socialiniŲ mokslŲ mokytojo rengimo standartas · 2016-03-22 · parengti išplėstiniai...
TRANSCRIPT
Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis
SOCIALINIŲ MOKSLŲ MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS
LIETuvOS RESPubLIKOS švIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETuvOS RESPubLIKOS SOCIALINėS APSAuGOS IR DARbO MINISTERIJA
Vilnius, 2008
© Profesinio mokymo metodikos centras, 2008
Parengta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, įgyvendinant projektą Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0156 „Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“
Standarto rengimą koordinavo Profesinio mokymo metodikos centro Standartų ir mokymo programų skyrius
EUROPOS SAJUNGAEuropos socialinis fondas
K U R K I M E A T E I T Į D R A U G E !
PROfESINIO MOKyMO METODIKOS cENTRAS
�
5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:5.1. Socialinių mokslų mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas aukštųjų neuniversitetinių studijų programai rengti.5.2. Standartas apibrėžia socialinių mokslų mokytojo rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: ugdymo proceso organizavimas; moksleivių politologinių, istorinių, geografinių, ekonominių žinių, socialinės veiklos gebėjimų ir pilietinių vertybių ugdymas; profesinės kompetencijos tobulinimas.5.�. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą socialinių mokslų mokytojo studijų programą, valdo mokymo ir mokymosi procesą, planuoja ir tobulina dalyko turinį, vertina mokinių pasiekimus ir pažangą, naudoja informacines ir komunikacines technologijas, kuria ugdymo aplinką, ugdo gebėjimus ir vertybines nuostatas, formuoja socialinių mokslų dalykų žinių sistemą, bendrauja ir bendradarbiauja su mokyklos bendruomene. Dirbdamas mokykloje dalyvauja kuriant pilietinę visuomenę, ugdant patriotizmą ir pagarbą kitoms tautoms, skatinant mokinių toleranciją, pagarbą kitų kultūrų įvairovei, formuojant istorinę sąmonę ir savimonę, puoselėjant šalies kultūrinį paveldą. 5.4. Socialinių mokslų mokytojo darbo sėkmę lemia profesinės žinios ir gebėjimai, kritinis mąstymas, siekimas tobulinti savo profesines kompetencijas bei mokytojui būtinas asmenines savybes: komunikabilumą, kūrybingumą, greitą orientaciją, kruopštumą, sąžiningumą, darbštumą, pareigingumą, dėmesingumą, optimizmą, humaniškumą.6. Socialinių mokslų mokytojo tikslas – ugdyti pilietiškai atsakingą, socialinio ir kultūrinio gyvenimo dėsnius suprantančią asmenybę, gebančią vertinti, saugoti ir puoselėti kultūrinę bei gamtinę aplinką.7. Socialinių mokslų mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.
I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKvIZITAI
1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.2. Valstybinis kodas – S514508.�. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.
II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TuRINYS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS
PATVIRTINTALietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209
4
8. Socialinių mokslų mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.9. Sėkmingam socialinių mokslų mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.1. atsakingumas;9.2. organizuotumas;9.�. kūrybiškumas;9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;9.5. kolektyvinis darbas;9.6. taktiškumas; 9.7. tolerantiškumas;9.8. matematinis raštingumas;9.9. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:10.1. Socialinių mokslų mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.10.�. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
5
veiklos sritys Kompetencijos1. Ugdymo proceso organizavimas 1.1. Valdyti mokymo ir mokymosi procesą
1.2. Planuoti ir tobulinti dalyko turinį1.�. Vertinti mokinių pasiekimus ir pažangą1.4. Naudoti informacines technologijas1.5. Pažinti mokinius, kurti saugią emocinę ugdymo aplinką1.6. Bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos bendruomene
2. Moksleivių politologinių, istorinių, geografinių, ekonominių žinių, socialinės veiklos gebėjimų ir pilietinių vertybių ugdymas
2.1. formuoti socialinių mokslų žinių sistemą 2.2. Ugdyti socialinės veiklos gebėjimus2.�. formuoti piliečio vertybines nuostatas
�. Profesinės kompetencijos tobulinimas �.1. Reflektuoti ir vertinti savo profesinę veiklą�.2. Planuoti ir sistemingai tobulinti savo profesinę veiklą�.�. Tobulinti komunikacinius įgūdžius
Socialinių mokslų mokytojo rengimo standarto1 priedas
SOCIALINIŲ MOKSLŲ MOKYTOJO vEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS
6
SOC
IALI
NIŲ
MO
KSL
Ų M
OK
YT
OJO
KO
MPE
TEN
CIJ
Ų R
IbO
S, S
Tu
DIJ
Ų T
IKSL
AI I
R K
OM
PET
ENC
IJŲ
vER
TIN
IMA
S
Soci
alin
ių m
okslų
mok
ytoj
o re
ngim
o st
anda
rto
2 pr
ieda
s
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
1. U
gdym
o pr
oces
o or
gani
zavi
mas
1.1.
Val
dyti
mok
ymo
ir
mok
ymos
i pr
oces
ą
Tem
inių
dal
yko
ir p
amok
ų pl
anų
reng
imas
rem
iant
is u
gdym
ą re
glam
entu
ojan
čiai
s dok
umen
tais
.In
divi
dual
ių m
okym
o pl
anų
suda
rym
as.
Mok
ymo
tikslų
ir u
ždav
inių
nu
stat
ymas
.Ši
uola
ikin
ių u
gdym
o/si
tech
nolo
gijų
be
i mok
ymo/
si m
etod
ų pa
rink
imas
ir
tiksli
ngas
taik
ymas
.Ve
iksm
ingo
laik
o iš
tekl
ių
pana
udoj
imas
org
aniz
uoja
nt
mok
ymąs
i.D
erm
ės ta
rp ž
inių
per
teik
imo
ir
sava
rank
iško
mok
ymos
i už
tikri
nim
as.
Kon
sulta
cijų
gra
fiko
suda
rym
as.
1.1.
1. Ž
inot
i ben
droj
o la
vini
mo
mok
yklų
pro
gram
iniu
s rei
kala
vim
usIš
rink
ti ir
paa
iški
nti s
varb
iaus
i be
ndro
jo la
vini
mo
mok
yklų
pr
ogra
min
iai r
eika
lavi
mai
.Su
form
uluo
ti m
okym
o tik
slai
.Pa
rink
ti m
okym
o už
davi
niai
.Pa
reng
ti te
min
iai i
r in
divi
dual
ūs
mok
ymo
plan
ai.
Sum
odel
iuot
oje
situ
acijo
je
prita
ikyt
i mok
ymo
met
odai
.Pa
reng
tas i
r pa
kom
entu
otas
pr
ojek
tinio
dar
bo p
lana
s.
1.1.
2. N
usta
tyti
mok
ymo
tikslu
s1.
1.�.
for
mul
uoti
mok
ymo
užda
vini
us1.
1.4.
Išm
anyt
i mok
ymo
met
odus
1.1.
5. R
engt
i tem
iniu
s ir
indi
vidu
aliu
s mok
ymo
plan
us1.
1.6.
Tai
kyti
mok
ymo/
si m
etod
us
mok
ymo
proc
ese
1.2.
Pla
nuot
i ir
tobu
linti
daly
ko
turi
nį
Įdom
ios i
r pa
trau
klio
s mok
ymo/
si
med
žiag
os p
arin
kim
as.
Mok
ymos
i tur
inio
atn
aujin
imas
re
aguo
jant
į ap
linko
s pok
yčiu
s.U
gdym
o su
nkum
ų pr
ogno
zavi
mas
pl
anuo
jant
dal
yko
mok
ymą/
si.
1.2.
1. I
šman
yti p
amok
os
orga
niza
vim
o re
ikal
avim
usPa
reng
tas i
šplė
stin
is p
amok
os
plan
as.
Pate
ikto
se u
žduo
tyse
pri
taik
yti
įvai
rūs p
amok
ų or
gani
zavi
mo
prin
cipa
i.Įv
ertin
tos i
r iš
anal
izuo
tos
steb
ėtos
pam
okos
.Pa
siri
nkta
tink
ama
tiksl
ams
pasi
ekti
mok
omoj
i, va
izdo
ir g
arso
m
edži
aga.
1.2.
2. P
aren
gti p
amok
os p
laną
1.2.
�. R
engt
i tem
iniu
s ir
indi
vidu
aliu
s mok
ymo
plan
us1.
2.4.
Tai
kyti
isto
rijo
s, ge
ogra
fijos
, po
litol
ogijo
s, so
ciol
ogijo
s žin
ias
reng
iant
pam
okų
plan
us1.
2.5.
Išm
anyt
i net
radi
cini
ų pa
mok
ų or
gani
zavi
mo
prin
cipu
s
7
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
1.2.
6. N
audo
ti be
ndro
jo la
vini
mo
mok
yklo
ms s
kirt
ą m
okom
ąją,
vaiz
do
ir g
arso
med
žiag
ą1.
2.7.
Par
inkt
i tin
kam
ą m
okom
ąją
med
žiag
ą tik
slam
s ir
užda
vini
ams
pasi
ekti
1.�.
Ver
tinti
mok
inių
pa
siek
imus
ir
paža
ngą
Mok
inių
elg
esio
, em
ocin
ių ir
so
cial
inių
pro
blem
ų ve
rtin
imas
pa
deda
nt ji
ems t
obul
ėti.
Ryši
o ta
rp m
okin
ių s
ocia
linės
ap
linko
s ir
fizin
io, i
ntel
ektin
io,
emoc
inio
mok
inių
vys
tym
osi i
r m
okym
osi v
eiks
min
gum
o
nust
atym
as.
Mok
inių
ver
tinim
o si
stem
os
sukū
rim
as re
mia
ntis
švi
etim
o in
stitu
cijo
je g
alio
janč
iais
do
kum
enta
is.
Vert
inim
o re
zulta
tų a
naliz
ė pl
anuo
jant
tole
snį m
okin
ių m
okym
ąsi.
1.�.
1. P
arin
kti i
r ta
ikyt
i mok
inių
ve
rtin
imo
met
odus
ir b
ūdus
Pare
ngti
vert
inim
o m
etod
ai
atsi
žvel
gian
t į s
ocia
linės
apl
inko
s įta
ką m
okin
iam
s.A
tlikt
a m
oksl
eivi
ų ap
klau
sa ir
pa
siek
imų
anal
izė.
Atli
ktas
tem
inių
pla
nų
kore
gavi
mas
ats
ižve
lgus
į ap
klau
sos r
ezul
tatu
s.N
usta
tyti
svar
biau
si b
endr
avim
o pr
inci
pai.
1.�.
2. I
šman
yti p
agri
ndin
ius
bend
ravi
mo
ir b
endr
adar
biav
imo
prin
cipu
s ir
etik
os n
orm
as1.
�.�.
Ana
lizuo
ti ve
rtin
imo
rezu
ltatu
s ir
num
atyt
i ger
esni
ų m
okym
osi r
ezul
tatų
siek
imo
būdu
s1.
�.4.
Ana
lizuo
ti ir
ver
tinti
soci
alin
ės a
plin
kos į
taką
mok
inių
vy
stym
uisi
bei
mok
ymos
i ve
iksm
ingu
mui
1.4.
Nau
doti
info
rmac
ines
te
chno
logi
jas
Pam
okų
plan
ų ir
mok
omos
ios
med
žiag
os p
aren
gim
as ir
nau
dojim
as
skai
tmen
ine
form
a.Va
izdi
nės i
r ga
rsin
ės m
okym
o m
edži
agos
par
engi
mas
ir p
atei
kim
as
naud
ojan
t mul
timed
ijos p
rogr
amas
.Sa
vara
nkiš
kų d
arbų
užd
uoči
ų,
test
ų na
udoj
ant I
T pa
reng
imas
ir
atlik
imas
.N
uoto
linio
mok
ymo
orga
niza
vim
as.
Dok
umen
taci
jos t
vark
ymas
sk
aitm
enin
e fo
rma.
1.4.
1. Ž
inot
i pam
okų,
kur
iose
na
udoj
amos
IT, p
aren
gim
o m
etod
iką
Suda
ryta
s išp
lėst
inis
pam
okos
pl
anas
, kur
ioje
bus
nau
doja
ma
IT.
Paru
ošta
mok
omoj
i med
žiag
a da
rbui
su IT
.Pa
reng
ta n
uoto
linio
mok
ymo
prog
ram
a.N
umat
yti k
ontr
olės
ir v
ertin
imo
būda
i.Ve
sta
pam
oka
naud
ojan
t IT.
1.4.
2. Iš
man
yti I
T ir
ele
ktro
nine
i pa
mok
ai sk
irto
s mok
omos
ios
med
žiag
os p
aruo
šim
o m
etod
us1.
4.�.
Išm
anyt
i nuo
tolin
io m
okym
o or
gani
zavi
mo
ir e
lekt
roni
nės
doku
men
taci
jos t
vark
ymo
met
odik
ą1.
4.4.
Nus
taty
ti už
duoč
ių, t
estų
, at
liktų
nau
doja
nt IT
, ver
tinim
o kr
iteri
jus
1.4.
5. R
inkt
i, an
aliz
uoti
ir k
aupt
i įv
airi
ų rū
šių
info
rmac
iją n
audo
jant
pa
žang
iaus
ias t
echn
olog
ijas
8
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
1.5.
Paž
inti
mok
iniu
s, ku
rti
saug
ią e
moc
inę
ugdy
mo
aplin
ką
Ugd
ymo
proc
eso
orga
niza
vim
as
atsi
žvel
gian
t į v
aiko
, paa
uglio
, su
augu
sioj
o fiz
inės
ir p
sich
inės
raid
os
ypat
umus
, soc
ialin
ę ap
linką
, lyč
ių
vaid
men
is.
Bend
ravi
mas
su m
okin
iais
rem
iant
is
paga
rba,
neš
ališ
kum
u ir
ats
akin
gum
u.
Mok
inių
lygi
ų ga
limyb
ių
užtik
rini
mas
ugd
ymo
proc
ese.
Mok
inių
su n
egal
ia ir
pri
klau
sanč
ių
kito
ms s
ocia
linės
ats
kirt
ies g
rupė
ms
inte
grav
imas
į ug
dym
o pr
oces
ą ir
m
okyk
los b
endr
uom
enės
gyv
enim
ą.Pa
galb
a m
okin
iam
s atp
ažin
ti,
įver
tinti
ir k
ontr
oliu
oti e
moc
ijas.
Mok
omos
ios m
ater
ialin
ės b
azės
kū
rim
as.
Efek
tyva
us ir
sau
gaus
fizi
nės e
rdvė
s, in
form
acin
ių ir
kom
unik
acin
ių
tech
nolo
gijų
, mok
ymo
prie
mon
ių
naud
ojim
o už
tikri
nim
as.
Mok
ymos
i mot
yvac
ijos s
katin
imas
.
1.5.
1. Id
entif
ikuo
ti ir
sprę
sti
pagr
indi
nes u
gdym
o pr
oble
mas
, ky
lanč
ias d
ėl p
edag
ogin
ių, s
ocia
linių
, ps
icho
logi
nių
ugdy
mo
veik
snių
Api
būdi
nti p
edag
ogin
iai,
soci
alin
iai,
psic
holo
gini
ai u
gdym
o ve
iksn
iai.
Pate
ikti
galim
os k
onfli
ktin
ės
situ
acijo
s kla
sėje
spre
ndim
o bū
dai.
Pare
ngta
s kab
inet
o m
ater
ialin
ių
ište
klių
kau
pim
o pl
anas
.Su
kurt
a sau
gaus
dar
bo at
min
tinė.
1.5.
2. K
urti
klas
ėje
pala
nkum
o,
paga
rbos
ir p
asiti
kėjim
o at
mos
ferą
1.5.
�. U
gdyt
i be
prie
vart
os1.
5.4.
Žin
oti d
arbo
sau
gos
reik
alav
imus
1.5.
5. Iš
man
yti m
okom
osio
s m
edži
agos
kla
sifik
avim
o ir
kau
pim
o m
etod
iką
1.5.
6. P
lanu
oti m
ater
ialin
ių iš
tekl
ių
pore
ikį
1.6.
Ben
drau
ti ir
be
ndra
darb
iaut
i su
mok
yklo
s be
ndru
omen
e
Mok
yklo
s ben
druo
men
ės s
ocia
linio
so
lidar
umo
puos
elėj
imas
.Tė
vų sk
atin
imas
dal
yvau
ti ku
rian
t ug
dym
o ap
linką
.D
ialo
go, p
riel
anku
mo
ir p
asiti
kėjim
o at
mos
fero
s kūr
imas
.
1.6.
1. Iš
man
yti b
endr
avim
o su
sk
irtin
gų am
žiau
s tar
psni
ų žm
onėm
is
spec
ifiką
Paga
l užd
uotį
steb
ėjim
o bū
du
įver
tinta
ir ap
ibūd
inta
ben
drav
imo
kultū
ra.
Pate
ikta
s ir
paai
škin
tas
daly
vavi
mo
mok
yklo
s be
ndru
omen
ės g
yven
ime,
mok
ytoj
ų, m
okin
ių ir
tėvų
su
siri
nkim
uose
tiks
las i
r rez
ulta
tai.
1.6.
2. K
urti
dial
ogo,
pas
itikė
jimo
ir
prie
lank
umo
atm
osfe
rą1.
6.�.
Sėk
min
gai s
pręs
ti ko
nflik
tines
si
tuac
ijas
1.6.
4. Iš
man
yti k
onfe
renc
ijų,
sem
inar
ų, su
siri
nkim
ų, n
efor
mal
aus
mok
ymo
orga
niza
vim
o pa
grin
dus
1.6.
5. Iš
man
yti n
ekon
flikt
inio
be
ndra
darb
iavi
mo
prin
cipu
s
9
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
2. M
oksl
eivi
ų po
litol
ogin
ių,
isto
rini
ų,
geog
rafin
ių,
ekon
omin
ių
žini
ų,
soci
alin
ės
veik
los
gebė
jimų
ir p
iliet
inių
ve
rtyb
ių
ugdy
mas
2.1.
for
muo
ti so
cial
inių
mok
slų
žini
ų si
stem
ą
Soci
alin
ių m
okslų
(ist
orijo
s, po
litol
ogijo
s, so
ciol
ogijo
s, pi
lietin
io
ugdy
mo,
teis
ės, e
kono
mik
os,
geog
rafij
os) ž
inių
ir jų
pra
ktin
io
taik
ymo
pagr
indų
išm
anym
as,
gebė
jimas
įžve
lgti
šių
daly
kų
tarp
disc
iplin
iniu
s ryš
ius.
Ugd
yti i
stor
ijos,
polit
olog
ijos,
pilie
tinio
ugd
ymo,
soc
iolo
gijo
s, te
isės
ko
mpe
tenc
ijas p
agal
val
styb
iniu
s iš
sila
vini
mo
stan
dart
us.
Suvo
kti s
ocia
linių
mok
slų s
ąsaj
ą su
ak
tual
iom
is v
isuo
men
inio
gyv
enim
o pr
oble
mom
is.
Dem
okra
tinės
vis
uom
enės
bei
va
lstyb
ės fu
nkci
onav
imo
prin
cipų
, žm
ogau
s ir
pilie
čio
lais
vių,
teis
ių
ir p
arei
gų b
ei p
agri
ndin
ių ja
s įv
ertin
anči
ų do
kum
entų
žin
ojim
as.
Vis
uom
enės
pol
itini
o, k
ultū
rini
o,
ūkin
io, t
eisi
nio
gyve
nim
o pr
oble
mų
ir g
alim
ų jų
spre
ndim
o bū
dų
išm
anym
as.
Pagr
indi
nių
teis
ės š
akų
(civ
ilinė
s, ad
min
istr
acin
ės, k
onst
ituci
nės,
baud
žiam
osio
s) ir
pra
ktin
io jų
nor
mų
taik
ymo
tam
tikr
ose
visu
omen
ės
gyve
nim
o sr
ityse
išm
anym
as.
Soci
alin
ių m
okslų
dal
ykų
vado
vėlių
, jų
did
aktin
ių fu
nkci
jų iš
man
ymas
bei
ge
bėjim
as re
kom
endu
oti m
okin
iam
s pa
pild
omą
mok
ymo/
si m
edži
agą.
Geb
ėjim
as in
tegr
uoti
soci
alin
ių
mok
slų ž
inia
s, su
vokt
i Eur
opos
Są
jung
os r
aidą
ir L
ietu
vos v
ietą
2.1.
1. Ž
inot
i soc
ialin
ę, po
litin
ę be
i ku
ltūri
nę L
ietu
vos i
r pas
aulio
isto
rinę
ra
idą
nuo
seni
ausi
ų la
ikų
iki š
ių d
ienų
Susi
stem
inti
ir p
aaiš
kint
i len
telė
je
isto
rini
ų ep
ochų
bru
ožai
.Pa
teik
ti pa
vyzd
žiai
, ili
ustr
uoja
ntys
kul
tūro
s (ve
rtyb
ių,
soci
alin
ių n
orm
ų) įt
aką
žmon
ių
elge
siui
, kul
tūri
niai
s ski
rtum
ais
paai
škin
tas s
kirt
inga
s įva
irių
et
nini
ų/so
cial
inių
gru
pių
atst
ovų
elge
sys.
Api
būdi
ntos
skir
tingo
s kilm
ės,
lyči
ų, a
mži
aus g
rupi
ų pa
dėtie
s įv
airi
ose
visu
omen
ėse
prie
žast
ys,
pate
ikti
pavy
zdži
ai.
Rem
iant
is g
loba
lizac
ijos
teor
ijom
is, a
pibū
dint
a gl
obal
izac
ijos į
taka
žm
ogui
.Pa
reng
ta d
isku
sija
api
e sv
arbi
ausi
as ši
uola
ikin
io p
asau
lio
ir L
ietu
vos p
robl
emas
, gal
imus
sp
rend
imo
būdu
s. Pa
reng
ti iš
plės
tinia
i soc
iolo
gijo
s pa
grin
dų p
amok
ų pl
anai
.Iš
vard
yti s
varb
iaus
i žm
ogau
s ir
maž
umų
teis
es u
žtik
rina
ntys
ES
ir L
R te
isės
akt
ai, u
ž ši
ų te
isių
įgyv
endi
nim
ą at
saki
ngos
in
stitu
cijo
s.Pa
aišk
inti
polit
ikos
pro
cesu
s le
mia
ntys
vei
ksni
ai, j
ų ta
rpus
avio
są
veik
os p
rinc
ipai
. Pa
ruoš
tas d
etal
us m
oksl
eivi
ų ge
ogra
finės
eks
pedi
cijo
s pla
nas.
Pam
okoj
e at
skle
ista
pas
aulio
ek
olog
inių
pro
blem
ų įv
airo
vė ir
ją
lem
ianč
ios p
riež
asty
s.
2.1.
2. S
uvok
ti Li
etuv
os v
ietą
Eur
opos
ir
pas
aulio
isto
rijo
je2.
1.�.
Ori
entu
otis
isto
rini
ame
laik
e ir
er
dvėj
e2.
1.4.
Žin
oti v
isuo
men
ės st
rukt
ūrin
ius
elem
entu
s, vi
suom
enės
kai
tos d
ėsni
us2.
1.5.
Išm
anyt
i soc
ialin
ės
dife
renc
iaci
jos f
orm
as, s
ocia
linių
pa
dėči
ų pr
ikla
usom
ybę
nuo
amži
aus,
kilm
ės ir
lytie
s, ly
čių
soci
alin
ius
vaid
men
is, j
ų ku
ltūri
nį s
ąlyg
otum
ą2.
1.6.
Žin
oti p
iliet
inės
vis
uom
enės
fo
rmav
imos
i pri
elai
das,
pilie
čio
teis
es
ir p
arei
gas
2.1.
7. S
uvok
ti pa
saul
io v
ient
isum
ą, at
skle
isti
jo sf
erų
įvai
rovę
2.1.
8. Ž
inot
i ist
oriš
kai k
inta
nčių
ge
osis
tem
ų ir
civ
iliza
cijų
sąv
eiką
, ci
viliz
acijų
ir k
ultū
rų r
aido
s bru
ožus
sk
irtin
gom
is g
eogr
afin
ėmis
są
lygo
mis
10
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
vien
tisoj
e Eu
ropo
s erd
vėje
.Le
ntel
ėje
susk
irst
ytos
ir
susi
stem
into
s pas
aulio
srity
s pag
al
ekon
omik
os st
rukt
ūras
.R
emia
ntis
kon
kreč
iais
pa
vyzd
žiai
s, pa
aišk
inta
taik
omoj
i is
tori
jos,
soci
olog
ijos,
polit
olog
ijos,
geog
rafij
os ir
eko
nom
ikos
mok
slų
naud
a.Pa
teik
ti ta
rpda
lyki
nių
soci
alin
ių
mok
slų r
yšių
pav
yzdž
iai,
paai
škin
ta jų
sva
rba.
2.2.
Ugd
yti
soci
alin
ės v
eikl
os
gebė
jimus
Geb
ėjim
o or
ient
uotis
kin
tanč
ioje
so
cial
inėj
e ap
linko
je fo
rmav
imas
.Pi
lieči
ų ge
bėjim
o be
ndra
uti i
r be
ndra
darb
iaut
i su
valst
ybės
val
dym
o in
stitu
cijo
mis
ugd
ymas
.M
okin
ių to
lera
ncijo
s, pa
garb
os
kultū
rų įv
airo
vei s
katin
imas
.
2.2.
1. A
naliz
uoti
ir k
ritiš
kai v
ertin
ti įv
airi
uose
šal
tiniu
ose
esan
čią
info
rmac
iją
Ras
inės
, etn
inės
, lyt
inės
ir
kt. d
iskr
imin
acijo
s pav
yzdž
ių
pate
ikim
as ir
ana
lizė.
Api
būdi
nti s
kirt
ingų
am
žiau
s ta
rpsn
ių p
sich
olog
inia
i sav
itum
ai.
Suda
ryta
s tar
pkul
tūri
nio
bend
ravi
mo
proj
ekto
pla
nas.
2.2.
2. P
aaiš
kint
i dab
artie
s pas
aulio
re
iški
nius
ats
ižve
lgia
nt į
jų is
tori
nę
raid
ą2.
2.�.
Atp
ažin
ti ku
ltūrų
skir
tum
us ir
be
ndry
bes,
išm
anyt
i tar
pkul
tūri
nio
bend
ravi
mo
prin
cipu
s ir
juos
taik
yti
2.2.
4. f
orm
uoti
gebė
jimą
atpa
žint
i vi
suom
enės
ir in
divi
do g
yven
ime
kyla
nčia
s pro
blem
as, k
urti
prie
laid
as
apie
jų p
riež
astį
ir r
aidą
, num
atyt
i bū
dus j
oms s
pręs
ti2.
2.5.
Eko
logi
nes ž
inia
s tai
kyti
gyve
nam
oje
aplin
koje
2.�.
for
muo
ti pi
lieči
o ve
rtyb
ines
nu
osta
tas
Mok
inių
pag
arbo
s ind
ivid
ualie
ms
kultū
rini
ams,
soci
alin
iam
s, ly
tinia
ms,
relig
inia
ms i
r ra
sini
ams s
kirt
umam
s fo
rmav
imas
.Pa
trio
tizm
o ir
pag
arbo
s kito
ms
taut
oms u
gdym
as.
2.�.
1. Ž
inot
i hum
anis
tinės
etik
os
vert
ybes
, žm
ogau
s, m
ažum
ų te
ises
Pare
ngta
s vie
nos i
š kal
endo
rini
ų šv
enči
ų šv
entim
o m
okyk
loje
sc
enar
ijus.
Suda
ryta
s išp
lėst
inis
gam
tosa
ugai
sk
irto
s pam
okos
, vyk
stan
čios
už
mok
yklo
s rib
ų, p
lana
s.
2.�.
2. Iš
man
yti e
tnin
ės k
ultū
ros
išta
kas,
raid
ą, ra
iško
s for
mas
2.�.
�. Iš
man
yti g
amto
s sau
gojim
o ir
11
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
Šalie
s kul
tūri
nio
pave
ldo
ir
gam
tinės
įvai
rovė
s puo
selė
jimas
.Is
tori
nės,
pilie
tinės
, tei
sinė
s sąm
onės
ir
sav
imon
ės fo
rmav
imas
.D
emok
ratin
ės, h
uman
istin
ės,
pilie
tinės
, tei
sinė
s sav
imon
ės
form
avim
osi p
rinc
ipų
supr
atim
o ug
dym
as.
Mok
inių
pili
etiš
kum
o, te
isin
ės ir
so
cial
inės
kom
pete
ncijo
s ugd
ymas
.
prot
ingo
jos t
urtų
nau
dojim
o pr
inci
pus
Suda
ryta
s kra
štot
yrin
ės
eksk
ursi
jos p
lana
s.
2.�.
4. Ž
inot
i gyv
enam
osio
s vie
tovė
s ku
ltūri
nį p
avel
dą
�. P
rofe
sinė
s ko
mpe
tenc
ijos
tobu
linim
as
�.1.
Ref
lekt
uoti
ir v
ertin
ti sa
vo
prof
esin
ę ve
iklą
Mok
inių
pož
iūri
o į m
okym
osi
proc
esą
anal
izav
imas
.M
okin
ių m
okym
osi r
ezul
tatų
ve
rtin
imas
ir a
naliz
avim
as.
Prof
esin
ės v
eikl
os ir
pat
irtie
s sa
vian
aliz
ė.
�.1.
1. Ž
inot
i ref
leks
inio
mok
ymo
prin
cipu
sIš
anal
izuo
tas m
okin
ių p
ožiū
ris į
m
okym
osi p
roce
są.
Įver
tinta
sav
a pr
ofes
inė
veik
la.
Atli
kta
prof
esin
ės v
eikl
os a
naliz
ė.�.
1.2.
Žin
oti p
rofe
sinė
s vei
klos
sa
vian
aliz
ės m
etod
ikas
ir ty
rim
ų m
etod
us�.
1.�.
Ana
lizuo
ti m
okin
ių p
ožiū
rį į
mok
ymos
i pro
cesą
�.1.
4. T
irti
ir v
ertin
ti sa
vo p
rofe
sinę
ve
iklą
�.2.
Pla
nuot
i ir
sist
emin
gai
tobu
linti
savo
pr
ofes
inę
veik
lą
Vado
vavi
mas
is m
okym
osi v
isą
gyve
nim
ą nu
osta
ta ti
kslin
gai i
r si
stem
inga
i atn
aujin
ant b
endr
ąsia
s, sp
ecia
liąsi
as ir
pro
fesi
nes
kom
pete
ncija
s.K
ūryb
iška
s rea
gavi
mas
į ši
uola
ikin
io
pasa
ulio
pok
yčiu
s.N
aujo
vių
taik
ymas
pro
fesi
nėje
ve
iklo
je.
Kur
ti ir
nuo
lat t
obul
inti
savą
pe
dago
ginė
s ir
andr
agog
inės
vei
klos
st
ilių,
gri
ndži
amą
hum
anis
tinėm
is
vert
ybėm
is ir
pri
ncip
ais.
Pana
udot
i ins
tituc
ijos s
utei
kiam
as
galim
ybes
kva
lifik
acija
i tob
ulin
ti.
�.2.
1. P
lanu
oti s
iste
min
gą b
endr
ųjų,
sp
ecia
liųjų
ir p
rofe
sini
ų ži
nių
atna
ujin
imą
Suda
ryta
ir a
rgum
entu
otai
ap
ibūd
inta
sav
a kv
alifi
kaci
jos
kėlim
o pr
ogra
ma.
Pare
ngta
s žin
ių a
tnau
jinim
o pl
anas
.Pa
mok
ose
pana
udot
a na
ujau
sia
liter
atūr
a.
�.2.
2. R
inkt
i, an
aliz
uoti
ir st
udiju
oti
nauj
ausi
ą pr
ofes
inę
liter
atūr
ą�.
2.�.
Tai
kyti
nauj
oves
sav
o pr
ofes
inėj
e ve
iklo
je
12
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
�.�.
Tob
ulin
ti ko
mun
ikac
iniu
s įg
ūdži
us
Kom
unik
acin
ių te
chno
logi
jų
perp
ratim
as.
Tais
yklin
gas s
akyt
inės
ir r
ašyt
inės
gi
mto
sios
kal
bos v
arto
jimas
ir
puos
elėj
imas
.U
žsie
nio
kalb
ų ko
mun
ikac
inių
ko
mpe
tenc
ijų to
bulin
imas
.
�.�.
1. T
aiky
ti in
form
acin
es-
kom
unik
acin
es te
chno
logi
jas
Sum
odel
iuot
oje
situ
acijo
je
prita
ikyt
os in
form
acin
ės-
kom
unik
acin
ės p
riem
onės
�.�.
2. T
aisy
klin
gai v
arto
ti gi
mtą
ją
kalb
ą rea
lioje
ir v
irtu
alio
je p
rofe
sinė
je
aplin
koje
�.�.
�. T
obul
inti
kom
unik
acin
ius
gebė
jimus
užs
ieni
o ka
lba(
omis
)
Spausdino UAB „JUDEX“Europos pr. 122, LT-46�51 Kaunas
Tel./faks. (8~�7) �4 12 46www.judex.lt
Tiražas – 100 vnt. Užsakymo Nr. 76�0