniuslyderius (kaip beje juos ir sugniuþdyti) yra þiniasklaida. Ypaè televizija irspauda. Paradoksalu yra tai, kad bûtent þiniasklaidos galimas pozityvusir konstruktyvus vaidmuo iðkeliant regiono politinius lyderius ekspertøbuvo ávertintas sàlygiðkai kritiðkiausiai. Antai, bemaþ 70% ekspertø ðiuo

labai realu realu neþinau lyg ir nerealu visiðkai nerealu

Gali bûti, jog tokiø ryðkiø lyderiø rajone kol kas dar nëra. Kokie ðansai, kad tokie lyderiai “uþaugs” ir subræs netolimoje ateityje? Kokiu laipsniu, Jûsø nuomone, tai realu (arba nerealu)?

?

0% 12% 20% 56% 12%

3 pav. Kokie egzistuoja ðansai, kad tokius regiono lyderius per artimiausius 3-5 metus aktyviai padës suformuoti

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Vietos þiniasklaida

Partijø vadovybë,Þinomi ðalies politiniai

lyderiai

Vietinës verslostruktûros

Partijø vietos skyriøaktyvas

labai didelididelineþinaumaþilabai maþi

170



poþiûriu nusiteikæ pesimistiðkai. Në viena ið keturiø komentuojamø jëgøekspertø nebuvo labai akcentuojama. Ir tai yra blogai. Jei jëgos, galinèiosátakoti regiono lyderiø iðkilimà nepajungtos, tai tokiø regiono lyderiø,kurie taps þinomi ðalyje, taip ir neatsiras. Neatsiras tokiø ryðkiø lyderiø,vadinasi, regionui bus sunkiau atstovauti savo interesams, kovoti uþ vietàpo saule.

Sàlygiðkai palankiau ekspertai ávertino politiniø partijø vietosskyriø aktyvo vaidmená. Toks vertinimas yra logiðkas. Jei skyriaus prieky-je nëra ryðkesnës ir þinomos asmenybës, tai tokiai partijai tikëtis itindidelës sëkmës rinkimuose ir stabilesnës politinës ateities tikrai neverta.Tai, kad minëtos pagrindinës institucijos ir jëgos, iðkeliant ryðkiusvietinius politinius lyderius, nëra linkusios prisidëti, slypi neiðnaudotaregiono plëtros ir jo politinio atstovavimo galimybë.


"Politiniø partijø vietiniø skyriø funkcionalumo ávertinimas"

Vietiniø partijø skyriø funkcionalumas (tiksliau jo deficitas) buvoapibrëþtas savitu indikatoriumi. Konkreèiai èia buvo turima galvoje tokiaLietuvos partiniø struktûrø vietose "chroniðka liga", pasireiðkianti:

• stichiðku nariø susibûrimu, orientuojantis á artimiausiø rinkimøkonjunktûrà;

• nuosekliai ir stabiliai metø metais dirbanèiø politiniø partijøvietos skyriø nebuvimu;

• tuo, kad neatstovaujama jokiai konkreèiai ideologijai,nepropaguojama konkreti visuomeniniø vertybiø sistema;

• nariø nuolatiniu „perbëginëjimu“ ið partijos á partijà artëjantrinkimams;

• ir kt.

4 pav. Kaip stipriai paþeistas rajono vietiniø partijø skyriø funkcionalumas?

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Krikdemai

Valstieèiø partija

Liberalcentristai

Konservatoriai

Liberaldemokratai

Socialliberalai

Socialdemokratai

labai paþeisti

lyg ir paþeisti

neþinau

lyg ir nepaþeisti

Visai nepaþeisti

Tëvynës sàjunga

Liberalø ir centrosàjunga

Lietuvoskrikðèionysdemokratai

Lietuvos valstieèiøNaujosiosdemokratijos partija

Liberalødemokratø partija

Naujoji sàjunga(socialliberalai)

Lietuvossocialdemokratøpartija

171



Pasak ekspertø, sàlygiðkai labiau minëtomis blogybëmis yrapaþeisti didþiøjø partijø vietos skyriai - socialdemokratø (52%) ir social-liberalø (35%). Reikia pasakyti, jog konstatuota situacija nëra iðskirtinë irbûdinga vien Radviliðkio rajonui. Tai visos ðalies politinës sistemos prob-lema, kuri dësningai atsikartoja kiekviename rajone. Parlamentiniø parti-jø vietos skyriø stiprinimas, jø nusistatymas ilgai ir nuosekliai dirbti yraneiðnaudota Radviliðkio rajono politinës sistemos raidos galimybë.Rajonas, kurio vietinë politinë sistema labiau iðsivysèiusi, brandesnë,paprastai sklandþiau tvarkosi viduje ir sëkmingiau konkuruoja iðorëje.

Labai svarbus vietinio partijos skyriaus funkcionalumo rodiklis yratai, ar jis (skyrius) turi bent sàlygiðkai ryðkø ir potencialø lyderá-asmeny-bæ, kuris bûtø pajëgus vesti vietos partinæ organizacijà.

Pasak ekspertø, ryðkesnius vietinius lyderius turi Valstieèiø partija(62%) ir krikdemai (62%), ið dalies dar socialdemokratai (56%) (þr. 5 pav.).Jei tikëti ekspertais, tai nemenkà lyderio deficito krizæ patiria vietossocialliberalø skyrius.


"Politinio elito kompetencija ir jos atitikimas idealaus politiko modeliui"

Ekspertams buvo pateiktos ávertinti 14 "idealaus politiko savybiø"pagal tai, kiek jos bûdingos (arba nebûdingos) vietiniam politiniam elitui.Þinoma, taikliau pagal tas savybes bûtø galima apibûdinti konkretø poli-tikà, taèiau minëtà savybiø sistemà (vertinimo kriterijø sistemà) ið prin-cipo galima taikyti visai vietos politinio elito komandai. Apklausti eksper-tai buvo linkæ pritarti, kad bemaþ visos idealaus politiko savybës vieti-niam politiniam elitui yra daugiau ar maþiau bûdingos. Gerokai kritið-kiau yra vertinamos tik dvi ið 14 savybiø. Tai - politiko gebëjimas laisvaibendrauti bent viena uþsienio (Vakarø) kalba ir politiko gebëjimasiðvengti privaèiø ir vieðøjø interesø konflikto, galëjimas bûti ðiuo poþiûriunepaþeidþiamam. Bent ðiø dviejø kriterijø poþiûriu ekspertai, regis, iðtiesø uþèiuopë kelias esmines ir tipines mûsø politikø silpnybes. Beje,prastos uþsienio kalbos þinios prasmingai siejasi su kita rajono politinëssistemos yda - gebëjimu regiono interesams tinkamai atstovauti uþsieny-

5 pav. Kurie rajone veikianèiø partijø skyriai turi bent sàlygiðkai potencialø lyderá? (atsakiusiøjø "TURI" procentas)

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Liberaldemokratai

Socialliberalai

Konservatoriai

Liberalcentristai

Socialdemokratai

Krikdemai

Valstieèiø partija

Tëvynës sàjunga

Liberalø ir centrosàjunga

Lietuvoskrikðèionysdemokratai

Lietuvos valstieèiøNaujosiosdemokratijos partija

Liberalødemokratø partija

Naujoji sàjunga(socialliberalai)

Lietuvossocialdemokratøpartija

172



je. Dabarties sàlygomis politiniø lyderiø bendravimas su kolegomis irpartneriais per vertëjà tampa anachronizmu.

Galima bûtø pasidþiaugti, kad pagal kitus kriterijus vietos politiniselitas yra vertinamas palankiai ar netgi labai palankiai. Deja, tyrimo auto-riai yra linkæ màstyti kritiðkiau ir plëtoti hipotezæ apie tai, kad minëtasitin palankus rajono politinio elito vertinimas ekspertø yra ðiek tiekperdëtas. Kitaip tariant, galbût ekspertai ðiek tiek klysta?

Nenorëdami teigti, kad Radviliðkio rajono politinis elitas yranetinkamas, nefunkcionalus, visgi pageidautume atkreipti dëmesá á vienàesminæ aplinkybæ. Visø pirma, vertinimo masteliu èia yra "idealaus poli-tiko" idealiai iðreikðtos savybës. Antra, ðiame kontekste pagrástai galimaplëtoti mintá, kad profesionaliø politikø, ypaè, jei vertinsime vakarietiðko-sios politinës-demokratinës tradicijos poþiûriu, Lietuvoje kaip ir nëra. Áprofesionalià politikà daugelis mûsø þmoniø keliomis bangomis atëjo ponepriklausomybës paskelbimo, bûdami jau subrendæ ir visai kitoje pro-fesinëje terpëje susiformavæ specialistai. Tokiø politikos asmenybiø irprofesionalø, kurie politinëje terpëje bûtø brendæ ir socializavæsi deðimt-meèiais, mûsø ðalyje nëra. Pagaliau labai svarbus momentas èia yra poli-tiko asmenybë, jo charizma. Apie tai byloja tokiø politikø kaip M.Gandþio, V. Brandto, Dþ. Kenedþio, M. Teèer, M. Gorbaèiovo biografijos.

6 pav. Verslà atstovauti tinkanèio "idealaus" politiko savybës, kuriomis pasiþymi rajono politinis elitas: (atsakiusiøjø "BÛDINGA" procentas (%))

20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

Gali gana laisvai bendrauti bent viena uþsienio (Vakarø) kalba: anglø,vokieèiø, prancûzø, t.t.

Geba iðvengti privaèiø ir vieðøjø interesø konflikto, yra ðiuo poþiûriunepaþeidþiami

Geba generuoti savalaikes ir perspektyvias ekonominës ir socialinësplëtros idëjas

Nuolat disponuoja informacija, aktualia verslui, ir yra linkæs ðiainformacija dalintis

Geba efektyviai iðstoti (ypaè verslo klausimais)

Turi politinæ áþvalgà, geba politinius dalykus numatyti á prieká

Iðmano ir praktiðkai patys kasdien naudojasi informacinëmistechnologijomis

Norintiems bendrauti ir bendradarbiauti verslininkams,verslininkøsusivienijimams yra atviri,geranoriðki,pasiekiami

Yra atviri ir pagavûs tikrai perspektyvioms naujovëms

Nuoðirdþiai domisi problemomis su kuriomis susiduria vietos verslas irverslininkai

Turi gilesná supratimà apie verslà apskritai

Geba derinti interesus, spræsti konfliktus, sudaryti kompromisus

Turi aiðkiai apibrëþtas ir tvirtas paþiûras principiniais klausimais,taèiautuo pat metu yra lankstûs ir diplomatiðki

Iðmano bûtent rajono verslo interesus

173



Daþnas politiko karjeros modelis Vakaruose yra ðtai toks. Gabus irpareigingas jaunuolis pradeda aktyviai reikðtis vietiniame partijos skyriu-je, talkina vyresniems bendraþygiams. Ilgainiui jis ágyja patirties, pelnopasitikëjimà ir tampa vietiniu partiniu lyderiø. Toliau jo organizaciniustalentus ir kitas patrauklias savybes pastebi didesnio regioninio partijosskyriaus kolegos. Taip þingsnis po þingsnio, politinei karjerai bûdinguduobiø ir pakilimu keliu, þmogus ateina iki stambios partijos lyderio pozi-cijø. Panaðiu evoliuciniu keliu á politinæ virðûnæ kadaise atëjo M. Teèer,Dþ. Meidþoras ir kt. Pavyzdþiui, JAV politinei sistemai bûdinga tai, kaddauguma prezidentø pabuvoja valstijos gubernatoriaus poste ir pan. Þ.Ðirakas yra buvæs Paryþiaus meru. Taigi, faktas, jog daugelio politiniølyderiø politinis tapsmas yra ilgametis, laipsniðkas, kitaip tariant, evoli-ucinis, yra akivaizdus. Bûtent per tokià deðimtmeèiais uþtrunkanèià poli-tinæ socializacijà bûsimasis politinis lyderis iðsiugdo reikiamas savybes,ágyja unikalios patirties, kita vertus, ilgesnis brandinimo laikotarpis „fil-truoja“ þmones, dël vienø ar kitø savybiø negalinèius politinio lyderiovaidmens atlikti nepriekaiðtingai ar bent jau tinkamai. Ðiø argumentøðviesoje nuomonë, kad Lietuvoje profesionaliø politikø (ypaè regionuose)beveik nëra, atrodo átikinamesnë. Átaigiau atrodo ir mûsø nuomonë, kadekspertø polinkis lengva ranka priskirti savo rajono lyderiams idealauspolitiko savybes yra ðiek tiek perdëtas.


"Verslo ir vieðojo sektoriaus organizacijø funkcionalumas"

7 pav. Organizacijos pajëgumo, kompetencijos ir vadybinio potencialo poþymiai. Kaip visuotinai ir masiðkai pasireiðkia?

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Atv irumas naujov ëms ir kaitai


Daly v av imas áv airiuose tarptautiniuose ir ES projektuose, paramos gav imas iðPHARE, SAPARD, Leonardo Da Vinci ir kt.

Akty v us ir atsakingas rengimasis ES struktûriniø f ondø lëðø ásisav inimui

Gebëjimas generuoti naujas, originalias ir ambicingas v erslo ir/arbaorganizacinës plëtros idëjas

Ðiuolaikiðkai árengtos gamy binës ir kitos darbinës patalpos

Mentalinis pasirengimas "protingai" rizikai, kuri gali organizacijai atv erti naujasgalimy bes, paky lëti jà á aukðtesná ly gá

Moraliniai ir f inansiniai ásipareigojimai v ietos bendruomenei (sistemingai teikiamalabdara,akty v iai daly v aujama socialinës plëtros projektuose)

Akty v iai plëtojami tarptautiniai ry ðiai, bendrav imas ir partnery stë

Naujas arba bent sàly ginai naujas transportas (iki 5m. senumo)

Ðiolaikinë rinkodara


Intranetinio ry ðio tarp organizacijos sky riø naudojimas


Strateginio planav imo diegimas

Aukðtos technologijos gamy binës linijos

Ðiuolaikiðka personalo atrankos ir personalo ugdy mo sistema

Etatas arba padaliny s skirtas organizacijos áv aizdþiui ir ry ðiams su v isuomenepuoselëti

Visai nëra Vienoje kitoje organizacijoje Masinis reiðkiny s

174




"Organizacijø pajëgumo, kompetencijos ir vadybinio potencialo vertinimas"

Ekspertai vertino rajono verslo organizacijas pagal aðtuoniolikapoþymiø, paprastai charakteringø efektyviai verslo organizacijai. Buvoklausiama, kaip visuotinai ir masiðkai ðie poþymiai pasireiðkia. Kaipmatyti ið struktûrinës reitingo diagramos (þr. 7 pav.), pagal visus 18poþymiø ganëtinai simetriðkai dominuoja atsakymo kategorija "vienoje -kitoje organizacijoje". Ið visø maþiausiai procentiniø daþniø teko atsaky-mo kategorijai "masinis reiðkinys". Pesimistinë atsakymo kategorija "visainëra" reitingo diagramos struktûroje paþymëta tamsiu tonu. Silpnesniojirajono verslo organizacijø pusë yra tai, kad nediegiama ðiuolaikiðka per-sonalo atrankos ir ugdymo sistema, nëra aukðtos technologijos gamybiniølinijø, pasigendama strateginio planavimo ir kt. Ðie aðtuoniolika poþymiøyra kartu ir orientyras, kuriuo turëtø rajono organizacijos remtis, siek-damos veiklos efektyvumo ir modernios organizacijos statuso.

Konstatavus, kaip ir tikëtasi, ið dalies pesimistiná rajono versloorganizacijø efektyvumo (tiksliau jo deficito) vaizdà, aktualus darosiekspertinis klausimas apie tai, ar verslo organizacijoms realu artimiausiumetu pasiekti pozityvø masiná proverþá pagal visus 18 parametrø?Atsakymo á ðá klausimà rezultatai atspindëti 8 pav.

8 pav. Ar realu artimiausiu metu pasiekti pozityvø masiná proverþá? (atsakiusiøjø "TAIP" procentas (%))

10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%


Aukðtos technologijos gamybinës linijos

Naujas arba bent sàlyginai naujas transportas (iki 5m. senumo)

Etatas arba padalinys skirtas organizacijos ávaizdþiui ir ryðiams su visuomene puoselëti

Ðiolaikinë rinkodara

Ðiuolaikiðka personalo atrankos ir personalo ugdymo sistema

Mentalinis pasirengimas "protingai" rizikai, kuri gali organizacijai atverti naujas galimybes, pakylëti jà áaukðtesná lygá

Aktyviai plëtojami tarptautiniai ryðiai, bendravimas ir partnerystë

Gebëjimas generuoti naujas, originalias ir ambicingas verslo ir/arba organizacinës plëtros idëjas

Strateginio planavimo diegimas

Atvirumas naujovëms ir kaitai


Aktyvus ir atsakingas rengimasis ES struktûriniø fondø lëðø ásisavinimui

Ðiuolaikiðkai árengtos gamybinës ir kitos darbinës patalpos

Moraliniai ir finansiniai ásipareigojimai vietos bendruomenei (sistemingai teikiama labdara,aktyviaidalyvaujama socialinës plëtros projektuose)

Intranetinio ryðio tarp organizacijos skyriø naudojimas


Dalyvavimas ávairiuose tarptautiniuose ir ES projektuose, paramos gavimas ið PHARE, SAPARD, LeonardoDa Vinci ir kt.

175



Jei kalbama apie organizacijø ateitá, tai vaizdas labiau optimistinis.Labiausiai tikimasi proverþio tokiose srityse kaip dalyvavimas tarptauti-niuose projektuose, ES paramos gavimas, ðiuolaikiðkø ir kompiuterizuotøpatalpø bei intraneto árengimas ir kt. Deja, pagal kai kuriuos esminiuskonkurencingos verslo organizacijos poþymius ekspertai prognozuoja,(matyt, visai pagrástai), gerokai kuklesnius pasiekimus. Tai tokie dalykai,kaip antai: ISO standarto ádiegimas, aukðtø technologijø gamybinës lini-jos, ðiuolaikinë rinkodara ir kt.


"Vieðojo administravimo funkcionalumo ávertinimas"

Ekspertams buvo pateikta aðtuoniolika porø bûdvardþiø arbatiesiog apibûdinimø, charakterizuojanèiø rajono vieðàjá administravimàteigiamai arba neigiamai (þr. klausimyno pavyzdá ir 9 pav.).

9 pav. Semantinis diferencialas (Vieðojo administravimo reitingas)

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Iðsisëmæs <---> Turintis potencialà

Vengiantis naujoviø <---> Diegiantis naujoves

Nekompetetingas <---> Kompetetingas

Nelinkæs bendradarbiauti <---> Linkæs bendradarbiauti

Darudþiantis, ribojantis <---> Palaikantis ir pritariantis

Pakrikæs <---> Organizuotas

Nereiklus <---> Reiklus

Gyvenantis ðia diena <---> Galvojantis apie ateitá

Valdingas <---> Liberalus

Sutrikæs <---> Susivokæs

Atgyvenæs <---> Modernus

Sustabarëjæs <---> Kûrybiðkas, lankstus

Atitrûkæs nuo gyvenimo <---> Jauèiantis gyvenimo pulsà

Korumpuotas <---> Áveikæs korupcijà ir atsiribojæs nuo jos

Apsnûdæs ir pavargæs <---> Aktyvus, verþlus, gyvibingas

Vykdantis centro nurodymus <---> Drástantis oponuoti

Egoistiðkas <---> Susirûpinæs vieðaisiais interesais

Vëluojantis <---> Operatyvus

neigiamas neautralus teigiamas

Kompetentingas mpetentingas

Mastantis strategiðkai ir galvojantis apie ateitá Prasmegæs rutinoje ir gyvenantis ðia diena

Aktyvus, verþlus, gyvybingas Apsnûdæs ir pavargæs

Atviras naujovëms, diegiantis naujoves Uþdaras naujovëms, vengiantis naujoviø

Susivokæs ir þinantis ko siekia Pasimetæs ir sutrikæs

Susirûpinæs vieðaisiais interesais Egoistiðkas, besirûpinantis pats savimi

Jauèiantis gyvenimo pulsà ir realistiðkas Atitrûkæs nuo realaus gyvenimo

Operatyvus ir suspëjantis Nespëjantis ir vëluojantis

Pabandykite ávertinti, apibûdinti rajono vieðàjá administravimà

176



Didþiausià plotà struktûrinëje reitingo diagramoje uþima tamsustonas, kuris þymi teigiamà vieðojo administravimo vertinimà. Ðviesiausiastonas, þymintis neutralø vertinimà, uþima antrà pagal dydá plotà. Minëtasabi vertinimo kategorijas apjungus, matyti, jog pagal visus 18 bruoþøkiekybiðkai akivaizdþiai dominuoja teigiamas ar bent jau neutralus rajonovieðojo administravimo vertinimas. Nors atvirai neigiami vertinimai irnedominuoja, vis dëlto jø bûta, todël verta ðá gauto rezultato aspektàiðnagrinëti iðsamiau. Ypaè tas neigiamas savybes, kurios buvo pabrëþi-amos daþniau. Ðtai apie 20% ekspertø pabrëþë tokias neigiamas rajonovieðojo administravimo savybes kaip vëlavimà ir operatyvumo stokà,egoizmà, polinká á korupcijà. Toliau verta atkreipti dëmesá, jog kiek dau-giau nei 10% ekspertø nurodë, esà rajono vieðasis administravimas yra"apsnûdæs", "sutrikæs", "gyvenantis ðia diena ir negalvojantis apie ateitá".Jei vieðàjá administravimà bûtø vertinæ ne ekspertai, o bendroji gyvento-jø populiacija (liaudis), galima tikëtis, jog neigiami vertinimai bûtø ágavægerokai aukðtesnius neigiamus procentinius áverèius.


"Organizacijø informuotumas ir kompetencija eurointegracijos klausimais"

Lietuva áþengë á lemiamà ir negráþtamà eurointegracijos procesofazæ. Ðio visuotino reiðkinio atgarsiai atsispindi kiekviename rajone, taippat ir Radviliðkio rajone. Be to, aiðku, kad per artimiausius 5 ar 10 metøvyks faktinis integracijos átvirtinimas ir ásitvirtinimas visose visuomeniniogyvenimo sferose. Akivaizdu, kad ðá procesà reikia iðmanyti, reikia ágyti"eurointegracinës" kompetencijos, iðsiugdyti bûrá ðios srities ekspertø.Praktiðkai tai reiðkia, jog kiekvienos srities specialistas (finansininkas,teisininkas, technologas ir pan.) turëtø ágyti europiniø kompetencijø bentjau savo tiesioginës profesinës veiklos srityje. Kita vertus, akivaizdu, kadatitinkamø þiniø ir kompetencijø Lietuvos, o taip pat ir Radviliðkio rajonospecialistams, labai dar trûksta. Toká bûvá atspindi ir ekspertinës apklau-sos rezultatai (þr. 10 pav.).

10 pav. Ar rajono organizacijø informuotumas ir kompetencija yra pakankama? (atsakiusiøjø "NEPAKANKA" procentas (%))

60% 65% 70% 75% 80% 85% 90% 95% 100%

Apie paramà, kurià ES pasirengusi skirti Lietuvai (apie konkreèius fondus, lëðøásisavinimo bûdus, sàlygas atskaitomybæ)

Apie politinæ administracinæ ES santvarkà

Apie ávairius specif inius reikalavimus, kuriuos ES teisynas kelia verslui (èiaturima galvoje ekologinius,technologinius,darbo saugos ir kitus reikalavimus)

Apie verslo teisinæ aplinkà bûsimoje ES

Apie perspektyvias verslo ðakas ir technologijas

Apie tarptautines verslo organizacijas, asociacijas

Apie rinkas, vartotojus, uþsakovus, galimus partnerius ir panaðiai

Apie ðiuolaikinæ kompleksinës apimties sudëtingø projektø vadybà

177



Pagal aðtuonias skirtingas eurointegracijos sritis atsakymø kate-gorija informuotumas ir kompetencija "NEPAKANKAMA" surinko nuo 66iki 96 procentiniø daþniø. Tai, kad ekspertai bemaþ visuotinai pripaþástaeurokompetencijø deficità, yra natûralu. Tai trivialus faktas, kadangi kuranksèiau tokiø kompetencijø buvo galima ágyti? Juk atitinkamas proce-sas istoriðkai dabar tik teuþgimsta ir mes esame ðio proceso liudininkaibei aktyvûs dalyviai. Bûtø kur kas blogiau, jei ekspertai kompetencijødeficito atitinkamoje srityje nebûtø linkæ pripaþinti. Juk kompetencijosstokos pripaþinimas ir jos poreikio ásisàmoninimas yra pirmas þingsnis ájos ágijimà. Vëlgi yra ádomu paþvelgti, kokiais klausimais kompetencijosstoka jauèiama labiausiai.

Visø labiausiai stinga iðmanymo apie ðiuolaikinæ kompleksinësapimties sudëtingø projektø vadybà, taip pat apie rinkas, vartotojus, apietarptautines verslo asociacijas, perspektyvias verslo ðakas bei apie teisinæverslo aplinkà ES.

Savivaldybës administracijai, Pramonës, prekybos ir amatø rûmams,stambesniø vietos organizacijø vadovams reikëtø pamàstyti apie tai, kaipimtis iniciatyvos ir kokiais bûdais ðá þinojimo deficità áveikti bei paten-kinti kompetencijos poreiká. Èia tiktø paèios ávairiausios formos:staþuotës, savarankiðkas mokymasis, reguliarios informacijos paieðkosinternete ir jø apibendrinimas, kviestiniø specialistø ir ekspertø vizitaci-jos rajone, sistemingos vietos specialistø iðvykos á ávairius ðvieèiamuosiusrenginius ir seminarus, kuriuos rengia ministerijos, universitetai ir kitosorganizacijos. Ðioje srityje reikalingas nepertraukiamas mokymasis irreikalingos ávairios minëtos organizacinës formos, sudaranèios sàlygastokiam mokymuisi.


"Gebëjimas generuoti plëtros idëjas"


"Plëtros idëjø turëjimas organizacijos lygmeniu"


"Plëtros idëjø turëjimas rajono lygmeniu"

11 pav. Plëtros idëjø turëjimas organizacijos bei rajono lygmeniu

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Tokiø idëjø nëra ir matyti, kad jø artimiausiu metuneatsiras

Tokiø idëjø dar nëra, bet yra gilus supratimas, jog tokiøidëjø reikia

Manytume jog tokiø idëjø mes jau turime ir netrukuspradësime jas ágyvendinti

Tokios idëjos jau mezgasi, vyksta intensyvi jø paieðka


Plëtros idëjø turëjimas organizacijos lygmeniu

Plëtros idëjø turëjimas rajono lygmeniu

178



Klausimas, ar regione tiek organizacijø lygmeniu, tiek viso rajonolygmeniu yra perspektyviø plëtros idëjø yra pats svarbiausias. ÞinomàBiblijos frazæ "pradþioje buvo þodis" èia galima perfrazuoti á "viskasprasideda nuo idëjos". Jei visai nëra idëjø, tai, tikëtina, jog nebus rajoneir raidos proverþiø, nors istorinis momentas ir geopolitinë konjunktûra,kaip buvo parodyta ðios ataskaitos teorinëje dalyje, tam ið principo yralabai palankus.

Kaip matyti ið lyginamosios diagramos, vertindami plëtros idëjøturëjimà, ekspertai nebuvo linkæ iðsakyti nei kraðtutinai pesimistiniø, neikraðtutinai optimistiniø vertinimø. Daugiausia procentiniø daþniø (apie50%) teko nuosaikià nuomonæ iðreiðkianèiai atsakymø kategorijai: "tokiosidëjos jau mezgasi, vyksta intensyvi jø paieðka". Verta atkreipti dëmesá átai, kad sukelti pozityvø plëtros proverþá vieno organizacijos lygmeniuyra paprasèiau nei analogiðkà akcijà atlikti regiono lygmeniu. Todël visainatûralu, kad plëtros idëjø turëjimà organizacijos lygmeniu ekspertaivertino optimistiðkiau nei tà patá rodiklá viso rajono plëtros kontekste.Pavyzdþiui, atsakymo kategorijai "manytume, jog tokiø idëjø mes jauturime ir netrukus pradësime jas ágyvendinti", vertinant rajono situacijàtenka 8%, atitinkamai vertinant organizacijos situacijà - 31%.Simptomiðka, kad paèiai optimistiðkiausiai atsakymo kategorijai "mes jauágyvendinime tokias idëjas" tenka tuðèia aibë atsakymø. Organizacijoslygmeniu ávertis siekia 4%, o rajono lygmeniu - 0% (!). Manytume, jogorganizacijos lygmeniu ekspertai situacijà ávertino daugiau ar maþiauadekvaèiai, tuo tarpu rajono situacija, nors ir ávertinta kukliau, vis dëltomûsø nuomone, yra kiek pagraþinta. Perspektyviø plëtros idëjø rajonetikrai trûksta, jø deficitas akivaizdus. Vadinasi, regiono vieðajam admi-nistravimui, sàveikaujant su verslo elito atstovais, iðkyla uþdavinys perartimiausius keletà metø suformuluoti bent dvi - tris tokias idëjas.

Plëtros idëjø stoka natûraliai lemia ir sàlyginai pesimistináatsakymà á kità esminá klausimà: "Ar rajono bendruomenë yra apsispren-dusi, kurios ið plëtros idëjø yra prioritetinës...? Ar dël prioritetø susitar-ta?". Jei stinga idëjø, tai nelabai yra pagrindo jas ranguoti pagal jø aktu-alumà bei eiliðkumà.

12 pav. Plëtros idëjø prioritetø pasiskirtymas

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%

Prioritetai nenustatyti kadangi paèios idëjos dar„nesukristalizuotos“

Viena kita idëja jau yra, taèiau jø prioritetiðkumas darnenustatytas

Dël ávairiø idëjø prioritetiðkumo vyksta derybos,átikinëjimas, sprendimø paieðka.

Dël ávairiø idëjø prioritetiðkumo baigiama susitarti

Dël prioritetø, visiðkai susitarta, dël jø ið esmësnebesiginèijama


179




"Strateginë plëtra ir socialinë konfrontacija"


"Socialinës konfrontacijos laipsnis, ágyvendinant strateginës plëtros idëjas"

Verslas, vieðasis administravimas, politinës partijos ir nevyriausy-binës organizacijos, taip pat þiniasklaida yra tos socialinës institucijos irjëgos, kurios paprastai stumia regiono plëtrà, nemenkai prisideda prieregiono pasiekimø ir/arba nesëkmiø. Sunkoka ásivaizduoti sëkmingà irstabilià regiono plëtrà, kuomet minëtos socialinës institucijos konfrontuo-ja, veikia skirtingai, tarsi, prieðingomis kryptimis nukreipti vektoriai(jëgos). Pavyzdþiui, kaip þinomoje A. Krylovo pasakëèioje: "gulbë - ádangø, lydeka - á vandená, o vëþys - atbulas". Atsakymo á klausimà apiesocialinës konfrontacijos laipsná regiono strateginës plëtros proceseatsispindi 13 pav. (taip pat þr. klausimyno pavyzdá).

Jëgos (verslas, vieðasis, partijos, nevyriausybinës, þiniasklaida) veiktø nuoþmiai susiprieðindamos Jëgos veiktø susiprieðindamos Jëgos rastø kompromisà ir susiprieðintø tik ið dalies Visos jëgos veiktø sklandþiai ir suderintai

0

81

15

4

Jei tektø „kautis“ uþ interesus ir idëjas, kurios rajone suvokiamos kaip daugiau ar maþiau strateginës, tai ar minëtos penkios jëgos gebëtø veikti suderintai? Labiausiai tikëtina,(%):

13 pav. Socialinës konfrontacijos laipsnis, ágyvendinant strateginës plëtros idëjas

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

Jëgos (verslas, vieðasis, partijos, nevyriausybinës,þiniasklaida) veiktø nuoþmiai susiprieðindamos

Jëgos veiktø susiprieðindamos

Jëgos rastø kompromisà ir susiprieðintø tik ið dalies

Visos jëgos veiktø sklandþiai ir suderintai

180



Rezultatai ðiuo klausimu yra visai palankûs. Kraðtutinës vertinimokategorijos "nuoþmus susiprieðinimas" (0%) ir "visos jëgos veiktøsklandþiai" (4%), kaip matyti, beveik negauna procentiniø daþniø. Toskraðtutinës kategorijos atspindi arba konfrontacijà, kuomet raida kom-plikuota, arba visiðkà pritarimà, kuomet nebëra nuomoniø ávairovës,nebëra alternatyvø, vadinasi, nebëra ir laisvos minties bei demokratijos.

Visø daugiausia daþniø (81%) tenka kategorijai "jëgos rastø kom-promisà ir susiprieðintø tik ið dalies". Demokratinës visuomenës sàly-gomis tai yra labai patraukli situacija, kadangi dar pasireiðkia nuomoniøir poþiûriø ávairovë, taèiau ilgainiui dël svarbiausiø dalykø susitariama irakivaizdþios socialinës konfrontacijos nëra. Vadinasi, nëra ir papildomøkliûèiø uþsibrëþtoms strateginës plëtros siekiamybëms ágyvendinti. Esantdaugiau ar maþiau iðreikðtai konfrontacijai bei nesuderinamumui, efek-tyvi plëtros veikla tampa ribota ir maþiau rezultatyvi. Kaip pavyzdá vertaprisiminti nesenà ir liûdnà Radviliðkio kaimyno, Ðiauliø miesto, patirtá,ágyvendinant LEZ (laisvosios ekonominës zonos) projektà. Vieni Ðiauliøpolitikai ðá projektà stûmë á prieká, kiti gi kaiðiojo pagalius á ratus.Projektas, kaip þinia, nepavyko. Kitas pavyzdys, tam tikra socialinë ávai-riø jëgø ir institucijø konfrontacija ðalyje, kuri daugiau ar maþiaupasireiðkia dël Ignalinos atominës elektrinës uþdarymo. Tai savotiðkauþdelsto veikimo socialinë ir politinë bombelë, kuri vienà dienà driok-stelës. Ið kitø kraðtø patirties yra þinoma, jog, pasiûlius kokias norsplëtros idëjas, daþnai kyla ekologiniai þaliøjø sàjûdþiai ir pan., kurie nere-tai blokuoja planus ir sumanymus. Tai rodo, kaip svarbu yra kiekvienàidëjà plaèiai ir demokratiðkai aptarti regiono bendruomenëje, ávertintivisus privalumus ir pavojus, jei reikia, panaudoti átikinëjimo ir vieðosiosnuomonës formavimo technologijas per þiniasklaidà ir pan. Labai atsakin-gas vaidmuo ðiame procese tenka rajono vieðajam administravimui. Èiaverta prisiminti, kad rajono bendrojo plano parengimas, kuris taip pat yravienas ið strateginës plëtros dokumentø, ápareigoja vietos administracijàiðnagrinëti vieðàjà nuomonæ, organizuoti vieðus bendrojo plano ir jossprendimø svarstymus visuomenëje. Ðitokiø demokratiniø vieðo svarsty-mo akcijø metu potencialias konfrontacijas galima bent ið dalies valdytiir jas ið anksto uþkardyti.

Galima tik pasidþiaugti, jog pagal konfrontacijos laipsnio rodikláRadviliðkio rajonui jo plëtros situacija yra visai palanki. Visgi èia ne-derëtø "uþmigti ant laurø", juk tai gali bûti tik tyla prieð audrà. Kol nëraplëtros idëjø, konkreèiø dideliø projektø, tol ir nekyla pavojus kokiosnors grupës interesams, tol nekyla ir konfrontacijos dël vienø ar kitøplëtros prioritetø. Kai tik iðsirutulios konkreèios idëjos ir projektai, tuo-jau pat potencialiai gali susiprieðinti interesai ir poþiûriai.


"Rajono tapatumo suvokimo gylis ir plëtros idëjø branda"


"Rajono tapatumo ir já sudaranèiø sudedamøjø vertinimas"

Kaip jau raðyta teorinëje ataskaitos dalyje, funkcionalaus strate-ginës plëtros plano parengimas, prieð tai neidentifikavus rajono tapatu-mo, yra maþai tikëtinas. Jei rajono savastis, jo privalumai ir trûkumai, gal-imybës ir ribotumai nëra suvokti kompleksiðkai ir giliai, tai labai tikëti-na, kad graþûs planai pakibs ore, nuolat strigs. Sàvoka "kompleksiðkai"ðiame kontekste reiðkia, jog pagal galimybes turëtø bûti paþintos VISOS(!) pagrindinës rajono tapatumà apsprendþianèios sudedamosios: gam-tinë-geografinë aplinka ir ekologija, demografija ir þmogiðkieji iðtekliai,ûkis ir ekonomika, kultûrinis paveldas, infrastruktûra ir kt.

181



14 paveiksle yra pateikti ekspertinio vertinimo rezultatai apie tai,kaip giliai yra paþintos ávairios rajono tapatumà apsprendþianèiossudedamosios. Toliau, 15 paveiksle, yra atspindëta ekspertø nuomonëapie tai, kurios ið sudedamøjø yra plëtros kliuvinys, o kurios yra priva-lumas.

Pasak ekspertø, sàlygiðkai prasèiau yra paþintos tokios sudedamo-sios kaip ekologija, taip pat ekonomika, ûkis, verslas. Tuo tarpu giliau-siai yra paþintas kultûrinis paveldas, dar gamtinë-geografinë aplinka.Kultûros paveldà ir susisiekimo infrastruktûrà (kelius, vamzdynus, tran-zito situacijà) ekspertai buvo linkæ apibûdinti kaip didþiausius rajonoplëtros privalumus.

14 pav. Kaip giliai yra paþintos pagrindinës Jûsø rajono tapatumà sudaranèios dedamosios?

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%



Gamtinë - geografinë aplinka

Socialinë sfera plaèiàja prasme(sveikatos, ðvietimo ástaigø tinklas,

teisësauga)

Susisiekimo infrastruktûra (keliai,vamzdynai, tranzitas ir kt.)


Ekologija

Labai pavirðutiniðkai Gana pavirðutiniðkai Neþinau, neturiu nuomonës Gana giliai Labai giliai

15 pav. Kuri ið plëtros dedamøjø yra rajono plëtros privalumas, o kuri plëtros kliuvinys? (atsakiusiøjø "PLËTROS PRIVALUMAS" procentas (%))

30% 35% 40% 45% 50% 55% 60% 65% 70% 75% 80%


Socialinë sfera plaèiàja prasme (sveikatos, ðvietimo ástaigøtinklas, teisësauga)

Ekologija

Gamtinë - geografinë aplinka


Susisiekimo infrastruktûra (keliai, vamzdynai, tranzitas ir kt.)


182



Þinome, kad Radviliðkis neturi didelës vertës ir reikðmës kultûrospaveldo objektø, kaip antai Vilniaus senamiestis arba Kryþiø kalnasÐiauliø apylinkëse ir pan. Vis dëlto yra nemaþai vietinës reikðmës objek-tø, kurie yra sàlygiðkai patrauklûs ir neblogai sutvarkyti. Privalumas èiayra tai, kad Radviliðkis yra tranzitinis regionas. Ðiuo poþiûriu netgi ir vie-tinës reikðmës paveldo objektas, jei jis ir jo aplinka sutvarkyti, jei ádieg-ta tam tikra marketingo sistema, pvz., nuoroda-þenklas ðalia kelio, infor-macija internete, taip pat, jei netoliese iðplëtota paprasèiausiø (bûtinia-musiø) paslaugø infrastruktûra (aikðtelë, kavinukë, motelis), jis traukiavaþiuojantèius magistrale, kvieèia nors trumpam pasukti á ðalikelæ, ápiltidegalø, uþkàsti, sustoti nakvynei ir pan. Toks pats objektas, esantis keliøtinklo periferijoje, rajono uþkampyje, neneigiant jo kultûrinës vertës,neturi jokiø marketinginiø perspektyvø, tuo tarpu objektas ir jo aplinka,esantys greta magistralës, potencialiai ágauna visai kitokius komercia-lizacijos ðansus. Matyt, tuos dalykus visai intuityviai ir teisingai pajutoekspertai. Ir visai nederëtø pulti á pesimizmà, kad rajone nëra iðskirtinësiðliekamosios vertës paveldo objektø. Reikia puoselëti tai kas yra, o ypaènetoli magistralës.

Kaip sàlygiðkai didþiausios regiono plëtros kliûtys yra ávardytiþmogiðkieji iðtekliai ir demografija bei socialinë sfera plaèiàja prasme,apimanti sveikatos, ðvietimo paslaugas, teisësaugos bûklæ. Demografinësituacija rajone ið tiesø prasta, maþas gimstamumas, maþëja darbingoamþiaus þmoniø, gabesnis jaunimas iðsimokslinæs nebegráþta á Radviliðká.Taèiau minëtos tendencijos ðiandien bûdingos kiekvienam ðalies rajonui,iðskyrus galbût sostinæ ir pan. Visoje Europoje (ir Rytø, ir Vakarø)demografinë padëtis yra nedþiugina. Demografinius ir darbo jëgos iðtek-lius nemenka dalimi atstatyti padeda imigrantai. Ilgainiui, pagerëjusekonominei situacijai, minëtas imigracijos reiðkinys ims reikðtis irLietuvoje.

Dabar labai svarbu iðsaugoti ir puoselëti ðvietimo sistemà (ne tikbendràjá lavinimà, bet ir profesiná rengimà), sveikatos apsaugà,teisësaugà.

Ið pradþiø keletas minèiø apie teisësaugà. Nëra gerai, kad Lietuvosástatymai savivaldybëms beveik nesuteikia svertø ryþtingiau veiktiteisësaugos procesus, vykstanèius jø teritorijoje. Èia neagituojama apri-boti valdþiø atskyrimo principà, taèiau yra nenormalu, kai teisësaugaeliminuojama ið savivaldos struktûrø ir yra iðstumta uþ savivaldos institu-cijø paveikumo ribos. Matyt tam átakos turëjo ankstyvojo valstybingumoatstatymo etapo (1990-1993 m.) politinës realijos Lietuvoje. Tuomet kaikurie etniðkai miðrûs rajonai (Vilniaus, Ðalèininkø ir kt.) buvo laikominestabiliais (prosovietiniais, prorusiðkais), todël ástatymus siekta iðleistitokius, kad vietos municipalitetai neturëtø në maþiausio paveikumovietos jëgos struktûroms, ypaè ginkluotiesiems teisësaugos padaliniams.Baimintasi tokio tipinio scenarijaus: viena ar susimokiusios kelios vietossavivaldybës paskelbia autonomijà, o vietos policija, prokuratûra ir pan.ðià iniciatyvà atvirai palaiko. Tokia baimë anuomet buvo pagrásta, tai áti-kinamai rodo Moldovos, Gruzijos ir kt. posovietiniø respublikø patirtis.Visgi negráþtamai átvirtinto nacionalinio valstybingumo bei ðalies politiniostabilumo sàlygomis teisësaugos struktûrø atskyrimas nuo vietos savival-dos struktûrø yra anachronizmas ir demokratijos kliuvinys. Galima dary-ti prielaidà, kad bendrame eurointegracinës politikos ir ypaè subsidiaru-mo5 politikos kontekste, ðitoks ne visai funkcionalus status quo ateityjebus koreguojamas ir vietos savivalda ágaus didesná paveikumà vietosteisësaugai.

5Subsidiarumo politika ir praktika reiðkia, jog centrinës valdþios organai turëtø deleguoti visas tas funkcijas iratsakomybes, kurias vietos valdþia ir organizacijos gali realizuoti në kiek ne blogiau nei vadinamasis centras.Subsidiarumo plëtra yra veiksmingas demokratijos plëtros instrumentas apskirtai: tegul vietos bendruomenës kuo daugiautvarkosi savarankiðkai ir uþ tai atsako.

183



Kita regiono plëtros problema konstatuoto þmogiðkøjø iðtekliødeficito akivaizdoje yra profesinis rengimas ir suaugusiøjø ðvietimas.Pozityvus proverþis ugdant rajono þmogiðkuosius iðteklius ámanomas tiktuomet, kai greta bendrojo lavinimo sistemos rajone gerai funkcionuos irprofesinio rengimo bei suaugusiøjø ðvietimo institucijos. Problema yratai, kad, viena vertus, tokios institucijos sëkmingam rajono þmogiðkøjøiðtekliø brandinimui yra ypaè svarbios, taèiau jos paprastai savivaldybëmsnëra pavaldþios. Jos daþnai priklauso apskritims arba tiesiog ministerijai.Paradoksas pasireiðkia tuo, kad minëtø ðvietimo institucijø vaidmuorajone yra labai svarbus, taèiau savivaldybës neturi joms jokio paveiku-mo. Todël rajono Savivaldybei reikëtø pagalvoti apie ávairias lanksèiasbendradarbiavimo formas su vietos profesinio rengimo institucijomis,pagalvoti, kaip per projektinæ veiklà skatinti formalø ir neformalø suau-gusiøjø ðvietimà, taip pat perkvalifikavimà, tæstiná kvalifikavimàsi ir pan.Reikëtø visapusiðkai siekti, kad rajono jaunimas ir jauni suaugusieji,kuriø ástatymas jau nebeápareigoja privalomai mokytis, visvien vienokiaar kitokia forma mokytøsi profesijos, amato, lankytø kursus, tegul irtrumpalaikius, taèiau suteikianèius bent kokià kvalifikacijà ir pan. Reikiasuvokti, kad mokymosi ir persikvalifikavimo procesuose nedalyvaujantysasmenys, ypaè jauni bedarbiai ir konkreèios kvalifikacijos bei sertifikatøneturintys asmenys, ðitaip tik "uþðaldo" savo socialiai nepalankià bûsenà,uþkerta kelià pagerinti savo gyvenimà ateityje, kai tik pagerës ekono-minë konjunktûra ir bus ryðkesnis ekonomikos augimas. Tai reiðkia, kadrajone tiesiog nokinama ir gausinama bedarbiø ir paðalpø gavëjø armija,didëja darbingo amþiaus þmoniø, atsidurianèiø ties socialinës atskirtiesriba, nuoðimtis. Ðiuo poþiûriu iðkalbinga tarptautinë patirtis. Vakaruose,pvz., Vokietijoje, pilieèiai, oficialiai nurodydami savo profesiná-socialinástatusà, tarkime mokesèiø administravimo tarnyboms, gali nurodyti: "inWeiterbildung"6. Tai reiðkia, kad þmogus persikvalifikuoja ir toks statusasyra oficialiai pripaþástamas valstybës su visomis ið to iðplaukianèiomissocialinëmis lengvatomis ir garantijomis.

Savivaldybei taip pat reikëtø pagalvoti apie lanksèias bendradar-biavimo formas su kaimyninio Ðiauliø miesto aukðtosiomis mokyklomis(universitetu, kolegijomis) profesinio rengimo institucijomis. Þmogiðkøjøiðtekliø problema ið tiesø aktuali Lietuvai, ypaè rajonuose, ir Radviliðkioregionas èia nëra ypatingas. Todël rajono vieðajam sektoriui ir ypaè ver-slo struktûroms reikëtø pagalvoti apie tikslines stipendijas, kuomet per-spektyvûs asmenys yra pasiunèiami mokytis, suteikiant jiems vienokià arkitokià paramà ir sudarant sutartá dël gráþimo ásidarbinti. Atitinkamøprecedentø ðalyje yra, taèiau teisinë sistema tokioms iniciatyvoms nërapalanki. Darbdaviø teisëtus interesus èia tarsi uþgoþia bendroji þmogausteisiø samprata. Vis dëlto, þmogus gali rinktis, ar tokià sutartá sudaryti, arne. Jei asmuo, norintis ágyti diplomà ir kompetencijà, sudaro sutartá ir pri-ima finansinæ paramà, tai natûralu, kad prisiima ir tam tikrus ásipareigo-jimus. Abstrakèiai spekuliuoti þmogaus teisiø sàvoka èia nederëtø. Èia tikpasireiðkia Lietuvos teisinës sistemos nelankstumas ir vienpusiðkaspoþiûris. Pavyzdþiui, demokratiniuose kraðtuose panaðias sutartis su savoklubais ar prodiuseriais sudaro sporto arba popþvaigþdës. Jei vëliau jienevykdo ásipareigojimø, privalo vienokia ar kitokia forma atsakyti. Irniekas tokiu atveju nekalba apie þmogaus teisiø paþeidimà.

Bet kuriuo atveju savivaldybei, norinèiai puoselëti savo þmogið-kuosius iðteklius, labai svarbu imtis ðioje srityje iniciatyvos, veiktitradicinëmis ir netradicinëmis priemonëmis (aplenkiant susiklosèiusiàpraktikà) paremtomis inovacija.

6Toks statusas gali bûti oficialiai nurodomas greta kitø kategorijø: Beamte (valdininkas, valstybës tarnautojas);Angestellte (ádarbintas darbuotojas); selbstaendig (þmogus, turintis savo verslà); freiberuflich (laisvos profesijos atstovas:advokatas, þurnalistas, architektas).

184




"Rajono strateginiø interesø suvokimo aiðkumo vertinimas"

Ðioje ataskaitoje ne kartà buvo bandoma pagrásti, jog sëkmingaregiono strateginë plëtra labiau tikëtina tuomet, kai:

a) rajono tapatumas yra suvoktas kaip visuma ir aiðkiai apibrëþtas;

b) rajono strateginiai interesai yra suvokti giliai ir aiðkiai apibrëþti.

Jei minëti dalykai nëra suvokti ir aiðkiai struktûruoti, tai sëkmingarajono strateginë plëtra yra maþai tikëtina. Tokiu atveju vietos ben-druomenë lyg ir panaði á statybininkø brigadà, kuri rausia tranðëjas ávai-riomis kryptimis ir gyliu, kloja pamatus, mûrija sienas, taèiau neturi neisklypo, nei pastato plano, neþino galutinio tikslo, neþino, kokio tipoobjektà stato. Vaizduotë èia pieðia mums toká maþai racionalø, kadnesakytume apokaliptiná, vaizdà, taèiau blobai yra tai, kad ne vienojeðalies savivaldybëje pagrindiniai strategavimo veikëjai dirba bûtent taip.Èia vëlgi yra visos ðalies administravimo kultûros problema, o ne ypatin-ga kurio nors vieno rajono problema7. Taigi, neturint daugiau ar maþiauaiðkaus ir struktûruoto rajono tapatumo bei strateginiø interesø vaizdo,sunku kryptingai irtis á prieká. Ekspertø atsakymai ðiais klausimaispateikti 16 ir 17 paveiksluose.

Atsakymø pasiskirstymai atkartoja ne kartà ðiame tyrime nustatytàtendencijà, jog bûtent kraðtutinëms vertinimo kategorijoms tenka labaimaþai procentiniø daþniø. Dauguma daþniø tenka vidutinëms atsakymokategorijoms. Ðtai në vienas ekspertas (0%) neiðsakë nuomonës „tikraitaip", jog rajono tapatumas kaip visuma yra suvoktas ir aiðkiai apibrëþtas.Tuo tarpu greta esanèiai atsakymo kategorijai „lyg ir taip" jau tekobemaþ 70% atsakymø. Kraðtutinei atsakymo kategorijai "tikrai ne" tekotik 6% atsakymø. Ekspertø polinkis atsiriboti nuo ekstremaliai pe-simistiniø arba ekstremaliai optimistiniø vertinimø apskritai yra adekva-tus ir liudija, jog susivokiama daugiau ar maþiau teisingai. Visgi ðiosataskaitos autoriø, kuriems projekto metu teko á Radviliðkio rajono

16 pav. Ar yra pagrindas teigti, kad rajono tapatumas kaip visuma yra suvoktas ir aiðkiai apibrëþtas?

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Tikrai ne Lyg ir ne Neþinau Lyg ir taip Tikrai taip

7Kiek ðalyje strateginis planavimas yra disfunkcionalus apskritai, liudija labai konkretus pavyzdys. Ðtai, pastaruoju metuaktualûs bent keli skirtingi strateginës plëtros planavimo dokumentai: 1) bendrasis planas, kurá numato teritorijø planavi-mo ástatyminë bazë; 2) rajonø strateginiai planai; 3) bendrasis programavimo dokumentas, kuris iðplaukia ið eurointegra-cinës politikos. TaèiauVyriausybës, apskrièiø ir savivaldybiø veikla pagal minëtas strateginio planavimo kryptis praktiðkaiyra nesusieta. Neretai visi trys dokumentai ir juos rengianèios bei kuruojanèios profesionalø grupës veikia nesuderintai,atsietai viena nuo kitos. Tikrai neveltui ES ekspertai pabrëþia, kad ðlubuojantis vieðasis administravimas yra visos Lietuvosproblema.

185


reikalus nemaþai gilintis, nuomone ekspertø, pozicija atitinkamuklausimu yra ðiek tiek linksta á optimizmà. Jei ið tø 70% dalis daþniøatitektø "kuklesnëms" kategorijoms, tarkime, „neþinau" arba „lyg ir ne",tai rezultatas, regis, labiau atitiktø faktinæ padëtá. Vertinant rajono strate-giniø interesø suvokimo gilumà ir apibrëþimo aiðkumà, vël atsikartojaaiðkus ekspertø polinkis, iðsakant nuomonæ, vengti kraðtutinumø. Labaipalankiai komentuojamà dimensijà vertina tik 6 % ekspertø, o labai kri-tiðkai - tik 2%.

Ekspertø nuomonë labai aiðkiai ir átaigiai parodo, jog rajono tapa-tumo gilesnio paþinimo uþdavinys bei strateginiø interesø suvokimouþdavinys tebëra aktualûs. Atitinkamos problemos sprendiniø paieðkosdar laukia „smegenø ðturmo" bei nemaþos euristinës kûrybinës átampos.Svarbu tas paieðkas palaikyti, sistemingai organizuoti vietos ir kviestiniøspecialistø bei ekspertø susitikimus ir pasitarimus, inicijuoti diskusijasregiono þiniasklaidoje, galbût netgi rengti idëjø konkursus ir pan.

17 pav. Radviliðkio rajono strateginiø interesø suvokimo bei apibrëþtumo laipsnis

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Taip, yra suvokti giliai ir ávairiapusiðkai, be to aiðkiaiapibrëþti

Taip, yra suvokti, taèiau pavirðutiniðkai irvienpusiðkai, maþa to nëra aiðkiai apibrëþti

Sunku pasakyti, norëèiau susilaikyti nuovienareikðmës nuomonës

Ko gero nesuvokti, lyg ir neapibrëþti ? ? ? ? ? ?

?


186


Ekspertinës iðvados, apibendrinimai

1. Politiniø lyderiø pasirengimà tinkamai atstovauti regiono intere-sams ekspertai vertino daugiau palankiai nei nepalankiai. Sàlygiðkai kri-tiðkiau ávertintas gebëjimas rajono interesams atstovauti uþsienyje bei taaplinkybë, jog stinga tokiø vietiniø politiniø lyderiø, kurie bûtø þinomivisoje ðalyje

2. Rajone yra nemaþai iðkiliø asmenybiø (vietos politikø), kurie yraekspertø gerbiami ir vertinami. Labai palanki aplinkybë yra tai, kad for-malus rajono lyderis - meras - kartu yra ir neformalus lyderis.

3. Galimybes per 3-5 m. „uþauginti" vietos politikus iki ðalyjeþinomø politikø ekspertai ávertino kritiðkai. Ypaè kritiðkai vertinamasþiniasklaidos vaidmuo ðiame procese.

4. Vietiniai partijø skyriai (ypaè didþiøjø partijø) serga „chroniðkaliga", kuri pasireiðkia:

• stichiðku nariø susibûrimu, orientuojantis á artimiausiø rinkimøkonjunktûrà;

• tuo, kad neatstovaujama jokiai konkreèiai ideologijai,nepropaguojama konkreti visuomeniniø vertybiø sistema;

• Nuolatiniu „perbëginëjimu“ ið partijos á partijà artëjant rinki-mams.

5. Pagal 14 „idealaus politiko savybiø" kritiðkiau vertinami tik duvietinio politinio elito bruoþai: politiko gebëjimas laisvai bendrauti bentviena uþsienio (Vakarø) kalba ir politiko gebëjimas iðvengti vieðøjø ir pri-vaèiø interesø konflikto.

6. Simptomiðka tai, kad didþiosios parlamentinës ðalies partijos,pasak ekspertø, rajone neturi ryðkiø lyderiø, tuo tarpu maþesnës partijos,(Valstieèiø, Krikðèioniø demokratø) tokius lyderius turi.

7. Rajono vieðasis administravimas yra vertinamas teigiamai ir/arbaneutraliai, neigiami vertinimai sàlygiðkai yra labai reti.

8. Daugelis modernios organizacijos bruoþø, kaip antai ðiuolaikinëpersonalo atrankos ir ugdymo sistema, aukðtos technologijos gamybinëslinijos, strateginio planavimo taikymas, ISO standartas ir kt., rajone ðiuometu anaiptol nëra iðplitæ, tëra ádiegti tik vienoje kitoje organizacijoje.Vertinant ateities perspektyvas, pasak ekspertø, pasiekti minëtose srityseproverþá per artimiausià laikà yra maþai tikëtina. Palanku yra tai, jogreiðkiasi nusiteikimas dalyvauti projektinëje veikloje (èia turimi galvojeeuroprojektai).

9. Jauèiamas didelis interesas þinioms ir kompetencijai eurointe-gracijos klausimais. Ypaè trûksta informacijos apie ðiuolaikinæ kom-pleksinës apimties sudëtingø projektø vadybà, apie rinkas, vartotojus,uþsakovus, galimus partnerius, apie tarptautines verslo organizacijas, apieperspektyvias verslo ðakas ir technologijas, verslo teisinæ aplinkà bûsimo-joje ES.

10. Pasak ekspertø, sàlygiðkai trûksta perspektyviø plëtros idëjøtiek konkreèiø organizacijø, tiek viso rajono lygmeniu (èia turima galvo-je makroprojektinio lygmens idëjos). Simptomiðka, kad tokias idëjas sàly-giðkai kiek geriau sekasi generuoti organizacijos lygmeniu nei visorajono lygmeniu. Rajone, pasak ekspertø, dar nesusitarta dël prioritetø.

11. Rajono strateginës plëtros kontekste, bent jau ðiame etape,socialinë konfrontacija, pasak ekspertø, nepasireikðtø. Prognozuojama,kad pagrindinës veikianèios jëgos (verslas, vieðasis sektorius, þiniasklai-da ir kt.) rastø kompromisà ir susiprieðintø tik ið dalies. Vadinasi, rajonostrateginë plëtra vyksta (ir tikëtina vyks ateityje) pagal normalausdemokratinio proceso modelá, numatantá diskusijas, nuomoniø ávairovæ,socialiná-politiná diskursà.

187


12. Vertinant ávairiø rajono tapatumà sudaranèiø sudedamøjøpaþinimo gylá, kaip sàlygiðkai giliau paþintos buvo ávardintos ðios sritys:kultûros paveldas, gamtinë aplinka. Kaip menkiau paþintos buvoávardintos ðios sritys: ekologija, ekonomika, ûkis, verslas.

13. Vertinant rajono tapatumà sudaranèias sudedamàsias, kaipstrateginës plëtros privalumà ekspertai buvo linkæ pabrëþti kultûrospaveldà ir susisiekimo infrastruktûrà. Demografija ir þmogiðkieji iðtekliai,socialinë sfera (plaèiàja prasme) yra vertinami deficitiðkai, t.y. daugiaukaip rajono plëtros trûkumas.

14. Vertinant tai, ar rajono tapatumas, kaip visuma, yra suvoktas iraiðkiai apibrëþtas, atsakymo kategorija "tikrai taip" negavo në vienoeksperto pritarimo. Daugiausia pritarimo daþniø (68%) surinko atsakymokategorija "lyg ir taip". Vadinasi, galimybës giliai ir visybiðkai suvoktirajono tapatumà nëra iðsemtos.

15. Vertinant rajono strateginiø interesø suvokimo bei apibrëþtumolaipsná, daugiausia ekspertø pritarimo (50%) sulaukë atsakymo kategori-ja "taip, yra suvokti, taèiau pavirðutiniðkai ir vienpusiðkai, maþa to, nëraaiðkiai apibrëþti". Penktadalis pasirinko atsakymà "ko gero nesuvokti, lygir neapibrëþti", tuo tarpu labai palankiai komentuojamà dimensijà áverti-no tik 6% ekspertø. Jie pasirinko atsakymo kategorijà "taip, yra suvoktigiliai". Tai rodo, jog strateginiø interesø refleksija rajone tebelieka labaiaktualus vietos bendruomenës (ypaè vieðojo sektoriaus ir verslo)uþdavinys.

16. Tyrime panaudota ekspertinës apklausos metodologija irmetodika ið principo gali bûti taikoma bet kuriame strateginës plëtrosproceso fazëje. Atlikta planavimo fazëje, kaip tai ávyko Radviliðkio atve-ju, ji padeda giliau paþinti kai kurias esmines numatomos plëtrosprielaidas ir leidþia plëtrai tinkamiau pasiruoðti. Realizuota vëlesniuoseetapuose komentuojama ekspertinës apklausos metodika leidþia kontro-liuoti (patikrinti) strateginës plëtros plano tinkamumà (realumà) ir tamtikra prasme ágalina kontroliuoti bei vertinti strateginës plëtros planoágyvendinimo procesà. Paþymëtina, kad papildomas analitines galimybesatvertø pakartotinas ekspertinio tyrimo atlikimas tam tikrais laiko inter-valais (po metø, po 2 ar 5 metø) ir pan. Juk naivu bûtø galvoti, esà ga-lima parengti rajono strateginës veiklos planà, tarkime, deðimèiai metø áprieká ir ramiai, nesukant sau galvos, funkcionuoti. Reikalo esmë, kad itinsparèiai besikeièianti aplinka plano korekcijø, taip pat ir atskirø naujøplano moduliø sukûrimo gali pareikalauti bet kuriame plano ágyvendini-mo etape. Ðiuolaikinis strateginis planavimas, kaip ir pati strateginë plë-tra vyksta itin sparèios kaitos ir didelio neapibrëþtumo sàlygomis.Akivaizdu, jog sëkmingas strateginis planavimas sparèiai besikeièianèio irdinamiðko ðiuolaikinio pasaulio sàlygomis turi tapti nepertraukiamu (per-manentiniu) procesu.

188


SWOT

Privalumai

• Rajono vieðojo administravimo funkcionalumas vertinamaspalankiai ir/arba neutraliai.

• Rajone yra keletas iðkiliø asmenybiø (vietos politikø).

• Formalus rajono lyderis - meras - kartu yra ir neformalus rajonolyderis.

• Rajono strateginë plëtra rutuliojasi pagal demokratiná modelá,kuomet nëra ryðkios socialinës konfrontacijos ir susiprieðinimo,tiesiog vyksta normalus socialinis politinis diskursas.

• Paþintas rajono kultûros paveldas, gamtinë aplinka.

Trûkumai

• Rajono politinio elito atstovai nëra pasirengæ laisvai bendrautiuþsienio (Vakarø) kalbomis.

• Vietos politinio elito pasirengimas ir gebëjimas atstovauti rajonointeresams uþsienyje yra nepakankamas.

• Rajone stinga tokiø vietos politiniø lyderiø, kurie bûtø þinomivisoje ðalyje.

• Kai kurie vietos politinio elito atstovai yra potencialiai paþeid-þiami dël vieðøjø ir privaèiø interesø konflikto.

• Daugelio partijø vietos skyriai yra silpnoki, neturi ryðkaus lyde-rio, daþnai neatstovauja konkreèiai ideologijai ir visuomeniniøvertybiø sistemai, orientuojasi tik á artimiausiø rinkimø konjunk-tûrà, kai kurie nariai asmeninës karjeros sumetimais linkæ „per-bëginëti“ ið partijos á partijà. Sàlygiðkai labiau paþeisti minëtaispoþiûriais yra didþiøjø partijø vietos skyriai.

• Daugelis modernios organizacijos bruoþø, kaip antai ðiuolaikinëpersonalo atrankos ir ugdymo sistema, aukðtos technologijosgamybinës linijos, strateginio planavimo taikymas, ISO standar-tas ir kt. rajone ðiuo metu anaiptol nëra iðplitæ masiðkai, tëraádiegti tik vienoje kitoje organizacijoje.

• Rajone, pasak ekspertø, dar nesusitarta dël visuotinai pripaþás-tamø prioritetø.

• Silpnokai paþintas rajono ûkis, verslas, ekologija.

Galimybës

• Juntamas didelis interesas þinioms ir kompetencijai eurointe-gracijos klausimais.

• Rajono verslininkai ir vieðojo sektoriaus atstovø bendruomenëpalankiai nusiteikæ (motyvacija) aktyviai dalyvauti ávairiuoseeuroprojektuose, tinkamai pasinaudoti ES fondø lëðomis.

Grësmës

• Galimybës vietos politikus per 3-5 m. "uþauginti" iki ðalyjeþinomø politikø yra labai menkos, ekspertai ypaè kritiðkai verti-

na þiniasklaidos vaidmená ðiame procese. Jeigu rajonas ðaliesmastu þinomø politiniø lyderiø neturi, vadinasi rajono galimybëspilnavertiðkai atstovauti savo interesams yra ribotos.

• Pasigendama perspektyviø plëtros makroprojektinio lygmensidëjø tiek konkreèiø organizacijø, tiek viso rajono lygmeniu.

• Demografija ir þmogiðkieji iðtekliai, socialinë sfera (plaèiàjaprasme) ekspertø vertinami deficitiðkai, t.y. daugiau traktuojamikaip rajono plëtros trûkumas, o ne kaip privalumas. Jei situaci-ja á geràjà pusæ nesikeis, tai minëta aplinkybë tampa potencialiarajono plëtros kliûtimi.

• Trûksta informacijos apie ðiuolaikinæ kompleksinës apimtiessudëtingø projektø vadybà, apie rinkas, vartotojus, uþsakovus,galimus partnerius, tarptautines verslo organizacijas, perspek-tyvias verslo ðakas ir technologijas, verslo teisinæ aplinkà bûsi-mojoje ES.

189


RRAADDVV

IILLIIÐÐ

KKIIOO

RRAAJJOO

NNAASS

PLËTROSSTRATEGIJA

TIKSLAIUÞDAVINIAIPRIEMONËS


1. TIKSLAI

2. UÞDAVNIAI

3. PRIEMONËS

5RADVILIÐKIO RAJONOPLËTROS STRATEGIJA

S K Y R I U S

RADVILIÐKIO RAJONO PLËTROS STRATEGIJA

Radviliðkio rajonas iki 2020 metø sieks sutelkti visas pastangastikslingai iðnaudoti savità tranzitinio rajono geografinæ padëtá. Kartubus siekiama sustiprinti kraðto tapatumà. Ðiais veiksmais bus uþtikrina-mi: ilgalaikis ir stabilus rajono ekonomikos vystimasis; rajono ben-druomenës saugumas ir aukðtesnë gyvenimo kokybë; ðvari, patraukli irprieinama Radviliðkio rajono aplinka.

Pagrindiniai siekiai, ágyvendinant strategijà:

1. Sudaryti sàlygas rajono ûkiui tapti dinamiðkesniam irkonkurencingesniam. Tai uþtikrintø aukðtà uþimtumo lygá tiek mieste,tiek kaime. Siekis bus ágyvendinamas:

• Ugdant miesto ir kaimo þmoniø verslumà;

• Didinant savivaldos efektyvumà ir atvirumà;

• Ágyvendinant informaciniø technologijø plëtrà;

• Tvarkant miesto ir kaimo infrastruktûrà;

• Skatinant rajono verslo, pramonës, þemës ûkio visø tipø organi-zacijas (ámones):

• Ásidiegti ðiuolaikines technologijas;

• Vadovautis inovacijomis;

• Formuoti sàlygas ámonëse ádarbinti aukðtos kfalifikaci-jos darbo jëgà. Taip bûtø pritraukiami specialistai árajonà, plëtojama þiniø ekonomika.

Siekdama ðio aukðèiausio lygio strateginio tikslo, Radviliðkiorajono savivaldybë yra pasirengusi skatinti rajono verslà, pramonæ beiþemës ûká:

• Investuodama á reikalingos infrastruktûros plëtrà;

• Atsiþvelgdama á verslo, pramonës, þemës ûkio visø tipø rajonoorganizacijø (ámoniø) poreikius pagerinti savivaldybës veiklosrezultatus, orientuotus á ðiø poreikiø tenkinimà;

• Formuodama ir skleisdama gerà rajono ávaizdá, tiek Lietuvoje,tiek ir uþ jos ribø;

• Plëtodama informaciniø paslaugø tinklà, uþtikrinantá informa-cinæ prieigà tiek organizacijoms, tiek ir rajono gyventojams;

• Ieðkodama galimybiø finansiðkai paremti organizacijø (ámoniø)idëjas, sudaranèias kitoms rajono organizacijoms (ámonëms)palankesnes sàlygas pasinaudoti "tranzitinio" rajono geografinepadëtimi.

Numatoma, kad pagrindinëmis skatinimo priemonëmis bus ávairiøfondø bei savivaldybës disponuojamos lëðos. Uþ ðios strategijos dalieságyvendinimà savivaldybëje atsakingi: Radviliðkio rajono savivaldybëstaryba, rajono savivaldybës meras, administracijos direktorius ir ðieRadviliðkio rajono savivaldybës skyriai bei specialistai:

• Vietinio ûkio plëtojimo skyrius;

• Investicijø ir informatikos skyrius;

• Architektûros ir statybos skyrius;

• Þemës ûkio skyrius;

• Vyriausias ekologas;

• Rajono seniûnijos.


193

PLËTROS STRATEGIJA

2. Iðugdyti iðsilavinusià ir demokratiðkà bendruomenæ, gebanèiàbûti laisva ir tuo pat metu atsakinga. Ðito bus siekiama:

• Formuojant atvirumà naujoms idëjoms;

• Ugdant bendruomenës ir jø lyderius;

• Plëtojant informacines technologijas ir ûgdant gyventojø infor-macinius gebëjimus;

• Ávairiose srityse skatinant þmogiðkojo kapitalo augimà. Tuo patmetu:

- Keliant gyventojø iðsimokslinimo lygá;

- Sudarant mokymosi visà gyvenimà bei nuolatinio kvalifikacijos këlimo galimybes.

• Skiriant pakankamà dëmesá:

- Gyventojø saugumo uþtikrinimui;

- Gyventojø sveikatos apsaugai bei ligø prevencijai;

- Socialinës atskirties prevencijai bei socialinei integracijai;

- Sporto plëtojimui;

- Kultûrai.

Siekdama ðio aukðèiausio lygio strateginio tikslo, Radviliðkiorajono savivaldybë nusprendë, kad bus:

• Sustiprinta ir modernizuota ðvietimo institucijø informaciniøtechnologijø bei informaciniø paslaugø infrastruktûra;diegiamos naujos ðvietimo technologijos; sudaromos visiemsmoksleiviams lygios galimybës ágyti visaverèius informacinius irtechnologinius gebëjimus bei sudaromos galimybës gyventiþiniø visuomenëje.

• Optimizuota rajone veikianèiø mokymosi visà gyvenimà institu-cijø veikla, siekiant tobûlinti þinias, kompetencijas beigebëjimus asmeninëje, socialinëje ir su darbu susijusioje per-spektyvoje.

• Sukurta vientisa jaunimo ir suaugusiøjø informavimo, konsul-tavimo ir orientavimo sistema.

• Iðplësta nestacionariø paslaugø ir senø þmoniø stacionariø glo-bos ástaigø infrastruktûra; parengtos investicinës programosrizikos grupës asmenø ir gráþusiø ið ákalinimo ástaigø socialineiintegracijai uþtikrinti; sprendþiamos ðeimø socialinës problemos;aktyviai á socialiniø paslaugø teikimà átraukiamos nevyriausy-binës organizacijos bei bendruomenës.

• Skiriamas dëmesys profilaktiniø programø plëtrai bei sudaromossàlygos gydytojø specialistø pritraukimui; tuo pat metu skatinatprivaèiø pirminës sveikatos prieþiûros centrø kûrimàsi; plëtoja-mas sveikatos prieþiûros ástaigø tinklas ir diegiamos naujosmedicinos technologijos sveikatos apsaugos ástaigose.

• Skatinama vietos veiklos grupiø (bendruomeniø, verslo beivaldþios atstovø) partnerystë, siekiant aktyvinti paèiø kaimoþmoniø veiklà ir poþiûrio pokytá.

• Optimizuojama kultûros, sporto ástaigø veikla, modernizuojamosbibliotekos, uþtikrinamas kultûros paveldo prieinamumas bei joapsauga.

Numatoma, kad pagrindinëmis skatinimo priemonëmis bus ávairiøfondø bei savivaldybës disponuojamos lëðos. Uþ ðios strategijos dalieságyvendinimà savivaldybëje atsakingi: Radviliðkio rajono taryba, rajono

194


PLËTROS STRATEGIJA

195


savivaldybës meras, administracijos direktorius bei ðie Radviliðkio rajonosavivaldybës administracijios skyriai bei specialistai:

• Ðvietimo skyrius;

• Socialinës paramos skyrius;

• Savivaldybës vyriausioji gydytoja;

• Kultûros skyrius;




3. Iðsaugoti Radviliðkio rajono aplinkà ateinanèioms kartoms, jàtausoti. Kita vertus, siekiama jau dabartinëms kartoms suteikti galimy-bæ mëgautis rajono gamtiniu ir kultûriniu savitumu bei iðsaugotu pavel-du, tuo pat metu uþtikrinant, kad jam nebûtø daroma þala. Viso to bussiekiama:

• Remiant veiklas, kurios padeda atskleisti ir iðryðkinti Radviliðkiorajono kultûriná ir gamtiná savitumà.

• Skatinant rajono teritoriná planavimà bei suformuojant rezi-dencinius poreikius tenkinantá urbanistiná architektûriná profilá

• Vykdant visuomenës aplinkosauginá ðvietimà ir átraukimà áaplinkosauginæ veiklà.

• Skatinant diegti naujas technologijas, leidþianèias naudotivietinius ir atsinaujanèius energijos iðteklius ir komunalinesatliekas.

• Suformuojant rajono gyventojams sveikà ir ðvarià aplinkà.

Radviliðkio rajono savivaldybë, siekdama ðio aukðèiausio lygiostrateginio tikslo, yra pasirengusi:

• Plëtoti reikalingà infrastruktûrà;

• Sudaryti rajone sàlygas steigtis bei plëtotis aukðtos kokybëspaslaugoms;

• Skatinti rajono gyvenamojo fondo renovavimà ir atverti ga-limybes racionaliai naudoti energetinius iðteklius;

• Renovuoti gyvenamøjø rajonø inþinerinæ infrastruktûrà;

• Plëtoti poilsio zonas, skirtas Radviliðkio rajono gyventojams ir jøsveèiams;

• Iðvystyti pësèiøjø ir dviraèiø takø tinklà, kuris tiktø tiek akty-viam poilsiui, tiek paþintiniam turizmui, tiek ekonominiø-socialiniø objektø pasiekimui.

Numatoma, kad pagrindinëmis skatinimo priemonëmis bus ávairiøfondø bei savivaldybës disponuojamos lëðos. Uþ ðios strategijos dalieságyvendinimà savivaldybëje atsakingi: Radviliðkio rajono savivaldybëstaryba, Rajono savivaldybës meras, administracijos direktorius bei ðieRadviliðkio rajono savivaldybës administracijos skyriai ir specialistai:

• Kultûros skyrius;


• Vyriausiasis ekologas;


• Vietinio ûkio plëtojimo skyrius;


PLËTROS STRATEGIJA

PRIORITETAS: REMIANTIS SUBALANSUOTOS PLËTROS PRINCIPU SIEKTI DIDESNIO

RAJONO KONKURENCINGUMO IR GYVENIMO KOKYBËS

Prioritetas skirtas Radviliðkio rajono konkurenciniø gebëjimø irsàlygø stiprinimui. Juo iðkeliami probleminiai aspektai kliudantysrajono ekonomiðkai-socialiai subalansuotai plëtrai bei iðskiriami strate-giðkai reikðmingà vaidmená vaidinsiantys veiksniai likviduojantRadviliðkio rajono atotrûká nuo Lietuvos Respublikos bei Ðiauliø apskri-ties vidutinio iðsivystymo lygio.

1. TIKSLAS. Didinti gyventojø perkamàjà galià

1.1. Uþdavinys. Paskatinti vidutinio pramonës produktyvumo didëjimà

Uþdaviná atitinka 3 prioriteto 2 priemonës remiamos veiklos nuostatos, kuriø esmë yraverslumo skatinimo kampanijos, vieðøjø ir informaciniø paslaugø plëtra.

1.2. Uþdavinys. Sudaryti sàlygas naujø pramonës ðakø atsiradimui rajone

Uþdaviná atitinka 3 prioriteto 2 priemonës remiamos veiklos nuostatø teiginiai, jogverslo inkubatoriø steigimas ir verslo paramos centrø plëtra turi didelës ir lemiamosátakos naujø ðakø atsiradimui rajone. Be kapitalo ir valstybiniø institutø paramosnaujø pramonës ðakø atsiradimas rajone yra problemiðkas, nes, formuojantis naujaipramonës ðakai, reikia sànaudø ir paramos mokesèiø sferoje.

1.3. Uþdavinys. Paskatinti esamø pramonës ðakø plëtrà

Uþdaviná atitinka 3 prioriteto 1 priemonës uþdaviniø ir remiamos veiklos nuostatos,kurios teigia, kad bûtent ðiam procesui yra reikalingas verslumo skatinimas per tokiøpriemoniø visumà, kaip IT, standartai ir sertifikatai, moksliniai tyrimai, konsultacinëspaslaugos ir daugelis kt.

1.4. Uþdavinys. Inicijuoti neterminuotø darbo vietø steigimàsi Radviliðkiorajono þemës ûkio ir statybos sektoriuose

Uþdaviná ið dalies atitinka 2 prioriteto 1 priemonës tikslai ir 4 prioriteto 1 priemonëstikslas (pastarasis taikomas tik tuo atveju, jeigu iniciatyva kylanti ið ûkininkø, þemësûkio ámoniø ir bendroviø).

1.5. Uþdavinys. Paskatinti naujø darbo vietø kûrimà paslaugø ir turizmosektoriuose

Uþdaviná ið dalies atitinka 2 prioriteto 1 priemonës tikslas teigiantis, jog bedarbiøintegracija á darbo rinkà efektyvi gali bûti per vietinio uþimtumo iniciatyvø projektus,ir 3 prioriteto 4 priemonës tikslas, kurio pagrindas yra skatinti vietiná ir atvykstamàjáturizmà, sudaryti geresnes sàlygas aktyviam poilsiui ir kt., o tai neabejotinai skatinsnaujø darbo vietø kûrimàsi paslaugø ir turizmo sektoriuose.

1.6. Uþdavinys. Sustiprinti ryðius su kaimyniniais rajonais (subalansuotatarprajoninë ekonominë plëtra)

BPD tokio pobûdþio veiklø neremia, taèiau tokios veiklos sustiprina savivaldybëskonkurencingumà.

2. TIKSLAS. Plëtoti informacines paslaugas

2.1. Uþdavinys. Iðplëtoti moderniø informaciniø paslaugø tinklà beiádiegti informacines technologijas Radviliðkio rajono vieðojo admi-nistravimo, sveikatos prieþiûros bei socialinës paramos vietinio ûkiosektoriuose

Uþdaviná atitinka 3 prioriteto 3 priemonës tikslai ir uþdaviniai, kurie teigia, jog ITdiegimas þenkliai sumaþina vieðojo administravimo kaðtus.

2.2. Uþdavinys. Padidinti informaciniø technologijø vartojimà moder-nizuojant bibliotekø ir kitø ðvietimo institucijø informaciná tinklà iriðplëtoti integruotø vieðøjø interneto prieigø tinklà


196

TIKSLAI

197


Uþdaviná ið dalies atitinka 3 prioriteto 3 priemonës tikslas ir uþdaviniai, kurie ir nuro-do, kaip bûtø galima ágyvendinant ðá uþdaviná. Pagrindinis akcentas yra vieðøjø priei-gos taðkø prie interneto kûrimas bibliotekose, kas neabejotianai atsilieps IT vartoji-mo paklausai.

2.3. Uþdavinys. Padidinti verslo informacijos prieinamumà Radviliðkiorajone, kituose Lietuvos regionuose ir uþsienyje.

Uþdaviná atitinka 3 prioriteto 3 priemonë, nes jos tiksle, uþdaviniuose, projektø ti-puose yra kalbama apie oficialios (kartu ir verslo) informacijos ðaltiniø sistemosplëtrà, kuri leis padidinti verslo informacijos pasiekiamumà Radviliðkio rajone iruþsienyje per interneto taðkø "steigimà" ir kt.

2.4. Uþdavinys. Sukurti geografinæ informacinæ sistemà


3. TIKSLAS. Atskleisti ir iðryðkinti Radviliðkio rajonokultûriná ir gamtiná savitumà

3.1. Uþdavinys. Prie kultûros ir gamtos paveldo objektø (jø grupiø)esanèiose teritorijose suplanuoti paslaugø, bûtinø turizmo sektoriuivystyti, plëtros zonas

Uþdaviná atitinka 3 prioriteto 4 priemonës tikslai ir uþdaviniai, kurie pabrëþia kokiøpaslaugø reikia vienai arba kitai teritorijai ir kaip turi bûti iðnaudoti gamtos irkultûros paveldo objektai.

3.2. Uþdavinys. Atnaujinti ir reorganizuoti kultûros ástaigas

Uþdaviná ið dalies atitinka 4 prioriteto 4 priemonës tikslai ir uþdaviniai, kurie teigia,kad atnaujinus kaimo infrastruktûros árenginius gali bûti pasiekta, jog suaktyvëskultûros ástaigø darbas, padidës gyventojø paklausa ðiems poreikiams.

3.3. Uþdavinys. Paskatinti asmenø, organizacijø investicijas á kultûrospaveldo objektø atkûrimà, jø iðsaugojimà


3.4. Uþdavinys. Iðplëtoti turizmo infrastruktûrà

Uþdaviná atitinka 3 prioriteto 4 priemonës tikslai ir uþdaviniai, kurie ir parodo, kaipreikëtø plëtoti ðià infrastruktûrà ir kokiais vystymo metodais vadovautis.

4. TIKSLAS. Uþtikrinti regiono gyventojams aukðtàsveikatos prieþiûros, ðvietimo ir socialiniø paslaugø koky-

bæ bei prieinamumà

4.1. Uþdavinys. Renovuoti bei iðplëtoti asmens sveikatos prieþiûros irðvietimo ástaigø tinklà

Uþdaviná atitinka 1 prioriteto 8 priemonës tikslai ir uþdaviniai, kurie ir apibrëþia,institucijø renovacijà.

4.2. Uþdavinys. Atnaujinti medicinos technikà ir technologijasRadviliðkio rajono asmens sveikatos prieþiûros ástaigose

Uþdaviná atitinka 1 prioriteto 8 priemonës tikslai ir uþdaviniai. Visu pirma tai yratechniniø priemoniø atnaujinimas, profesinio rengimo centrø plëtimas.

4.3. Uþdavinys. Iðplëtoti nestacionariø socialiniø paslaugø ir senøþmoniø stacionariø globos ástaigø infrastruktûrà

Uþdaviná atitinka 1 prioriteto 8 priemonës tikslai ir uþdaviniai, nurodantys, kokiomssàlygoms susiklosèius yra reikalinga tokiø paslaugø plëtotë.

TIKSLAI

1984.4. Uþdavinys. Ávykdyti socialinës atskirties prevencijà ir socialinæ in-

tegracijà

Uþdaviná atitinka 2 prioriteto 3 priemonës tikslas ir uþdaviniai, kuriø esmë yra maþin-ti socialinæ atskirtá ir vykdyti jos prevencija. Tai galima daryti mokant asmenis sunegalia, paremiant naujø darbo vietø kûrimà. Reikia visø pirma apsispræsti dël asmensarba jø grupës ir paruoðti tam tikrà programà, kaip juos reikëtø "átraukti" á gyvenimà.

5. TIKSLAS. Sudaryti sàlygas rajono teritoriniamplanavimui

5.1. Uþdavinys. Paruoðti Radviliðkio rajono, Radviliðkio ir Ðeduvosmiestø bendruosius planus


5.2. Uþdavinys. Vadovaujantis parengtais bendraisiais planais parengtipriemoniø paketà pramonës ir paslaugø sektoriaus plëtrai


5.3. Uþdavinys. Vadovaujantis parengtais bendraisiais planais irpriemoniø paketu pramonës ir paslaugø sektoriaus plëtrai parengtidetaliuosius ir specialiuosius planus


6. TIKSLAS. Suformuoti rezidencinius poreikius tenki-nantá urbanistiná architektûriná profilá

6.1. Uþdavinys. Vadovaujantis parengtais bendraisiais planais parengtipriemoniø paketà gyvenamosios aplinkos kokybei gerinti

Uþdaviná atitinka 1 prioriteto 5 priemonës tikslas, kurio esmë yra oro, vandens geri-nimas.

6.2. Uþdavinys. Parengti detaliuosius ir specialiuosius planus dau-giabuèiø, blokuotø ir individualiø gyvenamøjø namø statybai(detalesni planai rengiami ir jau paskelbtø detaliøjø planø terito-rijose pritariant ðiandieninës statybos reikalavimams)


6.3. Uþdavinys. Parengti specialiuosius planus inþineriniø tinklø vysty-mui miestuose ir gyvenvietëse

Uþdaviná tiesiogiai su konkreèios priemonës tikslais susieti yra problemiðka, bet tamtikra prasme bûtø galima priskirti prie 1 prioriteto priemoniø, nes bûtent jos tam tikraprasme atspindi, kokie yra poreikiai miestuose ir gyvenvietëse, nes jie ir "formuoja"inþineriniø tinklø spec. ir bendrøjø planø parengimo specifikà.

6.4. Uþdavinys. Parengti techninius projektus gatviø ir inþineriniø tinkløstatybai detaliaisiais planais aprëptose teritorijose



TIKSLAI

199


7. TIKSLAS. Plëtoti ir modernizuoti Radviliðkio rajonokeliø infrastruktûrà, uþtikrinant regiono integracijà á vien-

ingà ES sistemà

7.1. Uþdavinys. Uþtikrinti Radviliðkio rajono ekonominës raidos centrøpasiekiamumà ir vietos gyventojø mobilumà

Uþdavinys atitinka 1 prioriteto 1 ir 2 priemoniø tikslus, kurie suformuluoja bûdus,kaip turëtø bûti plëtojama transporto sistema tam, kad bûtø uþtikrintas efektyvuspasiekiamumas. Á ðá procesà áeina ne tik transporto, keliø infrastruktûros gerinimas,renovavimas, bet ir "efektyviø" ástatymø, reglamentuojanèiø ðá procesà, leidyba irtreèiøjø asmenø poveikis jam.

7.2. Uþdavinys. Iðplësti pësèiøjø-dviratininkø takø tinklà

Uþdavinys atitinka 1 prioriteto 2 priemonës tikslus ir uþdavinius, kurie apibrëþia kaipir kur potencialiai gali plëstis toks tinklas.

7.3. Uþdavinys. Ádiegti efektyvias bei tobulinti esamas eismo valdymosistemas

Uþdavinys atitinka 1 prioriteto 2 priemonës tikslus ir uþdavinius, kuriø esmë yrapotencialus avaringumo sumaþëjimas, sumaþëjusios transporto grûstys.

7.4. Uþdavinys. Ávykdyti miestø bei miesteliø gatviø rekonstrukcijà

Uþdavinys atitinka 1 prioriteto 2 priemonës tikslus, kuriø esmë yra keliø infrastruk-tûros plëtojimas ir rekonstrukcija.

8. TIKSLAS. Uþtikrinti energijos tiekimo prieinamumà,stabilumà bei ugdyti efektyvaus naudojimo sampratà

8.1. Uþdavinys. Padidinti energijos prieinamumà vartotojams, pleèiantenergetinius tinklus

Uþdavinys atitinka 1 prioriteto 3 priemonës tikslus ir uþdavinius, kuriø esmë yra skir-tingø tinklø sujungimas á vienà, kas be abejo padidina efektyvumà.

8.2. Uþdavinys. Modernizuoti energetikos ûká

Uþdavinys atitinka 1 prioriteto 4 priemonës tikslus ir poveiká.

9. TIKSLAS. Suformuoti rajono gyventojams sveikà irðvarià aplinkà

9.1. Uþdavinys. Iðplësti bei modernizuoti vandentiekio bei nuotëkø tin-klus

Uþdavinys atitinka 1 prioriteto 5 priemonës tikslus, kurie leistø sumaþinti vandensiðtekliø tarðà ir leistø gerinti ekosistemos bûklæ.

9.2. Uþdavinys. Sukurti buitiniø ir pavojingø atliekø tvarkymo sistemà,identifikuoti ir iðvalyti uþterðtas teritorijas

Uþdavinys atitinka 1 prioriteto 6 priemonës tikslus ir uþdavinius, kurie leis iðvalytiuþterðtas teritorijas.

9.3. Uþdavinys. Patobulinti ir ádiegti aplinkos apsaugos situacijø valdy-mo ir teritorijø planavimo sistemas

Uþdavinys atitinka 1 prioriteto 6 priemonës tikslus ir uþdavinius. Bûtent jie uþtikrins,kad aplinka nebus terðiama, tuo bûdu nenukentës visuomenës interesai.

9.4. Uþdavinys. Apsaugoti ir iðlaikyti esamus kraðtovaizdþio komponen-tus, diegti jo tausojimo priemones

Uþdavinys atitinka 1 prioriteto 6 priemonës tikslus ir uþdavinius, kurie leis apsaugotikraðtovaizdá.

TIKSLAI

9.5. Uþdavinys. Suformuoti palankø aplinkai gyvenimo bûdà, skatintiekologinës savimonës ugdymà, aplinkosauginiø vertybiø diegimà

Uþdavinys 1 prioriteto 5 priemonës tikslus ir uþdavinius, kuriø esmë yra skatintireklamos, akcijø pagalba atliekø ir ðiukðliø surinkimà.

10. TIKSLAS. Padidinti Radviliðkio rajono valdymoefektyvumà

10.1. Uþdavinys. Patobulinti Savivaldybës valdymo struktûrà

Uþdavinys atitinka 5 prioriteto 1,2,3,4 priemoniø tikslus. Nes kiekviena ið ðiøpriemoniø vienaip arba kitaip patobulins Savivaldybës valdymo struktûros elementus.

10.2. Uþdavinys. Iðugdyti Savivaldybës darbuotojø gebëjimus, reikalingusdirbant ES sàlygomis

Uþdavinys atitinka tiek 5 prioriteto 1,2,3,4 priemoniø tikslus, tiek 2 prioriteto 2priemonës tikslus. Kiekviena ið ðiø priemoniø vienaip arba kitaip yra "nutaikyta" ádarbuotojo gebëjimø tobulinimo procesà, bet kartu turi savàjà specifikà priklausomainuo sàlygiðkø aplinkybiø.

10.3.Uþdavinys. Sukurti informacinæ duomenø valdymo sistemà su abo-nentine sàsaja vidaus ir iðorës vartotojams

Uþdavinys atitinka 5 prioriteto 1,2,3,4 priemoniø tikslus nes yra akivaizdus "poreikis"joms. Kadangi, didëjant biurokratiniam aparatui didëja klaidø ir nesëkmiø tikimybë,o ði sistema padëtø ðias nesëkmes minimizuoti.

Planuojant biudþeto iðlaidas, rekomenduojama atsiþvelgti á tai, kadrajono pajamos turi potencialà augti vidutiniðkai apie 3 proc. per metus.Taipogi laikantis pagrindinio siekio, siekti, kad rajono iðsivystymo lygisbûtø nemaþesnis nei Lietuvos Respublikos vidurkis, todël rekomenduo-jame, kad biudþeto iðlaidø pagal valstybës funkcijas struktûra iki 2007metø priartëtø prie Lietuvos Respublikos vidutinës struktûros.

Toliau bus naudojami ðie sutartiniai þenklai:


Mato Vnt. Metai Ekonomikai,

proc. Socialiniai

sferai, proc. Kitoms,

proc. Iðlaidos per metus,

Lt.

Radviliðkio rajone proc. 2001 4,80 85,34 9,86 50.776.000,00

Ðiauliø apskrityje proc. 2001 9,89 77,56 12,55 363.868.000,00

Lietuvos Respublikoje proc. 2001 11,42 77,38 11,20 3.315.803.000,00

Prognozuojama

proc. 6,46 83,35 10,19 litais 2004 3 649 900,00 47 092 750,00 5 757 350,00

56.500.000,00

proc. 8,11 81,36 10,53 litais 2005 4 846 412,76 48 619 499,60 6 292 567,98 59.758.480,33

proc. 9,77 79,37 10,86 litais 2006 6 156 757,06 50 016 561,68 6 843 641,93 63.016.960,67

proc. 11,42 77,38 11,20

Radviliðkio rajone

litais 2007 7 568 655,36 51 283 936,25 7 422 849,39 66.275.441,00

Biudþeto iðlaidos pagal valstybës funkcijas

IBReitingo pozicija: (0,53) 0,60-0,47 3,59 - 2,82 Idëjø "bankas"

ISReitingo pozicija: (0,37) 0,47-0,16 2,80 - 0,94 Idëjø "saugykla" (ekspertø atmestos idëjos)

APReitingo pozicija: (0,78) 0,82-0,72 4,94 - 4,33 Idëjos, kurioms teiktina absoliuti pirmenybë

SPReitingo pozicija: (0,64) 0,73-0,54 4,35 - 3,25 Idëjos, kurioms teiktina sàlyginë pirmenybë

TIKSLAI

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3201

Prioritetas. Radviliðkio rajono konkurencingumo stiprinimas

Prioritetas skirtas Radviliðkio rajono konkurenciniø gebëjimø ir sàlygø stiprinimui. Juo iðkeliami probleminiai aspektai kliudantys rajono ekonomiðkai-socialiai subalansuotai plëtrai bei iðskiriami strategiðkai reikðmingà vaidmená vaidinsiantys veiksniai likviduojant Radviliðkio rajono atotrûká nuo LietuvosRespublikos bei Ðiauliø apskrities vidutinio iðsivystymo lygio.

1. Tikslas. Didinti gyventojø perkamàjà galià

1.1. Uþdavinys. Paskatinti naujø darbo vietø kûrimà paslaugø ir turizmo sektoriuose (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas: 6 str. 8, 11, 13; 7 str.9, 14, 15, 16, 18, 19; 8 str. 5, 9, 18)

1.2. Uþdavinys. Sustiprinti ryðius su kaimyniniais rajonais (subalansuota tarp rajoninë ekonominë plëtra) (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas:7 str. 25; 9 str. 1, 2.)

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

SP 0,55

1.1.1 Ðeimos uþimtumo ir svekaitingumo centro ákûrimas Radviliðkio kutûros rûmuose, pritaikant jo teikiamas paslaugas neágaliesiems

Pramogø ir sveikatingumo paslaugø plëtra 2005 Kultûros skyrius, Kultûros centras 3250 325 1000 1925 0

IS 0,221.1.2 Universalaus kultûros ir sporto komplekso ákûrimas Antaniðkiø parke, pleèiant ir rekonstruojant esama bazæ

Turizmo, pramogø ir sveikatingumo paslaugø plëtra 2006 Kultûros skyrius, Kultûros

centras 1400 350 0 0 1050

4650 675 1000 1925 1050

Pasi

ekim

o la

ikas Atsakingi/kiti dalyviai

Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt

Finansavimo ðaltiniai, tûkst. Lt

Prio

ritet

as

Rei

tinga

s

PRIEMONË Rezultatai

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

IS 0,161.2.1 Kompiuterinës programos, leidþianèios operatyviai gauti kaimyniniø rajonø statistikà, sukûrimas ir ádegimas

Sukurtas bendras greitos informacijos tinklas 2006 Administracijos direktorius, Kaimyniniø rajonø savivaldybës 90 10 0 80 0

IS 0,391.2.2 Sàlygø tarprajoninës þ.û. netradicinës produkcijos perdirbimo ámonës steigimui sudarymas

Sudarytos sàlygos þ.û. Netradicinës produkcijos perdirbimo ámonës steigimuisi rajone. 2006

Administracijos direktorius, þemës ûkio skyrius, kaimyniniø rajonø savivaldybës

60 6 0 54 0

150 16 0 134 0

Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3202

2. Tikslas. Plëtoti informacines paslaugas

2.1. Uþdavinys. Iðplëtoti moderniø informaciniø paslaugø tinklà bei ádiegti informacines technologijas Radviliðkio rajono vieðojo administravimo, sveikatosprieþiûros bei socialinës paramos vietinio ûkio sektoriuose (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas: 6 str. 6, 7, 8; 7 str. 4, 5, 6, 7, 14; 8 str. 8.)

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

SP 0,67

2.1.1 Informaciniø technologijø Radviliðkio rajono pirminës bei antrinës sveikatos prieþiûros paslaugas teikianèiose ástaigose diegimas

Ásigyta nauja kompiuterinë bei org. technika, kompiuterizuotos darbo vietos 2006

Savivaldybës gydytoja, VðÁ Radviliðkio ligoninë, vieðosios pirminës sveikatos prieþiûros ástaigos

600 120 0 480 0

SP 0,67 2.1.2 Vieningos informacinës sistemos sukûrimas socialinës paramos sektoriuje

Ásigyti kompiuteriai, programinë áranga, sukurta duomenø bazë 2005 Socialinës paramos skyrius 300 60 0 240 0

AP 0,76 2.1.3 Savivaldybës elektroniniø paslaugø sistemos gyventojams sukûrimas

Árengta rajono www tarnybinë stotis, ásigyta programinë áranga ir ji ádiegta, pakeista fiziðkai ir moraliðkai pasenusi kompiuterinë technika, apmokomi savivaldybës darbuotojai

2006 Investicijø ir informatikos skyrius 200 40 0 160 0

SP 0,64 2.1.4 Elektroniniø paslaugø gyventojams seniûnijose organizavimas

Ásigyta tinklo ir komutacinë áranga, personaliniai kompiuteriai (2 vnt. centrui), spausdintuvai, programinë áranga. Prisijungta prie Valstybës institucijø kompiuteriø tinklo (VIKT), instaliuota programinë áranga, atlikti apmokymai.Árengta patalpø apsaugos sistema

2006 Investicijø ir informatikos skyrius, Seniûnijos 500 100 0 400 0

AP 0,782.1.5 Duomenø perdavimo tinklø plëtra Radviliðkio rajono savivaldybës administracijoje

160 darbo vietø bus sujungta á bendrà kompiuteriná ir telefoniná tinklà(áskaitant ir nutolusias darbo vietas).Bus pastovus, greitas ir saugus ryðys(VPN), didelis duomenø pralaidumas(ne maþesnis 196 kbits/s). Kiekvienà darbo vieta turës pasovø (“on-line”) internetà

2005 Investicijø ir informatikos skyrius 700 70 0 630 0

AP 0,752.1.6 Savivaldybës vietinio ûkio ámoniø vieningos informacinës sistemos sukûrimas

Ásigyta árangos ir programø, reikalingos vieningai informacinei sistemai suformuoti, informacijos srautø apsikeitimui

2006 Vietinio ûkio plëtros skyrius 500 50 0 450 0

2800 440 0 2360 0


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas

Atsakingi/kiti dalyviai

Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3203

2.2. Uþdavinys. Padidinti informaciniø technologijø vartojimà modernizuojant bibliotekø ir kitø ðvietimo institucijø informaciná tinklà ir iðplëtojant inte-gruotø vieðøjø interneto prieigø tinklà (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas: 6 str. 2, 3, 4; 7 str. 1, 10, 14; 8 str. 8.)

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

AP 0,79 2.2.1 Ðvietimo ástaigø kompiuterizavimas

Ásigyta kompiuterinës technikos ir árengtos kompiuterinës klasës, árengti vietiniai kompiuteriniai centrai, pakeista fiziðkai ir moraliðkai pasenusi kompiuterinë technika

2006 Ðvietimo skyrius 1320 264 0 1056 0

SP 0,602.2.2 Modernizuoti suaugusiøjø ir jaunimo ðvietimo centro materialinæ techninæ bazæ

Árengti 4 kabinetai po 15 vietø su kompiuterine áranga:2 kabinetai kompiuterinio raðtingumo mokymui;1 kabinetas – uþsienio kalbø mokymui;1 kabinetas – nuotoliniam mokymui (ypaè aktualu neágaliems rajono gyventojams)


IB 0,55

2.2.3 Plësti mokyklos funkcijas: Mokykla-kultûros ir neformalaus ugdymo centras(sudaryti materialines-technines sàlygas mokyklos bendruomenës poreikiø tenkinimui: aprûpinti garso, vaizdo, baldais, kompiuterine technika, baldais, sporto áranga, mokymo priemonëmis, informacijos ðaltiniais, árengti informacijos centrus, relaksacijos zonas)

Lietuvai integruojantis á sparèiai kintanèià pasaulio visuomenæ ir mokykla priartës prie ðiuolaikinës tikrovës, taps patraukli, atvira visai mokyklos bendruomenei, mikrorajonui, gyvenvietei, miesteliui. Ðiuolaikinë mokyklos materialinë, techninë, sporto bazë, informacijos centras sudarys galimybæ mokyklos bendruomenei tenkinti reikmes, mokyklai tapti kultûros centru. Pagerës pedagogø darbo kokybë. Pagerës moksleiviø uþimtumas bei parengimas tolesniam mokymuisi ir gyvenimui


SP 0,57

2.2.4 Ðiuolaikinio informacinio tinklo sukûrimas, bibliotekø bei bibliotekiniø procesø modernizavimas Radviliðkio rajono bibliotekose

Ásigyta árangos ir programø, reikalingø tinklui suformuoti bei bibliotekoms ir bibliotekiniams procesams modernizuoti

2006

Kultûros skyrius, Investicijø ir informatikos skyrius, Radviliðkio rajono vieðoji biblioteka

393 79 0 315 0

IB 0,532.2.5 Suaugusiøjø ir jaunimo ðvietimo centro materialinës techninës bazës modernizavimas.

Árengtas informavimo, konsultavimo ir orientavimo kabinetas;Árengta biblioteka ir skaitykla su 10 + 1 kompiuterine áranga; Apsirûpinta reikiamomis kompiuterinëmis programomis, testais bei literatûra


IB 0,53 2.2.6 Suaugusiøjø ir jaunimo ðvietimo centre intraneto suformavimas

Centro kompiuterinë technika sujungta tarpusavyje ko pasëkoje atsiranda galimybë efektyviai keistis elektronine informacija.


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3204

SP 0,712.2.7 Vieðøjø interneto prieigos taðkø kûrimas Radviliðkio rajono kaimiðkose vietovëse

Radviliðkio rajono kaimiðkøjø vietoviø teritorija bus tolygiai padengta 33 vieðøjø interneto prieigos taðkais. Kiekviename taðke bus ákurta 3-5 darbo vietas skaitytojams(viso 125 vietos skaitytojams). Nepriklausomai nuo vieðojo interneto prieigos taðko ákûrimo vietovës bus uþtikrintas („on-line“), greitas, didelio duomenø pralaidumo(ne maþiau 128kbit/s) internetas. Bus uþtikrintas viso rajono gyventojø bendruomenës, nepriklausomai nuo socialinës ar geografinës padëties, nemokamas (min. 40 val. per savaitæ) naudojimasis internetu

2005


500 50 0 450 0

SP 0,712.2.7 Vieðøjø interneto prieigos taðkø kûrimas Radviliðkio rajono kaimiðkose vietovëse

Radviliðkio rajono kaimiðkøjø vietoviø teritorija bus tolygiai padengta 33 vieðøjø interneto prieigos taðkais. Kiekviename taðke bus ákurta 3-5 darbo vietas skaitytojams(viso 125 vietos skaitytojams). Nepriklausomai nuo vieðojo interneto prieigos taðko ákûrimo vietovës bus uþtikrintas („on-line“), greitas, didelio duomenø pralaidumo(ne maþiau 128kbit/s) internetas. Bus uþtikrintas viso rajono gyventojø bendruomenës, nepriklausomai nuo socialinës ar geografinës padëties, nemokamas (min. 40 val. per savaitæ) naudojimasis internetu

2006


500 50 0 450 0

6938 1288 0 5651 0

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3205

2.3. Uþdavinys. Padidinti verslo informacijos prieinamumà Radviliðkio rajone, kituose Lietuvos regionuose ir uþsienyje (Lietuvos Respublikos vietos savival-dos ástatymas: 6 str. 13; 7 str. 14, 25.)

2.4. Uþdavinys. Sukurti geografinæ informacinæ sistemà (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas: 7 str. 9.)

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

AP 0,82 2.3.1Verslo ir Turizmo informacijos centro Radviliðkio rajone ákûrimas Veikiantis centras 2006 Radviliðkio rajono

savivaldybës administracija 700 210 0 490 0

700 210 0 490 0


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

SP 0,68 2.4.1Geografinës informacinës sistemos kûrimas Sukurta rajono geografinë informacinë sistema 2005

Administracijos direktorius, Ðiauliø apskrities virðininko administracija

100 100 0 0 0

100 100 0 0 0


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3206

3. Tikslas. Atskleisti ir iðryðkinti Radviliðkio rajono kultûriná ir gamtiná savitumà

3.1. Uþdavinys. Atnaujinti ir reorganizuoti kultûros ástaigas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas: 6 str. 10.)

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

SP 0,67 3.1.1Kultûros situacijos rajone analizëAtlikti socialiniai tyrimai. Iðaiðkinta kultûros padëtis rajone. Suþinomos silpnosios pusës, numatyti sprendimo bûdai

2005 Kultûros skyrius 30 30 0 0 0

SP 0,673.1.2 Kultûros ástaigø inventorizavimas. Ástaigø tinklo optimizavimo programos parengimas ir ágyvendinimas

Áforminta kultûros ástaigø padëtis. Suteiktas kultûros ástaigø statusas. Optimizuotas rajono kultûros ástaigø tinklas











SP 0,673.1.3 Atnaujintø kultûros ástaigø aprûpinimo pagrindinëmis priemonëmis programos parengimas ir ágyvendinimas

Kultûros ástaigos, aprûpintos bûtiniausiomis ðiuolaikinëmis priemonëmis (garso, ðviesos aparatûra, instrumentai, baldai, kompiuteriai)











SP 0,67 3.1.4 Rajono etninës kultûros plëtros programos parengimas ir ágyvendinimas

Iðlaikytas tautinis identitetas, puoselëjama etninë kultûra 2005 Kultûros skyrius 70 35 0 35 0

Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3207

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt








IS 0,36 3.1.5 Radviliðkio kraðto muziejaus skirtø patalpø rekonstrukcija ir renovacija

Bus naujas turistinës traukos objektas Radviliðkio mieste, áamþinta kraðto istorija ir etninë kultûra.

2005 Kultûros skyrius, Radviliðkio rajono vieðoji biblioteka 70 70 0 0 0

IS 0,00

3.1.6. Paruoðti ir ágyvendinti kultûros paminklø ir vertybiø tvarkymo ir kitø iðsaugojimo darbø programas

Ágyvendintos kultûros paminklø ir vertybiø tvarkymo ir kitø iðsaugojimo darbø programos. Sutvarkyti kultûros paminklai ir vertybës tampa patraukliais turistø lankymo objektais.

2004Kultûros skyrius, Daugyvenës kultûros istorijos muziejus-draustinis

333 83 0 250 0

IS 0,00




333 83 0 250 0

IS 0,00




333 83 0 250 0

1660 785 0 875 0

3.2 Uþdavinys. Iðplëtoti turizmo infrastruktûrà (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas: 6 str. 8, 11, 12, 13; 7 str. 9, 10, 12, 14, 15, 18, 20; 8 str. 5,9.)

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3208

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

AP 0,74

3.2.1 Daugyvenës kultûros istorijos muziejaus – draustinio infrastruktûros vystymas, gerinant turizmo paslaugø kokybæ

Suformuoti nauji turistinës traukos þidiniai ávairiø turistiniø interesø grupëms, naujø turizmo paslaugø atsiradimas, pagerëjæs lankytojø aptarnavimas, susiformuotø nauji turistinës traukos þidiniai interesø grupëms, draustinis pritaikytas vieðajai infrastruktûrai, rekreacinës ir paþintinës infrastruktûros plëtrai


3380 423 423 2535 0

AP 0,74




3380 423 423 2535 0

AP 0,74




3380 423 423 2535 0

IS 0,23 3.2.2 Aukðtelkø tvenkinio sutvarkymas Sudarytos sàlygos vasaros poilsiui, turistø atvykimui 2006 Radviliðkio rajono Aukðtelkø

seniûnija 100 25 0 75 0

IS 0,24 3.2.3 Pociûnëliø miestelio parko sutvarkymas

Sudarytos sàlygos tradicinës Joniniø ðventës organizavimui, koncertinei veiklai, didesnis pritaikomumas poilsiui ir rekreacijai (árengta: estrada, suoleliai, takeliai, elektra)

2006 Radviliðkio rajono Skëmiø seniûnija 30 8 0 23 0

IS 0,37 3.2.4 Poilsiavietës prie Pociûnëliø Liaudos upelio uþtvankos árengimas

Sudarytos sàlygos vasaros poilsiui, turistø atvykimui (árengtos persirengimo kabinos, maudyklos, poilsio zonos, suoleliai, kempingas, atliktas teritorijø apþeldinimas)

2006 Radviliðkio rajono Skëmiø seniûnija 100 25 0 75 0


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas

4 Tikslas. Uþtikrinti regiono gyventojams sveikatos prieþiûros, ðvietimo ir socialiniø paslaugø aukðtà kokybæ bei prieina-mumà

4.1 Uþdavinys. Renovuoti bei iðplëtoti asmens sveikatos prieþiûros ir ðvietimo ástaigø tinklà

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3209

IS 0,41 3.2.5 Ðeduvos miesto rekreacinës poilsio zonos árengimas

Pagerintos miesto gyventojø poilsio sàlygos, sveikatingumo, sportiniø renginiø organizavimo efektyvumas

2006 Ðeduvos miesto seniûnija 400 120 0 280 0

IS 0,003.2.6 Parengti Radviliðkio, Pakruojo ir Bauskës rajonø turizmo plëtros projektà “Ðeduvos – Bauskës kelias”

Parengtas Radviliðkio, Pakruojo ir Bauskës rajonø turizmo plëtros projektas “Ðeduvos – Bauskës kelias”, kuriuo vadovaujantis galimi jo ágyvendinimo darbai.

2006

Kultûros skyrius, Daugyvenës kultûros istorijos muziejus-draustinis, Pakruojo rajono savivaldybë, Bauskës rajono savivaldybë

300 75 225

11070 1520 1268 8283 0

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt

Finansavimo ðaltiniai, tûkst. LtPr

iorit

etas

Rei

tinga

sPRIEMONË Rezultatai

Pasi

ekim

o la

ikas

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

SP 0,734.1.1 Radviliðkio ligoninës, poliklinikos bei septyniø ambulatorijø pastatø renovacija

Rekonstruoti ligoninës ðilumos punktai. Pakeisti langai ir durys ligoninëje bei septyniose ambulatorijose

2004

Savivaldybës gydytoja, VðÁ Radviliðkio ligoninë, vieðosios pirminës sveikatos prieþiûros ástaigos.

200 0 200 0 0



2005 Savivaldybës gydytoja, VðÁ Radviliðkio ligoninë 916 205 99 613 0



2006 Savivaldybës gydytoja, VðÁ Radviliðkio ligoninë 916 205 99 613 0

IS 0,44 4.1.2 Radviliðkio rajono ðvietimo ástaigø rekonstrukcija Rekonstruotos ugdymo ástaigos 2004 Ðvietimo skyrius, Architektûros ir

statybos skyrius 647 162 0 485 0






Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt

4.2 Uþdavinys. Atnaujinti medicinos technikà ir technologijas Radviliðkio rajono asmens sveikatos prieþiûros ástaigose (Lietuvos Respublikos vietos savival-dos ástatymas: 6 str. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8; 7 str. 1, 2, 3, 6, 7; 8 str. 7, 8.)

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3210

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.


iorit

etas

Rei

tinga


Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt

AP 0,74 4.1.3 Radviliðkio vieðosios bibliotekos rekonstrukcija ir priestato statyba

Priestate ásikurs vaikø biblioteka, vaikø dienos centras. Pagerintos lankytojø ir darbuotojø darbo sàlygos. Pakeisti bibliotekos langai, renovuotas ðilumos ûkis.

2004

Administracijos direktorius, Architektûros ir statybos skyrius, Radviliðkio vieðoji biblioteka

700 0 700 0 0



2005


1824 0 1824 0 0



2006


631 631 0 0 0

7127 1526 2921 2680 0

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

AP 0,76 4.2.1 Naujø medicinos technologijø diegimas Radviliðkio ligoninëje

Atnaujinta sterilizacijos ir dezinfekcijos technologija 2006 Savivaldybës gydytoja, VðÁ

Radviliðkio ligoninë 1969 399 0 1570 0

4.2.2 Atnaujinti medicinos technikà ir automobiliø parkà Radviliðkio rajono gydymo ástaigose

Atnaujinta diagnostinë ir gydymo medicininë áranga. Pagerinta paslaugø kokybë. Atnaujintas automobiliø parkas

2006Savivaldybës gydytoja, vieðosios asmens sveikatos prieþiûros ástaigos

1440 288 0 1152 0

3409 687 0 2722 0

Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


4.3 Uþdavinys. Iðplëtoti nestacionariø socialiniø paslaugø ir senø þmoniø stacionariø globos ástaigø infrastruktûrà (Lietuvos Respublikos vietos savivaldosástatymas: 6 str. 7; 7 str. 6, 7.)

4.4 Uþdavinys. Vykdyti socialinës atskirties prevencijà ir socialinæ integracijà (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas: 6 str. 6; 7 str. 4, 5, 14, 17.)

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3211

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

AP 0,77 4.3.1 Socialiniø paslaugø poreikio analizëNustatyta kokioms asmenø grupëms reikia paslaugø. Ávertintas labiausiai trûkstamø paslaugø poreikis.

2004 Socialinës paramos skyrius 50 50 0 0 0

AP 0,74 4.3.2 Socialiniø paslaugø centro steigimas

Ásteigtas centras, atliktas patalpø remontas, ásigyta áranga 2006 Socialinës paramos skyrius 2000 500 0 1500 0

SP 0,58 4.3.3 Seneliø globos namø renovacija Atliktas Ðeduvos ir Polekelës globos namø patalpø remontas, ásigyta áranga 2005

Socialinës paramos skyrius, Ðeduvos globos namai, Polekëlës seneliø globos namai.

1300 325 0 975 0

3350 875 0 2475 0

Pasi

ekim

o la


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

SP 0,58 4.4.1 Nakvynës namø steigimas Ásteigti namai rizikos grupës asmenims, atliktas patalpø remontas, ásigyta áranga 2006 Socialinës paramos skyrius 1000 250 0 750 0

IS 0,41 4.4.2 Kriziø centro steigimasÁsteigtas centras moterims ir vaikams, patyrusiems smurtà ðeimoje, atliktas patalpø remontas, ásigyta áranga


IS 0,38 4.4.3 Savarankiðko gyvenimo namø steigimas

Ásteigti namai ðeimoms, turinèiomis socialiniø problemø, atliktas patalpø remontas, ásigyta áranga


3000 750 0 2250 0

Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3212

5 Tikslas. Sudaryti sàlygas rajono teritoriniam planavimui

5.1 Uþdavinys. Paruoðti Radviliðkio rajono, Radviliðkio ir Ðeduvos miestø bendruosius planus

5.2 Uþdavinys. Vadovaujantis parengtais bendraisiais planais parengti paketà priemoniø pramonës ir paslaugø sektoriaus plëtrai

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

AP 0,78 5.1.1 Ávairiø nedideliø sklypø planø rengimas Per metus parengta apie 70 sklypø planø 2004 Architektûros ir statybos skyrius 73 20 0 0 53



239 80 0 0 159

Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

AP 0,78 5.2.1 Detaliøjø ir specialiøjø planø rengimas nuosavybës teisiø atstatymui

2004 metais atstatyta nuosavybës teisiø á 50 ha, 2005-30ha, 2006-10ha 2004

Administracijos direktorius, Architektûros ir statybos skyrius

90 90 0 0 0




90 90 0 0 0




90 90 0 0 0

AP 0,795.2.2 Detaliøjø ir specialiøjø planø rengimas þemës sklypams, paskirtiems privatizuojamiems objektams

Per metus suplanuojama teritorijø ploto iki 5 ha 2004Administracijos direktorius, Architektûros ir statybos skyrius

15 15 0 0 0


Per metus suplanuojama teritorijø ploto iki 5 ha 2005Administracijos direktorius, Architektûros ir statybos skyrius

15 15 0 0 0

Pasi

ekim

o la


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3213

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

Prio

ritet

as

Rei

tinga


Pasi

ekim

o la


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt



Per metus suplanuojama teritorijø ploto iki 5 ha 2004 Administracijos direktorius, Architektûros ir statybos skyrius 15 15 0 0 0





AP 0,745.2.3 Þemës sklypø prie daugiabuèiø gyvenamøjø namø Radviliðkyje ribø nustatymo specialiøjø planø rengimas

2004 metais parengta planø 34 ha teritorijai, 2005- 30ha teritorijai 2004 Administracijos direktorius,

Architektûros ir statybos skyrius 45 45 0 0 0

AP 0,745.2.3 Þemës sklypø prie daugiabuèiø gyvenamøjø namø Radviliðkyje ribø nustatymo specialiøjø planø rengimas

2005 metais parengta planø 34 ha teritorijai, 2005- 30ha teritorijai 2005 Administracijos direktorius,


AP 0,735.2.4 Þemës sklypø prie daugiabuèiø gyvenamøjø namø Ðeduvoje ribø nustatymo specialiøjø planø rengimas

2006 metais parengta planø 15 ha teritorijai 2006 Administracijos direktorius, Architektûros ir statybos skyrius 30 30 0 0 0

AP 0,73 5.2.5 Gyvenvieèiø ðilumos ûkio specialieji planai

Per metus suplanuojama teritorijø ploto iki 50ha 2004 Administracijos direktorius,


AP 0,73 5.2.5 Gyvenvieèiø ðilumos ûkio specialieji planai



AP 0,73

5.2.5 Miestø ir gyvenvieèiø ðilumos ûkio specialieji planai (Radviliðkio m., Ðeduvos m., Baisogalos mstl., Sidabravo mstl., Grinkiðkio mstl., Vainiûnø ir Pakirðinio gyv. Ir kt.)



AP 0,73 5.2.6 Radviliðkio miesto Auðros aikðtës su prieigomis detalusis planas

Padaryta toponuotrauka, patvirtinta raidos programa, parengtas detalusis planas 2004 Administracijos direktorius,


AP 0,73 5.2.6 Specialieji Gedimino ir Maironio planai

Padaryta toponuotrauka, parengtas specialusis planas 2004 Administracijos direktorius,


664 634 0 30 0

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3214

5.3 Uþdavinys. Vadovaujantis parengtais bendraisiais planais ir paketu priemoniø pramonës ir paslaugø sektoriaus plëtrai parengti detaliuosius ir specia-liuosius planus

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

AP 0,735.3.1 Radviliðkio ir Ðeduvos miestø administraciniø ribø tikslinimas ir paþymëjimas natûroje.

Pastatyti riboþenkliai natûroje ir patikslintas Radviliðkio ir Ðeduvos miestø plotas 2005 Rajono taryba, Administracijos

direktorius ir skyriai 150 150 0 0 0

AP 0,735.3.1 Radviliðkio ir Ðeduvos miestø administraciniø ribø tikslinimas ir paþymëjimas natûroje.

Pastatyti riboþenkliai natûroje ir patikslintas Radviliðkio ir Ðeduvos miestø plotas 2006 Rajono taryba, Administracijos


IB (SP) 0,59 5.3.2 Radviliðkio rajono bendrojo plano

parengimas Parengtas planas 2006 Rajono taryba, Administracijos direktorius ir skyriai 150 75 75 0 0

IB (SP) 0,59 5.3.2 Radviliðkio rajono bendrojo plano

parengimas Parengtas planas 2007 Rajono taryba, Administracijos direktorius ir skyriai 200 50 150 0 0

SP 0,68 5.3.2 Urbanizuotø teritorijø stambaus mastelio kartografavimas Vietiniø geodeziniø tinklø atnaujinimas 2004 Architektûros ir statybos skyrius 27 27 0 0 0

Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3215

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

Prio

ritet

as

Rei

tinga


Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


SP 0,68 5.3.2 Urbanizuotø teritorijø stambaus mastelio kartografavimas

Vietiniø geodeziniø tinklø atnaujinimas(geodezinio pagrindo punktø inventorizacija, apgriuvusiø ir sunaikintø atstatymas , tinklø susiejimas su valstybiniu GPS tinklu, koordinaèiø perskaièiavimas pagal patvirtintus kriterijus(1300 vnt.)) Stambaus mastelio Radviliðkio ir Ðeduvos miestø aerofotonuotraukos atlikimas ir ortofotografiniø þemëlapiø gamyba(22 km2) Stambaus mastelio Baisogalos, Grinkiðkio, Ðialënø, Ðaukoto, Sidabravo, Pociûnëliø miestelio aerofotonuotraukos atlikimas ir ortofotografiniø þemëlapiø gamyba (9 km2) Stambaus mastelio Alksnupiø, Aukðtelkø, Graþioniø, Ðniûraièiø, Kutiðkiø ir kitø kaimø aerofotonuotraukos atlikimas ir ortofotografiniø þemëlapiø gamyba (15km2)

2005 Architektûros ir statybos skyrius 100 100 0 0 0

SP 0,68 5.3.2 Urbanizuotø teritorijø stambaus mastelio kartografavimas

Vietiniø geodeziniø tinklø atnaujinimas(geodezinio pagrindo punktø inventorizacija, apgriuvusiø ir sunaikintø atstatymas , tinklø susiejimas su valstybiniu GPS tinklu, koordinaèiø perskaièiavimas pagal patvirtintus kriterijus(1300 vnt.)) Stambaus mastelio Radviliðkio ir Ðeduvos miestø aerofotonuotraukos atlikimas ir ortofotografiniø þemëlapiø gamyba(22 km2) Stambaus mastelio Baisogalos, Grinkiðkio, Ðialënø, Ðaukoto, Sidabravo, Pociûnëliø miestelio aerofotonuotraukos atlikimas ir ortofotografiniø þemëlapiø gamyba (9 km2) Stambaus mastelio Alksnupiø, Aukðtelkø, Graþioniø, Ðniûraièiø, Kutiðkiø ir kitø kaimø aerofotonuotraukos atlikimas ir ortofotografiniø þemëlapiø gamyba (15km2)

2006 Architektûros ir statybos skyrius 200 200 0 0 0

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3216

6 Tikslas. Suformuoti rezidencinius poreikius tenkinantá urbanistiná architektûriná profilá

6.1 Uþdavinys. Vadovaujantis parengtais bendraisiais planais parengti priemoniø paketà gyvenamosios aplinkos kokybei gerinti

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

SP 0,57 6.1.1 Sanitariniø zonø ðalia pramonës ámoniø nustatymas

Nustatytos priemonës ágalinanèios juridiðkai paveikti asmenis, nenusistaèiusius savo disponuojamø teritorijø sanitarines zonas

2005Administracijos direktorius, Architektûros ir statybos skyrius, ekologas

50 50 0 0 0

Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


SP (AP) 0,64 5.3.3 Radviliðkio miesto bendrojo plano

rengimas Toponuotraukos patikslinimas 2004 Rajono taryba, Administracijos direktorius ir skyriai 25 25 0 0 0


rengimas Toponuotraukos patikslinimas 2005 Rajono taryba, Administracijos direktorius ir skyriai 300 300 0 0 0


rengimas Esamos padëties ávertinimas, preminaliniai bendrojo plano sprendiniai 2005 Rajono taryba, Administracijos



rengimas Bendrojo plano sprendiniai 2006 Rajono taryba, Administracijos direktorius ir skyriai 50 50 0 0 0


rengimas Bendrojo plano projekto baigimas ir tvirtinimas 2006 Rajono taryba, Administracijos direktorius ir skyriai 65 65 0 0 0

1547 1322 225 0 0

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3217

6.2 Uþdavinys. Parengti detaliuosius ir specialiuosius planus daugiabuèiø, blokuotø ir individualiø gyvenamøjø namø statybai(detalesni planai rengiami irjau paskelbtø detaliøjø planø teritorijose pritariant ðiandieninës statybos reikalavimams )

IB 0,51

6.1.2 Teritorijø planavimo vidaus dokumento, tiksliai ávertinanèio rezidencinius poreikius ir vystymo perspektyvas bei tenkinanèio urbanistinio architektûrinio profilio bûklæ minëtuose regionuose, rengimas

Ávertinta þemës paskirtis, infrastruktûros sutvarkymo kaina, ekonominës raidos centrø pasiekiamumo laikas bei vidutinës sànaudos pagal populiarias transporto rûðis

2006Administracijos direktorius, Architektûros ir statybos skyrius

50 50 0 0 0

IB 0,496.1.3 Teritorijø numatymas ir þaliøjø zonø suformavimas gyvenamøjø namø kvartalams kurtis

Suformuotos patrauklios, rezidencinës paskirties teritorijos 2007


50 50 0 0 0

150 150 0 0 0

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

SP 0,696.2.1 Sistemos, skatinanèios naujø (ánovatyviø) paslaugø kûrimàsi rajone, parengimas.

Tiksliniø paslaugø kûrimasis bei augantis gerbûvis regione. Didþiàja dalimi, projektiniø lëðø pagalba atlikti paslaugø sektoriaus vystymosi tyrimai bei nustatytos tolimesnës prioritetinës vystymosi kryptys bei ávertintos krypèiø perspektyvos.

2005Administracijos direktorius, Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas

30 30 0 0 0

IS 0,45 6.2.2 Radviliðkio miesto sporto komplekso árengimas

Miesto bei rajono gyventojai galës naudotis universalia sporto baze ir teniso kortais; Bazë ir kortai pritaikyti neágaliesiems. Ásteigtas þaidimø centrassocialiai ir pedagogiðkai apleistiems vaikams.

2006

Administracijos direktorius, Radviliðkio rajono sporto centras, Vaiko teisiø apsaugos tarnyba, Socialinës paramos skyrius

5000 1200 0 3800 0

6.2.3 Radviliðkio miesto sporto komplekso árengimas

Miesto bei rajono gyventojai galës naudotis automobiliø bei dviraèiø (BMX) trasomis. 2007 Administracijos direktorius,

Rajono sporto centras 100 80 0 0 20

5130 1310 0 3800 20

Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3218

6.3 Uþdavinys. Parengti specialiuosius planus inþineriniø tinklø vystymui miestuose ir gyvenvietëse

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

IS 0,47 6.3.1 Namø fasadø bei apþeldintø teritorijø prieþiûros iniciatyvø formavimas

Sudarytos sàlygos formuotis apþeldintø teritorijø prieþiûros paslaugai 2004 Administracijos direktorius 100 100 0 0 0









IB 0,476.3.2 Architektûriniø reikalavimø urbanistiniu poþiûriu patraukliø rajono teritorijø savitumui iðlaikyti parengimas

Nustatytos sàlygos padedanèios iðlaikyti rajono teritorijø patrauklumà 2004


12 12 0 0 0




12 12 0 0 0




12 12 0 0 0




12 12 0 0 0




12 12 0 0 0

SP 0,69 6.3.3 Miesto ir rajono architektûrinio ávaizdþio gerinimas.

Parengta ir aprobuota miesto ir rajono architektûriná ávaizdá gerinanti programa, apsprendþianti pastatø spalvinius derinius, numatanti apþeldinimo ir apðvietimo sistemas.


12 12 0 0 0




12 12 0 0 0

Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


iorit

etas

Rei

tinga


RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3219

7 Tikslas. Plëtoti ir modernizuoti Radviliðkio rajono keliø infrastruktûrà uþtikrinant regiono integracijà á vieningà ES sis-temà

7.1 Uþdavinys. Uþtikrinti Radviliðkio rajono ekonominës raidos centrø pasiekiamumà ir vietos gyventojø mobilumà (Lietuvos Respublikos vietos savivaldosástatymas: 7 str. 14, 22; 8 str. 6.)

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


iorit

etas

Rei

tinga





12 12 0 0 0




12 12 0 0 0




12 12 0 0 0

620 620 0 0 0

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

AP 0,79 7.1.1 Radviliðkio rajono vietinës reikðmës keliø ir gatviø bûklës gerinimas

Saugus transporto eismas, avarijø skaièiaus sumaþëjimas 2006


9500 2000 0 7500 0

IB 0,48 7.1.2 Autobusø sustojimo paviljono statyba

Pastatytas autobusø sustojimo paviljonas prie miesto kapiniø 2004


21 21 0 0 0

9521 2021 0 7500 0

Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3220

7.2 Uþdavinys. Iðplësti pësèiøjø-dviratininkø takø tinklà (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas: 6 str. 10, 11; 7 str. 14, 21.)

7.3 Uþdavinys. Ádiegti efektyvias bei patobulinti esamas eismo valdymo sistemas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas: 7 str. 14, 21.)

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

AP 0,72 7.2.1 Radviliðkio rajone dviraèiø bei pësèiøjø takø rekonstrukcija ir statyba

Uþtikrinamas dviratininkø ir pësèiøjø eismo saugumas, plëtojamas turizmas 2006


1250 250 0 1000 0

SP 0,65 7.2.2 Pësèiøjø takø árengimas Parengti pësèiøjø takø Radviliðkyje (Gedimino g.) ir Eibariðkiø mikrorajone projektai 2004


25 25 0 0 0

SP 0,65 7.2.2 Pësèiøjø takø árengimas Árengti pësèiøjø tako Radviliðkyje (Gedimino g.) apðvietimo árengimas 2005


100 100 0 0 0

SP 0,65 7.2.2 Pësèiøjø takø árengimas Árengtas pësèiøjø takas Eibariðkiø m/r. 2005Administracijos direktorius, Architektûros ir statybos skyrius

100 100 0 0 0

SP 0,56 7.2.3 Pramogø ir poilsio zonos árengimas Automobilininkø trasos ir vaikø dviraèiø trasos árengimas (BMX) 2005

Administracijos direktorius, Radviliðkio rajono sporto centras

200 20 0 180 0

1675 495 0 1180 0

Pasi

ekim

o la


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


iorit

etas

Rei

tinga


Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

SP 0,59 7.3.1 Eismo saugumo priemoniø diegimas

Sumaþëjæs avaringumas, pagerëjusios eismo sàlygos 2006


750 200 0 550 0

AP 0,76 7.3.2 Automobiliø stovëjimo bei autobusø sustojimo aikðteliø árengimas Uþtikrintas saugus ir patogus eismas 2004


420 120 0 300 0

1170 320 0 850 0


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3221

7.4 Uþdavinys. Ávykdyti miestø bei miesteliø gatviø rekonstrukcijà (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas: 7 str. 14, 21.)

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

SP 0,66 7.4.1. Radviliðkio m. Egliø-Àþuolø gatviø rekonstrukcija

A/b dangos, ðaligatviø. lietaus kanalizacijos árengimas

2005 Administracijos direktorius, Architektûros ir statybos skyrius

1401 350 1051

SP 0,66 7.4.2. Radviliðkio miesto Eibariðkiø m/r gatviø rekonstrukcija



2500 625 1875

SP 0,66 7.4.3. Grinkiðkio sen. Minaièiø k. gatviø rekonstrukcija



1100 275 825

SP 0,66 7.4.4. Ðeduvos sen. Prastavoniø k. gatvës rekonstrukcija



1090 272 818

SP 0,66 7.4.5. Radviliðkio sen. kelio Ilguoèiai- Mieþaièiai rekonstrukcija

A/b dangos, lietaus kanalizacijos árengimas 2005 Administracijos direktorius, Architektûros ir statybos skyrius

2230 557 1673

SP 0,66 7.4.6. Radviliðkio m. Daukanto gatvës rekonstrukcija



900 225 675

SP 0,66 7.4.7. Radviliðkio sen. Maironio gatvës dalies rekonstrukcija



600 150 450

SP 0,66 7.4.8. Baisogalos sen. Biliûno gatvës rekonstrukcija



1400 350 1050

SP 0,66 7.4.9. Ðiaulënø sen. Ðiaulënø mstl. gatviø rekonstrukcija



1204 301 903

SP 0,66 7.4.10. Pakalniðkiø sen. Pakalniðkiø k. kelio rekonstrukcija

A/b dangos, lietaus kanalizacijos árengimas 2006 Administracijos direktorius, Architektûros ir statybos skyrius

1200 300 900

SP 0,63 7.4.11. Radviliðkio miesto Auðros aikðtës rekonstrukcija

Techninis projektas, aikðtës takø sistemos, þeldyniø sistemos rekonstrukcija


200 50 150

SP 0,63 7.4.12. Radviliðkio miesto Auðros aikðtës rekonstrukcija

Techninis projektas, aikðtës takø sistemos, þeldyniø sistemos rekonstrukcija


400 100 300

14225 3555 10670


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


iorit

etas

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas

8 Tikslas. Uþtikrinti energijos tiekimo prieinamumà, stabilumà bei ugdyti efektyvaus naudojimo sampratà

8.1 Uþdavinys. Padidinti energijos prieinamumà vartotojams, pleèiant energetinius tinklus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas: 7 str. 16; 8 str.6.)

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

SP 0,65

8.1.1 Radviliðkio miesto ir rajono kaimiðkø gyvenvieèiø gatviø apðvietimas, rekonstrukcija ir modernizavimas

Elektros energijos ekonomija, geresnë gyvenamoji aplinka, maþesnis nusikalstamumas

2006 Vietinio ûkio plëtojimo skyrius, Rajono seniûnijos 10500 2100 0 8400 0

Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


SP 0,67

8.1.2 Dujø tinklø nutiesimas á individualiø gyvenamøjø namø kvartalus ir gamybinius-komercinius objektus Ðeduvoje

Sumaþëjæ ðilumos energijos nuostoliai, sumaþëjæs terðalø kiekis. 2006 Vietinio ûkio plëtojimo

skyrius, AB „Lietuvos dujos“ 1400 350 0 1050 1 400

SP 0,67

8.1.3 Dujø tinklø nutiesimas á individualiø gyvenamøjø namø kvartalus ir gamybinius-komercinius objektus Baisogaloje

Sumaþëjæ ðilumos energijos nuostoliai, sumaþëjæs terðalø kiekis. 2010 Vietinio ûkio plëtojimo

skyrius, AB „Lietuvos dujos“ 1800 450 0 1350 1 900

13700 2900 0 10800 0

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3222

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3223

8.2 Uþdavinys. Modernizuoti energetikos ûká (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas: 7 str. 16; 8 str. 6.)

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

SP 0,658.2.1 Radviliðkio rajono ðvietimo, kultûros ástaigø bei administraciniø pastatø renovacija

Ðiluminës energijos ir kuro sànaudø ekonomija. Ðiluminës energijos suvartojimas sumaþës iki 15 proc.

2006

Vietinio ûkio plëtojimo skyrius, Rajono seniûnijos, Rajono kultûros ir ðvietimo skyrius

1433 358 0 1075 0







SP 0,60 8.2.2 Radviliðkio miesto kultûros centro renovacija ir modernizavimas


2006

Rajono taryba, architektûros ir statybos skyrius, Radviliðkio miesto Kultûros centras.

1800 360 1440 0 0

SP 0,718.2.3 Daugiabuèiø gyvenamøjø namø ðilumos punktø Radviliðkio mieste modernizacija

Pasiekta, kad pastatai atitiktø normatyvinius sveikatos ir higienos reikalavimus. 15 proc. sumaþëjæs ðiluminës energijos suvartojimas.

2006Vietinio ûkio plëtojimo skyrius, daugiabuèiø gyv. namø savininkø bendrijos

1000 50 0 0 950

Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3224

9 Tikslas. Suformuoti rajono gyventojams sveikà ir ðvarià aplinkà

9.1 Uþdavinys. Iðplësti bei modernizuoti vandentiekio bei nuotëkø tinklus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas: 7 str. 16; 8 str. 6.)

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


iorit

etas

Rei

tinga


SP 0,72 8.2.4 Ðeduvos miesto katiliniø modernizavimas

Bus sumaþintas iðmetamø terðalø kiekis, vartotojø aprûpinimo ðilumine energija patikimumas, iðlaidø ir ðilumos energijos kainos maþinimas

2006-2007

Vietinio ûkio plëtojimo skyrius, UAB “Radviliðkio ðiluma”

1780 353 0 1413 13



2007Vietinio ûkio plëtojimo skyrius, UAB “Radviliðkio ðiluma”

1780 353 0 1413 13



2008Vietinio ûkio plëtojimo skyrius, UAB “Radviliðkio ðiluma”

1780 353 0 1413 13

SP 0,70 8.2.5 Radviliðkio miesto ðilumos tinklø modernizavimas ir plëtra

Pakeista 8,5 km susidëvëjusiø trasø. Ðilumos nuostoliai sumaþinti iki 16 proc., sumaþës atmosferos tarða

2005-2006

Vietinio ûkio plëtojimo skyrius, UAB “Radviliðkio ðiluma ”

3800 760 0 3040 0

16240 3305 1440 10505 990

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

AP 0,819.1.1 Radviliðkio miesto vandens tiekimo ir nuotekø sistemø renovacija bei modernizavimas

Pastatyti nauji nuotekø valymo árenginiai, renovuoti miesto vandentiekio tinklai 2004

Vietinio ûkio plëtojimo skyrius, UAB “Radviliðkio vanduo ”

8000800 1600 5600

0

AP 0,819.1.1 Radviliðkio miesto vandens tiekimo ir nuotekø sistemø renovacija bei modernizavimas

Pastatyti nauji nuotekø valymo árenginiai, renovuoti miesto vandentiekio tinklai 2005


144001440 2880 10080

0

SP 0,72

9.1.2 Radviliðkio rajono Ðeduvos miesto vandenvalos árenginiø, geriamojo vandens bei nuotekø tinklø rekonstrukcija[1]

Atlikta miesto vandenvalos árenginiø, geriamojo vandens bei nuotekø tinklø rekonstrukcija 2007


1500 450 0 1050 0


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3225

SP 0,72

9.1.2 Radviliðkio rajono Ðeduvos miesto vandenvalos árenginiø, geriamojo vandens bei nuotekø tinklø rekonstrukcija[1]

Atlikta miesto vandenvalos árenginiø, geriamojo vandens bei nuotekø tinklø rekonstrukcija 2008


1500 450 0 1050 0

SP 0,60

9.1.3 Radviliðkio raj. Kutiðkiø k., Aukðtelkø k. vandentiekio ir nuotekø sistemos plëtra, renovavimas bei prijungimas prie Radviliðkio miesto tinklø

Iðplëstas ir renovuotas vandentiekio ir nuotëkø sistemos tinklas, kuris sujungtas su Radviliðkio miesto tinklais

2007-2008

Vietinio ûkio plëtojimo skyrius, UAB “Radviliðkio vanduo”

712 125 212 375 0

SP 0,60

9.1.3 Radviliðkio raj. Kutiðkiø k., Aukðtelkø k. vandentiekio ir nuotekø sistemos plëtra, renovavimas bei prijungimas prie Radviliðkio miesto tinklø

Iðplëstas ir renovuotas vandentiekio ir nuotëkø sistemos tinklas, kuris sujungtas su Radviliðkio miesto tinklais

2008-2009

Vietinio ûkio plëtojimo skyrius, UAB “Radviliðkio vanduo”

1423 250 423 750 0

SP 0,62

9.1.4 Vandenvalos , geriamojo vandens sistemø árengimas, modernizavimas ir plëtra Radviliðkio rajono kaimo gyvenvietëse:Raudondvario kaime

Iðplësti vandentiekio ir nuotekø tinklai, jie prijungti prie Ðeduvos miesto tinklø. 2004 Vietinio ûkio plëtojimo

skyrius, Pakalniðkiø seniûnija 550 50 0 500 0

SP 0,62

9.1.4 Vandenvalos , geriamojo vandens sistemø árengimas, modernizavimas ir plëtra Radviliðkio rajono kaimo gyvenvietëse:Raudondvario kaime

Iðplësti vandentiekio ir nuotekø tinklai, jie prijungti prie Ðeduvos miesto tinklø. 2005 Vietinio ûkio plëtojimo


SP 0,62 9.1.5 Vandens kokybës gerinimo árenginiø statyba:Skëmiø kaime Pastatyti valymo árenginiai. 2006 Vietinio ûkio plëtojimo

skyrius, Skëmiø seniûnija 100 25 0 75 0

SP 0,62

9.1.6 Vandenvalos , geriamojo vandens sistemø árengimas, modernizavimas ir plëtra Radviliðkio rajono kaimo gyvenvietëse:Sidabravo kaime

Pastatyti valymo árenginiai, renovuoti ir iðplësti nuotekø tinklai ir geriamojo vandens sistema. 2009 Vietinio ûkio plëtojimo

skyrius, Sidabravo seniûnija 2000 500 0 1500 0

SP 0,62

9.1.7 Vandenvalos , geriamojo vandens sistemø árengimas, modernizavimas ir plëtra Radviliðkio rajono kaimo gyvenvietëse:Tyruliø gyvenvietëje

Árengti geriamojo vandens gerinimo árenginiai, modernizuoti tinklai. 2004


30 30 0 0 0

SP 0,62

9.1.8 Vandenvalos , geriamojo vandens sistemø árengimas, modernizavimas ir plëtra Radviliðkio rajono kaimo gyvenvietëse:Polekëlës kaime

Árengti geriamojo vandens gerinimo árenginiai, modernizuoti tinklai. 2009 Vietinio ûkio plëtojimo

skyrius, Tyruliø seniûnija 30 30 0 0 0

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3226

SP 0,62

9.1.9 Vandenvalos , geriamojo vandens sistemø árengimas, modernizavimas ir plëtra Radviliðkio rajono kaimo gyvenvietëse:Ðniûraièiø kaime

Árengti geriamojo vandens gerinimo árenginiai, modernizuoti tinklai. 2008


700 175 0 525 0

SP 0,62

9.1.10 Vandenvalos , geriamojo vandens sistemø árengimas, modernizavimas ir plëtra Radviliðkio rajono kaimo gyvenvietëse: Ðaukoto kaime


skyrius, Ðaukoto seniûnija 700 175 0 525 0

SP 0,62

9.1.11 Vandenvalos , geriamojo vandens sistemø árengimas, modernizavimas ir plëtra Radviliðkio rajono kaimo gyvenvietëse: Pociûnø kaime



SP 0,62

9.1.12 Vandenvalos , geriamojo vandens sistemø árengimas, modernizavimas ir plëtra Radviliðkio rajono kaimo gyvenvietëse: Daugëlaièiø kaime


skyrius, Radviliðkio seniûnija 700 175 0 525 0

SP 0,62

9.1.13 Vandenvalos , geriamojo vandens sistemø árengimas, modernizavimas ir plëtra Radviliðkio rajono kaimo gyvenvietëse: Pakalniðkiø kaime

Atskirti pavirðinio vandens tinklai nuo nuotekø tinklø, árengti geriamojo vandens gerinimo árenginiai, modernizuoti tinklai.

2009 Vietinio ûkio plëtojimo skyrius, Pakalniðkiø seniûnija 1000 250 0 750 0

SP 0,62

9.1.14 Vandenvalos , geriamojo vandens sistemø árengimas, modernizavimas ir plëtra Radviliðkio rajono kaimo gyvenvietëse: Grinkiðkio gyvenvietëje

Rekonstruoti nuotekø valymo árenginiai, árengti geriamojo vandens gerinimo árenginiai, modernizuoti tinklai.

2008 Vietinio ûkio plëtojimo skyrius, Grinkiðkio seniûnija 1200 300 0 900 0

SP 0,62

9.1.15 Vandenvalos , geriamojo vandens sistemø árengimas, modernizavimas ir plëtra Radviliðkio rajono kaimo gyvenvietëse: Linkaièiai ir Karèemø kaimuose

Nutiesti vandentiekio ir nuotekø tinklai, prijungti prie Radviliðkio miesto tinklø. 2005 Vietinio ûkio plëtojimo

skyrius, Radviliðkio seniûnija 848 212 0 636 0

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


iorit

etas

Rei

tinga


Pasi

ekim

o la

ikas

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3227

9.2 Uþdavinys. Sukurti buitiniø ir pavojingø atliekø tvarkymo sistemà, identifikuoti ir iðvalyti uþterðtas teritorijas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldosástatymas: 7 str. 20.)

SP 0,62

9.1.16 Vandenvalos , geriamojo vandens sistemø árengimas, modernizavimas ir plëtra Radviliðkio rajono kaimo gyvenvietëse: Pociûnëliø kaime

Árengti geriamojo vandens gerinimo ir nuotekø valymo árenginiai, nutiesti tinklai. 2008 Vietinio ûkio plëtojimo

skyrius, Skëmiø seniûnija 700 175 0 525 0

SP 0,62

9.1.17 Vandenvalos , geriamojo vandens sistemø árengimas, modernizavimas ir plëtra Radviliðkio rajono kaimo gyvenvietëse: Paðakiø kaime

Rekonstruota vandentiekio sistema ir tinklai 2009 Vietinio ûkio plëtojimo skyrius, Skëmiø seniûnija 300 75 0 225 0

SP 0,629.1.18 Radviliðkio ir Ðeduvos miestø lietaus nuotëkø tvarkymo sistemø plëtimas, rekonstrukcija ir statyba.

Iðplësta/rekonstruota lietaus nuotëkø sistema 2009Vietinio ûkio plëtojimo skyrius, Radviliðkio ir Ðeduvos miestø seniûnijos

6000 1500 0 4500 0

44543 7507 5115 31921 0

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

AP 0,82 9.2.1 Ðiauliø regiono atliekø tvarkymo sistemos diegimas rajone

pagrindiniø rajonø sàvartynø sutvarkymo darbai planuojamam eksploatavimo periodui; 2006

Administracijos direktorius, vyr. Ekologas, Ðiauliø regiono atliekø tvarkymo centras

4869 91 2051 2727 0


seniûnijø ir kaimø sàvartynø uþdarymas ir rekultivavimas; 2006


1217 23 513 682 0




1217 23 513 682 0




1217 23 513 682 0


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3228




1217 23 513 682 0


seniûnijø atliekø priëmimo punktø ir konteineriø aikðteliø árengimas; 2004


1623 30 684 909 0




1623 30 684 909 0




1623 30 684 909 0


reikiamo kiekio atliekø surinkimo konteineriø ir ðiukðliaveþiø ásigijimas; 2005


4328 81 1823 2424 0




4328 81 1823 2424 0




4328 81 1823 2424 0

AP 0,82 9.2.4 Ðiauliø regiono atliekø tvarkymo sistemos diegimas rajone rajonø atliekø priëmimo punktø árengimas. 2004


2435 46 1026 1363 0

AP 0,82 9.2.4 Ðiauliø regiono atliekø tvarkymo sistemos diegimas rajone rajonø atliekø priëmimo punktø árengimas. 2005


2435 46 1026 1363 0

SP 0,699.2.5 Radviliðkio rajone biodegraduojanèiø atliekø tvarkymo sistemos ádiegimas

Ádiegta biodegraduojanèiø atliekø tvarkymo sistema 2005


500 100 0 400 0

32963 709 13674 18579 0

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga


Pasi

ekim

o la

ikas

RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3229

9.3 Uþdavinys. Patobulinti ir ádiegti aplinkos apsaugos situacijø valdymo ir teritorijø planavimo sistemas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas:7 str. 20.)

9.4 Uþdavinys. Apsaugoti ir iðlaikyti esamus kraðtovaizdþio komponentus, ádiegti jo tausojimo priemones (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas:6 str. 12; 7 str. 12.)

9.5 Uþdavinys. Suformuoti palankø aplinkai gyvenimo bûdà, paskatinti ekologinës savimonës ugdymà, aplinkosauginiø vertybiø diegimà (LietuvosRespublikos vietos savivaldos ástatymas: 6 str. 2, 3, 4.)

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

SP 0,699.3.1Radviliðkio rajono ðachtiniø ðuliniø ir vandens telkiniø (maudyklø) vandens kokybës monitoringas

Ádiegta ðachtiniø ðuliniø ir vandens telkiniø (maudyklø) vandens kokybës monitoringo sistema

2006 Administracijos direktorius, vyr. Ekologas 120 24 0 96 0

120 24 0 96 0

Prio

ritet

as

Rei

tinga


Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, kita

pa

ram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

IS 0,44

9.4.1Radviliðkio rajono Arimaièiø ir Gomertos eþerø iðvalymas, pakranèiø zonø sutvarkymas, bioávairovës iðsaugojimas

Parengta eþerø ekologinës sistemos studija, paruoðtas techninis projektas, atlikti valymo darbai


IS 0,449.4.2 Radviliðkio raj. gamtos draustiniø bioávairovës tyrimas, ávertinimas. Natura 2000 projektø rengimas

Atlikta draustiniø bioávairovës inventorizacija, árengtos paukðèiø stebëjimo aikðtelës, sukurta stebëjimo ir tyrimø darbø infrastruktûra


700 140 0 560 0

Pasi

ekim

o la

ikas


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

IB 0,48

9.5.1 Radviliðkio rajono ekologinio ðvietimo centro filialø ákûrimas, informacinës bazës sukûrimas, seminarø,konferencijø rengimas ekologijos, aplinkosaugos klausimais

Ákurti ekologinio ðvietimo centro filialai, sukurta informacinë bazë, rengiami seminarai, konferencijos ekologijos, aplinkosaugos klausimais


100 20 0 80 0

Pasiekimo

laikasAtsakingi/kiti dalyviai

Lëðø poreikis, tûkst. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3230

10 Tikslas. Padidinti Radviliðkio rajono valdymo efektyvumà

10.1 Uþdavinys. Patobulinti savivaldybës valdymo struktûrà (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas)

10.2 Uþdavinys. Iðugdyti savivaldybës darbuotojø gebëjimus, reikalingus dirbant ES sàlygomis (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ástatymas)

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

IB 0,5510.1.1 Savivaldybës valdymo struktûros ávertinimas ir, remiantis rekomendacijomis, jos tobulinimas

Tarybos sprendimas dël naujos valdymo struktûros. 2004 Administracijos direktorius 60 30 0 30 0

AP 0,8110.1.2 Strateginio plëtros plano ágyvendinimo ir prieþiûros sistemos diegimas

Numatyti atsakingi asmenys ir strateginio plëtros plano koregavimo bei papildymo tvarka.Aktyviai ir savalaikiai vykdomas strateginis planavimas

2004 Administracijos direktorius 30 30 0 0 0

90 60 0 30 0

Pasi

ekim

o la


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

AP 0,82

10.2.1 Savivaldybës administracijos ir pavaldþiø ástaigø darbuotojø kvalifikacijos këlimo programø rengimas ir ágyvendinimas

Kvalifikacijos këlimo programa, rengiama kasmet.Numatytas lëðø poreikis, ypatingà dëmesá skiriant projektø rengimo ir valdymo gebëjimams stiprinti.

2004Administracijos direktorius, visø skyriø ir padaliniø vadovai.

30 30 0 0 0

AP 0,75 10.2.2 Skyriø veiklos planø, skirtø rajono strateginiam planui ágyvendinti, rengimas.

Parengti savivaldybës skyriø ir padaliniø veiklos planai 1 metams. 2004

Administracijos direktorius, visø skyriø ir padaliniø vadovai.

10 10 0 0 0

AP 0,7710.2.3 Nuolatinis administracijos darbuotojø mokymas informacinio raðtingumo srityje.

Iðaugæs darbuotojø, pasitobulinusiø kompiuterinio raðtingumo srityje, skaièius. 2004

Administracijos direktorius, Investicijø ir informatikos skyrius, visø skyriø ir padaliniø vadovai

20 20 0 0 0

60 60 0 0 0

Pasi

ekim

o la


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


RADVILIÐKIORAJONAS

1995 - 2 0 0 3231

10.3 Uþdavinys. Sukurti informacinæ duomenø valdymo sistemà su abonentine sàsaja vidaus ir iðorës vartotojams (Lietuvos Respublikos vietos savivaldosástatymas)

Savi

vald

ybë

Nac

iona

linis

bi

udþe

tas

ES fo

ndai

, ki

ta p

aram

a

Priv

aèio

s lë

ðos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

SP (IB) 0,69

10.3.1 Vieningos duomenø bazës ir duomenø valdymo sistemos savivaldybës administracijoje ir pavaldþiose institucijose (seniûnijos, savivaldybei pavaldþios ástaigos) diegimas

Kaupiami duomenys, pastovus ryðys tarp savivaldybiø ástaigø, teikiamos ávairesnës paslaugos gyventojams

2006 Administracijos direktorius 300 75 0 225 0

AP 0,80

10.3.2 Savivaldybei pavaldþiø ástaigø kompiuterizavimo poreikiø ávertinimas ir ðiø ástaigø darbuotojø aprûpinimas kompiuterine technika.

Kompiuterizuotos savivaldybës administracijos ir savivaldybei pavaldþiø ástaigø darbuotojø darbo vietos.

2004Administracijos direktorius, Investicijø ir informatikos skyrius

100 100 0 0 0

AP 0,80




100 100 0 0 0

AP 0,80




100 100 0 0 0

AP 0,80




100 100 0 0 0

AP 0,80




100 100 0 0 0

AP 0,80 10.3.3 Savivaldybës internetinë informacinë bazë

Sukurta informacinë sistema suteikianti informacijà apie savivaldybës inicijuojamus, vykdomus ir ávykdytus projektus, veiklà ir panaðiai, taip pat sudaranti galimybæ gyventojams iðreikðti savo nuomonæ ir pateikti uþklausimus jiems rûpimais klausimais.


3 3 0 0 0

803 578 0 225 0

Pasi

ekim

o la


Lëðø

por

eiki

s,

tûks

t. Lt


Prio

ritet

as

Rei

tinga

s


RRAADDVV

IILLIIÐÐ

KKIIOO

RRAAJJOO

NNAASS

STRATEGINIOPLANOÁGYVENDINIMAS

2004-2010

PLANO ÁGYVENDINIMASPRIEÞIÛRAATSKAITOMYBËS SISTEMA


1. STRATEGINIO PLANO ÁGYVENDINIMAS

2. STRATEGINIO PLANO PRIEÞIÛRA

6RARDVILIÐKIO RAJONO

STRATEGINIO PLANO

ÁGYVENDINIMAS

S K Y R I U S

RADVILIÐKIO RAJONO PLËTROS STRATEGINIO PLANOÁGYVENDINIMAS IR PRIEÞIÛRA

Rajono plëtros strateginis planas - tai aukðèiausios pakoposSavivaldybës planavimo dokumentas (þr. 1 pav.), kuris parengiamasstrateginio planavimo proceso metu. Kaip jau buvo minëta anksèiau,strateginis planavimas, kaip ir bet koks procesas6 susideda ið tam tikrøetapø, pradedant strateginio plano rengimo inicijavimu, ávairiø rajonoekonominiø bei politiniø faktoriø analize, ðios analizës pagrindu pareng-ta vizija, plëtros prioritetø, tikslø bei uþdaviniø formulavimu ir baigiantstrateginio plano pristatymu bei jo patvirtinimu rajono Taryboje. Taèiaupats strateginio planavimo procesas ðioje stadijoje nesibaigia, bûtinastrateginio planavimo tæstinumo sàlyga - strateginio plëtros plano kore-gavimas jo ágyvendinimo metu.

Apskritai, strategija daþnai tapatinama su planavimu, taèiau strate-gija visgi yra platesnë sàvoka ir turi kità reikðmæ. Paþvelgus á tam tikrorajono savivaldybæ ið iðorës, mes nematome jos planø. Mes suvokiamestrategijà kaip modelá, t.y. pastovumà veiksmø sraute per tam tikro laikotarpà. Taèiau bûtina suprasti ir tai, kad strategija, nors ir sudaro rajonoplëtros pamatà, taèiau ji visgi turi bûti lanksti ir sàlygiðkai kintanti. Èiagalima pateikti labai gerà strategijos palyginimà su drugelio skrydþiu: jiskaþkur skrenda (uþsibrëþtas tikslas), taèiau jo kelias (taktika, trumpalai-kiai tikslai, uþdaviniai) atrodo atsitiktinis ir kartais iracionalus. Èia svar-biausia ne bendros tam tikro rajono vystymosi krypties korekcija, o tamtikrø pavieniø trumpalaikiø tikslø ir uþdaviniø, priklausomai nuobesikeièianèios vidinës arba iðorinës aplinkos sàlygø, koregavimas.

Savivaldybës strateginis plëtros planas, kuriame numatyta priorite-tiniø rajono srièiø plëtra, yra neatsiejamas nuo savivaldybës adminis-tracijos institucinio (trejø metø) veiklos plano (þr. 2 pav.).

235


RA D V I L I Ð K I O R A J O N O P L Ë T R O S

S T R AT E G I N I S P L A N A S 2004-2010 M.

RADVILIÐKIO RAJONO SAVIVALDYBËS TRIJØ METØ

VEIKLOS PLANAS

RA D V I L I Ð K I O R A J O N O S A V I V A L DY B Ë S M E T I N I S B I U D Þ E TA S

IL G A L A I K I A I (>5M E T Ø) T I K S L A I - T I K S L I N A M I K A S 5 M E T U S

VIDUTINËS TRUKMËS (3 METØ) TIKSLAI - TIKSLINAMI KASMET

TR U M PA L A I K I A I T I K S L A I (1 M E T Ø) T I K S L I N A M I M E T Ø B Ë GY J E

1 pav. Savivaldybëje rengiamø planø schema

STRATEGINIO PLANO ÁGYVENDINIMAS

236

Strategijos ágyvendinimas priþiûrimas periodiðkai fiksuojant fak-tinius strategijos ágyvendinimo rezultatus ir aplinkoje vykstanèiuspokyèius.

Siekiant racionalaus iðtekliø panaudojimo, nustatomi bendrai pri-imti pasiekimø ar priemoniø ágyvendinimo vertinimo rodikliai, sukuriamanuolatinë vertinimo sistema.

Radviliðkio rajono strateginio plano ágyvendinimui uþtikrintipateikiamos rekomendacijos, kaip organizuoti galimà plano ágyvendinimàir stebësenà (monitoringà).

Strateginio plano prieþiûros sistema skirta Savivaldybës adminis-tracijos darbuotojams ir Savivaldybës tarybos nutarimu patvirtintaiStrateginio plano ágyvendinimo grupei (toliau SPÁG).

Strateginio plano ágyvendinimo sistemà sudaro:

• Atskaitomybës sistema.

• Reguliarus priemoniø ágyvendinimo, perþiûrëjimo ir koregavimociklas.

• Ágyvendinimo rodikliø ir sànaudø sistema.


RA D V I L I Ð K I O R A J O N O P L Ë T R O S

S T R AT E G I N I S P L A N A S 2004-2010 M.

|VI Z I J A||PR I O R I T E TA I|

|I L G A L A I K I A I T I K S L A I (V I R Ð 5 M E T Ø)||UÞ D A V I N I A I|

RA D V I L I Ð K I O R A J O N O S A V I V A L DY B Ë S

A S I G N A V I M Ø V A L DY T O J Ø V E I K LO S P L A N A I

|MI S I J A||VI D U T I N Ë S T R U K M Ë S T I K S L A I ( I K I 3 M E T Ø)|

|UÞ D A V I N I A I||PR O G R A M O S|

SOCIALINËS PARAMOS SKYRIUS (Darius Brazys)

FINANSØ SKYRIUS (Rita Chlebauskienë)

ÐVIETIMO SKYRIUS (Genovaitë Juodeikienë, Vaidotas Jakavièius)

VAIKO TEISIØ APSAUGOS TARNYBA (Skirmunda Jankevièienë)

ÞEMËS ÛKIO SKYRIUS (Alfredas Juozapavièius)

KULTÛROS SKYRIUS (Augenijus Jurgauskas, Egidijus Prascevièius, AldonaJanuðevièienë, Vitalijus Digrevièius)

VIETINIO ÛKIO PLËTOJIMO SKYRIUS (Stanislovas Martynovas, Valerija Znutienë)

CIVILINËS METRIKACIJOS SKYRIUS (Aldona Masiukienë)

INVESTICIJØ IR INFORMATIKOS SKYRIUS (Gintaras Pilypas, Gintautas Timinskas)

TURTO IR BENDRØJØ REIKALØ SKYRIUS (Eugenijus Pranevièius)

RADVILIÐKIO RAJONO SPORTO CENTRAS (Anicetas Savickas)

ARCHITEKTÛROS IR STATYBOS SKYRIUS (Alfonsas Vilèinskas)

VYRIAUSIASIS SPECIALISTAS EKOLOGIJAI (Algimantas Èesas)

2 pav. Savivaldybës planø sàryðis


Parengta Strateginio plano ágyvendinimo sistema tvirtinamarajono Tarybos sprendimu. Atsakingais uþ strateginio plano prieþiûrossistemos ádiegimà ir palaikymà rekomenduojama paskirti administracijosdirektoriø arba administracijos direktoriaus pavaduotojà (DariusJurënas), kuriam bûtø tiesiogiai atskaitinga SPÁG. Lëðos, kurios skirtosstrateginio plano prieþiûros sistemos ádiegimui ir palaikymui, kasmetskiriamos ið Radviliðkio rajono savivaldybës biudþeto.

Atskaitomybës sistema

Rekomenduojama, kad strateginio plano ágyvendinimo ir prieþiûrosinstitucinæ struktûrà sudarytø du lygmenys - politinis ir administracinis(þr. 3 pav.).

Politinis lygmuo

1. Radviliðkio rajono savivaldybës taryba (27 nariai). Tvirtina strate-ginio plano ágyvendinimo ataskaitas ir strateginio plano pakeitimus.Kasmet bendruomenei pristato ataskaità apie ágyvendintus uþdavinius,paþangà, strategijos pakeitimus.

2. Radviliðkio rajono Tarybos komitetai. Svarsto strateginio planoataskaitas ir strateginio plano pakeitimus.

3. Strateginio planavimo komisija. Komisijà gali sudaryti rajonomeras, vicemeras, komitetø pirmininkai, bendruomenës atstovø grupë.

Komisija:

• nustato plano ágyvendinimo ataskaitø rengimo bei plano kore-gavimo cikliðkumà,

• Savivaldybës tarybos komitetams teikia plano ágyvendinimoataskaitas, teikia pasiûlymus dël strateginio plano koregavimo,

237


PO L I T I N I S LY G M U O

• Radviliðkio rajono savivaldybës taryba

• Komitetai

• Strateginio planavimo komisija

Radviliðkio rajono bendruomenë

AD M I N I S T R A C I N I S LY G M U O

SPÁG

Administracijos direktorius/pavaduotojas

1 skyriausvedëjas

(asignavimøvaldytojas)

Iðorës ekspertø grupë

2 skyriausvedëjas


3 skyriausvedëjas


„x“ skyriausvedëjas


3 pav. Strateginio plëtros plano ágyvendinimo institucinë struktûra


238• svarsto ir teikia Savivaldybës tarybos komitetams strateginio

plano priemoniø ágyvendinimo operatyvinius planus ir priemoniøágyvendinimo rodiklius, kuriuos parengia institucijos, atsakingosuþ priemoniø ágyvendinimà (asignavimø valdytojai).

Administracinis lygmuo

1. SPÁG (patvirtina Savivaldybës tarybos nutarimu), kurià sudaro 3-5 nariai. Ðiai grupei vadovauja administracijos direktorius, administracijosdirektoriaus pavaduotojas ar kitas paskirtas asmuo. Jis uþtikrina ir kon-troliuoja strateginio plano, Savivaldybës veiklos planø ágyvendinimà irprieþiûrà, organizuoja SPÁG ir Strateginio planavimo komisijos posëdþius.SPÁG atsakinga uþ strateginio plëtros plano priemoniø átraukimà á visøSavivaldybës skyriø ir kitø asignavimø valdytojø á veiklos planus.Apibendrina ir susistemina Savivaldybës skyriø vedëjø pateiktus pasiûly-mus dël veiklos planø, rajono plëtros strateginio plano. Svarsto ir papil-do rodikliø, leidþianèiø ávertinti rajono plëtros tikslø vykdymà, sistemà.Renka statistinæ informacijà, atlieka apklausas ir kaupia kità informacijà,kurià analizuoja ir pateikia metinëse ataskaitose.

2. Asignavimø valdytojai (skyriø vedëjai). Rengia savo veiklosplanus ir tiesiogiai ágyvendina rajono plëtros strateginiame plane numaty-tas priemones. Nustato ir pateikia SPIG priemoniø ágyvendinimo rodik-lius.

3. Iðorës ekspertø grupë. Jà sudaro srièiø, atitinkanèiø strateginioplano prioritetus, ekspertai (ekonomika, teritorinis planavimas, infrastruk-tûra, þemës ûkis, ðvietimas, socialiniai reikalai, aplinkosauga, kultûra).Ekspertai teikia siûlymus atskirø sektoriø plëtrai, koreguojant strategináplanà, atliekant atskirø srièiø analizæ. Grupë samdoma esant poreikiui,jai yra sumokama atskirai.

Radviliðkio rajono strateginio plano ágyvendinimo ir prieþiûros procesas

Svarbiausi strateginio plano ágyvendinimo þingsniai yra:


Eil. Nr. Þingsniai Vykdytojai

1.

Strateginio plano institucinës struktûros iratskaitomybës tvarkos sukûrimas ir patvirtini-mas Taryboje:

• Strateginio planavimo komisija

• SPÁG

Rajono Taryba.Administracijos direktorius.

2.

Strateginio plano priemoniø átraukimas áSavivaldybës skyriø ir kitø asignavimø valdyto-jø veiklos planus (Savivaldybës trejø metøstrateginis veiklos planas, kurá rekomenduoja-ma rengti pagal Lietuvos RespublikosVyriausybës 2002 m. birþelio 6 d. nutarimu Nr.827 patvirtintà „Strateginio planavimo meto-dikà“. Savivaldybës metinis biudþetas sudaro-mas pagal asignavimø valdytojø programas

SPÁG,Administracijos direkto-rius/administracijos direktoriauspavaduotojas,Savivaldybës biudþeto asigna-vimø valdytojai

3.Strateginio plano ágyvendinimas. Asignavimø valdytojai patiekia SPÁG savo veik-los planus, kuriuos SPÁG apjungia á vienàdokumentà. SPÁG nuolat seka ir papildo rodik-lius, kurie parodo priemoniø ágyvendinimà,analizuoja priemoniø ágyvendinimo poveiká(apklausos, tyrimai ir pan.)

Savivaldybës biudþeto asigna-vimø valdytojai,kitos strateginiame planenumatytos organizacijos,SPÁG, Administracijos direkto-rius/administracijos direktoriauspavaduotojas.


239

Strateginio plano veiksmø ágyvendinimas koordinuojamas su planenumatytø kitø (ne Savivaldybës) asignavimø valdytojø - valstybiniøástaigø, visuomeniniø organizacijø, privaèiø ámoniø - planais. Politiniamelygyje uþ tai atsakinga Strateginio planavimo komisija, o administraci-niame - SPÁG. Ðis ágyvendinimo koordinavimas uþtikrina visuomeninio irprivataus sektoriaus bendradarbiavimà bei ágalina konkretizuoti strate-giniame plane numatytø veiksmø vykdytojø atsakomybæ ir patikslintiágyvendinimui reikalingas lëðas bei finansavimo ðaltinius. Pagal poreikiustarp Savivaldybës ir kitø vykdytojø gali bûti pasiraðytos sutartys, kuriosetiksliau apibrëþiamos bendros veiklos sàlygos ir ásipareigojimai.


Eil. Nr. Þingsniai Vykdytojai

4.

Ataskaitø rengimasSPÁG rengia metinæ strateginio plano ágyven-dinimo ataskaità, kurioje nurodo, kokiospriemonës numatytos ir ágyvendintos, kokios -ne. Taip pat nurodomos planuotos ir realioslëðos joms ágyvendinti. Ataskaita teikiamaStrateginio planavimo komisijai, kuri, jàapsvarsèiusi, teikia tvirtinti Tarybai. Apie strate-ginio plano ágyvendinimà ir pasiektus rezultatusbûtina informuoti Radviliðkio rajono ben-druomenæ. Parengtà metinæ ataskaità vieða-jame susirinkime ar kitais bûdais rajono ben-druomenei pristato rajono meras

SPÁG,Administracijos direkto-rius/administracijos direktoriauspavaduotojas,Strateginio planavimo komisija

5.

Rajono plëtros Strateginio plano kore-gavimas ir keitimasRekomenduojama strateginius prioritetus irtikslus koreguoti ar keisti ne daþniau kaip kas3-5 metus. Juos formuluojant atliekami visistrateginio plano rengimo þingsniai: situacijosanalizë, naujø prioritetiniø krypèiø numatymasarba jau esamø patikslinimas, atsiþvelgiant áanalizës rezultatus, prioritetø ir tikslø sufor-mulavimas ir kuo platesnis pristatymas ben-druomenei.Vizija yra ilgalaikë ir ið esmës nekeièiama.Pasiûlymus keisti prioritetus gali pateiktiStrateginio planavimo komisijai, SPÁG,visuomenës atstovai, rajono Taryba, meras,administracijos darbuotojai, NVO,Savivaldybës skyriai ir kitos grupës.Pasiûlymus, pateiktus raðtu apsvarsto SPÁG irStrateginio plano komisija.

SPÁG,Administracijos direkto-rius/administracijos direktoriauspavaduotojas.Strateginio planavimo komisija.


s a plËtros n strateginis o j a planas r 2004-2010 o i k Ð...

Documents