saxelovnebo mecnierebata ziebani #2 (47), 2011
TRANSCRIPT
saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa
da kinos saxelmwifo universiteti
Shota Rustaveli Theatre and Film
Georgian State University
saxelovnebo mecnierebaTa
Ziebani
#2 (47), 2011
ART SCIENCE STUDIES#2 (47), 2011
gamomcemloba `kentavri~
Tbilisi _ 2011
UDC(uak) 7(051.2)
s-364
saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos
saxelmwifo universiteti
saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani #2 (47), 2011
saredaqcio sabWo
mixeil kalandariSviligiorgi SalutaSviliekaterine kiknaZe
literaturuli
redaqtori
mariam iaSvili
garekanis dizaini
levan dadiani
dakabadoneba
ekaterineoqropiriZe
gamomcemlobis
xelmZRvaneli
maka vasaZe
krebulisaTvis mowodebuli
masala uzrunvelyofili unda
iyos Sesabamisi samecniero
aparatiT. Tan unda axldes
monacemebi avtoris samecniero
kvalifikaciis Sesaxeb qarTul
da inglisur enebze, agreTve
naSromis inglisurenovani
reziume.
krebulis stamburi gamocema
egzavneba sxvadasxva
saerTaSoriso kvleviT centrs.
naSromebi mogvawodeT da
cnobebisaTvis mogvmarTeT:
0102, Tbilisi, daviT aRmaSeneblis
gamziri #40, saqarTvelos SoTa
rusTavelis Teatrisa da kinos
saxelmwifo universiteti,
II korpusi.
tel/faqsi: +995 (32) 936 408
mob: +995 (95) 305 060
+995 (77) 288 750
E-mail: [email protected]: www.tafu.edu.ge
Shota Rustaveli Theatre and Film Georgian State University
Art Science Studies #2 (47), 2011
Editorial GroupMIKHEIL KALANDARISHVILIGIORGI SHALUTASHVILIEKATERINE KIKNADZE
Literary EditorMARIAM IASHVILI
Cover DesignLEVAN DADIANI
Book BindingEKATERINE OKROPIRIDZE
Head of Publishing HouseMAKA VASADZE
Materials supplied for the volume should be provided with corresponding scientific appliance. Paperwork concerning author’s academic qualification and summary of work should be attached in Georgian and English languages.
Printed version of the volume is sent out to various international research centers.
Works should be supplied under the following contact:0102, Tbilisi, Davit Agmashenebeli Avenue #40Georgian Shota Rustaveli Theatre and Film State UniversitySecond Block
Tel/Fax: +995 (32) 936 408Mob: +995 (95) 305 060 +995 (55) 288 750E-mail: [email protected]: www.tafu.edu.ge
4
sarCevi
Teatrmcodneobamaia goSaZenekrofilia fromiseulad ............................................................................8
kulturis menejmentinino sanadiraZe kulturis sferos produqtebi da saxeebi .........................18
universitetis sadoqtoro programa
scenografiis istoria da Teorialali gelaSvilikostiumebis mxatvroba kinofilmSi `qeTo da kote~
yaraCoRelTa samosis magaliTze ........................................................36
dramis reJisuranino lipartianifilosofiuri postmodernizmi ..............................................................44
maia Sengelia uiliam Seqspiris `titus andronikusis~
genezisisaTvis .........................................................................................................53
saTeatro Jurnalistikis istoriamariam CubiniZeqarTuli saTeatro Jurnalistika da mayurebeli ........................68
universitetis samagistro programa
Tanamedrove evropuli Teatriguram kokaiavsevold meierholdis reJisoruli Ziebebi
1902-1906 wlebSi ................................................................................................80
Tamar komlaZeabsurdis drama da misi warmomadgenlebi
(eJen ionesko) ........................................................................................................91
naTia cqvitaiarihard vagneri `poeti da moazrovne~ ...........................................102
avtorTa Sesaxeb .............................................................................................113
5
CONTENTS
THEATRE STUDIESMAIA GOSHADZENecrophilia By Phrome ..................................................................114
CULTURE MANAGEMENT NINO SANADIRADZE Culture Products And Cultural Products Segmentation ...................................................................115UNIVERSITY’ Ph.D PROGRAM
THEORY AND HISTORI OF SCENOGRAPHYLALI GELASHVILICostume Painting In The Movie “Keto And Kote” ........................117
DRAMA DIRECTIONNINO LIPARTIANIPhilosophical Post Modernism .......................................................120MAIA SHENGELIAWilliam Shakespeare’s “Titus Andronicus” For Genezis ....................................................................................120
THEATRE JOURNALISM HISTORYMARIAM CHUBINIDZEGeorgian Theatre Journalism And The Audience ...........................122
UNIVERSITY’ MA PROGRAM
MODERN EUROPEAN THEATREGURAM KOKAIATheatre Directing Researches Of Vsevolod Meyerhold In 1902-1906 ...............................................124TAMAR KOMLADZEThe Theatre Of The Absurd And Its Representatives .........................................................................125NATIA TSKVITAIARichard Wagner “The Poet And Thinker” .......................................... 126
8
maia goSaZe
nekrofilia fromiseulad
yvelaferi, rasac aryofnidan yofnaSi gadavyavarT
Semoqmedebaa, ambobda platoni. yofna yovelive arsebulis
sakuTari SesaZleblobebis mTeli sisavsiT, garedan
ganusazRvrel-ganupirobebeli TviTobiT aRqma-gancdis
gamomxatvelia da imavdroulad, mxolod awmyoseuli
SesaZleblobebisa da mdgomareobis gamomxatveli.
TviTonac upirvelesad awmyoSi `yofnisas~ vlindeba,
latenturi arsebobis inertulobidan Tavs aRwevs da
realizdeba. swored awmyosadmi mimarTebas, adamianis
wamyvani fsiqikuri tendenciis, _ sicocxlis moyvareobis
an moZuleobis umTavres gamomxatvelad miiCnevda
fsiqologi erix fromi.
fromis mier biofiliad Seracxuli sicocxlis
moyvareoba, sicocxlis yovelTvis mxolod awmyoSi
moZrav stiqiaSi CarTulobisken swrafvaSi vlindeba,
_ awmyos muRamis gancdaSi vlindeba (pasternakiseuli
melodiurobiT mJRer sityvebSic, rom gamosWvivis
`ukvdavebaa Tavad sicocxle – “жизнь и бессмертье одно“).1
nekrofiliad (mkvdaris rogorc inertulis,
ucvlelis, araSemoqmedebiTis moyvareobis gamomxatvelis)
fromis mier Seracxuli sicocxlis moSiSi da moZule
fsiqikuri tendencia ki swored Sedegze da ara
procesze, flobaze da ara Ziebaze, erTxel da samudamod,
aTvisebul-Sesisxlxorcebulis naWuWSi gaxvevaze da
ara cnobierebis zrdasa da gafarToebaze mimarTebaSi
vlindeba, _ awmyoseuli realobisgan mudmiv gaucxoeba-
distancirebaSi vlindeba.
procesis SedegSi, moZravis uZravSi, warmavlis
waruvalSi, mokvdavis ukvdavSi STanTqmis, _ sicocxlis
9
samudamo sakuTrebaSi miRebis, samudamod mopovebul, uZrav
Sedegad qcevis, _ erTxel da samudamod damsaxurebuli
netarebis obieqtad qcevis mania sikvdilis instinqtis
mSobadsa da masazrdoebel STagonebis wyarod gvevlineba
patrik ziuskindis romanSi `parfiumeri~.
nebismier viTarebaSi, nebismier drosa da sivrceSi
yofnisgan ganurCevlad, yovelTvis mainc armyofi, _
Tvalxilulobis miuxedavad, arsebulis mudam daunaxavi
ziuskindis romanis gmiri, parfiumeri Jan batist grinuei,
avtorisve TqmiT ̀ yvelafers esenciis msgavsad kvaldakval
aRiqvamda, rogorc warsulis sulis matarebelsa da
awmyoTi xelSeuxebels~.2
awmyosgan mudam gaucxoebuli, awmyos mudam miuRebeli,
awmyoSi mudam armyofi ziuskindiseuli parfiumeri,
Jan batist grinuei, yovelTvis swored aq da amJamad
sicocxlis moZravi stiqiis uarmyofeli sikvdilis
instinqtis, _ nekrofiliis (fromiseuli gagebiT)
gansaxierebad gvevlineba.
yovelive cocxalis, _ Sesabamisad moZravis, cvalebadis,
mzardisa da ganviTarebadis da imavdroulad warmaval-
swraflmavalis moZule parfiumeriis genia ukvdavi
surnelebis SemnarCunebeli sunamos Seqmnisa da flobis
maniiT iyo Sepyrobili. edemiseuli da imavdroulad
waruvali sunamos Seqmnas ki swored warmavalis,
Sesabamisad cocxalis mokvdinebis Sedegad aRwevs.
netarebis momgvrel surnelebaTa adre Tu gvian
qrobadobis gardauvalobasTan brZolis ziuskindiseuli
parfiumeris Jini, arsebiTad, swored mudmivi Zalisxmevis
gamovlenis momTxovni, warmaval-swraflmavali cxovrebis
Tavad procesis erTxel da samudamod mopovebul uZrav
SedegSi gaxevebis, sanukvar momavlad aRqmul edemiseul
idiliis netar inertulobaSi dabrunebis ukvdav ocnebas
warmoaCens.
TviTmoqmedi idiliis wiaRSi uSfoTvelad miZinebis,
usasrulo `hefi-endad~ qceuli cxovrebis `ukvdav~
10
sakuTrebaSi miRebis survili ziuskindiseul romanSi,
siuJeturi TvalsazrisiT edemSi dabrunebis iluziis
STamberavi sunamos Seqmnisa da flobis maniis saxiT
vlindeba. saamur surnelebaTa dapyrobis swrafvaSi,
pirvel warmatebas parfiumeri yvavilebis Tavisuflebisken
mswraf aromatebze borkilebis dadebiT aRwevs.
zRva yvavilebis Wknobis, mokvdinebis, svel `gvamebad~
qcevis sanaxaobiT monusxuli parfiumeri kuprSi
aduRebuli surnelovani sulis mesakuTred iqceoda.
aromatizirebuli qonisgan damzadebuli, edemiseuli
surnelebis mfrqveveli sunamos SeynosvisTanave adamians
maradiuli axalgazrdobisa da netarebis mopovebis
gancda eufleboda. cxovreba maSinve siberisa da
sikvdilis gardauvalobisgan, yovelgvari Zalisxmevis
gamovlenis saWiroebisgan, _ zogadad nebismieri saxis
procesSi myofobisgan Tavisufal uZrav Sedegad
iqceoda, _ TviTmoqmed idiliis uZrav peizaJad iqceoda.
gafiqrebisTanave, yvela survilis aRmsrulebel edemSi
virtualurad dabrunebuli, erTxel da samudamod
mopovebul netarebaSi (cxeli wyliT gavsebul abazanaSi
CamjdariviT) xevdeboda.
swored mokvdavi aromatis mimTvisebeli ukvdavi
surogati, _ WeSmaritad cocxali aromatisTvis sulis
amomxdeli aduRebuli kupris naxarSi afrqvevda edemiseul
surnelebas, ukvdavebasTan ziarebis momnusxvel iluzias
aziarebda mis Semynosavebs. swored aduRebuli kupris
samflobelos Semoqmedi iqca kuprSive `gamomcxvari~
edemis avtorad, _ marad moZravi warmavlobis uZravi
maradisobiT Canacvlebisken swrafvis sayovelTao maniis
masazrdoeblad.
waruvali bednierebis iluziis STamberavi produqcia
swored warmavalis damTrgunavi, _ WeSmaritad cocxali
aromatisTvis sulis amomxdeli cnobierebis pirmSo-
nayofad gvevlineba.
sagulisxmoa rom RvTaebrivi surnelebis marad
maia goSaZe
11
SemnarCunebeli sunamos Seqmnas parfiumeri mis mier
moklul qaliSvilTa sxeulebidan mopovebuli esenciis
safuZvelze SesZlebs. qalebis seriuli mkvleli maniakis
siuJeturi TvalsazrisiT TiTqmis deteqtiuri istoria
awmyoSi mudam aryofnis, _ sicocxlis yoveldRiuri,
yovelwuTieri ̀ mkvlelobis~ ambavs warmoadgens, _ nicSes
cnobili naSromis saTaursa da paTossac Tu davesesxebiT
adamianur erTob adamianur ambavs mogviTxrobs, _
cocxalis surogatiT, warmavalis waruvaliT, awmyos
momavliT, moZravis uZraviT, procesis SedegiT, gareganis
SinaganiT, TviTobis TviTmoqmedi wesrigiT Camnacvlebeli
usinaTlobis Sinagan istorias warmoaCens.
oRond ara axla!
awmyos winaSe mudam uZlurad xelebis mosavsave, _
oRond ara aq da ara amJamad suliskveTebis gamomxatveli
sulis Zaxilad gaismis Seqspiriseuli makbetis cnobili
sityvebi ̀ xvale xvals misdevs~3 (dedanSi: tomorrow and
tomorrow and tomorrow4), iseve, rogorc Cexoviseuli
sami dis cnobili `laitmotivuri~ SeZaxili `moskovSi,
moskovSi, moskovSi!~5 – TiTqos awmyodan, aq da amJamad
arsebobidan gaqrobis msurvelis, uZluri sulis
Zaxili.
`ukvdavi~ momavliT gamajildovebeli, yovlismomcveli
wesrigis gareSe, - `umizezod~ da `uSedegod~ cxovrebis
ver miRebis motivi (Cexoviseul gmirTa samyaroSi mudam
Sexmatkbilebuli mravalxmianobiT gaJRerebuli), marad
axlis mSobadi SemoqmedebiTi stiqiis, nebis, aqtivobis
uarmyofeli, sicocxlis moSiSi da moZule fsiqikuri
tendenciis gamomxatvelad iqceva.
uflis nebis yovlisSemZleobis moaruli frazebiTa da
Tvinieri morCilebiT amRiarebel Cexoviseul gmirTaTvis
iRbali Tu uiRbloba, SenaZeni Tu danakargi, _ cxovrebaSi
yovelive uflis nebis gamomxatvelia, sakuTari Sinagani,
nekrofilia fromiseulad
12
pirovnuli arsisa da SesaZleblobebis garda, _ pirovnuli
zrdisa da ganviTarebisken, cnobierebisa da Tvalsawieris
gafarToebisken, Tavisufali SemoqmedebiTi aqtivobisken
swrafvis garda, _ swored Semoqmedis xatisamebr adamianis
Seqmnilobis ideis garda.
oRond ara me, ara martom, ara aq da ara amJamad,
_ SeiZleba iTqvas, rom aseTia Cexoviseul gmirTa
umravlesobis cxovrebiseul kredos gamomxatveli
paTosi. yovlismomcveli wesrigisa Tu qaosis,
maradisobisa Tu warmavlobis winaSe, individualuri
Zalisxmevis gamovlenis amaoebisa da zedmetobis idea,
maTi ucvleli Zilispirulis maradiul laitmotivad
rCeba. awmyos, rogorc sanukvar momavlis dadgomamde
rogorRac gasayvan, mosaklav droSi (mosacdel oTaxSi
myofiviT) `yuryutis~ xanad aRqma, maT mudmivad Tanamdev
ganwyobad rCeba.
mxolod sicocxlesTan gamosalmebis saSiSroebis
winaSe, misTvis marTlac sabediswerod dasrulebuli
duelis win wamierad mainc SesZlebs tuzembaxi (piesidan
`sami da~) arsebulTan mimarTebaSi gamoRviZebas, _ mudam
Waobad aRqmuli im patara qalaqis mSvenierebis gancdas,
sadac mdinarecaa, tyec, ulamazes xeTa nairsaxlebebic
xaroben, misi mkvidrni ki mxolod koRoebs aRiqvamen.
sagulisxmoa rom kacobriobis naTel momavalze
meocnebe ̀ sami dis~ gmirebi ara mxolod arafers iRoneben
maTi axloblis, tuzenbaxisTvis uazrod Tavsmoxveuli
duelis CasaSlelad, aramed mis daRupvasac ki zezeulad
mZinareni TiTqos sakuTar Tavze ZaldatanebiT amCneven.
awmyoseuli realobisgan, sakuTari Tavisa da
erTmaneTisgan gaucxeobuli Cexovis gmiri zamTarSi
zafxuls mistiris, _ zafxulSi zamTars, ucxoeTSi
samSoblos, samSobloSi ucxoeTs, _ umuSevari mosamsaxures
Senatris, – samsaxurSi moaruli saxlSi mjdoms,
daojaxebuli martoxelas, martoxela ki daojaxebuls.
imedsa Tu uimedobaSi gamqcevi, warsulisa Tu
maia goSaZe
13
momavlisken, saiqiosa Tu ucxo planetebisken momzirali,
aswleulebisa Tu aTaswleulebis Semdgom cxovrebas
rom Senatris, nebismieri siSoresa da xangrZlivobas
gulgaxsnil-xelgaSlili rom egebeba mudam karCaketili,
Zunwi da Seuvali swored arsebulis mimarT rCeba, _
iqneba es yofiTi Tu Sinagani `realoba~, Sinagani xma Tu
mowodeba. erTaderTi rac mis gulsa da suls ar ekareba,
risi aRqma-gancda da gaazreba ar surs, yofniseuli
mimarTebis momTxovni realobaa.
swored momavliT gaTenebamde ZilquSidan gamosvlis
armsurvelad, TiTqos marTlac dabadebamdel, netar
inertulobaSi dabrunebis msurvelad gvevlineba Cexovis
gmiri kinomsaxiobTa Teatriseul `alublis baRSi~.
giorgi margvelaSvilis mier dadgmul speqtaklSi,
TeTri alublis edemis baRis maradiul mkvidrTa, _
mudam awmyos acdenilsa da am acdenilobaSi TiTqos
urTierTamreklav oreulTa wyvilebad qceul gmirTa
infantiluri samyaros protagonistad ranevskaia (nineli
WankvetaZe) gvevlineba; mis Tavisebur, _ arsobriv da
ara erTi medlis ori mxaris warmomCenn antipodad, _
mudam garedan gapirobebulobaze apelirebadi umweobis
uarmyofelad ki lopaxini.
mTeli speqtaklis manZilze mudam Seusmeneli
lopaxini (gia roiniSvilis SesrulebiT) ara mxolod
ranevskaias mier uaryofil Tayvanismcemlad, ara mxolod
mis Tavisebur alternativad, _ arsebobis gansxvavebuli
SesaZleblobebis warmomCenad, aramed alublis baRis
maradiul mkvidrTa mier Seusmeneli maTive Sinagani xmis,
Seucnobadi da amdenad dakarguli `sinamdvilisa~ da
SesaZleblobebis personificirebad gmirad iqceva.
speqtaklSi lopaxini siyvaruls uxsnis pirdapiri
gagebiT. smenadaxSul ranevskaias, dawolis win, xmaurisagan
damcav sacobebs yurebSi rom Caidgams, daZinebis amao
mcdelobis Semdeg warmomdgari ki zardaxSidan amoRebuli
raRac qaRaldebis Tvalierebas iwyebs. sanam ranevskaia,
nekrofilia fromiseulad
14
rogorc Cans mamulis dagiravebasTan dakavSirebul
sabuTebSi garkvevas amaod (Zilismomgvrelobis efeqts
Tu ar CavTvliT) cdilobs, oTaxSi lopaxiani Semodis
anTebuli sanTliT xelSi.
ukve miZinebul saxlSi ratomRac SemorCenili Tu
dabrunebuli stumari, penuarSi gadacmuli ranevskaias
danaxvisTanave moibodiSebs, gasvlasac daapirebs, magram
sapasuxo reaqciiT, ufro swored ki ureaqciobiT
sakuTar SeusmenlobaSi darwmunebuli Seyovndeba,
sanTels karadis Tavze Semodgams da TiTqos salocavi
xatis win Tavis grZnobas aRsarebasaviT gamoTqvams, _
Tumca imavdroulad yovelgvari abezari molodinisgan
Tavisufali TviTkmarobiT. avanscenaze mayureblis
pirispir qaRaldebSi TavCaqindruli ranevskaias
zurgsukan, moSorebiT, naxevrad Cabnelebul scenis
siRrmeSi ganaTebuli `aRmsareblis~ saxe, TiTqos raRac
uxilavi siRrmidan, `amoyvinTuli~ sazrisiT gaelvebuli
uCinardeba.
mTeli speqtaklis manZilze ama Tu im saxiT
lopaxinis mudmivi uaryofa, _ iqneba es misi msoflaRqma,
ranevskaiasadmi utyvi (Tumc sruliad aSkara) grZnoba
Tu friad metveli mowodeba-gafrTxileba, umoqmedobis
SemTxvevaSi mamulis dakargvis gardauvalobis Sesaxeb,
swored raRac arsismieri realobisadmi edemis
baRis maradiul mkvidrTa `zurgSeqcevis~ motivis
gamomxatvelad iqceva.
sagulisxmoa, rom sakmaod xangrZlivi dros manZilze
ranevskaiasTvis lopaxinis mier mirTmeuli yvavilebi
(sicocxlis warmaval-swraflmavali stiqiisa da masTan
Tanaziari TviTobis arqetipis maradiuli gamomxatvelni)
`daunaxaobisa~ da gaTelvis obieqtad iqcevian. rodesac
xangrZlivi ganSorebis Semdeg, kvlav Tavis mamulSi
dabrunebuli ranevskaia rogorc iqna dainaxavs lopaxinis
mier misken gawvdil yvavilebis Taiguls, _ TiTqos
scenaze mdgari msaxiobisa da mis winaSe myofi mayureblis
maia goSaZe
15
rolSi erTdroulad aRmoCenili, gamorTmevisTanave
haerSi moisvris. lopaxinis mier akrefili yvavilebis
xelmeored gamorTmevisTanave ranevskaia imave Jests
imeorebs, _ odnav onavruli keklucobiT Serbilebuli,
magram TiTqos raRac iracionaluri yovlismflangvelobis
brma sijiutiT.
ziuskindis romanSi swored momavlis ukvdavsayofad
`sulamoxdili~ yvavilebis msgavsad, kinomsaxiobTa
Teatris scenaze mimofantuli, zed gadavlisa da
gaTelvis TiTqos uxilav obieqtad qceuli yvavilebi,
sicocxlis yovelTvis swored awmyoSi moZravi, warmaval-
swraflmavali stiqiis usasrulod ganmeorebadi
uaryofis niSan-xatad gvevlinebian.
miwisqveSa gamoqvabulSi Zilis moyvaruli parfiumeris
msgavsad, ranevskaia nineli WankvetaZis SesrulebiT,
sicocxlis marad moZrav stiqias daxSuli sivrcis
uZraobaSi, _ arsebiTad misive ucvleli cnobierebis
Taviseburad proecirebad uZraobaSi gaurbis, _ xan
garemomcvelebisgan Tavs (ufrosebisgan damaluli
bavSviviT) wignebis karadas afarebs, xan ki Zvelmanebis
damtev skivrSi Cawveba da am saxiT stovebs, ufro swored
ki am saxiT gaaqvT dakarguli mamulidan.
aryofnis netar inertulobaSi, _ samyarosTan pirveladi,
edemiseuli, harmoniis inertulobaSi gaxevebisken
mswraf alublis baRis mkvidrTa scenuri istoria
ganxorcielebadis ganuxorcieleblobis, gansacdelis
ganucdelobis, aRsaqmelis aRuqmelobis, Sesmenadis
Seusmelobis Sinagan istorias warmoaCens.
ama Tu im saxiT moazrebuli gapirobebulobis
winaSe individualuri Zalisxmevis gamovlenis amaoebis
SegrZneba, swored arsebobis sakuTari SesaZleblobebis
Ziebisgan gaqcevis, _ sakuTar ̀ fexze~ wamodgomis nacvlad
uzenaes sazrisze amaRlebuli nostalgiis kvarcxlbekze
gaSeSebis SesaZleblobas iZleva.
yofna-aryofnis dilema, sikvdil-sicocxles Soris
nekrofilia fromiseulad
16
(cxadia egzistencialuri TvalsazrisiT) arCevani
swored `ukvdav~ Sedegsa da `mokvdav~ process Soris
arCevanSi vlindeba, _ maradisobiT dajildovebis imediTa
Tu moTxovniT, yovelive amJamad arsebulis, mocemulis,
realizebadis gaufasurebasa da yovelgvari gasaCivrebis
gareSe, swored awmyoSi, arsebulSi, mocemulSi sakuTari
SesaZleblobebis mTeli sisavsiT cxovrebas Soris
arCevanSi vlindeba.
Борис Пастернак.Собрание сочинений, М., т. 2, 1969, с. 225.1. Патрик Зюскинд. Парфюмер, М., 1967, с. 43.2. uiliam Seqspiri.tragediebi, Tb., t.3, 1987, gv. 227.3. William Shakespeare. Tragedies, L. 2001. p. 167.4. Антон Чехов. Рассказы, повести, пьесы. М., 1967, с. 654.5. Платон, Пир. м. 1969, с. 76.6.
ix.: 7. Эрих Фромм, Душа человека. М., 1984.
maia goSaZe
18
nino sanadiraZe
kulturis sferos produqtebi da
saxeebi
ekonomistebis, marketingisa da bazris kvlevis
specialistebis ganmartebiT, produqti aris sargeblis
nakrebi myidvelis TvalsazrisiT. produqtis aRwera
misi teqnikuri parametrebis an simboluri faseulobis
mixedviTaa SesaZlebeli, rac sabolood, realur
an warmosaxviTi sargeblis nakrebs warmoadgens.
momxmareblebi iyeneben TavianT finansebs calkeuli
produqtis SesaZenad sakuTari survilebisa da saWiroebis
Sesabamisad.
nebismieri kompaniisaTvis produqti ganisazRvreba,
rogorc teqnikuri maxasiaTeblebis nakrebi, romelic
sxvadasxvanairad aRiqmeba mwarmoebeli kompaniis
mier. sxvadasxva adamianis TvalTaxedvidan produqti
sxvadasxvagvarad xasiaTdeba: Tu erTisTvis warmoadgens
materialuri komponentebis nakrebs, meoresTvis, igive
produqti, saqonlis (sasaqonlo) xarisxis serias
SeiZleba niSnavdes.
momxmareblis mier produqtebis klasifikacia
sxvadasxvagvarad xdeba da ganisazRvreba moxmarebis
moculobis Sesabamisad, romelsac iyenebs (xarjavs)
momxmarebeli da sabolood jgufdeba Semdegnairad:
• yoveldRiuri moTxovnis an pirveladi moxmarebis
saqoneli;
• dagegmili sayidlebi;
• specialuri asortimentis saqoneli;
yoveldRiuri saqoneli aris is saqoneli, romelsac
momxmarebeli xSirad yidulobs da TiTqmis ar eZebs
gansazRvruli savaWro niSnis mixedviT. magaliTad, Tu
momxmarebels ar surs Sors mdebare supermarketSi
wasvla, Cveuli savaWro niSnis (markis) rZis, puris an sxva,
19
uqonlobis SemTxvevaSi mas SeuZlia SeiZinos nebismieri
sxva savaWro niSnis produqti, romelic mezobel an
axlo mdebare maRaziaSi iyideba.
dagegmili produqtebi (SenaZenebi) xSirad
dakavSirebulia gansazRvruli an gamorCeuli savaWro
niSnis produqtebTan, romlis gamoc momxmarebeli
mzadaa gamoiyenos mniSvnelovani Zalisxmeva da miiRos
specialuri SeTavazeba an ipovos sasurveli produqti.
dagegmili sayidlebis dros momxmarebeli uars ambobs
SemTxveviT SeTavazebul nebismieri sxva savaWro niSnis
(markis) produqtze, _ Tu misTvis sasurveli produqti
ar iqneba maRaziaSi, is yvela Zalisxmevas gamoiyenebs da
ecdeba SeiZinos zustad misTvis sasurveli produqti.
specialuri asortimentis saqonlis kategoriaSi,
sxva danarCen maRali brendebis kategoriebTan erTad,
kulturis produqtebic moiazrebian: momxmarebels
surs gansazRvruli Sous an filmis naxva, sayvareli
Semsruleblis gansazRvruli Canaweris SeZena.
momxmarebeli ar dauSvebs kompromiss da ZalRones
ar daiSurebs winaswar SeiZinos bileTi, idges rigSi
an gaiaros sxvadasxva manZili misTvis sasurveli
produqtis misaRebad an sanaxavad. zogierT SemTxvevaSi,
kulturis produqti, SeiZleba miekuTvnos dagegmili
sayidlis kategoriasac. magaliTad, musikaluri Canaweris
an kulturis mza produqtebis SemTxvevaSi, momxmarebeli
eZebs sxvadasxva kategoriaSi misTvis sasurvel Canawersa
Tu produqts.
produqtebis umetesoba xasiaTdeba sami ZiriTadi
komponentiT:
1. ZiriTadi produqti an TviT obieqti;
2. Tanmxlebi momsaxureba;
3. faseuloba, – simboluri, emociuri an raime sxva
faseuloba, romelsac momxmareblebi am Tu im produqts
aniWeben.
kulturis sferos produqtebi gansakuTrebul
20
produqtTa ricxvs miekuTvnebian da specialuri
asortimentis rigSi ganixilebian. Tanamedrove
mkvlevrebi kulturis produqts „rTuli produqtebis“
kategoriasac akuTvneben.
kulturis produqti: rTuli produqti _ produqtis
sirTule SeiZleba mniSvnelovnad Seicvalos misi
(produqtis) specifikuri Taviseburebebidan, momxmareblis
mier miniWebuli maxasiaTeblebis an TviT produqtis
damaxasiaTebeli Tvisebebidan gamomdinare. zogierTi
produqti miiCneva ufro rTulad, maTi teqnikuri
specifikidan gamomdinare, radganac momxmareblisagan
moiTxovs mniSvnelovan Zalisxmevas – aRiqvas da Seafasos
produqtis Taviseburebani. magaliTad, gamoucdeli
myidveli, romelic pirvelad iZens personalur kompiuters,
awydeba teqnikur sirTuleebs, rac iwvevs kompiuteris
SeZenasTan dakavSirebul emociur daZabulobas. axali
manqanis SeZenamde momxmarebels SeuZlia rCeva hkiTxos
megobrebs, vinaidan maTi azri mniSvnelovania SerCevis
rTul procesSi. igive momxmarebeli sxva „Cveulebriv
an martiv“ produqtebs avtomaturad SeiZens, rogorc es
xdeba yoveldRiuri moxmarebis saqonlis umravlesobis
SeZenis dros, yvelanairi daZabulobisa da Carevis
gareSe.
kulturis produqtebis umravlesoba ganisazRvreba
rogorc rTuli produqti, gansakuTrebiT im SemTxvevaSi,
rodesac isini saWiroeben specialur codnas an efuZnebian
abstraqtul cnebebs, romlebic momxmareblisgan moiTxoven
gansakuTrebuli Sefasebis unars. sirTule miT ufro
izrdeba, rodesac momxmarebeli ar icnobs produqtis
gansazRvrul tips an Taviseburebas. miuxedavad amisa,
kulturis sfero moicavs rogorc rTul, aseve naklebad
rTul produqtebsac, rac gulisxmobs iseTi produqtebis
kategorias, romlebSic gamoyenebulia Zalzed konkretuli,
martivi ideebi. aseT produqtebs xSirad popularuli
produqtebi ewodeba. pop-musika da samer-stok Teatri
nino sanadiraZe
21
(Summer stock theatre, - „msubuqi“ Teatris nairsaxeoba) SeiZleba CaiTvalos martiv produqtad, klasikur
simfoniur repertuarTan an avangardul speqtaklTan
SedarebiT Teatri („msubuqi“ Teatris nairsaxeoba)
SeiZleba CaiTvalos martiv produqtad, klasikur
simfoniur repertuarTan an avangardul speqtaklTan
SedarebiT.
produqtze saubrisas mniSvnelovania ganisazRvros
termini – produqtis xazi, romelic gulisxmobs
yvela im produqtTa jgufs, romlebic sakmaod
mWidrod arian erTmaneTTan dakavSirebulni. termini
„produqtis xazis siRrme“ gamoiyeneba erTi produqtis
xazSi SemoTavazebuli sxvadasxva nimuSis raodenobis
aRwerisaTvis. wignis maRaziaSi SeZenili romanebi
warmoadgenen produqtis xazs. periodika, leqsikonebi da
sabavSvo wignebi, _ warmoadgenen erTi tipis produqtis
sam sxvadasxva xazs. produqtis narevi Sedgeba erTi
kompaniis mier SemoTavazebuli yvela xazisagan. magaliTad,
Teatraluri dasi, romelic ucxo qveyanaSi gastrolze
uCvenebs mxolod erT warmodgenas, mayureblisaTvis
warmoadgens erTi mwarmoeblis, mxolod erT produqts.
am SemTxvevaSi xazis an narevis idea ubralod ar
arsebobs. Teatraluri dasi, romelsac mudmivi scena
aqvs da sezonis manZilze ramdenime warmodgenas marTavs
premieris CaTvliT, hyavs Tavisi mudmivi momxmarebeli
da Tavis mayurebels sTavazobs produqtis xazs. yoveli
speqtakli, miuxedavad sxvadasxva Teatraluri esTetikisa
da Janrisa, sxvadasxva reJisorisa da msaxiobebisa,
ekuTvnis produqtis erT kategorias – „Teatri“ da
warmoadgens erTi mwarmoeblis mier Seqmnil calkeul
produqts. sagamomcemlo saxli an studia, romelic
aseve awarmoebs kulturis produqtebs TavianTi
warmoebuli produqtebiT, momxmarebels sTavazobs
warmoebuli produqtebis narevs, Teatraluri dasi ki
warmoadgens produqtebis xazs, romelsac momxmarebels
kulturis sferos produqtebi da saxeebi
22
Tanmimdevrulad sTavazobs. produqtebis narevis cneba
iolad gamosayenebelia im kompaniebis mimarT, romelTa
amocanasac warmoadgens sxvadasxva gasarTobi RonisZiebis
gavrceleba. prezenteri an promouteri momxmarebels
sTavazobs sxvadasxva produqts (warmodgena, klasikur
musika, qoreografia, Sou), romelTagan TiToeuli arsebobs
rogorc produqtis xazi, momxmarebeli ki iRebs, rogorc
produqtebis narevs. xelovnebisa da kulturis msxvil
centrebsa da organizaciebs SeuZlia Teatraluri xazis,
sabaleto xazisa da sxvaTa calkeulad SeTavazeba
maSin, rodesac mcire centrebsa da mcire masStabian
organizaciebs SeuZliaT mxolod SezRuduli narevis
SeTavazeba, romelSic iqneba mxolod ramdenime produqtis
xazi, romelTagan yoveli SeiZleba Seicavdes mxolod
erT produqts.
kulturis organizaciebs, TavianT ZiriTad
produqtebTan erTad, aqvT saSualeba da SesaZlebloba
Seqmnan Tanmxlebi produqtebis seria, romlebic ZiriTad
produqtebTan iqnebian kavSirSi da mainc warmoadgenen
damoukidebeli produqtebis xazs. simfoniur orkestrs
SeuZlia momxmareblisaTvis sakoncerto abonementis
SeTavazeba, sakuTari repertuaris kompaqt-diskze Cawera
da amave dros sareklamo sagnebis, magaliTad, maisurebis
gayidva.
Tanmxlebi produqtebis gayidvebsa da marketingis
gamoyenebas, kulturis sferos sxvadasxva organizaciasTan
erTad, yvelaze warmatebiT, muzeumebi mimarTaven.
kulturis sferos organizaciebis marketingi
mWidrodaa dakavSirebuli auditoriis gafarToebisa
da amasTan, mudmivi momxmareblis cnebis Seqmnisa da
momxmarebelTan urTierTobis ganmtkicebis saqmianobasTan.
magaliTad, muzeumebs, mudmivi da droebiTi gamofenebis
CatarebasTan erTad, SeuZliaT SesTavazon saganmanaTleblo
da kulturuli RonisZiebebi, master–klasebis,
eqskursiebisa da konferenciebis CaTvliT. muzeumTa
nino sanadiraZe
23
umetesobas aqvs agreTve kafe, restorani da suvenirebis
maRazia. muzeumebis mier SemoTavazebuli gafarToebuli
produqtis narevisa da mTavar produqtTan urTierToba
saSualebas iZleva gazardos Semosavlebi da gazardos
damoukidebeli Semosavlebis SesaZlebloba. damoukidebeli
Semosavali dakavSirebulia kulturis sferos
organizaciebis unarTan, _ miiRos Semosavali sakuTari
Zalisxmevis xarjze, gansxvavebiT saxelmwifo saxsrebis
mozidvisa da subsidiebisagan, Semowirulobebisagan da a.
S. gansxvavebiT yvela im danarCeni saxsrebisagan, rasac
moziduli saxsrebi ewodeba. Semosavlebis damoukideblad
miReba gulisxmobs saxsrebis im wyaroebis gamoyenebas,
romlebic umeteswilad dakavSirebulia momxmarebelTa
momsaxurebasTan. msgavsi tipis saxsrebs miekuTvneba:
• Sesvlis safasuri / bileTis fasi;
• sacalo vaWroba – maRazia, an sasuvenire vaWroba;
• kvebis obieqtebi;
• ijaris safasuri;
• sxvadasxva RonisZiebis, prezentaciisa da
gansakuTrebuli RonisZiebebis mowyobiT miRebuli
Semosavlebi;
• saganmanaTleblo programebi;
• sagamomcemlo saqmianoba da informaciis
saSualebebi;
• saxelSekrulebo momsaxureba.
kulturis sferos obieqtebi (filmebi, gamofenebi,
wignebi, koncertebi da sxv.) ganixileba koordinirebuli
produqtis narevis saxiT, romelTa sxvadasxva nawiliT
vaWroba unda iyos urTierTgamaZlierebeli faqtorebi da
damatebiTi saxsrebis mosazidad Catarebuli RonisZiebebi.
Tanamedrove msoflioSi moqmedi muzeumebis ori mesamedi
Tavis momxmarebels sxvadasxva tipis momsaxurebas
sTavazobs: biblioTekas, arqivs, kino da sakonferencio
darbazs, suvenirebis maRazias da restorans an kafes da sxv.
garda zemoT CamoTvlili maxasiaTeblebisa, kulturis
kulturis sferos produqtebi da saxeebi
24
sferos produqti xasiaTdeba Semdegi gansakuTrebuli
gansxvavebebiTac:
• xarisxi da gansakuTrebuloba _ gansakuTrebuli
warmomavloba, istoriuli mniSvneloba da warmoebis
iSviaTi teqnologia;
• niSan-Tvisebebi _ masalis iSviaTi saxeoba da nivTis
eqskluziuri warmoeba, nivTis istoriuli mniSvneloba
da a. S.;
• produqtis stili da dizaini.
kulturis produqtebis ganzomileba _ garda
damaxasiaTebeli niSan-Tvisebebisa, arsebobs kulturis
produqtis, rogorc nawarmoebis, ganxilvis sxvadasxva
xerxi, romelic kulturis produqtis mxatvruli
Rirebulebis sami ganzomilebiT xasiaTdeba da SedarebiTi,
teqnikuri da araZiriTadi, anu meorexarisxovani,
ganzomilebebis saxeliTaa cnobili.
SedarebiTi ganzomileba momxmarebels aZlevs
saSualebas sxvadasxva kriteriumze (dargi, Janri, istoria
da a. S.) dayrdnobiT ganixilos produqti gansazRvrul
konteqstSi. SedarebiTi kriteriumebis raodenoba izrdeba
an mcirdeba konkretuli momxmareblis gamocdilebis an
mis mier produqtis codnis Sesabamisad. es ganzomileba
gansazRvravs produqts, rogorc amJamad arsebul,
agreTve adre arsebul produqtTan SedarebiT. magaliTad,
Tanamedrove qoreografiis nawarmoebi SeiZleba Sefasdes
rogorc produqti imave programis sxva nomrebTan
SedarebiT, imave baletmaisteris sxva nawarmoebebTan an
cekvis sxva stilTan (moderni, jazi da sxva) SedarebiT.
xdeba Sefaseba imisa, Tu ra adgili ukavia produqts
konkretul bazarze, sad arsebobs an arsebobdnen sxva
produqtebi. urTierTkavSirebis es rTuli sistema
ganmartavs, ratomaa amdenad daujereblad rTuli
kritikosis amocana: man unda icodes yvela es sxvadasxva
aTvlis wertili. SedarebaTa sistemis sirTule xsnis,
agreTve, Tu ratomaa zogierTi kulturis produqti sxvaze
nino sanadiraZe
25
(meore produqtze) popularuli. magaliTad, saSualo
momxmarebeli adreuli asakidan ismens popularul musikas
da amgvarad wlebis ganmavlobaSi iZens gamocdilebas,
romelic axdens misi gemovnebis formirebas; sabaleto
warmodgena ki yoveldRiur cxovrebaSi ar aris farTod
gavrcelebuli da amitom xelovnebis es forma saSualo
an SemTxveviTi momxmareblisaTvis naklebad gasagebia.
teqnikuri ganzomileba Seicavs produqtis teqnikur
da materialur komponentebs im saxiT, romliTac
momxmarebeli iRebs maT. es SeiZleba iyos TviT
produqti (skulptura), matarebeli (firfita an wigni)
an nawarmoebis Sesrulebis komponenti (speqtakli, Sou).
momxmarebeli, romelic yidulobs kompaqt-disks, iZens
mxatvruli nawarmoebis teqnikur ganzomilebas. magram
imave momxmarebels mayureblis saxiT SeuZlia naxos
(dainaxos) teqnikuri ganzomileba rogorc nawarmoebis
nawili, magram ar SeuZlia flobdes mas. nebismier
SemTxvevaSi teqnikuri ganzomileba gavlenas axdens
produqtis xarisxze. araZiriTadi anu meorexarisxovani ganzomileba
dakavSirebulia warmosaxviT garemoebebTan, romlebic
axlavs produqtis aRqmas. xelovnebis nawarmoebis orjer
sruliad erTnairad danaxva SeuZlebelia – erTi da
igive adamianisTvisac ki. momxmareblis aRqma produqtis
SefasebaSi warmoadgens Zireul da garduval komponents.
igive SeiZleba iTqvas im konteqstis aRqmazedac,
romelSic warmodgenilia produqti. magaliTad, peizaJi
sxvadasxvanairad gamoiyureba mzis Casvlisa da dRis
zecis fonze. ufro metic, personas, romelic aRiqvams
produqts, SeiZleba qondes sxvadasxva ganwyoba, fizikuri
mdgomareoba, garemo da sxva, romlebic gansazRvrul
rols TamaSobs produqtis saerTo aRqmaSi da gavlenas
axdens momxmareblis azrze.
kulturis sferos produqtebis maxasiaTeblebis da
sxvadasxva ganzomilebaze saubrisas mniSvnelovani da
kulturis sferos produqtebi da saxeebi
26
gasaTvaliswinebelia erTi gansakuTrebuli garemoeba,
romelsac gansakuTrebuli anu cocxali garemoeba SeiZleba
vuwodoT da romliTac xasiaTdeba saSemsruleblo
xelovnebis sfero. miuxedavad imisa, rom momxmareblis
aRqma kulturis yvela produqtisaTvisaa mniSvnelovani
(kulturis sferos produqtebi maxasiaTeblebisa
da sxvadasxva ganzomilebis mixedviT), gansakuTrebul
rols TamaSobs saSemsruleblo xelovnebaSi, sadac
msaxiobis ganwyobileba, misi fizikuri mdgomareoba da
mis mier mayureblisa Tu msmenelis reaqciis aRqma aseve
warmoadgens araZiriTad faqtorebs, romlebic gavlenas
axdenen produqtis xarisxze da kidev erTxel amtkiceben,
rom xelovnebis am saxeobaSi is ar SeiZleba iyos orjer
da metjer absoluturad erTnairi, da dasturdeba is
faqti, rom xelovnebis am saxeobaSi aRqmis xarisxi
ar SeiZleba iyos orjer an metjer absoluturad
erTnairi.
kulturis sferos produqtebis warmoebis
maxasiaTeblebi - kulturis sferos produqtebis
warmoebisas mniSvnelovani yuradReba eniWeba ekonomikis
ZiriTadi kanonebis codnasac, Tumca ar eqvemdebareba
mxolod da mxolod ekonomikur kanonebsa da wesebs.
kulturis sferos marTvisas mniSvnelovania kulturis
mmarTvelobiTi bunebis codnac, radganac menejmenti
kulturis sferoSi (mmarTvelobiTi funqcia) ar unda
moqmedebdes, mxolod momxmareblis moTxovnilebaTa
ganviTarebaze, aramed menejmentma unda Seqmnas pirobebi
ukve arsebuli moTxovnilebebis dasakmayofileblad.
kulturis produqtis sasicocxlo cikli _
samyaroSi, yvelaferi, adamianiT dawyebuli da warmoebuli
produqciiT damTavrebuli ibadeba, izrdeba da kvdeba.
cneba sasicocxlo ciklis produqtebis mimarTac
gamoiyeneba, radganac kacobriobis manZilze araerTi
produqti yofila aqtualuri da mniSvnelovani,
romlebic daviwyebas miscemia da istoriad qceula
nino sanadiraZe
27
(magaliTad, papirusi, kalami da samelne, gramofoni
da firsakravi da a. S.). mogvianebiT warmatebuli
produqtebi gamosayeneblad ufro moxerxebuli, ufro
efeqtiani produqtebiT Seicvala, romlebic ukeT
akmayofileben momxmareblis moTxovnebs, vidre maTi
winamorbedni. produqtis sasicocxlo ciklis kvlevebi
da warmodgenebi aucilebelia, radganac teqnologiebis
ganviTarebasTan erTad icvleba rogorc momxmareblis
moTxovnileba, ise gemovnebac. teqnologiuri progresi
da gemovneba ori urTierTdakavSirebuli fenomenia,
romlebsac gavlena aqvT erTmaneTze da dakavSirebulia
warmoebuli produqtebis sicocxlisunarianobaze.
produqtis sasicocxlo cikli oTxi stadiisgan
Sedgeba da Znelia imis mtkiceba, Tu, romel stadiaze
aRmoCndeba produqti ama Tu im dros da romel fazaze
iqneba esa Tu is produqti warmatebuli.
• produqtis gatana bazarze;
• zrda;
• bazris gajereba;
• kleba - moTxovnilebis vardna.
bazarze gatana - produqtis sasicocxlo ciklis
ganxilvisas, axali produqtis bazarze gatana xasiaTdeba
neli gasaRebiT, finansuri danakargebiTa da konkurentebis
ararsebobiT. bazarze gatanis etapi SeuZlebelia
ganisazRvros, radganac garefaqtorebze da momxmarebelTa
gamoxmaurebazea damokidebuli. momxmareblis ZiriTadi
masa rac ufro male Seicvlis Tavis Cvevebs da
gaiTavisebs siaxles, miT ufro swrafad iqneba miRweuli
zrdis stadia. produqtis bazarze damkvidrebis procesi
SeiZleba Seneldes sxvadasxva gamomwvevi mizezis
gamo: es SeiZleba iyos gavrcelebisa da distribuciis
qseli, romelic zRudavs axal produqtTan miaxloebas,
konkurenti kompaniebis swrafi ganviTareba, analogiuri
produqtebis dawinaureba, maRali fasi, konservatuli
bunebis momxmarebeli, romlebic eWvis TvaliT uyurebs
kulturis sferos produqtebi da saxeebi
28
siaxles, da sxva.
gamocdilebisa da bazris kvlevebis mixedviT, bazarze
produqtis yvelaze maRali gasayidi fasi bazarze
gatanis stadiaSi fiqsirdeba, _ rodesac mwarmoebels
uwevs gaweuli xarjebis dafarva. maRalia ara marto
saqonlis erTeulis warmoebis Rirebuleba, aramed gasayid
fass emateba produqtis garantiisa da momxmarebelTan
komunikaciis xarjebic (reklama, PR da a. S.). mwarmoebelma
aseve unda gaiTvaliswinos momxmareblis moTxovnebis
Sesabamisad warmoqmnili damatebiTi xarjebis procentic,
romelic SesaZloa moxmardes produqtis srulyofasa
da damuSavebas.
zrda - bazarze produqtis aTviseba zrdis stadiaSi
Sedis da ganixileba momxmarebelTa dainteresebis
mixedviT. axali produqtis ganxilvisa da bazarze
gatanis dros momxmarebelTa dainteresebis ricxvi ufro
mniSvnelovania, vidre gayiduli produqtis raodenoba.
moTxovnis gazrdis procesi SesaZlebels xdis iseTi
mniSvnelovani nabijebis SesaZleblobas, rogoricaa
fasis gazrda an daweva, SeTavazebebis arealis gazrda da
axali sareklamo kampaniis dawyeba. es stadia xasiaTdeba
gayidvebis da konkurenciis sakmaod didi gazrdiT, radgan
axla bazars SeuZlia SeiTavsos sxva konkurentebic. axali
momxmareblis gamoCena mwarmoebels aZlevs sakmarisi
SemuSavebis (mogebis) SesaZleblobas ise, rom safrTxe
ar Seuqmnas ukve arsebuli kompaniebis gasavlianobas.
am periodSi saqonlis samomxmareblo seqtorSi izrdeba
momxmareblis raodenoba da individualuri gamoyenebis
done.
am periodSi kompaniebs xvdeba sakmaod seriozuli
dilema: Rirs Tu ara moklevadiani Semosavlebidan
sargeblis miReba, Tu jobia es Semosavlebi Caidos
investiciebSi produqtis sasicocxlo ciklis Semdgom
stadiaze konkurenciis ukeTesi poziciis gamomuSavebis
imediT. meore variantis arCeviT, xelmZRvanelma SeiZleba
nino sanadiraZe
29
gadawyvitos: saerTo mogebidan raRac procenti Cados
produqtis srulyofaSi, gavrcelebis gzebis gafarToebaSi,
axali kategoriis momxmareblis moZiebaSi, saqonlis
dawinaurebisa da cnobadobis amaRlebisaTvis Catarebul
kampaniebSi da sxva. yvela am SemTxvevaSi miRebuli
mogeba moxmardeba kompaniis samomavlo mdgomareobis
gaumjobesebas.
gajereba - bazris gajerebis stadia, yovelTvis
grZeldeba ufro didxans, vidre wina stadiebi.
gajereba, _ es aris axali produqtis bazarze gatanis
procesi, rodesac potenciuri momxmareblis moTxovnebi
dakmayofildeba da saerTo moTxovnis niSnuli darCeba
erTsa da imave doneze.
gajerebis stadia SeiZleba daiyos sam periodad:
pirveli, – gajerebis zrda, rodesac realizaciis zrda
neldeba. am periodSi iseTi momxmareblebic ki, romelTac
eSiniaT da ar uyvarT siaxleebi, iwyeben produqtis
aTvisebas da uerTdebian mudmivi momxmareblis ricxvs,
romelTa ricxvic gajerebis procesSi izrdeba. meore
periodi, _ esaa periodi, rodesac produqtis realizeba
Cerdeba ZiriTadad Semcvleli saqonlis gayidviT.
mesame periodi, – gajerebis vardna, romelic xasiaTdeba
realizaciis moculobis uecari vardniT, radgan zogierT
momxmarebels ukve ainteresebs Semcvleli an axali
produqti.
moTxovnis vardna iwvevs konkurenciis sferoSi
seriozul Sedegebs. imisda miuxedavad, rom bazari
mTlianad gajerebulia, mudam Cndeba axali kompaniebi an
axali produqtebi, romlebic bazarze TavianTi adgilis
mopovebas cdiloben. konkurenciis mzardi intensiuroba
SedarebiT sust kompaniebs aiZulebs SeCerebas an axali
adgilis moZiebis aucileblobas.
sasicocxlo ciklis gajerebis stadiaze arsebuli
produqtis mniSvnelobisa da aucileblobis dadgena
arc ise advilia. Tumca, bazarze gatanis da zrdis
kulturis sferos produqtebi da saxeebi
30
stadiis dadgena ufro martivia, vidre sxva stadiebSi.
magaliTad, rogor unda ganvasxvaoT realizaciis
droebiTi stabilizacia bazris gajerebis fazisagan?
diagnostikuri midgoma moicavs sam elements: produqtis
gavrcelebis done, bazris axali segmentebis mopovebis
SesaZlebloba da erT sulze moxmarebis moculoba. Tu
kompanias ar SeuZlia gazardos momxmareblis ricxvi
mocemul segmentSi da da veRar poulobs damatebiT,
ana axal segmentebs, romelTa interessac SeiZleba
warmoadgendes SeTavazebuli produqti da SeuZlebeli
xdeba erT sul momxmarebelze moxmarebis moculobis
gazrda, es niSnavs imas, rom sruli gajerebis zRvari
miRweulia.
vardna - sasicocxlo ciklis stadiaSi vardnis stadia,
yvelaze rTuli stadiaa, rac realizaciis droebiTi
Cavardnas gulisxmobs. vardnis statiis gamomwvevi bevri
mizezi SeiZleba arsebobdes: gare faqtorebi, informaciis
simwire, moumzadebloba, bazris arainformirebuloba
da sxva. problemis analizisas Cndeba kiTxva, rogor
ganvasxvaoT moTxovnis droebiTi daweva vardnisagan?
aseT gaurkvevlobas mivyavarT rTul Sedegebamde
gansakuTrebiT maSin, Tu produqti arsebobs bazarze
sakmaod xangrZlivi periodis ganmavlobaSi. mTavari
indikatori, rasac vardnis stadiis diagnostikis dros
iyeneben, bazris analizi da kiTxvaa: arsebobs Tu ara
bazarze analogiuri, magram ukeTesi xarisxis produqti?
produqtis vardnis stadia, rogorc yovelTvis, maSin
miiRweva, rodesac bazari jerdeba ufro maRali xarisxis
msgavsi an analogiuri produqtebiT. aseTi indikatoris
SesaniSnavi magaliTia kompaqt-diski, romelmac
Tavdapirvelad Seaviwrova, mogvianebiT ki bazridan
mTlianad gaaqro firfita. aris SemTxvevebi rodesac arc
produqtis indikatoria absoluturad zusti kriteriumi:
bazris bevri mkvlevari fiqrobda, rom televizia
mTlianad Caanacvlebda da gadaaSenebda radios, dRes
nino sanadiraZe
31
fiqroben rom interneti da onlain sistemebi mTlianad
gaaqroben televiziebs an eleqtronuli produqtebi
da wignebi mTlianad gaaqroben gamomcemlobebsa da
wignebs, rogorc produqtebs, magram produqtis orive
kategoriebi Tanabrad arseboben, gankuTvnilni arian
momxmareblebis erTi da igive bazrisTvis, miuxedavad
erTnairi daniSnulebebisa, xasiaTdebian sxvadasxva
teqnikuri maxasiaTebliT, moTxovnebiTa da damokidebulia
momxmareblis gemovnebaze.
produqtis vardnis fazaSi mwarmoebelma SesaZloa
airCios sxvadasxva strategia: produqtis warmoebis
droebiT SeCereba, status qvo-s SenarCuneba an
strategiis Secvla, romelic iTvaliswinebs bazris
yvelaze sargeblian segmentebze poziciebis gaZlierebasa
da momxmareblis CarTulobis gazrdas.
produqtis Seqmna da riskebi - axali produqtis
Seqmna an gamoSveba, gulisxmobs damuSavebis mTel
process – produqtis ideas, teqnikur ganzomilebas,
warmoebis moculobas da fass. kulturis sferos
produqts, gansxvavebiT sxva danarCenni produqtebisgan,
romlebic yvela zemoT CamoTvlili maxasiaTeblebisagan
Sedgeba, emateba, _ Sefaseba – testireba, Sefasebas ki
kulturis sferos produqti mxolod bazarze gatanis
Semdeg iRebs. kritikuli procesis ganxilva xdeba ukve
imis Semdeg, roca mas gauSveben gasayidad, gaxsnilia
dasaTvaliereblad an Sesrulebulia mayureblis
TandaswrebiT. axali produqtis damuSaveba da marketingi
– seqtoris miuxedavad, TavisTavad gulisxmobs risks
da ramdenime mkafio Tanmimdevruli stadiisgan Sedgeba.
TiToeuli stadia. moiTxovs gadawyvetilebis miRebas,
romelTa analizisas menejeri an samuSao jgufi iRebs
gadawyvetilebas, mxolod produqtis ganzomilebebis
Sefasebis mixedviT (bazris analizisa da fasis kvlevis
gareSe), gaagrZelos produqtis damuSaveba Tu ara, radganac
SemoqmedebiTi procesi, romelic yvela mxatvruli
kulturis sferos produqtebi da saxeebi
32
produqtis damuSavebas axasiaTebs, gansxvavdeba zogadad
produqtis Seqmnis procesebisgan. magaliTad, Teatrs
mxolod premieraze SeuZlia gaigos, rogor aRiqvams
speqtakls sazogadoeba. eqspertebic ki SeiZleba Secdnen
piesis komerciuli warmatebis winaswarmetyvelebaSi.
piesasa da speqtakls Soris didi gansxvavebaa, _ speqtakli
mza produqtia, sadac Semsruleblebis Semadgenloba,
sarepeticio procesi da reJisura da sxva faqtorebi
mniSvnelovan gavlenas axdenen produqtze. arsebobs aseve
garkveuli elementebi, romlebic gars akravs mxatvruli
produqtis „warmoebas“, da warmatebasac, SeiZleba
gadaisinjos, magaliTad, sareklamo kampaniis elementebi.
zemoT ganxiluli yvela TvisebiTa da maxasiaTebliT
SeiZleba davaskvnaT Semdegi: produqtis gansazRvreba
ramdenime wesiT aris SesaZlebeli. produqti, _ es
aris sargeblis nakrebi myidvelis TvalsazrisiT.
produqtis aRwera misi teqnikuri parametrebisa an
simboluri faseulobis mixedviTaa SesaZlebeli, rac,
sabolood realur an warmosaxviTi sargeblis nakrebs
warmoadgens.
produqti iyofa moxmarebisa da gamoyenebis mixedviT,
radganac produqtis cneba bevrad farToa, vidre ubralo
fizikuri realoba, gansxvaveba sxvadasxva produqtsa da
kulturis produqtebs Soris, Tanxlebi samsaxuriTa da
simboluri ganzomilebiT ganisazRvreba. kulturuli
produqti SeiZleba gansazRvro sami ganzomilebis
Tanaxmad: SedarebiTi, teqnikuri da meorexarisxovani
anu araZiriTadi ganzomileba;
kulturul produqtebs Zalian xSirad aRiqvamen
rogorc rTuls, imitom, rom maTTan dakavSirebulia
esTetikuri gageba, subieqturi, gauzomavi raodenobrivi
elementi, romelic SeiZleba mivakuTvnoT gemovnebas,
mentalobasa da damokidebulebasac ki.
kulturuli produqtis sirTulis xarisxi SeiZleba
meryeobdes organizaciis misiidan damokidebulebaSi.
nino sanadiraZe
33
gamyidvelisTvis produqti SeiZleba ganisazRvrebodes
rogorc sargeblobis krebuli, romelsac aRiqvams
myidveli;
produqtis sasicocxlo cikli marketingis cnebis
wyaroa. is Cveulebrivad ganisazRvreba oTxi stadiiT:
produqtis bazarze gatana, ganviTareba, bazris gajereba,
moTxovnilebis vardna. kulturis organizaciebebisTvis,
produqtis sicocxlis unarianoba gansazRvrulia da misi
praqtikuli gamoyeneba gansakuTrebulad SezRudulia;
axali produqtis gamoSveba warmoadgens gansakuTrebul
risks, warmoeba kulturisa da xelovnebis seqtorebSi
unda ganvixiloT rogorc gansakuTrebulad sarisko
wamowyeba, radgan yvela produqti, am mimarTulebiT,
axal produqts warmoadgens. kulturis produqtebis
warmoebisas riski sami TvisebiT xasiaTdeba: pirveli
(magaliTad, Semsrulebel xelovnebebSi), _ SeuZlebelia
produqtis naxva da gamocda premieramde da warmoebisa
da sareklamo xarjebis gaReba xdeba brmad. meore, –
kulturis sferos produqtebis sicocxlis vada winaswar
aris gansazRvruli, miuxedavad maTi komerciuli
warmatebisa. mesame, – kulturis sferos produqti ar
inaxeba, rogorc mwarmoeblis, aseve momxmareblis mier,
ris Sedegadac izrdeba ara mxolod riskis done, aramed
rTuldeba konkurenciis problema.
1. James Heilbrun .The Economics of Art and culture. 2000.2. Iain Robertson . understanding international art markets and management 20053. Dr Paul du Gay. Production of Culture/Cultures of Production.1998.4. François Colbert, Jacques Nantel, Suzanne Bilodeau, J. Dennis Rich. Marketing culture and the arts.2006.
kulturis sferos produqtebi da saxeebi
35
scenografiis istoria da
Teoria
naSromebi ibeWdeba programis xelmZRvanelis rekomendaciiT
statiis stili daculia
programis xelmZRvaneli _ prof. qeTevan kinwuraSvili
36
L Llali gelaSvili
doqtoranturis III kursi
kostiumebis mxatvroba kinofilmSi
`qeTo da kote~
yaraCoxelTa samosis magaliTze
kinofilmi ,,qeTo da kote~ gadaRebulia 1948 wels a.
cagarelis komediis ,,xanuma~ da viqtor doliZis operis
,,qeTo da kote~ mixedviT. ,,qeTo da kote~ gadaiRes
reJisorebma: vaxtang tabliaSvilma da Salva gedevaniSvilma
siko faSaliSvilis scenaris mixedviT. musika aris
arCil kereseliZis da viqtor doliZisa. filmis mTavari
mxatvaria ioseb sumbaTaSvili, kostiumebisa – farnaoz
lapiaSvili. filmze agreTve, muSaobdnen mxatvrebi: kote
kvaliaSvili, evgeni maWavariani da qristesia lebaniZe.
kostiumebis mxatvroba filmis erT-erTi
mniSvnelovani komponentia. mxatvarma didi Sroma gaswia
uamravi personaJisTvis rogorc mxatvrtul-istoriulad
gamarTlebuli, ise saxasiaTo Cacmulobis Sesaqmnelad.
farnaoz lapiaSvils, rogorc scenografs, gamoarCevs
konstruqciul da ferwerul saSualebaTa harmoniulad
Serwymis unari. kostiumebi filmSi naxatiT da faqturaTa
mravalferovnebiT unda Serwymoda interierebs, rekvizits,
dekoraciul garemos.
XIX-XX saukuneebis mijnis Tbilisi, sadac filmis
moqmedeba mimdinareobs, mravalferovani qalaqi iyo.
evropisa da aziis gasayarze mdebare qalaqSi erTmaneTs
erwymoda aRmosavluri da dasavluri motivebi, rac, cxadia,
saxasiaTo gamovlenas povebda CacmulobaSi. mxatvars
moeTxoveboda mravalferovani wyaroebis moZieba, Seswavla,
mxatvrulad gaazreba, rasac farnaoz lapiaSvilma
misTvis damaxasiaTebeli maRali profesionalizmiTa da
mxatvruli alRoTi gaarTva Tavi. filmisTvis Seqmnili
kostiumebidan gansakuTrebiT sainteresoa yaraCoxelTa
kostiumi.
37
kinofilmSi ,,qeTo da kote~ didi ostatoba gamoavlina
yaraCoxelTa jgufma. maRali Sefasebis Rirsia msaxiobTa
romantikuli paTosiT savse STagonebuli TamaSi, rac
koloritulobas matebs kinosuraTs, romelic filmis
warmatebis erT-erTi mizezia. yaraCoxelTa scenebi is
reJisoruli mignebaa, uromlisodac ar iqmneba xelovnebis
nawarmoebi.
yaraCoxelebis epizodma warmoSva siyvarulis poezia,
ramac films ganumeorebloba da mayureblis aRiareba
moutana. maRalmxatvruli RirsebebiT aRbeWdilma
epizodebma waruSleli STabeWdileba datova mayurebelze,
elvis siswrafiT gaikafa gza msmenelis gulisaken. aq
mxolod yaraCoxelTa serenadas anu, rogorc xalxi
uwodebs, muxambazis magaliTis dasaxelebac ki sakmarisia.
ganumeorebelia, agreTve yaraCoxelebis cekva SandlebiT,
romelic ise moswonebia iliko suxiSvils, romelic am
filmis qoreografiul nawilze muSaobda, rom Semdeg es
cekva ,,qarTuli xalxuri cekvis saxelmwifo ansamblis~’’
repertuarSi dautovebia.
originalurad gadawyvetili yaraCoxelTa epizodebi,
Tamamad unda mivakuTvnoT filmis saukeTeso kadrebs.
ramdeni gamomgonebloba da gemovneba gamoavlines filmis
damdgmelebma da kompozitorma. am WeSmaritad brwyinvale
scenaSi, raoden damajerebeli, gamomsaxveli, poeturi da
amasTan koloritulia yovelive es.
istoriulad yaraCoxeli darbaiseli, Caspandi,
gulmarTali, patiosani, raindi iyo. garegnulad ki
warmosadegi, mxarbeWiani, brge da pirbudaRi. yaraCoxeli
anu ,,yaraCoxeli~ niSnavs SavCoxians. isini xelosanTa
fenas warmoadgendnen (15, gv. 43).
rac Seexeba maT samoss, _ ecvaT Savi Salis Coxa,
grZelkaloebiani, moklenaoWiani da orCaqiani. Coxis
napirebi damuSavebuli iyo buzmentis brtyeli CafariSiT.
ecvaT agreTve axaluxi, ganieri Sarvlebi da waRebi.
miuxedavad imisa, rom filmi `qeTo da kote~ Sav-
38
TeTria, yaraCoxelTa samosi faqturulad imdenad
metyvelia da detalebiT mdidari, rom feradovnebis
SegrZnebasac qmnis. Sesabamisi wyaroebis mokvlevis
da istoriuli cnobebis gaTvaliswinebis safuZvelze
saSualeba gveZleva cocxlad warmovidginoT es samosi da
maT feradovnebazec ki SeviqmnaT STabeWdileba. maT Coxis
Signidan ecvaT: wiTeli abreSumis doSluRgakeTebuli da
gulamoWrili perangi, zemodan ki Savi atlasis an satinis
wvrilnaoWiani axaluxi, romelic gverdze ikvreba. Rilebi
ki yaiTnis hqondaT. rac meti Rili hqonda mas, miT ufro
lazaTianad iTvleboda. axaluxs sami jibe hqonda – ori
garedan da erTi Signidan. saerTod axaluxi ikereboda
wiTeli feris.
yaraCoxelTa Coxa ori saxis iyo: naoWiani da unaoWo.
gulze marjvniv da marcxniv gakeTebuli hqonda sakvesebi.
am sakvesebSi qalis naxevari TiTi Tu Caeteoda. mas
ar xmarobdnen. es ise, Snos gulisTvis iyo gakeTebuli.
Coxa arasodes ikvreboda, ise iyo Sekerili, rom piri
pirs ar unda misdeboda da Coxis qveS axaluxi unda
gamoCeniliyo.
filmSi yaraCoxels ganieri Sarvali acvia. maTi
Sarvali gansakuTrebiT qobaCi Savi Salisagan ikereboda,
TavebSi abreSumis foCebiani xonjari hqondaT gayrili.
Sarvlis farTo totebi Signidan hqondaT Camagrebuli,
sacveTebis CarCubaRebSi. saSarvle qsovilebs iZendnen
daRestneli lekebisagan. Sarvals sabumiani erqva. misi
ube sami naWrisagan ikereboda. saSinaod icvamdnen qoSebs,
sagareod xmarobdnen yafaRian waRebs.
yaraCoxelTa samkauli iyo vercxlis gobakebiani
qamari, qamarSi ki wiTeli baRdadi hqondaT Camagrebuli.
Tavze galibandis qudi exuraT, welSi vercxlis Cibuxi
da CibuxisaTvis qisa-weqoTi ekeTaT. yvela yaraCoxeli
atarebda ulvaSs.
qarTuli samosi odiTganve xasiaTdeboda Tavisi
individualurobiTa da momxibvlelobiT. SeiZleba
lali gelaSvili
39
iTqvas, rom am niSanTvisebebs XVII saukunemde ufro
mdgradad inarCunebda eri. am periodSi qarTlis samefos,
xelisuflebis saTaveSi modis rostom-xani, romelmac
qarTul samefo sistemaSi umtkivneulod SeZlo iranuli
Tanamdebobebis SemoReba. aman, raRa Tqma unda, asaxva
hpova qarTul samosSic. magaliTad, gavrcelda xalaTebi
gverdze SeWrili, farTo mklavebiT da a. S., rac qarTuli
kostiumisaTvis ar iyo damaxasiaTebeli. imave periods
ukavSirdeba yaraCoxelTa fenis gaCena. istorikosebis
azriT, isini iraneli sazogadoebis `raindebis~
STamomavlebi iyvnen. amis safuZvels maTi cxovrebis
wesi da Cacmuloba iZleoda. maT hqondaT Tavisi droSa,
Tavisi wesi, wesdeba da rac mTavaria, kultura. vercxlis
qamari, romelsac isini atarebdnen iyo maTi simdidre.
ambobdnen, rom maT qamars unda `daemarxa~ isini. omi
iyo da omobdnen, mSvidoba iyo da Sromobdnen, leqsebsac
Txzavdnen, mRerodnen, cekvavdnen da qeifobdnen kidec.
zemoT warmodgenilma yaraCoxelTa samosma, rogorc
werilobiTi wyaroebic adastureben da rac naTlad
Cans ekranidan, mniSvnelovnad Seuwyo xeli yaraCoxelTa
rolis Semsrulebel msaxiobebs, Zalze dasamaxsovrebeli
saxasiaTo saxis SeqmnaSi. aRsaniSnavia agreTve, isic Tu
rogor exmareba filmSi ara marto msaxiobebs, aramed
mocekvaveTa dass samosi plastikaSi, ra haerovnad
moZraoben isini am samosSi gamowyobilni.
filmSi ,,qeTo da kote’’ ara marto ama Tu im interieris
garegnuli saxe, gmiris profesia, sazogadoebrivi
mdgomareoba, midrekilebebi, xasiaTi da a.S. aramed yoveli
kostiumi, fexsacmeli, sagani Tu aqsesuari laparakobs
mis mflobelze. rom ara, profesionali mxatvris Tvali
da gemovneba, mxolod garemo da rekviziti ar iqneboda
sakmarisi, piriqiT, es sxva SemTxvevaSi SeiZleboda cudad
asaxuliyo kinosuraTze, magram farnaoz lapiaSvilma,
SeZlo daecva sazRvari fufunebasa da TavSekavebulobas
Soris, mxatvarma SeZlo sxvadasxva socialuri fenisa
kostiumebis mxatvroba kinofilmSi
`qeTo da kote~ yaraCoxelTa samosis magaliTze
40
Tu klasis interesebi, Cvevebi kostiumebSi gadmoeca da
amave dros, SeZlo tradiciuli Strixebis SenarCunebac
ratom aRafrTovanebs XX saukuneSi mayurebels
kinofilmi da ratom aris ase aqtualuri isev? Cveni azriT
mxatvarma maRal doneze gadmosca imdroindeli realuri
kostiumi, amave dros man SeZlo sakuTari TvalTaxedva
didi gemovnebiTa da sifrTxiliT gadaetana masSi,
kostiumi gaexada stilizeburi da cocxali. msaxiobebi
ki ar acocxleben filmis kostiumebs, aramed kostiumebi
exmarebian msaxiobebs yoveli kadri Tu mizanscena iyos
harmoniuli, originaluri da ganumeorebeli,
kinofilmis mxatvrul warmosaxvaSi didi roli iTamaSa
Tbilisis XIX saukunis epoqis arqiteqturulma fonma
da ioseb sumbaTaSvilis mxatvrobam. epoqis SegrZnebasa
da Secnobas, kargad da sworad aRwevs kinonawarmoebSi
mxatvari.
maxvil-gonivrulma, SemoqmedebiTma unarma, im periodis
qalaqisa da sazogadoebrivi formaciis kargma codnam,
mdidarma fantaziam da agreTve sxvadasxva xelwerisa
da individualurobis mxatvrebs misca saSualeba,
kinofilmisaTvis „qeTo da kote“ SeeqmnaT konkretuli
realuri garemo XIX saukunis 60-iani wlebisa, rogorc
dekoraciebis, aseve kostiumis TvalsazrisiT. romelic
kinoxelovnebis masalisadmi XX saukunis pirveli
naxevris damokidebulebiT iyo nakarnaxevi. swored es
iyo erTaderTi swori gza gamovleniliyo da filmSi
asaxuliyo realuri burJuaziuli yofa cxovreba, qalaqis
iersaxe da im epoqis realuri samosi, romelic Semdeg
mivida kinokostiumamde.
gamovlinda kinokostiumis gadawyvetis sxvadasxva
dekoratiuli SesaZleblobebi, rac ar aris martivi da
gacilebiT rTulia vidre naturalizmi da foto masalis
aRdgena.
filmSi xatovnad aris asaxuli, rTuli masobrivi
– saxalxo scenebi. maxvili kompoziciuri alRo
lali gelaSvili
41
karnaxobda filmze momuSave mxatvrebs, kadris gabedul
agebas, xolo faqizad gaazrebuli mravalferovani
gadawyveta, mTlianad daeqvemdebara moqmedebis emociuri
atmosferos gaxsnas, Seesityva moqmed pirTa saxeebs.
scenebis dekoraciul gadawyvetaSi ki filmis mxatvrebi
iswrafvodnen gamoevlinaT yvelaze mTavari ama Tu im
movlenaSi.
rom ara „qeTo da kotes~ mxatvroba, kinematografSi
gadasuli mxatvris SemoqmedebiTi Taviseburebani:
dinamikis, riTmisa da moZraobis mZafri SegrZneba,
mayurebeli ver CaerTveboda moqmedebaSi da ver gaxdeboda
misi uSualo monawile.
am filmma gauZlo dros swored imitom rom
SemoqmedebiTma jgufma SeZlo yoveli drois mayureblis
filmSi Tanamonawileoba. am SemoqmedebiT jgufSi ki,
erT-erTi umTavresi roli mxatvrebs ekuTvniT, udaoa
mxatvris roli filmze muSaobisas konkretulad am
filmis mxatvroba da misi genialuri ganmxorcieleblebi
rom ara, „qeTo da kote“ ver iqneboda iseTi sicocxlis
unariani, rogoric aris.
reJisorebis, operatorisa da mxatvrebis mWidro
TanamSromlobam ganapiroba plastikuri enis Rrma
gamomsaxveloba, epoqisa da komikuri yofis WeSmariti,
cxovrebiseuli saxis Seqmna, ramac didad Seuwyo xeli
filmis esTetikuri koncefciis poeturad gadmocemas.
n. uruSaZe. Teatris samyaroSi. farnaoz lapiaSvili, Tbilisi, 1. 1982, gv. 50.
i. griSaSvili. Zveli Tbilisis literaturuli bohema, 2. baTumi, 1986. gv 14-49.
T. gersamia. Zveli Tbilisi, Tbilisi, 1984. gv. 379.3. c. bezaraSvili. g. jalabaZe. qarTuli xalxuri tansacmeli, 4.
kostiumebis mxatvroba kinofilmSi
`qeTo da kote~ yaraCoxelTa samosis magaliTze
42
Tbilisi, 1988. gv. 22.
l. molodini. g. CaCaSvili. qarTuli kostiumis katalogi 1 5. xevsuruli, Tbilisi, 1964. gv. 158.
l. gelaSvili. msoflio modis ilustrirebuli enciklopedia, 6.
Tbilisi, gamomcemloba „imperia“ 2006. gv. 408.
N
lali gelaSvili
43
dramis reJisura
naSromebi ibeWdeba programis xelmZRvanelebis rekomendaciiT
statiis stili daculia
programis xelmZRvanelebi _ prof. giorgi margvelaSvili,
prof. vasil kiknaZe
44
nino lipartiani
doqtoranturis III kursi
filosofiuri postmodernizmi
ukve ramdenime aTwleulia, rac midis gacxarebuli
kamaTi postmodernizmze, am fenomenis arsze, misi
warmoSobis adgilsa da mizezebze, mis mimarTebaze
modernizmTan.Pam diskusiaSi monawileTa Soris
azrTa sxvadasxvaoba SeimCneva, Tumca, miuxedavad
amisa, Camoyalibda am movlenis garkveulwilad
myari daxasiaTebac. gamoikveTa postmodernis mTeli
rigi gavleniani Teoretikosi, dagrovda teqstebis
mniSvnelovani raodenoba, sadac analizi ukeTdeba
postmodernistul situacias.
cneba `postmodernizmi~, `postmoderni~,
`postmodernistuli~ Tanamedrove xelovnebaSi
garkveuli mimarTulebisa da koncefciis aRmniSvnelad
da tendenciebis dasaxasiaTeblad gamoiyeneba. am cnebebs
iyeneben politikaSi, religiaSi, eTikaSi, filosofiaSi,
isini aseve kulturis periodizaciisTvisac gamoiyeneba.
gaCnda aucilebloba mTlianobasa da urTierTkavSirSi
gaazrebuliyo kulturaSi mimdinare procesebi,
cvlilebebi sazogadoebriv cxovrebaSi, ekonomikur
struqturebSi, yvelaferSi, rasac xSirad modernizacias,
postindustriul, samomxmareblo sazogadoebas
uwodeben.
postmodernizmis, postmodernis gansazRvra, rogorc
Teoretikosebis da mkvlevrebis umetesoba amtkicebs,
SeiZleba mxolod `modernizmTan~ socialur-
istoriul konteqstSi moxdes. `postmodernizmi~
aRiqmeba, rogorc ambivalenturi termini, romelic
niSnavs modernizmis, rogorc gagrZelebas, aseve
gadalaxvas. am TvalsazrisiT, ganasxvaveben terminebs
45
`postmoderni~, rogorc modernizmis, filosofiuri
safuZvlebis revizia da `postmodernizmi~, – rogorc
modernizmis xelovnebis gadaxedva. postmodernis
fenomeni, rogorc specifikuri reaqcia wina periodis
kulturis damkvidrebul formebze, evropisa da
amerikis mowinave qveynebSi aRmocenda. amerikeli
Teoritikosis f. jeimisonis azriT, postmodernis
gamoCena SeiZleba omis Semdgomi periodiT daTariRdes,
kerZod, amerikis SeerTebul StatebSi _ 1940-1950
wlebiT. safrangeTSi postmodernis formireba mexuTe
respublikis damyarebas (1958 w.) daemTxva.1 miuxedavad
amisa, SeiZleba iTqvas, rom `postmodernizms samSoblo
ar gaaCnia~, – ase amtkicebs amerikeli Teoretikosi
d. silvermani. dRes postmodernistuli situacia
kulturaSi mTels msoflioSi SeiniSneba, xolo
yvelaze `postmodernistul~ qveyanad J. derida
iaponias asaxelebs.
postmodernizmis dRevandelobasTan yvelaze
daaxloebuli ganmarteba arnold toinbim daamkvidra,
rogorc dasavleTevropuli kulturis ganviTarebis
etapi, romelic 1875 wels daiwyo.
am termins XX saukunis pirveli naxevris
sxvadasxva avtorTan vxdebiT: 1934 wels espaneli
literaturaTmcodne federiko de onisa saubrobs
postmodernizmze, romelic literaturis istoriaSi
ganixileba rogorc gardamavali faza (1905-1914 ww.)
`modernizmsa~ da e. w. `ultramodernizms~ Soris.2
yvela SemTxvevaSi saubaria sxvadasxva saxis
movlenaze. ufro gamokveTili azri postmodernizmis
Sesaxeb mxolod mogvianebiT Camoyalibda. am fenomenis
mkvlevarebis umetesoba ixreba iqiT, rom postmoderni
aRmocenda mxatvruli kulturis farglebSi da ukve
mogvianebiT gamoixata sxva sferoebSi – filosofiaSi,
politikaSi, religiasa, Tu mecnierebaSi.3
46
postmodernis wamyvani Teoretikosi J. f. liotari
Tvlis, rom sazogadoebis gadasvla postindustriul
epoqaSi 1950-iani wlebis bolos daiwyo. Tavis
naSromSi ̀ pasuxi SekiTxvaze: ra aris postmodernizmi~,4
habermasTan polemikaSi, is ganmartavs, rom modernis
proeqti ki ar dasrulda, aramed daimsxvra, ganadgurda
da likvidirebul iqna. swored am movlenis
aRsaniSnavad iyenebs igi simbolos `osvencimi~, –
danaSaulisas, romelic postTanamedroveobas xsnis.
am simbolos igi imisTvis iyenebs, rom xazi gausvas
diskursebis konfliqtis saSiSroebas da survils
erTi Janris diskursma daiqvemdebaros meore, rasac
aucileblad totalitarizmamde mivyavarT. naSromSi
`postmodernizmis mdgomareoba~ (1979 w.) liotari
aRwers postTanamedrove codnis Taviseburebebs,
romelic orientirebulia ara SeTanxmebaze, konsensusze,
aramed azrTa sxvadasxvaobaze ̀ paralogiaze~. liotaris
msjelobaSi amosavali punqti aris survili, `rogor
gadaarCinos azrovnebis Rirseba osvencimis Semdeg~.
postmoderni liotarTan ar aris modernis
antiTeza, is aucileblad modernsac moicavs da
warmoadgens modernis nawils. liotari Tvlis, rom
TavsarTi `post~ Zalian xSirad iwvevs gaugebrobas
statiaSi `pasuxi kiTxvaze: ra aris postmoderni?~
(1982 w.), is gvTavazobs ganvixiloT TavsarTi `post~
ara rogorc gagrZeleba, aramed rogorc dabruneba,
anamnezi, kulturis ganviTarebis winamdebare periodis
gadaxedva.5 mogvianebiT, Tavis gamosvlaSi, romelic
gamoqveynda saTauriT `redaqtirebuli moderni~, is
miuTiTebs imaze, rom dasaxeleba TavsarTis gareSe
misTvis gacilebiT metad misaRebia, vidre postmoderni
da postmodernizmi, radgan amiT iridebs saSiSroebas
ganixilos postmoderni, rogorc modernis antiTeza,
piriqiT, igi Tvlis, rom postmoderni ukve modernSive
nino lipartiani
47
iwyebs arsebobas, amitom postmoderni aris ara modernis
dasasruli, ara axali epoqa, aramed modernis Semdgomi
ganaxlebis stadia. moderni agrZelebs Tavis ganviTarebas
postmodernTan erTad. modernis antiTeza aris ara
postmoderni, aramed klasika. liotari darwmunebulia,
rom dRes Tanamedroveobis `gadawera~ warmoadgens
aucileblobas. aqedan gamomdinare, mizanSewonili
iqneba modernis redaqtireba, ris Semdegac SesaZlebeli
gaxdeba visaubroT epoqis dasasrulze da momdevno
periodis dasawyisis daTariRebaze.6
am azrs iziareben sxva dasavleli filosofosebic,
kerZod v. strada, romelic ganixilavs postmodernizms,
rogorc modernis fazas XX sauknis bolos da xazs
usvams, rom TavsarTi `post~ aris is, rac modernSi
aRwevs kritikul gacnobierebas, rogorc Tavisi
warsulis, aseve rTuli siaxlisa.7
r. rosti Tvlis, rom filosofosebi unda
gaurbodnen cdunebas gaxdnen `cvlilebebis agentebi~,
piriqiT filosofosis daniSnulebas xedavs imaSi,
rom Zvelisa da axlis Sejereba moaxdinos, gaxdes
samarTliani Suamavali Taobebs Soris, tradiciebsa
da kulturulad aqtiur sferoebs Soris. swored am
SemTxvevaSi iqneba SesaZlebeli mivaRwioT garkveul
kulturul kosmopoliss.8 amave azrs iziareben r.
bernstaini, f. jeimisoni, p. de mani da sxvebi.
Secdoma iqneboda gvefiqra, rom postmoderni,
ubralod, gansxvavdeba modernisagan. misi Sinaarsi
araviTar SemTxvevaSi ar aris axali. is moiazrebs ara
siaxles, aramed pluralizms da am pluralizms aqvs
Tavisi antikuri da Suasaukuneebis formebic. siaxled
SeiZleba CaiTvalos is, rom Tanamedrove epoqaSi is
gaxda dominanti da es ganasxvavebs XX saukunis
postmoderns modernisagan, radgan Tu adre pluralizmi
aucilebeli iyo mxolod zogierT sferoSi, axla is
sayovelTao da radikaluria.
filosofiuri postmodernizmi
48
Sesabamisad, liotarma Seqmna postmodernis
formulireba modernTan damokidebulebaSi.
`postmoderni gansazRvravs Tavis mdgomareobas ara
modernis Semdeg an masTan opoziciaSi, aramed piriqiT,
is ukve masSi arsebobs, modernSivea Cadebuli~.9 es
motivebi, romelic aqamde dafaruli formiT arsebobda,
axla ganmsazRvreli gaxda. i. vitgenSteini Tavis
filosofiur kvlevebSi eTxoveba monoTeistur
azrovnebas da gzas uTmobs gardauval, mravalmxriv
enobriv TamaSebs. is propagandas uwevs e. w. popurs,
yvelafris aRrevas, garkveul `inteleqtualur
disneilends~. es aris mravalferovnebis yalbi forma,
sadac yvelaferi ganurCevlad erT masaSi ireva.
filosofiam pluralizmi Seafasa, rogorc
pozitiuri xedva. dRes ukve naTelia, rom filosofiuri
postmodernizmi xdeba meTodologiuri RerZi, romelic
bolo aTwleulSi Seiqmna da xeli Seuwyo kulturaSi
arsebuli situaciis gaazrebas. wina epoqebisgan
gansxvavebiT Cveni epoqa SeiZleba ganisazRvros
rogorc `mravalmxrivi dialogis~ epoqa. mravalmxrivi
imitom, rom dialogi xdeba `kulturis arsebobis
universaluri, yovlismomcveli saSualeba~.
gansakuTrebul pozicias postmodernistul
mkvlevrebSi ikavebs J. bodriari Tavisi naSromebiT,
romlebic eTmoba krizisuli movlenebis mTel speqtrs,
rac XX saukunis kulturas axlda. igi Seexo
adamianis sulieri da praqtikuli moRvaweobis yvela
sferos – ekonomikas, politikas, warmoebas, religias,
fsiqologias da xelovnebas. Tanamedrove kulturis
bevr Taviseburebas bodriari simulakris koncefciaSi
xedavs - `simboluri gacvla da sikvdili~ (1976 w.).
simulakrSi is moiazrebs saxes, romelic STanTqavs
realobas. simulakri Cndeba kulturis ganviTarebis
mxolod garkveul etapze.
nino lipartiani
49
rogorc bodriari amtkicebs, sazogadoeba gadadis
siyalbis epoqaSi. is gamoyofs simulakris sam dones.
simulakris pirvel doned miiCnevs e. w. `TabaSiris
miRwevebs~. barokos xelovnebaSi, taZrebsa da
sasaxleebSi TabaSiri yvelanairi masalis imitacias
axdens. es ukve xelovnuri niSnebis demokratiis
triumfs gvamcnobs. simulakris sawyis etapze,
TabaSiris simulakrs funqcionaluri daniSnuleba
aqvs da efeqtis moxdenazea gaTvlili. Sedegad, is
erTferovani da mosawyenia. bodriari simulakris
pirvel da meore dones ganasxvavebs da `radikaluri
mutaciis process~ uwodebs.
simulakris meore dones warmoadgens warmoebis
teqnikuri epoqa, romlisTvisac damaxasiaTebelia
seriuloba. pirvelad es movlena v. beniaminma
gaaanaliza statiaSi ̀ xelovnebis nawarmoebi teqnikuri
gamomsaxvelobis epoqaSi~.
beniaminma teqnologiur warmoebaSi sruliad axali
formebi gamoikveTa. warmoebis procesSi is xedavda
sistemas, romelic Sepyrobilia gauTavebeli warmoebis
cieb-cxelebiT, rasac mesame donis simulakramde
mivyavarT, sadac xdeba yvelanairi formebis modelireba.
modelis sizustes didi mniSvneloba eniWeba.
beniaminis wignSi `borotebis gulaxdiloba: esse
eqstremalur fenomenebze~ Sefasebulia simulaciis
mdgomareoba, Cven ganwirulni varT gadaviTamaSoT
yvela scenari, rac ki odesme Seqmnila. Cven vcxovrobT
gauTavebeli idealebis reproduqciaSi, fantaziebsa da
ocnebebSi, romelTa originalebi warsulSi darCa. ̀ gaqra
progresis idea, magram progresi grZeldeba~,10 – wers
bodriari. gaqra simdidris idea, romelic amarTlebda
warmoebas. TviTon warmoeba ki ganagrZobs arsebobas,
ufro meti aqtivobiT, vidre aqamde. politikur sferoSi
gaqra politikis idea, Tumca politikuri TamaSi
filosofiuri postmodernizmi
50
grZeldeba. yoveli mxridan vxedavT seqsualurobis
sikvdils, sadac gaurkveveli aseqsualuri arsebebi
ubralo erTjeradi gayofiT mravldebian.
bodriari aRniSnavs, rom Tanamedrove kultura
gadatvirTulia. kacobriobas aRar Seswevs Zala
moiSoros dagrovili xlami. kultura transis
mdgomareobaSi imyofeba. misi azriT kacobriobas da
Tanamedrove kulturas aRar Seswevs unari moZebnos
ganviTarebis Tundac erTi pozitiuri impulsi.
modernizmis triumfalurma svlam ver moaxerxa
adamianis faseulobebis transformacia, samagierod
moxda faseulobebis gafantva _ involucia. amis Sedegi
gaxda `totaluri konfuzia~.
J. derida `Tanamedroveobis gadalaxvas moiazrebs
tradiciuli msoflmxedvelobis dekonstruqciiT~.
Ggrifinis azriT ki, saboloo jamSi, dekonstruqciuli
postmodernizmi midis relativizmsa da nihilizmamde.
amis alternativa aris konstruqciuli da
reviziuli postmodernizmi, romelic miiswrafvis
gadalaxos modernizmi. magram ara dekonstruqciis,
aramed postTanamedrove azrovnebis konstruqciis
gziT. konstruqciuli postmodernizmi Tvlis, rom
Tanamedrove epoqasac aqvs pozitiuri miRwevebi,
romlebsac ver uarvyofT.11
postmodernizmi Tavisi arsiT warmoadgens dasavluri
civilizaciis mravalmxriv Teoriul anarekls,
gansakuTrebiT kulturisa da filosofiis sferoSi.
kulturuli postmodernizmisTvis damaxasiaTebelia
struqturuli mravalferovneba. postmodernizmi mzad
aris ganWvritos momavali da moZebnos kacobriobis
gadarCenisa da xsnis gza. am kuTxiT filosofosebis
amocana aris ara marto axsnas gansxvaveba Zvels da
axals Soris, aramed daexmaros kacobriobas momavlis
SeqmnaSi
nino lipartiani
51
1. f jeimisoni.,postmodernizmi da momxmarebeli
sazogadoeba// xelovnebaTmcodneobis kiTxvebi.
2. ix. velSi., ”postmoderni”. erTi sadavo cnebis
geneologia da mniSvneloba
3. giddensi e., modernitis Sedegebi// axali
postindustrialuri talRa dasavleTSi. anTologia.
4. ix. J.-f. liotari pasuxi kiTvaze: ra aris postmoderni?
5. ix.: J.f. liotari SeniSvnebi “post”-is gagebaze
6. ix. : J.f. liotari SeniSvnebi “post”-is gagebaze
7. v. strada modernizacia da postmodernuloba
8. r. rorti filosofia da momavali// filosofiis
sakiTxebi.
9. J. f. liotari postmodernis mdgomareoba.
10. ix. : v. beniamini, xelovnebis nawarmoebi misi teqnikuri
aRdgenis epoqaSi. i. ilini, poststruqturalizmi.
dekonstruqtivizmi. postmodernizmi.
11. i. ilini, poststruqturalizmi. dekonstruqtivizmi.
postmodernizmi
Джеймисон Ф. Постмодернизм и потребительское общество // • Вопросы искусствознания.XI (2/97). С.54- См.: Вельш В. «Постмодерн». Генеалогия и значение одного • спорного понятия//Путь. 1992. № 1. С.109–136. Гидденс Э. Последствия модернити // Новая • постиндустриальная волна на Западе. Антология. М., Academia. 1999. С. 109.[11] См.: Лиотар Ж.-Ф. Ответ на вопрос: что такое • постмодерн? // Ежегодник Ad Marginem,93. М., 1994. C. 320.[12] См.: Лиотар Ж.-Ф. Заметки о смыслах «пост» // • Иностранная литература. 1994. С. 58.
filosofiuri postmodernizmi
52
[14] См.: Лиотар Ж.-Ф. Заметки о смыслах «пост» // • Иностранная литература. 1994. № 1. С. 56-59.Страда В. Модернизация и постмодерность // Академические • тетради. № 2. С. 34.[20] Рорти Р. Философия и будущее // Вопросы философии. • 1994. № 6. С. 33. [9] [17] Лиотар Ж.-Ф. Состояние постмодерна. С. • ix. : v. beniamini, xelovnebis nawarmoebi misi teqnikuri •
aRdgenis epoqaSi.
i. ilini, poststruqturalizmi. dekonstruqtivizmi. •
postmodernizmi.
53
Mmaia Sengelia
Ddoqtoranturis III kursi
Uuiliam Seqspiris `titus andronikusis~
genezisisaTvis
sareJisoro eqsplikaciis erT-erTi umniSvnelovanesi
nawilia nawarmoebis literaturuli analizi. marTalia
dramis Teoriis sakiTxebis trafaretuli gamokvlevebis
mimarT k. stanislavski Tavis skepticizms ar malavda
da ambobda, rom `am gamzadebuli trafaretis mixedviT
pirvel moqmedebaSi unda iyos kvanZis Sekvra an eqspozicia,
meoreSi – ganviTareba, mesameSi – kulminacia, meoTxeSi –
movlena, romelic kvanZis gaxsnas amzadebs da mexuTeSi
– kvanZis gaxsna da morali~,1 magram iqve aRniSnavda:
`literaturuli analizi ar Sedis Cemi kompetenciis
sferoSi. me mxolod SemiZlia visurvo, rom gamoCndes
specialisti artistebis dasaxmareblad da SeimuSaos,
Seqmnas meTodi, romelic Seamsubuqebs samuSaos da
mimarTulebas miscems piesisa da rolis literaturul
analizs... aucilebelia misdio avtors mis mier gakvalul
gzaze, raTa ara marto gaigo, aramed ganicado kidec
poetis amocanebi da miznebi...
artistma-xelovanma, unda icodes piesis agebuleba, mas
unda SeeZlos imTaviTve miakvlios piesis literaturuli
organizmis mTavar mamoZravebel centrebs, romlebSic
erTad gamonaskvulia poetis poeturi qmnilebis yvela
ZarRvi.~2
literaturuli analizi, garda dramis Teoriis
wminda teqnikuri sakiTxebisa (eqspozicia, kvanZis Sekvra,
ganviTareba, kulminacia, kvanZis gaxsna da a. S.), moicavs
informacias imis Sesaxeb, Tu romel literaturul
1. Станиславский К. С. Т.5. М. 1957. gv. 461-462;2. iqve.
54
mimdinareobas ekuTvnis mocemuli nawarmoebi, rodis
da ra pirobebSi daiwera igi, ra iyo misi Seqmnis
maprovocirebeli movlena. literaturuli analizi
moicavs aseve masalas mwerlis biografiisa da epoqis,
nawarmoebSi asaxuli epoqis, filosofiuri azrovnebis,
arqiteqturis, mxatvrobis, modis, musikis, cekvis,
aqsesuarebis, avejis Sesaxeb. literaturuli analizis
dros xdeba personaJTa qmedebis fsiqologiuri analizi,
fsiqoanalizis elementebis (narcisizmi, oidiposisa
da eleqtras kompleqsi, totemizmis gamovlineba,
homoseqsualizmi da sxva.) aRmoCena, personaJTa
tipologiis dadgena (iungis tipologiis mixedviT),
astrologiuri analizi (sxvadasxva horoskopis
safuZvelze), niSandobliobis (naklis, tikis da sxva.)
analizi.Lliteraturuli analizis umniSvnelovanesi
nawilia nawarmoebis miTologiuri da religiuri
analizi, miTologiuri da sxvadasxva religiaTa
danaSrevis aRmoCena da maTi mniSvneloba personaJTa
qmedebis motivaciaSi.Yyvelaferi es saSualebas gvaZlevs
ganvsazRvroT momavali speqtaklis Janri, grZnobaTa
buneba, TamaSis xerxi, forma, sawyisi movlena, romelic
Tavis mxriv gansazRvravs personaJTa qmedebis motivacias
da Sesabamisad sworad amovxsnaT nawarmoebis fabula.
literaturuli nawarmoebis Seqmnis peripetiebi,
garkveul asaxvas povebs rogorc TviT am nawarmoebSi, ise
im speqtaklis formis xasiaTSic, romlis safuZvelsac
igi warmoadgens.
Seqspiris Semoqmedebis ganxilvisas gansakuTrebuli
mniSvneloba eniWeba im pirvelwyaroebs, romelze
dayrdnobiTac didi dramaturgi qmnida sakuTar
qmnilebebs.Aam sakiTxis siRrmiseuli kvlevisas,
kvlav da kvlav wamoiWreba xolme skeptikosTa mier
manipulirebadi `avtorobis~ Tema.Mmagram am naSromSi
am problemas ar SevexebiT. aRvniSnav mxolod, rom
maia Sengelia
55
Seqspiri gviani Suasaukuneebis tipuri warmomadgenelia
da isic iseTive wesebiT xelmZRvanelobda xelovnebaSi,
rogorc imdroindeli msoflios araerTi avtori.
Sors rom ar wavideT, amis sailustraciod rusTavelis
`vefxistyaosanic~ kmara.
`vefxistyaosnis~ prologSi avtori garkveviT
ambobs:
`ese ambavi sparsuli, qarTulad naTargmanebi,
viT margaliti oboli, xelis-xel sagogmanebi,
vpove da leqsad gardavTqvi, saqme vqmen saWoWmanebi.
Cemma xel-mqmnelman dammarTos laRman da lamazman
nebi.~3
rogorc vxedavT, rusTavels sruliadac ar miaCnia
saZraxisad, rom sparsul ambavs gviyveba, sxvisgan ukve
SeTxzulsa da naambobs.Mmagram iqve, erTi taepiT win,
didi mgosani sakuTar damsaxurebasac aRniSnavs:
`mo, davsxdeT, tarielisTvis cremli gvdis ar-
SeSrobili,
misebri marT dabadebiT vinmca yofila Sobili! D
davje, rusTvelman gavleqse, misTvis gul-laxvar-
sobili,
aqamdis ambad naTqvami, aw margalitad wyobili.~4
rogorc vxedavT, rusTavels sakuTar Rirsebad aqamde
ambad naTqvamis leqsad Txroba miaCnia.
amdenad, Sua saukuneebSi msgavsi SemTxvevebi mravlad
iyo mTels msoflioSi.Aamasve aRniSnavs qarTveli
Seqspirologi n. yiasaSvilic: `Seqspiris droindeli
Teatris repertuari savse iyo antikuri siuJetebiTa
da TviT adre arsebuli piesebidan aRebuli calkeuli
dramatuli situaciebiT.Ees ukve garkveul tradiciad
iqca da Seqspiris mier am Temebisa da siuJetebis
gamoyenebis faqti, TavisTavad tradiciisaTvis valis
3. rusTaveli S. `vefxistyaosani~. Tb. 1986. gv. 10.
4. iqve.
Uuiliam Seqspiris `titus andronikusis~ genezisisaTvis
56
moxdas udrida.Mmagram am faqtze dayrdnobiT ar SeiZleba
Seqspiris tradiciulobaze laparaki. siuJets, ambavs
da TviT Temasac Seqspiris droindel TeatrSi metad
pirobiTi mniSvneloba hqonda. mayurebeli Teatrisagan
ar moiTxovda sruliad axleburi, iqamde daumuSavebeli
Temis (da miT ufro siuJetis) moZebnas. samagierod igi
metad mgrZnobiare iyo yvela im siaxlis mimarT, rasac
dramaturgi Seitanda adre arsebul piesaSi. amdenad,
dramatuli nawarmoebis `forma~ erTgvarad tradiciuli
da xSirad konservatorulic ki iyo mis `SinaarsTan~
SedarebiT~.5
Seqspiris piesebis pirvelwyaroebad mravali avtori
da nawarmoebi saxeldeba. rogorc ukve aRiniSna, didi
dramaturgi ar cdilobda sagangebod gamoegonebina esa
Tu is siuJeti. rogorc erT-erTi mkvlevari ambobs: `mas
rom yvela wyaro waekiTxa, romelsac Tavs axvevdnen, maSin
wignebiT Caxergili misi Semoqmedebis sakuTari wyaro
daiSriteboda.
aravis ecodineboda dRes romeo da julietas,
hamletis, otelos, liris da makbetis istoriebi, Seqspiri
rom ar Sexeboda maT sakuTari magiuri Semoqmedebis
kverTxiT.~6
Seqspiris piesis ̀titus andronikusis~ pirvelwyarosa
da TviT piesis genezisis sakiTxTan dakavSirebiT,
sxvadasxva mosazreba arsebobs.
sxvadasxva wyaros Soris saxeldebian ovideusis
`metamorfozebi~, senekas `fiesto~ da `troeli qalebi~,
magram dramis yvelaze ufro savaraudo wyarod miiCneva
Seqspiris dros arsebuli da Cvenamde XVIII saukunis
5. yiasaSvili n. `skilasa da qaribdas Soris~. Tb. `saqarT-Tb. `saqarT-
velo” 1992. stat.: `Seqspiri: tradicia da novatoroba~. gv.
108
6. Гарин И.И. Пророки и поэты. Том 6. Шекспир. Истоки. 1992. http://www.i-u.ru/biblio/archive/garin_proroki_vi/default.aspx bolo
Semowmeba: 08.07. 2011
maia Sengelia
57
meore naxevris gamocemis saxiT moRweuli wigni, romelic
Seicavs `titus andronikusis~ prozaul versias da
titusisa da guTTa dedoflis baladas (aRmoCenilia
1936 wels).7Mmagram aqve unda aRiniSnos, rom dasaxelebul
wignSi guTebis dedofals atava (Attava) hqvia da ara tamora.
calke msjelobis sagania gasuli saukunis 70-ian
wlebSi S. badriZisa da i. kenWoSvilis mier ganxiluli
v. dibeliusis mosazreba. mas miaCnia, rom dramis wyaros
warmoadgens XII saukunis bizantiis istoriis movlenebi.
kerZod, rom Seqspiris gmiris titus andronikusis
prototipia bizantiis keisari andronik I (1183-85), xolo
guTebis dedoflis – andronikes Tanamedrove qarTvelTa
mefe Tamari (1184-1213).
dibeliusi eyrdnoba andronikes mefobis Semdgomi xanis
istorikosis, nikita akominatoris, cnobas imis Sesaxeb,
rom andronikes mefoba savse iyo sazareli, despoturi
da yovelgvar morals moklebuli ambebiT; rom andronike
sadisturad daundobeli iyo sakuTari mtrebis mimarT,
Tumca gamoirCeoda gansakuTrebuli nebisyofiTa da yvelaze
kritikul momentSic ki inarCunebda simSvides.Mmisi
biografia savsea aRviraxsnilobiT.Mmagram andronike iyo
farTe gaqanebis politikuri figura, romelmac gaatara
mTeli rigi reformebi qveynis ekonomikis mowyobisaTvis
da didi kvali datova bizantiis saxelmwifoebriv
cxovrebaSi.
dibeliusis azriT renesansuli zekacis TvisebebiT
andronike da Seqspiris gmiri erTmaneTs gavs. magaliTad:
andronike komneni daundobeli iyo uaxloesi naTesavebis
7. Шекспировская энциклопедия. Ред.Стэнли Уэллса при уча-. Шекспировская энциклопедия. Ред.Стэнли Уэллса при уча-.Стэнли Уэллса при уча-Стэнли Уэллса при уча- Уэллса при уча-Уэллса при уча- при уча-при уча- уча-уча-стии Джеймса ШоуМ., Радуга, 2002. http://www.thelib.ru/books/avtor_neizvesten/shek-spirovskaya_enciklopediya-read.htmlbolo Semowmeba: 12. 06.2011
Uuiliam Seqspiris `titus andronikusis~ genezisisaTvis
58
mimarT, aseve ar daindo sakuTari vaJi titusmac.Ddibeliuss
mohyavs paralelic istoriul da Seqspirul andronikes
Soris.Aambavi disupatorisa, romelic andronikem Sewva
da sakuTar meuRles gaugzavna, gvagonebs qironisa da
demetriusis beds, romlebic titusma maT dedas, tamoras
sauzmeze miarTva.
`rogorc istoriuli, aseve Seqspiruli andronikes
mTavari mowinaaRmdege qalia: istoriaSi – dedofali maria
qsene, xolo SeqspirTan – tamora. orive SemTxvevaSi am
qalebis sayvarlebi (istoriaSi aleqsi protosebastosi,
xolo SeqspirTan aaroni) maTi vaJiSvilebis mtrebi arian.
titusi Tavis qaliSvils axal mbrZanebelze daniSnavs,
magram es qorwineba CaiSleba. aq dibeliusi msgavsebas
xedavs mis mier amdagvarad gadmocemul istoriul
faqtTan: andronike komnenma Tavisi qaliSvili irine
daaqorwina Tavissave naxevarZma aleqsize. magram SemdgomSi
andronikes SeeSinda siZis metoqeobisa, daabrmava igi da
gandevna.Qqmris bedi gaiziara andronikes qaliSvilmac.
Ddibeliusi varaudobs, rom es ori aleqsi (e. i. keisari
aleqsi da andronikes naxevarZma), SesaZloa SemdgomSi
erT pirovnebad aRiqves~.8
tamora da titusi dauZinebeli mtrebi arian,
xolo Tamar mefe da andronike komneni istoriuli
wyaroebis mixedviT, politikuri mosazrebebiT
erTmaneTs mfarvelobdnen. maT Soris naTesauri kavSiri
arsebobda. `Tamaris pirveli istorikosis cnobiT: daviT
aRmaSenebelma Tavisi qaliSvili kata bizantiaSi gagzavna
gasaTxoveblad. 1118 wlis agvistoSi, roca keisari aleqsi
I sikvdilis piras iyo, konstantinopolSi Casulebi iyvnen
abazgebi (e. i. qarTvelebi), romlebic acilebdnen TavianTi
mefis asuls.Ees ukanaskneli daniSnuli iyo keisris vaJ
8. `qarTuli Seqspiriana~. wig. 3. Tb. `xelovneba~. 1972. red.
nN. yiasaSvili. stat.: S. bad-riZe, i. kenWoSvili. “u. Se-
qspiris `titus andronikusi~.
maia Sengelia
59
aleqsize. ucnobia Sedga Tu ara es qorwineba, magram is
ki cnobilia, rom Semdgom nikifore ereniusma ver miiRo
keisris taxti. garda amisa, dabejiTebiT SeiZleba iTqvas,
rom garkveuli droidan katas meuRle iyo aleqsis
erTaderTi vaJi isaak I, romelTanac mas SeeZina andronike
I komneni, SemdgomSi bizantiis keisari~.9
andronike I iyo Tamaris mamis giorgi III (1156-1184)
mamis, e. i. demetre I (1125-1156) diswuli. maSasadame
andronike komneni dedis mxridan iyo daviT aRmaSeneblis
SviliSvili da giorgi III mamidaSvili.Aamitom saqarTvelos
samefo kari XII saukuneSi uaRresad keTilganwyobili
iyo komnenebisadmi. roca antibizantiuri politikis
gatarebisas Tamarma trapizonis sakeisro Seqmna, mis
saTaveSi swored andronikes Svilebi daayena. A
ar arsebobs raime faqti andronikesa da Tamars Soris
arsebuli mtrobisa, romelic safuZvlad daedeboda
Seqspiris tragedias.
`Tamar-tamoras igiveobis winaaRmdeg metyvelebs isic,
rom XII da momdevno saukuneebSic evropis mkvidrni Tamar
mefes asaxelebdnen uZlieres da amave dros, RvTismosav
dedoflad.
rac Seexeba Seqspiris dros, am xanebSi ingliselebma
bevri araferi icodnen ara Tu Tamarze, aramed, saerTod
saqarTveloze.~10
Tamar-tamorasTan dakavSirebuli daskvna, sruliadac
ar gamoricxavs imis SesaZleblobas, rom titus
andronikusis prototipad, sworedac rom andronike I
miviCnioT, gamomdinare im paralelebidan, rac axlavs
gmirisa da andronike komnenis xasiaTsa da cxovrebiseul
peripetiebs.
9. sanikiZe l. ̀ daviTian-Tamariani~. Tb. ̀ universitetis gamom-
cemloba~ 1994.
10. `qarTuli Seqspiriana~. wig. 3 Tb. `xelovneba~ 1972. red.
Nn. yiasaSvili. stat.: S. badriZe, i. kenWoSvili. `u Seqspiris
`titus andronikusi~.
Uuiliam Seqspiris `titus andronikusis~ genezisisaTvis
60
rogorc ukve aRvniSneT, kata 1118 wels colad
SerTes keisar aleqsi I komnenis umcros Zes isaaks,
romelic ufros ZmasTan, keisar ioane II qiSpobis gamo
ojaxiT bizantiidan Turqul rumikoniaSi gadaixvewa,
sulTan ruqnaddin masud I xiznad. TurqTa karze meore
Ze SeeZina, _ andronike. bolos Zmam Seiriga da isaakic
dabrunda bizantiaSi. isaaks taxti ar eRirsa, ufrosi
Ze ioanec ikoniaSi dabrunda, sulTnis asuli SeirTo
da gaTurqda. 1143 wels keisari ioane II gardaicvala
(nadirobisas daiWra sasikvdilod; _ SeadareT basianusis
sikvdils), taxti misma Zem manuilma daikava ise, rom
andronikem xelis ganZrevac ver moaswro. keisar manuil
I komnenTan, e. i. RviZl biZaSvilTan, andronikes axlo
megobruli urTierToba hqonda: erTad gaizardnen, erTad
swavlobdnen. 1145 wels manuilma andronike belgradis,
niSisa da branicovos mmarTvelad daniSna.andronikem
kavSiri gaaba madiarTa (ungrelTa) sasaxlesTan,
arpadoviCTa dinastiis mefe geza II, romelic saomar
mdgomareobaSi iyo konstantinopolTan. imperatorma
andronike RalatisTvis Seipyro da cixeSi Casva. rva
wlis patimrobis Semdeg andronikem gaqceva moaxerxa
da Tavi ruseTis mTavar iaroslav galickis Seafara.
galicki moxibla bizantielma gmirma. karamzini ̀ rusuli
saxelmwifos istoriaSi~ werda: `mTavarma galickim
megobrulad miiRo manuilis mteri andronike, isaakis Svili,
romelic konstantinopolis sapyrobiledan gamoiqca da
samarTavad ramdenime qalaqi gadasca. andronike, rogorc
bizantieli istorikosebi weren, _ yovelTvis Tan
axlda iaroslavs nadirobisas, eswreboda saxelmwifo
sabWos sxdomebs, cxovrobda sasaxleSi, sadilobda
mTavarTan erTad da TavisTvis jars agrovebda.Bbolos,
ganucxada ra Tavisi ukmayofileba iaroslavs, manuilma
gamogzavna ori mitropoliti, romlebmac daiyolies
andronike dabrunebuliyo cargradSi.Eepiskoposma, kozma
maia Sengelia
61
galickim da iaroslavis boiarebma pativiT gaaciles igi
sazRvramde.~Aandronike mxolod usafrTxoebis mtkice
garantiebis miRebis Semdeg Seurigda manuils. erTi weli
daicves es pirobebi moSuRleebma. erTi wlis Semdeg
manuilma andronike konstantinopolidan moiSora da
kilikiaSi gaamwesa mTavarsardlad. iq qalebis moyvarulma
andronikem kidev erT qalTan daiWira saqme – grafinia
filipasTan.Ees qali TviTon keisar manuilis colisda,
maria dedoflis da iyo. SurisZiebiT daSinebulma
andronikem imperia datova.Mman Tavi antioqias Seafara,
mere ierusalims Cavida da iq axalgamefebul jvarosan
xelmwife amalrixs Sexvda, isic aRafrTovana da
qalaqi beriti (axlandeli beiruTi) miiRo saCuqrad.
Aiq dedofali Teodora gaixada sayvarlad, winare mefis,
balduin III qvrivi, amalrixis rZali (Zmis coli) da
manuil keisris Zmiswuli, e. i. TviT andronikes biZaSvili
(SeadareT guTebis Semosevis winamZRoli amalrixi;
guTebis dedofali tamora, romelsac raRac simpaTiebi aqvs
titusisadmi da Teodora).Amanuili gaacofa andronikes
saqcielma, is moiTxovda mis konstantinopolisTvis
gadacemas da dabrmavebas.Aandronikem Teodorasagan
Seityo, rom sikvdili eloda, amitom gaecala da Tan
waiyvana masze uzomod Seyvarebuli qali.11
1167 wels andronike saqarTveloSi Camovada. giorgi
III sixaruliTa da pativiT miiRo mamidaSvili.orive daviT
aRmaSeneblis SviliSvilebi iyvnen: giorgi _ demetre I,
andronike _ katasagan.Aandronikes stumrobisas, wyaros
mixedviT, Sirvanidan giorgis meore mamidaSvilma, daviT
aRmaSeneblis `aRmosavlelma SviliSvilma~, ufrosi
asulis Tamarisa da SirvanSah manuCar II Zem, aRsarTanma
(axsitan) Svela iTxova omSi. aRsarTani giorgis
`uCnda viTarca Svilyofilad, viTarca erTi didebulTa
11. журнал «Культ Личностей», январь/февраль 2000. Сергей . журнал «Культ Личностей», январь/февраль 2000. Сергей Дашков. Андроник I Комнин. http://www.peoples.ru/state/king/bizantia/komnin/ bolo Semowmeba: 09.06.2011
Uuiliam Seqspiris `titus andronikusis~ genezisisaTvis
62
misTagani~.Ggiorgim andronikec waiyvana da xazarebi da
yivCayebi erTiani ZaliT gandevnes Sirvanidan.12
Semdeg ucnobia, riT damTavrda andronikes
stumroba saqarTveloSi. is rumikonias wavida sulTan
kiliC arslan II karze. TurqTa sulTanma sabatonod
da saTareSod trapizoni misca. es mxare odiTganve
qarTvelebiT iyo dasaxlebuli, Tumca imJamad bizantias
esazRvreboda da emorCileboda.Aandronikec daundoblad
awiokebda TanamoZmeebs. konstantinopolis patriarqma
eklesiisagan gankveTa da dawyevla. daundobeli Jleta
grZeldeboda manam, sanam trapizonis gamgebelma nikifore
paleogolosma erT-erT SetakebaSi xelT ar igdo
Teodora da misi Svilebi, romlebic andronikesagan
hyavda.Aandronike manuilTan gamocxadda, fexebSi Cauvarda
da acremlebulma, patriarqis TandaswrebiT Sewyaleba
iTxova. `uZRebma Svilma~, amjeradac miiRo Sewyaleba.
manuilma sammarTvelod paflagoniis mdidari qalaqi
enea misca. imperatoris mmarTvelobiT ukmayofilo
mosaxleoba andronikes aRfrTovanebiT Sexvda. andronikem
amiT isargebla da jaris Sekreba daiwyo.Mmanuili
iTmenda, magram Tavisi Zis, aleqsandres erTgulebaze
mainc daafica.
manuilis sikvdilis Semdeg, Zalaufleba mcirewlovani
aleqsandres dedis, kaTolike marias xelSi gadavida.
berZnebi amiT ukmayofiloni iyvnen, riTac isargebla
andronikem da 1182 wlis gazafxulze paflagoniis jarebi
konstantinopolisken daiZrnen. gzaSi maT bevri berZeni
SeuerTda. 1183 wlis aprilSi andronike zeimiT Sevida
konstantinopolSi. inaxula manuil I saflavi da moTqmiT
gamoitira, mis Svils aleqsi II pativiT eqceoda da sakuTar
Tavs `uRirs mrCevels~ uwodebda. roca igrZno, rom
Zalauflebas mtkiced flobda, Ria moqmedebaze gadavida.
12. ix.: sanikiZe l. `daviTian-Tamariani~. Tb. `universitetis
gamomcemloba~. 1994; metreveli r. `Tamari~. Tb. “ganaTleba”.
1991.
maia Sengelia
63
1183 wlis seqtemberSi igi akurTxes, rogorc aleqsi
II TanammarTveli, ris Semdegac man swrafad moaxdina
aleqsis izolireba, xolo mogvianebiT moakvlevina.
aleqsis mkvlelobis Semdeg, 63 wlis andronikem aleqsis
13 wlis daze, agnesaze iqorwina. marTalia, dinastiuri
mosazrebebiT es qorwineba gamarTlebuli iyo, magram
cinikurad gamoiyureboda.Ddidebulebi, vinc ukmayofilebas
gamoTqvamda, saxifaTo meamboxeebad gamoacxada da daabrmava,
xolo daumorCilebeli patriarqi feodosi, gadayenebul
iqna.
andronik I gaatara axali fiskaluri reforma,
raTa qveynis ekonomikuri mdgomareoba gamoesworebina.
maRal Tanamdebobebze, gansakuTrebiT samosamarTlo
postebze daawinaura mcodne da patiosani xalxi. sjida
usamarTlobas, uwesrigobas da meqrTameobas.Ppiradad
ismenda yovel saCivars da samarTlianad ganixilavda.
sakuTar Tavs xalxis da glexebis mefes uwodebda.
magram aqve, nikita akominatori aRniSnavda: ̀ dasjis dros
daundobeli, is erToboda moyvasis wamebiT; fiqrobda ra,
rom sxvisi daRupviT ganimtkicebda sakuTar Zalauflebas,
amiT gansakuTrebul siamovnebas ganicdida...
Zma Zmas ar indobda da mama Svils, Tu es andronikes
surda... es adamiani im dRes daRupulad miiCnevda, roca
romelime didebuls ar Seipyrobda, an ar daabrmavebda, ar
daaSinebda pirquSi gamoxedviT da veluri mrisxanebiT...
mxecebis msgavsad uyvarda mTebis xeobebSi xetiali
da Tan ise daatarebda sayvarlebs, rogorc mamali qaTmebs,
an Txa _ Txebs mdeloze.
mokled rom vTqvaT, andronikes rom moeToka Tavisi
sisastike da maSinaTve ar miemarTa gaxurebuli SanTisa
da maxvilisaTvis, gamudmebiT rom ar Seelaxa sakuTari
samefo samosi sisxliT da ar dayrdnoboda dasjas
(romliTac daavadda xalxisagan, xiznobis dros visTanac
cxovrobda), arcTu ukanaskneli mefe iqneboda komnenebis
Uuiliam Seqspiris `titus andronikusis~ genezisisaTvis
64
gvaridan~.13
ukmayofilo didebulebma moawyves amboxi andronikes
winaaRmdeg 1185 wlis miwuruls.Aandronikem CaaxSo
ajanyeba, magram mis mier gatarebulma represiebma
Tavidan gamoiwvia ajanyebis talRa da is taxtidan
Camoagdo avanturistma isaak II angelosma.Mmisi brZanebiT
Sepyrobil andronikes mklavi mokveTes da cali Tvali
amoTxares, mere aqlemze Sesves da quCebSi Camoatares.
xalxma TiTqmis mkvdari andronike awama, bolos qalaqis
moedanze Tavdayira dakida da daundoblad cema. sikvdilis
win momakvdavma amoikvnesa: `ufalo, ufalo, Semiwyale
me; xolo Tqven _ raisTvis amsxvrevT lerwamsa aw
damsxvreulsa?!” (SeadareT titusis xelis mokveTas da
mis ukanasknel sityvebs: `markus, Cirgvni varT, kedrebad
ki mogvqonda Tavi~.) Mmicvalebuli manam ekida, sanam
Zvlis grovad ar Camoiyara.14
13. журнал “Культ Личностей”, январь/февраль 2000. Сергей . журнал “Культ Личностей”, январь/февраль 2000. Сергей Дашков. Андроник I Комнин. http://www.peoples.ru/state/king/bizantia/komnin/ bolo Semowmeba: 09.06.201114. a) iqveb) l. sanikiZe.”daviTian-Tamariani”. Tb. “universitetis gamom-
cemloba”. 1994.A
maia Sengelia
65
daakvirdiT genealogias:
aleqsi I komneni daviT IV aRmaSenebeli
isaaki kata demetre I Tamari
andronike I giorgi III aRsarTan
manuil Tamari
aleqsi trapezonis daviTi
mefe
aseTia andronike I cxovrebisa da moRvaweobis,
saqarTvelosTan misi kavSiris istoria. is WeSmaritad
masStaburi, renesansuli figura iyo.Mmisi xasiaTis
Tvisebebi da Tavgadasavlis detalebi, TiTqos erT
personaSi aerTianebs Seqspiris tragediis yvela personaJs
erTad aRebuls. swored am da mTeli rigi niuansebis
gamo, savsebiT SesaZlebelia igi titus andronikusis
prototipi yofiliyo, rasac ver vityviT Tamarisa da
tamoras identobis Sesaxeb.
1. Гарин И.И. Пророки и поэты. Том 6. Шекспир. Истоки. 1992. http://www.i- u.ru/biblio/archive/garin_proroki_vi/default.aspx bolo Semowmeba: 08.07. 2011
ix.: metreveli 2 r., `Tamari~. Tb. `ganaTleba~. 1991;
Uuiliam Seqspiris `titus andronikusis~ genezisisaTvis
66
3. журнал «Культ Личностей», январь/февраль 2000. Сергей Дашков. Андроник I Комнин. http://www.peoples.ru/state/king/bizantia/komnin/ bolo Semowmeba: 09.06.20114. rusTaveli S. `vefxistyaosani~. Tb. `ganaTleba~. 1986. gv. 10.
sanikiZe 5. l.. “daviTian-Tamariani”. Tb. “universitetis
gamomcemloba” 1994
6. Станиславский К. С. Т.5. М. 1957. gv. 461-4627. ix.: `qarTuli Seqspiriana~. wig. 3. Tb. `xelovneba~. 1972.
red. nN. yiasaSvili. stat.: S. bad-riZe, i. kenWoSvili.: `u. Seqspiris `titus andronikusi~.
8. yiasaSvili n. “skilasa da qaribdas Soris”. Tb. “saqarTvelo”
1992. stat.: “Seqspiri: tradicia da novatoroba”. Ggv. 108
9. Шекспировская энциклопедия. Ред.Стэнли Уэллса при участии Джеймса Шоу. М., Радуга, 2002. http://www.thelib.ru/books/avtor_neizvesten/shekspirovskaya_enciklopediya-read.html bolo Semowmeba: 12. 06.2011
maia Sengelia
67
saTeatro Jurnalistikis
istoria
naSromi ibeWdeba programis xelmZRvanelis rekomendaciiT
statiis stili daculia
programis xelmZRvaneli _ giorgi CarTolani
68
Mmariam CubiniZe
doqtoranturis III kursi
qarTuli saTeatro Jurnalistika
da mayurebeli
periodul presaSi Teatris Sesaxeb gamoqveynebuli
masalebi Teatris istoriis Seswavlis erT-erTi
mniSvnelovani saSualebaa. misi daxmarebiT mkiTxveli
igebs ara mxolod konkretuli speqtaklis Taobaze,
aramed imasac, Tu ra mniSvneloba SeiZleba hqondes
Teatrs qveyanaSi mimdinare politikuri, sazogadoebrivi
Tu kulturuli cxovrebis fonze. Tumca, garda amisa,
saTeatro Jurnalistika ukve TavisTavad dasrulebuli
profesiaa da ara Teatris mxolod erTgvari `damateba~.
amgvarad, saintereso xdeba Tavad es profesia, misi
TiToeuli Semadgeneli nawili _ presis daintereseba
TeatriT, mimomxilvelTa interesebis konkretuli
obieqtebi (dramaturgi, msaxiobi, mayurebeli), Sefasebis
xerxebi _ azrovnebisa da weris stili, statiebis
moculoba, maTi adgili Jurnal-gazeTebSi da konkretul
SemTxvevaSi maTi mniSvneloba.
qarTuli saTeatro Jurnalistika saTaves XIX
saukunis meore naxevarSi iRebs. vinaidan, am periodSi
saqarTveloSi arsebuli politikuri reJimis fonze,
qarTveli sazogado moRvaweebis mcdelobebis miuxedavad,
SeuZlebeli aRmoCnda ramdenime qarTulenovani gamocemis
erTdroulad arseboba, amitom saTeatro Jurnalistikis
sawyisebze saubrisas (gamomdinare qarTuli presis
arastabiluri mdgomareobidan), Cven vcdebiT 50-ian
wlebs da mimovixilavT Semdgom, daaxloebiT sam aTeul
weliwads.
qarTuli saTeatro Jurnalistikis CvenTvis saintereso
periodze msjelobisas, cxadia, unda gaviTvaliswinoT, ra
69
xdeba qarTul TeatrSi am wlebSi. 1850 wels daarsda da
maleve daixura giorgi erisTavis Teatri. amis Semdeg oc
weliwadze metxans qarTveli scenismoyvareebi TbilisSi da
saqarTvelos sxvadasxva qalaqsa Tu sofelSi metnaklebi
aqtiurobiT warmoadgenen speqtaklebs.Aam dros presa
akvirdeba da wers TiToeul maTganze. Jurnalistebis
mier Teatris erovnul-ideologiuri mniSvnelobis (enis,
erovnuli TviTmyofadobis dacva, ganaTlebis sakiTxebi)
gaanalizebiT, mayurebelSi esTetikuri moTxovnilebebis
zrdis gaTvaliswinebiT, sazogadoebis mowinave
nawilisTvis naTeli xdeba, rom drouli da aucilebelia
profesiuli Teatris daarseba. Tu ra roli iTamaSa
mudmivmoqmedi Teatris SeqmnaSi qarTulma periodulma
presam, es qarTuli Teatris istoriaSi cnobili faqtia,
Tumca qarTuli saTeatro Jurnalistikis pirveli
periodi imiTac saintereso da mniSvnelovania, rom man am
drois manZilze SeZlo profesiuli Teatris mayureblad
gaezarda sakuTari mkiTxveli, romelTagan bevrs ama Tu
im perioduli gamocemis wakiTxvamde arc ki gaegona
Teatris Sesaxeb.
presa, rogorc mediatori, pirvel etapze mkiTxvelis
TeatrSi mizidviTaa dainteresebuli.Ees procesi
1879 wlamde (mudmivmoqmedi Teatris daarsebamde)
Tanmimdevrulad xorcieldeba. Jurnalistebi sxvadasxva
saSualebas iyeneben imisTvis, rom mkiTxveli (potenciuri
mayurebeli) TeatrSi siaruls miaCvios, masze fiqrisTvis
ganawyos da saerTodac, is maT cxovrebaSi erT-erT
umniSvnelovanes movlenad aqcios.
erT-erTi pirveli aseTi xasiaTis werili Jurnal
`ciskris~ _ `salaybos furclebSi~ gamoqveynda.
`molaybem~ (m. TumaniSvili) gamoaqveyna statia, sadac
dawvrilebiT mimoixilavs qalaqSi arsebul yvela
gasarTobs. werils ase amTavrebs: `davxede saaTsa da
iyo merve. magram kmara amdeni layboba. zogi kvlav iyos.
70
metadre xom iciT Teatri Cemi bomonia, imaze gadamigia
Cemi sicocxle, iq mitirnia, iq micinia, iq davmtkbarvar _
darCes Teatri Semdeg furclebamdis.1
werilis avtori TiTqos eTamaSeba mkiTxvels. vrclad
mimoixilavs qalaqur gasarTobebs, da bolos, mxolod
erTi, TiTqos zogadi abzaciT sruliad cvlis rogorc
sakuTari, aseve mkiTxvelis interesis sagans. uceb
aRmoCndeba, rom am werilSi umTavresi is sakiTxebi ki
ar yofila, razec Jurnalistma amdeni `ilayba~, aramed
is, razec man saerTod ver moaswro saubari, anu Teatri,
da amas mkiTxveli SesaniSnavad grZnobs.
am statiaSi Cven ukve vxvdebiT Jurnalistur intrigas
da CvenTvis naTeli xdeba, rom rodesac Jurnalistma
zustad icis, Tu ra sakiTxs surs miapyros mkiTxvelis
yuradReba, maSin kargad mofiqrebuli intriga, mxolod
sworad gamiznuli Jurnalisturi xerxi xdeba, romelic
amave Tvisebis met-naklebad matarebel mkiTxvels
sakiTxis mimarT interess uCens. Semdgom, Cven davinaxavT,
rom molaybis es Canafiqri zustad `moxvda~ mizans.
amis Semdeg `ciskris~ ramdenime nomeri ise gamovida,
rom masSi ̀ molaybis~ mier Sepirebuli statia ar aRmoCnda
(SesaZloa, esec am gamowvevis gagrZelebaa). rogorc
Cans, erT-erTi mkiTxveli, i. beriZe am faqtma sakmaod
gaanawyena da Jurnalis meaTe nomerSi redaqciam misi
werili gamoaqveyna. werilis bolos igi wers, rom gaaxara
`salaybos furclis~ danaxvam, `magram ra rom, didis
mouTmenlobiT amovikiTxe winasityvaoba da ara mimxedi
imisa, mainc kidev Cavurbine pirvel furcels: uecrad
xelebi Camomcvivda da wigni gamvarda xelidan. `Teatri,
Teatri, sad aris Teatri?~ _ viZaxdi gagiJebuliviT,
ratom ar aRasrula piroba? ratom ar mogviTxra
mazrebis mkiTxvelT ambavi Teatris warmodginebaTa?2
beriZis am werilSi, sadac pirvel rigSi kargad igrZnoba
erT-erTi rigiTi moqalaqis daintereseba TeatriT,
mariam CubiniZe
71
vxvdebiT erT sayuradRebo SeniSvnasac. saqme exeba
JurnalSi saTeatro cxovrebis Sesaxeb gamoqveynebuli
statiebis simwires da am statiebSic, TeatriT, rogorc
mxolod sazogado problemiT dainteresebis tendencias,
rodesac avtorebi maTSi TiTqmis ar saubrobdnen
msaxiobebze, mayurebelze, dramaturgebze da a. S.
dRes, Tanamedrove mkiTxvelma ukve kargad icis, rom
es profesiuli kritikis daniSnulebaa da naklebi
kavSiri aqvs im sferosTan, romlis warmomadgenladac
am SemTxvevaSi gvevlineba `molaybe~. es publicistikaa,
rac iTvaliswinebs swored sazogadoebrivi sakiTxebis
win wamowevas. imdroindel qarTul JurnalistikaSi es,
marTalia, pirveli mcdelobebia am JanrSi, magram sakmaod
maRali profesionalizmiT warmodgenili, ris mizezadac
im periodis qarTveli sazogado moRvaweebis ganaTlebis
masStabi da sazRvargareTis, gansakuTrebiT ki rusuli
presis gamocdilebis codna SegviZlia davasaxeloT.
mayureblis TeatrSi mizidvas gansxvavebuli xerxiT
cdilobs 1861 wels dimitri baqraZe. `wigni miwerili
redaqtorTan~ reportaJul xasiaTs atarebs da
mogviTxrobs quTaisSi saqvelmoqmedo mizniT warmodgenili
speqtaklis `gayris~ Sesaxeb. aRwerilia scenismoyvareTa
mzadebis procesi. am SemTxvevaSi CvenTvis sainteresoa
`gayris~ finaluri scenis dawvrilebiT aRwera,
romlis saSualebiT dResac ki SegviZlia TvalnaTliv
warmovidginoT da nawilobriv aRvadginoT is suraTi
da ganwyoba, rac quTaisis erT-erT klubSi 1861 wlis 3
marts sufevda: `daboloeba warmodgenisa iyo mosawoni.
qorwili, mayruli simRera, patarZlis Semoyvana, ucxod
rom iyo TeTrad Cacmuli da Semkuli davarayebulis
ialqniTa. lekuri Semdeg milocvis da dasasrul qalTa
da kacTagan simReriTve warmoTqma Secvlilisa leqsisa,
romelSic avtoris magier isini uCveneben ̀ gayris~ sagansa
da iTxoven Sendobasa naklulovanebisTvis~.3
qarTuli saTeatro Jurnalistika da mayurebeli
72
amgvarad, d. baqraZe ar cdilobs Tavisi Tanamedrove
avtorebis mibaZvas da Teatris aRmzrdelobiT
mniSvnelobaze ar saubrobs. mkiTxvelis yuradRebas
ufro speqtaklis esTetikuri mxarisken miapyrobs. is
zust gaTvlas akeTebs qarTveli mayureblis emociur
xasiaTze da warmodgenaze werisas swored zemoaRniSnul
scenas gamoyofs gansakuTrebiT. unda aRiniSnos isic,
rom `gayra~ is piesa iyo, romelic im dros sakmaod
xSirad idgmeboda. SegviZlia vivaraudoT, rom werilis
mkiTxveli, samomavlod aucileblad daelodeboda ̀ gayris~
momdevno warmodenas. aseve, didi iqneboda cduneba im
`kartinis~ xilvisa, romlis Sesaxeb `Tergdaleuli~ (k.
lorTqifaniZe) ̀ciskris~ 1862 w. #6-Si wers. mimoixilavs
ra sxvadasxva qalaqur sanaxaobas, askvnis, rom maTze
gacilebiT sainteresoa Teatri: ̀ aba erTi daukvirdiT, visac
Tqvengan Teatri unaxavs da warmoidgineT ki piruTvnelad
giorgi erisTavis melodramaSi `SeSlili~, saca giJi
qali Sav kabaSi Tma gaSlili mReris da laparakobs.
me ara mgonia, qarTvelisTvis amaze meti kartina vinmem
moZebnos~.4 am sityvebis Semdeg, mkiTxvelSi cxadia unda
gaCndes interesi da survili aseTi sanaxaobis xilvisa.
sainteresoa is, rom CamoTvlil TvalsaCino gasarTobebs
`Tergdaleuli~ aseve saxier suraTs upirispirebs da
ara, magaliTad, raime zogad azrs an mxolod sakuTar,
Teoriul mosazrebas, rasac SeiZleba gaeRizianebina
da sawinaaRmdego damokidebulebiT ganewyo mkiTxveli.
aRsaniSnavia isic, rom avtori mkiTxvels ukve sakuTar
Tanamoazred xdis _ garkveul avtoritetad (`daukvirdiT,
visac Tqvengan Teatri unaxavs~) da amgvarad, yovelgvari
didaqtikis gareSe urCevs erovnuli TeatrisTvis
yuradRebis miqcevas. is mkiTxvels maTsave moqalaqeobriv
da erovnul TviTSegnebaze ugdebs sityvas.
1974 wels, gazeT `droebaSi~ `mevelem~ (d. miqelaZe)
mayurebels Teatri da misi mniSvneloba sruliad
mariam CubiniZe
73
gansxvavebuli kuTxiT warmoudgina. mkiTxvelis
yuradRebas ipyrobs ukve werilis saTauri: `ra iqneba
CvenTvis qarTuli Teatri?~ (esec erT-erTi Jurnalisturi
xerxi, romelic qarTul JurnalistikaSi sxva saintereso
magaliTebiTac gamovlinda). avtori Tavis publicistur
nawerSi aRniSnavs, rom g. erisTavis Teatris daarsebis
wlebSi naklebi raodenobiT iyideboda ̀ saTamaSo qaRaldi~,
iklo loTobam, sisxlis samarTlis danaSaulmac, rasac
`mevele~ Teatrs ukavSirebs da miiCnevs, rom is zneobis
amaRlebis erT-erTi umTavresi saSualebaa.
werili im mxrivaa saintereso, rom masSi Jurnalistis
mier statistikuri monacemebis codnas vxvdebiT. am
periodSi qarTveli publicistebi TavianT naSromebSi
ukve xSirad da mizanmimarTulad iyeneben statistikur
monacemebs, romlebic `maTTvis ZiriTadi mamtkicebeli
sabuTia~.5 am SemTxvevaSic, avtori mimarTavs mas Teatris
sazogadoebriv mniSvnelobaze sasaubrod. rogorc
vxedavT, qarTuli saTeatro Jurnalistika sociologiur
kvlevebsac ki iyenebs, rodesac mudmivmoqmedi dasis
Seqmnis aucileblobaze wers.
publicistikis da zogadad, imdroindeli qarTuli
JurnalistikisTvis damaxasiaTebel kidev erT formas
vxvdebiT `ciskarSi~ (1865 w., #4) es aris piradi
werilebi, romlebic zogjer sakmaod mdare xarisxis
iyo da ubralod, gverdebis Sesavsebad iyenebdnen. maTze
`Tergdaleuli~ kritikulad aRniSnavda, rom, `Cveni
`ciskari~ Seiqmna foCtis magierio~.6 Tumca, arsebobda
gamonaklisebic da am Janrmac dagvitova ramdenime
saintereso nimuSi saTeatro JurnalistikaSi. erT-erTi
swored zemoaRniSnuli werilia _ ucnobi avtoris,
miwerili Zmisadmi, romelic saqarTveloSi ar imyofeba
da ainteresebs qarTuli Teatris ambavi. adresatis
interesebis sferodan gamomdinare, cxadia, rom avtoris
werili piradi mimoweris farglebs sagrZnoblad
qarTuli saTeatro Jurnalistika da mayurebeli
74
dascildeba. rodesac werils gavecnobiT, mivxvdebiT, rom
avtorma es forma Segnebulad airCia, raTa amiT odnav
mainc Seerbilebina is mkacri toni, rasac igi mkiTxvelis
mimarT gamoTqmul sayvedursa da mosazrebaSi amJRavnebs.
erTgvari sociologiuri dakvirvebis elementebs es
werilic Seicavs. garda amisa, aqve vxvdebiT avtoris
mier qarTveli mayureblis `cnobieri~ xasiaTis codnas.
saqme exeba maT mier italiuri operiTa da rusuli
speqtaklebiT gadaWarbebul dainteresebas. werils
epigrafad qarTuli andaza aqvs wamZRvarebuli, romelic
garkveul miniSnebas ukve gvaZlevs mis problematikaze:
`mamis suli maminacvlisas ficulobdao~, _ ambobs
qarTuli andaza. avtori, romelic mayureblis am
pozaze saubrobs da ar erideba mis mxilebas, movlenis
saboloo SefasebaSi daundobelia: ̀ qarTuli warmodgenis
ukadrisoba qarTvelisgan aris Tavis masxrad agdeba~.7
es sityvebi asmagad mwvave da mniSvnelovani xdeba,
Tuki gaviTvaliswinebT qarTuli sazogadoebis aseTive
damokidebulebas qarTuli literaturisa da enis
mimarT.
italiuri operis da rusuli Teatris mimarT
qarTvelTa interess, ramdenime wlis Semdeg Tavis
statiaSi sxvagvar Sefasebas aZlevs `anCisxatisubneli~
(p. umikaSvili) da mas mayureblis esTetikuri
moTxovnilebiT xsnis. sxva avtorebisgan gansxvavebiT, igi,
ase vTqvaT, mayureblis mxares irCevs da miiCnevs, rom
pirvel rigSi, jer Teatri unda dadges saTanado doneze,
raTa daimsaxuros mayureblis yuradReba: ̀ Cveni mayurebeli
publika xedavs italiur operas, rusul speqtaklebs,
Tvali da yuri sakmaod gaxsnili aqvs. Tu gindaT, rom
dasacinari ar gaxdeT, maSasadame, imaT dasakmayofileblad
warmodgenis gaumjobesebaa saWiro~.8 aseT SemTxvevaSi
avtors mayurebeli ukve sxva `ganzomilebaSi~ gadahyavs.
marTalia, iribi formiT, am werilSic mTavari Teatria,
mariam CubiniZe
75
`misi ukeT mowyoba~, magram erTi SexedviT (an erTi
wakiTxviT), mayurebeli TeatrisTvis Tavis mniSvnelobas
grZnobs. amjeradac, mas imas ki ar Seaxseneben, rom Teatri
misi sulieri Tu gonebrivi aRzrdisTvis aucilebelia
da a. S. aramed, mas ukve Tavad Tvlian angariSgasawev
movlenad. es ki mkiTxvelze magiurad moqmedebs.
miuxedavad imisa, rom `droebas~ da mogvianebiT
daarsebul Jurnal `mnaTobs~ bevr sakiTxze da, maT
Soris, Teatrzec xSirad gansxvavebuli mosazrebebi
hqondaT (rac araerTxel gamxdara maT Soris polemikis
gamarTvis mizezi), cxadia, arsebobda sakiTxebi, raSic isini
erTsulovanni iyvnen. Cven mier zemoaRniSnul werils
moyva n. avaliSvilis naweri Jurnal `mnaTobSi~, sadac is
mayureblis mniSvnelobaze agrZelebs saubars. werilSi,
saTauriT `Teatris mniSvneloba~ avtori gansxvavebuls
TiTqos arafers ambobs, _ wers Teatris saganmanaTleblo
mniSvnelobaze; magram aq aRsaniSnavia werilis dasawyisSi
avtoris minaweri: ̀ vuZRvni Cvens mowinave sazogadoebas~,9
Tumca statiidan gamomdinare, Cven mivxvdebiT, rom es
ar aris sazogadoebis mxolod garkveuli (`mowinave~)
nawilisadmi mimarTuli sityvebi. werili ekuTvnis
mTlianad qarTvel xalxs da gajerebulia maTdami
loialuri ganwyobiT. es kontrasti (minawersa da
werilis Sinaars Soris) mkiTxvels TiTqos samomavlod
axali cxovrebis wesze dafiqrebas sTavazobs _ geqnebaT
Teatri? maSin Tqven sruli ufleba gaqvT mowinave
sazogadoeba gerqvaT. es erTgvari gamowvevaa.
rogorc davinaxeT, pirvelma qarTulenovanma Jurnal-
gazeTebma Tavidanve miaqcies yuradReba Teatris
mayureblis kulturis Camoyalibebas. pirvel etapze Cven
ufro xSirad iseTi xasiaTis werilebs vxvdebiT, sadac
avtorebi sazogadoebisTvis Teatris mniSvnelobaze
msjeloben, Tumca mogvianebiT davinaxavT, rom ukve TviTon
mayurebeli xdeba aranakleb mniSvnelovani.
qarTuli saTeatro Jurnalistika da mayurebeli
76
amjerad, Cven mokled mimovixileT is ramdenime werili,
sadac avtorebi uSualod mayureblis problemas ayeneben.
es qarTuli saTeatro Jurnalistikis mxolod erTi
sferoa im mravalTagan, romelTa Rrma da Tanmimdevrulma
Jurnalisturma kvlevebma sabolood safuZveli Cauyara
qarTul profesiul Teatrs.
1. ix.: m̀olaybe~. `salaybos furceli~, Jurnali `ciskari”, 1858, #1.
2. ix.: i. beriZe. Jurnali `ciskari”, 1858. #10.
3. ix.: d. baqraZe. `wigni miwerili redaqtorTan”, Jurnali
“ciskari”, 1861, #3.
4. ix.: `Tergdaleuli”. `axali ambebi”, Jurnali `ciskari”, 1862,
#6.
5. al. kalandaZe. `narkvevebi qarTuli Jurnalistikis
istoriidan”,1965, gv. 209.
6. `Tergdaleuli”. Jurnali `ciskari”, 1862, #4.
7. `qarTuli warmodgena TbilisSi”. Jurnali `ciskari”, 1865,
#4.
8. `anCisxatisubneli”. `feletoni”, gazeTi `droeba”, 1869,.
#40.
9. n. avaliSvili. `Teatris mniSvneloba”.,Jurnali `mnaTobi” ,
1869, #7-8.
mariam CubiniZe
79
Tanamedrove evropuli Teatri
naSromebi ibeWdeba programis xelmZRvanelis rekomendaciiT
statiis stili daculia
programis xelmZRvanelebi _ Tamar bokuCava
80
guram kokaia
magistraturis II kursi
vsevold meierholdis reJisoruli
Ziebebi 1902-1906 wlebSi
1896 wels momavalma didma reJisorma vsevold
meierholdma Caabara moskovis filarmoniis saswavlebelSi,
vladimer nemiroviC-danCenkos samsaxiobo jgufSi.
mogvianebiT is gaxda moskovis samxatvro Teatris
msaxiobi.
samxatvro TeatrSi moRvaweobis dros, meierholdi ar
iziarebda Teatris naturalistur, realistur, ganwyobiT
esTetikas. is werda, rom samxatvro Teatrs ori saxe
hqonda: naturalisturi da ganwyobis. naturalizmi
Teatrma meiningelebisgan aiRo, romlebic zustad
asaxavdnen piesaSi mocemul garemos. Teatri iqceoda
avtoris sityvebis ilustratorad. ganwyobis Teatri
a. p. Cexovis SemoqmedebasTan iyo dakavSirebuli. misi
ganwyobis saidumlo enis ritmSi mdgomareobda. ganwyobis
Teatris Seqmna garkveulwilad Cexovis TeatrSi aqtiurma
muSaobam ganapiroba. `Tolias~ dadgmis dros, ganwyobas
Semsruleblebis musikaluroba qmnida, romelTac
gaTavisebuli hqondaT Cexovis poeziis ritmi. moskovis
samxatvro Teatris esTetikur principebs meierholdi ar
iziarebda da amitom is samxatvro Teatridan wavida.
1901-1902 wlebSi meierholdTan erTad samxatvro
Teatris dasi datoves: roksanovam, saninma, koSeverovma,
mixailovskim, luCininma, abesalamovma, principarma. isini
wavidnen ruseTis samxreT provinciaSi, daba xersonSi da
1902 wlis 22 seqtembers meierholdis xelmZRvanelobiT
Seudgnen saTeatro moRvaweobas. xersonis Teatris
msaxiobi f. k. lazarevi ixsenebda, rom meierholdi
artistebs Tavisi muSaobis stiliT itacebda. aZlevda
maT SemoqmedebiT Tavisuflebas da exmareboda rolis
SeqmnaSi.
81
meierholdis miswrafeba axali ideebisadmi naTlad
gamoCnda franc fon Sentanis piesis, `akrobatebis~
dadgmiT. es piesa man msaxiob n. a. bukeviCis daxmarebiT
Targmna da gamosca Tavisi reJisoruli miTiTebebiT. am
piesis sareJisoro SeniSvnebi SemorCenilia meierholdis
arqivSi da daTariRebulia 1903 wlis ianvriT.
`akrobatebis~ moqmedeba xdeboda cirkis msaxiobebis
sagrimioroSi. scenis iataki maRla unda yofiliyo
aweuli siTbos SesanarCuneblad. perspeqtivaSi, ukana
fonad, unda yofiliyo mayurebeli, an namdvili, an
daxatuli. kedlebze gakruli iqneboda sxvadasxva
sareklamo afiSa. aseve iqneboda kedelze mimagrebuli
zari eqvsi RilakiT, romelic sxvadasxva Rilakze
TiTis daWerisas sxvadasxvanairad aJRerdeboda. pirvel
moqmedebaSi scenaze xelovnuri qaosi unda yofiliyo.
scenaze miyril-moyrili iyo cxvirsaxocebi, fexsacmelebi,
TeTreuli, qudebi, qolgebi. meore moqmedebaSi scena
lagdeboda da yvelaferi Tavis adgils ubrundeboda.
mTavar gmirs, kloun landovskis meierholdi Tavad
TamaSobda. klounis qaliSvils TamaSobda e. munti,
dasis wamyvani qali msaxiobi. landovskis ecva klounis
namdvili kostumi. TiTqmis yvela SemsruleblisTvis
axali kostumi Seikera. xersonis gazeT `samxreTSi~,
speqtakls reJisoruli Sedevri uwodes.
meore sezonSi dasi datova koSeverovma. meierholdma
jgufs saxeli gadaarqva da Seqmna `axali dramis
amxanagoba~. am periodSi ruseTSi moRvaweobdnen
simbolisti poetebi: bloki, briusovi, balmonti. es
ukanaskneli ambobda, rom realistebi yovelTvis ubralo
damkvirveblebi iyvnen, simbolistebi _ moazrovneebi.
simbolizms SeeZlo gaego azris axali mniSvneloba.
simbolizmis siom samxatvro Teatris karic SeaRo
da scenis farda aaSriala. stanislavski moskovSi da
meierholdi xersonSi erTnairad fiqrobdnen simbolizmze.
v. nemiroviC-danCenkoc simbolizmSi xedavda CixSi Sesuli
82
Teatris gadarCenis saSualebas. is werda, rom Cexovis
sayvarelma, Tavmdabalma, liriulma gmirebma daasrules
Tavisi arseboba. ̀ mxatis~ naturalizmis krizisi naTlad
gamoCnda 1902 wels dadgmul speqtakl `wyvdiadis
Zalasa~ da 1903 wels dadgmul `iulius keisarSi~.
stanislavskim scada simbolisturi piesebis dadgma.
1904 wels man dadga meterlinkis ̀ brmebi~, ̀ upatiebelni~,
`iq SigniT~. misTvis advili ar iyo konceptualurad
gansxvavebul `axal dramaze~ muSaoba. mas sWirdeboda
damxmare, romelic dramis axal principebSi gzas
gaukvalavda da aseTi meierholdi iyo. mxatis samxatvro
xelmZRvaneli meierholdze werda, rom ipovna is, vinc
sWirdeboda da romlis muSaobac da moRvaweobac mis
ocnebebs emTxveoda.
1905 wlis pirvel maiss nikalaevis gazeTSi daibeWda
cnoba imis Sesaxeb, rom meierholdis `axali dramis
amxanagoba~ Sedioda samxatvro Teatris SemadgenlobaSi,
misi filialis saxiT, meierholdis xelmZRvanelobiT.
studia `mxati~ kvleviT laboratorias warmoadgenda,
sadac profesionali msaxiobebi muSaobdnen. stanislavskis
TqmiT, studiis devizi winsvla, xolo mizani _ axali
dramatuli formebis Zieba iyo. mxatvrebad studiaSi
muSaobdnen: sapunovi, sudeikini, denisovi, ulianovi,
gugunava, golsti, kompozitorad _ ilia saci.
studiaSi sruli Tavisufleba sufevda. meierholdma
daiwyo moris meterlinkis piesaze `tentaJiles
sikvdili~ muSaoba. am piesaze muSaobisas Tavdapirvelad
Camoyalibda statikuri Teatris principebi, romlebic
scenaze figurebis ganlagebis axlebur xerxebs
efuZneboda. reJisori msaxiobebs ise ganalagebda,
TiTqos monumentur bareliefebsa da freskebs qmnida. am
piesaze muSaobam reJisors saSualeba misca musikisa da
plastikis saSualebiT personaJebis Sinagani dialogi
gamoevlina. mas saSualeba mieca moqmedebis mistikuri
da logikuri maxvilebi SeeerTebina. masTan obieqturi
guram kokaia
83
cxovrebis nacvlad, win wamovida misi subieqturi aRqma
da swored es gansazRvravda simbolistur Teatrs.
meierholdis gaTvliT Seqmnil atmosferos unda daepyro
mayurebelTa darbazi. misTvis Teatri iyo taZari, misi
moRvaweebi _ qurumebi, mayureblebi _ morwmuneebi.
msaxiobi yvelas Tvalwin unda Cavardnliyo eqstazSi
da wmindanis roli etvirTa. meierholdi meterlinkSi
did yuradRebas uTmobda sxvadasxva xmaursa da xmas.
iswrafvoda ritmulobisken. Tu samxatvro TeatrSi
msaxiobisTvis mTavari iyo gadmoeca misi personaJis
yovelwamieri gancdebi, meierholdTan mTavari iyo saerTo
toni, saerTo JReradoba.
Semoqmedebis am etapze, meterlinkis piesaze muSaobis
dros, meierholdma uaryo maketi da gadavida dekoraciis
eskizze. am dadgmaze muSaobdnen mxatvrebi: n. sapunovi
da s. sudeikini. mxatvrebs xelT hqondaT speqtaklis
reJisoruli gadawyveta, romlis mixedviTac isini
Sesabamis ferTa harmonias qmnidnen. meierholdi werda, rom
maketis xelSi trialiT, isini xelSi Zvel, naturalistur
Teatrs aTamaSebdnen, romlis ganadgurebac maT surdaT.
`tentaJiles sikvdilis~ didi nawili Suasaukuneebis
sasaxleSi mimdinareobda. misi dekoraciis awyobas didi
dro sWirdeboda da amitom, maT pirobiTi sasaxle gaakeTes.
dekoraciaSi iyo daxatuli ukana foni, xidi, xeivani.
saqusari Txel gamWvirvale qsovilze (tiuli) iyo
daxatuli. sudeikinma gaakeTa I-III moqmedebis dekoracia,
sapunovma _ II-IV moqmedebisa. maT namuSevarSi mTavari
iyo feri, harmonia, koloriti, ferTa gama. am yvelafers
mogvianebiT meierholdi impresionistuls uwodebs.
`tentaJiles sikvdilis~ dekoracia mwvane-lurj tonSi
iyo gadawyvetili. mas harmoniulad erwymoda ilia
sacis musika. meierholdi cdilobda mieRwia msaxiobis
TamaSis ritmulobisTvis, scenis erTiani sivrculi da
feradovani gadawyvetisTvis. gaCnda statikuri uZravi
Teatris koncefcia. artistebi aCvenebdnen ara adamianis
vsevold meierholdis reJisoruli Ziebebi 1902-1906 wlebSi
84
moZraobis asls, aramed Senelebuli musikis TanxlebiT
piesis sulis moZraobas. plastika eyrdnoboda moZraobis
musikalur ritms da ara cxovrebiseuls. daZabul
momentebSi msaxiobebi uecrad SeSdebodnen. reJisori
artistebisgan skulpturul gamomsaxvelobas iTxovda.
gaCdnen cocxali Zeglebi da bareliefebi. scenis win iyo
gamWvirvale qsovilis (tiuli) farda da mayurebeli mis
miRma xedavda scenaze mimdinare moqmedebas. es farda
iZleoda idumalis, ararealuris STabeWdilebas. saqusarze
exata zRva da kldeze mdgari cixe-simagre. meierholdma
scenis ukana foni avanscenasTan axlos moswia. speqtaklSi
pirobiTi Jesti, faqtobrivad, ritualuri iyo. nel-nela
yalibdeboda stilizaciis principi.
`Sluksa da iauSi~, sadac ludovikoebis epoqa unda
eCvenebinaT, mxatvarma ulianovma ramdenime saxasiaTo
detaliT mianiSna masze: pirvel moqmedebaSi sasaxlis
karibWe naCvenebi iyo patara, mrgvali kariT, romelzec
zemoT brinjaos patara amuris qandakeba iyo damagrebuli.
samefo saZinebeli warmodgenili iyo specialurad
gadidebuli sawoliT. krinolini, pariki, msaxiobis
kostiumi, _ dekoraciis ferebSi iyo gadawyvetili.
meierholdma fsiqologizms omi gamoucxada da
wminda formis ZiebaSi yuradReba dauTmo plastikas,
ritms, Jestis gamomsaxvelobas, gansakuTrebulad
teqstis kiTxvas. is werda, rom naturalisturi Teatri
ar icnobda plastikis xibls, ar aiZulebda msaxiobebs
evarjiSebinaT sxeuli. mas miaCnda, rom Tu `antigones~
an `iulius keisris~ dadgmas moisurvebda, jer maTSi
arsebuli musika unda gaegona.
meierholdi axali tipis Teatrs qmnida.
stanislavskisTvis mTavari iyo msaxiobis Sinagani teqnika,
xasiaTis Tavisebureba, fsiqologia. meterlinkze muSaobis
dros Camoyalibda im esTetikis principebi, romelTac
meierholdi msaxiobebs Txovda. es iyo civi kiTxva
Tavisufali vibraciisa da motirali intonaciisgan.
guram kokaia
85
is Tavisufali iyo daZabulobisgan. sityva ise unda
gaJRerebuliyo, rogorc wylis wveTis xma Rrma WaSi
Cavardnisas. ar unda yofiliyo boloebis gagrZeleba,
wamRereba, Sinagani TrTola da mRelvareba unda arekliliyo
Tvalebze, tuCebze, intonaciaze. es ar unda gamoxatuliyo
mkerdSi xelis cemiT, rogorc es sxva TeatrebSi xdeboda.
Sinagani emociebi dakavSirebulni unda yofiliyvnen
garegan formasTan. scenaze ar unda yofiliyo swrafi
saubari nevrasTeniuli notebiT. meierholdi sityvas,
grZnobis gadmocemis saukeTeso saSualebad ar miiCnevda.
kargad, daxvewilad naTqvami sityva ar niSnavda azrs.
mas rixard vagneris magaliTi mohqonda argumentad da
ambobda, rom sulieri daZabulobis gadmosacemad vagneri
orkestrs iSveliebda da mxolod msaxiobis Sesruleba
ar hyofnida. rogorc vagneri iyenebda orkestrs, ise
vsevold meierholdi iyenebda plastikur moZraobas.
Tvlida, rom msaxiobisTvis aucilebeli iyo plastikuri
statikuroba.
1905 wels stanislavskim, Tavisi azriT warumatebeli
muSaobis gamo, studia daxura. meierholdi mixvda, rom jer
axali msaxiobi unda aRezarda da Semdeg unda daesva mis
winaSe axali saSemsruleblo amocanebi. briusovi werda,
rom studia realizmisgan gaTavisuflebas cdilobda.
masSi iyo ufro meti plastika, vidre realobis baZva.
arc dekoracia iyo realisturi. saubari yovelTvis
musikis fonze midioda. reJisorisa da msaxobebis teqnika
erTmaneTs ar emTxveoda. sadac mTavrdeboda reJisoruli
mignebebi, iq iwyeboda msaxiobTa tradiciuli TamaSi da
naTlad Canda, rom cudi msaxiobebi TamaSobdnen.
studiaSi muSaobis dros, meierholdi iswrafvoda
pirobiTi Teatrisken. mas surda TeatrisTvis daebrunebina
is pirvelqmnili JReradoba, rac mas dabadebidanve hqonda.
reJisuris xelovnebaSi igi or ZiriTad models gamoyofda.
orive oTx ZiriTad Teatralur elements efuZneba. esenia:
dramaturgi, reJisori, msaxiobi da mayurebeli. pirvelia
vsevold meierholdis reJisoruli Ziebebi 1902-1906 wlebSi
86
`Teatri _ samkuTxedi~. am SemTxvevaSi samkuTxedis zeda
wveroSi dgas reJisori, qvemoT ki avtori da msaxiobi.
mayurebeli am oris xelovnebas, reJisoris gavliT iRebs,
anu _ reJisori am sistemaSi mTavar poziciaze dgas. aseT
SemTxvevaSi reJisori gvTavazobs ama Tu im piesis miseul
xedvas, gaazrebas. muSaobs speqtaklze manam, sanam sasurvel
Sedegs ar miaRwevs. es hgavs orkestrs, sadac diriJori
aris wamyvani. meierholdi ambobda, rom orkestrs SeuZlia
daukras mravaljer Sesrulebuli nawarmoebi diriJoris
gareSe. marTalia Sesruleba ar iqneboda srulyofili,
magram musika mainc gaiJRerebda. msaxiobebs ki yovelTvis
sWirdebaT reJisori. is mayurebels mxolod reJisoris
Canafiqris gacnobiT ver moizidavs. is mayureblis
yuradRebas mxolod maSin daimsaxurebs, Tu Tavis TavSi
gaaerTianebs avtors, reJisors da aCvenebs sakuTar Tavs
scenidan. es faqti ganasxvavebs Teatrsa da orkestrs.
meore models `pirdapiri Teatri~ hqvia. am
modelSi Semadgeneli komponentebi erT wrfeze Semdegi
TanamimdevrobiT arian ganlagebulni, _ avtori, reJisori,
msaxiobi, mayurebeli. am modelSi reJisori da dramaturgi
erTmaneTSi arian Serwymulni, xolo msaxiobi am modelis
wamyvan figuras warmoadgens.
`mxatidan~ meierholdi peterburgSi wavida. iq man
gaicno Tanamedrove xelovnebis warmomadgenlebi: viaCeslav
ivanovi, bloki, sologubi, andrei beli... g. Culkovi werda,
rom simbolisturi Teatri ukve momwifebuli iyo.
saWiro iyo mxolod gambedavi reJisori, romelic mas
ganaxorcielebda.
1906 wlidan meierholdi dadgmis procesSi mTel
scenasa da darbazs iTvisebs da Tavisi Sexedulebebis
Sesabamisad iyenebs. es poltavis Teatris scenidan
iwyeba, romelzec manipulaciebis gakeTeba advili
iyo. meierholdi speqtakls Teatraluri Senobis
yvela kuTxemde Slis. poltavis ufardo speqtaklma
meierholds dekoraciis Seucvlelobis idea gauCina.
guram kokaia
87
amiT is inarCunebda samoqmedo adgilis erTianobas.
zogjer meierholdi mayureblis TandaswrebiT cvlida
dekoracias.
am dros rusul simbolizmSi Teatris bunebis
Sesaxeb ramdenime gansxvavebuli mosazreba gamoikveTa.
andrei belis azriT, drama misteriidan wamovida da
isev misteriasTan unda dabrunebuliyo. viaCeslav
ivanovi samoedno Teatrs emxroboda. rusuli
Teatraluri simbolizmis gamarjvebad SeiZleba
CaiTvalos meierholdis mier vera komisarJevskaias
TeatrSi dadgmuli `da beatrisa~, `adamianis cxovreba~,
`balaganCiki”. meierholdTan, Teoriuli Sexedulebis
mxriv, axlos iyo briusovi, romelmac 1902 wels dawera
statia `arasaWiro simarTle~ da es statia daexmara
reJisors daenaxa gansxvaveba `mxatsa~ da sakuTar Tavs
Soris. briusovi ambobda, rom xelovneba ar iyo mxolod
cxovrebis anarekli.
gardatexa moxda 1906 wlis 22 noembers meterlinkis
`da beatrisas~ dadgmiT. es iyo vera komisarJevskaias da
meierholdis saukeTeso erToblivi naSromi imave msaxiobis
TeatrSi, peterburgSi. komisarJevskaia pirvelad Sevida
yovelgvari kaprizebis gareSe reJisorul speqtaklSi da
gamoavlina axali SesaZleblobebi. speqtakli beatrisaze
agebuli da msaxiobze awyobili iyo. meierholdi mixvda
Tu rogor esmoda komisarJevskaias ansambluroba. is
maSin eTanxmeboda am princips, roca danarCenebi mis
garSemo iyvnen gaerTianebulni. speqtaklis mxatvari
s. sudeikini iyo. Ria vercxli, gobelenis Zveli oqro,
joto, botiCeli qmnidnen scenis gaformebas. speqtaklis
warmatebis mTavari mizezi albaT iyo is, rom reJisorisa
da dramaturgis idea daemTxva erTmaneTs. reJisoris,
msaxiobis, dramaturgis saTqmeli iyo mwuxareba darRveuli
harmoniulobis gamo da amisgan gamaTavisuflebeli
saswaulis molodini. speqtaklSi didi yuradReba masis
organizebas hqonda daTmobili.
vsevold meierholdis reJisoruli Ziebebi 1902-1906 wlebSi
88
1906 wlis 30 dekembers komisarJevskaias TeatrSi
aCvenes ori speqtakli, meterlinkis `wminda antonius
saswauli” da blokis `balaganCiki”. meterlinkis piesis
gadawyvetas reJisori marionetebSi eZebda. am speqtaklis
Semdeg meierholds xSirad abralebdnen, rom mas msaxiobebis
marionetebiT Canacvleba surda. marionetebs artistze
sando masalad ganixilavda Tavad meterlinki.
blokis `balaganCikiT~ simbolizmSi gaCnda erTgvari
antiburJuaziuli groteski. am speqtakls skandali
mohyva. misi dadgma saetapo iyo meierholdisTvis. masSi
Semodis maskaradis, niRbebis, karnavalis Tema, romelic
yovelTvis itacebda mas. `balaganCikSi~ gaixsna scenis
siRrme, marjvena da marcxena kulisebi Caiketa cisferi
tiloTi, ukana fonad cisferi tilo daikida da Seiqmna
mTlianad cisferi sivrce. scenaze idga patara Teatri
Tavisi Semadgeneli nawilebiT (xaraCoebiT, fardiT,
suflioris ormoTi, portalebiTa, padugebiT, arlekiniT,
kalosnikebiT.). mayurebeli xedavda rogor icvleboda
patara Teatris dekoraciebi. patara Teatris rampis win
datovebuli iyo patara adgili avtorisTvis. moqmedeba
iwyeboda barabnis xmiT. iwyeboda musika da mayurebeli
xedavda rogor ikavebda sufliori Tavis adgils. roca
patara Teatris farda ixsneboda, mayurebeli samkedlian
pavilions xedavda. rampis paralelurad idga grZeli
magida, romelTanac isxdnen mistikosebi. erTi kari iyo
marcxniv, meore _ SuaSi, marjvniv _ fanjara. fanjris
qveS iyo mrgvali magida grimis qoTniT da oqros skamiT,
romelzedac piero ijda. mistikosebis magida Savi fardiT
iyo dafaruli, romelic iatakze eSveboda. mayureblebi
mistikosebis mxolod tanis zeda nawils xedavdnen.
roca mistikosebs ramis eSinodaT isini Tavs xridnen da
mxolod biusti Canda scenaze. isini manekenebs hgavdnen.
`balaganCikis~ mxatvari iyo n. sapunovi. roca avtori
gamodioda patara Teatris scenaze, mas mistikosebi
iWerdnen da iZulebiT gahyavdaT scenidan. roca piero
guram kokaia
89
monologs amTavrebda, misi magida da skami zemoT
adioda da mis nacvlad svetovani darbazis dekoracia
Camodioda. scenaSi, roca niRbebi Semorbodnen yviriliT
_ `lamprebi~, statistebi kulisebidan yofdnen mxolod
xels, romelSic lamfebi lamprebi eWiraT. Teatrma
amiT mayurebels uTxra, rom mas ar rcxvenoda imis,
rom is Teatri iyo. gamJRavnda pirobiToba. speqtaklis
gadawyveta reJisors STaagona blokis remarkam, sadac
ewera, rom `kulisebidan gamosuli xeli iWerda avtors
sayeloTi~. meierholdi am speqtaklSi pieros rols
TamaSobda. speqtaklma mayureblis araerTgvarovani
Sefaseba daimsaxura, zogi yviroda da ustvenda, zogs ki
Zalian moewona. ̀ balaganCikis~ kompozitori iyo kuzmini.
Tavad piesis avtors Zalian moewona Tavisi nawarmoebis
meierholdiseuli gaazreba.
simbolisturi Teatri meierholdisTvis iyo
gardamavali rgoli pirobiTi Teatrisken. simbolisturi
Teatri, garkveul wilad, dakavSirebuli iyo fsiqologiur
TeatrTan. masSi SenarCunebuli iyo `meoTxe kedeli~.
SenarCunda siCume da scenuri suraTi, romelic
fantastikur samyaros gviCvenebda. siCumes meterlinki
grZnobebis gamoxatvis saukeTeso saSualebad miiCnevda.
scenaze ararealuris CvenebiT mizanscenebi aRar hgavda
cxovrebiseul scenebs. arc saubari, Jesti da poza iyo
cxovrebidan aRebuli.
cota xnis Semdeg, meierholdis SemoqmedebaSi gamoCnda
leonid andreevi, romlis piesebic Zalian axlos iyo
simbolistur TeatrTan da maTSi eqspresionistuli
notebic Canda. andreevi cdilobda kosmiuri da
maradiuli simbolizmis ideebi rusuli realobisTvis
daekavSirebina. man Semoitana alegoriebi. misi `adamianis
cxovreba~ iyo axali sityva simbolizmSi. 1907 wels
meierholdma daiwyo `adamianis cxovrebis~ repeticiebi.
am piesis repeticiebi paralelurad midioda moskovis
samxatvro TeatrSi. `balaganCikis~ msgavsad, aqac
vsevold meierholdis reJisoruli Ziebebi 1902-1906 wlebSi
90
reJisorisTvis piesis gasaRebi gaxda dramaturgis remarka:
`yvelaferi ise, rogorc sizmarSi.~ meierholdma mTeli
scena nacrisfer tiloSi gamoawyo. piesis personaJis,
viRac nacrisferSis monologi srul sibneleSi midioda.
mere nel-nela inTeboda sinaTle da Canda divani,
romelzec moxucebi isxdnen. mTel speqtaklSi sinaTlis
erTi patara wertili iyo, romelic scenis sxvadasxva
nawils anaTebda da mxolod msaxiobi da is aveji Canda,
romelzedac Semsrulebeli ijda. iqmneboda STabeWdileba,
rom scenaze uxilavi kedlebi iyo aRmarTuli. avejsa
da rekvizits udekoracio speqtaklSi ufro didi
mniSvneloba mieniWa. mayurebeli xedavda divnis konturs,
svets, bufets, savarZels, karadas da danarCens Tavis
fantaziaSi qmnida. msaxiobebi qandakebebs hgavdnen da
maTi grimi saxis nakvTebs gamokveTda. meierholdi werda,
rom axali Teatris ZiebaSi mTavari ar iyo ferweruli
fonis Seqmna da masze msaxiobebis, rogorc bareliefebis,
ise ganlageba. `adamianis cxovrebas~ ar hyavda mxatvari.
misi funqciebi meierholdma SeiTavsa. bloki `adamianis
cxovrebas~ meierholdis saukeTeso speqtaklad
miiCnevda.
am periodSi meierholdis esTetikuri principebis
mixedviT Seqmnili Teatri, naturalisturisgan gansxvavebiT,
ar iswrafoda mizanscenebis mravalferovnebisken. misi
mTavari amocana iyo xazis floba, kostiumebisa da
jgufebis Seqmna. es Teatri Tavisi statikurobiT ufro
dinamikuri iyo vidre naturalisturi Teatri.
Мейерхольд Всеволод Эмильевич. Статьи, письма, речи, беседы. • Часть первая (1891-1917), Издательство «Искусство», Москва, 1968.К. Рудницкий. • `Режиссёр Меиерхольд”, академия наук СССР, институт истории исскуств, министерства культуры СССР, издательство `Наука”, Москва, 1969. SoTa samuSia. `rusul-qarTuli leqsikoni gramatikuli cnobariT~, • gamomcemloba `saqarTvelos macne~, Tbilisi, 2006.
guram kokaia
91
Tamar kamlaZe
magistraturis II kursi
absurdis drama da misi
warmomadgenlebi
(eJen ionesko)
absurdis drama XX saukunis 50-60-iani wlebis
frangul dramaturgiaSi warmoqmnili mimdinareobaa.
xSirad, saxelwodebis gamo, kamius egszistencialur
TeatrSi erevaT, rac uxeSi Secdomaa. Tumca, es Secdoma
albaT imiT aixsneba, rom swored egzistencialistma
kamium Semoitana `absurdis adamianis~ cneba Tavis
filosofiur werilebSi. am mimdimareobas, aseve,
avangardul da eqsperimentul Teatrsac uwodeben, zogjer
ki antiTeatrad da `ganqiqebis Teatradac~ (theatre de derision) moixsenieba. A
absurdis drama uaryofs realistur da angaJirebul
Teatrs.Aam mimarTulebis dramaturgebi miiCneven, rom
ideologiuri Teatri ideis mona xdeba, sadac xelovneba
meore planzea da win mxolod ideis vulgarizacia
modis, isini scenis realobisa da yoveldRiuri yofiTi
realobis gaigivebis winaaRmdeg ilaSqreben.
antiTeatrs Tavisi principebi axasiaTebs: Teatri
mxolod Teatrsave miemarTeba, msaxiobebi ki mxolod
piesis msvlelobisas arseboben, moqmedeba zRaprul,
sizmriseul, gamogonil samyaroSi mimdinareobs da ar
emorCileba drosa da sivrceze tradiciul warmodgenebs.
ar arsebobs aranairi, simboluri logikac ki, romelic
gaaerTianebs azrs da mis gamomxatvel simboloebs.
sityvebi da sagnebi sruli avtonomiiT sargebloben,
metyveleba kargavs sakomunikacio funqcias da sasceno
obieqti xdeba, gansakuTrebiT mniSvnelovania e. w.
`metyvelebis krizisi~. absurdistebis azriT, sityvebs,
xSirad, SecdomaSi SevyavarT, radgan maTi mniSvneloba
92
garemoebis mixedviT icvleba, amitom avangardul Teatrs
aRar swams metyvelebis, enis, igi upiratesobas Jestebsa
da moZraobas aniWebs.
axali Teatraluri mimdinareobis warmomadgenlebze
ZiriTadi gavlena alfred Jarim, antonen artom da
siurealistebma moaxdines. Jaris `mefe ubu~ absurdis
dramis uSualo winamorbedad aris miCneuli. aq personaJebi
gaupirovnebelia, maT ganzrax ar aqvT raime saxis
fsiqologiuri maxasiaTeblebi, specialuri niRbebiT da
`xmebiT~ arian aRWurvilni. gvxvdeba masis gamomxatveli
krebiTi personaJebic. artos naSromSi `Teatri da
misi oreuli~ fsiqologia da morali uaryofilia
da dialogebi azrs ar atareben. mTavaria ara teqsti,
aramed Jesti da xma. siurealizmisagan antiTeatrma
sizmriseuli sivrcisadmi miniWebuli mniSvneloba,
metyvelebis sakomunikacio funqciis uaryofa, alogizmi
da asociaciuroba gadaiRo.
saxeli `absurdis Teatri~ martin eslinis wignidan
wamovida, romelic avtorma 1962 wels gamoaqveyna. eslinis
wignSi absurdistTa saxeliT erT jgufSi is Tanamedrove
dramaturgebi gaerTiandnen, romlebic cdilobdnen Tavisi
sigiJe, Relva, ocneba Tu msoflmxedveloba avangarduli
formis axal dramaturgiul samyaroSi gadaetanaT. am
moZraobis wamyvani figurebi arian: eJen ionesko, semuel
beketi, Jan Jene, artur adamovi da harold pinteri. Tumca,
zogierTi maTgani ar eTanxmeboda am gansazRvrebas da
miaCnda, rom misi Semoqmedeba sruliad damoukidebel
fenomens warmoadgenda, TiToeuli maTgani dainteresebuli
iyo gamoexata Tavisi individualuri xedva msofliosa
da samyaros Sesaxeb. Tavisi xelovnebis specifikis
gamosaxatavad, isini sxvadsxva gansazRvrebas mimarTavdnen,
magaliTad iseTebs, rogoricaa antiTeatri an axali
Teatri. absurdistTa jgufSi, xSirad sxva dramaturegebic
moixseniebodnen: tom stopardi, artur kopiti, fridrix
Tamar kamlaZe
93
durenmarti, fernando arabali, edvard olbi da sxvebi.
xandaxan, absurdis periods 1920-30 wlebis
avangarduli eqspeqrimentebis periodsac ukavSireben,
Tumca, cxadia, rom misi fesvebi ufro Rrma warsulSi
midis. samyaros absurdulobis gancda berZnul dramaSic
SeiZleba aRmovaCinoT, absurdis niSnebs Sua saukuneebis,
aRorZinebis epoqisa da barokos dramaturgTa SemoqmedebiT
xelwerasa da msoflaRqmaSic vxvdebiT.
XIX saukunis dramaSi absurdis esTetikis
msgavsi mxatvruli modelirebis elementebi ibsenis,
gansakuTrebiT ki strindbergis piesebSi SeiniSneba.
Tumca, absurdis Teatris namdvili winamorbedi alfred
Jaris `mefe ubu~ iyo, `Tojinebisa da monstrebis
piesa~ `ubu roi~, romelSic mefe ubus miTologiuri,
groteskuli figura Seiqmna. kidev erTi adamiani, vinc
absurdis winamorbedad ganixileba – luiji pirandeloa,
gansakuTrebiT misi `avtoris maZiebeli 6 personaJi~.
pirandelo namdvili eqsperimentatori gaxldaT, surda
dramaturgiuli realizmis meoTxe kedeli gaerRvia.
absurdis dramaturgiis formirebaze udidesi zegavlena
moaxdina jeims joisis cnobierebis nakadis meTodma da
franc kafkas eqspresionizmma.
absurdis Teatris dRevandeli forma II msoflio
omis Semdgomi fenomenia. Jenes `msaxuri qalebis~ pirveli
warmodgena parizSi 1947 wels Sedga. ioneskos `qaCali
momRerali qali~ da adamovis adreuli piesebi 1950 wels
warmoadgines. beketis `godos molodinSi~ 1952 wels
daidga. aRsaniSnavia is garemoeba, rom yvela es warmodgena
parizSi gaimarTa. raRa Tqma unda, parizi absurdis Teatris
samSoblos warmoadgens. aseve ucnauri da mniSvnelovania isic,
rom absurdisti dramaturgebi, ZiriTadad, sxva qveynebidan
arian safrangeTSi Camosulebi: beketi – anglo-irlandielia
da safrangeTSi frangul enaze wers, ionesko – naxevrad
frangi, naxevrad ruminelia, adamovi – rus-amerikeli, mxolod
absurdis drama da misi warmomadgenlebi (eJen ionesko)
94
Jenea frangi, aq dabadebuli da gazrdili.
absurdis warmomadgenelTa Soris semuel bekets
gansakuTrebuli adgili ukavia, misi `godos molodinSi~
XX saukunis saukeTeso piesad aris aRiarebuli. beketi
yvelaze metad poetia, `godos molodinSi~ da `TamaSis
dasasruli~ udavod misi dramaturgiuli da poeturi
Sedevrebia. `mSvenieri dReebi~, `krepis ukanaskneli
Canaweri~ da ̀ ori moqmedeba sityvebis gareSe~ brwyinvale
da Rrma poetur suraTebs warmoadgens. aseTive
poeturobiT xasiaTdeba radio piesebi: ̀ nacari~, ̀ sityvebi
da musika~ da `CanCqeri~ – maT Tanabrad idumali Zala
aqvT.
Cveulebriv, klasikur piesebSi personaJebi
damajerebelni da fsiqologiurad motivirebulni arian.
aseTi piesa logikur dialogzea damyarebuli, aqvs
dasawyisi, Sua nawili da dasasruli, absurdistuli
piesis personaJi ki umotivacio qmedebebiT xasiaTdeba.
zogierTi absurdistuli piesis dialogi, TiTqosda,
saerTod suleluria da uazro bodvaSi gadadis, es
piesebi yovelTvis TviTneburi wertilidan iwyeba da
aseve TviTneburad sruldeba. es nawarmoebebi dascinoda
yvela im standartebs, romelsac Cveulebrivi drama
saukuneebis manZilze misdevda.
absurdis dramis erT-erTi umniSvnelovanesi
warmomadgeneneli, irlandieli dramaturgi, semuel
beketia, romelic absurdis dramasTan mWidro kavSirSia.
mis savizito baraTad piesa `godos molidinSi~ iqca.
beketis Semoqmedeba, ZiriTadad, adaminis arsebobis mimarT
pesimisturi damokidebulebiTaa cnobili, Tumca, es
pesimizmi mis piesebSi xSirad iumors ukavSirdeba da
sabolood ganqiqebis saxes iRebs. beketis Semoqmedebas
adamianis samyaroSi arsebobis uazrobis gancda mudam
Tan sdevs. adamiani dabadebisTanave absurdisTvisaa
ganwiruli da es qmnis tragizms: `Tqven miwaze xarT
Tamar kamlaZe
95
da amas aRaraferi eSveleba~ – ambobs piesa `TamaSis
dasasrulis~ protogonisti saxelad hami.
adamianTaAurTierTdamokidebulebisa da adamianuri
arsebobis tragizmi `godos molodinSi~ mTeli
radikalurobiT warmogvidgeba. scenazea ori mawanwala
– vladimiri da estragoni, romelnic ukacriel adgilas,
erTi xis qveS, Tavadac ar ician ratom, mistikuri
personaJis, vinme godos gamoCenas elodebian, romelic
arc arasodes unaxavT, ar ician vin aris, da arc is
ician, saerTod mova Tu ara igi. epoqa, adgili, vinaoba
piesaSi saerTod ar arsebobs, mTeli intriga mxolod
molodinSia. personaJebs situaciaze zemoqmedebis moxdena
ar SeuZliaT, amitomac maT uazro molodins dasasruli
ara aqvs. usasrulo molodinis mdgomareoba adamianis
yofierebis sayovelTao absurdulobas gadmoscems. magram,
miuxedavad amisa, rogorc hami ambobs: `unda gagrZeldes,
yvelaferi unda gagrZeldes~. am gamonaTqvamis azri imaSia,
rom sazrisi unda eZebo, eZebo yvelafris miuxedavad.
beketis piesebis umravlesobaSi metyveleba moSlilia
da sakomunikacio mniSvneloba dakarguli aqvs, aq mTavari
amocana kontaqtis SenarCunebaa, Tundac uazrod. magram
frazis damTavreba, personaJTa uamravi replika raime
informacias ar iZleva da arc dialogs anviTarebs. ase
iqmneba tragizmiT savse komikuri situaciebi. piesaSi
saerTod gaugebaria ra, ratom da risTvis xdeba. or
mawanwala personaJs erTmaneTis meti aravin hyavT,
erTmaneTs ver itanen, Tumca uerTmaneTodac ar SeuZliaT,
mxolod godos molodini aerTianebT da elian mas
saidanme, risganme, vinmesgan, aqedan an iqedan, mimarTulebas
mniSvneloba ar aqvs. isini mxolod godos molodinSi
arseboben, romelic SeiZleba saerTodac ar arsebobs, mis
gareSe ki veraviTar gadawyvetilebas ver miiReben, Tavis
mokvlisac ki. maTi fiqriT, godo mgoni SabaTs apirebs
mosvlas, moxucebma ki ar ician ra dRea dRes, kviris
absurdis drama da misi warmomadgenlebi (eJen ionesko)
96
dasawyisi Tu dasasruli, dilaa Tu saRamo, sizmaria Tu
cxadi, dari Tu avdari. arc is ician, godos risTvis
elodebian da ra unda sTxovon mas. albaT, isini, yofis
absurdulobisagan gaqcevas da Tavis daRwevas vinmeze
CaWidebiT cdiloben, mxsnels sruliad Seugneblad da
Seucnoblad elodebian.
semuel beketis SemoqmedebaSi metyveleba absoluturad
fuWia, radgan azrs ar atarebs, magram, meore mxriv,
mniSvnelovania, radgan mniSvnelobis iluzias qmnis.
semuel beketTan erTad, SeuZlebelia ar aRvniSnoT, aseve
absurdis dramaturgis, eJen ioneskos umniSvnelovanesi
wvlili absurdis dramis ganviTarebasa da aRorZinebaSi.
warmoSobiT rumineli, frangi dramaturgi da mwerali,
absurdis dramis ubadlo warmomadgenelia. mSoblebis
usaxsrobis gamo, ionesko dasTan erTad, safrangeTis erT-
erTi soflis mcxovrebis ojaxSi izrdeboda. es periodi
mwerlis mexsierebaSi yvelaze bednier wlebad darCa.
axalgazrda mwerals mamasTan konfliqti hqonda, radgam
mama Svilis literaturiT gatacebas ver egueboda,
amis gamo ionesko dedasTan brundeba rumineTSi, sadac
ojaxdeba da paralelurad wers leqsebs, romanebs da
literaturul kritikas. 1938 wels, mas Semdeg, rac
rumineTi germaniasTan erTad, ruseTis winaaRmdeg oms
iwyebs, mwerali kvlav safrangeTSi brundeba da amjerad,
aq sabolood rCeba.
1948 wlidan, piesiT ̀ qaCali momRerali qali~, ioneskos,
rogorc dramaturgis karieris aRmasvla iwyeba. 1950 wels
piesas scenaze dgamen da is kritikosTa yuradRebasac
ipyrobs. am periodSi ionesko safrangeTis moqalaqeobas
iRebs. Semdgom wlebSi ionesko piesebs `gakveTili~ da
`Jaki, anu morCilebas~ wers, ris Semdegac, mas, absurdis
dramis umniSvnelovanes warmomadgenlad aRiareben. 1953
wels ioneskos piesebis pirveli krebuli gamodis, ori
wlis Semdeg misi piesebi sazRvargareT pirvelad idgmeba.
Tamar kamlaZe
97
1957 wels iwereba ̀ martorqa~, novela, romelSic avtori
Sovinisturi patriotizmisa da rasizmis gavrcelebis
winaaRmdeg gamodis da romelic, simbolurad, alJiris
oms ukavSirdeba. Semdgom, es novela piesad gadakeTda,
misi pirveli warmodgena diuseldorfSi Sedga, radgan is
safrangeTisaTvis Zalzed delikatur sakiTxs exeboda.
germaneli mayurebeli masSi nacizmis kritikas xedavs,
frangebic amasve dainaxaven, roca `martorqa~ avtoris
samSobloSic daidgmeba.
ioneskos, faqtobrivad, sizmriseuli, ocnebiseuli
situaciebi gadaaqvs scenaze da am ocnebaSi realisturi
Teatris xerxebi TiTqmis aRar gamoiyeneba. sizmrebSi ar
aris logika, isini asociaciebiT viTardeba.
1970 wels eJen ionesko ukve aRiarebuli dramaturgia
da mas safrangeTis akademiis wevrad irCeven. sicocxlis
bolo periodSi, ionesko romanis JanrSic cdis beds da
1973 wels wers romans `martosuli~.
ionesko Tavis nawarmoebebs Tavidanve antipiesebs
uwodebs da maT tonalobis ganmsazRvrel iseT saTaurebs
aZlevs, rogoricaa: komikuri drama (`gakveTili~),
tragikuli farsi (`skamebi~), fsevdo drama (`movaleobis
msxverplni~). dramaturgi Tavis groteskul farsebsa
da alegoriebSi gacveTil salaparako enas, Stampur
gamoTqmebs kicxavs da dascinis, gangeb qmnis gaugebar da
uazro winadadebebs da Cveulebrivi yofiTi situaciebi
saaSkaraoze gamoaqvs, maT komikuri warmodgenis iersaxes
aZlevs, igi arsebul sazogadoebaSi adamianTa martoobas,
sicarieles da absurdul yofas gviCvenebs. misi piesebis
ZiriTadi Temaa metyvelebis komunikaciuri funqciis
uqonloba. scenaze sityvis adgils, xSirad, sagnebi ikavebs:
mag. `skamebSi~ gacocxlebuli da amoZravebulia skamebi.
esaa erTgvari moZravi arqiteqtura, magram moZraoba aq
ara sicocxlis, aramed sikvdilis niSania. scena carieli
skamebiT ifareba da isini adamianebs Telaven, romlebic
absurdis drama da misi warmomadgenlebi (eJen ionesko)
98
arsebobis absurdulobiT welSi arian moxrilni, am
araraobas metyvelebis krizisi aZlierebs. ionesko
metyvelebas angrevs da masTan erTad im siyalbes, rasac
metyveleba gadmoscems. sityvebi erTmaneTs wminda
fonetikuri asociaciebiT uerTdeba. sityva, romelic
uvargisi gaxda, gaqra da adgili siCumes, simartoves,
sicarielesa da absurdulobas dauTmo. adamianis
martosulobis, cxovrebis absurdulobis Tema ioneskos
TiTqmis yvela piesaSia.
piesaSi `martorqa~ sagrZnobi gardatexa xdeba,
sadac ukve dramatul metyvelebas garkveuli azri aqvs
micemuli, es ukve uazrobis Teatri aRaraa da pirveli
SemTxvevaa, roca ionesko piesas qvesaTaurs aRar aZlevs,
e. i. antipiesidan piesaze gadadis. avtori acxadebda, rom
TeatrisaTvis saWiro sqemas miagno da rom, sabolood,
klasikuri Teatris momxrea. misi azriT, avangardis
Teatris mowodebac swored amaSia: aRmoaCino arqetipebi,
ganaaxlo gamomsaxvelobiTi formebi. Tumca, eJen ionesko,
mainc aris da iTvleba absurdis Ddramis ugvirgvino
mefed, dasavleTis samyaroSi is modernistuli ̀ absurdis
Teatris~ erT-erT dammaarseblad da beladad miaCndaT.
dramaturgma absurdis dramas mTeli rigi piesebi
miuZRvna, ramac es mimdinareoba metad ganaviTara da
maRal safexurze aiyvana.
piesa `gakveTili~ dawerilia 1951 wels. avtorma
nawarmoebi Tavidanve gansazRvra, rogorc komikuri drama
da absurduloba TviT adamianTa urTierTobaSi aCvena,
_ roca erTi adamiani meores Trgunavs. maswavlebeli,
romelic zogadad mowodebulia imisaTvis, rom adamians
aswavlos, moswavle gogonas gonebas unadgurebs.
piesis dasawyisSi TiTqosda zrdili admiani, nel-nela
transformirebas ganicdis da ampartavani, uxeSi, despoti,
maniaki xdeba. moswavle gogo ki Tavidan sakmaod
xalisiani, uzrunveli personaJia, piesis msvlelobaSi ki
Tamar kamlaZe
99
dabneul, daSinebul bavSvad gadaiqceva, bolos ki iseTi
daTrgunulia, yovelgvari aRqmisa da raimes SegrZnebis
unars kargavs. am SemTxvevaSi, maswavlebeli azrovnebas
ansaxierebs, romelic moralurad spobs adamians.
maswavlebeli Tavis fsevdomecnierul `WeSmaritebebs~
gadmoscems, sadac TandaTan logika qreba, sityvebi azrs
kargavs, ena ki – Tavis mniSvnelobas. adamianis sulieri
wameba Zaladobis pirdapiri aqtiT mTavrdeba, gaSmagebuli
maswavlebeli moswavles klavs. gamodis azrovnebam
mokla adamiani.
amgvarad, ionesko yovelgvari gonebrivi sawyisis
uaryofamde midis. adamianis damokidebulebebs gamoxatavs,
raRac uCinari Zalebisadmi, romelsac igi absurdul da
auxsnel moqmedebamde mihyavs. piesaSi avtori arsebuli
epoqis mmarTvel klasis racionalizms, azrovnebis kults
da saerTod azrovnebas dascinis, radgan azrovnebiT
samyaros absurdul arss ver miswvdebi.
fsevdodrama `movaleobis msxverplni~ eJen ioneskom
1953 wels dawera. rogorc avtori ambobda, piesis
amosaval wertilad im samyarom ubiZga, daxuTul
miwisqveSa sapyrobiles rom hgavs, sadac yvelaferi
erTmaneTs anadgurebs, sadac keTilSobilur rwmenas
amofarebulni adamianisadmi ukidures siZulvils
niRbaven. piesaSi naCvenebia, rom Tavisi movaleobis brmad
Semsrulebel dogmatikoss, mzamzareul ideologias
daqvemdebarebuls, modadqceul formulebsa da daReWil
WeSmaritebas amofarebuls ZaluZs adamianis sastik
mwvaleblad, moZaladed da mkvlelad iqces. aseTia piesaSi
policiis inspeqtori, romelic viRac malos eZebs.
misdami mindobil gamoZiebas fanatikosis sijiutiTa da
jalaTis sisastikiT asrulebs, msxverpli ki ubralo,
xelmocaruli dramaturgi Suberti aRmoCndeba.
inspeqtori misgan im adamianTan nacnobobis aRiarebas
iTxovs, romelic sabralo dramaturgs arasodes unaxavs.
absurdis drama da misi warmomadgenlebi (eJen ionesko)
100
piesa `gakveTilis~ personaJis, maswavleblis msgavsad,
dasawyisSi moridebuli, Tavaziani da lamis morcxvi
policieli gamoZiebis msvlelobaSi uxeSi, despoti,
sadisti adamiani xdeba da acxadebs, rom is jariskacia,
ubralo instrumenti da aRuSfoTeblad awamebs Suberts.
sikvdilis win policieli Tavs ̀ movaleobis msxverplad~
acxadebs.
Suberti erTgvari meamboxea, arsebuli reJimiT
ukmayofilo, radgan awuxebs, rom rekomendacia yovelTvis
brZanebad iqceva xolme, xolo winadadebebi moulodnelad
mkacri kanonis saxes iRebs. sapirispiro personaJia misi
coli madleni, romelic policiis inspeqtors gavs
da kanonis dacvasa da inspeqtoris dawyebuli saqmis
bolomde miyvanas moiTxovs. piesa cxoveluri RrialiT
mTavrdeba: ̀ ReWe! ylape! ReWe! ylape!~. finalSi ki madleni
acxadebs: `Cven yvelani movaleobis msxverplni varT~.
mTeli piesa SegviZlia dogmatizmis despotizmSi
gardasaxvisa da tiraniad qcevis simbolur gamoxatulebad,
azrovnebaze dogmaturi sistemis damRupvel moqmedebad
gavigoT. avtori am Zaladobriv sistemas yvela arsebul
politikur reJimSi xedavs, acxadebs, rom politikuri
sistema adamianis daTrgunvis formaa, mas Tavisuflebas
arTmevs, paikad aqcevs, aiZulebs ama Tu im ideologiis
mza formulebis mqadageblad iqces. piesaSi ar aris
moqmedebis Tanmimdevruli da logikuri ganviTareba,
aris mxolod daglejili, erTmaneTTan daukavSirebeli
epizodebi. Tavis mniSvnelobas ena aqac kargavs. sityvebi
arafers gamoxataven da personaJebisagan damoukideblad
arseboben. ioneskos samyaro absurdis, koSmaris,
moulodnelobebis samyaroa. ufro da ufro vrwmundebiT,
rom realizmi yalbi da irealuria, mxolod warmosaxvaa
WeSmariti.
ori adamianis sruliad gaucxoebuli urTierToba,
uazro kamaTi da nabodvari winadadebebi, piesaSi `orTa
Tamar kamlaZe
101
bodva~ kidev ufro mZafrad Cans. isini col-qmari arian.
piesaSi dialogi sruliad alogikuria. dasawyisSi
colq-mari kusa da lokokinas igiveobaze kamaTobs, coli
amtkicebs, rom radgan kus javSani aqvs da lokokinas ki
niJara, radgan orive Tavis saxlebSi imaleba da orive
Zalian nela dadis, maSasadame ku da lokokina erTi
da igivea – es sruliad absurduli logikaa. kaci da
qali erTmaneTs mimarTavs, esaubreba, magram dialogi
Sinaarss an raime datvirTvas sruliad moklebulia,
isini erTmaneTTan gaucxoebulni arian, erTad cxovroben,
magram orive martoa sakuTar TavTan darCenili.
absurdis piesebis struqtura standartuli piesis
epizoduri struqturisagan radikalurad gansxvavdeba,
yvelaferi moZraobs wreze, ar viTardeba, erTsa da
imave wertilze iwyeba da sruldeba. Sinaarsi, xSirad,
gaugebaria, dialogebi araviTar azrs ar atarebs.
absurdis samyaroSi adamianis arsebobas mniSvneloba
da daniSnuleba ar gaaCnia da yvelanairi komunikaciac
darRveulia. logikuri konstruqcia da argumenti
sityvis iracionalurobisa da alogikurobisaken iZleva
gzas da saboloo daskvna aris dumili. am Teatraluri
stilis mizania, aCvenos msoflio, sadac adamiani marad
martoa, masTan aravinaa, man Tavad unda moipovos Tavisi
adgili metafizikur samyroSi.
Martil Esslin. “The Theatre of the Absurd”, “Pinguine Books” • published by the “Pinguine Group”, 1991.semuel beketi. “godos molodinSi”, Jurn. “xomli”, #8, 1972.• eJen ionesko. “gakveTili”, Jurn. “ciskari”, #7, 1989.• “movaleobis msxverplni”. Jurn. “xelovneba”, #7-8, 1998.•
“orTa bodva”. Jurn. “mnaTobi”, #3-4, 2004.•
absurdis drama da misi warmomadgenlebi (eJen ionesko)
102
naTia cqvitaia
magistraturis II kursi
rihard vagneri _ `poeti da moazrovne~
rihard vagneri erTi-erTi yvelaze gamoCenili
germaneli kompozitoria, genialuri niWis musikosi,
romlis Semoqmedebam didi kvali datova evropuli
musikaluri xelovnebis istoriaSi. SeiZleba iTqvas,
rom germanul musikaSi, beThovenis Semdeg, ar yofila
aseTi gaqanebis, gabeduli SemarTebis, titanuri,
novatoruli CanafiqrebiT aRsavse sxva kompozitori,
romelic ase daJinebiT ibrZoda sakuTari miznebis
ganxorcielebisaTvis.
vagnerisa da misi musikaluri dramis irgvliv azrTa
sxvadasxvaoba arsebobda. erTi mxriv, hyavda momxreebi,
romlebic aRiarebdnen mas ara marto musikosad, aramed
poet-dramaturgad, moazrovned, xelovnebis filosofos-
Teoretikosad; meore mxriv, misi mowinaaRmdegeni ar
iziarebdnen kompozitoris saopero reformatorul
ideebs da zogi uaryofda kidec mis sakompozitoro niWs.
am SemTxvevaSi, albaT, swori pozicia iqneboda, kargad
SeeswavlaT vagneris, rogorc musikaluri, ise Teoriuli,
nawarmoebebi da jerovnad SeefasebinaT misi genialuri niWi,
ostatoba, Rirseulad daefasebianad misi musika da aseve
Rirseulad SeefasebinaT misi nawarmoebebis (musikaluri
da Teoriuli) ideur-mxatvruli Rirebulebebi.
vagneris SemoqmedebiTi saxe yuradRebas ipyrobs
moRvaweobis universalurobiT. is iyo ara marto didi
kompozitori, aramed poeti da dramaturgi - yvela
sakuTari operis teqstebis avtori, Tavisi drois udidesi
diriJori, musikaluri kritikosi da publicisti, Tavisi
xelovnebis Teoretikosi. mravalricxovan literaturul
nawarmoebebSi igi exeboda filosofiur sakiTxebs da maT
Tavis mxatvrul amocanebTan mWidro kavSirSi ayenebda.
103
amdenad, rihard vagneris Semoqmedeba sainteresoa ara
mxolod musikis istoriisaTvis, aramed rogorc saerTod
xelovnebis, ise Tanamerove Teatris istoriisaTvis da
germanuli civilizaciisaTvis. vagnerma Seqmna xelovnebis
axali forma, musikaluri drama, romlis kanonebsac
vpoulobT mis kritikul TxzulebebSi, romlebic Seicavs
Seufasebel dokumentebs musikis esTetikisaTvis. Tumca,
vagneris musikaluri drama aranakleb mniSvnelovania
Teatraluri xelovnebis ganviTarebis kuTxiT.
rogorc yvela didma xelovanma, cxovrebis
mniSvnelobis maradiul problemaze dafiqrebulma
adamianma, man gvamcno Tavisi ideebi adamianis bedisweraze,
rogorc dramis simbolisturi formiT, aseve Teoriuli
Txzulebebis saSualebiT. erTi sityviT, is ara marto
musikosia, aramed dramaturgi, esTeti da moazrovne _
ase axasiaTebs germanel kompozitors anri liStanberJe
Tavisi wignis _ `rihard vagneri, rogorc poeti da
moazrovne~ SesavalSi.
vagneri daibada laifcigSi 1813 wels. is bavSobidan
iyo garemoculi Teatraluri atmosferoTi, garda amisa,
dainteresebuli iyo literaturiT, poeziiT, antikuri
samyaros istoriiT. misi kumirebi gaxldnen homerosi
da Seqspiri. vagneris yvelaze Zlieri musikaluri
STabeWidileba iyo karl maria veberis opera ̀ Tavisufali
msroleli~, romelic man, avtoris diriJorobiT,
drezdenSi moismina. laifcigSi beThovenis musikis
mosmeniT gancdilma STabeWdilebam gadaawyvetina musikosi
gamxdariyo. pirveli cdebi kopoziciaSi saorkestro
uvertiura da safortepiano piesebi iyo. vagnerma Caabara
laifcigis univeristetSi `musikis studentad~.
1833 wels vagneri misma Zmam, voitsbergis saopero
Teatris momReralma, Teatris qormaisteris Tanamdebobaze
samuSaod miiwvia. am periodSi iwyeba vagneris moRvaweoba
sxvadasxva saopero TeatrSi, germaniis patara qalaqebSi.
is swavlobda Teatris specifikas, sxvadasxva skolisa da
104
mimdinareobis operebs, momReralTa xelovnebas, aiTvisa
saopero Teatris Taviseburebani.
1833 wels viurcbergSi daiwera misi pirveli
opera `feriebi~ (karlo gocis zRapris `qali-gvelis~
siuJetze). 30-iani wlebis I naxevarSi is ukve wers
statiebs operis Sesaxeb, sadac saubrobs germanuli
operis da vokaluri xelovnebis krizisis Sesaxeb
(statiebi _ `germanuli opera~, `dramatuli simRera~).
1836 wels daiwera misi meore opera `siyvarulis
akrZalva~ (magdeburgSi). kenigsbergSi vagneri daqorwinda
mina planerze, msaxiob qalze da masTan erTad rigaSi
gaemgzavra. vagneris ocneba iyo parizi, sadac igi 1839
wels Cavida, magram imedgacrueba ganicada. parizma ar
moutana mas SemoqmedebiTi warmateba.
parizSi Seiqmna `rienci~ da `mfrinavi holandieli~,
agreTve uvertiura `fausti~ da ramdenime romansi.
40-ian wlebSi vagneri Cadis drezdenSi, sadac
saTaveSi udgeba saopero Teatrs. am wlebSi iqmneba
`tanhoizeri~ da `loengrini~ _ gmirul-rainduli
operebi. aq vagneri agrZelebs `mfrinav holandielSi~
dawyebul saopero reformis xazs, rac Semdeg niSnebSi
gamoixateba: legendarul-miTologiur siuJetSi,
calkeuli, dasrulebuli nomrebis did dramatul scenebad
gardaqmnaSi, romlebic erTmaneTs enacvleba, saopero
ariis monologad, xolo duetis dialogad qcevaSi, rac
saopero JanrSi dramatuli sawyisis gaZlierebas iwvevs,
aseve saorkestro ganviTarebasa da gaZlierebaSi, operis
simfonizaciaSi, laitmotivizmSi.
drezdenSi vagneri simfoniur orkestrsac
diriJorobda, gansakuTrebiT saintereso iyo beThovenis
IX simfoniis Sesruleba. vagneri bevrs werda _
musikaluri da politikuri Sinaarsis statiebs. 1848
wels monawileoba miiRo drezdenis revoluciaSi, ris
gamoc mas mTavrobisagan damalva mouxda da ferenc
listis daxmarebiT SveicariaSi gaixizna.
naTia cqvitaia
105
SveicariaSi vagnerma filosofiurad da Teoriulad
ganazogada SemoqmedebiTi amocanebi, romlebic daisaxa
saopero reformis mizniT da romlebic, nawilobriv, ukve
gadawyvetili iyo ̀ loengrinsa~ da ̀ tanhoizerSi~. es iyo
Sromebi `xelovneba da revolucia~ da `opera da drama~,
sadac Rrmavdeba xelovnebaTa sinTezis idea. vagneri
Tavis musikalur dramas `momavlis dramas~ uwodebda.
misi wignis ZiriTadi arsi imaSi mdgomaroebs, rom musika,
romelic operaSi gamosaxvis saSualeba unda iyos, monad
iqca, xolo drama, romelic mizani unda iyos _ saSualebad.
am TvalsazrisiT, vagneri gansakuTrebiT akritikebs
italiur da frangul operebs. misi azriT, poezias ar
SeuZlia iyos srulyofili drama. mas sWirdeba kavSiri
musikasTan, magram musikasTan Serwyma yovelgvar poetur
siuJets ar SeuZlia. musikaluri dramis safuZvelia miTi,
_ istoriis dasawyisi da dasasruli. igi moklebulia
yovelive SemTxveviTs, gamoxatavs maradiuls da amitom
yvelaze srulad da organulad erTiandeba musikasTan.
rodesac musika da drama erT mTlianobad iqceva,
swored es iqneba momavlis xelovneba. musikaluri da
dramatuli moqmedeba erTi mTliani nakadi unda iyos,
romelic dasrulebuli, calkeuli nomrebiT ar gawydeba.
ZiriTadi gamomsaxveli roli eniWeba orkestrs. man unda
gamoxatos is, rac ar ZaluZs sityvas, anu gaaRrmavos Jesti,
gamosaxos gmirTa gancdebi, winaTgrZnoba `gamoTqvas~
momavali qmedebisa. simfoniuri musikis melodiuri
Sinaarsi unda Sedgebodes mravaljer gameorebuli
motivebisagan _ laitmotivebisagan, romlebic axasiaTebs
dramis moqmed pirebs, bunebis movlenebs, sagnebs, adamianTa
grZnobebs. uwyveti simfoniuri ganviTareba, romelic
agebulia mokle laitTemebis monacvleobaze, warmoadgens
vagneriseul `usasrulo melodiebs~.
Tavis TavSi musikosisa da poetis gaerTianebiT,
vagnerma daayena sakiTxi dramaturgi-kompozitoris
xedvis ormagobaze dramisa da musikis Serwymis
rihard vagneri `poeti da moazrovne~
106
TvalsazrisiT da pirvelma Seqmna dawvrilebiTi da
zusti Teoria, Tu rogori unda iyos drama ̀ Cafiqrebuli
musikalur sulSi~. zogadad poeziisa da kerZod dramis
mizans adamianis sulis – `Sinagani adamianis~ gamosaxva
warmoadgens. misi grZnobebis, emociebis da analogiuri
emociebis sxvebSi gamowveva. poeziaSi es sityvis anu gonebis saSualebiT xorcieldeba. emociebi sityvebad
gardaiqmneba da mayurebeli maT kvlav emociebad gardaqmnis. Tumca, sawyis emociasa da sityvas Soris, romelic mis
niSans warmoadgens, ar arsebobs aucilebeli da bunebrivi
kavSiri. sityvas SeuZlia gadmogvces emociis – sixarulis,
sevdis mizezebi an gaaanalizos maTi moqmedeba, zustad
gansazRvros, ra garemoebebSi daibada es emocia, magram
Zala ar Seswevs gvagrZnobinos emocia Tavis TavSi. Cans,
poezia ar `gadmocems~ Tavdapirvel emociebs uSualod
msmenelis sulSi. is mxolod karnaxobs analogiur
emocias sityvis wyalobiT, romelic moqmedebs gonebaze,
Semdgom warmosaxvaze. sxva mxriv, ra aris musika? am
kiTxvas ar aqvs gansazRvruli pasuxi. musikas Seswevs
Zala grZnobebze uSualo zemoqmedebis gziT gamoiwvios
CvenSi Zalian Zlieri, magram ganusazRvreli, bundovani
emociebi. aqedan gamomdinare, vagneri askvnis, rom musika
aris zustad is adeqvaturi da uSualo gamoxatuleba
emociisa, romelic SeuZlebelia ipovo sityvaSi. am ori
dargidan yoveli maTgani erTi meoreSi poulobs WeSmarit
srulyofilebas. musikas, Tavis mxriv, sWirdeba sityvis
daxmareba saTqmelis gamosaxatad. sakuTar saSualebebs
mindobils, mas ar ZaluZs gamogviyvanos Cven ubralo
emociis bundovani mxaridan; es aris axlo da Zlieri xma,
romelic arxevs Cveni gulis yvelaze malul nawilakebs,
magram arafers ar eubneba Cvens gonebas. amitomac,
beTxovenma IX simfoniaSi, bolos, orkestris partias
SeuerTa adamianTa xma: man iwinaswarmetyvela, rom musikas
SeuZlia gaaCndes yvelaze maRali mniSvneloba, mxolod
poeziasTan kavSiriT. axla ki gasagebia, Tu rogor SeuZlia
naTia cqvitaia
107
gaerTianeba musikasa da sityvas lirikul dramaSi.
vagneris reforma srulad ar ganxorcielebula mis
operebSi, nawilobriv ki winaaRmdegobebic gamoiwvia.
bolo operebSi simfoniuri orkestris rolis gazrdam
gamoiwvia moqmedebis Sesusteba da statikuroba.
1848 wels vagners daebada idea Seeqmna musikaluri
drama germanul-skandinaviuri miTis mixedviT zigfridze.
1852 wels. dawera tetralogiis teqsti, romelic
oTxi operisagan Sedgeboda: `rkinis oqro~, `valkiriebi~,
`zigfridi~, `RmerTebis damxoba~. musika 20 wlis
manZilze iqmneboda da pirvelad Sesrulda baireiTSi,
1876 wels.
`zigfridze~ muSaobis periodSi man Sewyvita
tetralogiis wera da 1858-59 wlebSi dawera musikaluri
drama `tristani da izolda~, misi geniis erT-erTi
miRweva.
mas Semdeg, rac man miiRo nebarTva dabrunebuliyo
germaniaSi, 1861 wels, is miiwvies vaimarSi, listis
mier organizebul `sayovelTao germanuli musikaluri
kavSiris~ gaxsnaze. vagneri dasaxlda bibrisSi, md.
rainis sanapiroze da daiwyo muSaoba `niurnbergis
maisterzingerze~. 1872 wels fundamenti Caeyara
vagneris Teatrs baireiTSi, bavariis patara qalaqSi. 1874
wels daasrula musikaluri drama `RmerTebis damxoba~.
tetralogiis premiera Sedga 1876 wels baireiTSi. 1882
wels daidga misi bolo musikaluri drama `parsifali~.
vagneri gardaicvala 1883 wels veneciaSi.
vagneruli dramis SeswavlisaTvis da gagebisaTvis
saWiroa SeviswavloT vagneris filosofia da esteTika.
upirveles yovlisa, vagneris drama - filosofiuri an
umjobesia iTqvas, simbolisturia. es aris musikaluri
dramis bunebis logikuri Sedegi. simbolizmisa da
filosofiisaken midrekilebis gamo, xSirad akritikebdnen
kidec mas, radgan miiCnevdnen, rom ar aris gonivruli
poeziisa da filosofiis erTmaneTSi areva, poeturi
rihard vagneri `poeti da moazrovne~
108
azrovnebis Senacvleba civi da ganyenebuli tiradebiT
foierbaxisa da Sopenhaueris doqtrinebidan, vrceli
metafizikuri saubrebi, romlebic damRleli, mosawyeni
da Sinaars moklebulia mayureblisaTvis. msgavsi
kritikis avtorebi, sakuTar Tavs amxeldnen imaSi, rom
maT saerTod ar esmiT ara Tu vagneris Semoqmedebis
WeSmariti Rirebuleba, aramed ar aRiareben germanuli
poeziisaTvis damaxasiaTebel originalurobas: cocxali
saxisa da ideis Serwymas, xiluli da grZnobadi realobis
Serwymas idealur kanonTan, Serwyma, romelsac Zalian
xSirad vawydebiT goeTes poeziaSi an ibsenis dramebSi
(marTalia, sxva saxiT, Tumca aseve maRal doneze). goeTem
Seqmna sagnebis amgvari Semecneba da uwoda mas ganWvreta,
misi SexedulebiT, arsebiTad ganWvreta gulisxmobs
imas, rom yovel kerZo SemTxvevaSi davinaxoT saerTo
idea, romelsac es saxe sakuTar TavSi atarebs. vagneris
simbolizmi goeTes `Wvretas~ gavs, es aris idealuris
xilvis unari kerZo movlenaSi.
1848-1854 wlebis periodi ikveTeba, rogorc vagneris
inteleqtualuri da moraluri evoluciis erT-erT
yvelaze damaxasiaTebel etapi. 1848 wlamde is aRiarebs
maRal idealistur da Zlierad Seferil qristianul
pesimizms. 1854 wlis Semdeg is uwodebs sakuTar Tavs
Sopenhaueriseuli doqtrinis mimdevars, amtkicebs
adamianis mier yovelgvari warmavali survilebis
uaryofis aucileblobas da gvaswavlis, rom kacobriobas
SeuZlia mivides monaniebamde, netarebamde mxolod
yvelaferze uaris Tqmis, mwuxarebis saSualebiT. man
ipovna Sopenhaueris nawarmoebebSi Tavisi WeSmariti
azris sruli filosofiuri gamoxatuleba.
berZnul tragediaze saubrisas, vagneris SexedulebiT,
Tu gadavxedavT istorias, aRmovaCenT, rom sayovelTao
evoluciis ganmavlobaSi, kacobrioba erTxel ukve
amaRlda srulyofil mxatvrul nawarmoebamde, romelic
mTeli eris qmediTsa da STagonebul TanamSroblobas
naTia cqvitaia
109
eyrdnoboda. esqilesa da sofokles dros dramebi
savsebiT axorcielebs `komunisturi~ dramis im ideals,
romelzec ocnebobda da risi aRdgenac surda vagners
Tavisi TanamedroveebisaTvis da momavali TaobisaTvis.
es drama, upirvelesad, Tuki ganvixilavT mis masalas,
genialuri individuumis xelovnuri da subieqturi
qmnileba ki ar aris, aramed, garkveuli TvalsazrisiT,
nayofia artistisa da xalxis TanamSromlobisa, saTuTi da
didebuli yvavili TviT saberZneTis STagonebuli geniisa.
berZeni xalxis cxovrebaSi tragedias gansakuTrebuli
roli eniWeboda. igi warmoadgenda saberZneTis religiuri
idealis yvelaze srul mxatvrul gamoxatulebas. Tavisi
sawyisiT, iseve rogorc suliskveTebiT, is iyo WeSmaritad
religiuri aqti, SeiZleba iTqvas saberZneTis religiuri
istoriisaTvis gacilebiT mniSvnelovani, vidre taZrebSi
gamarTuli sakulto ceremoniebi.
sxva kuTxiT Tu SevxedavT, berZnuli drama warmoadgenda
ara marto xalxis TanamSromlobas, aramed xelovnebaTa
TanamSromlobas, urTierTxelSewyobas. sinamdvileSi,
gansxvavebuli xelovnebebi dakavSirebulia erTmaneTTan
mWidro ZafebiT da srulyofilebas miaRweven mxolod
guliTadi Tanxmobis, Sinagani SeerTebis Sedegad.
elinuri xelovnebis brwyinvale ayvavebis epoqas
mosdevs dacemis, gaTiSulobis era, dabneulobisa da
umisamarTo Ziebis ori aTasi weli. vagneris azriT,
amis mizezi iyo adamianis sulis saerTo evoluciaSi.
berZnul epoqaSi adamiani jer kidev Zalian axlos
aris bunebasTan. igi bunebas mxatvris TvaliT uyurebs,
keTili nebiT emorCileba gardauvalobis kanons, romlis
gamoxatulebac masSi instiqtia, igi jer kidev axlosaa
xalxis sulis udidesi Semoqmedebis pirvelyofil
periodTan, religiasTan, miTTan, bunebriv saxelmwifosTan,
enasTan. saukuneebTan erTad Sekruli mTlianoba, bunebrivi
adamiani rRvevas iwyebs. intuiciisa da instiqtis periods
gansjis periodi mosdevs. ganyenebuli azrovneba iswrafvis
rihard vagneri `poeti da moazrovne~
110
daeuflos adamians da amayad amaRldes grZnobaze.
ganWvretis nacvlad, igi aanalizebs. buneba, romelSic
igi adre aRiqvamda erTianobas, axla danawevrebulia da
sul ufro nawevrdeba umcires wvrilmanebamde. amgvarad
kosmogonia midis fizikamde da qimiamde, religia iqceva
Teologiad da filosofiad, miTi-istoriul qronikad,
bunebrivi saxelmwifo sawyiss aZlevs politikur
saxelmwifos da bolos, xelovneba iqceva mecnierebad
da esTetikad. yvela sferoSi bunebrivi adgils uTmobs
xelovnurs, mTlianoba-danawevrebulobas. amgvarma
evoluciam gamoiwvia mTeli da cocxali mxatvruli
nawarmoebis daqucmaceba. axla xelovnebis calkeuli
sferoebi (arqiteqtura, skulptura, mxatvroba, cekva,
pantomima, musika, poezia) cdilobs egoisturad, cal-
calke gabrwyindes da amasTan, iketeba amay da unayofo
martoobaSi.
`momavlis mxatvrul nawarmoebSi~ vagnerma
mimoixila sxvadasxva xelovnebis istoria da aCvena,
rom specializaciam, romelsac TiTqos xeli unda
Seewyo calkeul sferoTa ganviTarebisaTvis, maTi dacema
gamoiwvia. TanamedroveobaSi ki isini kvlav eswrafvian
erTmanTTan daaxloebas, raTa erTmaneTi Seavson.
vagneris ideebi evoluciis Sesaxeb, xelovnebis or
sferosTan: musikasTan da poeziasTan aris dakavSirebuli,
radgan swored es gaxlavT mTavari faqtori lirikuli
dramis mTlian nawarmoebSi.
masala, romliTac operirebs musikosi, _ bgeraa, bgeris
usazRvro niuansebi, misi simaRlis, tembris bunebrivi
gamoxatuleba. is usazRvro elferebi, romelic iZens
wminda emocias da grZnobas. bgeraTa sferos vagneri
okeanes adarebs, romelic usasrulobamde vrceldeba,
konkretuli sazRvrebis gareSe. maTi kanonia harmonia.
harmonia ganyenebuli mecnierebaa, bgeraTa urTierTSewyobis
Sesaxeb.
gavagrZeloT kompozitoris Sedareba: harmoniis
naTia cqvitaia
111
usazRvro okeane aerTianebs or kontinents. sinamdvileSi
cekva aZlevs musikas, ritms anu is warmoadgens
erTgvar wesrigs, kanons, romelic adgens moZraobaTa
Tanmimdevrobas droSi. meore mxriv, poezia musikasTan
Sexebis dros TviTneburad badebs melodias. xalxis
aracnobieri xelovneba yovelgvari mecnieruli kanonebis
gareSe da ucodveli instiqtis wyalobiT qmnis Tavis
ubralo simRerebs, sadac grZnoba bunebrivad, poeziisa
da musikis daxmarebiT, gadmoicema da leqsi TavisTavad
iSleba musikaSi.
vagneris kritikuli naSromebis umetesi nawili, maT
Soris yvelaze mTavari - `opera da drama~, daiwera im dros, rodesac mis gonebaSi mwifdeboda gegma saopero
nawarmoebisa `nibelungebis beWedi~. am ukanasknels
kompozitori musikalur dramad, upiratesad umaRlesi
mxatvruli formis ayvavebis safexurad miiCnevda.
SeiZleba iTqvas, rom `opera da drama~ tetralogiis
Teoriuli mimarTulebaa. aq vagneri iZleva dramatuli
siuJetis amorCevis miTiTebebs.
rogorc, zemoT aRvniSne, 1876 wels baireiTis
saopero Teatri gaixsna saopero ciklis `nibelungebis
beWedis~ premieriT, romelic 1876 wlis 13 agvistodan
17 agvistomde warmoadgines. baireiTis Teatri mdebareobs bavariis qalaq baireiTis
CrdiloeT nawilSi. emsaxureba ZiriTadad rihard vagneris
operebis dadgmebs baireiTis festivalis farglebSi.
Teatri aigo Tavad vagneris xelmZRvanelobiT, gotfrid
zemperis mier miunxenSi operis ganuxorcielebeli
Teatris proeqtis bazaze. Tanxa gamohyo mefe ludvig
II. Teatris Sida struqtura UuCveuloa, radgan
darbazSi ar aris galerea da aivani, xolo orkestri
ganlagebulia scenis qveS da uxilavia publikisaTvis.
interieri Seqminilia xisagan. garda amisa, darbazSi aris
akustikuri balansi orkestrsa da momRerlebs Soris,
rac SeuZlebels qmnis darbazSi arasaopero musikis
rihard vagneri `poeti da moazrovne~
112
Sesrulebas. ormagi prosceniumi vizualurad zrdis
scenas. vagneris remofrmatoroba, Teatris struqturul
agebulebaSic naTlad Cans.
msoflio Teatris istoriisaTvis rihard vagneri
aris umniSvnelovanesi figura da reformatori, maT
Soris Tanamedrove sadadgmo gamomsaxvelobisa da
uaxlesi Teatraluri tendeciebis planSi. misi swrafva
sinTezurobisaken, iqca swored `momavlis Teatris~
ganmsazRvrelad.
XX saukunis saTeatro kulturis SeswavlisaTvis,
vagneris Semoqmedeba kidev ufro mniSvnelovania
scenografiuli sivrcis axali gadawyvetis TvalsazrisiT,
romelsac kompozitorTan erTad Sveicareli musikosi,
mxatvari, reJisori-Teoretikosi adolf apia qmnida
(1862-1928ww.).
rogorc viciT, vagneri sulac ar agebda grandiozul
Senobas ganyenebuli Teoriebisagan. man Tavisi esTetikis
gamomuSavebiT sakuTar Tavs ki ar Seudgina programa,
aramed gonebas misca kvlevisa da sakuTari SemoqmedebiTi
warmosaxvis Semowmebis SesaZlebloba. igi upirvelesad
rCeba artistad. aqedan gamomdinare, vagneris SemoqmedebaSi
praqtika srulad gansazRvravs mis Teorias.
Анри Лиштанберже . Рихард Вагнер Как Поэт и Мыслитель. • http://www.zipsites.ru/books/rikhard_vagner_kak_poet_i_myslitel/joje belani. “me, rihard vagneri...”, “xelovneba”, 1974.• h• ttp://richard-wagner.ru/ http.://• traditio.ru/wiki/
naTia cqvitaia
113
avtorTa Sesaxeb
maia goSaZe _ xelovnebaTmcodnebis doqtori.
saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos
saxelmwifo universitetis asocirebuli profesori.
daamTavra SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos
universitetis Teatrmcodneobis fakulteti.
sxvadasxva dros, gamoqveynebuli aqvs publikaciebi
amerikuli, antikuri da renesansis dramaturgiis Sesaxeb.
amJamad muSaobs Temaze `variaciebi miTosur motivebze~.
tel: + 995 (32) 299 65 64
nino sanadiraZe _ xelovnebaTmcodneobis doqtori
saqarTvelos erovnuli muzeumi-eqspert specialisti
SoTa rusTavelis kinosa da Teatris saxelmwifo
universiteti
biznesisa da marTvis fakulteti – asocirebuli
profesori.
tel: + 995 5 (77) 78 91 78
el-fosta: [email protected]
114
THEATRE STUDIES
Maia Goshadze
NECROPHILIA BY PHROMESummary
The article “Necrophilia by Chrome” discusses to run off from the present motives in the Patrick Ziuskind, Anton Chekhov and Giorgi margvelashvili’s play “Cherries Garden.”
Article’s author’s idea is that the dilemma of to be or not to be, between life and death (by view Existential) choose between “un dead” results and “dead’ process is clear in to the chosen, - by hope or ask of the prized undead. Without praise less and without judge all being on the present, given, realization. It must be arise all its whole life with itself ability again to try discovered unsuccessfully in the same row.
It became hated physical tendency prized with “un dead” future, un received the motive without all giving rules life, always birth new of the creative physical agent, hopefuls, refused of the activates, afraid and hatred of the life.
Not wish to arise from the sleeping from the future morning; we can see Chehkov’s hero, in the play “Cherry garden” made by director Giorgi Margvelashvili. It may be really wishes to come back in the best inertial before the birth.
Right towards the present, such as humans’ leader physics tendency, - to love life or hate creative motive is realized in the different epochs being madden work.
ABOUT AUTHORArt History PhD Associate Professor of Shota Rustaveli Theatre and Film Georgian State University. Graduated from Shota Rustaveli Theatre and Film Georgian State University’s Faculty of Theatre Studies. She has had her articles on American, Ancient and Renaissance Drama published at various times. Currently she works on paper “Variations on mythical motives”Tel: + 995 (32) 299 65 64
115
CULTURE MANAGEMENT
Nino Sanadiradze
CULTURE PRODUCTS AND CULTURAL PRODUCTS SEGMENTATION
Summary
In the article briefly is examined essence of attitude of meaning culture and art products. The production of culture perspective focuses on how the symbolic elements of culture are shaped by the systems within which they are created, distributed, evaluated, taught, and preserved. Initially, practitioners of this perspective focused on the fabrication of expressive-symbol elements of culture, such as art works, scientific research reports, popular culture, religious practices and other parts of what are now often called the culture or creative industries. Marketing Culture and the Arts is a useful tool for anyone seeking to understand how marketing works within the cultural context and to familiarize themselves with the unique challenges posed by artistic products in the choice of marketing strategies.
Market segmentation is the division of a market into different groups of customers with distinctly similar needs and product/service requirements. Or to put it another way, market segmentation is the division of a mass market into identifiable and distinct groups or segments, each of which have common characteristics and needs and display similar responses to marketing actions. The market segmentation concept is related to product differentiation. If you aim at different market segments, you might adapt different variations of your offering to satisfy those segments, and equally if you adapt different versions of your offering, this may appeal to different market segments. Since there is less competition, your approach is less likely to be copied and so either approach will do.
In conclusion it can be seen that the cultural production is the process by which cultural products (including goods, artifacts, visual and experiential objects, services, and art forms) are created, transformed, and diffused in the constitution of consumer culture. In
116
this article we are interested in a specific class of cultural products, those that have artistic and aesthetic appeal. A central premise of the cultural production process is that culture itself is constructed and negotiated by cultural actors (producers, intermediaries, consumers) through interplay of symbolic and sensory modes of experience and their concomitant meaning systems in which the cultural actors are engaged.
ABOUT AUTHORDr. Associated professor of Shota Rustaveli Theatre and Film Georgian State University, Georgian National MuseumTel: + 995 (577) 78 91 78E-mail: [email protected]
117
UNIVERSITY’ Ph.D PROGRAM
THEORY AND HISTORI OF SCENOGRAPHY
Head of the Program: Prof. Ketevan Kintsurashvili
Lali GelashviliThird year PhD student
COSTUME PAINTING IN THE MOVIE “KETO AND KOTE”
Summary
The movie <<Keto and Kote>> was shot in 1948 after A. Tsagareli comedy « Khanuma » and Victor Dolidze opera «Keto and Kote»
Poplulation, tired with World War II, needed an entertaining movie. That is why, the Soviet Government allowed the Georgian film directors to shoot the musical comedy « Keto and Kote ». The present work describes what obstacles and difficuilties were overcome in order to make that very movie which we know.
« Keto and Kote » film direcotrs are Vakhtang Tabliashvili and Shalva Gedevanishvili . The movie is shot after Siko Pashalishvili screenplay. Music is composed by Victor Dolidze and Archil Kereselidze. The movie designer is Jozeph Sumbatashvili, costume designer – Parnaoz Lapiashvili. Other designers : Koteh Kvaliashvili, Evgenyi Machavariani and Khristesia Lebanidze.
The costume design is one of the signigicant components in the movie-making process. The film designer Parnaoz Lapiashvili did a tremendous job for each particular character for creation of artistical-historically justified as well as characteristical apparel. Parnaoz Lapiashvili is distinguished by his ability to harmonically merge pictorial art and constructive means. The costumes in the movie should have been merged by sketch and diversity of texture with interior, decorative environment and properties.
The action in the movie takes place in Tbilisi of the end of 19th and the beginning of 20th century. In the multinational city on the crossroad of Europe and Asia the motives and elements of the east
118
and the west weaved and it is not a surprise that this would have found its expression also in apparel. The designer had to learn lots of sources and then consider them. This was done brilliantly with his high professionalism by Parnazo Lapiashvili.
The designer could express in costumes the interests, habits of different social classes of the society and at the same time to maintain traditional details.
Parnaoz Lapiashvili’s cotumes are not mere costumes. They are means of expression of the style of life of Georgians with humor or irony of that epoch.
Each mise-en-scene of «Keto and Kote» is unique. The designer knows well in which time interval the characters are in different interiors, in nature. In case of designers the changes in environment and time is expressed in actors’ clothes, also in use of separate accessories and things.
The designer’s art in cinematography is distinquished by a specificity, which is well felt and considered by «Keto and Kote» designers. This is the reason why this movie is so interesting. The artistic characteristic features of designers were transfered into Cinematography: perception of dynamics, rhythm and movement. The designer seems to combine by editing the diverse urban scenes. In artistic reproduction of 19th century epoch the architectural background of old Tbilisi and Jozeph Sumbatashvili’s art played a great role.
Parnaoz Lapiashvili’s work for the movie is loaded with deep thinking and emotions, which is the result of the movie specific epoch and national individuality study, deep learning of ethnographic materials. That is why, one can feel so strongly the flavor of XIX century Tbilisi, fashion tendencies and real clothes transform into movie-costumes.
The artist conforms with success the contents of the movie and modern methods of cinematography of that period. In costumes created for the movie, he reaches the synthesis of texture technology and painting principles.To our mind, for all this there is one base – National culture, moving of artistic traditions into movie costumes, their styling and creating entire visual material, inner freedom.
In the movie Parnaoz Lapiashvili’s costume is active, when it shows the vivid dinamics of colors and also the dynamics of development of personage character. Colors in movement speak loud.
119
No matter what is the main purpose of costume for the character, for P. Lapiashvili each costume is a color, combination of colors, which in its way, creat a particular colourful range. Despite the movie is black and white, alongside with colourful correspondence of costumes, one can easily see the correspondence of different texture cloths. As for sctuctural correspondence of different cloths – especially for shooting – is not an easy task stemming out of cinema specificity. P. Lapiashvili can fulfill this task with ease.
If not “Keto and Kote”-s designers’ personal artistic abilities, transformed into the movie, keen perception of dynamics, rhythm and movement, the viewer would never become part of performance and its immediate participant.
This movie could stand the time because the artistic team made the viewers of all generation be a participant. One of the major roles in this artistic team belongs to designers. The close cooperation of film directors, cameramen and designers define the deep expression of platic language, creation of a life images of epoch and comical being.This helped greatly to poetic convey of esthetical conception of the movie.
120
DRAMA DIRECTION
Head of the Program: Prof. Giorgi Margvelashvili, Vasil Kiknadze
Nino LipartianiThird year PhD student
PHILOSOPHICAL POST MODERNISMSummary
Post Modernism era is an age of failed mankind with no more attempts to build up utopias or readjust the world. On a contrary, it tries to accept the world as it is, conform to it and furnish it with maximum comfort.
Shortly, it does not reflect one’s cruel idea, but an honest reaction upon the cynicism of modern history. It is not a stylish passion but an epoch establishing new style of public relations.We are predestined to replay all scenarios ever created. We live through reproduction of endless ideals, fantasies and dreams, the originals of which had been left in the past. “The idea of progress has disappeared, however the progress still takes place” – Post modernism tries to farewell the past sneeringly.
Maia ShengeliaThird year PhD student
WILLIAM SHAKESPEARE’S “TITUS ANDRONICUS” FOR GENEZIS
Summary
Shakespeare's works, discussing the importance of those sources, which the playwright has created his own compositions. In this study the question again arises skeptics often manipulated by the «authorship» question. This time, we can not touch this problem. Only remark that Shakespeare's audience did not demand a new
121
communities to find. Viewing assessing the novelty of the old, familiar story in terms of the new show. Shakespeare lived in that era, and it led to this principle. Therefore, to blame others for its use of stories, not right now.
All the sources that Shakespeare used, the researchers point out, could not write his own compositions. In particular, «Titus Andronicus,» a source is unknown, but appear to be motivated by several authors: ovideusi, seneka, but the most reliable source is considered the 18th century in the second half of the publications and we will come a book that contains a «Titus Andronicus» prose version. However, this work is mentioned attava tamoras name instead.
Our subject matter dibeliusis idea that Titus Andronicus is a prototype of the Roman Caesar Andronic I, and tamoras - Georgian Queen Tamar.
Comparative analysis has shown, because they were relatives of Queen Tamar, and Andronicus, and Tamora and Titus enemies are, therefore, can not be Tamara Tamora's prototype. The Tamar is a noble and a Christian believer.
As Andronic I, his character and play in the story of his life, the similarities, suggest that it is quite possible that Andronic I be Titus's prototype.
122
THEATRE JOURNALISM HISTORY
Head of the Program: Prof. Giorgi Chartolani
Mariam ChubinidzeThird year PhD student
GEORGIAN THEATRE JOURNALISM AND THE AUDIENCE
Summary
Periodical press is the one of the most important means for the research of the history of theater. However, the profession of theatre journalism is full profession itself and not one of the “additions” to theatre.
Georgian Theatre journalism emerged in the second half of the 19th century. Due to Georgia's political regime at that time and in spite of Georgian public figures efforts, it turned out impossible to edit several Georgian publications at the same time; therefore, speaking about origins of Theatre Journalism (according to unstable situation of Georgian press), we will pass 50 - ies and overview the following 30 years.
Discussing Georgian Theatre Journalism of the period of our interest, of course, we should consider what was happening in Georgian theatre at that time. Founded in 1850, the theater of GeorgeTsereteli was quickly closed. A more than twenty years after Georgian stage amateurs, more or less actively, presented theatricals in the various cities or villages. The press watched and wrote about each of them. By the journalists’ analysis of national-ideological importance of theatre (issues of language, protection of national identity, education) and by increasing the viewer’s aesthetic needs, it became clear for the prominent part of Georgian society that setting of professional theatre was timely and necessary.
The role played by Georgian periodical press in the creation of the permanent Georgian Theatre is well-known fact in the history; but the first period of Georgian Theatre journalism is also interesting and important by the fact that it succeeded in turning its reader in the professional theater audience, many of whom before
123
reading this or other periodical publication not even had heard about Theatre.
We more frequently can see in the press of this period the letters where the authors discuss the importance of theater for community, but later the audience itself becomes of not less importance.
The authors of some letters directly raise the problem of the audience. This is one of the areas of Georgian Theatre journalism whose deep and consistent research has finally laid the foundation for Georgian professional theater.
124
UNIVERSITY’ MA PROGRAM
MODERN EUROPEAN THEATRE
Head of the Program: Prof. Tamar Bokuchava
Guram KokaiaSecond year MA student
THEATRE DIRECTING RESEARCHES OF VSEVOLOD MEYERHOLD IN 1902-1906
Summary
Vsevolod Meyerhold was worldwide known Russian theatre director, actor and theatre producer. He worked with different theatres, actors and actresses.
He began his career in Moscow Art Theatre, with Konstantin Stanislavsky and Vladimir Nemirovich-Danchenko. He played some roles there. He didn’t agree MAT’s naturalistic aesthetic principles. He argued with K. Stanislavsky about theatre art and it’s principles.
Finally Vsevolod Meyerhold decided to leave the Theatre. Some of actors and actress followed him. They went to the south province of Russia, in Kherson and began to work there. The director began making experiments in theatre art.
This article is about the experiments Meyerhold has done. He began to work on modern drama. He was delighted with symbolists plays. He made experiments in every branch of theatre art. He searched for new forms of theatre art. This article includes V. Meyerhold’s activities between 1902-1906 years. There is information about the most notable performances he had done in this period of time: “Acrobats”, “Balaganchik”, “The Death of Tintagiles”, “The Life Of Man”, “Sister Beatrice”, etc. In these performances, the director tried new forms of stage design, light and sound effects, etc. The rythm was very important for him. He trained an actor in different ways and finally he created “Biomechanich System”, which spread in the whole world.
125
This article is about the first steps of great director. He developed theatre art and influenced a lot of other theatre directors. There are V. Meyerholds aesthetic principles, opinions about art and theatre. Lot of his ideas were realized in his performances. This period was the beginning of his life long artistic researches and creations.
Tamar KomladzeSecond year MA student
THE THEATRE OF THE ABSURD AND ITS REPRESENTATIVES
Summary
In 20th century 50-60’s there has appeared a new direction in French drama -Theatre of the Absurd. It was called avant-garde or experimental theatre, sometimes it was even called Anti-Theatre or “Theatre de Derision”.
Theatre of the Absurd neglected the realistic or even ‘engaged’ theatre. Anti - theatre of absurd has it’s own rules: theatre is only in the theatre, actors live only during the play, action is in the dreamy, imaginative place, it’s not subjected to traditional points of view about time and space, words and things have their own autonomy, communicational function of speech due to the “crisis of the speech” is wasted and becomes the object of the stage. As a result the Avant-garde theatre of Absurd doesn’t believe in speech, language and prefers gestures and motion.
The term was coined by the critic Martin Esslin, who made it the title of a book on the subject first published in 1961. According to Esslin, the five defining playwrights of the movement are: Eugene Ionesco, Samuel Beckett, Jean Genet, Arthur Adamov, and Harold Pinter, although these writers were not always comfortable with this label and sometimes preferred to use terms such as «Anti-Theater» or «New Theater». Other playwrights associated with this type of theatre include Tom Stoppard, Arthur Kopit, Friedrich Durrenmatt, Fernando Arrabal, Edward Albee, and N.F.
Today the form of Theatre of the Absurd is considered to be the
126
phenomenon what appeared after the World War II. One of the early peaces of absurd - Jean Jennet’s “The Maids” – first was performed in Paris, in 1947. “The Bald Prima Donna” by Ionesco and early plays by Arthur Adamov were performed in 1950. Samuel Beckett’s “Waiting for Godot” –was written between October of 1948 and 29 January of 1949. First it was staged in 1953, the Theatre de Babylon, Paris. It was voted «the most significant English language play of the 20th century”. The Theatre of the Absurd has appeared as a reaction to the World War II, at this time, there was confluence of existential philosophy and elements of drama, it makes to give ability to forming a new style of theatre - The Theatre of the Absurd.
Natia TskvitaiaSecond year MA student
RICHARD WAGNER “THE POET AND THINKER”
Summary
Richard Wagner is one of the most famous German composer, musician, great talent, which has very much affected the artistic history of European musical art. He’s works are interesting not only for the history of music, but for the general arts, modern theater and German music. Wagner created a new form of the art, the “Music drama”. Music drama rules are described in his critical writings, which contain invaluable documents for the aesthetics of music. However, the Wagner music drama is also very important in the development of theatrical art. In short, it is not only a musician, but also a playwright, aesthete and thinker; this is how he Wagner characterized by the German composer Henry Lishtanberzhe in his book introductions - “Richard Wagner as a poet and thinker”.
Through unification in one person the musician and the poet, Wagner raised the question of the playwright - Double point of the composer’s vision the drama and music in terms of the merger. He created detailed and accurate theory of how drama should be “conceived of in a musical.”
Wagner’s ideas about evolution are related with the two fields of arts - music and poetry, as this is a major factor in the overall work of lyrical drama.
127
Richard Wagner is one of the most important figures and reformers in the World Theatre History, with his modern Staged expression the contemporary theatrical trends in the foreground. His commitment to synthesis became the “theater of the future” determinant.
XX Century Theatre for the Study of Culture, Wagner’s works is more important Stenography new solution in terms of space, which together with the Swiss composer, musician, painter, and director - theorist created Adolf Apia (1862-1928).
As we know, Wagner was not building grandiose building of the abstract theories. With his aesthetics, he was not composing certain programs for himself, but he gave to the mind of the creative imagination of its own research and testing capability. First of all Richard Wagner remains the artist. Hence, Wagner’s practical works determined his theory.