2012 m. birþelio 9 d.

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI

ÐEÐTA

DIE

NIO

PO

PIE

TEI Kraðto ðviesuoliai

/Nukelta á 3 psl./

Rubrikoje „Kraðto ðviesuoliai“ supaþindiname su iðkiliais Këdainiø kraðto þmonëmis, dabartinës kultûrossergëtojais, gerø idëjø, pilietinës iniciatyvos skleidëjais, þymiais mûsø kraðto þmonëmis, visuomenëje ir bendruo-menëse gerbiamais ðviesuoliais. Tikime, kad visuose rajono kampeliuose dar yra þmoniø, kuriø gyvenimas ir dar-bai verti ðviesuolio vardo.

Skambinkite, raðykite ir papasakokite mumsapie Këdainiø kraðto ðviesuolius.

Norime, kad apie tokius þmones þinotø,vertintø ir ið jø dvasinës stiprybës

semtøsi tiek jaunuomenë,tiek vyresnieji laikraðèio skaitytojai.

Lauksime Jûsø laiðkø ir skambuèiøEl. paðtu raredakcija@ra.w3.lt

Teirautis redakcijos tel. 56 511

Këdainiø kraðto ðviesuoliai – 2012

Auðra MALINAUSKIENË

VVVVVienoje sodyboje augantys mûsø klimato zonai neáprasti augalai: graikiðki rieðutaiienoje sodyboje augantys mûsø klimato zonai neáprasti augalai: graikiðki rieðutaiienoje sodyboje augantys mûsø klimato zonai neáprasti augalai: graikiðki rieðutaiienoje sodyboje augantys mûsø klimato zonai neáprasti augalai: graikiðki rieðutaiienoje sodyboje augantys mûsø klimato zonai neáprasti augalai: graikiðki rieðutai, kedrai ir net þenðenis. T, kedrai ir net þenðenis. T, kedrai ir net þenðenis. T, kedrai ir net þenðenis. T, kedrai ir net þenðenis. Tokiu turtu gali pasidþiaugtiokiu turtu gali pasidþiaugtiokiu turtu gali pasidþiaugtiokiu turtu gali pasidþiaugtiokiu turtu gali pasidþiaugtiVVVVVainotiðkiuose, Dotnuvos seniûnijoje gyvenantis Vainotiðkiuose, Dotnuvos seniûnijoje gyvenantis Vainotiðkiuose, Dotnuvos seniûnijoje gyvenantis Vainotiðkiuose, Dotnuvos seniûnijoje gyvenantis Vainotiðkiuose, Dotnuvos seniûnijoje gyvenantis Vidas KVidas KVidas KVidas KVidas KVEDYS. auksines rankas turintis vyriðkis ne tik rûpinasi augalais, bet ir dEDYS. auksines rankas turintis vyriðkis ne tik rûpinasi augalais, bet ir dEDYS. auksines rankas turintis vyriðkis ne tik rûpinasi augalais, bet ir dEDYS. auksines rankas turintis vyriðkis ne tik rûpinasi augalais, bet ir dEDYS. auksines rankas turintis vyriðkis ne tik rûpinasi augalais, bet ir dviese suviese suviese suviese suviese suþmona susiremontavo namus. Be to, jis iðsaugojo savo senelës palikimà – polifonà. Jo kolekcijoje – devyniolika iðlikusiø senoviniøþmona susiremontavo namus. Be to, jis iðsaugojo savo senelës palikimà – polifonà. Jo kolekcijoje – devyniolika iðlikusiø senoviniøþmona susiremontavo namus. Be to, jis iðsaugojo savo senelës palikimà – polifonà. Jo kolekcijoje – devyniolika iðlikusiø senoviniøþmona susiremontavo namus. Be to, jis iðsaugojo savo senelës palikimà – polifonà. Jo kolekcijoje – devyniolika iðlikusiø senoviniøþmona susiremontavo namus. Be to, jis iðsaugojo savo senelës palikimà – polifonà. Jo kolekcijoje – devyniolika iðlikusiø senoviniømetaliniø plokðteliø.metaliniø plokðteliø.metaliniø plokðteliø.metaliniø plokðteliø.metaliniø plokðteliø.

V. Kvedys norëtø, kad jo iðaugintas kedras papuoðtø vienà ið Vainotiðkiø kaimo sankryþø, kur þmonës galëtø juo groþëtis.

Uþ meilæ augalai atsilyginagausiu derliumi

/Nuotr. R. Kazakevièiaus/

2012 m. birþelio 9 d.2 popietei

Këdainiø ðilumos tinklø rajonas ruoðiasiKëdainiø ðilumos tinklø rajonas ruoðiasiKëdainiø ðilumos tinklø rajonas ruoðiasiKëdainiø ðilumos tinklø rajonas ruoðiasiKëdainiø ðilumos tinklø rajonas ruoðiasi2012–2013 m. ðildymo sezonui ir atliks2012–2013 m. ðildymo sezonui ir atliks2012–2013 m. ðildymo sezonui ir atliks2012–2013 m. ðildymo sezonui ir atliks2012–2013 m. ðildymo sezonui ir atlikstermofikacinio vandens tinklø remontotermofikacinio vandens tinklø remontotermofikacinio vandens tinklø remontotermofikacinio vandens tinklø remontotermofikacinio vandens tinklø remontobei hidraulinio bandymo darbus.bei hidraulinio bandymo darbus.bei hidraulinio bandymo darbus.bei hidraulinio bandymo darbus.bei hidraulinio bandymo darbus.

Nuo birþelio 11 d. 7 val. iki birþelio 15 d. 22 val. karðto van-dens tiekimas laikinai sustabdomas Vilainiø gyvenvietës ir Kë-dainiø miesto Ðëtos g. abonentams, iðskyrus Ðëtos g. Nr. 79-ojoir 83-iojo gyvenamøjø namø abonentus.

Praneðame, kad esant galimybei karðto vandens tiekimas galibûti atnaujintas prieð nurodytà terminà. Kad bûtø iðvengta karðtovandens nutekëjimø butuose, praðome gyventojø karðto vandensèiaupus butuose patikimai uþsukti, o jei minëtu laiku bute bûtø at-liekami karðto vandens tiekimo sistemos remonto ar profilaktiniaidarbai, praneðti apie tai pastato karðto vandens sistemà eksploa-tuojanèiai organizacijai arba asmeniui, atsakingam uþ to namo ði-lumos ûká (bendrijos pirmininkui, santechnikui).

Karðto vandens vartotojø atsipraðome uþ nepatogumus.

Algimantas MIÞUTAVIÈIUS,AB „Panevëþio energija“ Këdainiø ðilumos tinklø rajono virðininkas

Uþs. Nr. 1 714

UAB Krekenavaperka þemës ûkio paskirties þemes

Panevëþio r. Krekenavos sen.,Pasvalio r. Puðaloto sen.,

Këdainiø r. Surviliðkio sen.Atsiskaito ið karto. Tel. 8 686 85 435.

PPPPPatalynë,atalynë,atalynë,atalynë,atalynë,Èiuþiniai,Èiuþiniai,Èiuþiniai,Èiuþiniai,Èiuþiniai,

BaldaiBaldaiBaldaiBaldaiBaldai

IÐPIÐPIÐPIÐPIÐPARDARDARDARDARDAAAAAVIMAS!!!VIMAS!!!VIMAS!!!VIMAS!!!VIMAS!!!Smilgos g. 2 (knygyno „VSmilgos g. 2 (knygyno „VSmilgos g. 2 (knygyno „VSmilgos g. 2 (knygyno „VSmilgos g. 2 (knygyno „Vaga“ patalpose).aga“ patalpose).aga“ patalpose).aga“ patalpose).aga“ patalpose).

Darbo laikas: I–V – nuo 9 iki 18 val., VI – nuo 9 iki 14 val.

Lietuvos ir Ðvedijos UABLithuanian-Swedish Joint Venture

Prekiø kiekis ribotas

TTTTTradiciniame sportiniø ðokiøradiciniame sportiniø ðokiøradiciniame sportiniø ðokiøradiciniame sportiniø ðokiøradiciniame sportiniø ðokiøturnyre „Këdainiø vilnis 2012“,turnyre „Këdainiø vilnis 2012“,turnyre „Këdainiø vilnis 2012“,turnyre „Këdainiø vilnis 2012“,turnyre „Këdainiø vilnis 2012“,kuris vyko pramogø centrekuris vyko pramogø centrekuris vyko pramogø centrekuris vyko pramogø centrekuris vyko pramogø centre„V„V„V„V„Vikonda“, dalyvavo 219 porø iðikonda“, dalyvavo 219 porø iðikonda“, dalyvavo 219 porø iðikonda“, dalyvavo 219 porø iðikonda“, dalyvavo 219 porø iðLietuvos ir Latvijos klubø.Lietuvos ir Latvijos klubø.Lietuvos ir Latvijos klubø.Lietuvos ir Latvijos klubø.Lietuvos ir Latvijos klubø.

„Vilnies“ klubo ðokëjai Si-monas Adamkevièius ir EvelinaLekeðiûtë tapo savo amþiaus gru-pës klasikiniø ðokiø turnyro nuga-lëtojais.

Keturiø ðokiø turnyro finali-nëje grupëje ðoko këdainieèiaiJurgis Ðimkaitis ir Gabija Balse-vièiûtë.

Vaikø turnyre graþiai pasiro-dë Nedas Bolevièius ir KamilëPetrauskaitë, Martynas Zaleckasir Patricija Firsovaitë, Rokas Ku-lita ir Austëja Markauskaitë, Egi-lis Kutkevièius ir Viktorija Raè-kaitytë, Ignas Mejeris ir KamilëMakarevièiûtë.

Sportiniø ðokiø klubo „Vil-nis“ vadovams ir rajono savival-dybës Kultûros ir sporto skyriausspecialistams surengti turnyràpadëjo labdaros ir paramos fon-das „Viltis–Vikonda“, UAB „Vi-keda“, „Vilnies“ klubo ðokëjø të-veliai.

„Rinkos aikðtës“ inf.

„Vilnies“ ðokëjai – tarp nugalëtojø

S. Adamkevièius ir E. Lekeðiûtë – klasikiniø ðokiø turnyro nugalëtojai./Nuotr. ið „Vilnies“ klubo archyvo/

Retas kuris mûsø per atostogasRetas kuris mûsø per atostogasRetas kuris mûsø per atostogasRetas kuris mûsø per atostogasRetas kuris mûsø per atostogasnekeliaujame. Ynekeliaujame. Ynekeliaujame. Ynekeliaujame. Ynekeliaujame. Ypaè vasarà.paè vasarà.paè vasarà.paè vasarà.paè vasarà.Gerà atostogø nuotaikà irGerà atostogø nuotaikà irGerà atostogø nuotaikà irGerà atostogø nuotaikà irGerà atostogø nuotaikà iráspûdþius labai lengvai galiáspûdþius labai lengvai galiáspûdþius labai lengvai galiáspûdþius labai lengvai galiáspûdþius labai lengvai galisugadinti suðlubavusi sveikata.sugadinti suðlubavusi sveikata.sugadinti suðlubavusi sveikata.sugadinti suðlubavusi sveikata.sugadinti suðlubavusi sveikata.Kokie negalavimai ilsintisKokie negalavimai ilsintisKokie negalavimai ilsintisKokie negalavimai ilsintisKokie negalavimai ilsintisvargina daþniausiai? Kà reikëtøvargina daþniausiai? Kà reikëtøvargina daþniausiai? Kà reikëtøvargina daþniausiai? Kà reikëtøvargina daþniausiai? Kà reikëtø„ásimesti“ á kelioninæ vaistinëlæ?„ásimesti“ á kelioninæ vaistinëlæ?„ásimesti“ á kelioninæ vaistinëlæ?„ásimesti“ á kelioninæ vaistinëlæ?„ásimesti“ á kelioninæ vaistinëlæ?

Kur nors keliaujant, gydytojø ir vais-tininkø teigimu, svarbiausia nepamirðti„asmeniniø“ vaistø nuo lëtiniø ligø, ku-riuos vartoti reikia nuolat: diabeto, krau-jo spaudimo, alergijos ir pan.

Nebevirðkina

Atostogø metu, juolab iðvykus á sve-èias ðalis, taip ir maga paragauti vietiniøpatiekalø. Neretai tokie kulinariniai áspû-dþiai tampa tikru iðbandymu skrandþiui.

Sutrikusio virðkinimo poþymiai:ðleikðtulys, vëmimas, pilvo skausmas, vi-duriavimas, karðèiavimas, uþkietëjæ vi-duriai. Iðvardintieji simptomai gali iðryð-këti po keliø valandø ar net dienø, blogasavijauta - varginti labai individualø lai-ko tarpà. Tai lemia virðkinimo sutrikimopobûdis, þmogaus organizmo imuninësistema, genetinës savybës.

Kaip sau padëti? Bûtina gerti kuodaugiau skysèiø. Vandená, anot maþøkainø vaistiniø tinklo „Camelia“ vaistinin-kës Virginijos Beèelytës, rekomenduoja-ma gurkðnoti maþais gurkðneliais, kitaiptariant, litras vandens turëtø bûti iðge-riamas per valandà – dvi. Apsinuodijusveiksmingos aktyvintos anglies tabletës.Pilvo pûtimà sumaþina simetikono, o ne-virðkinimà (kai raugëjama maistu, tulþi-mi) áveikti padeda fermentiniai prepara-tai. Uþkietëjusius vidurius efektyviai lais-vina specialûs laisvinamieji preparatai,taip pat daugelis vaisiø ir darþoviø, nesjø sudëtyje yra skaiduliniø medþiagø. Ge-riausiomis viduriø laisvintojomis laikomos

slyvos, vyðnios, agrastai, persikai.Patarimas: norint iðvengti virðkina-

mojo trakto negalavimø, sveèiose ðaly-se rekomenduojama nesirinkti neaiðkioskilmës, ypaè gatvës ar paplûdimio pre-keiviø pagaminto maisto, stengtis kuodaþniau valgyti kavinëse, restoranuosetermiðkai apdorotus patiekalus. Gerti rei-këtø tik pramoninio iðpilstymo gërimus,kitaip tariant, vandená ið butelio. Juo, one tekanèiu vandeniu ið èiaupo, pataria-ma plauti netgi gatvëje pirktus vaisius ardarþoves. Labai svarbu nepamirðti ele-mentariø higienos taisykliø – kuo daþ-niau plauti rankas.

„Uþgulë“ nosá

Perðalti atostogaujant, V. Beèely-tës teigimu, labai lengva dël pasikeitu-sio klimato, ið kondicionuojamø patalpøeinant á karðtá ir atvirkðèiai.

Perðalimo simptomai: sloga, kar-tais karðèiavimas, galvos skausmas, nuo-vargis, bendras silpnumas, apetito stoka.Po dienos ar dviejø gali pradëti perðtëti arskaudëti gerklæ, atsirasti kosulys.

Kaip sau padëti? Esant nosies pa-burkimui, kai sunku kvëpuoti, „Camelia“vaistininkës tvirtinimu, padës laðai ar vie-tinio poveikio purðkalai á nosá. Efektyvunosies gleivinæ plauti jûros vandeniu, fi-ziologiniu druskos tirpalu. Gerklës skaus-mà, sausà kosulá palengvina augalinëspastilës, atsikosëjimà skatina ávairûs si-rupai, pavyzdþiui èiobreliø, svilaroþiø.Blogai jauèiantis, patartina vartoti vais-tus nuo perðalimo.

Patarimas: perðalus bûtina gertikuo daugiau ðiltø skysèiø. Pastarieji su-skystina nosies, ryklës gleiviniø sekretus,tad uþdegimà sukeliantys mikroorganiz-mai ið organizmo yra tikràja ta þodþioprasme iðplaunami. Rezultatas – tampalengviau kvëpuoti, paprasèiau atsikosëti.

„Jûros“ liga

Ðis negalavimas vargina ne tik ke-liaujanèiuosius laivu, „uþsupti“ gali ir va-þiuojant automobiliu, skrendant lëktuvu.

Simptomai: pykinimas, galvossvaigimas, prakaitavimas, vëmimas,prasta savijauta.

Kaip sau padëti? „Jûros“ ligos ið-vengti padeda specialios tabletës, kuriøgalima ásigyti vaistinëse. Pirmuosiusðleikðtulio simptomus efektyviai suma-þina skiltelë citrinos, mëtiniai ar imbieri-niai ledinukai, kramtomoji guma.

Patarimas: turint polinká á ðià ligàar pajutus pirmuosius jos simptomus, ne-patartina vaþiuojant, plaukiant ar skren-dant skaityti. Geriau nesëdëti atbulomisjudëjimo krypèiai. Prieð kelionæ rekomen-duojama nevalgyti, nevartoti alkoholio.Jei ámanoma, patartina atidaryti langà,kad áeitø gryno oro.

„Pirmajai“ pagalbai

Keliaujant labai lengva nesunkiaisusiþaloti: nusibrozdinti, ásipjauti, ant kojøpritrinti pûsliø, susitrenkti raumenis, pa-tempti raiðèius, sausgysles ir panaðiai. To-kiais atvejais, pasak „Camelia“ vaistinin-kës V. Beèelytës, labai praverèia antisep-tinës priemonës (vandenilio peroksidas,jodas) þaizdoms dezinfekuoti. Atostogau-jant pravartu su savimi turëti tvarsèiø, vien-kartiniø pleistrø, tepalo bei nuo skausmoir uþdegimo. Tikrai nepamaiðys ir priemo-nës, atbaidanèios vabzdþius, pantenoliopurðkalas – pastarojo gali prireikti skau-dþiai nudegus odà saulëje.

Aistë TAUTVYDIENË,SKC ryðiø su visuomene projektø vadovë

Kad vasaros atostogos neapkarstø....

2012 m. birþelio 9 d.

popietei3

/Atkelta ið 1 psl./

Projekto „Kraðto ðviesa“ rubrikà„Kraðto ðviesuoliai“ remia

Svajojo apie malûnsparnius

Aviamechaniko specialybæturintis vyriðkis 37-erius metustechniku-mechaniku dirba Lietu-vos agrariniø ir miðkø moksløcentro þemdirbystës institute, kurrûpinasi ávairiausia vidaus árangair technika.

„Dotnuvoje baigiau viduri-næ mokyklà. Visada svajojau dirb-ti su malûnsparniais, todël iðvaþia-vau studijuoti á Vyborgà, Rusijo-je, kur baigiau aviacijos mokyk-là. Taip susiklostë gyvenimas,kad porà metø pagal ðià specia-lybæ teko dirbti tarnaujant sovie-tø armijoje, o vëliau dar viene-rius darbavausi Kauno malûns-parniø remonto gamykloje, kolgaliausiai gráþau á Dotnuvà“, –prisiminë V. Kvedys.

Vaikystë prabëgo Sibire

Paðnekovas gimë Pilioniuo-se, Dotnuvos seniûnijoje, vienerimetai jam sukako traukinyje, ku-riuo jo tëvai su vaikais buvo tre-miami á Sibirà.

„Gimiau Lietuvoje, taèiau vi-sa vaikystë prabëgo Sibire, kurmane þavëjo augmenija. Galbûttie tolimi vaikystës prisiminimaimanyje þadina traukà tø kraðtøaugalams…“, – svarstë V. Kvedys.

Savo sodyboje paðnekovas suþmona Virginija, kilusia ið Ðlapa-berþës ir dirbanèia Lietuvos þem-dirbystës instituto selekcijos cen-tro genetikos laboratorijoje, au-gina ávairiausiø, lietuviø sody-boms nebûdingø augalø. Moteristaip pat labai mëgsta ir puoselëjaaugalus.

Á puðá áskiepijo kedrà

Todël ðeimos sodyboje vieniðalia kitø puikiai veði graikiðki rie-ðutmedþiai, kedrai, trys abrikos-medþiai ir mums jau áprastos ávai-riø veisliø vyðnios, obelys ir kriau-ðës.

„Literatûroje skaièiau, kad ápuðá áskiepytas kedras anksèiaupradeda derëti, nors, raðytiniø ðal-tiniø teigimu, tokio medþio gyve-nimo trukmë yra trumpesnë – sie-kia apie dvideðimt metø. Maþ-daug deðimt kartø á puðies kamie-nà bandþiau skiepyti kedro ðaku-tæ, taèiau tik du skiepai prigijo.Beje, man patinka kedrai, mëgs-tu jø savotiðkà kvapà. Galbût tamátakos turëjo tai, kad mano vaikys-të prabëgo Krasnodaro kraðte“, –kalbëjo V. Kvedys.

Norëtø padovanoti kaimui

Paðnekovo teigimu, kasmet joáskiepytas kedras paauga maþdaugtrisdeðimt centimetrø, kai tuo tar-pu ið rieðuto auginamas augalëlis –tik ðeðis milimetrus per metus. Priejo namø sparèiai aukðtyn besistie-biantá spygliuotá vyras, pasitaræs suþmona Virginija, norëtø padovano-ti Vainotiðkiø kaimo bendruome-nei, kurios nariais jie yra.

„Man kilo tokia mintis, kadðis medis galëtø papuoðti vienà iðmûsø kaimo sankryþø. Juk daugu-ma þmoniø ið arti nëra matæ ked-ro, tai jiems bûtø savotiðka paþin-tis su ðiuo mûsø ðalyje gana retuaugalu“, – mano V. Kvedys.

Anot vyro, iki ðiol du kedraiþaliavo Akademijos miestelyje, ta-èiau vienas jø sunyko, o ið antrojojis prisirinko kankorëþiø, kuriøsëklas pasëjo savo darþo gale.

„Ið saujos sëklø iðdygo tik ke-turios. Maþuèiai daigeliai labai lë-tai auga“, – sakë V. Kvedys.

Davë gausø derliø

Paðnekovas dþiaugiasi kieme

auganèiais trimis graikiðkø rieðu-tø „Ideal“ veislës medþiais. Du iðjø dera jau treèius metus. Beje,ðios rûðies rieðutmedþio moterið-ki þiedai panaðus á kaðtono, o vy-riðki – þirginëliai, rieðutai irgi pa-naðûs á kaðtonus – tik turi þalià,nespygliuotà apvalkalà, kuriamplyðus pasirodo rieðutas.

„Vienas ið deðimties metørieðutmedþiø pernai davë labaigausø derliø. Rudená, kai rieðutaiima byrëti þemën, juos reikia su-rinkti ir keletà savaièiø plonai pa-pylus palaikyti, kad jie pilnai su-noktø. Ðiø rieðutø privalumas yratas, kad jø lukðtas – labai plonas,todël já tereikia lengvai ranka spus-telëti ir iðsiimti branduolá. Matyt taiyra ðios rieðutmedþiø veislës iðskir-tinis bruoþas. Be to, kol kas tai yravienintelis augalas sodyboje, kurionepuola jokios ligos ir kenkëjai“, –aiðkino V. Kvedys.

Brandina maþyèius vaisius

Abu medelius Vidas su Vir-ginija ásigijo parodoje, o treèiàjágraikiðkø rieðutø medelá jie paso-

dino prieð ketverius metus.„Kiekvienais metais pasëja-

me po keletà rieðutø. Sodinukaiið pirmø derëjimo metø jau augapas draugus ir giminaièius. Dabarturime antrameèiø sodinukø“, –sakë V. Kvedys.

Ðá pavasará vienas jaunas sodi-nukas ðeimininkams pateikë siur-prizà – sukrovë kekæ rieðutëliø.

„Neskiepytas, o ið rieðuto ið-augintas augalas gali turëti ávai-riausiø savybiø – anksti pradëtiderëti, vaisius vesti labai vëlai ar-ba ið viso nederëti. Taèiau, kadantraisiais gyvenimo metais pra-þystø ir rieðutus brandintø graikið-ko rieðuto sëjinukas, tai jau tikraiyra gamtos anomalija. Man pa-èiam labai ádomu ar tokiam ma-þuèiam augalui pavyks subrandin-ti savo derliø, nes daþnai per anks-tyva branda labai nualina dar ga-na silpnà augaliukà. Matysim kasið to iðeis“, – pasakojo V. Kvedys.

Lauks kol uþaugs

Savo sodyboje paðnekovasaugina ir þenðenius – þolinius au-galus, kurie rudená nuvysta, o pa-vasará ið naujo atþelia ûgliais.

„Prieð porà metø mano bu-væs bendradarbis, uþsiimantis te-ritorijø apþeldinimu ir áranga, pa-siûlë ásigyti porà nedidukø þenðe-nio augalø. Susiradau informaci-jos ir specialiai jiems paruoðiaudirvà. Pernai mûsø þenðeniai jauþydëjo baltais skëtiniais þiedais,primenanèiais ðermukðnio, o ru-dená subrandino raudonas uogas“,– kalbëjo V. Kvedys.

Vyriðkio teigimu, auginantðiuos augalus bûtina vengti tiesio-giniø saulës spinduliø, todël jiemsreikia sudaryti pavësá.

„Mûsø þenðeniui dar tik trysmetai, todël jo ðaknø vaistams dar

nekasëme. Auginsime iki deðim-ties metø, kad turëtume vaistø,nes kuo ilgiau jis augs, tuo ðaknisbus didesnë“, – ðypsosi paðneko-vas.

Kuria dirbinius ið medþio

Augalus mylintis vyras turidar vienà pomëgá – ið medþiøgumbø, ðaknø ir ðakø kuria origi-nalius namø apyvokos daiktus, ku-riuos ðeima naudoja buityje ir do-vanoja giminëms bei draugams.Tai – stalinës lempos, padëkliukaipo gëlëmis, pakabos, indeliai sal-dumynams ir kt.

„Kai eidavau grybauti, ap-þiûrinëdavau medþius, ant kuriøaugo ávairaus dydþio ir formøgumbai. Vienà dienà supratau,kad ið jø galëèiau kaþkà padary-ti. Nuo to viskas ir prasidëjo“, –ðypsosi V. Kvedys.

Vyriðkis gamina ne tik dirbi-nius ið medþio, bet ir ðaltuoju bû-du daro metalinius dekoro ele-mentus – durø rankenø apdailas,kiemo vartus, laiptø turëklus ir kt.Idëjø jis semiasi ið uþsienietiðkøþurnalø ir, kaip sako, ið savo gal-vos.

„Turiu tokias silpnybes, tikgaila, kad ðiems pomëgiams liekamaþai laiko“, – prisipaþino V. Kve-dys.

Suremontavo polifonà

Tiesa, auksines rankas turin-tis vyriðkis ne tik rûpinasi augalais,bet ir dviese su þmona susiremon-tavo namus. Be to, jis iðsaugojo sa-vo senelës palikimà – polifonà. Jokolekcijoje – devyniolika iðlikusiøsenoviniø metaliniø plokðteliø.

„Ðis instrumentas buvo iðar-dytas dalimis. Já surinkau, sutai-siau ir dabar jis puikiausiai gro-ja“, – sakë V. Kvedys.

V. Kvedþio medþio darbai ir josutaisytas polifonas.

V. Kvedys á puðá áskiepijo kedrà.

Savosodyboje

V. Kvedysaugina ir

þenðená beimaþyèius

kedrøsodinukus.

Vienas iðantrameèiø

graikiðkorieðuto

sëjinukøjau augina

maþyèiusrieðutukus.

Uþ meilæ augalai atsilygina gausiu derliumi