LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

VYTAUTAS KARUŽA

SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS METODIKŲ POVEIKIS 6-12

METŲ VAIKŲ, SERGANČIŲ BRONCHINE ASTMA, KVĖPAVIMO

FUNKCIJAI

Magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija” (valst. Kodas 621B30005

baigiamasis darbas

Darbo vadovė

doc. dr. Eglė Lendraitienė

KAUNAS, 2016

2

TURINYS

SANTRAUKA .....................................................................................................................................3

ABSTRACT ........................................................................................................................................5

PADĖKA ..............................................................................................................................................7

SANTRUMPOS ..................................................................................................................................8

ĮVADAS ...............................................................................................................................................9

1.LITERATŪROS APŽVALGA ...................................................................................................... 11

1.1 Kvėpavimo rūšys ir dalyvaujantys raumenys ........................................................................... 11

1.1.1 Kvėpavimo mechanizmas ir reguliacija ............................................................................12

1.1.2 Kvėpavimo sistemos sutrikimų vertinimas........................................................................13

1.2 Bronchinės astmos klinikinė išraiška ir gydymas .....................................................................14

1.2.1 Bronchinės astmos mechanizmas ......................................................................................16

1.2.2 Bronchinės astmos gydymas .............................................................................................18

1.3 Kineziterapija sergant bronchine astma ....................................................................................21

1.4 Vandens terapija sergant bronchine astma ................................................................................23

2.TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA .......................................................................26

2.1 Tiriamųjų kontingentas .............................................................................................................26

2.2 Tyrimo metodai .........................................................................................................................29

3.REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ............................................................................................33

3.1. Kvėpavimo sulaikymo kaita prieš ir po kineziterapijos ...........................................................33

3.2 Įkvėpimo ir iškvėpimo slėgio bei didžiausio iškvepiamo oro srovės greičio kaita prieš ir po

kineziterapijos .................................................................................................................................36

3.3 Pilvo ir šoninių liemens raumenų izometrinės ištvermės kaita prieš ir po kineziterapijos .......40

3.4 Kvėpavimo rodiklių tarpusavio ir sąsajų su pilvo ir šoninių liemens raumenų izometrine

ištverme vertinimas .........................................................................................................................44

IŠVADOS ...........................................................................................................................................52

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS .............................................................................................53

MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS .......................................................54

LITERATŪROS ŠALTINIAI ..........................................................................................................55

PRIEDAI ...........................................................................................................................................61

3

SANTRAUKA

Vytautas Karuža. Skirtingų kineziterapijos metodikų poveikis 6-12 metų vaikų sergančių

bronchų astma, kvėpavimo funkcijai. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Eglė

Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas,

Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2016, 60 psl.

Darbo tikslas: Įvertinti skirtingų kineziterapijos metodikų poveikį 6-12 metų vaikams,

sergantiems bronchine astma, kvėpavimo funkcijai.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti, įvertinti bei palyginti vaikų, sergančių bronchine astma, įkvėpimo ir iškvėpimo gylio ir

maksimalaus iškvėpimo greičio pokyčius prieš ir po skirtingų kineziterapijos metodikų

taikymo.

2. Ištirti, įvertinti bei palyginti vaikų kvėpavimo sulaikymo iškvėpus ir įkvėpus pokyčius prieš ir

po skirtingų kineziterapijos metodikų taikymo.

3. Ištirti, įvertinti bei palyginti vaikų pilvo ir šoninių liemens raumenų izometrinės ištvermės

pokyčius prieš ir po skirtingų kineziterapijos metodikų taikymo.

4. Patikrinti ar yra funkciniai ryšiai tarp kvėpavimo rodiklių bei tarp kvėpavimo rodiklių ir pilvo

ir liemens šoninių raumenų statinės ištvermės, prieš ir po kineziterapijos bei kvėpavimo

pratimų taikymo.

Tyrimo eiga - tyrime dalyvavo 27 tiriamieji, 6-12 metų vaikai, sergantys bronchine astma.

Tiriamieji atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes. I-jai grupei buvo taikomi kvėpavimo pratimai, o

II-jai grupei – kineziterapija vandenyje. Prieš gydymo taikymą ir po gydymo trukusio 4 sav

tiriamieji buvo testuojami. Plaučių funkcijos (įkvėpimas ir iškvėpimas) buvo vertinamas Stange,

Henči mėginiais ir pneumotonometru. Maksimalus iškvėpimo tūrinis greitis matuojamas pikmetru.

Pilvo tiesiųjų ir šoninių raumenų pokyčiai vertinami izometrinio pilvo ir nugaros raumenų

ištvermės testo pagalba. Pratimų programos buvo taikomos visą reabilitacijos laikotarpį 4 savaites,

kasdien po 30 - 45 min.

Įšvados:

1. Kineziterapijos vandenyje taikymas 4 savaites, 6-12 metų vaikams, sergantiems bronchine

astma, didina kvėpavimo sulaikymą įkvėpus ir iškvėpus, o kvėpavimo pratimai kvėpavimo

sulaikymą įkvėpus didina, o iškvėpus nekeičia. Pratimai vandenyje didina kvėpavimo

sulaikymą vaikams, sergantiems bronchine astma, labiau nei kvėpavimo pratimai.

4

2. Kvėpavimo pratimų taikymas 4 savaites, 6-12 metų vaikams, sergantiems bronchine astma,

padidina įkvėpimo ir iškvėpimo slėgius bei didėja didžiausias iškvepiamo oro srovės greitis,

tačiau pratimai vandenyje šiuos parametrus didina labiau nei kvėpavimo pratimai.

3. Kineziterapijos vandenyje ir kvėpavimo pratimų taikymas 4 savaites, 6-12 metų vaikams,

sergantiems bronchine astma, vienodai didina pilvo ir šoninių liemens raumenų ištvermę.

4. Prieš kineziterapiją tarp kvėpavimo rodiklių ir tarp kvėpavimo rodiklių bei pilvo ir liemens

raumenų statinės ištvermės yra vienas kitam įtaką turintys funkciniai ryšiai. Po 4 savaičių

pratimų vandenyje grupėje funkciniai ryšiai kinta arba formuojasi nauji, o kvėpavimo pratimų

grupėje – kinta, formuojasi nauji arba išnyksta.

5

ABSTRACT

Vytautas Karuža. The efficiency of different physical therapy methods for 6-12 years old

children with bronchial asthma for breathing function. Master thesis. Supervisor Ph.d. Eglė

Lendraitienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing,

Department of Rehabilitation. Kaunas, 2016; 60 p.

The aim of this research was to evaluate the effects of different physical therapy techniques

for children 6-12 years old, suffering from bronchial asthma, respiratory function.

To achieve this purpose were set the main tasks:

1. To examine, evaluate and compare the children suffering from bronchial asthma, inhalation and

exhalation depth and maximum expiratory speed changes before and after the application of

various physical therapy techniques.

2. To examine, evaluate and compare the children's respiratory arrest exhale and inhalation

changes before and after the application of various physical therapy techniques.

3. To examine, evaluate and compare the children's abdominal straight and side muscles isometric

endurance changes before and after the application of various physical therapy techniques.

4. Check whether there is a functional relationship between respiratory indicators and the

indicators of respiratory and abdominal and waist side muscle endurance before and after

physical therapy and breathing exercises application.

Research progress - study involved 27 subjects 6-12 years old children with bronchial

asthma. Subjects randomly divided into two groups. I group it was applied breathing exercises, and

group II-it - aquatic therapy. Before treatment and after application of the treatment lasted 4 weeks

subjects were tested. Pulmonary function (inhalation and exhalation) was evaluated Stange, Henco

samples and pneumotonometer. Maximum expiratory volumetric rate measured peak flow meter.

Abdominal straight and side muscles in measuring changes in isometric abdominal muscle

endurance test support. Exercise programs have been applied to the entire rehabilitation period of 4

weeks, for 30 - 45 minutes daily.

Conclusions:

1. Aquatic therapy application for 4 weeks, for 6-12 year-old children with asthma, increased

respiratory arrest inhale and exhale, breathing exercises and respiratory arrest inhalation

increases and Exhaled does not change. Exercise increases the water retention of breath in

children with asthma, more than breathing exercises.

2. Breathing exercises application for 4 weeks, for 6-12 year-old children with asthma, increases

6

the inspiration and expiratory pressure and increases the maximum expiratory air flow rate, but

in water exercises these parameters increases more than the breathing exercises.

3. Physiotherapy in water and breathing exercises application for 4 weeks, for 6-12 year-old

children with asthma, the same increases abdominal, trunk muscle endurance.

4. Prior to the respiratory physiotherapy between indicators and between the indicators of

respiratory and abdominal and back muscle endurance is the impact on each other with

functional relationships. After 4 weeks of exercises in the water group functional relationships

change or formed new, and breathing exercises group - changing formation of new or disappear.

7

PADĖKA

Noriu padėkoti magistro darbo vadovei doc. dr. Eglei Lendraitienei už pagalbą rašant

baigiamąjį darbą, kuri visus magistrantūros metus kantriai padėjo man ruoštis šio darbo rengimui.

Noriu padėkoti Kauno VšĮ Kačerginės sanatorijos generaliniam direktoriui Linui Vitkui už

galimybę atlikti tyrimą ir sanatorijos kineziterapeutėms už malonų bendradarbiavimą.

Su pagarba, magistrantas Vytautas Karuža

8

SANTRUMPOS

BA – bronchinė astma

PEF – didžiausias iškvėpimo greitis.

IPRI – izometrinė pilvo raumenų ištvermė

IŠRI – izometrinė šoninių raumenų ištvermė

9

ĮVADAS

Kvėpavimas – tai sudėtingas procesas, kurio esmė deguonies pasisavinimas ir anglies

dvideginio pašalinimas iš organizmo [1]. Vaikai kvėpavimo sistemos ligomis serga dažniau ir

sunkiau negu suaugusieji, tai įtakoja kvėpavimo organų anatominiai ir fiziologiniai ypatumai bei

vaikų organizmo imuniteto savybės [2].

Terminas ,,bronchinė astma“ (BA) kilo iš graikų kalbos, kuris reiškia ,,triukšmingas

kvėpavimas“. Liga pasireiškia pasikartojančia bronchų obstrukcija ir uždegimu. Simptomai

varijuoja, bet dažniausiai pastebimi šniokštimas, kosulys, krūtinės skausmas (spaudimo pojūtis), oro

trūkumas. Pasauliniu mastu apytiksliai 1 iš 250 mirčių ištinka dėl astmos [3]. Vaikų mirtingumas dėl

BA siejamas su negebėjimu laiku nustatyti ligos bei profilaktinių, prevencinių priemonių trūkumo

[4]. Kasmet dėl BA miršta daugiau nei 180 mln žmonių visame pasaulyje. Astma nėra tik

išsivysčiusių šalių problema [5].

Astma viena iš dažniausiai pasitaikančių kvėpavimo sistemos lėtinių ligų, dėl kurios vaikai

guldomi į ligoninę. Stebėjimai rodo, jog plaukiojimas, yra ypač gera fizinio aktyvumo forma

siekiant pagerinti bendrą organizmo būklę ir sumažinti ligos naštą [6].

BA yra paplitusi lėtinė uždegiminė liga, kuri apima 235 milijonų žmonių visame pasaulyje,

kuri tampa padažnėjusio hospitalizavimo priežastimi [7;8]. Vidutiniškai ketvirtadalį iš 40 mln

amerikiečių sergančių astma sudaro vaikai iki 18 metų [9].

Keletas mokslinių tyrimų, atliktų su BA sergančiais vaikais, parodė, jog fizinis aktyvumas

padeda pagerinti bendrą fizinę būklę, sumažina švokštimą, hospitalizavimo tikimybę, mokyklos

nelankymą ir kiek mažesniu mastu – vaistų vartojimą [2,6].

Fizinio aktyvumo formų taikomų BA gydyme yrą įvairių, viena iš jų pratimai vandenyje.

Pratimų vandenyje pagrindinis tikslas – širdies ir kvėpavimo sistemų funkcijos gerinimas. Atlikti

moksliniai tyrimai rekomenduoja mankštas vandenyje kaip idealią fizinio aktyvumo formą, kuri

pagerina bendrą fizinę būklę bet ir sumažina ligos klinikinius simptomus. Plaukimo mokymą gerai

toleruoja vaikai ir paaugliai sergantys bronchine astma, kurių būklė – stabili. Tačiau, norint

išsiaiškinti ar plaukiojimas yra geriau ir/ar saugiau nei kitų formų fizinis aktyvumas nėra nustatyta.

Rekomenduojama atlikti platesnės apimties ir ilgesnės trukmės tyrimus, norint suprasti ir

išsiaiškinti ilgalaikius plaukimo taikymo privalumus [10].

Plaukimo mokymas ir kineziterapija vandenyje gali būti pranašesnis gydymo metodas prieš

kineziterapiją sausumoje (kvėpavimo pratimus), nes virš baseino esantis oras – šiltesnis, mažai

žiedadulkių, hidrostatinis slėgis į krūtinės ląstą sumažina iškvėpimo pastangas/darbą. Kaip ir bet

kuri fizinė veikla, kineziterapija vandenyje, suteikia pasitikėjimo savimi, pagerina širdies ir plaučių

sistemų funkcijas [6;11].

10

Temos aktualumas. BA – tai liga, kurios susirgimų skaičius didėja kasmet. Sergančiųjų

tarpe didžiąją dalį sudaro vaikai iki 18 metų amžiaus. Fizinis aktyvumas yra vienas iš sveikiausių

gydymo būdų, tačiau svarbu parinkti tokį gydymo metodą, kuris teiktų gydomąją naudą ir skatintų

(motyvuotų) sergantįjį mankštintis.

Darbo naujumas. Yra nemažai mokslinių darbų ir tyrimų atliktų taikant kineziterapiją

vandenyje, Strelnikovos ir Buteiko metodikas, vaikams sergantiems astma, tačiau nebuvo rasta

darbų, kad lygintų šių metodikų efektyvumą tarpusavyje. Šiuo magistro darbu norėta parodyti, kaip

kvėpavimo funkcijos ir pilvo statinės raumenų ištvermės pokyčius lemia kvėpavimo pratimai

(Strelnikovos ir Buteiko) ir kineziterapija vandenyje.

Darbo tikslas: Įvertinti skirtingų kineziterapijos metodikų poveikį 6-12 metų vaikams,

sergantiems bronchine astma, kvėpavimo funkcijai.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti, įvertinti bei palyginti vaikų, sergančių bronchine astma, įkvėpimo ir iškvėpimo gylio ir

maksimalaus iškvėpimo greičio pokyčius prieš ir po skirtingų kineziterapijos metodikų

taikymo.

2. Ištirti, įvertinti bei palyginti vaikų kvėpavimo sulaikymo iškvėpus ir įkvėpus pokyčius prieš ir

po skirtingų kineziterapijos metodikų taikymo.

3. Ištirti, įvertinti bei palyginti vaikų pilvo ir šoninių liemens raumenų izometrinės ištvermės

pokyčius prieš ir po skirtingų kineziterapijos metodikų taikymo.

4. Patikrinti ar yra funkciniai ryšiai tarp kvėpavimo rodiklių bei tarp kvėpavimo rodiklių ir pilvo

ir liemens šoninių raumenų statinės ištvermės, prieš ir po kineziterapijos bei kvėpavimo

pratimų taikymo.

11

1.LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Kvėpavimo rūšys ir dalyvaujantys raumenys

Kvėpavimo takai sudaryti iš dviejų funkcinių skyrių: proksimalinės zonos (bronchų

medžio), kuri jungiasi su distaline kvėpavimo sistemos dalimi (alveolių regionu), kur vyksta dujų

apykaita. Pagrindinė kvėpavimo sistemos struktūra matoma kai tik vaikas gimsta, be to, naujagimiai

ir suaugusieji dalinasi ta pačia bronchų ir plaučių anatomija [3].

Vaikų ir suaugusiųjų kvėpavimo organai skiriasi tiek morfologinėmis tiek funkcinėmis

savybėmis. Vaikų nosies landos siauros, trumpos bei išklotos gležna gleivine. Taip pat vaikų

nosiaryklė, balso plyšys, trachėja bei bronchai yra siauresni nei suaugusiųjų. Plaučiai

intensyviausiai auga pirmaisiais gimimo metais ir lytinio brendimo laikotarpiu [11].

3-6 metų amžiaus vaikų įkvepiamo oro tūris siekia 100-170 ml; kvėpavimo dažnumas per

minutę yra apie 25 kartai; gyvybinė plaučių talpa siekia 800-1300 ml., o 6-10 amžiaus vaikų

įkvepiamo oro tūris siekia 170-240ml; kvėpavimo dažnumas per minutę apie 20 kartų; gyvybinė

plaučių talpa siekia 1300 – 2100 ml. Vaikams nuolat augant didėja gyvybinė plaučių talpa

(berniukams daugiau, mergaitėms mažiau) [12].

Tik normaliai funkcionuojant visoms kvėpavimo sistemos grandims, organizmas yra

aprūpinamas reikalingu deguonies kiekiu ir pašalinamas anglies dioksidas. Kvėpavimas skirstomas į

vidinį ir išorinį [13].

Tyrėjai [14]; [15] išorinį ir vidinį kvėpavimą skirsto fazėmis. Išskiriamos šios pagrindinės

fazės:

1. Įkvėpimo/iškvėpimo fazė (plaučių ventiliacija);

2. Dujų difuzija plaučiuose;

3. Deguonies ir anglies dioksido dujų transportavimas;

4. Dujų difuzija audiniuose;

5. Audinių kvėpavimas.

Vidinio kvėpavimo procesą sudaro: deguonies pernaša iš plaučių į audinius; anglies

dioksido pernaša iš audinių į plaučius ir audinių kvėpavimas, kurio metu audiniai pasisavina

deguonį. Išorinio kvėpavimo procesą sudaro: oro apykaita tarp išorinės aplinkos ir plaučių alveolių

bei dujų difuzijos tarp alveolėse esančio oro ir kraujo [13].

Kvėpavime dalyvaujantys raumenys skirstomi į pagrindinius ir pagalbinius (inspiraciniai),

kurie aktyvuojasi, esant kvėpavimo sistemos sutrikimams ar suintensyvėjus fiziniam krūviui.

Inspiraciniai raumenys: didysis rombinis, mažasis rombinis, trapecinis, mentės keliamasis, krūtinės

12

didysis, krūtinės mažasis ir priekinis dantytasis [16].

Giliam iškvėpime dalyvauja šie pagrindiniai iškvėpimo (ekspiraciniai) raumenys vidiniai

tarpšonkauliniai. Pagalbiniai iškvėpimo raumenys (apatinis užpakalinis dantytasis, kvadratinis

juosmens, išorinis ir vidinis įstrižiniai bei tiesusis pilvo) įsijungia tada kai iškvepiama labai giliai ir

greitai [15].

Pagrindiniu kvėpavimo sistemos dariniu laikoma – diafragma, plonas raumeninis-

sausgyslinis ,,lapas“, kuris skiria krūtininė ir pilvo erdves/ertmes. Trys vaikų krūtinės sienos ir

diafragmos anatominės charakteristikos lemia diafragmos silpnėjimą ir greitesnį kvėpavimo

sistemos nuovargį, ko pasekoje padidėja galimybės susirgti kvėpavimo sistemos ligomis. Šias tris

charakteristika sudaro:

krūtinės siena,

diafragma

šonkauliai [3]

Pagal raumenis, kurie dalyvauja kvėpavimo judesiuose, kvėpavimas skirstomas į tris tipus:

pilvinį (kuris daugiau būdingas vyrams), šiuo atveju labiau dirba diafragmos raumuo; krūtininį

(kuris būdingesnis moterims), labiau dirba tarpšonkauliniai raumenys bei mišrųjį, kai veikia visi

kvėpavimo raumenys [15]. Vaikų kvėpavimo tipą gali įtakoti tam tikros sąlygos: poza, fizinis krūvis

ir kt. [14].

Pasak [15] kvėpavimo metu dalyvauja visi pilvo preso raumenys. Todėl aktualu nustatyti

kvėpavimo pratimų programos poveikį, atsižvelgiant į vaikų pilvo preso funkcinių ypatybių

skirtumus prieš kvėpavimo pratimų programos taikymą ir po jos.

1.1.1 Kvėpavimo mechanizmas ir reguliacija

Ritmingai pasikartojantis įkvėpimas ir iškvėpimas vadinamas kvėpavimo aktu. Įkvepiant

veikiama nervinių impulsų susitraukia diafragma, išoriniai tarpšonkauliniai bei kiti raumenys, kurie

padidina krūtinės ląstos apimtis, tuo pačiu metu išsiplečia plaučiai, dėl ko sumažėja slėgis jų viduje

ir oras pro kvėpavimo takus patenka į plaučius. Raumenims, kurie padeda įkvėpti, atsipalaidavus

sumažėja krūtinės ląstos tūris ir plaučiai susispaudžia, ko pasekoje padidėja slėgis juose ir oras

kvėpavimo takais veržiasi lauk, įvyksta iškvėpimas [12; 16].

Kvėpavimas reguliuojamas dviem būdais: nerviniu ir humoraliniu [13]. Nervinį kvėpavimo

mechanizmą reguliuoja centrinė nervų sistema. Kvėpavimo centras, kurį sudaro dvi dalys

(iškvėpimo ir įkvėpimo centrai) yra pailgosiose smegenyse [12]. Humoraliniam kvėpavimo

reguliavimui turi įtakos hormonai (adrenalinas, tiroksinas, progesteronas), kurie suaktyvina

13

kvėpavimo procesą [13].

1.1.2 Kvėpavimo sistemos sutrikimų vertinimas

Kvėpavimo mechanikos sutrikimai skirstomi į dvi grupes: restrikcinius ir obstrukcinius.

Kvėpavimo funkcijos, kurios pasikeičia esant obstrukciniam ar restrikciniam sutrikimams: gyvybinė

plaučių talpa; plaučių tąsumas; maksimaliai valinga plaučių ventiliacija; forsuoto iškvėpimo talpa;

kvėpavimo takų pasipriešinimas oro srautui. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai ir požymiai pateikti 1

lentelėje.

1 Lentelė. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai ir jų požymiai [15].

POŽYMIAI KVĖPAVIMO FUNKCIJOS SUTRIKIMAI

Restrikciniai Obstrukciniai

Gyvybinė plaučių talpa Mažėja

Maksimali valinga plaučių ventiliacija Mažėja Mažėja

Tąsumas Mažėja

Forsuoto iškvėpimo talpa Mažėja

Pasipriešinimas Didėja

Obstrukciniai kvėpavimo sutrikimai atsiranda susiaurėjus kvėpavimo takams, jie įtakoja

oro kiekio patekimą į plaučius, tačiau dėl esamos patalogijos sulėtėja oro iškvėpimas iš plaučių.

,,Kvėpavimo takų obstrukcija nustatoma :

Sergant bronchine astma;

Lėtine obstrukcine plaučių liga;

Lėtiniu bronchitu“ [17].

Apibendrinimas. Oro pasikeitimas dėl išorinio kvėpavimo tarp aplinkos ir plaučių

vadinamas kvėpavimu, kuris skirstomas į du ciklus: iškvėpimą ir įkvėpimą. Įkvėpimas įvyksta

susitraukus inspiraciniams raumenims, iškvepiama jiems atsipalaidavus. Gilus iškvėpimas įvyksta

susitraukus ekspiraciniams raumenims.

Matuojant forsuoto iškvėpimo talpą, maksimalaus iškvėpimo jėgą bei maksimalią valingą

plaučių ventiliaciją, galima įvertinti kvėpavimo sistemos retrikcinius ir onstrukcinius sutrikimus.

Pagrindiniai vaikų kvėpavimo sistemos rodikliai, kurie keičiasi augant yra įkvepiamos oro

tūris, kvėpavimo dažnumas per minutę ir gyvybinė plaučių talpa.

14

1.2 Bronchinės astmos klinikinė išraiška ir gydymas

Pasak [18] BA, gali būti trumpai apibūdinama kaip lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga,

kurios lėtinis uždegimas yra susijęs su kvėpavimo takų hiperaktyvumu. Kvėpavimo takų obstrukcija

yra grįžtamasis procesas, nepraeina savaime, reikia jį gydyti.

Astma yra heterogeninis sutrikimas, kuriam būdinga kintanti kvėpavimo takų obstrukcija,

kvėpavimo takų uždegimas, grįžtamas savaime ir/ar atsirandantis spontaniškai arba gydymo

komplikacija [17].

Veiksnių lemiančių astmos atsiradimą svyruoja nuo virusinių kvėpavimo takų infekcijų

kūdikystėje iki profesinių pozicijų suaugusiems. Astmos paūmėjimą gali lemti: alergenai, virusinės

infekcijos, intensyvi fizinė veikla, praryti nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai, dirgikliai.

Ketvirtadalis vaikų, sergančių astma patiria plaučių funkcijos pokyčius. Taip pat šie vaikai turi šiuos

fenotipo požymius: jaunesnis amžius, vyriška lytis, FEV1%, aktyvesnis eozinofilinis kvėpavimo

takų uždegimas [19].

Esant astmos priepuoliui, kvėpavimo takai susiaurėja sukeldami kvėpavimo problemas,

švokštimą ir kosulį. Astmą gali sukelti (įtakos turi) alergijos, žiedadulkės, stresas bei oro

užterštumas [20]. Dažniausia pasitaikantys simptomai sergant astma: kosulys, švokštimas, dusulys

ar krūtinės spaudimas fizinio krūvio metu arba po jo. Retesni simptomai, kurie gali pasireikšti:

nuovargis, pilvo skausmas, galvos ar gerklės džiūvimas [3].

Lėtinė kvėpavimo takų obstrukcija ir padidėjęs jautrumas įvairiems dirgikliams (pvz.:

fiziniam krūviui) prisideda prie ligos blogėjimo. Fizinis aktyvumas reikalingas ir naudingas visiems

nepriklausomai nuo amžiaus. Ypač sergantiems astma fizinis aktyvumas pagerina ištvermę,

susilpnina dusulio priepuolius. Rekomenduojami aerobiniai, jėgos lavinimo ir lankstumo pratimai.

Pratimai ir veiklos, kurios naudojamos esant lengvai ir vidutinei astmai: plaukimas,

žaidimai su kamuoliu, važiavimas dviračiu, vaikščiojimas. Esant sunkiai astmai rekomenduojama

atlikti stiprinimo, lankstumo pratimus mažu intensyvumu [21; 10].

Pratimai viena iš labiausiai paplitusių priemonių kvėpavimo takų obstrukcijos mažinimui.

Fizinio krūvi metu gali išryškėti: švokštimas, padažnėti kosulys, atsirasti dusulys ar krūtinės

skausmas, diskomfortas. Simptomai didžiausią tikimybė kad išryškės per 5-10 min nuo mankštos

pradžios. Paprastai išnyksta per 15-30 min po fizinio krūvio nutraukimo [22].

Padidėjusio astmos paplitimo priežastys:

Padažnėjusių kontaktų su provokuojančiais veiksniais (pvz., alergenais, teršalais, virusais)

Nepakankamo ar sumažėjusio priešuždegiminių vaistų prieinamumo

Priklausomybės nuo bronchus plečiančių vaistų

Nesugebėjimo pastoviai stebėti plaučių funkcijos, reguliariai matuojant PEF

15

Pavėluotos medicininė pagalbos paūmėjimų metu.

Be to, panašu, kad turtingose šalyse mažos pajamos gali būti rizikos faktoriumi

padidėjusiam sergamumui BA [23].

Astma yra priskiriama daugiaveiksmėms ir nevienalytėms ligoms. Rizikos veiksniai:

genetinis polinkis, atopijos (polinkis į alergiją), jautrumas. Pastaraisiais metais buvo pastebėtas

ryšys tarp viršsvorį turinčių ir astmos, tiek vaikų tiek suaugusiųjų tarpe. Aplinkos faktoriai, tokie

kaip tabako dūmai, pelėsis, miltligė turi įtakos astmos atsiradimui [10]. Bronchinės astmos formos,

simptomai ir klinikinė eiga aprašyta 2 lentelėje.

2 lentelė. Bronchinės astmos formos [24]

Simptomai ir ženklai Pradinis PEF Klinikinė eiga

Lengva

Dispnėja (pasunkėjęs

kvėpavimas, dusulys)

siejama su aktyvia

veikla, tachipnėja

(pagreitėjęs

kvėpavimas) stebimas

vaikuose

PEF>70%

prognozuojamas

arba geriausias

asmeninis rezultatas

Gydoma namuose

Taikomas medikamentinis gydymas

(pakankamai trumpas)

Vidutinė

Dispnėjos pasireiškimas

kasdieninėje veikloje

PEF 40-69%

prognozuojamas

arba geriausias

asmeninis rezultatas

Reikalinga nuolatinė gydytojo

priežiūra,

Skiriami geriami kortikosteroidiniai

medikamentai

Simptomai stebimi 1-2 po

medikamentų vartojimo

Sunki

Dispnėja pasireiškia

ramybės metu ar

kalbant

PEF < 40 %

prognozuojamas

arba geriausias

asmeninis rezultatas

Reikalinga nuolatinė gydytojo

priežiūra, dažnai hospitalizavimas

Skiriami geriami kortikosteroidai,

simptomai gali tęstis ilgiau nei 3

dienas po medikamentų vartojimo;

Rekomenduojama pagalbinė terapija

Labai

sunki

Neįmanoma kalbėti dėl

dispnėjos, springstama

PEF < 25%

prognozuojamas

arba geriausias

asmeninis rezultatas

Privalomas hospitalizavimas

Kortikosteroidai leidžiami į veną

Rekomenduojama pagalbinė terapija

16

Astma yra liga, apibūdinama kaip bronchų uždegimas. Didelis uždegiminių ląstelių

skaičius įskaitant ir putliąsias ląsteles ir eozinofilus (lygiųjų raumenų ląsteles), T limfocitų ir kt.

ląsteles. Uždegimis procesas pradeda vystytis po alergeno atsiradimo, ko pasekoje greičiau vystosi

obstrukcija ir didėja gleivių gamyba [18].

Didžiajai daugumai astma sergančių vaikų nustatomas lengva arba vidutinio sunkumo

forma, ir tik mažai daliai sergančiųjų reikalinga intensyvi palaikomoji kelių mėnesių terapija ar

susiduriama su dideliais sunkumais parenkant/taikant gydymą. Nepaisant to, vaikai sudaro didžiąją

dalį sergančiųjų astma [25].

1.2.1 Bronchinės astmos mechanizmas

Daugeliu atvejų, astma yra alerginis susirgimas, iš dalies sąlygotas ir su imunoglobulinu E

(IgE) susijusių mechanizmų. Po kontakto su alergenu dendritinės ląstelės jį paima ir pateikia kitoms

ląstelėms, aktyvuojami T helperiai (TH) limfocitai, TH ląstelės išskiria citokinus, B limfocitai

išskiria specifinius IgE antikūnus. IgE prisijungia prie putliųjų ir, galbūt, kitų uždegime

dalyvaujančių ląstelių (pvz., eozinofilų) ir sukelia uždegiminių mediatorių išsiskyrimą. Be to,

kontaktas su antigenu gali aktyvuoti T ląsteles, sukelti citokinų ir chemokinų išsiskyrimą ir nuo IgE

nepriklausomą uždegimo mediatorių sintezę [26; 27].

Imunoglobulino E (IgE) vaidmuo kvėpavimo takų uždegime ir astmos simptomai.

Kontaktas su alergenu sukelia T limfocitų aktyvaciją, citokinų (interleukinų (IL) ekspresiją ir IgE

išskyrimą iš B limfocitų. IgE prisijungia prie uždegime dalyvaujančių ląstelių, kurios išskiria

uždegimo mediatorius [26; 27]. Ryšys tarp uždegimo, kvėpavimo takų obstrukcijos, hiperaktyvumo

ir klinikinių simptomų pateiktas 1 pav.

1 pav. BA sudedamųjų dalių sąveika [27]

17

Dėl astmai būdingo lėtinio uždegimo išsivysto du pagrindiniai plaučių funkcijos

sutrikimai: padidėjęs bronchų reaktyvumas ir bronchų obstrukcija. Sergantieji astma turi padidėjusį

polinkį bronchų spazmu reaguoti į daugelį dirgiklių, tokių kaip histaminas ir metacholinas

(tiesioginiai kvėpavimo takų lygiųjų raumenų dirgikliai), fizinis krūvis, adenozino monofosfatas

(AMF) ir šaltas ar sausas oras (netiesioginiai dirgikliai), sukeliantys antrinį kvėpavimo takų

susiaurėjimą dėl uždegiminių mediatorių išsiskyrimo. Tai sąlygoja padidėjusį kvėpavimų takų

skersmens, kartu ir kvėpavimo funkcijos rodiklių, tokių, kaip didžiausio iškvėpimo srovės greičio

(PEF), kintamumą. Astmai būdinga tai, kad rytinio bei vakarinio matavimų PEF gali skirtis daugiau

nei 20 procentų [28;29]. Astmos mechanizmas pavaizduotas 2 pav.

2 pav. Astmos mechanizmas [30]

Sutrikusios plaučių funkcijos pasireiškimas sergant astma:

1. Padidėjęs kvėpavimo takų reaktyvumas

2. Oro srovės apribojimas

Ūmus bronchų spazmas

Kvėpavimo takų sienelės pabrinkimas

Nuolatinis gleivių kamščių susidarymas

Kvėpavimo takų sienelių remodeliavimas

3. Neuronų dirginimas

Kosulys

Veržimo (sunkumo) jausmas krūtinėje [28; 29].

18

Pastaruoju metu išskiriami šie pagrindiniai BA provokuojantys veiksniai [27; 31]:

o Lėtinis kvėpavimo takų uždegimas

o Fizinis krūvis

o Virusinė infekcija

o Naminių gyvūnų epidermis

o Namų dulkių erkės

o Žiedadulkės

o Pelėsinių grybų sporos

o Oro temperatūros pokyčiai

o Stresas (juokas, verksmas)

o Cheminių medžiagų aerozoliai, aštrūs kvapai, dūmai

o Medikamentai (aspirinas, β adrenoblokatoriai)

o Hormoniniai organizmo pokyčiai (menstruacijos ir kt.)

o Alkoholis

o Užterštas oras.

Apibendrinimas. Broncinė astma – tai uždegiminė liga, kurią dažniausiai iššaukia alergija.

BA serga įvairaus amžiaus žmonės, didžiąją dalį sergančiųjų sudaro vaikai. BA išsivystymui įtakos

turi aplinka, alergenai, vartojami preparatai, virusinės infekcijos. Liga pasireiškia kosuliu, dusuliu,

krūtinės skausmu, nebegalėjimu tęsti fizinės veiklos. Svarbiausia laiku pastebėti simptomus ir juos

atskirti nuo kitų kvėpavimo sistemos ligų, kad būtų paskirtas tikslingas gydymas.

Dėl astmai būdingo lėtinio uždegimo išsivysto du pagrindiniai plaučių funkcijos

sutrikimai: padidėjęs bronchų reaktyvumas ir bronchų obstrukcija.

1.2.2 Bronchinės astmos gydymas

Vaikai, sergantys astma, ypač tie, kuriems neseniai diagnozuota astma arba kurie

nekontroliuoja ligos, yra mažiau aktyvus lyginant su sveikais vaikais. Fizinis aktyvumas

rekomenduojamas astma sergantiems bei skatinamas, kaip optimali priemonė įveikti ligą ar

palengvinti jos eigą, sumažinti vaistų vartojimą. Padidėjęs fizinis aktyvumas siejamas su

pagerėjusiu fiziologiniu funkcionavimu, gyvenimo kokybės gerėjimu, širdies ir kraujagyslių

sistemos funkcionavimo gerėjimu, sumažėjusiu mirtingumu [22; 25].

Jeigu astma negydoma, apie 90% sergančiųjų patiria astmos simptomus aktyvios fizinės

veiklos metu. Fizinio aktyvumo didinimas palaipsniui tampa puikia prevencine priemone

simptomams pasireikšti [32].

19

Bronchinės astmos gydymas pasižymi įvairumu, metodų gausa ir jų pasirinkimo

galimybėmis. Aleksandro technika yra sudėtinga kineziterapijos forma įtraukianti judesių serijas

skirtas koreguoti laikyseną ir padėti kūnui sugrįžti į fiziologinę formą taip padedant atsistatyti

kvėpavimo funkcijoms. Kai kurie specialistai teigia naudą tiems, kurie nori daugiau patogumo ir

efektyvumo kvėpavimui, įtraukiant ir astma sergančius [33].

Vienas iš alternatyvių gydymo būdų – joga. Gydymas joga pagerina gyvenimo kokybę ir

sumažina astmos simptomus, taip pat gali padėti norint sumažinti medikamentinių priemonių

vartojimą [20].

Astmos gydymas vaistais – efektyvus. Didžioji dauguma sergančiųjų privalo naudoti

steroidinius inhaliatorius reguliariai. Jie padeda sumažinti simptomus, pagerina plaučių funkciją,

sumažėja tikimybė iššaukti astmos priepuolį, pagerėja gyvenimo kokybė mažesnė mirties rizika nuo

astmos. Pacientai, kurie dalyvauja fizinėje veikloje ilgesnį laiką (iki 3 metų) mažiau bijo dėl savo

būklės ir yra labiau motyvuoti toliau išlikti aktyviems kasdieniame gyvenime. Taip pat reguliarus

fizinis aktyvumas padeda sumažinti vartojamų vaistų poreikį, sumažėja ir ligų dienos bei vizitai pas

gydytoją [29].

Bronchinės astmos priepuoliai pasireiškia bronchų ir bronchiolių sienelių lygiųjų raumenų

spazmu; sienelių edema ir gausia sekrecija. Po priepuolio šie požymiai visiškai praeina [35].

Broncho spazmai esant astmos priepuoliui pavaizduoti 3 pav.

3 pav. Broncho spazmai ištikus astmos priepuoliui [36].

Norint parinkti gydymo priemones ir metodus sergantiems astma, svarbu išsiaiškinti [37;16]:

Ligos sunkumą ir žinomus trigerius.

20

Rekomendacijos parenkant pratimus vaikams, sergantiems astma:

Geba kontroliuoti simptomus;

Tiksli simptomų, gydymo istorija;

Naudoja inhaliatorių;

Nenaudoti nardymo pratimų esant priepuoliams ligos istorijoje;

Reguliarus lankymąsis pas gydytoją

Analizuojant atliktus tyrimus [38-42] pastebėta, jog fizine veikla užsiimančio astma

sergančio vaiko, plaučių būklė yra kur kas geresnė negu nesportuojančio, nes mankštinantis į

plaučius patenka daugiau deguonies ir lengviau įkvepiamas bei iškvepiamas oras.

Nors fizinis aktyvumas išlieka viena iš priežasčių, kuri iššaukia BA priepuolį, tačiau

prižiūrint specialistui ar žinant kaip prižiūrėti savo ligos eigą, kiekvienas individas turi teisę

treniruoti/lavinti ištvermę ir fizinį pajėgumą, ne tik sausumoje bet ir vandenyje [43].

21

1.3 Kineziterapija sergant bronchine astma

Kineziterapija kūdikiams ar vaikams, sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis ar

turintiems kvėpavimo sutrikimų gali būti skirstoma į šias pagrindines grupes, kurios iš dalies siejasi

viena su kita:

1. Sekrecijos pašalinimas iš kvėpavimo takų. Taikomos drenažinės padėtys su perkursija ir/ar

vibracija.

2. Kvėpavimo pratimai.

3. Bendros fizinės būklės gerinimas įtraukiant aerobikos pratimus, stiprinimo pratimus ir

kitokius pratimus, skirtus krūtinės ląstos funkcinės būklės gerinimui [35; 45].

Sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis taikomi:

bendri tonizuojantys pratimai – tai bendro pobūdžio vidutinio intensyvumo, apšilimui skirti

pratimai. Šiais pratimais pradedama kineziterapijos procedūra: tai pratimai distalinėms kūno

dalims arba ciklinė veikla (pvz.: žingsniavimas).

specialieji pratimai. Šių pratimų mokoma ramybės būsenoje, jie skirstomi į statinius ir

dinaminius. Išskiriami pagrindiniai šių pratimų principai:

o ritmingumas, lėtumas, dėmesio koncentravimas į iškvėpimą;

o jokių forsuotų įkvėpimų ir/ar iškvėpimų;

o pacientas negali pilnai iškvėpti oro

o diafragminio kvėpavimo akcentavimas

o leistina ne daugiau 3-4 gilūs įkvėpimai iš eilės

Specialieji pratimai naudingi kvėpavimo mechanizmo gerėjimui, didėja krūtinės ląstos ir

diafragmos paslankumas, stiprėja kvėpavimo raumenys, padeda pašalinti sekretą.

krūtinės ląstos mobilizacija

atsikosėjimo pagalba

drenažinės padėtys [35; 46]

Kvėpavimo pratimai sergant BA padeda išvalyti kvėpavimo takus, kai ligos eiga pablogina

sekreto pasišalinimą. Sekreciją gali pašalinti krūtinės ląstos perkursija virš plaučių segmentų

centrinių kvėpavimo takų link, kai pacientas guli tam tikroje pozicijoje (drenažinėje padėtyje). Taip

pat gali būti taikomos perkursinės (smūginės) liemenės [47].

Kineziterapijos gydymo planas turėtų būti sudaromas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

Kvėpavimo funkciją;

Kvėpavimo raumenų veiklą;

Fizinį pajėgumą [17].

Dauguma kvėpavimo pratimų reikalauja savarankiško paciento (vaiko) dalyvavimo.

22

Mokymas klasikinių kvėpavimo pratimų pagerina diafragmos nusileidimą bei padidina krūtinės

ląstos paslankumą. Kai kurie klasikiniai pratimai, pvz.: kvėpavimas pro suglaustas lūpas, gali būti

nenaudingas, nes mažiems vaikams gali būti sunku suprasti užduotį [35].

Priverstinio iškvėpimo technika taikoma norint sumažinti skausmus kosint, pagerinti

kvėpavimo takų praeinamumą bei sunormalizuoti kvėpavimo raumenų veiklą. Šios technikos esmė

lėtai, giliai įkvėpti ir greitai, priverstinai iškvėpti. Rekomenduojama šį pratimą atlikti kelis kartus iš

eilės, kol pradeda atsirasti gleivės [44].

Teigiamo iškvėpimo terapija (PEP therapy) taikoma pacientams sergantiems chroninėmis

obstrukcinėmis plaučių ligomis (astma, cistinė fibrozė, bronchitas). Ši terapija pagerina oro

judėjimą kvėpavimo sistemoje, plaučių funkcijas, sekreto išsiskyrimą bei oro pasiskirstymą

plaučiuose [44].

Aleksandro technika yra sudėtinga kineziterapijos forma įtraukianti judesių serijas skirtas

koreguoti laikyseną ir padėti kūnui sugrįžti į fiziologinę formą taip padedant atsistatyti kvėpavimo

funkcijoms [33].

Paradoksalioji kvėpavimo technika (Strelnikova) [48] „Ši metodika gydo kompleksiškai:

teigiamai veikia medžiagų apykaitos procesus; stiprina nervinę, imuninę sistemą; gerina bronchų

drenažinę funkciją; padeda atstatyti pažeistą nosies kvėpavimą; normalizuoja širdies ir kraujagyslių

sistemos veiklą bei stabdo krūtinės ląstos ir stuburo deformacijas“. Pratimų atlikimo esmė: trumpai

ir šaižiai įkvėpti per nosį su pasyviu iškvėpimu. Ši kvėpavimo gimnastika treniruoja tik įkvėpimo

procesą, nes iškvėpimas pasyvus/savaiminis, kuris atliekamas baigiantis fiziniam judesiui (tada

raumenys dirba didžiausiu krūviu). Tai prieštarauja tradicinėms metodikoms, kurios teigia jog

fizinio judesio gale reikia iškvėpti. Nepaisant šio prieštaravimo, pratimai nesukelia nepageidaujamo

poveikio (nuovargio, dusulio), o priešingai, sulėtina kvėpavimą. Tai padidina plaučių ventiliaciją iki

6 kartų [48].

Paviršutinio kvėpavimo metode (Buteiko) yra laikomasi vienos taisyklės, kuri dar kitaip

vadinama penkių pirštų taisykle:

1) sumažinti

2) kvėpavimo

3) gylį

4) atpalaidavus diafragmą

5) iki lengvo oro trūkumo pojūčio

Kvėpavimo sulaikymas padeda išmokti tesingai kvėpuoti, bet pagrindiniu gimnastikos

elementu išlieka - įkvėpimo gylio sumažinimas. Teisingas kvėpavimas negali būti nei girdimas, nei

pastebimas. Paviršutinio kvėpavimo pratimus taip pat galima sujungti su fizinio krūvio elementais

(įjungiant galūnių judesius) [48; 49].

23

Norint sudominti vaikus, galima į kvėpavimo pratimus įtraukti žaidimų elementų ar veiklų

tokių kaip pūsti plunksną skersai stalo, pūsti plunksną taip kad ji išliktų ore, pūsti burbulus, oro

malūnėlį ir kt.. Kvėpavimo pratimų taikymas ypač naudingas gydant užsitęsusius lėtinius

susirgimus [13;33].

1.4 Vandens terapija sergant bronchine astma

Vanduo ištisus tūkstanmečius naudojamas gydymui ir ligų profilaktikai. Vanduo savo

teigiamas savybes atskleidžia priklausomai nuo sudėties, temperatūros, taikomos metodikos,

trukmės. Vanduo gydymui naudojamas įvairiomis formomis (ledas, skystas, garai) ir įvairių

temperatūrų (šaltas, karštas). Vandens terapija turi platų veikimo spektrą, ją galima taikyti skausmo

mažinimui, esant viršsvoriui, nuovargiui, bei sergant astma ir kitomis kvėpavimo sistemos ligomis

[43; 50].

Yra daug priežasčių, kodėl mankštos vandenyje yra naudingos sergantiems astma. Aktyvi

veikla vandenyje bei mankštos vandenyje skatina bronchų veiklą, pagerina ventiliaciją, didina

raumenų ištvermę ir gleivių/sekreto pasišalinimą. Vanduo yra puikiai toleruojamas, jis padeda

pagerinti plaučių talpą, dujų apykaitą bei padeda kontroliuoti kosulio reflekso ir kvėpavimo

kontrolę. Fizinis aktyvumas vandenyje padidina aerobinį pajėgumą, taip pat asmuo jaučiasi puikiai,

gali dirbti savo pajėgumu. Taip pat lavinama pusiausvyra ir koordinacija. Galima teigti, jog

mankštos vandenyje – naudingos visapusiškai [51].

Treniruotės vandenyje nereikalauja gerų plaukimo įgūdžių. Fizinis aktyvumas teikia naudą

ne tik sveikiems bet ir astma sergantiems asmenims [47; 52]. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog

pratimai vandenyje atliekami kvėpavimo ištvermės lavinimui yra statistiškai naudingi bendrai

populiacijai sergantys astma asmenys dažniausiai nėra ištvermingi ir jų fizinė būklė prasta.

Pratimai vandenyje turi savo privalumo ištvermės lavinime. Būnant vandenyje astma sergantys gali

lengviau kvėpuoti ir maloniau sportuoti. Atliekant mankštas vandenyje tampa lengvesnis ne tik

kvėpavimas bet ir gerėja bendra fizinė būklė ir savijauta, didėja motyvacija sportuoti [53; 54].

Judėjimas ir vanduo yra du natūralūs biologiniai veiksniai, kurie atsiskleidžia mankštos

vandenyje metu. Vandens poveikis yra:

Terminis. Šį poveikį suteikia vandens temperatūra. Optimali vandens temperatūra taikant

kineziterapiją yra 30-33 laipsniai C. Terminis poveikis padeda gerinti kraujotaką, mažinti

raumenų tonusą, sumažinti skausmą.

Cheminis. Šis poveikis priklauso nuo vandenyje ištirpusių medžiagų. Pavyzdžiui: ištirpusios

mineralinės druskos vandenyje teigiamai veikia visą žmogaus organizmą (bendrąsias organizmo

24

funkcijas).

Mechaninis. Šis poveikis priklauso nuo kūno pasinėrimo į vandenį. Viena iš mechaninių savybių

– vandens klampumas – didina pasipriešinimą judesiui nuo 40 iki 60 kartų. Pasipriešinimui

įtakos turi judesio atlikimo greitis, bei hidrostatinis vandens slėgis, kuo giliau panardinta kūno

dalis tuo didesnis mechaninis spaudimas į ją. Mechaninio vandens poveikio dėka kinta

hemodinamika, padidėja pasipriešinimas įkvėpimui, mažėja gyvybinė plaučių talpa ir iškvėpimo

rezervinis tūris, stimuliuojama endokrininė sistema, gerėja inkstų funkcija, mažėja kūno svorio

veikimas sąnariams bei lėtėja kaulų tankio mažėjimo greitis [38; 50].

Kvėpavimo mankštas sergantiems astma rekomenduojama atlikti vertikalioje padėtyje, dėl

vandens spaudimo, nes esant horizontalioje padėtyje sumažėja vandens spaudimo nauda. Šiame

tyrime vaikai vandenyje praleisdavo 3 kartus per savaitę po vieną valandą. Mankštos programa turi

turėti įvadinę dalį t. y. Apšilimą, pagrindinę ir baigiamąją. Programos metu turi būti keičiamas

intensyvumas ir svarbiausia stebėti pacientą. Šešias savaites trukusios plaukimo treniruotės buvo

naudingos gyvybinės plaučių talpos rodiklių gerėjimui vaikams sergantiems vidutinio sunkumo ir

sunkia astma [38].

Mokslininkai [46; 53; 54; 56] tyrinėję terapijos vandenyje poveikį astma sergantiems

vaikams nustatė, jog plaukimo mokymas tiek vaikams tiek paaugliams, esant stabiliai astmai padeda

pagerinti plaučių funkciją bei širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Nebuvo pastebėta jokių

neigiamų padarinių, tačiau nėra vienareikšmiškai priimta, jog plaukimas yra geriau nei kitos fizinio

aktyvumo formos.

Taip pat, moksliniai tyrimai įrodo, jog pratimai atliekami ištvermės lavinimui yra

statistiškai naudingi kvėpavimo funkcijų gerinimui. Būdami vandenyje BA sergantys asmenys gali

lengviau kvėpuoti ir maloniau sportuoti. Atliekant mankštas vandenyje tampa lengvesnis ne tik

kvėpavimas bet ir gerėja bendra fizinė būklė ir savijauta, didėja motyvacija sportuoti.

Rekomenduojama pratimus vandenyje atlikti vertikalioje padėtyje, dėl vandens spaudimas,

nes esant horizontalioje padėtyje sumažėja vandens spaudimo nauda.

Mokslininkai [52; 55] tirdami vandens naudą vaikams sergantiems BA, kineziterapiją

vandenyje taikė po 1 valandą, 3 kartus per savaitę, 6 savaites. Nustatė svarbiausius kriterijus

mankštai vandenyje: apšilimas, pagrindinė ir baigiamoji. Programos metu turi būti keičiamas

intensyvumas ir svarbiausia nuolatinis paciento stebėjimas. Šešias savaites trukęs gydymas

(plaukimo treniruotės) buvo naudingos gyvybinės plaučių talpos rodiklių didėjimui, vaikams

sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia BA.

Apibendrinimas. Bronchinė astma gydoma kompleksiniu būdu: medikamentais ir fizine

veikla (pratimai, mankštos). Didžiausią naudą gydant BA teikia fizinis aktyvumas: kvėpavimo

pratimai, ištvermės lavinimas, vandens procedūros (mankštos, plaukimas).

25

Strelnikovos kvėpavimo gimnastika pagerina bronchų drenažinę funkciją, normalizuoja

širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina imuninę sistemą. Būtina atkreipti dėmesį, jog ilgą laiką

naudoti šiuos kvėpavimo pratimus nerekomenduojama, dėl to jog gali atsirasti aterosklerozinių

audinių pažeidimai.

Buteiko metodika taikoma įvairioms ligoms ir jų simptomams gydyti. Dažniausiai ši

kvėpavimo mankšta naudojama bronchinei astmai gydyti. Metodikos esmė – kvėpavimo gylio

sumažinimas. Rekomenduojama pratimus atlikti kartu su specialistu, nes savarankiškų treniruočių

metu iškyla pavojus peržengti nepakankamo kvėpavimo ribą.

Fizinio aktyvumo nauda gydant BA: simptomų mažinimas, dusulio kontroliavimas, širdies

ir kraujagyslių sistemos stiprinimas, gyvenimo kokybės gerėjimas, ištvermės lavinimas. Laiku ir

tikslingai paskyrus gydymą vaikystėje bei nenutraukiant fizinės veiklos, astmą įmanoma išgydyti.

26

2.TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro

leidimas Nr. BEC – SR(M) – 116, 1 priedas. Tyrimas atliktas Kauno VšĮ Kačerginės vaikų

sanatorijoje, tyrimo metu gautą informaciją laikyti konfidencialia.

2.1 Tiriamųjų kontingentas

Tyrime dalyvavo 27 asmenys, 11 mergaičių (40,7 proc.) ir 16 berniukų (59,3 proc.), (3 pav.).

I grupėje (kvėpavimo pratimai) buvo 15 vaikų: 6 mergaitės (40,0 proc.) ir 9 berniukai (60,0 proc.),

o II grupėje (pratimai vandenyje) buvo 12 vaikų: 5 mergaitės (41,7 proc.) ir 7 berniukai (58,3

proc.). Nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių lyties atžvilgiu (p>0,05).

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

Visų tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 8,93±2,06 m. Berniukų amžiaus vidurkis siekė

8,94±1,65 m, o mergaičių – 8,93±2,63 m. Amžiaus vidurkis lyties atžvilgiu statistiškai reikšmingai

nesiskyrė (p>0,05).

I grupėje, kur vaikams, segantiems bronchine astma, buvo skiriami kvėpavimo pratimai,

amžiaus vidurkis buvo 9,07±1,94 m, o II grupėje, kur vaikams skirta kineziterapija vandenyje,

amžiaus vidurkis siekė 8,75±2,26 m. Tarp kvėpavimo funkciją lavinančių grupių vaikų amžiaus

vidurkis statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

I grupės mergaičių amžiaus vidurkis buvo 9,33±2,16 m, o berniukų – 8,89±1,90 m. II grupės

mergaičių amžiaus vidurkis buvo 8,40±3,29 m, o berniukų amžiaus vidurkis siekė 9,00±1,41 m.

Abiejose grupėse nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas vaikų amžiaus vidurkio skirtumas lyties

atžvilgiu (p>0,05).

27

Apibendrinus galima teigti, kad kvėpavimo funkciją lavinančios vaikų grupės buvo

homogeniškos tiek lyties, tiek amžiaus atžvilgiu.

Eksperimentas buvo atliktas nuo 2016 01 06 iki 2016 11 25. Pacientai atrinkti pagal šiuos

požymius: visi 6-12 metų vaikai sergantys bronchine astma. 27 tiriamieji buvo ištirti, įvertinti ir

surinkti per 40 savaičių laikotarpį. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: I grupės dalyviams buvo

taikomi kvėpavimo pratimai, o II grupės dalyviams – kineziterapija vandenyje. Pratimų programos

buvo taikomos visą reabilitacijos laikotarpį 4 savaites, kasdien po 30 - 45 min. Kvėpavimo pratimų

programa ir pratimų vandenyje programa pateikta 2 ir 3 priede.

Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo vertinama respondentų kvėpavimo funkcija: Štangės

testu; Henči testu; pikmetru; pneumotometru bei šoninių liemens ir pilvo raumenų izometrinė

ištvermės testais. Tyrimo organizavimo schema pateikta 4 pav.

28

4 pav. Tyrimo organizavimo schema

II VERTINIMAS

1) Štangės testas;

2) Henči testas;

3) Pikmetras;

4) Pneumotometras;

5) Pilvo ir šoninių liemens

raumenų izometrinės ištvermės

testas

27 tiriamųjų, diagnozė

– bronchinė astma

Kontrolinė grupė

Kvėpavimo pratimai

n=15

Eksperimeninė grupė

Kineziterapija vandenyje

n=12 I VERTINIMAS

1) Štangės testas;

2) Henči testas;

3) Pikmetras;

4) Pneumotometras;

5) Pilvo ir šoninių liemens

raumenų izometrinės ištvermės

testas

Kvėpavimo pratimai

1 kartą dienoje, 30-45 min

Kineziterapija vandenyje

1 kartą dienoje, 30-45 min

4 savaitės

29

2.2 Tyrimo metodai

Tyrimui atlikti buvo naudojami šeši testai, kurių metu buvo vertinama tiriamųjų plaučių

funkcinė bei pilvo raumenų statinės ištvermės būklė. Testų pagalba tiriamųjų plaučių funkcinė būklė

bei pilvo raumenų statinės ištvermės būklė buvo įvertinta prieš eksperimentą ir jam pasibaigus.

Buvo taikomi šie tyrimo metodai:

Štangės testas. Šis testas taikomas, norint įvertinti vaikų kvėpavimo sistemos pajėgumą

(kvėpavimo sistemos funkcinę būklę). Testo metu tiriamojo buvo prašoma 2-3 kartus giliai įkvėpti

oro pro nosį ir kuo ilgiau išbūti nekvėpavus. Po pirmojo bandymo padaroma 2-3 minučių pertrauka

ir vėl prašoma atlikti tą patį. Laikas matuojamas sekundėmis, chronometro pagalba. Į protokolą

įrašomas geriausias (didžiausias) rodiklis iš trijų [73].

Henči testu taip pat siekiama įvertinti kvėpavimo sistemos funkcinę būklę. Testo metu

prašoma tiriamojo giliai įkvėpti 2-3 kartus ir iškvėpus sulaikyti kvėpavimą. Laikas matuojamas

sekundėmis, chronometro pagalba. Į protokolą įrašomas geriausias (didžiausias) rodiklis iš trijų

[74].

PEF matuoklis, 5 pav. – maksimalaus iškvėpimo matuoklis juo matuojamas maksimalus

iškvėpimo greitis (litrais per 1 minutę). Nustatyta, kad būtent jis labiausiai kinta, esant bronchu

spazmui [59]. Tiriamąjį prašoma maksimaliai greitai įkvėpti pro burną ir greitai tvirtai lūpomis

apžiojus kandiklį, neuždengiant liežuviu angos, maksimaliai iškvėpti. Stebėti, jog tiriamasis

nesilenktų į priekį. Į protokolą įrašomas geriausias (didžiausias) rodiklis iš trijų.

5 pav. Pikmetras [60]

Pneumotonometras, (6 pav.) [61] Kvėpavimo raumenų jėga matuojama su

pneumotonometru, matuojant maksimalaus įkvėpimo (PImax) ir maksimalaus iškvėpimo (PEmax)

slėgį. Testavimo procedūra: paprašoma paciento maksimaliai iškvėpti ir gerai lūpomis prispausti

prietaiso kandiklį ir stengtis kuo stipriau įkvėpti, o maksimaliai įkvėpus – stengiamasi kuo stipriau

iškvėpti.

30

Šio tyrimo metu naudotas maksimalaus kvėpavimo slėgių matuoklis Micro Medical RPM.

Norint gauti tikslius matavimo duomenis vienas iš svarbiausių aparato dalių yra kandiklis. Jis turi

būti laikomas tvirtai prie lūpų, ypač maksimalaus iškvėpimo (PEmax) matavimo metu, tam, kad

oras neprasiveržtų pro šonus, nes veido raumenys negali išlaikyti didesnio nei 150 cm H2O slėgio.

6 pav. Pneumotometras Micro Medical RPM [62]

Kvėpavimo raumenų jėgos matavimo eiga:

1 . Pradinė padėtis – sėdima;

2 . Paaiškinti pacientui, jog reikia visiškai iškvėpti ir pridėjus aparatą prie lūpų kuo

stipriau įkvėpti bei pilnai įkvėpus ir pridėjus aparatą prie lūpų kuo stipriau iškvėpti, bent 3

sekundes.

3 . Atlikus 3-5 bandymus yra fiksuojamas didžiausias gautas rodiklis (cm H2O).

Duomenys užskaitomi tada, kai pacientas įkvėpė ar iškvėpė ne trumpiau nei 1-2 sekudes [61].

Prieš atliekant iškvėpimo ir įkvėpimo gylio tyrimą, rekomenduojama leisti pacientui

pabandyti tai atlikti. Moksliškai įrodyta, jog leidus pacientui pabandyti, gaunami tikslesni ir

patikimesni rezultatai. Vaikų kvėpavimo raumenų jėgos normos pateikiamos 3 lentelėje.

3 lentelė. Vaikų kvėpavimo raumenų jėgos normos [63].

*amžius metais, ** ūgis (cm), *** svoris (kg)

PIMAX (CM H2O) PEMAX (CM H2O)

BERNIUKAI 44,5 + (0,75 x svoris***) 35 + (5,5 x amžius*)

MERGAITĖS 40 + (0,57 x svoris***) (4,8 x amžius*)

Įkvėpimo talpa, ml., rezervinio įkvėpimo ir kvėpuojamojo tūrio suma arba oro kiekis kurį

normaliai iškvėpus galimas maksimaliai įkvėpti. Ji apibūdina plaučių įkvėpimo pajėgumą.

Iškvėpimo talpa, ml., rezervinio iškvėpimo ir kvėpuojamojo tūrio suma arba oro, kiekis, kurį ramiai

31

kvėpuojant įkvėpus galima maksimaliai iškvėpti. Ji apibūdina plaučių iškvėpimo pajėgumą.

Raumenų pastangos ilgai tęsti konkretų judesį vadinama raumenų ištverme. Raumenų

ištvermė priklauso nuo žmogaus organizmo gebėjimo kuo ilgiau aprūpinti dirbančius raumenis

medžiagomis, kurios suteikia energijos. Tam reikia puikios nervų sistemos veiklos, kurios pagalba

valdomi sudėtingi fiziniai ir cheminiai procesai vykstantys raumenyse. Fizinės ypatybės: jėga,

lankstumas, greitis bei ištvermė lemia kiekvieno žmogaus fizinį pajėgumą, laikyseną ir sveikatą.

Pakankamas fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių sveikatos komponentų [64].

Pilvo raumenų statinės ištvermės testas. Kvėpavimo metu dalyvauja visi pilvo raumenys,

norint įvertinti kineziterapijos poveikį, vaikų, sergančių bronchine astma, kvėpavimo funkcijai,

buvo atliktas šis testas. Testo metu tiriamąjį prašoma atsisėsti taip, kad tarp liemens ir šlaunų, bei

šlaunų ir blauzdų būtų 900 kampas. Skaičiuojamas laikas sekundėmis, kiek tiriamasis sugebės

išsėdėti tokioje padėtyje [65].

Šoninių liemens raumenų statinės ištvermės testas. Kvėpavimo mankštų metu atliekant

įvairius pratimus, įjungiant galūnes įsijungia šoniniai liemens raumenys. Testo metu prašoma

tiriamąjį atsigulti ant šono, viršutinė koja priekyje, o apatinė ištiesta (žingsnio fazė) viršutinės

rankos plaštaka uždėta ant priešingo peties, o apatinė ranka sulenkta statmenai. Prašoma pakelti

kūną nuo grindų iš išsilaikyti šioje padėtyje kuo ilgiau (kol nenuleidžian dubens ant žemės).

Vertinamas abiejų pusių (kairės ir dešinės) raumenų pajėgumas. Laikas matuojamas sekundėmis,

chronometro pagalba [65].

Funkciniai testai turėtų būti atliekami prieš pradedant fizinio aktyvumo užsiėmimą.

Rekomenduojama PEF matavimus atlikti prieš, per ir 15 min iki fizinės veiklos galo. Testai, kurie

gali būti naudojami astmos vertinime: dviračio testas, ėjimo testas, raumenų funkcijos testai

(naudojant izokinetinius prietaisus, dinaminius ir izometrinius ištvermės), gyvenimo kokybės

klausimynus [18].

Statistinė duomenų analizė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis „SPSS for

Windows 21.0“ ir „Microsoft Office Excel 2010“ kompiuterinėmis programomis. Kiekybiniai

kintamieji pateikti aritmetiniu vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu. Pokyčiai buvo įvertinami

apskaičiuojant procentinį skirtumą. Kintamiesiems nepasiskirsčius pagal normalųjį skirstinį,

kintamųjų palyginimui naudoti neparametriniai kriterijai.

Požymių dažnių lentelės naudotos kokybinių požymių skirstinių nepriklausomumui

įvertinant, skaičiuojant χ² – Chi kvadrato kriterijų su laisvės laispnių skaičiumi (lls)

Siekiant palyginti lyties skirstinį tarp kvėpavimo pratimų ir pratimų vandenyje grupių,

pasirinktas Chi kvadrato (χ²) požymių homogeniškumo kriterijus su laisvės laispnių skaičiumi (lls).

Įvertinant kvėpavimo mėginių ir statinės raumenų ištvermės kaitą prieš ir po kineziterapijos

naudotas priklausomų imčių neparametrinis Vilkoksono kriterijus. Analizuojant tiriamųjų amžių

32

pagal lytį bei kvėpavimo mėginių ir statinės raumenų ištvermės pokyčius tarp grupių pasirinktas

neparametrinis Mano – Vitnio U kriterijus.

Spirmeno koreliacijos koeficientu r apskaičiuotos kvėpavimo parametrų tarpusavio sąsajos

ir kvėpavimo parametrų su statine liemens raumenų ištverme sąsajos. Tarp stebėtų kintamųjų nėra

ryšio jei r=0. Jei 0<|r|≤ 0,3 yra labai silpnas ryšys, jei 0,3<|r|≤ 0,5 – silpnas ryšys, 0,5<|r|≤0,7 –

vidutinio stiprumo ryšys, 0,7<|r|≤0,9 – stiprus ryšys, o jei 0,9<|r|≤1 – labai stiprus ryšys [66].

Statistines hipotezės buvo tikrinamos pasirenkant 95 proc. statistinio pasikliovimo (p≤0,05)

lygmenį.

33

3.REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Kvėpavimo sulaikymo kaita prieš ir po kineziterapijos

Visų tyrime dalyvavusių vaikų, sergančių bronchine astma, kvėpavimo sulaikymo įkvėpus

(Štangės testas) vidurkis buvo – 31,29±8,27 s, o praėjus 4 savaitėms po kvėpavimo funkciją

lavinančių kineziterapijos metodų, kvėpavimo sulaikymo įkvėpus vidurkis padidėjo ir buvo

37,28±11,17 s. Bendras visų tiriamųjų kvėpavimo sulaikymo įkvėpus pokytis buvo 5,99±4,87 s, t.y.

kvėpavimo sulaikymas įkvėpus po skirtingų kineziterapijos metodų statistiškai reikšmingai padidėjo

19,14 proc. (Z=-4,56, p<0,001).

Štangės testo rezultatai tyrimo pradžioje (pradiniame taške) statistiškai reikšmingai

nesiskyrė tarp grupių (U=66,00, p=0,24). Galima teigti, kad grupės kvėpavimo sulaikymo įkvėpus

atžvilgiu buvo homogeniškos. Praėjus 4 savaitėms po kineziterapijos, kvėpavimo sulaikymo

įkvėpus vidurkis statistiškai reikšmingai padidėjo abiejose grupėse, t.y. atliekant kvėpavimo

pratimus ir kineziterapiją vandenyje (I gr. Z=-3,43, p=0,001; II gr. Z=-3,08, p=0,002) (7 pav.).

7 pav. Kvėpavimo sulaikymo įkvėpus kaita prieš ir po kineziterapijos

*-p=0,001,**-p=0,002 statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant su rezultatu prieš kineziterapiją

(Vilkoksono kriterijus priklausomoms imtims).

Analizuojant Štangės testo pokyčius, nustatyta, kad praėjus 4 savaitėms po kineziterapijos

kvėpavimo sulaikymo įkvėpus pokytis vaikams, taikant kineziterapiją vandenyje, buvo statistiškai

reikšmingai didesnis nei vaikams, kuriems buvo skirti kvėpavimo pratimai (U=22,50, p=0,001).

Skiriant kvėpavimo pratimus, kvėpavimo sulaikymo įkvėpus vidurkis padidėjo 3,19±1,60 s, t.y.

10,95 proc., o skiriant pratimus vandenyje, kvėpavimo sulaikymo įkvėpus vidurkis padidėjo

9,50±5,35 s, t.y. 27,94 proc. (8 pav.).

34

8 pav. Kvėpavimo sulaikymo įkvėpus pokytis praėjus 4 savaitėms po kineziterapijos

*-p=0,001 statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant su kvėpavimo pratimais (Mano Vitnio

kriterijus nepriklausomoms imtims).

Analizuojant Henče testo rezultatus visiems tyrime dalyvavusiems vaikams nustatyta, kad

prieš kineziterapiją kvėpavimo sulaikymo iškvėpus vidurkis buvo 15,13±9,70 s, o po 4 savaičių

kvėpavimo funkcijos lavinimo metodų kvėpavimo sulaikymo iškvėpus vidurkis padidėjo statistiškai

reikšmingai 4,37±2.97 s, t.y. 28.88 proc., ir buvo 19,50±12,05 s (Z=-2,62, p=0,01).

Atlikus kvėpavimo sulaikymo iškvėpus palyginimą tarp grupių tyrimo pradžioje,

nenustatėme statistiškai reikšmingo skirtumo, t.y. grupės prieš kineziterapiją kvėpavimo sulaikymo

iškvėpus atžvilgiu buvo homogeniškos (U=60,00, p=0,14). Po 4 savaičių kvėpavimo sulaikymo

iškvėpus vidurkis kvėpavimo pratimų grupėje statistiškai reikšmingai nepakito (Z=-0,91, p=0,36), o

pratimų vandenyje grupėje statistiškai reikšmingai padidėjo (Z=-3,08, p=0,002) (9 pav.).

9 pav. Kvėpavimo sulaikymo iškvėpus kaita prieš ir po kineziterapijos

# -p=0,36 statistiškai nereikšmingas skirtumas, **-p=0,002 statistiškai reikšmingas skirtumas

lyginant su rezultatu prieš kineziterapiją (Vilkoksono kriterijus priklausomoms imtims).

35

Praėjus 4 savaitėms po kineziterapijos, kvėpavimo sulaikymo iškvėpus pokyčio vidurkis II

grupėje (pratimai vandenyje) buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei I grupėje (kvėpavimo

pratimai) (U=49,50, p=0,05). Vaikų, kurie 4 savaites atliko pratimus vandenyje, kvėpavimo

sulaikymo iškvėpus vidurkis padidėjo 7,00±3,69 s, t.y 36,36 proc., o vaikams, kurie atliko

kvėpavimo pratimus sausumoje, kvėpavimo sulaikymo iškvėpus vidurkis padidėjo 2,27±1,29 s , t.y.

19,17 proc. (10 pav.).

10 pav. Kvėpavimo sulaikymo iškvėpus pokytis praėjus 4 savaitėms po kineziterapijos

*-p=0,05 statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant su kvėpavimo pratimais (Mano Vitnio

kriterijus nepriklausomoms imtims).

Apibendrinus galima teigti, kad vaikams, sergantiems bronchine astma, tiek kineziterapija

sausumoje, taikant kvėpavimo pratimus, tiek kineziterapija vandenyje po 4 savaičių padidino

kvėpavimo sulaikymą įkvėpus, o kvėpavimo sulaikymą iškvėpus padidino tik kineziterapija

vandenyje. Po 4 savaičių kvėpavimo sulaikymo pokytis buvo didesnis vaikams, kuriems skirti

pratimai vandenyje.

36

3.2 Įkvėpimo ir iškvėpimo slėgio bei didžiausio iškvepiamo oro srovės greičio

kaita prieš ir po kineziterapijos

Analizuojant visų tyrime dalyvausių vaikų, sergančių bronchine astma, įkvėpimo slėgio

kaitą, nustatyta, kad pradiniame tyrimo taške įkvėpimo slėgio vidurkis buvo 69,59±15,59 cmH2O, o

praėjus 4 savaitėms po skirtingų kineziterapijos metodų taikymo, įkvėpimo slėgio vidurkis

statistiškai reikšmingai padidėjo 21,41 cmH2O, t.y. 30,77 proc. ir siekė 91,00±14,31 cmH2O (Z=-

4,54, p<0,001).

Pradiniame tyrimo taške tarp vaikų, kurie buvo priskirti kvėpavimo pratimų grupei ir

pratimų vandenyje grupei, nebuvo nustatyto statistiškai reikšmingo įkvėpimo slėgio vidurkių

skirtumo, t.y. tyrimo pradžioje vaikų grupės įkvėpimo slėgio atžvilgiu buvo homogeniškos

(U=57,50, p=0,11). Po 4 savaičių, tiek kvėpavimo pratimų grupėje, tiek pratimų vandenyje grupėje

vaikų įkvėpimo slėgio vidurkiai statistiškai reikšmingai buvo didesnis nei prieš kineziterapiją

(atitinkamai Z=-3,41, p=0,001 ir Z=-3,06, p=0,002) (11 pav.).

11 pav. Įkvėpimo slėgių kaita prieš ir po kineziterapijos

*-p=0,001,**-p=0,002 statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant su rezultatu prieš kineziterapiją

(Vilkoksono kriterijus priklausomoms imtims).

Po 4 savaičių I grupėje (kvėpavimo pratimai) įkvėpimo slėgio pokyčio vidurkis buvo

17,40±12,48 cmH2O, t.y. įkvėpimo slėgio vidurkis padidėjo 27,30 proc. II grupėje (pratimai

vandenyje) įkvėpimo slėgio pokyčio vidurkis buvo 26,42±7,94 cmH2O, t.y. įkvėpimo slėgio

vidurkis padidėjo 34,33 proc. ir šios grupės įkvėpimo slėgio pokyčio vidurkis buvo statistiškai

reikšmingai didesnis nei I vaikų grupės pokytis (U=45,50, p=0,03) (12 pav.).

37

12 pav. Įkvėpimo slėgio pokytis praėjus 4 savaitėms po kineziterapijos

*-p=0,03 statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant su kvėpavimo pratimais (Mano Vitnio

kriterijus nepriklausomoms imtims).

Atlikus iškvėpimo slėgio analizę, nustatyta, kad visų tyrime dalyvavusių vaikų iškvėpimo

slėgio vidurkis prieš kineziterapiją buvo 65,96±28,43 cmH2O, o praėjus 4 savaitėms po

kineziterapijos iškvėpimo slėgis statistiškai reikšmingai padidėjo iki 84,78 cmH2O, t.y. 18,81±5,99

cmH2O (28,53 proc.) (Z=-4,55, p<0,001).

Tiek vaikų, kuriems buvo skirti kvėpavimo pratimai, tiek vaikų, kuriems planuota taikyti

pratimus vandenyje, iškvėpimo slėgio vidurkiai prieš kineziterapiją nesiskyrė, t.y. pradiniame

tyrimo taške vaikų grupės iškvėpto slėgio atžvilgiu buvo homogeniškos (U=60,00, p=0,14). Praėjus

4 savaitėms abiejose poveikio grupėse iškvėpimo slėgio vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai

didesni nei prieš kineziterapiją (I gr. Z=-3,41, p=0,001; II gr. Z=-3,08, p=0,002) (13 pav.).

13 pav. Iškvėpimo slėgių kaita prieš ir po kineziterapijos

*-p=0,001,**-p=0,002 statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant su rezultatu prieš kineziterapiją

(Vilkoksono kriterijus priklausomoms imtims).

38

Analizuojant iškvėpto slėgio pokyčius tarp grupių, nustatyta, kad vaikams, kurie atliko

kvėpavimo pratimus, iškvėpimo slėgio pokyčio vidurkis buvo 16,07±3,51 cmH2O, t.y. iškvėpimo

slėgio vidurkis nuo pradinio taško padidėjo 26,99 proc.. Vaikams, kurie atliko pratimus vandenyje,

iškvėpimo slėgio pokytis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei kvėpavimo pratimų grupėje ir

siekė 22,25±6,78 cmH2O, t.y. iškvėpimo slėgis padidėjo 30,07 proc. (U=45,00, p=0,03) (14 pav.).

14 pav. Iškvėpimo slėgio pokytis praėjus 4 savaitėms po kineziterapijos

*-p=0,03 statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant su kvėpavimo pratimais (Mano Vitnio

kriterijus nepriklausomoms imtims).

Atlikus didžiausio iškvepiamo oro srovės greičio matavimus pikmetru, nustatyta, kad prieš

kineziterapiją visų tyrime dalyvaujančių vaikų šio parametro vidurkis buvo 185,04±25,68 l/min, o

po 4 savaičių kineziterapijos didžiausias iškvepiamo oro srovės greitis statistiškai reikšmingai

padidėjo 22,48±10,82 l/min, t.y. 12,15 proc., ir buvo 207,52±25,11 l/min (Z=-4,48, p<0,001).

Prieš kineziterapiją didžiausias iškvepiamo oro srovės greitis nesiskyrė tarp vaikų grupių,

t.y. grupės didžiausio iškvepiamo oro srovės greičio atžvilgiu buvo homogeniškos (U=64,00,

p=0,19). Praėjus 4 savaitėms tiek po kvėpavimo pratimų, tiek po pratimų vandenyje didžiausio

iškvepiamo oro srovės greičio vidurkis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei prieš kineziterapiją

(atitinkamai Z=-3,31, p=0,001 ir Z=-3,08, p=0,002) (15 pav).

39

15 pav. Didžiausio iškvepiamo oro srovės greičio kaita prieš ir po kineziterapijos

*-p=0,001,**-p=0,002 statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant su rezultatu prieš kineziterapiją

(Vilkoksono kriterijus priklausomoms imtims).

Vaikams, kurie 4 savaites atliko kvėpavimo pratimus, didžiausio iškvepiamo oro srovės

greičio pokyčio vidurkis buvo 17,67±9,73 l/min, t.y. nuo tyrimo pradžios padidėjo 9,19 proc., o

vaikams, kurie turėjo užsiėmimus vandenyje, didžiausias iškvepiamo oro srovės greitis nuo tyrimo

pradžios padidėjo 16,17 proc. ir tai buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei kvėpavimo pratimų

grupėje ir siekė 28,50±9,23 l/min (U=38,50, p=0,01) (16 pav.).

16 pav. Didžiausio iškvepiamo oro srovės greičio pokyčiai praėjus 4 savaitėms po kineziterapijos

*-p=0,01 statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant su kvėpavimo pratimais (Mano Vitnio

kriterijus nepriklausomoms imtims).

Apibendrinus duomenis, galima teigti, kad tiek kvėpavimo pratimai, tiek pratimai

vandenyje po 4 savaičių padidino įkvėpimo ir iškvėpimo slėgių bei didžiausio iškvepiamo oro

srovės greičio vidurkius, tačiau kineziterapija vandenyje šiems rodikliams turėjo didesnės teigiamos

įtakos.

40

3.3 Pilvo ir šoninių liemens raumenų izometrinės ištvermės kaita prieš ir po

kineziterapijos

Prieš kineziterapiją tyrime dalyvavusių vaikų, sergančių bronchine astma, statinės

(izometrinės) pilvo raumenų ištvermės vidurkis buvo 30,63±15,92 s, o po 4 mėnesių skirtingo

kineziterapinio poveikio statinė pilvo raumenų ištvermė padidėjo statistiškai reikšmingai 7,33±4,34

s , t.y. 23,93 proc. nuo tyrimo pradžios, ir buvo 37,96±17,17 s (Z=-4,56, p<0,001).

Pradiniame tyrimo taške, t.y. prieš kineziterapiją, statinė pilvo raumenų ištvermė nesiskyrė

tarp poveikio grupių, t.y. grupės statinės pilvo raumenų ištvermės požiūriu buvo homogeniškos

(U=67,50, p=0,27). Praėjus 4 savaitėms, tiek taikant kvėpavimo pratimus, tiek pratimus vandenyje,

vaikų izometrinės pilvo raumenų ištvermės vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai didesni, lyginant

su vidurkiais prieš kineziterapiją (atitinkamai Z=-3,42, p=0,001 ir Z=-3,11, p=0,002) (17 pav.).

17 pav. Pilvo raumenų statinės ištvermės kaita prieš ir po kineziterapijos

*-p=0,001,**-p=0,002 statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant su rezultatu prieš kineziterapiją

(Vilkoksono kriterijus priklausomoms imtims).

Kvėpavimo pratimų grupėje pilvo izometrinės raumenų ištvermės pokyčio vidurkis buvo

7,40±5,45 s, t.y. nuo pradinio taško ištvermė padidėjo 25,76 proc.. Pratimų vandenyje grupėje

izometrinės pilvo raumenų ištvermės pokyčio vidurkis buvo 7,25±2,60 s, padidėjo 21,97 proc. nuo

pradinės reikšmės. Nebuvo nustatyto statistiškai reikšmingo statinės pilvo raumenų ištvermės

pokyčių vidurkių skirtumo tarp grupių (U=67,50, p=0,26) (18 pav.).

41

18 pav. Pilvo raumenų statinės ištvermės pokyčiai, praėjus 4 savaitėms po kineziterapijos

# -p=0,26 statistiškai nereikšmingas skirtumas lyginant su kvėpavimo pratimais (Mano Vitnio

kriterijus nepriklausomoms imtims).

Analizuojant šoninių liemens raumenų statinės ištvermės kaitą, nustatyta, kad visų tyrime

dalyvavusių vaikų dešinės pusės liemens raumenų statinės ištvermės vidurkis prieš kineziterapiją

buvo 40,04±18,07 s, o praėjus 4 savaitėms po kineziterapijos statinė ištvermė padidėjo statistiškai

reikšmingai 14,24±7,04 s, t.y. 35,54 proc. nuo pradinės reikšmės, ir siekė 54,27±21,75 s (Z=-4,55,

p<0,001).

Pradiniame tyrimo taške abi vaikų, sergančių bronchine astma, grupės dešinės pusės

liemens raumenų statinės ištvermės atžvilgiu buvo homogeniškos (U=78,00, p=0,56). Praėjus 4

savaitėms, tiek kvėpavimo pratimų grupėje, tiek pratimų vandenyje grupėje šių raumenų statinės

ištvermės vidurkiai statistiškai reikšmingai buvo didesni nei prieš kineziterapiją (I gr. Z=-3,41,

p=0,001; II gr. Z=-3,11, p=0,002) (p<0,05) (19 pav.).

19 pav. Dešinės pusės liemens raumenų statinės ištvermės kaita prieš ir po kineziterapijos

*-p=0,001,**-p=0,002 statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant su rezultatu prieš kineziterapiją

(Vilkoksono kriterijus priklausomoms imtims).

42

Analizuojant dešinės pusės liemens raumenų izometrinės raumenų ištvermės pokyčius,

nustatyta, kad kvėpavimo pratimų grupėje ištvermė nuo pradinio taško padidėjo 12,62±8,42 s

(31,81 proc.), o pratimų vandenyje grupėje statinė dešinės pusės liemens raumenų ištvermė

padidėjo 16,25±4,33 s, (40,12 proc.). Nebuvo nustatyto statistiškai reikšmingo dešinės pusės

liemens raumenų ištvermės pokyčių skirtumo tarp vaikų lavinimo grupių (U=81,00, p=0,66) (20

pav.).

20 pav. Dešinės pusės liemens raumenų statinės ištvermės pokyčiai praėjus 4 savaitėms po

kineziterapijos

# -p=0,66 statistiškai nereikšmingas skirtumas lyginant su kvėpavimo pratimais (Mano Vitnio

kriterijus nepriklausomoms imtims).

Visų tyrime dalyvavusių vaikų, sergančių bronchine astma, kairės pusės liemens raumenų

statinės ištvermės vidurkis prieš kineziterapiją buvo 47,65±19,07 s, o po 4 savaičių kineziterapijos

šių raumenų ištvermė statistiškai reikšmingai padidėjo 9,73±4,55 s, t.y. 20,42 proc. nuo pradinio

taško, ir siekė 57,38±20,71 s (Z=-4,54, p<0,001).

Kairės pusės liemens raumenų statinės ištvermės požiūriu grupės tyrimo pradiniame taške

buvo homogeniškos (U=81,00, p=0,66). Praėjus 4 savaitėms, tiek taikant kvėpavimo pratimus, tiek

pratimus vandenyje kairės pusės liemens raumenų statinės ištvermės vidurkis padidėjo statistiškai

reišmingai, lyginant su rezultatu prieš kineziterapiją (atitinkamai Z=-3,41, p=0,001 ir Z=-3,08,

p=0,002) (21 pav.).

43

21 pav. Kairės pusės šoninių liemens raumenų statinės ištvermės kaita prieš ir po kineziterapijos

*-p=0,001,**-p=0,002 statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant su rezultatu prieš kineziterapiją

(Vilkoksono kriterijus priklausomoms imtims).

Vaikų, kuriems 4 savaites buvo skirti kvėpavimo pratimai, kairės pusės liemens raumenų

izometrinės ištvermės pokyčio vidurkis buvo 9,71±4,65 s (nuo pradinio taško padidėjo 19,43 proc.).

Vaikų, kurie minėtą laikotarpį turėjo užsiėmimus vandenyje, kairės pusės liemens raumenų statinės

ištvermės pokyčio vidurkis buvo 9,75±4,63 s (padidėjo nuo tyrimo pradžio 21,79 proc.). Tarp

skirtingo kineziterapinio poveikio grupių nebuvo nustatyto statistiškai reikšmingo kairės pusės

liemens raumenų izometrinės ištvermės pokyčių skirtumo (p>0,05) (22 pav.).

22 pav. Kairės pusės liemens raumenų statinės ištvermės pokyčiai praėjus 4 savaitėms po

kineziterapijos # -p=0,94 statistiškai nereikšmingas skirtumas lyginant su kvėpavimo pratimais (Mano Vitnio

kriterijus nepriklausomoms imtims).

Apibendinus, galima teigti, kad praėjus 4 savaitėms, tiek kineziterapija sausumoje, taikant

kvėpavimo pratimus, tiek kineziterapija vandenyje vienodai padidino pilvo ir šoninių liemens

raumenų izometrinę ištvermę.

44

3.4 Kvėpavimo rodiklių tarpusavio ir sąsajų su pilvo ir šoninių liemens raumenų

izometrine ištverme vertinimas

Analizuojant visų tyrime dalyvavusių vaikų kvėpavimo rodiklių tarpusavio sąsajas prieš

kineziterapiją, nustatyta, kad kvėpavimo sulaikymas įkvėpus (Štangės testas) statistiškai

reikšmingai ir vidutiniškai stipriai koreliavo su didžiausiu iškvepiamo oro srovės greičiu (PEF) bei

su iškvėpimo ir įkvėpimo slėgiais. Stipri tiesioginė priklausomybė nustatyta tarp Štangės testo ir

Henče testo (kvėpavimo sulaikymas iškvėpus) rezultatų (p<0,05). Po kineziterapijos Štangės testo

rezultatai siejosi tokio paties stiprumo priklausomybe kaip ir prieš kineziterapiją su didžiausiu

iškvepiamo oro srovės greičiu bei Henče testu, o su iškvėpimo ir įkvėpimo slėgiais nustatyta

statistiškai reikšminga stipri tiesioginė priklausomybė (p<0,05) (4 lentelė).

Prieš kineziterapiją Henče testo rezultatai turėjo statistiškai reikšmingai silpną tiesioginę

priklausomybė su įkvėpimo slėgiu, vidutinio stiprumo priklausomybę su iškvėpimo slėgiu ir stiprią

sąsają su didžiausiu iškvepiamo oro srovės greičiu (p<0,05). Po kineziterapijos kvėpavimo

sulaikymas iškvėpus su didžiausiu iškvepiamo oro srovės greičiu siejosi vidutinio stiprumo sąsaja,

su iškvėpimo slėgiu – silpna sąsaja, o su įkvėpimo slėgiu – stipria statistiškai reikšminga

priklausomybe (p<0,05) (4 lentelė).

Prieš ir po kineziterapinių metodų taikymo tarp didžiausio iškvepiamo oro srovės greičio ir

iškvėpimo slėgio nustatyta statistiškai reikšminga vidutinio stiprumo priklausomybė (p<0,05), o su

įkvėpimo slėgiu statistiškai reikšmingos sąsajos nebuvo (p>0,05) (4 lentelė).

Tiek prieš kineziterapiją, tiek po kineziterapijos tarp iškvėpimo ir įkvėpimo slėgių buvo

statistiškai reikšminga tiesioginė vidutinio stiprumo koreliacija (p<0,05) (4 lentelė).

45

4 lentelė. Kvėpavimo rodiklių tarpusavio sąsajos prieš ir po kineziterapijos (n=27)

(pastaba PEF – didžiausias iškvepiamo oro srovės greitis)

Spirmeno

koreliacijos

koeficientas

Kinezi-

terapija

Štangės

testas

Henče

testas PEF

Iškvėpimo

slėgis

Įkvėpimo

slėgis

Štangės

testas

prieš

r=0,86

p<0,05

r=0,57

p<0,05

r=0,70

p<0,05

r=0,52

p<0,05

po r=0,75

p<0,05

r=0,60

p<0,05

r=0,81

p<0,05

r=0,84

p<0,05

Henče testas

prieš r=0,86

p<0,05

r=0,72

p<0,05

r=0,68

p<0,05

r=0,50

p<0,05

po r=0,75

p<0,05

r=0,52

p<0,05

r=0,46

p<0,05

r=0,71

p<0,05

PEF

prieš r=0,57

p<0,05

r=0,72

p<0,05

r=0,53

p<0,05

r=0,24

p>0,05

po r=0,60

p<0,05

r=0,52

p<0,05

r=0,68

p<0,05

r=0,33

p>0,05

Iškvėpimo

slėgis

prieš r=0,70

p<0,05

r=0,68

p<0,05

r=0,53

p<0,05

r=0,60

p<0,05

po r=0,81

p<0,05

r=0,46

p<0,05

r=0,68

p<0,05

r=0,62

p<0,05

Įkvėpimo

slėgis

prieš r=0,52

p<0,05

r=0,50

p<0,05

r=0,24

p>0,05

r=0,61

p<0,05

po r=0,84

p<0,05

r=0,71

p<0,05

r=0,33

p>0,05

r=0,62

p<0,05

Įvertinus kvėpavimo rodiklių sąsajų kaitą vaikų grupėse, nustatyta, kad prieš kineziterapiją

I grupėje, kur vaikams buvo skirti kvėpavimo pratimai, Štangės testo rezultatai statistiškai

reikšmingai stipriai koreliavo su Henče testu, iškvėpimo slėgiu, o vidutinio stiprumo koraliacija

buvo su didžiausiu iškvepiamo oro srovės greičiu bei įkvėpimo slėgiu (p<0,05). Po kineziterapijos

šioje grupėje tarp kvėpavimo sulaikymo įkvėpus ir didžiausio iškvepiamo oro srovės greičio bei

iškvėpimo ir įkvėpimo slėgių nustatyta stipri tiesioginė sąsaja, o su Henče testu – vidutinio stiprumo

sąsaja (p<0,05) (5 lentelė).

II grupėje, kur vaikams buvo skirti pratimai vandenyje, prieš kineziterapiją tarp

kvėpavimo sulaikymo įkvėpus ir kvėpavimo sulaikymo iškvėpus bei didžiausio iškvepiamo oro

46

srovės greičio buvo labai stipri sąsaja, su iškvėpimo slėgiu – stipri sąsaja (p<0,05), o su įkvėpimo

slėgiu statistiškai reišmingos priklausomybės nenustatyta (p>0,05). Po kineziterapijos Štangės testo

su Henče testu sąsaja kito iki stiprios, su didžiausiu iškvėpiamo oro srovės greičiu – iki vidutinio

stiprumo, o su iškvėpimo ir įkvėpimo slėgiais – iki labai stiprios tiesioginės priklausomybės

(p<0,05) (5 lentelė).

I grupės vaikams prieš kineziterapiją tarp kvėpavimo sulaikymo iškvėpus ir didžiausio

iškvepiamo oro srovės greičio bei iškvėpimo ir įkvėpimos slėgių buvo tiesioginės stiprios sąsajos

(p<0,05). Po kineziterapijos Henče testo rezutatai su didžiausiu iškvepiamo oro srovės greiču ir

iškvėpimo slėgiu statistiškai reikšmingo ryšio neturėjo (p>0,05), o su įkvėpimo slėgiu sąsaja pakito

iki vidutinio stiprumo priklausomybės (p<0,05) (5 lentelė).

II grupės vaikų prieš kineziterapiją kvėpavimo sulaikymas iškvėpus su didžiausiu

išvepiamo oro srovės greičiu buvo sietas labai stipria priklausomybė, o po kineziterapijos – stipria

priklausomybe (p<0,05). Henče testo ir iškvėpimo slėgio sąsaja prieš kineziterapiją buvo stipri ir po

kineziterapijos stiprumas nekito, o įkvėpimo slėgis su Henče testu prieš kineziterapiją buvo sietas

stipria priklausomybe, o po kineziterapijos – vidutinio stiprumo sąsaja (p<0,05) (5 lentelė).

Vaikams, kuriems buvo skirti kvėpavimo pratimai, didžiausio iškvepiamo oro srovės greičo

sąsaja su iškvėpimo slėgiu tiek prieš kineziterapiją, tiek po jos buvo stiprios priklausomybės

(p<0,05), o su įkvėpimo slėgiu pradiniame tyrimo taške statistiškai reikšmingo ryšio nebuvo, o po

kineziterapijos buvo nustatytas vidutinio stiprumo ryšys (p<0,05). Vaikams, kuriems 4 savaites

buvo skirti pratimai vandenyje didžiausias iškvepiamo oro srovės greitis su iškvėpimo slėgiu buvo

sietas stipria priklausomybe, o po kineziterapijos sąsaja pakiti iki vidutinio stiprumo

priklausomybės (p<0,05). Tiek prieš kineziterapiją, tiek po jos tarp didžiausio iškvepiamo oro

srovės greičio ir įkvėpimo slėgio nebuvo nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos (p>0,05) (5

lentelė).

I grupėje iškvėpimo slėgis su įkvėpimo slėgiu prieš kineziterapija ir po jos buvo sietas

vidutinio stiprumo priklausomybe, o II grupėje prieš kineziterapiją tarp šių rodiklių statistiškai

reikšmingos sąsajos nenustatyta, o po kineziterapijos buvo labai stipri tiesioginė priklausomybė

(p<0,05) (5 lentelė).

47

5 lentelė. Kvėpavimo rodiklių tarpusavio sąsajos grupėse prieš ir po kineziterapijos

(pastaba I gr – kvėpavimo pratimai (n=15); II gr – pratimai vandenyje (n=12), PEF – didžiausias

iškvepiamo oro srovės greitis)

Analizuojant kvėpavimo rodiklių ir pilvo raumenų bei liemens raumenų statinės ištvermės

sąsajas visiems tyrime dalyvavusiems, bronchine astma sergantiems vaikams, nustatyta, kad prieš

kineziterapiją kvėpavimo sulaikymas įkvėpus su pilvo raumenų statine ištverme turėjo stiprią

tiesioginę priklausomybę, o po kineziterapijos – vidutinio stiprumo priklausomybę (p<0,05). Tarp

Štangės testo ir dešinės pusės liemens raumenų statinės ištvermės tiek prieš kineziterapiją, tiek po

jos buvo vidutinio stiprumo koreliacija (p<0,05). O kvėpavimo sulaikymas įkvėpus su kairės pusės

liemens raumenų statine ištverme prieš kineziterapiją turėjo vidutinio stiprumo ryšį, o po

kineziterapijos – silpną sąsają (p<0,05) (6 lentelė).

Prieš kineziterapiją tarp Henče testo rezultatų ir pilvo bei dešinės pusės liemens raumenų

statinės ištvermės buvo stipri tiesioginė priklausomybė, o su kairės pusės liemens raumenų statine

ištverme – vidutinio stiprumo priklausomybė (p<0,05). Po kineziterapijos tarp kvėpavimo

sulaikymo iškvėpus ir pilvo raumenų statinės ištvermės buvo vidutinio stiprumo priklausomybė, o

su liemens raumenų statine ištverme buvo silpna, bet statistiškai reikšminga tiesioginė

priklausomybė (p<0,05) (6 lentelė).

Tiek prieš kineziterapiją, tiek po jos tarp didžiausio išvepiamo oro srovės greičio ir pilvo

bei liemens raumenų statinės ištvermės nustatyta stipri tiesioginė koreliacija (p<0,05) (6 lentelė).

48

Iškvėpimo slėgis su statine pilvo ir dešinės pusės liemens raumenų ištverme tiek prieš

kineziterapiją, tiek po jos buvo stipraus tiesioginio ryšio, o iškvėpimo slėgis su kairės pusės liemens

raumenų ištverme buvo vidutinio stiprumo ryšio (p<0,05) (6 lentelė).

Prieš kineziterapiją tarp įkvėpimo slėgio ir pilvo raumenų statinės ištvermės buvo nustatyta

silpna tiesioginė priklausomybė, o po 4 savaičių kineziterapijos – vidutinio stiprumo priklausomybė

(p<0,05). Prieš kineziterapiją įkvėpimo slėgis su dešinės pusės liemens raumenų statine ištverme

statistiškai reikšmingos sąsajos neturėjo, o po kineziterapijos nustatyta silpna, bet statistiškai

reikšminga tiesioginė priklausomybė (p<0,05). Tiek prieš kineziterapiją, tiek po jos tarp įkvėpimo

slėgio ir kairės pusės liemens raumenų statinės ištvermės statistiškai reikšmingos sąsajos nebuvo

(p>0,05) (6 lentelė).

6 lentelė. Kvėpavimo rodiklių ir statinės pilvo bei liemens raumenų ištvermės sąsajos prieš ir po

kineziterapijos (n=27) (pastaba PEF – didžiausias iškvepiamo oro srovės greitis)

Analizuojant kvėpavimo rodiklių ir pilvo bei liemens raumenų statinės ištvermės

tarpusavio sąsajas vaikų grupėse, nustatyta, kad I grupėje, kur vaikams buvo skirti kvėpavimo

pratimai, prieš kineziterapiją ir po jos tarp kvėpavimo sulaikymo įkvėpus ir pilvo bei liemens

raumenų statinės ištvermės buvo statistiškai reikšmingi vidutinio stiprumo ryšiai (p<0,05). Prieš

kineziterapiją II grupėje, kur vaikams buvo skirti pratimai vandenyje, tarp Štangės testo rezultatų ir

pilvo bei dešinės pusės liemens raumenų statinės ištvermės nustatyti labai stiprūs ryšiai, kurie po

kineziterapijos pakito į stiprias sąsajas (p<0,05). Tiek prieš kineziterapiją, tiek po jos šios grupės

Spirmeno

koreliacijos

koeficientas

Kineziterapija

Pilvo raumenų

statinė

ištvermė

Dešinės pusės

liemens raumenų

statinė ištvermė

Kairės pusės

liemens raumenų

statinė ištvermė

Štangės

testas

prieš r=0,73

p<0,05

r=0,69

p<0,05

r=0,53

p<0,05

po r=0,69

p<0,05

r=0,51

p<0,05

r=0,43

p<0,05

Henče testas

prieš r=0,80

p<0,05

r=0,80

p<0,05

r=0,65

p<0,05

po r=0,55

p<0,05

r=0,42

p<0,05

r=0,40

p<0,05

PEF

prieš r=0,78

p<0,05

r=0,84

p<0,05

r=0,86

p<0,05

po r=0,74

p<0,05

r=0,72

p<0,05

r=0,73

p<0,05

Iškvėpimo

slėgis

prieš r=0,73

p<0,05

r=0,72

p<0,05

r=0,53

p<0,05

po r=0,85

p<0,05

r=0,71

p<0,05

r=0,61

p<0,05

Įkvėpimo

slėgis

prieš r=0,38

p<0,05

r=0,36

p>0,05

r=0,25

p>0,05

po r=0,55

p<0,05

r=0,41

p<0,05

r=0,30

p>0,05

49

vaikams tarp kvėpavimo sulaikymo įkvėpus ir kairės pusės liemens raumenų statinės ištvermės

buvo nustatyti stiprios priklausomybės tiesiniai ryšiai (p<0,05) (7 lentelė).

Prieš kineziterapiją I vaikų grupėje tarp kvėpavimo sulaikymo iškvėpus ir pilvo bei

liemens raumenų statinės ištvermės buvo nustatyti statistiškai reikšmingi stiprios priklausomybės

ryšiai (p<0,05), o po kineziterapijos tarp šių rodiklių statistiškai reikšmingos sąsajos nenustatyta

(p>0,05). II grupėje prieš kineziterapiją tarp Henče testo rezultatų ir pilvo raumenų statinės

ištvermės buvo stipri tiesioginė koreliacija, o po kineziterapijos sąsaja pakito iki vidutinio stiprumo

ryšį (p<0,05). Šioje grupėje tiek prieš kineziterapiją, tiek praėjus 4 savaitėms po jos tarp kvėpavimo

sulaikymo iškvėpus ir liemens raumenų statinės ištvermės nustatyti statistiškai reikšmingai stiprūs

ryšiai (p<0,05) (7 lentelė).

I grupėje prieš kineziterapiją tarp didžiausio iškvepiamo oro srovės greičio ir pilvo

raumenų ištvermės buvo statistiškai reikšmingai stipri tiesioginė priklausomybė, o su liemens

raumenų statine ištverme – labai stipri priklausomybė (p<0,05). Po kineziterapijos šioje grupėje

didžiausias iškvepiamo oro srovės greitis su pilvo ir dešinės pusės liemens raumenų statine ištverme

buvo susietas stipria priklausomybe, o su kairės pusės liemens raumenų statine ištverme – vidutinio

stiprumo priklausomybe (p<0,05). II grupėje prieš kineziterapiją tarp didžiausio iškvepiamo oro

srovės greičio ir pilvo bei dešinės pusės liemens raumenų statinės ištvermės buvo nustatyta labai

stipri koreliacija, kuri po kineziterapijos pakito į vidutinio stiprumo ryšį (p<0,05). Šioje grupėje tarp

didžiausio iškvepiamo oro srovės greičio ir kairės pusės liemens raumenų statinės ištvermės buvo

nustatyta stipri tiesioginė priklausomybė tiek prieš kineziterapiją, tiek po jos (p<0,05) (7 lentelė).

I grupėje, kur vaikams buvo skirti kvėpavimo pratimai, prieš kineziterapiją ir po jos tarp

iškvėpimo slėgio ir pilvo bei liemens raumenų statinės ištvermės buvo nustatyti statistiškai

reikšmingai stiprūs ryšiai (p<0,05). II grupėje tarp iškvėpimo slėgio ir pilvo bei dešinės pusės

liemens raumenų statinės ištvermės buvo nustatyti statistiškai reikšmingai stiprūs ryšiai tiek prieš

kineziterapiją, tiek po jos (p<0,05). Šioje grupėje pradiniame tyrimo taške tarp iškvėpimo slėgio ir

kairės pusės liemens raumenų statinės ištvermė nebuvo statistiškai reikšmingo ryšio, o po

kineziterapijos nustatyta stipri priklausomybė, (p<0,05) (7 lentelė).

Abiejose vaikų grupėse prieš kineziterapiją tarp įkvėpimo slėgio ir pilvo bei liemens

raumenų statinės ištvermės statistiškai reikšmingų sąsajų nenustatyta (p>0,05). Po kineziterapijos I

vaikų grupėje tarp įkvėpimo slėgio ir pilvo bei kairės pusės liemens raumenų statinės ištvermės

statistiškai reikšmingų sąsajų nebuvo, o su dešinės pusės liemens raumenų statine ištverme

nustatytas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas ryšys (p<0,05). II grupėje po kineziterapijos

tarp įkvėpimo slėgio ir pilvo bei liemens raumenų statinės ištvermės nustatytas statistiškai

reikšmingai stiprus ryšys (p<0,05) (7 lentelė).

50

7 lentelė. Kvėpavimo rodiklių ir liemens raumenų statinės ištvermės sąsajos grupėse prieš ir po

kineziterapijos (pastaba I gr – kvėpavimo pratimai (n=15); II gr – pratimai vandenyje (n=12);

PEF – didžiausias iškvepiamo oro srovės greitis)

Spirmeno

koreliacijos

koeficientas

Kinezi-

terapija

Pilvo raumenų

statinė

ištvermė

Dešinės pusės

liemens raumenų

statinė ištvermė

Kairės pusės

liemens raumenų

statinė ištvermė

I gr II gr I gr II gr Igr II gr

Štangės

testas

prieš

r=0,59

p<0,0

5

r=0,93

p<0,05

r=0,56

p<0,05

r=0,93

p<0,05

r=0,55

p<0,05

r=0,84

p<0,05

po

r=0,61

p<0,0

5

r=0,73

p<0,05

r=0,61

p<0,05

r=0,74

p<0,05

r=0,52

p<0,05

r=0,73

p<0,05

Henče

testas

prieš

r=0,76

p<0,0

5

r=0,93

p<0,05

r=0,75

p<0,05

r=0,83

p<0,05

r=0,78

p<0,05

r=0,84

p<0,05

po r=0,34

p>0,05

r=0,67

p<0,05

r=0,25

p>0,05

r=0,84

p<0,05

r=0,29

p>0,05

r=0,87

p<0,05

PEF

prieš

r=0,90

p<0,0

5

r=0,94

p<0,05

r=0,93

p<0,05

r=0,94

p<0,05

r=0,92

p<0,05

r=0,87

p<0,05

po

r=0,85

p<0,0

5

r=0,61

p<0,05

r=0,75

p<0,05

r=0,76

p<0,05

r=0,70

p<0,05

r=0,75

p<0,05

Iškvėpimo

slėgis

prieš

r=0,84

p<0,0

5

r=0,73

p<0,05

r=0,84

p<0,05

r=0,73

p<0,05

r=0,83

p<0,05

r=0,53

p>0,05

po

r=0,87

p<0,0

5

r=0,73

p<0,05

r=0,83

p<0,05

r=0,74

p<0,05

r=0,77

p<0,05

r=0,73

p<0,05

Įkvėpimo

slėgis

prieš r=0,45

p>0,05

r=0,07

p>0,05

r=0,44

p>0,05

r=0,07

p>0,05

r=0,46

p>0,05

r=0,16

p>0,05

po r=0,47

p>0,05

r=0,80

p<0,05

r=0,54

p<0,05

r=0,77

p<0,05

r=0,49

p>0,05

r=0,75

p<0,05

51

Apibendrinus, galima teigti, kad tiek prieš kineziterapiją, tiek po jos buvo statistiškai

reikšmingų sąsajų tarp kvėpavimo rodiklių, tarp kvėpavimo rodiklių ir pilvo bei liemens raumenų

statinės ištvermės. Vaikams, kurie 4 savaites atliko kvėpavimo pratimus, šių rodiklių sąsajos po

kineziterapijos kito nuo statistiškai nereikšmingų iki reikšmingų ir atvirkščiai, nuo silpnų iki labai

stiprių ir atvirkščiai, o vaikams, kurie atliko kineziterapiją vandenyje, sąsajos kito nuo statistiškai

nereikšmingų iki reikšmingų ir stiprumo atžvilgiu.

Kadangi abiejų tiriamųjų grupių įvykdytų ir neįvykdytų treniruočių santykis praktiškai

nesiskyrė, manome, kad yra teisinga lyginti šių grupių duomenis. Lyginant pirmąjį ir antrąjį

vertinimą, visų respondentų rezultatai pagerėjo lyginant su rezultatais prieš kvėpavimo pratimų ir

kineziterapijos vandenyje taikymą. Nagrinėjat kitų mokslininkų tyrimus rasta panašaus pobūdžio

tyrimų, kuriuos galima lyginti su šiuo darbu.

Pagrindinis mūsų tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti ką taikyti tikslingiau vaikams sergantiems

bronchine astma: kvėpavimo pratimus ar kineziterapiją vandenyje ir/ar 4 savaitės pakankamas

laikotarpis kvėpavimo funkcijos ir pilvo bei šoninių raumenų pokyčiams pastebėti ir palyginti,

atsirasti ryšiams. Pasak [49] kineziterapija yra viena iš svarbiausių reabilitacijos priemonių turinčių

stipriausią poveikį bronchinės astmos eigai, greitesniam pasveikimui.

Tyrėjai [68-70] taikė kvėpavimo pratimus astma sergantiems vaikams (7-18 metų) 8-12

savaičių ir pastebėjo, jog kvėpavimo pratimai naudingi ne tik kvėpavimo sistemos gerinimui, bet

tuo pačiu ir gyvenimo kokybės bei ligos simptomatikos valdyme. Pasak tyrėjų 8-12 savaičių –

optimaliausias gydymo laikotarpis, tačiau sanatorijoje vaikai būna 4 savaites, dėl laiko ribotumo

negalėjome gydymo taikyti ilgesnį laikotarpį. Nepaisant to, pasiekėme lauktų rezultatų: kvėpavimo

sistemos pokyčių bei pilvo ir šoninių raumenų ištvermės pagerėjimo. Tyrėjai [40] lygino dvi

kvėpavimo technikas ir nustatė, jog Buteiko kvėpavimo pratimai turėjo statistiškai reikšmingesnių

pokyčių plaučių funkcijai ir gyvenimo kokybės rodikliams nei pranayama kvėpavimo technika.

Šiame darbe taip pat naudoti Buteiko kvėpavimo pratimai.

Nors nėra gausu tyrimų taikant kineziterapiją vandenyje vaikams sergantiems bronchine

astma, tačiau rasta atliktų tyrimų su suaugusiais ir nustatyta, [71] jog kineziterapija vandenyje

gerina gyvenimo kokybę, pagerėja maksimalus iškvėpimo greitis bei bendra fizinė būklė.

Kineziterapija vandenyje suaugusiems buvo taikoma 10-24 savaites.

Mūsų atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog abi pratimų programos yra veiksmingos norint

pagerinti kvėpavimo sistemos pokyčius bei padidinti pilvo ir šoninių raumenų ištvermę.

52

IŠVADOS

1. Kineziterapijos vandenyje taikymas 4 savaites, 6-12 metų vaikams, sergantiems bronchine

astma, didina kvėpavimo sulaikymą įkvėpus ir iškvėpus, o kvėpavimo pratimai kvėpavimo

sulaikymą įkvėpus didina, o iškvėpus nekeičia. Pratimai vandenyje didina kvėpavimo

sulaikymą vaikams, sergantiems bronchine astma, labiau nei kvėpavimo pratimai.

2. Kvėpavimo pratimų taikymas 4 savaites, 6-12 metų vaikams, sergantiems bronchine astma,

padidina įkvėpimo ir iškvėpimo slėgius bei didėja didžiausias iškvepiamo oro srovės greitis,

tačiau pratimai vandenyje šiuos parametrus didina labiau nei kvėpavimo pratimai.

3. Kineziterapijos vandenyje ir kvėpavimo pratimų taikymas 4 savaites, 6-12 metų vaikams,

sergantiems bronchine astma, vienodai didina pilvo ir šoninių liemens raumenų ištvermę.

4. Prieš kineziterapiją tarp kvėpavimo rodiklių ir tarp kvėpavimo rodiklių bei pilvo ir liemens

raumenų statinės ištvermės yra vienas kitam įtaką turintys funkciniai ryšiai. Po 4 savaičių

pratimų vandenyje grupėje funkciniai ryšiai kinta arba formuojasi nauji, o kvėpavimo pratimų

grupėje – kinta, formuojasi nauji arba išnyksta.

53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Gydant bronchinę astmą rekomenduojama kombinuoti kvėpavimo pratimų ir

kineziterapijos vandenyje taikymą norint pasiekti optimalesnių ir greitesnių kvėpavimo sistemos bei

raumenų ištvermės pokyčių.

Siekiant ilgalaikio gydymo poveikio, rekomenduojama kineziterapijos procedūras -

kvėpavimo pratimus tęsti namuose.

54

MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS

Darbas publikuotas Lietuvos sporto universiteto žurnale „Baltic Journal of Sports & Health

Sciences“ , pažyma dėl pateiktos publikacijos (4 priedas).

55

LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Paliokaitė E, Kėvalas, R. Vaikų kvėpavimo nepakankamumo ypatumai. Pulmonologija,

imunologija ir alergologija. Medicina. 2011; Nr.2. Avaible from:

http://www.emedicina.lt/lt/zurnalai/pulmonologija_imunologija_ir_alergologija/pulmonologija_imu

nologija_ir_alergologija_2011/2/vaiku_kvepavimo_nepakankamumo_ypatumai.html

2. Bojarskis J, Kėvalas R, Kudzytė J, Misevičienė V, Vaidelienė L. Vaikų pulmonologijos

pagrindai. Vaikų kvėpavimo organų ligos. Vilnius: Eugrimas; 2007 p.7.

3. Wilmott RW, bush A, boat TF, deterding RD, Ratjen F, chernick V. Kending & Chernick‘s

disorders ot the respiratory tract in children. Published by Elsevier Saunders 2012 p.560-585.

4. Lakhanpaul M, Bird D, Culley L, Hudson N, Robertson N, Johal N, et. al. Asthma: a

diagnostic dilemma. Arch dis child, vol. 99 (2) 2014, p 572-573. Avaible from internet:

http://adc.bmj.com/content/99/Suppl_2/A572.2

5. Chronic respiratory diseases. Scope: asthma. World Health Organization, WHO 2014. Avaible

from internet: http://www.who.int/respiratory/asthma/scope/en/

6. Beggs S, Foong YC, Le HCT, Noor D, Wood-Baker R, Walters JAE. Swimming training for

asthma in children and adolescents aged 18 years and under. Cochrane Airways Group, 2013 Beggs,

S. et al. 2013. Avaible from internet:

http://onlinelibrary.wiley.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/doi/10.1002/14651858.CD009607.pub

2/full

7. Ang ZY, Zhong HB, Mao C, Yuan JQ, Huang YF, Wu XY, Gao YM, Tang JL.Yoga for

asthma. Cocrane library, 2016 april. Avaible from internet:

http://onlinelibrary.wiley.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/doi/10.1002/14651858.CD010346.pub

2/full

8. Joos, S. et al. Montelukast as add-on therapy to inhaled corticosteroids in the treatment of

mild to moderate asthma: A systematic review. Thorax, 63, 2008, p. 453–62.

9. American Lung Association. Trends in Asthma Morbidity and Mortality. American Lung

Association, Epidemiology and Statistics Unit Report. 2011; Vol.4. avaible from internet:

www.lungusa.org/finding-cures/our-research/.../asthma-trend-report.pdf.

10. Uyan ZS, Carraro S, Piacentini G, Baraldi E. swimming pool, respiratory health, and

childhood asthma: should we change our beliefs? Pediatric pulmonology, 2009, vol. 44 (1), p. 31-37

11. Mountjoy M, fitch K, Boulet LP, Bougault V, van Mechelen W, Verhagen E. Prevalence and

characteristics of asthma in the aquatic disciplines. Jaci 2015 vol. 136, p 588-594. Avaible from

internet: http://www.jacionline.org/article/S0091-6749(15)00186-4/references

12. Martinkus A. Vaiko anatomija ir fiziologija. Kvėpavimo organų sistema ir kvėpavimas.

56

Klaipėda; 1998, p 119-126.

13. Anusevičienė OV, Cibas P, Lilienė L. Žmogaus anatomija ir fiziologija.Kvėpavimo organų

sistema, systema respiratorium. Kaunas: Kauno kolegija; 2011 p. 116-127.

14. Grinienė E, Vaitkevičius JV. Vaikų ir paauglių organizmo sistemogenezė. Kvėpavimo

sistemos funkciniai ypatumai, Šiauliai. 2009. p. 193-195.

15. Kėvelaitis E, ir kt.; sudarytojai: Kėvelaitis E, Illert M, Hultborn H. Žmogaus fiziologija.

Kvėpavimas. Kaunas: KMU; 2006, p. 401-431.

16. Zachovajevas, P., (2012). Žmogaus anatomija. Raumenys. LKKA, Kaunas.

17. Sipavičienė S, Škikas L. Širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų funkcinės būklės

tyrimo metodai. Kvėpavimo sistemos funkcinės būklės tyrimas. Kaunas: LKKA; 2012, p 59-80.

18. From the global strategy for asthma management and prevention, Global Initiative for

Asthma (GINA); 2006. Avaible from internet: http://www.ginasthma.org

19. The global asthma report, 2014. Avaible from internet:

http://www.globalasthmareport.org/burden/causes.php

20. Yang CY, Zhong HB, Mao C, Yuan JQ, Huang YF, Wu XY, Gao YM, Tang JL. Yoga for

asthma. Cochrane airways group, 2016 april. Avaible from internet:

http://onlinelibrary.wiley.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/doi/10.1002/14651858.CD010346.pub

2/full

21. Johannsson SGO, Haahtela T. Prevention of allergy and allergic asthma. World allergy

organization project report and guidelines. Chemical immuno and all; vol. 84; 2004, p. 36-101.

Avaible from internet: https://www.karger.com/Book/Toc/230437

22. Lemanske RF, & Busse WW. Asthma: Clinical expression and molecular mechanisms. J

Allergy clin immunol, 2010 freb; 125(2), p. 95-102. Avaible from internet:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2853245/

23. Font-Ribera L, Villanueva CM, Nieuwenhuijsen MJ, Zock JP, Kogevinas M, Henderson J.

Swimming pool attendance, asthma, allergies, and lung function in the Avon longitudinal study of

parents and children cohort. Am J Respir Crit Care Med, 2011 Mar, 1; 183(5); p. 582-588. Avaible

from internet: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20889905

24. Department of health and human services . National asthma education and prevention

program expert panel report 3. Guidelines for the diagnosis and management of asthma. 2007;

USA.

25. Montella S, Baraldi E, Cazzato S, Aralla R, Berardi M, Brunetti LM, et. al. Severe asthma

features in children: a case-control online survey. Italian Journal of Pediatrics, vol. 4, 2016, p. 2-9.

26. Lee HM, et. al. XXIV world allergy congress 2015. World Allergy Organ J. vol. 9 (14),

2016. Avaible from internet: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4896250/

57

27. Bethesda MD. Expert pabel report 3: guidelines for the diagnosis and managemnet of

asthma. US: National heart, lung, and blood institute; 2007.Avaible from ineternet:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK7232/

28. Ciprandi G, Schiavetti I, Fontana B, Sorbello V, Ricciardolo FLM. Overweight and obesity

as risk factors for impaired lung function in patients with asthma: a real-life experience. Allergy and

asthma proceedings, vol. 35, No 4, July/August, 2014; p. 62-71. Avaible from internet:

http://www.ingentaconnect.com/content/ocean/aap/2014/00000035/00000004/art00002

29. The global asthma report, 2014. Avaible from internet:

http://www.globalasthmareport.org/burden/causes.php

30. http://www.bronchineastma.lt/lt/astmos-mechanizmas

31. Žilinskaitė R, Valančius V. Naujas požiūris į astmą. Internistas, 2010, p 101–102; 61

32. Westergren T, Fegran L, Nilsen T, Haraldstad K, Kittang OB, Bernsten S. Active play

exercise intervention in children with asthma: a pilot study. BMP open, vol. 6, 2015; p. 1-9.

33. Dennis AJ, Cates CJ. Alexander technique for chronic asthma.Cochrane airway group, 2012

september. Avaible from internet:

http://onlinelibrary.wiley.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/doi/10.1002/14651858.CD000995.pub

2/full

34. Philpott JF, Houghton K, Luke A. Safe and effective exercise for owerweight youth.

Recommendations: children with asthma. 2010, p. 167-172.

35. Tecklin JS. Pediatric physical therapy. Pulmonary disorders in infants and children and their

physical therapy management. 2008, p. 615-652.

36. http://www.blog.drvikram.com/top-5-effective-herbs-for-bronchial-asthma/

37. Kliegman MR., Marcdante JK, Jenson BH, Behrman ER. Nelson essentials of pediatrics.

The respiratory system. 2006, p. 503-568.

38. Becker BE. Aquatic therapy: scientific foundations and clinical rehabilitation applications.

PM&R, vol.1 (9), 2009, p.859-872. Available from internet:

http://www.pmrjournal.org/article/S1934-1482(09)00551-6/abstract

39. Keraitė – Bliudžiuvienė K. Kineziterapijos efektyvumas, gydant bronchine astma sergančius

11-15 metų vaikus (Nepublikuotas magistro darbas, Lietuvos kūno kultūros akademija, 2005).

40. Repšienė N. Grupinės ir individualios kineziterapijos efektyvumas, gydant 8-12 metų

vaikus, sergančius bronchų astma. (Nepublikuotas magistro darbas, Lietuvos kūno kultūros

akademija, 2006).

41. Ahnert J, Löffler S, Müller J, Vogel H. Systematic literature review on interventions in

rehabilitation for children and adolescents with asthma bronchiale. Rehabilitation, 2010, 49 (3), p.

147–59.

58

42. Basso R, Jamami M, Pessoa BV, Labadessa IG, Regueiro G; Di Lorenzo VAP. Assessment of

exercise capacity among asthmatic and healthy adolescents. Brazilian Journal of Physical Therapy,

2010, 14 (3), p. 252-258.

43. Mooventhan A, & Nivethitha L. Scientific evidence-based effects of hydrotherapy on

various systems of the body. N am J med sci, vol. 6(5), 2014, p. 199-209.

44. Bandy DW. Therapeutic exercise for physical therapist assistants. Cardiopulmonary

applications. 2008, p. 257-318.

45. Stankutė R. Tai Chi pratimų poveikis 8-11 metų vaikų, sergančių bronchų astma, kvėpavimo

funkcijai (Nepublikuotas magistro darbas, Lietuvos kūno kultūros akademija, 2011)

46. Chandratilleke MG, Carson KV, Picot J, Brinn MP, Esterman AJ, Smith BJ. Physical training

for asthma. Cochrane Database of Systematic Reviews 2012, Issue 5. Avaible from internet:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24085631

47. Pedersen BK, Saltin B. Evidence for prescribing exercise as therapy in chronic disease.

Scand J Med Sci Sports, 2006 Feb, vol. 16 (1), p. 3-63. Avaible from internet:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16451303

48. Astašenko O. Kvėpavimo gimnastika pagal Strelnikovą paradoksalu, bet efektyvu. A.

Strielnikovos metodikos ypatumai; trumpa kai kurių Rusijos kvėpavimo praktikų apžvalga. Satwa.

2008 p. 42-46; p 51-104

49. Courtney RDO, Cohen MB. Investigating the Claims of Konstantin Buteyko, The

Relationship of Breath Holding Time to End Tidal CO2 and Other Proposed Measures of

dysfuncional Breathing. The journal o alternative and complementary medicine, 2008 p. 115-123.

Available from internet:

http://web.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=13&hid=18&sid=8cac5d51-f801-4399-

921f-9796981d243a%40sessionmgr13

50. Kriščiūnas A, Kavaliauskienė A, Kibiša RB. Sergančiųjų stuburo ligomis kineziterapija

vandenyje ir skausmą malšinamoji elektros stimuliacija. 2008, Kaunas: Vitae litera, p.6-7

51. Swan J, & Katz J. Asthma. Wild Irish medical education, 2015. Avaible from internet:

http://www.therapyceu.com/courses/493/index_pt.html

52. Hildenbrand K, Freson TS, Barbosa-Leike C, Nordio S, Becker BE, Miller AJ. The impact

of an aquatic exercise protocol on physiological measures within an asthmatic population.

International Journal of aquatic reasearch and education, 2011, 5, p. 378-388. Avaible from internet:

http://scholarworks.bgsu.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1137&context=ijare

53. Fisk M, Steigerwald M, Smoliga J, Rundell K. Asthma in swimmers: A review of the current

literature. Physician and Sports Medicine 2010; Vol. 4, issue 38, p.28-34.

54. Goodman M, Hays S. Asthma and swimming: a meta-analysis. Journal of Asthma 2008; Vol.

59

45, issue 8, p. 639-47.

55. Petsios KT, Prifti KN, Tsoumakas C. et al. Cough affects quality of life in asthmatic

children aged 8–14 more than other asthma symptoms. Allergologia et Immunopathologia, 37

(2),2009, p. 80–8.

56. Ram FSF, Robinson S, Black PN, Picot J. Physical training for asthma. Cochrane Database

of Systematic Reviews 2005, Issue 4. p. 321-330.

57. Poderys J. Kineziologijos pagrindai. Mokomoji knyga. Kaunas, 2004, p. 182-184;

58. Skirius J. Sporto medicina. Kaunas: LKKA; 2007, p. 165;

59. Strope GL, Stewart PW, Henderson FW. et al. Lung function in school – age children who

had mild lower respiratory illnesses in early childhood Amer. Rev. Respir. Dis. Vol. 144, 1991, p.

665 – 662.

60. http://www.medicalexpo.com/prod/sibelmed/product-74782-492168.html

61. Enright PL, Hyatt RE. Office spirometry a Practical Guide to the Selection and Use of

Spirometers. Philadelphia: Lea & Febiger; 1987. p. 200-202.

62. http://www.pt-medical.nl/56/producten/microrpm.htm,

63. Wilson S, Cooke N, Edwards R, Spiro S. Predicted normal values for maximal respiratory

pressures in Caucasian adults and children. Thorax, 39; 1984, p. 535-538.

64. Gutke A, Ostgaard HC, Birgitta O. Association between muscle function and low back pain

relation to pregnancy. Journal of rehabilitation medicine, 2008; 40: p. 304-311.

65. Magee, D.J. (2005). Orthopedic physical Assessment. Lumbar spine (p. 467-566)

66. Kasiulevičius V, Denapienė G. Statistikos taikymas mokslinių tyrimų analizėje.

Gerontologija, 9 (3), 2008, p.176–180.

67. Fanelli A, Cabral A L, Neder JA, Martins MA, Carvalho CR. Exercise training on disease

control and quality of life in asthmatic children. Medicine and sport science, 39 (9), 2007, p. 1474–

80

68. Saxena T, & Saxena M. The effect of various breathing exercises (pranayama) in patients

bronchial asthma of mild to moderate severity. Int J Yoga, 2009 Jan-Jun, 2 (1), p. 22-25. Avaible

from internet: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3017963/

69. Evaristo KB, Saccomani MG, Martins MA, Cukier A, stelmach R, Rodrigueas MR, Santaella

DF, Cavalho CRF. Comparison between breathing and aerobic exercise on clinical control in

patients with moderate-to-severe asthma: protocol of a randomized trial. BMC pulmonary

Medicine, 2014, p. 14-160.

70. Venkatesan P, Sahoo RC, Adhikari P. Comparison of the effects of Buteyko and pranayama

breathing techniques on quality of life in patients with asthma – a randomized controlled trial. Clin

Regabil 2013, vol. 27.

60

71. Grande AJ, Silva V, Andriolo BNG, Riera R, Parra SA, Peccin MS. Water based exercise for

adults with asthma. Cochrane database of systematic reviews. 2014, issue 7, p. 3-38

72. Makšta vandenyje.

http://www.aquaticdoc.com/Aquaticdoc.com/Publications_files/Development%20of%20an%20Aqu

atic%20Exercise%20Training%20Protocol%20for%20the%20Asthmatic%20Population.pdf

61

PRIEDAI

62

1 priedas

Bioetikos centro leidimas

63

2 priedas

Kvėpavimo mankštos (kineziterapija sausumoje)

1. Pratimas delnai. Stovime tiesiai, rankos sulenktos per alkūnes (alkūnės žemyn), rodyti

savo delnus į priekį link įsivaizduojamo žiūrovo. Kiekvieną kartą trumpai ir garsiai įkvepiant delnai

sugniaužiami. Po 2-4 trumpų įkvėpimų tyliai, ramiai ir negirdimai iškvėpti.

1 pav. Pratimas delnai (http://strelnikova.freehostia.com/)

2. Pratimas išgąstis. Stovime tiesiai, rankos ištiestos delnais žemyn diržo lygyje.

Kiekvieną kartą trumpai ir garsiai įkvepiant sugniaužti ir stumti kumščius žemyn, tarsi išsigąstume.

Po 2-4 trumpų įkvėpimų tyliai, ramiai ir negirdimai iškvėpti.

2 pav. Pratimas išgąstis (http://strelnikova.freehostia.com/)

3. Pratimas pompa. Stovime tiesiai, kojos šiek tiek plačiau nei pečių plotyje. Palengva

palinkite žemyn, tarsi norėtumėte rankomis suspausti kamuolį esantį ant grindų. Rankos – kelių

lygyje. Kiekvieną kartą trumpai ir garsiai įkvepiant stumti įsivaizduojamą kamuolį žemyn. Po 2-4

trumpų įkvėpimų tyliai, ramiai ir negirdimai iškvėpti.

3 pav. Pratimas pompa (http://strelnikova.freehostia.com/)

64

4. Pratimas apkabinimas. Stovime tiesiai, rankos pakeltos pečių lygyje ir sulenktos per

alkūnes taip, jog alkūnės ,,žiūri“ į šonus (sudaromas keturkampis). Kiekvieną kartą trumpai ir

garsiai įkvepiant rankas suvesti (sudaromas trikampis). Po 2-4 trumpų įkvėpimų tyliai, ramiai ir

negirdimai iškvėpti.

4 pav. Pratimas apkabinimas (http://strelnikova.freehostia.com/)

5. Pratimas katė. Stovime tiesiai, kojos pečių plotyje, rankos prie šonų, sulenktos per

alkūnes. Kiekvieną kartą trumpai ir garsiai įkvepiant šiek tiek pritupiant sukti viršutinę kūno dalį į

vieną pusę, tarsi norėtume ką nors sugauti. Po 2-4 trumpų įkvėpimų tyliai, ramiai ir negirdimai

iškvėpti.

5 pav. Pratimas katė (http://strelnikova.freehostia.com/)

6 pratimas. Įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą. Sulaikius kvėpavimą žingsniuoti iki lengvo oro

trūkumo, tada lėtai ir negirdimai iškvėpti. (aiškinant pratimus vaikams, skaičiuojama iki 3-5 ir

prašoma iš lėto iškvėpti, su kiekviena procedūra ilginamas nekvėpavimo laikas ).

7 pratimas. Įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą. Sulaikius kvėpavimą mosuoti rankomis iki

lengvo oro trūkumo, tada lėtai ir negirdimai iškvėpti. (aiškinant pratimus vaikams, skaičiuojama iki

3-5 ir prašoma iš lėto iškvėpti, su kiekviena procedūra ilginamas nekvėpavimo laikas ).

8 pratimas. Įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą. Sulaikius kvėpavimą bėgti vietoje iki lengvo

oro trūkumo, tada lėtai ir negirdimai iškvėpti. (aiškinant pratimus vaikams, skaičiuojama iki 3-5 ir

prašoma iš lėto iškvėpti, su kiekviena procedūra ilginamas nekvėpavimo laikas ).

9 pratimas. Įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą. Sulaikius kvėpavimą daryti pritūpimus iki

lengvo oro trūkumo, tada lėtai ir negirdimai iškvėpti. (aiškinant pratimus vaikams, skaičiuojama iki

3-5 ir prašoma iš lėto iškvėpti, su kiekviena procedūra ilginamas nekvėpavimo laikas ).

65

10 pratimas. Įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą. Sulaikius kvėpavimą šokinėti ant vienos kojos,

po to ant kitos iki lengvo oro trūkumo, tada lėtai ir negirdimai iškvėpti. (aiškinant pratimus

vaikams, skaičiuojama iki 3-5 ir prašoma iš lėto iškvėpti, su kiekviena procedūra ilginamas

nekvėpavimo laikas ) [48].

66

3 priedas

Mankšta vandenyje [72]

Apšilimas, 7-10 min: ėjimas vietoje (keičiant tempą: greitėjant - lėtėjant); ėjimas keliant kojas

vietoje; lėtas bėgimas.

Pagrindinė dalis, 20-25:

Pečių judesiai: į priekį ir atgal; sukti ratu pirmyn ir atgal;

Gilus kvėpavimas, 3-5 k (palaipsniui įtraukiant rankų judesiui: mostai į šalis; savęs

apkabinimas; rankas keliame į priekį);

Pratimas žirklės rankomis: rankos horizantalioje padėtyje, delnais žemyn:

pritraukiam/atitraukiam;

Čiuožimo judesiai po vandeniu;

Šuoliukai vietoje, ant vienos kojos, ant kitos, abiem

Baigiamoji dalis, 7-10 min:

Tempimo pratimai vandenyje: užpakaliniams šlaunų raumenims, pilvo šoniniams

raumenims; atsistoti ant pirštų galų/ant kulnų; gilaus kvėpavimo pratimai.

Pratimai sunkinami palaipsniui, didinamas jų kartojimo skaičius, taip pat naudojamos

papildomos priemonės: kamuoliai, svareliai, lazdos. Kvėpavimo dažnis 6-8 kartai per minutę.

67

4 priedas

Pažyma dėl pateiktos publikacijos

68

5 priedas

Autoriaus indėlio ir akademinio sąžiningumo deklaracija

69