��socialin s paramos `eimai informacin s sistemos … ataskaita... · 2018. 4. 11. ·...
TRANSCRIPT
SOCIALINĖS PARAMOS
ŠEIMAI INFORMACINĖS
SISTEMOS (SPIS)
DUOMENŲ ANALIZĖ
2018-03-30 Nr. 5-2
1
Turinys
1. VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIŲ (VTAS) ATSTOVAVIMAS VAIKO INTERESAMS TEISME IR IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOSE 2
1.1 IŠVADOS 15
2. SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ, AUGINANČIŲ VAIKUS, APSKAITA 16
2.1 SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOS PAVEIKSLAS 16
2.2 VAIKAS, AUGANTIS SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOJE 23
2.3 IŠ APSKAITOS IŠBRAUKTOS SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOS 25
2.4 ŠEIMA, KURIOJE AUGĘS VAIKAS NETEKO TĖVŲ GLOBOS 27
2.5 IŠVADOS 28
3. NUO SMURTO GALIMAI NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ APSKAITA 29
3.1 GALIMŲ SMURTO ATVEJŲ IR GALIMAI NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ SKAIČIUS 29
3.2 SMURTĄ GALIMAI PATYRĘS VAIKAS 33
3.3 GALIMAI SMURTAVĘ ASMENYS 34
3.4 PAGALBOS ORGANIZAVIMAS GALIMAI SMURTĄ PATYRUSIEMS VAIKAMS 35
3.5 IŠVADOS 36
4. VAIKO GLOBA (RŪPYBA) 37
4.1 GLOBOS (RŪPYBOS) NUSTATYMO PAGRINDAI 37
4.2 GLOBOJAMAS (RŪPINAMAS) VAIKAS 38
4.3 VAIKO GLOBOS (RŪPYBOS) FORMOS: GLOBA (RŪPYBA) ŠEIMOJE, ŠEIMYNOJE IR INSTITUCIJOJE 43
4.4 GLOBA (RŪPYBA) ŠEIMOJE 45
4.5 GLOBA (RŪPYBA) ŠEIMYNOJE 47
4.6 GLOBA (RŪPYBA) INSTITUCIJOJE 48
4.7 GLOBOS (RŪPYBOS) KAITA 49
4.8 GLOBOS (RŪPYBOS) PASIBAIGIMO PRIEŽASTYS 50
4.9 GLOBĖJO (RŪPINTOJO) ATLEIDIMAS AR NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ 51
4.10 LAIKINOJI GLOBA (RŪPYBA) TĖVŲ PRAŠYMU 53
4.11 IŠVADOS 54
2
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje Lietuvoje augo 510 388
vaikai (2016 m. pradžioje – 518 201 vaikas). Palyginus su 2016 m. pradžios duomenimis, vaikų
skaičius sumažėjo 7 813 vaikais, t. y. 1,5 proc. Per paskutinius 5 metus (nuo 2012 m.) vaikų
skaičius Lietuvoje sumažėjo 8 proc. (2012 m. – 556,3 tūkst. vaikų, 2013 – 543,8 tūkst. vaikų, 2014
m. – 532,6 tūkst. vaikų, 2015 m. 524,5 tūkst. vaikų, 2016 m. – 518,2 tūkst. vaikų, 2017 m. 510, 388
tūkst.).
Daugiausia 2017 m. pradžioje, kaip ir 2016 m. pradžioje, Lietuvoje augo 10–14 m. amžiaus
vaikų – 26 proc. (129 197 vaikai), o mažiausia – 7–9 m. amžiaus vaikų – 16 proc. (83 698 vaikai).
Pažymėtina, kad 2016 m. mažiausiai Lietuvoje augo 4–6 metų amžiaus vaikų (17 proc.).
SOCIALINĖS PARAMOS ŠEIMAI INFORMACINĖS SISTEMOS
(SPIS) DUOMENŲ ANALIZĖ
1. VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIŲ (VTAS) ATSTOVAVIMAS VAIKO
INTERESAMS TEISME IR IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOSE
Tarnyba, vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 8.2.3. p., kasmet pagal kompetenciją renka iš
VTAS, valstybės institucijų ir įstaigų statistinės informacijos apie vaikus rodiklių sąrašo, patvirtinto
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 695, 6 punkte nurodytą
informaciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš VTAS funkcijų yra atstovauti įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka vaiko teisėms ir geriausiems interesams Lietuvos Respublikos teismuose ir
ikiteisminiuose tyrimuose, tiek civiliniame procese, tiek baudžiamajame procese. VTAS numatytas
platus atstovavimo funkcijų sąrašas (VTAS Nuostatų 7.11.1–7.11.16, 7.12.1–7.12.10 ir 7.13
papunkčiai). VTAS, atstovaudamas vaiko teisėms ir geriausiems interesams, teikia teismui
savarankiškus ieškinius, prašymus, pareiškimus, dalyvauja teismo posėdžiuose, teikia išvadas,
atlieka vaiko atstovo pagal įstatymą funkciją ir kt.
Žemiau aptariamos statistikos pagrindinis tikslas – atlikti VTAS veiklos analizę,
atstovaujant vaiko interesams teisme bei ikiteisminio tyrimo įstaigose (1 lentelė).
3
1 lentelė. VTAS veikla, atstovaujant vaiko interesams teisme bei ikiteisminio tyrimo įstaigose
Atstovavimas vaiko interesams
ikiteisminiame ir teisminiame
procese
VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų
ieškinių/pareiškimų/prašymų/protokolų ir kitų dokumentų sk.
Iš viso
Iešk
inia
i
Pra
šym
ai
Par
eišk
imai
Pro
tok
ola
i
Ap
elia
cin
iai
sku
nd
ai
Atl
iep
imai
į
pat
eik
tą p
roce
sin
į
do
ku
men
tą
Sk
un
dai
dėl
ikit
eism
inio
ty
rim
o
met
u p
riim
tų
spre
nd
imų
1. Civilinėse bylose dėl: 947 222 400 36 6 62 0 2 636
1.1. vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo
ar motinos) 67 4 5 0 1 2 0 86
1.2. vaiko atskyrimo nuo tėvų
panaikinimo 0 0 0 0 0 0 0 1
1.3. tėvų nušalinimo nuo vaikams
priklausančio turto netinkamo
tvarkymo
0 0 1 0 0 0 0 1
1.4. teismo duoto vienam iš
sutuoktinių leidimo atlikti tam
tikrus veiksmus pakeitimo ar
panaikinimo
0 0 1 0 0 0 0 1
1.5. nuolatinės globos (rūpybos)
nustatymo ir globėjo (rūpintojo)
paskyrimo
29 3 83 0 0 1 0 123
1.6. globėjo (rūpintojo) atleidimo/
nušalinimo (ir dėl naujo globėjo
(rūpintojo) paskyrimo)
12 8 266 0 0 2 0 299
1.7. nepilnamečio pripažinimo
visiškai veiksniu (emancipuotu) 0 1 0 0 0 0 0 3
1.8. nepilnamečio visiško
veiksnumo pripažinimo
panaikinimo
0 0 0 0 0 0 0 0
1.9. atėmimo iš nepilnamečio nuo
14 iki 18 metų teisės savarankiškai
disponuoti savo pajamomis bei
turtu
0 0 0 0 0 0 0 0
1.10. santuokos pripažinimo
negaliojančia, kai pažeistos jos
sudarymo sąlygos
0 0 0 0 0 0 0 0
4
Atstovavimas vaiko interesams
ikiteisminiame ir teisminiame
procese
VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų
ieškinių/pareiškimų/prašymų/protokolų ir kitų dokumentų sk.
Iš viso
Iešk
inia
i
Pra
šym
ai
Par
eišk
imai
Pro
tok
ola
i
Ap
elia
cin
iai
sku
nd
ai
Atl
iep
imai
į
pat
eik
tą
pro
cesi
nį
do
ku
men
tą
Sk
un
dai
dėl
ikit
eism
inio
tyri
mo
met
u
pri
imtų
spre
nd
imų
1.11. vaiko kilmės iš motinos
nustatymo 0 0 0 0 0 0 0 0
1.12. tėvystės nustatymas 2 5 0 0 0 4 0 34
1.13. laikino ar neterminuoto tėvų
valdžios apribojimo 796 42 14 0 3 12 0 950
1.14. laikino ar neterminuoto tėvų
valdžios apribojimo panaikinimo 25 0 0 0 0 8 0 37
1.15. išlaikymo priteisimo, kai
nepilnamečių tėvai (ar vienas iš jų)
nevykdo pareigos materialiai
išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
10 11 0 1 0 0 0 70
1.16. vaikui priteisto išlaikymo
dydžio sumažinimo arba
padidinimo
0 14 0 0 0 0 0 57
1.17. vaikui priteisto išlaikymo
formos pakeitimo 0 0 0 0 0 0 0 7
1.18. vaikui skirto išlaikymo
panaudoto ne vaiko interesams
išieškojimo
0 0 0 0 0 0 0 0
1.19. tėvystės (motinystės)
nuginčijimo 1 3 0 0 0 2 0 22
1.20. įvaikinimo 0 7 0 0 0 2 0 12
1.21. sutuoktinių, turinčių bendrų
nepilnamečių vaikų, gyvenimo
skyrium
0 1 0 0 0 0 0 29
1.22. santuokinio amžiaus
sumažinimo 0 0 1 0 0 0 0 1
1.23. vaiko vardo, pavardės,
gyvenamosios vietos nustatymo,
bendravimo su vaiku ir dalyvavimo
jį auklėjant bei kiti atstovavimo
atvejai
3 97 24 35 2 25 0 823
1.24. sutikimo įvaikinti
patvirtinimo 0 0 0 0 0 0 0 2
1.25. teismo leidimų išdavimų 2 16 2 0 0 4 0 57
1.26.fizinio asmens pripažinimo
nežinia kur esančiu 0 0 0 0 0 0 0 0
5
Atstovavimas vaiko interesams
ikiteisminiame ir teisminiame
procese
VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų
ieškinių/pareiškimų/prašymų/protokolų ir kitų dokumentų sk.
Iš viso
Iešk
inia
i
Pra
šym
ai
Par
eišk
imai
Pro
tok
ola
i
Ap
elia
cin
iai
sku
nd
ai
Atl
iep
imai
į
pat
eik
tą
pro
cesi
nį
do
ku
men
tą
Sk
un
dai
dėl
ikit
eism
inio
tyri
mo
met
u
pri
imtų
spre
nd
imų
1.26.fizinio asmens pripažinimo
nežinia kur esančiu 0 0 0 0 0 0 0 0
1.27. fizinio asmens paskelbimo
mirusiu 0 0 0 0 0 0 0 0
1.28. laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo 0 10 3 0 0 0 0 21
2. Baudžiamosiose bylose 13 38 12 86 1 1 7 944
3. Administracinėse bylose 0 4 1 407 2 1 1 485
4. Iš viso 960 264 413 529 9 64 8
4 065
Atstovavimas vaiko
interesams ikiteisminiame
bei teisminiame procese
VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų
išvadų/pažymų/buities sąlygų tyrimo aktų ir kitų dokumentų sk. VTAS
dalyvavimas
sk.
Išvados Pažymos
Buities
sąlygų
tyrimo
aktai
Informacija
apie vaiko
gyvenimo ir
auklėjimo
sąlygas
Aktas, kuriame
užfiksuota
vaiko nuomonė
Iš viso Posėdžiai /
apklausos
1. Civilinėse bylose dėl: 7 705 6 311 384 227 228 14 855 12 218
1.1. vaiko atskyrimo nuo
tėvų (tėvo ar motinos) 32 0 0 0 0 32 110
1.2. vaiko atskyrimo nuo
tėvų panaikinimo 10 0 0 1 0 11 20
1.3. tėvų nušalinimo nuo
vaikams priklausančio turto
netinkamo tvarkymo
0 0 0 0 0 0 1
1.4. teismo duoto vienam iš
sutuoktinių leidimo atlikti
tam tikrus veiksmus
pakeitimo ar panaikinimo
1 0 0 0 0 1 3
1.5. nuolatinės globos
(rūpybos) nustatymo ir
globėjo (rūpintojo)
paskyrimo
72 0 1 2 0 75 175
1.6. globėjo (rūpintojo)
atleidimo/ nušalinimo (ir
dėl naujo globėjo
(rūpintojo) paskyrimo)
86 0 0 2 4 92 310
6
Atstovavimas vaiko
interesams ikiteisminiame
bei teisminiame procese
VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų
išvadų/pažymų/buities sąlygų tyrimo aktų ir kitų dokumentų sk. VTAS
dalyvavimas
sk.
Išvados Pažymos
Buities
sąlygų
tyrimo
aktai
Informacija
apie vaiko
gyvenimo ir
auklėjimo
sąlygas
Aktas, kuriame
užfiksuota
vaiko nuomonė Iš viso
Posėdžiai /
apklausos
1.7. nepilnamečio
pripažinimo visiškai
veiksniu (emancipuotu)
14 0 4 0 0 18 20
1.8. nepilnamečio visiško
veiksnumo pripažinimo
panaikinimo
0 0 0 0 0 0 0
1.9. atėmimo iš
nepilnamečio nuo 14 iki 18
metų teisės savarankiškai
disponuoti savo pajamomis
bei turtu
0 0 0 0 0 0 0
1.10. santuokos pripažinimo
negaliojančia, kai pažeistos
jos sudarymo sąlygos
2 0 0 0 0 2 1
1.11. vaiko kilmės iš
motinos nustatymo 4 0 0 0 0 4 4
1.12. tėvystės nustatymas 421 0 15 8 2 446 790
1.13. laikino ar
neterminuoto tėvų valdžios
apribojimo
369 2 6 14 14 405 1 310
1.14. laikino ar
neterminuoto tėvų valdžios
apribojimo panaikinimo
72 0 0 0 3 75 123
1.15. išlaikymo priteisimo,
kai nepilnamečių tėvai (ar
vienas iš jų) nevykdo
pareigos materialiai
išlaikyti savo nepilnamečius
vaikus
592 0 20 7 1 620 914
1.16. vaikui priteisto
išlaikymo dydžio
sumažinimo arba
padidinimo
619 0 20 8 4 651 792
1.17. vaikui priteisto
išlaikymo formos pakeitimo 66 0 4 0 1 71 93
1.18. vaikui skirto išlaikymo
panaudoto ne vaiko
interesams išieškojimo
0 0 0 0 0 0 0
1.19. tėvystės (motinystės)
nuginčijimo 344 1 6 2 2 355 502
7
Atstovavimas vaiko
interesams ikiteisminiame
bei teisminiame procese
VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų
išvadų/pažymų/buities sąlygų tyrimo aktų ir kitų dokumentų sk.
VTAS
dalyvavimas
sk.
Išvados Pažymos
Buities
sąlygų
tyrimo
aktai
Informacija
apie vaiko
gyvenimo ir
auklėjimo
sąlygas
Aktas, kuriame
užfiksuota
vaiko nuomonė Iš viso
Posėdžiai /
apklausos
1.20. įvaikinimo 194 0 1 1 1 197 183
1.21. sutuoktinių, turinčių
bendrų nepilnamečių vaikų,
gyvenimo skyrium
313 0 13 3 15 344 362
1.22. santuokinio amžiaus
sumažinimo 43 0 0 0 0 43 36
1.23. vaiko vardo, pavardės,
gyvenamosios vietos
nustatymo, bendravimo su
vaiku ir dalyvavimo jį
auklėjant bei kiti
atstovavimo atvejai
3 725 79 283 175 179 4 441 6 163
1.24. sutikimo įvaikinti
patvirtinimo 28 1 0 0 0 29 26
1.25. teismo leidimų
išdavimų 545 6 228 1 2 0 6 776 173
1.26.fizinio asmens
pripažinimo nežinia kur
esančiu
1 0 0 0 0 1 1
1.27. fizinio asmens
paskelbimo mirusiu 0 0 0 0 0 0 0
1.28. laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo 152 0 10 2 2 166 106
2. Baudžiamosiose bylose 61 122 39 792 19 1 033 5 751
3. Administracinėse bylose 12 33 28 44 1 118 270
4. Iš viso 7 778 6 466 451 1 063 248 16 006 18 239
Civilinis procesas
A grupė. Ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai, atsiliepimai į
pateiktus procesinius dokumentus ir skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų
(toliau – procesiniai dokumentai)
2017 m. VTAS teismams parengė 1 673 procesinį dokumentą (2015 m. – 1 405, 2016 m. –
1 421). Taigi, kasmet stabiliai pastebima teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai rengiamų
procesinių dokumentų skaičiaus didėjimo tendencija. Kadangi pateikiant šios grupės procesinius
8
dokumentus (išskyrus atsiliepimus į pateiktus procesinius dokumentus) teismams ar ikiteisminio
tyrimo įstaigoms, inicijuojamos civilinės, administracinės, baudžiamosios bylos ar skundžiami tam
tikri teisines pasekmes turintys teismų ar ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimai, šios kategorijos
procesinių dokumentų parengimui VTAS dirbantiems specialistams keliami aukšti kvalifikaciniai
reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, minėtų dokumentų parengimas reikalauja daug VTAS dirbančių
specialistų laiko sąnaudų bei kompetencijos.
Kaip ir kasmet, daugiausia šios grupės procesinių dokumentų civilinėse bylose pateikta dėl
tėvų valdžios apribojimo – 867 procesiniai dokumentai (2015 m. – 734, 2016 m. – 732), taip pat,
jeigu lygintume su ankstesniu laikotarpiu, nagrinėjant ginčus dėl vaikų (dėl vaiko vardo, pavardės,
gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant bei kt.) išaugo
procesinių dokumentų, teiktų bylose dėl ginčų dėl vaiko (vaiko vardo, pavardės keitimo,
gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo
ir kt.), skaičius (2015 m. – 125; 2016 m. – 156; 2017 m. – 186). Padaugėjo ir pateiktų procesinių
dokumentų bylose dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų atlikimo bei naujo
globėjo paskyrimo – 288 (2015 m. – 188; 2016 m. – 228), taip pat, palyginus su 2016 m.,
padaugėjo procesinių dokumentų dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) (2016 m. – 59;
2017 m. – 79). Tačiau palyginus su 2015 metais, pastebima procesinių dokumentų skaičiaus,
pateiktų dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo (2015 m. –
140, 2016 m. – 105; 2017 m. – 116), dėl išlaikymo priteisimo (2015 m. – 36; 2016 m. – 26; 2017 m.
– 22) mažėjimo tendencija. VTAS 2017 m. parengė vos vienu procesiniu dokumentu dėl tėvystes
(motinystės) nuginčijimo daugiau nei 2016 m., tačiau pastebėtina, kad šių procesinių dokumentų
skaičius nedidėja (2015 m. – 11; 2016 m. – 5; 2017 m. – 6). Procesinių dokumentų dėl tėvystės
nustatymo skaičius kasmet tendencingai mažėja (2015 m. – 17; 2016 m. – 13; 2017 m. – 11 ).
Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m., palyginus su 2016 m., pastebimas VTAS civilinėse
bylose pateikiamų atsiliepimų į pateiktus procesinius dokumentus skaičiaus padidėjimas bei 2015
m. statistikos duomenų nežymus viršijimas, t. y. 2015 m. jų parengta 59, 2016 m. – 38, o 2017 m.
jau 62. Darytina išvada, kad šioje srityje yra susiformavusi teisinga praktika, kai VTAS bylose,
inicijuotose kitų subjektų, dalyvauja kaip išvadą teikianti institucija, o ne kaip trečiasis asmuo.
Paminėtina, kad VTAS civilinėse bylose dalyvaudamas kito proceso dalyvio procesiniu statusu
(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 61 str. 1 d.) neturi teisinio
suinteresuotumo bylos baigtimi, nes išvados teikimo tikslas – objektyviai ir nešališkai įvertinti
padėtį.
9
Tėvų valdžios apribojimas ir vaikų atskyrimas nuo tėvų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių1 pažymėjo, kad valstybė į privatų
šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam
vaikų auklėjimui ir priežiūrai, ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir
švietimo priemonių, siekdama apsaugoti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio,
kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų. Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos
ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl turėtų būti taikomas kraštutiniu atveju,
išnaudojus visas pagalbos šeimai galimybes, tačiau nepavykus pasiekti teigiamų rezultatų,
užtikrinančių vaiko saugumą augti šeimoje.
Analizuojant 2016 m. ir 2017 m. VTAS duomenis, matyti, kad bendras asmenų, kuriems
apribota tėvų valdžia ar taikytas vaiko atskyrimas nuo tėvų, skaičius, palyginus su praėjusiais
(2016) metais padidėjo net 14 % (2015 m. – 840 asmenų; 2016 m. – 824 asmenys; 2017 m. – 963
asmenys).
Lyginant 2016 m. ir 2017 m. duomenis pastebėta, jog asmenų, kurių atžvilgiu priimtas
teismo sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, skaičius kasmet didėja (2016 m. – 633
asmenys, 2017 m. – 714 asmenų). Matyti, kad per 2017 m. tėvų valdžia laikinai apribota 164
asmenims, o tai yra 24 % daugiau laikino tėvų valdžios apribojimo atvejų, palyginus su praėjusiais
metais (2016 m. – tėvų valdžia laikinai apribota 125 asmenims). Taip pat pastebima, jog 2017 m.
taip pat išaugo atvejų, kuomet taikytas vaiko atskyrimas nuo tėvų, skaičius (2015 m. – 48 asmenys,
2016 m. – 70 asmenų; 2017 m. – 88 asmenys), t. y. 20 % daugiau nei 2016 m. ir net 46 % daugiau
nei 2015 m.
Nagrinėjant 2016 ir 2017 m. duomenis, pastebėta, jog tendencija, kuomet dažniau valdžios
apribojimas taikomas motinų atžvilgiu, išlieka nepakitusi – per 2017 m. valdžia apribota 17 %
daugiau motinų nei tėvų (526 motinoms ir 437 tėvams). Tėvų, kuriems apribota valdžia, skaičius
ženkliai didėja (2015 m. – 366, 2016 m. – 365, o 2017 m. – 437 tėvams pagal lytį). Lyginant 2016
m. ir 2017 m. duomenis, pastebima, kad vaikų, kurių tėvams (tėvui ar motinai) buvo apribota
(laikinai ar neterminuotai) tėvų valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų, skaičius padidėjo 8 %
– 2015 m. tokių vaikų buvo 957, 2016 m. – 902, o 2017 m. – 978.
1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Nr. 3K-3-92/2014.
10
2 lentelė. Asmenų, kuriems 2015–2017 m. apribota tėvų valdžia ar nuo kurių buvo atskirti vaikai, skaičius.
Iš viso
per
2015 m.
Iš viso
per
2016 m.
Iš viso
per
2017 m.
Laikinas
apribojimas
(2017 m.)
Neterminuota
s apribojimas
(2017 m.)
Atskyrimas
(2017 m.)
Iš viso
2017 m.
pab.
Asmenų, kuriems apribota tėvų valdžia ar nuo kurių buvo atskirti vaikai, skaičius
840 824 963 164 714 88 5 040
Pagal lytį:
Vyrai 366 365 437 76 332 30 2 167
Moterys 474 459 526 88 382 58 2 873
Dėl tėvų valdžios apribojimo ar atskyrimo į teismą kreipėsi: 5 034
VTAS 771 745 896 147 668 84 4 244
Vienas iš tėvų 25 15 17 4 12 1 138
Vaiko
globėjas: 10 21 20 3 17 0 140
- fizinis
asmuo 10 20 16 1 15 0 130
- socialinės
globos
įstaiga
0 1 4 2 2 0 10
- šeimyna 0 0 0 0 0 0 0
Artimieji
vaiko
giminaičiai
11 21 12 6 4 2 115
Prokuroras 24 20 19 4 14 1 448
Vaikų, kurių tėvams apribota tėvų valdžia ar kurie atskirti nuo vaikų, skaičius
957 902 978 196 773 128 5 476
Asmenų, kuriems panaikintas tėvų valdžios apribojimas ar atskyrimas, skaičius
57 32 37 17 17 3 198
Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko
interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų
vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
(toliau – CK) 3.182 str. 1 d. ir 2 d. prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar
ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vaiko tėvai (vienas iš
tėvų), artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko
globėjas (rūpintojas). Išanalizavus 2015–2017 m. duomenis, matyti, jog dėl tėvų valdžios
apribojimo arba vaikų atskyrimo nuo tėvų, kaip ir kiekvienais metais, daugiausiai kartų kreipėsi
VTAS (2015 m. – 771, 2016 m. – 745, o 2017 m. net 896, t. y. 17 % daugiau nei 2016 m.). Kiti
11
alternatyvūs CK 3.182 str. 2 d. numatyti subjektai dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaikų atskyrimo
nuo tėvų 2017 m. kreipėsi 88 kartus, iš kurių 19 ieškinių pareiškė prokuroras.
Pastebima tendencija, jog prokurorų pateikiamų šio pobūdžio ieškinių skaičius kiekvienais
metais neženkliai, bet mažėja (2015 m. – 24; 2016 m. – 20; 2017 m. – 19). Atsižvelgiant į tai,
darytina prielaida, jog praktika formuojama tinkama linkme, kai viešąjį interesą, susijusį vaiko
teisių apsauga, teisme dažniau (aktyviau) gina VTAS, o ne prokurorai. Taip pat pastebėta, jog
lyginant su praėjusiais metais (2016) panašus išlieka globėjų (rūpintojų) teismui teikiamų ieškinių
dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaikų atskyrimo nuo tėvų skaičius (2015 m. – 10; 2016 m. – 21;
2017 m. – 20), tačiau jis išlieka net 50 % didesnis palyginus su 2015 m. laikotarpiu. Tokį globėjų
(rūpintojų) aktyvumo, savarankiškai inicijuojant procesą dėl tėvų valdžios apribojimo, augimą
galimai lemia globėjų (rūpintojų) siekis tapti vaiko nuolatiniais globėjais (rūpintojais).
Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tik tėvai (tėvas ar motina),
kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 str. 3 d.). Tėvai asmeniškai turi pateikti
teismui įrodymus, patvirtinančius pasikeitusį savo elgesį, gyvenimo būdą ir gebėjimą tinkamai
auklėti, auginti savo vaikus bei jais rūpintis. CK 3.181 str. 2 d. yra nustatytos tėvų valdžios
apribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos reikalauja, kad: 1) tėvai (ar vienas iš tėvų) būtų
pakeitę savo ankstesnį elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios
apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje,
tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina remtis visomis
trimis sąlygomis. Svarbu paminėti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendras asmenų,
kuriems panaikintas tėvų valdžios apribojimas ar vaikų atskyrimas nuo tėvų skaičius (198), lyginant
su visų asmenų, kuriems apribota tėvų valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų (5 040),
skaičiumi, sudarė 4 % asmenų, kuriems panaikintas tėvų valdžios apribojimas ar vaikų atskyrimas
nuo tėvų. Akcentuotina, kad minėtas skaičius procentine išraiška yra analogiškas 2016 m.
duomenims. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tik nedidelė dalis tėvų, kuriems buvo apribota
valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų, buvo pakankamai motyvuoti ir gebėjo panaikinti
priežastis, dėl kurių pastariesiems buvo suvaržytos tėvų teisės.
B grupė. Išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaiko gyvenimo
ir auklėjimo sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kiti dokumentai (toliau
– kiti dokumentai.
2017 m. VTAS teismams pateikė 14 855 nurodytos kategorijos dokumentus (2015 m. –
14 626; 2016 m. – 15 002). Kaip ir 2015 m. bei 2016 m. metais, iš jų didžiąją dalį sudarė išvados –
7 705 (2015 m. – 8 409; 2016 m. – 7 820) bei pažymos – 6 311 (2015 m. – 5 234 ir 2016 m. – 6
322). Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia dokumentų pateikta bylose dėl teismo leidimų,
nagrinėjamų supaprastinto proceso tvarka, išdavimo – 6 776 (2015 m. – 5 782; 2016 m. – 6 711), iš
12
jų didžiausią dalį sudarė pažymos (6 228) bei išvados (545). Pastebėtina, kad lyginant su praėjusiais
metais, 2017 m. pateikta 25 % mažiau procesinių dokumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, tačiau panašiai kaip 2015 m. (2015 m. – 161; 2016 m. – 222; 2017 – 166).
Pažymėtina, kad VTAS Nuostatų 7.12.9 p. numatyta, jog VTAS dalyvauja teismo
posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą apie vaiko tėvus ir vaiko teisių apsaugą, kai sprendžiamas
klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip
suvaržyti teises į jį išdavimo. CPK 580 str. numato, kad prašymai išduoti teismo leidimą nagrinėtini
supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 str. 4 d. numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl leidimo
perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas,
atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius
šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos
turtą, taip pat būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių
apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus. Pagal minėtą straipsnį teismas,
kai sprendžiamas klausimas yra susijęs su vaiko teisėmis, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi
teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų duomenis iš VTAS apie vaiko tėvus arba įtraukti į bylos
nagrinėjimą VTAS, kad pastarasis pateiktų išvadą (CPK 49 str. 3 d.). Bylose dėl teismo leidimų
išdavimo VTAS dalyvauja duodamas išvadą dėl prašomo išduoti leidimo. Minėta išvada siekiama
objektyviai, nešališkai įvertinti konkrečias aplinkybes, turinčias reikšmės leidimo išdavimui bei
pasisakyti dėl tokio procesinio sprendimo galimų pasekmių nepilnamečių vaikų teisėms ir
geriausiems interesams. Tuo atveju, jei į VTAS kreipiasi asmuo, kuris nurodo, kad teismas
įpareigojo jį gauti iš VTAS informaciją, VTAS asmeniui turėtų pateikti ne išvadą, o pažymą apie
tai, ar pareiškėjų šeima VTAS žinoma, ar šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų,
auginančių vaikus, sąrašą, duomenys apie tėvų padarytus administracinius nusižengimus ir kt. Ši
pažyma neturėtų būti vertinama kaip teismui teikiamas procesinis dokumentas. Ji yra informacinio
pobūdžio pažyma, išduota asmeniui neteismine tvarka.
Kaip ir praėjusiais metais, VTAS pateikė panašų skaičių procesinių dokumentų bylose dėl
laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (2015 m. – 388; 2016 m. – 423; 2017 m. – 405).
Taip pat, kaip ir ankstesniais metais, nemažai procesinių dokumentų pateikta bylose dėl išlaikymo
priteisimo, kai nepilnamečių tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
– 620 (2015 m. – 835; 2016 m. – 680), bylose dėl tėvystės nustatymo – 446 (2015 m. – 679; 2016
m. – 595), taip pat bylose dėl ginčų dėl vaiko (vaiko vardo, pavardės keitimo, gyvenamosios vietos
nustatymo, vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ir kt.) – 4 441 (2015
m. – 4 327; 2016 m. – 4 374). Paminėtina, kad CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomas
VTAS dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų neturi būti suvokiamas formaliai, taip pat formaliai
neturi būti suvokiama VTAS teismui pateikiama išvada, nurodyta CK 3.178 straipsnio 2 dalyje.
13
VTAS pozicija bylose, kuriose nagrinėjami vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo
ir kiti su esminiais vaiko interesais susiję klausimai, privalo būti aktyvi, o teismai turi reikalauti ne
formalios, tačiau išsamios ir svarbias aplinkybes atskleidžiančios išvados. VTAS, atstovaujančio
teisme vaiko interesams, gebėjimas tinkamai nustatyti, taip pat įvertinti vaiko poreikių ir interesų
turinį bei pateikti išsamią, motyvuotą išvadą, prisideda prie teismo sprendimo, geriausiai
atitinkančio vaiko interesus, priėmimo.
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pastebima kai kuriose bylose pateiktų procesinių
dokumentų skaičiaus mažėjimo tendencija, pavyzdžiui, bylose dėl išlaikymo priteisimo, kai tėvai
nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat bylose dėl tėvystės
nustatymo bei bylose dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, tačiau, atsižvelgiant į
bendrą per 2017 m. pateiktų šios grupės procesinių dokumentų skaičių, matyti, jog bendras
pateikiamų procesinių dokumentų skaičius yra labai panašus, sumažėjo vos 1 %.
C grupė. Posėdžiai ir apklausos
2017 m. VTAS atstovai dalyvavo 12 218 (2015 m. – 13 893; 2016 m. – 12 038) teismo
posėdžiuose ir apklausose. Daugiausia teismo posėdžiuose ir apklausose VTAS dalyvavo bylose,
kuriose sprendžiami ginčai dėl vaikų – 6 163 (2015 m. – 6 598; 2016 m. – 5 910). Pastebima
tendencija, kad VTAS atstovai vis dažniau dalyvauja teismo posėdžiuose bei apklausose. Palyginus
su 2016 m., VTAS specialistų dalyvavimo teismo posėdžiuose ir apklausose atvejų padaugėjo 4 %.
Baudžiamasis procesas
A grupė. Ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai, atsiliepimai į
pateiktus procesinius dokumentus ir skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų
2017 m. VTAS ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams pateikė 158 (2015 m. – 63;
2016 m. – 62) procesinius dokumentus, kurių pagrindu buvo inicijuotos baudžiamosios bylos ar
apskundžiami teismo ar ikiteisminio tyrimo įstaigų sprendimai bylose, susijusiose su vaikais, t. y.
net 61 % daugiau nei pastarųjų dviejų metų laikotarpiu. Šį gerokai pakitusį rodiklį būtų galima
paaiškinti tuo, kad VTAS vis aktyviau dalyvauja baudžiamuosiuose procesuose, kuriuose nuosekliai
vadovaujamasi tiek Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2011-01-27
bendradarbiavimo susitarimu (toliau – Trišalis susitarimas) Nr. 17.3–40/D4-45/11-1, tiek Lietuvos
Respublikos generalinio prokuroro 2015-02-18 įsakymu Nr. I–52 „Dėl rekomendacijų dėl
nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos patvirtinimo“ pakeitimo.
B grupė. Išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaiko gyvenimo
ir auklėjimo sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kiti dokumentai (toliau
– kiti dokumentai)
14
2017 m. VTAS teismams ir ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikė 1 033 (2015 m. –
1 049; 2016 m. – 886) šios kategorijos procesinius dokumentus. Kaip matyti, palyginus su
praėjusiais metais (2016), VTAS teismui pateikė 14 % daugiau šios kategorijos procesinių
dokumentų.
VTAS, gavęs ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro prašymą, ištiria šeimos aplinką ir
pateikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui visą turimą ir naujai patikrintą informaciją
apie nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, taip pat kitas, VTAS nuomone, svarbias
teisėsaugos pareigūnams būtinas žinoti aplinkybes: kai pranešimas apie įtarimą ikiteisminio tyrimo
metu pareikštas nepilnamečiui; kai ikiteisminio tyrimo metu nusprendžiama atlikti nepilnamečio
liudytojo, nukentėjusiojo apklausą ir tam būtina išsiaiškinti jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas
(Trišalio susitarimo 4.2.4.1–4.2.4.2 p.; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
2011 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. A1-138 (toliau – Įsakymas) 8.1–8.2 p.). Kaip ir praėjusiais (2016)
metais, 2017 m. daugiausia pateikta procesinių dokumentų, kuriuose buvo teikiama informacija apie
vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas – 792 (2015 m. – 829; 2016 m. – 705). Matyti, jog 2017 m.,
palyginus su 2016 m., 11 % minėtų dokumentų yra pateikta daugiau.
C grupė. Posėdžiai ir apklausos
2017 m. VTAS dalyvavo 5 751 (2015 m. – 4 194; 2016 m. – 3 944) teismo posėdžiuose ir
(ar) apklausose baudžiamosiose bylose. Pastebima, jog 2016 metais VTAS dalyvavimo teismo
posėdžiuose ir (ar) apklausose skaičius sumažėjo, tačiau 2017 metais šis skaičius ženkliai išaugo, t.
y. 27 % daugiau nei 2015 m. ir net 33 % daugiau nei 2016 m.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo teisėjai ar teismai,
vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 str. 5 d., 188 str. 5 d., 272
str. 4 d. ar 280 str. 1 d., 2017 m. į nepilnamečių apklausas baudžiamosiose bylose kvietė tiek
psichologus, tiek VTAS atstovus, o VTAS atstovų dalyvavimas buvo itin aktyvus palyginti su
pastarųjų dviejų metų laikotarpiais.
Administracinis procesas
A grupė. Ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai, atsiliepimai į
pateiktus procesinius dokumentus ir skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų
2017 m. VTAS administraciniame procese parengė 416 (2015 m. – 478; 2016 m. – 556)
procesinių dokumentų (iš jų 407 administracinių nusižengimų protokolai). Palyginus su praėjusiais
(2016) metais parengta 25 % mažiau procesinių dokumentų, o palyginus su 2015 m., – 13 %
mažiau procesinių dokumentų.
B grupė. Išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaiko gyvenimo
ir auklėjimo sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kiti dokumentai
15
Šios kategorijos procesinių dokumentų 2017 m. VTAS pateikė 118 (2015 m. – 292; 2016 m.
– 235). Taigi, 2017 metais pastebimas ženklus minėtų procesinių dokumentų pateikimo teismui
skaičiaus mažėjimas. Šį skaičiaus mažėjimą galimai lėmė tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d.
įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nustato, kad su vaiko teisių
pažeidimais susiję administraciniai nusižengimai gali būti tiriami ir dėl jų nutarimai gali būti
priimami neteismine tvarka, deleguojant šią teisę policijos pareigūnams ir savivaldybių
administracijoms.
C grupė. Posėdžiai ir apklausos
2017 m. VTAS dalyvavo 270 (2015 m. – 259; 2016 m. – 198) teismo posėdžiuose ir (ar)
apklausose administracinėse bylose, t. y. 27 % daugiau kartų nei 2016 m.
1.1 IŠVADOS
1. Apibendrinus gautą statistinę informaciją, galima teigti, jog 2017 m. VTAS pateiktų
procesinių dokumentų skaičius, atstovaujant vaiko interesams teismuose ir ikiteisminio tyrimo
įstaigose, palyginus su 2016 m., išaugo net 10 %.
2. Lyginant su 2016 m. metais, 2017 m. padaugėjo pateiktų procesinių dokumentų bylose dėl
globėjo (rūpintojo) atleidimo ar nušalinimo bei dėl naujo globėjo (rūpintojo) paskyrimo – 288 (2016
m. – 228), bylose dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo – 867 (2016 m. – 732), taip
pat pastebima didėjimo tendencija teikiant procesinius dokumentus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų
(tėvo ar motinos) – 79 (2016 m. – 59). Be to, palyginus su 2016 m., padaugėjo procesinių
dokumentų, pateiktų bylose dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo)
paskyrimo – 116 (2016 m. – 105), bet sumažėjo procesinių dokumentų dėl išlaikymo priteisimo –
22 (2016 m. – 26). Visiškai panašūs statistiniai duomenys apie parengtus procesinius dokumentus
dėl tėvystes (motinystės) nuginčijimo (2016 m. – 5, 2017 m. – 6).
3. Lyginant 2016 m. ir 2017 m. duomenis, pastebima, kad vaikų, kurių tėvams (tėvui ar
motinai) buvo apribota tėvų valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų, skaičius išaugo 8 % –
2016 m. tokių vaikų buvo 902, o 2017 m. – 978.
4. Per 2017 m. 164 asmenims tėvų valdžia buvo apribota laikinai, o tai 24 % daugiau laikino
tėvų valdžios apribojimo atvejų, palyginus su 2016 metais (2016 m. – tėvų valdžia laikinai apribota
125 asmenims). Taip pat matyti, jog, palyginus su 2016 metais, neženkliai išaugo (21 %) asmenų,
kuriems taikytas vaiko atskyrimas nuo tėvų skaičius (2015 m. – 48; 2016 m. – 70; 2017 m. – 88).
5. Išanalizavus 2015–2017 m. duomenis, matyti, jog dėl tėvų valdžios apribojimo arba vaikų
atskyrimo nuo tėvų, kaip ir kiekvienais metais, daugiausiai kartų kreipėsi VTAS (2015 m. – 771;
2016 m. – 745; 2017 m. – 896).
16
6. Pastebėta, jog lyginant su 2016 metais iš esmės nepakito globėjų (rūpintojų) teismui
teikiamų ieškinių dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaikų atskyrimo nuo tėvų skaičius (2016 m. – 21,
2017 m. – 20).
7. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendras asmenų, kuriems panaikintas tėvų valdžios
apribojimas ar vaikų atskyrimas nuo tėvų, skaičius (198), lyginant su visų asmenų, kuriems apribota
tėvų valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų (5 476), skaičiumi, sudarė tik apie 4 % nuo
minėtų asmenų skaičiaus.
8. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad 2017 m. civilinėse bylose VTAS pateikiamų
atsiliepimų į pateiktus procesinius dokumentus skaičius ženkliai didėja – 2015 m. pateikti 59
atsiliepimai, 2016 m. – 38, o 2017 m. – 62.
9. Taip pat pastebima tendencija, kad, palyginus su 2016 m., vos 1 % sumažėjo bendras
civilinėse bylose per 2017 m. pateiktų B grupėje nurodytos procesinių dokumentų kategorijos
skaičius.
10. 2017 m. VTAS dalyvavo 5 751 (2015 m. – 4 194; 2016 m. – 3 944) teismo posėdžiuose ir
(ar) apklausose baudžiamosiose bylose. Matyti, VTAS dalyvavimo teismo posėdžiuose ir (ar)
apklausose baudžiamosiose bylose skaičius, palyginti su 2016 m., ženkliai didėja.
11. 2017 m. VTAS administraciniame procese parengė 416 (2015 m. – 478; 2016 m. – 556)
procesinius dokumentus (iš jų 407 administracinių nusižengimų protokolai). Palyginus su 2016 m.,
parengta 25 % mažiau procesinių dokumentų.
2. SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ, AUGINANČIŲ VAIKUS, APSKAITA
2.1 Socialinės rizikos šeimos paveikslas
CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir
prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę
sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas
savarankiškam gyvenimui visuomenėje, todėl tėvų nevykdančių savo pareigų vaikams veiksmai ar
neveikimas laikytini priešingais teisei.
VTAS, siekdamas atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, juos ginti teisės aktų
nustatyta tvarka, pagal kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių
ir teisėtų interesų apsaugą, vadovaujantis Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų,
patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 ,,Dėl
Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo“. Nustačius piktnaudžiavimo tėvų
valdžia aplinkybes ir dėl to kylančią grėsmę vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei, VTAS turi imtis
priemonių vaiko teisių pažeidimams pašalinti bei priimti geriausiai vaiko interesus atitinkantį
17
sprendimą. VTAS, surinkęs informaciją apie šeimą ir nustatęs vaiko teisių ir interesų pažeidimus
šeimoje, teikia siūlymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl šeimos įrašymo į socialinės
rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (toliau – Apskaita).
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje socialinės rizikos
šeima yra šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja
alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo
azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja
smurtą prieš vaikus, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla
pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės
rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa
(rūpyba) arba (ir) apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia. VTAS, vadovaudamasis socialinės rizikos
šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-212
(toliau – Tvarkos aprašas), veda socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Minėtos
Apskaitos tvarkos aprašas reglamentuoja šeimos įrašymą į Apskaitą, šeimos ir vaiko socialinių
paslaugų poreikių nustatymą bei socialinių paslaugų organizavimą, šeimos išbraukimą iš Apskaitos.
2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Apskaitoje buvo 9 786 socialinės rizikos šeimos,
kuriose augo 18 415 nepilnamečiai vaikai. Pažymėtina, kad 4918 socialinės rizikos šeimų ir jose
augančių 8213 vaikų gyveno mieste, o atitinkamai 4868 šeimų ir jose augančių 10202 vaikų –
kaime. Per 2017 m. į Apskaitą įrašytos 2292 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 3 607 vaikų (1
pav.).
1 pav. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų, įrašytų į Apskaitą per 2017 m. ir esančių Apskaitoje
2017 m. pabaigoje, skaičius
Analizuojant penkerių metų socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičių,
pastebima, kad šis skaičius mažėja – socialinės rizikos šeimų sumažėjo 4 proc. (449 šeimų), o jose
2.292
9.786
3.607
18.415
0
5.000
10.000
15.000
20.000
Per 2017 metus 2017 m. gruodžio 31 d.
Socialinės rizikos šeimų skaičius Vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, skaičius
18
augančių vaikų – 11 proc. (2 249 vaikais) (2 pav.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šeimų, įrašytų į
Apskaitą 2017 m. pabaigoje, skaičius neženkliai padidėjo (110 šeimų).
2 pav. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus kaita 2013–2017 m. pabaigoje
Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus metų pabaigoje mažėjimo
tendenciją galimai lemia visuomenės demografinės tendencijos Lietuvoje, t. y. mažėjantis vaikų
gimstamumas (2017 m. gimė 1011 vaiku mažiau nei 2016 m.2 bei šeimų emigracija (2017 m.
emigravo 6 927 asmenimis daugiau nei 2016 m.)3. Pažymėtina, jog Lietuvos statistikos
departamento duomenimis, per pastaruosius trejus metus gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 3
proc. (73358 gyventojais).
3 pav. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius 2017 m. pab. pagal apskritis/savivaldybes
2 Lietuvos statistikos departamento 2017 m. išankstiniai duomenys, lyginant su 2016 m. duomenimis
3 Lietuvos statistikos departamento 2017 m. išankstiniai duomenys, lyginant su 2016 m. duomenimis
10.235 9.930 9.757 9.676 9.786
20.664 19.668 19.043 18.756 18.415
0
5.000
10.000
15.000
20.000
25.000
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.
Socialinės rizikos šeimų skaičius metų pabaigoje
Vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, skaičius metų pabaigoje
543
1188
471
1013
616
1084 1279
527 543 708
1127
687
1077
2249
583
1779
1378
2207
2516
1048 1142 1286
2098
1052
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
Socialinės rizikos šeimų skaičius 2017 m. pab. Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius 2017 m. pab.
19
2017 m. pabaigos duomenimis, daugiausia socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus,
faktiškai gyvena Šiaulių apskrityje (1279 šeimos), Kauno apskrityje (1183 šeimos), Vilniaus
apskrityje (1127 šeimos), Panevėžio apskrityje (1084) ir Klaipėdos apskrityje (1013 šeimų).
Atitinkamai minėtose apskrityse yra didžiausias vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, skaičius
(3 pav. ir 3 lentelė).
3 lentelė. Gyventojų, vaikų, socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius apskrityse/savivaldybėse
2017 m.
Apskritis/
savivaldybė
Gyventojų
skaičius 2017
m. pr.*
Socialinės
rizikos
šeimų,
skaičius
2017 m. pab.
Vaikų skaičius
2017 m. pr.**
Vaikų, augančių
soc. rizikos
šeimose,
skaičius 2017 m.
pab.
Sa
nty
kis
* p
roc.
ALYTAUS
APSKRITIS
Alytaus apskritis 141616 543 22691 1077 4,7
Alytaus m. 52792 165 8583 267 -
Alytaus r. 26563 132 4355 281 -
Druskininkai 20041 19 3106 36 -
Lazdijų r. 19821 97 3196 211 -
Varėnos r. 22399 130 3451 282 -
VILNIAUS
APSKRITIS
Vilniaus apskritis 259893 1127 47767 2098 4,4
Elektrėnai 23770 150 4133 245 -
Šalčininkų r. 31789 137 6289 288 -
Širvintų r. 15863 84 2562 167 -
Švenčionių r. 24565 126 3905 261 -
Trakų r. 32701 126 5996 251 -
Ukmergės r. 35265 227 5609 449 -
Vilniaus r. 95940 277 19273 437 -
KAUNO
APSKRITIS
Kauno apskritis 277184 1188 50872 2249 4,4
Birštonas 4254 25 675 52 -
Jonavos r. 42561 198 8149 338 -
Kaišiadorių r. 30836 151 5115 355 -
Kauno r. 91073 213 18070 380 -
Kėdainių r. 47872 222 8543 439 -
Prienų r. 27121 183 4524 310 -
Raseinių r. 33467 196 5796 375 -
MARIJAMPOLĖS
APSKRITIS
Marijampolės
apskritis 145360 616 26810 1378 5,1
Kalvarijos 11067 59 2279 145 -
Kazlų Rūdos 12125 67 2336 162 -
Marijampolė 55757 164 10143 263 -
Šakių r. 28938 137 5211 338 -
Vilkaviškio r. 37473 189 6841 470 -
20
Apskritis/
savivaldybė
Gyventojų
skaičius 2017
m. pr.*
Socialinės
rizikos
šeimų,
skaičius
2017 m. pab.
Vaikų skaičius
2017 m. pr.**
Vaikų, augančių
soc. rizikos
šeimose,
skaičius 2017 m.
pab.
Sa
nty
kis
* p
roc.
KLAIPĖDOS
APSKRITIS
Klaipėdos apskritis 320507 1013 60225 1779 2,9
Klaipėdos m. 151309 376 28245 569 -
Klaipėdos r. 54635 160 11092 304 -
Kretingos r. 38558 85 7161 150 -
Neringos 3097 1 520 0 -
Palangos m. 15449 40 2512 69 -
Skuodo r. 17557 78 3045 183 -
Šilutės r. 39902 273 7650 504 -
TELŠIŲ
APSKRITIS
Telšių apskritis 137769 543 26090 1142 4,4
Mažeikių r. 53380 138 10459 281 -
Plungės r. 34737 173 6511 361 -
Rietavo 7727 69 1416 146 -
Telšių r. 41925 163 7704 354 -
TAURAGĖS
APSKRITIS
Tauragės apskritis 98608 527 18034 1048 5,8
Jurbarko r. 26800 126 4755 294 -
Pagėgių 8094 66 1563 132 -
Šilalės r. 23791 115 4587 236 -
Tauragės r. 39923 220 7129 386 -
PANEVĖŽIO
APSKRITIS
Panevėžio apskritis 225033 1084 37665 2207 5,9
Biržų r. 24645 149 3992 302 -
Kupiškio r. 17670 154 2890 316 -
Panevėžio m. 91054 215 15365 299 -
Panevėžio r. 36417 224 6332 510 -
Pasvalio r. 24796 172 4396 437 -
Rokiškio r. 30451 170 4690 343 -
ŠIAULIŲ
APSKRITIS
Šiaulių apskritis 270482 1279 47059 2516 5,3
Akmenės r. 20210 127 3465 324 -
Joniškio r. 22449 91 3816 229 -
Kelmės r. 27745 105 4547 213 -
Pakruojo r. 20311 170 3606 390 -
Radviliškio r. 37112 301 6817 581 -
Šiaulių m. 101214 318 17528 443 -
Šiaulių r. 41441 167 7280 336 -
21
Apskritis/
savivaldybė
Gyventojų
skaičius 2017
m. pr.*
Socialinės
rizikos
šeimų,
skaičius
2017 m. pab.
Vaikų skaičius
2017 m. pr.**
Vaikų, augančių
soc. rizikos
šeimose,
skaičius 2017 m.
pab.
Sa
nty
kis
* p
roc.
UTENOS
APSKRITIS
Utenos apskritis 133481 708 19915 1286 6,5
Anykščių r. 24999 122 3554 249 -
Ignalinos r. 15892 101 2237 198 -
Molėtų r. 18407 106 2692 194 -
Utenos r. 38836 166 5685 229 -
Visagino 19178 96 3252 177 -
Zarasų r. 16169 117 2495 239 -
Vilniaus miesto savivaldybė 545280 687 102970 1052 1
Kauno miesto savivaldybė 292691 471 50290 583 1,2
Iš viso: 2847904 9 786 510 388 18 415 3,6
Šaltinis: * Lietuvos statistikos departamento 2017 m. pradžios duomenimis
** Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų ir bendro vaikų apskrityse / savivaldybėse
skaičiaus santykio procentinė išraiška
Nagrinėjant 4 pav. duomenis matoma, kad 2017 m. pabaigos duomenimis, pagrindinės
priežastys, dėl kurių šeimos įrašytos į Apskaitą, kaip ir 2015–2016 m., išlieka nepakitusios, t. y.
piktnaudžiavimas alkoholiu ir/ arba psichotropinių medžiagų vartojimas bei socialinių įgūdžių
stoka, negebėjimas tinkamai rūpintis vaiku. Tai sudaro 87 proc. (8 533 šeimų) visų Apskaitoje
esančių šeimų pagal įrašymo priežastis.
4 pav. Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, procentinė dalis nuo visų į Apskaitą įrašytų šeimų pagal
įrašymo priežastis, 2017 m. pab. duomenimis
40%
47%
5% 3% 1%
0%
4%
Dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo
Dėl socialinių igūdžių stokos
Dėl to, kad vaikui nustatyta laikinoji globa
Dėl psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš vaikus
Dėl to, kad teismo sprendimu tėvams laikinai apribota tėvų valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa
Dėl to, kad valstybės skiriamą paramą naudoja ne vaiko interesams
Dėl kitų priežasčių
22
2017 m. pabaigos duomenimis, iš viso Apskaitoje dėl socialinių įgūdžių stokos,
negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku buvo 4 634 (47 proc.) šeima, o dėl piktnaudžiavimo alkoholiu
ir/arba psichotropinių medžiagų vartojimo – 3 899 (40 proc.) šeimos. Šeimos, įrašytos į Apskaitą
dėl kitų priežasčių, sudarė 4 proc. (381 šeimos) visų į Apskaitą įrašytų šeimų. VTAS nurodo, kad
šeima įrašoma į Apskaitą dėl kitų priežasčių šiais atvejais: oficialiai nenustatytų tėvų psichinių ligų,
tėvų konfliktų su artimaisiais ir kitais asmenimis, tėvų skolų (pavyzdžiui, greitieji kreditai), dėl
vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sutrikimų ar linkusių įsitraukti į nusikalstamą veiką, bei kitų
priežasčių (4 lentelė).
Atkreiptinas dėmesys, kad lyginant 2017 m. pabaigos su 2016 m. pabaigos duomenis, 19
proc. padidėjo skaičius šeimų, įrašytų į Apskaitą dėl to, kad vaikui nustatyta laikinoji globa, ir 27
proc. padidėjo skaičius šeimų, įrašytų į Apskaitą dėl psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos
prieš vaikus.
4 lentelė. Šeimų įrašymo į Apskaitą priežastys, 2015–2017 m. pabaigos duomenimis
Šeimos į Apskaitą įrašytos dėl: 2015 m. 2016 m. 2017 m.
piktnaudžiavimo alkoholiu ir/arba psichotropinių medžiagų
vartojimo
4 331
4 082
3899
(40 proc.)
priklausomybės nuo azartinių žaidimų
0
0
0
socialinių įgūdžių stokos, dėl negebėjimo tinkamai rūpintis
vaiku
4 287
4 481
4634
(47 proc.)
psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš vaikus
171
174
239
(3 proc.)
to, kad valstybės skiriamą paramą naudoja ne vaiko
interesams
45
36
29
(0,3 proc.)
to, kad vaikui nustatyta laikinoji globa
404
426
527
(5proc.)
to, kad teismo sprendimu tėvams laikinai apribota tėvų
valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa
97
89
84
(1 proc.)
kitų priežasčių
422
388
381
(4 proc.)
Iš viso: 9 757 9 676 9 786
Per 2017 m. į Apskaitą įrašytos 2292 šeimos (2016 m. – 1992 šeimos, 2015 m. – 1797
šeimos). Daugiausia šeimų įrašyta į Apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai
rūpintis vaiku (1 057 šeimos), o tai sudaro 46 proc. visų šeimų įrašytų į Apskaitą per 2017 m.
23
Analizuojant 2015 - 2017 m. duomenis pastebima per metus įrašytų į Apskaitą šeimų
skaičiaus didėjimo tendencija – nuo 2015 m. šeimų įrašytų į Apskaitą skaičius padidėjo 22 proc.
Nagrinėjamu atveju galima daryti prielaidą, jog specialistai laiku identifikuoja esančias problemas
šeimose. Pažymėtina ir tai, kad per 2017 m. 24 proc. šeimų išbrauktos iš Apskaitos dėl to, kad
šeima išvyko gyventi į kitą savivaldybę, šeimos byla perduota tos savivaldybės vaiko teisių
apsaugos skyriui, todėl ta pati šeima per 2017 m. į Apskaitą galėjo būti įrašyta keletą kartų
(migruojančios šeimos šalies viduje) (3 lentelė). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 14.3 punktu, šeima
išbraukiama iš Apskaitos tada, kai ji pakeičia gyvenamąją vietą ir išvyksta nuolat gyventi į kitą
savivaldybę. Tokiu atveju VTAS informuoja savivaldybės, į kurią šeima išvyksta nuolat gyventi,
VTAS ir persiunčia jam šeimos byloje esančią informaciją. Akcentuotina, kad antra pagal dažnumą
išbraukimo iš Apskaitos priežastis yra šeimos išvykimas gyventi į kitą savivaldybę, šeimos byla
perduota tos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui, t. y. 2017 m. pab. duomenimis 514
socialinės rizikos šeimų yra migruojančios šalies viduje, tas faktas atitinkamai galėjo lemti ir
didesnį per ataskaitinius metus įrašytų į Apskaitą šeimų skaičių.
Kaip ir 2015–2016 m., per 2017 m. į Apskaitą įrašyta daugiau šeimų, gyvenančių mieste (1
455 šeimos) nei kaime (838 šeimos). Tai atitinkamai sudaro 63 proc. ir 37 proc. visų per 2017 m. į
Apskaitą įrašytų šeimų.
2.2 Vaikas, augantis socialinės rizikos šeimoje
2017 m. pabaigoje 9 786 socialinės rizikos šeimose augo 18 415 vaikų, iš jų 9 605
berniukai (52 proc.) ir 8 810 mergaičių (48 proc.). Pažymėtina, jog vaikų, augančių socialinės
rizikos šeimose, santykis nuo bendro vaikų skaičiaus šalyje, lyginant su 2015-2016 m., nekito (3,6
proc.), nors vaikų skaičius, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje per
pastaruosius trejus metus sumažėjo 3 proc..
Kaip jau minėta aukščiau, 2017 m. pabaigos duomenimis, daugiausia socialinės rizikos
šeimose augančių vaikų gyveno šiose apskrityse: Šiaulių (2516 vaikų), Kauno (2249 vaikai),
Panevėžio (2207 vaikai), Vilniaus (2098 vaikai) ir Klaipėdos (1779 vaikai) (3 lentelė).
Analizuodami socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičių ir bendrą vaikų skaičių
apskrityse/savivaldybėse, matome, kad socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis
nuo bendro vaikų skaičiaus apskrityse/savivaldybėse 9 apskrityse, t. y. Utenos apskrityje (6,5 proc.),
Panevėžio apskrityje (5,9 proc.), Tauragės apskrityje (5,8 proc.), Šiaulių apskrityje (5,3 proc.),
Marijampolės apskrityje (5,1 proc.), Alytaus apskrityje (4,7 proc.), Kauno, Telšių ir Vilniaus
apskrityse (po 4,4 proc.) (5 pav.), yra didesnis už šalies socialinės rizikos šeimose augančių vaikų
skaičiaus santykį nuo bendro šalies vaikų skaičiaus (3,6 proc.) (3 lentelė). Taigi, tai rodo
pakankamai didelį socialinių paslaugų poreikį socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems
vaikams bei galimas socialinės atskirties problemas bendruomenėje.
24
5 pav. Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų, lyginant su bendru vaikų skaičiumi
apskrityje/savivaldybėje, procentinė išraiška (proc.)
2017 m. pabaigos duomenimis, socialinės rizikos šeimose augančių vaikų pasiskirstymas
pagal amžiaus grupes, kaip ir 2015–2016 metais, liko nepakitęs. Didžiausią dalį sudaro mokyklinio
amžiaus (nuo 10 iki 14 metų) vaikai (33 proc.). Lyginant su 2015 m. pabaigos duomenimis, 10–14
metų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, sumažėjo 6 proc. (414 vaikų). Taip pat nemaža
dalis socialinės rizikos šeimose augančių vaikų yra vyresnio mokyklinio amžiaus (15–17 metų) (21
proc.). Lyginant su 2015 m. pabaigos duomenimis, šio amžiaus vaikų skaičius sumažėjo 8 proc.
(338 vaikais). Pastebėtina, jog 2017 m. duomenimis, vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose
amžiaus grupėse nuo 0 iki 3 metų amžiaus, nuo 4 iki 6 metų amžiaus ir nuo 7 iki 9 metų amžiaus
kito neženkliai (6 pav.):
6 pav. Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai pagal amžiaus pasiskirstymą, 2015–2017 m. pabaigos
duomenimis
4,7 4,4
1,2
2,9
5,1 5,9
5,3 5,8
4,4
6,5
4,4
1
0
1
2
3
4
5
6
7
Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis nuo bendro vaikų skaičiaus apskrityse/savivaldybėse
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.
2477
2722 3251
6471
4122
2594 2771
3263
6263
3965
2554
2772 3248
6057
3784
2015 m. 2016 m. 2017 m.
25
Per 2017 m. į Apskaitą įrašytose šeimose daugiausia augo vaikų iki 3 metų amžiaus – 1
092. Tai sudarė 30 proc. (3607 vaikų) visų vaikų, kurie augo socialinės rizikos šeimose. 10–14 metų
amžiaus vaikai, augantys šeimose, įrašytose į Apskaitą per 2017 m., sudarė 24 proc. (867) visų
vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, įrašytose per tuos pačius metus.
2.3 Iš Apskaitos išbrauktos socialinės rizikos šeimos
Remiantis Tvarkos aprašo 14 punktu, šeima iš Apskaitos išbraukiama išanalizavus ir
įvertinus gautus raštiškus pranešimus apie teigiamus pokyčius šeimoje, taip pat pagal papildomai
surinktą informaciją ar apsilankymo šeimoje metu užfiksuotus faktus šiais atvejais: kai su šeima
dirbantis socialinis darbuotojas per vienerius metus nuo jos įrašymo į apskaitą VTAS nepranešė
apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje arba jų nenustatė VTAS darbuotojai, kai yra gautas raštiškas ir
motyvuotas socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, pasiūlymas dėl šeimos išbraukimo iš
apskaitos, nes išnyko įrašymo į apskaitą priežastys, taip pat kai šeima pakeičia gyvenamąją vietą ir
išvyksta nuolat gyventi į kitą savivaldybę, kai vaikai tampa pilnamečiai, sukuria šeimą arba
emancipuojami, kai miršta vaiko tėvai ir vaikui nustatoma globa, ir tuo atveju, kai tėvams
neterminuotai apribojama tėvų valdžia ir šeimoje nelieka daugiau nepilnamečių vaikų, kai vaikas
yra teismo sprendimu atskiriamas nuo tėvų dėl jų ligos ir nėra galimybės ateityje vaiką sugrąžinti į
šeimą.
5 lentelė. Išbraukimo iš Apskaitos priežastys 2015–2017 m.
Per 2017 m. iš Apskaitos išbrauktos 2 157 socialinės rizikos šeimos. Lyginant su 2016 m.,
per 2017 m. šeimų iš Apskaitos išbraukta 3 proc. (66 šeimom) daugiau. Analizuojant 2015–2017 m.
duomenis, pastebima, kad per pastaruosius trejus metus pasikeitė išbraukimo iš Apskaitos
priežasčių tendencijos: dar 2015 m. daugiausia iš Apskaitos šeimos buvo išbraukiamos dėl to, kad
Išbraukimo iš Apskaitos priežastys 2015 m. 2016 m. 2017 m.
1. Šeimoje neliko nepilnamečių vaikų (vaikas tapo
pilnametis, emancipuotas arba sudarė santuoką, mirė ar kt.) 741 533
347
(16 proc.)
2. Išnyko priežastys, dėl kurių šeima buvo įrašyta į apskaitą 621 772 843
(39 proc.)
3. Šeima išvyko gyventi į kitą savivaldybę, šeimos byla
perduota tos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui 492 519
514
(24 proc.)
4. Mirė abu tėvai arba vienas iš tėvų, vaikui nustatyta globa 60 45 30
5. Tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia ir vaikui
nustatyta nuolatinė globa – 191
361
(17 proc.)
6. Su šeima dirbantis socialinis darbuotojas per vienerius
metus nuo jos įrašymo į Apskaitą VTAS nepranešė apie vaiko
teisių pažeidimus šeimoje arba jų nenustatė VTAS darbuotojai – 17 44
7. Vaikas yra teismo sprendimu atskirtas nuo tėvų dėl jų ligos
ir nėra galimybės ateityje vaiką sugrąžinti į šeimą – 14 19
Iš viso: 1 914 2 091 2 157
26
šeimoje neliko nepilnamečių vaikų (vaikas tapo pilnamečiu, emancipuotas arba sudarė santuoką,
mirė ar kt.), o jau 2017 m. daugiausia socialinės rizikos šeimų išbraukta dėl to, kad išnyko
priežastys, dėl kurių šeima buvo įrašyta į Apskaitą (843 šeimos – tai sudaro 39 proc. visų iš
Apskaitos išbrauktų šeimų per 2017 m.). Taigi, lyginant trejus paskutinius metus, socialinės rizikos
šeimų išbraukimo iš Apskaitos skaičius dėl išnykusių priežasčių padidėjo 26 proc. (3 lentelė).
Manytina, kad tam įtakos turėjo efektyvesnis socialinių paslaugų / pagalbos teikimas bei
organizavimas šeimoms ir vaikams pagal realius šeimos poreikius.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m., lyginant su 2016 m., 47 proc. padidėjo šeimų,
išbrauktų iš Apskaitos dėl to, kad tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia ir vaikui nustatyta
nuolatinė globa, skaičius.
Pastebėtina, kad per 2017 m. 24 proc. šeimų išbrauktos iš Apskaitos dėl to, kad šeima
išvyko gyventi į kitą savivaldybę, šeimos byla perduota tos savivaldybės vaiko teisių apsaugos
skyriui. Atkreiptinas dėmesys, kad Tvarkos apraše nėra numatyta šeimos išbraukimo iš Apskaitos
priežastis dėl šeimos išvykimo į užsienį, todėl SPIS nėra galimybių suvesti šių duomenų. Tarnybos
žiniomis, VTAS specialistai apie šeimų išvykimą į užsienį pažymi SPIS pastabose ir šiuo atveju
išbraukia šeimas iš Apskaitos dėl to, kad šeima išvyko gyventi į kitą savivaldybę, šeimos byla
perduota tos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui. Išnagrinėjus VTAS specialistų suvestus
duomenis, 2017 m. 39 socialinės rizikos šeimos išvyko gyventi į užsienį, dėl to jos išbrauktos iš
Apskaitos, o informacija apie jas perduota užsienio socialinėms tarnyboms. Daugiausiai išvykusių
gyventi į užsienį šeimų išbraukta iš Apskaitos Klaipėdos m. (5 šeimos), Vilkaviškio r., Kauno r. ir
Kėdainių r. (po 3 šeimas).
7 pav. Socialinės rizikos šeimų procentinė dalis nuo visų šeimų, išbrauktų iš Apskaitos pagal išbraukimo
priežastis, per 2017 m.
Atkreiptinas dėmesys, kad 7 pav. dalyje „kita“ nurodoma, jog mirė abu tėvai arba vienas iš
tėvų ir vaikui nustatyta globa (1 proc.), su šeima dirbantis socialinis darbuotojas per vienerius metus
16%
39% 17%
24%
4%
Šeimoje neliko nepilnamečių vaikų (vaikas tapo pilnamečiu, emancipuotas arba sudarė santuoką,
mirė ar kt.)Išnyko priežastys, dėl kurių šeima buvo įrašyta į Apskaitą
Tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa
Šeima išvyko gyventi į kitą savivaldybę, šeimos byla perduota tos savivaldybės vaiko teisių
apsaugos skyriuiKita
27
nuo jos įrašymo į Apskaitą VTAS nepranešė apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje arba jų nenustatė
VTAS darbuotojai (2 proc.), vaikas yra teismo sprendimu atskirtas nuo tėvų dėl jų ligos ir nėra
galimybės ateityje vaiką sugrąžinti į šeimą (1 proc.).
2.4 Šeima, kurioje augęs vaikas neteko tėvų globos
Per 2017 m. 2 196 vaikai iki globos (rūpybos) nustatymo augo 1 547 biologinėse šeimose.
Ataskaitiniais metais daugiausia (1079 vaikai), t. y. 49 proc., tėvų globos netekusių vaikų iki globos
(rūpybos) nustatymo augo su vienu iš savo tėvų (kai vienas iš tėvų dėl įvairių priežasčių negali
rūpintis juo), iš jų 901 vaikas (83 proc.) augo su motina, 182 vaikai (17 proc.) – su tėvu.
Analizuojant 2015–2017 m. duomenis, matoma, kad iki globos (rūpybos) nustatymo daugiausiai
vaikų augo su motinomis, kai tėvai dėl įvairių priežasčių negalėjo jais rūpintis. 788 vaikas (36 proc.
visų vaikų augusių biologinėse šeimose) iki globos (rūpybos) nustatymo augo kartu su abiem tėvais,
o 355 vaikai (16 proc. visų vaikų augusių biologinėse šeimose) augo su motina, kai duomenų apie
vaiko tėvą nėra. Per pastaruosius trejus metus vaikų, kurie iki globos (rūpybos) nustatymo augo
biologinėse šeimose, skaičius išaugo 25 proc., o vaikų, kurie iki globos (rūpybos) nustatymo
gyveno ne biologinėse šeimose, skaičius išlieka panašus – apie 100 vaikų. Pažymėtina, kad per
2017 m. 34 atvejais globa nustatyta neveiksnios nepilnametės kūdikiui (6 lentelė).
6 lentelė. 2015–2017 m. duomenys apie vaikus, kurie iki globos (rūpybos) nustatymo augo (ne)
biologinėse šeimose, niekas neaugino, augo ligoninėje
Duomenys apie vaikus, kurie iki globos
(rūpybos) nustatymo augo (ne) biologinėse
šeimose, niekas neaugino, augo ligoninėje
Vaikų skaičius,
kuriems nustatyta
globa (rūpyba) per
2015 m.
Vaikų skaičius,
kuriems nustatyta
globa (rūpyba) per
2016 m.
Vaikų skaičius,
kuriems nustatyta
globa (rūpyba) per
2017 m. Vaikai augę biologinėse šeimose, kuriems
nustatyta globa (rūpyba): 1 643 2 007 2 196
Iki globos (rūpybos) nustatymo vaiką
augino abu tėvai 541 781 788
Iki globos (rūpybos) nustatymo augino
vienas iš tėvų (kai vaikas turi abu tėvus, bet
vienas iš jų dėl įvairių priežasčių negali
rūpintis juo)
727 870 1079
Iki globos (rūpybos) nustatymo augino
viena motina, kai nėra duomenų apie tėvą 375 346 355
Vaikai, kurie iki globos (rūpybos) nustatymo
gyveno ne biologinėse šeimose 100 91 101
Niekas neaugino (tėvai nėra žinomi): 8 8 10
Vaikas paliktas „Gyvybės langelyje“ 8 8 10
Vaikas rastas kitose vietose - - -
Iki globos (rūpybos) nustatymo vaikas augo
ligoninėje (gimdymo namuose) 80 88 71
Globa nustatyta neveiksnios nepilnametės
kūdikiui - - 34
28
2.5 IŠVADOS
1. 2017 m. gruodžio 31 d. Apskaitoje buvo 9 786 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 18
415 vaikų. Iš jų 9 605 berniukai ir 8 810 mergaičių. Per pastaruosius penkerius metus socialinės
rizikos šeimų skaičius sumažėjo 4 proc. (449 šeimoms), o jose augančių vaikų – 11 proc. (2 249
vaikais).
2. 2017 m. pabaigos duomenimis, vaikai, augantys socialinės rizikos šeimose, sudarė 3,6
proc. visų šalyje gyvenančių vaikų.
3. 2017 m. pabaigos duomenimis, daugiausia socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus,
faktiškai gyvena Šiaulių apskrityje (1279 šeimos), Kauno apskrityje (1183 šeimos), Vilniaus
apskrityje (1127 šeimos), Panevėžio apskrityje (1084) ir Klaipėdos apskrityje (1013 šeimų).
Atitinkamai minėtose apskrityse yra didžiausias vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose,
skaičius.
4. Didžiausias socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis nuo bendro
vaikų skaičiaus apskrityse/savivaldybėse yra Utenos apskrityje (6,5 proc.), Panevėžio apskrityje
(5,9 proc.), Tauragės apskrityje (5,8 proc.), Šiaulių apskrityje (5,3 proc.), Marijampolės apskrityje
(5,1 proc.) ir Alytaus apskrityje (4,7 proc.).
5. 2017 m. pabaigos duomenimis, pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių šeima įrašoma į
Apskaitą, yra socialinių įgūdžių stoka ir negebėjimas tinkamai rūpintis vaiku – (47 proc.) bei
piktnaudžiavimas alkoholiu ir/arba psichotropinių medžiagų vartojimas (40 proc.). Per 2017 m.,
kaip ir per 2015 - 2016 m., daugiausia šeimų įrašyta į Apskaitą taip pat dėl socialinių įgūdžių
stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku (1 057 šeimos), o tai sudaro 46 proc. visų įrašytų į
Apskaitą per 2017 m. socialinės rizikos šeimų.
6. Per 2017 m. į Apskaitą įrašyta daugiau šeimų, gyvenančių mieste. Mieste buvo 63 proc.,
o kaime 37 proc. visų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, kurios įrašytos į Apskaitą 2017 m.
7. Didžiausią dalį (33 proc.) socialinės rizikos šeimose augančių vaikų, kaip ir per
paskutiniuosius trejus metus, sudarė 10–14 metų amžiaus vaikai.
8. Ataskaitiniu laikotarpiu į Apskaitą įrašytos šeimos dažniausiai augino vaikus iki 3 metų
amžiaus – 1 092 vaikai. Ši vaikų amžiaus grupė sudarė 30 proc. visų vaikų, kurie augo į Apskaitą
įrašytose socialinės rizikos šeimose.
9. Ataskaitiniais metais daugiausia šeimų iš Apskaitos išbraukta dėl išnykusių priežasčių,
dėl kurių šeima buvo įrašyta į Apskaitą (843 šeimos). Tai sudaro 39 proc. visų iš Apskaitos
išbrauktų šeimų per 2017 m.
10. Per 2017 m. 39 šeimos išbrauktos iš Apskaitos, nes jos išvyko gyventi į užsienį.
29
3. NUO SMURTO GALIMAI NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ APSKAITA
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr.
1983 patvirtintų Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų (toliau – VTAS nuostatai) 7.20.
punktu, miestų ir rajonų savivaldybių VTAS registruoja ir kaupia Socialinės paramos šeimai
informacinėje sistemoje (toliau – SPIS) duomenis apie taikytas vaiko teisių ir teisėtų interesų
užtikrinimo priemones, kurias nurodo SPIS nuostatai. Pagal 7.27 punktą, VTAS kaupia ir
analizuoja pranešimus apie smurtą galimai patyrusius ir smurtaujančius vaikus, inicijuoja šiems
vaikams bei jų tėvams specialistų bei institucijų būtinos pagalbos teikimą. VTAS nuostatų 7.39
punktas įpareigoja VTAS bendradarbiauti su ministerijomis, Statistikos departamentu, Tarnyba,
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, policija, teismais,
prokuratūromis, kitomis valstybės, savivaldybės institucijomis ir įstaigomis.
3.1 Galimų smurto atvejų ir galimai nukentėjusių vaikų skaičius
VTAS duomenimis, per 2017 m. užfiksuoti 5625 atvejai, kada iš viso galimai nukentėjo
4995 vaikai (0,98 % visų Lietuvoje gyvenančių vaikų). Lyginant su praėjusių metų (2016 m.)
duomenimis matyti, kad smurto atvejų ir galimai nukentėjusių vaikų skaičius per pastaruosius
metus ženkliai padidėjo (47 proc.) (žr. 8 pav.). Manytina, kad atvejų, kuomet galimai nuo smurto
nukentėjo vaikai, rodiklių pokyčiams įtakos turėjo su vaiko teisių apsauga susijusių teisės aktų
pakeitimai. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo
smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai, 2017 m. vasario 14 d. buvo pakeistas Lietuvos
Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris, be kitų pakeitimų, papildytas 21
straipsniu, apibrėžiančių smurto prieš vaiką formas. Taip pat 2017 m. padidėjęs nuo smurto galimai
nukentėjusių vaikų skaičius sietinas ir su aktyvesniu visuomenės reagavimu bei dažnesniais
pranešimais apie galimus smurto prieš vaikus atvejus, taip pat VTAS, ugdymo, sveikatos priežiūros
įstaigų ir kitų specialistų sėkmingesniu galimai smurtą patyrusių vaikų atpažinimu bei aktyviais
veiksmais, siekiant sustabdyti smurtą prieš vaikus.
8 pav. Galimo smurto atvejų ir galimai nukentėjusių vaikų skaičius 2015–2017 m.
1578
2474
4995
1669
2681
5625
2015 m. 2016 m. 2017 m.
Nukentėjusių vaikų skaičius Smurto atvejų skaičius
30
Pastebėtina, kad skirtingas smurtą galimai patyrusių vaikų (4995) ir galimo smurto prieš
vaikus atvejų (5625) skaičius rodo, kad yra atvejų, kai vaikai ne vieną kartą galimai patyrė smurtą,
taip pat kai vieno atvejo metu galimai nukentėjo daugiau nei vienas vaikas.
Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD)
išankstiniais duomenimis, per 2017 m. nuo fizinio, seksualinio, psichologinio smurto bei
nepriežiūros nukentėjo 1508 vaikai. Pažymėtina, kad IRD fiksuoja duomenis apie ikiteisminio
tyrimo įstaigose užregistruotas nusikalstamas veikas, kurių metu galimai nukentėjo nepilnamečiai, o
VTAS – gavę pranešimus apie galimą smurtą, fiksuoja SPIS galimo smurto atvejų ir galimai smurtą
patyrusių bei smurtavusių vaikų skaičių. Dėl šios priežasties IRD ir VTAS duomenys skiriasi.
Analizuojant IRD ir VTAS statistinius duomenis dėl smurtą galimai patyrusių nepilnamečių,
pastebėtina, kad skirtumas tarp IRD užregistruoto galimai nukentėjusių nuo smurto vaikų skaičiaus
ir VTAS duomenų apie nuo smurto galimai nukentėjusius vaikus 2015 – 2017 m. didėjo. (žr. 9
pav.)
9 pav. Smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius IRD ir VTAS duomenimis
Palyginus 2017 m. IRD ir VTAS duomenis pagal atskiras smurto prieš vaikus rūšis matyti,
kad VTAS fiksuotų galimai nuo seksualinio ir psichologinio smurto bei nepriežiūros nukentėjusių
vaikų skaičius gerokai didesnis nei ikiteisminio tyrimo įstaigų užregistruotų, o fizinį smurtą galimai
patyrusių vaikų skaičius, užfiksuotas VTAS ir IRD, taip ženkliai nesiskiria. (žr. 7 lentelę)
31
7 lentelė. 2017 m. IRD ir VTAS registruotų smurtą patyrusių vaikų skaičius.
Smurto rūšis IRD duomenys VTAS
duomenys
Fizinis smurtas 1214 1639
Seksualinis smurtas 86 141
Psichologinis smurtas 181 2519
Nepriežiūra 27 904
VISO 1508 4995
VTAS duomenimis, 2017 m. daugiausiai užfiksuota galimų psichologinio smurto (48 proc.)
bei fizinio smurto atvejų (27 proc.) (žr. 10 pav.):
10 pav. Nepilnamečių galimai patirto smurto rūšys 2017 m.
Ataskaitinio laikotarpio statistiką lyginant su 2015–2016 m. duomenimis, matyti, kad per
kelerius metus galimo fizinio smurto prieš vaikus atvejų skaičius kasmet didėja, galimo seksualinio
smurto atvejų skaičius kinta, o užfiksuotų galimo psichologinio smurto atvejų – ženkliai didėjo (76
proc.) (žr. 11 pav.).
Kaip minėta, didesnis galimo psichologinio smurto prieš vaikus atvejų skaičius leidžia
manyti, kad VTAS ir kiti specialistai aktyviau ir sėkmingiau atpažįsta psichologinį smurtą galimai
patyrusius vaikus, gerėja bendradarbiavimas tarp skirtingų sričių specialistų, visuomenė aktyviau
informuoja specialistus apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
27%
3%
48%
19%
Fizinis smurtas
Seksualinis smurtas
Psichologinis smurtas
Nepriežiūra
32
11 pav. Atvejų, kai nuo smurto galimai nukentėjo vaikai, pasiskirstymas pagal smurto rūšis
Psichologinis smurtas apibrėžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų
įstatyme, Vaiko gerovės 2016–2018 metų veiksmų plane. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos
Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 punktu, vaikas, tapęs smurto
artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, pripažįstamas kaip
smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo. VTAS, vaikus, kurie tapo smurto artimoje aplinkoje
liudininkais ar gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama, SPIS žymi kaip galimai nuo psichologinio
smurto nukentėjusiuosius.
Lyginant pagal apskritis, didžiausias vaikų, galimai nukentėjusių nuo seksualinio, fizinio ir
psichologinio smurto bei nepriežiūros skaičius užfiksuotas Šiaulių apskrityje – 882 (1,9 proc. visų
apskrityje gyvenančių vaikų), Vilniaus apskrityje – 589 (1,2 proc.), po 552 Kauno (1,1 proc.) bei
Klaipėdos (1 proc.) apskrityse. Pagal galimai nukentėjusių vaikų skaičių Utenos apskritis
neišsiskiria, tačiau lyginant smurtą patyrusių vaikų skaičių su bendru apskrityje gyvenančių vaikų
skaičiumi matyti, kad nuo smurto galimai nukentėję vaikai sudaro nemažą dalį – 1,8 proc.
Mažiausia dalis vaikų nuo smurto galimai nukentėjo Vilniaus mieste (0,5 proc. / 473 vaikai) bei
Alytaus apskrityje (0,4 proc. / 83 vaikai) (žr. 12 pav.).
103 74 141
586
897
1541
980
1710
2719
2015 m. 2016 m. 2017 m.
Seksualinis smurtas
Fizinis smurtas
Psichologinis smurtas
33
12 pav. Smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius apskrityse ir Vilniaus bei Kauno miestuose
3.2 Smurtą galimai patyręs vaikas
2017 m., kaip ir 2015 m. bei 2016 m., smurtą daugiausiai galimai patyrė 10–14 m. vaikai
(31 proc. visų smurtą galimai patyrusių vaikų). Užfiksuoti 1722 galimo smurto atvejai prieš šio
amžiaus vaikus, kurių metu galimai nukentėjo 1550 vaikai. Galimai patirto smurto pagal rūšį
pasiskirstymas atitinkamose vaikų amžiaus grupėse pavaizduotas 13 pav.:
13 pav. Galimai nukentėjusių vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir smurto rūšį
Analizuojant duomenis apie smurto pasiskirstymą tarp lyčių, matyti, kad 2017 m. daugiau
smurto galimai patyrė berniukai – užfiksuoti 2967 atvejai, mergaitės galimai nukentėjo 2658
atvejais. 2017 m. seksualinį smurtą daugiau nei 4 kartus dažniau galimai patyrė mergaitės, nuo
fizinio smurto 1,5 karto dažniau galimai nukentėjo berniukai. Psichologinį smurtą bei nepriežiūrą
galimai patyrusių berniukų ir mergaičių atvejų skaičius labai panašus (žr. 14 pav.).
473
589
413
552 552
882
322 357 298 281
83
193
5
14
20
47
55
97
141
235
596
431
614
450
445
710
311
257
160
142
230
122
0-3 m.
4-6 m.
7-9 m.
10-14 m.
15-17 m.
Seksualinis smurtas Fizinis smurtas Psichologinis smurtas Nepriežiūra
34
14 pav. Galimų smurto atvejų prieš vaikus pasiskirstymas pagal lytį
Analizuojant surinktus duomenis apie galimų smurto atvejų prieš vaikus paplitimą
populiacijoje, matyti, kad per pastaruosius trejus metus smurto atvejų paplitimas mieste yra didesnis
nei kaime. 2017 m. mieste užfiksuota 57 proc. visų smurto atvejų, kaime – 43 proc. (2015 m. mieste
– 62 proc. ir kaime – 38 proc., 2016 m. mieste – 53 proc. ir kaime – 47 proc.). Detaliau nagrinėjant
smurto pasiskirstymą pagal rūšį bei vaiko gyvenamąją vietą, matyti, jog 2017 m. miestuose
gyvenantys vaikai dažniau nei kaime gyvenantieji patyrė fizinį, seksualinį bei psichologinį smurtą,
o kaimuose fiksuota daugiau vaikų nepriežiūros atvejų (žr. 15 pav.).
15 pav. Galimų smurto atvejų prieš vaikus pasiskirstymas pagal smurto rūšį ir gyvenamąją vietą
3.3 Galimai smurtavę asmenys
Kaip ir ankstesniais metais, 2017 m. prieš vaikus daugiausiai galimai smurtavo suaugę
artimi giminaičiai – tėvai ar vienas iš tėvų, globėjai (rūpintojai), seneliai, broliai ar seserys
(Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 str.). Iš visų fizinio smurto atvejų, 55 proc. atvejų
prieš vaikus fizinį smurtą galimai naudojo artimi suaugusieji (2016 m. – 53 proc.), 87 proc.
psichologinio smurto atvejų – nuo artimųjų suaugusiųjų (2016 m. – 88 proc.), net 97 proc. vaikų
nepriežiūros atvejų fiksuota dėl artimųjų suaugusiųjų. Tuo tarpu seksualinį smurtą vaikai, kaip ir
27
914
1393
533
114
627
1326
521
Seksualinis smurtas Fizinis smurtas Psichologinis smurtas Nepriežiūra
Berniukai Mergaitės
89
974
1612
410
62
567
1107
644
Seksualinis smurtas Fizinis smurtas Psichologinis smurtas Nepriežiūra
Mieste Kaime
35
ankstesniais metais, dažniau patyrė nuo svetimų suaugusių asmenų – 48 proc. visų atvejų (2016 m.
– 54 proc.) (žr. 8 lentelę):
8 lentelė. Galimo smurto prieš vaikus atvejų skaičius pagal smurtautojus
Smurto rūšis
Prieš vaikus smurtavo
Svetimi suaugę
asmenys
Svetimi
nepilnamečiai
Artimi suaugę
asmenys
Artimi
nepilnamečiai
Seksualinis smurtas 67 31 39 4
Fizinis smurtas 248 356 854 83
Psichologinis smurtas 281 19 2360 59
Nepriežiūra 35 - 1019 -
3.4 Pagalbos organizavimas galimai smurtą patyrusiems vaikams
Smurto prieš vaikus atvejais dažniausiai pagalbą vaikams ir jų šeimų nariams inicijuoja ir
(ar) teikia įvairių sričių ir institucijų specialistai (VTAS, teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros
įstaigų, psichikos sveikatos centrų, seniūnijų, švietimo, globos įstaigų, pedagoginių psichologinių
tarnybų, krizių, specializuotos pagalbos centrų, nevyriausybinių organizacijų ir kt.)
VTAS duomenimis, visi vaikai, galimai nukentėję nuo smurto, ir (ar) jų šeimos, gavo
vienokią ar kitokią (tam tikrais atvejais – kompleksinę) pagalbą / paslaugas (žr. 16 pav.).
16 pav. Galimai smurtą patyrusiems vaikams ir (ar) jų šeimoms teikta pagalba 2017 m.
VTAS pateiktais duomenimis, 2026 atvejais pagalba suteikta nuo smurto galimai
nukentėjusiam vaikui, 3513 atvejais pagalba organizuota ir vaikams, ir jų šeimų nariams. Smurtą
galimai patyrusiems vaikams ir jų šeimoms pagalba 98 proc. atvejų organizuota savivaldybės
teritorijoje, 2 proc. (97) atvejų dėl pagalbos ir paslaugų nuo smurto galimai nukentėjusiems vaikams
bei ir jų šeimoms kreiptasi į kitose savivaldybėse veikiančias institucijas ar organizacijas.
Specialistai pažymi, kad pagalba turi būti teikiama ilgą laiką bei sistemingai pagal
nukentėjusiojo poreikius, koordinuojama ir teikiama ne tik smurto aukai, bet ir visai nuo smurto
40
126
775
794
1875
1929
Nestacionarinės socialinės paslaugos
Mokyklos socialinio pedagogo pagalba
Kompleksinės paslaugos
Psichologinė pagalba
Socialinis darbas
Kita
36
nukentėjusio vaiko šeimai, artimiausiai aplinkai. Taip pat, svarbu pažymėti, kad pagalbos teikimas
vien tik nuo smurto nukentėjusiam vaikui ir (ar) jo šeimai neišsprendžia smurto problemos. Siekiant
išvengti pakartotinių smurto atvejų, svarbu tikslingą pagalbą laiku suteikti ir smurtautojui.
3.5 IŠVADOS
1. SPIS sistemoje per 2017 m. VTAS iš viso užfiksavo 5625 atvejus, kada galimai
nukentėjo 4995 vaikai (tai sudaro beveik 1 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų). Lyginant su
2016 m. duomenimis, VTAS 2017 m. užfiksavo daugiau nei dvigubai galimo smurto atvejų, kurių
metu galimai nukentėjo vaikai.
2. Pastebimas galimo psichologinio ir fizinio smurto atvejų prieš vaikus skaičiaus didėjimas
(atitinkamai 72 proc. ir 59 proc.). Psichologinį smurtą per 2017 m. patyrė 2519 vaikai, fizinį –
1639.
3. Palyginus 2015 - 2017 m. duomenis, seksualinio smurto atvejų skaičius kasmet kinta,
tačiau 2017 m. galimai seksualinį smurtą patyrusių vaikų skaičius, lyginant su 2016 m. išaugo 90
proc. 2017 m. seksualinį smurtą patyrė 141 vaikas.
4. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atskirai SPIS vedant duomenis apie galimus
nepriežiūros atvejus, 2017 m. užfiksuoti 1054 vaikų nepriežiūros atvejai.
5. Galimai nukentėjusių nuo smurto vaikų skaičius, lyginant jį su bendru vaikų skaičiumi
savivaldybėje, yra didžiausias Šiaulių (1,9 proc.), Utenos (1,8 proc.), Vilniaus (1,2 proc.), Kauno
(1,1 proc.) bei Klaipėdos (1 proc.) apskrityse. Mažiausia dalis vaikų nuo smurto galimai nukentėjo
Vilniaus mieste (0,5 proc.) ir Alytaus apskrityje (0,4 proc.).
6. 2017 m., kaip ir 2015–2016 m., smurtą daugiausiai galimai patyrė 10–14 m. vaikai (31
proc. visų nuo smurto galimai nukentėjusių vaikų).
7. Daugiau smurto galimai patyrė berniukai (59 proc.), kurie beveik 1,5 kartus dažniau nei
mergaitės galimai patyrė fizinį smurtą. 2017 m. seksualinį smurtą daugiau nei 4 kartus dažniau
galimai patyrė mergaitės. Psichologinį smurtą bei nepriežiūrą galimai patyrusių berniukų ir
mergaičių atvejų skaičius panašus.
8. Prieš vaikus galimo psichologinio ir fizinio smurto bei nepriežiūros atvejais dažniausiai
smurtą naudojo artimi suaugę asmenys, seksualinio smurto atvejais – svetimi suaugę asmenys.
9. 2017 m. galimo smurto prieš vaikus atvejais dažniausiai organizuota socialinių
darbuotojų (34 proc.) bei psichologų (14 proc.) pagalba, taip pat teiktos teisininko konsultacijos,
VTAS ir kitų specialistų rekomendacijos, vykdyti specialistų prevenciniai apsilankymai šeimose ir
kt. 14 proc. atvejų su galimai nukentėjusiu vaiku ir jo šeima dirbo specialistų komanda, teikianti
kompleksinę pagalbą.
37
4. VAIKO GLOBA (RŪPYBA)
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje Lietuvoje augo 510,4
tūkst. vaikų (2016 m. pradžioje – 518,2 tūkst. vaikų). Palyginus su 2016 m. pradžios duomenimis,
vaikų skaičius sumažėjo 8 tūkst. vaikų, t. y. 1,5 %. Per paskutinius 5 metus (nuo 2012 m.) vaikų
skaičius Lietuvoje sumažėjo 11 % (2012 m. – 556,3 tūkst. vaikų, 2013 – 543,8 tūkst. vaikų, 2014 m.
– 532,6 tūkst. vaikų, 2015 m. – 524,5 tūkst. vaikų, 2016 m. – 518,2 tūkst. vaikų, 2017 m. – 510,4
tūkst.).
4.1 Globos (rūpybos) nustatymo pagrindai
Per 2017 m. 2 402 vaikai neteko tėvų globos, tačiau globos (rūpybos) nustatymo atvejų per
2017 m. buvo 2 524. Atsižvelgiant į tai, matoma, kad kai kuriems vaikams per 2017 m. globa
(rūpyba) buvo nustatyta ne vieną kartą, pavyzdžiui, kai po vaiko paėmimo iš šeimos biologinei
šeimai grąžintas vaikas pakartotinai paimamas iš šeimos arba, kai tam pačiam vaikui, kuriam
ataskaitiniais metais nustatyta laikinoji globa (rūpyba), tais pačiais metais laikinoji globa (rūpyba)
forma pakeista į nuolatinę globą (rūpybą).
Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2015–2016 m., dažniausios tėvų globos netekimo priežastys
buvo šios: tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpino, nesidomėjo vaiku, jo neprižiūrėjo,
netinkamai auklėjo, naudojo fizinį ar psichinį smurtą, dėl to kilo pavojus vaiko fiziniam, protiniam,
dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Dėl šių priežasčių per 2017 m. tėvų globos vaikai
neteko 1 894 atvejais, kas sudarė 75 % visų tėvų globos netekimo atvejų (2016 m. buvo 72 %) (9
lentelė).
9 lentelė. Globos (rūpybos) nustatymo pagrindai 2015–2017 m.
Globos (rūpybos) nustatymo pagrindai Iš viso per
2015 m.
Iš viso per
2016 m.
Iš viso per
2017 m.
1. Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs 127 82 52
2. Abu tėvai arba artimieji giminaičiai nežinomi (rastas vaikas) arba
nuo vaiko radimo dienos per tris mėnesius nenustatyti tėvystės ar
artimos giminystės ryšiai
9 12 9
3. Turimas vienintelis iš tėvų arba abu tėvai yra dingę ir paskelbta jų
paieška 5 4 5
4. Turėtas vienintelis iš tėvų arba tėvai teismo paskelbti mirusiais
arba pripažinti nežinia kur esančiais 0 1 1
5. Turimas vienintelis iš tėvų arba tėvai nustatytąja tvarka pripažinti
neveiksniais 1 2 1
6. Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis
dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar
kitų svarbių priežasčių
320 412 469
38
Globos (rūpybos) nustatymo pagrindai Iš viso per
2015 m.
Iš viso per
2016 m.
Iš viso per
2017 m.
7. Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku,
jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir
dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam,
doroviniam vystymuisi bei saugumui, ir kuris įstatymų nustatyta
tvarka paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo
tėvų)
1 288 1 617 1894
8. Vaikas įstatymų nustatyta tvarka yra atskirtas nuo tėvų 4 29 18
9. Vaiko tėvams (tėvui ar motinai) įstatymų nustatyta tvarka laikinai
ar neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia 29 32 19
10. Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra neveiksnus
nepilnametis 61 61 56
Iš viso vaikams nustatytos globos (rūpybos) atvejų 1 874 2 252 2 524
Per 2017 m. atvejų, kai vaikai neteko tėvų globos, skaičius, lyginant su 2016 m., padidėjo
nežymiai, t. y. 11 % (272 atvejais daugiau nei 2016 m.). Per 2017 m. 12 % (57 atvejais) išaugo
globos (rūpybos) nustatymo atvejų kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo
rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.
Iš 1 894 atvejų, kai vaikai tėvų globos neteko dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš
tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichologinį
smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei
saugumui, daugiausiai, kaip ir 2016 m., atvejų buvo dėl vaikų iki 3 m. amžiaus (483 atvejai) ir 10–
14 m. amžiaus vaikų (539 atvejai).
4.2 Globojamas (rūpinamas) vaikas
2017 m. pabaigoje tėvų globos buvo netekę 8 912 vaikų (4 547 berniukai ir 4 365
mergaitės), t. y. 194 vaikų mažiau nei 2016 m. pabaigoje. Kiekvienais metais šis skaičius mažėja:
2014 m. tėvų globos netekusių vaikų skaičius siekė 9 220, o 2016 m. – 9,106 vaikų. Kasmet
mažėjantį tėvų globos netekusių vaikų skaičių galimai lemia dažnesni vaikų grąžinimo į biologinę
šeimą atvejai, globėjų (rūpintojų) išvykimas su globojamais (rūpinamais) vaikais į užsienį bei tėvų
globos netekusių vaikų įvaikinimas. Šį skaičiaus mažėjimą taip pat gali lemti bendrai kasmet
mažėjantis visų Lietuvoje gyvenančių vaikų skaičius, kuris nuo 2011 m. pakito apie 64,5 tūkst.
(2011 m. – 574,9 tūkst., o 2017 m. – 510,4 tūkst. vaikų, ).
Per 2017 m. globa (rūpyba) buvo nustatyta 2 402 vaikams, 2016 m. – 2 184 vaikams, o 2015
m. – 1 837 vaikui. Iš šių duomenų matyti, kad tėvų globos netekusių vaikų skaičius lyginant su
2016 metais padidėjo 9 proc. ir 23,5 proc. lyginant su 2015 metais. Taigi, kiekvienais metais didėja
vaikų, kuriems nustatoma globa (rūpyba), tačiau bendras globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius
kasmet nuosekliai mažėja (žr. 17 pav.).
39
17 pav. Tėvų globos netekusių vaikų skaičius 2015–2017 m.
Kaip minėta, vaikų, kuriems per 2017 m. nustatyta globa (rūpyba), skaičius (2 402 vaikams)
bei globos (rūpybos) nustatymo atvejų per 2017 m. skaičius (2 524 atvejai) skiriasi, kadangi tam
pačiam vaikui globa (rūpyba) per metus galėjo būti nustatyta ne vieną kartą, pavyzdžiui, kai po
vaiko paėmimo iš šeimos biologinei šeimai grąžintas vaikas pakartotinai paimamas iš šeimos arba,
kai tam pačiam vaikui, kuriam ataskaitiniais metais buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), tais
pačiais metais laikinoji globa (rūpyba) pakeista į nuolatinę globą (rūpybą). Atsižvelgiant į tai, toliau
ataskaitoje analizuojami vaikų globos (rūpybos) nustatymo atvejų ir vaikų, kuriems nustatyta globa
(rūpyba), skaičiai gali nesutapti.
Pažymėtina, kad didžioji dalis vaikų, kuriems per 2017 m. nustatyta globa (rūpyba), gyveno
mieste – 40 % (1 439 vaikai) vaikų. Pagal vaikų, kuriems per 2017 m. nustatyta globa (rūpyba), lytį
– globa (rūpyba) nustatyta 1 189 berniukams ir 1 213 mergaitėms. Pastebėtina, kad išsilaiko panaši
tendencija kaip ir pastaraisiais metais, kai globa buvo nustatyta 94 atvejais daugiau berniukams nei
mergaitėms.
Analizuojant vaikų, kuriems per 2017 m. nustatyta globa (rūpyba), amžių, kaip ir per 2016
m., dažniausiai globa (rūpyba) nustatyta iki 3 m. amžiaus vaikams (661 vaikas) ir 10–14 m. amžiaus
vaikams (651 vaikas). Taip pat pastebima ta pati tendencija, kaip ir 2015 m. bei 2016 m., jog
didžiausią vaikų, kuriems ataskaitiniu laikotarpiu nustatyta globa (rūpyba), skaičių sudaro vaikai iki
3 m. amžiaus (661 vaikas (27 %), tačiau 2017 m. pabaigoje iš bendro 8 912 globojamų (rūpinamų)
vaikų skaičiaus didžiausią globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių sudarė 15–17 m. (3 060 vaikai) (34
%) amžiaus vaikų grupė ir 10–14 m. (3 048 vaikai) (34 %) amžiaus vaikų grupė (žr. 18 pav.).
0
2000
4000
6000
8000
10000
Per metus Metų pabaigoje
1837
9220
2184
9106
2402
8912
2015 m. 2016 m. 2017 m.
40
18 pav. Vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta per 2017 m., ir globojamų (rūpinamų) vaikų
skaičius pagal amžių 2017 m. pabaigoje
Pastebėtina, kad lyginant kiekvienoje apskrityje / mieste 2017 m. pradžioje gyvenančių
vaikų skaičių su kiekvienoje iš apskričių / miestų 2017 m. pabaigoje globojamų (rūpinamų) vaikų
skaičiumi, didžiausias šių skaičių santykis buvo Utenos apskrityje (3 %) ir Šiaulių apskrityje (2,8
%). Taip pat matyti, kad kaip ir 2016 m. pabaigoje, lyginant kiekvienoje savivaldybėje 2017 m.
pradžioje gyvenančių vaikų skaičių su kiekvienoje iš savivaldybių 2017 m. pabaigoje globojamų
(rūpinamų) vaikų skaičiumi, didžiausias šių skaičių santykis buvo Pagėgių savivaldybėje (4,5 %),
kuri randasi Tauragės apskrityje, Pakruojo r. savivaldybėje (4,4 %) ir Joniškio r. savivaldybėje (3,6
%), kurios randasi Šiaulių apskrityje, bei Molėtų r. savivaldybėje (3,9 %), Ignalinos r. savivaldybėje
(po 3,7 %) ir Anykščių r. savivaldybėje (3,6 %), kurios randasi Utenos apskrityje.
Mažiausias konkrečioje apskrityje / mieste 2017 m. pradžioje gyvenančių vaikų ir
konkrečioje apskrityje / mieste 2017 m. pabaigoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus santykis
buvo Vilniaus mieste (1 %), Kauno mieste (1,3 %) ir Klaipėdos apskrityje (1,3 %). Kaip ir 2017 m.
pabaigoje, mažiausias konkrečioje savivaldybėje 2017 m. pradžioje gyvenančių vaikų ir konkrečioje
savivaldybėje 2017 m. pabaigoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus santykis buvo Birštono
savivaldybėje (0,3 %), Neringos savivaldybėje (0,4 %) ir Kretingos r. savivaldybėje (0,8 %), taip
pat Druskininkų savivaldybėje (0,8 %) (žr. 10 lentelė).
661
385 380
651
335
826 837
1141
3048 3060
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.
Per 2017 metus 2017 metų pabaigoje
41
10 lentelė. 2017 m. savivaldybėse gyvenančių ir globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius bei santykis
Apskritis / miestas Apskritis /
savivaldybė
Apskrityje /
savivaldybėje
gyvenančių
vaikų skaičius
2017 m. pr.
Apskrityje /
savivaldybėje
globojamų
vaikų skaičius
2017 m. pab.
Apskrityje / savivaldybėje
gyvenančių vaikų ir
apskrityje / savivaldybėje
globojamų vaikų skaičiaus
santykis %
ALYTAUS APSKRITIS
Alytaus apskritis 22691 470 2,1
Alytaus m. 8583 153 1,8
Alytaus r. 4355 137 3,1
Druskininkai 3106 26 0,8
Lazdijų r. 3196 59 1,8
Varėnos r. 3451 95 2,8
VILNIAUS APSKRITIS
Vilniaus apskritis 47767 875 1,8
Elektrėnai 4133 79 1,9
Šalčininkų r. 6289 127 2,0
Širvintų r. 2562 67 2,6
Švenčionių r. 3905 107 2,7
Trakų r. 5996 84 1,4
Ukmergės r. 5609 119 2,1
Vilniaus r. 19273 292 1,5
KAUNO APSKRITIS
Kauno apskritis 50872 1063 2,1
Birštonas 675 2 0,3
Jonavos r. 8149 219 2,7
Kaišiadorių r. 5115 63 1,2
Kauno r. 18070 227 1,3
Kėdainių r. 8543 300 3,5
Prienų r. 4524 101 2,2
Raseinių r. 5796 151 2,6
MARIJAMPOLĖS
APSKRITIS
Marijampolės
apskritis 26810 523 2,0
Kalvarijos 2279 55 2,4
Kazlų Rūdos 2336 59 2,5
Marijampolė 10143 106 1,0
Šakių r. 5211 150 2,9
Vilkaviškio r. 6841 153 2,2
KLAIPĖDOS
APSKRITIS
Klaipėdos
apskritis 60225 766 1,3
Klaipėdos m. 28245 303 1,1
Klaipėdos r. 11092 112 1,0
Kretingos r. 7161 60 0,8
Neringos 520 2 0,4
Palangos m. 2512 35 1,4
Skuodo r. 3045 69 2,3
Šilutės r. 7650 185 2,4
42
Apskritis / miestas
Apskritis /
savivaldybė
Apskrityje /
savivaldybėje
gyvenančių
vaikų skaičius
2017 m. pr.
Apskrityje /
savivaldybėje
globojamų
vaikų skaičius
2017 m. pab.
Apskrityje / savivaldybėje
gyvenančių vaikų ir
apskrityje / savivaldybėje
globojamų vaikų skaičiaus
santykis %
TELŠIŲ APSKRITIS
Telšių apskritis 26090 452 1,7
Mažeikių r. 10459 172 1,6
Plungės r. 6511 98 1,5
Rietavo 1416 17 1,2
Telšių r. 7704 165 2,1
TAURAGĖS
APSKRITIS
Tauragės apskritis 18034 356 2,0
Jurbarko r. 4755 76 1,6
Pagėgių 1563 70 4,5
Šilalės r. 4587 125 2,7
Tauragės r. 7129 85 1,2
PANEVĖŽIO
APSKRITIS
Panevėžio
apskritis 37665 803 2,1
Biržų r. 3992 94 2,4
Kupiškio r. 2890 97 3,4
Panevėžio m. 15365 195 1,3
Panevėžio r. 6332 184 2,9
Pasvalio r. 4396 124 2,8
Rokiškio r. 4690 109 2,3
ŠIAULIŲ APSKRITIS
Šiaulių apskritis 47059 1299 2,8
Akmenės r. 3465 81 2,3
Joniškio r. 3816 139 3,6
Kelmės r. 4547 152 3,3
Pakruojo r. 3606 160 4,4
Radviliškio r. 6817 227 3,3
Šiaulių m. 17528 319 1,8
Šiaulių r. 7280 221 3,0
UTENOS APSKRITIS
Utenos apskritis 19915 604 3,0
Anykščių r. 3554 127 3,6
Ignalinos r. 2237 82 3,7
Molėtų r. 2692 106 3,9
Utenos r. 5685 143 2,5
Visagino 3252 63 1,9
Zarasų r. 2495 83 3,3
VILNIAUS M. 102970 1058 1
KAUNO M. 50290 643 1,3
43
4.3 Vaiko globos (rūpybos) formos: globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje ir
institucijoje
CK 3.252 straipsnio 2 dalis ataskaitiniu laikotarpiu įtvirtino tris globos (rūpybos) formas:
globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje ir institucijoje, nuo 2018 m. sausio 1 d. įtvirtinta nauja globos
forma – globos cente. Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 3.249, 3.253 ir 3.261
straipsnių pakeitimai, pagal kuriuos vaiko laikinoji globa (rūpyba) gali trukti ne ilgiau kaip dvylika
mėnesių, išskyrus tuos atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija nustatyta tvarka, įvertinusi
šeimai teiktų socialinių paslaugų efektyvumą ir galimybes grąžinti vaiką į šeimą, įpareigoja
valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją priimti sprendimą tęsti vaiko laikinąją globą ir paslaugų
teikimą šeimai. Minėtais pakeitimais taip pat įtvirtinta, kad likęs be tėvų globos vaikas
apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje tik išimtiniais
atvejais, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Vaiko iki 3 m. globa vaikų globos
institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais ir gali trukti ne
ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija pritaria, kad vaiko
globa vaikų globos institucijoje tęstųsi ilgiau dėl šių objektyvių priežasčių:
1) vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių
teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje arba;
2) vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus;
3) kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš šeimos ir nėra galimybių vaikui
nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje.
2017 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 385 „Dėl įgaliojimų
suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 ir 3.261 str.“ Tarnyba
įgaliota atlikti funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2
dalyje ir 3.261 straipsnio 2 dalyje. Per 2017 m. laikotarpį Tarnyboje gauti ir išnagrinėti 71
prašymas dėl ilgiau nei tris mėnesius trunkančios vaikų iki trejų metų laikinosios globos
institucijoje pratęsimo. 67 atvejais iš jų pritarta globos pratęsimui, 4 atvejais – nepritarta. Iš
nepritartų atvejų vienas vaikas po mėnesio buvo grąžintas į šeimą, kitais dviem atvejais globa
nustatyta socialinių globėjų šeimoje, ketvirtuoju atveju vaikas toliau liko gyventi globos
institucijoje.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d.
įsakymą Nr. A1-83 ,,Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų
paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano
patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo 2014
m. vykdoma Institucinės globos pertvarka (toliau – Pertvarka). Vienas iš Pertvarkos tikslų – siekti,
kad būtų užtikrinta darni aplinka ir sąlygos kiekvienam vaikui (taip pat vaikui, turinčiam proto ir
44
(ar) psichikos negalią) augti biologinėje šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams – globėjų
(rūpintojų), įtėvių šeimoje ar šeimynoje, gauti bendruomenės pagalbą. Pažymėtina, kad 2015 m.
kovo 23 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pasirašytas
bendradarbiavimo, įgyvendinant institucinės globos sistemos pertvarką, memorandumas, kuriuo
įtvirtintas visų pusių glaudus bendradarbiavimas, siekiant sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų
sistemą, kiekvienam vaikui ir neįgaliajam, turinčiam proto ar psichikos negalią, ar jo šeimai, taip
pat globėjams (rūpintojams) sudarysiančią sąlygas gauti individualias, jų poreikius atitinkančias
paslaugas bei reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti
saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje.
19 pav. Vaiko globos (rūpybos) formų pasiskirstymas 2017 metais
Analizuojant vaikų globos (rūpybos) formų pasiskirstymą, matoma, kad per 2017 m. 47 %
tėvų globos netekusiems vaikams globa (rūpyba) buvo nustatyta globos įstaigose, 51 % vaikų –
šeimose, 2 % vaikų – šeimynose. Lyginant su 2016 m. duomenimis matyti, kad 8 % mažiau vaikų
globa (rūpyba) buvo nustatyta globos įstaigose, ir atitinkamai 8 % daugiau – šeimose. Skaičius
šeimynose išliko nepakitęs.
Lyginant 2015–2017 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius
mažėja – 2016 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (3 186 vaikai) sudarė
35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2015 m. pabaigoje institucijose globojamų
(rūpinamų) vaikų dalis (3 275 vaikai) sudarė 35,5 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus.
2017 m. pabaigoje didžioji dalis tėvų globos netekusių vaikų (8 912 vaikai) buvo globojami
(rūpinami) šeimose – 5 602 vaikai (63 %), 438 vaikai (5 %) globojami (rūpinami) šeimynoje, o 2
872 vaikai (32 %) – globos įstaigose (žr. 19 pav.). Taigi per pastaruosius metus bendras globos
įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 3 procentais, t. y. 314 vaikų.
Per 2017 m. 2017 m. pabaigoje
1228
5602
65 438
1133
2872
Globa (rūpyba) šeimoje Globa (rūpyba) šeimynoje Globa (rūpyba) institucijoje
45
4.4 Globa (rūpyba) šeimoje
2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje šeimose buvo globojami (rūpinami) 5 602
vaikai, 2016 m. – 5 477 vaikai, 2015 m. – 5 493 vaikai. Lyginant su bendru Lietuvoje globojamų
(rūpinamų) vaikų skaičiumi, 63 % vaikų globojami (rūpinami) šeimose, 2016 m. šeimose
globojamų (rūpinamų) vaikų dalis sudarė apie 60 % nuo bendro globojamų (rūpinamų) vaikų
skaičiaus, 2015 m. – 59,6 % vaikų. Taigi pastebėtina, jog per pastaruosius metus visų globojamų
(rūpinamų) vaikų skaičiaus ir šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus santykis auga.
Ataskaitinių metų pabaigoje iš 5 602 šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų 1 427 vaikų
nustatyta laikinoji, o 4 175 vaikams – nuolatinė globa (rūpyba). Kaip ir 2016 m., 2017 m. pabaigoje
šeimose daugiau buvo globojamų (rūpinamų) mergaičių (2 917) nei berniukų (2 685). Taip pat
išlieka ta pati tendencija, jog didžiąją šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų dalį sudaro vyresni nei
10 metų vaikai (3 797 vaikai) (68 %).
Per 2017 m. globa (rūpyba) šeimoje nustatyta 1 228 vaikams, t. y. 51 % vaikų, kuriems per
2017 m. buvo nustatyta globa (rūpyba). Iš 1 255 globos (rūpybos) šeimoje nustatymo atvejų, 1 241
atvejų vaikams buvo nustatyta laikinoji, o 14 atvejais – nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje.
Ataskaitiniais metais, kaip ir 2016 m., globa (rūpyba) šeimoje daugiausiai nustatyta 10–14 m. (342
vaikai, 28 %) ir iki 3 m. (336 vaikai, 27 %) amžiaus vaikams (žr. 20 pav.).
20 pav. Globojamų (rūpinamų) šeimose vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
2017 m. pabaigoje 3 771 vaikas, t. y. 67 % visų šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų, buvo
globojami (rūpinami) giminaičių šeimose (4 371 šeima / asmenys). Pažymėtina, kad 2016 m., 2017
m. giminaičių šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų procentinis santykis buvo 2 % didesnis (69 %
šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų buvo globojami (rūpinami) giminaičių šeimose). Matoma,
kad vienas iš pagrindinių vaiko globos (rūpybos) motyvų – giminystės ryšys su be tėvų globos
likusiu vaiku (21 pav.).
527
546
732
1906
1891
336
184
175
342
193
0-3 m.
4-6 m.
7-9 m.
10-14 m.
15-17 m.
Vaikų, kuriems per 2017 m. nustatyta globa šeimoje, skaičius
Bendras šeimose globojamų vaikų skaičius 2017 m. pabaigoje
46
21 pav. Globėjų (rūpintojų) pasiskirstymas pagal giminystės ryšį su vaiku
Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai tėvų globos netekusio vaiko globėjais (rūpintojais)
skiriami seneliai – 2017 m. pabaigoje 2 991 senelio šeimose buvo globojamas (rūpinamas) 3 771
vaikas (67 % giminaičių šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų). Kiek rečiau vaikai globojami
(rūpinami) tetų, dėdžių šeimose (899 vaikų, 16 %) bei brolių, seserų šeimose (420 vaikai, 8 %).
2017 m. pabaigoje 1 831 vaikas buvo globojamas (rūpinamas) 1 407 asmenų / šeimų, kurie /
kurios nėra susiję giminystės ryšiais su vaiku, kas sudaro 33 % vaikų, kuriems šeimose nustatyta
globa (rūpyba). Pastebėtina, kad lyginant su 2016 m. duomenimis, šis rodiklis padidėjo 2 %.
Lyginant su 2016 m. pabaigos duomenimis, 2017 m. pabaigoje padaugėjo asmenų / šeimų,
kuriose globojami (rūpinami) giminystės ryšiais nesusiję vaikai, taip pat ir šeimų, kurie / kurios
paskirti vaikų globėjais (rūpintojais). Per 2017 m. 875 asmenys / šeimos buvo paskirtos 1 228 vaikų
globėjais (rūpintojais) (22 pav.).
22 pav. 2015–2017 m. globėjais (rūpintojais) paskirti asmenys / šeimos
Kaip ir ankstesniais metais, 2017 m. pabaigoje didžioji dalis globėjų (rūpintojų) (3 460
asmenys / šeimos, 80 %) globojo (rūpinosi) 1 vaiku (atitinkamai 2016 m. – 3 443 asmenys / šeimos
(80 %), 2015 m. – 3 532 asmenys / šeimos (80,6 %),). Du vaikus 2017 m. pabaigoje globojo
611
673
875
827
935
1228
0 200 400 600 800 1000 1200 1400
Per 2015 m.
Per 2016 m.
Per 2017 m.
Vaikų skaičius Asmenų / šeimų, tapusių globėjais (rūpintojais), skaičius
1352
3057
1345
3005
1831
3771
Globėjais paskirti asmenys / šeimos, nesusijęgiminystės ryšiais su vaiku
Globėjais paskirti asmenys / šeimos, susijęgiminystės ryšiais su vaiku
2015 m. pabaigoje 2016 m. pabaigoje 2017 m. pabaigoje
47
(rūpinosi) 694 asmenys / šeimos, t. y. 16 % globėjų (rūpintojų), tris vaikus globojo (rūpinosi) – 149
asmenų / šeimų, keturis vaikus – 48 asmenys / šeimos, penkis vaikus – 15 asmenų / šeimų, o šešis ir
daugiau vaikų – 5 asmenys / šeimos.
4.5 Globa (rūpyba) šeimynoje
2017 m. spalio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 53 šeimynos (2016 m. – 53, 2015 m. – 52).
Lyginant paskutinių trejų metų duomenis, 2017 m. pabaigoje šeimynose globojamų (rūpinamų)
vaikų skaičius, kaip pastaraisiais lyginamais metais, nežymiai sumažėjo: 2017 m. pabaigoje – 438
vaikai, 2016 m.– 443 vaikai, 2015 m. – 452 vaikai. Tačiau per metus vaikų, kuriems globa (rūpyba)
buvo nustatyta šeimynoje, skaičius, palyginus su ankstesniais metais, šiek tiek padidėjo (per 2015
m. – 38 vaikai, per 2016 m. – 53 vaikai, per 2017 m. – 65 vaikai). Atkreiptinas dėmesys, kad
lyginant su bendru Lietuvoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiumi, šeimynose globojamų
(rūpinamų) vaikų skaičius sumažėjo ir 2017 m. globojamų (rūpinamų) vaikų dalis tesudarė apie 3 %
nuo visų globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus, tuo metu kai 2015 m. ir 2016 m. šis skaičius laikėsi
apie 5 % (23 pav.)
Ataskaitinių metų pabaigoje, kaip ir 2016 m., didesniajai daliai vaikų šeimynose nustatyta
nuolatinė globa – 371 vaikui, laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 67 vaikų (2016 m. pabaigoje
nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 383 vaikams, laikinoji – 60 vaikų). Pastebėtina, kad per
2016 m. visiems 65 vaikams, kurių globėjais (rūpintojais) paskirtos šeimynos, buvo nustatyta
laikinoji globa (rūpyba), nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo vaikams atvejų šeimynose
ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo.
Didžiąją šeimynose globojamų (rūpinamų) vaikų dalį sudaro 10 m. ir vyresnio amžiaus
vaikai. 2017 m. pabaigoje šeimynose buvo globojami (rūpinami) 174 vaikai, kurių amžius nuo 10
iki 14 m., ir 120 vaikai 15–17 metų amžiaus.
23 pav. Šeimynose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius metų pabaigoje ir per metus
Metų pabaigoje Per metus
452
38
443
53
438
65
2015 m. 2016 m. 2017 m.
48
4.6 Globa (rūpyba) institucijoje
2017 m. pabaigoje globos institucijose buvo globojami (rūpinami) 2 872 vaikai (1 246
mergaitės, 1 626 berniukai), kas sudarė 32 % nuo visų Lietuvoje globojamų (rūpinamų) vaikų
skaičiaus. Lyginant su 2016 m. duomenimis, šis procentas sumažėjo apie 3 %. Pastebėtina, kad
socialinėse globos įstaigose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai
mažėja (2015 m. – 3 275 vaikai, 2016 m. – 3 186 vaikai, 2017 m. – 2 872 vaikai).
Per 2017 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta vaikams iki 3 m. amžiaus (313 vaikams
iš 1 133, kas sudaro 28 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) ir 10–14 m. vaikams (302 vaikai iš
1 133, kas sudaro 27 %). Analogiškos tendencijos pastebėtinos ir per 2016 m. (36 % iki 3 m.
amžiaus vaikams nustatyta globa institucijoje, 10–14 m. vaikams – 23 %) bei 2015 m. (35, 4 % iki
3 m. amžiaus vaikams nustatyta globa institucijoje, 10–14 m. vaikams – 26 %). Nors per 2017 m.
globa institucijoje dažniausiai buvo nustatyta mažiausiems, t. y. iki 3 m. amžiaus vaikams, 2017 m.
pabaigoje (kaip ir 2016 m. pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų
sudarė 15–17 m. amžiaus grupė (36 %) (2016 m. – 35 %) ir 10–14 m. amžiaus grupė (34 %) (2016
m. – 33 %) (24 pav.).
24 pav. Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba) institucijoje, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Pažymėtina, kad kai kuriems vaikams globa (rūpyba) institucijoje per 2017 m. buvo
nustatyta ne vieną kartą, kadangi globa (rūpyba) institucijoje nustatyta 1 133 vaikų, o globos
(rūpybos) atvejų fiksuota 1 203 (atitinkamai 2016 m. tokių atvejų buvo 1 255, 2015 m. – 1 016).
Taigi matoma, kad pakartotinės globos (rūpybos) institucijoje nustatymo tam pačiam vaikui atvejų,
kaip ir apskritai pačios globos institucijoje nustatymų, mažėja. Didžiajai daliai per 2017 m. globos
įstaigose apgyvendintų vaikų nustatyta laikinoji globa (rūpyba), t. y. 1 198 atvejais iš 1 203 (99,5
%), nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo atvejų buvo 5. Tačiau 2017 m. pabaigoje 71 % globos
įstaigose globojamų (rūpinamų) vaikų nustatyta nuolatinė globa (2 047 vaikams iš 2 872 vaikų).
313
189
197
302
138
275
241
339
968
1049
0-3 m.
4-6 m.
7-9 m.
10-14 m.
15-17 m.
Vaikų, globojamų (rūpinamų) institucijoje, skaičius 2017 m. pabaigoje
Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba) institucijoje, skaičius per 2017 metus
49
Vertinant 2017 m. pabaigoje institucijoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių svarbu
akcentuoti ir tai, kad ne visi ataskaitoje nurodyti vaikai (2 872 ) yra (buvo) faktiškai globojami
institucijoje. Iki Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros
organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28 (toliau – Aprašas), priėmimo
per 2017 m. savivaldybėse susiklostė skirtinga praktika suvedant į SPIS duomenis apie vaikui
nustatytos globos (rūpybos) formą. Atvejais, kai vaiko globėju (rūpintoju) skiriamas fizinis asmuo,
sudaręs darbo arba paslaugų teikimo sutartį su savivaldybėje paslaugas teikiančia įstaiga, bei
atvejais, kai įstatyminiu vaiko atstovu paskirta socialinės globos įstaiga, nors faktiškai vaikas
prižiūrimas fizinio asmens šeimoje, Tarnybos žiniomis, VTAS į SPIS vesdavo duomenis apie
vaikui nustatytą globą (rūpybą) institucijoje.
Tarnyba, siekdama patikslinti SPIS pateiktus duomenis apie globojamus (rūpinamus)
institucijoje vaikus, 2018-03-12 kreipėsi į VTAS su prašymus nurodyti, kiek vaikų per 2017 m. ir
2017 m. pabaigoje faktiškai buvo prižiūrimi fizinių asmenų, vaiko laikinąją globą (rūpybą)
nustačius ir vaiko atstovu pagal įstatymą paskyrus socialinės globos įstaigą.
Iki 2018-03-27 atsakymus į minėtą paklausimą pateikė 58 VTAS. Iš prašomus duomenis
patikslinusių 9 VTAS informavo, jog faktiškai 2017 m. pabaigoje dalis iš į SPIS įvestų vaikų,
globojamų (rūpinamų) institucijoje, buvo prižiūrimi fizinių asmenų. Patikslintais duomenimis, 9
VTAS teritorijose 2017 m. pabaigoje buvo globojami (rūpinami) 799 vaikai, iš kurių 69 (9%)
faktiškai buvo (yra) prižiūrimi fizinių asmenų.
4.7 Globos (rūpybos) kaita
Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai globos (rūpybos) forma keičiama iš globos
(rūpybos) institucijoje į globą (rūpybą) šeimoje. Per 2017 m. 317 vaikų, kurie buvo globojami
(rūpinami) globos institucijose, globėjais (rūpintojais) tapo asmenys / šeimos. Lyginant su 2016 m.
duomenimis, per 2017 m. 41 vaiku daugiau nei 2016 m. globos forma iš globos (rūpybos)
institucijoje pakeista į globą (rūpybą) šeimoje (žr. 11 lentelė.).
11 lentelė. Globos (rūpybos) formų kaita 2015−2017 m. (vaikų skaičius)
2015m. 2016m. 2017 m.
Globa
pakeista
Į globą
institucijoje
Į globą
šeimynoje
Į globą
šeimoje
Į globą
institucijoje
Į globą
šeimynoje
Į globą
šeimoje
Į globą
institucijoje
Į globą
šeimynoje
Į globą
šeimoje
Iš globos
šeimoje 79 19 − 86 13 − 125 14 -
Iš globos
šeimynoje 8 − 3 13 − 1 7 - 14
Iš globos
institucijoje − 9 210 − 6 276 - 9 317
50
Per 2017 m. institucinė globa (rūpyba) į globą (rūpybą) šeimynoje pakeista 9 vaikams (2016
m. – 6 vaikams). Pastebėtina, jog išaugo vaikų skaičius, kuriems globos (rūpybos) forma iš globos
(rūpybos) šeimoje pakeista į globą (rūpybą) institucijoje – per 2017 m. 125 vaikams, o per 2016 m.
– 86 vaikams. Taip pat minimaliai, bet išaugo vaikų, kuriems globa (rūpyba) šeimynoje pakeista į
globą (rūpybą) institucijoje, skaičius per 2017 m. – 14 vaikų, per 2016 m.– 13 vaikų. Tuo pačiu
santykiu 2017 m. padidėjo vaikų, kuriems globa (rūpyba) šeimoje keičiama į globą (rūpybą)
šeimynoje, skaičius (2017 m. – 14 vaikų, 2016 m. – 13 vaikų).
Per 2017 m. laikotarpį Tarnyboje gauti ir išnagrinėti 71 prašymas dėl ilgiau nei tris
mėnesius trunkančios vaikų iki trejų metų laikinosios globos institucijoje pratęsimo. 67
atvejais iš jų pritarta globos pratęsimui, 4 atvejais – nepritarta. Iš nepritartų atvejų vienas
vaikas po mėnesio buvo grąžintas į šeimą, kitais dviem atvejais globa nustatyta socialinių
globėjų šeimoje, ketvirtu atveju vaikas toliau liko gyventi globos institucijoje.
4.8 Globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys
Vadovaujantis CK 3.255 ir 3.258 straipsniais, vaiko laikinoji / nuolatinė globa (rūpyba)
pasibaigia, kai: vaikas grąžinimas tėvams; sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas;
įvaikinamas; arba sudaro santuoką. Laikinoji globa (rūpyba) taip pat baigiasi nustačius vaikui
nuolatinę globą (rūpybą).
Per 2017 m. užfiksuoti 2 600 vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejai. Lyginant su 2016
m. duomenimis, globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų skaičius padidėjo 12 %. Pastebėtina, kad per
2017 m., kaip ir ankstesniais metais, dažniausios globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys – vaiko
grąžinimas tėvams (1 375 atvejai, t. y. 53 % visų globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų) ir vaiko
pilnametystė arba emancipacija (1 072 atvejai, t. y. 41 % visų globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų).
Mažiausiai vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų per 2017 m. buvo dėl vaiko santuokos (8
vaikai, t. y. 0,3 % visų globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų) ir vaiko mirties (7 atvejų, t. y. 0,2 %
visų globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų).
51
12 lentelė. Vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys 2016–2017 m.
Per 2016 m. Per 2016 m.
Per
laikotarpį
Laikinoji
globa
(rūpyba)
Nuolatinė
globa
(rūpyba)
Per
laikotarpį
Laikinoji
globa
(rūpyba)
Nuolatinė
globa
(rūpyba)
1. Vaiko globos (rūpybos)
pasibaigimo atvejų skaičius 2289 1159 1130 2600 1454 1146
1.1. grąžintas tėvams 1062 995 67 1375 1310 65
1.2.sulaukė pilnametystės arba
emancipuotas 1065 119 946 1072 109 963
1.3.įvaikintas 142 35 107 138* 31 107
1.4. susituokė 8 2 6 8 2 6
1.5. mirė 12 8 4 7 2 5
2. Grąžintų tėvams vaikų skaičius 1038 - - 1344 - -
3. Laikinoji globa (rūpyba)
baigta, nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba)
890 890 - 863 863 -
*Pastaba – lentelėje pateikti SPIS duomenys nesutampa su Tarnyboje turimais duomenimis. Tarnybos
duomenimis 2017 m. iš viso buvo įvaikinti 139 vaikai.
Laikinoji globa (rūpyba) ataskaitiniais metais baigėsi 1 454 atvejais (2016 m. – 1 130). Tiek
per 2017 m., tiek per 2016 m. laikinoji globa (rūpyba) dažniausiai baigėsi dėl vaiko grąžinimo
tėvams – 1 310 atvejai (2016 m. – 995 atvejai). Per 2017 m. laikinoji vaiko globa (rūpyba) dėl
nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo baigėsi 863 atvejų.
Per 2017 m. nuolatinė globa (rūpyba) baigėsi 1 146 atvejais (2016 m. – 1 130). Kaip ir
ankstesniais metais, per 2017 m. nuolatinė globa (rūpyba) dažniausiai baigėsi dėl vaiko
pilnametystės arba emancipacijos – 963 atvejais (84 % visų nuolatinės globos (rūpybos) atvejų).
Dėl vaiko grąžinimo tėvams nuolatinė globa (rūpyba) per 2017 m. baigėsi 65 atvejais, tai sudaro
6 % visų nuolatinės globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų (2016 m. – 67 atvejai, 6 %). Taigi lyginant
2017 m. ir 2016 m. nuolatinės globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų dėl vaiko grąžinimo tėvams
skaičių, tokių atvejų skaičius išliko stabilus (žr. 12 lent.).
4.9 Globėjo (rūpintojo) atleidimas ar nušalinimas nuo pareigų
Nepilnamečio globėjas (rūpintojas), esant teisės aktuose numatytoms aplinkybėms, gali būti
atleistas arba nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo. Vadovaujantis CK 3.246
straipsniu, nepilnamečio globėjas (rūpintojas) teismo nutartimi gali būti atleistas nuo globėjo ar
rūpintojo pareigų, jeigu nepilnametis grąžinamas tėvams arba įtėviams arba jeigu globėjo pareigų
negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų
svarbių priežasčių. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad vaiko globėjas (rūpintojas) teismo
nutartimi gali būti nušalintas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų, jei netinkamai atlieka pareigas,
52
neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos ar naudojasi savo teisėmis
savanaudiškais tikslais.
Iš viso dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo, nušalinimo nuo globėjo pareigų ar mirties per 2017
m. globa (rūpyba) šeimoje baigėsi 810 atvejais (2016 m. – 600 atvejais, 2015 m. – 551 atveju).
Ataskaitiniu laikotarpiu vaiko globėjas (rūpintojas), grąžinus vaiką tėvams, nuo globėjo pareigų
atlikimo buvo atleistas 538 atvejais (2016 m. – 406 atvejais, 2015 m. – 375 atvejais), dėl paties
globėjo (rūpintojo) ar jo artimųjų ligos − 26 atvejais (2016 m. – 15 atvejų, 2015 m. – 17 atvejais),
dėl turtinės padėties pablogėjimo – 1 atveju (2016 m., 2015 m. – nei karto), dėl kitų svarbių
priežasčių – 178 atvejais (2016 m. – 125 atvejais, 2015 m. – 116 atvejais). 2017 m. 16 šeimoje
vaiką globoję (rūpinę) globėjai (rūpintojai) mirė (2016 m. – 25 atvejai, 2015 m. – 22 atvejis).
Lyginant 2017 m. ir 2016 m. duomenis, pastebimas bendras šeimos, globojančios (rūpinančios)
vaiką, atleidimo / nušalinimo nuo globėjo pareigų atlikimo atvejų skaičiaus augimas (26 %). Per
2017 m. daugiausiai padidėjo globėjo (rūpintojo) atleidimo nuo globėjo pareigų atlikimo atvejų
skaičius dėl vaiko grąžinimo tėvams, 2017 m. tokių atvejų skaičius 25 % didesnis nei 2016 m. Taip
pat padidėjo (apie 30 %) atvejų skaičius, kai globėjas (rūpintojas) buvo atleistas nuo globėjo
pareigų atlikimo dėl kitų svarbių priežasčių.
Taip pat pastebimas šeimynos atleidimo / nušalinimo nuo globėjo (rūpintojo) pareigų
atlikimo atvejų skaičiaus (apie 26 %) augimas. Ataskaitiniu laikotarpiu globojamo (rūpinamo)
šeimynoje vaiko globėjas (rūpintojas) nuo pareigų iš viso buvo atleistas 53 atvejais (2016 m. − 39
atvejais, 2015 m. – 28 atvejais). 2017 m. 30 atvejų šeimyna nuo globėjo (rūpintojo) pareigų buvo
atleista vaiką grąžinus tėvams, 14 atveju vaiko globėju (rūpintoju) paskyrus fizinį asmenį ir 6
atvejais dėl kitų svarbių priežasčių. Šeimynos likvidavimo atvejų 2017 m. buvo 2 (žr. 25 pav.).
25 pav. Vaiko globėjo (rūpintojo) atleidimas / nušalinimas nuo pareigų per 2017 m.
Globa
(rūpyba)šeimoje
Globa (rūpyba)
šeimynoje
Globa (rūpyba)
institucijoje
16 49
474 178
6
77
538 52
807
Atleistas nuo pareigų: grąžintastėvams
Atleistas nuo pareigų: kitossvarbios priežastys
Nušalintas nuo pareigų
Globėjas (rūpintojas) mirė
53
Institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko globėjas (rūpintojas) nuo pareigų atlikimo 2017 m.
atleistas 1 281 atveju (2016 m. – 1 003 atvejai), t. y. 278 atvejais (apie 22 %) daugiau nei 2016 m. Iš
minėtų 1 281 atvejų 807 atvejais vaiko globos (rūpybos) institucija atleista nuo globėjo (rūpintojo)
pareigų vaiką grąžinus tėvams (2016 m. – 631 atvejais), 314 atvej7 paskyrus vaiko globėju
(rūpintoju) fizinį asmenį (2016 m. – 274 atvejais), 10 atvejų – dėl vaiko amžiaus, kai vaikas iš
kūdikių namų perkeliamas į globos įstaigą vyresniems vaikams (2016 m. – 20 atvejų), 11 atvejų –
dėl vaiko specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, žymių sveikatos sutrikimų) (2016 m – 20 atvej7), 77
atvejais – dėl kitų svarbių priežasčių (2016 m – 51 atvejais). 62 atvejais ataskaitiniu laikotarpiu
institucija nuo vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų buvo atleista dėl socialinės globos įstaigos
reorganizacijos (2016 m. – 7 atvejais).
Per 2017 m., esant globai (rūpybai) šeimoje, 49 atvejais globėjas (rūpintojas) nušalintas nuo
pareigų (2016 m. – 25 atvejais, 2015 m. – 18 atvejais). 33 atvejais globėjas (rūpintojas) buvo
nušalintas nuo pareigų dėl to, kad netinkamai atliko savo pareigas, 12 atvejų – dėl globojamo
(rūpinamo) vaiko interesų neužtikrinimo, 4 atvejais – kai naudojosi savo teisėmis savanaudiškais
tikslais. 2017 m. vienu atveju nuo pareigų nušalinta šeimyna, kadangi netinkamai atliko savo
pareigas. Nuo pareigų nenušalinta nei viena globos (rūpybos) įstaiga.
4.10 Laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu
Per 2017 m. laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu nustatyta 1 322 vaikams (2015 m. –
1 415, 2016 m. – 1 356).
13 lentelė. Vaikų globos (rūpybos) nustatymas tėvų prašymu per 2017 metus.
Vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba)
šeimoje tėvų prašymu dėl tėvų išvykimo iš
Lietuvos Respublikos, iš viso
Per laikotarpį Laikotarpio
pabaigoje
Vaikų
skaičius * Atvejų skaičius Vaikų skaičius
1 322 1 382 2 331
Pagal subjektą:
giminaičių šeimoje 1 142 1 181 2 117
kitų asmenų šeimoje 197 200 214
Pagal vietą:
miestas 880 911 1 567
kaimas 448 471 764
Pagal lytį:
berniukai 685 711 1 171
mergaitės 637 671 1 160
Pagal amžių:
0–3 m. 190 194 143
4–6 m. 224 234 269
7–9 m. 239 249 412
10–14 m. 425 442 818
15–17 m. 253 263 689
* skaičiuojant vaikų skaičių per metus aritmetinis skaičiavimas netaikomas, kai vienam
vaikui globa (rūpyba) buvo nustatyta kelis kartus
54
Iš pateiktų duomenų matyti, jog vaikų, kuriems 2017 m. nustatyta laikinoji globa (rūpyba)
tėvų prašymu, skaičius, palyginus su 2016 m., sumažėjo maždaug 3 %.
Pastebėtina, jog 2017 m. laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu nustatyta didesniam
berniukų nei mergaičių skaičiui (685 berniukams ir 637 mergaitėms).
Kaip ir 2016 m., 2017 m. dėl tėvų išvykimo į užsienio valstybę likusių be tėvų globos vaikų
buvo daugiau mieste nei kaime (2017 m. pabaigoje laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu buvo
nustatyta 880 vaikams mieste ir 448 vaikams kaime).
Lyginant su 2016 m., 2017 m. išliko panašios tendencijos ir dėl vaikų, kuriems nustatyta
laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu, amžiaus. Dažniausiai laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu
nustatyta 10–14 metų (425 vaikų), o rečiausiai – iki 3 m. amžiaus vaikams (190 vaikų).
2017 m. pabaigos duomenimis, laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu nustatyta iš viso 2 331
vaikui (2015 m. – 2 381; 2016 m. – 2 361), t. y. 30 vaikų mažiau nei 2016 m. pabaigoje.
4.11 IŠVADOS
1. 2017 m. pradžioje Lietuvoje augo 510,4 tūkst. vaikų t.y. 1,5 % mažiau nei 2016 m.
pradžioje.
2. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tėvų globos buvo netekę 8 912 vaikai, t. y. ~1,0 % –
194 vaikų mažiau nei 2016 m. pabaigoje. Kiekvienais metais šis skaičius mažėja: 2015 m. tėvų
globos netekusių vaikų skaičius siekė 9 220 vaikų, o 2016 m. – 9,106 vaikų.
3. Ataskaitiniu laikotarpiu, daugiausiai atvejų (1 894), kai vaikai neteko tėvų globos, buvo
dėl tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų nesirūpinimo, nesidomėjimo vaiku, jo nepriežiūros,
netinkamo auklėjimo, fizinio ar psichinio smurto naudojimo (75 % visų vaikų netekusių tėvų globos
atvejų).
4. Analizuojant vaikų, kuriems per 2017 m. nustatyta globa (rūpyba), amžių, kaip ir per
2016 m., dažniausiai globa (rūpyba) nustatyta iki 3 m. amžiaus vaikams (661 vaikas) ir 10–14 m.
amžiaus vaikams (651 vaikas).
5. Ataskaitiniu laikotarpiu (per 2017 m.) 47 % tėvų globos netekusiems vaikams globa
(rūpyba) buvo nustatyta globos įstaigose, 51 % vaikų – šeimose, 2 % vaikų – šeimynose.
6. Lyginant 2015–2017 m. duomenis matyti, kad bendras globos įstaigose globojamų vaikų
skaičius mažėja – 2015 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis sudarė 35,5 %
(3 275 vaikai) visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 m. pabaigoje institucijose
globojamų (rūpinamų) vaikų dalis sudarė 35 % (3 186 vaikai), o 2017 m. pabaigoje – 32 % (2 872
vaikai). Taigi per pastaruosius metus bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius, palyginus
su 2016 m., sumažėjo 3 procentais, t. y. 314 vaikų.
55
7. 2017 m. šeimose buvo globojami (rūpinami) 5 602 vaikai, 2016 m. – 5 477 vaikai, 2015
m. – 5 493 vaikai. Lyginant su bendru Lietuvoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiumi, 63 %
vaikų globojami (rūpinami) šeimose, 2016 m. šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis sudarė
apie 60 % nuo bendro globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus, 2015 m. – 59,6 %. Taigi, per
pastaruosius 3 metus visų globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus ir šeimose globojamų (rūpinamų)
vaikų skaičiaus santykis nuolat auga.
8. Lyginant paskutinių trejų metų duomenis, 2017 m. pabaigoje šeimynose globojamų
(rūpinamų) vaikų skaičius, kaip pastaraisiais lyginamais metais, nežymiai sumažėjo: 2017 m.
pabaigoje – 438 vaikai, 2016 m.– 443 vaikai, 2015 m. – 452 vaikai.
9. Per 2017 m. užfiksuoti 2 600 vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejai. Lyginant su
2016 m. duomenimis, šių atvejų skaičius padidėjo 12 %. Pastebėtina, kad per 2017 m., kaip ir
ankstesniais metais, dažniausios globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys – vaiko grąžinimas
tėvams (1 375 atvejai, t. y. 53 % visų globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų) ir vaiko pilnametystė
arba emancipacija (1 072 atvejai, t. y. 41 % visų globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų).
10. Dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo, nušalinimo nuo globėjo pareigų ar mirties per 2017
m. globa (rūpyba) šeimoje baigėsi 810 atvejais (2016 m. – 600 atvejis, 2015 m. – 551 atvejis).
Ataskaitiniu laikotarpiu vaiko globėjas (rūpintojas), grąžinus vaiką tėvams, nuo globėjo pareigų
atlikimo buvo atleistas 538 atvejais (2016 m. – 406 atvejais, 2015 m. – 375 atvejais), dėl paties
globėjo (rūpintojo) ar jo artimųjų ligos − 26 atvejais (2016 m. – 15 atvejų, 2015 m. – 17 atvejų), dėl
turtinės padėties pablogėjimo 1 atveju (2016 m., 2015 m. – nei karto), dėl kitų svarbių priežasčių –
178 atvejais (2016 m. – 125 atvejais, 2015 m. – 116 atvejais).
11. Per 2017 m., esant globai (rūpybai) šeimoje, 49 atvejais globėjas (rūpintojas) nušalintas
nuo pareigų (2016 m. – 25 atvejais, 2015 m. – 18 atvejų). 33 atvejais globėjas (rūpintojas) buvo
nušalintas nuo pareigų dėl to, kad netinkamai atliko savo pareigas, 12 atvejų – dėl globojamo
(rūpinamo) vaiko interesų neužtikrinimo, 4 atvejais – kai naudojosi savo teisėmis savanaudiškais
tikslais. 2017 m. vienu atveju nuo pareigų nušalinta šeimyna, kadangi netinkamai atliko savo
pareigas. Nuo pareigų nenušalinta nei viena globos (rūpybos) įstaiga.
12. Per 2017 m. laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu nustatyta 1 322 vaikams.
Pastaraisiais metais pastebima nuosekli šio skaičiaus mažėjimo tendencija: 2016 m. laikinoji globa
(rūpyba) tėvų prašymu buvo nustatyta 1 356 vaikams, 2015 m. – 1 415 vaikams.
__________________