specializuoto ugdymo krypties programŲ (pagrindinio … · specializuoto ugdymo krypties programų...
TRANSCRIPT
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2017 m.
įsakymu Nr. V-
SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PAGRINDINIO IR
VIDURINIO UGDYMO KARTU SU EKONOMINIU UGDYMU PROGRAMŲ)
EKONOMINIO UGDYMO DALIS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiuolaikinis besikeičiančių technologijų ir globalios rinkos pasaulis verčia žmogų nuolat
atnaujinti savo žinias, todėl dar mokykloje turi susiformuoti nuostata mokytis visą gyvenimą,
mokėjimo mokytis, bendradarbiavimo, mokėjimo orientuotis besikeičiančioje ekonominėje
erdvėje įgūdžiai. Kintantis visuomenės gyvenimas verčia keisti požiūrį į mokymą bei mokymąsi.
Svarbu laisviau pasirinkti mokymosi formas ir būdus, skatinančius refleksinį mąstymą.
Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų)
ekonominio ugdymo dalis (toliau – Programa) skirta mokiniams, turintiems ekonominio
ugdymo(si) poreikių, nuosekliai, sistemingai ir kryptingai ugdyti ir suteikti jiems reikiamų žinių,
gebėjimų ir nuostatų nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
2. Programa apibrėžia ekonominio ugdymo, apimančio finansų ekonomiką, ekonomiką ir
teisę, viešąją ekonomiką, verslo ekonomiką, duomenų analitiką, lyderystę, turinį šalies švietimo
sistemos lygmeniu. Mokykla, vadovaudamasi Programa, formuoja mokyklos lygmens
ekonominio ugdymo krypties ugdymo turinį pagal mokinių poreikius ir gebėjimus.
3. Programa parengta remiantis šiais principais:
3.1. šiuolaikiškumo – Programa parengta remiantis apmąstyta, išanalizuota patirtimi;
3.2. visapusiškumo ir individualizavimo – orientacija į mokinį, jo pasiekimus ir mokymosi
ypatumus, individualią gabumų raidą;
3.3. mokymosi visą gyvenimą – Programa siekiama ugdyti mokinių metakognityvinį
mąstymą: besimokančiųjų sugebėjimą suprasti ir kontroliuoti jų mokymosi procesus. Pabrėžiama
mokėjimo mokytis, įsivertinimo ir karjeros planavimo gebėjimų ugdymo svarba;
3.4. vertingumo tolesniam mokymuisi ir darbui – ugdymo turinys, papildytas ekonominiu
ugdymu, vertingas ir svarbus orientuojantis šiandieniame pasaulyje, tolesniam mokymuisi,
profesinei veiklai ir saviraiškai;
3.5. prieinamumo – ugdymo turinys turi padėti mokiniui įgyti kokybišką išsilavinimą,
praplečiant ekonominio ugdymo turiniu. Ugdymo turinystinkamas kiekvienam mokiniui
2
nepaisant socialinės ir kultūrinės patirties, lyties, mokymosi stilių, kitų individualių poreikių,
užtikrinant kiekvieno mokinio individualių galių plėtotę. Ugdymo turinys sudaromas taip, kad
mokinys nuosekliai gilintų savo žinias, gebėjimus ir nuostatas, išryškinant ryšius su gyvenimo
praktika ir aktualijomis.
4. Programa siekiama suteikti mokiniams ne tik ekonominio mąstymo kompetenciją, bet ir
bendrųjų kompetencijų pagrindus. Išugdytos bendrosios kompetencijos – mokėjimo mokytis,
komunikavimo, pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninės, socialinės, kultūrinio
sąmoningumo – tai sąlygos sėkmingam gyvenimui ir profesiniam pasirengimui, saviraiškai.
5. Programos išskirtinumas sudaro galimybes formuotis ekonominiam mąstymui, gebėti
tinkamai orientuotis ir sėkmingai veikti nuolat kintančioje ekonominėje aplinkoje, aktyviai
veikiant ugdytis bendravimo, bendradarbiavimo, derybų, lyderystės ir kitiems įgūdžiams. Taip
pat sudaromos sąlygos skirtingų krypčių mokytojams stebėti ir analizuoti mokinių gebėjimų ir
interesų raidą, charakterio ypatumus. Atsižvelgiant į mokinio savybes ir poreikius
individualizuojamas ir personalizuojamas ugdymo turinys, mokomosios veiklos.
II. PROGRAMOJE NAUDOJAMOS SĄVOKOS
Ekonominis ugdymas – tai ekonomikos reiškinių supratimo pagrindu sukurta mokinio
motyvacija ir pasirengimas pritaikyti savo žinias ir gebėjimus praktinėje veikloje, mokinio
amžiui adekvatus ekonominių žinių ir kompetencijų lygis, leidžiantis sėkmingai orientuotis
ekonominėje rinkoje.
Ekonominis mąstymas – gebėjimas samprotauti ekonominėmis temomis, jas analizuoti,
sisteminti, abstrahuoti ir/ar konkretizuoti, suvokimas, kaip veikia ekonominiai dėsniai, ir
orientavimasis ekonominėje erdvėje. Tai nuomonių, žinių apie ekonominius reiškinus, procesus
individo sąmonėje visuma.
Integralus mokymosi modelis apima ne vien žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas, bet
ir pojūčius, jausmus, vaizduotę; siekiama racionalaus ir neracionalaus (intuityvaus, jausminio,
pasąmoninio) pažinimo dermės, įtraukiami visi vaiko jutimai; siekiama mokomųjų dalykų tikslų,
uždavinių, turinio, metodų dermės; taikomi įvairūs ugdymo integracijos būdai (asmenybinis;
sociokultūrinis; dalykinis – teminis, probleminis, metodų, turinio).
III. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI
6. Programos tikslas – suteikti ekonominio mąstymo kompetenciją, ugdyti visapusiškus
lyderius, suteikiant mokslinę ir praktinę infrastruktūrą ir žinias, sukurti mokiniams tinkamas
3
sąlygas bręsti kaip kūrybingoms asmenybėms, siekiančioms ne tik prisiderinti prie kintančios
aplinkos, bet ir keisti ją, gebančioms orientuotis ir sėkmingai veikti nuolat kintančioje
ekonominėje aplinkoje.
7. Programos tikslui įgyvendinti keliami uždaviniai:
7.1. Ugdyti(s) ekonominio mąstymo kompetencijas, įgyti ekonominių procesų valdymo
pagrindus;
7.2. pažinti visuomenę valdančius procesus ir kultūrą, stebint ir analizuojant ekonominę
aplinką.
7.3. vykdyti tarpdalykinę integraciją, tarpdisciplininius tyrimus, skleisti pasiekimus mieste,
Lietuvoje ir Europoje;
7.4. suteikti galimybę formuoti(s) sąmoningai mąstančiai asmenybei ir ugdyti(s)
ekonominiam mąstymui svarbius analizės, dedukcinio, indukcinio samprotavimo pagrindus.
7.5. suteikti įgūdžių derinti verslo, technologinius, meninius, socialinius gebėjimus, ugdant
kritinį mąstymą, praktinės ir kūrybinės veiklos gebėjimus ir įgūdžius.
7.6. padėti suprasti holistinę ekonomikos minties svarbą, sąsajas su kitais mokslais, verslo,
mokslo ir kultūro pasiekimais;
7.7. kurti inovatyvią ugdymo(si) aplinką, leidžiančią ugdymo proceso dalyviams vykdyti
praktines veiklas, atlikti tyrimus laboratorijose, kaupti ekonominio ugdymo(si) patirtimi
paremtas metodines ir mokomąsias priemones;
7.8. personalizuoti ugdymą, atsižvelgiant į mokinių asmenines savybes, polinkius,
gebėjimus ir patirtis;
7.9. ugdyti asmenines vadybos, lyderystės, mokymosi visą gyvenimą, karjeros planavimo
ir įgyvendinimo įgūdžius, verslumo pagrindus, verslo, ekonominio veiklos pagrįstumo, veikimo
realaus gyvenimo situacijose gebėjimus.
7.10. bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio studijų, mokslo, verslo institucijomis ir
užtikrinti, kad vidurinį išsilavinimą įgiję mokiniai atitiktų šiuolaikiniam gyvenimui keliamus
reikalavimus;
7.11. kurti ir plėtoti mokslo ir verslo ryšius, ryšius su visuomene, šeima, populiarinti
mokslo pasiekimus.
8. Programos tikslus ir uždavinius įgyvendina mokyklos bendruomenė – jos nariai yra čia
dirbantys mokytojai, mokiniai, socialiniai partneriai, administracijos ir kiti darbuotojai.
4
IV. PROGRAMOS STRUKTŪRA
9. Programa įgyvendinama pagrindiniame ir viduriniame ugdyme kartu su ekonominiu
ugdymu, apimančiu finansų ekonomiką, ekonomiką ir teisę, viešąją ekonomiką, verslo
ekonomiką, duomenų analitiką, lyderystę, bei logikos pagrindus ir tarpdisciplininius projektus,
atsižvelgiant į ugdytinių gebėjimus ir poreikius, ugdymo turiniui keliamus reikalavimus.
10. Programą sudaro:
10.1. 5-12 klasėje, atsižvelgiant į ugdytinių gebėjimus ir poreikius, ugdymo turiniui
keliamus reikalavimus, privalomai visose klasėse įgyvendinamas ekonominis ugdymas,
apimantis:
10.1.1. finansų ekonomiką – siekiant formuoti ekonominį mąstymą, gebėti tinkamai
orientuotis ir sėkmingai veikti nuolat kintančioje ekonominėje aplinkoje, išmanyti finansus;
10.1.2. ekonomiką ir teisę – suteikiant žinių apie pirmųjų ekonominių idėjų užuomazgas,
kurios kartu atsirado su valstybių susiformavimu, raidos procesus, ekonomines sistemas,
pagrindines žmogaus ir piliečio teises;
10.1.3. viešąją ekonomiką – siekiant supažindinti mokinius su valstybės ekonomikos
politika bei politiniais interesais, paremtais ekonomikos pertvarkymais – rinkos ekonomika;
10.1.4. verslo ekonomiką – įgyjant verslo įgūdžių ir praktiškai pritaikant ekonomines
žinias, mokantis priimti verslui svarbius sprendimus;
10.1.5. duomenų analitiką – parengiant mokinius kaupti teorines žinias bei praktinius
gebėjimus ekonomikos ir informatikos srityse, gebančius analizuoti, sisteminti ir realizuoti
įvairius IT ir statistinius sprendimus ekonomikoje;
10.1.6. lyderystę – taikant integralaus mokymosi modelį, grindžiant asmens refleksijos
procesu, per kurį ugdomas supratimas, verslumas ir stimulas veikti.
10.2. 5-8 klasėje mokoma ekonominį ugdymą papildančio dalyko Logikos, kuris suteikia
galimybę formuoti(s) sąmoningai mąstančiai asmenybei ir ugdyti(s) ekonominiam mąstymui
svarbius analizės, dedukcinio, indukcinio samprotavimo pagrindus;
10.3. 9-12 klasėje mokoma ekonominį ugdymą papildančio dalyko Tarpdisciplininiai
projektai, kuris suteikia galimybę atskleisti gebėjimus ir žinias, įgytas mokantis finansų
ekonomikos, ekonomikos ir teisės, viešosios ekonomikos, verslo ekonomikos, duomenų
analitikos, lyderystės. Dalykas įgyvendinamas, atliekant praktinius darbus įmonėse, bankuose,
visuomeninėse organizacijose, mokslo ir studijų institucijų laboratorijose, kiekvienais metais
rengiant mokslinius, kūrybinius, technologinius darbus, tobulinant viešojo kalbėjimo,
debatavimo, darbų pristatymo įgūdžius;
5
10.4. 9-12 klasėse mokykla sudaro galimybę rinktis pasirenkamąjį dalyką iš bet kurios
srities, papildančios ekonominį ugdymą (technologijų, gamtos mokslų, verslo). Pasirenkamieji
dalykai gali būti iš gamtamokslinio ugdymo srities (biotechnologija, ekokultūra), technologijų
srities (medijų raiška, animacija ir kt.) ir verslo (mokinių mokomoji bendrovė, teisės pagrindai,
verslas anglų kalba ir kt). Jų programas mokykla rengia kiekvienais metais, atsižvelgdama į
mokinių poreikius ir mokyklos išteklius – pasirenkamųjų dalykų programomis mokykla
sustiprina savo savitumą ir ugdymo prioritetus;
10.5. Rekomenduojama ekonomikos programos turinio dalį (iki 25 proc.) 5-12 klasėse
integruoti į pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų mokomuosius dalykus: dorinio
ugdymo, kalbų, matematikos ir kt. arba dalykų ryšius ir integraciją įgyvendinti mokykloje
susitartu ir pasirinktu būdu.
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
11. Programa įgyvendinama:
11.1. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas papildant specializuotu
ekonominiu ugdymu, 5-8 klasėse papildomai mokant Logikos, 9-12 klasėse – Tarpdisciplininių
projektų;
11.2. 9-10 ir 11-12 klasėse vykdant tarpdisciplininius kūrybinius/projektinius, tiriamuosius
darbus, kurie tampa baigiamaisiais ekonomikos darbais mokiniams baigiant specializuoto
ugdymo krypties programos (pagrindinio ugdymo kartu su ekonominiu ugdymu programos)
antrąją dalį ir vidurinio ugdymo kartu su ekonominiu ugdymu programą;
11.3. į bendrąsias pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas integruojant gyvenimui
reikalingą ekonominio mąstymo ugdymą, taikant įvairius ugdymo organizavimo modelius;
11.4. į neformaliojo ugdymo programas įtraukiant simuliacinius mokymo metodus, kuriant
verslo, mokslo, debatų ir asmenybės tobulėjimo klubus;
11.5. taikant aktyviojo ugdymo metodus ir priemones: kūrybinį darbą grupėse,
improvizacijos elementus, eksperimentus, tyrimus, dalijimąsi patirtimi ir atradimais, sėkmės
istorijomis ir kt.;
11.6. dalykines žinias praplečiant ekonominių problemų tyrimu ir sprendimu, praktinių ir
kūrybinių gebėjimų, būtinų ekonomikos srityje kūrybiniams darbams atlikti, įgijimu;
11.7. bendradarbiaujant su mokyklos mokslo ir verslo partneriais, vykdant mokomuosius,
tiriamuosius ir pažintinius projektus, sudarant galimybę mokiniams realiai pamatyti ekonomikos
srities projektų įgyvendinimą, susipažinti su realaus darbo ir verslo sąlygomis;
6
11.8. keliant mokinių sąmoningumą, skatinant sociokultūrinį ekonominio ugdymo
pritaikymą kasdieniame gyvenime;
11.9. sudarant sąlygas išsikelti asmeninius, kūrybinės grupės ar bendruomeninius tikslus,
kuriant strategijas ir taktikas joms įgyvendinti.
12. Ekonominio ugdymo mokinių gebėjimų raida:
12.1. 5-8 klasėse mokiniai geba pažinti, atkurti ir analizuoti nesudėtingus ekonominius
procesus, atlikti minimalias į praktiką orientuotas ekonomikos srities kūrybines užduotis,
supranta pagrindines ekonomikos sąvokas ir principus;
12.2. 9-10 klasėse mokiniai geba tirti, sisteminti, planuoti, kurti, realizuoti ir vertinti
įvairius ekonominius procesus, atlikti įvairaus sudėtingumo ekonomikos srities kūrybines
užduotis;
12.3. 11-12 klasėse mokiniai geba tirti, sisteminti, planuoti, sukurti rinkai patrauklius
produktus ir įgytas žinias taikyti praktikoje, įgyvendintus sprendimus analizuoti ir kritiškai
vertinti, dalyvauti diskusijose.
13. Vertinama:
13.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Pradinio, pagrindinio,
vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu LR Švietimo ir mokslo ministro 2015 m.
gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, mokyklos patvirtintu Mokinių pažangos ir pasiekimų
vertinimo tvarkos aprašu, ir kitais teisės aktais;
13.2. atsižvelgiant į logikos, ekonomikos dalykų ir tarpdisciplininių projektų veiklos sričių
pasiekimus, o integruotą į kitus mokomuosius dalykus Programos dalį vertinti pagal bendrus
mokykloje priimtus vertinimo kriterijus;
13.3. nustatant įgytą ekonominio mąstymo kompetenciją pagal tris pasiekimų lygius ir
pažangą – patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį;
13.4. ekonominio ugdymo mokinių pasiekimai vertinami apimant šias sritis: ekonominių
reiškinių suvokimo – ekonominių dėsnių ir principų pažinimas ir taikymas; informacijos –
informacijos paieška, kaupimas, apdorojimas ir taikymas; modeliavimo – egzistuojančių arba
kuriamų (projektuojamų) objektų tyrimas, naudojantis jų modeliais, ekonominių modelių
kūrimas ir tyrimas; išteklių panaudojimo - prekių ir paslaugų kūrimas, pristatymas, prekyba;
verslumo ir lyderystės gebėjimų ugdymosi ir verslo organizavimo;
13.5. išsiaiškinant kiekvieno mokinio stiprybes ir ekonominio ugdymo(si) poreikius,
įtraukiant tėvus, teikti savalaikę pagalbą, priimti sprendimus;
13.6. ekonominio mąstymo kompetencija vertinama ir įsivertinama diskusijose,
reflektuojant apie nuveiktą veiklą, kaupiant mokinių darbus, sprendžiant problemas,
prognozuojant, argumentuojant, stebint individualią mokinių pažangą;
7
13.7. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo informacija naudojama personalizuojant
ekonominio ugdymo(si) turinį.
14. Vertinant mokinių pasiekimus, rekomenduojama:
14.1. baigiamuosius ekonomikos kūrybinius/projektinius, tiriamuosius darbus vertinti
pagal kūrybinių projektinių ekonominio ugdymo užduočių atitiktį mokyklos sutartiems vertinimo
kriterijams;
14.2. 5-8 klasėse naudoti Mokinio mokymosi pasiekimų aplanką, kuriame sistemingai
renkama vertinimo informacija, sudaranti galimybę lyginti dabartinius pasiekimus su
ankstesniaisiais, stebėti ir vertinti vaiko daromą pažangą, o 9-12 klasėse naudotis įsivertinimo
lapais, dienoraščiais, atspindinčiais kūrybos ir ekonominio mokymosi procesą;
14.3. 5-12 klasėse mokyti mokinius vertinti ir įsivertinti, atsižvelgiant į pasiektus
rezultatus, kelti tolesnio mokymosi tikslus; mokiniams dalyvauti, numatant mokymosi lūkesčius
ir sėkmės kriterijus. Apibendrinus vertinimo informaciją, priimti sprendimą apie mokinio
pasiekimus pagal mokytojui, mokiniams, administracijai, tėvams (globėjams, rūpintojams)
aiškius kriterijus. Įvertinant pabrėžti, kokią individualią pažangą mokinys padarė.
15. Ugdymosi aplinkos. Mokyklai, vykdančiai Programą, rekomenduojama:
15.1. sukurti tinkamas edukacines aplinkas ir užtikrinti reikiamas priemones, kurios
sudarytų prielaidas ugdymo proceso dalyviams bendradarbiauti, dalytis gerąja ekonominio
ugdymo patirtimi, kurti naujų, alternatyvių ugdymo metodų taikymą;
15.2. sukurti aplinkas, tinkančias individualiam ir grupiniam darbui; skatinančias veiklų
integraciją, atitinkančias postmodernistinės ugdymo aplinkos modelį, siekianat išryškinti
kiekvieno individualumą ir sudarant sąlygas atsiskleisti intelektinėms galioms;
15.3. plėsti edukacines aplinkas, naudojant partnerių turimas erdves, tyrimų laboratorijas,
eksperimentines bazes.
VI. PROGRAMOS REZULTATAI
16. Įgyvendinus pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, mokiniai:
16.1. taikys ekonominės analizės metodus spręsdami nesudėtingas teorines ir praktines
ekonomines problemas;
16.2. rinks, apdoros, analizuos nesudėtingą informaciją;
16.3. žodžiu ir raštu reikš mintis ekonominėmis temomis;
16.4. tobulins loginio mąstymo kompetencijas;
16.5. žinos ir supras pagrindines ekonomikos sąvokas ir principus;
16.6. gebės atlikti į praktiką orientuotus tyrimus;
16.7. gebės rinkti ir analizuoti duomenis.
8
17. Įgyvendinus pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokiniai:
17.1. kūrybiškai taikys ekonominės analizės metodus spręsdami teorines ir praktines
ekonomines problemas;
17.2. surinks, apdoros, analizuos informaciją, formuluos analizės ir tyrimų išvadas;
17.3. žodžiu ir raštu reikš mintis ekonominėmis temomis, dalyvaus konkursuose,
projektuose;
17.4. tobulins ekonominio mąstymo kompetencijas, sieks asmeninio augimo;
17.5. žinos ir supras pagrindines ekonomikos sąvokas ir principus, turės naujausių žinių
apie ekonomikos teoriją ir analizės metodus;
17.6. gebės atlikti į praktiką orientuotus empirinius tyrimus, taikydami socialinių,
humanitarinių, technologijos ir kitų mokslų žinias;
17.7. gebės rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis, vertinti ekonomikos subjektų veiklą,
kurti rinkai patrauklius produktus.
17.8. gebės analizuoti ir vertinti ekonominius procesus ir reiškinius, apdoroti ir vertinti
ekonominę informaciją, taikyti įvairius analizės metodus.
18. Įgyvendinus vidurinio ugdymo programą, mokiniai:
18.1. kūrybiškai ir kritiškai taikys ekonominės analizės metodus spręsdami teorines ir
praktines ekonomines problemas, prognozuodami ekonominių reiškinių tendencijas plačiame
socialiniame kontekste;
18.2. analizuos ir sistemins reikalingą informaciją, formuluos analizės ir tyrimų išvadas,
teiks rekomendacijas;
18.3. žodžiu ir raštu reikš mintis ekonominėmis temomis, dalyvaus diskusijose,
konferencijose, debatuose;
18.4. tobulins asmenines ir ekonominio mąstymo kompetencijas, sieks asmeninio augimo,
vadovausis etika ir vertybėmis;
18.5. gebės tirti taikant analizės metodus, formuluoti empirinių tyrimų išvadas, rasti ir
pagrįsti sprendimus, spręsdamas ekonomikos subjektų problemas;
18.6. gebės analizuoti ir kritiškai vertinti ekonominius procesus ir reiškinius;
18.7. gebės planuoti, organizuoti ekonomikos subjektų, veikiančių nacionalinėje ir
tarptautinėje rinkose, ūkinę, finansinę ir investicinę veiklą;
18.8. gebės teikti siūlymus dėl ekonomikos subjektų ekonominės veiklos tobulinimo ir
inovacijų diegimo, kurti rinkai patrauklius produktus;
18.9. gebės savarankiškai taikyti socialiniais, humanitariniais, technologijų ir kitais
mokslais grindžiamas profesinės veiklos žinias ekonominiams procesams valdyti ir tobulinti.
9
Specializuoto ugdymo krypties
programų (pagrindinio ir vidurinio
ugdymo kartu su ekonominiu ugdymu
programų) ekonominio ugdymo dalies
1 priedas
SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PAGRINDINIO IR
VIDURINIO UGDYMO KARTU SU EKONOMINIU UGDYMU PROGRAMŲ)
EKONOMINIO UGDYMO DALIES BENDROJI PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ekonominis ugdymas – pagrindinis specializuoto ugdymo krypties programų
(pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su ekonominiu ugdymu programų) ekonominio ugdymo
dalies privalomasis dalykas.
2. Ekonominio ugdymo paskirtis – sudaryti mokiniams sąlygas ugdyti(s) kūrybiškumui,
ekonominio mąstymo kompetencijai, įgyjant ekonomikos pagrindų, verslo pasaulio pažinimo,
statistinės informacijos rinkimo ir analizavimo, įmonių veiklos teorinio ir praktinio
modeliavimo, gamybos procesų inicijavimo ir valdymo, komunikavimo ir bendradarbiavimo
žinias ir gebėjimus.
3. Ekonominio ugdymo tikslas – padėti mokiniams plėtoti ekonominį mąstymą, atskleisti
savo kūrybiškumą, sprendžiant kasdienes ekonomines problemas, ugdyti(s) gebėjimą taikyti
mokslo ir technologijų žinias, kuriant rinkai naujas prekes ir paslaugas ir sprendžiant visuomenei
kylančius iššūkius.
4. Ekonominio ugdymo uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai:
4.1. atpažintų ir stebėtų ekonomikos dėsningumus ir verslo sprendimus, suprastų jų prasmę
ir esmę, suvoktų verslumo kaip technologinės pažangos svarbą žmonijos gyvenime, verslo
sąsajas su gamtine, socialine ir kultūrine aplinka, taikytų teorines ir praktines ekonomines žinias
ir gebėjimus, spręsdami įvairias realaus gyvenimo, aplinkosaugos ir išteklių tausojimo
problemas;
4.2. analizuotų verslo aplinką, keltų klausimus ir formuotų hipotezes, planuotų ir atliktų
nuoseklius rinkos tyrimus, apibendrintų gautus duomenis ir pateiktų ekonomine logika pagrįstas
išvadas;
4.3. kurtų rinkai naujus produktus, taikytų pardavimuose naująsias medijas ir skaitmenines
technologijas, mokslo, technologijų žinias ir gebėjimus, atlikdami tarpdisciplininius projektus;
10
4.4. domėdamiesi šiuolaikine įvairių šalių ekonomine padėtimi, kryptingai ugdytųsi
verslumo gebėjimus, formuotųsi kritinį mąstymą, gebėtų tinkamai orientuotis ir sėkmingai veikti
nuolat kintančioje ekonominėje aplinkoje, priimtų sprendimus, turinčius įtakos visuomenės
institucijoms tiek dabar, tiek ateityje;
4.5. susipažintų su ekonomikos ir verslo krypties specialybėmis, pabandytų praktiškai kurti
savo verslą, numatytų ir planuotų tolesnių studijų ir karjeros galimybes.
5. Didaktinės nuostatos:
5.1. Ekonominis ugdymas yra orientuotas į mokinių, turinčių ekonominio ugdymosi
poreikių, gebėjimų ugdymą. Mokydamiesi ekonomikos dalyko nuo 5 klasės mokiniai giliau, nei
mokydamiesi kitus dalykus, nagrinėja istorinę ekonominės minties raidą, ekonomines sistemas,
ekonomikos ir verslo taikomuosius aspektus realiame gyvenime;
5.2. ekonominis ugdymas yra vientisas teorijos ir praktikos procesas, kurio metu ugdoma
kūrybinga, mąstanti asmenybė, gebanti savarankiškai spręsti savo ir visuomenės problemas;
5.3. ekonominis ugdymas yra ne vienos srities disciplina, o keliolikos mokslo sričių
sinerginis vyksmas, kuris įgyvendinamas, papildant ekonominio ugdymo turinį logika ir
tarpdisciplininiais projektais, organizuojant tyrimais grįstą mokymąsi mokykloje ir kitose
erdvėse, kurios leidžia pagal analizuojamos problemos poreikius pasitelkti skirtingų mokslo
sričių žinias. Tokia prieiga daro privalomą bendrojo ugdymo dalykų, neformaliojo švietimo
programų, ekonominio ugdymo, papildant tyrimais bei praktika, integraciją.
6. Siekiant holistiško ir sistemiško ekonominio ugdymo, turinio apimtys ir turinio
integravimas į kitus dalykus pateikiami pagal šias ekonomikos sritis:
6.1. finansų ekonomika. Ugdant ekonominį raštingumą mokykloje siekiama, kad mokiniai
įgytų ekonominio mąstymo pagrindus, formuotųsi ekonominį mąstymą, gebėtų tinkamai
orientuotis ir sėkmingai veikti nuolat kintančioje ekonominėje aplinkoje, išmanytų finansus.
Mokiniai pritaikę fizikos, matematikos, informacinių technologijų ir kitų mokomųjų dalykų
žinias, suformuluos asmeninių finansų tvarkymo pagrindus, suvoks pagrindinius investavimo
principus, tirs kintamųjų, tokių kaip kaina, palūkanų norma, akcijų kursas, tarpusavio sąryšius.
Sparčiai plečiantis finansinių institucijų tinklui, kuriantis naujiems finansiniams produktams, ir
verslo organizacijoms vis dažniau naudojantis finansinių tarpininkų ir finansų rinkų siūlomomis
paslaugomis bei instrumentais, didėja teorines–analitines ir praktines žinias turinčių žmonių
poreikis;
6.2. ekonomika ir teisė. Nagrinėjant ekonomiką ir teis ęsuteikiama žinių apie pirmųjų
ekonominių idėjų užuomazgas, kurios atsirado kartu su valstybių susiformavimu, raidos procesus
11
(išskiriami pagrindiniai ekonomikos raidos etapai), ekonomines sistemas (tradicinė, komandinė,
rinkos, mišri), pagrindindines žmogaus ir piliečio teises (pilietinės, politinės, socialinės,
ekonominės, kultūrinės), nagrinėjami teisiniai dokumentai, deklaracijos, konvencijos, chartijos;
6.3. viešoji ekonomika. Siekiama supažindinti su valstybės ekonomikos politika bei
politiniais interesais, paremtais ekonomikos pertvarkymais – rinkos ekonomika, „laukiniu
kapitalizmu“, nacionalizacija, privatizacija. Suteikiama žinių apie valstybės ekonomikos
reguliavimo priemones: subsidijas, dotacijas, mokesčius, muitų sistemas, monetarinę ir fiskalinę
politiką. Analizuojamos tarptautinių ir nacionalinių politikos institucijų struktūros ir jų poveikis
politikų ekonominiams sprendimams. Nagrinėjamos naujausios makroekonomikos ir tarptautinės
ekonomikos teorijos, suteikiant pakankamai žinių ekonominiams procesams šalyje ir pasaulyje
analizuoti ir vertinti;
6.4. verslo ekonomika. Ekonominio ugdymo dalis, per kurią moiniai įgyja verslo įgūdžių ir
praktiškai pritaiko ekonomines žinias, mokosi dirbti komandoje, priimti verslui svarbius
sprendimus;
6.5. lyderystė. Integralus mokymosi modelis, grindžiamas asmens refleksijos procesu, per
kurį ugdomas supratimas ir atsiranda stimulas veikti. Lyderystė vystosi dėl asmeninių gabumų ir
valios, tęsiasi ir virsta visą gyvenimą vykstančiu augimo ir adaptavimosi procesu. 6.6. duomenų
analitika. Programos pagrindinis tikslas - parengti mokinius, turinčius teorinių žinių bei praktinių
gebėjimų ekonomikos ir informatikos srityse, gebančius analizuoti, sisteminti ir realizuoti
įvairius IT sprendimus ekonomikoje. Mokydamiesi pagal šią programą, mokiniai sukaupia
bazinių ekonomikos ir informatikos žinių, susipažįsta su įvairių duomenų bazėmis,
pažangiausiomis informacinėmis technologijomis, kompiuterine statistika, išmoksta kurti
internetines svetaines, naudotis duomenų baze, taikyti grafinį dizainą, algoritmuoti ekonominius
uždavinius bei kurti programas šiuolaikiškomis programavimo kalbomis.
7. Ekonomikos sritis sinergiškai papildo:
7.1. logika (5-8 klasėse) – ekonominio ugdymo dalį papildantis privalomasis dalykas,
sudarantis mokiniams sąlygas ugdyti(s) loginį mąstymą, esminius samprotavimo gebėjimus,
perprasti įrodymo ir argumentų dėsnius, teisingus ir klaidingus teiginius ir paradoksus,
formuluoti logines išvadas; gautus įgūdžius naudoti, sprendžiant ekonominius uždavinius,
komentuojant/analizuojant ekonomines problemas;
7.2. tarpdisciplininiai projektai (9-12 klasėse) – Integralus, projektinėmis veiklomis ir
tyrimais grįstas tarpdisciplininis mokymasis ekonomikos kontekste kreipiantis mokinius ir
mokytojus aktyviai mokytis be prievartos, skatinantis tyrinėti atsižvelgiant į tai, kuo domisi
mokiniai, leidžiantis nevaržomai pasitelkti individualius mokymosi stilius ir projektų vystymosi
12
etapus, darančius įtaką mokinių sričių tyrinėjimams ir auginantis (kuris augina) mokinių
pasitikėjimą savimi jiems mokantis.
8. Ekonominio ugdymo turinio dalis pateikiama integruota 5-8 klasėse į kalbas, geografiją,
istoriją, 9-10 klasėse – pilietinį ugdymą, geografiją, kalbas, 5-12 klasėse – informacines
technologijas, matematiką. Ekonominio ugdymo turinį rekomenduojama integruoti ir į dorinį
ugdymą, istoriją ir kt., siekiant praplėsti ir pagilinti ekonominių procesų suvokimą ir išlaikyti
integracinius ryšius tiek turinio (žinių, vartojamų sąvokų, terminų, nagrinėjamų kultūrų epochų ir
kt.), tiek formos požiūriu.
9. Programą įgyvendinanti mokykla gali pagal ekonominio ugdymo sritis ir integruojamos
į mokomuosius dalykus ekonominio ugdymo dalies turinio apimtis formuoti, atsižvelgdama į
mokyklos bendruomenės poreikius ir galimybes, turimus išteklius.
10. Ekonominio ugdymo turinys įgyvendinamas per šias mokinių veiklos sritis:
10.1. ekonominių reiškinių suvokimo – ekonominių dėsnių ir principų pažinimas ir
taikymas;
10.2. informacijos – informacijos paieška, kaupimas, apdorojimas ir taikymas;
10.3. modeliavimo – egzistuojančių arba kuriamų (projektuojamų) objektų tyrimas
naudojantis jų modeliais, ekonominių modelių kūrimas ir tyrimas;
10.4. išteklių panaudojimo - prekių ir paslaugų kūrimas, pristatymas, prekyba;
10.5. verslumo ir lyderystės gebėjimų ugdymosi ir verslo organizavimo.
11. Mokinių ekonomikos dalyko pasiekimų pagal veiklos sritis ir turinio apimčių
pateikimas pagal ekonomikos sritis yra pagrįstas visuomenės poreikiais, Lietuvos raidos
strategijomis, mokyklos ir institucijų partnerinių poreikiais ir ištekliais, vaiko poreikiais, vaiko
amžiaus tarpsnio psichologija ir postmodernistinio ugdymo paradigma.
12. Ekonominio ugdymo gairės, turinys, integravimas, mokinių pasiekimai ir vertinimas
5-8 klasėse:
12.1. ugdymo gairės: pagrindinio ugdymo pirmosios dalies mokinių ekonominis ugdymas
apima ekonominės kultūros ir praktikos apžvalgą ir aptarimą, analizę, praktinę (modeliavimo ir
kūrimo) veiklą bei tarpdalykinį ugdymo turinį. Ekonominiai procesai, jų dėsniai ir bruožai
nagrinėjami įvairiais metodais, ypač kreipiant dėmesį į konkrečių pavyzdžių analizę, praktinę
veiklą. Ekonominio mąstymo kompetencija ugdoma atsižvelgiant į Lietuvos kultūros kontekstą,
aptariant ir atskleidžiant jos vertingumą, svarbą tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame
gyvenime.. Ekonominės problemos, su jomis susijusios užduotys skiriamos atsižvelgiant į
mokinių amžiaus psichologines ypatybes, poreikius ir galimybes. Procesas diferencijuojamas ir
13
individualizuojamas. Atsižvelgiant į mokinių savybes, galimybes ir norus skatinama lyderystė,
kūrybiškumas, originalūs sprendimai, atliekant užduotis. Siekiama, kad mokiniai patys norėtų
kaupti ekonominę patirtį, dalyvautų sprendžiant problemas, formuluojant ekonominius tikslus.
Mokiniai skatinami ir mokomi ieškoti informacijos, planuoti veiklą, formuluoti tikslus,
į(si)vertinti, dalyvauti projektuose, konkursuose. Taip pat skatinama ir mokoma dalyvauti
diskusijose, kelti problemas, argumentuoti savo mintis ir poziciją apie ekonominius procesus ir
veiklą asmeniniame žmogaus gyvenime;
12.2. mokinių pasiekimai ir turinys, integravimas 5-8 klasėse:
Ek
on
om
inė
kom
pet
enci
ja
Nuostatos. Siekti pažinti ekonominius procesus, vykstančius asmeniniame žmogaus
gyvenime. Suvokti elementariuosius ekonomikos dėsnius, remiantis tyrinėjimo ir
analizavimo metodais. Domėtis ekonominiais procesais, jų poveikiu žmogui ir
visuomenei, ekonominių dėsnių taikymo galimybėmis. Spręsti ekonomines problemas,
modeliuoti jas. Prisiimti atsakomybę už savo veiklą. Ugdyti (s) verslumo ir lyderystės
gebėjimus, svarbius karjerai, ir juos taikyti kasdieniame gyvenime. Būti sąmoningu
piliečiu.
Esminis gebėjimas. Pažinti, aptarti ekonominius procesus, spręsti ekonomines
problemas.
Mokinių pasiekimai pagal veiklos sritis Dalyko turinio apimtys, integravimas pagal
ekonomikos sritis
Gebėjimai Žinios ir
supratimas Finansų ekonomika
Ekonomika. Finansinis raštingumas. Namų
ūkis. Asmeninių finansų samprata, jų svarba.
Šeimos biudžetas, jo planavimas. Pinigų
srautai (pajamos, išlaidos), jų valdymas.
Namų ūkio vieta ekonomikoje ir finansų
sistemoje.Valiutos. Valiutų kursai,
operacijos.
Integruojama į užsienio kalbas: finansinių
terminų vartojimas, kalbant apie paslaugas,
pirkinius ir namų ūkį.
Integruojama į gimtąją kalbą: tarptautinių
žodžių (finansinių terminų) rašyba, tarimas,
kirčiavimas. Pasakėčiose ir patarlėse
atspindima ekonominė patirtis.
Integruojama į matematiką: ekonominiai
vienetai, bankininkystės pradmenys, namų
ekonomika, finansinis raštingumas.
Elementarių matematinių sąvokų, modelių,
metodų ir ryšių taikymas ekonomikos ir
finansiniuose tyrimuose ir praktiniuose
sprendimuose.
Integruojama į geografiją: supažindinimas su
ekonomikos samprata ir ekonomikos
elementų naudojimo galimybėmis,
ekonomikos svarba žmogui ir pasauliui.
Aptariamas ekonomikos išsivystymo lygio
poveikis šalims, žmogui.
Ekonominių reiškinių suvokimas
1.1.Analizuoti
ekonominius
reiškinius, jų
dėsnius ir
principus
1.1.1. Atpažinti
ekonominius
reiškinius, jų
veikimą.
1.1.2. Atskleisti,
kaip ekonominiai
dėsniai ir principai
veikia visuomenėje
1.2.Rinkti
informaciją apie
Lietuvos ir
Europos
ekonominius
procesus
1.2.1. Nurodyti
dėsnius,
leidžiančius
paaiškinti
ekonominius
procesus.
1.2.2. Pateikti
pavyzdžių,
iliustruojančių
įvairių ekonomikos
krypčių ryšius.
Informacija
2.1.Tikslingai
ieškoti
informacijos
2.1.1.Pasirinkti
tinkamus raktinius
žodžius
informacijai ieškoti
14
2.1.2.Surinkti
reikiamą
informaciją ir ją
susisteminti
Integruojama į informacines technologijas:
duomenų paieškos, rikiavimo ir apdorojimo
metodai bei priemonės. Objektų
konstravimas kompiuteriu, nagrinėjamos
Excel finasinės funkcijos, sprendžiami
praktiniai uždaviniai.
Ekonomika ir teisė
Ekonomika. Vartotojų ir jų teisių apsauga
(paslauga, paslaugų teikėjai, paslaugų
vartotojai, vartotojai), atskirų valstybių,
regionų finansinių ir ekonominių įstatymų
apžvalga ir įvertinimas.
Integruojama į užsienio kalbas: teisės
ekonomikos terminų vartojimas, kalbant apie
žmogaus teises ir laisves, ekonomines
teorijas, ekonominės sistemas.
Integruojama į gimtąją kalbą: tarptautinių
žodžių (teisinių ekonominių terminų) rašyba
ir tarimas.
Integruojama į informacines technologijas:
asmens duomenų apsauga (duomenų
kaupimas, tvarkymas), statistikos, grafikos
lentelių sudarymas.
Integruojama į geografiją: geografinių sąlygų
įtaka ekonominių sistemų formavimuisi,
ekologinės problemos ir katastrofos,
gaivalinės nelaimės, nelaimingi atsitikimai ir
avarijos pramonėje.
Integruojama į istoriją: žmogaus teisių ir
laisvių atsiradimas, kaip Europoje saugomos
įvairiais istoriniais laikotarpiais teisės ir
laisvės, ekonominių sistemų raida istorijos
kontekste.
Integruojama į žmogaus saugą: darbo sąlygos
ir apmokėjimas.
Verslo ekonomika
Ekonomika. Rinkos ūkio principai. Ūkis šių
dienų sąlygomis. Ekonominės veiklos
pavyzdžiai, jų analizė. Ištekliai. Gamybos
veiksniai (žemė, darbas, kapitalas,
verslumas).
Integruojama į užsienio kalbas: verslo
pavyzdžių nagrinėjimas (paslaugos,
parduotuvės, pirkiniai).
Integruojama į geografiją: geografinių sąlygų
įtaka ekonominių sistemų formavimuisi,
ekologinės problemos ir katastrofos,
gaivalinės nelaimės, nelaimingi atsitikimai ir
avarijos pramonėje. Verslo specifika
skirtingose šalyse.
Integruojama į dorinį ugdymą: verslo
etiketas.
2.2. Surinktą
informaciją
apdoroti ir taikyti
problemoms
spręsti
2.2.1 Pateikti
įvairių ekonominių
reiškinių pavyzdžių
Modeliavimas
3.1.Pateikti idėjų
ekonominiam
modeliui sukurti
3.1.1.Tirti
egzistuojančius
ekonominius
objektus ir nurodyti
reikšmingiausius jų
bruožus
3.2.Suplanuoti
ekonominio
modelio kūrimą,
įvertinti galimas
kliūtis
3.2.1.Atskleisti
galimus
ekonominių
objektų modelius
3.3.Sukurti
ekonominį
modelį
3.3.1.Nurodyti
teigiamus ir
neigiamus sukurto
modelio aspektus
Išteklių panaudojimas
4.1.Įgyvendinti
sukurtą
ekonominį
modelį
4.1.1.Atskleisti,
kaip sukurti prekes
ir paslaugas
4.1.2. Apskaičiuoti
ir įvertinti išteklių
panaudojimo
galimybes
4.2.Pristatyti
sukurtą produktą
4.2.1.Perteikti
įvairiais būdais
(raštu, žodžiu,
naudojantis
informacinėmis
technologijomis)
supratimą apie
produkto
pristatymą ir
prekybą
Verslumo ir lyderystės gebėjimo
ugdymas ir verslo organizavimas
5.1.Pažinti
verslui
padedančias
savybes
5.1.1.Įvardyti,
kokios savybės
daro poveikį
efektyviam verslui
15
5.2.Vertinti
verslo poveikį
visuomenei
5.2.1.Suskaičiuoti
verslo sąmatą Duomenų analitika
Ekonomika. Pasirinktų objektų konstravimas
kompiuteriniais įrankiais, kompiuterinių
objektų kūrimas, redagavimas, valdymas ir
taikymas. Pažintis su robotikos ir logikos
pagrindais: LEGO robotų konstravimas,
sensorių naudojimas, veiklos scenarijų
kūrimas ir taikymas.Taikomųjų programų
taikymas kuriant skelbimus, atvirukus,
sveikinimus ir 3D objektus. Pažintis su
programavimo kalbų įvairove: Paskal, C++,
Phyton. Kuriamos ir derinamos nesudėtingos
programos, praktiškai taikomos įgytos
teorinės žinios.
Integruojama į užsienio kalbas: šiuolaikinių
informacijos ir kompiuterinių technologijų
sistemų veikimo principų nagrinėjimas.
Integruojama į į gimtąją kalbą: statistinių
terminų naudojimas.
Lyderystė
Ekonomika. Emocinio intelekto ugdymas.
(Bazinės emocijos. Emocijų atpažinimas ir
pritaikymas. Emocijų žodynas. Emocijų
raiškos svarba. Emocijų raiškos būdai.
Jausmų reiškimo būdai ir priemonės.
Empatija – mokomės jausti. Kitų žmonių
jausmai. Emocinio intelekto komponentai.
Mikroemocijos.) Bendravimo įgūdžių
ugdymas. (Bendravimo būdai per žaidimą.
Kūrybiškas problemų spendimas. Gebėjimas
dirbti komandiškai, kaip karjeros sėkmės
sąlyga. Konfliktų sprendimo būdai.
Klausymosi menas: pasyvaus ir aktyvaus
klausymosi galimybės. Verbalinė ir
neverbalinė komunikacija. Elgesys su
viršininku). Vertybinių nuostatų ugdymas.
(Vertybių mugė. Vertybinių nuostatų paieška.
Socialinių situacijų analizė ir vertybių
gryninimas. Siekių reiškimas ir pasirinkto
tikslo siekimas. Gebėjimas atsisakyti.
Atsakomybės prisiėmimas. Rizikos situacijos,
gebėjimas įžvelgti pasekmes.)
Integruojama į užsienio kalbas: kalbos šalies
žymių žmonių (ekonomistų/verslininkų)
biografijų aptarimas. Integruojama į gimtąją
kalbą: tekstai, atskleidžiantys savęs
ieškojimą, savęs ir pasaulio pažinimą.
16
12.3. vertinimas 5-8 klasėse:
Pasiekimų
lygiai
Veiklos sritys
Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis
Žinios ir supratimas Atpažįsta
ekonominius ir
socialinius rodiklius.
Mokytojo padedamas
paprasčiausiais
matematiniais
veiksmais skaičiuoja
šeimos biudžetą.
Atlieka ekonominius
pasirinkimus.
Apibrėžia ir paaiškina
kai kurias ekonomikos
sąvokas.
Nagrinėja įvairių
šeimų skirtingus
biudžetus.
Žino kainos sandarą.
Apibrėžia galimus
konkretaus pasirinkimo
padarinius, nusako šių
padarinių poveikį
ateičiai.
Vertina naujų išradimų
ir inovacijų reikšmę
įvairiais istorijos
laikotarpiais.
Atlieka praktines
užduotis ir analizes,
susijusias su prekių ir
paslaugų kainų
pokyčiais.
Aiškina kai kurias
ekonomikos sąvokas.
Moka apskaičiuoti
paprastąsias palūkanas.
Ekonominių reiškinių
suvokimas
Mokytojo padedamas
aptaria ekonominius
reiškinius, jų dėsnius
ir principus.
Savarankiškai aptaria
ekonominius
reiškinius, jų dėsnius
ir principus. Suranda
pavyzdžių apie
Lietuvos ir Europos
ekonominius
procesus.
Savarankiškai aptaria
ekonominius reiškinius,
jų dėsnius ir principus.
Kritiškai vertindamas
renka informaciją apie
Lietuvos ir Europos
ekonominius procesus,
juos analizuoja.
Informacija Mokytojo padedamas,
vadovėlyje ir kituose
informaciniuose
šaltiniuose ieško ir
randa informaciją apie
ekonomikos ir verslo
naujienas, sėkmės
istorijas, pavyzdžius.
Nustato, kokios
informacijos ir iš
kokių informacijos
šaltinių reikės
ekonominei užduočiai
atlikti. Numato
reikalingus raktinius
žodžius informacinei
paieškai, rastą
informaciją kaupia,
apdoroja, atrenka,
pateikia tinkamai
pasirinkta forma
Savarankiškai nustato,
kokios informacijos ir
iš kokių informacijos
šaltinių reikės
ekonominei ir verslo
užduočiai atlikti,
analizuodamas panašių
situacijų pavyzdžius.
Pateikia suprantamai ir
kūrybiškai tinkamai
pasirinkta forma
Modeliavimas Mokytojo padedamas,
ieško idėjų būsimai
verslo užduočiai.
Įžvelgia aplinkoje
verslo idėjas,
apibūdina pasirinkto
modelio teigiamus ir
neigiamus aspektus.
Argumentuotai aiškina
ekonomikos veikėjų:
namų ūkių ir verslo
įmonių tarpusavio ryšį.
Pritaiko esamas žinias,
iš anksto numato
būsimas kliūtis, reikalui
esant, ieško sprendimo
būdų.
17
Išteklių panaudojimas Mokytojo padedamas,
apibrėžia išteklių
sąvoką.
Atlikdamas kūrybinę
užduotį, suskirsto
gamybos išteklius į
grupes, moka
paaiškinti, kokių
išteklių reikia
konkrečiai prekei
pagaminti. Prireikus
kreipiasi pagalbos.
Aiškina, kaip rinka
paskirsto išteklius, kelia
išteklių ribotumo ir jų
tausojimo problemas,
ieško sprendimo būdų.
Verslumas ir lyderystė Mokytojo padedamas,
diskutuoja apie
paklausos ir pasiūlos
dėsnius.
Reiškia nuomonę apie
kūrybinės užduoties
projekto vertę,
tikslines rinkas,
paklausos ir pasiūlos
dėsnius.
Argumentuotai reiškia
nuomonę apie
kūrybinės užduoties
projekto vertę, tikslines
rinkas, paklausos ir
pasiūlos dėsnius, verslo
finansavimo galimybes,
tiksliai vartodamas
pagrindines sąvokas ir
terminus. Mokytojui
vadovaujant atlieka
rinkos tyrimus ir juos
apibendrina.
13. Ekonominio ugdymo gairės, turinio apimtys, integravimas, mokinių pasiekimai ir
vertinimas 9-10 klasėse:
13.1. ugdymo gairės: pagrindinio ugdymo antros dalies mokinių ekonominis ugdymas
apima ekonominės kultūros ir praktikos apžvalgą ir aptarimą, analizę, praktinę (modeliavimo ir
kūrimo) veiklą bei tarpdalykinį ugdymo turinį. Mokomasi apie veiksnius, kurie daro įtaką
pajamoms, turtui ir socialinei gerovei; ribotų išteklių paskirstymą, panaudojimą ir įtaką
ekonominei bei socialinei gerovei, išteklių paskirstymo mechanizmus, šiame procese
dalyvaujančius veikėjus ir institucijas. Ekonominiai procesai analizuojami remiantis tiek statiniu
(pavyzdžiui, gamyba, prekyba, pajamos, finansai, darbo rinka, gamyba), tiek dinaminiu
(pavyzdžiui, techninė pažanga, inovacijos, ūkio augimas, verslo ciklai, darnioji plėtra) požiūriu;
dabartinio išteklių panaudojimo ir galimų jo pokyčių ateityje aiškinimas. Siekiama, kad mokiniai
patys norėtų kaupti ekonominę patirtį, dalyvautų sprendžiant problemas, formuluojant
ekonominius tikslus, bandant kurti verslo galimybes. Mokiniai skatinami ir mokomi ieškoti
informacijos, planuoti veiklą, formuluoti tikslus, į(si)vertinti, dalyvauti projektuose,
konkursuose. Taip pat skatinama ir mokoma dalyvauti diskusijose, kelti problemas, argumentuoti
savo mintis ir poziciją apie ekonominius procesus ir veiklą tiek asmeniniame žmogaus, tiek
visuomenės gyvenime;
13.2. mokinių pasiekimai ir turinio apimtys, integravimas 9-10 klasėse:
18
Ek
on
om
inė
kom
pet
enci
ja
Nuostatos. Siekti, kad mokiniai įgytų žinių apie ekonominių sistemų veikimą pagrindus ir
įgūdžius, konstruktyviai naudotų tas žinias, ugdyti gebėjimą spręsti ekonomikos teorines
ir praktines problemas, nepamirštant bendrųjų mokinio gebėjimų, kurie jam bus naudingi
tęsiant vidurinio ugdymo programą su specializuotu ekonominiu ugdymu.
Esminis gebėjimas. Pažinti, aptarti, analizuoti, modeliuoti ekonominius procesus, atlikti
ir pristatyti nedidelius ekonominius projektus.
Mokinių pasiekimai pagal veiklos
sritis
Dalyko turinio apimtys, integravimas pagal
ekonomikos sritis
Gebėjimai Žinios ir
supratimas Finansų ekonomika
Ekonomika. Centrinio banko bei finansinių
institucijų vaidmuo ir teikiamų paslaugų analizė.
Bankų sistema, komercinių bankų teikiamos
paslaugos. Kreditai, lizingas. Palūkanų norma,
pinigų paklausos ir pasiūlos. Pokyčių įtaka
palūkanų normai. Mokesčiai. Infliacija.
Analizuos priežastis, kurios veikia vartojimą,
taupymą ir skolinimąsi.
Finansų ekonomika integruojama:
į matematiką: skaičiavimas, skaičių apvalinimas,
lygčių sudarymas ir sprendimas, siūlomų
sprendimų logiškas pagrindimas, procentų
skaičiavimas, funkcijų grafikų brėžimas bei
interpretavimas, statistinių duomenų
analizavimas ir kt.
Integruojama į informacines technologijas:
informacijos, duomenų paieška, apibendrinimas.
Integruojama į kalbas: kreipiamas dėmesys į
kalbos ir rašto kultūrą, taisyklingai vartojamus
ekonomikos, finansų terminus bei sąvokos,
mokoma aktyviai klausytis, diskutuoti ir pagrįsti
savo nuomonę, pasirinkimą.
į etiką ( ir kt.)
Ekonomika ir teisė
Ekonomika. Laisvai ir socialiai orientuota rinka,
žiniasklaida – tarp verslo ir visuomenės intereso.
Integruojama į užsienio kalbas: teisės
ekonominių terminų vartojimas, kalbant apie
tautų ekonominę padėtį, tarptautinių ekonominių
organizacijų pavadinimus ir jų užrašymus.
Integruojama į gimtąją kalbą: parenka ir
iliustruoja žymiausių ekonominių teorijų kūrėjų
idėjas ir darbus dialogo, interpretacijos forma.
Integruojama į istoriją:apibendrinant ir vertinant
tautų ekonominę teisinę padėtį, ekonominių
idėjų esminius bruožus, Lietuvos integraciją į
tarptautines ekonomines stuktūrasIntegruojama
su pilietiškumo pagrindais: . Lietuva- teisinė
Europos valstybė.
Verslo ekonomika
Ekonomika. Verslo įmonės rinkoje. Verslo
formos. Verslo kūrimo būdai. Verslo kūrimo
Ekonominių reiškinių suvokimas
1.1.Savarankiškai
atpažinti ir
įvardyti
ekonomikos
sistemas
1.1.1.Išvardyti
esminius
pagrindinius
ekonomikos
sistemų
skirtumus.
1.1.2. Paaiškinti,
kaip kinta žmonių
elgesys pakitus
ekonomikos
reiškiniams.
1.2.Iliustruoti
pagrindinius
ekonomikos
klausimus
konkrečiais
pavyzdžiais
1.2.1.Žinoti, kad
ekonomikos
sistemos
skirstomos pagal
tai, kaip atsakoma
į tris pagrindinius
klausimus: ką
gaminti, kaip
gaminti, kam
gaminti.
1.2.2. Paaiškinti,
kada ir kodėl
naudojami
skitingi gamybos
ištekliai.
Informacijos
2.1.Tikslingai
ieškoti
informacijos
ekonomikos
klausimais
2.1.1.Pasirinkti
tinkamus
raktinius žodžius
informacijai
ieškoti
2.1.2.Surinkti
reikiamą
informaciją ir ją
susisteminti
2.2.Atlikti
praktines
užduotis,
panaudojant
2.2.1.Pateikti
įvairių
ekonominių
reiškinių
19
surinktą
informaciją.
pavyzdžių ir jų
sprendimo būdų.
2.2.2.Identifikuoti
, palyginti ir
apdoroti aktualią
informaciją, gautą
skirtingomis
priemonėmis-
skaitant, stebint,
patiriant ir
tinkamai ja
naudotis.
formos. Bendrovės įkūrimas ir valdymas. Įmonės
tikslai. Įmonės veiklos nutraukimas,
reorganizavimas. Bendrovės kapitalas.
Efektyvumas ir veiksmingumas. Gamybos
kaštai.
Integruojama į užsienio kalbas: verslo pavyzdžių
nagrinėjimas (paslaugos, parduotuvės, pirkiniai).
Integruojama į matematiką: bendrovės kapitalo
skaičiavimas, kaštų apskaita, efektyvumo analizė
Viešoji ekonomika
Ekonomika. Ekonominis valstybės vaidmuo.
Skirtingas požiūris į valstybės vaidmenį. Viešojo
sektoriaus ekonomika. Konkurencija. Didžioji
depresija. Mišri ekonomika. Konstitucijos
vaidmuo ekonomikoje.
Integruojama į pilietiškumo pagrindus: šešėlinės
ekonomikos klausimai, mokesčių vengimas,
taupus išteklių naudojimas.
Integruojama į istoriją: didžioji depresija JAV,
jos poveikis pasaulio ekonomikai.
Integruojama į matematiką: temų susijusių su
valstybės biudžeto formavimu, mokesčiais
nagrinėjimas.
Integruojama į informacines technologijas:
valstybės viešojo sektoriaus statistinių duomenų
rinimas ir apdorojimas.
Lyderystė
Ekonomika: Emocinio intelekto ugdymas.
(Bazinės emocijos. Emocijų atpažinimas ir
pritaikymas. Emocijų žodynas. Emocijų raiškos
svarba. Emocijų raiškos būdai. Jausmų reiškimo
būdai ir priemonės. Empatija – mokomės jausti.
Kitų žmonių jausmai. Emocinio intelekto
komponentai. Mikroemocijos.) Bendravimo
įgūdžių ugdymas. (Bendravimo būdai per
žaidimą. Kūrybiškas problemų spendimas.
Gebėjimas dirbti komandiškai, kaip karjeros
sėkmės sąlyga. Konfliktų sprendimo būdai.
Klausymosi menas: pasyvaus ir aktyvaus
klausymosi galimybės. Verbalinė ir neverbalinė
komunikacija. Elgesys su viršininku.) Vertybinių
nuostatų ugdymas. (Vertybių mugė. Vertybinių
nuostatų paieška. Socialinių situacijų analizė ir
vertybių gryninimas. Siekių reiškimas ir
pasirinkto tikslo siekimas. Gebėjimas atsisakyti.
Atsakomybės prisiėmimas. Rizikos situacijos,
gebėjimas įžvelgti pasekmes.)
Integruojama į užsienio kalbas: kalbos šalies
Modeliavimas
3.1.Atlikti
praktines
užduotis,
susijusiais su
įvairiais
ekonominiais
reiškiniais.
3.1.1.Apibrėžti,
kas yra šešėlinės
ekonomikos
apraiškos,
mokesčių
vengimas, taupus
išteklių
naudojimas ir kt.
3.1.2.Sukurti
planą, kaip
užkirsti kelią
neigiamiems
ekonomikos
procesams.
3.2.Įvertinti naujų
technologijų
svarbą, atliekant
praktines užduotis
3.2.1.Paaiškinti,
kodėl tobulėjant
technologijoms,
sukuriami
vaiksmingesni
ekonomikos
procesai.
Išteklių naudojimas
4.1.Pateikti
galimas išteklių
naudojimo
alternatyvas.
4.1.1.Paaiškinti,
kaip naudojami
įvairūs ištekliai.
4.2.Gebėti atskirti
įvairias išteklių
rūšis
4.2.1.Pateikti
kiekvienos
išteklių rūšies
pavyzdžių.
4.2.1.Apibendrin
tus pavyzdžius
palyginti
tarpusavyje.
Verslumo ir lyderystės gebėjimo
ugdymas ir verslo organizavimas
20
5.1.Nagrinėti ir
palyginti įvairių
šalių
susiklosčiusias
verslo situacijas,
ekonomikos
specializacijos
pavyzdžus.
5.1.1.Atpažinti
ekonomines ir
socialines
situacijas
pasaulyje.
5.1.2.Pateikti
pavyzdžių, kaip
spręsti
ekonomikos
situacijas versle.
žymių žmonių (ekonomistų/verslininkų)
biografijų aptarimas. Integruojama į gimtąją
kalbą: tekstai, atskleidžiantys savęs ieškojimą,
savęs ir pasaulio pažinimą.
Duomenų analitika
Ekonomika: Duomenų struktūrų ir algoritmų
praktinis taikymas. Ekonomikos taikomųjų
uždavinių algoritmų kūrimas ir programavimas.
Grafinio dizaino, internetinių svetainių,
kompiuterinės leidybos, leidinių, lankstinukų
kūrimas ir analizė. Medijų kalbos principų ir
išraiškos praktinis taikymas. Garso, foto,
videokūrinių interaktyvi ir kitų tipų produkcija,
jos analizė, kritinis vertinimas ir kūrimas.
Integruojama į informacines technologijas:
duomenų rinkimas, apdorojimas, rezultatų
analizė, išvadų formulavimas. Integruojama į
užsienio kalbas: šiuolaikinės informacijos
priemonės: reklama, internetas – prekių ir
paslaugų pristatymo priemonės.
5.2.Paaiškinti
pozityvios
lyderystės
sampratą.
5.2.1.Pateikti
pavyzdžių, kaip
sukurti efektyvią
strategiją,
skatinančią
optimizmą ir
iniciatyvymą.
5.2.2.
Naudojantis
duomenimis,
nagrinėti ir
pateikti išvadas
apie įvairias
lyderystės
strategijas
13.3. vertinimas 9-10 klasėse:
Pasiekimų
lygiai
Veiklos sritys
Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis
Žinios ir
supratimas
Atpažįsta
ekonominius ir
socialinius rodiklius.
Mokytojo padedamas
paprasčiausiais
matematiniais
veiksmais skaičiuoja
šeimos biudžetą.
Vadovaudamasis
vadovėlio medžiaga
grupuoja šalis pagal
ekonominio
išsivystymo lygį.
Atlieka ekonominius
pasirinkimus.
Apibrėžia ir
paaiškina kai kurias
ekonomikos
sąvokas.
Žino kainos sandarą.
Skiria pagrindines
ekonomikos
sistemas.
Moka apskaičiuoti
paprastąsias
palūkanas.
Apibrėžia galimus konkretaus
pasirinkimo padarinius,
nusako šių padarinių poveikį
ateičiai.
Savarankiškai skaičiuoja ir
mokytojui vadovaujant
planuoja savo (savaitės,
mėnesio) biudžetą.
Atlieka praktines užduotis ir
analizes, susijusias su prekių
ir paslaugų kainų pokyčiais.
Aiškina kai kurias
tarptautinės ekonomikos
sąvokas.
Moka apskaičiuoti
paprastąsias palūkanas.
Ekonominių
reiškinių
suvokimas
Mokytojo padedamas
aptaria ekonominius
reiškinius, jų dėsnius
ir principus. Suranda
pavyzdžių apie
Savarankiškai
aptaria ekonominius
reiškinius, jų dėsnius
ir principus. Suranda
pavyzdžių apie
Savarankiškai aptaria
ekonominius reiškinius, jų
dėsnius ir principus. Kritiškai
vertindamas renka
informaciją apie Lietuvos
21
Lietuvos ekonominius
procesus.
Lietuvos
ekonominius
procesus, juos
analizuoja
ekonominius procesus, juos
analizuoja ir palygina.
Informacija Mokytojo padedamas,
vadovėlyje ir kituose
informaciniuose
šaltiniuose ieško ir
randa informaciją apie
ekonomikos ir verslo
naujienas, sėkmės
istorijas, pavyzdžius,
ją kaupia. Surinktą
informaciją pateikia
moksleivio pasirinkta
forma
Nustato, kokios
informacijos ir iš
kokių informacijos
šaltinių reikės
ekonominei
užduočiai atlikti.
Numato reikalingus
raktinius žodžius
informacinei
paieškai, rastą
informaciją
kaupia,apdoroja,
papildo, atrenka,
pateikia tinkamai
pasirinkta forma
Savarankiškai nustato, kokios
informacijos ir iš kokių
informacijos šaltinių reikės
ekonominei ir verslo
užduočiai atlikti,
analizuodamas panašių
situacijų pavyzdžius.
Tikslingai ieškodamas
informacijos įvairiuose
informacijos šaltiniuose, ją
renka, analizuoja, kaupia,
įvertina jos tinkamumą,
pateikia suprantamai tinkamai
pasirinkta forma
Modeliavimas Mokytojo padedamas,
ieško idėjų būsimai
verslo užduočiai.
Įžvelgia aplinkoje
verslo idėjas,
apibūdina modelio
teigiamus ir
neigiamus aspektus.
Argumentuotai aiškina
ekonomikos veikėjų: namų
ūkių ir verslo įmonių
tarpusavio ryšį. Pritaiko
esamas žinias modeliuodamas
veiklą, iš anksto numato
būsimas kliūtis.
Išteklių
panaudojimas
Mokytojo padedamas,
apibrėžia išteklių
sąvoką, atpažįsta
išteklių pavadinimus
vadovėlio tekste.
Atlikdamas kūrybinę
užduotį, suskirsto
gamybos išteklius į
grupes, moka
paaiškinti, kokių
išteklių reikia
konkrečiai prekei
pagaminti.
Aiškina, kaip rinka paskirsto
išteklius, kelia išteklių
ribotumo ir jų tausojimo
problemas. Geba mokytojui
vadovaujant paruošti ir
pateikti tikslią išteklių
panaudojimo gamyboje
sąmatą, naudodamas įvairias
informacijos priemones,
pristatyti sukurtą ir pagamintą
produktą(prekę ar paslaugą).
Verslumas ir
lyderystė
Mokytojo padedamas,
diskutuoja apie
paklausos ir pasiūlos
dėsnius, ieško verslo
idėjos, įvertindamas
produktų išteklių
rūšis, numatydamas
galimas išlaidas ir
pajamas
Reiškia nuomonę
apie tikslines rinkas,
paklausos ir pasiūlos
dėsnius. Mokytojui
vadovaujant rašo
verslo plano
projektus,
įvertindamas galimas
rizikas. Išvardina
sėkmingo
verslininko savybes.
Reiškia nuomonę apie
kūrybinės užduoties projekto
vertę, tikslines rinkas,
paklausos ir pasiūlos dėsnius,
verslo finansavimo
galimybes. Mokytojui
vadovaujant atlieka rinkos
tyrimus ir juos apibendrina.
Suskirsto gamybos išteklius į
grupes, apskaičiuoja vertę,
įvertindamas galimas pajamas
ir išlaidas.
Išskiria lyderystę, kaip
pagrindinį veiksnį, būtiną
komandiniame darbe.
22
14. Ekonominio ugdymo gairės, turinio apimtys, integravimas, mokinių pasiekimai ir
vertinimas 11-12 klasėse:
14.1. ugdymo gairės: vidurinio ugdymo programoje mokinių ekonominis ugdymas apima
ekonominės kultūros ir praktikos apžvalgą ir aptarimą, analizę, praktinę (modeliavimo ir kūrimo)
veiklą bei tarpdalykinį ugdymo turinį. Ekonominio ugdymo turinys apima individualaus (mikro)
ir agreguoto (makro) lygmens ekonominės tikrovės supratimą; lokybinių ir kiekybinių duomenų
apie reiškinius rinkimą, susiejimą, struktūrizavimą, analizę ir vertinimą, analize pagrįstų išvadų
ir pasiūlymų rengimą. Siekiama, kad mokiniai naudodamiesi moderniomis informacinėmis
technologijomis ir ekonominės informacijos sistemomis identifikuotų ekonomines problemas,
numatytų sprendimų galimybes ir jas pagrįstų, kurtų arba adaptuotų ekonominius modelius bei
tyrimų metodus, gebėtų priimti ekonominius sprendimus;
14.2. mokinių pasiekimai ir turinio apimtys, integravimas 11-12 klasėse:
Ek
on
om
inė
kom
pet
enci
ja
Nuostatos. Siekti, kad mokiniai įgytų žinių apie ekonominių sistemų veikimą pagrindus ir
įgūdžius, konstruktyviai naudotų tas žinias, išugdyti gebėjimą spręsti ekonomikos teorines ir
praktines problemas, tęsti ekonomikos ir susijusių krypčių bei daugiadisciplinių sričių, į
kurias įeina ekonomika tyrimus, išugdyti bendruosius mokinio gebėjimus, kurie jam bus
naudingi baigus vidurinio ugdymo programą bei modeliuojant karjerą.
Esminis gebėjimas. Analizuoti, įvertinti, prognozuoti ir priimti sprendimus dėl ekonominių
procesų, atlikti ir pristatyti ekonominius projektus.
Mokinių pasiekimai pagal veiklos sritis Dalyko turinio apimtys, integravimas pagal
ekonomikos sritis
Gebėjimai Žinios ir supratimas Finansų ekonomika
Ekonomika. Vertins įvairias taupymo ir
investavimo galimybes pagal likvidumą, riziką
ir grąžą, lygins investavimo priemones pagal
investavimo tikslus, paaiškins alternatyvius
taupymo ir investavimo būdus. Obligacijos,
savybės, reitingai, obligacijų fondai. Akcijų
birža: nuo ko pradėti? Akcijų privalumai,
trūkumai, rizika. Investiciniai fondai. Fondų
vienetai. Investicija į grynųjų pinigų indėlius,
auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt.
Finansų ekonomika integruojama į matematiką:
temų, susijusių su investicijomis, akcijų kursais
ir pan. aiškinimas ir uždavinių sprendimas.
Integruojama į informacines technologijas:
nagrinėjamos Excel finasinės funkcijos,
sprendžiami praktiniai uždaviniai
Ekonomika ir teisė
Ekonomika. Tarptautinės ekonominės teisės
samprata, TET institucijų veikla, Tarptautinis
valiutos fondas, Tarptautinis rekonstrucijos ir
plėtros bankas, pasaulio prekybos organizacija
(PPO), naujos tarptautinės ekonominės tvarkos
analizavimas.
Integruojama į užsienio kalbas: tarptautinių
Ekonominių reiškinių suvokimas
1.1.Savarankiškai
atpažinti ir
įvardyti
ekonomikos
sistemas
1.1.1.Išvardyti
esminius
pagrindinius
ekonomikos sistemų
skirtumus.
1.1.2. Paaiškinti, kaip
kinta žmonių elgesys
pakitus ekonomikos
reiškiniams.
1.2.Iliustruoti
pagrindinius
ekonomikos
klausimus
konkrečiais
pavyzdžiais
1.2.1.Žinoti, kad
ekonomikos sistemos
skirstomos pagal tai,
kaip atsakoma į tris
pagrindinius
klausimus: ką
gaminti, kaip
gaminti, kam
gaminti.
1.2.2.Paaiškinti, kada
ir kodėl naudojami
skitingi gamybos
ištekliai.
23
Informacijos tarptautinės ekonominės teisės terminų
vartojimas ir užrašymas. Integruojama į
istoriją: tarptautinių organizacijų įsikūrimas ir
raida, Lietuvos ekonominė integracija į ES
bendrąją rinką (ekonomikos ir pinigų sąjunga,
bendra ekonominė rinka, Lietuvos ir ES
ekonominiai ryšiai ir prekybos sąlygos,
užsienio investicijų skatinimas).
Integruojama į politologiją: nacionalinio
saugumo užtikrinimas (korupcija, netolygi
socialinė ir ekonominė raida, šešėlinių
ekonominių ir organizuotų nusikalstamų
grupuočių veikla, piliečių
emigracija).Integruojama į geografiją: tautos
išlikimo problema globalizacijos sąlygomis.
Verslo ekonomika
Ekonomika. Verslo įmonės rinkoje. Verslo
formos. Verslo kūrimo būdai ir formos.
Bendrovės įkūrimas ir valdymas. Įmonės
tikslai. Įmonės veiklos nutraukimas,
reorganizavimas. Bendrovės kapitalas.
Efektyvumas ir veiksmingumas. Gamybos
kaštai.
Integruojama į užsienio kalbas: verslo
pavyzdžių nagrinėjimas (paslaugos,
parduotuvės, pirkiniai).
Integruojama į matematiką: bendrovės kapitalo
skaičiavimas, kaštų apskaita, efektyvumo
analizė
Integruojama į užsienio kalbas: verslo
pavyzdžių nagrinėjimas (paslaugos,
parduotuvės, pirkiniai).
Viešoji ekonomika
Ekonomika. Ekonominis valstybės vaidmuo.
Skirtingas požiūris į valstybės vaidmenį.
Viešojo sektoriaus ekonomika. Konkurencija.
Didžioji depresija. Mišri ekonomika.
Konstitucijos vaidmuo ekonomikoje.
Integruojama į pilietiškumo pagrindus:
šešėlinės ekonomikos klausimai, mokesčių
vengimas, taupus išteklių naudojimas.
Integruojama į istoriją: didžioji depresija JAV,
jos poveikis pasaulio ekonomikai, militarizmo
poveikis ekonomikai.
Integruojama į matematiką: temų susijusių su
valstybės biudžeto formavimu, mokesčiais.
Integruojama į informacines technologijas:
valstybės viešojo sektoriaus statistinių
duomenų rinkimas ir apdorojimas.
Lyderystė
Ekonomika: Emocinio intelekto ugdymas.
(Bazinės emocijos. Emocijų atpažinimas ir
2.1.Tikslingai
ieškoti
informacijos
ekonomikos
klausimais
2.1.1.Pasirinkti
tinkamus raktinius
žodžius informacijai
ieškoti
2.1.2.Surinkti
reikiamą informaciją
ir ją susisteminti
2.2.Atlikti
praktines
užduotis,
panaudojant
surinktą
informaciją.
2.2.1Pateikti įvairių
ekonominių reiškinių
pavyzdžių ir jų
sprendimo būdų.
2.2.2.Identifikuoti,
palyginti ir apdoroti
aktualią informaciją,
gautą skirtingomis
priemonėmis-
skaitant, stebint,
patiriant ir tinkamai
ja naudotis.
Modeliavimas
Atlikti praktines užduotis, susijusiais su
įvairiais ekonominiais reiškiniais.
3.2.Įvertinti naujų
technologijų
svarbą, atliekant
praktines užduotis
3.2.1.Paaiškinti,
kodėl tobulėjant
technologijoms,
sukuriami
vaiksmingesni
ekonomikos
procesai.
Išteklių
naudojimas
3.2.1.Paaiškinti,
kodėl tobulėjant
technologijoms,
sukuriami
vaiksmingesni
ekonomikos
procesai.
Pateikti galimas išteklių naudojimo
alternatyvas.
4.2.Gebėti atskirti
įvairias išteklių
rūšis
4.2.1.Pateikti
kiekvienos išteklių
rūšies pavyzdžių.
4.2.1.Apibendrintus
pavyzdžius palyginti
tarpusavyje.
Verslumo ir
lyderystės
gebėjimo
ugdymas ir verslo
organizavimas
4.2.1.Pateikti
kiekvienos išteklių
rūšies pavyzdžių.
4.2.1.Apibendrintus
pavyzdžius palyginti
tarpusavyje.
24
5.1.Nagrinėti ir palyginti įvairių šalių
susiklosčiusias verslo situacijas,
ekonomikos specializacijos pavyzdžius.
pritaikymas. Emocijų žodynas. Emocijų raiškos
svarba. Emocijų raiškos būdai. Jausmų
reiškimo būdai ir priemonės. Empatija –
mokomės jausti. Kitų žmonių jausmai.
Emocinio intelekto komponentai.
Mikroemocijos.) Bendravimo įgūdžių
ugdymas. (Bendravimo būdai per žaidimą.
Kūrybiškas problemų spendimas. Gebėjimas
dirbti komandiškai, kaip karjeros sėkmės
sąlyga. Konfliktų sprendimo būdai. Klausymosi
menas: pasyvaus ir aktyvaus klausymosi
galimybės. Verbalinė ir neverbalinė
komunikacija. Elgesys su viršininku.)
Vertybinių nuostatų ugdymas. (Vertybių mugė.
Vertybinių nuostatų paieška. Socialinių
situacijų analizė ir vertybių gryninimas. Siekių
reiškimas ir pasirinkto tikslo siekimas.
Gebėjimas atsisakyti. Atsakomybės
prisiėmimas. Rizikos situacijos, gebėjimas
įžvelgti pasekmes.)
Integruojama į užsienio kalbas: kalbos šalies
žymių žmonių (ekonomistų/verslininkų)
biografijų aptarimas. Integruojama į gimtąją
kalbą: tekstai, atskleidžiantys savęs ieškojimą,
savęs ir pasaulio pažinimą.
Duomenų analitika
Ekonomika: Duomenų struktūrų ir algoritmų
praktinis taikymas. Ekonomikos taikomųjų
uždavinių algoritmų kūrimas ir programavimas.
Grafinio dizaino, internetinių svetainių,
kompiuterinės leidybos, leidinių, lankstinukų
kūrimas ir analizė. Medijų kalbos principų ir
išraiškos praktinis taikymas. Garso, foto,
videokūrinių interaktyvi ir kitų tipų produkcija,
jos analizė, kritinis vertinimas ir kūrimas.
Integruojama į informacines technologijas:
duomenų rinkimas, apdorojimas, rezultatų
analizė, išvadų formulavimas. Integruojama į
užsienio kalbas: šiuolaikinės informacijos
priemonės: reklama, internetas – prekių ir
paslaugų pristatymo priemonės.
5.2.Paaiškinti
pozityvios
lyderystės
sampratą.
5.2.1.Pateikti
pavyzdžių, kaip
sukurti efektyvią
strategiją, skatinančią
optimizmą ir
iniciatyvymą.
5.2.2.Naudojantis
duomenimis, nagrinėti
ir pateikti išvadas apie
įvairias lyderystės
strategijas.
14.3. vertinimas 11-12 klasėse:
Pasiekimų
lygiai
Veiklos
sritys
Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis
Žinios ir
supratimas
Atpažįsta
ekonominius ir
socialinius
rodiklius.
Atlieka ekonominius
pasirinkimus.
Apibrėžia ir
paaiškina kai kurias
Apibrėžia galimus konkretaus
pasirinkimo padarinius, nusako šių
padarinių poveikį ateičiai.
Vertina naujų išradimų ir inovacijų
25
Mokytojo
padedamas
paprasčiausiais
matematiniais
veiksmais
skaičiuoja šeimos
biudžetą.
Vadovaudamasis
vadovėlio
medžiaga
grupuoja šalis
pagal ekonominio
išsivystymo lygį.
ekonomikos
sąvokas.
Nagrinėja įvairių
šeimų skirtingus
biudžetus.
Žino kainos sandarą.
Skiria pagrindines
ekonomikos
sistemas.
Skiria įvairių šalių
valiutas.
Moka apskaičiuoti
paprastąsias
palūkanas.
reikšmę įvairiais istorijos
laikotarpiais.
Savarankiškai skaičiuoja ir planuoja
savo (savaitės, mėnesio) biudžetą.
Atlieka praktines užduotis ir
analizes, susijusias su prekių ir
paslaugų kainų pokyčiais.
Aiškina kai kurias tarptautinės
ekonomikos sąvokas.
Nagrinėja ir pateikia išvadas apie
Lietuvos vidaus ir užsienio prekybą.
Vienos šalies valiutos vertę
apskaičiuoja kitos šalies valiutos
verte.
Moka apskaičiuoti paprastąsias ir
sudėtines palūkanas.
Ekonominių
reiškinių
suvokimas
Mokytojo
padedamas
aptaria
ekonominius
reiškinius, jų
dėsnius ir
principus.
Suranda
pavyzdžių apie
Lietuvos ir
Europos
ekonominius
procesus.
Savarankiškai
aptaria ekonominius
reiškinius, jų dėsnius
ir principus. Suranda
pavyzdžių apie
Lietuvos ir Europos
ekonominius
procesus, juos
analizuoja ir
palygina.
Savarankiškai aptaria ekonominius
reiškinius, jų dėsnius ir principus.
Kritiškai vertindamas renka
informaciją apie Lietuvos ir Europos
ekonominius procesus, juos
analizuoja ir argumentuotai palygina.
Informacija Mokytojo
padedamas,
vadovėlyje ir
kituose
informaciniuose
šaltiniuose ieško
ir randa
informaciją apie
ekonomikos ir
verslo naujienas,
sėkmės istorijas,
pavyzdžius, ją
kaupia,
analizuoja.
Surinktą
informaciją
pateikia
moksleivio
pasirinkta forma
Nustato, kokios
informacijos ir iš
kokių informacijos
šaltinių reikės
ekonominei
užduočiai atlikti.
Numato reikalingus
raktinius žodžius
informacinei
paieškai, rastą
informaciją
kaupia,apdoroja,
papildo, atrenka,
įvertina jos
tinkamumą, pateikia
tinkamai pasirinkta
forma
Savarankiškai nustato, kokios
informacijos ir iš kokių informacijos
šaltinių reikės ekonominei ir verslo
užduočiai atlikti, analizuodamas
panašių situacijų pavyzdžius.
Tikslingai ieškodamas informacijos
įvairiuose informacijos šaltiniuose, ją
renka, analizuoja, kaupia, įvertina jos
tinkamumą, pateikia suprantamai ir
kūrybiškai tinkamai pasirinkta forma
Modeliavimas Mokytojo
padedamas, ieško
idėjų būsimai
verslo užduočiai,
Įžvelgia aplinkoje
verslo idėjas, geba
modeliuoti būsimą
veiklą, apibūdina
Argumentuotai aiškina ekonomikos
veikėjų: namų ūkių ir verslo įmonių
tarpusavio ryšį, modeliuodamas
ekonomikos apytakos ratą. Pritaiko
26
išvardina
modeliavimo
etapus.
modelio teigiamus ir
neigiamus aspektus.
esamas žinias modeliuodamas veiklą,
iš anksto numato būsimas kliūtis,
reikalui esant, ieško sprendimo būdų.
Išteklių
panaudojimas
Mokytojo
padedamas,
apibrėžia išteklių
sąvoką, atpažįsta
išteklių
pavadinimus
vadovėlio tekste.
Atlikdamas kūrybinę
užduotį, suskirsto
gamybos išteklius į
grupes, moka
paaiškinti, kokių
išteklių reikia
konkrečiai prekei
pagaminti.
Argumentuotai aiškina, kaip rinka
paskirsto išteklius, kelia išteklių
ribotumo ir jų tausojimo problemas,
ieško sprendimo būdų.
Geba savarankiškai paruošti ir
pateikti tikslią išteklių panaudojimo
gamyboje sąmatą, kūrybiškai,
naudodamas įvairias informacijos
priemones, pristatyti sukurtą ir
pagamintą produktą(prekę ar
paslaugą).
Verslumas ir
lyderystė
Mokytojo
padedamas,
diskutuoja apie
paklausos ir
pasiūlos dėsnius,
ieško verslo
idėjos,
įvertindamas
produktų išteklių
rūšis,
numatydamas
galimas išlaidas ir
pajamas.
Reiškia nuomonę
apie kūrybinės
užduoties projekto
vertę, tikslines
rinkas, paklausos ir
pasiūlos dėsnius.
Rašo verslo planą,
įvertindamas galimas
rizikas. Išvardina
sėkmingo
verslininko savybes.
Argumentuotai reiškia nuomonę apie
kūrybinės užduoties projekto vertę,
tikslines rinkas, paklausos ir pasiūlos
dėsnius, verslo finansavimo
galimybes, tiksliai vartodamas
pagrindines sąvokas ir terminus.
Savarankiškai planuodamas atlieka
rinkos tyrimus ir juos apibendrina.
Suskirsto gamybos išteklius į grupes,
apskaičiuoja vertę, įvertindamas
galimas pajamas ir išlaidas.
Išskiria lyderystę, kaip pagrindinį
veiksnį, būtiną komandiniame darbe.
_______________________
27
Specializuoto ugdymo krypties programų
(pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su
ekonominiu ugdymu programų) ekonominio
ugdymo dalies
2 priedas
SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PAGRINDINIO UGDYMO
KARTU SU EKONOMINIU UGDYMU PROGRAMOS PIRMOSIOS DALIES)
EKONOMINIO UGDYMO DALIES LOGIKOS BENDROJI PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Logika – specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ugdymo kartu su
ekonominiu ugdymu programos pirmosios dalies) ekonominio ugdymo dalį papildantis
privalomasis dalykas.
2. Logikos dalyko paskirtis – sudaryti mokiniams sąlygas ugdyti(s) loginį mąstymą,
esminius samprotavimo gebėjimus, perprasti įrodymo ir argumentų dėsnius, teisingus ir
klaidingus teiginius ir paradoksus, formuluoti logines išvadas; gautus įgūdžius naudoti,
sprendžiant ekonominius uždavinius, komentuojant/analizuojant ekonomines problemas.
3. Logikos dalyko tikslas – sudaryti sąlygas ir padėti mokiniams išmokti loginio mąstymo,
tobulinti samprotavimo gebėjimus, atskleisti logikos dalyko integralumą, kontekstualumą,
išmokti taikyti loginio mąstymo principus realiose gyvenimo situacijose.
4. Logikos dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai:
4.1. ugdytųsi loginio mąstymo gebėjimus ir įvaldytų logika paremto samprotavimo
principus;
4.2. ugdytųsi gebėjimą kūrybingai taikyti nuoseklumu, pagrįstumu, užbaigtumu ir
teisingumu grįstą samprotavimą;
4.3. įvaldytų dedukcinį ir indukcinį samprotavimą;
4.4. ugdytųsi gebėjimą loginį samprotavimą pritaikyti ekonominiams uždaviniams spręsti,
ekonominėms problemoms, situacijoms komentuoti.
5. Didaktinės nuostatos:
5.1. logikos pagrindai, svarbiausios dedukcinio ir indukcinio samprotavimo, taip pat
loginio samprotavimo savybių žinios ir gebėjimai suteikiami, taip pat ir pritaikomi, mokantis
ekonominio ugdymo ir kitų dalykų;
28
5.2. mokymosi veikla organizuojama, atsižvelgiant į mokinio gabumus, diferencijuojant ir
individualizuojant užduotis, taikant aktyvius mokymo metodus, naudojant informacines ir
komunikacines technologijas;
5.3. ugdymas įgyvendinamas, integruojant įgytas mokomųjų dalykų ir ekonomikos žinias,
atskleidžiant ekonomikos ir logikos sinerginius ryšius.
6. Logikos ugdymo turinys įgyvendinamas per šias mokinių veiklos sritis:
6.1. loginių formų pažinimas, įvaldymas ir taikymas;
6.2. indukcinio ir dedukcinio samprotavimo įvaldymas ir taikymas;
6.3. loginių klaidų atpažinimas, analizė ir taisymas;
6.4. teksto kūrimas taikant įgytas logikos žinias.
II. LOGIKOS DALYKO TURINYS, MOKINIŲ PASIEKIMAI IR VERTINIMAS
7. Logikos dalyko turinio apimtys, mokinių pasiekimai ir vertinimas 5-8 klasėje:
7.1. mokinių pasiekimai ir turinio apimtys:
Ekonom
inė
kom
pet
enci
ja
Nuostatos. Ugdytis logikos dėsniais paremtus samprotavimo įgūdžius. Siekti realizuoti savo
gebėjimus kuriant tekstus, paremtus dedukciniu ar indukciniu samprotavimu. Domėtis logikos
dalyko galimybėmis aiškinantis ekonominius dėsnius, realijas.
Esminis gebėjimas. Suvokti logikos teorinių žinių svarbą, gebėti taikyti žinias, sprendžiant
ekonomikos uždavinius / problemas, atliekant praktines užduotis, logiškai argumentuojant savo
pasirinkimą.
Mokinių pasiekimai pagal veiklos sritis Dalyko turinys
Gebėjimai Žinios ir supratimas Logikos apibrėžimas. Logikos istorija.
Logikos, kaip mokslo, paskirtis ir nauda
kasdieniam gyvenimui.
Matematinė logika. Įrodymo metodai.
Loginiai uždaviniai.
Teksto logika.
Loginė forma. Tradicinė ir moderni loginės
formos samprata. Rekursinė struktūra.
Teiginys, argumentas, išvada.
Teiginio samprata. Teiginių logikos dėsniai.
Argumentavimo logika.
Argumentacija. Argumentacija ir įrodymas.
Argumentacijos struktūra. Įrodymas,
paneigimas ir kritika. Įrodymo ir
argumentacijos taisyklės. Argumentacijos
analizė ir vertinimas. Ginčas, diskusija,
polemika.
Indukcija ir dedukcija. Analogija.
Kalbos aiškumas, tikslumas. Loginio
samprotavimo dėsniai: nuoseklumas,
pagrįstumas, užbaigtumas, teisingumas.
Dviprasmybės. Logikos klaidos.
Tekstų kūrimas. Klaidų aptikimas, analizė,
Loginių formų pažinimas, įvaldymas ir
taikymas
1.1.Gebėti apibūdinti
logines formas.
1.2.Tinkamai
formuluoti loginius
teiginius
1.3. Taikyti įvairius
įrodymo metodus
1.1.1.Atpažinti
sakinyje subjektą,
jungtį ir predikatą
1.1.2.Suvokti
tradicinės ir
modernios loginės
formos sampratos
skirtumus.
1.2.1.Atpažinti
rekursinę struktūrą.
1.2.2.Suprasti teiginio,
argumento ir išvados
logiką
1.3.1. Paaiškinti
įvairius įvairius
įrodymo metodus.
Indukcinio ir dedukcinio samprotavimo
įvaldymas ir taikymas
29
taisymas. Loginių uždavinių sprendimas.
2.1.Gebėti kurti
indukcinius ir
dedukcinius
samprotavimus
2.1.1.Skirti indukcinį
ir dedukcinį
samprotavimą
2.1.2.Apibūdinti
indukcija ir dedukcija
paremtų išvadų
skirtumus
Logikos klaidų atpažinimas, analizė ir taisymas
3.1.Gebėti ištaisyti
logikos klaidas
3.1.1. Suvokti
tapatybės dėsnio
tekste paskirtį.
3.1.2.Atpažinti loginio
skirstymo klaidas.
3.1.3. Suprasti loginio
samprotavimo dėsnius
(nuoseklumą,
pagrįstumą,
užbaigtumą,
teisingumą).
Teksto kūrimas taikant įgytas logikos žinias
4.1.Gebėti sukurti
tekstą išvengiant
logikos klaidų
4.1.1.Paaiškinti logika
paremto teksto kūrimo
taisykles.
4.1.2.Surasti ir
apibūdinti logikos
klaidas.
7.2. vertinimas:
Pasiekimų
lygiai
Veiklos sritys
Patenkinamas
Pagrindinis
Aukštesnysis
Žinios ir supratimas Mokytojui padedant
atpažįsta sakinyje
subjektą, jungtį ir
predikatą. Pateikia
tradicinės ir
modernios loginės
formos pavyzdžių.
Nurodo/nusako
teiginio, argumento
ir išvados požymius.
Apibūdina indukcinį
ir dedukcinį
samprotavimą.
Mokytojo
padedamas pateikia
samprotavimo
Savarankiškai
atpažįsta sakinyje
subjektą, jungtį ir
predikatą. Pats
sugalvoja tradicinės
ir modernios loginės
formos pavyzdžių.
Įvardija duotame
tekste teiginio,
argumento ir išvados
požymius.
Savais žodžiais ir
pateikdamas
pavyzdžių apibūdina
indukcinį ir
dedukcinį
Savarankiškai atpažįsta
sakinyje subjektą, jungtį
ir predikatą,
argumentuotai pagrindžia
atsakymą. Atpažįsta
rekursinę struktūrą. Pats
sugalvoja tradicinės ir
modernios loginės
formos pavyzdžių.
Įvardija duotame tekste
teiginio, argumento ir
išvados požymius.
Savais žodžiais ir
pateikdamas pavyzdžių
apibūdina indukcinį ir
dedukcinį samprotavimą.
30
dėsnius
iliustruojančių
pavyzdžių. Žino
pagrindinius teksto
logikos bruožus, gali
įvardyti dažniausias
logikos klaidas.
Paaiškina įvairius
įrodymo metodus.
samprotavimą.
Savarankiškai
sugalvoja ir pateikia
samprotavimo
dėsnius
iliustruojančių
pavyzdžių. Žino
pagrindinius teksto
logikos bruožus, gali
įvardyti dažniausias
logikos klaidas ir
moka jas ištaisyti.
Pasirenka ir taiko
įrodymo metodus.
Argumentuotai
atskleidžia indukcija ir
dedukcija paremtų išvadų
skirtumus, pateikia
pavyzdžių. Savarankiškai
sugalvoja ir pateikia
samprotavimo dėsnius
iliustruojančių
pavyzdžių. Žino
pagrindinius teksto
logikos bruožus, gali
įvardyti dažniausias
logikos klaidas ir moka
jas ištaisyti. Gali jas
aptikti savame tekste ir
jas ištaisyti. Motyvuotai
pasirenka ir taiko
tinkamus įrodymo
metodus.
Loginių formų
pažinimas,
įvaldymas ir
taikymas
Mokytojo
padedamas
apibūdina logines
formas. Parenka
loginių formų
pavyzdžių iš duoto
teksto. Mokytojo
padedamas
formuluoja loginius
teiginius.
Savarankiškai
apibūdina logines
formas. Pats suranda
loginių formų
pavyzdžių bet
kokiame tekste
(rašytiniame ar
žodiniame).
Savarankiškai
formuluoja loginius
teiginius.
Savarankiškai apibūdina
logines formas,
atskleidžia jų
tradiciškumą ar
modernumą. Pats suranda
loginių formų pavyzdžių
bet kokiame tekste
(rašytiniame ar
žodiniame).
Savarankiškai formuluoja
loginius teiginius ir
argumentuotai atskleidžia
jų logiką.
Indukcinio ir
dedukcinio
samprotavimo
įvaldymas ir
taikymas
Mokytojo
padedamas skiria
indukcinį ir
dedukcinį
samprotavimą.
Duotame tekste
atpažįsta indukcinio
ir dedukcinio
samprotavimo
pavyzdžius.
Mokytojo
padedamas pateikia
elementarių
indukcinio ir
dedukcinio
samprotavimo
pavyzdžių.
Savarankiškai skiria
indukcinį ir
dedukcinį
samprotavimą,
pagrindžia savo
matymą.
Savarankiškai
pateikia indukcinio
ir dedukcinio
samprotavimo
pavyzdžių,
pagrindžia
samprotavimo
logiką.
Savarankiškai skiria
indukcinį ir dedukcinį
samprotavimą,
argumentuoja savo
matymą. Savarankiškai
pateikia indukcinio ir
dedukcinio
samprotavimo pavyzdžių,
pagrindžia samprotavimo
logiką. Kritiškai įvertina
dedukcinio ar indukcinio
samprotavimo
tikslingumą.
Logikos klaidų
atpažinimas, analizė
ir taisymas
Mokytojo
padedamas randa
tekste logikos
Savarankiškai randa
tekste logikos
klaidas, įvardija,
Savarankiškai randa
tekste logikos klaidas,
įvardija, kokiems loginio
31
klaidas, įvardija,
kokiems loginio
samprotavimo
dėsniams
nusižengiama.
kokiems loginio
samprotavimo
dėsniams
nusižengiama. Pats
ištaiso klaidas.
samprotavimo dėsniams
nusižengiama, ir
argumentuoja savo
poziciją. Pats ištaiso
klaidas, kritiškai įvertina
taisymo pasirinkimą ir jį
argumentuoja.
Teksto kūrimas
taikant įgytas
logikos žinias
Mokytojo
padedamas sukuria
logikos dėsnius ir
taisykles atspindintį
tekstą.
Savarankiškai
sukuria logikos
dėsnius ir taisykles
atspindintį tekstą,
argumentuoja savo
poziciją.
Savarankiškai sukuria
logikos dėsnius ir
taisykles atspindintį
tekstą, kritiškai jį įvertina
ir argumentuotai viešai
(klasėje) apgina savo
poziciją.
_______________________
32
Specializuoto ugdymo krypties
programų (pagrindinio ir vidurinio
ugdymo kartu su ekonominiu ugdymu
programų) ekonominio ugdymo dalies
3 priedas
SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PAGRINDINIO UGDYMO
KARTU SU EKONOMINIU UGDYMU PROGRAMOS ANTROS DALIES IR
VIDURINIO UGDYMO KARTU SU EKONOMINIU UGDYMU PROGRAMOS)
EKONOMINIO UGDYMO DALIES TARPDISCIPLININIŲ PROJEKTŲ BENDROJI
PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tarpdisciplininiai projektai – specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio
ugdymo kartu su ekonominiu ugdymu programos antrosios dalies ir vidurinio ugdymo kartu su
ekonominiu ugdymu programos) ekonominio ugdymo dalies papildantis privalomasis dalykas.
2. Tarpdisciplininių projektų paskirtis. Integralus, projektinėmis veiklomis ir tyrimais
grįstas tarpdisciplininis mokymasis ekonomikos kontekste kreipiantis mokinius ir mokytojus
aktyviai mokytis be prievartos, skatinantis tyrinėti, atsižvelgiant į tai, kuo domisi mokiniai,
leidžiantis nevaržomai pasitelkti individualius mokymosi stilius ir projektų vystymosi etapus,
darančius įtaką mokinių sričių tyrinėjimams ir auginantis (kuris augina) mokinių pasitikėjimą
savimi jiems mokantis.
3. Tarpdisciplininių projektų tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas ugdyti(s) svarbiausias
veiksmingam mokymuisi reikalingas žinias, supratimą, gebėjimus ir praktiką, ugdyti(s) verslumo
gebėjimams, formuoti(s) ekonominiam mąstymui, padedančiam tinkamai orientuotis ir
sėkmingai veikti nuolat kintančioje ekonominėje aplinkoje.
4. Tarpdisciplininių projektų uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai:
4.1. kūrybingai siektų išsiaiškinti ir suvokti mokymosi reikšmę įvairioms ekonomikos
šakoms;
4.2. suvoktų dalyką iš esmės, iš vidaus, nesitenkintų tik atskirų faktų žinojimu – gebėtų
juos susieti;
4.3. mokytųsi su malonumu;
4.4. žinias atrastų savarankiškai, per praktiką, tyrinėjimus;
4.5. racionaliai taikytų tiek ekonominio ugdymo, tiek bendrojo lavinimo dalykų mokymosi
metu įgytas žinias ir gebėjimus praktinės veiklos vietose, kūrybinėse dirbtuvėse;
33
4.6. kūrybingai, racionaliai ir nuosekliai planuotų savo veiklas, jas kritiškai į(si)vertindami;
4.7. spręsdami kylančias problemas, tikslingai ir kritiškai naudotųsi informacijos šaltinių
įvairove.
5. Didaktinės nuostatos:
5.1. mokymosi veikla organizuojama, atsižvelgiant į mokinio gabumus, diferencijuojant ir
individualizuojant užduotis, taikant aktyvius mokymo metodus, naudojant informacines ir
komunikacines technologijas;
5.2. ugdymas įgyvendinamas, integruojant įgytas mokomųjų dalykų ir ekonominio
ugdymo žinias, atskleidžiant ekonomikos ir tarpdisciplininių projektų sinerginius ryšius;
5.3. 9-10 klasėse tarpdisciplininiai projektai suteikia galimybę pasirinkti sritis pagal
mokinių interesus bei poreikius. Taip natūraliai vykdomas turinio diferencijavimas ir
personalizavimas, visi mokiniai, tyrinėdami pasirinktas tarpdisciplininių projektų temas, gali
patirti mokymosi sėkmę, parengtus ir patobulintus projektus tęsti vyresnėse klasėse kaip Brandos
darbus;
5.4. 11-12 klasėje dėl tarpdisciplininių projektų mokykla tampa daugybės sričių
kompetencijos centru: vienuoliktokai – dvyliktokai gali rengti temų pristatymus visai mokyklos
bendruomenei, organizuoti renginius, susijusius su galimybe pasiekimus pristatyti žiniasklaidai,
visuomenei.
6. Tarpdisciplininių projektų ugdymo turinys įgyvendinamas per šias mokinių veiklos
sritis:
6.1. tarpdisciplininio projekto temos pasirinkimas ir planavimas;
6.2. tarpdisciplininio projekto modeliavimas;
6.3. darbo proceso iliustravimas, vizualizavimas, prezentavimas ir reprezentavimas;
6.4. tarpdisciplininių projektų interpretavimas ir kritinis vertinimas socialinėje kultūrinėje
aplinkoje.
II. TARPDISCIPLININIŲ PROJEKTŲ TURINIO FORMAVIMAS, MOKINIŲ
PASIEKIMAI IR VERTINIMAS
7. Tarpdisciplininių projektų turinio formavimas, mokinių pasiekimai ir vertinimas:
7.1. mokinių pasiekimai ir turinio apimtys:
Nuostatos. Visapusiškai domėtis mokomuoju dalyku, kuriant ir prezentuojant. Siekti
realizuoti savo gebėjimus pasirinktoje srityje, kuriant tyrimais paremtus integruotus
projektus. Savarankiškai dirbti pasirinkta projekto tema, ieškant informacijos,
analizuojant, kuriant. Siekti kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, pritaikyti informacinių
technologijų įgūdžius, tyrinėjant, darant išvadas ir kuriant projektus. Domėtis
34
Ek
on
om
inė
kom
pet
enci
ja
naujovėmis, siekti kritiškai į(si)vertinti naują patirtį, siekti sėkmingai taikyti įgytas
žinias.
Esminis gebėjimas. Suvokti tarpdisciplininių projektų svarbą mokantis, gilinantis į
pasirinktą temą, gebėti taikyti įgytas žinias ir patirtį.
Mokinių pasiekimai pagal veiklos sritis Dalyko turinio apimtys
Gebėjimai Žinios ir supratimas Pagal veiklos pobūdį darbo metu gali
būti atliekamas tyrimas ar kuriamas
produktas, pavyzdžiui, istorijos
šaltinių analizė, gamtamoksliniai
tyrimai, duomenų bazės kūrimas ir
pan.
Mokinys renkasi individualaus
ugdymo plano dalyką(-us) ar ugdymo
sritį(-is), iš kurių rengs integruotą
darbą.
Tarpdisciplininio darbo idėją ar temą
mokinys pateikia savarankiškai ar
konsultuodamasis su brandos darbo
vadovu.
Gryninama darbo idėja, pristatoma
darbo vadovui, formuluojama darbo
tema, renkama, analizuojama
medžiaga, koreguojama,
įgyvendinamas sumanymas,
konsultuojamasi su darbo vadovu,
rengiamas darbo pristatymas,
fiksuojama darbo eiga, rengiamas
aprašas.
Tarpdisciplininio projekto temos pasirinkimas
ir planavimas
1.1. Pasirinkti
dominančią darbo
temą.
1.1.1. Ieškoti
informacijos, generuoti
idėjas, apsibrėžti
aiškius darbo tikslus ir
lūkesčius
1.2. Numatyti darbo
rezultatą.
1.2.1.Mokėti susieti
darbo lūkesčius su savo
gyvenimiška patirtimi.
1.3. Susiformuoti
integralų požiūrį į
projektinį darbą
1.3.1.Išmanyti
projektinio darbo sritį,
tinkamai atsirinkti
informaciją.
1.4. Detaliai
suplanuoti
tarpdisciplininio
darbo turinį ir eigą
1.4.1. Išgryninti darbo
idėją, ją pristatyti darbo
vadovui,suformuluoti
darbo temą, rinkti,
analizuoti ir koreguoti
medžiagą.
Tarpdisciplininio projekto modeliavimas
2.1.Suprasti
modeliavimo svarbą
tiriamajam procesui.
2.2.Išnagrinėti jau
atliktų darbų
pavyzdžius.
2.1.1.Paaiškinti kokie
turi būti darbo atlikimo
žingsniai, kad mokinys
aiškiai suprastų, kas
kiekviename žingsnyje
turi būti atliekama.
2.2.1. Pavyzdžių
nagrinėjimas gali padėti
geriau suprasti darbo
atlikimo esmę ir
principus.
Darbo proceso iliustravimas, vizualizavimas,
prezentavimas ir reprezentavimas
3.1.Darbo proceso
iliustravimas
3.1.1.Išmanyti/ taikyti
vizualizacijų kūrimo
principus
3.2.Darbo proceso
iliustravimas
3.2.1.Paaiškinti
prezentavimo ir
reprezentavimo
sąvokas, atskleisti
tikslingo informacinių
technologijų
pasirinkimo motyvus.
35
Tarpdisciplininių projektų interpretavimas ir
kritinis vertinimas socialinėje kultūrinėje
aplinkoje
4.1. Paaiškinti
projekto
vizualizavimo
ir
interpretavimo įtaką
artimai žmogaus
aplinkai.
4.1.1. Domėtis,
paaiškinti
tarpdisciplininių
projektų vaidmenį
šiuolaikinėje aplinkoje.
7.2. vertinimas:
Pasiekimų
lygiai
Veiklos sritys
Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis
Žinios ir
supratimas.
Pristato vizualizacijų
kūrimo principus.
Apibūdina
reprezentavimo
sąvokas, bet
neatskleidžia
tikslingo
technologijų
pasirinkimo motyvų.
Paaiškina
vizualizacijų kūrimo
principus, pateikia
pavyzdžių.
Paaiškina
prezentavimo ir
reprezentavimo
sąvokas, atskleidžia
tikslingo technologijų
pasirinkimo galimus
būdus.
Kritiškai pakomentuoja,
kaip pasirinkti
techninius ir programinius
įrankius
prezentacijų kūrimui.
Pakomentuoja
vizualizacijų kūrimo
principus, pateikia
pavyzdžių.
Tarpdisciplininio
(tarpdalykinio)
projekto temos
parinkimas ir
planavimas.
Numato informacijos
paieškos strategiją,
nurodo
bibliografinius
šaltinius.
Įvertina ir atrenka
tinkamus
informacijos
šaltinius.
Įvertina informaciją
atrinktuose šaltiniuose.
Tarpdisciplininio
projekto
modeliavimas.
Numato medžiagą ir
naudojamus šaltinius.
Parenka tinkamus
įrankius,
atsižvelgdamas į
numatytus kriterijjus.
Pateikia išvadą, remintis
surinktais duomenimis ir
keliama hipoteze.
Darbo procesų
iliustravimas,
vizualizavimas,
prezentavimas ir
reprezentavimas
Iš dallies pritaiko
vizualizacijų kūrimo
principus.
Parenka ganėtinai
tinkamus
įrankius, kurdamas ir
pristatydamas
projekto
prezentacijas.
Parenka tinkamus
įrankius, kurdamas ir
pristatydamas
prezentacijas.
Tarpdisciplininio
projekto
vizualizavimo
stebėjimas,
interpretavimas ir
kritinis vertinimas
socialinėje -
kultūrinėje
aplinkoje.
Padedamas paaiškina
projekto
vizualizavimo ir
interpretavimo įtaką
artimai žmogaus
aplinkai.
Pateikia argumentų,
kokią įtaką projekto
vizualizavimas ir
interpretavimas daro
artimai žmogaus
aplinkai.
Pateikia argumentų ir
kritiškai įvertina, kokią
įtaką projektas daro
artimai žmogaus aplinkai.
_______________________