Lengvas grobis;

Zaliojoje girioje gyveno trys vilkai: Gaurius^ Maurius ir Baurius. Gau-rius buvo vyriausias ir stipriausias, todel vilkai j j issirinko savo vadu. Sto-ras ir nutriusf s Maurius atrode lyg is mauri} isbrid^S; uztat garsejo gudru-mu. O maziausias j i j - Baurius buvo dar jaunas, bet labai jzulus. Vien^ zyarbi^ ziemos dien^ trijule svarste, kaip jiems grobio prasimanius.

- Arteja Kaledos, reikia ir mums sventei ruostis, gardzios mesytes pa-sirupinti. K4 siiilote? - paklause Gaurius.

- Anksti atsikelkim ir lekiam j gretim^ misk^. Kiskius, stirnas po pusnis pavaikysim; - pasiule Baurius.

- Anksti... Per pusnis... Tingiu... T i k pavargsim ir kailj suslapsim, - susi-rauke Maurius. - Traukiam j kaim^. {tvar-t^ jsigausim, aveliij sonus pakedensim, verseli^ ragucius pakasysim.

- O aviij seimininkas mums patiems dvivamzdziu sonus pakutens... - nepri-tare Gaurius.

- Belieka upeje issikirsti eket?; jmerkti uodeg^ ir zuvij susizvejo-ti... - atsiduso jaunasis Baurius.

Tuo metu pro salj skrido varna Karna. Vilkij pokalbj is-girdusi sukranke:

- Sveiki, pilkiai; pro salj skridau ir jiisxj snekas nugir-dau. Nosies is girios neiskisat ir nezinot, kas pasaulyje de-

dasi. O as aukstai lakioju, toli matau ir zinau, kur lengvai gardziausios me­sytes galima gauti.

- Kur??? - sustugo Gaurius, Maurius ir Baurius. - Pasukite gauruotas galveles ir pameginkite atspeti... - putesi varna. - Prekybos centre? Turguje? Ne, zmonems j aids neljsime, mes ne ko-

kie sunys... - raukesi Baurius. - Neatspejote. O k^ duosit, jei pasakysiu? - Na... Kaledoms dovanel? gausi... - pazadejo Gaurius. - Zinau tas jusij dovaneles... Pazadekite man savo grobio dalj. - Pazadame. - Zinau tuos jusij pazadus... Gerai jau, pasakysiu: zoologijos sod^ - Kokiam dar sode? - nesuprato vilkai. - Uz misko yra kaimas, uz kaimo - miestas, o miesto pakrasty

jsikiir^s toks zveriij miestelis - zoologijos sodas. Tame sode gyve na daugybe zveriij is viso pasaulio... Savo akimis maciau dramblj, ziraf^, tigr^, mesk^, liut^... ^

- O tame zoologijos sode yra inedziotoji^? - paklause Baurius.

^ - Nera jokii} medziotojij. Dien^ ten daug vaikij; jie ateina pas tuos zve­ris i svecius, o naktj zverys lieka vieni. Jie gyvena uz aukstos gelezines tvo-roS; kiekvienas savo namelyje.

- Jeeee - ga! Daugybe skanii^ zverii^, kuriij nereikes ne gaudyti, nes jie jau sugauti, - laizesi Maurius.

- Tai kada traukiam j t^ zoologijos sod^? - nekantravo Baurius. - T i k nereikia skubeti. Pirmiausia eikime j zvalgyb^ ir t^ sod^ gerai ap-

ziurekime - kas kur ir kaip. Tada nuspr^sime, kaip veikti, kad nesusimau-tumem, - tare vilkij vadas Gaurius.

Naktis zoologijos sode

Kai isejo paskutiniai zoologijos sodo lankytojai, zverys susveite vaka-rien^ ir ruosesi miegoti. Zebriukas Gabriukas valesi dantukus, lape Sida-bryte sukavosi uodeg^, zirafa Ilge ziovavo, liutas Driitas dare vakarin^ mankst^, dramblys Ganesas straubliu pyle vandenj ant burelio besiprausianciij bezdzioneliij, baltoji meska Kiska plaukiojo baseine, o smauglys Valys snaude susirang^s kaip didziulis riestainis.

Zoologijos sodo sargas Jonas uzrakino nakciai di-dziuosius vartus.

- Sunki dienele buvo, bet linksma - daug vaikij mus aplanke. Dabar, mielieji, metas ilsetis. O rytoj puosime eglut^, - tare sargas.

- A i , sargeJonai, man^s visai neima mie- . gas, - skundesi liutas. - Vienas berniukstis mane baisiai iserzino. Stypsojo prie nar-vo ir visaip maivesi ir megdziojosi: lojo su-nimi, zvenge kaip arldys, vaipesi kaip bez-dzione...

- Kaip bezdzione - tai juokingai ir jdo-miai, - linksmai suciauskejo bezdzioneles. - O mums labai patinka, kai vaikai vaiposi, erzinasi, megdziojasi. Tada mes juos dar la-biau megdziojam, iseina tokios jdomios er-zinimosi varzybos. Kas bjauriau? Kas keis-

ciau? Kas juokingiau? - O man nepatinka. As tam isdykeliui atsukau uodeg^. Tada jis jkiso

rank^ pro virbus ir taikesi mane pagrrrriebti uz uodegos, - sirdo liutas. - Koks tas berniukstis dr^sus! As bijociau liut^ tampyti uz uodegos, -

atsiliepe Zebriukas Gabriukas. - Tai ne dr^sa, o tikra kvailyste, Gabriuk, - palingavo straublj dram­

blys. - J u k as galejau jj . . . Rrrr, baisu net sakyti... Bet susivaldziau, nors man

pilvas iki siol pykciu verda. - To berniuko daugiau nejleisime j svecius pas zveris. Ko l netaps pro-

tingesnis, - nusprende sargas. - Kai jgaus proto, gales ateiti ir j zoologijos sod^, - tare liiitas. Neiskente ir lapute Sidabryte:

6