socialinių mokslų pamokų kokybė: aspektai ir apibendrinimai · nacionalinĖ mokyklŲ vertinimo...

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA

Socialinių mokslų pamokų

kokybė: aspektai ir apibendrinimai

Evaldas Bakonis (NMVA)

2012.10.31


Pristatymo planas

• NMVA: funkcijos ir galimybės

• Socialinių mokslų pamokų vertinimas:

bendras ir pagal dalykus

• Socialinių mokslų pamokų tobulintini

aspektai: bendros problemos ir atskiri atvejai

• Pamokos kokybė ir mokytojo kvalifikacija: ar

galima įžvelgti tarpusavio ryšį

• Išvada diskusijai


NMVA TIKSLAI

1. Vykdyti bendrąjį ugdymą teikiančių

mokyklų veiklos kokybės vertinimą.

2. Teikti metodinę pagalbą, rekomendacijas

mokykloms bei jų steigėjams dėl

mokyklos veiklos kokybės gerinimo.

3. Vykdyti pretendentų į švietimo įstaigų

vadovus kompetencijų vertinimą.


Pvz.: 1. Vertinimas (vertinta mokyklų)

17

60

21

60

111

0

20

40

60

80

100

120

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.


Pvz.: 2. Pagalba

• Greta seminarų, mokymų, konsultacijų yra:


Pvz. 3. Paskutinioji analizė


Socialinių mokslų pamokų vertinimas

Pagal išorinių vertintojų duomenis


Preliminarūs klausimai apie išorinį

vertinimą

• Ar nuo išorės vertinimo priklauso mokyklos

(ir pamokos) kokybė?

• Kiek patikimas ir ką sako išorės vertinimas?


Toliau pateikiamų apibendrinimų bazė

• NMVA saugomi 15590 pamokų iš 173

mokyklų stebėjimo protokolai. Pamokos

stebėtos per 2010/2011 mokslo metų

antrą pusmetį ir 2011/2012 mokslo metus.

• Iš jų – 1310 socialinių mokslų pamokų

stebėjimo protokolai (665 – istorijos, 418 –

geografijos, 111 – pilietiškumo pagrindų ir

118 – ekonomikos).


Pamokų vertinimo aspektai

1. Pamokos planavimas ir organizavimas.

2. Mokymas.

3. Mokymasis.

4. Pagalba mokiniui.

5. Vertinimas.

6. Santykiai, tvarka, klasės valdymas.

7. Mokymosi aplinka.

8. Pasiekimai pamokoje.


Socialinio ugdymo aspektų vertinimo vidurkiai, 2011-2012 I p.

2,382,52 2,49

2,21 2,18

2,782,66

2,12

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

Planavimas Mokymas Mokymasis Pagalba Vertinimas Santykiai Aplinka Pasiekimai


Socialinio ugdymo pamokų aspektų vertinimo vidurkiai, 2011-

2012 m.m.

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3


Socialiniai mokslai Istorija Geografija Pilietiškumo pagrindai Ekonomika


Socialinio ugdymo ir visų dalykų aspektų vidurkių palyginimas, 2011-2012 I p.

2,452,62 2,62

2,42 2,37

2,872,69

2,262,38

2,52 2,49

2,21 2,18

2,66

2,12

2,78

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5


visi dalykai socialinis ugdymas


Kai kurios tarpinės išvados

• Socialinių mokslų pamokų vertinimo tendencijos nesiskiria nuo bendro visų dalykų pamokų vertinimo tendencijų, tik yra kiek prastesnis visais aspektais.

• Geografijos ir istorijos pamokų aspektų vertinimai yra aukštesni už socialinių mokslų vidurkį, o pilietiškumo ir ekonomikos – žemesni.

• Geriausiai vertinamos sritys: santykiai, aplinka, mokymas, mokymasis.

• Prasčiausiai vertinamos sritys: pasiekimai, vertinimas, pagalba, planavimas.


Didžiausios vertintojų užfiksuotos

problemos


Planavimas: bendros problemos

• Stebėtų pamokų protokolų analizė leidžia daryti išvadas:

• mokytojai geriau suplanuoja savąjį, o ne mokinių darbą pamokoje;

• bene problemiškiausia suformuluoti konkretų, ne per platų, mokymosi uždavinį;

• suplanavus per daug veiklų, pamokos laikas naudojamas neracionaliai, dažnai jo pritrūksta pamokos apibendrinimui.


Planavimas: iš protokolų

• “Pamokos tema neskelbiama, pamokos uždavinys neskelbiamas” (geografija)

• “Pamokos uždavinys suformuluotas neteisingai – nusakyta tik mokinių veikla, bet nenusakytas laukiamas rezultatas” (geografija)

• “Laikas panaudotas neracionaliai, pamoka baigta gerokai prieš skambutį į pertrauką” (ekonomika)

• “Mokymo metodai tiko ne visiems, nes dalis mokinių per mokytojos pasakojimą nesiklausė, nuobodžiavo” (geografija)

• “Aiškiai matyti, kad mokytoja nepasiruošusi pamokai” (ekonomika)


Pagalba: bendros problemos

• Iš pateikiamų duomenų matyti, kad:

• dažniausiai apsiribojama mokinių savarankiškos

veiklos stebėjimu;

• individualizavimas ir diferencijavimas neretai

minimas kaip tobulintina veikla;

• namų darbus mokytojai diferencijuoja labai retai;

• per retai skatinama mokinių savitarpio pagalba –

neišnaudojamos mokymosi bendradarbiaujant

galimybės.


Pagalba: iš protokolų

• “Kartais tenka kelis kartus prašyti

pagalbos, kol prieina mokytoja”

(pilietiškumas)

• “Pagalba mokiniams reikalinga, bet

neteikiama. Net nepaklausiama apie jos

poreikį” (ekonomika)

• “Specialių poreikių mokinei pagalba

neteikiama” (pilietiškumas)


Vertinimas: bendros problemos

• Apibendrinus vertinimo pamokoje aspektus matyti, kad:

• vertinimo būdai nedažnai buvo paveikūs – nesiaiškinamos mokymosi kliūtys, taikomas vertinimas ne visada motyvuoja mokytis geriau;

• nedažnai mokiniai buvo skatinami įsivertinti, apibendrinti savo mokymąsi;

• svarbus vertinimo tikslas – suteikti mokiniams grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip jiems sekasi, kartais lieka nepasiektas.


Vertinimas: iš protokolų

• “Mokinį įvertino pažymiu “4” be komentarų”

(pilietiškumas)

• “Mokiniams nereikia kurti savo žinojimo,

tai ir vertinimas nevyksta” (pilietiškumas)

• “Tik dalies (tik priekyje sėdinčių) mokinių

žinios yra svarbios mokytojai. Skiriamas

patikrinamasis darbas, bet nenurodomi

vertinimo kriterijai” (geografija)


Pasiekimai: bendros problemos

• Didžiausi stebimi trūkumai:

• pamokos apibendrinimas skubotas,

neveiksmingas, fragmentiškas (trūksta laiko,

aptariamos tik veiklos, negrįžtama prie uždavinio

ir pan.);

• pamoką apibendrina pats mokytojas.


Pasiekimai: iš protokolų

• “Pamoka neapibendrinta, nes trūko laiko” (ekonomika)

• “Pamokos pabaigoje pritrūko laiko apibendrinimui” (pilietiškumas)

• “Pasiekimai nematuoti, tam neliko laiko” (geografija)

• “Mokinių pasiekimai ir pažanga neapibendrinta, nesieta su uždaviniu, pritrūko laiko” (pilietiškumas)

• “Pamokos pabaigoje mokytoja pati išvardija svarbiausius dalykus (“Ką turite žinoti?”)” (ekonomika)

• “Mokytoja surinko kontrolinius darbus ir, nors iki pamokos pabaigos buvo likusios 5 min., nei apie užduotis, nei apie vertinimą nekalbėjo – tiesiog laukė skambučio” (ekonomika)


Ar pamokos kokybė priklauso nuo

mokytojo formalios kvalifikacijos?

Istorijos pavyzdžiu


planavimo aspekto vertinimas (istorija)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Prastai Patenkinamai Gerai Labai gerai

Mokytojas Vyresnysis mokytojas

Mokytojas metodininkas Ekspertas


Pagalbos aspekto vertinimas (istorija)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90





Vertinimo aspekto vertinimas (istorija)

0

10

20

30

40

50

60

70





Pasiekimų aspekto vertinimas (istorija)

0

10

20

30

40

50

60

70





Kaip paaiškinti prastesnį socialinių

mokslų pamokų vertinimą?

Kaip tą vertinimą pagerinti?

Subjektyvi išvada

... ir dar subjektyvesnis patarimas


KODĖL?


Patarimas planavimui

(ir ne tik pamokos ...)

Verta įsiklausyti į

liaudies išmintį ...

socialinių mokslų pamokų kokybė: aspektai ir apibendrinimai · nacionalinĖ mokyklŲ vertinimo...

Documents