Kai lauko oro temperatûra þemesnë uþ kambario temperatûrà, kambarys vësta, nes ðiluma ið ðiltesnës aplinkos sklinda á vësesnæ (ðiluma patenka per sienas, stogà, grindis, duris ir langus). Ði prarasta ðiluma vadinama ðilumos nuostoliais.

Patalpose temperatûra bus pastovi, jeigu á jas pateks tiek pat ðilumos, kiek ið jø iðtekës. Lauke atðalus, pastatà bûtina ðildyti, nes saulës, ávairiø prietaisø bei þmoniø skleidþiamos ðilumos nebeuþtenka norimai patalpø temperatûrai palaikyti.

Ðilumos nuostoliø dydis priklauso ne tik nuo lauko oro temperatûros, vëjo, bet ir nuo sienø, langø bei kitø su iðore besiribojanèiø atitvarø kokybës, jø ðiluminës varþos. Kuo ta varþa maþesnë, tuo didesni ðilumos nuostoliai, ir daugiau ðilumos sunaudojama patalpoms ðildyti. Ðiluminei varþai padidinti pastatai yra izoliuojami, tarsi apvelkami kailiniais.

Centrinio ðildymo sistemose

Ðildymo katilas,

ðilumà, gautà degant kurui katile, vanduo vamzdþiais iðneðioja á ðildymo prietaisus (radiatorius, grindinio ðildymo vamzdynus, konvektorius ir pan.), esanèius pastate. Nors centrinio ðildymo sistemos skiriasi (natûralios ir priverstinës cirkuliacijos, apatinio ir virðutinio paskirstymo, vienvamzdës ir dvivamzdës, kolektorinës ir t. t.), taèiau pagrindiniai jø elementai yra tie patys.

naudojantis kietàjá arba skystàjá kurà, susideda ið dviejø pagrindiniø tar-pusavyje susijusiø sistemø: kûryklos, kurioje kuras dega iðskirdamas ðiluminæ energijà, ir ðilumos perdavimo pavirðiø, kurie perduoda ðilumà cirkuliuojanèiam vandeniui.

i i

1.

1

PASTATUOSE ÁRENGTØ ÐILDYMO SISTEMØ SU KATILAIS, NAUDOJANÈIAIS NEATSINAUJINANTÁ KIETÀJÁ ARBA SKYSTÀJÁ KURÀ, ORO KONDI-CIONAVIMO SISTEMØ IR JØ ELEMENTØ APÞVALGA

(pakura) turi uþtikrinti visiðkà kuro sudegimà ir pakankamà ðiluminæ galià reikalingam ðilumos kiekiui pagaminti. Kuras degs kokybiðkai, jeigu bus geras kontaktas tarp kuro daleliø ir oro. Liepsnos fakelas turi tilpti kûrykloje. Dega tik dujinës bûsenos skystasis kuras, todël jis purðkiamas ar kitaip smulkinamas, kad susidarytø kuo didesnis garavimo ir kontakto su oru pavirðius. Degiam miðiniui ruoðti, uþdegti ir palaikyti stabilø degimà skystojo kuro katiluose árengiamas specialus prietaisas – degiklis.

Kietojo kuro degimas susideda ið keliø faziø:- ákaitimas ir lakiøjø dujø iðsiskyrimas;- dujø uþsiliepsnojimas ir degimas (fakelas);- kietojo kuro likuèio (kokso) beliepsnis degimas (rusenimas).Ðie degimo procesai vyksta ávairiø konstrukcijø katiluose: virðutinio ir apatinio

degimo katiluose, kuriuose lakiosios dujos ir koksas dega atskirose kamerose, priverstinio oro tiekimo katiluose ir t. t. Katilo efektyvumas labai priklauso nuo kûryklos darbo: kuras turi visiðkai sudegti, suvartodamas optimalø pritekanèio oro kieká, o degimas turi vykti kuo tolygiau.

– kûryklos sienos, vamzdþiai ar kitokie elementai, kurie sugeria ðilumos srautà nuo liepsnos bei ákaitusiø degimo produktø ir taip ðildo cirkuliuojantá vandená. Ðilumos perdavimo pavirðiø dydis ir bûklë turi bûti tokia, kad uþtikrintø reikiamà ðilumos galià, atauðinant dûmus iki numatytos temperatûros. Jeigu ið kûryklos iðtekantys dûmai iðneða daug pelenø ir kuras dega prastai (dûmuose daug suodþiø), tada uþterðiami katilo pavirðiai, blogëja ðilumos perdavimas ir aukðtesnës temperatûros dûmai iðmetami á kaminà – taigi maþëja katilo efektyvumas ir sunaudojama per daug kuro.

katile suðildytas vanduo paskirstomas ir tiekiamas á patalpose iðdëstytus ðildymo prietaisus, o ið jø, jau atvësæs (atidavæs ðilumà), gráþta atgal á katilà. Jeigu gráþtantis vanduo yra per þemos temperatûros, jis per daug atauðina katilo pavirðius ir ten prasideda dûmuose esanèiø vandens garø kondensacija (rasojimas). Ðlapi pavirðiai greitai aplimpa suodþiais bei pelenais, todël sumaþëja ðilumos perdavimas ir prastëja katilo efektyvumas. Be to, „ðlapi“ dûmai su pelenais uþkemða kaminus bei ardo dûmtakius. Siekiant to iðvengti, prieð katilà árengiamas pamaiðymo voþtuvas arba siurblys, kuris dalá paðildyto vandens primaiðo á gráþtamà vandená ir taip uþtikrina „sausà“ katilo darbà. Sausi pelenai ir suodþiai lengviau nusivalo, juos lengviau paðalina sklindantys dûmai.

Efektyviam ðilumos paëmimui ið katilo ir perdavimui á ðildymo prietaisus reikia geros vandens cirkuliacijos. Geriausiai vandens tekëjimà per ðildymo sistemos vamzdynus ir kitus elementus uþtikrina cirkuliaciniai siurbliai. Parenkami tokie siurbliai, kurie uþtikrintø reikiamà vandens kieká, turintá cirkuliuoti ðildymo sistemoje, ir slëgá, uþtikrinantá gerà vandens tekëjimà visuose ðildymo sistemos elementuose. Jei cirkuliacija nepakankama, prastai ðyla atskiri ðildymo prietaisai.

Senesniuose pastatuose daþnai árengtos natûralios cirkuliacijos sistemos,

Kûrykla

Ðilumos perdavimo pavirðiai

Ðildymo sistemos vamzdþiais

2

kuriose nëra siurblio, o vanduo teka dël tankiø skirtumo tarp paðildyto ir atvësusio vandens. Siekiant uþtikrinti gerà cirkuliacijà, reikia, kad katilas bûtø árengtas bent 0,5 m þemiau uþ þemiausiai esantá ðildymo prietaisà, vamzdynø skersmuo turi bûti pakankamai didelis, taip pat negali bûti átaisø, kurie labai sumaþintø pagrindinio cirkuliavimo kontûro pralaidumà. Dabar yra moderniø ir ekonomiðkø cirkuliaciniø siurbliø, kurie, ámontuoti ir á natûralios cirkuliacijos sistemas, uþtikrina patikimà vandens tekëjimà bei efektyvesná ðildymo sistemos darbà.

Paskirstyti vandená sistemoje taip, kad reikiamas jo kiekis patektø á kiekvienà ðildymo sistemos dalá, padeda balansavimo voþtuvai. Senesnëse ðildymo sistemose jie nebuvo árengiami, taèiau jø buvimas pagerina ðildymo savybes, ypaè didesnëse, keliø stovø sistemose.

Vanduo, esantis ðildymo sistemoje, kylant temperatûrai pleèiasi. Tûrio padidëjimas kompensuojamas diafragminiu iðsiplëtimo indu arba atviru bakeliu natûralios cirkuliacijos sistemose. Taip ðildymo sistema apsaugoma nuo plyðimo. Svarbu atkreipti dëmesá, kad ðildymo sistemos vanduo dël sàlyèio su oru sugeria deguoná, kuris iðtirpæs karðtame vandenyje sukelia plieno korozijà, o tai trumpina ðildymo sistemos eksploatacijos laikà. Geriau naudoti uþdarus iðsiplëtimo indus ir apsauginius voþtuvus.

– tai árenginiai, kuriais ið katilo vandens atneðta ðiluma atiduodama ðildomoms patalpoms. Daþniausiai tai ávairûs radiatoriai, taèiau pastaruoju metu populiarëja grindø ðildymo sistemos, áleidþiamieji konvektoriai, grindjuosèiø ðildymo elementai ir t. t.

Patalpose sumontuojama tiek ðildymo prietaisø (ÐP), kad jø uþtektø apðildyti kiekvienà patalpà iki nustatytos temperatûros, t. y. ÐP á patalpà turi iðspinduliuoti ðilumos kieká, lygø ðios patalpos ðilumos nuostoliams. Jeigu ÐP pavirðiaus plotas per maþas arba jie iðdëstyti neteisingai, ðildymas bus nepakankamas, net jei smarkiai bûtø didinama katilo galia. Tolygaus ðildymo prietaisai (grindø ar grindjuosèiø ðildymas) geriau ðildo þmoniø buvimo zonà. Ðildymo sistemoms su tokiais ÐP reikia þemesnës ðilumneðio temperatûros (maþesni ðilumos nutekëjimai nuo vamzdynø), todël jos efektyvesnës, maþiau sunaudojama kuro.

Didelës reikðmës ðildymo sistemos efektyvumui turi ðildymo reguliavimo áranga. Daþniausiai ðildymo katilo galia reguliuojama palaikant reikiamà paduodamo vandens temperatûrà, kuri susiejama su lauko oro temperatûra. Toks reguliavimo bûdas tinka skystojo kuro katilams, bet sunkiau ágyvendinamas naudojant kietàjá kurà. Tai yra minimali ðildymo reguliavimo sistema, taupanti kurà, bet ji neuþtikrina skirtingo ðildymo reþimo atskirose patalpose. Daug efektyvesnis (naudotinas papildomai su pirmàja reguliavimo sistema) yra individualus patalpø ðildymo reguliavimas.

Reguliuoti nuo radiatoriø ar kitø ÐP sklindantá ðilumos srautà, o kartu ir patalpos temperatûrà, padeda termostatiniai ventiliai.

Iðsiplëtimo indas.

Ðildymo prietaisai

3

6 81 2 3

4 5

6

7

7 7

9

1011

Oro kondicionavimas – kas tai?Oro kondicionavimas – tai reikiamø parametrø oro paruoðimo ir ðiø parametrø

palaikymo procesas, vykstantis automatiðkai pagal nustatytà programà. Oras bûna ðiltas ir ðaltas, drëgnas ir sausas. Jo bûsena nusakoma atitinkamais

parametrais (temperatûra, santykiniu drëgniu ir kt.). Kai patalpoje ðalta – ðildome. Taèiau, kai reikia orà vësinti (vasarà) arba drëkinti (daþniausiai þiemà), o kartais ir sausinti, naudojama speciali áranga, kuri yra tik oro kondicionavimo sistemose.

1 schema. Oro kondicionavimo sistema1 ir 11 – filtrai; 2 – ðilumos regeneravimo árenginys; 3 – ðildymo sekcija; 4 – vësinimo

sekcija; 5 – laðeliø atskirtuvas; 6 – ventiliatoriai; 7 – triukðmo slopintuvai; 8 – drëkintuvas; 9 – tiekimo ortakiai; 10 – ðalinimo ortakiai

1 schemoje pavaizduoti elementai árengiami ne visose oro kondicionavimo sistemose. Komplektavimas priklauso nuo reikalavimø oro paruoðimui, ir tai lemia atliekamas funkcijas bei efektyvumà.

Filtrai reikalingi orui valyti, nes ir ið paþiûros ðvariame ore yra dulkiø. Ðilumos regeneravimo árenginys naudojamas atgauti dalá ðilumos (ðalèio), kuri

su ðalinamu panaudotu oru bûtø iðmetama á laukà.

4

Tai – termostatinis

ventilis

AÐ

Ðildymo sekcijoje á patalpà tiekiamas oras suðildomas iki reikiamos temperatûros.

Vësinimo sekcijoje, kai patalpoje per ðilta, oras atvësinamas. Drëgnà orà atvësinus þemiau rasos taðko temperatûros, jame esanti drëgmë kondensuojasi ir iðsiskiria laðeliais. Laðeliams sulaikyti, kad jie nepatektø á patalpà, naudojamas laðeliø atskirtuvas. Taèiau kai oras yra per sausas, jam sudrëkinti reikalingas drëkintuvas.

Katilo efektyvumà lemia naudingosios ðilumos ir nuostoliø santykis. Jeigu kuro degimo metu iðsiskyræs ðilumos kiekis (ðiluma, kurià iðskiria sudegdamas kuro vienetas, pvz., kWh/kg) yra 100%, tai ta dalis, kurià gauna cirkuliuojantis vanduo, vadinama naudingàja (katilo naudingumo koeficientas), o likusi ðiluma prarandama su ávairiais nuostoliais. Katilo ðiluminio naudingumo koeficiento (NK) reikðmë nustatoma laboratorijose ir nurodoma techninëje dokumentacijoje. Realus, eksploatuojant nustatytas NK dydis paprastai maþesnis, taèiau jis parodo galimybes efektyvumui gerinti, nes kuro sunaudojimas ðilumos vienetui pagaminti tiesiogiai proporcingas ðiluminio NK.

Ðilumos nuostoliø dydis vertinamas procentais nuo katile sudegusio kuro iðskirto ðilumos kiekio (kuro degimo ðiluma). Ið 100% atëmus santykiniø ðilumos nuostoliø dydá, gaunamas katilo NK. Ðis NK nustatymo bûdas vadinamas „atvirkðtinio balanso“ metodu. Ðilumos nuostoliai, kuriuos bûtina nustatyti norint ávertinti katilo efektyvumà:

a) su iðeinanèiais dûmais; b) dël cheminio nesudegimo; c) dël mechaninio nesudegimo; d) per katilo sieneles á aplinkà;e) su paðalinamu ið katilo ðlaku.

KATILØ, PASTATUOSE ÁRENGTØ ÐILDYMO IR ORO KONDICIONAVIMO SISTEMØ EFEKTYVUMO RODIKLIAI

Katilø

Apraðytos sistemos ir árenginiai atitiks savo projektinæ paskirtá, racionaliai naudos kurà, elektros energijà ir kitas medþiagas, jeigu jie bus tvarkingai eksploatuojami, reguliariai tikrinami, derinami ir tobulinami. Taip bus taupomos savininko ar naudotojo lëðos, uþtikrinamas sistemø ir árenginiø ilgaamþiðkumas ir maþiau terðiama aplinka.

5

20–100 kW galios skystojo kuro katilø ðiluminio NK ið esmës lemia ðilumos nuostoliai dël iðtekanèiø dûmø, todël NK gali siekti iki 95%. Tuo tarpu kietojo kuro katiluose patiriama ir kitø ðilumos nuostoliø, kuriø visuma lemia tai, kad NK net ir gerai priþiûrimame katile daþniausiai nevirðija 85%. Ilgalaikis (sezoninis) ðiluminio NK yra maþesnis uþ èia pateiktus, nes papildomai atsiranda stovëjimo (ventiliavimo

2.

6

á kaminà) ðilumos nuostoliø. Kuro sunaudojimà bet kokiam ðilumos kiekiui pagaminti galima suskaièiuoti pagal formulæ:

Kuro sunaudojimas = ðilumos kiekis / (kuro degimo ðiluma NK).

Pavyzdþiui, þinant, kad dyzelino arba krosniø kuro degimo ðiluma yra apie 12 kWh/kg, akmens anglies – 4–7 kWh/kg ir t. t., nesunku suskaièiuoti, kiek kuro bûtø suvartojama vienai kWh ar kitokiam ðilumos kiekiui pagaminti, esant ávairioms NK reikðmëms.

Pastatuose árengtø ðildymo sistemø norminiai efektyvumo rodikliai nëra iðreiðkiami konkreèiais skaièiais, taèiau jie yra ávertinami palyginant faktinius ði-lumneðio parametrus su nominaliais, nustatytais sistemà projektuojant. Tokie rodikliai yra:

1) gràþinamo vandens temperatûra ið ðildymo sistemos;2) cirkuliaciniø siurbliø sukeliamas slëgis;3) ðildymo prietaisø pavirðiø ir ðildomø patalpø temperatûra ir kt.

Oro kondicionavimo sistemas sudaro kondicionieriuje esantys árenginiai ir ortakiø tinklas. Árenginiø norminius rodiklius nurodo gamintojas, tai:

1) ðilumos mainø aparatø ðilumos perdavimo koeficientai; 2) ðilumos regeneravimo árenginiø efektyvumas; 3) ventiliatoriaus NK, esant projekte nustatytam tiekiamo oro kiekiui, slëgiui ir

apsisukimø skaièiui; 4) drëkinimo árenginiø charakteristikos; 5) filtrø pasiprieðinimas;

3 -1 6) elektros sànaudos transportuojamo oro kiekio vienetui, W/(m s ); 7) triukðmo slopintuvø charakteristikos. Kiti veiksniai, kurie sàlygoja efektyvø oro kondicionavimo sistemø darbà:1) ortakiø sandarumas, jø ðiluminë izoliacija (kai to reikia);2) oro cirkuliacijos schemos patalpai parinkimas;3) saulës spinduliuotës (vasaros metu) maþinimo priemonës (þaliuzës, tamsinti

stiklai ir kt.).

tiksliausiai nustatyti galima iðmatavus ðilumos kieká, pagaminamà katile per laikotarpá, kol sudega pasvertas ar kitaip iðmatuotas kuro kiekis. Ðis metodas tinka tuo atveju, kai þinoma kuro degimo ðiluma ir katilinëje árengtas ðilumos apskaitos prietaisas. Deja, tai ne visuomet

i

Ðildymo sistemø

Oro kondicionavimo sistemø

Katilo ðiluminio naudingumo koeficientà

EFEKTYVUMO RODIKLIØ NUSTATYMO METODINIAI PAGRINDAI3.

7

ámanoma, todël NK nustatyti daþniau naudojamas „atvirkðtinio balanso“ metodas – ðiluminiø nuostoliø analizë.

Katilo efektyvumui nustatyti ðiuo atveju tikrintojas privalo turëti specialø prietaisà – elektrocheminá ar kitoká dûmø sudëties analizatoriø. Juo iðmatuojama ið katilo iðtekanèiuose dûmuose esanti deguonies ir anglies viendeginio koncentracija bei dûmø temperatûra. Pagal deguonies koncentracijà ir dûmø temperatûrà nustatomi ðilumos nuostoliai, patiriami su iðtekanèiais dûmais. Anglies viendeginio koncentracija naudojama ávertinant ðilumos nuostolius dël cheminio nesudegimo. Suodþiø ir kietøjø daleliø kiekis dûmuose iðmatuojamas Bacharako prietaisu, svërimo ar kitokiu metodu ir taip nustatoma kuro sudegimo kokybë. Suodþiai (anglies dalelës) lemia ne tik ðilumos nuostolius dël mechaninio nesudegimo, bet ir uþterðia katilo pavirðius, o tai didina ðilumos nuostolius su iðeinanèiais dûmais bei maþina katilo ðiluminæ galià. Naudojant kietàjá kurà, dar gali bûti ávertinama anglies dalis ðlako masëje. Ðilumà, prarandamà su ákaitusiu ðlaku ir per katilo sieneles, galima apskaièiuoti. Nustaèius visus katilo ðilumos nuostolius, galima ne tik ávertinti katilo NK, bet ir iðsiaiðkinti efektyvumo sumaþëjimo prieþastis. Tai svarbu rengiant rekomendacijas katilo efektyvumui gerinti.

– vienas svarbiausiø ðildymo sistemos rodikliø, parodantis, ar ðiluma ðildymo sistemoje, ar jos dalyje buvo efektyviai panaudota. Skirtumas tarp tiekiamo ir gràþinamo vandens temperatûrø turëtø bûti ne

omaþesnis kaip 10 C, iðskyrus vienvamzdes sistemas. Jeigu yra kitaip, tai rodo, kad sistema veikia blogai. Dël to sistemoje cirkuliuoja didesnis nei turëtø bûti vandens kiekis ir pereikvojama elektros energija siurbliams.

Gràþinamo vandens temperatûra turi bûti neaukðtesnë uþ nustatytà esant atitinkamai lauko oro temperatûrai: dvivamzdëje ðildymo sistemoje ið kiekvieno radiatoriaus, vienvamzdëje – ið kiekvieno stovo. Vandens temperatûra nustatoma kontaktiniu termometru, matuojant vamzdþio pavirðiaus temperatûrà ir prie jos

opridedant 1 C. nustatomas pagal sumontuotø

manometrø rodmenis. Slëgiø skirtumas vandens padavimo ir gráþimo linijoje turi atitikti projektinius skaièius.

Kiti apibendrinantys ðildymo sistemos efektyvumo rodikliai parodo pastato ðiluminæ izoliacijà, patalpø ðildymo kokybæ ir sànaudas tam uþtikrinti. Pavyzdþiui,

2santykinës kuro ar ðildymo sànaudos ðildomo ploto vienetui (kWh/m ), kuro sànaudos ðildymo sezonui ir pan. Ðie duomenys parodo pastato ir ðildymo sistemos kompleksiná efektyvumà, leidþia sekti kuro sànaudas ádiegus ávairias priemones ir palyginti namo energiná efektyvumà su analogiðkais pastatais.

yra sunaudojamas elektros energijos kiekis orui transportuoti, atgaunamos ðilumos (ðalèio) dalis regeneravimo aparatuose, naudingai panaudota patiekto oro dalis ir kt.

Gràþinamo vandens temperatûra

Cirkuliaciniø siurbliø sudaromas slëgis

Oro kondicionavimo sistemos efektyvumo rodikliai

Prieð nustatant katilo efektyvumà, reikia patikrinti kamino traukà ir, jei reikia, iðvalyti kaminà.

Tikrintojas, iðmatavæs efektyvumà lemianèius katilo parametrus, turi apþiûrëti katilà bei susijusius árenginius ir nustatyti technines prieþastis, didinanèias ðilumos nuostolius. Daþniausiai pasitaikantys katilø eksploataciniai trûkumai, jø þala ir galimi bûdai problemoms spræsti yra ðie:

1) per didelis oro pritekëjimas á degimo zonà arba oro ásiurbimai per nesandarumus. Kiekvieni 10% perteklinio oro didina kuro pereikvojimà apie 0,5%. Daþnai oro perteklius buitiniuose katiluose bûna 100–300%. Ðiems nuostoliams maþinti katilà reikia uþsandarinti, oras turi pritekëti tik á degimo zonà. Oro kieká degimui turi reguliuoti vandens temperatûros reguliatorius ar kitas átaisas;

2) per aukðta iðtekanèiø dûmø temperatûra. Jei kiti katilo parametrai normalûs, padidëjusià dûmø temperatûrà lemia katilo

opavirðiø uþsiterðimas pelenais ir suodþiais. 10 C padidëjusi dûmø temperatûra kuro pereikvojimà didina apytiksliai 0,6%. Reikia reguliariai valyti katilà (ypaè kûrenant kietuoju kuru) ir stebëti dûmø temperatûrà (árengti termometrà dûmø kanale);

3) dûmuose daug suodþiø ir anglies viendeginio. Tai blogo degimo poþymis: trûksta oro, blogas kuro ir oro kontaktas, nepakankama trauka kamine ir pan. Reikia sureguliuoti degimà, paðalinti kitas prieþastis ir pasiekti rekomenduojamas nesudegimo produktø reikðmes. Dël nevisiðko sudegimo gali bûti prarandama iki 3% skystojo ir iki 5% kietojo kuro;

4) daug anglies gabalëliø paðalinamame ðlake. Tai rodo, kad kietasis kuras nevisiðkai sudega, todël bûtina reguliariai valyti pelenus nuo ardeliø, kad netrukdytø orui pritekëti prie kuro gabalëliø, sureguliuoti traukà ir pan.

1) Tikrintojas, norëdamas nustatyti efektyvumà, turi ásitikinti, kad ðildymo

prietaisø galia patalpose atitinka projektinæ (jeigu nëra projektinës dokumentacijos, galià galima ávertinti skaièiavimais).

2) Patikrinti, ar visi projekte numatyti termometrai ir manometrai yra árengti. Jeigu nëra, tikslinga juos árengti, ypaè kontaktinius termometrus paduodamo ir gráþtanèio vandens temperatûrai kontroliuoti.

3) Ðildymo sistemà reikia subalansuoti taip, kad:a) visi ðildymo prietaisai ðiltø kaip numatyta projekte;

REKOMENDACIJOS KATILØ, ÐILDYMO BEI ORO KONDICIONAVIMO SISTEMØ EFEKTYVUMUI EKSPLOATACINËMIS PRIEMONËMIS GERINTI.

JØ TEIKIAMA NAUDA ÁRENGINIØ SAVININKUI AR NAUDOTOJUI

Katilams

Ðildymo sistemoms

8

4.

9

b) paduodamo ir gráþtanèio vandens temperatûra atitiktø nustatytas reikðmes pagal lauko oro temperatûrà;

c) visose ðildomose patalpose temperatûra atitiktø nurodytà higienos normoje HN 42:2004 „Gyvenamøjø ir vieðojo naudojimo pastatø mikroklimatas“.

4) Nustatyti optimalø cirkuliavimo siurblio slëgá (keisti greièius), esant reikalui pakeisti arba árengti siurblá.

5) Patikrinti vamzdynø ðiluminës izoliacijos kokybæ (izoliacijos storis, bûklë).6) Patikrinti, ar nesusidarë kalkiø nuovirø. Sistema turi bûti laiku iðplaunama

bei hidrauliðkai iðbandoma.

Nustatyti ðilumos mainø aparatø ðilumos perdavimo koeficientus ir palyginti su norminiais. Jeigu faktiniai ðilumos perdavimo koeficientai prastesni uþ norminius, reikia nuvalyti ðilumos mainø pavirðius ir patikrinti ðilumneðio ir oro tekëjimo sàlygas per ðilumokaièius.

Nustatyti, ar ventiliatorius veikia optimaliu reþimu ir, jeigu reikia, sureguliuoti oro srautà ir slëgá. Nustatyti elektros sànaudas orui tiekti. Sekti filtrø pasiprieðinimà ir laiku juos valyti arba keisti filtruojantájá sluoksná ðvariu. Patikrinti patiekto á patalpà kondicionuoto oro panaudojimo efektyvumà K , kuris apskaièiuojamas kaip E

oro temperatûrø skirtumø santykis. Patalpø ðildymo atveju:

K = (tiekiamo oro - iðtraukiamo oro) / (tiekiamo oro - darbo zonos oro).E

Didelë katilø ávairovë rinkoje suteikia galimybes ásirengti vis geresnius katilus ir pakeisti primityvius arba jau susidëvëjusius árenginius. Naujuose katiluose jau bûna ádiegta degimo proceso valdymo automatika, kuri palaiko optimalø oro pertekliaus koeficientà ir ðiluminæ galià pritaiko prie sistemos poreikiø. Katilai su nuolatine kuro padavimo sistema ekonomiðkesni uþ periodinio ákrovimo katilus. Skirtinga kietojo kuro ákrovos degimo trukmë (kuo ji ilgesnë – tuo geresnis katilas). Oro tiekimas automatiðkai valdomu ventiliatoriumi degimà padaro tolygesná ir ekonomiðkesná negu natûralios oro traukos katiluose. Reikia ávertinti, kad katilai, projektuojami konkreèiai kuro rûðiai, skiriasi aptarnavimo sàlygomis, gabaritais, ilgaamþiðkumu ir t. t.

Deginant gabaliná kietàjá kurà, sunku palaikyti tolygø ir optimalø degimà. Tokiu atveju katilo efektyvumà pagerina talpykla-akumuliatorius, kuri sukaupia pertekliná ðilumos kieká ir ðildo sistemà prigesus bei nesikûrenant katilui. Kiekvienu konkreèiu atveju tikrintojas, ávertinæs katilo ir sistemos bûklæ, turi pasiûlyti galimas eksploatacines priemones arba esminës rekonstrukcijos variantus, siekiant efektyviau naudoti kurà bei taupyti katilo savininko ar naudotojo lëðas.

Oro kondicionavimo sistemoms

Katilams ir ðildymo sistemoms

ESMINIØ RENOVACIJOS PRIEMONIØ TAIKYMAS EFEKTYVUMUI DIDINTI5.

Didþioji dalis pastatuose árengtø senesniø kaip 15 metø ðildymo sistemø neturi priemoniø, kuriomis bûtø galima taip sureguliuoti ðildymo sistemà, kad ji veiktø efektyviai. Esant techniniam ir ekonominiam tikslingumui, ðildymo sistemà galima papildyti ðiais átaisais: a) árengti cirkuliaciná siurblá, kad ðiluma bûtø efektyviau perduodama;

b) stovuose árengti balansavimo árangos porà: balansiná ventilá ir slëgio reguliatoriø (þr. 2 schemà). Taip garantuojamas pastovus vandens kiekis per atskirus sistemos stovus;

c) prie ðildymo prietaisø árengti termostatinius ventilius, kuriais galima reguliuoti atskirø patalpø temperatûrà ir taip taupyti iðlaidas kurui;

d) katilinëje árengti paðildyto vandens tempe-ratûros reguliatoriø, kurio valdymà galima susieti su iðorës oro temperatûra;

e) taikyti kitas ðildymo sistemø rinkos nau-joves.

Atviras arba nesandarias ðildymo sistemas tenka reguliariai papildyti vandeniu. Jeigu tam naudojamas paprastas vanduo, tai sistemoje, ypaè katile, gali susikaupti daug kalkiø nuovirø, trukdanèiø vandeniui cirkuliuoti ir bloginanèiø ðilumos per-davimà. Norint to iðvengti, ðildymo sistemas reikia laikyti sandariai, uþpildyti minkðtintu vandeniu arba naudoti specialius minkðtinanèius cheminius priedus.

Oro kondicionavimo sistemose verta árengti ðilumos (ðalèio) atgavimo (regeneravimo) árenginius (jeigu nëra), kuriais ðiluma (ðaltis) ið panaudoto ir laukan ðalinamo oro perduodama tiekiamam orui. Taip galima sutaupyti nuo 50% iki 70% ðilumos (ðalèio) ðvieþiam orui paruoðti.

Skaidrioms patalpø atitvaroms (langams, vitrinoms ir pan.) pridengti naudoti papildomas priemones (þaliuzes, uþuolaidas, stogelius). Taip sumaþinama saulës spinduliø átaka patalpoms ir reikalinga oro kondicionavimo sistemø galia.

Jeigu patiekto á patalpà kondicionuoto oro panaudojimo efektyvumas yra maþas (<0,7), tikslinga keisti oro cirkuliacijos schemà.

Oro kondicionavimo sistemoms

5

4

2

6

31

10

11

SVARBU!

Pastatuose árengtø ðildymo katilø, naudojanèiø neatsinaujinantá kietàjá arba skystàjá kurà, kuriø vardinë atiduodamoji galia ne maþesnë kaip 20 kW, bei ðildymo sistemø su senesniais kaip 15 metø ir ne maþesnës kaip 20 kW vardinës atiduodamosios galios ðildymo katilais, naudojanèiais neatsinaujinantá kietàjá arba skystàjá kurà, bei oro kondicionavimo sistemø, kuriø vardinë atiduodamoji galia didesnë kaip 12 kW, energijos vartojimo efektyvumo tikrinimas juridiniams asmenims yra privalomas. Ðiø árenginiø savininkai ar naudotojai uþ atitikties tikrinimo paslaugas sumoka patys pagal su tikrintojais sudarytas sutartis.

Atitikties tikrinimo paslaugas gali teikti tinkamai pasirengæ ir turintys reikiamà árangà juridiniai asmenys (ámonës), kuriø darbuotojams Valstybinë energetikos inspekcija prie Ûkio ministerijos (VEI) yra iðdavusi atitinkamà kvalifikacijos atestatà ðiai veiklai vykdyti. Ðiø ámoniø sàraðas, reikalavimai tikrintojams ir kita su efektyvumo tikrinimo veikla susijusi informacija skelbiama VEI tinklalapyje http://www.vei.lt. Jà galima gauti ir bet kuriame VEI teritoriniame skyriuje (Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Panevëþyje, Alytuje, Utenoje).

Atlikus atitikties tikrinimà, árenginiø savininkui ar naudotojui pateikiama nustatytos formos tikrinimo ataskaita. Jei patikrinti árenginiai atitinka efektyvumo reikalavimus, jie paþymimi þenklinimo kortele. Savininkai ar naudotojai dël atitikties tikrinimo paslaugø gali kreiptis á VEI teritorinius skyrius (nurodyta toliau) arba tiesiai á tikrintojus, kai VEI savo tinklalapyje http://www.vei.lt ir leidinyje „Energetikos prieþiûra“ paskelbs tikrintojø sàraðà.

Vilniuje: Ðvitrigailos g. 11M, II aukðtas, LT-03228; tel. (8 5) 219 5422, el. p. vilnius@vei.lt Kaune: Kovo 11-osios g. 18A, LT-51380; tel. (8 37) 45 24 12, el. p. kaunas@vei.ltKlaipëdoje: Taikos pr. 28, LT-91220; tel. (8 46) 31 05 90, el. p. klaipeda@vei.ltÐiauliuose: Tilþës g. 68A, LT-78157; tel. (8 41) 59 46 64, el. p. siauliai@vei.ltPanevëþyje: Senamiesèio g. 102B, LT-35116; tel. (8 45) 50 46 49, el. p. panevezys@vei.ltAlytuje: Pramonës g. 9, LT-62175; tel. (8 315) 57 511, el. p. alytus@vei.ltUtenoje: Uþpaliø g. 87, LT-28502; tel. (8 389) 52 317, el. p. utena@vei.lt

Valstybinës energetikos inspekcijos teritoriniai skyriai

Katilø, ðildymo sistemø su senesniais kaip 15 metø katilais bei oro kondicionavimo sistemø, skirtø gyvenamosioms patalpoms ðildyti ar vësinti, atitikties tikrinimo paslaugos teikiamos jø savininkø ar naudotojø praðymu ir finansuojamos ið valstybës lëðø. Gyventojus, norinèius pasinaudoti ðia galimybe, registruoja savivaldybës.

12

Dëkojame UAB „Danfoss“ ir UAB „Elstava“ uþ leidimà pasinaudoti iliustracine medþiaga

Teisës aktai, susijæ su efektyvumo tikrinimu1. Pastatuose árengtø ðildymo katilø, naudojanèiø neatsinaujinantá kietàjá arba

skystàjá kurà, kuriø vardinë atiduodamoji galia ne maþesnë kaip 20 kW, bei ðildymo sistemø su senesniais kaip 15 metø ir ne maþesnës kaip 20 kW vardinës atiduodamosios galios ðildymo katilais, naudojanèiais neatsinaujinantá kietàjá arba skystàjá kurà, efektyvumo tikrinimo reglamentas. (Þin., 2006, Nr. 27-902; 2008, Nr. 87-3505).

2. Pastatuose árengtø oro kondicionavimo sistemø, kuriø vardinë atiduodamoji galia didesnë kaip 12 kW, efektyvumo tikrinimo reglamentas. (Þin., 2006, Nr. 27-902; 2008, Nr. 87-3505).

3. Pastatuose árengtø ðildymo katilø, naudojanèiø neatsinaujinantá kietàjá arba skystàjá kurà, kuriø vardinë atiduodamoji galia ne maþesnë kaip 20 kW, bei ðildymo sistemø su senesniais kaip 15 metø ir ne maþesnës kaip 20 kW vardinës atiduodamosios galios ðildymo katilais, naudojanèiais neatsinaujinantá kietàjá arba skystàjá kurà, efektyvumo tikrinimo metodika. (Þin., 2006, Nr. 70-2589).

4. Pastatuose árengtø oro kondicionavimo sistemø, kuriø vardinë atiduodamoji galia didesnë kaip 12 kW, efektyvumo tikrinimo metodika. (Þin., 2006, Nr. 70-2589).

5. Energetikos objektus ir árenginius statanèiø ir eksploatuojanèiø darbuotojø atestavimo nuostatai. (Þin., 2005, Nr. 41-1321; 2006, Nr. 112-4288).

6. Ámoniø, turinèiø teisæ eksploatuoti energetikos árenginius, atestavimo tvarka ir sàlygos. (Þin., 2004, Nr. 9-246; 2006, Nr. 112-4289; 2008, Nr. 21-787).

7. Ðilumos tinklø ir ðilumos vartojimo árenginiø prieþiûros (eksploatavimo) taisyklës. (Þin., 2005, Nr. 100-3735).

8. 2002 m. gruodþio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dël pastatø energinio naudingumo.

Naudingos nuorodos

Lietuvos Respublikos ûkio ministerija – http://www.ukmin.lt

Valstybinë energetikos inspekcija prie Ûkio ministerijos – http://www.vei.lt

VÁ Energetikos agentûra – http://www.ena.lt

Lietuvos energetikos institutas – http://www.lei.lt

Lietuvos energijos konsultantø asociacija – http://www.leka.lt

UAB „Danfoss“ – http://sildymas.vartotojams.danfoss.com

Kalbos redaktorë Aida OrþekauskaitëIðleido Lietuvos Respublikos ûkio ministerija

Spausdino UAB „Print.lt“Vokieèiø g. 187, LT-45251 Kaunas