Savanoriškos veiklos poveikis jaunam žmogui

Lekt. N. KurapkaitienėPagal M. kežaitės straipsnį iš “straipsnių rinkinio

apie savanorišką veiklą”Ir I.Jonutytės knygą “savanorystėSocialinio ugdymo sistemoje”

Savanoriška veikla – “kitoniškumo” ir savęs paieškos

• Savanoriška veikla daugiausia orientuojama į jauną žmogų... Kodėl?

• Šiam amžiaus tarpsniui apskritai yra būdinga asmenybės arba socialinių vaidmenų sumaišites krizė (Abbot T., 2001)

• Tai pasirinkimo laikotarpis, susijęs ir su tapatumo paieškomis, kuomet jaunas žmogus pradeda suvokti , kad naujiems vaidmenims ir pareigoms atlikti reikalingi nauji įgūdžiai , o jiems ugdyti reikia naujos, kitokios aplinkos.

• Dažnai savaime jauni žmonės patenka į tokias aplinkas, bet kartais ir patys ieško naujų galimybių patenkinti padidėjusį bendravimo poreikį.

Savanoriška veikla – “kitoniškumo” ir savęs paieškos

• Jaunuoliams yra būdingas paauglystės maištas kritiškai vertinti visuomenės vertybes. Vertybės sukuria pamatą tapatumui, kuris šiuo amžiaus tarpsniu dar tik formuojasi

• Vertybių paieškos dabartinėje vartotojiškoje individualistinėje visuomenėje gali tapti sudėtingu procesu, todėl jaunuoliai neretai jų ieško “kitoniškoje” aplinkoje – kur žmonės, galbūt, elgiasi truputį kitaip nei visi...

• Būti išskirtiniam išites jaunam žmogui svarbu

Pagrindiniai savanoriškos veiklos motyvai

• Vertybių išraiškos funkcija – savanoriai išreiškia vertybes, kurios nukreiptos į pagalbą kitam ir troškimą tarnauti bendruomenei;

• Socialinio prisitaikymo funkcija – tai galimybė savanoriui išplėsti savo socialinę erdvę, užmezgant naujus socialinius kontaktus kitomis sąlygomis

• Asmeninių problemų sprendimo funkcija – savanoriai padėdami kitiems tikisi išspręsti savo problemas: vidinių konfliktų, savivertės, kompetencijos klausimus;

• Žinių funkcija – savanorystė kai kuriems padeda patenkinti intelektinius poreikius, išplėsti žinias, įgyti specifinių įgūdžių, reikalingų darbinėje rinkoje.

Lietuvos savanorių veiklos motyvacija

0

5

10

15

20

25

puoselėtikrikščioniškas

vertybes

kita noras turiningaipraleisti

laisvalaikį

noras susirastidraugų

poreikisbendrauti

noras įgytipatirties

noras tobulintisave

noras padėtikitam žmogui

Lietuvos savanorių veiklos motyvacija

• Kas ketvirtam savanorišką veiklą Lietuvoje atliekančiam jaunuoliui svarbi altruistinė pusė – padėti kitam;

• Kiti motyvai apibendrina jaunuolių asmeninius poreikius: bendravimą, mokymąsi, savęs pažinimą.

tarptautinės savanoriškos veiklos motyvai

0

10

20

30

40

50

60

permainų iriššūkių poreikis

tarpkultūrinėpatirtis

ateities keliopasirinkimas

kitos kalbosišmokimas

akiračiopraplėtimas

savanoriavimas pakeliavimas asmeninistobulėjimas

profesinistobulėjimas

Tarptautinės savanoriškos veiklos motyvai

• Daugiau nei kas antras dalyvis pažymėjo permainų ir iššūkių poreikį;

• Ateities kelio pasirinkimas susijęs su motyvais – paislėti nuo įtemptų studijų bet taip pat ir su naujų suaugusiųjų vaidmenų maišatimi;

• Trečdalis savanorių padarė tokį pasirinkimą ieškodami kur save realizuoti, nežinodami ir svarstydami tolesnį ateities kelią

Savanorystė tarptautiniame ir Lietuvos lygmenyse

• Vietiniai savanoriai dažniau imasi savanoriškos veiklos iš altruistinių motyvų, tuo tarpu užsienyje savanoriaujantiems jaunuoliams, tai toli gražu nėra pagrindinis motyvas.

• Akivaizdu, kad savanoriauti užsienyje motyvai yra daug labiau orientuoti į asmeninių profesinių ar socialinių kompetencijų lavinimą, kitaip tariant i “save”

Trumpalaikis savanoriškas darbas Lietuvoje ir užsienyje

• Svarbu prisiminti, kad trumpalaikė savanoriška tarnyba yra orientuota į rezultatą, kuris yra lengvai pamatuojamas – surinkti maisto produktai, renovuotas kultūros paveldo objektas ir pan.

• Savanoris įsitraukęs į šią veiklą yra linkęs daugiau siekti altruistinių tikslų – neatlygintinai padėti kitiems.

• Bet taip pat mokosi, įgauna įgūdžių ir visų pirma lavina socialines kompetencijas

Mokymosi aspektai tarptautinėje trumpalaikėje savanoriškoje

veikloje• Lengviausiai pamatuojamas išmokimas –

užsienio kalbos stipresnis įvaldymas;• Sunkiau pamatuojami išmokimai socialinių

kompetencijų srityje – darbas komandoje, sprendimų priėmimas, gebėjimas reikšti savo mintis žmonių grupėje, nustatyti atsakomybės ribas ir t.t.

• Tarpkultūriškumo erdvė atveria dar ir pridėtinius išmokimus – kitos kultūros atstovo elgesio supratimą ir priėmimą, kitos šalies istorinių, kultūrinių ir kitokių išteklių įvertinimas

Mokymosi aspektai Lietuvos trumpalaikėje savanoriškoje

veikloje• Be tarpkultūriškumo ir kalbos išmokimo

aspektų vyrauja socialinių kompetencijų ugdymo(si) sritys;

• Taip pat su konkrečia veikla susiję įgūdžių lavinimai – skaitmeninio raštingumo, veiklos planavimo ar pan., priklausomai nuo konkrečios savanoriškos veiklos

Mokymosi aspektai trumpalaikėje savanoriškoje veikloje

• Trumpalaikiuose projektuose savanorių tobulėjimas dažniausiai nėra kryptingas tikslas, tad ir tokių savanorystės formų poveikis yra dažniausiai savaiminis (informalus)

• Kadangi savaiminis, reiškia ir savireguliacinis, todėl atsiremia į kiekvieno savanorio asmeninę motyvaciją

• Norint aiškiau įvardinti išksiriama keli aspektai – vertybinių nuostatų išraiška, socialinių įgūdžių ugdymas ir tvirtinimas, pažinimas ir kitų savanoriškos veiklos formų paieška.

Ilgalaikis savanoriškas darbas Lietuvoje ir užsienyje

• Dažniausiai ilgalaikis savanoriškas darbas yra individualus projektas,

• Kuomet jaunuolis ne tik turi atskirą apibrėžtą veidmenį organizacijoje,

• Bet ir jo patirtis yra sąminingai reflektuojama jo ugdymosi tikslais.

Ilgalaikis savanoriškas darbas Lietuvoje ir užsienyje

• Tyrinėjama Lietuvoje veikianti Jaunimo Socialinių Metų (JSM) programa, kurioje 18-29 m. savanoriai prisideda prie socialinės veiklos institucijų 7-9 mėn.

• Nagrinėjama Europos Savanorių Tarnyba (EST), kurioje į ilgalaikę savanorišką veiklą įsitraukia 18-30 m. jaunuoliai ir atlieka savanorišką tarnybą įvairios veiklos ne pelno siekiančiose organizacijose.

Ilgalaikės savanorystės poveikis jaunam žmogui

Savęs pažinimas

Vertybių kaita

Naujos žiniosĮgūdžių

lavinimas

Vertybių kaita

• JSM dalyvių vertybių kaita tiesiogiai susijusi su jų veiklos pobūdžiu – dirbant su vaikais, požiūrio kaita į vaikus ir pan.;

• Taip pat ir bendresnių vertybių kaita, kaip pvz.: santykio su žmonėmis ar pagalbos kitam;

• Tokių ir panašių vertybių stabilizavimasis parodo pamatinį vertybinio požiūrio formavimąsi.

Vertybių kaita

• EST dalyvių vertybių sąrašas ilgas, bet jame išryškėja bendros tendencijos – santykiai su draugais, šeima ir šalimi arba tauta;

• Daugelis savanorių atrado duotybės privalumus, sugebėjo tai priimti, o kaip tik tai leidžia nurimti jaunatviškam maištui ir kurti racionalesnį bei pakankamai konstruktyvų santykį.

Įgūdžių lavinimas

• Savanoriai Lietuvoje mini įgiję bendravimo įgūdžių ir didesnį pasitikėjimą savimi, bet tai gana abstraktus įvardijimas;

• Konkretesnis įvardijimas su darbu susijusių įgūdžių – laiko planavimas, atsakomybių apsibrėžimas, savo veiklos ribų numatymas ir nustatymas.

• Tarptautiniai savanoriai įvardijo kaip pagrindinius – užsienio kalbos ir darbo su tam tikra tiksline grupe įgudžius.

• Mažiau procentų prakalbę apie tai, bet vis tik įvardinę kaip svarbius – planavimas, darbų organizavimas, bendravimas su klientais, darbo kompiuteriu įgūdžiai ir pristatymo įgūdžiai.

Įgūdžių lavinimas

• Taigi tiek nacionalinė, tiek tarptautinė ilgalaikė savanorystė yra vieta, kuri jauni žmonės gali bandyti, pratintis daryti, atlikti naujus veiksmus. Dažnai tai yra naujos patirtys arba pasikartojimas tam tikrų patirčių, kad įtvirtintų jau turimus įgudžius.

Naujos žinios

• Ilgalaikėje savanorystėje žinias suvokiame kaip induktyvų pažinimą – kai skirtingose situacijose gautos / išgirstos žinios, informacijos nuotrupos vienaip ar kiatip dėliojasi į bendrą visumą.

• Tiek nacionalinio tiek tarptautinio masto ilgalaikiai savanoriai įgijo žinių – reflektuodami patirtį ir gaudami atitinkamos jų veiklai informacijos

Savęs pažinimas

• Asmeniniai pokyčiai, susiję su savęs vertinimu – pasikeitė dalyvavusių savęs vertinimo perspektyva;

• Emancipacija – savanoriai teigia išlaisvėję įvairiomis kryptimis: ir nuo vidinių ir nuo išorinių suvaržymų;

• Pasitikėjimas savimi – dažniausiai siejamas su įgyta patirtimi, įveiktais iššūkiais ir pažinimu apskritai;

• Savęs pažinimo įrankiai – įgūdžiai analizuoti save, savo elgesį, kuria leidžia geriau suprasti savo veiksmų, jausmų, pasirinkimų priežastis

Išmokimai

• Ilgalaikės savanorystės projektai turi didelę reikšmę:

a) Tikslinei grupei, kuri turi ilgalaikį santykį su savanoriu, per kurį vyksta pokytis;

b) organizacijai, kaip labai stiprus savanoriško darbo įnašas į kasdienę veiklą;

c) Ir tikrai pačiam savanoriui mokymosi, ugdymosi ir visom kitom anksčiau aptartom prasmėm...

Link neformalaus ir savaiminio ugdymo(si) pripažinimo

• Kadangi tiek daug visokiausių dalykų išmokstama ir išsiugdoma savanoriškos veiklos, o ypač savanoriškos tarnybos metu, tad siekiama tokio mokymosi rezultatus taip pat įvertinti, įvardinti tam, kad galima būtų pripažinti kitose erdvėse;

• Tam sukurtas ES dokumentas “jaunimo pasas” būtent neformalaus ugdymosi kompetencijoms patvirtinti

Jaunimo Paso kompetencijos

• Bendravimas gimtąja kalba;• Bendravimas užsienio kalbomis;• Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai

gebėjimai mokslo ir technologijų srityse• Skaitmeninis raštingumas• Mokymasis mokytis• Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai• Iniciatyva ir verslumas• Kultūrinis sąmoningumas ir raiška.

Bendravimas gimtąja kalba

• Žodyno, kalbos funkcijų ir funkcinės gramatikos išmanymas

• Sugebėjimas aiškinti ir naudoti skirtingų tipų tekstus ir priklausomai nuo situacijos gebėti bendrauti

• Polinkis į kritišką ir konstruktyvų dialogą bei domėjimasis bendravimu su kitais

• Kalbos daromo poveikio suvokimas ir gebėjimas ją naudoti įvairiose visuomenės grupėse.

Bendravimas užsienio kalbomis

• Užsienio kalbų mokėjimas ir visuomenėje įsigalėjusios tvarkos žinojimas, kultūrinių aspektų suvokimas

• Kalbų mokymasis visą gyvenimą ir tinkamas naudojimasis pagalbinėmis priemonėmis išsireiškiant kitomis kalbomis

• Teigiamas požiūris apie kultūrų įvairovės pripažinimą, susidomėjimą kalbomis bei smalsumą

Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse

• Matematiniai gebėjimai reiškia sugebėjimą vystyti ir taikyti matematinį mąstymą sprendžiant įvairias kasdienių situacijų problemas

• Loginio ir erdvinio mąstymo naudojimas• Teigiamas požiūris į matematiką yra pagrįstas

pagarba tiesai ir noru ieškoti priežasčių bei vertinti jų pagrįstumą

Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse

• Mokslo ir technologijų srityje svarbiausios žinios apima pagrindinius gamtos pasaulio principus, pagrindines mokslo sąvokas ir t.t.

• Gebėjimai apima požiūrį į kritinį vertinimą ir smalsumą, domėjimąsi etiškais dalykais ir pagarbą saugumui

• Gebėti tai sieti su pačiu savimi, šeima bendruomene ir visuotinais klausimas

Skaitmeninis raštingumas

• Skaitmeniniam raštingumui būtinas geras supratimas ir žinios apie informacinės visuomenės technologijas asmeninėje ir socialinėje aplinkoje bei darbe

• Gebėjimas ieškoti, rinkti ir apdoroti informaciją bei ją naudoti lemiamu ir sisteminiu būdu įvertinant svarbą, atskiriant realius dalykus nuo virtualių ir atpažįstant sąsajas tarp jų.

• Būtinas kritiškas ir analitiškas požiūris į turimą informaciją ir sąmoningas pasirinkimas ką naudoti ir kur.

Mokymasis mokytis

• Gebėjimas organizuoti savo mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją asmeniškai ir grupėse

• Naudoti ir pritaikyti žinias bei įgūdžius įvairiose situacijose

• Žmonės turėtų sugebėti skirti laiko savarankiškam ir organizuotam mokymuisi ir mokėti pasinaudoti nevienalytės grupės teikiamais privalumais (atgalinis ryšys)

• Teigiamas požiūris – tai pasitikėjimas tolesniu mokymusi visą gyvenimą. Į problemų sprendimą orientuotas požiūris sustiprina patį mokymosi procesą ir asmens gebėjimą įveikti kliūtis bei pokyčius

Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai

• Žmonės geba dalyvauti veiksmingam ir konstruktyviam socialiniam ir darbo gyvenime besikeičiančioje visuomenėje ir prireikus yra galintys spręsti konfliktus;

• Svarbu suprasti skirtingose visuomenėse ir aplinkose (pvz.: darbe) bendrai priimtinus elgesio ir elgsenos kodeksus

• Konstruktyvus bendravimas įvairiose aplinkose• Gebėjimas susidoroti su stresu ir išreikšti tai

konstruktyviai. • Gebėjimas atskirti asmeninę ir profesinę sritis• Buvimas pasiruošusiu įveikti išankstinį nusistatymą ir

daryti kompromisus

Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai

• Galimybė kartu su kitais aktyviais dalyvauti visuomeniniame gyvenime, rodyti solidarumą ir domėjimąsi problemų, kurios daro įtaką vietos ir platesnei bendruomenei sprendimu

• Kritiškas ir kūrybiškas mąstymas bei konstruktyvus dalyvavimas bendruomenės arba kaimynystės veikloje

Iniciatyva ir verslumas

• Žmogaus gebėjimas idėjas paversti veiksmais• Kūrybiškumas, novatoriškumas bei

pasirengimas rizikuoti.• Supratimas apie etines vertybes ir gero

valdymo principo skatinimas• Su darbu susijusio konteksto supratimas ir

galimybių išnaudojimas• Gebėti spręsti ir nustatyti savo stipriąsias ir

silpnąsias vietas, įvertinti ir rizikuoti kai to prireikia

Kultūrinis sąmoningumas ir raiška

• Žinios apie svarbiausius kultūros kūrinius• Estetinių veiksnių svarbos suvokimas

kasdieniame gyvenime• Gebėjimas susieti savo kūrybišką ir išraiškingą

požiūrį su kitų žmonių nuomone• Kultūrinė raiška būtina vystant kūrybnius

gebėjimus, kurie vėliau gali būti pritaikyti profesinėse sirtyse

Apibendrinant

• Iš išvardintų kompetencijų galima įsivaizduoti kokiame plačiame lauke vyksta neformalus mokymasis EST programos rėmuose.

• Tai tik dar labiau atveria savanorišką darbą kaip mokymosi galimybę ir kitomis formomis savanoriškai dirbantiems žmonėms...

http://www.youthpass.eu/en/youthpass/guide/