Rita VilkėMykolo Romerio universitetas

Strateginio valdymo ir politikos fakultetasValdymo teorijos katedra

2010-04-08

Iššūkiai Integracija ir globalizacija organizacijoms suteikė daug

naujų galimybių, tačiau padidino jų valdymo sudėtingumą ir organizacines problemas, lemiančias didesnę atsakomybę ir skatinančias ją suvokti globaliniame kontekste.

Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jau neabejojama, ar organizacijos turi būti socialiai atsakingos.

Organizacijų verslumo lygis vertinamas remiantis socialinio priimtinumo kriterijais.

JT ir ES iniciatyva stipriai skatinamas ĮSA politikos ir strategijos suvokimas.

2

ĮSA samprata XX a. teorijose Teorija Požiūris

į ĮSAĮSA

svarboslaipsnis

Požiūris į ĮSA kaštus

ĮSA tikslai ĮSA motyvai Pagrindiniai argumentai

Agentavimo teorija

Friedman, 1962, 1970

Katego-riškai neigiamas

Nesvarbi Įmonės išteklių švaistymas

Už verslo interesų ribų

Neekonominiai

Versle turi būti paisoma tik akcininkų interesų

Suinteresuo tųjų grupių

teorijaFreeman, 1984

Teigiamas Būtina Pateisinamiilgulaikotarpiu

Pašalinti arba sumažinti suinteresuo tųjų grupių pasiprieši-nimą

VeiklosVeiksmingu-modidinimas

Ilgu laikotarpiu turi teigiamą įtaką įmonių finansiniams rezultatams

AtsakingovaldymoTeorija

Donaldson, Davis, 1991

Teigiamas Labai svarbi

Neišven giami

Socialiniai-etiniai

Moraliniai Vadovai privalo elgtis moraliai neatsižvelgdami į finansinę naudą

Transakcijos kaštų teorijaWilliamson, 1993

Sąlygiškai teigiamas

Abejo-tina

Tik iš dalies pateisinami

Socialiniai, tiesiogiai nesusiję su verslo tikslais

Tik iš dalies gali būti ekonominiai

Griauna privačios nuosavybės teises, skatinatikrosios verslo atsakomybės eroziją

Išteklių teorija

Penrose, modif. Wernerfelt, 1984;

Barney, 1991;

Labai teigiamas

Svarba didėja

Būtini Ekonominių ir socialinių tikslų derinimas

Darni raida Koreliacija tarp ĮSA kaštų ir ilgalaikio įmonės ekonominio efektyvumo

Šaltinis: Juščius V., 2007. 3

ĮSA analizės metmenys moksliniuose tyrimuose:viešosios vadybos aspektas

Dar besikristalizuojančiose socialinės atsakomybės teorijose ryškėja viešojo sektoriaus vaidmuo socialinės atsakomybės skatinimo procese.

Valstybei priskiriamas pagrindinis vaidmuo kuriant ĮSA teisinio reguliavimo sistemą bei skatinant verslo subjektus vykdyti atsakingą ir darnią veiklą (Aarinson and Reeves, 2002a; Moon and Sochaki, 1996; Zappal, 2003; Albareda et. al., 2007).

Valstybė įtraukiama į naują politinių santykių tipą su verslu ir pilietinės visuomenės interesų grupėmis (suinteresuotaisiais), siekiant skatinti atsakingą ir darnią verslo praktiką (Aarinson and Reeves, 2002a; Albareda et. al., 2006; Fox et.al., 2002; Moon, 2004; Albareda et. al., 2007).

4

Valstybė

VisuomenėVerslas

Šaltinis: Mendoza, 1996

1. Sąveikos modelis

Valstybė Visuomenė

Verslas

Politiniai mainai

Reguliavimo mainai

Komerciniai mainai

Teisėtas politinių kolektyvinių veiksmų kūrėjas; viešųjų paslaugų teikėjas

Normų ir vertybių reiškėjas; darbo jėgos teikėjas ir

mokesčių mokėtojas

Prekių ir paslaugų teikėjas, mokesčių mokėtojas

Šaltinis: Middtun, 2005

2. Mainų dalyviai ir sritys

3. ĮSA analizės aspektai sąveikos modelyje

Valstybė

VisuomenėVerslas

1

2 34

Šaltinis: L.Albareza, J.M. Lozano, T.Ysa, 2007

1. ĮSA viešajame administravime;

2. ĮSA valstybės-verslo sąveikoje;

3. ĮSA valstybės-visuomenės sąveikoje;

4. ĮSA valstybės-verslo ir visuomenės sąveikoje.

5

ĮSA viešosios politikos modeliai (ES-15) Modelis Pagrindiniai bruožai Šalys

Partnerystė Partnerystė kaip, sektoriuose paskirstyta strategija sprendžiant socialines-užimtumo problemas.(angl. – partnership as strategy)

Danija, Suomija, Olandija, Švedija

Verslas bendruo-menėje

Nežymi valstybės intervencija (angl. – soft intervention policies), paskatinanti verslo subjektų į(si)traukimą į bendruomenę tiesiogiai įtakojančius valdymo sprendimus (verslumas ir savanorių paslaugos)

Airija, Jungtinė Karalystė

Darni plėtra ir

pilietiškumas

Nauja egzistuojančios socialinės sutarties versija, išryškinanti darnaus vystymosi strategijos vaidmenį. Reguliavimas. (angl. strategy of sustainable development; regulation)

Vokietija, Austrija, Belgija, Liuksemburgas,

Prancūzija

Agora [1] Įvairių socialinių grupių atstovų įtraukimas į diskusijų grupes, siekiant konsensuso ĮSA srityje(angl. discussion groups, consensus on CSR)

Italija, Ispanija, Graikija,

Portugalija

[1] Piliečių agora – tai sąsaja tarp Europos Parlamento ir Europos pilietinės bendruomenės. Tai unikali diskusijų su piliečiais Parlamento teisėkūros darbotvarkės klausimais priemonė – tiek savo struktūra, tiek interesų įvairove.

Šaltinis: L.Albareza, J.M. Lozano, T.Ysa (2006; 2007)

6

Įmonių socialinė atsakomybė – valstybės, verslo ir visuomenės sąveika

ĮSA skatinimo priemonių paketas teigiamai įtakoja socialinės atsakomybės idėjų sklaidą ir įgyvendinimo

praktiką, jei jis:tinkamai suformuotas,

pritaikytas esamai situacijai, sistemiškai įgyvendinamas,

nuolat stebimas, reflektyviai tobulinamas.

7

ĮSA iniciatyvų raida ir plėtra Lietuvoje

Šaltinis: sudaryta autoriaus 8

Pagrindinės ĮSA diegimo problemos LietuvojeDaugelis Lietuvos įmonių, nors ir nedeklaruoja ĮSA nuostatų laikymosi, tačiau

atskirose veiklos srityse jų laikomasi, to nesuvokiant kaip dalies ĮSA nuostatų diegimo:

- skatinant darbuotojus kelti kvalifikaciją, - organizuojant dalį darbuotojų (šeimų) laisvalaikio, - propaguojant sveikos gyvensenos aspektus, - gerinant psichologinį klimatą darbe, - laikantis aplinkos apsaugos reikalavimų bei skaidraus verslo principų.

ĮSA skatinimo priemonės neretai kuriamos ir įgyvendinamos atsietai viena nuo kitos;

Trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir koordinavimo;

Nepakankami instituciniai, struktūriniai ir funkciniai gebėjimai ĮSA įgyvendinimui;

Informacija apie ĮSA Lietuvoje padrika, nenuosekli: kiekybine ir kokybine prasme labai trūksta sistemiškai koncentruotos informacijos sklaidos ir apsikeitimo priemonių.

9

Lietuvos Respublikos Vyriausybė žengė kitų ES narių pavyzdžiu,

pripažindama, kad socialiai atsakingas verslas atitinka

visuomenės gerovės lūkesčius ir yra naudingas

socialiniam ir ekonominiam visuomenės vystymuisi.

1 tikslas - Teisinės ir institucinės aplinkos, palankios ĮSA plėtoti, kūrimas

Teisės aktų pakeitimai, kurie skatintų įmonių socialinės atsakomybės plėtrą ir panaikintų šios plėtros kliūtis.

Vienos ĮSA valdymo struktūros, ir vieno tinklo sukūrimas, užtikrinantis veiksmingą ĮSA plėtrą, apsikeitimą informacija ir dalijimąsi patirtimi.

11

2 tikslas - Geresnio įmonių socialinės atsakomybės suvokimo, socialinio ir aplinkosauginio sąmoningumo skatinimas

Institucijų atsakingos veiklos ataskaitos gairių patvirtinimo projektas - ypatingai opių viešojo sektoriaus atsakomybės problemų sprendimas.

Galimybių įdiegti ĮSA valstybės institucijose studija, pavyzdinis jos diegimo valstybės institucijose veiksmų planas.

Diegimo ataskaitos, atsižvelgiant į užsienio valstybių patirtį ir galimybes jas taikyti Lietuvoje.

12

3 tikslas - Įmonių ir suinteresuotųjų šalių ĮSA klausimais kompetencijos didinimas

Deramas dėmesys Lietuvos aukštosioms mokykloms, o kartu - ir negausiam Lietuvos mokslininkų ratui, dirbantiems socialinės atsakomybės srityje.

Pavyzdinio ĮSA mokymo modulio regimas ir įtraukimas į mokymo ir studijų programas.

Parama mokslininkams ir tyrėjams, dirbantiems ĮSA srityje kvalifikacijos ir mobilumo skatinimui, įsipareigojant užtikrinti, kad žinios, įgytos šiose stažuotėse ar seminaruose, būtų naudojamos Lietuvos įmonių socialinei atsakomybei plėtoti.

(2010 m. – 20 tūkst. litų; 2011 m. – 30 tūkst. litų)

13

Kuo pasidžiaugti ?Ryškėja viešojo sektoriaus atsakomybės didinimo

siekiai, ko ypač pasigenda skandaluose skendinčių valstybės tarnautojų atsakomybės ištroškusi mūsų visuomenė.

Pradeda vertis kelias Lietuvos akademinei bendruomenei, puoselėjančiai socialiai atsakingą išsilavinusią kartą, kuriai kils mažiau abejonių, ar reikia elgtis socialiai atsakingai.

14

Rekomendacijos (1)Veiksmingos institucinės ĮSA struktūros kūrimas - ne tik laiko

klausimas kada ji pradės veikti; efektyvumo klausimai turi būti aktyviau sprendžiami pasitelkiant patyrusius ĮSA srityje dirbančius mokslininkus.

Dėmesys baziniam ĮSA modulio ir kvalifikuotų dėstytojų rengimui, užtikrinant realizavimo kokybę - mokymo procese maksimaliai integruojant aktyvius mokymosi metodus, analizuojant gerosios praktikos pavyzdžius tiek sėkmingai ĮSA įgyvendinančių verslo, nevyriausybinių organizacijų, tiek tarptautinę viešojo sektoriaus ĮSA patirtį, akcentuojant kitų šalių pasiekimus ir jų praktinę naudą.

15

Rekomendacijos (2)ĮSA mokymais visų lygių organizacijose turi užsiimti ĮSA

srities specialistai, gebantys perteikti ĮSA vertybes ir jų esmę, o ne komercinių tikslų siekiančios ĮSA mados bangoje susikūrusios konsultacinės įmonės, ĮSA suvokiančios kaip deklaratyvią priemonę tobulinant įmonės ar organizacijos viešųjų ryšių procesą.

Skatinti studentus rengti ĮSA problematiką analizuojančius baigiamuosius darbus: studentų praktikos metu verslo organizacijose ir valstybės bei vietos savivaldos institucijose, skatinti skleisti ir analizuoti ĮSA idėjas veikiančiose institucijose.

16

Rekomendacijos (3)Nepalikti ĮSA idėjų sklaidos ir įgyvendinimo skatinimo

savivaldos institucijų savieigai: būtina vietos savivaldos institucijoms padėti skleisti ĮSA idėjas ir ugdyti socialiai atsakingas bendruomenes, kurių kiekvienas ir esame jų dalis.

17

... o viskas ir prasideda nuo kiekvieno iš mūsų...

Dėkoju už dėmesį !

18