skys čių ir dujų dinamika
DESCRIPTION
Skys čių ir dujų dinamika. Hidrodinamika ir hidrostatika. Slėgis. Slėgis – jėga tenkanti ploto vienetui. SI matavimo vienetai – Pa 1Pa=1N/ 1m 2 Kietuose kūnuose – įtempimas (nekokybiškas stiklas, betonas ir t.t) - PowerPoint PPT PresentationTRANSCRIPT
![Page 1: Skys čių ir dujų dinamika](https://reader036.vdocuments.pub/reader036/viewer/2022081419/56814df7550346895dbb6387/html5/thumbnails/1.jpg)
Skysčių ir dujų dinamika
Hidrodinamika ir hidrostatika
![Page 2: Skys čių ir dujų dinamika](https://reader036.vdocuments.pub/reader036/viewer/2022081419/56814df7550346895dbb6387/html5/thumbnails/2.jpg)
Slėgis
Slėgis – jėga tenkanti ploto vienetui.
SI matavimo vienetai – Pa 1Pa=1N/ 1m2
Kietuose kūnuose – įtempimas (nekokybiškas stiklas, betonas ir t.t)
Paskalio dėsnis (17 a.) – išorinis slėgis į skystį esantį ramybėje persiduoda į visas puses vienodai (bandymas).
Bandymu nustatyta, kad skysčio slėgis yra
![Page 3: Skys čių ir dujų dinamika](https://reader036.vdocuments.pub/reader036/viewer/2022081419/56814df7550346895dbb6387/html5/thumbnails/3.jpg)
Slėgis. Hidraulinis presas, stabdžiai, vairo stiprintuvai
Į antrąjį skerspjūvį veikia jėga, tiek kartų didesnė kiek kartų antrojo stūmoklio plotas didesnis už pirmojo
![Page 4: Skys čių ir dujų dinamika](https://reader036.vdocuments.pub/reader036/viewer/2022081419/56814df7550346895dbb6387/html5/thumbnails/4.jpg)
Skysčių spūdumas
Skysčio tūrio kitimas dėl slėgio yra labai nežymus, todėl neįskaičiuojamas.
Skysčių spūdumas nepriklauso nuo skysčio temperatūros .
Spūdumo koeficientas yra nustatytas.
![Page 5: Skys čių ir dujų dinamika](https://reader036.vdocuments.pub/reader036/viewer/2022081419/56814df7550346895dbb6387/html5/thumbnails/5.jpg)
Atmosferos slėgis
Matuojamas – barometru, monometru (parodyti)
Kas 8m atmosferos slėgis sumažėja 100 Pa.
Normalus slėgis 100 kPa. Gyvieji organizmai
prisitaikę prie atmosferos slėgio.
Vakuminiais siurbliais vanduo gali būti pakeltas tik iki 10m aukštį.
![Page 6: Skys čių ir dujų dinamika](https://reader036.vdocuments.pub/reader036/viewer/2022081419/56814df7550346895dbb6387/html5/thumbnails/6.jpg)
Hidrodinamika. Pagrindinės sąvokos
Idealus skystis – skystis be vidinės trinties. Srovės linijos – skysčio dalelių trajektorijos. Laminarinis tekėjimas (a) – tekėjimas kuriam esant srovės
linijos nesikerta ir nenutrūksta. Stacionarus tekėjimas – tekėjimas kuriam vykstant srovės
linijų forma ir padėtis nekinta. Srovės vamzdis - jį sudaro srovės linijos einančios per skysčio
viduje esantį uždarą kontūrą. Laminarinis tekėjimas (b)- tekėjimas, kai pro bet kurį srovės
vamzdžio skerspjūvį S per laiko tarpą t prateka vienodas skysčio tūris.
Tūrio debetas – per laiko vienetą pro skerspjūvį S pratekantis skysčio tūris vadinamas tūrio debetu :
![Page 7: Skys čių ir dujų dinamika](https://reader036.vdocuments.pub/reader036/viewer/2022081419/56814df7550346895dbb6387/html5/thumbnails/7.jpg)
Hidrodinamika. Pagrindinės sąvokos.
Srovės nenutrūkstamumas – siauresnėse vietose skystis teka greičiau.
Statinis skysčio slėgis – priklauso nuo skysčio potencinės energijos, t.y. nuo skysčio stulpelio aukščio.
Esant stacionariam tekėjimui, skysčio dinaminio ir statinio slėgio suma išlieka pastovi.
Dinaminis slėgis
Statinis slėgis
![Page 8: Skys čių ir dujų dinamika](https://reader036.vdocuments.pub/reader036/viewer/2022081419/56814df7550346895dbb6387/html5/thumbnails/8.jpg)
Hidrodinamika. Bernulio dėsnis.
Pastaba. Tinka tik idealiems skysčiams.
![Page 9: Skys čių ir dujų dinamika](https://reader036.vdocuments.pub/reader036/viewer/2022081419/56814df7550346895dbb6387/html5/thumbnails/9.jpg)
Hidrodinamika. Bernulio dėsnis.
Kai nėra vamzdžių nuolydžio
![Page 10: Skys čių ir dujų dinamika](https://reader036.vdocuments.pub/reader036/viewer/2022081419/56814df7550346895dbb6387/html5/thumbnails/10.jpg)
Dinaminė klampa
Skysčio tūris pratekantis per vamzdį
R – vamzdžio skersmuo.
P- slėgių vamzdžio galuose skirtumas
l-vamzdžio ilgis
t-tekėjimo laikas
Lėtesni sluoksniai lėtinami, greitesni stabdomi. Galima parodyti, kad esant laminariniam tekėjimui skysčio greitis nuo vamzdžio ašies iki sienelių kinta pagal parabolę.
Kylant temperatūrai klampa mažėja, o laminarinis tekėjimas virsta turbulentiniu.
![Page 11: Skys čių ir dujų dinamika](https://reader036.vdocuments.pub/reader036/viewer/2022081419/56814df7550346895dbb6387/html5/thumbnails/11.jpg)
Rutulys skystyje. Turbulentinis tekėjimas
Rutulį veikianti trinties jėga.
Čia r – rutulio spindulys, v- jo greitis.
Hidraulinė trintis - egzistuoja turbulentiniame tekėjime.
Trinties jėga skystyje dujose priklauso nuo kūno judėjimo greičio, formos.
Reinoldso skaičius – naudojamas nustatant sąlyga, kurioms vykstant laminarinis tekėjimas virs turbulentiniu. Lygaus paviršiaus vamzdžiuose
![Page 12: Skys čių ir dujų dinamika](https://reader036.vdocuments.pub/reader036/viewer/2022081419/56814df7550346895dbb6387/html5/thumbnails/12.jpg)
Pasiruošti
Svyruojamasis judėjimas; Laisvieji, priverstiniai, autosvyravimai; Harmoniniai svyravimai; Svyravimų fazės; Koordinatės, greičio, pagreičio lygtys esant svyruojamajam
judėjimui; Tomsono formulės periodui nustatyti; Mechaninės energijos kitimas kūnui svyruojant; Rezonansas; Mechaninės bangos; Bangų savybės (interferencija, difrakcija, atspindys, lūžis); Garso bangos, jų savybės; Doplerio efektas.