2 Nr. ? (?) priedasslauga. Mokslas ir praktika

�SLAUGA. Mokslas ir praktika� galiteuþsiprenumeruoti

visuose �Lietuvos paðto� skyriuose.

Leidinio prenumeratos indeksas �0260 (laikraðèiø kataloge).

ISSN 1648�0570

Leidþiamas nuo1997 m. sausio mën. 1 d.

Eina kartà per mënesá.

Redakc i jo s ko leg i j aNijolë Bielinienë, Aldona Èioèienë,

Irena Grakauskienë,Loreta Gudelienë-Gudelevièienë,

Nijolë Jakubaitienë,Danutë Kalibatienë,

Algirdas Radvila, Juozas Ruolia,Lina Skaburskaitë,

dr. Vilma Þydþiûnaitë

M o k s l i n i a ik o n s u l t a n t a i

l. e. prof. med. dr. Romualdas Basevièius,gyd. Kazimieras Binkis,

hab. med. m. dr. prof. Balys Dainys,doc. Alvydas Juocevièius,

med. m. dr.Genovaitë Lapinskaitë,med.m.dr. Laisvûnë Petkevièienë,

gyd. Julija Rakickienë,gyd. Olga Zimanaitë

R e d a k c i j aRytis Mankus (techninis redaktorius),

Alma Karosaitë (stilistë)

Redakcijos telefonas (8�5) 270 13 62,8 672 37786

Faksas: (8�5) 271 22 73El. paðtas: slaugamp@takas.lt

Redakci jos adresas :Rugiø g. 1,

LT-08418 VILNIUSSL 1005. 2,5 sp. l.

Spausdino AB �Spauda�Laisvës pr. 60, LT-05120 Vilnius

Uþs. Nr. 1462Tiraþas 4000 egz.

Virðelyje:Vilniaus GMPS medikø brigada

(R. Mankaus nuotr.)

SLAUGA. Mokslas ir praktikaSlaugos darbuotojø tobulinimosi ir

specializacijos centro leidinys

Slaugos specialistams,akuðeriams ir kitiems sveikatos

prieþiûros specialistams

Jeigu Jûs neprenumeruojate, bet norite ásigyti leidiná,,SLAUGA. Mokslas ir praktika�, kreipkitës á Slaugosdarbuotojø tobulinimosi ir specializacijos centropadaliniø kraðtuose metodininkes:

Druskininkuose � Angelë Matulaitienë,tel. (8-615) 44099,

Kaune � Janina Ivaðkevièienë, JovitaMalevièienë, tel. (8-37) 32 67 39

Klaipëdoje � Regina Rolencienë, RasaDumbrauskienë, tel. (8-686) 51907,

Ðiauliuose � Rasa Buivydienë, RenataNoreikatë, tel. (8-689) 09815,

Panevëþyje � Lina Sriubaitë,tel. (8-687) 54053,

Utenoje � Jûratë Stankevièienë,tel. (8-389)6 38 23,

Vilniuje � Audronë Grigaitienë, DanutëMeðkutavièienë, Vera Ðiktorovatel. (8-5) 271 22 79.

Taip pat leidiná galite ásigyti SDTS centre:Rugiø g. 1, Vilnius, tel. 270 13 62.

2

Turinys

Kitame numeryje:� Saugi ir sveika aplinka vaikams

� Kaip uþtikrinti slaugos kokybæ

� Slaugos darbuotojø tobulinimosi ir specializacijos centromokymo organizavimo aspektai: klausytojø nuomonë

� Onkologinëmis ligomis serganèiø pacientø slaugymoypatumai po chemoterapinio gydymo

� Pacientø slaugymo taktika krizës atveju po aortoskoronarinio ðuntavimo operacijos

3 Slauga namuose árodo savo bûtinumà

5 Skubi medicinos pagalba, esant viduriavimui

7 Ligoniø slauga privaèioje klinikoje prieð operacijà ir po jos

10 Plauèiø vëþio rizikos faktoriai Lietuvoje

12 Pacientø, serganèiø plauèiø vëþiu, pooperacinës slaugosypatumai

13 Neurologiniø pacientø slaugos lûkesèiai

14 Slaugytojø þinios apie 3�8 metø vaikø slaugà prieð ir poadenoidektomijos otorinolaringologijos skyriuje

17 Profesinio perkrovimo sindromas ir jo prevencija

20 Motinos ir vaiko sveikata. Þindymo psichologija.Motinos pieno pakaitalai

24 Savarankiðkos studijos. Pirmoji medicinos pagalba,ákandus gyvatëms, þinduoliams arba ágëlus vabzdþiams(tæsinys)

27 Klausiate�atsakome. Kalbos skyrelis

3Nr. ? (?) priedas bendruomenës slauga 3

Slauga namuose árodo savo bûtinumàJau penkti metai Vilniaus Cen-

tro poliklinikoje Naujamiesèio fi-liale veikia bendruomenës slaugy-tojø tarnyba (Slaugos ir socialiniøpaslaugø centras). Analogiðkøslaugos tarnybø sostinëje nëra.�Tai ne vien senø darbo áproèiøpasekmë, kurie slaugytojà ávardi-ja tik kaip padëjëjà gydytojø ka-binetuose, bet ne kaip savarankið-kà darbuotojà. Ko gero sunkiau-sia atrasti finansavimà tokios tar-nybos steigimui, nes pirminëjesveikatos prieþiûroje slaugos ákai-niai nenumato kiek turi bûti slau-gytojø aptarnaujant pacientus na-muose, koks jø santykis su gydy-toju, aptarnaujanèiu tam tikràbendruomenæ. Kol ði problemanebus iðspræsta, tol bendruome-nës slaugos tarnybos steigsis van-giai� � sako tokià tarnybà Centropoliklinikoje kuruojanti direkto-riaus pavaduotoja slaugai AistëRauluðaitienë.

Centro poliklinikos Naujamies-èio filialo bendruomenës slaugy-tojos dirbdamos savo poliklinikosribose, sako daþnai iðgirstanèiossavo pacientø paþástamø nuosta-bà, kad tokiø tarnybø nëra kituo-se Vilniaus mikrorajonuose ir su-laukianèios iðkvietimø net ne �sa-vo� teritorijoje. Ðie pacientaiskundþiasi, jog kartais laukti ne-atidëliotinø procedûrø namuosetenka ilgai (kateterio ávedimas),nes senuoju principu dirbanèiosslaugytojos po darbo polikliniko-je turi tik kelias valandas apsilan-kymams namuose, todël, iðauguspacientø poreikiams, jos tiesiognespëja.

Slaugos ir socialiniø paslaugøcentro slaugytojos ásitikino, kadtoks darbas yra labai reikalingas,nes anksèiau dirbdamos poliklini-koje su apylinkiø gydytojais josnegalvojusios, jog ið tiesø yra toksdidelis poreikis dirbti bendruome-nëje su sunkiais ligoniais. Jos ási-

t i k i n u s i o s ,kad anksèiau,kol jos nepra-dëjo teikti pa-slaugø na-muose, da-bartiniais li-goniais buvorûpinamasi 50proc. Slaugy-tojos tik ábëg-davo á namus,atlikdavo rei-kiamà proce-dûrà ir iðbëg-davo, taèiaube bendravi-mo su pacien-tais, be jø ap-mokymo kaipelgtis vienu arkitu atveju, ðiveikla buvolabiau panaði ákonvejerá, betne á slaugà.Dirbdamos suapylinkiø gy-dytojais slau-gytojos neásivaizdavo, kiek yragulinèiø pacientø, o dabar net ðei-mos nariai susistabdo gatvëje irinformuoja apie artimøjø sveika-tos pasikeitimus, nes jos tapo tosðeimos dalimi. Slaugytojoms taipadeda spræsti apie apsilankymoreikalingumà. Diena polikliniko-je prasideda suþinojus gydytojøpaskyrimus ir þinant lankomø pa-cientø sveikatos bûklæ nuspren-dþiama, kada kuris bus aplanko-mas. Tai tik pirmas þingsnis linkprofesinio savarankiðkumo. Ne-maþiau svarbu yra tinkamai pa-naudoti turimas þinias spren-dþiant vienokià ar kitokià proble-mà. Slaugytojos pripaþásta, jogpradþioje joms net iðkildavo klau-simas kaip gulintá ligoná tinkamaipaversti, kaip pasodinti ir tam rei-këjo papildomø þiniø. Þinoma, jos

bet kada gali susisiekti su kolegë-mis ar gydytoju ir pasitarti dël ne-aiðkaus atvejo. Kai kurios slaugy-tojos pamena, jog pradëjus dar-bà bendruomenëje iðëjus ið pa-ciento susimàstydavusios ar tinka-mai viskà padarë, taèiau dabar ágy-ta patirtis neleidþia tokioms dve-jonëms atsirasti. Jei tik susiduria-ma su nauja problema, nevengia-ma paskaityti ir medicininës lite-ratûros, uþsiraðoma á kvalifikaci-jos këlimo ir tobulinimosi kursus.Dirbant bendruomenëje slaugo-ma tol, kol sveikata pagerëja: pa-vyzdþiui, atsiradus pragulai slau-gytojos ligoná priþiûri tol, kol pra-gula uþgydoma, o tai ne keliø die-nø darbas ir tai padaryti po dar-bo su apylinkes gydytoju dirban-ti slaugytoja ne visada galëtø. �Jei

Nukelta á 4 psl.

Ponia Felicija neásivaizduoja savo kasdienybës beslaugytojos Tatjanos Kletoèka.

4 Nr. ? (?) priedasbendruomenës slauga4

Atkelta ið 3 psl.

nebûtø tokio centro neásivaizduo-jam, kà tie mûsø pacientai, paskuriuos einame nuolat, darytø� �sako bendruomenës slaugytojos.Pabandom paskaièiuoti: centredirba 8 bendruomenës slaugyto-jos vidutiniðkai per dienà aplan-kydamos maþdaug 70 pacientønamuose, kai tuo tarpu su apylin-

kës gydytoju tiek pat dirbanèiøslaugytojø po darbo per kelias va-landas aplankytø 40 pacientø ma-þiau. Darbas bendruomenëje vientik pacientui á naudà.

Centro poliklinikos Naujamies-èio filialo bendruomenës slaugy-tojos besirûpindamos pacientøslauga teigia, jog sprendþia nevien tik medicinines problemas,kartais reikia imtis ir socialiniø dar-buotojø darbo, nesvarbu, kad jisneapmokamas, mat ðio specialis-to reikia ilgiau laukti, o, pa-vyzdþiui, maisto neturinèiam vie-niðam þmogui nepasakysi, kad taine tavo darbas. Slaugytojos gera-noriðkai nuperka maisto, já paruo-ðia, sumoka komunalinius mokes-èius, nuperka paskirtus vaistus. Jei

nebûtø socialiniø darbuotojø sty-giaus ir jie galëtø operatyviai re-aguoti á lankomø vieniðø gulin-èiø pacientø poreikius, galima bû-tø dràsiai teigti, jog dirbama ko-mandoje, kur greitai reaguojamaá gautà uþsakymà.

�Dirbdamos su apylinkiø gydy-tojais mes jausdavomës kaip sek-retorës, pildanèios ávairius doku-mentus. Dabartinis mûsø darbas

tik árodë, kad domëtis profesijabûtina ir supratome, kad pradëtidarbà bendruomenëje, prieð tainedirbus ligoniniø skyriuose, ovien tik poliklinikoje � tragedija�� savo patirtimi dalijasi slaugyto-jos. � �Savarankiðkai pradësianèiasdirbti slaugytojas bendruomenë-je galima paguosti, kad niekadanebûna taip, kad viskà þinotum.Domëdamasis ir tenkindamas þi-niø stygiø ágysi bûtinos patirties.Nereikia vengti ir kolegiø patari-mo�. Kalbintoms bendruomenësslaugytojoms buvo tokiø proce-dûrø, kuriø jos niekada nebuvodariusios, bet dabar jos juokauda-mos sako, jog viskas áveikiama irvisko galima iðmokti.

Dar viena maloni ðio darbo pu-

së, tai pasikeitæs pacientø poþiû-ris á jas. Slaugytojos pamena, jogpoliklinikose jos sulaukdavusios irkritikos, ir piktesnio þodþio, ta-èiau namuose jø laukiama ir nie-kada nepamirðtama padëkoti.Ðios aðtuonios Slaugos ir sociali-niø paslaugø centro moterys sa-ko, neiðsiverèianèios be psicholo-gijos þiniø savo darbe.

Na, bet ne viskas taip sklandu,

bedirbant susiduriama su poreikiukomandoje turëti slaugytojø pa-dëjëjus, maþesnes aptarnavimoteritorijas, apmokëtas transportoiðlaidas bei patogià ir lengvà kas-dienæ rankinæ, bet neþiûrint to,dirbamas kasdienis ir labai reika-lingas darbas, tik gaila, jog tokiø�pionieriø� slaugoje yra ne tiekdaug.

Dëkojame Centro poliklinikosNaujamiesèio filialo bendruome-nës slaugytojoms Birutei Lapins-kienei, Tatjanai Kletoèkai, MarijaiRatkevièienei, Irenai Baubienei,Leonardai Pauliuèenko, VirginijaiVenskutei, Marijai Gluchovskajaiatskleidusioms dar ne visiems þi-nomas darbo bendruomenëje de-tales. Kalbino Rytis Mankus.

Bendruomenës slaugytojø komanda

5Nr. ? (?) priedas slaugos praktika

VIDURIAVIMAS � DIARËJA

Diarëja laikoma organizmo bûklë, kaituðtinamasi > 3 kartus dienoje. Daþniau-sia paplitæ viduriavimai:

I Diarëjà gali sukelti:1. Alimentarûs toksinai � Staphyloco-

cus aureus � auksinis stafylokokas.2. Bakterijos (toksinai):

2.1. Salmonelës �sukelia Salmonelinestoksikoinfekcijas.

2.2. Ðigela � sukelia Ðigeliozæ.2.3. Yersinia enterocolitica � sukelia Jer-

sinjozæ.2.4. Vibrio cholerae � sukelia Cholerà.

3. Parazitai:3.1. Giardia lamblia � sukelia lambliazæ.3.2. Amebos (Entameba histolytica) �

sukelia Amebiazæ.4. Virusai:

4.1. Roto virusas.4.2. Adeno virusai.4.3. Enterovirusai.

II Viduriavimai gali bûri sukelti anks-tesniu antibiotikø vartojimu, kai vi-duriavimà sukelia Clostridium def-ficile.

III Viduriavimai sergant AIDS.IV Kitos prieþastys: uremia, hipertirozëV Toksinai: alhoholis, grybai, sunkieji

metalai.Ûminë diarëja skirstoma á neuþdegimi-

næ ir uþdegiminæ pagal tai kokie pagrindi-niai medikamentai naudojami gydymui.Neuþdegiminei diarëjai gydymas antibio-tikais neturi átakos, o uþdegiminei diarëjaigydyti daþniausiai rekomenduojami anti-biotikai.

Ûminë diarëja

Neuþdegininë UþdegiminëKlinika KlinikaJokio karðèiavimo KarðèiavimasJokiø stipriø pilvo Stiprûs pilvoskausmø skausmaiIðmatos Iðmatos

Vandeningas Daþnastuðtinimasis tuðtinimasisGali bûti didelis Tenezmaikiekis (>1 ltr.)Jokio kraujo, Gleivës arba krau-jokiø leukocitø jas iðmatose

Leukocitai iðmatosePrieþastys Prieþastys1. Coli bakterijos 1. Salmonëles2. Choleros 2. Ðigelësvibrijonas3. Stafilokokai 3. E. coli4. Roto virusai Gali bûti nein-

fekcinës prieþastys:5. Liambliazë 1. Opinis kolitas

2. Krono liga3. Iðeminis kolitas4. Divertikulitas5. Pankreatitas

SALMONELIOZËS

Svarbiausias salmonelioziø infekcijos ðal-tinis yra naminiai gyvûnai (galvijai, kiaulës,ðunys, katës), ávairûs grauþikai (pelës, þiur-kës), taip pat paukðèiai, ypaè vandens (an-tys, þàsys), be to ir þuvys. Þmogus, kaipinfekcijos ðaltinis turi tik antraeilæ reikðmæ,jis gali uþkrësti maisto produktus. Daþniau-siai salmonelëmis uþsikreèiama valgant ser-ganèiø gyvuliø mësà, paskerstà �ið reikalo�,pribaigtø, be veterinarinës kontrolës. To-kia mësa yra persisunkusi salmonëlëmis, beto jos gali daugintis, netinkamai laikant (ne-ðaldytà) mësà, ypaè vasarà.

Skerdyklose, paþeidus sanitarinius rei-kalavimus (netinkamai dorojant skerdie-nà, suþeidus þarnas ir uþterðus mësà iðma-tomis, tulþimi, ðlapimu), skerdþiant svei-kus, bet pavargusius gyvulius, ið þarnynosalmonelës gali patekti á kraujà.

Toksikoinfekcijø epidemiologijoje di-delæ reikðmæ turi netinkamas mësos pro-duktø kulinarinis paruoðimas. Ypaè pa-vojingi yra trumpai kepti mësos ir þuviespatiekalai, ávairûs gaminiai ið farðø, paðte-tai, blyneliai su mësa. Jø viduje mësa iðlie-ka pusiau þalia ir salmonelës bei jø toksi-nai ne tik nespëja þûti, bet dar ir pasidau-gina. Ir gerai termiðkai paruoðtus produk-tus galima uþkrësti per peilius, ðakutes, len-tas ir maðinëlæ mësai malti, kur ruoðiamaþalia ir virta mësa. Pasitaiko, kad salmonë-liø prieþastimi bûna pienas, varðkë, kiauði-niai (ypaè anèiø).

Salmoneliozës daþnai pasireiðkia grupi-niais (ðeimø, kolektyvø) susirgimais. Sal-

monelioziø epidemijos pasiþymi tuo, kadjos pasireiðkia tà paèià dienà, kai daugiauþmoniø valgo tà patá uþkrëstà produktà.Sunaudojus produktà, epidemija pasibai-gia, nes kontaktiniø uþsikrëtimø nebûna.Tai pagrindinis salmonelinës epidemijosskirtumas nuo dizenterijos.

Kartu su gyvomis bakterijomis endo-toksinas, patekæs á skrandá sukelia toksi-koinfekcijà. Klinika iðryðkëja vidutiniðkaipo 12 �24 val. po uþsikrëtimo. Tai pasi-reiðkia karðèiavimu, vëmimu, viduriavimu,pilvo skausmais. Sunkiausi gastroenteritoatvejai primena choleros ligà su bûdingaorganizmo toksikoze, nepraeinantys vëmi-mai ir gausus viduriavimas. Labai sutrinkavandens ir elektrolitø apykaita. Ligonio vei-do bruoþai paaðtrëja, akys ádumba, lieþu-vis sausas, balsas silpnas, kimus ar visai pra-nyksta. Kraujas sutirðtëja, eritrocitø ir he-moglobino rodikliai padidëja. Ðlapimo kie-kis sumaþëja (oligurija) iki visiðkos anuri-jos, jame atsiranda baltymø ir cilindrø.

Dël bendro ðirdies ir kraujagysliø nepa-kankamumo ir kraujo sutirðtëjimo sutrinkahemodinamika, atsiranda odos blyðkumasir lûpø cianozë, pulsas bûna siûlinis, minkð-tas, vos uþèiuopiamas. Galûnës atðàla, tam-pa cianotiðkos, kûno temperatûra krinta þe-miau normos. Dël didelio vëmimo ir vidu-riavimo netekus didelio chloridø kiekio, ið-sivysto hipochloremija, daþniausiai esantanurijai, prasideda azotemija ir ligonis mirð-ta ureminës komos bûklëje.

Daugumos salmoneliozës susirgimø at-vejø eiga yra gerybinë. Pagerëjimas po ke-liø dienø. Diagnozë patvirtinama iðaugi-nus mikrobus ið vëmalø, fekalijø ir kartaishemokultûroje.

ÐIGELËS

Dizenterija � infekcinis storøjø þarnøgleivinës uþdegimas (kolitas) sukeliamasÐigelø giminës bakterijos.

Dizenterijos lazdeliø atsparumas iðori-nës aplinkos veiksniams priklauso nuo ávai-riø aplinkybiø. Veikiant saulës ðviesai, josþûva po 30 min., 50�60 C t

0 þuva po 10

min. Lede iðsilaiko 96 dienas. Iðmatose pa-vësyje jos iðsilaiko nuo 11 dienø iki 3 më-nesiø, tiek pat ir upës vandenyje, piene 17dienø, duonos ir vaisiø pavirðiuje 11 die-nø. Vartojant uþterðtà vandená, pasitaikonet vandens kilmës epidemijø. Musiø vaid-muo perduodant dizenterijà yra neabejoti-nas, ypaè ten, kur neða kanalizacijos.

Nukelta á 6 psl.

SKUBIOS MEDICINOS PAGALBOS TEIKIMAS,ESANT VIDURIAVIMUI

Vanda Pumputienë

VðÁ Greitosios medicinos pagalbos stotiesDirektoriaus pavaduotoja medicinai

6 Nr. ? (?) priedasslaugos praktikaAtkelta ið 5 psl.

Dizenterijos lazdelës per burnà paten-ka á skrandá, kur dalis jø þûva. Kita dalispraëjusi ðá barjerà, patenka á þarnas. Þuvu-siø bakterijø endotoksinas patenka á krau-jà, sukelia bendrà intoksikacijà ir iðsiskir-damas ið organizmo kaupiasi storø þarnøgleivinëje, pakenkia jà, sutrikdo jos funk-cijà ir padidina pralaidumà. Tokioje glei-vëje dizenterijos bakterijos randa palankiàdirvà, jos dauginasi gleivinës pavirðiuje, jødalis lengvai prasiskverbia á paèià gleivinæir sukelia jos uþdegimà.

Dizenterijos toksinai, ypaè endotoksi-nai, per kraujà sukelia bendrà organizmointoksikacijà, pakenkia vegetacinæ nervøsistemà, dël to sutrinka þarnø motorika,iðsivysto (spazmai) sekrecija ir rezorbcija.Sumaþëjus virðkinimo fermentø iðsiskyri-mui, sutrinka medþiagø apykaita. Bakte-riemijos nebûna.

Intubacinis periodas 1� 5 dienos.Daþniausiai po 48 val. po alimentarinioar buitinio � kontaktinio uþsikrëtimo pa-sireiðkia dizenteriniu skausminiu ir febri-liniu sindromu, kartais pasireiðkia neuro-loginiais poþymiais. Ligoná vargina nuo-latinis noras tuðtintis su skausmingu va-rymu, vadinamu tenezmais. Iðmatosedaugëja gleiviø á 2 dienà pasirodo kraujopriemaiðø. Bendras ekskrementø kiekisper parà bûna tik apie 0.5 litro. Tenez-mai periodiðkai kartojasi dël mëðlungiðkøstorosios þarnos raumenø ir sfinkteriøspazmo. Pilvas átrauktas, uþëjus tenez-mams kiek átemptas, aiðkiai uþèiuopiama,skausminga, susitraukusi, standi lyg vir-vë sigma vëliau tuðtinamasi reèiau ir iðei-na pûliai.

Escherichia coli enterotoxicaDaþna keliautojø viduriavimø prieþas-

tis, pasireiðkianèiø per pirmà ar antrà sa-vaitæ gráþus ið tropiniø kraðtø. Ji sukeliasaikingà choleriforminá sindromà. Poþy-miai regresuoja spontaniðkai per kelias die-nas.

Vibrio choleraeKyla choleros epidemijos. Sukëlëjas per-

duodamas alimentariu keliu per uþkrëstàvandená, vaisius, darþoves ir neðvarias ran-kas. Sukelia gausø vandeningà viduriavi-mà, þymø vendens � elektrolitø balansosutrikimà, þymià dehidratacijà ir kolapsà.Karðèiavimo nëra. Eiga gërybinë, jei sku-biai atliekama rehidratacija. Apie cholerosatvejá bûtina skubiai informuoti specialiastarnybas � Visuomenës sveikatos centrà irSveikatos apsaugos ministerijà, vietinës sa-vivaldybës atstovus.

Staphylococcus aureusDaþniausiai klinikinis vaizdas yra kaip

maisto toksikoinfekcijos be karðèiavimo

(stafilokokinë intoksikacija), pavartojus sta-filakokø enterotoksinais uþkrëstø pienið-kø maisto produktø (grietinës, sûrio, kre-mo, ledø, torto, varðkës). Viduriavimasvandeningas, prasideda maþdaug po 4 val.pavartojus produktà ir spontaniðkai regre-suoja po 24 val.

VirusaiDaþniausi viduriavimø sukëlëjai � ro-

tavirusai, enterovirusai, parvovirusai, ade-novirusai. Virusiniai gastroenteritai yra la-bai daþni, ypaè tarp vaikø. Klinikoje vy-rauja pykinimas, vëmimas, pilvo skausmai,iðmatos skystos, bûna saikingi kvëpavimotakø paþeidimo poþymiai ir karðèiavimas.Eiga gërybinë.

Liambliazë � Giardia intestinalisinvazijosLiamblijos parazituoja plonose þarnose.

Jos yra prisièiulpusios prie epitelio arba gy-vena laisvai. Infekcijos ðaltinis yra þmogus,su iðmatomis iðskiriàs liamblijø cistas. Jos áþmogø patenka su uþkrëstu vandeniu irmaistu, taip pat per neðvarias rankas. Ski-riamos kelio lembiazës kliniðkos formos:

1. Intestinë forma � dispeptinis vidu-riavimas, tuðtinamasi 2�4 kartus perdienà ir nakties metu (�þadintuvosindromas�), iðmatos be kraujo.

2. Cholecistinë forma � su lëtinio cho-lecistito ir kepenø kolikos reiðkiniais,viduriai nepastovûs.

3. Neurastetinë forma � þarnø sutri-kimø nebûna, o vyrauja silpnumas,blogas apetitas, nuovargis, galvosskausmai. Diagnozë patvirtinama ið-matø ir dvylikapirðtës þarnos mik-roskopiniais tyrimais.

Entamoeba histolytica � AmebiazëAmebiazei bûdingas dizenterinis sin-

dromas be karðèiavimo. Diagnostika re-miasi amebø hematofagø vegetatyviniøformø identifikavimu iðmatose. Kadangiðios formos yra nepastovios, laboratorijojereikia tirti visà iðmatø porcijà.

Chostridium difficile sukelti viduria-vimai pasireiðkia sutrikus normaliai þarny-no florai dël antibiotikø terapijos (ypaèper OS).

VIDURIAVIMØ DIFERENCINËDIAGNOSTIKA

4 viduriavimas po viduriø uþkietëjimo,vidurius liuosuojanèiø vaistøpavartojimo;

4 þarnyno fermentinës funkcijossutrikimai;

4 maisto alergija;4 maisto intoksikacija (grybai, þuvis,

nuodingi augalai);4 lëtinës uþdegiminës enteropatijos

(Krono liga, hemoralinis rektokolitas);

4 jatrogeninis viduriavimas (antibiotikai� mechanizmas ne visada yra dëlsutrikusios mikrofloros);

4 chirurginës ligos (apendicitas,pankreatitas);

4 ureminiais viduriavimai.Diagnozës nustatymui atliekami tyri-

mai: kaprologinis, iðmatø pasëlis, parazi-tologiniai, bendras kraujo, elektrolitai, van-dens balansas, hemokultûra, Rektoroma-noskopija.

GYDYMAS

Lengvos formos viduriavimas (viduria-vimas < 6 kartus per dienà be gleiviø, krau-jo, nekarðèiuojant) rekomenduojama gy-dyti per oralinæ rehidratacijà � gerti drus-kinius tirpalus. Galima naudoti koncen-truotesná mineraliná vandená. Viduriuo-jant nerekomenduojama valgyti pieno irjo produktø, sunkiai virðkinamo maisto,gerti kavos, alhoholio.

Gydymas antibiotikais rekomenduoja-mas tik tuomet, kai viduriavimo simpto-mai nepaisant minëto gydymo tæsiasi il-giau nei 48 val., arba jei viduriavimas yrasunkesnës formos (viduriavimas > 6 kar-tus per dienà, su gleivëmis, krauju, yra karð-èiavimas), be to jei viduriuoja labai jauniar seni asmenys. Rekomenduojamas uni-versalus antibiotikais gydymas. Jeigu su-këlëjo ðtamas þinomas, gydoma pagal an-tibiotikogramà. Jeigu neþinomas � Sla-monelës ir Ðigeles gydomos antibiotikuCiprofloksacinu po 500 mg x 2 dienoje3�5 dienas. Alternatyva � Baktrimas irAminopenicilinas. Colera gydoma Doksi-ciklinu (Vibramicinas).

Atsargiai naudoti viduriavimà slopi-nantá vaistà, pavyzdþiui, Loperamidà, Imo-dium. Vaikams Loperamido skirti negali-ma. Loperamidas naudotinas tik jei vidu-riavimas be kraujo, gleiviø ir ligonis ne-karðèiuoja. Pradinë Loperamido dozë 4mg., po to 2 mg. prikausomai nuo iðmatøkonsistencijos (kapsulës po 2 mg).

DEHIDRATACIJOS KOREKCIJA

Rehidratacija per OS atliekama tuomet,kai nëra vëmimo ir kai dehidratacija nedidesnë negu I�II

0, t.y. iki 6 % kûno

masës netekimo. Siûlomi tirpalai su gliu-koze: Gastrolit, Rehydon. Tais atvejais kaidehidracija III�IV

0 (>6% kûno svorio)

rehidratacija atliekama infuziniais tirpalaisá venà: Ringerio laktatas, Izotoninis 0.9 %natrio chlorido tirpalas.

Profilaktika viduriavimø susideda iðmaisto ir vandens nukenksminimo ir ran-kø ðvaros. Labai svarbu sanitarijos ir higie-nos taisykliø laikymasis ruoðiant, konser-vuojant, gabenant maisto produktus.

7Nr. ? (?) priedas slauga privaèioje klinikoje

Nukelta á 8 psl.

SANTRAUKA. Nors Lietuvoje didelës privaèios gydymo ástai-gos dar nëra labai daþnas reiðkinys, taèiau pacientai vis daþniaurenkasi bûtent privaèias paslaugas.

Ðirdies chirurgijos centre gydomos ávairios ligos, bet galima ið-skirti tris didþiausias pacientø grupes. Tai � kardiochirurginiailigoniai, ortopediniai ligoniai ir plastinës chirurgijos pacientai.

Tiriamojo darbo tikslas buvo iðsiaiðkinti, kaip slaugomos tamtikros pacientø grupës, kokie slaugymo skirtumai iðryðkëja slaugantkardiochirurginius, ortopedinius bei plastinës chirurgijos pacientusprieðoperaciniu ir pooperaciniu laikotarpiais.

Tyrime dalyvavo 10 slaugytojø, kuriø iðsamûs atsakymai á po-kalbio klausimus padëjo iðnagrinëti tiriamojo darbo uþdavinius.Taip pat 40 ligoniø mielai atsakë á specialiai jiems sudarytos an-ketos klausimus.

Tyrimo rezultatai patvirtino, kad slauga tarp atskirø pacientøgrupiø prieð operacijas ir po jø yra skirtinga.

ÁVADAS

Chirurgija � tai mokslinës ir praktinës medicinos mokslo ðaka,tirianti ligas, kurios gydomos mechaniðkai veikiant pakenktà or-ganà ar jo dalá.

Chirurgiðkai gydant ligoná ðiame procese dalyvauja ne vienasasmuo, o visa specialistø komanda. Tokia puiki specialistø ko-manda yra susibûrusi ir privaèiame Ðirdies chirurgijos centre.

Ðis centras atidarytas 1998 m. Nors centro veikla sparèiausiaiplëtësi keletà pirmøjø gyvavimo metø, klinikoje nuolat diegia-mos naujos medicininës technologijos, keliama darbuotojø kva-lifikacija, gerinamos gydymosi sàlygos bei teikiama vis daugiaumedicininiø paslaugø. Klinikoje galima iðskirti tris didþiausiascentro pacientø grupes � kardiochirurginius ligonius, ortopedi-nius ligonius ir plastinës chirurgijos pacientus.

Tyrimo tikslas buvo iðsiaiðkinti, kaip slaugomos tam tikrospacientø grupës, kokie slaugymo skirtumai iðryðkëja slaugant kar-diochirurginius, ortopedinius, bei plastinës chirurgijos pacien-tus prieðoperaciniu ir pooperaciniu laikotarpiais.

Tyrimo rezultatai parodë, kad slauga tarp atskirø pacientøgrupiø prieð operacijas ir po jø yra skirtinga. Todël daug dëmesioturi bûti skiriama atskirø pacientø grupiø gyvybiniø veiklø ver-tinimui bei slaugymo skirtumams áþvelgti. Dþiugu, kad daugu-ma slaugytojø tuos skirtumus þino ir ðios þinios, pritaikytos prak-tikoje teigiamai veikia ligoniø slaugymà.

TIRTØJØ KONTINGENTAS IR TYRIMO METODIKA

Tyrime dalyvavo 2 tiriamøjø grupës:1 grupë: 40 Ðirdies chirurgijos centro pacientø, ið kuriø 20 �

kardiochirurginiø ligoniø, 15 � ortopediniø ligoniø, 5 � plasti-nës chirurgijos pacientai.

Ið viso buvo apklausta 17 moterø ir 23 vyrai.2 grupë: 10 Ðirdies chirurgijos centro slaugytojø. Tiriamøjø

lytis � moteris, amþius nuo 25 iki 42 metø. Bendras darbuotojødarbo staþas � nuo 2 iki 15 metø, vidutinis darbo staþas klinikoje� apie 3,5 metø.

Slaugytojos buvo apklaustos naudojant tiksliná atrankos bûdà(tyrëjas formuoja tiriamøjø grupæ priklausomai nuo savo tikslø).

Tyrimo metu buvo naudojama anketa pacientams ir þodinë ap-klausa (interviu) slaugytojoms. Anketos originalios, specialiai suda-rytos tiriamojo darbo tikslui pasiekti. Pacientams buvo dalinamosdu kartus � pirmà kartà prieð operacijas, antrà kartà � po operacijø.

Anketà sudarë 16 ávairaus tipo klausimø. Dauguma jø � uþ-daro tipo.

Þodinei slaugytojø apklausai buvo uþduoti 25 ávairaus tipoklausimai. Dauguma jø � atviri. Klausimai originalûs, specialiaisudaryti tiriamojo darbo tikslui pasiekti.

Gauta informacija buvo sisteminama naudojant �MicrosoftExcel� programà ir analizuojama panaudojant statistines proce-dûras (paveikslai, grafikai) bei apraðant gautus duomenis.

TYRIMO REZULTATAI IR JØ APTARIMAS

Remiantis Ðirdies chirurgijos centro duomenimis pusë klini-koje atliekamø operacijø � ðirdies operacijos. 35 proc. operacijøsudaro ávairios ortopedinës operacijos, maþdaug 15 proc. plasti-nës operacijos.

Tai patvirtino ir pokalbio su centro slaugytojomis duomenys.Visos 10 slaugytojø patvirtino, kad daugiausia atliekama kardiochi-rurginiø operacijø, kiek maþiau ortopediniø, dar maþiau � plastiniø.

Vadovaujantis ðiais duomenimis atitinkamai buvo pasirinktaapklausti didþiausià dalá � 20 kardiochirurginiø pacientø, kuriesudarë 50 proc. tiriamøjø pacientø, 15 ortopediniø pacientø, ku-rie apytiksliai sudarë 37,5 proc. tiriamøjø pacientø ir 5 plastinëschirurgijos pacientus, kurie sudarë 12,5 proc. tiriamøjø pacientø.

Kadangi gyvybiniø veiklø vertinimas yra vienas pagrindiniøsëkmingo ir gero slaugymo veiksniø, tiek klinikos slaugytojos,tiek pacientai buvo papraðyti ávertinti gyvybines veiklas prieðoperacijas ir po jø. Visø pirma buvo paklausta, ar slaugytojossavarankiðkai vertina ligoniø gyvybines veiklas. Dþiugu, kad netdevynios slaugytojos ið deðimties (90 proc.) savarankiðkai vertinaligoniø gyvybines veiklas.

Tai tik dar kartà parodo, kad slaugytojos supranta gyvybiniøveiklø ávertinimo svarbà.

Slaugytojos buvo papraðytos ávertinti, kokiose gyvybinëse veik-lose pastebi daugiausia problemø prieð operacijas tarp kardiochi-rurginiø, ortopediniø ir plastinës chirurgijos pacientø.

Taip pat ir pacientai buvo papraðyti ávertinti savo problemasávairiose gyvybinëse veiklose prieð operacijas.

Palyginus kardiochirurginiø pacientø ir slaugytojø gyvybi-niø veiklø vertinimà prieð operacijas buvo pastebëta, kad slaugy-tojos gana áþvalgiai pastebi pacientø problemas. Didþioji dalis

LIGONIØ SLAUGA PRIVAÈIOJEKLINIKOJE PRIEÐ OPERACIJÀ IR PO JOS

Raktaþodþiai: gyvybinës veiklos, slaugos planas,kardiochirurginiai ligoniai, ortopediniai ligoniai,plastinës chirurgijos pacientai, slaugymas.

Lina VisockienëVilniaus kolegijos

sveikatos prieþiûros fakulteto diplomantë

8 Nr. ? (?) priedasslauga privaèioje klinikojeAtkelta ið 7 psl.

kardiochirurginiø ligoniø prieð operacijas baiminasi mirties (100proc.), prastai miega (100 proc.). Daug kardiochirurginiø pa-cientø fizinio krûvio metu jauèia nemalonius pojûèius � sutriku-si judëjimo veikla (90 proc.). Slaugytojos gal kiek maþokai atsi-þvelgia á pacientø bendravimo poreiká, kuris streso prieð operacijàmetu daþniausiai bûna padidëjæs (80 proc.).

Slaugytojos taip pat ávertino ortopediniø pacientø proble-mas, kylanèias ávairiose gyvybinëse veiklose. Palyginus ortopedi-niø pacientø anketos atsakymus ir slaugytojø pastebëjimus gali-ma teigti, kad slaugytojos objektyviai vertina ortopediniø ligo-niø judëjimo problemà, kuri esant stipriam skausmui tikrai yradidelë (100 proc.). Dël nejudraus gyvenimo bûdo, kurá nulemiaskausmingas judëjimas, daþnai bûna sutrikæs virðkinimas, vargi-na obstipacijos (40 proc.). Dël skausmo pacientai problematiðkaivertina sutrikusià lyties raiðkà (100 proc.).

Slaugytojos ávertino ir plastinës chirurgijos pacientø proble-mas prieð operacijas. Ið gautø duomenø galima pasakyti, kaddidþiausia problema, vertinant plastinës chirurgijos pacientø gy-vybines veiklas, yra sutrikusi lyties raiðka (100 proc.). Kadangiplastiniø operacijø daugiausia pageidauja jaunos moterys, tai daþ-nai problema yra áþvelgiama ta, kad jos nesijauèia pakankamaipatrauklios prieðingai lyèiai. Daþnai kamuoja mitybos (80 proc.),tuðtinimosi sutrikimai (70 proc.).

Gyvybinës veiklos buvo ávertintos ir po operacijø.Palyginus slaugytojø ir kardiochirurginiø pacientø gyvybi-

niø veiklø vertinimà po operacijø matyti, kad pooperaciniu kar-diochirurginiø ligoniø laikotarpiu problemø apstu beveik visosegyvybinëse veiklose. Daþniausiai bûna sutrikæs AKS, kvëpavi-mas (100 proc.), vis dar iðlikusi mirties baimë (100 proc.). Ðaliato pacientai gana silpnai jauèiasi, todël sunku patiems atlikti hi-gienines procedûras, apsirengti (100 proc.). Dël judëjimo sutri-kimø (100 proc.) daþnai prasideda obstipacijos problema (100proc.). Pasikeitusi mityba taip pat kartais sukelia nemaloniø po-jûèiø (80 proc.). Labai daþnai ligoniai skundþiasi, kad jiems sun-ku pasiðlapinti á antelæ. Pooperacinis laikotarpis ilgas, todël smar-kiai iðryðkëja bendravimo problema (90 proc.).

Slaugytojos vëlgi ávertino ortopediniø pacientø problemas,kylanèias ávairiose gyvybinëse veiklose po operacijø. Palyginusslaugytojø pastebëjimus ir pacientø anketos atsakymus galimapastebëti, kad bene pagrindinë problema po ortopediniø opera-cijø yra sudëtingas ir skausmingas judëjimas (100 proc.). Todëlbûtina uþtikrinti saugià aplinkà. Neretai pasireiðkia kûno tempe-ratûros reguliavimo sutrikimai (90 proc.). Ypaè pirmomis dieno-mis po operacijø pacientams sunku patiems apsirengti, nusi-prausti (100 proc.). Tuðtinimasis, ðlapinimasis sukelia nemaþaiproblemø vien jau todël, kad sunkiai tenka nueiti iki tualeto(100 proc.). O dël pasikeitusios mitybos bei nejudrumo pasi-reiðkia dar ir virðkinimo sutrikimai (60 proc.).

Slaugytojos ávertino ir plastinës chirurgijos pacientø proble-mas po operacijø, o ið gautø duomenø galima pasakyti, kad vie-na specifiniø plastinës chirurgijos pacientø problemø � lytinësraiðkos problema. Apie tai nurodë 80 proc. apklaustø slaugyto-jø. Iðkart po operacijos negalima áþvelgti staigiø teigiamø pakiti-mø. Todël lytinës raiðkos problema po plastiniø operacijø iðlie-ka. Taipogi pacientams sunkoka judëti (80 proc.), patiems atlik-ti higienines procedûras (100 proc.). Dël daþno galvos skausmopo plastiniø operacijø pacientai neretai prastai miega (90 proc.).Pakitusi mityba gydymo ástaigoje taip pat sukelia savø problemø(90 proc.).

Gautus grafinius duomenis galima palyginti tarpusavyje. Ádo-mu, kaip pasiskirsto problemos, iðkylanèios ávairiose gyvybinëseveiklose tarp atskirø pacientø grupiø. Palyginkime slaugytojøvertinimo grafiná vaizdà prieð operacijas:

Akivaizdu, kad pacientams po operacijø iðkyla daug daugiauproblemø. Ypaè susijusiø su negalëjimu laisvai ir neskausmingaijudëti. Taip pat labai gerai matomi skirtumai tarp atskirø pa-cientø grupiø. Tiek prieð operacijas, tiek po jø kiekviena grupëpasiþymi skirtingomis problemomis.

Tiek lyginant gautus tyrimo rezultatus, tiek paèiø slaugytojøteigimu, jos visad savarankiðkai vertina pacientø gyvybines veik-las. Pagal matomus rezultatus ir paèiø slaugytojø nuomone pa-cientø ir jø ávertinimas paprastai skiriasi labai nedaug.

Klausiamos, ar sudarinëja individualius slaugos planus prieðoperacijas ir po jø, slaugytojos atsakë teigiamai. Tai labai svarbu,nes paèios slaugytojos turi átakos slaugos prieð operacijas ir po jøorganizavimui. Tokiu bûdu jos, ið arèiausiai susidurianèios supacientø problemomis ir gerai þinanèios galimus jø poreikius,gali patogiausiai ir efektyviausiai slaugyti.

1 pav. Slaugytojø gyvybiniø veiklø problemø vertinimo grafinisvaizdas tarp atskirø pacientø grupiø prieð operacijas.

Ir po operacijø:

2 pav. Slaugytojø gyvybiniø veiklø problemø vertinimo grafinisvaizdas tarp atskirø pacientø grupiø po operacijø.

9Nr. ? (?) priedas slauga privaèioje klinikojeYra visiems vienodos prieðoperacinës procedûros, tokios kaip

duomenø rinkimas, laboratoriniai tyrimai, gydytojø konsultaci-jos, sutikimø operacijai pasiraðymas ir pan. Taèiau yra keletasskirtingø procedûrø atskiroms pacientø grupëms.

Kardiochirurginiams pacientams prieð operacijas yra parenka-mas kraujas perpylimui, bûtinai registruojama EKG, AKS, pulsas,kvëpavimas. Premedikacija atliekama ið vakaro ir operacijos dienà.

Ortopediniams pacientams premedikacija atliekama opera-cijos dienà. Ið vakaro paðalinami plaukai nuo operacinio lauko,daroma klizma. Operacijos dienà operacinis laukas plaunamasdezinfekuojamaisiais tirpalais, vyniojama á sterilià medþiagà.

Plastinës chirurgijos pacientai paprastai atvyksta operacijosdienà. Premedikacija neatliekama. Atliekamos higieninës proce-dûros, pacientai perrengiami ðvariais baltiniais, paðalinama kos-metika, þiedai, auskarai, grandinëlës ir pan. Operacinis laukasdezinfekuojamas dezinfekuojamaisiais tirpalais.

Paklaustos, kuo ligonius palydintys asmenys padeda slaugy-tojoms, jos rado kuo pasidþiaugti. Ákyriø padëjëjø pasitaiko labairetai. Jie bendrauja su pacientais, o tai ypaè svarbu esant ilgampooperaciniam laikotarpiui. Labai padeda pooperaciniu laiko-tarpiu, kai reikalingas nuolatinis ligonio stebëjimas. Slaugytojosnegali visà laikà stebëti vieno paciento, todël, pastebëjæ pacientobûklës pasikeitimus, palydintys asmenys staigiai apie tai praneðaslaugytojoms. Taip pat padeda pavalgyti, apsirengti, nusipraus-ti. Ið dalies patenkinamas ilgai besigydanèiøjø lyties raiðkos po-reikis, nes daþniausiai pacientus palydi sutuoktiniai.

Slaugytojos iðsamiai atsakë á klausimus, kokiu tikslu ir kaipatliekama premedikacija atskiroms pacientø grupëms. Nors me-dicininëje literatûroje daugiau prieðoperacinës premedikacijos tiks-lø, taèiau pagrindinius tikslus slaugytojos puikiai iðmano. Daþ-niausiai buvo paminëtas nerimo ir baimës slopinimas (100 proc.),seiliø sekrecijos ir skrandþio sulèiø gamybos maþinimas (80 proc.),pykinimo ir vëmimo profilaktika (80 proc.), alerginiø reakcijøprofilaktika (70 proc.). Plastinës chirurgijos pacientams preme-dikacija neatliekama. Ortopediniams pacientams premedikacijaiskirti vaistai suleidþiami á raumenis prieð operacijà. Kardiochirur-giniams ligoniams peroralinë premedikacija atliekama vakare irvaistai á raumenis leidþiami prieð operacijà.

Ávertinus problemas, kylanèias vertinant gyvybines veiklas, po-operaciniø komplikacijø tikimybæ ir daþná, gyvybei pavojingø bûk-liø pasireiðkimà ir bendrà ligoniø savijautà, visos slaugytojos teigia,kad reikalaujantis daugiausiai dëmesio ir sunkiausias yra kardiochi-rurginiø ligoniø pooperacinis laikotarpis (100 proc.).

Po operacijø ligoniai slaugomi pagal gydytojø nurodymus. Ta-èiau yra bendri pooperacinio periodo slaugos principai, kuriø pa-prastai laikomasi. Bandant palyginti atskiras pacientø grupes galimateigti, kad kardiochirurginiams ligoniams pooperaciniu laikotar-piu svarbiausia yra registruoti EKG, sekti pulsà, kvëpavimà, parosdiurezæ, temperatûrà. Taip pat priþiûrëti þaizdas. Ortopediniamsligoniams labai svarbu uþtikrinti saugià aplinkà, taikomas nuskaus-minimas, infuzoterapija, operacijos vietos tvarstomos tampriais tvars-èiais, padedama judëti. Kruopðèiai priþiûrimos þaizdos. Plastinëschirurgijos pacientams svarbiausia pykinimo ir vëmimo profilaktika.Priklausomai nuo operacijos lokalizacijos, tvarstoma tampriais tvars-èiais, sekamas skysèio judëjimas pooperaciniais drenais.

Slaugytojos, slaugydamos pooperacinius ligonius, pirmiau-siai atkreipia dëmesá á jø odos, nagø spalvà, AKS, ÐSD pakitimus,kvëpavimo sutrikimus, inkstø funkcijos pakitimus, ligoniø neri-mà ir baimæ. Ne maþiau svarbios ir kitos problemos, taèiau pir-miausiai yra ávertinami bûtent ðie veiksniai.

Pooperacinës komplikacijos pasitaiko gana retai. Taèiau slau-

gytojos iðskyrë ðias bûdingiausias atskiroms pacientø grupëmskomplikacijas:

Kardiologiniams ligoniams daþniausiai pasireiðkia ðirdies arit-mijos, AKS kritimas, vidinis kraujavimas.

Ortopediniams ligoniams daþniausiai pasireiðkia kraujavi-mas ið þaizdø, AKS kritimas, þaizdø infekcijos, skausmas.

Plastinës chirurgijos pacientams daþniausiai pasireiðkia py-kinimas, vëmimas, galvos svaigimas, skausmas.

Visos slaugytojos gerai atpaþásta gyvybei pavojingas bûkles.Gyvybei pavojingø bûkliø pasitaiko gana retai, taèiau vis dëltodaþniausios ið jø yra ðirdies aritmijos (90 proc.), AKS kritimas(60 proc.), kvëpavimo (80 proc.), inkstø funkcijos nepakanka-mumas (30 proc.).

Atpaþinusios gyvybei pavojingas bûkles, slaugytojos stengiasielgtis pagal susidariusià situacijà (90 proc.). Daþniausiai tenka lauktigydytojø nurodymø (80 proc.). Taèiau atskirais atvejais slaugyto-jos paèios operatyviai nusprendþia, kà turi daryti (20 proc.).

Pirminës reanimacijos principø taikymas pasireiðkia tuo, kadslaugytojos tik asistuoja gydytojui. Prireikus reanimuoti, pacien-tai greitai transportuojami á visiðkai techniðkai aprûpintà reani-macijos skyriø. Atvejai, kai slaugytojoms yra tekæ taikyti bendro-sios reanimacijos principus, labai reti. Yra pasitaikæ ypaè retøatvejø, kai slaugytojos savarankiðkai atliko pirminæ reanimacijà.

Á klausimà, kokiai pacientø grupei daþniausiai tenka taikytireanimacijà, vienareikðmiðkai buvo atsakyta, kad reanimacijadaþniausiai (nors ir nedaþnai) taikoma kardiochirurginiams pa-cientams (100 proc.).

Su situacijomis, kai neþino kà daryti ir pasimeta, slaugytojosarba beveik nesusiduria (70 proc.), arba susiduria tik kartais (30proc.). Neatsirado në vienos, kuri, susidûrusi su tokia situacija,nieko nedarytø. Tokiu atveju daþniausiai konsultuojamasi sukolegomis (90 proc.), ieðkoma atsakymø literatûroje (60 proc.)arba renkama informacija internete (20 proc.).

IÐVADOS

1. Slaugytojos savarankiðkai vertina pacientø gyvybines veiklas, do-misi, kaip patys pacientai jas vertina ir supranta, kad gyvybiniøveiklø vertinimas yra labai svarbus gero slaugymo veiksnys.

2. Slaugytojos savarankiðkai sudarinëja individualius slaugymoplanus, todël uþtikrinama pacientø slauga pagal individua-lius, o ne standartizuotus slaugos planus.

3. Slaugytojos gerai þino kardiochirurginiø, ortopediniø ir plasti-nës chirurgijos pacientø prieðoperacinio paruoðimo specifikà.

4. Nors pasitaiko nedaþnai ir bendrosios reanimacijos principøtaikyti beveik netenka, bet slaugytojos þino daþniausiai pasi-taikanèias ávairiø pacientø grupiø pooperacines komplikaci-jas ir atpaþásta gyvybei pavojingas bûkles bei þino, kà darytitokiø situacijø atveju.

5. Respondentai yra patenkinti Ðirdies chirurgijos centro slaugy-tojø darbu.

6. Pacientø slauga prieð operacijas ir po jø tarp atskirø pacientøgrupiø yra skirtinga.

L i t e r a t û r a :1. Almas H. Klinikinë slauga. Vilnius: Charibdë, 1999. 965 p.2. Dailydënas D. Chirurginiø ligoniø slauga. Panevëþys: UAB Nevë-

þio spaustuvë, 2001. 294p.3. Ivaðkevièius J., Lukoðevièiûtë A., Reingardienë D. Gaivinimas.Vil-

nius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001. 74 p.4. Marchertienë I., Dulevièius Z. Ûminis skausmas ir jo malðinimas.

Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla, 2001. 185 p.5. Roper N., Logan W., Tierney A. Slaugos pagrindai. Vilnius: Egal-

do, 1999.

10 Nr. ? (?) priedasrizikos faktoriø tyrimas

PLAUÈIØ VËÞIO RIZIKOS FAKTORIAI LIETUVOJE

N. Skvereckaitë,Slaugos magistrëVilniaus Greitosios pagalbosUniversitetinë ligoninë

Plauèiø vëþys � viena ið daþniausiai pa-sitaikanèiø onkologiniø ligø. Plauèiø vë-þys uþima pirmà vietà Lietuvos vyrø mir-tingumo nuo vëþio struktûroje. Ðiuolaiki-nei medicinai kol kas nepavyksta suma-þinti sergamumo plauèiø vëþiu, ligotumoir mirtingumo nuo jo, todël ði vëþio formaiðlieka aktuali medicinos problema tiek Lie-tuvoje, tiek pasaulyje. Efektyvaus gydy-mo nebuvimas daro plauèiø vëþá dideleslaugytojø problema, kadangi tiek specia-lizuotuose stacionaruose, tiek rajono ligo-ninëse ði ligoniø grupë priskirtina prie sun-kiø, daþnai tik paliatyviai gydomø ligo-niø.

Kasmet nuo plauèiø vëþio pasaulyjemirðta beveik 1 milijonas þmoniø. 2000m. vien JAV buvo nustatyta apie 170 tûks-tanèiø naujø plauèiø vëþio atvejø. Lietu-voje tais paèiais metais plauèiø vëþys diag-nozuotas 1626 þmonëms (2). Ðis piktybi-nis navikas priskiriamas prie vëþio formø,kur pirminë profilaktika yra þinoma, ta-èiau praktinë jos realizacija yra gana pro-blematiðka ir todël maþai veiksminga. Ant-rinës profilaktikos priemonës bei gydymometodai vis dar maþai efektyvûs � navikasiðaiðkinamas vëlai, bei atokûs gydymo re-zultatai blogi. Penkeriø metø iðgyvenamu-mas nesiekia pasaulyje nei 15�20%, o Lie-tuvoje � 5�10%. Paskutiniais duomeni-mis, vyrai nuo plauèiø vëþiu serga 9 kar-tus daþniau uþ moteris, o mirðta 7 kartusdaþniau. (1) Be to, ðalyje atlikti tik pavie-niai plauèiø vëþio retrospektyviniai tyri-mai. (3)

Buvo siekiama retrospektyviniu tyrimometodu iðtirti galimus vyrø plauèiø vëþiorizikos faktorius, priklausomai nuo ekspo-zicijos trukmës ir dozës.

Tikslui pasiekti iðkëlëme tokius uþdavi-nius:1. Nustatyti plauèiø vëþio rizikos priklau-

somybæ nuo rûkymo intensyvumo irtrukmës;

2. Iðanalizuoti kai kuriø socialiniø fakto-riø átakà plauèiø vëþio rizikai;

3. Apskaièiuoti plauèiø vëþio rizikos pri-klausomybæ nuo kitø persirgtø ligø;

4. Iðsiaiðkinti galimus apsauginius mity-bos, elgsenos faktorius, kurie maþinaplauèiø vëþio rizikà.

MEDÞIAGA IR METODIKATyrimo objektas buvo asmenys, ku-

riems pirmà kartà diagnozuotas bet kuriosstadijos plauèiø vëþys. Tyrimas atliktas ret-rospektyviniu �atvejis�kontrolë� metodu.Tiriamàjà (atvejø) grupæ sudarë 2002 �2004 m. Vilniaus universiteto Lietuvosonkologijos centro klinikoje, Torakalinëschirurgijos skyriuje gulëjæ vyrai, kuriemsbuvo diagnozuotas pirminis plauèiø vë-þys. Ið viso buvo apklausta 100 pacientø.Hospitalinë kontrolinë grupë � tai vyrai,kurie 2002�2004 m. gulëjo Vilniaus uni-versiteto Antakalnio ligoninëje. Kontroli-nës grupës vyrai buvo atrinkti pagal atve-jo grupës amþiaus grupes. Ið viso buvo ap-klausta 150 kontrolinës grupës vyrø.

Abi respondentø grupës buvo apklaus-tos panaudojus bendràjà apklausos anke-tà, kuri buvo sudaryta ið keliø daliø.

Gauti duomenys buvo apdoroti statis-tinio apdorojimo paketu SPSS v. 11.0, okai kurie skaièiavimai atlikti panaudojusEPISTAT 2000 programà. Naudojomekryþminës tabuliacijos �2 x 2� ir �2 x k�procedûrà tam, kad nustatytume santyki-næ rizikà (SR), ðansø santyká (ÐS, angl. �OR � Odds ratio) ir 95% pasikliautinuo-sius intervalus (PI). Pokyèio patikimumàpriklausomai nuo dozës ar ekspozicijosávertinome pagal Mantel � Haenszel(x

2M�H

). Literatûros analizës duomenø ap-dorojimui ir citavimui naudojome biblio-grafijos tvarkymo programà �Procite 4�.

REZULTATAITyrime buvo apklausta 250 respon-

dentø, ið jø 100 (40%) sudarë tiriamosiosgrupës respondentai ir 150 (60%) kon-trolinës grupës respondentai. Visi apklaus-tieji buvo vyrai. Pasiskirstymas pagal am-þiø ir iðsilavinimo lygá tarp tiriamøjø yrapanaðus. Jø amþius svyravo nuo 30 iki 84metø. Amþiaus vidurkis buvo 63 metai.Dauguma respondentø turëjo viduriná ið-silavinimà.

PLAUÈIØ VËÞIO ÐANSØSANTYKIS IR JO KITIMAS

PRIKLAUSOMAI NUOEKSPOZICIJOS IR JOS TRUKMËS

Tyrimo metu rasta, jog tikimybë su-sirgti plauèiø vëþiu yra didesnë tiems res-

pondentams, kurie dabartiniu metu rûkocigaretes SR=4,90 (95% PI = 2,83 �8,48), lyginant su tais, kurie nerûko,p<0,05. Ði rizika maþëja, jeigu rûkantysismetë rûkyti, lyginant su nemetusiaisSR=0,28 (95% PI = 0,16 - 0,50),p<0,05.

Rizikos susirgti plauèiø vëþiu didëjimotendencija nustatyta tais atvejais, kai vie-nas ið tëvø rûko, ypaè didelæ reikðmæ tamturi tie atvejai, kai ðeimoje rûkantis asmuoyra tëvas SR=2,74 ( 95% PI = 1,29 -5,83), p<0,05. Vadinasi, ðeimoje rûkan-tis tëvas didina rizikà susirgti plauèiø vë-þiu 2,7 karto.

Taip pat iðanalizavus duomenis paste-bëta, kad rizika susirgti beveik 3 kartuspadidëja tais atvejais, jei tiriamasis dirbokenksmingomis sàlygomis SR=2,78 ( 95%PI = 1,57 - 4,92) p<0,05, lyginant su taisrespondentais, kurie nebuvo susidûræ sukenksmingomis sveikatai medþiagomis sa-vo darbe.

Gilinantis toliau á visus duomenis gali-ma pastebëti, kad kai kurios plauèiø pa-renchiminës ligos, kuriomis daþnai sirgotiriamieji vienokiu ar kitokiu bûdu didinapiktybiniø plauèiø navikø atsiradimo ri-zikà. Daþni ûmûs plauèiø uþdegimai pik-tybiniø navikø atsiradimo rizikà padidinaketuris kartus TS = 4,10 (95% PI = 2,00- 8,39) p<0,05, tuo tarpu lëtinis bronchi-tas SR=5,45 (95% PI = 1,72 - 17,25)p<0,05, tuberkuliozë SR=2,09 (95% PI= 0,88 - 4,98) p<0,05, o ilgai uþsitæsusipneumonija SR=14,10 (95% PI = 3,16 -62,80) p<0,05.

Penkis kartus didesnë plauèiø vëþio ri-zika pastebëta tarp tø asmenø, kurie daugdaþniau valgo rûkytus maisto produktusSR=5,56 (95% PI = 1,62 - 19,10)p<0,05, lyginant su tais respondentais, ku-rie jø nevalgo. Taèiau visiðkai kitokie duo-menys buvo gauti, kai kalbama apie dar-þoviø vartojimà. Nustatyta, kad daþnesnisdarþoviø vartojimas maþina plauèiø vëþiosusirgimo rizikà SR=0,48 (95% PI = 0,16- 1,43), taèiau ðio rodiklio absoliuti reikð-më gali bûti ir atsitiktinë, kadangi p>0,05.

Nagrinëjant plauèiø vëþio rizikos pri-klausomybæ nuo rûkymo staþo nustatyta,jog jeigu tikimybiø santyká rûkantiems 18ir maþiau metø prilyginsime vienetui, tairûkantiems 19�23 metø tikimybiø san-tykis yra 17,78 kartus didesnis, o 24 ir

11Nr. ? (?) priedas rizikos faktoriø tyrimasdaugiau metø net 61,08 kartus didesnis.Nustatyta tiesioginë priklausomybë nuorûkymo staþo (pagal Mantel�Haenszel(x

2M�H)= 82,481, P<0,001). Pergrupavæ

atliktà variacinës grupës analizæ pagal kon-trolinës grupës nagrinëjamo parametro,variacinës eilutës nagrinëjimo charakte-ristikà, gavome, kad plauèiø vëþio susir-gimo rizika didëja didëjant rûkymo sta-þui. (1 pav.)

Nagrinëjant plauèiø vëþio rizikos pri-klausomybæ nuo surûkytø cigareèiø skai-èiaus nustatyta, jog jeigu tikimybiø santy-ká surûkantiems po 10 cigareèiø per dienàprilyginsime vienetui, tai surûkantiems po11�20 cigareèiø tikimybiø santykis yra 20kartø didesnis, o 21�60 cigareèiø net 50kartø didesnis. Vadinasi, nustatyta tiesio-ginë priklausomybë nuo dozës (surûkytøcigareèiø skaièiaus) (pagal (x

2M�H)= 68,1,

P<0,001).

Jei santykinæ rizikà tø, kurie surûkomaþiau nei 10 cigareèiø prilyginsime vie-

netui, tai asmenys, surûkantys per dienàvienà pakelá cigareèiø, rizikuoja susirgti 20kartø daugiau, o daugiau kaip 20 cigare-èiø net 50 kartø daugiau (2 pav).

IÐVADOS1. Tikimybë susirgti plauèiø vëþiu yra pen-

kis kartus didesnë tiems respondentams,kurie dabartiniu metu rûko cigaretes(4,90, 95% PI = 2,83 � 8,48), lygi-nant su tais, kurie nerûko.

2. Plauèiø vëþio rizika tiesiogiai priklausonuo rûkymo staþo. Tikimybiø santykárûkantiems 18 ir maþiau metø prilygi-nus vienetui, rûkantiems 19�23 metøtikimybiø santykis yra 17,78 kartus di-desnis, o 24 ir daugiau metø net 61,08kartus didesnis (x

2

M � H

= 82,481,

P<0,001).3. Rizika susirgti plauèiø vëþiu didëja tais

atvejais, kai vienas ið tëvø rûko. Ypaèdidelæ reikðmæ tam turi tie atvejai, kaiðeimoje rûkantis asmuo yra tëvas (2,74,95% PI = 1,29 - 5,83), p<0,05.

4. Plauèiø vëþio rizika maþëja, jeigu rû-

kantysis metë rûkyti, lyginant su ne-metusiais 0,28 (95% PI = 0,16 -0,50), p<0,05.

5. Rizika susirgti plauèiø vëþiu beveik 3kartus padidëja, tais atvejais, jei tiria-masis dirbo kenksmingomis sàlygomis2,78 (95% PI = 1,57 - 4,92) p<0,05,lyginant su tais respondentais, kurie ne-buvo susidûræ su kenksmingomis svei-katai medþiagomis savo darbe.

6. Daþni plauèiø uþdegimai plauèiø vëþioatsiradimo rizikà padidina keturis kar-tus TS = 4,10 (95% PI = 2,00 - 8,39)p<0,05, tuo tarpu lëtinis bronchitas5,45 (95% PI = 1,72 - 17,25) p<0,05,tuberkuliozë 2,09 (95% PI = 0,88 -4,98) p<0,05, o ilgai uþsitæsusi pneu-monija 14,10 (95% PI = 3,16 - 62,80)p<0,05.

7. Daþnesnis darþoviø vartojimas maþinaplauèiø vëþio susirgimo rizikà 0,48(95% PI = 0,16 - 1,43), taèiau ðio ro-diklio absoliuti reikðmë gali bûti ir atsi-tiktinë, kadangi p>0,05.

PASIÛLYMAIMûsø duomenys rodo, jog dabartinia-

me etape efektyvios plauèiø vëþio preven-cijos priemonës yra galimos tik pirminësprofilaktikos srityje. Todël slaugytojo vaid-muo pirminës plauèiø vëþio profilaktikossrityje galëtø bûti efektyvesnis ðiose srity-se. Bendrosios praktikos, bendruomenësslaugytojai kur kas daugiau dëmesio turë-tø skirti ðvietëjiðkam darbui þalingø ápro-èiø sferoje. Taip pat slaugytojos turëtø teik-ti informacijà sveikos mitybos ir sveikosgyvensenos klausimais. Daugiau dëmesioreikëtø skirti apsauginiams faktoriams, ku-riø reikðmë parodyta mûsø darbe � maþë-jant rûkymo staþui maþëja rizika, daug var-tojant þaliø darþoviø, ypaè turinèiø â-ka-rotino, maþina plauèiø epitelio prolifera-cijà ir kartu plauèiø vëþio rizikà. Kuo dau-giau cigareèiø surûkoma, tuo didesnë rizi-ka, kuo anksèiau pradëta rûkyti, tuo rizikadidesnë, taèiau metus rûkyti rizika vis vienpradeda maþëti. Ðiuos radinius bûtina pla-èiau propaguoti sveikatos apsaugos sfero-je, ypaè bendruomenës lygmenyje.

L i t e r a r û r a :1. Cicënas S. Plauèiø vëþio gydymas. 35- 5. 2001.2. http://www.gsk.lt/ligos_onkol_plauc.htm.

Plauèiø vëþio paplitimas, etiologija. 2004.3. Petrauskaite, R., Pershagen, G., and Gurevi-

èius, R. Lung cancer near an industrial sitein Lithuania with major emissions of airwayirritants. Int J Cancer 99. 99(1. 1), 106-11. 2002.

12 Nr. ? (?) priedasslaugos praktika

Operacija � daþniausiai taikoma in-tervencija tiek nustatant, tiek gydantplauèiø vëþá. Remiantis akivaizdþiais áro-dymais, pagrástais statistiniais duomeni-mis, kas penktam plauèiø vëþiu sergan-èiam ligoniui taikomas radikalus chirur-ginis gydymas, kitiems operacija daþnaitaikoma paliatyviniais tikslais. Operaci-jos metu ðalinama paþeista plauèio dalisarba visas plautis. Pooperacinës slaugosypatumus apsprendþia plauèiø fiziolo-ginës savybës � bûtinybë palaikyti su-batmosferiná slëgimà pleuros ertmëje. Jauprieð operacijà labai svarbu ávertinti kiek-vieno paciento poreiká slaugai. Jam turibûti suteikta galimybë iðsakyti, kaip jissuvokia situacijà ir kokias mintis bei jaus-mus sieja su operacija. Kadangi gyventi� tai reiðkia kvëpuoti, daugelá pacientøypaè baugina plauèiø operacijos. Todëlturime suteikti pakankamai informacijosapie bûsimà operacijà ir slaugos ypatu-mus po jos. Jei pacientas tinkamai infor-muotas prieð operacijà, jis gali pasijustisaugesnis. Atsibudus po operacijos, jo tu-rëtø negàsdinti supantys prietaisai, pa-laikantys gyvybines funkcijas. Rekomen-duojama dar prieð operacijà iðmokyti pa-cientà teisingai kvëpuoti. Apmokytas pa-cientas geriau dalyvaus slaugos procesenei tas, kuris neparengtas.

Paðalinus plautá, krûtinës làstoje liekatik oras, taèiau làsta greitai prisipildo seru-mo, kuris po kiek laiko fibrinizuojasi beisukietëja. Todël operacijos metu ligoniuiávedamas drenas, kad galima bûtø kon-troliuoti, ar yra pooperacinis kraujavimasir kad oro bei skysèiø perteklius krûtinëslàstos ertmëje nesukeltø tarpuplauèio pa-sislinkimo pavojaus. Drenavimo metu svar-bu uþtikrinti sistemos sandarumà. Tamyra naudojamas vienpusis voþtuvas suvandens spyna (Bobrovo aparatas), kurisneleidþia ásiurbti oro á pleuros ertmæ. Rei-kia nepamirðti, kad siurbimo sistema visa-da turi stovëti þemiau nei guli pacientas.Kiekvienà kartà, kai pacientas keièia pa-dëtá lovoje reikia patikrinti, ar vamzdeliaineatitrûko arba nesusispaudë. Þarnelë turibûti tokio ilgio, kad pacientas galëtø ju-dëti netemdamas jos ir tuo paèiu dreno.

Pacientø, serganèiø plauèiø vëþiu,pooperacinës slaugos ypatumai

Vera AdomavièienëVU Onkologijos institutas

Be to, reikia tikrinti, ar ji neuþsikimðokreðuliu.

Jei paðalinama tik dalis plauèio, pacien-tui ávedami du krûtinës làstos drenai, pri-jungti prie siurblio. Jø paskirtis � ðalintiskysèius bei padëti iðsiplësti plauèio audi-niui. Esant reikalui (pavyzdþiui, perren-giant ligoná) drenus galima laikinaiuþspausti ir atjungti nuo siurblio.

Slaugytoja turi gerai iðmanyti dreno pa-skirtá, mokëti stebëti ir vertinti jo funkcio-navimà bei þinoti, kada ji pati gali pataisy-ti ir kada reikia kviesti gydytojà.

Po operacijos slaugytoja turëtø padëtipacientui pasirinkti kuo geresnæ padëtálovoje. Alternatyvios padëtys lovoje yraðoninë padëtis, kai pacientas guli ant svei-kosios pusës, pusiau sëdima padëtis beigulima padëtis ant nugaros. Pastaroji svar-bi atliekant gulimà drenavimà. Ðoninë pa-dëtis ant sveikosios pusës uþtikrina, kadbûtø gerai iðnaudotas sveikojo plauèioventiliavimas. Taip pat yra gerai drenuo-jamas operuotas plautis, kuriame renkasisekretas. Pacientas kurá laikà gali gulëti irant suþeistosios pusës, jei nuskausmini-mas pakankams. Pacientas turi þinoti,kad, nepaisant gero skausmo malðinimo,jam skaudës judant ir kosint, nes drenastrinasi á pleuros lapelius kiekvienà kartàjam ákvëpiant ir iðkvëpiant, o operacijospjûvis yra tokioje vietoje, kad juda kvë-puojant. Todël pooperacinio skausmomalðinimo tikslas numalðinti pacientoskausmus tiek, kad jie netrikdytø kvëpa-vimo.

Ypaè svarbu, kad pacientas ið ankstosuþinotø, jog pirmosiomis dienomis pooperacijos jam nebus leidþiama ramiai il-sëtis ilgà laikà. Tam, kad neiðsivystytø plau-èiø komplikacijos, jis turi pakankamai ju-dëti. Todël ligoniui reikia padëti, kad jisdaþniau galëtø keisti padëtá lovoje. Kuoanksèiau pacientas atsikels ið lovos, tuo leng-viau galima iðvengti hipoventiliacijos pa-sekmiø: sekreto sutirðtëjimo, pneumoni-jos, atelektazës ir hipoksemijos. Drenas ne-trukdo pacientui atsikelti ið lovos. Kartaisslaugytoja gali pasijusti lyg piktoji dvasia,nes neleidþia pacientui ramiai gulëti. Ta-èiau reikia nepamirðti, kad nuolaidumas

ðioje srityje gali sukelti pacientui nereika-lingà pavojø.

Sekreto susikaupimas gali sukelti atelek-tazæ ir pneumonijà, o bakterijos gali patektiá operuotà vietà ið vidaus. Todël pacientuireikalinga pagalba ir paskatinimas, kad jisgiliai kvëpuotø ir atkosëtø skreplius. Skrep-liø paðalinimà galima skatinti ávairiais me-todais. Tradicinius metodus sudaro perku-sija (dauþymas), vibravimas ir spaudimas.

Perkusija paprastai sukelia pacientui ne-malonius pojûèius, be to gali sukelti bron-chø spazmus, todël atlikëjas turi gerai ával-dyti ðá metodà. Daþniausiai tai atlieka gy-dytojas ir slaugytoja neturëtø to atlikti, jei-gu nëra bûtinybës.

Vibravimo tikslas yra sukelti bangas(vibracijas) gilesniame plauèiø audinyje.Tai skatina atsilaisvinti sekretà. Ðio meto-do taikymas bûna efektyvesnis, jeigu pa-cientas atlikimo momentu garsiai kalba ar-ba dainuoja.

Spaudimas reiðkia, kad plauèiai spau-dþiami ið iðorës iðkvëpimo metu. Tai gerapagalba, kai paciento plauèiuose yra dauglaisvø skrepliø, bet jis neturi jëgø jø atko-sëti. Jeigu tuo paèiu metu bûtø atliekamasir vibravimas, lengviau pasireikðtø kosëji-mo refleksas. Kosulis labiausiai pageidau-tinas ðio metodo rezultatas. Spaudimas turibûti atliekamas atsargiai, nes jis didina plau-èiø slëgá. Padedant pacientui atkosëti, rei-kia pasirûpinti spjaudykle ir popieriniurankðlosèiu. Spjaudyklës naudojimas su-daro galimybæ apþiûrëti skreplius.

Kvëpavimo sunkumai bei skrepliø at-kosëjimas reikalauja daug energijos. Todëlslaugytoja turi suplanuoti ir ramybës per-traukëles, kuriø metu pacientas galëtø pail-sëti. Greitas kvëpavimas ir tachikardija, ne-paisant gero skausmo malðinimo, gali bûtiper didelës veiklos rezultatas. Todël pa-stangos neturi bûti didesnës, nei pacien-tas sugeba atlikti uþduotá be dideliø kvë-pavimo problemø, ar jis darytø pratimuslovoje, ar vaikðèiuotø.

Torakaliniø operacijø sekmë, kompli-kacijø kiekis labai priklauso nuo poopera-cinës slaugos kokybës, jà atliekanèios ko-mandos profesinio pasirengimo bei darbokultûros.

13Nr. ? (?) priedas pacientø lûkesèiai

Daugelyje pasaulio ðaliø slaugos tyrimaivystësi lëtai ir tik nuo 1950 m. pradëjo spartë-ti. Slaugos tyrimø atlikimà galëjo paskatintipokyèiai slaugos specialistø ruoðime, pasikei-tæs poþiûris á slaugà. Per visus tuos metus mo-dernëjo slaugos metodai ir metodologija beijø tyrimo bûdai, plëtojosi ruoðimas, vis dau-giau slaugytojø siekia pakelti savo kvalifikaci-jà, daugëja tyrimø, kuriems vadovauja slaugy-tojos (4). Á slaugos tyrimus átraukiamos to-kios sritys kaip slaugos mokymas, administra-vimas, sveikatos paslaugos, slaugytojø vaid-muo tam tikrose klinikinëse situacijose. Tyri-mo rezultatai netiesiogiai átakoja slaugos prak-tikà ir tokiu bûdu papildo slaugos þinias (2).

Kokybës tyrimø priartinimas prie prakti-kos padës parengti strateginius planus ligo-ninëms ir kitoms sveikatos prieþiûros ástai-goms, siekianèioms nuolat kelti teikiamø pa-slaugø lygá (1).

TYRIMO TIKSLAIÐio tyrimo uþdavinys buvo nustatyti slau-

gos kokybæ dviejø universitetiniø ligoniniøneurologijos skyriuose. Tyrimo tikslai:

1.nustatyti faktorius, átakojanèius slau-gytojo - paciento santykius ir jø priklauso-mybæ nuo amþiaus;

2.iðmatuoti pacientø pasitenkinimà slau-gos paslaugomis ir nustatyti, kurie slaugyto-jo veiksmai labiausiai vertinami paciento;

3.iðtirti paciento poþiûrá á slaugytojo do-mëjimàsi pacientø sveikatos problemomis irnustatyti ryðá su kitais faktoriais;

4.palyginti slaugos paslaugø kokybæ dviejøuniversitetiniø ligoniniø neurologijos skyriuose.

METODAIBuvo apklausti 160 pacientø anonimine an-

keta ir nustatytas jø pasitenkinimas slauga. Ty-rime nedalyvavo asmenys, kuriems buvo sàmo-nës, kalbos ar klausos sutrikimai. Skirtumustarp rodikliø statistiniam patikimumui nusta-tyti naudojome Fiðerio kriterijø F, kuriuo re-miantis tiksliai buvo suskaièiuota tikimybë P.Skirtumà laikëme statistiðkai patikimu, kaiP<0,05. Duomenø analizei naudojome statis-tinio apdorojimo paketà SPSS v.11 (3) .

REZULTATAIPagal amþiø apklaustieji pasiskirstë á ke-

turias grupes: pirmoji grupë- pacientai iki 48m., antroji- 49-62 m., treèioji- 63-70 m. irketvirtoji- virð 70 m. Gauti tokie duomenys:Santariðkiø klinikø neurologiniame skyriujebuvo apklausti 26 arba 32,5 proc. pacientøpriklausanèiø pirmajai amþiaus grupei, 20arba 25 proc.- antrajai, 17 arba 21,3 proc. �treèiajai, 17 arba 21,3 proc. priklausë ket-virtajai grupei. VGPUL neurologijos skyriu-je kontingentas pagal amþiø buvo toks: 16arba 20 proc. iki 48 m., 19 arba 23,8 proc.49-62 m., 23 arba 28,8 proc. 63-70 m., 22arba 27,5 proc. virð 70 m.

Analizuojant pacientø pasitenkinimà slau-ga, buvo pateiktas klausimas �Ar Jûs paten-kintas slauga ligoninëje�, apklaustieji galëjopasirinkti jiems tinkamà variantà deðimtbalë-je Likerto skalëje. Lyginant abi ligonines gau-ti panaðûs ávertinimai- Santariðkiø klinikose55 apklaustieji ávertino labai gerai ir gerai, oVGPUL - 57, t.y. 68,8 proc. ir 71,3 proc.Vidutiniðkai, t.y. penkiais balais ávertino tryspacientai Santariðkiø klinikose ir du apklaus-tieji VGPUL, tai sudarë 3,8 proc. ir 2,5 proc.Blogai arba �3� Likerto skalëje paþymëjo vie-

nas pacientas VGPUL (1 lentelë).Pasitenkinimo vertinimas priklausë nuo

to, ar pacientai gauna informacijà ar ne, kassuteikia ðià informacijà, ar slaugytoja apmo-ko slaugos veiksmø, nuo tolimesniø sveika-tos prieþiûros planø patikslinimo ir nuo to,ar buvo patenkinti jø lûkesèiai. Responden-tai, kurie gavo apmokymà ir informacijà, buvopatenkinti jø lûkesèiai, vertino slaugà labaigerai ir gerai, P<0.05.

Respondentai slaugytojo domëjimàsi jøproblemomis vertino gana aukðtai - 7 balais.Vyrai ðá domëjimàsi vertino ðiek tiek aukð-tesniu balu - 8. Santariðkiø ligoninës ðio pa-rametro vertinimas buvo neþymiai geresnis,taèiau P>0.05. Atsiþvelgiant á apklaustøjøiðsilavinimà, pastebëta, kad pacientai turin-tys þemesná iðsilavinimà, slaugytojø domëji-màsi jais bei jø sveikatos problemomis verti-no ðiek tiek aukðtesniu balu � 8/9. VGPULðis vertinimas buvo truputá þemesnis, taèiauP>0.05. Lyginant kaip slaugytojø domëji-màsi pacientais vertina ávairiø socialiniø gru-piø atstovai, iðryðkëjo, jog pensininkai ir ið-laikytiniai vertina aukðtesniu balu � 8, negulikusieji. Iðanalizavus pagal respondentø am-þiaus grupes, gauti rezultatai parodë, kad vy-resnio amþiaus, t.y. virð 70m., vertino ðiektiek aukðtesniu balu � 8. VGPUL ðis verti-nimas buvo þemesnis, taèiau P>0,05.

Atsakydami á anketos klausimà, ko labiau-siai tikitës ið slaugytojø, respondentai galëjopasirinkti kelis jiems labiausiai tinkamus at-sakymø variantus. Lyginant ligonines, slau-gos ir prieþiûros labiau tikëjosi besigydantysSantariðkiø klinikose, negu VGPUL - atitin-kamai 52 arba 65 proc. ir 40 arba 50 proc.,P<0,05. Dauguma apklaustøjø norëtø sulauk-ti daugiau dëmesio - 52 arba 65 proc. Santa-riðkiø ligoninëje ir 50 arba 62,5 proc. VGPUL,

þiniø tikisi 11 arba 13,8 proc. ir 10 arba 12,5proc., apmokymo - 16 arba 20 proc. ir 23arba 28,8 proc., dvasinës paramos - 10 arba12,5 proc. ir 8 arba 10 proc., pagarbos ið slau-gytojø laukia 25 arba 31,3 proc. ir 15 arba18,8 proc., P<0,05 (1. paveikslas).

IÐVADOS1. Slaugytojo - paciento santykius átako-

ja lytis, iðsilavinimas ir socialinë grupë.2. Dauguma pacientø (112 arba 70 proc.),

P<0,05, buvo patenkinti slauga ir ávertinolabai gerai ir gerai. Nustatyta, kad pacientaivertina informacijà gautà ið slaugytojos, ap-mokymà, tolimesniø prieþiûros planø patiks-linimà, jø lûkesèiø patenkinimà.

3. Nustatyta, kad pacientai slaugytojø do-mëjimàsi jais bei jø sveikatos problemomisvertino 7 balais, taèiau vyrai ðiek tiek aukð-tesniu, t.y. 8, bet P>0,05. Turintys þemesnáiðsilavinimà ávertino aukðtesniu balu- 8/9,negu likusieji, nustatyta, kad pensininkai iriðlaikytiniai slaugytojø domëjimàsi vertino 8balais, taèiau P>0,05. Iðanalizavus pagal am-þiaus grupes, iðryðkëjo, kad vyresnio amþiaus,t.y. virð 70 m., vertino 8 balais, P>0,05.

4. Palyginus slaugos paslaugø kokybædviejose universitetinëse ligoninëse, gauti re-zultatai atskleidë, jog abiejose gydymo ástai-gose pacientai vertino panaðiai.

NEUROLOGINIØ PACIENTØ SLAUGOS LÛKESÈIAIAuðra Stasiulytë, slaugos bakalaurë 

Vilniaus Universitetas Medicinos Fakultetas

L i t e r a t û r a :1. Aranaz Andres JM: The quality of health care services.A

general proposal for clinical services. Revista de neuro-logia 1999; 29:647-51

2. The practice of nursing research. Conduct, critique andutilization Edited by Burns N, Grove SK. W. B. Saun-ders Company, 1993

3. Field A. Discovering statistics using SPSS for Windows.512. 2000. SAGL publication.

4. Nursing research.Principles and methoods Edited byPolit D, Hungler B. J.B.Lippincott Company, 1983

1. lentelë Pacientø pasitenkinamas slauga dviejuose universitetiniø ligoniniø skyriuose

Klausimo Likerto skalës Ligoninë

Ið visopavadinimas rezultatas Santariðkës VGPUL

3 1 1Ar Jûs patenkintas �vidutiniðkai� (5) 3 2 5slauga? 6 6 7 13

7 6 8 148 10 5 159 29 28 57

�labai gerai� (10) 26 29 55 Ið viso 80 80 160

14 Nr. ? (?) priedasþinios apie slaugà

SANTRAUKAPastaruoju metu pastebimas vaikø, sergan-

èiø adenoidø hiperplazija, skaièiaus pagausëji-mas. Tai vienas daþniausiø hospitalizacijos ope-racijai reikalaujanèiø otorinolaringologiniø su-sirgimø, todël ði problema tampa vis aktualesnëir á jà bûtina atkreipti ypatingà dëmesá. RemiantisVðÁ VUVL hospitalizuotø vaikø amþiaus statis-tiniais duomenimis, 71% hospitalizuotø ade-noidektomijai vaikø yra 3�8 metø amþiaus.

Darbo tikslas buvo nustatyti slaugytojø, dir-banèiø VUVL LOR skyriuje, þinias apie 3�8metø vaikø slaugà prieð ir po adenoidektomijosðiame skyriuje. Tyrimui atlikti buvo pasirinktaskokybinis struktûruotas interviu metodas. Po-kalbiø metu paaiðkëjo, kad slaugytojos þino, ko-kia liga yra adenoidø hiperplazija, kokiam vai-ko amþiui ji bûdingiausia, taip pat jos turi þi-niø apie adenoidø daromà neigiamà poveikávaiko organizmui.

Prieðoperacinëje vaiko slaugoje, ruoðiant vai-kà planinei adenoidektomijai, slaugytojos teikiapirmenybæ psichologiniam vaiko paruoðimui irpaciento (ðiuo atveju � vaiko ir tëvø) informavi-mui bei mokymui. Pooperacinëje slaugoje slau-gytojos pabrëþia vaiko bûklës stebëjimà, diskom-forto (psichologinio ir fizinio) maþinimà, kom-plikacijø prevencijà ir paciento mokymo tæstinu-mà. Þinios apie 3�8 metø vaikø slaugà prieð irpo adenoidektomijos yra gilinamos praktiniodarbo su pacientais metu.

ÁVADASÁgyvendinant medicinos reformà, pacien-

tø slaugoje taip pat atsiranda daug pasikeiti-mø. Bandoma atsisakyti bendro profilio slau-gos specialistø, jie skatinami specializuotissiauresnëse srityse, pavyzdþiui, bendruome-nës slaugytoja, vaikø slaugytoja, anestezijos irintensyviosios terapijos slaugytoja ir kt. Spe-cializuojantis siauresniame profilyje þinios yragilinamos, auga slaugytojø kompetencija, taipslaugos procesas tampa kokybiðkesnis.

Vaikø slaugos specifikà sàlygoja vaiko am-þiaus tarpsniø ypatumai, ið to iðplaukiantysinformavimo ir mokymo metodai, nuolati-nis slaugytojos bendravimas ne tik su vai-kais, bet ir su jø tëvais. Taigi vaiko slaugàgalime apibûdinti kaip visos ðeimos slaugà.

Vilniaus universiteto vaikø ligoninëjeOtorinolaringologijos skyrius (toliau vadi-namas LOR skyriumi) buvo ásteigtas 2004kovo 1 d. 2004-03-01�2004-04-30 laiko-tarpiu ðiame skyriuje buvo hospitalizuoti 179vaikai, ið jø beveik pusë (88) � planinei ade-noidektomijai, 30 vaikø � planinei tonzilek-tomijai ir adenoidektomijai ir 62 vaikai �kitø susirgimø atvejais. Remiantis ðia statis-

Slaugytojø þinios apie 3-8 metø vaikø slaugà prieð irpo adenoidektomijos otorinolaringologijos skyriuje

tika galima teigti, kad adenoidø hiperplazijayra vienas daþniausiø hospitalizacijos reika-laujanèiø otorinolaringologiniø susirgimø.Pastaruoju metu pastebimas ðio susirgimodaþnëjimas, todël ði problema tampa vis ak-tualesnë ir á jà bûtina atkreipti ypatingà dë-mesá.

Kai kurios ligos turi �savo� tik joms bû-dingà amþiø. Adenoidai daþniausiai iðveða(maksimaliai padidëja, hipertrofuoja) 4�6metø vaikams. Remiantis hospitalizuotø vai-kø amþiaus statistiniais duomenimis, 71%(61) vaikø yra 3�8 metø, 27% (24) � dau-giau kaip 9 metø ir tik 2% (3 m. vaikai) yraiki 3 metukø amþiaus. Vaiko amþiaus fakto-rius sàlygoja paciento slaugos prieð ir poadenoidø ðalinimo operacijà specifikà. Tyri-nëtojai slaugai prieð ir po adenoidektomijospaprastai neskiria daug dëmesio, nes yra ási-galëjusi nuomonë, kad tai nëra sudëtinga ope-racija, slauga po jos yra minimali ir neturijokiø specifiniø bruoþø. Todël teorinës me-dþiagos bazë nëra itin gausi. Taèiau net irmaþa ir, atrodytø, nereikðminga intervencijaoperuojamam þmogui ir jo artimiesiems yralabai svarbi, tad slaugos problemø, iðkylan-èiø prieð ir po adenoidektomijà, negalimalaikyti nereikðmingomis.

TYRIMO METODIKA.TIRIAMØJØ IMTIS

Tiriamøjø atranka vyko netikimybiniutiksliniu bûdu. Tyrime dalyvavo visos 8 vai-kø slaugytojos, dirbanèios VðÁ VUVL Oto-rinolaringologijos skyriuje. Apklaustøjø slau-gytojø darbo staþas otorinolaringologijos sri-tyje ávairuoja nuo 2 mënesiø iki 26 metø.Vidutinis tiriamøjø amþius � 35 metai. Vi-dutinis tiriamøjø bendras darbo staþas � 14

m. Didþioji dalis (62%) respondenèiø nuro-dë turinèios aukðtesnájá medicininá iðsilavini-mà, ið jø viena ðiuo metu mokosi Kauno me-dicinos universitete. 25% respondenèiø turiaukðtàjá neuniversitetiná, o 13% � universi-tetiná iðsilavinimà.

TYRIMO METODAS, EIGAKompensuojant maþà tiriamøjø imtá, bu-

vo pasirinktas kokybinis struktûruotas in-terviu metodas. Sutelktos tikslinës grupësinterviu metodo (leidþianèio sutrumpintiduomenø rinkimo laikà) buvo atsisakyta, sie-kiant duomenø patikimumo ir norint iðvengtitiriamøjø galimo diskomforto dël to, kad jøiðsakytà nuomonæ girdi daug kitø þmoniø.Ti-riamøjø apklausa þodþiu vyko 2004 m. ge-guþës mën.

TYRIMO REZULTATØ ANALIZË IRAPIBENDRINIMAS

Analizuojant respondenèiø atsakymus áklausimà, kas joms suteikë daugiausia þiniøapie 3�8 metø vaikø slaugà prieð ir po ade-noidektomijos, paaiðkëjo, kad daugiausia þi-niø joms suteikë studijuojama literatûra irkolegës, turinèios didesnæ patirtá otorinola-ringologijos srityje (ðiuos atsakymus minëjopo 5 respondentes). Ir tik ¼ apklaustøjø þi-nias apie vaikø slaugà prieð ir po adenoidek-tomijos sàlygoja jø didelis darbo staþas oto-rinolaringologijos skyriuje (daugiau kaip 23metø) ir tobulinimosi kursai (þr. 1 pav.)

Norint iðsiaiðkinti, kokios yra tiriamøjøþinios apie ligà (adenoidø hiperplazijà), bu-vo paklausta, kas tai per liga, kokiam vaikoamþiui ji bûdinga ir koká daro neigiamà po-veiká vaiko organizmui.

Á klausimà, kas yra adenoidai, teisingaiatsakë visos respondentës, tik 5 ið 8 juos

Lidija PranskuvienëVilniaus kolegijos sveikatos prieþiûros

fakulteto diplomantë

Raktaþodþiai: adenoidektomija, slaugytojøveiksmai ávykus komplikacijoms, slaugymas,otorinolaringologija, adenoidai

1 pav. Þiniø apie slaugymà ðaltiniai

15Nr. ? (?) priedas þinios apie slaugàávardino kaip padidëjusá ryklës migdolà, olikusios 3 nurodë, kad tai yra limfoidinioaudinio sankaupa. Taèiau visos slaugytojosnurodë skirtingus vaikø amþiaus, kuriam ðiliga bûdingiausia, intervalus.

Vis dëlto literatûroje nurodytas 4�6 m.amþiaus intervalas patenka á visus atsakymus.Ið atsakymø galime spræsti, su kokio amþiausadenoidø hiperplazija serganèiais vaikais slau-gytojoms tenka susidurti daþniausiai. Maty-ti, kad nors ði liga bûdingiausia 4�6 metøvaikams, ja serga ir 2, ir net 12 metø vaikai.

Visos 8 slaugytojos nurodë, kad adenoi-dektomija yra planinë operacija, taigi, pa-praðius iðskirti pirmenybæ vienam arbadviems, jø manymu, svarbiausiems vaiko pa-ruoðimo adenoidektomijai etapams, respon-denèiø nuomonës pasiskirstë taip: daugiaunegu pusë respondenèiø (62%) suvokia, kadprieð planinæ adenoidø ðalinimo operacijàbûtina ne tik psichologiðkai paruoðti vaikàir jo tëvus, bet ir skirti pakankamai dëmesioir laiko jø informavimui bei mokymui. 38%respondenèiø, pagrásdamos suteiktà priori-tetà prieðoperacinëje vaiko slaugoje tik vai-ko psichologiniam paruoðimui, nurodo lai-ko trûkumà, bûtinybæ �prisijaukinti� vaikà,ypaè didelá vaikø ir tëvø nerimà dël bûsimosoperacijos.

Klausiamos, ar skiriasi vaiko ir suaugusiopaciento slauga, didþioji dauguma slaugyto-jø (87%) atsakë, kad labai skiriasi, nes rei-kia informacijà pateikti bei jà iðklausti atsi-þvelgiant á vaiko amþiø, suvokimo lygá, þiniøbagaþà, bûtina atsiþvelgti á vaiko charakterá,vaizduotës lakumà, be to, per labai trumpàlaikà slaugytoja turi uþmegzti ryðá ne tik suvaiku, bet ir su jo tëvais. Tik 13% (1) nuro-dë, kad vaiko ir suaugusio paciento slaugaskiriasi nedaug, nes ir vaikams, ir suaugu-siems reikia dëmesio, tik vaikams informa-cija pateikiama þaidimo forma.

Laikà prieðoperaciniam vaiko bei jo tëvømokymui bei informavimui slaugytojos ski-ria labai skirtingai: nuo 5�10 min. iki 2 val.,skiriamø vaikui ir dar 1 val. papildomo po-kalbio su tëvais (vaikas ðios pokalbio daliesneturëtø klausytis, kad bûtø iðvengta netei-singo iðgirstø dalykø interpretavimo). Vienarespondentë netgi nurodë, kad �mokymasprasideda nuo ligonio atvykimo á ligoninæ irtæsiasi iki ligonio iðvykimo namo�. Su kiek-viena ðeima kalbamasi individualiai, nes�jungti á grupes ir mokyti neiðeina�. Beveikvisos slaugytojos (87%) mano, kad vaiko irjo tëvø mokymas bei informavimas prieðo-peraciniu laikotarpiu turi didelæ reikðmæ jopooperacinei slaugai, nes tai turi átakos tëvøir vaiko bendradarbiavimui pooperacinëjevaiko slaugoje (50%), o 37% ðalia bendra-darbiavimo paminëjo ir ypatingo tëvø neri-mo faktoriø. Informuojant, átraukiant á slau-gos procesà vaikà ir tëvus ðalinamas jø neri-mas, nes jie ið pasyviø stebëtojø tampa akty-viais komandos nariais. Taèiau, minëdamatà patá nerimo faktoriø, viena respondentë(13%) pareiðkë, kad informuoti reikia, ta-èiau prieð operacijà �labai retai kuris klausy-damas mus girdi�.

Slaugytojos labai stengiasi padëti pacien-tui, taèiau jos þino savo kompetencijø ribas.Pavyzdþiui, á klausimà: �Jei operacija atide-dama dël to, kad reikia vaikà papildomaiiðtirti, kas turi informuoti tëvus ir koks slau-gytojos vaidmuo ðiuo atveju?� visos respon-dentës atsakë, kad informuoja tëvus gydy-tojas, o slaugytojos vaidmuo yra vykdyti gy-dytojo nurodymus, papildyti, patikslinti gy-

dytojo pateiktà informacijà, psichologiðkaiparuoðti vaikà tyrimui.

Papraðius nurodyti, kokie faktoriai vei-kia slaugytojà diferencijuojant teikiamà vai-kui informacijà, motyvuojant já kokiam norspoelgiui, 87% respondenèiø nurodë vaikoamþiø, 38% � þinias, 25% � subrendimà,25% � charakterio bruoþus, 25% � pasitikë-jimo slaugytoja lygá. Nukelta á 16 psl.

1 lentelë. Pagrindinës slaugos problemos po adenoidø ðalinimo operacijosbei galimi jø sprendimo bûdai

Slaugos Paminëju-% Galimi sprendimo bûdaiproblemos siøjø skaièius

Skausmas 8 100 Vaistai nuo skausmo,% psichologinis palaikymas.

Vaiko ir tëvø nerimas 7 87 Bendravimas, informavimas,% paþadas padëti, kuo gali.

Didelë aspiracijos 5 62 Guldymas ant ðonotikimybë vemiant % po operacijos.Troðkulys ir alkis 3 38 Dëmesio nukreipimas, lûpø

% vilgymas vandeniu.Judëjimo trûkumas 1 13 Sudominimas þaidimais,

% knygomis.Diskomfortas 1 13 Privatumo garantavimas pagaltuðtinantis ir ðlapinantis % galimybes.

2 lentelë. Slaugytojø veiksmai pooperaciniø komplikacijø metu.

Komplikacijos Paminë- % Pavojus Slaugytojosjusiøjø vaikui veiksmai esantskaièius ðiai komplikacijai

Kraujavimas 8 100% Galima 1.Nesutrikti.ið pooperacinës aspiracija, 2.Palenkti vaiko galvà,þaizdos greito kad neuþspringtø,

nukraujavimo galima uþspaustigalimybë, ðnerves. Dëti ðaltásàmonës kaktos srityje.netekimas. 3.Nuraminti vaikà

ir tëvus.4.Praneðti gydytojui.5. Asistuoti stabdantkraujavimà.6.Vykdyti gyd.paskyrimus.7. Stebëti vaiko bûklæ.

Pykinimas ir 8 100% Galima 1. Palenkti galvàvëmimas aspiracija, þemyn arba ant ðono.

dehidratacija. 2. Nuraminti vaikà irtëvus.3. Praneðti gydytojui.4. Vykdyti gydytojonurodymus.5. Stengtis panaikintidiskomfortà � skalautiburnà, keisti patalynæar drabuþius.6. Stebëti vaiko bûklæ.

Temperatûros 5 62% Dehidratacija, 1. Praneðti gydytojui.pakilimas galimi traukuliai, 2. Vykdyti gydytojo

sàmonës nurodymus.netekimas. 3. Nuraminti vaikà ir

tëvus.4. Esant reikalui,perrengti, keistipatalynæ, naudotifizinius karðèiavimomaþinimo bûdus.5. Duoti gerti daugskysèiø (jeigu jauleidþiama).6. Sekti vaiko bûklæ,matuoti temperatûrà.

16 Nr. ? (?) priedasþinios apie slaugàAtkelta ið 15 psl.

FAKTORIAI, SÀLYGOJANTYSVAIKO INFORMAVIMÀ

Ið slaugytojø pateiktø pavyzdþiø, kaip ski-riasi slaugytojos teikiama informacija vaikui,atsiþvelgiant á jo amþiø (ðiuo atveju 3�8 me-tø), galima spræsti, kad 3�5 metø vaikamsstengiamasi nukreipti dëmesá nuo nemaloniosprocedûros, informuojant já tik apie maloniusdalykus: vaikas þino vaþiuojantis �pasivaþinë-ti su mûsø �maðina�, ten paskaièiuosim lem-pas�, vaþiuoja �á didelá baltà kambará, kuria-me vaikðto þmonës, panaðûs á �kosmonau-tus�, �vaþiuoja pûsti balionø� ir pan., tuotarpu ið vyresniø 6�8 metø vaikø stengiamasiiðklausinëti, kà jie þino apie procedûrà (iðsi-aiðkinama, koks jø þiniø lygis), ir bandomajiems suprantamais þodþiais, negàsdinant pa-pasakoti apie bûsimà procedûrà.

Kaip daþniausiai iðkylanèias problemas prie-ðoperaciniame laikotarpyje prieð adenoidekto-mijà slaugytojos nurodë vaiko alká ir troðkulá(87%), vaiko nerimà ir operacijos baimæ (62%),tëvø nerimà paminëjo tik 13% (1 responden-të). Diferencijuoti ðias problemas pagal vaikøamþiø yra gana sudëtinga, taèiau vis dëlto dau-guma respondenèiø pastebi, kad maþesniesiemsvaikams labiau norisi valgyti ar gerti (galimassprendimas � atitraukti vaiko dëmesá nuo al-kio ir troðkulio sudominus já þaidimu), o vyres-niuosius daþniau kamuoja nerimas dël to, kasjiems bus daroma (su vaiko nerimu kovojamaaiðkinant apie procedûrà).

Norint uþtikrinti slaugos proceso perima-mumà ir tæstinumà, priimant ligoná ið poopera-cinës palatos slaugytojos, dauguma (87%) ty-rëjos apklaustø slaugytojø yra informuojamosapie vaiko bûklæ ir raðtu, ir þodþiu, 13% pami-nëjo tik þodiná informavimà. Gauti duomenysleidþia teigti, kad slaugos perimamumas lei-dþia LOR skyriaus slaugytojoms planuoti po-operacinæ slaugà skyriuje dar beveþant vaikà ápalatà. Raðytinis informavimas yra konkretes-nis, taèiau þodþiu galima iðsiklausti daugiau slau-gytojai rûpimos informacijos, ypaè jei nutinkakas nors nenumatyto (pvz., vaikas vëmë, labaiblaðkësi pabudæs ir pan.).

Slaugytojos, paklaustos, kokie slaugosveiksmai pooperacinëje slaugoje yra svarbiau-si, nurodë ðiuos slaugos veiksmus: vaiko bûk-lës stebëjimas ir komplikacijø prevencija(100%), vaiko diskomforto maþinimas(62%), bendravimas ir bendradarbiavimas sutëvais (50%).

Ið ðiø duomenø galima matyti, kad slau-gytojos labiausiai akcentuoja vaiko bûklësstebëjimà ir komplikacijø prevencijà poope-racinëje slaugoje, beveik pusë jø nepaminë-jo, kad saugios vaiko aplinkos ir draugiðkosatmosferos kûrimas (kà pabrëþia slaugos te-orija) taip pat yra labai svarbûs slaugos veiks-mai. Negalima teigti, kad slaugytojos ðitoneþino ar nedaro, didesnë tikimybë yra ta,kad tai yra toks savaime suprantamas daly-kas, jog respondentës jo paprasèiausiai ne-paminëjo: �Tai jau kaip ir savaime supranta-ma. Slaugos veiksmai iðplaukia savaime�.

Kadangi absoliuèiai visos slaugytojos vai-ko bûklës stebëjimà laiko vienu svarbiausiø

pooperacinës slaugos veiksmø, jos uþeina ápalatà vertinti vaiko sveikatos bûklës itindaþnai � kas 5, 10, 15 min.

Kaip pagrindines slaugos problemas vai-ko pooperacinëje slaugoje po adenoidø ðali-nimo operacijos slaugytojos iðskyrë ðias pro-blemas (þr. 1 lentelæ).

Ið lentelëje pateiktø duomenø galima ma-tyti, kad skausmas ir nerimas slaugytojø ávar-dijami kaip vienodai svarbios slaugos proble-mos. Fizinë ir psichinë paciento bûklës yra begalo glaudþiai susijusios, taigi bûtina vienodaivertinti tiek fiziná, tiek psichiná diskomfortàir stengtis kuo efektyviau juos paðalinti.

Ið 2 lentelës matyti, kad slaugytojos þinoapie daþniausiai pasitaikanèias komplikaci-jas po adenoidektomijos, suvokia jø keliamàpavojø vaiko sveikatai bei gyvybei ir þino,kaip elgtis joms iðkilus. Galima teigti, kadesant bet kuriai komplikacijai svarbiausia,kad slaugytoja iðliktø rami, nuramintø vaikàir tëvus, suteiktø pirmàjà pagalbà, kviestøgydytojà, vykdytø jo nurodymus, nuolatosstebëtø vaiko bûklæ ir efektyviai spræstø ið-kylanèias slaugos problemas.

Slaugytojos suvokia informacijos tëvams su-teikimo bei mokymo svarbà ir jauèia ðiø proce-sø trûkumus dël laiko stokos, didelio slaugyto-jos darbo krûvio, psichologinës informuojamøtëvø bûsenos, todël visos respondentës pasisa-ko uþ raðytiná informacijos tëvams pateikimobûdà kaip tikslingà, efektyvø ir taupantá laikà.Be to, jos visos yra pasirengusios bendradar-biauti kuriant atmintinæ tëvams.

IÐVADOS1. Slaugytojos þino, kokia liga yra ade-

noidø hiperplazija, kokiam vaiko amþiui jibûdingiausia, taip pat jos turi þiniø apie ade-noidø daromà neigiamà poveiká vaiko orga-nizmui.

2. Slaugytojos, dirbanèios LOR skyriuje,suvokia:n vaiko psichologinio paruoðimo planinei

adenoidektomijai svarbà;n tëvø informavimo bei mokymo prieð ope-

racijà átakà pooperacinei vaiko slaugai.Taèiau jos jauèia, kad geresniam ðiø funk-

cijø atlikimui trûksta laiko.3. Slaugytojos, dirbanèios LOR skyriuje,

n supranta pooperacinës slaugos esmæ, tai yra:� vaiko bûklës stebëjimas ir vertinimas;� vaiko diskomforto maþinimas;� pooperaciniø komplikacijø prevencija;

n þino, kaip reikia elgtis, iðkilus ávairiomspooperacinëms komplikacijoms;

n suvokia tëvø mokymo ir informavimo svar-bà, todël pritaria raðytinei tëvø informa-vimo galimybei.4. Slaugos tæstinumas ir prieðoperaciniu,

ir pooperaciniu periodu yra uþtikrinamas pa-èiø slaugytojø iniciatyva, dalijantis þodineinformacija.

PASIÛLYMAII. Siekiant, kad operuojamø vaikø tëvai

geriau ásisavintø reikalingas þinias per trum-pesná laikà siûloma parengti raðytinæ infor-macijà tëvams. Á jos parengimà átraukti sky-riaus gydytojus ir slaugytojas. Atmintinæ siû-loma suskirstyti á 3 dalis:

n teikiamà prieð operacijà, joje pabrëþtitëvø bendradarbiavimo su slaugytoja svarbàpooperacinëje vaiko slaugoje po adenoidøðalinimo operacijos, nurodyti, kokiosproblemos tikëtinos po operacijos ir galimusjø sprendimo bûdus;

n teikiamà po operacijos, joje paþymëtikiek laiko po operacijos ribojamas operuotovaiko maitinimas ir gërimas, koks maistas irgërimas patartinas po adenoidektomijos,judëjimo apribojimai (siûlomi sprendimaiiðkylanèioms problemoms spræsti),pabrëþiama vaiko gulëjimo ant ðono svarbaaspiracijos profilaktikai;

n áteikiamà vaikui iðvykstant namo,pateiktoje informacijoje turëtø bûtiakcentuojama vaiko sveikatà tausojantis reþimas,galimi nuskausminimo bûdai (esant reikalui),áspëjama apie vëlyvas komplikacijas (kraujavimàið pooperacinës þaizdos, karðèiavimà), bûtinybëpo 1�2 savaièiø pasirodyti operavusiamgydytojui. Taip pat tëvams primenama pasitartisu poliklinikos bendruomenës slaugytoja irðeimos gydytoju bei palaikyti su jais ryðá, kolvaikas visiðkai pasveiks.

Atmintinës tëvams pabaigoje paryðkintuðriftu nurodyti, kad á visus iðkilusius jiemsklausimus bus suteikti iðsamûs slaugytojos irgydytojo paaiðkinimai (individualiai).

II. Parengtà informacijà iðkabinti skyriausstenduose patraukliai jà apipavidalinus, tuosiekiant patraukti tëvø dëmesá. Taip pat ðiàraðytinæ informacijà (3 daliø atmintinæ) áteik-ti atvykstanèiø planinei adenoidektomijai vai-kø tëvams.

III. Dokumentuoti slaugà, siekiant pa-lengvinti slaugos perimamumà ir tæstinumà.

L i t e r a t û r a :1. Dailydënas D. Chirurginiø ligoniø slauga/

Mokomoji medþiaga. Panevëþys: UAB Ne-vëþio spaustuvë, 2001. 294 p.

2. Hallbjorg A. Klinikinë slauga. Vilnius: Cha-ribdë, 1999. 966 p.

3. Kontrimavièiûtë E. Pykinimas ir vëmimas pooperacijos: Ar galime jo iðvengti?// Sveikasþmogus � 2004, Nr. 2.

4. Plevokas P., Kalibatienë D., Gradauskas A.Slaugytojo chirurgija / Mokymo knyga slau-gos specialybës studentams, rezidentams irslaugytojoms. Vinius: Vilniaus universite-to leidykla, 2002. 274 p.

5. Stankevièienë V. Diplominio darbo struktûrair turinys/Patarimai diplomantams ir va-dovams. Vilnius, 2000.21 p.

6. Ðarauskaitë J. Medicinos personalo bendravi-mo su pacientu ypatumai.// Sveikas þmo-gus � 2003, Nr. 4.

7. Valuþienë N.K., Karpavièienë A. Oftalmologi-jos ir otorinolaringologijos kineziterapija/ Mo-komasis leidinys. Lietuvos kûno kultûros aka-demija. � Kaunas: LKKA, 2001. 101 p.

8. Þydþiûnaitë V. Slaugos moksliniø tyrimømetodologijos pagrindai/ Mokomoji kny-ga. Vilnius, 2001.176 p.

9. The Lippincott Manual of nursing practice(7th ed.). � Philadelphia: Lippincott, 2001.1746 p.

10. Whaley L. F. & Wong D. L. Nursing careof infants and children (6th ed.). � St. Lou-is: Mosby, 1999. 1868 p.

11. Áîãîìèëüñêèé Ì. Ð., ×èñòÿêîâà Â. Ð.Äåòñêàÿ îòîðèíîëàðèíãîëîãèÿ. Ìîñêâà:Ãýîòàð � MED, 2001. 429 p.

17Nr. ? (?) priedas fizinis perkrovimas

Dabartinëje besikeièianèioje Lietuvosvisuomenëje vis daþniau ir daugiau ið dar-buotojø reikalaujama intensyvesnio ir pro-duktyvesnio darbo. Stebëdama sveikatosapsaugos sistemos reformà ir realiai maty-dama jos realizavimo pasekmes pastebiu,kad ðios sistemos darbuotojø darbo krûvisvis didëja, bet nesikeièia darbo sàlygos.Slaugytojai, atvykæ á tobulinimosi ar kvali-fikacijos kursus, vis daþniau skundþiasi di-deliu darbo intensyvumu, savarankiðku-mo nebuvimu, bloga psichologine darboatmosfera ir bloga fizine darbo aplinka.Patyrimas, kurá ágijau dirbdama ligoninë-je, ir mokymo praktika paskatino manepanagrinëti profesinio perkrovimo sindro-mà. Taigi pabandysiu iðaiðkinti profesinioperkrovimo sindromo problemà ir atskleistiprofesinio perkrovimo sindromo profilak-tikos galimybes.

Profesinio perkrovimo sindromas yramodernus terminas, vartojamas apibûdintikeletui skirtingø raumenø, sausgysliø, sà-nariø ir nervø paþeidimø, kuriuos sukeliafizinis perkrovimas ar intensyviai atlieka-mas darbas paþeidþiama kûno dalimi.Skausmas ir paþeidimai gali pasitaikyti vi-soje griauèiø-raumenø sistemoje (raume-nyse, kauluose, sausgyslëse ir raiðèiuose, ku-rie susieja jà á visumà) ir nervuose, kurieverèia jà funkcionuoti.

Perkrovimo paþeidimai gali bûti skirs-tomi á keturias pagrindines grupes:

1. Uþdegimas ar raumenø, raumenø-sausgysliø jungèiø ar jungiamojo au-dinio paþeidimas.

2. Audiniø uþdegimas dël nuolatinio su-muðimo ar trynimosi, paprastai sie-jamo su sunkiu fiziniu darbu.

3. Nervø suspaudimas.4. Raumenø nuovargis, sustingimas ir

skausmingumas, sukeltas pernelyg di-delio krûvio ar nepatogios kûno pa-dëties.

Nors kaulø-raumenø sistemos ir jun-giamojo audinio ligos (t.y. profesinio per-

krovimo sindromas) uþima vienà pagrin-diniø vietø Valstybiniame profesiniø ligøregistre, ði problema maþai nagrinëjamaLietuvoje. Priartinus profesiniø ligø tyri-mà prie Vakarø valstybiø patirties lygio,reali padëtis Lietuvoje bûtø gerokai grës-mingesnë, nes ðiuo metu deðimtimis re-gistruojamus profesinio perkrovimo sin-dromo atvejus reikëtø skaièiuoti ðimtais arnet tûkstanèiais. Ðiuo klausimu Lietuvojeapie slaugytojø patiriamà profesinio per-krovimo sindromà nerenkami ir neanali-zuojami jokie duomenys arba jie renkamilabai chaotiðkai paèiø slaugytojø iniciaty-va.

Viena pagrindiniø profesinio perkro-vimo sindromo prieþasèiø yra raumenøátempimas. Tai gali bûti susijæ su ilgalai-këmis statiðkomis padëtimis, pernelyg di-dele jëga ar krûviais ir (ar) pasikartojan-èiais judesiais. Kada raumenys yra átemp-ti, pvz., darbo metu, jie susitraukia ir su-spaudþia kraujagysles, taip sumaþindamikraujo ir energijos tiekimà jiems. Kai krau-jas nebetiekiamas, raumenys turi pakan-kamai sukauptos energijos, kad pajëgtøsusidoroti su trumpais darbo periodais,bet ðios sankaupos greitai sunaudojamosir pagaminami nereikalingi produktai,áskaitant pieno rûgðtá. Pieno rûgðties san-kaupos sukelia diskomfortà ir skausmà,taèiau tai praeina pailsëjus. Bet dirbantilgesná laikà yra potenciali galimybë atsi-rasti rimtiems raumenø struktûros paþei-dimams.

Daþniausiai darbuotojø patiriamasátampos paþeidimas aiðkus nugaros skaus-mas. Tai nestebina, atsiþvelgiant á nuga-ros struktûrà (stuburo slanksteliai, diskai,raiðèiai, raumenys, stuburo smegenys irnervai) ir átampa, kuri patiriama lankstan-tis, sukiojantis, kilnojant ir neðiojant. Átam-pos kaupimasis nugaros audiniuose pa-prastai progresuoja nepastebimai. Kaiskausmas tampa sindromu, paþeidimas jauávykæs.

Bet ne tik judesiai ir sunkûs krûviai pa-þeidþia raumenis. Kûnai sukurti judëti ir,jei jie verèiami ilgà laikà bûti fiksuotojepadëtyje, ypaè ilgai stovint ar sëdint, rau-menys gali ásitempti, nuvargti ir pradëtiskaudëti. Statiðkas raumenø apkrovimastaip pat pasitaiko ilgai trunkanèiø raumenssusitraukimø, tvirtai laikant árankius ar de-tales, metu ir gali baigtis sànariø, raiðèiø,sausgysliø ir susitraukianèio raumens su-silpnëjimu.

Svarbu, kad darbuotojai atpaþintø iratkreiptø dëmesá á ankstyvus profesinioperkrovimo sindromo poþymius, kad kiekgalima ankðèiau galëtø konsultuotis ir tin-kamai gydytis.

Në vienas neturëtø ignoruoti tokiø pa-tiriamø simptomø: skausmo (tarp jø ir bu-ko), jutimø praradimo ar nutirpimo (ypaènaktá), silpnumo, dygèiojimo ar deginan-èiø pojûèiø, plaðtakos ar rieðo patinimo,sauso þvilganèio delno, pûslës pavidalo pa-tinimo ar mazgelio prie sausgyslës ar sàna-rio, raumenø silpnumo, nepajëgimo su-griebti, raumenø spazmø, sànariø judesiøribotumo ar praradimo ir �krepito� (trað-kantis pojûtis, kai sausgyslës ar patinimaiyra lengvai prispausti).

Ne visi nukentëjusieji patiria visus simp-tomus. Pavyzdþiui, retkarèiais paveiktø ga-lûniø neskauda, tik prarandamos funkci-jos. Kai kurie individai gali ilgà laikà patir-ti tik lengvus simptomus, kai tuo tarpukitiems sunkûs simptomai iðsivysto labaigreitai. Taèiau abu atvejai yra svarbûs.Simptomai gali atsirasti bet kurioje profe-sinio perkrovimo sindromo vystymosi sta-dijoje ir gali praeiti laikotarpis tarp juossukelianèios veiklos ir tikros simptomø pra-dþios.

Simptomai nebûtinai atsiranda tamtikra tvarka, bet profesinio perkrovimosindromas yra ilgalaikë ir progresuojantibûklë, kuri gali bûti suskirstyta á tris sta-dijas:

PROFESINIO PERKROVIMOSINDROMAS IR JO PREVENCIJA

Rimantë KasiulaitytëSDTSC mokymo programø koordinatorë

Nukelta á 18 psl.

18 Nr. ? (?) priedasfizinis perkrovimas

1. Stadija (lengva). Skausmas paveik-tame plote ir nuovargis paprastai iðryðkëjapoilsio namie ar naktá metu. Ði stadija galitæstis savaites ir mënesius, bet paprastaiyra gráþtama: jei prieþastis surandama irpaðalinama ðioje stadijoje, simptomai galiiðnykti.

2. Stadija (vidutinë). Jei problema te-besitæsia, tai skausmas ir nuovargis didëja,atsiranda anksèiau darbo pamainos metu,iðlieka ilgiau poilsio metu ir netgi gali trik-dyti miegà. Fiziniai paþeidimo poþymiai,tokie kaip patinimas, riboti judesiai ir kre-pitacija, gali iðryðkëti. Paprastai ði stadijavystosi keletà mënesiø, bet kai kuriais at-vejais, pavyzdþiui, kai darbuotojas nubloð-kiamas á sudëtingà darbà be pasiruoðimo,ði stadija gali bûti pasiekta per kelias va-landas. Kartais praeina keletas metø, koliðsivysto ði stadija.

3. Stadija (sunki). Jei problema ne-sprendþiama, simptomai tampa nuolati-niai, atsirandantys net visiðko poilsio me-tu ir nukentëjusysis gali nebepajëgti atlik-ti net lengvø uþduoèiø darbe ar namuo-se. Ðioje stadijoje pasveikimas gali tæstismetais, jeigu apskritai bus pasveikstama.Kartais þala bus nepataisoma, ir visa pa-þeistos vietos funkcija niekados nebeatsi-statys.

Taigi svarbu, kad bûtø atkreipiamasdëmesys á ankstyvus simptomus, kadangitai gali turëti átakos ilgalaikiam poveikiuisveikatai ir psichinei gerovei. Profesinioperkrovimo paþeidimai, jei jiems bus leis-ta vystytis, padarys daugiau þalos nei vientik sukels skausmà. Kai kurie asmenys bustaip suþaloti, kad turës palikti darbà ir dau-gelis kasdieniø uþduoèiø ar uþsiëmimø �plovimas, darþininkystë, rûpinimasis vai-kais, stiklainiø atidarinëjimas ir kt. � tapsneáveikiami arba sunkiai atliekami.

Profesinio perkrovimo paþeidimai ið es-mës ávyksta todël, kad atliekant darbusper daug apkraunamos tam tikros raume-nø ir sànariø grupës ir nëra pakankamaigalimybiø pailsëti ir atsigauti.

Daugumà veiksniø, susijusiø su padi-dëjusia paþeidimø rizika, galima sugru-puoti á tris pagrindines grupes � jëga; ju-desio daþnumas ir trukmë; nepatogi ar pri-verstinë padëtis.

Jëga. Jei darbui atlikti reikia pernelygdidelës raumenø átampos, tai sutelkta jë-

ga gali paþeisti raumenis ir sausgysles. Áran-kiai, kuriø naudojimas reikalauja daug pa-stangø, medþiagos, kurias per sunku su-spausti ar jomis manipuliuoti, objektø lai-kymas ar kilnojimas per atstumà nuo kû-no � visa tai gali didinti raumenø átamposir sutelktø jëgø apimtá. Jei uþduotis karto-jasi, pakartotinio jëgø (kurios kitais atþvil-giais nebûtø pavojingos) vartojimo kumu-liacinis efektas gali sukelti paþeidimà.

Judesio daþnumas ir trukmë. Darbai,kurie privalomi atlikti greitai arba apimailgus pasikartojanèio darbo periodus beadekvaèiø pertraukø, yra labai didelis pro-fesinio perkrovimo sindromo vystymosi ri-zikos veiksnys. Tai apima vienetiná darbà,kuriame darbuotojas priverstas dirbti ma-ðinos ar darbo apimties nustatytu tempu.

Padëtis. Kaip jau nurodyta ankðèiau,tie darbuotojai, kurie ilgà laikà dirba ne-patogiose statiðkose kûno padëtyse, rizi-kuoja, kad iðsivystys perkrovimo sindro-mas. Ðios rûðies problemos pradþia ir sun-kumas yra susijæ su darbo pozos tipu, pri-klausomu nuo uþduoties charakteristikosir darbo vietos iðplanavimo. Pavyzdþiui,jei statiðka padëtis palaikoma kraðtutinia-me atskiro sànario judesio taðke, tai tikëti-na, kad diskomfortas prasidës anksèiau. Ði-to pavyzdys yra darbas su virð galvos ið-tiesta ranka ar rankomis. Ðiuo ir kitais at-vejais tam tikrø raumenø pastangø reikiavien tik iðlaikyti kûnà tokioje padëtyje, ne-paisant atliekamo darbo. Daþnai pastan-gos nëra akivaizdþios, nes jos neenergin-gos. Pavyzdþiui, dirbant prie klaviatûros,nepaisant to, kad rankos yra pastovioje pa-dëtyje, kaklo, peèiø ir dilbiø raumenys turisunkiai dirbti, kad iðlaikytø tà padëtá.

Kartais tik vienas ið ðiø trijø veiksniøyra padidëjusios rizikos sukëlëjas, bet daþ-nesnë prieþastis yra sàveika tarp dviejø ardaugiau veiksniø.

Pagalbiniai veiksniai. Nors ðios trysgrupës apima daugumà rizikos veiksniø,gali veikti ir kiti, pagalbiniai veiksniai. Ke-letui bendresniø priklauso:

Darbo organizavimas ir stresas, ku-rie gali veikti raumenø átempimo ir nuo-vargio vystymàsi. Stresas gali bûti darboporeikiø, autonomijos trûkumo, darbda-vio-darbuotojo santykiø, nepasitenkinimodarbu, nesaugaus darbo, socialinës izolia-cijos, monotonijos rezultatas. Nepakanka-ma pertraukos trukmë ir menka veiklos

ávairovë darbe � tai du labai svarbûs veiks-niai, kurie gali prisidëti prie perkrovimosindromo vystymosi.

Nepakankamas mokymas gali reikð-ti, kad darbuotojai dirba nepatogiomis kû-no pozomis todël, kad jie nëra informuotiapie rizikà arba apie sveikatos poþiûriuveiksmingo darbo metodo galimybes.

Ðaltis. Manoma, kad darbas ðaltyje arsu labai ðaltais árankiais gali padidinti per-krovimo paþeidimø rizikà.

Pirðtinës. Darbuotojai, dirbantys supirðtinëmis, yra maþiau apsaugoti nuo per-krovimo paþeidimø, nes pirðtinës sumaþi-na sugriebimo galià, todël reikia didesnësraumenø jëgos tam paèiam darbui atlikti.Ðis skirtumas gali bûti stebëtinai didelis,taigi jei pirðtinës yra bûtinos apsaugoti ran-kà nuo atsitiktinio paþeidimo, turëtø bûtiskiriamos ilgesnës poilsio pertraukos rau-menø nuovargiui paðalinti.

Slaugos specialistai savo darbe daþniau-siai nurodo ðias profesinio perkrovimo sin-dromo rizikos prieþastis: didelis fizinis dar-bo krûvis, komandinio darbo stoka, þiniøtrûkumas, kaip taisyklingai kelti ávairiusdaiktus arba kilnoti ir vartyti pacientus,pagalbiniø priemoniø trûkumas ir jø ne-naudojimas, nepritaikyta fizinë aplinka, sa-varankiðkumo stoka, blogas darbo organi-zavimas, dideli emociniai krûviai, átemtasdarbas vienoje padëtyje, pavyzdþiui, priekokio nors aparato, laikant paciento galû-næ, perriðant þaizdà, leidþiant pacientuivaistus, asistuojant gydytojui. Giliau pa-nagrinëjus galima bûtø surasti ir daugiauprieþasèiø.

Dirbanèiø þmoniø perkrovimo paþei-dimø profilaktikoje skiriamos dvi pagrin-dinës pasirinkimø grupës: darbo dizainasarba fizinio árankiø ir árangos dizaino beidarbo vietos suplanavimo modifikavimas,likviduojant nepatogias padëtis, ilgai trun-kanèius pasikartojanèius judesius ar per-nelyg didelës jëgos vartojimà, ir darbo or-ganizavimas, áskaitant darbo tempà, poil-sio pertraukas, darbo ávairovæ, bendradar-biavimo lygius, mokymà ir t.t.

Ergonomika yra terminas, vartojamasplanuojant darbà ir darbo vietà ir pritai-kant juos darbuotojui, o ne atvirkðèiai. Taisena sàvoka, bet darbo vietose keliama ne-noriai, daþniausiai dël to, kad daugumadarbdaviø mano, jog tai per brangu.

Taèiau dauguma ergonomikos projek-

Atkelta ið 17 psl.

19Nr. ? (?) priedas fizinis perkrovimastø reikalauja nedideliø finansiniø investi-cijø. Pavyzdþiui, darbo vietos pertvarky-mas taip, kad visi darbo judesiai iðliktønormaliai darbuotojui pasiekiant, gali bû-ti atliktas be jokiø kapitalo investicijø. An-tra vertus, neergonomiðkos darbo vietoskaina yra kur kas didesnë nei darbo per-planavimo, pritaikant darbuotojui. Dar-bo dizaino sprendimuose nagrinëjami ðieveiksniai: jëgos lygio sumaþinimas, daþnaipasikartojanèiø judesiø sumaþinimas ir kû-no padëties pakeitimas.

Jëgos lygio sumaþinimas. Darbus, ku-rie reikalauja nepageidaujamø darbuoto-jø jëgos pastangø, galima reguliuoti, su-maþinant reikalaujamà jëgà. Këlimas yraturbût viena ið daþniausiai pasitaikanèiøprofesinio perkrovimo sindromo prieþas-èiø. Norint iðvengti sunkaus fizinio darboátampos, svarbu atsiþvelgti á:

� krovinio svorá;� krovinio këlimo daþná;� atstumà tarp darbuotojo ir krovinio;� këlimo aukðtá ir atstumà, á kurá turi

bûti nuneðtas krovinys;� krovinio formà.Kai kurie ið galimø sprendimø apima:� mechaniniø priemoniø, tokiø kaip

keltuvai, veþimëliai ir kt., naudojimà, ke-liant ir judinant sunkius krovinius;

� kitø asmenø pagalbà, kai tai bûtina;� daiktø laikymà toliau nuo grindø (virð

keliø aukðèio), kad iðvengtume pasilenkinosu kroviniu, ir þemiau peèiø aukðèio;

� pavirðiø, tokiø kaip lentynø, paruo-ðimà, kad daiktai galëtø jais slinkti, taippaðalinant bereikalingà stûmimà, këlimàar traukimà;

� krovinio dydþio ir svorio sumaþinimàiðpakuojant;

� krovinio perneðimo atstumo sutrum-pinimà, gerinant darbo vietos suplana-vimà.

Perkrovimo paþeidimø profilaktikojetaip pat svarbus geras árankiø dizainas. No-rint apsisaugoti nuo plaðtakos ir rieðo pa-þeidimø, árankius ir árengimus reikëtø su-projektuoti taip, kad, jais naudojantis, plað-takø ir rieðø padëtis bûtø laisva (panaði áatpalaiduotø ir nuleistø prie asmens ðonørankø padëtá).

Pasikartojanèiø judesiø sumaþini-mas. Pasikartojantys judesiai daþnai galibûti paðalinami, keièiant medþiagø ranki-nio perkëlimo praktikà. Pasikartojanèiø ju-

desiø kieká galima sumaþinti su mechani-nëmis priemonëmis, tokiomis kaip moto-riniai árankiai, árankiai su gráþtamu mecha-nizmu ir t.t.

Darbo planavimas ar darbo metodaitaip pat gali bûti pakeisti, kad sumaþëtøpasikartojanèiø, daþnai bereikalingø, ju-desiø: pavyzdþiui, detales verèiau nulei-dþiant lataku, nei mëtant á ðiukðliø dëþæ,naudojant didesnes dëþes daugeliui daik-tø, nei pakuojant jas individualiai ir t.t.

Kûno padëties pagerinimas. Blogaisuprojektuotos darbo vietos, kuriose ne-patogu judëti, ilgai stovima ar sëdima, sta-tiðkai apkraunami raumenys ir per didelissiekimo nuotolis yra pagrindinës perkro-vimo paþeidimø prieþastys. Jei darbas bustinkamai suplanuotas ir leis darbuotojuipalaikyti teisingà ir patogià kûno padëtá,tuomet bus galima apsisaugoti nuo dau-gelio profesinio perkrovimo paþeidimø.Siekimo judesius galima sumaþinti per-tvarkant darbo vietà taip, kad medþiagos,árankiai ir áranga bûtø lengvai ir patogiaipasiekiami.

Daiktø siekimo uþduotys turëtø bûtiplanuojamos þemesniems darbuotojams:tada aukðtesni taip pat sugebës pasiekti.

Statiðkas raumenø apkrovimas bûna ta-da, kai átempti raumenys laikomi fiksuo-toje padëtyje, o tai vargina labiau nei judi-nant raumenis. Pagrindinis principas tu-rëtø bûti �statiðko� darbo, ypaè su iðkelto-mis rankomis, paðalinimas. Per ilgas stovë-jimas gali �apkrauti� nugarà ir kojas per-nelyg didele átampa ir sukelti skausmà arnet ilgalaiká kûno audiniø paþeidimà. Pro-blemos iðvengiama gana paprastai:

� naudojant atramëlæ pëdoms ir sto-vint, uþdëjus vienà pëdà ant jos. Periodið-kai keièiant kojas sumaþës kûno átampa;

� naudojant kilimëlius ir grindø dangà;� naudojant këdæ su tinkama atrama

nugarai;� iðnaudojant galimybæ keisti kûno pa-

dëtá, judëti;� dirbant aukðtyje, kuriame galima ið-

laikyti natûraliai tiesià nugarà, atpalaiduo-tus peèius ir rankas natûralioje padëtyjekiek galima arèiau kûno.

Sëdëjimas daþnai labiau mëgstamas neistovëjimas, bet këdë turi bûti teisingai su-projektuota þmogui ir darbui. Këdës tu-rëtø bûti paminkðtintos ir reguliuojamos,kad atskiri darbuotojai galëtø jas prisitai-

kyti savo ypatingiems poreikiams. Sëdë-damas geroje këdëje darbuotojas gali leng-vai keisti kojø padëtá ir apskritai darbo po-zà, taip pat iðlaikyti tiesià nugarà ir atpalai-duotus peèius. Jei ámanoma, galëtø bûtikokios nors formos reguliuojama atramaalkûnëms, dilbiams ir (arba) plaðtakoms.Sëdynës aukðtis turëtø bûti toks, kad ne-bûtø spaudþiama apatinë ðlaunø dalis irgalima bûtø pëdas nuolat laikyti ant grin-dø ar ant pëdø atramëlës. Norint iðvengtinepatogiø kûno padëèiø, darbo vieta turibûti árengta taip, kaip patogu darbuoto-jui. Tai reiðkia, kad reikia atsiþvelgti á as-meninius veiksnius, tokius kaip ûgis, ran-kos ilgis, plaðtakos dydis, alkûnës aukðtis,kojos ilgis, kûno dydis ir kt.

Pirmas þingsnis sveikatos prieþiûrosástaigose, artimai bendradarbiaujant suástaigos administracija, kuri teisiðkai ir fi-nansiðkai atsakinga uþ darbuotojus, áver-tinti slaugos ir kitø specialistø profesinioperkrovimo sindromo rizikà ir jo pasek-mes. Prie ðio darbo turëtø prisijungti irprofesinës organizacijos, kurios turëtø gintidarbuotojø teisæ á sveikas darbo sàlygas, irpatys darbuotojai, nes daþniausiai proble-mos bûna sprendþiamos inicijuojant jas ið�apaèios�. Nusprendus, kad darbo vietojeegzistuoja potenciali problema, kitas þings-nis yra nuspræsti, kà su ja daryti. Pagrindi-nës priemonës problemai paðalinti bûtø:darbo vietos pritaikymas (lovos, veþimë-liai, këdës, stalai), darbo organizavimas,darbuotojø mokymas, kaip taisyklingai keltidaiktus ir kaip taisyklingai kilnoti ir varty-ti pacientus, pagalbiniø priemoniø ásigiji-mas ir mokymas su jomis dirbti, streso pro-filaktika, komandinio darbo mokymas,darbo krûviø reguliavimas, savarankiðku-mo skatinimas.

Suprantama, daugumai profilaktiniøpriemoniø ágyvendinti reikia finansiniø ið-tekliø, bet dalá jø galima ágyvendinti bedideliø finansiniø investicijø. taip pat èiasvarbu ir prioritetai. Manyèiau, kad rûpi-nimasis darbuotojø sveikata turëtø taptijuo. Tai supranta visos efektyvios organi-zacijos.

Lietuvoje sukurti, tobulinami ir kuria-mi saugos ir sveikatos darbe teisës aktai.Reikia tik tikëtis, kad sukûrus saugos irsveikatos darbe valstybinæ sistemà, ji pra-dës veikti visu pajëgumu ir sveikatos prie-þiûros ástaigose.

20 Nr. ? (?) priedasmotinos ir vaiko sveikata

Kûdikiø þindymasÞindymo psichologija

Þindymas � ne vien alkio nuramini-mas. Betarpiðkas artumas su motina,kurios tas pats ðirdies plakimas liûlia-vo dar ásèiose, suteikia saugumo jaus-mà, be galo svarbø maþam, savæs ne-galinèiam apginti kûdikëliui. Saugumànuo vienatvës siaubo, nuo baugiø sap-nø ir nerimo. Saugumà, þadinantá do-mëjimàsi Pasauliu, dràsiai þvelgiat á jáið mylinèio þmogaus glëbio.

Maitinimas krûtimi � tai nëðtumotàsa, subtilus ir nuoseklus vaiko ruo-ðimas gyvenimui þmogumi ir tarpþmoniø. Mûsø protëviai tai vadino�þadinimu�¹, bet juk tai niekas kitas,kaip bendravimas. Þindydama moti-na su kûdikiu bendrauja tobulai. Tuometu yra þadinami visi penki þmogausjutimai: regëjimas, klausa, lytëjimas,uoslë ir skonis. Þindomas kûdikis artimato þmogiðkà motinos veidà ir pa-þásta jo nuotaikas. Jis girdi jam taipsavà ir malonià motinos kalbà, kuriàiðmoksta atskirti nuo daugybës kitøpasaulio garsø. Ðvelniai laikomas irglostomas, ir tuo paèiu atsakydamas,jis patiria betarpiðko ryðio galià. Jisuþuodþia jo artimiausiam þmogui bû-dingà kvapà ir junta pieno skoná, ku-ris jam bus gardumo etalonas. �Kûdi-kio þindymas � tai procesas, kurio me-tu pripildomi emociniai tiek kûdikio,tiek motinos rezervuarai.�

2

Naujagimiai turi stebëtinai geraiiðvystytus jutimus. Jie gerai girdi,uþuodþia ir jauèia skoná. Labiausiai kû-diká domina ir ramina aukðtesniø to-nø garsai ir moteriðkas, ypaè jo moti-nos balsas. Naujagimio regëjimas ma-þiau aðtrus, nes tinklainës struktûrosir optinis nervas dar nepilnai iðsivys-tæ. Þvilgsná jis fokusuoja á stambius ob-jektus, esanèius netoli akiø ir geriau-siai mato maþdaug 30 cm atstumu �kaip tik toks nuotolis bûna tarp kûdi-kio akiø ir motinos veido, kada jis lai-komas krûties lygyje þindant.

3

Kûdikiai, atrodo, turi ágimta polin-ká vizualinæ pirmenybæ teikti þmoniø

veidams (á juos þiûri ilgiau, negu á ki-tus objektus). Ið dviejø ðablonø pavaiz-duotø paveikslëlyje, naujagimis þvilgs-niu rinktøsi tà, kuris labiau panaðus áþmogaus veidà.

4 Beje, spalvø margu-

mynø iki 4 mënesiø kûdikio nesuþa-vësite, nes jis geriausiai mato kon-trastingas, baltai-juodas detales.

6

Þindymas gerina sàveikà tarp mo-tinos ir kûdikio. Þindymas uþtikrina,jog kûdikis yra lieèiamas, daþniau pa-imamas ant rankø, paglostomas irpriglaudþiamas. Krûties juk nepalik-si, kaip buteliuko, ástatytos kûdikiui áburnà, ir neiðeisi �svarbesniø darbødirbti�. Maitinant dirbtinai, ið bute-liuko, kûniðkas kontaktas neiðvengia-mai nyksta. Dvideðimtojo amþiaus vi-duryje buvo iðvedinëjama �teorija�,jog nereikia kûdikio �be reikalo� im-ti ant rankø, neðioti, myluoti, nes jis�pripras ir iðleps�. Taèiau kûdikiai, ku-rie, gyveno prieglaudose ir gavo visàjiems reikalingà maistà, neaugo;jiems trûko bûtent to artimo kontak-to su þmogumi, lietimø ir glostymø,kurie svarbûs net ir maisto ásisavini-mui, nes skatina virðkinimo fermen-tø iðsiskyrimà.

5

Kûdikiui þindant krûtá, motinos kû-no viduje vyksta ir grynai biologiniaiprocesai Pasmegeninëje liaukoje hi-pofizyje gaminasi ir á kraujà iðsiskiriahormonas prolaktinas. Jo pavadini-mas yra lotyniðkø þodþiø junginys�pro lactum� reiðkiantis �dël pieno�,arba �pienà skatinantis�, taèiau taidar ne viskas; jis taip pat yra ir �moti-nystës hormonas�. Kaip tik prolakti-no didesnës koncentracijos motinàdaro labiau globojanèia, negu yra të-

vas. Jeigu laboratoriniams gyvûnamssuleidþiama prolaktino, jie ima elgtismotiniðkai.

6

Taèiau ir jausminë patirtis labaisvarbi motinystës brandai. Kai kûdi-kis daug laiko bûna su motina, ant josrankø ir prie krûties, motina labiaupaþásta vaiko asmenybæ pagal jo el-gesá. Stebëdama jo kvëpavimo ritmà,miego pobûdá, veido iðraiðkas, girdë-dama verksmo niuansus, atpaþásta al-kio, skausmo ir nerimo niuansus jobalse. Pagal tuos poþymius, tarsi kû-dikio jai siunèiamus þenklus, motinaiðmoksta suprasti kûdikio poreikius.Kûdikiui nebereikia verkti, uþtenkatø þenklø, kurie bûna dar prieð verki-mà: gal bût tai bûdingas muistymasisar rangymasis, tam tikros veido iðraið-kos, negarsus knerzëjimas. Motina iðjø supranta, ko kûdikiui reikia, ir imajo poreikius tenkinti nelaukdama, koljis pradës verkti. O kûdikis, jau ápra-tæs, jog jo poreikiai patenkinami ir berëkimo, net ir nebeskuba to daryti;jis maþiau triukðmauja ir tampa �ge-resniu� kûdikiu. Taip kûdikis mokosiramiai, su pasitikëjimu ir �be nervø�,bendrauti. Tarp jo ir tëvø vyrauja har-monija.

Kai kûdikis ir motina yra harmoni-joje vienas su kitu, reiðkia, jog jie ási-jauèia vienas á kità. Dauguma tëvø-vaikø, o ir bendrai ðeimos, visuome-nës, ar net þmonijos problemø iðkyladël nejautrumo, nenoro suprasti vienskito poreikius, nepasitikëjimo. .. Nau-jagimis, kûdikis ar net paauglys nërapiktybiðkas nusikaltëlis, suplanavæsskriausti, varginti ir iðnaudoti savo të-vus. Jis praðo to, ko jam bûtinai reikiapagal jo poreikius ir priemoniø tiemsporeikiams patenkinti savità suvoki-mà.

6

Maþo vaiko elgesiui svarbiausiàreikðmæ turi motinos elgesys su juo.Jeigu kûdikiui iðreiðkus alkio, nerimoar kitokio nepatogumo signalus, mo-tina reaguoja nedelsdama, vaikas ið-

KazimierasVitkauskas

(tæsinys)

21Nr. ? (?) priedas motinos ir vaiko sveikatamoksta du dalykus. Jis pasijunta esàsveiksnus ir reikðmingas � á jo signalusyra reaguojama taip, kaip jis to norë-jo. Tai jam suteikia ir savotiðkà galiosarba átakingumo pojûtá. Juk nenorë-tumëte, kad Jûsø vaikas uþaugtø vientik paklusnus kitø uþgaidø vykdyto-jas, be savo nepriklausomybës ir lais-vos valios pagrindø? Visuomenës bû-vio normas ir ástatymus jis suspës ið-mokti ir vëliau, o ðtai prigimtas ver-þlumas aktyviai siekti savo tikslo jaugali ir iðblësti, jeigu nuo pat pirmøjøgyvenimo dienø jam bus leista tik pa-klusti ir kantriai laukti. O kaip tik pas-taràjà pasaulëþiûrà ir laikysenà (taip,ir tiesiogine, iðvaizdos, prasme) ugdëvalandø (þindymo laikas) ir minuèiø(buvimo prie krûties laikas) taisyklë-mis suvarþytas kûdikio maitinimas.

Jeigu kûdikis maitinamas ið bute-liuko, atsakas á vaiko alkio signalà yranenormalus. Maitintojas savo dëme-sá sutelkia ne á patá pagalbos besiðau-kiantá vaikà, o á buteliukà (á kurá darreikia supilti miðiná, kurá dar reikia pa-ruoðti ir paðildyti...). O jeigu dar laiko-masi reþimo, þiûrima á laikrodá, ir tik-rasis kûdikio poreikis gauti maisto ne-tenkinamas, bet bandoma já kitais bû-dais nutildyti, nes �dar ne laikas val-gyti�? Tokiai situacijai kartojantis, vai-kui belieka ásitikinti, jog jis yra visainereikðminga figûra ðiame pasauly-je, ir uþaugti pasyviu flegmatiku arirzliu choleriku, tulþingai (taèiau iðtiespelnytai) keikianèiu visà pasaulá, tikne save, uþ nelaimingà gyvenimà

Nuovoki motina �susistyguoja� sukûdikio poreikiø signalais ir tinkamaiá juos reaguoja. Jeigu tëvai suprantatuos þenklus kaip kûdikio bendravi-mo metodà/bûdà, jie reaguoja á juosir elgiasi suvokdami savo vaikà kaipasmenybæ (o ne ákyrø biologiná viene-tà, kurá, deja, tenka maitinti,apreng-ti, nurengti, plauti...). Þindymas, ku-rio metu kûdikis daþnai lieèiamas, lai-komas ant rankø, patiria akiø þvilgs-niø kontaktà, sudaro idealias sàlygasatsiliepimui á vaiko signalus. Ir patsþindomas kûdikis turi daugiau gali-mybiø kontroliuoti savo gyvenimà iraplinkà: pavyzdþiui, jis pats nuspren-dþia kada jam baigti valgyti. Maiti-nant ið buteliuko ði �atsakomybë� pa-prastai tenka motinai.

Visi naujagimio poreikiai yra pasi-reiðkimas jame esanèios gyvybës vys-tymosi programos, kuri verèia vaikà

sàveikauti su aplinka.. Jeigu kûdikisnegali patenkinti savo poreikiø, jis da-rosi irzlus. Kûdikio poreikiø tenkini-mas yra ne lepinimas, bet sàlygø vai-ko vystymuisi sudarymas.

7 Klysta tie

auklëtojai, kurie draudþia imti vaikàant rankø �be reikalo�. Sako, kad�vaikui reikia iðsirëkti� arba kad �ten-kinant uþgaidas kûdikis iðlepinamas�.

Þindant kûdiká tada, kada jis patsto nori, patenkinami vaiko poreikiaiir jis bûna aktyvus ir ryþtingas siek-damas savo tikslo: alkio nuraminimo,motinos artumo, kai jam liûdna arbaugu, ar, kai jis nori bendrauti. Ma-þyliai, kuriø norø niekas nepaiso, ne-retai praranda tà impulsà, kuris ver-èia þmogø kovoti uþ gyvenimà.

8 Kai

viskà uþ vaikà nusprendþia kiti, kaiugdomas tik paklusnumas kitø valiai,pasyvus laukimas kol �leis�, kol�lieps� gali ásitvirtinti silpno ir pasy-vaus charakterio savybes visam liku-siam gyvenimui. Ar nebus jis ir uþau-gæs susigûþæs þmogus be iniciatyvos,tik besiþvalgantis laimës ateinant,bet nieko nedarantis jai pasiekti?

Psichologai teigia, jog vaiko cha-rakteris ir reakcija á ávairius poreikiussusiformuoja labai anksti � iki trijømetø. Jei per tà laikà vaikà motinosteikiama ðiluma ir saugumas, ir jis ga-lëjo gyventi patenkindamas ir savo,o ne vien paklusdamas kieno nors nu-rodymams, tai jis jau turi tvirto cha-rakterio pamatus. Þmonës, to nepa-tyræ, maþiau pasitiki savimi, nejaukiaijauèiasi svetimose vietose, sunkiai uþ-mezga ir iðlaiko ryðius su kitais þmo-nëmis.

9

Þindanti motina yra kûdikiui labaiartima, todël ir vëliau gyvenime su-pras jo reikmes ir asmenybæ. Nema-þai nesusipratimø tarp vaikø ir tëvøkyla bûtent dël to, kad kûdikystëjenebuvo to svarbaus fizinio ryðio sumotina... Motinos, kurios vienus vai-kus þindë, o kitus maitino ið buteliu-ko, sako, kad jø santykiai su þindytaisvaikais geresni, ðiltesni.

Maþas kûdikis auga fenomenaliaigreitai, todël jis turi fiziná poreiká bûtimaitinamas ne tik dienà, bet ir nak-tá. Net ir antrø � treèiø metø vaikasgali pabusti naktá iðalkæs, taèiau daþ-nesnë neramaus miego prieþastisyra vienumos baimë, jei maþylis gul-domas atskirai. Aiðku, gali bûti ir ki-tø prieþasèiø: dantø kalimasis, tvan-kus oras nevëdintame kambaryje ir

t.t. Ar pavargsta mama, þindydamanaktá? Tai pirmiausia priklauso nuoto, kur vaikelis migdomas. Jei ma-mai reikia daþnai keltis ir eiti prieatskirai savo lovelëje gulinèio ir ne-kantriai rëkianèio vaiko (alkano, ariðsigandusio tamsos vienumoje), ji la-biau iðsibudins, ir, tikriausiai, ilgiautruks, kol vël uþmigs. Verèiau kûdi-këlá migdyti ðalia savæs. Tada jis leng-vai pasiekiamas, mamai net nesike-liant, ir, pradëjæs þásti, greitai nurims-ta. Mama irgi netrukus vël áminga.Jau þinome, kad þindymas, per �mo-tinystës� hormonus prolaktinà ir ok-sitocinà, veikia raminanèiai, o naktáir migdanèiai.

Miegoti kartu su kûdikiu yra sau-gu, nes motina ji instinktyviai jauèia.Miegodama kartu ji gali geriausiaipatenkinti kûdikio poreikius ir patigerai iðsimiegoti. Ji pabunda kai tikvaikas nori valgyti, bet jai nereikia pil-nai iðsibûdinti ir atsikelti, o kûdikiuirëkti, kad prisiðauktø motinà ið kitokambario. Padavusi krûtá mama galisnausti ir uþmigti. Smulkios liaukutës(Mantgomerio), esanèios krûties odo-je aplink spenelá, áskiria sekretà, tu-rintá bûdingà kvapà, kuris padeda kû-dikiui susirasti motinos krûtá tamsojePo kiek laiko tai pasidaro taip natû-ralu, kad motinos net neprisimenakiek kartø per naktá þindë. Þindymastai bene vienintelis darbas, kurá gali-ma dirbti miegant.

Kiekvienas kûdikis miega tiek il-gai, kiek jam reikia. Þindomø kûdikiømiego pobûdis skiriasi nuo dirbtinaimaitinamø. Þindomi kûdikiai daþniaupabunda naktá ir jø miego epizodaibûna trumpesni.

10 Posakis �jis miega

kaip kûdikis� ið tiesø nelabai tinka pir-mø keliø mënesiø kûdikiams. Tipið-kai jie miega trumpais epizodais sudaþnais neramumo ar verksmo inter-valais. Taip yra ir naktá ir dienà. Ta-èiau nereikia ðito vadinti �miego su-trikimais� � tai normalu.

Kûdikio noras bûti greta motinostiek pat svarbus, kaip ir noras valgyti,o gal net dar svarbesnis.Tø gyvûnø,kurie jaunikliø neneðioja, piene bûnadaug baltymø ir riebalø, jie þinda kasdvi ir daugiau, net kas 15 val. Þinduo-liø, kurie su maþyliais nesiskiria, pie-nas nebûna riebus, neturi daug bal-tymø, jaunikliai þinda beveik be per-traukos. Moters piene riebalø nedaugir ypaè maþai baltymø, o tai reiðkia,

22 Nr. ? (?) priedasmotinos ir vaiko sveikatakad kûdiká reikia daþnai þindyti ir bû-ti su juo. Kur nors eidama, motina (ar-ba ir tëvas) gali kûdiká neðtis kartu �ant rankø ar specialioje neðioklëje.Mûsø protëviø gamtoje ainiai, þmog-beþdþionës, tokiø prietaisø pasidary-ti nemoka. Taèiau juos atstoja gau-ruota oda, á kurià neðamas maþylisásikimba. Tà �griebimo� refleksà turiir þmogaus naujagimis; tiktai nenau-dojamas jis netrukus iðblësta.

Dar vienas þindymo privalumas �daugybë áspûdþiø, kuriuos vaikas pa-tiria visur bûdamas ir keliaudamasdrauge su savo mama (su abiem të-vais � dar geriau), ir kuriuos jis priimadràsiai, su pasitikëjimu, nes visadajauèiasi saugiai. Nekils pagunda þin-domà maþylá palikti priþiûrëti kitiems,draugams ar giminaièiams, o ir jie ne-galës to reikalauti, nes bus rimta prie-þastis: maþylis þindomas ir privalo bûtisu mama. Vaikas netampa antrarûðeasmenybe, priklausanèia nuo aplinky-biø ir kitø þmoniø ágeidþiø.

Maitinti krûtimi labai patogu. Ga-lite keliauti nors ir per visà Pasaulá,nesirûpindama ar turësi buteliukø irèiulptukø, ar rasite ðvaraus vandens

jiems plauti ir paèiam miðiniui paruoð-ti, ar bus kur já paðildyti, ar rasite dak-tarà ir vaistø; juk þindomam kûdikiuinëra dël ko sirgti. Beje, nepamirðki-te, �kûdikiø maistelis� visur labaibrangus. Iðties, pagal narkotikø pre-kybos principà: kas pripranta ir nega-li apsieiti � ið to ir lupa (mes dar pa-kalbësime apie miðiniø kompanijøgudrybes).

Jei vaikas rëkia � nieko blogo, blo-gai, kai á jo riksmà niekas nereaguoja.Kûdikiai, kuriems leidþiama ilgai rëk-ti, kuriuos apima neviltis, ilgainiui tam-pa neurotikai ar net psichiðkai nesvei-ki.

9 Jei neatsiliepiama, kai vaikas ðau-

kiasi pagalbos, tai jis neiðmoks sava-rankiðkumo, nes bejëgis kûdikis negalibûti savarankiðkas. Viena, kà jis ásisà-monins, tai, kad yra niekam nereika-lingas�.

11 Kartais motinoms sakoma,

kad vaikui bûtina leisti iðsirëkti, pa-vargti. Á kûdiká þiûrima kaip á negyvàbejausmá daiktà, ið jo atimama teisë,kurià turi kiekvienas suaugæs þmogus,teisë bûti iðklausytam, suprastam irpamiltam. Gyvenime ir taip bus daugnevilties, visai nebûtina, kad dar ir të-vai tyèia vaikà apviltø.

9

Esant tendencijai, skatinanèiaitëvà labiau dalyvauti kûdikio prie-þiûroje, atsiranda/pasigirsta sam-protavimø, jog maitindamas ið bu-teliuko tëvas bûtø kûdikiui kaþkaipypatingai artimas. Viena, jei kûdi-kis turi motinà, kuri já mielai þindopati, tai ir pats geriausias tëvas subuteliuku rankoje në ið tolo negalisu ja pilnaverèiai pakeisti; antra, gir-dymas ið buteliuko tikrai nëra patstinkamiausias bûdas tëvui artimaibendrauti su savo vaiku. Pavyzdþiui,masaþuodamas kûdiká ir padaryda-mas jam kasdienæ mankðtelæ (tai la-bai pravartu ir rachito profilaktikai)arba maudydamas, þaisdamas sumaþyliu ir kalbindamas já, tëvas ið-ties bûtø daug artimesnis vaikui irpatirtø tikràjà tëvystës laimæ. O jeitikrai reiktø laikinai pakeisti moti-nà, pavyzdþiui, jai susirgus ar iðëjus ádarbà, tai þinoma tëvas, esant gali-mybei, turëtø bûti pirmuoju nume-riu kandidatø á kûdikio priþiûrëto-jus ir maitintojus sàraðe. Tik tuometderëtø neuþmirðti, jog �abiejuosebuteliuko galuose yra gyvas þmo-gus�.

Kas yra �miðinys�? Tam tikra pras-me tai kaitinimu iðdþiovintas ir su-smulkintas karvës pieno konservas,kuris, tikimasi, jau nebus toks agre-syvus þmogaus naujagimio ir kûdikio(kuo maþesnio, tuo labiau) organiz-mui. Bandoma já modifikuoti, pato-bulinti: kaþkà iðimant, kaþkà pride-dant. Pavyzdþiui, kad iðvengti alergi-jos, karvës pieno riebalai miðiniuosekeièiami augaliniais aliejais, taèiau ðievis tiek negali atstoti natûraliø moti-nos pieno riebalø, kurie svarbûs sme-genø ir nervø sistemos vystymuisi.

5

Ilgame kelyje nuo moksliniø teorijøiki kûdikiø skrandþio yra begalë gali-mybiø suklysti. Kokia ámantri ir sudë-tinga bebûtø jo formulë, miðinys vistiek lieka tiktai �naðlaièiø maistu�, irjam niekada neprilygti tikrajamGamtos stebuklui � motinos pienui.

�Naðlaièiø maistas� � tai visai neáþûlus mano sarkazmas ar patyèios.Bûtent jiems, tikriesiems naðlaièiamsir pamestinukams, kuriø daugybë bu-vo Londone, Paryþiuje, Niujorke jau19 a. imtasi kurti maistà, ágalinsiantá

juos iðgyventi netekus motinos ir jospieno. Bandant tuos kûdikius penëtineperdirbtu gyvulio pienu, jie ma-siðkai mirdavo.

�Maistelio kûdikiams� gamintojaidievagojosi, kad jø miðiniai labai geri,kad �adaptuoti� (supraskime, pritai-kyti), kad �praturtinti� vitaminais,kad �prisotinti� geleþies, kad �galipakeisti motinos pienà� ir net �pa-togesni�. Gi paèiam motinos pienuibuvo lipdoma vos ne �praeities atgy-venos� etiketë, o kûdikiø þindymasapkaltintas �sekinanèiu moters iðnau-dojimu�. Þinoma, ðlovë chemikams,kurie pluðëjo ið karvës pieno daryda-mi maistelá naðlaièiams, kad ðie aug-tø patirdami kuo maþesnæ skriaudà.Taèiau, kai jie skelbiasi sukûræ kaþkà,prilygstantá motinos pienui, - akiplë-ðiðkai meluoja, nes kol kas ir dar ilgaiateityje (tikriausiai visada) toks tiks-las jiems bus nepasiekiamas. Na, galbût ðitas �ðventas melas� ir paguos-tø naðlaièius ir tuos, kurie tikrai nedël savo kaltës liko neþindyti, taèiau�HiPP�-ams, �Nestle�-ms ir �Simi-

lak�-ams labiau negu nelaimingøjøaðaros rûpëjo pelningas biznis. O kadsusiðniotø kuo daugiau pinigø, jie ne-sibodëjo jokiø priemoniø, net ir nar-kotikø prekeiviø gudrybës � pirmàjàdozæ ápirðti veltui. Ir, kad tai padarytøkuo anksèiau, kol naujagimis dar ne-priprato prie motinos krûties, miði-niø firmos brovësi á gimdymo namussu savo �labdara�. Net didþiulis dirb-tinai maitinamø kûdikiø sergamumas(o �besivystanèiose� ðalyse ir mirðta-mumas) nejaudino �kûdikiø maiste-lio� gamybos ir prekybos bendroviø,kurios, besivaikydamos pasakiðkopelno, nesivarþë nieko; na, nebentvarþësi tarpusavyje dël rinkø. Net Ni-gerijoje, kaþkur Afrikos vidurá, dël�paþangaus� mokymo apie �nepa-þangø� þindymà (firmos instruktuo-davo ir siuntë ten specialias �mitybosseseles�) ir skardiniø su �nuostabiuo-ju pieneliu� bumo, tokiø kûdikiø, ku-rie maitinti tik motinos pienu, 1969m.bebuvo likæ vos du procentai.

12 1981

m. Pasaulinë Sveikatos Asamblëja pri-ëmë Tarptautiná motinos pieno pa-

�Pasirinkimo laisvë�

23Nr. ? (?) priedas motinos ir vaiko sveikatakaitalø prekybos kodeksà, kuriuo sie-kiama apsaugoti maitinimà krûtiminuo komercijos átakos.

13 Daugelyje

ðaliø Kodeksas turi ástatymo galià (jopaþeidëjams gresia didelës baudos);Lietuvoje � dar ne, taèiau bent mora-liai jo paisoma: miðiniai neberekla-muojami gydymo ástaigose, motinossu naujagimiais ið gimdymo skyriø ið-eina be tø praþûtingøjø �dovanëliø�,o ant miðiniø dëþuèiø, nors ir daugsmulkesnëmis raidelëmis, nors ir kaþ-kur paèiame gale, ant �nugarëlës�,bet vis tiek jau pavyksta atrasti: �Mo-tinos pienas � geriausias maistas kû-dikiui�.

Apribojus tiesioginæ miðiniø rekla-ma, biznieriai vis tiek ásigudrina, kaipprivilioti pirkëjà. Ðtai, pavyzdþiui, vie-na pasiûlo �specialios� �HiPP� arba-tos, �kad bûtø pieno�, ir gundo mo-teris suabejoti savo prigimtomis ga-liomis þindyti; kita � �HiPP� arbatë-lës �kûdikiams nuo pirmos savaitës�,kad jie, tiesà sakant, kuo greièiau pri-prastø prie buteliuko ir visai nebeim-tø krûties, arba, pasisotinæ tuo sal-dintu vandeniu, reèiau ir silpniau þás-dami, ið tikrøjø sumaþintø motinospieno pasigaminimà. O tada jau busnuperkami ir �HiPP� pieno miðiniai �pinigai, iðleisti reklamai sugráð ðimte-riopai. Ið prekybos �kûdikiø pienu�vi-same pasaulyje jo gamintojai uþdir-ba deðimtis milijonø JAV doleriø kas-dien.

Daug metø Vakaruose, ypaè JAV,buvo eskaluojama ir platinama po pa-saulá �demokratiðka� idëja, jog ne-reikia labai daug aiðkinti koks gerasyra motinos pienas, ir kaip nuskriau-dþiamas kûdikis, jo negavæs, o mai-tintas miðiniais ið buteliuko. Girdi, ta-da motinos �jaus kaltæ�. Bet ar tiknenori tokiu bûdu nuo atsakomybësiðsisukti tikrieji kaltininkai: tie, kuriesakë, jog tai pasirinkimas ið dviejø �ly-giaverèiø� kûdikiø maitinimo bûdø, ,tie, kurie sakë, kad maitinti dirbtinai�patogiau�, tie, kurie mokë maitintigrieþtai pagal valandas (o tarp maiti-nimø girdyti arbatëlëmis), kurie lai-kë motinas ir naujagimius skirtingo-se palatose, net skirtinguose gimdy-mo namø skyriuose, tie, kurie nelei-do kûdikio þindyti tada, kada jis patsiðalkæs papraðo, tie, kurie draudë �bereikalo� kûdiká imti ant rankø, tie, ku-rie liepë juos migdyti atskirose love-lëse ir raminti èiulptukais... Nes, ið tie-

sø, ne motinos kaltos, jei nuo jø buvoslepiama tiesa apie laktacijos fiziolo-gijà, o gydytojai, uþuot skatinæ ir mo-kæ þindyti, karðtakoðiðkai iðraðinëjoreceptus �miðinëliams�, vos tik ma-mos suabejodavo �ar tikrai uþtenkapieno?�; gal bût, ið tiesø tik laukda-mos padràsinimo, nes jau gyveno þin-dymui abejingoje, o neretai ir ganëti-nai nedraugiðkoje aplinkoje ir visuo-menëje, kuri krûtimi maitinanèiasmoteris nesidrovëdavo pravardþiuo-ti �karvëmis�. �Motinø nuo kaltëssaugojimo� psichologija tikrieji kalti-ninkai ne vien tiktai siekia iðvengtipasmerkimo (o gal ir nukentëjusiøjøpykèio?). Ji penima ir finansuojamamiðiniø gamintojø, buteliukø gamin-tojø, èiulptukø gamintojø, arbatëliøgamintojø tik tam, kad toliau klestë-tø pelningas biznis sukraunantis jiemsturtus. Ten, kur tamsa ir neiðmany-mas klesti sukèiai ir apgavikai...

�Laisvo pasirinkimo� teisë buvográsta miðiniø reklama ir visuomenësdezinformacija apie �visuotinæ hipo-galaktijà (maþapienystæ)�, gaila, pa-èios visuomenës, taip pat ir gydytojø,platinama. �Laisvo pasirinkimo teori-jos� puoselëtojai dedasi labai huma-niðki, ginantys moterø teises, taèiau,ar motinos (ir tëveliai, moèiutës...) tik-rai þino, kà renkasi?..

Pavyzdþiui, jei moteris, girdëjusi,kad �motinos pienas liesesnis, o kar-vës pienas riebesnis bei turi daugiaubaltymø, taigi, ir maistingesnis�,trokðdama, kad jos vaikelis bûtø so-tus ir gerai augtø, renkasi savo kûdi-ká maitinti karvës pienu, jai, o ir ki-tiems, tiek teþinantiems, toks pasi-rinkimas atrodo protingas ir sàþinin-gas. O jei jie þinotø, kaip yra ið tiesø...

Natûralus maitinimas, t.y., þindy-mas, yra vienintelis normalus kûdikiomaitinimo bûdas; visi kiti yra nenor-malûs, bet jø kartais prireikia (pavyz-dþiui, labai neiðneðiotas naujagimismaitinamas per zondà, naðlaitis � iðbuteliuko�). Gyvenime bûna ir dau-giau atvejø, kai prireikia nenatûraliøpriemoniø. Ðtai, inkstas yra natûra-lus, taigi, normalus gyvo organizmoveiklos valymo ir atliekø ðalinimo or-ganas, taèiau, jeigu jo nebëra arba jisneveikia, þmogaus gyvybæ gelbstidirbtiniu inkstu vadinamas aparatas.Jeigu kûdikis nebeturi motinos, arbaji �neveikia�, vargðo vaikelio gyvybægelbsti èiulptuku apmautas buteliu-

kas su dirbtiniu maistu � gyvulio pie-no arba augalø (pvz., sojos) miltø pa-grindu pagamintas miðinys.

Labai pasistengus tikriausiai gali-ma padaryti kojos protezus ið gyvuliøkaulø ir pavadinti juos �biologiniais�(kaip ir �biologinis� yra gyvulio pie-nas), bet jûs turbût sutiksite, jog to-kios kojos niekada nebus normalios.Gi þmogui invalidui tai yra iðganymas,kurio jis, taèiau, nepasirinko pats at-sisakydamas savo normaliø kojø. To-dël absurdiðkas yra siûlymas motinai�rinktis� savo kûdikio maitinimo bû-dà. Tokià kiaulystæ galëjo sugalvotitik protezø, atsipraðau, miðiniø ga-mintojai, o paskui kartoti neiðmanë-liai.

Að linkiu paèiø geriausiø protezønelaimës nuskriaustiems þmonëms,ir að linkiø paèiø geriausiø miðiniøvargðams naðlaièiams. Bet, kaip svei-kas kojas turintys nesirenka protezø,taip gyvas ir sveikas motinas turin-tiems kûdikiams nesiûlykime naðlai-èiø maisto.

Redakcijos prieraðas: kritiðkastraipsnio autoriaus nuomonë apiemotinos pieno pakaitalus ir jø gamin-tojus atspindi jo asmeninæ pozicijà. Re-dakcija tai spausdindama suteikia ga-limybæ iðsakyti ðias mintis, taèiau ne-bûtinai su jomis sutinka.

L i t e r a t û r a :1. Patackas A. Þarskus A. Virsmø knyga.

Kaunas, 2002.2. Markûnienë E. Maitinimo bûdo átaka kû-

dikio ir motinos tarpusavio santykiams.Lietuvos akuðerija ir ginekologija, 2000;t. III, nr.3, p.224.

3. Riordan J. Child Health // knygoje: Rior-dan J, Auerbach K (eds.). Breastfeedingand Human Lactation. Jones and Bart-lett Publishers, London, 1993, p. 459-484.

4. Murray L., Andrews L. The Social Baby.UK, 2000.

5. Palmer G. The Politics of Breastfeeding.Pandora Press, 1993; p.78

6. Sears W. Becoming a Father. 1995,Schaumburg, USA.

7. A.Þarskus. Gimties virsmas (knyga ruoðia-ma spaudai).

8. Odent M. Primal Health. Century, Lon-don, 1986.

9. Kippli Ð. Kûdikio þindymas: Kaip maitini-mas krûtimi formuoja ðeimà (vertimasið anglø k.). UAB �Leidykla Farmacija�,1993.

10. Elias F, et al. Sleep/wake patterns ofbreast-fed infants in the first 2 years oflife. Pediatrics, 1986; 77: 322-9.

11. Salk L., Kramer R. How to Raise a Hu-man Being. New York, 1969, p.65.

12 Exclusive breastfeeding: A chance forsurvival // The Progress of Nations. NewYork, 1997, p.20.

13. Protecting Infant Health. A health wor-kers� guide to the International Code ofMarketing of Breastmilk Substitutes.Penang, 1996.

24 Nr. ? (?) priedassavarankiðkos studijos

pagalbaPirmoji medicinospagalbaPirmoji medicinos

Pirmoji medicinos pagalba, ákandus gyvatëms, þinduoliams(þmogus, gyvulys, þvëris, grauþikas) arba ágëlus vabzdþiams

(bitë, ðirðë, voras, skorpionas, erkë).

VABZDÞIØ ÁGËLIMAS

Ið mûsø ðalyje esanèiø vabzdþiøpavojingiausios bitës ir ðirðës, kaijø daug ágelia á galvà, lieþuvá, bur-nos gleivinæ. Vaikai daug jautres-ni vabzdþiø nuodams negu suau-gusieji. Bièiø nuoduose yra hista-mino, hialuronidazës, cholino, kaikuriø organiniø rûgðèiø (bei kitøbiologiðkai aktyviø medþiagø).Nuo minëtø medþiagø po ágëli-mo labai greitai atsiranda vietinëir bendra reakcijos, kuriø stipru-mas priklauso nuo individualiø or-ganizmo savybiø. Vietinë reakci-ja gali stiprëti per pirmàsias 2 pa-ras ir iðsilaikyti 10 parø (kaip vei-kia vabzdþiø nuodai, patekæ á or-ganizmà, � þiûrëti gyvatës ákan-dimà). Vabzdþiø ágëlimui bûdin-gas skausmas, patinimas ir odosspalvos pasikeitimas (raudona,mëlyna, balta, pilka) ágëlimo vie-toje.

Ágëlus ypaè nuodingam vabz-dþiui (skorpionui, vorams, kara-kurtui, �juodajai naðlei�), beaukðèiau minëtø simptomø, galiiðsivystyti motorinis paralyþius,progresuojantis didþiøjø raume-nø grupiø spazmas (paprastai nu-garos ir pilvo), o skorpiono nuo-dai veikia ligonio CNS sistemà, kar-diovaskuliná ir kvëpavimo centrusgalvos smegenyse.

PIRMOJI MEDICINOS PAGALBAÁKANDUS BITËMS IR ÐIRÐËMS

Apsaugoti nukentëjusá nuo pa-kartotinio ágëlimo ir apsisaugotipatiems. Nukentëjusá paguldyti irnuraminti. Atsargiai iðtraukti ge-

luoná, nesuspaudþiant nuodø mai-ðelio. Skausmà maþina ledo kube-liø dëjimas ant ákandimo vietos.Nuo ágeltos galûnës nuimti þie-dus, apyrankes, laikrodá. Stebëtipulsà, kraujospûdá, kvëpavimodaþná. Stebëti, ar nesivysto anafi-laksinës reakcijos (apie anafilak-siniø reakcijø diagnostikà ir gydy-mà þiûrëti aukðèiau, kur pasako-jama apie gyvatës ákandimà). As-menys, alergiðki vabzdþiø nuo-dams, privalo po ranka turëtiðvirkðtà su efinefrinu pirmàjai pa-galbai. Jeigu vystosi anafilaksinësreakcijos, suteikus skubià medici-nos pagalbà, ligoná reikia kuo sku-biau hospitalizuoti.

ERKËS ÁSISIURBIMAS

Erkë gali platinti daugelá pavo-jingø infekciniø ligø (Laimo liga,erkinis encefalitas) sukëlëjus, to-dël jos ágëlimas gali bûti pavojin-gas.

Ásisiurbus erkei bûna nieþulys,skausmas ásisiurbimo vietoje, daþ-nai matyti ásisiurbusi erkë. Ásisiur-bimo vieta parausta, daþnai tru-putá patinsta. Bûtina stengtis er-kæ iðtraukti. Kiek galima arèiauodos ir staèiu kampu suimti erkæir sukant prieð laikrodþio rodyklæiðtraukti. Jeigu liko erkës galvu-të, negalima bandyti iðkrapðtyti,o tik dezinfekuoti ir uþklijuotipleistru. Organizmas vëliau erkësgalvutæ pats paðalina. Jeigu ið-traukta erkë gyva, jà reikia ádëti ábuteliukà ir pristatyti tyrimams.Apsisaugoti nuo erkiø platinamøligø galima tik ið anksto pasiskie-pijus. Jeigu erkës ásisiurbimo vie-

ta, praëjus savaitei, pradeda raus-ti, yra átarimas dël uþsikrëtimo pa-vojinga infekcine liga.

Pagrindiniai bendri ikihos-pitalinio etapo pirmosios me-dicinos pagalbos teikimo prin-cipai:

1. Personalo, kuris teikia skubiàmed. pagalbà, apsauga.

2. Paimti pacientà ið pavojingosaplinkos, kad nebûtø pakarto-tiniø suþeidimø.

3. Jeigu pasiseka nustatyti, kasákando ar ágëlë, ir dar pavyks-ta pagauti, tuomet kartu su pa-cientu tai pristatoma á toksiko-logijos centrà.

4. Atlikti pirminá (prieð teikiantpirmàjà med. pagalbà) ir ant-riná (suteikus pagalbà) nuken-tëjusio bûklës ávertinimà.

5. Apsaugoti ir nedelsti teikiantpagalbà, kad kuo maþiau nu-odo patektø á organizmà.

6. Stebëti ir sekti anafilaksiniøreakcijø vystymàsi, kuo skubiauteikti pagalbà, nes daug þmo-niø mirðta nuo iðsivysèiusiøalerginiø reakcijø po ákandimøar ágëlimø ir nuodø patekimo.

7. Tuoj pat kreiptis á apsinuodiji-mø kontrolës centrà.

8. Suteikus pirmàjà med. pagal-bà ligoná kuo skubiau hospita-lizuoti.

9. Ákandus þinduoliui (þmogui,gyvuliui, þvëriui), ypaè jei jissvetimas, bûtina skiepytis nuopasiutligës.

Studijø �Pirmoji medicinos pagalba� trukmë:2004 m. sausis � 2005 m. vasaris. 2005 m.

balandis � praktinis mokymas. (40 val.)

Mokomàjà medþiagà ðiems nuotoliniamsmokymams parengë gydytoja Vanda

PUMPUTIENË.

25Nr. ? (?) priedas savarankiðkos studijos 25

Mokomosios medþiagos �Pirmoji medicinos pagalba�a t s a k y m ø k o r t e l ë

1. Kodël vabzdþiø ágëlimas pavojingas?

2. Kodël reikalingas antrinis ligonio bûklës ávertinimas ágëlus arba ákandus?

3. Kà turi turëti pirmàjai pagalbai asmenys, alergiðki vabzdþiø nuodams?

Skelbiama atranka dëstytojo pareigoms,darbui Slaugos darbuotojø tobulinimosi ir specializacijos centre Vilniuje, uþimti

Profesiniai reikalavimai:1. Aukðtasis universitetinis slaugos iðsilavinimas2. Praktinio darbo staþas pagal ágytà specialybæ (3 metai)3. Mokantis valstybinæ lietuviø kalbà (baigusiems ne lietuviø kalba,

turëti 2 valstybinës lietuviø kalbos mokëjimo kategorijà ir tai patvirtinantápaþymëjimà)

4. Mokantis dvi uþsienio kalbas C lygiu, ið kuriø viena ES vartojamakalba.

5. Mokantis gerai naudotis informacinëmis technologijomisAsmeninës savybës:1. Kûrybingas2. Puikiai mokantis bendrauti3. Turintis organizaciniø sugebëjimø4. Sugebantis dirbti savarankiðkai

Privalumai:1. Pedagogo kvalifikacija ar pedagogo patirtis2. Psichologiniø þiniø pagrindai3. Mokslinis laipsnis4. Slaugos specializacijaReikalingi dokumentai:1. Praðymas leisti dalyvauti konkurse (pildomas vietoje)2. Asmens tapatybæ patvirtinantis dokumentas � pasas (originalas ir

kopija)3. Iðsilavinimà patvirtinantis dokumentas (originalas ir kopija)4. Valstybinio socialinio draudimo paþymëjimas (originalas ir kopija)5. Gyvenimo apraðymasDuomenis apie praðome pateikti iki 2004.08.15 Atranka vyks rugsëjo

mënesá.

SLAUGOS DARBUOTOJØ TOBULINIMOSI IR SPECIALIZACIJOS CENTRASkartu su kelioniø agentûra �DITMA� organizuoja tarptautiná seminarà Kroatijoje

Tema: �Medicinos ástaigos Kroatijoje. Slaugos, medicinos darbuotojø administravimas. Slaugos kokybë,jos vertinimo kriterijai ir programos. Komandinis darbas asmens sveikatos prieþiûroje�.

Seminaras vyks 2004 m. rugpjûèio 18�25 dienomis.Kaina 780 Lt.

Informacija teikiama: 8 (5) 2627887, 8 (5) 2613050 arba elektroniniu paðtu: ditma@post.5ci.ltSeminaro dalyviams bus iðduodami Slaugos darbuotojø tobulinimosi ir specializacijos centro paþymëjimai (12 val.).

26 Nr. ? (?) priedassavarankiðkos studijos26

Vardas

Pavardë

Dalyvio numeris

Jûsø adresas ir telefonas

Nuotolinio mokymo �P i r m o j i m e d i c i n o s p a g a l b a �dalyvio atsakymo kortelë

Nuotolinio mokymo �Pirmoji medicinos pagalba�dalyviø dëmesiui

Praðome ádëmiai uþpildyti atsakymø kortelæ.Pasitikrinkite ar teisingai uþraðëte savo mokymo dalyvio numerá.

Primename, kad galioja tik iðkirpta ið leidinio atsakymø kortelë.Ðio numerio atsakymø kortelæ praðome iðsiøsti iki

rugsëjo 25 d. adresu:Nuotolinës studijos, SDTSC, Rugiø g. 1, LT-08418 Vilnius.

Jeigu atsakymus Jums patogiau patiems atneðti á SDTS centrà, praðome juos paliktisekretoriate (II a.).

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinika skelbia slaugos, fizinës medicinos irreabilitacijos, burnos prieþiûros, dietologijos, laboratorinës diagnostikos specialistø

atestacijà kvalifikacinei kategorijai gauti:

1. Anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojø � 2004-10-29, 10 val. Dokumentus pristatyti I-ojo anesteziologijosreanimacijos skyriaus vyr. slaugytojai V. Radavièiûtei (tel. 8(5) 2365264).

2. Bendrosios praktikos slaugytojø � 2004-10-26, 10 val.Dokumentus pristatyti vyr. specialistei J.Griðkevièienei (tel.8 (5) 2365042).

3. Operacinës slaugytojø � 2004-10-29, 10 val. Dokumentuspristatyti vyr. slaugytojai T. Èalko (tel. 8 (5) 2365093).

4. Bendruomenës slaugytojø � 2004-10-29, 10 val.Dokumentus pristatyti vyr. slaugytojai D. Valanèienei(Konsultacijø poliklinika 108, tel. 8 (5) 2365034).

5. Fizinës medicinos ir reabilitacijos specialistø � 2004-10-27, 10 val. Dokumentus pristatyti vyr. slaugytojai V.Martinkënienei (tel. 8 (5) 2365174).

6. Klinikos laborantø � 2004-10-27, 10 val. Dokumentuspristatyti vyr. ordinatorei A. Duobienei (tel. 8 (5) 2365185).

7. Laboratorinës diagnostikos specialistø � 2004-10-27,10 val. Dokumentus pristatyti vyr. slaugytojai E. Buèelienei(tel. 8 (5) 2365185).

8. Radiologijos laborantø � 2004-10-29, 10 val.Dokumentus pristatyti radiologijos laborantei L. Ðestakovai(tel. 8 (5) 2365176).Dokumentus visoms komisijoms pristatyti iki 2004-

09-27. Reikalingi dokumentai (pateikiami dokumentaiir jø kopijos): praðymas (nurodyti kvalifikacinæ kategorijà,kuriai specialistas pageidauja atestuotis); atestavimolapas; pasas; vardo, pavardës keitimo dokumentas;licencija; profesinës kvalifikacijos paþymëjimas; profesinátobulinimàsi patvirtinantys dokumentai; socialiniodraudimo paþymëjimas; charakteristika; paskutiniø trijømetø darbo ataskaita-analizë (ne daugiau kaip 10 lapø,áskaitant ir lenteles), kurià tvirtina ástaigos vadovas ar joágaliotas asmuo. Darbo ataskaitoje-analizëje trumpaiapraðyti: darbo dienos modelá, teikiamø paslaugø pobûdá,naujø teoriniø þiniø taikymo praktikoje bûdus. Atvykusiejiatestuotis specialistai, turintys aukðtàjá iðsilavinimà,sumoka 137 Lt., turintys aukðtesnájá iðsilavinimà � 95 Lt.mokestá Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiøklinikos kasoje.

27Nr. ? (?) priedas slauga. Mokslas ir praktika 27

Slaugykime serganèià kalbà

Matas Ðvirkðtas

TRUMPAMATOLIGA

Klausiateatsakome

Nors ir vasarëlës metas,Bet susirgo mûsø Matas.Matui liûdna ir sunku.Gera bûtø bût sveiku*.

Jis net dvasiniai** palûþæs.Visas virpa, dreba, gûþias.Fiziniai*** visai iðbalæs,Bet vis tiek ið lovos kelias.

Reikia iðsisukti tyliai �Jis èecholà**** apipylë,Begurkðnodamas arbatà.Oi, þmona paðieptø Matà...

Matas vyras iðlaikytas*****.O, jei taip susirgtø kitas,Tai aukðtielninkas gulëtøIr kvëpuot nebegalëtø!

Nors dar kosti laiks nuolaiko******,Matas jau beveik pasveiko.

*bûti kokiu n. vert. � bûti kokiam:Gera bûti sveiku ( = sveikam).

** dvasiniai priev. � dvasiðkai.

*** fiziniai priev. � fiziðkai

**** èecholas n. svet. � uþvalkalas.

***** iðlaikytas � nevart. reikðme�santûrus, mendagus, susitvardan-tis�.

****** laikas nuo laiko n. vert.kartais, retkarèiais, kartkarèiais, kart-kartëmis, tarpais.

Turiu bendruomenës slaugytojos li-cencijà ir dirbu mokykloje. Man þino-ma, jog mokykloje turi dirbti visuome-nës sveikatos prieþiûros specialistas, to-dël domina, kokia ðio specialisto kom-petencija, teikiant pirmàjà pagalbà?Kokia vaistinëlæ turëtø turëti mokyklossveikatos prieþiûros kabinetas? Ar poto, kai tapsiu visuomenës sveikatos prie-þiûros specialiste, galësiu dirbti slaugy-toja? Koks turëtø bûti mûsø atlygini-mas?

Ðiuo metu mokyklose dirba slaugosspecialistai, ágijæ bendrosios praktikos arbabendruomenës slaugytojo licencijas.

Vadovaujantis sveikatos apsaugos mi-nistro 2004 m. vasario 11 d. ásakymuNr.V-62 ,,Dël visuomenës sveikatos prie-þiûros specialisto, vykdanèio mokiniø svei-katos prieþiûrà, kompetencijos� (Þin.,2004, Nr.26-829), iki 2009 m. sausio 1d. visi mokyklose dirbantys slaugytojai pri-valo iðklausyti ne trumpesnæ kaip 40 val.visuomenës sveikatos prieþiûros tobulini-mosi programà. Uþ mokymosi kursus pa-tiems slaugytojams mokëti nereikës � juosfinansuos Sveikatos apsaugos ministerija.Mokymà, kurá numatoma pradëti ðá rude-ná, vykdys 4 kolegijos � Vilniaus, Kauno,Panevëþio ir Ðiauliø bei Klaipëdos univer-sitetas. Kiekvienas slaugytojas galës pasi-rinkti jam patogiausià mokymosi institu-cijà, dirbanèià pagal parengtas programas.Visuomenës sveikatos prieþiûros specialis-tu bus galima tapti tik baigus atitinkamasstudijas kolegijose arba universitetuose. Jasreikës baigti iki 2009 sausio 1 d.

Teikdami pirmàjà medicinos pagalbà,ðiuo metu mokyklos slaugytojai vadovau-jasi sveikatos apsaugos ministro 2003 m.liepos 11 d. ásakymo Nr.V-450 ,,Dël svei-katos prieþiûros ir farmacijos specialistøkompetencijos teikiant pirmàjà medicinospagalbà� pirmosios medicinos pagalbosvaistinëliø ir pirmosios pagalbos rinkiniøpriedu ,,Ástaigos, ámonës medicinos punk-to (sveikatos tarnybos), sveikatos prieþiû-ros ástaigos pirmosios medicinos pagalbosvaistinëlës apraðymas�. Ðiuo metu svarsto-

ma, kokia pirmosios pagalbos teikimo ap-imtis bus mokykloje, todël á ðá paklausimàtiksliai atsakysime kiek vëliau, kai bus ap-sispræsta. Atlyginimo koeficientà suderi-næs su steigëju tvirtina darbdavys, taèiaukoeficientas neturëtø bûti maþesnis neibuvo. Kadangi nuo ðiø metø geguþës 1d. padidëjo minimalus atlyginimas (bu-vo 450 Lt., dabar 500 Lt), todël atlygini-mas turi bûti didesnis nei buvo iki ðiol.Tuo klausimu galima pasikonsultuoti suSveikatos apsaugos ministerijos ekonomi-kos skyriumi (tel. 2 66 14 55).

SAM vyr. specialistëNijolë Bielinienë

l l l

Koks yra reikalaujamas asmens do-kumentas, vykstant á mokymo kursus?

Lietuvos Respublikos asmens tapaty-bës kortelës ástatymo 2 straipsnio 1 dalisnumato, kad asmens tapatybës kortelë yrapagrindinis Lietuvos Respublikos pilieèioasmens dokumentas, patvirtinantis jo as-mens tapatybæ bei pilietybæ ir skirtas nau-doti Lietuvos Respublikoje. Pasas yra Lie-tuvos Respublikos pilieèio asmens doku-mentas, patvirtinantis asmens tapatybæbei pilietybæ ir skirtas vykti á uþsienio vals-tybes. Pagal 2001-11-08 LR paso ástaty-mo 2 straipsnio 2 dalá pasà turëti nëraprivaloma, jis iðduodamas pilieèio pagei-davimu. Kursantas, atvykæs á kursus, pri-valo pateikti registruojanèiam darbuoto-jui dokumentà patvirtinantá jo asmens ta-patybæ � Lietuvos Respublikos asmens ta-patybës kortelæ arba pasà. Jeigu kursantasdël objektyviø prieþasèiø negali pateiktiðiø dokumentø, jo tapatybë gali bûti nu-statyta, remiantis kitu dokumentu, ku-riame yra áraðyti ðie duomenys apie pilietá:vardas, pavardë, asmens kodas, dokumen-tà iðdavusios ástaigos pavadinimas, dataiki kada galioja dokumentas, pilieèio nuo-trauka. Tokiu dokumentu gali bûti, pa-vyzdþiui, vairuotojo paþymëjimas.

SDTSC teisininkasGþegoþ Sakson