senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės
DESCRIPTION
Senoji lietuvių kosmologija ir kalendorinės šventės. Astronominis kalendorius. Pavasario lygiadienis (ekvinokcija). Velykos – pirmoji mėnulio pilnatis po lygiadienio. Ekvinokcija - pavasario darbų pradžia. Rytuose pateka Jaučiaganio žvaigždynas, lietuvių vadintas Piemenėliais. - PowerPoint PPT PresentationTRANSCRIPT
Senoji lietuvių kosmologija ir
kalendorinės šventės
Astronominis kalendorius
Pavasario lygiadienis (ekvinokcija)
• Velykos – pirmoji mėnulio pilnatis po lygiadienio.
Ekvinokcija - pavasario darbų pradžia
• Rytuose pateka Jaučiaganio žvaigždynas, lietuvių vadintas Piemenėliais.
• Siejama su žalčio kultu
Pavasario lygiadienis
• Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose.
• Senovės lietuviai tikėjo, kad tą rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus.
Vasaros saulėgrįža (solsticija)
• Joninės, Rasos – aukščiausias Saulės pakilimo taškas (kulminacija) dangaus skliaute;
• siejama su ugnimi.
Joninių naktis
• garbinama saulė, jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti.
• naktį ant aukštos kalvos sukuriamas didelis laužas. Manoma, kad kuo toliau apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius.
08-10 Paskutinioji perkūno diena
• Nuo šios dienos nebetrenkia perkūnas.
• Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti perkūną. Jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug gaisrų.
• Atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Lauryno vardadieniu.
11-05 Vaižgantas
• Vaižgantas – senovės gamtos dievas. Manoma, kad iš tikrųjų lietuviai garbino deivę Vaisgamtą (Visatą), tik vėliau jos pavidalas
paverstas į vyriškąjį. • šventė buvo švenčiama trečiąją Ilgių
(Vėlinių) dieną, nuėmus nuo laukų derlių.
11-30 Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia
• šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių.
• naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.
Rudens lygiadienis - Lygės
• Gandrų išskridimas – Šv.Baltramiejus
• Ganiavos pabaiga – Šv. Mykolas
Žiemos solsticija
• Kūčios – žemiausias Saulės pakilimo taškas (kulminacija) dangaus skliaute;
• trumpiausia diena, ilgiausia naktis.
Gyvenimo ratas
Senieji lietuvių dievai-astronominės dievybės
Saulė
• deivė, tautosakoje įprasminanti moters gyvenimo ciklą: mergavimą, martavimą, motinystę.
• Saulė yra gėrio idealas, piemenų globėja, šildytoja.
Ugnies kultas
• Susijęs su Saule
• Vaidilutės ir kriviai
Saulės simbolika
Saulės simbolika
Saulės simboliai
Mėnulis
• dievas, dangaus karalaitis. Jam kalbamos maldos prašant sveikatos, Perkūno karalystės (harmonijos ir tvarkos).
• Saulės sutuoktinis.
Žiemos saulėgrįža, Elnio devyniaragio šventė, 12-21
• Elnias devyniaragis lietuvių tikėjime –
Mėnulio simbolis.• Nuo priešpilnio iki pilnaties – 9
paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu.
Elnias devyniaragis (mėnulis)
• vasarą eina žemai, tada trumpa naktis;
• žiemą jis eina aukštai, tada naktis ilga.
Auštara (Sirijus)
- dievybė, rodanti mirusiųjų vėlėms kelią į rojų. Ji įprasmina teisingo ir tobulo gyvenimo kelrodį.
Praamžius
- dievas kūrėjas, visatos likimo lėmėjas
Perkūnas
• vienas svarbiausių dievų, kosmoso darnos palaikytojas kovojantis prieš chaotiškas, pirmapradiškas jėgas.
Perkūnas
• aktyvumo galių Dievas, palaiko tvarką ir teisingumą žemėje.
• pavasarį griaustiniu ir lietumi pažadina žemę ir gyvybę.
• skatina vaisingumą, gyvybingumą žmonėms ir žemei.
• kreipiamasi per ugnį, ąžuolą, kalną maldų, giesmių ir šokio pagalba.
Kūčios
• Eglės šaka – vyriausio dievo Perkūno, kuris žiemą ilsisi, simbolis.
02-02 Grabnyčios, Perkūno diena
• šventinamos grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai.
• Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.
Jorė (Joris)
• paskutinis balandžio sekmadienis
• Diena, kai Perkūnas šviesos pavidalu nusileidžia į Žemynos globojamus kūnus, visą perkūnydamas naujo vešėjimo metui.
Jorė arba Joris - pavasario Perkūnas
• raitelis, valdantis žemės raktus, prikeliantis augmeniją, po žiemos šalčių atrakinantis žemę, pasiunčiantis į ją lietų.
Žemė, Žemyna
• deivė, kurios kūnas yra žemė.
• yra Saulės ir Mėnulio duktė. Saulė ir Mėnuo susipykę nutarė ją lankyti skirtingu paros metu.
• įprasmina idealius yrančios šeimos santykius ir kylančių problemų sprendimus.
Aušrinė (Venera)
• ryto aušros deivė, įprasmina moterį gundytoją, vilioklę, gražuolę, gražesnę už Saulę.
• kartais apibūdinama kaip Saulės duktė, įprasmina gražiausios išleidžiamos duktės padėtį šeimoje.
Pasaulio medis - Visatos suvokimo modelis
• Kosmogoniniai mitai pasaulio formavimąsi vaizduoja kaip procesą, kurio metu yra sukuriami dangus, Žemė, augalai, gyvūnai ir paliekama kosminė atrama
Sekminės - beržų garbinimo šventė
• Medis simbolizavo Visatos amžinumą, nesibaigiamumą, gimimą, mirtį ir atgimimą.
• Medis simbolizavo ir visą pasaulį: jo šakos – dangų, kamienas – žemę, šaknys – požemį.
Pasaulio medis
Gyvybės medis
Kosminiai simboliai
Birutės kalnas – senoji observatorija
Birutės alko astronominio statinio geometrija ir jo stulpelių jungtys šešėliais saulės laidos metu
Žemaičių alka
• 1998 m. Šventojoje atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant Birutės kalno.
Piliakalniai ir šventieji slėniai
Žymėtieji akmenys
Saulės laikrodžiai
Saulės ir Mėnulio kalendoriai
Rytų kalendoriai
• Rytų šalyse atsižvelgdavo ne tik periodinį Saulės ir Mėnulio judėjimą, bet ir į Jupiterio bei Saturno judėjimą.
• sudarinėjami 60-ties metų cikliniai Jupiterio–Saturno kalendoriai, kurie jungia 12 Jupiterio ciklų ir 2 po 30 metų Saturno ciklus.
Šiek tiek ne į temą
• Kai vasario 14-ąją švenčiame meilės dieną bei keikiame niūrias lietuvių šventes, nesusimąstome, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą.
• Tokią deivę turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą.
Meilės diena, deivės Mildos šventė - gegužės 13-
oji?...• žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją
dieną puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę.
• Mildos šventykla Vilniuje buvo ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjos dvi Mildos šventyklos - Neries ir Nemuno santakoje.