Senoji lietuvių kosmologija ir

kalendorinės šventės

Astronominis kalendorius

Pavasario lygiadienis (ekvinokcija)

• Velykos – pirmoji mėnulio pilnatis po lygiadienio.

Ekvinokcija - pavasario darbų pradžia

• Rytuose pateka Jaučiaganio žvaigždynas, lietuvių vadintas Piemenėliais.

• Siejama su žalčio kultu

Pavasario lygiadienis

• Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose.

• Senovės lietuviai tikėjo, kad tą rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus.

Vasaros saulėgrįža (solsticija)

• Joninės, Rasos – aukščiausias Saulės pakilimo taškas (kulminacija) dangaus skliaute;

• siejama su ugnimi.

Joninių naktis

• garbinama saulė, jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti.

• naktį ant aukštos kalvos sukuriamas didelis laužas. Manoma, kad kuo toliau apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius.

08-10 Paskutinioji perkūno diena  

• Nuo šios dienos nebetrenkia perkūnas.

• Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti perkūną. Jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug gaisrų.

• Atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Lauryno vardadieniu.

11-05 Vaižgantas

• Vaižgantas – senovės gamtos dievas. Manoma, kad iš tikrųjų lietuviai garbino deivę Vaisgamtą (Visatą), tik vėliau jos pavidalas

paverstas į vyriškąjį. • šventė buvo švenčiama trečiąją Ilgių

(Vėlinių) dieną, nuėmus nuo laukų derlių.

11-30 Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia

• šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių.

• naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.

Rudens lygiadienis - Lygės

• Gandrų išskridimas – Šv.Baltramiejus

• Ganiavos pabaiga – Šv. Mykolas

Žiemos solsticija

• Kūčios – žemiausias Saulės pakilimo taškas (kulminacija) dangaus skliaute;

• trumpiausia diena, ilgiausia naktis.

Gyvenimo ratas

Senieji lietuvių dievai-astronominės dievybės

Saulė

• deivė, tautosakoje įprasminanti moters gyvenimo ciklą: mergavimą, martavimą, motinystę.

• Saulė yra gėrio idealas, piemenų globėja, šildytoja.

Ugnies kultas

• Susijęs su Saule

• Vaidilutės ir kriviai

Saulės simbolika

Saulės simbolika

Saulės simboliai

Mėnulis

• dievas, dangaus karalaitis. Jam kalbamos maldos prašant sveikatos, Perkūno karalystės (harmonijos ir tvarkos).

• Saulės sutuoktinis.

Žiemos saulėgrįža, Elnio devyniaragio šventė, 12-21

 • Elnias devyniaragis lietuvių tikėjime –

Mėnulio simbolis.• Nuo priešpilnio iki pilnaties – 9

paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu.

Elnias devyniaragis (mėnulis)

• vasarą eina žemai, tada trumpa naktis;

• žiemą jis eina aukštai, tada naktis ilga.

Auštara (Sirijus)

- dievybė, rodanti mirusiųjų vėlėms kelią į rojų. Ji įprasmina teisingo ir tobulo gyvenimo kelrodį.

Praamžius

- dievas kūrėjas, visatos likimo lėmėjas

Perkūnas

• vienas svarbiausių dievų, kosmoso darnos palaikytojas kovojantis prieš chaotiškas, pirmapradiškas jėgas.

Perkūnas

• aktyvumo galių Dievas, palaiko tvarką ir teisingumą žemėje.

• pavasarį griaustiniu ir lietumi pažadina žemę ir gyvybę.

• skatina vaisingumą, gyvybingumą žmonėms ir žemei.

• kreipiamasi per ugnį, ąžuolą, kalną maldų, giesmių ir šokio pagalba.

Kūčios

• Eglės šaka – vyriausio dievo Perkūno, kuris žiemą ilsisi, simbolis.

02-02 Grabnyčios, Perkūno diena

• šventinamos grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai.

• Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

Jorė (Joris)

• paskutinis balandžio sekmadienis

• Diena, kai Perkūnas šviesos pavidalu nusileidžia į Žemynos globojamus kūnus, visą perkūnydamas naujo vešėjimo metui.

Jorė arba Joris - pavasario Perkūnas

• raitelis, valdantis žemės raktus, prikeliantis augmeniją, po žiemos šalčių atrakinantis žemę, pasiunčiantis į ją lietų.

Žemė, Žemyna

• deivė, kurios kūnas yra žemė.

• yra Saulės ir Mėnulio duktė. Saulė ir Mėnuo susipykę nutarė ją lankyti skirtingu paros metu.

• įprasmina idealius yrančios šeimos santykius ir kylančių problemų sprendimus.

Aušrinė (Venera)

• ryto aušros deivė, įprasmina moterį gundytoją, vilioklę, gražuolę, gražesnę už Saulę.

• kartais apibūdinama kaip Saulės duktė, įprasmina gražiausios išleidžiamos duktės padėtį šeimoje.

Pasaulio medis - Visatos suvokimo modelis

• Kosmogoniniai mitai pasaulio formavimąsi vaizduoja kaip procesą, kurio metu yra sukuriami dangus, Žemė, augalai, gyvūnai ir paliekama kosminė atrama

Sekminės - beržų garbinimo šventė

• Medis simbolizavo Visatos amžinumą, nesibaigiamumą, gimimą, mirtį ir atgimimą.

• Medis simbolizavo ir visą pasaulį: jo šakos – dangų, kamienas – žemę, šaknys – požemį.

Pasaulio medis

Gyvybės medis

Kosminiai simboliai

Senosios šventvietės

Birutės kalnas – senoji observatorija

Birutės alko astronominio statinio geometrija ir jo stulpelių jungtys šešėliais saulės laidos metu

Žemaičių alka

• 1998 m. Šventojoje atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant Birutės kalno.

Piliakalniai ir šventieji slėniai

Žymėtieji akmenys

Astronominiai simboliai puošyboje

Saulės laikrodžiai

Saulės ir Mėnulio kalendoriai

Rytų kalendoriai

• Rytų šalyse atsižvelgdavo ne tik periodinį Saulės ir Mėnulio judėjimą, bet ir į Jupiterio bei Saturno judėjimą.

• sudarinėjami 60-ties metų cikliniai Jupiterio–Saturno kalendoriai, kurie jungia 12 Jupiterio ciklų ir 2 po 30 metų Saturno ciklus.

Šiek tiek ne į temą

• Kai vasario 14-ąją švenčiame meilės dieną bei keikiame niūrias lietuvių šventes, nesusimąstome, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą.

• Tokią deivę turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą.

Meilės diena, deivės Mildos šventė -   gegužės 13-

oji?...• žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją

dieną puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę.

• Mildos šventykla Vilniuje buvo ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjos dvi Mildos šventyklos - Neries ir Nemuno santakoje.