savaitės tema: velykos · ridedant jūsų kiaušinis liečia kitus margučius, tai šiuos galite...
TRANSCRIPT
Savaitės tema: Velykos
TIKSLAS:. Gilinti žinias apie Šv. Velykų tradicijas ir papročius.
UŽDAVINIAI:
1. Nusiteikti Velykų laukimui, ruoštis joms;
2. Sužinoti apie tradicijas, papročius;
3. Laisvai reikšti savo mintis ir sumanymus žodžiais bei dailės raiškos priemonėmis;
4. Dalyvauti grupiniuose žaidimuose.
Sritis Veikla Laukiamas rezultatas
Sakytinė kalba Pokalbis apie Velykų šventimą, papročius
ir tradicijas.
Klausysis pasakojimų ir eilėraščių Velykų
tema. (eilėraščiai: J. Minelga „Velykų
zuikutis“, „Margučiai“).
Susipažins su Velykų
simbolika ir reikšme.
Trumpai ir glaustai papasakos
apie Velykų simbolius.
Išmoks eilėraštį Velykų tema ir
rytinį pasisveikinimą pagal B.
Brazdžionio eilėraštį „Labą
rytą“.
Meninis ugdymas Susipažins su senoviniais margučių raštais
ir marginimo būdais.
Atliks kūrybinius darbelius iš pateiktų
pavyzdėlių velykine tema, panaudojant
įvairias atlikimo technikas ir priemones.
Lavins smulkiąją motoriką
spalvindami, karpydami,
klijuodami.
Fizinis aktyvumas Velykiniai žaidimai.
Skaičiavimas
Pakartos skaičių rašymą, atliks
skaičiavimo užduotis.
Prisimins skaičių rašybą,
įtvirtins skaičiavimo žinias
atlikdami įvairias užduotis.
UŽDUOTĖLĖ VAIKUČIAMS: kas rytą padeklamuoti šį eilėraštuką savo tėveliams.
B. Brazdžionis
LABĄ RYTĄ
Labą rytą, gerasis Dievuli,
Labą rytą, tėveli, motule-
Noriu dieną gražiausiai sutikti,
Būti geras visiems, nesipykti,
Per dienelę gerokai paaugti
Ir laimingai naktelės sulaukti.
................................................................................................................................................................
UŽDUOTĖLĖ TĖVELIAMS: kas vakarą prieš miegą vaikučiams paskaityti šią lopšinę.
J. Lapašinskas
LOPŠINĖ
Vėjas sparnelį virš medžių kelia,
Skrenda paukšteliai lizdan.
Miki, vaikeli.
Tyliai upely
Dūžta bangelės: din dan...
Mirksi padangėj žvaigždės nutolę,
Tartum nuskendę dugnan.
Miki, vaikeli.
Rasos karoliais
Krenta į žolę: din dan...
Ulba lakštutė, audžia sapnelį,
Žiūri mėnulis langan.
Miki, vaikeli.
Žalią smuikelį
Čirpina žiogas: din dan...
Rytą saulutė juoksis nubudus,
Šoktels bangelė krantan.
Miki, vaikeli.
Tyli žvangučiai,
Auštant pažadins: din dan...
................................................................................................................................................................
J. Minelga
VELYKŲ ZUIKUTIS
Su margučiais strikt pastrikt
Nuo namučių prie namų.
Nei prisėsti, nei užmigt-
Tiek vaikučių mylimų!
Va, kraitelėj du šimtai,
Visą naktį juos dažiau.
Dar kepurėj, aš rimtai,
Penkiasdešimt- nemažiau.
Tai juokelio, net rangaus:
Pešas Giedrė su Linu.
Jie margučių nebegaus,
Tik geručiams dalinu.
................................................................................................................................................................
MARGUČIAI
Kaip margutis rieda saulė
Per nušvitusį pasaulį.
Kaip margutis mėnuo rieda,
O žibutė skleidžia žiedą.
Kaip margutis rieda žemė,
Kaip margučiai mes visi-
Su kepurėm, be kepurių,
Apsiavę ir basi.
Rid rid rid margučiai,
O čia čia maži vaikučiai-
Jei margučiai neriedės,
Tai vaikučiai nedidės!
................................................................................................................................................................
Velykų simbolika ir reikšmė
Dauguma kasmet švenčiame Velykas, o ar žinome, kokia šios šventės reikšmė? Velykos – kilnojama
šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias
tradicijas. Vieni kalbininkai mano, kad Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“, mat mūsų
protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų
vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Velykos mūsų
protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Kiti kildina šventės pavadinimą iš baltarusių
kalbos būdvardžio velikij „didžiulis, didysis“.
................................................................................................................................................................
VELYKŲ SIMBOLIAI
Šv. Velykos – šventė kupina tradicijų ir simbolių bei metas, kai viskas gimsta iš naujo. Krikščionims
– tai Kristaus prisikėlimo šventė, turintiems labiau pasaulietišką požiūrį į pasaulį – tai žiemos
pabaigos šventė ir artėjančios vasaros sutikimas, niūrių žiemiškų drabužių keitimas ryškiomis
pavasario spalvomis.
Šv. Velykų simboliai visiems labai gerai žinomi: Velykų kiškutis, Velykų margučiai...
Yra kelios teorijos apie Velykų pavadinimą. Viena iš jų kildina šį žodį iš slavų kalbos: „velikyj
dienj/wielkanoc“, reiškiančių „didžioji diena/didžioji naktis“. Kita teorija teigia, kad pavadinimas
kilęs iš žodžio „vėlės“, mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems
kiaušinių. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos atbudimo šventė.
Velykų kiškutis - jo ištakos slypi Vokietijoje. Rašytiniuose šaltiniuose jis minimas 1500 metais.
Pirmasis valgomas kiškutis taip pat buvo pagamintas Vokietijoje apie 1800 metus. Tuomet jis buvo
iškeptas iš miltų ir cukraus.
Kiškis - panašiai kaip ir kiaušinis yra gyvybės ir vaisingumo simbolis. Anksčiau daugelis manė, kad
būtent jis atneša pavasarį. O senovės Egipte, zuikis buvo ne tik gyvybės, bet ir mėnulio simbolis,
kadangi būtent pagal mėnulį yra apskaičiuojama Velykų data.
Kiaušinio simbolika - kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą,
kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės
gyvybė.
Tikėta, kad Velykų kiaušinius užkasus laukuose, pastarieji tais metais duos gerą derlių.
Gyvatės laikytos požemio gyventojomis. Tikėta, kad jos globoja derlių, pasirodžiusios pavasarį,
prikelia augmeniją ir gyvūniją. Žmonės buvo įsitikinę, kad ir mirusiųjų vėlės iš anapus žemėje
pasirodo gyvatės pavidalu. Margučių ridenimas pažeme per Velykas simboliškai reiškia žemės
gyventojų - gyvačių - budinimą.
Velykė - gerokai primirštas Velykų personažas, savotiškai panašus į Kalėdų senelį.
Seniau Velykų rytą vaikai prabudę dažnai rasdavo ant namų palangės padėtų dovanų - po du
kiaušinius. Tai būdavo Velykės dovana. Vaikai tikėdavo, kad ji, anot mažylių tėvelių pasakojimų,
gyvena kažkur pamiškėje, moka gražiai marginti kiaušinius, atėjus pavasariui, primargina jų daugybę,
sudeda visus į vaško arba cukraus vežimą, pasikinko į jį miško ilgaausius ir išvažiuoja pas gerus
vaikus. Naktį visus juos aplanko ir apdovanoja.
Velykų eglutė - seniau ji daug kam būdavo įprasta. Ją žmonės patys pasidarydavo: prie tiesios šakos
pririšdavo eglės šakeles, padarydavo eglutės formos medelį, jį papuošdavo pavasarį išsprogusiais
žilvičio kačiukais, forminiais sausainukais, popieriniais paukščiukais, gėlytėmis, medelyje
padarydavo lizdelių, į juos įstatydavo po 9-12 kiaušinių. Tikėta, kad Velykų eglutės kiaušiniai žmogui
neša laimę.
UŽDUOTĖLĖ VAIKUČIAMS: išmokti visus Velykų simbolius ir nors trumpai apie kiekvieną
papasakoti.
........................................................................................................................................................
Velykų margutis yra gyvybės, vaisingumo, derlingumo, gamtos atgimimo simbolis. Tačiau kiekviena
spalva turi atskirą reikšmę. Taigi, patyrinėkite, ką reiškia gauto margučio spalva ir ką ji žada.
Štai kokia yra Velykinių kiaušinių spalvų simbolika:
ŽALIA simbolizuoja pavasario atgimimą, javų želmenis, augmenijos prabudimą. Tai gerumo ir
naivumo spalva.
GELTONA spalva - šviesos ir saulės sustiprėjimą, dienos ilgėjimą. Tai saulės ir pinigų spalva, tačiau
kartu ir godumo.
RUDA spalva - prinokusius javus, derlingumą.
RAUDONA spalva - vaisingumą, gyvybės ir gyvenimo džiaugsmą, sėkmę visuose darbuose.
Raudonu kiaušiniu linkima būti stipriam, aktyviam, visus nugalėti.
.MĖLYNA spalva - dangų, kosminio pasaulio vienovę. Toks margutis reiškia ramybę, kantrybę ir
protą.
JUODA spalva - žemės simbolis.
................................................................................................................................................................
VELYKINIAI ŽAIDIMAI
Jau greitai švęsime Velykas, apie senąsias mūsų tradicijas jau rašėme ir siūlome jas papasakoti
mažiesiems, tačiau jiems daugiau laimės, žinoma, suteiks žaidimai, tad išmokime kelis
nesudėtingus Velykų žaidimus.
Bukynės. Šį žaidimą tikrai žinote ir žaidžiate, tik tradicinis pavadinimas mažiau žinomas. Bukynių
metu tikrinamas kiaušinio stiprumas - vienas laiko kiaušinį delne, o kitas daužia - laimi tas, kurio
kiaušinis neskyla arba lieka sveikiausias. Beje, seniau šį žaidimą žaisdavo beveik vien vyrai.
Ridenimas. Kiaušinius ridendavo nuo iškelto medinio lovelio, buvo tikima, kad taip pažadinamos
gyvatės ir žalčiai, kurie vėliau ima šliaužioti ir pilvais kutendami žolę bei augalus juos pažadina. Jeigu
ridedant jūsų kiaušinis liečia kitus margučius, tai šiuos galite pasiimti - laimi tas, kad kurio margutis
nurieda toliausiai ir tas, kuris susirenka daugiau margučių.
Ratelis. Visi žaidėjai susėda į ratuką, o rankas laiko už nugaros. Žaidimo vedėjas vienam įduoda į
rankas margutį, kurį reikia perduoti šalia sėdinčiam žaidėjui - nesvarbu kurion pusėn. Likę žaidėjai
stebi procesą, o jeigu kuris įtaria, kas turi margutį, tai sušunka „radau“ ir pasako vardą to, kuris turi
kiaušinį. Jeigu atspėja, tai margutį pasilieka sau ir pasikeičia vietomis su tuo, kuris laikė kiaušinį.
Kartais žaidžiama taip, kad praradęs margutį žmogus iškrenta iš ratelio.
UŽDUOTĖLĖ VAIKUČIAMS IR TĖVELIAMS SMAGIAI PAŽAISTI ŠIUOS ŽAIDIMUS.
................................................................................................................................................
GALBŪT ŠI INFORMACIJA SUDOMINS IR TĖVELIUS IR VAIKUČIUS:
Velykų prietarai ir burtai
Galite tikėti, o galite būti skeptiški, tačiau prietarai ir burtai - unikali bei įdomi kultūros dalis.
Velykų dieną buvo spėjamas vasaros oras, derliaus gausa, netekėjusios merginos laukė
santuoką pranašaujančių ženklų, o vaikučių norinčios susilaukti moterys būrė, prašydamos
šeimos pagausėjimo.
„Čystynės diena“. Prieš Velykas, Didįjį Ketvirtadienį reikia išvalyti namus ir pačiam švariai
išsiprausti, nes per Velykas tvarkytis ir dirbti negalima. Pavyzdžiui, sakoma, kad jeigu per Velykas
šluosi, tai laimę iš namų iššluosi.
Pranašiški sapnai. Tikima, kad naktį iš šeštadienio į Velykų sekmadienį susapnuoti ką nors iš seniai
mirusių giminaičių – labai geras ženklas. Tai reiškia, visus metus jūsų šeimoje niekas nemirs ir
nesusirgs sunkia liga.
Ankstus Velykų rytas. Velykų rytą reikia keltis kuo anksčiau. Jeigu ilgai miegosi - galvą skaudės.
Visa šeima per Velykas skuba į Bažnyčią ir varžosi, kuris pirmas peržengs jos slenkstį - tam visus
metus puikiai seksis.
Velykų maudynės. Velykų rytą, dar prieš saulėtekį reikėtų nusiprausti tekančiu vandeniu, parsineštu
iš upės ar šaltinio, tuomet visus metus lydės puiki sveikata. Moterys tikėjo, kad šis ritualas padeda
atjaunėti. Tiesa, išsimaudžius negalima šukuoti plaukų - jeigu šukuosi plaukus, per visas Velykas
galvą skaudės.
Mušimas verba. Verbų sekmadienį kiekvieną būtina „primušti“ verba, tuomet žmogus visus metus
bus sveikas. Sakoma, kad jaunuoliai turėtų „mušti“ jaunuolius, tuomet jie bus gražūs, o vyresnio
amžiaus - vyresnius, tuomet jie bus laimingi.
Laistymas vandeniu. Per Velykas žmones, kuriems linkime gero reikia aplieti vandeniu (dažniausiai
tai buvo daroma grįžtant namo iš Bažnyčios), tuomet jie užaugins gausų derlių, bus sotūs ir turtingi.
Sūpynės. Švenčiant Velykas tiesiog privaloma pasisupti! Tikėta, kad kuo aukščiau išsisupsi, tuo
geresni ir sėkmingesni metai laukia.
Margučių linkėjimai. Margučiais besikeičiantys draugai ar kaimynai juose „užkoduodavo“
palinkėjimus. Pavyzdžiui, vaikų susilaukti norinčiai porai dovanojo širdelių, gervių, žalčių, rupūžių
simboliais margintus kiaušinius. Svarbi buvo ir margučių spalva. Juodais, t.y. žemę
simbolizuojančiais margučiais buvo linkima vaisingumo, gausos, geltoni margučiai reiškė Saulės
šilumą ir subrendusius javus, tad jais buvo linkima puikaus derliaus.
Tvirčiausias margutis. Kiekviena šeima per Velykas tikrina margučių tvirtumą - tikima, kad
stipriausią margutį turinčiojo laukia puikūs metai, tačiau esama ir kitokio prietaro. Tas, kurio margutis
paskutinis liko nesudaužytas, tą dieną turėtų neatsikalbinėdamas pildyti visus šeimos galvos
paliepimus, priešingu atveju visus metus šeimoje vyraus nesutarimai, netrūks konfliktų
Nuotraukos šaltinis Shutterstock
Margučių valgymas. Pirmasis, Bažnyčioje pašventintas margutis turi būti padalinamas į tiek dalių,
kiek prie stalo sėdi žmonių. Pirmąjį jo gabaliuką suvalgo namų šeimininkas, o likusieji valgo pagal
amžių, nuo vyriausiojo iki jauniausiojo, paskutinis gabalėlis atitenka namų šeimininkei. Tikėta, kad
šis margutis šeimai lems sočius ir turtingus metus. Stebuklingojo margučio lukštų neišmesdavo, juos
sudegindavo, kad naminiai paukščiai iš kiaušinių gausiai išsiristų.
Kitais margučiais taip pat buvo įprasta dalintis, dažniausiai perpus su brangiu žmogumi. Tikėta, kad
tuomet draugystė bus tvirta, o iš šio žmogaus visuomet sulauksite pagalbos. Šių margučių lukštų
neišmesdavo, o užkasdavo, siekdami nubaidyti kurmius.
Visų nudažytų margučių per Velykas senoliai nesuvalgydavo. Kelis margučius pasilikę vyrai juos
užkasdavo laukuose, manydami, kad tai padidins derlių, o moterys porą dažytų kiaušinių pasidėdavo
namuose, šitaip trobą apsaugodamos nuo dievo Perkūno rūstybės.
Pyragas vaikeliui. Šeima, kuri trokšta susilaukti kūdikio, turėtų ant stalo padėti dar vieną tuščią
lėkštelę būsimiems vaikams, įdėti į ją gabalėlį Velykų bobos ar pyrago. Sakoma, tai padės greičiau
prisišaukti gandrus. O vakare šį pyrago gabalėlį reikėtų sutrupinti ir paberti lauke, kad sulestų
paukščiai.
Jeigu šeimoje jau auga vaikučiai, tai Velykų rytą pirmas vaiko kąsnis turėtų būti Bažnyčioje
šventintos Velykų bobos gabalėlis. Tik jį suvalgius galima pusryčiauti. Sakoma, kad tai visus metus
saugos vaikučius, suteiks jiems daug jėgų ir sveikatos.
Lietus vaikučiams. Jeigu Velykų dieną lyja, tai vienplaukiams vaikučiams reikia pastovėti lietuje,
tuomet jie augs dideli, stiprūs ir sveiki.
Velykų oras. Jei Velykų sekmadienį oras saulėtas ir giedras, vasara bus karšta ir sausa. Jei lynos
grybų lietus – vasara bus ir šilta, ir lietinga. O jei debesuota, bet nelyja – vasara bus vėsi ir sausa.
Velykų naktis. Jei naktis iš šeštadienio į Velykų sekmadienį žvaigždėta, matosi mėnulis – tais metais
laukia geras derlius.
Sniegas per Velykas. Jei iki Velykų nutirpo visas sniegas, laukia puikus derlius. Jeigu sniego dar
yra, metai bus skurdūs.
Paukščiai. Paukščiai reiškia atgimimą, atsinaujinimą, pokyčius, tad jiems per Velykas buvo
skiriamas ypatingas dėmesys. Tikėta, kad jei Velykų rytą ant palangės nutūps paukštis – šeimos laukia
puikūs ir turtingi metai. Paukščiams taip pat buvo paberiami šventinto Velykų pyrago (Velykų bobos)
trupinėliai.
Gegutė. Per Velykas moterys stengėsi išgirsti gegutės kukavimą. Jeigu gegutę išgirdo netekėjusi
mergina - tais metais laukia santuoka, o jeigu ištekėjusi moteris - šeimos pagausėjimas.
Genys. Velykų dieną išgirti kalantį genį - puikus ženklas. Genio kalimas simbolizuoja naujus, jaukius
ir mielus namus.
Elgeta. Tikėta, kad norint turtingų metų, būtina Velykų rytą sušelpti išmaldos prašantį elgetą.
................................................................................................................................................................
SPALVINIMAS:
................................................................................................................................................................
UŽDUOTĖLĖS- DARBELIAI:
SKAIČIAVIMAS:
(ĮRAŠYTI SKAIČIUS IR NUSPALVINTI PAVEIKSLĖLIUS- PAUKŠČIUKUS, LEDUS IR T.T.)
(ĮRAŠYTI SKAIČIUS Į TUŠČIUS LANGELIUS)
(PASIKARTOTI GEOMETRINIŲ FIGŪRŲ PAVADINIMUS, APVEDŽIOTI FIGŪRŲ
KONTŪRUS IR JAS NUSPALVINTI).
(SURASTI PAVEIKSLĖLYJE PASISLĖPUSIUS SKAIČIUS, JUOS IŠVARDINTI IR
NUSPALVINTI).
................................................................................................................................................................
O KOKIOS VELYKOS BE KIŠKUČIŲ? KVIEČIU PO UŽDUOTĖLIŲ PAILSĖTI IR
PASIKLAUSYTI LINKSMŲ DAINELIŲ BEI PASAKĖLĖSAPIE KIŠKĮ:
1. www.pakartot.lt › pagranduku-daineles-iv-dalis › kiskiu-dainele
CACA - KIŠKIŲ DAINELĖ – Pakartot
2. Kiškelis | "Tilidūda" lietuviškos dainelės vaikams
3. Svirplys - Kiškio dūda
4. Pasaka - Kiškio lūpos
LINKSMŲ VELYKŲ !