SKATINIMŲ IR BAUSMIŲ SISTEMA LOPŠELYJE-DARŽELYJE

Pranešimą parengė:Šiaulių lopšelio-darželio “Coliukė”

socialinė pedagogė/direktorės pavaduotoja ugdymui

Laura Trepekaitė, Šiauliai, 2011

Daugelis pedagogų kasdieniniame darbe su vaikais pastebi, kad vaikams ne tiktai reikia tvarkos ir taisyklių, bet jie jų nori ir laukia. Taisyklės daro jų gyvenimą suprantamą ir nuspėjamą, sukuria saugumo jausmą.

Tad dažnai kyla klausimas: jei vaikai jaučiasi labiau apsaugoti nustatytomis tvarkos ir elgesio taisyklių sąlygomis, tai kodėl jie taikosi tą tvarką ir taisykles pažeisti? Iš tikro vaikai sukyla ne prieš taisykles, o prieš jų „įdiegimo“ metodus. Tad labai svarbu rasti nekonfliktinius vaiko disciplinos būdus. Apie tokią discipliną svajoja kiekvienas tėvas bei pedagogas. Tai be abejonės, pati sunkiausia ir subtiliausia auklėjimo užduotis. Juk nuo jos išsprendimo būdo priklauso, ar vaikas užaugs susitelkęs ir atsakingas žmogus, ar ne.

Yra keletas taisyklių, kurios padeda suderinti ir palaikyti šeimoje bei darželio grupėje nekonfliktinę discipliną. Tai kažkas panašaus į sąrašą taisyklių apie taisykles.

Pirma taisyklė

Taisyklės (apribojimai, draudimai, reikalavimai) kiekvieno vaiko gyvenime būtinai turi būti.

Antra taisyklė

Taisyklių (apribojimų, draudimų, reikalavimų) neturi būti per daug, ir jos turi būti lanksčios.

Ši taisyklė įspėja apie tokį kraštutinumą, kaip autoritarinis auklėjimo stilius. Pirmos dvi taisyklės kartu numato ypatingą saiko jausmą, ypatingą tėvų išmintį sprendžiant klausimus „galima“, „priklauso“ ir „negalima“.Surasti aukso vidurį tarp nuolaidžiaujančio ir autoritarinio stilių mums padeda vaiko elgesio keturių spalvų zonų vaizdas (žalios, geltonos, oranžinės ir raudonos), kurį sukūrė Amerikos psichologai.

Vaiko elgesio keturių spalvų zonos (1)

ŽALIOJI ZONA

GELTONOJI ZONA

ORANŽINĖ ZONA

RAUDONOJI ZONA

Vaiko elgesio keturių spalvų zonos (2) Į žaliąją zoną sudedame visa tai, ką leidžiame daryti savo vaikui jo

paties nuožiūra ir noru. Vaiko veiksmai, kuriems duodama santykinė laisvė, yra geltonojoje

zonoje. Jam leidžiama veikti savo paties nuožiūra, tačiau tam tikrose ribose. Ši zona labai svarbi, kadangi būtent čia vaikas pratinamas elgtis pagal vidinę discipliną. Pamažu priprasdamas prie tokių taisyklių vaikas vadovaujasi jomis be ypatingos įtampos. Čia labai svarbu, kad tėvai, pedagogai ramiai (bet trumpai) paaiškintų, kuo remiasi jų reikalavimai. Kartu svarbu pabrėžti, koks laisvas pasirinkimas lieka vaikui.

Oranžinėje zonoje yra tokie veiksmai, kuriems apskritai mes nepritariame, tačiau atsižvelgdami į ypatingas aplinkybes leidžiame.

Raudonojoje zonoje yra vaiko veiksmai, nepriimtini jokiomis aplinkybėmis. Tai kategoriški „negalima“, dėl kurių mes nedarome jokių išimčių. Šis sąrašas „suauga“ kartu su vaiku ir atveda prie rimtų moralinių normų ir socialinių draudimų.

Taigi visos zonos kartu sako mums, kad taisyklė taisyklei nelygi ir kad visiškai įmanoma rasti „aukso vidurį“ tarp pasiruošimo suprasti ir nepalenkiamumo auklėjimo disciplinos procese.

Trečia taisyklė

Reikalavimai neturi akivaizdžiai prieštarauti svarbiausiems vaiko poreikiams.

Ketvirtoji taisyklė

Taisyklės (apribojimai, draudimai, reikalavimai) turi būti suderintos tarp suaugusiųjų.

Penkta taisyklė

Tonas, kuriuo pranešamas reikalavimas ar draudimas, turi būti labiau draugiškai aiškinamasis nei įsakomasis.

Bausti vaiką geriau atimant iš jo gera, nei darant jam bloga.

Šešta taisyklė

Bausmės judėjimas nuo pliuso link nulio

Ką reiškia „pliusas“?

Pvz., šeimoje įprasta, kad išeiginėmis dienomis tėvas su sūnumi žvejota arba mama kepa pyragą, arba visi kartu eina pasivaikščioti. Tačiau jei vaikas neklauso ir nusižengia, tai „šventė“ tą dieną ar tą savaitę atšaukiama. Ar tai bausmė? Tai labai apčiuopiama bausmė, o svarbiausia – neįžeidžianti. Juk vaikai gerai jaučia teisingumą, o tai teisinga, kai tėvai nedovanoja jiems savo laiko, nes yra nuliūdinti ar supykdyti.

Bausmės judėjimas nuo nulio link minuso

O kas būna, jeigu visi auklėjimai baigiasi reikalavimais, pastabomis ir

„minusinėmis“ bausmėmis?

Paprastai tokiais atvejais pasiekti discipliną būna daug sunkiau, tačiau svarbiausia – tai pavojus prarasti kontaktą su vaiku. Auklėjimas mušant, rėkiant – tai prisipažinimas, kad suaugusysis, turėdamas visas priemones, yra toks bejėgiškas, kad nusileido į žemiausią žmonių sąveikos lygį.

Kokie nevykę baudimo būdai pasitaiko

dažniausiai? Kolektyvinė bausmė turi daug neigiamų padarinių – nekalti vaikai pasipiktina:

„Kam laikytis taisyklių, jei vis tiek būsi nubaustas?“, kaltieji džiaugiasi, kad jų nepagavo.

Destruktyviai veikia pykčio ir meilės kaitaliojimas, kai po subarimo vaikas apkabinamas, jo atsiprašoma. Vaikai įpranta neklausyti, o vėliau atsiprašyti. Vaikų elgesys tampa chaotiškas.

Labai žalingas ir kalbėjimas apie vaiką jam girdint – neigiami pasisakymai atima viltį ir norą pasikeisti.

Labiausiai vaiką žeidžia žeminimas.

Dar viena nevykusi baudimo forma – gąsdinimas.

Kritika, bandymas sukelti kaltę, irgi nepaskatins bendradarbiavimo.

Vaikui labai skaudu, kai jis nuvertinamas lyginant su kitais.

Keletas patarimų, kaip bausmes taikyti

efektyviau: Vaikai turi nenorėti, kad jiems būtų taikomos poveikio priemonės. Antraip jos

neturės veiksmingo atgrasančio poveikio. Pvz., būtų juokinga darželinukui sakyti, kad juos nubaudžiame ir jie šiandien neis miegoti pietų – juk ir taip daugelis nenori miegoti.

Poveikio priemonės turi būti įvykdytos iki galo. Jei taikome poveikio priemonę, ją privalome atlikti, antraip beprasmiška ją skirti.

Negąsdinkite tuo, ko negalite padaryti ar nepadarysite. Vaikai labai gerai žino savo teises ir tai, ką jūs galite ir ko negalite daryti.

Venkite gąsdinti „kažkuo kitu“. Tai parodo, jog auklėtoja pati negali išspręsti problemos.

Poveikio priemonės gali sukurti neigiamą atmosferą. Bausmės gali sukelti neigiamų jausmų, jei jos taikomos per griežtai. Daug sunkaus elgesio vaikų turinčiose grupėse vertėtų daugiau dėmesio skirti teigiamiems santykiams su vaikais kurti, užuot kėlus priešiškumą nuolat skiriant bausmes.

Keletas bendrų patarimų apie veiksmingas pastangų įvertinimo priemones:

Įvertinimas turi būti trokštamas. Tam, kad įvertinimas įgytų prasmę, jūsų vaikai turi tai vertinti: jie turi norėti gauti tokį įvertinimą.

Pastangų įvertinimo priemonės turi atitikti mokinių amžių. Paprastai kuo vyresni vaikai, tuo labiau jie nori gauti materialinį įvertinimą.

Įvertinimas už pastangas turi būti pelnytas. Nereikia skirti įvertinimo už mažiausias gero elgesio apraiškas ar geriau atliktas užduotis. Kuo sunkiau įvertinimas gaunamas, tuo labiau jis vertinamas.

Įvertinimą už pastangas pritaikyti konkrečiam vaikui. Jūsų skiriamos pastangų įvertinimo priemonės turi būti savitos, kuo labiau pritaikytos konkrečiam vaikui (vienas trokšta lipduko, o kitam svarbu, kad jo elgesio pastangas praneštumėte tėvams).

Pastangų įvertinimo priemonės turi „galiojimo laiką“. Tam tikra įvertinimo priemonė iš pradžių gali būti veiksminga, po to laipsniškai prarasti savo vertę, nes vaikai prie jos pripranta. Reguliariai atnaujinkite pastangų įvertinimo sistemą.

Įvertinkite visų savo vaikų pastangas. Dažniausiai stengiamės įvertinti sunkaus elgesio vaikų pastangas, tačiau svarbu pastebėti visų vaikų pastangas.

Kokias labiau apčiuopiamas skatinimo priemones galima taikyti (1):

Pagyrimai. Pagyrimai gali būti geras pastangų įvertinimo būdas, jei vaikai yra motyvuoti. Kitu atveju, šis būdas nėra toks veiksmingas.

Taškų kaupimo sistema. Už nuopelnus vaikams skiriami taškai, kurie vėliau gali būti išgryninti.

Pažymėjimai. Tai gali būti naudinga priemonė, nes vaikai gauna konkretų apčiuopiamą įvertinimą, kurį gali persinešti namo.

Lipdukai. Ši priemonė itin tinka darželinukams, reikia tik pagalvoti, kur vaikai juos klijuos.

Prizai ir dovanos. Galima skirti prizų dieną, per kurią vaikai gauna dovanų už darbą ir pastangas. Jei tokiame renginyje dalyvauja tėvai, tai gali tapti puikia motyvavimo priemone.

Skambutis namo, pokalbis su tėvais. Jei vaikas nori būti geras ir taip pamaloninti tėvus, trumpas skambutis į namus gali turėti tikrai didžiulį poveikį elgesiui.

Laiškas namo. Vaikai patys gali pasidaryti atvirukų, o auklėtoja parašyti jų pastangas. Atvirukas puikus tuo, kad magnetu galima prisegti prie šaldytuvo.

Kokias labiau apčiuopiamas skatinimo priemones galima taikyti (2):

Kelionės. Kelionė gali būti puiki pastangų įvertinimo priemonė, gera dar ir tuo, kad palieka teigiamų ir malonių prisiminimų.

„Ypatingas“ arba „aukso“ laikas. Vaikai užsitarnauja (arba praranda) galimybę turėti laisvą valandą savaitės pabaigoje. Tuo laiku jie patys nusprendžia, kokia linksma veikla užsiimti.

„Ypatinga“ užduotis. Vaikams labai patinka, kai už pastangas jiems leidžiama atlikti suaugusiųjų užduotis, pvz., „pabūti auklėtoju“.

Loterijos. Auklėtoja dalija vaikams loterijos bilietus už gerai atliekamas užduotis, puikų elgesį, o veiklų ar savaitės pabaigoje traukiami burtai ir laimėtojui įteikiamas prizas.

Stiklo rutuliukai stiklainyje. Ant auklėtojo stalo stovi tuščias stiklainis, į kurį dedamas stiklinis rutuliukas kaskart, kai bet kuris vaikas labai stengiasi atlikti užduotis ar gerai elgiasi. Kai stiklainis pripildomas, visai grupei atlyginama už pastangas.

Saldainiai ar kitos vaišės. Šiuo atveju viskas priklauso nuo jūsų nuomonės – tinka ar ne dalyti saldainius, bet saldainiai yra populiari vaikų motyvavimo priemonė.

L-d “Coliukė” pritaikytos skatinimo priemonės (1)

Skatinimo priemonė “Kišenės”

Priemonė nėra skirta žaidimui tiesiogine prasme, tačiau jos pagrindinis uždavinys – atspindėti vaiko elgesį dienos metu. Į procesą turėtų įsitraukti visi grupės nariai ir pasakyti savo nuomonę apie tai, koks vieno ar kito vaiko elgesys jiems atrodo, jog buvo tą dieną.

Kiekvienas vaikas grupėje turi po kišenę ant kurios pažymėtas vaiko vardas ar skaičius. Už atitinkamą elgesį dienos metu vaikas gauna simbolį (saulutė – geras, grupės taisykles atitinkantis elgesys, debesėlis – iš dalies geras vaiko elgesys, verkiantis veidukas – nepageidaujamas vaiko elgesys), kurį deda į savo kišenę. Skirdamas atitinkamą simbolį vaikui, pedagogas paaiškina, už kokį elgesį jis duodamas. Savaitės pabaigoje skaičiuojami simboliai, vaikai už tinkamą elgesį, skatinami.

L-d “Coliukė” pritaikytos skatinimo priemonės (2)

Skatinimo priemonė “Akmenukai stiklainyje”

Grupėje stovi dvi stiklinės vazos: į vieną iš jų dedami balti, į kitą juodi akmenukai. Auklėtojos dienos eigoje stebi kiekvieno vaiko elgesį. Pastebėję vaikų teigiamą ar neigiamą elgesį auklėtojos vertina jį, įdėdamos į vazas akmenukus: už teigiamą elgesį baltą, už neigiamą juodą. Vertinamas visos grupės elgesys bendrai ir kiekvieno vaiko atskirai. Dėdamos akmenukus į vazą, auklėtojos turi su vaikais aptarti, už ką jie gauna juodą ar baltą akmenuką. Auklėtojos skatina (pagiria) vaikus už tinkamą elgesį. Savaitės pabaigoje auklėtojos kartu su vaikais skaičiuoja baltus ir juodus akmenukus, žiūri, kurių daugiau. Jei vaikai surinko daugiau baltųjų, auklėtojos paskatina juos sugalvotu būdu (padovanoja visiems vaikams po lipduką, medalį, diplomą, išsiveda į biblioteką ar pan.), jei vaikai savaitės eigoje surinko daugiau juodųjų – lieka be jokio paskatinimo, tokiu atveju kartu pakartojamos grupės elgesio taisyklės.

L-d “Coliukė” pritaikytos skatinimo priemonės (3)

Skatinimo priemonė “Gerumo medis”

Auklėtojos dienos eigoje stebi kiekvieno vaiko elgesį, skatina (pagiria) juos už tinkamą elgesį. Dienos pabaigoje auklėtoja kartu su vaikais bando prisiminti, o tiksliau kiekvienas vaikas atskirai, bando įvertinti šios dienos savo elgesį ir pasako auklėtojai, ką gero jis padarė. Auklėtoja vaiko mintis užrašo ant kortelės ir atiduoda vaikui. Jei vaikas nepamena, ką jis gero padarė, auklėtoja, stebėjusi jį visą dieną, turėtų jam priminti. Tokia veikla vyksta kiekvienos dienos pabaigoje. Vaikas gautas korteles veria ant juostelės ir kabina ant „Gerumo medžio“. Savaitės pabaigoje auklėtoja kartu su vaikais skaičiuoja, kuris vaikas surinko daugiausiai kortelių, ir paskatina jį auklėtojos sugalvotu būdu.

L-d “Coliukė” pritaikytos skatinimo priemonės (4)

Skatinimo priemonė “Be patyčių”

Priemonė turi padėti vaikams įtvirtinti grupėje vyraujančias taisykles, todėl pradžioje vaikai supažindinami už kokį elgesį jie bus vertinami. Prie kiekvieno vaiko vardo yra po keturis langelius, skirtus tokiam elgesiui vertinti: nesimušu, nesipravardžiuoju, neerzinu draugo, neatimu žaislo. Vaikams paaiškinama, jog saulytę į kurį nors langelį bus užklijuota tuo atveju, jei visos dienos eigoje nesimuš, nesityčios ir t.t., debesėlį gaus į kurį nors langelį, jei erzins draugą, muš jį ir pan. Dienos pabaigoje auklėtoja su vaikais skaičiuoja kiekvieno vaiko saulytes ir debesėlius, juos žymi šalia vaiko vardo (kad vaikas galėtų stebėti savo elgesį visą savaitę) ir taip kasdien. Savaitės pabaigoje skatinami tie vaikai, kurie geriausiai laikėsi grupės taisyklių.

Literatūra:

Bončkutė-Petronienė G. (2008) Įdomioji psichoterapija mokytojams ir tėvams. Vilnius;

Cowley S. (2008). Kaip suvaldyti tuos neklaužadas? Vilnius;

Gippenreiter J. (2008). Bendrauti su vaiku. Kaip? Klaipėda.